PAGE

3

Civilin byla Nr. 3K-3-344/2011

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.3.7; 21.4.1.1; 21.6; 22.4; 24.2; 24.4; 30.3; 50.8; 114.11; 116.1; 121.13; 121.18; 121.19.4

(S)

LIETUVOS AUKIAUSIASIS TEISMAS N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugpjio 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, susidedanti i teisj: Virgilijaus Grabinsko, Gintaro Kryeviiaus (pirmininkas ir pranejas) ir Algio Norkno,

raytinio proceso tvarka teismo posdyje inagrinjo civilin byl pagal atsakovo UAB Giedra kasacin skund dl Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2011 m. kovo 23 d. sprendimo perirjimo civilinje byloje pagal iekovo Klaipdos miesto apylinks prokuratros vyriausiojo prokuroro iekin atsakovams Nacionalinei ems tarnybai prie ems kio ministerijos (Klaipdos apskrities virininko administracijos teisi permja), Neringos miesto savivaldybei, UAB Giedra, dalyvaujant tretiesiems asmenims UAB Karmeda, UAB Dinopis, UAB MKDS, UAB SKF Arkada, L. M., S. R., V. S., J. R., R. P., S. P., L. S., M. J., R. G., O. D., J. ., P. N., E. ., J. N., K. N., M. B., A. M., dl vieo administravimo subjekt priimt administracini akt panaikinimo ir ems sklypo nuomos sutarties pripainimo negaliojania.

Teisj kolegija

n u s t a t :

I. Gino esm

ioje byloje keliami administracini akt, savivaldybei perduodant juridiniam asmeniui nuosavybs teis statin Kuri nerijos nacionaliniame parke ir apskrities virininko administracijai inuomojant valstybins ems sklyp ne aukciono tvarka, teistumo problema, taip pat pareigos motyvuoti teismo sprendim, iekinio senaties termino ir teist lkesi apsaugos principo, rodym vertinimo ir apeliacinio skundo rib perengimo bei restitucijos taikymo klausimai.

Iekovas Klaipdos miesto apylinks prokuratros vyriausiasis prokuroras pra teismo pripainti negaliojaniais: 1) Neringos miesto savivaldybs valdybos 1999 m. balandio 16 d. sprendimo Nr.103 Dl UAB Giedra naudojamo ems sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), rib ir ploto patvirtinimo ir adreso suteikimo 1, 2 punktus; 2) Neringos miesto savivaldybs tarybos 1999m.liepos 15 d. sprendim Nr. 105 Dl Neringos miesto savivaldybs tarybos 1996m.rugsjo 5 d. sprendimo Nr. 054 1 punkto pakeitimo ir 1999 m. liepos 22 d. primimo-perdavimo akt; 3) Klaipdos apskrities virininko 1999 m. rugsjo 22 d. sakym Nr. 1929 Dl ems sklyp nuomos Neringos mieste; 4) Klaipdos apskrities virininko ir UAB Giedra 1999m. lapkriio 23 d. sudaryt valstybins ems nuomos sutart.

Iekovas nurod, kad Neringos miesto savivaldybs valdyba 1999 m. balandio 16 d. prim sprendim Nr. 103, kuriuo patvirtino ems sklypo (duomenys neskelbtini) plot (0,2134 ha) ir ribas pagal 1 pried bei ems sklypo naudojimo slygas (rekreacijai) pagal 2 pried. io sprendimo pagrindu Klaipdos apskrities virininkas 1999 m. rugsjo 22 d. sakymu Nr. 1929 leido nuomoti atsakovui UAB ,,Giedra valstybins ems sklyp (duomenys neskelbtini) rekreacinei veiklai. Klaipdos apskrities virininkas su UAB Giedra 1999 m. lapkriio 23 d. sudar valstybins ems sklypo nuomos sutart ems nuomai iki 2098 m. lapkriio 23 d. Gautoje Nacionalins ems tarnybos prie ems kio ministerijos 2008 m. gegus 13 d. specialisto ivadoje nurodoma, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis mintos nuomos sutarties sudarymo metu valstybins ems sklype (duomenys neskelbtini) buvo pastatas autobus stotel ir kiti statiniai (danga), todl nuomos sutartyje negaljo bti rayta ems sklypo naudojimo paskirtis rekreacijai. Be to, inuomotas ems sklypas yra Kuri nerijos nacionalinio parko, steigto Aukiausiosios Tarybos 1991 m. balandio 23 d. nutarimu Nr. I-1244, teritorijoje. Kuri nerijos nacionalinio parko reimas nustatytas Vyriausybs 1994 m. gruodio 19 d. nutarimu Nr. 1269, kuriuo patvirtinta Kuri nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas); Pervalkos ustatytos zonos perspektyvinio teritorij naudojimo ir tvarkymo schemoje inuomotas sklypas vardytas kaip nauja gyvenamoji teritorija.

Iekovas nurod, kad Aplinkos ministerijos Valstybins mikotvarkos tarnyba 2006m.rugsjo 14 d. ratu Nr. 431 informavo Nacionalin ems tarnyb prie ems kio ministerijos, kad Mik valstybs kadastro duomenimis minim ems sklyp patenka 0,03 ha valstybins reikms miko, o pagal Mik statymo 6 straipsn valstybin miko em nenuomojama. Taigi 1999 m. lapkriio 23 d. valstybins ems nuomos sutartis sudaryta paeidiant Mik statymo 6 straipsn.

Atsivelgiant tai, kad ems sklypo nuomos atveju svarbu ne tik statinio buvimo faktas gino ems sklype ir jo registracija Nekilnojamojo turto registre, bet ir jo naudojimas konkreiai veiklai, Neringos miesto savivaldybs taryba 1999 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 105 ir 1999m.liepos 22 d. primimo-perdavimo aktu perdavusi UAB Giedra susidvjusi nulins balansins verts (duomenys neskelbtini) autobus stotel ir dar iki nuomos sutarties sudarymo sklype (duomenys neskelbtini) leidusi pasistatyti vejo tipo sodyb, negaljo io ems sklypo inuomoti UAB Giedra be aukciono.

II. Pirmosios ir apeliacins instancijos teism sprendim esm

Klaipdos apygardos teismas 2009 m. rugsjo 29 d. sprendimu tenkino dal iekinio ir pripaino negaliojaniais 1999m.lapkriio23 d. sudarytos 0,2134 ha ems sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties dal dl inuomotame ems sklype esanio 0,03 ha valstybinio miko ir Neringos miesto savivaldybs valdybos 1999 m. balandio 16 d. sprendimo Nr. 103 1 punkt. Kitus iekinio reikalavimus teismas atmet.

Pirmosios instancijos teismas nustat, kad Neringos miesto savivaldybje 1996m.rugpjio9 d. vykusio pasitarimo metu UAB Giedra buvo pavesta atlikti savivaldybs pastat remonto darbus, u tai perduodant UAB Giedra pastat (duomenys neskelbtini)su teise j nugriauti ir pasistatyti vejo tipo sodyb. ems sklypo perdavimas, nurodant jo naudojimo paskirt, teisintas Neringos miesto savivaldybs tarybos 1996 m. rugsjo 5 d. sprendimu Nr. 054, leidiant sklype pasistatyti vejo tipo sodyb. 1996m.rugsjo 17 d. Neringos miesto savivaldyb ir UAB Giedra sudar remonto darb rangos sutart, kurioje buvo tvirtinti UAB Giedra sipareigojimas atlikti nustatytus remonto darbus ir savivaldybs sipareigojimas, atlyginant u atliktus statybos darbus, neatlygintinai perduoti pastat (duomenys neskelbtini)leidiant j nugriauti, ne maiau kaip 99 metams valstybinmis kainomis inuomoti ne maesn kaip 30 ar sklyp Pervalkos gyvenvietje bei leisti iame ems sklype pasistatyti sodyb, bding Kuri nerijos ustatymui. Neringos miesto savivaldybs mero 1996 m. lapkriio 4 d. potvarkiu Nr. 055mp namui (duomenys neskelbtini)perduoti sudaryta komisija 1996 m. lapkriio 6 d. primimo-perdavimo aktu pastat perdav i savivaldybs UAB Giedra balans. Neringos miesto savivaldybs tarybos 1999 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 105 buvo pakeistas 1996 m. rugsjo 5 d. Nr. 054 sprendimas, nurodant, kad UAB Giedra perduodama autobus stotel (duomenys neskelbtini)ir leidiama 2200 kv. m ems sklype pasistatyti vejo tipo sodyb, nugriaunant susidvjusi nulins balansins verts autobus stotel. Neringos miesto savivaldybs tarybos 1999m.liepos29d. sprendimu Nr. 124 buvo patikslintas 1999m.liepos 15 d. sprendimas Nr. 105, nurodant, kad pastatas perduotas UAB Giedra nuosavybn ir kad perduodant pastat vadovaujamasi savivaldybs ir UAB Giedra 1996 m. rugsjo 17 d. sudaryta remonto darb rangos sutartimi, pagal kuri UAB Giedra savo lomis atliko dviej nam stog remont, o darb smatin vert 190000 Lt.

Teismas sprend, kad iekovo praomas pripainti negaliojaniu Neringos miesto savivaldybs tarybos 1999 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. 105, kurio pagrindu 1999 m. liepos 22 d. primimo-perdavimo aktu atsakovo UAB Giedra nuosavybn buvo perduotas pastatas autobus stotel, todl su atsakovu sudaryta ems sklypo nuomos sutartis, yra tstini savivaldybs ir UAB Giedra teisini santyki padarinys. Teismas sutiko, kad formaliai vertinant faktines aplinkybes kyla abejoni ir dl pastatui eksploatuoti btino ems sklypo nuomos teistumo, taiau paymjo, kad vertinant i situacij negalima neatsivelgti ankstesni savivaldybs ir UAB Giedra teisini santyki raid, savivaldybs prisiimtus sipareigojimus, UAB Giedra visuomens interesais atliktus darbus, deimties met termin nuo ginijam administracini akt primimo ir sandorio sudarymo, per t laikotarp UAB Giedra inuomot ems sklyp dtas las bei pasiekt rezultat. Neatsiejami teisins valstybs principo elementai yra teist lkesi apsauga, teisinis tikrumas ir saugumas. Dl to vieojo administravimo subjektas savivaldyb turjo vykdyti Neringos miesto savivaldybs tarybos 1996 m. rugsjo 5 d. sprendimu Nr. 054, kitais administraciniais aktais, 1996 m. rugsjo 17 d. remonto darb rangos sutartimi prisiimtus sipareigojimus UAB Giedra be aukciono inuomoti ems sklyp Pervalkos gyvenvietje ir leisti iame ems sklype pasistatyti sodyb. Tai, kad dl tam tikr aplinkybi nebuvo galimybs suteikti UAB Giedra ems sklypo (duomenys neskelbtini)nesudaro pagrindo savivaldybei apskritai atsisakyti vykdyti savo sipareigojimus.

Teismo teigimu, ems tikslins naudojimo paskirties ir ems sklypo naudojimo slyg sutartyje nurodymas neturi takos ginijamo sandorio galiojimui, todl Klaipdos apskrities virininko 1999 m. rugsjo 22 d. sakymo Nr. 1929 ir Neringos miesto savivaldybs valdybos 1999m. balandio 16 d. sprendimo Nr. 103 2 punkto teistumas negali bti savarankiku ios bylos nagrinjimo dalyku, nes is klausimas bendros kompetencijos teisme gali bti analizuojamas tik ginijamo civilinio teisinio santykio teistumo kontekste. ems sklypo naudojimas rekreacijai, o ne naujai gyvenamajai teritorijai, kaip nustatyta Kuri nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) Pervalkos ustatytos zonos perspektyvinio naudojimo ir tvarkymo schemoje, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nesirpinama natralios aplinkos, atskir gamtos objekt ir verting vietovi apsauga, kad is turtas netarnauja visuomenei, nenaudojamas efektyviai, neutikrina visos visuomens interes pusiausvyros. Klaipdos apygardos administracinis teismas 2009 m. gegus 8 d. sprendime, priimtame administracinje byloje Nr. I-6-609/2009, kurioje prokuroras pra panaikinti Neringos miesto savivaldybs tarybos sprendim dl ems sklypo (duomenys neskelbtini)detaliojo plano patvirtinimo, savivaldybs administracijos iduot projektavimo slyg svad rekreacins paskirties pastat grupei iame ems sklype bei Kultros paveldo departamento iduotus leidimus statybai, konstatavo, kad apleista teritorija (duomenys neskelbtini)sutvarkyta, UAB Giedra vykdoma veikla utikrintas racionalesnis vietovs panaudojimas ir nra pagrindo manyti, kad atsakov veiksmais buvo paeistas vieasis interesas.

UAB Giedra inuomot ems sklyp patenka 0,03 ha valstybinio miko. Nuomos sutarties sudarymo metu galiojusio Mik statymo (1998 m. birelio 2 d. redakcija) 6 straipsnyje nustatyta, kad valstybin miko em nenuomojama, iskyrus vykdant ems reform lik neprivatizuoti nedideli, tarp privai vald siterp, teritorikai nepatogs mik urdijoms ir valstybiniams parkams valdyti miko ems sklypai. Teismas sprend, kad nesant Mik statymo 6straipsnyje nustatyt iimi, 1999m.lapkriio 23 d. sudarytos 0,2134 ha ems sklypo (duomenys neskelbtini)nuomos sutarties dalis, pagal kuri inuomot ems sklyp patenka valstybin miko em, pripaintina negaliojania. Kadangi inuomoto ems sklypo ribos, kurias pateko ir 0,03 ha valstybins reikms miko, buvo patvirtintos Neringos miesto savivaldybs valdybos 1999 m. balandio 16 d. sprendimo Nr. 103 1 punktu (pagal 1 pried), tai teismas i administracinio akto dal pripaino negaliojania (CPK 26 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2011 m. kovo 23 d. sprendimu panaikino Klaipdos apygardos teismo 2009 m. rugsjo 29 d. sprendim ir prim nauj sprendim iekin patenkino:

panaikino: 1) Neringos miesto savivaldybs valdybos 1999 m. balandio 16 d. sprendimo Nr. 103 Dl UAB Giedra naudojamo ems sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)rib ir ploto patvirtinimo ir adreso suteikimo 1, 2 punktus; 2) Neringos miesto savivaldybs tarybos 1999m.liepos 15 d. sprendim Nr. 105 Dl Neringos miesto savivaldybs tarybos 1996m.rugsjo 5 d. sprendimo Nr. 054 1 punkto pakeitimo; 3) Klaipdos apskrities virininko 1999 m. rugsjo 22 d. sakym Nr. 1929 Dl ems sklyp nuomos Neringos mieste; 4) Neringos miesto savivaldybs tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimo Nr.124 1 punkt;

pripaino negaliojaniais: 1) 1999 m. liepos 22 d. Neringos miesto savivaldybs ir UAB Giedra pasirayt pastato (duomenys neskelbtini)autobus stotels (duomenys neskelbtini)primimo-perdavimo akt; 2) Klaipdos apskrities virininko ir UAB Giedra 1999 m. lapkriio 23 d. sudaryt 0,2134 ha ploto valstybins ems sklypo (duomenys neskelbtini)nuomos sutart;

pareigojo atsakov UAB Giedra sumokti Neringos miesto savivaldybs biudet 51055 Lt u neteistai gyt pastat autobus stotel su priklausiniais(duomenys neskelbtini).

Dl atsakov UAB Giedra ir Neringos miesto savivaldybs apeliacini skund teisj kolegija nurod, kad pirmosios instancijos teismas ivad dl miko, siterpusio ems sklyp (duomenys neskelbtini)ir jo (miko) nuomos teistumo grind faktinmis bylos aplinkybmis ir Mik statymu, todl nra pagrindo teigti, kad sprendimas nemotyvuotas (CPK 329 straipsnio 2dalies 4 punktas). Tai, kad gino sklype yra mikas (nors realiai maesnio ploto (0,01 ha) nei buvo nustatyta nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme (0,03 ha) dl apeliacins instancijos teisme paaikjusios naujos faktins aplinkybs valstybini mik inventorizacijos metu patikslint duomen), rodyta byloje esaniais raytiniais rodymais. Kuri nerijos nacionalinio parko mikai iimtins nuosavybs teise priklauso Lietuvos Respublikai (Mik statymo 5 straipsnio 6 dalies 2punktas). Toks mikas, kokio ploto jis bebt, nenuomojamas, iskyrus Mik statymo 6straipsnyje nustatytas iimtis, kurios byloje nenustatytos.

Dl iekinio senaties termino teisj kolegija nurod, kad tik nuo to momento, kai surenkama ar turjo bti surinkta pakankamai duomen, kad paeistas vieasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie io intereso paeidim ir prasideda termino kreiptis teism eigos pradia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis, priimta administracinje byloje Nr. A-146-335/2008; Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007 m. gruodio 18 d. nutartis, priimta civilinje byloje generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities virininko administracija ir kt., bylos Nr.3K-3-578/2007; iplstins teisj kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinje byloje generalinis prokuroras v. Lietuvi katalik mokytoj sjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008). Nagrinjamoje byloje prokuroras iekin Klaipdos apygardos teismui padav 2008 m. liepos 4 d. Mediag apie atsakov sudaryt gino sklypo (duomenys neskelbtini)nuomos sutart i Specialij tyrimo tarnybos iekovas gavo 2008 m. birelio 4 d. ir i dokument tyrim ir vertinim atliko per vien mnes. Taigi prokuratra veik pakankamai aktyviai ir neudels kreiptis teism.

Dl iekovo apeliacinio skundo teisj kolegija nustat, kad atsakovai ginijam administracini akt ir ems nuomos sutarties teistum kildina i Neringos miesto savivaldybs ir UAB ,,Giedra 1996 m. rugsjo 17 d. remonto darb rangos sutarties, kuria savivaldyb u atliktus remonto darbus sipareigojo UAB Giedra neatlygintinai perduoti pastat (duomenys neskelbtini) nugriovimui (nustatyti ir kiti sipareigojimai), ir is sipareigojimas vykdytas. Su pastato (duomenys neskelbtini) perdavimu susij administraciniai aktai ir rangos sutartis nagrinjamoje byloje neginijami, todl teisj kolegija sprend, kad neturi pagrindo pasisakyti dl j teistumo.

Teisj kolegija nurod, kad suplanuota teritorija patenka Kuri nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano), patvirtintos Vyriausybs 1994m.gruodio 19 d. nutarimu Nr. 1269, II zon, skirt gyvenamosios teritorijos ustatymui. Pagal i schem senojo pato ir autobus stotels teritorijoje numatyta pastatyti tris vieno aukto su mansarda sodybini (vej) nam kopijas bei tradicins ivaizdos pagalbinius pastatus. Kuri nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) buvo ir yra galiojantis teiss aktas, privalomas rengiant Kuri nerijos nacionalinio parko teritorijos planavimo detaliuosius planus, o taip pat priimant kitus su tokios specialios teritorijos planavimu susijusius vieojo administravimo aktus (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010m.balandio28 d. nutartis, priimta civilinje byloje Klaipdos miesto apylinks vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybs taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-143/2010). Neringos miesto savivaldyb 1999m.balandio16d. sprendimu Nr. 103 patvirtino atsakovo UAB ,,Giedra naudojamo (taip nurodoma sprendime) (duomenys neskelbtini) 2134 kv. m ems sklypo plot ir ribas bei nustat io ems sklypo naudojim rekreacijai. Pagal ems statymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkt, Kuri nerijos nacionalinio parko nuostat, patvirtint Vyriausybs 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308, 5 punkt nacionalinio parko em iimtin valstybs nuosavyb, kuri gali bti nuomojama Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka. Tok ems sklyp galjo inuomoti tik apskrities virininkas. Nuomoti em be aukciono galima buvo tik tuo atveju, jei ji ustatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybs teise priklausaniais ar j nuomojamais pastatais (ems nuomos statymo (1998 m. kovo 24 d. statymo redakcija, galiojusi iki 2001m.liepos 1 d.) 7 straipsnis). Nagrinjamoje byloje nra atsakovo UAB ,,Giedra praymo inuomoti sklyp(duomenys neskelbtini). Ginijamame sprendime nurodoma, kad atsakovas yra ems naudotojas, taiau nepateikta rodym apie ems sklypo suteikim UAB ,,Giedra (ems statymas, Vyriausybs 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojam valstybs ems sklyp pardavimo ir nuomos ne ems kio paskiriai (veiklai) tvarkos 27, 32-32.2 punktai). Klaipdos apskrities virininko administracijos apeliaciniame skunde teigiama, kad is ems sklypas buvo suteiktas Neringos miesto savivaldybs valdybos 1999 m. balandio 16 d. sprendimu Nr. 103, taiau tai prietarauja ginijamo sprendimo turiniui ir teiss akt nuostatoms, t. y. tam, kad Kuri nerijos nacionalinio parko em yra iimtin valstybs nuosavyb ir valstybins ems fondas, neperduotas valdyti savivaldybms, j tvarkyti, atlikti ems naudojimo valstybin reguliavim bei ems naudojimo valstybin kontrol buvo priskirta apskrities virininkui (1994 m. gruodio 15 d. Apskrities valdymo statymo 5, 10 straipsniai). Byloje nra duomen ir apie tai, kad iame ems sklype ginijamo sprendimo primimo metu buvo UAB ,,Giedra nuosavybs teise priklausantis ar jo nuomojamas pastatas. Rangos sutartyje, ikisutartiniuose aktuose taip pat nra duomen, kad ems sklypas (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas atsakovui kaip atlyginimas u ios sutarties pagrindu atliktus darbus. Jei toks faktas ir bt nustatytas, jis turt bti pripaintas neteistu, kaip prietaraujantis imperatyviosioms nurodyt teiss akt nuostatoms. Kadangi UAB ,,Giedra gino sklypas (duomenys neskelbtini) nebuvo suteiktas statym nustatyta tvarka, sklype nebuvo atsakovui nuosavybs teise priklausanio pastato (iame sklype buvs pastatas autobus stotel UAB Giedra perduota tik 1999 m. liepos 22 d. primimo-perdavimo aktu, remiantis Neringos miesto savivaldybs tarybos 1999 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 105), tai teisj kolegija sprend, kad UAB ,,Giedra nebuvo nurodyto ems sklypo naudotojas ir savivaldyb neturjo teisinio pagrindo suformuoti tokio ems sklypo, patvirtinti jo rib, ploto bei sklypo naudojimo slyg. Be to, nustatant, kad gino sklypas naudotinas rekreacijai, buvo paeistos Kuri nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano), patvirtintos Vyriausybs 1994m.gruodio 19 d. nutarimu Nr. 1269, nuostatos.

Neringos miesto savivaldybs tarybos 1999 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 105 UAB ,,Giedra buvo perduotas nusidvjs, nulins balansins verts pastatas autobus stotel (duomenys neskelbtini)leidiant j nugriauti ir pastatyti 2200 kv. m sklype (duomenys neskelbtini)vejo tipo sodyb. V Registr centro duomenimis is vieno aukto pastatas sunaikintas. Remiantis nurodytu sprendimu turjo bti pakeista 1996 m. rugsjo 17 d. remonto darb rangos sutartis dl atlyginimo u atliktus dviej nam stog remonto darbus, taiau byloje nra tai patvirtinani rodym. Be to, rangos darbai turjo bti atlikti 1996 m. gruodio 24 d., ir duomen, kad sutartis buvo pratsta, nra. Byloje nra duomen ir apie i atlikt darb pagrind (sutart), darb primim ir pan. (CPK 178, 197 straipsniai). Nors Neringos miesto savivaldybs tarybos 1999m.liepos 29 d. sprendimu Nr.124 konstatuojama, kad UAB Giedra pagal rangos sutart atliko darb (suremontavo dviej nam stogus) u 190 000 Lt, nenurodant sutarties vykdymo laiko, taiau toki rodym byl taip pat nepateikta. Neringos miesto savivaldybs tarybos 1999m.liepos 29 d. sprendimo Nr.124 dalis dl atlikt darb verts nagrinjamam ginui neturi takos, o sprsti dl io sprendimo 1 punkto, kuriuo papildytas Neringos miesto savivaldybs tarybos 1999m. liepos 15 d. sprendimas Nr. 105, raant, kad gino pastatas atsakovui UAB ,,Giedra perduodamas nuosavybs teise, teistumo nra klii; nustaius imperatyvij teiss norm paeidimus, teismas gali sprendim pripainti niekiniu ex officio. Be to, 1996m.lapkriio6d. primimo-perdavimo aktu Neringos miesto savivaldyb perdav UAB Giedra 100 proc. susidvjus nam(duomenys neskelbtini), t. y. rangos sutartis vykdyta. Apie io pastato grinim savivaldybei po ginijamo sprendimo perduoti pastat autobus stotel duomen nepateikta.

Dl autobus stotels verts ir jos perdavimo neatlygintinai atsakovo UAB ,,Giedra nuosavybn, teisj kolegija nurod, kad nagrinjamoje byloje nra duomen, kad is pastatas bt vertintas ir trauktas privatizuotin objekt sra (1997 m. lapkriio 4 d. Valstybs ir savivaldybs turto privatizavimo statymo 1-4, 6, 10-11 straipsniai, Vyriausybs 1997m.gruodio18 d. nutarimas Nr. 1427). Ginijamuose aktuose nurodyta, kad pastatas autobus stotel susidvjs, bevertis. Kokia buvo tikroji pastato bkl jo perdavimo metu, duomen nepateikta. Taiau i byloje esani raytini rodym 1999 m. birelio 30 d. V Registr centro pastato inventorini ini dokumento ir 2000 m. gegus 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kuria atsakovas UAB ,,Giedra pardav L. M. pastat autobus stotel su kiemo statiniais, teisj kolegija sprend, kad gino pastatas nebuvo visikai susidvjs ir bevertis. Gino pastatas su priklausiniais atsakovui UAB ,,Giedra buvo padovanotas, taiau statymais nenustatyta savivaldybei teis dovanoti savo turt. Jei pripainti, kad gino pastatas perdavimo UAB ,,Giedra metu buvo bevertis, tai jis neegzistavo kaip daiktas ir negaljo bti nuosavybs teisini santyki objektu (CK 4.1, 4.2, 4.21, 4.38 straipsniai). Be to, jei pastatas sunyks, bevertis, tai gino sklype, kuriame buvo pastatas, pastato eksploatavimas negalimas. Atsakovai nepateik rodym, kad UAB ,,Giedra siek atstatyti gino pastat ir j eksploatuoti pagal paskirt. Dl to toks ems sklypas gali bti panaudotas tik naujai veiklai, ir iai veiklai gyti tok sklyp buvo galima tik isinuomojant j aukciono tvarka. Taigi UAB ,,Giedra gijo ir valdo gino ems sklyp neteistai (CK 4.23 straipsnis). Teisj kolegija sprend, kad Neringos miesto savivaldyb ir Klaipdos apskrities virininko administracija paeid viej interes. Pirmosios instancijos teismas nepagrstai rmsi Klaipdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegus 8 d. sprendimu, priimtu administracinje byloje Nr. I-6-609/2009, kurios faktins aplinkybs skiriasi nuo nagrinjamos bylos aplinkybi. Ginas Klaipdos apygardos administraciniame teisme buvo nagrintas galiojant nagrinjamoje byloje ginijamiems administraciniams aktams ir valstybins ems nuomos sutariai, todl Klaipdos apygardos administracinio teismo sprendimas ioje byloje neturi prejudicins galios (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas, be pagrindo gindamas privataus asmens interes, nepagrstai sureikmino teist lkesi apsaugos princip, ignoravo kit princip kad i neteiss negali atsirasti teis, ir tuo paneig ypating reikm turinio vieo intereso virenyb.

Dl restitucijos taikymo teisj kolegija nurod, kad reikalavimas dl ems sklypo nuomos ir pastato autobus stotels perleidimo UAB ,,Giedra sandori negaliojimo teisini padarini nepareiktas, bet teismas dl to gali sprsti savo iniciatyva (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80straipsnio 2, 3 dalys). Pripainus niekine valstybins ems sklypo nuomos sutart, nutraukiami nuomos teisiniai santykiai, nuomininkas netenka teiss juo naudotis ir inyksta pareiga mokti nuomos mokest. Iki to momento, kai gino nuomos sutartis pripainta niekine (apeliacins instancijos teismo sprendimo siteisjimo diena), UAB Giedra naudojosi iuo ems (su miku) sklypu nuomos sutarties pagrindu ir mokjo sutart nuomos mokest, todl reikalauti grinti sumokt nuomos mokest u faktikai naudot em netikslinga (CK 6.145 straipsnis). Pastatas autobus stotel nugriautas, todl taikytina restitucija, priteisiant pinigin kompensacij (CK 6.147straipsnis). Neteistu Neringos miesto savivaldybs tarybos sprendimu atsakovui UAB ,,Giedra perduotas turintis vert nekilnojamasis turtas (pastatas-autobus stotel su priklausiniais, nors pastarieji ir nepaminti ginijamame sprendime) susidvjs tik 41 proc., ems ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybs mons Klaipdos filialo kainotas 51 055 Lt, todl toki sum atsakovas UAB ,,Giedra privalo grinti atsakovui Neringos miesto savivaldybei.

III. Kasacinio skundo, pareikimo dl prisidjimo prie kasacinio skundo ir

atsiliepim kasacin skund argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB Giedra prao panaikinti apeliacins instancijos teismo sprendim ir priimti nauj sprendim iekin atmesti, priteisti bylinjimosi ilaidas. Kasaciniame skunde nurodomi ie argumentai:

1. Dl iekinio senaties termino. Bylos nagrinjimo metu visi atsakovai pra taikyti iekinio senaties termin ir iekin atmesti (CK 1.131 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas joki motyv, iekinio senaties termino netaik ir nenurod, kokiais motyvais yra atmetami atsakov idstyti argumentai, jog apie ginijamus sprendimus, ems nuomos sutart iekovas suinojo vliausiai 2006 m. kovo 21 d., kai buvo pareiktas Klaipdos miesto apylinks vyriausiojo prokuroro praymas administracinje byloje Nr. I-6-609/2009, kurioje buvo analizuojami i esms tie patys administraciniai aktai, rodymai apie tas paias aplinkybes, o prokuroro reikalavimas buvo grindiamas tais paiais argumentais. Akivaizdu, kad iekovas nepateisinamai dels ginti tariamai paeist viej interes ir paeid atsakov teist lkesi, gyt teisi apsaugos principus, nes teism nesikreip, kai turjo visus faktinius duomenis. Nagrinjamoje byloje turjo bti taikytas Administracini byl teisenos statymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir jo praleidimo teisins pasekms, nes is terminas baigsi 2006 m. balandio 24 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktik, kad teisinio pobdio informacijos rinkimas negali turti takos termino kreiptis teism pradiai ir eigai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis, priimta administracinje byloje Nr.A-662-621/2010). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008m.liepos25d. iaikinimu administracinje byloje pagal Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareikim, bylos Nr. A-146-335/2008, dl prajusio nepateisinamai ilgo termino nuo atitinkam administracini akt primimo ir teisini santyki atsiradimo momento, net prokurorui ir nepraleidus vieno mnesio termino kreiptis teism, is gali atsisakyti ginti viej interes. Be to, prokurorui, ginaniam viej interes, negali bti suteikiama daugiau teisi, nei kitiems gino subjektams (Europos mogaus Teisi Teismo 2008 m. kovo 18 d. sprendimas, Dacia S.R.L. v. Moldova Nr. 3052/04; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkriio 4 d. nutartis, priimta administracinje byloje Nr. A-261-1790/2008; 2010m.rugsjo 10 d. nutartis, priimta administracinje byloje Nr. A-822-1151/2010; kt.).

2. Dl teismo pareigos motyvuoti sprendim. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyv, tai, remiantis statymu ir kasacinio teismo praktika (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas, Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2001m.gegus28 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB Vilnamisa v. AB ekins irvinta, bylos Nr.3K-3-613/2001), pripaintina absoliuiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todl byla turjo bti perduota i naujo nagrinti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis). Apeliacins instancijos teismas nepagrstai pats isprend klausim dl iekinio senaties termino taikymo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacins instancijos teismas taip pat nenurod motyv, kodl atmeta apeliacinio skundo argumentus dl iekinio senaties termino pradios 2006m. kovo 21 d.

3. Dl apeliacinio skundo rib perengimo. Apeliacins instancijos teismui perengus apeliacinio skundo ribas buvo paeista UAB Giedra teis pasisakyti dl isprst klausim, teis gynyb, paeistos CPK 320 straipsnio 1 dalies nuostatos, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinje byloje A. . v. J. K., bylos Nr. 3K-3-94/2011). Teism instancin sistema lemia tai, kad statymu turi bti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dal steigto specializuoto pirmosios instancijos teismo baigiamj akt bt galima apsksti bent vienos auktesns instancijos teismui (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. rugsjo 21 d., 2006 m. lapkriio 27 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai; Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. kovo 5 d. nutartis, priimta baudiamojoje byloje Nr. 2K-P-36/2010). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisaks dl administracinse bylose suformuoto procesini staigmen negalimumo principo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007m.kovo 1 d. sprendimas, priimtas administracinje byloje Nr. A-556-217-07). Apeliacins instancijos teismas neprane alims i anksto, kad bus sprendiami klausimai dl restitucijos taikymo, autobus stotels verts nustatymo ir Neringos miesto savivaldybs tarybos 1999m.liepos 29 d. sprendimo Nr.124 1 punkto teistumo, todl UAB Giedra neturjo galimybs pateikti rodym iki pat bylos inagrinjimo apeliacins instancijos teisme pabaigos, teikti paaikinim ir kt. Apeliacins instancijos teismas buvo pasyvus sprsdamas dl autobus stotels verts, ex officio sprsdamas dl remonto darb rangos sutarties vykdymo.

4. Dl netinkamo rodym vertinimo ir nustatyt faktini bylos aplinkybi. Valstybins ems sklypo nuomos sutartis nepagrstai pripainta negaliojania dl formalaus pagrindo technins klaidos 0,01 ha inuomoto miko ploto, kuris neustatytas poilsio pastatais, todl gali bti atlaisvintas. Apeliacins instancijos teismas nepagrstai sprend, kad pastato - autobus stotels perdavimas atsakovui UAB ,,Giedra ir ems sklypo nuomos sutartis, nra remonto darb rangos sutarties pagrindu atsiradusi ali teisini santyki tsa. Pagal byloje esanius duomenis, kuri apeliacins instancijos teismas nevertino, UAB Giedra niekada nepriklaus pastatas (duomenys neskelbtini)ir gino tarp ali dl to nra. Rangos sutartimi savivaldyb sipareigojo inuomoti ems sklyp, o pastato perdavimas buvo atlygis u pagal rangos sutart atliktus darbus. Neringos miesto savivaldybs valdybos 1999m.balandio 16 d. sprendimu Nr. 103 tinkamai vykdytas Neringos miesto savivaldybs tarybos 1996 m. rugsjo 5 d. sprendimu Nr. 054 ir 1996 m. rugsjo 17 d. remonto darb rangos sutartimi prisiimtas sipareigojimas perduoti atsakovui UAB Giedra nuomos teise ems sklyp nauj statini statybai. Apeliacins instancijos teismas netinkamai vertino byloje esanius rodymus, nesiaikino tikr rangos sutarties ali ketinim (CPK 185 straipsnio 1 dalis, CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Tarp ali nra gino, kad 1996 m. rugsjo 17 d. remonto darb rangos sutartis vykdyta tinkamai 1999 m. Apeliacins instancijos teismas iuo klausimu buvo pasyvus, pritaik prezumpcij, kad UAB Giedra sutarties nra vykds tinkamai, nors civilinje teisje taikoma ali siningumo prezumpcija (CK 6.158 straipsnis; Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. lapkriio 30 d. nutartis, priimta civilinje byloje Z.B. v. I. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-488/2010). Byloje nepagrstai konstatuota, kad perduotas pastatas yra bevertis, nes nei viename i skundiam administracini akt tai nenurodyta. Daikto nusidvjimas negali bti tapatinimas su bevertikumu. Tai, kad savivaldybei autobus stotel buvo nevertinga, nereikia, jog pastato negalima naudoti pagal paskirt. Autobus stotels vert turjo nustatyti apeliacins instancijos teismas, kuris restitucijos taikymo klausim sprend ex officio. Nagrinjamoje byloje nebuvo akivaizdus faktas, kad ginijami administraciniai aktai yra niekiniai, todl, remiantis kasacinio teismo praktika, negaljo bti panaikinti (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006m.vasario 8 d. nutartis, priimta civilinje byloje V. R. v. M. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-89/2006; 2009m.birelio 8 d. nutartis, priimta civilinje byloje AB If draudimas v. Vilniaus miesto savivaldyb ir kt., bylos Nr.3K-3-252/2009; kt.).

5. Dl restitucijos taikymo (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145straipsnio 1 dalis). Gino sklypo nuomos sutartis neteistai pripaintina niekine, todl restitucija apskritai neturjo bti taikoma. UAB Giedra daugiau nei 11 met nuomojosi gino sklyp, tinkamai vykd savo pareigas pagal nuomos sutart, mokjo nuomos mokest, teritorija buvo sutvarkyta ir apeldinta, pastatyti statiniai. Apeliacins instancijos teismas pagrstai konstatavo, kad restitucija natra yra nemanoma, taiau nepagrstai priteis i UAB Giedra autobus stotels vert, nes nei viena alis nerodinjo autobus stotels verts (neturjo galimybs ir tam nebuvo pagrindo ali gino), o teismas savo iniciatyva rodym nerinko. Be to, pastatas nugriautas teistai, administracini akt pagrindu. Apeliacins instancijos teismas nepagrstai nepriteis UAB Giedra mokto ems nuomos mokesio (CK 1.80 straipsnio 2 dalis).

6. Dl teismo sprendimo res judicata galios ir prejudicini fakt (CPK 18 straipsnis, 182straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis). Esmin teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas (CPK 18 straipsnis). Klaipdos apygardos administracinis teismas administracinje byloje Nr. 1-6-609/2009 pripaino neteistais Klaipdos miesto apylinks vyriausiojo prokuroro argumentus. is teismas nustat, kad detaliojo planavimo proceso metu padaryti paeidimai formals, nedarantys esmins alos Kuri nerijos nacionalinio parko aplinkai ir visuomens interesams, UAB Giedra vykdoma veikla buvo utikrintas racionalesnis vietovs panaudojimas, ir nra pagrindo manyti, jog atsakov veiksmais buvo paeistas vieasis interesas. Nagrinjamoje civilinje byloje negali bti kvestionuojamas siteisjusio teismo sprendimo teisingumas, neigiamos siteisjusiu sprendimu nustatytos aplinkybs, ir tai atitinka kasacinio teismo praktik (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2009m.lapkriio 23 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB varesta v. Vilkavikio rajono savivaldyb, bylos Nr. 3K-3-510/2009).

7. Dl teist lkesi apsaugos principo. Nagrinjamu atveju administracini akt ir valstybins ems sklypo nuomos sutarties neteistumas pasireikia tik technine klaida dl miko traukimo ems sklyp, todl apeliacins instancijos teismo sprendimas prietarauja proporcingumo ir protingumo principams. Neatsiejami Konstitucijoje tvirtinto teisins valstybs principo elementai yra teist lkesi apsauga, teisinis tikrumas ir saugumas, kuri neutikrinus nebt utikrintas asmens pasitikjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2000m.vasario23d., 2001m.liepos12 d., 2001 m. gruodio 18 d., 2002 m. lapkriio 25 d., 2003m. sausio 24 d. nutarimai). Pagal gyt teisi apsaugos princip asmenys turi teis pagrstai tiktis, kad j pagal galiojanius teiss aktus gytos teiss bus ilaikytos nustatyt laik ir gals bti realiai gyvendinamos. Valstyb privalo vykdyti savo sipareigojimus asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsjo 21 d. sprendimas, priimtas administracinje byloje Nr. A-10-1074/2005). Apeliacins instancijos teismas skundiamu sprendimu neteistai paneig teist lkesi apsaugos principo taikym, suteikdamas prioritet vieajam interesui prie privat.

Pareikimu dl prisidjimo prie kasacinio skundo treiasis asmuo J. ., sutikdama su kasaciniame skunde idstytais argumentais, prao panaikinti apeliacins instancijos teismo sprendim ir priimti nauj sprendim iekin atmesti.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj atrankos kolegijos 2011m.birelio 17 d. nutartimi nepriimtas treiojo asmens L. M. pareikimas dl prisidjimo prie kasacinio skundo, kaip paduotas praleidus statyme nustatyt termin (CPK 348straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj atrankos kolegijos 2011m.birelio 17 d. nutartimi nepriimtas treiojo asmens UAB MKDS pareikimas dl prisidjimo prie kasacinio skundo, kaip paduotas praleidus statyme nustatyt termin (CPK 348straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj atrankos kolegijos 2011m.birelio 30 d. nutartimi nepriimtas treiojo asmens UAB Karmeda pareikimas dl prisidjimo prie kasacinio skundo, kaip paduotas praleidus statyme nustatyt termin (CPK 348straipsnio 1 dalis).

Atsiliepimu kasacin skund iekovas Klaipdos miesto apylinks vyriausiasis prokuroras prao apeliacins instancijos teismo sprendim palikti nepakeist. Nurodomi ie argumentai:

1. Dl iekinio senaties termino. Administracini byl teisenos statymo 33 straipsnio 1dalyje nustatytas vieno mnesio terminas kreiptis teism nuo skundiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneimo apie veiksm (neveikim) teikimo suinteresuotai aliai dienos. Kai teism (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracin) kreipiamasi ginant viej interes, termino tokiam iekiniui ar praymui paduoti eigos pradia laikytina diena, kai pareikjas gavo pakankamai duomen, kad yra paeistas vieasis interesas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. balandio 19 d. nutartis, priimta civilinje byloje Varnos rajono apylinks prokuratros vyriausiasis prokuroras v. Alytaus apskrities virininko administracija ir kt., bylos Nr.3K-3-177/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009m. gruodio 24 d. nutartis, priimta administracinje byloje Nr.A-261-1502/2009; kt.). ioje byloje duomenys, pakankami paeidimui konstatuoti ir pagrsti, gauti 2008m.birelio 4 d., o teism su iekiniu kreiptasi 2008m. liepos 4 d., todl laikytina, kad iekinio senaties terminas nepraleistas (Civilinio kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymo 10 straipsnio 1dalis, CK 1.127straipsnio ldalis). ios ir administracins bylos Nr. I-6-609/2009 ginai susij su tuo paiu sklypu, taiau skirtingose bylose ginijami skirtingi administraciniai aktai. Be to, administracinje byloje ems nuomos sandorio sudarymo teistumo klausimas nebuvo nagrinjamas. Teiss akt paeidimai, padaryti inuomojant valstybins ems sklyp (duomenys neskelbtini) Nacionalins ems tarnybos prie ems kio ministerijos specialisto ivadoje nustatyti tik 2008m.gegus13d.

2. Dl apeliacinio skundo rib perengimo. ioje byloje apeliacins instancijos teismas galjo panaikinti ginijam pirmosios instancijos teismo sprendim remdamasis aplinkybmis ir teiss norm paeidimais, nenurodytais apeliaciniame skunde, nes to reikalavo vieojo intereso apsauga (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Iekinio reikalavimai susij su neteista valstybini institucij ir privai asmen veikla Kuri nerijos nacionaliniame parke, todl nagrinjamos bylos atveju vieasis interesas yra konkreiai apibrtas ir turi ypa svarbi visuomenin reikm.

3. Dl apeliacins instancijos teismo sprendimo motyv. Teismas teisingai konstatavo, kad, nors inuomotas realiai ir maesnis miko plotas, nei buvo nustatyta nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme, tai bylos esms nekeiia, nes Kuri nerijos nacionalinio parko mikai iimtins nuosavybs teise priklauso Lietuvos Respublikai ir nenuomojami (Mik statymo 5 straipsnio 6 dalies 2 punktas, 6 straipsnis).

Dl savivaldybs sipareigojimo inuomoti ems sklyp pagal 1996m. rugsjo 17 d. remonto darb rangos sutarties 2 punkt iekovas nurodo, kad i teis tuo metu priklaus ne savivaldybei, o apskrities valdytojui (ems statymo 6 straipsnis). Neringos miesto savivaldybei ems sklypai (duomenys neskelbtini) Vyriausybs sprendimu nebuvo perduoti valdyti. Taigi nurodytas rangos sutarties punktas prietarauja imperatyviosioms statymo nuostatoms, nes Neringos miesto savivaldyb, neturdama teiss valdyti valstybins ems, taip pat neturjo teiss sipareigoti jos inuomoti. UAB Giedra iki valstybins ems sklypo nuomos sutarties sudarymo nebuvo ems sklypo naudotojas, todl Neringos miesto savivaldyb neturjo teisinio pagrindo suformuoti tokio ems sklypo, patvirtinti jo rib, ploto bei sklypo naudojimo slyg. Perduodant neatlygintinai autobus stotel nuosavybn UAB Giedra buvo paeistas vieasis interesas, nes toks sandoris akivaizdiai nenaudingas savivaldybei, o ir statymais nebuvo suteikta savivaldybei teis savo turt atiduoti ar dovanoti. Pagal byloje esanius duomenis apeliacins instancijos teismas pagrstai nustat, kad autobus stotel nebuvo visikai susidvjusi, todl neturjo bti perduota neatlygintinai, taip pat tinkamai nustat UAB Giedra tikruosius ketinimus ir tikslus sudarant sandorius gauti bet kok ems sklyp statyboms Neringoje.

4. Dl restitucijos taikymo. Apeliacins instancijos teismas, tenkindamas iekovo reikalavimus, konstatavo, jog imperatyviosios statym normos buvo paeistos, todl restitucija taikyta teistai ir pagrstai (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis). Pripainus niekine valstybins ems nuomos sutart, nuomos teisiniai santykiai nutraukiami, nuomininkas netenka teiss naudotis sklypu bei inyksta jo pareiga mokti nuomos mokest. Reikalauti grinti sumokt nuomos mokest u faktikai naudot ems sklyp netikslinga (CK 6.145 straipsnis). Kadangi pastato restitucija natra negalima, tai restitucija vykdytina atlyginant 51 055 Lt autobus stotels vert (CK 6.146, 6.147straipsniai).

5. Dl sprendimo res judicata galios ir prejudicini fakt. Apeliacins instancijos teismas pagrstai konstatavo, kad administracin ir civilin bylos savo faktinmis aplinkybmis visikai skirtingos. Ginas Klaipdos apygardos administraciniame teisme buvo nagrintas galiojant civilinje byloje ginijamiems sprendimams ir valstybins ems sklypo nuomos sutariai. Teiss akt paeidimai, padaryti inuomojant valstybins ems sklyp (duomenys neskelbtini) nebuvo nagrinjami administracinje byloje. Teismas administracinje byloje konstatavo, kad detaliojo planavimo proceso metu paeidimai buvo padaryti, taiau administracinis teismas juos vertino kaip formalius.

6. Dl teist lkesi apsaugos principo. Konstitucinio Teismo 2007 m. birelio 27 d. nutarimo 12, 13 punktuose nurodyta Kuri nerijos reikm Lietuvos valstybei ir kad Kuri nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Vyriausybs patvirtint Kuri nerijos nacionalinio parko planavimo schem (generalin plan). Taigi jokie su Kuri nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu susij sprendimai negaljo (ir iuo metu negali) bti priimti neatsivelgiant Vyriausybs patvirtint schem, negaljo (ir iuo metu negali) prietarauti schemos sprendiniams. Gino sprendimui ioje byloje reikms neturi, kad ginijam administracini akt sprendiniai i esms realizuoti ir kad j pagrindu susiformavo ir ilg laik egzistavo neteisti teisiniai santykiai. Prieingai vertinant padarytus paeidimus, neteisti veiksmai sukurt teises, dl kuri ne teiss akt nustatyta tvarka i esms kist saugomos teritorijos apsaugos teisinis reimas. Pirmosios instancijos teismas, gindamas privataus asmens interes, nepagrstai sureikmino teist lkesi princip ir ignoravo kit princip, kad i neteiss negali atsirasti teis, taip paneig ypating reikm turinio vieojo intereso virenyb.

Atsiliepimu kasacin skund atsakovas Nacionalin ems tarnyba prie ems kio ministerijos prao palikti nepakeist apeliacins instancijos teismo sprendim. Nurodomi ie argumentai:

1. Dl iekinio senaties termino. Administracini byl teisenos statymo 33 straipsnio 1dalyje nustatytas vieno mnesio terminas kreiptis teism nuo skundiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneimo apie veiksm (neveikim) teikimo suinteresuotai aliai dienos. Pagal CK 1.127 straipsnio l dal iekinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo suinojo ar turjo suinoti apie savo teiss paeidim. Tuo atveju, kai teism (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracin) kreipiamasi ginant viej interes, termino tokiam iekiniui ar praymui paduoti eigos pradia laikytina diena, kai pareikjas gavo pakankamai duomen, kad yra paeistas vieasis interesas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. balandio 19 d. nutartis, priimta civilinje byloje Varnos rajono apylinks prokuratros vyriausiasis prokuroras v. Alytaus apskrities virininko administracija ir kt., bylos Nr.3K-3-177/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodio 24 d. nutartis, priimta administracinje byloje Nr. A-261-1502/2009; kt.). Iekovas iekinyje nurod, kad duomenys, pakankami paeidimui konstatuoti ir pagrsti, prokuratrai buvo pateikti 2008m.birelio 4 d., o teism su iekiniu prokuroras kreipsi 2008 m. liepos 4 d., todl darytina ivada, kad iekinio senaties terminas nepraleistas.

2. Dl apeliacinio skundo rib perengimo. Apeliacins instancijos teismas skundiamame sprendime konstatavo, kad Klaipdos apskrities virininko administracija ir Neringos savivaldyb paeid viej interes, todl teismas pagrstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendim remdamasis nustatytomis faktinmis aplinkybmis ir teiss akt paeidimais, nenurodytais apeliaciniame skunde (CPK 320straipsnio 1 dalis).

3. Dl restitucijos taikymo. Reikalavim dl niekinio sandorio negaliojimo teisini padarini gali pareikti bet kuris suinteresuotas asmuo. Kai toks reikalavimas nepareiktas, niekinio sandorio fakt teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Teismas, tenkindamas iekovo reikalavimus, konstatavo, kad buvo paeistos imperatyviosios statym normos, todl laikytina, kad restitucija taikyta teistai ir pagrstai. Teismas teisingai nurod, kad, pripainus niekine valstybins ems (su 0,01 ha miko plotu) nuomos sutart, nutraukiami nuomos teisiniai santykiai, nuomininkas netenka teiss juo naudotis ir inyksta pareiga mokti nuomos mokest. Reikalauti grinti valstybei sumokt nuomos mokest u faktikai naudot em taip pat netikslinga. Be to, teismas teisingai nurod, kad nagrinjamoje byloje nustatyta, jog pastatas autobus stotel nugriautas, todl taikoma restitucija, priteisiant 51055Lt kompensacij (CK 6.147straipsnis).

5. Dl sprendimo res judicata galios ir prejudicini fakt. Apeliacins instancijos teismas pagrstai nurod, kad nagrinjamos bylos ir administracins bylos Nr. I-6-609/2009 faktins aplinkybs skiriasi. Ginas Klaipdos apygardos administraciniame teisme buvo nagrintas galiojant nagrinjamoje byloje ginijamiems administraciniams aktams ir valstybins ems sklypo nuomos sutariai.

6. Dl teist lkesi apsaugos principo. Konstitucinis Teismas 2007 m. birelio 27 d. nutarime akcentavo, kad jokie su Kuri nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu susij sprendimai negaljo (ir iuo metu negali) bti priimami neatsivelgiant Vyriausybs patvirtint Kuri nerijos nacionalinio parko planavimo schem (generalin plan) ir negaljo (ir iuo metu negali) prietarauti nurodytos planavimo schemos sprendiniams. Konstitucinis Teismas nutarime paymjo Kuri nerijos svarb Lietuvos valstybei. Apeliacins instancijos teismas pagrstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, be pagrindo gindamas privataus asmens interes, nepagrstai sureikmino teist lkesi apsaugos princip, ignoravo kit princip, kad i neteiss negali atsirasti teis, ir tuo paneig ypating reikm turinio vieojo intereso virenyb.

Teisj kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai

Dl savivaldybs pastato perdavimo privaion nuosavybn ir valstybins ems sklypo naudojimo bei nuomos teisini pagrind

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstyb rpinasi natralios gamtins aplinkos, gyvnijos ir augalijos, atskir gamtos objekt ir ypa verting vietovi apsauga, priiri, kad su saiku bt naudojami, tai pat atkuriami ir gausinami gamtos itekliai. Konstitucinis Teismas, aikindamas Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalies ypa vertingos teritorijos svok, yra konstatavs, jog i bendrin svoka lemia tai, kad tam tikros Lietuvos teritorijos dalys (vietovs), kurios dl savo ekologins, kultrins, istorins, mokslins ir kitokios reikms skiriasi nuo kit Lietuvos teritorijos dali (vietovi), jeigu tai konstitucikai pagrsta, ne tik gali, bet ir turi bti priskirtos ypa verting vietovi kategorijai. Valstybiniai parkai ir valstybiniai draustiniai yra laikomi ypa vertingomis teritorijomis (Konstitucinio Teismo 2007m.liepos 5 d. nutarimas). 2007 m. birelio 27 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra nurods, kad Lietuvos valstyb vis laik Kuri nerij traktavo ir traktuoja kaip unikal gamtos ir mogaus sukurt kratovaizdio kompleks saugotin teritorij, kuriai turi bti nustatytas ypatingas teisinis reimas; tai yra visuotinai inomas faktas. Pagal Konstitucij natrali gamtin aplinka, gyvnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypa vertingos vietovs yra visuotin reikm turinios nacionalins vertybs; utikrinti j apsaug bei gamtos itekli racional naudojim ir gausinim tai vieasis interesas, kur garantuoti yra valstybs konstitucin priederm (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegus 13 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos Aukiausiosios Tarybos 1991 m. balandio 23 d. nutarimu Nr.1-1244 Dl Dzkijos, Kuri nerijos, emaitijos nacionalini park, Trak istorinio nacionalinio parko ir Vievils valstybinio rezervato steigimo, siekiant isaugoti vertingiausius Lietuvos kratovaizdio kompleksus ir etnokultrin paveld, buvo steigtas Kuri nerijos nacionalinis parkas. Vyriausybs 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 1999m. kovo 25 d. iki 2004 m. birelio 20 d.) patvirtint Kuri nerijos nacionalinio parko nuostat 1 punkte buvo pabriama, kad Kuri nerijos nacionalinis parkas steigtas vertingiausiam gamtiniu bei kultriniu poiriu Lietuvos pajrio kratovaizdio kompleksui su unikaliu Europoje kopagbriu ir etnokultriniam paveldui isaugoti, tvarkyti bei tausojamai naudoti. i nuostat 4punkte nustatyta, kad nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipdos miest savivaldybi, tvarkoma pagal planavimo schem, patvirtint Vyriausybs 1994 m. gruodio 19 d. nutarimu Nr.1269 Dl Kuri nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano), ir ja remiantis parengtus bei nustatytja tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviei detaliuosius planus, mikotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamj kultros vertybi tvarkymo, ininerini komunikacij ir kitus projektus. Taigi buvo nustatyta, kad bet kokie sprendiniai turi neprietarauti Nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Konstitucinis Teismas 2007 m. birelio 27 d. nutarime sprsdamas, ar Vyriausybs 1994m.gruodio 19 d. nutarimo Nr. 1269 Dl Kuri nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) paskelbimas atitinka teiss akt skelbimo reikalavimus, pabr, kad Lietuvos Respublikos teiss aktuose (ileistuose statym leidiamosios valdios arba vykdomosios valdios institucij) buvo tvirtinta principin nuostata, jog Kuri nerijos nacionalinis parkas tvarkomas pagal Vyriausybs patvirtint Kuri nerijos nacionalinio parko schem (generalin plan). Konstitucinis Teismas konstatavo, kad jokie su Kuri nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviei detaliaisiais planais, mikotvarka, emtvarka, vandens kiu, gyvenviei planavimu, kaim regeneravimu, rekreacija, keli bei ininerinmis komunikacijomis ir pan.) susij sprendimai negaljo (ir iuo metu negali) bti priimami neatsivelgiant nurodyt Vyriausybs patvirtint planavimo schem ir negaljo (ir iuo metu negali) prietarauti ios schemos sprendiniams. Jei i sprendini bt nepaisoma, ypa inant, kad tai, jog Lietuvos Valstyb Kuri nerijos nacionalin park traktuoja kaip unikal gamtos ir mogaus sukurt kratovaizdio kompleks saugotin teritorij, kuriai turi bti nustatytas ypatingas teisinis reimas, yra visuotinai inomas faktas, kartu bt nepaisoma ir bendrojo teiss principo bona fides. Prieingu atveju bt ne tik paeistas Kuri nerijos nacionalinio parko, kaip unikalaus gamtos ir mogaus sukurto kratovaizdio komplekso saugotinos teritorijos, tapatumas ir integralumas, bet ir nusiengta imperatyviosioms Konstitucijos 53, 54 straipsni nuostatoms. Kartu Konstitucinio Teismo paymta, kad Lietuva turi laikytis ir sakmi tarptautini reikalavim isaugoti Kuri nerij ir perduoti ateities kartoms kaip unikal gamtos ir mogaus sukurt kratovaizdio kompleks. Kasacinis teismas, pasisakydamas dl Kuri nerijos nacionalinio parko teritorijos svarbos visuomenei, civilinje byloje Klaipdos miesto apylinks vyriausiasis prokuroras v. Neringos miesto savivaldybs taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-143/2010, nurod, kad teritorij planavim ir statyb proces Kuri nerijos nacionaliniame parke reglamentuojaniuose teiss aktuose yra ireiktas vieasis interesas, kad teritorij planavimas ir statybos bt vykdomi grietai laikantis teiss akt nustatyt reikalavim, kad bt derinami vis suinteresuot asmen interesai ir gyvendinami Kuri nerijos nacionalinio parko paskiriai nustatyti tikslai.

Nagrinjamoje byloje nustatyta, kad UAB Giedra inuomotas valstybins ems sklypas patenka Kuri nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano), patvirtintos Vyriausybs 1994 m. gruodio 19 d. nutarimu Nr. 1269, II zon, skirt gyvenamosios teritorijos ustatymui. Pagal i schem gino teritorijoje senojo pato ir autobus stotels teritorijoje numatyta pastatyti tris vieno aukto su mansarda sodybini (vej) nam kopijas ir tradicins ivaizdos pagalbinius pastatus. Neringos miesto savivaldybs valdyba 1999 m. balandio 16 d. sprendimu Nr. 103 patvirtino atsakovo UAB ,,Giedra naudojamo (duomenys neskelbtini) 2134kv. m ems sklypo plot ir ribas bei nustat io ems sklypo naudojimo paskirt rekreacijai. Taigi apeliacins instancijos teismo ivada, kad nurodytu sprendimu nustatyta ems sklypo naudojimo paskirtis rekreacijai prietarauja Kuri nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniui, jog ems sklypas (duomenys neskelbtini) priskirtinas gyvenamosios teritorijos ustatymui, yra teista ir pagrsta. Kasaciniame skunde keliamas Klaipdos apygardos administracinio teismo 2009 m. gegus 8 d. sprendimo, priimto administracinje byloje Nr. I-6-609/2009, kurioje buvo atmestas prokuroro praymas panaikinti savivaldybs tarybos sprendim patvirtinti ems sklypo (duomenys neskelbtini)detalj plan, panaikinti projektavimo slyg svad ir statybos leidimus, res judicata ir prejudicini fakt klausimas. Taiau kasacinio teismo teisj kolegija sprendia, kad nurodyti argumentai nepatvirtina nurodytos apeliacins instancijos teismo ivados klaidingumo. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkt ankstesniu teismo sprendimu kitoje civilinje ar administracinje byloje nustatyti juridin reikm turintys faktai, siteisjus teismo sprendimui, pripastami prejudiciniais, kai jie toje byloje buvo rodinjimo dalykas ar jo dalis. CPK182straipsnio 2 punkte nurodyta, kad kitoje civilinje byloje turi dalyvauti tie patys asmenys, be to, svarbu tai, kad rodinjamas faktas bt reikmingas byloje dalyvaujantiems asmenims abiejose bylose, nepaisant to, kokia buvo j procesin padtis (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. gruodio 5 d. nutartis, priimta civilinje byloje pagal Z. A. pareikim, bylos Nr. 3K-3-627/2006; 2007m.gegus10 d. nutartis, priimta civilinje byloje UAB Sarteksas v. UAB Beltateksas, byla Nr.3K-3-203/2007; 2008m.vasario4 d. nutartis, priimta civilinje byloje DnB Nord bankas v. UABDama, byla Nr.3K-3-37/2008; kt.). Vis pirma, skiriasi ioje byloje ir administracinje byloje Nr. I-6-609/2009 dalyvaujantys asmenys. Nors abejose bylose yra pasisakoma dl ems sklypo naudojimo paskirties, taiau abejose bylose yra konstatuotas paeidimas nustatytos ems sklypo naudojimo paskirties prietaravimas Kuri nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams. Nustatyto paeidimo vertinimas atliekamas pagal kompetencij teismo, nagrinjanio ali gin (pareikt praym) ir sprendianio atitinkamo administracinio akto teistumo klausim. Administracinje byloje Nr. I-6-609/2009 Klaipdos apygardos administracinis teismas sprend, kad nustatyti paeidimai nra pagrindas naikinti ems sklypo (duomenys neskelbtini) detalj plan, projektavimo slyg svad ir statybos leidimus. ioje byloje apeliacins instancijos teismas, sprsdamas dl konkretaus administracinio akto Neringos miesto savivaldybs valdybos 1999m.balandio 16 d. sprendimo Nr. 103 teistumo ir nustats, jog iuo sprendimu buvo paeistos Vyriausybs 1994m.gruodio19d. nutarimu Nr. 1269 patvirtintos Kuri nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos, pagrstai konstatavo, kad tai yra vienas i pagrind panaikinti sprendim, ir kitoje byloje nustatyt fakt prejudicialumo taisykls nepaeid.

Vertinant Neringos miesto savivaldybs valdybos 1999 m. balandio 16 d. sprendimo Nr.103 teistum, svarbu paymti, kad nors iuo sprendimu nurodoma, jog UAB Giedra naudoja ems sklyp (duomenys neskelbtini), taiau byloje nra pateiktas dokumentas, patvirtinantis bendrovs, kaip nurodyto ems sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojos, status. Pagal ginijamo administracinio akto primimo metu galiojus ems statymo (1995m.birelio 13 d. statymo Nr. I-939 redakcija) 2 straipsn ems naudotojas buvo apibriamas kaip neinuomotos privaios ems savininkas arba fizinis ar juridinis asmuo, kuriam nustatyta tvarka inuomota ar suteikta naudotis valstybin em arba inuomota privati em. Pagal ems statymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkt, Vyriausybs 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtint Kuri nerijos nacionalinio parko nuostat 5 punkt nacionalinio parko em iimtin valstybs nuosavyb, kuri gali bti nuomojama Lietuvos Respublikos statym nustatyta tvarka. ems nuomos statymo (1998 m. kovo 24 d. statymo redakcija, galiojusi iki 2001 m. liepos 1 d.) 7straipsnyje buvo nustatyta, kad valstybin em, iskyrus atvejus, nustatytus io straipsnio 2 dalyje, Vyriausybs nustatyta tvarka inuomojama aukcione asmeniui, kurio pasilytas nuomos mokestis yra didiausias; nuomoti em be aukciono galima buvo tik tuo atveju, jeigu valstybin em ustatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybs teise priklausaniais ar j nuomojamais pastatais. is teisinis nuomos ne aukciono tvarka pagrindas ir yra aktualus bylos kontekste, todl kiti tokios nuomos teisiniai pagrindai neminimi. Remiantis Vyriausybs 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (redakcija, galiojusi nuo 1999 m. kovo 18 d. iki 2001 m. vasario 24 d.) patvirtintos Naudojam valstybins ems sklyp nuomos ne ems kio paskiriai (veiklai) tvarkos 32 punktu, tais atvejais, kai naudojamus ems sklypus inuomoja apskrities virininkas, asmenys, pageidaujantys ir turintys teis isinuomoti j naudojamus ems sklypus be aukciono, rajono arba miesto emtvarkos skyriui turjo pateikti atitinkamus dokumentus, tarp j praym inuomoti ems sklyp, nurodydami pageidaujam nuomos termin, sklypo suteikim ar naudojimo teis patvirtinanius dokumentus, pastat, statini ir rengini, esani sklype, teisinio registravimo dokumentus ir kt. Minta, kad byloje nra pateiktas dokumentas, patvirtinantis ems sklypo UAB Giedra suteikim (teist naudojimsi). Ginijamo sprendimo primimo metu UAB Giedra nebuvo perduota autobus stotel (perduota tik 1999 m. liepos 22 d. primimo-perdavimo aktu, remiantis Neringos miesto savivaldybs tarybos 1999 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 105; apie jos perdavimo teistum dar bus pasisakyta). Taigi UAB ,,Giedra neturjo ems sklype bendrovei priklausani pastat, nebuvo ems, reikalingos nuosavybs teise priklausani pastat tinkamam eksploatavimui utikrinti, teistas naudotojas, todl savivaldyb neturjo teisinio pagrindo formuoti gino ems sklypo, patvirtinti jo rib, ploto bei sklypo naudojimo slyg (Vyriausybs 1999m.kovo9d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojam valstybins ems sklyp nuomos ne ems kio paskiriai (veiklai) tvarkos 33-35 punktai).

Neringos miesto savivaldybs tarybos 1999 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 105 UAB ,,Giedra buvo perduotas pastatas (duomenys neskelbtini) autobus stotel (duomenys neskelbtini) leidiant nugriauti susidvjusi nulin balansin vert turini autobus stotel ir pastatyti 2200 kv. m sklype (duomenys neskelbtini) vejo tipo sodyb. iame sprendime nurodoma, kad yra keiiamas Neringos miesto savivaldybs tarybos 1996m. rugsjo 5 d. sprendimo Nr. 054 1 punktas, kuriuo UAB Giedra buvo perduotas perklimui pastatas (duomenys neskelbtini) ir leista savivaldybs skirtame sklype (duomenys neskelbtini) pasistatyti vejo tipo sodyb. Savivaldybs sipareigojimas perduoti pastat (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas su UAB Giedra sudarytos 1996 m. rugsjo 17 d. remonto darb rangos sutarties 2 punkte. Pagal byloje esanius duomenis pastatas (duomenys neskelbtini) kasatoriui buvo perduotas 1996 m. lapkriio 6 d. primimo-pardavimo aktu. Remiantis Neringos miesto savivaldybs tarybos 1999 m. liepos 29 d. sprendimo Nr.124 2 punktu UAB Giedra savo sipareigojimus pagal nurodyt sutart yra vykdiusi. Nurodyti administraciniai aktai ir rangos sutartis nra ios bylos nagrinjimo dalykas. Nagrinjamos bylos atveju yra svarbu tik tai, ar i savivaldybei priklausanio, nulin balansin vert turinio susidvjusio statinio, perduodamo UAB Giedra nugriovimui, perleidimo administraciniu aktu UAB Giedra nuosavybn dovanojimo, atsiskaitymo prievols u atliktus darbus ar kitais pagrindais, UAB Giedra susiformuoja nuosavybs teiss, ir ar toks nulin balansin vert turinio susidvjusio statinio, perduodamo nugriovimui, perleidimas yra teisinis pagrindas ems nuomai ne aukciono tvarka. Savivaldybs turtas, vadovaujantis 1997m.lapkriio4d. Valstybs ir savivaldybs turto privatizavimo statymo nuostatomis, galjo bti tik privatizuojamas, o ne perduodamas neatlygintinai ar bti atsiskaitymo u atliktus rangos darbus priemone. iuo gi atveju statinio savininkas savivaldyb pati pripaino, kad statinys yra bevertis. Byloje esaniame V Registr centro paymjime nurodyta, kad pastatas autobus stotel ir kiemo statiniai sunaikinti. Byloje nepateikta tiesiogini rodym, patvirtinani, kad perduodamas pastatas buvo vertintas 51 055 Lt, t. y. kad pastatas turjo atitinkam vert. Taiau nors nurodytas pastatas bylos duomenimis pats savaime ir buvo bevertis, jo perdavimas UAB Giedra Neringos miesto savivaldybs tarybos 1999m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 105 buvo susietas su leidimu (duomenys neskelbtini) pastatyti 2200 kv. m ems sklype vejo tipo sodyb. Taip atsakovui UAB Giedra buvo suteikta turtinio pobdio teis, kuri jis realizavo. Tokie Neringos miesto savivaldybs tarybos administraciniai aktai turjo turti aik teisin pagrind. 1999 m. liepos 15 d. sprendimo primimo metu galiojusios Vieojo administravimo statymo redakcijos 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo tvirtintas statymo virenybs principas, reikiantis, kad administraciniai aktai, susij su asmen teisi ir pareig gyvendinimu, visais atvejais turi bti pagrsti statymais. Aikaus statyminio pagrindo reikalavimas ypa aktualus teisiniuose santykiuose, kuriuose vieojo administravimo subjektas disponuoja vieja nuosavybe. Tokio pagrindo nenustatyta nei Neringos miesto savivaldybei perduodant atsakovui UAB Giedra autobus stotel, nei suteikiant teis statyti vejo sodyb. Nenustaiusi jokio teisto Neringos miesto savivaldybs tarybos 1999 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 105 primimo pagrindo, kasacinio teismo teisj kolegija savivaldybi administravimo subjekto priimt administracin akt pripasta niekiniu, nesukurianiu teisini pasekmi.

Vertinant valstybins ems sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties teistum paymtina, kad ems nuomos statymo (1998 m. kovo 24 d. statymo redakcija, galiojusi iki 2001m. liepos 1 d.) 7 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, jog nuomoti em be aukciono galima, jeigu valstybin em ustatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybs teise priklausaniais ar j nuomojamais pastatais. Gretinant statyme tvirtint teisin reglamentavim su statymo nuostat gyvendinimui skirtu Vyriausybs 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojam valstybins ems sklyp pardavimo ir nuomos ne ems kio paskiriai (veiklai) tvarkos 2.4, 28 punktuose tvirtintomis nuostatomis, teigtina, kad ne aukciono tvarka gyjama teis valstybins ems nuom yra nustatyta kaip iimtin-lengvatin tiems asmenims, kurie turi nuosavybs teise priklausani statini ir rengini, ir tai emei, kuri reikalinga iems statiniams ir renginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre rayt j tiesiogin paskirt. Akivaizdu, kad teiss iimtin-lengvatin valstybins ems nuom ne aukciono bdu gyvendinimo btina slyga yra tai, kad valstybins ems sklypas yra reikalingas esamo statinio eksploatavimui pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre rayt j tiesiogin paskirt. Dl to btinas teisinis vertinimas, ar ems sklype buvo vykdoma veikla, susijusi su statinio naudojimu, ar buvo numatoma toliau vystyti i, ar kitoki veikl. Nuo to priklauso, ar asmuo turjo teis nuomoti ems sklyp ne aukciono tvarka. Paymtina, kad valstybins ems nuomos santykiams bdingas teisinis apibrtumas, kuris riboja i santyki ali galimyb, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir siningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias tvirtina atitinkamus santykius reglamentuojanios imperatyviosios statym nuostatos. Dl to, valstybin em gali bti inuomojama tik vadovaujantis imperatyvij teiss norm nuostatomis.

Nagrinjamu atveju, minta, kad Neringos miesto savivaldybs taryba 1999 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 105 UAB ,,Giedra perdav nusidvjus, nulins balansins verts pastat autobus stotel (duomenys neskelbtini). is bevertis pastatas kasatoriui buvo perduotas griovimui, leidiant pasistatyti vejo tipo sodyb. Taigi akivaizdu, kad pastatas buvo perduotas kasatoriui ne io pastato eksploatacijai pagal paskirt; kasatorius neturjo ketinimo atstatyti perduot pastat ir vykdyti jo eksploatacij. Tai lemia, kad beverio pastato perdavimu-primimu prieingai teisingumo ir siningumo principams, buvo siekiama sukurti menamas slygas gyti valstybins ems nuomos teis ne aukciono bdu. Bona fides principo nesilaikym kasacinio teismo teisj kolegija velgia tiek Neringos miesto savivaldos institucij, tiek ir UAB Giedra veiksmuose gyvendinant savo teises ir atliekant pareigas gino teisiniuose santykiuose, todl toks valstybins ems nuomos sandoris pripaintinas niekiniu ir negaliojaniu, kaip imperatyviosioms statymo normoms prietaraujantis sandoris (CK 1.81straipsnio 1dalis).

Byloje nustatytas dar vienas valstybins ems nuomos sutarties (jos dalies) neteistumo pagrindas kasatoriui yra inuomota 0,01 ha miko, kuris iimtins nuosavybs teise priklauso Lietuvos Respublikai kaip valstybins reikms mikas, priskirtas Kuri nerijos nacionaliniam parkui (Mik statymo (1998 m. birelio 2 d. statymo Nr. VIII-759 redakcija) 5 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Mik statymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybin miko em nenuomojama, iskyrus vardytas iimtis, kurios ioje byloje nenustatytos. Taigi kasatoriui negaljo bti inuomota 0,01 ha miko Kuri nerijos nacionaliniame parke. Kasatorius sutinka su ia ivada, taiau nurodo, kad tai negaljo bti pagrindas pripainti negaliojania valstybins ems sklypo nuomos sutart. Kasacinio teismo teisj kolegija paymi, kad ioje byloje valstybins ems sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis pripainta negaliojania dl nutartyje nurodyt teiss akt paeidim formuojant ems sklyp ir j inuomojant kasatoriui, o ne tik dl kasatoriui neteistai inuomoto 0,01 ha miko, todl nurodyti kasacinio skundo argumentai laikytini nepagrstais.

Atsivelgiant tai, kas idstyta, kasacinio teismo teisj kolegija sprendia, kad Neringos miesto savivaldybs valdybos 1999 m. balandio 16 d. sprendimo Nr. 103 1, 2 punktais, tarybos 1999 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 105, 1999 m. liepos 22 d. primimo-perdavimo aktu, Klaipdos apskrities virininko administracijos 1999 m. rugsjo 22 d. sakymu Nr. 1929 ir 1999m.lapkriio23 d. valstybins ems nuomos sutartimi buvo paeistas vieasis interesas utikrinti vertingos vietovs Kuri nerijos, kaip visuotin reikm turinios nacionalins vertybs, apsaug bei gamtos itekli racional naudojim ir gausinim, taip pat paeisti ioje nutartyje nurodyti teiss aktai. Dl to kasacinio teismo teisj kolegija sprendia, kad nenustatyti CPK 346 straipsnyje tvirtinti kasacijos pagrindai naikinti apeliacins instancijos teismo sprendimo dal, kuria panaikinti ginijami administraciniai aktai ir pripainti negaliojaniais pastato primimo-perdavimo aktas bei valstybins ems sklypo nuomos sutartis.

Dl pareigos motyvuoti teismo sprendim

Nagrinjamoje byloje kasatorius nesutinka su apeliacins instancijos teismo nustatyta iekinio senaties termino eigos pradia, ir nurodo, kad apeliacins instancijos teismas turjo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendim ir perduoti byl nagrinti i naujo, nes teismas nenustatinjo iekinio senaties termino pradios, netaik io termino, nemotyvuodamas tokio sprendimo, nors byloje atsakovai pra taikyti iekinio senaties termin, tai, kasatoriaus nuomone, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Pagal CPK 327 straipsn byla gali bti perduodama nagrinti i naujo trimis atvejais: pirma, kai apeliacins instancijos teismo nustatomi CPK 329 straipsnio 2, 3 dalyse nurodyti absoliuts sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindai; antra, jeigu yra neatskleista bylos esm ir pagal byloje esanius rodymus apeliacins instancijos teismas negali inagrinti bylos i esms; treia, jei pirmosios instancijos teismas isprend ne visus byloje pareiktus reikalavimus, grinama nagrinti pirmja instancija bylos dalis dl neisprst reikalavim, o kita bylos dalis inagrinjama apeliacine tvarka. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodytas dar vienas pagrindas kai paeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teiss normos, jeigu dl io paeidimo galjo bti neteisingai isprsta byla ir io paeidimo negali itaisyti apeliacins instancijos teismas. Taigi apeliacins instancijos teismas panaikina apskst teismo sprendim ir perduoda byl pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo tik iimtiniais statyme nustatytais atvejais. CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu byla gali bti grinama i naujo nagrinti pirmosios instancijos teismui ne beslygikai, o tik tada, kai padaryt paeidim negali itaisyti apeliacins instancijos teismas. Apeliacins instancijos teismo galimybi perduoti byl nagrinti i naujo ribojimas yra grindiamas btinumu sumainti bylos nagrinjimo trukm, poreikiu utikrinti kuo operatyvesn teismo proces bei apsaugoti mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje kaip vien i svarbi mogaus teisi tvirtint teis bylos inagrinjim teisme per manomai trumpiausi laik. i teis gali bti gyvendinama tik utikrinus, kad byla nuosekliai juds i emesns teismins instancijos auktesn ir nebus nepagrstai grinama emesns instancijos teismui (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006m.rugsjo11 d. nutartis, priimta civilinje byloje N. N. v. UAB Lietuva Statoil, bylos Nr. 3K-3-465/2006; 2008m.kovo 14 d. nutartis, priimta civilinje byloje Utenos apskrities valstybin mokesi inspekcija v. E. . ir kt., bylos Nr. 3K-3-184/2008; kt.).

Vienas absoliui sprendimo negaliojimo pagrind, kai apeliacins instancijos teismas CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu naikina apskst sprendim ir perduoda byl nagrinti pirmosios instancijos teismui i naujo, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte: kai sprendimas, nutartis yra be motyv (sutrumpint motyv). Teismo pareiga motyvuoti sprendim (nutart) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarb yra pabrs ir Europos mogaus Teisi Teismas, nurods, kad sprendimo motyvavimas yra btinas, norint parodyti, kad bylos alys buvo iklausytos ir teisingumas vykdytas atidiai (r. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobdio ir turi bti analizuojama konkrei bylos aplinkybi kontekste (r. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 A and 303 B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudaryt galimyb bylos alims efektyviai pasinaudoti teise apeliacij. Teismo pareiga pagrsti priimt spendim neturt bti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti kiekvien argument (r. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

Lietuvos Aukiausiasis Teismas yra iaikins, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkt absoliuiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visikas motyv nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkt. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neisams, is paeidimas gali bti pripaintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkt, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dl to byla galjo bti isprsta neteisingai (r., pvz., Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus iplstins teisj kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutart, priimt civilinje byloje generalinis prokuroras v. Lietuvi katalik mokytoj sjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; teisj kolegijos 2008m.gruodio 16 d. nutart, priimt civilinje byloje pagal antstolio A. B. praym, bylos Nr. 3K-3-603/2008; kt.). Minta, kad byloje nustaius, jog padarytas esminis proceso teiss norm paeidimas, konkreiai neisami teismo sprendimo motyvacija, dl kurios galjo bti neteisinga isprsta byla, ir io paeidimo (jo padarini) negali itaisyti pats apeliacins instancijos teismas, teismo sprendimas turt bti naikinamas ir byla perduodama nagrinti i naujo (CPK 329straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo teisj kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrstai nepasisak dl iekinio senaties termino. Nagrinjamoje byloje atsakovai reik praym taikyti iekinio senaties termin ir iekin iuo pagrindu atmesti (CK 1.126straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas netenkino io atsakov praymo, taiau sprendimo motyvuojamoje dalyje nenurod tokio sprendimo motyv, nepasisak dl iekinio senaties termino eigos pradios, todl buvo padarytas CPK 270 straipsnio 4 dalies paeidimas, taiau is paeidimas nagrinjamu atveju nelaikytinas pagrindu naikinti byl nagrinjusi teism procesinius sprendimus.

Vis pirma, kasacinio teismo teisj kolegija sprendia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nra visikai nemotyvuotas, nes teismas atskleid bylos esm, pasisak dl ginijam administracini akt ir valstybins ems nuomos sutarties teistumo, nurod padaryt ivad argumentacij. Dl to negalima ivada, kad byloje nustatytas absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas ir kad apeliacins instancijos teismas turjo pareig panaikinti sprendim ir grinti byl nagrinti i naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329straipsnio 2 dalies 4 punktas). Nagrinjamu atveju pirmosios instancijos teismui padarius proceso teiss normos paeidim, apeliacins instancijos teismas turjo nustatyti, ar dl io paeidimo buvo neteisinga isprsta byla ir ar io paeidimo (jo padarini) negali itaisyti pats apeliacins instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis), nes, minta, byla gali bti grinama nagrinti i naujo tik iimtiniais atvejais. Nagrinjamoje byloje apeliacins instancijos teismas nustat iekinio senaties termino eigos pradi 2008 m. birelio 4 d., kai prokuroras gavo mediag apie atsakov sudaryt valstybins ems sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutart i Specialij tyrim tarnybos, ios mediagos tyrim ir vertinim prokuroras atliko per vien mnes, iekin pateik 2008 m. liepos 4 d., todl iekinio senaties termino nepraleido. Kasacinio teismo teisj kolegija konstatuoja, kad apeliacins instancijos teismas nustat visas iam klausimui sprsti reikmingas aplinkybes, tai, kad sprendime nepasisak dl kasatoriaus nurodomos kitos iekinio senaties termino pradios datos, nelaikytina pareigos motyvuoti teismo sprendim paeidimu, nes, minta, teismas neturi pareigos detaliai atsakyti kiekvien byloje dalyvaujanio asmens argument. Taigi akivaizdu, kad byl nagrinj teismai vienodai sprend, jog iekinio senaties terminas ioje byloje nepraleistas, todl apeliacins instancijos teismui nebuvo pagrindo naikinti sprendim ir grinti byl nagrinti i naujo pirmosios instancijos teismui, nes nebuvo nustatyta, kad dl to, jog is teismas nemotyvavo dl iekinio senaties termino, buvo neteisingai ispsta byla ir kad nustatyto paeidimo negali itaisyti apeliacins instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1dalis). Kasacinio teismo teisj kolegija paymi, kad kasaciniame teisme buvo pareikalauta administracin byla Nr. I-6-609/2009, sprstas klausimas dl iekinio senaties termino taikymo, todl nra pagrindo konstatuoti, kad ioje byloje buvo paeista kasatoriaus teis efektyviai pasinaudoti teise sprendimo perirjim auktesns instancijos teisme ar kad sprendimas ioje byloje nebuvo tinkamai perirtas instancine tvarka. Atsivelgdama tai, kas idstyta, kasacinio teismo teisj kolegija konstatuoja, kad nustatytas pirmosios instancijos teismo proceso teiss normos paeidimas apeliacins instancijos teismo itaisytas, todl nesudaro pagrindo naikinti byl nagrinjusi teism procesini sprendim. Pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teiss normos paeidimas nelaikytinas kasacijos pagrindu pagal CPK 346 straipsnio nuostatas.

Dl iekinio senaties termino ir teist lkesi apsaugos principo taikymo

ioje byloje yra pareikti administracinio ir civilinio pobdio reikalavimai ginijami administraciniai aktai ir valstybins ems nuomos sutartis. Dl administracinio pobdio reikalavim aktuali Administracini byl teisenos statymo 33 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatytas vieno mnesio terminas kreiptis teism nuo skundiamo akto paskelbimo arba individualus akto ar praneimo apie veiksm (neveikim) teikimo suinteresuotai aliai dienos. Remiantis Lietuvos Aukiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, formuojama aikinant iekinio senaties termin, kai teism kreipiamasi ginant viej interes, paymtina, kad yra vieningai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai teism (tiek bendrosios kompetencijos, tiek administracin) kreipiamasi ginant viej interes, termino tokiam iekiniui (praymui) paduoti eigos pradia laikytina diena, kai pareikjas gavo pakankamai duomen, kad yra paeistas vieasis interesas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007m.gruodio 18 d. nutartis, priimta civilinje byloje generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt., byla Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandio 19 d. nutartis, priimta civilinje byloje Varnos rajono apylinks prokuratros vyriausiasis prokuroras v. Alytaus apskrities virininko administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-177/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005m.rugsjo 28 d. nutartis, priimta administracinje byloje Nr. A-7-585/2005; 2009m.gruodio24 d. nutartis, priimta administracinje byloje A-261-1502/2009). Tokia nuostata suformuota dl to, kad prokuroras nra ginijam materialini teisini santyki dalyvis. Prokuroras, Prokuratros statymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavs informacij apie asmens, visuomens, valstybs teisi ir teist interes paeidim, ne kiekvienu atveju turi pagrind manyti, kad aktas paeidia viej interes ir kad yra pagrindas kreiptis teism dl vieojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su vieuoju interesu, ar is aktas paeidia viej interes (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2010 m. balandio 28 d. nutartis, priimta civilinje byloje Klaipdos miesto apylinks vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybs taryba, bylos Nr. 3K-3-143/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis, priimta administracinje byloje Nr. A-146-335-08). Taiau teismui nustaius, kad viej interes ginantis prokuroras, turdamas pagrind manyti, kad priimant atitinkam sprendim galjo bti paeisti teiss akt reikalavimai, dels atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi teism, ginant viej interes, reikalingus duomenis surinko per nepagrstai ilg termin, terminas pareikimui paduoti turt bti skaiiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turjo ir galjo bti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007m.lapkriio 5 d. nutartis, priimta administracinje byloje Nr. A-17-742/2007; 2008 m. liepos 25 d. nutartis, priimta administracinje byloje Nr. A-146-335-08).

Pasisakant dl iekinio senaties termino, prokurorui kreipiantis teism dl vieojo intereso gynimo, atkreiptinas dmesys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iaikinim 2008m.liepos 25 d. nutartyje, priimtoje administracinje byloje Nr. A-146-335-08. Teismas nurod, kad gyvendinant teisins valstybs princip turi bti utikrinamas teisini santyki stabilumas, kuris nebt utikrintas, jei teisini santyki subjektai neribot laik negalt bti tikri, ar dl j atvilgiu priimt administracini akt nebus inicijuojamas vieojo intereso gynimo procesas teisme. Nepateisinamai ilgas vieojo administravimo subjekt delsimas informuoti prokuror apie galimus vieojo intereso paeidimus galt lemti, kad prokuroras apie vieojo intereso paeidim suinos prajus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto primimo. Tokiu atveju galimyb kreiptis teism ginant viej interes tapt praktikai neribota laike, o tokia situacija teisinje valstybje negalima. Dl to teismas, vertins pusiausvyr tarp ginam vertybi ir poreikio utikrinti teisini santyki stabilum, gali atsisakyti ginti viej interes net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mnesio termino kreiptis teism (skaiiuojant nuo momento, kai surinkti ar turjo bti surinkti duomenys apie vieojo intereso paeidim), taiau yra prajs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkam administracini akt primimo ir teisini santyki atsiradimo momento. Kasacinio teismo teisj kolegija paymi, kad tokiu atveju sprendiant, ar yra pagrindas atsakyti ginti viej interes, turi bti vertinamos visos aplinkybs, dl kuri buvo ilg termin nesikreipta dl vieojo intereso gynimo, t. y. vertinti prokuroro, vieojo administravimo subjekt veiksmai, fizinio ar juridinio asmens, kurio naudai priimti ginijami administraciniai aktai, veiksmai j teistumo ir siningumo aspektu, kitos svarbios bylai aplinkybs.

Nagrinjamoje byloje, minta, nustatyta, kad mediag apie atsakov sudaryt valstybins ems sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutart i Specialij tyrimo tarnybos prokuroras gavo 2008 m. birelio 4 d., ios mediagos tyrim ir vertinim prokuroras atliko per vien mnes, iekin teismui padav 2008 m. liepos 4 d., todl apeliacins instancijos teismas pagrstai sprend, kad terminas kreiptis teism ginant viej interes nebuvo praleistas. Kasacinio teismo teisj kolegija laiko nepagrsta kasatoriaus idstyt argumentacij, kad iekinio senaties terminas ioje byloje turjo bti skaiiuojamas nuo 2006 m. kovo 21 d., kai prokuroras pareik praym administracinje byloje Nr. I-6-609/2009. Minta, kad ioje byloje ir administracinje byloje Nr. I-6-609/2009 buvo reikiami skirtingi reikalavimai. Administracinje byloje Nr. I-6-609/2009 buvo sprendiamas statyb (duomenys neskelbtini) teistumo klausimas, ginijamas administracinis aktas dl ems sklypo detaliojo plano patvirtinimo, projektavimo slyg svadas, statybos leidimai. Duomen apie nagrinjamoje byloje ginijamus administracinius sprendimus, iskyrus valstybins ems sklypo nuomos sutart, administracinje byloje Nr. I-6-609/2009 nepateikta. I ties, kaip jau minta, abiejose bylose buvo sprendiamas klausimas dl be teisinio pagrindo, t. y. paeidiant Vyriausybs 1994 m. gruodio 19 d. nutarimu Nr. 1269 patvirtintos Kuri nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) nuostatas, pakeistos ems sklypo naudojimo paskirties, kuri aptarta tiek ems sklypo detaliajame plane, tiek ir valstybins ems sklypo nuomos sutartyje. Taiau kiti su nagrinjama byla susij klausimai administracinje byloje nebuvo sprendiami. Dl to nra pagrindo sprsti, kad prokurorui turjo bti inoma apie ioje byloje ginijamus administracinius aktus jau 2006 m. kovo 21 d., kai buvo kreiptasi Klaipdos apygardos administracin teism dl vieojo intereso gynimo administracinje byloje Nr.I-6-609/2009.

Nagrinjamoje byloje svarbi aplinkyb, kad nuo priimt ginijam administracini akt iki prokuroro kreipimosi teism dienos prajo deimties met laikotarpis, t. y. pakankamai ilgas laiko tarpas, dl kurio galima bt sprsti, ar nra pagrindo teismui atsisakyti ginti viej interes ioje byloje. Iekinio senaties termino instituto paskirtis sutampa su vieuoju interesu ilaikyti civilini santyki stabilum ir apibrtum. Kasacinis teismas yra nurods, kad kartais reikia iekoti ne tik vieojo ir privataus intereso pusiausvyros, o tiesiog nustatyti keli viej interes pusiausvyr arba rinktis, kurio vieojo intereso gynyba konkreiu atveju yra prioritetin (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007m.gruodio 18 d. nutartis, priimta civilinje byloje generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2010m.balandio28d. nutartis, priimta civilinje byloje Klaipdos miesto apylinks vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybs taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-143/2010). Nagrinjamoje byloje, minta, vieasis interesas susijs su siekiu ir pareiga utikrinti Kuri nerijos unikalaus gamtos ir mogaus sukurto kratovaizdio komplekso saugotinos teritorijos, kuriai nustatytas ypatingas teisinis reimas, apsaug bei gamtos itekli racional naudojim ir gausinim. Taiau ir siekis ilaikyti civilini santyki stabilum ir apibrtum taip pat yra susijs su vieojo intereso gynimu. Sprendiant klausim, kaip jau pirmiau nurodyta, vertintinos prieastys, dl kuri nesiimta ginti viej interes per manomai trumpiausi termin po paeidimo padarymo: vieojo administravimo subjekt veiksmai, juridinio asmens, kurio naudai priimti ginijami administraciniai aktai, veiksmai, vis administracini ir civilini santyki subjekt veiksm teistumas ir siningumas.

ioje byloje yra ginijami Neringos miesto savivaldybs ir Klaipdos apskrities virininko administracijos priimti administraciniai aktai, pastarosios institucijos su UAB Giedra sudaryta valstybins ems sklypo nuomos sutartis. Abi ios institucijos byloje nesutiko su prokuroro pareiktais reikalavimais (po Klaipdos apskrities virininko administracijos procesini teisi permimo Nacionalin ems tarnyba prie ems kio ministerijos sutiko su prokuroro iekiniu). Paymtina, kad gyvendinant viej interes valstybins ems naudojimo srityje, disponuojant savivaldybei priklausaniu turtu, valstybs ir visuomens vardu veikia atitinkamos valstybs ir savivaldybs institucijos, kuri sprendimus prokuroras prao panaikinti ioje byloje. Taigi prokuroras ioje byloje gina viej interes teritoriniam valstybinio administravimo subjektui ir vietos savivaldos institucijoms pagal kompetencij veikus neteistai, paeidiant teisingumo ir siningumo principus bei nepaisant imperatyvij statymo norm reikalavim. Institucijos, nevykdanios joms paskirt funkcij visuomenei itin svarbioje ir unikalioje Kuri nerijos teritorijoje, yra atsakingos u atsiradusius toki veiksm teisinius padarinius. Tokios pozicijos laikomasi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2007m.gruodio 18 d. nutartis, priimta civilinje byloje generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt. byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandio 28 d. nutartis, priimta civilinje byloje Klaipdos miesto apylinks vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybs taryba ir kt., bylos nr. 3K-3-143/2010).

Vertinant kito administracini ir civilini santyki subjekto UAB Giedra veiksmus perleidiant savivaldybs turt ios bendrovs nuosavybn ir gyvendinant tariam teis valstybins ems nuom ne aukciono tvarka teisingumo ir siningumo aspektais, kasacinio teismo teisj kolegija sprendia, kad btina pakartoti kai kuriuos teisinms ivadoms padaryti reikmingus faktinius ir teisinius argumentus.

1995 m. lapkriio 30 d. statymo Nr. I-1105 Dl statyb Lietuvos Respublikos pajrio juostoje ir Kuri nerijoje 1 straipsniu buvo nustatyta, kad Kuri nerijoje draudiama statyba ir rekonstrukcija, iskyrus gyvenvietes arba leidus Vyriausybei. i nuostata buvo perkelta ir Vyriausybs 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtint Kuri nerijos nacionalinio parko nuostat 10 punkt, 11 punkte nustatant, kad Kuri nerijos gyvenviei detalieji planai, statini, ininerini komunikacij ir kit objekt statybos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami teritorij planavimo norm svado ir statybos reglament nustatyta tvarka; j sprendiniai neturi prietarauti nacionalinio parko planavimo schemai. Pagal Vyriausybs 1994m.gruodio 19 d. nutarimu Nr.1269 patvirtint Kuri nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) pagrindini teigini 12 punkt statyti nauj poilsio staig gyvenvietse ir kitoje parko teritorijoje nebuvo numatyta. Neteistais, kaip minta, administraciniais aktais kasatorius gijo nuosavybn bevert pastat autobus stotel (duomenys neskelbtini) i karto numatant nugriovimui, tam, kad galt pastatyti naujus pastatus rekreacijai, nors, minta, nauj poilsio staig gyvenvietse statyba nebuvo numatyta. gijs bevert pastat ir neketindamas naudoti jo pagal paskirt, kasatorius gyvendino tariam teis valstybins ems nuom ne aukciono tvarka, nustatyt tiems atvejams, kai valstybins ems sklypas yra reikalingas esamo statinio eksploatavimui pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre rayt j tiesiogin paskirt, nors i anksto buvo inoma, kad tame ems sklype bus statomi nauji rekreacins paskirties pastatai, taigi nebuvo teisinio pagrindo valstybins ems nuomai ne aukciono tv