LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

VETERINARIJOS AKADEMIJA

VETERINARIJOS FAKULTETAS

ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDRA

VIOLETA BARTKUTö

ŽINDUOLIŲ RŪŠIES IR LYTIES ĮTAKA KAULO

MAKROSKOPINöMS IR MIKROSKOPINöMS

STRUKTŪROMS

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS

Darbo vadovas: Asist. I. Alionien÷

KAUNAS 2013

2

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ

Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas „Žinduolių rūšies ir lyties įtaka kaulo makroskopin÷ms ir mikroskopin÷ms struktūroms“

1. Yra atliktas mano pačios; 2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje; 3. Nenaudojau šaltinių, kurie n÷ra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos

literatūros sąrašą.

(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)

PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE

Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe.

(data) (autoriaus vardas, pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DöL DARBO GYNIMO

(data) (darbo vadovo vardas, pavard÷) (parašas)

MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE

(aprobacijos data) (katedros ved÷jo/jos vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamasis darbas yra įd÷tas į ETD IS

(gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) parašas)

Magistro baigiamojo darbo recenzentas

(vardas, pavard÷) (parašas)

Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:

(data) (gynimo komisijos sekretor÷s (-riaus) vardas, pavard÷) (parašas)

3

TURINYS SANTRUMPOS .................................................................................................................4

SUMMARY ........................................................................................................................5

ĮVADAS ..............................................................................................................................6

1. LITERATŪROS APŽVALGA.....................................................................................7

1.1. Kiaulių šeimos biologija........................................................................................7

1.1.1. Šerno biologija........................................................................................7

1.1.2. Lietuvos baltųjų kiaulių biologija...........................................................9

1.1.3. Šernakiaulių biologija.............................................................................10

1.2. Kiaulių šeimos gyvūnų kaulų palyginimas............................................................11

1.2.1. Kiaul÷s ir šerno skeletų palyginimas......................................................11

1.2.2. Kiaulių šeimos gyvūnų kaukolių palyginimas .......................................12

1.3. Kiaulių šeimos žinduolių plaštakos anatominiai ypatumai ...................................14

1.4. Kiaulių šeimos žinduolių p÷dos anatominiai ypatumai.........................................15

1.5. Vamzdinio kaulo makroskopin÷ ir mikroskopin÷ struktūra ..................................16

1.5.1. Kaulinio audinio ląstel÷s ........................................................................16

1.5.2. Kaulinio audinio tarpląstelin÷ medžiaga ................................................17

1.5.3. Kaulinio audinio rūšys............................................................................17

1.5.4. Osteono sandara......................................................................................18

2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS ......................................................20

2.1. Kaulų osteometrija................................................................................................20

2.2. Kaulo pjūvių gamyba............................................................................................22

2.2.1. Kaulo pjūvių dažymas ............................................................................22

2.3. Statistinių duomenų apdorojimas .........................................................................23

3. TYRIMŲ REZULTATAI ............................................................................................24

3.1. Šernakiaulių, Lietuvos baltųjų kiaulių ir šernų III, IV plaštakos ir p÷dos kaulų

statistin÷ duomenų analiz÷..................................................................................................25

3.2. Lietuvos baltųjų kiaulių, šernų ir šernakiaulių kaulų skerspjūvių

mikrostruktūros palyginimas ..............................................................................................35

4. REZULTATŲ APTARIMAS .....................................................................................37

IŠVADOS ..........................................................................................................................39

PADöKA ...........................................................................................................................40

LITERATŪRA .................................................................................................................41

PRIEDAI ...........................................................................................................................44

4

SANTRUMPOS LB – Lietuvos baltosios kiaul÷s;

GL – didžiausias kaulo ilgis;

Bp – didžiausias proksimalin÷s epifiz÷s plotis;

B – diafiz÷s vidurio plotis;

Bd – didžiausias distalin÷s epifiz÷s plotis;

LeP – kaulo ilgis be plantarinio paviršiaus;

5

SUMMARY

Species and gender influence on macroscopic and microscopic bone

structures in mammals

The aim of this study was to measure third and fourth metacarpal and metatarsal bones of

females, males and castrates of wild boar - Lithuanian White pig (the hybrid) and to estimate the

applicability of osteometrical method to establish the sex and age of these hybrids. Also to compare

hybrid osteometrical findings with the results of Lithuanian White pigs and wild boars those were

obtained from other investigations (1, 2).

Methods: a sample of 12 hybrids (wild boar mixed with Lithuanian pig): 3 females, 5 males

and 4 castrates of known age and sex were examined. Measurements of third and fourth metacarpal

and metatarsal bones were taken in millimeters (0,1 mm absolute accuracy), according to technique

described by von den Driesch (1976). The osteometrical findings were compared with the results of

Lithuanian White pigs, wild boars obtained by other researchers.

Results: the findings showed, that to identify gender of hybrids (Lithuanian White pigs mixed

with wild boars) by measurements of bones is complicated, since many results weren‘t statistically

significant (p ≥ 0,05), except the breadth in the middle of the diaphysis of the third metacarpal is the

best measurement separated the gender of hybrids – the results were statistically significant (p ≤

0,05).

6

ĮVADAS

Gyvūnų kaulai yra tiesioginis informacijos šaltinis apie visais laikotarpiais žmonių augintus

gyvulius. Vakarų pasaulyje gyvūnų kaulais prad÷ta dom÷tis apie 1700 – uosius metus.

Makroskopin÷ kaulų analiz÷ suteikia informacijos, kokie gyvuliai ir kokiu tikslu auginti, kokio ūgio

jie buvo, kokio amžiaus, lyties, kaip ir kada skersti ar net kokiai veislei priklaus÷ (19).

Pirmosios lyginamosios osteologijos publikacijos pasirod÷ XIX a. antroje pus÷je. Anglijos ir

Amerikos mokslininkai osteologinius tyrimus atlieka iš antropologin÷s, socialin÷s perspektyvos, o

Centrin÷je ir Rytų Europoje tyrimai paprastai apsiriboja kaulų analize – nustatoma gyvūnų rūšis,

biologin÷ charakteristika (19).

Plaštakos (os metacarpale) ir p÷dos (os metatarsale) kaulai yra dažniausiai archeologinių

tyrin÷jimų metu randami sveikieji ilgieji kaulai. Jie gali suteikti išsamios informacijos apie gyvulių

lytį (18).

Skeleto kaulų osteometrinis metodas taikomas teismo medicinoje, zooarcheologijoje,

identifikuojant individo rūšį, lytį ir amžių. Šis metodas yra plačiai taikomas taip pat ir žmogaus

lyčiai ir amžiui nustatyti (20, 3). Tačiau gyvūnų rūšių lytinio dimorfizmo tyrimuose osteometrija

turi didžiulį, iki šiol neišmatuotą potencialą (22). Tik nedaugelis mokslininkų kaulų osteometriją

taik÷ gyvūnų, tokių kaip stumbrų (21), galvijų (5), avių (6), šiaur÷s elnių (22) ir kitų rūšių lyčiai ir

amžiui nustatyti.

Temos aktualumas: iš esm÷s n÷ra duomenų, kad osteometriniu metodu, išskyrus

kraniometrinį (8) būtų tirti kiaulių šeimos individų, t.y. šernakiaulių tretieji ir ketvirtieji plaštakos ir

p÷dos kaulai, nustatant jų lytį ir amžių.

Darbo tikslas: įvertinti rūšies ir lyties įtaką žinduolių kaulų makroskopin÷ms ir

mikroskopin÷ms struktūroms.

Darbo uždaviniai:

1. Atlikti šernakiaulių trečiųjų ir ketvirtųjų plaštakos ir p÷dos kaulų osteometrinį tyrimą

ir įvertinti, kokią įtaką turi kaulo makroskopin÷ms struktūroms gyvulio rūšis ir lytis.

2. Atlikti kaulinio audinio histologinį tyrimą ir įvertinti rūšies ir lyties įtaką Lietuvos

baltųjų kiaulių, šernų ir šernakiaulių kaulų mikroskopin÷ms struktūroms.

7

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Kiaulių šeimos biologija

1.1.1. Šerno biologija

Nustatyta, kad laukin÷s kiaul÷s prijaukintos 4900 – 4000 m. pr. m. e. Jų prot÷viai yra Azijos

(Sus scrofa vitatus) ir Europos šernas (Sus srofa ferrus). Šie du laukinių kiaulių tipai skiriasi vienas

nuo kito. Azijos laukin÷s kiaul÷s yra smulkios, ankščiau subręsta ir greičiau tunka negu

europietiškos. Suaugusios sveria 100 – 150 kg. Azijos šernas yra daugelio kiaulių veislių, išvestų

šiame žemyne, prot÷vis (23, 10). Jis paplitęs Kinijoje, Indonezijoje, Mongolijoje ir kt. Azijos šernas

yra daugelio Azijos naminių kiaulių prot÷vis, kurios tur÷jo įtakos kai kurioms Europos kultūrin÷ms

veisl÷ms (10).

1 pav. Kiaulių prot÷vis – Europos šernas (44)

Europos šernas yra dviejų stambiausių Europos naminių kiaulių grupių – ilgaausių ir

trumpaausių – prot÷vis. Šis šernas stambus ir gana aukštas – aukštis ties ketera – iki 1 m, sveria 150

– 200 kg (kartais net iki 300 kg). Tuose kraštuose, kur randa mažiau pašaro, Europos šernai būna

mažesni (10).

8

Tautoms keliantis iš Azijos į Europą, azijietiškos kiaul÷s kryžmintos su europietiškomis. Be

to, ilgą laiką kiaul÷s iš Azijos į Europą buvo įvežamos sąmoningai norint pagerinti vietines kiaules.

Taigi dauguma Europos kiaulių veislių yra maišyto kraujo ir turi bendrus prot÷vius (23).

Taigi iš pradžių šernai gyvenę

Europoje, Azijoje, taip pat ir Šiaur÷s

Afrikoje, v÷liau indukuoti Australijoje,

Amerikoje ir pietų Afrikoje. Europos

šernas ir dabar veisiasi Pietų ir Centrin÷s

Europos, Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos

miškuose. Yra 26 – 28 šernų porūšiai.

Lietuvoje sutinkamas Vidurio Europos

šernų porūšis (Sus scrofa scrofa) (29, 13).

2 pav. Vidurio Europos šernų porūšio šernai (24) Šernas – tai kiaulių šeimos žinduolis,

priklausantis porakanopių (Artiodactyla) būriui. Šernų kūnas iš šonų plokščias, apaugęs juosvais

šeriais, po kuriais rudi, švelnūs vilnaplaukiai, kurie būna ypač tankūs žiemą. Šeriai šiurkštūs.

3 pav. Vidurio Europos šerno priekin÷s 4 pav. Vidurio Europos šerno konstitucija (35)

kūno dalies išorin÷ išvaizda (39)

Šernų priekin÷ kūno dalis masyvi ir geriau išsivysčiusi nei vidurin÷ ir užpakalin÷ kūno dalys

(25, 10). Šernų liemuo ilgas, gilus, iš šonų suspaustas, kryžius neplatus, nuolaidus, uodega ilga su

šerių šluostele. Šernų svoris vidutiniškai siekia 135 kg (109 – 160 kg), bet būna ir iki 350 kg. (27).

9

Šerno galva didel÷, kūgio formos, ilga, siaura, priekyje baigiasi nusmail÷jusia knysle. Galvos

užpakalin÷ dalis su stipriais raumenimis. Snukio profilio linija tiesi. Ausys nedidel÷s, stačios. Akys

mažos ir giliai įdubusios (25, 10).

5 pav. Vidurio Europos šerno snukio išorin÷ išvaizda (32)

1.1.2. Lietuvos baltųjų kiaulių biologija.

Po pirmojo pasaulinio karo Lietuvos vietinių kiaulių veisl÷ buvo gerinama su didžiųjų ir

vidurinių baltųjų, edelšveinų, berkšyrų ir vietinių danų kiaulių veisl÷mis ir tai dav÷ pradžią Lietuvos

baltųjų kiaulių (LB) veisl÷s formavimuisi, kuri patvirtinta tik daug v÷liau 1967 m. balandžio 29 d.

6 pav. Lietuvos baltoji kiaul÷ (34)

LB veisl÷s išvedimui didžiausios įtakos tur÷jo didžiosios baltosios kiaul÷s (jorkšyrai) (12).

Lietuvos baltosios kiaul÷s yra gerai išsivysčiusios. Kuiliai vidutiniškai sveria 320 kg, kūno ilgis

siekia 175 – 180 cm, paršaved÷s atitinkamai sveria 250 kg, jų kūno ilgis siekia – 160 – 165 cm.

10

Skirtingai nei šernų, kiaulių oda balta, galva vidutinio dydžio, liemuo ilgas, lengvai lenkto profilio,

ausys vidutinio dydžio, palinkusios į priekį ir į šalis, kaklas vidutinio ilgio, nugara ilga, plati,

vidutinio pločio, krūtin÷ plati ir gili (10, 15).

Lietuvos baltųjų kiaulių veisl÷s struktūrą sudaro trys tipai:

1. Grynaveisl÷s Lietuvos baltosios kiaul÷s;

2. Lietuvos baltųjų veisl÷s m÷sinis tipas (LM - M1);

3. Lietuvos baltųjų veisl÷s bekoninis tipas (LB - B1) (15).

1.1.3. Šernakiaulių biologija

Šernakiaul÷ yra šerno ir kiaul÷s hibridas, kitaip dar vadinamas ateities kiaule (29). Žmogui

prijaukinus laukines kiaules (šernus), pasikeit÷ natūralios jų gyvenimo sąlygos, pakito jų medžiagų

apykaita, suplon÷jo kaulai, pasikeit÷ odos ir šerių spalva (13).

7 pav. Šernakiaul÷ (6)

Kadangi laukiniai šernai yra kiaulių prot÷viai, jie gali kryžmintis tarpusavyje ir atvesti

gausių palikuonių (13). Daugelyje užsienio šalių, tokių kaip Ispanija, Suomija, Italija, Didžioji

Britanija yra populiaru kryžminti šernus su kiaul÷mis, nes tokių hibridų m÷sa yra nepalyginamai

geresn÷ ir skanesn÷ nei kiauliena. Taip pat teigiama, kak pagrindinis tikslas d÷l ko kitose šalyse

kryžminamos kiaul÷s ir šernai, tai yra šernų populiacijos atkūrimas (29).

Lietuvoje toks šernų su kiaul÷mis kryžminimas pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus yra

uždraustas. Pagal Laukin÷s gyvūnijos įstatymą kryžminti laukinius gyvūnus yra leidžiama tik

Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Laukinių gyvūnų kryžminimas gali būti atliekamas

tik mokslo institucijoje. Lietuvoje tokį leidimą turi Lietuvos veterinarijos akademijos

Gyvulininkyst÷s institutas. Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkyst÷s institute pirmieji

kiaulių ir šernų hibridai dienos šviesą išvydo 2006 metais (29).

11

1.2. Kiaulių šeimos gyvūnų kaulų palyginimas

1.2.1. Kiaul÷s ir šerno skeletų palyginimas

8 pav. Kiaul÷s skeletas (41)

9 pav. Šerno skeletas (36)

12

1.2.2. Kiaulių šeimos gyvūnų kaukolių palyginimas

Šerno kaukol÷ masyvi. Labai gerai išsivystę veido ir nosies kaulai, o prasčiau kaktos ir

viršugalvio kaulai. Jiems būdingos labai stambios tribriaun÷s viršutin÷s ir apatin÷s iltys. Šernų

patelių iltys yra menkesn÷s (25, 10).

10 pav. Šerno kaukol÷s 11 pav. Šerno kaukol÷s

ventralinis vaizdas (31) dorsolateralinis vaizdas (31)

Kiaulių galva vidutinio dydžio, lengvai lenkto profilio. Geriau išsivystę kaktos ir viršugalvio

kaulai nei veido ir nosies. Kiaulių iltys lyginant su šernais yra silpnai išsivysčiusios (10).

12 pav. Kiaul÷s kaukol÷s 13 pav. Kaukol÷s ventralinis vaizdas (42)

lateralinis vaizdas (42)

13

Šernakiaulių kaukol÷ yra siauresn÷ ir ilgesn÷ nei kiaulių. Lyginant su kiaul÷mis šernakiaulių

iltys yra išsivystę geriau.

14 pav. Šernakiaul÷s kaukol÷s

lateralinis vaizdas (43)

15 pav. Šernakiaul÷s kaukol÷s

ventralinis vaizdas (43)

Mokslininkai, tyrin÷dami įvairių naminių kiaulių veislių kaukolių formas, pasteb÷jo, kad jos

gali būti suskirstytos į dvi grupes:

• Turinčias ilgą ir siaurą kaukolę su tiesiu profiliu ir lygiagret÷mis krūminių dantų

eil÷mis. Tokios kiaul÷s, turinčios tokias kaukol÷s formas manoma, kad gali būti kilusios iš Europos

šerno.

• Kiaul÷s, turinčios plačią, trumpą ir aukštą kaukolę, su nosies kaulų pakilimu

į viršų (riestanos÷s) ir nelygiagret÷mis krūminių dantų eil÷mis. Šių kiaulių kaukol÷s forma rodo,

kad jos yra kilusios iš Azijos šernų.

Mokslininkams tyrin÷jant įvairių Europos kiaulių veislių kaukoles, pavyko nustatyti

neabejotiną kiaulių giminingumą tiek Europos, tiek ir Azijos šernams (10).

1.3. Kiaulių šeimos žinduolių plaštakos anatominiai ypatumai

Plaštaka ( lot. metacarpus) sudaryta iš 4 kaulų, kurie skaičiuojami iš medialinio į lateralinį

kraštą tokia eil÷s tvarka:

1. antrasis plaštakos kaulas ( lot. os metacarpale

secundum), ( MC 2);

2. trečiasis plaštakos kaulas ( lot. os metacarpale

tertium), (MC 3);

3. ketvirtasis plaštakos kaulas (lot. os metacarpale

quartum), (MC 4);

4. penktasis plaštakos kaulas (lot. os metacarpale

quintum), (MC 5);

Kiaulių šeimos žinduoliai neturi pirmo plaštakos

kaulo (os metacarpale primum). Viduriniai plaštakos kaulai,

t.y. 3 ir 4 išsivystę geriausiai, o 2 ir 5 yra trumpesni ir

išsivystę silpniau.

Plaštakos kaulai jungiasi tarpusavyje sąnariniais

paviršiais, tik proksimaliniame plaštakos gale, o distaliniai

plaštakos kaulų galai yra laisvi ir susineria su pirmaisiais

pirštų pirštakauliais (P 1) (16).

16 pav. Kiaul÷s plaštakos

anatominiai ypatumai (26)

15

1.4. Kiaulių šeimos žinduolių p÷dos anatominiai ypatumai

17 pav. Kiaul÷s p÷dos anatominiai ypatumai (33)

P÷da (lot. metatarsus) kaip ir plaštaka yra sudaryta iš 4 p÷dos kaulų kurie skaičiuojami iš

medialinio į lateralinį kraštą tokia eil÷s tvarka:

1. antras p÷dos kaulas ( lot. os metatarsale secundum), (MT 2);

2. trečias p÷dos kaulas ( lot. os metatarsale tertium), (MT 3);

3. ketvirtas p÷dos kaulas ( lot. os metatarsale quartum), (MT 4);

4. penktas p÷dos kaulas ( lot. os metatarsale quintum), (MT 5);

Kiaulių šeimos žinduoliai neturi pirmo p÷dos kaulo ( lot. os metatarsale primum)

Distaliniai p÷dos kaulų galai susineria su pirmaisiais p÷dos pirštų pirštakauliais (P1), (16).

16

1.5. Vamzdinio kaulo makroskopin÷ ir mikroskopin÷ struktūra

Kaulą sudaro: kaulinis audinys, antkaulis, sąnarin÷ kremzl÷, tankioji ir akytoji medžiaga,

vidinis antkaulis ir kaulų čiulpai.

18 pav. Vamzdinio kaulo struktūros schema (28)

Kaulinis audinys – tai jungiamojo audinio forma, kurią sudaro kaulin÷s ląstel÷s ir

mineralizuota tarpląstelin÷ medžiaga (38, 17).

Kaulinį audinį iš išor÷s dengia antkaulis, sudarytas iš netaisyklingojo glaudaus kolageninio

jungiamojo audinio, o iš vidaus vidinis antkaulis – endostas, kurį sudaro purusis kolageninis

jungiamasis audinys (38).

1.5.1. Kaulinio audinio ląstel÷s

Kaulinio audinio ląstel÷s yra osteoblastocitai, osteocitai ir oateoklastocitai (45).

Osteoblastocitai gali būti plokštieji ir stulpiškieji. Osteoblastocitai gamina kaulinio audinio

tarpląstelin÷s medžiagos organinius komponentus (pagrinde kolagenines skaidulas), taip pat

17

sintetina ir išskiria šarminę fosfatazę, kuri reikalinga tarpląstelin÷s medžiagos mineralizacijai,

dalyvauja kaulo formavimosi, persitvarkymo ir regeneracijos procesuose. Tai jauna osteocitų forma,

kuri vienu sluoksniu besiformuojančiame kaule padengia išorinį ir vidinį kaulo paviršių, iškloja

kaulų čiulpų ir akytosios medžiagos ertmes.

Osteocitai tai iš osteoblastocitų susiformavusios, gulinčios kaulin÷se ertm÷se, apsuptos

kalcifikuota tarpląsteline medžiaga, negalinčios daugintis su ilgomis citoplazmin÷mis ataugomis

suplokšt÷jusios ląstel÷s išskiriančios kaulinio audinio pagrindinę medžiagą.

Osteoklastocitai – tai stambios daugiabranduol÷s ląstel÷s gebančios ardyti kaulą ir

sukalk÷jusią kremzlę išskirdamos H jonus, kolagenazę ir kitus hidrolizinius fermentus (40).

1.5.2. Kaulinio audinio tarpląstelin÷ medžiaga

Tarpląstelinę medžiagą sudaro pagrindin÷ medžiaga ir kolagenin÷s skaidulos, kurios išsid÷sto

skirtingai priklausomai nuo kaulinio audinio rūšies.

1.5.3. Kaulinio audinio rūšys:

• Tinklinis skaidulinis kaulinis audinys;

• Plokštelinis kaulinis audinys;

Tinklinis skaidulinis kaulinis audinys – tai pirminis, nesubrendęs kaulinis audinys v÷liau

pakeičiamas plokšteliniu kauliniu audiniu. Suaugusio gyvūno organizme jis lieka tik fascijų,

sausgyslių, raiščių prisitvirtinimo prie kaulų vietose, šalia kaukol÷s kaulų siūlių, žandikaulių

alveol÷se, vidin÷s ausies kauliniame labirinte (38).

Plokštelinį kaulinį audinį sudaro kaulin÷s plokštel÷s sudarytos iš kolageninių skaidulų pluoštų

susietų su pagrindine medžiaga (17). Kaulinių plokštelių pagrindin÷je medžiagoje osteocitų įdubose

yra išsid÷stę osteocitai. Šios diferencijuotos kaulinio audinio ląstel÷s tarpląstelin÷je medžiagoje

viena su kita jungiasi sąaugin÷mis ir jungiamosiomis d÷m÷mis, per kurias vyksta jonų bei smulkių

molekulių apykaita (17).

18

1.5.4. Osteono sandara

Osteocitai ir tarpląstelin÷ medžiaga sudaro cilindrines ir plokščias kaulines plokšteles.

Keliolika cilindrinių kaulinių plokštelių išsid÷sto koncentriškai did÷damos apie jų centre esantį

centrinį kanalą ir taip sudaro kaulo struktūrinį vienetą – osteoną. Kiekvieną plokštelę sudaro

lygiagrečiai išsid÷sčiusios kolagenin÷s skaidulos ir kalcifikuota pagrindin÷ medžiaga. Gretimų

skaidulų kryptis skirtinga ir sudaro beveik statų kampą viena kitos atžvilgiu. Tai suteikia kaului

tvirtumo (40, 17).

19 pav. Osteono struktūros schema (30)

Osteono centriniu kanalu eina kraujagysl÷s ir nervai (40).

Centriniai kanalai statmenais kanalais jungiasi su antkauliu kaulo išor÷je ir vidiniu antkauliu

išklojančiu kaulo tuštumas. Osteonai suteikia atsparumą gniuždymui.

Kaulin÷se plokštel÷se kolageninių skaidulų kryptis yra nevienoda. Kaulo skerspjūvyje tos

plokštel÷s, kuriose skaidulų pluošteliai yra lygiagretūs su išilgine kaulo ašimi, d÷l skersai perpjautų

skaidulų pluoštelių atrodys taškuotos. Kaulin÷s plokštel÷s, kuriose skaidulos yra spirališkos pagal

kaulo išilginę ašį, d÷l išilgai ar įstrižai perpjautų skaidulų atrodys ruožuotos.

19

Kiekvieną osteoną gaubia ir nuo gretimų osteonų bei intersticinių plokštelių skiria mažai

kolageninių skaidulų turinti cementin÷ linija (22)

20 pav. Vamzdinio kaulo skerspjūvio mikrostruktūra (46)

1 – osteonas; 2 – centrinis kanalas su kraujagysl÷mis; 3 – cementin÷ linija; 4 – intersticinių

plokštelių sistema; 5 – kaulin÷ plokštel÷; 6 – kauliniai kanal÷liai; 7 – kaulo įduba

20

2. TYRIMŲ METODIKA IR ORGANIZAVIMAS

2.1. Kaulų osteometrija

Darbas atliktas 2011 – 2013 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veterinarijos

akademijos Anatomijos ir fiziologijos katedroje.

Buvo išmatuoti devyniasdešimt šeši, dvylikos Lietuvos baltųjų kiaulių kryžmintų su šernais

tretieji ir ketvirtieji plaštakos ir p÷dos kaulai ir atlikta šių kaulų osteometrin÷ analiz÷, norint įvertinti

šio tyrimo metodo galimybę šių hibridų lyčiai nustatyti. Kaulai buvo matuojami pagal von den

Driesch (1976) metodiką, naudojant 0,1 mm tikslumo slankmatį (Žr.10 priedą).

Naudojant šią metodiką buvo matuojamas:

• didžiausias kaulo ilgis (GL), (23 pav.);

• kaulo ilgis be plantarinio paviršiaus (LeP, tik p÷dai), (23 pav.);

• didžiausias kaulo proksimalin÷s epifiz÷s plotis (Bp), (21, 22 pav.);

• kaulo diafiz÷s vidurio plotis (B), (23 pav.);

• didžiausias kaulo distalin÷s epifiz÷s plotis (Bd), (23 pav.).

21 pav. Plaštakos III ir IV kaulų matavimo taškai, proksimalinis vaizdas (vaizdas iš viršaus)

(7).

21

22 pav. P÷dos (sl÷snos) III ir IV kaulų matavimo taškai, proksimalinis vaizdas (vaizdas iš

viršaus), (7).

23 pav. P÷dos IV kaulo matavimo taškai, dorsalinis vaizdas (vaizdas iš priekio), (7).

22

2.2. Kaulo pjūvių gamyba

Prieš kaulinio audinio dažymą pjūkleliu buvo išpjautos 3 – 5 mm. storio trys skersin÷s

kaulinių plokštelių išpjovos iš III plaštakos kaulo diafiz÷s vidurio. Išpjautos kaulinių plokštelių

išpjovos buvo veriamos ant baltų medvilninių siūlų ir kabinamos dekalcinuojančiame Richmano

tirpale santykiu 10:1, kad skystis prieidamas iš visų pusių, tolygiai jas dekalcinuotų.

Dekalcinavimas truko 3 dienas. Dekalcinuojant naudotos organin÷s rūgštys, nes jos mažiau

pažeidžia kaulo mikrostruktūrą, negu neorganin÷s rūgštys.

Po dekalcinavimo, kad kaulinis audinys neišbrinktų, kaulin÷s plokštel÷s buvo laikomos 12

val. 5% kalio-aliuminio alūno tirpale, o v÷liau 24 val. plaunamos tekančiame vandentiekio

vandenyje.

Vandens pašalinimui buvo atlikta kaulinių plokštelių išpjovų dehidratacija. Kaulin÷s

plokštel÷s buvo merkiamos į 70%, 80%, 96%, 100% spiritą laikant po vieną valandą kiekviename

spirite.

Išimtos iš 100℅ spirito kaulinių plokštelių išpjovos 0,5 val. buvo laikomos 100% spirito ir

chloroformo 1:1 mišinyje. Tuomet 45 min. buvo laikomos chloroformo ir chloroformo - parafino

(1:1) mišinyje, kambario temperatūroje.

Iš÷mus iš chloroformo ir chloroformo – parafino mišinio buvo atliktas infiltravimas parafinu

560 C termostate, I ir II parafino porcijose. I-je buvo laikoma 1 val., II-oje – 2 val.

Užlietos parafinu, kaulinių plokštelių išpjovos buvo pjaustomos rotaciniu mikrotomu 1510

Leitz Wetzlar 10 µm storio pjūviais. Parafinu sustandinti audiniai šiek tiek susitraukia, tod÷l prieš

dažymą parafinas pašalinamas iš audinio ant objektinių stiklelių priklijuotus pjūvius merkiant į

ksilolą.

Iš ksilolo kaulinių plokštelių išpjovos buvo merkiamos į 100%, 96%, 70% spiritus, kad būtų

nuskaidrintos (7).

2.2.1. Kaulo pjūvių dažymas

Prieš dažymą kaulinių plokštelių išpjovos perplautos distiliuotame vandenyje.

Kaulinių plokštelių išpjovų dažymas buvo atliekamas remiantis Šmorlio metodika.

Dažymo eiga pagal Šmorlį (14).

1. Dažoma 5 – 20 min. tionino tirpale.

2. Praplaunama vandeniu. Jei pjūviai persidažo, blukinama 70% spirite su 1-2 lašais

druskos rūgšties.

23

3. Perkeliama į fosfomolibdeno rūgšties tirpalą kelioms sekund÷ms, kol pjūviai nusidažo

tamsiai violetine spalva.

4. Plaunama vandeniu.

5. Praplaunama 70, 96 bei 100% spirituose.

6. Skaidrinama ksilole kelias minutes. V÷liau užd÷jus lašą Kanados balzamo uždengiama

dengiamuoju stikleliu ir mikroskopuojama „Olimpus CX 31“ mikroskopu naudojant x4, x10, x40

objektyvus bei x10 okuliarą ir fotografuojami „Olimpus Digital camera CAMEDIA C-3040ZOOM“

naudojant adapterį „Olympus C2000Z – ADP“.

2.3. Statistinis duomenų apdorojimas

Pagal gautus kaulų matavimų rezultatus buvo apskaičiuota: didžiausia (Max) ir mažiausia

(Min) reikšm÷s, aritmetinis vidurkis, standartin÷ derivacija (SD), patikimumo įvertinimas ir gauti

rezultatai apdoroti naudojant „Microsoft Exel“ statistinę programą.

24

3. TYRIMŲ REZULTATAI

Iš viso buvo išmatuoti devyniasdešimt šeši, dvylikos šernakiaulių tretieji ir ketvirtieji

plaštakos ir p÷dos kaulai, priklausę 4 meit÷liams, 5 patinams ir 3 patel÷ms.

0

1

2

3

4

5

Tirtų šernakiaulių skaičius pagal lytį

šernakiaulių skaičius 3 5 4

Patel÷s Patinai Meit÷liai

24 pav. Tirti individai

Išmatavus, šių kaulų didžiausią kaulų ilgį (GL), kaulų ilgį be plantarinio paviršiaus (LeP, tik

p÷dai), didžiausią kaulo proksimalin÷s epifiz÷s plotį (Bp), kaulo diafiz÷s vidurio plotį (B) ir

didžiausią kaulo distalin÷s epifiz÷s plotį (Bd), iš gautų matmenų buvo atlikta statistin÷ duomenų

analiz÷.

25

88,7

27,3

28,7

33

95

34

30,2

29,2

86,5

31,8

29

26,5

GL

Bp

B

Bd

Pla

šta

ko

s k

au

lų m

atm

enys

Kaulo matmenų vidurkiai, mm

Meit÷liai

Patinai

Patel÷s

3.1. Šernakiaulių, Lietuvos baltųjų kiaulių, šernų III, IV plaštakos ir

p÷dos kaulų statistin÷ duomenų analiz÷

25 pav. Šernakiaulių dešin÷s kojos, III plaštakos kaulo matmenų vidurkiai, mm

(šernakiaulių skaičius: meit÷liai – 4, patinai – 5, patel÷s – 3).

Pagal pateiktus duomenis matome, kad didžiausias kaulo ilgis (GL) yra didžiausias patinų

(95,0 mm), o patelių GL yra didesnis nei meit÷lių, nes patelių jis siekia 88,7 mm, o tuo tarpu

meit÷lių yra 2,2 mm mažesnis (86,5 mm). Didžiausias proksimalin÷s epifiz÷s plotis (Bp) yra taip

pat didžiausias patinų (34,0 mm). Patelių Bp yra mažiausias lyginant su patinais ir meit÷liais.

Diafiz÷s vidurio plotis (B) yra didžiausias patinų (30,2 mm), o mažiausias patelių (28,7 mm).

Didžiausias distalin÷s epifiz÷s plotis (Bd) yra didžiausias patelių (33,0 mm), o mažiausias meit÷lių

(26,5 mm), (25 pav.).

26

93

29

26,6

26,3

90,2

29

27

28,8

83

28

23,8

32,8

GL

Bp

B

Bd

Pla

šta

ko

s k

au

lų m

atm

enys

Kaulo matmenų vidurkiai, mm

Meit÷liai

Patinai

Patel÷s

26 pav. Šernakiaulių dešin÷s kojos, IV plaštakos kaulo matmenų vidurkiai, mm (šernakiaulių skaičius: meit÷liai – 4, patinai – 5, patel÷s – 3).

Diagramoje matome, kad didžiausias kaulo ilgis (GL) yra didžiausias patelių (93,0 mm), o

meit÷lių GL yra 10 mm mažesnis (83,0 mm). Patinų GL yra 2,8 mm mažesnis nei patelių, bet 7,2

mm didesnis nei meit÷lių. Didžiausias proksimalin÷s epifiz÷s plotis (Bp) yra mažiausias meit÷lių

(28,0 mm), o patinų ir patelių Bp yra 1 mm didesnis (29,0 mm). Diafiz÷s vidurio plotis (B) yra

didesnis patinų (27,0 mm), nei patelių (26,6 mm), o mažiausias meit÷lių (23,8 mm). Didžiausias

distalin÷s epifiz÷s plotis (Bd) yra didžiausias meit÷lių (32,8 mm), o patinų 2,5 mm didesnis nei

patelių. Mažiausias Bd yra patelių (26,3 mm), (26 pav.).

88

30,3

24,3

30,7

92,8

26

24,2

30

82,5

32

19,3

27

GL

Bp

B

Bd

Pla

šta

ko

s k

au

lų m

atm

enys

Kaulo matmenų vidurkiai, mm

Meit÷liai

Patinai

Patel÷s

27 pav. Šernakiaulių kair÷s kojos, III plaštakos kaulo matmenų vidurkiai, mm (šernakiaulių skaičius: meit÷liai – 4, patinai – 5, patel÷s – 3).

Pagal pateiktus duomenis matome, kad didžiausias kaulo ilgis (GL) yra didžiausias patinų

(92,8 mm). Patelių GL yra 4,8 mm mažesnis nei patinų. Meit÷lių GL yra mažiausias (82,5 mm).

Didžiausias proksimalin÷s epifiz÷s plotis (Bp) yra didesnis patelių nei patinų. Didžiausias Bp yra

27

meit÷lių (32,0 mm). Diafiz÷s vidurio plotis (B) yra didžiausias patelių (24,3 mm), o mažiausias

meit÷lių (19,3 mm). Didžiausias distalin÷s epifiz÷s plotis (Bd) yra didesnis patelių nei patinų, o

mažiausias meit÷lių (27,0 mm), (27 pav.).

94,3

29,6

28,3

23,6

85,4

31,2

23,2

28,6

83,3

28,3

25,8

30,8

GL

Bp

B

BdP

lašt

ak

os

ka

ulų

ma

tmen

ys

Kaulo matmenų vidurkiai, mm

Meit÷liai

Patinai

Patel÷s

28 pav. Šernakiaulių kair÷s kojos, IV plaštakos kaulo matmenų vidurkiai, mm (šernakiaulių skaičius: meit÷liai – 4, patinai – 5, patel÷s – 3).

Diagramoje matome, kad didžiausias kaulo ilgis (GL) yra didžiausias patelių (94,3 mm), o

mažiausias meit÷lių (83,3 mm). Patinų GL 8,9 mm mažesnis nei patelių. Didžiausias proksimalin÷s

epifiz÷s plotis (Bp) yra didesnis patinų (31,2 mm), nei patelių (29,6 mm), o mažiausias meit÷lių

(28,3 mm). Diafiz÷s vidurio plotis (B) yra mažiausias patinų (23,2 mm), o didžiausias patelių (28,3

mm). Meit÷lių B yra didesnis nei patinų, bet mažesnis už patelių. Didžiausias distalin÷s epifiz÷s

plotis (Bd) yra didžiausias meit÷lių (30,8 mm), patelių yra mažesnis nei patinų (23,6 mm.), (28

pav.).

28

97,2

25,4

28,8

95,3

94

30,3

25,3

25,6

93,2

29,8

95

96

32

25

27,8

GL

LeP

Bp

B

Bd

P÷d

os

ka

ulų

ma

tmen

ys

Kaulo matmenų vidurkiai, mm

Meit÷liai

Patinai

Patel÷s

29 pav. Šernakiaulių dešin÷s kojos, III p÷dos kaulo matmenų vidurkiai, mm

(šernakiaulių skaičius: meit÷liai – 4, patinai – 5, patel÷s – 3).

Pagal pateiktus duomenis matome, kad didžiausias kaulo ilgis (GL) yra nežymiai didesnis

patelių nei meit÷lių. Patelių jis siekia 95,3 mm, o meit÷lių – 95,0 mm. GL mažiausias yra patinų

(93,2 mm). Kaulo ilgis be planetarinio paviršiaus (LeP) yra didesnis patinų nei patelių. Patinų jis

siekia 97,2 mm, o patelių 94,0 mm. Patelių LeP yra 2 mm mažesnis nei meit÷lių. Didžiausias

proksimalin÷s epifiz÷s plotis (Bp) yra didžiausias meit÷lių (32,0 mm). Diafiz÷s vidurio plotis (B)

yra didžiausias patinų (25,4 mm). Didžiausias distalin÷s epifiz÷s plotis (Bd) yra patinų (28,8 mm).

Patelių Bd yra mažesnis už meit÷lių (29 pav.).

109,3

100,6

27,6

32

29,6

104,8

102,6

31,6

28,2

27,4

99

96

32,4

25

33,3

GL

LeP

Bp

B

Bd

P÷d

os

ka

ulų

ma

tmen

ys

Kaulo matmenų vidurkiai, mm

Meit÷liai

Patinai

Patel÷s

30 pav. Šernakiaulių dešin÷s kojos, IV p÷dos kaulo matmenų vidurkiai, mm (šernakiaulių skaičius: meit÷liai – 4, patinai – 5, patel÷s – 3).

Diagramoje matome, kas didžiausias kaulo ilgis (GL) yra didžiausias patelių (109,3 mm).

Patinų GL yra didesnis nei meit÷lių. Patinų jis siekia 104,8 mm, o meit÷lių – 99,0 mm. Kaulo ilgis

29

97,8

31

29,4

97

97,6

29,6

26

26,3

94,2

28,6

90

91,8

31,5

27,5

29,5

GL

LeP

Bp

B

Bd

P÷d

os

ka

ulų

ma

tmen

ys

Kaulo matmenų vidurkiai, mm

Meit÷lis

Patinas

Patel÷

be plantarinio paviršiaus (LeP) yra didesnis patinų (102,6 mm), nei patelių (100,6 mm). Mažiausias

LeP yra meit÷lių (96,0 mm). Didžiausias proksimalin÷s epifiz÷s plotis (Bp) yra didžiausias meit÷lių

(32,4 mm), o mažiausias patelių (27,6 mm). Diafiz÷s vidurio plotis (B) didžiausias patelių (32,0

mm), o mažiausias meit÷lių (25,0 mm). Didžiausias distalin÷s epifiz÷s plotis (Bd) yra didesnis

patelių nei patinų. Patelių Bd siekia 29,6 mm, o patinų 27,4 mm. Didžiausias Bd yra meit÷lių (33,3

mm), (30 pav.).

31 pav. Šernakiaulių kair÷s kojos, III p÷dos kaulo matmenų vidurkiai, mm (šernakiaulių skaičius: meit÷liai – 4, patinai – 5, patel÷s – 3).

Pagal pateiktus duomenis matome, kad didžiausias kaulo ilgis (GL) yra didesnis patelių (97,0

mm), nei patinų (94,2 mm). Mažiausias GL yra meit÷lių (90,0 mm). Kaulo ilgis be plantarinio

paviršiaus (LeP) yra nežymiai didesnis patinų nei patelių. Patinų jis siekia 97,8 mm, o patelių 97,6

mm. Mažiausias LeP yra meit÷lių (91,8 mm). Didžiausias proksimalin÷s epifiz÷s plotis (Bp) yra

didžiausias meit÷lių (31,5 mm). Patinų Bp yra didesnis nei patelių. Diafiz÷s vidurio plotis (B)

patinų yra didesnis nei patelių, o meit÷lių B yra didesnis nei patelių. Didžiausias distalin÷s epifiz÷s

plotis (Bd) yra meit÷lių (29,5 mm), mažiausias patelių (26,3 mm), (31 pav.).

30

107

101

31,2

105,3

100

27,3

29,6

32,6

29,8

33,4

102,3

99,8

29,3

30

31,3

GL

LeP

Bp

B

Bd

P÷d

os

ka

ulų

ma

tmen

ys

Kaulo matmenų vidurkiai, mm

Meit÷liai

Patinai

Patel÷s

32 pav. Šernakiaulių kair÷s kojos, IV p÷dos kaulo matmenų vidurkiai, mm (šernakiaulių skaičius: meit÷liai – 4, patinai – 5, patel÷s – 3).

Diagramoje matome, kad didžiausias kaulo ilgis (GL) yra didžiausias patinų (107 mm).

Patelių GL yra didesnis nei meit÷lių. Patelių GL yra 105,3 mm, o meit÷lių 102,3 mm. Kaulo ilgis be

plantarinio paviršiaus (LeP) yra patinų didesnis nei patelių. Patinų LeP yra 101,0 mm, o patelių

100,0 mm. Didžiausias proksimalin÷s epifiz÷s plotis (Bp) yra didesnis patinų nei patelių, o meit÷lių

Bp yra didesnis nei patelių. Diafiz÷s vidurio plotis (B) yra didžiausias meit÷lių (30,0 mm).

Didžiausias distalin÷s epifiz÷s plotis (Bd) yra patinų didesnis nei patelių, o meit÷lių mažiausias (31,

3 mm), (32 pav.).

66,57

19,84

14,72

18,08

49,14

14,81

10,51

13,77

GL

Bp

B

Bd

Pla

šta

ko

s k

au

lų m

atm

enys

Kaulo matmenų vidurkiai, mm

Meit÷liai

Patel÷s

33 pav. Lietuvos baltųjų kiaulių, kair÷s kojos III plaštakos kaulo matmenų vidurkiai, mm (Lietuvos baltųjų kiaulių skaičius: meit÷liai – 28, patel÷s – 36).

Pagal pateiktus duomenis diagramoje matome, kad Lietuvos baltųjų kiaulių, kair÷s kojos, III

plaštakos kaulo matmenų: didžiausio kaulo ilgio (GL), didžiausio proksimalin÷s epifiz÷s pločio

31

74,43

73,28

17,48

14,09

17,73

54,6

54,27

13,51

10,38

13,65

GL

LeP

Bp

B

Bd

P÷d

os

ka

ulų

ma

tmen

ys

Kaulo matmenų vidurkiai, mm

Meit÷liai

Patel÷s

(Bp), diafiz÷s vidurio pločio (B) ir didžiausio distalin÷s epifiz÷s pločio (Bd) visi vidurkiai yra

didesni patelių nei meit÷lių (33 pav.).

67,9

17,46

13,65

17,74

50,06

13,04

10,11

13,51

GL

Bp

B

BdP

lašt

ak

os

ka

ulų

ma

tmen

ys

Kaulo matmenų vidurkiai, mm

Meit÷liai

Patel÷s

34 pav. Lietuvos baltųjų kiaulių, kair÷s kojos, IV plaštakos kaulo matmenų vidurkiai, mm (Lietuvos baltųjų kiaulių skaičius: meit÷liai – 28, patel÷s – 36).

Pagal pateiktus duomenis diagramoje matome, kad Lietuvos baltųjų kiaulių, kair÷s kojos IV

plaštakos kaulo matmenų: didžiausio kaulo ilgio (GL), didžiausio proksimalin÷s epifiz÷s pločio

(Bp), diafiz÷s vidurio pločio (B) ir didžiausio distalin÷s epifiz÷s pločio (Bd) visi vidurkiai yra

didesni patelių nei meit÷lių (34 pav.).

35 pav. Lietuvos baltųjų kiaulių, kair÷s kojos, III p÷dos kaulo matmenų vidurkiai, mm

(Lietuvos baltųjų kiaulių skaičius: meit÷liai – 28, patel÷s – 36).

Pagal pateiktus duomenis diagramoje matome, kad Lietuvos baltųjų kiaulių kair÷s kojos III

p÷dos kaulo matmenų: didžiausio kaulo ilgio (GL), kaulo ilgio be plantarinio paviršiaus (LeP),

32

didžiausio proksimalin÷s epifiz÷s pločio (Bp), diafiz÷s vidurio pločio (B) ir didžiausio distalin÷s

epifiz÷s pločio (Bd) visi vidurkiai yra didesni patelių nei meit÷lių (35 pav.).

79,88

76,73

17,68

14,2

18,85

58,63

56,8

14,01

10,61

14,21

GL

LeP

Bp

B

BdP

÷do

s k

au

lų m

atm

enys

Kaulo matmenų vidurkiai, mm

Meit÷liai

Patel÷s

36 pav. Lietuvos baltųjų kiaulių, kair÷s kojos, IV p÷dos kaulo matmenų vidurkiai, mm (Lietuvos baltųjų kiaulių skaičius: meit÷liai – 28, patel÷s – 36).

Pagal pateiktus duomenis diagramoje matome, kad Lietuvos baltųjų kiaulių, kair÷s kojos IV

p÷dos kaulo matmenų: didžiausio kaulo ilgio (GL), kaulo ilgio be plantarinio paviršiaus (LeP),

didžiausio proksimalin÷s epifiz÷s pločio (Bp), diafiz÷s vidurio pločio (B) ir didžiausio distalin÷s

epifiz÷s pločio (Bd) visi vidurkiai yra didesni patelių nei meit÷lių (36 pav.).

77,97

20,11

14,76

19,31

77,87

19,37

14,66

18,87

GL

Bp

B

Bd

Pla

šta

ko

s k

au

lų m

ats

enys

Kaulo matmenų vidurkiai, mm

Patel÷s

Patinai

37 pav. Šernų kair÷s kojos, III plaštakos kaulo matmenų vidurkiai, mm (šernų skaičius: patinai – 35, patel÷s – 19).

Pagal pateiktus duomenis diagramoje matome, kad šernų kair÷s kojos III plaštakos kaulo

matmenų: didžiausio kaulo ilgio (GL), didžiausio proksimalin÷s epifiz÷s pločio (Bp), diafiz÷s

33

vidurio pločio (B) ir didžiausio distalin÷s epifiz÷s pločio (Bd) visi vidurkiai nežymiai yra didesni

patinų nei patelių (37 pav.).

80,01

18

14,76

19,31

79,94

17,62

14,66

18,87

GL

Bp

B

BdP

lašt

ak

os

ka

ulų

ma

tmen

ys

Kaulo matmenų vidurkiai, mm

Patel÷s

Patinai

38 pav. Šernų kair÷s kojos, IV plaštakos kaulo matmenų vidurkiai, mm (šernų skaičius: patinai – 35, patel÷s – 19).

Pagal pateiktus duomenis diagramoje matome, kad šernų kair÷s kojos IV plaštakos kaulo

matmenų: didžiausio kaulo ilgio (GL), didžiausio proksimalin÷s epifiz÷s pločio (Bp), diafiz÷s

vidurio pločio (B) ir didžiausio distalin÷s epifiz÷s pločio (Bd) visi vidurkiai nežymiai yra didesni

patinų nei patelių (38 pav.).

89,03

85,25

16,56

13,97

18,99

87,55

84,22

15,94

13,64

18,24

GL

LeP

Bp

B

Bd

P÷d

os

ka

ulų

ma

tmen

ys

Kaulo matmenų vidurkiai, mm

Patel÷s

Patinai

39 pav. Šernų kair÷s kojos III p÷dos kaulo matmenų vidurkiai, mm (šernų skaičius: patinai – 35, patel÷s – 19).

Pagal pateiktus duomenis diagramoje matome, kad šernų kair÷s kojos III p÷dos kaulo

matmenų: didžiausio kaulo ilgio (GL), kaulo ilgio be plantarinio paviršiaus (LeP), didžiausio

proksimalin÷s epifiz÷s pločio (Bp), diafiz÷s vidurio pločio (B) ir didžiausio distalin÷s epifiz÷s

pločio (Bd) visi vidurkiai nežymiai yra didesni patinų nei patelių (39 pav.).

34

96,02

91,21

17,92

13,77

19,19

94,91

90,24

17,23

13,42

18,61

GL

LeP

Bp

B

Bd

P÷d

os

ka

ulų

ma

tmen

ys

Kaulo matmenų vidurkiai, mm

Patel÷s

Patinai

40 pav. Šernų kair÷s kojos IV p÷dos kaulo matmenų vidurkiai, mm (šernų skaičius: patinai – 35, patel÷s – 19).

Pagal pateiktus duomenis diagramoje matome, kad šernų kair÷s kojos IV p÷dos kaulo

matmenų: didžiausio kaulo ilgio (GL), kaulo ilgio be plantarinio paviršiaus (LeP) didžiausio

proksimalin÷s epifiz÷s pločio (Bp), diafiz÷s vidurio pločio (B) ir didžiausio distalin÷s epifiz÷s

pločio (Bd) visi vidurkiai nežymiai yra didesni patinų nei patelių (40 pav.).

35

3.2. Lietuvos baltųjų kiaulių, šernų ir šernakiaulių kaulų skerspjūvių mikrostruktūros palyginimas

Kiaul÷s plaštakos kaulo skerspjūvio tankiojoje medžiagoje matomi išsid÷stę osteonai.

Vizualiai žiūrint osteonai ir jų centriniai kanalai n÷ra dideli ir jų kaulo tankiojoje medžiagoje n÷ra

daug, daugiau vyrauja intersticinių plokštelių sistema (41 pav.).

41 pav. Lietuvos Baltosios kiaul÷s III plaštakos kaulo mikrostruktūra, padidinimas x100

1 – 2 – 4 – osteonai; 3 – centrinis kanalas; 5 – intersticinių plokštelių sistema; 6 – cementin÷ linija.

Kiekvieną osteoną gaubia ir nuo gretimų osteonų bei intersticinių plokštelių skiria mažai

kolageninių skaidulų turinti cementin÷ linija. Kiaulių kaulo tankiojoje medžiagoje osteonus

gaubianti cementin÷ linija n÷ra ryški, tod÷l ir osteonai matomi neryškiai (41 pav.).

42 pav. Šerno III plaštakos kaulo mikrostruktūra, padidinimas x100

1 – 2 – 3 – osteonai; 4 – 5 – centriniai kanalai; 6 – 7 – 8 – intersticin÷s plokštel÷s.

36

Tuo tarpu šerno plaštakos kaulo skerspjūvio tankiojoje medžiagoje matomi ryškūs ir tankiai

išsid÷stę osteonai. Osteonų centriniai kanalai lyginant su kiaul÷s osteonų centriniais kanalais

matomi ryškesni ir didesni. Šernų plaštakos kaulo tankiojoje medžiagoje lyginant su kiaul÷s kaulo

mikrostruktūra intersticinių plokštelių išsid÷sčiusių tarp osteonų yra labai nedaug (42 pav.).

43 pav. Šernakiaul÷s III plaštakos kaulo mikrostruktūra, padidinimas x100

1 – 2 – 3 – osteonai; 4 – 5 – 6 – centriniai kanalai; 7 – 8 – 9 – intersticin÷s plokštel÷s; 10 – cementin÷ linija.

Šių hibridų osteonai ir jų centriniai kanalai turi gana aiškias ribas ir jų skersmuo didesnis už

šerno ir LB kiaulių centrinių kanalų skersmenį. Šernakiaulių osteonai ir jų centriniai kanalai yra

šiek tiek didesni, nei šerno. Intersticinių plokštelių, išsid÷sčiusių tarp osteonų, šernakiaulių kaulo

tankiojoje medžiagoje yra truputį daugiau nei šernų kaulo tankiojoje kaulo medžiagoje, bet daug

mažiau nei kiaulių kaulo mikrostruktūroje (43 pav.).

37

4. REZULTATŲ APTARIMAS

Iki XIX a. vidurio rašytiniai šaltiniai apie žem÷s ūkį, juo labiau – gyvulininkystę, yra skurdūs.

Daugiausiai vertingos informacijos suteikia archeologinių tyrin÷jimų metu randami gyvulių kaulai.

Vertingiausių ir išsamiausių žinių suteikia pilni praeityje gyvenusių gyvulių skeletai. Skeleto

ypatumai gali nusakyti gyvulio tipą, amžių, veislę ir lytį (9, 11). Deja, visų laikotarpių

archeologin÷je medžiagoje tik pavieniai atvejai suteikia galimybę dirbti su visu skeletu ar didesniąja

jo dalimi, tod÷l dažniausiai išvadas tenka daryti iš pavienių kaulų ir jų dalių.

Plaštakos (os metacarpale) ir p÷dos (os metatarsale) kaulai yra dažniausiai archeologinių

tyrin÷jimų metu randami sveiki ilgieji kaulai (4). Jie gali suteikti išsamios informacijos apie gyvulių

lytį.

Atlikus šernakiaulių trečiųjų ir ketvirtųjų plaštakos ir p÷dos kaulų osteometrinius matavimus

ir pagal gautus rezultatus apskaičiavus statistinį patikimumą (P), buvo nustatyta, kad šernakiaulių

lytį pagal atliktus kaulų matavimus nustatyti yra sunku, nes beveik visi gauti duomenys yra

statistiškai nereikšmingi, t.y. p ≥ 0,05, išskyrus plaštakos ir p÷dos kaulų diafiz÷s vidurio plotį (B).

Tai vienintelis matmuo, kuris geriausiai tiktų hibridų lyčiai nustatyti, nes gauti duomenys yra

statistiškai reikšmingi t.y. p ≤ 0,05 (Žr. 9 priedą).

Lyginant šiame darbe gautus rezultatus (Žr. 9 priedą) su Lietuvos baltųjų kiaulių (LB), t.y.

patelių ir meit÷lių plaštakos ir p÷dos kaulų osteometrine analize (1) buvo taip pat nustatyta, kad LB

lyties nustatyti neįmanoma, tik plaštakos trečiojo kaulo diafiz÷s vidurio plotis - vienintelis matmuo,

kurio vidurkis skiriasi statistiškai reikšmingai (p ≤ 0,05).

Kiti autoriai taip pat teigia, kad daugumos žinduolių lytinis dimorfizmas atsispindi kauluose,

patinų jie paprastai būna didesni, tačiau d÷l prijaukinimo naminių gyvulių lytinis dimorfizmas

žymiai sumaž÷jo (20).

Atlikus šernakiaulių trečiųjų ir ketvirtųjų plaštakos ir p÷dos kaulų statistinę duomenų analizę

(25 – 32 pav.) pagal išmatuotų kaulų apskaičiuotą matmenų vidurkį (Žr. 1 – 4 priedą) buvo

nustatyta, kad apie šernakiaulių kaulų dydį galime spręsti tik iš dižiausio kaulo ilgio (GL) matmens

plaštakai ir kaulo ilgio be plantarinio paviršiaus (LeP) matmens p÷dai, nes kiti matmenys

sprendžiant apie šių individų kaulų dydį n÷ra informatyvūs (25 – 32 pav.). Tat vertinant

šernakiaulių (patinų ir patelių) III dešinijį ir kairijį plaštakos kaulus pagal GL matmenį, buvo

nustatyta, kad patinų kaulai yra nežymiai ilgesni nei patelių (25 ir 27 pav.), o IV dešinysis ir

kairysis plaštakos kaulai, yra priešingai ilgesni patelių nei patinų (26 ir 28 pav.).

Pagal LeP matmenį šernakiaulių (patinų ir patelių) III ir IV p÷dos kaulai yra ilgesni patinų nei

patelių (29 – 32 pav.). Vertinant šernakiaulių (patelių ir meit÷lių) III ir IV plaštakos ir p÷dos kaulų

GL buvo nustatyta, kad patelių kaulai yra ilgesni nei meit÷lių (25 – 32 pav.).

38

Lyginant šernakiaulių tirtų kaulų matmenų vidurkius su LB (1) ir šernų (2) matmenų

vidurkiais buvo nustatyta, kad apie LB ir šernų kaulų dydį galima spręsti ne tik iš GL ir LeP

matmenų, bet taip pat ir iš Bp, B, bei Bd matmenų plaštakai ir p÷dai. (33 – 40 pav.).

Taigi pagal LB kiaulių GL, LeP, Bp, B ir Bd matmenų vidurkius buvo nustatyta, kad patelių

tretieji ir ketvirtieji plaštakos ir p÷dos kaulai yra didesni patelių nei meit÷lių (33 – 36 pav.). Tačiau

šernų skirtingai nei LB tretieji ir ketvirtieji plaštakos ir p÷dos kaulai yra didesni patinų nei patelių.

(37 – 40 pav.).

Kitų mokslininkų tyrimų atliktų šia tema nepavyko rasti, tod÷l manau, kad n÷ra duomenų, kad

osteometriniu metodu, išskyrus kraniometrinį (12), būtų tirti kiaulių šeimos individų, t.y. Lietuvos

baltųjų kiaulių kryžmintų su šernais tretieji ir ketvirtieji plaštakos ir p÷dos kaulai, nustatant jų lytį.

Atlikus LB kiaul÷s, šerno ir šernakiaul÷s kaulų skerspjūvių mikrostruktūros palyginimą

pasteb÷ta, kad šių individų kaulo mikrostruktūra skiriasi pagal osteonų skaičių pasirinktame ploto

vienete, jų dydį, taip pat centrinių kanalų dydį. Kiaulių tankiosios kaulo medžiagos pasirinktame

ploto vienete osteonų skaičius lyginant su šernais ir šernakiaul÷mis yra mažiausias, o didžiausias

yra šerno. Šernakiaulių plaštakos kaulo mikrostruktūra yra labiau artima šerno kaulo

mikrostruktūrai nei kiaul÷s.

39

IŠVADOS

1. Šernakiaulių plaštakos ir p÷dos kaulų diafiz÷s vidurio plotis (B) yra vienintelis matmuo,

kuris geriausiai tiktų hibridų lyčiai nustatyti, nes gauti duomenys statistiškai yra reikšmingi (p ≤

0,05).

2. Apie šernakiaulių kaulų dydį galime spręsti tik iš dižiausio kaulo ilgio (GL) matmens

plaštakai ir kaulo ilgio be plantarinio paviršiaus (LeP) matmens p÷dai, nes kiti matmenys

sprendžiant apie šių individų kaulų dydį n÷ra informatyvūs.

3. Lyginant šernakiaulių tirtų kaulų matmenų vidurkius su LB (1) ir šernų (2) matmenų

vidurkiais yra nustatyta, kad apie LB ir šernų kaulų dydį galima spręsti ne tik iš GL ir LeP

matmenų, bet taip pat ir iš Bp, B, bei Bd matmenų plaštakai ir p÷dai.

4. Vertinant šernakiaulių (patinų ir patelių) III dešinį ir III kairįjį patinų ir patelių plaštakos

kaulus pagal GL matmenį, yra nustatyta, kad patinų kaulai yra nežymiai ilgesni nei patelių o IV

dešinysis ir kairysis plaštakos kaulai, yra priešingai ilgesni patelių nei patinų. Pagal LeP matmenį

yra nustatyta, kad III ir IV p÷dos kaulai yra ilgesni patinų nei patelių.

5. Vertinant šernakiaulių III ir IV (patelių ir meit÷lių) plaštakos ir p÷dos kaulų GL yra

nustatyta, kad patelių kaulai yra ilgesni nei meit÷lių.

6. Pagal LB kiaulių GL, LeP, Bp, B ir Bd matmenų vidurkius yra nustatyta, kad patelių tretieji

ir ketvirtieji plaštakos ir p÷dos kaulai yra didesni patelių nei meit÷lių.

7. Šernų tretieji ir ketvirtieji plaštakos ir p÷dos kaulai yra didesni patinų nei patelių.

8. LB kiaul÷s, šerno ir šernakiaul÷s kaulų mikrostruktūra skiriasi pagal osteonų dydį, jų skaičių

pasirinktame ploto vienete, centrinių kanalų skersmens dydį ir kt. Tai leidžia identifikuoti individo

rūšį. šernakiaul÷s plaštakos kaulo mikrostruktūra yra labiau artima šerno kaulo mikrostruktūrai.

40

PADöKA

Nuoširdžiai d÷koju magistro darbo vadovei LSMU VA Anatomijos ir fiziologijos katedros

d÷stytojai Ingridai Alionienei už pagalbą rašant magistrinį darbą.

41

LITERATŪRA

1. Alionien÷ I., Janilionis V. Lietuvos baltųjų kiaulių plaštakos ir p÷dos kaulų osteometrinis

įvertinimas. 2005. Veterinarija ir zootechnika. T. 30 (52). P. 9 – 13.

2. Alionien÷ I., Janilionis V. Sexing of wild boar on the basis of the osteometry of metapodial

bones. 2004. Veterinarmedicinas raksti. P. 17 – 20.

3. Burrows A. M., Zanella V. P. and Brown T. M. Testing the validity of metacarpal use in sex

assessment of human skeletal remais. J. Forensic Sci. 2003. Vol. 48, No. 1. P. 17 – 20.

4. Daugnora L., Piličiauskien÷ G. XIV – XVII a. osteologin÷s medžiagos, 1988 – 1990 m.

iškastos Vilniaus žemutin÷s pilies teritorijoje, analiz÷. Lietuvos archeologija. 2005. T. 28. P.

207 – 216.

5. Daugnora L.,Vervečka V. Galvijų 3,5 – 7,0 m÷sinių amžiaus vaisiaus kojų kaulų

osteometrija. Veterinarija ir zootechnika. 2001. T. 16 (38). P. 31 – 37.

6. Davis S. J. M. The Effect of Castration and Age on Development of the Shetland Sheep

Skeleton and Metric Comparison Between of Males, Females and Castrates. Journal of

Archaelogical Science. 2000. 27. P. 373 – 390.

7. Driesch A. von den. A. quide to the measurement of animal bones from archaeological sites.

1976. Peabody Museum Bulletin 1. Harvard University Press. P. 94.

8. Endo H., Hayashi Y., Yamazaki K., Motokawa M., Kurtis P. J. – Ch., Lin L. – K., Chou Ch.

– H. amd Oshida T. Geographical Variation of Mandible Size and Shape in the Wild Pig

(Sus Scrofa) from Taiwan and Japan. Zoological Studies. 2002. 41(4). P. 452 – 460.

9. Grigson C. Sex and age determination of some bones and teeth of domestic cattle: a review

of the literature. Aging and sexing animal bones from archaeological sites. Ed Wilson B.

Grigson C. and Payne S. 1982.

10. Jančien÷ I. Kiaulininkyst÷. Kaunas. Terra Publica. 2005. P. 14 – 34.

11. Jewell P. Cattle from British Archaeological Sites. Man and Cattle. Occasional paper of

Royal Antropological Institute. 1963. Vol.18. P. 80 – 101.

12. Klimas R., Klimien÷ A., Rinkevičius S. Pokyčiai Lietuvos baltųjų kiaulių selekcijoje.

Gyvulininkyst÷: Mokslo darbai / LGI. 2003. T. 43. P. 107 – 117.

13. Klimas R., Klimien÷ A. Some biological characteristics of Hybrids (Sus domesticus X Sus

scrofa L.). 2010. T. 10 (1). P. 31 – 36.

14. Leiggi P., May P (eds.) Vertebrate paleontological techniques. Cambridge University Press.

1994. Vol. 1. P. 205 – 226.

15. Miceikien÷ I., Kriauzien÷ J., Pečiulaitien÷ N., Baltr÷nait÷ L. Kiaulių veisimas ir genetika.

Kaunas. 2007. P. 7.

16. Pabijanskas. A. Žem÷s ūkio gyvulių anatomija. Vilnius. Mintis. 1967. P. 77 – 88.

42

17. Padaiga A., Vitkus A. Bendroji histologija. 2002. P. 134 – 144.

18. Piličiauskien÷ G., Baublien÷ J., Daugnora L. Galvijų lyties nustatymas pagal XIV – XVII A.

plaštakų kaulų osteometrinius duomenis. Veterinarija ir zootechnika. Kaunas. 2006. T. 34

(56). P. 40 – 45.

19. Piličiauskien÷ G., Galvijų kaulų iš Vilniaus žemutin÷s pilies teritorijos osteologin÷ analiz÷ ir

amžiaus nustatymas pagal dantų struktūrą. 2008. P. 6 – 9.

20. Reno P. L., Meindl R. S., McCollum M. A. and Lovejoy C. O. Sexual dimorphism in

Australopithecus afarensis was similar to that of modern humans. PNAS. 2003. Vol. 100,

No. 16. P. 9404 – 9409.

21. Szara T., Kobrynczuk F., Kobryn H., Bartyzel B., Nowicka A. Sex dimorphism of the

scapula in the European Bison (Bison Bonasus L). Veterinarija ir zootechnika. 2003. T. 23

(45). P. 60 – 62.

22. Weinstock J. Osteometry as a source of refined demographic information: sex-ratios

reindeer, hunting strategies, and herd control in the Late Glacial site of Stellmoor, Northern

Germany. Journal of archaeological science. 2001. P. 1187 – 1195.

23. Zakarauskas A. Patarimai gyvulių augintojams. Vilnius. Mokslo ir Enciklopedijų leidykla.

1995. P. 101 – 103.

24. http://s3.amazonaws.com/greenwala-

attachments/production/attachments/19642/original/capt.photo_1302277598200-1-

0.jpg?1302286668. Prieiga per internetą 2012 08 21.

25. http://www.animal.lt/lt/informacija/idomus-straipsniai/pazinkime-lietuvoje-gyvenancius-

laukinius-gyvunus. Prieiga per internetą 2012 08 21.

26. http://www.aps.uoguelph.ca/~swatland/ch2_1.htm. Prieiga per internetą 2012 08 22.

27. http://www.asu.lt/file.doc?id=23443. Prieiga per internetą 2012 09 15.

28. http://classes.midlandstech.edu/carterp/Courses/bio210/chap06/Slide3.JPG. Prieiga per

internetą 2012 09 22.

29. http://elniai.lt/wp-content/uploads/2010/11/Virginija-Rubikyte_Gyvunu-laikymo-

voljeruose-ekologiniai-ir-socialiniai-aspektai.pdf. Prieiga per internetą 2012 09 22.

30. http://www.engin.umich.edu/class/bme456/bonestructure/plywood1.jpg. Prieiga per

internetą 2012 09 22.

31. http://www.etsy.com/listing/71473638/wild-boar-skull. Prieiga per internetą 2012 09 24.

32. http://images.pictureshunt.com/pics/w/wild_boar-7745.jpg. Prieiga per internetą 2012 10 07.

33. http://www.kappamedical.com/animal_models,_large.htm. Prieiga per internetą 2012 11 06.

34. http://www.lgi.lt/gencentras/gyv_rusys/LT_baltoji.JPG. Prieiga per internetą 2013 01 05.

43

35. http://www.lifeinabruzzo.com/wp-content/uploads/2010/11/wild-boar.jpg. Prieiga per

internetą 2013 01 08.

36. http://www.maremmaguide.com/wild-boar-facts.html. Prieiga per internetą 2012 07 09.

37. http://www.miske.lt/wp-content/uploads/2013/01/sernakiaule-615x340.jpg. Prieiga per

internetą 2012 08 17.

38. http://mokytojas.lt/biblioteka/ziureti/kaulinis-audinys-apibrezimas-49406.html. Prieiga per

internetą 2012 06 15.

39. http://www.naturephoto.lt/img/photos/pictures/zinduoliai/0375_20100822_1474945641.jpg.

Prieiga per internetą 2012 07 09.

40. http://nemokamai.moksliniaidarbai.lt/rasto-darbas/691/kaulinio-audinio-struktura-ir-

rusys.html. Prieiga per internetą 2012 06 15.

41. http://nomeatballs.files.wordpress.com/2012/02/pig-skeleton.jpg?w=450&h=233. Prieiga

per internetą 2011 05 07.

42. http://www.skullsite.co.uk/Pig/pigdom.htm. Prieiga per internetą 2012 01 16.

43. http://www.skullsite.co.uk/Pig/wbhybrid.htm. Prieiga per internetą 2013 01 16.

44. http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/8/8b/Wild_boar.jpg. 2012 07 03

45. http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2005~D_20050518_082130-

82562/DS.005.0.02.ETD. Prieiga per internetą 2011 06 04.

46. http://www.vetmed.vt.edu/education/curriculum/vm8054/labs/lab8/lab8.htm. Prieiga per

internetą 2012 12 21.

44

1. priedas. Šernakiaulių plaštakos kaulų matmenų (mm) aprašomoji statistika pagal lytį

(dešin÷s pus÷s, Ш, IV plaštakos kaulų statistika, individų skaičius: meit÷liai – 4, patinai – 5,

patel÷s – 3).

Matmenys Kaulas Lytis Min Max Vidurkis SD

Didžiausias kaulo ilgis III Meit÷lis 7,7 9,1 8,65 0,66

(GL) Patinas 9 10 9,5 0,43

Patel÷ 8,6 9,1 8,87 0,25

IV Meit÷lis 7,6 9,7 8,3 0,95

Patinas 8,1 10,2 9,02 0,8

Patel÷ 8,7 10 9,3 0,66

Didžiausias proksimalin÷s III Meit÷lis 2,9 3,4 3,18 0,22

epifiz÷s plotis (Bp) Patinas 3,2 3,5 3,4 0,14

Patel÷ 2,7 2,8 2,73 0,06

IV Meit÷lis 1,9 3,8 2,8 0,94

Patinas 2,5 3,3 2,9 0,34

Patel÷ 2,1 3,3 2,9 0,69

Diafiz÷s vidurio plotis III Meit÷lis 1,9 3,3 2,9 0,67

(B) Patinas 2,2 3,7 3,02 0,64

Patel÷ 2 3,5 2,87 0,78

IV Meit÷lis 2 2,8 2,38 0,33

Patinas 2,3 3,4 2,7 0,43

Patel÷ 2,3 2,9 2,66 0,32

Didžiausias distalin÷s III Meit÷lis 2,3 3 2,65 0,29

epifiz÷s plotis (Bd) Patinas 2 3,6 2,92 0,76

Patel÷ 2,9 3,7 3,3 0,4

IV Meit÷lis 2,9 3,7 3,28 0,33

Patinas 2,1 3,5 2,88 0,59

Patel÷ 2 3 2,63 0,55

45

2 priedas. Šernakiaulių plaštakos kaulų matmenų (mm) aprašomoji statistika pagal lytį

(kair÷s pus÷s, Ш, IV plaštakos kaulų statistika, individų skaičius: meit÷liai – 4, patinai – 5,

patel÷s – 3).

Matmenys. Kaulas Lytis Min Max Vidurkis SD

Didžiausias kaulo ilgis III Meit÷lis 7 9,2 8,25 1,08

(GL) Patinas 8,9 9,6 9,28 0,29

Patel÷ 8,4 9,5 8,8 0,61

IV Meit÷lis 7,6 9,7 8,33 0,95

Patinas 8 9,2 8,54 0,47

Patel÷ 8,5 10,2 9,43 0,86

Didžiausias proksimalin÷s III Meit÷lis 2,1 3,7 3,2 0,81

epifiz÷s plotis (Bp) Patinas 2,3 3,1 2,6 0,34

Patel÷ 2,5 3,4 3,03 0,47

IV Meit÷lis 2,1 3,8 2,83 0,75

Patinas 2,1 3,8 3,12 0,66

Patel÷ 2,6 3,6 2,96 0,55

Diafiz÷s vidurio plotis III Meit÷lis 1,4 2,1 1,93 0,35

(B) Patinas 2 3,6 2,42 0,68

Patel÷ 2 3 2,43 0,51

IV Meit÷lis 2 3,4 2,58 0,69

Patinas 1,9 2,9 2,32 0,43

Patel÷ 2,5 3,2 2,83 0,35

Didžiausias distalin÷s III Meit÷lis 2,4 3,3 2,7 0,41

epifiz÷s plotis (Bd) Patinas 2,5 3,5 3 0,41

Patel÷ 2,7 3,5 3,07 0,4

IV Meit÷lis 2 3,8 3,08 0,88

Patinas 2,4 3,9 2,86 0,62

Patel÷ 2,2 2,5 2,36 0,15

46

3 priedas. Šernakiaulių p÷dos kaulų matmenų (mm) aprašomoji statistika pagal lytį (dešin÷s

pus÷s, Ш, IV p÷dos kaulų statistika, individų skaičius: meit÷liai – 4, patinai – 5, patel÷s – 3).

Matmenys. Kaulas Lytis Min Max Vidurkis SD

Didžiausias kaulo ilgis III Meit÷lis 9,1 10 9,5 0,37

(GL) Patinas 8,7 9,9 9,32 0,5

Patel÷ 9 10,4 9,53 0,56

IV Meit÷lis 9,5 10,9 9,9 0,67

Patinas 9,6 11,6 10,48 0,79

Patel÷ 10,7 11,1 10,93 0,21

Kaulo ilgis be plantarinio III Meit÷lis 8,9 10,3 9,6 0,59

paviršiaus (LeP) Patinas 9,1 10,7 9,72 0,66

Patel÷ 8,8 10,2 9,4 0,72

IV Meit÷lis 8,7 10,3 9,6 0,74

Patinas 9,1 11 10,26 0,7

Patel÷ 9,6 10,4 10,06 0,42

Didžiausias proksimalin÷s III Meit÷lis 2,1 3,9 3,2 0,81

epifiz÷s plotis (Bp) Patinas 2,5 3,6 2,98 0,42

Patel÷ 2,4 4 3,03 0,85

IV Meit÷lis 2,8 3,8 3,24 0,42

Patinas 2,4 3,8 3,16 0,52

Patel÷ 2,4 3,4 2,76 0,55

Diafiz÷s vidurio plotis III Meit÷lis 2 3 2,5 0,42

(B) Patinas 2,1 3 2,54 0,36

Patel÷ 2,3 2,8 2,53 0,25

IV Meit÷lis 2 3,5 2,5 0,71

Patinas 1,9 3,6 2,82 0,77

Patel÷ 2,8 3,4 3,2 0,35

Didžiausias distalin÷s III Meit÷lis 1,8 3,4 2,78 0,69

epifiz÷s plotis (Bd) Patinas 2,3 3,8 2,88 0,56

Patel÷ 2,1 3,5 2,56 0,81

IV Meit÷lis 3,1 3,7 3,33 0,26

Patinas 2,2 3,5 2,74 0,54

Patel÷ 2,9 3,1 2,96 0,12

47

4 priedas. Šernakiaulių p÷dos kaulų matmenų (mm) aprašomoji statistika pagal lytį (kair÷s

pus÷s, Ш, IV p÷dos kaulų statistika, individų skaičius: meit÷liai – 4, patinai – 5, patel÷s – 3).

Matmenys. Kaulas Lytis Min Max Vidurkis SD

Didžiausias kaulo ilgis III Meit÷lis 8,3 9,4 9 0,48

(GL) Patinas 9 10 9,42 0,4

Patel÷ 8,8 10,2 9,7 0,78

IV Meit÷lis 9,4 10,6 10,23 0,56

Patinas 10,1 12 10,7 0,79

Patel÷ 10,2 11 10,53 0,42

Kaulo ilgis be plantarinio III Meit÷lis 8,7 9,6 9,18 0,37

paviršiaus (LeP) Patinas 9,1 10,4 9,78 0,65

Patel÷ 9,5 10,1 9,76 0,31

IV Meit÷lis 9,4 10,8 9,98 0,62

Patinas 9,5 10,7 10,1 0,46

Patel÷ 9,3 10,7 10 0,7

Didžiausias proksimalin÷s III Meit÷lis 2,6 3,9 3,15 0,54

epifiz÷s plotis (Bp) Patinas 2,4 3,9 3,1 0,6

Patel÷ 2,4 3,8 2,96 0,74

IV Meit÷lis 2,4 3,4 2,93 0,41

Patinas 2,6 3,6 3,12 0,44

Patel÷ 2,2 3,2 2,73 0,5

Diafiz÷s vidurio plotis III Meit÷lis 2,2 3,4 2,75 0,5

(B) Patinas 2,3 3,1 2,86 0,32

Patel÷ 2,5 2,7 2,6 0,1

IV Meit÷lis 2,4 3,6 3 0,64

Patinas 2,3 3,5 2,98 0,48

Patel÷ 2,7 3,4 2,96 0,38

Didžiausias distalin÷s III Meit÷lis 2 3,8 2,95 0,75

epifiz÷s plotis (Bd) Patinas 1,9 3,6 2,94 0,71

Patel÷ 1,9 3,9 2,63 1,1

IV Meit÷lis 2,5 3,5 3,13 0,48

Patinas 2,4 4 3,34 0,62

Patel÷ 3,1 3,4 3,26 0,15

48

5 priedas. Lietuvos baltųjų kiaulių plaštakos kaulų matmenų (mm) aprašomoji statistika

pagal lytį (individų skaičius : meit÷lių - 28, patelių - 36 ), (Alionien÷, Janilionis, 2005).

Matmenys Kaulas Lytis Min Max Vidurkis SD

Didžiausias kaulo ilgis III Meit÷lis 26,2 76,4 49,14 17,43

(GL) Patel÷ 34,7 87,8 66,57 18,11

IV Meit÷lis 27,1 79,4 50,06 17,82

Patel÷ 35,4 91 67,9 18,53

Didžiausias proksimalin÷s III Meit÷lis 7,1 23,2 14,81 5,07

epifiz÷s plotis (Bp) Patel÷ 10,3 27,2 19,84 5,35

IV Meit÷lis 6,9 20,7 13,04 4,86

Patel÷ 8,7 23,3 17,46 4,76

Diafiz÷s vidurio plotis III Meit÷lis 6,2 17 10,51 3,57

(B) Patel÷ 7,7 21,8 14,72 4,42

IV Meit÷lis 6,3 15,4 10,11 3,18

Patel÷ 7,7 19,3 13,65 3,7

Didžiausias distalin÷s III Meit÷lis 7,8 20,9 13,77 4,67

epifiz÷s plotis (Bd) Patel÷ 9,7 25,2 18,08 4,84

IV Meit÷lis 7,9 20,7 13,51 4,59

Patel÷ 9,5 24,7 17,74 4,76

6 priedas. Lietuvos baltųjų kiaulių p÷dos kaulų matmenų (mm) aprašomoji statistika pagal

lytį (individų skaičius: meit÷lių - 28, patelių - 36), (Alionien÷, Janilionis, 2005).

Matmenys Kaulas Lytis Min Max Vidurkis SD

Didžiausias kaulo ilgis III Meit÷lis 29 84,1 54,6 19,9

(GL) Patel÷ 38,4 101,9 74,43 20,67

IV Meit÷lis 30,2 91 58,63 21,28

Patel÷ 42,2 108,6 79,88 22

Kaulo ilgis be plantarinio III Meit÷lis 28,6 83,3 54,27 19,38

paviršiaus (LeP) Patel÷ 38,5 97 73,28 19,72

IV Meit÷lis 29,7 87 56,8 20,55

Patel÷ 40,1 103,2 76,73 20,49

Didžiausias proksimalin÷s III Meit÷lis 7,7 20,5 13,51 4,52

epifiz÷s plotis (Bp) Patel÷ 9,4 23,3 17,48 4,26

IV Meit÷lis 7,4 22 14,01 4,81

Patel÷ 9,8 23,7 17,68 3,97

Diafiz÷s vidurio plotis III Meit÷lis 5,9 16,1 10,38 3,59

(B) Patel÷ 7,5 20,6 14,09 3,89

IV Meit÷lis 5,8 17,1 10,61 3,8

Patel÷ 7,5 20,2 14,2 4,07

Didžiausias distalin÷s III Meit÷lis 8,1 21 13,65 4,55

epifiz÷s plotis (Bd) Patel÷ 9,4 23,9 17,73 4,57

IV Meit÷lis 7,5 22,5 14,21 5,2

Patel÷ 10,1 25,4 18,85 5,05

49

7 priedas. Šernų plaštakos kaulų matmenų (mm) aprašomoji statistika pagal lytį (individų

skaičius : patinų - 35, patelių - 19 ), (Alionien÷, Janilionis 2004).

Matmenys Kaulas Lytis Min Max Vidurkis SD

Didžiausias kaulo ilgis III Patinas 58,8 92,6 77,97 8,69

(GL) Patel÷ 65,8 87,2 77,87 7,33

IV Patinas 60,5 94,7 80,01 9,11

Patel÷ 68,4 89,1 79,94 7,79

Didžiausias proksimalin÷s III Patinas 16,4 23,3 20,11 1,86

epifiz÷s plotis (Bp) Patel÷ 16,9 21,8 19,37 1,39

IV Patinas 14,4 22,3 18 1,77

Patel÷ 14,9 19,8 17,62 1,4

Diafiz÷s vidurio plotis III Patinas 10,9 18,7 14,76 1,9

(B) Patel÷ 12,1 17,4 14,66 1,7

IV Patinas 10,1 16,7 13,23 1,69

Patel÷ 10,8 15,5 13,17 1,47

Didžiausias distalin÷s III Patinas 15,8 23,1 19,31 1,75

epifiz÷s plotis (Bd) Patel÷ 16,4 21,6 18,87 1,46

IV Patinas 15,3 23,5 19,03 1,78

Patel÷ 15,9 20,1 18,4 1,26

8 priedas. Šernų p÷dos kaulų matmenų (mm) aprašomoji statistika pagal lytį (individų

skaičius : patinų (M) - 35, patelių (P) - 19 ), (Alionien÷, Janilionis 2004).

Matmenys Kaulas Lytis Min Max Vidurkis SD

Didžiausias kaulo ilgis III Patinas 65,8 104,8 89,03 9,65

(GL) Patel÷ 76,1 96,8 87,55 7,97

IV Patinas 70,5 113,3 96,02 10,56

Patel÷ 81,4 105 94,91 8,74

Kaulo ilgis be plantarinio III Patinas 64,9 100,6 85,25 8,84

paviršiaus LeP Patel÷ 73 92,5 84,22 6,98

IV Patinas 68,7 107,9 91,21 9,67

Patel÷ 78,3 99,3 90,24 7,85

Didžiausias proksimalin÷s III Patinas 14 20 16,56 1,37

epifiz÷s plotis (Bp) Patel÷ 14,2 19,5 15,94 1,48

IV Patinas 14,9 21,3 17,92 1,38

Patel÷ 14,8 19,4 17,23 1,16

Diafiz÷s vidurio plotis III Patinas 10,9 16,6 13,97 1,56

(B) Patel÷ 11,6 16 13,64 1,46

IV Patinas 10,3 16,8 13,77 1,56

Patel÷ 11 15,6 13,42 1,45

Didžiausias distalin÷s III Patinas 15,4 22,1 18,99 1,59

epifiz÷s plotis (Bd) Patel÷ 16,3 29 18,24 1,26

IV Patinas 14,8 21,6 19,19 1,59

Patel÷ 16,1 20 18,61 1,13

50

9 priedas. Šernakiaulių plaštakos ir p÷dos kaulų matmenų (mm) patikimumo įvertinimas. Plaštakos kaulai (III, IV) P÷dos kaulai (III, IV)

Matmenys Kaulas Dešin÷ koja Kair÷ koja P Dešin÷ koja Kair÷ koja P

Didžiausias

kaulo ilgis III

Meit÷lis 1 9,1 9,2 9,4 9,1

Meit÷lis 2 9,1 9,1 9,5 9,4

Meit÷lis 3 8,7 7,7 10 9,2

Meit÷lis 4 7,7 7 9,1 8,3

Patinas 1 9,1 9,1 8,9 9,1

Patinas 2 9,7 9,3 8,7 10

Patinas 3 9,7 8,9 9,6 9,6

Patinas 4 9 9,6 9,9 9

Patinas 5 10 9,5 9,5 9,4

Patel÷ 1 8,6 8,5 9,2 10,1

Patel÷ 2 8,9 9,5 10,4 10,2

Patel÷ 3 9,1 8,4 9 8,8

0,14 0,67

IV

Meit÷lis 1 9,7 9,7 9,7 10,4

Meit÷lis 2 7,9 8,2 9,5 9,4

Meit÷lis 3 8 7,8 10,9 10,5

Meit÷lis 4 7,6 7,6 9,5 10,6

Patinas 1 8,5 8 10,3 10,3

Patinas 2 8,1 8,8 10,9 10,9

Patinas 3 9 8,4 9,6 10,1

Patinas 4 9,3 9,2 11,6 10,2

Patinas 5 10,2 8,3 10 12

Patel÷ 1 10 10,2 11 11

Patel÷ 2 8,7 8,5 11,1 10,4

Patel÷ 3 9,2 9,6 10,7 10,2

0,42 0,7

Didžiausias

proksimalin÷s

epifiz÷s plotis III

Meit÷lis 1 3,3 3,7 2,1 3

Meit÷lis 2 3,1 3,5 3,9 3,9

Meit÷lis 3 3,4 2,1 3,7 2,6

Meit÷lis 4 2,9 3,5 3,1 3,1

Patinas 1 3,2 2,8 3,1 3,9

Patinas 2 3,5 3,1 2,7 3

Patinas 3 3,5 2,4 3 2,7

Patinas 4 3,5 2,4 2,5 3,5

Patinas 5 3,3 2,3 3,6 2,4

Patel÷ 1 2,7 2,5 4 3,8

Patel÷ 2 2,8 3,2 2,7 2,7

Patel÷ 3 2,7 3,4 2,4 2,4

0,27 0,94

IV

51

Meit÷lis 1 3,8 3,8 3,2 3

Meit÷lis 2 3,4 2,4 3,8 3,4

Meit÷lis 3 1,9 3 3,1 2,9

Meit÷lis 4 2,1 2,1 2,8 2,4

Patinas 1 3,3 2,9 3 3,4

Patinas 2 2,5 2,1 2,4 2,7

Patinas 3 3,1 3,3 3,2 3,6

Patinas 4 3 3,8 3,4 2,6

Patinas 5 2,6 3,5 3,8 3,3

Patel÷ 1 3,3 2,6 2,5 2,8

Patel÷ 2 3,3 2,7 3,4 3,2

Patel÷ 3 2,1 3,6 2,4 2,2

0,62 0,29

Diafiz÷s vidurio

plotis III

Meit÷lis 1 3,2 2,1 2,4 2,8

Meit÷lis 2 3,2 2,1 3 3,4

Meit÷lis 3 3,3 1,4 2 2,2

Meit÷lis 4 1,9 2,1 2,6 2,6

Patinas 1 3,7 3,6 3 3

Patinas 2 2,5 2,4 2,8 3

Patinas 3 2,2 2 2,1 2,3

Patinas 4 3,3 2 2,3 2,9

Patinas 5 3,4 2,1 2,5 3,1

Patel÷ 1 3,5 3 2,3 2,7

Patel÷ 2 3,1 2,3 2,8 2,6

Patel÷ 3 2 2 2,5 2,5

0,004 0,008

IV

Meit÷lis 1 2,3 3,4 2 3,6

Meit÷lis 2 2,4 2 3,5 3,5

Meit÷lis 3 2,8 2,9 2,5 2,5

Meit÷lis 4 2 2 2 2,4

Patinas 1 2,3 1,9 3,6 3,1

Patinas 2 2,4 2,4 2,3 2,3

Patinas 3 3,4 1,9 2,7 3,3

Patinas 4 2,7 2,9 3,6 2,7

Patinas 5 2,7 2,5 1,9 3,5

Patel÷ 1 2,8 3,2 3,4 2,7

Patel÷ 2 2,9 2,5 3,4 3,4

Patel÷ 3 2,3 2,8 2,8 2,8

0,79 0,46

Didžiausias

distalin÷s

epifiz÷s plotis III

Meit÷lis 1 2,7 3,3 1,8 3,2

Meit÷lis 2 2,6 2,4 3,1 2

Meit÷lis 3 2,3 2,5 2,8 2,8

Meit÷lis 4 3 2,6 3,4 3,8

Patinas 1 3,3 3,3 2,7 3,6

Patinas 2 2 2,5 2,3 1,9

Patinas 3 3,5 3,5 2,7 2,7

52

Patinas 4 3,6 3 3,8 3,8

Patinas 5 2,2 2,7 2,9 2,9

Patel÷ 1 2,9 2,7 3,5 3,9

Patel÷ 2 3,7 3,5 2,1 2,1

Patel÷ 3 3,2 3 2,1 1,9

1 0,53

IV

Meit÷lis 1 3,2 2 3,1 3,5

Meit÷lis 2 3,7 3,8 3,7 2,5

Meit÷lis 3 3,3 3,8 3,3 3,5

Meit÷lis 4 2,9 2,7 3,2 3

Patinas 1 2,4 2,4 2,4 4

Patinas 2 2,1 2,7 2,2 2,4

Patinas 3 3,5 3,9 3,5 3,5

Patinas 4 3,2 2,9 3,1 3,7

Patinas 5 3,2 2,4 2,5 3,1

Patel÷ 1 2,9 2,5 2,9 3,3

Patel÷ 2 2 2,2 2,9 3,4

Patel÷ 3 3 2,4 3,1 3,1

0,39 0,19

Kaulo ilgis

be plantarinio

paviršiaus III

Meit÷lis 1 10,3 9,6

Meit÷lis 2 9,4 9,2

Meit÷lis 3 8,9 8,7

Meit÷lis 4 9,8 9,2

Patinas 1 9,4 10,4

Patinas 2 10,7 10,4

Patinas 3 9,1 9,1

Patinas 4 10,1 9,9

Patinas 5 9,3 9,1

Patel÷ 1 10,2 9,7

Patel÷ 2 9,2 10,1

Patel÷ 3 8,8 9,5

0,88

IV

Meit÷lis 1 10,3 10,8

Meit÷lis 2 9,3 9,4

Meit÷lis 3 10,1 9,7

Meit÷lis 4 8,7 10

Patinas 1 10,4 10,2

Patinas 2 10,5 10,3

Patinas 3 9,1 9,5

Patinas 4 11 9,8

Patinas 5 10,3 10,7

Patel÷ 1 9,6 10,7

Patel÷ 2 10,4 10

Patel÷ 3 10,2 9,3

0,85

53

10 priedas. Slankmatis.

http://www.veslita.lt/files/Image/slankmatis.jpg