© Swedbank

Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgaNerijus Mačiulis

Swedbank vyriausiasis ekonomistas

© Swedbank

10 metų valstybės obligacijų pajamingumas, %

Šaltinis: Reuters EcoWin, Swedbank

Vas10

Bir Spl11

Vas Bir Spl12

Vas Bir Spl13

Vas Bir Spl14

Vas

Pro

cent

ai

0

4

8

12

16

20

24

28

32

36 Graikija Portugalija Airija Italija Ispanija Vokietija Prancūzija

Portugalijos gelbėjimasPirmasis

Graikijos gelbėjimas

Airijos gelbėjimas

Trečiasis (ir paskutinis) Graikijos gelbėjimas - 2014 metais

ECB įsipareigojimas pirkti VVP antrinėje rinkoj

Antrasis Graikijos gelbėjimas

Valstybių skolinimosi kaina nebėra problema

© Swedbank

Naujas iššūkis – defliacijos rizika

Metinė infliacija atrinktose G20 šalyse, %

-3

0

3

5

8

10

13

15

2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Indija

Rusija

Brazilija

Kinija

JK

JAV

Euro zona

Japonija

Šaltinis: OECD

© Swedbank

ECB turi daug instrumentų, bet neturi (kol kas) pakankamai motyvų

• Galimi ECB veiksmai:– Mažinti bazines palūkanas iki 0,1 proc.– Nustatyti neigiamas indėlių palūkanas (dabar 0,0 proc.)– Vykdyti ilgalaikio refinansavimo operacijas (LTRO)– Pirkti vyriausybių obligacijas ir kitus VP (OMT)– Kelių iš šių priemonių taikymas

Palūkanų normų ir valiutų kursų prognozės, %2014 2014 2014 2015 201501-14 06-30 12-31 07-30 12-31

Bazinės palūkanų normos Fed, JAV 0,25 0,25 0,25 0,50 1,00 ECB euro zona 0,25 0,25 0,25 0,25 0,50 Anglijos bankas 0,50 0,50 0,50 0,50 0,75 Japonijos bankas 0,10 0,10 0,10 0,10 0,10

Valiutų kursai EUR/USD 1,36 1,30 1,25 1,25 1,30

USD/CNY 6,1 6,0 5,9 5,8 5,7

USD/JPY 105 107 110 110 110

EUR/GBP 0,83 0,80 0,78 0,76 0,76

Šaltiniai: Reuters Ecowin ir Swedbank.

© Swedbank

Indėlių ir bazinės palūkanos, komercinių bankų indėliai ECBe

Euro Zone, deposit facility, EUR billion (left scale) Euro Zone, Policy Rates, ECB Deposit Facility (right scale) Euro Zone, Policy Rates, ECB Main refinancing, Fixed Rate (right scale)

Source: Reuters EcoWin

07 08 09 10 11 12 13 14

Per

cent

0.0

0.5

1.0

1.5

2.0

2.5

3.0

3.5

4.0

4.5

EU

R (

billi

ons)

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

Neigiamos palūkanos mažai tikėtinos

© Swedbank

ECB vykdys agresyvesnę pinigų politiką nei FEDCentrinių bankų turtas

Šaltinis: Reuters EcoWin, Swedbank prognozės

08 09 10 11 12 13 14 15

GB

P, (

billi

ons)

0

25

50

75

100

125

150

175

200

225

250

275

300

325

350

375

400

425

EU

R, U

SD

, SE

K (

thou

sand

bill

ions

)

0.0

0.5

1.0

1.5

2.0

2.5

3.0

3.5

4.0

4.5

Europos Centrinis Bankas, EUR

Riksbank, SEK

Anglijos Centrinis Bankas, GBP (dešinė skalė) Federalinių rezervų

sistema, USD

© Swedbank

Lietuvos ekonomika:augimas bus spartesnis nei pernai,

bet lėtesnis nei galėtų būti

© Swedbank

2013 metais augimo sulėtėjimas buvo laikinas, tačiau sumažinome 2014-2015 metų BVP augimo prognozes

Metinio BVP augimo sudėtinės dalys, pp

6,0

3,7 3,3 3,74,2

-4

-2

0

2

4

6

8

2011 2012 2013p 2014p 2015p

Gry nasiseksportas

Atsargos

Inv esticijos (išsk.atsargas)

Valdžiossektoriausv artojimasNamų ūkiųv artojimas

Metinis BVPaugimas, %

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Swedbank skaičiav imai

© Swedbank

Ekonomikos augimą slopino tik keli sektoriai

BVP augimo sudėtinės dalys, pp

3,3%3,7%4,2%

-2%

0%

2%

4%

6%

8%

2011 2012 2013 13p 14p 15pKitaPreky ba, transportas, v iešbučiai ir restoranaiStaty baApdirbamoji pramonėŽemės ūkisMetinis BVP augimas, %

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Swedbank skaičiav imai

© Swedbank

Chemijos ir naftos pramonė - nekonkurencingos

Pramonės augimo sudėtinės dalys, pp

-10

-5

0

5

10

15

20

2010 2011 2012 2013Elektros, v andens tiekimasApdirbamoji gamy ba (išsk. chemikalus ir naf tos prod.)Raf inuoti naf tos produktaiCheminiai produktaiMetinis pramonės produkcijos augimas, %

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Swedbank skaičiav imai

© Swedbank

Spartaus eksporto augimo periodas baigėsi

Metinis prekių eksporto augimas

-15%

-10%-5%

0%5%

10%

15%20%

25%30%

35%

2012 2013Prekių eksportasPrekių eksportas (išsk. mineralinius prod.)Prekių eksportas (išsk. mineralinius prod. ir trąšas)

Šaltinis: Statistikos departamentas

© Swedbank

Materialinės investicijos augo ir privačiame, ir valstybiniame sektoriuose

Metinio materialinių investicijų augimo sudėtinės dalys, pp

-60

-40

-20

0

20

40

60

2008 2009 2010 2011 2012 2013Valsty bės sektorius Priv atus sektorius Iš v iso

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Swedbank skaičiav imai

© Swedbank

Pramonės įmonės ketina mažinti investicijas

Materialinės investicijos ir investicijų tendencijos

-60

-40

-20

0

20

40

60

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014P

Investicijų tendencijos kryptis, balansas Materialinės investicijos(%, metinis pokytis)

Šaltinis: Statistikos departamentas

© Swedbank

Pagrindiniu ekonomikos augimo varikliu išliks namų

ūkių vartojimas, kuris 2014 ir 2015 m. augs po 4,5 proc.

Paskolų portfelio metinis augimas

-15%

-10%

-5%

0%

5%

10%

15%

2009 2010 2011 2012 2013 2014

Vidaus kreditas Nefinansinėms įmonėms Namų ūkiams

Šaltinis: Lietuv os Bankas

© Swedbank

Nedarbas lėtės mažiau, bet spartus darbo užmokesčio augimas tęsis

Darbo rinka17,8%15,4%

13,4%11,7%

10,0% 9,0%

-3,3%

2,9% 3,8%6,4%

5,0% 6,0%

-4,3% -1,3%0,5%

4,9% 3,8% 3,0%

-5%

0%

5%

10%

15%

20%

2010 2011 2012 2013p 2014p 2015pNedarbo ly gisNominalus bruto (iki mokesčių) atly ginimų augimasRealus neto (po mokesčių) atly ginimų augimasPridėtinė v ertės, tenkančios v ienam užimtajam, augimas

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Swedbank

© Swedbank

Natūralus nedarbo lygis Lietuvoje – apie 10 proc.

Beveridžo kreivė

0

0.5

1

1.5

2

2.5

0.0 5.0 10.0 15.0 20.0Nedarbo lygis

La

isv

ų d

arb

o v

ietų

lyg

is

Ekonomikos atsigavimas

Ekonomikos nuosmukis

Ekonomikos plėtra ikikrizės

Šaltinis: Statistikos departamentas, Swedbank

2011 III

2011 II2011 I

2010 IV

2010 III

2010 I

2010 II

2009 IV

2009 III2009 II

2009 I

2008 IV

2008 III

2006 I

2006 II

2006 III

2006 IV2008 II

2007 II

2007 III

2007 IV

2008 I2007 I

2012 IV - 2013 I

2012 I2012 II

2012 III

2014

2013 II

2013 III

© Swedbank

Aukštas ne tik vidurkis, bet ir standartinis nuokrypis

Metinis bruto darbo užmokesčio augimas, 2013 m. 1-3 ketv.

5.1%

2.0%2.4%

3.0%3.3%

4.5%4.8%4.9%

5.3%5.6%

5.9%6.0%

6.2%7.3%

8.8%9.2%

10.7%14.3%

0.0% 2.0% 4.0% 6.0% 8.0% 10.0% 12.0% 14.0% 16.0%

Iš v isoSv eikatos priežiūra

Viešasis v aldy mas,gy ny baProf esinė, mokslinė v eiklaFinansinė,draudimo v eikla

Šv ietimasInf ormacija ir ry šiai

Apdirbamoji gamy baElektros, dujų, garo tiekimas

Vandens tiekimas, atliekųTransportas, saugojimas

Didmeninė,mažmeninė preky baKasy ba

NT operacijosAdministracinė,aptarnav imo v eikla

Žemės ūkis

Staty baApgy v endinimas,maitinimas

© Swedbank

Struktūrinis nedarbas, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas kaitins darbo rinką, ypač 2015 metais

Metinis bruto atlyginimų augimas, %

-6

-4

-2

0

2

4

6

8

2009 2010 2011 2012 2013p 2014p 2015pLietuv a Latv ija Estija

Šaltiniai: Šalių statistikos tarny bos ir Swedbank.

© Swedbank

Baltijos valstybės išliks sparčiausiai augančiomis ES

Metinis BVP augimas, %

3.33.7

4.24.44.8

4.5

1.0

3.0

3.7

-0.4

1.1

1.9

-1

0

1

2

3

4

5

6

2013p 2014p 2015p

Lietuva Latvija Estija Euro zonaŠaltinis: Swedbank.

© Swedbank

Emigracijos problema išsikvėpė

Vidutinė migracija per praėjusius 12 mėnesių, tūkst. gyventojų

-90

-70

-50

-30

-10

10

30

50

70

90

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Imigrantai Emigrantai Grynoji emigracija (emigracija - imigracija)

Šaltinis: Statistikos depatamentas, Swedbank

Emigrantų perlaidos į Lietuvą

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

0.0%

1.0%

2.0%

3.0%

4.0%

5.0%

6.0%

7.0%

Migrantų pervedamos lėšos, mln. LTL% nuo BVP (dešn. sk.)

Šatiniai: Lietuv os Bankas, Swedbank.

© Swedbank

Kainų stabilumo Mastrichto kriterijaus Lietuva 2015 metais jau turbūt nebetenkins

Vidutinė metinė infliacija ir Mastrichto kriterijus, %

0.0

0.5

1.0

1.5

2.0

2.5

3.0

3.5

4.0

4.5

2010 2011 2012 2013 2014p 2015p

Mastrichto kriterijus (išsk. išskirtis)

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje

Šaltiniai: Eurostat ir Swedbank

© Swedbank

Nafta pigs, maistas ir metalai – brangs

Žaliavų kainos (2010 I ketv. = 100)

80

90

100

110

120

130

140

150

160

2010 2011 2012 2013 2014p 2015p

Nafta (Brent) Metalai Maisto produktai

Šaltiniai: Swedbank

© Swedbank

Būsto rinka: ar euras turės įtakos?

© Swedbank

Ar butų kainos Vilniuje ir Rygoje didės tiek, kiek didėjo Taline?

Vidutinės butų kainos Baltijos šalių sostinėse

0

200

400

600

800

1,000

1,200

1,400

1,600

1,800

Jan-

05A

pr-0

5Ju

l-05

Oct

-05

Jan-

06A

pr-0

6Ju

l-06

Oct

-06

Jan-

07A

pr-0

7Ju

l-07

Oct

-07

Jan-

08A

pr-0

8Ju

l-08

Oct

-08

Jan-

09A

pr-0

9Ju

l-09

Oct

-09

Jan-

10A

pr-1

0Ju

l-10

Oct

-10

Jan-

11A

pr-1

1Ju

l-11

Oct

-11

Jan-

12A

pr-1

2Ju

l-12

Oct

-12

Jan-

13A

pr-1

3Ju

l-13

Oct

-13

Eu

r/m

2

Talinas

Ryga

Vilnius

Metinis sandorių ir kainų pokytis per 10 mėn.

10.0%

22.3%

31.5%

15.9%

5.6%

-3.2%-5%

0%

5%

10%

15%

20%

25%

30%

35%

Talinas Ryga Vilnius

Sandorių skaičius Vidutinė butų kainaŠaltiniai: Šalių statistikos departmentai.

© Swedbank

Nuomos pajamingumas viršijo istorinį vidurkį

6.5%

7.9%

6.1%

7.1%

3%

4%

5%

6%

7%

8%

9%

10%

11%

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Nuomos pajamingumas*, % Vilnius

Kaunas

Vilniaus senamiestis

Klaipėda

Vilnius (vidutinis)

Kaunas (vidutinis)

Vilnius senamiestis (vidutinis)

* Parodo kokią dalį buto kainos sudaro metinės jo nuomos pajamos. Šaltiniai: Edomus, Swedbank.

• Nuomos pajamingumas rodo kokią dalį būsto kainos sudaro metinės jo nuomos pajamos

© Swedbank

Būsto įperkamumas – daug didesnis nei prieš krizę

Būsto įperkamumo indeksas

153.9

158.4

130.6

40

50

60

70

80

90

100

110

120

130

140

150

160

170

180

190

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Talinas Ry ga Vilnius

© Swedbank

Būstų įperkamumą pakėlė itin žemos palūkanos

Būsto paskolų palūkanos

6.5%

2.88%

7.8%

3.84%

6.4%

2.56%

0.0%

1.0%

2.0%

3.0%

4.0%

5.0%

6.0%

7.0%

8.0%

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

Estija

Latvija

Lietuva

Šaltiniai: šalių statistikos departamentai, ECB

© Swedbank

Geros dienos!

Ekonomikos apžvalgos, prognozės, analizė:

www.swedbank-research.com

© Swedbank

Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai: Lietuva

Pagrindiniai ekonomikos rodikliai, 2011-2015 1/

2012

Realaus BVP augimas, % 3,7 3,3 (4,0) 3,7 (4,0) 4,2 (4,5)

Namų ūkių vartojimo išlaidos 3,9 4,7 (3,8) 4,5 (4,0) 4,5 (4,5)

Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos 0,6 1,7 (3,0) 2,0 (2,0) 2,5 (5,0)

Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas -3,6 11,0 (6,5) 8,0 (7,0) 10,0 (8,0)

Prekių ir paslaugų eksportas 11,8 7,6 (9,0) 6,0 (7,0) 6,4 (6,0)

Prekių ir paslaugų importas 6,1 8,8 (10,0) 9,0 (9,5) 8,0 (7,5)

VKI vidutinis augimas, % 3,1 1,0 (1,3) 1,5 (2,5) 3,0 (3,0)

Nedarbo lygis, % 2/13,4 11,7 (11,5) 10,0 (9,5) 9,0 (8,5)

Vidutinis metinis realus neto atlyginimo augimas, % 0,5 5,0 (3,0) 3,8 (2,8) 3,0 (3,0)

Nominalus BVP, mlrd. LTL 113,7 119,0 (119,5) 125,4 (127,1) 134,1 (136,7)

Prekių ir paslaugų eksporto augimas (nominalus), % 15,7 6,5 (9,5) 7,0 (8,0) 7,5 (9,0)

Prekių ir paslaugų importo augimas (nominalus), % 10,6 7,5 (10,7) 9,0 (9,5) 9,5 (10,5)

Prekybos ir paslaugų balansas, % BVP 1,0 0,2 (0,1) -1,4 (-1,2) -3,1 (-2,4)

Einamosios sąsk. balansas, % BVP -0,2 0,0 (-0,9) -1,8 (-2,2) -3,5 (-3,1)

Einamosios ir kapitalo sąsk. balansas, % BVP 2,0 2,3 (1,1) 0,4 (0,1) -1,2 (-0,4)

TUI įplaukos, % BVP 1,7 1,5 (3,0) 2,5 (3,5) 3,5 (4,0)

Bendras įsiskolinimas užsieniui, % BVP 75,4 74,5 (73,5) 72,8 (70,5) 69.8 (66,7)

Valdžios sektoriaus balansas, % BVP 3/3,2 -2,9 (-2,7) -2,0 (-1,7) -1,0 (-0,7)

Valdžios sektoriaus bendroji skola, % BVP 40,5 39,7 (39,5) 42,4 (38,6) 40,8 (36,5)1/ Skaičiai skliaustuose - ankstesnės prognozės2/ Pagal gyventojų užimtumo tyrimą3/ Pagal Mastrichto kriterijų

2013p 2014p 2015p

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos bankas ir Swedbank.

© Swedbank

Swedbank Pasaulio ekonomikos augimo prognozės 1/ (metinis pokytis proc.)2012

JAV 2,8 1,9 (1,6) 3,2 (2,7) 3,1 (3,2)

EZ šalys -0,6 -0,4 (-0,4) 1,1 (1,2) 1,9 (1,8)

Vokietija 0,9 0,6 (0,5) 2,1 (1,9) 2,2 (2,0)

Prancūzija 0,0 0,1 (0,2) 0,6 (1,0) 1,9 (1,9)

Italija -2,6 -1,9 (-1,9) 0,1 (0,6) 1,4 (1,5)

Ispanija -1,6 -1,2 (-1,3) 0,9 (0,8) 1,8 (1,8)

Suomija -0,8 -1,2 (-0,6) 0,8 (1,0) 1,8 (1,8)

JK 0,2 1,9 (1,2) 2,9 (1,9) 2,4 (2,6)

Danija -0,4 0,4 (0,4) 2,0 (1,7) 2,1 (1,9)

Norvegija 3,3 1,8 (1,7) 1,7 (2,0) 2,1 (2,0)

Japonija 1,4 1,7 (2,0) 1,8 (1,9) 0,9 (0,9)

Kinija 7,8 7,6 (7,4) 6,9 (7,3) 7,1 (7,1)

Indija 5,1 4,0 (4,7) 6,3 (5,7) 5,8 (7,3)

Brazilija 1,0 2,4 (3,4) 2,8 (4,) 3,9 (4,1)

Rusija 3,5 1,3 (1,3) 2,0 (2,8) 2,3 (2,8)

Pasaulis (PPP 2/) 3,0 2,8 (2,8) 3,5 (3,5) 3,8 (3,9)

Pasaulis (JAV $) 2,5 2,3 (2,3) 3,0 (3,1) 3,4 (3,5)

1/ Spalio prognozės skliausteliuose; šios šalys reprezentuoja 70% pasaulio ekonomikos

2/ Svoriai pagal Pasaulio banko 2011 m. duomenis Šaltiniai: Statistikos depatamentai ir Swedbank.

2013p 2014p 2015p

© Swedbank

Kur atsidurs grynieji pinigai keičiant litus į eurus?

Grynųjų pinigų kiekis Lietuvoje

7.6%

8.5% 8.3%8.7% 8.8%

8.2%7.7%

8.5%9.0%

9.9% 10.1% 10.0%

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013

0.0%

2.0%

4.0%

6.0%

8.0%

10.0%

12.0%

Grynieji pinigai apyvartoje metų pabaigoje mln. litų Grynųjų pinigų ir vidaus paklausos santykis

Šaltiniai: Lietuv os bankas, Swedbank skaičiav imai