2

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampasu autoriø nuomone

Numeryje:

VIRÐELIUOSE: "Jaunystë" Þagariuose

(S. Birgelio nuotr.)

LENKIJOS LIETUVIØDVISAVAITINIS ÞURNALAS

Leidþia: Lenkijos lietuviø draugija,16-500 Sejny, 22 Lipca 9,tel. (0 87) 5162125.

Redaguoja: I. GASPERAVIÈIÛTË(vyr. redaktorë), P. VITKAUSKAS(redakcijos sekretorius),S. BIRGELIS (techn. redaktorius),B. BURDINAITË-OÙÓW(stilistë, korektorë).Korespondentai:Þ. MAKAUSKIENË,P. MAKSIMAVIÈIUS.Konsultuoja redakcinë taryba.Redakcijos adresas: 16-515 Puñsk,Mickiewicza 23, tel./faks. 5161416.Seinø skyriaus adresas: 16-500 Sejny,22 Lipca 9, tel. 5162125."AUÐROS" ADRESAS INTERNETE:http://www.ausra.plhttp://www.punskas.plE. paðto adresas: red@post.plSpausdino "Auðros" leidyklosspaustuvë.Numeris pasiraðytas spaudai 2006 09 12.Rankraðèiai taisomi ir trumpinamiredakcijos nuoþiûra.

" A u ð ro s " p r e n u m e r a t a2006- i e s i e m s :

* Palenkës vaivadijos gyventojai"Auðrà" gali uþsiprenumeruotivisuose vaivadijos paðtuose ir"Auðros" redakcijoje (24,00 zlmetams).

* Kiti Lenkijos gyventojai turisiøsti pinigus á "Auðros" redakci-jos sàskaità: B.S. Sejny O/ PuñskNr. 84935400070070070005760001su prieraðu "prenumerata"(24,00 zl metams).

* Uþsienio prenumeratà priima:Oddziaù Warszawa Ruch S.A.,ul. Towarowa 28, 00-958 Warszawa.Uþs. pren. kaina: 112 zl (oro paðtu),64 zl (paprastuoju paðtu).

Zrealizowano przy wsparciu finanso-wym Departamentu Wyznañ Religij-nych oraz Mniejszoúci Narodowychi Etnicznych MSWiA.

Aktualijos .......................................................................... 3

Ávykiai, problemos, nuomonës

Dramblio ir viðèiuko sàjunga ar ðirdþiø aljansas? .................... 4

I. GASPERAVIÈIÛTË Vilniuje apie Lenkijos ir Lietuvos santykius 5

Þ. MAKAUSKIENË Politika kartais primena poezijà,

nors ðedevrø pasitaiko retai ................................................... 8

A. MAKAUSKAS Lietuvos ir Lenkijos santykiø istorija �

laimëjimø ir nesëkmiø miðinys ............................................... 10

P. MAKSIMAVIÈIUS Vilniuje posëdþiavo XII PLB Seimas... 12

Kultûros baruose

Þolinës folkloro festivalis ...................................................... 16

A. VAICEKAUSKIENË Þolinës parodos .............................. 24

Ið mûsø praeities

A. KATILIUS Þandarø virðininko ataskaitas pavarèius ........ 28

Kronika ................................................................................ 30

PUNSKE VAKARËJANT (S. BIRGELIO NUOTR.)

3

Aktualijos

L I E T U V O S D I E N O S L E N K I J O J E !!!

Mieli Punsko, Seinø, Suvalkø kraðto gyventojai. Su dþiaugs-mu praneðame, kad Lietuvos Respublikos ambasados Lenki-joje dëka rugsëjá ir spalá Punsko kultûros namuose ir Seinuo-se turësite galimybæ susipaþinti su visame pasaulyje garsëjan-èiais Lietuvos muzikais.

Á ë j i m a s á v i s u s r e n g i n i u s � n e m o k a m a s !!!

RASKITE LAIKO, NEPRALEISKITE PROGOS,JI KASDIEN NESIKARTOS!!!

1. Rugsëjo 13 d. (treèiadienis) 19 val.Muzikinis koliaþas "Sutartinës Party" Punsko LKN

2. Rugsëjo 17 d. (sekmadienis) 14.30 val.Vyganto Paukðtës parodos Seinø "LN" atidarymas

3. Rugsëjo 18 d. (pirmadienis) 19 val. Petro Vyðniausko kvarteto koncertas Seinø kunigø seminarijos salëje

4. Rugsëjo 18 d. (pirmadienis) 19 val.Choro �Jauna muzika� koncertas Punsko LKN

5. Rugsëjo 19 d. (antradienis) 19 val.Ðv. Kristoforo orkestro koncertas Punsko LKN

6. Rugsëjo 28 d. (penktadienis) 19 val.Vytauto Labuèio dþiazo kvarteto koncertas Punsko LKN

7. Spalio 9 d. (pirmadienis) 19 val. Valstybinio Vilniaus styginiø kvarteto koncertas Punsko LKN

8. Nuo spalio 20 d. (penktadienis)Augustino Savicko tapybos paroda Punsko LKN

Lietuvos Respublikos ambasada LenkijojePunsko lietuviø kultûros namai

Seinø �Lietuviø namai�

L I E T U V O S D I E N O S L E N K I J O J E !!!L I E T U V O S D I E N O S L E N K I J O J E !!!

4

Ávykiai, problemos, nuomonës

Ð. m. rugsëjá Lietuva ir Lenkija mini 15-àsias dip-lomatiniø santykiø atkûrimo metines. Lietuvos po-litikai Lenkijà vadina vartais á Europà, o preziden-tas Adamkus ragino kurti lietuviø ir lenkø �ðirdþiøaljansà�. Kai kurie apþvalgininkai entuziastingaivertina itin glaudþià lietuviø ir lenkø draugystæ, teig-dami, kad kitos nuomonës gali bûti tik tie, kurie iðprincipo nemëgsta lenkø. Kiti visuomenës veikëjaimano, kad ne visur ir ne visada Lietuvai gali bûtipakeliui su Lenkija, nes abiejø valstybiø interesaikartais gali bûti visiðkai prieðingi.

Profesoriaus Edvardo Gudavièiaus teigimu, Lie-tuvai nëra reikalo turëti tokiø artimø santykiø suLenkija, nes �dramblio� ir �viðèiuko� sàjungoje�viðèiukas� niekada nelaimës.

Lietuvos istorijos instituto direktorius AlvydasNikþentaitis mano, kad ypaè glaudûs Lietuvos ir Len-kijos santykiai gali bûti net þalingi. �Lenkijoje pa-stebimas nacionalizmo augimas, prieð kurá Lietu-

DRAMBLIO IR VIÐÈIUKO SÀJUNGAAR ÐIRDÞIØ ALJANSAS?

va neturëtø uþmerkti akiø. Lenkijos dabartinë val-dþia dël to jau spëjo save izoliuoti tarptautiniu mas-tu. Todël glaudûs santykiai Lietuvai gali tik pa-kenkti�, � interneto svetainei alfa.lt teigë istorikas.

Á Lietuvà sugráþæs iðeivijos �Amerikos balso�þurnalistas, dëstantis VU, sako nemanàs, kad ðiuometu Lenkija kelia koká nors pavojø Lietuvai. Matdabartinë Lenkija � tai ne prieðkario, pilsudskinë.Taèiau negalima akiø uþmerkti, nes Lenkija yra di-dþiulë kaimynë, turinti savø interesø Lietuvoje.�Dabar Lenkija grësmës nekelia, bet, aiðku, ji tu-ri savo interesø, kurie ne visada yra Lietuvos in-teresai. Ir kad lenkai turi savo interesø, savo áno-riø, uþgaidø, kurie mums �nepakeliui� - nëra jo-kios abejonës. Turime suprasti, kad mus gerbs ta-da, kai mes gerbsime patys save. O mums politi-koje kartais savigarbos trûksta�, � paþymëjo Ro-mas Sakadolskis.

(þm)

LR prezidentas V. Adamkus kalba minint 15-àsias diplomatiniø santykiø atkûrimo metines (S. Birgelio nuotr.)

5

SANTYKIUSÐiø metø rugsëjo 5 dienà Lie-

tuva ir Lenkija iðkilmingai paminë-jo diplomatiniø santykiø atkûrimo15-àsias metines. Ta proga Lietu-voje lankësi Lenkijos prezidentasLech Kaczyñski, Seimo, Senato beiávairiø ministerijø vadovai. Vienassvarbiausiø minëjimo elementøbuvo iðkilmingas posëdis Prezi-dentûroje, kurio metu pasisakë abuprezidentai Lech Kaczyñski ir Val-das Adamkus, pakviesti istorikaibei jaunimo atstovai. Ðaliø vado-vai savo kalbose daugiausia dë-mesio skyrë infrastruktûros klau-simams. Galima buvo iðgirsti ið Le-cho Kaczyñskio, kad Lenkijojeplanuojama nutiesti Via Baltica ke-lià, Rail Baltica geleþinkelá, elekt-ros energijos tiltà, tiesti dujotieká

bei sujungti naftotieká su Maþei-kiais. Lenkø atstovai dþiaugësi dëlPKN Orlen sutarties su Maþeikiønafta.

Posëdþio metu nustebinoLietuvos istoriko prof. AlfredoBumblausko iðsakytos mintys.Profesorius teigë, kad tarpkario

Lenkijos ir Lietuvos prezidentø spaudos konferencija (S. Birgelio nuotr.)

Iðkilmingas posëdis Prezidentûroje (S. Birgelio nuotr.)

VILNIUJE APIE LENKIJOS IR LIETUVOS

6

laikotarpis Lenkijos ir Lietuvossantykiø raidoje � tai nereikðmin-gas epizodas. Derëtø þiûrëti á vi-sumà, ilgàjà distancijà, kurià per-ëjo per kelis ðimtmeèius Lenkijair Lietuva. Istorikas dëkojo, kadLenkija Lietuvai visados buvolangas á Vakarus.

A. Bumblauskas ypaè dë-mesá atkreipë á sovietinius lai-kus, kai visa Lietuva klausësi�Lato z radiem�, Seweryno Kra-jewskio ir jo �Czerwone Gitary�,pabrëþë reikðmæ tuomet Lietu-voje veikusiø �Draugystës�knygynø, kur buvo galima nu-sipirkti ir lenkiðkø knygø. Tokspasisakymas nustebino tuo,jog lig ðiol buvo þinoma, kadypatingà vaidmená lietuviø sà-monei einant á laisvæ suvaidi-no ne �Czerwone Gitary�, bet�Hiperbolë� ir �Antis�. Nesutaip pat girdëjusi, kad �Lato zradiem� buvo populiarus, nors

Karinis paradas Katedros aikðtëje (S. Birgelio nuotr.)

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai Katedros aikðtëje (S. Birgelio nuotr.)

7

yra tekæ bendrauti su lietuviaisVilniuje studijuojant. Ádomu,kuo rëmësi istorikas, daryda-mas tokias iðvadas, nes varguar buvo atlikti sociologiniai ty-rimai ðiuo klausimu ar bent jaukokios nors apklausos.

Taigi klausant susidarë áspû-dis, jog lyg norima ásiteikti savostrateginei partnerei, o ne ið es-mës analizuoti santykius. Juolabkad pasigedau ir to, anot istori-ko, epizodinio laikotarpio áverti-nimo. Kaþi ar neávertinus sun-kiausiø, problemiðkø akimirkø to-lesnë draugystë gali bûti lygia-vertë ir nuoðirdi?

15-asis diplomatiniø santy-kiø atkûrimo jubiliejus buvo pa-minëtas gausybe kitø iðkilmingørenginiø. Tai ir Lietuvos bei Len-

kijos kariuomeniø paradas Ka-tedros aikðtëje, ir Lietuvos na-cionalinio simfoninio orkestrokoncertas Kongresø rûmuose.

Minëta proga Lietuvos Res-publikos prezidentas ValdasAdamkus apdovanojo Lenkijoslietuviø bendruomenës atstovusordinais ir medaliais �Uþ nuopel-nus Lietuvai�. Ordino �Uþ nuo-pelnus Lietuvai� karininko kryþiu-mi apdovanoti: vienas ið Punskolietuviø mokyklos kûrëjø, buvæsPunsko lietuviø kultûros namø di-rektorius, mokytojas, etnografasJuozas Vaina, Lenkijos lietuviøbendruomenës valdybos vicepir-mininkas Bronius Makauskas,Lenkijos lietuviø bendruomenësvaldybos pirmininkë Irena Gas-peravièiûtë. Ordino �Uþ nuopel-

nus Lietuvai� medaliu apdovano-ti: Punsko lietuviø kultûros namødirektorë Asta Peèiulienë, Puns-ko pagrindinës mokyklos ir gim-nazijos direktorius Jonas Vydra,Lenkijos lietuviø mokytojø sàjun-gos pirmininkas Juozas Bliûdþius,Navinykø lietuviðkos pagrindi-nës mokyklos direktorë Anasta-zija Sidarienë, Pristavoniø lietu-viðkos pradinës mokyklos direk-torë Teresë Degutienë, PunskoKovo 11-osios licëjaus direktorëIrena Bobinienë, buvusi Punskolietuviø kultûros namø direktorëJûratë Kardauskienë, Lenkijos lie-tuviø bendruomenës tarybos pir-mininkas Klemensas Jurkûnas,Seinø �Lietuviø namø� direkto-rius Algirdas Vilkelis.

Irena GASPERAVIÈIÛTË

LR prezidentas V. Adamkus kalba iðkilmingame posëdyje Prezidentûroje (S. Birgelio nuotr.)

8

�Auðra�: Ar Lietuva pasiel-gë teisingai ir toliaregiðkai, pa-sirinkdama Lenkijà, ne Skandi-navijos ðalis, strategine partne-re? Kai kurie lietuviai apþval-gininkai teigia, kad negali bû-ti ir nëra lygiaverèiai �dramb-lio� (ðiuo atveju Lenkijos) ir�viðèiuko� (Lietuvos) santy-kiai.

Rimvydas Valatka: Lietuvapasielgë teisingai. Apþvalginin-kai, teigiantys, jog geriau bûtøbuvæ pasirinkus kokià Skandina-vijos ðalá, ðvelniai kalbant, tru-putá nusiðneka. Tarsi Lietuva bû-tø sëdëjusi rûtø darþelyje ir turë-jusi galimybæ rinktis � tas jauni-kis tinka, o anas � nelabai.

Politika � galimybiø, o nesvaièiojimø menas. Ar kuri norsSkandinavijos ðalis pareiðkë to-ká norà padëti Lietuvai? Ne. OLenkija pareiðkë. Pagaliau jei to-ká norà bûtø pareiðkusi, tarkim,Ðvedija, kokia mums ið to nauda,jei þinome, kad Ðvedija � neNATO ðalis. Tai kaip ji bûtø musá NATO �stûmusi�?

Skandinavijoje vienintelëDanija yra ir NATO, ir ES ðalis.Bet bûtent Danija mums

POLITIKA KARTAIS PRIMENA POEZIJÀ,daugiausia ir padëjo ið visø Skan-dinavijos valstybiø. Kieno bata-lione mûsø kariai veikia Irake? Da-nijos.

Dël ðaliø dydþio ir interesøskirtumo galima ávairiai kalbëti.Pavyzdþiui, jei tu maþas ir tavopartneris maþiukas, tai kokiajums abiem nauda ið tokios stra-tegijos. Juk á jus niekas dëmesionekreips, nors ir du esate. Matesat maþi.

Jei ir buvo kada nors galimaabejoti dël tos strateginës part-nerystës � ðitas laikas jau pra-ëjo. Istorija parodë, jog Lenkijaypaè daug prisidëjo prie to, kadLietuva tapo NATO nare.

Dël nelygiavertiðkumo galiuatsakyti klausimu � o kur faktaiar bent jau argumentai? Jø nëra.Nebent kurio lietuvio, ið princi-po nemëgstanèio lenkø, galvojekas ir krebþda.

Ar Lietuva santykiuose suVarðuva uþtektinai akcentuojair kelia savo interesus? Ir visøpirma � ar jie uþtektinai teisin-gai ir aiðkiai ávardinti?

Visada galima savo interesusginti geriau, bet Lietuva daro taip,kaip ámanoma. Visi svarbiausimûsø interesai ne kartà aukðèiau-siu lygiu iðsakyti (elektros tiltas,

Rimvydas Valatka

Lietuvos ir Lenkijos prezidentai po karinio parado Katedros aikðtëje

8

9

NORS ÐEDEVRØ PASITAIKO RETAIVia Baltica). Kitas reikalas, kadLenkija dël atsilikusiø savo elekt-riniø bijo, jog elektros tiltas galitapti rusiðkos elektros Trojosarkliu, suþlugdysianèiu akmensanglimi varomas Lenkijos jëgai-nes, o Lietuva nesugeba átikintilenkø, jog taip nebus. Negali len-kø átikinti todël, kad rusø ener-getikos lobingas Lietuvoje turimilþiniðkà átakà.

Kartais susidaro áspûdis,kad kalbëdami apie santykiussu Lenkija Lietuvos politikaidaþnai krypsta á metafizikà(þr. Adamkaus "lietuviø ir len-

kø ðirdþiø aljansas"), o maþiauuþsimena apie konkreèius sa-vo tautos ir valstybës intere-sus.

Politika kartais primena poe-zijà � ðedevrø pasitaiko, bet kurkas daþnesni paprastø eiliakaliøar net grafomanø kûriniai. Tarp-tautiniuose santykiuose beskambiø þodþiø neapsieina nie-kas. Lietuvos lyderiai � ne iðim-tis. Tokia tarptautinës politikosforma.

Be to, savo interesus gali ak-centuoti, kiek tik nori, kad ir iðkailio iðsinerti, � vis tiek esmë yra

jø derinimas. Savo ámanoma pa-siekti tik tuomet, kai tai priimtinair kitai pusei. Kitu atveju turimuðtis, t. y. kariauti, o mes � sà-jungininkai.

Ir elektros tiltas, ir Via Balticaatsiras, kai tai bus naudinga netik Lietuvai, bet ir Lenkijai.

Þivilë MAKAUSKIENË

Rimvydas Valatka � �Lie-tuvos ryto� apþvalginin-kas, þurnalistas, svetainëswww.lrytas vyriausiasis re-daktorius

(S. Birgelio nuotr.)

9

10

A. Makauskas: Kalbëda-mas apie dviðalius Lietuvos irLenkijos santykius, esate juospalyginæs su �dramblio ir við-èiuko sàjunga�. Kodël mano-te, kad pernelyg glaudûs san-tykiai su ðia kaimyne Lietuvainenaudingi?

Prof. Edvardas Gudavièius:Nedrásèiau spræsti, naudingi jiear ne. Norëdami tai ávertinti, pri-valome galvoti apie labai didelálaiko tarpà. Kaþkada Lenkija netiðgelbëjo Lietuvà. Turiu omeny-je kad ir XVII amþiaus vidaus ka-rà. Taèiau, kita vertus, tokie san-tykiai gali bûti ir praþûtingi. Toksbûtø buvæs santykiø pratæsimaspo Giedraièiø, Ðirvintø mûðiø1920-aisiais metais.

Apskritai ávertinti visà Lie-tuvos ir Lenkijos santykiøkontekstà labai sunku. Tai sa-votiðkas laimëjimø ir nesëkmiømiðinys . Manyèiau, kaddaugeliu atvejø jie Lietuvaibuvo labiau naudingi negu þa-lingi. Lietuva buvo atsilikusivalstybë ir tam tikra prasmebûtent toks �viðèiukas�. Tie-sa, susiklosèius palankiaikonjunktûrai, pasinaudojuskaimynø silpnumu, Lietuvaipavyko tapti valstybe �nuo jû-ros iki jûros�, sukurti karinæmonarchijà. Didelë sëkmë bu-vo privaèios nuosavybës vi-suomenës susikûrimas Lietu-voje (kaip buvæ visoje VakarøEuropoje). Nuosavybës santy-kiai buvo persmelkæ visuome-

næ iki pat gilumos. Tuo Lietu-va buvusi pranaðesnë uþ Ru-sià. Dël tos prieþasties prijung-tø þemiø gyventojai buvo pa-lankûs Lietuvai. Lietuviø ku-nigaikðèiai apsikrikðtydavostaèiatikiais, susituokdavo suvietinëmis rusëmis, susiriðda-vo giminystës, socialiniais ry-ðiais - taip Lietuva ten sukûrësavo valstybinæ struktûrà. Lie-tuviai sunaikino Rusios vals-tybinæ struktûrà ið esmës, kurkas labiau nei totoriai. Didelësrusø tautos dalis atskilo, ji ta-po orientuota á Vilniø. Tie ry-ðiai buvo stiprinami Baþnyti-nës unijos. Taigi galima saky-ti, kad valstybëje gyveno dviLietuvai lojalios tautos: lietu-viai ir gudai � jau nebe rusai.

LIETUVOS IR LENKIJOS SANTYKIØ ISTORIJA

11

Taigi pasinaudojus konjunk-tûra Lietuva tapo kaþkuo, bet jivis dar buvo silpna.

Ir, Jûsø manymu, unija su Len-kija padëjo Lietuvai sustiprëti?

Krëvos sutartis, personalinëunija, Lietuvai buvo praþûtinga.Taèiau kaþkà ir laimëjome: stip-rià sàjungininkæ, inteligentijossluoksnio atëjimà, kelio á Euro-pà pradþià. Tuo metu Lietuvabuvo atsilikusi, nebuvæ galimy-biø sukurti savo inteligentijossluoksná. Bet tokio sluoksnioporeikis buvæs, tad neaugantkadrams Lietuvoje viskas ëjo iðLenkijos. Ateidami vieni lenkaiatsivesdavo kitus, tad jø atvy-ko labai daug. Visø pirma tai bu-vo dvasininkai, pirkliai. Tai bu-vusi kolonizacija, prilygstantisprogimui. Lenkija europietið-koms vertybëms ásisavinti turë-jo ðeðis-septynis ðimtus metø,todël ten viskas vyko palaips-niui, nedidelëmis injekcijomis. OLietuvoje ávyko sprogimas. TaipLietuva ið dalies tapo antràjaLenkija, nes, nors lenkø nebu-vo labai daug, jie buvæ reikðmin-gi kaip intelektualai. Su jais at-ëjo paþanga. Lenkija buvo tarsidonorë, suteikianti visas euro-pietiðkas vertybes, nors kultû-rinës politikos Lietuvos atþvil-giu ji, manyèiau, neturëjo. Jei pa-þiûrëtume á vokieèiø kultûrinæmisijà ir palygintume jà su len-kø, tai bûtø kaip dangus ir þe-më. Tai vokieèiams padedantMaþojoje Lietuvoje atsirado lie-tuviø kalbos gramatika, pradë-tos spausdinti lietuviðkos kny-gos.

Kalbant apie dabartá � armanote, kad Lietuvai pavykstaapginti savo interesus santy-kiuose su Lenkija?

Manyèiau, kad Lietuva su-geba apginti savo interesus.Kita vertus, akivaizdu, kad pa-daroma ir klaidø. Svarbiausiayra suprasti, kad geri santykiaituri bûti paremti nauda valsty-bei, tokios naudos ieðkojimu,savø interesø gynimu. O esanttokiai geopolitinei konjunktû-rai, Lenkija mums yra be galoreikalinga. Ji reikalinga kaip ða-lis, galinti bûti regiono lydere,kuria dël savo dydþio, deja, ne-gali bûti nei Lietuva, nei, tarki-me, Slovakija. Kas þino, kas at-sitiktø, jei mûsø regiono ðalysnesusiburtø, nesusivienytø?Matome, kas vyksta aplinkui:Vokietija, Prancûzija, Suomijayra Rusijos draugës. VykstaEuropos �finliandizacija�. OLietuvoje � �këdainizacija�.Bent jau ðiuo poþiûriu gal mû-sø jaunoji karta galëtø kà pa-keisti...

Ar Jums nesusidaro áspûdis,kad dviðaliuose Lietuvos ir Len-kijos santykiuose ásivyravusiasimetrija: apie Lenkijos inte-resus, Lietuvos lenkø problemaskalbama kur kas daþniau irgarsiau nei apie Lietuvos irLenkijos lietuviø?

Dël to jau galima kaltinti mû-sø politikus, diplomatus. Turëtøbûti tam tikri prioritetiniai intere-sø pateikimai, pavyzdþiui, kal-bant apie lietuviø tautinës ma-þumos padëtá Lenkijoje. Svarbusfaktorius yra ir tai, kad Seinø,Punsko lietuviai esà lojalûs Len-kijos valstybei. O ar tai galimapasakyti apie Lietuvos lenkus?Aiðku, yra tokiø, taèiau ar jie turibalsà savo bendruomenëje? To-dël kalbant apie ávairias proble-mas, kad ir apie Lietuvos lenkøpavardþiø raðybà, reikëtø bûti kurkas atidesniems. Tiesiog reikiasuprasti ypatingà padëtá, kurio-je mes esame.

Audrius MAKAUSKAS

� LAIMËJIMØ IR NESËKMIØ MIÐINYS

(S. Birgelio nuotraukose �karinis paradas Vilniuje)

12

VILNIUJE POSËDÞIAVO

ðiol nesà bendros nuomonës,koks tos emigracijos mastas irkoks jos poveikis ne tik Lietu-vos valstybei, bet visos tautos

Nepriklausomos Lietuvosvalstybës stiprinimas ir uþ jos ri-bø atsidûrusiø lietuviø lietuvy-bës palaikymas iðlieka kertiniaiPLB uþdaviniai. Taèiau PasaulioLietuviø Bendruomenë keièiasi.Ðiuos pokyèius skatina procesai,vykstantys pasaulyje, bet visøpirma � Lietuvoje. Lietuvos in-tegracija á Europos Sàjungà irNATO bei aktyvus dalyvavimaskitose tarptautinëse organizaci-jose suteikë didesná saugumà ir

tarptautiná pripaþinimà. Tai dide-lis visame pasaulyje gyvenanèiølietuviø laimëjimas. Taèiau kartusu integracijos procesu atsiradonaujø pavojø, kuriuos bûtinanagrinëti ir ieðkoti bûdø maþintijø poveiká. PLB Seimo priimtojePasaulio Lietuviø Bendruomenësvizijoje ir misijoje bandyta á juosatkreipti dëmesá.

Visø pirma Lietuvos ásijungi-mas á didelæ ES erdvæ paskatinomasinæ lietuviø emigracijà. Ligi

Pakeliama vëliava

Ðv. Miðios ir prel. M. Krupavièiaus atminimo minëjimas PLB XII Seimo atstovus sveikina

Tris dienas trukæs Pasaulio Lietuviø BendruomenësSeimas Vilniuje subûrë 144 atstovus ið 32 pasaulioðaliø. PLB Seimas iðrinko naujà valdybà bei priëmë19 rezoliucijø. PLB valdyba pirmojo posëdþio metunauja valdybos pirmininke iðrinko Reginà Naruðienæið JAV. Seimo delegatams buvo pateiktos PLBvaldybos, kontrolës komisijos ataskaitos, aptartasPLB vizijos ir misijos projektas, svarstyti lituanistiniømokyklø uþsienyje steigimo ir veiklos klausimai.

13

iðlikimui. Kalba, ðvietimas, ðeima,tautinis solidarumas... � ðios ver-tybës taip pat atsispindëjo pa-rengtoje PLB vizijoje ir misijoje.Atrodo, kad kà nors naujo sun-ku bûtø sugalvoti, kas labiau ga-lëtø integruoti lietuvius ir padë-tø jiems iðlikti lietuviais. Taèiau

ðios vertybës iðliks tik graþiaisþodþiais, jeigu nebandysime su-prasti lietuviø bendruomeniniogyvenimo esmës, nepasisemsi-me patirties ið tø, kuriems ðiosvertybës daugelá deðimtmeèiøpadëjo organizuoti lituanistináðvietimà, kurti parapijas, para-

mos fondus, ginti tuomet oku-puotos Lietuvos interesus. Tassuvokimas ateina bëgant me-tams, aktyviai dalyvaujant bend-ruomeninëje veikloje, tarnaujantsavo bendruomenei.

Ar reikia keisti Lietuviø Char-tà, ar ne? PLB Seimo metu tekoiðgirsti nuomonæ, kad kai kurio-se valstybëse jos nuostatai �kve-pia� nacionalizmu ir nëra patrauk-lûs. Teko iðgirsti, kad iðmokus ja-ponø kalbà, paþinus kultûrà, ga-lima save jau laikyti tikru japo-nu. Ðie pavyzdþiai rodo, kaipsvarbu kurti ir stiprinti kraðtø lie-tuviø bendruomenes, ugdytitautiðkumo supratimà.

PLB Seimo metu pirmà kartàryðkiai atsispindëjo naujosiosemigracijos bangos idëjos. Su jo-mis á PLB ateina ir dabartinës Lie-tuvos gyvenimo patirtis. Ðis pro-cesas labai svarbus. PLB, kaiporganizacija, neturës ateities, jei-gu nesugebës suprasti tø pro-

XII PLB SEIMAS

LR prezidentas V. Adamkus Norinèiøjø diskutuoti netrûko

Balsavimo akimirka. Antrojoje eilëje Lenkijos lietuviai

14

viø Chartos principais ir PLBKonstitucija. Jos tarnaus lietu-vybës iðlaikymui.

XII PLB Seimo priimtoje re-zoliucijoje Lietuvos Prezidentas,Seimas ir Vyriausybë raginamiveiksmingiau spræsti masinësemigracijos klausimà. Pasiûlytataip pat ásteigti atskirà instituci-jà, kuri ágyvendintø Lietuvosvalstybës politikà iðeivijos klau-simais, koordinuotø veiklà ir fi-nansavimà, siekiant iðlaikyti uþ-sienyje gyvenanèiø lietuviø tau-tiná tapatumà. Ligi ðiol ðiuos klau-simus koordinuoja Tautiniø ma-þumø ir iðeivijos departamentasprie LR Vyriausybës. PLB Seimodalyviai atkreipë dëmesá, kad Lie-tuvoje gyvenanèiø tautiniø ma-þumø ir uþsienio lietuviø reikalaiyra ið esmës skirtingi. Augantemigracijos ið Lietuvos mastui,bûtina veiksmingiau vykdytiðios srities valstybës politikà.

PLB Seimas nedaug dëmesioskyrë lietuviø ðvietimui. Senasveiklos tradicijas turinèios lietu-viø bendruomenës gerai supran-ta jaunimo auklëjimo svarbà. Va-sario 16�osios gimnazijos pavyz-

Naujoji PLB valdyba (2006�2009): (ið kairës) Inga Januitytë�Lanchas(Prancûzijos LB), Petras Maksimavièius (Lenkijos LB), LoretaPaulauskaitë (Ispanijos LB), Stasys Kuliavas (PLJS pirmininkas),Regina Naruðienë (JAV LB) � pirmininkë, Birutë Nenartavièiûtë(Rusijos LB), Angela Vaièiûnienë (Kanados LB), Arûnas Teiðerskis(Airijos LB), Dalia Henke (Vokietijos LB), Jurga Vidugirienë (AirijosLB), Dalia Giedrimienë (JAV LB)

cesø, kurie vyksta naujojojeemigracijoje, jeigu nepadës nau-jai auganèiø bendruomeniø nau-jiems lyderiams suprasti kelis de-ðimtmeèius kurtos ir kasdienia-

me gyvenime patikrintos PLB vi-zijos ir misijos nuostatø. Naujojikarta á PLB atsineða taip pat daugnaujø, paþangiø idëjø. Daugelisjø tikrai suderinamos su Lietu-

Kalba Bronius MakauskasBalsø skaièiavimo komisija

15

dys parodë, kiek viena � geraiorganizuota ir aiðkius tautinioauklëjimo principus turinti �ðvietimo ástaiga gali iðugdyti lie-tuviø bendruomenës lyderiø.

Sparèiai gausëjanèiose lietu-viø bendruomenëse Vakarø Eu-ropoje vaikø lituanistinis moky-mas � vis dar neiðspræsta prob-lema. Vykstant Seimui dalis ðiøbendruomeniø atstovø bandësurengti atskirà pasitarimà ðiaisklausimais, taèiau dël organiza-ciniø sunkumø ðio sumanymobuvo atsisakyta. Seimas priëmëkelias rezoliucijas, kuriø ágyven-dinimas turëtø padëti pagerintilituanistinio ðvietimo padëtá.Kreipësi á atsakingas Lietuvosinstitucijas dël uþsienio lietuviøstudentø stojimo á Lietuvosaukðtàsias mokyklas tvarkos pa-tobulinimo, kursø lituanistiniømokyklø mokytojams rengimo irpan. Iðreikðta parama PasaulioLietuviø Jaunimo Sàjungai ir jossiekiams raginti jaunimà moky-tis gimtosios kalbos ir lavinti josmokëjimo ágûdþius.

XII PLB Seimas priëmë taippat svarbià rezoliucijà dël Nacio-

nalinio dokumentø fondo ypatin-gosios dalies dokumentø priei-namumo. Iðreikðtas susirûpini-mas dël Lietuvos RespublikosSeimo priimtø ástatymø, kurie su-varþo prieinamumà prie Naciona-linio dokumentø fondo ypatin-gosios dalies dokumentø. Seimasraginamas atðaukti galiojanèiusástatymus, kurie áslaptina saugo-mus buvusiø SSRS specialiøjøtarnybø dokumentus. Taip patkreiptasi á LR Seimà ir Vyriausy-bæ, esant reikalui, besiremianttarptautine teise, paspartinti de-rybø dël SSRS okupacijos þalosatlyginimo Lietuvai pradþià.

PLB Seimas priëmë ir kitasreikðmingas rezoliucijas, taèiaujos neiðspræs visø pasaulyje gy-venanèiø lietuviø problemø. Pa-saulis keièiasi labai dinamiðkai.Kartu keièiasi taip pat skirtinguo-se kraðtuose gyvenanèiø lietuviøpadëtis ir poreikiai. Daug kas pri-klausys nuo to, koká stiprø trau-kos centro vaidmená pasaulyjegyvenanèiø lietuviø atþvilgiu vai-dins Lietuvos valstybë. Tai su-dëtingas uþdavinys, reikalaujan-tis valstybës svarbiausiø ástaigøryþto ir iðmintingø sprendimø.

Kaip liudija pastarieji emigracijosdinamikos rodikliai, uþ Lietuvosribø atsidûrë dalis valstybës.Daug toje bendruomenëje kos-mopolitizmo, siaurø asmeniniø in-teresø, taèiau taip pat daug neið-naudotos ir reikalingos Lietuvaipatirties, þiniø bei idealizmo.

Petras MAKSIMAVIÈIUS

("Pasaulio lietuvis", 2006 rugsëjis)(S. Birgelio nuotraukos)

Lenkijos lietuviø atstovai XII PLB Seime

Petras Maksimavièius

16

Kultûros baruose

ÞOLINËS�Þemyna mieloji,Þemela geroji,Þemyna, þiedkelëla.

Tai tu mus augini,Tai tu mus neðioji,Þemyna, þiedkelëla.

Þiedeliais margaisiaisIr vaisiais saldþiausiais,Þemyna, þiedkelëla.

Palabink musIr stiprink mus,Þemyna, þiedkelëla.�

Ðia Þolinës ðventës giesmeprabilo á visus susirinkusiusPunske vieðëjæs �Kûlgrindos�apeigø folkloro ansamblis. Ðigiesmë buvo skirta Þemynai �þemei augintojai, þemei, kurimums duoda derliø, kuri mus vi-sus augina, visus neðioja, duodagyvybës ir galios.

Kad iðgirstume tokius þodþius,reikëjo nueiti ilgà kelià. Tai jau is-torija, kuriai daugiau nei dvideðimtmetø. Gráþkime prie iðtakø: pirmo-sios mugës ir koncerto.

Punsko parapijoje Þolinës at-laidai ðvenèiami nuo neatmena-mø laikø. Þolinë Punske � tai netik procesija, vainikai ir þolynai.Kiek þmoniø atmintis siekia, á at-laidus suplûsta minios parapijie-èiø, atvyksta kitø parapijø mal-dininkø. Baþnyèios vartus gau-siai apsëda elgetos. Jiems tai bû-davo proga gauti didesnæ iðmal-dà. Suvaþiuoja á atlaidus ir para-pijieèiø giminës, paþástami, sve-èiai. Tai gera proga susitikti, pa-sidalinti naujienomis, uþvaþiuotiá sveèius ar susëdus tiesiog antveþimo pasivaiðinti. Áprasta ið at-laidø lauktuviø namiðkiams par-

veþti, todël jokie atlaidai neapsi-eidavo be kromelninkø. Suva-þiuoja jie su ávairiausiais saldai-niais, riestainiais, roþanèiais, mal-

daknygëmis ar ðventais paveiks-lais. Atvaþiuoja ir ðiaip prekiau-tojø. Per Þolinæ Punske jau prieð80 metø buvo galima ir graþesnæ

17

skarytæ ar batus nusipirkti. Vy-rai turëjo progà naujà sëtuvæ ar-tëjanèiai rugiø sëjai ásigyti. Tàdienà ir visi Punsko þydeliai sa-vo krautuvëse daugiau prekiøturëdavo.

Norint pagyvinti ðventináðurmulá ir parodyti þmonëms ki-tokiø dalykø, negu per atlaidusatsiveþamø prekiautojø � buvonutarta ruoðti mûsø kraðto meist-rø darbø parodà. Ðis sumanymaskilo Meno komisijai, kuri buvoásteigta 1983 m. prie Lietuviø vi-suomeninës kultûros draugijos.Komisijai vadovauti iðrinkta kàtik baigusi etnografijos mokslusVarðuvoje Nastutë Aleksaitë.Komisijos iniciatyva tais paèiaismetais po Þolinës atlaidø buvosuorganizuota pirmoji liaudiesmeistrø mugë. Tam tikslui pasta-tyti graþûs mediniai nameliai.Tuometinis Draugijos pirminin-kas Romas Vitkauskas pritarëminèiai rengti mugæ ir surado lë-

ðø, o mûsø kraðto droþëjas Ze-nonas Knyza padarë dailius na-melius, kuriuose ne tik veikë dir-biniø parodos, bet ir menininkaibuvo ásitaisæ savo darbastalius.Stasys Vitkauskas ið Suvalkø aið-kino smalsuoliams tapybos pa-slaptis, Veronika Valenskienë iðPunsko, pasistaèiusi stakles, ro-

FOLKLORO FESTIVALIS

dë, kaip audþiamos rinktinës lo-vatiesës, Nastutë Aleksaitë iðVaitakiemio audë juostas, o Iza-belë Filevièienë ið Smalënø mar-

18

linës atlaidus prie eþero skambë-jo Lietuvos mokslinës ekspedi-cijos dalyviø � ðiandien garsiømokslininkø ir liaudies dainø at-likëjø: Evaldo Vyèino, Dalios Ra-èiûnaitës ir kitø � balsai. Per 15metø per Þolinæ koncertavo�Nadruva� ið Karaliauèiaus krað-to, Marcinkonys, Punia, �Indra-ja� ið Kurðënø, �Raskila� ið Birð-tono ir daug kitø folkloro kolek-tyvø bei kaimo kapelø.

Ðiemet vakaro ansambliø pa-sirodymà drásome pavadinti Þo-linës folkloro festivaliu, nes ja-me dalyvavo jau visas bûrys

gino marguèius. Mugëje dalyva-vo ir daugiau mûsø kraðto atsto-vø: Zenonas Knyza (VidugiriøBûda), Natalija Januðauskienë(Punskas), Aldutë Balulytë (Kle-vai), Genë Aleksienë (Þvikeliai),Saulius Jurkiûnas (Punskas), Vy-tautas Malinauskas (Ðlynakie-mis). Mugë susilaukë labai dide-lio susidomëjimo.

Vëliau pradëta ruoðti ta pro-ga ansambliø pasirodymus. Popenkeriø metø á Þolinës ðventæatvyko folkloro ansamblis ið Ger-vëèiø kraðto ir pasirodë kà tik su-sibûræ Punsko �Gimtinës� daly-viai. Kitais metais Punske per Þo-

19

dainininkø ir muzikantø. Pirmàkartà buvo uþdegtas festivaliougnies ratas. Á scenà jo uþdegtibuvo pakviesti:

� buvusi Meno komisijos va-dovë Nastutë Sidarienë,

� anuometinis LVKD pirmi-ninkas Romas Vitkauskas,

� dabartinis LLD pirmininkasAlgirdas Vaicekauskas,

� Punsko valsèiaus ðeiminin-kas, Þolinës ðventës globëjasVytautas Liðkauskas,

� Lenkijos lietuviø etninëskultûros draugijos pirmininkëAldona Vaicekauskienë,

� vakaro garbinga vieðnia, þi-noma liaudies dainø atlikëja Ve-ronika Povilionienë,

� apeiginio meno folklorogrupës �Kûlgrinda� ið Vilniausvadovë Inija Trinkûnienë,

� netradicinio folkloro an-samblio �Kitava� ið Panevëþiovadovas,

� Punsko folkloro ansamblio�Alna� vadovas Vytautas Bat-vinskas,

� Punsko folkloro ansamblio�Gimtinë� ðiuometinë vadovëAngelë Babkauskienë,

� �Ðalcinuko� vadovë EditaBalkevièienë.

Áþiebus festivalio ugnies ra-tà �Kûlgrinda� atliko dainà apieugná. Kûlgrinda � tai slaptas, ak-menimis grástas kelias po vande-niu, per pelkæ ar eþerà á pilá. Kûl-grinda senovëje buvo laikoma iráðventinimo (iniciacijos) keliu.

Apeigø folkloro grupë �Kûl-grinda� susibûrë 1990 metais.Ákûrëjai � Jonas ir Inija Trinkû-nai � vadovauja grupei iki ðiol.Ansamblyje dalyvauja 17-25 me-tø vaikinai ir merginos, pasipuo-ðæ pagal 10-12 amþiø archeologi-nius radinius rekonstruotaisdrabuþiais. Aprangai bûdingadaug þalvario papuoðalø, tradi-

20

ciniø raðtø juostø. Ansamblispirmasis ëmë puoðtis ir propa-guoti archajiðko stiliaus apran-gà ir tà laikotarpá atitinkantá re-pertuarà. �Kûlgrindos� repertu-are vyrauja Rytø Lietuvos folk-loras, sutartinës, skamba kank-lës, dûdmaiðiai, skuduèiai ir bûg-nai.

Ansamblis yra parengæs ke-lias programas: �Ugnies apei-gos�, �Perkûno giesmës�, �Prû-sø giesmës�, �Vilniaus piliø ritu-aliniai ðokiai�; kalendoriniøðvenèiø programas, þmogausgyvenimo ciklo apeigø progra-

mas - krikðtynø, jungtuviø, lai-dotuviø ritualus.

�Kûlgrindos� parengtosprogramos parodytos Vikingø irGyvosios archeologijos festiva-liuose Lenkijoje, Baltarusijoje,Latvijoje, Rusijoje, Vokietijoje,Ðvedijoje, Didþiojoje Britanijoje,Arcana Europa festivalyje Ispa-nijoje, Pasaulio etniniø religijøkongresuose Graikijoje, Belgijo-je, Ritualø festivalyje Pietø Ko-rëjoje, Tradicijø konferencijojeIndijoje, Gyvosios archeologijosdienose Kernavëje, Trakuose.Ugnies apeigomis atidarytas

21

Lietuvos Sàjûdþio 10 metø mi-nëjimas, Vilniaus miesto festi-valis �Skamba, skamba kank-liai�, Vilniaus dienos, �Baltica�,Lietuviø dainø ðventë bei kitirenginiai. �Kûlgrinda� daugkoncertuoja Lietuvos mokyk-lose, supaþindindama mokslei-vius su autentiðka lietuviø liau-dies muzika. Ypaè didelæ átakàformuojant teigiamà jaunimopoþiûrá á etninæ kultûrà ansamb-lis daro kasmet koncertuoda-mas alternatyviosios jaunimomuzikos festivalyje �Mënuojuodaragis�.

Ansamblis Lenkijoje buvæsjau ne kartà. Jis pasirodæs PetroLukoðevièiaus jotvingiø ir prû-sø pilyje Ðilainëje, Keltø muzikosfestivalyje Dauspûdoje, prista-tæs �Ugnies apeigas� ir �Joni-nes� Plociène ðalia Suvalkø vy-kusiame Archeologijos festiva-lyje �Viduramþiai Lenkijoje ir Jot-voje�.

Þolinës ðventëje Punske nepirmà kartà dalyvavo mums vi-siems gerai paþástama ir gerbia-ma Veronika Povilionienë. Josvardas neatsiejamas nuo lietuviøliaudies dainø. Nors Veronika tik-

ra dzûkë, gimusi netoli sienos,Kreivoniø kaime, Lazdijø rajone,bet jai nesvetimas visas lietuviøliaudies dainø repertuaras. Mo-kësi Veronika Kapèiamiesèio vi-durinëje mokykloje, o vëliau bai-gë Vilniaus universiteto Istorijos� filologijos fakultetà. Dirbo Lie-tuvos liaudies teatro trupëje, Lie-tuvos liaudies buities muziejuje,Kauno etnokultûros centrodainininke, Lietuvos liaudieskultûros centro Paproèiø ir apei-gø skyriaus vyr. specialiste. Ðiuo

22

metu dirba Vilniaus mokytojø na-muose.

Su savo ákurta folkloro gru-pe �Blezdinga� (su solinëmis irbendromis programomis) kon-certavusi ávairiuose pasauliokraðtuose: Australijoje, JAV, Di-dþiojoje Britanijoje, Vokietijoje,Belgijoje, Norvegijoje, Suomijo-je, Ðvedijoje, Vengrijoje, Rusijo-je, Ukrainoje, Rumunijoje, Len-kijoje. Yra atstovavusi Lietuvaiávairiuose svarbiausiuose festi-valiuose.

Veronika Povilionienë � taiiðskirtinë figûra lietuviø muziki-nëje kultûroje. Ji tapusi lietuviøliaudies dainø simboliu, tapati-nama su liaudies pramote, savoposmais galinèia sujudinti nevienà ðirdá. Ðiltas, nuoðirdus irgalingas it vargonai jos balsasuþlieja sielà ramybe. Galbût to-dël jos reikia visiems, o ji negai-lestingai dalija save. Reikëjo da-lelës ir mums, gausiai susirinku-siems Þolinës vakarà á festivalá.Ji pabuvo vakaro geroji dvasia,su visais dainavo ir linksminosi.Kad surado laiko atvykti á mûsøkraðtà - tai ne tik sentimentai, bet

ir ypatingi jausmai. Sàlytis su tapaèia tarme ir kultûrine tradicija,kaip ir gimtojo Kreivoniø kaimo.Kaip pati prasitaria, dþiaugiasikiekvienu atvykimu ir tuo, koksðis kraðtas graþus, kaip graþiai ið-laikytos tradicijos.

Kita gerbiama vieðnia � taiAsta Veverskytë, kuri po dauge-lio metø vël atvyko á mûsø krað-tà. Ji Punsko ir Seinø kraðte pa-dëjo gyvuoti liaudies dainai. Kad

ðiandien galime suruoðti festivalá� tai ir Astos buvusio darbo vai-sius. Asta padainavo dvi mûsøkraðto liaudies dainas.

Þolinës festivalyje daug dë-mesio susilaukë �Alnos� daly-viai, panorëjæ kartu ðvæsti ir an-samblio gyvavimo 10-metá.1996 m. susibûrusiai �Alnos�grupei pradþià davë Batvinskøðeimos ansamblis (Vytautas, Ire-na, Onutë), dalyvavæs 1996 m.rugpjûèio mënesá XX ðiaurëstautø festivalyje Gdanske. �Al-na� per 10 metø aplankë daugLenkijos ir Lietuvos vietoviø, da-lyvavo ávairiose apþvalgose,festivaliuose ir kituose rengi-niuose. Ið jø verta paminëti: Tarp-tautiná folkloro festivalá �Dzûkøgodos� Varënoje ir Dauguose,Punsko dienas Tauragëje, Tauti-niø maþumø ansambliø apþvalgàVarðuvoje, Pasaulio lietuviø dai-nø ðventæ (1998 ir 2003 m.), Eu-ropos dienas Poznanëje, III ka-pelø konkursà Rydzevo vietovë-je, Seinijos dienas Vilniuje (2000m.), 2005 m. �Gero ûpo!� varþy-tuves, Punsko dienas Varðuvoje(2005 m.).

�Alna� dalyvauja tradici-

23

niuose mûsø kraðto renginiuo-se: Lietuvos Nepriklausomybësðventëse Punske, Poezijos pava-saryje, ansambliø sàkrydþiuose,Suvalkø, Vengoþavo, Vygriø folk-loro ðventëse - mugëse, kalen-dorinëse ðventëse - Uþgavënë-se, Joninëse, Oninëse, Þolinëje,Kûèiose bei Tradicinio velykiniomeno parodose-konkursuose.

�Alnos� ir �Gimtinës� daly-viai prisiminë, kaip Punsko 400metø jubiliejaus proga dainavosu Veronika Povilioniene prie Se-nosios klebonijos, ir pakvietë jàkartu padainuoti.

�Alna� daug kartø atstova-vo mûsø kraðtui ir Lenkijos lie-tuviø etninës kultûros draugijaikartu su Punsko etnografiniu an-sambliu �Gimtinë�, sudarydamavienà bendrà ðeimyniná ansamb-lá. Prisimindami bendras iðvykaskartu padainavo keletà dainø.

�Gimtinës� dalyviai nuo1988 m. dainuoja, groja ir ðokatai, kà jaunystëje patys iðmokoið savo tëvø ir seneliø. Ansamb-lis dalyvavæs daugelyje folklorofestivaliø, kitø ðvenèiø proga tiekLenkijoje, tiek Lietuvoje. �Gimti-në� ir �Alna� turi daug bendrø

(S. Birgelio nuotraukose �Þolinës akimirkos)

dainø, bet yra tokiø, kurios mëgs-tamos visomis progomis.

Nuo senø senovës kiekvie-nas mûsø kaimas turëjæs savomuzikantus. Jie armonika grojo,smuikeliu grieþë. Be jø nebûtøbuvæ nei linksmybiø, nei vestu-viø, netgi krikðtynø. Þinomasmûsø kraðto muzikantas - tai Si-gitas Ðliauþys ið Valinèiø kaimo,grojantis ne tik su �Gimtinës� ka-pela, bet taip pat perduodantismuzikavimo tradicijas jaunimui.Jis atliko savo mëgstamà polkà,smuiku pritariant �Alnos� daly-vei Alicijai Malinauskaitei.

Á scenà pakviestas ansamb-lis �Ðalcinukas�. Ði folkloro vai-kø ðokiø grupë susibûrë 1992 m.Vaikams uþaugus ir pasklidus pokitus kolektyvus kelerius metustokios grupës nebuvo. Jos vëlpasigesta vykstant Punsko an-sambliams á Lietuvos televizijos�Gero ûpo!� varþytuves. Prieðvykdama á Vilniø grupë pasiva-dino �Ðalcinuku�. Jie kaip maþy-tis upeliukas dar tik trykðta ið sa-vo gelmiø prisimindami mûsøkraðto ðokius ir ratelius. Grupeivadovauja Edita Balkevièienë.

�Ðalcinukas� ðoko savo mëgs-tamiausius ðokius �Punsko klum-pakojá�, �Ðuldi ruldi� bei �Petke-vièiaus polkà�.

Tradicinio folkloro dalis pa-sibaigë. Teko visiems dalyviamspadëkoti ir pakviesti netradiciniofolkloro grupæ, pasivadinusià�Kitava�. Ði grupë susibûrë 2001m. ir atstovauja Ðiauliø universi-teto Socialiniø mokslø fakultetui.Grupës atlikëjai netradiciðkai in-terpretuoja lietuviø liaudies mu-zikà, kuri derinama su roko, bliu-zo, dþiazo bei popmuzikos ele-mentais. Ði muzika tinka ne tikklausytis, bet ir ðokti. Jà atliekantlinksminosi visi susirinkusieji:senimas, jaunimas ir vaikai.

Pirmà kartà ðiemet per Þolinæsuþibo su dideliu trenksmu ug-nies juosta. Tà vakarà abejingø-jø nebuvo. Visi iðëjo laukan pa-siþiûrëti mirguliuojanèiø dangu-je ðvieseliø ir besileidþianèio ávai-riaspalvio þvaigþdþiø lietaus.

Fejerverku festivalis nesibai-gë. �Kitava� grojo toliau, ir visi,kas pajëgë � linksminosi iki ryto.

A.V.

24

�Linas kraièio skryniojeir dabarties buityje�

Áprasta, kad Þolinës ðventë-je Punske gali pamatyti ne tikávairiausiø tautodailës dirbiniø,bet ir sutikti nekasdieniðkai pa-sipuoðusiø jaunø mergeliø, mo-terø ir vaikø. Tà dienà Punske�karaliauja� linas. Tai KristinosKriûnaitës dëka galime pasi-puoðti lino drabuþiais. Jos vado-vaujamos Lietuvos þemës ûkiorûmø �Verpstës� skyriaus mote-rys siuva, mezga, siuvinëja ir ku-ria drabuþius tik ið natûraliø au-diniø: vilnos ir lino. Linas vasa-rà ne tik patogus, bet taip patiðsiskiriàs pabodusiø dirbtiniøaudiniø karalystëje.

Prieð kelerius metus Kristi-nos vadovaujamos moterys pra-dëjo kurti kolekcijà �Mes baltai�.Pirmaisiais metais tai buvo lino

ÞOLINËS PARODOS

suknelës, skraistës, skaros, pa-puoðtos �gyvybës medþiu� irþalvariu. Kitais metais prie linodrabuþiø buvo priderintos ðilkoskraistës, kurias iðdaþë Baltijos

jûros tematika Lietuvos ir Latvi-jos moterys. Ðiemet lino drabu-þiais aprengtos visos �Alnos� ir�Ðalcinuko� ansambliø mergai-tës. Taip pasipuoðusios jos da-lyvavo apeiginëje inscenizacijo-je �Nuo grûdelio iki stalo�.

Senojoje klebonijoje iðvydo-me parodà, pavadintà �Linaskraièio skrynioje ir dabarties bui-tyje�. Tai buvo bendra Punsko irLietuvos paroda. Mes iðtraukë-me ið savo kraièio skryniø gra-þiausius lino rankðluosèius, stal-tieses, lovatieses. Kristina atve-þë �Ðiuolaikiná linà�. Parodoje ið-vydome palaidines, papuoðtassenoviniu peltakiu, lino kojinai-tes, dailiai nunertas bliuzeles,�jaunatviðkas� rankines. Labiau-siai visus suþavëjo nunerti plo-nyèiai lyg voratinklio tinklas ða-likai, galintys pritikti prie dauge-lio ðventiniø drabuþiø.

Ðià kolekcijà kûrë Galina Sta-sionienë. Tai labai ádomi asme-

25

nybë. Gimusi Tauragëje, motinosþemaitës ir tëvo totoriaus nuoOrienburgo ðeimoje. Toje ðeimojevisi buvo ðiek tiek menininkai:motina mezgëja, tëtis tapytojasir droþëjas. Jos mezgimo stilius -tai moèiutës ið Uralo palikimas.Ji mezgë nuostabias Orienburgoskaras ir parodë, kaip gimsta ávai-riausi raðtai. Prieð kelerius metuspradëjo kurti visokias maþiausiasskareles, kepuraites bei bliuzelessavo vaikams ir paþástamiems.Vëliau kilo sumanymas suvienytidviejø kultûrø - Lietuvos lino beiOrienburgo skarø - tradicijas.Taip atsirado kolekcijoje lininëssuknelës, bliuzelës, tunikos, ska-ros ir kiti mezginiai.

�Molio stebuklai�

Klebonijoje galëjome iðvystidar vienà parodà - �Molio ste-buklai�. Tai tikros molio groþy-bës, kurias atveþë Kurðënø tau-todailës ir amatø centro meistrësVirgilija Ðufinskienë ir jos dukraRenata.

Kurðënai nuo seno garsëjamolio dirbiniais. Ir ðiandien dar-buojasi didelis bûrys meistrø, ku-rie þiedþia ir dekoruoja nuosta-

biausius varpelius, vërinius,ðviestuvus, vazas, indø komp-lektus ar paprasèiausius puode-lius. Senovë èia tikrai susipynu-si su ðiuolaikinëmis tautodailëstendencijomis. Akis, ápratusi prierusvo ir þalsvo molio, ðá kartà ið-vydo ryðkø, margaspalvá vaze-liø ir kitø indø dekorà.

Ðiemet baþnyèios aikðtë pa-sipuoðë vienu labai dailiu name-liu, kuris buvo pastatytas Inter-reg projekto lëðomis. Tai ne tik

graþus, bet ir apsaugantis nuolietaus ir vëjo namelis. Jis labaipravertë pirmà mugës dienà. Èiagalëjo pasislëpti Punsko pagrin-dinës ir gimnazijos moksleiviai,susirinkæ á amatø demonstravi-mà. Ðià pastogæ pavadinome pa-sakø nameliu, nes jame ðeiminin-kavo vaikai ir jaunimas, susine-ðæ savo atliktus darbus. Ásikurtipadëjo ir p. Birutë Krulienë, ap-staèiusi namelá raganomis antðluotø, naminukais, angelëliais irkitais ávairiausiø pasakø herojais.

�Nuo grûdelio iki stalo�

Jau spëjome primirðti, koksesàs sunkus rugiapjûtës darbas,o jaunimas net neásivaizduoja,kaip reikëtø rankomis sëti, dal-giu nukirsti rugius, suriðti á pë-dus, sumalti ir duonelæ iðkeptinaminëje krosnyje. Sutikome Lie-tuvoje p. Danutæ Kuèinskienæ,kuri iðtyrinëjusi visas senàsiasduonos receptûras. Jos iðkeptaduona ypatinga. Gal neatrodo ið-vaizdþiai, bet skonis yra nepaly-ginamas su jokios kitos, iðkep-tos kepykloje, duonos. Jos uþ-valgæs gali ilgai bûti sotus.

26

Pirmà kartà grûdelio kelià�Ðalcinuko� dalyviai su savomokytoja Edita, vadovaujant p.Kristinai, parodë mokslinës kon-ferencijos metu Punske. Ðá kartàvisi ruoðësi ilgai ir kruopðèiai.�Gimtinë� ir �Alna� iðmoko ap-eiginiø rugiapjûtës dainø, p. Da-nutë grûdø ratilais, vaizdu-ojanèiais darnà, nubarstë takà, op. Kristina visus apeiginës da-lies dalyvius aprengë stilizuotaisbaltiðkais lino drabuþiais. Tik�Gimtinë� liko su rugiapjûtësdarbiniais drabuþiais: baltaismarðkiniais ir prijuostëmis � taip,kaip seniau eidavæ á laukus ru-giø kirsti. Po derliniø vainiko átei-kimo ceremonijos maþiausieji at-liko inscenizacijà � vaizdavo ru-gio kelià iki duonos kepalo. Ta-da p. Danutë áneðë á scenà du-onos kepalà ir á visus prabilo poe-tø ir savo þodþiais apie duonà.�Duona vakar ir ðiandien.Ji kasdieninë ir ta pati, ir viskitokia.Ji visada reikalinga þmogui,Nes duona � tai tikra malda,

Kurios nesukalbëjæsNaujos dienos nepradësi.Nes duona � iðtakos,Kur pradþià ima upë,Kuri vadinasi � gyvenimas�.

E. Mieþelaitis

Duona yra vienas ið seniau-siø þmoniø valgiø, pradëtø var-toti, kai þmonës dar nemokëjodirbti þemës. Duona plaèiau pa-plito atsiradus þemdirbystei,neolite, kai didesnëje Europosdalyje, kartu ir Lietuvos terito-rijoje, jau buvo auginami kvie-èiai, mieþiai, soros, rugiai. Ga-limas dalykas, kad ið ðiø javømiltø buvo gaminama neraugin-ta duona � stori, apvalûs bly-nai. Rauginta duona atsiradu-si taip pat labai seniai. Þino-ma, kad raugintà duonà egip-tieèiai valgë II tûkstantmetyje p.m. e. Pagal Tandamos iðkase-nas nustatytas duonos kepalë-lis, iðkeptas 4000 � 3500 m. p.m. e. Ji buvo kepama dviejø rû-ðiø: neakyta, t. y. nerauginta, irakyta - ant ákaitintø akmenø,uþdengiama moliniais smailia-dugniais puodais. Taip tuo me-tu buvo kepama duona.

Mûsø protëviams duona tu-

rëjo didelæ reikðmæ. Ji plaèiaiminima seniausiame liaudieskûrybos þanre: smulkiojoje tau-tosakoje, sutartinëse, sakmëse,kalendorinëse bei agrarinëseapeigose ir kt. Þiloje senovëjeduona buvo suasmeninta ir su-dievinta.

Senovës lietuviai, kaip ir ki-tos þemdirbiø tautos, duonàpelnë sunkiai, todël jà labaibrangino, supo pagarba, kûrëapie jà pasakas.

Að, Danutë Kunèienë, gyve-nanti Lietuvoje, Kauno mieste,

27

jau deðimt metø kepu sau duone-læ. Kaip iðsikepti sveikà duone-læ, pradëjau domëtis 1990 m.Turëjau sveikatos problemø. Ne-galëjau maitintis maistu, kurisyra parduotuvëse, valgyklose.Tuo metu kûrësi miestuose svei-katingumo klubai. Á juos bûrësiþmonës, kurie norëjo daugiausuþinoti apie sveikà gyvensenà.Jau tuo metu atsirado literatû-ros apie sveikatos palaikymà(tokiø autoriø kaip: Toli Bre-gas, Ðeltonas, Azao, Ksareras,Vaiðtarienë, Nadieþda Semio-

nova ir kt.). Taip þingsnis poþingsnio pradëjau domëtis svei-ka, paprasta mityba. Lankiausisveikatingumo mokyklose, semi-naruose, sveiko maisto ðventë-se. Mokëmës gaminti sveikà,ðvarø maistà. Jau 16 metø esuvegetarë. Pasikeitë poþiûris ámaistà. Dabar jauèiuos gerai. Irtoliau domiuosi sveikos gyven-senos pagrindais. 2003 m. ir2005 m. dalyvavau sveiko mais-to konkurse Lietuvoje dël �ðei-mininkiø ðeimininkës� vardo. Irtapau nugalëtoja. 2005 m. pri-staèiau duonà. Iðkepiau dideláapie 10 kg duonos kepalà savotëvø namø duonkepëje. (Duon-kepëje, kuriai per 50 metø, pir-mà kartà kepë toks didelis ke-palas.) Prieð konkursà apklau-sinëjau daug senoliø, kokià jiearba jø tëveliai kepë duonà.Svarbiausia, kad supratau liau-dies patarlæ: �Duona ne per vë-jus ateina�. Tai ðventa teisybë.

Taip pat 2005 m. dalyvavauLatvijoje, Ventspilyje, vykusiojetarptautinëje floristø ðventëje irpristaèiau darbà, kurio tema�Grûdo kelias iki stalo�. Tadapamaèiau, kaip þmonës tuo do-misi ir kaip artimas yra grûdo

ir þmogaus gyvenimas. Supra-tau, kad jaunajai kartai reikiakalbëti, pasakoti apie duonoskelià. Kaip ji ateina iki stalo...

Dþiaugiuosi galëdama daly-vauti ðventëse ir pristatyti duo-nà. Esu dëkinga uþ pakvietimàdalyvauti Þolinës ðventëje Puns-ke. Tokioje ðventëje toli nuo na-mø dalyvavau pirmà kartà. La-bai atsakingai ruoðiaus papa-sakoti þmonëms, dalintis su jaisreceptais. Þolinës proga duone-lei �nuaudþiau� ið kvieèiø var-pø rankðluostá. Ant tokio derli-niø rankðluosèio duonelë atro-do nuostabiai.

Taip buvo iðreikðta pagarbaþemei, artojui, duonos auginto-jams ir duonos valgytojams.

�Seniai þmogus lenkësi þe-mei ir duonai.

Þeme, þemynële, atliûliuokBaltaisiais rugiø laukais.Þeme, þemynële, atsiûbuokVerkianèiais mano berþais.Þeme, þemelële, tebûnieTavo duona mums � saldi,

skalsi.�Aldona VAICEKAUSKIENË

(S. Birgelio nuotraukose � Þolinësstendai ir vainikai)

28

Archyvuose sklaidyti storas biurokra-tinio susiraðinëjimo bylas � sunkus irkartais monotoniðkas darbas. Taèiauvisi tie sunkumai ið karto pranyksta,kai netikëtai daugybëje ávairiø oficia-liø raðtø randi kokià nors smulkmenàar netikëtà faktà. Varðuvos senøjøaktø archyve, perþiûrëdamas1902 m. Suvalkø gubernijos þandarøvaldybos virðininko pulkininkoFiodoro Leontjevo mënesines ataskai-tas Varðuvos generalgubernatoriauspadëjëjui policijos reikalams, tarp kitødalykø aptikau pora praneðimø, kurieturëtø sudominti ir �Auðros� þurnaloskaitytojus. Jie svarbûs ir mûsøkultûros istorijai. Viename ið jøkalbama apie vyskupo Antano Bara-nausko laidotuves Seinuose, o kitameapie dailininko Antano Þmuidzinavi-èiaus (1876�1966) ir mokytojoJuozapo Radziukyno (1844�1925)nuotyká, kai jie, atvykæ á Suvalkøgubernijà, bandë aplankyti archeologi-jos paminklus.

Þandarø ataskaitose uþfiksuota labai daug svar-biø faktø ir ávykiø, kuriø tikslumu galima pasitikëti.Þinoma, daugiausia yra informacijos apie visokiuskriminalinius ávykius, gaisrus, pareigûnø nusiþen-gimus ar panaðius dalykus. Pasitaiko ir gana retøatvejø, kuriuos galima priskirti ádomybiø srièiai. Su-valkø gubernijos þandarø valdybos virðininko pul-kininko F. Leontjevo praneðime (1902 m. liepos mën.)skaitome tokià informacijà: liepos 5 dienà pusë vie-nuolikos ryto á Virbalio geleþinkelio stotá ið SanktPeterburgo imperatoriðkuoju traukiniu atvyko Ita-lijos karalius Viktoras Emanuelis III. Karalius sto-tyje praleido pusvalandá ir 11 valandà sëkmingai

iðvyko á uþsiená. Toks stabtelëjimas buvo reikalin-gas bagaþui perkelti ið vieno traukinio á kità. Prane-ðime paþymima, kad Virbalio stotyje Italijos kara-liaus nesutiko jokie oficialûs asmenys. Tame pa-èiame liepos mënesio praneðime yra apraðytas irkitas ádomus faktas. Liepos 9 d. automobiliu ið Kau-no per Marijampolæ, Suvalkus ir Augustavà vaþia-vo susisiekimo ministras Chilkovas. PernakvojæsAugustave kità dienà ministras iðvyko Minsko kryp-timi.

Taèiau pakaks rankioti ádomybes. Pereikime prieapraðymo tø faktø, kurie paminëti straipsnio pra-dþioje. Chronologiðkai pradëkime nuo dailininko A.Þmuidzinavièiaus ir gimnazijos mokytojo J. Radziu-kyno atsitikimo. Tuo labiau kad ðio fakto pavieði-nimas yra svarbus ir archeologijos mokslo istorijai.Kuo èia dëta archeologija? Prano Kulikausko ir Gin-tauto Zabielos paraðytoje �Lietuvos archeologijosistorijoje� teigiama, kad J. Radziukynas �Lietuvosarcheologijos istorijoje daugiausia þinomas kaipvieno nedidelio darbo apie Uþnemunës piliakalniusautorius� (p. 176). J. Radziukyno knyga vadinosi�Suvalkø rëdybos pilekalniai su þemlapiu� ir Var-ðuvoje iðspausdinta 1909 metais. Taip pat dailinin-kui A. Þmuidzinavièiui archeologijos dalykai nebu-vo svetimi.

Aiðkumo dëlei paminëkime kelis A. Þmuidzina-vièiaus ir J. Radziukyno biografijos faktus, kurieturëjo átakos jø tarpusavio ryðiams. Svarbiausia,kad jie abu buvo kilæ ið vieno kraðto � Seirijø para-pijos (A. Þmuidzinavièius gimæs paèiame Seirijømiestelyje, o J. Radziukynas � Sutros kaime). A.Þmuidzinavièius savo atsiminimuose �Paletë ir gy-venimas� raðo: �Kartà sekmadiená tëveliai mus nu-sivedë pas kaimynà, tëvelio gerà draugà, ûkininkàVincà Radziukynà. Ten buvo atvykæs ið Varðuvosjo giminaitis gimnazijos mokytojas Juozas Radziu-kynas. Sveèias, suþinojæs apie mano gabumus, kal-bino tëvà bûtinai leisti mane toliau mokytis á gim-nazijà. Bet tëvas tiktai ranka mostelëjo: kokia èiagalinti bûti kalba apie gimnazijà, jeigu reikia nuolatskolas ir nuoðimèius mokëti, o dar kai kuriuos irnaujus trobesius statyti, nes seni griûva� (p. 57�58). Toliau jø abiejø keliai susipynë Varðuvoje. J.

Ið mûsø praeities

Þandarø virðininko ataskaitas pavarèius

29

Radziukyno biografijoje Varðuvos miestas uþima la-bai svarbià vietà: 1866�1871 m. studijavo Varðuvosuniversiteto Istorijos ir filologijos fakultete; 1872�1911 m. mokytojavo keliose Varðuvos gimnazijose,kur dëstë graikø ir lotynø kalbas. A. Þmuidzinavi-èius Varðuvoje nuo 1899 m. studijavo tapybà ir dir-bo pradþios mokyklos mokytoju. Reikia paminëti,kad A. Þmuidzinavièius buvo baigæs Veiveriø mo-kytojø seminarijà.

Dabar pereikime prie konkretaus 1902 m. ávykioapraðymo. J. Radziukynas savo knygoje �Suvalkørëdybos pilekalniai su þemlapiu� raðo: �Vienas pile-kalnis yra Augustavo paviete, kurá svarbu man bu-vo paþinti, bet uþ toká uþdraustà geidimà sunkiailikau nubaustas: kelionëje buvau suimtas akyveiz-doje daugelio liudininkø ir po ypatiðka sargyba �pri-stavo� nuveþtas á Gardinà, idant iðsiteisinèia ið pa-vojingø sumanymø� (p. 3). Ið þandarø praneðimoapie ðá ávyká suþinome daugiau detaliø.

1902 m. birþelio 12 d. ið Gardino á Augustavoapskrities Berþënø kaimà atvyko du neþinomi inteli-gentai, kurie ið iðvaizdos buvo panaðûs á vokie-èius. Ðie asmenys su savim turëjo dëþæ, su kurianuvyko á Kelbaskø kaimà uþ dviejø varstø nuo Ne-muno. Èia apsistojo atskirai stovinèiame namelyjeir ëmë kaþkà raðyti. Po keturiø valandø ið Gardinopirmos nuovados atvyko pristavas Lukinas, areð-tavo minimus asmenis ir iðveþë á Gardinà.

Toliau þandarø virðininkas paþymi, kad pagalslapta surinktus duomenis nustatytos sulaikytøjøasmenybës. Tai Varðuvos antrosios berniukø gim-nazijos mokytojas, valstybës patarëjas JuozapasRadziukynas ir miesto pradþios mokyklos mokyto-jas Antanas Þmuidzinavièius. Pas juos per kratàGardino policijos valdyboje nieko, iðskyrus dëþæsu daþais ir akvareles, nerasta. J. Radziukyno uþra-ðø knygelëje buvo archeologiniai uþraðai. Nerastajokiø planø ir brëþiniø, dël kuriø bûtø galima juosátarti ðnipinëjimu. Areðtuotieji paaiðkino, jog jie ke-tino pësèiomis keliauti Nemuno pakrantëmis ir pieðtivaizdus (etiudus).

Kà tik pateiktas archyvinis paliudijimas apie J.Radziukyno nuotyká patikslina jo archeologiniø ty-rinëjimø geografijà ir biografijos faktus. A. Þmui-dzinavièiaus atsiminimuose ðis faktas neminimas.

Vyskupo Antano Baranausko biografija yra ge-rai iðtyrinëta. Èia spausdinamas jo laidotuviø apra-ðymas daugiau ádomus dël to, kad tai aukðto cari-nio pareigûno � Suvalkø gubernijos þandarø virði-ninko � autentiðkas paliudijimas.

1902 m. gruodþio 3 d. raðyto praneðimo pradþio-

je þandarø pulkininkas F. Leontjevas nurodo, kadlapkrièio 13 d. vakarà (praneðime datos senuojustiliumi, ir jas tokias èia pateikiame) Seinø miestestaiga mirë Seinø vyskupijos vyskupas AntanasBaranauskas (Baranovskis). Lapkrièio 18 d. apiepenktà valandà vakaro mirusio vyskupo kûnas iðvyskupø rûmø buvo iðneðtas á katedrà. Susirinkæparapijieèiai buvo iðrikiuoti abiejose gatvës pusë-se su uþdegtais fakelais. Karstà iki baþnyèios neðëdvasininkai. Procesijoje dalyvavo Plocko vysku-pas Jurgis Juozapas Ðembekas, Liublino vyskupasPranciðkus Jaèevskis, Varðuvos arkivyskupijos su-fraganas Kazimieras Ruðkevièius ir daugybë kuni-gø. Kunigai ir klierikai su þvakëmis ëjo pirma kars-to, vyskupai paskui karstà. Labai graþiai iðpuoðto-je ir apðviestoje katedroje buvo laikomos gedulin-gos pamaldos, po kuriø prelatas Juozapas Antana-vièius, kapitulos iðrinktas á mirusiojo vietà, pasakëpamokslà apie velionio nuopelnus.

Lapkrièio 19 d. anksèiau iðvardinti vyskupai irprelatas Saliamonas Oleka, asistuojant dvasinin-kams, laikë ketverias Miðias uþ mirusájá, per kuriaspamokslus lenkø ir lietuviø kalbomis sakë kunigai:Motiejus Simonaitis, Antanas Staniulis ir AdomasÞilinskis. Po Miðiø kunigai palaikus perneðë á kop-lyèià, kur deðinëje pusëje vyskupas A. Baranaus-kas buvo palaidotas.

Praneðime paþymima, kad per ðias dienas á Sei-nus atvaþiavo 125 Seinø vyskupijos kunigai, be to,Varðuvos, Plocko, Sandomeþo, Kelcø ir Þemaièiøkapitulø atstovai. Á vyskupo A. Baranausko laido-tuviø apeigas atvyko Suvalkø gubernatorius, tik-rasis valstybës patarëjas Michailas Arcimovièius.Apskritai laidotuvëse dalyvavo daug þmoniø, ku-riø dauguma buvo Seinø apskrities valstieèiai. In-teligentø ið Suvalkø ir kitø miestø atvyko maþai.

Vyskupo A. Baranausko mirties faktas patekoir á Suvalkø gubernijos þandarø valdybos virðinin-ko metinæ ataskaità Policijos departamentui (ata-skaita saugoma Rusijos Federacijos valstybës ar-chyve Maskvoje). Ðioje ataskaitoje Seinø vysku-pas apibûdinamas nelegalios lietuviðkos spaudoskontekste.

Þandarø pulkininkas F. Leontjevas raðo, kadmirus Romos katalikø vyskupui A. Baranauskui �lit-vomantai� (originalo tekste raðoma be kabuèiø) ne-teko vieno gabiausiø lietuviðkos spaudos lotynið-ku raidynu gynëjø. Toliau savo praneðime þandarøvirðininkas pateikia vysk. A. Baranausko mintis,paskelbtas jo studijoje �Pastabos apie lietuviø kal-bà ir þodynà� (Zametki o litovskom jazyke i slova-

30

re), kurià 1898 m. iðleido Rusijos mokslø akademija.Taèiau carinis valdininkas A. Baranausko tekstusinterpretuoja per savo paþiûrø prizmæ. Ataskaitojevyskupui A. Baranauskui priskiriami teiginiai: lei-dus lietuviðkà spaudà lotyniðkomis raidëmis bûtøatkurtas teisingas vadovavimas lietuviø tautos ðvie-timui; liautøsi kontrabanda (suprask � knygneðiøveikla); leidimas spausdinti lietuviðkus leidinius lo-tyniðku raidynu apsaugotø lietuvius nuo skaity-mo religiniu bei pilietiniu poþiûriais kenksmingøknygø; lietuviø tauta iki ðirdies gilumos bûtø dë-kinga savo monarchui uþ valstieèiø gyvenimo su-tvarkymà ir taip sudarytas jiems palankias pilieti-nio gyvenimo sàlygas. Dël to liktø nepajudinamaiiðtikimi sostui ir pasitikëtø centrine valdþia, ið ku-rios laukia tautiniø ir religiniø teisiø iðsaugojimo.

Toliau savo ataskaitoje þandarø pulkininkas F.Leontjevas pateikia ir abejoniø. Vyskupas A. Bara-nauskas kaip lietuvis galëjo iðreikðti savo optimisti-nes paþiûras. Taèiau vargu ar tokios jo paþiûros bu-vo nuoðirdþios, nes tuo laiku, kai iðspausdintos vys-kupo pastabos, niekaip nepasireiðkë tarp lietuviøiðtikimo valdinio prielankumas sostui ir dëkingumasuþ valstieèiø gyvenimo sutvarkymà. Prieðingai � vi-sur buvo jauèiamas ne tik paslëptas nepritarimasvyriausybës priemonëms, bet ir gminø sueigose bu-vo ryðkiai pasisakoma prieð net tokiais svarbiais klau-simais, kaip steigimas naujø mokyklø.

Ið þandarø dokumentø paimti duomenys vie-naip ar kitaip paryðkina faktus, svarbius mûsø kul-tûros istorijai.

Algimantas KATILIUS

Literatûra ir ðaltiniai

1. Varðuvos senøjø aktø archyvas, Pomocnik War-szawskiego Generaù�Gubernatora do Spraw Po-licyjnych (z lat 1897�1917), PGGW, Nr. 63.

2. Rusijos Federacijos valstybës archyvas Mask-voje (GARF), f. 102, 3 rðt., ap. 101, 1903, b. 1, d. 35A.

3. P. Kulikauskas, G. Zabiela, Lietuvos archeologi-jos istorija (iki 1945 m.). Vilnius, 1999.

4. R. Mikðytë, Antanas Baranauskas. Vilnius, 1993.5. J. Radziukynas, Suvalkø rëdybos pilekalniai su

þemlapiu. Varðuva, 1909.6. E. Svetikas, Pirmasis Uþnemunës piliakalniø re-

gistruotojas. Muziejai ir paminklai. Vilnius,1991, t. 9, p. 101�108.

7. A. Þmuidzinavièius, Paletë ir gyvenimas. Vilnius,1961.

Rugsëjo 4 d. Punsko Dariaus ir Girë-no mokyklø komplekse iðkilmingaipradëti naujieji 2006/2007 mokslometai. Iðkilmës turëjo vykti mokyklosaikðtëje, bet dël nepalankaus oro josperkeltos á sporto salæ. Susirinko visøPunsko mokyklø mokiniai, jø tëvai irmokytojai. Tarp garbingø sveèiø buvoPunsko valsèiaus virðaitis VytautasLiðkauskas ir Punsko parapijos vika-ras Donatas Rolskis.

Pirmiausia naujas mokyklø komplekso direk-torius Jonas Vydra pasveikino visus, susirinku-sius á iðkilmingà ðventæ. Papraðë jaunimo uþ-leisti sëdimas vietas tëvams ir seneliams. Áneð-tos mokyklø vëliavos: Kovo 11�osios licëjausbei Dariaus ir Girëno mokyklø komplekso. Pas-kui skambëjo Lenkijos ir Lietuvos valstybiniaihimnai, perskaityti Lenkijos ir Lietuvos ðvieti-mo ministrø Romano Giertycho ir Romos Þakai-tienës sveikinimai. Direktorius priminë moki-niams, kokios jø pareigos, linkëjo sëkmës ir ge-rø mokymosi rezultatø. Nuoðirdþiai padëkojo irsu visais karðtai plojo buvusiam mokyklos di-rektoriui Juozui Bliûdþiui. Pasveikino naujai ádar-bintà mokytojà Arûnà Bliûdþiø. Pristatë klasiøauklëtojus.

Paskui þodis suteiktas virðaièiui VytautuiLiðkauskui. Jis pasveikino susirinkusius moki-

31

Kronika

nius, tëvus, pedagogus, dëkojobuvusiam direktoriui Juozui Bliû-dþiui.

Po jo kalbëjo Punsko Kovo11�osios licëjaus direktorë Ire-na Bobinienë. Ji sveikino moki-nius ir mokytojus bei linkëjo ge-ros kloties. Pristatë klasiø auklë-tojus, áteikë dienynus.

Nauja Lenkijos lietuviø jauni-mo sàjungos pirmininkë SilvijaÈëplaitë, taip pat pasveikinusimokinius, kvietë juos aktyviai ási-

Pradëti naujieji mokslo metai

traukti á Jaunimo sàjungos darbà,lankyti LLJS interneto tinklalapá.

Tuo ðventë ir baigësi. Mokyk-lø vëliavos iðneðtos ið sporto sa-lës, o mokiniai iðsiskirstë á savoklases susitikti su auklëtojais.

(pgv)(Mokslo metø pradþia Punskopagrindinëje mokykloje ir gim-nazijoje � P. Vitkausko nuotr.)

Vilniuje, Martyno Maþvydonacionalinës bibliotekos

parodø salëje, ð. m. rugsëjo1 d. atidaryta

SIGITO BIRGELIOnuotraukø paroda.

Jà galima lankyti iki rugsëjopabaigos.

KVIEÈIAME

DËMESIO!Nuo rugsëjo 15 iki spalio

15 d. Punsko lietuviøkultûros namuose veiksLietuvos kalviø kalvio

VYTAUTO JARUÈIO

kryþdirbystës paroda.Kvieèiame!

LKN