Valstybine visuomenes sveikatos priežiuros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Nacionalinis narkotiku informacijos biuras

Narkomanijos situacija Lietuvoje

Metinis pranešimas 2003

Vilnius 2003

2

Turinys

Ivadas................................................................................................................................................4 I. SKYRIUS: Nacionaline strategija 1.Paskutiniai ivykiai narkotiku politikoje ......................................................................................6

1.1. Narkotiku politika............................................................................................................6 1.2. Teises aktai.......................................................................................................................9 1.3. Biudžetas........................................................................................................................10

II. SKYRIUS: Epidemiologine situacija 2. Narkotiku vartojimo budai, paplitimas ....................................................................................12

2.1. Naujos narkotiku vartojimo tendencijos........................................................................12 2.2. Narkotiku vartojimas mokyklose...................................................................................12

3. Narkotiku vartojimo pasekmes sveikatai.................................................................................27 3.1. Narkotikus vartojanciu asmenu gydymas......................................................................27 3.2. Mirtys, salygotos narkotiku vartojimo...........................................................................29 3.3. Užkreciamuju ligu, susijusiu su narkotiku vartojimu, rodikliai.....................................31 4. Socialines ir teisines problemos.................................................................................................33 4.1. Socialines problemos.....................................................................................................33 4.2. Nusikaltimai, susije su neteiseta narkotiku apyvarta.....................................................33 5. Narkotiku rinka..........................................................................................................................37 III. SKYRIUS: Paklausos mažinimas 8. Nacionaline paklausos mažinimo strategija.............................................................................39 8.1. Strategines kryptys.........................................................................................................39 9. Prevencija ....................................................................................................................................40

9.1. Programos mokyklose ir ikimokyklinese institucijose..................................................40 9.2. Programos vykdomos už mokyklos ribu........................................................................40 9.3. Prevencija šeimoje.........................................................................................................41 9.4. Kitos šalyje vykdomos programos.................................................................................41

10. Žalos mažinimas........................................................................................................................41 10.1. Intervencijos rušys.......................................................................................................41 11. Gydymas ....................................................................................................................................43 11.1. Narkotikus vartojanciu asmenu sveikatos priežiura....................................................43 11.2. Pakaitinis gydymas......................................................................................................45 11.3. Socialine reintegracija..................................................................................................46

3

12. Intervencijos ikalinimo istaigose.............................................................................................46 12.1. Ikalinimo istaigose vykdomos programos...................................................................46 12.2. Ivertinimas ir mokymai................................................................................................47

PRIEDAI Nacionaline narkomanijos prevencijos ir narkotiku kontroles 2004-2008 m. strategija......48 Europos Sajungos kovos su narkotikais 2002-2004 m. strategija.........................................53 Europos Sajungos kovos su narkotikais 2000-2004 m. veiksmu planas..............................64

Bendruomeniu, teikianciu ilgalaike socialines psichologines reabilitacijos paslaugas narkotikus vartojantiems asmenims, sarašas.........................................................................75 1 pav. Pirma karta besikreipianciuju gydymui del priklausomybes narkotinems medžiagoms asmenu vidutinis amžius mieste ir kaime........................................................77 2 pav. Pirma karta besikreipianciuju gydymui del priklausomybes alkoholiui asmenu vidutinis amžius mieste ir kaime...........................................................................................78

3 pav. Narkomanu ir toksikomanu pasiskirstymas pagal amžiaus grupes............................79 4 pav. Narkomanu ir toksikomanu pasiskirstymas pagal naudojamu narkotiku grupes.......80 5 pav. Išdalytu švirkštu ir adatu skaicius..............................................................................81

4

IVADAS

Lietuvoje ir visoje Europoje pastarajame dešimtmetyje vykstant sudetingiems socialiniams ekonominiams procesams, gresmingu faktoriumi tapo narkomanijos reiškinys. Narkomanijos plitimas Lietuvoje kelia realia gresme valstybes saugumui, išlieka socialiai nepriimtinas reiškinys, neigiamai veikiantis visas visuomeninio gyvenimo sritis, mažinantis gyventoju sauguma, keliantis realia gresme gyventoju sveikatai.

Socialiniai veiksniai, didelis pelnas, gaunamas iš narkotiku verslo, didejanti narkotiku pasiula bei paklausa salygoja narkomanijos plitima bei su tuo susijusi nusikalstamuma. Dideja asmenu, vartojanciu narkotikus, skaicius, ypac tarp jaunimo. Narkotines medžiagos plinta laisves atemimo vietose, neteiseta narkotiku apyvarta užsiima organizuotos nusikalstamos grupuotes, pleciasi nusikalstamo pasaulio tarptautiniai narkotiku verslo ryšiai, neteisetoje apyvartoje pastebimas pramoniniu budu gaminamu psichotropiniu vaistiniu medžiagu plitimas, sintetiniai narkotikai gaminami Lietuvoje esanciose nelegaliose laboratorijose.

Dažnai narkomanijos problema nagrinejama tik medicininiu požiuriu, vertinant narkomanija tik kaip piktnaudžiavima tam tikromis pavojingomis sveikatai medžiagomis, paliekant pagrindini vaidmeni sveikatos apsaugos sferai. Butina ivertinti visuotinai pripažinta fakta, kad narkotiku pasiula neatsiejama nuo narkotiku paklausos, organizuoto nusikalstamumo, pinigu plovimo.

Lietuvos valstybe nuo pirmuju nepriklausomybes metu, padedama Jungtiniu Tautu organizacijos, Europos Bendrijos, Pasaulio sveikatos organizacijos, kitu tarptautiniu organizaciju formavo nacionalinius pagrindus narkotiku kontrolei ir narkomanijos prevencijai pagal tarptautiniu sutarciu reikalavimus, siekdama igyvendinti užsienio šaliu patirtimi pagristus projektus bei modelius.

Paskutini dešimtmeti Lietuvoje ivyko daug politiniu, ekonominiu bei socialiniu pokyciu. Jie atvere gyventojams platesnes galimybes, pasirinkima, dave daugiau laisves, taciau kartu pareikalavo didesnio aktyvumo, asmenines iniciatyvos, atsakomybes. Didžioji dauguma gyventoju prisitaike prie permainu, reformu, rado savo vieta tiek profesineje, tiek visuomenineje veikloje. Taciau dalis visuomenes nariu nesugebejo prisitaikyti, pasinaudoti atsiverusiomis galimybemis. Tai salygojo eiles neigiamu socialiniu reiškiniu, tokiu kaip nusikalstamumas, bedarbyste, skurdas atsiradima, gyventoju psichines sveikatos pablogejima. Prie pastaruoju metu sparciai plintanciu neigiamu reiškiniu galetume priskirti ir narkomanija.

Šiuo metu naujai formuojamos pagrindines narkomanijos prevencijos narkotiku kontroles ir politikos kryptys. Sekmingai igyvendinti narkotiku kontroles ir narkomanijos prevencijos politika galima tik turint ilgalaike strategija, pagrista visuotinai pripažistamais elementais: pirmine prevencija, sveikatos priežiuros, reabilitacijos bei reintegracijos sistemu kompleksiškumu, informacines sistemos bei moksliniu tyrimu pletra ir narkotiku pasiulos mažinimu. Butina pažymeti, kad teigiamu rezultatu pasiekiama tik igyvendinant išvardytus elementus kaip nedaloma visuma, tam skiriant reikiama politini demesi ir finansinius išteklius. 1993 m. vasario 8 d. Tarybos Reglamentu del Europos narkotiku ir narkomanijos stebesenos centro steigimo buvo ikurtas Europos narkotiku ir narkomanijos centras (European Monitoring Centre for Drugs and Drug Addiction – EMCDDA), kad pateiktu Bendrijai ir jos šalims narems objektyvia, patikima, Europos lygmenyje lygintina informacija apie narkotiku vartojima ir jo pasekmes. Pagrindiniai Centro uždaviniai yra: duomenu rinkimas, analize, platinimas, ju lyginimo metodu tobulinimas, informacijos platinimas ir bendradarbiavimas su Europos Sajungos institucijomis, šalimis kandidatemis ir tarptautinemis institucijomis. Europos narkotiku ir narkomanijos monitoringo centras yra atskiras juridinis asmuo, turinis savo bustine

5

Lisabonoje. Centras turi savo struktura, kuria sudaro Centro Direktorius, Centro valdyba, Mokslinis komitetas. Centras renka šia prioritetiniu sriciu informacija:

• duomenis apie narkotiku paklausa ir jos mažinimo budus; • informacija apie šaliu vykdoma bendrijos ir nacionaline narkotiku prevencijos ir

narkomanijos kontroles strategijas; • duomenis apie tarptautini bendradarbiavima ir narkotiku pasiulos geopolitika; • duomenis apie prekybos narkotiniais vaistais, psichotropinemis medžiagomis,

prekursoriais (psichotropiniu medžiagu pirmtakus) kontrole; • informacija apie narkotiku vartojimo padarinius, pinigu plovima.

Siekiant užtikrinti, kad renkama informacija butu objektyvi ir palyginama, statistiškai patikima, informacija turi buti teikiama pagal patvirtintus bendruosius kriterijus ir rodiklius, kuriu privalo laikytis informacija teikiantys subjektai. Tokie kriterijai nustatyti - tai bendras narkomanijos paplitimas, narkotiku vartojimo lygis atskirose rizikos grupese, gydymo poreikis, su narkotikais susijusiu infekciniu ligu paplitimas, mirtingumo nuo narkotiku vartojimo lygis, susijusiu su narkotikais nusikaltimu skaicius, narkotiku rinka ir prieinamumas. Kaip mineta, tokiai informacijai surinkti butina sukurti efektyviai veikianti informacijos tinkla. Reglamentas nustate, kad toki informacijos tinkla (REITOX) turi sudaryti atitinkamos institucines infrastrukturos bei specializuoti narkotiku informacijos centrai šalyse narese. Siekiant Lietuvoje rinkti analizuoti ir platinti palyginamuosius duomenis narkotiku klausimais pagal Europos Sajungoje priimtus Europos narkotiku monitoringo centro reikalavimus, 2001 m. Sveikatos apsaugos ministro isakymu Valstybiniame psichikos sve ikatos centre buvo isteigtas Nacionalinis narkotiku informacijos centras. Remiantis užsienio ekspertu rekomendacijomis bei siekiant užtikrinti tarpžinybini bendradarbiavima, informacijos kaupimo ir platinimo efektyvuma, nuspresta mineta centra steigti aukštesniame administraciniame lygyje. 2002 m. balandžio 2 d. Sveikatos apsaugos ministro isakymu Nacionalinis narkotiku informacijos biuras buvo isteigtas Valstybineje visuomenes sveikatos priežiuros tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nacionalinio narkotiku kontroles biuro steigimas buvo viena iš 2001 – 2002 m. vykdomo Nacionalinio PHARE programos ,,Neteisetu narkotiku pasiulos ir poreikio mažinimo pajegumu stiprinimas” uždaviniu. Nacionalinis narkotiku informacijos biuras jau antrus metus pateikia nacionaline ataskaita apie narkomanijos paplitima Lietuvoje Europos narkotiku ir narkomanijos monitoringo centrui. 2003 m. ataskaita parengta, remiantis Europos narkotiku ir narkomanijos monitoringo centro rekomendacijomis.

6

I skyrius NACIONALINE STRATEGIJA 1. Paskutiniai ivykiai narkotiku politikoje 1.1. Narkotiku politika Vertindami narkomanijos reiškini, turime mastyti globaliai ir veikti specifiškai, o tam reikalingas politiku, vyriausybiniu ir valstybiniu instituciju, visuomeniniu organizaciju, mokslininku ir pavieniu asmenu susitelkimas. Kad tokia veikla vyktu sekmingai ji turi buti koordinuojama ir kontroliuojama. Lietuva turi šia veikla koordinuojancia tarpžinybine institucija – Vyriausybes narkotiku kontroles komisija, kurios veikla per daugeli metu kito ir buvo prieštaringai vertinama. Lietuvai 1994 metais tapus pagrindiniu Jungtiniu Tautu konvenciju del narkotiniu, psichotropiniu medžiagu kontroles nare, remiantis Jungtiniu Tautu 1961 ir 1971 metu konvenciju nuostatomis del narkotiniu, psichotropiniu medžiagu apyvartos kontroles, kad ,,šalys, atsižvelgdamos i konstitucines, teisines ir administracines sistemas, imasi priemoniu valstybes viduje koordinuoti prevencines ir represines priemones prieš neteiseta narkotiku prekyba”, Lietuvos Respublikos Vyriausybes igaliojimu 1994 m. buvo sudaryta tarpžinybine grupe parengti Vyriausybes narkotiku kontroles komisijos nuostatus ir nutarimo projekta del Vyriausybes narkotiku kontroles komisijos steigimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybe 1995 m. patvirtino Vyriausybes narkotiku kontroles komisijos sudeti bei Komisijos nuostatus. Vyriausybes narkotiku kontroles komisijai vadovauti buvo paskirtas sveikatos apsaugos ministras. Vidaus reikalu ministerijos Policijos departamento generalinis komisaras buvo paskirtas vienu iš šios komisijos pirmininko pavaduotoju. Ministerijos ir žinybos i šia komisija delegavo specialistus, koordinuojancius narkotiku kontroles ar narkomanijos prevencijos klausimus tam tikroje žinyboje. Komisija tapo koordinacine ir konsultacine narkotiku klausimu sprendimo taryba. Pagal Komisijos nuostatus, ji buvo ivardyta kaip juridinis asmuo ir sieke nepriklausomo statuso, buvo iregistruota Valstybiniu istaigu registre. Nuostatuose buvo patvirtinti jos uždaviniai ir funkcijos, darbo organizavimas, komisijos nariu teises ir pareigos. Komisija turejo viena etatini darbuotoja - sekretoriu, kuris buvo finansuojamas iš Sveikatos apsaugos ministerijai skirtu biudžeto lešu ir tvarke visa technini darba. Visos ministerijos turejo patvirtintas veiklos užduotis. Komisija organizavo ivairius renginius, konferencijas, mokymo seminarus, bendradarbiavo su tarptautinemis organizacijomis, su Lietuvoje veikiancia mini-Dublino grupe, kuria sudaro Vakaru Europos šaliu ambasadoriai ir tarptautiniu organizaciju igaliotieji asmenys, organizavo konsultacijas su Jungtiniu Tautu ekspertais, rengiant narkotiku kontroles teises aktu projektus ar tobulinant esamus. Rinko informacija apie narkotiku paplitima, daroma žala, analizavo situacija, teike informacija apie narkotiku situacija Vyriausybei, Seimui. Inicijavo pagrindiniu narkotiku kontroles istatymu, tarp ju ir Pinigu plovimo prevencijos istatymo projekto rengima, narkomanijos prevencijos programu rengima, principingai pasisake prieš narkotiku liberalizavimo po litika Lietuvoje.

Tuo metu, kai dar nebuvo priimti pagrindiniai narkotiku, ju pirmtaku kontroles teises aktai, šios Komisijos funkcija buvo labai svarbi. Vyriausybes narkotiku kontroles komisija, kaip tarpžinybine institucija, vykdanti Lietuvos Respublikos Vyriausybes narkotiku kontroles politika, šiuo tikslu suvienijo visu suinteresuotu žinybu veikla. Tai buvo labai svarbu formuojant nepriklausomos valstybes narkotiku kontroles politika.

Komisijos sudetis taip pat atitiko to laiko nacionalinius poreikius. 1998 m. Vyriausybes narkotiku kontroles komisija išplatino pareiškima del Narkotiku kontroles politikos Lietuvoje. Tai paspartino 1988 metu Jungtiniu Tautu konvencijos ,,Del kovos su neteiseta narkotiniu ir psichotropiniu medžiagu apyvarta” ratifikavima (konvencija buvo ratifikuota 1998 m. kovo menesi Lietuvos

7

Respublikos Seimo istatymu), paspartino Nacionalines narkotiku kontroles ir narkomanijos prevencijos programos rengima. Taciau 1998 m. buvo nutrauktas Komisijos sekretoriaus finansavimas, kadangi Sve ikatos apsaugos ministerija šios funkcijos vykdymui negavo papildomu lešu.

Vyriausybe 1999 m gegužes menesi patvirtino nauja Komisijos sudeti ir nuostatus. Užsienio ekspertu ivertinimu, Komisijos veikla buvo susilpninta, nes komisijai vietoje sveikatos apsaugos ministro buvo paskirtas vadovauti sveikatos apsaugos viceministras, kuris savarankiškai negalejo priimti sprendimu ar deleguoti ju Vyriausybei, Komisija nebeturejo nei vieno etatinio darbuotojo. Palyginti su 1995 m. Komisijos nuostatais, naujos Komis ijos igaliojimai ir teises buvo apribotos. Nors ir buvo numatytas sekretoriatas, išlaikomas iš Sveikatos apsaugos ministerijos lešu, papildomu lešu šiam tikslui Sveikatos apsaugos ministerijai nebuvo skirta.

1999 m. buvo patvirtinta Nacionaline narkotiku kontroles ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metu programa, kurioje viena iš pagrindiniu priemoniu buvo numatyta Vyriausybes narkotiku kontroles komisijos sekretoriato isteigimas ir Narkotiku informacijos centro prie Vyriausybes narkotiku kontroles komisijos sekretoriato ikurimas. Tokia narkotiku informacijos rinkimo praktika isigaliojo pagal Vyriausybes narkotiku kontroles komisijos nuostatus, o Narkotiku informacijos padalinio steigimas buvo numatytas pagal Europos Sajungos vykdomo PHARE projekto ,, Narkotiku informacine sistema “ reikalavimus. Buvo renkama informacija, apibendrinti visu žinybu duomenys ir visa tai suteike galimybe suprasti narkotiku vartojimo pasekmes Lietuvoje. Deja, lešu Nacionalines narkotiku kontroles ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metu programos vykdymui nei 1999, nei 2001 metais nebuvo skirta, tuo paciu priemones del komisijos sekretoriato ir Narkotiku informacijos centro nebuvo ivykdytos.

2000 m. pabaigoje apsvarstyta Vyriausybes narkotiku kontroles komisijos veikla. 2001 metu pradžioje tikslintos Nacionalines narkotiku kontroles ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 metu programos 2001-2003 metu priemones, deja, priemone –,,Vyriausybines komisijos sekretoriato steigimas su narkotiku informacijos centru” buvo ivertinta, kaip nereikalinga ,,biurokratine institucija” ir išbraukta iš priemoniu plano, taip pat buvo išbraukta priemone ,,Nacionalines narkotiku kontroles ir narkomanijos prevencijos strategijos parengimas”.

2001 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybe savo nutarimu patvirtino Nacionalines narkotiku kontroles ir narkomanijos prevencijos programos 2001–2003 m. priemones ir dar karta patvirtino Vyriausybes narkotiku kontroles ir narkomanijos prevencijos komisijos sudeti. Komisija faktiškai buvo pakelta i aukštesni lygi. Min isterijos ir žinybos i komisija delegavo administracijos atstovus – viceministrus, i komisijos sudeti buvo itraukti du Ministro Pirmininko patarejai. Priimant Vyriausybes nutarima buvo atsižvelgta i pasiulyma narkotiku kontrole ir narkomanijos prevencija koordinuoti ne tik nacionaliniu, bet ir savivaldybiu bei bendruomenes lygiu. Todel i Vyriausybes nutarima buvo irašytas punktas ,,Pasiulyti savivaldybems isteigti Narkotiku kontroles komisijas ir prisideti prie Nacionalines narkotiku kontroles ir narkomanijos prevencijos programos igyvendinimo,” sujungiant jas su bendruomenes programomis. Taciau ši svarbu pasiulyma ne visos savivaldybes suprato ir vykde, nors Vyriausybes narkotiku kontroles komisijos nuostatu pagrindu buvo parengti Savivaldybes narkotiku kontroles komisijos nuostatai.

Vyriausybes narkotiku kontroles komisija buvo ipareigota koordinuoti ir kontroliuoti Nacionalines narkotiku kontroles ir narkomanijos prevencijos programos 2001-2003 metu priemoniu igyvendinima. Kiekviena ministerija sudare už programos koordinavima atsakingas tarybas. Vyriausybes narkotiku kontroles komisija nuolat svarste programos vykdyma, taciau kitaip jos vykdymo kontroliuoti negalejo, t.y. vykdyti jai nepriskirtu funkciju. Komisijos veikla apsiribojo posedžiais, kadangi Komisija neturejo padedancio ta darba vykdyti sekretoriato. Buvo patvirtinta

8

Komisijos sekretore, kuri atliko technini darba. Už programos priemoniu vykdyma buvo atsakingos ministerijos, kuriu lešomis priemones buvo igyvendinamos.

Vyriausybes pasiulymas del Savivaldybiu narkotiku kontroles komisiju isteigimo liko tik pasiulymu. 2001 m keitesi Vyriausybe, ir atsirado poreikis tvirtinti vel nauja Komisijos sudeti. I Komisijos sudeti itraukta dar daugiau instituciju. Vyriausybes nutarimas del Komisijos sudeties priimtas 2002 m. birželio menesi. Vel iškilo klausimas del sekretoriato funkciju vykdymo. Nuspresta, kad sekretoriatas turetu buti prie naujai isteigto Nacionalinio narkotiku informacijos centro, kuris buvo isteigtas tik 2002 metu birželio menesi Valstybineje visuomenes sveikatos priežiuros tarnyboje. Atsakingaja Komisijos sekretore 2002 m. rugpjucio men. Vyriausybe patvirtino Nacionalinio narkotiku informacijos biuro viršininke.Vyriausybes narkotiku kontroles komisija posedžiai vyksta viena karta per menesi.

Narkotiku kontroles ir narkomanijos prevencijos veiksmai turi buti koordinuojami kiekvienoje šalyje ir to reikalauja Jungtiniu Tautu konvenciju nuostatos. Tarpžinybiniu veiksmu koordinavimas nacionaliniu ir bendruomenes lygiais yra viena iš pagrindiniu Europos Sajungos strategijos kovai su narkotikais užduociu bei viena iš užduociu šalims kandidatems rengiantis narystei Europos Sajungoje.

Vykdydama šia užduoti Sveikatos apsaugos ministerija, bendradarbiaudama su Vidaus reikalu ministerija, Europos delegacija, parenge Nacionalines PHARE programos projekta - ,,Neteisetu narkotiku pasiulos ir poreikio mažinimo pajegumu stiprinimas”. Europos komisija pritarusi projektui skyre lešu jo igyvendinimui - 1 milijona euru, iš kuriu 500 tukst. euru skirta investiciniam komponentui. Nacionalinis kofinansavimas sudare 250 tukst. euru. Šis projektas buvo pradetas igyvendinti 2002 m. sausio men. Pagrindinis ,,Neteisetu narkotiku poreikio ir pasiulos mažinimo pajegumu stiprinimas“ projekto tikslas yra Europos Sajungos teises normu igyvendinimas narkotiku kontroles srityje, stiprinant administracinius, informacijos rinkimo ir intervencinius pajegumus narkotiku poreikiui ir pasiulai mažinti. Projektas igyvendinamas ,,dvyniu principu”, padedant Europos Sajungos šaliai narei - Ispanijai. Projekta koordinuoja Valstybine visuomenes sveikatos priežiuros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Vienas iš projekto uždaviniu yra ikurti ir sustiprinti Nacionalini narkotiku informacijos centra, kurio tikslas Lietuvoje rinkti analizuoti ir platinti palyginamuosius duomenis narkotiku klausimais pagal Europos narkotiku monitoringo centro reikalavimus. Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. isakymu Valstybiniame psichikos sveikatos centre buvo isteigtas Nacionalinis narkotiku informacijos centras. Remiantis užsienio ekspertu rekomendacijomis bei siekiant užtikrinti tarpžinybini bendradarbiavima, informacijos kaupimo ir platinimo efektyvuma, nuspresta mineta biura steigti aukštesniame administraciniame lygyje. Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. isakymu Nacionalinis narkotiku informacijos biuras buvo isteigtas Valstybineje visuomenes sveikatos priežiuros tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Sveikatos apsaugos ministerija dalyvavo tarptautiniame PHARE projekte ,,Bendradarbiavimas tarp Europos narkotiku ir narkomanijos monitoringo centro bei Centrines ir Rytu Europos valstybiu“ (Cooperation EMCDDA – CEECs). Pagal ši projekta gauta metodine pagalba, organizuoti seminarai ir specialistu mokymas. Šio projekto tikslas – padeti Lietuvai, kaip ir kitoms šalims kandidatems dalyvauti Europos narkotiku informacijos keitimosi tinklo (REITOX), Europos narkotiku ir narkomanijos centro (EMCDDA) veikloje, parengti ir igyvendinti narkotiku informacines sistemos veiksmu plana, pagal Europos narkotiku ir narkomanijos monitoringo centro rekomendacijas parengti nacionaline ataskaita. Šioje programoje dalyvaujantys asmenys yra kvieciami i rengiamus seminarus, konferencijas, stažuotes.

9

Lietuvoje igyvendinamos ir kitos narkomanijos prevencijos programos – PHARE projektai: Pirmtaku (prekursoriu), sintetiniu narkotiku kontrole, Rytu ir Centrines Europos šaliu narkotiku sistemos integracijos i Europos narkotiku ir narkomanijos monitoringo centra projektas. 1.2. Teises aktai

1. 1997 m. kovo 4 d. pasirašyta Lietuvos Respublikos Vyriausybes ir Vengrijos Respublikos Vyriausybes sutartis del bendradarbiavimo kovojant su terorizmu, neteiseta narkotiku apyvarta, organizuotu nusikalstamumu ir kitais sunkiais nusikaltimais (Žin., 2002, Nr.104-4617).

2. 2002 m. spalio 1 d. priimtas Lietuvos Respublikos Seimo istatymas ,,Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes ir Vengrijos Respublikos Vyriausybes sutarties del bendradarbiavimo kovojant su terorizmu, neteiseta narkotiku apyvarta, organizuotu nusikalstamumu ir kitais sunkiais nusikaltimais ratifikavimo“ (Žin., 2002, Nr.104-4612).

3. 1995 m. sausio 31 d. pasirašytas susitarimas del neteisetos prekybos jura, igyvendinantis Jungtiniu Tautu Organizacijos konvencijos del kovos su neteiseta narkotiniu ir psichotropiniu medžiagu apyvarta 17 straipsni (Žin., 2002, Nr.83-3553).

4. 2002 m. liepos 4 d. priimtas Lietuvos Respublikos Seimo istatymas del susitarimo del neteisetos prekybos jura, igyvendinantis Jungtiniu Tautu Organizacijos konvencijos del kovos su neteiseta narkotiniu ir psichotropiniu medžiagu apyvarta 17 straipsni, ratifikavimo (Žin., 2002, Nr.83-3551).

5. 2002 m. sausio 24 d. priimta Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija del narkomanijos prevencijos Lietuvoje 9Žin., 2002, Nr.12-394)

6. 2002 m. gruodžio 10 d. priimtas Lietuvos Respublikos Seimo narkotiniu ir psichotropiniu medžiagu kontroles istatymo 7 straipsnio pakeitimo istatymas (Žin., 2002, Nr. 123-5536).

7. 2002 m. spalio 8 d. priimtas Lietuvos Respublikos Seimo narkotiniu ir psichotropiniu medžiagu pirmtaku (prekursoriu) kontroles istatymo 1, 2, 4, 6, 8, 9, 10, 11, 14 straipsniu pakeitimo ir papildymo bei 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios istatymas (Žin., 2002, Nr.102-4547).

8. 2002 m. lapkricio 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas Nr. 1868 del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1999 m. rugsejo 6 d. nutarimo Nr. 970 ,,Del Nacionalines narkotiku kontroles ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 m. programos patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2002, Nr.115-5154).

9. 2002 m. rugpjucio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas Nr. 1336 del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1995 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. 282 ,, Del Vyriausybines narkotiku komisijos ir jos nuostatu patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2002, Nr. 83-3603).

10. 2002 m. vasario 6 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas Nr. 197 del Lietuvos Respublikos operatyvines veiklos subjektu kovos su neteiseta narkotiniu ir psichotropiniu medžiagu apyvartos strategijos (Žin., 2002, Nr.15-572).

11. 2003 m. rugpjucio 21 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas Nr. 1059 del Narkotiku kontroles departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes isteigimo (Žin., 2003, Nr. 82-3743).

12. 2003 m. lapkricio 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas Nr. 1478 del Narkotiku kontroles departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes nuostatu patvirtinimo (Žin., 2003, Nr. 113-5070).

10

13. 2003 m. spalio 2 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas Nr. 1216 del Nacionalines narkomanijos prevencijos ir narkotiku kontroles 2004-2008 metu strategijos patvirtinimo (Žin., 2003, Nr. 94-4251).

14. 2003 m. spalio 14 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas Nr. 1273 del Valstybines ŽIV/AIDS profilaktikos ir kontroles 2003-2008 metu programos patvirtinimo (Žin., 2003, Nr.98-4399).

15. 2002 m. rugsejo 26 d. priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro isakymas Nr. 475 del Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 22 d. isakymo Nr. 137 ,,Del farmacines veiklos bei veiklos, susijusios su narkotinemis ir psichotropinemis medžiagomis, taip pat narkotiniu ir psichotropiniu medžiagu pirmtakais (prekursoriais), licencijavimo komisijos nuostatu patvirtinimo“ pakeitimo (Žin., 2002, Nr.98-4378)

16. 2002 balandžio 2 d. priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro isakymas Nr. 155 del sveikatos apsaugos ministro 2001 m. spalio 24 d. isakymo Nr. 567 ,,Del Nacionalinio narkotiku informacijos centro ikurimo“ dalinio pakeitimo (Žin., 2002, Nr.38-1419).

17. 2002 m. kovo 6 d. priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro isakymas Nr. 108 del narkotiniu ir psichotropiniu medžiagu, aptiktu nelegalioje apyvartoje, nedidelio kiekio ir stambaus masto nustatymo rekomendacines lenteles papildymo (Žin., 2002, Nr.28-1018).

18. 2002 m. vasario 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro isakymas Nr. 76 del sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 25 d. isakymo Nr. 409 ,,Del narkotiniu ir psichotropiniu vaistu bei vaistiniu medžiagu importo ir eksporto kontroles užtikrinimo“ dalinio pakeitimo (Žin., 2002, Nr.16-641)

Lietuvos Respublikos Vyriausybes Kanclerio 2002 m. birželio 13 d. pavedimu Nr. 27-5062 Sveikatos apsaugos ministerija buvo isipareigota parengti Nacionaline narkotiku strategija. Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. liepos 30 d. isakymu Nr. 388 buvo ikurta tarpžinybine darbo grupe, minetos Strategijos projektui parengti. Lietuvos Respublikos Vyriausybe 2003 spalio 2 d. nutarimu Nr. 1216 patvirtino Nacionaline narkomanijos prevencijos ir narkotiku kontroles strategija 2004-2008 m. Nacionalineje narkomanijos prevencijos ir narkotiku kontroles strategijoje 2004-2008 m. kaip ir Nacionalineje narkotiku kontroles ir narkomanijos prevencijos programoje 1999-2003 m., didžiausias demesys yra skiriamas pirminei narkomanijos prevencijai bendruomeneje (vaiku ir jaunimo tarpe), narkotines medžiagas vartojanciu asmenu gydymui, reabilitacijai, narkotiku kontroles pajegumu stiprinimui, tarpžinybinio bendradarbiavimo vystymui nacionaliniu ir vietiniu lygiu, itraukiant visuomenines organizacijas, bei tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimui. 1.3. Biudžetas Lietuvos Respublikos Vyriausybe 1999 m. patvirtino Nacionaline narkotiku kontroles ir narkomanijos prevencijos 1999-2003 m. programa, kurioje numatyti artimieji ir tolimieji tikslai bei narkomanijos prevencijos užduotys. Programos finansavimas buvo pavestas ministerijoms, atsakingoms už atskiru programos punktu vykdyma. Nacionalines narkotiku kontroles ir narkomanijos prevencijos programos pagrindines Sveikatos apsaugos ministerijos užduotys 2002 m. buvo vykdyti narkomanijos prevencija bendruomeneje ir ugdymo istaigose, gerinti narkomanija serganciuju sveikatos priežiura, pletoti tarptautini bendradarbiavima, rengti ir mokyti specialistus, vykdyti narkotiku monitoringa ir skelbti informacija apie narkomanijos problemas. Šioms užduotims vykdyti buvo skirta 350 tukst. litu.

11

Švietimo ir mokslo ministerija daugiausia demesio skyre pirminei narkomanijos prevencijai. Organizuojamos mokykloje priemones turi tiksla suteikti moksleiviams ne tik reikiamu žiniu, kur kas svarbiau yra formuoti jiems gyvenimo igudžius, brandžias vertybines nuostatas. Šiai veiklai stiprinti švietimo istaigose ivedami socialiniu pedagogu etatai, išleista ivairiu leidiniu mokytojams, tevams bei moksleiviams ir organizuoti seminarai pedagogams, siekiant padidinti ju kompetencija vykdant pirmine priklausomybe sukelianciu medžiagu prevencija. Švietimo ir mokslo ministerijai priemonems vykdyti 2002 m. buvo skirta 3 404 tukst. litu, iš ju 3 190 tukst. socialiniu pedagogu etatams steigti. Apskriciu viršininku administracijoms buvo skirta 4 078 tukst. litu priklausomybes ligu centru veiklai stiprinti. Socialines apsaugos ir darbo ministerijai 2002 m. Nacionalines narkotiku kontroles ir narkomanijos prevencijos programos priemonems vykdyti buvo skirta 679 tukst. litu. Iš šiu lešu buvo remiami organizaciju parengti narkomanijos prevencijos ir narkomanu reabilitacijos projektai (igyvendinta 18 projektu), remti nevyriausybiniu jaunimo organizaciju narkotiku prevencijos projektai (igyvendinti 35 projektai), organizuotos psichologines – pedagogines stovyklos, taip pat narkomanijos prevencijos renginiai po pamoku rizikos grupiu vaikams ir jaunimui, nukentejusiems nuo narkotiku vartojimo, igyvendinti 4 vaiku ir jaunimo laisvalaikio projektai, pravesta 13 seminaru ir apmokyti 325 darbuotojai, dirbantys su rizikos grupiu asmenimis bei ju šeimos nariais. Policijos departamentui 2002 m. iš Nacionalines narkotiku kontroles ir narkomanijos prevencijos programos lešu buvo skirta 680 tukst. litu, Muitines departamentui prie Finansu ministerijos buvo numatyta 380 tukst. litu, taciau lešos nebuvo skirtos.

12

II skyrius EPIDEMIOLOGINE SITUACIJA 2. Narkotiku vartojimo budai, paplitimas 2.1. Naujos narkotiku vartojimo tendencijos Daugeja asmenu, o ypac jaunimo, vartojanciu narkotikus. Stabilizavosi narkotiniu ir psichotropiniu medžiagu vartojimas 15 - 16 m. moksleiviu amžiaus grupeje. Narkotines medžiagos plinta laisves atemimo vietose. Neteiseta narkotiku apyvarta užsiima organizuotos nusikalstamos grupuotes. Pleciasi nusikalstamo pasaulio tarptautiniai narkotiku verslo ryšiai. Neteisetoje apyvartoje pastebimas pramoniniu budu gaminamu psichotropiniu vaistiniu medžiagu plitimas (GHB, fentanilis ir kt.) Dalis sintetiniu narkotiku pagaminama Lietuvoje esanciose nelegaliose laboratorijose. 2.2. Narkotiku vartojimas bendroje populiacijoje Lietuva dalyvauja Tarptautiniame alkoholio ir kitu narkotiku tyrimo Europos mokyklose projekte (ESPAD 95, ESPAD 99, ESPAD 03) ir stebi narkotiniu medžiagu vartojimo duomenu kitimus tarp 15 –16 metu moksleiviu. Narkotiku vartojimas ESPAD 03 tyrimo rezultatai rodo, kad bet koki narkotika bent karta yra vartoje 15,6 proc. moksleiviu. Vertinant narkotiku paplitimo dinamika tarp moksleiviu, ju vartojimo lygis per paskutinius keturis metus išliko toks pat. Lietuvoje palyginti su kitomis Europos šalimis, o taip pat su kaimyninemis respublikomis moksleiviu narkotiku vartojimas nera didelis. Taciau reikia pažymeti, kad per keturis metus nuo 1995 iki 1999 metu kai kurioms Europos šalims, kaip Didžioji Britanija, Airija, Fareru salos pavyko sumažinti narkotiku plitima. Narkotiku vartojimo plitimas Rytu ir Centrines Europos šalyse per ta pati laikotarpi padidejo du kartus. Tuo tarpu Lietuvoje per ta pati laikotarpi jis buvo išauges 5 kartus, o marihuanos/hašišo vartojimas net 12 kartu, taciau 1999-2003 m. pasiseke stabilizuoti toki staigu narkotiku vartojimo plitima. Narkotiku vartojimo paplitimo dinamika atspindi 1 pav..

13

1 pav. NARKOTIKU VARTOJIMAS

Ivairiu mokslininku duomenimis, esant daugiau nei 10 proc. narkotiku vartojimui tam tikroje populiacijoje tai jau yra problema ir gresme tos populiacijos saugumui. Todel galima drasiai teigti, kad Lietuvoje dar išlieka paaugliu narkotiku vartojimo problema ir ju vartojimo paplitimas gresia klases, mokyklos, regiono, šalies moksleiviu saugumui. Juk šiais metais išaiškinti vartotojai tai nauja karta. 1999 metu respondentai jau išejo iš mokyklos ir papilde studentu, dirbanciuju gretas ir tikriausiai ne vienas tapo narkomanu – našta šeimai ir valstybei. Narkotiku vartojimo paplitimo stabilizacija mus tik padrasina, kad šalies politika ir strategija, pirmine prevencija mokykloje yra teisinga ir butina ja toliau pletoti. Moksleiviai gerai žino kas tie narkotikai, daug girdeje apie juos tiek tikru žiniu, tiek ivairiu mitu ir neteisybes. Žemiau pateikiame lentele, kuri rodo koks procentas moksleiviu yra girdeje apie viena ar kita narkotika.

1 lentele ŽINIOS APIE IVAIRIUS NARKOTIKUS

Narkotikas

Berniukai Mergaites Iš viso

Marihuana/hašišas 92,2 92,8 92,5 LSD 63,6 48,3 56,0 Amfetaminai 84,6 80,5 82,5 Krekas 61,0 51,1 56,0 Kokainas 88,4 92,8 90,6 Heroinas 87,8 92,4 90,1 Ekstazy 87,7 91,4 89,6 GHB 12,6 9,8 11,2

3,4

2,7

3,2

21

9,6

15,5

20,7

10,5

15,6

0 5 10 15 20 25

ESPAD95

ESPAD99

ESPAD03

iš visomergaitesberniukai

14

Metadonas 32,5 24,6 28,6 “Magiški grybai” 43,6 35,6 39,6 Raminamieji ir migdomieji 64,1 75,6 69,8 Norejo išbandyti bet kuri pamineta narkotika

22,6

20,6

21,6

Remiantis apklausos duomenimis matome, kad moksleiviai yra girdeje apie daugeli narkotiniu medžiagu. Iš nelegaliu narkotiku labiausiai žinomi marihuana ir hašišas. Šis narkotikas ir yra labiausiai paplites visose Europos šalyse. Dar moksleiviams gerai žinomi yra kokainas, heroinas ir amfetaminai. Pakankamai daug moksleiviu žino raminamuosius ir migdomuosius vaistus. Moksleiviu žinios apie narkotines medžiagas buvo beveik identiškos atskiru regionu mokyklose. Jos nesiskyre nei pagal mokyklos tipus. Kiek didesnis gimnazijos antros ir vidurines dešimtos klases moksleiviu skaicius nurode, kad yra girdeje apie kreka, GHB, metadona. Penktadaliui 15-16 metu paaugliams yra kiles noras išbandyti viena ar kita narkotika. Kokius narkotikus vartoja musu respondentai pateikiama 2 pav. 2 pav. VARTOJAMU NARKOTIKU RUŠYS Kaip matome dažniausiai moksleiviai vartoja marihuana/ hašiša ir šio narkotiko vartojimas per pastaruosius keturis metus dar padidejo. Be marihuanos/hašišo paplite yra amfetaminai. Ju vartojimas per keturis metus išaugo net tris kartus. Pagal vartojimo dažnuma toliau seka ekstazi (XTC). Jo vartojimas per keturis metus sumažejo 2,5 karto, o heroino – net 3 kartus. Tai reikia vertinti kaip labai teigiama pirmines

11,913,5

1,54,4

1,41,4

4,41,9

4,81,4

1,10,9

0,30,7

0,70,6

0,10,6

0,71,7

0 2 4 6 8 10 12 14

Marihuana/hašišas

Amfetaminai

LSD

Ekstazi

Heroinas

Kokainas

Krekas

Leidžiami narkotikai

Haliucinogeniniai grybai

Anaboliniai steroidai

20031999

15

prevencijos rezultata. 2003 metais palyginti su 1999 metu rezultatais, išaugo haliucinogeniniu grybu ir anaboliniu steroidu vartojimas. Sumažejo kokaino vartojimas, taciau ji pakeite krekas – jo vartojimas išaugo. LSD ir leidžiamu narkotiku rodikliai beveik nepakito. ESPAD 03 tyrimas parode naujo narkotiko – GHB (gomka) vartojima tarp berniuku. Berniuku ir mergaiciu nelegaliu narkotiku vartojimo paplitimas yra skirtingas: berniukai dažniau nei mergaites vartojo visu rušiu narkotikus. Duomenys pateikti 3 pav.

3 pav. Nelegaliu narkotiku vartojimas pagal lyti. Kaip matome, tik kokaino vartojimas mažai skiriasi tarp atskiru lyciu. Kitu narkotiku vartojimo skirtumas yra gana didelis. Narkotiku vartojimas atskirose regionuose yra labai skir tingas. Narkotikai daugiau paplite

didesniuose respublikos miestuose. Atskiri regionai turi savo narkotiniu medžiagu vartojimo struktura bei paplitima tarp dvieju lyciu. Narkotiku paplitima atskiruose regionuose atspindi 3 pav.

18,48,6

6,14

2,50,9

2,91,2

1,90,9

1,51,3

1,40,7

1,10,2

10,3

0,20

30,4

0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 2 0

Marihuana/hašišas

Amfetaminai

LSD

Ekstazi

Heroinas

Kokainas

Krekas

Leidžiami narkotikai

Haliucinogeniniai grybai

GHB

Anaboliniai steroidai

Mergaites

Berniukai

16

4 pav. NARKOTIKU VARTOJIMAS ATSKIROSE REGIONUOSE

Kaip matome narkotiku vartojimo paplitimas pats didžiausias yra Klaipedos miesto mokyklose, Vilniuje narkotiku paplitimas tarp moksleiviu yra dešimt procentu mažesnis, bet vis tik labai aukštas. Toliau seka kiti respublikos miestai (Druskininkai, Palanga, Visaginas, Alytus ir kiti). Juose bet kokio narkotiko vartojimas yra kiek mažesnis nei sostineje, taciau kitu narkotiku be marihuanos vartojimas yra toks pat. Narkotiku vartojimo rodikli didesni nei respublikos vidurkis turi Kauno ir Panevežio mokyklos. Pastarajame mieste gana didelis kitu narkotiku be marihuanos/hašišo vartojimo rodiklis. Iš respublikos miestu mažiausia narkotiku vartojimo rodikli, mažesni nei respublikos vidurkis, nustatytas Šiauliuose – tiek bet kokiu, o ypac kitu narkotiku be marihuanos/hašišo. Dar mažesnius narkotiku vartojimo rodiklius fiksuotas rajonu centru ir kaimo mokyklose. Taigi narkotiku vartojimas kol kas yra didžiuju miestu problema. Pastebeti ir lyciu skirtumai. Daugumoje mokyklu berniukai dažniau nei mergaites vartojo narkotikus. Ypac didelis skirtumas Šiauliuose, kituose respublikos miestuose, rajonu centruose ir kaime. Taciau Panevežio mokyklose, dalyvavusiose tyrime buvo daugiau mergaiciu nurodžiusiu, kad vartojo bet kokius ir kitus be marihuanos/hašišo narkotikus. Kiek dažniau mergaites nei berniukai vartojo kitus narkotikus be marihuanos/hašišo ir Kaune. Lenteleje pateikti duomenys rodo bendra moksleiviu tiek eksperimentavusiu ar nereguliariai vartojusiu, tiek jau piktnaudžiaujanciu nelegaliais na rkotikais. Kaip dažnai respondentai vartojo nelegalius narkotikus rodo 2 lentele.

22,7

20,1

32,6

13,9

19,5

20,9

11,6

9,6

12,1

9,9

14,9

3,3

11,612,2

3,94,5

0

5

10

15

20

25

30

35

Bet koks narkotikas be marihuanos

VilniusKaunas

KlaipedaŠiauliai

PanevežysKiti miestai

Rajonu centraiKaimas

17

2 lentele NELEGALIU NARKOTIKU VARTOJIMO DAŽNIS (procentais).

Atveju skaicius

Narkotikas

1-2 3-5 6-9 10-19 20-39 40+

Bet koks 5,2 4,1 2,6 1,2 0,7 1,9

Marihuana/hašišas 5,7 4,5 1,1 0,9 0,3 1,1

Amfetaminai 1,5 1,7 0,8 0,5 0,2 0,3

LSD ir kiti haliucinogenai

0,7 0,3 0,2 0,2 0,2 0,1

Krekas 0,4 0,1 0,1 0,1 0,2 0

Kokainas 0,8 0,2 0,2 0,2 0 0,1

Ekstazi 0,8 0,6 0,3 0,2 0,1 0,1

Heroinas 0,8 0,3 0,2 0,1 0 0,1

Leidžiami 0,3 0,3 0 0 0,1 0

Haliucinogeniniai grybai

0,4 0,1 0 0,1 0 0

Be to:

Anaboliniai steroidai 0,7 0,4 0,2 0,1 0 0,2

Kaip matome, didele dalis moksleiviu narkotikus vartojo vos keleta kartu. Tai eksperimentatoriai ar nereguliarus vartotojai. Apie 2 proc. moksleiviu narkotikus vartojo 40 ir daugiau kartu. Taciau kiek moksleiviu šiandien yra jau priklausomi nuo narkotiku, sunku pasakyti, tai priklauso nuo narkotiko (naudojant leidžiamus narkotikus priklausomybe gali atsirasti jau po 1-2 injekciju), jo dozes, asmens savybiu, aplinkos salygu. Berniukai žymiai dažniau nei mergaites vartojo narkotikus, pvz., bet koki narkotika 40 ir daugiau kartu vartojo 2,9 proc. berniuku ir 1 proc. mergaiciu. Net 60 proc. moksleiviu nurode, kad jie gerai žino, kur isigyti marihuana/hašiša (1999 m. – 33,2 proc.). Kaip lengvai moksleiviai gali isigyti marihuana/hašiša rodo 3 lentele.

18

3 lentele VIETA, KUR LENGVIAUSIA NUSIPIRKTI MARIHUANA/HAŠIŠA (procentais)

ESPAD 99

ESPAD 03

Vieta berniukai mergaites iš viso berniukai mergaites iš viso

Tokios vietos nežino 63.3 70.5 66.8 40,2 39,9 40,0 gatve, parkas ir pan. 12.3 7.6 10.0 16,9 15,5 16,2 mokykloje 6.9 4.3 5.6 7,8 6,2 7,0 diskotekoje, bare ir pan.

22.3 21.4 21.9 20,1 24,5 22,3

prekiautojo namuose 11.8 8.3 10.1 17,3 15,3 16,3 kitose vietose 5.1 4.0 4.6 10,0 6,8 8,4

Grafoje “kitose vietose” moksleiviai nurode, kad lengviausia gauti narkotiku per draugus arba paskambinus telefonu, narkotikai yra pristatomi i sutarta vieta. Kiekvienoje klaseje buvo moksleiviu, kurie nurode, kad galetu lengvai nusipirkti marihuanos ar hašišo, jeigu to panoretu diskotekoje, gatveje ar parke, prekiautojo namuose ir net mokykloje. Sunkiau prieinami narkotikai yra kai kuriu kaimo vietoviu mokyklu moksleiviams. ESPAD tyrimo duomenys parode, kad Lietuvoje yra paplite raminamieji ar migdomieji vaistai be gydytojo paskyrimo. Europoje 1999 m. duomenimis mus lenkia tik Cekijos ir Lenkijos moksleiviai. Tuo tarpu kitose Baltijos šalyse – Latvijoje ir Estijoje tokiu moksleiviu procentas yra pats mažiausias ir siekia 2-3 proc.. Raminamuju ar migdomuju vartojimas galetu reikšti piktnaudžiavima narkotinemis medžiagomis, kadangi daug moksleiviu, vartojanciu narkotikus, šiuos vaistus nurodo pamegine pirmiausiai, o ju gauti yra lengviausia ir pigiaus ia. Kita vertus, raminamuju ar migdomuju paplitimas gali buti tam tikras bandymas savarankiškai gydytis, naudojant kaip nusiraminimo, nervines itampos mažinimo priemone. Raminamuosius ar migdomuosius dažniau vartoja merginos nei vaikinai.

Paplites Europoje yra taip pat inhaliantu vartojimas. Tai ivairios lakiosios medžiagos, kurias moksleiviai uosto. Labiausiai paplite inhaliantai Airijoje, Grenlandijoje JAV, Maltoje ir Jungtineje Karalysteje, mažiausiai – pietineje Europos dalyje (Rumunijoje, Portugalijoje, Bulgarijoje). Lietuvos duomenys pateikti 4 lenteleje.

4 lentele LEGALIU PSICHOAKTYVIU MEDŽIAGU VARTOJIMAS (procentais)

Raminamieji ir migdomieji

Inhaliantai

Tyrimas

Berniukai Mergaites Iš viso Berniukai Mergaites Iš viso

ESPAD 95 8,0 20,4 14,6 17,6 14,0 15,7

ESPAD 99 8.2 16.9 12.4 13.3 5.7 9.7

ESPAD 03 9,6 17,6 13,6 6,4 3,7 5,0

Kaip matome, raminamuju ir migdomuju vaistu vartojimas kiek sumažejes 1995 –1999 m., per pastaruosius keturis vel rodo didejimo tendencija. Tarp mergaiciu šie vaistai yra populiaresni, nei tarp berniuku, taciau ESPAD 03 duomenys rodo, kad raminamieji/migdomieji populiareja ir tarp berniuku. Raminamuosius ar migdomuosius dažniausiai paaugliai randa namu vaistineleje, iš kurios paima be tevu le idimo. Daugiausia moksleiviu, vartojanciu raminamuosius /migdomuosius

19

išaiškinta Panevežyje (20,6 proc.), Klaipedoje (19,4 proc.), Šiauliuose (17,8 proc), mažiausia kaimo mokyklose (11 proc.).

Šiuo metu inhanliantai tampa nebe tokie populiarus, ypac vyresniu moksleiviu tarpe, kokie buvo 1995 metais. Juos keicia nelegalus narkotikai, nes ju pasiula dideja. Pagal regionus inhaliantai daugiausiai paplite Klaipedoje (6,7 proc.), mažiausiai – Kauno ir Panevežio mokyklose (3,6 proc.). Inhaliantu vartojimo skirtumas pagal mokyklu tipus nežymus: kiek didesnis vidurinese ir mažesnis gimnazijose nei šalies vidurkis. Nera patikimo skirtumo ir atskirose klasese. Pastaruoju metu vis placiau yra vartojamas alkoholis su marihuana/ hašišu arba alkoholis su ivairiomis psichika veikianciomis tabletemis, kad sustiprintu ir pagreitintu alkoholio poveiki. Duomenys pateikti 5 lenteleje.

5 lentele. ALKOHOLIO VARTOJIMAS KARTU SU KITOMIS PSICHOAKTYVIOMIS MEDŽIAGOMIS (procentais)

Tyrimas Alkoholis ir marihuana/hašišu tuo paciu metu

Alkoholis kartu su tabletemis

Berniukai Mergaites Iš viso Berniukai Mergaites Iš viso

ESPAD 95

- - - 1,7 2,2 2,0

ESPAD 99

7,2 1,8 4,6 7,4 5,6 6,5

ESPAD 03

9,7 4,0 6,9 6,2 7,9 7,0

Kaip matome, alkoholio vartojimas su kitomis psichika veikianciomis medžiagomis dažneja, ypac tarp mergaiciu . Duomenu analize rodo, kad 5,6 proc. moksleiviu (8,2 proc. berniuku ir 3 proc. mergaiciu) per paskutines 30 dienu vartojo marihuana. Kai kurie berniukai marihuana vartojo virš 20 kartu. Tai reikštu, kad ši narkotika jie vartojo kasdien. Labai svarbu tokiems paaugliams laiku suteikti reikiama kvalifikuota pagalba. 2,2 proc. moksleiviu (3,4 proc. berniuku ir 1 proc. mergaiciu) per paskutines 30 dienu vartojo alkoholi ir marihuana/hašiša tuo paciu metu. 1,9 proc. moksleiviu, daugiau mergaiciu nei berniuku vartojo raminamuosius/migdomuosius. 1,3 proc. moksleiviu vartojo alkoholi kartu su tabletemis (kiek daugiau mergaiciu nei berniuku). 1,1 proc. moksleiviu vartojo amfetaminus. Toks pat procentas moksleiviu uoste inhaliantus. Trys iš ju berniukai uoste juos 10-19 kartu. Visus kitus narkotikus moksleiviai vartojo taip pat, bet ju procentas mažas (0,5-0,1 proc.). Panašiai kaip 1999 metais 10,3 proc. moksleiviu (5,8 proc. berniuku ir 14,8 proc. mergaiciu) nurode, kad jie pirmiausia išbande raminamuosius bei migdomuosius. 9,2 proc. moksleiviu (13,5 proc. berniuku ir 5 proc. mergaiciu) marihuana ar hašiša nurode kaip pirma narkotika, kuri jie pavartojo pirmiausia. Kai kurie moksleiviai nurode amfetaminus (1,5 proc.), ekstazi (0,8 proc.) kaip pirmiausiai pavartota narkotika.

Kai kurie moksleiviai raminamuosius/migdomuosius, marihuana/hašiša, amfetaminus, inhaliantus, alkoholi kartu su tabletemis išbando labai anksti – 11 ir mažiau metu amžiuje. Taciau daugiausia eksperimentuojanciu moksleiviu yra keturioliktaisiais - penkioliktaisiais gyvenimo metais.

6 pav. pateikti duomenys rodo del kokiu priežasciu moksleiviai pirma karta išbande viena ar kita narkotika.

20

6 pav. NARKOTIKU VARTOJIMO PRIEŽASTYS (procentai nuo vartojusiu)

Kaip matome, smalsuma pažymejo didele dalis moksleiviu, tiek 1999m., tiek ir 2003 m. ESPAD tyrimo duomenimis. Kita pagal dažnuma priežastis yra noras užmiršti savo problemas. Vis daugiau moksleiviu per seminarus, anketas skundžiasi, kad niekas nenori ju suprasti, neretai jauciasi

nereikalingais, nemoka spresti savo problemu. Truksta jiems gyvenimo igudžiu susidoroti su gyvenimo sunkumais. Šia spraga turetu užpildyti bendromis jegomis tevai ir pedagogai. Nemažai moksleiviu nurode, kad vartodami narkotikus sieke apsvaigti, pajausti malonuma apie kuri sklando tiek daug ivairiu kalbu, nuomoniu ir mitu. Pastaraji tyrima sumažejo moksleiviu, kurie nenorejo išsiskirti iš grupes draugu. Tai rodo, kad vis daugiau moksleiviu igyja pasitikejimo savimi, išdrista pasakyti “ne”, nebijo pareikšti savo nuomone. Mažai moksleiviu nurode, kad jie išbande narkotikus, nes neturejo ka veikti. Panašu ir dar mažesni procenta nurodo patys narkomanai. Tai rodo kaip svarbu formuoti asmens socialinius igudžius, sugebejima ir pasiruošima atsispirti socialiniam spaudimui vartoti narkotines medžiagas, gebejima laiku atsisakyti, pažinti ir iveikti savo psichologines problemas, gebeti pasirinkti tinkama sprendima. Taigi prioritetine prevencijos krypti tenka išskirti gyvenimo igudžiu ugdyma.

Dauguma paaugliu suvokia, kad vartodami narkotikus jie stipriai rizikuoja. Daugiausia paaugliu kaip labai rizikinga elgesi vertina reguliaru narkotiku vartojima, naudojima leidžiamus narkotikus. Kai kurie paaugliai galvoja, kad nera didele rizika pavartoti narkotikus 1-2 kartus. Tabakas ESPAD tyrimu duomenys rodo, kad rukomuosius narkotikus be išimties vartoja visi moksleiviai rukantys cigaretes. Taigi rukymas gali pridisponuoti rukomuju narkotiku vartojima. Be neigiamo poveikio sveikatai, rukymas yra akivaizdus narkomanijos rizikos faktorius. Apklausos duomenys rodo, kad dauguma 15-18 metu amžiaus moksleiviu bent karta per savo gyvenima yra pabande rukyti. Duomenys pateikti 6 lenteleje.

18,919,7

21,815,9

5,85

58,959,2

18,622,3

1718,5

3,22,5

0 10 20 30 40 50 60

Siekiant apsvaigti

nenoras išsiskirti išgrupes draugu

neturejimas ka veikti

smalsumas

noras užmiršti savoproblemas

kitos priežastys

neprisimine

20031999

21

6 lentele RUKYMAS (procentais)

Ilgiau ar trumpiau ruk iusiu per gyvenima %

Tyrimas

Berniukai Mergaites Iš viso ESPAD 95 78.7 53.1 65.1

ESPAD 99 85.5 67.8 77.0

ESPAD 03 87,1 73,2 80,1

Bandžiusiu ilgiau ar trumpiau rukyti moksleiviu skaicius šalies mokyklose per visa ESPAD tyrimo laikotarpi pastoviai augo.

Tabako gaminiu paplitima moksleiviu populiacijoje tiksliau nusako rukymo dažnis per gyvenima ir rukymas per paskutines 30 dienu. 7 lentele RUKYMAS (procentais)

Tyrimas 40 ir daugiau kartu per gyvenima Rukymas per paskutines 30 dienu

Berniukai Mergaites Iš viso Berniukai Mergaites Iš viso

ESPAD 95

29,2 12,4 20,3 34,2 18,3 25,3

ESPAD 99

45.6 22.7 34.5 48.9 30.0 39.8

ESPAD 03

49,2 27,9 38,6 48,8 32,7 40,7

Kaip matome, visi rodikliai per ESPAD tyrimo laikotarpi žymiai išaugo ir rodo tendencija dideti. 62 proc. paaugliu nurode, kad dauguma arba visi ju draugai ruko. Puse respondentu galvoja, kad nera jokios rizikos retkarciais parukyti. 64,9 proc. paaugliu mano, kad tik vieno ar dvieju pakeliu cigareciu per diena surukymas kelia didele rizika. Likusieji tai vertina, kaip menka rizika ar iš vis jokios rizikos nera. Moksleiviu rukyma atskiruose regionuose atspindi 7 pav.

22

7 pav. MOKSLEIVIU RUKYMAS ATSKIRUOSE REGIONUOSE (procentais) Kaip matome geriausi rodikliai yra Kauno miesto mokyklose, kur rukymo prevencinis darbas yra gana placiai išvystytas. Rukymas per gyvenima didžiausias Panevežyje, o rukymas per paskutines 30 dienu – Šiauliuose.

Jaunoji karta gana anksti bando rukyti. Tyrimu duomenimis daugiau nei ketvirtadalis moksleiviu suruko pirma cigarete 11 ir mažiau metu. 2,1 proc. moksleiviu 11 ir mažiau metu amžiaus pradeda rukyti kasdien, 12,6 proc. moksleiviu iki 13 metu amžiaus, o 23,5 proc. budami 14 metu. Berniukai rukyti pradeda anksciau (iki 13 metu amžiaus pabando rukyti net 66 proc. berniuku) ir ruko dažniau nei mergaites, bet rukanciuju mergaiciu skaicius auga sparciau nei berniuku. Taciau Lietuvoje dar išlieka nusistovejes tipinis regioninis modelis, kaip ir visoje Rytu Europoje pagal lyciu pasiskirstyma – daugiau ruko berniukai nei mergaites. Tuo tarpu Šiaures bei Vakaru Europos šalyse (Grenlandijoje, Slovenijoje, Jungtineje karalysteje, Islandijoje, Italijoje) daugiau merginu nei vaikinu buvo ruke 40 ir daugiau kartu bei ruke reguliariai per paskutines 30 dienu. Visose Europos šalyse berniukai anksciau nei mergaites pradeda rukyti, ypac reguliariai. Moksleiviai musu šalyje jeigu tik panoretu, labai lengvai gali isigyti rukalu. Tai nurode net 94 proc. paaugliu.

79,342,7

74,736,8

78,74 5 , 2

82,64 8

8 7 , 944,8

76,74 0 , 1

80,940,8

80,93 7 , 6

0 1 0 2 0 3 0 4 0 5 0 6 0 7 0 8 0 9 0

V i l n i u s

K a u n a s

K l a i p e d a

Š i a u l i a i

P a n e v e ž y s

K i t i m i e s t a i

R a j o n u c e n t r a i

K a i m a s

R u k e p e r p a s k u t i n e s 3 0 d i e n u

R u k e p e r g y v e n i m a

23

Alkoholis Apklausa parode, kad blaivybe tarp 15-16 metu moksleiviu nera populiari. Musu šalyje alkoholiniai gerimai jaunimo tarpe populiarus ir yra butina ju bendravimo priemone, o ilgainiui ju vartojimas tampa gyvenimo budu. Abstinentu 15-16 metu amžiaus grupeje yra mažai ir ju sistemingai mažeja. Duomenis rodo 8 pav..

8 pav. ABSTINENTU PROCENTAS

Kaip matome, abstinentu - moksleiviu iki 15-16 metu amžiaus nebandžiusiu alkoholiniu gerimu per ESPAD tyrimu laikotarpi mažeja. Yra tikimybe, kad tokiu moksleiviu kito tyrimo metu iš vis nebeliks.

Alkoholiniu gerimu var tojimo dažni per gyvenima nurodo 8 lentele .

8 lentele ALKOHOLINIU GERIMU VARTOJIMAS PER GYVENIMA (procentais)

A t v e j u s k a i c i u s Tyrimas Lytis 0 1-2 3-5 6-9 10-19 20-39 40 +

Berniukai 5,5 12,6 19,4 18,4 18,7 11,4 13,9

Mergaites 5,0 12,3 20,2 22,3 18,8 11,2 10,2

ESPAD 95

Iš viso 5,2 12,5 19,8 20,5 18,8 11,3 12,0

Berniukai 3.1 6.7 12.5 13.3 19.2 16.1 29.1

Mergaites 3.9 9.8 16.4 16.9 21.6 14.4 17.2

ESPAD 99

Iš viso 3.5 8.2 14.4 15.0 20.3 15.3 23.3

5,5

3,1

1,8

5

3,9

2,3

5,2

3,5

2,1

0

1

2

3

4

5

6

1 9 9 5 1 9 9 9 2 0 0 3

b e r n i u k a im e r g a i t e si š v i s o

24

Berniukai 1,8 4,4 9,0 9,4 14,8 15,2 45,3

Mergaites 2,3 4,8 12,0 12,0 18,0 20,2 30,6

ESPAD 03

Iš viso 2,1 4,6 10,5 10,7 16,4 17,7 38,0

Beveik puse berniuku ir trecdalis mergaiciu nurode vartoje alkoholi 40 ir daugiau kartu. Paauglysteje tai jau pavojinga elgsena ir gresia priklausomybes išsivystymu. 9 lenteleje pateikiami duomenys apie alkoholiniu gerimu vartojimas per paskutinius 12 menesiu ir paskutines 30 dienu. 9 lentele ALKOHOLINIU GERIMU VARTOJIMAS (procentais)

R u k y m a s

Per paskutinius 12 menesiu 20 ir daugiau kartu

Per paskutines 30 dienu 10 ir daugiau kartu

Tyrimas

Berniukai Mergaites Iš viso Berniukai Mergaites Iš viso

ESPAD 95

8,0 5,0 6,5 2,6 1,0 1,7

ESPAD 99

19,9 11,0 15,6 9,5 5,3 7,5

ESPAD 03

28,7 17,2 23,0 12,8 4,7 8,8

Moksleiviu alkoholiniu gerimu vartojimas per paskutinius 12 menesiu 20 ir daugiau kartu kaip ir per paskutines 30 dienu 10 ir daugiau kartu stipriai didejo per visa ESPAD tyrimo laikotarpi, išskyrus viena rodikli: mergaiciu alkoholiniu gerimu vartojimas per paskutines 30 dienu 10 ir daugiau kartu laikotarpyje nuo 1995 iki 1999 metu padidejes daugiau nei 5 kartus, laikotarpyje nuo 1999 iki 2003 metu šiek tiek net sumažejo. Duomenys kokius alkoholinius gerimus moksleiviai dažniausiai gere per paskutines 30 dienu pateikti 10 lenteleje. 10 lentele ATSKIRU ALKOHOLINIU GERIMU VARTOJIMAS PER PASKUTINES 30 DIENU (tris ir daugiau kartu procentais).

Alkoholiniai gerimai tris ir daugiau kartu

Lytis Alus Vynas, šampanas Stiprus alkoholiniai

gerimai Berniukai 37,6 12,0 15,5 Mergaites 18,7 15,1 11,7 Iš viso 28,1 13,4 13,6

25

Kaip matome, populiariausias tarp moksleiviu yra alus. Ji vartoja daugiau berniuku nei mergaiciu. Kitu alkoholiniu gerimu vartojimas išlieka tradiciniu: mergaiciu daugiau nei berniuku vartoja vyna (šampana), o berniuku daugiau nei mergaiciu vartoja stiprius alkoholinius gerimus. Dauguma paaugliu nurode, kad jie labai lengvai gali isigyti ivairiu alkoholiniu gerimu, jeigu tik panoretu, pvz., lengvai galintys isigyti alaus nurode 91,7 proc., vyno (šampano) – 84,8 proc. ir stipriu alkoholiniu gerimu – 69 proc. paaugliu. Moksleiviai anksti pradeda vartoti alkoholinius gerimus: 32,6 proc. moksleiviu 11 ir mažiau metu gere vyna (šampana), 30 proc. - alu. Stiprius alkoholinius gerimus tame amžiuje išbando tik 7,9 proc. moksleiviu. Tuo 67,4 proc. tarpu trylikos ir mažiau metu amžiaus paaugliu gere alu, 72,6 proc. - vyna (šampana), 34,5 proc. - stiprius alkoholinius gerimus. Keturiolikmeciu stipriu alkoholiniu gerimu vartojimo procentas yra didžiausias. Vaikai imituoja vyresniuosius (pirmiausia paveldi šeimos tradicinius alkoholio vartojimo paprocius), veliau ar lygiagreciai pamegdžioja bendraamžius arba tiesiog iš smalsumo juos išbando. Todel alkoholio bei kitu narkotiku pirmine prevencija butina ankstyvame, netgi ikimokykliniame amžiuje. 11 lentele ALKOHOLINIU GERIMU KIEKIS, IŠGERTAS PASKUTINI KARTA (procentais) Berniukai Mergaites Iš viso Alus, daugiau nei 1 litras 22,7 4,6 13,6 Sidras daugiau nei 1 litras 3,8 1,8 2,7 Nestiprus alkoholiniai mišiniai, daugiau nei 1 litras

4,0 2,5 3,3

Vynas, šampanas, daugiau nei 300 gramu 8,0 7,8 7,8 Stiprus alkoholiniai gerimai, daugiau nei 100 gramu

22,3 11,9 17,1

Duomenys kaip moksleiviai vertina alkoholio poveiki 12 lenteleje.

12 lentele GALIMAS ALKOHOLIO POVEIKIS (procentais) Berniukai Mergaites Iš viso “Teigiamos” pasekmes

pajusciau atsipalaidavima 59,5 58,9 59,2

pasijusciau laimingas 38,0 32,0 35,0

buciau draugiškesnis ir atviresnis 51,7 44,7 48,2

tureciau daugybe malonumu 28,3 16,2 22,3

užmiršciau savo problemas 47,6 43,0 45,3

“Neigiamos” pasekmes

pasijausciau liguistas 16,7 17,6 17,2

jausciau pagirias 37,1 36,5 36,8

negaleciau nustoti gerti 9,2 5,9 7,6

26

pakenkciau savo sveikatai 56,9 63,9 60,4

padaryciau kažka, del ko tektu gailetis 29,2 31,7 30,5

tureciau nemalonumu su policija 35,7 26,5 31,1

Daugiau nei puse paaugliu galvoja, kad alkoholis gali padeti jiems atsipalaiduoti. Gana didelis procentas vartodami alkoholinius tikisi užmiršti savo problemas, nori buti draugiškesni, pasijausti laimingesni. Kad alkoholis pakenkia sveikatai žino dauguma paaugliu, taciau tai tolimesnes alkoholio vartojimo pasekmes. Paaugliu amžiuje tai daugiau deklaratyvaus pobudžio teiginys, juk visi suauge žino ir ne vienas jau yra nukentejes, taciau vartoja alkoholi. Absoliuti dauguma moksleiviu nežino ar netiki priklausomybes pavojumi, todel tiki, kad galetu nustoti gerti kada tik panoreje.

Apibendrinant duomenis, pateikiame kai kuriuos alkoholio ir kitu narkotiku vartojimo palyginamuosius rodiklius su Europos vidurkiu 1999 metais. 10 pav. KAI KURIE PALYGINAMIEJI RODIKLIAI (procentais) Dar neturime 2003 metu Europos vidurkio, todel lyginame su ESPAD 99 tyrimo rodikliais. Lietuvos 15-16 metu amžiaus moksleiviu bet kokio alkoholio vartojimas ir girtumas per paskutinius 12 menesiu bei rukymas jau 1999 metais viršijo Europos vidurki ir per 4 metus dar

83

52

69

37

16

6

9

7

8

91,4

60,4

77

39,8

11,9

6,7

9,7

12,4

6,5

93,6

66,4

80,1

40,7

13,5

7,1

5,5

13,6

7

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100

Alkoholis per pask. 12 men.

Girtumas per pask. 12 men.

Rukymas

Rukymas per pask. 30 d.

Marihuana/hašišas

Bet koks narkotikas bemarihuanos

Inhaliantai

Raminamieji/migdomieji

Alkoholis su tabletemis

Lietuva 2003

Lietuva 1999

Europos vidurkis 1999

27

padidejo. ESPAD 03 tyrimo visi alkoholio vartojimo ir rukymo duomenys yra didesni nei Europos vidurkis. Europos vidurkio nesiakia marihuanos/hašišo vartojimas. Taciau kitu narkotiku be marihuanos/hašišo vartojimas yra didesnis nei Europos šaliu vidurkis. Stipriai viršija Europos vidurki paaugliu raminamuju/migdomuju vaistu vartojimas. Žvelgiant i ESPAD šalis kaip visuma, matyti, kad alkoholiniai gerimai labai placiai vartojami ir jais labiau piktnaudžiaujama (girtumas ir besaikis gerimas), nei nelegaliais narkotikais. Šis faktas byloja apie tai, kad ivairios problemos yra labiau susijusios su alkoholio nei su narkotiku vartojimu. Reikia manyti, kad legalizavus bet koki nelegalu narkotika, jo vartojimas stipriai išaugtu ir galbut prilygti alkoholio vartojimui. Tai stipriai pablogintu ir taip pavojinga padeti ir sukeltu dideliu problemu. Greitas ir stiprus priklausomybiu išsivystymas paauglystes amžiuje, naudojant narkotikus kelia nerima bei didelius reikalavimus ju prevencijai, jos veiksmingumui ir efektyvumui.

3. Narkotiku vartojimo pasekmes sveikatai 3.1 Narkotikus vartojanciu asmenu gydymas Lietuva neturi standartizuotos duomenu rinkimo sistemos. 2002 m. sveikatos priežiuros istaigose iš viso buvo užregistruota 70144 priklausomybes ligoniai, iš ju - 4405 asmenys del priklausomybes narkotikams, tai 318 asmenu daugiau nei 2001 metais. Vyru, serganciuju narkomanija, užregistruo ta 5 kartus daugiau nei moteru. Iš viso besikreipianciu pirma karta del gydymo nuo priklausomybes narkotinems medžiagoms užregistruotas 471 (2001 m. – 653) asmuo (žr. priede 1 pav.).

Serganciuju narkomanija skaiciusSerganciuju narkomanija skaicius

15,3

117,2126,3

020406080

100120140

1991 2001 2002

Serganciuju narkomanija skaicius 100 000 gyv.

8.25 karto

Viso registruota 4405 asmenys

t

Palyginus su 1991 m., serganciuju narkomanija skaicius padidejo 8 kartus, taciau palyginus su 2001 m. ju skaicius sumažejo. Tai yra informacija gauta iš gydymo istaigu, i kurias kreipiasi patys pacientai, o kiek ju yra tiksliai - sunku pasakyti. 79,4 proc. stebimu narkomanu vartoja opioidus, 11,7 proc. priklausomybes ligomis serganciu asmenu vartoja kelis narkotikus, 2,2 proc. asmenu užregistruoti del priklausomybes nuo

28

raminamuju ir migdomuju vaistu. Klijais, lakiosiomis medžiagomis svaiginasi 3,5 proc., haliucinogenais - 0,2 proc., kokainu - 0,1 proc. užregistruotu asmenu.

Narkotiku rušys ir priklausomybeNarkotiku rušys ir priklausomybe

31683498

118 95154

1559 10 5 6

508 517

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

Atv

ejai

opioidai

raminamieji ir migdomieji vaistai

klijai ir lakiosios medžiagos

haliucinogenai

kokainas

keli narkotikai

Narkotiku rušys

2001 metai

2002 metai

Ambulatorine pagalba segantiems priklausomybes ligomis yra teikiama psichikos sveikatos centruose arba psichiatrijos kabinetuose, esanciuose pirmines sveikatos priežiuros centruose (šiuo metu Lietuvoje veikia 62 psichikos sveikatos centrai).

Stacionarine pagalba sergantiems priklausomybes ligomis asmenims 2002 m. teike 5 specializuoti priklausomybes ligu centrai: Vilniaus, Klaipedos, Šiauliu, Panevežio ir Kauno. Duomenis apie pakaitini gydyma renka Vilniaus priklausomybes ligu centras ir Centrines ir Rytu Europos žalos mažinimo tinklas. Priklausomybiu ligu ir psichikos sveikatos centrai duomenis pateikia standartinese formose. Pacientu, norinciu gauti pakaitini gydyma, skaicius 2002 m. - 323, iš ju pakaitiniam gydymui priimti – 133. 2002 metu pabaigoje liko gydytis 99 asmenys, iš ju socialiai ir somatiškai stabilus – 72 pacientai. Kasdien ateidami pasiimti metadono dozes pacientai gali gyventi reguliaresni gyvenima, gauti psichologine pagalba bei kitu lydinciuju ligu gydyma. Besigydanciuju amžiaus vidurkis yra 36 metai. Tai jauni, darbingo amžiaus žmones, taciau jau turintys nemaža narkotiku vartojimo staža (žr. priede 3 pav.). Pradejus vykdyti metadono programa, norinciu gydytis atsiranda vis daugiau, laukianciu priemimo 2002 m. pabaigoje buvo 96 asmenys.

29

Statistiniai duomenys apie pakaitinio gydymo metadonu taikyma narkotikus vartojantiems asmenims 2002 m.

3.2. Mirtys, susijusios su narkotiku vartojimu Duomenis apie mirtis, susijusias su narkotiku vartojimu, teikia Valstybinis psichikos sveikatos centras ir Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes. Taciau galima teigti, kad yra galimas duomenu dubliavimas, nes nera vienodos duomenu rinkimo sistemos. Situacija turetu pasikeisti idiegus duomenu rinkima pagal EMCDDA reikalavimus, t.y. duomenys turetu buti renkami pagal patvirtintas standartizuotas formas. Mirtingumas, susijes su narkotiku vartojimu nuo 1998 m. iki 2000 m. išaugo beveik du kartus (nuo 32 atv. iki 61 atv. per metus), taciau 2001 m. – 2002 m. jis stabilizavosi ( 49– 40 atv.). Vyru miršta daugiau nei moteru, tai butu galima paaiškinti tuo, kad vyru, vartojanciu narkotikus, yra 5 kartus daugiau nei moteru. Didžiausias mirtingumas yra 30-35 m. amžiaus narkotikus vartojanciu asmenu tarpe.

Vilniaus PLC

Vilniaus poliklinikos

Kauno PLC

Klaipedos PLC

Druskininku PLC

Panevežio PLC

Centro PSC

Naujininku PSC

Karoliniškiu PSC

Šeškines PSC

Pacientu skaicius 2002 m. pabaigoje

110 10 4 6 10 104 47 19 13

Vidutine metadono doze

40mg 40mg 30mg 40mg 40mg 55mg 50mg 70mg 50 mg

Iš ju socialiai ir somatiškai stabilus

59 10 4 4 8 50 - 12 10

Iš ju infekuota ŽIV

6 - - - - 1 6 8 -

Iš ju per 2002 m. mire

2 - - - - 4 2 - -

Priimti pakaitiniam gydymui 2002 m.

20 11 4 6 10 47 17 4 14

Iš ju 2002 m. pabaigoje gauna pakaitini gydyma

17 10 4 6 10 27 8 4 13

Iš ju socialiai ir somatiškai stabilus

12 10 4 4 8 20 - 4 10

Laukianciu priemimo 2002 m. pabaigoje

50 - - - - 32 - - 14

30

32

37

61

49

40

0

10

20

30

40

50

60

70A

tvej

ai

1998 1999 2000 2001 2002

Metai

Mirtys, susijusios su narkotiku vartojimu

Iš žinomu narkomanu mirties priežasciu 12,5 proc. sudaro savižudybes ir apsinuodijimai narkotinemis medžiagomis. Savižudybiu skaicius, palyginus su 2001 m. duomenimis (2001 m. sieke 26,6 proc.), 2002 m. sumažejo 2 kartus. 7,5 proc. mirciu priežasciu sudaro infekcines ligos, 5 proc. – somatines ligos, nelaimingi atsitikimai tesudaro 2,5 proc. žinomu mirciu priežasciu.

NNAARRKKOOMMAANNUU MMIIRRTT IIEESS PPRRIIEEŽŽAASSTTYYSS 22000022 MM..

Nenustatyta60% (24 atv.)

Somatine liga5% (2 atv.) Infekcine liga

7,5% (3 atv.)

Apsinuodijimas narkotinemis medžiagomis12,5% (5 atv.)

Nelaimingas atsitikimas

2,5% (1 atv.)

Savižudybe12,5% (5 atv.)

31

NNAARRKKOOMMAANNUU MMIIRRTT IIEESS PPRRIIEEŽŽAASSTTYYSS 22000011 MM..

Nenustatyta22,4% (11 atv.)

Somatine liga10,2% (5 atv.) Infekcine liga

10,2% (5 atv.)

Apsinuodijimas narkotinemis medžiagomis

20,4% (10 atv.)

Nelaimingas atsitikimas

10,2% (5 atv.)

Savižudybe26,6% (13 atv.)

3.3. Užkreciamuju ligu, susijusiu su narkotiku vartojimu, rodikliai 2002 m. užregistruoti 72 uminiu virusiniu hepatitu B susirge narkomanai. Tai sudaro 26,3 proc. atveju skaiciaus, užregistruoto bendroje populiacijoje. Sirge narkomanai kaliniai sudare 23,6 proc. visu užregistruotu uminiu virusiniu hepatitu B sirgusiu narkomanu. Uminiu virusiniu C hepatitu 2002 m. sirgo 55 narkotikus vartojantys asmenys (42,9 proc. atveju skaiciaus bendroje populiacijoje), kaliniai narkomanai sudare 21,8 proc.

Užkreciamuju ligu profilaktikos ir kontroles centre kaupiami duomenys tik apie bendra Lietuvos gyventoju sergamuma virusiniais hepatitais B ir C bei ju epidemiologinius ypatumus. Realus hepatitu B ir C virusu paplitimas tarp narkotikus vartojanciu asmenu nera žinomas. Esant tiksliniam finansavimui, kartu su kitomis suinteresuotomis institucijomis, planuojama organizuoti vienkartini arba periodinius hepatitu B ir C virusu paplitimo tarp narkomanu tyrimus.

32

Susirgimai uminiu virusiniu B hepatitupagal labiausiai tiketina užsikretimo

veiksni ir vieta 2002 m.

107

277

11

72

5Neišaiškinti veiksniai ir vieta

Ne medicinos darbuotoju atliktosproceduros

Hospitaliniai uminiai virusiniai Bhepatitai

Lytiniai santykiai

Parenterines narkotiku injekcijos

Buitinis kontaktas

Jungtiniu Tautu AIDS programos (UNAIDS) duomenimis, 2002 m., net ir ivertinus ŽIV protruki Alytaus griežtojo režimo pataisos darbu kolonijoje, Lietuva išliko mažo ŽIV paplitimo šalimi. Kaip ir kitose Rytu Europos šalyse, dominuojantis ŽIV plitimo kelias yra intraveniniai narkotikai. 80 proc. ŽIV infekuotu asmenu Lietuvoje yra intraveniniu narkotiku vartotojai. Daugiausia serganciuju AIDS yra - Vilniuje, o ŽIV infekuotuju – Klaipedoje. Santykis tarp ŽIV infekuotu vyru ir moteru išaugo nuo 2:1 iki 12:1. Devynis dešimtadalius sudaro vyrai, gyvenantys mieste. Kaime gyvena tik 6 proc. ŽIV infekuotuju. Daugiausia ŽIV infekuotuju yra 15-30 m. amžiaus grupeje. 2002 m. pagimde pirmoji ŽIV infekuota moteris. 2002 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Lietuvoje yra 735 ŽIV infekuoti asmenys (iš ju 397 – 2002 m.), 55 sergantys AIDS, 41 asmuo mire (11 – 2002 m.). Vienas iš didžiausiu ŽIV infekcijos židiniu - Alytaus kolonija, kurioje nustatyti 299 nauji infekcijos atvejai. Manoma, kad infekcija yra 6-9 menesiu senumo ir išplito vartojant intraveninius narkotikus. Ištyrus apie 9000 meginiu iš kitu ikalinimo istaigu, infekcijos išplitimas kitose ikalinimo istaigose nenustatytas.

Vyraujantis ŽIV užsikretimo budas Lietuvoje – intraveniniu narkotiku vartojimas (81 proc.). 2000 metais tarp naujai diagnozuotu ŽIV infekuotu asmenu intraveniniu narkotiku vartotojai sudare 72,3 proc., o 2001 m. - 77,8 proc., 2002 m. - 81 proc. Infekuotu narkomanu amžiaus vidurkis ŽIV infekcijos nustatymo metu - 28 metai.

Daugeja AIDS atveju - 2002 metais diagnozuoti 9 atvejai, 2001 metais - 10 nauju AIDS atveju ir tai yra daugiausia AIDS diagnozuotu atveju per visa ŽIV infekcijos registravimo laika nuo 1988 metu, kada buvo diagnozuotas pirmasis ŽIV/AIDS atvejis Lietuvoje. Iš viso Lietuvoje AIDS diagnozuota 55 žmonems, iš kuriu 23 (42 proc.) ŽIV infekcija diagnozuota AIDS (igyto imuniteto nepakankamumo sindromas) stadijoje, kitiems 11 – kai liga progresavo i AIDS. 2002 m. nuo AIDS mire - 4, nuo su ŽIV nesusijusiu priežasciu mire - 5 ŽIV užsikrete asmenys. Iš viso Lietuvoje (nuo 1988 m.) mire 41 ŽIV užsikretes asmuo: 23 nuo AIDS, 18 ŽIV infekuotu asmenu mire nuo priežasciu, nesusijusiu su AIDS.

33

4. Socialines ir teisines problemos 4.1. Socialines problemos

Lietuvoje nebuvo atliekami tyrimai, siekiant išsiaiškinti kokios socialines problemos narkotikus vartojantiems asmenims yra aktualiausios, taciau kaip ir kitose šalyse svarbiausios ju yra nedarbas ir nesaugi gyvenamoji aplinka. Darba sunku gauti del nepalankaus visuomenes požiurio, kita vertus, ir del darbiniu igudžiu neturejimo. Dažnas narkotiku vartotojas neturi asmens dokumentu bei socialinio draudimo. Šie dokumentai butini, norint gauti medicinine pagalba, sprendžiant socialinius klausimus ir kt. Turedami asmens dokumentus, jie galetu, esant butinybei, kreiptis i ivairias gydymo istaigas (ju neturint suteikiama tik butinoji pagalba), registruotis darbo biržoje bei tuo budu užsitikrinti socialini draudima ir socialiniu, psichologiniu bei kitu paslaugu prieinamuma, sekmingiau vyktu ju socializacijos procesas bei reabilitacija. 4.2. Nusikaltimai, susije su neteiseta narkotiku apyvarta

Lietuvoje 2002 m. del neteisetos narkotiku apyvartos užregistruoti 937 nusikaltimai. Tai 102 nusikaltimais (9,8 proc.) mažiau nei 2001 m. Šis skaicius sudaro 1,3 proc. visu Lietuvoje užregistruotu nusikaltimu (2001 m.– 1,3) arba 1, 67 proc. kriminaliniu nusikaltimu (2001 m.– 1,67). Šios rušies nusikaltimu lyginamasis svoris išliko toks pat kaip ir 2001 m., nes kriminaliniu nusikaltimu šalyje sumažejo 10,3 proc., o bendras nusikalstamumas sumažejo 8,3 proc.

Per pastaruosius penkerius metus nusikaltimu, susijusiu su neteiseta narkotiku apyvarta, skaicius išaugo 1,5 karto (nuo 1992 metu – 4 kartus). Išaiškinta 85 proc. nusikaltimu (2001 m. – 88,3 proc.). Daugiausia nusikaltimu - 919 užregistruota del neteiseto narkotiniu ar psichotropiniu medžiagu gaminimo, isigijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2321 straipsnis). 2001 m. užregistruoti 954 tokie nusikaltimai.

Nusikaltimu, susijusiu su neteiseta narkotiku apyvarta, procentine išraiška, lyginant su visais

užregistruotais nusikaltimais šalyje

1,31,3

1,1

0,830,79

0,9

0,6

0,9

1,2

1,5

1997 1998 1999 2000 2001 2002

34

NUSIKALTIMU, SUSIJUSIU SU NETEISETA NARKOTIKU APYVARTA, SKAICIAUS DINAMIKA

239302

334395

511630

9261039

937

701629

0 200 400 600 800 1000 1200

1992

1994

1996

1998

2000

2002

Met

ai

2002 m. užregistruota 13 (2001 m. – 79) nusikaltimu del neteiseto I kategorijos narkotiniu ir psichotropiniu medžiagu pirmtaku (prekursoriu) disponavimo. Šios rušies nusikaltimai užregistruoti tik didžiuosiuose šalies miestuose. Už lenkima vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas užregistruotas 1 nusikaltimas Kauno m. (2001 m. – 2), už lindyniu laikyma taip pat 1 nusikaltimas (2001 m. – 0), už narkotiniu medžiagu grobima - 0 (2001 m. – 3). Specializuotiems narkotiku kontroles padaliniams (toliau - NKS) buvo iškeltas uždavinys – pagrindini demesi skirti organizuotu nusikalstamu grupuociu, užsiimanciu narkotiku platinimu, išaiškinimui. Jei 2001 m. tokios bylos (BK 2321 str. 3-5 dalys) sudare 43,4 proc. visu nusikaltimu, susijusiu su neteiseta narkotiku apyvarta, tai 2002 metais – 55 proc. Kauno NKS pareigunai 2002 m. išaiškino 2 nelegalias sintetiniu narkotiku laboratorijas, jose paimta 2,6 kg amfetamino.

Užregistruota nusikaltimu pagal LR BK 2321 str. 1,2 ir 3-5 (platinimas) dalis

Nors apie puse visu baudžiamuju bylu yra iškelta už narkotiku platinima, taciau nemaža dalis sulaikytu narkotiku platintoju yra smulkus gatves prekeiviai. Didžiausias nusikaltimu, susijusiu su narkotikais, skaicius užregistruotas Vilniuje – 343 (sumažejo - 6 proc.) ir Klaipedoje – 160 (sumažejo - 4,8 proc.). Vilniuje užregistruotu nusikaltimu skaicius kaip ir 2001 m. sudaro 36,6 proc. visu nusikaltimu, susijusiu su narkotikais, Klaipedoje – 17 proc. Šiuose

miestuose paklausa turi brangesni narkotikai (heroinas, amfetaminas, kokainas ir pan.). Tai lemia didelis gyventoju, pramogu vietu skaicius, aukštesnis nei kituose miestuose pragyvenimo lygis. Apskriciu centruose užregistruotu nusikaltimu sumažejo 10,3 proc. Tai iš dalies galima paaiškinti tuo, kad apskriciu centru narkotiku kontroles padaliniai didesni demesi skyre

2001 metai

232' 1-2d.53%

232' 3-5d.47%

2002 metai

232' 3-5d.56% 232' 1-2d.

44%

35

narkotiku platintoju išaiškinimui. Šios rušies nusikaltimu išaiškinimas reikalauja daugiau laiko bei darbo sanaudu, todel buvo mažiau išaiškinta nusikaltimu, susijusiu su narkotiku laikymu.

Rajonuose užregistruotu nusikaltimu skaicius sumažejo beveik trecdaliu - 28,7 proc. 11 rajonu nera užregistruota nei vieno nusikaltimo, susijusio su neteiseta narkotiku apyvarta, 13 rajonu užregistruota po 1-2 nusikaltimus. 2002 m. užregistruoti 575 asmenys (iš ju 7 užsienio pilieciai, 15 nepilnameciu, 41 asmuo neturintis pilietybes), padare nusikaltimus pagal BK 2321-10 straipsnius (2001 m. - 699). Iš ju už narkotiku platinima sulaikyti 278 asmenys, iš kuriu 101 moteris, 3 užsienio pilieciai. Už narkotiku kontrabanda i Lietuvos Respub lika buvo sulaikyti 4 Rusijos pilieciai. 68 proc. sulaikytu asmenu niekur nedirba ir nesimoko, 74 proc. turi vidurini arba nebaigta vidurini, 1,4 proc. - aukštaji išsilavinima, 41 proc. asmenu yra anksciau padare nusikaltima. 48 proc. nusikaltusiu asmenu yra iki 30 m. amžiaus. Pagal amžiaus grupes labiausiai nusikalsti yra linke asmenys nuo 18 iki 24 metu. 26 proc. nusikaltusiuju sudaro moterys. Reikia pažymeti, kad 2002 m. daug mažiau sulaikyta nepilnameciu, padariusiu nusikaltimus, susijusius su neteiseta narkotiku apyvarta (2001 m. – 61, 2002 m. - 14), taciau pusei iš ju (8) yra iškeltos bylos už narkotiku platinima.

Pagal Administraciniu teises pažeidimu kodekso (toliau - ATPK) 44, 441 str. (narkotiniu medžiagu laikymas, vartojimas) administracinen atsakomyben patraukti 1107 suauge asmenys ir 96 nepilnameciai. Didžiausias skaicius patrauktu atsakomyben yra Vilniuje – atitinkamai 809 ir 68, Kaune – 76 ir 8, Klaipedoje – 44 ir 8). Pagal ATPK 1071, 1072 str. (kanapiu, aguonu auginimas) administracinen atsakomyben patraukti 1368 asmenys. Daugiausia pažeidimu

užfiksuota Vilniaus r. – 194, Prienuose – 86, Kaune - 84, Alytuje – 82. Pagal oficialia statistika, 178 nusikaltimus ivykde narkomanai, 107 nusikaltimus ivykde asmenys, budami narkotinio apsvaigimo busenos (tai sudaro 30 proc. visu su narkotikais susijusiu nusikaltimu). ŽIV protrukis Alytaus griežtojo režimo pataisos darbu kolonijoje (toliau - GRPDK) parode, kad narkotiku problema tapo aktuali ir ikalinimo istaigose. Narkotiku plitima laisves atemimo vietose

NUSIKALTIMA PADARIUSIU ASMENU AMŽIUS

virš 50 m.6%

16-17 m.3% 18-24 m.

29%

25-29 m.17%

30-49 m.45%

Nusikaltimu pasiskirstimas miestuose 2001 m.

Taurage1%

Alytus3%

Telšiai2%

Marijampoe2% Utena

1%

Panevežys4%

Šiauliai8%

Klaipeda16%

Vilnius36%

Kiti miestai18%

Kaunas9%

Nusikaltimu pasiskirstimas miestuose 2002 m.

Taurage1%

Alytus3%

Telšiai1%

Marijampoe2%

Kiti miestai, rajonai

15%

Panevežys6%

Šiauliai4%

Klaipeda18%

Vilnius38%

Kaunas12%

36

lemia kelios priežastys: dalis nuteistuju laisveje vartojo narkotikus, netobula siuntiniu nuteistiesiems perdavimo tvarka, kai kuriu ikalinimo istaigu darbuotoju nesažiningumas vykdant savo pareigas (2002 m. su ikalciais sulaikyti 2 laisvai samdomi darbuotojai bei 1 pareigunas). Laisves atemimo vietose 2002 m. užregistruota 113 narkotiku sulaikymo atveju. Didžiausias tokiu atveju skaicius užregistruotas Alytaus GRPDK – 52 (46 proc.), Marijampoles GRPDK – 19, Vilniaus 2-oje GRPDK – 15. Populiariausios nuteistuju vartojamos medžiagos – heroinas, marihuana, hašišas, amfetaminas, psichotropiniai vaistai (diazepamas, klonazepamas). Narkotiku kaina ikalinimo istaigose yra 2-3 kartus didesne nei už ju ribu. Krašto apsaugos sistemoje taip pat nustatyti narkotiku vartojimo atvejai tarp privalomosios karo tarnybos kariu. Dažniausiai vartojami sintetiniai narkotikai ir heroinas. Kariai narkotikus vartoja už kariniu daliniu ribu, trumpalaikiu išvyku metu, taciau pastebima tendencija, kad narkotiniu ir psichotropiniu medžiagu bandoma inešti ir i karines teritorijas. 2002 m. buvo iškelta 1 byla pagal BK 2321 str. 1 d. už bandyma inešti 2 pakelius amfetamino. 2002 m. buvo testuoti 433 privalomosios karo tarnybos kariai. 10 kariu (2,3 proc.) testo atsakymas buvo teigiamas, 9 kariai del priklausomybes narkotinems medžiagoms buvo komisuoti ir gydomi gydymo istaigose. Visi jie narkotikus pradejo vartoti iki pašaukimo i karo tarnyba. 74 kariai yra priskirti priežiuros grupei del galimo narkotiniu medžiagu vartojimo. Lietuvos muitineje isteigus kovos su narkotikais padalinius, išaugo išaiškintu nusikaltimu, susijusiu su neteisetu narkotiniu bei psichotropiniu medžiagu gabenimu per valstybes siena, skaicius. 2002 m. iškelta 14 bylu už narkotiku kontrabanda (2001 m. – 8, 2000 m. – 0). Valstybes sienos apsaugos tarnyba už narkotiku kontrabanda iškele 1 baudžiamaja byla, pasienio ruože išaiškino 12 nusikaltimu, susijusiu su narkotiku gabenimu, laikymu. Ivežant kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybine siena, konfiskuota: 440 g kokaino, 1979 g heroino, 100 g amfetamino, 844 g haliucinogeniniu grybu, išvežant: 657 g heroino, 8230 g smulkintu aguonu galvuciu ir stiebeliu. Daugiausia kontrabandos atveju (44 proc.) išaiškinta bandant pervežti narkotikus (heroinas, aguonos) iš Lietuvos i Rusijos Federacijos Kaliningrado sriti. Dalis narkotiku kontrabandos atveju išaiškinta glaudžiai bendradarbiaujant policijos, muitines bei valstybes sienos apsaugos tarnyboms.

Paimtu iš apyvartos narkotiniu ir psichotropiniu medžiagu bei ju pirmtaku kiekio

lyginamoji lentele

Eil. Nr. Medžiagos pavadinimas 2001 m. 2002 m. Mažejimas/

didejimas 1. Augalines kilmes narkotikai 1.1. Aguonos ir ju dalys 436 kg 260 kg - 1.2. Aguonu ir ju daliu ekstraktas

ir koncentratas 130 litru + 505 g 68 litrai; 4 650 g,

+

1.3. Marihuana 15,54 kg 5,3 kg; 68 kg (žaliava)

+

1.4 Hašišas 260 g 570 g + 1.5 Haliuc. grybai 842 g + 2 Pusiau sintetiniai narkotikai 2.1 Heroinas 2740 g 3000 g + 2.2 Kokainas 129 g 732,14 g + 2.3. Metadonas 146 ml + 0,12 g 0,54 g - 3. Sintetiniai narkotikai 3.1 Amfetaminas 106 g 3220 g; 230 tab +

37

3.2. Metamfetaminas 6,78 kg 1321 g - 3.3. Ekstazy 514 tab. + 45g 1205 tab; 2,62 g + 3.4. LSD 275 vnt 0 - 3.5. Relaniumas (diazepamas) 5,35 g 8,95 g; 37 tab + 3.6 Klonazepamas 0,1 g 1,4 g; 30 tab + 3.7. Efedronas (metkatinonas) 29,75 g 0,78 g - 3.8. Natrio oksibutiratas (GHB) 1436 g arba 718

amp. 100 g -

4. I kategorijos prekursoriai 4.1 Efedrinas 533 g 5,71 g -

Iš neteisetos apyvartos paimtas narkotines ir psichotropines medžiagas pavertus pinigine išraiška butu apie 5 milijonai litu. Be abejo, tai yra salyginis skaicius, nes kainos svyruoja, priklausomai nuo metu laiko, perkamos ar parduodamos medžiagos kiekio ir pan.

5. Narkotiku rinka 2002 m. paimto iš neteisetos apyvartos heroino kiekis beveik toks pat kaip ir 2001 m. Taciau, jeigu 2001 m. heroinas buvo paimamas tik didesniuose miestuose, tai 2002 m. jis paplito ir mažesniuose miesteliuose. Heroino sulaikymo atveju skaicius sudaro 16 proc. visu narkotiniu medžiagu sulaikymu atveju. Heroinas dažniausiai yra rukomas arba vartojamas injekcijomis, jo koncentracija vidutiniškai svyruoja nuo 5 iki 20 proc. Atsižvelgiant i tai, kad jo kaina 2002 m. buvo šiek tiek žemesne nei 2001 m., galima konstatuoti, kad pasiula nesumažejo.

Lietuvoje ir toliau išlieka populiarus iš smulkintu aguonu stiebeliu primityviu budu gaminamas aguonu koncentratas. Aguonu koncentrato populiaruma lemia žema jo kaina. Opiatai sudaro apie

56 proc. visu iš nelegalios apyvartos paimamu narkotiku. Aguonu ir ju daliu koncentratas yra paplites visoje šalies teritorijoje.

Per 2002 metus Lietuvoje iš nelegalios narkotiku apyvartos buvo paimta 732,14 g kokaino. Tai beveik 6 kartus daugiau nei 2001 m., taciau šis kokainas buvo paimtas dvieju operaciju metu. Tai rodo, kad musu šalimi domimasi ne del vartotoju rinkos, bet del galimybes saugiau paskirstyti narkotikus i Vakaru Europa ar Rusija. Lietuvoje vis dar nera dideles kokaino paklausos. Viena iš priežasciu – didele kaina. Jo vartotojai dažniausiai yra didesnes pajamas turintys asmenys. I Lietuva kokainas patenka iš Pietu Amerikos šaliu per

Vakaru Europa. Lietuvoje iš neteisetos apyvartos paimamo kokaino koncentracija svyruoja nuo 20 iki 60 proc. Kanapes išlieka viena populiariausiu narkotiniu medžiagu šalyje. Ji yra ypac populiari tarp paaugliu, nes tai yra rukomasis narkotikas, kurio kaina nera aukšta, palyginti su kitomis narkotinemis bei psichotropinemis medžiagomis. Be to, yra susiformavusi klaidinga nuomone, kad kanapiu rukymas nedaro žalos organizmui. I Lietuva kanapes yra dažniausiai ivežamos iš Europos arba auginamos vietoje. Didžiausi kanapiu kiekiai paimti Vilniuje, Šiauliuose. Stambiausi

SULAIKYMO ATVEJAI

Heroinas16%Kanapes

9%Kokainas

1%

Aguonos40%

Sintetiniai narkotikai

21%

Hašišas1%

Psichotr. vaistai

9%Kiti3%

38

marihuanos kiekiai (po 1 kg) buvo paimti Vilniuje ir Kaune. Nors hašišas Lietuvoje nera populiarus, taciau 2002 m. metais jo išimta dvigubai daugiau nei 2001 m. Didžiausias kiekis – 510 g konfiskuotas Klaipedoje. 2002 m. Lietuvos nelegalioje sintetiniu narkotiku apyvartoje dideliu pokyciu neivyko. Nelegalioje apyvartoje vyrauja amfetaminu, ekstazi grupes, metamfetaminu psichotropines medžiagos, haliucinogeniniai grybai, psichotropines vaistines medžiagos: GHB (natrio oksibutiratas), flunitrazepamas ir kt.

Nelegalioje apyvartoje metamfetaminai platinami milteliais arba tabletemis. Vidutiniškai ši medžiaga yra 45 proc. grynumo.

Ekstazi grupes psichotropines medžiagos yra 10 – 25 proc. grynumo, amfetaminai – 35 - 89 proc,

psilocibinas yra 0,08 - 0,10 proc. grynumo.

Nelegalioje I-os kategorijos prekursoriu apyvartoje dominuoja efedrinas. Jo grynumas yra apie 35 proc.

Šis prekursorius yra vienas iš pagrindiniu komponentu gaminant metkatinona (efedrona). Kitu prekursoriu: BMK, PMK, safrolio iš nelegalios apyvartos paimta nebuvo. Apibendrinant keliu praejusiu metu duomenis apie užsienio valstybese sulaikytus Lietuvos Respublikos piliecius, galima teigti, kad vis dažniau jie yra sulaikomi kaip kurjeriai, pervežantys sintetinius narkotikus ir vaistines psichotropines medžiagas. Dažniausia vaistine psichotropine medžiaga – flunitrazepamas (Rohypnol). 2002 m., atlikus didmeniniu ir mažmeniniu imoniu, turinciu teise importuoti ir prekiauti šiuo vaistu, veiklos patikrinima, importas i Lietuva sumažejo.

Visas Lietuvos Respublikos pilieciu kontrabandos budu gabentas flunitrazepamas yra skirtas Rusijos rinkai. Kartu su Rusijos teisesaugos pareigunais buvo bandoma išaiškinti šios psichotropines vaistines medžiagos užsakovus, bet patikrinimo metu to nustatyti nepavyko. Didžioji dalis flunitrazepamo yra gabenama iš Latvijos, Le nkijos bei Rusijos, pasinaudojant kurjeriais iš Lietuvos. Lietuvos pilieciai vyksta i šias šalis, kur jiems yra perduodami narkotikai gabenti kontrabandos budu i Skandinavijos valstybes. Šiu narkotiku gabenimas yra kontroliuojamas tarptautiniu

organizuotu nusikalstamu grupuociu, kurios užsiima narkotiku gamyba, gabenimu ir platinimu. Nustatyti Lietuvos organizuotu nusikalstamu grupuociu nariu nusikalstami ryšiai su Lenkijos, Belgijos ir Olandijos pilieciais, užsiimanciais sintetiniu narkotiku bei prekursoriu gamyba ir

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

2000 2001 2002

PAIMTU SINTETINIU NARKOTIKU KIEKIU IR VAISTINIU MEDZIAGU LYGINAMOJI LENTELE

Amfetaminai

Metamfetaminai

Ecstasy grupe, tab.

Vaistines medžiagos

PAIMTU IŠ NETEISETOS APYVARTOS SINTETINIU NARKOTIKU IR

PSICHOTROPINIU MEDŽIAGU KIEKIAI

Ecstasy 6%

Amfetaminas 66%

GHB 2%Metamfetaminas 26%

39

platinimu. 2002 m. kartu su Lenkijos kriminalines policijos pareigunais buvo pradetas tyrimas, susijes su prekursoriu kontrabanda iš Baltarusijos per Lietuva i Lenkija.

2002 m. neteisetoje narkotiniu ir psichotropiniu medžiagu apyvartoje pasirode fentanilis (Fentanyl). Lietuvos kriminalines policijos biuro Kriminalistiniu tyrimu centras 2002 m. atliko 6 šios medžiagos tyrimus (5 atvejais buvo milteliai su fentanilio pedsakais ir ju bendra mase-0,404 g ir 0,1 ml tirpalo, kuriame taip pat buvo fentanilio pedsaku). Fentanilis buvo paimtas iš neteisetos apyvartos Kauno mieste. Nors už nusikaltimu su narkotikais tyrima, šios veiklos koordinavima yra atsakinga LKPB Narkotiku kontroles valdyba, kai kurios teisesaugos institucijos nenoriai dalijasi sukaupta informacija, iš dalies motyvuodami tuo, kad taip užkertamas kelias jos nutekejimui i viešuma.

III skyrius PAKLAUSOS MAŽINIMAS 8. Nacionalines paklausos mažinimo strategijos 8.1. Pagrindines strategijos ir veikla Pirmines prevencijos strategijos prioritetas – pozityvios prevencijos sistemos kurimas, orientuotas ne i patologija, ne i problema ir jos pasekmes, o i ginanti nuo problemos atsiradimo potenciala, psichikos ir asmenybes ištekliu atsiskleidima, jauno žmogaus palaikyma ir pagalba realizuojant jo gyvenimo paskirti.

2000 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras pasiraše isakymus „Del narkotiniu ir psichotropiniu medžiagu vartojimo prevencijos švietimo istaigose“ ir „Apie narkotiniu medžiagu vartojimo prevencija švietimo ugdymo istaigose“, juose nurodytos pagrindines strategines kryptys, patvirtintas priemoniu planas. 2002 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras pasiraše isakyma „Del tabako, alkoholio, narkotiku ir kitu psichika veikianciu medžiagu vartojimo prevencijos švietimo istaigose“ ir patvirtino narkotiku ir psichotropiniu medžiagu vartojimo prevencijos ugdymo istaigose 2000-2003 m. priemoniu plana. Vykdant minetus dokumentus, kasmet organizuojamas situacijos monitoringas ir duomenu analize, remiantis apskriciu, miestu ir rajonu savivaldybiu administracijos švietimo skyriu bei atskiru mokyklu ataskaitomis. Mokyklos vaidmuo bendroje šalies strategijoje yra apsaugoti vaikus ir jaunima nuo alkoholio, tabako, narkotiniu bei psichotropiniu medžiagu vartojimo ir rizikingo elgesio. Todel narkotiku kontroles ir narkomanijos prevencijos pagrindine politikos strategijos kryptis yra pirmine prevencija, t. y. priemones, kurios formuoja sveika jaunimo gyvensena, ugdant atsparuma neigiamiems gyvenimo reiškiniams dar prieš susiduriant su jais. Tuo tikslu mokyklose ypatingas demesys skiriamas tikruju vertybiu supratimo ugdymui, savigarbos ir pasitikejimo savimi formavimui bei saviauklos poreikiui, tinkamus gyvenimo igudžiu ir tinkamo elgesio ugdymui. Pedagogams, socialiniams darbuotoja ms buvo organizuoti darbiniai seminarai, kuriu metu jie supažindinti su šalies politika, pagrindinemis strategijos kryptimis, mokyti pirmines narkomanijos prevencijos principu, apimanciu vaikus nuo pat ikimokyklinio amžiaus. Tam parengta narkotiniu medžiagu vartojimo prevencijos programa ir standartas, knyga mokytojui “Mokykla be narkotiku”. Per trumpa laikotarpi organizuota daug konkursu, išleista nemažai metodines literaturos, sukurta ivairiu programu.

Daug demesio skiriama ankstyvajai intervencijai mokykloje ir darbui su rizikos grupes moksleiviais, tokiu narkotiku, kaip heroinas, ekstazi vartojimui.

Visos šios priemones ir kruopštus pedagogu darbas leido sustabdyti narkotiku plitima mokykloje. 2003 metu šalies bendrojo lavinimo mokyklu 15 –16 metu amžiaus moksleiviu ESPAD 03 tyrimai

40

rodo, kad narkotiniu medžiagu vartojimas, per 1995 – 1999 metus padidejes 5 kartus, 2003 metais liko 1999 metu lygyje ir siekia 15,6 proc.

9. Prevencija Lietuvoje prevencija yra prioritetine kryptis – tai priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelia socialines rizikos veiksniams, ypatingai didelis demesys skiriamas pirminei prevencijai. Pirmine prevencija remiasi formaliojo ir neformaliojo ugdymo derme, orientuojantis i šeima, mokykla, bendruomene. Prevencija apima ivairias sva iginimosi formas: rukyma, alkoholio ir kitu narkotiku vartojima. 9.1 Programos mokyklose ir ikimokyklinese istaigose Narkotiniu medžiagu vartojimo prevencija mokykloje – tai sudetine Nacionalines narkotiku kontroles ir narkomanijos prevencijos 1999 – 2003 m. programos dalis. Pagal šia programa parengta Narkotiniu medžiagu vartojimo prevencijos programa ugdymo istaigose. Programos tikslas – suteikti moksleiviams reikiamu žiniu, formuoti brandžias vertybines nuostatas ir ugdyti gyvenimo igudžius aktyviais metodais. Programa sudaryta spirales principu, t. y. pagrindines temos tam tikrais intervalais kartojasi nuo ikimokyklinio amžiaus per visa mokymosi laika, taciau ju turinys, anksciau suvoktos savokos, suformuoti igudžiai toliau itvirtinami ir pletojami paga l moksleiviu amžiu ir ju žiniu lygi. Ši narkotiniu medžiagu vartojimo programa pateikiama kartu su standartu – pasiekimu lygmeniu, kuris apibrežia siekiama moksleiviu žiniu, mokejimu, igudžiu bei gebejimu kokybes lygi ir pageidautinas nuostatas. Bendrojo lavinimo mokyklose narkotiniu medžiagu vartojimo prevencinis ugdymas integruotas i sveikatos ugdyma, o pastarasis – i daugeli mokomuju dalyku arba destomas kaip papildomojo ugdymo ar pasirenkamasis dalykas. Programa privaloma visoms mokykloms ir ikimokyklinems istaigoms. Šalies moksleiviai aktyviai dalyvauja prevencineje veikloje. Narkotiku prevencijos aktualijos itraukiamos i papildomojo ugdymo veiklos planus. Paminetini tokie papildomojo ugdymo prevencijos renginiai popamokineje veikloje, kaip informaciniu stendu narkotiku vartojimo prevencijos klausimais leidyba, skelbiami pagalbos telefonai, irengiamos laišku dežutes, rengiami ir leidžiami specialus mokyklos laikrašciu numeriai, sienlaikrašciai, lankstinukai, rengiamos diskusijos, debatai, diskusijos-pokalbiai pradiniu klasiu moksleiviams, veikia diskusiju klubai, organizuojamos konferencijos vyresniuju klasiu moksleiviams, kuriami ivairus projektai. Moksleiviai dalyvauja ivairiuose tarptautiniuose projektuose. I papildoma ugdyma stengiamasi itraukti kuo daugiau moksleiviu, kuriuos galima priskirti rizikos ar probleminei grupei. Vykdant prevencine veikla, bendradarbiaujama su daugeliu ivairiu instituciju: aukštuju mokyklu destytojais, psichologines pagalbos, sveikatos, vaiko teises ginanciomis ir jas igyvendinanciomis institucijomis, bažnytinemis bendruomenemis. 9.2. Programos vykdomos už mokyklos ribu Šias programas vykdo ivairios nemokyklines organizacijos: Blaivybes draugijos ,,Baltu ainiai“ jaunimo federacija, šauliu, skautu organizacijos, Motiejaus Valanciaus blaivybes sajudis, LKJBS programos ,,Žingsnis“, ,,Sniego gniužte“, organizacija ,,Stabdyk nusikalstamuma“, Lietuvos vaiku teisiu gynimo organizacija ,,Gelbekit vaikus“, Raudonojo kryžiaus organizacijos; ivairios jaunimo organizacijos: jaunimo narkologines pagalbos centras ,,Socius Sanus“, bažnycios, dvasines jaunimo pagalbos centrai, vaiku ir jaunimo klubai ir kt., kurie vykdo ivairias narkotiniu ir psichotropiniu medžiagu vartojimo prevencijos programas. Ju programos yra finansuojamos iš valstybiniu programu. 9.3. Prevencija šeimoje

41

Šalyje isteigta visuomenine organizacija ,,Tevai prieš narkotikus“, kuri vykdo seminarus tevams bei teikia jiems visokeriopa pagalba. Organizacija vykdo Socrates programa ,,Grundvigt 2“ tevu švietimo klausimais kartu su Didžiosios Britanijos, Airijos ir Kipro kolegomis. Narkotiniu medžiagu vartojimo prevencijos programa ugdymo istaigose yra adaptuota ir tevams, todel narkotiniu ir psichotropiniu medžiagu vartojimo prevencijos klausimais ivairias priemones vykdo pacios mokyklos: rengia apvalius stalus, debatu vakarus, seminarus ir kt. 9.4. Kitos šalyje vykdomos programos Nacionaliniu lygiu igyvendinamos atskiros Narkotiku, Alkoholio ir Tabako kontroles ir prevencijos programos. Savivaldybiu lygiu (bendruomenese) yra igyvendinamos ir bendrosios žalingu iprociu prevencijos programos bei projektai. Igyvendinant nacionalines ir bendruomeniu narkotiku programu priemones, dalyvauja daugelio sriciu specialistai: visuomenes sveikatos priežiuros specialistai, gydytojai, slaugytojai, psichologai, pedagogai, socialiniai darbuotojai, dvasininkai ir kt. Pagrindine ir koordinuojanti programa Lietuvoje yra Nacionaline narkotiku kontroles ir narkomanijos prevencijos 1999 – 2003 m. programa, kuri numato narkomanijos prevencijos kryptis ivairiose žinybose, finansuoja daug ivairiu prevencijos programu. 10. Žalos mažinimas 10.1. Intervencijos rušys Lietuvoje yra vykdomos Žemo slenkscio programos skirtos aktyviems narkotiku vartotojams, sekso paslaugu teikejams. Asmenys, vartojantys švirkšciamus narkotikus (tarp ju ir sekso paslaugu teikejai), gali pasikeisti adatas ir švirkštus, gauti prezervatyvu, spiritiniu serveteliu, tvarsliavos, švieciamosios – informacines medžiagos, taip pat trumpa socialinio darbuotojo konsultacija bei informacija apie sveikatos priežiuros ir socialines pagalbos prieinamuma. Žemos slenkscio programos vykdomos Vilniuje, Klaipedoje, Alytuje, Mažeikiuose, Visagine (žr. priede 8 pav.). Vilniaus priklausomybes ligu centras nuo 1997m., bendradarbiaudamas su Atviros Lietuvos fondu, vieni pirmuju pradejo vykdyti Žemo slenkscio programas pagal projekta ,,ŽIV prevencija tarp švirkštus naudojanciu narkomanu“. 2001m. birželio men. pradejo veikti mobilus konsultavimo ir švirkštu adatu keitimo punktas ,,Melynas autobusiukas“. Švirkštu ir adatu keitimo punktas ,,Melynas autobusiukas“ važineja pagal sudaryta grafika po didžiausias narkotiku vartotoju bei sekso paslaugu teikeju susiburimo vietas. Vidutiniškai mobiliajame punkte lankosi 350 klientu per menesi. Programoje dalyvauja 785 pastovus klientai, kurie lankosi mobiliajame punkte ne mažiau 2 men. Dalyvauti programoje galima anonimiškai, taciau visi apsilankantys programoje yra koduojami ir turi savo asmenini koda, kuriame atsispindi kliento gimimo metai ir inicialai, todel vedama gana tiksli apsilankanciu asmenu apskaita. Galima manyti, kad ,,Melynojo autobusiuko“ programa pasiekia apie 70 proc. vartojanciu švirkšciamus narkotikus. Darbas programoje sudaro salygas palaikyti ryši su rizikos, i nusikaltimus linkusia jaunuoliu grupe. I programa ateina visi norintys, ji nemokama, nereikalinga išankstine registracija. Elgesio keitimui svarbu, kad susiformuotu tarpusavio pasitikejimas tarp personalo ir klientu. Klientai siunciami i Vilniaus priklausomybes ligu centra detoksikacijai ir informuojami,kur gali pasitikrinti del ŽIV/AIDS ir hepatito C. ,,Melyno autobusiuko“ darbuotojai sekso darbuotojas nukreipia i Odos ir veneros ligu centre veikianti kabineta, kuriame jos turi galimybe gauti gydytojo dermatovenerologo, socialinio darbuotojo konsultacijas, atlikti tyrimus del ŽIV bei LPL. Išdalytos priemones 2001 m. birželio – 2002 m. gegužes men.

42

Išdalyta Surinkta Švirkštu 55 920 Švirkštu 51 468 Adatu 64 580 Adatu 56 859 Spiritiniu serveteliu 60 830 Tvarsciu 3 685 Prezervatyvu 5 300

Vidutiniškai vienam klientui per menesi tenka 143 švirkštu komplektai su adatomis bei 160 adatu (poreikis yra apie 60-90 komplektu per menesi), todel galima daryti prielaida, kad vyksta antrinis švirkštu adatu keitimas, t.y. tie narkotiku vartotojai, kurie lankosi ,,Melyno autobusiuko“ programoje, perduoda ir surenka švirkštus tiems, kurie dar nedrista ateiti. Elgesio keitimosi vertinimas Apklausoje dalyvavo 50 mobiliojo punkto klientu. 60proc. klientu narkotikus švirkšciasi 2-3 kartus per diena, 30 proc. - daugiau nei 3 kartus per diena. 96 proc. apklaustuju klientu teigia, kad per paskutiniasias 30 dienu nesinaudojo naudotais švirkštais bei adatomis, kuriuos jiems kažkas dave ar paskolino. 88 proc. klientu teigia, kad ju naudotais švirkštais nesinaudojo niekas, 4 proc. - jog naudojosi 2 kartus, 2 proc. - kad naudojosi daugiau nei 10 kartu. 72 proc. teigia, kad antra karta nenaudoja švirkštu, 16 proc. - retai naudoja perplautus naudotus švirkštus. 92 proc. nepirko narkotiku tirpalo su švirkštu, 4 proc. - pirko narkotiku tirpala jau su švirkštu. 92 proc. klientu su kitais narkotiku vartotojais nesinaudojo bendra vata, filtru, vandeniu švirkštui praplauti, nesidalino narkotikais tarpusavyje, 4 proc. tai dare daugiau nei 10 kartu. 22 proc. klientu neture jo seksualiniu kontaktu per pastarasias 30 dienu, 46 proc. turejo viena partneri,18 proc. daugiau nei 10 partneriu. 44 proc. kiekviena karta naudojasi prezervatyvu seksualiniu kontaktu metu su pastoviu partneriu, 26 proc. niekada nesinaudoja prezervatyvais su pastoviu partneriu. 50 proc. klientu neturejo atsitiktiniu partneriu, 24 proc. klientu su atsitiktiniais partneriais naudoja prezervatyva kiekviena karta. Efektyvumo ivertinimas Projekto efektyvumas vertinamas darant menesines ataskaitas bei stebint nauju kontaktu, konsultaciju, išdalytu švirkštu ir adatu skaiciaus kitima, vykdant klientu apklausas. Programos duomenys rodo, kad programa atitinka šios rizikos grupes poreikius, i ja kreipiasi daug jaunu narkotiku vartotoju, kurie gauna informacija apie savo sveikatos išsaugojima ir prieinama pagalba. Kontaktu ir konsultaciju skaicius yra pakankamas ir pasiekia didžiaja dali (manoma, apie 70 proc.) Vilniaus intraveniniu narkomanu. Apklausta 130 ,,Melyno autobusiuko“ klientu .Visi apklaustieji mano, kad mobilusis punktas reikalingas tiek del švirkštu adatu keitimo, tiek del informacijos bei konsultaciju. Kol nebuvo mobiliojo punkto dalis, dabartiniu klientu švirkštus pirkdavo vaistineje (75 proc.), gaudavo iš draugu – 10 proc., rinkdavo nuo žemes – 2 proc. Informacija iki mobiliojo punkto atsiradimo gaudavo ,,Demetroje“ – 56 proc., Vilniaus priklausomybes ligu centre – 8 proc., iš draugu – 19 proc. Paprašius ivertinti mobiliojo punkto darba bei duoti pasiulymu, kaip ji gerinti, 56 proc. klientu atsake, kad viskas yra puiku, 22 proc. pageidautu gauti medikamentu žaizdoms, 6 proc. noretu, kad dažniau mobilusis punktas atvažiuotu i Karoliniškes, 2 –3 % - kad ilgiau stovetu prie cigonu taboro, apimtu daugiau mikrorajonu, kad butu galimybe gauti daugiau švirkštu, prezervatyvu, fiziologinio tirpalo, 25 ml stiklinaiciu. Netiesioginis vertinimas

43

Vilniuje 2001 m. registruoti tik 12 nauju ŽIV atveju (2000 m. – 36). Tai rodo, kad ,,Melyno autobusiuko“ programa reikšmingai prisideda prie sekmingos ŽIV prevencijos Vilniaus m. Tuo tarpu 2001 m. kitu Baltijos šaliu sostinese Rygoje ir Taline registruota po kelis šimtus nauju ŽIV atveju tarp intraveniniu narkotiku vartotoju (iš viso 2001 m. nauju ŽIV atveju Estijoje - 1454, Latvijoje – 820, Lietuvoje – 72). Nors ,,Melyno autobusiuko“ programa ir negali priversti vartojanciu narkotikus tuoj pat liautis vartojus, taciau išlaikomas kontaktas su narkomanais, kurie nera gydymo programoje, leidžia juos informuoti apie gydymosi ir reabilitacijos galimybes, stiprinti ju motyvacija bei vykdyti perdozavimo, infekciniu ligu (ŽIV, hepatitu B ir C) profilaktika. Programoje klientai siunciami i Vilniaus priklausomybes ligu centro detoksikacijos, Dienos centro, reabilitacijos ir kitas gydymo reabilitacijos programas. ,,Melynojo autobusiuko“ programa galima vertinti kaip minimalias sveikatos priežiuros paslaugas dideliam skaiciui narkomanu, taciau jomis sveikatos priežiura neturetu apsiriboti. 11. Gydymas 11.1. Narkotikus vartojanciu asmenu sveikatos priežiura Serganciuju priklausomybes ligomis gydymas ir reabilitacija – kompleksinis procesas, apimantis sveikatos bei socialines apsaugos priemones. 2002 m sveikatos apsaugos ministro isakymu patvirtinti priklausomybes ligu gydymo ir reabilitacijos standartai. Priklausomybes ligu gydymo ir reabilitacijos rezultatu bei efektyvumo vertinimo kriterijai teises aktuose nera nustatyti. Šiuo metu yra parengta ir derinama medicinos norma ,,Priklausomybes ligu psichiatras“. Tai butu pagrindas bandant standartizuoti valstybes instituciju teikiamas paslaugas priklausomybes ligomis sergantiems asmenims. Ambulatorine pagalba segantiems priklausomybes ligomis yra teikiama pirmines asmens sveikatos priežiuros istaigose: psichikos sveikatos centruose arba psichiatrijos kabinetuose, esanciuose pirmines sveikatos priežiuros centruose, privaciose gydymo istaigose, turinciose licencija tokiai pagalbai teikti. Šiuo metu Lietuvoje veikia 62 psichikos sveikatos centrai. Ambulatorine ir stacionarine pagalba sergantiems priklausomybes ligomis asmenims teikia ir 5 specializuoti Vilniaus, Klaipedos, Šiauliu, Panevežio ir Kauno priklausomybes ligu centrai. Pagrindines šiu instituciju funkcijos yra teikti ne vien medicinine ambulatorine pagalba besikreipiantiems pacientams, bet ir psichologines bei socialines reabilitacijos paslaugas.

44

Kaunas

- Psichikos sveikatos centru skaicius rajone

- Psichikos sveikatos centras rajone

- Psichikos sveikatos centrai mieste

- Priklausomybes ligu centras

VilniusVilnius

Šiauliai

Kaunas

KlaipedaKlaipeda

PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIUROS CENTRAI PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIUROS CENTRAI -- 20022002

Butinoji (skubi) pagalba teikiama pacientams komos atvejais apsinuodijus narkotinemis bei psichotropinemis medžiagomis, esant abstinencijai ar psichozinei simptomatikai, hospitalizuojant i asmens sveikatos priežiuros istaigose esancius reanimacijos skyrius ir/ar toksikologijos skyrius. Pirmaja butinaja pagalba suteikia greitosios medicinines pagalbos medikai. Šiuo metu Lietuvoje nera ne vieno specializuoto skyriaus paaugliams, ir pagalba vaikams suteikiama suaugusiuju skyriuose. Šalyje yra nedaug narkomanu stacionariu reabilitacijos bendruomeniu. Šiuo metu veikia apie 20 ilgalaikes reabilitacijos ir dienos centru asmenims, sergantiems priklausomybes nuo psichoaktyviu medžiagu ligomis. Ilgalaikes reabilitacijos istaigose gali reabilituotis apie 200 sveikstanciu asmenu per metus. Šis skaicius neatitinka poreikio reabilitacijai, todel butina plesti reabilitacijos paslaugas. Ypac aktualu yra specializuota reabilitacija nepilnameciams ir moterims. Dienos centruose reabilitacijos trukme yra labai ivairi ir priklauso nuo kiekvieno dienos centro individualiai. Rekomenduojama trukme yra ne mažiau nei 1 men., optimaliausia – 6 menesiai. Teikiamos paslaugos yra individualios psichologines ir socialines konsultacijos, terapines grupes, socialiniu igudžiu formavimas, paskaitos priklausomybiu tematika, savanoriškas užsiemimu Anoniminiu narkomanu /Anoniminiu alkoholiku lankymas, darbas su šeimos nariais. Narkomanu reabilitacijos bendruomenese yra atliekama ilgalaike socialine psichologine reabilitacija, kurios tikslas yra padeti pakeisti vartojancio žmogaus iprocius ir formuoti sveiko žmogaus igudžius, siekti mastymo, elgsenos ir gyvenimo budo pasikeitimo, išmokyti savidrausmes igudžiu, mokyti darbo paieškos metodu bei stiprinti ju motyvacija siekiant isidarbinti, skatinti savipagalbos grupes, integruoti i socialu gyvenima. Reabilitacijos trukme priklauso individualiai nuo kiekvieno reabilitacijos centro (paprastai trunka 8-14 men.). Taikomos stacionarine ir ambulatorine Minesotos, 12 žingsniu, Day Top, Monaru, darbo terapijos programos arba ju deriniai.

45

11.2. Pakaitinis gydymas Pakaitinis gydymas metadonu Lietuvoje iteisintas 1995 m. Sveikatos apsaugos ministerijos isakymu. Integruota metadono programa pradeta vykdyti priklausomybes ligu centruose Vilniuje nuo 1995 m., Klaipedoje - 1996 m., Druskininkuose - 1998 m., Kaune – 2001 m. 2001 m. pabaigoje pradetas šios programos Vilniaus mieste decentralizacijos procesas. Decentralizacijos privalumai: pacientui, dalyvaujanciam Metadono programoje, patogiau lankytis psichikos sveikatos centre pagal gyvenamaja vieta, padideja sveikatos priežiuros paslaugu prieinamumo galimybes, nera intraveniniu narkotiku vartotoju samburio vienoje vietoje. Pacientu, norinciu gydytis metadonu, skaicius 2002 m. buvo 323, iš ju priimti pakaitiniam gydymui – 133, metu pabaigoje liko gydytis 99 asmenys, priemimo lauke 96 asmenys. Pakaitinis gydymas metadonu taikomas dviem budais: ambulatorine ir stacionarine detoksikacija, kai skiriamas metadonas ir jo doze palaipsniui mažinama iki nulio per kelias savaites ar menesius, o kai pacientas nesitiki pasiekti visiško susilaikymo nuo narkotiku, skiriamas ilgalaikis pakaitinis gydymas metadonu. Šiuo atveju taip pat tikimasi, kad pacientas ilgainiui atsisakys ir metadono. Gydyme dalyvauja gydytojas psichiatras, psichologas, socialinis darbuotojas, slaugos specialistas, kurie tarpusavyje koordinuoja gydymo/reabilitacijos tikslus ir plana bei dalinasi atsakomybe (kartu su pacientu) už gydymo/reabilitacijos sekme. Metadonu gydymas pradedamas nuo dideles dozes ir tai dažniausiai buna 120 mg doze, gydymo eigoje dozes mažeja ir lieka nuo 25 iki 70 mg. Pakaitinis gydymas metadonu leidžia dirbti su priklausomais nuo opiatu asmenimis, kurie neturi motyvacijos arba nepajegia visiškai susilaikyti nuo narkotiku, yra efektyvus ŽIV/AIDS prevencijos atžvilgiu, nes leidžia prevencinemis programomis apimti dideli skaiciu narkomanu, taip pat šis gydymas leidžia i sveikatos priežiuros istaigas itraukti asmenis, kuriems yra buve ligos atkryciai arba jie iškrite iš kitu gydymo ir reabilitacijos programu. Šiuo metu pakaitinis gydymas metadonu (atlyginimai, patalpos) išlaikomas iš centro biudžeto, už medikamenta apmoka patys pacientai. Negalintys susimoketi laiku pacientai, šalinami iš gydymo.

46

11.3 Socialine (re)integracija Socialine integracija – t.y. paskutinysis etapas – tolesnis serganciojo priklausomybes ligomis gyvenimas visuomeneje, reikalingas tik minimalios priežiuros, kurios metu vertinamas suteiktu paslaugu veiksmingumas bei galima pagalba asmeniui jei jis vel pradetu vartoti. Serganciuju priklausomybes ligomis integracijos i visuomene tikslai ir uždaviniai: pašalinti asmens fizine ir psichine priklausomybe nuo alkoholio, narkotiku bei psichotropiniu medžiagu, atstatyti gebejimus, padeti tapti darbingu asmeniu, integruotis i šeima, darbo rinka, visuomenes gyvenima. Šiuo metu Lietuvoje nera specializuotu socialines (re)integracijos centru. Socialines (re)integracijos priemones yra itrauktos i ilgalaikes socialines psichologines reabilitacijos programas. 12. Intervencijos ikalinimo istaigose 12.1 Ikalinimo istaigose vykdomos programos Asmenu, turinciu priklausomybe narkotinems medžiagoms, procentas pataisos istaigose 2002 m., palyginti su 2001 m., padidejo 1,3 proc. Suimtuju ir nuteistuju apsvaigimas narkotinemis ar psichotropinemis medžiagomis nustatomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1996 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 92 ,,Del transporto priemoniu vairuotoju ir kitu asmenu neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo busenos nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 6-158). Suimtuju ir nuteistuju medicinine apžiura atliekama, istaigu pareigunams itarus, kad jie vartojo alkoholi ar svaiginancias medžiagas. Kardomojo kalinimo ir laisves atemimo vietu medicinos specialistai, nustatinedami apsvaigima, remiasi klinikiniais simptomais. Jeigu ivertinant apsvaigimo busena nepakanka klinikiniu simptomu, atliekamas tyrimas narkotinems medžiagoms šlapime nustatyti. Tokie tyrimai atliekami dvejose iš keturiolikos Kalejimu departamentui pavaldžiu istaigu. Naudojami ABBOOT firmos terapiniai vaistu monitoringo analizatoriai TDxFLx, kuriais nustatoma narkotiniu medžiagu koncentracija asmens šlapime. Kitose istaigose narkotiniu medžiagu vartojimui nustatyti naudojamos vienkartines narkotiniu medžiagu nustatymo sistemos. Naudojant tokias sistemas, ne visada identifikuojama narkotine medžiaga. Pagrindinis kriterijus, kuriuo vadovaujantis kardomojo kalinimo ir laisves atemimo vietu medicinos specialistai nustato apsvaigima – klinikine apžiura. Laisves atemimo vietu ligonineje narkomanai gydomi Psichiatrijos skyriuje. Gydymo stacionare trukme 2 – 4 savaites. Gydymo tikslas yra padeti narkomanui išgyventi fizine abstinencijos bukle, padeti atsisakyti narkotiku ir formuoti samone, kad jis gali toliau gyventi be narkotiku. Skyriuje su ligoniais dirbama individualiai, toliau darba tesia kolonijos gydytojas psichiatras. Šiuo metu nuteistiesiems neprieinamos reabilitacijos paslaugos, nes neišsprestas ikalinimo sistemos aprupinimo kai kuriu specialybiu medicinos specialistais bei nuteistuju narkomanu reabilitacijos centro klausimas. Žalos mažinimo programos laisves atemimo vietose nevykdomos. Vykdomos nuteistuju asmenu, priklausomu nuo narkotiku, ŽIV nešiotoju, kuriuos rengiamasi paleisti i laisve, teisinio ir socialinio švietimo, pataisos ir integracijos i visuomene programos: Minesotos 12 žingsniu programa, ,,Saugus elgesys“, ,,Užkreciamosios ligos“. Profilaktika, darbo su nuteistaisiais, linkusiais vartoti narkotines ir psichotropines medžiagas, programa, teikiamos individualios psichologo konsultacijos, ikurtas Konsultacinis centras, teikiantis informacija, susijusia su galimybemis integruotis i visuomene, planuojama parengti ir vykdyti ilgalaike stacionaria priklausomybes ligomis serganciuju nuteistuju psichoterapine reabilitacijos programa.

47

12.2. Ivertinimas ir mokymas Vykdoma personalo, dirbancio ikalinimo istaigose, ir ikalinimo istaigose laikomu asmenu švietimo ir mokymo programa, i pagalba pasikvieciant kitu žinybu specialistus. Kuriant programas, ypatingas demesys kreipiamas ikalinimo istaigu atitinkamu specialybiu darbuotoju mokymui. Suimtuju ir nuteistuju švietima bei mokyma vykdo istaigu sveikatos priežiuros personalas bei auklejimo tarnybos. Be to, švietejiška veikla vykdo ir pakviesti lektoriai iš sveikatos apsaugos sistemos istaigu. Ši programa turi buti vykdoma nuolat, nes keiciasi ikalinimo istaigu kontingentas, jauneja, o atejes dažnai jau laisveje yra igijes žalingu polinkiu.

48

PRIEDAS

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybes

2003 m. spalio 2 d. nutarimu Nr. 1216

NACIONALINE NARKOMANIJOS PREVENCIJOS IR NARKOTIKU KONTROLES 2004–2008 METU STRATEGIJA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Nacionalineje narkomanijos prevencijos ir narkotiku kontroles 2004–2008 metu

strategijoje (toliau vadinama – Strategija) išdestyti valstybes politikos prioritetai, susije su narkomanijos prevencija ir narkotiku kontrole.

2. Siekiant igyvendinti radikalias narkotiku kontroles ir narkomanijos prevencijos priemones, kompleksiškai šalinti šio neigiamo socialinio reiškinio priežastis, butina stiprinti sveikatos apsaugos, švietimo, teisesaugos, socialines apsaugos, kitu valstybes instituciju sistemas, skatinti glaudesni ju tarpusavio bendradarbiavima, bendradarbiavima su visuomene,

nevyriausybinemis organizacijomis, butina ugdyti visos visuomenes nepakantuma neteisetam narkotiniu ir psichotropiniu medžiagu vartojimui ir platinimui.

3. Šios Strategijos igyvendinimo priemones turi buti nuoseklios, visapus iškos ir ilgalaikes. Prioritetas – pirmine narkotiku vartojimo prevencija šeimoje, tarp vaiku ir jaunimo. Butina ugdyti

visuomenes nepakantuma narkomanijai, stiprinti tarptautini bendradarbiavima narkotiku kontroles ir narkomanijos prevencijos srityje. Butina imtis visu teisiniu, administraciniu, socialiniu priemoniu, diegti mokslo laimejimus, kad vaikai butu apginti nuo neteiseto narkotiniu ir psichotropiniu medžiagu vartojimo, siekianciuju juos itraukti i kitas veikas, susijusias su jomis.

4. Butina vienyti visu instituciju pastangas toliau vykdyti darnia, integralia narkotiku kontroles ir narkomanijos prevencijos valstybes politika, sekmingai igyvendinti Lietuvos Respublikos istatymus, isigaliojusias Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, susijusias su narkotiku kontroles ir narkomanijos kontroles politika, neleisti legalizuoti Lietuvoje nelegalius

narkotikus. 5. Sekminga tik tokia narkotiku kontroles ir narkomanijos prevencija, kuri susideda iš

visuotinai pripažintu elementu: pirmines prevencijos, sveikatos priežiuros, reabilitacijos ir reintegracijos sistemu kompleksiškumo, informacines sistemos ir moksliniu tyrimu pletros ir

narkotiku pasiulos mažinimo. Šie elementai turi sudaryti nedaloma visuma, tam butina skirti reikiama politini demesi ir užtektinai lešu.

49

II. STRATEGIJOS TIKSLAS 6. Svarbiausiasis šios Strategijos tikslas – mažinti ir sustabdyti narkomanijos plitima, taip

užtikrinti valstybes ir visuomenes sauguma. Šio tikslo imanoma pasiekti tik igyvendinant valstybes politika narkomanijos prevencijos ir narkotiku kontroles srityje.

III. SVARBIAUSIEJI STRATEGIJOS UŽDAVINIAI

7. Svarbiausieji šios Strategijos uždaviniai yra: 7.1. rupintis visu visuomenes grupiu informuotumu ir švietimu, glaudžiai bendradarbiauti

su nevyriausybinemis organizacijomis, bendruomenemis, visuomenes informavimo priemonemis, sukurti ir diegti sveikatos apsaugos, švietimo ir mokslo, teisesaugos, socialines apsaugos sistemose mokomasias programas;

7.2. ugdyti neigiama visuomenes požiuri i narkotines ir psichotropines medžiagas, ypac

rupintis narkomanijos prevencija šeimoje, tarp vaiku ir jaunimo, diegti vaikams ir jaunimui brandžias vertybines nuostatas ir sveiko gyvenimo igudžius, stabilizuoti ir mažinti narkotiku vartojima;

7.3. sukurti ir idiegti darnia, atitinkancia visuomenes poreikius, moksliškai pagrista

sveikatos priežiuros, socialines reabilitacijos ir reintegracijos i visuomene sistema, siekiant padeti asmenims, vartojantiems narkotines ir psichotropines medžiagas;

7.4. gerinti teisesaugos instituciju, kontroliuojanciu neteiseta narkotiku apyvarta, veikla, kad mažetu neteisetu narkotiku pasiula;

7.5. sukurti ir idiegti moksliniais tyrimais pagrista narkomanijos prevencijos ir narkotiku kontroles stebesenos, vykdomu programu ir projektu veiksmingumo vertinimo ir koordinavimo sistema, sparciau diegti informacine sistema, gerinti tarptautini, valstybes instituciju, nevyriausybiniu organizaciju, visuomenes bendradarbiavima;

7.6. sukurti šiuolaikiška gerai veikiancia narkomanijos prevencijos ir narkotiku kontroles specialistu rengimo, mokymo ir kvalifikacijos kelimo sistema.

IV. PIRMINE PREVENCIJA

8. Pirmine prevencija turi buti pagrista suderintu formaliu ir neformaliu ugdymu, skirtu

šeimai, mokyklai, bendruomenei. 9. Pirmines prevencijos prioritetas – pozityvi sistema, palaikanti jauna žmogu, padedanti

jam suvokti jo paskirti, atskleisti jo psichikos ir asmenybes išteklius.

50

10. Pirmines prevencijos kryptys: 10.1. skatinti ir remti bendruomenes vykdomus narkomanijos prevencijos projektus,

nevyriausybiniu organizaciju ir savitarpio pagalbos grupiu veikla;

10.2. didinti savivaldybiu vaidmeni planuojant ir koordinuojant socialine parama šeimoms, gerinant vaiku teisiu apsauga, igyvendinant teisesaugos prevencines priemones;

10.3. visu pirma tvirtinti ir finansuoti tas narkomanijos prevencijos programas, kurios skirtos narkotiku vartojimo mokyklose, šeimose, vaiku, jaunimo pasilinksminimo vietose

prevencijai, remti projektus, skirtus gatves ir asocialiose arba didesnes rizikos grupei priklausanciose šeimose augantiems vaikams;

10.4. itraukti i bendrojo lavinimo mokyklu ugdymo planus narkomanijos prevencijos klausimus, pletoti popamokine veikla, vaiku užimtuma laisvalaikiu, pasitelkti nevyriausybines

organizacijas, savanoriškas strukturas, siekiant ugdyti moksleiviams socialini atsparuma narkotiku vartojimui;

10.5. rengti ir igyvendinti narkotiku vartojimo prevencijos priemones, atsižvelgiant i rizikos grupems priklausanciu asmenu amžiu, kultura, šeimos tradicijas, kitus ypatumus.

V. ASMENU, VARTOJANCIU NARKOTINES IR PSICHOTROPINES MEDŽIAGAS,

SVEIKATOS PRIEŽIURA, REABILITACIJA IR SOCIALINE REINTEGRACIJA

11. Butina: 11.1. užtikrinti derama specializuotu priklausomybes ligu, reabilitacijos ir psichikos

sveikatos centru teikiamu paslaugu kokybe, ivairiapusiškuma, prieinamuma, ypac rupintis, kad

reikiamos specializuotos paslaugos butu teikiamos vaikams ir jaunimui, kad butu padedama visai šeimai;

11.2. savivaldybese ir kitose vietos bendruomenese rengti ir igyvendinti paramos ir užimtumo programas asmenims, kurie gydosi nuo piktnaudžiavimo narkotinemis,

psichotropinemis medžiagomis ir alkoholiu; 11.3. užtikrinti, kad pirmines sveikatos priežiuros gydytojai, bendradarbiaudami su

atitinkamos srities specialistais, vykdytu asmenu, vartojanciu narkotines, psichotropines medžiagas, sveikatos priežiura;

11.4. placiau taikyti šiuolaikiškas, moksliškai pagristas, veiksmingas ankstyvos diagnostikos, gydymo, reabilitacijos metodikas ir švietimo programas asmenims, vartojantiems narkotines ir psichotropines medžiagas;

11.5. igyvendinti sveikatos priežiuros, reabilitacijos ir socialines reintegracijos priemoniu

kompleksa asmenims, vartojantiems narkotines ir psichotropines medžiagas; 11.6. užtikrinti, kad vaikai ir jaunimas gautu reikiama socialine, teisine ir psichologine, o

švietimo istaigu darbuotojai, šeimos – organizacine, metodine ir konsultacine pagalba;

51

11.7. plesti bendradarbiavima su nevyriausybinemis organizacijomis – organizuoti socialini darba su asmenimis, vartojanciais narkotines ir psichotropines medžiagas;

11.8. skatinti nevyriausyb ines organizacijas rengti reabilitacijos programas, remti ju

igyvendinima.

VI. NETEISETU NARKOTIKU IR PSICHOTROPINIU MEDŽIAGU PASIULOS MAŽINIMAS

12. Butina: 12.1. stiprinti kova su neteiseta narkotiniu ir psichotropiniu medžiagu ir ju pirmtaku

apyvarta, visu pirma – neteiseta sintetiniu narkotiku, ju pirmtaku apyvarta, narkotiku kontrabanda ir platinimu;

12.2. igyvendinti Europos Sajungos ir Jungtiniu Tautu nustatytus teisetos ir neteisetos narkotiniu ir psichotropiniu medžiagu apyvartos kontroles reika lavimus;

12.3. plesti teisesaugos, švietimo, sveikatos, socialines apsaugos instituciju, nevyriausybiniu organizaciju, bendruomeniu bendradarbiavima;

12.4. siekiant užkirsti kelia neteisetam narkotiniu ir psichotropiniu medžiagu patekimui i Lietuva, patikimiau saugoti valstybes siena;

12.5. igyvendinti administracines narkotiniu ir psichotropiniu medžiagu ir ju pirmtaku, kitu cheminiu medžiagu, kurios gali buti naudojamos narkotikams gaminti, kontroles priemones;

12.6. parengti ir vykdyti kovos su neteiseta narkotiniu ir psichotropiniu medžiagu apyvarta kardomojo kalinimo ir laisves atemimo vietose priemones, idiegti operatyvios informacijos apie

naujas narkotines ir psichotropines medžiagas sistema, skirta kardomojo kalinimo ir laisves atemimo vietu apsaugos ir priežiuros pareigunams, teikti specializuota pagalba asmenims, kurie patiria problemu liovesi vartoti narkotikus;

12.7. užtikrinti derama pinigu, gautu iš neteisetos narkotiku apyvartos, plovimo prevencijos

ir užkardymo priemoniu igyvendinima.

VII. MOKSLINIAI TYRIMAI IR INFORMACINES SISTEMOS PLETRA

13. Butina: 13.1. vykdyti mokslinius tyrimus, padedancius nustatyti narkomanijos prevencijos ir

narkotiku kontroles priemoniu veiksminguma, taikymo galimybes, narkotiniu ir psichotropiniu medžiagu ir su ju vartojimu susijusiu ligu rodikliu paplitimo situacija, idiegti tinkama

narkomanijos prevencijos ir narkotiku kontroles priemoniu stebesenos ir veiksmingumo vertinimo sistema;

52

13.2. diegti moksliškai pagristas vartojanciuju narkotines ir psichotropines medžiagas rizikos ivertinimo metodikas, pletoti narkomanijos priežasciu mokslinius tyrimus;

13.3. analizuoti vaiku ir jaunimo, vartojanciu narkotines ir psichotropines medžiagas,

priklausomybes etiologija, diagnostikos, gydymo, reabilitacijos tinkamuma, narkotiniu ir psichotropiniu medžiagu plitimo ir vartojimo priežastis;

13.4. užtikrinti statistines, dokumentines ir technines informacijos rinkima, kaupima ir analize, kad kompetentingos institucijos turetu patikimus duomenis apie bendra narkotiku ir

narkomanijos plitimo situacija ir jais vadovautusi priimdamos sprendimus ar igyvendindamos priemones pagal kompetencija;

13.5. užtikrinti, kad butu teikiama reikiama nekonfidenciali informacija visuomenei, kompetentingoms institucijoms, Europos narkotiku ir narkomanijos stebesenos centrui,

tarptautinems organizacijoms. 13.6. plesti bendradarbiavima su tarptautinemis institucijomis bei organizacijomis,

užsienio valstybemis, gerinti nacionaliniu ir Bendrijos veiksmu tarpusavio koordinavima narkotiku kontroles ir narkomanijos prevencijos srityse;

13.7. užtikrinti nacionalinio narkotiku ir narkomanijos informacijos tinklo veikla, sujungiant kompetentingu instituciju informacines sistemas, igyvendinant informacijos apsaugos ir konfidencialumo reikalavimus.

VIII. STRATEGIJOS KOORDINAVIMAS IR IGYVENDINIMAS 14. Šios Strategijos igyvendinima koordinuoja Vyriausybine narkotiku kontroles komisija,

o administruoja ir kontroliuoja Narkotiku kontroles departamentas prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybes. 15. Narkotiku kontroles departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes kasmet

rengia šios Strategijos igyvendinimo ataskaita, nurodydamas vykdomu priemoniu veiksminguma, ir teikia ja Lietuvos Respublikos Vyriausybei, suinteresuotoms valstybes institucijoms ir

istaigoms, nevyriausybinems organizacijoms, visuomenei. 16. Šios Strategijos igyvendinimas finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybes

biudžeto, savivaldybiu biudžetu, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, Europos Sajungos, tarptautiniu organizaciju skiriamomis ir kitomis lešomis.

17. Šios Strategijos igyvendinimo priemones vykdomos pagal šalies finansines galimybes iš institucijoms, atsakingoms už šios Strategijos igyvendinima, atitinkamais metais Lietuvos Respublikos valstybes biudžete ir savivaldybiu biudžetuose, Valstybes investiciju programoje numatytu bendruju asignavimu, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitomis

lešomis. ––––––––––––––––

53

EUROPOS SAJUNGOS TARYBA Briuselis, 1999 m. gruodžio 1 d.

12555/3/99

REV 3

LIMITE

CORDROGUE 64

PASTABA

nuo: COREPER

kam: Tarybai/Europos Tarybai

ankstesnis dok. 12555/2/99 CORDROGUE 64 REV 2

Tema: 2002 – 2004 m. Europos Sajungos kovos su narkotikais strategija

I. IŽANGA

A. Pagrindinius ES kovos su narkotikais strategijos, kuri turi buti igyvendinama po 1999 metu, elementus, nustatytus jai pateiktoje ataskaitoje (7930/2/98 LIMITE Cordrogue 26/SAN 80/PESC 118/EUROPOL 70), Europos Viršuniu Taryba 1998 metu birželio menesi patvirtino Kardife. Europos Viršuniu Taryba Kardife taip pat pakviete paruošti išsamu plana.

Veliau, remdamasi 1995 – 1999 m. Europos Sajungos kovos su narkotikais strategija (9012/99 CORDROGUE 33), 1998 metu gruodžio menesi Europos Viršuniu Taryba Vienoje pakviete institucijas, atsižvelgiant i Amsterdamo Sutarties suteikiamas galimybes, parengti integruota ir subalansuota kovos su narkotikais strategija, kuri turi buti igyvendinama po 1999 metu. Europos Tarybos nuomone, šiame kontekste turetu buti visapusiškai panaudojama Europos narkotiku ir narkomanijos stebesenos centro bei Europolo patirtis ir kompetencija.

Butent tuo remdamasi ir orientuodamasi, Komisija pateike Komisijos komunikata del 2000 – 2004 m. Europos Sajungos kovos su narkotikais veiksmu plano Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonominiu ir socialiniu reikalu komitetui ir Regionu komitetui.

Dabar butina parengti nauja kovos su narkotikais strategija, nes dabartine ES kovos su narkotikais strategija baigia galioti 1999 metu pabaigoje. Amsterdamo sutartimi sudaryta daug ivairiu galimybiu, kurios turi buti išanalizuotos bei panaudotos kovos su narkotikais, kaip asmens sveikatos apsaugos politikos dalies, ir policijos, muitines istaigu bei teisminio bendradarbiavimo srityje.

1999 metu spalio menesi Tampere vykusiame Europos Viršuniu Tarybos nepaprastajame posedyje buvo pabrežta visapusiško narkotiku problemos sprendimo svarba. Taryba buvo kvieciama 2000 – 2004 metu ES kovos su narkotikais strategija priimti iki Europos Viršuniu Tarybos susitikimo Helsinkyje.

54

Remdamasi Europos Tarybos konsultacijomis, anksciau pirmininkavusiu šaliu darbu, Komisijos komunikatu bei valstybiu nariu ir Tarybos darbo grupiu indeliu ruošiant Komunikata, pirmininkaujanti šalis, deramai atsižvelgdama i Parlamento ir minetuju instituciju bei istaigu nuomone ir visapusiškai itraukdama juos i šios strategijos igyvendinimo etapa, teikia ši pasiulyma del 2000 – 2004 m. ES kovos su narkotikais strategijos.

B. Dabartine su narkotikais susijusi padetis bei kovos su narkotikais veiksmu priemones ir laimejimai ES lygmenyje ir valstybese narese apibudinti EMCDDA Metineje ataskaitoje del narkotiku problemos ES ir Europolo ES

Nors sunkiausias sveikatos problemas sukelia opiatu (ypac heroino), amfetamino, kokaino ir keliu narkotiku vartojimas, dažniausiai yra vartojamas draudžiamas narkotikas - kanapes.

Nuolatinis demesi butina skirti naujiems sintetiniams narkotikams ir užkreciamu ligu plitimui del intraveniniu narkotiku vartojimo. Didejant organizuotam nusikalstamumui narkotiku gamyboje ir neteisetoje prekyboje, butinas geresnis muitines istaigu, policijos ir kitu teisesaugos instituciju bendradarbiavimas, ypac kovojant su pinigu plovimu.

Svarbus vaidmuo ES kovos su narkotikais strategijos pla navime ir igyvendinime tenka vietos ir regionu institucijoms.

II. AMSTERDAMO SUTARTIES SUTEIKTOS NAUJOS GALIMYBES

EB Sutarties 152 straipsnis nustato, kad žmoniu sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir igyvendinant visas Bendrijos politikos ir veiklos kryptis. Šiame straipsnyje daroma konkreti nuoroda i narkotikus, nustatant, kad Bendrija papildo valstybiu nariu veikla mažinant su narkotikais siejama žala sveikatai, taip pat pletojant informavima ir prevencija.

Europos Sajungos Sutarties VI antraštineje dalyje numatoma nauja bendradarbiavimo sistema teisingumo ir vidaus reikalu srityje. 29 straipsnyje numatyti Sajungos tikslai yra laisves, saugumo ir teisingumo srityje suteikti pilieciams aukšto lygio sauguma. Šio tikslo turi buti siekiama užkardant nusikalstamuma bei su juo kovojant. Šiame kontekste pamineta ir neteiseta prekyba narkotikais.

Vadovaujantis 31 straipsniu, bendra veikla, susijusia su teismu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, sudaro laipsniškas priemoniu igyvendinimas minimalioms teises normoms, susijusioms su nusikalstamu veiku nusikaltimo sudeties požymiais ir bausmemis organizuoto nusikalstamumo, terorizmo ir neteisetos prekybos narkotikais srityse, nustatyti.

1998 metu gruodžio menesi Vienoje vykusiame susitikime Europos Viršuniu Tarybos patvirtintame Tarybos ir Komisijos veiksmu plane, del Amsterdamo sutarties nuostatu, nustatanciu laisves, saugumo ir teisingumo priemoniu efektyvesni igyvendinima (cf. dokumentas 13844/98 JAI 41), pateikiamas teisetvarkos priemoniu ir teismu bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose tvarkaraštis, kuris bus patvirtintas per 2-5 metus ratifikavus Sutarti. Tai salygoja glaudesni teisetvarkos instituciju bendradarbiavima. Prokuraturos ir tardymo instituciju bendradarbiavimo pagerinimas, pvz., sukuriant teisminiu instituciju tinkla, yra svarbiausias tikslas.

Muitines informacines sistemos ir Neapolio II konvenciju igyvendinimas taip pat pagerins keitimasi informacija ir teisetvarkos instituciju bendradarbiavima.

Amsterdamo sutartyje numatytos naujos galimybes apima:

- reikalavima užtikrinti asmens sveikatos apsauga visose Bendrijos strategijose ir aktuose;

55

- nuostatas del platesnes tarpsektorines veiklos kovos su narkotikais srityje;

- visuomenes sveikatos priemoniu, kuriomis siekiama gerinti visuomenes sveikata, užkirsti kelia žmoniu negalavimams ir ligoms bei pašalinti pavojaus žmoniu sveikatai šaltinius, bendra krypti;

- kvietima vykdyti labiausiai žalos sveikatai itakojanciu ligu priežasciu ir profilaktikos tyrimus, taip palengvinant visapusiška Bendrijos moksliniu tyrimu programu panaudojima;

- bendradarbiavima pletojant keitimasi informacija ir geriausia patirtimi, kad butu kovojama su socialine atskirtimi;

- bendradarbiavima ES lygmenyje tarp valstybiu nariu policijos, muitines istaigu ir kitu teisetvarkos tarnybu;

- Europolui per penkerius metus nuo Amsterdamo sutarties isigaliojimo sudaryti platesnes galimybes ir remti bei skatinti pasiruošima valstybiu nariu koordinavimui;

- nauju tyrimu metodu diegima, valstybiu nariu teisetvarkos istaigu bendradarbiavima, su narkotikais susijusiu nusikaltimu mokslinius tyrimus ir dokumentacija;

- teisingumo ir vidaus reikalu acquis, kuri ypac svarbi pletros procesui stiprinima;

- salygu, kuriomis teisetvarkos ir teismines institucijos gali veikti kitoje valstybeje kartu su tos valstybes institucijomis ir ju sutikimu, svarstyma, vadovaujantis Šengeno konvencija;

- salygu, pagreitinant teismini bendradarbiavima baudžiamosiose bylose, sudarymas.

Amsterdamo sutartyje nustatytus tikslus patvirtino Tamperes Europos Viršuniu Taryba. Ji pakviete kurti bendras tyrimu grupes kovai su tarptautiniu nusikalstamumu ir imtis konkreciu veiksmu prieš pinigu plovima, iskaitant pinigu plovima numatanciu baudžiamuju istatymu ir proceduru derinima.

III. 2000 – 2004 METU ES KOVOS SU NARKOTIKAIS STRATEGIJOS PRINCIPAI IR TIKSLAI

Užtikrinti, kad narkotiku problema butu svarbus ES vidaus ir užsienio veiksmu prioritetas;

Užtikrinti, kad kovos su narkotikais veiksmai butu vertinami;

Testi ES visuotine, ivairiapuse, kompleksine ir subalansuota strategija, kurioje pasiulos ir paklausos mažinimas laikomas susijusiais elementais, kaip pabrežta Jungtiniu Tautu Generalines Asamblejos specialiojoje del kovos su narkotikais sesijoje (UNGASS);

Daugiau prioritetu teikti narkomanijos prevencijai ir narkotiku paklausos, ypac nauju narkomanu skaiciaus bei neigiamu narkotiku vartojimo pasekmiu, sumažinimui;

Sustiprinti kova su organizuotu nusikalstamumu, neteiseta prekyba narkotikais ir kitomis organizuoto nusikalstamumo bei su narkotikais susijusiu nusikaltimu rušimis, sustiprinti valstybiu nariu policijos, muitiniu ir teismini bendradarbiavima;

Skatinti istaigu bendradarbiavima ir pilietines visuomenes itraukima;

Panaudoti naujas Amsterdamo sutarties, ypac straipsniu del sveikatos apsaugos ir narkotiku kontroles, policijos ir teismu bendradarbiavimo bei minimaliu teises aktu normu, galimybes. 31 straipsnio c dalyje numatoma laipsniškai imtis priemoniu minimalioms teises normoms,

56

susijusioms su nusikalstamu veiku nusikaltimo sudeties požymiais ir bausmemis organizuoto nusikalstamumo, terorizmo ir neteisetos prekybos narkotikais srityse, nustatyti;

Padedant EMCDDA ir Europolui, užtikrinti objektyviu, patikimu ir palyginamuju duomenu apie narkotiku reiškini ES rinkima, analizavima ir skleidima;

Laipsniškai integruoti šalis kandidates ir sustiprinti tarptautini bendradarbiavima su kitomis šalimis bei tarptautinemis organizacijomis;

Skatinti ir vystyti tarptautini bendradarbiavima, remiantis 1998 metu birželio menesi UNGASS priimtais principais, itraukti narkotiku kontrole i ES vystymasi remianti bendradarbiavima ir remti Jungtiniu Tautu ir UNDCP pastangas;

Akcentuoti, kad sekmingas šios strategijos ir joje minimu veiksmu igyvendinimas, pareikalaus atitinkamu ištekliu.

Pagrindiniai ES kovos su narkotikais strategijos uždaviniai:

per penkerius metus žymiai sumažinti narkomanijos paplitima, pradedanciu vartoti narkotikus asmenu, ypac jaunesniu kaip 18 metu jaunuoliu, skaiciu;

per penkerius metus žymiai sumažinti su narkotikais siejamos žalos sveikatai (ŽIV, hepatito, TBC, t.t.) atveju ir mirciu;

žymiai padidinti sekmingai išgydytu narkomanu skaiciu;

per penkerius metus žymiai sumažinti neteisetu narkotiku prieinamuma;

per penkerius metus žymiai sumažinti su narkotikais susijusiu nusikaltimu skaiciu;

per penkerius metus žymiai sumažinti pinigu plovima ir neteiseta prekyba prekursoriais.

IV. PAGRINDINES ES POŽIURIO YPATYBES

Europos požiuris yra subalansuotas, ivairiapusisis ir kompleksinis. Vadovaujantis 1998 m. priimtais UNGASS deklaracijos tekstais del orientaciniu narkotiku paklausos sumažinimo principu, nustatytu atitinkamame Veiksmu plane, yra siekiama:

a) sumažinti narkotiku paklausa, vykdant prevencija (ypac jaunimo), gydyma ir reabilitacija bei neigiamu narkotiku vartojimo pasekmiu sumažinima;

b) užkirsti ke lia narkotiku pasiulai teisetvarkos veiksmais, ypatinga demesi skiriant policijai, muitines istaigoms ir teisminiam bendradarbiavimui, kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir pinigu plovimu;

c) sumažinti neteiseta kultivavima tokiais veiksmais, kaip alternatyvios veiklos skatinimas;

d) skatinti tarptautini bendradarbiavima.

Šios priemones papildo ir sustiprina viena kita.

Turetu buti skatinamas valstybiu nariu bendradarbiavimas kovos su narkotikais strategijose, iskaitant kompetentingu instituciju keitimasi informacija.

Problemos, susijusios su narkotiku vartojimu, turi buti nagrinejamos, atsižvelgiant i tokius socialinius reiškinius, kaip skurdas, nepriteklius, nedarbas, busto neturejimas ir socialine atskirtis.

57

Socialines geroves užtikrinimas, ypac parama šeimoms ir sunkiose aplinkybese esantiems asmenims, bus veiksminga apsauga nuo narkotiku problemu.

Narkotiku problemos sprendimas – prioritetas bendradarbiaujant visuomenes geroves, sveikatos ir švietimo, teisingumo ir vidaus reikalu srityse, taip pat palaikant ryšius su naremis nesanciomis valstybemis ir atitinkamomis tarptautinemis organizacijomis. Tai atspindi horizontalu šios problemos pobudi.

Todel i narkomanijos prevencija turetu buti itraukti visu atitinkamu instituciju ir pilietines visuomenes atstovai. Tam butina tvirta, daugeli istaigu aprepianti politika ir bendras sutarimas del strategiju, priemoniu ir uždaviniu bei bendros tokio bendradarbiavimo naudos suvokimo. Socialinis ir sveikatos priežiuros sektoriai bei pedagogai ir teisetvarkos istaigo s turetu dirbti glaudžiai bendradarbiaudami.

Pilieciu, tarp ju ir rizikos grupiu, itraukimas i veiksmus prieš narkotikus yra pirmaeiles svarbos. Nevyriausybines organizacijos turi senas tradicijas, susiformavusias didinant visuomenes samoninguma ir švieciant jaunima, padedant narkomanams ir ju šeimoms bei mažinant padaryta žala. Neretai jos buna musu darbo viziju ir metodu pradininkai. Pilieciu dalyvavimas, siekiant užtikrinti ES strategijos skaidruma, taip pat yra butinas, kadangi kovos su narkotikais politikos formavimas iš anksto lemia, kad bus ypatingas suinteresuotumas atviromis, nuoširdžiomis ir kritiškomis diskusijomis. Europos kovos su narkotikais strategija bus parengta ir igyvendinama glaudžiai bendradarbiaujant su pilietine visuomene. Bus remiami tarptautiniai nevyriausybiniai miestu, susidurianciu su narkotiku problema, tinklai.

Tarptautinis bendradarbiavimas yra paremtas bendros atsakomybes ir partnerystes principu ir yra vykdomas laikantis tarptautiniu susitarimu. I narkotiku problema žvelgiama platesniu žmoniu geroves klausimu kontekste, sprendžiant socialines ir ekonomines problemas.

V. PAKLAUSOS MAŽINIMO PRIEMONES

Remdamasi ankstesne patirtimi, igyta igyvendinant ir atliekant Bendrijos veiksmu pirmosios programos del priklausomybes nuo narkotiku prevencijos ivertinima, ipusejus jos igyvendinimui, Europos Sajunga tesia veiksmus, susijusius su narkotiku paklausos mažinimu.

Amsterdamo sutartyje numatomos placios sudetines priemones kovos su narkotikais srityje. Vadovaujantis 152 straipsniu, Bendrija papildo valstybiu nariu veikla mažinant su narkotikais siejama žala sveikatai, taip pat pletojant informavima ir prevencija.

Deklaracija del orientaciniu narkotiku paklausos sumažinimo principu, priimtu UNGASS, aprepia visas prevencijos sritis, pradedant neigiamu nuostatu formavimu iki neigiamu narkomanijos socialiniu pasekmiu ir poveikio sveikatai sumažinimo. Šiuos orientacinius principus ir paklausos mažinimo veiksmu plana privalo igyvendinti visos valstybes nares.

Be to, turi buti vykdomas darbas, susijes su vairavimu neteisetu narkotiku ir vaistu poveikio bukleje; tolesnis mokslinis ryšio tarp narkotiku ir nelaimingu atsitikimu keliuose tyrimas, kuris leistu valstybems narems paruošti irodymais pagristas strategijas šiai problemai spresti ir keitimosi patirtimi del šios problemos sprendimo.

Narkomanijos prevencijos strategiju ir teisetu bei neteisetu narkotiku sukeltu ligu gydymas turetu buti sudetine bendruomeniu sveikatos strategiju dalis.

Butina parengti ir išvystyti prevencines priemones ir strategijas visoms amžiaus grupems, ypac vaikams ir jaunimui. Tokios priemones turetu buti nukreiptos ne tik išimtinai i neteisetus

58

narkotikus, bet spresti rizikingo elgesio ir priklausomybes problemas, tarp ju ir alkoholio, vaistu, medžiagu, vartojamu kaip dopingas sporte, ir tabako vartojimo klausimus.

Vaikai turi isisamoninti rizika, susijusia su narkotiku, alkoholio ir tabako vartojimu anksciau, negu jie susiduria su šiomis medžiagomis. Vaikams ir jaunimui butinos žinos ir igudžiai, kad jie galetu atsakinga i motyvuoti savo elgesi. Jaunimas ir kitos tikslines grupes, turetu deti pastangas, kad butu užtikrintas bendraamžiu poveikis ir parama.

Vaikams ir jaunimui butina užtikrinti teigiamas alternatyvas ir laisvalaikio užsiemimus. Tevai bei pedagogai privalo suprasti, kokia didele itaka jie daro savo elgesiu ir nuostatomis. Ankstyvas vaiku ir jaunimo rizikingo elgesio ir ji sukelianciu priežasciu nustatymas bei šeimos parama dar jiems nepradejus vartoti narkotiku, yra veiksmingas prevencijos metodas. Didele nauda turi programos tevams, ypac tose vietose, kuriose yra paplites piktnaudžiavimas narkotikais.

Placioji visuomene turetu buti informuojama apie pastangas, kovojant su socialine atskirtimi, ypac narkotiku problemos požiuriu. Veiksmams vietose ir praktinems priemonems paremti turetu buti parengtos žiniasklaidos kampanijos.

Prevencija turetu buti suprantama, kaip platus, valdymo daugelyje sriciu reikalaujantis, klausimas, aprepiantis visus visuomenes elementus; turetu buti skatinamas tolesnis ivairiu instituciju bendradarbiavimas ir bendru strategiju bei projektu kurimas, taip pat moksliniais tyrimais pagristas paklausos mažinimo strategiju ir priemoniu kurimas. Butina efektyviu veiksmu prielaida yra socialinio, sveikatos priežiuros švietimo, teisetvarkos ir sporto srities specialistu mokymas.

Keleto narkotiku vartojimas, neretai kartu vartojant alkoholi ir kitas medžiagas, su psichikos sveikatos problemomis siejamas narkotiku vartojimas turetu buti kontroliuojamas sekmingiau. Vis daugeja senstanciu narkomanu, kuriems butinas ypatingas demesys, mažinant su narkotikais siejama žala sveikatai.

Turetu buti parengtos prevencines narkotiku vartojimo ikalinimo istaigose priemones, toliau diegiamos laisves atemimui alternatyvios bausmes bei užtikrinamos kalinimo salygos nuteistiesiems narkomanams.

Turetu buti skatinamas keitimasis informacija apie kovos su neigiamomis narkotiku vartojimo pasekmemis sveikatai ir neigiamomis socialinemis pasekmemis priemones. Tai galetu buti paslaugos skiriant mažas dozes, jei valstybems narems tai priimtina, bei priemones, kuriomis priešinamasi narkomanu pašalinimui iš visuomeninio gyvenimo. Gydymo srityje taip pat turetu buti keiciamasi informacija apie patirti ir geriausia praktika, pvz., pakaitini gydyma.

B. Specifines temos

Siekiant sumažinti žalinga nauju sintetiniu narkotiku poveiki, butini šie veiksmai: nauju sintetiniu narkotiku ir ju vartojimo, piktnaudžiavimo jais prevencijos ir žalingu pasekmiu sumažinimo ištyrimas ir atitinkamos informacijos pateikimas visuomenei.

Tokios naujos informacines technologijos, kaip internetas, yra efektyvi keitimosi nuomonemis ir informacija priemone. Tai galimybe pasiekti jaunus žmones ir juos tiesiogiai itraukti i prevencine veikla, kurioje valstybes nares jau yra igije vertingos patirties. Interneto naudojimas, skleidžiant objektyvia, patikima ir švieciamaja informacija apie narkotikus bei žalingas narkotiku vartojimo pasekmes, turetu buti skatinamas ir jam turetu buti sudaromos salygos.

59

VI. PASIULOS MAŽINIMO PRIEMONES

A. Kova su organizuotu, su narkotikais susijusiu, nusikalstamumu

Veiksmingai kovai su tarptautine organizuota prekyba narkotikais butinas glaudesnis valstybiu nariu teisetvarkos instituciju ir teismu bendradarbiavimas bei bendradarbiavimas su treciosiomis šalimis.

Tarptautinis organizuotos prekybos narkotikais pobudis reikalauja visas valstybes nares duoti energinga suderinta atsaka, kuriuo ne tik butu atsižvelgiama i nacionalines strategijas, bet ir siekiama ji paversti integruota, ivairiapuse Europos Sajungos strategija. Tokia strategija reikalauja veikti skirtinguose lygmenyse.

Strateginiame lygmenyje butinas patikimas atskiru organizuoto nusikalstamumo grupiu vaidmens ir skirtingu Europos Sajungos geografiniu sriciu sasaju tyrimas. Tam butini veiklos empiriniai duomenys apie nusikalteliu motyvus ir veikimo budus, neteisetos prekybos rinku dinamika, prekybos kelius, apimtis ir tendencijas, organizuota nusikalstamuma ir jo poveiki visuomenei. Vertinimas turetu buti atliekamas ir atnaujinamas periodiškai, pageidautina, kad tai atliktu Europolas, i tai itraukiant ir akademine visuomene bei mokslininkus.

Reikia išanalizuoti kovos su organizuotu nusikalstamumu, iskaitant neteiseta prekyba narkotikais, efektyvuma. Turetu buti parengti nusikalstamumo ir politikos rodikliai, kad butu galima ivertinti pažanga, vykdant organizuoto nusikalstamumo kontrole ir prevencija. Cia taip pat tam tikra vaidmeni turetu atlikti mokslininkai.

Integruota ir ivairiapusiška Europos Sajungos strategija yra butina, siekiant užtikrinti efektyvu valstybiu nariu resursu paskirstyma, kad kovojant su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu butu pasiekta maksimaliu rezultatu.

Teisetvarkos požiuriu strategija turetu buti igyvendinama per projektais pagrista Europos Sajungos kovos su transnacionaliniu organizuotu nusikalstamumu strategija, kaip nustatyta dokumente „Crimorg 167“. Šioje strategijoje atsižvelgiama i bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalu srityje metodus, numatytus Amsterdamo sutartyje: glaudžiau bendradarbiaujant valstybiu nariu policijos pajegoms, muitinems ir kitoms kompetentingoms institucijoms tiesiogiai arba per Europola; glaudžiau bendradarbiaujant valstybiu nariu teismu ir kitoms kompetentingoms institucijoms.

Šiuo atžvilgiu Europos teisminis tinklas kiekvienoje valstybeje nareje yra ikures ryšiu palaikymo punktus, i kuriuos teismu institucijos gali kreiptis pagalbos, teikiant prašymus del teisminio bendradarbiavimo. Ateityje šis tinklas gali buti susietas su Europolu. Europos Viršuniu Tarybos Tampere priimtas sprendimas sukurti „EuroJust“ taip pat turetu buti svarbi teisminiu instituciju bendradarbiavima ir koordinavima lengvinanti priemone.

Šengeno acquis integravimas i kovos su narkotikais sriti bus svarbus elementas, kuriame atsižvelgiama i Šengeno sistemoje vykdoma veikla ir priemones. Šiuo atžvilgiu bus apsvarstyti susitarimai, kuriais remiantis vienos valstybes nares teisetvarkos pareigunai gali veikti kitos valstybes teritorijoje, kaip numatyta Šengeno sutartyje.

Europos Viršuniu Tarybos Tampere padarytos išvados suteikia tvirta pagrinda gerinant policijos, muitines ir teismu bendradarbiavima kovoje su narkotikais.

60

B. Specifines temos

B.1. Kova su pinigu plovimu

Pagal Europos Viršuniu Tarybos išvadas, padarytas Tampere, pinigu plovimas yra organizuoto nusikalstamumo pagrindas. Europos Taryba emesi priemoniu, skirtu sustiprinti kova, susekant, išaldant, paimant ir konfiskuojant nusikalstamu budu gautas pajamas.

Valstybes nares ir toliau užima aktyvia pozicija kovoje su pinigu plovimu ir siekia užtikrinti, kad finansinis sektorius vykdytu 1991 metu Tarybos direktyvoje nustatytas pareigas. Siekiant derinti teises aktus, susijusius su pinigu plovimo nusikaltimais ir nuostatomis del konfiskavimo, ir sustiprinti bendradarbiavima šiuo požiuriu, 1998 metu gruodžio menesi buvo priimtas bendrasis planas.

Dalyvavimas FATF, Europos Tarybos ir Octopus programoje del organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos kontroles irodo ES pasiruošima atlikti svarbiausia vaidmeni, koordinuojant tarptautine veikla šioje srityje. Europos Viršuniu Tarybos Tampere priimtos išvados rodo, kad veiksmams prieš pinigu plovima suteikta nauja varomoji jega.

Pastangas užkertant kelia pinigu plovimui sustiprins:

- pasiulytu pinigu plovimo direktyvos pataisu greitas priemimas ir tolimesnis igyvendinimas, kad butu atnaujinta 1991 metu Direktyva ir išplesta jos taikymo sritis;

- pagalba ES naremis nesancioms šalims ir regionams sukurti kovos su pinigu plovimu sistemas ir sustiprinti pinigu plovimo kontrole, naudojantis ES parama technines pagalbos projektams šioje srityje ir glaudžiai bendradarbiaujant su Finansiniu veiksmu darbo grupe bei padedant JT;

- pastangos kovojant su pinigu plovimu, suteikiant prioriteta esamose ir busimose pagalbos ir bendradarbiavimo programose, butent TACIS ir PHARE;

- valstybiu nariu finansines žvalgybos skyriu informacijos analizavimo ir keitimosi informacija sistemos sukurimas. Nežiurint konfidencialumo nuostatu, taikomu banku ir kitokiai komercinei veiklai, teisminems istaigoms ir finansines žvalgybos skyriams turetu buti suteikta teise, esant teismu vykdomai kontrolei, gauti informacija, kai ji yra butina tiriant pinigu plovima;

- Europolo kompetencijos kovos su pinigu plovimu srityje išpletimas, neatsižvelgiant i nusikaltimo, kuri padarius gautos nusikalstamos iplaukos, ruši.

B.2. Cheminiu prekursoriu kontrole

Prekursoriai – tai svarbi narkotiku pasiulos mažinimo sritis, nes jie yra butini narkotiku gamyboje. Daugeliu iš šiu cheminiu medžiagu yra prekiaujama be apribojimu, jos paprastai naudojamos teisetuose farmaciniuose ir pramoniniuose procesuose, taciau dalis ju nukreipiama neteisetu narkotiku gamybai. Tarptautineje teiseje prekursoriu kontrole vykdoma remiantis 1988 m. JT Konvencijos del kovos su neteiseta prekyba narkotikais ir psichotropinemis medžiagomis, kurios dalyve yra Europos Bendrija, 12 stra ipsniu. Bendrijoje konvencijos nuostatas iteisina Tarybos Reglamentas EEB 3677/90 (su pakeitimais) ir Tarybos Direktyva 92/109/EEB (su pakeitimais), nustatantys prekybos kontrole licencijuojant, registruojant ir išduodant leidimus eksportui.

Be šiuo metu kontroliuojamu 22 cheminiu medžiagu, vis dideja skaicius i saraša neitrauktu prekursoriu, kurie naudojami neteisetoje gamyboje (ypac sintetiniu narkotiku). Nuolat didejanciam ir vis besikeiciam cheminiu medžiagu skaiciui nebutu veiksminga, taikyti griežta formalia kontrole

61

ir todel ieškoma nauju lanksciu sistemu. Stengiamasi sukurti savanoriška nauju cheminiu medžiagu stebesenos mechanizma ir sustiprinti bendradarbiavima su šia pramones šaka, taikant veiksmingesnius darbo bendruomenese metodus, kuriant rekomendacijas informacijos skleidimui apie naujas chemines medžiagas ir padedant chemijos pramones imonems nustatyti ir pranešti apie itartinus sandorius.

Dvišaliais susitarimais del prekursoriu su treciosiomis šalimis užtikrinamas nuolatinis dialogas, geresnis bendradarbiavimas ir keitimasis informacija, siekiant užkirsti kelia neteisetai prekybai. Su asocijuotais nariais svarstomi atitinkami mechanizmai prekursoriu kontrolei gerinti.

B.3. Nauji sintetiniai narkotikai

Atsiradus naujiems sintetiniams narkotikams, tapo butina rasti budus, kaip reaguoti i nauju medžiagu atsiradima ir vartojimo pokycius. Pagrindiniai šios srities uždaviniai – pajegumu didinimas ir efektyvesniu informacijos rinkimo ir valdymo sistemu kurimas.

Iki šiol 1997 m. Bendruju veiksmu planas, kuriame konkretu vaidmeni atlieka Europolas ir EMCDDA ir kuriame buvo sukurta ankstyvojo informavimo apie naujus sintetinius narkotikus sistema, buvo vilciu teikianti ir veiksminga šios problemos sprendimo priemone, todel tokie mechanizmai turetu buti stiprinami.

Butinos papildomos kovos su neteiseta nauju sintetiniu narkotiku prekyba stiprinimo priemones, ypac bendruju veiksmu ivertinimo ir pagerinimo, bendradarbiavimo kovojant su gamyba ir prekyba, iskaitant glaudesni nacionaliniu instituciju ir pramones bendradarbiavima, tarptautini bendradarbiavima, ypac akcentuojant šalis kandidates.

B.4. Vystymasi remiantis bendradarbiavimas ir alternatyvu kurimas

ES daug prisideda prie pasaulines narkotiku kontroles politikos, tarptautinio bendradarbiavimo, kuriuo siekiama pagerinti besivystanciu šaliu, ypac neteisetu žaliavu (aguonu, kokamedžiu ir kanapiu) auginimu besivercianciu šaliu, socialini ir ekonomini vystymasi. Gyventoju grupems, kurios nutraukia neteisetu žaliavu auginima, turetu buti padedama susikurti alternatyvius pajamu šaltinius. Šiame kontekste ypac svarbios alternatyvios šaliu, auginanciu neteisetus narkotinius augalus, pletros programos, kai kuriais atvejais koordinuojamos kartu su UNDCP.

B. 5. Nauju komunikaciju sistemu naudojimas

Nesiekiant apriboti teiseto naudojimosi internetu, iskaitant ir nevaržoma keitimasi informacija apie narkotikus ir kovos su narkotikais strategijas, privalo buti užkirstas kelias bandymams naudotis internetu neteisetais su narkotikais susijusiais tikslais. Jie apima neteiseta narkotiku rinkos kurima bei neteisetai narkotiku gamybai skatinti skirta informacija, medžiaga ir iranga. Turetu buti sustiprintos kontrole vykdanciu valdžios instituciju pastangos, kovojant su neteiseta prekyba narkotikais internete.

VII. VEIKSMAI TARPTAUTINIAME LYGMENYJE

Globaliai narkotiku problemai spresti butina sustiprinti tarptautini bendradarbiavima. Pakankamas demesys turetu buti skiriamas jos destabilizuojanciam poveikiui, butent korupcijai, kuris veikia vietos ekonomika. Visoms šalims iškylanti bendra neteisetu narkotiku gresme reikalauja kovai su narkotikais skirtus veiksmus itraukti i pirmuosius tarptautines darbotvarkes punktus. Tai apima

62

narkotiku vartojimo prevencija ir ju žalingo poveikio sumažinima, kova su neteisetu kultivavimu, gamyba, perdirbimu ir prekyba narkotikais bei prekursoriais. Butina kovoti su kitokiomis organizuoto nusikalstamumo, tokio kaip pinigu plovimas, formomis.

Priemusi Politine UNGASS deklaracija, tarptautine bendruomene isipareigojo dalintis atsakomybe ir imtis suderintu veiksmu, sumažinti neteisetu narkotiku paklausa ir pasiula. ES tarptautinis bendradarbiavimas sprendžiant narkotiku problema laikomas bendru Sajungos pastangu, skatinant socialini ir ekonomini vystymasi, dalimi; narkotiku kontrole butina integruo ti i bendrosios krypties pletros priemones. Svarbiausias bendradarbiavimo principas – projektai su šalimis partneremis, projektu nuoseklumas ir pagarba žmogaus teisems.

Nors 1998 m. gruodžio men. Vienoje vykusioje Europos Viršuniu Taryboje Lotynu Amerika/ Karibai ir Centrine Azija buvo paskelbti prioritetiniais regionais, ES bendradarbiavimas kovojant su narkotikais turetu buti akcentuojamas i asocijuotas šalis, Centrines ir Rytu Europos šalis (iskaitant Balkanu šalis), Pietu ir Vakaru Azija, Pietu Afrikos pletros bendrijos šalis ir kitas Afrikos dalis, ypac i Šiaures ir Vakaru Afrika. Bendradarbiavima su išsivysciusiomis šalimis butina sustiprinti ir dvišaliu, ir tarptautiniu mastu.

Tarptautiniu lygmeniu ES sustiprins savo pastangas:

- igyvendindama ivairius veiksmu planus ir kompleksines priemones, priimtas UNGASS, bendradarbiaudama su Jungtiniu Tautu tarptautine narkotiku kontroles programa (UNDCP);

- sustiprindama bendradarbiavima su tarptautinemis ir regioninemis organizacijomis, ypac su Pasauline sveika tos organizacija ir Jungtiniu Tautu organizacijomis bei Europos Taryba;

- integruodama savo pastangas kovojant su narkotiku problema i platesnius ES užsienio ryšiu tikslus;

- itraukdama vystymasi remianti bendradarbiavima i skirtingas daugiašales ir regionines aplinkas bei imdamasi dvišaliu veiksmu;

- visapusiškai panaudodama bendros užsienio ir saugumo politikos priemones, iskaitant politini dialoga, bendras pozicijas ir bendruosius veiksmus, bendras strategijas ir prekybos politikos instrumentus bei finansine pagalba;

- sustiprindama bendradarbiavima paklausos ir pasiulos mažinimo bei teisingumo ir vidaus reikalu srityse su treciosiomis šalimis; tam bus butinos suderintos visu kompetentingu instituciju pastangos ir ypatingos funkcijos suteiktos Europolui;

- parengdama kovos su narkotikais strategija ir konkrecius uždavinius, kurie atitiktu asocijuotu Centrines ir Rytu Europos šaliu integracijos procesus.

III. INFORMAVIMAS IR VERTINIMAS

ES kovos su narkotikais strategija turi buti pagrista reguliariu narkotiku reiškinio ir jo pasekmiu pobudžio ir masto vertinimu, taip pat moksliniuose tyrimuose igytomis žiniomis ir ankstesniu programu patirtimi. Turi buti ivertinta ir pati strategija.

Reguliarus Europos narkotiku ir narkomanijos stebesenos centro (EMCDDA) ir Europolo atliekami vertinimai – tai vertingas šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti busimas tendencijas, ES lygmenyje pagerinti žinias apie narkotiku reiškini. EMCDDA privalo palaikyti dar glaudesnius ryšius su valstybemis naremis.

63

Butent EMCDDA pavesta rinkti, analizuoti, lyginti ir teikti ataskaitas apie esamus narkotiku reiškinio duomenis. Ypac svarbu užtikrinti, kad centras gautu ir teiktu aukšciausios kokybes informacija.

Veiksmai:

Duomenu palyginamumo pagerinimas – pagrindine EMCDDA užduotis. Pagrindines funkcijos šiuo atveju teks nacionaliniams centrams.

Butinas laipsniškas pagrindiniu epidemiologiniu narkotiku vartojimo pasekmiu sveikatai paplitimo indikatoriu suderinimas.

Nacionalines valdžios institucijos turetu patvirtinti savo isipareigojima šiai užduociai užtikrinti politine ir institucine parama.

Turetu buti išvystytas sisteminis ir mokslinis paklausos ir pasiulos mažinimo ivertinimas.

Atitinkamas Bendrijos teises aktu prekybos prekursoriais srityje ir ju igyvendinimo vertinimas.

Anksciau valstybes nares ir Komisija nepakankama prioriteta teike veiksmu prieš narkotikus vertinimui. Tai privaloma pakeisti ir vertinimas turi buti sudetine ES požiurio dalis. I šiu ivertinimu rezultatus turetu buti atsižvelgiama ruošiant naujas programas. Programas, jei imanoma, turetu vertinti nepriklausomi ekspertai. I tokiu vertinimu rezultatus turetu buti atsižvelgiama rengiant naujas programas. Šioje srityje EMCDDA yra paskelbes ir toliau skelbs rekomendacijas del paklausos ir pasiulos mažinimo priemoniu ir del vertinimo strategiju modeliu.

64

Europos Sajungos Taryba Briuselis, 2000 m. birželio 7 d.

9283/00

LIMITE

CORDROGUE 32

PASTABA

nuo: COREPER

kam: Tarybai/Europos Tarybai

ankstesnis dok. 8305/00 CORDROGUE 28

Tema: ES 2000-2004 Kovos su narkotikais veiksmu planas

I. Ižanga

A. 1999 m. gruodžio menesio susitikime Helsinkyje Europos Viršuniu Taryba patvirtino Europos Sajungos kovos su narkotikais strategija (2000-2004 m.). Strategija aprepia visas artimiausiu penkeriu metu kovos su narkotikais priemones. Ji nustato veiksmu, kuriu turetu buti imtasi visuose lygmenyse, pagrindinius uždavinius ir pobudi.

B. 1. Šis veiksmu planas numato konkrecius strategijos veiksmus. Šio plano sudetines dalys parengtos tarpinstitucineje Europos narkotiku politikos konferencijoje, kuri 2000 m. vasario 28-29 d. ivyko Briuselyje, remiant Komisijai, pirmininkaujant Tarybai ir Europos Parlamentui. Kitas Veiksmu plano šaltinis – pasiulymai, numatyti Jungtines Karalystes iniciatyvoje prieš narkotikus doc.7826/00CORDROGUE 25, kurie ruošiant plana buvo išsamiai išnagrineti.

2. Remdamasi Komisijos tarnybu nepoziciniu dokumentu ir rašytinemis delegaciju pastabomis, Horizontalioji kovos su narkotikais darbo grupe ši plana aptare savo sus itikimuose, vykusiuose 2000 m. balandžio 12, gegužes 17 ir gegužes 30 d.

II. Plano esme

A. 1. ES kovos su narkotikais veiksmu planas apibrežia veiksmus, kuriu turi buti imtasi 2000-2004 metais. Ji sudaro du tikslai:

Pirma, jame turetu buti pateikiami artimiausiu penkeriu metu Europos Sajungos veiklos, siekiant igyvendinti 2000-2004 m. ES kovos su narkotikais strategija, orientyrai.

Antra, juo turetu buti padetas tvirtas pagrindas 2000-2004 m. ES kovos su narkotikais strategijos vertinimams, kuriuos Komisija isipareigojo atlikti. Šiame kontekste numatoma, kad:

- vertintojai tikrintu, kokia apimtimi visos atitinkamos institucijos yra igyvendine Kovos su narkotikais veiksmu plano priemones, bei nustatytu, kokia apimtimi yra igyvendintas Veiksmu planas;

- jie nustatytu, kokia apimtimi Veiksmu plano igyvendinimas atitinka ES kovos su narkotikais strategijos reikalavimus;

65

- jie ivertintu, koki poveiki veiksmai, kuriu buvo imtasi, turejo narkotiku problemai, o taip pat pacios ES kovos su narkotikais strategijos aktualuma.

2. Del konkreciu plano punktu pabrežtina, kad

- paklausos sumažinimo klausimu, ES kovos su narkotikais strategijoje aiškiai pareikšta, kad narkomanijos prevencija turetu aprepti ir teisetus, ir neteisetus narkotikus.

- tarptautinio bendradarbiavimo klausimu, kaip pabreže Jungtines Karalystes delegacija, šaliu kandidaciu kovos su narkotikais strategijos ES yra svarbios ir ju pažangos acquis šioje srityje atitikties bei busimos narystes ES požiuriu, ir realiu problemu, su kuriomis šios šalys šiuo metu susiduria ir kurios neretai yra susije su narkotiku problemomis ES šalyse, požiuriu. Todel ES yra pasiryžusi kuo veiksmingiau padeti šalims kandidatems spresti bendras neteisetu narkotiku problemas.

B. 1. Daugumai priemoniu konkretus terminai nenustatyti, siekiant užtikrinti tam tikra lankstuma. Taciau planas turi buti igyvendintas iki 2004 metu, o kai kurioms priemonems yra nustatyti tikslus terminai (pvz., 2000 metu pabaiga – terminas Komisijai pabaigti studija del minimaliu taisykliu, susijusiu su neteisetos prekybos narkotikais sudeties ir bausmiu, nustatymo).

2. Planui igyvendinti nebuvo nustatytos darbo grupes ar kitos institucijos, siekiant daugiau lankstumo suteikti pirmininkavima perimancioms šalims. Plano igyvendinima prižiures ir stebes atitinkamos Tarybos institucijos, ypac Horizontalioji kovos su narkotikais darbo grupe, kovos su neteiseta prekyba narkotikais darbo grupe, Sveikatos apsaugos darbo grupe prekursoriu srityje bei Ekonomikos reikalu darbo grupe ir Komisijos prekursoriu darbo grupe. Atitinkamas funkcijas atliks EMCDDA ir Europolas.

3. Plane kreipiamasi i tokias Europos Sajungos institucijas ir istaigas, kaip Taryba, Komisija, Europolas ir EMCDDA. Jame taip pat pateikiama bendra politine sistema, raginama imtis nacionaliniu ve iksmu, visiškai laikantis subsidiarumo principo, nacionaliniu taisykliu ir tvarkos bei naudojantis turimomis biudžetinemis lešomis. Kiekviena Tarybai pirmininkaujanti šalis savo programoje pagrindini demesi skirs plano igyvendinimui.

III. 2000 m. birželio 7 d. COREPER patvirtino Priede esanti plana ir pakviete Taryba:

- perduoti teksta Europos Tarybai patvirtinti;

- leisti perduoti ši plana Europos Parlamentui, Ekonominiu ir socialiniu reikalu komitetui ir Regionu komitetui.

66

PRIEDAS

ES KOVOS SU NARKOTIKAIS VEIKSMU PLANAS

I. Koordinavimas

1.1. Užtikrinti, kad narkotiku problema butu svarbus ES vidaus ir užsienio veiksmu prioritetas (Strategijos 1 tikslas)

1.1.1. Europos Sajungos institucijos užtikrina gera instituciju koordinavima; kiekviena pirmininkavima Tarybai perimanti šalis perduoda savo darbo kovos su narkotikais srityje programa Parlamentui, Ekonominiu ir socialiniu reikalu komitetui bei Regionu komitetui.

1.1.2. 2002 metais (peržiura, atliekama ipusejus igyvendinti plana) ir 2004 metais (galutinis ivertinimas) Tarybai pirmininkaujanti šalis apsvarsto galimybe organizuoti šio plano igyvendinime dalyvaujanciu instituciju aukšto lygio susitikima.

1.1.3. Tarybai pirmininkaujanti šalis reguliariai (du kartus per metus) sudaro galimybes valstybiu kovos su narkotikais koordinatoriams ar asmenims, atsakingiems už kovos su narkotikais strategijas, susitikti Horizontaliojoje kovos su narkotikais darbo grupeje pasikeisti informacija apie nacionalinius pokycius ir suderinti glaudesnio bendradarbiavimo galimybes.

1.1.4. Tarybai pirmininkaujanti šalis i metine 1996 m. gruodžio men. Bendro veiksmu plano igyvendinimo ataskaita itraukia velesniu priemoniu, kuriu buvo imtasi del šio plano, apžvalga ir perduoda šia ataskaita Europos Parlamentui.

1.1.5. Taryba informuoja Europos Taryba apie kova su narkotikais.

1.1.6. Taryba ir Komisija integruoja kovos su narkotikais klausimus i platesnius ES užsienio ryšiu, iskaitant pletros bendradarbiavima, pilnai panaudojant BUSP instrumentus bei prekybos politikos instrumentus ir technine bei finansine pagalba, uždavinius.

1.1.7. Padedant EMCDDA, Komisija organizuoja, kad studija butu baigta iki 2001 m. gegužes men., ir taip išsiaiškina, ar veikianti koordinavimo tvarka galetu buti pagerinta ir, jei taip, kokiu budu.

1.2. Testi ES visuotine, ivairiapusiška, kompleksine ir subalansuota strategija, kurioje pasiulos ir paklausos mažinimas laikomas susijusiais elementais, kaip pabrežta Jungtiniu Tautu Generalines Asamblejos specialiojoje sesijoje del kovos su narkotikais (UNGASS) (Strategijos 3 tikslas).

1.2.1. Sustiprinti Horizontaliosios kovos su narkotikais darbo grupes, kaip visu su narkotikais susijusiu klausimu koordinatoriaus Taryboje, vaidmeni. Tam, kad galetu vykdyti savo priežiuros ir stebesenos funkcijas, ji turetu buti informuojama apie visu atitinkamu istaigu veiksmus, susijusius su kova su narkotikais.

67

1.2.2. Atsižvelgiant i nacionalinius teises aktus ir Tarybos administracines strukturas, paraginti visas valstybes nares apsvarstyti ir nustatyti nacionalini koordinavimo mechanizma, jei jis neveikia, ir ji sustiprinti ir(ar) paskirti šalies kovos su narkotikais koordinatoriu.

1.2.3. Taryba užtikrina, kad atitinkamose kompetencijos srityse butu visiškai naudojamasi ES istaigomis, ypac Europolu ir Europos narkotiku ir narkomanijos stebesenos centru.

1.2.4. Komisija, Taryba ir valstybes nares užtikrina, kad ju kovos su narkotikais programose ir strategijose butu atsižvelgiama i subalansuotu ir ivairiapusiu priemoniu vykdyma.

1.3. Skatinti istaigu bendradarbiavima ir pilietines visuomenes itraukima (Strategijos 6 tikslas)

1.3.1. Taryba paragina visas valstybes nares nacionaliniame, regioniniame ir(ar) vietos lygmenyse užtikrinti veiksmingas koordinuojancias istaigas, jungiancias visu atitinkamu istaigu ir nevyriausybiniu organizaciju kompetencija ir patirti.

1.3.2. Visos valstybes nares ir Komisija turi nustatyti bendradarbiavimo su pilietine visuomene, bendruomenemis ir savanoriu grupemis strategija.

1.4. Skirti atitinkamus išteklius kovos su narkotikais priemoniu vykdymui (S trategijos 11 tikslas) ir socialiniu piktnaudžiavimo narkotikais pasekmemis mažinimui.

1.4.1. Taryba ir Komisija išanalizuoja siulyma sudaryti visu valstybes išlaidu narkotikams saraša., atsižvelgdama i dabartines EMCDDA ir Pompidou grupes pastabas;

1.4.2. Valstybes nares ir Komisija prašo skirti atitinkama finansavima veiksmingoms priemonems, iskaitant narkotiku vartojimo prevencija, su narkotikais susijusiu nusikaltimu prevencija ir neigiamu narkotiku pasekmiu sveikatai ir socialiniu pasekmiu sumažinima.

1.5. Tarybai paraginti visas valstybes nares, naudojantis EMCDDA istatymu duomenu baze, dalintis informacija apie nacionalines strategijas ir veiksmu planus, su narkotikais susijusius teises aktus, politika ir pažangius projektus. Glaudžiau bendradarbiaujant turetu buti pilnai panaudojamos Falcone ir OISIN programos.

2. Informacija ir vertinimas

2.1. Padedant EMCDDA ir Europolui, užtikrinti objektyviu, patikimu ir sulyginamu duomenu apie narkotiku reiškini ES rinkima, analizavima ir skleidima (Strategijos 8 tikslas)

2.1.1. Valstybes nares, vadovaudamosi EMCDDA pateiktomis techninemis priemonemis bei rekomendacijomis ir naudodamosi EMCDDA sudaryta ir Tarybos patvirtina palyginamaja forma, teikia patikima informacija apie penkis pagrindinius epidemiologinius indikatorius:

1) narkotiku vartojimo bendrojoje populiacijoje mastas ir modeliai;

2) narkotiku vartojimo paplitimas;

3) narkomanu gydymo poreikis;

68

4) mirtys nuo narkotiku vartojimo;

5) užkreciamuju ligu, susijusiu su narkotiku vartojimu, rodikliai (ŽIV, hepatitas).

2.1.2. EMCDDA renka ir analizuoja informacija ES lygmenyje.

2.1.3. EMCDDA paruošia su narkotikais susijusio nusikalstamumo, neteisetu narkotiku prieinamumo (taip pat ir gatvese) ir su narkotikais susijusios socialines atskirties rodiklius.

2.1.4. Valstybes nares ir EMCDDA pagal turimas finansines galimybes užtikrina, kad Nacionaliniams narkotiku monitoringo centrams butu teikiama reikiama politine ir finansine parama, igyvendinant penkis pagrindinius epidemiologinius indikatorius.

2.1.5. Europos Narkotiku ir narkomanijos monitoringo centrui (EMCDDA) darba, susijusi su 2.1.1. ir 2.1.3. punktuose nurodytu indikatoriu ir rodikliu ruošimu, pabaigti iki 2000 metu pabaigos ir veliau kiekvienais metais atsiskaityti Horizontaliajai kovos su narkotikais darbo grupei apie pagrindiniu indikatoriu konvergavima.

2.1.6. Komisija, bendradarbiaudama su monitoringo centru, kas dvejus metus visoje ES atlieka tyrima „Eurobarometras“ – ištiria visuomenes, ypac jaunimo, požiuri i narkotikus.

2.1.7. Komisija remia Europos sistemos, kuri vertintu ir ragintu valstybes nares sukurti nacionaliniu toksikologiniu tyrimu, klinikiniu duomenu baziu ir eksperimentiniu, klinikiniu ar epidemiologiniu tyrimu ekspertu centru tinkla.

2.1.8. Europolas ir EMCDDA paruošia sunorminta narkotiku poemio atveju duomenu baze, kuri butu idiegta visose valstybese narese ir pagrista suderintais kriterijais bei indikatoriais.

2.2. Užtikrinti kovos su narkotikais veiksmu ivertinima (Strategijos 2 tikslas).

2.2.1. Komisija organizuoja Kovos su narkotikais strategijos igyvendinima pagal ši Veiksmu plana ir atlieka atitinkamus ivertinimus ipusejus ir pabaigus 2000-2004 m. bei teikia ataskaitas Tarybai ir Parlamentui.

2.2.2. Kad butu galima ivertinti pažanga vykdant uždavinius, EMCDDA/Europolas, pasitelkdami valstybiu nariu kompetencija ir patirti, pagrindžia ES kovos su narkotikais strategija išmatuojamais rodikliais. Jei imanoma, šis darbas galetu buti baigtas iki 2000 metu pabaigos.

2.2.3. Taryba, remdamasi Horizontaliosios darbo grupes kovai su narkotikais darbu, kuri ji atliko bendradarbiaudama su Kovos su prekyba narkotikais darbo grupe, Daugiašake kovos su organizuotu nusikalstamumu darbo grupe ir Sveikatos apsaugos darbo grupe, nustato valstybiu nariu ir Komisijos geriausia praktika kovos su narkotikais srityje.

2.2.4. Horizontalioji kovos su narkotikais darbo grupe, remdamasi 1996 m. gruodžio men. Bendruju veiksmu iniciatyvai pateikta ataskaita, išanalizuoja valstybiu nariu ir Komisijos veikla kovojant su narkotikais, jos igyvendinima ir veiksminguma, igyta patirti ir atliktus kovos su narkotikais strategiju pakeitimus.

2.2.5. Komisija organizuoja ivertinima:

- 1997 metu birželio menesio Bendruju veiksmu del sintetiniu narkotiku, atsižvelgiant i EMCDDA atlikta išankstinio perspejimo sistemos ivertinima;

- Bendrijos teises aktu, del prekybos cheminiais prekursoriais kontroles, igyvendinimo.

69

2.2.6. Valstybes nares ir Europolas, padedami mokslininku, ivertina kovos su organizuotu, su narkotikais susijusiu, nusikalstamumu ir jo prevencijos efektyvuma ir parengia nusikalstamumo ir strategijos rodiklius.

2.2.7. Valstybes nares ir Europolas, padedami mokslininku, paruošia narkotiku prekyba užsiimanciu organizuoto nusikalstamumo grupuociu vaidmens metini ivertinima.

3. Paklausos sumažinimas, narkomanijos ir su narkotikais susijusiu nusikaltimu prevencija

3.1. Daugiau prioritetu teikti narkomanijos prevencijai ir narkotiku paklausos, ypac nauju narkomanu skaiciaus, bei neigiamu narkotiku vartojimo pasekmiu sumažinimui (Strategijos 4 tikslas)

3.1.1. Per penkerius metus žymiai sumažinti narkomanijos paplitima, asmenu pradedanciu vartoti narkotikus, ypac jaunesniu kaip 18 metu, skaiciu (Strategijos 1 uždavinys).

3.1.1.1. Valstybes nares ir Komisija paruošia placias teisetu ir neteisetu narkotiku prevencijos programas, apimanc ias daugelio narkotiku vartojima. Valstybes nares i mokyklu programas raginamos itraukti teisetu ir neteisetu narkotiku vartojimo prevencija ir ruošia pagalbos programas tevams.

3.1.1.2. Komisija užtikrina, kad butu naudojamasi esamomis Bendrijos programomis, skirtomis kovoti su socialine atskirtimi ir nepilnameciu nusikalstamumu miestuose bei skatinti socialine reintegracija.

3.1.1.3. Valstybes nares skiria atitinkamas lešas teigiamoms narkotiku alternatyvoms, pavyzdžiui, finansuoja laisvalaikio užsiemimus jaunimui, ypac tose miesto vietose, kuriose nera visuomenines veiklos.

3.1.1.4. Valstybes nares ir Komisija, atsižvelgdamos i sintetinius narkotikus vartojanciu asmenu specifika, toliau pletoja novatoriškus piktnaudžiavimo sintetiniais narkotikais prevencijos budus.

3.1.2. Per penkerius metus žymiai sumažinti su narkotikais siejamos žalos sveikatai (ŽIV, hepatitas, TBC, t.t.) atveju ir mirciu skaiciu (Strategijos 2 uždavinys).

3.1.2.1. Valstybes nares vysto darba su narkomanais vietose ir ieško budu palengvinti paslaugu teikima, iskaitant gydyma nuo narkotiku, pakaitini gydyma, konsultavima ir profilaktika, kad sumažinti ligu plitimui.

3.1.2.2. Valstybes nares ir Komisija suplanuoja ir igyvendina pažangias informavimo apie narkotiku vartojimo keliamus pavojus kampanijas ir narkotiku vartojimo keliamos rizikos ir neigiamu pasekmiu mažinimo programas. Kampanijos turi buti igyvendinamos bendradarbiaujant su tikslinemis grupemis.

3.1.2.3. Valstybes nares ir Komisija teikia objektyvia, patikima ir prieinama informacija apie narkotikus ir su jais susijusius pavojus, pasinaudodamos naujomis komunikacijos priemonemis (pvz., internetu).

3.1.2.4. Valstybes nares užtikrina, kad pakankamai demesio butu skiriama su narkotikais susijusiems klausimams, vykdant gydytoju, socialiniu darbuotoju ir kitu sveikatos priežiuros ir socialinio sektoriaus darbuotoju mokyma ir švietima.

70

3.1.2.5. Komisija ir valstybes nares ištiria itaka vairavimui apsvaigus nuo neteisetu narkotiku ar medikamentu vartojimo.

3.1.2.6. Valstybes nares nustato strategijas ir padidina prieinamuma paslaugu skirtu narkomanams, kuriu neapima ar nepasiekia esamos paslaugos bei programos, kuriems gresia didele žala sveikatai, su narkotikais susijusiu užkreciamu ligu ir net mirtinu nelaimingu atsitikimu rizika, padeda tokiems narkomanams sumažinti gresme asmens ir visuomenes sveikatai.

3.1.2.7. Valstybes nares apsvarsto veiksmingas narkomanu vakcinavimo nuo hepatito A ir B strategijas.

3.1.3. Žymiai padidinti sekmingai išgydytu narkomanu skaiciu (Strategijos 3 uždavinys).

3.1.3.1. Valstybes nares teikia narkomanams ivairias gydymo paslaugas ir taiko veiksmingas priemones priklausomybe turintiems asmenims daromos žalos sveikatai sumažinimui.

3.1.3.2. Valstybes nares skiria pakankamai lešu gydymui nuo narkomanijos, kad del gydymo besikreipiantiems narkomanams stacionaru ir ambulatorini gydyma butu galima užtikrinti per imanomai trumpiausia laika.

3.1.3.3. Valstybes nares nustato aiškias rekomendacijas del gydymo paslaugu standartu ir tikslu bei užtikrina pagrista gydymo ivertinima. Turetu buti akcentuojamas mokslinis skirtingu gydymo metodu ivertinimas. Turetu buti panaudojama visa Bendrijos moksliniu tyrimu ir pletros programa.

3.1.3.4. Valstybes nares užtikrina, kad butu skiriamas pakankamas demesys buvusiu narkomanu socialinei ir profesinei reabilitacijai. Turetu buti panaudojamos visos Bendrijos programos, susijusios su šia sritimi.

3.2. Visiškai išnaudoti naujas Sutarties, ypac straipsniu del sveikatos apsaugos ir tyrimu, teikiamas galimybes (Strategijos 7 tikslas)

3.2.1. Komisija užtikrina, kad narkotiku prevencija butu svarbiausias busimos visuomenes sveikatos programos komponentas.

3.2.2. Valstybes nares ir Komisija skiria pakankamas lešas moksliniams biomedicininiu ir socialiniu narkomanijos priežasciu, narkomanijos prevencijos ir narkotiku vartojimo bihevioristiniu modeliu tyrimams. Komisija remia šios tyrimu srities, kaip prioritetines, itraukima i Bendrijos moksliniu tyrimu ir pletros programa.

3.2.3. Komisija ir valstybes nares nustato naujas sritis, tokias kaip geriausios praktikos skleidimas, mokymas ir tinklu kurimas, kuriose butu galima Europos lygmeniu padeti sumažinti su narkotikais susijusia žala.

3.3. Taikyti visapusiška darbo metoda

3.3.1. Komisija ir valstybes nares parengia ir igyvendina prevencines priemones bei strategijas visoms amžiaus grupems, ypac vaikams ir jaunimui.

3.3.2. Komisija ir valstybes nares pagal kompetencija skiria pakankama demesi rizikingam elgesiui ir žalingiems iprociams, iskaitant alkoholio, vaistu, sporte vartojamu dopingo medžiagu ir tabako vartojimui.

71

3.4. Vykdyti su narkotikais susijusio nusikalstamumo, ypac nepilnameciu padarytu nusikaltimu, prevencija

3.4.1. Per penkerius metus žymiai sumažinti su narkotikais susijusiu nusikaltimu skaiciu (Strategijos 5 uždavinys).

3.4.1.1. Komisija ir valstybes nares parengia programas, skatinancias geriausia praktika, vykdant susijusiu su narkotikais nusikaltimu, nepilnameciu ir nepilnameciu nusikalstamumo miestuose prevencija.

3.4.1.2. Taryba ir Komisija, remdamosi bendru Europolo ir EMCDDA darbu, turi paruošti bendra palyginamaji savokos „narkotikas“ apibrežima, kuris leistu iš esmes palyginti su narkotikais susijusiu nusikaltimu skaiciu.

3.4.2. Valstybes nares nustato konkrecius mechanizmus, užtikrinancius ikalinimui alternatyvias bausmes, ypac jauniems narkotikus vartojantiems pažeidejams.

3.4.3. Valstybes nares sustiprina pastangas narkomanijos prevencijos srityje, teikiant gydymo paslaugas ir priemones, kuriomis siekiama sumažinti žala sveikatai, ikalinimo istaigose ir atlikus laisves atemimo bausme.

3.4.4. Komisija ir valstybes nares apsvarsto EMCDDA atlikta ES valstybiu nariu teises ir praktikos studija, kuri susijusi su narkomanu traktavimu teisingumo sistemoje, iskaitant tokius klausimus, kaip narkomanu nustatymas po suemimo, laisves atemimui alternatyvios bausmes, salygos gydymui bausmiu vykdymo sistemoje. Komisija ir valstybes nares apsvarsto, kaip pasidalinti geriausia narkomanu traktavimo teisingumo sistemoje praktika.

3.5. Mokymas ir keitimasis patirtimi, kovojant su narkotiku vartojimu

3.5.1. Valstybes nares skatina suderintu kvalifikaciniu igudžiu ugdyma (akademiniame ir profesiniame lygmenyje) narkotiku prevencijos srityje.

3.5.2. Valstybes nares ir Komisija parengia ir idiegia sveikatos priežiuros ir socialiniuose sektoriuose su narkomanais dirbanciu mokytoju ir specialistu programas.

3.5.3. Valstybes nares skatina keitimasi geriausia praktika narkomanijos prevencijos srityje ir užtikrina, kad i visas sekmingas programas butu atkreiptas valstybiu nariu ir Komisijos demesys.

4. Pasiulos mažinimas

4.1. Sustiprinti kova su organizuotu nusikalstamumu, neteiseta prekyba narkotikais ir kitomis organizuoto nusikalstamumo bei su narkotikais susijusiu nusikaltimu rušimis, sustiprinti valstybiu nariu policijos, muitiniu ir teismini bendradarbiavima (Strategijos 5 tikslas)

4.1.1. Per 5 metus žymiai sumažinti neteisetu narkotiku prieinamuma (Strategijos 4 uždavinys).

4.1.1.1. Valstybes nares užtikrina aukšto lygio ES išores sienu apsauga ir kuria jungtines kontroles grupes, pvz., policijos, muitiniu, imigracijos ir pasienio apsaugos grupes.

72

4.1.1.2. Taryba ir Komisija, padedant Europolui, nauju technologiju, ypac interneto, pagalba parengia rekomendacijas del kovos su neteiseta su narkotikais susijusia veikla.

4.1.1.3. Atsižvelgiant i esamas ES informacijos keitimosi sistemas ir padedant Europolui, valstybes nares kartu dirba atitinkamose Tarybos institucijose ir sustiprina savo pastangas, kovojant su neteiseta prekyba narkotikais jurose, iskaitant mokymo kursus del itartinu laivu atpažinimo ir sekimo bei patekimo i laivus ir ju kratos proceduru nustatymo. Valstybes nares turetu pripažinti JT Konvencijos del neteisetos prekybos narkotikais ir psichotropinemis medžiagomis 17 straipsnyje išdestytu principu igyvendinimo svarba.

4.1.1.4. Valstybes nares, padedant Interpolui, apsvarsto galimybes sujungti teismo medicinos ir teisetvarkos informacija, siekiant išaiškinti sintetiniu narkotiku gamyba ir prekyba, tokiu narkotiku sudeti ir ju gamyba bei neteiseta prekyba užsiimancius asmenis. Šiuo tikslu valstybiu nariu teismo medicinos laboratorijos turetu keistis informacija apie paimtu sintetiniu narkotiku pavyzdžiu tyrimus. Rezultatai turetu buti prieinami atitinkamoms valstybiu nariu sveikatos priežiuros institucijoms.

4.1.1.5. Komisija remia va lstybiu nariu pastangas pagerinti policijos, muitines istaigu ir teismini bendradarbiavima per mainu ir mokymo programas, naudojantis esamu treciojo ramscio programu patirtimi ir rezultatais.

4.1.1.6. Valstybes nares ir Europolas igyvendina projektais paremta ES teisetvarkos kovos su transnacionaliniu organizuotu nusikalstamumu strategija, skirta kovai su neteiseta prekyba narkotikais.

4.1.1.7. Busimas Europos policijos koledžas vykdo naudinga mokyma minetose srityse.

4.1.2. Per penkerius metus žymiai suma žinti pinigu plovima ir neteiseta prekyba prekursoriais (Strategijos 6 uždavinys)

4.1.2.1. Komisija teikia Tarybai reguliarias ataskaitas apie pinigu plovimo ES kontrole, praejusiais metais taikytas ir kitiems metams siulomas priemones.

4.1.2.2. Valstybes nares imasi konkreciu kovos su pinigu plovimu veiksmu, iskaitant pinigu plovima numatanciu baudžiamuju istatymu ir proceduru derinima.

4.1.2.3. Valstybes nares taiko valstybiu nariu finansines žvalgybos skyriu informacijos analizavimo ir keitimosi ja sistemas.

4.1.2.4 Komisija teikia Tarybai reguliarias ataskaitas del neteisetos prekybos cheminiais prekursoriais kontroles, praejusiais metais taikytu ir kitais metais siulomu veiksmu.

4.1.2.5. Bendradarbiaudama su valstybemis naremis, Komisija nustato i saraša neitrauktu prekursoriu savanoriška stebesena, vykdoma bendradarbiaujant su chemijos pramone.

4.1.2.6. Padedant Komisijai ir Europolui, valstybes nares organizuoja muitines istaigu ir policijos mokymus, kovojant su neteiseta prekyba prekursoriais.

4.2. Visapusiškai panaudoti Amsterdamo sutarties, ypac jos straipsniuose del narkotiku kontroles, suteikiamas galimybes, muitines istaigu, policijos ir teisminiu istaigu bendradarbiavima bei minimaliu teises normu nustatyma (Strategijos 7 uždavinys)

73

4.2.1.Valstybes nares kuo greiciau isteigia bendrus muitines istaigu, policijos ir teisminiu istaigu tyrimo skyrius, atsakingus už kova su neteiseta narkotiku prekyba ju teritorijoje.

4.2.2. Padedant Europolui, valstybes nares sustiprina bendradarbiavima kovoje su neteiseta prekyba narkotikais ir atitinkamose teisinese sistemose ikuria jungtines valstybiu nariu kovos su neteiseta narkotiku prekyba darbo grupes

4.2.3. Valstybes nares skatina regionu, kuriems turi itakos panašios narkotiku problemos, bendradarbiavima.

4.2.4. Komisija, pasikonsultavusi su EMCDDA ir atsižvelgusi i turimus informacijos šaltinius, pradeda atsakomybe už neteiseta prekyba narkotikais nustatanciu ir teismu bei teisetvarkos istaigu taikomu istatymu apibrežimu, bausmiu ir tokiu istatymu praktinio igyvendinimo studija. Remdamasi šia studija ir vadovaudamasi atitinkamomis Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatomis, Komisija siulo priemones, nustatancias minimalias teises normas, susijusias su neteisetos prekybos narkotikais sudeties požymiais ir bausmemis. Studija turetu buti atlikta iki 2000 metu pabaigos ir iki 2001 m. kovo 31 d. pateikti pasiulymai.

4.2.5. Valstybes nares ir Europolas skatina naujus su narkotikais susijusiu nusikaltimu tyrimo metodus, mokslinius tyrimus ir dokumentacija.

4.2.6. Vyriausiuju policijos pareigunu darbo grupe apsvarsto galimybe kova su neteiseta prekyba narkotikais itraukti i savo darbo prioritetines sritis ir konkreciai analizuoti, kaip butu galima pagerinti policijos bendradarbiavima kovojant su neteiseta prekyba narkotikais ir kokie turetu buti prioritetai šioje srityje.

5. Tarptautinis bendradarbiavimas

5.1. Laipsniškai integruoti šalis kandidates ir sustiprinti tarptautini bendradarbiavima su kitomis šalimis bei tarptautinemis organizacijomis (Strategijos 9 tikslas)

5.1.1. Komisija ir taryba užtikrina, kad šalys kandidates priimtu Bendrijos acquis ir geriausia praktika kovos su narkotikais srityje bei užtikrintu tinkama igyvendinima. Valstybes nares ir Komisija šalims kandidatems paruošia kovos su narkotikais veiksmu plana, kuriame nustatomi reikalavimai, kuriuos jos turi igyvendinti, kad galetu kuo greiciau igyvendinti acquis.

5.1.2. Komisija derisi su šalimis kandidatemis del ju dalyvavimo Europos narkotiku ir narkomanijos stebesenos centro darbe. Komisija siulo Tarybai kuo greiciau parengti igaliojimu šioms deryboms projekta.

5.1.3. Komisija ir valstybes nares, naudodamosi technine pagalba ir finansavimu, toliau remia šalis kandidates, joms kovojant su narkomanija ir neteiseta prekyba narkotikais. Ypatingas demesys turetu buti skiriamas (tai pat ir per PHARE) nacionaliniu strategiju sukurimui, nacionaliniu kovos su narkotikais skyriu, ryšiu su EMCDDA palaikymo centru isteigimui ir veiksmingai i ES bei šalis kandidates ivežamu narkotiku kontrolei. Pagalbos šalims, kuriose nevykdomi PHARE projektai, mechanizmai turetu aprepti darbo kovojant su narkotikais užtikrinima. Atsižvelgdama i esamus išteklius, Komisija turetu ieškoti nauju šaltiniu bendradarbiavimui su Turkija finansuoti ir Stojimo partnerystes projekte numatyti bendradarbiavima narkotiku kontroles klausimais. Turetu buti apsvarstyta kovos su narkotikais dvyniu projektu ir pasiruošimo stojimui patareju-specialistu narkotiku kontroles klausimais galimybe.

74

5.1.4. Taryba rengia metinius visu ES pagalbos projektu,, skirtu šalims kandidatems kovos su narkotikais srityje, aptarimus.

5.1.5. Komisija ir valstybes nares igyvendina pasiruošimo stojimui pakta del kovos su organizuotu nusikalstamumu ir išplecia jo taikymo sriti šalims kandidatems.

5.2. Skatinti tarptautini bendradarbiavima, itraukti narkotiku kontrole i ES vystymasi remianti bendradarbiavima ir remti Jungtiniu Tautu ir UNDCP pastangas, ypac vystyti tarptautini bendradarbiavima, remiantis 1998 metu birželio menesi UNGASS priimtais principais

5.2.1. Kovodamos su narkotiku problema tarptautiniu mastu, Komisija ir Taryba prioriteta teikia šalims kandidatems ir tiems pasaulio regionams, kuriuose narkotikai yra gaminami arba per kuriuos jie tranzitu ivežami i ES.

5.2.2. Valstybes nares ir Komisija koordinuoja projektus treciosiose šalyse ir regionuose, kad galetu bendrai vertint ir igyvendinti savo veiksmus.

5.2.3. Valstybes nares ir Komisija stiprina bendradarbiavima su daugiašalemis ir tarptautinemis organizacijomis, jei tai padidintu ju veiksmu efektyvuma.

5.2.4. Komisija ir valstybes nares užtikrina pakankamus išteklius pasiulos mažinimo (pvz., kovos su neteiseta prekyba narkotikais ir pletros alternatyvu remimui) ir paklausos mažinimo programu ir projektu igyvendinimui. Valstybes nares ir Komisija kiekvienais metais teikia Komisijai (Horizontaliajai kovos su narkotikais darbo grupei) ataskaitas apie visus kovos su narkotikais treciosiose šalyse vykdomus projektus ir atnaujina duomenis. Komisija paruošiamajame etape informuoja Taryba apie visus pagalbos trec iosioms šalims projektus kovos su narkotikais srityje.

5.2.5. Valstybes nares ir Komisija užtikrina, kad bendradarbiaujant su kandidatemis nesanciomis šalimis ir šalimis kandidatemis visuose atitinkamuose BUSP veiksmuose butu atsižvelgiama i ES kovos su narkotikais strategijos tikslus.

5.2.6. Valstybes nares ir Komisija sudaro bendradarbiavimo su Šiaures Afrika veiksmu plana ir igyvendina veiksmu planus del Lotynu Amerikos, Karibu ir Centrines Azijos.

5.2.7. Komisija ir valstybes nares padeda ES naremis nesancioms šalims ir regionams išvystyti savo kovos su pinigu plovimu sistemas.

5.2.8. Valstybes nares ir Komisija remia bendro tarptautinio paklausos sumažinimo indikatoriu sarašo parengima ir skatina bendrus nacionaliniu ataskaitu tarptautinems organizacijoms standartus.

5.2.9. Komisija ir valstybes nares integruoja narkotiku, kaip daugiašakes problemos, klausima i savo supranacionalinio bendradarbiavimo schemas (ypac su besivystanciomis šalimis).

5.2.10. ES, vadovaudamasi bendros atsakomybes principu, toliau remia nacionalines pastangas nutraukti neteiseta narkotiku žaliavu auginima.

75

Bendruomeniu, teikianciu ilgalaikes socialines psichologines reabilitacijos paslaugas narkotikus vartojantiems asmenims, sarašas

1. Lietuvos AIDS centro Narkomanu socialines psichologines reabilitacijos bendruomene. (8 22) 76 35 81. 12 vietu (trys - moterims, devynios -vyrams). Reabilitacijos kursas - 14 menesiu. Priemimo i bendruomene salygos: 1. Laisva vieta (vietu skaicius ribotas - 12 visai respublikai). 2. Gydymosi motyvacija (narkomano savanoriškas ir pagristas sprendimas nustoti vartoti narkotikus). 3. Blaivumas (priimama i bendruomene po detoksikacijos arba 1-2 sav. remisijos. Šlapimo tyrimas neturi rodyti jokiu narkotiku vartojime požymiu). 4. Bendruomenes sprendimas (naujas pacientas priimamas bendruomenes pacientu sprendimu, balsuojant). Teikiama konfidenciali anonimine ambulatorine pagalba.

2. Vilniaus priklausomybes ligu centro narkomanu reabilitacijos bendruomene (Vilkpede). (8 22) 69 27 37. 10 vietu. Priimami praejusieji detoksikacijos kursa. Bendruomeneje gydoma tik psichologinemis priemonemis (12 žingsniu programa).

3. Šiauliu Lietuvos krikšcioniškas labdaros ir gailestingumo fondas "Samarija". (8 21) 58 91 38 (Bijunu g. 20, Ginkunai, Šiauliu raj.). 12 vietu vyrams narkomanams ir alkoholikams. Reabilitacijos trukme -12 men. ir daugiau. Priimami ligoniai, turintys medicinos istaigos siuntima. Pagalbos forma - religine intervencija.

4. Šiauliu Lietuvos krikšcioniškas labdaros ir gailestingumo fondas "Samarija" Klaipedos filialas (8 26) 25 85 83. 12 vietu. Gydymo trukme - iki dveju metu. Pagalbos forma - religine intervencija.

5.” Agapao” (Šiauliu raj.) 841463638. Taikomas Minesotos ir Day-Top programu derinys, darbo terapija. Programos trukme – l8 ir daugiau menesiu, 20 vietu.

6. "Gyvybes versme" (Kaunas). (8 288) 3 11 16. Moterims narkomanems, alkoholikems, patyrusioms smurta. 15 vietu. Teikiamos ivairios konsultacijos. Gydymas gali trukti ir iki dveju metu. Pagalbos forma - religine intervencija.

7. "Susitaikymo sodyba" (Pakutuvenai, Kretingos raj.). (8 218) 4 66 80. Pradejo veikti nuo 1995 m. Darbo metodai neaiškus.

8."Vilties namai " (Zarasu raj.). (8 270) 4 35 68, (8 298) 071 72. Isikure 2000 m. spalio men. Taikoma 12 žingsniu, darbo terapijos programa. 16 vietu.

9. "Sugrižimas" (Kaunas) (8 285) 5 58 29. Taikomas Minesotos ir Day-Top programu derinys. Programos trukme - l metai. 14 vietu.

10. Socialines adaptacijos asociacijos narkomanu reabilitacijos bendruomene (Kauno raj.) 12 žingsniu ir darbo terapijos programa, programos trukme 1 metai, 8 vietos.

76

11. “Meikštu dvaras” (Ignalinos raj.) 838 645631, 868 521647, programos trukme 14-18 menesiu, 12 žingsniu ir darbo terapijos programu derinys, 40 vietu.

12. Gilutu narkomanu reabilitacine bendruomene (Ignalinos raj.) 869 87350412 žingsniu ir darbo terapijos programu derinys, 11 vietu.

13. “Vilties švyturys” (Kedainiu raj.), taikoma Minesotos ir Day-Top programu derinys, programos trukme 1 metai ir daugiau, 12 vietu.

14. Dzukijos narkomanu reabilitacijos istaiga (18 km nuo Druskininku) 831 354106, 868 528698, 12 žingsniu ir Monaru programu derinys, programos trukme iki 18 menesiu, 15 vietu.

15. “Musu namai” (Šalcininku raj.) 865630544, 12 žingsniu ir Monaru programu derinys, 15 vietu.

77

1 pav. Pirma karta besikreipianciuju gydymui del priklausomybes narkotinems medžiagoms asmenu vidutinis amžius mieste ir kaime

29,8

26,2

25,423,323,5

2727

31,5

23,925,8

27

23,5

20

22

24

26

28

30

32

34

36

1999 2000 2001 2002

Mieste KaimeBendras

78

2 pav. Pirma karta besikreipianciuju gydymui del priklausomybes alkoholiui asmenu vidutinis amžius mieste ir kaime

42,141,6

42,5

44,444,7

40,840,7

42,5

42,8

41,8

43,8

44

40

40,5

41

41,5

42

42,5

43

43,5

44

44,5

45

1999 2000 2001 2002

Mieste KaimeBendras

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys

79

3 pav. Narkomanu ir toksikomanu pasiskirstymas pagal amžiaus grupes 2002 m.

15-19 m.11,6%

20-24 m.29,1%

35 m. >23,0%

25-34 m.36,2%

iki 14 m.0,1%

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys

80

4 pav.

81

5 pav.

Išdalintu švirkštu ir adatu skaicius

59523

8902

84910

1403

212274

0

50000

100000

150000

200000

250000

Alytus

Druskin

inkai

Klaipe

da

Mažeik

iai

Vilnius

2002 m.

Centrines ir Rytu Europos žalos mažinimo tinklo duomenys

82

Duomenis pateike:

Švietimo ir mokslo ministerija Socialines apsaugos ir darbo ministerija Vidaus reikalu ministerija Kalejimu departamentas prie Teisingumo ministerijos Policijos departamentas prie vidaus reikalu ministerijos Centrines ir Rytu Europos žalos mažinimo tinklas Valstybinis psichikos sveikatos centras Vilniaus priklausomybes ligu centras Lietuvos AIDS centras Visuomenes sveikatos ugdymo centras Užkreciamuju ligu profilaktikos ir kontroles centras