Šeimai, ieŠkantiems bendraminčių ir paguodos

2018 m. vasario 1–7 d., Nr. 5 (1394) Savaitraštis leidžiamas nuo 1990 m. spalio mėn. Kaina 0,66 Eur

Paliatyvioji pagalba Lietuvoje – apverktinos būklės

Šiame numeryje: Pelynas – naudinga vaistažolė ......................................................... 4 psl.

Siūloma taikyti „Sodros“ įmokų „grindų“ išimtis ................. 5 psl.

Iki 2020 metų vasarą Japonijoje vyksiančių parolimpinių žaidynių – dar gerų pora metų, tačiau Lietuvos parolimpi-nis komitetas (LPOK) išsikėlė ambicingą tikslą – į Tokijuje vyksiančias planetos pirmenybes išsiųsti 17 sportininkų. Kad šie siekiai neliktų tik skambiais žodžiais, jau šiandien reikia sutelkti visas jėgas ir imti rimtai ruoštis – vykti į treniruo-čių stovyklas, dalyvauti varžybose. Deja, pasak LPOK prezi-dento Mindaugo Biliaus, tam gali sutrukdyti Kūno kultūros ir sporto departamento pradėta reforma.

Integracijos keliu

Skuteris LEO

www.NeigaliojoVezimelis.ltNemokmas tel. 8 800 00899

Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospise Vilniuje ligoniais rūpinasi gydytojai, psichologai, dvasininkai, sociali-niai darbuotojai ir savanoriai.

Vasario 4-oji – Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Tik-riausiai nė vienos šeimos nėra aplenkusi ši sunki li-ga. Ne visuomet ją pavyks-ta išgydyti. Šeimai, kuri turi slaugyti nepagydomą ligonį, tenka didžiulė naš-ta. Deja, valstybės pagalba atsidūrus tokioje padėtyje yra apverktinos būklės, įsi-tikinęs pagalbos onkologi-niams ligoniams asociaci-jos POLA prezidentas Ša-rūnas Narbutas.

Tolerancijos link

Mindaugas Bilius.

Padeda nepagydomiems ligoniams

Šeimos gydytojui informa­vus, kad prie Vilniaus Centro po­liklinikos prisirašiusiam pacien­tui reikia paliatyvios pagalbos, jį namuose aplanko Slaugos, palia­tyviosios medicinos ir socia linių paslaugų klinikos specialistų komanda. Ją sudaro paliatyvio­sios pagalbos gydytojas, slaugy­tojas ir socialinis darbuotojas. Įvertinus situaciją, pasitarus su artimaisiais sudaromas pagal­bos ligoniui planas, paskiriami reikiami vaistai ir procedūros, aptariamas techninės pagalbos priemonių poreikis. Šie specia­listai periodiškai lanko sergan­tįjį namuose, palaipsniui įtrau­kiami ir kiti darbuotojai: slau­gytojo padėjėjas, psichologas.

Centro poliklinikos Slaugos, pa­liatyviosios medicinos ir socia­linių paslaugų klinikos vedėjo Mariaus Čiurlionio teigimu, pa­cientas lankomas atsižvelgiant į poreikį ir ligos būklę – nuo 1, 2 iki 10 kartų per savaitę, prirei­kus namuose atliekami įvairūs tyrimai. „Turime galimybę dau­giau ar mažiau užtikrinti mak­simalią pagalbą“, – sako gydyto­jas. Pasak M. Čiurlionio, slaugos paslaugų savo namuose sulau­kia 2,5 tūkst. pacientų per me­tus, 175 iš jų teikiama paliaty­vioji pagalba.

Pasak Slaugos, paliatyvio­sios medicinos ir socialinių pas­laugų klinikos vedėjo, didžiau­sia problema ta, kad visuome­nė, pacientai, kurių diagnozė atitinka paliatyviąją būklę, ne­žino, kad gali gauti nemokamą ambulatorinę pagalbą namuo­se. Dauguma žmonių apskritai nežino, kas ta paliatyvioji pa­galba, kuo ji ypatinga ir kodėl reikalinga. Tokių paslaugų pri­sireikia tada, kai pacientas ser­ga pavojinga gyvybei, nepagy­doma, progresuojančia liga ir kai nebegali padėti joks gydy­mas. Paliatyvioji medicininė pa­galba yra orientuota į skausmo ir kitų ligos sukeltų simptomų slopinimą, mažinimą, kontrolę, psichologinę ir dvasinę paramą tiek pačiam ligoniui, tiek jo ar­timiesiems, kad žmogaus išėji­mas iš šio pasaulio būtų orus, neskausmingas, ramus. Pasak M. Čiurlionio, Centro poliklinika

vienintelė sostinėje savo pacien­tams užtikrina tokią pagalbą.

Tiesa, kompleksinę paliaty­viąją pagalbą onkologiniams li­goniams namuose taip pat tei­kia Vilniaus palaimintojo kuni­go Mykolo Sopočkos hospisas. Be to, 14 lovų yra stacionare, ruošiamasi statyti priestatą, kur bus slaugomi onkologinė­mis ligomis sergantys vaikai. Hospiso personalas sako jau­čiantis didžiulį tokių paslaugų poreikį – onkologinių pacientų vis daugėja, liga jaunėja. Taigi ir pagalbos reikia vis daugiau. Šei­mos, patikėjusios artimojo slau­gą hospiso personalui, jaučiasi saugiai, gali sugrįžti į darbus ir visuomenės gyvenimą.

Trūksta lovų slaugos namuose

Pagalbos onkologiniams li­goniams asociacijos prezidento Š. Narbuto manymu, tai, kiek da­bar šalyje teikiama slaugos ir pa­liatyvios pagalbos paslaugų, yra tik lašas jūroje, nes per metus nustatoma apie 18 tūkst. nau­jų vėžio atvejų. Ne visi šie žmo­nės miršta, kai kuriems pagal­bos reikia laikinai, kol atsistos ant kojų. Pasak Š. Narbuto, pa­liatyvioji pagalba pas mus labai lėtai skinasi kelią, ji nėra šiuo­laikiška. Visas pasaulis pereina prie paslaugų teikimo bendruo­menėse (namuose, hospisuose, NVO). Lietuvoje tokių pavyzdžių, kaip aprašytieji, dar labai mažai.

Ambicingų tikslų reikia atkakliai siekti

Pasirengimas Tokijuje vyk­siančioms parolimpinėms žai­dynėms turi prasidėti jau dabar. LPOK sudėliojo tarptautinių var­žybų kalendorių, kuriose turė­tų dalyvauti ir mūsų neįgalieji sportininkai. Europos sunkiosios atletikos, triatlono, plaukimo, lengvosios atletikos, irklavimo, šaudymo čempionatai, pasaulio golbolo, irklavimo pirmenybės – parolimpinėms žaidynėms besi­ruošiantiems sportininkams to­kia patirtis reikalinga kaip oras. Juolab kad varžybų kalendoriu­je – ir naujos sporto šakos, ku­riose lietuviai dar nėra startavę.

Rio de Žaneire Lietuvos pa­rolimpinės rinktinės nariai da­lyvavo penkiose sporto šako­

se: lengvosios atletikos, golbo­lo (aklųjų riedulio), plaukimo, dziudo ir irklavimo. Pasak M. Bi­liaus, įtraukus dar neatrastus talentus, atstovaujamų sporto šakų skaičių Lietuva gali padi­dinti iki 8. Jau ir šiandien turime sportininkų, galinčių dalyvauti šaudymo, sunkiosios atletikos, triatlono rungtyse.

Turėtų pagausėti ir paro­limpinė rinktinė. „2016 m. Rio de Žaneire Lietuvai atstovavo 13 sportininkų. Sieksime, kad 2020 m. Tokijuje Lietuvai ats­tovautų 17 sportininkų, – Paro­limpinio komiteto ambicijų ne­slėpė M. Bilius. – Ilgalaikis tiks­las – Lietuvos atstovavimas vi­sose 22 parolimpinių žaidynių sporto šakose.“

(nukelta į 5 psl.)

Ambicingiems parolimpiečių

tikslams – kliūčių ruožas

(nukelta į 3 psl.)

Paulius Kalvelis.

2 psl.2018 m. vasario 1–7 d., Nr. 5 (1394), „Bičiulystė“

�� Raimonda Viršilienė „Bičiulystei“ parašė apie įdomią parodą.

Telšių apskrities ser­gančiųjų nervų-raumenų ligomis asociacijos nariai plungiškiai pastaraisiais metais aktyviai dalyvavo Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projekto veikloje.

Viena iš populiariau­sių projekto veiklų buvo Saviraiškos ir kūrybišku­mo lavinimas (dailė). Ne­įgalieji susipažino su dai­lės atlikimo technikomis: grafika pieštuku, akva­rele, tapyba ant šilko, ant drobės ir kita. Užsiėmi­mai ne tik lavino neįga­liųjų rankos judesius, bet ir padėjo atrasti pozity­viąsias, stipriąsias savo asmenybės puses, lavinti darbinius įgūdžius, savi­raišką, dvasinę pusiaus­vyrą išreiškiant emocijas.

Pasibaigus 2017 m. Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projek­tui, sausio mėnesį Plun­gės kultūros centre Tel­šių apskrities sergančių­

Neįgalieji pristatė savo darbus visuomenei

jų nervų-raumenų ligomis asociacijos nariai plun­giškiai (vadovė Genovai­tė Razbadauskienė) kartu su Klaipėdos ir Telšių re­gionų aklųjų centro Plun­gės filialo nariais (vadovė Janina Rupšienė) norėda­mi atsiverti visuomenei, parodyti veiklos rezulta­tus, pademonstruoti gali­mybių perspektyvas eks­ponavo darbus parodoje „Balto vėjo nešami“. Paro­dos autorius ir gausiai su­

sirinkusius žiūrovus svei­kino Plungės rajono savi­valdybės meras Audrius Klišonis. Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis, sveikindamas parodos dalyvius, pabrė­žė, kad kai kurie neįgalių­jų meno darbai pretenduo­ja į profesionalumą.

Labiausiai parodos da­lyvius sudomino Raimon­dos Viršilienės, Aušros Latakienės, Sonatos Za­borskienės ant šilko, ant

drobės tapyti darbai, Ra­mintos Vildžiūnaitės pa­veikslai bei Ingos Kripai­tės akvarelė. Žiūrovai ža­vėjosi ir kruopščiai nėri­niuotomis servetėlėmis, segėmis, įvairiais austais takeliais bei kitais rank­darbiais.

Parodos atidarymą pa­gyvino Plungės kultūros centro liaudiškos muzi­kos kaimo kapela „Mini­ja“, vadovaujama Aldonos Smagurienės.

Telšių apskrities sergančiųjų nervų-raumenų ligomis asociacijos nariai plungiškiai kartu su Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centro Plungės filialo nariais pristatė darbus parodoje „Balto vėjo nešami“.

Plungė:

Bendruomenė: mūsų stiprybė – vienybėje

Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojama apie ri­bojamas judėjimo negalią turinčiųjų galimybes

naudotis baseinais bei pirtimis. Man protu nesuvo­kiami tokie apribojimai, nes kam labiau, jei ne jiems, reikėtų suteikti galimybę atgaivinti vandenyje savo nuo vežimėlio pavargusį kūną.

Prieš 20 metų pelnas nebuvo pagrindinis sanatori­jų bei reabilitacijos centrų veiklos variklis, tad viskas atrodė daug humaniškiau. Pamenu savo pirmą palai­komąją reabilitaciją 1999 m. ,,Baldžio šile“. Nepatikė­site, mes maudėmės ežere! Maudynes inicijavo tuome­tinė Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociaci­jos prezidentė Janina Pažėraitė. Padedant reabilitaci­jos centre praktiką atliekantiems kineziterapeutams, kartu su visais džiaugėmės vandeniu, saule ir žmonių gerumu. Metais vėliau ,,Eglės“ sanatorijoje Druskinin­kuose išbandžiau ką tik nupirktą keltuvą į baseiną.

Dar kelerius metus po to buvo leidžiama už papil­domą mokestį maudytis sanatorijos gydyklų baseine, bet kasmet dialogas tarp administracijos ir ,,paslaugų gavėjo“ darėsi griežtesnis, o pastačius ,,Eglę +“ ir visai nutrūko. Pagrindinis argumentas – neįgaliųjų higie­nos problemos. Suprantu, kad prieš kelis dešimtme­čius slaugos priemonės nebuvo tobulos, bet šiandien, kuomet yra priemonių šiai problemai išspręsti... Tie­sa, šį aspektą administracijos atstovas išsakė man as­meniškai, o oficialiuose atsakymuose į lygių galimybių kontrolierės užklausimus išsisukinėjama: vienu atveju reikalaujama turėti lydintį asmenį (manęs į ,,Eglės +“ baseiną neįleido net su dviem lydinčiais asmenimis, ku­rių vienas buvo medikas), kitu atveju aiškinama, kad nėra keltuvo ar baseine tuo metu nebudi medikas ir t.t.

Neapsikentusios tokios neteisybės, 2013 m. kartu su LŽNS prezidente Rasa Kavaliauskaite raštu kreipė­mės į Druskininkų ,,Eglės“ sanatorijos vadovybę. Kan­trybė trūko, kai po ,,pasiplaukiojimo“ ,,Eglės+“ basei­ne buvo pasakyta, kad mano estetinis vaizdas gali ne­patikti kitiems ligoniams. „Baseine gi neplaukioju su vežimėliu, tad kuo mano ,,estetinis vaizdas“ skiriasi nuo kitų su pagalbiniu ratu plaukiojančių ligonių?“ – tąsyk pagalvojau.

Kitąmet atvykus į sanatoriją jokių permainų ne­išvydau, bet pirmame kliento knygelės lape atsirado antspaudas: ,,Dėl sveikatos problemų baseinų ir pir­čių komplektas neskiriamas.“ Supratau, kad nebylus dialogas tęsiasi. Panaši situacija ir ,,Lino“ sanatorijo­je, ,,Eglės“ sanatorijoje Birštone. Tad perskaičiusi lygių galimybės kontrolierės kreipimąsi į sanatorijos admi­nistraciją dėl neįgaliųjų diskriminacijos šiuo klausimu ir sužinojusi, kad skirta nuobauda, lengviau atsikvė­piau: ,,Pagaliau ledai pajudėjo“.

Po šių įvykių man paskambino Vokietijoje gyve­nanti kolegė. Ji kaip tik ruošėsi vykti į ,,Eglės“ sanato­riją Birštone ir teiravosi apie baseiną judėjimo negalią turintiesiems. Telefonu jai buvo paaiškinta, jog basei­no ir pirčių kompleksu bus leista naudotis, juolab kad kartu bus ir vyras. Taip pat buvo patikinta, kad basei­ne yra keltuvas. Moteris apsidžiaugė, avansu pervedė dalį pinigų, o po kelių dienų prarado žadą, skaitydama gautą laišką: ,,Norime patikslinti, kad AB „Eglės“ sana­torija yra sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti reabili­tacijos paslaugas, todėl turi aukštesnius reikalavimus dėl klien tų saugumo bei sveikatos būklės. Siekiant už­tikrinti visų klientų / pacientų saugumą, esame pa­tvirtinę Baseinų ir pirčių komplekso vidaus tvarkos taisykles, kuriose, be kita ko, numatyta, kad lankyto­jai, turintys atramos ir judėjimo sistemos sutrikimų, naudotis Baseinų ir pirčių kompleksu gali tik turėdami gydytojo išvadą (Medicinos dokumentų išrašas (for­ma 027/a)“. Taigi diskriminacija vyksta toliau, nes už­sienyje gyvenantiems niekas tokios formos neišduos, o ir lietuvaičiams kils papildomų rūpesčių ją gaunant.

Ką gi, kova tęsiasi. Prieš kelis dešimtmečius judė­jimo negalią turintiesiems nebuvo leidžiama vairuo­ti automobilių. Dabar to neįsivaizduojame. Viliuosi, kad išsikovosime ir teisę plaukioti baseine ar pasi­šildyti pirtyje.

Kova už savo teises tęsiasi

Apie tai,kas

jaudina

Taip būtų galima trum­pai apibūdinti dvie­

jų Skuodo visuomeninių organizacijų – Neįgaliųjų draugijos ir Sutrikusio in­telekto žmonių bendrijos „Viltis“ Mosėdžio seniūni­jos salėje surengtą paro­dą. Šias organizacijas sie­ja bičiulystė su Skuodo ra­jono kultūros centro Mo­sėdžio skyriaus renginių organizatore Bronislava Gadeikiene.

Ji ir pradėjo renginį – jautriu poetiniu žodžiu apie žmogaus likimą, ku­ris buvo skirtas neįga­liųjų organizacijų vado­vėms Ramintai Zabitienei ir Jad vygai Donėlienei. Ši paroda pradėjo šiemeti­nių renginių ciklą, skirtą Mosėdžio 765 metų su­kakčiai. Pasak Mosėdžio

Paroda, gimusi iš artimos bičiulystės

seniūnės Jolantos Ažonde­nienės, jautru ir miela taip pradėti kultūros renginių metus. Jos teigimu, pras­minga, kai žmonės užim­ti jiems miela veikla, nes tada nelieka laiko nega­tyvioms mintims, gyve­nimas tampa gražesnis. Kitas kultūrinis susitiki­mas, anot jos, turėtų būti Vasario 16-ąją, kai vietos bendruomenės iniciatyva visi bus pakviesti ant Mo­sėdžio piliakalnio.

Pasak Skuodo rajono neįgaliųjų draugijos pir­mininkės R. Zabitienės, jie atvežė fotografijų ir pieši­nių, darytų naudojant vaš­ką. Fotografijos gimė įgy­vendinant projektą „Mes – nuo Bartuvos krantų“. Vie­

nais metais jis buvo skir­tas etniniam maisto pa­veldui pažinti, o vėliau im­ta fotografuoti. Draugijos gretose atsirado turinčių į tai polinkį. Parodoje eks­ponuoti Danutės Lekniu­vienės ir Vyto Simanaus­ko darbai. Jie buvo prista­tyti panašiame neįgaliųjų sąskrydyje Šilutėje, paro­da surengta ir Šventojoje. Ten, Šventosios reabilita­cijos ir mokymų centre, buvo parodyta ir Nijolės Jasienės sukurta literatū­rinė kompozicija „Obelė­lė“. Ji, beje, pernai metams baigiantis buvo pristatyta ir Mosėdyje. Pasak R. Zabi­tienės, daugelis iš šio ren­ginio skirstėsi su ašaro­mis akyse.

Paveikslus ant drobės Neįgaliųjų draugijos mo­teris pernai vašku piešti išmokė Lina Daukantie­nė. Tai, pasak R. Zabitie­nės, labai įdomi techno­logija. Darbai pernai bu­vo eksponuoti Palangoje. „Draugijos nariams svar­bus ne tik kūrybinis pro­cesas, bet ir bendrystė su žiūrovais, su to paties li­kimo žmonėmis svetur“, – sakė pirmininkė.

Bendrijos „Viltis“ va­dovė J. Donėlienė trum­pai apibūdino savo vado­vaujamos organizacijos narius. Nors, pasak J. Do­nėlienės, daugelį jų siekių riboja sutrikęs intelektas, tai – ne kliūtis suėjus į Die­nos centrą kartu kurti. Ir, beje, tai vyksta labai nuo­taikingai. Tądien susirin­kusiųjų plojimai nuošir­džiai palaikė kūrybinę tos bendrijos narės Nijo­lytės veiklą – mergina ir mezga, ir labai kruopščiai neria, o daugelyje parodų jos darbelių galima įsigyti už simbolinę kainą. Paro­doje buvo ir kitų „Vilties“ bendrijos narių darbelių – pieštų mandalų, stiklo in­duose supiltų spalvotų druskų, bendrijos vado­vės J. Donėlienės dekupa­žu papuoštų žvakių.

Renginyje koncerta­vo Mosėdžio folkloro an­samblis.

Laima SENDRAUSKIENĖAtvykusias viešnias sveikino Mosėdžio folkloro ansamblio dalyvė, Neįgaliųjų draugijos narė Nijolė Jasienė.

Skuodas:

Laimos Sendrauskienės nuotr.

2018 m. vasario 1–7 d., Nr. 5 (1394), „Bičiulystė“3 psl.

liuose, pasak jo, nėra reguliuo­jamas garsiniais signalais – yra šviesoforai, kelio ženklai, pasi­telkiami gestai ir panašiai. Be to, taisyklės kitiems vairuotojams nedraudžia klausytis muzikos ar kalbėti telefonu naudojant laisvų rankų įrangą, o tai taip pat gali būti garsiniai trukdžiai.

Pareiškėjai taip pat prašė iš­tirti, ar Aprašas neriboja klau­sos negalią turinčiųjų teisės su­sirasti darbą. Dirbti su vairavi­mu susijusioje srityje kurtieji arba neprigirdintieji gali pagal individualios veiklos pažymą, verslo liudijimą ar kitais būdais, bet tik ne pagal darbo sutartį. Toks ribojimas motyvuojamas tuo, kad šie vairuotojai negalė­tų pervežti keleivių, tačiau tu­rėtų teisę gabenti daiktus.

Kontrolierė konstatavo, kad minėtos Aprašo nuostatos prieštarauja Lygių galimybių įstatymui, kuris numato, kad

valstybės institucijos privalo užtikrinti, jog visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir lygios galimybės ne­paisant negalios; bei Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konven­cijai, įtvirtinančiai teisę užsiim­ti darbu, atitinkančiu žmogaus norus ir gebėjimus.

Nustačiusi pažeidimus, kon­trolierė kreipėsi į sveikatos ap­saugos ministrą dėl Aprašo nuostatų keitimo. Ji siūlo keis­ti besąlyginį draudimą klausos sutrikimų turintiems asmenims vairuoti 2-os grupės varikliu va­romas transporto priemones numatant, kad medicininį tikri­nimą atliekantis šeimos gydyto­jas turėtų konsultuotis su ausų ligų bei klausos sutrikimų spe­cialistais. Taip pat siūloma keis­ti numatytą draudimą dirbti pa­gal darbo sutartį.

www.lygybe.lt ir „Bičiulystės“ inf.

Lygių galimybių kontrolie-rė Agneta Skardžiuvienė nustatė, kad dėl Vairuoto-jų sveikatos tikrinimo rei-kalavimų ir tvarkos apra-šo (Aprašo) nuostatų yra diskriminuojami žmonės su klausos negalia.

Lygių galimybių kontrolie­riaus tarnyba gavo du skundus, kuriais prašyta įvertinti, ar dėl esamos vairuotojų sveikatos tik rinimo tvarkos nėra diskri­minuojami klausos negalią tu­rintys žmonės. Sveikatos apsau­gos ministro įsakymu patvir­tintame Apraše įtvirtinta, kad kandidatų ir vairuotojų sveika­tą tikrina šeimos arba vidaus / vaikų ligų gydytojai. Jame taip pat rašoma, kad klausos negalią turintieji negali vairuoti 2 gru­pės motorinių transportų prie­monių, vadinasi, gauti leidimą vairuoti C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE ir T kategorijų automobi­

lius, tokius kaip sunkvežimiai, traktoriai, greitosios pagalbos automobiliai, troleibusai. Ta­čiau Apraše yra pateikta pas­taba, kad vairuotojo pažymė­jimai gali būti išduoti arba at­naujinti atsižvelgiant į gydytojo otorinolaringologo išvadas, pa­teiktas įvertinus asmens kurtu­mo laipsnį.

Pagal tokią tvarką, specialis­to konsultacija nėra privaloma ir gydytojas, atliekantis patikrą, nėra įpareigotas ja pasinaudoti. Šią aplinkybę patvirtina ir vie­nos pareiškėjos pateikta Lietu­vos sveikatos mokslų universi­teto Kauno klinikose suformuo­ta išvada, kad ji vis dėlto gali vai­ruoti C1, C1E, C ir CE kategorijų automobilius. Kitas pareiškė­jas jau turėjo sukaupęs 35 metų 1-os grupės motorinių transpor­to priemonių ir 5 metų 2-os gru­pės automobilių vairavimo stažą tačiau UAB klinikos „InMedika“

šeimos gydytojas abiem atvejais vairuoti neleido net nesikonsul­tavęs su specialistais.

„Nagrinėjamu atveju šei­mos gydytojas visiems vairuo­tojams taiko identišką sveika­tos patikrinimo procedūrą, tai­gi visiems sąlygos yra lygios ir neutralios, bet jas įgyvendinant žmonės, turintys klausos su­trikimų ir siekiantys įgyti arba atnaujinti vairuotojo pažymė­jimą, patenka į nepalankesnę padėtį, nes sprendimas gali bū­ti priimamas išsamiai neištyrus jų sveikatos būklės ir gebėjimų, remiantis tik anksčiau nustaty­ta diagnoze“, – sako skundą ty­ręs teisininkas Karolis Čepas.

Vienas iš pareiškėjų atkrei­pė dėmesį, kad klausos sutri­kimų turintys žmonės vieno­dai gerai, kaip ir girdintieji, ga­li mokėti kelių eismo taisykles, suvokti eismą, būti atidūs ir pa-reigingi vairuotojai. Eismas ke­

Vairuotojams keliami sveikatos patikros reikalavimai diskriminuoja žmones su klausos negalia

Integracijos keliu

(atkelta iš 1 psl.)

Ambicingiems parolimpiečių tikslams – kliūčių ruožasBeveik metus parolimpie­

čiams vadovaujančiam M. Biliui ne mažiau svarbi ir visuomenės požiūrio į neįgaliųjų sportą kai­ta, todėl žadama negailėti pa­stangų ir didinant parolimpinio judėjimo žinomumą, planuoja­ma sukurti ir „įdarbinti“ paro­limpinio judėjimo ženklą ir pan.

LPOK prezidentas iš savo patirties žino – parolimpinis medalis savaime neateina, jo reikia siekti. Taip ir su ambi­cingais tikslais – jokiu būdu ne­galima nuleisti rankų. Ypač da­bar, kai Kūno kultūros ir sporto įstatymas bei Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) vykdoma reforma neįgaliųjų sportą grasina palikti dar di­desniame užribyje.

Neįgaliųjų sportas – podukros vietoje?

M. Biliaus teigimu, LPOK planus sujaukė KKSD spren­dimas nuo šių metų sausio re­organizuoti Lietuvos olimpinį sporto centrą ir atleisti visus medikus. Neįgaliems sporti­ninkams ypač svarbi profesio­nali gydytojų priežiūra, kinezi­terapeutų paslaugos. „KKSD va­dovas Edis Urbanavičius tiesiai šviesiai pasakė, kad medikai yra mūsų pačių problema“, – apmaudo neslėpė M. Bilius. Pasak jo, medikų paslaugos – brangios, tad neaišku ar neįga­lieji turės joms pinigų.

Į neviltį varo ir vos 30 proc. Parolimpinio komiteto porei­kių tenkinantis KKSD skirtas finansavimas. M. Bilius pasa­kojo 2–3 mėnesius domėjęsis, kaip reformos metu skirsto­mas finansavimas. Jis sako su­pratęs, kad tai daroma nesi­vadovaujant jokiais kriterijais – jų apskritai nėra. LPOK pre­zidento nuomone, KKSD vado­vas E. Urbonavičius lėšas skirs­to savo nuožiūra. Esą tokia nu­sistovėjusi tvarka – finansavi­mas skirstomas proporcingai.

KKSD neįgaliųjų sportui iš 2018 m. valstybės biudže­to skyrė 516 037 Eur: 93 484 Eur – Lietuvos aklųjų sporto federacijai, 90 292 Eur – Lietu­vos neįgaliųjų sporto federaci­jai, 74 282 Eur – Lietuvos paro­limpiniam komitetui ir 257 979 Eur – Lietuvos kurčiųjų spor­to komitetui. M. Bilius stebisi, kad jau bene 10 metų neįgalių­jų sporto dotacijos išlieka be­veik to paties lygio, nors kitų sričių (kultūros, medicinos ir kt.) finansavimas didėja. LPOK prezidento nuomone, reikėtų apibrėžti, kad iš bendro spor­to biudžeto neįgaliesiems būtų skiriama, pavyzdžiui, 9 proc. lėšų. Tuomet didėjant bendram sporto biudžetui augtų ir neį­galiesiems skiriama dalis. Beje, toks kriterijus būtų visiškai lo­giškas – juk 9,3 proc. visuome­nės narių turi negalią.

Lygūs ir lygesni?LPOK prezidentas įsitiki­

nęs: vis esame lygūs. Ir visos negalios turėtų būti vienodos. Tačiau parolimpinio ir kurčių­jų sporto finansavimo dispro­porcijos tai paneigia. Pasak jo, parolimpiniame judėjime, ku­rį sudaro aklieji ir fizinę nega­lią turintieji, sportuoja 3 tūkst. sportininkų, o kurčiųjų – vos 600. Tačiau abiem judėjimams KKSD šiemet skyrė beveik to­kį patį finansavimą. M. Bilius teigia nesuprantąs, kodėl vie­nas kurtysis yra vertas penkių aklųjų ar fizinę negalią turinčių sportininkų.

Iš KKSD vadovo išgirstą atsakymą, kad pinigai skiria­mi dėl aukšto meistriškumo ir jo masiškumo („Jūs parvežėt 3 medalius, o kurtieji – 13“), M. Bilius atremia kitu argumen­tu. Jis primena, kad parolimpi­nėse žaidynėse dalyvavo 160 valstybių, apie 4 500 sportinin­kų. Norint į jas patekti reikia įvykdyti normatyvus, šalims skiriamos kvotos (nėra taip,

kad įvykdęs normatyvą spor­tininkas užsitikrina vietą pa­rolimpiadoje). Kurčiųjų žaidy­nių statistika kiek kitokia: jose dalyvavo 97 šalys, varžėsi apie 3 000 sportininkų. Ir kvotų čia nėra – pakanka įvykdyti nusta­tytus normatyvus.

„Mes ir vėl susiduriame su įsisenėjusiu skauduliu, kai vie­ni yra lygesni už kitus“, – sako M. Bilius.

Ugnis gęsta ir sportininkų „kalvėje“?

LPOK generalinis sekreto­rius Paulius Kalvelis neslepia pastebimos tendencijos – ša­lies parolimpinė rinktinė kas­met sensta ir atsinaujina tik vienu kitu sportininku. Todėl pirmiausia reikėtų susirūpinti apa tine grandimi – sporto mo­kyklomis, sporto klubais. Deja, jų finansavimas šiemet suma­žėjo. Neįgaliems vaikams ir jau­nuoliams patekti į sporto mo­kyklas beveik nėra jokių gali­mybių. Jeigu didesniuose mies­tuose dar galima bandyti su­rinkti neįgaliųjų sporto grupę, su kuria dirbtų treneris, mažes­niuose tai praktiškai neįmano­

ma. Be to, treneriai taip pat ne­nori dirbti veltui.

P. Kalvelio teigimu, LPOK ne kartą KKSD bandė siūlyti sprendimą – sudaryti mišrias sportininkų grupes. Pasak jo, jeigu treniruojasi 10 lengva-atlečių, kodėl tarp šių sporti­ninkų negalėtų būti ir 1–2 ne­įgalieji? „Tai būtų reikšmingas žingsnis į priekį, kuris ateityje duotų milžiniškų dividendų, – įsitikinęs LPOK generalinis se­kretorius. – Tai būtų postūmis ne tik sporte, bet ir integracijoje apskritai.“ Deja, jokio atsakymo į šį pasiūlymą nesulakta iki šiol.

Nors pasak P. Kalvelio, LPOK misija – rūpintis tik aukšto meistriškumo sportu, šiandien tokios prabangos Parolimpinis komitetas sau leisti negali, nes mato, kas vyksta žemesnėse grandyse. Ir šią padėtį reikia taisyti. Todėl LPOK inicijavo paramos programas. „Nuo sau­sio 1 d. paleistos 2 programos: parama sporto klubams ir pra­dedantiesiems sportininkams. Metų pabaigoje išsiaiškinsim (pagal patvirtintus kriterijus) 10 pajėgiausių sporto klubų ir skirsime jiems pinigines pre­

mijas. Jos turėtų sudaryti apie 25–30 proc. jų gauto valstybės finansavimo“, – daugiau deta­lių atskleidžia M. Bilius. „Į ki­toje programoje numatytas lė­šas galės pretenduoti bet kuris paraišką pateikęs sportinin­kas ar klubas, – sako P. Kalve­lis. – LPOK Vykdomasis komite­tas apsvarstys ir skirs finansa­vimą. Gal vieniems reikės lėšų inventoriui, kitiems kelionėms į varžybas. Turim sustiprinti ap­atinę grandį.“

Sportas gali sugrąžinti į gyvenimą

M. Bilius įsitikinęs – dauge­liui traumas patyrusių ar dėl kitų priežasčių neįgaliais ta­pusių žmonių sportas gali bū­ti pirmuoju grįžimo į norma­lų gyvenimą laipteliu. Jis prisi­mena, kaip po tragiškos avari­jos, kurioje patyrė net 27 kaulų lūžius, gydėsi reabilitacijoje. 10 vyrų grupėje, su kuriais susės­davo apie gyvenimą pasišnekė­ti, tik jis vienas po patirtos trau­mos nesvarstė galimybės pasi­traukti iš gyvenimo. Kai viskas apvirsta aukštyn kojomis, labai nelengva atgauti pusiausvyrą. O sportas gali padėti.

Ir iki traumos sportavęs Mindaugas neslepia apie neį­galiųjų sportą nieko nežinojęs. O paragintas į jį įsitraukti, ma­nęs, kad tai tik neįgaliųjų veži­mėliuose sėdinčių žmonių užsi­ėmimas. Tačiau daugiau apie jį sužinojęs ne tik grįžo į visavertį gyvenimą, bet netgi tapo paro­limpiniu čempionu.

Pasak M. Biliaus, įkvėpė ir aktyviai sportuojančių neįga­liųjų pavyzdys. „Jie buvo labai stiprūs, pamatė pasaulio, turi tikslų, sportuoja, – vardijo Min­daugas. – Norim, kad atsirastų kuo daugiau tokių žmonių. Gal tada atjaunės ir parolimpinė rinktinė. Darysim viską, kad taip būtų.“

Aldona MLIEšKIENĖAutorės nuotr.

Šaudymas - viena iš populiarių sporto šakų, kurios atstovas galėtų dalyvauti parolimpinėse žaidynėse.

4 psl.2018 m. vasario 1–7 d., Nr. 5 (1394), „Bičiulystė“

DaktarasAiskauda

Šis augalas nuo seno gerai ži­nomas visoje Europoje, dau­

gelyje Azijos ir Šiaurės Ameri­kos kraštų. Jis – tipiškas kva­pusis kartumynas (pasižymi aštriu ir stipriu kvapu bei dide­liu kartumu). Auga sausose pie­vose, dirvonuose, soduose, dar­žuose, šiukšlynuose, buvusiose gyvenvietėse, patvoriuose, pa­grioviuose bei pakelėse.

Šis daugiametis graiža­žiedžių šeimos augalas būna 60–110 cm aukščio. Jo stiebas status, briaunotas, gausiai ša­kotas, apaugęs baltais pūke­liais. Lapai plunksniški, pilkš­vi, šiurkštoki, kaip ir stiebas, apaugę plaukeliais. Žiedai (žydi liepos–rugpjūčio mėn.) geltoni, maži ir neišvaizdūs; sėklos (jų gali būti iki 100 tūkst.) subręs­ta rugsėjo mėn.

Cheminė sudėtisAntžemininė augalo dalis

turi 0,5–2 % eterinio aliejaus. Jame yra: tujilo spirito, tujono, pineno, kadineno, felandreno, selineno, bizaboleno, 10 seskvi­terpeninių laktonų (absintino, anabsintino, artabsino ir kt.). Be to, šioje vaistažolėje rasta: artemino (artemizetino), rau­ginių medžiagų, kverbrachito, ligninų, organinių rūgščių, ka­roteno, vitaminų C, B6 ir kt. me­džiagų; šaknyse rasta inulino.

Augalo karčioji medžiaga – glikozidas absintinas (ir anab­sintinas) dirgina skonio perife­rinius nervų galus, skatina tul­žies patekimą į žarnyną bei virš­kinimo organų gleivinės liauko­se pasigaminusių medžiagų iš­siskyrimą.

Kartusis kietis nėra pats karčiausias

Nors, sprendžiant pagal pa­vadinimą, kartusis kietis turėtų būti pats karčiausias, tačiau iš tikro taip nėra. Šio augalo kar­

tumo koeficientas yra apie 15 tūkst., o geltonojo gencijono – 20 tūkst. (didžiausias kartumas iš visų karčiųjų augalų). Beje, kar­čiojo kiečio žaliava naudojama ne vien gydymui, bet ir kai ku­riems gėrimams gaminti, žalios šakelės tinka įvairiems patieka­lams aromatizuoti bei paskanin­ti (kartumas jaučiamas net tada, kai žaliava atskiedžiama vande­niu santykiu 1:10 000).

Pastabos 1. Visi kartumynai gerina

apetitą ir virškinimą.2. Kad būtų išsaugotas nu­

matytas kartumynų poveikis, jie neturi būti saldinami nei cukrumi, nei medumi, nei sul­timis ar dirbtiniais saldikliais.

Senovės medicinojeVieno iš žymiausių Rytų gy­

dytojo Avicenos (X–XI a.) veika­luose nurodoma, kad šio augalo preparatai gerina apetitą, ska­tina šlapimo ir tulžies išsisky­rimą, padeda sergant gelta, pu­čiant vidurius, turint kirminų, įkandus vabzdžiams.

Raštijos pradžioje į rašalą būdavo įmaišoma pelyno sul­čių, kad pelės negraužtų popie­riaus. Šiandien ši priemonė daug kur visiškai užmiršta, o prisi­menama tik tai, kad šviežios ar džiovintos kiečio žolės labai ne­mėgsta drabužių kandys.

Šiuolaikinėje medicinojeKarčiojo kiečio preparatai

(paprasti ir galeniniai) dažniau­siai skiriami apetitui ir virškini­

mui gerininti, kaip vidurius lais­vinanti (sustiprina žarnyno ly­giųjų raumenų susitraukimus) bei tulžį varanti priemonė. Be to, šie preparatai gali būti var­tojami kaip antiuždegiminiai, antimikrobiniai, antigrybeliniai ir antispazminiai vaistai. Antai anksčiau paminėtas absintinas padeda stabilizuoti imunines organizmo reakcijas, o eterinis karčiojo kiečio aliejus stimu­liuoja širdies ir centrinės nervų sistemos veiklą. Šio augalo an­tiuždegiminės, antispazminės ir tulžį varančios savybės efekty­viai panaudojamos gydant lėtinį cholangitą (tulžies latakų užde­gimą), cholecistitą (tulžies pūs­lės uždegimą) ir tulžies pūslės akmenligę.

Kadangi kartusis kietis ma­žina karštį ir padeda atsikosėti, jo preparatai naudojami sergant gripu, maliarija bei viršutinių kvėpavimo takų gleivinės užde­gimu. Taip pat šiuo augalu gydo­mos kai kurios inkstų uždegimi­nės ligos bei inkstų akmenligė.

Pavyzdžiui, Prancūzijoje, kur nuo seno ši vaistažolė vadinama sveikatos žole, dažniausiai pely­no preparatai skiriami esant blo­gam apetitui, kai kurioms vidu­rių užkietėjimo rūšims, sergant mažakraujyste, neurastenija.

Indijos gydytojai karčiojo kiečio preparatų skiria turin­tiems žarnyno kirminų ir nusil­pus organizmui.

Vokietijoje šia vaistažole gy­domas hemorojus, kepenų ir tulžies latakų uždegimas, gel­

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad pirmoji są-lyga Lietuvos gyventojams gau­ti nemokamas gydymo paslau­gas, kompensuojamuosius vais­tus, daugelį medicinos pagalbos priemonių, gydytojų konsul­tacijas ir kitą pagalbą gydymo įstaigose yra būti apdraustam PSD. Taigi jei žmogus kartą per mėnesį moka (arba už jį sumo­ka darbdavys ar valstybė) PSD įmokas, visos jam reikalingos sveikatos priežiūros paslaugos yra apmokamos PSDF biudže­to lėšomis.

Labai svarbu atkreipti dė­mesį, ar gydymo įstaiga, į kurią

žmogus kreipiasi, turi sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK). Tai antroji sąlyga pacien tui gauti nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Svarbu žinoti, kad su TLK su­dariusi sutartį sveikatos priežiū­ros įstaiga privalo informuoti pacientus apie galimybę nemo­kamai gauti ligonių kasų lėšo­mis apmokamas sveikatos prie­žiūros paslaugas. Jei gydymo įs­taigoje paprašoma susimokėti ar primokėti už gydymo paslau­gas, pirmiausia būtina išsiaiškin­ti, kodėl to reikalaujama. Specia­listai primena, kad šiuos klausi­mus pirmiausia reikėtų aiškintis gydymo įstaigoje – jei negauna­

ta, pilvo vandenligė, skorbutas, ir kt. ligos.

Paaiškinimai 1. Galeniniai preparatai pa­

vadinti Senovės Romos gydy­tojo K. Galeno garbei, kuris ap­rašė šių preparatų (trauktinių, ištraukų, sirupų ir kt.) gamybos būdus. Galeniniai preparatai ga­minami farmacijos fabrikuose ir vadinamosiose galeninėse labo­ratorijose.

2. Neurastenija – funkci­nė nervų sistemos liga. Ligonis greitai išsenka, pasidaro ner­vingas, labai jautrus, irzlus, dir­glus. Liga paprastai prasideda po psichikos traumos, protinio pervargimo, nesilaikant darbo ir poilsio režimo.

Liaudies medicinojeNuo senų laikų liaudies me­

dicina gydymui naudoja van­dens pagrindu paruoštus kar­čiojo kiečio preparatus, išdžio­vintos žaliavos miltelius, švie­žios žolės košelę bei sultis.

Dažniausiai gydoma: virški­nimo sutrikimai, prastas apeti­tas, pilvo pūtimas, lėtinis gastri­tas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, opinis storosios žarnos uždegimas, lėtinis chole­cistitas, podagra, nemiga, karš­čiavimas.

Daugelyje šalių kartusis kie­tis dar naudojamas kaip priemo­nė nuo žarnyno kirminų, o kai kuriose Azijos šalyse – sergant diabetu bei hipertonine liga. Be to, šio augalo nuoviru nuo seno skalaujama burna esant blogam kvapui arba uždegimui, plauna­mos gausiai prakaituojančios kojos, o stipriu nuoviru naiki­nami sodo bei daržo kenkėjai.

Paaiškinimas: podagra – li­ga, kurią sukelia šlapimo rūgš­ties apykaitos sutrikimas orga­nizme; podagrai būdingas sąna­

rių sustorėjimas, pirštų nejud-rumas, patinimas ir skausmas.

Populiariausias karčiojo kiečio užpilo receptas

Šaukštas (arba tik 0,5 šaukš­to) išdžiovintų ir susmulkintų lapų užpilama stikline (200 mi­lilitrų) vandens, 15 min. pakai­tinama ant nestiprios ugnies, po to indas uždengiamas ir 45 min. paliekama, kad užpilas nusisto­tų, retkarčiais pamaišoma. Po to ruošinys nukošiamas per dvigubą marlę, žaliavos tirščiai nuspaudžiami. Toliau pripila­mas nugaravęs vandens kiekis (kad būtų pilna stiklinė). Ge­riama 1–2 kartus per dieną po 0,3–0,5 stiklinės 30 min. prieš valgį. Beje, dėl tokio gydymosi šiuo augalu tikslingumo, doza­vimo, gydymo kurso trukmės, sąveikos su kitais vaistais ir ga­limo šalutinio poveikio sveika­tai, būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Pastaba: apskritai karčio­jo kiečio savadarbių prepara­tų vartojimas namų sąlygomis neturėtų trukti ilgiau kaip 3–4 dienas, nes vartojant ilgiau, šiuo augalu galima apsinuodyti. La­bai perdozavus, galimi trauku­liai, haliucinacijos.

Kada kartusis kietis nevartotinas

Šio augalo preparatai nevar­totini mėnesinių bei nėštumo metu, sergant distonija, skran­džio opalige, gastritu (kai pa­didėjęs skrandžio sulčių rūgš­tingumas).

Paaiškinimas: distonija – lė­tas nevalingas raumenų susi­traukimas, dažnai sukeliantis sukamuosius bei pasikartojan­čius judesius ar nulemiantis ne­normalią padėtį.

Romualdas OGINSKAS

Pelynas – tipiškas kvapusis kartumynas, turintis gydomųjų

savybių

Konsultuojame, komentuojame

te atsakymo iš gydančio gydyto­jo, būtina kreiptis į administra­ciją. Jeigu pateikti atsakymai ar argumentai neįtikina, prieš mo­kant už paslaugas ar vaistus pa­tartina pasikonsultuoti su TLK gyventojų aptarnavimo skyriaus darbuotojais.

Susirgus visuomet pirmiau­sia reikia kreiptis į šeimos gydy­toją. Jis, įvertinęs paciento svei­katos būklę, prireikus gali siųs­ti pacientą gydytojo specialisto konsultacijai. Taigi gydytojo iš­rašytas siuntimas yra trečioji sąlyga gauti nemokamas gydy­tojo specialisto paslaugas.

Vis dėlto yra kelios išimtys, kuomet žmogus į gydytoją speci­alistą gali kreiptis savo iniciaty­va – be siuntimo – ir būti tik ras, jog paslaugos jam bus suteik­tos nemokamai. Šeimos gydyto­jo siuntimo nereikia kreipiantis į gydytoją dermatovenerologą, taip pat jei į tą patį specia listą dėl tos pačios priežasties krei­

piamasi pakartotinai (t. y. gydy­tojas nurodė atvykti pakartoti­nai, nes dar tęsia paciento tyri­mą ar gydymą) arba pacientas serga lėtine liga, dėl kurios jam reikalinga ilgalaikė stebėsena. Žinoma, būtinoji pagalba teikia­ma taip pat be siuntimo.

Nors, laikantis visų trijų mi­nėtų sąlygų, sveikatos priežiū­ros paslaugos Lietuvos gyven­tojams yra nemokamos, išlie­ka išimtis – mokamų paslaugų sąrašas. Visais atvejais gydymo įstaigose mokama už paslaugas, tiesiogiai nesusijusias su ligų gy­dymu. Šiame sąraše – kosmeti­nės chirurgijos operacijos, aku­punktūra ir manualinė terapija, dermatologo kosmetinės proce­dūros, nėštumo nutraukimas, dantų implantavimas ir kt.

Taip pat gydymo įstaigoje mokėti reikės, jei žmogus, tu­rintis teisę į nemokamas svei­katos priežiūros paslaugas, savo nuožiūra, be gydytojo rekomen­

dacijos, pasirinks brangiau kai­nuojančias paslaugas. Tuomet pacien tas šių paslaugų faktinių ir bazinių kainų skirtumą priva­lės apmokėti pats. Be to, jeigu pa­cientas savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar proce­dūras, nesusijusias su pagrindi­nės ligos gydymu, taip pat pri­valoma susimokėti visą jų kai-ną. Šiais atvejais paciento pasi­rinkimas turi būti motyvuotas ir konkrečiai įvardytas, patvirtin­tas paciento ir gydytojo parašais medicininiuose dokumentuose. Už paslaugą sumokama gydymo įstaigos kasoje, pacien tui išduo­damas kasos kvitas.

Svarbu žinoti, kad ligos is­torijoje parašu patvirtinę sa­vo sutikimą mokėti už gydymo paslaugas ar įsigyti savo lėšo­mis vaistų ar medicinos pagal­bos priemonių, vėliau neturėsite teisės reikalauti iš gydymo įstai­gos atlyginti patirtus nuostolius.

VLK ir „Bičiulystės“ inf.

Kokios sveikatos priežiūros paslaugos Lietuvoje yra nemokamos?Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) kiekvienam juo ap-

sidraudusiam žmogui garantuoja nemokamą sveikatos prie-žiūrą. Nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis va-dinamos paslaugos, kurios yra kompensuojamos Privalomo-jo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Kitaip tariant, už gydymą Lietuvoje antrą kartą mokėti nereikia, jeigu kas mėnesį mokamos PSD įmokos. Tačiau yra kelios sąlygos ir išimtys. Kokios jos?

2018 m. vasario 1–7 d., Nr. 5 (1394), „Bičiulystė“5 psl.

būtų jauku. Gydymosi metu pacientams leidžiama atsivež­ti asmeninių daiktų – mėgsta­mą puodelį, pagalvę, artimųjų nuotraukų ar kitokių smulkme­nų. Tai padeda susikurti jaukes­nę aplinką, pozityvią atmosferą gydymosi metu.

„Gydymo metu pacientams svarbu užsiimti mėgstama veik la – vieni mėgsta skaityti, kiti mielai klausosi muzikos ar piešia, taip pat sprendžia kry­žiažodžius. Nuo seno mūsų sky­riuje buvo nedidelė bibliotekėlė, skirta pacientams. Labai sma­gu, kad vykdant bendrą „Ginta­rinės vaistinės“ ir NVI projektą bus praplėstas knygų asorti­mentas pacientams,“ – sako Š. Liukpetrytė.

Būtent skaitymas gali duo­ti bene daugiausiai emocinės naudos. 2009 m. Jungtinės Ka­ralystės Sasekso universitete atliktas tyrimas įrodė, jog vos 6 minutės su knyga gali suma­žinti stresą iki 68 proc.

NVI bei „Gintarinės vaisti­nės“ socialinio projekto tiks­las – surinkti kuo daugiau ko­kybiškos literatūros Naciona­liniame vėžio institute besigy­dantiems pacientams.

„Džiaugiamės, kad vasario 4 d. minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, NVI bibliotekos len­tynos bus pilnai užpildytos kny­gomis. Prieš pradėdami projek­tą šiek tiek nuogąstavome, kad galbūt žmonės pasinaudos pro­ga atiduoti pasenusią, nusidė­vėjusią literatūrą. Tačiau galime pasidžiaugti, kad realybė buvo daug gražesnė – sulaukėme apie 14 tūkst. kokybiškų knygų, tiek turiniu, tiek forma. Smagu ma­tyti tokį žmonių gerumą bei rū­pestį, svarbiausia, kad visi kar­tu bent kažkiek prisidėsime praskaidrinant ligonių kasdie­nybę ir sumažinant jų patiria­mą stresą“, – sakė „Gintarinės vaistinės“ generalinė direkto­rė Rūta Bagdonavičienė.

„Bičiulystės“ inf.

Psichologinė žmogaus savi­jauta nepaprastai svarbi

mums visiems, o ištikus ligai ji tampa ypač aktuali, nes ser­gantis žmogus tampa jautres­nis supančiai aplinkai. Ypač kai kalbame apie onkologines ligas, reikalaujančias ilgo bei sudėtingo gydymo. Gydytojai onkologai teigia, kad dažnai net mažos detalės – asmeninės smulkmenos ant stalo ar gera knyga po ranka – gali pagerin­ti paciento savijautą ir tuo pa­čiu gijimo eigą.

Lietuvoje onkologinėmis li­gomis kasmet suserga apie 18 tūkstančių žmonių. Su vėžio li­ga gyvena daugiau nei 100 tūks­tančių Lietuvos gyventojų. Na­cionalinio vėžio instituto (NVI) onkologė radioterapeutė Šarū­nė Liukpetrytė teigia, kad on­kologinės ligos sudėtingas ir il­gai trunkantis, ne vieną gydy­mo metodą apimantis gydymas pacientą ne tik išvargina fiziš­kai, bet ir veikia psichologiškai.

Būtina pabrėžti, kad onkologi­nė liga yra didelė psichologinė našta ir jų artimiesiems.

„Psichologinė žmogaus pu­siausvyra plačiąja prasme turi didelę reikšmę sveikimo proce­se. Labai svarbu, kad užsimegz­tų ir išliktų per visą gydymosi laikotarpį geras santykis tarp gydytojo ir paciento. Svarbu, kad pacientas žinotų, supras­tų ir pasitikėtų jam skiriamais gydymo metodais, kad nebijo­tų atvirai išreikšti savo skun­dų, nerimo jam rūpimais klau­simais. Juk mums, gydytojams, būtina žinoti kuo daugiau in­formacijos apie paciento būklę tam, kad galėtume jam mak­simaliai padėti. Tiek psicho­logiškai, tiek fiziškai“, – teigia Š. Liukpetrytė.

Įvairių tyrimų duomeni­mis, 20–40 proc. onkologinių pacien tų patiria depresijos simptomus. Ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių pastebėta, kad į specialistus dėl

įvairių priežasčių kreipiasi tik nedidelė dalis šių pacientų. Dėl šios priežasties Nacionaliniame vėžio institute naudojamas dis­treso vertinimo metodas – dis­treso termometras.

Pasak gydytojos onkologės radioterapeutės Š. Liukpetry­tės, iš tiesų, ne kiekvienas pa­cientas išdrįsta paprašyti psi­chologo ar psichiatro pagalbos. „Gerą santykį su pacientu suge­bantis užmegzti gydantis gydy­tojas gali nesunkiai pastebėti žmogaus nerimą, baimes, nuo­gąstavimus, užsisklendimą sa­vyje, neigimą. Įvertinę pacien­to būseną ir distreso laipsnį vi­sada siūlome nebijoti pasinau­doti psichologo ar psichiat ro konsultacija. Taip pat rekomen­duojame relaksacijos užsiėmi­mus, meno terapiją“, – aiškina gydytoja.

Pacientai Onkologinės radio-terapijos skyriuje gydosi ilgai, nuo kelių dienų iki 6–8 savaičių, todėl labai svarbu, kad jiems

Kovoti su sunkia liga gali padėti... knyga

Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospisas – vienintelė tokio pobūdžio įstaiga šalyje.

(atkelta iš 1 psl.)

Paliatyvioji pagalba Lietuvoje – apverktinos būklėsDažniausiai pagalba teikiama slaugos ligoninėse. O ir čia trūks­ta lovų, kvalifikuotą pagalbą teikti pasirengusių specialis­tų: gydytojų onkologų, onkop­sichologų, socialinių darbuoto­jų. Nevertinama ir tų paslaugų kokybė. Deja, iki šiol yra ligoni­nių, kur mažose palatose guli 8 pacientai. Be to, iš ligonių kasų patenkinami tik baziniai ligonio poreikiai, o juk paliatyvi pagal­ba apima ne tik sveikatos sekto­rių. Į komandą turi įsitraukti ir psichoterapeutas, sielovadinin­kai, kiti specialistai. Deja, pas mus, pasak Š. Narbuto, sveika­tos apaugos bei socialinės apsau­gos ir darbo ministerijos sunkiai randa bendrą kalbą.

Per mažai dėmesio šiai sričiai

Centro poliklinikos Slaugos, paliatyviosios medicinos ir so­cialinių paslaugų klinikos ve­dėjas M. Čiurlionis taip pat pri­taria, kad situacija Lietuvoje labai liūdna. Paslaugų pacien­tų namuose teikiama labai ma­žai, periferijoje jų iš viso nėra. Žmogus neturi galimybės pasi­rinkti, kur jam būti slaugomam. Na, o stacionari pagalba teikia­ma labai trumpai ir vis tiek ne­patenkina viso poreikio. Be to, ligoninė yra orientuota labiau į gydymą, o paliatyvioji slauga skiriama tada, kai jau nebėra jokio gydymo. Dalis šių paslau­gų galėtų būti perkelta į ambu­latorinį lygį – kiekvienoje savi­valdybėje turėtų būti kuriama paliatyviosios pagalbos pas­laugas namuose teikianti slau­gos komanda. Tai labai svarbu pacientams – juk daugelis nori kuo ilgiau būti su artimaisiais, savo aplinkoje. Tai ne tiek me­dicininis, bet labiau socialinis, psichologinis momentas.

Pasak M. Čiurlionio, teisinis reglamentavimas sutvarkytas puikiai. Kad atsirastų daugiau tokios pagalbos, trūksta vieti­

nių iniciatyvų. Ir, beje, tinkamo finansavimo. Paslaugos įkainiai labai maži. Vieno vizito kaina – vos 3 eurai. Pasak M. Čiurlionio, teikti pagalbą namuose Centro poliklinikai yra nuostolinga. „Tai daroma administracijos ge­ranoriškumo dėka. Kaip didelė įstaiga, išgyvename. Tačiau ma­žesnėms gali būti sunku“, – sako vedėjas. Vis dėlto, gydytojo įsi­tikinimu, valstybei teikti pagal­bą namuose yra kur kas pigiau nei ligoninėje.

Kol kas, Slaugos, paliatyvio­sios medicinos ir socialinių pas­laugų klinikos vedėjo manymu, tinkamiausia išeitis – regionuo­se steigti kuo daugiau slaugos ligoninių su paliatyvios pagal­bos lovomis.

Svarbiausia, kad žmogus neliktų vienas

Pasak Š. Narbuto, norint pa­keisti situaciją pirmiausiai rei­kia turėti strategiją. Sveikatos apsaugos ministerijoje yra su­daryta darbo grupė, tačiau vis­kas vyksta labai lėtai. Deja, šiuo metu nepatenkinami net bazi­niai, elementarūs pacientų po­reikiai – pavyzdžiui, kompen­suojamos tik 1 sauskelnės per parą. Tiek žmogui tikrai neuž­tenka. Tiesa, Š. Narbutas džiau­

giasi, kad sauskelnės bus išra­šomos tiesiog esant šlapimo nelaikymui, o ne tik nustačius slaugos poreikį ar kurią nors konkrečią iš išvardytų diagno­zę. Iki šiol onkologinėmis ligo­mis sergantieji dėl to nukentė­davo. Pokyčiai, Š. Narbuto įsiti­kinimu, turėtų vykti greičiau. Šiuo metu valdžiai svarbiau­sia – ne visuomenės sveikata, o politiniai sprendimai. „Vie­šasis sektorius, NVO dar nėra girdimas. Esame kantrūs tiek,

kiek neturėtume būti“, – sako Š. Narbutas.

Pagalbos onkologiniams li­goniams asociacijos preziden­tas pabrėžia, kad suteikę rei­kiamą pagalbą padedame ne tik pacientui, bet ir visai jo šeimai. Svarbiausia – kad žmogus nelik­tų vienas su savo bėdomis, savo rūpesčiais. „Labai dažnai žmo­nės paliekami patys spręsti sa­vo problemas, tada nevilties iš­tikti renkasi bioenergetikus, žiniuonis, gydosi žolėmis, var­lėmis ar dar kuo nors. Žmogui turi padėti gydytojai specialis­tai, remdamiesi mokslų pagrįs­tomis žiniomis“, – sako Š. Narbu­tas. Net ir sergant 4 stadijos on­kologine liga gali būti pasiūlytos vaistų bandymo programos, pa­galba užsienyje. Pikčiausia, kad apie tokias galimybes, apie al­ternatyvius pagalbos būdus ne­pasako valstybinės institucijos.

„Kol valstybė nori taupyti, o ne padėti, tol iš mirties taš­ko neišjudėsim. O žmonės ken­čia, nesulaukdami tinkamos pa­galbos“, – apgailestauja Š. Nar­butas.

Aurelija BABINSKIENĖVšĮ pal. kun. Mykolo Sopočkos hospiso

nuotraukos

Seimo Tėvynės sąjungos-Lie­tuvos krikščionių demokratų

(TS-LKD) frakcijos narė Gintarė Skaistė įregistravo naują Valsty­binio socialinio draudimo įsta­tymo pataisą, dėl kurios „Sod-ros“ įmokų „grindys“ nebūtų tai­komos pelno nesiekiančioms or­ganizacijoms ir neįgalius vaikus auginantiems tėvams.

Nuo 2018 m. sausio 1 dienos įsigaliojusioje Valstybinio socia­linio draudimo įstatymo redak­cijoje numatytos „Sodros“ įmo­kų „grindys“, t. y. kad draudėjo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos už darbuoto­jus, dirbančius pagal darbo su­tartis ne visą darbo laiką, skai­čiuojamos ir mokamos nuo nus-tatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip minimalioji mė­nesinė alga. Išimtys numatytos tik darbuotojams, kurie buvo drausti pas kitą draudėją, yra ne vyresni kaip 24 metų, taip pat valstybės draustiems asme­nims (tarp jų – ir neįgaliesiems).

Didelei daliai pelno nesie­kiančių organizacijų priimti pa­keitimai tapo nepakeliama našta. Pvz., vaikų dienos centrams daž­nai net ir valstybės finansavimas skiriamas nepilnam etatui išlai­kyti. Todėl „Sodros“ įmokų „grin­dys“ šioms organizacijoms sukū­rė naują mokėjimų prievolę, ku­riai padengti lėšų nėra ir nebus.

„Taip pat reikia įvertinti, kad dalis asmenų dirba ne pilną dar­bo dieną ne dėl nenoro dirbti ar noro slėpti mokesčius, tačiau dėl to, kad augina neįgalius vai­kus, kuriems reikalinga nuola­tinė priežiūra. Įvedus „Sodros“ įmokų „grindis“ visiems nepilną darbo dieną dirbantiems asme­nims, iškyla grėsmė, kad darb­davys juos atleis, pasirinkda­mas pilnu etatu galinčius dirb­ti asmenis“, – teigė Seimo narė.

LRS ir „Bičiulystės inf.

Siūlomos „Sodros“ įmokų

„grindų“ pataisos

Aktualijos

6 psl.2018 m. vasario 1–7 d., Nr. 5 (1394), „Bičiulystė“

6.00 Lietuvos Respublikos him-nas. PIRMADIENĮ – PENktADIENĮ: 6.05, 6.37, 7.10, 7.40, 8.07, 8.40 – La-bas rytas, Lietuva. 6.30, 7.00, 7.30, 8.00, 8.30 – žinios. 6.35, 8.05 – orai. 7.05, 7.35, 8.35 – orai, sportas.

Redakcija primena, kad verta sekti tV stočių

skelbimus, nes programose gali būti pakeitimų.

Pirmadienis, vasario 5 d. 09:05 Senis. N-7. 244 s. 10:05 Štut-

garto kriminalinė policija 2. N-7. 2/14 s. 10:55 Detektyvas Monkas 8. N-7. 8/7 s. 11:40 Savaitė. (kart.). 12:40 TV žaidimas „Kas ir kodėl?“ 13:05 Klauskite daktaro. 14:00 Žinios. Sportas. Orai. 14:15 La-ba diena, Lietuva. 15:00 Žinios. Orai. 15:10 Laba diena, Lietuva. 16:00 Ži-nios. Sportas. Orai. 16:15 Laba diena, Lietuva. 16:30 Premjera. Seserys. N-7. 232 s. 17:30 Žinios (su vertimu į gestų k.). 17:55 Sportas. 17:58 Orai. 18:00 TV žaidimas „Kas ir kodėl?“ 18:30 Klauski-te daktaro. 19:30 Gimę tą pačią dieną. 20:25 Loterija „Keno Loto“. 20:30 Pa-norama. 21:05 Dėmesio centre. 21:20 Sportas. 21:25 Orai. 21:29 Loterija „Jė-ga“. 21:30 LRT forumas. 22:25 Premjera. Istorijos perimetrai. 6 d. 23:15 Premje-ra. Kolekcija. N-14. 4 s. 00:15 Premjera. Detektyvas Monkas 8. N-7. 8/14 s. 01:00 LRT radijo žinios. 01:05 Gimę tą pačią dieną. (kart.). 02:00 LRT radijo žinios. 02:05 Klauskite daktaro. (kart.). 03:00 LRT radijo žinios. 03:05 Beatos virtu-vė. (kart.). 04:00 LRT radijo žinios. 04:05 Pramoginė laida „Editos šou“. N-7. (kart.). 05:00 Seserys. N-7. 232 s. (kart.).

Antradienis, vasario 6 d. 09:05 Senis. N-7. 245 s. 10:05 Štut-

garto kriminalinė policija 2. N-7. 2/15 s. 10:55 Detektyvas Monkas 8. N-7. 8/8 s. 11:40 Beatos virtuvė. (kart.). 12:40 TV žaidimas „Kas ir kodėl?“ 13:05 Klauski-te daktaro. 14:00 Žinios. Sportas. Orai. 14:15 Laba diena, Lietuva. 15:00 Žinios. Orai. 15:10 Laba diena, Lietuva. 16:00 Žinios. Sportas. Orai. 16:15 Laba diena, Lietuva. 16:30 Premjera. Seserys. N-7. 233 s. 17:30 Žinios (su vertimu į gestų k.). 17:55 Sportas. 17:58 Orai. 18:00 TV žaidimas „Kas ir kodėl?“ 18:30 Klaus-kite daktaro. 19:30 Emigrantai. 20:25 Loterija „Keno Loto“. 20:30 Panorama. 21:05 Dėmesio centre. 21:20 Sportas. 21:25 Orai. 21:29 Loterija „Jėga“. 21:30 Nacionalinė ekspedicija. 22:30 Istori-jos detektyvai. (subtitruota). 23:20 Val-džios tvirtovė. N-7. 17, 18 s. 01:00 LRT radijo žinios. 01:05 Valdžios tvirtovė. N-7. 18 s. (tęsinys). 01:30 Klausimėlis.lt. (kart.). 02:00 LRT radijo žinios. 02:05 Klauskite daktaro. (kart.). 03:00 LRT ra-dijo žinios. 03:05 Istorijos perimetrai. 6 d. (kart.). 04:00 LRT radijo žinios. 04:05 Emigrantai. (kart.). 05:00 Seserys. N-7. 233 s. (kart.).

trečiadienis, vasario 7 d. 09:05 Senis. N-7. 246 s. 10:05 Štut-

garto kriminalinė policija 2. N-7. 2/16 s. 10:55 Detektyvas Monkas 8. N-7. 8/9 s. 11:40 Emigrantai. (kart.). 12:40 TV žai-dimas „Kas ir kodėl?“ 13:05 Klauskite daktaro. 14:00 Žinios. Sportas. Orai. 14:15 Laba diena, Lietuva. 15:00 Ži-nios. Orai. 15:10 Laba diena, Lietuva. 16:00 Žinios. Sportas. Orai. 16:15 La-ba diena, Lietuva. 16:30 Premjera. Se-serys. N-7. 234 s. 17:30 Žinios (su verti-mu į gestų k.). 17:55 Sportas. 17:58 Orai. 18:00 TV žaidimas „Kas ir kodėl?“ 18:30 Klauskite daktaro. 19:30 Gyvenimas. 20:25 Loterija „Keno Loto“. 20:30 Pa-norama. 21:05 Dėmesio centre. 21:20 Sportas. 21:25 Orai. 21:29 Loterija „Jė-ga“. 21:30 Auksinis protas. 22:50 Klau-simėlis.lt. 23:20 Valdžios tvirtovė. N-7. 19, 20 s. 01:00 LRT radijo žinios. 01:05 Valdžios tvirtovė. N-7. 20 s. (tęsinys). 01:30 Keliai. Mašinos. Žmonės. (kart.). 02:00 LRT radijo žinios. 02:05 Klauski-te daktaro. (kart.). 03:00 LRT radijo ži-nios. 03:05 Istorijos detektyvai. (subti-truota, kart.). 04:00 LRT radijo žinios. 04:05 Gyvenimas. (kart.). 05:00 Sese-rys. N-7. 234 s. (kart.).

ketvirtadienis, vasario 8 d.09:05 Senis. N-7. 247 s. 10:05 Štut-

garto kriminalinė policija 2. N-7. 2/17 s. 10:55 Detektyvas Monkas 8. N-7. 8/10 s. 11:40 Gyvenimas. (kart.). 12:40 TV žaidi-mas „Kas ir kodėl?“ 13:05 Klauskite dak-taro. 14:00 Žinios. Sportas. Orai. 14:15 Laba diena, Lietuva. 15:00 Žinios. Orai. 15:10 Laba diena, Lietuva. 16:00 Žinios. Sportas. Orai. 16:15 Laba diena, Lietu-va. 16:30 Premjera. Seserys. N-7. 235 s. 17:30 Žinios (su vertimu į gestų k.). 17:55 Sportas. 17:58 Orai. 18:00 TV žai-dimas „Kas ir kodėl?“ 18:30 Klauskite daktaro. 19:30 Specialus tyrimas. 20:25 Loterija „Keno Loto“. 20:30 Panorama. 21:05 Dėmesio centre. 21:20 Sportas. 21:25 Orai. 21:29 Loterija „Jėga“. 21:30 Pokalbių laida „Svarbios detalės“. 22:30 Dviračio žinios. 23:00 Martos paslap-tis. N-7. 2 s. 00:35 Klausimėlis.lt. (kart.). 01:00 LRT radijo žinios. 01:05 Specialus tyrimas. (kart.). 02:00 LRT radijo žinios.

02:05 Klauskite daktaro. (kart.). 03:00 LRT radijo žinios. 03:05 Dokumentinė apybraiža „Mes nugalėjom“. (kart.). 03:30 Laisvės vėliavnešiai. (kart.). 04:00 LRT radijo žinios. 04:05 Nacionalinė paieškų tarnyba. (kart.). 05:00 Seserys. N-7. 235 s. (kart.).

Penktadienis, vasario 9 d. 09:05 Senis. N-7. 248 s. 10:05 Štut-

garto kriminalinė policija 2. N-7. 2/18 s. 10:55 Detektyvas Monkas 8. N-7. 8/11 s. 11:40 Stilius. (kart.). 12:40 TV žaidimas „Kas ir kodėl?“ 13:05 Klauskite dakta-ro. 14:00 Žinios. Sportas. Orai. 14:15 Laba diena, Lietuva. 15:00 Žinios. Orai. 15:10 Laba diena, Lietuva. 16:00 Žinios. Sportas. Orai. 16:15 Laba diena, Lietu-va. 16:30 Premjera. Seserys. N-7. 236 s. 17:30 Žinios (su vertimu į gestų k.). 17:55 Sportas. 17:58 Orai. 18:00 TV žai-dimas „Kas ir kodėl?“ 18:30 Klauskite daktaro. 19:30 Beatos virtuvė. 20:25 Loterija „Keno Loto“. 20:30 Panorama. 20:52 Sportas. 20:57 Orai. 20:59 Loterija „Jėga“. 21:00 Duokim garo! 22:35 Gam-tos inspektoriai. 23:00 Fantastiškas penktadienis. Naujas puikus pasaulis. N-14. 00:30 Keliai. Mašinos. Žmonės. (kart.). 01:00 LRT radijo žinios. 01:05 Po-kalbių laida „Svarbios detalės“. (kart.). 02:00 LRT radijo žinios. 02:05 Klauskite daktaro. (kart.). 03:00 LRT radijo žinios. 03:05 Mūsų gyvūnai. (kart.). 03:30 Ry-to suktinis su Zita Kelmickaite. (kart.). 04:00 LRT radijo žinios. 04:05 Stilius. (kart.). 05:00 Seserys. N-7. 236 s. (kart.).

Šeštadienis, vasario 10 d. 06:05 Beatos virtuvė. (kart.). 07:00

Premjera. Džiunglių būrys skuba į pa-galbą 2. 2/46, 2/47 s. 07:20 Premjera. Alvinas ir patrakėliai burundukai 1. 50 s. 07:30 Premjera. Detektyvė Miretė. 10 s. 07:45 Premjera. Džeronimas 3. 3/24 s. 08:10 Karinės paslaptys. 09:00 Labas rytas, Lietuva. 09:30 Žinios. Orai. 09:35 Labas rytas, Lietuva. 10:30 Žinios. Orai. 10:35 Labas rytas, Lietuva. 11:30 Žinios. Orai. 11:35 Labas rytas, Lietuva. 11:50 Pasaulio dokumentika. Premjera. Bal-toji pelėda – šiaurės karalienė. (subti-truota). 12:45 Pasaulio dokumentika. Premjera. Ypatinga misija. 2 d. Nyks-tantys orangutanai. (subtitruota). 13:40 Mis Marpl 1/1 s. Lavonas bibli-otekoje. N-7. 15:15 Dokumentinė apy-braiža „Mes nugalėjom“. 15:45 Žinios. Orai (su vertimu į gestų kalbą). 16:00 Sveikinimų koncertas. 17:30 Žinios (su vertimu į gestų k.). 17:55 Sportas. 17:58 Orai. 18:00 Teisė žinoti. 18:30 Nacionali-nė paieškų tarnyba. 19:30 Stilius. 20:25 Loterijos „Keno Loto“ ir „Jėga“. 20:30 Panorama. 20:52 Sportas. 20:57 Orai. 21:00 „Eurovizija 2018“. Nacionalinė at-ranka. 23:20 Premjera. Šimtas kelių iki grabo lentos. N-14. (subtitruota). 01:20 Pasaulio dokumentika. Baltoji pelėda – šiaurės karalienė. (subtitruota, kart.). 02:15 Pasaulio dokumentika. Ypatinga misija. 2 d. Nykstantys orangutanai. (subtitruota, kart.). 03:10 Teisė žinoti. (kart.). 03:35 Keliai. Mašinos. Žmonės. (kart.). 04:00 Karinės paslaptys. (kart.). 04:45 Auksinis protas. (kart.).

Sekmadienis, vasario 11 d. 06:05 Istorijos detektyvai. (subti-

truota, kart.). 07:00 Dokumentinė apy-braiža „Mes nugalėjom“. (kart.). 07:30 Gamtos inspektoriai. (kart.). 08:00 Gim-toji žemė. 08:30 Ryto suktinis su Zita Kelmickaite. 09:00 Brolių Grimų pasa-kos. 23 s. Henzelis ir Grėtel. 10:00 Gus-tavo enciklopedija. (subtitruota). 10:30 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 11:30 Mūsų gyvūnai. 12:00 Šv. Mišios. Trakų Dievo Motinos, Lietuvos globėjos, pa-veikslo karūnavimo 300 metų jubilie-jaus iškilmės. 13:15 Šventadienio min-tys. 13:40 Premjera. Megrė 1. 1 s. Ko-misaras Megrė spendžia spąstus. N-7. 15:15 Laisvės vėliavnešiai. 15:45 Žinios. Orai (su vertimu į gestų kalbą). 16:00 Auksinis protas. (kart.). 17:15 Klausimė-lis.lt. 17:30 Žinios (su vertimu į gestų k.). 17:55 Sportas. 17:58 Orai. 18:00 Keliai. Mašinos. Žmonės. 18:30 Pramoginė laida „Editos šou“. N-7. 19:30 Savaitė. 20:30 Panorama. 20:52 Sportas. 20:57 Orai. 21:00 Premjera. Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą. 21:55 Protas ir jausmai. N-7. 00:10 Naujas puikus pasaulis. N-14. (kart.). 01:45 Auksinė komanda. (kart.). 02:50 Savaitė. (kart.). 03:45 „Eurovizi-ja 2018“. Nacionalinė atranka. (kart.).

žadėtoji (3032). N-7. 16:00 Pažadėto-ji (3033). N-7. 16:30 TV Pagalba. N-7. 18:30 TV3 žinios. 19:20 TV3 sportas. 19:25 TV3 orai. 19:30 Šviesoforas (5). N-7. 20:00 Miestas ar kaimas. 21:00 Pasmerkti 4 (1). N-7. 21:30 TV3 vakaro žinios. 22:15 TV3 sportas. 22:25 TV3 orai. 22:30 Laiko kilpa. N-14. 00:55 Gaudynės (9). N-7. 01:45 Kaip išsisukt įvykdžius žmogžudystę (7). N-7. 02:35 Specialioji jūrų policijos tarnyba (21). N-7. 03:30 Tironas (8). N-14. 04:30 Vilf-redas (8). N-7. 04:55 Paskutinis iš vyrų (19). N-7. 05:20 Paskutinis iš vyrų (20). N-7. 05:45 Paskutinis iš vyrų (21). N-7.

Antradienis, vasario 6 d. 06:10 Televitrina. 06:25 Kem-

piniukas Plačiakelnis (1). N-7. 06:55 Simpsonai (19). N-7. 07:25 Simpsonai (20). N-7. 07:55 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. N-7. 08:55 Meilės sū-kuryje (2767). N-7. 10:00 TV Pagalba. N-7. 12:00 Šviesoforas (5). N-7. 12:30 Pasmerkti 4 (1). N-7. 13:00 Kempiniu-kas Plačiakelnis (2). N-7. 13:30 Simpso-nai (21). N-7. 14:00 Simpsonai (22). N-7. 14:30 Pažadėtoji (3034). N-7. 15:00 Pa-žadėtoji (3035). N-7. 15:30 Pažadėto-ji (3036). N-7. 16:00 Pažadėtoji (3037). N-7. 16:30 TV Pagalba. N-7. 18:30 TV3 žinios. 19:20 TV3 sportas. 19:25 TV3 orai. 19:30 Šviesoforas (6). N-7. 20:00 Prieš srovę. N-7. 21:00 Pasmerkti 4 (2). N-7. 21:30 TV3 vakaro žinios. 22:15 TV3 sportas. 22:25 TV3 orai. 22:30 Karš-tos galvos!. N-7. 00:10 Kaulai (23). N-7. 01:10 Kaip išsisukt įvykdžius žmogžu-dystę (8). N-7. 02:00 Specialioji jūrų po-licijos tarnyba (22). N-7. 02:50 Tironas (9). N-14. 03:50 Vilfredas (9). N-7. 04:14 Pelkė (1). N-7. 05:05 Paskutinis iš vyrų (22). N-7. 05:25 Paskutinis iš vyrų (1). N-7. 05:50 Paskutinis iš vyrų (2). N-7.

trečiadienis, vasario 7 d. 06:10 Televitrina. 06:25 Kem-

piniukas Plačiakelnis (2) (kart.). N-7. 06:55 Simpsonai (21) (kart.). N-7. 07:25 Simpsonai (22) (kart.). N-7. 07:55 Juo-kingiausi Amerikos namų vaizdeliai. N-7. 08:55 Meilės sūkuryje (2768). N-7. 10:00 TV Pagalba. N-7. 12:00 Šviesofo-ras (6). N-7. 12:30 Pasmerkti 4 (2). N-7. 13:00 Kempiniukas Plačiakelnis (3). N-7. 13:30 Simpsonai (23). N-7. 14:00 Simp-sonai (24). N-7. 14:30 Pažadėtoji (3038). N-7. 15:00 Pažadėtoji (3039). N-7. 15:30 Pažadėtoji (3040). N-7. 16:00 Pažadė-toji (3041). N-7. 16:30 TV Pagalba. N-7. 18:30 TV3 žinios. 19:20 TV3 sportas. 19:25 TV3 orai. 19:30 Šviesoforas (7). N-7. 20:00 Gero vakaro šou. N-7. 21:00 Pasmerkti 4 (3). N-7. 21:30 TV3 vaka-ro žinios. 22:15 TV3 sportas. 22:20 TV3 orai. 22:25 Vikinglotto. 22:30 Bli-cas. N-14. 00:20 Kaulai (24). N-7. 01:20 Kaip išsisukt įvykdžius žmogžudystę (9). N-7. 02:10 Specialioji jūrų policijos tarnyba (23). N-7. 03:00 Tironas (10). N-14. 04:10 Vilfredas (10). N-7. 04:35 Pelkė (2). N-7. 05:25 Paskutinis iš vyrų (3). N-7. 05:45 Paskutinis iš vyrų (4). N-7.

ketvirtadienis, vasario 8 d. 06:10 Televitrina. 06:25 Kempi-

niukas Plačiakelnis (3) (kart.). N-7. 06:55 Simpsonai (23) (kart.). N-7. 07:25 Simp-sonai (24) (kart.). N-7. 07:55 Juokingiau-si Amerikos namų vaizdeliai. N-7. 08:55 Meilės sūkuryje (2769). N-7. 10:00 TV Pagalba. N-7. 12:00 Šviesoforas (7). N-7. 12:30 Pasmerkti 4 (3). N-7. 13:00 Kempi-niukas Plačiakelnis (4). N-7. 13:30 Simp-sonai (25). N-7. 14:00 Simpsonai (1). N-7. 14:30 Pažadėtoji (3042). N-7. 15:00 Pa-žadėtoji (3043). N-7. 15:30 Pažadėto-ji (3044). N-7. 16:30 TV Pagalba. N-7. 18:30 TV3 žinios. 19:20 TV3 sportas. 19:25 TV3 orai. 19:30 Šviesoforas (8). N-7. 20:00 Farai. N-7. 21:00 Pasmerkti 4 (4). N-7. 21:30 TV3 vakaro žinios. 22:15 TV3 sportas. 22:25 TV3 orai. 22:30 Pur-vini pinigai. N-14. 00:40 Kaip išsisukt įvykdžius žmogžudystę (10). N-7. 01:35 Specialioji jūrų policijos tarnyba (24). N-7. 02:25 Gražuolė ir pabaisa (1). N-7. 03:15 Blicas. N-14. 04:55 Paskutinis iš vyrų (5). N-7. 05:20 Paskutinis iš vyrų (6). N-7. 05:45 Paskutinis iš vyrų (7). N-7.

Penktadienis, vasario 9 d. 06:10 Televitrina. 06:25 Kempi-

niukas Plačiakelnis (4) (kart.). N-7. 06:55 Simpsonai (25) (kart.). N-7. 07:25 Simp-sonai (1) (kart.). N-7. 07:55 Juokingiau-si Amerikos namų vaizdeliai. N-7. 08:55 Meilės sūkuryje (2770). N-7. 10:00 TV Pagalba. N-7. 12:00 Šviesoforas (8). N-7. 12:30 Pasmerkti 4 (4). N-7. 13:00 Žie-mos olimpinių žaidynių 2018 atidary-mas. 15:10 Žiemos olimpinės žaidynės 2018. Dailusis čiuožimas. 16:30 TV Pa-galba. N-7. 18:30 TV3 žinios. 19:20 TV3 sportas. 19:25 TV3 orai. 19:30 Žiemos olimpinių žaidynių 2018 atidarymas. 21:40 Londono apgultis. N-14. 23:30 Legenda. Drakono imperatoriaus ka-pas. N-14. 01:20 Vatikano įrašai. S. 02:50 Purvini pinigai. N-14. 04:45 Paskutinis iš vyrų (8). N-7. 05:10 Paskutinis iš vyrų (9). N-7. 05:35 Paskutinis iš vyrų (10). N-7.

Šeštadienis, vasario 10 d. 06:15 Televitrina. 06:30 Aladinas

(10). 07:00 Ančiukų istorijos (3). 07:30

Pirmadienis, vasario 5 d. 06:30 Dienos programa. 06:35

„Didysis žvejys“ (16). 07:00 „Mada-gaskaro pingvinai“ (13). 07:30 „Tomas ir Džeris“ (23). 07:55 „Volkeris, Teksa-so reindžeris“ (40). N-7. 08:50 „Volke-ris, Teksaso reindžeris“ (41). N-7. 09:50 24 valandos. N-7. 10:35 Yra, kaip yra. N-7. 11:35 24 valandos (kart.). N-7. 12:30 Bus visko (kart.). 13:25 „Rožių karas“ (86). 14:25 „Dvi širdys“ (518). 14:55 „Dvi širdys“ (519). 15:25 „Dvi širdys“ (520). 15:55 „Dvi širdys“ (521). 16:30 Labas vakaras, Lietuva. 17:35 24 valandos. N-7. 18:30 Žinios. 19:25 Sportas. 19:28 Orai. 19:30 KK2. N-7. Infošou. 20:00 „Paveldėtoja“ (4). 20:30 Nuo... Iki... 21:30 Žinios. 22:24 Sportas. 22:28 Orai. 22:30 VAKARO SEANSAS Apgaulės meistrai. N-7. 00:45 „Kortų namelis“ (11). N14. 01:40 Rizikingi ry-šiai (kart.). N14.

Antradienis, vasario 6 d. 06:30 Dienos programa. 06:35

„Didysis žvejys“ (17). 07:00 „Mada-gaskaro pingvinai“ (14). 07:30 „Tomas ir Džeris“ (24). 07:55 „Volkeris, Teksa-so reindžeris“ (42). N-7. 08:50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (43). N-7. 09:50 24 valandos. N-7. 10:35 Yra, kaip yra. N-7. 11:35 24 valandos (kart.). N-7. 12:30 Nuo... Iki... (kart.) 13:25 „Rožių karas“ (87). 14:25 „Dvi širdys“ (522). 14:55 „Dvi širdys“ (523). 15:25 „Dvi širdys“ (524). 15:55 „Dvi širdys“ (525). 16:30 Labas vakaras, Lietuva. 17:35 Yra, kaip yra. N-7. 18:30 Žinios. 19:25 Sportas. 19:28 Orai. 19:30 KK2. N-7. 20:00 „Paveldėto-ja“ (5). 20:30 Kitu kampu. 21:30 Žinios. 22:24 Sportas. 22:28 Orai. 22:30 VAKA-RO SEANSAS Į saulę. N14. 00:30 „Kor-tų namelis“ (12). N14. 01:30 Apgaulės meistrai (kart.). N-7.

trečiadienis, vasario 7 d. 06:30 Dienos programa. 06:35

„Didysis žvejys“ (18). 07:00 „Mada-gaskaro pingvinai“ (15). 07:30 „Tomas ir Džeris“ (25). 07:55 „Volkeris, Teksa-so reindžeris“ (44). N-7. 08:50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (45). N-7. 09:50 24 valandos. N-7. 10:35 Yra, kaip yra. N-7. 11:40 Yra, kaip yra (kart.). N-7. 12:35 Ki-tu kampu (kart.). 13:25 „Rožių karas“ (88). 14:25 „Dvi širdys“ (526). 14:55 „Dvi širdys“ (527). 15:25 „Dvi širdys“ (528). 15:55 „Dvi širdys“ (529). 16:30 Labas vakaras, Lietuva. 17:35 Yra, kaip yra. N-7. 18:30 Žinios. 19:25 Sportas. 19:28 Orai. 19:30 KK2. N-7. 20:00 „Paveldė-toja“ (6). 20:30 Moterys prieš vyrus. N-7. 21:30 Žinios. 22:24 Sportas. 22:28 Orai. 22:30 VAKARO SEANSAS Urvas. N14. 00:25 „Kortų namelis“ (13). N14. 01:25 Į saulę (kart.). N14.

ketvirtadienis, vasario 8 d. 06:30 Dienos programa. 06:35

„Didysis žvejys“ (19). 07:00 „Madagas-karo pingvinai“ (16). 07:30 „Tomas ir

Džeris“ (26). 07:55 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (46). N-7. 08:50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (47). N-7. 09:50 24 valandos. N-7. 10:35 Yra, kaip yra. N-7. 11:40 Yra, kaip yra (kart.). N-7. 12:35 KK2 (kart.). N-7. 13:00 KK2 (kart.). N-7. 13:25 „Rožių karas“ (89). 14:25 „Dvi širdys“ (530). 14:55 „Dvi širdys“ (531). 15:25 „Dvi širdys“ (532). 15:55 „Dvi šir-dys“ (533). 16:30 Labas vakaras, Lie-tuva. 17:35 Yra, kaip yra. N-7. 18:30 Žinios. 19:25 Sportas. 19:28 Orai. 19:30 KK2. N-7. 20:00 Valanda su Rū-ta. 21:30 Žinios. 22:24 Sportas. 22:28 Orai. 22:30 VAKARO SEANSAS Neži-nomas. N14. 00:45 „Dalasas“ (1). N-7. 01:35 Urvas (kart.). N14. 03:05 Alche-mija III. Nepatogus Jono Jurašo tea-tras. 03:35 RETROSPEKTYVA. Kultū-rinė dokumentika. Ciklas „Meninin-kų portretai“.

Penktadienis, vasario 9 d. 06:30 Dienos programa. 06:35

„Didysis žvejys“ (20). 07:00 „Mada-gaskaro pingvinai“ (17). 07:30 „Tomas ir Džeris“ (27). 07:55 „Volkeris, Teksa-so reindžeris“ (48). N-7. 08:50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (49). N-7. 09:50 24 valandos. N-7. 10:35 Yra, kaip yra. N-7. 11:40 Yra, kaip yra (kart.). N-7. 12:35 KK2 (kart.). N-7. 13:00 KK2 (kart.). N-7. 13:25 „Rožių karas“ (90). 14:25 „Dvi širdys“ (534). 14:55 „Dvi širdys“ (535). 15:25 „Dvi širdys“ (536). 15:55 „Dvi šir-dys“ (537). 16:30 Labas vakaras, Lie-tuva. 17:35 24 valandos. N-7. 18:30 Ži-nios. 19:25 Sportas. 19:28 Orai. 19:30 KK2 penktadienis. N-7. 21:00 SAVAITĖS HITAS Geležinis žmogus. N-7. 23:25 Griaustinio dienos. N14. 01:25 Neži-nomas (kart.). N14.

Šeštadienis, vasario 10 d. 06:25 Dienos programa. 06:30

„Madagaskaro pingvinai“ (16) (kart.). 06:55 „Tomas ir Džeris“ (26) (kart.). 07:20 „“Nickelodeon“ valanda. An-čiukai Duoniukai“ (7). 07:45 „Kung Fu Panda“ (21). 08:10 „Keista šeimynėlė“ (22). 08:35 „Tomo ir Džerio šou“ (2). 09:00 „Ogis ir tarakonai“ (16). 09:10 „Ogis ir tarakonai“ (17). 09:20 „Ogis ir tarakonai“ (18). 09:30 „Tinginių mies-telis“ (66). 09:55 „Ogis ir tarakonai“ (32). 10:05 „Ogis ir tarakonai“ (33). 10:15 KINO PUSRYČIAI Bitė Maja. 12:05 Vikis ir vikingai. 13:50 Mano tėtis nu-varė mašiną. N-7. 15:40 Šėtoniškas sandėris. N-7. 17:30 Bus visko. 18:30 Ži-nios. 19:25 Sportas. 19:28 Orai. 19:30 SUPERKINAS Monstrų universitetas. 21:30 Mano žmona - ragana. N-7. 23:35 Pumų medžioklė. S. 01:20 Griaustinio dienos (kart.). N14.

Sekmadienis, vasario 11 d. 06:25 Dienos programa. 06:30

„Madagaskaro pingvinai“ (17) (kart.). 06:55 „Tomas ir Džeris“ (27) (kart.). 07:20 „“Nickelodeon“ valanda. An-čiukai Duoniukai“ (8). 07:45 „Kung Fu Panda“ (22). 08:10 „Keista šeimynėlė“ (23). 08:35 „Tomo ir Džerio šou“ (3). 09:00 „Ogis ir tarakonai“ (19). 09:10 „Ogis ir tarakonai“ (20). 09:20 „Ogis ir tarakonai“ (21). 09:30 „Tinginių mies-telis“ (67). 10:00 „Ogis ir tarakonai“ (34). 10:10 KINO PUSRYČIAI Kempiniu-kas Plačiakelnis. 11:55 „Pričiupom!“ (3). 12:25 Roko mokykla. N-7. 14:45 Polici-ninkų šou. N-7. 16:40 Ne vienas kely-je. 17:20 Teleloto. 18:30 Žinios. 19:25 Sportas. 19:28 Orai. 19:30 Dvylika kė-džių. N-7. 22:50 Rizikinga erzinti die-dukus 2. N14. 01:00 Kruvinoji Valenti-no naktis. S. 02:50 Mano žmona - ra-gana (kart.). N-7.

Pirmadienis, vasario 5 d. 06:40 „F. T. Budrioji akis“ (26).

07:35 „Prokurorų patikrinimas“ (370) (kart.). N-7. 08:35 „Muchtaro sugrįži-mas“ (725) (kart.). N-7. 09:35 „Tokia tarnyba“ (45) (kart.). N-7. 10:30 „Sudu-žusių žibintų gatvės“ (19) (kart.). N-7. 11:35 „Stoties policija“ (18) (kart.). N-7. 12:40 „Teisingumo agentai“ (31) (kart.). N-7. 13:40 „Prokurorų patikrinimas“ (371). N-7. 14:50 „Muchtaro sugrįži-mas“ (726). N-7. 15:55 „Tokia tarnyba“ (46). N-7. 16:55 „Sudužusių žibintų ga-tvės“ (20). N-7. 18:00 Info diena. 18:25 „Teisingumo agentai“ (32). N-7. 19:30 „Stoties policija“ (19). N-7. 20:30 Farai. N-7. 21:00 Gelbstint eilinį Rajaną. N14. 00:10 Išvarymas (kart.). S. 02:10 „Gyvi numirėliai“ (7) (kart.). N14. 03:10 „Juo-dasis sąrašas“ (10) (kart.). N-7.

Antradienis, vasario 6 d. 06:40 „F. T. Budrioji akis“ (27).

07:35 „Prokurorų patikrinimas“ (371) (kart.). N-7. 08:35 „Muchtaro sugrįži-mas“ (726) (kart.). N-7. 09:35 „Tokia tarnyba“ (46) (kart.). N-7. 10:30 „Su-dužusių žibintų gatvės“ (20) (kart.). N-7. 11:35 „Stoties policija“ (19) (kart.). N-7. 12:40 „Teisingumo agentai“ (32) (kart.). N-7. 13:40 „Prokurorų patikri-nimas“ (372). N-7. 14:50 „Muchtaro su-

tV3

Lnk

btV

Keršytojų komanda (5). N-7. 08:00 Aladinas (11). 08:30 Superekspertai. 09:00 Virtuvės istorijos. 09:30 Gardu Gardu. 10:00 Aplink Lietuvą. 11:00 Svajonių ūkis. 11:30 Žiemos olimpi-nių žaidynių 2018 startas. 12:00 Žie-mos olimpinės žaidynės 2018. Grei-tasis čiuožimas trumpuoju taku. 13:15 Žiemos olimpinės žaidynės 2018. Bi-atlonas. 14:45 Žiemos olimpinės žai-dynės 2018. Rogučių sportas. 18:00 Misija: vestuvės. N-7. 18:30 TV3 ži-nios (312). 19:15 TV3 sporto žinios. 19:35 TV3 orai. 19:40 Eurojackpot. 19:45 Persis Džeksonas. Monstrų jū-ra. N-7. 21:55 Bado žaidynės. Ugnies medžioklė. N-7. 00:50 Mašina. N-14. 02:25 Londono apgultis. N-14. 04:05 Paskutinis iš vyrų (12). N-7. 04:30 Pa-skutinis iš vyrų (13). N-7. 05:00 Pasku-tinis iš vyrų (14). N-7. 05:25 Paskutinis iš vyrų (15). N-7. 05:50 Paskutinis iš vyrų (16). N-7.

Sekmadienis, vasario 11 d. 06:15 Televitrina. 06:30 Aladi-

nas (11) (kart.). 07:00 Ančiukų istori-jos (4). 07:30 Keršytojų komanda (6). N-7. 08:00 Statybų gidas. 08:30 Ma-myčių klubas. 09:00 Kulinariniai triu-kai. 09:30 Penkių žvaigždučių būs-tas (8). 10:00 Pasaulis pagal moteris. 10:30 Svajonių sodai (59). 11:30 Žie-mos olimpinės žaidynės 2018. Snie-glenčių sportas. 12:30 Žiemos olim-pinės žaidynės 2018. Akrobatinis sli-dinėjimas. 13:15 Žiemos olimpinės žaidynės 2018. Biatlonas. 15:00 Žie-mos olimpinės žaidynės 2018. Akro-batinis slidinėjimas. 16:45 Žiemos olimpinės žaidynės 2018. Ledo ritu-lys. 18:00 Raudonas kilimas. 18:30 TV3 žinios. 19:20 TV3 sporto žinios. 19:40 TV3 orai. 19:45 X Faktorius. N-7. 22:45 Transporteris 2. N-7. 00:30 Keitės Mak-kol bylos. N-14. 02:10 Bado žaidynės. Ugnies medžioklė. N-7. 04:45 Paskuti-nis iš vyrų (17). N-7. 05:10 Paskutinis iš vyrų (18). N-7.

Lrtgrįžimas“ (727). N-7. 15:55 „Tokia tarny-ba“ (47). N-7. 16:55 „Sudužusių žibin-tų gatvės“ (21). N-7. 18:00 Info diena. 18:25 „Teisingumo agentai“ (33). N-7. 19:30 „Stoties policija“ (20). N-7. 20:30 Farai. N-7. 21:00 Žmogžudystė Baltuo-siuose rūmuose. N-7. 23:10 Gelbstint eilinį Rajaną (kart.). N14. 02:15 „Juo-dasis sąrašas“ (16). N-7. 03:00 „Praga-ro katytė“ (17) (kart.).

trečiadienis, vasario 7 d. 06:40 „F. T. Budrioji akis“ (28).

07:35 „Prokurorų patikrinimas“ (372) (kart.). N-7. 08:35 „Muchtaro sugrįži-mas“ (727) (kart.). N-7. 09:35 „Tokia tarnyba“ (47) (kart.). N-7. 10:30 „Su-dužusių žibintų gatvės“ (21) (kart.). N-7. 11:35 „Stoties policija“ (20) (kart.). N-7. 12:40 „Teisingumo agentai“ (33) (kart.). N-7. 13:40 „Prokurorų patikrini-mas“ (373). N-7. 14:50 „Muchtaro sugrį-žimas“ (728). N-7. 15:55 „Tokia tarnyba“ (48). N-7. 16:55 „Sudužusių žibintų ga-tvės“ (22). N-7. 18:00 Info diena. 18:25 „Teisingumo agentai“ (34). N-7. 19:30 „Stoties policija“ (21). N-7. 20:30 Farai. N-7. 21:00 Žaidimas be taisyklių. N-7. 23:10 Žmogžudystė Baltuosiuose rū-muose (kart.). N-7. 01:10 „Juodasis są-rašas“ (17). N-7. 01:55 „Didysis atodrė-kis Amerikoje“ (2) (kart.). 02:50 Katna - užmirštoji Egipto konkurentė.

ketvirtadienis, vasario 8 d. 06:40 „F. T. Budrioji akis“ (29).

07:35 „Prokurorų patikrinimas“ (373) (kart.). N-7. 08:35 „Muchtaro sugrįži-mas“ (728) (kart.). N-7. 09:35 „Tokia tarnyba“ (48) (kart.). N-7. 10:30 „Su-dužusių žibintų gatvės“ (22) (kart.). N-7. 11:35 „Stoties policija“ (21) (kart.). N-7. 12:40 „Teisingumo agentai“ (34) (kart.). N-7. 13:40 „Prokurorų patikri-nimas“ (374). N-7. 14:50 „Muchtaro su-grįžimas“ (729). N-7. 15:55 „Tokia tarny-ba“ (49). N-7. 16:55 „Sudužusių žibin-tų gatvės“ (23). N-7. 18:00 Info diena. 18:25 „Teisingumo agentai“ (35). N-7. 19:30 „Stoties policija“ (22). N-7. 20:30 Savaitės kriminalai. N-7. 21:00 Didvy-ris ir Siaubas. N14. 22:55 Žaidimas be taisyklių (kart.). N-7. 00:55 „Juodasis sąrašas“ (18). N-7. 01:40 Savaitės kri-minalai (kart.). N-7. 02:05 Nusikaltimo vieta Oilau. Trylikos griaučių paslaptis.

Penktadienis, vasario 9 d. 06:40 „F. T. Budrioji akis“ (30).

07:35 „Prokurorų patikrinimas“ (374) (kart.). N-7. 08:35 „Muchtaro sugrįži-mas“ (729) (kart.). N-7. 09:35 „Tokia tarnyba“ (49) (kart.). N-7. 10:30 „Su-dužusių žibintų gatvės“ (23) (kart.). N-7. 11:35 „F. T. Budrioji akis“ (26) (kart.). 12:40 „Teisingumo agentai“ (35) (kart.). N-7. 13:40 „Prokurorų pa-tikrinimas“ (375). N-7. 14:50 „Muchta-ro sugrįžimas“ (730). N-7. 15:55 „To-kia tarnyba“ (50). N-7. 16:55 „Sudužu-sių žibintų gatvės“ (24). N-7. 18:00 In-fo diena. 18:25 „Teisingumo agentai“ (36). N-7. 19:30 „Reali mistika“ (14). N-7. 20:30 „Reali mistika“ (15). N-7. 21:35 „Delta“ būrys 2. Kolumbijos grandis. N-7. 23:50 Didvyris ir Siaubas (kart.). N14. 01:35 „Juodasis sąrašas“ (19). N-7. 02:20 „Delta“ būrys 2. Kolumbi-jos grandis (kart.). N-7.

Šeštadienis, vasario 10 d. 06:00 „F. T. Budrioji akis“ (27)

(kart.). 06:55 „F. T. Budrioji akis“ (28) (kart.). 07:50 „F. T. Budrioji akis“ (29) (kart.). 08:45 Sveikatos ABC televitri-na. 09:00 Autopilotas. apie automo-bilius. 09:30 Apie žūklę. 10:00 „Pava-riau“ (3). N-7. 10:30 „Pragaro katytė“ (18). 11:30 „Didysis atodrėkis Ameriko-je“ (3). 12:40 „Reali mistika“ (15) (kart.). N-7. 13:45 „Vanity Fair. Visiškai slaptai“ (4). N-7. 14:45 „Kas žudikas?“ (15). N-7. 16:00 „Detektyvų istorijos“ (1). 17:00 LKL čempionatas. Pieno žvaigždės - Juventus. 19:30 Dainuok mano dai-ną. 21:30 MANO HEROJUS Despera-do. N14. 23:35 AŠTRUS KINAS Demo-nų miškas. N14. 01:20 „Juodasis sąra-šas“ (18) (kart.). N-7. 02:05 „Juodasis sąrašas“ (19) (kart.). N-7.

Sekmadienis, vasario 11 d. 06:30 Pasaulio veteranų galiū-

nų čempionatas (kart.). 07:30 „F. T. Budrioji akis“ (30) (kart.). 08:30 Tau-ro ragas. N-7. 09:00 Baltijos galiūnų čempionatas. Tauragė. 10:00 „Pava-riau“ (4). N-7. 10:30 „Pragaro katytė“ (1). 11:30 Vaikystė laukinėje gamtoje. 12:40 „Vandenyno paslaptys su Džefu Korvinu“ (62). 13:10 „Vandenyno pa-slaptys su Džefu Korvinu“ (63). 13:40 Sveikinimai. 16:00 „Policijos akade-mija“ (18). N-7. 17:00 LKL čempiona-tas. Lietuvos rytas – Žalgiris. 19:30 „Kvapų detektyvas“ (5). N-7. 20:35 „Kvapų detektyvas“ (6). N-7. 21:45 „Juodasis sąrašas“ (11). N-7. 22:45 „Gy-vi numirėliai“ (8). N14. 23:50 Despera-do (kart.). N14. 01:35 „Reali mistika“ (14) (kart.). N-7.

Lietuvos televizijos stočių programos artimiausią savaitę

Pirmadienis, vasario 5 d. 06:10 Televitrina. 06:25 Kempi-

niukas Plačiakelnis (1). N-7. 06:55 Simp-sonai (17) (kart.). N-7. 07:25 Simpsonai (18) (kart.). N-7. 07:55 Pasmerkti 3. N-7. 08:25 Pasmerkti 3. N-7. 08:55 Meilės sūkuryje (2766). N-7. 10:00 TV Pagal-ba. N-7. 12:00 Miestas ar kaimas. 13:00 Kempiniukas Plačiakelnis (1). N-7. 13:30 Simpsonai (19). N-7. 14:00 Simpsonai (20). N-7. 14:30 Pažadėtoji (3030). N-7. 15:00 Pažadėtoji (3031). N-7. 15:30 Pa-

2018 m. vasario 1–7 d., Nr. 5 (1394), „Bičiulystė“7 psl.

„Padėkite mums kas nors! Esa­me neįgalūs: žmona guli patale, aš pajėgiu tik po kambarį šliauž­ti, pasirūpinti savimi negalime ir esame visiškai vieni. Moteris, ku­ri anksčiau mumis rūpinosi, atsi­sako toliau tai daryti“, – rusiškai šaukė į ragelį vyras, paskambi­nęs į „Vakarų ekspreso“ redakci­ją. Jau kitą dieną Klaipėdos socia­linės paramos centro darbuoto­jai nuvyko pas Viktorą ir Galiną ir išvežė senolius į Klaipėdos uni­versitetinės ligoninės Palaiko­mojo gydymo ir slaugos skyrių.

Socialinės paramos centro socialinės darbuotojos Alinos Gudelienės teigimu, garbaus am­žiaus, 88 ir 87 metų, senukai bu­vo labai apleisti. Jie turi du vai­kus, tačiau vienas jų Rusijoje, ki­tas Anglijoje, su tėvais yra susi­pykę, nebendrauja. Senoliai gau­na gana dideles, beveik 1000 Eur siekiančias pajamas, tačiau turi daug skolų už butą.

„Apie vienišus, sergančius žmones mums dažnai praneša kaimynai, o šįsyk nieko nežino­jome. Moteris yra visiškai neįga­li, vyras nesiorientuoja aplinko­je, tačiau neveiksnumas jam ne­nustatytas. Akivaizdu, kad se­noliai negali pasirūpinti savimi, tačiau jų dokumentai nesutvar­kyti“, – teigė Centro direktorė Diana Stankaitienė.

Kurį laiką senukais rūpinosi Ligita Girskienė, tačiau ji, anot Viktoro, pavogė svarbius doku­mentus ir nori užgrobti jų turtą. L. Girskienė patvirtino, jog rūpi­nosi senukais. Su jais susipažino atsitiktinai, atėjusi sūnaus bu­to, kuriame įvyko avarija, rakto.

Užėjusi į senolių butą mo­teris atrado siaubingą vaizdą. „Senutė beveik nuoga, susivėlu­si, murzina, tik su šlapimu per­sismelkusiu chalatu gulėjo ant

sulūžusios sofos, ant patiestos lentos. Močiutė visus gamtinius reikalus atliko po savimi. Ant tos lentos senukas dengdavo iš parduotuvės parsineštus rekla­minius leidinius ir laikraščius. Butas smirdėjo šlapimu. Visur pilna šiukšlių, išmėtytų daiktų, dulkių sluoksnis. Net laiptinė­je buvo jaučiamas šlapimo kva­pas.“ Moters teigimu, močiutė prieš daug metų patyrusi insul­tą. Ji nepakyla iš lovos, nežino, nei kiek jai metų, nei kur gyve­na, ar turi vaikų... Galvoja, kad vyras yra jos brolis...

L. Girskienė sako, kad sūnus atsisakė tėvams padėti. Tada ji pradėjusi rūpintis senoliais. Mo­čiutę maudė, atvežė sauskelnių, kurių senukas pradžioje nelei­do uždėti, nupirko kitą lovą, su­tvarkė namus, parūpino rūbų, patalynės ir pan. Vežė, gamino maistą, keitė sauskelnes, pirko vaistus, mokėjo už butą ir pan. Senukas padengdavo išlaidas ga­vęs kvitus.

L. Girskienė tvirtino, kad apie senukų situaciją žinojo ir kaimy­nai, namo bendrijos pirmininkė, informuotas buvo ir Socialinės paramos skyrius ir socialines paslaugas teikiantys darbuotojai, tačiau senolis kategoriškai atsisa­ko bet kokios pagalbos, o medikų išvados, jog jis neveiksnus nėra.

VšĮ Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės administracijos vyriausioji gydytoja dr. Danguolė Drungilienė teigia, kad senais li­gotais tėvais pasirūpinti, sutvar­kyti dokumentus privalo vaikai.

Pasak Klaipėdos savivaldy­bės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Audronės Liesytės, jei­gu vaikai užsienyje ir tėvais ne­sirūpina, laikoma, kad jie vieni­ši ir problemas sprendžia socia­liniai darbuotojai.

Apleisti, neįgalūs, vieniši...Jurga Petronytė Klaipėdos krašto naujienų portale www.ve.lt rašo apie situaciją, kuri atvėrė socialinės rūpybos sistemos skyles.

Senatorė dėl negalios nesijaudina

Neįgalieji pasaulyje

Žiniasklaidoje apie neįgaliųjų gyvenimą

Amerikietė Tamy Duck-worth – lyg superherojė iš veiksmo filmo. Jos nuoty-kiai ir siekiai išties verti pa-garbos. Įdomu, kad skaitant moters biografiją neatskir-si, kuriais metais ji tapo ne-įgali. Nes nei ryžto sumažė-jo, nei jėgos apleido. Protinga ir stipri moteris ją ištikusią nelaimę prisijaukino, įver-tino ir iškėlė sau dar dides-nę užduotį!

Į neįgaliesiems su žymiu arba vidutiniu intelekto sutrikimu skirtą dėlionių čempionatą Jo­niškyje suvažiavo 11 komandų iš Kauno, Rokiškio, Pakruojo, Radviliškio, Kaišiadorių, Joniš­kio rajonų mokyklų, socialinių paslaugų centrų, socialinės glo­bos namų, technologijų ir vers­lo mokymo centrų. Kiekviena komanda iš viso turėjo surink­ti po 11 dėlionių. Jos buvo įvai­raus sudėtingumo – nuo 24 iki 104 detalių.

Visi renginio dalyviai apdo­vanoti Lietuvos specialiosios olimpiados medaliais, jiems su­rengta diskoteka, programė­lę parodė „Saulės“ pagrindi­nės mokyklos ketvirtos klasės mokiniai, šoko grupė „Pagauk rit mą“.

Prieš renginį buvo organi­zuota paroda, kuriai mokiniai

sukūrė įvairių darbelių – pa­veikslų, magnetukų, vazelių ir kita – viskas iš dėlionių detalių.

Joniškio „Saulės“ pagrindi­nės mokyklos Dienos užimtu­mo centro vyriausioji socialinė darbuotoja Alfrida Kubeckienė pasakojo, kad čempionato orga­nizacinė grupė ieškojo, kokioje srityje neįgalieji galėtų varžytis žiemą, kad nereiktų šalti lauke. Taip kilo idėja pasirinkti dėlio­nes, juolab kad Dienos užimtu­mo centro lankytojai jas mėgs­ta ir yra ne kartą išbandę. Šį pa­siūlymą mielai priėmė Lietuvos specialiosios olimpiados komi­tetas ir įtraukė į savo programą.

Joniškio „Saulės“ pagrindi­nės mokyklos Dienos užimtu­mo centras taip pat yra ir Spe­cialiosios olimpiados dviračių ir triračių varžybų čempionato organizatoriai.

Joniškiečiai neįgalieji tapo dėlionių čempionato pradininkais

Loreta Ripskytė portale www.skrastas.lt rašo apie pirmą kartą surengtą Lietuvos specialiosios olimpiados neįgaliųjų dėlionių čempionatą.

Karingumą perdavė tėvo genai

Tamy gimė Bankoke, Tailan­de. Tėvas – amerikietis, buvęs jūrų pėstininkas, spėjęs suda­lyvauti dviejuose karuose – II pasauliniame ir Vietnamo. Kai Bankoke sutiko ir įsimylėjo ki­nų kilmės vietinę merginą, jis jau dirbo diplomatu. Gal net ti­kėjosi, kad su karais baigta – ga­lima sukurti laimingą šeimą ir gražiai gyventi.

Deja, jųdviejų dukrelei irgi teko kariauti. Irake. Taigi karas nedingo iš šeimos gyvenimo, nors Tamy iš pradžių pasirinko labai taikius mokslus. Iš Tailan­do persikėlusi gyventi į Havajus, 1989 metais Tamy šios JAV vals­tijos universitete gavo politikos bakalauro laipsnį, o po 3 metų Vašingtono universitete jau pel­nė tarptautinių santykių magis­tro vardą.

Jaunystės audros vienu me­tu blaškė į visas pasaulio puses. Tamy juokiasi prisiminusi, kaip ryte svajojo apie meno žinovės karjerą, popiet matė save kole­gų diplomatų būryje, o vakare... nuėjo ir užsirašė į atsargos kari­ninkų rengimo korpusą, mat no­rėjo daugiau sužinoti apie realų kariškių gyvenimą.

Tos žinios išties pravertė. Mat 2003-aisiais, rengdama di­sertaciją Ilinojaus universitete, ji, kaip atsargos karininkė, nuė­jo mokytis pilotuoti sraigtaspar­nį. Ir kaip JAV nacionalinės gvar­dijos narė, buvo išsiųsta į Iraką.

2004 m. lapkritį Tamy teko dalyvauti garsiajame mūšyje dėl Faludžos. Jame žuvo dešim­tys amerikiečių kareivių, šimtai buvo sužeisti. Teroristai pašovė sraigtasparnį „Juodasis erelis“, kurį pilotavo ir Tamy. Moteris buvo sunkiai sužeista. Teko am­putuoti abi kojas. Laimė, ji turė­jo stiprų užnugarį – mamą ir vy­rą Brajaną, nacionalinės gvardi­jos majorą. Tamy visuose kalen­doriuose juodai apibraukia lap­kričio 12. Tai diena, kai buvo pa­šautas „Juodasis erelis“.

Veteranai – lyg viena šeima

Atsigavusi po sužeidimo, at­siėmusi apdovanojimus (meda­lis „Purpurinė širdis“ – vienas svarbiausių, JAV Prezidento var­du teikiamas kare sužeistiems kariams ar perduodamas žuvu­siųjų artimiesiems), iš kapitonės tapusi majore, Tamy ėmė rūpin­tis veteranais. Perėjusi savą pra­garą, ji gerai žinojo, kaip sunku iš karo grįžti į paprastą gyveni­mą, kur niekas tavęs nesupranta.

Ji aktyviai dalyvavo stei­giant fondą, kuris rūpinasi vete­ranų reabilitacija. Be to, ieškojo kontaktų su politikais ir patari­nėjo jiems, kaip reikia tobulinti įstatymus, kad pagerėtų vetera­nų gyvenimo sąlygos.

Jaunystės vėjai nuūžė kaž­kur tolyn. Tamy suprato, kad reikia susikoncentruoti ties da­lykais, kuriuos ji geriausiai iš­manė – veteranų ir moterų ly­giomis teisėmis. Norint kuo dau­giau šioje srityje pasiekti, reikė­jo pasukti į politiką – kuo aukš­tesnis postas, tuo geriau.

Kovo 12-ąją atšvęs penkiasdešimtmetį, paskui – į ligoninę

Iš pradžių Tamy buvo išrink­ta į Kongreso Atstovų rūmus, pa­prastai vadinamus žemaisiais rūmais, dirbo ten dvi kadencijas. Tiesa, praėjus vos metams pa­gimdė dukrelę Abigailę. Girdėjo ne vieną pastabą apie tai, kad rei­kia rūpintis rinkėjų priesakais, o ne naujagimės maisteliu. Tamy pyko: juk moterims turi būti su­

darytos sąlygos ir vaikus gim­dyti, ir dirbti, jei tik jos to nori.

Amerikietė žinojo, kad jos veikla yra labai svarbi, duo­da rezultatų, todėl nusprendė kandidatuoti į aukštuosius rū­mus – Senatą. Kaip tik grįžo iš motinystės atostogų, pats lai­kas siekti kažko daugiau... Kur bepažvelgtų, Tamy visur matė netvarką. Oro uostai visai nesi­rūpina maitinančiomis motino­mis, o kariuomenė nesudaro są­lygų pareigūnams daugiau ben­drauti su naujagimiais.

Patekti į Senatą nebuvo len­gva, juoba kad konkurentas tik­rai rimtas. Ilinojaus valstijai Senate siekęs atstovauti Mar­kas Kirkas irgi buvo veteranas, tad pagrindinis koziris iš Tamy rankų iš karto buvo išmuštas. M. Kirkas žadėjo Ilinojui sukur­ti naujų darbo vietų, remti ne­dideles įmones, Tamy – lengva­tų mažajam verslui, kurios pa­dėtų įdarbinti daugiau perso­nalo. Markas pasisakė už naujas sankcijas Iranui, Tamy pasiūlė pirmiau pasirašyti sutartį su šia valstybe. Markas gyrėsi daug pa­dėjęs Ilinojaus veteranams, Ta­my pažadėjo siekti, kad ta para­ma būtų daug kokybiškesnė, nes sužeistiems veteranams nelen­gva gauti gerą medicinos pagal­bą. Skirtingos buvo ir kandida­tų pažiūros į ginklų kontrolę. Be abejo, Tamy pasisakė už tai, kad prekyba ginklais būtų labiau ri­bojama. Taip ir pliekėsi iki rinki­mų dienos. Senatore tapo papul­kininkė demokratė Tamy. Gerai, kad Senato kadencija – net 6 me­tai, nes netrukus, pavasarį, Tamy gimdys antrą dukrelę. Motinys­tės atostogose nežada užsibūti, nes laukia svarbūs darbai.

Statistiką mėgstantys ame­rikiečiai jau skaičiuoja: Tamy – pirma neįgali senatorė, ji taip pat pirma senatorė, tapsianti mama būdama šiame poste. O tai, kad gimdys būdama 50-ties ar kad būdama neįgali nori vai­kų, amerikiečių visuomenės jau visiškai nestebina.

Pagal užsienio spaudą parengė Brigita BALIKIENĖ

Tamy su vyru Brajanu, nacionalinės gvardijos majoru.

8 psl.2018 m. vasario 1–7 d., Nr. 5 (1394), „Bičiulystė“

Tel./faks. (8-5) 275 1934. El. p. redakcija@biciulyste.lt

***Rasos tinkluos suskimbčios

lašas,Eglyno pervertas spygliu.Laikyk tvirčiau, laikyki,

prašosBežodis, nujaustas myliu.

Glamonės vėjo tokios vėsios,Ir vakarai tokie šalti.Neišpažinta. Gal dar spėsiu...Tu širdį tylomis lieti.

Rasos tinkluos suskimbčios lašas,

Pilkės ir niaukstysis, šaltės.Neišmyluotas saulės kraštasKas žingsnį toldamas artės.

***Debesynų proskynojeVėlumos degtukaiĮskeliaŽvaigždesAnt ąžuolo lapųŽvakidžių.Sliūkina Sumišęs mėnuo.Pirštų galiukaisGlosto šermukšnioRožančių.Akys priprato laukti.Laša dangus.Į tylą.Į širdį.Nemigos bliuzas.

Rita MOCKELIŪNIENĖ, Šakių r.

Konkursas „Po gimtinės dangum“

Stanislavos Juozapaitytės nuotr., Panevėžys

Iš „Bičiulystės“ bičiulių kūrybos

Užvėręs poliklinikos duris jis giliai įkvėpė gaivaus pava­

sario kvapo. Medicinos įstaiga buvo statoma apgalvotai – to­liau nuo miesto bei asfaltuotų magistralių. Gegužis valdingai skleidė savąjį žavesį aitriu že­mės kvapu ir pirmaisiais kuk-lių gėlių žiedeliais. Žolė džiu­gino akį smaragdiniu kilimu. Nors taip būna kiekvieną pava­sarį, tačiau žmogaus sieloje šitie gamtos atgimimai visada suke­lia nenusakomą džiugesį, kad išsivaduojame iš niūrios, pilkos žiemos apdaro.

„Va, tai tau! Net vyriškiui pa­vasaris galvą apsuka! – sugėdi­no save mintyse. – Juk turiu dar reikalų reikaliukų, žmonos norų sąrašėlis netrumpas.“

Pasitaisęs nuo peties smun­kančio krepšio rankeną, žvilg­telėjęs į laikrodį, pasuko auto­buso stotelės link. Deja, laukti nebuvo kada, o ir atstumas iki miesto kaimiečiui, įpratusiam daug vaikščioti, atrodė juokin­gai trumpas. Juk įpratęs nuo vai­kystės vaikščioti. O ir daktarai nieko blogo nežadėjo. Gal reik­tų skambtelėti žmonai, bet bus įdomiau, kai grįžęs paporins su visom smulkmenom.

Reikalingos krautuvėlės, ir „visagalė“ MAXIMA buvo

pakeliui, tad greitai supirko rei­kalingas prekes. Pilnas krepšys tempė rankas, jas dažnai keitė, kol pasiekė autobusų stotį. Pri­sėdo ant gražiai nudažyto suolo. Džiaugėsi beįpusėjančia diena. Dabar galės atsipūsti, kol trans­portas pasirodys. Susiradęs krepšyje limonado butelį godžiai atsigėrė. Ilsėdamasis žvalgėsi – aplinka buvo tvarkoma: veja nu­pjauta, medelių pasodinta, visur švaru. Nešdamas išmesti tuščią butelį išgirdo negarsų mažo vai­ko verkšlenimą. Sustojo suabejo­jęs – gal pasigirdo? Apsižvalgė, stoties aikštelėje moterų su kū­dikiais nesimatė. Kur ne kur sto­

viniavo būsimieji keleiviai ir juos išlydintieji, lakstė vaikai.

Verksmas pasikartojo ir vy­riškis žengė jo pusėn. Tolė­

liau už šiukšliadėžės augo Mar­čiui nežinomas didokas krūmas, nuo pažemių plačiai išsiskėtojęs į šonus. Stovėdamas arčiau jo vyriškis išgirdo aiškų kūdikio verkšlenimą. Marčius sukluso ir nedrąsiai žengė artyn to pa­slaptingo garso. Praskleidęs tan­kią lapiją, po apatinėmis šako­mis, kurios beveik siekė žemę, pamatė paslėptą kūdikį. Vaikas buvo susuptas į storoką antklo­dėlę, veidelis lengvai pridengtas užlenktu jos kampu. Tai ir slopi­no mažylio verksmą. Žmogus su­triko: ką daryti? Juk neapsime­si nieko nematęs, negirdėjęs. Jis greitu žingsniu nuskubėjo į sto­ties administracijos skyrių, pa­prašė darbuotojos, kad sujungtų su policija, trumpai apsakė įvy­kio esmę. Buvo liepta palaukti, kol jie atvažiuos. Ir tikrai – ange­lų sargų mašinikė pasirodė grei­tai. Marčiui labai palengvėjo. Visi kartu nuskubėjo prie to lemtin­gojo krūmokšnio. Vaikelis nuri­męs miegojo. Pasižvalgę aplink pareigūnai leido Marčiui kūdikį paimti ant rankų, pakėlę antklo­dės kampą, pasižiūrėjo. Vaikas miegojo... Vyriškis tikėjosi, kad policininkai rastinuką pasiims, o pats galės keliauti savo keliais. Tačiau buvo paprašytas važiuo­ti į skyrių surašyti dokumentų. Martynas mėgino prieštarauti, kad jis savo, kaip piliečio, parei­gą atliko. Va, jo autobusas jau po kelių minučių išvyksta, žmona nerimauja.

„Nieko, nieko, – ramino jį saugos darbuotojai, – krepšius mes panešim, pasaugosim, o tamsta pabūsi už krikštatė­vį“,– nepiktai pasišaipė. Minty­se Marčius pridūrė: „Į balą puo­lęs, sausas nekelsi. Kas reik, tas reik.“ Gal ten ilgai neužtruks. Tik Morta turės viena apeiti vakari­

nę gyvulių ir namų ruošą. „Nie­ko čia tokio, ne dažnai aš kur užsibūnu, o ji ne tinginė. Užtru­kau juk ne iš dyko buvimo, o dėl rimto reikalo. Gelbėjom žmogu­tį, kurį kažkas tyčia pametė po tankiu krūmu. Įdomu, kas deda­si tokiu momentu motinos gal­voje? Motina norėjo, kad vaikas būtų surastas, todėl ir paslėpė ten, kur didelis žmonių judėji­mas. Ir dar – jis buvo prižiūrėtas, švariai ir šiltai suvyniotas... Bu­vo įdėta netgi naujų sauskelnių.“

Šitaip galvojo Marčius, veža­mas į policiją su nežinomu vaike­liu ant rankų. Seniai praėjo tie metai, kai augino ir sūpavo sa­vuosius. Dabar jautėsi kiek su­trikęs, lyg laikytų rankose neti­kėtai jam įbruktą vaikaitį.

Skyriuje moterys susijaudinu­sios puolė apžiūrinėti „radi­

nio“. Dokumentų pildymas, Mar­tyno parodymai, jo parašas. Pa­sigirdus klausimui, kokia kūdi­kio lytis, stojo tyla, nes vyrams nebuvo kilusi mintis apie tai. Šia­me judančiame ryšulyje jie žino­jo esant žmogų. Pirmoji atsikvo­šėjo vyresnė darbuotoja – būtina pažiūrėti. Nurenginėjant vaiku­tis prabudo, mėlynos akytės įdė­miai žvalgėsi, tačiau neišsigan­do svetimų veidų ir nepravirko. Moterys susižvalgė, nes tai buvo mergytė, 3–4 mėnesių. Graži, at­rodė sveika ir ne verksnė. Matyt, ji buvo palikta visai neseniai, jei neprašo valgyti.

„Gal baikim džiaugtis,– tarė Marčius. – Juk ji ne lėlė. Ims rei­kalauti maistelio, ką tada dary­sim? Ją kuo greičiau reikia vežti į ligoninę, ten dabar jos namai. Kadangi pats radau, tai norėčiau matyti, kaip ją išsiveža!“ Sky­riaus vyriausiasis paskambino į ligoninę. Greitai po langais su­stojo „greitukė“, įėjusi moteris prisistatė, šio to paklausinėjo, šypsodamasi paėmė ant rankų mergytę, pasiteiravo, ar apifor­minta. Staiga paklausė: „Koks jos vardas?“ Stojo tyla. „Tai da­bar čia pat ir sugalvokim, o pir­menybė Tamstai“,– ji kreipėsi į Marčių. Šis nieko net nepagal­vojęs spontaniškai ištarė: „Te­

gul bus Junda. Vardas pagoniš­kas, bet gražus, nenuvalkiotas, o krikštijant uždės ir šventą“,– argumentavo savo pasiūlymą. Šį vardą jis buvo užtikęs kažkur knygoje. Ir štai pasaulyje gyvens mergaitė, vėliau moteris, jo do­vanotu vardu. Mintyse juokėsi iš tokio savo išvedžiojimo, lyg bū­tų tikras krikštatėvis. Atsitokė­jęs susigriebė savo krepšius ran­kon, linktelėjo pasiliekančiųjų komandai. „Vėluoju ir į vakarinį autobusą. Sudiev“, – ir žengė du­rų link. „Palaukit truputį“, – vy­resnysis mostelėjo vairuotojui, kad pavėžėtų iki stoties.

Tik dabar Martynas prisimi­nė nepaskambinęs žmonai. Jai atsiliepus, trumpai paaiškino jau išvykstąs namų pusėn.

Morta ūkio ruošą jau buvo ap­ėjusi. Gyvuliai ir paukščiai

pašerti. Šuo irgi sotus laukė su­grįžtančio šeimininko. Apžvel­gusi kiemą moteris žengė į prie­angį. Pietūs paruošti, vyrui grį­žus reikės tik pašildyti. Žvilgte­lėjo į virtuvės laikrodį, pagalvojo, kad šiam laiko skaičiuotojui jau beveik dvidešimt metų. Tai kai­mynų dovana įkurtuvių proga. Neįtikėtina, kad, rodos, negyvas daiktas tiek metų gali tarnauti žmogui nė kartelio „nesusirgęs“. Tik retkarčiais „paprašo“ nau­jų baterijų.

Iš susimąstymo Mortą į re­alybę sugrąžino džiaugsmingas šuns inkštimas. Per kiemą tro­bos link ėjo Martynas. Energin­gai nusitrynė batus į priebučio groteles, jau tarpduryje žvaliai pasisveikino: „Labas, mieliausio­ji. Susivėlinau šį kartą, – krepšius padėjęs ant suolo žvalgėsi puodu­ko. – Ištroškau.“ Mortelė šypso­damasi padavė vandens, jis go­džiai atsigėrė, atsipūtė. „Susivė­linau, – dar kartą pakartojo, – ar labai pavargai, kol viena apsiliuo­bei? – žvelgė meiliai ir rūpestin­gai. Ji tik gūžtelėjo pečiais: „Ne, kiek čia to darbo. Labiau rūpėjo dėl ko užtrukai?“

Martynas neskubėdamas kė­lėsi, ėjo praustis, pasikeitė marš­kinius. „Papasakosiu po vaka­rienės, esu alkanas kaip miško

besotis vilkas!“ Valgė jiedu ne­skubėdami, aptardami įprastus kasdienius reikalus. Marčius ap­sakė vizitą pas gydytoją. Žmonai buvo malonu girdėti gerus žo­džius apie vyro sveikatą. Ji irgi jautėsi stipri, sveika, ko daugiau ir bereikia...

Nepastebimai ant stalo pa­kvipo mėtų arbata, juodu

mėgdavo taip užbaigti vakarie­nę. „O dabar, Mortele, pasaky­siu svarbiausią dalyką, dėl ko užtrukau mieste.“ Žmona klau­siamai sužiuro į savo žmogų. Įsitempusi laukė tolesnių jo žo­džių. „Aš radau kūdikį! Na, neiš­sigąsk, vaikutis gyvas, tikriau­siai sveikas.“ Atsitokėjusi nuo tokios naujienos Morta apipylė vyrą klausimais. Jis apsakė viską nuo pradžios iki pabaigos. Visa tai išklausiusi Morta pasiteiravo svarbiausio: „Marčiau, o kūdikis jis ar ji?“ Akyse žibėjo ašaros. Martynas jautė, kad labiau no­risi išgirsti, jog tai mergytė, juk jiedu nesusilaukė dukros, o tik poros sūnų. „Mieliausioji mano, nesijaudink taip. Tai graži mer­gytė, deja, našlaitė.“

Morta abiem rankom nuo skruostų nusibraukė ašaras. Staiga susirado vyro akis. Jos vei­das buvo nušvitęs, galvoje blaš­kėsi beprotiškos mintys: „Kodėl jis paliko tą mergytę? Gal tai bu­vo Dievulio siųsta dukrytė? Juk juodu dar stiprūs, nenusenę...“ Nė galvoj nebuvo, kad šiaip pa­siimti vaiką neleidžia įstatymai. Marčius ilgai žiūrėjo į mylimos moters veidą, be žodžių suprato jos norą. Ištiesęs ranką suėmė šiltą žmonos delną ir šypsoda­masis pasakė: „Rytoj važiuosim į ligoninę, turėtų mums leisti ją įsidukrinti, juk ji mano rastinu­kė, dar policijoje vyrai krikšta­tėviu vadino. Morta laimingom akim žiūrėjo į savąjį gyvenimo žmogų ir dar nesuvokė, kad pil­dosi jos seniai brandinta svajonė. Martynas dar pridūrė: „Paprašy­sim kaimyną, nuveš.“

Kampe visiškai pamiršti stovėjo neiškraustyti pirkinių krepšiai.

Vincė VASyLIUtĖ, Plungė

Jos vardas JundaPrie kūrybos šaltinio