Upload
others
View
5
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 1 2011
PAV PROGRAMOS RENGĖJAI
Programos
skyriaus
numeris
Programos
skyriaus
autorius
Programos skyriaus
autoriaus darbovietė
Programos skyriaus
autoriaus
telefonas/elektroninio pašto
adresas
Programos
skyriaus
autoriaus
parašas
1 – 2 skyriai Vytautas Belickas
UAB „Sweco Lietuva“
(8 5) 2196575
3.1 poskyris Justinas Musteikis
UAB „Sweco Lietuva“
(8 5) 2196573
3.2 poskyris Vytautas Belickas
Aušra Junevičiūtė
UAB „Sweco Lietuva“
(8 5) 2196575
(8 5) 2196573
4 skyrius Vytautas Belickas
Aušra Junevičiūtė
UAB „Sweco Lietuva“
(8 5) 2196575
(8 5) 2196573
Grafiniai
priedai
Mantas
Kazlauskas
Vytas Jatkauskas
UAB „Sweco Lietuva“
(8 5) 2196573
8 5) 2196573
PAV programos rengėjų kvalifikacinių dokumentų kopijos pateiktos 1 tekstiniame priede.
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 2 2011
POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS
PROGRAMOS SUDĖTIS
I DALIS TEKSTAS II DALIS TEKSTINIAI PRIEDAI III DALIS GRAFINIAI PRIEDAI IV DALIS PROGRAMOS DERINIMO DOKUMENTAI
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 3 2011
I DALIS - TEKSTAS
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 4 2011
I DALIS
TURINYS
1. ĮVADAS ..................................................................................................................................7
1.1. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROGRAMOS IR ATASKAITOS RENGIMO TIKSLAS, PASKIRTIS IR PRINCIPINĖS NUOSTATOS 9
2. DUOMENYS APIE PLANUOJAMĄ ŪKINĘ VEIKLĄ ......................................................... 11
2.1. BENDRIEJI DUOMENYS 11 2.1.1. Duomenys apie planuojamos ūkinės veiklos organizatorių 11 2.1.2. Duomenys apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją 11 2.1.3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas, paskirtis ir įgyvendinimo terminai 12 2.1.4. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos sąsaja su teritorijų planavimo ir projektavimo etapais 12
3. INFORMACIJA APIE PLANUOJAMĄ ŪKINĘ VEIKLĄ ..................................................... 13
3.1. PŪV APRAŠYMAS 13 3.1.1. PŪV technologiniai procesai ir įranga 14
3.2. DUOMENYS APIE GAMINIUS (PRODUKCIJĄ), ENERGETINĖMS REIKMĖMS NAUDOJAMUS IŠTEKLIUS 26
3.2.1. Duomenys apie naudojamas žaliavas, medžiagas 26 3.2.2. Atliekos 27
3.3. PŪV VIETOS CHARAKTERISTIKA 27 3.3.1. Geografinė padėtis 27 3.3.2. Vietovės administracinė priklausomybė ir naudojimas 27 3.3.3. Klimatinės sąlygos 28 3.3.4. Hidrografinės vietovės sąlygos 29 3.3.5. Reljefas 30 3.3.6. Geologinės – Hidrogeologinės sąlygos 31 3.3.7. Žemės gelmių ištekliai 33 3.3.8. Dirvožemis 34 3.3.9. Kraštovaizdis 34 3.3.10. Augmenija, gyvūnija ir kita biologinė įvairovė 35 3.3.11. Saugomų teritorijų tinklas 36 3.3.12. Kultūros paveldo vertybės 37
4. PAV ATASKAITOS RENGIMO NUOSTATOS, APIMTIS IR TURINYS ............................. 38
4.1. PŪV POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO NUOSTATOS 38 4.2. PRELIMINARUS PŪV PAV ATASKAITOS TURINYS 38 4.3. PŪV GALIMAS POVEIKIS ĮVAIRIEMS APLINKOS KOMPONENTAMS IR POVEIKĮ MAŽINANČIOS PRIEMONĖS 43 4.4. PRELIMINARI PŪV ALTERNATYVŲ ANALIZĖS METODOLOGIJA PAV ATŽVILGIU 49 4.5. PRELIMINARI PAV ATASKAITOS DERINIMO IR VIEŠINIMO TVARKA 50 4.6. POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO METODAI 52
LITERATŪRA .......................................................................................................................... 54
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 5 2011
II DALIS – TEKSTINIAI PRIEDAI ........................................................................................... 56
1 TEKSTINIS PRIEDAS. PAV PROGRAMOS RENGĖJŲ KVALIFIKACINIŲ DOKUMENTŲ
KOPIJOS ................................................................................................................................. 57
III DALIS – GRAFINIAI PRIEDAI .......................................................................................... 107
1 GRAFINIS PRIEDAS. UAB „SWEDSPAN GIRIŲ BIZONAS TERITORIJOS IR JOS
APYLINKIŲ APŽVALGINĖ SCHEMA .................................................................................... 108
2 GRAFINIS PRIEDAS. PŪV TERITORIJOS SCHEMA ....................................................... 110
3 GRAFINIS PRIEDAS. KAZLŲ RŪDOS SAVIVALDYBĖS BENDROJO PLANO BRĖŽINIAI
............................................................................................................................................... 112
4 GRAFINIS PRIEDAS. PŪV SKLYPUI ARTIMIAUSI KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI . 119
5 GRAFINIS PRIEDAS. PLANUOJAMA PŪV PAV ATASKAITOS VIEŠINIMO SCHEMA ... 121
IV DALIS – PAV PROGRAMOS DERINIMO DOKUMENTAI .............................................. 123
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 6 2011
TEKSTE NAUDOJAMOS SANTRUMPOS
Santrumpa Santrumpos išaiškinimas
AB Akcinė bendrovė
AERMOD Matematinis modelis, skirtas pramoninių šaltinių kompleksų išmetamų
teršalų sklaidai aplinkoje simuliuoti
AMDP Apdailintos medienos drožlių plokštės
BK Biokuras (iš biomasės pagaminti degūs dujiniai, skystieji ir kietieji
produktai, naudojami energijai gaminti)
BJ Biokuro jėgainė
GIS Geografinė informacinė sistema
GK Gamtinis karkasas
kV Kilovoltas
MDP Medienos drožlių plokštės
MW Megavatas
NVS Nepriklausomų valstybių sąjunga
PAV Poveikio aplinkai vertinimas
PŪV Planuojama ūkinė veikla
RAAD Regiono aplinkos apsaugos departamentas
SAZ Sanitarinės apsaugos zona
SP Specialusis planas
SPAV Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas
SGB UAB „SWEDSPAN Girių bizonas“
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 7 2011
1. ĮVADAS
UAB „Girių Bizonas“ (nuo 2009 09 01 reorganizuota į UAB „SWEDSPAN Girių Bizonas“)
veiklą pradėjo 1995 m., kai buvo įvesta į eksploataciją vokiečių firmos "Bison" linija ir pradėta
medienos drožlių plokščių gamyba. Nuo 2002 m. įmonėje pradėta gaminti apdailinta MDP - iš
abiejų ar vienos pusės dekoratyvine plėvele padengta medžio drožlės plokštė. Plokštės
apdailinimas atliekamas vokiška "Hymmen" linija, vadovaujantis ĮST 6574696-1:2002
reikalavimais.
2005 m. buvo parengtas projektas „Inovatyvių medienos drožlių plokščių gamybos
technologijų diegimas, siekiant sukurti stambiausią baldų gamybos tinklą Europos Šiaurės
vakarų regione“. 2007 m., gavus dalinį finansavimą iš ES, UAB „Girių Bizonas“ teritorijoje
buvo įgyvendinti minėto projekto sprendiniai - pastatyta ir pradėta eksploatuoti nauja moderni
medienos drožlių plokščių gamykla. Pradėjus veikti naujai gamyklai, senoji technologinė linija
sustabdyta. Gamyklos projektinis pajėgumas - 460 000 m3 MPD per metus.
2010 m. įmonėje dirbo 195 darbuotojai.
Įmonė savo ūkinę veiklą šiuo metu vykdo 18,4627 ha ploto išsinuomotame valstybinės žemės
sklype.
Nuo 2008 m. gruodžio 10 d. UAB „Girių Bizonas“ priklauso IKEA įmonių grupei. 2009 atskyrus
baldų gamybą, UAB „Girių Bizonas“ reorganizuotas į UAB „Swedspan Giriu Bizonas“ –
medžio drožlių plokščių gamyklą. Šiandieną įmonės veikla apima:
• medienos drožlių plokščių (MDP) gamybą ir realizaciją;
• apdailintų medienos drožlių plokščių (AMDP) gamybą ir realizaciją;
• medinės pakuotės surinkimą, sandėliavimą ir perdirbimą;
• medienos atliekų surinkimą ir perdirbimą bei šalinimą.
Planuodama ūkinę veiklą, įmonė rekonstravo ir modernizavo atskiras savo gamybos grandis.
Vienas iš įgyvendintų pirmaeilių modernizacijos žingsnių buvo 2010 m. naujo medienos
smulkintuvo statyba gamyklos teritorijos pietvakarinėje dalyje bei esamos biokuro katilinės
rekonstrukcija. Taip pat buvo rekonstruotas biofiltrų įrenginys.
Swedspan įmonių grupė aktyviai kontroliuoja kiekvieno savo įrenginio anglies dvideginio
(CO2) kiekį, tenkantį 1 m3 pagamintos produkcijos. Šiuo metu UAB “Swedspan Girių Bizonas”
išmetamo CO2 lygis yra 170% didesnis už Swedspan bendrą vidutinę CO2 reikšmę
produkcijos vienetui (kg CO2/m3 MDP). Ženkliai didesnį išmetamo CO2 kiekį sąlygoja
iškastinio kuro (gamtinių dujų) naudojimas energijos gamybai drožlės džiovinimo procesui bei
šildymui. Ilgalaikis Swedspan tikslas, numatytas “Žaliojoje dienotvarkėje” - iki 2015 metų
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 8 2011
rugsėjo mėnesio tapti CO2 atžvilgiu neutralia bendrove, išskyrus avarinius ir įrangos paleidimo
atvejus. Todėl įmonės vadovybė, įgyvendindama bendrąsias veiklos gaires planuoja
pertvarkyti įmonės energetinį ūkį maksimaliai pereinant prie atsinaujinančių energijos šaltinių -
biokuro – naudojimo. Atsižvelgiant į paminėtus faktorius bei Europos parlamento ir Tarybos
Direktyvos 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją [15] bei LR
biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymo [16], nuostatas, įmonė esamoje teritorijoje planuoja
pastatyti ir ekspoatuoti 82 MW pajėgumo jėgainę, naudojančią biokurą. ir atsisakyti gamtinių
dujų naudojimo, paliekant šią kuro rūšį tik kaip alternatyvinę tik avariniams atvejams.
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 9 2011
1.1. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROGRAMOS
IR ATASKAITOS RENGIMO TIKSLAS, PASKIRTIS IR PRINCIPINĖS NUOSTATOS
Lietuvoje ir Europos Sąjungoje galiojančiais normatyviniais reikalavimais, visa planuojama
veikla, kuri gali daryti poveikį aplinkai, turi būti vertinama galimo poveikio aplinkai aspektu.
Pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą
(Nr.X – 258 2005 06 21) [9] bei jo vėlesnius pakeitimus ir papildymus [10] visa planuojama
ūkinė veikla skirstoma į dvi kategorijas: veikla kuriai privalomas poveikio aplinkai vertinimas
(PAV) ir veikla, kuriai turi būti atliekama atranka dėl privalomo poveikio aplinkai.
Planuojama ūkinė veikla – 82 MW biokuro jėgainės statyba ir eksploatacija, PAV Įstatymo 2
priedo 3.1 punkte įvardijama kaip “šiluminių elektrinių bei kitų deginimo įrenginių ar kitokių
pramoninių įrenginių elektrai, garui gaminti ar vandeniui šildyti įrengimas (kai įrenginių
galingumas – mažiau kaip 300 MW, bet daugiau kaip 20 MW). Taip pat ši planuojama ūkinė
veikla patenka ir pagal PAV Įstatymo 2 priedo 14 punktą, t.y. bet koks PAV įstatymo 1 ar 2
prieduose įvardintos “planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų
statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą,
gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą ar
kitus pakeitimus galinčius daryti neigiamą poveikį aplinkai”. Tuomet planuojamai ūkinei veiklai
reikalinga atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo.
Įvertindamas esamą miesto pramoninio rajono teritorijos įsisavinimo ir aplinkos būklę,
planuojamą ūkinės veiklos specifiką, veiklos organizatorius savo iniciatyva bei
atsižvelgdamas į normatyvinių dokumentų suteikiamą teisę (PAV įstatymo II skyriaus 15
punktas) [9], nusprendė nerengti informacijos atrankai dėl PAV privalomumo, o atlikti PŪV
pilną poveikio aplinkai vertinimą.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo
įstatymo pakeitimo įstatymą (Žin., 2005, Nr.84-3105) bei vėlesnį jo pakeitimą ir papildymą [10]
ir LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymą Nr.D1-370 “Dėl visuomenės informavimo
ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos
patvirtinimo” ir 2006 m. birželio 23 d. įsakymą Nr.D1-311 “Dėl planuojamos ūkinės veiklos
poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose
institucijose tvarkos aprašo patvirtinimo”, planuojamos veiklos organizatorius arba jo
įpareigotas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas parengia ir suderina planuojamos
ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programą su poveikio aplinkai vertinimo subjektais,
supažindina visuomenę ir teikia nagrinėti bei tvirtinti AM Marijampolės regiono aplinkos
apsaugos departamentui.
UAB „SWEDSPAN Girių bizonas“, planuodama savo ūkinę veiklą, pasirašyta sutartimi
įpareigojo poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją - UAB „Sweco Lietuva“, atlikti
planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą ir parengti 82 MW biokuro jėgainės
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 10 2011
statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo programą ir ataskaitą, parengtą
dokumentaciją aptarti su visuomene, derinti su poveikio aplinkai vertinimo subjektais, atlikti ir
pateikti svarstyti bei tvirtinti atsakingai institucijai - AM Marijampolės regiono aplinkos
apsaugos departamentui.
2011 m. balandžio mėn. UAB „Sweco Lietuva” parengė 82 MW biokuro jėgainės Gedimino
g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo programą.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programa (toliau – PAV programa)
parengta vykdant LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo
reikalavimus ir vadovaujantis 2005 m. gruodžio 23 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-636
patvirtintais “Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatais” [11] bei
vėlesniais jų pakeitimais [12], „Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniais
nurodymais“ [13] bei atsižvelgiant į planuojamo objekto veiklos specifiką. PAV programoje
pateikiama pirminė informacija apie planuojamą ūkinę veiklą, esamą PŪV teritorijos aplinką
bei kiti bendrieji duomenys. Taip pat PAV programoje nusakoma būsimos PAV ataskaitos
struktūra (pateikiant preliminarų PAV ataskaitos turinį), metodologiniai principai ir nagrinėtinos
temos bei vertinimui numatomi taikyti metodai.
Rengiant PŪV PAV programą, buvo preliminariai išanalizuota esama PŪV teritorijos ir jos
apylinkių gamtinė - socialinė aplinka, įvertinant šiuo metu prieinamą informaciją rajoniniu
lygmeniu, ir pateikta trumpa jos apžvalga. Atliekant šią analizę buvo remiamasi PŪV
užsakovo pateiktais duomenimis ir dokumentais bei kita viešai skelbiama informacija [1-6,
23,24].
Šioje PAV programoje pateikiama informacija apie PŪV - 82 MW biokuro jėgainės statybos ir
eksploatacijos - techniniai parametrai yra preliminarūs ir bus tikslinami koreguojami PAV
ataskaitos rengimo metu bei vėlesnėse projektavimo stadijose.
PŪV poveikio aplinkai vertinimo tikslas:
• nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį PŪV poveikį aplinkai
(žmonėms, dirvožemiui, žemės gelmėms, aplinkos orui, vandeniui, klimatui,
kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, materialinėms vertybėms ir nekilnojamosioms
kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai);
• identifikuoti ir siūlyti priemones sumažinti planuojamos veiklos neigiamą poveikį
visuomenės sveikatai ir kitiems aplinkos komponentams ar šio poveikio išvengti;
• nustatyti ar planuojama ūkinė veikla ir jos poveikis aplinkai leistini pasirinktoje vietoje.
Plačiau apie PŪV poveikio aplinkai vertinimo ir PAV ataskaitos metodinius aspektus skaitykite
4.6 poskyryje.
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 11 2011
2. DUOMENYS APIE PLANUOJAMĄ ŪKINĘ VEIKLĄ
2.1. BENDRIEJI DUOMENYS
2.1.1. DUOMENYS APIE PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS ORGANIZATORIŲ
2.1.2. DUOMENYS APIE PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI
VERTINIMO DOKUMENTŲ RENGĖJĄ
Įmonės pavadinimas
UAB “Sweco Lietuva”
Adresas, telefonas,
faksas
V.Gerulaičio g. 1, 08200 Vilnius
Tel. (8 5) 2196574
Faks. (8 5) 2617507
El. paštas: [email protected]
Kontaktinio asmens
vardas, pavardė, pareigos
Vytautas Belickas
PAV projekto vadovas
Tel. (8 5) 219 6575
El. paštas: [email protected]
Įmonės pavadinimas
UAB „SWEDSPAN Girių bizonas“
Adresas, telefonas,
faksas
Gedimino g. 1, LT-69401 Kazlų Rūda
Tel. (8 343) 68680, Faks. (8 343) 68681
El. paštas: [email protected]
Kontaktinio asmens
vardas, pavardė, pareigos
Emilija Jelisejevienė
Aplinkosaugos padalinio vadovė
Tel. (8 343) 68680
El. paštas: [email protected]
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 12 2011
2.1.3. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS PAVADINIMAS, PASKIRTIS IR ĮGYVENDINIMO
TERMINAI
PŪV
82 MW biokuro jėgainės statyba ir eksploatacija
PŪV paskirtis
Gaminti šiluminę energiją
Projekto stadija
Poveikio aplinkai vertinimas
Planuojamos ūkinės veiklos
vieta
Lietuvos Respublika,
Gedimino g.1 Kazlų Rūda, Kazlų Rūdos sav.
Numatomas PŪV įgyvendinimo
terminas
Planuojama objekto eksploatacijos pradžia - 2013 m.
Numatomas PŪV objektų
eksploatacijos laikas
Neribotas
Planuojamos investicijos
Preliminari investicijų vertė – 21 mln. Eurų.
2.1.4. POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ATASKAITOS SĄSAJA SU TERITORIJŲ
PLANAVIMO IR PROJEKTAVIMO ETAPAIS
Planavimo ir projektavimo etapai
Poveikio aplinkai vertinimo etapai
Statinio techninis projektas
82 MW biokuro jėgainės statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas
(PAV programa ir PAV ataskaita)
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 13 2011
3. INFORMACIJA APIE PLANUOJAMĄ ŪKINĘ VEIKLĄ
3.1. PŪV APRAŠYMAS
Esama būklė
MDP gamybai naudojama žaliava - apvali mediena, atraižos, gaubtinės, skiedra, pjuvenos ir
kita mediena. Medienos drožlių plokštė gaminama iš drožlės. Tam apvali mediena, atraižos,
gaubtinės pirmiausia būgniniu smulkintuvu kapojamos į skiedrą. Toliau iš šios skiedros kartu
su atvežtine skiedra drožliavimo staklėmis gaminama drožlė. Pjuvenos (kadangi yra smulki
mediena) šią gamybos proceso dalį aplenkia. Skiedra ir pjuvenos prieš patekdamos į
technologinį procesą rūšiuojamos, atskiriami per stambūs medienos gabalai, kurie
panaudojami kaip kuras esamoje kogeneracinėje jėgainėje. Technologinio proceso metu
drožlė (ir pjuvenos) transportuojama uždarais mechaniniais transporteriais, tarp operacijų
kaupiama uždaruose bunkeriuose. Toliau drožlė (kartu su pjuvenomis) džiovinama būgninėje
džiovykloje. Drožlė džiovinama besisukančiame būgne, veikiama karštų dujų. Šiuo metu
džiovykloje naudojamas kuras – medienos dulkės, gamtinės dujos bei degimo produktų iš
mažesnės kogeneracinės jėgainės šiluma. Iš džiovyklos išmetamų dujų valymas vykdomas
eilėje ciklonų ir šlapiame elektrostatiniame nusodintuve (WESP).
Po džiovyklos drožlė rūšiuojama mechaniniuose sijotuvuose. Atskiriamos keturios drožlės
frakcijos:
• pirma – dulkės, panaudojamos kaip kuras džiovyklose;
• antra – smulki frakcija, naudojama medienos drožlių plokštės išoriniam sluoksniui;
• trečia – vidutinė frakcija, nukreipiama į pneumo-rūšiuotuvą, atskirta kondicinė frakcija
naudojama medienos drožlių plokštės vidiniam sluoksniui, o stora sunki drožlė
paduodama smulkinimui;
• ketvirta – stambi frakcija, kuri kartu su atrūšiuota trečios frakcijos stora sunkia drožle
smulkinama smulkintuve ir vėl nukreipiama į rūšiavimą.
Toliau išorinio ir vidinio srautų drožlė transportuojama atskirais srautais. Drožlės išorinis ir
vidinis srautai atskirai sveriami ir sumaišomi su klijais. Sumaišyta su klijais drožlė toliau
transportuojama uždarais konvejeriais į formavimo mašinas, kurių pagalba suformuojamas
tolygus kilimas: toliau kilimas papresuojamas nepertraukiamo veikimo papresavimo prese.
Presavimo procesui suintensyvinti kilimas apipurškiamas vandeniu. MDP presuojama
nepertraukiamo veikimo hidrauliniame karštame prese, kurį kaitina 280°C temperatūros
tepalas, paruoštas termotepalo katilinėje.
Supresuota ištisinė MDP iš kraštų apipjaunama ir supjaustoma į didelius lapus. Toliau plokštė
praeina storio matuoklį – pūslių detektorių, kuris nenutrūkstamai matuoja plokštės storį ir
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 14 2011
nustatinėja pūsles ar išsisluoksniavimą. Plokštė pasveriama ir paduodama į aušintuvą, iš
kurio kraunama į paketus. Drožlė, gauta apipjaunant-supjaunant plokštę, bei brokuotas
kilimas grąžinami į technologinį procesą.
Toliau plokštė šlifuojama (supjaunama), rūšiuojama ir naudojama pagal paskirtį.
Šiuo metu gamykloje veikiantys energijos gamybos įrenginiai:
Pavadinimas Paskirtis Naudojamas
kuras A.t.š. Nr.
CK-dujų degiklis (45 MW) Kogeneracinė jėgainė (6,048 MW elektrinės galios ir 7,074 MW šiluminės galios)
Drožlės ir pjuvenų džiovinimui; Šilumos kiekis atiduodamas: termofikaciniam vandeniui - 2,853 MW, į džiovyklą - 3,549 MW ir kogeneratorių technologinio kontūro šiluma - 0,672 MW). Iš jos išmetami degimo produktai atvedami į džiovyklą (t.š. 027) ir naudojami kaip šiluminė energija drožlės ir pjuvenų džiovinimui.
Šlifavimo dulkės, dujos mediena
027
Termotepalo kaitintuvas WEV 6300 (6,3 MW)
Termotepalo gamybai. 280°C temperatūros termotepalas kaitina
MDP presą
Dujos 028
Dujinis katilas (3,2 MW) Patalpų šildymui Dujos 033 Vandens šildymo katilas (5 MW) biokuras
(mediena) 517
Planuojama veikla
BJ planuojama statyti esamoje gamyklos teritorijoje vakarinėje dalyje šalia dabartinės
būgninės džiovyklos, neužstatytame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr.5146/0005:169 (2
grafinis priedas). Statant jėgainę bus dalinai rekonstruoti ir kai kurie kiti technologiškai susiję
įrenginiai (pvz., paliekant kaip rezervinius kitus energijos gamybos šaltinius). Taip pat
gamyklos teritorijos vakariniame pakraštyje planuojama biokuro iškrovimo, paruošimo ir
laikino saugojimo aikštelės. Detalesnė informacija apie technologinius PŪV aspektus bus
patikslinta PAV ir PAV ataskaitos rengimo metu.
PŪV įgyvendinimo etapai, jų terminai ir eiliškumas
• PŪV poveikio aplinkai vertinimo ir techninių sprendinių parengimas – 2011-2012 m.
• Biokuro jėgainės statybos darbų pradžia – 2012 m.
• Biokuro jėgainės eksploatacijos pradžia – 2013 m.
3.1.1. PŪV TECHNOLOGINIAI PROCESAI IR ĮRANGA
Biokuro jėgainė bus kūrenama biokuru (medžių žievė, medienos atraižos arba medinės
pakuotės, kurių sudėtyje nėra pavojingų medžiagų) ir medienos dulkės. Degimo proceso metu
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 15 2011
gauta energija bus tiekiama MDP gamybos įmonei. Kaip rezervinis kuras bus naudojamos
gamtinės dujos ir medienos dulkės deginamos kombinuotoje degimo krosnyje.
Energija reikalinga šiems įrenginiams:
• MDP džiovinimo įrenginiui (50 MW, įkaitintos dujos, 520°C);
• presavimo linijai (10 MW, termotepalas, 290°C ir garas);
• šildymo įrenginiams (22 MW, perkaitintas vanduo, 140°C ).
Biokuro jėgainės aprašymas
Biokuro jėgainę sudaro šios pagrindinės 9 dalys:
Kuro laikymo ir gabenimo sistema
Apytikriai 40% reikiamo biokuro susidaro gamyklos technologinėje veikloje. Šis kuras esamais
technologiniais įrenginiais (orapūte, ventiliatoriumi) bus paduodamas į esamą medžio dulkių
talpyklą greta planuojamos naujosios jėgainės. Likusi dalis – apie 60 %, t.y. apytikriai 65 000
tonų per metus (visiškai sausos medžiagos) bus atvežama geležinkeliu (apie 20 proc.) ir
autotransportu (apie 80 proc.). Numatomas vienas 20 vagonų traukinio sąstatas per savaitę;
iškrovimas vyks ratiniu ekskavatoriumi ir biokuras bus laikoma šalia geležinkelio įrengtose
laikino saugojimo aikštelėse. Numatoma, kad autotransportu biokuras bus pristatomas darbo
dienomis, nuo pirmadienio iki penktadienio (6.00 – 22.00 val.) (vidutiniškai vienas automobilis
per valandą). Įmonės teritorijoje biokuro padavimas iš laikymo vietos į jėgainę bus atliekamas
ratiniais samtiniais krautuvais. Perstambus biokuras, kurio negalima tiesiogiai paduoti į
jėgainę bus smulkinamas mobiliuoju smulkintuvu. Planuojama, kad mobilusis smulkintuvas
dirbs apytikriai 450 val. per metus; jis bus laikomas greta biokuro saugojimo vietos.
Įvairių rūšių kuras (žievė, biokuras, MDP gamybos atraižos) sumaišomos „judančių grindų“
įrenginyje (1 pav.). Jį sudaro keli greta judantys rėmai, kuriuose biokuras sumaišomos ir
tiekiamos į kuro transporto sistemą. Kuro transporto sistema – tai du grandininiai - juostiniai
konvejeriai, kuriais kuras nukreipiamas nuo judančių grindų į grotelinės tiekimo sistemos
angą.
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 16 2011
1 pav. Judančių grindų įrenginys
Dulkės iš MDP gamybos linijos bus surenkamos dulkių bunkeryje ir ištraukiamojo sraigto
pagalba bus transportuojamos link tarpinio bunkerio (dozavimo talpyklos) (žr. 2 pav.). Keliais
ištraukiamaisiais sraigtais, esančiais po šiuo bunkeriu, dulkės bus paduodamos į deginimo
įrenginį. Visos įrangos dalys sertifikuotos pagal ATEX (Europos Komisijos direktyvos 94/9/EB)
reikalavimus.
2 pav. Tarpinis dozavimo bunkeris su ištraukiamuoju sraigtu ir dulkių gabenimo
įrenginiu
Ardelinis kuro padavimo įrenginys (FLS-P)
Kuro padavimo įrenginį sudaro dvigubas vertikalus kaminas ir stūmimo įtaisas apačioje,
stumiantis kurą į krosnį per visą ardyno plotį.
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 17 2011
3 pav. FLS-P Ardelinis kuro padavimo įrenginys
Kuro padavimo piltuve užtikrinamas minimalus kuro aukštis, tai neleidžia patekti orui iš išorės
į degimo kamerą. Viršutinės durys atsidaro gavus signalą iš lygio detektoriaus ir kuras
tiekiamas tol, kol pasiekiamas didžiausias leidžiamas lygis. Stūmimo įtaisas lėtai stumia kurą į
krosnį ant ardyno pagal energijos poreikį.
Apsisaugojimo nuo gaisro priemonės:
• apsauginė nerūdijančio plieno „užuolaida“ neleidžia susidaryti kibirkštims padavimo
kamine;
• uždaromoji sklendė tiekimo piltuvo viršuje, neleidžianti patekti orui;
• temperatūros reguliavimo įtaisas su sprinkleriu horizontalioje ir vertikaliojoje kuro
padavimo piltuvo dalyje.
Deginimo įrenginys
Dinaminis vandeniu aušinamas pakopinis ardelinis įrenginys „DWS” (4 pav.) specialiai
suprojektuotas įvairių rūšių kuro deginimui vienoje sistemoje. Jį sudaro vandeniu aušinama
dalis ir pusiau vandeniu aušinama dalis. Didelės šiluminės vertės kuras deginamas vandeniu
aušinamoje dalyje ir čia sudega visiškai. Drėgnas mažos šiluminės vertės kuras uždegamas
vandeniu aušinamoje dalyje ir baigia degti pusiau vandeniu aušinamoje dalyje.
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 18 2011
4 pav. Ardelinis įrenginys, 60 m²
AUŠINIMAS VANDENIU
Dinaminis vandeniu aušinamas pakopinis ardelinis įrenginys yra laiptų su keliomis pakopomis
pavidalo. Jis pritvirtintas prie dviejų tuščiavidurių sijų abiejuose galuose.
Cirkuliacinis siurblys stumia aušinimo vandenį nuo vienos sijos iki kitos sijos. Vandens
temperatūra įleidimo ir išleidimo angose skiriasi tik keliais laipsniais. Įrenginio pakopų
temperatūra yra apytikriai 100 - 130°C ir tik šiek tiek viršija vandens virimo temperatūrą.
Adsorbuota šiluma gali būti naudojama katilo maitinimo vandens pašildymui arba kaip
technologinė šiluma.
KURO JUDĖJIMAS ARDYNU
Laiptinių sijų kampas - apytikriai 20°. Todėl kuras, tiekiamas viršutinėje dalyje, turi būti
mechaniniu būdu perkeltas į apatinę dalį, kurioje šalinami pelenai.
Tarp kiekvienų dviejų greta esančių pakopų yra stumiančiosios plokštės iš ketaus. Šios
stumiančiosios plokštės pritaisytos prie vežimėlio, kurį galima stumdyti pirmyn ir atgal.
Vežimėlį varo hidraulinis cilindras, esantis ardyno išorėje. Todėl cilindras izoliuotas nuo
degimo metu susidarančios šilumos. Kiekvienam vežimėliui galima nustatyti reikiamą cilindro
takto ilgį ir greitį.
ARDYNO DALYS
Prie vežimėlio pritaisytos kelios stumiančiųjų plokščių eilės ir kiekvienam pirminio oro skyriui
skirtas atskiras vežimėlis.
Kai kurios ardyno dalys aušinamos vandeniu, tai reiškia, kad vandeniu aušinamas visas
įtvirtintų pakopų paviršius (paveikslėlyje – mėlyna zona). Kitos ardyno dalys – pusiau
aušinamos vandeniu, tai reiškia, kad grotelių elementai iš ketaus aušinami pirminiu oru,
naudojant vandeniu aušinamus vamzdelius tarp dviejų sijų (paveikslėlyje – pilka zona).
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 19 2011
Ardyno zonų (aušinamu vandeniu ar pusiau aušinamų vandeniu) ir oro zonų skaičiaus ir tipo
parinkimą lemia kuro rūšis, drėgnumas ir dalelių dydis.
ORO ZONOS
Pirminio oro srautas, reguliuojamas vožtuvais, pučiamas po kiekviena ardyno ar vežimėlio
dalimi. Stumiančiųjų plokščių funkcija – užtikrinti kuro judėjimą ir tolygiai paskirstyti pirminį orą
per visą ardyno plotį.
DEGINIMO ĮRENGINYS
Degimo procesas vyksta deginimo įrenginyje. Degimo įrenginio korpusas metalinis, su ugniai
atspariu įdėklu viduje (5 pav.).
5 pav. Kuro padavimo ir deginimo įrenginys
Pro ardyną krentančios pelenų dalelės periodiškai šalinamos judančių grindų įrenginiu.
Judančių grindų įrenginį (po vieną kiekvienam pirminio oro skyriui) sudaro metalinis rėmas su
kuro (pelenų) kreiptuvais, judančiais pirminio oro skyriaus grindų paviršiumi. Rėmas varomas
hidrauliniu cilindru. Kuras ir pelenų dalelės stumiamos į oro skyriaus dalies šoną ir ten krenta
ant šlapio pelenų konvejerio. Grandiklinis konvejeris gabena pelenus iš krosnies į pelenų
konteinerį.
Dulkių deginimo įrenginys
Prie išleidimo iš deginimo įrenginio angos sumontuota atskira vertikali deginimo kamera (6
pav.). Ši deginimo kamera turi būti naudojama tik tada, kai judančios grotų pakopos veikia 40
proc. ar didesne apkrova tam kad būtų užtikrinta minimali dulkių užsidegimo temperatūra.
Dulkės iš dozavimo įrenginio pneumatiniu transportu tiekiamos į deginimo kamerą, naudojant
tiksliai apskaičiuotą oro kiekį. Kuras ir oras dideliu greičiu tiekiami į degimo kamerą ir ten
sumaišomi. Degimo kameros sienos yra iš atsparios ugniai medžiagos ir užtikrina stabilią
šilumos palaikymo funkciją. Dėl aukštos temperatūros deginimo kameroje kuras automatiškai
užsidega.
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 20 2011
Kuras tiekiamas į transportavimo sraigto priimamąjį piltuvą visais dozavimo bunkerio sraigtais.
Oras ir kuras pučiami per vamzdį virš degimo kameros. Dėl vamzdžio konstrukcijos
transportuojantis oras pučiamas centre, antrinis oras pučiamas per kreiptuvą, supantį dulkių
deginimo kamerą.
6 pav. Dulkių deginimo įrenginys
Ant degimo kameros viršaus įrengtas avarinis kaminas. Nutrūkus elektros tiekimui ar įsijungus
avarinei signalizacijai, kamino viršuje esantis vožtuvas automatiškai atsidaro ir degimo dujos
pašalinamos iš kameros. Remdamiesi ankstesne patirtimi, avarinio kamino veikimas gali
sudaryti ne daugiau kaip 1 proc. viso gamybos laiko.
Termotepalo kaitintuvas
Termotepalo kaitintuvą sudaro radialinė dalis (vamzdinis gyvatukas) ir konvekcinė dalis
(ekonomaizeris). Dūmai iš prieš tai aprašyto deginimo įrenginio pirmiausia ataušinami
vamzdiniame gyvatuke nuo apytikriai 950°C iki apytikriai 850°C. Termotepalo regeneravimo
šildytuve dūmai toliau ataušinami iki apytikriai 350°C (7 pav.). Šildymo paviršius reguliariai
nuvalomas suodžių nupūtimo įtaisais.
Termotepalas pašildomas nuo 250°C iki 290°C. Pirminiais siurbliais tepalas gabenamas link
preso. Termotepalo įrenginys aprūpintas visais reikiamais priedėliais, kontrolės ir matavimo
prietaisais bei saugos įranga.
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 21 2011
7 pav. Terminės alyvos radiacinė dalis ir konvekcinė dalis
Vandens šildymo katilas
Vandens šildymo katilą sudaro dvi pagrindinės dalys:
• Didelis vandens vamzdis – radialinė dalis,
• Konvekcinė dalis, kurioje yra horizontalus ugniavamzdžių pluoštas.
Radialinė dalis
Dvi vidinės membranos skydai dalija vandens šildymo katilo radialinę dalį į 2 tuščias
pralaidas. Patekę į šias pralaidas dūmai radialiniu metodu ataušinami iki temperatūros, kuri
gerokai žemesnė už pelenų susidarymo temperatūrą. Tai reikalinga tam, kad pelenų
susidarymas nevyktų konvekcinės dalies dūmvamzdžiuose. Prieiga užtikrinama per angas
vandenvamzdžio skyduose. Dėl didelės apimties būgno šis kombinuoto tipo šildymo katilas
talpina daug daugiau vandens nei standartinis vandens šildymo katilas. Didžiulis kiekis
verdančio vandens – tai energijos ir pastovaus slėgio šaltinis.
Konvekcinė dalis
Konvekcinėje dalyje dūmai patenka į dūmvamzdžius, kuriuose dūmai greitai ataušinami
konvekciniu būdu. Dėl didelio vandens kiekio konvekcinėje dalyje, didelio išgarinamo
paviršiaus ir moduliacinio tiekiamo vandens valdymo įrenginys greitai sureaguoja, jei šilumos
gamyba pasiekia maksimalią apkrovą.
Optimalus degimas ir kruopščiai parinktas dūmų greitis dūmvamzdžiuose iki minimumo
sumažina nuosėdų susidarymą šiuose vamzdžiuose. Prieiga užtikrinama per valymui skirtas
dūmų kameros dureles būgno gale.
Taikomos visos saugumo priemonės slėgio, vandens lygio ir dūmų temperatūros atžvilgiu.
Karštų dujų generavimas
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 22 2011
Degimo kamerose susidariusios karštos dujos nukreipiamos dūmų vamzdžiu į džiovyklą (8
pav.). Prie išleidimo iš degimo kameros angos įrengta maišymo kamera, skirta dūmų
regeneravimui iš termotepalo kaitinimo įrenginio. Be to, siekiant reikiamai reguliuoti karštų
dujų temperatūrą į maišymo kamerą pučiamas aušinimo oras (grynas oras ir recirkuliacinis
oras iš džiovyklos).
8 pav. Karštų dujų generavimo kamera (kairėje) ir reguliavimas maišymo kameroje
(dešinėje)
Karštų dūmų valymo sistema
Dūmų valymas atliekamas keliose jėgainės vietose:
Pirmiausiai dūmai patenka į monociklonus, už maišymo kameros (9 pav.). Monociklonai veikia
aukštoje temperatūroje iki 520°C. Pelenų šalinimo sistema įdiegta, tam kad visi pelenai būtų
centralizuotai pašalinami.
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 23 2011
9 pav. Karštų dūmų valymas monociklonais
Antra, iš termotepalo kaitintuvo ir vandens šildymo katilo ateinantys dūmai dalinai išvalomi
reversinėje kameroje. Dulkių dalelės krenta į vandeniu aušinamą pelenų šalinimo įrenginį.
Galiausiai, iš termotepalo kaitintuvo ir vandens šildymo katilo ateinantys dūmai valomi
multicikloniame dūmų valdymo įrenginyje (10 pav.). Dulkių surinkimo įrenginį sudaro
ciklonai iš ketaus. Dūmai tolygiai paskirstomi į ciklonus. Sunkesnės dalelės išcentrinės jėgos
pritraukiamos prie išorinės sienos ir nuslysta žemyn į surenkamąjį piltuvo formos bunkerį.
Išvalyti dūmai kyla aukštyn į dūmų kolektorių ir iš ten ventiliatoriaus pagalba paduodamas į
jėgainės maišymo kamerą. Visos dulkių dalelės surenkamos po piltuvo formos bunkeriu
esančioje pelenų dėžėje. Jei džiovykla neveikia dėl techninės priežiūros ar valymo darbų, iš
dalies apvalyti dūmai iš vandens šildymo katilo ir terminės alyvos šildytuvo bus nukreipiami į
šlapiąjį elektrostatinį nusodintuvą (WESP), kur jie bus dar kartą valomi prieš išleidžiant į
aplinkos orą. Emisijų iš džiovyklos valymas pateiktas su šlapio elektrostatinio nusodintuvo
aprašymu
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 24 2011
10 pav. Termotepalo kaitintuvo dūmų valymas multiciklonu
Valdymo pultas ir vizualizacija
Procesas valdomas programuojamu loginiu valdikliu (PLC). Įrenginio vizualizacijos schemoje
operatorius gali greitai apžvelgti svarbiausius įrenginio gamybinius rodiklius (11 pav.). Be to,
joje parodomi tekstiniai signalizacijos pranešimai.
Pagrindinės valdymo sistemos funkcijos:
• nepertraukiamas svarbiausių gamybinių rodiklių stebėjimas (temperatūra, deguonies
lygis, slėgis);
• automatizuotas procesų valdymas, užtikrinantis optimalų jėgainės veikimą;
• nepertraukiama įrangos (ir personalo) saugos kontrolė;
• nepertraukiama signalizavimo sistemos kontrolė.
Vizualizacijos schemoje matomi visi pagrindiniai rodikliai (temperatūra, deguonies lygis,
sumažintas slėgis ir kt.). Operatorius bet kuriuo momentu gali pasinaudoti šiais gamybiniais
rodikliais informacijos, gedimų nustatymo ir procesų optimizavimo tikslais.
11 pav. Jėgainės valdymo patalpa (kairėje) ir vizualizacijos schema (dešinėje)
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 25 2011
12 pav. parodyta analogiška biokuro jėgainė, sėkmingai pradėta eksploatuoti 2007 m.
gruodžio mėn.
12 pav. Biokuro jėgainė, įrengta įgyvendinant panašų projektą
(inf. šaltinis: PG Bison, Pietų Afrikos Respublika, 2007 m.)
Šlapiasis elektrostatinis nusodintuvas (WESP)
Iš džiovyklos džiovinimo medžiagai patekus į ciklonų bateriją, išdžiovintos dalelės atskiriamos
nuo dujų srauto. Atskirtas dujų srautas ataušinamas iki prisotinimo temperatūros vandeniu,
purškiamu į vamzdį. Atšaldytos dujos patenka į filtrus (esamą ir planuojamą WESP) ir tolygiai
paskirstomos per visą skerspjūvį plovimo ir paskirstymo įtaisu. Nusodinama dauguma dujose
esančių dulkių ir dujinių organinių junginių. Tada apvalytos dujos iš džiovyklos juda vertikaliai į
viršutinę nusodintuvo dalį.
Pagrindiniai nusodintuvo komponentai – vertikalūs korių pavidalo nusodinimo elektrodai;
iškraunamieji elektrodai yra korių centruose. Nuolatinės srovės įtampa iškraunamuosiuose
elektroduose sukuriama vainikinė iškrova, jonizuojanti dujas. Dulkių likučiai dujose įgauna
neigiamą krūvį ir elektros lauku yra pritraukiami prie įžemintų vidinių korių sienelių, turinčių
teigiamą krūvį.
Virš korių esanti purkštukų eilė periodiškai skalauja nusodinimo paviršius technologiniu
vandeniu, taip šalinant dulkių sankaupas. Dviem siurbliais tiekiamas vanduo aušinimui,
plovimo įtaiso vandens kontūrui ir korius skalaujantiems purkštukams. Plovimui, aušinimui ir
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 26 2011
skalavimui naudojami purkštukai yra specialios, apsaugančios nuo užsikimšimo,
konstrukcijos.
Visas į sistemą purškiamas vanduo surenkamas rezervuare su specialia kietųjų dalelių
nusodinimo įranga. Vandens recirkuliaciją užtikrina vidinis vandens valymo įrenginys su filtru
ir talpykla. Nusodinimui paskatinti ir kietosioms dalelėms iš technologinio vandens pašalinti į
sistemą tiekiama dribsnių formavimo medžiaga (flokuliantas) ir neutralizuojanti medžiaga. Ant
rezervuaro dugno besikaupiančios kietosios medžio dalelės pašalinamos sraigtiniu
konvejeriu. Išcentrinis siurblys siurbia medžio dulkes į talpyklą, iš kurios ištraukiamas vanduo.
Filtratas iš talpyklos nukreipiamas atgal į nusodintuvo vandens baką, o mažas vandens kiekis
siurbliu tiekiamas į deginimo įrenginį, kur jis įpurškiamas į degimo kamerą temperatūrai ir
degimo procesui kontroliuoti. Atskirtos medžio dulkės surenkamos į konteinerį ir šakiniu
krautuvu retkarčiais perkeliamos ant „judančių grindų“ įrenginio priešais deginimo įrenginį, kur
jos naudojamos energijai išgauti.
Išvalytos dujos iš abiejų WESP filtrų naujai planuojamu kaminu bus išleidžiamos į aplinkos
orą.
Sistema veikia visiškai automatiškai, valdoma programuojamo valdiklio. Procesų kontrolės
sistema pagrįsta žmogaus ir mašinos sąsaja. Todėl sistemą lengva naudoti ir užtikrinamas
patikimas jėgainės veikimas.
3.2. DUOMENYS APIE GAMINIUS (PRODUKCIJĄ), ENERGETINĖMS REIKMĖMS
NAUDOJAMUS IŠTEKLIUS
Duomenys apie gaminius (produkciją), energetinėms reikmėms naudojamus išteklius pateikti
1 lentelėje.
1 lentelė. Duomenys apie gaminius (produkciją), energetinėms reikmėms naudojamus
išteklius
Produkcija Energetinėms reikmėms naudojami ištekliai
pavadinimas kiekis per
metus
pavadinimas kiekis per metus šaltiniai
Šiluminė
energija
700 GWh Biokuras 65 000 t Išoriniai tiekėjai
43 333 t UAB “Swedspan Girių
Bizonas”
3.2.1. DUOMENYS APIE NAUDOJAMAS ŽALIAVAS, MEDŽIAGAS
Žaliavos ir medžiagos, įskaitant ir chemines medžiagas bei preparatus, naudojamos objektų
statybos ir eksploatacijos metu bus detalizuotos PAV ataskaitoje.
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 27 2011
3.2.2. ATLIEKOS
Tam tikras kiekis statybinių atliekų susidarys, esamų objektų ardymo/griovimo ir naujų objektų
statybos metu. Šios atliekos bus tvarkomos vadovaujantis „Statybinių atliekų tvarkymo
taisyklėmis“ (2006 m. gruodžio 29 d. Nr. D1-637) ir/ar perduotos tvarkyti sertifikuotoms atliekų
tvarkymo įmonėms.
Objekto eksploatacijos metu tai pat susidarys atliekos (pvz., pelenai). Šių atliekų rūšys,
kiekiai, tvarkymo būdai, šalinimas ir panaudojimas bus detaliai įvertinti ir aprašyti PAV
ataskaitoje.
3.3. PŪV VIETOS CHARAKTERISTIKA
PŪV numatoma esamoje UAB „SWEDSPAN Girių Bizonas“ medžio drožlių plokščių gamyklos
teritorijoje Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje Kazlų Rūdojs savivaldybėje. Šiame PAV etape
rajoniniu ir vietos lygmeniu pagal viešai publikuojamą ir prieinamą informaciją [11-13]
pateikiami duomenys apie esamos vietovės, kuriuoje numatoma vykdyti PŪV, geografines-
administracines, gamtines (orohidrografines, klimatines, pedologines, geologines-
hidrogeologines) sąlygas, kraštovaizdį, augmeniją, gyvūniją ir kitą bioįvairovę, kultūros
paveldo vertybes.
3.3.1. GEOGRAFINĖ PADĖTIS
UAB „SWEDSPAN Girių Bizonas“ gamybinė teritorija yra vakarinėje Kazlų Rūdos dalyje,
miesto pakraštyje. Gamykla, o tuo pačiu ir PŪV objektas, įsikūrusi buvusioje VĮ „Eglė“
teritorijoje kartu su UAB „Litesko“ šilumine jėgaine bei keletu kitų mažesnių įmonių. Apie 600
m atstumu į pietvakarius nuo įmonės teritorijos yra buvusi karinė bazė, apie 400 m atstumu į
vakarus – UAB „Kazlų Rūdos komunalininkas“ valymo įrenginiai. Šiaurrytinėje, rytinėje ir
pietrytinėje pusėse aplink įmonės teritoriją įvairiu atstumu yra įsikūrę miesto gyvenamųjų
namų kvartalai. Artimiausi gyvenamieji namai nuo įmonės teritorijos ribos yra: šiaurytinėje
pusėje - už 120-130 m, rytinėje- už 100 m, pietrytinėje – už 70 m. Įmonės teritoriją šiaurinėje
pusėje nuo gyvenamųjų namų skiria M.Valančiaus gatvė, UAB „Lamiga“, UAB „Jūrės
ąžuolas“, UAB „Litesko“ gamybinės teritorijos, pietinėje - geležinkelis.
3.3.2. VIETOVĖS ADMINISTRACINĖ PRIKLAUSOMYBĖ IR NAUDOJIMAS
Kazlų Rūda – miestas Lietuvoje, Marijampolės apskrityje, 27 km į šiaurę nuo Marijampolės.
Kazlų Rūda yra savivaldybės ir seniūnijos centras. Kazlų Rūdos savivaldybės plotas – 555
km2. Savivaldybė apima vieną miestą ir 183 kaimus (0,8% Lietuvos teritorijos), joje gyveno 14
869 gyventojų (2005 m.,0,4% Lietuvos gyventojų).
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 28 2011
13 pav. Kazlų Rūdos savivaldybės teritorija
(Inf. šaltinis: sav. internetinė svetainė [11])
PŪV teritorija yra Kazlų Rūdos seniūnijoje, kuri yra didžiausia iš savivaldybės seniūnijų pagal
plotą ir gyventojų skaičių. Seniūnijos teritorija užima apie 36 tūkst. ha, gyvena 12 454
gyventojai (2001 m.) [11]. Didžiąją ploto dalį užima miškai. Per teritoriją teka nedidelės upės:
Pilvė, Jūrė, Judrė. Seniūnijos administracija įsikūrusi adresu M.Valančiaus g. 12, 69405 Kazlų
Rūda. 2010 m. gyventojų skaičius Kazlų Rūdoje buvo – 6950.
PŪV numatytas esamoje UAB „SWEDSPAN Girių bizonas“ MDP gamyklos teritorijoje. Šioje
zonoje tiek Kazlų Rūdos savivaldybės, tiek miesto bendruosiuose planuose [12, 13] numatyta
pramonės plėtra.
Patikslinta informacija apie vietovės, kurioje numatoma PŪV, administracinę priklausomybę ir
naudojimą bei socialinę aplinką bus pateikta PAV ataskaitoje.
3.3.3. KLIMATINĖS SĄLYGOS
Pagal klimato rajonavimą Kazlų Rūdos miestas patenka į Vidurio žemumos Nemuno žemupio
parajonį. Vidutinė liepos mėnesio temperatūra siekia 17° C, sausio mėnesio vidutinė
temperatūra - 5° C. Kritulių iškrenta apie 650 mm, vyrauja pietvakarių krypties vėjai. Kritulių
pasiskirstymas Lietuvoje ir PŪV teritorijoje pateiktas 14 pav.
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 29 2011
14 pav. Metinis kritulių kiekis Lietuvoje ir PŪV teritorijoje
Detalesnė informacija apie PŪV rajono klimatines sąlygas bus pateikta PAV ataskaitoje.
3.3.4. HIDROGRAFINĖS VIETOVĖS SĄLYGOS
Kazlų Rūdos savivaldybės upės priklauso Šešupės baseinui. Pagal Lietuvos Respublikos
hidrologinį rajonavimą savivaldybės teritorija priskiriama Vidurio Lietuvos hidrologinės srities
Šešupės hidrologiniam rajonui. Šiame hidrologiniame rajone, kur vyrauja lygus reljefas,
būdingi menki upių nuolydžiai (0,04-0,1%), jų vagos negiliai įsirėžusios, o baseiną dengia
daugiausia sunkios mechaninės sudėties gruntai. Per metus čia iškrenta vidutiniškai 650 mm
kritulių, o kadangi suminis garavimas Šešupės baseine siekia iki 600 mm, vidutiniai metų
nuotėkio koeficientai dažniausiai yra mažesni kaip 0,30, o metų nuotėkio modulis siekia 5-6
l/s km2 [12].
Lietuvos upių baseinai pagal paviršinių vandens išteklių dydį, jų savybes, naudojimo sąlygas,
charakteringus vandens naudotojus, yra suskirstyti į 4 grupes. Marijampolės apskrities
teritoriją apimantis Šešupės baseinas priskiriamas III-iai grupei, į kurią patenka baseinai,
turintys netolygų nuotėkį, mažus vandens išteklius ir nepalankias naudojimo sąlygas [12].
Kazlų Rūdos savivaldybės teritorija išsidėsčiusi smėlingoje aliuvinėje lygumoje, kuriai ežerai
nebūdingi. Čia dominuoja dirbtiniai vandens telkiniai, kurie įrengti užtvenkiant vandens tėkmę
vandentakyje, žemės paviršiaus įdauboje ar pylimu apsuptame plote. Tvenkiniai užima
591,08 ha plotą, kas sudaro 1,06% nuo bendro savivaldybės teritorijos ploto [12].
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 30 2011
Vandenys Kazlų Rūdos mieste užima 1,5 ha teritorijos (0,41% nuo bendro miesto ploto). Tai
didesni bei mažesni dirbtiniai vandens telkiniai. Didžiausias vandens telkinys yra 0,4 ha ploto
miesto centre. Šiaurės vakarinėje dalyje prateka Jūrės upė [13].
Planuojamos ūkinės veiklos sklype paviršinio vandens telkinių nėra. Vakariniame įmonės
teritorijos pakraštyje yra nedidelė kūdra (priešgaisrinis tvenkinys).
Artimiausias paviršinio vandens telkinys yra Jūrės upelis, nuo įmonės teritorijos nutolęs 2
km atstumu ŠV kryptimi. Jūrės upelio ilgis – 39,3 km, baseino plotas – 111,3 km2. Upelis
įteka į Višakio upę, kuri priklauso Šešupės pabaseinui. Miesto teritorijoje ir privačių skypų
valdose yra keletas įvairaus dydžio kūdrų (1 grafinis priedas).
3.3.5. RELJEFAS
Fiziniu geografiniu požiūriu Kazlų Rūdos savivaldybė plyti Nemuno žemupio lygumoje, Kazlų
Rūdos supustytoje limnoglacialinėje lygumoje, kairiajame Jūrės upės krante. Kazlų Rūdos ir
jo apylinkių reljefas pagrindinius bruožus įgavo maždaug prieš 16-18 tūkstančių metų. Tuo
laikotarpiu Nemuno žemupio lyguma buvo apklota ledynų dangos. Reljefo bruožai ryškėjo
ledynams traukiantis ar nykstant. Tirpstant ledui, susitvenkė ledyninių vandenų ežeras, nuolat
maitinamas ledyno pakraščio upokšnių. Ežero dugne klostėsi smulkiagrūdės nuosėdos
daugiausia iš sluoksniuotų molių. Ledynui ištirpus, ežero vanduo ištekėjo ir toje vietoje liko
molinga lyguma, vadinama limnoglacialine. Pasitraukus ledynui, vientisas limnoglacialines
lygumas vėliau suraižė upių slėniai. Senieji ledyninių upokšnių deltiniai smėliai, pridengiantieji
limnoglacialinę lygumą, buvo kai kur vėjo perpustyti ir sudarė kopas. Nemaži kopų plotai
aptikti Kazlų Rūdos apylinkėse [12].
Didžiausią Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijos plotą užima senovinių aliuvinių lygumų
žemėvaizdis. Tik į pietrytinę dalį, apie Plutiškes ir Kvietiškį įsiterpia moreninės lygumos.
Kraštovaizdžio stabilumo požiūriu ypatingai svarbios daugiamete augmenija padengtos
žemės naudmenos – miškai, krūmai, pelkės, natūralios pievos, ganyklos ir dirvonai,
daugiamečių žolių plotai. Nagrinėjamoje teritorijoje miškai užima 59,4%, jie išsidėstę apie
didžiausias savivaldybės upes (Jūrė, Vabalkšnė ir Višakis), kurie užtikrina gamtinio
kraštovaizdžio stabilumą [12].
Kazlų Rūdos mieste vyrauja banguotos lygumos su išnyrančiomis kalvelėmis. Vidutinis
aukštis siekia 65 - 68 metrus virš jūros lygio. Už miesto rytų kryptimi reljefas palaipsniui kyla,
vietomis savivaldybės teritorijoje pasiekdamas horizontalės pasiekia 69 – 70 metrų aukštį.
Staigūs reljefo peraukštėjimai miesto paviršiui nebūdingi. Giliau į reljefą įsirėžia Jūrės upė,
sudarydama iki 12 - 15 m gylio ir 150 - 300 m pločio slėnį [13].
PŪV numatoma esamos pramoninėje zonoje, kurioje jau anksčiau yra suformuotas lygus
technogeninis teritorijos paviršius.
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 31 2011
3.3.6. GEOLOGINĖS – HIDROGEOLOGINĖS SĄLYGOS
Vietovių geologinės – hidrogeologinės sąlygos apibūdintos pagal Lietuvos geologijos
tarnyboje saugomą fondinę medžiagą bei aplinkinių įmonių teritorijų tyrimų duomenis
Marijampolės apskrities mastu.
Visoje Marijampolės apskrityje išplitusios kvartero periodo ledynų ir jų tirpsmo vandens
suklotos nuogulos, kurių storis pietinėje dalyje viršija 200 m, o centrinėje ir šiaurinėje kinta
nuo 60 iki 120 m.
Ledynmečio dariniams priskiriami Dainavos (gIdn), Žemaitijos (gIIžm), Grūdos (gIIIgr),
Baltijos (gIIIbl) moreniniai priesmėliai ir priemoliai, Baltijos (IgIIIbl) limnoglacialiniai moliai ir
Grūdos – Žemaitijos (agIII – II gr – žm), Grūdos – Baltijos (agIIIbl – gr) tarpmoreniniai
horizontai sudaryti iš smėlio, žvirgždingo smėlio, žvirgždo.
Kvartero nuogulų storymė beveik visoje Marijampolės apskrities teritorijoje slūgso ant
viršutinės kreidos uolienų. Vilkaviškio rajone aptinkama beveik visų geologinių periodų –
kreidos, jūros, triaso, permo, demono, silūro, ordoviko, kambro – nuosėdinių ir proterozijaus –
magminių – metamorfinių uolienų.
Marijampolės apskrities teritorijoje hidrogeologiniu požiūriu išskiriamos trys požeminio
vandens apykaitos zonos: aktyvios, sulėtėjusios ir lėtos. Aktyvios zonos storis apskrities
teritorijoje sudaro 250 – 300 m. Į ją patenka kvartero, viršutinės kreidos, viršutinės
(cenomanio) – apatinės kreidos uolienų požeminis vanduo. Po šia zona slūgso sulėtėjusios
požeminio vandens apykaitos zona, kurios vanduo pasižymi padidėjusia mineralizacija (1 - 35
mg/l). Kvartero nuogulų storymėje išskiriami gruntinis ir tarpmoreniniai vandeningi horizontai.
Gruntinis vanduo išplitęs įvairios kilmės nuogulose (limnoglacialinėse, glacialinėse,
aliuvinėse, pelkių) ir slūgso nuo 0,1 iki 20 m gylyje. Priklausomai nuo vandenį talpinančių
uolienų sudėties, filtracinis sluoksnio laidumas gali būti nuo 1 iki 750 m2/p. Tarpmoreniniai
vandeningi horizontai apskrities teritorijoje dažniausiai nėra išplitę ištisai. Jų storis įvairiose
vietose irgi įvairus nuo 1-5 iki 10-20 m. Tarpmoreninių nuogulų filtracijos koeficientas kinta
nuo 1 iki 60 m/p, o sluoksnio laidumo koeficientas – nuo 10 iki 400 2/p. Tarpmoreninių
horizontų vanduo yra spūdinis, kurio pjezometrinis lygis yra ties žemės paviršiumi arba virš
jo. Horizontų vanduo gėlas, kurio bendroji mineralizacija dažniausiai būna 0,3 – 0,8 g/l. Po
kvartero nuogulomis beveik visoje apskrities teritorijoje slūgso kreidos (K1-2) geologinio
periodo nuogulos. Jose išskiriami du vandeningi horizontai: viršutinės kreidos (K2) ir
Cenomanio – apatinės kreidos (K2cm+K1). Viršutinės kreidos vandeningas horizontas
sudarytas iš karbonatinių baltos kreidos uolienų, kurių bendras storis yra iki 100 – 150 m,
tačiau vandeningos uolienos tesudaro tik 30 – 40 m. Apatinė karbonatinės storymės dalis
laikoma sąlygine vandenspara. Nors bendrai baltos kreidos filtracinės savybės prastokos
(km=50 m2/p), tačiau teritorijos karbonatinės storymės dalyje aptinkamas mergelis ir net
smiltainis, pasižymintis žymiai geresnėmis filtracinėmis savybėmis (km=100-200 iki 500
m2/p). horizonto vanduo gėlas, jame vyrauja hidrokarbonato ir kalcio jonai, o bendra
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 32 2011
mineralizacija būna apie 0,5 – 0,8 g/l. Viršutinės (cenomanio) – apatinės kreidos vandeningas
horizontas išplitęs visoje apskrities teritorijoje, tačiau į prekvartero paviršių išeina tik
šiaurinėje dalyje. Bendras šio horizonto terigeninių smėlingų nuogulų storis siekia 60 – 70 m,
litologiniu požiūriu horizonto uolienos yra smulkiagrūdis vietomis molingas smėlis. Filtracinis
sluoksnio laidumas 10 – 40 m2/p. vanduo gėlas, kalcio hidrokarbonatinis, jo bendra
mineralizacija – 0,5-0,9 g/l.
2005 m. UAB „Grota“ atliko UAB „Girių bizonas“ (dabar UAB „Swedspan Girių Bizonas“)
gamyklos teritorijos ekogeologinius tyrimus. Atlikus tyrimus nustatyta, kad viršutinę geologinio
pjūvio dalį iki ištirto gylio (19,5 m) sudaro piltas gruntas arba dirvožemis, smulkiagrūdis smėlis
ir molis. Vietomis aptinkamas durpės sluoksnis. Smulkiagrūdžio smėlio sluoksnio storis siekia
apie 18 – 19 m. Po smėlio sluoksniu slūgso plastiškas rudas molis, pereinantis į moreninį
priemolį, kurio padas yra mažiausiai 35 m gylyje.
Gruntinis vanduo kaupiasi smulkiagrūdžio smėlio sluoksnyje. Gruntinio vandens lygis tyrimo
metu buvo 1,53 – 3,53 m gylyje nuo žemės paviršiaus. Gruntinis vanduo filtruojasi šiaurės
vakarų kryptimi, link Jūrės upės. Smėlio filtracijos koeficientas k yra apie 2,8 m/para. Tikrasis
vandens filtracijos greitis uolienose, o tuo pačiu ir maksimalus inertiškų vandenyje ištirpusių
teršalų migracijos greitis – apie 7 cm per parą.
UAB „Swedspan Girių Bizonas“ gamyklai ir PŪV objektui artimiausia centralizuota
vandenvietė yra Kazlų Rūdos vandenvietė, nutolusi apie 90 m atstumu šiaurės kryptimi. Kazlų
Rūdos vandenvietėje eksploatuojamas viršutinės kreidos (K2) vandeningas horizontas.
Inžinerinės geologinės sąlygos
Objekto inžinerinės geologinės sąlyos bus detaliai įvertintos ir aprašytos PAV ataskaitoje.
Ekogeologinės sąlygos
Paminėtų ekogeologinių tyrimų metu nustatyta, kad sunkiųjų metalų koncentracijos
dirvožemyje ir piltame grunte neviršija ne tik didžiausių leistinų, bet ir foninių reikšmių. UAB
„Girių Bizonas“ gamybinė teritorija (išskyrus degalinę) pagal jautrumą taršai naftos
angliavandeniliais priskirtina prie D kategorijos, t.y. prie mažai jautrių. Žemės paviršiaus
gruntui tokioje teritorijoje DLL yra nuo 1,5 iki 10 g/kg sauso grunto, priklausomai nuo
teršiančių angliavandenilių frakcinės sudėties. Didžiausia koncentracija, nustatyta žemės
paviršiaus grunte yra 1,6 g/kg sauso grunto ir neviršija DLL. Kitose vietose žemės paviršiaus
grunte naftos angliavandenilių koncentracijos neviršijo 0,39 g/kg.
Gilesniųjų žemės sluoksnių grunte didžiausia naftos angliavandenilių koncentracija nustatyta
šalia buvusios naftos produktų saugyklos, kur 3,3 – 3,5 m gylyje naftos ji siekė 2,61 g/kg ir
neviršijo DLL (8g/kg) tokios kategorijos (D) teritorijai pagal LAND 9-2002.
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 33 2011
Gruntinio vandens kokybė pagal daugelį rodiklių tenkino tuo metu galiojusios HN 48:2001 ir
„Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo
tvarkos“ reikalavimus. Tačiau daugumos gręžinių vandens permanganato skaičius šiek tiek
viršijo didžiausią leistiną koncentraciją (DLK), o užteršto naftos angliavandeniliais – beveik iki
4 kartų.
Angliavandenilių cheminės sudėties tyrimas parodė, kad beveik visoje teritorijoje tirtų
angliavandenilių koncentracijos gruntiniame vandenyje neviršijo DLK pagal tuo metu
galiojausius normatyvinius dokumentus.
3.3.7. ŽEMĖS GELMIŲ IŠTEKLIAI
PŪV teritorijoje ir jos artimiausiose apylinkėse (iki 500 m) nėra naudingų gamtos išteklių
telkinių.
Informacija apie artimiausius naudingųjų iškasenų telkinius PŪV apylinkėse pateikta 2
lentelėje.
2 lentelė. Naudingųjų iškasenų telkiniai PŪV apylinkėse
Eil. Nr.
Identifikavimo Nr. LGT
duomenų bazėje
Pavadinimas Išteklių rūšis Būklė Adresas
1 1578 Agurkiškė Smėlis Nenaudojamas Kazlų Rūdos sav., Kazlų Rūdos sen., Agurkiškės k.
2 1564 Raudonplynis Smėlis Nenaudojamas Kazlų Rūdos sav., Kazlų Rūdos sen.
3 672 Jūrė Durpės Nenaudojamas Kauno r. sav., Zapyškio sen.
4 1708 Pilviškiai I Molis Nenaudojamas Vilkaviškio r. sav., Pilviškių sen.
5 1581 Puskelniai II Molis Užleistas Marijampolės sav., Sasnavos sen., Puskelnėlių k.
UAB „Swedspan Girių Bizonas“ gamyklai ir PŪV objektui artimiausia centralizuota
vandenvietė yra Kazlų Rūdos vandenvietė, nutolusi apie 90 m atstumu šiaurės kryptimi. Kazlų
Rūdos vandenvietėje eksploatuojamas kvartero Medininkų – Žemaitijos tarpmoreninis (agl II
md-žm) vandeningas horizontas, slūgsantis 68 - 85 m gylyje ir viršutinės kreidos (K2)
vandeningas horizontas, slūgsantis 88 - 96 m gylyje. Pagal Lietuvos higienos normą HN 44:
2006 vandenvietė priskiriama pusiau uždarų vandenviečių grupei uždaresnių
daugiasluoksnėse storymėse (IIa1) pogrupiui.
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 34 2011
2008 m. aprobuoti Kazlų Rūdos vandenvietės gėlo požeminio vandens eksploataciniai
ištekliai pagal ištirtumo kategorijas sudaro:
• kategorija “A” - 700 m3 vandens per parą (tarpmoreninis, agI II md-žm);
• kategorija “B” – 800 m3 vandens per parą (tarpmoreninis, agI II md-žm).
Planuojamos ūkinės veiklos teritorija nepatenka į centralizuotų vandenviečių ir jų apsaugos
zonų ribas.
3 lentelė. Išžvalgyti ir eksploatuojami požeminio gėlo vandens ištekliai
Savivaldybė Vandenvietė
Eksploatuojamas
vandeningas
horizontas
Vandenvietės
pogrupis∗∗∗∗
Kazlų Rūdos Kazlų Rūdos agI II md-žm;
K2 IIa1
Pastaba: Lietuvos higienos normoje HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ pagal ryšio su atmosferiniais krituliais, paviršiniu ir gretimų sluoksnių požeminiu vandeniu pobūdį vandenvietės yra suskirstytos į tris grupes, aštuonis pogrupius: I grupė – uždaros vandenvietės; II grupė – pusiau uždaros vandenvietės, kurios skirstomos į pogrupius: uždaresnės – daugiasluoksnėse storymėse (IIa1)ir prieupinės (IIa2); atviresnės – daugiasluoksnėse storymėse (IIb1) ir prieupinės (IIb2); III grupė – atviros vandenvietės, kurios skirstomos į pogrupius: gruntinės (IIIa); krantinės (IIIb1) ir infiltracinės (IIIb2).
3.3.8. DIRVOŽEMIS
Kazlų Rūdos savivaldybės teritorija pagal šalies dirvožemio dangos rajonavimą priskiriama
Kazlų Rūdos smėlžemių ir jauražemių rajonui. Tai palyginti nedidelis rajonas, kur dirvožemiai
susiformavo senųjų deltų smėliuose. Smėlio sluoksnis nėra storas ir jis guli ant mažiau laidžių
uolienų, didelė dalis dirvožemių yra įmirkę. Miesto miškams būdingi tipiški miškų dirvožemiai.
Esamos MDP gamyklos teritorijoje, o tuo pačiu PŪV sklype, vyrauja technogeninis piltinis
gruntas.
3.3.9. KRAŠTOVAIZDIS
Pagal kraštovaizdžio estetinį vertinimą šiaurinė Kazlų Rūdos savivaldybės dalis patenka į
lygumų agrarinį gamtovaizdį, apaugusį eglynais ir lapuočių giraitėmis. Jis apima Novaraisčio
telmologinį draustinį ir vertinamas 5 balais. Likusi savivaldybės teritorijos dalis priklauso
miškingam gamtovaizdžiui. Tai pelkėtos lygumos, apaugusios pušynais, eglynais ir
alksnynais. Šio gamtovaizdžio estetiniai ištekliai vertinami 4 balais [12].
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 35 2011
Centrinę Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijos dalį užima regioninės svarbos vidinio
stabilizavimo mazgas. Šiaurės rytų dalimi praeina rajoninė geoekologinė takoskyra. Šios
teritorijos apaugusios ištisiniu miškų masyvu, natūralių pievų plotais. Didžiausių teritorijos upių
slėniais (Jūrė, Višakis, Vabalkšnė) praeina rajoninės reikšmės migracijos koridoriai [12].
PŪV numatoma pietvakarinėje miesto dalyje esamoje MDP gamyklos teritorijoje. Šioje miesto
dalyje jau yra susiformavusi pramoninių objektų koncentracija, sukurianti lokalų industrinį
vietovaizdį, kuriame dominuoja gamybiniai technologiniai įrenginiai ir statiniai bei
infrastruktūriniai objektai. Šioje zonoje bei tolstant pietvakarių kryptimi tiek Kazlų Rūdos
savivaldybės, tiek miesto teritorijų bendruosiuose planuose [12,13] numatyta pramonės
plėtra.
3.3.10. AUGMENIJA, GYVŪNIJA IR KITA BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ
UAB “”SWEDSPAN Girių Bizonas” gamyklos teritoriją, kurioje numatoma PŪV, ŠV, V ir PV
pusėse juosia mišku apaugusios teritorijos, kuriuos prižiūri Kazlų Rūdos girinkija. Kazlų
Rūdos girininkijos miškai apjuosia Kazlų Rūdos miestą, Ąžuolų Būdos gyvenvietę, ribojasi su
Jūrės, Bebruliškės, Griešių, Gudelių, Selemos ir kt. kaimais, Bagotosios, Jūrės girininkijomis,
privačiomis valdomis. Girininkijos miškų bendras plotas - 6259 ha, iš jų: valstybinės reikšmės
- 5127 ha (82%), privatūs ir privatizuotini - 1072 ha (17%), kitų naudotojų miškai - 60 ha (1%).
Pagal vyraujančias medžių rūšis: pušynai - 35%, eglynai - 30%, juodalksnynai - 23%,
beržynai - 11%, drebulynai - 0,5%, kitos rūšys - 0,5%. Pagal miškų grupes (valstybiniai
miškai): II grupes - 840 ha (ekosistemų apsaugos miškai - 760 ha, rekreaciniai - 80 ha), III
grupės- 400 ha, IV grupės - 3887 ha. Yra keturios eiguvos, vidutinis eiguvos plotas 1282 ha.
Masyvo plotas 58 700 ha, mišku apaugę 47 000 ha. Miškų masyvas apie 35 km ištįsęs iš
šiaurės į pietus. Šiaurėje ir šiaurės rytuose siekia Nemuno šlaitus, rytuose − Girininkus,
Pažėrus, pietryčiuose − Skriaudžius, pietuose − Ąžuolų Būdą, pietvakariuose − Jankus,
Sutkus. Masyvas supa Kazlų Rūdą, Jūrę, Višakio Rūdą, Jančius, Lekėčius, Kurą, Braziūkus,
Ežerėlį. Kazlų Rūdos miškus pietuose kerta Kauno − Kybartų geležinkelis su atšaka į Alytų,
šiaurėje Kauno − Šakių plentas [14].
Kazlų Rūdos miškai susideda iš 70 miškų, didesnieji: Ąžuolų Būdos, Braziūkų, Briedžkampio,
Gerdžių, Juškinės, Kajackų, Kazlų Rūdos, Karčrūdės, Lekėčių, Marackų, Paryžinės, Rūdšilio,
Školkampio, Višakio Rūdos, Zapyškio. 75% miškų yra valstybinės reikšmės, priklauso Kazlų
Rūdos, Šakių urėdijos bei Krašto apsaugos ministerijai [14].
Per vidurinę, pietinę ir vakarinę masyvo dalį pietvakarių kryptimi teka Šešupės intakai: Nova
su Šilupe ir Karčiupiu, Višakis su Skarlupiu, Judre, Noreikupe, Jūre, Pilvė su Bartupe. Per
šiaurės ir šiaurės rytų dalį į Nemuną teka Nyka su Pocupiu, Šukėtas, Žiegždris, Liekė, Ova su
Skardupiu ir Šaltupiu, Skirpstauja. Jūrės upė ties Jūrės ir Kazlų kaimais patvenkta [14].
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 36 2011
Masyvo rytine ir šiaurine dalimi, Šešupės−Nemuno vandenskyra, eina platus pelkėtas ruožas.
Čia, be šlapių miškų, yra ir didelių pelkių: Ežerėlio pelkė, Žiemkelis, Novaraistis,
Kajackaraistis, Raudonplynis, Laukraistis, Samanynės−Stuobrinės pelkė, Gorijos pelkė, Ovos
pelkė, Bitšilio pelkė.
Miško augavietės nederlingos normalaus drėgnumo, derlingos įmirkusios ir įvairių tipų
pelkinės. 4% miškų yra II grupės ekosistemų apsaugos bei rekreaciniai, 11% III grupės
apsauginiai, 85% ūkiniai. Kultūrinės kilmės medynų 26%. Pušynų yra 50%, eglynų 19%,
juodalksnynų 16%, beržynų 13%, uosynų ir drebulynų po 1%. Jaunuolynai sudaro 26%,
pusamžiai medynai 48%, bręstantys 19%, brandūs 7%. Medynų vidutinis amžius 53 m.,
bonitetas 1,8, skalsumas 0,73, tūris 218 m³/ha.
Miškuose nemažai grybų, vaisinių ir vaistinių augalų, medžiojamųjų gyvūnų nedaug.
Tiesiogiai PŪV numatytoje teritorijoje augmenijos ir gyvūnijos nėra.
3.3.11. SAUGOMŲ TERITORIJŲ TINKLAS
Saugomų teritorijų sistemą Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje sudaro valstybės ir
savivaldybės draustiniai, Europinės svarbos NATURA 2000 paukščių ir buveinių apsaugai
svarbios teritorijos, gamtos paveldo objektai.
Saugomų teritorijų paskirtis yra garantuoti gamtinių ir kultūros paveldo kompleksų bei objektų
apsaugą, kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, biologinę įvairovę ir genetinį fondą, gamtos
išteklių atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintinei rekreacijai, moksliniams tyrimams ir aplinkos
būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros paveldo vertybių apsaugą. Saugomų
teritorijų sistemą, remiantis LR saugomų teritorijų įstatymu, sudaro šie saugomų teritorijų tipai:
konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos – atkuriamieji sklypai, genetiniai sklypai;
ekologinės apsaugos prioriteto teritorijos – ekologinės apsaugos zonos; kompleksinės
saugomos teritorijos – valstybiniai parkai, biosferos stebėsenos teritorijos. Gamtinio pobūdžio
saugomas teritorijas ir kitas ekologiškai svarbias teritorijas, užtikrinančias kraštovaizdžio
ekologinę pusiausvyrą, į krašto tvarkymą subalansuojančią bendrą sistemą jungia gamtinis
karkasas [12].
Miesto pietryčiuose 20 ha plote XX a. viduryje įkurtas Kazlų Rūdos parkas. Plečiantis miestui,
išliko dalis natūralaus miško, todėl dauguma medžių – buvusio paprastosios pušies brandaus
medyno miško likučiai. Čia auga pušys, eglės, gausu beržų, drebulių, liepų. Įvairiomis
progomis sodinami ir atvežti iš kitur medeliai bei krūmai. Kazlų Rūdos parkas 1986 m.
paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu. Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos prie
Aplinkos ministerijos užsakymu 2006 metais buvo parengtas parko ribų ir reglamento
projektas. Pagal šį projektą 15,2 ha parko teritorijos siūloma paskelbti savivaldybės saugomu
gamtos paveldo botaniniu objektu – dendrologinę vertę turinčiu parku [13].
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 37 2011
Planuojamos ūkinės veiklos teritorija bei jos apylinkės nepatenka į Europos ekologinio tinklo
Natura 2000 ir kitų saugomų gamtinių teritorijų bei jų apsaugos zonų ribas. Artimiausia UAB
„SWEDSPAN Girių Bizonas“ teritorijai saugoma gamtinė teritorija yra Kazlų Rūdos
kraštovaizdžio draustinis, nutolęs 2,5 km atstumu PR kryptimi (1 grafinis priedas).
3.3.12. KULTŪROS PAVELDO VERTYBĖS
UAB „SWEDSPAN Girių Bizonas“ teritorijai artimiausia kultūros paveldo vertybė yra Kazlų
Rūdos miesto senosios kapinės (unik. Nr.22448), nutolusios 220 m atstumu ŠR kryptimi.
Minėta teritorija ribojasi su UAB „Swedwood“ teritorija. Už 1 km rytų kryptimi nuo įmonės
sklypo ribos yra namas (unik. Nr.10903) ir kapinės (unik. Nr.10902).
Kitų istorinių, kultūrinių bei archeologinių vertybių 1 km spinduliu nuo PŪV teritorijos nėra (3, 4
grafiniai priedai).
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 38 2011
4. PAV ATASKAITOS RENGIMO NUOSTATOS, APIMTIS IR TURINYS
4.1. PŪV POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO NUOSTATOS
Pagrindinės PAV metu taikomos nuostatos:
• PŪV PAV bus atliekamas vadovaujantis galiojančių Lietuvos Respublikos ir Europos
sąjungos įstatymų ir normatyvinių aktų, rekomendacijų bei metodikų reikalavimais.
• PŪV PAV bus vertinamas dviem PŪV įgyvendinimo stadijoms: objekto statybai ir PŪV
eksploatacijai.
• PŪV numatoma esamoje gamybinėje įmonės teritorijoje ir sąlygojama jau esamų ir
veikiančių technologinių objektų;
• Esamos būklės įvertinimas. Esama būklė apibūdinama 2010 m. situacijai. 2010 m.
situacija priskiriama „nulinei“ būklei, t.y. laikoma, kad jei PŪV nebūtų vykdoma,
aplinkos būklės rodikliai atitiktų 2010 m. situaciją.
4.2. PRELIMINARUS PŪV PAV ATASKAITOS TURINYS
Būsimos PAV ataskaitos pavadinimas – 82 MW biokuro jėgainės statybos ir
eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimas.
Planuojama, kad PAV ataskaitą sudarys trys dalys: I – tekstinė, II – tekstiniai priedai ir III –
grafiniai priedai. Esant poreikiui planuojama PAV ataskaitos struktūra gali keistis.
PAV ataskaitoje bus pateikti bendrieji duomenys apie planuojamą PŪV bei jos vystymo
perspektyvas ir galimas alternatyvas, taip pat detaliai apžvelgiamos vietovės aplinkos
sąlygos, jų esama būklė ir pateikiama viso PŪV PAV ataskaitą apibendrinanti santrauka.
Kituose skyriuose pateikiamas detalus PŪV poveikio aplinkai vertinimas atskiriems aplinkos
komponentams visiems PŪV veiklos etapams. Atskirose dalyse bus pateikiamas galimo PŪV
poveikio aplinkos orui ir paviršiniams vandenims vertinimas. Kitose dalyse bus įvertintas
galimas poveikis kitiems aplinkos komponentams: kraštovaizdžiui, bioįvairovei, dirvožemiui,
žemės gelmėms, kultūros paveldo vertybėms. Taip pat bus atliktas išsamus PŪV poveikio
visuomenės sveikatai vertinimas. Atskiras skyrius bus skirtas PŪV galimų avarijų pavojaus ir
rizikos vertinimui bei ekstremalių situacijų prognozei. Ataskaitoje bus įvertintas PŪV
monitoringo poreikis, atskira dalimi bus pateikta svarstytų į PŪV alternatyvų apžvalga ir jų
pagrindimas.
Būsimos PAV ataskaitos preliminarus turinys ir PAV metu nagrinėjamos temos nurodytas
toliau.
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 39 2011
BENDROJI DALIS*
GALIMO PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI APRAŠYMAS (PAV
ATASKAITOS SANTRAUKA)
ĮVADAS
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rengimo tikslas, paskirtis
ir principinės nuostatos
PLAUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS*
Bendrieji duomenys
Duomenys apie planuojamos ūkinės veiklos organizatorių
Duomenys apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją
Objekto pavadinimas, paskirtis ir įgyvendinimo terminai
Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų sąsaja su projektavimo etapais
Planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo aprašymas
Planuojamų objektų ir technologinių procesų aprašymas
Duomenys apie naudojamas žaliavas ir gaminamą produkciją bei gamybos atliekas
Žaliava
Gaminami produktai
Gamybos atliekos
Energetinių resursų poreikis ir šaltiniai
Projektuojamų statinių bei įrenginių prijungimo prie inžinerinių tinklų sąlygos
Siūlomų gamybos būdų palyginimas su geriausiais prieinamais gamybos būdais (GPGB)
Europos Sąjungoje bei HELCOM rekomendacijas
Planuojamos ūkinės veiklos vietos aprašymas
Vietovės geografinė padėtis
Orohidrografinės vietovės sąlygos
Vietovės geologinės - hidrogeologinės sąlygos
Vietovės meteorologinės ir klimatinės sąlygos
Duomenys apie esamą aplinkos (aplinkos oro, dirvožemio, aeracijos zonos gruntų,
požeminio vandens, paviršinio vandens telkinių) užteršimo lygį
Duomenys apie vietovės biologinę įvairovę
Duomenys apie antropogeninę aplinką
POVEIKIS VANDENIMS*
Planuojamos ūkinės veiklos galimas reikšmingas poveikis vandenims
Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos bei zonos, vandenviečių ir atskirų
gręžtinių šulinių apsaugos zonos
Galimo poveikio sumažinimo priemonės
* - pateikiamas PAV ataskaitos turinio detalumas ir struktūra, ruošiant PAV ataskaitą, informacijos pateikimo seka ir
tvarka gali keistis, nesumažinat PAV programoje numatytų nagrinėti temų apimties.
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 40 2011
POVEIKIS APLINKOS ORUI*
Objekte susidarantys aplinkos oro teršalai
Objekto aplinkos oro taršos šaltinių charakteristika
Išsiskiriančių ir išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio apskaičiavimai
Stacionarūs aplinkos oro teršimo šaltiniai bei jų išmetamų teršalų kiekiai
Objekto teritorijoje veiksiantys mobilūs aplinkos oro teršimo šaltiniai bei jų išmetamų teršalų
kiekiai
Teršalų didžiausios leidžiamos koncentracijos
Projektuojamų objektų išmetamų į aplinkos orą teršalų didžiausios leidžiamos
koncentracijos gyvenamosios aplinkos ore
Suminiu poveikiu pasižyminčių teršalų grupių, į kurias įeina objekto išmetami teršalai ir
foninio užteršimo ar gretimų įmonių išmetami teršalai, sąrašas ir šių teršalų DLK
gyvenamosios aplinkos ore
Aplinkos oro užteršimo prognozė
Teršalų, kuriems reikia skaičiuoti pažemio koncentracijas, nustatymas. Teršalų pažemio
koncentracijų apskaičiavimas ir naudota metodika
Teršalų pažemio koncentracijų apskaičiavimo rezultatų analizė ir išvados
Leistinos taršos į aplinkos orą normatyvai
Poveikio aplinkai sumažinimo priemonės
Objektų projektuose priimti aplinkos oro teršimo mažinimo techniniai sprendimai. Jų
praktinis efektyvumas
Objektų projektuose numatomi dujų valymo ir dulkių gaudymo įrenginiai, jų efektyvumas,
išmetamų į aplinkos orą kiekiai
Aplinkos oro apsaugos priemonės esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms
Išmetamų teršalų kontrolės metodai ir priemonės
POVEIKIS KITIEMS APLINKOS KOMPONENTAMS*
Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis dirvožemiui
Objekto statybos metu nuimamo derlingo dirvožemio sluoksnio plotas, storis ir tūris.
Planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamas fizinis poveikis dirvožemiui.
Numatomos planuojamos ūkinės veiklos poveikį dirvožemiui mažinančios priemonės
Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis žemės gelmėms
Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aeracijos zonai
Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis požeminiam vandeniui
Numatomos planuojamos ūkinės veiklos poveikį žemės gelmėms mažinančios priemonės
Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis biologinei įvairovei
* - pateikiamas PAV ataskaitos turinio detalumas ir struktūra, ruošiant PAV ataskaitą, informacijos pateikimo seka ir
tvarka gali keistis, nesumažinat PAV programoje numatytų nagrinėti temų apimties.
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 41 2011
Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis vietovės kraštovaizdžiui
Esamos ir planuojamos žemės naudmenos bei jų apsauga
Galimo poveikio kraštovaizdžiui sumažinimo priemonės
Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis kultūros paveldo objektams
Galimo poveikio kultūros paveldo vertybėms sumažinimo priemonės
POVEIKIS VISUOMENĖS SVEIKATAI*
Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas
Esamos visuomenės sveikatos būklė Kazlų Rūdoje ir Marijampolės apskrityje
Gyventojai ir gimstamumas
Mirtingumas
Gyventojų sveikata
Sergamumas
Laikinas nedarbingumas
Pirminis invalidumas
Socialinė-ekonominė aplinka Kazlų Rūdoje ir Marijapolės apskrityje:
Darbas
Investicijos
Gyventojų pajamos
Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas
Pasiskirstymas pagal amžių ir lytį,
Laikinas nedarbingumas
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai prognostinis vertinimas
Sveikatai įtaką darančių veiksniai ir rizikos grupės
Svarbiausi veiksniai ir poveikiai
Gyventojų rizikos grupės
Fizinės aplinkos veiksnių (triukšmo, kvapų, elektromagnetinės spinduliuotės ir kt.) poveikis
Žalingų veiksnių viršijančių leistiną lygį dozės ir atsako įvertinimas
Asmenų skaičius, poveikio trukmė, vieta, poveikio sveikatai sunkumas
Rizikos apibūdinimas
Poveikis socialinei-ekonominei aplinkai
Galimas visuomenės nepasitenkinimas PŪV
Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo netikslumai
Poveikio ypatybių įvertinimas
Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodai. Metodų rūšys. Metodų savybės
* - pateikiamas PAV ataskaitos turinio detalumas ir struktūra, ruošiant PAV ataskaitą, informacijos pateikimo seka ir
tvarka gali keistis, nesumažinat PAV programoje numatytų nagrinėti temų apimties.
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 42 2011
Sanitarinė apsaugos zona (SAZ)
Normatyvinis SAZ dydis. Patikslintas SAZ dydis, įvertinus planuojamos ūkinės veiklos
poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai
Duomenys apie SAZ gyvenančių žmonių skaičių. SAZ organizavimas
Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo išvados ir rekomendacijos
Neigiamo poveikio visuomenės sveikatai sumažinimo priemonės
Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo išvada
ALTERNATYVŲ ANALIZĖ*
Strateginių, vietos, laiko ir technologinių sprendinių alternatyvų analizė
Optimaliausios alternatyvos PŪV parinkimas
EKSTREMALIOS SITUACIJOS IR PREVENCINĖS PRIEMONĖS*
Projektuojamų objektų galimų avarijų pavojaus ir rizikos analizė
Poveikio aplinkai sumažinimo priemonės
Numatomos galimo poveikio aplinkai sumažinimo priemonės avarinių situacijų metu
LITERATŪRA
TEKSTINIAI IR GRAFINIAI PRIEDAI
PAV ATASKAITOS VERTINIMO SUBJEKTŲ IŠVADOS IR APTARIMO SU VISUOMENE
DOKUMENTACIJA
* - pateikiamas PAV ataskaitos turinio detalumas ir struktūra, ruošiant PAV ataskaitą, informacijos pateikimo seka ir
tvarka gali keistis, nesumažinat PAV programoje numatytų nagrinėti temų apimties.
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 43 2011
4.3. PŪV GALIMAS POVEIKIS ĮVAIRIEMS APLINKOS KOMPONENTAMS IR POVEIKĮ
MAŽINANČIOS PRIEMONĖS
1 Galimas poveikio objektas/
aplinkos komponentas
Aplinkos oras
1.1 Esama aplinkos oro būklė PŪV
teritorijoje
Esamos ūkinės veiklos poveikis aplinkos orui buvo vertintas
2009 m. rengiant UAB „Swedspan Girių bizonas“ poveikio
aplinkos orui vertinimo ataskaitą bei 2010 m. rengiant
techninio projekto „Biologinių valymo įrenginių (biofiltrų)
technologinių išmetimų į aplinkos orą sistemos
rekonstrukcijos“ dalį „Aplinkos apsauga“. Ruošiant minėtus
dokumentus buvo atliktas UAB „Swedspan Girių Bizonas“ ir
foninės taršos matematinis modeliavimas. Ūkinės veiklos
vietoje bei artimiausioje aplinkoje anglies monoksido
koncentracija sudaro apie 4%, azoto oksidų – 27-41%,
kietųjų dalelių – 10-22%, formaldehido – 6% atitinkamo
teršalo ribinės aplinkos oro užterštumo vertės. Kitų teršalų
(fluoridų, fluoro vandenilio, lakių organinių junginių,
mangano oksidų) koncentracijos sudaro mažiau nei 1%
ribinės aplinkos oro užterštumo vertės.
1.2 Galimas poveikis PŪV
statybos/įgyvendinimo metu
Tikėtinas laikinas poveikis iš mobilių aplinkos oro taršos
šaltinų (transporto priemonių ir kitų įrenginių) objektų
statybos metu.
1.3 Galimas poveikis PŪV veiklos
metu
Poveikis tikėtinas.
Galimas poveikis bus išsamiai išnagrinėtas PAV ataskaitoje,
detalizavus techninius sprendinius.
1.4 Numatomos poveikio
sumažinimo/lokalizavimo
priemonės
Įvertinus galimą poveikį ir, esant poreikiui, bus numatytos
papildomos poveikio sumažinimo priemonės.
1.5 Numatomos vertinimo priemonės Esamų informacijos šaltinių ir atliktų tyrimų duomenų
analizė, skaičiavimai, taršos šaltinių identifikavimas ir
sklaidos matematinis modeliavimas (AERMOD)
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 44 2011
2 Galimas poveikio objektas/
aplinkos komponentas
Paviršinis vanduo
2.1 Esama paviršinio vandens būklė
PŪV teritorijoje
Detalios informacijos apie konkrečius paviršinio vandens
telkinius, kuriuos gali įtakoti PŪV šiame vertinimo etape
nėra. Išsamiau ši informacija bus patikslinta atliekant PŪV
PAV ir rengiant PAV ataskaitą.
2.2 Galimas poveikis PŪV
statybos/įgyvendinimo metu
Objekto statybos metu poveikis mažai tikėtinas.
2.3 Galimas poveikis PŪV veiklos
metu
Obekto veikloje susidarys gamybinės ir paviršinės nuotekos.
PŪV PAV ataskaitoje bus įvertintas galimas poveikis
paviršiniams vandens telkiniams.
2.4 Numatomos poveikio
sumažinimo/lokalizavimo
priemonės
Įvertinus galimą poveikį bei jo mastą ir, esant poreikiui,,
PAV ataskaitos apimtyje gali būti numatytos poveikio
sumažinimo priemonės.
2.5 Numatomos vertinimo priemonės Esamų informacijos šaltinių ir atliktų tyrimų duomenų
analizė, skaičiavimai, GIS, AutoCAD
3 Galimas poveikio objektas/
aplinkos komponentas
Dirvožemis
3.1 Esama dirvožemio būklė PŪV
teritorijoje
Žiūr. 3.2.8 poskyrį
Išsamiau ši informacija bus patikslinta atliekant PŪV PAV ir
rengiant PAV ataskaitą.
3.2 Galimas poveikis PŪV
statybos/įgyvendinimo metu
Dirvožemio sluoksnis gali būti pažeistas objekto statybos ir
įrengimo metu.
PŪV PAV ataskaitoje bus įvertintas objekto statybos metu
nuimamo derlingo dirvožemio sluoksnio plotas, storis ir tūris,
planuojamos ūkinės veiklos sąlygojama dirvožemio tarša ir
galimas jos poveikis, veiklos sąlygojamas fizinis ir cheminis
poveikis dirvožemiui.
3.3 Galimas poveikis PŪV veiklos
metu
Poveikis mažai tikėtinas.
3.4 Numatomos poveikio
sumažinimo/lokalizavimo
priemonės
PAV ataskaitoje, esant poreikiui, bus pateiktos planuojamos
ūkinės veiklos poveikį dirvožemiui mažinančios priemonės.
3.5 Numatomos vertinimo priemonės Esamų informacijos šaltinių ir atliktų tyrimų duomenų
analizė, skaičiavimai, GIS, AutoCAD
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 45 2011
4 Galimas poveikio objektas/
aplinkos komponentas
Žemės gelmės
4.1 Esama žemės gelmių būklė PŪV
teritorijoje
Žiūr. 3.2.7 poskyrį.
Išsamiau ši informacija bus patikslinta atliekant PŪV PAV ir
rengiant PAV ataskaitą.
4.2 Galimas poveikis PŪV
statybos/įgyvendinimo metu
Tikėtinas laikinas poveikis objektų statybos metu.
Statant jėgainės objektus bus įsigilinama į viršutinį žemės
gelmių sluoksnį (pagrindinai į aeracijos zoną, gruntinį
vandeningą sluoksnį, o atskirais atvejais įsigilinimo lygis gali
siekti ir gilesnius sluoksnius). Paminėtais atvejais galimas
laikinas fizinis-hidrodinaminis poveikis.
4.3 Galimas poveikis PŪV veiklos
metu
Poveikis mažai tikėtinas.
4.4 Numatomos poveikio
sumažinimo/lokalizavimo
priemonės
PAV ataskaitoje bus išnagrinėtas galimas planuojamos
ūkinės veiklos poveikis žemės gelmėms, galimas poveikis
aeracijos zonai bei požeminiam vandeniui bei, esant
poreikiui, pateiktos numatomos planuojamos ūkinės veiklos
poveikį žemės gelmėms mažinančios priemonės.
4.5 Numatomos vertinimo priemonės Esamų informacijos šaltinių ir atliktų tyrimų duomenų
analizė, skaičiavimai, GIS, AutoCAD
5 Galimas poveikio objektas/
aplinkos komponentas
Kraštovaizdis
5.1 Esama kraštovaizdžio būklė PŪV
teritorijoje
Žiūr. 3.2.9 poskyrį.
Išsamiau ši informacija bus patikslinta atliekant PŪV PAV ir
rengiant PAV ataskaitą.
5.2 Galimas poveikis PŪV
statybos/įgyvendinimo metu
Poveikis mažai tikėtinas.
5.3 Galimas poveikis PŪV veiklos
metu
Poveikis mažai tikėtinas.
5.4 Numatomos poveikio
sumažinimo/lokalizavimo
priemonės
PAV ataskaitoje bus įvertintas planuojamos ūkinės veiklos
poveikis kraštovaizdžiui, esant poreikiui, pateiktos
numatomos planuojamos ūkinės veiklos poveikį
mažinančios priemonės.
5.5 Numatomos vertinimo priemonės Esamų informacijos šaltinių ir atliktų tyrimų duomenų
analizė, GIS, AutoCAD
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 46 2011
6 Galimas poveikio objektas/
aplinkos komponentas
Saugomos gamtinės teritorijos
6.1 Esama gyvūnijos būklė PŪV
teritorijoje
Žiūr. 3.2.11 poskyrį.
PŪV numatoma esamoje gamybinėje teritorijoje, kurioje jau
yra susiformavęs lokalus industrinis vietovaizdis.
Išsamiau ši informacija bus patikslinta atliekant PŪV PAV ir
rengiant PAV ataskaitą.
6.2 Galimas poveikis PŪV
statybos/įgyvendinimo metu
Poveikis mažai tikėtinas.
6.3 Galimas poveikis PŪV veiklos
metu
Poveikis mažai tikėtinas.
6.4 Numatomos poveikio
sumažinimo/lokalizavimo
priemonės
Esant poreikiui, bus numatomos planuojamos ūkinės veiklos
poveikį mažinančios priemonės.
6.5 Numatomos vertinimo priemonės Esamų informacijos šaltinių analizė, GIS.
7 Galimas poveikio objektas/
aplinkos komponentas
Gyvūnija ir kita bioįvairovė
7.1 Esama gyvūnijos būklė PŪV
teritorijoje
Žiūr. 3.2.10 poskyrį.
Išsamiau ši informacija bus patikslinta atliekant PŪV PAV ir
rengiant PAV ataskaitą.
7.2 Galimas poveikis PŪV
statybos/įgyvendinimo metu
Poveikis mažai tikėtinas.
7.3 Galimas poveikis PŪV veiklos
metu
Poveikis mažai tikėtinas.
7.4 Numatomos poveikio
sumažinimo/lokalizavimo
priemonės
PAV ataskaitoje bus įvertintas planuojamos ūkinės veiklos
poveikis bioįvairovei, esant poreikiui, pateiktos numatomos
planuojamos ūkinės veiklos poveikį mažinančios priemonės.
7.5 Numatomos vertinimo priemonės Esamų informacijos šaltinių analizė, GIS.
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 47 2011
8 Galimas poveikio objektas/
aplinkos komponentas
Kultūros paveldo vertybės
8.1 Esama gyvūnijos būklė PŪV
teritorijoje
Žiūr. 3.2.12 poskyrį.
Išsamiau ši informacija bus patikslinta atliekant PŪV PAV ir
rengiant PAV ataskaitą.
8.2 Galimas poveikis PŪV
statybos/įgyvendinimo metu
Poveikis neplanuojamas.
8.3 Galimas poveikis PŪV veiklos
metu
Poveikis neplanuojamas.
8.4 Numatomos poveikio
sumažinimo/lokalizavimo
priemonės
Esant poreikiui, bus numatomos planuojamos ūkinės veiklos
poveikį mažinančios priemonės.
8.5 Numatomos vertinimo priemonės Esamų informacijos šaltinių analizė, GIS.
9 Galimas poveikio objektas/
aplinkos komponentas
Gyventojų sveikata ir gyvenimo aplinka
9.1 Esama gyventojų sveikatos būklė
PŪV teritorijoje
PAV ataskaitoje bus išnagrinėta esama gyventojų sveikatos
būklė PŪV teritorijoje, nustatyta sanitarinė apsaugos zona
PŪV objektams.
9.2 Galimas poveikis PŪV
statybos/įgyvendinimo metu
Tikėtinas laikinas poveikis objektų statybos metu.
9.3 Galimas poveikis PŪV veiklos
metu
Galimas poveikis gyvenamajai aplinkai bei gyventojų
sveikatai bus detaliai nagrinėjamas PAV ataskaitoje.
9.4 Numatomos poveikio
sumažinimo/lokalizavimo
priemonės
PAV ataskaitoje bus svarstomos ir vertinamos planavimo
alternatyvos, aplinkos monitoringo poreikis, neigiamą
poveikį mažinančių priemonių pasirinkimo aspektai bei
kompensacinės priemonės.
9.5 Numatomos vertinimo priemonės Esamų informacijos šaltinių ir atliktų tyrimų duomenų
analizė, taršos šaltinių identifikavimas ir sklaidos
matematinis modeliavimas (AERMOD, CadnaA),
sveikatai darančių įtaką veiksnių (socialinių ekonominių,
gyvensenos, psichologinių) poveikio visuomenės sveikatai
kokybinis įvertinimas
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 48 2011
Monitoringas
2010 m. įmonei yra parengta ir su AM Marijampolės RAAD suderinta aplinkos monitoringo
programa.
Įmonė vykdo stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių ir poveikio aplinkos orui monitoringą.
Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių monitoringas vykdomas atliekant tiesioginius
matavimus, o poveikio aplinkos orui monitoringas – matematiniu modeliavimu.
Pagal suderintą aplinkos monitoringo programą su nuotekomis išleidžiamų teršalų
monitoringo įmonei vykdyti nereikia, nes buitines nuotekas pagal 2003-10-30 sutartį įmonė
perduoda į UAB “Kazlų Rūdos komunalininkas” buitinių nuotekų valymo įrenginius (20
m3/parą), o lietaus nuotekas pagal 2010-03-03 Nr. 10/01-2– į UAB „Regedma“ lietaus nuotekų
valymo įrenginius.
Aplinkos monitoringo poreikis ir jo apimtys PŪV eksploatacijos metu bus apręstas atlikus
išsamų PŪV PAV. Minėta informacija bus pateikta PAV ataskaitoje.
Ekstremalios situacijos
PŪV metu galinčios susidaryti ekstremalios situacijos bus vertinamos remiantis 2002 06 16
LR aplinkos ministro įsakymu Nr.367 patvirtintomis „ Planuojamos ūkinės veiklos galimų
avarijų rizikos vertinimo rekomendacijomis” bei kitais minėtas situacijas reglamentuojančiais
dokumentais.
PAV ataskaitoje bus nagrinėjamos ekstremalios situacijos (prognozuojant labiausiai tikėtinus
ir maksimalaus poveikio scenarijus), galinčios kilti eksploatuojant biokuro jėgainę,
rekomenduojamos avarijų prevencijos ir likvidavimo priemonės.
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 49 2011
4.4. PRELIMINARI PŪV ALTERNATYVŲ ANALIZĖS METODOLOGIJA PAV ATŽVILGIU
Atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą buvo ir bus išanalizuota
įvairaus lygmens sprendinių alternatyvų. Dauguma iš jų yra pagrįstos strateginiais ir
ekonominiais – technologiniais kriterijais.
Planuojamos ūkinės veiklos alternatyvas galima būtų suskirstyti į:
• strategines;
• laiko;
• technologines;
• vietos;
• aplinkosaugines.
Strategines alternatyvas lemia šie pagrindiniai kriterijai:
• suinteresuotų šalių interesai.
• Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos normatyviniai reikalavimai aplinkosaugai.
Laiko alternatyvos
Faktoriai galintys įtakoti PŪV įgyvendinimo terminus:
• optimaliausių technologinių sprendinių paieška ir pasirinkimas;
• strateginių planų koregavimas pagal PŪV organizatorių sprendimus;
• Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų pasikeitimai,
• PŪV PAV dėl veiklos galimybių išvada.
Technologinės alternatyvos
Numatoma, kad visi nauji PŪV objektai ir gamybos bus planuojamos pagal pasaulinėje
praktikoje taikomų geriausių prieinamų gamybos būdų reikalavimus ir technologijas. PŪV
objektams bus pasirenkamos optimaliausios technologijos, leidžiančios pasiekti maksimalų
ekonominį efektyvumą ir darančios mažiausią poveikį aplinkai. Planuojami technologiniai
sprendiniai dalinai aprašyti šioje programoje, o detaliau jie ir jų alternatyvos bus išanalizuoti
PAV ataskaitoje, pasirinkus ir priėmus galutinius sprendinius.
Vietos alternatyvos
Svarstomos įvairios technologinės alternatyvos, ekonominiai bei aplinkosauginiai kriterijai gali
įtakoti vienos ar kitos planuojamos objekto vietos alternatyvos pasirinkimą. Tačiau PŪV vietos
pasirinkimo galimybės yra gana ribotos dėl esamos įmonės teritorijos bei jau veikiančių
technologinių įrenginių išsidėstymo.
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 50 2011
Aplinkosaugos alternatyvos
Numatoma, kad visi nauji PŪV objektai ir gamybos bus planuojamos pagal teisės aktuose
numatytus aplinkosauginius reikalavimus. PŪV objektams bus parenkamos optimaliausios
technologijos, darančios mažiausią poveikį aplinkai.
4.5. PRELIMINARI PAV ATASKAITOS DERINIMO IR VIEŠINIMO TVARKA
Planuojami PŪV PAV procedūros subjektai
Eil.Nr. PAV subjektas Pastabos
PAV atsakinga institucija
1 AM Marijampolės regiono aplinkos apsaugos
departamentas
PAV programa
PAV ataskaita
PAV subjektai**
2 Kazlų Rūdos savivaldybės administracija PAV programa
PAV ataskaita
3 Kultūros paveldo departamento prie LR kultūros ministerijos
Marijampolės teritorinis padalinys
PAV programa*
PAV ataskaita
4 Kazlų Rūdos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba PAV programa*
PAV ataskaita
5 Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie
LR sveikatos ministerijos Marijampolės visuomenės
sveikatos centras
PAV programa
PAV ataskaita
6 Visuomenė PAV programa
PAV ataskaita
*- vadovaujantis PAV įstatymo [9] II skyriaus 8 straispsnio 6 punkto nuostatomis, minėti subjektai gali nurodyti, kad nepageidauja nagrinėti PAV ataskaitą ir tuomet jiems ataskaita neteikiama. ** - PAV programos derinimo metu PAV subjektų sąrašas gali keistis;
Visuomenės informavimas ir dalyvavimas PŪV PAV procese
Vadovaujantis PAV įstatymo nuostatomis, apie planuojamą ūkinę veiklą turi būti informuojama
visuomenė, sudarant jai sąlygas dalyvauti PAV procese įstatyme ir poįstatyminiuose aktuose
(LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsak. Nr.D1-370 „Visuomenės informavimo ir
dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašas“)
nustatyta tvarka.
Atliekant PŪV PAV būtina informuoti visuomenę visų PŪV vietos zonoje, t.y. informuojant ir
rengiant viešą aptarimą galimoje planuojamos ūkinės veiklos poveikio zonoje esančioje
savivaldybėje (seniūnijoje).
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 51 2011
Planuojamos PAV ataskaitos viešinimo priemonės ir procedūros
Priemo- nės Nr.
Viešinimo/informavimo priemonė Teisinis reglamentavimas
1 Skelbimas respublikinėje spaudoje LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d.
įsak. Nr.D1-370 „Visuomenės informavimo
ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos
poveikio aplinkai vertinimo procese
tvarkos aprašas“ IV sk. 18 ir 18.1 p. ir V
sk. 38 p.
2 Skelbimas rajoninėje spaudoje LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d.
įsak. Nr.D1-370 IV sk. 18 ir 18.1 p. ir V sk.
38 p.
3 Skelbimas savivaldybės skelbimų lentoje LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d.
įsak. Nr.D1-370 IV sk. 18 ir 18.1 punktai ir
V sk. 38 punktas
4 Skelbimas seniūnijos skelbimų lentoje LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d.
įsak. Nr.D1-370 IV sk. 18 ir 18.1 p. ir V sk.
38 p.
5 Informacija savivaldybės internetinėje
svetainėje
Savivaldybės iniciatyva ir PŪV
organizatoriaus bei PAV dokumentų
rengėjo prašymu
6 Informacija seniūnijos internetinėje svetainėje Savivaldybės/seniūnijos iniciatyva ir PŪV
organizatoriaus bei PAV dokumentų
rengėjo prašymu
7 PAV ataskaitos eksponavimas iki viešo
pristatymo susirinkimo savivaldybėje
LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d.
įsak. Nr.D1-370 IV sk. 22 punktas
8 PAV ataskaitos eksponavimas iki viešo
pristatymo susirinkimo savivaldybės seniūnijoje
LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d.
įsak. Nr.D1-370 IV sk. 22 punktas
9 PAV ataskaitos eksponavimas iki viešo
pristatymo susirinkimo PŪV organizatoriaus
būveinėje
LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d.
įsak. Nr.D1-370 IV sk. 22 punktas
10 PAV ataskaitos eksponavimas iki viešo
pristatymo susirinkimo PAV dokumentų
rengėjo būveinėje
LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d.
įsak. Nr.D1-370 IV sk. 22 punktas
11 PAV ataskaitos viešo pristatymo visuomenei
susirinkimas
LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d.
įsak. Nr.D1-370 IV sk. 22 punktas
12 Informacija PŪV organizatoriaus internetinėje
svetainėje
LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d.
įsak. Nr.D1-370 IV sk. 18.1 punktas ir V
sk. 38 punktas
PŪV organizatoriaus iniciatyva
13 Informacija PAV dokumentų rengėjo
internetinėje svetainėje
PAV dokumentų rengėjo iniciatyva
14 Informacija atsakingos institucijos internetinėje
svetainėje
LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d.
įsak. Nr.D1-370 V sk. 36, 37 punktai
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 52 2011
4.6. POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO METODAI
Poveikio aplinkai ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo proceso metu bus atliekama:
• esamos informacijos apie aplinkos būklę analizė;
• taršos ir rizikos modeliavimas, poveikių identifikavimas bei prognozinis vertinimas;
• modeliavimo ir tyrimo metu gautų aplinkos taršos ir kitų verčių analizė ir palyginimas
su leistinais lygiais;
• leisiančių sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir sveikatai priemonių projektavimas ir
taršos modeliavimas su numatytomis taršos mažinimo priemonėmis;
• alternatyvų analizė;
• sveikatai darančių įtaką veiksnių (socialinių ekonominių, gyvensenos, psichologinių)
poveikio visuomenės sveikatai kokybinis įvertinimas;
• galimos taršos sklaidos brėžinių ir žemėlapių parengimas.
Modeliavimui pagal poreikį bus naudojama ši programinė įranga:
• ESRI ArcGIS (žemėlapių rengimas);
• AutoCAD (techninių brėžinių rengimas);
• „ISC-AERMOD View” AERMOD matematinis modelis (teršalų sklaidos
modeliavimas);
• Surfer (reljefo modeliavimas);
• CadnaA (triukšmo modeliavimas);
• Specifinės MS Excel lentelės (rizikos analizė, sklaidos modeliavimas).
Leisiančių sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir sveikatai priemonių projektavimas vykdomas
pagal geriausių prieinamų gamybos būdų informaciją:
• BAT Reference Notes developed by the European Commission;
• BAT Reference Notes developed by World Bank Group`s “Pollution Prevention and
Abatement Handbook”;
• Batnees Guidance Notes developed by the Irish Environmental Protection Agency;
• PARCOM Recommendation 94/50;
• HELCOM Recommendations.
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 53 2011
Dozės - atsako vertinimui bus naudojama informacija gauta iš internetinių ir kitų duomenų
bazių (IRIS, Hazardous Substances Data Bank), potencialiai pavojingų medžiagų registro
(Valstybinis aplinkos sveikatos centras) bei Lietuvos higienos normų ir kitų norminių aktų.
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 54 2011
LITERATŪRA
1. Lietuvos geologijos tarnyba. LGT ataskaita. Lietuvos geomorfologinis rajonavimas,
2002.
2. Lietuvos TSR atlasas. Maskva, 1981.
3. 2005 06 21 Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai
vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-258 (Žin., 2005, Nr. 84-3105).
4. 2008 06 30 Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai
vertinimo įstatymo 2, 3, 5, 6, 8, 9, 10, 11 straipsnių ir įstatymo 1, 2 priedų pakeitimo ir
papildymo įstatymas Nr. X-1654 (Žin., 2008, Nr.81-3167).
5. 2010 04 27 Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai
vertinimo įstatymo 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.XI-784 (Žin., 2010, Nr.54-
2647).
6. Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatai. Aplinkos
ministro įsakymas Nr. D1-636 (Žin., 2006, Nr. 6-225).
7. Aplinkos ministro 2008 07 08 įsakymas Nr.D1-368 „Dėl aplinkos ministro 2005 m.
gruodžio 23 d. įsakymo Nr.D1-636 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo programos ir
ataskaitos rengimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. (Žin., 2008, Nr.79-3138).
8. Aplinkos ministro 2010 05 06 įsakymas Nr.D1-370 „Dėl aplinkos ministro 2005 m.
gruodžio 23 d. įsakymo Nr.D1-636 „Dėl poveikio aplinkai vertinimo programos ir
ataskaitos rengimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. (Žin., 2010, Nr.54-2663).
9. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniais nurodymai. 2004 07 01 LR
sveikatos ministro įsakymas Nr. V-491 (Žin., 2004, Nr. 106-3947).
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 12 12 nutarimo Nr.343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų
patvirtinimo“ dalinio pakeitimo.
11. Kazlų Rūdos savivaldybės internetinė svetainė. http://www.kazluruda.lt
12. Kazlų Rūdos savivaldybės bendrasis planas. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto
Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius, IĮ „Atkulos projektai“, UAB „Energetikos
linijos“. 2008.
13. Kazlų Rūdos miesto bendrasis planas. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto
Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius, IĮ „Atkulos projektai“, UAB „Energetikos
linijos“. 2007.
14. Informacija apie Kazlų Rūdos miškus.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Kazl%C5%B3_R%C5%ABdos_mi%C5%A1kai
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 55 2011
15. Europos parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti
atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas
2001/77/EB ir 2003/30/EB.
16. LR biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymo pakeitimo įstatymas. 2004-02-05, Nr.IX-
1999.
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 56 2011
II DALIS – TEKSTINIAI PRIEDAI
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 57 2011
1 TEKSTINIS PRIEDAS. PAV PROGRAMOS RENGĖJŲ KVALIFIKACINIŲ DOKUMENTŲ KOPIJOS
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 107 2011
III DALIS – GRAFINIAI PRIEDAI
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 108 2011
1 GRAFINIS PRIEDAS. UAB „SWEDSPAN GIRIŲ BIZONAS TERITORIJOS IR JOS APYLINKIŲ APŽVALGINĖ SCHEMA
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 110 2011
2 GRAFINIS PRIEDAS. PŪV TERITORIJOS SCHEMA
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 112 2011
3 GRAFINIS PRIEDAS. KAZLŲ RŪDOS SAVIVALDYBĖS BENDROJO PLANO BRĖŽINIAI
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 119 2011
4 GRAFINIS PRIEDAS. PŪV SKLYPUI ARTIMIAUSI KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 121 2011
5 GRAFINIS PRIEDAS. PLANUOJAMA PŪV PAV ATASKAITOS VIEŠINIMO SCHEMA
82 MW biokuro jėgainės Gedimino g.1 Kazlų Rūdoje statybos ir eksploatacijos
poveikio aplinkai vertinimas. 11022/2/05
Poveikio aplinkai vertinimo programa Lapas 123 2011
IV DALIS – PAV PROGRAMOS DERINIMO DOKUMENTAI