PAMESTOS ŽVEJYBOS ĮRANGOS SURINKIMAS BALTIJOS JŪROJEawsassets.wwfpl.panda.org/downloads/ghost_net_lt_final.pdf · Pagal kontraktą laivo dešiniajame borte buvo papil-domai įrengtas

PAMESTOS ŽVEJYBOS ĮRANGOS SURINKIMAS BALTIJOS JŪROJE 2012 METAIS ATLIKTŲ VEIKSMŲ BENDROJI ATASKAITA

KOVAS 2013

ATASKAITA

Šis leidinys parengtas bendrada-biaujant

2013 metų kovasPasaulio gamtos fondo atstovybė Lenkijoje WWF Polska

PAMESTOS ŽVEJYBOS ĮRANGOS SURINKIMAS BALTIJOS JŪROJE

2012 METAIS ATLIKTŲ VEIKSMŲ BENDROJI ATASKAITA

KOVAS 2013

ATASKAITA

Šis leidinys parengtas bendradar-biaujant

PAMESTOS ŽVEJYBOS ĮRANGOS SURINKIMAS BALTIJOS JŪROJE2012 METAIS ATLIKTŲ VEIKSMŲ BENDROJI ATASKAITA

autoriai: dr. Marek szulc

Viršelio grafikos projektas: KLEX

Tekstą rinko: Leidybos agentūra Agencja Wydawnicza EkoPress

Leidėjas:Pasaulio gamtos fondo atstovybė Lenkijoje (WWF Polska) Wiśniowa g. 38PL-02-520 Varšuva Telefonas: +48 22 849 84 69Faksas: +48 22 646 36 72

© WWF Polska

ISBN: 978-83-60757-61-1

Leidinys parengtas įgyvendinant Pasaulio gamtos fondo atstovybės Lenkijoje (WWF Polska) ir Lietuvos gamtos fondo projektą „Pamestos žvejybos įrangos surinkimas Baltijos jūroje“. Daugiau informacijos apie projektą:Piotr Prędki: [email protected]; +48 608 633 319

Leidinį parengė Pasaulio gamtos fondo atstovybė Lenkijoje (WWF Polska)Išsamesnė informacija adresu: www.wwf.pl

Atspausdinta ant perdirbto popieriaus.

Projektą „Pamestos žvejybos įrangos surinkimas Baltijos jūroje“ remia fondas „Baltic Sea 2020“.


Turinys:

1. Įžanga 4 1.1. Pamestos žvejybos įrangos surinkimo patirtis: literatūros apžvalga, ypatingą dėmesį skiriant Baltijos jūrai 4 1.2. Informacija, apibendrinanti 2011 m. Lenkijoje įgyvendintą bandomąjį projektą „Nuskendusių tinklų šalinimas iš Baltijos jūros“ 6 1.3. Informacija apie 2012 m. vykdytą projektą „Pamestos žvejybos įrangos surinkimas Baltijos jūroje“ 9

2. Lenkijos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus Baltijos jūroje apžvalga 2012 metų projekto kontekste 10 2.1. Pagrindiniai ekonominiai duomenys 10 2.2. Projekto veiklos teritorijų Lenkijoje ir Lietuvoje apžvalga ir palyginimas 11 2.3. Lenkijos ir Lietuvos vandenyse surinktos pamestos žvejybos įrangos kiekio palyginimas 12 2.4. Žvejų dalyvavimas ir domėjimasis projekto veiklomis 13

3. 2012 m. Lenkijoje bei Lietuvoje vykdytų veiklų aprašas ir teigiamas poveikis aplinkos būklei 15 3.1. Pamestos žvejybos įrangos traukimas iš dugno naudojant specializuotą įrangą 15 3.2. Pamestos žvejybos įrangos šalinimas nuo laivų nuolaužų, pasitelkiant narus ir povandeninį nuotolinio valdymo aparatą (ROV) – Lenkijos ir Lietuvos patirtis 18 3.3. Priklausomybės tarp žvejybos sąlygų, intensyvumo, skirtingų rajonų ir ištrauktų tinklų kiekio įvertinimas 18 3.4. Rekomendacijos dėl žvejų atliekamo pamestos žvejybos įrangos traukimo iš dugno ir narų veiksmų, atliekamų nuskendusiuose laivuose, saugos ir efektyvumo 20 3.5. Išvados ir rekomendacijos, atsižvelgiant į Lietuvoje ir Lenkijoje vykdytas veiklas 20

4. Ištrauktos pamestos žvejybos įrangos utilizavimas 22 4.1. Žvejybą jūroje reglamentuojančiose taisyklėse numatyta pareiga pranešti apie prarastą žvejybos įrangą ir iš jūros ištrauktų nuskendusių tinklų tvarkymo principai. 22 4.2. Teisinės nuostatos dėl pamestos žvejybos įrangos utilizavimo 24 4.3. Susidėvėjusių ir iš jūros ištrauktų tinklų kaupimas ir sandėliavimas 26 4.4. Galimi surinktos paskendusios žvejybos įrangos atliekų panaudojimo metodai: antrinių žaliavų panaudojimas, panaudojimas energijos gavybai 27

5. Prarastos žvejybos įrangos surinkimo veiklos finansavimo galimybės ateityje 31 5.1. Veiklos vykdymo kaštai ir jų racionalus panaudojimas. 31 5.2. Galimybės finansuoti Europos Sąjungos lėšomis. 32 5.3. Finansavimo iš kitų šaltinių galimybės. 32

6. Išvados ir rekomendacijos 33

4 PAMESTOS ŽVEJYBOS ĮRANGOS SURINKIMAS BALTIJOS JŪROJE

1. Įžanga

2011 m. Lenkijoje įgyvendintas bandomasis projek-tas „Nuskendusių tinklų šalinimas iš Baltijos jūros“ aiškiai parodė, kad būtina tęsti pradėtus veiksmus ir išplėsti veiklą įtraukiant kitas Baltijos jūros šalis. 2012 m. į pamestos žvejybos įrangos šalinimo iš Baltijos jūros veiksmus įsitraukė Lietuva. Visų pirma buvo sudaryta tarptautinė abiejų šalių ekspertų grupė, turėjusi sukaupti pakankamai visapusiškos ir išsamios informacijos apie žvejų pamestus tinklus ir padėti projekto vykdytojams. 2012 m. vasarą pamesta žvejybos įranga traukta iš jūros dugno bei rinkta nuo nuskendusių laivų. Taip pat parengtas Baltijos jūros zonų interaktyvus žemėlapis su pažy-mėtomis nuskendusių laivų ir kitų dugne esančių objektų, trukdančių žvejybai traukiamaisiais tinklais, buvimo vietomis bei galimybe pažymėti naujus povandeninius kliuvinius. Nors žvejai naudojasi vis tikslesne navigacijos įranga (GPS prietaisais), ant nuskendusių laivų ir kitų kliuvinių (kurie dažnai nebūna pažymėti jūros žemėlapiuose) ir toliau kau-piasi tinklai ir jų dalys (virvės, svarmenys, grandinės ir pan.). Jie ne tik toliau „žvejoja“ žuvis, taip pablo-gindami galimybę efektyviai naudoti žuvų išteklius, tačiau kartu trukdo povandeniniam turizmui bei kelia pavojų narų gyvybei.

Toliau, remiantis literatūros šaltiniais ir projekto vykdymo metu sukaupta patirtimi, aptarti svarbiausi pamestos žvejybos įrangos tvarkymo aspektai ir teisinis reglamentavimas, susijęs su jūros tarša žvejybos įrankiais.

2011 m. Lenkijoje įgyvendintas bandomasis projektas „Nuskendusių tinklų šalinimas iš Baltijos jūros“ aiškiai parodė, kad būtina tęsti pradėtus veiksmus ir išplėsti veiklą įtraukiant kitas Baltijos jūros šalis.

1.1. Pamestos žvejybos įrangos surinkimo patirtis: literatūros apžvalga, ypatingą dėmesį skiriant Baltijos jūrai

Pamestos žvejybos įrangos problema priskiriama jūrinės taršos plastikais sričiai, nesvarbu ar ji nagri-nėjama pasaulio, Europos ar Baltijos jūros kon-tekste. Tokia jūrų ir vandenynų teršalų klasifikacija nustatyta UNEP-FAO1, JAV Nacionalinių tyrimų tarybos studijoje, skirtoje jūrą teršiančių atliekų pro-blemos sprendimui XXI amžiuje2 bei 2012 m. Euro-pos Komisijos studijoje.3 Šiems trims pagrindiniams informacijos apie pamestos žvejybos įrangos pro-blemą šaltiniams būdingas kompleksinis požiūris į šią problemą: pradedant reiškinio priežastimis, susi-jusiomis su visuotiniu polimerų naudojimu gaminant žvejybos įrankius ir žvejybos jūroje būdus, dėl kurių susidaro pavojingos aplinkai atliekos, jų poveikį žuvininkystės ūkiuose auginamų gyvūnų ištekliams, ir, galiausiai, nurodant galimus prevencinius veiks-mus ir pamestos žvejybos įrangos šalinimo bei utilizavimo būdus. Dėl literatūros šaltiniuose pateiktų universalių teorinių ir praktinių šios problemos sprendimo būtų jais galima vadovautis vykdant vei-klas ir Baltijos jūroje. Minimose studijose patei-kiama mokslinė informacija ir teisinis reglamentavi-mas – tai išsamus ir visapusiškas žinių apie

1 Macfadyen, G. et al. 2009: Abandoned, lost or otherwise discarded fishing gear. UNEP Regional Seas Reports and Studies, No. 185; FAO Fisheries and Aquaculture Technical Paper, No. 523, Rzym UNEP/FAO. 2 National Research Council. 2008. Tackling Marine Debris in the 21st Century. National Academy Press, Washington, DC. 3 Commission Staff Working Document SWD (2012) 365 FINAL, Brussels, 31.10.2012. Overview of EU policies, legislation and initiatives related to marine litter.


pamestos žvejybos įrangos problemą šaltinis. O mūsų regionui skirtas informacijos šaltiniu galime laikyti nebent 2011 m. vykdyto bandomojo projekto „Nuskendusių tinklų šalinimas iš Baltijos jūros“ ataskaitą.

Besidomintiems pamestos žvejybos įrangos keliamu poveikiu žuvų ištekliams, verta paskaityti 2003 m. moksliniame žurnale „Fisheries Research“4 publikuotas 8 studijas, kuriose aptariamas paliktos stacionarios žvejybos įrangos efektyvumas, vienoje iš jų ypatingas dėmesys skiriamas Baltijos jūrai5. Vienas iš aprašytų tyrimų, atliktas šalia britų salų, kuomet tinklai buvo statomi virš laivų nuolaužų arba greta jų. Tokiomis sąlygomis ant laivų nuolaužų palikti tinklai gaudė žuvis dar po 2 metų nuo ekspe-rimento pradžios6.

Pamestos žvejybos įrangos problema Europoje visapusiškai išnagrinėta projekto „FANTARED“ rezultatais pagrįstoje Brauno ir Makfadyjeno (Brown

4 Pawson M. G. [ed.] 2003: The catching capacity of lost static fishing gears: introduction. Fisheries Research, 64 (2003) p. 101-105.5 Tschernij V, Larsson, P.O., 2003: Ghost fishing by lost cod gill nets in the Baltic Sea. Fisheries Research, 64 (2003): 151-162.6 Revill A.S. i Dublin G. 2004: The fishing capacity of gillnets lost on wrecks and on open ground in UK coastal waters. Fisheries Research, 64 (2003): 107-113.

ir Macfadyen) publikacijoje 7. Šie autoriai sukūrė modelį, kuriuo bandoma įvertinti pamestos žvejybos įrangos aplinkai, visuomenei ir žuvininkystei daromą poveikį. Vertindami ekonominiu požiūriu, šie mokslininkai nustatė, kad pamestos žvejybos įrangos surinkimas finansiškai neefektyvus. Tačiau derėtų atsižvelgti į vietovės, kurioje buvo įgyvendi-namas projektas „FANTARED“, ypatybes – tai Europos teritoriniams vandenims priskiriama atviro Atlanto vandenyno dalis. Todėl negalima tokio verti-nimo tiesiogiai perkelti į seklios ir beveik izoliuotos Baltijos jūros sąlygas.

Naują teorinį požiūrį į pamestos žvejybos įrangos atsitiktinės žvejybos mastą pasiūlė Takadži, Šimizu ir Kortė (Takagi, Shimizu ir Korte8). Jų tyrimų metu buvo sukurti altogritmai skirti jūroje paliktų stato-mųjų tinklų pokyčiams modeliuoti. Šiuos modelius galima pasitelkti kuriant metodus, kurie teoriškai galėtų būti naudojami kuriant žvejybos įrangą ir pamestų žvejybos tinklų būklės įvertinimui.

7 Brown J., Macfadyen G. 2007: Ghost fishing in European Waters: impacts and management responses. Marine Policy 31 (2007) 488-504. 8 Takagi T., Shimizu T. i Korte, H. 2007: Evaluating the impact of gillnet ghost fishing using a computational analysis of the geometry of fishing gear. ICES Journal of Marine Science, 64: 1517-1524.

© WWF / O. Skumiał


Neseniai paskelbtos NOAA9 techninės ataskaitoje aptariama: prarastų žvejybos įrankių vietos nusta-tymo efektyviausi metodai ir tinkamų žuvininkystės valdymo metodų parinkimas. Nors tai priklauso nuo savitų vietovės sąlygų ir naudojamos traukimo įran-gos, ši ataskaita vertinga dėl pateikiamų potencialių paieškos vietovių parinkimo gairių, naudojant hidro-akustinę įrangą ir glaudžiai bendradarbiaujant su žvejais, nustatant kliuvinių vietas, kur dažniausiai prarandami tinklai. Nesenoje Pietų Korėjos moksli-ninkų publikacijoje, teigiama, kad ne tik verslinė žvejyba, bet rekreacinė gali kelti pavojų jūrinėms ekosistemoms.

Be minėtų mokslinių rekomendacijų ir praktinių pavyzdžių, svarbus informacijos apie pamestos žvejybos įrangos problemą šaltinis yra ir mokomojo pobūdžio literatūra, taip pat ir populiarieji leidiniai, pavyzdžiui, Londone įsikūrusios Pasaulio gyvūnų globos draugijos (World Society for the Protection of Animals) ataskaita.10

9 Clark, R., S.J. Pittman, T.A. Battista, and C. Caldow (eds.). 2012. Survey and impact assessment of derelict fish traps in St. Thomas and St. John, U.S. Virgin Islands. NOAA Technical Memorandum NOS NCCOS 147. Silver Spring, MD. 51 pp.10 Butterworth, A., Clegg, I., Bass, C. 2012: Untangled – Marine debris: a global picture of the impact on animal welfare and of

1.2. Informacija, apibendrinanti 2011 m. Lenkijoje įgyvendintą bandomąjį projektą „Nuskendusių tinklų šalinimas iš Baltijos jūros”

Pagrindiniai 2011 m. įgyvendinto projekto tikslai:

• įvertinti tinklų, likusių nacionaliniuose vande-nyse kiekį bei nuskendusių laivų, kaip prarastos žvejybos įrangos kaupimosi vietų, vaidmenį;

• įvertinti prarastos žvejybos įrangos atsitiktinės žvejybos mastą ir nustatyti jos įtaką žuvų popu-liacijoms Baltijos jūroje;

• įvardinti ir apibūdinti pagrindines priežastis, dėl kurių pametama žvejybos įranga;

• surinkti informaciją apie paliktų ir prarastų žvejybos įrankių šalinimo bei utilizavimo teisinį reglamentavimą Lenkijoje ir Europos Sąjungoje;

• išžvalgyti jūros dugną, ieškant pamestos žvejy-bos įrangos;

• atlikti bandomuosius nėrimus į nuskendusius laivus, siekiant pašalinti iš jų nuskendusią žvejybos įrangą;

Siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus buvo sukur-tas metodas, skirtas įvertinti per metus jūroje pame-tamos žvejybos įrangos kiekį, t.y. – menkių ir plekš-nių žvejybai naudojamų žiauninių tinklų kiekį. Šiuo metodu buvo nustatyta, jog 2005–2008 m. buvo pamesta 5500–10 000 tinklų per metus. Remiantis narų stebėjimais ir atsižvelgiant į nuskendusių laivų skaičių, buvo įvertintas traukiamųjų tinklų (tralų ir porinių tralų) kiekis, prarastas Lenkijos teritorijai priklausančioje Baltijos jūroje ir Lenkijos išskirtinėje

animal-focused solutions. London: World Society for the Protection of Animals.

© W

WF

/ W. W

ójto

wic

z

Kad sportinė ir rekreacinė žvejyba taip pat gali kelti pavojų jūrinėms ekosistemoms priekrantės zonoje.


ekonominėje zonoje, priklausomai nuo skaičiavi-muose naudoto nuskendusių laivų skaičiaus, tokios pamestos žvejybos įrangos kiekis gali svyruoti nuo 150–450 tonų.

Bandomojo projekto bendrojoje ataskaitoje aprašy-tos pagrindinės žvejybos įrangos praradimo jūroje priežastys ir išanalizuotas Lenkijos ir ES teisinis reglamentavimas, numatantis teisinę atsakomybę už žvejybos įrankių sugadinimą, praradimą, sąmo-ningą palikimą jūroje bei prevencijos priemones, siekiant išvengti šios problemos.

Jūros dugno žvalgymui ieškant pamestos žvejybos įrangos buvo panaudotas žvejybos laivas KOŁ-111, kuriuo jūroje buvo dirbama 24 dienas: 15 dienų atvi-roje jūroje iš dugno buvo traukiami tinklai, o 9 die-nas laivas buvo naudojamas narų, valiusių nusken-dusius laivus nuo tinklų, transportavimui. Visa su šiuo laivu vykdyta veikla truko nuo 2011 m. liepos iki rugsėjo. Šis laivas buvo pasirinktas dėl jo kapi-tono gerai pažinojusio žvejybos rajoną, kuriame buvo numatyta atlikti dugno valymą bei dėl laivo manevringumo ir techninės įrangos galimybių. Pagal kontraktą laivo dešiniajame borte buvo papil-domai įrengtas trapas, o nuskendusius laivus valan-tys narai papildomai naudojosi valtimi su pakabi-namu varikliu. Teritorija buvo žvalgoma į šiaurę nuo Kolobžego uosto ir apėmė 2 (G-3 ir G-4) žvejybos

kvadratus11. Didžiąją pasirinkto rajono dalį dengia akmenys ir rieduliai, todėl buvo didelė tikimybė, jog tenai bus rasta pamestų žvejybos įrankių. Atliekant darbus buvo modifikuota dugno valymo įrangos konstrukcija ir nustatytas optimalus šios įrangos traukimo dugnu greitis (1,0–1,2 mazgo). Darbų metu ištraukta 4288 kg tinklų, iš kurių net 93% sudarė statomieji tinklai.

Nors visi ištraukti žvejybos įrankiai buvo apirę, dau-gelyje jų buvo įkliuvusios žuvys – daugiausia plekš-nės ir menkės. Be to, tinkluose aptikta nemažai mėgėjiškos žvejybos masalų, tai byloja, kad pamesti tinklai trukdo ir rekreacinei žvejybai. Sudė-tinga, o kartais beveik neįmanoma buvo žvalgyti vietas, kuriose tikimybė rasti jūroje paliktų žvejybos įrankių didžiausia, nes jose buvo aktyviai žvejojama statomaisiai tinklais, todėl veiksmų vietą ir laiką buvo būtina iš anksto derinti su žvejais bei jų orga-nizacijomis, bendradarbiauti su Žvejybos jūroje

11 Žemėlapyje pagal Merkatoriaus projekciją tai yra stačiakampiai, kurių pagrindas sudaro 20 minučių geografinės ilgumos, o šoninė kraštinė – 10 minučių geografinės platumos.

© W

WF

/ W. W

ójto

wic

z

Darbų metu ištraukta 4288 kg tinklų, iš kurių net 93% sudarė statomieji (žiauniniai) tinklai.


inspekcija. Toks bendradarbiavimas būtinas ir vyk-dant narų atliekamus nuskendusių laivų valymo darbus. Pastaruosius darbus taip pat ribojo techni-niai veiksniai – efektyviai dirbti narai gali iki 20 metrų gylio. Darbams su narais buvo pasirinkti 2 nuskendę laivai. Projekto narų komanda, kurią sudarė 4 firmos „DALBA“ narai, naudojosi KOŁ-111 laivų kaip nardymo platformą. Iš nuskendusių laivų ištraukta 1807 kg pamestų nepaženklintų žvejybos įrankių, daugiausia statomųjų ir traukiamųjų tinklų. Nors šie tinklai buvo apirę, tačiau juose buvo rasta žuvų. Remiantis įgyta patirtimi, nustatyta, kad kie-kvienam nuskendusiam laivui išvalyti reikia ne mažiau kaip 8 darbo dienų, kai nuskendę laivai yra iki 20 m gylyje. Valant giliau esančius laivus povan-deninių darbų trukmė kiekvieną kartą nustatoma individualiai, remiantis nuskendusio laivo prelimina-ria apžiūra. Siekiant nustatyti, kokiai atliekų katego-rijai pagal Lenkijoje galiojančius standartus galima priskirti ištrauktus žvejybos įrankius, buvo atlikta jų mėginių cheminė analizė. Aptikti dideli mineralinių alyvų (C10-C40) kiekiai, tai rodo, kad būtina sukurti specialius tvarkymo būdus tinklams, užterštiems mineralinėmis alyvomis.

Pamestos žvejybos įrangos atsitiktinės žvejybos problemos poveikis žuvų populiacijoms Baltijos jūroje turi ypatingą reikšmę, kadangi nesant infor-macijos apie šio reiškinio mastą, mokslininkai, ver-tindami žuvų mirtingumą dėl žvejybos neatsižvelgia į šį mirtingumą, o tai daro išteklių valdymą nepakan-kamai efektyvų. Siekiant nustatyti šio reiškinio

mąstą buvo sukurtas analitinis metodas, kuris rėmėsi Švedijoje atliktų tyrimų rezultatais (vieninte-liu tokio pobūdžio tyrimu Baltijos jūros regione)7, taip pat taikant papildomus apribojimus ir prielaidas, apsiribota tik statomaisiais tinklais ir tik viena žuvų rūšimi (menkėmis). Skaičiuojama, kad apytiksliai pamestos žvejybos įrangos žala menkių populiacijai Baltijoje 2009-2011 m. dėl per 2009 m. prarastų statomųjų tinklų buvo 20,8 t per metus.

1.3. Informacija apie 2012 m. vykdytą projektą „Pamestos žvejybos įrangos surinkimas Baltijos jūroje“

Pagrindinis 2012 m. projekto siekis buvo išplėsti projekto veiklas į tarptautinius vandenis, renkant pamestą žvejybos įrangą ir Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse, bei suteikti projektui tarp-tautinį statusą. Lietuvoje naudotas laivas, „šukavo“ dugną specializuota įranga bei plukdė narus, kurie valė nuskendusius laivus. Lenkijos vandenyse pamestos žvejybos įrangos traukimo iš dugno darbų apimtis buvo padidinta įtraukiant tris papildo-mus žvejybos laivus ir Ščecino jūrų akademijos tiriamąjį – mokomąjį laivą m/v „Nawigator XXI“ bei padidintas darbo dienų jūroje skaičius. Siekiant sumažinti žvejybos įrankių praradimo atvejų skaičių, sudaryta interaktyvi dugne esančių kliuvinių duo-menų bazė, kurią trimis kalbomis galima rasti

© Lithuanian Fund for Nature

Buvo pasirinkti 2 nuskendę laivai. Projekto narų komanda, kurią sudarė 4 firmos „DALBA“ narai, naudojosi KOŁ-111 laivų kaip nardymo platformą. Iš nuskendusių laivų ištraukta 1807 kg pamestų nepaženklintų žvejybos įrankių, daugiausia statomųjų ir traukiamųjų tinklų.


interneto tinklalapyje www.sieciwidma.wwf.pl. Ši duomenų bazė yra interaktyvi, žvejai ir kiti jūros naudotojai gali prisidėti ją tikslindami ir įtraukdami naujus objektus – pažymėdami pamestą žvejybos įrangą ar pastebėtus kliuvinius. Informacija apie duomenų bazę buvo išplatinta dalijant žvejams ir kitiems jūros naudotojams magnetinius ženklelius. Vykdant projekto veiklas, kuriomis siekiama infor-muoti visuomenę, Lenkijoje ir Lietuvoje buvo rengti seminarai ir spaudos konferencijos, išleista spaus-dinta 2011 m. veiklos ataskaita, o Lietuvoje – ir

Siekiant sumažinti žvejybos įrankių praradimo atvejų skaičių, sudaryta interaktyvi dugne esančių kliuvinių duomenų bazė, kurią trimis kalbomis galima rasti interneto tinklalapyje www.sieciwidma.wwf.pl

informaciniai leidiniai, skirti turistams, žvejams ir mokiniams. Siekiant gauti daugiau informacijos apie pamestos žvejybos įrangos problemos Lietuvoje mastą, tarp Lietuvos priekrantės žvejybos įmonių atlikta žvejų apklausa (apklausta 79% įmonių). Ruošiant šią ataskaitą buvo surinkta informacija apie atliekų tvarkymo procedūras Lenkijos uostuose bei žvejų prieplaukose ir ištrauktų iš jūros tinklų perdir-bimo galimybes panaudojant modernias technologi-jas, kurių poveikis aplinkai yra minimalus. Išsamūs duomenys pateikiami kituose ataskaitos skyriuose.


2. Lenkijos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus Baltijos jūroje apžvalga 2012 m. projekto kontekste

2.1. Pagrindiniai ekonominiai duomenys

Prieš tampant Europos Sąjungos narėmis bei pir-maisiais Europos Bendrosios žuvininkystės politi-kos taikymo metais Lenkijos ir Lietuvos Baltijos jūros žvejybos sektoriuje įvyko didelės permainos, visų pirma, restruktūrizuotas abiejų valstybių laivy-nas. Lenkijos Baltijos jūros laivynas nuo 2004 m. iki 2008 m. sumažėjo 33%, o Lietuvos – 26%; Lenki-joje nustota eksploatuoti daugiau didelio tonažo [BT] laivų – net 45% mažiau (Lietuvos laivyne – 39%)12. Europos žvejybos laivyno registro duomeni-mis13, šiuo metu Lenkijos Baltijos jūros laivynui pri-klauso 792 laivai 14, o Lietuvos – 141 laivas. Jūrų žvejybos sektoriuje Lenkijoje 2009 m. dirbo kiek daugiau nei 1300 žmonių, o Lietuvoje – 52915.

Prieš įstojant į Europos Sąjungą sugautos žuvies kiekiai priklausydavo daugiausia nuo išteklių savo išskirtinėse ekonominėse zonose. Remiantis Euro-pos Bendrąją žuvininkystės politika, lemiamos reikšmės įgijo bendras leidžiamas sugauti žuvies kiekis, nustatomas visam Europos Sąjungos žvejy-biniam laivynui. Jis taikomas menkėms, šprotams, silkėms, lašišoms ir jūrinėms plekšnėms, o iš rūšių, kurių atžvilgiu apribojimai netaikomi, didžiausios verslinės reikšmės turi upinės plekšnės, šlakiai ir kai kurios gėlavandenių žuvų rūšys, gyvenančios gėlose Baltijos jūros dalyse. Abiejų šalių žvejybos galimybės 2012 m. (pagal suteiktas kvotas – neatsi-žvelgiant į galimą pasikeitimą kvotomis su kitomis valstybėmis) pateiktos 1 lentelėje:

12 Kuzebski E., Marciniak B. 2009: Mniej statków – więcej ryb? Społeczno-ekonomiczne skutki redukcji floty rybackiej na Morzu Bałtyckim. WWF Polska www.wwf.pl/raportnzp 13 http://ec.europa.eu/fisheries/fleet/index.cfm 14 drauge su laivais, eksploatuojamais tik vidaus jūros vandenyse15 European Commission 2012: Facts and figures on the Common Fisheries Policy. Publications Office of the European Union, 2012. [duomenys apima tolimųjų jūrų žvejybą].

1 lentelė Rūšių, kurių atžvilgiu pagal Bendrąją žuvininkystės politiką taikomi apribojimai,2012 m. kvotos

Rūšis Lenkija [tonos]

Lietuva [tonos]

Menkės (rytinės ir vakarinės dalies ištekliai) 20434 4317

Silkė (iš viso) 22256 2289

Šprotai 66128 11272

Lašišos (vienetais) 7704 1899

Jūrinės plekšnės 433 –

Lenkijos žuvininkystei Baltijos jūroje skirtų žvejybos kvotų išnaudojimas kelerius paskutinius metus susi-jęs su tuo, kad dalis laivyno persiorientavo į specia-lizuotą mažų pelaginių žuvų žvejybą, todėl sužvejo-jama daugiau šprotų ir centrinių bei vakarinių strimelių išteklių. Dėl šių pokyčių išnaudojamos pelaginių žuvų rūšių žvejybos kvotos, o menkių žve-jybos kvotos jau kelerius metus išnaudojamos tik dalinai. Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros minis-terijos Žuvininkystės stebėsenos centro apskaitos 2013 m. sausio 3 d. duomenimis, menkių žvejybos kvota buvo išnaudota 50%. Ankstesniais metais kvotos nebūdavo išnaudojamos ir Lietuvos žuvinin-kystėje – čia menkių būdavo sugaunama apie 3 tūkstančius tonų (69%), ne visiškai būdavo išnau-dojamos ir šprotų žvejybos kvotos (išskyrus 2007 ir 2009 m.), o upinių plekšnių žvejyba neturėjo svar-bios ūkinės reikšmės (mažiau nei 500 t per metus; tuo tarpu Lenkijoje 2012 m. jų sugauta beveik 9 tūkstančiai tonų).

Europos žvejybos laivyno registro duomenimis, šiuo metu Lenkijos Baltijos jūros laivynui priklauso 792 laivai, o Lietuvos – 141 laivas.


2.2. Projekto veiklos teritorijų Lenkijoje ir Lietuvoje apžvalga ir palyginimas

Lenkijos išskirtinės ekonominės zonos plotas yra žymiai didesnis nei Lietuvos (Lenkijai priklauso 29 797 km2, o Lietuvai – 7031 km2), panaši situacija ir lyginant teritorinės jūros plotą – dėl skirtingo kranto linijos ilgio (Lenkijai priklauso 10 632 km2, o Lietuvai – 2018 km2)16. Esant tokiai situacijai, Lenkija, siek-dama nustatyti jūros dugne esančių tinklų traukimo veiksmų sritis, visų pirma turėjo atsižvelgti į patirtį, sukauptą įgyvendinant 2011 m. bandomąjį projektą ir nustatyti darbuose dalyvaujančių laivų grįžimo uostus. Rytinėje pakrantės dalyje, kurioje 2012 m. liepos 5–14 d. dirbo WŁA-11 laivas, veiksmų sritį ribojo dienovidiniai 17058’ E – 18040’ E dienovidiniai, ir ji tęsėsi nuo kranto zonos pietuose iki 55012’ N lygiagretės šiaurėje. Likusieji trys Lenkijos laivai atliko darbus birželio 18 – rugpjūčio 31 d. nuo 15000’ E iki 16020’ E dienovidinio ir nuo kranto linijos iki 54050’ N lygiagretės. Žvejybos kvadratai, kuriuose dirbo Lenkijos laivai, dalyvaujantys trau-kiant pamestus žvejybos tinklus, toliau pateikia-mame žemėlapyje pažymėti skirtingomis spalvomis. Juodais taškais kvadratuose D-2, G-3, G-6, H-3 pažymėtos vietos, kuriose narai traukė pamestus žvejybos įrankius nuo nuskendusių laivų (kvadrate D-2 buvo anksčiau aptiktas ir atrinktas17 nuskendęs

16 Suarez de Vivero, J.L. i Rodriguez Mateos J.C., 2007: Atlas of the European Seas and Oceans. Ediciones del Serbal, 146 p.17 Hac B., 2011: Wraki na wodach wewnętrznych i terytorialnych oraz w polskiej strefie ekonomicznej. Raport z Seminarium

laivas „Memel“, esantis 18 m gylyje ir netoli nuo Svinouiscės uosto18).

Į dugną nugrimzdusių žvejybos tinklų traukimo rajo-nai Lietuvoje buvo parinkti atsižvelgiant į žvejybos intensyvumą statomaisiais tinklais priekrantės baruose, o pasirinkti nuskendę laivai buvo netoli Klaipėdos uosto. Be to, tinklai buvo traukiami ir nuo šiaurinio molo, saugančio Klaipėdos uosto vartus, povandeninės dalies. Lietuvoje atlikti veiksmai pavaizduoti toliau pateikiamame žemėlapyje.

lokalizacyjnego, Warszawa 20 kwietnia 2011 r. w ramach Projektu pilotażowego. WWF Polska – Baltic Sea 2020. 18 Szulc M., 2012: „Sieci widma” na pokładzie „Nawigatora XXI”. Aktualności Akademii Morskiej w Szczecinie Nr 3 (75)/2012.

© L

ithua

nian

Fun

d fo

r Nat

ure


Toks darbų vietų pasirinkimas yra suprantamas, turint omenyje, kad Lietuvoje tinklų traukimui skirtų darbo sąnaudos skiriasi (16 dienų nardymo ir – dėl blogų oro sąlygų – tik 12 dienų darbo „šukuojant“ dugną specializuota įranga; likusios dienos bus išnaudotos 2013 m. kovą, o jų rezultatai į šią atas-kaitą neįtraukti).

2.3. Lenkijos ir Lietuvos vandenyse surinktos pamestos žvejybos įrangos kiekio palyginimas

2011 m. Lenkijoje įgyvendinant bandomąjį projektą „Nuskendusių tinklų šalinimas iš Baltijos jūros“ dugne likusios neištrauktos žvejybos įrangos kiekis buvo įvertintas atskirai statomiesiems tinklams (ver-

tinant bendrą tinklų kiekį, 2009 m. sudariusį 5170 vnt.) ir tralų kiekiui – kaip nuskendusių laivų skai-čiaus išvestinei, kuris buvo įvertintas atsižvelgiant į statomųjų tinklų ir tralų svorio santykį ant nusken-dusių laivų – 2011 m. jis buvo vienodas. Baltijos jūrą valant ištrauktų tinklų registro duomenimis, 2012 m. nuo nuskendusių laivų surinkta žymiai dau-giau traukiamųjų tinklų – Lenkijoje apie 90% (atlie-kant narų darbus Lietuvoje ta dalis sudarė 100%).

Pamestų statomųjų tinklų kiekis įvertintas tokiu pat būdu kaip ir įgyvendinant 2011 m. projektą – t.y. remiantis duomenimis apie 2009 m. žvejybos pastangas 19. Jeigu atsižvelgsime į bendras ES valstybių žvejybos pastangas statomaisiais tinklais, galima teigti, kad 2009 m. Lenkijos žvejybos laivy-nas prarado 1490 vnt. statomųjų tinklų, o Lietuvos – 140 vnt. Šie rezultatai nėra visiškai tikslūs, kadangi dėl ES Bendrosios žuvininkystės politikos ribojimų abiejų šalių ekonominėse zonose buvo išnaudotos ne visos žvejybos galimybės. Atsižvel-giant į tai, kad Lietuvos laivynas statomaisiais tin-klais daugiausia žvejoja savo zonoje ir nedidele dalimi – Lenkijos, o Lietuvos vandenyse gali žvejoti Latvijos laivai, galima teigti, kad anksčiau pateikti skaičiai yra arti minimalaus apskaičiuoto kiekio. Atsižvelgiant į visus išvardintus faktorius galima teigti, kad apytikslis 2009 m. prarastų statomųjų tinklų skaičius Lenkijoje yra maždaug 1500 vienetų, o Lietuvoje – maždaug 150 vienetų. Lietuvos žuvi-ninkystės Baltijos jūroje anketiniai duomenys, gauti atlikus atlikus žvejų apklausas 20 (atsakymus pateikė 79% priekrantės žvejybos įmonių), rodo,

19 Bailey N., Mitrakis N., 2011: Evaluation of Fishing Effort Regimes in the Balic Sea (STECF-11-11). European Commission – Joint Research Centre, Ispra, Italy.20 Toliušis Š., Staponkus R., Kairytė, L. 2013: Rybołówstwo morskie w litewskiej wyłącznej strefie ekonomicznej i wydobywanie sprzętu rybackiego z Morza Bałtyckiego. Opracowanie dla WWF (niepublikowane).

Atsižvelgiant į visus išvardintus faktorius galima teigti, kad apytikslis 2009 m. prarastų statomųjų tinklų skaičius Lenkijoje buvo maždaug 1500 vienetų, o Lietuvoje – maždaug 150 vienetų


kad per metus prarandama maždaug 47 000 m statomųjų tinklų, ir didelė jų dalis (38 810 m) ištrau-kiama savo jėgomis. Tinklų, kurių patys žvejai neį-stengia susigrąžinti, kiekis (8190 m) atitinka 109 statomųjų tinklų per metus, skaičiuojant, kad vieno tinklo standartinis ilgis yra 75 m, o atsižvelgiant į neapklaustus respondentus – 138 statomųjų tinklų per metus, – kitaip tariant, beveik tiek pat, kiek gauta atlikus teorinius skaičiavimus.

Lyginant nuskendusiuose laivuose esančių tinklų kiekius abiejų valstybių vandenyse būtina atsižvelgti į ekonominių zonų ploto skirtumus, darant prielaidą, kad nuskendusių laivų tankumas abiejų valstybių zonose yra panašus (Klaipėdos rajone, kaip ir Len-kijos pakrantėje esančiuose uostuose, karo metu vyko intensyvus transportas, o Rytprūsių evakua-vimo metu čia vyko smarkūs mūšiai). Lenkijos išskirtinės ekonominės zonos ir teritorinės jūros plotas kartu yra 40 429 km2, o Lietuvos – 9049 km2, tad reikėtų manyti, kad Lenkijos vandenyse tinklų yra nuo 150 t iki 450 t (šis skaičius labai priklauso nuo nuskendusių laivų skaičiaus), o Lietuvos van-denyse tinklų kiekis būtų proporcingai mažesnis. Pakoregavus šiuos skaičiavimus pagal 2012 m. surinktus duomenis, galima teigti, kad Lenkijos išskirtinėje ekonominėje zonoje ant nuskendusių laivų yra apie 270–280 t, o Lietuvos ekonominėje zonoje – 67–100 t tinklų. Svarbu pabrėžti, kad ieš-kant prarastos žvejybos įrangos išžvalgyta labai nedidelė dalis nuskendusių laivų, o daugelyje jų gali būti didelės tinklų sankaupos. Kai ant nuskendusio laivo yra paliekamas visas pelaginis tralas, tinklo su įranga masė gali viršyti 2000 kg (kaip buvo dirbant su laivų KOŁ-40 2012 m. rugpjūčio 1 dieną).

2.4. Žvejų dalyvavimas ir domėjimasis projekto veiklomis

Lenkijos laivuose užduotis vykdę žvejai visiškai įsitraukė į projekto įgyvendinimą, suprato jo tikslus ir vykdė prisiimtus įsipareigojimus. Įgyjant patirties (3 laivai tokio pobūdžio operacijoje dalyvavo pirmą kartą) rezultatai gerėjo, o atlikus veiksmus suformu-luotos praktinės išvados labai pravers imantis toles-nių jūros valymo nuo pamestos žvejybos įrangos darbų. Kadangi Lietuvoje tinklų traukimo iš dugno operacijoje dalyvavo kitokio tipo laivas (rekreacinės

žvejybos laivas), ir tokie darbai Lietuvoje buvo vyk-domi pirmą kartą, čia taikyti griežtesni reikalavimai paieškos ir traukimo įrangai. Nepaisant to, vertinant rezultatus reikia atsižvelgti į Lietuvos regiono savi-tumą ir mažesnes galimybes ištraukti didelius stato-mųjų tinklų kiekius.

© W

WF

/ W. W

ójto

wic

z

© WWF / K. Stanuch

Pakoregavus šiuos skaičiavimus pagal 2012 m. surinktus duomenis, galima nustatyti, kad Lenkijos išskirtinėje ekonominėje zonoje ant nuskendusių laivų yra apie 270–280 t, o Lietuvos ekonominėje zonoje – 67–100 t tinklų.


Kiti svarbūs veiksniai, nulėmę veiklų rezultatus Lietuvoje:

• Lietuvoje galiojančios taisyklės, draudžiančios žvejybą traukiamaisiais tinklais zonoje nuo kranto iki 20 m izobatos – tai eliminuota įrankių tarpusavio sąveiką – vieną pagrindinių priežas-čių, dėl kurių prarandami tinklai;

Baltijos žvejai labai palankiai reagavo į praėjusiais metais įgyvendintą projektą „Pamestos žvejybos įrangos surinkimas Baltijos jūroje“ – tai, be kitų aspektų, pasireiškė glaudžiu bendravimu su projekte dalyvavusių žvejybos laivų savininkais ir aktyviu domėjimusi galimybe prisidėti prie pamestos žvejybos įrangos paieškos darbų.

Projektu domėjosi ir uostų, vietos savivaldybių atstovai – ypač dėl pašalintų jūrinių šiukšlių iš uosto teritorijų ir paplūdimių zonų bei jų utilizavimo.

Laivų savininkai ir žvejai pageidavo dalyvauti būsi-muose tinklų šalinimo iš jūros veiksmuose dėl šių priežasčių:

• galimybės papildomai užsidirbti priverstinės laivų prastovos uostuose laikotarpiu (ypač vasarą) dėl taisyklėse numatytų žvejybos apribojimų;

• rekreacinės žvejybos laivų savininkai suvokia, kad už nuskendusių laivų užsikabinusių ir nup-lėštų tinklų šalinimas jiems naudingas (mažesni nuostoliai, nes prarandama mažiau masalų, kurie dažnai nutraukiami užsikabinę už tinklų;

• laivų, kurie vasarą teikia „turistinio nardymo“ po nuskendusius laivus paslaugas, savininkai yra suinteresuoti tinklų šalinimu nuo laivų nuolaužų dėl nardytojų saugumo ir didesnio siūlomų paslaugų patrauklumo.

© WWF / D. Bógdał

Baltijos žvejai labai palankiai reagavo į praėjusiais metais įgyvendintą projektą „Pamestos žvejybos įrangos surinkimas Baltijos jūroje“.

• nemažai prarastų statomųjų tinklų dalį Lietuvos žvejai susigrąžina patys savo jėgomis.

Remiantis projekto koordinatorių, projekte dalyva-vusių laivų savininkų ir ankstesniuose Ščecino Jūrų akademijos tyrimuose dalyvavusių asmenų pateikta informacija bei žvejų pastabomis (atsižvelgiant į lašišinių žuvų žvejybos technikas, „Natura 2000“ jūrines teritorijas ir veiklose dalyvavusių laivų uos-tus – Kolobžego, Darlovo, Ustkos ir Jastarnios), galima suformuluoti tokias išvadas:


3. 2012 m. Lenkijoje bei Lietuvoje vykdytų veiklų aprašas ir teigiamas poveikis aplinkos būklei

Įgyvendinant 2012 m. projekto veiklas iš jūros surinkta 21 275 kg pamestos žvejybos įrangos. Vienos iš veiklų tikslas buvo išvalyti jūros dugną nuo jūroje paliktų žvejybos įrankių. Šios veiklos metu Lietuvoje ir Lenkijoje dalyvavo keturi žvejybi-niai laivai ir tiriamasis – mokomasis laivas m/v „Nawigator XXI“ iš Lenkijos bei vienas laivas iš Lietuvos, ištraukta 14 429 kg įrangos.

Remiantis gautais duomenimis apie nuskendusių laivų tikslią buvimo vietą bei surinkus papildomos

informacijos ROV aparatais, narai atliko numatytą nuskendusių laivų valymą. Iš viso tinklai surinkti nuo septynių nuskendusių laivų – keturi Lenkijoje ir trys Lietuvoje. Taip pat išvalyti pietinis ir šiaurinis Klaipėdos uosto vartų molai. Atliekant šiuos veiks-mus pašalinta 2826 kg pamestos žvejybos įrangos.

Į valymo darbus įsitraukė ir Gdynės uosto valdyba, kuri projekto metu perdavė utilizuoti 4020 kg iš jūros ištrauktų nepaženklintų žvejybos tinklų.

3.1. Pamestos žvejybos įrangos traukimas iš dugno naudojant specializuotą įrangą

Visa informacija apie darbų, atliktų specialia įrangą „šukuojant“ jūros dugną, apimtis ir rezultatus pateikta šios ataskaitos prieduose 2 lentelėje. Deta-lesnė projekto veiklų vietovių apžvalga pateikta šios ataskaitos 2.2. skyriuje. Laivų, 2012 m. dalyvavusių traukiant Baltijos dugne esančius tinklus, techniniai parametrai pateikti 3 lentelėje.

© W

WF

/ M. J

anec

zko

Įgyvendinant 2012 m. projekto veiklas iš jūros surinkta 21 275 kg pamestos žvejybos įrangos.


3 lentelė Laivų, naudotų valant jūros dugną specializuota įranga techninė charakteristika

Pavadinimas arba laivo numeris Bendras ilgis [m]

Tonažas [BT]

Pagrindinio variklio galia [kW]

Eksploatacinė paskirtis

KOŁ-111

18,03 37,00 121,4 Žvejyba tralu

KOŁ-43

13,16 22,66 110,0 Žvejyba tralu

KOŁ-40

14,56 33,50 183,0 Žvejyba tralu, žvejyba ūdomis

WŁA-11

20,54 66,00 297Žvejyba poriniu dugniniu tralu, žvejyba tralu

Romastė

16,6 Nėra duomenų 183 Rekreacinė

žvejyba

© W

WF

/ M. S

zulc

© W

WF

/ M. S

zulc

© W

WF

/ M. J

anec

zko

© W

WF

/ M. S

zulc

© L

ithua

nian

Fun

d fo

r Nat

ure


Įranga, kurį buvo naudojama tinklų traukimui iš dugno, sudarė 2 „kabliai“, pritvirtinti prie metalinės sijos, sujungtos su 12 colių guminiu svarmeniu ir 9 skrituliais išdėstytais tarp sijos ir ritės tvirtinimo grandinių (1 piešinys).

1 piešinys Jūros dugno valymui naudotos įrangos schema

Remiantis projekte dalyvavusių Lenkijos laivų kapi-tonų apklausos rezultatais galima konstatuoti, kad:

• Dauguma operacijų truko labai trumpai dėl akmenuoto grunto.

• Siekiant išvengti užkabintų tinklų nutrūkimo, būtina traukti lėtai ir nuolatos stebint įrangą, toks traukimas trunka nuo dviejų iki trijų valandų ir reikalauja ypatingo dėmesio.

• Laive KOŁ-40 specializuota pamestų tinklų trau-kimo įranga buvo du kartus rimtai pažeista. Laive WŁA-11 įranga veiksmų metu nutrūko, dėl to teko sugaišti vieną dieną, nes buvo būtina grįžti į uostą ir ją sutaisyti.

• Paieškoms būna palankus idealus oras, o bet koks, net ir nedidelis, bangavimas apsunkina paieškas, kadangi netgi užkabinus tinklus, jie vis vien nutrūksta.

• Kai kuriuose statomuosiuose tinkluose buvo rasta daugybė žuvų kaulų, bei neseniai įkliuvu-sių žuvų – tai įrodo, kad pamesti tinklai sugeba ir toliau gaudyti žuvis.

Projekto grupė Lietuvoje pateikė tokių pastabų:

• Prieš atliekant veiksmus, reikia iš anksto išžval-gyti vietovę – geriausia ištirti rajonus, kuriuose potencialiai pametama daugiausia žvejybos įrangos, tai atliekant šoninio skenavimo sonaru21.

• Tinklams traukti reikia naudoti laivus su pakan-kamai stipriais keltuvais, kadangi traukiant į denį smėlyje palaidotus įrankius veikia nemažos pasipriešinimo jėgos, ypač jeigu tai yra dideli tralai;

• Lietuvos vandenyse ištrauktuose tinkluose žuvų nerasta, tai galimai susiję su nedideliu stato-mųjų tinklų surinktu kiekiu.

21 Lenkijos žvejybos eksperto Z. Markowskio (Ščecino firma ESCORT) nuomone, kad sonaro panaudojimas tinklų buvimo vietai nustatyti būtų veiksmingas, reikia tinkamai parinkti dažnį, siekiant subalansuoti prietaiso jautrumo ir jo veikimo diapazono santykį (kuo didesnis jautrumas, tuo mažesnis veikimo diapazonas).

© W

WF

/ W. W

ójto

wic

z

Kai kuriuose statomuosiuose tinkluose buvo rasta daugybė žuvų kaulų, bei neseniai įkliuvu – sių žuvų – tai įrodo, kad pamesti tinklai sugeba ir toliau gaudyti žuvis.


3.2. Pamestos žvejybos įrangos šalinimas nuo laivų nuolaužų, pasitelkiant narus ir povandeninį nuotolinio valdymo aparatą (ROV) – Lenkijos ir Lietuvos patirtis

Pagrindinė sritis, kurioje naudojamos ROV tipo apa-ratai (Remotely Operated Vehicle – nuotoliniu būdu valdomi aparatai, kurie taip pat gali būti skirti darbui vandenyje) – tai darbas prie nuskendusių laivų ar jų nuolaužų. Jais naudojantis galima lengviau atlikti preliminarią nuskendusių laivų apžiūrą, įvertinti tin-klų kiekį ant laivų ir optimaliai suplanuoti veiksmus. Jie narų darbą daro efektyvesnį ir užtikrina jų sau-gumą po vandeniu. Kiek kitaip ROV naudojamas

ieškant jūros dugne gulinčių tinklų bei juos traukiant – čia, pasak projekto koordinatorių Lietuvoje, labiau praverčia šoninio skenavimo sonaras, ypač jeigu tiriamas didelis plotas. Informacija apie narų darbo rezultatus pateikiama 4 lentelėje.

3.3. Priklausomybės tarp žvejybos sąlygų, intensyvumo, skirtingų rajonų ir ištrauktų tinklų kiekio įvertinimas

Projekte dalyvavusių laivų pamestos žvejybos įrangos surinkimo našumas pateikta 5 lentelėje.

Ištrauktos žvejybos įrangos registras patvirtina ankstesnius skaičiavimus. Laivų iš Kolobžego ir WŁA-11 laivo rezultatai skyrėsi, kurie, žinoma galėjo pasireikšti atsitiktinai, tačiau galima įžvelgti tam tikrų skirtumų tarp vyraujančių žvejybos būdų vietovėse ir laivų techninių charakteristikų. Atliekant paieškos darbus didžiausiu ir galingiausiu laivu WŁA-11 jūros dugne užkabinti tinklai dėl didelės laivo inercijos nutrūkdavo dažniausiai. Dėl surinkto nedidelio duomenų kiekio būtina atsižvelgti ir į pavienius atvejus – pavyzdžiui, laivu KOŁ-40 ištrauktas pelaginis tralas.

Taip pat reikia pabrėžti, kad Lietuvoje laivas dėl nepalankių oro sąlygų, dugno valymo darbus jūroje vykdė tik 12 iš 20 numatytų dienų. Likusios dienos bus išnaudotos 2013 metų kovą, o jų rezultatai šioje ataskaitoje nebus naudojami.

© W

WF

/ M. S

zulc

© W

WF

/ M. S

zulc


4 lentelė Narų, 2012 m. rinkusių pamestą žvejybos įrangą nuo nuskendusių laivų, darbo sąnaudos ir rezultatai

Parametro rūšis Lenkija Lietuva Darbų pradžia ir pabaiga, pastabos

Dienų skaičius 8 10 2012 07 27 – 2012 08 31

Nuskendusių laivų skaičius 4 4 Darbai prie pietinio ir šiaurinio molo prilyginti darbams prie nuskendusio laivo

Ištrauktų tinklų kiekis [kg] 1760 1066,5 Lietuvoje – 100% tralų, Lenkijoje – 90% tralų

Tinklų kiekis [kg/per dieną] 220 106,6

Tinklų kiekis [kg/nuskendu-siame laive] 440 266,6 Didžiausias kiekis nuskendusiame laive – „Memel“ – 1100 kg

per 3 darbo dienas

5 lentelė Laivų, vykdančių veiklas su specializuota traukimo įranga, tinklų traukimo našumas [kg/per dieną]

Pavadinimas arba borto numeris

Jūroje praleistų dienų skaičius

Ištrauktų tinklų kiekis [kg]

Našumas, [kg/per dieną jūroje]

Darbų pradžia ir pabaiga, pastabos

KOŁ-111 29 8150 281 2012 06 18 – 08 31

KOŁ-43 8 1846 231 2012 07 29 – 08 25

KOŁ-40 9 3540 393 2012 07 22 – 08 16

WŁA-11 9 633 792012 07 5–9 – mokymai, efektyvus darbas – 2012 07 10–14

Romasté 12 260 21 2012 07 27 – 08 29 ir 10 12

© WWF / W. Wójtowicz


3.4. Rekomendacijos dėl žvejų atliekamo pamestos žvejybos įrangos traukimo iš dugno ir narų veiksmų, atliekamų nuskendusiuose laivuose, saugos ir efektyvumo

Atliekant darbus Lenkijos teritoriniuose vandenyse veiklų metu neužfiksuota pavojų keliančių situacijų. Dugno valymo darbai kiekviename laive kiek skyrėsi, tai galėjo lemti:

• kapitonų ir įgulos patirtis vykdant tokio pobūdžio veiklą ir žvejybos rajono žinojimas;

• žvejybos vietų, kuriose buvo traukiama pamesta žvejybos įranga, ypatumai (dugno tipas ir nuskendusių laivų, jų nuolaužų buvimo vietos) ir sunkumai, susiję su laivybos trasomis, tame rajone žvejojančių žvejų pastatyta įranga, srovėmis, gyliais).

Projekto koordinatorių Lietuvoje pateiktos praktinės rekomendacijos:

• veiklas, kuriose dalyvauja narai, geriausia vykdyti balandį – gegužę, kai matomumas po vandeniu būna žymiai geresnis nei vasarą;

• dirbant didesniuose kaip 20 m gyliuose patar-tina naudoti įrangą su tiesioginiu oro tiekimu iš paviršiaus – tai leidžia prailginti buvimo po vandeniu laiką;

• atliekant darbus būtina aprūpinti narus plieni-niams lynams kirpti naudojamais hidrauliniais įrankiais ir kita specialia įranga, skirta povande-niniams darbams.

3.5. Išvados ir rekomendacijos, atsižvelgiant į Lietuvoje ir Lenkijoje vykdytas veiklas

Lenkijos ir Lietuvos teritorinių vandenų ir jūros dugno pobūdis (2 piešinys – Lietuvos zona su pažy-mėtomis izobatomis), gyvųjų išteklių eksploatavimo intensyvumas, žvejybos tradicijų skirtumai bei įvai-rūs kiti veiksniai lėmė, jog kiekviena nacionalinė projekto darbo grupė dirbo skirtingomis sąlygomis.

© W

WF

/ Cz.

Kre

wsk

i


Išvados ir rekomendacijos, pagrįstos įgyta patirtimi bei surinktais duomenimis:

1. Dugno „šukavimo“ specializuota įranga rezulta-tai skiriasi. Skirtumus lėmė: skirtingas dugne esantis pamestos žvejybos įrangos kiekis, Lie-tuvoje pasirinktas laivas, darbuose dalyvavusių įgulų patirtis.

2. Norint pasiekti geresnių aplinkosaugos rezul-tatų, veiksmus Lietuvoje reikėtų sutelkti į darbą nuskendusiuose laivuose.

3. Reikėtų geriau išanalizuoti informaciją apie gali-mybes Lietuvoje utilizuoti ištrauktus tinklus. Panaudoti kaip dekoracijas galima tik labai nedidelę dalį, todėl utilizavimo problemos tai neišsprendžia.

4. Reikėtų išanalizuoti galimybes Lietuvoje pritai-kyti Lenkijoje naudojamus tinklų utilizavimo būdus, tarp jų ir pirolizę.

5. Lietuvoje atliktų apklausų rezultatai rodo, kad žvejai stengiasi patys susigrąžinti prarastus tinklus. Daugelyje Lenkijos laivų naudojamos įvairios pačios įgulos sukonstruota įranga – vadinamosios „šukos“ arba „katės“, tačiau prak-tiškiausius konstrukcinius sprendimus, reikėtų pritaikyti atsižvelgiant į laivo dydį ir turimą įrangą.

2 piešinys Lietuvos teritorinių vandenų žemėlapis

6. Projekte dalyvavusios Lenkijos laivų įgulos jau yra apmokytos ir labiau patyrusios, todėl vertėtų surengti dar vieną tiesioginį susitikimą su Lietuvos žvejais.

© W

WF

/ P. N

ecel

Lietuvoje atliktų apklausų rezultatai rodo, kad žvejai stengiasi patys susigrąžinti prarastus tinklus.


4. Ištrauktos pamestos žvejybos įrangos utilizavimas

4.1. Žvejybą jūroje reglamentuojančiose taisyklėse numatyta pareiga pranešti apie prarastą žvejybos įrangą ir iš jūros ištrauktų nuskendusių tinklų tvarkymo principai

Būtinybė pranešti apie prarastą žvejybos įrangą yra reglamentuota Europos Sąjungos teisės aktais – tai išsamiai aptarta bandomojo projekto ataskaitoje. Tai aktualu ir kalbant apie iš jūros ištrauktų tinklų tvarkymo principus. Lenkijoje taip pat svarbūs naci-onaliniai teisės aktai, kuriuose pateikiamos nuosta-tos dėl uostų įrenginių, skirtų atliekoms ir krovinių likučiams iš laivų priimti. Įstatymu numatyta, kad uostus ir prieplaukas administruojantys subjektai privalo parengti ir įdiegti atliekų iš laivų tvarkymo planus. Ščecino jūrų valdybos administruojamoje teritorijoje tokie planai sudaromi visiems ne savival-dybei priklausantiems uostams, prieplaukoms, bei paplūdimiams.

Pavyzdžiui, Niechožų (Niechorze) prieplaukoje tokiame plane pateikiamas išsamus atliekų priė-mimo, transportavimo, antrinio panaudojimo, taip pat jų likvidavimo procedūrų aprašas. Panašūs pla-nai Lenkijos pakrantės uostams ir prieplaukoms, administruojamiems Slupsko jūrų valdybos, buvo parengti gerokai pavėluotai (pavyzdžiui, dėl Rovų (Rowy) uosto plano buvo konsultuojamasi su suin-teresuotomis grupėmis tik 2013 m. vasario 8 d.).

Toliau pateikiama informacija apie atliekų iš laivų, ypatingą dėmesį skiriant iš jūros ištrauktiems tin-klams (kuriuos ištraukė žvejybos laivai, pristatė Sie-nos apsaugos tarnyba ar jūrų žuvininkystės inspek-toriai) tvarkymą Lenkijos uostuose. Ši informacija surinkta iš jūrų valdybų administruojamų uostų kapi-tonų, bocmanų, savivaldybėms priklausančių uostų vadovų, uostų aplinkos apsaugos inspektorių. Rei-kia konstatuoti, kad visi uostai turi parengtus atliekų iš laivų, įskaitant žvejybos įrangą, tvarkymo planus, tačiau iki šiol ši įranga nėra utilizuojama, o patenka į komunalinių atliekų sąvartynus.

© W

WF

/ P. N

ecel

uostus ir prieplaukas administruojantys subjektai privalo parengti ir įdiegti atliekų iš laivų tvarkymo planus


Žvejybos įrangos tvarkymo procedūros skirtinguose Lenkijos uostuose:

Svinouiscė (Świnoujście)

Iš jūros ištrauktą žvejybos įrangą pagal protokolą priima uosto vadovas, ji yra sandėliuojama specia-liame konteineryje Navigacijos pagalbos bazėje. Kai konteineris pripildomas, jis išvežamas į sąvar-tyną kartu su kitomis komunalinėmis atliekomis.

Dzivnuva (Dziwnów)

Procedūra – panaši, kaip Svinouiscėje. Iš jūros išgriebti tinklai kaupiami atskiroje patalpoje (metali-niame garaže), o kai jis pripildomas – išvežami į sąvartyną. Tinklų sandėlis Dzivnuvos uosto valdybai priklausančioje teritorijoje parodytas toliau pateikiamoje fotografijoje.

Niechožai (Niechorze)

Su detaliu Atliekų ir krovinių likučių iš laivų tvarkymo Niechožų žvejybos rajone planu galima susipažinti Ščecino jūrų valdybos interneto svetainėje adresu (planas pateiktas tik lenkų kalba):

http://www.ums.gov.pl/odpady/Plan%20Niechorze%202010.pdf.

Kolobžegas (Kołobrzeg)

Uostas priklauso savivaldybei, jį administruoja uosto valdyba, kuri yra pasirašiusi sutartį su ugnia-gesių tarnyba. Pagal minėtą sutartį ugniagesių tarnyba už mokestį 8 kartus per mėnesį valo uosto vandenis nuo išmestų iš laivų ir Parsentos upės atneštų šiukšlių. Atliekos gabenamos į specialiųjų atliekų sąvartyną.

Darlovas (Darłowo)

Atliekos iš „Baltic Net“ tinklų saugyklos ir laivų išmetamos į bendrus konteinerius (nėra atskirų konteinerių tinklams), komunalinės tarnybos išgabena jas į sąvartyną.

© WWF / M. Szulc

Visi uostai turi parengtus atliekų iš laivų, įskaitant žvejybos įrangą, tvarkymo planus, tačiau iki šiol ši įranga nėra utilizuojama, o patenka į komunalinių atliekų sąvartynus.


Ustka

Uosto vandenis periodiškai valo uosto valdybos motorlaivis, o tinklai sandėliuojami atskirame valdy-bos konteineryje, kai jis pripildomas – išvežama į sąvartyną.

Leba (Łeba)

Iš vandens ištrauktą įrangą priima Jūrų žuvininkys-tės inspekcija ir perduoda ją uosto valdybai, kuri ją kaupia, o po to išgabena į specialiųjų atliekų sąvar-tyną. Lebos uoste atskirai rūšiuojamas stiklas ir plastikas.

Pagal Slupsko jūrų valdybos atliekų tvarkymo planus, visose mažose žvejų prieplaukose yra konteinerių arba maišų atliekoms sandėliuoti, kurie periodiškai išvežami į sąvartyną.

Vladislavovas (Władysławowo)

Uostą administruoja bendrovė „Szkuner“, kuri turi savo atliekų tvarkymo planą, tačiau nesirūpina išgriebta žvejybos įranga, kurią priima jūrų žvejybos inspektoriai. Aplinkosauga besirūpinančio „Szkuner“ bendrovės darbuotojo nuomone, Vladislavove tai nėra problema, kadangi tame rajone Sienos apsau-gos tarnyba neatlieka neženklintų tinklų paieškos operacijų.

Helis (Hel)

Uostą administruoja Helio miesto savivaldybės ben-drovė „Zarząd Portu“. Bendrovės prezidentė infor-mavo, kad „problemos su išgriebiama įranga nėra – „Sienos apsaugos tarnyba nepristato, o laivai neatgabena“. Kietąsias atliekas, kaupiamas uosto teritorijoje konteineriuose, priima komunalines atlie-kas tvarkanti įmonė ir išveža jas į sąvartyną.

© WWF / M. Janeczko © WWF / M. Janeczko

Reikia pabrėžti, kad jūrų valdybos yra suinteresuotos kaupiamos įrangos perdavimu utilizuoti, kadangi jos privalo priimti iš jūros ištrauktus tinklus, tačiau neturi jokių kirų šių atliekų tvarkymo galimybių kaip tik išvežant į sąvartynus.

4.2. Teisinės nuostatos dėl pamestos žvejybos įrangos utilizavimo

Vienas svarbiausių darnaus vystymosi strategijos tikslų yra apriboti žaliavų bei energijos išteklių švaistymą, lemiantį negrįžtamus gamtinės aplinkos pokyčius.

Šio tikslo turi būti siekiama atliekant daugelį veiksmų, iš kurių svarbiausi:

• Būtinybė daugiau energijos išgauti iš atsinauji-nančių energijos šaltinių ir efektyviau naudoti


išteklius, siekiant apriboti nuolat didėjantį pasaulio energijos poreikį.

• Siekis įvairiapusiškai panaudoti jau išgautus išteklius ir energiją.

Šiuo metu Lenkijoje ir Lietuvoje nėra teisinių nuos-tatų, reglamentuojančių pamestos žvejybos įrangos utilizavimą.

Kasmet nemaži iš jūros ištrauktos žvejybos įrangos, pagamintos iš vertingų medžiagų, kiekiai patenka į buitinių atliekų sąvartynus. To pateisinti nederėtų ir būtina rasti šios įrangos racionalius utilizavimo būdus.

Šiuo metu Lenkijoje atliekų tvarkymą reglamentuoja 2012 m. gruodžio 14 d. priimtas Atliekų įstatymas, kurio 1 dalies 18 straipsnyje teigiama, kad „kiekvie-nas užsiimantis veikla, kurios pasekoje susidaro arba gali susidaryti atliekos (…) privalo visų pirma vengti jų susidarymo, riboti jų kiekį ir jų neigiamą poveikį žmonių sveikatai bei gyvybei ir aplinkai…“. Ypač svarbios šio straipsnio 2 ir 3 dalys:

• 2 dalis. Jei atliekų susidarymo nepavyksta išvengti, atliekų savininkas atsakingas už jų sutvarkymą;

• 3 dalis. Atliekų tvarkymas, apie kurį kalbama 2 dalyje, visų pirma reiškia, kad atliekų savininkas turi paruošti atliekas pakartotiniam panaudoji-mui arba perdirbimui, o jeigu tai neįmanoma dėl technologinių priežasčių arba nėra efektyvu ekonominiu ir aplinkosaugos požiūriu, atliekos turi būti sutvarkytos kitu būdu.

19 straipsnio 1 punktas. Viešojo administravimo institucijos savo kompetencijos ribose turi imtis prie-monių, kuriomis būtų skatinamas pakartotinis atliekų panaudojimas:

1. skatindamos ir remdamos daugkartinio naudo-jimo produktų ir jų remonto schemų kūrimą;

2. užtikrinti šiai veiklai palankias ekonomines sąlygas;

18 straipsnyje numatyta pareiga užtikrinti tinkamą atliekų tvarkymą, o 19 straipsnyje numatoma, kad viešojo administravimo institucijos turi sukurti palan-kias ekonomines sąlygas. Šios nuostatos aktualios ir tvarkant iš jūros ištrauktą žvejybos įrangą.

Su pamestos žvejybos įrangos tvarkymu netiesio-giai susijęs ir 2013 m. sausio 8 d. Lenkijos ūkio ministro įsakymas, kuriuo leidžiama šalinti sąvarty-nuose tik tam tikro tipo atliekas.

© Martin HARVEY / WWF-Canon

Šiuo metu Lenkijoje ir Lietuvoje nėra teisinių nuostatų, reglamentuojančių pamestos žvejybos įrangos utilizavimą.


4.3. Susidėvėjusių ir iš jūros ištrauktų tinklų kaupimas ir sandėliavimas

Pagal Lenkijoje galiojančias iš jūros ištrauktų objektų (taip pat ir žvejybos įrankių) tvarkymo taisy-kles, į uostą įplaukiantis laivas privalo tokį „turtą“ perduoti jūrų uosto administracijos atstovui.

Jūros uostų valdybos, į kurį laivas pristatė iš jūros ištrauktus objektus, privalo nustatyti jo savininką. Tokie tinklai dažniausiai jau būna be ženklų, todėl nustatyti jų savininką nėra galimybės. Praėjus taisy-klėse nustatytam laikui jie perduodami valstybės žinion (t.y. jūrų valdybos), kurios kaupia juos speci-aliuose konteineriuose arba sandėliuose. Kai kon-teineriai arba sandėliai pripildomi tinklų, speciali-zuotos firmos jūrų valdybų lėšomis periodiškai juos išveža į sąvartynus.

Svarbu pastebėti, kad realybėje į denį ištraukta žve-jybos įranga (pavyzdžiui, žvejojant tralais), dažniau-siai išmetama atgal per bortą. Taip elgiamasi visų pirma dėl to, kad laivuose sudėtinga laikyti tinklus (nes tokia įranga trukdo darbui laive), be to, laivo valdytojai nėra motyvuoti parvežti juos į uostą.

Situacija pasikeistų, jei žvejai būtų ekonominėmis priemonėmis skatinami išgriebtus tinklus pargabenti į uostą.

Galimybės kaupti iš jūros ištrauktą žvejybos įrangą uostuose yra praktiškai neribotos – ir jūrų valdybos, ir uostų valdybos administruojamose teritorijose gali įrengti jų priėmimo ir sandėliavimo punktus (kaip minėta apie uostus atskirus uostus pateiktoje infor-macijoje). Reikia rasti sprendimą dėl šių tinklų priė-mimo ir utilizavimo.

4.4. Galimi surinktos paskendusios žvejybos įrangos atliekų panaudojimo metodai: antrinis žaliavų perdirbimas, panaudojimas energijos gavybai

Šiuolaikiniai žvejybos įrankiai gaminami iš sintetinių pluoštų, dažniausiai naudojami poliamidų, polipropi-lenų, polietilenų ir poliesterių grupių polimerai. Ben-dras polimerinių medžiagų bruožas – puikios eks-ploatacinės savybės dėl jų mažo tankio, tvirtumo ir atsparumo korozijai bei mikroorganizmų poveikiui. Šios savybės nulėmė įvairų jų panaudojimą ir jų gamybos augimą, kuri nuo 1,3 mln. t 1950 m.

© W

WF

/ P. N

ecel

Į uostą įplaukiantis laivas privalo iš jūros ištrauktą turtą perduoti jūrų administracijos atstovui – kitaip tariant, reikiamam uosto valdybos pareigūnui.

Tiek jūrų valdybos, tiek uostų valdybos savo administruojamose teritorijose gali įrengti pamestos žvejybos įrangos priėmimo ir sandėliavimo punktus.


išaugo iki 245 mln. t 2008 m. Dar vienas polimerinių medžiagų privalumas – juos nesudėtinga perdirbti, tai ypač svarbu, nes dėl spartaus jų gamybos ir naudojimo augimo taip pat greitai didėja ir jų atliekų srautas. Šių medžiagų atliekas pagal jų susidarymo vietą galima suskirstyti į komunalines ir pramonines.

Pramoninės atliekos dažniausiai susidaro gaminant plastiko gaminius ir pakuotes, jos būna neužterštos, homogeniškos bei susidaro dideliais kiekiais.

Polimerinių medžiagų komunalinės atliekos: 80% yra pakuotėms naudoti termoplastikai, likusi dalis – epoksidinės dervos. Šios atliekos būna susimai-

šiusios su organinėmis atliekomis, stiklu, popie-riumi, metalais. Norint šias atliekas pakartotinai panaudoti, jas reikia atskirti iš bendro atliekų srauto, todėl šiai dienai vienas optimaliausių jų utilizavimo būdas yra deginimas drauge su kitomis degiomis atliekomis. 2008 m. vienam lenkui tekdavo 320 kg komunalinių atliekų, o Europos Sąjungos piliečiui – net 524 kg. Lenkijoje apie 90% šių atliekų kau-piama 1000 legalių ir 3000 nelegalių sąvartynų.

Šiuo metu taikomi šie svarbiausi polimerinių medžiagų tvarkymo metodai: antrinis panaudoji-mas, panaudojimas energijos gavybai, cheminis perdirbimas ir medžiagų perdirbimas.

© W

WF

/ P. N

ecel

Dažniausiai taikomi šie polimerinių medžiagų tvarkymo metodai: antrinis panaudojimas, panaudojimas energijos gavybai, cheminis perdirbimas ir medžiagų perdirbimas.

Panaudojimas energijos gavybai ir cheminis perdirbimas

Polimerų atliekos turi didelę energinę vertę, panašią į akmens anglies šiluminę vertę (30 MJ/kg).

Deginti polimerines atliekas drauge su komunalinė-mis atliekomis yra gana paranku, kadangi taip degi-nant atliekas nereikia papildomo kuro.

Energijos iš polimerinių medžiagų turinčių komuna-linių atliekų gavyba dažniausiai vyksta atliekų degi-nimo įmonėse ir cemento krosnyse. Europos Sąjun-gos šalyse 2005 m. vidutiniškai 40% polimerinių atliekų buvo panaudota energijos gavybai, o Švei-carijoje, Danijoje, Švedijoje ir Olandijoje – net dau-giau kaip 60%. Lenkijoje kol kas veikia viena atliekų deginimo įmonė (Varšuvoje), o bandymas pradėti atliekų deginimą Opolės cemento gamykloje jau kelerius metus vilkinamas dėl visuomenės nepasitenkinimo.

Dėl didelės polimerinių atliekų energinės vertės jie perdirbami į vadinamuosius alternatyvius degalus. Europos Sąjungos šalyse tokių degalų gamyba 2009 metais pasiekė 1 milijardą tonų per metus.


Dėl organizacinių sunkumų ir visuomenės pasiprie-šinimo atliekų deginimui, vyraujantis polimerinių atliekų tvarkymo būdas iki šiol yra sandėliavimas. Šio amžiaus pradžioje Europoje apie 65% polimeri-nių atliekų buvo gabenama į sąvartynus, o tik 25% deginama ir apie 10% atliekų buvo sunaudojama perdirbimui. Duomenų apie dabartinę padėtį Lenki-joje nėra, tačiau į sąvartynus veikiausiai patenka daugiau kaip 90% polimerinių atliekų, tarp jų – visi į uostus pristatomi žvejybos tinklai, virvės ir kita laivų įranga.

Vienas iš panaudojimo energijos gavybai būdų – tai cheminis polimerinių atliekų perdirbimas, kitaip tariant pirolizė, kuriai vykstant gaminamas vadina-mieji alternatyvūs degalai. Vertėtų išanalizuoti šios srities situaciją Lenkijoje, atsižvelgiant, viena ver-tus, į būtinybę importuoti degalus ir nuolatinį jų kainų augimą, o kita vertus – į polimerų atliekų tvarkymą.22

Praėjusio amžiaus pabaigoje patentų sistemos Len-kijoje dėka pradėjo veikti mažos privačios bendro-vės iš polimerinių atliekų gaminančios pirmines degalų frakcijas. Dėl didelės jų energetinės vertės jos buvo maišomos su nafta ir parduodamos naftos perdirbimo bendrovei „LOTOS S.A.“ priklausančiai Jaslo plastiko perdirbimo gamyklai, kur distiliuojant buvo išgaunamas benzinas ir dyzelinas. Tačiau svarbu pastebėti, kad tokia degalų gamyba yra eko-nomiškai nepelninga.

Tai buvo pelninga tik dėl taikomų skatinimo priemo-nių – atleidimo nuo akcizo mokesčio pagal 2004 m. balandžio 26 d. Lenkijos finansų ministro įsakymą (2004 metų Lenkijos oficialusis leidinys (Dz. U.) Nr. 97, poz. 966). Benzino atveju tai sudarė 180 zlotų 2004 m., 144 zlotų 2005 m., 90 zlotų 2006 m. sausį, 144 zlotų iki 2006 m. pabaigos, o dyzelino atveju – 300 zlotų 2004 m., 240 zlotų 2005 m., 150 zlotų 2006 m. sausį ir 240 zlotų iki 2006 m. pabaigos. Nuo 2007 m. sausio 1 d. visa tai tapo nerentabilu dėl panaikintų akcizo lengvatų (2006 metų Lenkijos oficialusis leidinys (Dz. U.) Nr. 16, poz. 120), o Aplinkos ministerija reikiamu metu nenumatė tin-kamos kompensacijų sistemos (2001 m. Lenkijos oficialusis leidinys (Dz. U.) Nr. 63, poz. 639). Svarbiausias klausimas, kodėl šios akcizo lengvatos

22 4.4 punkte pateikta informacija paimta iš publikacijos: Kijeński J, i inn. Odzysk i recykling materiałów polimerowych. Wydawnictwo Naukowe PWN, Warszawa (Varšuva), 2012 m.

buvo panaikintos; kaip nurodoma 2004 m. balan-džio 26 d. Finansų ministerijos įsakymu:

1) dyzelino sudėtyje turėjo būti ne mažiau kaip 10% komponento, gauto perdirbant POP (atlie-kinius poliolefinus – junginius, kurie sudaro apie 70% plastiko atliekų) (17 straipsnio 2 punktas);

2) įprastinio ir bešvinio benzino sudėtyje atitinka-mai turėjo būti ne mažiau kaip 5% POP (17 straipsnio 3 punktas).

© W

WF

/ O. S

kum

iał

Vienas iš panaudojimo energijos gavybai būdų – tai cheminis polimerinių atliekų perdirbimas, kitaip tariant pirolizė, kuriai vykstant gaminamas vadinamieji alternatyvūs degalai.


Pagal cituojamą įstatymą, norint gauti atleidimą nuo akcizo, pakako variklinių degalų komponavimo (vadinamojo maišymo) proceso metu į naftos per-dirbimo įmonėje gaminamus įprastinius degalus (benziną, dyzeliną) pridėti ne mažiau kaip 5–10% iš polimerinių atliekų išskirtų frakcijų. Galimybė mai-šyti įprastinius degalus su iš polimerinių atliekų išskirtomis frakcijomis padidino tokios gamybos efektyvumą – iš žibalo buvo gaminami didesnės vertės degalai, tuo pačiu sunaudojant atliekas. Nuo 2007 m. sausio 1 d. ši veikla sustojo.

Stodama į ES Lenkija įsipareigojo iki 2014 m. per-dirbti 60% atliekų. 2009 m. grįžtamasis perdirbimas sudarė maždaug 5%. Jeigu minėta sąlyga nebus įvykdyta, už kiekvieną trūkstamą procentą Lenkija mokės 200 000 eurų dydžio baudą per metus. Iki 2014 Lenkijoje pakuočių atliekų grąžinamojo perdir-bimo lygis turi pakilti iki 55%. Manoma, kad iki tų metų polimerinių medžiagų pakuočių grąžinamojo perdirbimo lygis sieks vos 25%, tad pasiekti bendrą 55% rezultatą gali būti neįmanoma. Šis tikslas gali būti pasiektas tik statant atliekų deginimo gamyklas.

Dėl ne visiškai apgalvotos organizacinės – teisinės sistemos, pagrįstos akcizų lengvatų mažinimu buvo sužlugdyta iniciatyva iš apačios – vykdyti atliekinių poliolefinų (POP) perdirbimą, kurio metu būtų gau-nami aukštos kokybės degalai. Viena vertus, pradėjus įgyvendinti programą „3x20%“ (po 20%:

© WWF / W. Wójtowicz

Stodama į ES Lenkija įsipareigojo iki 2014 m. perdirbti 60% atliekų.

energijos vartojimo mažinimas, šiltnamio dujų, įskaitant CO2, emisijos mažinimas ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas), ieškoma naujų „švarios“ anglies technologijų, tačiau, kita vertus, neapgalvotai buvo priverstos bankrutuoti firmos, kurios vertėsi pažangiu cheminiu grįžtamuoju perdirbimu.

Todėl vertėtų atkreipti dėmesį ir apsvarstyti kitas technologines koncepcijas, kurias būtų galima panaudoti atgaivinant iniciatyvą iš apačios, kuri šioje srityje Lenkijoje buvo kilusi 2002–2006 m. – t.y. degalų iš atliekinių poliolefinų (POP) gamybos galimybę. Viena perspektyviausių alternatyvų – pirolizė.


Ieškant per šį projektą surinktos žvejybos įrangos utilizavimo galimybių buvo susisiekta su Ščecino cheminės technologijos ir inžinerijos fakulteto Poli-merų institutu bei keliomis Lenkijos įmonėmis, besi-verčiančiomis atliekų tvarkymu (pavyzdžiui, su „Eko-Vita“ iš Žemutinio Bžego, „Eko-Green“ iš Poz-nanės, PMS Bartnicki iš Varšuvos). Perspektyviau-sias bendradarbiavimas buvo su firma „Dagas“ iš Varkos. Ši firma turi savo gumos ir polimerų atliekų pirolizės sistemą ir sutiko priimti dalį surinktos žve-jybos įrangos eksperimentiniam perdirbimui. Maž-daug 35 kg tinklų, kuriuos iš jūros ištraukė Sienos apsaugos tarnyba, buvo paimta iš Dzivnuvos uosto

Medžiagų grįžtamasis perdirbimas

Medžiagų (mechaninis) grįžtamasis perdirbimas pagrįstas polimerų atliekų valymu ir jų perdirbimu į naujus produktus. Šis procesas vyksta sėkmingai, jeigu naudojamos švarios ir vienalytės polimerinių medžiagų atliekos. Iš jūros ištrauktai žvejybos įran-gai utilizuoti šis metodas netinka, nes joje dažnai būna organinių teršalų; be to jie nėra chemiškai ir fiziškai vienalyčiai (juose panaudoti įvairių medžiagų deriniai, plieniniai lynai, metaliniai elementai).

© L

ithua

nian

Fun

d fo

r Nat

ure

Būtų tikslinga ir pageidautina įrengti tokias sistemas kai kuriuose žvejybos uostuose,

valdybos ir pristatyta į Varkos įmonę šių metų vasa-rio pradžioje. Dėl žemos oro temperatūros pirolizės sistemos eksploatavimas buvo laikinai sustabdytas. Tačiau susitarta, kad ją vėl paleidus Pasaulio gam-tos fondo atstovybė Lenkijoje (WWF Polska) gaus eksperimento rezultatus. Kadangi firma „Dagas“ taip pat projektuoja ir gamina pirolizės sistemas, būtų tikslinga ir pageidautina įrengti tokias sistemas kai kuriuose žvejybos uostuose. Firmos „Dagas“ gaminamos pirolizės sistemos veikimo schemą galima rasti interneto adresu: http://prima-warka.home.pl/fum/Piroliza.pdf arba http://prima-warka.home.pl/fum/Pyrolysis.pdf.


5. Prarastos žvejybos įrangos surinkimo veiklos finansavimo galimybės ateityje

5.1. Veiksmų vykdymo kaštai ir jų racionalizavimo kryptys

Darbų, susijusių su dugne esančių arba už įvairaus pobūdžio kliuvinių (laivų nuolaužų, akmenų, hidro-techninių konstrukcijų likučių ir pan.) užkibusių žvejybos tinklų traukimui iš jūros, priklausomai nuo veiklos lėšų poreikis labai skiriasi. Tai susiję su įvai-rių techninių priemonių (laivų, pagalbinių valčių, ROV aparatų, specializuota tinklų traukimo įrangos“) ir žmogiškųjų išteklių (laivų įgulų, narų, ROV aparatų operatorių) poreikiu.

Daugiausia kaštų tenka žvejybos laivų nuomai (veiksmų jūroje metu jie visiškai nežvejoja). Paly-ginti nedideli kaštai (turint omenyje laivo dydį ir jo įrangą) buvo darbų metu su tiriamuoju – mokomuoju laivu, kadangi tuo pačiu metu grupė studentų atliko įprastinę praktiką jūroje.

Tačiau, remiantis 2011 ir 2012 m. projektų įgyvendi-nimo patirtimi, galima pateikti rekomendacijas, kaip racionalizuoti būsimų pamestos žvejybos įrangos surinkimo veiksmų kaštus:

• svarbu pasirūpinti geresniu ir efektyvesniu tinklų traukimo iš jūros veiklų organizavimu, iš anksto numatant konkrečius nuskendusius laivus (pagal apžiūros ROV aparatų rezultatus) ir tiks-liai nustatant jų buvimo vietą. Ieškant vertikaliai statomų tinklų, jų didžiausio „susitelkimo“ rajo-nus galima nustatyti tokia įranga žvejojančių laivų įgulų apklausų duomenimis, taip pat (tai pabrėžia Lenkijos ir Lietuvos narai) atsižvelgiant į tuose rajonuose rekreaciniu nardymu užsii-mančių narų rekomendacijas;

• prieš pradedant pamestos žvejybos įrangos paieškas pirmą kartą tokiose veiklose dalyvau-jančių laivų įgulos turi būti išsamiai ir visapusiš-kai apmokytos. Ypač svarbu apmokyti žvejus, kurie operacijų metu dirbs specialia dugno „šukavimui“ skirta įranga;

• į veiklas prie nuskendusių laivų įtraukti patirties jau turinčius narus;

• optimaliai išnaudojanti meteorologines sąlygas (vėjo ir srovės kryptį, vandens skaidrumą).

© W

WF

/ A. K

asso

lik


5.2. Galimybės finansuoti iš Europos Sąjungos lėšų

Šiuo metu įgyvendinamos Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. veiksmų programos 3 prioritetinės krypties – Bendro intereso priemonės 3.2. punkte – Kolektyviniai veiksmai išvardytos ben-drojo intereso priemonės tarp kurių pateikta:

• iš vandens telkinių dugno ištraukti pamestas žvejybos priemones.

Paramą pagal šią priemonę gali gauti žuvininkystės sektoriaus interesams atstovaujantys privatūs ar viešieji juridiniai asmenys, nevyriausybinės organi-zacijos. Viešasis finansinis įnašas sudaro 100% visos investicijos, iš kurių 75% finansuoti tinkamos visumos skiriama iš Europos žuvininkystės fondo. Tačiau reikia pabrėžti, kad šios procedūros yra komplikuotos, o ankstesni Pasaulio gamtos fondo atstovybės Lenkijoje (WWF Polska) bandymai gauti dalinį finansavimą nebuvo sėkmingi.

Taip pat galima teikti paraiškas dėl paramos pamestos žvejybos įrangos surinkimo iš jūros ir pagal 3, ir pagal 4 prioritetinę kryptį „Tvari žuvinin-kystės regionų plėtra“ per vietines žvejų asociaci-jas. Pavyzdžiui, aktyviai veikianti Kolobžego žuvi-ninkystės vietos veiklos grupė savo strategijoje numato investicijų skyrimą žvejybos turizmui, aplin-kosaugos ir tvariosios plėtros skatinimui bei aktyviai gamtos apsaugai ir aplinkosauginio sąmoningumo ugdymui. Ataskaitos autorius gavo šios vietos veiklos grupės patikinimą dėl pagalbos vykdant pamestos žvejybos įrangos surinkimo iš jūros dugno ateityje.

5.3. Finansavimo iš kitų šaltinių galimybės

Be Europos Sąjungos fondų, tolesni pamestos žve-jybos įrangos surinkimo darbai gali būti finansuo-jami ir iš nacionalinių aplinkos apsaugos fondų. Tačiau reikia pabrėžti, kad paraiškų pateikimo procedūros yra komplikuotos, o ankstesni Ščecino Jūrų akademijos bandymai Lenkijoje gauti dalinį finansavimą iš Nacionalinio gamtos apsaugos fondo pamestos žvejybos įrangos surinkimui su laivu „Nawigator XXI“ nebuvo sėkmingi.

Be valstybinių fondų, tolesni darbai gali būti finan-suojami pagal kasmetines paraiškas iki 2014 m.

Norvegijos ir EEE fondai 2013 m. finansuoja šias programas:

• biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos;

• aplinkos stebėsenos ir kontrolinių veiksmų stiprinimo;

• nevyriausybinių organizacijų fondų;

Įdomių tolesnių veiksmų finansavimo galimybių siūlo programą „BONUS – Science for a better future of the Baltic Sea Region“, kurio tyrimų strate-gija, be kitų sričių, aprėpia „Natural and human – induced changes in catchment land …“. Tačiau paraiškų 2013 m. priėmimas baigėsi 2013 m. vasario 14 d.

Galimybių iš dalies finansuoti tokius darbus turi ir aukštosios mokyklos (ankstesniais metais Ščecino jūrų akademija iš dalies finansavo darbus), taip pat nevyriausybinės organizacijos bei aplinkosauginiai fondai.

© WWF / A. Kassolik


6. Išvados ir rekomendacijos

2011–2012 m. atlikti tyrimai, skirti jūroje prarastiems žvejybos įrankiams ir galimybėms juos pašalinti, utilizuoti ir perdirbti, daugeliu aspektų aiškiai parodė šios problemos aktualumą, sudėtingumą bei svarbą. Apibendrinant iki šiol atliktus veiksmus svarbu pabrėžti, kad:

1. Pamesta žvejybos įranga daro neigiamą poveikį jūros ištekliams, visų pirma ichtiofaunai.

Ir literatūros apžvalga, ir projekto veiklų rezulta-tai atskleidė žymų, tačiau sudėtingai ekonomi-niu ir aplinkosauginiu atžvilgiu įvertinamą tokios įrangos poveikį verslinių žuvų rūšių, visų pirma menkių ir plekšnių, mirtingumui.

2. Būtina tęsti šias programas ir plėsti jų apimtis, siekiant išvalyti Baltijos jūrą nuo joje esančios pamestos žvejybos įrangos, kadangi ši veikla turi realų, konkretų ir išmatuojamą poveikį aplin-kai bei gamtos išteklių apsaugai.

3. Lenkijos ir Lietuvos žvejų (ateityje ir kitų Baltijos valstybių žvejų) dalyvavimas yra esminis sėkmės garantas, vykdant pamestos žvejybos įrangos surinkimo darbus;

4 Lenkijos laivų dalyvavimas 2012 m. pamestos žvejybos įrangos surinkimo darbuose parodė ir tų laivų savininkų, ir jų įgulų įsitraukimą bei didžiulį visos žvejų bendruomenės susidomė-jimą. Daugelis savininkų siūlė savo pagalbą vykdant projekto veiklas. Bandomųjų projektų įgyvendinimas be jokios abejonės turėjo įtakos didinant žvejų aplinkosauginį sąmoningumą.

4. Šiuo metu nėra jokių priemonių, kurios skatintų žvejus iš jūros parvežti surinktą žvejybos įrangą. Šioje srityje, bendradarbiaujant su žve-jais ir kitų šalių atstovais, būtina parengti veiks-mingus sprendimus ir numatyti efektyvias priemones.

Šioje ataskaitoje aprašyta dažna žvejų praktika, kai žvejybos metu ištraukta pamesta žvejybos įranga išmetama atgal į jūrą. Tokia praktika turi būti kuo greičiau sustabdyta, numatant žvejams kompensacijas už šių tinklų pristatymą į uostą. Apie šią problemą reikia kalbėti ir visomis

įmanomomis priemonėmis siekti, kad žvejybos sektorių administruojanti institucija ją išspręstų (nacionaliniu ir Europos lygiu).

5. Šiuo metu nėra kompleksinių sprendimų, užti-krinančių iš jūros surinktos žvejybos įrangos priėmimą ir perdirbimą. Reikia imtis visų prie-monių, kad šioje srityje būtų priimti veiksmingi sprendimai.

© W

WF

/ P. N

ecel

Būtina tęsti šias programas ir plėsti jų apimtis, siekiant išvalyti Baltijos jūrą nuo joje esančios pamestos žvejybos įrangos, kadangi ši veikla turi realų, konkretų ir išmatuojamą poveikį aplinkai bei gamtos išteklių apsaugai.


Ataskaitoje aprašoma dabartinė praktika, kai surinkta įranga išmetama legaliuose ir nelega-liuose sąvartynuose – tai vertingų žaliavų švais-tymas. Turint omenyje Lenkijai gresiančias didžiules baudas už įsipareigojimų Europos Sąjungai atliekų tvarkymo srityje nevykdymą, informacija apie šią problemą turi būti vieši-nama, o vyriausybę (Aplinkos ministeriją, Žemės ūkio ministeriją, Susisiekimo ministeriją) būtina raginti ją išspręsti.

6. Lemiamos reikšmės turi įgytos patirties pritaiky-mas organizuojant ir įgyvendinant būsimus pamestos žvejybos įrangos surinkimo darbus.

2012 m. vykdytos veiklos parodė, kad Lenkijos ir Lietuvos žvejai turi keistis patirtimi ir glau-džiau bendradarbiauti (pavyzdžiui, pritaikant Lietuvos patirtį naudojant šoninį skenavimo sonarą tinklų buvimo vietoms nustatyti bei Len-kijos patirtį – konstruojant ir naudojant dugno „šukavimo“ įrangą). Tai aktualu ir narų komandoms.

7. Į pamestos žvejybos įrangos surinkimo veiklas būtina įtraukti ir kitas Baltijos valstybes. Baltijos jūra yra prie jos gyvenančių tautų bendras turtas, ir saugoti ją turime bendromis jėgomis.

© WWF / D. Bógdał


Į pamestos žvejybos įrangos surinkimo veiklas būtina įtraukti ir kitas Baltijos valstybes. Baltijos jūra yra prie jos gyvenančių tautų bendras turtas, ir saugoti ją turime bendromis jėgomis.

© W

WF

/ O. S

kum

iał


Laiv

o bo

rto

num

eris

arb

a pa

vadi

nim

asIš

trau

kim

o da

taG

eogr

afin

ė pa

dėtis

arb

a žv

ejyb

os

kvad

rato

žen

klas

Išgr

iebt

ų žv

ejyb

os įr

anki

ų pa

ram

etra

iIš

trau

ktuo

se

tinkl

uose

rast

ų

žuvų

mas

ė [k

g]Žu

vų rū

šys

Kitų

org

aniz

mų

rū

šys

Past

abos

Žvej

ybos

įran

kių

rūši

sA

kuči

ų

dydi

s [m

m]

Mas

ė

[kg]

KO

Ł-11

1

18.0

6.20

1254

°19’

300”

N

15°

28’6

00” E

verti

kalia

i sta

tom

i tin

klai

5580

6pl

ekšn

ės, m

enkė

skr

iauk

lės

–20

.06.

2012

54°3

2’10

0” N

1

5°10

’300

” Eve

rtika

liai s

tato

mi t

inkl

ai52

,530

020

plek

šnės

, men

kės

kria

uklė

s–

20.0

6.20

1254

°32’

100”

N

15°

10’3

00” E

pela

gini

s tra

las

2520

0–

–kr

iauk

lės

–21

.06.

.201

254

°32’

100”

N

15°

10’3

00” E

verti

kalia

i sta

tom

i tin

klai

52,5

120

5pl

ekšn

ės, m

enkė

skr

iauk

lės,

ant

ys–

29.0

6.20

1254

°33’

000”

N

15°

10’4

00” E

verti

kalia

i sta

tom

i tin

klai

6060

030

plek

šnės

, men

kės

kria

uklė

s, 3

ant

ys–

04.0

7.20

1254

°15’

164”

N

15°

34’8

90” E

verti

kalia

i sta

tom

i tin

klai

5515

––

kria

uklė

s–

05.0

7.20

1254

°16’

675”

N

15°

28’4

98” E

verti

kalia

i sta

tom

i tin

klai

130

955

plek

šnia

žuvė

skr

iauk

lės

–05

.07.

2012

54°1

6’79

0” N

1

5°28

’850

” Edu

gnin

is tr

alas

5030

––

kria

uklė

s–

11.0

7.20

1254

°16’

700”

N

15°

27’8

00” E

verti

kalia

i sta

tom

i tin

klai

130

210

10pl

ekšn

iažu

vės

––

24.0

7.20

1254

°16’

700”

N

15°

28’8

50” E

verti

kalia

i sta

tom

i tin

klai

5515

0–

–kr

iauk

lės

–26

.07.

2012

54°1

7’20

0” N

1

5°22

’800

” Eve

rtika

liai s

tato

mi t

inkl

ai55

200

––

mid

ijos,

kril

iai

–27

.07.

2012

54°1

7’20

0” N

1

5°29

’800

” Eve

rtika

liai s

tato

mi t

inkl

ai55

150

5up

inės

ple

kšnė

s–

–31

.07.

2012

54°1

7’80

0” N

1

5°20

’000

” Eve

rtika

liai s

tato

mi t

inkl

ai55

350

––

kria

uklė

s–

01.0

8.20

1254

°21’

072”

N

15°

20’3

00” E

verti

kalia

i sta

tom

i tin

klai

5540

010

upin

ės p

lekš

nės

––

03.0

8.20

1254

°29’

950”

N

15°

14’3

79” E

trauk

iam

ieji

tinkl

ai24

80–

–kr

iauk

lės

–04

.08.

2012

F-4

verti

kalia

i sta

tom

i tin

klai

6065

0–

–kr

iauk

lės

–10

.08.

2012

G-3

trauk

iam

ieji

tinkl

ai20

150

––

kria

uklė

s–

12.0

8.20

12G

-3tra

ukia

mie

ji tin

klai

2020

0–

–kr

iauk

lės

–13

.08.

2012

G-3

trauk

iam

ieji

tinkl

ai10

020

0–

–kr

iauk

lės

–16

.08.

2012

H-4

verti

kalia

i sta

tom

i tin

klai

6526

05

plek

šnės

––

16.0

8.20

12G

-4tra

ukia

mie

ji tin

klai

5040

0–

–kr

iauk

lės

–17

.08.

2012

G-4

trauk

iam

ieji

tinkl

ai40

540

––

kria

uklė

s–

18.0

8.20

12F-

4ve

rtika

liai s

tato

mi t

inkl

ai60

150

3pl

ekšn

ės–

–20

.08.

2012

F-4

verti

kalia

i sta

tom

i tin

klai

6025

04

plek

šnės

––

21.0

8.20

12F-

4ve

rtika

liai s

tato

mi t

inkl

ai60

200

2pl

ekšn

ės–

–24

.08.

2012

G-4

trauk

iam

ieji

tinkl

ai20

290

––

kria

uklė

s–

25.0

8.20

12G

-4tra

ukia

mie

ji tin

klai

3033

0–

–kr

iauk

lės

–26

.08.

2012

G-4

trauk

iam

ieji

tinkl

ai20

60–

–kr

iauk

lės

–28

.08.

2012

G-4

trauk

iam

ieji

tinkl

ai50

240

––

kria

uklė

s–

29.0

8.20

12H

-4ve

rtika

liai s

tato

mi t

inkl

ai60

300

––

kria

uklė

s–

30.0

8.20

12j-

5tra

ukia

mie

ji tin

klai

5033

0–

–kr

iauk

lės

–30

.08.

2012

j-5

verti

kalia

i sta

tom

i tin

klai

6012

0–

–kr

iauk

lės

–31

.08.

2012

j-5

trauk

iam

ieji

tinkl

ai i

liny

500

––

––

WŁA

-11*

10.0

7.20

1254

°53’

800”

N

018

°04’

450”

Eve

rtika

liai s

tato

mi t

inkl

ai50

110

––

kria

uklė

s–

11.0

7.20

1254

°46’

200”

N

018

°38’

500”

Eši

ukšl

ės–

23–

––

–12

.07.

2012

54°

58’ N

0

18°

35’ E

siza

linės

virv

ėsÆ

20

120

––

kria

uklė

s–

12.0

7.20

1254

° 56

’ N

018

° 34

’ Etin

klai

130

40–

–kr

iauk

lės

–14

.07.

2012

54°

57’ N

0

18°

35’ E

verti

kalia

i sta

tom

i tin

klai

110

150

––

kria

uklė

s–

14.0

7.20

1254

° 57

’ N

018

° 35

’ Erit

ės_

40–

–kr

iauk

lės

–14

.07.

2012

54°

57’ N

0

18°

35’ E

tralo

dal

ys10

010

0–

–kr

iauk

lės

–14

.07.

2012

54°

57’ N

0

18°

35’ E

plie

nini

ai ly

nai

Æ12

50–

–kr

iauk

lės

–

2 Le

ntel

ė I

nfor

mac

ija a

pie

jūro

s du

gno

valy

mo

darb

ų ap

imtis

ir re

zulta

tus


KO

Ł-43

29.0

7.20

1254

°13’

800”

N

15°

54’5

00” E

verti

kalia

i sta

tom

i tin

klai

–75

–pl

ekšn

ės–

–29

.07.

2012

54°1

3’80

0” N

1

5°22

’550

” Eve

rtika

liai s

tato

mi t

inkl

ai, v

irvės

–80

–pl

ekšn

ės–

–05

.08.

2012

54°3

4’51

3” N

1

5°07

’929

” Eve

rtika

liai s

tato

mi t

inkl

ai, k

ablia

i–

160

––

––

05.0

8.20

1254

°32’

400”

N

15°

13’5

30” E

trauk

iam

asis

tink

las

–20

–žu

vų s

kele

tai

––

12.0

8.20

1254

°30’

690”

N

15°

06’2

88” E

verti

kalia

i sta

tom

i tin

klai

–45

––

––

12.0

8.20

1254

°31’

511”

N

15°

05’7

17” E

verti

kalia

i sta

tom

i tin

klai

–65

–pl

ekšn

ės, m

enkė

s–

–12

.08.

2012

54°3

0’56

0” N

1

5°15

’850

” Etra

lų m

edži

aga

–15

––

––

12.0

8.20

1254

°29’

600”

N

15°

19’2

50” E

verti

kalia

i sta

tom

i tin

klai

–75

––

kria

uklė

s–

13.0

8.20

1254

°14’

500”

N

15°

43’4

00” E

verti

kalia

i sta

tom

i tin

klai

–30

––

anty

s–

13.0

8.20

1254

°15’

745”

N

15°

27’4

95” E

trauk

iam

asis

tink

las

–12

0–

––

–17

.08.

2012

54°2

4’10

0” N

1

5°43

’210

” Eve

rtika

liai s

tato

mi t

inkl

ai–

8–

plek

šnės

––

17.0

8.20

1254

°24’

700”

N

15°

44’3

70” E

verti

kalia

i sta

tom

i tin

klai

–47

–pl

ekšn

ės–

–17

.08.

2012

54°2

5’13

0” N

1

5°46

’330

” Eve

rtika

liai s

tato

mi t

inkl

ai, t

ralo

virv

ė–

65–

––

–17

.08.

2012

54°2

5’80

0” N

1

5°46

’032

” Eve

rtika

liai s

tato

mi t

inkl

ai–

11–

––

–17

.08.

2012

54°2

4’67

0” N

1

5°48

’500

” Eve

rtika

liai s

tato

mi t

inkl

ai–

23–

žuvų

ske

leta

i–

–19

.08.

2012

54°3

0’18

0” N

1

5°10

’160

” Eve

rtika

liai s

tato

mi t

inkl

ai–

15–

––

–19

.08.

2012

54°3

1’04

0” N

1

5°10

’269

” Etra

ukia

mas

is ti

nkla

s–

45–

–kr

iauk

lės

–19

.08.

2012

54°3

1’21

0” N

1

5°09

’928

” Eve

rtika

liai s

tato

mi t

inkl

ai–

18–

––

–19

.08.

2012

54°3

2’06

1” N

1

5°10

’460

” Eve

rtika

liai s

tato

mi t

inkl

ai–

24–

plek

šnės

––

19.0

8.20

1254

°30’

900”

N

15°

10’6

30” E

verti

kalia

i sta

tom

i tin

klai

–13

0–

––

–19

.08.

2012

54°2

1’55

0” N

1

5°22

’111

” Eve

rtika

liai s

tato

mi t

inkl

ai–

70–

––

–19

.08.

2012

54°2

2’65

0” N

1

5°25

’320

” Etra

ukia

mas

is ti

nkla

s–

190

––

––

21.0

8.20

1254

°29’

100”

N

15°

48’8

50” E

verti

kalia

i sta

tom

i tin

klai

–15

–m

enkė

s–

–21

.08.

2012

54°2

2’35

0” N

1

5°52

’300

” Eve

rtika

liai s

tato

mi t

inkl

ai–

10–

––

–21

.08.

2012

54°2

4’40

0” N

1

5°51

’800

” Eve

rtika

liai s

tato

mi t

inkl

ai–

45–

plek

šnės

, men

kės

––

21.0

8.20

1254

°25’

500”

N

15°

53’6

60” E

verti

kalia

i sta

tom

i tin

klai

–50

––

––

21.0

8.20

1254

°23’

400”

N

15°

50’6

14” E

verti

kalia

i sta

tom

i tin

klai

–35

––

––

21.0

8.20

1254

°20’

900”

N

15°

47’2

10” E

verti

kalia

i sta

tom

i tin

klai

–40

––

––

25.0

8.20

1254

°29’

900”

N

15°

29’9

00” E

verti

kalia

i sta

tom

i tin

klai

–20

–pl

ekšn

ės–

–25

.08.

2012

54°3

0’83

0” N

1

5°20

’170

” Eve

rtika

liai s

tato

mi t

inkl

ai–

30–

––

–25

.08.

2012

54°3

1’95

0” N

1

5°19

’250

” Etra

ukia

mas

is ti

nkla

s–

60–

––

–25

.08.

2012

54°3

2’48

0” N

1

5°22

’100

” Eve

rtika

liai s

tato

mi t

inkl

ai–

70–

plek

šnės

––

25.0

8.20

1254

°29’

830”

N

15°

20’9

55” E

trauk

iam

asis

tink

las

–10

––

––

25.0

8.20

1254

°28’

100”

N

15°

25’6

00” E

verti

kalia

i sta

tom

i tin

klai

–15

––

––

25.0

8.20

1254

°27’

320”

N

15°

26’1

00” E

trauk

iam

asis

tink

las

–11

5–

men

kės

––

KO

Ł-40

22.0

7.20

1254

°19’

800”

N

015

°33’

800”

Eve

rtika

liai s

tato

mi t

inkl

ai10

580

pavi

enės

gyv

osup

inės

ple

kšnė

skr

iauk

lės

–

24.0

7.20

1254

°30’

750”

N

015

°17’

040”

Etra

ukia

mas

is ti

nkla

s10

535

020

kg

upin

ės p

lekš

nės,

jūrin

ės p

lekš

nės,

m

ažos

men

kės

kria

uklė

s–

29.0

7.20

1254

°31’

750”

N

015

°16’

500”

Etra

ukia

mas

is tin

klas,

ver

tikal

iai s

tato

mi t

inkla

i–

280

––

pavi

enės

vėg

ėlės

–01

.08.

2012

54°3

3’27

6” N

0

15°1

2’21

0” E

pela

gini

s tin

klas

su

mai

šu28

2000

––

kria

uklė

s–

03.0

8.20

1254

°30’

032”

N

015

°14’

635”

Eve

rtika

liai s

tato

mi t

inkl

ai10

5–18

011

05

kgup

inės

ple

kšnė

skr

iauk

lės

–03

.08.

2012

54°3

0’28

0” N

0

15°1

5’54

4” E

mai

šas

men

kėm

s10

570

––

kria

uklė

s–

04.0

8.20

1254

°31’

563”

N

015

°12’

832”

Eve

rtika

liai s

tato

mi t

inkl

ai10

580

keli

vien

etai

ple

kšni

ažuv

iųup

inės

ple

kšnė

s, jū

rinės

ple

kšnė

skr

iauk

lės

–12

.08.

2012

54°3

1’40

” N

015

°05’

96” E

verti

kalia

i sta

tom

i tin

klai

–80

pavi

enės

žuv

ysup

inės

ple

kšnė

s, m

enkė

s–

–12

.08.

2012

54°3

0’31

5” N

0

15°0

8’82

” Eve

rtika

liai s

tato

mi t

inkl

ai–

40–

––

–16

.08.

2012

54°3

0’70

” N

015

°09’

14” E

verti

kalia

i sta

tom

i tin

klai

–35

0–

žuvų

ske

leta

i–

–16

.08.

2012

54°3

0’15

” N

015

°13’

90” E

plie

nini

s ly

nas

ir gu

min

ė at

ram

a–

100

––

––

Rom

asté

27.0

7–29

.08

i 12.

10.2

012

––

–25

028

8 kg

––

–

Nusk

endu

sių la

ivų

valym

as –

PL

27.0

7–13

.08.

2012

––

–17

60–

––

–

Nusk

endu

sių la

ivų

valym

as –

LT

27.0

7–13

.08.

2012

––

–10

66–

––

–

* Be

to, l

iepo

s 5 –

9 d

ieno

mis

WŁA

– 1

1 at

liko

8 op

erac

ijas p

aieš

kos a

greg

atu.

Tai

buv

o m

okom

osio

s – d

iegi

amos

ios o

pera

cijo

s – iš

grei

bta

tik la

bai m

aži „

tinkl

ų šm

ėklų

“ ki

ekia

i.

©1986 P

andos simbolis, W

WF – P

asaulio gamtos fondas (anksčiau P

asaulio laukinės gamtos fondas) ®

“WW

F” ir “living planet” yra WW

F registruoti prekiniai ženklai

Esame čia tam?Kad sustabdytume mūsų planetos gamtos nykimą ir kurtume harmoningą žmogaus bei gamtos ateitį.

PERDIRBTAS

Documents

PAMESTOS ŽVEJYBOS ĮRANGOS SURINKIMAS BALTIJOS JŪROJEawsassets.wwfpl.panda.org/downloads/ghost_net_lt_final.pdf · Pagal kontraktą laivo dešiniajame borte buvo papil-domai įrengtas