VYRESNIO AMŽIAUS MOTERŲ GYVENIMO KOKYBĖS, FIZINĖS IR … · Tyrime taikyti metodai: medicininės literatūros analizė, Baecke kasdieninio fizinio aktyvumo klausimynas, su sveikata

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

SLAUGOS FAKULTETAS

KINEZIOLOGIJOS IR SPORTO MEDICINOS KATEDRA

SIMONA VIČIŪTĖ

VYRESNIO AMŽIAUS MOTERŲ GYVENIMO KOKYBĖS, FIZINĖS IR PSICHINĖS SVEIKATOS KOMPONENTŲ ĮVERTINIMAS TAIKANT SKIRTINGAS MANKŠTOS

PROGRAMAS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovas Dr. Alma Kajėnienė

KAUNAS, 2011

2

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

SLAUGOS FAKULTETAS

KINEZIOLOGIJOS IR SPORTO MEDICINOS KATEDRA

TVIRTINU: Slaugos fakulteto dekanė

Jūratė Macijauskienė

2011. .________

VYRESNIO AMŽIAUS MOTERŲ GYVENIMO KOKYBĖS, FIZINĖS IR PSICHINĖS SVEIKATOS KOMPONENTŲ ĮVERTINIMAS TAIKANT SKIRTINGAS MANKŠTOS

PROGRAMAS

Magistro baigiamasis darbas

Konsultantas Darbo vadovas

Dr. Ernesta Sendžikaitė Dr. Alma Kajėnienė

___________________ ________________

2011.05.____ 2011.05.____

Recenzentas Darbą atliko

____________________ Magistrantė

____________________ Simona Vičiūtė

2011.______._________ 2011.05.24

KAUNAS, 2011

3

TURINYS

1. ĮŽANGA 8

2. DARBO TIKSLAS 9

3. DARBO UŽDAVINIAI 9

4. LITERATŪROS APŽVALGA 10

4.1. Senėjimas .................................................................................................................................................. 10

4.1.1. Senėjimo apibrėžimas ir teorijos ................................................................................................... 10

4.2. Senėjimo demografija ............................................................................................................................... 11

4.3. Gyvenimo kokybė senstant ...................................................................................................................... 12

4.4. Kineziterapija ir senėjimas ........................................................................................................................ 13

4.5. Fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje ..................................................................................................... 14

4.5.1. Fizinis aktyvumas ir sveikata 14

4.5.2. Fizinis aktyvumas ir psichinė sveikata ........................................................................................... 16

4.6. Fizinis pajėgumas ir sveikata .................................................................................................................... 18

4.6.1. Žmogaus fizinio pajėgumo pokyčiai senstant ................................................................................ 20

4.6.1.1. ..................................................................................................................................................... 20

4.6.2. Kūno kompozicijos pokyčiai senstant ............................................................................................ 23

5. TYRIMO METODIKA 25

5.1. Tiriamųjų kontingentas ir tyrimo organizavimas ...................................................................................... 25

5.2. Poveikio charakteristika ............................................................................................................................ 27

5.2.1. Neadaptuotų mankštos pratybų apibūdinimas ............................................................................. 27

5.2.2. Grupinės mankštos pratybos remiantis klasikine pratimų atlikimo samprata .............................. 27

5.2.3. Fizinio aktyvumo pratybos naudojant diferencinio mokymo principus ........................................ 28

5.3. Baecke kasdieninio fizinio aktyvumo klausimynas (Baecke Questionaire of Habitual Physical Activity) . 28

5.4. Su sveikata susijusios fizinės ir psichinės gyvenimo pilnatvės vertinimas (SF-36) .................................. 29

5.5. HAD skalė .................................................................................................................................................. 31

5.6. PAR-Q klausimynas ................................................................................................................................... 32

5.7. Fizinio pajėgumo vertinimas ..................................................................................................................... 32

5.8. Kūno kompozicijos vertinimas .................................................................................................................. 36

5.9. Matematinė statistika ............................................................................................................................... 38

6. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 39

6.1. Fizinio pajėgumo testų rezultatai ir jų aptarimas ..................................................................................... 39

6.2. Beacke kasdieninio fizinio aktyvumo klausimyno rezultatai .................................................................... 42

4

6.3. Sveikatos apklausos (SF-36) rezultatai ir jų aptarimas ............................................................................. 44

6.4. Nerimo ir depresijų pasireiškimo rezultatai ir jų aparimas ...................................................................... 51

6.5. Kūno kompozicijos vertinimo rezultatai ir jų aptarimas ........................................................................... 53

7. IŠVADOS 60

8. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS 61

LITERATŪROS SĄRAŠAS 62

PRIEDAI 70

5

SANTRAUKA

Vičiūtė S., Vyresnio amžiaus moterų gyvenimo kokybės, fizinės ir psichinės sveikatos

komponentų įvertinimas taikant skirtingas mankštos programas, kineziterapijos magistro

baigiamasis darbas / mokslinė vadovė dr. A. Kajėnienė; dr. E. Sendžikaitė; Lietuvos sveikatos

mokslų universitetas, Medicinos akademija, Slaugos fakultetas, Kineziologijos ir sporto medicinos

katedra – Kaunas, 2011-77.

Senstančio žmogaus organizmo pokyčiai didina susirgimo įvairiomis ligomis tikimybę. Tai,

savo ruožtu, dar labiau riboja socialines, ekonomines ir psichologines žmogaus galimybes ir

pagreitina žmogaus tapimą neįgaliu bei jo mirtį (Javtokas Z, 2007). Todėl vyresniame amžiuje

tampa ypatingai aktualu išlaikyti bent jau esamą gyvenimo kokybę.

Darbo tikslas: įvertinti vyresnio amžiaus moterų gyvenimo kokybę, fizinės ir psichinės

sveikatos komponentus taikant skirtingas mankštos programas.

Tyrimo uždaviniai: 1.Nustatyti ir palyginti vyresnio amžiaus moterų fizinio aktyvumo lygį

po skirtingų fizinio aktyvumo formų. 2. Įvertinti ir palyginti vyresnių moterų fizinio pajėgumo

komponentus po skirtingų fizinio aktyvumo formų pritaikymo. 3. Nustatyti ir palyginti gyvenimo

kokybės, psichoemocinės būklės ypatumus priklausomai nuo fizinio aktyvumo formų. 4. Nustatyti

ir įvertinti vyresnio amžiaus moterų kūno kompoziciją esant skirtingoms fizinio aktyvumo

formoms.

Tiriamųjų kontingentą sudarė 32 vyresnio amžiaus moterys, kurių amžiaus vidurkis

tyrimo pradžioje buvo 69 ± 7,22 metai. Tiriamosios buvo suskirstytos į 2 grupes: mankštos (MG)

grupė (n = 16, amžius 70 ± 6,02 metai) ir besimankštinančių moterų (KG) grupė (n = 16, amžius 67

± 8,13).

Poveikio charakteristika. 1. Stebėtos neadaptuotos mankštos pratybos 2. Taikytos

adaptuotos kineziterapeuto sudarytos mankštos pratybos vyresnio amžiaus žmonėms. 3. Taikytos

mankštos pratybos pagrįstos diferencinio mokymo principais.

Tyrime taikyti metodai: medicininės literatūros analizė, Baecke kasdieninio fizinio

aktyvumo klausimynas, su sveikata susijusios fizinės ir psichinės gyvenimo pilnatvės klausimynas

(SF-36), psichoemocinės būklės klausimynas HAD, fiziniai pajėgumo testai, kūno kompozicijos

matavimai ir matematinė statistika.

Rezultatai parodė, kad sveikatai svarbios fizinės bei psichinės ypatybės vyresniame amžiuje

prastėja, tačiau parinkus tinkamą mankštos metodiką galima šiuos pokyčius pristabdyti.

Išvados. Apibendrinant gautus rezultatus galima teigti, kad visų tyrimo metu

besimankštinančių moterų gyvenimo kokybė, fizinė bei psichinė sveikata buvo geresnė nei

nesimankštinančių moterų.

6

SUMMARY

Vičiūtė S., Evaluation of older women’s quality of life and components of their physical and

mental health by applying different exercise programs, physical therapy master’s thesis /

supervisors: Dr. A. Kajėnienė; Dr. E. Sendžikaitė; Lithuanian University of Health Sciences,

Medical Academy, Nursing Faculty, Kinesiology and Sports Medicine Department – Kaunas, 2011-

79.

Changes in an aging body increase the likelihood of various diseases. These, in turn, further

limit social, economic and mental capabilities of a person, and lead to disability and death (Javtokas

Z, 2007). Therefore, it is very important to maintain at least current life quality of the elderly.

Aim: to evaluate older women’s quality of life and components of their physical and mental

health by applying different exercise programs.

Research Tasks: 1.To identify and compare physical activity level of older women after

different forms of physical activity. 2. To identify and compare physical fitness components of

older women after applying different forms of physical activity. 3. To identify and compare life

quality and psycho-emotional state depending on forms of physical activity. 4. To identify and

evaluate body mass composition of older women given different forms of physical activity.

Research subjects were divided into 2 groups: exercise (MG) group (n = 16, age 70 ± 6,02

years) and no exercise (KG) group (n = 16, age 67 ± 8,13).

Impact Characteristics. 1. Unadapted exercises were observed. 2. Adapted exercises for

older people, made by physical therapist, were applied. 3. Exercises based on principles of

differential learning were applied.

Research Methods: analysis of medical literature, Baecke Questionaire of Habitual

Physical Activity, health-related questionnaire of physical and mental fullness of life (SF-36),

Hospital Anxiety and Depression scale, physical fitness tests, body mass composition

measurements and mathematical statistics.

Results have shown that physical and mental qualities, that are important to health,

deteriorate with old age, however these changes can be slowed down by selecting an appropriate

method of exercise.

Conclusions. In summary, the results suggest that women who were exercising during the

course of the research had better life quality, as well as physical and mental health in comparison

with women who were not exercising.

7

SANTRUMPOS

AKM - aktyvi kūno masė

DF-diferencinis mokymas

HAD - psichoemocinės būklės vertinimo klausimynas

KG – nesimankštinančių moterų grupė

KMI - kūno masės indeksas

KT - kūno tankis

LDS – liemens dubens santykis

MG – besimankštinančių moterų (mankštos) grupė

PSO - Pasaulinė sveikatos organizacija

RM – riebalų masė

RM (proc.) – santykinė riebalų masė

ROR - riebalinė odos raukšlė SF-36 – su sveikata susijusios fizinės ir psichinės sveikatos vertinimo klausimynas

8

1. ĮVADAS

Lietuvos statistikos departamento duomenimis (2002), moterų vidutinė gyvenimo trukmė

yra ilgesnė nei vyrų. Tačiau moterų gyvenimo negalios metai taip pat ilgesni nei vyrų (Arber S. ir

kt.,1993). Klimakteriniu periodu moterims rizika susirgti įvairiomis ligomis dar padidėja, todėl

svarbu laiku atkreipti dėmesį į senatvinių ligų profilaktiką.

Senstančio žmogaus organizmo pokyčiai didina susirgimo įvairiomis ligomis tikimybę. Tai,

savo ruožtu, dar labiau riboja socialines, ekonomines ir psichologines žmogaus galimybes ir

pagreitina žmogaus tapimą neįgaliu bei jo mirtį (Javtokas Z, 2007). Todėl vyresniame amžiuje

tampa ypatingai aktualu išlaikyti bent jau esamą gyvenimo kokybę. Tai padaryti gali įvairių

profilaktikos priemonių taikymas.

Šiuolaikinėje visuomenėje vis dažniau vartojamas terminas „sveikas senėjimas“. Sveikas

senėjimas - procesas, įgalinantis vyresnio amžiaus žmones optimizuoti savo fizines, socialines ir

psichikos sveikatos galimybes aktyviai be diskriminacijos dalyvauti visuomenės gyvenime ir

džiaugtis nepriklausomu bei geros kokybės gyvenimu (Swartz ME, 2007). Sveiko senėjimo

užtikrinimui reikalinga specialistų komanda. Kineziterapeutai, psichologai, visuomenės sveikatos

specialistai, gydytojai ir kt. Kineziterapeuto tikslas dirbant su vyresnio amžiaus žmonėmis – tai

funkcijos atstatymas, palaikymas arba pritaikymas kasdieninėje veikloje. Senstant sveikatos

stiprinimas ir ligų profilaktika tampa vis aktualesni, kai norima išlaikyti kuo didesnį

savarankiškumą visose gyvenimo srityse. Kineziterapija gali būti puiki priemonė padedanti išvengti

arba pristabdyti senatvėje kylančias sveikatos problemas (Ongaro G et al., 2001). Daugelio autorių

nuomone, aktyvus gyvenimo būdas, sveika gyvensena gali atitolinti ar padėti išvengti įvairių su

senėjimu susijusių ligų (Taddei S ir kt., 2000; Goya SW ir kt., 2001).

Daugelis tyrėjų stengiasi nagrinėti fizinio aktyvumo įtaką vienai sveikatos dedamajai

(psichinei arba fizinei sveikatai). Pavyzdžiui, tiriama aerobinių mankštos pratybų įtaką kūno

kompozicijai. Šiame darbe siekiama kompleksiško sveikatos komponentų vyresniame amžiuje

įvertinimo. Mūsų nuomone būtent kompleksinis požiūris gali padėti geriau suprasti fizinio

aktyvumo naudą vyresnių žmonių sveikatos palaikyme. Todėl išsikėlėme darbo tikslą įvertinti

vyresnio amžiaus moterų gyvenimo kokybę, fizinės ir psichinės sveikatos komponentus taikant

skirtingas mankštos programas.

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Ongaro%20G%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

9

2. DARBO TIKSLAS

1. Įvertinti vyresnio amžiaus moterų gyvenimo kokybę, fizinės ir psichinės sveikatos komponentus

taikant skirtingas mankštos programas.

3. DARBO UŽDAVINIAI 1. Nustatyti bei palyginti besimankštinančių ir nesimankštinančių vyresnio amžiaus

moterų fizinio aktyvumo lygį skirtingais tyrimo etapais.

2. Įvertinti bei palyginti besimankštinančių ir nesimankštinančių vyresnio amžiaus

moterų fizinio pajėgumo komponentus skirtingais tyrimo etapais.

3. Nustatyti bei palyginti besimankštinančių ir nesimankštinančių vyresnio amžiaus

moterų gyvenimo kokybės, psichoemocinės būklės ypatumus skirtingais tyrimo etapais.

4. Nustatyti bei palyginti besimankštinančių ir nesimankštinančių vyresnio amžiaus

moterų kūno kompoziciją skirtingais tyrimo etapais.

10

4. LITERATŪROS APŽVALGA

4.1. Senėjimas

4.1.1. Senėjimo apibrėžimas ir teorijos

Senėjimas - tai sudėtingas daugiafaktorinis procesas, kurį pradedama giliau suprasti tik

pastaraisiais metais. Senėjimo procesas turi keletą pagrindinių bruožų: 1) eksponentiškai didėjantis

mirtingumas; 2) fiziologiniai pokyčiai, dėl kurių mažėja funkcinės asmens galimybės; 3) didėjanti

rizika sirgti senatvinėmis ligomis (Depp C. ir kt., 2006). Taigi, senėjimą galima būtų apibrėžti kaip

progresuojantį fiziologinių funkcijų dėvėjimosi procesą, kurio metu pasireiškia mažėjančios

funkcinės galimybės bei poliligotumas.

Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) rekomenduoja tokį vyresnio amžiaus žmonių

grupių skirstymą: 60-74 metų sulaukęs žmogus turėtų būti vadinamas pagyvenusiu, 75-90 metų-

senu, daugiau nei 90 metų sulaukęs jau vadinamas ilgaamžiu (World Health Organization, 2008 ).

Amžiniai žmogaus organizmo pasikeitimai skirstomi pagal tam tikras kategorijas arba

laikotarpius. Vienas iš žmogaus senėjimo amžiaus tarpsnių skirstymo pavyzdžių pateiktas 1

lentelėje (Šiupšinskas, L., 2008).

1 lentelė. Žmogaus senėjimo amžiaus tarpsniai

Suaugusiojo amžius

Ankstyvas 20-29 metų

Vidutinis 30-34 metų

Vėlyvas 45-64 metų

Senatvė

Vyresni 65-74 metų

Seni 75-84 metų

Labai seni 85 metai ir daugiau

Nors šiuolaikinių senėjimo teorijų kryptys yra dvi: stochastinės (senėjimo pokyčiai atsiranda

atsitiktinai ir kaupiasi laikui bėgant) ir nestochastinės (senėjimas yra iš anksto determinuotas), visgi

senėjimo teorijų gausa parodo, jog nė viena iš šių teorijų nėra visiškai teisinga ir nepaaiškina visų

senėjimo proceso aspektų (Bengtson VL. ir kt., 2009). Senėjimą galima būtų apibrėžti kaip visumą

http://www.google.com/search?hl=lt&tbo=p&tbm=bks&q=+inauthor:%22Vern+L.+Bengtson%22

11

universalių visai rūšiai bei degeneracinių pokyčių, atsirandančių bėgant laikui. Senėjimo pokyčiai

gali būti:

1. visiškas funkcijos praradimas (pvz.: moterų vaisingumas po menopauzės);

2. funkcionuojančių vienetų netekimas (pvz.: skeleto raumenų vienetų mažėjimas);

3. funkcijos per laiko vienetą sumažėjimas (pvz.: mažėjantis nervinio laidumo greitis);

4. pokyčiai atsirandantys esant neigiamam grįžtamajam ryšiui (K.Goldenberg ir

A.Faryna, 1990.)

4.2. Senėjimo demografija

Lietuvoje jau beveik dvidešimt metų tęsiasi neigiama natūrali kaita, kuri kartu su didele

emigracija sparčiai mažina gyventojų skaičių šalyje. 2009 m. Lietuvos Respublikoje gyveno 3339,4

tūkst. gyventojų, t.y. 18,7 tūkst. mažiau nei 2008 m. Mažėjant gimstamumui bei ilgėjant vidutinei

gyvenimo trukmei stebima šalies gyventojų senėjimo tendencija. 2010 m. pradžioje 20,9 proc.

gyventojų sudarė 60 metų ir vyresni asmenys, 2000 m. - 19 proc. 2009 m. pagyvenę buvo kas šeštas

vyras ir kas ketvirta moteris, o 2010 m. vaikų iki 15 m. Buvo 28,4proc. mažiau negu vyresnio

amžiaus sulaukusių žmonių (LR sveikatos apsaugos ministerija, 2011). Lietuvos populiacija

senėjanti kaip ir daugelio išsivysčiusių ar besivystančių pasaulio valstybių. Stebint dabartines

tendencijas Lietuvoje ir toliau numatomas vyresnių nei 60 m. amžiaus gyventojų skaičiaus augimas

(Lietuvos Sveikatos Informacijos Centras, 2009).

Panaši situacija ir kitose besivystančiose bei išsivysčiusiose šalyse. Be to, pasak Europos

parlamento Europos komisijos bei Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO), ES šalyse bei

pasaulyje žmonių sulaukusių 60 ir daugiau metų skaičius tik didės. Manoma, kad 2050 metais ES

šalyse tokie asmenys turėtų sudaryti daugiau kaip 30 proc. Europos gyventojų (Commission of

European Comunities, 2005). Šis augimas kur kas greitesnis nei bet kurios kitos amžiaus grupės.

Taip pat PSO teigia, jog kineziterapeutas gali padėti šiems asmenims išlikti sąlyginai sveikiems bei

nepriklausomiems, mokydamas saugaus ir efektyvaus judėjimo ir mankštinimosi būdų. Moksliniais

tyrimais įrodyta, kad reguliarus fizinis aktyvumas padeda išlaikyti vyresnio amžiaus asmens

funkcines galimybes, išlikti nepriklausomu, sumažinti negalios tikimybę ir pagerinti gyvenimo

kokybę (Rantanen T. ir kt, 2004; Rejeski W. J. ir kt, 2001).

http://biomedgerontology.oxfordjournals.org/search?author1=W.+Jack+Rejeski&sortspec=date&submit=Submit

12

Gyventojų senėjimas kelia tiek socialines, tiek ekonomines, medicinines bei psichologines

problemas. Daugėjant vyresnio amžiaus žmonių bei mažėjant gimstamumui vis labiau didėja

mokesčių našta darbingo amžiaus žmonėms. Ši našta dar labiau padidėja, kai vyresnio amžiaus

žmonių gyvenimo kokybė pradeda blogėti ir vis daugiau pinigų tenka skirti tokių žmonių priežiūrai

bei slaugai. Manoma, jog laikui bėgant šeimos gali nebepajėgti išlaikyti nedarbingo amžiaus

žmonių dėl jų gausos (Rakauskienė O.G ir kt., 2009). Todėl jau dabar Europos Sąjungos komisija

Briuselyje rengia projektus bei skelbia pranešimus apie senyvo amžiaus žmonių gyvenimo bei

negalios profilaktiką, kadangi kol kas tai vienintelis būdas užtikrinti ramią senatvę (Commission of

European Comunities, 2005).

Taigi, galime teigti, kad norint išvengi prognozuojamų socialinių bei ekonominių problemų

dėl senstančios gyventojų populiacijos turėtumėme dėti pastangas, kad ši visuomenės dalis kuo

ilgiau išliktų sveika bei savarankiška.

4.3. Gyvenimo kokybė senstant

„Gyvenimo kokybė – tai individualus savo paskirties gyvenime vertinimas kultūros ir

vertybių sistemos, kurioje individas gyvena, požiūriu, susijęs su jo tikslais, viltimis, standartais bei

interesais. Tai plati koncepcija, kompleksiškai veikiama asmens fizinės sveikatos ir psichologinės

būklės, nepriklausomybės laipsnio, socialinių ryšių bei ryšių su aplinka“ [Furmonavičius T., 2001].

Žmogui senstant keičiasi jo organų struktūra bei funkcijos. Deformuojasi stuburas, mažėja kaulų

mineralizacija, skersaruožių raumenų masė, blogėja koordinacija ir lankstumas, raumenų jėga.

Pokyčiai vyksta visose sistemose: širdies bei kraujagyslių, virškinimo, kvėpavimo ir kitose

(Rantanen T. ir kt., 2003; Newman A. ir kt., 2006; Shumway-Cook A. ir kt., 2009). Būdingas

poliligotumas, t.y. kai žmogus serga keliomis lėtinėmis ligomis bei turi specifinių geriatrinių būklių

ar sindromų (Juozulynas, A. ir kt., 2007).

Gyvenimo kokybė vyresniame amžiuje ypač aktuali tampa moterims klimakteriniu periodu.

Jo metu mažėja kaulų tankis. Didėja osteoporozės ir su ja susijusių kaulų lūžių rizika. Kritimų rizika

moterims, kurių amžius svyruoja nuo 65 iki 69 metų lygi 30 proc., o sulaukus 85 metų rizika

nukristi ir patirti traumą pakyla iki 50 proc. Tuo tarpu vyrams ši rizika esant 65-69 metų tėra 13

proc. ir sulaukus 80 metų pakyla iki 30 proc. (Ambrose, L. ir Teresa, Y., 2008).

Lietuvos statistikos departamento duomenimis (2002), moterų vidutinė gyvenimo trukmė

yra ilgesnė nei vyrų. Tačiau moterų gyvenimo negalios metai taip pat ilgesni nei vyrų (Arber S. ir

13

kt.,1993). Klimakteriniu periodu rizika susirgti įvairiomis ligomis dar padidėja, todėl svarbu laiku

atkreipti dėmesį į senatvinių ligų profilaktiką.

Visi šie pokyčiai didina susirgimo įvairiomis ligomis tikimybę. Tai, savo ruožtu, dar labiau

riboja socialines, ekonomines ir psichologines žmogaus galimybes ir pagreitina žmogaus tapimą

neįgaliu bei jo mirtį (Javtokas, Z., 2007). Todėl vyresniame amžiuje tampa ypatingai aktualu

išlaikyti bent jau esamą gyvenimo kokybę. Tai padaryti gali įvairių profilaktikos priemonių

taikymas.

4.4. Kineziterapija ir senėjimas

Pasak Pasaulinės Kineziterapeutų Konfederacijos (WCPT), kineziterapija vyresnio amžiaus

žmonėms yra ypatingai svarbi, vis gi dar nepakankamai įvertinta. Kineziterapeutas labiau nei kiti

specialistai gali padėti išvengti lėtinių ligų bei negalių pasireiškiančių senstant (World

Confederation of Physical Therapy, 2010).

Daugeliu atvejų pasirinkti fiziškai aktyvesnį gyvenimo būdą vyresnio amžiaus asmenims

trukdo tikslinių žinių stoka bei motyvacijos trūkumas (Thenapa II projektas, 2011). Įrodyta, kad

senyvo amžiaus asmenų motyvaciją būti labiau fiziškai aktyviems didina bendravimas su fizinio

aktyvumo specialistu, pvz.: kineziterapeutu (Čeremnych J. ir kt. 2004; Europos sąjungos projektas

2004–2007).

Nors kineziterapijos nauda pripažįstama gana seniai, tačiau vis dar nėra aišku, kokios

metodikos tinkamiausios konkrečių negalavimų gydymui bei profilaktikai. Didelė dalis autorių

aiškinasi kaip mažėja senstančio žmogaus funkcinės galimybės, kaip keičiasi jėga, lankstumas,

koordinacija, ištvermė. Nepaisant to, trūksta duomenų apjungiančių visas sveikatos dedamąsias tam,

kad būtų galima vykdyti šių pokyčių prevenciją, žinant kokios priemonės veiksmingos (Rejeski

W.J. ir kt., 2005).

Norint pradėti arba palaikyti fiziškai aktyvų gyvenimo būdą vyresniame amžiuje reikalinga

tikslinė informacija apie galimybę vyresniame amžiuje saugiai didinti fizinį aktyvumą.

Kineziterapeutas vienas iš tų specialistų, kurie gali suteikti ne tik teorines žinias, tačiau ir praktiškai

apmokyti saugaus vienokio ar kitokio fizinės veiklos atlikimo būdo.

http://biomedgerontology.oxfordjournals.org/search?author1=W.+Jack+Rejeski&sortspec=date&submit=Submit

14

4.5. Fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje

4.5.1. Fizinis aktyvumas ir sveikata

Sveikata – tai teigiamas reiškinys, pasižymintis žmogaus galimybe gyventi nepriklausomą

nuo kitų asmeninį bei socialinį gyvenimą. Kai žmogaus sveikata puiki, t.y., stabili fizinė, psichinė ir

dvasinė sveikata, tada jis lengvai įveikia sunkumus, mažesnę įtaką daro neigiami veiksniai, gali

jausti gyvenimo džiaugsmą, lengvai save realizuoja įvairiose gyvenimo sferose (WHO, 2008).

Fizinis aktyvumas gali būti aiškinamas taip: 1) griaučių raumenų sukelti judesiai, kuriuos

darant energijos suvartojimas yra didesnis negu ramybės būsenoje; 2) bet kokia žmogaus kūno

judėjimo išraiška, sukelianti didelę medžiagų apykaitą: pratybos, rengimasis varžyboms,

dalyvavimas varžybose, namų ūkio darbai, laisvalaikio veikla, kuriai reikia fizinių pastangų

(Stonkus S., 2002; PSO, 2011).

Jungtinių tautų sveikatos ir žmogaus paslaugų departamentas fizinio aktyvumo sąvoką

pateikia, kaip kūno judesius, kurie atsiranda dėl skeleto raumenų susitraukimo bei kurie gerokai

padidina energijos organizme suvartojimą. Taip pat, pasak šios organizacijos, fizinį aktyvumą būtų

galima pavaizduoti kaip skėtį, kurio kraštai - tai fizinio aktyvumo formos (subkategorijos) (1 pav.)

(The President’s Council on Physical Fitness and Sports, 2009). Šioms subkategorijoms priskiriama

mankšta, šokiai, laisvalaikis, sportinė veikla bei kitos veiklos.

1 pav. Fizinio aktyvumo subkategorijos

Kiti terminai, kurie taip pat dažnai vartojami kalbant apie fizinį aktyvumą – hipokinezė bei

hipodinamija. Hipokinezė – žemas fizinis aktyvumas, kuris yra nepakankamas normaliam

organizmo funkcionavimui. Hipodinamijo – tai terminas nusakantis sumažėjusią jėgą. 2

paveikslėlyje pateiktas fizinio aktyvumo mažėjimo ir sveikatos ryšio schema vyresniame amžiuje.

15

2 pav. Ydingas fizinio aktyvumo mažėjimo ratas vyresnių žmonių tarpe

(Warburton DE ir kt., 2001)

Fizinis aktyvumas labai svarbus žmogaus sveikatai: tiek fizinei tiek psichinei. Reguliari

fizinė veikla mažina tokių ligų riziką kaip širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas bei vėžys

(Westerlind, K. C., 2003; Sallis J.F. ir kt. 2003; Bouchard C. ir kt., 2007). Įrodyta, kad fizinis

neaktyvumas susijęs su sparčiu svorio augimu senatvėje. Abu šie veiksniai padidina širdies ir

kraujagyslių sistemos ligų riziką. Be to, fizinis aktyvumas vyresniame amžiuje pagerina insulino

organizme reguliaciją (Ryan A.S., 2010).

Taip pat fizinis aktyvumas nemaža turi įtakos kraujo spaudimo reguliavimui. Tyrimais

nustatyta, kad aktyvi fizinė veikla mažina kraujo spaudimą tiek asmenims turintiems aukštą, tiek

normalų kraujospūdį (Seamus, P. ir kt., 2002). Tyrimai parodė teigiamą aerobinių pratimų įtaką

šalinant nuovargį ir mažinant psichologinę įtampą sergantiems vėžiu pacientams po chemoterapijos

procedūrų (Dimeo, F. C. ir kt., 1999). Tai rodo, kad fizinis aktyvumas gali turėti teigiamų rezultatų

ne tik ligų profilaktikoje, bet ir sergančių įvairiomis ligomis gyvenimo kokybei. Teigiamas

vaikščiojimo efektas pastebėtas ir esant vyresnio amžiaus žmonių dažnam naktiniam šlapinimuisi.

Reguliarus vaikščiojimas pagerina miegą. Jis tampa gilesnis, padidėja sulaikomo šlapimo tūrio riba

šlapimo pūslėje (Sugaya K., 2007). Be to, nustatyta, kad padidėjus fiziniam aktyvumui vyresnio

amžiaus žmonėms gerėja imuninis organizmo atsakas (Kimura, F. ir kt., 2006) ir net padeda

išvengti ligų lemiančių regos funkcijos silpnėjimą senatvėje (Times, B., 2009).

http://www.google.com/search?hl=lt&tbo=p&tbm=bks&q=+inauthor:%22James+F.+Sallis%22

http://www.google.com/search?hl=lt&tbo=p&tbm=bks&q=+inauthor:%22Claude+Bouchard%22

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/entrez?Db=pubmed&Cmd=Search&Term=%22Sugaya%20K%22%5BAuthor%5D&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_ResultsPanel.Pubmed_DiscoveryPanel.Pubmed_RVAbstractPlus

http://www.thefreelibrary.com/Balochistan+Times+%28Baluchistan+Province%2c+Pakistan%29/2009/April/14-p51322

16

Taigi aktyvi fizinė veikla yra pakankamai aktuali ne tik vaikams bei paaugliams, bet ir

vyresnio amžiaus žmonėms. Kaip teigia Jungtinių Valstijų nacionalinio instituto stebėjimų

duomenys, ji taip pat lieka neatsiejama sveiko bei ilgo gyvenimo dalis (Manini, T.M ir kt., 2006).

Atliktuose tyrimuose buvo nustatyta, kad fizinis aktyvumas sumažina dėl ligos paūmėjimo

ligoninėje praleistą laiką, taip pat lėtina plaučių funkcijos mažėjimą ir net gi mažina sergančių

lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis sergančių asmenų mirštamumą (J.Garcia-Aymerich ir kt.,

2006; J.Garcia-Aymerich ir kt., 2007; Pitta F. ir kt., 2008).

Tyrimais nustatyta, kad lengvas fizinis aktyvumas gerina žarnyno dujų tranzitą (Dainese, R.

ir kt., 2004). Be to, gerėja žarnyno peristaltika bei absorbcinė funkcija (Huang TH ir kt., 2003;

Lohman T.,2009).

Senstant pakitęs savęs suvokimas turi įtakos ir fizinio aktyvumo sumažėjimui, kuris

palaipsniui sukuria uždarą ratą vedantį blogesnės savijautos link. Tikėtina, kad nutraukus šio rato

veikimą ir padidinus fizinio aktyvumo lygį būtų galima išspręsti bent dalį senstančio organizmo

problemų. Todėl svarbią reikšmę turi tyrimai analizuojantys senstančio žmogaus fizinių ypatybių

kaitą bei jų palaikymo galimybes.

4.5.2. Fizinis aktyvumas ir psichinė sveikata

PSO psichinę sveikatą apibrėžia kaip vidinę būseną, kurios metu asmuo objektyviai suvokia

savo gebėjimus, gali lengvai susidoroti su stresu kasdieninėje veikloje ir produktyviai dirbti, bei

sugebėti įsijungti į socialinį aplinkinių gyvenimą (World Health Organization, 2008). Remiantis

Amerikos Geriatrininės psichiatrijos asociacijos duomenimis, vyresniame amžiuje vienas

pagrindinių fizinių negalavimų bei mirtingumo priežasčių pasaulyje sukeliančių veiksnių yra lėtinis

stresas, nerimas ir depresija (American Association for Geriatric Psychiatry's, 2010).

Stresas - tai sutrikimo raiška, atsirandanti, kai sutrikdoma tam tikra pusiausvyra tarp asmens

bei situacijos, kurioje jis atsiduria. „Stresas atskleidžia normalias organizmo funkcijas

deformuojančiu spaudimu, reikalavimų ir darbų gausa, psichine įtampa, konfliktais,

priklausomumu, negebėjimu valdyti savo jausmų ir aistrų“ (LKKA „Fizinis aktyvumas ir sveikata“,

2006).

Depresija – tai afektinė psichinė būsena, neigiamas emocinis fonas, pasyvumas,

motyvacijos, pažintinių vaizdų sutrikimas (Filipavičiūtė, R. ir kt. 2008). PSO duomenimis, depresija

užima vieną pirmaujančių vietų tarp visuomenės negalios ir naštos šaltinių. Ši liga 10-20 proc.

http://jama.ama-assn.org/cgi/content/full/296/2/171#AUTHINFO

17

dažniau pasireiškia moterims nei vyrams. Keliantis nerimą atrodo didėjančios depresijos plitimo

tendencijos. Prognozuojama, kad per artėjančius 20 metų depresijos našta turėtų padidėti iki 5,7

proc. Šiuo atveju ši liga taptų antra po širdies ir kraujagyslių ligų, dėl kurių prarandami sveiki

gyvenimo metai (World Health Organization, 2008 ).

Nerimas dažniausiai yra natūrali organizmo reakcija į pavojų, tačiau nuolatinis nerimas gali

sukelti tokias ligas kaip hipochondrija, anoreksija, depresija, šizofrenija ir pan. Pagal nerimo

simptomus ir požymius skiriamos dvi nerimo kategorijos: laikinas ir nuolatinis. Lakinas nerimas -

tai ūmus, praeinantis, atsakas į tam tikrą situaciją. Nuolatinis nerimas parodo įsisenėjusią problemą.

Ši nerimo rūšis gali peraugti į įvairias patologijas (Barlow D. H., 2004).

Reiškiniai, kurie atsiranda dėl nerimo ar depresijų sukeltų sutrikimų, dažniausiai trunka visą

gyvenimą. Šios ligos kelia nemažai ekonominių problemų tiek pavieniams žmonėms tiek ir

visuomenei. PSO duomenimis, dėl depresijų bei nerimo sukeltų psichinių sutrikimų kasmet

pasaulyje nusižudo apie 877000 žmonių (World Health Organization, 2008).

Moterims ypatingai svarbus klimakterinis periodas. Šiuo laikotarpiu endokrininėje sistemoje

vykstančių pokyčių metu ryškiai silpnėja lytinių liaukų funkcija moters organizme: kiaušidėse

nyksta folikulai, retėja menstruacijos, pasibaigia moters organizmui būdingi ciklai. Be to, šiame

periode išryškėja kai kurie somatiniai ir psichiniai sutrikimai (Ojeda J., 1996; Callegari, C., 2006).

Literatūroje teigiama, kad fizinis aktyvumas yra veikiamas psichinės sveikatos. Palyginus su

sutrikimų neturinčiais žmonėmis, streso, nerimo bei depresijos kamuojami žmonės būna žymiai

mažiau fiziškai aktyvūs. Fizinio aktyvumo stoka bei dažnas užkandžiavimas sergant depresija taip

pat skatina suaugusių asmenų nutukimą (Blaine B, 2008). Pastebėta ir fizinio aktyvumo teigiama

įtaka šioms ligoms (McCormick B.P. ir kt., 2008). Tyrimais įrodyta, kad aerobiniai pratimai padeda

mažinti nerimo sukeltus padarinius, taip pat tiek aerobiniai, tiek anaerobiniai pratimai sietini su

depresijos lygio mažėjimu (Bouchar C., 2007). Taip pat teigiama, kad aktyvi fizinė veikla gali

teigiamai veikti gydantis nuo priklausomybių. Reguliari fizinė veikla gerina savęs suvokimą,

socialinius įgūdžius bei kognityvines funkcijas. Be to, autorių teigimu, mažinamas nerimas bei

keičiamas psichologinis atsakas į įvairius stresorius (Paluska, S.A. ir Schwenk, T., 2000; Marshall,

S. J., 2008). Ne išimtis ir vyresnio amžiaus žmonės. Kognityvinių funkcijų sutrikimai vyresniame

amžiuje. Tyrimai nustatyta, kad rizika sirgti senatvine demencija palaikant aukštą fizinio aktyvumo

lygį, kur kas mažesnė nei esant mažam fiziniam aktyvumui. O sumažėjus fiziniam aktyvumui

demencijos požymiai gali pasireikšti jau po 2 metų fizinio aktyvumo stokos (Hamer M. ir kt. 2009).

Nors daugeliu atvejų fizinė veikla yra gana efektyvi priemonė kovojant su psichikos

sutrikimais, tačiau taip pat pastebima, kad ji ne visada yra naudinga psichinei sveikatai. Todėl

nemažai autorių pabrėžia fizinės veiklos dozavimo tyrimų svarbą, didėjant nerimo bei depresijos

http://www.google.com/search?hl=lt&tbo=p&tbm=bks&q=+inauthor:%22David+H.+Barlow%22

18

atvejų skaičiui šiuolaikinėje visuomenėje (Bouchar C., 2007; Penedo F. ir kt. 2005). Be to, didėjant

gyvenimo tempui bei visuomenės reikalavimams nerimo, streso bei depresijos pasireiškimo

kontrolė tampa vis aktualesnė ir vyresniame amžiuje, kai vyksta gyvenimo ritmo pokyčiai. Viena iš

pagalbinių kontrolės priemonių gali tapti tam tikros fizinio aktyvumo formos, kurios siejamos ne tik

su fizinių ypatybių gerinimu, bet ir su psichine sveikata.

4.6. Fizinis pajėgumas ir sveikata

Fizinis pajėgumas (physical fitness) - apibrėžiamas, kaip galimybė aktyviai bei žvaliai atlikti

kasdienes užduotis, gebėjimas mėgautis aktyviu laisvalaikiu nepervargstant bei sugebėjimas

susidoroti su iškilusiomis netikėtomis situacijomis (European Union Public Health Information

System). Išskiriami tokie su sveikata susijusio fizinio pajėgumo ypatybės:

• Aerobinis pajėgumas,

• Lankstumas,

• Raumenų jėgos ištvermė,

• Raumenų jėga,

• Koordinaciniai gebėjimai,

• Kūno masės kompozicija (Kineziologijos pagrindai, 2004).

Tyrimais įrodyta, kad aerobinis pajėgumas turi gana ryškios įtakos stiprinant sveikatą,

gerinant gyvenimo kokybę ir ilginant sveiko gyvenimo bei negalios trukmę ne tik sąlyginai

sveikiems vyresnio amžiaus asmenims, bet ir sergant įvairiomis ligomis (Bouchard C. ir kt., 2007).

Bendras su sveikata susijusio fizinio pajėgumo ypatybių silpnėjimas gerokai pablogina žmogaus

gebėjimus savarankiškai apsitarnauti, mažina fizinį aktyvumą bei kenkia socialiniams santykiams.

Todėl svarbu išlaikyti kuo geresnį fizinį pajėgumą ir vyresniame amžiuje. Fizinis pajėgumas

pripažįstamas kaip vienas iš svarbiausių sveikatos rodiklių, ypač prognozuojant sergamumo

lėtinėmis ligomis ir jų sukelto mirtingumo rizikos laipsnį (Lohman, T.G. ir kt., 2008).

http://www.google.com/search?hl=lt&tbo=p&tbm=bks&q=+inauthor:%22Claude+Bouchard%22

19

3 pav. Fizinio pajėgumo kaita žmogaus gyvenime

(Warburton, D. E.R. ir kt., 2006)

Su amžiumi žmogaus fizinis pajėgumas mažėja, todėl net ir nedidelis sutrikimas gali nulemti

neįgalumą. Daugelis vyresnio amžiaus asmenų gyvena ties riba, skiriančia nepriklausomą gyvenimą

bei neįgalumą (3 pav.). Todėl ir mažiausia įtaka fiziniam pajėgumui padidina tikimybę ilgesnį laiką

išlikti nepriklausomu vyresniame amžiuje (Warburton D. ir kt. 2006).

Vykstant senėjimo procesams mažėja galimybė aktyviai bei žvaliai dalyvauti tiek

kasdieninėje tiek ir laisvalaikio veikloje, taip pat sunkiau leidžia susidoroti su stresinėmis

situacijomis. Fizinio pajėgumo didinimas vienas iš būdų palaikyti kuo geresnę gyvenimo kokybę

senstant. Todėl svarbu žinoti senstančio žmogaus organizmo pokyčius lemiančius fizinio pajėgumo

mažėjimą bei svarbu ieškoti profilaktikos priemonių vyresnio amžiaus žmonių sveikatai palaikyti.

20

4.6.1. Žmogaus fizinio pajėgumo pokyčiai senstant

4.6.1.1. Raumenų jėgos pokyčiai senstant

Raumenų jėga - tai viena iš keturių su sveikata susijusių fizinio pajėgumo dedamųjų (jėga,

lankstumas, ištvermė, koordinacija). Raumens jėga generuojama raumeninių skaidulų susitraukimo

metu. Paprastai raumenų jėga vystoma pasipriešinant gravitacijos jėgai.

Tiek moterų, tiek vyrų izokinetinė kelio tiesėjų jėga vidutiniškai per 10 metų sumažėja 14

proc., o lenkėjų 16 proc. Lėčiau silpsta moterų alkūnės lenkėjai (~2proc. per 10 metų) (Hughes

V.A, Frontera W.R, 2000). Kiti autoriai teigia, kad vyresnio amžiaus moterų kojų raumenys silpsta

2,6 proc. per metus. Tuo tarpu raumens masė kasmet sumažėja 1 proc. (Park B. S., Harris T. B,

Kritchevsky S. B. Et al., 2006). Teigiama, kad pagrindinis raumenų jėgos mažėjimo veiksnys

vyresniame amžiuje yra sarkopenia (Newman A.B.; Doherty T.J., 2003). Be to, raumenų masės

mažėjimas siejamas su vyresnio amžiaus žmonių griuvimų bei savarankiškumo mažėjimo rizika

(Bret H.2006).

Autoriai sutaria dėl raumeninės masės bei jėgos mažėjimo vyresniame amžiuje, tačiau vis

dar diskutuojama dėl šių reiškinių profilaktikos priemonių efektyvumo. Kai kurie šaltiniai teigia,

kad tiesioginio raumeninės masės augimo bei jėgos didėjimo vyresniame amžiuje ryšio nėra. (Park

BS, Harris TB, Kritchevsky SB. et al., 2006; Newman A.B. Kupelian V. Visser M, 2006). Taigi

raumens masės augimas vyresniame amžiuje nebūtinai gali reikšti padidėjusią raumens jėgą. Taip

pat keletas autorių teigia radę ryšį tarp raumenų silpnumo bei mirtingumo rizikos (Rantanen T et al.,

2003; Newman, A. B. Kupelian, V. Visser, M., 2006). Kai kurių tyrimų rezultatai parodė, jog

senstant blogėja raumens gebėjimas atsipalaiduoti, izometrinė jėga, taip pat lėtėja jėgos išvystymo

greitis bei galingumas (Jaščaninas J., Tamulevičius N., Gocentas A., Jaščaninienė N., 2006).

Įrodyta, kad vykstant senatviniams procesams dalis greitųjų raumeninių skaidulų ima panašėti į I

tipo lėtąsias raumenines skaidulas, taip pat mažėja ir kalcio siurblio efektyvumas. Dėl šių priežasčių

lėtėja raumens atsipalaidavimas (Izquierdo M, Hakkinen K, Anton A, Gorostiaga E.M., 2001).

Išanalizavus tyrėjų duomenis bei išvadas galima teigti, kad vyresniame amžiuje svarbesniu

veiksniu tampa ne raumenų kiekis (masė), o jų kokybė (Doherty TJ., 2003; Newman A.B, Haggerty

C.L, Goodpaster B, et al.,2003; Rantanen T. 2003). Raumenų jėgos mažėjimas didina traumų

vyresniame amžiuje riziką, mažina apsitarnavimo galimybes, todėl svarbu ieškoti būdų galinčių

padidinti ar bent palaikyti esamą vyresnio amžiaus žmonių raumenų jėgą

http://biomedgerontology.oxfordjournals.org/search?author1=Virginia+A.+Hughes&sortspec=date&submit=Submit

http://biomedgerontology.oxfordjournals.org/search?author1=Walter+R.+Frontera&sortspec=date&submit=Submit

http://biomedgerontology.oxfordjournals.org/search?author1=Seok+Won+Park&sortspec=date&submit=Submit

http://biomedgerontology.oxfordjournals.org/search?author1=Tamara+B.+Harris&sortspec=date&submit=Submit

http://biomedgerontology.oxfordjournals.org/search?author1=Steven+B.+Kritchevsky&sortspec=date&submit=Submit


http://biomedgerontology.oxfordjournals.org/search?author1=Seok+Won+Park&sortspec=date&submit=Submit

http://biomedgerontology.oxfordjournals.org/search?author1=Tamara+B.+Harris&sortspec=date&submit=Submit


21

4.6.1.2. Lankstumas ir jo pokyčiai senstant

Lankstumas – tai gebėjimas tolygiai ir be skausmo atlikti pilnos amplitudės judesį (Alter M.

2004). Tai fizinė ypatybė priklausanti nuo minkštųjų audinių esančių sąnariuose, raiščiuose,

sausgyslėse bei raumenyse. Kai šie audiniai yra minkšti ir lygūs sąnariui leidžiama judėti pilna

amplitude (Spirduso W.W., Francis K.L, MacRae P.G, 2005).

Su amžiumi ši savybė mažėja. Sulaukus 70 metų lankstumas paprastai būna sumažėjęs 20-

50 proc. priklausomai nuo sąnario (Fatouros IG, 2006). M. Alter (2004) išskiria šias lankstumo

mažėjimo vyresniame amžiuje priežastis:

1. Didėjančios kalcio jonų sankaupos, sąaugos, organizmo ryšių mažėjimas;

2. Padidėjusi organizmo dehidratacija;

3. Audinių cheminės sudėties pokyčiai;

4. Aktyvios kūno masės mažėjimas ir riebalinio audinio kiekio kūne didėjimas.

Manoma, kad sąnarinė kapsulė bei ją supantys raiščiai daro didžiausią įtaką lankstumui

(apie 47 proc.), panašiai lankstumą lemia ir raumeninė fascija (41 proc.), kiek mažiau sausgyslės

(10 proc.) bei oda (2 proc.) (Alter MJ, 2004). Teigiama, kad lavinant šią fizinę ypatybę didžiausias

dėmesys turėtų būti kreipiamas į raiščius bei raumeninę fasciją. Vis dėlto, kai kurie autoriai

akcentuoja, kad lankstumo lavinime didesnį dėmesį reikėtų skirti raumeninei fascijai, kadangi

senstant didėja raiščių bei sausgyslių stangrumas, todėl padidėja rizika juos pertempti (Zakas A. ir

kt., 2005).

Nors senėjimo procesai mažina lankstumo vystymo galimybes, vis gi šią fizinio pajėgumo

ypatybę rekomenduojama lavinti sulaukus ir vyresnio amžiaus. Tačiau atliekant tempimo pratimus

derėtų atkreipti dėmesį į pakitusias raumens savybes tam, kad būtų užtikrintas saugus fizinės

ypatybės lavinimas.

4.6.1.2. Pusiausvyros ir koordinacijos pokyčiai senstant

Pusiausvyra - tai gebėjimas išlaikyti stabilią kūno padėtį atliekant įvairius galūnių judesius

tiek kintančiu greičiu, tiek ir statinio krūvio metu (Poderys, 2004).

Koordinacija gebėjimas mokytis bei išmokti naujų judesių bei jų sujungimas į derinius. Taip

pat gebėjimas naujai išmoktus judesius atlikti įprastomis bei kintančiomis sąlygomis (Poderys,

2004).

http://www.google.com/search?hl=lt&tbo=p&tbm=bks&q=+inauthor:%22Michael+J.+Alter%22

22

Viena opiausių problemų senstant tampa griuvimai ir su jais susiję kaulų lūžiai. Po kurių

dažnai padidėja vyresnio amžiaus žmogaus socialinė izoliacija, nukenčia gyvenimo kokybė, kuri

atsistato kur kas lėčiau nei jauno amžiaus asmens. Nustatyta, kad trečdalis vyresnių nei 65 metų

amžiaus žmonių pargriūva bent vieną kartą per metus, o su amžiumi šis dažnis dar padidėja. Be to,

pastebėta, kad moterys griūva kur kas dažniau nei vyrai (Hausdorff JM, 2001). Griuvimai

vyresniame amžiuje gali įvykti dėl keleto priežasčių. Dažniausiai lemiantis veiksnys yra sutrikusi

vyresnio amžiaus žmogaus pusiausvyra, judesių koordinacija bei pailgėjęs reakcijos laikas.

Manoma, kad šiuos sutrikimus lemia silpnėjanti raumenų jėga, kintanti propriorecepcijos veikla bei

degeneraciniai procesai vykstantys pusratiniuose kanaluose (Šiupšinskas L, 2008). Taip pat, kai

kurie autoriai teigia, kad pusiausvyros bei koordinacijos veikla pakinta dėl širdies ir kraujagyslių

sistemos sutrikimų bei dėl šios sistemos gydymui skirtų vaistų (Alekna V, 2004). Literatūroje

nurodoma ir dar viena pablogėjusios pusiausvyros priežastis. Tai pakitęs regėjimo aštrumas.

Siaurėjant regėjimo laukui bei lėtėjant reakcijos laikui vyresnio amžiaus asmeniui tampa

sudėtingiau įvertinti supančią aplinką ir joje greitai prisitaikyti (Nigam Y, ir kt. 2008).

Naujausiais tyrimais teigiama, kad statinė bei dinamine pusiausvyra mažai arba visai

nekoreliuoja tarpusavyje. Todėl dirbant su vyresnio amžiaus žmonėmis bei siekiant sumažinti

kritimų riziką patariama atkreipti dėmesį į dinaminius bei daugiafunkcinius (multi-tasking) pratimus

(Granacher U ir kt, 2010).

Pusiausvyros bei judesių koordinacijos sutrikimai vyresniame amžiuje, kylantys dėl pokyčių

organizmo sistemose, kelia tiek fizinius, tiek ir socialinius bei psichologinius pokyčius.

Pusiausvyros bei koordinacijos lavinimas vyresniame amžiuje gali padėti išvengti griuvimų bei

didinti savarankiškumą kasdieninėje veikloje.

4.6.1.3. Ištvermė ir senėjimas

Senstant ima mažėti žmogaus organizmo pagrindinių kraujagyslių elastingumas. Tai

atsitinka dėl to, kad atrofuojasi raumenys, mažėja elastinių skaidulų bei pradeda didėti jungiamojo

audinio skaidulų skaičius. Taip pat pasunkėja audinių aprūpinimas krauju, pasirodo „senatvės“

hipoksijos požymiai. Daugeliui vyresnio amžiaus žmonių arterinis kraujo spaudimas (AKS)

padidėja. Tačiau veninis spaudimas ima mažėti dėl besiplečiančių venų. Organizmui prisitaikius ir

sulėtinus kraujotaką, smegenys bei vainikinės kraujagyslės ilgesnį laiką nei kiti organai yra

aprūpinami pakankamu kiekiu kraujo. Vystantis skleroziniams procesams mažėja miokardo

susitraukimo galimybės. Dėl visų šių pokyčių kraujotakos sistemoje mažėja dirbančio raumens

23

aprūpinimas deguonimi, todėl žmogui tenka ilgiau ilsėtis po fizinės veiklos, taip pat lėčiau

įsitraukiama į darbą (Hogstel MO, 2001).

Vykstant amžiniams pokyčiams širdies ir kraujagyslių sistemoje, mažėjant kraujagyslių

elastingumui, didėjant AKS ir kitiems veiksniam didėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių

ligomis, kurios yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių daugelyje besivystančių ir išsivysčiusių

pasaulio šalių. Visi šie veiksniai mažina vyresnio amžiaus asmens funkcines galimybes.

Senstant žmogaus kvėpavimo sistemoje taip pat atsiranda žymesnių morfologinių bei

funkcinių pokyčių. Kinta plaučių parenchimos struktūra. Dėl to, palaipsniui mažėja plaučių audinio

elastingumas, mažėja vidinis plaučių slėgis. Vidutiniškai 0,1-0,2cm H2O per metus (Creticos P,

2002). Dėl struktūrinių tarpšonkaulinių raumenų pokyčių, tarpšonkaulinių bei šonkaulių-stuburo

sąnarių judrumo sumažėjimo nyksta krūtinės ląstos paslankumas (Crapo RO. 1993; Sprung J ir kt.

2006). Silpstant nugaros raumenims, vystantis osteoporoziniams reiškiniams ryškėja senatvinė

kifozė bei mažėja krūtinės ląstos skersmuo (Zeleznik J, 2003). Šie morfologiniai pokyčiai gana

ryškiai atsispindi ir išorinėje kvėpavimo funkcijoje. Vyresniame amžiuje ima mažėti gyvybinė

plaučių talpa. Tyrimais įrodyta, kad 70 metų žmogaus gyvybinė plaučių talpa būna sumažėjusi 40-

50 proc. (Šiupšinskas L ir kt., 2008). Taip pat mažėja ir maksimali plaučių ventiliacija, kvėpavimo

tūris bei rezervinis įkvėpimas ir iškvėpimas (Miller MR, 2010).

Senėjimo proceso metu silpsta daugelio organizmo sistemų funkcinis pajėgumas. Ištvermės

palaikymas vyresniame amžiuje svarbus užtikrinant optimalią organizmo veiklą. Ištvermės

lavinimui bei palaikymui vyresniame amžiuje įtakos turi kintanti širdies ir kraujagyslių sistema,

kvėpavimo sistemos veikla bei kaulų-raumenų sistemos pokyčiai.

4.6.2. Kūno kompozicijos pokyčiai senstant

Kūno kompozicijos matavimų duomenys teikia informaciją apie riziką sirgti lėtinėmis

neužkrečiamomis ligomis (Šiupšinskas L, 2008)

Vyresniame amžiuje kinta kūno kompozicija. Ypač tai aktualu moterims po menopauzės.

Teigiama, kad hormonų pokyčiai klimakteriniu laikotarpiu veikia moters medžiagų apykaitą. Su tuo

susiję ir kūno masės kompozicijos pokyčiai vyresniame amžiuje. Moterims menopauzės ir

postmenopauzės metu būdingas žymus kūno svorio padidėjimas turi tiesioginę įtaką griaučių

raumenų sistemos ligoms – stuburo, klubo, kelio sąnario artrozėms atsirasti. Taip pat klimakteriniu

laikotarpiu persiskirsto moterų riebalinis audinys: daugėja riebalų liemens ir dubens srityse, o kitose

kūno vietose riebalų kiekis linkęs mažėti. Toks persiskirstymas vadinamas centralizuotu

http://www.springerlink.com/content/?Author=Juraj+Sprung

24

(Šiupšinskas, L. ir kt., 2008). Tyrimais įrodyta, kad toks riebalų kaupimasis glaudžiai susijęs su

rizika sirgti kepenų ligomis. Taip pat nustatyta, kad jėgos pratimai padeda sumažinti centralizuotą

riebalų kiekio kaupimąsi (Patrick C. ir kt., 2008). Tačiau griežta, mažai kaloringa dieta ir staigus

svorio mažėjimas gali sukelti kaulų masės mažėjimą.

Taip pat moksliniais tyrimais nustatyta, kad riebalinio audinio didėjimas bei aktyvios kūno

masės (AKM) mažėjimas vyresniame amžiuje gana glaudžiai susijęs su mirtingumu (M. M. Corrada

ir kt. 2002; D K Dey ir kt. 2001). Kiti tyrimai nustatė, kad kūno svoris turi neigiamos įtakos kaulų

tankiui, dėl šios priežasties viršsvoris bei nutukimas kelia stuburo bei klubo kaulų lūžių riziką (I.R.

Reid; 2002). Tačiau per mažas kūno svoris taip pat susijęs su padidėjusiu mirtingumu. Autorių

teigimu mažą svorį turintys asmenys dažniau serga virškinimo ir kvėpavimo sistemų ligomis

(Visscher T.L.S. ir kt., 2001).

Nors ir žinoma, kad padidėjęs riebalų kiekis vyresniame amžiuje didina riziką pasireikšti

širdies kraujagyslių sistemos bei medžiagų apykaitos sutrikimams, vis gi nėra dar pakankamai

duomenų apie riebalų masės pasiskirstymą vyresnio amžiaus asmens kūne ir jo įtaką sveikam

senėjimui (Hughes V.A., 2004).

Riebalinio audinio persiskirstymas kūne, jo augimas bei AKM vyresniame amžiuje

mažėjimas gali sudaryti palankias sąlygas vystytis kaulų-raumenų, širdies ir kraujagyslių sistemos

ligoms. Siekiant sveiko ir nepriklausomo senėjimo kūno svorio pokyčiai turėtų būti stebimi bei

reguliuojami.

http://aje.oxfordjournals.org/search?author1=Mar%C3%ADa+M.+Corrada&sortspec=date&submit=Submit

25

5. TYRIMO METODIKA

5.1. Tiriamųjų kontingentas ir tyrimo organizavimas

Atlikti tyrimą buvo gautas Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas

(protokolo Nr. BC-SLF(M)-184) (5 priedas). Taip pat gauti raštiški tyrime dalyvavusių moterų

sutikimai. Tiriamųjų kontingentą sudarė 32 vyresnio amžiaus moterys, kurių amžiaus vidurkis tyrimo

pradžioje buvo 69 ± 7, 22 metai. Tiriamosios buvo suskirstytos į grupes: mankštos pratybas

lankančių (toliau tekste - MG) (70,75 ± 1,5 metai) ir kontrolinę – nelankančių bei nedalyvaujančių

kryptingoje sportinėje veikloje (toliau tekste - KG) grupes (67,56 ± 2,03 metai).

Dalyvauti tyrime buvo kviestos 25 vyresnio amžiaus moterys, lankančios grupines mankštos

pratybas viename Kauno senjorų klube. Atitikę įtraukimo į tyrimą kriterijus, visuose tyrimo

etapuose dalyvavo 16 vyresnio amžiaus moterų. Kitos moterys negalėjo dalyvauti tyrime visais jo

etapais dėl šių priežasčių: 7 neatitiko įtraukimo į tyrimą kriterijų, 1 mirė ir 1 išvyko gyventi į kitą

miestą.

Į kontrolinę grupę pagal atitikimo įtraukimo – atmetimo kriterijams buvo kviečiamos

vyresnio amžiaus moterys – savanorės, kurios atsiliepė į skelbimą. Iš viso tyrime pareiškė norą

dalyvauti 31 kryptingai nesimankštinanti vyresnio amžiaus moteris: 8 iš jų neatitiko įtraukimo į

tyrimą kriterijų, 1 mirė ir 6 nesutiko dalyvauti visuose tyrimo etapuose.

Įtraukimo kriterijai:

Mankštos grupė:

§ Amžius 65-74 metų

§ Reguliarus mankštos pratybų lankymas

§ Nėra kontraindikacijų fiziniam krūviui (remiantis PAR-Q klausimynu, gydytojų

pažymomis)

§ Savarankiškai vaikšto ir nenaudoja pagalbinių priemonių

§ Nedirbančios

Nesimankštinančių moterų grupė:

§ Amžius 65-74 metų

26

§ Mankštos pratimų neatlieka ir nedalyvauja jokioje kryptingoje, reguliarioje fizinėje

veikloje

§ Nėra kontraindikacijų fiziniam krūviui (remiantis PAR-Q klausimynu, gydytojų

pažymomis)

§ Savarankiškai vaikšto ir nenaudoja pagalbinių priemonių

§ Nedirbančios

Atmetimo kriterijai:

Mankštos grupė:

§ Ūminės ligos persirgtos mėnesį prieš tyrimą ar tyrimo metu

§ Ūminis skausmas

Nesimankštinančių moterų grupė:

§ Ūminės ligos persirgtos mėnesį prieš tyrimą ar tyrimo metu

§ Ūminis skausmas

Tyrimas buvo suskirstytas į keturis etapus:

I tyrimas. Buvo atliekamas reguliariai grupines mankštos pratybas (be specialisto

priežiūros, toliau tekste – neadaptuotas) lankančių vyresnio amžiaus moterų gyvenimo kokybės,

fizinės ir psichinės sveikatos komponentų įvertinimas. Neadaptuotas mankštos pratybas tiriamosios

lankė vidutiniškai 5,72 ± 3,84 metus, 2 k/sav., užsiėmimo trukmė 1val.

Remiantis I tyrimo rezultatais buvo sudaryta ir vykdoma adaptuota mankštos programa

prižiūrint kineziterapeutui. Adaptuotos mankštos pratybos truko 6 mėn., 2k/sav., užsiėmimo trukmė

1val.

II tyrimas. Buvo atliekamas reguliariai adaptuotas grupines mankštos pratybas lankančių

vyresnio amžiaus moterų gyvenimo kokybės, fizinės ir psichinės sveikatos komponentų įvertinimas.

III tyrimas. Buvo atliekamas reguliariai grupines mankštos pratybas lankančių vyresnio

amžiaus moterų gyvenimo kokybės, fizinės ir psichinės sveikatos komponentų įvertinimas po

vasaros. Šiuo metu mankštos grupės moterys užsiėmimų nelankė. Vasaros pertrauka truko 3mėn.

Remiantis gautais I, II ir III tyrimo rezultatais buvo pasirinkta lavinti besimankštinančių

moterų koordinacijos bei pusiausvyros ypatybes taikant diferencinio mokymo principais pagrįstas

mankštos pratybas. Diferenciniu mokymu pagrįstos mankštos pratybos vyko 6 mėn., 2k/sav.,

užsiėmimo trukmė 1val.

27

IV tyrimas. Buvo atliekamas reguliariai diferenciniu mokymu pagrįstas mankštos pratybas

lankančių vyresnio amžiaus moterų gyvenimo kokybės, fizinės ir psichinės sveikatos komponentų

įvertinimas.

Nesimankštinančių moterų grupė viso tyrimo metu atliko tik savo įprastinę kasdieninę

veiklą.

5.2. Poveikio charakteristika

5.2.1. Neadaptuotų mankštos pratybų apibūdinimas

Mankšta – fizinio aktyvumo subkategorija, kuri yra suplanuota, turinti savo struktūrą, yra

pasikartojanti ir kurios dėka stebimas teigiamas fizinio pajėgumo pokytis arba bent išlaikomas toks

pat (Caspersen, C.J. ir kt., 1985). Mankštos užsiėmimų turinys – įvairaus kryptingumo specialistų neadaptuoti fiziniai

pratimai. Kombinuojamos kvėpavimo, bei jėgos bei tempimo mankštos pratimais.

Mankštos užsiėmimus sudarė šios dalys:

1. Lokalieji pratimai atskirų raumenų grupių pajėgumui didinti atliekami panaudojant kūno

svorį. Taip pat atliekami pratimai su lazdomis. Trukmė 35-40 min.

2. Tempimo pratimai, sąnarių paslankumui didinti. Trukmė 10-15 min.

3. Kvėpavimo pratimai, kurių trukmė 5-10 min.

5.2.2. Grupinės mankštos pratybos remiantis klasikine pratimų atlikimo samprata

Atlikimo principai: pratimo kartojimas pagrįstas demonstruojamo siektino pavyzdžio

kartojimu. Treniruočių tikslas pagerinti judesį dažnu ir kuo tikslesniu jo atkartojimu.

Pratybas sudarė keturios pagrindinės dalys:

1. Lankstumo lavinimo pratimai. Šioje dalyje buvo atliekami pečių juostos , kojų bei

liemens juosmens tempimo pratimai. Koordinacijos bei pusiausvyros pratimai. Atliekami įvairūs

pusiausvyros pratimai panaudojant nestabilias platformas.

2. Ištvermės lavinimo pratimai. Sudarė ėjimas ratu bei bėgimas vietoje;

3. Jėgos lavinimo pratimai. Pratimai skirti viršutinių ir apatinių galūnių stiprinimui.

Atliekami panaudojant kūno svorį.

28

Kiekvienos iš šių dalių trukmė 15 min.

5.2.3. Fizinio aktyvumo pratybos naudojant diferencinio mokymo principus

Diferencinis mokymas (DF) - tai fizinio aktyvumo treniruotės grindžiamos neurobiologinių

sistemų natūraliu variabilumu. Šios treniruočių metodikos reikšmė įrodyta sportinėse treniruotėse.

Taip pat yra duomenų, kad neurobiologinės sistemos variabilumas turi įtakos ir fiziniam pajėgumui.

Pagrindiniai principai:

1. Individualumas;

2. Judesių sistemos variabilumas;

3. Judesio vienkartinis atlikimas;

4. Išsikeltas vienas tikslas, norint pagerinti vieną rezultatą, pvz.: nueiti didesnį atstumą.

Fliuktacijos suvokiamos kaip sistemos nestabilumo, funkcijos chaotiškumo įrodymas, todėl

manoma, kad vietoj šių fliuktacijų pašalinimo tikslingiau būtų jas skatinti tam, kad atleto arba

paciento organizmo sistemos būtų pasiruošusios ateityje lengviau adaptuotis nenumatytoms

situacijoms (Schollhorn WI ir kt., 2010). Šiam mokymui svarbesni yra prisitaikymas prie sistemų.

Kadangi šios metodikos metu bendra pratybų struktūra yra nuolatos keičiama, galime

pateikti tik vieną iš galimų diferenciniu mokymu pagrįstų mankštos pratybų siekiant lavinti

pusiausvyrą bei koordinaciją pavyzdžių: ėjimas šonu, ėjimas atbulomis, ėjimas kryžiuojant kojas,

ėjimas nevienodais paviršiais, ėjimas keliant koją aukštyn, ėjimas velkant koją, ėjimas užmerktomis

akimis ir pan. Ėjimo greitį pasirenka pats dalyvis savo nuožiūra.

5.3. Baecke kasdieninio fizinio aktyvumo klausimynas Siekiant objektyviai įvertinti respondentų su gyvenimo būdu susijusį fizinį aktyvumą, buvo

skaičiuojamas fizinio aktyvumo balas darbinėje, sportinėje veikloje ir laisvalaikio metu, naudojant

Baecke kasdieninio fizinio aktyvumo klausimyną. Atliekant tyrimus įrodyta, kad tyrime naudotas

klausimynas yra tikslus ir lengvai suprantamas (Baecke, J.A.H, 1982). Ši Baecke klausimyno versija

buvo sudaryta būtent Europos regiono gyventojams. Tai svarbus faktas renkantis klausimynus

tyrimui (United States Department of Health and Human Services). Klausimynas į lietuvių kalbą

išverstas KMU Kineziologijos ir sporto medicinos katedroje.

Baecke klausimynas sudarytas iš trijų pagrindinių dalių: darbinės veiklos, sportinės veiklos

bei laisvalaikio. Šių trijų dalių balų suma parodo bendrą respondentų su gyvenimo būdu susijusio

29

fizinio aktyvumo lygį. Kiekvieną dalį sudaro keletas klausimų, kurie vertinami 5 balų Likert‘o skale

(pvz., Niekada / Retai / Kratais / Dažnai / Visada). Taip pat dviem labiausiai propaguojamoms

sportinės veiklos sritims prašoma patikslinti dalyvavimo jose trukmę (mėnesius ir valandas per

savaitę) (Baecke, J.A.H. ir kt., 1997). Kiekvienoje dalyje minimalus surinktų balų skaičius – 1, o

maksimalus – 5. Taigi objektyvus su gyvenimo būdu susijęs fizinis aktyvumas įvertinimas gali

svyruoti intervale nuo 3 iki 15 balų. Kuo didesnis balas, tuo didesnis fizinis aktyvumas. Balų

skaičiavimui naudojama speciali klausimyno sudarytojų pateikta formulė.

Darbinė veika. Šioje klausimyno dalyje norima išsiaiškinti tiriamųjų fizinį aktyvumą

darbinėje veikloje. Darbinės veiklos skiltį sudaro 8 klausimai. Kuo darbe mažiau sėdima ir dažniau

stovima, vaikštoma, keliami sunkūs daiktai ar dirbant suprakaituojama tuo darbinė veikla fiziškai

aktyvesnė. Taip pat respondentų prašoma objektyviai palyginti savo darbinę veiklą su kitų profesijų

fiziniu aktyvumu.

Sportinė veikla. Šioje dalyje stengiamasi išsiaiškinti respondentų fizinį aktyvumą susijusį

su sportine veikla. Ji sudaryta iš 9 klausimų. Respondentų teiraujamasi apie laisvalaikio, darbinį bei

sportinės veiklos fizinį aktyvumą. Kiekviena sporto šaka yra vertinama skirtingu intensyvumu.

Mažas intensyvumas vertinamas vienetu, vidutinis dvejetu, o didelio intensyvumo sporto šakos –

trejetu. Mankštos intensyvumas vertinamas 2 balais.

Laisvalaikio klausimyno dalis padeda išsiaiškinti respondentų fizinį aktyvumą laisvalaikio

metu. Ją sudaro 4 klausimai. Atsakymas, kaip ir kitose dalyse, pasirenkamas iš 5-ių siūlomų

variantų. Kuo respondentas daugiau praleidžia laiko žiūrėdamas televizorių ar dirbdamas

kompiuteriu, tuo jo laisvalaikis pasyvesnis fizinio aktyvumo atžvilgiu. Ir atvirkščiai, kuo

respondentas daugiau laiko praleidžia važinėdamas dviračiu bei vaikščiodamas, tuo jo laisvalaikis

aktyvesnis. Anketos pavyzdys pateikiamas 1 priede.

5.4. Su sveikata susijusios fizinės ir psichinės gyvenimo pilnatvės vertinimas (SF-36)

Su sveikata susijusios fizinės ir psichinės gyvenimo pilnatvės tyrimo klausimynas (SF-36)

sukurtas, kaip pagrindinis sveikatos indikatorius parodantis populiacijos bei sveikatos sistemos

krypčių darbo efektyvumą. Taip pat jis gali būti naudojamas kartu su specifiniais susirgimų

tyrimais, kaip apibendrinantis klinikinės praktikos įvertinimas. Apklausą SF-36 galima naudoti

30

įvairaus amžiaus bei būklės žmonėms. Be to, galimas rezultatų palyginimas (McDowell, I., 2006).

Todėl SF-36 buvo pasirinkta ir šiam tyrimui. Klausimyną užpildyti užtrunka nuo 5 iki 10 min.

Taikytas SF-36 klausimynas: su sveikata susijusios gyvenimo pilnatvės tyrimas. Apklausa

sudaryta iš 36 klausimų, kurie suskirstomi į 8 poskales: 1) fizinės funkcijos, 2) socialinės funkcijos,

3) fizinės veiklos, 4) emocinės būsenos sąlygoti apribojimai., 5) psichinė sveikata 6) energingumas,

7) darbingumas dėl patirto skausmo, 8) bendra sveikata (5 pav.). Pirmosios keturios poskalės sudaro

sudėtinį fizinį gyvenimo pilnatvės rodiklį (angl., MCS, Mental Physical Health), likusios – sudėtinį

psichinį gyvenimo pilnatvės rodiklį (angl., MCS, Mental Physical Health). 5 pav. pavaizduotas

ryšys tarp visų su sveikata susijusių fizinės ir psichinės gyvenimo pilnatvės vertinimo rodiklių (the

SF comunity; Blazer, D.G., 2009). Respondentų atsakymai pagal SF-36 vertinimo rekomendacijas

yra koduojami ir paverčiami balais nuo 0 iki 100 balų rodo visišką atitinkamos veiklos sutrikimą,

100 balų - maksimalią veiklą. Žemesni balai atspindi prastesnę su sveikata susijusią gyvenimo

pilnatvės rodiklį (Ware JE , 1992).

4 pav. Sveikatos apklausos SF-36 modelis

Tiriant psichinę sveikatą atsižvelgiama į energingumą, socialinę, emocinę bei protinę

būkles. Socialiniai būklei išsiaiškinti skiriami du klausimai. Aiškinamasi, kokią įtaką per pastarąsias

4 savaites turėjo fizinės ar psichinės problemos bendraujant su draugais, šeima, kaimynais ar

kitomis socialinėmis grupėmis. Psichinei būklei skiriami 5 klausimai. Jais respondentų teiraujamasi

pastarųjų 4 savaičių savijautos: kurią laiko dalį jie buvę nervingi, jautė gilią depresiją ir niekas

negalėjo jų pralinksminti arba buvo nuliūdę. Taip pat kurią laiko dalį respondentai jautėsi ramūs.

Fizinė sveikata

Psichinė sveikata

Fizine funkcija

Skausmas

Bendra būklė

Socialinė funkcija

Psichinė būklė

Emocinė būklė

Energingumas

Fizinė būklė

BENDRA

SVEIKATOS BŪKLĖ

31

Kita psichinės sveikatos komponentė - emocinė būklė. Jai vertinti respondentams pateikiami 3

klausimai. Tiriamųjų prašoma atsakyti ar per paskutines 4 savaites dėl emocinių problemų (pvz.:

depresijų, nerimo ir pan.) teko nutraukti ar sumažinti suplanuotų darbų kiekį. Paskutinis psichinės

sveikatos komponentas - energingumas. Aiškinamasi kurią laiko dalį respondentai jautėsi aktyvūs

bei energingi arba jautėsi išsekę ar pavargę. Šiam tikslui skiriami 4 klausimai.

Fizinės sveikatos vertinimui išskiriamos šios dalys: fizinė funkcija, fizinė būklė,

darbingumas dėl fizinio skausmo bei bendra sveikatos būklė. Fizinė funkcija apibrėžiama 10

klausimų, kuriais aiškinamasi respondentų gebėjimas atlikti energingus veiksmus, pvz. bėgimas

arba sunkių daiktų kilnojimas. Taip pat klausiama, kaip dabartinė sveikata riboja vidutinės energijos

veiksmus (stalo perstatymas, dulkių valymas siurbliu, darbas sode), lipimą laiptais viena ir daugiau

pakopų, atsiklaupimą, atsitūpimą, ėjimą 100 m ir toliau bei prausimasis ir rengimasis. Fizinei

būklei skiriama 4 klausimai. Jais domimasi respondentų 4 savaičių bėgyje dėl sveikatos būklės

suplanuotų kasdieninių darbų atlikimo galimybėmis. Klausiama ar reikėjo sutrumpinti darbinę

veiklą, ar teko atlikti mažiau nei planuota arba ar reikėjo įdėti daugiau pastangų atliekant darbą ar

kitus veiksmus. Taip pat fizinei sveikatai vertinti siekiama iš respondentų gauti informacijos apie

patiriamą skausmą ir jo įtaką tiriamojo darbingumui. Šiai daliai skiriami 2 klausimai. Tiriamas per

paskutines 4 savaites patirtas fizinis skausmas bei jo įtaka darbingumui. Paskutinis fizinės sveikatos

komponentas - bendra būklė, kuri domisi respondentų požiūriu į jų sveikatą, palyginti ją su savo

bendraamžių sveikata. Taip pat teiraujamasi tiriamųjų nuomonės apie jų sveikatos pokyčius ateityje.

Bendrai būklei išsiaiškinti skiriami 5 klausimai.

5.5. HAD skalė

Psichoemocinei būklei vertinti naudota HAD skalė (Hospital Anxiety and Depression Scale

– HADS). Lietuvoje skalę adaptavo R.Bunevičius ir S.Žilėnienė, 1991. Taip pat šaltiniai nurodo,

kad HAD skalė tinka vyresnio amžiaus žmonių psichologinių ligų rizikai vertinti (Lam CLK. ir kt.,

1995; Mykeletun A. ir kt., 2001). Pastaroji skalė – patikima ir plačiai naudojama depresijos ir

nerimo sutrikimų atrankos anketa, kurios pagalba paprasta vertinti ir nereikia specialiųjų

psichologijos ar psichiatrijos žinių. HAD skalė sudaryta iš 14 klausimų, iš kurių septyni padeda

išsiaiškinti, ar asmenį vargina depresijos požymiai, likusieji septyni klausimai skirti baimės,

nerimastingumo, vidinės įtampos išaiškinimui. Kiekvienam klausimui pateikiami keturi atsakymai,

iš kurių respondentai turi pasirinkti tik vieną, tiksliausiai atspindintį jų savijautą per praėjusią

32

savaitę. HAD skalę pildė respondentės, prieš tai perskaičiusios instrukciją. Instrukcijoje buvo

pateikiamos anketos pildymo sąlygos. Buvo prašoma užpildyti kuo greičiau, atsakymus pasirinkti

ilgai nesvarstant. Manoma, kad pirma reakcija į klausimą teisingiausiai ir tiksliausiai atspindi

psichoemocinę būklę.

Depresijos ir nerimo pasireiškimo stiprumas vertintas pagal suminį balų skaičių poskalėse

(HADd ir HADn): 0 - 7 balai – nėra depresijos ar nerimo, 8 - 10 balų - abejotina simptomatika,

daugiau nei 12 balų – yra depresija ar nerimas Tiriamųjų prašoma pasirinkti vieną iš keturių

atsakymo variantų. Patariama, kad geriausia būtų žymėti pirmiausiai kilusį atsakymą, kadangi

greitas atsakymas dažniausiai labiau atspindi realią situaciją nei labiau apgalvotas (Gupta A, 2008).

5.6. PAR-Q klausimynas

Prieš atliekant fizinio pajėgumo vertinimo testus buvo prašoma užpildyti PAR-Q

klausimyną, tam kad būtų galima numatyti tikėtinas fizinio pajėgumo vertinimo metu iškilsiančias

sveikatos komplikacijas ir jų išvengti.

PAR-Q klausimynas (Angl., PAR-Q-Physical Activity Readiness Questionaire) - tai

pasirengimo fiziniam aktyvumui nustatymo metodas, patvirtintas Britų sveikatos departamento. Šio

klausimyno dėka, galima sužinoti tiriamųjų galimybes atlikti kai kuriuos fizinius pratimus. Taip pat

lengviau parinkti tinkamą fizinio aktyvumo formą žinant kontraindikuotinus veiksnius. Tyrimuose

naudojant fizinio pajėgumo testus ši anketa padeda įvertinti atliekamų pratimų riziką tiriamiesiems.

Ši anketa buvo naudota ir tiriant vyresnio amžiaus žmones 2001 metais aprašytame tyrime apie

pagyvenusių žmonių fizinio pajėgumo kaitą (Gaigalienė, B. 2001; Canadian Society for Exercise

Physiology, 2002).

PAR-Q anketą sudaro 7 klausimai, į kuriuos tiriamasis gali pasirinkti vieną iš dviejų

atsakymų: taip arba ne. Kuo daugiau klausimų tiriamasis atsako teigiamai, tuo didesnė rizika

atliekant įvairius fizinius pratimus.

5.7. Fizinio pajėgumo vertinimas

Fiziniam pajėgumui įvertinti buvo naudojamas vyresnio amžiaus žmonėms adaptuotas

fizinio pajėgumo vertinimo testų rinkinys (Šiupšinskas ir kt., 2008). Šių testų dėka pastebimos

33

silpnosios fizinio pajėgumo vietos bei įvertinamos sveikatai svarbios fizinės ypatybės. Tyrimo metu

testuojamas lankstumas, koordinacija, jėga ir ištvermė. Kiekvienai ypatybei skiriama po du testus ir

2 bandymus. Išskyrus ištvermės testą. Jis atliekamas tik kartą.

Koordinacijos ir pusiausvyros vertinimui buvo atliekami tokie testai:

1. „Aštuoneto piešimo“. Atliekamas salėje ant grindų 40 cm atstumu vienas nuo kito pastačius

du gimnastikos kuokelius. Tiriamasis atsistoja šalia kuokelių ant vienos kojos (koja pasirinktinai).

Tiriamojo prašoma penkis kartus nupiešti skaičių „8“ tarp kuokelių, jų nepaliečiant koja. Taip pat

atlikimo metu koja negali liesti grindų (4pav.). Testo atlikimo vertinimas: atliko arba neatliko.

4 pav. „Aštuoneto piešimas“

Šiupšinskas, L. ir kt., 2008

2. „Ėjimas atbulomis“. Ant salės grindų užklijavus 6 metrų ilgio juostą ir pažymėjus jos

pradžią bei pabaigą, tiriamojo prašoma atsisukus nugara į liniją nueiti 6 metrus atbulam. Vienos

kojos pirštai statomi prie kitos kojos kulno nepaliekant jokio tarpo tarp pėdų (5 pav.). Testo

atlikimo vertinimas: atliko arba neatliko.

5 pav. „Ėjimas atbulomis“


34

Lankstumui vertinti naudoti testai:

1. „Atsirėmimas pečiais į sieną“. Tiriamajam atsistojus nugara į sieną, kulnai nutolę 1,5

pėdos nuo sienos, prašoma pakelti beveik ištiestas rankas virš galvos ir nugarine plaštakos dalimi

paliesti sieną. Nugara ir sėdmenys lieka prispausti prie sienos (6 pav.). Testo atlikimo vertinimas:

atliko arba neatliko.

6 pav. „Atsirėmimas pečiais į sieną“


2. „Liemens lankstumas“. Tiriamasis stovi be batų, kojos pečių plotyje. Prašoma rankų

pirštų galais paliesti grindis lenkiantis žemyn. Pasiekus grindis padėtį prašoma išlaikyti 5 sekundes

(7pav.). Testo atlikimo vertinimas: atliko arba neatliko.

7 pav. „Liemens lankstumas”


35

Jėgos vertinimo testai:

1. „Spaudimas alkūnėmis“. Tiriamasis stovi nugara prie sienos, kulnai nutolę 1.5 pėdos

nuo sienos, galva neatremta į sieną, pečiai iškelti iki pečių aukščio. Prašoma taip stipriai spaustis

alkūnėmis į sieną, kad visas kūnas atsitrauktų nuo jos. Tokia padėtis išlaikoma 10 sekundžių (8

pav.). Testo atlikimo vertinimas: atliko arba neatliko.

8 pav. „Spaudimas alkūnėmis”


2. „Liemens pakėlimas“. Gulint ant kilimėlio, kojas sulenkus 90 laipsnių kampu ir

visiškai prispaudus pėdas prie grindų tiriamojo prašoma ištiestomis rankomis, be inercijos pakelti

liemenį pirmyn (9 pav.). Testo atlikimo vertinimas: atliko arba neatliko.

9 pav. „Liemens pakėlimas”


36

Ištvermės vertinimas:

1. „6 minučių bėgimo testas vietoje“. Jo metu tiriamasis bėga vietoje, be pertraukėlių 6

minutes. Bėgimo metu neturėtų sutrikti kvėpavimas. Jis turėtų išlikti tolygus, kad tiriamasis galėtų

laisvai bendrauti bėgimo metu. Testo atlikimo vertinimas: atliko arba neatliko.

Kiekvienos ypatybės testai vertinami dviejų balų sistema. 0 - neatliko testo ir 1- testo

užduotis įvykdyta teisingai. Galiausiai abiejų testų rezultatai sumuojami ir įvertinama ypatybė. Ji

vertinama trijų balų sistema: 0 - neatliktas nė vienas testas, 1 - atliktas vienas testas, 2 - atlikti abu

testai. Ištvermė įvertinama 0 - atlikta arba 2 - neįvykdyta. Galiausiai visi, išskyrus lankstumo, balai

sumuojami. Maksimalus balų skaičius yra 6, minimalus 0.

5.8. Kūno kompozicijos vertinimas

Tyrimo metu išmatuotas ūgis, svoris, riebalinės odos raukšlės (ROR) bei liemens ir dubens

apimtys. Tiriamųjų ūgis buvo matuojamas mediniu antropometru, svoris - elektroninėmis

svarstyklėmis. Centimetrine juostele išmatuotos juosmens ir dubens apimtys. ROR (antklubinė,

trigalvio žasto bei šlaunies) išmatuotos dešinėje kūno pusėje Harpenden tipo kaliperiu (10 pav.).

10 pav. Harpenden tipo kaliperis

1. Vertinant riebalų pasiskirstymą apskaičiuojamas liemens dubens santykis (LDS).

Skaičiuojamas liemens apimtį (cm) dalijant iš dubens apimties (cm). Liemens apimtis matuojama

siauriausioje liemens vietoje, dubens – plačiausioje.

2. Kūno masės indeksas skaičiuojamas naudojant formulę:

37

Gautas rezultatas lyginamas pagal PSO pateiktas rekomendacijas (4 lentelė).

2 lentelė. KMI vertinimas

Grupės KMI (KMI, kg/m2)

Per mažas svoris <18.5

Normalus svoris 18.5-24.9

Antsvoris 25.0-29.9

I laipsnio nutukimas 30.0-34.9

II laipsnio nutukimas 35.0-39.9

III laipsnio nutukimas ≥40.0

3. Norint apskaičiuoti santykinę riebalų masę (RM (proc.) pirmiausia

apskaičiuojamas kūno tankis (KT) naudojant formulę:

KT = 1.0994921- 0.0009929*ROR3 + 0.0000046*ROR3 - 0.0001392*a

Čia ROR3 - trijų išmatuotų riebalinių odos raukšlių suma (mm), a - amžius (metais). Gauti

duomenys naudojami kitoje formulėje:

RM (proc.) = 457/KT – 414,2

Gauti rezultatai vertinami pagal šią lentelę:

3 lentelė. Riebalų masės (proc.) vertinimas.

Atsižvelgiant į Golding, L.,A., Myers,C.R., ir Sinning,W.E.(Eds.). (1989)

Vertinimas Amžius (metais)

56-65 >65

Labai mažas <23 <18

Mažas 24-26 19-25

Mažesnis už vidutinį 27-30 26-29

Vidutinis 31-33 30-32

Didesnis už vidutinį 34-36 33-35

Didelis 37-38 36-38

Labai didelis >38 >38

38

4. Absoliučios riebalų masės (RM, kg) duomenys gaunami naudojant formulę:

RM = (m*RM%)/100

5. Aktyvi kūno masė (AKM, kg) skaičiuojama iš kūno masės (m, kg) atimant RM.

AKM = m – RM

5.9. Matematinė statistika

Rodiklių statistinių duomenų analizė atlikta kompiuterinėmis SPSS 15.0 for Windows ir

Microsoft Exel XP programomis. Kiekybiniams kintamiesiems vertinti buvo skaičiuojami

aritmetiniai vidurkiai, standartiniai nuokrypiai. Duomenys pateikiami kaip aritmetiniai vidurkiai

( x ) ± standartinis nuokrypis (SD). Kokybinių požymių dažnumas buvo išreiškiamas procentais.

Ranginių kintamųjų palyginimui nepriklausomose imtyse taikytas Manio-Vitnio-Vilkoksono

kriterijus (U). Požymių tarpusavio priklausomybė įvertinta naudojant Chi kvadrato (χ²) kriterijų.

Naudoti statistinių hipotezių reikšmingumo lygmenys: kai p 0,05 – statistiškai

nereikšmingi; kai p 0,05 – reikšmingi (*).

39

6. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

6.1. Fizinio pajėgumo testų rezultatai ir jų aptarimas

Didesnis lankstumas vyresniame amžiuje siejamas su ilgesniu savarankišku gyvenimu bei

geresne gyvenimo kokybe. Lankstumo sumažėjimas gali daryti įtaką kasdieninei veiklai, pvz.:

atsistojimas nuo kėdės, ėjimas bei lipimas laiptais (Fatouros IG ir kt., 2006).

10 pav. pateikiame tiriamųjų moterų lankstumo testo rezultatų kaitą tyrimo eigoje. Nors

abiejų grupių lankstumas tyrimo metu mažėjo, tačiau po adaptuotų mankštos pratybų(II tyrimas),

vasaros metu (III tyrimas) bei po diferenciniu mokymu pagrįstų mankštos pratybų (IV tyrimas)

besimankštinančios moterys buvo lankstesnės lyginant su kontroline grupe (p<0,05).

* (p < 0,05)

10 Pav. Lankstumo testų vertinimo rezultatų kaita grupėse

Pusiausvyros ugdymas vyresniame amžiuje gali padėti sumažinti griuvimų riziką (Wojtek J

ir kt., 2009). Keleto tyrimų rezultatai parodė, kad didesnis fizinio aktyvumo lygis, ypač

vaikščiojimas, sumažina osteoporozinių kaulų lūžių riziką 30-50 proc. Vaikščiojimas bei apatinių

galūnių stiprinimas literatūroje rekomenduojamas kaip viena efektyviausių priemonių pusiausvyros

lavinimui (Gillespie LD ir kt., 2003; Said CM, 2004). Tačiau trūksta duomenų apie ėjimo trukmę

bei intensyvumą norint pasiekti optimalų rezultatą. Mūsų tyrimo gauti rezultatai buvo panašūs į

anksčiau paminėtų autorių rezultatus. MG moterų koordinacija bei pusiausvyra labiausiai pagerėjo

40

po diferenciniu mokymu pagrįstų mankštos pratybų (p<0,05), kurių metu daugiausia laiko skirta

ėjimui. Tuo tarpu nesimankštinančių moterų koordinacijos bei pusiausvyros gebėjimai tolygiai

blogėjo (11 pav.).

* (p < 0,05)

11 pav. Koordinacijos ir pusiausvyros testų vertinimo rezultatų kaita grupėse

Vis dėl to mūsų gauti rezultatai prieštarauja kai kurių tyrimų rezultatams. Juose teigiama,

kad mankštos pratybos, kurių metu atliekami pusiausvyrą, jėgą, lankstumą lavinantys ir aerobiniai

pratimai gali žymiai sumažinti kritimų riziką (Norton R, 2001). Tačiau mūsų tyrimo rezultatai

reikšmingų skirtumų grupėse po adaptuotų mankštos pratybų neparodė.

Taigi apibendrinant koordinacijos bei pusiausvyros rezultatus galima teigti, kad didžiausią

įtaką pusiausvyros bei koordinacijos lavinimui turėjo diferenciniu mokymu pagrįstos mankštos

pratybos.

Viršutinių galūnių jėgos lavinimas vyresniame amžiuje siejamas su mažesne rankų bei pečių

traumų rizika pargriuvus (Lo JH ir Ashton-Miller JA, 2008). Mūsų tyrimo rezultatai parodė

adaptuotos mankštos pratybos geresnį poveikį jėgos lavinimui nei diferenciniu mokymu pagrįstos

mankštos pratybos (12 pav.).

http://scitation.aip.org/vsearch/servlet/VerityServlet?KEY=ASMEDL&possible1=Lo%2C+JiaHsuan&possible1zone=author&maxdisp=25&smode=strresults&pjournals=AMREAD%2CJAMCAV%2CJBENDY%2CJCNDDM%2CJCISB6%2CJDSMAA%2CJEPAE4%2CJERTD2%2CJETPEZ%2CJEMTA8%2CJFEGA4%2CJFCSAU%2CJHTRAO%2CJMSEFK%2CJMDEDB%2CJMDOA4%2CJMOEEX%2CJPVTAS%2CJSEEDO%2CJOTRE9%2CJOTUEI%2CJVACEK%2CJTSEBV&aqs=true

http://scitation.aip.org/vsearch/servlet/VerityServlet?KEY=ASMEDL&possible1=Ashton-Miller%2C+James+A.&possible1zone=author&maxdisp=25&smode=strresults&pjournals=AMREAD%2CJAMCAV%2CJBENDY%2CJCNDDM%2CJCISB6%2CJDSMAA%2CJEPAE4%2CJERTD2%2CJETPEZ%2CJEMTA8%2CJFEGA4%2CJFCSAU%2CJHTRAO%2CJMSEFK%2CJMDEDB%2CJMDOA4%2CJMOEEX%2CJPVTAS%2CJSEEDO%2CJOTRE9%2CJOTUEI%2CJVACEK%2CJTSEBV&aqs=true

41

* (p < 0,05)

12 pav. Jėgos testų vertinimo rezultatų kaita grupėse

Ištvermė viena iš fizinių ypatybių, vyresniame amžiuje siejamų su savarankiškumu.

Atliekant lengvą namų ruošą arba parsinešant pirkinius iš parduotuvės vyresniame amžiuje

pasiekiamas 40-50 proc. maksimalaus deguonies suvartojimo (Arnett SW ir kt., 2007). Šis rodiklis

gali būti svarbus vertinant vyresnio amžiaus asmenų savarankiškumo lygį.

* (p < 0,05)

13 pav. Ištvermės testų vertinimo rezultatų kaita grupėse

42

Mūsų tyrimo duomenimis ištvermės rodikliai MG rodė tendenciją didėti viso tyrimo eigoje,

tuo tarpu KG duomenys beveik nekito. Po diferenciniu mokymu pagrįstų mankštos pratybų MG

moterų ištvermė buvo didesnė nei KG. Gerėjantys MG ištvermės rezultatai leidžia teigti, kad

taikytos fizinio aktyvumo formos buvo tinkamos vyresnio amžiaus žmonių ištvermės palaikymo bei

lavinimo priemonės.

Išanalizavus MG bei KG fizinių ypatybių duomenų kaitą tyrimo metu, nustatėme statistiškai

reikšmingus pokyčius po skirtingų fizinio aktyvumo lavinimo pratybų (p<0,05). Dauguma MG

fizinių ypatybių viso tyrimo metu pagerėjo arba išliko tokios pačios kaip ir po I tyrimo. Fizinių

mankštos pratimų reguliariai neatliekančių moterų koordinacija bei lankstumas daugiausiai blogėjo

lyginant pradinio bei paskutiniojo tyrimo rezultatus (p<0,05).

po adaptuotų mankštos pratybų ir vasaros MG moterys buvo lankstesnės bei turėjo didesnę

raumenų jėgą nei KG moterys (p<0,05). O po diferenciniu mokymu pagrįstų mankštos pratybų MG

moterys buvo ištvermingesnės, stipresnės bei turėjo geresnę judesių pusiausvyrą bei koordinaciją

nei KG (p<0,05).

Mūsų tyrimo rezultatai sutampa su autorių nuomone, kad fizinio pajėgumo rodikliai geresni

tų vyresnio amžiaus asmenų, kurie bent po 20-30 min per dieną arba kas antrą dieną atlieka

vidutinio intensyvumo pratimus (Brach JS ir kt., 2004).

6.2. Beacke kasdieninio fizinio aktyvumo klausimyno rezultatai

Didesnis fizinis aktyvumo lygis paprastai siejamas su geresne sveikatos būkle (Seamus, P. ir

kt., 2002; Kimura, F. ir kt., 2006; Manini, T.M ir kt., 2006; Bouchar, C., 2007; McCormick, B.P. ir

kt., 2008).

Apskaičiavus Beacke klausimyno balus (4 lentelės) galime teigti, kad MG moterų fizinio

aktyvumo lygis didesnis nei KG (p<0,05). Palyginus atskiras veiklos sritis nustatėme, kad MG

moterų sportinės veiklos vidutinės balų reikšmės buvo didesnės visais tyrimo etapais lyginant su

kontroline grupe (p<0,05).

http://jama.ama-assn.org/cgi/content/full/296/2/171#AUTHINFO

43

4 lentelė. Beacke klausimyno rezultatai (balais) grupėse (m ± SD)

Tyrimai Darbinės veiklos

rodikliai

Sportinės veiklos

rodikliai

Laisvalaikio veiklos

rodikliai Bendras rodiklis

MG

±SD

KG

±SD

MG

±SD

KG

±SD

MG

±SD

KG

±SD

MG

±SD

KG

±SD

I 2,15

± 0,49

2,42

± 0,67

2,41

± 0,45

0,25

± 0,00

2,64

± 0,43

2,67

± 0,54

7,2

± 0,86

5,41

± 0,84

II 2,27

± 0,41

2,58 ±

0,67

2,25

± 0,44

0,25

± 0,00

2,70

± 0,47

2,80

± 0,50

7,21

± 0,88

5,63

± 0,77

III 2,27

± 0,7

2,58

± 0.63

2,09

± 0,57

0,25

± 0,00

2,82

± 0,64

2,89

± 0,59

7,19

± 0,93

5,71

± 0,92

IV 2,12

± 0,67

2,46

± 0,56

2,17

± 0,69

0,25

± 0,00

2,82

± 0,69

2,72

± 0,54

7,11

± 1,24

5,43

± 0,63

Pastaba: * (p < 0,05); lyginamos: MG ir KG.

Besimankštinančių moterų grupės sportinės veiklos rodikliai visais tyrimo etapais didesni

nei KG, todėl su sportine veikla siejamą fizinį aktyvumą aptarsime plačiau. Tam, kad būtų galima

išvengti su sveikata susijusių problemų, PSO rekomenduoja per savaitę vaikščioti arba atlikti

fizinius pratimus bent 3,5 valandas per savaitę. 36,84 proc. MG grupės atstovių įvairius fizinius

pratimus atlieka daugiau kaip po 3 valandas per savaitę. Dauguma (63,16 proc.) mankštinasi

daugiau kaip 9 mėnesius per metus. Tuo tarpu KG moterys laiko fizinių pratimų atlikimui visiškai

neskiria. Kad laisvalaikio metu būdamos fiziškai aktyvios suprakaituoja pažymėjo beveik trys

ketvirtadaliai (72,22 proc.) MG moterų ir tik truputį daugiau kaip pusė (56,25 proc.) KG

respondenčių.

Tyrėjų teigimu fizinė veikla turi teigiamos įtakos savęs suvokimui, socialiniams įgūdžiams

bei kognityvinėms funkcijoms, kas ypač svarbu vyresniame amžiuje (Paluska, S.A. ir Schwenk, T.,

2000; Marshall, S.J., 2008). Įdomu tai, kad pirmame tyrimo etape net 12,5 proc. nesimankštinančių

moterų savo fizinį aktyvumą manė esant daug didesniu nei jų bendraamžių. Tuo tarpu,

besimankštinančios moterys savo fizinį aktyvumą vertino tik kaip „didesnis“ (55,56 proc.) ir „toks

pat“ (22,22 proc.). Kad fizinis aktyvumas „daug mažesnis“ nei bendraamžių manė esant net 11,11

proc. MG ir tik 12,5 proc. fizinių pratimų neatliekančių jokių moterų. Panašios tendencijos išliko ir

po kitų tyrimų. Tai gi duomenys parodė, kad mažiau fiziškai aktyvios moterys linkusios savo fizinį

aktyvumo lygį pervertinti.

* *

*

*

*

*

*

*

44

Išanalizavus gautus duomenis grupėse po neadaptuotų ir adaptuotų MG moterų mankštos

pratybų bei po vasaros nustatyta, kad KG moterys buvo mažiau aktyvios darbinėje bei laisvalaikio

veiklose lyginant su MG (p<0,05) Po adaptuotos mankštos pratybų taikymo MG net 85,25 proc.

fizinių mankštos pratimų neatliekančių moterų pažymėjo laisvalaikio metu būdamos fiziškai

aktyvios suprakaituoja. Tuo tarpu MG respondenčių fizinio aktyvumo lygis išliko panašus visų

etapų metu. Taigi tyrimo metu stebėjome didesnę KG moterų fizinio aktyvumo kaitą nei MG. Tai

leidžia daryti prielaidą, kad KG moterų fiziniam aktyvumui įtakos gali turėti ir metų laikas.

6.3. Sveikatos apklausos (SF-36) rezultatai ir jų aptarimas

Išanalizavus MG sveikatos apklausos duomenis nustatėme statistiškai reikšmingus (p<0,05)

emocinės būklės bei psichinės funkcijos rodiklių kitimus. Psichinė būklės pokyčiai išryškėjo po

adaptuotų mankštos pratybų bei vasaros (p<0,05). Po vasaros (77,54 ± 10,39 balai) MG

respondenčių psichinė sveikata lyginant su adaptuotų mankštos pratybomis (81,45 ± 9,44)

pablogėjo. Šis pokytis gali būti siejamas su sumažėjusiu fiziniu aktyvumu. Kiti šios grupės rodikliai

nesikeitė visais tyrimo etapais (p≥0,05). Nustatėme, kad KG rodiklių kaita žymesnė (p<0,05).

Pagrindinių SF-36 dalių duomenys pavaizduoti 14 pav.

* (p < 0,05)

14 pav. Sveikatos būklės duomenų kaita grupėse vertinant SF-36 klausimynu

45

* (p < 0,05)

15 pav. Fizinės sveikatos duomenų kaita grupėse vertinant SF-36 klausimynu

* (p < 0,05)

16 pav. Psichinės sveikatos duomenų kaita grupėse vertinant SF-36 klausimynu

Tiriamojo darbo metu stebėjome tendencijas, kad besimankštinančių moterų psichinė

sveikata kinta mažiau nei fiziškai mažiau aktyvių moterų.

Išanalizavus SF-36 apklausos rezultatus paaiškėjo, kad po ketvirtojo tyrimo, kai MG vyko

mankštos pratybos pagrįstos diferenciniu mokymu, KG emocinė būklė blogėjo (I tyrimas - 75 ±

25,8 balai; IV tyrimas - 64,39 ± 26,0 balai; p<0,05). Taip pat mažėjo energingumas (I tyrimas -

46

58,44 ± 23,1 balai; IV tyrimas - 50,87 ± 22,3 balai, p<0,05). Fiziškai mažiau aktyvios moterys

pažymėjo „didesnę laiko dalį“ arba „beveik visą laiką“ besijaučiančios išsekusios arba pavargusios.

Taip pat respondentės teigė per keturias savaites atlikusios mažiau nei buvo suplanavusios, buvę

sunku susikaupti.

Fizinės sveikatos įvertinimas parodė, kad KG duomenys tyrimo metu išliko stabilūs. Tačiau

paanalizavus atskirus fizinės sveikatai svarbius klausimus nustatėme fizinės būklės KG blogėjimo

tendenciją (p<0,05). Po IV tyrimo, kai MG vyko diferenciniu mokymu pagrįstos mankštos pratybos

padaugėjo KG respondenčių teigiamai atsakiusių į klausimą „ar per praėjusių keturių savaičių

laikotarpį dėl savo sveikatos būklės reikėjo sutrumpinti laiką skirtą darbui ar kitai veiklai“ 18,75

proc. KG respondenčių rinkosi teigiamą atsakymą. Taip pat 12,5 proc. patvirtino teiginį, kad „atliko

mažiau nei planavo dėl sveikatos būklės“, 25 proc. „buvo sunkiau atlikti kai kuriuos darbus“ bei

„patyrė sunkumų atliekant darbą ar kitus veiksmus“.

Po vasaros bei po diferenciniu mokymu pagrįstų mankštos pratybų KG labiausiai kito

psichinė sveikata (nuo 57,37 ± 24,39 balų iki 54,29 ± 23,83 balų) bei energingumas (nuo 58,12 ±

23,1 balų iki 50,87 ± 23,3 balų). Šiais periodais moterys rečiau jautėsi ramios bei laimingos,

dažniau - nuliūdusios ir nusiminusios. Dėl šių būsenų joms teko trumpinti savo suplanuotų darbų

laiką bei buvo sunkiau laiku atlikti suplanuotus darbus.

Išanalizavus KG sveikatos būklės atsakymų rezultatus po adaptuotos mankštos pratybų bei

po diferenciniu mokymu pagrįstų mankštos pratybų nustatėme emocinės būklės (nuo 68,54±24,3

balų iki 64,39 ± 26,0 balų; p<0,05) bei energingumo (nuo 61,29 ± 23,1 balų iki 50,87 ± 23,3 balų;

p<0,01) mažėjimą. 62,5 proc. KG moterų buvo sunkiau susikaupti, dažniau jautėsi pavargusios.

Taip pat 37,5 proc. jautėsi mažiau energingos.

Nustatėme, kad po pradinio neadaptuotų ir adaptuotų mankštos pratybų tyrimo bei vasaros

KG sveikatos būklė, fizinė sveikata bei psichinė funkcija kito nežymiai arba išliko tokia pati

(p≥0,05). Tačiau išsamesne SF-36 dedamųjų analizė parodė fizinės būklės pokytį (I tyrimas 41,56 ±

20,0 balai; II tyrimas 36,34 ± 15,4 balai; III tyrimas 37,14±23,4 balai; p<0,05). Lyginant pradinio

tyrimo bei adaptuotų mankštos pratybų duomenis KG moterų psichinė sveikata blogėjo (p<0,05).

Išanalizavus KG duomenis pateiktus SF-36 apklausoje nustatėme, kad fizinė ir psichinė

gyvenimo pilnatvė KG blogėjo (p<0,05).

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis po neadaptuotų mankštos pratybų besimankštinančių

moterų psichinė sveikata buvo įvertinta geriau nei nesimankštinančių moterų (p<0,05). Reguliariai

besimankštinančias moteris rečiau vargino nervingumas, negalėjimas susikaupti ar liūdesys

(p<0,05). MG atstovės surinko 83,00 ± 19,73 balus, o KG tik 65,75 ± 16,5 balus.

47

Išsamiau paanalizavome ir pagrindinių SF-36 apklausos dalių rezultatus. Visuose tyrimo

etapuose skyrėsi (p<0,05) bendros sveikatos rodikliai (17 pav.)

* (p < 0,05)

17 pav. Bendros sveikatos rodiklių kaita grupėse vertinant SF-36 klausimynu

MG respondentės subjektyviai savo sveikatą buvo linkusios vertinti geriau lyginant su KG

respondentėmis. Pradiniame etape beveik kas antra moteris abejose grupėse subjektyviai savo

sveikatą įvertino “patenkinamai”(MG – 62,5 proc., KG – 56,25 proc.). Šių duomenų skirtumas

išliko panašus ir po kitų tyrimų. “Gerai” savo dabartinę sveikatą vertino net 43,75 proc. MG ir tik

18,75 proc. KG po pradinio tyrimo respondenčių. Po II tyrimo, t.y. kai vyko adaptuotos mankštos

pratybos MG bei vasaros, padidėjo KG moterų skaičius savo sveikatą vertinančių „gerai“ (31,25

proc.). Po IV tyrimo, kai MG buvo atliekamos diferenciniu mokymu pagrįstos mankštos pratybos,

nustatytas KG moterų „gerai“ vertinančių savo sveikatą sumažėjimas (12,5 proc.). Ketvirtadalis

fiziškai mažiau aktyvių moterų pradiniame etape pažymėjo, kad jų sveikata yra “bloga”, o

sportuojančių moterų taip vertinusių savo sveikatą neatsirado. Rodikliai grupėse pakito po IV

tyrimo, kai MG buvo atliekamos diferenciniu mokymu pagrįstos mankštos pratybos. Padaugėjo KG

moterų savo sveikatą vertinančių „blogai“ (31,25 proc.). Fiziškai aktyvesnių moterų rodikliai

nepakito. Be to, 43,75 proc. MG respondenčių po pradinio tyrimo bei po diferenciniu mokymu

pagrįstų mankštos pratybų etape pažymėjo, kad jų sveikata „puiki“, tuo tarpu KG taip manančių

moterų buvo 6,25 proc. Po vasaros MG respondenčių teigiančių, kad jų sveikata „puiki“ sumažėjo

(31,25 proc.). Pastebėta tendencija, kad pastoviai besimankštinančios moterys subjektyviai savo

sveikatą linkusios vertinti kur kas geriau nei mankštos neatliekančios moterys.

48

* (p < 0,05)

18 pav. Fizinės būklės rodiklių kaita grupėse vertinant SF-36 klausimynu

Panagrinėjome keletą atskirų SF-36 klausimų. Atkreipėme dėmesį į šiuos klausimus:

„lipimas laiptais į vieną aukštą“, „lipimas laiptais daugiau nei į vieną aukštą“ bei palyginome

objektyvius respondenčių sveikatos vertinimus.

Po neadaptuotų mankštos pratybų didžioji dalis MG moterų (93,74 proc.) atsakydamos į

klausimą apie lipimą laiptais į vieną aukštą nenurodė jokių problemų, tik 6,25 proc. pareiškė, kad

dabartinė jų sveikata “šiek tiek” riboja šį veiksmą. Tuo tarpu, ketvirtadalis (25 proc.) KG

respondenčių pažymėjo, kad šis veiksmas ribojamas “šiek tiek” ir 81,25 proc. – problemų neturėjo.

Po kitų tyrimų šio klausimo atsakymai nekito arba kito nežymiai.

Lipti daugiau kaip į vieną aukštą bei nueiti daugiau nei 1,5 km po pradinio, neadaptuotos

mankštos pratybų MG, be sveikatos nusiskundimų teigė galinčios 37,5 proc. MG moterų ir 25 proc.

KG moterų. 43,75 proc. MG ir daugiau kaip pusė (56,25 proc.) KG tiriamųjų pažymėjo, kad šie

veiksmai “šiek tiek” ribojami jų dabartinės sveikatos būklės. Net penktadalis KG moterų pareiškė,

kad lipimas laiptais į kelis aukštus ir 12,6 proc., kad ėjimas daugiau kaip 1,5 km nesustojus yra

„labai ribojamas“ dabartinės jų sveikatos būklės. Tuo tarpu, MG tik 18,75 proc. respondenčių sutiko

su teiginiu, kad dabartinė jų sveikatos būklė „labai riboja“ lipimą laiptais į kelis aukštus.

Po adaptuotų mankštos pratybų, nustatėme abiejų grupių gebėjimų sumažėjimą. Abiejų

grupių respondentės kiek dažniau žymėjo, kad dabartinė jų sveikatos būklė „šiek tiek“ riboja lipimą

49

kelis aukštus bei ėjimą daugiau nei 1,5 kilometro atstumu. Lipimas laiptais daugiau nei vieną

aukštą: MG-50 proc., KG-62,5 proc. Daugiau nei 1,5 km ėjimas: MG – 50 proc., KG-56,25 proc. .

Po vasaros sumažėjo KG moterų galinčių be sveikatos nusiskundimų lipti daugiau kaip į

vieną aukštą (18,75 proc.) bei padaugėjo moterų teigiančių, kad dabartinė jų sveikatos būklė „šiek

tiek“ riboja šį veiksmą. Tuo tarpu MG moterų rodikliai nepakito.

Po diferenciniu mokymu pagrįstų mankštos pratybų šie rodikliai nepakito.

KG moterų psichinė sveikata visais etapais buvo blogesnė nei MG (p<0,05). Išanalizavus

gautus duomenis galima teigti, kad po pradinio tyrimo bei adaptuotų mankštos pratybų MG

tiriamosios dažniau jautėsi aktyvios bei laimingos. Psichinės sveikatos duomenys bei jų

palyginimas grupėse pateikti 19 pav.

* (p < 0,05);

19 pav. Psichinės sveikatos rodiklių kaita grupėse vertinant SF-36 klausimynu

Viso tyrimo metu MG respondentės savo sveikatą vertino, geriau (p≥0,05) nei KG

respondentės. Į teiginius „Man atrodo, kad aš linkęs(-usi) sirgti labiau už kitus“ bei „Mano sveikata

pablogės“ MG moterys dažniau (p≥0,05) atsakė neigiamai, nei KG. Taip pat statistiškai reikšmingai

(p<0,05) skyrėsi ir psichinės tiriamųjų sveikatos rodikliai. MG tyrimo dalyvės buvo linkusios

teigiamai atsakyti į tokius klausimus kaip „Ar dažnai jaučiatės ramus(-i)?“ bei „Ar dažnai jaučiatės

laimingas(-a)?“. Po diferenciniu mokymu pagrįstų mankštos pratybų MG moterys jautėsi

energingesnės nei KG (p<0,05).

50

Taip pat MG moterims rečiau, nei KG tiriamosioms, jų fizinė sveikatos būklė bei emocinės

problemos trukdė bendrauti su draugais bei giminėmis. Ypač šios funkcijos pagerėjo adaptuotų bei

diferenciniu mokymu pagrįstų mankštos pratybų (p<0,05). Šie duomenys sutampa su kitų autorių

duomenimis. Jie teigia, kad reguliari fizinė veikla gali būti vienintelis gyvenimo būdo veiksnys,

kuris stipriai siejasi su vyresnio amžiaus žmogaus fizine bei psichine sveikata bei socialiniu

gyvenimu (Mather AS ir kt., 2002; Weinert BT ir kt., 2003).

* (p < 0,05);

20 pav. Socialinės funkcijos rodiklių kaita grupėse vertinant SF-36 klausimynu

Išnagrinėjus ir palyginus sveikatos apklausos (SF-36) atsakymus mankštos ir kontrolinės

grupėse nustatėme, kad viso tyrimo metu besimankštinančių vyresnio amžiaus moterų su sveikata

susijusi fizinė ir psichinė gyvenimo pilnatvė buvo geresnė nei fizinių pratimų neatliekančių moterų

(p<0,05). Didžiausi skirtumai grupėse nustatyti po adaptuotų bei diferenciniu mokymu pagrįstų

mankštos pratybų. Mažiausiai su sveikata susijusi fizinė ir psichinė gyvenimo pilnatvė grupėse

skyrėsi po vasaros.

Išskyrėme kelis labiausiai gyvenimo kokybę atspindinčius klausimus ir juos palyginome su

rastais literatūros šaltiniais. 2001 m. B. Gaigalienės atliktame tyrime nagrinėjusiame pagyvenusių

žmonių fizinio pajėgumo požymių kaitą, savo sveikatą “patenkinamai“ įvertino panašus į mūsų

nustatytą moterų skaičius (52,86 proc.). B.Gaigalienės duomenimis, tik 25,71 proc. dabartinę

sveikatos būklę įvardijo kaip “gerą”, o mūsų 30,43 proc. tyrimo dalyvių manė sveikatą esant “gera“.

Ryškesnis skirtumas pastebėtas išskirsčius grupes, pagal fizinio aktyvumo lygį. Savo sveikatą

„gera“ apibūdino 42,11 proc. sportuojančių moterų ir tik 18,75 proc. nesportuojančių.

51

Apibendrinant apklausos SF- 36 rezultatus galime teigti, kad MG moterų su sveikata susiję

gyvenimo kokybės rodikliai išliko stabilesni bei geresni nei KG. Tai reikšmingas rezultatas,

parodantis fizinio aktyvumo svarbą. Taip pat duomenų analizė parodė tendenciją, kad reguliariai

besimankštinančių moterų subjektyvus sveikatos vertinimas, psichinė sveikata bei socialinis

gyvenimas mažiau sutrikę nei reguliariai nesimankštinančių moterų.

6.4. Nerimo ir depresijų pasireiškimo rezultatai ir jų aparimas

Išanalizavus ir įvertinus nerimo ir depresijos klausimyną nustatėme mankštos bei

kontrolinės grupės psichoemocinę būklę po kiekvieno tyrimo etapo. Apskaičiavus ir palyginus

duomenis nustatyti reikšmingi grupių skirtumai (21 pav.). Grupės nesiskyrė depresijos

pasireiškimu.

Strohle ir bendraautorių atlikto tyrimo metu buvo ištirta 2,548 vyresnio bei jauno amžiaus

žmonės (Strohle ir kt., 2007). Keturių metų tyrimas parodė, kad fiziškai aktyvesni asmenys turėjo

mažiau nerimo, depresijos bei kitų psichikos sutrikimų požymių, nei fiziškai mažai aktyvūs

asmenys.

R.Filipavičiūtės bei bendraautorių tyrime nustatyta, kad depresijos simptomų visai neturėjo

44,8 proc. (2008 m.). Tiriamųjų, „lengva depresija“ pasireiškė 34,5 proc., o „ryški depresijos“

forma užfiksuota 20,7 proc. ištirtų vyresnio amžiaus moterų. Ištirta 660 moterų, kurių amžius

svyravo nuo 60-99 metų. Mūsų atlikto tyrimo metu tiriamųjų surinkusių daugiau kaip 12 balų buvo

tik 6,25 proc. respondenčių. 5lentelėje pateikiame depresijos balų vidurkių kaitą skirtingais tyrimo

.

52

* (p < 0,05)

21 pav. Nerimo balų kaita grupėse vertinant HAD skale

5 lentelė. Depresijos balų kaita grupėse vertinant HAD skale

Tyrimai Kontrolinė grupė Mankštos grupė

Balai ± SD Balai ± SD

I tyrimas 4,75 ± 2,75 3,31 ± 2,5

II tyrimas 5,56 ± 3,18 3,69 ± 2,82

III tyrimas 4,4 ± 2,77 3,94 ± 2,9

IV tyrimas 5,27 ± 3,97 3,53 ± 2,06 * (p < 0,05)

Taigi, apibendrinant psichoemocinės būklės vertinimą nerimo bei depresijų klausimynu

HAD, galime teigti, kad reguliariai besimankštinančios moterys rečiau jaučia nerimo simptomus,

nei reguliariai mankštos pratimų neatliekančios moterys (p < 0,05). Nors reikšmingų skirtumų

lyginant MG ir KG moterų depresijos duomenų nenustatėme, vis dėl to matoma tendencija ir tai

patvirtina su sveikata susijusios fizinės ir psichinės gyvenimo pilnatvės klausimynas SF-36, kad

reguliariai besimankštinančių moterų psichinė sveikata yra geresnė nei fiziškai neaktyvių moterų.

53

6.5. Kūno kompozicijos vertinimo rezultatai ir jų aptarimas

Tyrimo antropometrinių duomenų analizė parodė statistiškai reikšmingus kūno masės

pokyčius grupėse (22pav.).

* (p < 0,05)

22 pav. Mankštos grupės ir nesimankštinančių moterų svorio kaita grupėse

KMI skaičiavimai parodė, mankštos pratybas lankančių ir nelankančių vidutinės šio rodiklio

reikšmės nesiskyrė (p≥0,05). KMI skaičiavimai parodė, kad MG moterų KMI po pirmų trijų tyrimų

didėjo, o po diferenciniu mokymu pagrįstų mankštos pratybų reikšmingai sumažėjo lyginant su

adaptuotos mankštos periodu(p<0,05). Vis dėlto MG moterys pagal KMI vertinamos kaip turinčios

antsvorį. Išanalizavus KG tiriamųjų KMI rodiklius nustatėme statistiškai reikšmingus pokyčius

(p<0,05) (23 pav.). Kiti autoriai teigia, kad padidėjęs KMI gali būti siejamas su širdies ir

kraujagyslių bei kaulų-raumenų sistemos sutrikimais vyresniame amžiuje (Uusi-Rasi K ir kt.,

2001).

54

23 pav. Mankštos grupės ir nesimankštinančių moterų KMI kaita grupėse

KMI naudojamas asmenų antsvoriui, nutukimui arba per mažai kūno masei nustatyti

epidemiologiniuose tyrimuose gana dažnai, tačiau vyresniame amžiuje jis tampa mažiau

informatyvus (Daunoravičienė A. ir Sendžikaitė E, 2008). Tam įtakos turi didėjantis riebalų kiekis

ir mažėjanti aktyvios kūno masė. Todėl tikslesniam kūno kompozicijos vertinimui naudojami

riebalinės odos raukšlių matavimai. Iš kurių apskaičiuojama riebalų masė (RM) bei aktyvi kūno

masė (AKM). Taip pat naudojami liemens ir dubens santykio matavimai.

Nors liemens (24 pav.) bei dubens (25 pav.) matavimai parodė statistiškai reikšmingus

skirtumus, vis dėlto LDS santykio skaičiavimai parodė tik tendenciją (p≥0,05), kad viso tyrimo

metu LDS besimankštinančių moterų grupėje buvo linkęs mažėti, o KG LDS nekito.

Taip pat gauti rezultatai palyginti MG ir KG. Išmatavus dubens bei liemens apimtis

statistiškai reikšmingas skirtumas grupėse nustatytas po diferenciniu mokymu pagrįstų mankštos

pratybų (p<0,05). Vidutinė liemens apimties reikšmė MG po diferenciniu mokymu pagrįstų

mankštos pratybų 84,4 ± 13,02 cm, KG-100,53 ± 12,90 cm. O vidutinės dubens apimties reikšmės

MG po diferenciniu mokymu pagrįstų mankštos pratybų 103,5 ± 11,59 cm, KG 116,46 ± 10,06 cm.

55

* (p < 0,05);

24 pav. Mankštos grupės ir nesimankštinančių moterų liemens apimčių matavimų kaita grupėse

* (p < 0,05)

25 pav. Dubens apimčių matavimų kaita grupėse

Išmatavus tris riebalines (trigalvio žasto raumens, antdyglinės bei šlaunies odos raukšlės)

odos raukšles (ROR) MG nustatėme statistiškai reikšmingą skirtumą grupėse (p<0,05). KG

labiausiai didėjo antklubinės bei šlaunų ROR vidutinės reikšmės. MG didėjo trigalvio raumens

ROR vidutinės reikšmės, bei pradinio tyrimo ir po vasaros didėjo šlaunies ROR vidutinės reikšmės.

Antklubinė MG ROR nekito viso tyrimo metu (p≥0,05).

56

* (p < 0,05)

26 pav. Mankštos grupės ir nesimankštinančių moterų trigalvio raumens riebalinės odos raukšlės

(ROR) kaita grupėse

* (p < 0,05)

27 pav. Mankštos grupės ir nesimankštinančių moterų antklubinės riebalinės odos raukšlės

(ROR) kaita grupėse

57

* (p < 0,05)

28 pav. Šlaunies riebalinės odos raukšlės (ROR) kaita grupėse

Besimankštinančių moterų ROR vidutinės reikšmės mažesnės nei nesportuojančių (p <

0,05).

MG trigalvio žąsto raumens ROR vidutinė reikšmė mažiausia buvo po pradinio tyrimo (22,13

± 6,16 mm), storiausia po vasaros (27,45 ± 7,23 mm). KG trigalvio žąsto raumens ROR ploniausia

(34,50 ± 11,12 mm) po pradinio tyrimo ir vasaros, o storiausia paskutiniame tyrime, kuris vyko po

diferencinio mokymo principais pagrįstų mankštos pratybų MG (36,73±9,33 mm). Antklubinė MG

ROR ploniausia buvo po diferencinio mokymo principais pagrįstų mankštos pratybų MG

(19,70±10.20 mm), storiausia po vasaros (23,82 ± 10.45 mm). KG antklubinė ROR ploniausia buvo

po pradinio tyrimo, storiausia po diferencinio mokymo principais pagrįstų mankštos pratybų MG

(41,67 ± 10,37 mm). MG šlaunies ROR ploniausia buvo po pradinio tyrimo (27,69 ± 10,63 mm),

storiausia po vasaros (36,82 ± 9,33 mm). KG šlaunies ROR ploniausia po vasaros (45,44 ± 12,53

mm), o storiausia po diferencinio mokymo principais pagrįstų mankštos pratybų (49,00 ± 7,27 mm).

Tai gi besimankštinančių moterų ROR storis kito visais etapais priklausomai nuo fizinio aktyvumo

veiklos, tuo tarpu mankštos pratimų neatliekančių moterų ROR storis tolygiai didėjo nuo pradinio

iki paskutinio tyrimo etapo.

Iš trijų raukšlių duomenų, pagal metodinėje dalyje pateiktą formulę apskaičiavome MG bei

KG moterų procentinę RM (30 pav.) bei AKM (29 pav.). Procentinė RM bei AKM kaita

vyresniame amžiuje siejama su gyvenimo kokybe. Mažėjanti AKM bei didėjanti RM (proc.) didina

riziką sirgti medžiagų apykaitos bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Taip pat mažėjantis

kaulų tankis bei raumenų masės mažėjimas didina vyresnio amžiaus žmonių traumų riziką bei

mažina savarankiškumo lygį (Zamboni M, 2008).

58

* (p < 0,05)

29 pav. Aktyvios kūno masės kaita grupėse

* (p < 0,05)

30 pav. Procentinės riebalinės kūno masės kaita grupėse

Išnagrinėjus kūno kompozicijos pokyčius MG, nustatėme, kad visų etapų metu vyko svorio,

RM(proc.) bei AKM, dubens bei liemens apimčių vidutinių reikšmių pokyčiai (p<0,05). MG

tendenciją mažėti parodė liemens, dubens, svorio bei RM rodikliai. KG teigiamų mažėjimo

tendencijų nerasta, visų rodiklių rezultatai rodė blogėjančią KG sveikatos tendenciją. Tuo tarpu MG

tokie duomenys kaip ROR, KMI vidutinės reikšmės išliko nepakitusios. Taigi nustatėme, kad

59

besimankštinančių moterų kūno kompozicijos duomenys kinta lėčiau nei fiziškai mažiau aktyvių

moterų (p<0,05). Kitų tyrimu duomenys taip pat patvirtina mūsų gautus rezultatus bei išvadas

(Daunoravičienė, A. ir Sendžikaitė, E, 2008). Toks reiškinys leidžia daryti prielaidą, kad fiziniai

mankštos pratimai gali padėti palaikyti vyresnio amžiaus žmonių sveikatą.

60

7. IŠVADOS

1. Įvertinus fizinio aktyvumo lygį nustatėme, kad visais tyrimo etapais mankštos pratybas lankančių

moterų bendras fizinio aktyvumo bei sportinės veiklos rodiklis buvo didesnis nei mankštos pratybų

nelankančių moterų (p<0,05).

2. Fizinio pajėgumo komponentų įvertinimas parodė, kad:

a. Po adaptuotų mankštos pratybų ir vasaros besimankštinančių moterų lankstumo bei

jėgos fizinės ypatybės buvo įvertintos geriau nei nesimankštinančių moterų (p<0,05).

b. Po diferenciniu mokymu pagrįstų mankštos pratybų besimankštinančių moterų

koordinacija, pusiausvyra pagerėjo lyginant su pradiniais tyrimo etapais (p<0,05).

Besimankštinančių moterų koordinacija, pusiausvyra, jėga bei ištvermė šiuo etapu buvo įvertintos

geriau nei nesimankštinančių moterų (p<0,05).

3. Gyvenimo kokybės, psichoemocinės būklės įvertinimas skirtingais tyrimo etapais parodė, kad:

a. Mankštos pratybas lankančių moterų bendra sveikata visų etapų metu buvo įvertinta

geriau nei nesimankštinančių moterų (p<0,05).

b. Po neadaptuotų, adaptuotų bei diferenciniu mokymu pagrįstų mankštos pratybų

besimankštinančių moterų psichinė ir fizinė sveikata buvo geresnė nei nesimankštinančių moterų

(p<0,05). Besimankštinančioms moterims beveik visais tyrimo etapais rečiau pasireiškė nerimo

simptomai lyginant su nesimankštinančiomis (p<0,05).

4. Kūno kompozicijos įvertinimas parodė, kad:

a. Po visų tyrimo etapų besimankštinančių moterų aktyvi kūno masė buvo didesnė, o

procentinė riebalinė masė - mažesnė nei nesimankštinančių moterų (p<0,05).

b. Po adaptuotų mankštos pratybų besimankštinančių moterų procentinė riebalinė kūno

masė padidėjo, aktyvi kūno masė sumažėjo lyginant su pirmojo tyrimo rezultatais (p<0,05).

c. Po diferenciniu mokymu pagrįstų mankštos pratybų besimankštinančių moterų

aktyvi kūno masė lyginant su pradinių tyrimų vidutinėmis reikšmėmis nekito (p<0,05), o

kontrolinės grupės procentinė riebalinė masė lyginant su ankstesnių tyrimų duomenimis didėjo

(p<0,05).

61

8. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Tyrimas parodė, kad sveikatai svarbios fizinės ypatybės vyresniame amžiuje prastėja. Todėl

senstant vis svarbesniu tampa kineziterapeuto dalyvavimas mankštos pratybose. Specialistas gali

adekvačiai parinkti specializuotus pratimus bei tinkamiausią mankštos pratybų metodą kiekvienam

asmeniui. Todėl rekomenduojame prieš pradedant mankštos pratybas vyresnio amžiaus žmonėms

pasitarti su kineziterapeutu dėl tinkamiausios fizinių mankštos pratybų programos.

Remiantis tyrimo rezultatais, diferenciniu mokymo principais paremtos mankštos pratybos

tinka vyresnio amžiaus žmonių koordinacijos, pusiausvyros bei ištvermės lavinimui. Taip pat

tyrimo rezultatai leidžia rekomenduoti adaptuotos mankštos pratybas jėgos vyresniame amžiuje

palaikymui.

Patariame atkreipti dėmesį, kad paprastai mažiau fiziškai aktyvios moterys linkusios savo

fizinį aktyvumo lygį pervertinti.

62

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Alekna V, Kalibatienė D, Šliažaitė R, Tamulaitienė M. Ligų ir vaistų įtaka pagyvenusių

žmonių griuvimų dažniui. Sveikatos mokslai 2004; 14(6): p. 73–7.

2. Alter M. Science of flexibility. Human Kinetics, 2004 p.58-115

3. Ambrose TY., Maureen AC., Graf P., Lynn BB., Khan KM. Increased risk of falling in

older community-dwelling women with mild cognitive impairment. [žiūrėta 2009-09-15] Prieiga

per internetą: <http://www.thefreelibrary.com/Increased+risk+of+falling+in+older+community-

dwelling+women+with+mild...-a0192688704>

4. American Association for Geriatric Psychiatry's [žiūrėta 2010-12-15]. Prieiga per internetą:

<http://www.aagponline.org/news/ect_reclass.asp>

5. Barlow D. H. Anxiety and its disorders: the nature and treatment of anxiety and panic.

Guilford Press: 2004 p.156, p.272.

6. Bélanger M, Gray-Donald K, O'loughlin J, Paradis G, Hanley J. Influence of Weather

Conditions and Season on Physical Activity in Adolescents. Ann Epidemiol 2009; 19: p.180–186.

7. Bengtson VL., Putney N. Handbook of theories of aging. Springer Publishing Company;

2009, p.19.

8. Blaine B. Does Depression Cause Obesity? A Meta-analysis of Longitudinal Studies of

Depression and Weight Control. J Health Psychol 2008; 13: p. 1190.

9. Bouchar C. Estados Unidos. Dept. of Health and Human Services, United States. Surgeon-

General's Office, United States. Surgeon General. Physical Activity and Health – A Report of the

Surgeon General. 2007;

10. Bouchard C, Blair SN, Haskell WL. Physical activity and health Human. Kinetics 2007; p.

409 psl.

11. Brach JS, Simonsick EM, Kritchevsky S, Yaffe K, Newman AB. The Association Between

Physical Function and Lifestyle Activity and Exercise in the Health, Aging and Body Composition

Study. Journal of the American Geriatrics Society 2004; 52(40): p.502–509.

12. Bret H, Park SW, Tamara B. Steven HB. Kritchevsky MN et. al. The Loss of Skeletal

Muscle Strength, Mass, and Quality in Older Adults: The Health, Aging and Body Composition

Study. Journal of Gerontology 2006; 61A(10): p. 1059–1064.

63

13. Callegari C., Buttarelli M., Cromi A., Diurni M., Salvaggio F. and Bolis P. F. Female

psychopathologic profile during menopausal transition: A preliminary study. Maturitas, 2007;

56(4): p. 447-451

14. Čeremnych J, Valeikienė V, Alekna V. Pagyvenusių žmonių sveikatos vertinimas. Sveikatos

mokslai. 2004; 14(3): p. 31-40.

15. Commisiosn of the European Communities. Confronting demographic change: a new

solidarity between the generations Green Paper: Brussels, 16.3.2005 [žiurėta: 2008-12-20] Prieiga

interne: <http://ec.europa.eu/employment_social/news/2005/mar/comm2005-94_en.pdf>

16. Corrada MM, Kawas CH, Mozaffar F A. Association of Body Mass Index and Weight

Change with All-Cause Mortality in the Elderly American Journal of Epidemiology 2002 ;163(10):

p.938-949.

17. Crapo R.O. The aging lung. In: Mahler DA (Ed.). Pulmonary Disease in the Elderly Patient.

NY: Marcel Dekker; 1993: 1–21;

18. Creticos P, Knobil K, Edwards LD, et al. Loss of response to treatment with leukotriene

receptor antagonists but not inhale corticosteroids in patients over 50 years of age. Ann Allergy

Asthma Immunol 2002; 88: 401–9.

19. Dainese, R. MD; Serra, J. MD, PhD; Azpiroz, F. MD, PhD; Malagelada J. R., MD, PhD;

Effects of Physical Activity on Intestinal Gas Transit and Evacuation in Healthy Subjects. The

American Journal of Medicine. 2004; 15: 536-539

20. Depp CA. Jeste DV. Definitions and Predictors of Successful Aging: A Comprehensive

Review of Larger Quantitative Studies. American Journal of Geriatric Psychiatry 2006; 14(1) p 6-

20.

21. Dey DK, Rothenberg E, Sundh V, Bosaeus I ir Steen B. Body mass index, weight change

and mortality in the elderly. A 15 y longitudinal population study of 70 y olds. European Journal of

Clinical Nutrition 2001; 5, p.482-492

22. Dimeo F. C., MD; Stieglitz R. D., Ph.D; Novelli-Fischer U.; Fetscher S., MD.; Keul J, MD.

Effects of physical activity on the fatigue and psychologic status of cancer patients during

chemotherapy. Cancer. 1999; 10: p. 2273-2277.

23. Doherty TJ. Invited review: Aging and sarcopenia. J Appl Physiol 2003; 95 p.1717–1727.

24. Doherty TJ. Invited review: Aging and sarcopenia. J Appl Physiol 2003; 95: p. 1717–1727.

25. Europos sąjungos projektas 2004–2007. Sveikas senėjimas.

26. Fatouros G, Taxildaris K, Tokmakidis SP et. al. The Effects of Strength Training,

Cardiovascular Training and Their Combination on Flexibility of Inactive Older Adults. Int J

Sports Med 2002; 23(2) p.112-119.

64

27. Fatouros IG, Kambas A, Katrabasas I., Leontsini D. ir kt. Resistance training and detraining

efects on flexibility performance in the elderly are intensity dependent. Journal of Strength and

Conditioning Research, 2006, 20(3), 634-642

28. Furmonavičius T. Gyvenimo kokybes tyrimai medicinoje. Biomedicina 2001, 2, p.128-132.

29. Garcia-Aymerich J; Lange P; Benet M; Schnohr P, Antó JM. Regular physical activity

modifies smoking-related lung function decline and reduces risk of chronic obstructive pulmonary

disease: a population-based cohort study. Am J Respir Crit Care Med 2007, 175. p. 458-463.

30. Garcia-Aymerich J; Lange P; Benet M; Schnohr P; Antó JM. Regular physical activity

reduces hospital admission and mortality in chronic obstructive pulmonary disease: a population

based cohort study. Thorax 2006; 61: 772-778

31. Granacher U, Bridenbaugh SA, Muehlbauer TA et. al. Age-Related Effects on Postural

Control under Multi-Task Conditions. Journal of Gerontology 2011; 57: 247-255.

32. Hamer M, Chida Y. Physical activity and risk of neurodegenerative disease: a systematic

review of prospective evidence. Psychol Med 2009; 39(1): p. 3-11.

33. Hausdorff JM, Rios DA, Edelber HK. Gait variability and fall risk in community-living

older adults: a 1-year prospective study. Arch Phys Med Rehabil 2001; 82(8): p. 1050–6.

34. Hogstel M O. Gerontology: nursing care of the older adult. Cengage Learning 2001; p. 616.

35. Huang TH, Lin SC, Chang FL, Hsieh SS, Liu SH, Yang RS. Effects of different exercise

modes on mineralization, structure, and biomechanical properties of growing bone. J Appl Physiol

2003; 95: p. 300–307.

36. Hughes VA, Frontera WR. et al. Longitudinal Muscle Strength Changes in Older Adults

Influence of Muscle Mass, Physical Activity, and Health. The Journals of Gerontology 2000;

56A(5).

37. Hughes VA, Roubenoff R, Wood M, Frontera WR. Anthropometric assessment of 10-y

changes in body composition in the elderly. American Journal of Clinical Nutrition 2004; 80(2),

475-482.

38. Izquierdo M, Hakkinen K, Anton A, Gorostiaga E.M. Maximal strength and power,

endurance performance, and serum hormones in middle-aged and elderly men. Med Sci Sports

Exerc 2001; 3(9) p.1577–88.

39. Jaščaninas J, Tamulevičius N, Gocentas A, Jaščaninienė N. Senėjimo poveikis žmogaus

raumenų nuovargiui atliekant kartotinius krūvius. Gerontologija 2006; 7(3): p. 126–130.

40. Javtokas Z, Sveikas senėjimas. Valstybinis aplinkos sveikatos centras [žiūrėta 2009-03-15].

Prieiga per internetą:

<www.healthyageing.nu/upload/Short%20version/lithuanian_shortHA_web070712.pdf>

65

41. Jennifer S. Brach PhD, PT, GCS, Eleanor M. Simonsick PhD, Stephen Kritchevsky

PhD,Kristine Yaffe MD, Anne B. Newman The Association Between Physical Function and

Lifestyle Activity and Exercise in the Health, Aging and Body Composition Study. Journal of the

American Geriatrics Society Volume 52, Issue 4, pages 502–509, April 2004

42. Juozulynas M, Jurgelėnas A, Butikis K, Greiciutė C. Senėjimas ir gyvenimo kokybe.

Gerontologija 2007; 8(2): p. 92–96.

43. Kang HG ir Dingwell JB. A direct comparison of local dynamic stability during unperturbed

standing and walking. Experimental brain reasearch. 2006; 172(1) 35-48.

44. Kimura F., Shimizu K., Akama T., Akimoto T., Kuno S. and Kono I. The Effects of

Walking Exercise Training on Immune Response in Elderly Subjects. International Journal of

Sport and Health Science 2006; 2: p. 508-514

45. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija [žiūrėta 2011-01-05]. Prieiga per

internetą: <http://www.lsic.lt/html/Demografija.htm>

46. Lietuvos Sveikatos Informacijos Centras [žiūrėta 2009-02-15]. Prieiga per internetą:

<http://www.lsic.lt/>

47. Lohman T, Going S, Hall M, Ritenbaugh C ir kt. Effects of resistance training on regional

and total bone mineral density in premenopausal women: A randomized prospective study

Journal of Bone and Mineral Research 2009;10(7): p.1015–1024.

48. Manini T. M., Everhart J. E., Patel K. V., Schoeller D. A., Colbert L. H., Visser M., ir kt.

Daily Activity Energy Expenditure and Mortality Among Older Adults. The journal of American

Medical Associacion (JAMA) 2006; 2: 296

49. Marianne Enge Swartz. Sveikas senejimas. 2007. Prieiga per interneta:

<http://www.healthyageing.nu/upload/Short%20version/lithuanian_shortHA_web070712.pdf>

50. Martin R. Miller. Structural and Physiological Age-Associated Changes in Aging Lungs

United Kingdom Semin Respir Crit Care Med 2010; 31(5): p. 521-527.

51. Mather AS, Rodriguez C, Guthrie MF, McHarg AM, Reid IC, McMurdo ME. Effects of

exercise on depressive symptoms in older adults with poorly responsive depressive disorder:

randomised controlled trial. Br J Psychiatry. 2002;180:411-5.

52. McCormick B P, Frey G C, Lee C-T, Gajic T, Stamatovic-Gajic B ir Maksimovic M. A

pilot examination of social context and everyday physical activity among adults receiving

Community Mental Health Services. Acta Psychitr Scand 2009; 119; 234-247)

53. Newman A, Kupelian V, Visser M et al. Strength, but not muscle mass, is associated with

mortality in the Health, Aging and Body Composition Study cohort. Journal of Gerontology Biol

Sci Med Sci 2006; 61(A): p. 72–77.

66

54. Newman AB, Haggerty CL, Goodpaster B et al. Strength and muscle quality in a well-

functioning cohort of older adults: the Health, Aging and Body Composition study. Journal of

American Geriatry and Sociology 2003; 51 p.323–330.

55. Newman AB, Haggerty CL, Goodpaster B, et al. Strength and muscle quality in a well-

functioning cohort of older adults: the Health, Aging and Body Composition study. J Am Geriatr

Soc 2003; 51: p. 323–330.

56. Newman AB, Kupelian V, Visser M. Strength, But Not Muscle Mass, Is Associated With

Mortality in the Health, Aging and Body Composition Study Cohort. Journal of Gerontology 2006;

61A(1), p.72–77.

57. Nigam Y, Knight J. Exploring the anatomy and physiology of aging: part 6-The eye and ear.

Nursing Times 2008; 104 (36): p. 23.

58. Ojeda L. Menopuze be vaistu. Kaunas. 1996; p.19-20

59. Ongaro G., Zwisler C., Grob D. Physiotherapy for the elderly. Ther Umsch. 2001;58(8):497-

502.

60. Paluska S. A., Schwenk T. L. Physical Activity and Mental Health: Current Concepts.

Sports Medicine, 2000; 29(3): p. 167-180

61. Park BS, Harris TB, Kritchevsky SB et. al. The Loss of Skeletal Muscle Strength, Mass, and

Quality in Older Adults: The Health, Aging and Body Composition Study. The Journals of

Gerontology 2006; 61A(10).

62. Penedo FJ; Dahn JR. Exercise and well-being: a review of mental and physical health

benefits associated with physical activity. Behavioural medicine 2005; 18 (2): p. 189-193.

63. Pitta, F.; Takaki, M. Y.; Oliveira, N. H.; Sant'Anna, T. J. P.; Fontana, A. D.; Kovelia, D.;.

Camillo, C. A. et al. Relationship between pulmonary function and physical activity in daily life in

patients with COPD. Respiratory Medicine 2008; 102: 1203-1207

64. Poderys J. Kineziologijos pagrindai. Kaunas: 2004 p. 2 -169.

65. PSO [žiūrėta 2011.04.28]. Prieiga per internetą:

<http://www.who.int/topics/physical_activity/en/>

66. Rakauskienė O.G, Lisauskaitė V. Quality of life of the population of Lithuania: the concept,

development and prospects, Department of Economics of Mykolas Romeris University Ekonomika

2009; 88, p.107-127.

67. Rantanen T, Guralnik JM, Rantala RS. ir kt. Disability, physical activity, and muscle

strength in older women: The women's health and aging study. 2004, SienceDirect [žiūrėta 2010-

05-16] prieiga per internetą:

<http://www.sciencedirect.com/science?_ob=ArticleURL&_udi=B6WB6-4CG1TB0-

67

BN&_user=5674488&_coverDate=02/28/1999&_rdoc=1&_fmt=high&_orig=search&_origin=sea

rch&_sort=d&_docanchor=&view=c&_acct=C000049863&_version=1&_urlVersion=0&_userid=

5674488&md5=35f95bfe31ef48e6dec4de32be97506d&searchtype=a>

68. Rantanen T, Volpato S, Ferrucci L, Heikkinen E. et. al. Handgrip strength and cause-speci?c

and total mortality in older disabled women: exploring the mechanism. Journal of American

Geriatry and Sociology 2003; 51, p.636–641.

69. Rantanen T, Volpato S, Ferrucci L, ir kt. Handgrip strength and cause-speci?c and total

mortality in older disabled women: exploring the mechanism. Journal of American Geriatric

Sociaety 2003; 51: p. 636–641.

70. Rantanen T. Muscle strength, disability and mortality. Scand J Med Sci Sports 2003;13:3–8.

71. Rejeski WJ, Mihalko SL. Physical Activity and Quality of Life in Older Adults. The

Journals of Gerontology 2001; 56(2), p. 23-35.

72. Rejeski WJ., Mihalko SL, Jones CJ. et al. Physical activity instruction of older adults.

Human Kinetics 2005, p.25

73. Ryan AS. Exercise in aging: its important role in mortality, obesity and insulin resistance.

Aging Health 2010; 6(5): p.551-563.

74. Sallis JF, Owen N. Physical activity & behavioral medicine Sage. 2003 p. 26-28.

75. Schollhorn WI, Beckmann H, Davids K. Pasinaudojimas sistemos fliuktacijomis:

diferencinė treniruotė fizinio pasiruošimo ir reabilitacinėse programose sveikatai gerinti ir fiziniam

aktyvumui didinti. Medicina (Kaunas) 2010; 46(6): p.371

76. Shumway-Cook A, Ciol MA, Hoffman J, Dudgeon ir kt. Falls in the Medicare population:

incidence, associated factors, and impact on health care [žiūrėta: 2010-05-09]. From The Free

Library by Forlex. Prieiga per internetą:

<http://www.thefreelibrary.com/Falls+in+the+Medicare+population%3a+incidence%2c+associate

d+factors%2c+and...-a0197492497>

77. Shumway-Cook A; Ciol MA, Hoffman J. et.al. Falls in the Medicare population: incidence,

associated factors, and impact on health care [žiūrėta 2009-03-15]. The Free Library by Forlex.

Prieiga per internetą:

<http://www.thefreelibrary.com/Falls+in+the+Medicare+population%3a+incidence%2c+associate

d+factors%2c+and...-a0197492497>.

78. Šiupšinskas L., Vitartaite A., Sendžikaite E., Zachovajeviene B. Asmens fizines sveikatos

vertinimas. Kaunas; 2008 16 p.,18p.,19p.

79. Spirduso WW, Francis KL, MacRae PG. Physical dimensions of aging. Human Kinetics

2005; p.153.

68

80. Sprung J, Gajic O ir Warner D O. Age related alterations in respiratory function —

anesthetic considerations. Canadian Journal of Anestesia 2006; 53(12): p. 1244-1257.

81. Stonkus S. Sporto terminų žodynas.Vilnius; 2002.

82. Stro¨hle A, Ho¨?er M, P?ster H et al (2007) Physical activity and prevalence and incidence

of mental disorders in adolescents and ±young adults. Psychol Med 37(11):1657–1666

83. Taddei, S. MD; Galetta, F. MD; Virdis, A. MD; Ghiadoni, L. MD; Salvetti, G. MD;

Franzoni, F. et al. Physical Activity Prevents Age-Related Impairment in Nitric Oxide Availability

in Elderly Athletes.Circulation. 2000; 101: 2896

84. Taylor & Francis Exercise, aging, and health: overcoming barriers to an active old age .

S.O'Brien Cousins; 1998, p.205.

85. The President’s Council on Physical Fitness and Sports. PCPFS Research Digests.

Definitions: Health, Fitness, and Physical Activity. A Note From the Editors [žiūrėta 2008-09-14].

Prieiga per internetą: <http://www.fitness.gov/digest_mar2000.htm>.

86. THENAPA II projektas. Europos apžvalga ir rekomendacijos dėl amžiaus, negalios, ir

taikomosios fizinės veiklos: švietimo ir politikos lygyje [žiūrėta 2011-03-05].

<http://www.thenapa2.org/publications/products/Recommendations/Lithuanian_Recommendations

.pdf>

87. Times Balochistan (Baluchistan Province, Pakistan) Active life helps eyesight of elderly

age. 2009 April 14 [online] From the Free Library by Farlex. Available from internet:

<http://www.thefreelibrary.com/Active+life+helps+eyesight+of+elderly+age.-a0197814957>

88. Uusi-Rasi K, H. Sieva¨nen, M. Pasanen, P. Oja and I. Vuori Maintenance of Body Weight,

Physical Activity and Calcium Intake Helps Preserve Bone Mass in Elderly Women. Osteoporos

Int (2001) 12:373–379

89. Visscher TLS, Seidel JC, Molarius A, van der Kuip D et. al. A comparison of body mass

index, waist-hip ratio and waist circunference as predictors of all- causesmortality among the

elderly: the Rotterdam study. Int. J Obes 2001; 25: 1730-5.

90. Warburton DE, Gledhill N, Quinney A. Musculoskeletal fitness and health. Canadian

Journal of Appl. Physiol 2001; 26: p. 217-37.

91. Warburton DER, Nicol CW, Bredin ShSD. Health benefits of physical activity: the

evidence. CMAJ 2006; 174(6)

92. Weinert BT, Timiras PS. Invited review: theories of aging. J Appl Physiol. 2003;95:1706-16

93. Westerlind KC. Physical Activity and Cancer Prevention-Mechanisms. , Med. Sci. Sports

Exerc 2003; 35(11): p.1834-1840.

94. World Confederation of Physical Therapy Movement for health. London: 2010.

69

95. World Health Organization. Definition of an older or elderly person[žiūrėta 2008-08-25].

[online], Prieiga per internetą:

<http://www.who.int/healthinfo/survey/ageingdefnolder/en/index.html>

96. World Health Organization. Mental health [žiūrėta 20011-01-27]. Prieiga per internetą:

<http://www.who.int/mental_health/en/>

97. Zakas A, Balaska P, Grammatikopoulou MG, Zakas N ir kt. Acute effects of stretching

duration on the range of motion of elderly women. Journal of Bodywork and Movement Therapies

2005; 9(4), p. 270-276.

98. Zamboni M, Mazzali G, Fantin F, Rossi A and Francesco V. Sarcopenic obesity: A new

category of obesity in the elderly. Nutrition, Metabolism and Cardiovascular Disease 2008; 18(5):

p. 388-395

99. Zeleznik J. Normative aging of the respiratory system. Clin Geriatr Med 2003; 19: p. 1–18.

70

PRIEDAI

71

1. Priedas

Baecke kasdieninio fizinio aktyvumo klausimynas

Kineziologijos ir sporto medicinos katedra, 2006

Kiekvienam teiginiui pažymėkite kryželiu X tik vieną atsakymą (apskritimą).

1 Darbe aš sėdžiu O Niekada O Retai O Kartais O Dažnai O Visada

2 Darbe aš stoviu O Niekada O Retai O Kartais O Dažnai O Visada 3 Darbe aš vaikštau O Niekada O Retai O Kartais O Dažnai O Visada 4 Darbe aš keliu sunkius daiktus ONiekada O Retai O Kartais C) Dažnai C) Visada

5 Po darbo aš jaučiuosi fiziškai pavargęs(-usi) O Labai dažnai

O Dažnai O Kartais O Retai O Niekada

6 Dirbdamas(-a) aš suprakaituoju O Labai OOOO Dažnai OOOO Kartais OOOO Retai OOOO Niekada

7

Lyginant su kitais mano amžiaus žmonėmis, manau, kad mano darbas yra fiziškai:

O Daug

sunkesnis

O Sunkesnis O Vidutinio sunkumo

O Lengvesnis O Daug lengvesnis

8 Ar jūs sportuojate? O Taip O Ne (pereikite prie 9 klausimo)

Jei taip,

Kokią sporto šaką sportuojate dažniausiai? Įrašykite:......................................................................................

Kiek valandų per savaitę? O<1 O 1-2 O 2-3 O 3-4 O >4 Kiek mėnesių per metus? O <1 O 1-3 O 4-6 O 7-9 O >9 Ar sportuojate kokią kitą sporto šaką arba

lankotės sporto ir sveikatingumo klube? Jei ne - pereikite prie 9 klausimo.

Įrašykite:...................................................................................

Kiek valandų per savaitę? O<1 O 1-2 O 2-3 O 3-4 O>4 Kiek mėnesių per metus? OOOO<1 O O O O 1-3 O O O O 4-6 O O O O 7-9 O > 9

9 Lyginant su kitais mano amžiaus žmonėmis,

manau, kad mano fizinis aktyvumas

laisvalaikio metu yra:

O Daug didesnis

O Didesnis O Toks pat O Mažesnis O Daug mažesnis

10 Būdamas fiziškai aktyvus(-i) laisvalaikio metu

aš suprakaituoju

O Labai dažnai

O Dažnai O Kartais O Retai O Niekada

1 1 Laisvalaikiu aš žaidžiu įvairius žaidimus

(bilijardą, boulingą ir kitus)

O Niekada O Retai O Kartais O Dažnai O Visada

12 Laisvalaikiu aš žiūriu televizorių, sėdžiu prie

kompiuterio

O Niekada O Retai O Kartais O Dažnai O Visada

13 Laisvalaikiu aš vaikštau O Niekada O Retai O Kartais O Dažnai O Visada

14 Laisvalaikiu aš važinėju dviračiu O Niekada O Retai O Kartais O Dažnai O Visada

15 Kiek minučių per dieną Jūs einate pėsti arba

važiuojate dviračiu į/iš darbo, mokyklos ar

parduotuvės?

O <5 O 5-15 O 15-30 O 30-45 O >45

72

2 Priedas

SVEIKATOS APKLAUSA(SF-36)

NURODYMAI: Šioje anketoje klausiama Jūsų nuomonės apie Jūsų sveikatą. Ši informacija padės nustatyti Jūsų savijautą ir sugebėjimą atlikti įprastus darbus.

Atsakykite į kiekvieną klausimą pažymėdami atsakymus pagal nurodymą. Jeigu nesate tikras(-a) kaip atsakyti į klausimą, pasistenkite atsakyti kuo tiksliau.

Jeigu suklydote pažymėdami atsakymą, nubraukite neteisingą ir šalia parašykite vardo ir pavardės pirmąsias raides bei datą. Tik po to pažymėkite teisingą atsakymą.

1. Ar Jūs manote, kad Jūsu sveikata yra: (pažymėkite kryželiu X tik vieną langelį)

□ Puiki □ Labai gera □ Gera □ Patenkinama □ Bloga

2. Kaip Jūs įvertintumėte savo sveikatą dabar lyginant su Jūsų sveikata prieš metus?(pažymėkite kryželiu X tik vieną langelį kiekvienoje eilutėje).

□ Daug geresnė nei prieš metus

□ Šiek tiek geresnė nei prieš metus

□ Šiek tiek blogesnė nei prieš metus

□ Žymiai blogesnė nei prieš metus 3. Ar patyrėte kokių nors sunkumų atliekant kasdieninius darbus įstaigoje ar namie dėl savo sveikatos būklės

praėjusiu 4 savaičių laikotarpyje? (pažymėkite kryželiu X tik vieną langelį kiekvienoje eilutėje)

VEIKSMAS T

AIP E

Reikėjo sutrumpinti laiką, skirtą darbui ar kitai veiklai

Atlikote mažiau nei planavote

Buvo sunkiau atlikti kai kuriuos darbus

Patyrėte sunkumų atliekant darbą ar atliekant kitus veiksmus(pvz.:

reikėjo daugiau pastangų negu paprastai)

4. Čia išvardinti veiksmai, kuriuos Jūs tikriausiai atliekate dienos bėgyje. Ar Jūsų dabartinė sveikata riboja Jus

atliekant šiuos veiksmus? Jei taip, tai kiek? (pažymėkite kryželiu X tik vieną langelį kiekvienoje eilutėje) VEIKSMAS Taip, labai Taip, šiek tiek Ne, nei kiek Energingi veiksmai, pvz. bėgimas, sunkių daiktų kilnojimas, dalyvavimas sporte

73

Vidutinės energijos veiksmai, pvz. stalo perstatymas, valymas dulkių siurbliu, darbas sode

Maisto prekių krepšelių kilnojimas ar nešimas Lipimas laiptais į kelis aukštus Lipimas laiptais į vieną aukštą

Pasilenkimas, atsiklaupimas, atsitūpimas Ėjimas daugiau nei 1,5 kilometro atstumu Ėjimas mažiau nei 1 kilometrą (tarp 500m ir lOOOm) Ėjimas 100 metrų Prausimasis ar rengimasis 5.Ar dėl emociniu problemų (pvz. depresijos, nerimo) per praėjusias 4 savaites patyrėte sunkumų darbovietėje ar kitur? (pažymėkite kryželiu X tik vieną langelį kiekvienoje eilutėje)

VEIKSMAS Taip Ne Reikėjo sutrumpinti laiką, skirtą darbui ar kitiems veiksmams Atlikote mažiau negu planavote Atlikdami darbus negalėjote pakankamai susikaupti

6. Kaip Jusų fizinė sveikata ar emocinės problemos trukdė Jusų įprastam bendravimui su

šeima, draugais, kitais žmonėmis praėjusiu 4 savaičių laikotarpyje? (pažymėkite kryželiu X tik

vieną langelį)

Nei kiek

Siek tiek

Vidutiniškai

Labai

Ypatingai

7. Kokio stiprumo fizinį skausmą Jus patyrėte praėjusiu 4 savaičių laikotarpy]e?(pažvmėkite kryželiu X tik vieną langelį)

74

Neskaudėjo

Labai silpną

Silpną

Vidutinį

Stiprų

Labai stiprų

8. Kiek skausmas trukdė Jusų įprastam darbui (įstaigoje, namie) praėjusiu 4 savaičių

laikotarpyje? (pažymėkite kryželiu X tik vieną langelį)

Nei kiek Siek tiek

Vidutiniškai

Labai

Ypatingai

9.Šie klausimai yra Jusų savijautą praėjusių 4 savaičių laikotarpyje. Kiekvienam klausimui prašome pateikti tokį atsakymą kuris tiksliausiai apibūdina Jūsų savijautą. Kaip ilgai praėjusių 4

savaičių laikotarpyje: (pažymėkite kryželiu X tik vieną langelį kiekvienoje eilutėje)

VEIKSMAS Visą

laiką Beveik visą laiką

Didesnę laiko dalį

Mažesnę laiko dalį

Labai nedidelę laiko dalį

Niekada

Jautėtės labai aktyvus(-i)? Buvote labai nervingas(-a)?

Jautėte gilią depresiją ir niekas negalėjo Jūsų pralinksminti?

Jautėtės ramus(-i)?

Jautėtės energingas(-a)? Jautėtės nuliūdęs(-usi) ir nusiminęs(-usi)?

Jautėtės išsekęs(-usi)?

Jautėtės laimingas(-a)?

Jautėtės pavargęs(-usi)?

75

10. Kaip ilgai Jūsų fizinė sveikatos būklė ar emocinės problemos trukdė Jūsų socialiniam bendravimui (pvz. draugų, giminių lankymui ir pan.) praėjusiu 4 savaičių laikotarpyje?

(pažymėkite kryželiu X tik vieną langelį) Visą laiką Beveik visą laiką Didesnę laiko dalį Labai nedidelę laiko dalį Niekada

11. TEISINGI ar NETEISINGI yra šie teiginiai apie Jus?(pažymėkite kryželiu X tik vieną langelį kiekvienoje eilutėje)

VEIKSMAS Tikrai

taip Tikriausiai

taip Nežinau Tikriausi

ai ne Tikrai ne

Man atrodo, kad aš linkęs(-usi) sirgti labiau už kitus

Aš toks(-ia) pat sveikas(-a) kaip bet kuris iš mano pažįstamų

Manau, kad mano sveikata pablogės

Mano sveikata yra puiki

76

3 priedas

Nerimo ir depresijos įvertinimo klausimynas (HAD)

Perskaitykite kiekvieną teiginį ir užbraukite tik vieną apskritimą X prie atsakymo, kuris artimiausias Jūsų savijautai per praėjusią savaitę. Ilgai nesvarstykite, nes pirma reakcija į klausimą tiksliau atspindi Jūsų savijautą nei apgalvotas atsakymas.

1. Aš jaučiu įtampą ir nerimą O Beveik visą laiką, nuolat O Didelę laiko dalį, dažnai O Retkarčiais O Niekada nejaučiu

2. Mane ir dabar džiugina tai, kas teikė džiaugsmo anksčiau

O Visiškai tiek pat O Mažiau nei anksčiau O Daug mažiau O Beveik visai nedžiugina

3. Aš jaučiu baimę, lyg kažkas siaubingo turėtų atsitikti O Labai aiškiai ir stipriai O Taip, bet nestipriai O Nestipriai, bet manęs tai nejaudina O Visiškai ne

4. Aš gali juoktis ir suprasti humorą O Taip pat kaip anksčiau O Mažiau ir sunkiau O Daug mažiau ir sunkiau O Visiškai negaliu

5. Mane vargina neramios mintys ir rūpesčiai O Didžiąją laiko dalį, nuolat O Daug laiko, dažnai O Retkarčiais, bet ne dažnai O Tik retkarčiais

6. Man linksma O Niekada OLabai retai O Kartais O Didžiąją laiko dalį

7. Aš galiu ramiai sėdėti ir atsipalaiduoti O Visada O Dažnai O Retai O Niekada

8. Aš jaučiuosi užslopinta(-s), lėčiau galvoju ir judu O Beveik visą laiką O Labai dažnai O Kartais, nestipriai O Visiškai ne

9. Mane apima baimė, lydima vidinio virpulio ar spaudimo po krūtine

O Visiškai ne O Kartais O Gana dažnai O Labai dažnai, nuolat

10. Aš nustojau rūpintis savo išvaizda O Pradėjau visiškai nesirūpinti O Nesirūpinu tiek, kiek reikėtų O Rūpinuosi, bet mažiau nei anksčiau O Rūpinuosi tiek pat, kiek visuomet

11. Jaučiu, kad nerimstu vietoje O Labai stipriai O Gana stipriai O Truputį O Visiškai ne

12. Iš gyvenimo aš laukiu kažko malonaus O Tiek pat, kiek visada O Mažiau nei anksčiau O Daug mažiau nei anksčiau O Visiškai nelaukiu

13. Mane staiga apima didelis nerimas ir baimė O Tikrai labai dažnai O Pakankamai dažnai O Retai O Niekada

14. Man suteikia džiaugsmo gera knyga, radijo ar televizijos laida

O Dažnai O Kartais O Retai O Labai retai

77

4 priedas

_______________________________ ___________________________ (Vardas Pavardė ) (gimimo data)

Protokolas Fizinio pajėgumo vertinimas

KOORDINACIJA Aštuoniukės piešimas

2 bandymai Nepaliestos kuokelės

Taip □ . (1balas) Ne □ (0 balų)

Balai Koordinacija ----------------

Ėjimas atbulomis

3 bandymai Be tarpo tarp kulnų ir pirštų

Taip □ . . . (1balas) Ne □ (0 balų)

LANKSTUMAS Atsirėmimas pečiais į sieną

Rankomis paliečia sieną virš galvos

Taip □ . . . (1balas) Ne □ (0 balų)

Balai Lankstumas ---------------

Liemens lenkimas

Pirštais peliečia grindis

Taip □ . . . . . . . . (1balas) Ne □ (0 balų)

JĖGA Spaudimas alkūnėmis

Tik alkūnėmis liečia sieną

Taip □ .. . . . . . . (1balas) Ne □ (0 balų)

Balai Jėga -------------

Liemens pakėlimas

Be inercijos pakeliamas liemuo, kojos lieka ant grindų

Taip □.......... . . (1balas) Ne □ (0 balų)

IŠTVERMĖ 6 minučių bėgimas

6 minutes bėga vietoje

Taip □ (2 balai) Ne □ (0 balų)

Balai Ištvermė ---------------

Suminis koordinacijos, jėgos ir ištvermės įvertinimas (lankstumo balai nesumuojami)

(0-6 balai)

Kūno kompozicijos vertinimas Ūgis …………….cm Svoris …………….kg Riebalinių odos raukšlių (ROR) matavimai trigalvio antklubinės šlaunies ROR Liemens ir dubens apimčių santykis Liemens apimtis ……………cm Dubens apimtis ……………cm

78

5 priedas

Adaptuotų mankštos pratybų struktūra

Tempimo pratimai.

1. Kojų-nugaros –rankų tempimas.

Pradinė padėtis: sėdint ant kilimėlio ištiestomis į priekį kojomis. Nugara tiesi.

Atlikimas: rankomis siekti kojų pirštų. Tokioje pozoje būti 15-20 sek. Pratimą kartoti 5k.

2. Sėdmeninių raumenų tempimas.

Pradinė padėtis: gulint ant nugaros, viena koja sulenkta per kelį, kitos čiurna užkryžiuota ant

sulenktosios kelio.

Atlikimas: kelti sulenktą apatinę koją aukštyn. Padėtį išlaikyti 15-20sek.Pratimą kartoti 5k.

3. Blauzdų tempimas.

Pradinė padėtis: stovint viena koja priekyje kita gale. Abiejų kojų pėdos sudaro vieną liniją.

Jei yra poreikis laikomės už sienelės.

Atlikimas: priekinę koją lenkti, galinę tiesti. Abiejų kojų kulnai lieka ant žemės. Tempimo

padėtį išlaikyti 15-20sek.Pratimą kartoti 5k.

4. Šonų tempimas.

Pradinė padėtis: stovint šonu į sienelę, kojos pečių plotyje.

Atlikimas: lenkiamasi į sienelę, išorinė ranka siekia sienos. Tempimo padėtį išlaikyti 15-20

sek.Pratimą kartoti 5k.

5. Mankšta sprandui

Pradinė padėtis: atsistoti tiesia, nuleistomis rankomis.

Atlikimas: lėtai sukti kaklą į vieną pusę, po to į kitą. Pratimą kartoti po 5k į kiekvieną pusę.

Pusiausvyros, koordinacijos, jėgos, ištvermės pratimai.

1. Stovėjimas ant vieno skojos.

Pradinė padėtis: stovint ant vienos kojos.

Atlikimas: kelti rankas aukštyn ir žemyn. Keliant rankas įkvėpti, leidžiant iškvėpti.

Pratimą atlikti keletą kartų.

79

2. Ėjimas ratu pasukant galvą į vieną ir kitą pusę.

3. Ėjimas ratu keliant ir leidžiant rankas. Keliant rankas įkvėpti leidžiant iškvėpti.

4. Atsistūmimai nuo sienos:

Pradinė padėtis: atsistoti veidu į sieną.

Atlikimas: Atsiremti ištiestomis rankomis į sieną, lenkti rankas per alkūnes ir tiesti.

Liemuo stabilizuotas. Pratimą kartoti keletą kartų.

5. Sėsti-stoti.

Pradinė padėtis. Stovint nugara į suoliuką.

Atlikimas: sėsti ant suoliuko ir stotis. Pratimą kartoti keletą kartų.

6. Liemens lenkimas.

Pradinė padėtis: gulint ant nugaros, kojos sulenktos per kelius.

Atlikimas: rankomis siekti kelių, kol atkeliamos mentys.

7. Laivelis.

Pradinė padėtis: gulint ant pilvo.

Atlikimas: tiesti (kelti aukštyn) priešingą ranką bei priešingą koją. Jei pratimas per

sunkus tada kelti tik vieną ranką arba koją. Pratimą pakartoti keletą kartų.

Po sunkesnių pratimų daromi kvėpavimo arba tempimo pratimai.

.

Documents

VYRESNIO AMŽIAUS MOTERŲ GYVENIMO KOKYBĖS, FIZINĖS IR … · Tyrime taikyti metodai: medicininės literatūros analizė, Baecke kasdieninio fizinio aktyvumo klausimynas, su sveikata