PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS – NAMINIŲ PAUKŠČIŲ …gamta.lt/files/ŽŪB Ginkūnų paukštynas_PAV_atranka_06-15.pdf · Vanduo naudojamas iš sklype esančių požeminio vandens

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS – NAMINIŲ PAUKŠČIŲ

AUGINIMO VEIKLOS IŠPLĖTIMAS – ATRANKOS DĖL

POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO INFORMACIJA

Atsakinga institucija

APLINKOS APSAUGOS AGENTŪRA

POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO IR TARŠOS

PREVENCIJOS SKYRIUS

Planuojamos ūkinės veiklos

organizatorius ŽŪB „GINKŪNŲ PAUKŠTYNAS“

Poveikio aplinkai vertinimo

dokumentų rengėjas MINDAUGO ČEGIO ĮMONĖ

Šiauliai

2016

Planuojamos ūkinės veiklos – naminių paukščių auginimo veiklos išplėtimas – atrankos dėl

poveikio aplinkai vertinimo informacija ________________________________________________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________

Mindaugo Čegio Įmonė, Mob. tel.: +370 671 14566, el. paštas: [email protected]

1

I. INFORMACIJA APIE PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS ORGANIZATORIŲ (UŽSAKOVĄ)

1. Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) kontaktiniai duomenys:

Užsakovas ŽŪB „Ginkūnų paukštynas“

Planuojamos ūkinės veiklos

adresas Šiaulių r. sav., Ginkūnų sen., Malavėnų k., Bruknių g. 3

Telefonas 8-41 589115

El. paštas [email protected]

2. Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pasitelktas konsultantas, planuojamos ūkinės

veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumento rengėjo kontaktiniai duomenys:

Dokumentų rengėjas Mindaugo Čegio Įmonė

Adresas Vaidoto g. 42c, LT-76140 Šiauliai

Kontaktinis asmuo Dovilė Vilimaitė

Telefonas +370 671 14566

El. paštas [email protected]

II. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS APRAŠYMAS

3. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas:

Planuojama ūkinė veikla (toliau – PŪV) – naminių paukščių auginimo ūkio veiklos išplėtimas,

dviem etapais.

I etapas, kai didinamas naminių paukščių skaičius nuo 128 tūkst. iki 153 tūkst. (pokytis – 25 tūkst.

paukščių daugiau), planuojama pastato rekonstrukcija, paukščių auginimo būdo keitimas.

Planuojamas alternatyvus palaidų paukščių (vištų dedeklių) laikymo būdas įrengiant 4 eilių ir 4

aukštų konstrukcijos paukštidę.

II etapas, kai didinamas naminių paukščių skaičius nuo 153 tūkst. iki 178 tūkst. (pokytis nuo šiuo

metu auginamo skaičiaus 50 tūkst. paukščių daugiau), planuojama dviejų pastatų rekonstrukcija,

paukščių auginimo būdo keitimas. Planuojama identiška I etapo paukštidės rekonstrukcija ir

kiaušinių sandėlis su rūšiavimo ir pakavimo linija.

4. Planuojamos ūkinės veiklos fizinės charakteristikos: žemės sklypo plotas ir planuojama jo naudojimo

paskirtis ir būdas (būdai), funkcinės zonos, planuojamas užstatymo plotas, numatomi statiniai, įrenginiai

ir jų paskirtys, numatomi įrengti giluminiai gręžiniai, kurių gylis viršija 300 m, numatomi griovimo

darbai, reikalinga inžinerinė infrastruktūra (pvz. inžineriniai tinklai (vandentiekio, nuotekų šalinimo,

šilumos, energijos ir kt.) susisiekimo komunikacijos).

Ūkinė veikla vykdoma adresu – Šiaulių r. sav., Ginkūnų sen., Malavėnų k., Bruknių g. 3. Žemės

sklypas (Registro Nr. 44/1705889) priklauso PŪV vykdytojui. Nurodyto žemės sklypo (unikalus

Nr. 4400-2975-2403) pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti

žemės ūkio paskirties sklypai. Žemės sklypo plotas – 9,1320 ha. Ūkinė veikla vykdoma nuosavose

patalpose. Planuojami rekonstruoti statiniai:

I etapas.

– paukštidė (9Ž1p) – unikalus daikto Nr. 9199-4010-7019, daikto pagrindinė naudojimo

paskirtis – kita (fermų), bendras plotas – 1635 kv. m. – paukštidė Nr. 6. (1 priedas). Po

mailto:[email protected]



_____________________________________________________________________________


2

rekonstrukcijos užstatymo plotas sieks 1758 kv. m. (pokytis po rekonstrukcijos +123 kv. m),

aukštis 7,4 m. (+ 3 m) (3 priedas).

II etapas.


paskirtis – kita (fermų), bendras plotas – 1396,84 kv. m. – paukštidė Nr. 3. (1 priedas);


paskirtis – kita (fermų), bendras plotas – 1878 kv. m. – paukštidė Nr. 11. (1 priedas).

II etapo projektinių planų dar nėra, tačiau planuojama, identiška paukštidei Nr. 6, viena iš

paukštidžių rekonstruojama į palaidam paukščių laikymui tinkamą paukštidę, kita paukštidė į

kiaušinių sandėlį su rūšiavimo ir pakavimo linija.

VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija pateikta 1

priede. Gamybinės teritorijos su esamais pastatais išdėstymo schema pateikta 2 priede. I etapo

rekonstruojamos paukštidės Nr. 6 projektinis pasiūlymas su statinių eksplikacija pateikta 3 priede.

Mėšlo tvarkymas organizuojamas įrengiant transporterį, kuris aptarnauja mėšlo juostas. Gamybinėje

teritorijoje esanti mėšlidė neeksploatuojama. Mėšlas šalinamas du kartus per savaitę ir atiduodamas

tiesiai iš paukštidžių ūkininkui ir (arba) ŠGP (šalutinių gyvūninių produktų) tvarkytojui pagal

sutartis. Sutarčių kopijos pateiktos 4, 5 prieduose. Vadovaujantis mėšlo ir srutų tvarkymo

aplinkosauginių reikalavimų aprašo (toliau – Reikalavimų aprašas) nuostatomis, asmuo

tvarkydamas perimtą mėšlą turi laikytis Reikalavimų apraše nurodytų reikalavimų.

Naudojama esama inžinerinė – elektros energijos, susisiekimo infrastruktūra, vandens tiekimas bei

nuotekų šalinimas tvarkomas naudojant vietinę sistemą. Vanduo tiekiamas iš PŪV vykdytojui

priklausančios vandenvietės, dviejų eksploatacinių požeminio vandens gręžinių (Nr. 5995, 6472, žr.

5a pav.).Vandenvietė tvarkinga, sanitarinė vandenvietės apsaugos zona (žr. 4 pav. ) aptverta.

5. Planuojamos ūkinės veiklos pobūdis: produkcija, technologijos ir pajėgumai (planuojant esamos veiklos

plėtrą nurodyti ir vykdomos veiklos technologijas ir pajėgumus).

Produkcija:

Pagrindinės ūkio veiklos kryptys yra vištų dedeklių laikymas, kiaušinių gavyba ir jų realizacija.

Technologija:

Taikoma technologija: vištos dedeklės laikomos narvuose.

Planuojama taikyti technologija rekonstruojamuose pastatuose: taikomas alternatyvus paukščių

laikymo būdas – vištos dedeklės laikomos palaidos 4 eilėse po 4 aukštus.

Paukštidėse įrengiamos šėryklų bei girdyklų sistemos, sudarant sąlygas laisvai paėsti ir atsigerti.

Vištų dedeklių laikymo periodas 12-15 mėn. Pasibaigus laikymo periodui, paukščiai brokuojami,

parduodami ir išvežami gyvi specialiu transportu. Nugaišę paukščiai laikomi uždaroje patalpoje ir

pagal poreikį priduodami UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“.

Mėšlo tvarkymas. Mėšlas atiduodamas pagal sutartis tręšti laukams ir(ar) tvarkomas kaip ŠGP.

Mėšlas išvežamas tiesiai iš paukštidžių.

ŠGP – šalutiniai gyvūniniai produktai – gyvūnų kūnai arba jų dalys, gyvūniniai produktai arba kiti iš

gyvūnų gauti produktai, neskirti vartoti žmonėms, skerdyklų atliekos, kraujas, plunksnos, pūkai ir odos,

gyvūnų gaišenos. ŠGP tvarkomi pagal LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005

m. kovo 23 d. įsakymu Nr. B1-190 patvirtintus „Šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių tvarkymo ir

apskaitos reikalavimus“. Mėšlo kaip ŠGP tvarkymas gali sukurti įvairią aplinkos požiūriu saugią

produkciją – dujas, žaliavą ekologiškai švaraus vermikomposto, grybienos auginimo terpės gamybai.

Per kalendorinius metus perduodant daugiau kaip 100 tonų mėšlo ir (ar) srutų kitam asmeniui



_____________________________________________________________________________


3

sudaromas rašytinis susitarimas (sutartis), o perėmėjas perimtą mėšlą ar srutas privalo tvarkyti

laikydamasis Reikalavimų apraše ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Teisėto mėšlo ir (ar) srutų panaudojimo, perdavimo arba realizavimo įrodymo dokumentus saugojami

ne trumpiau kaip dvejus metus.

Dezinfekavimo darbai atliekami kas savaitę, dezinfekuojant nuotekos nesusidaro.

Pajėgumai:

Šiuo metu ūkinė veikla vykdoma pagal taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau –

TIPK leidimas) išduotas sąlygas. Bendrovės projektinis pajėgumas 128 064 vietų (896,5 SG)

vištoms dedeklėms laikyti ir 95 000 vietų (38 SG) viščiukams auginti. Gaunamas kiaušinių kiekis

apie 35 mln. vnt. per metus.

Ūkinės veiklos vykdytojas planuoja paukščių auginimą vykdyti rekonstruojant dvi paukštides.

Planuojama, kad kiekvienoje iš rekonstruojamų paukštidžių bus auginama iki 25 000 vištų dedeklių,

viso iki 50 000 vnt. (350 sutartiniai gyvuliai (toliau – SG )). Auginamų viščiukų kiekis nesikeis.

Bendrovėje po I etapo išplėtimo planuojama auginti 153 064 (1071,5 SG) vištos dedeklės ir 95 000

(38 SG) viščiukų. Projektinis kiaušinių kiekis apie 46 mln. vnt. per metus.

Po II etapo išplėtimo – 178 064 (1246,5 SG) vištos dedeklės ir 95 000 (38 SG) viščiukai. Projektinis

kiaušinių kiekis apie 53 mln. vnt. per metus.

Vertinama, kad dėl veiklos išplėtimo ūkyje kiekvienu etapu susidarys papildomai apie 707 t

kraikinio mėšlo per metus.

Skaičiuojama, kad kritusių paukščių skaičius sudaro apie 10 proc. nuo viso skaičiaus, kas sudarytų

apie 17806 vnt. per auginimo periodą. Nugaišę paukščiai laikomi specialiame konteineryje,

atskiroje patalpoje iki perdavimo UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“.

1 lentelė. Paukščių auginimo pajėgumų suvestinė išplėtimo pokyčiui.

Esamas Pokytis per išplėtimo

etapą Po II etapo išplėtimo

Vištos

dedeklės 128 064 vnt. (896,5 SG) 25 000 vnt. (175 SG) 178 064 vnt. (1246,5 SG)

Pašarai 5700 t/m 1112,5 t/m 7925 t/m

Vanduo 31 m3/24h // 11206 m3/m. 7,75 m3/24h // 2829 m3/m. 46,5 m3/24h // 16864 m3/m.

Kraikas - 137,5 t /m 275 t/m

Mėšlas 1050 t/m 707 t/m 2464 t/m

6. Žaliavų naudojimas; cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių) naudojimas, įskaitant ir pavojingų

cheminių medžiagų ir preparatų naudojimą (nurodant jų pavojingumo klasę ir kategoriją); radioaktyviųjų

medžiagų naudojimas; pavojingų (nurodant pavojingų atliekų technologinius srautus) ir nepavojingų

atliekų (nurodant atliekų susidarymo šaltinį arba atliekų tipą) naudojimas; planuojamos ūkinės veiklos

metu numatomas naudoti ir laikyti tokių žaliavų ir medžiagų preliminarus kiekis.

Žaliavų naudojimas: paukščių auginimo metu naudojami pašarai, vanduo, kraikas, kurių

sunaudojimo kiekiai pateikti 1 lentelėje.

Cheminių medžiagų ir preparatų naudojimas, numatomas valant ir dezinfekuojant paukštides.

Duomenys pateikiami 2 lentelėje.



_____________________________________________________________________________


4

2 lentelė. Cheminių medžiagų ir preparatų naudojimas.

Cheminė medžiaga,

preparatas Pavojingumo klasė, kategorija

Kiekis

numatomas

sunaudoti

Kiekis

numatomas

laikyti vietoje

Kaustikinė soda 8 klasė, pavojinga Pagal naudojimo

instrukcijas

0,5 t

Globacid 8 klasė, pavojinga 0,05 t

Naudojamų cheminių medžiagų ir preparatų pavojingumas daugiausia įtakos gali turėti žmonėms

dirbantiems su jais, aplinkai kenksmingi trumpalaikiu poveikiu, tiesiogiai išsiliejus dideliais

kiekiais, tačiau cheminiai junginiai greitai skyla ir bioakumuliacinių procesų nesudaro. Naudojami

paukštidžių tvarkymui (valymui, dezinfekavimui) į aplinką nepatenka (cheminių medžiagų saugos

duomenų lapai pridedami 6-7 prieduose).

Patalpų valymas, dezinfekavimas atliekamas pagal poreikį, baigus laikymo ciklą.

7. Gamtos išteklių (natūralių gamtos komponentų), visų pirma vandens, žemės, dirvožemio, biologinės

įvairovės naudojimo mastas ir regeneracinis pajėgumas (atsistatymas).

Gamtos išteklių (natūralių gamtos komponentų) naudojimas, išskyrus vandens, neplanuojamas.

Vanduo naudojamas iš sklype esančių požeminio vandens gręžinių (Nr. 5995, 6472) vandenvietės,

kurios regeneracinis vandens išteklių kiekybinis pajėgumas bei kokybinė būklė viršutinio devono

stipinų (Lielupės) požeminio vandens baseino ribose vertinamas gerai.

8. Energijos išteklių naudojimo mastas, nurodant kuro rūšį.

Ūkinėje veikloje apšvietimas, patalpų klimatas svarbūs sėkmingo paukščių auginimo veiksniai,

naudojami energijos ištekliai bei jų mąstai, paskirtis pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė. Energijos išteklių naudojimas.

Energijos išteklius Naudojamas kiekis per metus Paskirtis

Esamas Po I etapo Po II etapo

Elektros energija 410 tūkst.

kWh

492 tūkst.

kWh

574 tūkst.

kWh Apšvietimas, įrangos aptarnavimas.

Dyzelinas 45 t 52 t 60 t Grūdų džiovykla, ūkio transportas,

dyzeliniai viščiukidžių šildytuvai

Planuojama, kad energijos išteklių naudojimo mastai po išplėtimo nesikeis, išskyrus elektros

energijos naudojimą. Rekonstruojamos paukštidės papildomai šildomos nebus. Rekonstruojamuose

paukštidėse planuojamas LED apšvietimas, kurio energijos sąnaudos dvigubai mažesnės ir tarnauja

7 kartus ilgiau lyginant su liuminescenciniu apšvietimu. LED lempose yra nėra gyvsidabrio garų,

argono ar kitų toksinių elementų. Po to kai baigiasi tarnavimo laikas, jos gali būti perdirbtos

tolesniam naudojimui, tokiu būdu sumažinant aplinkos taršą kelis kartus. Jos nereikalauja jokio

specialaus utilizavimo.

9. Pavojingų, nepavojingų ir radioaktyviųjų atliekų susidarymas, nurodant, atliekų susidarymo vietą, kokios

atliekos susidaro (atliekų susidarymo šaltinis arba atliekų tipas), preliminarų jų kiekį, jų tvarkymo

veiklos rūšis.

Ūkinės veiklos metu susidaro:

mišrios komunalinės atliekos (personalo veikla);

gyvūninės kilmės atliekos arba ŠGP (paukščių auginimas);

liuminescencinių lempų atliekos (paukščių auginimas);



_____________________________________________________________________________


5

naudotos padangos (ūkio transporto aptarnavimas), kitų transporto priemonių aptarnavimo

atliekų (alyvos, akumuliatorių, aušinamųjų skysčių ir t.t.) nesusidarys, nes transporto

priemonių remonto paslaugas teikia serviso įmonės.

Dėl ūkinės veikos išplėtimo, susidarančių atliekų kiekis galimai padidės tik vienoje kategorijoje –

gyvūninės kilmės. Gyvūninės kilmės atliekos – kritę paukščiai, skaičiuojama, kad kritusių paukščių

gali susidaryti apie 10 proc. nuo pulko, kas sudarytų apie 5 t 25 000 paukščių, viso apie 10 t dėl

ūkinės veiklos išplėtimo. Kritę paukščiai tvarkomi kaip ŠGP ir atiduodami UAB „Rietavo

veterinarinė sanitarija“.

Susidariusios atliekos laikomos specialiose talpose, konteineriuose ir pagal poreikį priduodamos

atliekų tvarkytojų valstybės registre registruotiems atliekų tvarkytojams.

Pastatų rekonstrukcijų metu susidariusios statybinės atliekos – pakuotės, įvairių statybinių

medžiagų likučiai tvarkomi pagal Atliekų tvarkymo taisykles.

10. Nuotekų susidarymas, preliminarus jų kiekis, jų tvarkymas.

PŪV metu susidaro buitinės, paukščių pastatų gamybinės nuotekos ir paviršinės.

Buitinės nuotekos. Buitinės nuotekos šalinamos atskiru nuotakynu ir tvarkomos laikantis Nuotekų

tvarkymo reglamento reikalavimų, įrengta atskiroji nuotekų tvarkymo sistema su nuotekų kaupimo

rezervuarais. Nuotekos iš buitinių patalpų kaupiamos 2,5 kub. m. talpos rezervuaruose, iš kurių

nuotekos bendrovės asenizacine mašina išvežamos į UAB „Šiaulių vandenys“ eksploatuojamus

nuotekų tinklus. Po ūkinės veiklos išplėtimo buitinių nuotekų kiekis nedidės.

Paukščių pastatų gamybinės nuotekos. Paukštidžių tvarkymas atliekamas pasibaigus paukščių

auginimo ciklui, išvežus paukščius. Paukštidžių patalpos, įranga plaunama išvežus paukščius.

Plaunant paukštidę naudojama aukšto slėgio plovimo įrankiai, taip sunaudojama apie 5 kub. m.

vandens. Dviejų paukštidžių plovimo metu susidarytų apie 10 kub. m. gamybinių nuotekų per

periodą, tačiau susidariusios gamybinės nuotekos susigeria į mėšlą. Gamybinės nuotekos nuo taršių

paviršių nesusidaro, kadangi mėšlo tvarkymas vyksta patalpose ir transportuojamas tvarkingomis

transporto priemonėmis, uždaromis priekabomis. Po ūkinės veiklos išplėtimo gamybinių nuotekų

kiekis padidės 10 kub. m., tačiau jos tvarkomos kartu su susidariusiu mėšlu, todėl atskira gamybinių

nuotekų surinkimo sistema neplanuojama.

Paviršinės nuotekos: Paviršinės nuotekos nuo vidaus kelių, aikštelių, stogų ir kitų gamybinės

teritorijos plotų turi būti tvarkomos laikantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento bei

Reikalavimų aprašo reikalavimų. Paviršinės nuotekos (lietaus vandenys) nuo švarių gamybinių

pastatų teritorijų (stogų, pėsčiųjų zonų ir kt.) nubėga paviršiumi, pasiskleidžia teritorijos žaliosiose

zonose ir įsifiltruoja į gruntą. Nuo statinių stogų, teritorijos kietos dangos užimamų plotų (4,320 ha)

susidaro apie 10 990 kub. m. paviršinių nuotekų per metus. Po ūkinės veiklos išplėtimo paviršinių

nuotekų kiekis nedidės.

11. Cheminės taršos susidarymas (oro, dirvožemio, vandens teršalų, nuosėdų susidarymas, preliminarus jų

kiekis) ir jos prevencija.

Ūkinė veikla vykdoma uždarose patalpose, kurių grindinys padengtas nelaidžia danga, atsparia

skysčių poveikiui. Rekonstruojamuose pastatuose paukščiai laikomi palaidi ant kraiko, 4 eilėmis po

4 aukštus.

Ūkinės veiklos gamybiniuose procesuose susidaro sąlygos cheminei oro taršai dėl:

buitinių patalpų, vandens, viščiukidžių šildymo. Patalpos šildomos dyzeliniu kuru katilais

TG2.5 du po 0,29 kW, dyzeliniai šildytuvai P100. Gamybinio proceso metu susidarantys

teršalai – anglies monoksidas (CO), azoto oksidai (NO), kietosios dalelės (KD), sieros

dioksidas (SO2);



_____________________________________________________________________________


6

Paukščių laikymo. Iš paukštidžių per vėdinimo sistemas į aplinkos orą išskiriamas

amoniakas (NH3) ir kietosios dalelės;

Grūdų džiovyklos veiklos teritorijoje į aplinką patenka kietųjų dalelių, anglies monoksido,

azoto oksidų, sieros dioksido.

Kuro saugojimo antžeminėse talpyklose. Į aplinkos orą patenka lakieji organiniai junginiai

(LOJ).

Amoniakas – pagrindinė medžiaga sukelianti nemalonius kvapus. Kvapų išsiskyrimas kinta

priklausomai nuo temperatūros pokyčių, saulės radiacijos pokyčių, tačiau amoniakas ore greitai

skyla, todėl jo skleidžiamas kvapas – trumpalaikis. Individualus jautrumas kvapams yra skirtingas,

esant vienodai medžiaginei koncentracijai, todėl skirtingi žmonės skirtingai juos suvokia.

Kvapų prevencijos priemonės – paukščiai laikomi uždarose patalpose, optimizuojama pašarų

sudėtis, mėšlas nėra sandėliuojamas teritorijoje, atiduodamas išsivežti tiesiai iš paukštidžių.

Kietųjų dalelių susidarymo (dėl patalpų šildymo bei paukščių auginimo) prevencijai taikomas

kraiko, susidariusio mėšlo tvarkymas patalpose. Kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore padidėja

dažniausiai tuomet, kai nėra vėjo ir oro srautai apatiniuose atmosferos sluoksniuose juda

nepakankamai, kad išsklaidytų besikaupiančius teršalus. Įvertinus veiklos mąstą ir vietos ypatybes,

galimas trumpalaikis kietųjų dalelių koncentracijos ore užterštumas. Vyraujanti vėjo kryptis (PV, V,

P) yra palanki gyvenamųjų pastatų ir ūkinės veiklos atžvilgiu.

Cheminė tarša neviršys nustatytų didžiausių leistinų koncentracijų, atsižvelgiant į ūkinės veiklos

mąstą ir vietos ypatybes. Oro taršos skaičiavimai, taršos bei kvapų sklaidos ataskaita pateikti 9, 10,

11 prieduose.

Suskaičiuota teršalų – anglies monoksido, kietųjų dalelių, azoto oksidų, sieros dioksido ir amoniako

koncentracija ūkio bei gyvenamosios aplinkos ore neviršija nustatytų aplinkos užterštumo normų.

12. Fizikinės taršos susidarymas (triukšmas, vibracija, šviesa, šiluma, jonizuojančioji ir nejonizuojančioji

(elektromagnetinė) spinduliuotė) ir jos prevencija.

Triukšmo ribiniai dydžiai, pagal Lietuvos higienos normą HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai

gyvenamuosiuose ir visuomenės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, taikomi gyvenamuosiuose

pastatuose, visuomeninės paskirties pastatuose bei šių pastatų, išskyrus maitinimo ir kultūros

paskirties pastatus, aplinkoje, apimančioje žemės sklypų, kuriuose pastatyti nurodytieji pastatai,

ribas ne didesniu nei 40 m atstumu nuo pastatų sienų. PŪV teritorijoje gyvenamieji pastatai,

visuomeninės paskirties pastatai yra didesniu nei 40 m atstumu, t. y. apie 730 m PV kryptimi–

Malavėnų g. 11. Vietos situacijos planas, atsižvelgiant į atstumus iki gyvenamųjų pastatų, pateiktas

1 paveiksle.

PŪV galimus triukšmo šaltinius sudaro transportas ir ventiliacijos įranga.

Transporto priemonės į teritoriją atvažiuoja periodiškai pagal poreikį, transporto judėjimas vyksta

darbo dienomis nuo 8 iki 17 val., transporto priemonės teritorijoje stovi išjungus darbinius

variklius.

Įranga. Rekonstruojamuose paukštidėse planuojama įmontuoti po 5 stoginius ir 5 sieninius

ventiliatorius ventiliacijai užtikrinti (viso po 10 stoginių ir sieninių ventiliatorių). Sieniniai

ventiliatoriai įmontuojami galinėse pastatų sienose, Š kryptimi.

Iki ūkinės veiklos išplėtimo buvo atliktas triukšmo matavimo tyrimas, kurio protokolas pateiktas 12

priede. Tyrimas atliktas ūkinės veikos darbo metu, nustatyta, kad dėl ūkinės veiklos atsiradęs

triukšmas neviršija nustatytų normos ribų. Nustatytas triukšmo lygis šiaurinėje teritorijos pusėje 57

dBA, rytinėje ir vakarinėje teritorijos dalyje po 47 dBA.



_____________________________________________________________________________


7

1 pav. PŪV situacijos planas

Ūkinės veiklos išplėtimas triukšmo lygio atžvilgiu įtakos artimiausio gyvenamojo pastato (esančio

apie 730 m. į PV nuo paukštidžių) aplinkai neturės.

Vibracijos, šviesos, šilumos, jonizuojančiosios ir nejonizuojančiosios spinduliuotės PŪV nesukels.

13. Biologinės taršos susidarymas (pvz., patogeniniai mikroorganizmai, parazitiniai organizmai) ir jos

prevencija.

Biologinės taršos – aplinkos teršimas mikroorganizmais, jų apykaitos produktais, baltyminės kilmės

medžiagomis – rizika paukštininkystės ūkyje priklauso nuo daugelio veiksnių. 4 lentelėje pateikta

prevencijos priemonių taikymas ūkinėje veikloje pagal biologinės taršos rizikos veiksnius, jų

grupes.

4 lentelė. Biologinės taršos rizikos veiksniai ir prevencijos priemonės.

Taršos veiksnys Prevencijos priemonės

Atvežami, išvežami

Paukščiai transportuojami išvalytomis ir išdezinfekuotomis

transporto priemonėmis, Paukščiai atvežami tik iš kliniškai sveikų

pulkų; tos pačios sveikatos būklės.

Pašarai, vanduo, kraikas Naudojami saugūs; laikomi apsaugant nuo galimos išorinės taršos;

pašarų, vandens tiekimas automatizuotas.

Darbuotojai, lankytojai, transporto

priemonės

Ribojamas patekimas į ūkio teritoriją, higienos, saugumo

reikalavimų paisymas, dezinfekcija.

Gaišenos

Gaišenos iš paukštidės pašalinamos kaip galima greičiau, bet ne

rečiau kaip 1 kartą per dieną; gaišenoms laikyti skiriamos atskiros

patalpos; perduodamos utilizavimui.

Paukštidės įranga, įrankiai ir kiti

daiktai; patalpos

Plaunami, dezinfekuojami, taikomos graužikų ir vabzdžių

naikinimo priemonės.

Ūkio teritorija Uždara siekiant apsaugoti nuo laukinių, bešeimininkių gyvūnų,

pašalinių žmonių patekimo, reguliariai šienaujama.



_____________________________________________________________________________


8

Taršos veiksnys Prevencijos priemonės

Mėšlo šalinimo sistemos ir mėšlas Susidaręs mėšlas šalinamas reguliariai, mėšlas nėra

sandėliuojamas, o atiduodamas ūkininkui tiesiai iš paukštidės

Graužikai, vabzdžiai Naikinami spąstais, nuodais, lipniomis juostelėmis.

Bendros ūkyje taikomos saugumo priemonės – ribojamas patekimas į teritoriją, paukštides,

saugumo priemonių įgyvendinimas ir kontrolė visuose ūkio veiklos etapuose.

14. Planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizika dėl ekstremaliųjų įvykių (pvz., gaisrų, didelių avarijų,

nelaimių (pvz., potvynių, jūros lygio kilimo, žemės drebėjimų)) ir (arba) susidariusių ekstremaliųjų

situacijų, įskaitant tas, kurias gali lemti klimato kaita; ekstremalių įvykių ir ekstremalių situacijų

tikimybė ir jų prevencija.

PŪV pažeidžiamumo rizika dėl ekstremaliųjų įvykių ir susidariusių ekstremaliųjų situacijų minimali,

kadangi veikla vykdoma uždarose gelžbetoninių ir (ar) plytų konstrukcijų patalpose. Galimų avarijų,

gaisrų priežastys galimos dėl žmogiško ir (ar) technologinio veiksnių, tačiau jų tikimybė maža.

Saugios aplinkos užtikrinimui laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimų.

PŪV vietoje įrengiamos pirminės gaisro gesinimo priemonės (pvz., smėlio dėžės, gesintuvai,

kastuvai, laužtuvas, kirvis, kibiras) siekiant išvengti avarijos ar gaisro pavojaus.

Specifinė ūkinės veiklos rizika – užkrečiamųjų paukščių ligų grėsmė. Prevencijos priemonės

aptartos atrankos dėl PAV informacijos 13 dalyje ir 4 lentelėje.

PŪV metu susidariusias pavojingas atliekas numatoma laikyti atskirose sandariose paženklintose

talpose specialiai paskirtoje patalpoje siekiant išvengti tiesioginių saulės spindulių ir kritulių

poveikio.

15. Planuojamos ūkinės veiklos rizika žmonių sveikatai (pvz., dėl vandens ar oro užterštumo).

Rizika žmonių sveikatai galima dėl oro taršos amoniakų ar kietosiomis dalelės dėl ūkinės veiklos

specifikos. Atsižvelgiant į ūkinės veiklos mąstą ir vietą poveikis sveikatai nenumatomas. Galimas

subjektyvus susidariusių kvapų vertinimas, atsižvelgiant į atrankos dėl PAV informacijos 11 dalyje,

9, 10 ir 11 prieduose pateiktą informaciją.

Specifinė ūkinės veiklos rizika – užkrečiamųjų paukščių ligų grėsmė, priklausomai nuo ligos

pobūdžio poveikis žmonių sveikatai gali būti skirtingas. Prevencijos priemonės aptartos atrankos dėl

PAV informacijos 13 dalyje ir 4 lentelėje.

Kitokios galimos rizikos žmonių sveikatai nenumatomos.

16. Planuojamos ūkinės veiklos sąveika su kita vykdoma ūkine veikla ir (arba) pagal teisės aktų

reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos (pvz., pramonės, žemės ūkio) plėtra gretimose teritorijose (pagal

patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus).

Pagal Šiaulių r. sav. teritorijos bendrojo plano žemės naudojimo ir apsaugos reglamentavimo

sprendinius PŪV vietai taikomi susisiekimo koridorių teritorijų urbanizacijos reglamentai (žr. 2

pav.). Pagal šį sprendinį prioritetas teikiamas pramonės, sandėliavimo bei logistikos teritorijų

formavimui integracinių ašių zonose. Siekiama subalansuotos intensyvios, technogenizuotos

žemėnaudos kitoje tikslinėje žemės naudojimo paskirtyje. Taikomas laisvo planavimo principas.



_____________________________________________________________________________


9

2 paveikslas. Šiaulių r. sav. teritorijos bendrojo plano fragmentas.

Ūkinė veikla neprieštarauja bendrojo plano sprendiniams ir atitinka gretimų teritorijų plėtros,

naudojimo prioritetus – intensyvi žemės ūkio veikla našiose žemėse. Bendrojo plano sprendiniai

nepakeičia tikslinės žemės naudojimo paskirties ir neriboja žemės naudojimo pagal jos esamą

paskirtį. VĮ „Registrų centro“ duomenys pateikiami 1 priede.

17. Veiklos vykdymo terminai ir eiliškumas, numatomas eksploatacijos laikas.

Ūkinės veiklos išplėtimas planuojamas etapais. I etapas, rekonstruojant paukštidė Nr. 6, keičiamas

paukščių laikymo būdas iš laikymo narvuose į alternatyvų palaidų paukščių laikymą ant kraiko 4

eilėmis po 4 aukštus. I etapo įgyvendinimo terminas vieneri metai. II etapas, rekonstruojami du

pastatai, projektiniai pasiūlymai dar neparengti, tačiau planuojama, kad vienas pastatas

rekonstruojamas į paukštidę, identišką I etapo rekonstruojamą, laikyti palaidus paukščius, kitas į

kiaušinių sandėlį su rūšiavimo ir pakavimo linija. II etapo įgyvendinimo terminas ketveri metai po I

etapo įgyvendinimo. Eksploatacijos laikas neterminuotas.

III. PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS VIETA

18. Planuojamos ūkinės veiklos vieta (adresas) pagal administracinius teritorinius vienetus, jų dalis ir

gyvenamąsias vietoves (apskritis, savivaldybė, seniūnija, miestas, miestelis, kaimas, viensėdis, gatvė);

teritorijos, kurioje planuojama ūkinė veikla, žemėlapis su gretimybėmis ne senesnis kaip 3 metų

(ortofoto ar kitame žemėlapyje, kitose grafinės informacijos pateikimo priemonėse apibrėžta planuojama

teritorija, planų mastelis pasirenkamas atsižvelgiant į planuojamos teritorijos ir teritorijos, kurią

planuojama ūkinė veikla gali paveikti, dydžius); informacija apie teisę valdyti, naudoti ar disponuoti

planuojamos teritorijos žemės sklypą (privati, savivaldybės ar valstybinė nuosavybė, sutartinė nuoma);

žemės sklypo planas, jei parengtas.

Ūkinė veikla vykdoma adresu – Šiaulių r. sav., Ginkūnų sen., Malavėnų k., Bruknių g. 3. Teminis

vietos žemėlapis su PŪV išdėstymu apylinkėje pateiktas 3 paveiksle.



_____________________________________________________________________________


10

3 paveikslas. Ūkinės veiklos gretimybės apylinkėje.

Žemės sklypas (Registro Nr. 44/1705889) priklauso PŪV vykdytojui. Nurodyto žemės sklypo

(unikalus Nr. 4400-2975-2403) pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo

būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai. Žemės sklypo plotas – 9,1320 ha. Ūkinė veikla vykdoma

nuosavose patalpose. Planuojama rekonstruoti:

I etapas.


paskirtis – kita (fermų), bendras plotas – 1635 kv. m. – paukštidė Nr. 6. (1 priedas). Po

rekonstrukcijos užstatymo plotas sieks 1758 kv. m. (+123 kv. m), aukštis 7,4 m. (+ 3 m) (3

priedas).

II etapas.





II etapo projektinių planų dar nėra, tačiau planuojama, identiška paukštidei Nr. 6, paukštidė Nr. 3

rekonstruojama į palaidam paukščių laikymui tinkamą paukštidę, paukštidė Nr. 11 į kiaušinių

sandėlį su rūšiavimo ir pakavimo linija.

VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopija pateikta 1

priede. Gamybinės teritorijos su esamais pastatais išdėstymo schema pateikta 2 priede. I etapo

rekonstruojamos paukštidės Nr. 6 projektinis pasiūlymas su statinių eksplikacija pateikta 3 priede.

Mėšlas ūkio teritorijoje netvarkomas, perduodamas pagal sutartis, mėšlas išvežamas tiesiai iš

paukštidžių.

19. Planuojamos ūkinės veiklos sklypo ir gretimų žemės sklypų ar teritorijų funkcinis zonavimas ir

teritorijos naudojimo reglamentas (pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai), nustatytos



_____________________________________________________________________________


11

specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vyraujančių statinių ar jų grupių paskirtis) pagal patvirtintus

teritorijų planavimo dokumentus. Informacija apie vietovės infrastruktūrą, urbanizuotas teritorijas

(gyvenamąsias, pramonines, rekreacines, visuomeninės paskirties), esamus statinius ir šių teritorijų ir

(ar) statinių atstumus nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai toks suformuotas,

ribos).

Ūkinė veikla žemės ūkio teritorijoje vykdoma nuo 1962 m. Gretimų žemės sklypų funkcijos

(naudojimo būdas) lygiagrečios (žemės ūkio teritorijos) ūkinei veiklai

Ūkinės veiklos adresu esančio žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-2975-2403) pagrindinė tikslinė

naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai. Dalyje

sklypo teritorijos nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos – XLIX. Vandentiekio, lietaus ir

fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių, XXVIII. Vandens telkinių, VI. Elektros linijų, II. Kelių

apsaugos zonos. Visame sklype ir gretimuose sklypuose įregistruota XV. Pastatų, kuriuose laikomi

ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, 1000 m.

sanitarinė apsaugos zona. Taikomų apsaugos zonų schema pateikta 4 pav.

4 paveikslas. Ūkinės veiklos teritorijoje taikomų apsaugos zonų schema. (geoportal.lt)

Ūkinė veikla vykdoma nuosavose patalpose:







1 priede pateikta VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo

kopija.

Mėšlas atiduodamas tiesiai iš paukštidžių ūkininkui ir (ar) ŠGP tvarkytojui. Plačiau apie mėšlo

tvarkymą pateikta atrankos dėl PAV informacijos 4 dalyje.

Privažiuoti iki PŪV objekto galima apie 2 km nuo Ginkūnų, krašto keliu 150 (Šiauliai – Pasvalys),

pasukus į Bruknių g. apie 350 m.



_____________________________________________________________________________


12

Artimiausias gyvenamasis pastatas nuo planuojamos ūkinės veiklos objekto nutolęs apie 730 m. PV

kryptimi (Malavėnų g. 11). Kitos gyvenamųjų namų sodybos nuo PŪV nutolusios daugiau kaip 800

m. (žr. 1 pav.).

PŪV objektui artimiausios gydymo bei ugdymo įstaigos yra Ginkūnų kaime – apie 2 ir daugiau

kilometrų nuo PŪV.

20. Informacija apie eksploatuojamus ir išžvalgytus žemės gelmių telkinių išteklius (naudingas iškasenas,

gėlo ir mineralinio vandens vandenvietes), įskaitant dirvožemį; geologinius procesus ir reiškinius (pvz.,

erozija, sufozija, karstas, nuošliaužos), geotopus, kurių duomenys kaupiami GEOLIS (geologijos

informacijos sistema) duomenų bazėje (https://epaslaugos. am. lt/).

Naudingosios iškasenos. PŪV objekto teritorijos artimiausioje aplinkoje yra 4 naudingųjų iškasenų

telkiniai. Išžvalgytų, pagal geologijos tarnybos pateiktus duomenis (5 pav.), – nėra.

5 paveikslas. Naudingųjų iškasenų telkiniai. (lgt.lt)

I. Kairių durpių (Reg. Nr. 910) nenaudojamas telkinys, nuo PŪV vietos nutolęs apie 3,8 km PR

kryptimi;

II. Ginkūnų smėlio (Reg. Nr. 1988) naudojamas telkinys, nuo PŪV vietos nutolęs apie 2,2 km P

kryptimi;

III. Ginkūnų durpių (Reg. Nr. 909) nenaudojamas telkinys, nuo PŪV vietos nutolęs apie 3,5 km

ŠV kryptimi;

IV. Pakarčiūnų smėlio ir žvyro (reg. Nr. 1990) naudojamas telkinys, nuo PŪV vietos nutolęs apie

6,7 km ŠV kryptimi

Informacija apie vandens išteklius apylinkėse pateikiama 6 a, b paveiksluose.



_____________________________________________________________________________


13

PŪV apylinkėse 2 km spinduliu yra 6 eksploataciniai požeminio vandens gręžiniai, įskaitant PŪV

naudojamus gręžinius Nr. 5955, 6427 (žr. 6a pav.)

6a paveikslas. Eksploataciniai požeminio vandens gręžiniai. (www.lgt.lt)

6b paveiksle pateikiama informacija apie požeminio vandens vandenvietes, įvertinus atstumus nuo

PŪV vietos.

Fiksuojamos 4 artimiausios gėlo geriamo vandens vandenvietės:

Naudojama Žeimių (Šiaulių r. sav.) geriamo gėlo vandens (4469) – apie 1,6 km ŠR

kryptimi;

Naudojama Šapnagių (Šiaulių r. sav.) geriamo gėlo vandens (4854) – apie 2,6 km Š

kryptimi;

Naudojama Šiaulių veislininkystės (Šiaulių r. sav.) geriamo gėlo vandens (4046) – apie 3,2

km ŠV kryptimi;

Naudojama Ginkūnų (Šiaulių r. sav.) geriamo gėlo vandens (2970) – apie 2 km V kryptimi.

http://www.lgt.lt/



_____________________________________________________________________________


14

6b paveikslas. Mineralinio ir gėlo geriamo vandens vandenvietės su atstumais nuo PŪV vietos.

(www.lgt.lt)

Artimiausia mineralinio vandens vandenvietė Šiaulių miesto teritorijoje nenaudojama Šiaulių

Gubernijos – 4,4 km V kryptimi.

Artimiausias geotopas – Salduvės didkalvė, nuo PŪV vietos nutolęs apie 3,2 km PV kryptimi.

Duomenų apie PŪV vietos aplinkoje fiksuojamus geologinius procesus ir reiškinius nėra.

21. Informacija apie kraštovaizdį, gamtinį karkasą, vietovės reljefą, vadovautis Europos kraštovaizdžio

konvencijos, Europos Tarybos ministrų komiteto 2008 m. rekomendacijomis CM/Rec (2008-02-06)3

valstybėms narėms dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo gairių nuostatomis, Lietuvos

kraštovaizdžio politikos krypčių aprašu (http:www.am.lt/VI/index. php#a/12929) ir Lietuvos

Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija

(http://www.am.lt/VI/article. php3? article_id=13398), kurioje vertingiausios estetiniu požiūriu Lietuvos

kraštovaizdžio vizualinės struktūros išskirtos studijoje pateiktame Lietuvos kraštovaizdžio vizualinės

struktūros žemėlapyje ir pažymėtos indeksais V3H3, V2H3, V3H2, V2H2, V3H1, V1H3, jų vizualinis

dominantiškumas yra a, b, c.

PŪV vietos vizualinė struktūra Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir

jos tipų identifikavimo studijoje pateiktame Lietuvos kraštovaizdžio vizualinės struktūros

žemėlapyje pažymėta indeksu V1H1-a, kur vyrauja nežymi vizualioji sąskaida su banguotu

lėkštašlaičiu slėnių, pusiau uždarų iš dalies pražvelgiamų erdvių kraštovaizdžiu, kurio erdvinėje

struktūroje išreikštas horizontalių ir vertikalių dominantų kompleksas. 7 paveiksle pateiktas

Lietuvos kraštovaizdžio vizualinės struktūros žemėlapio fragmentas.

http://www.lgt.lt/



_____________________________________________________________________________


15

7pav. Lietuvos kraštovaizdžio vizualinės struktūros žemėlapio fragmentas. (www.am.lt)

22. Informacija apie saugomas teritorijas (pvz., draustiniai, parkai ir kt.), įskaitant Europos ekologinio tinklo

„Natura 2000“ teritorijas, kurios registruojamos STK (Saugomų teritorijų valstybės kadastras) duomenų

bazėje (http://stk.vstt.lt) ir šių teritorijų atstumus nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto ar

sklypo, kai toks suformuotas, ribos). Pridedama Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos prie Aplinkos

ministerijos Poveikio reikšmingumo „Natura 2000“ teritorijoms išvada, jeigu tokia išvada reikalinga

pagal teisės aktų reikalavimus.

PŪV teritorija nepatenka į saugomas teritorijas, artimiausia saugoma teritorija – Gubernijos miško

biosferos poligonas, nuo PŪV vietos nutolęs apie 5,6 km ŠV kryptimi (žr. 8 pav.).

Artimiausia „Natura 2000“ teritorija – Gubernijos miškas, Gubernijos miško biosferos poligone,

apie 5,6 km ŠV kryptimi nuo PŪV vietos.

Saugomos teritorijos ir „Natura 2000“ teritorijos PŪV vietos atžvilgiu (8 pav.):

I. Gubernijos miško biosferos poligonas skirtas išsaugoti Gubernijos miško ekosistemą, ypač

siekiant išlaikyti mažojo erelio rėksnio (Aquila pomarina) populiaciją teritorijoje. Biosferos

poligonas yra paukščių apsaugai svarbių teritorija (PAST) – Gubernijos miškas, kurios

steigimo tikslas Mažųjų erelių rėksnių (Aquila pomarina) apsauga. 5,6 km ŠV kryptimi nuo

PŪV vietos. Poligono teritorijoje yra ir Vijuolių entomologinis draustinis skirtas išsaugoti

Gubernijos miško entomofauną su retomis vabzdžių rūšimis. Draustinis nuo PŪV vietos

nutolęs apie 7 km.

II. Rėkyvos botaninis – zoologinis draustinis – 11 km nuo PŪV vietos PV kryptimi. Saugomos

teritorijos steigimo tikslas – išsaugoti Rėkyvos apyežerio pelkinį kompleksą su būdinga

augalija ir gyvūnija. „Natura 2000“ teritorija – Rėkyvos pelkė – buveinių apsaugai svarbi

teritorija (BAST) 7 km P kryptimi nuo PŪV vietos. Saugomos teritorijos steigimo objektai –

pelkėti lapuočių miškai, pelkiniai miškai, auksuotoji šaškytė, didysis auksinukas, kūdrinis

pelėausis.



_____________________________________________________________________________


16

8 pav. Saugomų teritorijų žemėlapio fragmentas. (geoportal.lt)

III. „Natura 2000 teritorija“ – Kruojos upės slėnio BAST – 17 km ŠR kryptimi nuo PŪV.

Saugomos teritorijos steigimo objektai – eutrofiniai aukštieji žolynai; aliuvinės pievos;

šienaujamos mezofitų pievos.

IV. Gedžiūnų miško biosferos poligonas – 18 km ŠR kryptimi nuo PŪV. Saugomos teritorijos

steigimo tikslas – išsaugoti Gedžiūnų miško ekosistemą, ypač siekiant išlaikyti mažojo

erelio rėksnio (Aquila pomarina) populiaciją teritorijoje. Biosferos poligonas yra „Natura

2000“ PAST – Gedžiūnų miškas, kurios steigimo tikslas Mažųjų erelių rėksnių (Aquila

pomarina) apsauga.

PŪV vieta pagal savo mastą ir pobūdį pakankamai nutolusi nuo saugomų teritorijų ir Natura 2000

teritorijų, todėl neturės poveikio šioms saugomoms teritorijoms.

23. Informacija apie biotopus – miškus, jų paskirtį ir apsaugos režimą; pievas, pelkes, vandens telkinius ir jų

apsaugos zonas, juostas, jūros aplinką ir kt.; biotopų buveinėse esančias saugomas rūšis, jų augavietes ir

radavietes, kurių informacija kaupiama SRIS (saugomų rūšių informacinė sistema) duomenų bazėje

(https://epaslaugos.am.lt/), jų atstumą nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto ar sklypo, kai toks

suformuotas, ribos) ir biotopų buferinį pajėgumą (biotopų atsparumo pajėgumas).

PŪV vieta yra Malavėnų kaimo ribose, žemės ūkio teritorijoje. Artimiausias valstybinės reikšmės

miškas įtrauktas į miškų kadastrą – Lepšių (2,8 km). Nuo PŪV vietos iki artimiausios miško žemės

naudmenų yra apie 2,9 k m. 8 km spinduliu nuo PŪV vietos yra vandens telkinių apsaugos zonos,

laukų apsaugos, miško parkų ir miesto, draustinių miškų. Miško kadastro žemėlapio fragmentas

pateiktas 9 paveiksle.

https://stk.am.lt/



_____________________________________________________________________________


17

9 paveikslas. Miško kadastro žemėlapio fragmentas. (www.amvmt.lt)

Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenų bazėje, atsižvelgiant į PŪV mąstą ir pobūdį,

fiksuojamos trys Baltojo gandro (Ciconia ciconia) radavietės (RAD-CICCIC013749/RAD-

CICCIC013751/RAD-CICCIC066062) apie 2,4-3,3 km nuo PŪV R, PR kryptimi, po vieną

radavietę juodakaklio krago (Podiceps nigricollis) (RAD-PODNIG027958), machaono (Papilio

machaon) (RAD-PAPMAC039625) ir pilkosios žąsies (Anser anser) (RAD-ANSANS038395) 1,4-

1,6 km PV kryptimi. Išrašas iš saugomų rūšių informacinės sistemos pateikiamas 6 priede. Apie

saugomas rūšis ir saugomas teritorijas PŪV aplinkoje plačiau pateikiama atrankos dėl PAV

informacijos 22 dalyje.

24. Informacija apie jautrias aplinkos apsaugos požiūriu teritorijas – vandens pakrančių zonas, potvynių

zonas, karstinį regioną, gėlo ir mineralinio vandens vandenvietes, jų apsaugos zonas ir juostas ir pan.

PŪV yra pakankamu atstumu nuo aplinkos apsaugos požiūriu jautrių teritorijų, įvertinant veiklos

pobūdį ir mąstą. PŪV teritorija nepatenka į potvynių zoną bei karstinių reiškinių regioną.

Paviršinių vandens telkinių (upė Švedė, Ginkūnų tvenkinys) pakrančių zonos nuo PŪV nutolusios

apie 1 ir daugiau kilometrą. Artimiausios vandens pakrantės zonos ir juostos pavaizduotos 4

paveiksle. PŪV vieta nepatenka į vandens pakrančių apsaugos zonų ir (ar) juostų teritorijas.

PŪV teritorija pakankamai nutolusi ir nuo gėlo bei mineralinio vandens vandenviečių. 6b paveiksle

pateikiamas požeminio vandens vandenviečių žemėlapio fragmentas. Artimiausia geriamojo gėlo

vandens vandenvietė (Nr. 4469) nuo PŪV teritorijos nutolusi apie 1,6 km ŠR kryptimi. Artimiausia

mineralinio vandens vandenvietė yra Šiaulių miesto teritorijoje nenaudojama Šiaulių Gubernijos –

4,4 km V kryptimi. Daugiau informacijos apie artimoje PŪV aplinkoje esančias vandenvietes

pateikiama PAV atrankos informacijos 20 dalyje.

PŪV teritorija į aplinkos apsaugos požiūriu jautrias teritorijas nepatenka.

http://www.amvmt.lt/



_____________________________________________________________________________


18

25. Informacija apie teritorijos taršą praeityje (teritorijos, kuriose jau buvo nesilaikoma projektui taikomų

aplinkos kokybės normų), jei tokie duomenys turimi.

PŪV vieta yra žemės ūkio teritorijoje, apie teritorijos taršą praeityje duomenų nėra (kuriose jau

buvo nesilaikoma projektui taikomų aplinkos kokybės normų). Šiuo metu artimiausioje aplinkoje, 4

km spinduliu, yra užregistruota keletas įvairaus pavojingumo potencialių taršos židinių:

– Didelio pavojingumo – rekultivuotas Kairių sąvartynas, naftos bazė apie 2,9 km į P kryptimi

nuo PŪV, sąvartyno teritorijoje vykdoma aplinkos monitoringo programa. Sandėlis ir

technikos kiemas apie 1 km V kryptimi nuo PŪV. Valymo įrenginiai 4,3 km PR kryptimi

nuo PŪV.

– Vidutinio pavojingumo – naftos bazės ir technikos kiemai apie 1 km V kryptimi ir apie 3 km

PR kryptimi;

10 paveiksle pateiktas Lietuvos geologijos tarnybos Potencialių taršos židinių ir ekogeologinių

tyrimų žemėlapio fragmentas su potencialiais taršos židiniais PŪV vietos atžvilgiu. Pagal pateiktą

informaciją dvejuose potencialių taršos židinių objektuose veikla nebevykdoma.

26. Informacija apie tankiai apgyvendintas teritorijas ir jų atstumą nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos

(objekto ar sklypo, kai toks suformuotas, ribos).

PŪV vieta Malavėnų kaimo ŠR dalyje, 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis Malavėnų kaime

gyveno 5 asmenys. Tankiai apgyvendinta Ginkūnų kaimo teritorija – už 2,1 km vakarų kryptimi nuo

PŪV vietos, su 2877 gyventojais. 3 km V, PV kryptimi nuo PŪV vietos yra Šiaulių miestas su

109328 gyventojais.

27. Informacija apie vietovėje esančias nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurios registruotos Kultūros

vertybių registre (http://kvr.kpd.lt/heritage), ir jų atstumą nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos (objekto

ar sklypo, kai toks suformuotas, ribos).

Kultūros vertybių registre artimiausi PŪV vietai įregistruoti nekilnojamojo kultūros paveldo

objektai – 3 km spinduliu nuo PŪV vietos įvairios kapinės, artimiausia 1,7 km atstumu. 3,1 km PV

kryptimi įregistruota Šiaulių, Žuvininkų piliakalnis (Salduvės kalnas) su gyvenviete.

10 paveikslas. Potencialių taršos židinių PŪV vietos atžvilgiu žemėlapio fragmentas (www.lgt.lt)



_____________________________________________________________________________


19

IV. GALIMO POVEIKIO APLINKAI RŪŠIS IR APIBŪDINIMAS

28. Galimas reikšmingas poveikis aplinkos veiksniams, atsižvelgiant į dydį ir erdvinį mastą (pvz., geografinę

vietovę ir gyventojų, kuriems gali būti daromas poveikis, skaičių); pobūdį (pvz., teigiamas ar neigiamas,

tiesioginis ar netiesioginis, sąveikaujantis, trumpalaikis, vidutinės trukmės, ilgalaikis); poveikio

intensyvumą ir sudėtingumą (pvz., poveikis intensyvės tik paukščių migracijos metu); poveikio tikimybę

(pvz., tikėtinas tik avarijų metu); tikėtiną poveikio pradžią, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą (pvz.,

poveikis bus tik statybos metu, lietaus vandens išleidimas gali padidinti upės vandens debitą, užlieti žuvų

nerštavietes, sukelti eroziją, nuošliaužas); bendrą poveikį su kita vykdoma ūkine veikla ir (arba) pagal

teisės aktų reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos plėtra gretimose teritorijose (pvz., kelių veiklos rūšių

vandens naudojimas iš vieno vandens šaltinio gali sumažinti vandens debitą, sutrikdyti vandens

gyvūnijos mitybos grandinę ar visą ekologinę pusiausvyrą, sumažinti ištirpusio vandenyje deguonies

kiekį); galimybę veiksmingai sumažinti poveikį:

28.1. poveikis gyventojams ir visuomenės sveikatai, įskaitant galimą neigiamą poveikį gyvenamajai,

rekreacinei, visuomeninei aplinkai, gyventojų saugai ir visuomenės sveikatai dėl fizikinės, cheminės,

biologinės taršos (atsižvelgiant į foninį užterštumą) ir kvapų (pvz., vykdant veiklą, susidarys didelis oro

teršalų kiekis dėl kuro naudojimo, padidėjusio transporto srauto, gamybos proceso ypatumų, statybų

metu ir pan.); galimą poveikį vietos darbo rinkai ir vietovės gyventojų demografijai;

28.2. poveikis biologinei įvairovei, įskaitant galimą poveikį natūralioms buveinėms dėl jų užstatymo

ar suskaidymo, hidrologinio režimo pokyčio, želdinių sunaikinimo ir pan.; galimas natūralių buveinių

tipų plotų sumažėjimas, saugomų rūšių, jų augaviečių ir radaviečių išnykimas ar pažeidimas, galimas

neigiamas poveikis gyvūnų maitinimuisi, migracijai, veisimuisi ar žiemojimui;

28.3. poveikis žemei ir dirvožemiui, pavyzdžiui, dėl numatomų didelės apimties žemės darbų (pvz.,

kalvų nukasimas, vandens telkinių gilinimas ar upių vagų tiesinimas); gausaus gamtos išteklių

naudojimo; pagrindinės tikslinės žemės paskirties pakeitimo;

28.4. poveikis vandeniui, pakrančių zonoms, jūrų aplinkai (pvz., paviršinio ir požeminio vandens

kokybei, hidrologiniam režimui, žvejybai, navigacijai, rekreacijai);

28.5. poveikis orui ir vietovės meteorologinėms sąlygoms (pvz., aplinkos oro kokybei,

mikroklimatui);

28.6. poveikis kraštovaizdžiui, pasižyminčiam estetinėmis, nekilnojamosiomis kultūros ar kitomis

vertybėmis, rekreaciniais ištekliais, ypač vizualinis, įskaitant poveikį dėl reljefo formų keitimo

(pažeminimas, paaukštinimas, lyginimas);

28.7. poveikis materialinėms vertybėms (pvz., nekilnojamojo turto (žemės, statinių) paėmimas,

poveikis statiniams dėl veiklos sukeliamo triukšmo, vibracijos, numatomi apribojimai nekilnojamajam

turtui);

28.8. poveikis kultūros paveldui, (pvz., dėl veiklos sukeliamo triukšmo, vibracijos, šviesos, šilumos,

spinduliuotės).

PŪV, atsižvelgiant į veiklos pobūdį, dydį bei erdvinį mąstą, neturės reikšmingo poveikio 28.1-28.8

punktuose išvardintiems aplinkos komponentams. Ūkinė veikla planuojama uždaruose, aplinkos

poveikiui atspariuose, jau pastatytuose, rekonstruojamuose ūkiniuose pastatuose su ardančiajam

skysčių poveikiui atsparia grindų danga, laikomasi saugumo reikalavimų.

29. Galimas reikšmingas poveikis 28 punkte nurodytų veiksnių sąveikai.

28 punkte nurodytų veiksnių sąveikos sinergetinio poveikio gyventojams ir visuomenės sveikatai,

biologinei įvairovei, žemei ir dirvožemiui, vandeniui, orui ir vietovės meteorologinėms sąlygoms,

kraštovaizdžiui, materialinėms vertybėms bei kultūros paveldui nebus.

30. Galimas reikšmingas poveikis 28 punkte nurodytiems veiksniams, kurį lemia planuojamos ūkinės

veiklos pažeidžiamumo rizika dėl ekstremaliųjų įvykių (pvz., didelių avarijų) ir (arba) ekstremaliųjų

situacijų (nelaimių).



_____________________________________________________________________________


20

PŪV pažeidžiamumo rizika dėl ekstremaliųjų įvykių ir susidariusių ekstremaliųjų situacijų minimali,

kadangi veikla vykdoma gelžbetoninių ir (ar) plytų konstrukcijų patalpose. Galimų avarijų, gaisrų

priežastys galimos dėl žmogiškojo ir (ar) technologinių veiksnių, tačiau jų tikimybė maža. Saugios

aplinkos užtikrinimui bus laikomasi technologinio proceso nuostatų, darbuotojų saugos ir sveikatos

instrukcijų reikalavimų.

Reikšmingo poveikio gyventojams ir visuomenės sveikatai, biologinei įvairovei, žemei ir

dirvožemiui, vandeniui, orui ir vietovės meteorologinėms sąlygoms, kraštovaizdžiui, materialinėms

vertybėms bei kultūros paveldui nebus.

31. Galimas reikšmingas tarpvalstybinis poveikis.

PŪV neturės tarpvalstybinio poveikio.

32. Planuojamos ūkinės veiklos charakteristikos ir (arba) priemonės, kurių numatoma imtis siekiant išvengti

bet kokio reikšmingo neigiamo poveikio arba užkirsti jam kelią.

PŪV vietoje įrengtos pirminės gaisro gesinimo priemonės (pvz., smėlio dėžės, gesintuvai, kastuvai,

laužtuvas, kirvis, kibiras) siekiant išvengti avarijos ar gaisro pavojaus.

Specifinė ūkinės veiklos rizika – užkrečiamųjų paukščių ligų grėsmė. Prevencijos priemonės

aptartos atrankos dėl PAV informacijos 13 dalyje ir 4 lentelėje.

PŪV metu susidariusias pavojingas atliekas numatoma laikyti atskirose sandariose paženklintose

talpose paskirtoje patalpų dalyje, siekiant išvengti tiesioginių saulės spindulių ir kritulių poveikio.

Saugios aplinkos užtikrinimui laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimų bei

saugumo priemonių įgyvendinimas ir kontrolė visuose ūkio veiklos etapuose.

Ūkinės veiklos vykdymas pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus bei geriausiai prieinamus

gamybos būdus, siekiant užtikrinti efektyvų bei aplinką tausojantį ūkio valdymą.



_____________________________________________________________________________


21

PŪV ATRANKOS DĖL PAV INFORMACIJOS PRIEDŲ SĄRAŠAS

Eil.

Nr. Dokumento pavadinimas

Lapų

skaičius

1. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto (žemės sklypo su statiniais) registro

centrinio duomenų banko išrašo kopija 13

2. Gamybinės teritorijos išdėstymo schema 1

3. Rekonstrukcijos projektinis pasiūlymas 3

4. Sutarties su ūkininku dėl mėšlo perėmimo kopija 1

5. Sutarties su ŠGP tvarkytoju dėl mėšlo perėmimo kopija 2

6. Išrašas iš saugomų rūšių informacinės sistemos 8

7. Kaustikinė soda saugos duomenų lapai 5

8. Globacid AG saugos duomenų lapai 4

9. Aplinkos oro taršos skaičiavimai 32

10. Kvapų vertinimo ataskaita 20

11. Oro taršos vertinimo ataskaita 50

12. Triukšmo matavimo tyrimų protokolo kopija 2

Documents

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS – NAMINIŲ PAUKŠČIŲ …gamta.lt/files/ŽŪB Ginkūnų paukštynas_PAV_atranka_06-15.pdf · Vanduo naudojamas iš sklype esančių požeminio vandens