1

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ PASIŪLOS IR PAKLAUSOS MAŽINIMO PRIEMONIŲ TAIKYMAS Rekomendacijos savivaldybėms

2014 m.

Parengė:

Rūta Baltrušaitytė Inga Bankauskienė Eglė Latauskienė Vida Leonienė Violeta Verseckienė

2

TURINYS

PRATARMĖ........................................................................................................................................ 4

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ PAKLAUSOS MAŽINIMAS ................................................. 5

I. Aplinkos prevencijos strategijų taikymas bendrojo ugdymo mokyklose ......................................... 5

1.1. Aplinkos prevencijos strategijų taikymo ugdymo įstaigose teisinė bazė Lietuvoje ................... 8

1.2. Įsipareigojimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų nevartojimo ugdymo įstaigų dvišalėse sutartyse

ir vidaus tvarkos taisyklėse 2007 ir 2013 m. apžvalga ...................................................................... 9

1.3. Psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir prevencijos priemonių vykdymas Lietuvos bendrojo

ugdymo mokyklose 2013 m. ........................................................................................................... 11

II. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija naktiniuose klubuose ....................................... 16

2.1. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos ir saugumo užtikrinimo priemonių

įgyvendinimas naktiniuose klubuose............................................................................................... 16

2.2. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos ir kontrolės vykdymo naktiniuose klubuose

geroji patirtis.................................................................................................................................... 21

III. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonių įgyvendinimas Lietuvos

savivaldybėse 2013 metais ................................................................................................................ 22

3.1. Problemos, su kuriomis susidūrė savivaldybės įgyvendindamos psichoaktyviųjų medžiagų

vartojimo prevencijos priemones 2013 m. ...................................................................................... 22

3.1.1. Bendrosios prevencijos priemonės .................................................................................... 22

3.1.2. Atrankinės ir tikslinės prevencijos priemonės .................................................................. 23

3.2. Pasiteisinusios 2013 metais Lietuvos savivaldybėse vykdytos psichoaktyviųjų medžiagų

vartojimo prevencijos priemonės .................................................................................................... 24

3.2.1. Bendrosios prevencijos priemonės .................................................................................... 24

3.2.2. Atrankinės ir tikslinės prevencijos priemonės .................................................................. 24

3.3. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonių vykdymo poreikiai 2014 ir

2015 metams.................................................................................................................................... 25

3.3.1. Bendrosios prevencijos priemonės .................................................................................... 25

3.3.2. Atrankinės ir tikslinės prevencijos priemonės .................................................................. 26

IV. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija darbo vietose .................................................. 29

PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ PASIŪLOS MAŽINIMAS .................................................... 35

V. Alkoholio ir tabako kontrolės priemonių įgyvendinimo savivaldybėse apžvalga ........................ 35

5.1. Tabako kontrolės priemonių įgyvendinimas ............................................................................ 36

5.2. Alkoholio kontrolės ir prieinamumo priemonių įgyvendinimas .............................................. 40

5.3. Priežastys, dėl kurių savivaldybės neįgyvendina visų teisių alkoholio ir tabako kontrolės

srityje ............................................................................................................................................... 44

5.4. Išvados ...................................................................................................................................... 45

3

VI. Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių mažmeninės prekybos vietų išsidėstymo tankumo analizė

ir vertinimas ........................................................................................................................................ 47

VII. Rekomendacijos savivaldybėms dėl licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais

gėrimais ir tabako gaminiais išdavimo ............................................................................................ 54

Įvadas ............................................................................................................................................... 54

7.1. Licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimas. Pagrindiniai aspektai

.......................................................................................................................................................... 56

7.2. Licencijų verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais išdavimas. Pagrindiniai aspektai ...... 77

AKTUALI INFORMACIJA SAVIVALDYBĖMS ........................................................................... 85

4

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas skiria didelį dėmesį

bendradarbiavimui su savivaldybėmis ir džiaugiasi, kad beveik visose savivaldybėse yra įsteigtos

ir dirba savivaldybių Narkotikų kontrolės komisijos, kurios glaudžiai bendradarbiauja su Vaiko

gerovės komisijomis, visuomenės sveikatos biurais, bendrojo ugdymo įstaigomis ir pan.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, siekdamas plėtoti psichoaktyviųjų

medžiagų vartojimo prevencijos programų rengimą savivaldybėse, 2012 metais parengė ir išplatino

savivaldybėms metodinių rekomendacijų leidinį ,,Psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir

prevencijos programų rengimas Lietuvos savivaldybėse“. Remiantis geriausia užsienio šalių

praktika ir patirtimi, šiame leidinyje pateikiama informacija bei praktiniai patarimai, kaip parengti,

įgyvendinti bei įvertinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programas. Pažymėtina,

kad vykdoma nacionalinė psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programa nebus

veiksminga ir nepasieks bendruomenės, žmogaus, jei prie jos įgyvendinimo neprisidės

savivaldybės. Siekiant šio tikslo būtina, kad kiekviena bendruomenė rengtų ir įgyvendintų

psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programas, atitinkančias vietos reikmes ir

situaciją. Vieni svarbiausių šių tikslų įgyvendintojų yra savivaldybių Narkotikų kontrolės komisijos.

Šiame leidinyje pateikiamos rekomendacijos savivaldybėms tiek alkoholio ir tabako

kontrolės priemonių vykdymo, tiek šių ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos

klausimais. Leidinyje atspindėta ne tik Lietuvos savivaldybių patirtis įgyvendinant psichoaktyviųjų

medžiagų pasiūlos ir paklausos mažinimo priemones, bet ir moksliniais įrodymais grįstų alkoholio

ir tabako kontrolės bei psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonių veiksmingumas.

Tikimės, kad šis leidinys bus naudingas savivaldybių Narkotikų kontrolės bei Vaiko

gerovės komisijoms, visuomenės sveikatos biurų specialistams, kitiems savivaldybių bendruomenės

nariams, dirbantiems psichoaktyviųjų medžiagų paklausos ir pasiūlos mažinimo srityse.

5

Prevencijos srityje dirbantys specialistai vis labiau įsitikina įrodymais pagrįstų prevencijos

strategijų svarba. Šios strategijos daugiausia dėmesio skiria rizikos ir apsauginiams veiksniams,

kurie suteikia žinių, stiprina įgūdžius, padeda jaunimui priimti sprendimą gyventi sveikai ir

nevartoti psichoaktyviųjų medžiagų (toliau – PM). Nors šios strategijos yra veiksmingos, bet jų

aprėptis dažnai būna ribota. O aplinkos prevencijos strategijos, priešingai, susitelkia į

besikeičiančias visos bendruomenės fizinės, socialinės ir kultūrinės aplinkos sąlygas1.

Aplinkos prevencijos strategijos paremtos požiūriu, kad asmuo pradeda vartoti PM ne tik dėl

asmeninių ypatumų. PM vartojimą paskatina sudėtingas aplinkoje esančių veiksnių rinkinys: ko

tikimasi ir kas priimtina bendruomenėje, kurioje asmuo gyvena; įstatymai ir mokesčiai; visuomenės

informavimas; PM prieinamumas ir t.t. Todėl aplinkos prevencijos strategijomis siekiama pakeisti

socialinę, fizinę, kultūrinę ir ekonominę aplinką, kurioje žmonės priima sprendimą vartoti PM2.

1 pav. pavaizduoti į individualią aplinką ir į bendrąją aplinką nukreiptų prevencijos

strategijų skirtumai. Individualioje aplinkoje pokyčius sukelti gali šeima, mokykla, religinė

bendruomenė ar sveikatos priežiūros darbuotojai. Šio lygmens strategijos apima bendravimą su

jaunu žmogumi, jo apmokymą, konsultavimą stiprinant jo atsparumą veiksniams, kurie kelia riziką

sveikatai. Šios strategijos siūlo tokias prevencijos priemones kaip informacijos teikimas, įgūdžių

ugdymas ir įvairios programos, didinančios asmeninio augimo galimybes (mokyklų prevencinės

programos, bendraamžių mokymai, konsultavimas). O bendroji aplinka, į kurią nukreipta aplinkos

prevencijos strategija, apima kaimynystę, gyvenvietes, miestus, apskritis, valstybes. Tinkamai

suplanuota ir vykdoma bendroji aplinka gali skatinti ir palaikyti visų jaunų žmonių sveiką

gyvenseną ir užkirsti kelią rizikingam jų elgesiui, nepriklausomai nuo jų individualios aplinkos

veiksnių.

1 Environmental approaches to substance abuse prevention. A Compendium of Model Programs and Best Practices for

Use in Designing Prevention Programs in Communities. Prieiga per internetą:

http://www.health.state.nm.us/documents/AppdendixJ.pdf 2 Europos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos kokybės standartai, 2011.

6

1 pav. Individualios aplinkos ir bendrosios aplinkos prevencijos strategijos

Į individualią aplinką nukreiptos

strategijos

(bendrauti, apmokyti, konsultuoti)

Į bendrąją aplinką nukreiptos strategijos

(paremti, sutrukdyti)

Aplinkos prevencijos strategijose išskiriami trys veiksniai, kurie skatina tiek teigiamą, tiek ir

neigiamą elgesį bendrojoje aplinkoje: požiūriai (normos), prieinamumas ir įstatymai (ribojimai,

draudimai). Visi šie trys veiksniai yra tarpusavyje susiję ir persidengiantys. PM vartojimo

prieinamumą dažnai kontroliuoja įvairūs įstatymai ir ribojimai, o požiūriai dažnai išreiškiami per

įstatymus. Praktikoje beveik visos prevencijos strategijos daugiau ar mažiau įtakoja požiūrius,

prieinamumą ir įstatymus3.

Aplinkos prevencijos strategijos dažnai įtraukia nepopuliarias, bet veiksmingas priemones,

pavyzdžiui, apmokestinimą, draudimus ar amžiaus cenzo įvedimą. Mokyklose aplinkos strategijos

taikomos per mokyklos politiką, kuri gali apimti apribojimus vartoti tabaką ir alkoholį

moksleiviams, darbuotojams ir lankytojams. Beveik visos ES valstybės nurodo visišką draudimą

rūkyti mokyklose. Siekiant sukurti saugią socialinę aplinką, tokios priemonės gali įtakoti jaunų

žmonių pasirinkimus ir sprendimą vartoti PM4. 1 lentelėje pateikiamas įvairių aplinkos prevencijos

strategijų prevencinio poveikio spektras. Šios strategijos mažina PM pasiūlą ir vartojimą, neblaivių

asmenų sukeltų eismo įvykių skaičių, smurtinių nusikaltimų ir savižudybių skaičių bei ilgalaikes

pasekmes žmonių sveikatai5.

3 Environmental approaches to substance abuse prevention. A Compendium of Model Programs and Best Practices for

Use in Designing Prevention Programs in Communities. Prieiga per internetą:

http://www.health.state.nm.us/documents/AppdendixJ.pdf 4 Toumbourou et al., 2007, cit. pg. Europos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos kokybės standartai, 2011.

5 Fisher D. Environmental Prevention Strategies: An Introduction and Overview. Prieiga per internetą:

http://wch.uhs.wisc.edu/docs/SIG/fisher-EnvironmentalPreventionStrategies.pdf

7

1 lentelė. Aplinkos prevencijos strategijų prevencinis poveikis

Aplinkos

prevencijos

strategija

Pasiūla,

vartojimas

Eismo

įvykiai

Vairavimas

apsvaigus

Smurtiniai

nusikaltimai1 Savižudybės

Ilgalaikės

pasekmės

sveikatai2

Kainų kontrolė 3

Stiprumo

apribojimai

Minimalaus

įsigijimo amžiaus

nustatymas

4

Vairavimo

apsvaigus

apribojimai

Vartojimo

apribojimai

Prekybos/parduoda

mo kiekio kontrolė

Kontrreklama 5

1 smurtiniai nusikaltimai, užpuolimai = išprievartavimai/išžaginimai

2 vėžio ar kepenų cirozės sukeltos mirtys

3 išprievartavimai/išžaginimai ir vagystės

4 jaunų asmenų sukeltos žmogžudystės

5 poveikis tik tabako vartojimui/pasiūlai

Nors šiuo metu aplinkos prevencijos strategijos daugiausiai nukreiptos į tabako ir alkoholio

vartojimą, bet šios strategijos svarbios visai PM vartojimo prevencijai, nes daugelyje šalių

ankstyvas, plačiai paplitęs ir priimtinas alkoholio ir tabako vartojimas yra susijęs su kitų PM

vartojimu6.

Aplinkos prevencijos strategijos yra nukreiptos į kultūrinę, socialinę, fizinę ir ekonominę

aplinką, kurioje žmonės priima sprendimus dėl PM vartojimo. Ši prevencijos strategija remiasi

požiūriu, kad PM vartojamos ne tik dėl asmeninių ypatumų, bet ir dėl daugybės aplinkos veiksnių:

bendruomenės požiūrio į PM vartojimą (kas bendruomenei atrodo normalu, tikėtina ir priimtina),

valstybėje galiojančių įstatymų, mokesčių ir baudų, reklamos ir PM prieinamumo.

Nors aplinkos prevencijos strategija pagrįstos priemonės ne visuomet būna patrauklios

visuomenei (pavyzdžiui, prekybos kontrolė, amžiaus apribojimai, rūkymo vietų apribojimai), jų

svarba abejoti nereikėtų. Aplinkos prevencijos priemonės skiriasi priklausomai nuo lygmens,

kuriame jos įgyvendinamos: valstybės, mokyklos, bendruomenės ar šeimos.

Nemaža dalis aplinkos prevencijos strategijų yra įgyvendinamos valstybės (makro) ar net

platesniame lygmenyje, pavyzdžiui, Europos Sąjungos. Tai papildomas alkoholio ir tabako

gaminių apmokestinimas, prekybos ir reklamos apribojimai, draudimai rūkyti darbo vietose,

esančiose uždarose patalpose, amžiaus, kurio sulaukusiam asmeniui galima parduoti alkoholio ar

tabako, apribojimai.

6 Europos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos kokybės standartai, 2011.

8

Aplinkos prevencija mokykloje yra vykdoma per mokyklos politiką. Šiame lygmenyje

įgyvendinamoms aplinkos prevencijos priemonėms galima priskirti apribojimus PM vartojimui

mokykloje, kovos prieš PM vartojimą ir platinimą mokyklos teritorijoje būdus, saugios ir

moksleivių sveikatą puoselėjančios mokyklos aplinkos kūrimą.

Savivaldybės, bendruomenės lygmens aplinkos prevencija pasižymi didele priemonių

įvairove: susitikimai, mažmeninės prekybos PM ar prekybos renginių metu licencijavimas,

savivaldybės darbo grupės, kuriose dalyvauja ir pramogų verslo ar nevyriausybinių organizacijų

atstovai, iniciatyvi ir į bendradarbiavimą nukreipta savivaldybės politika. Savivaldybės lygmenyje

gali būti reguliuojama prekyba PM laisvalaikio praleidimo vietose, nealkoholinių gėrimų kainos ir

PM vartojimas viešose vietose, organizuojami viešojo transporto patikrinimai.

Šeimos lygmenyje galima būtų išskirti tokias aplinkos prevencijos priemones kaip šeimos

kontroliuojamą alkoholio vartojimo pradžią ar vaikams skiriamų kišenpinigių apribojimus7.

1.1. Aplinkos prevencijos strategijų taikymo ugdymo įstaigose teisinė bazė Lietuvoje

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (1996) 19 straipsnio 1 punktas skelbia, kad

Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose švietimo, sveikatos

priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose.

Įrodyta, kad rūkymas labai susijęs su tabako gaminių prieinamumu. Kuo didesnis tabako

gaminių pardavimo vietų tankumas netoli mokyklų, tuo dažniau mokiniai pabando rūkyti8. Tokiais

atvejais mokiniai dažniau patys mėgina nusipirkti, o ne prašo kitų asmenų jiems nupirkti cigarečių.

Kaip rodo „Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose. ESPAD – 2011“, tabako

gaminių prieinamumas mokiniams Lietuvoje yra palyginti didelis: 2011 m. net 72 proc. mokinių

teigė, kad panorėjus jiems būtų lengva įsigyti cigarečių. Todėl būtina mažinti netoli mokyklų

esančių tabako pardavimo vietų tankumą ir didinti atstumą nuo pardavimo vietų iki mokyklų.

Šuo metu Tabako kontrolės įstatymu (1996) nenustatyti apribojimai mažmeninės prekybos

tabako gaminiais vietai, tokiu būdu sudaromos sąlygos plėsti tabako gaminių įsigijimo

prieinamumą, kas prieštarauja Tabako kontrolės įstatymu siekiamam tikslui – mažinti Lietuvos

Respublikoje tabako gaminių vartojimą, jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims).

Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, atsižvelgdamas į tai, 2014 m. pradžioje

parengė Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 15 straipsnio pakeitimo projektą ir siūlo

pateikti Vyriausybei Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 15 straipsnio pakeitimo

7 http://www.emcdda.europa.eu/themes/prevention/environmental-strategies

8 Šaltinis: McCarthy W., Misty R., Lu Y., Patel M., Zheng H., Dietsch B. Density of Tobacco Retailers Near Schools:

Effects of Tobacco Use Among Students. American Journal of Public Health, 2009; 99(11): 2006-2013)

9

įstatymo projektą. Jame siūloma, nuo 2015 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikoje apriboti

mažmeninę prekybą tabako gaminais, nustatant atitinkamus mažmeninės prekybos tabako gaminiais

vietos atstumus nuo ugdymo bei sveikatos priežiūros įstaigų, kaip šiuo metu jau yra įtvirtinta

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 1 p.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (1995) 22 straipsnis skelbia, kad

Lietuvos Respublikos ugdymo įstaigose ir jų teritorijose draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus.

Visos Lietuvos Respublikos bendrojo ugdymo mokyklos privalo vadovautis šiais įstatymais.

Siekiant užtikrinti saugią ir sveiką aplinką mokyklos bendruomenei bei sudaryti tinkamas

sąlygas vaiko gerovei, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras 2004 m. rugsėjo 17 d.

išleido įsakymą Nr. ISAK-1462 „Dėl teisės pažeidimų, mokyklos nelankymo, narkotinių ir

psichotropinių medžiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, smurto ir nusikalstamumo prevencijos“. Šio

įstatymo 1.1.9 punktas nustato, kad mokyklų vadovai „sustiprina Tabako kontrolės įstatymo (1996),

Alkoholio kontrolės įstatymo (1995), Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo

(1998) laikymąsi mokyklose, kad mokiniai, pedagogai ir kiti asmenys nevartotų ir neplatintų

tabako, alkoholio, narkotinių bei psichotropinių medžiagų“.

Siekiant išsiaiškinti, kokios aplinkos prevencijos strategijos ir kokiais būdais taikomos

Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose, Narkotikų, tabako ir alkoholio departamentas 2013-2014

metais atliko bendrojo ugdymo mokyklų apklausą ir apibendrino jos rezultatus.

1.2. Įsipareigojimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų nevartojimo ugdymo įstaigų dvišalėse sutartyse ir vidaus tvarkos taisyklėse 2007 ir 2013 m. apžvalga

2013 metais Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas parengė apklausos

anketą, kurioje numatyti klausimai apie ugdymo įstaigų dvišales sutartis, kurios sudaromos priimant

vaikus ir suaugusiuosius į mokyklą („Vaikų iki 14 metų mokymo sutartis“, „14 ir vyresnių vaikų

(suaugusiųjų) mokymo sutartis“): apie tai, ar šiose sutartyse įtraukti įsipareigojimai dėl PM

nevartojimo ir ar tokie įsipareigojimai dėl PM nevartojimo įtraukti į mokyklų vidaus tvarkos

taisykles. Taip pat buvo pateikti klausimai apie kitas mokyklose taikomas PM vartojimo kontrolės

priemones ir pasiteisinusias prevencijos priemones.

Anketas užpildė 1025 bendrojo ugdymo mokyklos. Kaip matyti iš 2 pav., įsipareigojimus

nevartoti PM dvišalėse sutartyse numatė daugiau nei pusė Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų – 70

proc. arba 713 mokyklų, o neįtraukė – 30 proc. arba 308 mokyklos. Tai geresni rezultatai, nei 2007

metų apklausos duomenimis, kuomet 56 proc. visų apklaustų mokyklų buvo įtraukę šį

įsipareigojimą į sudaromas dvišales sutartis (žr. 2 pav.).

10

2 pav. Įtraukti įsipareigojimai dėl PM nevartojimo dvišalėse sutartyse 2007 ir 2013 m. (2007 m.

mokyklų skaičius n=1354, 2013 m. mokyklų skaičius n=1025)

Dauguma apklaustų bendrojo ugdymo mokyklų vidaus tvarkos taisyklėse yra numatę

įsipareigojimus dėl PM kontrolės ir vartojimo prevencijos: 2013 m. - 94 proc. visų mokyklų (966

mokyklos), 2007 m. – 95 proc. (1280 mokyklų) (žr. 3 pav.).

3 pav. Įtraukti įsipareigojimai dėl PM vartojimo ir kontrolės vidaus tvarkos taisyklėse 2007 m. ir

2013 m. (2007 m. mokyklų skaičius n=1354, 2013 m. mokyklų skaičius n=1025)

Iš 59 bendrojo ugdymo mokyklų (kas sudaro 6 proc. apklaustų mokyklų), 2013 m. vidaus

tvarkos taisyklėse nenumatė įsipareigojimų dėl PM vartojimo prevencijos ir kontrolės, tačiau

daugiau kaip pusė jų (67 proc.) pažymėjo, kad žada ateityje numatyti.

Mokslininkų L. Moore, C. Roberts, C. Tudor-Smith (2001) atlikto tyrimo rezultatai parodė,

kad mokyklose, kuriose galioja aiškios taisyklės dėl rūkymo ir mokytojams, ir mokiniams, rūkymo

paplitimas tarp mokinių sudaro 9,5 proc. Mokyklose, kuriose tokių taisyklių nėra, – 30,1 proc.9 Tai

įrodo, kad taikant aplinkos prevencijos strategijas mokyklose veiksmingai sumažinama rūkymo

rizika. Tyrimai, atlikti Belgijoje ir JAV, taip pat nurodo ryšius tarp mokykloje galiojančių taisyklių

rūkymo atžvilgiu ir rūkymo paplitimo. Tačiau tai veiksminga tik tuomet, kai mokykla griežtai

9 Moore L., Roberts C., Tudor-Smith C. School smoking policies and smoking prevalence among adolescents:

multilevel analysis of cross-section data from Wales. Tobacco Control, 2001, 10, p. 117-123.

11

kontroliuoja su rūkymu susijusių taisyklių mokykloje ir jos teritorijoje laikymąsi10,11,12

. Nors šiuo

metu aplinkos prevencijos strategijos daugiausia nukreiptos į tabako ir alkoholio vartojimą, bet jos

yra svarbios vykdant visų PM vartojimo prevencijos priemones, nes ankstyvas, labai paplitęs

alkoholio ir tabako vartojimas yra susijęs su kitų PM vartojimu13,14,15,16,17

.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, atsižvelgdamas į tarptautinių

organizacijų ir mokslininkų rekomendacijas, naujausių tyrimų rezultatus bei visuomenės išsakytą

susirūpinimą, rekomenduoja mokykloms į mokyklos vidaus tvarkos dokumentus / taisykles bei

mokymo sutartis įtraukti draudimą rūkyti elektronines cigaretes bei jų turėti mokykloje ir jos

teritorijoje. Tikslinga būtų informuoti ir mokinių tėvus apie tai, kad elektroninių cigarečių rūkymas

kelia pavojų sveikatai, gali sukelti priklausomybę ir padidina tabako cigarečių rūkymo tikimybę.

1.3. Psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir prevencijos priemonių vykdymas Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose 2013 m.

Šalia įsipareigojimų dvišalėse sutartyse bei vidaus tvarkos taisyklėse, mokyklos taiko ir

kitas PM vartojimo kontrolės priemones (žr. 4 pav.). Apklausos rezultatai rodo, kad daugiausiai

mokyklų taikė šias priemones:

1. Pašalinių asmenų registravimas ir jų patekimo į mokyklą kontrolė.

2. Stebėjimo kamerų mokyklos patalpose ir jos teritorijoje įrengimas (šią priemonę

mokyklos įvardino prie vykdomų kitų kontrolės priemonių).

3. Mokyklos aptvėrimas.

Netaikė kontrolės priemonių 27 mokyklos arba tik 2,63 proc. visų apklaustų mokyklų.

10

Thomas R. E, Perera R. School-based programmes for preventing smoking. Cochrane Database of Systematic

Reviews, 2006, Issue 3. 11

Wakefield M. A. ir kt. Effect of restrictions on smoking at home, at school, and in public places on teenage smoking:

cross sectional study. British Medical Journal, 2000, 321, p. 333–337. 12

Maes L., Lievens J. Adolescent smoking behaviour and the school. A multilevel analysis. In: Tudor-Smith C., ed.

Working together for better health. Tackling tobacco. Cardiff: Health Promotion Wales, 1999, p. 113–28. 13

Kirby T., Barry A. E. Alcohol as a Gateway Drug: A Study of US 12th Graders. Journal of School Health, 2012,

Volume 82, Issue 8, p. 371–379. 14

Brotherhood A. ir Sumnall H. R European drug prevencion quality standarts: a manual for prevention professionals.

EMCDDA Manuals. No 7. Luxembourg: The Publications Office of the European Union, 2011, 284 p. 15

Chen C.Y. ir kt. Transition from alcohol to other drugs among adolescents in Taiwan: the first drinking context

matters. Journal of Studies on Alcohol and Drugs. 2008, 69(3), p. 378–87. 16

Kokkevi A. E. ir kt. Further investigation of psychological and environmental correlates of substance use in

adolescence in six European countries. Drug and Alcohol Dependence 2007, 88(2-3), p. 308-312. 17

Nyari T. A., Heredi K., Parker L. Addictive behaviour of adolescents in secondary schools in Hungary. European

Addiction Research. 2005, 11(1), p. 38-43.

12

4 pav. Mokyklose vykdomos PM kontrolės priemonės 2013 m. (mokyklų skaičius, n=1025)

Nustatyta, kad daugiausiai mokyklų labiausiai pasiteisinusia PM vartojimo kontrolės

priemone įvardijo pašalinių asmenų kontrolę ir registravimą (šią priemonę taikė 148 mokyklos arba

14 proc. visų apklaustų mokyklų). Antroje vietoje – mokinių ir mokytojų budėjimas per pertraukas,

renginių metu – 115 mokyklų (11,22 proc. visų mokyklų), trečioje vietoje – įrengtos stebėjimo

kameros lauke ir mokyklos patalpose (75 mokyklose arba 7,32 proc.), mokyklos durų rakinimas (4

proc. mokyklų) bei mokyklos aptvėrimas (2,73 proc. mokyklų). (žr. 5 pav.).

5 pav. Mokyklų nuomone, labiausiai pasiteisinusios PM kontrolės ir prevencijos priemonės 2013

m. (mokyklų skaičius, n=1025)

13

Pasaulyje, Europos valstybėse, kartu ir Lietuvoje, pripažįstama, kad siekiant apsaugoti

vaikus ir jaunimą nuo PM vartojimo būtina vykdyti pirminę PM vartojimo prevenciją tarpusavyje

derinant tiek PM pasiūlos, tiek paklausos mažinimo priemones18,19,20,21,22,23,24,25,26.

Minėtos

nuostatos įtvirtintos tiek tarptautiniuose27

, tiek Europos Sąjungos28

, tiek Lietuvos Respublikos

strateginiuose29

ir su švietimu susijusiuose dokumentuose30

.

Siekiant mažinti PM vartojimą svarbios yra tiek kontrolės, tiek prevencijos priemonės.

Pažymėtina, kad mažesnė pusė apklaustų mokyklų įgyvendina kontrolės priemones – 38,93 proc.

(399 mokyklos).

Bendrojo ugdymo mokyklų buvo klausiama apie pasiteisinusias PM vartojimo prevencijos

priemones. Paaiškėjo, kad prevencinių veiklų tarpe buvo populiariausios šios priemonės:

1. Renginiai, konkursai, akcijos.

2. Prevencijos programų (pvz. vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymas ir kt.) bei kitų bendrai

vykdomų su kitomis organizacijomis projektų įgyvendinimas.

3. Specialistų paskaitos. Svarbu pažymėti, kad vienkartinis žinių suteikimas, t.y. specialistų

paskaitos, neužtikrina tiesioginio ir tęstinio poveikio mokiniams.

4. Prevencijos priemonės, kurios vykdomos bendradarbiaujant su policija. 18

Anderson P., Braddick F., Reynolds J., Gual A. eds. Alcohol Policy in Europe: Evidence from AMPHORA. The

AMPHORA project, 2012. http://amphoraproject.net/view.php?id_cont=45 19

Sloboda Z. Technical consultation ‘international standards on drug use prevention’. Background paper. Substance

abuse prevention: reviewing the basic elements of prevention intervention. UNODC, 2012, 27 p.

http://www.unodc.org/documents/drug-prevention-and-

treatment/PreventionStandards/meeting2012_01/Microsoft_Word_-

_prevention_standards_background_paper_120119.pdf> 20

ENNSC. Narkotikų problema Europoje, 2010 m. metinė ataskaita. Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras,

2010,107 p. 21

ENNSC. Narkotikų problema Europoje, 2011 m. metinė ataskaita. Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras,

2011, 112 p. 22

Tamošiunas T., Šutinienė I., Šimaitis A. Alkoholio ir kitų narkotiku tyrimas Europos mokyklose. ESPAD.Vilnius,

2008, 86 p. 23

Anderson P. ir Baumerg B. Alkoholis Europoje visuomenės sveikatos požiūriu: ataskaita Europos komisijai.

Klaipėda: S. Jokūžio leidykla –spaustuvė, 2006, 40 p. 24

Goštautas A. Tabako ir etanolio vartojimas Lietuvoje 1972-2003 metais ir profilaktikos perspektyva. Vytauto

Didžiojo universitetas. Socialinių mokslų fakultetas. Teorinės psichologijos katedra. Kaunas: VDU leidykla, 2004, 81 p. 25

Buhringer G., Kunzel J. Evaluating preventive intervention in Europe. In: Evaluating drug prevention in the European

Union. EMCDDA scientific monograph series No 2. Luxembourg: Office for official publications of the European

communities, 1998, p. 15-30. 26

Edwards G. ir kt. Alcohol policy and the public good. Oxford Medical Publications. New York: Oxford University

Press Inc. 1994, 226 p. 27

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (Žin., 1995, Nr. 60-1501); Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės

pagrindų konvencija (Žin., 2004, Nr. 152-5538). 28

Europos Sąjungos kovos su narkotikai strategija 2005-2012 (2004/15074/04); Europos Sąjungos kovos su narkotikais

strategija 2013-2020 (2012/17547/12); Europos Sąjungos 2009–2012 m. kovos su narkotikais veiksmų planas (2008/C

326/09);Europos Tarybos 2009 m. birželio 30 d. rekomendacija ,,Europa be tabako“; Europos Sąjungos alkoholio žalos

mažinimo strategija, skirta padėti valstybių narių vyriausybėms ir kitoms suinteresuotosioms šalims derinti veiksmus

mažinant alkoholio žalą (COM (2006) 625). 29

Nacionalinė narkotikų kontrolės ir prevencijos 2010-2016 metų programa (Žin., 2010, Nr. 132-672); Alkoholio ir

tabako kontrolės 2012–2014 metų programa (Žin., 2011, Nr. 115-5415); Lietuvos Sveikatos programa (Žin., 1998, Nr.

64-1842); Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2006–2013 metų strategija (Žin., 2006, Nr. 70-2574). 30

Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa (Žin., 2006, Nr.33-1197);

Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatos (Žin., 2003, Nr. 71-3216).

14

5. Klasės vadovų veikla, kai PM prevencijos klausimai aptariami klasės valandėlių metu.

(žr. 5 pav.).

Europos Sąjungos šalių patirtis liudija, kad prevencijos programos, paremtos fragmentišku

švietimu sveikatos srityje ir nukreiptos vien į vaiko pažintinius procesus, beveik nekeičia jo

elgsenos ir socialinės sąveikos ugdymo komponentų. Norint užkirsti kelią priekabiavimui,

žalingiems įpročiams, priklausomybės ligoms ir elgesio krizių sukeliamiems žmogaus elgesio

sutrikimams, būtina sudaryti sąlygas ir galimybes mokinių veiklai, grindžiamai bendradarbiavimu,

ir į tą veiklą įtraukti mokinius31

. PM vartojimo prevencija mokykloje turi formuoti bendrus

gyvenimo įgūdžius, tarp jų ir tuos, kurie padėtų atsispirti siūlymams vartoti PM, formuotų

neigiamas nuostatas minėtų medžiagų vartojimo atžvilgiu, didintų saviveiksmingumą ir pasitikėjimą

savimi, ugdytų socialinę kompetenciją bendraujant su bendraamžiais32,33,34,35

. PM vartojimo

prevencijos programa, kaip rodo PM vartojimo prevencijos įgyvendinimo įvairiose šalyse patirtis,

gali būti integruota į mokomųjų dalykų turinį, gali būti realizuojama kaip atskiras mokomasis

dalykas, kaip atskira pamoka, kaip PM vartojimo prevencijos projektas bei kitais būdais36,37,38,39

.

Pažymėtina, kad dalis apklaustų mokyklų prie vykdomos PM vartojimo prevencinės veiklos

priskyrė sportinę bei užklasinę veiklą (žr. 5 pav.). Kitų tyrimų duomenimis labai svarbu sukurti

vaikų ir jaunimo laisvalaikio leidimo erdves ir užtikrinti jų užimtumą savivaldybės teritorijoje22,40,41

.

Tai patvirtina ir Lietuvos gyventojų nuomonę: užimtumą kaip veiksmingą PM vartojimo

prevencijos priemonę įvardija 77,2 proc. Lietuvos studentų ir 66 proc. suaugusių Lietuvos

gyventojų42

. Tačiau jeigu bus pabrėžiamas tik mokinių užimtumas ir laisvalaikis, bet nekreipiama

dėmesio į laisvalaikio užsiėmimų pobūdį bei sąsajas su kitais PM vartojimo prevencijoje taikomais

darbo metodais ir formomis, negalima tikėtis, kad PM vartojimo prevencija bus veiksminga.

31

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. ISAK-2433 Dėl pradinio ir

pagrindinio ugdymo bendrųjų programų (Žin., 2008, Nr. 99-3848). 32

Foxcroft DR, Tsertsvadze A. Universal multi-component prevention programs for alcohol misuse in young people.

Database of Systematic Reviews 2011, Issue 5. Art. No.: CD009113. DOI: 10.1002/14651858.CD009113. 33

Bulotaitė L. Narkotikai ir narkomanija. Iliuzijos ir realybė. Vilnius, 2004. 34

Černiauskienė M. Apie priklausomybę sukeliančias medžiagas ir jų vartojimo prevenciją ugdymo institucijose.

Vilnius, 2000, 63 p. 35

Scheier L. ir kt. Social skills, competence, and drug refusal efficacy as predictors of adolescent alcohol use. Journal of

Drug Education, 1999, 29(3), p. 251–278. 36

Seitz C. M., Wyrick D. L., Orsini M.M., Milroy J. J., Fearnow-Kenney M. Coverage of Adolescent Substance Use

Prevention in State Frameworks for Health Education: 10-Year Follow-Up. Journal of School Health, 2013, Volume

83, Issue 1, p. 53–60. 37

Motiejūnienė E., Gadliauskienė V. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos

temų integravimas į bendrojo lavinimo mokyklų bendrąsias programas. In: Narkotikų kontrolės departamento prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės metinis pranešimas 2009, Vilnius, 2009, p. 41-47. 38

Vigna-Taglianti F. Is universal prevention against youths’ substance misuse really universal? Gender-specific effects

in the EU-Dap school-based prevention trial, Journal of Epidemiology Community Health, 2009, 63, p. 722-728. 39

Aškinytė R., Bulotaitė L., Černiauskienė M. ir kt. Mokykla be narkotikų: mokytojo knyga. Vilnius: Homo liber,

2002, 154 p. 40

Prevencinių programų vykdymo Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose ypatumų tyrimo ataskaita Viešoji įstaiga:

NPD, Vilnius, 2010, 44 p. http://www.sppc.lt/index.php?1767916592 41

Bielskutė J., Zaborskis A. Paauglių narkomanija ir jos veiksniai. Sveikatos mokslai, 2003, 4, p. 7-15. 42

Suaugusiųjų Lietuvos gyventojų požiūrio į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą tyrimas, 2012, p. 16–24.

15

Įrodyta, kad mokinių PM vartojimui labai didelę įtaką daro laisvalaikio užsiėmimų pobūdis.

Tikslingi, organizuoti ir lavinantys laisvalaikio užsiėmimai (knygų skaitymas ir kiti pomėgiai, iš

dalies sportas) susiję su PM vartojimo lygmeniu22

, o alternatyvų siūlymas (pvz., kelionės, mokinių

skatinimas dalyvauti įvairioje pozityvaus aktyvumo veikloje; individualaus aktyvumo pasirinkimas

atsižvelgiant į specifinius asmenybės poreikius43,44

turėtų būti tik viena iš PM vartojimo prevencijos

sudedamųjų dalių45

.

43

Лисoвский В.Д., Колeсникoва A. Э. Нaркoтизм как coщиaлънaя проблeма.-СПБ., 2001. 44

Шипицынa Л. М. Профилактика злоупотребления психоактивными веществами несовереннолетними в

общеобразователъной среде. Сборник программ. 2003, 383 p. 45

EMCDDA. Examples of evaluated practices: Exchange on Drug Demand Reduction Action (EDDRA). Meeting

report. (nepublikuotas rankraštis), 2005.

16

2.1. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos ir saugumo užtikrinimo priemonių įgyvendinimas naktiniuose klubuose

Nors klestintis naktinių klubų verslas gali palankiai veikti vietos ekonomiką (pvz.: sukurti

naujų darbo vietų, plėtoti turizmą), bet kelia ir nemažai įvairių sveikatos bei socialinių problemų:

naktinių klubų lankytojų girtuokliavimą, narkotikų vartojimą, netyčinius sužalojimus, agresiją,

rizikingą seksualinį elgesį, vairavimą apsvaigus nuo psichoaktyviųjų medžiagų (toliau – PM) ir kt.46

Dažnai kyla nesutarimų tarp besilinksminančių naktinių klubų lankytojų ir šalia jų gyvenančių

gyventojų, miesto policija gauna įvairius pranešimus dėl teisės pažeidimų ir įstatymų nesilaikymo47

.

Naktiniuose klubuose vykdyti PM vartojimo prevenciją ir užtikrinti lankytojų saugumą galima

įvairiomis priemonėmis: sukuriant PM vartojimui nepalankią fizinę ir socialinę naktinio klubo

aplinką; ugdant darbuotojų supratingumą ir atsakingumą; vengiant rinkodaros strategijų, skatinančių

gausų alkoholio vartojimą; plėtojant bendradarbiavimo strategijas, mažinančias PM vartojimo

keliamas problemas (pvz.: bendradarbiavimas su savivaldybe, policija, viešojo transporto paslaugas

teikiančiomis įmonėmis, sveikatos priežiūros įstaigomis, bendruomenėmis)48

.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2013 m. vykdė naktinių klubų

apklausą apie PM vartojimo prevencijos ir saugumo užtikrinimo priemonių įgyvendinimą

naktiniuose klubuose 2012-2013 m. Naktinių klubų atstovų prašyta 5 balų skalėje įvertinti PM

vartojimo prevencijos ir saugumo užtikrinimo naktiniuose klubuose priemonių (iš viso 40, žr. 2

lentelę) įgyvendinimą, įgyvendinimui reikalingas finansines išlaidas, įgyvendinimo sudėtingumą ir

priemonių veiksmingumą. Atsakymus į klausimus pateikė 22 naktinių klubų, įsikūrusių 4

didžiuosiuose Lietuvos miestuose, atstovai (12 – Vilniuje, 5 – Kaune, 3 – Klaipėdoje, 2 –

Šiauliuose).

46

Calafat A., Duch M., Juan M., Leckenby N. Health and Safety European Standards for nightlife venues. Addicciones,

2012, 24(4), p. 355-364. http://www.club-health.eu/docs/Standards_venues_Adicciones_2012.pdf 47

Vilniaus aps. VPK informacija. 48

Manual: Set of standards to improve the health and safety of recreational nightlife venues.

http://www.irefrea.org/uploads/PDF/STANDARDS_Manual_EN.pdf

17

2 lentelė. PM vartojimo prevencijos ir saugumo užtikrinimo naktiniuose klubuose priemonės

Sritis Priemonės

Įėjimas į naktinį

klubą, apsauga

Ribojamas lankytojų skaičius (kontroliuojama, kad patalpos nebūtų

perpildytos, ribojamos įleidimo valandos)

Patikrinimai:

dėl amžiaus (neįleidžiami per jauni lankytojai)

dėl girtumo (neįleidžiami neblaivūs asmenys)

dėl narkotikų (neįleidžiami nuo narkotikų apsvaigę

asmenys)

dėl ginklų

narkotikų platintojų identifikavimas

Įspėjamieji ženklai ir užrašai (lankytojai iš anksto įspėjami apie naktiniame

klube galiojančias elgesio ir tvarkos taisykles)

Vaizdo stebėjimo

kamerų įrengimas:

lauke, naktinio klubo prieigose

naktinio klubo viduje

Fizinė naktinio

klubo aplinka

Patalpų temperatūros reguliavimas ir ventiliacija (kontroliuojama, kad

patalpose nebūtų per karšta ir per tvanku)

Švaros palaikymas (Išvalomi išsilieję gėrimai, surenkama sudužusi tara,

šiukšlės, kad grindys nebūtų slidžios ir nekeltų pavojaus)

Tuščios gėrimų taros surinkimas (padavėjai surenka tuščias taures,

bokalus, kad jie nesikauptų)

Naktinio klubo patalpų išdėstymas ir dizainas (lankytojams lengva judėti

patalpose, lengva evakuotis nelaimės atveju)

Kontroliuojamas

narkotikų vartojimas ir

platinimas tualetuose:

specialus apšvietimas tualetuose

tinkami tualetų durų užraktai

Muzikos garsumo reguliavimas

Apšvietimo reguliavimas

Poilsio zonų, vietų, kuriose galima ramiai pasėdėti, įrengimas (lankytojai

turi kur prisėsti, pailsėti, ši zona vėsesnė ir tylesnė nei šokių aikštelė)

Stiklinės taros atsisakymas (vietoje stiklinės taros naudojama saugesnė

plastikinė, vienkartinės ar nedūžtančios pakietinto stiklo stiklinės)

Galimybė įsigyti maisto ir užkandžių

Nemokamas vanduo

Nealkoholinių gėrimų prieinamumas (didelis nealkoholinių gėrimų

pasirinkimas, prieinamos nealkoholinių gėrimų kainos)

Socialinė naktinio

klubo aplinka

Lankytojų įvairovė (užtikrinama, kad lankytojai bus skirtingo amžiaus ir

lyties, nėra organizuojami vakarėliai, kuriuose dalyvauja vien merginos ar

vaikinai)

Muzikos kontrolė (pvz.: atsisakoma muzikos, skatinančios PM vartojimą ir

netinkamą elgesį)

Pramogų kontrolė (pramogos kokybiškos, įdomios, neskatinančios PM

vartojimo ir agresijos)

18

2 lentelės tęsinys

Sritis Priemonės

Užsidarymas

išvykimas iš naktinio

klubo

Išeinančiųjų iš naktinio klubo kontrolė (darbuotojai primena apie

užsidarymo valandas, kontroliuojama, kad nebūtų spūsčių prie išėjimo,

stebima ar lankytojams nereikia pagalbos)

Įspėjimas, informavimas dėl vairavimo apsvaigus

Transporto išvykstantiems organizavimas (esant poreikiui siūloma

iškviesti taksi, kad lankytojai galėtų saugiai grįžti namo)

Darbuotojų išsidėstymo keitimas artėjant užsidarymo laikui

(užtikrinamas pakankamas darbuotojų skaičius ir tinkamas išsidėstymas

prieš užsidarymą, kad būtų išvengta spūsčių, atkreipiant dėmesį į

tualetus ir laiptines, kontroliuojama, kad lankytojai neišsineštų paliktų

gėrimų)

Ramesnė atmosfera prieš užsidarymą (prieš užsidarymą padidinamas

apšvietimas, grojama tylesnė ir ramesnė muzika, lankytojai gali

pasiruošti išėjimui)

Vadyba, vadovavimas

Suinteresuotų asmenų ar institucijų įtraukimas (bendradarbiaujama

su suinteresuotais asmenimis ir institucijomis siekiant lengviau išspręsti

kylančias problemas, sumažinti PM vartojimą ir nusikalstamumą)

Bendradarbiavimas su policija

Rūpinimasis lankytojų sveikata ir sauga (darbuotojai apmokomi kaip

elgtis nelaimės atveju, suteikti pirmąją pagalbą)

Naktinio klubo veiklos principai (standartinių verslo veiklos principų

ir susitarimų dėl darbo laiko ir pan. laikymasis)

Vidaus tvarkos taisyklės ir vadyba (rašytinės taisyklės dėl priimtino ir

nepriimtino darbuotojų bei lankytojų elgesio)

Darbuotojų

parengimas

Padavėjų, barmenų mokymai (darbuotojų informavimas, mokymų

organizavimas, įgūdžių ugdymas, pvz.: kaip atsisakyti parduoti alkoholį

neblaiviems asmenims; darbuotojų supervizijos; darbuotojai turi mokėti

spręsti iškylančias problemas, elgtis atsakingai)

Apsaugos ir kitų darbuotojų mokymai (apsaugos ir kitų darbuotojai

turi mokėti vykdyti narkotikų platinimo kontrolę, spręsti konfliktines

situacijas, atpažinti per jaunus, apsvaigusius, agresyviai nusiteikusius

lankytojus; svarbu ugdyti atitinkamus darbuotojų įgūdžius)

Diskžokėjų (DJ) ir renginių vedėjų mokymai (šie darbuotojai turi

mokėti atsakingai pateikti informaciją, parinkti muziką, kuri neskatintų

PM vartojimo, rizikingo elgesio)

Alkoholinių gėrimų

pardavimo ir

skatinimo vartoti

reguliavimas

Alkoholinių gėrimų kainų reguliavimas (alkoholinių gėrimų kainų

didinimas, nealkoholinių gėrimų kainų mažinimas)

Alkoholio vartojimą skatinančių priemonių kontrolė (atsisakoma

specialių akcijų alkoholiniams gėrimams ir jų reklamos)

Apklausos rezultatai atskleidė, kad dažniausiai naktiniuose klubuose įgyvendinamos

priemonės, susijusios su socialine naktinio klubo aplinka (vid.=4,80, std.=0,46):

1. vykdoma pramogų kontrolė (rūpinamasi, kad pramogos būtų kokybiškos, įdomios,

neskatinančios PM vartojimo ir agresijos) (vid.=4,95, std.=0,21),

19

2. užtikrinama lankytojų įvairovė (užtikrinama, kad lankytojai bus skirtingo amžiaus ir

lyties, neorganizuojami vakarėliai, kuriuose dalyvauja vien merginos ar vaikinai) (vid.=4,82,

std.=0,50).

Dažnai naktiniuose klubuose įgyvendinamos ir priemonės, susijusios su naktinio klubo

užsidarymu ir lankytojų išvykimu iš naktinio klubo (vid.=4,71, std.=0,30):

1. vykdoma išeinančiųjų iš naktinio klubo kontrolė (darbuotojai primena apie užsidarymo

valandas, kontroliuoja, kad nebūtų spūsčių prie išėjimo, stebi ar lankytojams nereikia pagalbos)

(vid.=4,86, std.=0,35),

2. užtikrinama ramesnė atmosfera prieš užsidarymą (prieš užsidarymą padidinamas

apšvietimas, grojama tylesnė ir ramesnė muzika, lankytojai gali pasiruošti išėjimui) (vid.=4,86,

std.=0,35),

3. organizuojamas transportas išvykstantiems iš naktinio klubo (esant poreikiui siūloma

iškviesti taksi, kad lankytojai galėtų saugiai grįžti namo) (vid.=4,81, std.=0,40).

Naktiniuose klubuose dažnai vykdomi patikrinimai dėl ginklų turėjimo (vid.=4,95,

std.=0,21) ir narkotikų vartojimo (neįleidžiami nuo narkotikų apsvaigę asmenys) (vid.=4,95,

std.=0,21).

Rečiausiai naktiniuose klubuose įgyvendinamos priemonės, susijusios su alkoholinių gėrimų

pardavimo ir skatinimo vartoti reguliavimu (vid.=3,61, std.=0,88):

1. kontroliuojamos alkoholio vartojimą skatinančios priemonės (atsisakoma specialių akcijų

alkoholiniams gėrimams ir jų reklamos) (vid.=3,32, std.=1,32),

2. reguliuojamos alkoholinių gėrimų kainos (didinamos alkoholinių gėrimų kainos,

mažinamos nealkoholinių gėrimų kainos) (vid.=3,91, std.=0,97).

2 naktiniuose klubuose visiškai nevykdoma alkoholio vartojimą skatinančių priemonių

kontrolė.

Apklausos dalyviai veiksmingiausioms PM vartojimo prevencijos ir saugumo užtikrinimo

naktiniuose klubuose priemonėms priskyrė:

1. patikrinimus dėl amžiaus (vid.=4,77, std.=0,43),

2. narkotikų vartojimo (vid.=4,68, std.=0,57),

3. girtumo (vid.=4,64, std.=0,58) ir ginklų turėjimo (vid.=4,62, std.=0,67),

4. bendradarbiavimą su policija (vid.=4,59, std.=0,59).

Nors visi naktinių klubų atstovai nurodė, kad patikrinimai dėl amžiaus yra veiksmingi ir nei

vienas nenurodė, kad šią priemonę įgyvendinti yra labai sudėtinga, bet viename naktiniame klube

patikrinimai dėl amžiaus visiškai nevykdomi.

Apklausos rezultatai atskleidė, kad veiksmingos yra ir priemonės, susijusios su darbuotojų

parengimu (vid.=4,46, std.=0,60):

20

1. apsaugos ir kitų darbuotojų mokymai (darbuotojai turi mokėti vykdyti narkotikų

platinimo kontrolę, spręsti konfliktines situacijas, atpažinti per jaunus, apsvaigusius, agresyviai

nusiteikusius lankytojus; svarbu ugdyti atitinkamus darbuotojų įgūdžius) (vid.=4,59, std.=0,67),

2. padavėjų, barmenų mokymai (darbuotojų informavimas, mokymų organizavimas, įgūdžių

ugdymas, pvz.: kaip atsisakyti parduoti alkoholį neblaiviems asmenims; darbuotojų supervizijos;

darbuotojai turi mokėti spręsti iškylančias problemas, elgtis atsakingai) (vid.=4,55, std.=0,80).

Apklausos dalyvių nuomone, mažiausiai veiksmingos PM vartojimo prevencijos ir saugumo

užtikrinimo naktiniuose klubuose priemonės, susijusios su alkoholinių gėrimų pardavimo ir

skatinimo vartoti reguliavimu (vid.=3,25, std.=0,86):

1. alkoholio vartojimą skatinančių priemonių kontrolė (vid.=3,05, std.=1,02),

2. alkoholinių gėrimų kainų reguliavimas (vid.=3,55, std.=1,01).

Mažiausiai veiksmingoms priemonėms taip pat buvo priskirta:

1. stiklinės taros atsisakymas (vietoje stiklinės taros naudojama saugesnė plastikinė,

vienkartinės ar nedūžtančios pakietinto stiklo stiklinės) (vid.=2,61, std.=1,60),

2. galimybė lankytojams įsigyti vandens nemokamai (vid.=3,06, std.=1,47),

3. galimybė įsigyti maisto ir užkandžių (vid.=3,32, std.=1,53),

4. narkotikų vartojimo ir platinimo tualetuose kontrolė: specialus apšvietimas tualetuose

(vid.=3,53, std.=1,47),

5. tinkamų tualetų durų užraktų įrengimas (vid.=3,55, std.=1,54).

Atkreipiame dėmesį, kad visos minėtos mažiausiai veiksmingos priemonės naktiniuose

klubuose yra įgyvendinamos rečiausiai. Daugiau informacijos apie vykdytą apklausą ir jos

rezultatus galima rasti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento parengtoje 2013 m.

apžvalgoje Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pirminės prevencijos vykdymas Lietuvoje49

.

Vykdant PM vartojimo prevenciją naktiniuose klubuose svarbus vaidmuo tenka

savivaldybei. Savivaldybė gali ne tik bendradarbiauti su naktiniais klubais įgyvendinant PM

vartojimo prevencijos priemones naktiniuose klubuose, bet ir koordinuoti vykdomus prevencijos

projektus, ieškoti naudingų kontaktų ir užmegzti bendradarbiavimą su jais, bendradarbiauti ir

koordinuoti bendradarbiavimą su valstybės institucijomis, atsakingomis už visuomenės sveikatą,

gerovę, saugą ir PM kontrolę bei prevenciją, finansuoti įgyvendinamas priemones, sudaryti sąlygas

prevencijos priemonių įgyvendinimui viešose vietose bei PM vartojimo prevencijos naktiniuose

klubuose vykdymą įtraukti į savivaldybės veiklos programas bei planus50

.

49

http://ntakd.lt/files/prevencija/Prevencija_metinis_2013(1).pdf 50

Handbook Healthy Nightlife Toolbox. How to create a healthy & safe nightlife. The Netherlands, 2010.

file:///C:/Documents%20and%20Settings/Ruta/Desktop/INT11_Handbook_printversion%20100804_DEF%20(1).PDF

21

2.2. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos ir kontrolės vykdymo naktiniuose klubuose geroji patirtis

Sektinas PM vartojimo naktiniuose klubuose ir jo keliamų problemų prevencijos ir kontrolės

savivaldybės lygmenyje pavyzdys yra Vilniaus apskrities ir Vilniaus miesto policijos vykdomos

priemonės. Siekiant spręsti viešosios rimties trikdymo, nepilnamečių asmenų alkoholio vartojimo ir

kitas problemas, dėl kurių fiksuojami gyventojų nusiskundimai bei viešosios tvarkos pažeidimai,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato

viešosios ir kriminalinės policijos pareigūnai kartu su Vilniaus miesto savivaldybe bei Darbo

inspekcija 2013 m. organizavo kavinių, barų ir naktinių klubų patikrinimus. Viešųjų vietų lankytojai

buvo skatinami elgtis atsakingai, o darbuotojai ir jų vadovai organizuoti darbus be pažeidimų. Buvo

aplankyti naktiniai klubai, barai, visą parą dirbančios interneto kavinės bei kitos maitinimo įstaigos.

Taip pat buvo tikrinama, kaip klubuose dirbantys apsaugos ar viešosios tvarkos darbuotojai laikosi

Lietuvos Respublikos Asmens ir turto saugos įstatymo nuostatų. Tokios priemonės periodiškai

vykdomos kiekvienais metais. Jų metu fiksuojami teisės pažeidimai naktiniuose baruose ir jų

prieigose, kurių savininkai bei lankytojai raginami neužmiršti šalia pasilinksminimo įstaigų

gyvenančių kaimynų ir gerbti jų ramybę bei teisę į poilsį, kurį trikdo miesto naktinis gyvenimas.

Tokiu būdu atkreipiamas tiek naktinių klubų, barų, kavinių ir kitų maitinimo įstaigų savininkų, tiek

jų lankytojų dėmesys į alkoholį vartojantį jaunimą, darbuotojų darbo saugos pažeidimus ir

darbdavių specialiųjų leidimų bei teisių verstis tokia veikla pažeidimus51

.

Paraleliai su šia prevencine priemone 2013 m. organizuotas konkursas „Saugiausias

Vilniaus miesto naktinis baras“, kurio iniciatorius – Vilniaus apskrities policija. Konkurso tikslas –

išrinkti saugiausius Vilniaus miesto teritorijoje esančius naktinius barus, skatinant naktinių barų

administracijų iniciatyvas kurti saugią aplinką, mažinant teisės pažeidimų skaičių tiek naktinio baro

viduje, tiek ir jo prieigose, bei skleisti gerosios praktikos patirtį, siekiant užtikrinti taikius santykius

tarp viešųjų vietų lankytojų ir netoliese gyvenančių žmonių. 2013 metais konkurse dalyvavo dešimt

Vilniaus miesto teritorijoje esančių naktinių barų. Paaiškėjo, kad saugiausia Vilniuje laisvalaikį

leisti bare „Nino“, klubuose „Exit“ ir „Tamsta“51

.

51

Vilniaus aps. VPK informacija, 2013.

22

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2014 m. pradžioje surinko

informaciją iš savivaldybių (savivaldybių Narkotikų kontrolės ir Vaiko gerovės komisijų bei

visuomenės sveikatos biurų) apie pagrindines problemas, su kuriomis jie susidūrė vykdydami

bendrosios52

, atrankinės53

ir tikslinės54

psichoaktyviųjų medžiagų (toliau – PM) vartojimo

prevencijos priemones bei pasiteisinusias PM vartojimo prevencijos priemones 2013 metais, ir

pagrindinius PM vartojimo prevencijos priemonių vykdymo poreikius 2014 ir 2015 m.

Užklausas išsiuntus visoms savivaldybėms, atsakymų sulaukta iš 52 savivaldybių (86,7

proc.).

3.1. Problemos, su kuriomis susidūrė savivaldybės įgyvendindamos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemones 2013 m.

3.1.1. Bendrosios prevencijos priemonės

Kaip matyti iš 6 pav., pagrindinės problemos su kuriomis savivaldybės susidūrė

vykdydamos bendrosios PM vartojimo prevencijos priemones yra lėšų stoka, metodinės, vaizdinės

medžiagos trūkumas bei tikslinės grupės (vaikų) pasyvumas dalyvauti organizuojant ir įgyvendinant

PM vartojimo prevencijos priemones. Sėkmingai vykdyti bendrosios prevencijos priemones 2013

m. savivaldybėms trukdė žmoniškųjų išteklių stoka, neigiama šeimos įtaka (kai PM vartoja tėvai ir

rodo neigiamą pavyzdį vaikams), didelis PM prieinamumas bei nepakankamas bendradarbiavimas

tarp žinybų, įstatyminės bazės trūkumai (reglamentuojant alkoholio ir tabako kontroles priemones

nepilnamečiams), agresyvi alkoholio reklama, tabako gaminių vartojimas filmuose, spektakliuose

taip formuojant teigiamą visuomenės požiūrį į tabako gaminių vartojimą ir pan. (žr. 6 pav.).

52

Bendroji prevencija – visuomenei, ypač vaikams ir jaunimui, taikomos prevencijos priemonės, apimančios

visuomenės įgūdžių formavimą ir žinių apie alkoholio, tabako ir neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų

vartojimo žalą ir padarinius plėtimą, sveikatingumo ugdymą, neigiamų nuostatų minėtų medžiagų vartojimo atžvilgiu

formavimą ir sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymą, siekiant užkirsti kelią alkoholio, tabako ir neteisėtam narkotinių ir

psichotropinių medžiagų vartojimui. 53

Atrankinė prevencija – asmenims, kurie dar neturi alkoholio, tabako ar neteisėto narkotinių ir psichotropinių

medžiagų vartojimo patirties, bet dėl neigiamo socialinės aplinkos poveikio padidėja tikimybė, kad jie gali pradėti

vartoti minėtas medžiagas, taikomos prevencijos priemonės, siekiant mažinti rizikos ir didinti apsaugos veiksnių įtaką

bei ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius. 54

Tikslinė prevencija – prevencijos priemonės, taikomos socialinės rizikos šeimoms, socialinės rizikos suaugusiems

asmenims, socialinės rizikos vaikams, asmenims, laisvės atėmimo vietose vartojantiems alkoholį, tabaką ar neteisėtas

narkotines ir psichotropines medžiagas, bet dar neturintiems priklausomybės požymių, siekiant anksti nustatyti tokius

asmenis ir motyvuoti juos nevartoti alkoholio, tabako ar narkotinių ir psichotropinių medžiagų, teikti jiems reikiamą

švietimo, socialinę ir psichologinę pagalbą, vykdyti ankstyvąją intervenciją.

23

6 pav. Problemos, su kuriomis susidūrė savivaldybės, įgyvendindamos PM vartojimo bendrosios

prevencijos priemones 2013 m. (savivaldybių skaičius)

3.1.2. Atrankinės ir tikslinės prevencijos priemonės

Vykdant atrankinės ir tikslinės prevencijos priemones savivaldybės dažniausiai įvardijo

tokias problemas, kaip metodinių priemonių trūkumas, motyvacijos stoka ir neigiama šeimos įtaka

(žr. 7 pav.). Savivaldybių nuomone, didžiausia problema, su kuria susiduriama įgyvendinant

tikslinės prevencijos priemones yra asmenų, vartojančių PM, motyvacijos kreiptis pagalbos dėl

minėtų medžiagų vartojimo ir jų keliamų padarinių.

7 pav. Problemos, su kuriomis susidūrė savivaldybės, įgyvendindamos PM vartojimo atrankinės ir

tikslinės prevencijos priemones 2013 m. (savivaldybių skaičius)

14

12

10

9

9

6

4

4

3

Lėšų stoka

Tikslinės grupės pasyvumas

Metodinės, vaizdinės medžiagos stoka

Šeimos neigiamas poveikis

Žmogiškųjų išteklių stoka

Psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumas

Reklamos, žiniasklaidos neigiama įtaka

Netobula įstatyminė bazė

Nepakankamas bendradarbiavimas tarp žinybų

4

2

4

8

3

4

5

6

7

8

Lėšų stoka

Specialistų stoka

Neigiama šeimos įtaka

Motyvacijos stoka

Metodininių priemonių stoka

Tikslinė prevencija

Atrankinė prevencija

24

3.2. Pasiteisinusios 2013 metais Lietuvos savivaldybėse vykdytos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonės

3.2.1. Bendrosios prevencijos priemonės

Dažniausiai savivaldybės nurodė šias pasiteisinusias ir 2013 m. vykdytas PM vartojimo

bendrosios prevencijos priemones (žr. 8 pav.):

1. Renginiai, konkursai, akcijos ir kitos vienkartinės veiklos.

2. Specialistų paskaitos, seminarai.

3. Prevencijos programos (pvz. vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymas ir kt.).

Svarbu pažymėti, kad vienkartinis žinių suteikimas (specialistų paskaitos, įvairios akcijos)

neužtikrina tiesioginio ir ilgalaikio poveikio vaikams. Europos narkotikų ir narkomanijos

stebėsenos centro duomenimis, tokios vienkartinės veiklos nėra veiksmingos21

.

8 pav. Labiausiai pasiteisinusios 2013 m. savivaldybių bendrosios PM vartojimo prevencijos

priemonės (savivaldybių skaičius)

3.2.2. Atrankinės ir tikslinės prevencijos priemonės

Įgyvendinant atrankinę prevenciją, savivaldybių nuomone, labiausiai pasiteisino

individualūs pokalbiai ir konsultacijos, paskaitų skaitymas bei renginių organizavimas (žr. 9 pav.).

Pažymėtina, kad savivaldybių nuomone antroje vietoje esanti priemonė – paskaitų, seminarų

organizavimas nėra ta priemonė/veikla, kuri atitinka atrankinės prevencijos tikslinės grupės

poreikius ir galėtų socialinės rizikos vaikus ir jaunimą sudominti, keistų jų nuostatas, skatintų

prasmingai leisti laisvalaikį.

Tikslinės grupės asmenų konsultavimą, darbą su socialinės rizikos grupės vaikų tėvais ir

įvairių programų įgyvendinimą savivaldybės įvardino kaip labiausiai pasiteisinusias tikslinės

prevencijos priemones. Taip pat organizuojami renginiai, skaitomos paskaitos. Visuomenės

39

32

18

14

12

12

6

5

3

2

Renginiai

Paskaitos, seminarai

Programų įgyvendinimas

Lankstinukų leidyba

Klasės valandėlės

Projektai

Užimtumo didinimas

Tėvų mokymas

Policijos reidai

Nerūkymo zonų apskelbimas

25

sveikatos biurų specialistai vykdo privalomąjį mokymą PM vartojimo prevencijos tema

vairuotojams, padariusiems kelių eismo pažeidimus.

9 pav. Labiausiai pasiteisinusios 2013 m. savivaldybių vykdytos atrankinės ir tikslinės PM

vartojimo prevencijos priemonės (savivaldybių skaičius)

3.3. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonių vykdymo poreikiai 2014 ir 2015 metams

3.3.1. Bendrosios prevencijos priemonės

Savivaldybių buvo klausiama, kokie, jų nuomone, būtų pagrindiniai PM vartojimo

prevencijos priemonių poreikiai 2014-2015 metams pagal atskiras prevencijos rūšis: bendrąją

atrankinę bei tikslinę prevenciją. Kaip matyti iš 10 pav., vykdant bendrąją prevenciją,

savivaldybėms labiausiai trūksta vaizdinių priemonių ir metodinių rekomendacijų, joms aktualu

neigiamų nuostatų PM vartojimo atžvilgiu formavimas ir mokymai specialistams.

PM vartojimo prevencijos programų vertinimo tyrimai parodė, kad prevencijos programų

vykdytojų mokymai yra daugumos veiksmingų PM vartojimo prevencijos programų sudedamoji

dalis19,55,56,57.

Taip pat pabrėžiama mokytojams skirtų mokymų PM vartojimo prevencijos

klausimais tęstinumo svarba14,57,58

bei mokytojų aprūpinimas ugdymo medžiaga, kurią jie galėtų

lengvai ir tiksliai pritaikyti organizuodami ir įgyvendindami prevencijos priemones ir kuri būtų

tinkama ir patraukli mokiniams39

.

55

Dijkstra M. ir kt. Effectiveness of a social influence approach and boosters to smoking prevention. Health education

research, 1999, 14 (6), p. 791-802. 56

Tobler N., Stratton, H. Effectiveness of school based drug prevention programmes: A meta-analysis of the research.

Journal of Primary Prevention, 1997, 18 (1), p. 71-128. 57

Dusenbury L., Falco M. Eleven components of effective drug abuse prevention curricula. Journal of School Health;

1995, 65 (10), p. 420-431. 58

Williams C. Ir kt. Project Northlands: Comprehensive alcohol use prevention for young adolescents, their parents,

schools, peers and communities. Journal of Studies on Alcohol. 1999, 13, p. 112-124.

5

6

11

6

0

8

6

12

3

0

2

15

4

11

14

19

Bendradarbiavimas su kitomis žinybomis

Privalomi sveikatos mokymai

Darbas su tėvais

Paskaitos

Socialinių įgūdžių ugdymas

Programos, projektai

Renginiai

Individualūs pokalbiai, konsultacijos

Tikslinė prevencija

Atrankinė prevencija

26

10 pav. Pagrindiniai PM vartojimo bendrosios prevencijos priemonių vykdymo poreikiai 2014 ir

2015 metams (savivaldybių skaičius)

Kai kurios savivaldybės nurodė PM vartojimo prevencijos valstybės lygmenyje poreikius,

tokius kaip: teisinės bazės tobulinimas, tikslinių prevencinių TV laidų nacionaliniu lygmeniu

kūrimas, prevencijos programų konkursų šalies mastu organizavimas bei socialinės reklamos

vykdymas/transliavimas nacionaliniu mastu.

3.3.2. Atrankinės ir tikslinės prevencijos priemonės

Kadangi savivaldybės atrankinės ir tikslinės prevencijos priemones vykdo rečiau nei

bendrosios prevencijos, tai ir poreikių šioje srityje išsakė mažiau. Vykdant atrankinės prevencijos

priemones savivaldybės nurodė, kad yra poreikis organizuoti seminarus ir paskaitas, trūksta

vaizdinių ir metodinių priemonių, taip pat dirbti su tėvais ir ugdyti tikslinių grupių socialinius

įgūdžius (žr. 11 pav.). Be šių 11 pav. pavaizduotų veiklų savivaldybės nurodė, kad yra poreikis

daugiau bendradarbiauti su policija, kai kurios savivaldybės pageidautų didesnio atrankinės

prevencijos priemonių finansavimo.

Pažymėtina, kad vykdant PM vartojimo prevenciją labai svarbu numatyti bei įgyvendinti

mokinių tėvams skirtas PM vartojimo prevencijos priemones22,32,33,34,59,60

, įtraukti mokinius ir

jaunimą į PM vartojimo prevencijos priemonių kūrimą, organizavimą ir vykdymą, nes tik tokioje

veikloje mokinys įgis ir ištobulins socialinio bendrabūvio įgūdžius, išsiugdys atsakomybės,

empatijos, pasitikėjimo savimi jausmą ir atsparumą rizikos veiksnių poveikiui22,39,61,62

. Vykdomos

59

Leliugienė I. Socialinė pedagogika. Kaunas: Technologija, 2002, 423 p. 60

Aguire-Molina M., Gorman D. Community-based approaches for the prevention of alcohol, tobacco and other drug

use. Annual Review of Public Health, 1996, 17, p. 337-358. 61

Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų 11 priedas. In: Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios

programos. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, 2009, p. 3-25.

17

16

11

10

8

7

5

5

5

2

Metodinės rekomendacijos

vaizdinės priemonės

Neigiamų nuostatų formavimas

Mokymai specialistams

Didesnis finansavimas

Renginių organizavimas

Teisinės bazės tobulinimas

Mokymai tėvams

Užimtumo skatinimas

Policijos reidai

27

PM vartojimo prevencija ir diegiamos prevencijos programos savivaldybėse turi apimti visą

bendruomenę, t. y. tiek mokytojus, tiek mokinius, tiek jų tėvus63,64

, bei turėtų vykti platesniame

prevencinių veiklų kontekste, glaudžiau bendradarbiaujant su vietos bendruomene19,58,65

, su kitomis

institucijomis ir įstaigomis33,66,67,68

.

11 pav. Pagrindiniai PM vartojimo atrankinės ir tikslinės prevencijos priemonių vykdymo poreikiai

2014 ir 2015 metams (savivaldybių skaičius)

Vykdant tikslinę prevenciją, savivaldybių nuomone, 2014-2015 m. daugiausiai reikėtų teikti

psichologinę pagalbą tikslinės grupės asmenims, bendradarbiauti su kitomis žinybomis bei skaityti

paskaitas.

Svarbu paminėti, kad savivaldybės neminėjo poreikių, susijusių su PM vartojimo

prevencijos priemonių vertinimu, nes PM vartojimo prevencija yra veiksminga, jeigu vykdomi

eksperimentiniai tyrimai ir atliekamas nuolatinis vertinimas. Be tyrimų prevencija neturi pagrindo,

bet be vertinimo – neturi ateities. Nuolatinis vertinimas yra svarbus apibūdinat esamą padėtį

(poreikių analizė), planuojant ir įgyvendinant prevencines veiklas (proceso vertinimas) bei

pritaikant siūlymus priklausomai nuo pasiektų rezultatų (rezultatų vertinimas)25

. PM vartojimo

prevencijos programų vertinimas atsirado dėl poreikio įrodyti vykdomų programų veiksmingumą ir

pagrįsti vykdomų veiklų išlaidų efektyvumą (pasiektų rezultatų ir sunaudotų išteklių santykio

62

Kiaulakis G., Poviliūnas A. Nausėdienė I. Projektas „Aš galiu” mokomasis-informacinis žinynas. Vilnius: Kronta,

2000, 47 p. 63

Sloboda Z. School Prevention. In: Leukefeld, C.G., ir kt., (eds.) Adolescent Substance Abuse. Springer, 2009, p. 191-

212. 64

Pentz M. A. Evidence-based prevention: characteristics, impact, and future direction. Journal of Psychoactive Drugs.

SARC supplement 1, 2003, p. 143-152. 65

Cuijpers P. Effective ingredients of school-based drug prevention programs. A systematic rewiew. Addictive

behaviors, 2002, 27 (6), p. 1009-1023. 66

Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (NKD) Metinis pranešimas 2010. Vilnius:

NKD, 2010. 67

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Metinis pranešimas 2011. Vilnius: NTAKD, 2011. 68

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) Metinis pranešimas 2012. Vilnius: NTAKD, 2012.

14

11

6

6

4

Seminarai, paskaitos

Metodinės priemonės

Drbas su tėvais

Socialinių įgūdžių

ugdymas

Vaizdinės priemonės

Atrankinė prevencija

5

8

8

7

15

Didesnis finansavimas

Paskaitos

Bendradarbiavimas su

kitomis institucijomis

Darbas su tėvais

Psichologinė pagalba

Tikslinė prevencija

28

vertinimas). Galime rasti apibrėžtus prevencijos priemonių ir programų reikalavimus14,69,70,71,72

siekiant pagrįsti kiekvienos prevencijos priemonės veiksmingumą ir į vykdomas PM vartojimo

prevencijos programas įtraukti tik veiksmingiausias73,74

.

Prevencijos priemonių veiksmingumas gali būti nustatomas įvairiais būdais75

. Vienas iš jų –

asmenų, įgyvendinančių prevencijos priemones, nuomonės apie jų veiksmingumą tyrimas. Tyrimai

taip pat rodo, kad PM vartojimo prevencijos priemonių vykdytojų požiūris yra vienas svarbiausių

veiksmingumo veiksnių72,76

. Kitose šalyse atlikti tyrimai parodė, kad ne kiekviena PM vartojimo

prevencijos programa gali būti veiksminga. Nustatyta, kad didžiausia Jungtinėse Amerikos

Valstijose šalies lygmeniu vykdyta narkotinių medžiagų ir alkoholinių gėrimų vartojimo programa

DARE (angl. Drug Abuse Resistance Education) patyrė nesėkmę77,78

. Tai dar kartą pagrindžia, koks

svarbus yra vykdomų PM vartojimo prevencijos programų vertinimas.

69

UNODC (United Nations office on drugs and crime). International standards on drud use preention, 2012.

http://www.unodc.org/unodc/en/prevention/prevention-standards.html 70

EMCDDA.Guidelines for the evaluation of drug prevention: a manual for programme planners and evaluators

(second edition), EMCDDA Manuals No 8, European Monitoring Centre for Drugs and Drug Addiction, Lisbon. 2012,

140 p. 71

DrugFacts: Lessons from Prevention Research, 2011, National Institute on Drug Abuse.

http://www.drugabuse.gov/infofacts/lessons.html 72

Tobler N. S. Drug prevention programs can work: Research findings. Journal of Addictive Diseases, 1992, 11(3), p.

1–28. 73

Reyes O., Jason L. A. An evaluation of a high school dropout prevention program. Journal of Community

Psychology, 1991, 19 (3), p. 221–23. 74

Tobler N. S. Meta-analysis of 143 adolescent drug prevention programs: Quantitative outcome results of program

participants compared to a control or comparison group. The Journal of drug issue, 1986, 16 (4), p. 537-567. 75

Tolston E. R., McDonald S., Moriarty A. R. Peer Mediation among High School Students: A Test of Effectiveness.

Children Schools, 1992, 14(2), p. 86-93. 76

Sherman L.W. ir kt. Preventing Crime: What Works, What Doesn't, What's Promising: A Report To The United

States Congress Prepared for the National Institute of Justine. Department of Criminology and Criminal Justine,

University of Maryland, 1998. http://www.rolim.com.br/2002/_pdfs/ing.pdf 77

Marlatt G. A, Witkiewitz K. Harm reduction approaches to alcohol use: health promotion, prevention, and

treatment. Addictive Behaviors 2002, 27, p. 867-886. 78

Lynam D. R. ir kt., Project DARE: no effects at 10-year follow-up. Journal of Consulting and Clinical

Psychology. 1999, 67(4), p. 590-593.

29

Darbuotojų psichoaktyviųjų medžiagų (toliau – PM) vartojimo bei šių medžiagų vartojimo

darbo vietose problema tampa vis aktualesnė, nes PM vartojimas neigiamai atsiliepia ne tik patiems

darbuotojams, bet ir jų šeimos nariams, kolegoms ir pačiai darbovietei (žr. 12 pav.). Dirbant kai

kuriose veiklos srityse, toks vartojimas gali kelti riziką ir visuomenei. Darbuotojams dėl PM

vartojimo padidėja sveikatos sutrikimų, darbo praradimo, teisinių ir finansinių problemų tikimybė,

problemų šeimoje ir santykiuose. Darbovietėse padaugėja nelaimingų atsitikimų, pravaikštų ir

sumažėja darbo našumas79

. ES dėl alkoholio vartojimo sumažėjusio darbuotojų produktyvumo ar

nedarbo kasmet prarandama apie 59 milijardus eurų80

.

12 pav. Galimos alkoholio ir narkotikų vartojimo darbo vietose pasekmės:

Darbuotojai PM vartoja dėl labai įvairių priežasčių, dalis jų yra susijusios ir su pačiu darbu.

JAV Nacionalinis piktnaudžiavimo alkoholiu ir alkoholizmo institutas (angl. National

Institute on Drug Abuse – NIDA) 2000 m. išskyrė pagrindinius su darbu susijusius veiksnius, kurie

gali skatinti darbuotojų alkoholio vartojimą:

1. darbovietėje vyraujantis palankus požiūris į alkoholio vartojimą;

2. alkoholio prieinamumas darbo vietoje; 79

Alcohol and Drug Problems at Work – The Shift to Prevention. Geneva, International Labour Office, 2003. 80

Anderson P., Baumberg B., Alcohol in Europe. A Public Health Perspective. A report for the European Commission.

Institute of Alcohol Studies, UK, 2006.

1. Nelaimingi atsitikimai:

•iki 40 proc. nelaimingų atsitikimų darbo vietose yra sukelti ar susiję su alkoholio vartojimu;

•narkotikus vartojantiems darbuotojams gresia didesnė nelaimingo atsitikimo tikimybė nei narkotikų nevartojantiems darbuotojams.

2. Neatvykimas į darbą:

•narkotikus vartojantys ar gausiai alkoholį vartojantys darbuotojai dažniau neatvyksta į darbą be vadovo leidimo;

•narkotikus vartojantys ar gausiai alkoholį vartojantys darbuotojai dažniau nei kiti darbuotojai nebūna darbe 8 dienas iš eilės ar ilgiau bei pirmadieniais;

•narkotikus vartojantys ar gausiai alkoholį vartojantys darbuotojai dažniau vėluoja į darbą ir išvyksta anksčiau iš darbo nei kiti darbuotojai.

3. Didesnis darbo krūvis, sunkumai kolegoms:

•padidėjęs darbo krūvis dėl narkotikus vartojančių ar gausiai alkoholį vartojančių kolegų nedarbo ar neproduktyvaus darbo;

•didesnė rizika darbuotojų saugai ir sveikatai dėl narkotikus vartojančių ar gausiai alkoholį vartojančių kolegų apsvaigimo, aplaidumo ir paveikto sprendimų priėmimo;

•nesutarimai ir nusiskundimai;

•smurtas;

•vagystės.

4. Darbuotojo pakeitimo kaina1.

30

3. psichologinė aplinka, kai darbuotojai jaučiasi susvetimėję;

4. kokybiškos darbuotojų supervizijos stoka;

5. alkoholio vartojimo prevencijos ir kontrolės politikos darbovietėje stoka ar nenoras ją

stiprinti81

.

Šių rizikos veiksnių deriniai skirtinguose sektoriuose neretai skiriasi. Tyrimai rodo, kad kai

kuriose profesijose alkoholis ir/ar narkotikai vartojami dažniau. Vadybininkams, prekybininkams,

gydytojams, teisininkams, barmenams, pramogų versle dirbantiems asmenims neretai gresia didesnė

priklausomybės nuo PM vartojimo rizika, nes susiduriama su didesniu socialiniu spaudimu,

didesniu PM prieinamumu bei kontrolės trūkumu. Darbuotojų, kurie dirba su galinga technika,

pavojingomis sąlygomis ar yra atsakingi už kitų asmenų saugą, PM vartojimas gali kelti daugiau

problemų dėl griežtesnių saugos reikalavimų ir nelaimingų atsitikimų, galinčių neigiamai atsiliepti

didesniam skaičiui žmonių, tikimybės. Gausus alkoholio vartojimas yra populiaresnis tarp vyrų nei

tarp moterų, o profesijos, kurios būdingesnės vyrams, pavyzdžiui, statybų ar miškininkystės

sektoriuose, dar labiau išryškina šią tendenciją. Vis dėlto darbuotojo atsakas į šiuos rizikos

veiksnius gali smarkiai skirtis. Kai kurie darbuotojai yra pažeidžiamesni ir turi mažiau įgūdžių,

kurie padėtų spręsti iškylančias problemas79

.

Darbuotojų PM vartojimo problemos sprendimo būdų yra daug ir įvairių. Dažnai taikomos

drausminės PM vartojimo arba jo keliamų problemų darbo vietose priemonės, pavyzdžiui,

atleidimas iš darbo, turi daugiau įvairių neigiamų aspektų nei prevencijos priemonės. Atleidžiant iš

darbo nukenčia ne tik asmuo, jo šeima, bet ir darbovietė, nes neretai prarandami kvalifikuoti

darbuotojai, o naujų darbuotojų samdymas ir apmokymas kainuoja ir atima daug laiko. Atleidimas

iš darbo gali pabloginti padėtį, nes šis asmuo tampa našta visuomenei, kartu ir darbdaviui, kuris yra

jos dalis. Svarbu apsvarstyti ir tai, kad jei PM vartojimą paskatino veiksniai, susiję su darbo vieta,

tai darbuotojo atleidimas problemos neišspręs. Be to, kitiems darbuotojams šitokia drausminė

priemonė gali pasirodyti pernelyg griežta ir netinkama. Tai gali paskatinti juos „dangstyti“ kolegas,

kurie vartoja PM darbo vietoje ar turi problemų dėl jų vartojimo79

.

Prevencijos programų ir priemonių, nukreiptų į minėtų rizikos veiksnių mažinimą ir

apsauginių veiksnių stiprinimą, kūrimas gali padėti sumažinti darbuotojų PM vartojimą ir jo

keliamas problemas81

. Darbo vietose įgyvendinamos PM vartojimo prevencijos priemonės leidžia

pasiekti ne tik pačią produktyviausią visuomenės dalį, nemažą dalį savo laiko praleidžiančią darbe,

bet ir jų šeimos narius bei visą bendruomenę. Jei PM vartojimo prevencijos programos darbo

vietose sukuriamos ir įgyvendinamos tinkamai, jos naudingos tiek darbdaviams, tiek darbuotojams.

Tokios programos paprastai reikalauja nedaug lėšų ir leidžia sutaupyti, nes sumažėja darbuotojų

81

Jacobs P. Alcohol abuse in the workplace: developing a workable plan of action. Research in Business and

Economics Journal.

31

neatvykimų į darbą, nelaimingų atsitikimų, smurto, priekabiavimo atvejų, atleidimų iš darbo,

nusiskundimų ir kompensacijų skaičius, padidėja darbo našumas ir kokybė. Šios programos

teigiamai atsiliepia darbuotojų gerovei, darbovietės įvaizdžiui ir produktyvumui. Prevencijos

programos taip pat užkerta kelia priklausomybės ligų išsivystymui ir reikalauja mažiau išlaidų nei

darbuotojų, sergančių priklausomybės ligomis, gydymas ir reabilitacija79

.

Darbo vietose galima sėkmingai vykdyti ir priemones, kurių tikslas yra padėti darbuotojams,

kurie jau vartoja narkotikus, rūko, piktnaudžiauja alkoholiu ar vaistais. Tyrimai rodo, kad

sergantieji priklausomybės ligomis dažniau linkę paaukoti savo šeimyninį gyvenimą ir draugus nei

darbą, iš kurio gaunamos pajamos padeda įsigyti PM. Pagalba priklausomybės ligomis sergantiems

darbuotojams prisideda prie darnesnių santykių su kolegomis, geresnio jų šeimyninio gyvenimo,

sustiprėjusio pasitikėjimo savimi bei stabilumo gyvenime79

.

Darbo vietose vykdomos PM vartojimo prevencijos programos privalo remtis tarptautinėmis

rekomendacijomis, šalies įstatymais ir kultūriniais ypatumais. Tarptautinė darbo organizacija

rekomenduoja kurti ir įgyvendinti prevencijos programas vadovaujantis jos parengtomis veiklos

taisyklėmis „Su alkoholio ir narkotikų vartojimu susijusių problemų valdymas darbo vietose“ (angl.

Management of alcohol- and drug-related issues in workplace). Šių veiklos taisyklių tikslas yra

alkoholio ir narkotikų vartojimo bei su juo susijusių problemų darbo vietose prevencija ir

sprendimas79

.

Tarptautinės darbo organizacijos rekomendacijos dėl alkoholio ir narkotikų vartojimo

keliamų problemų darbo vietose sprendimo:

Alkoholio ir narkotikų kontrolės ir prevencijos įstatymai bei programos turėtų skatinti su

alkoholio ir narkotikų vartojimu susijusių problemų prevenciją, sprendimą ir valdymą darbo

vietose. Susiję šalies įstatymai turėtų būti rengiami konsultuojantis su darbdavių ir darbuotojų

atstovais.

Alkoholio ir narkotikų vartojimo problemas reikėtų vertinti kaip sveikatos problemas ir jas

spręsti taip pat kaip ir kitas sveikatos problemas darbo vietose, nediskriminuojant ir apmokant kaip

sveikatos priežiūros paslaugas.

Darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turėtų kartu įvertinti alkoholio ir narkotikų vartojimo

pasekmes ir bendradarbiauti rengiant darbovietės teisinius dokumentus.

Darbdaviai bendradarbiaudami su darbuotojais ir jų atstovais turėtų atpažinti situacijas

darbe, galinčias įtakoti alkoholio ir narkotikų vartojimo problemas, bei imtis atitinkamų prevencinių

ir intervencinių priemonių.

32

Su alkoholio ir narkotikų vartojimu susiję apribojimai ir draudimai turėtų vienodai galioti ir

darbuotojams, ir darbdaviams, siekiant aiškios ir vienareikšmės su alkoholio ir narkotikų vartojimo

kontrole ir prevencija susijusios politikos.

Informacinės ir mokymo programos alkoholio ir narkotikų vartojimo prevencijos klausimais

turėtų būti vykdomos siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir stiprinti jų sveikatą. Esant galimybėms

šios programos turėtų būti integruotos į didesnės aprėpties sveikatos stiprinimo programas.

Darbdaviai turėtų sukurti sistemą, užtikrinančią jiems pateiktos informacijos apie darbuotojų

alkoholio ir narkotikų vartojimo problemas konfidencialumą. Darbuotojai turėtų būti supažindinti

su galimomis jų pateiktos informacijos konfidencialumo užtikrinimo išimtimis dėl teisinių,

profesinių ar etinių priežasčių.

Testuojant darbuotojus dėl PM vartojimo susiduriama su esminiais moraliniais, etiniais ir

teisiniais klausimais, reikalaujančiais išankstinio nustatymo, kada tokį testavimą galima atlikti.

Darbo vietos stabilumo užtikrinimas yra svarbus veiksnys padedant darbuotojui įveikti

priklausomybę nuo PM ar su jų vartojimu susijusias problemas. Todėl socialiniai partneriai turėtų

apsvarstyti darbovietės vaidmenį teikiant pagalbą asmenims, susidūrusiems su tokiomis

problemomis.

Darbdaviai neturėtų diskriminuoti darbuotojų, sergančių priklausomybės nuo PM vartojimo

ligomis. Šiems darbuotojams turėtų galioti tokios pat darbo vietos užtikrintumo, perkėlimo ir

paaukštinimo pareigose galimybės kaip ir jų kolegoms.

Darbdavys gali taikyti drausmines priemones darbuotojams dėl tinkamo pareigų neatlikimo,

susijusio su alkoholio ir/ar narkotikų vartojimu, bet pirmenybė turėtų būti teikiama konsultavimui,

gydymui ir reabilitacijai, o ne drausminėms priemonėms79

.

ES lygmenyje labai svarbus yra Europos Tarybos Pompidou grupės (angl. Pompidou

Group) vaidmuo. 1971 m. įkurta grupė įgyvendina Europos Tarybos politiką, skirtą kovai prieš

piktnaudžiavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei neteisėtą jų apyvartą. Grupės

tikslas – prisidėti prie pažangios, efektyvios ir įrodymais pagrįstos narkotikų kontrolės ir

prevencijos politikos ES šalyse, keistis informacija narkotikų kontrolės srityje ir narkomanijos

prevencijos srityje, vykdoma politika bei programomis, rengti tarpžinybines konferencijas

narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės klausimais, nustatyti problemų sprendimo gaires.

2011 m. buvo sukurta Pompidou grupės ekspertų darbo grupė alkoholio ir narkotikų vartojimo

prevencijos darbo vietose klausimams nagrinėti. Šios ekspertų darbo grupės tikslas yra rinki ir

dalintis gerosios praktikos pavyzdžiais siekiant:

33

geriau suprasti alkoholio ir narkotikų vartojimą darbo vietoje įtakojančius individualius

veiksnius (pvz.: asmens pažeidžiamumas, įgūdžiai) ir aplinkos veiksnius (pvz.: socialinis,

ekonominis ir kultūrinis kontekstas);

pateikti rekomendacinius pasiūlymus dėl alkoholio ir narkotikų vartojimo stebėsenos,

tikrinimo, reguliavimo ir draudimų darbo vietose;

pagerinti šalių narių dalijimąsi informacija ir bendradarbiavimą su kitomis tarptautinėmis ir

ES organizacijomis (ypač Tarptautine darbo organizacija ir Pasaulio sveikatos organizacija),

veikiančiomis šioje srityje;

užpildyti prevencijos ir saugos priemonių darbo vietose trūkumą.

Minėta ekspertų darbo grupė yra parengusi alkoholio ir narkotikų vartojimo prevencijos

darbo vietose rekomendacinių pasiūlymų pagrindus (angl. Frame of reference for the prevention of

alcohol and drug use in the workplace82

), kurie yra išversti į lietuvių kalbą

(http://ntakd.lt/files/prevencija/Reference_framework_LT(1).pdf83

). Su kita šios darbo grupės

paskelbta informacija, konferencijų medžiaga ir susijusiais dokumentais galima susipažinti:

http://www.coe.int/t/dg3/pompidou/Activities/work_en.asp.

Nacionaliniame lygmenyje alkoholio ir narkotikų vartojimo prevencijos darbo vietose

programas gali rengti ir įgyvendinti įvairios institucijos: valstybės institucijos, socialiniai partneriai

ir nevyriausybinės organizacijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 1 d.

priimtu Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu84

, Lietuvos valstybės politiką

darbuotojų saugos ir sveikatos srityje įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir

Sveikatos apsaugos ministerija. Valstybės, darbuotojų ir darbdavių interesams saugos ir sveikatos

srityje derinti trišaliu socialinių partnerių (šalių) bendradarbiavimo principu yra steigiama Lietuvos

Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisija. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų

pažeidimų įmonėse prevencijos klausimams nagrinėti trišalių socialinių partnerių bendradarbiavimo

principu yra steigiamos apskričių teritorinės darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos ir gali būti

steigiamos savivaldybių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos. Taip pat gali būti steigiamos

atskirų ekonominės veiklos sričių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos.

Apskričių teritorinių ir savivaldybių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijų steigimo,

sudarymo tvarkoje85

, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. lapkričio 24 d. įsakymu, numatytos šios

savivaldybės darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos funkcijos:

82

http://www.coe.int/T/DG3/Pompidou/Source/Activities/Workdrug/P-PG-

Work(2012)1rev2_framework_reference_en.pdf 83

http://ntakd.lt/files/prevencija/Reference_framework_LT(1).pdf) 84

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=464310 85

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=222488&p_query=&p_tr2=

34

1. nagrinėja Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus informaciją ir duomenis apie

darbuotojų saugos ir sveikatos būklę savivaldybės teritorijoje esančiose įmonėse, įstaigose,

organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, svarsto ir siūlo prevencines priemones

nelaimingiems atsitikimams darbe, profesinėms ligoms išvengti bei gerinti darbuotojų saugos ir

sveikatos teisės aktų reikalavimų laikymąsi įmonėse;

2. nagrinėja nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimo vykdymą (draudėjams

privalomų įmokų mokėjimą, draudimo kompensacijų mokėjimą nukentėjusiems nuo nelaimingų

atsitikimų darbe, susirgusiems profesinėmis ligomis) ir teikia atitinkamus pasiūlymus draudėjams,

draudimo vykdytojui;

3. teikia pasiūlymus Apskrities komisijai dėl prevencinių priemonių nelaimingiems

atsitikimams darbe, profesinėms ligoms išvengti įgyvendinimo savivaldybės įmonėse;

4. bendradarbiauja su savivaldybės institucijomis ir įstaigomis, susijusiomis su darbuotojų

sauga ir sveikata darbe, su savivaldybės teritorijoje veikiančiomis darbdavių organizacijomis,

apskrityje esančių įmonių darbuotojų atstovais, įmonių vadovais, įmonių darbuotojų saugos ir

sveikatos komitetais.

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos yra parengusi rekomendacijas alkoholiui darbe, kaip rizikos veiksniui, šalinti šalies

įmonėse, įstaigose ir organizacijose86

bei nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar

apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodines rekomendacijas87

.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, skatindamas Lietuvos darbo vietose

vykdyti PM vartojimo prevencijos priemones, planuoja 2014 m. parengti PM vartojimo prevencijos

darbo vietose rekomendacijas ir patalpinti jas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento

interneto svetainės prevencijos rubrikoje88

.

86

http://www.vdi.lt/AtmUploads/RekomendacijosDelAlkoholioSalinimoIstaigose.pdf 87

http://www.vdi.lt/AtmUploads/Nusalinimas.pdf 88

http://ntakd.lt/index.php/prevencijos

35

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, pažymi, kad Vietos savivaldos

įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytos savarankiškos (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos

(priskirtos)) savivaldybių funkcijos: 39 punkte - leidimų (licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais

atvejais ir tvarka bei 40 punkte - alkoholio ir tabako reklamos draudimo ir ribojimo laikymosi ant

išorinės reklamos priemonių kontrolė.

Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Mažmenine prekyba

alkoholiniais gėrimais leidžiama verstis tik turint licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais

gėrimais. Licencijas ir jų dublikatus išduoda, papildo, rekvizitus patikslina atitinkamos savivaldybės

vykdomoji institucija“, analogiškai numatyta Tabako kontrolės įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje

numatyta, kad licencijas verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais, vadovaudamasi Lietuvos

Respublikos Vyriausybės patvirtintomis licencijavimo taisyklėmis, išduoda, apie galimą licencijos

galiojimo sustabdymą ar panaikinimą įspėja, licencijos galiojimą sustabdo, licencijos galiojimo

sustabdymą ar licencijos galiojimą panaikina, savivaldybės, kurios teritorijoje juridinis asmuo ar

užsienio juridinio asmens filialas versis mažmenine prekyba tabako gaminiais, vykdomoji

institucija.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje pasakyta, kad „Savivaldybių tarybos,

atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų

atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos

komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais,

neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais“, o Tabako kontrolės

įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Savivaldybių tarybos turi teisę uždrausti rūkyti

viešose (parkuose, skveruose ir kt.) ir kitose jų valdymo kompetencijai priklausančiose vietose“.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2014 m. atliko Lietuvos Respublikos

savivaldybių apklausą apie alkoholio ir tabako kontrolės priemonių įgyvendinimą, šios apklausos

tikslas – objektyviai įvertinti šiuo metu Lietuvoje susidariusią tabako ir alkoholio kontrolės situaciją

ir palyginti gautus duomenis su 2013 m. atlikta analogiška apklausa, bei įvertinti per metus 5

įvykusius pokyčius analizuojamais klausimais.

Gauti duomenys padeda formuoti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento

veiklos prioritetus ir teikti pasiūlymus bei rekomendacijas savivaldybėms dėl alkoholio ir tabako

36

mažinimo ir ribojimo priemonių. Šia apklausa buvo siekta išsiaiškinti, ar savivaldybės aktyviau

naudojasi savo teisėmis alkoholio ir tabako kontrolės srityje lyginant su 2013 m. atlikta apklausa.

Apklausą sudarė dvi dalys – tabako kontrolės ir vartojimo prevencijos priemonių ir

alkoholio kontrolės ir prieinamumo priemonių įgyvendinimas.

5.1. Tabako kontrolės priemonių įgyvendinimas

Pirmoje dalyje savivaldybės atsakė į klausimus, susijusius su savivaldybių iniciatyvomis:

mažinant priverstinio kvėpavimo tabako dūmais paplitimą;

draudžiant/ribojant tabako vartojimą viešosiose vietose pateikiant įspėjamuosius ženklus

naudojimu;

įgyvendinant kitus Tabako kontrolės įstatymo ir kitus reikalavimus.

Žemiau pateikiami duomenys lyginamuoju aspektu (atskiruose paveiksluose) pagal 2013 ir

2014 m. pateiktus apklausos klausimus.

Ar Savivaldybė yra pasinaudojusi teise uždrausti rūkyti viešose (parkuose, skveruose ir kt.) ir

kitose jų valdymo kompetencijai priklausančiose vietose?

13-14 pav.

Kaip matyti 13-14 pav. situacija 2013 m. nežymiai pasikeitė ir daugiau savivaldybių (apie

20 proc.) nutarė pasinaudoti joms suteikta teise uždrausti rūkyti viešose (parkuose, skveruose ir kt.)

ir kitose jų valdymo kompetencijai priklausančiose vietose.

Ar Savivaldybė šiuo metu svarsto galimybę sukurti nerūkymo zonas (pvz: Tarybos

sprendimas yra svarstymo, priėmimo stadijose ar pan.)?

26 34

2013 m.

TAIP

NE

33 27

2014 m.

Taip

Ne

37

15-16 pav.

2013 m. neženkliai, tačiau savivaldybių Tarybos buvo aktyvesnės ir atžvelgusios į

visuomenės poreikius joms priklausančiose teritorijose nutarė sukurti/nustatyti nerūkymo zonas,

pvz., Birštono, Ignalinos, Panevėžio, Raseinių ir Šilalės raj. savivaldybės.

Kokios nerūkymo zonos yra nustatytos Jūsų savivaldybėje?

Iki 2013 m. mažiau nei pusė (26 iš 60) savivaldybių buvo pasinaudojusios teise uždrausti

rūkyti viešose ir kitose jų valdymo kompetencijai priklausančiose vietose. Daugiausia nerūkymo

zonų buvo nustačiusios: Radviliškio raj. savivaldybė - 32 (50 m. nuo švietimo įstaigų) ir Trakų raj.

savivaldybė – 28.

2013 m. kai kurios savivaldybės padidino nerūkymo zonų skaičių jų savivaldybės

teritorijose, pvz., Ignalinos, Kauno m., Lazdijų raj., Prienų raj., Šiaulių m. savivaldybės.

17 pav.

Kaip matyti iš 17 pav. savivaldybės dažniausiai draudžia rūkyti įvairiuose parkuose,

skveruose, aikštėse, bet ir siekia apsaugoti vaikus nuo suaugusių asmenų demonstruojamo žalingo

įpročio ir uždraudė rūkyti vaikų žaidimų aikštelėse. Tačiau kita svarbi vieta, kuri turi tiesioginę

įtaką pasyvaus tabako gaminių vartojimo pasekmėms – transporto priemonių sustojimų stotelės,

tačiau matome, kad nemažai savivaldybių yra aktyvios ir rūpestingos, nes uždraudė rūkyti tose

10

26

2013 m. TAIP

NE14

24

2014 m. TAIP

NE

23

32 11

12

11

11

2014 m.

aikštės

parkai, skverai

visuomeninio transporto

sustojimų stotelės

vaikų žaidimo aikštelės

teritorija aplink ugdymo

įstaigas

kitos vietos (nurodykite):

38

stotelėse. Galima paminėti ir Prienų raj. savivaldybę, kuri uždraudė rūkyti ir prie gyvenamųjų namų

laiptinių, kultūros centrų, autobusų stoties prieigų.

Ar Savivaldybės nustatytose nerūkymo zonose matomose vietose yra iškabinti įspėjamieji

užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti?

Kaip parodė ši 2014 m. atlikta savivaldybių apklausa (žr. 18-19 pav.), daugiau savivaldybių,

nustačiusių nerūkymo zonas, pasirūpino ir visuomenės informavimu apie tai, kad atitinkama

teritorijos dalis yra paskelbta nerūkymo zona ir įrengė įspėjamuosius užrašus ar ženklus apie

draudimą rūkyti matomose vietose.

18-19 pav.

Kas Jūsų Savivaldybėje prižiūri, kad nerūkymo zonose būtų nerūkoma?

Kaip matyti iš žemiau pateikiamų apklausos rezultatų (žr. 20-21 pav.), nerūkymo zonų

priežiūros kontrolė savivaldybėse, iš esmės, išliko tokia pati, kaip ir pirmos apklausos (2013 m.)

gautų rezultatų atveju.

20 pav.

14

9 8

TAIP NE YRA, TAČIAU

NE VISOSE

ZONOSE

2013 m.

21

7 7

TAIP NE YRA, TAČIAU

NE VISOSE

ZONOSE

2014 m.

26

9

3

2

Policijos komisariatai

Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius ar panašias

funkcijas vykdantis savivaldybės skyrius

Nėra prižiūrima

Kita

2013 m.

39

21 pav.

Ar Jums yra žinomi atvejai, kuomet asmuo(-enys), nepaklusęs(-ę) draudimui rūkyti Savivaldybės

patvirtintose nerūkymo zonose, būtų įspėti policijos pareigūnų ar sumokėtų nustatytą baudą?

Kaip matyti iš žemiau pateikiamų apklausos rezultatų (žr. 22-23 pav.), nerūkymo zonų

priežiūros kontrolė savivaldybėse, iš esmės, išliko tokia pati, kaip ir pirmos apklausos (2013 m.)

gautų rezultatų atveju.

22-23 pav.

Ar Savivaldybė užtikrina, kad jos lankytojai ir darbuotojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako

dūmais užterštu oru (įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas

nurodantys užrašai ar ženklai)?

Kaip matyti iš žemiau pateikiamų apklausos rezultatų (žr. 24-25 pav.), 2013 m.

Savivaldybės tapo aktyvesnės ir rūpestingesnės, siekdamos užtikrinti, kad jos lankytojai ir

darbuotojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru nei pirmos apklausos (2013 m.)

gautų rezultatų atveju, toks savivaldybių žingsnis - sveikintinas.

26

13

2

3

Policijos komisariatai

Savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius ar panašias

funkcijas vykdantis Savivaldybės skyrius

Nėra prižiūrima

Kita

2014 m.

18

14

2013 m.

TAIP

NE

19 16

2014 m.

TAIP

NE

40

24-25 pav.

5.2. Alkoholio kontrolės ir prieinamumo priemonių įgyvendinimas

Antroje dalyje savivaldybėms buvo pateikti klausimai, susiję su alkoholio kontrolės ir

alkoholinių gėrimų prieinamumo priemonių įgyvendinimu. Tai klausimai:

apie alkoholinių gėrimų prekybos licencijavimą;

alkoholinių gėrimų pardavimo laiko ribojimus;

vietas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais;

alkoholinių gėrimų vartojimą masinių renginių metu;

alkoholinių gėrimų reklamos pažeidimus.

Ar Savivaldybė yra neišdavusi ar panaikinusi licenciją verstis mažmenine prekyba

alkoholiniais gėrimais, atsižvelgdama į gyventojų, visuomeninių organizacijų ar kitų

institucijų nuomonę?

Kaip matyti iš žemiau pateikiamų apklausos rezultatų (žr. 26-27 pav.), šiuo klausimu

savivaldybės išliko pasyvios, nes situacija išliko tokia pati, kaip ir pirmos apklausos (2013 m.)

gautų rezultatų atveju.

26-27 pav.

26

13

21

TAIP NE IŠ DALIES

2013 m. 30

5

25

TAIP NE IŠ DALIES

2014 m.

10

50

2013 m.

TAIP

NE

10

50

2014 m.

TAIP

NE

41

Ar Savivaldybė yra apribojusi laiką mažmeninės prekybos įmonėms, prekiaujančioms

alkoholiniais gėrimais, atsižvelgdama į gyventojų, visuomeninių organizacijų ar kitų

institucijų nuomonę?

Kaip matyti iš žemiau pateikiamų apklausos rezultatų (žr. 28-29 pav.), šiuo klausimu

savivaldybės išliko pasyvios, nes situacija išliko tokia pati, kaip ir pirmos apklausos (2013 m.)

gautų rezultatų atveju. Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamento duomenimis kai

kuriose savivaldybėse situacija nėra palanki visuomenės, konkrečios bendruomenės, sveikatos ir

viešosios tvarkos apsaugos atžvilgiu, nes verslo komerciniai interesai yra savivaldybių Taryboms

prioritetas.

28-29 pav.

Ar Savivaldybė yra nustačiusi atstumą, kuriuo draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais

nuo laisvės atėmimo, statutinių tarnybų, sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigų, maldos

namų?

Kaip matyti iš žemiau pateikiamų apklausos rezultatų (žr. 30-33 pav.), 2013 m.

Savivaldybės tapo aktyvesnės ir rūpestingesnės, siekdamos užtikrinti, Alkoholio kontrolės įstatymo

18 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintą joms pareigą nustatyti draudžiamą/leistiną atstumą

prekiauti alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse nuo laisvės atėmimo,

karinių ir sukarintų tarnybų, policijos ir kitų statutinių, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigų,

suderinus atitinkamai su šių įstaigų vadovais ir religinėmis bendruomenėmis, nei pirmos apklausos

(2013 m.) gautų rezultatų atveju, toks savivaldybių žingsnis - sveikintinas.

2013 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas su kai kuriomis

savivaldybėmis vykdė konsultacinę veiklą, tačiau kai kurios savivaldybės, pažeisdamos imperatyvų

18

42

2013 m.

TAIP

NE

16

44

2014 m.

TAIP

NE

42

Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimą, panaikino nuostatą, draudžiančią prekiauti alkoholiniais

gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse, atitinkamu atstumu nuo maldos namų, laisvės

atėmimo, karinės ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitų statutinių, sveikatos priežiūros, ugdymo

įstaigų.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas vienas iš

pagrindinių principų, kuriais grindžiama vietos savivalda – savivaldybės veiklos ir savivaldybių

institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas. Šis principas reiškia, kad savivaldybės veiklos

klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, t. y. turi būti

užtikrinamas savivaldybės veiklos ir savivaldybių institucijų priimamų sprendimų teisėtumas.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuomone, tos savivaldybės, kurios arba

panaikino sprendimus dėl atstumų, kuriuos pažeidžiant draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais,

arba tos savivaldybės, kurios dar iki šiol tokių atstumų nepasitvirtino, turėtų 2014 metais nustatyti

šio Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimo įgyvendinimo mechanizmus.

30-31 pav.

Ar Savivaldybė šiuo metu svarsto galimybę nustatyti atstumą nuo ugdymo, sveikatos

priežiūros ir kitų įstaigų, nurodytų Alkoholio kontrolės įstatyme (pvz.: Tarybos sprendimas

yra svarstymo, priėmimo stadijoje ar pan.)?

32-33 pav.

30 30

2013 m. TAIP

NE

32

28

2014 m. TAIP

NE

11

25

2013 m.

TAIP

NE

10

33

2014 m.

TAIP

NE

43

Ar Savivaldybių tarybos yra apribojusios ar uždraudusios prekybą alkoholiniais gėrimais

oficialių švenčių ir masinių renginių dienomis / metu?

Kaip matyti iš žemiau pateikiamų apklausos rezultatų (žr. 34-35 pav.), šiuo klausimu

savivaldybės išliko pasyvios, nes situacija iš esmės, išliko tokia pati, kaip ir pirmos apklausos (2013

m.) gautų rezultatų atveju.

34-35 pav.

Ar Savivaldybė yra nustačiusi išorinės alkoholio reklamos pažeidimų?

Kaip matyti iš žemiau pateikiamų apklausos rezultatų (žr. 36-37 pav.), Savivaldybių

alkoholinių gėrimų išorinės reklamos kontrolė, iš esmės, išliko tokia pati, kaip ir pirmos apklausos

(2013 m.) gautų rezultatų atveju.

36-37 pav.

Visuotinai žinoma, kad alkoholio reklamos paskirtis – populiarinti atitinkamus

alkoholinius gėrimus, formuoti palankų jų įvaizdį ir tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti juos vartoti.

Norime atkreipti savivaldybių dėmesį, kad Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios

informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad neigiamą poveikį

nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, kuria palankiai vertinama

priklausomybė nuo <...> alkoholio, taip pat nuo kitų medžiagų, kurios vartojamos arba gali būti

vartojamos svaiginimosi tikslais, ir kuria skatinamas jų vartojimas, <..> įsigijimas.

4

54

2013 m.

TAIP

NE6

54

2014 m. TAIP

NE

2

55

2013 m.

TAIP

NE

4

53

2014 m.

TAIP

NE

44

Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad baudas už šio

įstatymo 29 straipsnyje (Alkoholio reklamos ribojimas) nustatytų reikalavimų pažeidimus skiria

savivaldybių institucijos (už išorinės reklamos draudimo pažeidimus). Kaip taisyklė, Lietuvos

savivaldybės, vadovaudamosios Išorinės reklamos įrengimo, patvirtintomis Ūkio ministro 2013 m.

liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670, turi pasitvirtinusios Išorinės reklamos įrengimo taisykles. Siūlome,

Lietuvos savivaldybėms, šiose taisyklėse numatyti, kad reklamos projektai derinami priklausomai

nuo išorinės reklamos paskirties pagal kompetenciją su mūsų įstaiga. Narkotikų, tabako ir alkoholio

kontrolės departamento nuomone, tokiais atvejais būtų įmanoma, efektyviai užtikrinti valstybės

alkoholio kontrolės politikos principus, numatytus Alkoholio kontrolės įstatymo 3 straipsnyje,

tokius kaip riboti alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimą ir drausti priemones,

skatinančias jaunimą pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės

departamento valstybės tarnautojų daugiametė patirtis ir kompetencija alkoholio ir tabako reklamos

srityse įgalintų operatyviai įvertinti reklamos projektus ir atitinkami reaguoti, jeigu pateikiami

reklamos projektai galimai pažeistų Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus. Tuo pačiu,

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2014 m. kovo mėn. kreipėsi į Lietuvos

savivaldybes su prašymu-rekomendacija, kad savivaldybių administracijų, atsakingi skyriai ar

valstybės tarnautojai ir darbuotojai, pagal kompetenciją, vykdydami alkoholio išorinės reklamos

leidimų išdavimo ir kontrolės veiksmus pagal Išorinės reklamos įrengimo taisykles, ir nustatę, kad

pareiškėjų (subjektų) pateiktose paraiškose gauti leidimą nurodytos alkoholio išorinės reklamos

pateikimo vietos yra netoli ugdymo, sveikatos priežiūros įstaigų, pasiūlytų pareiškėjui šiose

vietose netalpinti alkoholinių gėrimų reklamos.

5.3. Priežastys, dėl kurių savivaldybės neįgyvendina visų teisių alkoholio ir tabako

kontrolės srityje

Iš kitų apklausos klausimų rezultatų matyti, kad ne visos savivaldybės pasinaudoja savo

teisėmis. Svarbios priežastys, kodėl savivaldybės nesinaudoja joms suteiktomis teisėmis lyginant

atliktas apklausas 2013 m. ir 2014 m. matyti, kad situacija išliko tapati (žr. 38-39 pav.), žymių

pokyčių nėra.

45

38 pav.

39 pav.

Didelė dalis savivaldybių mano, kad visą teisės aktuose numatytą alkoholio ir tabako

kontrolę įgyvendina, tačiau kitos savivaldybės įvardijo tam tikras išskirtines problemas:

stinga žmogiškųjų išteklių;

trūksta rekomendacijų savivaldybėms, kad tarybai priėmus sprendimą nekiltų teisinių

konfliktų;

kyla Alkoholio kontrolės įstatymo įgyvendinimo praktinių problemų, ypač nustatant

atstumus, apribojančius alkoholinių gėrimų prekybos vietos nustatymą ar/ir pasirinkimą.

5.4. Išvados

Iš esmės tiek 2013 m., tiek 2014 m. atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos savivaldybės

nepakankamai naudojasi joms suteiktomis teisėmis alkoholio ir tabako kontrolės srityje, tačiau 2014

m. matyti teigiamų pokyčių dėl atitinkamų savivaldybių aktyvumo realizuojant joms patikėtas teises

užtikrinant jų bendruomenių sveikatą ir viešąją tvarką (pvz., dėl nerūkymo zonų nustatyto);

18

2

7

23

7

Stinga žmogiškųjų išteklių

Teisės aktai yra netikslingi, todėl savivaldybėms

numatyta per daug teisių

Verslo struktūros daro įtaką politiniams

sprendimams

Visą teisės aktuose numatytą alkoholio ir tabako

kontrolę Savivaldybė įgyvendina

Kita

2013 m.

17

0

6

19

9

Stinga žmogiškųjų išteklių

Teisės aktuose Savivaldybėms numatyta per daug

teisių

Verslo struktūros daro įtaką politiniams

sprendimams

Visą teisės aktuose numatytą alkoholio ir tabako

kontrolę Savivaldybė įgyvendina

Kita

2014 m.

46

Nepakankama ir nepagrįsta kai kurių savivaldybių administracijų ir tarybų

motyvacija/pozicija vykdyti alkoholio ir tabako kontrolę;

Savivaldybėse stinga žmogiškųjų išteklių, trūksta rekomendacijų savivaldybėms, kad

savivaldybių taryboms priėmus sprendimą nekiltų teisinių konfliktų.

47

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2013 metais atliko mažmeninės

prekybos alkoholiniais gėrimais vietų išsidėstymo Lietuvos teritorijoje tankumo tyrimą, kurio

tikslas buvo surinkti duomenis iš savivaldybių apie išduotų ir galiojančių 2013 m. liepos 1 d.

licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (toliau − licencija) skaičių, atlikti jų

išsidėstymo pasiskirstymą pagal apskritis, įvertinti alkoholinių gėrimų prieinamumą.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atlikto Mažmeninės prekybos vietų

išsidėstymo tankumo tyrimo duomenimis, kasmet didėja alkoholinių gėrimų mažmeninės prekybos

licencijų skaičius. Nepriklausomais moksliniais tyrimais (World Health Organization „Evidence for

the effectiveness and cost-effectiveness or interventions to reduce alcohol-related harm“) yra

įrodytas tiesioginis ryšys tarp prekybos alkoholiniais gėrimais vietų tankumo ir alkoholio vartojimo

mąsto, šio vartojimo neigiamų padarinių, įskaitant nusikaltimus bei kitus teisės pažeidimus. Kuo

tankesnis alkoholinių gėrimų prekybos tinklas, tuo lengviau prieinami alkoholiniais gėrimai ir jų

daugiau suvartojama.

Pagal savivaldybių pateiktus duomenis Lietuvoje 2013 m. liepos 1 d. galiojo 19 809

licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Nuo 2003 metų iki 2013 metų

savivaldybių išduotų galiojančių licencijų skaičius padidėjo daugiau kaip 39 procentais (40

paveikslas).

40 paveikslas. Licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais skaičiaus kitimo 2003-

2013 metais dinamika

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas vertino alkoholinių gėrimų

prieinamumą pagal miestus bei rajonus skaičiuojant kiek 1 licencijai tenka gyventojų.

14216 15056 15354

16429 16791 16992 17748

18550 19446 19809

0

4000

8000

12000

16000

20000

24000

2003 2004 2005 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

48

2013 metų duomenimis vidutiniškai Lietuvoje viena prekybos alkoholiniais gėrimais vieta

„aptarnauvo” 150 gyventojų. Miestuose vidutiniškai 1 prekybos vieta „aptarnauvo“ 133 gyventojus,

rajonuose – 169 gyventojus (41 ir 42 paveikslai).

41 paveikslas. Gyventojų skaičius tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba

alkoholiniais gėrimais miestuose (2013-07-01 duomenys)

42 paveikslas. Gyventojų skaičius tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba

alkoholiniais gėrimais rajonuose (2013-07-01 duomenys)

Remiantis pateiktais duomenimis matyti, kad alkoholinių gėrimų prekybos vietų tinklas

tankėja, o tai reiškia, kad didėja alkoholinių gėrimų prieinamumas, kuris įtakoja didesnį vartojimą.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis legalių alkoholinių gėrimų suvartojimas,

tenkantis vienam gyventojui litrais skaičiuojant absoliučiu alkoholiu (toliau − l a.a.), didėjo: 2004

m. − 10,1 l a.a., 2005 m. – 10,4 l a.a., 2006 m. − 11,1 l a.a., 2007 – 11,7l a.a., 2008 − 11,8 l a a.,

2009 − 11,1 l a.a., 2010 − 11,6 l a.a., 2011 − 12,7 l a.a., 2012 − 13,0 l a.a.

15 26

92

124 131 132 133 136 139

203 212 215 232

0

50

100

150

200

250

Ner

ing

a

Pal

anga

Dru

skin

ink

ai

Bir

što

nas

Vil

niu

s

Kla

ipėd

a

VID

UR

KIS

Mar

ijam

po

lė

Kau

nas

Pan

evėž

ys

Vis

agin

as

Aly

tus

Šia

uli

ai

169

0

50

100

150

200

250

Ku

piš

kio

r.

Ras

ein

ių r

.M

olė

tų r

.B

iržų

r.

An

ykšč

ių r

.V

arėn

os

r.P

rien

ų r

.P

asval

io r

.K

elm

ės r

.Š

alči

nin

kų

r.

Uk

mer

gės

r.

Tra

kų

r.

Rok

iškio

r.

Ign

alin

os

r.Š

irv

intų

r.

Vil

kav

išk

io r

.K

aiši

adori

ų r

.P

anev

ėžio

r.

Aly

tau

s r.

Laz

dij

ų r

.K

ėdai

nių

r.

Ute

no

s r.

Šil

alės

r.

Jurb

ark

o r

.V

IDU

RK

ISZ

aras

ų r

.R

adv

iliš

kio

r.

Jon

išk

io r

.T

elši

ų r

.Š

ven

čio

nių

r.

Kre

tin

gos

r.Jo

nav

os

r.Š

ilutė

s r.

Tau

rag

ės r

.P

lun

gės

r.

Sk

uod

o r

.Š

akių

r.

Kla

ipėd

os

r.V

ilnia

us

r.P

akru

ojo

r.

Kau

no r

.Š

iauli

ų r

.A

km

enės

r.

Maž

eik

ių r

.

49

Lyginant 2011 ir 2012 metus padidėjo prekybos ir maitinimo įmonėse parduotų kai kurių

grupių alkoholinių gėrimų kiekis, tenkantis vienam gyventojui: spiritinių gėrimų 2011 m. parduota

11,8 l, 2012 m. − 12,1 l, alkoholinių kokteilių – 2011m. − 1,6 l, 2012 m. − 1,7 l, fermentuotų

gėrimų 2011 m. − 21,9l, 2012 m. − 23,3 l.

Įvertinus įmonių, prekiaujančių alkoholiniais gėrimais skaičiaus kitimo duomenis

pažymėtina, kad legalių alkoholinių gėrimų prieinamumas padidėjo bei padidėjo realus alkoholinių

gėrimų vartojimas, nes pablogėjo sveikatos rodikliai – Valstybinio psichikos sveikatos centro

duomenimis, 2012 metais padidėjo sergamumas alkoholine psichoze (19,9 proc.), lėtiniu

alkoholizmu (19 proc.).

Palyginimui pateikiame duomenis apie alkoholinių gėrimų mažmeninės prekybos vietų

tankumą Švedijoje.

Švedijoje yra alkoholinių gėrimų (spiritinių gėrimų, vyno, fermentuotų gėrimų ir stipraus

alaus, t.y. alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija didesnė negu 3,5 proc.)

mažmeninės prekybos valstybės monopolis, vadinamas Systembolaget.

Alkoholiniais gėrimais prekiaujama parduotuvėse, o mažuose miesteliuose ir kaimo

vietovėse, kuriose nėra parduotuvių − pristatymo vietose, kuriose prekės nėra saugomos (laikomos,

sandėliuojamos). Pristatymo vietose alkoholiniai gėrimai parduodami pagal pirkėjų užsakymus,

tačiau griežtai prisilaikant visų prekybos sąlygų ir apribojimų, kurie taikomi parduotuvėse, pvz.,

alkoholiniai gėrimai parduodami pirkėjams ne jaunesniems 20 metų amžiaus, nustatytomis

valandomis ir kt.

Alus iki 3,5 proc. tūrinės etilo alkoholio koncentracijos parduodamas supermarketuose.

2010 metais duomenimis Švedijoje gyveno 9,1 mln. gyventojų, buvo 414 alkoholinių

gėrimų mažmeninės prekybos parduotuvių, 508 pristatymo vietos ir 12618 restoranų. Vidutiniškai 1

prekybos vieta Švedijoje „aptarnavo” 672 gyventojus. Lyginant su Lietuva, alkoholinių gėrimų

prekybos vietų tankumas Švedijoje 4 kartus mažesnis.

Norvegijoje yra valstybinis alkoholio prekybos monopolis. Licencijas verstis mažmenine

prekyba alkoholiniais gėrimais išduoda vietos savivaldos institucijos. Alkoholinių gėrimų

parduotuvės vadinamos Vinmonopolet. Šiose parduotuvėse prekiaujama visais alkoholiniais

gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija didesnė kaip 4,6 proc., parduotuvių darbo laikas

yra labiau ribojamas nei kitų prekybos vietų − darbo dienomis nuo 9 iki 18 val., šeštadieniais iki 15

val.

Alumi iki 4,6 proc. prekiaujama maisto supermarketuose.

Kalbant apie licencijas išduotas Vinmonopolet, pažymėtina, kad 2012 m. Osle ir jo

priemiesčiuose jų buvo tik 51 (gyventojų apie 0,5 mln., t.y. 1 prekybos vieta „aptarnavo” 10 000

gyventojų).

50

Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Norvegijoje yra išduodamos

vieneriems, dviems, trims arba ketveriems metams, tačiau ne ilgesniam laikotarpiui kaip

savivaldybių tarybų rinkiminis laikotarpis. Išduotos licencijos nėra automatiškai pratęsiamos

(atnaujinamos). Kiekvieną kartą prieš atnaujinant licencijas, licencijos išdavimo ir licencijuojamos

veiklos sąlygos yra svarstomos iš naujo.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, atlikęs mažmeninės prekybos

alkoholiniais gėrimais vietų išsidėstymo tinklo tankumo tyrimą, įvertinęs savivaldybių atstovų

siūlymus ir pastabas, siūlo:

I. Vertinant savivaldybių pateikiamą išduotų licencijų skaičių, pastebėtina, kad tai nėra

objektyvus skaičius atspindintis realiai veikiančias licencijas, todėl rekomenduojame savivaldybėms

periodiškai peržiūrėti išduotų licencijų sąrašus, juos įvertinti pagal VĮ Registrų centro Juridinių

asmenų registro duomenis, atkreipiant dėmesį į tai, ar įmonė yra funkcionuojanti ir vykdanti veiklą.

Jeigu įmonė yra likviduojama, taikyti Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 19 dalies 8 punkte

nustatytus licencijos galiojimo panaikinimo pagrindus.

II. Nagrinėjant įmonių pateiktas paraiškas įsigyti licenciją, svarbu įvertinti, ar nėra įmonių

prašymų išduoti licenciją vykdyti veiklą tose pačiose patalpose, kurios įrašytos į kitos įmonės

licenciją. Minėtu atveju, įmonei, kuri nevykdo veiklos, licencijos galiojimas galėtų būti laikinai

sustabdomas, tuomet į tą pačią prekybos vietą išduota licencija naujai įmonei. Įteisinus šią nuostatą

teisės aktuose, būtų žinomas realiai vykdančių veiklą įmonių skaičius.

III. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad „Savivaldybių

tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių

ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos

komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais,

neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais“.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2013 m. atliko Lietuvos Respublikos

savivaldybių apklausą apie alkoholio ir tabako kontrolės priemonių įgyvendinimą, iš kurios matyti,

kad savivaldybės nepakankamai efektyviai užtikrina Alkoholio kontrolės įstatymų nuostatas,

įpareigojančias mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams.

Apklausos duomenys paskelbti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento interneto

svetainėje http://www.ntakd.lt/files/kontrole/savivaldybes_apzvalga.pdf.

IV. Alkoholio kontrolės įstatyme yra numatytos vietos, kuriose draudžiama mažmeninė

prekyba (18 str. 3 d. 1 p. pvz. sveikatos priežiūros ir ugdymo įstaigose ir jų teritorijose) ar viešasis

maitinimas (18 str. 1 d. 1 p. stacionariose degalinėse) alkoholiniais gėrimais. Tačiau šiame įstatyme

nėra numatyta teisinė galimybė panaikinti licenciją mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais,

jeigu mažmeninė prekyba ar viešasis maitinimas alkoholiniais gėrimais vykdomas tokiose vietose.

51

Siūlome papildyti Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 19 dalį papildomu punktu, kad

licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas panaikinamas, jeigu įmonė,

Europos juridinis asmuo ar jo filialas verčiasi licencijoje nurodyta veikla, licencijoje nurodytoje

vietoje, kurioje draudžiama prekiauti. Taip pat tikslinga būtų Alkoholio kontrolės įstatymo 182

straipsnyje, kuriame nustatyti kiti atsisakymo išduoti licenciją mažmeninei prekybai alkoholiniais

gėrimais atvejai, numatyti šio straipsnio 3 dalyje aplinkybę, kad norinčių įsigyti licencijas įmonių

prekybos vietose, iš kurių bus vykdoma mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais, draudžiama

tokia veikla.

Pažymėtina, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojus Alkoholio kontrolės įstatyme

nustatytam draudimui prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinėse vykdant viešojo maitinimo veiklą,

licencijų skaičius lyginant 2011 m. su 2013 m. sumažėjo 11,5 proc. (43 paveikslas).

43 paveikslas. Licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais degalinėse skaičius

V. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 punktas nustato licencijos galiojimo

panaikinimo pagrindą, kai įmonės, Europos juridinio asmens ir jo filialo vadovams ar kitiems

darbuotojams (jeigu jie veikė įmonės, Europos juridinio asmens ar jo filialo vardu ar dėl jų interesų)

yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl nuobaudos skyrimo už alkoholio produktų

kontrabandą. Šia informacija disponuoja Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų

ministerijos, tačiau ši institucija neįrašyta, kaip institucija privalanti teikti atitinkamą informaciją

licenciją išdavusiai institucijai. Atsižvelgiant į tai, kad licencijos galiojimas yra neterminuotas,

įmonės veiklos metu įsigaliojus teismo nuosprendžiui, aukščiau minėta informacija licenciją

išduodančioms institucijoms nėra žinoma. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

siūlo papildyti 2004 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 618

32 35 36 45 46 51

78 81

158 170

30 31 25 39

32 48 52

61

152

178

0

40

80

120

160

2002011m. 2013 m.

52

patvirtintas Didmeninės ir mažmeninės prekybos licencijavimo taisykles nuostata, kad licencijas

išduodančios institucijos periodiškai rinktų informaciją iš Informatikos ir ryšių departamento prie

Vidaus reikalų ministerijos apie įmonių vadovams ar kitiems darbuotojams (jeigu jie veikė

licencijos prašytojo vardu ar dėl jo interesų) priimtus įsiteisėjusius apkaltinamuosius teismo

nuosprendžius. Gavus minėtą informaciją iš Informatikos ir ryšių departamento, vadovaujantis

Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalimi licencijos galiojimas turėtų būti panaikinamas.

VI. Siūlome teisės aktų pakeitimą, kad įmonės, turinčios licenciją verstis mažmenine

prekyba alkoholiniais gėrimais, likvidavimo atveju, VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registras

būtų įpareigotas pranešti licenciją išdavusiai institucijai apie įmonės likvidavimą (kai ji

išregistruojama iš Juridinių asmenų registro), o Alkoholio kontrolės įstatyme būtų nustatyti

licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai gavus minėtą pranešimą apie įmonės likvidavimą ir

išregistravimą iš Juridinių asmenų registro.

44 paveikslas. Licencijų verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais skaičiaus kitimo 2003-2013

m. dinamika

Pagal savivaldybių pateiktus duomenis Lietuvoje 2013 m. liepos 1 d. galiojo 17288

licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais. Galiojančių licencijų skaičius nuolat didėja

(44 paveikslas).

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas vertino tabako gaminių prieinamumą

pagal miestus bei rajonus skaičiuojant kiek 1 licencijai tenka gyventojų.

2013 metų duomenimis vidutiniškai Lietuvoje viena prekybos tabako gaminiais vieta

„aptarnavo” 172 gyventojus (2012 metais – 175 gyventojus). Miestuose vidutiniškai 1 prekybos

vieta „aptarnavo“ 166 gyventojus (6 paveikslas), rajonuose – 177 gyventojus (46 paveikslas).

14625

15280 15457

16214 16371 16358 16637

16943 17216 17288

12000

13000

14000

15000

16000

17000

18000

2003 2004 2005 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

53

45 paveikslas. Gyventojų skaičius tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba tabako

gaminiais miestuose (2013-07-01 duomenys)

46 paveikslas. Gyventojų skaičius tenkantis vienai licencijai verstis mažmenine prekyba tabako

gaminiais rajonuose (2013-07-01 duomenys)

Didžiausias tabako gaminių prieinamumas pastebimas Kupiškio rajone (1 prekybos vieta

„aptarnauja“ 103 gyventojus), Molėtų rajone (1 prekybos vieta „aptarnauja“ 117 gyventojų), Prienų

rajone (1 prekybos vieta „aptarnauja“ 124 gyventojus). Atsižvelgiant į išduotas sezonines licencijas

verstis tabako gaminių prekyba, labiausiai prieinami tabako gaminiai yra Palangoje (1 prekybos

vieta „aptarnauja“ 35 gyventojus).

Atsižvelgiant į gyventojų skaičių tenkantį vienai licencijai mažiausias tabako gaminių

prieinamumas yra šiuose miestuose: Panevėžyje 1 prekybos vieta aptarnauja 286 gyventojus,

Šiauliuose 1 prekybos vieta aptarnauja 279 gyventojus (45 paveikslas), rajonuose: Vilniaus rajone –

261, Mažeikių rajone 246, Klaipėdos rajone − 242, Kauno rajone – 239 (46 paveikslas).

35

137 155 162 166 166 168 178

222 227 228

279 286

0

50

100

150

200

250

300

350

177

0

50

100

150

200

250

300

Ku

piš

kio

r.

Mo

lėtų

r.

Pri

enų

r.

Tra

kų

r.

An

ykšč

ių r

.P

asval

io r

.R

asei

nių

r.

Rok

iškio

r.

Var

ėnos

r.Š

alči

nin

kų

r.

Rad

vil

išk

io r

.K

aiši

adori

ų r

.V

ilkav

išk

io r

.U

km

erg

ės r

.Ig

nal

ino

s r.

Tel

šių r

.B

iržų

r.

Kel

mės

r.

Pan

evėž

io r

.A

lyta

us

r.Š

irv

intų

r.

Laz

dij

ų r

.Jo

niš

kio

r.

VID

UR

KIS

Jurb

ark

o r

.Z

aras

ų r

.K

ėdai

nių

r.

Šv

enči

onių

r.

Šil

alės

r.

Ute

no

s r.

Šil

utė

s r.

Kre

tin

gos

r.Š

akių

r.

Šia

uli

ų r

.T

aura

gės

r.

Jon

avo

s r.

Ak

men

ės r

.S

ku

od

o r

.P

akru

ojo

r.

Plu

ng

ės r

.K

aun

o r

.K

laip

ėdo

s r.

Maž

eik

ių r

.V

ilnia

us

r.

54

ŠIAME SKYRIUJE NAUDOJAMI SUTRUMPINIMAI

Valstybės institucijų ir įstaigų sutrumpinimai:

- Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos –

IRD;

- Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas – NTAKD;

- Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – VMVT;

- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – VMI;

- Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau – VNMPI)

- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba – VSDFV.

Teisės aktų sutrumpinimai:

Alkoholio kontrolės įstatymas – AKĮ;

Tabako kontrolės įstatymas – TKĮ;

Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklės, patvirtintos

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 (Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2014 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 197 redakcija) – Alkoholio prekybos

licencijavimo taisyklės;

Didmeninės ir mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1450 (Žin., 2012, Nr. 142-7321) –

Tabako prekybos licencijavimo taisyklės.

Tekste vartojamų sąvokų sutrumpinimai:

Įmonės ar Europos juridinis asmuo ar jo filialas (kartu) – licencijos prašytojas.

Įvadas

Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, Tabako kontrolės įstatymo 11

straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais,

licencijas verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais (įskaitant mažmeninę prekybą tabako

gaminiais iš automobilinių parduotuvių, iš kurių aptarnaujami kaimų ir miestelių gyventojai

savivaldybės tarybos nustatyta tvarka) ir jų dublikatus išduoda, papildo, rekvizitus patikslina

atitinkamos savivaldybės vykdomoji institucija.

55

Alkoholio kontrolės ir Tabako kontrolės įstatymuose nustatyta, kad licencijų išdavimo

savivaldybėse veiksmus koordinuoja ir jų stebėseną atlieka Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės

departamentas.

Ši informacinė medžiaga parengta apibendrinus NTAKD patirtį, sukauptą atliekant

savivaldybių vykdomųjų institucijų veiksmų, išduodant licencijas, stebėseną. Vienodas

konsultavimas visų Lietuvos savivaldybių darbuotojų, kurie atsakingi už ūkio subjektų pateiktų

dokumentų licencijoms gauti įvertinimą yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti visų ūkio subjektų

teisių lygiateisiškumą ir vienodą teisės normų taikymo praktiką visoje šalyje.

Pagrindiniai teisės aktai, nustatantys licencijų išdavimo sąlygas:89

1. Alkoholio kontrolės įstatymas (Žin., 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548).

2. Tabako kontrolės įstatymas (Žin., 1996, Nr. 11-281; 2003, Nr. 117-5317).

3. Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklės, patvirtintos

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618 (Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2014 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 197 redakcija) (Žin., 2004, Nr. 84-3050; TAR,

2014-03-05, Nr. 2671).

4. Didmeninės ir mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisyklės, patvirtintos

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1450 (Žin., 2012, Nr. 142-

7321).

5. Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimai, patvirtinti Valstybinės

maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. B1-527 (Žin., 2008,

Nr. 123-4693).

6. Savivaldybių tarybų nustatyta licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir

tabako gaminiais išdavimo tvarka.

89

Rekomendacijos parengtos vadovaujantis 2014 m. balandžio 1 d. aktualia teisės aktų redakcija.

56

7.1. Licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimas.

Pagrindiniai aspektai

1. Licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais rūšys:

1.1. verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais;

1.2. verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio

koncentracija neviršija 22 procentų;

1.3. verstis mažmenine prekyba alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais,

natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5

procento;

1.4. verstis mažmenine prekyba alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais,

natūralios fermentacijos sidru, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5

procento;

1.5. verstis sezonine mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio

koncentracija neviršija 22 procentų, kurortinio, poilsio ir turizmo sezonų laikotarpiu;

1.6. verstis sezonine mažmenine prekyba alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais,

natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija

7,5 procento, kurortinio, poilsio ir turizmo sezonų laikotarpiu;

1.7. vienkartinės – verstis mažmenine prekyba natūralios fermentacijos alkoholiniais

gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 13 procentų, parodose;

1.8. vienkartinės – verstis mažmenine prekyba alumi ir alaus mišiniais su nealkoholiniais

gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 13 procentų, natūralios

fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento,

parodose;

1.9. vienkartinės – verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais parodose ir mugėse,

rengiamose stacionariuose pastatuose;

1.10. vienkartinės – verstis mažmenine prekyba natūralios fermentacijos alkoholiniais

gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 6 procentų, masiniuose

renginiuose ir mugėse;

1.11. vienkartinės – verstis mažmenine prekyba alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais

gėrimais ir natūralios fermentacijos sidru, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 6

procentų, masiniuose renginiuose ir mugėse.

57

SVARBU: išduodant licencijas, licencijos rūšis turi atitikti nurodytąsias, t.y. sutapti pažodžiui, kad licencijos turėtojui suteiktos teisės, vykdant licencijoje nurodytą veiklą, nebūtų išplečiamos arba

siaurinamos.

SVARBU: nustatytos formos žurnale, kuris gali būti pildomas ir kompiuterinėse laikmenose, registruoti išduotas, papildytas ir patikslintas licencijas, įspėjimus apie galimą licencijų galiojimo

sustabdymą ar licencijų galiojimo panaikinimą, licencijų galiojimo sustabdymą ar licencijų galiojimo panaikinimą, licencijų galiojimo sustabdymo panaikinimą, taip pat išduotus licencijų dublikatus. NTAKD rekomenduoja nustatyti tokią žurnalo formą, kuri būtų patogi informacijos

kaupimui ir valdymui.

Lic

enci

jos

rūši

s

NETEISINGA TEISINGA

Verstis mažmenine prekyba alumi, natūralios

fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo

alkoholio koncentracija neviršija

8,5 procento.

Verstis mažmenine prekyba alumi, alaus

mišiniais su nealkoholiniais gėrimais,

natūralios fermentacijos sidru, kurio

tūrinė etilo alkoholio koncentracija

neviršija 8,5 procento.

Verstis mažmenine prekyba natūralios

fermentacijos alkoholiniais gėrimais, kurių

tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija

13 procentų, masiniuose renginiuose ir

parodose.

Verstis mažmenine prekyba natūralios

fermentacijos alkoholiniais gėrimais,

kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija

neviršija 13 procentų, parodose.

2. Licencijos išduodamos vadovaujantis AKĮ, Alkoholio prekybos licencijavimo

taisyklėmis ir savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

SVARBU: savivaldybės tarybos nustatyta tvarka neturi prieštarauti AKĮ ir Alkoholio prekybos licencijavimo taisyklėms.

Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi licencijos prašytojo paraišką išduoti licenciją ir

siekdama nustatyti, ar AKĮ nustatytų aplinkybių, dėl kurių įmonei negalėtų būti išduota licencija

(išskyrus Alkoholio prekybos licencijavimo taisyklių 3.9–3.13 papunkčiuose nurodytas licencijas),

raštu (elektroninėmis priemonėmis ar laišku) KREIPIASI į:

1. teritorinę VMI, kurios teritorijoje yra įregistruota įmonė, prašydama pateikti informaciją:

1.1. ar įmonė, pateikusi paraišką gauti licenciją, turi mokestinių nepriemokų Lietuvos

Respublikos valstybės biudžetui arba savivaldybių biudžetams ir fondams, į kuriuos mokamus

mokesčius administruoja VMI (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas

58

atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų

vyksta mokestinis ginčas);

1.2. ar įmonei yra įsiteisėjusių VMI nutarimų dėl nuobaudos skyrimo už alkoholio produktų

kontrabandą, alkoholinių gėrimų be banderolių neteisėtą laikymą, gabenimą ar pardavimą,

falsifikuotų alkoholio produktų pardavimą, gabenimą ar laikymą;

2. VSDFV teritorinį skyrių, kurio teritorijoje yra įregistruota įmonė, prašydama pateikti

informaciją, ar įmonė yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;

3. teritorinę muitinę, kurios veiklos zonoje įregistruota įmonė, prašydama pateikti

informaciją:

3.1. ar įmonė vykdo įsipareigojimus muitinei:

3.2. ar įmonei yra įsiteisėjusių muitinės nutarimų dėl nuobaudos skyrimo už alkoholio

produktų kontrabandą (kai įmonė nori įsigyti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais

gėrimais neapmuitinamoje parduotuvėje ar licenciją verstis didmenine prekyba alkoholio

produktais);

4. IRD, prašydama pateikti informaciją, ar įmonei arba jos vadovui ar kitiems darbuotojams

(jeigu jie veikė įmonės vardu ar dėl jos interesų):

4.1. yra įsiteisėję apkaltinamieji teismo nuosprendžiai dėl bausmės skyrimo;

4.2. yra įsiteisėję teismo nutarimai, nutartys;

4.3. yra įsiteisėję įgaliotų policijos pareigūnų priimti nutarimai dėl nuobaudos skyrimo už

alkoholio produktų kontrabandą, alkoholinių gėrimų be banderolių neteisėtą laikymą, gabenimą ar

pardavimą, falsifikuotų alkoholio produktų pardavimą, gabenimą ar laikymą;

5. VMVT, prašydama pateikti informaciją, ar įmonei yra įsiteisėjusių VMVT nutarimų dėl

nuobaudos skyrimo už alkoholinių gėrimų be banderolių neteisėtą laikymą, gabenimą ar pardavimą;

6. NTAKD, prašydama pateikti informaciją:

6.1. ar įmonei yra įsiteisėjusių NTAKD nutarimų dėl nuobaudos skyrimo už alkoholio

produktų kontrabandą, alkoholinių gėrimų be banderolių neteisėtą laikymą, gabenimą ar pardavimą,

falsifikuotų alkoholio produktų pardavimą, gabenimą ar laikymą;

6.2. ar įmonės vadovas yra ar buvo įmonių ar Europos juridinių asmenų ar jų filialų,

kuriuose nustatyta atvejų, kai Lietuvos Respublikoje buvo gaminami, parduodami ir (ar) laikomi,

gabenami alkoholio produktai neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos

licencijos, vadovas.

Savivaldybės vykdomoji institucija PATIKRINA:

1. ar negauta Alkoholio prekybos licencijavimo taisyklių 50 punkte nurodytų valstybinės priežiūros

ir teisėsaugos institucijų pranešimų, nustatytų Alkoholio prekybos licencijavimo taisyklių 51

punkte, taip pat ar licencijos prašytojui išduotas Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo

59

pažymėjimas (išskyrus atvejus, kai įmonė pateikia paraišką gauti Alkoholio prekybos licencijavimo

taisyklių 4.2 ir 4.4 papunkčiuose nurodytas licencijas);

2. licencijos prašytojo registravimo faktą patvirtinančius ir kitus jo registravimo duomenis

(licencijos turėtojo pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę); įmonių duomenis licenciją

išduodanti institucija patikrina Juridinių asmenų registro tvarkytojo interneto svetainėje, o Europos

juridinio asmens ar jo filialo – jų registravimo Europos Sąjungos valstybės narės juridinių asmenų

registro tvarkytojo interneto svetainėje, o jeigu atitinkamo registro Europos Sąjungos valstybėje

narėje nėra arba registre pateikiamos informacijos nepakanka, kreipiasi su prašymu suteikti

atitinkamą informaciją apie šiuos licencijų prašytojus į konkrečios Europos Sąjungos valstybės

narės atsakingą instituciją Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 185

„Dėl Europos Sąjungos vidaus rinkos informacinės sistemos naudojimo Lietuvos Respublikoje“

nustatyta tvarka per Vidaus rinkos informacinę sistemą.

SVARBU: tinkamai įvertinti surinktą informaciją.

Išduodant vienkartines licencijas prekybai alkoholiniais gėrimais įvairių renginių metu, būtina

atkreipti dėmesį, ar šie renginiai vyks ne mokyklų, universitetų, kolegijų stadionuose, sporto ar

aktų salėse ar kitose sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose, taip pat prie šių

įstaigų ir maldos namų atstumu, kurį nustato savivaldybės taryba, suderinusi atitinkamai su šių

įstaigų vadovais ir religinėmis bendruomenėmis. Nustatant aukščiau minėtų įstaigų teritorijas,

vadovaujamasi įstaigos pateiktu patalpų planu ir eksplikacija iš Nekilnojamojo turto registro

kadastrinių matavimų bylos, tiksliai apibrėžiančiais įstaigos teritorijos ribas. Siekiant nustatyti

kokiu atstumu nuo šių įstaigų gali būti vykdoma prekyba, jei savivaldybės taryba yra nustačiusi

atstumą, kuriuo prekyba negali būti vykdoma, vadovaujamasi savivaldybių patvirtintais

Mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo tvarkos aprašais (ar kitais oficialiais

dokumentais), kuriuose savivaldybė įvardina atstumo nustatymo metodiką (pvz. atstumas

skaičiuojamas nuo pagrindinio įėjimo į ugdymo įstaigą iki pagrindinio įėjimo į parduotuvę ar

viešojo maitinimo vietą; nuo ugdymo įstaigos teritorijos ribos iki įėjimo į parduotuvę ribos ir

pan.).

Itin svarbu tinkamai įvertinti iš VMVT gautą Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo

pažymėjimą. Pateikiame kelis pavydžius:

jei Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjime nurodyta, kad leidžiama ekonominės

veiklos rūšis yra „Kavinių užkandinių veikla“, leidžiamas produktų grupių asortimentas –

„Viešojo maitinimo patiekalai“, licencija tokiai įmonei negali būti išduodama, kadangi

alkoholiniai gėrimai ir viešojo maitinimo patiekalai turi būti priskiriami atskiroms produktų

60

grupėms. Taigi įmonė, kuri kreipiasi dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais

gėrimais išdavimo, turėtų turėti atitinkamą įrašą savo pažymėjime.

jei Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjime nurodyta, kad leidžiama pagrindinė

ekonominės veiklos rūšis – „Kavinių užkandinių veikla (sezoninė)“, tokiai įmonei gali būti

išduodama tik licencija verstis mažmenine prekyba kurortinio, poilsio ir turizmo sezonų metu.

jei Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas išduotas įmonės padaliniui –

parduotuvei, ši informacija pirmiausia ir apsprendžia įmonės veiklos rūšį – prekyba. Kiti įrašai

Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjime turi minėtą veiklą atitikti. Kitaip – Maisto

tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas turi būti tikslinamas arba keičiamas.

3. Licencijoje verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais nurodoma:

- licencijos rūšis ir numeris;

- licencijos turėtojo rekvizitai;

- leidžiamų parduoti alkoholinių gėrimų grupės;

- leidžiamų parduoti alkoholinių gėrimų maksimali tūrinė etilo alkoholio koncentracija

(nurodoma Alkoholio prekybos licencijavimo taisyklių 3.4-3.10, 3.12, 3.13 papunkčiuose

nurodytose licencijose): 1) tais atvejais, kai įmonė pageidauja prekiauti pilstomais alumi, alaus

mišiniais su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidru masiniuose renginiuose,

parodose ir mugėse, licencijose nurodoma, kad maksimali tūrinė etilo alkoholio koncentracija neturi

viršyti 6 procentų; 2) jeigu licencijos prašytojas, kuriam išduodama licencija verstis sezonine

mažmenine prekyba alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos

sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento, kurortinio, poilsio ir turizmo

sezonų laikotarpiu, pageidauja prekiauti šiais gėrimais paviljonuose, automobilinėse parduotuvėse

ir stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, licencijose nurodoma, kad maksimali

tūrinė etilo alkoholio koncentracija neturi viršyti 7,5 procento;

- prekybos alkoholiniais gėrimais vieta ir laikas (nenurodomas, kai licencija išduodama

viešojo maitinimo įmonėms (išskyrus atvejus, kai savivaldybės taryba, vadovaudamasi AKĮ

18 straipsnio 9 dalimi, apriboja įmonei prekybos alkoholiniais gėrimais laiką), įmonėms,

norinčioms prekiauti alkoholiniais gėrimais viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose,

tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais

maršrutais, neapmuitinamose parduotuvėse ar specialiose prekybos vietose, kuriose alkoholiniai

gėrimai parduodami tik iš Lietuvos Respublikos išvykstantiems keleiviams);

- įmonės veiklos rūšis (prekyba ar viešasis maitinimas);

- alkoholinių gėrimų pardavimo būdas (vartoti vietoje ar (ir) išsinešti);

61

- sandėlio, kuriame laikomi ir iš kurio paskirstomi alkoholiniai gėrimai, adresas;

- transporto priemonės, kurioje įrengta automobilinė parduotuvė, registravimo valstybinis

numeris (nurodoma tais atvejais, kai licencija išduodama įmonei, kuri licencijoje nurodytais

gėrimais prekiaus automobilinėje parduotuvėje);

- orlaivių, kuriuose bus parduodami alkoholiniai gėrimai, pavadinimai ir registravimo

numeriai (nurodoma tais atvejais, kai licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais

išduodama įmonei, kuri nurodytais gėrimais prekiaus orlaiviuose, vežančiuose keleivius

tarptautiniais maršrutais);

- viešbučių kambarių, kuriuose įrengti minibarai, numeriai (nurodomi tais atvejais, kai

licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduodama įmonei, kuri nurodytais

gėrimais prekiaus viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose);

- licencijos išdavimo data;

- savivaldybės vykdomoji institucija, licenciją pasirašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė

ir parašas. Licencija tvirtinama licenciją išdavusios savivaldybės vykdomosios institucijos

antspaudu.

SVARBU: išduodant licencijas, licencijose nurodomi rekvizitai turi būti nurodyti tiksliai, neprieštarauti licencijos rūšiai (pvz. tūrinė etilo alkoholio koncentracija). NTAKD rekomenduoja tais atvejais, kai įmonė alkoholiniais gėrimais prekiaus viešbučio kambariuose įrengtuose minibaruose, priminti licencijos turėtojui, kad minibarų alkoholinių gėrimų atsargos yra: ramus ir aromatizuotas vynas, supilstytas į ne didesnę kaip 250 mililitrų tarą, kiti alkoholiniai gėrimai (išskyrus putojantį

vyną, natūralios fermentacijos sidrą, alų ir alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais), supilstyti į ne didesnę kaip 150 mililitrų talpos suvenyrinę tarą), putojantis vynas, natūralios fermentacijos

sidras, alaus ir alaus mišiniai su nealkoholiniais gėrimais.

Rek

viz

ita

i li

cen

cijo

je NETEISINGI TEISINGI

Vienkartinėje licencijoje verstis mažmenine

prekyba alumi, alaus mišiniais su

nealkoholiniais gėrimais ir natūralios

fermentacijos sidru, kurių tūrinė etilo

alkoholio koncentracija neviršija 6 procentų,

masiniuose renginiuose ir mugėse nurodoma,

kad leidžiamų parduoti alkoholinių gėrimų

maksimali tūrinė etilo alkoholio

koncentracija yra 8,5 procento.

Vienkartinėje licencijoje verstis mažmenine

prekyba alumi, alaus mišiniais su

nealkoholiniais gėrimais ir natūralios

fermentacijos sidru, kurių tūrinė etilo

alkoholio koncentracija neviršija 6 procentų,

masiniuose renginiuose ir mugėse nurodoma,

kad leidžiamų parduoti alkoholinių gėrimų

maksimali tūrinė etilo alkoholio

koncentracija yra 6 procentai.

4. Savivaldybės vykdomoji institucija, išdavusi licenciją, sustabdžiusi jos galiojimą,

panaikinusi jos galiojimo sustabdymą, panaikinusi licencijos galiojimą, papildžiusi (kai

keičiamas prekybos vietos adresas) ar patikslinusi (kai keičiami licencijos turėtojo rekvizitai)

licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, skelbia apie tai SAVO

INTERNETO SVETAINĖJE.

62

Skelbimuose nurodomi:

- licencijos turėtojo rekvizitai;

- veiklos, kuria verstis išduota, papildyta ar patikslinta licencija, rūšis;

- licencijos numeris, jos išdavimo data;

- mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais vieta (adresas);

- licencijos galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ar galiojimo

panaikinimo data.

Pareiga skelbti informaciją interneto svetainėje nustatyta ir Bendrųjų reikalavimų valstybės ir

savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m.

gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 1721 redakcija).

5. Savivaldybės vykdomoji institucija, išdavusi licenciją, sustabdžiusi jos galiojimą,

panaikinusi galiojimo sustabdymą, panaikinusi licencijos galiojimą, per 3 DARBO DIENAS

praneša apie tai:

- Juridinių asmenų registrui jo nuostatų nustatyta tvarka;

- teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms;

- VSDFV teritoriniams skyriams.

6. Licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo sąlygos:

Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais gali būti išduodamos:

- stacionarioms alkoholinių gėrimų prekybos įmonėms;

- stacionarioms prekybos įmonėms, turinčioms alkoholinių gėrimų prekybos skyrius;

- stacionarioms viešojo maitinimo įmonėms;

- įmonėms, norinčioms vykdyti mažmeninę alkoholinių gėrimų prekybą stacionarių

degalinių ir kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionarių prekybos įmonių

nespecializuotuose skyriuose;

SVARBU: draudžiama išduoti licencijas verstis alkoholinių gėrimų prekyba mažmenine prekyba degalinių kavinėse, baruose vykdytit viešojo maitinimo veiklą.

Aktualu: teismų sprendimai administracinėse bylose: A525-481/2014; A261-1018/2013; A858-351/2013; A444-1364/2013

- tarptautinio susisiekimo traukiniuose;

63

- siaurojo geležinkelio traukiniuose ir laivuose, kuriuose yra atskirai įrengtos viešojo

maitinimo vietos;

- orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais;

- įmonėms, norinčioms prekiauti alkoholiniais gėrimais tik viešbučių kambariuose

įrengtuose minibaruose;

- įmonėms, norinčioms prekiauti specialiosiose prekybos vietose (toliau visos kartu -

aukščiau nurodytosios įmonės).

Licencijos verstis mažmenine prekyba tik alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais,

natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento,

išduodamos - aukščiau nurodytosioms įmonėms.

Licencijos verstis mažmenine prekyba tik alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais,

natūralios fermentacijos sidru, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento,

išduodamos -aukščiau nurodytosioms įmonėms.

- aukščiau nurodytosioms įmonėms;

- prekybos įmonėms, norinčioms prekiauti stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose

skyriuose;

- automobilinėse parduotuvėse, kurios aptarnauja kaimo gyventojus savivaldybių tarybų

nustatyta tvarka;

- paviljonuose.

Licencijos verstis sezonine mažmenine prekyba tik alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais

gėrimais, natūralios fermentacijos sidru, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5

procento, kurortinio, poilsio ir turizmo sezonų laikotarpiu išduodamos:

- aukščiau nurodytosioms įmonėms;

- prekybos įmonėms, norinčioms prekiauti stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose

skyriuose;

- automobilinėse parduotuvėse, kurios aptarnauja kaimo gyventojus savivaldybių tarybų

nustatyta tvarka;

- paviljonuose;

- įmonėms, norinčioms prekiauti nestacionariose viešojo maitinimo vietose.

Licencijos verstis sezonine mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio

koncentracija neviršija 22 procentų, kurortinio, poilsio ir turizmo sezonų laikotarpiu gali būti

išduodamos aukščiau nurodytosioms įmonėms ir nestacionarioms viešojo maitinimo įmonėms.

64

SVARBU: išduodant licencijas pirmiausia derėtų įvertinti būsimą prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, kurioje ketinama vykdyti licencijuojamą veiklą, ir pagal tai nustatyti, ar galima joje tokia

veikla, kokios licencijos rūšies prašoma.

7. Vienkartinės licencijos gali būti išduodamos tik:

- įmonėms, turinčioms licencijas verstis mažmenine prekyba atitinkamų grupių alkoholiniais

gėrimais;

- įmonėms, turinčioms licencijas verstis sezonine mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais

kurortinio, poilsio ir turizmo sezonų laikotarpiu;

- Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, turintiems teisę verstis mažmenine prekyba

alkoholiniais gėrimais.

SVARBU: išduodant vienkartines licencijas būtina atsižvelgti į tai, kokiai veiklai išduotą licenciją įmonė jau turi – prekybai ar viešajam maitinimui. Atitinkamai tokiai veiklai turėtų būti išduota ir

vienkartinė licencija.

Lic

enci

jos

išd

avim

as

NETEISINGAS TEISINGAS

Jei pagrindinėje įmonės turimoje licencijoje nurodyta veiklos rūšis – viešasis

maitinimas

Vienkartinėje licencijoje verstis

mažmenine prekyba natūralios

fermentacijos alkoholiniais gėrimais,

kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija

neviršija 13 procentų, parodose

nurodoma veiklos rūšis -prekyba,

alkoholinių gėrimų pardavimo būdas -

vartoti vietoje ir išsinešti.

Vienkartinėje licencijoje verstis mažmenine

prekyba natūralios fermentacijos alkoholiniais

gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio

koncentracija neviršija 13 procentų, parodose

nurodoma veiklos rūšis – viešasis maitinimas,

alkoholinių gėrimų pardavimo būdas - vartoti

vietoje ir išsinešti.

8. Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo

maitinimo įmonėms, įrengtoms gyvenamuosiuose namuose, išduodamos tik tuo atveju, jeigu

pagrindinis įėjimas, skirtas pirkėjams, nesutampa su įėjimu į namo laiptinę.

Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais neišduodamos prekybos

įmonėms, kurios nėra visiškai izoliuotos nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių

pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu.

65

9. Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais neišduodamos

mažmeninės prekybos, viešojo maitinimo vietose, įrengtose sandėliuose, iš kurių vykdoma

didmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais.

10. Jeigu įmonė verčiasi mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais tame pačiame

pastate ar skirtinguose pastatuose įrengtuose keliuose savo padaliniuose (alkoholinių gėrimų

parduotuvėse, alkoholinių gėrimų skyriuose, restoranuose, kavinėse, bufetuose, įskaitant

uždaruosius, baruose, atskirose prekybos salėse ir panašiai), kurie aptarnauja pirkėjus ar

išduoda alkoholinius gėrimus padavėjams, jai išduodamos licencijos verstis šia veikla

kiekviename padalinyje.

11. Jeigu vienoje mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietos aptarnavimo salėje

įrengti keli tą pačią veiklą (mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo) vykdantys padaliniai,

kuriuose parduodami alkoholiniai gėrimai, išduodama viena licencija.

12. Jeigu vienoje mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietos aptarnavimo salėje

įrengti keli padaliniai, kuriuose vykdoma mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo veikla,

licencijos išduodamos kiekvienos rūšies veiklai.

13. Jeigu įmonė verčiasi mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais teatruose,

filharmonijose įrengtose viešojo maitinimo vietose, kuriose lankytojai aptarnaujami tik

pramoginių renginių metu, išduodama viena licencija, ir joje padaliniai (barai, bufetai ir

panašiai) nenurodomi.

SVARBU: NTAKD rekomenduoja įspėti licenciją įsigyjančią įmonę apie šias sąlygas, kadangi pasitaiko atvejų, kai įmonė turėdama vieną licenciją prekiauja alkoholiniais gėrimais atskirose

prekybos salėse, nes įsitikinusi, kad taip daryti galima.

14. Jeigu įmonė verčiasi mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais viešbučių kavinėse,

restoranuose, baruose (bufetuose), licencijos jai išduodamos verstis šia veikla kiekvienoje

kavinėje, restorane, bare (bufete).

15. Jeigu iš viešbučio kavinės, restorano, baro (bufeto) alkoholiniai gėrimai tiekiami į

kambariuose įrengtus minibarus, jie įrašomi į licenciją tos kavinės, restorano, baro (bufeto),

iš kurio jiems tiekiami alkoholiniai gėrimai.

66

16. Jeigu įmonė verčiasi mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais tik viešbučių

kambariuose įrengtuose minibaruose, jai išduodamos licencijos verstis šia veikla kiekviename

viešbutyje ir jose įrašomi kambariai, kuriuose įrengti minibarai.

SVARBU: NTAKD rekomenduoja įspėti licenciją viešbutyje įsigyjančią įmonę apie tai, kad jei bus prekiaujama viešbučio kambariuose įrengtuose minibaruose – kambarių numeriai privalo būti

įrašyti į licenciją.

17. Jeigu įmonė verčiasi mažmenine prekyba alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais

gėrimais, natūralios fermentacijos sidru, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija

7,5 procento, automobilinėse parduotuvėse, aptarnaujančiose kaimo gyventojus savivaldybių

tarybų nustatyta tvarka, licencijos išduodamos verstis šia veikla kiekviename jos

automobilinėje parduotuvėje, o aptarnaujamų kaimų pavadinimai įrašomi į licenciją.

SVARBU: NTAKD rekomenduoja įspėti įmonę, įsigyjančią licenciją automobilinėje parduotuvėje, dėl to, kad tuo atveju, jei ji ketina aptarnauti ir kitos savivaldybės teritorijoje esančius kaimus tuo pačiu

automobiliu, kuriami laikomi alkoholiniai gėrimai, nepriklausomai nuo to, ar tame kaime vykdys pačią prekybą alkoholiniais gėrimais ar ne, privalo turėti licenciją, kuri leistų teisėtai laikyti

automobilinėje parduotuvėje alkoholinius gėrimus konkrečiame kaime.

18. Jeigu įmonė verčiasi mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais keliuose

orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, jai išduodama viena licencija ir į

ją įrašomi orlaivių pavadinimai ir registravimo numeriai.

19. Įmonė, NORINTI ĮSIGYTI LICENCIJĄ verstis mažmenine prekyba alkoholiniais

gėrimais, raštu ar elektroninėmis priemonėmis per atstumą, arba per kontaktinį centrą

savivaldybės vykdomajai institucijai PATEIKIA:

19.1. MOTYVUOTĄ PARAIŠKĄ, kurioje nurodomi šie duomenys:

- licencijos prašytojo rekvizitai, telefono numeris, elektroninio pašto adresas (jeigu

įmonė jį turi),

- licencijos prašytojo steigėjų, vadovų vardai, pavardės ir asmens kodai arba gimimo

datos, jeigu vadovai neturi asmens kodo, juridinio asmens pavadinimas, kodas ir buveinė (nurodomi

tais atvejais, kai įmonės steigėjas yra juridinis asmuo),

67

- kokiu būdu (tiesiogiai savivaldybės vykdomojoje institucijoje ar registruotu laišku)

licencijos prašytojo norėtų gauti licencijos originalą,

- komercinės ūkinės veiklos, kuria verstis prašoma licencijos, rūšis,

- prekybos alkoholiniais gėrimais laikas,

- vieta (jos adresas ir pavadinimas),

- alkoholinių gėrimų pardavimo būdas,

- licencijos prašytojo veiklos rūšis (prekyba ar viešasis maitinimas),

- sandėlių, kuriuose bus laikomi ir iš kurių bus skirstomi alkoholiniai gėrimai, adresai.

Jeigu licencijos prašytojas nori įsigyti licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais

neapmuitinamoje parduotuvėje ar specialiojoje prekybos vietoje, tai turi būti nurodoma paraiškoje;

- daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos susirinkimo (valdybos) arba,

jeigu ši bendrija neįsteigta ar bendrija valdo daugiau kaip vieną daugiabutį gyvenamąjį namą,

gyvenamojo namo patalpų savininkų ir neprivatizuotų butų nuomininkų daugumos sutikimą

(kuriame jį pasirašę asmenys gali nurodyti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką), jeigu

alkoholiniais gėrimais bus prekiaujama gyvenamajame name. Šis sutikimas nepateikiamas, jeigu

prieš tai šiame gyvenamajame name tose pačiose patalpose veikusi įmonė turėjo licenciją verstis

mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir licencijos galiojimo metu negauta pagrįstų

gyvenamojo namo gyventojų skundų, nesikeičia nei įmonės darbo laikas, nei alkoholinių gėrimų

pardavimo būdas. Ši nuostata netaikoma, jeigu iki paraiškos gauti naują licenciją pateikimo

alkoholiniais gėrimais nebuvo prekiaujama ilgiau kaip vienerius metus;

19.2. teisę verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais patvirtinantį dokumentą,

išduotą valstybės, kurioje yra licencijos prašytojo buveinė, kompetentingos institucijos (pateikia

Europos juridiniai asmenys ar jų filialai, prašantys išduoti Alkoholio prekybos licencijavimo

taisyklių 3.9–3.13 papunkčiuose nurodytas licencijas);

19.3. Kitus papildomus dokumentus, nurodytus savivaldybės tarybos patvirtintame licencijų

išdavimo tvarkos apraše.

SVARBU: tinkamai įvertinti dokumentuose pateiktą informaciją.

20. Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais IŠDUODAMOS

NETERMINUOTAM LAIKUI.

SVARBU: kartą išduotos licencijos blankas nekeičiamas, visi vėlesni papildymai ir patikslinimai daromi jame (arba licencijos prieduose).

68

21. Licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais gali būti PAPILDYTA,

jeigu įmonė:

- pakeičia arba papildo sandėlių, kuriuose laikomi ir iš kurių skirstomi alkoholiniai gėrimai,

adresus;

- pakeičia arba papildo orlaivių pavadinimus ir registravimo numerius;

- pakeičia prekybos alkoholiniais gėrimais laiką;

- prekybos vietos pavadinimą ar adresą;

- pakeičia viešbučių kambarių, kuriuose įrengti minibarai, numerius;

- įrengia viešbučio kambariuose minibarus.

SVARBU: kartą išduotos licencijos blankas nekeičiamas, visi vėlesni papildymai daromi jame (įskaitomai išbraukiant keičiamą rekvizitą ir įrašant naują). Papildymai galimi ir išduodant licencijos

priedus.

22. Licencija gali būti PATIKSLINTA, kai:

- įmonė prašo išbraukti sandėlių, iš kurių skirstomi alkoholiniai gėrimai, adresus;

- įmonė prašo išbraukti viešbučių kambarių, kuriuose įrengti minibarai, numerius;

- įmonė prašo išbraukti automobilinių parduotuvių, orlaivių pavadinimus ir registravimo

numerius;

- įmonė keičia licencijoje nurodytą buveinę, teisinę formą ar pavadinimą;

- keičiamas licencijos turėtojo kodas (suteikiamas naujas kodas), – jeigu nesikeičia kiti

įmonę identifikuojantys duomenys, kai licencijos turėtojas reorganizuojamas ir dėl to keičiami

licencijoje nurodyti duomenys;

- keičiasi licencijos rekvizitai, tiesiogiai nepriklausantys nuo įmonės.

SVARBU: kartą išduotos licencijos blankas nekeičiamas, visi vėlesni patikslinimai daromi jame (įskaitomai išbraukiant keičiamą rekvizitą ir, jei reikia, įrašant naują). Patikslinimai galimi ir

išduodant licencijos priedus.

23. Licencijos verstis sezonine mažmenine prekyba alumi, alaus mišiniais su

nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos sidru, kurių tūrinė etilo alkoholio

koncentracija neviršija 7,5 procento, ar alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio

69

koncentracija neviršija 22 procentų, kurortinio, poilsio ir turizmo sezonų laikotarpiu

išduodamos ŠIŲ SEZONŲ LAIKOTARPIAMS.

SVARBU: licencijoje nurodomas konkretus sezono laikotarpis: pvz., 2013-05-01 – 2013-09-30.

24. VIENKARTINĖS LICENCIJOS išduodamos ne ilgesniam kaip renginio trukmės

laikui.

SVARBU: licencijoje nurodoma konkreti data, kada vyksta renginys ir laikas: pvz., 2013-03-13, 13 – 20 val.

25. Savivaldybės vykdomoji institucija ne vėliau kaip per 5 DARBO DIENAS nuo

paraiškos ir dokumentų, kurių reikia licencijai išduoti, gavimo raštu arba elektroninėmis

priemonėmis IŠSIUNČIA ĮMONEI PATVIRTINIMĄ, KAD PARAIŠKA IR DOKUMENTAI

GAUTI.

Patvirtinime nurodoma:

- terminas, per kurį turi būti išnagrinėta paraiška ir dokumentai;

- galimos licencijos prašytojo teisių gynimo priemonės, kuriomis ji galėtų pasinaudoti, jeigu

kiltų jos ir savivaldybės vykdomosios institucijos ginčų;

- informacija apie tai, kad jeigu per nustatytą terminą licencija neišduodama ir

nepateikiamas motyvuotas rašytinis atsisakymas ją išduoti, laikoma, kad licencija išduota.

26. Savivaldybės vykdomoji institucija, patikrinusi licencijos prašytojo paraišką

išduoti licenciją ir NUSTAČIUSI, KAD PARAIŠKA:

26.1. nevisiškai ar neteisingai užpildyta;

26.2. arba joje pateikti neteisingi duomenys;

26.3. arba pateikti ne visi dokumentai, kurių reikia licencijai išduoti, arba jie neatitinka

dokumentams keliamų reikalavimų;

- ne vėliau kaip per 5 DARBO DIENAS nuo šios paraiškos ir dokumentų gavimo praneša raštu

(elektroninėmis priemonėmis (jeigu licencijos prašytojas paraiškoje yra nurodęs savo elektroninio

pašto adresą) arba registruotu laišku) apie tai licencijos prašytojui, pateikusiam paraišką išduoti

licenciją, ir nustato ne trumpesnį kaip 5 DARBO DIENŲ terminą patikslintai paraiškai išduoti

licenciją ir (ar) trūkstamiems arba patikslintiems dokumentams pateikti.

70

Licencijos prašytojas turi ištaisyti trūkumus per savivaldybės vykdomosios institucijos nustatytą

terminą ir pateikti patikslintą paraišką išduoti licenciją ir (ar) trūkstamus arba patikslintus

dokumentus.

27. Licencijos prašytojui licencija turi būti išduota per 30 DIENŲ nuo dokumentų,

kurių reikia licencijai išduoti, gavimo. Jeigu pateikti ne visi, nevisiškai arba neteisingai

užpildyti dokumentai arba pateikti neteisingi duomenys, terminas skaičiuojamas nuo visų

arba papildytų (patikslintų) dokumentų gavimo dienos.

27.1. Licencijos originalas licencijos prašytojui išduodamas paraiškoje nurodytu būdu.

28. Jeigu per nurodytą terminą savivaldybės vykdomoji institucija neišduoda licencijos

prašytojui licencijos ir nepateikia motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti licenciją, laikoma,

kad LICENCIJA IŠDUOTA. Šiuo atveju savivaldybės vykdomoji institucija privalo per

VIENĄ DARBO DIENĄ nuo nurodyto termino pabaigos išsiųsti licenciją licencijos prašytojui

paraiškoje nurodytu pageidaujamu licencijos gavimo būdu.

29. Praradusiems ar sugadinusiems popierinę licenciją licencijos turėtojams, per

atstumą, elektroninėmis priemonėmis, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą ar

tiesiogiai licenciją išduodančiai institucijai pateikusiems paraišką išduoti popierinės licencijos

dublikatą, licenciją išduodanti institucija išduoda popierinės licencijos dublikatą su žyma

„Dublikatas“.

29.1. Paraiškoje licencijos turėtojas nurodo šiuos duomenis:

- licencijos turėtojo rekvizitus;

- prarastos ar sugadintos licencijos numerį, rūšį ir išdavimo datą, priežastį, dėl kurios

prašoma išduoti licencijos dublikatą;

- kokiu būdu (tiesiogiai savivaldybės vykdomojoje institucijoje ar registruotu laišku) ji

norėtų jį gauti.

Savivaldybės nustatytoje tvarkoje esantis reikalavimas, kad ūkio subjektas, norėdamas gauti

licencijos dublikatą, turi pateikti skelbimo apie prarastą licenciją Lietuvos Respublikos

spaudoje kopiją, Alkoholio prekybos licencijavimo taisyklėse nenumatytas.

30. Įdiegusi technines priemones licenciją išduodanti savivaldybės vykdomoji

institucija gali vietoj sugadintos ar prarastos popierinės licencijos išduoti elektroninę

licenciją.

71

31. Sprendimą dėl licencijos dublikato išdavimo savivaldybės vykdomoji institucija

priima ne vėliau kaip per 5 DARBO DIENAS nuo paraiškos gavimo.

31.1. Jeigu paraiška nevisiškai arba neteisingai užpildyta arba joje pateikti neteisingi

duomenys, savivaldybės vykdomoji institucija ne vėliau kaip per 2 DARBO DIENAS nuo

paraiškos gavimo raštu ar elektroninėmis priemonėmis turi pranešti apie tai įmonei ir nustatyti ne

trumpesnį kaip 2 darbo dienų terminą patikslintai paraiškai pateikti.

31.2. Licencijos turėtojas turi ištaisyti trūkumus per savivaldybės vykdomosios institucijos

nustatytą terminą ir pateikti patikslintą ir (ar) papildytą paraišką. Šiuo atveju terminas

skaičiuojamas nuo patikslintos ir (ar) papildytos paraiškos pateikimo dienos (į šį terminą

neįskaitomas laikas, per kurį licencijos turėtojas pateikia papildytą ar patikslintą paraišką).

31.3. Jeigu popierinės licencijos dublikatas išduodamas dėl to, kad popierinės licencija

sugadinta, licencijos turėtojas privalo grąžinti savivaldybės vykdomajai institucijai sugadintą

popierinę licenciją.

32. Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais NEIŠDUODAMOS:

- licencijos prašytojas pateikia ne visus reikiamus dokumentus ir neįvykdo savivaldybės

vykdomosios institucijos reikalavimo pateikti trūkstamus dokumentus;

- licencijos prašytojas pateikia nevisiškai arba neteisingai užpildytus dokumentus ir

neįvykdo savivaldybės vykdomosios institucijos reikalavimo ištaisyti šiuos trūkumus;

- licencijos prašytojas pateikia dokumentus, neatitinkančius jiems keliamų reikalavimų, ir

neįvykdo savivaldybės vykdomosios institucijos reikalavimo ištaisyti šiuos trūkumus;

- licencijos prašytojas turi mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui,

savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja VMI (išskyrus

atvejus, kai įmonei mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės

aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), yra

skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Ši nuostata netaikoma licencijos

prašytojams, turintiems licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir norintiems

gauti vienkartinę licenciją prekiauti šiais gėrimais masiniuose renginiuose, parodose ir mugėse;

- licencijos prašytojui buvo panaikintas licencijos galiojimas AKĮ 34 straipsnio 17 dalyje ir

(ar) 19 dalies 4 punkte nustatytais atvejais (licencijos apskritai neišduodamos);

- licencijų prašytojų vadovai yra buvę įmonių ar Europos juridinių asmenų ar jų filialų,

kuriems buvo panaikintas licencijų galiojimas AKĮ 34 straipsnio 17 dalyje ir (ar) 19 dalies 4 punkte

72

nustatytais atvejais, vadovai ar kiti AKĮ 34 straipsnio 17 dalyje nurodyti darbuotojai (licencijos

apskritai neišduodamos);

- licencijos prašytojui buvo panaikintas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais

gėrimais galiojimas AKĮ 34 straipsnio 19 dalies 1, 2 ir (ar) 5 punktuose nustatytais atvejais

(licencijos neišduodamos vienus metus nuo anksčiau turėtos licencijos galiojimo panaikinimo

dienos);

- licencijos prašytojui buvo panaikintas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais

gėrimais galiojimas AKĮ 34 straipsnio 16, 18 dalyse ir (ar) 19 dalies 3 punkte nustatytais atvejais

(licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje

nustatytas pažeidimas, jį padariusiai įmonei, Europos juridiniam asmeniui ir jo filialui neišduodama

vienus metus nuo anksčiau turėtos licencijos galiojimo panaikinimo dienos);

- licencijos prašytojas, prekiaudamas alkoholiniais gėrimais masiniuose renginiuose,

parodose ir mugėse, pažeidė AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimą. Šiuo atveju vienus

metus nuo pažeidimo nustatymo dienos neišduodama vienkartinė licencija verstis mažmenine

prekyba alkoholiniais gėrimais masiniuose renginiuose, parodose ir mugėse, rengiamuose toje

savivaldybėje, kurioje nustatytas pažeidimas;

- licencijų prašytojams arba jų vadovams ar kitiems darbuotojams (jeigu jie veikė licencijos

prašytojo vardu ar dėl jo interesų) yra įsiteisėjęs:

1) apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl bausmės skyrimo;

2) įsiteisėjęs teismo nutarimas, nutartis;

3) įsiteisėjęs atitinkamas muitinės, VMI, policijos, VMVT ar NTAKD nutarimas dėl

nuobaudos skyrimo už alkoholio produktų kontrabandą, alkoholinių gėrimų be banderolių neteisėtą

laikymą, gabenimą ar pardavimą, taip pat falsifikuotų alkoholio produktų pardavimą, gabenimą ar

laikymą (licencijos apskritai neišduodamos);

- licencijų prašytojų vadovai yra ar buvo įmonių ar Europos juridinių asmenų ar jų filialų,

kuriuose nustatyta atvejų, kai Lietuvos Respublikoje buvo gaminami, parduodami ir (ar) laikomi,

gabenami alkoholio produktai neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos

licencijos, vadovai (licencijos neišduodamos penkerius metus nuo šio pažeidimo nustatymo dienos);

- jeigu teisės aktų nustatyta tvarka įmonei, Europos juridiniam asmeniui ar jo filialui

neišduotas Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas (ši nuostata netaikoma įmonėms,

norinčioms įsigyti licencijas gaminti denatūruotą etilo alkoholį ir (ar) nemaistinius alkoholinius

tirpalus su kvapiųjų medžiagų priedais arba verstis didmenine prekyba jais);

- įmonė nevykdo įsipareigojimų muitinei (taikoma įmonėms, norinčioms įsigyti licencijas

verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais neapmuitinamose parduotuvėse);

73

- kai savivaldybės taryba, atsižvelgdama į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų,

bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų valstybės ir savivaldybių

institucijų ir įstaigų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, priima motyvuotą

sprendimą neišduoti licencijos.

AKTUALU: Teismų sprendimai administracinėse bylose (Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai bylose Nr. I-3057-189/2011; Nr. I-1258-624/2011

33. Už licencijų išdavimą, papildymą, rekvizitų patikslinimą ir licencijų dublikatų

išdavimą imama valstybės rinkliava Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (Žin., 2000,

Nr. 52-1484) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 1458

„Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių ir šios rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių

patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 108-3463; 2008, Nr. 36-1285) nustatyta tvarka.

SVARBU: vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 22 punktu, valstybės rinkliava neimama už išduotų licencijų, kai keičiasi rekvizitai, tiesiogiai nepriklausantys nuo ūkio subjekto,

patikslinimą.

34. Licencijos turėtojas įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo SUSTABDYMĄ,

jeigu:

- licencijos turėtojas raštu ar elektroninėmis priemonėmis per atstumą, tiesiogiai arba per

kontaktinį centrą neinformavo savivaldybės vykdomosios institucijos apie pasikeitusį įmonės

vadovą (nurodant naujo įmonės vadovo vardą, pavardę ir asmens kodą) ne vėliau kaip per 10

DARBO DIENŲ nuo jo darbo pradžios;

- nesikreipia į savivaldybės vykdomąją instituciją dėl licencijos patikslinimo, kai

savivaldybės taryba, vadovaudamasi AKĮ 18 straipsnio 9 dalimi, apriboja licencijos turėtojo

prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, per 5 DARBO DIENAS nuo savivaldybės vykdomosios

institucijos rašytinio pranešimo apie savivaldybės tarybos nustatytą apribojimą gavimo.

35. Licencijos turėtojas įspėjamas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą raštu

(elektroninėmis priemonėmis (jeigu licencijos prašytojas paraiškoje yra nurodęs savo

elektroninio pašto adresą) ar registruotu laišku).

74

35.1. Savivaldybės vykdomoji institucija, įspėdama licencijos turėtoją apie galimą licencijos

galiojimo sustabdymą, nurodo priežastis, dėl kurių gali būti sustabdytas licencijos galiojimas, ir

nustato terminą, per kurį licencijos turėtojas privalo jas pašalinti, tačiau šis terminas negali būti

ilgesnis negu 30 DIENŲ.

35.2. Pašalinęs šias priežastis, licencijos turėtojas privalo apie tai raštu (registruotu laišku ar

elektroninėmis priemonėmis) informuoti licenciją išdavusią instituciją.

36. Licencijos galiojimas SUSTABDOMAS, jeigu:

- licencijos turėtojas, kuris įspėtas apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą, per

nustatytą laiką nepašalina nurodytų licencijuojamos veiklos pažeidimų;

- gautas teritorinės VMVT pranešimas apie įmonei išduoto Maisto tvarkymo subjekto

patvirtinimo pažymėjimo galiojimo sustabdymą už nustatytus pažeidimus (sustabdomas licencijos

verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas tai prekybos vietai, kuriai sustabdytas

maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo galiojimas).

37. Licencijos galiojimas PANAIKINAMAS šiais AKĮ nustatytais atvejais, t. y.

37.1. Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms,

Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, pažeidusiems AKĮ 17straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar)

9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimus, licencijos verstis mažmenine prekyba

alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas

panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienus metus nuo licencijos galiojimo

panaikinimo dienos.

37.2. Įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams licencijų galiojimas

panaikinamas ir pakartotinai licencijos neišduodamos, jeigu jiems arba jų vadovams ar kitiems

darbuotojams (jeigu jie veikė įmonės, Europos juridinio asmens ar jo filialo vardu ar dėl jų interesų)

yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl bausmės skyrimo, įsiteisėjęs teismo

nutarimas, nutartis, įsiteisėjęs atitinkamas muitinės, Valstybinės mokesčių inspekcijos, policijos,

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ar Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės

departamento nutarimas dėl nuobaudos skyrimo už:

37.2.1. alkoholio produktų kontrabandą;

37.2.2. alkoholinių gėrimų be banderolių neteisėtą laikymą, gabenimą ar pardavimą;

37.2.3. falsifikuotų alkoholio produktų pardavimą, gabenimą ar laikymą.

75

37.3. Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos

juridiniams asmenims ir jų filialams (išskyrus turinčius vienkartines licencijas verstis mažmenine

prekyba alkoholiniais gėrimais masiniuose renginiuose, parodose ir mugėse), per trejus metus nuo

AKĮ 34 straipsnio 4 dalyje nustatytos baudos už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimo

pažeidimą pirmą kartą paskyrimo ir pažeidusiems šį reikalavimą toje pačioje prekybos vietoje

pakartotinai, panaikinamas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje

prekybos vietoje, kurioje nustatyti pažeidimai, galiojimas ir nauja licencija neišduodama vienus

metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos.

37.4. Licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas panaikinamas ir

šiais atvejais:

37.4.1. paaiškėja, kad licencijai gauti įmonė, Europos juridinis asmuo ar jo filialas pateikė

neteisingus duomenis;

37.4.2. įmonė, Europos juridinis asmuo ar jo filialas, kuriems buvo sustabdytas licencijos

verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas, per nustatytą terminą nepašalina

nurodytų pažeidimų;

37.4.3. įmonė, Europos juridinis asmuo ar jo filialas nesilaiko AKĮ 17 straipsnio 5–11 dalyse

nustatytų reikalavimų;

37.4.4. pasikeitus įmonės, Europos juridinio asmens ar jo filialo vadovui paaiškėja, kad

naujam vadovui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl bausmės skyrimo, įsiteisėjęs

teismo nutarimas, nutartis, įsiteisėjęs atitinkamas muitinės, Valstybinės mokesčių inspekcijos,

policijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ar Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės

departamento nutarimas dėl nuobaudos skyrimo už:

37.4.4.1 alkoholio produktų kontrabandą;

37.4.4.2. alkoholinių gėrimų be banderolių neteisėtą laikymą, gabenimą ar pardavimą;

37.4.4.3. falsifikuotų alkoholio produktų pardavimą, laikymą ar gabenimą ir per

licenciją išdavusios institucijos nustatytą terminą įmonė, Europos juridinis asmuo ar jo filialas šio

vadovo nepakeičia;

37.4.5. įmonė, Europos juridinis asmuo ar jo filialas verčiasi licencijoje nurodyta veikla arba

laiko licencijoje nurodytus alkoholio produktus ne toje vietoje, kuri nurodyta licencijoje;

37.4.6. yra gautas teritorinės VMVT pranešimas apie įmonei, Europos juridiniam asmeniui

ar jo filialui išduoto maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo galiojimo panaikinimą už

nustatytus pažeidimus (panaikinamas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais

galiojimas toje prekybos vietoje, kuriai panaikintas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo

pažymėjimo galiojimas, o alkoholio produktų gamybos ir didmeninės prekybos licencijose

76

išbraukiami tie padaliniai, kuriems panaikintas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo

galiojimas);

37.4.7. įmonė, Europos juridinis asmuo ar jo filialas pateikia paraišką panaikinti licencijos

galiojimą;

37.4.8. įmonė, Europos juridinis asmuo yra likviduojami ar Europos juridinio asmens filialas

baigia veiklą;

37.4.9. įmonė, Europos juridinis asmuo ar jo filialas, kurie buvo įspėti apie galimą licencijos

galiojimo panaikinimą, per nustatytą terminą nepašalina nurodytų pažeidimų.

38. Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą,

gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų valstybės

ir savivaldybių institucijų ir įstaigų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų

pasiūlymus, TURI TEISĘ RIBOTI LAIKĄ, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais

gėrimais, NEIŠDUOTI LICENCIJOS verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

SVARBU: Alkoholio prekybos licencijavimo taisyklių 37 punkte nustatyta, kad licencijos turėtojas, registruotu laišku arba elektroninėmis priemonėmis gavęs savivaldybės vykdomosios institucijos rašytinį pranešimą apie savivaldybės tarybos nustatytą apribojimą, privalo laikytis šio apribojimo

nuo rašytinio pranešimo gavimo dienos, jeigu savivaldybės tarybos sprendime nenurodytas vėlesnis šio sprendimo įsigaliojimo terminas. NTAKD rekomenduoja su šiuo reikalavimu supažindinti ir

įmonę, kuriai nustatomas apribojimas.

AKTUALU: Teismų sprendimai administracinėse bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai bylose Nr. A492-2799/2011; A525-3390/2011; A858-2557/2012; A261-972/2013)

38. Licencijos galiojimą panaikinusi Savivaldybės vykdomoji institucija per 3 DARBO

DIENAS nuo sprendimo panaikinti licencijos galiojimą priėmimo išsiunčia RAŠYTINĮ

PRANEŠIMĄ (elektroninėmis priemonėmis (jeigu licencijos prašytojas paraiškoje yra

nurodęs savo elektroninio pašto adresą) ar registruotu laišku) licencijos turėtojui ir nurodo

licencijos galiojimo panaikinimo priežastis.

39. Kai licencijos galiojimas panaikinamas dėl AKĮ 34 straipsnio 18 dalies, 19 dalies 2,

8, 9 punktuose nurodytų priežasčių, licencijos turėtojas per 5 DARBO DIENAS privalo:

39.1. inventorizuoti nerealizuotus alkoholio produktus (juos inventorizuojant privalo dalyvauti

teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos, kurios aptarnaujamoje teritorijoje sandėliuojami

77

inventorizuotini alkoholio produktai, pareigūnas; apie inventorizavimo pradžią atitinkama teritorinė

valstybinė mokesčių inspekcija turi būti informuojama ne vėliau kaip prieš 2 DARBO DIENAS);

39.2. pateikti licenciją Savivaldybės vykdomajai institucijai;

39.3.nerealizuotų alkoholio produktų inventorizavimo aktą, pasirašytą ir teritorinės valstybinės

mokesčių inspekcijos pareigūno.

Atsižvelgiant į nerealizuotų alkoholio produktų kiekį, nustatoma licencijos galiojimo panaikinimo

data, tačiau šis terminas NEGALI BŪTI ILGESNIS KAIP 30 DIENŲ.

7.2. Licencijų verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais išdavimas. Pagrindiniai

aspektai

1. Licencijų verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais rūšys:

1.1. licencija verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais;

1.2. licencija verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais kurortinį, poilsio ir turizmo

sezoną (toliau 1.1 ir 1.2 punkte nurodytos licencijos kartu – licencija verstis mažmenine prekyba

tabako gaminiais).

2. Licencijoje verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais NURODOMA:

- licenciją išduodanti savivaldybės vykdomoji institucija;

- licencijos rūšis ir numeris;

- juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo, kuriam išduota licencija,

pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė;

- tabako gaminių prekybos vieta, kurioje tabako gaminiai parduodami vartotojams, ir jos

pavadinimas (jeigu tabako gaminių prekybos vietai suteiktas pavadinimas).‘

- jeigu prekiauti tabako gaminiais numatoma iš automobilinės parduotuvės arba keleiviams

vežti skirtose transporto priemonėse (orlaiviuose, laivuose, traukiniuose), nurodoma transporto

priemonė, jos pavadinimas (jeigu pavadinimas suteiktas) ir registravimo valstybinis numeris;

- tabako gaminių prekybos vietos adresas, išskyrus tuos atvejus, kai prekiauti tabako

gaminiais numatoma iš automobilinės parduotuvės arba keleiviams vežti skirtose transporto

priemonėse;

- jeigu prekiauti tabako gaminiais numatoma iš automobilinės parduotuvės, vietoj tabako

gaminių prekybos vietos adreso nurodomi automobilinės parduotuvės aptarnaujamų miestelių ir (ar)

kaimų pavadinimai;

78

- sandėlio, kuriame tabako gaminiai laikomi, komplektuojami ir paskirstomi juridinio

asmens ar užsienio juridinio asmens filialo tabako gaminių prekybos vietoms, bet nevykdoma

didmeninė prekyba jais (toliau – sandėlis, kuriame laikomi ir paskirstomi tabako gaminiai), adresas

(nurodomas tais atvejais, kai tabako gaminių prekybos vietos ir sandėlio, kuriame laikomi ir

paskirstomi tabako gaminiai, adresai skirtingi, taip pat kai prekiauti tabako gaminiais numatoma

keleiviams vežti skirtose transporto priemonėse);

- licencijos išdavimo data;

- kurortinio, poilsio ir turizmo sezono trukmė (nurodoma tais atvejais, kai išduodama

licencija verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais kurortinį, poilsio ir turizmo sezoną);

- licenciją pasirašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė, parašas. Popierinės formos

licencija tvirtinama licenciją išdavusios savivaldybės vykdomosios institucijos antspaudu.

3. Licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais išduodamos vadovaujantis

TKĮ Tabako licencijavimo taisyklėmis.

4. Savivaldybės vykdomoji institucija:

- patikrina juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo paraišką išduoti licenciją,

registravimo faktą patvirtinančius ir kitus jo registravimo duomenis Juridinių asmenų registro

tvarkytojo interneto svetainėje;

- surenka informaciją iš kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų apie įmonės ir jos

vadovo patikimumą;

- registruoja išduotas, patikslintas licencijas, įspėjimus apie galimą licencijų galiojimo

sustabdymą ar licencijų galiojimo panaikinimą, licencijų galiojimo sustabdymą, licencijų galiojimo

sustabdymo panaikinimą, licencijų galiojimo panaikinimą, taip pat išduotus licencijų dublikatus

nustatytos formos žurnale;

- nustato licencijų registravimo žurnalo formą (jis gali būti ir kompiuterinėse laikmenose);

- skelbia apie išduotas licencijas, licencijų patikslinimą, licencijų galiojimo sustabdymą,

licencijų galiojimo sustabdymo panaikinimą ir licencijų galiojimo panaikinimą savo interneto

svetainėje. Šią informaciją savivaldybės vykdomoji institucija privalo paskelbti per 3 darbo dienas

nuo licencijos išdavimo, licencijos patikslinimo, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos

galiojimo sustabdymo panaikinimo ar licencijos galiojimo panaikinimo;

- saugo išduotų, patikslintų licencijų kopijas;

- prižiūri, kaip licencijas turintys juridiniai asmenys ar užsienio juridinių asmenų

filialai laikosi licencijuojamos veiklos sąlygų.

79

5. Savivaldybės vykdomoji institucija, išdavusi licenciją verstis mažmenine prekyba

tabako gaminiais, sustabdžiusi jos galiojimą, panaikinusi galiojimo sustabdymą, panaikinusi

licencijos galiojimą, per 3 DARBO DIENAS praneša apie tai:

- Juridinių asmenų registrui jo nuostatų nustatyta tvarka;

- teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms;

- VSDFV teritoriniams skyriams.

6. Licencijos prašytojas, norintis gauti licenciją verstis mažmenine prekyba tabako

gaminiais, savivaldybės vykdomajai institucijai raštu ar elektroninėmis priemonėmis per

atstumą, tiesiogiai arba per kontaktinį centrą pateikia PARAIŠKĄ, kurioje nurodoma:

- licencijos prašytojo pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė ir elektroninio pašto

adresas (jeigu juridinis asmuo ar užsienio juridinio asmens filialas jį turi);

- licencijos prašytojo vadovų vardai, pavardės ir asmens kodai (jeigu asmens kodas

nesuteiktas, nurodoma gimimo data);

- kokios rūšies licencijos prašoma;

- tabako gaminių prekybos vieta, kurioje tabako gaminiai bus parduodami vartotojams, ir jos

pavadinimas (jeigu tabako gaminių prekybos vietai suteiktas pavadinimas). Jeigu įmonė numato

prekiauti tabako gaminiais iš automobilinės parduotuvės arba keleiviams vežti skirtose transporto

priemonėse, nurodoma transporto priemonė, jos pavadinimas (jeigu pavadinimas suteiktas) ir

registravimo valstybinis numeris;

- tabako gaminių prekybos vietos adresas, išskyrus tuos atvejus, kai prekiauti tabako

gaminiais numatoma iš automobilinės parduotuvės arba keleiviams vežti skirtose transporto

priemonėse. Jeigu prekiauti tabako gaminiais numatoma iš automobilinės parduotuvės, vietoj

tabako gaminių prekybos vietos adreso nurodomi automobilinės parduotuvės aptarnaujamų

miestelių ir (ar) kaimų pavadinimai;

- sandėlio, kuriame laikomi ir paskirstomi tabako gaminiai, adresas (nurodomas tais atvejais,

kai tabako gaminių prekybos vietos ir sandėlio, kuriame laikomi ir paskirstomi tabako gaminiai,

adresai skirtingi, taip pat kai prekiauti tabako gaminiais numatoma keleiviams vežti skirtose

transporto priemonėse);

- kokiu būdu juridinis asmuo ar užsienio juridinio asmens filialas norėtų gauti licenciją.

SVARBU: tinkamai įvertinti dokumentuose pateiktą informaciją.

80

Jeigu įmonė, kuri ketina verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais automobilinėje parduotuvėje,

pateiktoje paraiškoje nenurodo transporto priemonės pavadinimo, transporto priemonės

registravimo valstybinio numerio, ar tikslaus maršruto, kuriuo planuojama vežioti prekes,

reikalinga kreiptis į ūkio subjektą dėl šios informacijos patikslinimo.

7. Savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi licencijos prašytojo paraišką išduoti

licenciją, ne vėliau kaip per 5 DARBO DIENAS nuo jos gavimo raštu arba elektroninėmis

priemonėmis IŠSIUNČIA ĮMONEI PATVIRTINIMĄ, KAD PARAIŠKA GAUTA.

Patvirtinime nurodoma:

- terminas, per kurį turi būti išnagrinėta paraiška;

- informacija apie tai, kad jeigu per nurodytą terminą licencija neišduodama ir

nepateikiamas motyvuotas rašytinis atsisakymas ją išduoti, laikoma, kad licencija išduota;

- galimos licencijos prašytojo teisių gynimo priemonės, kuriomis ji galėtų pasinaudoti, jeigu

kiltų jo ir savivaldybės vykdomosios institucijos ginčų;

8. Savivaldybės vykdomoji institucija, patikrinusi licencijos prašytojo paraišką ir kitus

dokumentus, kurių reikia licencijai išduoti, ir nustačiusi, kad paraiška:

8.1. nevisiškai, netaisyklingai užpildyta;

8.2. arba joje pateikti neteisingi duomenys;

8.3. arba pateikti ne visi dokumentai, kurių reikia licencijai išduoti, arba jie neatitinka

dokumentams keliamų reikalavimų;

- ne vėliau kaip per 5 DARBO DIENAS nuo dokumentų, kurių reikia licencijai išduoti, gavimo

raštu arba elektroninėmis priemonėmis praneša apie tai licencijos prašytojui, ir nustato ne trumpesnį

kaip 5 DARBO DIENŲ terminą trūkstamiems arba patikslintiems dokumentams pateikti.

Licencijos prašytojas turi ištaisyti trūkumus ir per licencijas išduodančios savivaldybės

vykdomosios institucijos nustatytą terminą pateikti patikslintą paraišką ir (ar) trūkstamus arba

patikslintus dokumentus.

9. Licencijos prašytojui licencija turi būti išduota arba rašytinis motyvuotas

atsisakymas ją išduoti pateiktas ne vėliau kaip per 30 DIENŲ nuo dokumentų, kurių reikia

licencijai išduoti, gavimo. Jeigu pateikti ne visi, nevisiškai ar netaisyklingai užpildyti

dokumentai arba neteisingi duomenys, terminas skaičiuojamas nuo visų arba papildytų

(patikslintų) dokumentų gavimo dienos.

9.1. Licencijos originalas licencijos prašytojui išduodamas paraiškoje nurodytu būdu.

81

10. Jeigu įmonė numato verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais keliose tabako

gaminių prekybos vietose, esančiose tuo pačiu adresu, jam išduodama viena licencija verstis

mažmenine prekyba tabako gaminiais visose tuo pačiu adresu esančiose prekybos vietose

(tokioje licencijoje turi būti nurodyta kiekviena tuo pačiu adresu esanti tabako gaminių

prekybos vieta).

SVARBU: NTAKD rekomenduoja apie šias sąlygas įspėti įmonę, įsigyjančią licenciją, kadangi NTAKD darbo praktikoje yra buvę atvejų, kai prekiaujama keliose prekybos tabako gaminiais vietose,

tačiau jos nebūna įrašytos į licenciją.

11. Jeigu įmonė numato verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais keliose tabako

gaminių prekybos vietose, esančiose skirtingais adresais, jam išduodamos atskiros kiekvienam

adresui licencijos.

12. Jeigu įmonė numato verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais keliose

keleiviams vežti skirtose transporto priemonėse, jam išduodama viena licencija verstis

mažmenine prekyba tabako gaminiais visose keleiviams vežti skirtose transporto priemonėse

(tokioje licencijoje turi būti nurodyta kiekviena keleiviams vežti skirta transporto priemonė,

jos pavadinimas (jeigu pavadinimas suteiktas) ir transporto priemonės registravimo

valstybinis numeris).

13. Licencija verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais NEIŠDUODAMA šiais

nustatytais pagrindais:

- pateikiami ne visi reikiami dokumentai ir įmonė neįvykdo savivaldybės vykdomosios

institucijos reikalavimo pateikti trūkstamus dokumentus;

- pateikiami nevisiškai arba netaisyklingai užpildyti dokumentai ir įmonė neįvykdo

savivaldybės vykdomosios institucijos reikalavimo ištaisyti šiuos trūkumus;

- pateikti dokumentai neatitinka jiems keliamų reikalavimų arba pateikti neteisingi

duomenys ir įmonė neįvykdo savivaldybės vykdomosios institucijos reikalavimo ištaisyti šiuos

trūkumus;

- įmonė turi mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybės

biudžetui ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja VMI (išskyrus atvejus, kai

įmonei mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta

tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), ir įmonė yra skolinga

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui;

82

- įmonei, ar jų vadovams yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl bausmės

skyrimo, įsiteisėjęs teismo nutarimas, nutartis, įsiteisėjęs atitinkamas muitinės, VMI, policijos,

VNMPI ar NTAKD nutarimas dėl nuobaudos skyrimo už tabako gaminių kontrabandą, falsifikuotų

tabako gaminių pardavimą, laikymą ar gabenimą, tabako gaminių pardavimą, laikymą ar gabenimą

be tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, taip pat už tabako

gaminių be specialių ženklų – banderolių neteisėtą laikymą, gabenimą ar pardavimą (licencijos

visai neišduodamos);

- įmonės vadovai yra (buvo) įmonės, kuriam buvo panaikintas licencijos galiojimas TKĮ 11

straipsnio 13 dalies 3 punkte ar TKĮ 26 straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais, vadovai ar kiti

darbuotojai, jeigu jie veikė įmonės vardu ar dėl jo interesų (licencijos visai neišduodamos);

- įmonei buvo panaikintas licencijos galiojimas TKĮ 11 straipsnio 13 dalies 5 punkte

nustatytais pagrindais. Licencija neišduodama vienerius metus nuo turėtos licencijos galiojimo

panaikinimo dienos;

- įmonei buvo panaikintas licencijos galiojimas TKĮ 26 straipsnio 7 dalyje nustatytais

pagrindais. Licencija verstis tabako gaminių mažmenine prekyba toje prekybos vietoje,

kurioje padarytas pažeidimas, neišduodama trejus metus nuo turėtos licencijos galiojimo

panaikinimo dienos.

14. Įmonė įspėjama apie galimą licencijos galiojimo SUSTABDYMĄ, jeigu:

- paaiškėja, kad licencijai gauti pateikti neteisingi duomenys;

- ji pažeidžia TKĮ 14 straipsnio 3 dalies 5, 6 arba 7 punkto reikalavimus.

15. Įmonė įspėjama apie GALIMĄ LICENCIJOS GALIOJIMO PANAIKINIMĄ,

jeigu, pasikeitus įmonės vadovui, paaiškėja, kad įmonės vadovas atitinka TKĮ 11 straipsnio 13

dalies 3 punkte nurodytas sąlygas, t. y. jeigu juridiniam asmeniui ar užsienio juridinio asmens

filialui, jų vadovams ar kitiems darbuotojams (veikusiems juridinio asmens ar užsienio

juridinio asmens filialo vardu ar dėl jų interesų) yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo

nuosprendis dėl bausmės skyrimo, įsiteisėjęs teismo nutarimas, nutartis, įsiteisėjęs

atitinkamas muitinės, VMI, policijos, VNMPI ar NTAKD nutarimas dėl nuobaudos skyrimo

už tabako gaminių kontrabandą, falsifikuotų tabako gaminių pardavimą, laikymą ar

gabenimą, tabako gaminių pardavimą, laikymą ar gabenimą be tabako gaminių įsigijimą

patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, taip pat už tabako gaminių be specialių

ženklų – banderolių neteisėtą laikymą, gabenimą ar pardavimą.

83

16. Jeigu įmonė, kuri pagal TKĮ 11 straipsnio 8 dalį buvo įspėta apie galimą licencijos

galiojimo sustabdymą, per licenciją išdavusios savivaldybės vykdomosios institucijos

nustatytą terminą, kuris NEGALI BŪTI ILGESNIS NEGU 30 DIENŲ, nepašalino nurodytų

pažeidimų ir nepranešė apie jų pašalinimą savivaldybės vykdomajai institucijai, jos turimos

licencijos galiojimas sustabdomas.

17. Jeigu įmonė, kuriai BUVO SUSTABDYTAS LICENCIJOS GALIOJIMAS, per

savivaldybės vykdomosios institucijos nustatytą terminą, kuris NEGALI BŪTI ILGESNIS

NEGU 30 DIENŲ, pašalino nurodytus pažeidimus ir pranešė apie jų pašalinimą savivaldybės

vykdomosios institucijai, jo turimos licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas.

18. Licencijos dublikatas išduodamas, jeigu popierinės formos licencijos originalas:

- prarandamas;

- sugadinamas.

19. Licencija verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais turi būti PATIKSLINTA,

kai:

- pakeičiamas licenciją turinčios įmonės pavadinimas arba teisinė forma ar buveinė;

- teisės aktų nustatyta tvarka įmonei suteikiamas naujas įmonės kodas (jeigu nesikeičia kiti

įmonę identifikuojantys duomenys) arba keičiasi kiti tiesiogiai nuo įmonės nepriklausantys

licencijos rekvizitai;

- įmonė reorganizuojama ir dėl to keičiasi licencijoje nurodyti duomenys;

- numatomos papildomos arba keičiamos tabako gaminių prekybos vietos arba keleiviams

vežti skirtos transporto priemonės, arba sandėliai, kuriuose laikomi ir paskirstomi tabako gaminiai,

arba automobilinių parduotuvių aptarnaujamų miestelių ir kaimų pavadinimai.

20. Licencijos galiojimas gali būti nestabdomas ir nenaikinamas, jeigu licencijuojamos

veiklos sąlygų pažeidimas MAŽAREIKŠMIS, jis nesukėlė pavojaus žmonių sveikatai ir

gyvybei ir yra bent viena TKĮ 26 straipsnio 15 dalyje nurodyta atsakomybę lengvinanti

aplinkybė, o licencijuojamos veiklos reikalavimų laikymasis gali būti užtikrintas kitais būdais.

21. Licencijos turėtojas, kurio licencijos GALIOJIMAS PANAIKINTAS, privalo

grąžinti popierinės formos licencijos originalą ją išdavusiai institucijai PER 5 DARBO

DIENAS po nustatytos licencijos galiojimo panaikinimo datos.

84

22. Jeigu licencijos galiojimas PANAIKINAMAS Tabako kontrolės įstatymo 11

straipsnio 13 dalies 5 punkte nustatytais pagrindais, licencijos turėtojas PER 5 DIENAS

privalo inventorizuoti nerealizuotus tabako gaminius (juos inventorizuojant privalo dalyvauti

teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnas) ir pateikti savivaldybės vykdomosios

institucijai nerealizuotų tabako gaminių inventorizavimo aktą, pasirašytą ir teritorinės

valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūno.

Atsižvelgiant į nerealizuotų tabako gaminių kiekį, nustatoma licencijos galiojimo

panaikinimo data, tačiau šis terminas NEGALI BŪTI ILGESNIS KAIP 30 DIENŲ.

85

NTAKD interneto svetainė www.ntakd.lt

Svetainėje Jūs rasite tokią informaciją:

Skyriuje „Subjektų veiklos priežiūra“ – yra skirtas

poskyris „Informacija savivaldybėms“, kuriame yra

talpinama tokio pobūdžio informacija:

pranešimai savivaldybėms,

savivaldybių alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų prevencijos ir

kontrolės teisės aktų ir kompetencijų sąrašas,

rekomendacijos savivaldybėms.

Informacinis biuletenis „NTAKD Naujienlaiškis“

NTAKD, siekdamas aktyviau bendradarbiauti su

kitomis kontrolės funkcijas vykdančiomis valstybės ir

savivaldybių institucijomis ir įstaigomis bei norėdamas

pasidalinti gerąją praktika, nuo 2011 m. spalio mėn. rengia

informacinį biuletenį Ūkio subjektų priežiūra, 2014 m.

patobulintas – „NTAKD Naujienlaiškis“. Biuletenyje

pateikiama įvairiapusiška informacija apie ūkio subjektų

priežiūros ypatumus: LR Seime priimtų ir įsigaliojusių

teisės aktų apžvalga; aktuali informacija; informacija apie

planinius patikrinimus; atliktų patikrinimų ir nustatytų

pažeidimų suvestinė; informacija apie licencijas, leidimus ir

pažymėjimus.

Informacinius biuletenius galite rasti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento

interneto svetainėje www.ntakd.lt adresu arba gauti tiesiogiai į savo elektroninio pašto dėžutę.

Norėdami gauti informacinį biuletenį apie tai informuokite NTAKD el. paštu: ntakd@ntakd.lt.

Konsultacijos dėl išorinės alkoholinių gėrimų reklamos

NTAKD, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 40 p.

nurodytą savarankišką savivaldybių funkciją vykdyti alkoholio ir tabako reklamos draudimo ir

ribojimo laikymosi ant išorinės reklamos priemonių kontrolę, ir toliau kviečia visus savivaldybių

86

darbuotojus, atsakingus už išorinės reklamos draudimo pažeidimų nustatymą, bendradarbiauti su

NTAKD specialistais, ūkio subjektų pateiktus išorinės reklamos maketus suderinant su NTAKD.

Esame įsitikinę, kad tokia prevencinė priemonė padeda išvengti AKĮ pažeidimų, padeda

savivaldybėms įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymais joms priskirtą kontrolės funkciją bei

leidžia prisidėti prie valstybinės alkoholio kontrolės politikos vykdymo.

NTAKD konsultacijomis aktyviai šiai dienai naudojasi 9 savivaldybės. Tikimės, kad

NTAKD pateikta nuomonė apie išorinės alkoholio reklamos atitikimą AKĮ užkerta kelią

pažeidimams, ūkio subjektams neleidžia patirti neigiamų ekonominių pasekmių bei sumažina

savivaldybių darbo krūvį, todėl visas savivaldybes kviečiame konsultuotis.

Savivaldybių atsakingiems asmenims siūlome gautus suderinimui alkoholio reklamos

maketus siųsti el. paštu ntakd@ntakd.lt. Pateiktų maketų turinys bus operatyviai įvertintas NTAKD

Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus specialistų.

Konsultavimas

Primename, kad savivaldybių darbuotojai, ūkio subjektai bei piliečiai visuomet gali

konsultuotis su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento specialistais visais su AKĮ ir

TKĮ susijusiais klausimais el. paštu ntakd@ntakd.lt ar interneto svetainėje www.ntakd.lt nurodytais

kontaktiniais telefonais.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento konsultavimo formos:

A) elektroninio ryšio priemonėmis: telefonu, el. paštu, paštu;

B) tiesioginiai susitikimai NTAKD arba ūkio subjekto veiklos vietoje;

C) informacinis biuletenis „Ūkio subjektų priežiūra”.

Kontaktai

Narkotikų, tabako ir alkoholio

kontrolės departamentas

Šv. Stepono g. 27,

LT- 01312 Vilnius,

tel. 8 7066 8060,

faks. 8 7066 80 95

el. p. ntakd@ntakd.lt

www.ntakd.lt

Tabako ir alkoholio kontrolės skyrius tel. 8 706 68094

Tabako, alkoholio ir narkotinių ir

psichotropinių medžiagų prekursorių

licencijų skyrius

tel. 8 706 68090

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo

prevencijos koordinavimo skyrius tel. 8 7066 31 96