Upload
others
View
0
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
nu sių kal bų pe rė jus prie konk re čių dar bų paaiš kė jo, kad ne vis kas seka si, kaip svies tu pa tep ta. Gal į vilnie čių ki še nę nu si tai kiu sios miesto val džios pla nai ir ženg tų į prie kį spar čiau, ta čiau spren di mai priklau so ne vien nuo sa vi val dy bės.
Iš es mės įva žia vi mo į se na miestį ap mo kes ti ni mo projek to li ki mas yra Sei mo
TODĖL, KAD ESU VILNIETIS
Do vi lė Jab lons kai tė[email protected]
Lau kia Sei mo pri ta ri moLie pą mies to ta ry ba ry žo si ap mokes tin ti įva žia vi mą į Vil niaus se namies tį. Už si mo ta nau ją tvar ką įvesti kaip įma no ma grei čiau. Pas kelb ta rink lia vos da ta – ki tų me tų ko vas.Ta čiau nuo mies tie čius pa šiur pi
Todėl, kad esu vilnieTis Trečiadienis, laPkričio 18 d., 2009 m. nr. 267 (621) diena.lt
Se na mies tis be mokesčių – dar il gai
1,50 Lt
Nak ties dar bai – die nos aša ros.
apie šios ka den ci jos
sei mo pir muo sius
me tus ČeslovasJuršėnas
Ge ros nau jie nos įva žia vi mo į se na miestį ap mo kes ti ni mo skep ti kams. Vil niaus val džios pro jek tas ne ju da taip sklandžiai, kaip ti kė ta si. Pra bil ta, kad rink lia va ki tų me tų ko vą ne bus įves ta. O Sei mui pa no rė jus, ji ga li ir vi sai ati tol ti.
Au to mo bi liu – į na mo sie ną
Už ri bis 8p.
6p.
lie tu vos elekt ri nės va do vas P.no rei ka piges nę elekt rą ža da po dve jų me tų.Eko no mi ka 9p.
če ki jos ir slo va ki jos gyven to jai va kar šven tė 20ąsias ak so mi nės revo liu ci jos me ti nes.Pasaulis 10p.
Pro ku ro rai už si mo jo iš d.ke džio atim ti duk rą ir iš kė lė bau džia mą ją by lą.Lie tu va 5p.
kaip vertinate pirmuosius šio seimo metus?
DiENoS kLauSimaS
diena.lt
Ataušo: � sostinės valdžios įkarštis apmokestinti įvažiavimą į senamiestį blėsta. Gedimino Bartuškos nuotr.
2
Vil niu je – gri po epi de mi ja 7p.
Labai blogai,nieko geronenuveikė
Prastai,ankstesnis Seimas dirbo geriau
Gerai,sunkmečiu visiems sunku
% 76
13
11
2
miestastrečiADieNiS, lApkričio 18, 2009 www.diena.lt
se na mies tis be mokesčių – dar il gairan ko se. Bū tent jam priėmus tam tik ras Ad mi nist
ra ci nių tei sės pa žei di mų ko dek so patai sas, Vil niu je bū tų su kur tos są ly gos rink lia vos už įva žia vi mą į se na miestį pa ma tams klo ti.
Rink lia va ne tek tų pra smėsKad Vil niaus val džios pa siū ly ta siste ma bū tų efek ty vi, pir miau sia Seimas tu rė tų su re gu liuo ti ad mi nistra ci nių bau dų sis te mą. Pa gal da bar ga lio jan čius įsta ty mus už pa da rytus Ke lių eis mo tai syk lių pa žei dimus bau džia mas au to mo bi lį vai ravęs as muo – tik ra sis pa žei dė jas.
„Dėl to tik iš ne di de lio pro cen to pa žei dė jų, ku riuos, pa vyz džiui, užfik sa vo grei čio ma tuok liai, išieš komos bau dos. La bai sun ku at ras ti pažei di mą pa da riu sį prie vai ro sė dė ju sį žmo gų, po li ci nin kams sun ku jį iš sikvies ti“, – kal bė jo sos ti nės vi ce meras Ro mas Ado ma vi čius.
To dėl Sei mą tu rė tų pa siek ti įstaty mo pa tai sos, ku rio mis siū lo ma baus ti ne au to mo bi lio vai ruo to ją, bet sa vi nin ką. „O šis jau iš siieš kotų nuo sto lius iš pa žei dė jo“, – at kreipė dė me sį vi ce me ras.
Jei ši pa tai sa ne bū tų priim ta, įvažia vi mo į se na mies tį ap mo kes ti nimas pra ras tų pra smę ir grei čiau siai ne tgi ne bū tų įves tas.
„Tran zi to ri bo ji mas per se namies tį tap tų neį ma no mas. Už kardų tik rai ne sta ty si me, nes tai – at
Praei tis: �� Vil�niaus�val�džios�tei�gi�mu,�už�kar�dų�se�na�mies�ty�je�tik�rai�ne�bus,�nes�tai�–�at�gy�ve�na� �
� Gedimino�Bartuškos�nuotr.
gy ve na, tai Vil niu je jau vei kė prieš de šimt me tį, bet ne pa si tei si no. Pagal mū sų pla nus tu rė tų bū ti įdieg ta mo der ni nuo to li nio val dy mo sis tema, vei kian ti pa de dant vaiz do kame roms su elekt ro ni niais skai ty tuvais. Pa gal au to mo bi lio vals ty bi nius nu me rius jie pa tik rin tų, ar au to mobi lis, kir tęs se na mies tį, yra už tai sumo kė jęs, o jei nė ra, mė ne sio ga le jo sa vi nin kui bū tų iš siųs ta są skai ta“, – pa sa ko jo R.Ado ma vi čius.
Dis ku tuo ja su frak ci jo misNep riė mus da bar ga lio jan čių įstaty mų pa tai sų, kai už pa žei di mus at sa ky tų ne pa žei dė jas, o trans porto prie mo nės sa vi nin kas, elekt ro ninių skai ty tu vų sis te ma grei čiau siai tap tų to kia pat neį ga li kaip ir greičio ma tuok liai.
R.Ado ma vi čius pri mi nė, kad įstaty mų pa tai sų lau kia ir au to mo bi lių sto vė ji mą mies te kont ro liuo jan tys pa rei gū nai. Jau se niai siū lo ma at
si sa ky ti ra tų blo ka vi mo sis te mos ir ra gi na ma įves ti nau ją tvar ką, kai parei gū nai ne leis ti no je vie to je pa liktą au to mo bi lį tik nu fo tog ra fuo tų ir ant jo stik lo pa lik tų įspė ji mo la pelį, ku ria me kons ta tuo ja mas pa žeidi mo fak tas.
„Ir to už tek tų. Ra tų blo ka vi mas – ne ci vi li zuo ta ir jau be veik jo kio se šaly se ne tai ko ma pro ce dū ra. Be to, dar ir ga nė ti nai su dė tin ga“, – aiš ki no R.Ado ma vi čius. Jo tei gi mu, sa vi valdy bės at sto vai apie siū lo mas pa tai sas dis ku tuo ja su įvai rio mis Sei mo frakci jo mis. „Siū ly mai jau pe rė jo svarbiau sias mi nis te ri jas ir ko mi te tus. Ti ki mės, kad Sei me spren di mai bus priim ti iki sau sio. Ta čiau Sei mas yra la bai svar bi ins ti tu ci ja, su įsta ty mais
vis ko at si tin ka – ga li ir už truk ti“, – svars tė R.Ado ma vi čius.
Ži nant, kad pa siū ly mus pa di din ti bau das be bi lie to vie šuo ju trans portu va žiuo jan tiems ke lei viams Sei mas pa tvir ti no tik šie met, nors jie bu vo pa teik ti prieš be veik še še rius me tus, vil čių Vil niaus val džiai ma žė ja.
Kon kur sas ne pas kelb tasVie šo jo pir ki mo kon kur sai pirkti vaiz do ka me ras su elekt ro ni niais skai ty tu vais ir ki tą se na mies čiui ap mo kes tin ti rei ka lin gą inf rastruk tū rą bū tų skel bia mi tik Sei mui priė mus rei kia mas Ad mi nist ra cinių tei sės pa žei di mų ko dek so patai sas. „Var gu ar įva žia vi mas į sena mies tį bus ap mo kes tin tas ko vą,
ma nau, ba lan dį ar net ge gu žę“, – sa kė R.Ado ma vi čius. Ta čiau ir šie ter mi nai dar ne ga lu ti niai. Prieš du mė ne sius vi ce me ras dien raščiui pa sa ko jo, kad nau jų au to mobi lių sto vė ji mo aikš te lių sta ty bos pro ce sas jau pa ju dė jo. Dar rugsė jį R.Ado ma vi čius tei gė, kad jau ne tru kus bus skel bia mas kon kursas sta ty ti pir mą nau ją aikš te lę prie Ope ros ir ba le to teat ro.
Lapk ri tis jau per si ri to į ant rą pu sę, ta čiau kon kur sas taip ir ne pas kelbtas. „Pa ren gia mie ji dar bai pa si ro dė esan tys su dė tin ges ni, nei at ro dė, – ti ria me rin ką, for muo ja me skly pus, ren gia me de ta liuo sius pla nus – daug tech ni nės do ku men ta ci jos“, – at sidu so R.Ado ma vi čius.
1
Var gu ar įva žia vimas į se na mies tį bus ap mo kes tin tas ko vą, ma nau, balan dį ar net ge gu žę.
Ro mas Ado ma vi čius:
Lau ra Čy žiū tė[email protected]
Au di to riai at sklei dė, kad bu vusi „Vil niaus van de nų“ ir sos ti nės va do vy bė nu ste ke no bend ro vę iki pa sku ti nio siū lo. Dėl to vil niečiams ga li smar kiai išaug ti vandens kai na.
su žai dė pel nin gą bend ro vęVos ėmę nars ty ti „Vil niaus van denų“ iš lai das au di to riai pa ste bė jo, kad tuo me tis bend ro vės di rek to rius Bronius Mie žu ta vi čius spe ku lia vo bendro vės iš lai do mis. 2008 m. iš lai dos bu vo ty čia ma ži na mos ir per ke lia mos į 2009 m. Ma no ma, kad B.Mie žu tavi čius taip ban dė iš sau go ti braš kančią kė dę. Pa vyz džiui, per nai gruo dį dumb lą iš ve žan čioms bend ro vėms „Ti ke ras“ ir „Utens ta ta“ įmo nė turė jo su mo kė ti be veik 320 tūkst. li tų, ta čiau iš jų ne bu vo gau ta nė vie na są skai ta fak tū ra. Vi si at si skai ty mai už pa slau gą per kel ti į 2009 m. sausį ir va sa rį. Iš vi so 2008 m. iš veng ta apie 400 tūkst. li tų iš lai dų.
Bu vu si va do vy bė „Vil niaus vande nis“ sie kė žūt būt pa vers ti pel ninga bend ro ve. Įp lau kas į bend ro vės ka są pa spar ti no sku bus „Vil niaus van de nų“ ne kil no ja mo jo tur to išpar da vi mas. Jis at ne šė be veik 4 mln. li tų pa ja mų. Bu vęs „Vil niaus vande nų“ di rek to rius B.Mie žu ta vi čius gy rė si, esą 2008 m. ga vęs be veik 2 mln. li tų pel no, nors iš tie sų tuo me tu bend ro vės biu dže te žio jė jo beveik 650 tūkst. li tų sky lė.
„Vil niaus van de nų“ pel nas bu vo tik mi ra žasKi ta ran ka švais tėPa ra dok sa lu, bet vie na ran ka des pera tiš kai per kel da ma at si skai ty mus ki tiems me tams, ki ta ran ka bendro vės va do vy bė taš kė lė šas abe jo tinoms pre kėms ir pa slau goms. Pavyz džiui, bend ro vei „POC“ dau giau nei 54 tūkst. li tų su mo kė ta už darbuo to jų pro fe si nės šven tės or ga niza vi mą. Už ren gi nį Bal siuo se vieša jai įstai gai „Giun te ri per cus sion“ at sei kė ta 10 tūkst. li tų. Už ka lė di nę rek la mą bend ro vei „Con cept me dia events“ ne pa gai lė ta 40 tūkst. li tų.
Ne pa gai lė ta ir 160 tūkst. bend rovei „Vil niaus sig ma spor to cent ras“ už spor to sa lės nuo mą, dar be veik 88 tūkst. li tų pa klo ta bend ro vės „ST me ga sport“ už spor ti nę ap ran gą. Iš vi so su si da ro so li di, per 210 tūkst. li tų, su ma, paau ko ta dar bams, nieko bend ra ne tu rin tiems su bend rovės veik la.
Įk lam pi no į sko las„Vil niaus van de nų“ val džią grieb tis fi nan si nių spe ku lia ci jų grei čiau siai bus spy ru si anks tes nė mies to valdžia, ku riai va do va vo me ras Juozas Imb ra sas. Mat ar tė jant Sei mo rin ki mams Tvar kos ir tei sin gumo par ti ja bet ko kia kai na sten gėsi iš veng ti ne po pu lia rių spren dimų. Pa vyz džiui, šiukš tu ne di din ti gy ven to jams kai nų už šil dy mą ir šal tą van de nį.
„Vil niaus van de nys“ bu vo privers ti grieb tis rin kos dės niams prieš ta rau jan čių veiks mų. Pa vyzdys – „Vil niaus van de nų“ var to to
jams ku bi nis met ras šal to van dens kai na vo 4,12 li to, nors vi so je Lietu vo je van duo var to to jams kai navo 8–10 li tų už ku bi nį met rą.
Dar dau giau, nuo šių me tų sausio pro cen tu pa di dė jus pri dė ti nės ver tės mo kes čiui (PVM), J.Imb raso ko man da priė mė spren di mą šalto van dens kai nos gy ven to jams nedi din ti. „Vil niaus van de nys“ bu vo pri vers ti pa tys pri mo kė ti anks tesnio ir nau jo jo PVM skir tu mą. Vien dėl to per pir mą 2009 m. pus me tį bend ro vė pa ty rė be veik pu sės mili jo no li tų ža lą.
ste ke no ir nau ja val džiaVa sa rį mies to vai rą pe rė mė kon serva to rių, li be ral cent ris tų, li be ra lų, ne prik lau so mų jų ir so cial de mok ratų su bur ta koa li ci ja. „Vil niaus vande nys“ at si dū rė so cial de mok ra tų
glo bo je. Praė ju sią ge gu žę bendro vės va do vu pa skir tas so cial demok ra tas Da rius Nor kus, o įmonės val dy bos pir mi nin ku ta po taip pat so cial de mok ra tas sa vi val dy bės ad mi nist ra ci jos di rek to rius Vy tautas Mi lė nas. Bend ro vės veik lą ėmė ku ruo ti ir gi so cial de mok ra tas Romas Ado ma vi čius.
Ta čiau net ir so cial de mok ra tų glo ba ne da vė nau dos „Vil niaus van de nims“, nes jie pir miau gelbė jo sa vi val dy bės, o ne bend ro vės ki še nę. Nau ja sis „Vil niaus van denų“ di rek to rius D.Nor kus ėmė ieško ti bū dų, kaip at si kra ty ti bent dalies sko lų. Mat bend ra bend ro vės sko la pa sie kė kri ti nę 30 mln. litų ri bą.
Vie na di džiau sių sko li nin kių buvo ir te bė ra „Vil niaus ener gi ja“, ku ri už šal tą van de nį ne per ve da dau giau
nei 15,6 mln. li tų. „Vil niaus ener gija“ už šal tą van de nį ne mo kė jo dėl to, kad „Vil niaus van de nis“ val dan ti savi val dy bė jai už šil dy mą bu vo sko linga net 18 mln. li tų. „Vil niaus van denų“ val dy bos pir mi nin kas V.Mi lė nas už drau dė „Vil niaus van de nims“ skolos iš ener ge ti kų rei ka lau ti per teis mą ir nu spren dė, kad sa vi val dy bė „Vilniaus ener gi jai“ už šil dy mą liks skolin ga tik 3 mln. li tų, bet pe rims 15 mln. li tų ener ge ti kų sko lą „Vil niaus vande nims“. Sa vi val dy bei ir „Vil niaus ener gi jai“ gal ir ge rai, bet „Vil niaus van de nys“ iš šio san dė rio skai čiuo ja tik nuo sto lius, nes sa vi val dy bė nemo ka nei sko lų, nei dels pi ni gių.
Ken tės var to to jaiDėl bu vu sios ir da bar ti nės mies to val džios spren di mų la biau siai nuken tės „Vil niaus van de nų“ tie kiamą van de nį nau do jan tys vil niečiai.
Šių me tų rug sė jį šal to van dens kai na jau bu vo pa di din ta 10 cen tų – iki 4,22 li to už ku bi nį met rą. Pag rindi nis mo ty vas – lie pą nuo 19 iki 21 pro c. šok te lė jęs PVM. Ta čiau tai tik van dens bran gi mo pra džia.
Šiuo me tu „Vil niaus van de nis“ sle gia apie 23 mln. li tai sko lų, bendro vė be veik ne be tu ri re zer vų tau pyti. To dėl ti ki ma si dar šią žie mą kone li tu pa di din ti šal to van dens ta ri fą ir su mon tuo ti mo der nius, nuo toli niu bū du val do mus šal to van dens skai tik lius. Vė liau nau jų skai tik lių kai na taip pat bus įskai čiuo ta į vandens ta ri fą.
Gud ru čiai: �� bu�vu�siam�Vil�niaus�me�rui�J.Imb�ra�sui�pa�tai�ka�vęs�bu�vęs�„Vil�niaus�van�de�nų“�va�do�vas�B.Mie�žu�ta�vi�čius� (de�ši�nė�je)�bend�ro�vę�gramz�di�no�į�nuo�sto�lius.� � Re�do�Vi�li�mo�(BFL)�nuo�tr.
4
miestastrečiADieNiS, lApkričio 18, 2009 www.diena.lt
VERSLININKŲ DĖMESIUI!
Ar žinote, kad nuo 2009-12-28 visoje Europos Sąjungoje įsigalioja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje?
Ar žinote, kad nuo 2009-12-28 savo veiklą Lietuvoje pradeda Paslaugų ir gaminių kontaktinis centras, kuris teiks verslui naudingą informaciją apie galiojančius reikalavimus bei sudarys galimybę paprastesniu būdu įsigyti reikalingus leidimus ir licencijas?
Europos verslo ir inovacijų tinklas (Enterprise Europe Network), bendradarbiaudamas su Ūkio ministerija ir Lietuvos ekonominės plėtros
agentūra rengia nemokamų seminarų ciklą visoje Lietuvoje tema:
EUROPOS SĄJUNGOS VIDAUS RINKOS TEISINIS REGLAMENTAVIMAS: NAUJOVĖS VERSLUI
Seminarai skirti paslaugas teikiančioms įmonėms ir fiziniams asmenims, gamintojams bei prekybininkams.
Seminarai vyks: lapkričio 23 d. Vilniuje, lapkričio 19 d. Klaipėdoje, lapkričio 20 d. Kaune.
Išsamesnė informacija (seminaro programa ir dalyvio anketa) tinklalapyje: www.paramaverslui.eu
Seminarai nemokami, tačiau išankstinė registracija būtina, nes vietų skaičius ribotas.
Dalyviams bus išduoti pažymėjimai ir pateikta metodinė medžiaga.
Norinčius dalyvauti seminare Vilniuje prašome registruotis iki lapkričio 20 d. 12 val. tel. (8 5) 213 6480, 213 5450
arba el. paštu: [email protected]
Lau ra Čy žiū tė[email protected]
Sa vi val dy bės biu dže tas kiau ras kaip rė tis, Vy riau sy bė at lie ka mų mi li jo nų ir gi ne tu ri, ta čiau Vilniaus mies to val džia sva jo ja kitais me tais ga lė sian ti tęs ti na ciona li nio sta dio no sta ty bas. Šios kai nuos ma žiau siai 260 mln. li tų.
Penk ta die nį Aukš čiau sia sis Teismas pa nai ki no na cio na li nio stadio no sta ty bos su tar tį, pa si ra šy tą Vil niaus mies to sa vi val dy bės bendro vės „Vil niaus ka pi ta li nė sta ty ba“ ir ran go vės „Veik mė“. Va di na si, nuo lapk ri čio 13 d. sta dio no sta tybos ofi cia liai su stab dy tos. „Vil niaus ka pi ta li nei sta ty bai“ lie ka at si skaity ti už sta ty bos dar bus, at lik tus iki tos die nos, ir pe rim ti ob jek tą sa vo ži nion.
Kol vi sos ša lys nag ri nė ja Teis mo nu tar ties teks tą, šian dien sta dio no griau čius sa vo lė šo mis sau go „Veikmė“. Griau čius, ku rių ar tė jant žiemai Vil niaus val džia ti ki na ne konser vuo sian ti. Mat šiems dar bams rei kia ma žiau siai 15 me tų. Ne konser va vus ne baig tų sta ty ti sta dio no konst ruk ci jų šios suirs nuo drėg mės ir tem pe ra tū ros svy ra vi mo. Taip bus pra ras ti ir į sta ty bas jau in ves tuo ti 110 mln. li tų.
At si sa kius kon ser vuo ti sta dio no konst ruk ci jas, ta čiau sie kiant jas išsau go ti ne sui ru sias, bū ti na ras ti lė šų sta dio nui už baig ti. Pa sak me ro Viliaus Na vic ko, šiems dar bams reikia ma žiau siai 260 mln. li tų ir dar apie 60 mln. li tų sta dio no inf rastruk tū ros sta ty bos dar bams. Nei savi val dy bė, nei Vy riau sy bė to kios sumos ne tu ri.
„Mes ruo šia mės, ieš ko me ga limy bių, kaip tą pro ce są vyk dy ti toliau. Ko ne pus me tį su si ti ki nė jo me su už sie nio ša lių bend ro vė mis, ieško jo me, kas ga lė tų fi nan suo ti projek tą, kas ga lė tų bū ti val dy to jas.
Pas ta rie ji su si ti ki mai tei kia vil čių. Dau ge lis bend ro vių su tik tų stadio ną sta ty ti kon ce si jos bū du ar ba bend ra dar biau jant vie ša jam ir priva čia jam sek to riui. O su sta dio no val dy to ju ir fi nan suo to ju ga lė tu me at si skai ty ti per 25–30 me tų“, – sakė V.Na vic kas.
Šiuo me tu sta dio no pa baig tu vėmis esą do mi si Vo kie ti jos, Di džiosios Bri ta ni jos, Ita li jos, Ki ni jos šalių bend ro vės. Šios grei čiau siai jau ki tais me tais ga lės da ly vau ti nau jame vie ša me kon kur se dėl ga li my bės už baig ti na cio na li nį sta dio ną. Aiš ku, kon kur sas bus skel bia mas tik tuomet, kai Vy riau sy bė pri siims ga ranti ją per 20–30 me tų kas met už stadio no sta ty bas bend ro vei skir ti po 2–5 mln. li tų.
O ko kia ga ran ti ja, kad brangūs sta dio no griau čiai iki kon kurso pa skel bi mo die nos ne sut reš galu ti nai?
„Ne sut re šo per 25 me tus, ne sutreš ir da bar. Mes ma no me, kad kitais me tais ga li me tęs ti sta ty bas, jei ne – ta da sta dio no konst ruk ci jas kitais me tais kon ser vuo si me.
Sta dio no griau čių ne kon ser vuos
Ne sut re šo per 25 metus, ne sut reš ir da bar.
Vi lius Na vic kas:
Jū ra tė Žuo ly tė[email protected]
Ne ge riau sius lai kus iš gy ve nantis ka vi nių tink las „Doub le Coffee“ pir miau sia su klu po Es ti jo je. Pen ke rius me tus čia vei kęs lat vių tink las bank ru ta vo. Vil niaus laukia tas pa ts?
Ka vi nių tink lui „Doub le Cof ee“ kri zę iš gy ven ti se ka si sun kiai. Pernai me tų pa bai go je Vil niu je bu vo už da ry tos dvi šio tink lo ka vi nės, ta čiau tuo met va do vai skel bė, kad taip pa sielg ta tik mąs tant apie toles nę plėt rą ir ren kan tis tik pa čias pa lan kiau sias vie tas mies te. Ža dėta plėt ra tu rė jo pra si dė ti per pusme tį, ta čiau kol kas jo kių jos ženklų ne ma ty ti.
Ko ne vi soms ka vi nėms ir res tora nams šiuo me tu ten ka su si dur ti su di de liais iš šū kiais. Nors „Double Cof ee“ taip pat įsi jun gia į kon kuren ci nę ko vą siū ly da ma įvai rias ak cijas, ka va čia dar – vie na bran giau sių mies te, to dėl tau py ti ban dan tys vilnie čiai ją daž nai ap len kia.
Es ti jo je ka vi nių „Doub le Coffee“ pa dė tis dar liūd nes nė. Bend
ro vė „Doub le Cof ee Ees ti“ ban dė gel bė tis to kiais pa čiais bū dais, kaip jos ant ri nin kė Lie tu vo je, – už da rė ne pel nin gas ka vi nes ir ati da rė nau jų, ta čiau ga liau siai jai bu vo pa skelb tas bank ro tas. Įmo nė li ko sko lin ga valsty bei 3,25 mln. kro nų.
„Doub le Cof ee“ tink lą Lie tu vo je val dan čios bend ro vės „DC Hol dingas“ at sto vai at si sa kė ko men tuo ti pa dė tį ir mo ty va vo, kad jie su es
tais ne tu ri nie ko bend ra. „Di rek to rė už siė mu si, ta čiau sa kė, kad šiaip ar taip, Es ti jo je ir Lie tu vo je yra at skiri kon cer nai ir mes ne tu ri me kompe ten ci jos to ko men tuo ti“, – sakė bend ro vės te le fo nu at si lie pu si mo te ris.
Lat vių ka pi ta lo bend ro vė „Double Cof ee“ Ry go je yra ati da riu si 19 ka vi nių ir skel bia atei ty je pla nuojan ti ati da ry ti dau giau.
Ar Vil niu je liks „Doub le Cof ee“?
Gi na si: �� tink�lo�va�do�vai�Lie�tu�vo�je�tei�gia�nie�ko�bend�ra�su�es�tais�ne�turin�tys.�� � Min�dau�go�Ažu�ši�lio�nuo�tr.
Sta sys Gu da vi č[email protected]
Sei mas ne pri ta rė Tvar kos ir teisin gu mo par ti jos ini ci juo tai lai kina jai ko mi si jai, ku ri tir tų da bar tinės Vil niaus val džios veik lą. Tačiau lin kęs pri tar ti kon ser va to rių pa siū ly mui su for muo ti ko mi si ją, ku ri im tų si nag ri nė ti, kaip dir bo anks tes nė sos ti nės val džia.
At me tė opo zi ci jos ini cia ty vąVa kar ple na ri nia me po sė dy je tik 32 iš 81 bal sa vi me da ly va vu sio Sei mo na rio pri ta rė opo zi ci nės Tvar kos ir tei sin gu mo frak ci jos pa siū ly tam nuta ri mo „Dėl Sei mo lai ki no sios komi si jos nu ma to mo di džio sios da lies Vil niaus sa vi val dy bei pri klau san čio tur to pri va ti za vi mo ap lin ky bėms ištir ti su da ry mo“ pro jek tui. Prieš tokią ko mi si ją bal sa vo ar ba su si lai kė kur kas dau giau par la men ta rų, nei bu vo už. To dėl lai ki no ji ty ri mo komi si ja ne bus su da ro ma.
Opo zi ci jos ini ci juo ta ko mi si ja tu rė jo tir ti, ar Tė vy nės są jun gosLie tu vos krikš čio nių de mok ra tų (TSLKD) do mi nuo ja ma da bar tinė sos ti nės val džia el gia si tei sė tai, siek da ma pri va ti zuo ti be veik vi sas sa vi val dy bei pri klau san čias įmones ir ne tgi par duo ti jai pri klausan tį ad mi nist ra ci jos dan go rai žį Vil niaus cent re.
Šis nu ta ri mo pro jek tas Sei mo na riams teik tas opo zi ci jos ly de rio, Tvar kos ir tei sin gu mo par ti jos frakci jos se niū no Va len ti no Ma zu ro nio ini cia ty va. Ją bu vo pa rė mę 52 Sei mo
na riai. „Sa vi val da tu ri tei sę priimti ir tei sin gus spren di mus, ir da ryti klai das. Mes čia Sei me ne tu ri me tei sės lyg ko kie di die ji bro liai jai nuro di nė ti“, – to kią TSLKD at sto vo Kęs tu čio Ma siu lio po zi ci ją pa rė mė dau gu ma par la men ta rų.
Im ta si kon ser va to rių pro jek toAt me tus V.Ma zu ro nio pro jektą svars ty tas TSLKD pri klau sančių par la men ta rų Vai do to Ba ce vičiaus ir Jur gio Raz mos pa reng tas al ter na ty vus pro jek tas, ku riuo ir gi pa siū ly ta su da ry ti lai ki ną ją ko misi ją, ta čiau pa ves ti jai iš tir ti ne dabar ti nės, bet 2007–2008 m. dirbu sios Vil niaus val džios veiks mus. Jo je pir muo ju smui ku grie žė Rolan do Pak so va do vau ja ma Tvar kos ir tei sin gu mo par ti ja, sos ti nės meru bu vo tos par ti jos at sto vas Juo zas Imb ra sas.
Val džia Vil niu je pa si kei tė šių metų pra džio je, kai ją pe rė mė TSLKD do mi nuo ja ma koa li ci ja. Me ru ta po kon ser va to rius Vi lius Na vic kas.
Už to kį TSLKD pro jek tą po patei ki mo pri ta rė 40 val dan čia jai koa li ci jai pri klau san čių par la menta rų, prieš ne bu vo nie ko, su si lai kė 7. Sa vai tę šis pro jek tas bus re daguo ja mas, gal būt į jį bus įtrauk ti ir V.Ma zu ro nio pro jek te siū ly tos tyri mo ko mi si jos klau si mai. Tuo met bus dar kar tą bal suo ja ma, ar priim ti TSLKD siū lo mą nu ta ri mą.
Prieš ta rau ja Kons ti tu ci jaiSei mo tei si nin kai at krei pė dė me sį, kad Kons ti tu ci jai ga li prieš ta rau ti
tiek vie nas, tiek ki tas nu ta ri mo dėl lai ki no sios ty ri mo ko mi si jos su dary mo pro jek tas.Kons ti tu ci nis Teis mas prieš ke lerius me tus vie na me sa vo nu ta rimų nu ro dė, kad „iš kons ti tu ci nio val džių pa da li ji mo prin ci po, kitų Kons ti tu ci jos nuo sta tų da ry ti na iš va da, kad Sei mas ne tu ri įga lio jimų su da ry ti to kių lai ki nų jų ty ri mo ko mi si jų, ku rioms bū tų pa ve da ma iš tir ti da ly kus, ku riuos ti riant būtų įsi ter pia ma į ki tų vie šą ją val džią vyk dan čių, taip pat ki tų Kons titu ci jo je ir (ar ba) įsta ty muo se numa ty tų vals ty bės bei sa vi val dy bių ins ti tu ci jų įga lio ji mus“.
Su do mi no bu vu si Vil niaus val džia
Sa vi val da tu ri tei sę priim ti ir tei sin gus spren di mus, ir dary ti klai das.
Kęs tu tis Ma siu lis:
Daugiau naujienų skaitykite
diena.lt/naujienos/miestas
trečiADieNiS, lApkričio 18, 2009
As ta Kuz ne co vai tė[email protected]
Nors tar ny bi nį pa tik ri ni mą dėl gali mo Kau no Pa ne mu nės po li ci jos ko mi sa ria to pa rei gū nų ap lai du mo šio je by lo je at li kęs Vi daus rei ka lų mi nis te ri jos ge ne ra li nis ins pekto rius Ju lius Ja sai tis nie ko blo ga neįž vel gė, par la men ta rai ma no ki taip. Jų tei gi mu, vien tai, jog tyri mas bu vo pra dė tas tik pa gal Baudžia mo jo ko dek so 153 straips nį (ma ža me čio as mens tvir ki ni mas), ro do, kad pa rei gū nai į šią by lą nežiū rė jo rim tai.
Bū tent tai, kad bu vo pa si rink tas ne tas straips nis pa čio je ty ri mo pra džio je, lė mė ir to les nį jo vil kini mą, ma no Sei mo na riai.
Ka dan gi ma ža me čio as mens tvirki ni mas Lie tu vo je pri ski ria mas prie ne sun kių nu si kal ti mų, at lie kant tyri mą neį ma no ma nau do ti ope ra tyvi nių prie mo nių: klau sy tis po kal bių, įra ši nė ti, kont ro liuo ti įra šų ir pana šiai. Pa nau do ti šias ope ra ty vi nes prie mo nes, TTK tei gi mu, bu vo bū
Pe do fi li jos by la: klai da po klai dosIš Sei mui pa teik tų Tei sės ir tei sėt var kos ko mi te to (TTK) iš vadų dėl pe do fi li jos by los ty ri mo ma ty ti, kad pa rei gū nai šią by lą ty rė tar si at ža ga rio mis.
ti na ti riant dvie jų žmo nių nu žudy mu įta ria mo Drą siaus Ke džio pareiš ki mą dėl sek sua li nės prie var tos prieš jo ma ža me tę duk rą.
TTK sa vo iš va do se ra šo, kad D.Ke džio duk rai da vus pa ro dy mus bu vo bū ti na ne del siant at lik ti mergai tės su vo ki mo psi cho lo gi nį ir jos kū no ty ri mus, at pa žin ti įta riamą jį, ap žiū rė ti ga li mą įvy kio vie tą (vie tas), at lik ti ki tus pro ce si nius ir ope ra ty vi nius veiks mus, nu staty ti D.Ke džio nu ro dy tų as me nų tar pu sa vio san ty kius, bend ra vi mo po bū dį ir in ten sy vu mą, ieš ko ti gali mų ki tų mer gai tės ir įta ria mo jo bend ra vi mo pėd sa kų.
De ja, kaip ma ty ti iš TTK surink tos me džia gos, tai nie kam nebu vo įdo mu.
Nuo 2009 m. sau sio 30 d. iki 2009 m. bir že lio 11 d. sa vo ranko se ty ri mą tu rė ju si Kau no mies to apy lin kės pro ku ra tū ra, TTK na rių nuo mo ne, nie ko ki ta ne da rė, tik aki vaiz džiai vil ki no ty ri mą.
Nors per tą lai ką D.Ke džio duk ra pa tei kė nau jos in for ma ci jos, liu di
jan čios, kad bu vo įvyk dy tas sun kus nu si kal ti mas, Kau no apy lin kės teis mo pro ku ro rai kal ti ni mų Andriui Ūsui, ku riam įta ri mai dėl maža me čio as mens tvir ki ni mo bu vo pa reikš ti dar po li ci jo je, 2008 m. gruo džio 29 d., taip ir ne pa pil dė nau jais – dėl sek sua li nio ma žame čio as mens prie var ta vi mo.
Nie kas ne rea ga vo ir į D.Ke džio pra šy mą pra dė ti iki teis mi nį ty ri mą prieš da bar jau nu žu dy tąo tei sė ją Jo ną Fur ma na vi čių.
Jis, kaip ir A.Ūsas, bu vo apklaus tas tik ty ri mą pe rė mus Vilniaus apy gar dos pro ku ra tū rai.
TTK taip pat ne sup ran ta, ko dėl ne bu vo ski ria mas tin ka mas dėme sys ir gau tai in for ma ci jai apie ki tos mer gai tės, nu žu dy to sios Vio le tos Na ru še vi čie nės duk ters, ga li mą tvir ki ni mą.
Sei mo na riai taip pat ma no, kad tei sė sau ga ga lė jo ap sau go ti bent vie ną spa lio 5osios žu dy nių au ką. V.Na ru še vi čie nė ir jos se suo L.Stan kū nai tė Ge ne ra li nės ir Vilniaus apy gar dos pro ku ra tū rų dar
rug sė jo 7 d. pra šė skir ti ap sau gą, nes D.Ke dys gra si no su jo mis susi do ro ti.
Iš va da: �� nuo�2009�m.�sau�sio�30�d.�iki�2009�m.�bir�že�lio�11�d.�sa�vo�ranko�se�ty�ri�mą�tu�rė�ju�si�Kau�no�mies�to�apy�lin�kės�pro�ku�ra�tū�ra,�Sei�mo�narių�nuo�mo�ne,�aki�vaiz�džiai�vil�ki�no�ty�ri�mą.� � To�mo�Ja�ru�se�vi�čiaus�nuo�tr.
Ma tė tei sė ją?D.Ke džiui – by la
Nors duk ters tvir ki ni mu D.Ke džio kal tin ti as me nys tvir ti na ne pa žino ję nu žu dy to jo tei sė jo J.Fur mana vi čiaus, bu vęs D.Ke džio su gyven ti nės L.Stan kū nai tės kai mynas tei gia prieš maž daug me tus ma tęs mo te rį, jos duk rą ir tei sė ją drau ge ei nan čius į nuo mo ja mą bu tą, pa skel bė TV3 „Ži nios“.Liu di nin kas tvir ti na, kad, be jų tri jų, čia lan ky da vo si ir dar vienas vy riš kis, bet jis ne pa na šus į A.Ūsą.
Ge ne ra li nė pro ku ra tū ra ren gia teis mui ieš ki nį, ku riuo pra šys ap ribo ti dvi gu ba žmog žu dys te įta riamo D.Ke džio tei ses į jo pen kia metę duk rą. Vil niaus apy gar dos proku ra tū ra at nau ji no bau džia mą ją by lą, ku rio je D.Ke dys kal ti na mas pa gal Bau džia mo jo ko dek so 163 straips nį – pikt nau džia vi mas tė vo tei sė mis ir pa rei go mis.
Eglė Veličkaitė
Garsus triatlonininkas Vidman-tas Urbonas jau šį penktadienį iš-vyksta į Pietų Ameriką, kur pir-mosiomis gruodžio dienomis mes iššūkį 4 km aukštyje plytin-čiam 60 km pločio gėlavande-niam ežerui Titikakai.
Audros, pūgos ir varlėsVakar surengtoje specialioje spaudos konferencijoje V.Urbonas teigė, kad per Bolivijos ir Peru teritorijas besi-
driekiančio Titikakos ežero iki šiol nėra perplaukęs nė vienas žmogus.
Net patys Peru gyventojai sunkiai įsivaizduoja, kaip tai padarys plauki-kas iš Lietuvos. V.Urbonas irgi nenei-gė, kad tai bus nelengva užduotis.
„Ežeras telkšo kalnuose, ten oras labai permainingas. Iki pietų ežeras būna ramus, o antroje dienos pu-sėje nutinka visko: audros, pūgos. Vandens temperatūra vos siekia 11 laipsnių. Ežere gyvena dviejų rūšių varlių: vienos labai didelės, kitos mažos, bet itin nuodingos“, – pa-
sakojo į tolimą kelionę netrukus iš-vyksiantis plaukikas. Triatloninin-kas šiam iššūkiui ruošiasi maždaug šešis mėnesius – kasdien įveikia po kilometrą atviruose vandenyse ir po keturis kilometrus baseine.
„Nevėžio vandens temperatū-ra šiandien yra apie 4 laipsnius, ta-čiau teko plaukti ir tada, kai ji tebu-vo 1,8 laipsnio“, – pratybų potyrius atskleidė V.Urbonas.
Į žygį jis leisis su septynių žmo-nių komanda: gydytojais, dietolo-gais, plaukikais gelbėtojais. Drauge
Plaukikas V.Urbonas pasišovė įveikti Titikakos ežerą
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijaR
Akcija:
vyks ir fotografas bei operatorius, fiksuosiantys kiekvieną V.Urbono mostą: planuojama išleisti foto-albumą su akimirkomis, kaip bu-vo įveikiama Titikaka, ir vaizdo fil-muką.
Gėlo vandens stygiusIdėja mesti iššūkį gėlavandeniams pasaulio ežerams V.Urbonui kilo ne-atsitiktinai. Sportininkas šį žygį ke-tina atlikti ne tik tam, kad garsintų Lietuvos vardą, bet ir kad atkreiptų dėmesį į gėlo vandens trūkumo ir užterštumo problemas pasaulyje.
Šios intencijos sužavėjo ir aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską. Mi-nistrui ir sportininkui pasikalbėjus gimė akcija „Vanduo – tai gyvybė“.
„Lietuviams pasaulio problema dėl gėlo vandens stygiaus yra sun-kiai suvokiama, nes mums jo ne-trūksta. Tačiau nuodugniau įsigili-nus į situaciją, akivaizdu, kad gėlo vandens trūkumas tolydžio tam-pa vis rimtesne pasauline proble-ma, ji ateityje netgi gali virsti tarp-valstybinių konfliktų pagrindu. Jau dabar pastebima migracija iš Af-rikos, ieškant gėlo vandens. No-riu atkreipti dėmesį, kad jei Lietu-voje šiandien turime pakankamai gėlo vandens, kurį netgi galėtume eksportuoti, visiškai nereiškia, kad taip pat yra visame pasaulyje. Van-dens stygius gali tapti net didesne bėda nei badas. Todėl išsaugoti tu-rimus gėlo vandens išteklius yra la-bai svarbu. Tam Lietuvoje imama-si nemažai veiksmų. Pavyzdžiui, 1990 m. vienas pagrindinių gė-lo vandens taršos šaltinių – nuo-tekos – buvo išvalomos tik apie 20
proc, o dabar išvalome daugiau nei 70 proc. nuotekų“, – laimėjimais džiaugėsi G.Kazlauskas. Jis atkrei-pė dėmesį, kad ekologijai ir aplin-kos apsaugai skirti dėmesį priva-lu net per krizes ir ekonominius nuosmukius.
Iš viso bus penki plaukimaiV.Urbonas su komanda į Pietų Ame-riką išskris šį penktadienį, lapkri-čio 20-ąją. Savaitę ketinama skir-ti aklimatizacijai, kasdien įveikti po 300–400 m aukščio. Plaukimas turėtų prasidėti lapkričio pabaigo-je–gruodžio pradžioje, o į Lietuvą V.Urbonas sako grįšiantis gruodžio 9-ąją. „Tačiau laikas parodys, kaip seksis. Slėgis bus labai stiprus, kvė-puoti sunku – aukštis turės įtakos plaukimo laikui“, – sakė triatloni-ninkas. V.Urbonas užsibrėžęs tikslą vykstant akcijai „Vanduo – tai gy-vybė“ per penkerius metus įveikti penkis gėlo vandens ežerus, esan-čius skirtinguose žemynuose. Nu-matomas plaukimas per Jeloustou-no ežerą Šiaurės Amerikoje, Baika-lą Azijoje, Didįjį ežerą Tasmanijoje, Tanos ežerą Afrikoje, ir paskutiniu plaukimu ketinama įveikti Keturių kantonų ežerą Šveicarijoje.
Kiekvienas plaukimas bus su-sietas su reikšminga Lietuvai data: šiemet – Lietuvos vardo tūkstan-tmečiu, 2010 m. – Žalgirio mūšio 600-osiomis metinėmis, 2011-ai-siais – pirmojo trėmimo 70-osio-mis metinėmis, 2012 m. – Kau-no antisovietinio pasipriešinimo 40-osiomis metinėmis, 2013-ai-siais – sukilimo prieš Rusijos im-periją 150-osiomis metinėmis.
www.diena.lt 5
lietuva
ŽvilgsnisRedakcijos skiltis
Vais tai yra pre kė? Mak si ma liai su mate ria lė ju sia me mūsų pa sau ly je toks
klau si mas tar si ir ne be tu rėtų kil ti, ta čiau tei gi nys vis dėlto pri bloš kia. Pre ky bo je ga lio ja rin kos dės niai: pa siū la, kon kuren ci ja, pa klau sa. Vais tų pre kybo je ši di dė ja au gant ser ga mumui. Nors dek la ruo ja ma, kad bran giau sias ša lies tur tas yra jos pi lie čių svei ka ta, Lie tu va tuo tur tu di džiuo tis ne ga li. Nega na to, ser ga mu mas mū sų šaly je ne ma žė ja, o di dė ja.Pa si gir ti ga li me ne bent vaisti nių skai čiu mi – jų mū sų šaly je ap stu. Nė vie nos jų, kaip
ir vais tų ga min to jų, ne suž lugdė sunk me tis. Vais tų kai nos Lie tu vo je yra vie nos di džiausių iš vi sų ES ša lių. Vais ti nių len ty nos lūž ta nuo įvai riausių me di ka men tų ir bū na, kad jų net pri trūks ta. Pas ta ruo ju me tu trūks ta ap sau gi nių kaukių, ku rias pas mus per ka net uk rai nie čiai. Re to je vais ti nė je ap tik si te „Ta mif lu“ ar ba „Re lenzos“ – vais tų nuo va di na mo jo kiau lių gri po. Jei gu vais tai yra pre kė ir jų kai nas re gu liuo ja pa klau sa, ko dėl gi, pa vyz džiui, šian dien ne pa di din ti „Ta mif lu“ kai nos nuo 128 iki 1280 li tų? Ar yra pa vo jus, kad jas per ne lyg pa kė lus mū sų ša lies gy vento jai šių rei ka lin gų vais tų nebeį pirks? Bet jei gu vais ti ninkai nuo siau bą ke lian čio naujo jo gri po jų tu ri vos ke lias dėžu tes, ko dėl gi ne pa si nau do ti
pro ga už si dirb ti? Juk net ir vargin giau siai gy ve nan tys žmonės ne ša do va nas gy dy to jams ir pra šo skir ti ge riau sių vais tų. Jie – ne pal tas, ku rį ga li ma įsigy ti dė vė tų dra bu žių par duotu vė je, ir net ne duo na, ku rios bent rie kę ga li ma gau ti lab daros val gyk lo je.Lab da ros vais ti nių nė ra. Gyven ti no ri vi si. Ser gan tys trokšta pa sveik ti. Tai ži nan tys vaistų ga min to jai ir par da vė jai klesti net sunk me čiu. Jiems tar pinin kau ja vals ty bė, gi nan ti tik sa vo ki še nę. Mū sų ša ly je nusta ty ti ant kai niai tik kom pensuo ja mie siems vais tams. Vos pra bi lus apie su ma ny mą apri bo ti ne pa so ti na mą far ma cinin kų ape ti tą, nu sta tant ant kainius re cep ti niams ne kom pensuo ja mie siems vais tams, pritvin kęs vais tų kai nų pū li nys jau pra de da trū ki nė ti ir taš kytis ne šva ru mais.Ant kai nių idė jos au to riams talki na vais tų ga min to jai, ku rie dėl di de lių, Lie tu vos eko no mikai ir pra gy ve ni mo ly giui neadek va čių kai nų kal ti na did meni nin kus ir maž me ni nin kus. Iš tie sų tų pa čių vais tų kai nos Lie tu vos ir gre ti mų ša lių – Esti jos, Len ki jos, Uk rai nos – vaisti nė se ski ria si ke lis kar tus. Sako ma, net tų, ku riuos ga min tojai par duo da už vie no dą kai ną. Jei tai tie sa, ne jau gi vais ti nin kai no ri, kad ir jų par duo da mų prekių, kaip šal dy tos viš tie nos ar mė sos, va žiuo tu me pirk ti į užsie nį?Vais ti nin kai ti ki na, kad jų kainas re gu liuo ja ga min to jai ir did me ni nin kai. Jie pa tys labiau no rė tų par duo ti dau giau, bet pi giau, o ne ma žai ir brangiai. Ta čiau ar tai nė ra tik blefas? Juk pir kė jai, siau čiant gripo epi de mi jai, šir dies in fark tui, hi per ten zi jai ir pan., tik rai niekur ne dings. Ki ta ver tus, jei tokia lo gi ka va do vau ja si ga minto jai ir di de lėms ša lims, ku riose rin ka di des nė, vais tus parduo da pi giau, ko dėl Es ti jo je, dar ma žes nė je nei Lie tu va, jie vis dėl to pi gūs?Ga li ma ma ny ti, kad far ma ci jos ban gi niams nė ra pra smės derė tis su ma žo mis vals ty bė mis. O gal jas, tiks liau, tų ša lių valdi nin kus, de ry bo se ga li ma papras čiau siai pa pirk ti, tik ne visos par si duo da?
Lab da ros vais ti nių nė ra ir ne bus
Ne jau gi vais ti ninkai no ri, kad ir jų par duo da mų prekių, kaip šal dy tos viš tie nos ar mėsos, va žiuo tu me pirk ti į už sie nį?
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone.
ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: [email protected] VyrIauSIaSIS rEDakTorIuS raimundas Celencevičius
MIESTaS: 219 1373 LIETuVa: 219 1381užrIbIS: 219 1372 EkoNoMIka: 219 1374 PaSauLIS: 219 1391 SPorTaS: (8 37) 302 259
MENaS Ir PraMogoS: 279 1388NaMaI: (8 37) 302 265 SVEIkaTa: (8 37) 302 263 raTaI: (8 37) 302 243 ŠokoLaDaS: (8 37) 302 275 TV DIENa: 219 1380
rINkoDaroS SkyrIuS: 279 1378 rEkLaMoS ParDaVIMo SkyrIuS: 261 3654, 261 3000 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379
SkELbIMŲ SkyrIuS: 261 3653
SkELbIMŲ SkyrIuS SPauDoS rŪMuoSE (Laisvės pr. 60, 1211 kab.) tel./faks. – 242 8065
PrENuMEraToS SkyrIuS: 261 1688PLaTINIMo TarNyba: 261 1688
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino „Poligrāfijas grupa Mūkusala“. rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 11 000.
kaRštOJI lInIJa: ReklamOs skyRIus: PlatInImO taRnyba PRenumeRatOs skyRIus:212 2022 261 3654: 261 1688 261 1688
Visi kontaktai: http://vilniaus.diena.lt/dienrastis/redakcija
uab „Diena Media News“ 2009 m. gauna SrTrF finansavimą sklaidos nuostoliams padengti.
6
nuomonės trečiADieNiS, lApkričio 18, 2009 www.diena.lt
Sei mo pir mi nin kė Ire na De gutie nė, va kar per skai čiu si kreipi mą si į par la men tą jo me tų dar bo pro ga, ne tik var di jo at
lik tus dar bus, bet ir ap gai les ta vo, kad Sei mo na riams, tau tos at sto vams, trūks ta kuk lu mo ir sa vik ri tiš ku mo.
Ne jau čia gy ve ni mo„Ak me nų mė ty mas į Sei mo lan gus praė ju sią žie mą, pra ban gių au to mo bilių nuo ma ir ne tin ka mas par la men tinei veik lai ski ria mų lė šų nau do ji mas, net ir ne leis ti nai il gai už si tę su sios dis ku si jos dėl šių lė šų su si ma ži ni mo liu di ja, kad per ma žai bend rau ja me su mus rin ku siais žmo nė mis, ne jau čia me jų nuo tai kų ir gy ve ni mo. Kad mums, Lie tu vos žmo nių at sto vams, trūks ta kuk lu mo ir sa vik ri tiš ku mo“, – į parla men tą krei pė si I.De gu tie nė.
Jos žo džiais, „kaž kas tik rai ne ge rai, jei į Sei mą žmo nės ei na ne su pa siū lymais, o su ak me ni mis, jei į par la men tą žiū ri me kaip į ko vos lau ką ar net tarpu sa vio įžei di nė ji mų vie tą“.
Ne lem tas ženk lasPar la men to na rius I.De gu tie nė kvietė baig ti tuš čius gin čus ir be pras mius pa si ro dy mus: „Sup ran tu, kad Sei mo na riai yra pa kan ka mai skir tin gi, nes skir tin gi ir mus iš rin kę pi lie čiai. Tačiau esu įsi ti ki nu si, kad kas dien pri valo me per ženg ti sa vuo sius skir tu mus ir ras ti tar pu sa vio su ta ri mą. To dėl kviečiu ir po zi ci ją, ir opo zi ci ją bū ti ak tyves nes sa vo idė jo mis ir nuo sai kes nes sie kiant su si ta ri mo.“
„To dėl vie nas iš svar biau sių ma no sie kių bus, kad Sei mas vėl tap tų vieta, kur vyk tų ne tuš ti gin čai ir be prasmiai pa si ro dy mai. Čia tu ri bū ti varžo ma si idė jo mis, ku rios leis tų priim ti ge riau sius ša liai spren di mus“, – sakė I.De gu tie nė. Ji sa vo kal bo je už simi nė ir apie ne sklan džią par la men to dar bo pra džią.
„De ja, iki tre čios va lan dos nakties už si tę sęs pir ma sis šios ka den cijos Sei mo po sė dis ta po tar si ne lem tu ženk lu, ly dė ju siu dar ne vie ną sprendi mą, ku rį te ko vė liau tai sy ti“, – sa kė I.De gu tie nė.
No ri su si grą žin ti ga liasSa vo kal bo je I.De gu tie nė tvir ti no, kad par la men tas tu ri su si grą žin ti ne tik tau tos pa si ti kė ji mą, bet ir Kons ti tu ci jos
nu ma ty tas ga lias bei at sa ko my bę ir taip grą žin ti kons ti tu ci nes vi suo me nės teises ir ga lias kur ti vals ty bę. „Ten ka pripa žin ti, kad per de šimt me tį par la mentas ta po tik sa vo tiš ka ins ti tu ci ja prie Vy riau sy bės, o ne sa va ran kiš ka tau tos at sto vy be“, – sa kė I.De gu tie nė.
Taip pat par la men to va do vė ra gi no baig ti par la men to dar bą ver tin ti, pasak jos, keis tais kri te ri jais – priim tų įsta ty mų ar pa teik tų tei sės ak tų projek tų, net ir pa čių ne konst ruk ty viausių kal bų ple na ri nių po sė džių sa lė je, gau sa.
„Sei mas yra ne įsta ty mų ga mybos fab ri kas, ku ria me re zul ta tus gali ma įver tin ti ga my bos kon ve je rio pa ga min tų pre kių skai čiu mi. Esu įsiti ki nu si, kad ar tė jant vals ty bės dvide šimt me čiui ši Sei mo dar bo ver ti nimo tra di ci ja pri va lo keis tis. Mes sa vo dar bą ir jo ko ky bę pri va lo me ver tin ti at sa ky da mi į klau si mus: ar nuo mū sų spren di mų Lie tu vo je pa dau gė jo teisin gu mo, ar Lie tu vos žmo nių gy veni mas nuo jų pa ge rė jo“, – sa kė par lamen to va do vė.
BNS inf.Kaž kas tik rai ne ge rai, jei į Sei mą žmo nės eina ne su pa siū ly mais, o su ak me ni mis.
Sei me – jokio kuk lu moBaltijos šalių BVP prognozės
9p.
So cial de mok ra tai: vis kas blo gai
So cial de mok ra tai, di džiau sia opo zici nė Sei mo frak ci ja, tei gia, kad me tus bran din ti val dan čių jų dar bo vai siai Lie tu vos žmo nėms ge ro kai ap kar ti no gy ve ni mą.So cial de mok ra tų frak ci jos se niū nas Al gir das But ke vi čius (nuo tr.) ma no, kad di džiau sia Sei mo klai da – nak ti nis dar bas praė ju sių me tų gruo dį. „Val dančia jai dau gu mai ne rei kė jo pra dė ti darbo nuo mo kes čių re for mos. Rei kė jo galvo ti, kaip gai vin ti eko no mi ką, kad būtų ga li ma amor ti zuo ti nei gia mus ekono mi nius pa da ri nius, – sa kė A.But ke vičius. – Siek da mi už lo py ti biu dže to skyles val dan tie ji jas dar la biau pra pla ti no. Pa di din da mi mo kes čius val dan tie ji pa sie kė „ne re gė tų aukš tu mų“ – kai kurias vers lo sri tis su nai ki no, o kai ku rias pa skan di no še šė ly je.“Jam pri ta rė ir Sei mo pir mi nin ko pava duo to jas, so cial de mok ra tas Čes lovas Jur šė nas. „Nak ties dar bai – die nos aša ros. Ko dėl aša ros? To dėl, kad to
kia pa si rink ta po li ti ka. Koa li ci ja dir bo žlug dy da ma Lie tu vos ūkį ir vi suo menę. Per me tus bu vo at skleis ta, kad valdan čio ji koa li ci ja ir jos po li ti ka pra sta“, – sa kė par la men ta ras.„Kon ser va to riai, už si sė dė ję opo zi ci joje, tu rė jo di de lį val džios troš ku lį. Tas troš ku lys juos ska ti no dė tis su bet kuo – ir su teis tais, ir nu teis tais, ir su linksmuo liais, kad tik tu rė tų val džią. Ko kios for mos val džia, toks jums ir re zul ta tas“, – ma no Č.Jur šė nas.
Už mo jai: �� I.De�gu�tie�nė�no�rė�tų,�kad�Sei�mas�su�si�grą�žin�tų�ne�tik�pa�si�ti�kė�jimą,�bet�ir�ga�lias.�� � Min�dau�go�Ažu�ši�lio�nuo�tr.
trečiADieNiS, lApkričio 18, 2009
KARŠČIAUSI KELIONIŲ PASIŪLYMAI
NAUJAS SLIDINĖJIMO SEZONAS! Nuolaidos iki 20%! Slidinėjimas Italijoje, Austrijoje, Slo-vakijoje, Šveicarijoje, Švedijoje, Pran-cūzijoje, Čekijoje lėktuvu / savo trans-portu / autobusu.Slidinėjimo sezono atidarymas Itali-joje 12 11 – abonementas nemoka-mai!!! Austrijoje 12 11.
Kelionės lėktuvu: Egiptas, Tenerifė, Tailandas, Kambodža, Izraelis, Jorda-nija, Šri Lanka, MeksikaTop! Naujoji Zelandija (Fidžis) 2010 02 10
Net 24 maršrutai autobusu rudens–žiemos sezonui.Mažasis Baltijos kruizas 11 27
Naujametės kelionės:Laplandija 12 25, 26, 29; 01 02Šveicarija 12 28Paryžius 12 27/28Olandija–Belgija–Liuksemburgas 12 28Londonas 12 28Italija 12 27/28Budapeštas 12 29/30Viena–Budapeštas 12 29/30Viena–Tatrų kalnai 12 30Praha 12 29/30Drezdenas–Berlynas 12 30Berlynas 12 30Krokuva 12 30Baltijos kruizas 12 29Talinas–Stokholmas 12 30Ryga–Stokholmas 12 30
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS M.K.Čiurlionio g. 9/2-12, VilniusTel.: (8 5) 215 0077, (8 5) 215 [email protected]; www.gruda.lt
NAUJAS SLIDINĖJIMO SEZONAS!
Slidinėjimo sezono atidarymas:Austrija (Zilertalis) 12 12 nuo 1390 LtItalija (Livinjo) 12 11 nuo 1250 Lt Abonementas nemokamai!
NAUJIENA! Italija, Šveicarija, Prancūzija – autobusu/lėktuvu nuo 1250 LtItalija (Sela Ronda, Kronplacas) – autobusu/lėktuvu nuo 1150 Lt NAUJIENA! Austrija–Šveicarija (Išglas, San Antonas) nuo 1650 LtAustrija (Kaprunas, Zell am See) nuo 1550 LtSlovakija (Žemieji Tatrai) nuo 850 LtPuikūs pasiūlymai grupėms!
Naujametės kelionės:Naujieji Šveicarijoje 12 28 – 1449 LtLaplandija 12 26, 29 – nuo 1389 LtParyžius-Beniliuksas 12 27 – 1399 LtNaujieji Baltijos jūroje 12 30 – 749 LtNaujieji Prahoje 12 29 – 679 Lt
Egzotinės kelionės:Tailandas, Tailandas–Kambodža nuo 4690 LtŠri Lanka nuo 4790 LtMeksika nuo 5990 LtIzraelis nuo 3399 Lt
ŽIEMOS SEZONAS! Poilsis Egipte, Kanarų salose.
J.Lelevelio g. 4, Vilnius. Tel.: (8 5) 266 0700, 266 0701, www.guliveriokeliones.lt
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
www.starexpress.lt
Lapkričio 21 d. (7 n):Egiptas–Hurgada MOON VALLEY 2*/ pusr. ir vakarienė – nuo 1004 Lt/asm.SUNNY DAYS PALMA DE MIRETTE 4*/ viskas įsk. – nuo 1596 Lt/asm.GOLDEN FIVE 5*/ viskas įsk. – nuo 1771 Lt/asm.
Lapkričio 22 d. (7 n):Egiptas–Šarm El Šeichas AMAR SINA 3*/ pusr. ir vakarienė – nuo 999 Lt/asm.CLUB FARAANA 4*/ viskas įsk. – nuo 1786 Lt/asm.INTER PLAZA 5*/ viskas įsk. – nuo 1858 Lt/asm.Dėl išsamesnės informacijos kreipki-tės į savo turizmo agentūrą!
Tel. (8 5) 249 0900Gedimino pr. 64, Vilnius, www.bc.lt
KELIONĖS LĖKTUVU:Hurgada – nuo 895 LtŠarm el Šeichas – nuo 909 LtTenerifė – nuo 1735 LtKruizas Nilu – nuo 2050 Lt Tailandas – nuo 2995 LtArabų Emyratai – nuo 2629 LtSkrydžiai iš Lietuvos.
Madeira – nuo 1751 LtKuba – nuo 2973 LtKenija – nuo 3115 LtŠri Lanka – nuo 2991 Lt Venesuela – nuo 3349 LtDominikos respublika – nuo 3598 LtSkrydžiai iš Varšuvos / Vokietijos.
TOLIMOS KELIONĖS poilsinės-pažintinės programos Šri Lanka – nuo 3999 Lt Indija – nuo 6299 Lt Meksika – nuo 6229 Lt
SLIDINĖJIMAS (apartamentai) Čekija – nuo 193 LtItalija – nuo 187 LtAustrija – nuo 196 LtPrancūzija – nuo 152 Lt(kaina asmeniui, savaitei)
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
A.Vienuolio g. 6, LT-01104 VilniusTel. (8 5) 231 3314, faks. (8 5) 262 9120 [email protected], www.krantas.lt
„Krantas Travel“ siūlo šias paskutinės minutės keliones:
Tenerifė 3*, be maitinimo nuo 1295 Lt2009 11 20
Šarm El Šeichas 4*, viskas įskaičiuota nuo 1395 Lt2009 11 22
Antalija 5*, viskas įskaičiuota, poilsis ir 4 dienų SPA programa nuo 1425 Lt2009 11 20
Taba 3*, pilnas maitinimas, poil-sis ir 3 dienų ekskursija į Izraelį nuo 2605 Lt2009 12 09
SAVAITGALIO KELIONIŲ GIDASGedimino pr. 1, VilniusTel.: (8 5) 272 4805, 8 685 [email protected], www.kiveda.lt
Registruokitės telefonu arba e. paštu iki penktadienio 17 val.11 21 – Valdovai ir didikai Vilniuje. II dalis: Mažieji Radvilų rūmai – Umia-stovskių rūmai – Prezidentūra – 21 Lt11 21 – Vilniaus amatai su amatų mo-kymu – 31 Lt11 21 – Radvilų keliais po Lietuvą – 57 Lt11 22 – Menas ir menininkai Vilniaus senamiestyje – 21 Lt11 22 – Pas Aukštaitijos vienuolius – 63 Lt
KVIEČIAME Į GIDŲ IR KELIONIŲ VADO-VŲ KURSUS!
www.diena.lt 7
lietuva
Jū ra tė Žuo ly tėj.zuolytė@diena.lt
Praei tą sa vai tę me di kai svars tė, kad gri po epi de mi ja sos ti nę pasieks kaip įpras ta sau sį ar ba va sa rį. Ta čiau šie met gri pas tik ro sios žiemos ne lau kė. Už te ko vie nos sa vaitės, kad si tua ci ja ap si vers tų aukštyn ko jo mis.
Vil niaus vi suo me nės svei ka tos cent ro (VVSC) duo me ni mis, praėju sią sa vai tę ser ga mu mo ro dik lis sos ti nė je pa sie kė 105,9 li gos at ve jo 10 tūkst. gy ven to jų. Prieš sa vai tę šis ro dik lis bu vo 52 ligoniai.
„Esant to kiai si tua ci jai, pa teikė me sa vi val dy bei siū ly mą skelb ti epi de mi ją“, – „Vil niaus die nai“ sa kė Vil niaus vi suo me nės svei ka tos cent ro Užk re čia mų jų li gų pro fi lakti kos ir kont ro lės sky riaus ve dė ja Gied rė Alek sie nė, neat mes da ma ga li my bės, kad šie met epi de mi jos ga li bū ti ke lios ban gos.
Vil niaus sa vi val dy bė VVSC siūly mą pa ten ki no. „Ser ga mu mo ro dikliai di de li, to dėl čia jau ne dis ku si jų ob jek tas. To kia yra rea ly bė ir rei kia im tis veiks mų“, – sa kė Vil niaus savi val dy bės so cia li nių rei ka lų ir sveika tos de par ta men to di rek to riaus pava duo to ja Aud ro nė Či bi rie nė.
Pat vir ti nus epi de mi jos sta tu są, nu sta to mas tam tik ras dar bo reži mas mo ky mo ir svei ka tos įstaigo se. Jei mo kyk los dėl li gos ne lan ko dau giau nei 20 pro c. mo ki nių, jo se re ko men duo ja ma nu trauk ti ugdy mo pro ce są iki si tua ci ja pa ge rės. Ka da toks spren di mas bū ti nas, spren džia mo kyk los di rek to rius.
Vil niu je – gri po epi de mi jaVil niu je va kar pa skelb ta gri po epi de mija. Per sa vai tę su si rgu sių gri pu ir ūmiomis vir šu ti nių kvė pa vi mo ta kų in fek cinėmis ligomis pa dau gė jo dvi gu bai.
Vil niaus svei ka tos įstai go se ri boja mas ligonių lankymas, ta čiau jos dir ba įpras tu rit mu.
Ig na li nos ra jo ne va kar taip pat bu vo pa skelb ta gri po epi de mi ja, at šauk ti ma si niai ren gi niai, švieti mo įstai go se su stab dy tas ug dy mo pro ce sas. Ser ga mu mas epi de mi jos ly gį jau pa sie kė ir ki tuo se ša lies rajo nuo se – Ma ri jam po lės, Jo na vos, Aly taus, Uk mer gės, Mo lė tų.
Jei gu dau giau kaip pu sė je Lietu vos sa vi val dy bių te ri to ri jų vie nu me tu pa skel bia ma gri po epi de mi ja, Vals ty bi nė gri po pan de mi jos ko misi ja tei kia Vy riau sy bės ekst re ma lių si tua ci jų ko mi si jai siū ly mą Lie tuvo je pa skelb ti gri po epi de mi ją.
Svei ka tos ap sau gos vi ce mi nist ras Ar tū ras Ski kas BNS tei gė, kad Lietu vo je šiuo me tu dėl ga li mų gri po komp li ka ci jų li go ni nė se gy do ma iki 10 žmo nių.
SeimopirmininkėIrenaDegutienėsiūlosvarstytigalimybękeistiKonstituciją–numatytikitąparlamentorinkimųdatą.Pokiekvienųrinkimųsusidarosituacija,kainaujasparlamentasdarbąpradedasusenosiosVyriausybėsparengtubiudžetoprojektu.
ValdantiejivakarvėlblokavobalsavimądėlšiųmetųpabaigojegalutinaiuždaromosIgnalinosatominėselektrinėsveiklospratęsimo.PraėjusiąsavaitęSeimasdėlprojektobalsavokeliskartus,tačiauvaldantiejitaippatignoravo.
Naujadata
trukdopratęsti
Vais tų at sar gos iš se ko
An ti vi ru si nių vais tų, ku rie var to jami su si rgus gri pu, at sar gos Lie tu vos vais ti nė se be veik iš se ko. Vais ti ninkai dėl šių vais tų de ra si su tie kė jais, bet ar ti miau siu me tu ne si ti ki, kad at sar gos bus pa pil dy tos.Vais tas Osel ta mi vi rum („Ta mif u“) iš šluo tas iš vais ti nių len ty nų nepai sant to, kad par duo da mas tik tu rint gy dy to jo re cep tą ir vie na jo pa kuo tė kai nuo ja 120 li tų.„Ta mif u“ anks čiau bu vo, bet dabar jau ne be tu ri me – iš šla vė per ke lias mi nu tes, kai bu vo pa skelbta apie pa dė tį Uk rai no je. Pa na šūs yra „Re len za“, bet jų ir gi ne be tu rime. Par da vė me vis ką tuo pa čiu me tu“, – BNS va kar sa kė vais ti nių tink lo „Gin ta ri nė vais ti nė“ at sto vas Arū nas Gri ga liū nas.Jis ne bu vo op ti mis tiš kas kal bė damas apie ga li my bes gau ti dau giau
an ti vi ru si nių vais tų. „Ne gau na me iš tie kė jų. At ro do, kad Lie tu va liks nu skriaus tų jų vie to je, na, gal dar 1 tūkst. pa kuo čių vi sai ša liai gau sime“, – pro gno za vo A.Gri ga liū nas.Ki ti vais tai nė ra an ti vi ru si niai, tik slo pi na gri po simp to mus, ta čiau ir jų per ka mu mas la bai išau gęs. Vais ti nių tink lo „Eu ro vais ti nė“ at sto vė Lau ra Mu ri nie nė BNS teigė, kad „Ta mif u“ at sar gos be veik iš se ko: „Li ku čiai la bai ne di de li. Po vie ną ki tą šio vais to pa kuo tę dar ga li bū ti Klai pė dos, Šiau lių, Tel šių ir ke lių ma žes nių mies tų vais ti nė se.“Svei ka tos ap sau gos vi ce mi nist ras A.Ski kas BNS pir ma die nį sa kė, kad Lie tu va tu ri su kau pu si apie 115 tūkst. do zių an ti vi ru si nių vaistų ir pla nuo ja jų įsi gy ti dar.
BNS inf.
TomoRaginosnuotr.
8
užribiswww.diena.lt
Fi nan si nių nu si kal ti mų ty ri mų tar ny ba (FNTT) ant ra die nį prane šė išaiš ki nu si su kčių tink lą, ku ris še šė li nė je rin ko je ga lėjo rea li zuo ti mo bi lių jų te le fonų, ku rių ver tė dau giau kaip 46 mln. li tų.
Įta ria ma, kad dvi nu si kals ta mas gru puo tes or ga ni za vo dvi gu bą Bal ta ru si jos ir Šve di jos pi lie ty bę tu rin tis V.R. bei Bal ta ru si jos pilie tis I.M.
„Gru puo tės, nau do da mo si Švedi jo je ir Suo mi jo je re gist ruo tomis įmo nė mis, or ga ni za vo ne teisė tą mo bi lių jų te le fo nų pre ky bą ir kont ra ban da pre kes par duo davo Bal ta ru si jo je ir Ru si jo je“, – teigia ma FNTT pra ne ši me spau dai.
Pir mi niais duo me ni mis, V.R. gau jos vyk dy ta ne le ga li ir ne teisė ta mo bi lių jų te le fo nų pre kyba per pa sta ruo sius dve jus me tus sie kė 27,6 mln. li tų, o I.M. – 19 mln. li tų. Pir mi niais skai čia vi
mais, gru puo tės Lie tu vos vals tybės biu dže tui pa da rė apie 10 mln. li tų ža los.
V.R. va do va vo Šve di jo je įkurtai bend ro vei, ku ri iš įvai rių ES vals ty bių (Vo kie ti jos, Olan di jos, Di džio sios Bri ta ni jos) pirk da vo mo bi liuo sius te le fo nus, ku riems tai ko mas nulinis pri dė ti nės vertės mo kes čio ta ri fas.
Daž niau siai par da vė jams bū davo nu ro do ma, kad įsi gy tos pre kės pri sta to mos į Lie tu vą, o vė liau jos ne va bū da vo per siun čia mos ga lu ti niam pir kė jui – Hon kon go įmo nėms. Ta čiau rea liai te le fonai, nau do jan tis grei tų jų siun tų pa slau gas tei kian čio mis bend rovė mis, bu vo at ga be na mi į Lie tu vą, bet neiš ve ža mi į Hon kon gą.
FNTT išaiš ki no, kad nu si kalsta mos gru puo tės or ga ni za to rius V.R. bu vo su bū ręs di de lį tink lą ne tik at siųs tiems mo bi lie siems tele fo nams paim ti, bet ir jiems reali zuo ti tiek Lie tu vo je, tiek Bal taru si jo je. Di džio ji da lis mo bi lių jų te le fo nų bu vo ne le ga liai par duoda ma Lie tu vos juo do jo je rin ko je, o ki ta da lis kont ra ban da iš ga bena ma į Bal ta ru si ją.
Daž niau siai per sie ną ga be namos pre kės bū da vo iš skai do mos da li mis – au to mo bi liuo se įrengto se slėp tu vė se ga be na mi mo bilių jų te le fo nų apa ra tai, o jų pakuo tės ir ki ta pa pil do ma įran ga at ski rai.
BNS inf., FNTT nuo tr.
To mas Ja ru se vi č[email protected]
By la, ku rio je fi gū ruo ja bu vęs Sei mo pir mi nin kas Vik to ras Mun tia nas (nuo tr.), ir vėl li ko neat vers ta. Šį syk – dėl vie no teisė jų ko le gi jos na rių li gos. Net ir neį vy kus teis mo po sė džiui ta po aiš ku, kad vie no įta ria mų jų šiemet teis mas ne su lauks.
Kau no apy gar dos teis mas, ant radie nį ke ti nęs pa ga liau im tis iš esmės nag ri nė ti di de lio re zo nan so su lau ku sią bau džia mą ją by lą dėl ko rup ci jos, vis dėl to sa vo ke ti nimus bu vo pri vers tas pa keis ti. Jau penk tą kar tą iš ei lės by la li ko nepra dė ta nag ri nė ti iš es mės su sirgus vie nam iš tei sė jų. Dėl li gos Te mi dės tar nas ku rį lai ką pri va lės pra leis ti li go ni nė je. Iki tol ke tu ris sy kius į teis mą neat vy ko vie nas
įta ria mų jų – V.Mun tia nas, jis teismo sa lė je ne pa si ro dė ir ant ra die nį.
Bu vu sio Sei mo pir mi nin ko advo ka tas Juo zas Gau du tis, praėju sį kar tą pri pa ži nęs pro ku ro ro pa reikš tus prie kaiš tus, su sku bo tai sy ti pa dė tį ir įtei kė teis mui reikia mos for mos pa žy mą, ku ri liudi ja apie jo gi na mo jo li gą. Iš doku men to ma ty ti, kad iki pat šių me tų gruo džio 31osios V.Muntia nas ne ga lės da ly vau ti nag ri nėjant bau džia mą ją by lą, ku rio je jis pa ts yra vie nas įta ria mų jų.
Į ko rup ci jos skan da lą pa te kusį ir dėl to Sei mo pir mi nin ko posto ne te ku sį V.Mun tia ną ka muo ja klas tin ga on ko lo gi nė li ga. Tei giama, kad che mo te ra pi ja pa cien tui jau baig ta, da bar tai ko mas rea bili ta ci nis gy dy mas.
Šio je by lo je V.Mun tia nui pateik ti įta ri mai dėl pikt nau džia vo fak ti ne tar ny bi ne pa dė ti mi, siekiant as me ni nės nau dos, ir do kumen tų klas to ji mo. Už tai po li ti kui gre sia lais vės atė mi mo iki še še rių me tų baus mė.
Kal ti ni mai šio je by lo je taip pat pa teik ti bu vu siam Kau no ap skrities vir ši nin ko pa va duo to jui Virgi ni jui Viz ba rui, bu vu siam Kau no mies to vi ce me rui An ta nui Adolfui Ba lu čiui, Kau no vers li nin kėms Lai mai Ba ra naus kie nei ir Bi ru tei Jab lons kie nei.
Eval do But ke vi čiaus nuo tr.
trečiadienis, lapkričio 18, 2009
As ta Kuz ne co vai tė[email protected]
Pir ma die nį 20.47 val. bend ruo ju pa gal bos te le fo no nu me riu 112 gautas pra ne ši mas, kad Vil niaus ra jo no Ma ri jam po lio se niū ni jos Pa ru dami nio kai me leng va sis au to mo bi lis įva žia vo į gy ve na mą jį na mą, prispaus ta mo te ris, vai kas ir gar baus am žiaus vy ras.
At vy kę į in ci den to vie tą ug niage siai gel bė to jai ra do leng vą jį au tomo bi lį, įva žia vu sį į me di nį gy ve namą jį na mą. Na me bu vo pri spaus ti trys žmo nės. Taip pat nu ken tė jo au to mo bi ly je bu vęs vy ras.
Vė liau paaiš kė jo, kad šia me name gy ve na dvi šei mos: vie na me gale na mo šei mi nin kė su su gy ven ti
Prit rū kę deg ti nės įva žia vo į na mą
Prie žas tis: �� vy�rai,�pri�trū�kę�deg�ti�nės,�iš�va�žia�vo�jos�pirk�ti,�o�grįž�da�mi�ir�rė�žė�si�į�na�mą.� Bro�niaus�Jab�lons�ko�nuo�tr.
Pir ma die nio va ka rą Vil niaus ra jo ne įvy ko krau pi ava ri ja, per ku rią leng va sis au to mo bilis įva žia vo į gy ve na mą jį na mą.
niu, jos tė vas ir 21 me tų duk ra su vos dvie jų sa vai čių sū nu mi, antra me – na mo šei mi nin kės 45 me tų bro lis, ku ris ir su kė lė ava ri ją.
Tą va ka rą na muo se bu vo gir tauja ma. Prit rū kę deg ti nės na mo šeimi nin kės su gy ven ti nis su jos bro liu iš va žia vo jos pirk ti. Grįž da mi ir rėžė si į na mą. Iš kart po to, kai su kė lė ava ri ją, vai ruo to jas pa bė go. Tei giama, kad jis bu vo vi siš kai gir tas. Pasak Vil niaus ra jo no po li ci jos ko misa ria to vir ši nin ko pa va duo to jo Jo no Šaf ra na vi čiaus, pir mi niais duo meni mis, vy ras ne tu rė jo tei sės vai ruoti au to mo bi lį.
Per ava ri ją smar kiai nu ken tėjo na mo šei mi nin kės duk ra ir šios sū nus bei 78 me tų na mo šei mi ninkės tė vas. Mo te ris dėl dau gy bi nių
kū no su ža lo ji mų gy do ma Vil niaus grei to sios pa gal bos uni ver si te ti nės li go ni nės Rea ni ma ci jos sky riu je, jos sū nus, taip pat pa ty ręs dau gybę kū no su ža lo ji mų, pa gul dy tas į rea ni ma ci jos sky rių San ta riš kė se. Na mo šei mi nin kės tė vas gy do mas trau ma to lo gi jos sky riu je. Ten pat po ava ri jos at si dū rė ir 51 me tų namo šei mi nin kės su gy ven ti nis. Vyrui lū žę du bens kau lai.
Nors po li ci jos pa rei gū nai vai ruoto jo pra dė jo ieš ko ti iš kart po avari jos, ant ra die nio po pie tę jis dar ne bu vo ras tas. Vy ras at si liep da vo mo bi liuo ju te le fo nu, ta čiau su sikal bė ti su juo bu vo sun ku – jis ar ba ne sa ky da vo, kur esan tis, ar ba parei gū nams nu ro dy da vo klai din gą sa vo bu vi mo vie tą.
V.Mun tia nas šie met teis me ne pa si ro dys
46 mln. ver tės afe ra
Na me buvo pri spaus
ti trys žmonės. Taip pat
nu ken tė jo au to mo bi ly
je bu vęs vy ras.
Ne�par�la�men�ti�nės�Fron�to�par�ti�jos�ly�de�ris�ir�Vilniaus�miesto�tarybos�narys�Algir�das�Pa�lec�kis�dėl�po�li�tinių�par�ti�jų�ir�po�li�ti�nių�kampa�ni�jų�fi�nan�sa�vi�mo�pa�žeidi�mo�Vil�niaus�mies�to�2ojo�apy�lin�kės�teis�mo�ant�radie�nį�bu�vo�nu�baus�tas�2,1�tūkst.�li�tų�bau�da.
Pa�pir�ki�mu�kal�ti�na�mas�Vilniaus�mies�to�sa�vi�val�dybės�ta�ry�bos�na�rys�Gin�taras�Ka�za�kas�slap�tai�už�fiksuo�ta�me�vaiz�do�įra�še�gyrė�si,�kad�vi�sa�da�pa�si�tik�rina,�ar�pas�jį�nė�ra�mik�ro�fonų.�Tai�išaiškėjo�vakar�Vilniaus�mies�to�1aja�me�apylin�kės�teis�me.
SulaukėbaudoS
PagyrųPuodaS
diena.lt/naujienos/kriminalai
9
ekonomikawww.diena.lt trečiADieNiS, lApkričio 18, 2009
€ Valiutų kursaiTrečiadienis20091118ValiuTa kiekis sanTykisaustralijosdoleris auD 1 2,1510Baltarusijosrublių ByR 1000 0,8480Čekijoskronų CZk 10 1,3550Danijoskronų Dkk 10 4,6404DBsvarassterlingų GBP 1 3,8891estijoskronų eek 10 2,2067euras euR 1 3,4528Japonijosjenų JPy 100 2,5966JaVdoleris usD 1 2,3075kinijosjuanių Cny 10 3,3797latvijoslatas lVl 1 4,8712lenkijoszlotų Pln 10 8,4553norvegijoskronų nOk 10 4,1379Rusijosrublių RuB 100 8,0442
Bal ti jos ša lių eko no mi kos sta bili za ci jos ga li ma ti kė tis 2010 m., o at si ga vi mo – 2011 m. Spar čiausiai iš duo bės kils Es ti ja, lė čiausiai rop šis Lat vi ja, pro gno zuo ja di džiau sios Šiau rės ir Bal ti jos šalių fi nan sų gru pės „Nor dea“ anali ti kai.
„Per ke lis pa sta ruo sius mė ne sius pa sau lio eko no mi kos pro gno zės itin pa ge rė jo, nes dau ge lis rin kų pa ki lo iš re ce si jos. Ta čiau Bal tijos ša lys, nors eks por to rin kos atsi gaus, atei nan čiais me tais tu rėtų lik ti silp nos. Ti ki mės, kad vi sų Bal ti jos ša lių eko no mi kos tam tikros va ro mo sios jė gos įgis 2010aisiais, o prie tei gia mo au gi mo grįš 2011ai siais“, – sa kė „Nor dea“ vyriau sia sis ana li ti kas Hel ge J.Pe derse nas.
Ma žiau, nei ti kė ta si, tre čią ket virtį smu kęs Lie tu vos eks por tas tei giamai nu ste bi no ana li ti kus. „Ta čiau ten ka pa brėž ti, kad sie kiant to liau ge rin ti eks por tą, ku ris mums šiuo me tu yra pa grin di nis ke lias, ve dantis iš kri zės, teks ir to liau lauk ti, ka da ma žės at ly gi ni mai ir ki tos ga my bos są nau dos“, – kal bė jo „Nor dea Bank Lie tu vos“ Rin kos ope ra ci jų sky riaus va do vė Vy lū nė Ur bo nie nė.
Pa sak ban ko „Nor dea“ ana li ti kų, eks por tas, ko ge ro, lė čiau siai augs Lat vi jo je, nes di džiau sios jos pre kių im por tuo to jos yra į pa na šią pa dė tį pa te ku sios Lie tu va ir Es ti ja.
Nuo praė ju sių me tų vi so se tri jose Bal ti jos ša ly se spar čiai au gęs nedar bas ne pra dės ma žė ti anks čiau nei
atei nan čių me tų pa bai go je. Taip pat ne di dės ir kai nos – per 2010 m. turė tų bū ti fik suo ja ma def ia ci ja, nes vi daus rin kos iš liks itin silp nos.
Ban ko „Nor dea“ ana li ti kas Ja rosla vas Su cho dols kis pro gno zuo ja, kad po to, kai bus už da ry ta Ig na li nos ato mi nė elekt ri nė, inf ia ci ja ša ly je ne tu rė tų itin aug ti – esą to ne leis didė jan tis ne dar bas ir įmo nių sko los. Nė vie na Bal ti jos ša lis ne de val vuos va liu tos, ta čiau, anot jo, di džiau sia ri zi ka vis dar yra Lat vi jo je: „Lat vija, kaip ir ki tos Bal ti jos ša lys, pa sirin ko vi di nės de val va ci jos ke lią ir jie jau di džią ją da lį to ke lio nuė jo – suma ži no biu dže to iš lai das, kaip reika lau ja Tarp tau ti nis va liu tos fondas ir ES.“
Jis tei gia mai įver ti no Lie tu vos Vyriau sy bės spren di mą sko lin tis tarptau ti nė se fi nan sų rin ko se – esą tai lei do už tik rin ti ūkio su bjek tų fi nansa vi mą. Ki ta ver tus, J.Su cho dols kis įžvel gia ir trū ku mų val džios veiksmuo se. Anot jo, Vy riau sy bei sun kiai se ka si spręs ti smul kių jų ir vi du ti nių įmo nių fi nan sa vi mo pro ble mą.
VD inf.
Ropšimės aukš tyn
Bal ti jos ša lių BVP pro gno zė (pro c.)
Me tai 2009 2010 2011Lie tu va –16,5 –3 2,2Lat vi ja –18 –3,5 2Es ti ja –14,5 –1,5 2,8
Šal ti nis: „Nor dea“
And rius Ma tu liaus [email protected]
Kon kur są sta ty ti nau ją elekt ri nės blo ką lai mė ju si is pa nų bend ro vė „Iberd ro la“ pla nuo ja pa grin di nius sta ty bos dar bus už baig ti per dve jus me tus, o nau ją jį blo ką pa leis ti 2012 m. rug sė jo 4 d. Lie tu vos elekt ri nė po to, kai bus už da ry ta Ignalinos atominė elektrinė (IAE, taps stambiau sia elekt ros ga min to ja ša ly je.
Lie tu vos elekt ri nės ge ne ra li nio di rek to riaus Pra no No rei kos teigi mu, de vin ta sis elekt ri nės kombi nuo to cik lo apie 450 me ga va tų (blo ko ga lia ga li bū ti šiek tiek dides nė ar ba ma žes nė, at si žvel giant į oro tem pe ra tū rą – red. pa st.) ga lios blo kas nau dos apie 30 pro c. ma žiau ku ro, to dėl ir jo ga mi na ma elekt ra bus treč da liu pi ges nė.
Per me tus nau ja me blo ke bus gali ma ga min ti iki 3,5 mlrd. ki lo vat valan džių elekt ros ener gi jos. Pag rindi nis ku ras – gam ti nės du jos.
„Šiuo me tu elekt ri nės pa ga mina mos elekt ros ki lo vat va lan dė kai nuo ja 0,28 li to, o nau jo jo blo ko ga mi na mos elekt ros ener gi jos kilo vat va lan dė pa gal šian die nes dujų kai nas at sieis 0,19 li to“, – kal bėjo P.No rei ka.
Tie sa, nau jo blo ko sta ty bos kai na bus įtrauk ta į ki tų me tų elekt ros energi jos ta ri fus, ta čiau kiek dėl to tu rė tų pa brang ti elekt ros ener gi ja, Lie tu vos
elekt ri nės va do vas neatsk lei dė. Bū sima sis elekt ri nės blo kas iš vi so kainuos apie 1 mlrd. li tų. Pu sę šios sumos skirs Eu ro pos re konst ruk ci jos ir plėt ros ban kas, li ku sią da lį dengs Lie tu vos elekt ri nė iš sa vo pel no ir sko lin tų lė šų. Apie 80 mln. eu rų vertės pa sko lą elekt ri nei tu rė tų su teikti pen ki Skan di na vi jos ban kai, ku rie yra iš reiš kę abe jo nių dėl to, kad iš Lie tu vos elekt ri nės ki tą met bus perka ma ne pa kan ka mai elekt ros energi jos ir iš jos pel no ga li ne pa vyk ti padeng ti nau jo blo ko sta ty bų.
P.No rei ka pa ti ki no, kad Lie tu va elekt ros ener gi jos tik rai ne tu rė tų pri
trūk ti, nes aš tuo ni jo va do vau ja mos elekt ri nės blo kai kad ir ry toj ga lė tų pra dė ti dirb ti 1800 me ga va tų ga lingu mu (IAE vei kian čio ant ro jo blo ko ga lia sie kia 1350 me ga va tų). Šis skaičius ge ro kai vir šys ša lies po rei kius net ir už da rius IAE, to dėl ki tais metais Lie tu vos elekt ri nei grei čiau siai ne rei kės dirb ti vi su pa jė gu mu.
Vis dėl to ne ky la abe jo nių, kad impor ti nė elekt ra bus pi ges nė, nei paga min ta Elekt rė nuo se. Spe cia lis tai pri pa žįs ta, kad Lie tu vo je nė ra ga limy bių ga min ti pi gią elekt rą jau vien dėl to, kad ne tu ri me sa vo ku ro ir jį im por tuo ja me.
Star tas: �� lei�di�mas�de�vin�ta�jam�Lie�tu�vos�elekt�ri�nės�blo�kui�sta�ty�ti� išduo�tas�lapk�ri�čio�pra�džio�je,�o�šiuo�me�tu�sta�tyb�vie�tė�je�jau�dar�buo�jasi�bul�do�ze�riai.�� � Ge�di�mi�no�Bar�tuš�kos�nuo�tr.
Ig na li na užleidžia vietą Elekt rė namsElekt rė nuo se ofi cia liai pra dė tos de vin to jo Lie tu vos elekt ri nės blo ko, ga min sian čio pi ges nę elekt rą, sta ty bos. Ke le tą me tų vė luo jan tį pro jek tą pla nuo ja ma už baig ti 2012-ųjų pa bai go je.
Ru�si�jos�pa�rei�gū�nai�va�kar�su�tei�kė�pa�pil�do�mų�lei�dimų�Lie�tu�vos�ve�žė�jams,�dalies�ku�rių�vil�ki�kai�dėl�lei�di�mų�sto�kos�ne�be�ga�lė�jo�ga�ben�ti�kro�vi�nių�į�Ru�si�ją.�Iki�šiol�Lietu�va�ga�vo�apie�95�tūkst.�leidi�mų�ga�ben�ti�kro�vi�nius�į�Rusi�ją,�ta�čiau�da�lis�ve�žė�jų�jų�pri�trū�ko.
Gavoleidimų
Nuo�ki�tų�me�tų�smul�kiosioms�įmo�nėms�siū�lo�ma�dve�jus�me�tus�ne�tai�ky�ti�pelno�mo�kes�čio.�To�kios�įsta�tymo�pa�tai�sos�už�re�gist�ruo�tos�Sei�me.�Siū�lo�ma�pel�no�mokes�čiu�neap�mo�kes�tin�ti�įmonių,�ku�rių�pa�ja�mos�ne�di�desnės�kaip�0,5�mln.�li�tų�per�me�tus.
Vy�riau�sy�bė,�bai�gu�si�pla�tinti�try�lik�tą�ją�tau�py�mo�lakštų�emi�si�ją,�iš�gy�ven�to�jų�ir�kitų�in�ves�tuo�to�jų�pri�trau�kė�111�tūkst.�li�tų.�Va�kar�pra�dėta�pla�tin�ti�jau�ke�tu�rio�lik�to�ji�lakš�tų�emi�si�ja,�už�ku�rią�bus�mo�ka�mos�6,05�pro�c.�me�tų�pa�lū�ka�nos.�Iš�vi�so�iš�pla�tin�ta�5,338�mln.�li�tų�ver�tės�lakš�tų.
Naujokams–leNGvatos
lakštaiNepopuliarūs
trečiaDieNiS, lapkričio 18, 2009
su si rgi mo gri pu at ve jų bu vo už re gist ruo ta Len ki jo je vien
ant rą lapk ri čio sa vai tę.
40 000Suomijosorobendrovė„Finnair“dėltebevykstančiolakūnųstreikoirvakaratšaukėvisusreguliariuosiusskrydžius.Kasdienstreikassužlugdokelioniųgalimybesbeveik15tūkst.žmonių.Dėlekonominiųsunkumų„Finnair“pernaiatleido500darbuotojų,ošiemet–dar200.
TęsiasTreiką
JAV baig ta dar vie na šiur pi byla. Nau jo jo Džer sio teis mas pirma die nį sky rė 19,5 me tų lais vės atė mi mo baus mę vie nam ak toriui, pri pa žin tam kal tu dėl vai kų tvir ki ni mo Tai lan de.
„Way ne’as Nel so nas Cor lis sas yra ryž tin gas sek sua li nis gro buo nis, ku ris ke lia vo po pa sau lį siek damas siau bin gai prie var tau ti be jėges ma ža me tes au kas, – sa ko ma Nau jo jo Džer sio pro ku ro ro Pau lo Fish ma no pra ne ši me. – Jam skirtas il gas ka lė ji mo lai kas, kaip ir de ra, už tik rins, kad W.N.Cor lis sas dau giau nie ka da ne tu rėtų ga li mybės iš nau do ti ki tų.“
W.N.Cor lis sas pa da rė kal tės pri pa ži ni mo pa reiš ki mą, kuria me nu ro dė, kad 2000–2002 m. kas met vyk da vo į Tai lan dą, kur ly tiš kai san ty kiau da vo su vai kais. Jis taip pat pri pa ži no lai kęs nepil na me čių po rnog ra fi nes nuotrau kas sa vo na mų kom piu te ry je. 60 me tų iš tvir kė liui bu vo pa skir ta ne tik ka lė ji mo baus mė, jis taip pat tu rės su mo kė ti 5 tūkst. JAV do le rių (11,5 tūkst. li tų) bau dą. Fe de ra li nis teis mas nu ro dė, kad
W.N.Cor lis sas, ku ris anks čiau esą vai kams vai din da vo Ka lė dų Se ne lį, bus ste bi mas vi są li ku sį gy ve ni mą.
Nu si kal tė lis bu vo suim tas praei tų me tų ge gu žę ne to li Niujor ko esan čia me Jun jon Si ty je praė jus dviem die noms po to, kai In ter po las pa skel bė jo tarp tauti nę paieš ką. W.N.Cor lis sas bu vo pa skelb tas ieš ko mu as me niu, kai Nor ve gi jos po li ci ja in ter ne te apti ko nuo trau kų, ku rio se ma ty ti, kaip ame ri kie tis ly tiš kai san tykiau ja su vai kais. Kai ku rioms pedo fi lo au koms te bu vo še še ri me tai. In ter po las iš pla ti no šio vy ro vei do at vaiz dus, ku rie bu vo iš kirp ti iš tų nuo trau kų.
W.N.Cor lis so by la bu vo ant ras at ve jis, kai In ter po las krei pė si į vi suo me nę, pra šy da mas pa dė ti su čiup ti įta ria mą pe do fi lą. 2007ai siais pa rei gū nai Tai lan de suse kė il gai ieš ko tą ka na die tį pe dofi lą Chris top he rį Pau lą Nei lą, kai kom piu te rių spe cia lis tams pa vy ko at kur ti in ter ne te iš pla tin to se nuotrau ko se spe cia liai su dar ky tą jo vei do at vaiz dą.
BNS inf.
Tvir kin to jui – 19,5 me tų ka lė ji mo
Aust ra lų gy dy to jai ga li di džiuotis da rą ste buk lus. Ant ra die nį po dau giau kaip 24 va lan dų truku sios ope ra ci jos jie sėk min gai at sky rė Sia mo dvy nes iš Bangla de šo, ku rios bu vo suau gu sios gal vo mis.
Vi są nak tį dir bę gy dy to jai jų smege nų au di nius pa ga liau at skyrė maž daug 11 val. vie tos (2 val. Lie tu vos) lai ku. „Mo men tas, kai dvy nės bu vo at skir tos, bu vo ga na siur rea lis tiš kas“, – žur na lis tams sa kė Mel bur no ka ra liš ko sios vaikų li go ni nės vy riau sia sis chi rur gas Leo Don na nas. Dve jų me tų Trishna ir Krish na, kaip pra ne ša ma, po ope ra ci jos lai ko si la bai ge rai.
Ta čiau gy dy to jai ati džiai ste bi jų būk lę. „Pa ju to me pa leng vėji mą, bet, ma nau, vi si su pra to, kad lau kia il gas ke lias ir mer gaitėms dar teks daug iš kęs ti, – sa kė L.Don na nas. – Da bar lau kia il ga re konst ruk ci nė ope ra ci ja, ku ri tę sis daug va lan dų. Ne ga li me progno zuo ti, kiek tai truks.“
Sa vo dar bą tu rės at lik ti ir plasti kos chi rur gai. Jie da bar už dengs mer gai čių kau ko les kau lo ir odos au di niais.
Mer gai tės bu vo ar ti mir ties, kai prieš dve jus me tus bu vo iš gel bė tos iš vie nos naš lai čių prie glau dos Da ko je, o gy dy to jai itin su dė tin gos jų at sky ri mo ope ra ci jos vi siš ką sėk mę įvertina tik vie na ga li my be iš ke tu rių.
„To kios ope ra ci jos pa si tai ko kar tą gy ve ni me. Li go ni nei tai is to ri nis mo men tas, o mer gaitėms – juo la biau“, – sa kė L.Donna nas. Pa sak jo, ope ra ci ja tru ko il giau nei nu ma ty tas 16 va lan dų, nes chi rur gai la bai sten gė si ne pažeis ti ner vų pre ci ziš kai at skir da mi sme ge nis.
Ats kir ti Sia mo dvy nius la bai su dė tin ga, per praė ju sius me tus to kios ope ra ci jos Di džio jo je Brita ni jo je ir Bang la de še bu vo nesėk min gos, bet va sa rį Sau do Arabi jos gy dy to jai sėk min gai at sky rė du bro liu kus iš Egip to.
Vie nas gar siau sių to kių at ve jų yra Sin ga pū re 2003 m. at lik ta ne sėk min ga ope ra ci ja mė gi nant at skir ti jau 29 me tų su lau ku sias Sia mo dvy nes, tei si nin ko iš si lavi ni mą įgi ju sias ira nie tes La leh ir La dan Bi ja ni. Jos mi rė smar kiai nu krau ja vu sios.
BNS inf., AFP nuotr.
Sėk min ga ope ra ci ja
Žy gia vo stu den taiLy giai kaip ir prieš 20 me tų per Pra hą va kar žy gia vo stu den tai. Tuo bu vo sie kia ma pri min ti jų pirm ta kų, ku rie pra dė jo re vo liuci ją, žy gį. Aukš tų jų mo kyk lų studen tai su si rin ko ra jo ne, ku ria me yra ke le tas Kar lo uni ver si te to fakul te tų, ir ten pra dė jo sa vo pirmta kų, ku rie su ge bė jo pa keis ti is tori ją, marš ru tą.
Anuo met pra si dė ju sios de monstra ci jos tru ko be veik dvi sa vai tes, kol ga liau siai nuo la ti niai pro tes tai priver tė ko mu nis ti nę vy riau sy bę pasi trauk ti.
Atė jo ir ly de risŠven tės pro ga Pra ho je taip pat vy ko ro ko mu zi kos kon cer tas, kuria me da ly va vo vie nas Ak so mi nės re vo liu ci jos ly de rių Václa vas Have las.
Bu vęs di si den tas ir pir ma sis neprik lau so mos Če ki jos pre zi den tas per šias išei gi nes die nas jau bu vo
or ga ni za vęs kon cer tą, per ku rį, be ki to ko, trans lia vo JAV pre zi den to Ba rac ko Oba mos kal bą.
Sa vo krei pi me si JAV va do vas aukš tai įver ti no bu vu sios Če koslo va ki jos gy ven to jų pi lie ti nį akty vu mą. „Jū sų stip ri dva sia ir drą sa įkvė pė vi są pa sau lį“, – sa kė B.Oba ma.
Pyk čio ban gaStu den tų pra dė ti pro tes tai prieš 20 me tų bu vo iš pra džių san kcio nuoti vals ty bės, ta čiau ak ci ja grei tai ta po ne kont ro liuo ja ma. Kai ke letas tūks tan čių stu den tų pa mė gi no įsi verž ti į Vacla vo aikš tę, po li ci ja grie bė si smur to.
Mė gin da mi ap ra min ti ir įbaugin ti žmo nes, slap to sios po li ci jos at sto vai mies te pa sklei dė gan dus, kad per su si rė mi mus žu vo vie nas stu den tas. Ta čiau prie šin gai, nei ti kė ta si, tai sukėlė pa si pik ti ni mo ban gą. Pro tes tai Če kos lo va ki jo je tru ko 12 pa rų. Ši die na, ku ri ta po
nau jo jo gy ve ni mo at skai tos taš ku, Če ki jo je ir Slo va ki jo je mi ni ma kaip vals ty bi nė šven tė.
BBC inf.
20osios Ak so mi nės re vo liu ci jos me ti nėsČe ki jos ir Slo va ki jos tau tos pri si me na 20 me tų se nu mo įvykius. 1989 m. lapk ri čio 17 d. įvy ko Ak so mi nė re vo liu ci ja, ku ri su žlug dė ko mu nis ti nį Če kos lo va ki jos re ži mą.
Mi nė ji mas: � 20metųsenumoįvykiųdalyviuspagerbėirvienasAksominėsrevoliucijoslyderiųV.Havelas. „Reuters“nuotr.
Re vo liu ci jos eta pai
Lapk ri čio 17 d. po aist rin gų kalbų Pra hos uni ver si te te tūks tančiai stu den tų nu ta rė žy giuo ti į mies to cent rą.17–18 d. po li ci jos veiks mai sukėlė ma si nius pro tes tus.27 d. vi so je ša ly je vy ko 2 va lan dų strei kas.28 d. ko mu nis tų par ti ja pa skel bė, kad trau kia si.Gruo džio 5 d. bu vo įsteig ta nau ja vy riau sy bė.Gruo džio 29 d. par la men tas, ku ria me vis dar do mi na vo komu nis tai, pre zi den tu iš rin ko V.Ha ve lą.
www.diena.lt10
pasaulisdiena.lt/naujienos/uzsienis
11
sportaswww.diena.lt
Min dau gas Au gus [email protected]
Tris kar tus Eu ro ly go je su triuš kinta Vil niaus TEO ko man da šian dien pa ga liau tu rės pro gą su si rung ti su pa na šaus pa jė gu mo var žo vė mis. Sos ti nės „Sie mens“ are no je vil nietės priims iš akis ta tų Bal ti jos ly goje pui kiai pa žįs ta mas li ki mo drauges – Ry gos TTT ko man dą.
Lat vės Eu ro ly go je taip pat dar nė ra pa ty ru sios per ga lės džiaugs mo bei dėl blo ges nio įmes tų ir pra leistų taš kų san ty kio A gru pė je žen gia laip te liu že miau nei TEO – pa skuti nė je, šeš to je, vie to je.
Nors pra lai mė ji mas šian die nos rung ty nė se be veik su nai kin tų vil tis pa tek ti į ki tą Eu ro ly gos eta pą, TEO mer gi nos prieš dvi ko vą pir miau sia gal vo jo ne apie tur ny ro si tua ci ją, o apie ko man dos re pu ta ci ją.
Pa sak Vil niaus eki pos ka pi to nės Au ri mės Rin ke vi čiū tės, krep ši ninkėms pa čioms sun ku su pras ti, kodėl joms stin ga ko vin gu mo. Ta čiau de vy nio lik me tė įžai dė ja ža dė jo, kad ko man da dar pa de monst ruos so lides nį žai di mą.
– Tre ne ris R.Pau laus kas Eu roly gos A gru pę pa va di no stipriau sia tur ny re. Vis dar ti ki te ga li my bė mis iš kop ti į at krinta mą sias var žy bas? – dien raš tis pa klau sė A.Rin ke vi čiū tės.– Pir ma, rei kia pa ga liau lai mėti. Tu ri me pa ro dy ti sa vo sir galiams ir vi sai Lie tu vai, kad tik rai ži no me, kaip tai pa da ry ti. Spau da ra šo, žmo nės kal ba, kad mes nieko ne su ge ba me, blo gai žai džia me ir taip to liau. No ri me įro dy ti, kad tai nė ra tie sa. Gal būt tie siog bu
vo me pa te ku sios į ne sėk mių ruo žą, ne ra do me vie na ki tos, gal atei ty je bus ge riau.
– Po tri jų pra lai mė ji mų iš ei lės vi du ti niu 29 taš kų skir tu mu psi cho lo giš kai bū tų ne leng va ir vy rų ko man dai. Žai dė jos labai iš gy ve na dėl ne sėk mių?– At mos fe ra ko man do je yra norma li, ta čiau žais ti tik rai sun kiau. Tie trys pra lai mė ji mai la bai kirto psi cho lo giš kai, atė mė pa si ti kėji mą sa vo jė go mis. Žai dė jos pradė jo ne be ti kė ti, kad ga li įmes ti, išsi verž ti į prie kį ir lai mė ti. Bet nėra taip, kad bū tu me vi siš kai nu leidu sios ran kas, tre ni ruo tė se dir bame ener gin gai, mū sų no ras nu ga lėti nie kur ne din go.
– Tre ne ris ko man dos žai di me pa si ge do di des nės mo ty va cijos, nu si tei ki mo ko vo ti ir ža dėjo rim tai pa si kal bė ti su žai dė jomis. Toks po kal bis įvy ko?– Taip, tre ne ris kal bė jo si ir su visa ko man da, ir at ski rai su kiek viena krep ši nin ke. Jis klau sė, kas at siti ko, ko dėl ne ko vo ja me, ko dėl aikštė je ne ro do me emo ci jų. Mums pačioms sun ku pa sa ky ti, ko dėl taip yra. Ma nau, kad šio se rung ty nė se at ro dy si me ki taip ir bū si me daug akt y ves nės.
– TTT – ta ko man da, su ku ria žai džiant rea liau sia at si ties ti?– Ži no ma, tai įma no ma pa da ry ti. Žai dė me su jo mis drau giš kas rungty nes prieš se zo no pra džią ir lai mėjo me ga na di de liu taš kų skir tu mu. Bet Eu ro ly go je vis kas bū na ki taip. Pa si kei tė lat vių tre ne ris, ko man da tu ri ke le tą nau jų le gio nie rių. Ne bus taip leng va, kaip at ro do.
– TEO ame ri kie tės Re nee Montgo me ry ir Qua nit ra Hol lingsworth yra jau nos krep ši nin kės, šie met de biu ta vu sios Eu ro po je. Le gio nie rės ne si skun džia, kad spau di mas ir lū kes čiai joms – per di de li?– Joms tik rai sun ku. At va žia vu sios į Eu ro pą jos pa ma tė vi siš kai ki tą žai di mo sti lių. JAV jos bu vo pri pratu sios žais ti in di vi dua liai, o da bar rei kia iš mok ti ko man di nio puo li mo ir gy ny bos. Per sio rien tuo ti sun ku, bet, ma nau, kad atei ty je jos tai pada rys, nes abi ame ri kie tės yra tik rai la bai stip rios krep ši nin kės.
– Gal būt ko man dai trūks ta vyres nių ko le gių pavyzdžio?– Esa me la bai jau na ko man da, bet šie met taip jau išė jo. Vis dėl to turi me pui kų star to pen ke tą, tu rime pa jė gių krep ši nin kių, ku rios jau spė jo su kaup ti pa tir ties. Mo ky tis yra iš ko.
– Ta vo žai di mas kol kas at ro do tar si su var žy tas. Vis dar ne ga li at si gau ti po praė ju sį se zo ną patir tos trau mos?– Ne ži nau, at ro do, per drau giš kas rung ty nes vis kas bu vo ge rai. Bet paskui kaž kas kaip už si kir to, taip užsi kir to. Per tre ni ruo tes žai džiu taip, kaip ga liu ir kaip no riu. Bet per rungty nes tas pa si ti kė ji mas sa vi mi dingsta. Vis kas pri klau so nuo ma no pačios nu si tei ki mo, nuo po žiū rio į varžo ves – svar biau sia jų ne bi jo ti. Nesu ge riau sios spor ti nės for mos, bet ją dar pa siek siu, ir, ma nau, rung ty nė se su TTT žai siu sėk min giau.
Dei vi do Šem be ro krep ši nio pa mo kos
Po mė giai: �� fut�bo�li�nin�kui�D.Šembe�rui�ne�sve�ti�mas�ir�krep�ši�nis.� �� „Scan�pix“�nuo�tr.
Jei gu Dei vi das Šem be ras ne būtų fut bo li nin kas, bū tų krep ši ninkas. Taip ga li ma pa gal vo ti pa mačius, kaip jis, vil kė da mas Ra mūno Šiš kaus ko marš ki nė liais, valdo krep ši nio ka muo lį.
Su ge bė ji mai – iš vai kys tėsMask vos CSKA klu bo te le vi zija „CSKA TV“ pa ro dė siu že tą apie Lie tu vos fut bo li nin ką „Dei vi do Šem be ro krep ši nio pa mo kos“.
„CSKA fut bo li nin kas Dei vi das Šem be ras ži no mas kaip aist rin gas krep ši nio mė gė jas. Tai ne ste bi na ži nant, kad krep ši nis yra kiek vie no lie tu vio krau jy je, – to kiais žo džiais siu že tą pra dė jo jo au to rius Ro manas Lia cho ven ka. – Įdo mu pa žiūrė ti, kaip pa ts fut bo li nin kas val do krep ši nio ka muo lį.“
31 me tų D.Šem be ras, vil kė da mas 9uo ju nu me riu pa žy mė tus marški nė lius su Šiš kaus ko pa var de, vieną po ki to į krep šį siun čia taik lius me ti mus. Pa si ro do, CSKA klu bo krep ši nio tre ni ruo čių sa lė je jis pralei džia ne ma žai lais vo lai ko.
„Krep ši nio mo kyk lo je pra lei dau tik mė ne sį, nes man ten kaž ko dėl ne pa ti ko. La biau trau kė fut bo las, tad pa si rink ti ne bu vo sun ku. Bet bu vo lai kas, kai už spor to mo kyk lą žai džiau ir krep ši nį, ir fut bo lą. Matyt, nuo ta da ir iš li ko kai ku rie su gebė ji mai“, – paaiš ki no D.Šem be ras.
Kai fut bo li ninkai žai džia krep šinį, tai bū na la biau reg bis, ku ria me dar rei kia pa taiky ti į krep šį.
Pra lai mė ji mai pa kir to pa si ti kė ji mą sa vo jė go mis, ta čiau TEO eki pos ka pi to nė Au rimė Rin ke vi čiū tė de ga no ru įro dy ti žiūrovams, kad jos ko man da nė ra be vil tiš ka.
Ser ga už R.Šiš kaus kąD.Šem be ro spor ti nė vai kys tė prabė go kau nan tis dviem gar sioms ko man doms – „Žal gi riui“ ir CSKA. Apie tas ko vas fut bo li nin kas kal ba šiek tiek su nos tal gi ja.
„Pri si me nu tur būt vi sus „Žal girio“ ir CSKA fi na lus. Tur būt juos pri si me na ir vi sa Lie tu va. Ge rai pame nu to kius žai dė jus kaip Sa bo nis, Kur ti nai tis, Cho mi čius, Mar čiu lionis, Kra pi kas, Tka čen ka, Ta ra ka novas... Jie ir da bar su si ti kę šil tai bendrau ja, drau gau ja. Ir aš no rė čiau to kių san ty kių, kad mes, fut bo li nin kai, bai gę kar je rą, tar pu sa vy je taip bendrau tu me“, – kal bė jo D.Šem be ras.
Dei vi das ne slė pė, kad da bar jo mėgs ta miau sias krep ši nin kas yra bend raam žis ir bend rak lu bis Mask vos CSKA puo lė jas Ra mūnas Šiš kaus kas. Įdo mu, kad abiejų žai dė jų gim ta die nius ski ria vos dvi die nos (1978 m. rug sė jo 8oji ir 10oji).
„Su Ši ša, kaip jį va di na CSKA ger bė jai, su si pa ži no me praė ju siais me tais. Tai – pui kus žai dė jas, dide lis ta len tas, krep ši nin kas iš didžio sios rai dės. Džiau giuo si, kad jis žai džia CSKA ir yra la bai nau din gas sa vo ko man dai, – ne gai lė jo kompli men tų krep ši nin kui D.Šem beras. – Ma čiau CSKA rung ty nes su „Olym pia kos“ (jos vy ko praė ju sį se zo ną – red. pa st.). Ma čas klos tėsi ne itin sėk min gai, bet ti kė jau koman da, kad ji at sa ko mo sio se rungty nė se Grai ki jo je lai mės ir Ra mū nas pel nys 20 taš kų. Vis kas taip ir įvyko, drau gai juo kė si, kad aš iš pra naša vau CSKA per ga lę.“
Taik lu mo ne sto ko jaFut bo li nin kas, kai tik lei džia tre niruo čių ir var žy bų tvar ka raš čiai, visa da mie lai ei na į are ną pa lai ky ti sa vo klu bo krep ši nio ko man dos ir R.Šiš kaus ko.
„Krep ši nis man pa tin ka, aš my liu šį žai di mą, mėgs tu jį ste bė ti, mėgs tu iš gy ven ti, nes čia daug emo ci jų“, – su įkvė pi mu kal bė jo D.Šem be ras.
Futbolininkas ti ki no, kad nuo bau dų me ti mo li ni jos į krep šį pa taiky tų 8 iš 10 kar tų. „Jei gu pa si stengčiau, aiš ku“, – nu si juo kė jis. Ir tuoj pat ėmė de monst ruo ti sa vo su ge bėji mus. Krep ši nio ka muo lį nuo grindų jis pa kel da vo ne ran ko mis, o, kaip ir de ra fut bo li nin kui, ko jo mis.
„Sa bo nis, Šiš kaus kas, Mar čiu lionis – tai žai dė jai, kaip sa ko ma, turin tys Die vo do va ną. O aš tos dova nos ne tu riu, bet krep ši nį ga liu žais ti su mė gė jais. Ma nau, kai futbo li nin kai žai džia krep ši nį, tai būna la biau reg bis, ku ria me dar rei kia pa tai ky ti į krep šį. Ne bū na tech nikos, žings nių, pra žan gų, tik kie ta ko va“, – dės tė D.Šem be ras.
Po kal bį vai ni ka vo fut bo li nin ko ir žur na lis to dvi ko va vie nas prieš vie ną. Abu vil kė jo R.Šiš kausko marš ki nė liais. R.Lia cho venka, baig da mas siu že tą, pri pa ži no: „Aiš ku, kad mė gė jų ly giu iš mū sų ga li žais ti tik vie nas.“ Tai – Dei vidas Šem be ras.
Pa ren gė Do vi lė Ka ma raus kie nė
Daugiau naujienų skaitykite
diena.lt/naujienos/sportas
trečiadienis, lapkričio 18, 2009
TEO mer gi nos trokš ta rea bi li tuo tis
Pa ža das: �� A.Rin�ke�vi�čiū�tė�tvir�ti�no,�kad�TEO�ko�man�da�dar�su�ras�sa�vo�žai�di�mą.� Min�dau�go�Ažu�ši�lio�nuo�tr.
Tie trys pra lai mė jimai la bai kir to psicho lo giš kai, atė mė pa si ti kė ji mą sa vo jė go mis.
KlasifiKuoti sKelbimai
Paslaugosstatybos ir remonto
Arteziniai gręžiniai, geoterminis šildymas. Darbai „nuo A iki Z“ visoje Lietuvoje. Tel. 8 686 83 265 (Rolandas), 8 616 08 020 (Linas). www.melkerlita.lt.
347058
Skaldome akmenis, iš akmenų mūrijame tvoras, terasas, laiptus, židinius, klojame grindinius. Atliekame statybos, remonto, apdailos darbus. Tel. 8 607 27 916.
386350
Staliaus paslaugos. Baldai. Tel. 8 653 11 449. 388960
Tinkavimas, GKP montavimas, glaisty-mas, dažymas. www.cesada.lt. Tel. 8 620 52 817, e. paštas [email protected].
374302
Vidaus durys: pušinės, faneruotos, lami-nuotos. Pigiai. Pristatymas ir montavi-mas per 3 dienas. www.duryspigiau.lt. Tel. 8 652 92 016.
298728
Vidaus ir šarvuotos durys. Nauji mode-liai. Gera kaina. Montavimo paslaugos. www.deltadurys.lt. Tel. 8 683 39 957, (8 5) 239 2971.
368905
Baldų gamyba. Nestandartiniai korpusi-niai. Nemokamas pristatymas Vilniaus mieste. Garantija. Plokštės apdirbimas, briaunų kantavimas, pjaustymas. Tel. 8 684 41 673, 8 648 37 305,e. paštas [email protected], [email protected].
091118
Plastikiniai langai, durys. Šarvo tipo du-rys. Montavimas, aptarnavimas. Tel. 8 614 99 710, 8 600 55 901. 091118
Transporto
Vežame kroVinius Lietuvoje.
1,5 tonos ir 6 tonų mašinos. Tel. 275 09 34, mob. 8 685 31577
Krovinių pervežimas. Perkraustymo pa-slaugos. Tel. 8 630 71 205.
091118
ParduodaNekilnojamąjį turtą
Parduodamas 13,7 a gyvenamosios-ko-mercinės paskirties sklypas, geroje vieto-je, Čiurlionio g. Kaina 2 000 000 Lt. Tel. 8 600 57 007.
091027
statybines medžiagas
ParduodameAkmens vatą, putų polistireną, statybines plėveles, statybinius mišinius, tvirtinimo detales ir kitas medžiagas tinkuojamam
fasadui. Turime transportą. Tel. 275 09 34, mob. 8 685 31577
Didmeninėmis kainomis parduodame sta-tybines, vidaus ir išorės apdailos medžia-gas bei tvirtinimo elementus. UAB „Lakri-ja“, Vilnius, Antakalnio g. 21. Tel. 8 5 230 2248. Mob. tel. 8 611 23 094
091118
Vidaus durys: pušinės, faneruotos, lami-nuotos. Pigiai. Pristatymas ir montavi-mas per 3 dienas. Balkonų stiklinimas. www.duryspigiau.lt. Tel. 8 652 92 016.
397737
Kitas prekesParduodami dideli (nuo 200 kg) lauko akmenys. Prie Rietavo, tel. 8 617 96757.
090715
NuomojaNuomoju poilsinius namelius su vi-sais patogumais Molėtuose. Patogi vieta: šalia „Skulptūrų parkas“, eže-ras, netoli miesto centras. Namelyje gali apsistoti 4–6 žmonės. Tel. 8 653 58 201.
090516
Išnuomoju 2 kambarių butą Jeruzalės ra-jone, Vilniuje. Tel. 8 699 43 121.
091118
ĮvairūsTeismo informacija
Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme,
Laisvės pr. 79A, Vilnius, yra priimtas ieško-
vo UAB „Julianus Inkaso” ieškinys atsakovui
Vidmantui Kaseliui, gim. 1981 08 30, dėl
skolos priteisimo. Atsakovas per 14 d. nuo
šio pranešimo paskelbimo spaudoje dienos
privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį.
Atsakovui be pateisinamos priežasties ne-
pateikus atsiliepimo, ieškovo prašymu, teis-
mas turi teisę priimti sprendimą už akių.
Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teis-me, Laisvės pr. 79A, Vilnius, yra priimtas ieškovo UAB „Julianus Inkaso” ieškinys atsakovui Artur Charitonenkov, gim. 1969 08 14, dėl skolos priteisimo. Atsakovas per 14 d. nuo šio pranešimo paskelbimo spaudoje dienos privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Atsakovui be pateisi-namos priežasties nepateikus atsiliepimo, ieškovo prašymu, teismas turi teisę priimti sprendimą už akių.
2009 m. gruodžio 7 d. 13 val. Vilniaus apy-gardos teisme (Gedimino pr. 40/1, teisė-jas A.Poškus) teismo posėdyje bus nagri-nėjama civilinė byla Nr. 2-152-178/2009 pagal Vilniaus apygardos vyr. prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsako-vams Vilniaus apskrities viršininko admi-nistracijai, Lidijai Petrenčuk, Stepanidai Korsakovai,Tamarai Ivanovai, Aleftinai Šliachtič, Zinaidai Zakrevskajai, Riman-tui Jurkšui, Almai Jurkšienei, Loretai Gal-dikaitei, Onai Šikšnelienei, Jonui Šikšne-liui, Pauliui Bulovui, Jūratei Bulovienei, Alvydui Kriščiūnui, Marijai Kriščiūnienei, Nerimantui Kriščiūnui, Danutei Dačkienei, Rūtai Dačkaitei, Justui Dargužui, Audrai Dargužienei, Jonui Kazlauskui, Reginai Kazlauskienei, kurioje trečiaisiais asme-nimis patraukti Vikontas Jasevičius, Jolan-ta Butėnaitė, Germanas Stagys, Stanislo-vas Žvirblis, Vilniaus rajono notarų biuro notarė Lilija Šilerienė, Vilniaus 7-ojo nota-rų biuro notarė Danguolė Bieliūnaitė, Vil-niaus 17-ojo notarų biuro notarė Liudmila Mackevičienė, Vilniaus 2-ojo notarų biu-ro notarė Daiva Manzurovienė, AB bankas „Svedbankas“, valstybės institucija išva-dai duoti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dėl Vilniaus aps-krities viršininko sprendimų pripažinimo
negaliojančiais bei restitucijos taikymo. Šalių neatvykimo pasekmės numatytos LR CPK 246 str.
495070
Pranešame, kad Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius), 112 kab., gruodžio 8 d. 9.30 val. vyks teis-mo posėdis civilinėje byloje Nr. 2-16119-599/2009, iškeltoje ieškovo UAB „Gene-ral Financing“ ieškinį atsakovei Svetlanai Šapoval dėl įsiskolinimo išieškojimo. Atsa-kovė Svetlana Šapoval kviečiama atvykti į teismo posėdį.
494853
Vilniaus m. 1-ajame apylinkės teisme (Lais-vės pr. 79A, Vilnius) iškelta civilinė byla Nr. 2-24786-534/2009 pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc ieškinį atsakovui Mačiui Rolandui dėl 3111,69 Lt nuostolių atlygi-nimo. Atsakovas Mačius Rolandas per 30 dienų nuo pranešimo paskelbimo spau-doje dienos privalo pateikti atsiliepimą į ieškinį. Jei atsakovas per nustatytą termi-ną nepateiks atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę priimti sprendimą už akių.
495136
Vilniaus m. 1-ajame apylinkės teisme na-grinėjamas pareiškėjos „Swedbank”, AB prašymas dėl proceso atnaujinimo civi-linėje byloje Nr. N2-2573-131/2006 dėl Julijos Monarchovos ir Slavomiro Mo-narchovo santuokos nutraukimo. Suin-teresuotam asmeniui Slavomirui Monar-chovui įteikiami procesiniai dokumentai ir pranešama, kad teismo posėdis vyks 2009 m. gruodžio 8 d. 10.15 val. Vilniaus m. 1-ajame apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius).
494929
Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius) iškelta civilinė byla Nr. 2-16459-129-2009 pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija” ieškinį atsakovui Oskar Ščelkalin dėl skolos išieškojimo. Ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šio praneši-mo paskelbimo spaudoje dienos atsako-vas privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, atitinkantį LR CPK 111 str., 142 str. 2 d. reikalavimus. Per nustatytą terminą atsakovui be pateisinamos priežasties ne-pateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
495304
Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius) iškelta civilinė byla Nr. 2-21272-728/2009 pagal ieškovo UAB „General Financing“, į. k. 300515252, ieš-kinį atsakovui Dmitrij Jadzevič dėl 4991,46 Lt skolos, 4994,64 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2009 09 09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ne vėliau kaip per 14 dienų nuo šio pranešimo pa-skelbimo spaudoje dienos atsakovas Dmi-trij Jadzevič privalo pateikti teismui (teisėja R.Eltermanienė) atsiliepimą į ieškinį, atitin-kantį LR CPK 111-114 str., 142 str. 2 d. reika-lavimus. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo spaudoje dieną. Nurodytu terminu atsiliepimo nepa-teikus, teismas, remdamasis LR CPK 142 str. 4 d., gali priimti sprendimą už akių.
494854
Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius) iškelta civilinė byla pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo filialą (į. k. 111882842), ieškinį atsako-vui Aristidui Balčėčiui dėl 577,30 Lt skolos pri-teisimo. Atsakovas per 14 dienų nuo šio pra-nešimo paskelbimo dienos privalo pareikšti atsiliepimą į ieškinį ir jį pateikti teismui. Jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo pra-šymas, priimti sprendimą už akių.
495148
Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-20769-656/2009 pagal ieškovo UAB „Striklų servisas” ieški-nį atsakovui Igor Poliakov dėl skolos priteisi-mo. Atsakovas privalo per 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šio skelbimo paskelbimo dienos, pateikti Vilniaus miesto 1-ajam apy-linkės teismui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, teisė-jas A.Ignotas) atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Atsakovui nepateikus atsiliepimo, teismas gali priimti sprendimą už akių.
494663
Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-23684-790/2009 pagal ieškovo UAB „Melioservisas“ ieški-nį atsakovui UAB „Mikromarketingas“ dėl skolos priteisimo. Atsakovas privalo per 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šio prane-šimo paskelbimo dienos, pateikti Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui (Laisvės pr. 79A, Vilnius) atsiliepimą į pareikštą ieš-kinį. Atsakovui nepateikus atsiliepimo, teis-mas gali priimti sprendimą už akių.
494873
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hi-potekos skyrius (Tilto g. 17/4, Vilnius) pra-
neša: 2009 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi Nr. 907/2009 nutar-ta areštuoti įkeistą nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, unikalus Nr. 4147-0500-0001, esantį Vilniaus r. sav. Maišiagalos mstl., nuosavybęs teise priklausantį Anta-nui Butkui, g. 1979 m., gyv. Mindaugo g. 32-5, Vilniuje, uždraudžiant įkeisto daikto savininkui juo disponuoti. Išaiškinti daikto savininkui Antanui Butkui, kad nuo įkeis-to daikto arešto momento jis netenka tei-sės perleisti daikto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktą arba mažinti jo vertę. Įspė-ti skolininką (įkeisto daikto savininką) An-taną Butkų, gim. 1979 m., kad negrąžinus skolos, t.y. 50 000 Lt negrąžintos skolos, 13 500 Lt delspinigių ir 131 Lt žyminio mo-kesčio kreditoriui Arkadij Freidenzon per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo die-nos, įkeistas daiktas bus parduotas iš var-žytinių arba perduotas kreditoriui admi-nistruoti.
495244
Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius) iškelta civilinė byla Nr. 2-16584-569/2009 pagal ieškovo UAB „Naujoji Pilaitė” ieškinį Stanislovui Stukui dėl 371,96 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėji-mosi išlaidų priteisimo. Atsakovas Stanis-lovas Stukas turi teisę susipažinti su ieški-niu ir jo priedais teisme bei privalo per 14 dienų nuo šio skelbimo paskelbimo pateik-ti teismui atsiliepimą į ieškinį, atitinkantį procesiniam dokumentui keliamus reikala-vimus (CPK 111 str., 142 str. 2 d.). Nustaty-tu terminu atsiliepimo nepateikus, teismas gali priimti sprendimą už akių. Laikoma, kad ieškinys Stanislovui Stukui įteiktas šio pranešimo paskelbimo dieną.
495154
Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius) iškelta civilinė byla Nr. 2-16585-596/2009 pagal ieškovo UAB „Naujoji Pilaitė” ieškinį Lidijai Dementjevai dėl 603,45 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėji-mosi išlaidų priteisimo. Atsakovė Lidija De-mentjeva turi teisę susipažinti su ieškiniu ir jo priedais teisme bei privalo per 14 dienų nuo šio skelbimo paskelbimo pateikti teis-mui atsiliepimą į ieškinį, atitinkantį proce-siniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 111 str., 142 str. 2 d.). Nustatytu ter-minu atsiliepimo nepateikus, teismas gali priimti sprendimą už akių. Laikoma, kad ieškinys Lidijai Dementjevai įteiktas šio pra-nešimo paskelbimo dieną.
495145
Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius) iškelta civilinė byla Nr. 2-17396-820/2009 pagal ieško-vo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsako-vui Juliui Barinovui dėl įsiskolinimo pritei-simo. Atsakovas Julius Barinovas turi teisę susipažinti su ieškiniu ir jo priedais teisme bei privalo per 14 dienų nuo šio paskelbi-mo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, atitinkantį procesiniam dokumen-tui keliamus reikalavimus (CPK 111 str., 142 str. 2 d.). Jeigu atsakovas be pateisinamų priežasčių per nustatytą terminą nepa-teiks tinkamo atsiliepimo į ieškinį, teis-mas turi teisę priimti sprendimą už akių. Procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo spaudoje dieną.
494893
Vilniaus miesto 3-iajame apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A, Vilnius) yra iškelta civili-nė byla Nr. 2-8050-155/09 dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pagal pareiškėjos Žanos Stanke-vič pareiškimą, pareikštą suinteresuotiems asmenims Česlav Černuševič, VĮ „Registrų centras”, VMI dėl juridinio fakto nustaty-mo, kad pareiškėja Žana Stankevič, 1998 10 27 mirus jos motinai Anastasijai Žarinai, įgijo pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – 1/2 dalį buto su rūsiu, esančio Dzūkų g. 10-42, Vilniuje, unikalus Nr. 1096-5004-5018:0042. Visi suinteresuoti asmenys ne vėliau kaip per 14 dienų gali kreiptis su pareiškimais į teis-mą dėl jų įtraukimo dalyvauti procese.
495413
Vilniaus miesto pirmajame apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-24354-656/2009 pagal ieškovo BUAB „Logisti-cus” ieškinį atsakovui UAB „ATP service” dėl skolos priteisimo. Atsakovas privalo per 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šio skelbimo paskelbimo dienos, pateik-ti Vilniaus miesto pirmajam apylinkės teismui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, teisėjas A.Ignotas) atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Atsakovui nepateikus atsiliepimo, teismas gali priimti sprendimą už akių.
494657
trečiadienis, lapkričio 18, 2009 www.diena.lt12Daugiau
skelbimųdiena.lt/skelbimai
Įgyvendinamas Išorės sienų fondo lėšomis finansuojamas projektasInformuojame, UAB ARVEKA ir Policijos departamen-tas prie Vidaus reikalų ministerijos pasirašė ir šiuo metu vykdo sutartis dėl Specialaus konteinerio rastų sprogsta-mųjų medžiagų, taip pat ir „nešvarių bombų“ transporta-vimui įsigijimo, kurios vertė 1 249 999,80 Lt, ir balistinių uždangalų įsigijimo, kurios vertė 8982,12 Lt. Abi sutartys yra Išorės sienų fondo 2008 metų metinės programos pro-jekto Nr. 3.5.1.13.13/1 „Specialios įrangos rastų sprogsta-mųjų medžiagų apsaugai ir transportavimui įsigijimas“ dalis. Bendra finansavimo suma iš Išorės sienų fondo yra 1 258 981,90 Lt.
Daugiau informacijos: Egidijus Skužinskas, UAB ARVEKA Tel.: (8 5) 2610990 el.paštas: [email protected]
prenumeruokite 2010 metams
Prenumeratos vietos: internetu www.vilniausdiena.lt ir www.prenumerata.lt. „vilniaus dienos“ redakcijoje, Labdarių g. 8, vilnius. telefonas pasiteirauti: (8 5) 261 3653.
užPiLdžius Prenumeratos kvitą, užsisakyti gaLima:
„Lietuvos spauda“ kioskuose. „r-kiosk“ prekybos tinkle. „dnB nord“, „Ūkio“ ir „snoro“ bankų filialuose.
Aptarkite „Vilniaus dienos“ naujienas prie
„Jacobs Krönung“ kavos puodelio!
* kiekvienam užsisakiusiam dienraščio prenumeratą 6 mėnesiams dovanosime „Jacobs krönung“ kavos.
42 Lt 3 mėnesių prenumeratos kaina dienraštį atsiimant redakcijoje.
6 mėnesių prenumeratos kaina su pristatymu.108 Lt3 mėnesių prenumeratos kaina su pristatymu.54 Lt
13
menas ir pramogoswww.diena.lt trečiaDieNiS, Lapkričio 18, 2009
KinasFORUM CinEMas aKROPOLis
Ozo g. 25
„2012“ (fantastinė veiksmo drama, JAV, Kanada) – Premjera. Iki 19 d. 10.15, 13.30, 17, 20.30 val.„Niko: kelias į žvaigždes“ (animacinė nuotykių komedija šeimai, Suomija, Danija, Vokietija) – Premjera. Iki 19 d. 10.45, 12.45, 14.45, 16.45, 18.45 val.„Mergišius“ (romantinė drama, JAV) – „Laisvalaikio“ seansas. 19 d. 20 val.„Keliautojo laiku žmona“ (fantastinė, romantinė drama, JAV) – Iki 19 d. 16, 18.30, 21 val.„Pjūklas VI“ (siaubo trileris, Kanada, JAV, D.Britanija) – Iki 19 d. 15.30, 17.30, 19.30, 22 val.„Debesuota, numatoma mėsos kukulių kruša“ (animacinis f. šeimai, JAV, lietu-viškai) – Iki 19 d. 16.30, 19 val.„Išminuotojų būrys“ (veiksmo filmas, JAV) – Iki 19 d. 15.15, 18.15, 21.15 val.„G būrys“ (fantastinis veiksmo f., JAV, lietuviškai) – Iki 19 d. 15, 17.15 val.„Artimos šviesos“ (drama, Lietuva, Vokietija) – Iki 19 d. 15.45, 18, 20.15 (seansas nevyks 19 d.) val.„Žaidėjas“ (fantastinis veiksmo trileris, JAV) – Iki 19 d. 21.30 val.„Bjauri tiesa“ (romantinė komedija, JAV) – Iki 19 d. 20.45 val.„Svetimas kūnas“ (fantastinis trileris, JAV) – Iki 19 d. 19.15 val.„Baltoji pūga“ (įtempto siužeto veiks-mo f., JAV) – Iki 19 d. 21.45 val.
FORUM CinEMas VinGisSavanorių pr. 7
„2012“ (fantastinė veiksmo drama, JAV, Kanada) – Premjera. Iki 19 d. 12.30, 16.20, 18, 20, 21.30 val.„Niko: kelias į žvaigždes“ (animacinė nuotykių komedija šeimai, Suomija, Danija, Vokietija) – Premjera. Iki 19 d. 11, 13, 15.10, 17, 19 val.„Mergišius“ (romantinė drama, JAV) – „Laisvalaikio“ seansas. 19 d. 21 val.
„Kanų liūtai“. Geriausios 2009 m. reklamos – 18 d. 22 val.„Maiklas Džeksonas. Pabaiga“ (muzi-kinis dokumentinis f., JAV) – Iki 19 d. 11.20, 13.40, 16, 18.30, 21.30 val.„Keliautojo laiku žmona“ (fantastinė, romantinė drama, JAV) – Iki 19 d. 11.40, 14.20, 16.40, 19.15, 21.45 val.„Artimos šviesos“ (drama, Lietuva, Vo-kietija) – Iki 19 d. 16.30, 18.40, 20.50 (seansas nevyks 18 d.) val.„Debesuota, numatoma mėsos kukulių kruša“ (animacinis f. šeimai, JAV, lietu-viškai, 3D) – Iki 19 d. 11, 14.30, 17.30, 20.30 val.„Žaidėjas“ (fantastinis veiksmo trileris, JAV) – 18, 19 d. 15.30, 19, 21.50 (sean-sas nevyks 18 d.) val.„G būrys“ (fantastinis veiksmo f., JAV, lietuviškai, 3D) – Iki 19 d. 16 val.„Kelionė į vandenyno gelmes“ (doku-mentinis f., Didžioji Britanija, 3D) – Iki 19 d. 12, 14.50 val.„Šalti apkabinimai“ (drama, Ispanija) – 18, 19 d. 18.20, 21.10 val.„Negarbingi šunsnukiai“ (karinis veiks-mo f., JAV, Vokietija) – 19 d. 14.50, 18, 21.10 val.„Pjūklas VI“ (siaubo trileris, Kanada, JAV, D.Britanija) – Iki 19 d. 16.45, 19, 21.30 val.
sKaLViJaA.Goštauto g. 2/15
„Rikis“ (drama, Prancūzija, Italija) – 18 d. 19 val.
Ciklas „Tikrovės alchemikai: Marcelo Mastroianni“„Itališkos skyrybos“ (komedija, Italija) – 18 d. 20.50 val.Specialus seansas„Voluptas dolendi. Caravaggio gestai“ (muzikinė drama, Italija) – 18 d. 17 val.
PasaKaŠv. Ignoto g. 4/3
„Pasaulis yra didelis ir išsigelbėjimas slypi už kampo“ (komedija, Bulgarija, Slovėnija, Vengrija, Vokietija) – 18 d. 16.30 val.„Kad ir kas benutiktų“ (romantinė komedija, JAV) – 18 d. 17 val.„Lietuvio genas“ (dokumentinis f., Lietuva) – 18 d. 17.10 val.
TEaTRasLiETUVOs naCiOnaLinis DRaMOs TEaTRas
Gedimino pr. 4
Didžioji salėLapkričio 18 d. 18 val. – T.Bernhardo „Pasaulio gerintojas“. Rež. V.Masalskis.Lapkričio 19, 20 d. 18 val. – D.Wasermano, J.Dariono, M.Leigho miuziklas „Žmogus iš La Mančos“. Rež. A.Večerskis.
Mažoji salė Lapkričio 18 d. 18 val. – „Poetė“ (S.Nėries poezijos ir dienoraščių moty-vais). Rež. R.Garuolytė.
ViLniaUs MaŽasis TEaTRasGedimino pr. 22
Lapkričio 18 d. 18.30 val. – T.McNally „Meistriškumo pamoka (Maria Cal-las)“. Rež. G.Padegimas.Lapkričio 19 d. 18.30 val. – „Didysis Erlickas Mažajame teatre“.
JaUniMO TEaTRasArklių g. 5
Lapkričio 18 d. 18 val. – W.Shakepeare’o „Užsispyrėlės tramdy-mas“. Rež. C.Graužinis.Lapkričio 19 d. 18 val. – W.Gombrovicziaus „Ivona, Burgundo kunigaikštytė“. Rež. J.Vaitkus.
KEisTUOLiŲ TEaTRasLaisvės pr. 60
Lapkričio 18 d. 19 val. – M.Schisgalo „Mašininkai“. Vienos dalies spektaklis apie vyrą ir moterį mažoje erdvėje. Režisierius A.Giniotis.Lapkričio 19 d. 19 val. – Spektaklis su ironija, eilėmis ir dainomis pagal D.Čepauskaitės kūrybą „Meilė iš paskutinio žvilgsnio“. Rež. G.Beinoriūtė.
ViLniaUs TEaTRas „LĖLĖ“Arklių g. 5
Didžioji salėLapkričio 18 d. 19 val. – Premjera. Spektaklis suaugusiems E.Umbrasaitės, A.Žukausko „Vienos krūties istorija“. Rež. A.Žukauskas.
„ELFŲ“ TEaTRasKonstitucijos pr. 23B
Lapkričio 18 d. 13, 14.30 val. – Iliuzi-onistai M.Wizard ir A.Stonys pristato magijos spektaklį vaikams „Stebuklin-gos kelionės“.
„nEW YORK CLUB“Kalvarijų g. 85
Lapkričio 18 d. 20 val. – Komedija „Ur-vinis žmogus“. Vaidina D.Meškauskas.
ViLniaUs MOKYTOJŲ naMaiVilniaus g. 39
Lapkričio 18 d. 19 val. – Autobiografi-nės improvizacijos „Atviras ratas“. Rež. A.Giniotis.
Festivalis „Neu Now Vilnius 2009“
DiZainO inOVaCiJŲCEnTRas „TiTaniKas“
Maironio g. 3
Lapkričio 19 d. 16 val. – Norvegijos te-atro akademija. „Livestock. Nustipusio žirgo raiteliai“. Projekto pristatymas.
„MEnŲ sPaUsTUVĖ“Šiltadaržio g. 6
Būtina registracija e. paštu [email protected]čio 19 d. 19 val. – Teatras „Openbatch“. „Aukšto planas“ (Fal-muto universitetinė kolegija (Jungtinė Karalystė)). Lapkričio 19, 20 d. 19 val. – „Tai ne apie mane“. Choreografė ir šokėja E.Erävalo (Universitetinė šokio kolegija Danshögskolan (Stokholmas, Švedija)). „Mirties sapnas“. Choreografas ir rež. J.B.Chiocchio (Kastilijos ir La Mančos universitetas (Ispanija)). „Darsyk iš širdies“. Choreografė N.Ramadan (Amsterdamo aukštoji menų mokykla (Nyderlandai)).
KOnCERTaiŠV. KOTRYnOs BaŽnYČia
Vilniaus g. 30
Lapkričio 19 d. 19 val. – „Chopin Jazz Inn“. Atlikėjai: E.Sašenko (vokalas), D.Golovanov (fortepijo-nas), D.Bagurskas (kontrabosas), G.Augustaitis (mušamieji).
LiETUVOs naCiOnaLinĖ FiLHaRMOniJa
Aušros Vartų g. 5
Lapkričio 18 d. 19 val. – Vilniaus forte-pijono muzikos festivalis. Koncertuoja V.Pisarenko (fortepijonas, Ukraina).
MUZiKOs KLUBas „TaMsTa“Subačiaus g. 11A
Lapkričio 19 d. 20 val. – Beaujolais. Jauno vyno naktis su prancūziška muzi-ka. Koncertuoja grupė „MAX“.
Tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius mama jazz 2009“.
LiETUVOs RUsŲ DRaMOs TEaTRas
J.Basanavičiaus g. 13
Lapkričio 18 d. 19 val. – Koncertuoja Grant Windsor, Ferni Ternowo, Marijus Aleksa (D.Britanija, Lietuva), „Meloso-lex“ (Prancūzija). Lapkričio 19 d. 19 val. – Koncertuoja CRAM (Nyderlandai), Rosario Giuliani Quintet (Italija).
MUZiKOs KLUBas „TaMsTa“Subačiaus g. 11A
Lapkričio 18 d. 20 val. – Koncertuo-ja OZMA (Prancūzija). Po koncerto Jam Session: „2Good“, „I_Four Jazz Quartet“.
„HOLiDaY inn ViLniUs“Šeimyniškių g. 1
Lapkričio 19, 20 d. 22 val. – Jam Session Project.
Festivalis „Neu Now Vilnius 2009“
LiETUVOs MUZiKOs iR TEaTRO aKaDEMiJa
Gedimino pr. 42
Būtina registracija e. paštu [email protected]čio 19 d. 19 val. – „Mixed project“ Dalyvauja: R.Zalupė (forte-pijonas), O.Petrauskis (saksofonas), R.Petrauskis (marimba, perkusija) (Latvijos J.Vytuolo muzikos akademija).
TV PROGRaMa
6.00 La bas ry tas. 9.00 „Ko mi sa ras Rek sas“ (N-7) (k). 10.00 „Mak leo do duk te rys“ (k). 11.00 „Toks gy ve ni mas“. Tie sio gi nė Lie tu vos
ra di jo lai da. 12.00 Žur na lis to ty ri mas (k) (su ver ti mu į
ges tų k.). 12.55 Ta len tų rin gas (k). 14.20 Po pie tė su Al gi man tu Če kuo liu (k). 14.50 Kul tū rų kryž ke lė. Ru sų gat vė (ru sų k.). 15.05 „Maik los nuo ty kiai gam to je“. 15.35 „Li ki mo val sas“. 16.05 „Mak leo do duk te rys“. 17.00 „Se nis“ (N-7). 18.15 Šian dien (su ver ti mu į ges tų k.). 18.37, 21.00 Spor tas. Orai. 18.45 Kraš to spal vos. 19.30 „Ko mi sa ras Rek sas“ (N-7). 20.25, 22.04 Lo te ri ja „Per las“. 20.30 Pa no ra ma. Vers las. Kul tū ra. 21.10 Tei sė ži no ti. 22.05 „Din gę“ (N-7). 23.00 Va ka ro ži nios. Spor tas. Orai. 23.15 „Nu si kals tami pro tai“ (N-7).
6.30 „Vėž liu kai nind zės“. 7.00 „Ra ga nai tė Sab ri na“. 7.30 „To mas ir Dže ris“ (k). 7.55 Te gul kal ba. 8.55 „Lau ki nu kė“. 10.00 Ka ka du (N-7) (k). 10.30 Abi pus sie nos (k). 11.25 By la (N-7) (k). 12.00 Gy ve ni mas pa gal mo te ris (k). 12.30 Šva rūs pi ni gai. 13.05 „Nau jie ji Ro bi no Hu do nuotykiai“ (9). 14.05 Vai kų „War ner Bros.“ „To mas ir Dže ris“. 14.35 „Mei lės spar nai“. 15.35 „Ma no nuo dė mė“. 16.35 „Užd raus ti jaus mai“. 17.35 „Ak la mei lė“. 18.45 Ži nios. Spor tas. Orai. 19.10 Ka ka du (N-7). 19.40 Abi pus sie nos. 20.30 Na, pa lauk! 21.00 FTB (Fak tų ty ri mo biu ras) (N-7). 21.30 Dvi ra čio šou. 22.00 Ži nios. Vers las. Kri mi na lai. 22.34 Spor tas. Orai. 22.40 Karš tas va ka rė lis (N-14). 23.40 „Ter mi na to rius. Sa ros Ko nor
kro ni kos“ (8) N-7). 0.40 „Grei ana to mi ja“ (N-7).
6.40 Te le par duo tu vė. 6.55 „Kem pi niu kas“ (k). 7.25 „Simp so nai“ (k). 7.55 „Zo ro. Špa ga ir ro žė“ (N-7). 8.55 „Mei lės sū ku ry je“. 10.00 „Bro liai“. 10.30 Prieš sro vę (N-7) (k). 11.30 Nuo dė mių de šim tu kas (N-7) (k). 12.30 Ma dos rei das (k). 13.05 „H
2O“ (7).
13.35 „Ro ži nės pan te ros nuo ty kiai“. 14.05 „Ba ku ga nas“. 14.35 „Kem pi niu kas“. 15.05 „Simp so nai“. 15.35 „Varg šė mi li jo nie rė“. 16.35 „Maiš tin go ji sie la“ (N-7). 17.35 „Emi li ja“ (N-7). 18.25 Su si ti ki me vir tu vė je. 18.45 TV3 ži nios, kri mi na lai. Spor tas. Orai. 19.10 Akis ta ta (N-7). 20.10 „Dar pa žiū rė sim“. TV pa ro di jų šou (N-7). 21.00 „Mo te rys me luo ja ge riau“ (N-7). 21.40 TV3 va ka ro ži nios. Spor tas. Orai. 22.00 Dra ma „Dak ta ras Hau sas“
(JAV, 2007 m.) (N-14). 23.00 „CSI kri mi na lis tai“ (N-14). 0.00 „Eu re ka“ (N-14). 1.00 „Pe ter bur go ban di tai“ (N-14). 2.00 „Sexi ty.lt TV“ (N-14).
6.50 Te le vit ri na. 7.10 „Dže sė. Bjau ru sis an čiu kas iš In di jos“ (k). 8.05 „Dra ko nų medžio to jai“ (k). 8.30 Tarp mies to ir kai mo (k). 9.00 Gro žis ir es te ti ka (k). 10.00 „Men tai IX. Su du žu sių ži bin tų
gat vės“ (N-7) (k). 11.10 Veiks mo ko me di ja „Die vo šar vai“
(Hon kon gas, 1987 m.) (N-7) (k). 13.00 „Ne pa aiš ki na mi fak tai“. Sen sa ci jų
do ku men ti ka (N-7) (k). 14.00 „Sėk mės for mu lė“. TV žai di mas-
lo te ri ja. Tie sio gi nė trans lia ci ja.
15.00 „Dže sė. Bjau ru sis an čiu kas iš In di jos“. 15.55 „Dra ko nų me džio to jai“. 16.25 „Gel bė to jai – 112“ (9) (N-7). 17.00 „Ne pa aiš ki na mi fak tai“. Sen sa ci jų
do ku men ti ka (N-7). 18.00 Kai nos ko das. 18.45 „Men tai IX. Su du žu sių ži bin tų
gat vės“ (5) (N-7). 20.00 Ži nios. Kri mi na lai. Vers las. Spor tas. Orai. 20.25 Akis ta ta su Lie tu va. 21.00 To dar ne bu vo... 21.30 Ge ras fil mas. Kri mi na li nis tri le ris
„Žmog žu dys tės Oks for de“ (Is pa ni ja, D.Bri ta ni ja, Pran cū zi ja, 2008 m.) (N-14).
23.40 Ži nios. Kri mi na lai. Vers las. Spor tas. Orai. 0.10 Veiks mo f. „Kar dų prin ce sė“
(Ja po ni ja, 2001 m.) (N-14) (k). 2.00–6.00 „Bam ba“ (S).
14.30 Mū sų die nos – kaip šven tė. 16.00 Tarp tau ti nės dai lės pa ro dos „Liub li no
uni ja ir jos epo cha Ja no Ma tei kos kū ry bo je“ ati da ry mas. Tie sio gi nė trans lia ci ja iš Tai ko mo sios dai lės mu zie jaus.
16.45 Le gen dos. 17.35 Lie tu va ga li! 18.15 Dok. f. „Tur gun“ (k). 18.35 Žur na lis to ty ri mas. 19.20 Pa sau lio do ku men ti ka. „Di no zau rų
še šė ly je“ (1) (Pran cū zi ja, 2007 m.). 20.15 „Fli pe ris“. 20.45 Bū to vės slė pi niai. Liub li no uni ja. 21.30 Pa no ra ma. Vers las. Kul tū ra. 22.01 Spor tas. Orai. 22.10 Tarp tau ti nės dai lės pa ro dos „Liub lino
uni ja ir jos epo cha Ja no Ma teil kos kū ry bo je“ ati da ry mas. Trans lia ci ja iš Tai ko mo sios dai lės mu zie jaus (k).
22.55 Tri le rio nak tis. „Lem tin gas pa si ti kė ji mas“ (Ka na da, 2006 m.) (N-14).
9.45, 14.30 Te le par duo tu vė. 10.00, 16.00 „Top mo de liai“ (N-7). 11.00, 17.00 „Re lik vi jų me džio to ja“ (N-7). 12.00, 18.00 „Žvaigž džių var tai SG-1“ (N-7). 13.00 „Ne ma to mas žmo gus“ (3) (N-7) (k). 14.00 Ko me di ja „Mano vai ki nai“ (1) (JAV,
2006 m.) (N-7) (k). 15.00, 0.35 „Aiš kia re gys“ (N-7). 19.00 „Ne ma to mas žmo gus“ (4) (N-7). 20.00 „Ma no vai ki nai“ (2, 3) (N-7). 21.00 „Auk si nė pak ran tė“ (N-14). 22.00 Ko me di ja „Įk liu vę į ro jų“
(JAV, 1994 m.) (N-7). 0.10 „Pie tų par kas“ (N-14). 1.25 „Te le jazz“ (N-14).
8.00, 15.30 „Po Ka li for ni jos sau le“. 9.00, 16.30 „Ga lak ti kos vi du ri nė“. 9.25, 17.00 „Vėž liu kai nind zės“. 9.50 „Ne nu ga li mie ji. Ko vos tę sia si“. 10.15 „Ti ta nai“. 10.40 „Me gas, XL ro bo tas“. 11.05 „Sed ri kas“. 11.30 „Nau ji lai min go jo Lu ko nuo ty kiai“. 11.55, 17.25 „Drau gai V“ (N-7). 12.30, 18.00 „Gy vū no kai ly je“. 13.30, 23.45 „Te ro ris tų pogrin dis“ (N-7). 14.30, 20.00, 0.45 „Gil mo ro mer gi nos“. 19.00 „Te ro ris tų po grin dis“ (N-7). 21.00 Tri le ris „Kraš tu ti nės prie mo nės“
(JAV, 1996 m.) (N-14). 23.15 „Ki tas!“ (N-14).
6.54 TV par duo tu vė. 7.10, 13.10 Re por te ris (k). 8.00, 18.20, 20.55 Pa do va nok nau jas spal vas. 8.05 „Di džiau si moks lo pa sie ki mai“ (6) (k). 8.30 Der liaus krai tė (k). 9.00 Ku li na ri nių ke lio nių lai da „Sko nio
rei ka las“ (k). 9.50 Au to fa nai (k). 10.20, 15.30 „Te le ta biai“. 10.50, 14.50, 20.10, 23.25 Kas tu toks? (k). 11.30, 17.05 „Po li ci jos nuo va da“. 12.25 Su per L.T. (N-7) (k). 14.00 Te ri to ri ja (k). 16.00, 17.00, 18.00, 19.00 Ži nios. Orai. 16.05 „Šir džiai neį sa ky si“. 18.25, 21.55 Na ša Ra ša. 19.26 Kai mo die na. 19.30, 1.10 Lie tu va tie sio giai. 20.00 Ži nios. Orai. 21.00, 0.15 Re por te ris. Orai. 22.25 „Ty los zo na“.
14
MEnas ir praMogos trečiadieNiS, lapkričio 18, 2009 www.diena.lt
15
menas ir pramogoswww.diena.lt trečiaDieNiS, Lapkričio 18, 2009
VilniusKaunasKlaipėda
Orai Saulė teka 7.55Saulė leidžiasi 16.12Dienos ilgumas 8.17Mėnulis (jaunatis) teka 10.10Mėnulis leidžiasi 16.39
322-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 44 dienos. Saulė Skor-piono ženkle.
Ginvydas, Ginvydė, Otas, Romanas, Salomėja, Vesta.
VardaiPasaulyje
Marijampolė
Tauragė
+7
+7
Vilnius+7
Alytus+7
Kaunas+8
Utena
+7
+9Panevėžys
+7ŠiauliaiTelšiai
+6
Klaipėda+8
Lietuvoje prognozuojami lietingi orai. Trečiadienį daug kur nedidelis lietus. Pirmoje dienos pusėje vietomis rūkas. Temperatūra nuo 6 iki 9 laipsnių šilu-mos. Ketvirtadienio naktį numatomas smarkus lietus, dieną vietomis truputį palis. Vėjas pietvakarių, 7–12 m/s, naktį pajūryje gūsiai 15–17 m/s. Temperatūra naktį 2–7, dieną 4–9 laipsniai šilumos.
Šiandien Rytoj
+7 +6 +8 +7 +8 +8
įvairenybės
1928 m. debiutavo Walto Disney peliukas Mikis.
1860 m. gimė lenkų pianistas ir politi-kas Ignacy Janas Paderewskis, 1919 m. jis tapo Lenkijos premjeru. 1881 m. gimė skulptorius profesorius Juozas Zikaras.1907 m. gimė operos solistas Juozas Mažeika.1995 m. Honkongo verslininkė Ale-xandra Manley ištekėjo už Dani-jos princo Joachimo ir tapo Danijos princese. 2005 m. po sunkios ligos mirė 77 me-tų prozininkas, dramaturgas ir žur-nalistas Antanas Bieliauskas.
Vėjas2–7 m/s
AVINAS Būkite sąžiningas ir ne-pasigailėsite. Nekreipkite dėme-
sio į tuos, kurie meluoja ar vagia, tai ne jūsų kelias. Tačiau gali tekti net ir nu-kentėti dėl to paties sąžiningumo.
JAUTIS Norėsite jausti, jog esate produktyvus, priešingu atveju
labai nukentės jūsų noras ką nors dary-ti. Nebijokite pasidalyti mintimis su tais, kas galės jums padėti jas įgyvendinti.
DVYNIAI Nekreipkite dėmesio į nuomonių skirtumus. Jei esate
vienišas, ieškokite bendraminčių, su kuriais galėtumėte pabendrauti ne tik krizės ar maisto produktų kainų tema.
VĖŽYS Jausitės ypač įsimylėjęs, tik nepuoselėkite labai rimtų pla-
nų aistros objekto atžvilgiu. Tai, ko jūs norite ir ką galite gauti, yra labai skirtin-gi dalykai. Būkite nusiteikę ne tik gauti, bet ir duoti.
LIŪTAS Laikas imtis įgyvendin-ti sumanymą, kuris seniai bren-
do jūsų svajonėse. Žinoma, gali apimti abejonės, gali pritrūkti drąsos, todėl bū-tinas aplinkinių palaikymas.
MERGELĖ Tai metas, kai turėsi-te priimti sprendimą: keisti dar-
bovietę ar ne, nutraukti įgrisusius san-tykius ar pabandyti dar kartą. Priimda-mi sprendimus nepamirškite atsižvelg-ti į intuiciją.
SVARSTYKLĖS Sutvarkykite šeimos biudžetą, mat išleidžiate
daugiau nei galite. Pasikalbėkite su su-tuoktiniu, kaip įsivaizduojate išlaidų planavimą. Buitis buitimi, tačiau nepa-mirškite ir dvasinio gyvenimo.
SKORPIONAS Būsite tarsi pa-kvaišęs dėl meilės – tikėtina, kad
pasielgsite ypač ekstravagantiškai. Ne-dvejodami mylimam žmogui padary-kite staigmeną, jis ar ji tai įvertins.
ŠAULYS Esate apsuptas įdomių žmonių, todėl išgirsite vertingos
informacijos, kuria nedelsdami pasi-naudokite. Sekite pėdomis tų žmonių, kurie savo svajones pavertė realybe.
OŽIARAGIS Jei jums rūpi ilgalai-kė sėkmė, vertėtų svarbių darbų
pradžią atidėti sėkmingesniam laikui. Greičiausiai aplink bus nemažai konf-liktuoti linkusių žmonių, agresyvumo.
VANDENIS Būkite ramus – reika-lai klostysis palankiai, nuotaika
bus nebloga, galite net sulaukti mylimo žmogaus staigmenos. Gali nutikti kaž-kas netikėto, kas pakeis jūsų požiūrį į kasdienybę.
ŽUVYS Net iškilus kebliausioms situacijoms, laikykitės savo įsiti-
kinimų – tai leis jums išlikti kitų akyse stipriu žmogumi. Jus sėkmė lydės, jei pernelyg dažnai nekaitaliosite savo nuomonės.
hOROSKOPAI
DATOS
ŽVAIGŽDĖS
Šiandien, lapkričio 18 d.
Latvijos nepriklausomybės diena Pasaulinė lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diena
Ap nuo gi no gro žy bes �„Su da ly vau ti šio je fo to se si jo je ry žau-si spon ta niš kai, ne bu vo jo kių dve jo-
nių“, – apie min tis fo-tog ra fuo tis ero ti nė je fo to se si jo je klu bui.lt pa sa ko jo gru pės „Yva“ šo kė ja Kristi-na Iva no va. Mer gi na ne tik šo ka, bet ir stu-di juo ja vi suo me nės
svei ka tą Klai pė dos uni ver si te te.
Pa si nau do jo pro ga �Jung ti nių Tau tų vir šū nių kon fe ren ci-jo je Ro mo je da ly vau jan tis Li bi jos ly-de ris pul ki nin kas Muam ma ras Gad da-fi ne ti kė tai krei pė si į ita lų mo te rų au di-to ri ją ir pa kvie tė jas tap ti mu sul mo nė-mis. Ita li jos ži niask lai da pra ne ša, kad mo te rys, no rė ju sios pa ma ty ti Li bi jos ly de rio pa si ro dy-mą, tu rė jo pe rei ti spe cia lią at ran ką: jos tu rė jo bū-ti ne vy res-nės kaip 35 me tų ir ne že mes nės kaip 170 cm ūgio.
Liau dy je įsi tvir ti no nuo mo nė, kad lai mės ne nu si pirk si, ta čiau kiek ji kai nuo tų, nu ta rė ap skai čiuo ti jaunas aust ra las eko no mis tas Pau las Frij ter sas. Jis pi ni gais įver ti no pagrin di nius žmo gaus gy ve ni mo įvykius, ku rie jo gy ve ni mą pa da ro laimin gą ar ba ne lai min gą.
Nuo 2001 m. P.Frij ter sas ste bė jo 10 tūkst. žmo nių gy ve ni mus, kuriuos šie nuo lat ver ti no. P.Frij ter so ste bė ji mai at sklei dė, kad žmo nės lin kę gy ve ni mą ver tin ti aš tuoniais ba lais, ta čiau ro dik liai ga li keis tis po svar bių įvy kių ir reikš
min gų pa ja mų, nuo sto lių. Įdo mu, kad su ma, kiek ver tas vie nas ar kitas įvy kis, pri klau so nuo ti ria mojo ly ties.
Paaiš kė jo, kad sky ry bų at ve ju vyras jau čia si taip, tar si bū tų ne te kęs 61,5 tūkst. sva rų ster lin gų (238,6 tūkst. li tų), o mo te ris – 5 tūkst. sva rų ster lin gų (19,4 tūkst. li tų). My li mo jo ar ba vai ko mir tį mo te ris su vo kia taip, tar si bū tų pra ra du si 73 tūkst. sva rų ster lin gų (283,2 tūkst. li tų), vy ras – kaip 350 tūkst. sva rų ster lin gų (1,36 mln. li tų). Vai ko gimi mas vy rui pri lygs ta, tar si jis bū
tų ga vęs 18,2 tūkst. sva rų ster lin gų (70,6 tūkst. li tų), o mo te ris – 4,9 tūkst. sva rų ster lin gų (19 tūkst. litų). Ve dy bos mo te riai – tar si ji būtų ga vu si 8,7 tūkst. sva rų ster lingų (33,75 tūkst. li tų), o vy rui – 17,7 tūkst. sva rų ster lin gų (68,6 tūkst. li tų).
Per sik raus ty mas mo te riai tai tas pa ts, tar si ji bū tų ga vu si 1,45 tūkst. sva rų ster lin gų (5,6 tūkst. li tų), o vy rui – tar si jis bū tų pra ra dęs 8,95 tūkst. sva rų ster lin gų (34,7 tūkst. li tų).
BNS, VD inf.
Kiek kai nuo ja lai mė?
Nau ja sis Lon do no me ras ryž tin gai ėmė si keis ti ne pa si tu rin čių jaunuo lių gy ve ni mą. Pir ma die nį jis pa skel bė įku rian tis spe cia lų fon dą ne pa si tu rin tiems Lon do no jau nuoliams, kad šie ga lė tų žais ti kri ke tą ir su vok ti mu zi kos gro žį.
Prieš sa vai tę 682uo ju Lon do no lor du me ru ta pęs 51 me tų Nic kas Ans tee pa si ry žo per me tus su rink
ti nuo 2 iki 4 mln. sva rų ster lingų (apie 7,8–15,6 mln. li tų) ir įgyven din ti sa vo „To bu lo me ti mo“ (angl. – „Pitch Per fect“) pro gra mą. Pa sak jo, už šiuos pi ni gus maž daug 75 tūkst. jau nuo lių ga lė tų še še rius me tus žais ti kri ke tą su pa ty ru siais šio žai di mo eks per tais ir mo ky tis su pras ti mu zi ką su Lon do no simfo ni nio or kest ro na riais.
„Kai pa ma tai, kiek daug mo kyklų, ku rių tvar ka raš čiuo se nė ra sporto ar mu zi kos pa mo kų, iš ap mau do no ri si rėk ti“, – sa kė nau ja sis meras, ku ris ba lan dį ke ti na da ly vau ti ma ra to ne ir su rink ti lė šų šiam projek tui.
Jau nys tė je N.Ans tee pa ts bu vo aist rin gas kri ke to ger bė jas ir daina vo cho re.
Veik la jau ni mui
Prog ra ma: �� kad�įgy�ven�din�tų�sa�vo�pro�jek�tą,�Lon�do�no�me�ras�N.Ans�tee�ža�da�ne�pa�gai�lė�ti�iki�15,6�mln.�li�tų.�� AFP�nuo�tr.
Atėnai +17Berlynas +9Brazilija +31Briuselis +12Dublinas +13Kairas +21Keiptaunas +21Kopenhaga +8
Londonas +14Madridas +19Maskva 0Minskas +6Niujorkas +9Oslas +2Paryžius +13Pekinas +1
Praha +11Ryga +6Roma +19Sidnėjus +24Talinas +6Tel Avivas +19Tokijas +11Varšuva +9