PAAUglIo PSICHologINIo FUNkCIoNAVIMo klAUSIMYNAS ... · Rytis Pakrosnis, Viktorija Čepukienė 92 per laiką. Tačiau klausimynas išliko trumpas, apimantis gana platų funkcionavimo

91

Mokslo straipsniaiIssn 1941-7233 (Press), Issn 2345-024x (Online) http://dx.doi.org/10.7220/1941-7233.13.5

PAAUglIo PSICHologINIo FUNkCIoNAVIMo klAUSIMYNAS: ATNAUJINIMAS Ir PSICHoMETrINėS CHArAkTErISTIkoS

Rytis Pakrosnis1, Viktorija ČepukienėVytauto Didžiojo universitetas, Lietuva

Santrauka. Analizuojant pastarojo dešimtmečio psichologinę literatūrą, skirtą paaug-lystės tarpsniui, galima pastebėti tendenciją, kad be rizikos veiksnių vis daugiau dėmesio skiriama pozityvios raidos prielaidoms ir rodikliams. Tačiau tebetrūksta klausimynų, kurie apimtų platų paauglio funkcionavimo sričių spektrą. Siekiant atliepti minėtą poreikį, sudarytas Paauglio psichologinio funkcionavimo sunkumų klausimynas (atnaujinus – Paauglio psichologinio funkcionavimo klausimynas). Šio straipsnio tikslas – aprašyti klausimyno atnaujinimo procedūrą ir pristatyti atnau-jinto klausimyno faktorių struktūrą bei jos pagrindu sudarytų skalių psichometrinių charakteristikų analizės rezultatus. Metodai. Atnaujinant klausimyną, tiriamųjų atsakymų į klausimyno teiginius vertinimo sistema buvo pakeista iš dichotominės, vertinančios požymio buvimą ar nebuvimą, į penkių balų Likerto skalę, vertinančią požymio pasireiškimo dažnumą. Vertinant atnaujinto klausimyno psichometrines charakteristikas, buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 1 049 bendrojo lavinimo mokyklų mokiniai (12–18 m.): 472 berniukai ir 577 mergaitės. Surinktų duomenų pagrindu atlikta klausimyno faktorių analizė, sudarytos 6 skalės, atlikta skalių patiki-mumo, vertinimo stabilumo bei jautrumo skirtumams tarp amžiaus, lyties ir šeimos statuso grupių analizė. Rezultatai, išvados. Naujai sudaryta faktorių struktūra tapo aiškiau interpretuojama, paaiškina didesnį duomenų išsibarstymą ir leidžia įvertinti ne tik paauglio psichologinio funkcionavimo sunkumus, bet ir adaptyvaus funkcio-navimo apraiškas: dvi skalės vertina psichologinio funkcionavimo sunkumus, ketu-rios – adaptyvų funkcionavimą. Remiantis šiais rezultatais ir straipsnyje aptariamomis teorinėmis prielaidomis, buvo pakoreguoti klausimyno bei skalių pavadinimai. Skalių psichometrinių charakteristikų analizė atskleidė, kad atnaujinto klausimyno vidinio patikimumo bei vertinimo stabilumo rodikliai tapo geresni nei pirminės klausimyno versijos, atsirado galimybė įvertinti paauglio psichologinio funkcionavimo pokyčius

1 Susirašinėjimui: Vytauto Didžiojo universitetas, Bendrosios psichologijos katedra, K. Donelaičio g. 52-315, LT-44244, Kaunas; tel.: +370 37 327 824, faksas: +370 37 327 824; el. paštas: [email protected].

Rytis Pakrosnis, Viktorija Čepukienė

92

per laiką. Tačiau klausimynas išliko trumpas, apimantis gana platų funkcionavimo požymių spektrą bei pakankamai jautrus skirtumams tarp grupių nustatyti.

Pagrindiniai žodžiai: psichologinis įvertinimas, klausimyno atnaujinimas, paauglio psi-chologinio funkcionavimo klausimynas, psichometrinės charakteristikos.

ĮVAdAS

Mokslininkų ir praktikų susidomėjimas paauglių psichologinio pri-sitaikymo klausimais neblėsta jau daug dešimtmečių, nes psichologinio funkcionavimo, kaip šio proceso rezultato, įvertinimas leidžia geriau suprasti paauglystės amžiuje vykstančius procesus, prognozuoti tolesnę raidos trajektoriją, ieškoti veiksnių, lemiančių sėkmingą prisitaikymą (Allison, Edmonds, Wilson, Pope, Farreli, 2011; Drolet, Arcand, 2013). Psi-chologinis funkcionavimas – kompleksinis daugialypis reiškinys, tad jo vertinimas tebėra rimta problema dėl kelių priežasčių. Pirma, psicholo-ginis funkcionavimas tyrimuose ir klinikinėje praktikoje dažniausiai ver-tinamas ne kaip visuminis reiškinys, o suskaidomas į atskirus elementus, kiekvienam jų įvertinti naudojamos atskiros vertinimo metodikos (Pete-gem, Beyers, Vansteenkiste, Soenens, 2012). Tai padidina laiko ir finansų sąnaudas, apsunkina tyrimo administravimą bei rezultatų palyginimo ir apibendrinimo galimybes. Antra, psichologinio funkcionavimo vertini-mas priklauso nuo teorinės perspektyvos, kurios šviesoje jis aiškinamas. Ilgą laiką dominavo tradicija paauglių psichologinį funkcionavimą ver-tinti remiantis psichopatologijos perspektyva, akcentuojant emocijų ir elgesio sutrikimų požymius, kaip probleminio funkcionavimo rodiklius (Achenbach, Dumenci, 2001; Goodman, 2001). Šioje tradicijoje mažai dėmesio skiriama psichopatologijos lygio nesiekiantiems funkciona-vimo kasdieniame gyvenime sunkumams ir beveik neskiriama dėme-sio sėkmingo funkcionavimo apraiškoms. Pastarąjį dešimtmetį požiūris į paauglių psichologinį funkcionavimą keitėsi – tyrėjų dėmesys perkel-tas nuo psichopatologijos ir rizikos veiksnių prie pozityviosios raidos apraiškų analizės ir vertinimo. Šioje tradicijoje svarbiausiu paauglio pozi-tyvios raidos rodikliu tapo sėkmingo jo funkcionavimo apraiškos, stipry-bės ir mažiau dėmesio skiriama sunkumams (Guerra, Bradshaw, 2008; Lerner, Dowling, Anderson, 2003).

Kadangi abi minėtos tradicijos akcentuoja skirtingus psichologinio funkcionavimo polius, kyla klausimas, kaip reikėtų apibrėžti adaptyvų funkcionavimą. Ar psichopatologijos požymių nebuvimas leidžia kalbėti

International Journal of Psychology: A Biopsychosocial ApproachTarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris

93

2013, 13, 91–115 p.

apie adaptyvų funkcionavimą? Ir atvirkščiai – ar apibrėžiant adaptyvų funkcionavimą pakanka remtis vien sėkmingo funkcionavimo požymiais, nekreipiant dėmesio į galimus funkcionavimo sunkumus? O gal vertinant psichologinį funkcionavimą reikėtų atsižvelgti į abu reiškinius, t. y. funk-cionavimas turėtų būti vertinamas kaip adaptyvus tada, kai paaugliui būdinga daug sėkmingo ir mažai probleminio funkcionavimo apraiškų?

Aiškaus atsakymo į šiuos klausimus mokslinėje literatūroje rasti nepavyko, nes paauglių psichologinio funkcionavimo tyrimams daž-niausiai taikomos vertinimo metodikos, matuojančios arba vieną, arba kitą funkcionavimo polių, o dažniausiai – tik atskirus jo aspektus. Arti-miausias teorinis požiūris, apimantis abu psichologinio funkcionavimo polius, – pozityviosios raidos teorija (Lerner, Dowling, Anderson, 2003). Ši teorinė kryptis pozityvią raidą supranta kaip procesą, kurio pasireiš-kimą galima įvertinti per jauno žmogaus adaptyvaus elgesio (tokio kaip stiprybės, asmeninės kompetencijos) ir sėkmingo socialinio prisitaikymo aspektus (pvz., geri akademiniai pasiekimai, pilietiškumas, darbo turė-jimas) (Guerra, Bradshaw, 2008; O’Connor ir kt., 2011; Lerner, Dowling, Anderson, 2003). Nors paprastai šioje tradicijoje akcentuojami teigiami pozityvios raidos rodikliai, bet pastaraisiais metais kai kurie autoriai išplečia pozityviosios raidos koncepciją (Gestsdóttir, Lerner, 2007) ir kelia prielaidą (kurią patvirtina ir tyrimai), kad apie pozityvią jauno žmogaus raidą galima kalbėti tik tada, kai yra ne tik didelė adaptyvaus, bet ir maža neadaptyvaus funkcionavimo rodiklių išraiška. Šioje tradicijoje neadap-tyvaus funkcionavimo rodikliais autoriai dažniausiai renkasi elgesio ir emocinius sunkumus (Gestsdóttir, Lerner, 2007).

Grįžtant prie paauglių psichologinio funkcionavimo vertinimo prob-lematikos, reikia pastebėti, kad labiausiai paplitusios ir Lietuvoje stan-dartizuotos paauglių funkcionavimo vertinimo metodikos, tokios kaip 11–18 metų jaunuolių savęs vertinimo klausimynas (YSR11/18) (Žukaus-kienė, Kajokienė, 2006) bei Galių ir sunkumų klausimynas (Gintilienė, Girdzijauskienė, Černiauskienė, Lesinskienė, Povilaitis, Pūras, 2004), yra pagrįstos psichopatologijos perspektyva (Achenbach, Dumenci, 2001; Goodman, 2001; Ivanova, Achenbach, Rescorla ir kt., 2007), tad nesudaro galimybės įvertinti adaptyvaus funkcionavimo rodiklių, t. y. jei paaiškėja, kad psichopatologijos požymių nėra ar jų yra mažai, dar nereiškia, kad paauglio psichologinis funkcionavimas yra sėkmingas. Reikėtų pastebėti ir tai, kad ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje plačiai


94

naudojama YSR11/18 metodika, nors pasižymi gana geromis psicho-metrinėmis charakteristikomis, bet yra gana didelės apimties, tad ne visuomet patogi naudoti moksliniuose tyrimuose bei praktikoje. Galių ir sunkumų klausimyno vaikų versija, nors ir pakankamai trumpa, tačiau, nei Lietuvos, nei užsienio tyrėjų duomenimis, nepasižymi itin geromis psichometrinėmis charakteristikomis (Gintilienė, Girdzijauskienė, Čer-niauskienė, Lesinskienė, Povilaitis, Pūras, 2004; Goodman, 2001). Be to, nors klausimyno pavadinime minimos galios, tačiau tik viena skalė (socialumo) iš penkių vertina gana siaurą adaptyvaus funkcionavimo aspektą. Literatūroje nepavyko aptikti daugiau klausimynų, kurie paaug-lių psichologinį funkcionavimą vertintų kompleksiškai, t. y. apimtų ir neadaptyvaus, ir adaptyvaus funkcionavimo aspektus. Kalbant apie jau minėtą pozityviosios raidos teoriją, taip pat pastebima tendencija: tyri-nėjant pozityviosios raidos aspektus, pasitelkiamos skirtingos tyrimo metodikos atskiriems aspektams vertinti. Tad išlieka poreikis kurti verti-nimo metodikas, leidžiančias kompleksiškai įvertinti įvairius adaptyvaus ir neadaptyvaus funkcionavimo aspektus.

Siekiant įvertinti platų paauglių psichologinio funkcionavimo požy-mių spektrą ir akcentuoti kasdieniame gyvenime kylančius sunkumus, o ne psichopatologijos apraiškas, 2003 m. buvo sudarytas Paauglio psi-chologinio funkcionavimo sunkumų klausimynas. Pirminės klausimyno psichometrinių charakteristikų analizės rezultatai (Pakrosnis, Čepukienė, 2009) atskleidė, jog sąlyginai mažos apimties (54 teiginių) klausimynas pasižymi gana geromis psichometrinėmis charakteristikomis ir leidžia įvertinti penkias paauglio psichologinio funkcionavimo sritis. Remiantis gautais rezultatais taip pat buvo numatytos tolesnio klausimyno vystymo kryptys. Taigi, analizuojant mokslinę literatūrą, buvo atkreiptas dėmesys į jau minėtą problemą – siekiant kompleksiškai ir visapusiškai įvertinti paauglių psichologinį funkcionavimą, tiek moksliniu, tiek ir praktiniu požiūriu svarbu matuoti ir adaptyvaus, ir neadaptyvaus funkcionavimo aspektus.

Atkreiptas dėmesys, kad pirminėje klausimyno versijoje net 42 tei-giniai iš 54 buvo suformuluoti taip, kad atspindėtų adaptyvų funkcio-navimą. Tačiau pirminės versijos vertinimo sistemoje buvo numatyta sumuoti psichologinio funkcionavimo sunkumus, tad tiriamojo atsaky-mas, kad jam nebūdingas adaptyvų funkcionavimą žymintis požymis (pvz., prie teiginio „Gerai sutariu su dauguma aplinkinių“ pažymimas


95

2013, 13, 91–115 p.

atsakymas „Klaidingai“), buvo vertinamas kaip sunkumas ir pridedamas vienas balas prie bendro skalės balų skaičiaus (Pakrosnis, Čepukienė, 2009). Vadovaujantis anksčiau minėtomis teorinėmis prielaidomis apie adaptyvaus funkcionavimo vertinimo svarbą, atnaujinant klausimyną nuspręsta pakeisti vertinimo sistemą. Kadangi dalis klausimyno teigi-nių žymi psichologinio funkcionavimo sunkumus, o likę – adaptyvaus funkcionavimo požymius, nutarta šiuos reiškinius vertinti atskirai, t. y. balus skirti ir už adaptyvaus, ir už neadaptyvaus funkcionavimo požy-mių buvimą.

Be to, turint omenyje, kad klausimynas sudarytas siekiant įvertinti ne psichopatologijos apraiškas, o kasdienio gyvenimo sunkumus ir adap-tyvaus funkcionavimo požymius, kurie išreiškiami per elgesį ir būsenas, o ne stabilias charakteristikas, galima manyti, jog daugelis klausimynu matuojamų požymių yra daugiau ar mažiau būdingi paaugliams. Todėl, atnaujinant klausimyną, nuspręsta pakeisti esamą teiginių vertinimo sis-temą iš dichotominės į Likerto skale pagrįstą vertinimo sistemą.

Atlikus minėtus pakeitimus iškilo klausimas, ar pirminės klausimyno versijos faktorių struktūra liks tokia pati, nes remiantis aptartomis teo-rinėmis idėjomis galima kelti prielaidą, kad adaptyvų ir neadaptyvų funkcionavimą atspindintys teiginiai turėtų būti sugrupuoti į atskirus faktorius. Todėl atsirado poreikis atlikti atnaujinto klausimyno tiriamąją faktorių analizę ir išnagrinėti klausimyno psichometrines charakteristi-kas, tokias kaip skalių vidinis suderinamumas ir vertinimo stabilumas. Taigi šio straipsnio tikslas – plačiau aprašyti klausimyno atnaujinimo pro-cedūrą ir pristatyti tiriamosios faktorių analizės bei naujai sudarytų ska-lių vidinio suderinamumo, vertinimo stabilumo ir jautrumo skirtumams tarp grupių analizės rezultatus.

METodAI

klausimyno atnaujinimas

Remiantis straipsnio įžangoje nurodytais argumentais, atlikti šie pir-minės klausimyno versijos pakeitimai:

Dichotominė klausimyno teiginių vertinimo sistema pakeista •Likerto skale pagrįsta vertinimo sistema. Sprendžiant, kas turėtų būti matuojama Likerto skale, buvo nuspręsta vertinti požymio


96

pasireiškimo dažnumą (kaip dažnai tiriamasis požymis pasireiškia), o ne pasireiškimo laipsnį (kaip stipriai požymis pasireiškia). Toks sprendimas priimtas todėl, kad dauguma klausimyno teiginių api-būdina elgesį ar patiriamą būseną, o ne stabilias charakteristikas ir savybes ar simptomus, kuriuos vertinant svarbu jų pasireiškimo laipsnis. Vertinant kasdienio gyvenimo elgesį ar būsenas, svarbiau jų pasireiškimo dažnumas, o ne laipsnis. Ankstesnė dichotominė vertinimo sistema (teisingai / klaidingai) verčia paauglį vienareikš-miškai apsispręsti, ar tiriamasis požymis jam būdingas ar ne, nors tiksliau būtų klausti, kaip dažnai požymis pasireiškia. Tad atnau-jintame klausimyne tiriamųjų prašoma 5 balų sistema įvertinti kiekvieno funkcionavimo požymio dažnumą: „Visada“, „Dažnai“, „Kartais“, „Retai“, „Niekada“. Vertinant paskutinį klausimyno teiginį „Paskutinio mėnesio laikotarpy mėginau nusižudyti“, buvo palikta dichotominė vertinimo sistema „Taip“ / „Ne“. Manome, kad įvesta Likerto skalė galėtų padidinti klausimyno jautrumą vertinant tiek individualius, tiek ir grupių skirtumus. Be to, tikima, kad tokia verti-nimo sistema galėtų užtikrinti didesnį jautrumą paauglio funkcio-navimo pokyčiams per laiką, o tai ypač aktualu vertinant pokyčius tiek bendrame raidos kontekste, tiek ir matuojant psichologinių intervencijų poveikį.Pakeitus teiginių vertinimo sistemą paaiškėjo, jog kai kuriuos •teiginius reikia performuluoti, kad būtų galima vertinti požymio pasireiškimo dažnumą. Buvo pakoreguotos 9 teiginių formuluo-tės (žr. 1 lentelę). Šešiuose teiginiuose panaikintas neiginys, o liku-siuose trijuose – žodžiai, nurodantys požymio dažnumą.Siekiant atskirai vertinti tiek adaptyvaus, tiek neadaptyvaus funk-•cionavimo požymių pasireiškimą, visi klausimyno teiginių atsa-kymai atnaujinus klausimyną koduojami pagal vieną sistemą, kai požymio nebuvimas („Niekada“) vertinamas 1, o didžiausias dažnumas („Visada“) – 5. Teiginio „Paskutinio mėnesio laikotarpy mėginau nusižudyti“, atsakymas „Taip“ koduojamas 5, „Ne“ – 1. Nuspręsta taip koduoti atsakymą į teiginį, nes nėra prasminga ver-tinti šio požymio dažnumą mėnesio laikotarpiu. Požymio buvimas atspindi labai ryškų funkcionavimo sunkumą, tad siekiant neiš-kraipyti vertinimo sistemos nutarta: esant šiam požymiui, priskirti jam maksimalų balą – 5.


97

2013, 13, 91–115 p.

1 lentelė. Koreguotų teiginių formuluotės prieš klausimyno atnaujinimą ir jį atnaujinus

Table 1. The phrasing of corrected items before and after the questionnaire revision

Prieš klausimyno atnaujinimą Atnaujinus klausimyną

Neatsikalbinėju AtsikalbinėjuPrie suaugusiųjų nesikeikiu Prie suaugusiųjų keikiuosiDažniausiai sakau tiesą Sakau tiesąNerūkau RūkauNevartoju alkoholio Vartoju alkoholįNeprovokuoju konfliktų Provokuoju konfliktusDažniausiai nesutarimus sprendžiu aiškindamasis, kalbėdamas apie tai

Nesutarimus sprendžiu aiškindamasis, kalbėdamas apie tai

Paprastai atlieku visus mokytojų skirtus namų darbus

Atlieku visus mokytojų skirtus namų darbus

Kitų komplimentai ar dovanos manęs netrikdo

Kitų komplimentai / pagyrimai ar dovanos mane trikdo

Tiriamieji ir tyrimo eiga

Vadovaujant straipsnio autoriams, nuo 2010 m. rudens iki 2012 m. pavasario duomenis rinko Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos magistro baigiamuosius darbus rengiantys studentai. Tyrimas buvo atliekamas gavus tėvų ir mokyklų administracijos raštiškus sutikimus. Iš vienos Kauno rajono vidurinės ir devynių Kauno (6 vidurinių, 1 gimna-zijos, 1 katalikiškos vidurinės, 1 pagrindinės) mokyklų dalyvauti tyrime buvo pakviesti 1 352 (visi tuo metu pamokose buvę 12–18 metų) moki-niai. Dalyvavo 1 093 mokiniai, o 259 (19 %) mokiniai nedalyvavo nega-vus tėvų ar jų pačių sutikimo. Klausimynai buvo pateikiami per pamokas, prieš tai tyrėjams paaiškinus tyrimo procedūrą, instrukcijas, informavus apie duomenų anonimiškumą ir galimybę atsisakyti dalyvauti. 44 tiria-mųjų (4 % nuo 1 093 tyrime dalyvavusių mokinių) duomenų atsisakyta dėl to, kad buvo atsakyta ne į visus klausimus arba klausimyno proto-kolai buvo sugadinti, tad galutinę duomenų bazę sudarė 12–18 metų (amžiaus vidurkis 14,01 m., standartinis nuokrypis 1,80) 1 049 paauglių (472 berniukų (45 %) ir 577 mergaičių (55 %)) duomenys.

Atnaujinto klausimyno vertinimo stabilumo analizė atlikta naudo-jant vienos mokyklos 176 mokinių, kurie į klausimyno klausimus atsakė


98

du kartus su dviejų savaičių pertrauka, duomenys. Abu kartus apklausti visi tuo metu pamokose buvę mokiniai, sutikę dalyvauti tyrime ir gavę tėvų sutikimą. Pasirinktos dvi savaitės tarp įvertinimų, nes literatūroje paprastai nurodoma (Basca, 2002), kad toks laikotarpis optimalus verti-nant metodikų vertinimo stabilumą – gana ilgas, kad būtų eliminuotas įsiminimo efektas, ir kartu gana trumpas, kad būtų išvengta gyvenimo situacijos pokyčių įtakos matuojamam reiškiniui. Siekiant išlaikyti ano-nimiškumą, įvesta tiriamųjų duomenų kodavimo sistema, kuri padėjo susieti kiekvieno tiriamojo pirmo ir antro įvertinimo duomenis.

Dauguma tirtų paauglių (72 %; 752 tiriamieji) gyvena su abiem tėvais, 25 % (266 tiriamieji) – su vienu iš tėvų, 2 % (23 tiriamieji) – yra netekę tėvų globos ir gyvena vaikų globos namuose, 0,5 % (4 tiriamieji) gyvena su globėjais. Dar 0,5 % tiriamųjų informacijos apie savo šeimos statusą nenurodė.

rEzUlTATAI

Atnaujinto klausimyno tiriamosios faktorių analizės rezultatai. Per pirminę klausimyno versijos tiriamąją faktorių analizę (Pakrosnis, Čepukienė, 2009) buvo išskirti penki klausimyno faktoriai, atspindintys paauglio emocinius, savęs vertinimo, prisitaikymo mokykloje sunkumus, socialinio nusišalinimo bei neadaptyvaus elgesio požymius. Nors šie fak-toriai ir atitiko psichologinio funkcionavimo sritis, kurias autoriai numatė sudarydami klausimyną, vis dėlto santykinai nedidelis duomenų išsibars-tymo paaiškinamumo procentas bei faktorių turinio analizė leido kelti prielaidą, kad kai kurie faktoriai galėtų skilti į mažesnius vienetus, atspin-dinčius giminingus reiškinius. Be to, teorinių prielaidų apie paauglių psichologinį funkcionavimą analizė paskatino jau minėtus klausimyno pakeitimus, po kurių buvo prasminga pakartotinai atlikti tiriamąją fak-torių analizę. Duomenys analizuoti pagrindinių komponenčių metodu. Per pirmąją analizę faktorių skaičius nebuvo ribojamas, nurodžius fakto-riaus stiprumą (angl. Eigenvalues) didesnį nei 1, vėliau naudotas Varimax pasukimas. Šiuo atveju teiginiai buvo sugrupuoti į 10 faktorių, paaiški-nančių 56,4 % duomenų išsibarstymo. Reikia pastebėti, kad emocinių sunkumų, prisitaikymo mokykloje bei savęs vertinimo faktoriai liko gana stabilūs, t. y. nesuskilo į smulkesnius faktorius, o neadaptyvaus elgesio bei socialinio nusišalinimo faktorius sudarę teiginiai buvo sugrupuoti


99

2013, 13, 91–115 p.

į 7 smulkesnius faktorius, kurių turinio analizė neatskleidė aiškaus tokio suskirstymo dėsningumo. Todėl toliau klausimyno faktorių analizė buvo atliekama apribojus faktorių skaičių iki 9, vėliau – iki 8 ir 7, kol apsistota ties 6 faktorių struktūra, kaip aiškiausiai interpretuojama pagal turinį. Kiekviename žingsnyje mažinant faktorių skaičių, emocinių sunkumų, prisitaikymo mokykloje bei savęs vertinimo faktoriai likdavo stabilūs, tačiau skirtingai grupavosi neadaptyvų elgesį ir socialinį nusišalinimą atspindintys teiginiai. Apribojus faktorių skaičių iki 5, buvo gauta faktorių struktūra, labai artima pirminės klausimyno versijos faktorių struktūrai. Vis dėlto nuspręsta palikti 6 faktorius, nes elgesio adaptyvumą atspin-dintys teiginiai buvo sugrupuoti prasmingai atskyrus požymius, rodan-čius adaptyvų (pvz., „Elgiuosi taikiai“) ir neadaptyvų (pvz., „Prie suaugu-siųjų keikiuosi“) funkcionavimą.

Gauta šešių faktorių struktūra (žr. 2 lentelę) paaiškina 47,9 % duomenų išsibarstymo (1 faktorius paaiškina 13,1 % duomenų išsibarstymo; 2 fak-torius – 9,5 %; 3 faktorius – 7,9 %; 4 faktorius – 7,3 %; 5 faktorius – 5,8 %; 6 faktorius – 4,3 %). Įdomu tai, kad duomenų išsibarstymo paaiškinamumo procentas šiuo atveju yra didesnis nei pirminės klausimyno versijos penkių faktorių struktūros (29,3 %) ir gana artimas 10 faktorių struktūrai (56,4 %).

Atnaujinto klausimyno skalių sudarymas. Sudarant skales įtraukti teiginiai, kurių faktoriaus svorio koeficientai buvo lygūs ar didesni nei 0,3. 2 lentelėje pateikti rezultatai rodo, kad kai kurių teiginių svorio koefi-cientai, įtraukti į kelias skales, buvo gana dideli. Teiginys į kelias skales buvo įtraukiamas tada, jei atitiko šiuos kriterijus:

teiginio svorio koeficientai buvo panašaus dydžio keliuose fak-•toriuose;teiginio prasmė atitinka faktoriaus turinį;•teiginio įtraukimas į skalę padidina skalės vidinio suderinamumo •koeficientą (Cronbach alpha).

Remiantis išvardytais kriterijais, 10 teiginių įtraukta į dvi skales. Teiginys „Kitų komplimentai ar dovanos mane trikdo“ nebuvo įtrauk-

tas į jokią skalę, nors turėjo pakankamą svorio koeficientą pasitikėjimo savimi faktoriuje. Į šią skalę teiginys įtrauktas nebuvo, nes jo koreliacija su bendru skalės vertinimu buvo silpna ir jis ryškiai mažino skalės vidi-nio suderinamumo koeficiento reikšmę. Be to, svorio koeficientas buvo aiškiai mažesnis už mažiausio į skalę įtraukto teiginio svorio koeficientą. Tad atnaujintą klausimyno versiją sudaro 53 teiginiai.


100

skal

ės /

Teig

inia

i

Fakt

oria

i Te

igin

io

ir sk

alės

ko

relia

cija

12

34

56

Emoc

inia

i sun

kum

ai

1.Pa

star

uoju

met

u at

rodo

, kad

gyv

enim

as b

evilt

iška

s, ka

d at

ei-

tyje

nie

ko g

ero

nela

ukia

.0,

882

–0,0

09–0

,055

–0,0

13–0

,036

–0,0

200,

846

2.Pa

star

uoju

met

u m

ane

apla

nko

min

tys,

kad

gyve

nti n

ever

ta,

geria

u bū

tų n

usiž

udyt

i.0,

866

–0,0

620,

037

0,01

80,

056

–0,0

830,

833

3.Pa

star

uoju

met

u at

rodo

, kad

gal

i nut

ikti

kažk

as b

loga

, nor

s ta

m n

ėra

prie

žast

ies.

0,83

8–0

,058

–0,0

200,

004

0,00

9–0

,003

0,79

5

4.Pa

star

uoju

met

u ke

tinu,

pla

nuoj

u nu

sižu

dyti.

0,83

0–0

,063

0,05

50,

013

0,05

2–0

,105

0,78

9

5.Pa

star

uoju

met

u dė

l vis

ko (į

vyki

ų, n

esėk

mių

) kal

tinu

save

.0,

822

0,02

2–0

,041

–0,0

13–0

,038

–0,0

350,

774

6.Pa

star

uoju

met

u m

anęs

nie

kas n

ebed

omin

a, n

et ta

i, ka

s do

min

o an

ksči

au.

0,82

00,

024

–0,0

22–0

,038

–0,0

580,

043

0,77

4

7.Pa

star

uoju

met

u m

an b

ūna

nera

mu,

neg

aliu

nus

tygt

i vie

toje

be

aiš

kios

prie

žast

ies.

0,80

4–0

,071

–0,0

31–0

,016

0,04

20,

043

0,75

5

8.Pa

star

uoju

met

u m

ane

leng

va iš

vest

i iš p

usia

usvy

ros:

leng

vai

prav

irkst

u ar

supy

kstu

.0,

788

–0,0

370,

065

0,01

1–0

,015

0,01

80,

741

9.Pa

star

uoju

met

u es

u liū

dnas

, pris

lėgt

as.

0,77

20,

001

0,03

7–0

,023

–0,0

830,

068

0,72

2

10.

Past

aruo

ju m

etu

man

kaž

kas k

elia

did

elę

baim

ę.0,

681

–0,0

570,

075

0,04

70,

031

–0,0

720,

629

11.

Past

aruo

ju m

etu

esu

pava

rgęs

, išs

ekęs

, be

ener

gijo

s.0,

641

0,05

70,

112

–0,0

52–0

,160

0,16

90,

581

2 le

nte

lė. P

aaug

lio p

sich

olog

inio

funk

cion

avim

o kl

ausi

myn

o te

igin

ių fa

ktor

ių a

naliz

ės s

vori

ai (n

=10

49)

Tab

le 2

. Fac

tor L

oadi

ngs

in th

e Va

rim

ax R

otat

ed F

acto

r Mat

rix

for t

he A

dole

scen

t Psy

chol

ogic

al F

unct

ioni

ng Q

uest

ionn

aire


101

2013, 13, 91–115 p.

skal

ės /

Teig

inia

i

Fakt

oria

i Te

igin

io

ir sk

alės

ko

relia

cija

12

34

56

Soci

alia

i ada

ptyv

us e

lges

ys

1.El

giuo

si ta

ikia

i.–0

,087

0,62

70,

190

0,20

80,

089

–0,0

540,

627

2.Su

pykę

s tva

rdau

si (n

erėk

iu, n

esim

ušu

ar p

an.).

–0,0

110,

587

0,09

80,

117

0,13

7–0

,118

0,53

1

3.M

ano

elge

sys v

iešo

se v

ieto

se y

ra p

riim

tinas

apl

inki

niam

s.–0

,036

0,52

60,

309

0,19

00,

057

–0,1

090,

582

4.Su

gebu

suva

ldyt

i sav

o no

rus,

jei j

ų pa

tenk

inti

nėra

gal

imyb

ės.

–0,0

280,

521

0,02

90,

069

0,08

7–0

,101

0,41

3

5.At

sarg

iai e

lgiu

osi s

u ap

linki

nių

daik

tais

, ste

ngiu

osi j

uos s

au-

goti.

–0,0

230,

511

0,13

50,

234

–0,0

44–0

,242

0,53

3

6.Sa

kau

tiesą

.–0

,004

0,50

60,

152

0,12

80,

081

–0,0

670,

477

7.El

giuo

si a

pgal

vota

i, įv

ertin

u ga

limas

pas

ekm

es.

–0,0

250,

488

0,14

80,

081

0,18

3–0

,125

0,46

7

8.La

ikau

si d

uotų

paž

adų.

–0,0

050,

480

0,15

60,

141

0,04

50,

112

0,42

0

9.Į k

ritin

es p

asta

bas r

eagu

oju

be p

ykči

o, n

eįsi

žeid

žiu.

–0,0

060,

477

0,08

4–0

,009

0,45

1–0

,100

0,43

7

10.

Įsik

laus

au į

tai,

ką m

an sa

ko a

plin

kini

ai.

0,02

60,

471

0,11

70,

315

0,08

1–0

,137

0,52

5

11.

Su a

plin

kini

ais k

albu

man

dagi

ai, p

agar

biai

.–0

,022

0,44

50,

108

0,25

70,

060

–0,1

990,

489

12.

Ger

ai su

tariu

su d

augu

ma

aplin

kini

ų.

–0,0

570,

441

0,13

30,

297

0,25

5–0

,025

0,49

9

13.

Papr

ašyt

as p

agal

bos s

utin

ku p

adėt

i.0,

028

0,39

90,

010

0,47

80,

005

–0,0

930,

455

14.

Nes

utar

imus

spre

ndži

u ai

škin

dam

asis

, kal

bėda

mas

api

e ta

i.–0

,046

0,39

10,

110

0,40

40,

077

0,08

30,

450

15.

Man

o el

gesy

s atit

inka

mok

yklo

s rei

kala

vim

us.

–0,0

440,

390

0,56

60,

194

0,07

3–0

,181

0,57

9

16.

Laik

ausi

mok

yklo

s tai

sykl

ių.

–0,0

130,

382

0,40

40,

266

0,04

3–0

,301

0,56

7

17.

Laik

ausi

nam

uose

nus

taty

tų ta

isyk

lių.

0,00

50,

371

0,20

50,

257

0,14

8–0

,255

0,49

3


102

skal

ės /

Teig

inia

i

Fakt

oria

i Te

igin

io

ir sk

alės

ko

relia

cija

12

34

56

Pris

itai

kym

as m

okyk

loje

1.M

okyt

ojai

pat

enki

nti m

ano

mok

ymus

i.0,

071

0,15

90,

808

0,13

90,

136

0,01

20,

721

2.M

okau

si g

erai

arb

a la

bai g

erai

.0,

050

0,18

50,

776

0,05

30,

106

-0,0

370,

677

3.Tė

vai /

glo

bėja

i pat

enki

nti m

ano

mok

ymus

i.0,

020

0,14

90,

772

0,10

10,

242

–0,0

250,

697

4.At

lieku

vis

us m

okyt

ojų

skirt

us n

amų

darb

us.

0,09

00,

146

0,66

40,

209

0,04

2–0

,223

0,65

2

5.M

ano

elge

sys a

titin

ka m

okyk

los r

eika

lavi

mus

.–0

,044

0,39

00,

566

0,19

40,

073

–0,1

810,

639

6.Su

sido

roju

su m

okym

osi k

rūvi

u.–0

,017

0,23

20,

552

0,09

10,

191

–0,0

890,

544

7.M

okyk

lą la

nkau

nep

rieka

ištin

gai.

0,05

30,

157

0,54

10,

074

0,07

1–0

,296

0,52

6

8.La

ikau

si m

okyk

los t

aisy

klių

.–0

,013

0,38

20,

404

0,26

60,

043

–0,3

010,

533

rūpe

stin

gas

elge

sys

1.St

engi

uosi

pag

uost

i kitu

s, ka

i jie

ms b

loga

i.–0

,025

0,27

80,

101

0,67

2–0

,030

0,03

00,

602

2.Le

idži

uosi

pag

uodž

iam

as, n

eats

tum

iu.

0,01

40,

092

0,14

70,

669

0,22

0–0

,151

0,59

0

3.Rū

pinu

osi,

klau

siu

apie

kitų

savi

jaut

ą, su

nkum

us.

–0,0

130,

298

0,05

10,

630

–0,0

070,

051

0,56

7

4.Ka

sdie

nėje

vei

kloj

e ar

mok

sluo

se iš

kilu

s sun

kum

ams p

raša

u pa

galb

os.

0,02

9–0

,041

0,23

70,

581

0,28

3–0

,219

0,50

0

5.Rū

pinu

osi n

e vi

en sa

vo, b

et ir

kitų

žm

onių

por

eiki

ais,

inte

resa

is.

0,01

30,

337

0,07

10,

568

–0,0

510,

028

0,53

3

6.Ka

sdie

nėje

vei

kloj

e es

ant r

eika

lui s

iūla

u sa

vo p

agal

bą.

0,00

90,

348

0,02

80,

567

0,00

3–0

,023

0,54

3

7.Ar

timie

siem

s pas

ipas

akoj

u ap

ie sa

vo rū

pesč

ius.

–0,0

21–0

,031

0,22

50,

507

0,25

7–0

,236

0,42

6

8.Pa

praš

ytas

pag

albo

s sut

inku

pad

ėti.

0,02

80,

399

0,01

00,

478

0,00

5–0

,093

0,47

9

9.Es

ant r

eika

lui i

šsak

au sa

vo n

uom

onę.

–0,0

480,

248

0,13

80,

431

0,23

50,

287

0,44

0

10.

Nes

utar

imus

spre

ndži

u ai

škin

dam

asis

, kal

bėda

mas

api

e ta

i.–0

,046

0,39

10,

110

0,40

40,

077

0,08

30,

465


103

2013, 13, 91–115 p.

skal

ės /

Teig

inia

i

Fakt

oria

i Te

igin

io

ir sk

alės

ko

relia

cija

12

34

56

Pasi

tikė

jimas

sav

imi

1.Pa

sitik

iu sa

vim

i, sa

vo jė

gom

is.

–0,0

270,

143

0,15

50,

113

0,71

9–0

,014

0,61

2

2.Ve

rtin

u sa

ve, d

žiau

giuo

si sa

vo p

asie

kim

ais.

0,04

20,

120

0,35

50,

113

0,69

6–0

,011

0,62

7

3.Es

u pa

tenk

inta

s sav

imi t

okiu

, kok

s esu

.–0

,043

0,07

60,

030

0,04

50,

695

–0,1

000,

483

4.Į n

esėk

mes

kas

dien

ėje

veik

loje

reag

uoju

ram

iai,

savi

mi

nenu

sivi

liu.

–0,0

410,

335

0,16

7–0

,026

0,62

40,

005

0,59

4

5.Be

ndra

uju

su a

plin

kini

ais l

aisv

ai, n

esut

rinku

.–0

,045

0,25

20,

067

0,16

70,

514

0,07

40,

428

6.Į k

ritin

es p

asta

bas r

eagu

oju

be p

ykči

o, n

eįsi

žeid

žiu.

–0

,006

0,47

70,

084

–0,0

090,

451

–0,1

000,

466

Nea

dapt

yvus

elg

esys

1.Va

rtoj

u al

koho

lį.–0

,096

–0,1

29–0

,263

–0,0

11–0

,029

0,63

90,

455

2.Rū

kau.

–0,0

19–0

,127

–0,3

180,

000

0,04

80,

598

0,41

7

3.Pr

ie su

augu

siųj

ų ke

ikiu

osi.

–0,0

19–0

,294

–0,1

35–0

,049

–0,0

640,

488

0,38

5

4.At

sika

lbin

ėju.

0,00

1–0

,337

–0,0

80–0

,023

–0,1

590,

464

0,35

5

5.Pa

skut

inio

mėn

esio

laik

otar

py m

ėgin

au n

usiž

udyt

i.0,

021

–0,0

160,

022

–0,0

67–0

,001

0,36

20,

200

6.Pr

ovok

uoju

kon

flikt

us.

0,15

7–0

,273

–0,0

060,

056

–0,0

400,

291

0,22

1

Į ska

les

neįt

rauk

ti te

igin

iai

1.Ki

tų k

ompl

imen

tai a

r dov

anos

man

e tr

ikdo

.0,

058

0,24

5–0

,046

–0,2

07–0

,317

0,21

0–0

,171


104

Sudarytų skalių turinio analizė parodė, kad, kaip ir buvo tikėtasi, į skirtingas skales pateko teiginiai, atspindintys priešingus psicholo-ginio funkcionavimo polius – dvi skalės apima teiginius, atspindinčius neadaptyvaus, likusios keturios – adaptyvaus funkcionavimo požymius. Taigi, remiantis faktorių analize, buvo sudarytos šešios paauglio psicho-loginio funkcionavimo skalės, kurių įverčiai apskaičiuojami susumavus atsakymų į skalių teiginius balus.

1) Neadaptyvus elgesys (6 teiginiai; mažiausias galimas skalės įver-tis 6, didžiausias – 30). Į šią skalę įeina dalis teiginių iš pirminės klausimyno versijos neadaptyvaus elgesio skalės ir vertina prisitaikymą sunkinančias destruktyvaus elgesio apraiškas, kaip agresyvus / įžūlus elgesys, alkoho-lio vartojimas, rūkymas bei mėginimas žudytis.

2) Socialiai adaptyvus elgesys (17 teiginių; mažiausias galimas skalės įvertis 17, didžiausias – 85). Šią skalę sudaro likę pirminės klausimyno versijos neadaptyvaus elgesio skalės teiginiai, atspindintys sėkmingą prisitaikymą rodančias elgesio apraiškas – savikontrolę, taikumą, suta-rimą su aplinkiniais, taisyklių paisymą.

3) Emociniai sunkumai (11 teiginių; mažiausias galimas skalės įver-tis 11, didžiausias – 55). Atnaujinus klausimyną skalės struktūra ir pava-dinimas nepakito. Skalė matuoja pastaruoju metu patiriamus paauglio pablogėjusios nuotaikos, nerimastingumo bei padidėjusio jautrumo požymius.

4) Prisitaikymas mokykloje (8 teiginiai; mažiausias galimas skalės įvertis 8, didžiausias – 40). Atnaujinus klausimyną skalės struktūra iš esmės nepakito, tačiau pavadinime buvo atsisakyta žodžio „sunkumai“, nes visi teiginiai formuluoti per elgesio ar rezultato, atspindinčio adap-tyvų funkcionavimą, buvimą. Skalė atspindi paauglio mokymosi rezul-tatus paties paauglio, tėvų bei mokytojų vertinimu, mokyklos taisyklių laikymąsi, susidorojimą su mokymosi krūviu.

5) Rūpestingas elgesys (10 teiginių; mažiausias galimas skalės įver-tis 10, didžiausias – 50). Iki klausimyno atnaujinimo skalė vadinosi „Socia-linis nusišalinimas“ ir, nors skalės struktūra iš esmės nepakito, ji buvo pervadinta, nes matuoja du pagrindinius aspektus: paauglio veiksmus, atspindinčius rūpinimąsi kitais, bei rūpesčio ir pagalbos iš kitų priėmimą ir siekimą.

6) Pasitikėjimas savimi (6 teiginiai; mažiausias galimas skalės įvertis 6, didžiausias – 30). Skalės struktūra atnaujinus klausimyną išliko beveik


105

2013, 13, 91–115 p.

identiška. Skalė matuoja paauglio pasitikėjimą bei pasitenkinimą savimi, savo pasiekimų vertinimą, laisvumą bendraujant su kitais.

Skalių pavadinimai parinkti atsižvelgus į skales sudarančių teigi-nių, turinčių didžiausią svorį faktorių struktūroje, turinį. Atkreipiame dėmesį, kad didesni emocinių sunkumų bei neadaptyvaus elgesio skalių įverčiai atspindi problemiškesnį funkcionavimą matuojamose srityse, o didesni likusių skalių įverčiai – adaptyvesnį funkcionavimą matuojamose srityse.

Atnaujinto klausimyno psichometrinės charakteristikos. Siek-dami įvertinti sudarytų skalių psichometrines charakteristikas, pirmiau-sia atlikome skalių patikimumo analizę: taikėme du kriterijus – Cronbach alpha koeficientą ir teiginio koreliacijos su bendru skalės įverčiu dydį. 2 lentelėje pateikti rezultatai rodo, kad visų į skales įtrauktų teiginių kore-liacijos su bendrais skalių įverčiais yra pakankamai didelės. 3 lentelėje pateikti skalių vidinio suderinamumo analizės rezultatai atskleidžia, kad Cronbach alpha reikšmės svyruoja nuo 0,60 iki 0,94. Vienintelės atnau-jinus klausimyną naujai sudarytos neadaptyvaus elgesio skalės vidinis suderinamumas yra mažesnis už kitų skalių, tačiau gali būti laikomas patenkinamu ir pakankamu, kad skalė būtų naudojama skirtumams tarp grupių atskleisti. Likusių skalių vidinio suderinamumo koeficientai yra artimi ar viršija 0,8, tad skalės gali būti naudojamos individualiam įvertinimui. Reikia pastebėti, kad po atnaujinimo iš esmės nepakitusių skalių vidinio suderinamumo koeficientų reikšmės yra ryškiai didesnės nei atitinkamų skalių iki klausimyno atnaujinimo. Tokią išvadą galima daryti, nes skalių vidinio suderinamumo koeficientų pasikliautinųjų intervalų viršutinės ribos nesipina su klausimyno iki atnaujinimo ati-tinkamų skalių vidinio suderinamumo koeficientų viršutinėmis ribomis (3 lentelė).

4 lentelėje pateikti klausimyno testo–retesto rezultatai rodo pakan-kamai didelį vertinimo stabilumą. Rezultatai taip pat atskleidžia, kad atnaujinto klausimyno skalių vertinimo stabilumas yra didesnis nei atitin-kamų skalių iki atnaujinimo. Pirmo ir antro tyrimų testo–retesto korelia-cijos koeficientų palyginimas, naudojant Fišerio transformacijos kriterijų, atskleidė, kad prisitaikymo mokykloje, rūpestingo elgesio ir pasitikėjimo savimi skalių koreliacijos koeficientai atnaujinus klausimyną buvo statis-tiškai reikšmingai didesni (p<0,05).


106

3 lentelė. Paauglio psichologinio funkcionavimo klausimyno skalių vidinis suderinamumas (Cronbach alpha ir pasikliautinieji intervalai) iki (I tyrimas) klausimyno atnaujinimo ir jį atnaujinus (II tyrimas)

Table 3. The internal consistency reliability of the Adolescent Psychological Functioning Questionnaire (Cronbach alpha and its’ confidence intervals) before and after the questionnaire revision

neadaptyvus elgesys Emociniai sunkumai

Prisitaikymo mokykloje sunkumai

socialinis nusišalini-mas

savęs vertinimo sunkumai

I tyrimasN=2430 0,737

0,814[0,804; 0,825]

0,797[0,784; 0,808]

0,707[0,691; 0,725]

0,634[0,611; 0,656]

neadap-tyvus elgesys

socialiai adaptyvus elgesys

Emociniai sunkumai

Prisitaikymas mokykloje

Rūpestingas elgesys

Pasitikėji-mas savimi

II tyrimasN=1049 0,598 0,872

0,942[0,907; 0,922]

0,869[0,857; 0,881]

0,826[0,810; 0,841]

0,784[0,763; 0,804]

4 lentelė. Paauglio psichologinio funkcionavimo klausimyno skalių testo–retesto koreliacinė analizė iki (I tyrimas) klausimyno atnaujinimo ir jį atnaujinus (II tyrimas)

Table 4. The test-retest reliability of the Adolescent Psychological Functioning Questionnaire before and after the questionnaire revision

Testas–retestas

neadaptyvus elgesys Emociniai sunkumai

Prisitai-kymo mokykloje sunkumai

socialinis nusišalini-mas

savęs vertinimo sunkumai

I tyrimasn=157

r 0,763 0,677 0,781 0,577 0,578p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001

Testas – retestas

neadapty-vus elgesys

socialiai adaptyvus elgesys

Emociniai sunkumai

Prisitai-kymas mokyk loje

Rūpestin-gas elgesys

Pasiti-kėjimas savimi

II tyrimasn=176

r 0,802 0,745 0,761 0,860 0,795 0,713p <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001 <0,001

Siekiant atskleisti klausimyno jautrumą skirtumams tarp grupių nustatyti, buvo palyginti klausimyno skalių vidutiniai įverčiai tarp lyties ir amžiaus grupių. 5 lentelėje pateikti rezultatai rodo, kad mergaičių gru-pėje išryškėja didesni emociniai sunkumai nei berniukų grupėje, tačiau


107

2013, 13, 91–115 p.

mergaitėms būdingas stipriau išreikštas socialiai adaptyvus bei rūpestin-gas elgesys ir geresnis prisitaikymas mokykloje.

5 lentelė. Paauglių psichologinio funkcionavimo klausimyno skalių vidurkių palyginimas tarp berniukų (n=472) ir mergaičių (n=577) grupių

Table 5. The comparison of mean scores of the Adolescent Psychological Functioning Questionnaire scales’ between boys (n=472) and girls (n=577) groups

skalės Berniukai Mergaitės t p

x st. n. x st. n.

Neadaptyvus elgesys 10,7 3,3 10,4 3,0 1,61 0,124

Emociniai sunkumai 27,3 13,3 29,6 12,8 –2,85 0,004

Socialiai adaptyvus elgesys 64,6 9,4 68,3 8,9 –6,55 <0,001

Prisitaikymas mokykloje 28,7 5,9 31,4 5,7 –7,515 <0,001

Rūpestingas elgesys 33,5 6,5 38,1 6,0 –11,85 <0,001

Pasitikėjimas savimi 22,9 4,2 22,5 4,4 1,53 0,126

Analizuojant paauglių psichologinio funkcionavimo skirtumus tarp skirtingo amžiaus grupių (6 lentelė) buvo atlikta vienfaktorinė dispersinė analizė ANOVA (visų skalių dispersijos nelygios (p<0,05), tad naudotas ANOVA post hock Games-Howell kriterijus).

6 lentelė. Paauglių psichologinio funkcionavimo klausimyno skalių vidurkių palyginimas tarp 12–13 (n=493), 14–16 (n=397) ir 17–18 (n=158) metų paauglių grupių

Table 6. The comparison of mean scores of the Adolescent Psychological Functioning Questionnaire scales’ between 12-13 (n=493), 14-16 (n=397) and 17-18 (n=158) years age groups

skalės 12–13 m. 14–16 m. 17–18 m. p1-2

p1-3

p2-3

Neadaptyvus elgesys 9,8 11,2 11,3 <0,001 <0,001 0,973

Emociniai sunkumai 31,8 26,9 22,2 <0,001 <0,001 <0,001

Socialiai adaptyvus elgesys 67,4 65,6 67,3 0,015 0,984 0,038

Prisitaikymas mokykloje 32,0 28,9 27,9 <0,001 <0,001 0,162

Rūpestingas elgesys 36,9 35,3 35,1 0,001 0,002 0,899

Pasitikėjimas savimi 23,2 22,2 22,3 0,002 0,033 0,921


108

Gauti rezultatai atskleidžia keletą dėsningumų. Neadaptyvus elge-sys būdingesnis vyresnio nei jaunesnio amžiaus paaugliams (F=27,56, p<0,001). Pagal neadaptyvaus elgesio išreikštumą 12–13 metų paaugliai statistiškai reikšmingai skyrėsi tiek nuo 14–16, tiek ir nuo 17–18 metų paauglių – jiems būdinga silpnesnė neadaptyvaus elgesio išraiška. 14–16 bei 17–18 metų paauglių grupės pagal neadaptyvaus elgesio išreikštumą nesiskyrė. Vertinant emocinius sunkumus, stebima ryški ten-dencija sunkumams su amžiumi mažėti (F=40,36, p<0,001). Visos tirtos paauglių amžiaus grupės reikšmingai skyrėsi viena nuo kitos pagal emo-cinių sunkumų išreikštumą – didžiausias išreikštumas stebimas jauniau-sių paauglių grupėje, mažiausias – vyriausių paauglių grupėje. Dar viena ryški tendencija – prisitaikymas mokykloje yra sėkmingesnis jauniausių paauglių grupėje (F=46,33, p<0,001) ir su amžiumi statistiškai reikš-mingai blogėja, t. y. 14–16 ir 17–18 metų paauglių grupėse sėkmingo prisitaikymo mokykloje požymių yra mažiau nei 12–13 metų paauglių grupėje. Analogiškos tendencijos stebimos ir vertinant pasitikėjimą savimi (F=6,78, p=0,001) bei rūpestingo elgesio (F=8,35, p<0,001) pasi-reiškimą – jauniausių paauglių grupėje šių funkcionavimo rodiklių išraiš-kos yra didžiausios, rodančios adaptyvesnį psichologinį funkcionavimą nei vyresnėse paauglių grupėse. Galiausiai, socialiai adaptyvus elgesys (F=4,58, p=0,010) stipriausiai išreikštas jauniausių ir vyriausių paauglių grupėse, o 14–16 metų paaugliams toks elgesys mažiau būdingas.

Paprastai analizuojant psichologinio funkcionavimo ar adaptacijos vertinimo metodų jautrumą skirtumams tarp grupių, be amžiaus ir lyties atsižvelgiama ir į skirtumus tarp klinikinės ir neklinikinės grupių. Toks palyginimas buvo atliktas prieš klausimyno atnaujinimą ir atskleidė ryš-kius bei dėsningus šių grupių skirtumus. Šiuo tyrimu tirti tik bendrojo lavinimo mokiniai, tad nebuvo galimybių išskirti klinikinės grupės. Todėl, remiantis tyrimų (Hoffmann, 2006; VanderValk, Spruijt, de Goede, Maas, Meeus, 2005), atkleidžiančių didesnes psichologines problemas tarp nepilnose šeimose gyvenančių paauglių, buvo nuspręsta patyrinėti šei-mos statuso ryšį su paauglių psichologiniu funkcionavimu (žr. 7 lentelę).

Lyginant abiejų grupių psichologinio funkcionavimo skalių vidur-kius, pastebima tendencija, atskleidžianti adaptyvesnį su abiem tėvais gyvenančių paauglių psichologinį funkcionavimą. Dviejose skalė-se – prisitaikymo mokykloje bei pasitikėjimo savimi – gauti statistiškai


109

2013, 13, 91–115 p.

reikšmingi skirtumai tarp grupių, o socialiai adaptyvaus elgesio atveju skirtumas tarp grupių yra gana didelis ir artimas statistiškai reikšmingam skirtumui.

7 lentelė. Paauglių psichologinio funkcionavimo klausimyno skalių vidurkių palyginimas tarp paauglių, gyvenančių su abiem tėvais (n=752) ir su vienu iš tėvų (n=266), grupių

Table 7. The comparison of mean scores of the Adolescent Psychological Functioning Questionnaire scales’ between adolescents living in the intact (n=752) and single-parent (n=266) family groups

Skalės Gyvena su abiem tėvais

Gyvena su vienu iš tėvų t p

X St. n. X St. n.Neadaptyvus elgesys 10,4 3,0 10,7 3,2 –1,45 0,149Emociniai sunkumai 28,7 13,3 28,4 12,4 0,32 0,748Socialiai adaptyvus elgesys 67,0 9,2 65,9 9,3 1,79 0,074Prisitaikymas mokykloje 30,1 6,0 29,4 5,6 2,83 0,005Rūpestingas elgesys 36,2 6,7 35,5 6,4 1,55 0,121Pasitikėjimas savimi 22,9 4,3 22,2 4,4 2,25 0,025

APIBENdrINIMAS

Straipsnyje pristatoma klausimyno, skirto paauglių psichologiniam funkcionavimui vertinti, atnaujinimo procedūra bei psichometrinės cha-rakteristikos. Atnaujinant klausimyną teiginių atsakymų vertinimo sis-tema buvo pakeista iš dichotominės į penkių balų Likerto skale pagrįstą vertinimo sistemą ir pakoreguotos 9 teiginių formuluotės. Atlikus fakto-rių analizę, klausimynas buvo sutrumpintas iki 53 teiginių (ankstesnėje versijoje buvo 54), sudarytos 6 skalės (ankstesnėje versijoje buvo 5), pakoreguoti kai kurių skalių bei paties klausimyno pavadinimai.

Kuriant pirminę klausimyno versiją, siekta sudaryti metodą, kuris vertintų ne paauglio psichopatologijos apraiškas, o kasdienio funkcio-navimo sunkumus, kaip paauglio prisitaikymo ir adaptacijos vidiniame bei išoriniame pasaulyje rezultatą (Pakrosnis, Čepukienė, 2009). Vis dėlto dauguma klausimyno teiginių buvo suformuluoti taip, kad atspindėtų adaptyvaus funkcionavimo požymius. Laikytasi nuostatos, jog šių teigia-mų požymių nebuvimas atspindi sunkumus, kurių „hipotetinis“ buvimas


110

ir matuotas (t. y. buvo sumuojamas gero funkcionavimo požymių nebu-vimas traktuojant, kad didėjanti skalių suma išreiškia didesnius funkcio-navimo tiriamoje srityje sunkumus). Likusieji teiginiai atspindėjo neadap-tyvaus funkcionavimo apraiškas, kurių buvimas buvo sumuojamas ir tie-siogiai traktuojamas kaip funkcionavimo sunkumai. Pirminės klausimyno versijos faktorių analizės pagrindu sudarytos skalės, autorių nuomone, matavo paauglių psichologinio funkcionavimo sunkumus, nors į skales įėjo ir teigiamą, ir neigiamą funkcionavimą žymintys teiginiai. Atnauji-nant klausimyną, remtasi pozityvios raidos teorija (Lerner, Dowling, An-derson, 2003), kuri pabrėžia adaptyvaus funkcionavimo rodik lių svarbą vertinant paauglių raidos trajektoriją. Atnaujinto klausimyno tiriančioji faktorių analizė patvirtino keltą prielaidą, jog klausimynas leidžia įver-tinti ne tik psichologinio funkcionavimo sunkumus, kaip buvo numaty-ta kuriant pirminę klausimyno versiją, bet ir adaptyvaus funkcionavimo požymius: skirtingus funkcionavimo polius atspindintys požymiai buvo sugrupuoti į skirtingus faktorius. Galimybė įvertinti abu funkcionavimo polius leidžia spręsti ne tik apie paauglio sunkumus, bet ir apie plates-nį funkcionavimo kontekstą – taip atlieptos pastarąjį dešimtmetį raidos psichologijoje vyraujančios tendencijos (Gestsdóttir, Lerner, 2007; Gu-erra, Bradshaw, 2008; Lerner, Dowling, Anderson, 2003). Atsižvelgiant į tai, kad atnaujintas klausimynas matuoja tiek gero, tiek blogo funkci-onavimo požymius, nuspręsta iš pavadinimo pašalinti sunkumų sąvoką ir atnaujintą klausimyną pavadinti Paauglio psichologinio funkcionavimo klausimynu. Taip pat buvo peržiūrėti ir pakoreguoti skalių pavadinimai, kad atspindėtų tą funkcionavimo polių, kurio apraiškas skalė matuoja. Tad adaptyvaus funkcionavimo polių vertina socialiai adaptyvaus elge-sio, prisitaikymo mokykloje, rūpestingo elgesio, pasitikėjimo savimi ska-lės, o neadaptyvaus funkcionavimo – neadaptyvaus elgesio ir emocinių sunkumų skalės.

Apibendrinant atnaujinto klausimyno psichometrinių charakteris-tikų analizės rezultatus, galima pastebėti, kad atnaujinta klausimyno ver-sija pasižymi geromis psichometrinėmis charakteristikomis, kurios yra geresnės nei pirminės klausimyno versijos: klausimyno faktorių struktūra paaiškina didesnį duomenų išsibarstymo procentą, į faktorius įeinantys teiginiai turi didesnius svorius, skalių vidinio suderinamumo koeficiento reikšmės yra didesnės, vertinimo stabilumo rodikliai – didesni.


111

2013, 13, 91–115 p.

Rezultatai taip pat parodė, kad klausimynas jautrus skirtumams tarp grupių vertinti ir atskleidžia bendrus su paauglių amžiumi, lytimi ir šei-mos statusu susijusius psichologinio funkcionavimo dėsningumus.

Lyties grupių palyginimo rezultatai atspindi bendrus dėsningumus, nustatytus paauglystės psichologinių ypatumų tyrimais, kurie rodo, kad mergaitėms, palyginti su berniukais, būdingas geresnis socialinis prisitaikymas bei emocinės paramos siekimas, taip pat mažesni elgesio sunkumai, bet didesni emociniai sunkumai (Galambos, 2004; Malinaus-kienė, Žukauskienė, 2007; O’Connor ir kt., 2011). Analizuojant rezultatus amžiaus atžvilgiu, nustatyta, kad jauniausiems paaugliams būdingas geresnis psichologinis funkcionavimas nei vyresniems, išskyrus emo-cinių sunkumų pasireiškimą – tyrimas atskleidė emocinių sunkumų mažėjimo su amžiumi tendenciją. Iš esmės gautieji rezultatai atspindi bendriausius paauglių psichikos sveikatos tyrimų rezultatų dėsningu-mus (Farington, 2004; O’Connor ir kt., 2011), teigiančius, kad su amžiumi stebima neadaptyvaus elgesio išreikštumo bei dažnumo didėjimo ten-dencija. Susidomėjimą kelia gauti rezultatai, atskleidžiantys emocinių sunkumų mažėjimą su amžiumi, nes daugelis užsienio autorių pastebi paauglių emocinių sutrikimų paplitimo didėjimo su amžiumi tenden-ciją. Vis dėlto paauglio psichologinio funkcionavimo klausimynas labiau skirtas pablogėjusios nuotaikos bei emocinio labilumo apraiškoms, o ne sutrikimams įvertinti. Paauglystės tarpsnį tyrinėjantys mokslininkai (Gra-ber, 2004) pastebi, kad šio laikotarpio pradžioje dėl fiziologinių pokyčių stebimas ryškesnis emocinis dirglumas bei nuotaikų kaita, mažėjantys su amžiumi. Kita vertus, panašias emocinių sunkumų mažėjimo su amžiumi tendencijas tarp 14–16 metų Lietuvos paauglių pastebėjo ir O. Malinaus-kienė su R. Žukauskiene (2007). Mūsų rezultatai taip pat atitinka bendras šeimos statuso ir paauglių psichologinio funkcionavimo bei adaptaci-jos sunkumų tyrimų tendencijas, atskleidžiančias didesnius sunkumus nepilnose šeimose gyvenančių paauglių grupėje (Hoffmann, 2006; Van-derValk ir kt., 2005).

Atnaujinus klausimyną ir atsiradus galimybei vertinti ir adaptyvaus, ir neadaptyvaus paauglių psichologinio funkcionavimo požymius, kyla klausimas, kaip remiantis šiuo klausimynu vertinti atskiro paauglio funk-cionavimo adaptyvumą, t. y. kaip galėtų būti apibūdinamas maksimaliai adaptyvus ir neadaptyvus paauglio funkcionavimas. Remiantis pozity-vios raidos teorija, jos šviesoje atliekamų tyrimų ir šio tyrimo rezultatais,


112

paauglio funkcionavimą tam tikra prasme galima traktuoti kaip kontinu-umą, kurio viename poliuje yra maksimaliai išreikšti adaptyvaus, kitame – neadaptyvaus funkcionavimo požymiai (Gestsdóttir, Lerner, 2007). Tad idealų paauglio psichologinį funkcionavimą teoriškai galima apibūdinti kaip maksimalią adaptyvaus ir minimalią neadaptyvaus funkcionavimo rodiklių išraišką ir, atvirkščiai, probleminį funkcionavimą – kaip minimalią adaptyvaus ir maksimalią neadaptyvaus funkcionavimo rodiklių išraišką. Tokiu atveju gali kilti klausimas, ką apie paauglio psichologinį funkcio-navimą galima pasakyti tada, kai jam būdingi maksimalūs ir adaptyvaus, ir neadaptyvaus funkcionavimo įverčiai arba minimalūs ir adaptyvaus, ir neadaptyvaus funkcionavimo įverčiai. Remiantis funkcionavimo kaip kontinuumo idėja, tokią situaciją būtų sunku interpretuoti. Vis dėlto kitų autorių tyrimo rezultatai atskleidžia stiprią neigiamą koreliaciją tarp adaptyvaus ir neadaptyvaus funkcionavimo rodiklių (Gestsdóttir, Lerner, 2007; Guerra, Bradshaw, 2008; Sun, Shek, 2012), o tai sumažina tokios teorinės situacijos galimybę. Žinoma, tam reikia papildomų tyrimų, tačiau psichologinio funkcionavimo, kaip kontinuumo, idėja gali būti perspektyvi tyrinėjant paauglių psichologinį funkcionavimą ir įprasmina klausimyno, apimančio adaptyvaus ir neadaptyvaus funkcionavimo požymių vertinimą, tolesnį vystymą. Viena iš klausimyno, kuris atitiktų psichologinio funkcionavimo kaip kontinuumo idėją, vystymo krypčių galėtų būti požymių, galinčių papildyti esamus ir leidžiančių dar išsa-miau įvertinti psichologinį funkcionavimą, paieškos.

Apibendrinant reikia pasakyti, kad klausimyno atnaujinimas pasi-teisino: faktorių struktūra tapo aiškiau interpretuojama ir pagrindžiama teoriškai (leidžia kalbėti apie funkcionavimo poliškumą), klausimyno vidinio patikimumo bei vertinimo stabilumo rodikliai tapo geresni, atsi-rado galimybė įvertinti paauglio psichologinio funkcionavimo pokyčius per laiką, klausimynas išliko trumpas, tačiau vertina gana platų funkcio-navimo požymių spektrą.

Vis dėlto, siekiant galutinai pagrįsti klausimyno patikimumą ir pritai-kyti individualiam vertinimui, ateityje reikėtų sudaryti skalių normatyvus, remiantis Lietuvos atsitiktinės reprezentatyvios paauglių imties bei klini-kinės grupės tyrimo rezultatais. Būtų tikslinga atlikti ir patvirtinančiąją faktorių analizę. Ne mažiau svarbu atlikti klausimyno konstrukcinio vali-dumo tyrimą. Reikia paminėti, kad, vertinant pirminės klausimyno versi-jos psichometrines charakteristikas (Pakrosnis, Čepukienė, 2009), buvo


113

2013, 13, 91–115 p.

atlikta ir konstrukcinio validumo analizė, patvirtinusi, jog klausimynas tinkamas sunkumams vertinti. Tačiau atnaujintas klausimynas vertina ir adaptyvaus funkcionavimo požymius, tad vertėtų šią analizę pakartoti.

literatūraAchenbach, T. M., Dumenci, L. (2001). Advances in Empirically Based Assessment:

Revised Cross-Informant Syndromes and New DSM-Oriented Scales for the CBCL, YSR, and TRF: Comment on Lengua, Sadowksi, Friedrich, and Fisher. Journal of Consulting and Clinical Psychology, 69 (4), 699–702.

Allison, K. W., Edmonds, T., Wilson, K., Pope, M., Farrell, A. D. (2011). Connecting Youth Violence Prevention, Positive Youth Development, and Community Mobilization. American Journal of Community Psychology, 48, 8–20.

Drolet, M., Arcand, I. (2013). Positive Development, Sense of Belonging, and Support of Peers among Early Adolescents: Perspectives of Different Actors. International Education Studies, 6 (4), 29–38.

Farrington, D. (2004). Conduct disorder, aggression and delinquency. In R. Lerner, L. Steinberg (Eds.), Handbook of adolescent psychology (p. 627–664). New Jersey: John Wiley & Sons Inc.

Galambos, N. L. (2004). Gender and gender role development in adolescence. In R. M. Lerner, L. Steinberg (Eds.), Handbook of adolescent psychology (p. 233–262). New Jersey: John Wiley & Sons Inc.

Gestsdóttir, S., Lerner, R. M. (2007). Intentional Self-Regulation and Positive Youth Development in Early Adolescence: Findings From the 4-H Study of Positive Youth Development. Developmental Psychology 43 (2), 508–521.

Gintilienė, G., Girdzijauskienė, S., Černiauskienė, D., Lesinskienė, S., Povilaitis, R., Pūras, D. (2004). Lietuviškas SDQ – standartizuotas mokyklinio amžiaus vaikų „Galių ir sunkumų klausimynas“. Psichologija, 29, 88–105.

Goodman, R. (2001). Psychometric properties of the Strengths and Difficulties Questionnaire. Journal of American Academic Adolescent Psychiatry, 40, 17–24.

Guerra, N. G., Bradshaw, C. P. (2008). Linking the prevention of problem behaviors and positive youth development: Core competencies for positive youth development and risk prevention. In N. G. Guerra, C. P. Bradshaw (Eds.), Core competencies to prevent problem behaviors and promote positive youth development. New Directions for Child and Adolescent Development, 122, 1–17.

Hoffmann, J. P. (2006). Family Structure, Community Context, and Adolescent Problem Behaviors. Journal of Youth and Adolescence, 35, 867–880.

Ivanova, M. Y., Achenbach, T. M., Rescorla, L. A., Dumenci, L., Almqvist, F., Bilen-berg, N., et al. (2007). The Generalizability of the Youth Self-Report Syndrome Structure in 23 Societies. Journal of Consulting and Clinical Psychology, 75 (5), 729–738.


114

Lerner, R. M., Dowling, E. M., Anderson, P. M. (2003). Positive youth development: Thriving as a basis of personhood and civil society. Applied Developmental Science, 7, 172–180.

Malinauskienė, O., Žukauskienė, R. (2007). Paauglių emocinių ir elgesio sunkumų sąsajos ir pokyčiai per trejus metus: amžiaus ir lyties ypatumai. Psichologija, 35, 19–31.

O’Connor, M., Sanson, A., Hawkins, M. T., Letcher, P., Toumbourou, J. W., Smart, D., Vassallo, S., Olsson, C. A. (2011). Predictors of Positive Development in Emerging Adulthood. Journal of Youth and Adolescence, 40, 860–874.

Petegem, S. V., Beyers, W., Vansteenkiste, M., Soenens, B. (2012). On the Association Between Adolescent Autonomy and Psychosocial Functioning: Examining Decisional Independence From a Self-Determination Theory Perspective. Developmental Psychology, 48 (1), 76–88.

Pakrosnis, R., Čepukienė, V. (2009). Paauglio psichologinio funkcionavimo sunkumų klausimynas: sudarymas ir pirminė psichometrinė analizė. Tarptautinis psichologijos žurnalas: Biopsichosocialinis požiūris, 3, 9–32.

Sun, R. C. F., Shek, D. T. L. (2012). Positive Youth Development, Life Satisfaction and Problem Behaviour Among Chinese Adolescents in Hong Kong: A Replication. Social Indicators Research, 105, 541–559.

VanderValk, I., Spruijt, E., de Goede, M., Maas, C., Meeus, W. (2005). Family Structure and Problem Behavior of Adolescents and Young Adults: A Growth-Curve Study. Journal of Youth and Adolescence, 34 (6), 533–546.

Žukauskienė, R., Kajokienė, I. (2006). CBCL, TRF ir YSR metodikų standartizavimas naudojant 6-18 metų Lietuvos vaikų imties duomenis. Psichologija, 33, 31–45.

AdolESCENT PSYCHologICAl FUNCTIoNINg QUESTIoNNAIrE: rEVISIoN ANd PSYCHoMETrIC ProPErTIES

Rytis Pakrosnis, Viktorija ČepukienėVytautas Magnus University, Lithuania

Abstract. Background. In the recent literature, devoted to the psychology of adolescence, a new tendency evolves to focus on the factors and indicators of the positive development, rather than only on the risk factors for problematic development. Nevertheless, the lack of measures which would not be based on the pathology perspective and at the same time assessing the broad spectrum of the adolescents’ everyday life functioning areas could be noted. The aim of the article is to present the revision process and psychometric properties of one of such methods – Adolescent Psychological Functioning Difficulties Questionnaire (after revision – Adolescent Psychological Functioning Questionaire). Methods


115

2013, 13, 91–115 p.

and materials. The preliminary psychometric analysis (Pakrosnis, Čepukienė, 2009) leaded to the decision to replace the dichotomous scaling responses system, assessing the presence/absence of certain behaviors with the one based on the 5-point Likert scale, assessing the frequency of behaviors and allowing to use the questionnaire for measuring changes in the psychological functioning over time. This led to the need to correct formulation of some items and repeat the psychometric analysis of the revised questionnaire. For this purpose the data from 1049 adolescents (12-18 years) was collected. The factor analysis, internal consistency, test-retest analysis and comparisons between age, gender and family status groups were conducted. Results and conclusions. The new factor structure of 6 factors explains higher percent of total variance (48%) comparing to the previous one of 5 factors (29%) and allows evaluating not only psychological functioning difficulties (Non-adaptive behavior and Emotional difficulties scales), but indicators of good functioning as well (Socially adaptive behavior, Caring behavior, Adjustment at school, Self-confidence scales). Relying on such results and theoretical discussion provided in the article, the questionnaire was renamed eliminating the concept of “difficulties”. The psychometric analysis revealed that internal consistency and test-retest results of the scales improved comparing to those before the questionnaire revision. Besides, the questionnaire is sensitive to differences between groups. The conclusion can be made, that the revised questionnaire remains short (53 items), is valid, reliable and measures positive as well as negative aspects of adolescents’ psychological functioning.

keywords: psychological evaluation, questionnaire revision, adolescent psychological functioning questionnaire, psychometric analysis.

Gauta: 2013 04 19Priimta: 2013 10 07

Documents

PAAUglIo PSICHologINIo FUNkCIoNAVIMo klAUSIMYNAS ... · Rytis Pakrosnis, Viktorija Čepukienė 92 per laiką. Tačiau klausimynas išliko trumpas, apimantis gana platų funkcionavimo