Pozicija

1

Ilgalaikė būsto nuoma – nuosavo būsto alternatyva

Teisinis sveikos mitybos reglamentavimas

Aukštojo mokslo reformos keliai ir klystkeliai

Valstybės skola – auganti našta kiekvienam Lietuvos piliečiui

PASIKLYDĘ ŠILUMOS

KAINŲ LABIRINTUOSE

2

TURINYSRedaktoriaus pozicija 3Pasiklydę šilumos kainų labirintuose 4Ilgalaikė būsto nuoma – nuosavo būsto alternatyva 20Teisinis sveikos mitybos reglamentavimas 28Aukštojo mokslo reformos keliai ir klystkeliai 11Valstybės skola – auganti našta kiekvienam Lietuvos piliečiui 39

Darbo partijos informacinis [email protected](8 5) 239 69 56; 8 620 75098; 8 620 90706

Pasiklydę šilumos kainų labirintuose

psl. 4

Teisinis sveikos mitybos reglamentaviams

psl. 16

Valstybės skola – auganti našta kiekvienam Lietuvos piliečiui

psl. 33

Aukštojo mokslo reformos keliai ir klystkeliai psl. 26

Ilgalaikė būsto nuoma - nuosavo būsto alternatyva

psl. 10

3

Pozicija: paprastai apie priežastis, pasekmes ir tiesą

Įsisukę į nesibaigiančių darbų verpetą dažnai neturime laiko susto-ti ir įsigilinti į aplink mus vykstančius procesus. Nuomonių ir vertinimų įvairovė neretai klaidi-na, todėl susigaudyti šiandienos politiniame bei ekonominiame gy-venime neturint speci-alių žinių yra pakanka-mai sunku. Žinome, kas ir kada vyksta, tačiau

kodėl – ne. Žinoti ir suprasti reiškinių bei įvykių esmę – tai gebėti analizuoti ir ieškoti išeičių. Seimo Darbo partijos frakcija žino atsakymus į Jums rūpimus klausimus, negana

to, siūlo realius problemų sprendimo būdus.Kodėl taip brangiai mokame už šildymą, kodėl ilgalaikė būsto nuoma neįma-noma, kodėl nežinome ką valgome, kodėl auga Lietuvos skola, o aukštasis mokslas atsidūrė visiškame akligatvyje? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymus rasite

žurnale.Seimo Darbo partijos frakcijos nariai, padedami ekspertų, atidžiai pažvelgė į nagrinėjamas problemas ir atsakingai siūlo jų sprendimo būdus. Visos proble-mos yra išsprendžiamos, jei dirba kompetentingi, savo darbą išmanantys ir jam

atsidavę žmonės.

Darbo partijos frakcijos seniūnasVytautas Gapšys

4

PASIKLYDĘ ŠILUMOS KAINŲ LABIRINTUOSE

Kęstutis DauKšys

5

Kiekvieną rudenį Lietuvoje prasideda piniginių tuštėjimo metas. Šildymo se-zonas kasmet kelia įtampą žmonėms, žinantiems, kad kiekvieno mėnesio gale jie gaus neadekvačiai dideles sąskaitas už šią paslaugą. Su nerimu stebimi pranešimai, kad šilumos ir karšto vandens kainos neišvengiamai augs iki rekor-dinių aukštumų, neaiškinant, kodėl taip yra. Dangstomasi augančiomis dujų kainomis, tačiau tiesa akivaizdi – Lietuvos valstybė, tiksliau – Vyriausybė – ne-sugeba derėtis su Rusijos „Gazprom“, diktuojančiu tas kainas.

Vyriausybė ketina per-tvarkyti gamtinių dujų sektorių remiantis Euro-pos Parlamento dujų rin-kos liberalizavimo 2009 m. liepos 13 d. patvir-tintą 3 – iąjį energetikos paketą, kuris reikalau-ja atskirti tiekimą ir ga-mybą nuo tinklų eksplo-atavimo. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva, Latvija ir Estija bei Suomija yra izoliuota dujų rinka, Eu-ropos Sąjunga pasiūlė šioms šalims taikyti išim-tį dėl dujų įmonių skai-dymo tol, kol bus suda-ryta alternatyvaus dujų tiekimo į šias šalis gali-mybė. Latvija, Estija ir Suomija šiuo pasiūlymu pasinaudojo. Tačiau Lie-tuvos Energetikos minis-terija tokios galimybės atsisakė ir rengiasi tai-kyti nuosavybės atsky-rimo modelį. Tai reikštų, kad AB „Lietuvos dujos“ bus išskaidoma į atskirus juridinius vienetus pa-gal veiklas: perdavimo, skirstymo bei tiekimo bendroves. Nenuostabu, kad Vyriausybės veiks-

mai sukėlė Lietuvos dujų akcininkų, tame tarpe ir „Gazprom“ nepasitenki-nimą, ir neabejotinai pa-veikė derybas dėl gamti-nių dujų kainos.

Taigi dėl tokių Energe-tikos ministerijos poelgių kenčia eiliniai vartotojai. Liepos mėnesį eilinį sykį augo iš Rusijos impor-tuojamų gamtinių dujų kaina Lietuvai. Šilumos tiekimo įmonės už dujas mokėjo 1721 Lt/t.n.e*, tai yra 4,4 proc. daugiau nei birželį, kai dujos kainavo 1648 Lt/t.n.e. Per metus dujos pabrango penk-tadaliu. Nuo 2005 – ųjų metų, kai gamtinių dujų metinis vidurkis sudarė 439 Lt/t.n.e, iki šios die-

nos dujos pabrango dau-giau nei keturis kartus. Ir tai – ne pabaiga. Metinis centralizuotai tiekiamos šilumos vidutinės kainos pokytis yra 7,6 proc.

Vidutinis mėnesi-nis centralizuotai tiekia-mos šilumos kainos po-kytis rugpjūčio mėnesį yra 2 proc. Centralizuo-tai tiekiama šiluma atpi-go aštuoniuose miestuo-se: Ignalinoje 8,1 proc. (99 proc. biokuro), Šir-vintose 4,6 proc. (98 proc. biokuro), Radviliškyje 4,2 proc. (75 proc. bioku-ro), Molėtuose 3,1 proc. (100 proc. biokuro), Tra-kuose, Kelmėje, Kaišia-doryse ir Kazlų Rūdo-je apie 1 proc. Žymesnis

Šilumos kainos didžiausiuose Lietuvos miestuose

6

Oficialiais duomenimis šildymas pigiausiai kainuoja Molėtų, Tauragės ir Utenos gyventojams, o brangiausiai – Prienų, Alytaus ir Jo-niškio gyventojams. Gamtinės dujos yra žymiai brangesnės nei biokuras. 2005 m. gamtinių dujų kaina (su transportavimu ir galios mo-kesčius) buvo 439 lt/t.n.e, o biokuras – 362 lt/t.n.e. 2010 m. rugpjūtį kainos siekė jau 1455 ir 550 lt/t.n.e, po metų - 1751 lt/t.n.e už gam-tines dujas ir 590 lt/t.n.e už biokurą.

centralizuotai tiekiamos šilumos brangimas Vil-niuje - 6,7 proc., Tauragė-je - 6,2 proc., Klaipėdoje - 3,6 proc.

Šilumos tiekėjai skirs-tomi į grupes pagal per metus realizuojamą šilu-mos kiekį.

I. Į šią grupę įeina didžiųjų Lietuvos miestų bei jų rajonų šilumos bei karšto vandens tiekėjai: UAB „Vilniaus energi-ja“, AB „Kauno energija“, AB „Klaipėdos energija“, AB „Panevėžio energija“, AB „Šiaulių energija“ bei UAB Litesko fil. „Alytaus energija“, per metus rea-lizuojantys daugiau kaip 150 GWh šilumos.

II. Į šią grupę įei-na UAB Litesko fil. „Ma-rijampolės šiluma“, AB „Jonavos šilumos tin-klai“, UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, UAB „Utenos šilumos tinklai“, UAB Litesko fil. „Druski-ninkų šiluma“, per me-tus realizuojantys 15 – 90 GWh šilumos.

III. Į šią grupę įeina UAB Litesko fil. „Palan-gos šiluma“ bei „Telšių šiluma“, UAB „Miesto energija (Ukmergės ra-jono savivaldybė), UAB „Šilutės šilumos tinklai“, UAB „Tauragės šilumos

tinklai“, UAB „Plungės šilumos tinklai“, UAB „Akmenės energija“, UAB „Radviliškio šilu-ma“, per metus realizuo-jantys nuo 90 iki 50 GWh šilumos.

IV. Į šią grupę įei-na UAB Kretingos šilu-mos tinklai, UAB Litesko fil. „Vilkaviškio šiluma“, UAB „Varėnos šilumos tinklai“, UAB „Prienų energija“ Trakų padali-nys, UAB „Raseinių šilu-mos tinklai“, UAB „Kai-

šiadorių šiluma“, UAB „Anykščių šiluma“, UAB „Švenčionių energija“, UAB „Šalčininkų šilu-

mos tinklai“, UAB Lites-ko fil. „Biržų šiluma“, UAB „Prienų energija“, UAB „Ignalinos šilumos tinklai, per metus reali-zuojantys nuo 50 iki 25 GWh šilumos.

V. Į grupę įeina UAB „Širvintų šiluma“, UAB Litesko fil. „Kelmės šilu-ma“, UAB „Fortum Jo-niškio energija“, UAB „Molėtų šiluma“, UAB „Šakių šilumos tinklai“, UAB „Šilalės šilumos tinklai“, UAB „Pakruo-

jo šiluma“, UAB Litesko fil. „Kazlų Rūda“, UAB „Birštono šiluma“, UAB „Lazdijų šiluma“, UAB

7

Oficialiais duomenimis šildymas pigiausiai kainuoja Molėtų, Tauragės ir Utenos gyventojams, o brangiausiai – Prienų, Alytaus ir Jo-niškio gyventojams. Gamtinės dujos yra žymiai brangesnės nei biokuras. 2005 m. gamtinių dujų kaina (su transportavimu ir galios mo-kesčius) buvo 439 lt/t.n.e, o biokuras – 362 lt/t.n.e. 2010 m. rugpjūtį kainos siekė jau 1455 ir 550 lt/t.n.e, po metų - 1751 lt/t.n.e už gam-tines dujas ir 590 lt/t.n.e už biokurą.

atnaujinus (moderni-zavus) daugiabučius gy-venamuosius namus pa-gal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtin-tą Daugiabučių namų at-naujinimo (modernizavi-mo) programą. Pagal šią programą valstybės pa-ramos, taip pat savival-dybių, ES struktūrinių fondų, gyventojų ir ki-tomis lėšomis siekiama modernizuoti 70 procen-tų senos statybos dau-giabučių namų. Tačiau

renovacijai skirtas Euro-pos Sąjungos milijardas tebeguli bankuose. Ne-siimsiu spręsti, aplaidu-

Gyventojai už šilu-mą mokėtų mažiau ir

Kaip sumažinti šilumos kainas?

Gyvenamųjų namų renovacija

0 procentų PVM taikymas

Labiausiai gyvento-jams reikalingas 0 pro-centų PVM tarifas šilu-mos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patal-poms šildyti (įskaitant ši-lumos energiją, perduo-damą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyve-namąsias patalpas tiekia-mam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui paruošti ir šilumos ener-gijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti. Pri-ėmus mano kolegos, Dar-bo partijos frakcijos se-niūno Vytauto Gapšio,

Šilumos kainas suma-žinti įmanoma, tačiau trūksta politinės valios, o gal ir Vyriausybės profe-sionalumo. Išskirčiau ke-lis galimus būdus, kaip palengvinti šilumos kai-nų naštą jos vartotojams.

„Skuodo šiluma“, UAB „Nemenčinės komunali-ninkas“, per metus reali-zuojantys mažiau nei 25 GWh šilumos.

mas tai ar nusikaltimas. Ši piniginė injekcija į Lie-tuvos ekonomiką būtų neįkainojama - sumažė-tų nedarbo lygis, tuo pa-čiu padidėtų įplaukos į Sodrą, renovavus namus sumažėtų ir išlaidos šil-dymui. Apšiltinus dau-giabučius namus kasmet šilumos vartotojai sutau-pytų apie 680 mln. litų. O jei Vyriausybė susiprastų ir paruoštų tipinius dau-giabučių namų renova-cijos projektus, būtų su-taupyta dar daugiau, nes ruošti projektą kiekvie-nam namui yra per bran-gu.

8

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo

pakeitimas ir papildymas

Gyventojams, gyve-nantiems daugiabučiuo-se namuose, taikomas lengvatinis 9 procen-tų PVM mokesčio tarifas apšildymui, o individua-liųjų namų savininkams bei daugiabučių namų gyventojams, naudojan-tiems apšildymui mal-kas, anglis, elektros ener-giją ar gamtines dujas, taikomas kelis kartus di-desnis PVM tarifas, tai-gi jie atsiduria nelygiatei-sėje padėtyje. Siekdamas užtikrinti gyventojų ly-giateisiškumo principą Seime užregistravau Pri-dėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir pa-pildymo įstatymą (*Lie-tuvos Respublikos Pri-dėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo 1251 straipsniu įstaty-mas).

Šio projekto tikslas – užtikrinti visų piliečių

Kuro šaltinių diversifikavimas

Lietuvos miestuose kainos gana smarkiai ski-riasi ir dėl to, kad įmonės naudoja skirtingas me-džiagas šilumai gaminti. Šiuo metu pigiausia kuro rūšis šilumai gaminti yra biokuras, tačiau jį naudo-ja nedaugelis šilumos tie-kėjų. Didžioji Lietuvos gyventojų dalis šiluma aprūpinama gamtinėmis dujomis.

Taigi siekiant suma-žinti gyventojų išlaidas šildymui būtina diver-sifikuoti kuro šaltinius. Atsiradusi konkurencija

Šio įstatymo projekto pa-rengimą paskatino augan-čios daugiabučiams namams centralizuotai tiekiamos ši-lumos ir karšto vandens kai-nos bei gyventojų įsisko-linimų už šias paslaugas didėjimas. Priėmus įstaty-mo projektą jau nuo sausio 1 d. gyventojai už šias paslau-gas mokėtų mažiau.

tarp kuro tiekėjų sąlygos pigesnes šilumos kainas. Pervedus šilumos gamy-bos šaltinius nuo bran-gaus importuojamo iš-kastinio kuro (gamtinių dujų ir naftos produk-tų) prie daug pigesnio vietinio biokuro, suma-žėtų išlaidos šildymui. Lietuviško biokuro kai-na sudaro 700 Lt/t.n.e ir išlieka panaši jau ne vie-nerius metus. Akivaizdu, kad tos savivaldybės, ku-rios naudoja biokurą, už šilumą moka mažiau nei tos, kurios perka dujas. Dabartinei mažai kainai svarbiausios investicijos į tinklų sutvarkymą bei biokuro katilinių statybą. Kai kuriose savivaldybė-se (pvz., Utenos rajono) dujų kainų kilimas bus neutralizuojamas dau-giau šilumos gaminant biokuro katilinėse, kurių tinklą planuojama ir to-

liau plėsti. Tačiau bioku-ro katilinių diegimas reikalauja milžiniškų in-vesticijų. Būtina valstybi-nė investicinė programa pritraukiant ir ES lėšas.

Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokes-čio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo pro-jektą , sumažėtų daugia-bučių namų gyventojų išlaidos už būsto šildymą ir karštą vandenį.

9

Gamtinių Dujų importo į Lietuvą seGmento DaLyviai

Gamtinių dujų importo rinkoje 2011 m. I ketv. veikė tie patys dalyviai kaip ir 2010 m. I ketv., AB „Gazprom“, o per tarpininką – „LT Gas Stream“. Struktūriniu požiūriu, didžiausią gamtinių dujų importo rinkos dalį užėmė AB „Lietuvos dujos“. 2011 m. I ketv. pasikeitė AB „Lietuvos dujos“ ir AB „Achema“ užimamos importo rinkos dalys. Kitų dujų įmonių importuojami gamtinių dujų kiekiai iš esmės nesikeitė, o užimama importo rinkos dalis išliko panašiame lygyje.

10

Kęstutis Daukšys yra Darbo partijos pirmininko pavaduotojas, Seimo Ekonomikos komiteto narys.

2005-2006 m. buvo tryliktosios Vyriausybės Ūkio ministras

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės ko-misija tvirtina šilumos ir karšto vandens kainų nu-statymo metodikas, nu-stato bazines kainas įmo-nėms, realizuojančioms ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, verti-na investicijų ir veiklos iš-

laidų pagrįstumą bei de-rina turto nusidėvėjimo normas. Šilumos savikai-nos struktūra susideda iš kuro, darbo užmokesčio, įrengimų nusidėvėjimo, investicijų ir tt.

Prieš pusmetį Vyriau-sybė kalbėjo apie rudenį pigsiančią šilumą. Prem-jeras Andrius Kubilius, energetikos ministras Ar-vydas Sekmokas progno-zavo, kad dujos vartoto-jams pigs 15 proc. Dėl šio pažado, galvodama apie buitinius vartotojus, Dar-bo partijos frakcija Seime palaikė Gamtinių dujų įstatymo priėmimą. Ta-čiau dabar, kai įstatymas yra, derybos dėl pigesnių dujų nevyksta. Vyriau-sybė netesi savo pažadų, deja, jau nebe pirmą sykį.

NevykdomiVyriausybės

pažadai

lygias teises, nediskri-minuoti gyvenamųjų pa-talpų savininkų, kurie gyvenamojo būsto apšil-dymui naudoja elektros energiją, gamtines dujas, malkas ir anglis. Kadan-gi pagal Tarybos direkty-vą dėl PVM bendros sis-temos lengvatinis PVM tarifas anglims negali būti taikomas, o lengva-tinio PVM tarifo nustaty-mas tik kitoms kuro rū-šims (malkoms, elektrai, dujoms), savo ruožtu są-lygotų nevienodas šildy-mui naudojamų kuro rū-šių apmokestinimo PVM sąlygas, siūlau gyvento-jams, savo gyvenamųjų patalpų šildymui naudo-jantiems anglis, numaty-ti atitinkamą kompensa-vimą valstybės biudžeto lėšomis.

Rugpjūčio pabaigoje pasirodė A. Sekmoko pa-žadai apie galimybes de-rėtis dėl mažesnių dujų kainų. Tiesa, dabar derė-tis su dujų tiekėjais mi-nistras pasiūlė patiems šilumos tiekėjams. Pana-šu, kad ministras bando nusimesti atsakomybės naštą. Dabar, kai Lietuvai žūtbūt reikia pigesnių dujų, Vyriausybė tryp-čioja vietoje ir skėsčioja rankomis, nežinodama ko imtis.

Vyriausybė iki lapkri-čio 1 d. buvo įgaliota pa-rengti planą, kaip bus įgyvendintas Gamtinių dujų įstatymas. Įdomu, ar Vyriausybėje dar liko optimistų, tikinčių sė-kminga derybų baigtimi? Ar liko jų Lietuvoje?

11

Aukštojo mokslo reformos keliai ir klystkeliai Dr. vyDas GeDviLas

moKsLo ir stuDijų pertvarKa — KeLionė

apGraibomis

Šiuolaikinėmis globa-lizacijos ir technologi-

jų pažangos sąlygomis, sparčiai formuojantis ži-niomis grindžiamai vi-suomenei ir žinių eko-nomikai, itin padidėjo strateginių sprendimų

reikšmė. Todėl neat-sitiktinai Lietuvoje priimta virš 230 įvai-rių sričių strategi-jų. Gebėjimas rengti ir įgyvendinti atski-

Dr. Vydas Gedvilas yra Darbo partijos pirmininko pavaduotojas, Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komiteto narys.

12

ros srities raidos ir plė-tros strategijas tampa es-miniu sėkmės veiksniu. Tas, kuris geba tai pada-ryti, visada gauna koky-biškesnį rezultatą.

Lietuvos valstybės il-galaikėje raidos strategi-joje teigiama, kad moks-las bei švietimas ir toliau liks prioritetinė plėtros sritis. Tačiau tai tėra ne-apibrėžta siekiamybė, nes per dvidešimt metų Lietuvos valdžia taip ir nesugebėjo apsispręs-ti dėl nuoseklios, aiškios ir veiksmingos mokslo ir studijų politikos.

Per pastarąjį dešim-tmetį parengta daug įvai-rių studijų, analizių, mo-delių, ataskaitų ir kitokių su mokslu ir studijomis susijusių darbų. Juose pateikta gausybė infor-macijos, rekomendacijų, išvadų ir kitokių patari-mų, kaip tvarkytis šioje srityje. Tačiau dėl nepa-aiškinamų priežasčių tie darbai taip ir liko nepa-viešinti dūlėti kažkieno stalčiuose. „Reformato-riams“ neprireikė jokių studijų, užsienio eksper-tų pastebėjimų, refor-mos pasekmių analizių ar akademinės bendruo-menės nuomonės.

Apie visus savo dar-

bus jie menkai informa-vo visuomenę. Juk tokia arogantiška elgesio for-ma jau tapo konservato-rių valdžios vizitine kor-tele. Jau įpratome, kad visuomenė, profsąjungos ir visuomeniniai judėji-mai bet kuriai skelbiamai pertvarkai, vykdomai tiek socialinėje, tiek svei-katos apsaugos ar kitose gyvenimo srityse, beveik jokios įtakos neturi, nors gyventojų mokesčiais fi-nansuojamos ir valstybi-nės, ir privačios švietimo įstaigos.

Taip, neturint ilgalai-kės valstybinės moks-lo ir studijų strategijos, buvo pradėta vykdyti „aukštojo mokslo“ refor-ma. Kitaip sakant — lai-vas išplaukė į nežinią net neturėdamos kompaso. Pertvarkos iniciatoriams užteko skubotai „sulip-dyto“ Mokslo ir studijų įstatymo projekto. Nors šio projekto rengėjai su-laukė gana gerų ir įdo-mių siūlymų, tačiau dau-guma jų buvo priimti kaip kritika ar netgi įžei-dimas.

Dalis akademinės ben-druomenės atstovų ir Sei-mo narių atkreipė dėmesį į šio įstatymo neatitikimą Konstitucijai, teikė mo-

abejotina reformos nauDa

Ar mokslo ir studijų įstatymas padidino aukš-tojo mokslo prieinamu-mą? Kaip ir tikėjosi dau-guma mąstančių žmonių, įgyvendinus aukštojo mokslo reformą aukšta-sis mokslas tapo dar ma-žiau prieinamas daugu-mai Lietuvos gyventojų.

Remiantis prieš dve-jus metus atliktu Vilniaus pedagoginio universite-

tyvuotas pastabas ir siū-lymus, mitingavo prie Seimo, tačiau nei didie-ji aukštojo mokslo „re-formatoriai“, nei valdan-čiosios koalicijos atstovai nepaisė argumentuotų siūlymų, kritikos ir įspė-jimų, kad toks įstatymas pažeis aukštųjų mokyklų autonomijos konstitucinį principą, neigiamai pa-veiks universitetų savi-valdą ir ignoruos akade-minę bendruomenę.

Tad ar tikrai verta ti-kėti valdančiųjų tikini-mais, kad šis įstatymas plačiai atvėrė duris ti-krai aukštųjų mokyklų autonomijai, moderniam valstybinių universitetų ir kolegijų valdymui bei studijų kokybės gerini-mui?

13

na, nes studijų kaina šiuo metu siekia nuo 3,5 tūkst. iki 30 tūkst. litų per me-tus. Kolegijoje studijuo-jančiam studentui tech-nikos mokslus krimsti per metus kainuoja ma-žiausiai 4 tūkst., o studi-jos Lietuvos kūno kultū-ros akademijoje kainuoja nuo 3,8 tūkst. iki 12 tūkst. litų.

Nemaža dalis studen-tų priversti naudotis ban-

auKštojo moKsLo sistema sKanDinavijos vaLstybėse

Norvegijos valstybinėse aukštosiose mokyklose moks-las yra nemokamas. Valstybiniai universitetai ir kolegi-jos negali reikalauti iš studentų mokėti už studijas. Mi-nisterija gali paremti ir privačius universitetus, tačiau jie skiriamas lėšas turi panaudoti tik studentų naudai. Norvegijos ir užsienio studentų studijas remia Valsty-binis paskolų švietimui fondas.

Švedijoje aukštasis mokslas yra nemokamas ne tik švedams, bet ir užsieniečiams. Aukštojo mokslo finan-savimo sistema Švedijoje suprojektuota taip, kad aukš-tasis mokslas būtų prieinamas kiekvienam. Studentui skiriami finansai turi kompensuoti gyvenimo ir studi-jų išlaidas.

Danijos valstybinėse aukštojo mokslo institucijo-se ir daugelyje privačių institucijų mokslas yra nemo-kamas, finansinė parama studentams teikiama pagal Valstybės dotacijų ir paskolų schemą. Be dotacijų stu-dentams siūlomos paskolos, jomis naudojasi apie pusė visų studentų. Daugelis studijų programų yra neatsie-jamos nuo specialių reikalavimų, kurie priklauso nuo pasirinkto dalyko, turimo išsilavinimo lygio, darbo pa-tirties. Vyriausybė gali nustatyti maksimalų studentų skaičių tam tikrose srityse. Pati aukštoji mokykla taip pat gali riboti priėmimą į tam tikras sritis.

kų suteiktomis paskolo-mis, tad vėliau jie ištisus dešimtmečius lenks nu-garas, kad išsimokėtų skolintus pinigus. Ko-dėl visa tai daryta per ko-mercinius bankus? Kodėl paskolų tvarkymu nega-lėjo pasirūpinti valstybės institucija? Valdžios ar-gumentas pribloškia: ne-pelninga, prireiktų papil-domų investicijų! Kodėl toks svarbus bankinis modelis? Paskolos jau įklampino ne vieną, ta-čiau konservatorių val-džiai kažkodėl buvo taip svarbu „pasodinti ant pa-skolų adatos“ ir studen-tus.

Dar liūdnesnė situacija yra su valstybiniu studijų finansavimu. Pasirodo, taip valdančiųjų išrekla-muota studijų krepšelių sistemą turi tik dvi ša-lys pasaulyje — Lietu-va ir Gruzija. Ši sistema yra akivaizdžiai nepalan-ki Lietuvos Kūno kultū-ros akademijai, Lietuvos A.Stulginskio universite-tui, meno, muzikos stu-dijas pasirinkusiems stu-dentams ir daugeliui kitų aukštųjų mokyklų, ku-rios ruošia nepopuliarių, bet valstybei labai reika-lingų specialybių atsto-vus.

to studentų tyrimu, ly-ginant vidutines paja-mas gaunančias šeimas ir studijoms tenkančias iš-laidas per metus, kons-tatuota, kad mažas paja-mas gaunančios šeimos neišgali išleisti savo at-žalų studijuoti. Dėl pa-brangusių studijų 2008 m. aukštąjį universite-tinį išsilavinimą įgijo 5 proc. mažiau studentų nei 2007 m. Ir tai nestebi-

14

antiKonstituciniai vaLDžios viražai

Iš karto po Mokslo ir studijų įstatymo priė-mimo, kuriam opozici-ja labai aršiai priešino-si, 2009 m. net du kartus teko kreiptis į Konsti-tucinį teismą dėl aukš-tojo mokslo autonomi-jos ir nemokamo mokslo laidavimo gerai besimo-kantiems piliečiams vals-tybinėse aukštosiose mo-kyklose. Konstitucinis teismas nuosekliai ir ne-dviprasmiškai patvirtino Seimo opozicijos ir aukš-tųjų mokyklų atstovų nuogąstavimus.

Buvo konstatuota, kad universitetų savi-valda turi būti įgyvendi-

Dėl egzistuojančios ab-surdiškos studijų krepše-lių sistemos dvejus me-tus iš eilės kai kurie geriau-si abiturientai turi galimybę studijuoti ne-siekdami aukš-tesnio žinių įvertinimo, nes valstybė jiems garantavo „studento krepšelį“, ku-ris negali būti atiduotas geriau besimokančiam. Krepšelio savininką bu-driai saugo kiekviena aukštoji mokykla, siek-dama jo žinias ir gebė-jimus vertinti tik teigia-mai, nes antraip nemažą studijų krepšelių sumą teks grąžinti į valstybės biudžetą.

Ar tokia tvarka yra lo-giška ir teisinga? Akivaiz-du, kad aukštajai moky-klai reformos pasekmė yra nepatogi ir nuostolin-ga. Abiturientams kelis metus iš eilės nepasirin-kus nepopuliarių, bet ša-lies ūkiui labai reikalingų studijų programų, dėsty-tojai bus priversti ieškoti kito darbo.

Jei valstybė ir toliau neieškos būdų, kaip už-tikrinti gerų specialis-tų paruošimą, negalėsi-me konkuruoti ir būsime

priversti išsilaikyti iš stu-dentų lėšų. Išeitis iš šios sudėtingos ir absurdiš-

kos situacijos galėtų būti labai paprasta — studi-jų krepšelių skyrimas ne pagal mokslo sritis, o pa-gal studijų krypčių gru-pes. Tuomet sporto vady-bai nereikėtų konkuruoti su verslo vadyba, o sto-jantiems į gyvulininkys-tės studijų programas būtų užtikrintas tam ti-kras valstybės finansuo-jamų vietų skaičius. Kitu atveju po 5–10 metų tie-siog neturėsime tam ti-krų sričių specialistų.

Dar viena negatyvi re-formos pasekmė — kons-titucinio aukštųjų moky-klų autonomijos principo nepaisymas. Neva sie-kiant sustiprinti aukštų-jų mokyklų autonomiją, šiuo metu visų aukštų-jų mokyklų tarybų dau-guma formuojama tik su Švietimo ir moks-lo ministro bei Aukšto-jo mokslo tarybos prita-rimu. Taigi, kas patikės,

kad taip universitetai ir kolegijos tampa atvires-ni visuomenei ir sudaro

realias galimy-bes viešajam interesui ats-tovaujantiems asmenims im-tis atsakomy-bės už aukštojo mokslo koky-

bę ir racionalų valdymą? Tad realiai reformos pa-sekmėje universitetų au-tonomija tik sumažėjo ir taip buvo pažeista šalies Konstitucija.

Akivaizdu, kad aukštajai mokyklai refor-mos pasekmė yra nepatogi ir nuostolinga. Abiturientams kelis metus iš eilės nepasirin-kus nepopuliarių, bet šalies ūkiui labai reika-lingų studijų programų, dėstytojai bus pri-versti ieškoti kito darbo.

15

dimai yra galutiniai ir neskundžiami. Tai, kas vyko toliau, labiau pri-minė cirką — darbo gru-pė savo siūlymuose tei-gė, jog svarstant įstatymo projektą buvo pasiektas platus politinis bei visuo-meninis konsensusas. Bet juk nuo visuomenės ne-nuslėpsi, kad tai buvo akiplėšiškas melas — jo-kio sutarimo dėl šio įsta-tymo nebuvo ir nebus. Taip pat darbo grupė pa-reiškė, kad Mokslo ir stu-dijų įstatymo konstitu-cingumo Konstitucinis teismas nėra nagrinėjęs,

tad nėra teisinio pagrin-do teigti, kad Mokslo ir studijų įstatymo nuosta-tos prieštarauja Konstitu-cijai.

Panašu, kad tik tokioje šalyje, kaip Lietuva gali įvykti toks paradoksas, kai darbo grupė vertina įstatymo atitiktį Kons-titucijai! Tokie „išaiški-nimai“ — didžiausias akibrokštas visai mūsų teisinei sistemai, nekal-

bant apie aukščiausios valdžios pareigūnų kom-petenciją.

Beje, dėl šio įstatymo savo vertinimą pateikė ir Seimo Teisės departa-mentas, pareiškęs, kad reikia peržiūrėti įstatymo nuostatas dėl kai kurių valstybinės aukštosios mokyklos tarybos funk-cijų, nustatančių aukš-tosios mokyklos lėšų ir turto valdymo, naudoji-mo bei disponavimo jais tvarką, dėl rektoriaus rinkimų tvarkos, aukšto-sios mokyklos darbuoto-jų parinkimo ir vertini-

mo principų, bendro vietų studijų skai-čiaus nustaty-mo. Taip pat buvo pakar-totos Konsti-tucinio teis-

mo išvados dėl studijų vertinimo laikotarpių ir finansavimo. Tačiau jei-gu jau Vyriausybė drįsta nusispjauti į patį Kons-titucinį teismą, bet kam aišku, kad „kažkokio“ departamento išvados jai bus nė motais.

Atsižvelgdamas į aka-deminės bendruomenės siūlymus ir Konstituci-nio teismo sprendimus, aš užregistravau kelis

nama per aukštųjų mo-kyklų institucijas, kurių formavimo tvarka negali būti nustatyta tokia, kad aukštosios mokyklos akademinė bendruome-nė negalėtų lemti spren-dimų priėmimo dėl aukš-tosios mokyklos reikalų tvarkymo. Todėl aukštų-jų mokyklų valdymo ins-titucijas, įgyvendinančias aukštosios mokyklos sa-vivaldos funkcijas, turi formuoti pačios aukšto-sios mokyklos. Taip pat buvo pažymėta, kad mo-kymosi rezultatų vertini-mas turi būti vykdomas po kiekvie-no akademi-nio mokymo-si laikotarpio atliktos studi-juojamų daly-kų žinių pati-kros.

Tuomet Ministras Pir-mininkas Andrius Ku-bilius priėmė didžiojo kombinatoriaus Ostapo Benderio vertą sprendi-mą — jis sudarė darbo grupę, kuriai pavedė iš-nagrinėti Konstitucinio teismo sprendimą bei parengti siūlymus. Taip A. Kubilius paprasčiau-siai nusivalė kojas į šalies Konstituciją ir Konstitu-cinį teismą, kurio spren-

Panašu, kad tik tokioje šalyje, kaip Lietuva gali įvykti toks paradoksas, kai darbo grupė ver-tina įstatymo atitiktį Konstitucijai! Tokie „išaiš-kinimai“ — didžiausias akibrokštas visai mūsų teisinei sistemai, nekalbant apie aukščiausios valdžios pareigūnų kompetenciją.

16

„Universitetų savivalda turi būti įgyvendinama per aukštų-jų mokyklų institucijas, kurių formavimo tvarka negali būti nustatyta tokia, kad aukštosios mokyklos akademinė bendruo-menė negalėtų lemti sprendimų priėmimo dėl aukštosios moky-klos reikalų tvarkymo“

Mokslo ir studijų įstaty-mo pakeitimus — dėl fi-nansavimo ir dėl aukštų-jų mokyklų valdymo.

Pirmuo-ju projek-tu siekiau, kad valsty-bės biudže-to lėšomis būtų įtei-sintas stu-dijų vietų finansavi-mas pagal studijų krypčių grupes, bet ne studijų sričių po-reikius, nes studijų sri-tys yra nekonkrečios ir per plačios. Siūliau atsi-sakyti visuotinio „studi-jų krepšelio“, skiriamo tiek valstybinėms, tiek nevalstybinėms aukšto-sioms mokykloms. Taip pat, esant galimybei ir poreikiui, atskirų profesi-jų studentus už valstybės lėšas rengti nevalstybi-nėse aukštosiose moky-klose ar užsienio aukš-tųjų mokyklų filialuose, įsteigtuose Lietuvoje.

Manau, kad asme-nys, įstoję į valstybės fi-nansuojamą vietą, galėtų prarasti tokį finansavi-mą, jeigu po pirmosios sesijos jų studijų rezulta-tų vidurkis būtų daugiau kaip 20 proc. mažesnis

negu aukštosios moky-klos atitinkamos studijų programos studijuojan-čiųjų atitinkamo laikotar-

pio studijų rezultatų vi-durkis.

Antruoju projektu sie-kiau įteisinti Konstituci-jos nuostatą, teigiančią, kad „aukštosioms moky-kloms suteikiama auto-nomija“. Siekiant sude-rinti aukštųjų mokyklų autonomijos principą su atsakomybės visuomenei principu, siūliau aukšto-sios mokyklos valdymo struktūroje įteisinti prie-žiūros instituciją — Tary-bą, kurios paskirtis būtų užtikrinti aukštosios mo-kyklos atsakomybę ir at-skaitomybę visuomenei.

Taip pat siūliau aukš-tosios mokyklos vadovą rinkti ne Taryboje (nes iš-renkama iš tų pačių as-menų, kurie yra pažįs-tami), o demokratiškai — atsižvelgiant į visos

aukštosios mokyklos akademinės bendruome-nės siūlymus bei pagei-davimus.

Nors Sei-mo valdan-čioji dau-guma tokių mano teik-tų projektų nepalaikė, n e k e t i n u sudėti gin-klų ir teik-siu šias

pataisas ir pasiūlymus ateityje, nes esu absoliu-čiai įsitikinęs, kad dabar galiojančios nuostatos yra ydingos ir nenau-dingos nei studentams, nei aukštosioms moky-kloms.

aKivaizDžios auKštojo moKsLo reformos

Kryptys

Tai, kad aukštojo mokslo sistemą būtina reformuoti, yra akivaiz-du, tačiau ar tikrai tai, ką daro dabartinė valdžia yra teisingiausias refor-mos kelias? Aš manau, kad ne.

Niekam ne paslaptis, kad viena iš didžiausių aukštojo mokslo refor-mos problemų yra nepa-kankamas finansavimas. Pažangiai mąstančios

17

valstybės skatina ekono-mikos augimą bei darbo vietų kūrimą bei kasmet didina švietimo progra-mų ir mokslinių tyrimų finansavimą. Europos Komisija pateikė 2014–2020 m. daugiamečio Eu-ropos Sąjungos biudže-to pasiūlymus, kuriuose švieti-mui, mokslui ir jaunimui skir-tas lėšas numa-tyta padidin-ti 73 proc. Taip nedviprasmiškai pripa-žįstamas šios srities le-miamas vaidmuo už-tikrinant ekonomikos augimą. Tačiau Lietu-voje finansavimas, ten-kantis vienam mokiniui ar studentui, yra beveik mažiausias iš visos ES. Šalyje mažėja gyvento-jų, žemas mokymosi visą gyvenimą indeksas.

Ne ką mažesnė pro-blema — studijų progra-mų kokybė. Šiuo metu studijų programos kei-čiamos per lėtai, jos neat-spindi ir nepadeda ten-kinti būsimų darbo vietų poreikių, o absolventams sunku rasti kokybišką jų studijų srities darbo vie-tą.

Šioje situacijoje pir-miausia turi rimtai su-

krusti pačios aukštosios mokyklos, o Studijų ko-kybės vertinimo centras turėtų gerokai padidin-ti savo „apsukas“. Arti-miausioje ateityje būti-na įtraukti darbdavių ir darbo rinkos institucijas į studijų programų su-

darymo ir įgyvendini-mo veiklą, skatinti dar-buotojų mainų rėmimą. Ateityje neišsiversime be sukurtų lanksčių, inova-tyvių mokymosi ir mo-kymo metodų. Tačiau šiuo metu nuotoliniam mokymuisi nesame pa-sirengę. Vienas iš būdų, kuriais būtų galima to siekti — išnaudoti naujų-jų technologijų teikiamą naudą ir taip patobulinti mokymosi procesą.

Mūsų universitetai ir kolegijos turi atverti du-ris tiems asmenims, ku-rie panorės mokytis visą gyvenimą. Tačiau šiuo metu priimta mokymosi visą gyvenimą strategija yra sunkiai vykdoma.

Lietuvos, kaip ir Euro-pos aukštojo mokslo per-

tvarkymas ir moderni-zavimas priklauso nuo dėstytojų kompetenci-jos ir motyvacijos. Tačiau augant besimokančių as-menų skaičiui (šalies aukštosiose mokyklose 2000-aisiais studijavo 99 tūkst., 2011 metais — virš

210 tūkst. stu-dentų) pakito tik mažas dėsty-tojų skaičius, o jų bendras am-žiaus ir pedago-ginio mokslinio

stažo vidurkis gerokai iš-augo.

Taigi daug ir garsiai kalbėdami apie aukšto-jo mokslo reformą, dės-tytojams ir aukštųjų mo-kyklų administracijai skiriame per menką dė-mesį. Dėstytojų atlygini-mai iki 2008 metų buvo keliami keliais nuošim-čiais procentų, o reikala-vimai jiems vos ne dvi-gubai didesni.

Per du dešimtmečius dėstytojų darbo laiko apskaita nepasistūmėjo į priekį, reikalavimai dėl krūvio, tarifikacijos vis tie patys. Per metus dir-bančio visu etatu krūvis pasiekia apie 1800 valan-dų. Tai supriešina dėsty-tojus, administracijai su-dėtinga apskaičiuoti ir

Mūsų universitetai ir kolegijos turi at-verti duris tiems asmenims, kurie panorės mokytis visą gyvenimą. Tačiau šiuo metu priimta mokymosi visą gyvenimą strategija yra sunkiai vykdoma.

18

paskirstyti tokius krū-vius.

Taip pat būtina paga-liau sutvarkyti aukštų-jų mokyklų reitingavimo sistemą. Ar galima uni-versitetų kokybę įvertinti vien tik skaičiais? Cituo-jamų mokslinin-kų, straipsnių ar darbuotojų, lai-mėjusių premijas, skaičius, o gal absolven-tų galimybės įsidarbin-ti, aukštosios mokyklos išlaidos, tenkančios vie-nam studentui — pagal ką nustatoma universi-tetų kokybė? Tokius rei-tingus de-rėtų vertinti tik kaip tam tikrą in-formaci ją , kuria pasi-rėmus ga-lima daryti savus verti-nimus. Ta-čiau Lie-tuvoje net universite-tų reitingavimas tampa idealia terpe nesąžinin-giems ir korupcija kve-piantiems susitarimams.

Švietimo ir mokslo mi-nistras jau buvo suma-nęs pats parengti šalies aukštųjų mokyklų rei-

o Kas toLiau?

tingavimo sistemą ir tam nepagailėjo net 2,5 mln. litų iš mokesčių mokėto-jų kišenės. Tačiau pavie-šinus aukštųjų mokyklų reitingavimo konkurso

sąlygas, atsiskleidė ry-šiai tarp valdančiosios konservatorių partijos, jos globojamos įstaigos — Demokratinės politi-kos instituto (DPI) ir da-bartinės Vyriausybės.

Ši informacija sustipri-no įtarimus, kad skelbtas aukštųjų mokyklų reitin-gavimo konkursas, kurį laimėjo DPI, vyko ne-skaidriai.

Tačiau labiausiai pri-bloškė Vyriausybės keti-

Tai, kad aukštojo mokslo sistemą būti-na reformuoti, yra akivaizdu, tačiau ar tikrai tai, ką daro dabartinė valdžia yra teisingiausias reformos kelias? Aš ma-nau, kad ne.

nimai sujungti visas Lie-tuvos aukštojo mokslo įstaigas ir palikti tik du universitetus — Vilniuje ir Kaune. Turėti nors po vieną universitetą regi-

onuose — priva-lu, tačiau bandyti visus veikiančius Vilniuje ar Kau-ne universite-tus sujungti į vie-ną, būtų daugiau

negu keista. Po tokių Vy-riausybės ketinimų visi lietuviai turėtų pradėti nerimauti ne tik dėl uni-versitetų, bet ir dėl Lie-tuvos, kaip valstybės iš-likimo. Guodžia bent tai,

kad tokie k e t i n i m a i neturi jokio teisinio pa-grindo ir be Seimo prita-rimo jie ne-bus priimti. Tačiau neiš-vengiamai kyla klausi-mas — kie-no interesus

gina konservatorių Vy-riausybė, teikdama pana-šius siūlymus?

Juk dabar — pats laikas pagalvoti, kaip Lietu-va galėtų susigrąžinti išvykusius gabius, profesio-nalius ir protingus žmones. Turime nuolat stebėti mokslininkių migraciją, srautus, vykdyti protų po-reikio vertinimus bei didinti Lietuvos patrauklumą mokslininkams, gerinant mokslo ir tyrimų aplinką, lengvinant atvykstančių mokslininkių ir integraci-ją. Norint tai pasiekti, reiktų didinti atlyginimus, orientuojantis į tarptautinį lygį, užtikrinti moksli-nių projektų vadovų finansinį savarankiškumą, to-bulinti viešųjų pirkimų įstatymą.

Šių metų rugsėjį Euro-pos Komisija pristatė re-formų strategiją, kuria

19

siekiama padidinti aukš-tąjį išsilavinimą įgyjančių asmenų skaičių, gerinti mokymo kokybę ir mak-simizuoti aukštojo moks-lo indėlį siekiant, kad ES ekonomika po kri-zės taptų dar sti-presnė. Tai — Eu-ropos darbo vietų kūrimo ir ekono-mikos augimo stra-tegijos dalis. Stra-tegijoje nustatytos prioritetinės sritys, kuriose ES valsty-bės narės turi dėti daugiau pastangų, kad pasiektų ben-drus su švietimu susijusius tikslus, ir kaip ES galėtų pa-remti jų vykdomą modernizacijos politiką. Tarp ES lygmens iniciaty-vų — daugiamatė univer-sitetų reitingavimo siste-ma, kuria naudodamiesi studentai galės pasirinkti jiems tinkamiausias pro-gramas, ir paskolų ga-rantijų sistema „Erasmus for Masters“, skirta už-sienyje studijuojantiems magistrantams.

Tačiau Lietuvos Vy-riausybė su strategija susipažinti dar nespėjo arba jos nesuprato, o gal tiesiog nenorėjo suprasti. Jokių oficialių Vyriausy-

bės sprendimų šios stra-tegijos rėmuose taip ir nebuvo priimta ir vargu, ar ši Vyriausybė apskritai galės juos priimti iki ka-dencijos pabaigos.

O juk dabar — pats lai-kas pagalvoti, kaip Lie-tuva galėtų susigrąžinti išvykusius gabius, pro-fesionalius ir protingus žmones. Turime nuolat stebėti mokslininkių mi-graciją, srautus, vykdy-ti protų poreikio vertini-mus bei didinti Lietuvos patrauklumą mokslinin-kams, gerinant mokslo ir tyrimų aplinką, lengvi-nant atvykstančių moks-lininkių ir integraciją. Norint tai pasiekti, reik-tų didinti atlyginimus, orientuojantis į tarptau-

tinį lygį, užtikrinti moks-linių projektų vadovų fi-nansinį savarankiškumą, tobulinti viešųjų pirkimų įstatymą.

Būtina sukurti specifi-nes paskatas sugrįž-ti ar atvykti gyven-ti ir dirbti į Lietuvą tikslinėms grupėms — perspektyviems jauniems moks-lininkams ir ly-d e r i a u j a n t i e m s mokslininkams pri-oritetinėse moks-lo srityse. Turime susipažinti su kitų pažangių valstybių patyrimu šioje sri-tyje.

Esu įsitikinęs, kad tik kompleksas

apgalvotų, suderintų ir išdiskutuotų priemonių aukštojo mokslo refor-mos srityje gali suteikti Lietuvai impulsą iš atsili-kusios ES šalies tapti išsi-lavinusia ir ekonomiškai savarankiška valstybe, iš kurios nenorės išvažiuo-ti jaunimas, į kurią norės investuoti užsienio kom-panijos ir kuri galės užti-krinti kokybišką bei pa-siturintį gyvenimą savo piliečiams.

Vydas Gedvilas

Lietuvos valstybės ilgalaikėje rai-dos strategijoje teigiama, kad moks-las bei švietimas ir toliau liks priori-tetinė plėtros sritis.

20

Ilgalaikė būsto nuoma – nuosavo būsto alternatyva

vytautas Gapšys

21

Lietuvoje tik 3 procentai gyventojų nuomojasi būstą. Kitose šalyse, tokiose kaip Vokietija, įvairių šaltinių duomenimis, būstą nuomojasi nuo 60 iki 87 procentų gyventojų, tai viena didžiausių nuomojamo būsto rinkų Europoje. Įdomu tai, kad, pavyzdžiui, Danijoje tik 9 proc. daugia-bučių namų butuose gyvena patys jų savininkai, likusi dalis paversta nuomojamu būstu. Lietuvos nuomos rinka vis dar nesubalansuota. Išsinuomoti gyvenamąjį būstą pagal sutartį ilgesniam laikui arba visam gyvenimui, kaip tai gali padaryti kiti europiečiai, Lietuvoje vis dar praktiškai neįmanoma.

22

nio tikslo link. Strategijo-je nepakankamai aiškiai apibrėžtas nuomojamo būsto modelis ir dėl to ji neįgyvendinama. Ją bū-tina kuo greičiau atnau-jinti.

Būsto nuomos rinką galėtų papildyti bei iš-plėsti juridiniai asmenys.

Iki šiol Lie-tuvoje nebu-vo institucinių n u o m o t o j ų , kurie valdy-tų pavienius

būstus ar ištisus nuomo-jamų butų pastatus, net rajonus. Tokių rinkos da-lyvių atsiradimui trukdo netobula teisinė ir mo-kestinė bazė. Svarbiau-si trikdžiai, kodėl nekil-

nojamojo turto plėtotojai šiuo metu nesiūlo prieinamo būs-to nuomai yra mokestinė bazė

(Pridėtinės vertės mo-kestis, Gyventojų pajamų mokestis, Nekilnojamojo turto mokestis) ir teisinė bazė, reglamentuojanti gyvenamojo būsto val-dymą (nuomotojų ir nu-omininkų teises, pareigas bei atsakomybę), taip pat ir prieinamo būsto pasiū-los aiškios politikos ne-buvimas.

šešėLinė būsto nuomos rinKa

būsto nuoma iš juriDinių asmenų

Dažnai pasitaiko atve-jų, kada butai nuomoja-mi neoficialiai, t.y. nesu-darant rašytinių nuomos sutarčių ir nemokant mo-kesčių valstybei. Tokių šešėlinių nuomos santy-kių tyko ne vienas pavo-jus: būstus n u o m o j a n -tys asmenys neapsaugo -ti nuo nuomininkų sko-lų, nesumokėtos nuomos bei komunalinių paslau-gų mokesčių, dingstan-čių, apgadintų daiktų, o besinuomojantys asme-nys taip pat nėra saugūs, nes būsto sa-vininkas gali juos bet kuriuo metu iškeldin-ti ar neįspėjęs pakelti nuo-mos kainą. Labai dažnai nuomotojai nepageidau-ja jaunų šeimų su vaikais ar studentų. Daugiabučio namo buto savininkas vi-sada turi teisę neišnuo-moti buto, jei pretenden-tas į nuomininkus jam nepatinka.

Šešėlinė būsto nuomos rinka ne tik neapsaugo nei nuomotojų, nei nuo-

Dabar galiojantis gy-venamojo būsto teisinis reglamentavimas nesu-

daro sąlygų darniai būs-to plėtrai, įskaitant ilga-laikę būsto nuomą. 2004 m. patvirtintoje Lietu-vos būsto strategijoje pa-brėžiama, kad Lietuvoje vis dar nėra būsto nuo-

mos rinkos. Todėl būsto nuoma iš juridinių asme-nų galėtų tapti puikia al-ternatyva mažesnes pa-jamas gaunantiems ir negalintiems įsigyti nuo-savo būsto asmenims.

Lietuvos būsto stra-tegijoje numatytus tiks-lus pasiekti numatoma 2020 m. Tačiau iki šiol nebuvo žengta nė žings-

Lietuvos būsto strategijoje numatytus tikslus pasiekti numatoma 2020 m. Tačiau iki šiol nebu-vo žengta nė žingsnio tikslo link.

Šešėlinė būsto nuomos rinka ne tik neap-saugo nei nuomotojų, nei nuomininkų, bet ir valstybei yra nenaudinga, nes nemokami mo-kesčiai į biudžetą.

mininkų, bet ir valstybei yra nenaudinga, nes ne-mokami mokesčiai į biu-džetą.

23

Paradoksalu, tačiau jei būsto nuoma užsiima fi-zinis asmuo – buto sa-vininkas – jis tesumo-ka Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytą fik-suotą verslo liudijimo mokestį, kuris nepriklau-so nuo jo įplaukų, gauna-mų už nuomą. Tačiau jei nekilnojamojo turto sta-tytojas (juridinis asmuo) nuomotų būstą, jis privalė-tų kasmet mokė-ti nekilnojamo-jo turto mokestį, kuris šiuo metu siekia 0,3 – 1 proc. nekil-nojamojo turto mokesti-nės vertės, priklausomai nuo masinio vertinimo rezultatų atitinkamoje savivaldybės teritorijo-je, taip pat – mokestį nuo pelno, gauto vykdant nuomos veiklą bei pridė-tinės vertės mokestį, ku-ris turėtų būti įskaičiuo-tas į nuomos kainą. Tai, be jokios abejonės, atsi-spindėtų nuomos kaino-je ir iškreiptų konkuren-cines sąlygas.

pirKti ar nuomotis?Šiuo metu tik nedide-

lė dalis gyventojų nuo-mojasi savivaldybėms ar gyventojams nuosavybės teise priklausantį būstą.

Remiantis nekilnojamo-jo turto ekspertų skaičia-vimais, vertinant ilgalai-kę perspektyvą Lietuvoje labiau apsimoka pirkti būstą, tačiau šie skaičia-vimai kelia daug klausi-mų.

Žurnalo „Veidas“ straipsnyje „Kas nau-dingiau – būstą pirkti ar

nuomotis?“ remiamasi Nekilnojamojo turto bro-kerių tinklo „NT eksper-tai“ atliktais skaičiavi-mais. Nuomos ir pirkimo išlaidas „NT ekspertai“ lygino pasitelkę naujos statybos 60 kv. m. dvie-jų kambarių buto Vil-niaus Pašilaičių rajone pavyzdį. Tokio buto kai-na rinkoje siekia apie 250 tūkst. Lt. Gyventojas per 25 metus sumokės 395 – 422 tūkst. Lt. Jei už ana-logišką butą gyventojas mokėtų 800 – 1000 Lt/mėn. nuomą, per 25 me-tus susidarytų 270 – 360 tūkst. Lt. Taigi pinigų nuomojantis išleidžiama mažiau, tačiau perkant būstą po 25 metų lie-

ka turtas, kurio nuomos atveju nėra.

Nors nuomos atve-ju turtas neįgyjamas, ta-čiau šią prabangą - įsigy-ti naujos statybos būstą (dažniausiai be apdailos) - gali sau leisti toli gra-žu ne kiekvienas gyven-tojas.

Įsigijus butą senos sta-tybos daugiabuty-je sunku tikėtis, kad ateityje jį dar galima būtų pelningai par-duoti, be to, 25 metų laikotarpiu dar pri-reiks ne kartą inves-

tuoti į būsto remontą ar net atnaujinimą.

Paskaičiuokime, ar iš viso įmanoma įsigyti būstą imant kreditą žmo-gui, kurio pajamos vi-dutiniškai tesiekia 2000 litų. Vadovaujantis DNB Nord banko skaičiuokle naujam būstui įsigyti, su sąlyga, kad mėnesio pa-jamos siekia 2000 litų, iš-laidos - 1000 litų, o kre-dito terminas 25 metai, galima maksimali kredi-to suma yra 99 668 litai, o galima perkamo būsto kaina yra 124 585 litai. Be to, dar pradiniam įnašui reikės 24 917 litų. Klausi-mas retorinis - ar už 124 585 litus, pavyzdžiui, Vil-

Nors nuomos atveju turtas neįgyja-mas, tačiau šią prabangą - įsigyti nau-jos statybos būstą (dažniausiai be ap-dailos) - gali sau leisti toli gražu ne kiekvienas gyventojas.

24

per specialiai tam reika-lui įkurtas savo dukteri-nes bendroves. Šioje būs-to nuomos rinkoje galėtų atsirasti ir kitų bendro-vių (pavyzdžiui, būsto

nuomos agentūros). Nuomojamas gyve-namasis būstas gali būti tiek naujos, tiek senos statybos.

Jei visas daugia-butis namas būtų

nuomojamas, vystytojas turėtų galimybę po, pa-vyzdžiui, 50 – ies metų jį nugriauti ir statyti visiš-kai naują daugiabutį. Taip būtų ne tik gerinamas gy-ventojų komfortas, bet ir taupoma energija. Taip jau yra Suomijoje, kur gyvenamasis būstas at-naujinamas kas 50 metų jį nugriaunant ir statant naują. Tai įtvirtinta įs-tatymiškai dėl akivaiz-džių statybos sektoriaus normatyvų ir techninių sprendimų pokyčių. Būs-tas turi savo gyvavimo ciklą ir aplaidu jo nepai-syti.

Briuselyje privačios kompanijos stato ištisus gyvenamųjų namų rajo-nus ir butus juose ne par-duoda, o tik nuomoja. Ši patirtis Lietuvai galėtų būti labai naudinga.

Nuomojamo būs-

profesionaLi būsto nuoma

Šalyje beveik nėra privačioms įmonėms ar įs-taigoms priklau-sančio nuomoja-mo būsto, kuris labai paplitęs Europos Sąjungos valstybėse. Ju-ridiniai asmenys dėl įvai-rių priežasčių nesuin-teresuoti užsiimti butų nuoma, nei trumpalaike, nei ilgalaike.

Ilgalaikės būsto nuo-mos rinkos atsiradimas ir vystymasis paskatin-tų gyventojų mobilu-mą bei praplėstų įsidar-binimo galimybes. Būsto nuoma itin svarbi gyven-tojams, kurie pagal savo gaunamas pajamas nėra pajėgūs įsigyti ar staty-tis nuosavą būstą. Šiai as-menų grupei priklauso ir studentai, planuojantys pasilikti dirbti miestuo-se, kuriuose studijuoja, ir jaunos šeimos, kurioms sunku išsinuomoti būs-tą ilgesniam laikotarpiui iš fizinių asmenų bei as-menys, kurie norėtų pa-gerinti savo gyvenimo

sąlygas, pavyzdžiui, iš-sinuomoti būstą nau-jos statybos name. Būsto nuoma daliai gyventojų būtų patraukli ir tuo, kad reikalui esant būtų len-

gviau pakeisti darbo vie-tą persikeliant į kitą mies-tą ar kitą to paties miesto dalį, teisės aktų nustatyta tvarka nutraukiant nuo-mos sutartį.

Institucinė gyvenamo-jo būsto nuomos plėtra bei prieinamo būsto pa-siūla gali būti vystoma dviem būdais:• Privati profesionali

institucinė butų nuo-ma.

• Municipalinis gyve-namojo būsto fondas, kai Vyriausybė iš vals-tybės biudžeto ski-ria lėšų savivaldybės Municipaliniam būsto fondui, kuris išperka jau pastatytą gyvena-mąjį būstą ir jį nuomo-ja gyventojams.Profesionalia būs-

to nuoma galėtų užsi-imti nekilnojamojo tur-to statytojai (vystytojai)

Briuselyje privačios kompanijos sta-to ištisus gyvenamųjų namų rajonus ir butus juose ne parduoda, o tik nuomo-ja. Ši patirtis Lietuvai galėtų būti labai naudinga.

niuje, įmanoma įsigyti naujos statybos butą? Ar šeima išgalėtų sukaupti tokį pradinį įnašą?

25

Nors valstybė numato jaunoms šeimoms tam ti-krą paramą apsirūpinant būstu, akivaizdu, jog ši pagalba yra neveiksminga. Įsigyti nuosavą būstą jaunoms šeimoms yra tiesiog per brangu. Todėl jau-nos šeimos priverstos gyventi su tėvais arba nuo-motis būstą ir laukti eilėje socialiniam būstui gauti.

0

100

200

300

2007 2008 2009 2010

400

500

600

700 asmenys (šeimos), gavę valstybės remiam

us būsto kreditus

būsto KreDitavimo sąLyGos jaunimui

Kaip jau a n k s č i a u buvo minė-ta, būsto nuo-mos klau-simas itin aktualus jau-

niems žmonėms bei tiems, kuriems dėl dar-bo specifikos dažnai tenka keisti gyvenamą-ją vietą arba tiesiog nori pagerinti savo gyveni-mo sąlygas. Tačiau il-gesniam laikui išsinuo-moti būstą iš fizinių asmenų jiems yra sun-ku. Didžiausias nuomo-jamo būsto poreikis yra Vilniuje, Kaune ir Klai-pėdoje, nes šiuose mies-tuose yra daugiausiai mokymo įstaigų, ku-riose studijuoja iš kitų miestų atvykę studen-tai.

Tyrimai atskleidžia, kad šiuo metu jaunai šeimai labiausiai trūks-ta beprocentinių pa-

to sektoriaus plėtra yra vienas svarbiausių būti-nų įgy-vendinti u ž d a v i -nių. Gy-ventojai turi turė-ti galimy-bę rinktis nuomojamą būstą pri-vačiame sektoriuje, toks nuomos būdas labai pa-plitęs ES valstybėse, kur nuomojamas būstas su-daro apie 30 proc. viso

būsto fondo (iš jo socia-linis būstas 4 – 5 proc.).

Siekiant įgyvendinti šį uždavinį Lietuvos būsto strategijoje reikėtų siekti ne tik sustiprinti teisines privataus būsto nuomo-tojų ir nuomininkų san-tykių garantijas, bet ir su-daryti sąlygas atsirasti ilgalaikės nuomos rinkai. Tokios rinkos atsiradimas galėtų būti puiki alterna-tyva jauniems žmonėms,

siekiantiems rasti ilgalaikį būs-

tą.

26

skolų būstui bei verslui ir pigesnio būsto gavi-mo galimybių. Jaunas as-muo, šeima, be paramos beveik ne-išgali įsigy-ti būsto di-džiuosiuose L i e t u v o s miestuose.

J a u n i m u i trūksta tam tikrų lengva-tų siekiant įsigyti ar nuo-motis būstą. Valstybės dėmesys šiai visuome-nės grupei yra nepakan-kamas.

Va l s t y -bės parama būstui įsi-gyti, būs-to paskolų draudimas ir piniginė parama mažas pajamas turinčioms šeimoms api-ma jaunų šeimų kredita-vimo sąlygų palengvini-mą, priskirdama jaunas šeimas prie socialiai rem-tinų kategorijos, tačiau problemos nesprendžia, nes norinčiųjų gauti vals-tybės paramą būstui įsi-gyti eilės be galo didelės. Pavyzdžiui, vien Vil-niaus savivaldybėje jau-nų šeimų, norinčių nuo-motis socialinį būstą yra 1764, o išnuomoti Vil-

Gyvenamasis butų fonDas Lietuvoje

Beveik 97 procentai gyvenamojo fondo yra privati nuosavybė. Vals-tybei ir savivaldybėms priklauso daugiau nei 3 procentai gyvenamojo butų fondo. Gyvenamo-sios patalpos, esančios

niaus mieste 2010 m. iš viso tebuvo 48 socialiniai būstai. Viso jaunų šeimų Lietuvoje, 2010 metais

buvusių sąrašuose soci-aliniam būstui nuomoti, yra 8 813. Šis skaičius tik auga.

2010 metais drastiškai sumažėjęs valstybės re-miamų būsto kreditų ga-vėjų skaičius rodo, kad žmonėms labai sudėtinga įsigyti nuosavą būstą net su šia valstybės pagalba. Jauniems žmonėms ypač sunku sukaupti pradinį įnašą paskolai gauti.

Taigi nors valstybė nu-mato jaunoms šeimoms tam tikrą paramą apsi-rūpinant būstu, akivaiz-du, jog ši pagalba yra neveiksminga. Įsigyti

2010 metais drastiškai sumažėjęs valstybės remiamų būsto kreditų gavėjų skaičius rodo, kad žmonėms labai sudėtinga įsigyti nuosavą būstą net su šia valstybės pagalba. Jauniems žmonėms ypač sunku sukaupti pradinį įnašą paskolai gauti.

Beveik 97 procentai gyvenamojo fondo yra priva-ti nuosavybė. Valstybei ir savivaldybėms priklau-so daugiau nei 3 procentai gyvenamojo butų fondo. Gyvenamosios patalpos, esančios individualiuose na-muose sudaro 48 procentus viso gyvenamojo butų fondo ploto.

nuosavą būstą jaunoms šeimoms yra tiesiog per brangu. Todėl jaunos šei-mos priverstos gyven-

ti su tėvais arba nuomotis būs-tą ir laukti eilėje socialiniam būs-tui gauti. Šią si-tuaciją apsunki-no dar ir tai, kad Lietuvos bankas 2011 m. rugsėjo

1 d. priėmė „Atsakingo-jo skolinimo nuostatus“, kuriais bankai įparei-gojami skolinti ne dau-

giau kaip 85 procen-tus reikia-mos sumos būstui įsi-gyti. O tai reiškia, kad bankas pa-

reikalaus iš kredito ėmėjo 15 proc. ir daugiau pradi-nio įnašo nuo perkamo būsto pradinio įnašo ver-tės.

27

25.3 25.2

23.2

22.6 23.0

23.6

24.9

20

21

22

23

24

25

26

Alytaus m. sav.

Kauno m. sav.

Klaipėdos m. sav.

Panevėžio m. sav.

Šiaulių m. sav.

Telšių r. sav.

Vilniaus m. sav.

čių, sukuriama daugiau darbo vietų, atnaujina-mi būstai. Būtų pasiektas vienas svarbiausių tikslų – sudarytos sąlygos Lie-tuvos gyventojams apsi-rūpinti patogiu ir priei-namu būstu nuomai, taip bent priartėjant prie Eu-ropos Sąjungos statisti-nių vidurkių.

individualiuose namuo-se sudaro 48 procentus viso gyvenamojo butų fondo ploto.

Vienam gyventojui Lietuvoje tenka viduti-niškai 26,1 kv. m. buto naudingojo ploto. Mieste – 24,8, kaime – 28,9 kv. m.

Tenka pastebėti, kad Lietuva šioje srityje la-bai atsilieka nuo kitų Eu-ropos šalių. Pavyzdžiui, Danijoje, 1999 m. duome-nimis, vienam gyventojui vidutiniškai teko net 51 kv. m. gyvenamojo ploto. Švedijoje (1990 m.) teko apie 47 kv. m.

Vilniaus miesto gyven-tojui tenka 25,5 m2 nau-dingojo ploto, Kauno –

Vytautas Gapšys yra Darbo partijos

pirmininko pirmasis pavaduotojas,

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas,

Teisės ir Teisėtvarkos komiteto narys

25,4, Klaipėdos – 23,4, Šiaulių – 22,9, Panevė-žio – 22,4 m2 naudingo-jo ploto. Daugiausia nau-dingojo ploto vienam gyventojui vidutiniškai tenka Ignalinos, Anykš-čių ir Molėtų rajonuose.

Didelę dalį gyvenamo-jo būsto poreikio galėtų patenkinti nekilnojamojo turto statytojai (vystyto-jai) statydami daugiabu-čius ir juos nuomodami. Tačiau tam būtina su-kurti palankią teisinę ir mokestinę aplinką. Tai padarius ne tik būtų pa-skatinta nekilnojamojo turto verslo plėtra, bet ir į valstybės biudžetą su-renkama daugiau mokes-

Vilniaus miesto gyventojui tenka 25,5 m2 naudingojo ploto, Kauno – 25,4, Klaipėdos – 23,4, Šiaulių – 22,9, Panevėžio – 22,4 m2 naudingojo ploto. Daugiausia naudingojo ploto vienam gy-ventojui vidutiniškai tenka Ignalinos, Anykščių ir Molėtų rajonuose.

28

Pašvinkusi sveikatos politika – skanaus!

DanGutė miKutienė

Dangutė Mikutienė yra Darbo partijos pirmininko pavaduotoja,Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė, Seimo Darbo partijos frakcijos narė.

29

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių sveikatą, yra mityba. Nei mokslininkai, nei visuomenė neabejoja mitybos įtaka sveikatai. Diskutuojama tik dėl šios įtakos pobūdžio bei dydžio. Greičiausiai ekonominė situacija lemia tai, kad sveika mityba rūpi tik 19 proc. vartotojų. Deja, kur kas daugiau vartotojų maistą renkasi pagal kainą (33 proc.) ir skonį (34 proc.).Įrodyta, kad neteisinga mityba nulemia beveik 50 procentų mirčių. Nu-statytos sąsajos tarp sveikatos, nutukimo ir priešlaikinio mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei kai kurių vėžio rūšių. Taigi mityba turi nenu-ginčijamos įtakos sveikatai ir gyvenimo kokybei.2010 m. Europos komisijos užsakymu atliktos Europos Sąjungos gyven-tojų apklausos duomenimis, Lietuvos gyventojai nepasitiki maistu, kurį perka. Apie 88 proc. Lietuvos gyventojų pasisakė, kad maisto kokybė, šviežumas, priedai ir su maistu susiję susirgimai kelia jiems nerimą. Tuo tarpu ES vidurkis – apie 60 proc.

30

Sveiko maisto, sveikos mitybos bei sveikatai

palankaus maisto sąvokos

„Mūsų rinkoje produktų, vadinamų sveikais, apstu: Sveika duonelė, Sveikuo-lių sausainiai, Sveikuolių kavos gėrimas, Sveikos salotos, Sveikuolių ryžiai, Svei-kuolių pyragas. Net įmonės yra įregistra-vusios savo ženklus su žodžiu „sveikas“, pavyzdžiui, „Sveikas šokoladas“. Iš tie-sų jis niekuo nesiskiria nuo visų kitų šo-koladų, tačiau kai patentuojamas pava-dinimas, niekas nevertina jo sveikatos požiūriu“, - teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja A. Išarienė.

*Sveika mityba – mityba maisto produktais, kurie atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parla-mento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą ir kitų šiuo įstatymu įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus.

Paskutiniaisiais metais Lietuvą apėmė tikra svei-ko, ekologiško maisto karštinė. Tačiau nei svei-ko maisto, nei sveikos mitybos, nei sveikatai palankaus maisto sąvokos nėra tei-siškai reglamen-tuotos.

Apsukrūs ga-mintojai visais būdais siekia sau pelno ir sugeba pergudrauti pir-kėjus, maisto eks-pertus. Ryžiai, pavadinti skam-biu sveikuolių vardu, niekuo ne-siskiria nuo kitų rūšių ryžių, o pyragas ar duona, kurioje knibždė-te knibžda visokių E, iš-didžiai vadinama „Svei-kuolių“. Neturėdami laiko nagrinėti etikečių, kuriose informacija sura-šoma kuo smulkesnėmis raidėmis, pirkėjai pasitiki skambiais pavadinimais,

skelbiančiais, kad maisto gaminys yra sveikas. Par-duotuvėse atsirado svei-ko maisto lentynos, nors tokių produktų etiketė-se nėra specialių teiginių apie sveikatingumą, tuo vartotojai dar labiau klai-dinami, pažeidžiamos jų teisės rinktis maisto pro-duktus turint pakanka-mai informacijos.

Pasirodo, kad nė vie-nas ES teisės aktas ne-reglamentuoja, kas yra sveikas maistas, sveika mityba ar sveikatai pa-lankus maistas. Lietuvoje taip pat jokie teisės aktai neteikia šių sąvokų api-brėžimo.

Jei gamintojas nori

savo produkto etiketė-je naudoti konkretų svei-katinimo teiginį (pavyz-džiui, kad produktas mažina cholesterolio kie-kį kraujyje, padeda sti-printi imunitetą ir kt.), pagal ES reglamentą jis turi pateikti Europos maisto saugos tarnybos mokslinį įvertinimą.

Europos Parlamen-to ir Tarybos re-glamente (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą teigiama, kad vartoti teiginius apie maistingu-mą ir sveikatin-gumą leidžiama, kai įrodoma, jog maistinės ar ki-tos medžiagos,

apie kurią pateikiamas teiginys, buvimas, nebu-vimas arba mažesnis kie-kis maisto produkte ar maisto produktų kate-gorijai priklausančiuo-se produktuose pasižy-mi naudingu mitybiniu arba fiziologiniu povei-kiu, įrodytu visuotinai

31

Maisto priedų naudojimo

reglamentavimas

Maisto priedas – medžiaga, kuri nėra vartojama kaip atskiras maisto produktas ir kaip tipinė maisto produktų sudedamoji dalis, neatsižvelgiant į tai, ar ji turi mity-binę vertę, ar jos neturi, ir kuri sąmonin-gai įdėta į maisto produktus dėl techno-loginių tikslų (gamybos, perdirbimo, apdorojimo, pakavimo, gabenimo ar laiky-mo), tampa šių produktų sudėtine dalimi.

pripažintais moksliniais įrodymais.

Pasipiktinimą kelia, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) nie-kas net nebando ir galvo-ti, kad reikia šią sritį tin-kamai reglamentuoti bei numatyti tvarką, kaip minėtas reglamentas bus įgyvendintas, nes iki šiol maisto gaminto-jams nėra aiški sistema, kokius teiginius galima naudoti, su kuo juos derinti. Ne-aišku ir tai, kas įgyvendina šią sistemą - SAM ar kita ministe-rijos institucija. Maža to, kai savo inicia-tyva pateikiau teisės aktų projektus, iš šios institu-cijos susilaukiau baisin-gos neigiamos reakcijos.

Dar 2010 – aisiais siū-liau apibrėžti sveikos mi-tybos bei sveikatai pa-lankaus maisto sąvokas, tačiau Vyriausybei buvo svarbiau Europos Sąjun-gos teisės aktai, nei pik-tnaudžiaujančių savo laisve gamintojų bei pre-kybininkų suvaldymas.

Sveikos mitybos ar sveikatai palankaus maisto sąvokos turė-tų būti apibrėžtos, kad

tų. Tačiau maisto priedai vartotojams kelia nerimą.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos ver-tinimo institutas, siek-damas išsiaiškinti Lietu-vos gyventojų požiūrį į maisto priedus, apklau-sė apie 500 prekybos cen-trų vartotojų ir 30 mais-to produktų gamintojų.

Tyrimas atsklei-dė, kad net 95 proc. maistą ga-minančių versli-ninkų parduotu-vėse patys labai atidžiai studijuo-ja etiketes. Net 42 proc. jų yra įsiti-kinę, kad tam ti-kri maisto prie-

dai kenkia sveikatai. Jei net patys maisto gamin-tojai tokie sunerimę ir įtarūs, kaip paprasti var-totojai gali būti ramūs?

Lietuvos vartotojai la-biau nei kiti ES gyven-tojai jaudinasi ne tik dėl maisto priedų, bet ir dėl aplinkos taršos, hormo-nų bei pesticidų liekanų maiste bei rizikos susirg-ti tam tikromis ligomis. Tenka apgailestauti, kad vis dar yra žmonių, ku-rie nežino, kas yra mais-to priedai, o mažiausiai apie juo žino jaunimas iki 18 metų.

Šiandien maisto ga-myba turbūt nė neįsi-vaizduojama be maisto priedų. Maisto priedai dedami į maistą, sie-kiant technologinių tiks-lų: suteikti spalvą, skonį, tam tikrą konsistenciją ar struktūrą bei tam, kad produktas ilgiau neges-

prekybininkams bei ga-mintojams neliktų gali-mybės manipuliuoti įsta-tymo spragomis, todėl kreipiausi į Nacionalinę sveikatos tarybą (NST) su siūlymu sudaryti dar-bo grupę ir kartu pareng-ti Maisto įstatymo pakei-timo projektą, kuriame be kitų sisteminių pakei-

timų, būtinai būtų api-brėžtos sveikos mitybos ir sveiko maisto sąvokos. Tai vienas svarbiausių šio pusmečio mano darbų.

32

leidžiami vieno maisto priedo kie-kiai paskaičiuoja-mi pagal suaugu-sio žmogaus kūno svorį. Tad kas pa-sakys, kokią iš tiesų žalą mums

daro maisto produktai, kuriuose yra ne vienas ir ne du maisto priedai, kas nutinka mūsų organiz-mui, kai jį nuolat veikia šie modernūs nuodai?

Maisto produktai vai-kams bei paaugliams

Valstybinė maisto ir veterinarijos tar-nyba (VMVT) informuoja, kad į maisto produktus Lietuvoje dedami tik leidžia-mi vartoti maisto priedai, o jų kiekiai, atsižvelgiant į galimą poveikį žmonių sveikatai, yra ribojami.

saldikliai, tešlos kildy-mo medžiagos, kietikliai, drėgmę išlaikančios me-džiagos, užpildai, suslėg-tosios dujos, pakavimo dujos, putų medžiagos.

Maisto priedų siste-ma įvairiose šalyse ski-riasi. Skirtingose šalyse leidžiami ar draudžia-mi skirtingi maisto prie-dai. Štai leistini Lietuvoje maisto priedai kai kurio-se šalyse (JAV, Kanadoje, Australijoje, N. Zelandi-joje) yra net uždrausti.

Tenka apgailestau-ti, kad Lietuvą pasiekia ne pats geriausias Vaka-rų Europos maistas. Rytų rinkai gaminami pigesni ir daugiau maisto priedų turintys produktai.

Didelė problema, kad normos nustatomos vie-nam maisto priedui, bet maisto gamintojui ne-draudžiama į maistą įdė-ti dar vienos tokio pat veikimo cheminės me-džiagos. Taip produk-to sudėtyje atsiranda net keli tos pačios gru-pės maisto priedai. O juk

Visiškai nereglamen-tuota maisto produktų vaikams bei paaugliams gamyba, išskyrus kūdi-kių maistą. Nėra vaikams skirtų maisto produktų receptūrų, vaikai maiti-nami produktais, kuriuo-se esančių konservantų ir maisto priedų kiekiai ap-skaičiuoti pagal suaugu-sio žmogaus svorį. Vai-kams tai sukelia įvairias alergijas, kitokias sun-kias ligas. Negi ministe-rija nesuvokia, kad tai, kas tinka suaugusiam, netinka vaikui? Kas galė-tų paneigti, kad čia neky-šo liberalcentristų (kurie valdo Sveikatos apsau-gos ministeriją) intere-sai – daugiau sergančių,

Per 2011 me-tus iš Rusijos, Ki-nijos bei Filipinų į Lietuvą jau įvež-ta 610 tonų maisto priedų.

Visi maisto pro-duktuose naudo-jami maisto priedai pri-valo atitikti Europos Parlamento ir Tarybos re-glamento numatytus rei-kalavimus ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro pa-tvirtintus Lietuvos higi-enos normos „Leidžiami naudoti maisto priedai“ reikalavimus.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba in-formuoja, kad į maisto produktus Lietuvoje de-dami tik leidžiami var-toti maisto priedai, o jų kiekiai, atsižvelgiant į galimą poveikį žmonių sveikatai, yra ribojami.

Lietuvoje leidžiama naudoti beveik 400 mais-to priedų, kurie priski-riami kuriai nors iš šių grupių: dažikliai, konser-vantai, antioksidatoriai, emulsikliai, tirštikliai, stingdikliai, stabilizato-riai, aromato ir skonio stiprikliai, rūgštys, rūgš-tingumą ir lipnumą re-guliuojančios medžiagos, modifikuoti krakmolai,

33

bendruosius principus ir šio reikalavimus. Anot Europos maisto saugos tarnybos, dėl šių medžia-gų (kofeino ir kitų toni-zuojamųjų bei stimuliuo-jamųjų medžiagų) nėra problemų, susijusių su maisto sauga. Tai, kad ypač pavojingas energi-nių gėrimų vartojimas su alkoholiu jau tapo mada jaunimo tarpe – Vyriau-

sybei neatrodo svarbu. Tačiau nuleisti rankų nesiruošiu, todėl siek-siu, kad energinių gėri-mų prekyba bei reklama būtų tinkamai reglamen-tuojama. Nepakanka vien įstatymų ir draudi-mų, būtina, kad vaikai ir jų tėvai įsisąmonintų, jog nuolatinis energinių gė-rimų vartojimas yra ža-lingas.

Higienos instituto or-ganizuotos anketinės apklausos, kurioje da-lyvavo IV, VII ir XI kla-sių mokiniai, duomenys rodo, kad apie pusė Lie-tuvos moksleivių varto-ja energinius gėrimus. Daugiau kaip dešimta-dalis jų tokius gėrimus vartoja kelis kartus per savaitę, beveik 5 pro-centai apklausų vai-kinų nurodė, kad energinius gėrimus

vartoja kasdien. N e re g l a m e n -

tuojama iki šiol saldumynų ir maisto papil-dų reklama

v a i k a m s . JAV propa-gandos ins-tituto įkūrė-jas K. Mileris yra pasakęs: „Jeigu nori-

daugiau pelno farmaci-jos sektoriui?..

Didelė problema yra energinių gėrimų parda-vimas vaikams ir paau-gliams. Manau, kad tu-rėtų būti draudžiama parduoti energinius gė-rimus asmenims, jau-nesniems kaip 18 metų. Deja, šiam reglamenta-vimui Seimo valdančio-ji dauguma nepritarė. Šis mano pasiūlymas ap-saugoti vaikų ir paauglių sveikatą, apribojant ener-ginių gėrimų prieina-mumą asmenims iki 18 metų, kišo pagalius į pre-kybininkų pelno ratus, tenka tik apgailestau-ti, kad Seimo valdančio-ji dauguma pasidavė jų spaudimui. Vyriausybė savo išvadoje (2010 m. birželio 21d. LRV nu-tarimas Nr. 921) nu-rodė, kad šis mano siūlymas prieš-tarautų 2002 m. sausio 28 d. Europos P a r l a m e n -to ir Tarybos r e g l a m e n -tui (EB) Nr. 1 7 8 / 2 0 0 2 , n u s t a t a n -čiam mais-tui skirtų teisės aktų

34

Maisto priedas Ką gali sukelti

E 104 Chinolino geltonasis

Gali kilti arba paūmėti šios ligos:alergija, as-tma, hiperaktyvumas

Uždraustas kai kuriose šalyse

E 122 Azorubinas, karmosinas

Gali kilti arba paūmėti šios ligos:alergija, as-tma, hiperaktyvumas


E 123 Amarantas

Gali sukelti nepakantumą žmonėms, netole-ruojantiems salicilatų. Be to, jie yra histami-no išlaisvintojai ir gali suintensyvinti astmos simptomus. Kartu su benzoatais sukelia vai-kų hiperaktyvumą. Ryšys tarp auglių ir amaranto buvo nustatytas tiriant žiurkes. Gali kilti arba paūmėti šios ligos:alergija, as-tma, vėžiniai susirgimai


E 128 Raudona-sis 2G

Gali sukelti nepakantumą žmonėms, netole-ruojantiems salicilatų. Be to, yra histamino išlaisvintojas ir gali suintensyvinti astmos simptomus. Kartu su benzoatais sukelia vai-kų hiperaktyvumą. Gali sukelti anemiją ir, gal būt, yra mutageniškas. Gali kilti arba pa-ūmėti šios ligos:alergija, astma


E 131 Patent mėly-nasis V

Sukelia alergines reakcijas, kurias suke-lia dažai, jungdamiesi su baltymais (žmo-gaus organizmo). Veikia ir kaip histami-no išlaisvintojas. Gali kilti arba paūmėti šios ligos:Alergija, astma


E 142 Žaliasis S Gali kilti arba paūmėti šios ligos:alergija, as-tma, vėžiniai susirgimai


E 151Briliantinis juodasis BN, juodasis PN

Gali sukelti nepakantumą žmonėms, ne-toleruojantiems salicilatų. Be to, yra his-tamino išlaisvintojas ir gali suintensyvinti astmos simptomus. Kartu su benzoatais su-kelia vaikų hiperaktyvumą. Žarnyne šiuos dažus bakterijos gali paversti galbūt pavo-jingu junginiu. Gali kilti arba paūmėti šios ligos:alergija, astma


E 155 Rudasis HT

Gali sukelti nepakantumą žmonėms, neto-leruojantiems salicilatų. Be to,yra histamino išlaisvintojas ir gali suintensyvinti astmos simptomus. Kartu su benzoatais sukelia vai-kų hiperaktyvumą. Gali kilti arba paūmėti šios ligos:alergija, astma, hiperaktyvumas


E 180 Litolrubinas BK

Sintetiniai azo dažai, turintys savo sudėtyje aliuminio ir kalcio jonų.


E 214Etilo p-hi-droksibenzo-atas

Gali kilti arba paūmėti šios ligos:alergija, as-tma


35

Maisto priedas Ką gali sukelti

E 142 Žaliasis S Gali kilti arba paūmėti šios ligos:alergija, as-tma, vėžiniai susirgimai


E 151Briliantinis juodasis BN, juodasis PN

Gali sukelti nepakantumą žmonėms, ne-toleruojantiems salicilatų. Be to, yra his-tamino išlaisvintojas ir gali suintensyvinti astmos simptomus. Kartu su benzoatais su-kelia vaikų hiperaktyvumą. Žarnyne šiuos dažus bakterijos gali paversti galbūt pavo-jingu junginiu. Gali kilti arba paūmėti šios ligos:alergija, astma


E 155 Rudasis HT

Gali sukelti nepakantumą žmonėms, neto-leruojantiems salicilatų. Be to,yra histamino išlaisvintojas ir gali suintensyvinti astmos simptomus. Kartu su benzoatais sukelia vai-kų hiperaktyvumą. Gali kilti arba paūmėti šios ligos:alergija, astma, hiperaktyvumas


E 214Etilo p-hi-droksibenzo-atas



E 215Natrio etilo p - hidroksi-benzoatas



E 219Natrio meti-lo p - hidrok-sibenzoatas



E 226 Kalcio sul-fitas

Gali kilti arba paūmėti šios ligos:alergija, as-tma, migrena


E 227 Kalcio rūgš-tusis sulfitas

Gali kilti arba paūmėti šios ligos:alergija, as-tma, migrena


E 493Sorbitano monolau-ratas



E 494 Sorbitano monoleatas



E 495Sorbitano monopalmi-tatas



E 239Heksameti-lentetrami-nas

Didelės koncentracijos sukelia žymų ša-lutinį poveikį; Gali kilti arba paūmėti šios ligos:alergija, astma


E 432

Polioksietile-no sorbitano mono - lau-ratas (poli-sorbatas 40)



36

Genetiškai modifikuoti produktai

Visuomenės informa-vimo priemonėse vis dažniau kalbama apie

te ilgai užsiimti savo verslu, pri-pratinkite milijo-nus vaikų, kurie netrukus taps su-augusiais, pirkti jūsų pre-kes.“ Apmaudu, bet Lie-tuvoje šis verslo vystymo metodas veikia puikiai. Saldumynų, maisto pa-pildų vaikams išdėsty-mas prie kasų ar savitar-nos parduotuvėse veikia vaikus kaip reklama, to-dėl šių prekių išdėsty-mas turi būti teisiškai re-glamentuotas, nes vaikai neturi patirties ir ne vi-sada gali priimti teisin-gą sprendimą įsigydami prekes.

Buvau šokiruota, kai pamačiau, kad daugely-je prekybos vietų visiems be apribojimų yra lais-vai parduodamas maisto papildas „Hematogenas su taurinu ir kofeinu“. Smulkutis užrašas ant šių gaminių pakuočių skelbia, kad maisto pa-pildas neturėtų būti var-tojamas kaip maisto pa-kaitalas bei turi būti laikomas vaikams nepa-siekiamoje vietoje. Dabar gi šie taurino ir kofeino užtaisai parduodami ša-lia kasų, tarp kitų hema-togenų, vaikams lengvai pasiekiamoje vietoje. Vai-

kai tikrai neskaito etike-čių, kuriose vos įžiūrimu šriftu parašyta, kad šio hematogeno negalima vartoti daugiau kaip 100 g (t.y. viena pakuotė) per dieną. Jie žino tik pavadi-nimą Hematogenas ir to užtenka jų pasirinkimui. Neabejoju, kad atsakin-gos institucijos turi teisę ir privalo griežtai regla-mentuoti maisto papildų, taip nekaltai pateikiamų vaikams, naudojimą.

Rinkodara negali būti orientuota į vaikus. Siek-dama apsaugoti vaikus nuo rinkodaros triukų, pasiūliau Seime draus-ti savitarnos parduotu-vėse prie kasos apara-tų ir aplink juos išdėstyti saldumynus ir (ar) mais-to gaminius, kurie savo forma, kvapu, spalva, iš-vaizda, ženklinimu ar pakuote yra skirti vai-kams.

Vis dėlto, nežiūrint il-gos kovos šioje srityje, pasiektas vienas teigia-mas poslinkis. Nuo lap-kričio 1 - ios įsigaliojo Lietuvos higienos nor-mos HN 119:2002 „Mais-to produktų ženklini-

mas“ pakeitimai. Juose reikalauja-ma, kad maisto papildų etiketė-je būtų žymima,

jog papilde yra įdėta ko-feino. Šalia taip pat turės būti užrašas „Įdėta ko-feino. Nerekomenduoja-ma vaikams ir nėščioms moterims“. Šis reikalavi-mas galios ne tik maisto papildams, bet ir kitiems maisto produktams. Gė-rimai, kuriuose kofei-no dalis didesnė kaip 150 mg/l, bus ženklina-mi užrašu „Daug kofei-no. Nerekomenduojama vaikams ir nėščioms mo-terims“.

Šioje vietoje norėčiau paklausti Sveikatos ap-saugos valdininkų, kole-gų politikų – kodėl geri ir pozityvūs, visuome-nei labai reikalingi spren-dimai taip sunkiai skina-si kelią mūsų valstybėje? Beje, pagal atliekamą dar-bą reiktų keisti Sveikatos apsaugos ministerijos pa-vadinimą – geriau tiktų Sveikatos naikinimo mi-nisterija. Būtų žiauru, bet tikslu.

K. Mileris yra pasakęs: „Jeigu norite ilgai užsiimti savo verslu, pripratinkite milijonus vaikų, kurie netrukus taps su-augusiais, pirkti jūsų prekes.“

37

vartoti maisto priedus, įvairias kitas nerimą ke-liančias medžiagas turė-tų būti įrodoma, kad jos visiškai nekenksmingos ir tik tada leisti jas varto-ti maisto gamyboje. Deja, atsargumo principas Lie-tuvoje visiškai nenaudo-jamas. Kažkam jis būtų labai labai neparankus...

Šiuo metu ES sugriež-tintas genetiškai modifi-kuotų produktų ženkli-nimas. Visų produktų iš genetiškai modifikuotų augalų ar panaudojant tam tikrą jų dalį, etike-tėse turi būti nurodoma, kad gaminys sukurtas iš genetiškai modifikuotų produktų. Tokie gami-niai turi būti atitinkamai paženklinti, vykdoma griežta jų priežiūra bei atsekamumas. Kai pro-dukte yra daugiau kaip 0,9 procento GMO, reika-laujama nurodyti, kad jis genetiškai modifikuotas.

Lietuvoje genetiš-kai modifikuotus maisto produktus reglamentuo-ja Europos Parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl gene-tiškai modifikuoto mais-to ir pašarų. Reglamentas nustato genetiškai modi-fikuotų produktų ženkli-nimo reikalavimus.

skirsnio 12 straipsnis re-glamentuoja visuome-nės teisę dalyvauti pri-imant sprendimus dėl genetiškai modifikuo-tų organizmų ir genetiš-kai modifikuotų produk-tų naudojimo bei gauti apie tai informaciją. Deja, deja...

Keista tai, kad tei-sės aktai ruošiami ne-atsižvelgiant į atsargu-mo principą. Atsargumo principas (ang. Prudent avoidance principle) tei-gia, kad reikia imtis pro-tingų priemonių rizikai sumažinti, jei konkretus rizikos mastas nėra ži-nomas. Atsargumo prin-cipas platesne prasme minimas ir Europos Ko-misijos komunikate dėl šio principo taikymo, ypatingai sveikatos sri-tyje. Paklausus ministro R. Šukio, kodėl nesivado-vaujama šiuo principu, sulaukiau ciniško atsa-kymo – „Tai neprivalo-ma“...

Principas taikomas tuomet, kai išanksti-nis objektyvus moksli-nis įvertinimas suteikia pagrindo susirūpinti dėl galimai kenksmingo po-veikio atsiradimo. Ko-dėl Lietuvoje apie tai ne-kalbama? Juk leidžiant

genetiškai modifikuo-tus organizmus. Prieš iš-leidžiant į aplinką ar pa-teikiant į rinką GMO, laboratorijose atlieka-mi tyrimai, įvertinamas jų alergiškumas, toksiš-kumas, ūkinės ir maisti-nės savybės. Kol kas nėra duomenų, kad genetiškai modifikuoti produktai turėtų neigiamą poveikį žmonėms, gyvūnams ar aplinkai. Tačiau kas pa-sakys, koks bus šių orga-nizmų bei produktų po-veikis ateities kartoms? Vis dar trūksta aiškios, nuoseklios ir pagrįstos informacijos apie mais-to produktus, kuriuos žmonės naudoja kiekvie-ną dieną. Remiantis at-liktų tyrimų ir apklausų duomenimis tampa aiš-ku, kad vartotojai norė-tų, jog genetiškai modi-fikuoti maisto produktai ar gaminiai būtų išskir-ti ryškiomis etiketėmis arba pati produkcija būtų atskirta nuo kitų maisto prekių ar gaminių. Dabar gi apsukrūs gamintojai šią informaciją pateikia tokiomis smulkiomis rai-dėmis, kad tik kantriau-sias pirkėjas ją įskaity-tų. Lietuvos Respublikos Genetiškai modifikuo-tų organizmų įstatymo 5

38

Žengtas nemažas žingsnis energinių gėri-mų vartojimo tramdymo link – uždrausta nuro-dyti energinius gėrimus kaip rėmėjus ar kitaip juos reklamuoti švietimo įstaigose, kurias lanko jaunesni kaip 18 metų as-menys bei drausti rekla-mos tikslais nemokamai platinti energinius gėri-mus asmenims, jaunes-niems kaip 18 metų.

Iki visa apimančios sveikos mitybos strate-gijos sukūrimo ir vyk-dymo dar toli. Nesino-rėtų, kad tam prireiktų dar vieno Nepriklauso-mos Lietuvos dešimtme-čio. Valdininkai pro ES reglamentų ir direktyvų gausybę nebegirdi ir ne-bemato Lietuvos žmonių norinčių sveikai maitin-tis, neskatina ūkininkų auginančių ekologišką produkciją, gamintojų, sąžiningai dirbančių šio-je srityje. Ant delsimo bei abejingumo aukuro pa-dėta mūsų bei mūsų vai-kų sveikata. Laikas šiuo atveju yra tiksinti bom-ba, deja, tik mums, bet ne Sveikatos apsaugos/nai-kinimo ministerijai.

Sveikos mitybos strate-gija – siekiamybė

Nors jau 20 metų gy-vename Nepriklausomo-je Lietuvoje, tačiau esa-me viena iš nedaugelio šalių, iki šiol neturinčių sveikos mitybos strategi-jos. Sveikos mitybos stra-tegija, kuri šiuo metu dar tik kuriama, yra daugia-funkcinė ir apima teisės aktus, jų įgyvendinimą, pasiekiamumą, sveikatai palankaus maisto priei-namumą, sveikos mity-bos įpročių ugdymą ir in-formacijos skleidimą.

Ši strategija bus skirta skatinti gyventojus svei-kai gyventi, vadovautis sveikos mitybos princi-pais, gerinti visuomenės supratimą apie sveika-tai palankius maisto pro-duktus, sveiką mitybą, dirbti kartu su ugdymo įstaigomis, visuomeninė-mis organizacijomis, sa-vivaldybėmis, valstybi-nėmis institucijomis.

Ne paslaptis, kad svei-katai nepalankus maistas kainuoja kur kas pigiau. Apsukrūs pardavėjai manipuliuoja kainomis ir sveiko maisto etiketė-mis. Viena svarbiausių būsimos Sveikos mity-bos strategijos uždavinių – mažinti kliūtis sveikai

maitintis: lengvinti svei-katai palankaus maisto prieinamumą bei gyven-tojų informuotumą.

Būtina propaguoti sveikos mitybos princi-pus labiausiai jautrioms vartotojų grupėms: vai-kams, ligoniams, vyres-nio amžiaus žmonėms. Dabar šiomis vartotojų grupėmis manipuliuoja-ma tiek prekybos vieto-se, tiek per žiniasklaidos priemones.

Sugriežtinta maisto reklamos tvarka

Rugsėjo pabaigoje Sei-mas po svarstymo pritarė Reklamos įstatymo patai-soms, kuriomis siūloma maisto reklamoje įtvir-tinti draudimą nurody-ti arba užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie žmo-gaus ligų gydymo ar pro-filaktines savybes, jeigu tokios informacijos pa-teikimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reika-lavimų.

Taip pat buvo nuspręs-ta, kad maisto reklamoje privaloma įspėti galimus vartotojus, kad maistas yra genetiškai modifi-kuotas, jeigu pagal teisės aktus reikia nurodyti, jog sudėtyje yra GMO. Dangutė Mikutienė

39

Valstybės skola – auganti našta kiekvienam Lietuvos piliečiuiKai valstybės išlaidos tampa didesnės už pajamas, dažniausiai kyla būtinybė šį skirtumą dengti skolintomis lėšomis. Dauguma pasaulio šalių turi skolų ir tai na-tūralu. Daugeliu atvejų valstybės skolinimasis yra neišvengiamas ir nesmerktinas, galintis skatinti ekonomikos augimą. Tačiau Lietuva, turinti skolų už 40 mlrd. Lt., šiuos pinigus tiesiog „pravalgė“.

Pastaraisiais metais skolinimosi poreikis kilo dėl ženklaus ekonomi-kos nuosmukio, sumažė-jus biudžeto pajamoms ir išaugus valdžios sek-toriaus deficitui. Mažė-jant atlyginimams bei au-gant nedarbui, suprastėjo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudže-to padėtis – 2009 m. LR Vyriausybė vien šio fon-do pinigų srautams su-balansuoti skolinosi 2,9 mlrd. litų. Iš viso Vyriau-sybės skolinimasis 2009 m. siekė 13,8 mlrd. Litų

(10,7 mlrd.litų didesnis nei 2008 m.).

Vyriausybė valstybės vardu skolinosi vidaus ir užsienio rinkose, leisda-ma LR VVP (Vyriausybės vertybiniai popieriai) bei imdama paskolas iš ban-kų ir tarptautinių finan-sų institucijų. Pirmiausia samdomi patarėjai, ku-rie pataria, kaip geriau-sia skolintis tuos pinigus. Buvo laikas, kai skoli-nomės už 9,5 proc. pa-lūkanų, o patys skolino-me ir laikėme bankuose už pusę procento. Tokie

atvejai, manau, yra nusi-kaltimas valstybei ir Lie-tuvos žmonėms.

vyriausybių sKoLinimosi mastai

Skolinosi visos Vy-riausybės. Tačiau dabar-tinė Vyriausybė, dangs-tydamasi krize, tiesiog slėpė savo nekompeten-ciją ir ekonomikos neiš-manymą. Konservatorių dėka kiekvieno Lietuvos gyventojo skola padidė-jo 8 tūkst. Lt. Seimo Dar-bo partijos frakcijos atlik-ta analizė rodo, kad nuo

Kęstutis DauKšys

40

Valstybės skolos augimas esant skirtingos sudėties Vyriausybėms. Grafike pažymėta, kad 2008 -aisiais, konservatoriams atėjus į val-džią, valstybės skola išaugo daugiau nei dvigubai - iki 36 mlrd. Lt.

pymas žmonių sąskaita sukėlė didelę emigraciją, drastiškai pakilo nedar-bo lygis, todėl bedarbių ir socialinėms pašalpoms teko skirti milžiniškus pinigus. Didelis nedarbo lygis apkarpė žmonių iš-laidas, o nuolatinis prem-jero gąsdinimas krize, nutaisius tragišką veidą,

dar labiau sustingdė vi-daus vartojimo rinką.

Dabar girdimos pagy-ros sau, kad suvaldyta krizė, ekonominė padė-

1995 m. didžiausią sko-lų naštą ateinančioms Vyriausybėms palikda-vo konservatoriai, mat jų valdymo laikotarpiais valstybės skola išaugda-vo daugiausiai.

Iš šiuo metu esančios 36 mlrd. Lt. skolos net apie 24 mlrd. Lt. pasisko-lino konservatoriai.

Nors konservatoriai valdžioje tebuvo 6 me-tus (37 proc. viso laiko), jie sugebėjo sukurti 69 proc. visos Lietuvos sko-los. Kad padarytum ava-riją, nebūtina ilgai vai-ruoti, pakanka nemokėti vairuoti, tai tinka ir šiai valdančiajai jėgai. Di-džiausia konservatorių silpnybė – nepasiruoši-mas valdyti valstybės ūkio ir finansų, ekono-mikos neišmanymas. Jie turi didelių nuopelnų ko-voje su komunizmu, bet daugeliu atvejų jų ekono-mikos suvokimas tebėra komunistinis. Tai didelė nelaimė Lietuvai.

Blogiausia, kad tie pi-nigai ne investuoti, o „pravalgyti“ ir konser-vatorių Vyriausybė keti-na dar skolintis. Tad kie-kvieno mūsų skola augs kaip ant mielių. Nuo 1995 – ųjų metų „pravalgėme“ beveik 40 mlrd. Litų.

Lietuvos vyriausybės Krizės nevaLDymo

pLanas

Tuo metu, kai Europa visomis išgalėmis palai-kė verslą ir skatino var-tojimą, Lietuvos Vyriau-sybė tik beatodairiškai „taupė“. Buvo atšauk-ta dalis prisiimtų įsipa-

reigojimų visuomenei ir verslui: sumažintos pen-sijos, motinystės išmo-kos, bedarbio pašalpa, pakelti mokesčiai... Tau-

41

Valstybės skolos augimas esant skirtingos sudėties Vyriausybėms. Grafike pažymėta, kad 2008 -aisiais, konservatoriams atėjus į val-džią, valstybės skola išaugo daugiau nei dvigubai - iki 36 mlrd. Lt.

LaiKas teisinGiems eKonominiams sprenDimams

Nuo 2008 – ųjų, prasi-dėjus krizei ir konserva-

torių valdymo erai, vals-tybės skola nuo 16 mlrd. 698 mln. Lt. išaugo iki 36 mlrd. 1138 mln. litų. Mi-lijardai, skirti Lietuvos

ekonomikos gaivinimui bei žmonių gerovės už-tikrinimui, „pravalgyti“. Deja, bet konservatorių nesugebėjimas valdyti fi-nansus bei ekonomikos neišmanymas atsirūgo mums, eiliniams pilie-čiams. Ką reikėjo dary-ti, kad verslas imtų atsi-gauti ir nebereikėtų šitiek daug skolintis?

Pirmiausia buvo būti-na sutvarkyti finansus - viešuosius pirkimus. Dabar skolų turime apie 40 mlrd. litų. Per metus įvykdome viešųjų pirki-mų už 10 - 11 mlrd. Lt.

Prognozuojama, kad bendra viešųjų pirkimų suma 2011 m. bus ne ma-žesnė kaip 11 mlrd. Lt. Jei sutaupytumėme bent 20 proc., kas visiškai įma-noma, tai būtų beveik 2,2 mlrd. Lt. Dabar gi valsty-bė lengva ranka švaisto milijonus į kairę ir į deši-nę. Apsukriesiems tai ti-kras Eldoradas, kai gali-ma pastatyti tualetą už pusę milijono litų ar tea-tro kėdes pirkti už geros sofos kainą... Tokių daly-kų valstybėje negali būti.

Sveiku protu nesuvo-kiama ir tai, kaip įmonė, nusipirkusi žemės, pas-tato daugiabučius ir bu-tus juose parduota po 4

tis stabilizavosi, yra keis-tokos. Juk iš tiesų Vyriau-sybė sužlugdė Lietuvos verslą. Tik eksporto dėka verslas ima atsigauti. Eu-ropa investuoja pinigus į ūkį, o tai naudinga ir Lie-tuvos eksportuotojams.

Mes galime būti kelia-mi pavyzdžiu visai Eu-ropai, bet pati Europa

to modelio nesilaiko. Jie skatino savo verslą, žmo-nių pajamas ir išlaidumą. Mes gi darėme atvirkš-čiai. Dabar reikia išeiti iš

to užburto rato. Kai tau-pysime ne dėl taupymo, o vystydami ekonomiką, tik tuomet galėsime tikė-tis sėkmės.

42

išlaidų, kad tik proce-sas vyktų. Juk tėra kiek daugiau nei 10 skirtingų namų projektų, įvykdy-tų sovietiniais laikais, tai negi sunku kiekvienam iš jų padaryti vieną tipinį projektą, o ne kurti kie-

kvienam namui atskirus projek-tus, kas kainuoja nemažus pinigus?

Ministras Dai-nius Kreivys ža-dėjo 7 mlrd. Lt. įlieti į merdinčią Lietuvos ekono-miką. Tačiau ES pinigai buvo įsi-savinami ne taip gerai, kaip gyrėsi Lietuvos Vyriau-

sybės vadovas Andrius Kubilius. Tuo metu, kai Vyriausybė plojo sau katučių, Darbo parti-jos pirmininkas Viktoras Uspaskich garsiai kalbėjo apie tai, kad beveik treč-dalis neva įsisavintos ES paramos Lietuvos verslo nepasiekė. Oficialūs ro-dikliai teigė, kad Lietu-va įsisavino 3 mlrd. 666 mln. Lt. ES paramos, ta-čiau tai – netiesa. Pinigai, skirti įmonių paskolų lengvatoms, rizikos fon-dams, dvejus metus gu-lėjo, kol viskas buvo su-derinta, per pačią krizę jų

las sukasi, žmonės dirba, mokesčiai plaukia. Visas pasaulis, apimtas finan-sinės krizės, ėmėsi vers-lo skatinimo, tam skyrė didelius pinigus, kad tik verslas nesustotų. Lietu-vos Vyriausybė, kaip jau

minėjau, elgėsi priešin-gai. Ji ne tik nebandė rea-nimuoti šalies verslo, bet dar ir vilkino visą proce-są. To pavyzdys – Lietu-vos būsto modernizavi-mo programa.

Būsto renovavimui Europos Sąjungos skirtas milijardas litų guli Liuk-senburgo bankuose jau ketverius metus. Lėšos, galėjusios sumažinti ne-darbo lygį bei sumažin-ti gyventojų išlaidas ši-lumai, dūlėjo bankuose. Reikėjo aktyviau trauk-ti gyventojus į renovaci-ją, apmokėti 50 - 70 proc. būsto modernizavimo

tūkst./m2 litų, o Savi-valdybė, kuriai žemė ne-kainuoja, pastato sociali-nį būstą už 8 000lt/m2. Kur logika? Deja, tai Lie-tuvoje jau tampa norma. Tokių dalykų juk nenu-slėpsi, patikrinti nesun-ku, problema, kad nėra nei at-sakomybės, nei atskaitomybės. Nėra noro tvarky-ti valstybę ūkiš-kai. Neabejoju, kad viešuosiuo-se pirkimuose ga-lėtumėme sutau-pyti ir 3 mlrd. lt. per metus. Reikė-tų įkurti dvi, tris ar keturias perkančias or-ganizacijas, kurios pirktų visai Lietuvai pagal savo sritį, pavyzdžiui, staty-bomis rūpintųsi viena organizacija, automobi-liais – kita. Dabar gi labai dažnai pritrūksta kom-petencijos, politinės va-lios – daryti žmonėms, o ne sau. Kol Vyriausybė snaudžia, aferistai kem-šasi kišenes.

Antras būdas – verslo skatinimas. Mokesčius į biudžetą suneša dirban-tys žmonės (pajamų mo-kestis, PVM, akcizai) bei įmonės (pelno, turto, že-mės mokesčiai). Kai vers-

Sveiku protu nesuvokiama ir tai, kaip įmonė, nusipirkusi žemės, pastato dau-giabučius ir butus juose parduota po 4 tūkst./m2 litų, o Savivaldybė, kuriai žemė nekainuoja, pastato socialinį būs-tą už 8 000lt/m2. Kur logika? Deja, tai Lietuvoje jau tampa norma. Tokių daly-kų juk nenuslėpsi, patikrinti nesunku, problema, kad nėra nei atsakomybės, nei atskaitomybės. Nėra noro tvarkyti vals-tybę ūkiškai.

43

nebuvo. Europos Sąjun-gos paramos įsisavini-mo procesas slinko vėž-lio žingsniu. Valdantieji to nenorėjo pripažinti ir manipuliavo skaičiais, o Lietuvos verslas merdė-jo dėl Vyriausybės atsai-numo ir neprofesionalu-mo. Tuo metu, kai verslui pinigai buvo gyvybiškai reikalingi, beveik 1 mlrd. Lt., skirtų pa-gal programas „Jessica“ ir „Je-remy“ pastatų atnaujinimui ir paramai verslui Lietuvoje, gulė-jo Europos in-vesticijų banke, Liuksenburge. Vangiai vyko ir tebevyksta verslui skirtų lėšų įsisavinimas pagal programą „Lyderis 1“. Iš beveik 800 mln. Lt, kurių prašė Lietuvos verslinin-kai, valdantieji skyrė 200 mln. Lt.

Smūgį Lietuvos vers-lui ir žmonėms sudavė ir bankai. Skandinavų ban-kai iš Lietuvos išpumpa-vo 20 mlrd. Lt. Vien 2009 metais, vos per 5 mėne-sius, motininiai bankai iš Lietuvos išvežė dau-giau nei 5 mlrd. Litų, tad ir skolinimo galimybės buvo labai ribotos. Ka-

dangi pinigų naujiems skolinimams nebebuvo, bankai stengėsi kuo dau-giau užsidirbti didinda-mi palūkanas. Per dau-giau nei pusmetį (nuo 2008 m. spalio mėn.) Eu-ropos centrinis bankas (ECB) tarpbankines pa-lūkanas sumažino 70 proc., o komerciniai ban-kai palūkanas Lietuvo-

je padidino 70 procentų. Tokioms palūkanoms ne-buvo jokio pagrindo. Ta-čiau tuometinis ūkio mi-nistras Dainius Kreivys teigė, kad centrinis ban-kas padėtį kontroliuo-ja ir „tas pinigų cirkulia-vimas pirmyn atgal visą laiką yra ir galbūt jų šiek tiek daugiau išvažiuo-ja nei įvažiuoja“. Tas šiek tiek, kaip jau minėjau – 20 mlrd. Litų. Vyriausy-bei nei neadekvatus pa-lūkanų kilimas, nei tokia suma krizės laikotarpiu neatrodė vertos dėmesio.

Vietoj verslo skatini-mo bandoma užsmaugti individualiąsias įmones, prikurti kažkokių mažų uždarų akcinių bendro-vių, įstatymai ir jų išaiš-kinimai yra tokie suvelti, kad norint užsiimti vers-lu reikia būti vos ne pro-fesoriumi. Verslas nespė-ja orientuotis taip greitai ir lengva ranka keičia-

muose įstaty-muose. Stam-bios įmonės nukenčia ma-žiau, jos geba pasamdyti tuos pačius mokes-čių inspekto-rius, kad jie vis-ką išaiškintų. O mažąsias įmo-

nes, kurios per metus galbūt padarys 50 – 100 tūks. Lt apyvartos, nuo noro dirbti tiesiog paga-liu atmuša. Valstybei, pa-našu, nereikia dirbančių ir verslių žmonių. Ge-riau stovėk darbo biržoje, būsi valdomas, vadina-si, patogus šiai valdžiai. Toks keistas mąstymas jai labai būdingas.

Kokia dar valstybė kri-zės metu leistų turėti 15 proc. didesnes dujų kai-nas nei kiti? Kokia dar valstybė leistų, kad treč-dalis suvartojamo ben-

Būsto renovavimui Europos Sąjungos skirtas milijardas litų guli Liuksenburgo bankuose jau ketverius metus. Lėšos, galė-jusios sumažinti nedarbo lygį bei sumažinti gyventojų išlaidas šilumai, dūlėjo bankuo-se. Reikėjo aktyviau traukti gyventojus į re-novaciją, apmokėti 50 - 70 proc. būsto mo-dernizavimo išlaidų, kad tik procesas vyktų.

44

zino būtų įvežama ne-legaliai, kad milžiniški cigarečių kiekiai būtų įvežami nelegaliai? Juk visa tai – akcizai – įplau-kos į biudžetą. Nepakan-ka uždrausti, neleisti ga-benti nelegalius degalus, būtina sudaryti tokias są-lygas, kad žmonės neno-rėtų to daryti. Tad galbūt Vyriausybei laikas paju-

* 2009-ųjų metų biudžetas siekė 20 814 654; 2010-ųjų — 21 269 966; 2011-ųjų — 23 820 208 Lt.

dinti uodegą ir imtis pre-vencijos – sudaryti žmo-nėms tokias gyvenimo sąlygas bei galimybes užsidirbti, kad jie galė-tų įpirkti legalius dega-lus ar cigaretes. Tas pats su šildymo kainomis. Pi-nigus, kuriuos gyventojai atiduoda Rusijos įmonei, jie galėtų išleisti Lietuvo-je. Skolingi esame apie 40

mlrd. Litų. Norint grą-žinti skolą Lietuvos vals-tybė turėtų beveik dvejus metus visas savo įplau-kas atiduoti.* Lietuvos valstybė – tai visi mes. Ar sugebėsime kada nors grąžinti visą skolą? Ar sugebės tai mūsų vaikai?

Skolai aptarnauti kasmet skiriami milžiniški asignavimai iš Finansų ministerijos. Augančiai skolai aptarnauti reikia vis daugiau lėšų. 2010 metais tam reikėjo 1,592 mlrd. Lt, o praėjusiais metais jau net 1,917 mlrd. Lt. Nieko keisto, nes skolai didėjant auga ir jos aptarnavimo sumos. Skolos aptarnavimui šiais metais reikės skirti daugiau 2 mlrd. litų.

Lietuva kasmet privalo grąžinti tam tikrą dalį skolos. Praėjusiais me-tais Lietuva refinansavo 2,34 mlrd. litų, šiemet privalės grąžinti dvigubai daugiau. Ir, žinoma, eilinį sykį skolinsis...

Ar sugebėsime kada nors grąžinti visą skolą?

Kęstutis Daukšys

45

Lietuvos Respublikos Seimo Darbo partijos frakcija

Tel. nr. 8 698 42077el. paštas: [email protected] partijos frakcijos seniūnasEuropos reikalų komiteo, Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys

Vytautas GAPŠYS

Tel. nr. 8 698 42148el. paštas: [email protected] vicepirmininkėNacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė

Virginija BALTRAITIENĖ

Tel. nr. 8 698 42291el. paštas: [email protected]žeto ir finansų komiteto narys

Saulius BUCEVIČIUS

Tel. nr. 8 698 42105el. paštas: [email protected] partijos frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojasValstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys

Valentinas BUKAUSKAS

46

Tel. nr. 8 698 42174el. paštas: [email protected] komiteto narys

Tel. nr. 8 698 42126el. paštas: [email protected] reikalų komiteto pirmininko pavaduotojasŠvietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys

Tel. nr. 8 698 42139el. paštas: [email protected] komiteto pirmininkė

Tel. nr. 8 698 42177el. paštas: [email protected] reikalų komiteto narė

Tel. nr. 8 698 20586el. paštas: [email protected] reikalų komiteto narys

Tel. nr. 8 698 42245el. paštas: [email protected]ų reikalų ir darbo komiteto narys

Kęstutis DAUKŠYS

Vydas GEDVILAS

Loreta GRAUŽINIENĖ

Jonas KONDROTAS

Dangutė MIKUTIENĖ

Mečislovas ZASČIURINSKAS

PROTO

MANKŠTAKryžiažodis

Ką žinai apie Darbo partiją?

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16

1 2

3

6

5

7

4

8

11

10

9

22

23

24 25

21

27

29

26

30

28

19

20

17

18

15

12

14

13

16

1

5

211

13

12

14

15

3

4

6

7

8

9

10

16

HORIZONTALIAI:1. Kas tapo pirmuoju Darbo partijos pirmininku? Parašykite pavardę.

3. Aukščiausias Darbo Partijos frakcijos Seime narys. 5. Kokioje frakcijoje Europos parlamente dirba Darbo partijos pirmininkas?

6. DP frakcijos narys, pensininkų gynėjas. 13. Kokia geometrinė figūra pavaizduota Darbo Partijos logotipe?

15. Miestas, Darbo Partijos lopšys?18. Darbo Partijos frakcijos narė, Seimo pirmininkės pavaduotoja.

20. Sąjunga, 2011-ųjų vasarą prisijungusi prie Darbo partijos. 21. Darbo Partijos frakcijos narys, Kaimo reikalų komiteto narys.

22. Kokiu metų laiku įkurta Darbo Partijos?23. Kokiai politinei krypčiai atstovauja Darbo Partijos?

24. Partijos spalvos: balta ir?27. Kokiame mieste dirba Darbo Partijos europarlamentaras?

28. Kokiam Seimo komitetui vadovauja Darbo partijos frakcijos narė?29. Darbo partijos narė, jauniausia savivaldybių tarybų narė?

30. Vyriškas vardas, lotyniškai – nugalėtojas.

VERTIKALIAI:2. Koks dangaus kūnas pavaizduotas partijos logotipe?4. Darbo Partijos frakcijos narys, Akmenės skyriaus pirmininkas. 7. Kuris Darbo Partijos narys kandidatavo į Prezidento postą?8. Darbo Partijos frakcijos narys, žinantis, kas yra dendrologija. 9. Darbo Partijos narys, Vilniaus vicemeras. 10. Kurioje ministerijoje buvo užregistruota Darbo partija?11. Kas yra Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas?12. Seimo Darbo Partijos frakcijos narys, kuriam geriau nesiūlyti energinių gėrimų.14. Kiek Seimo narių turi Darbo partija šiandien?16. Vienos iš Lietuvos savivaldybių meras, Darbo partijos narys. 17. Kaip dar vadinamas asmuo, priklausantis Darbo partijai?19. Kuris Darbo Partijos frakcijos narys Seime vienija sportą ir švietimą?25. Kokiame pasaulio mieste Darbo Partijos turi savo skyrių?26. Įrašykite: Darbo partijos turas „Už ..... Lietuvą“. HORIZONTALIAI:

2. Koks dangaus kūnas pavaizduotas partijos logotipe?4. Darbo Partijos frakcijos narys, Akme-nės skyriaus pirmininkas. 7. Kuris Darbo Partijos narys kandidata-vo į Prezidento postą?8. Darbo Partijos frakcijos narys, žinan-tis, kas yra dendrologija. 9. Darbo Partijos narys, Vilniaus vice-meras. 10. Kurioje ministerijoje buvo užregis-truota Darbo partija?11. Kas yra Seimo Darbo partijos frakci-jos seniūnas?12. Seimo Darbo Partijos frakcijos na-rys, kuriam geriau nesiūlyti energinių gėrimų.14. Kiek Seimo narių turi Darbo parti-ja šiandien?16. Vienos iš Lietuvos savivaldybių me-ras, Darbo partijos narys.

VERTIKALIAI:

1. Kas tapo pirmuoju Darbo partijos pir-mininku? Parašykite pavardę. 3. Aukščiausias Darbo Partijos frakcijos Seime narys. 5. Kokioje frakcijoje Europos parlamen-te dirba partijos pirmininkas?6. DP frakcijos narys, pensininkų gynė-jas. 13. Kokia geometrinė figūra pavaizduo-ta Darbo Partijos logotipe?

15. Miestas, Darbo Partijos lopšys?18. Darbo Partijos frakcijos narė, Seimo pirmininkės pavaduotoja. 20. Sąjunga, 2011-ųjų vasarą prisijungu-si prie Darbo partijos. 21. Darbo Partijos frakcijos narys, Kai-mo reikalų komiteto narys. 22. Kokiu metų laiku įkurta Darbo Par-tijos?23. Kokiai politinei krypčiai atstovauja Darbo Partijos?24. Partijos spalvos: balta ir?27. Kokiame mieste dirba Darbo Parti-jos europarlamentaras?28. Kokiam Seimo komitetui vadovauja Darbo partijos frakcijos narė?29. Darbo partijos narė, jauniausia savi-valdybių tarybų narė?30. Vyriškas vardas, lotyniškai – nuga-lėtojas.

17. Kaip dar vadinamas asmuo, priklau-santis Darbo partijai?19. Kuris Darbo Partijos frakcijos narys Seime vienija sportą ir švietimą?25. Kokiame pasaulio mieste Darbo Par-tijos turi savo skyrių?26. Įrašykite: Darbo partijos turas „Už ..... Lietuvą“.

48

Documents

Pozicija