PRADĖJAU VERSLĄ

Projektas Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-03-034

START – studentų verslumo ugdymas

integruotuose mokslo, studijų ir

verslo centruose (slėniuose)

1

Noras + idėjos + žinios = verslumas Jaunimas Lietuvoje yra vienas versliausių visoje Europos Sąjungoje. Jei kalbame apie svajonę pradėti savo verslą. Tačiau tikrovėje įmones kuria nedaug jaunų žmonių. Kodėl? Ar tiesiog toks lietuvių būdas – rinktis ramesnį samdomą darbą, ar trūksta žinių apie galimybes realizuoti savo idėjas? 2011-ųjų pabaigoje buvo paskelbta pirmoji žinia apie verslumo ugdymo projektą START, kuriame dalyvauti buvo pakviesti penkių Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai, norintys pajusti verslumo dvasią, įgyti ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių, susipažinti su mokslo parkų veikla ir teikiamomis galimybėmis. Mokslo parkai ir verslo asociacija tapo universitetų partneriais šiame projekte, kuriame verslumas buvo ugdomas remiantis Europos Silicio slėniu vadinamo Aalto Smulkaus Verslo Centro parengta metodika.

Šioje e-knygoje „Pradėjau verslą“ rasite daug įdomių, kritiškų interviu ne tik su šio projekto dalyviais, bet ir su lektoriais, verslo konsultantais, viešųjų ryšių specialistais, mentoriais, verslininkais, darbdaviais, tiesiogiai dalyvavusiais šiame projekte ar neabejingais jaunimo verslumui. Jų patirtis, įžvalgos ir sėkmės istorijos kartu su praktinių patarimų serija pristatyti projekto tinklaraštyje Pradejau.lt bei naujienlaiškyje „Verslo startas“. Apibendrinus įdomiausią surinktą medžiagą ir gimė ši knyga. Taip pat rasite pasvarstymų apie tai, ar Lietuvos jaunimas verslus, kaip padėti pradedančiam verslininkui, kaip siekti karjeros, į ką atkreipti dėmesį studijuojant, kad pabaigus studijas nekiltų noras lengvesnės duonos kąsnio ieškoti užsienyje dirbant nekvalifikuotą darbą. Šios ir kitos temos, tikimės, gali būti įdomios ne tik mąstantiems apie savo verslą ar jį pradėjusiems, bet ir visiems kas domisi verslo, darbo rinkos ir ekonomikos situacija ir galimybėmis Lietuvoje.

„Studentams arba tiems žmonėms, kurie su verslu nieko bendro neturėję – labai svarbu suprasti, kad mažą

verslą galima padaryti beveik visai be pinigų. Tik niekas jiems to neparodo“, – teigia mentorius Mindaugas

Juodaitis.

„Tik supratęs savo kliento poreikius, jo problemas, norus gali sukurti produktą ar paslaugą, kuri bus

vartojama“, – aiškina Aalto universiteto profesorius Markku Virtanenas.

„Savo verslą pradėti norintiems jauniems žmonėms sakau, kad jie į bendrovės valdybą turi įtraukti bent

keletą patyrusių žmonių. Pavyzdžiui, jei verslą pradeda trys žmonės, jie gali pasidalinti po 20 akcijų. Į

valdybą įtraukti patyrę vadovai, verslininkai – po 10 proc. akcijų. Techniniai darbuotojai – po 5 proc. Tai

padidintų įmonės išgyvenimo tikimybę“, – pataria Aalto universiteto ekonomistas Jorma Pohtola.

„Niekas nekalba apie planą B: jei tau nepasiseka. Gražus ir sąžiningas verslo uždarymas yra devyni pragaro

ratai, kuriuos reikia praeiti – varžytinės, bankroto procedūra. Nepaisant to, kad sąžiningai bankrutuoji, esi

apšaukiamas lūzeriu. O jei nesi lūzeris, vadinasi esi sukčius, apgavęs kitus. Štai čia ir yra didžiausias verslo

pradėjimo stabdis, atbaidantys jauną žmogų nuo verslo“, - svarsto Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių

verslininkų asociacijos direktorius Giedrius Romeika.

Tai – tik kelios įdomios mintys iš daugelio, kurias rasite knygoje „Pradėjau verslą“. Gero skaitymo!

http://www.pradejau.lt/

2

START. Pajusti verslo dvasią

Kai dar tik pradėjome vystyti idėją, kad galėtume išbandyti užsienyje sėkmingai veikiančius jaunimo verslumo ugdymo modelius, žinojome, jog laukia įtemptas ir įdomus darbas. Pirmiausia, reikia pasidžiaugti pasiteisinusia partneryste, kuri buvo formuojama taip, kad visi partneriai būtų Lietuvoje kuriamų integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) dalyviai. Taigi, taip ir buvo sudaryti 5 mokslo ir technologijų parkų ir aukštųjų mokyklų junginiai:

KTU regioninis mokslo parkas su Kauno technologijos universitetu, Kauno aukštų ir informacinių

technologijų parkas su Vytauto Didžiojo universitetu, Aleksandro Stulginskio universitetas kartu su Žemės

ūkio Mokslo ir technologijų parkų, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas su Klaipėdos universitetu bei

Visorių informacinių technologijų parkas su Vilniaus kolegija. Verslo dalyvavimą projekte padėjo užtikrinti

Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacija.

Tik pradėjus studentams ir dėstytojams pristatinėti projekto tapo aišku, kad lengva nebus. Vienais atvejais

studentai buvo per jauni, kitais - trūko įgyvendinamų verslo idėjų. Tačiau svarbiausia buvo jų noras pradėti

savo verslą.

Nepaisant to, kad pasiekus projekto finišo tiesiąją galime džiaugtis visais pasiektais rezultatais - projekte

dalyvavo daugiau kaip 125 studentai ir 16 dėstytojų bei buvo įkurti 5 nauji verslai – didžiausią naudą

matau užsimezgusiuose mokslo parkų ir studentų bendradarbiavimo ryšiuose, aukštųjų mokyklų atstovai

daugiau sužinojo apie mokslo paktu funkcijas ir teikiamą naudą.

Labai teigiamus pokyčius pastebėjau projektui artėjant į pabaigą. Pradžioje dalis studentų, nors projekte

dalyvaujantys savo noru, abejingai stebėjo ir klausė, kas jiems yra pasakojama, ir tarsi klausė: „Koks čia

verslas? Mes galvojame apie samdomą darbą“. Tačiau jų mąstymas ilgainiui pasikeitė, jie suprato, kad gali

patys būti sau šeimininkai.

Visos geriausios studentų idėjos yra realios, jas galima realizuoti. Kai kurie jau patys turi viziją, kaip gauti

finansavimą, kitiems reikia padėti aiškinant, kad valstybė per įvairias priemones skiria nemažai lėšų

jaunimo verslumo ugdymui ir vystymui.

Ryšys su studentais pasibaigus projektui tikrai nenutrūks, nes mūsų, kaip mokslo ir technologijų parkų,

tokia misija ir yra padėti pradedančiajam verslui.

Viliuosi, kad patirtis, įgyta įgyvendinant šį projektą mums eis ateityje greičiau ir tiksliau įvertinti jaunimo

poreikius kuriant ir vystant savo verslus, o sėkmingi bendramokslių pavyzdžiai užkrės kitus studentus imtis

savo verslo.

Tomas Černevičius verslumo ugdymo projekto START koordinatorius

KTU RMP direktoriaus pavaduotojas

3

TURINYS

PATIRTIS .................................................................................................................................................. 4

VERSLO KONSULTANTAS ROLANDAS ASAUSKAS: „ŠIAIS LAIKAIS BŪTINI IŠSAMŪS VERSLO SCENARIJAI, MODELIAI“ ................. 4

VILNIAUS KOLEGIJOS STUDENTAI: „MOKYMAI, KURIUOSE IDĖJAS „GALVOJO MŪSŲ PIRŠTAI“ ............................................ 5

VERSLO KONSULTANTAI IR VIEŠŲJŲ RYŠIŲ SPECIALISTAI: „IDEALIOS RINKODAROS IR KOMUNIKACIJOS NĖRA“ ........................ 7

AALTO UNIVERSITETO PROFESORIUS MARKKU VIRTANENAS: „PRADEDANTIEJI VERSLININKAI NEPAKANKAMAI MĄSTO APIE

KLIENTĄ“ ........................................................................................................................................................ 8

SMULKIŲJŲ IR VIDUTINIŲ VERSLININKŲ ASOCIACIJOS VADOVAS GIEDRIUS ROMEIKA: „LIETUVOS JAUNIMAS APIE SAVO VERSLĄ

SVAJOJA, TAČIAU JO NESIIMA“ .......................................................................................................................... 15

MENTORIUS MINDAUGAS JUODAITIS: „JAUNIMAS NETURI SUPRATIMO, KAS YRA VERSLAS“ ........................................... 21

„LIETUVOS ENERGIJOS“ VADOVAS DALIUS MISIŪNAS: „RENKANTIS PIRMĄJĮ DARBĄ, SVARBIAUSIA – NE PINIGAI, O ĮGYJAMA

PATIRTIS“ ..................................................................................................................................................... 26

„VIČIŪNŲ“ ĮMONIŲ GRUPĖS ADMINISTRAVIMO DIREKTORĖ RAMŪNĖ BIČKAUSKIENĖ: „GERAIS DARBUOTOJAIS TAMPAMA“ . 29

MŪSŲ SĖKMĖ..........................................................................................................................................32

SU UNIVERSITETO DIPLOMU – PRIE NUOSAVO VERSLO LAIVO ................................................................................... 32

Į VERSLUMO UGDYMO PROJEKTUS – PASISEMTI PRAKTINIŲ ŽINIŲ.............................................................................. 34

INOVACIJOMIS SUSIŽAVĖJĘ JAUNIEJI VERSLININKAI: LIETUVOS RINKA – TIK BANDYMŲ POLIGONAS ................................... 37

KUKURŪZŲ KARALIUS IŠ KUDIRKOS NAUMIESČIO .................................................................................................. 42

JAUNO KLAIPĖDIEČIO TIKSLAS – VIRTUALIAI SUVIENYTI SMULKIUOSIUS VERSLININKUS .................................................... 44

START VERSLO IDĖJŲ NACIONALINIO KONKURSO NUGALĖTOJŲ PROJEKTAI – GALI BŪTI REALIAI ĮGYVENDAMI .................... 46

START „VERSLO TAURĖS“ LAIMĖTOJAI KLAIPĖDIEČIAI RUOŠIASI PASAULĮ UŽKARIAUTI LED ŠVIESTUVAIS AKVARIUMAMS ..... 48

KŪRYBINGIAUSI START STUDENTAI VERSLU DOMĖJOSI SUOMIJOJE .......................................................................... 52

NAUDINGA ŽINOTI ..................................................................................................................................55

PRADŽIŲ PRADŽIA: VERSLO IDĖJA ....................................................................................................................... 55

VERSLUMO SVARBA DARBO RINKOS SANTYKIAMS .................................................................................................. 57

KAS YRA VERSLO PLANAS? ................................................................................................................................ 59

PATARIMAI RENGIANTIEMS VERSLO PLANĄ .......................................................................................................... 62

PATARIMAI VERSLO IDĖJŲ ĮGYVENDINIMUI ........................................................................................................... 64

18 MINUČIŲ RITUALAS, SUSTIPRINANTIS JŪSŲ PRODUKTYVUMĄ ............................................................................... 65

LAISVAI SAMDOMAS SPECIALISTAS GALI ATNEŠTI SĖKMĘ JŪSŲ VERSLUI ....................................................................... 67

TEKSTAI INTERNETE – KODĖL JIE SVARBŪS VERSLUI? .............................................................................................. 69

ELEKTRONINĖ PREKYBA .................................................................................................................................... 71

PENKI BENDRI GARSIAUSIŲ IR SĖKMINGIAUSIŲ PASAULIO ANTREPRENERIŲ BRUOŽAI ..................................................... 73

KLIŪTYS, TRUKDANČIOS JAUNIMUI PRADĖTI SAVO VERSLĄ ....................................................................................... 75

VERSLO PABAIGA: PROCEDŪROS IR PROCESAS ...................................................................................................... 77

SANTRAUKA ............................................................................................................................................80

4

PATIRTIS

Verslo konsultantas Rolandas Asauskas: „Šiais laikais

būtini išsamūs verslo scenarijai, modeliai“

Ankstų 2012 m. balandžio 16-osios rytą Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų

parke (KAITP) startavo verslumo skatinimo projekto START mokymai. Verslo

konsultantas, verslo planų ir strategijų, programinės įrangos technologinių procesų

valdymui kūrėjas, lektorius doc. dr. Rolandas Asauskas, su trumpomis pertraukomis, iki

vėlyvos popietės žingeidiems studentams dėstė praktika ir konkrečiais pavyzdžiais

paremtą paskaitą „Inovatyvių ir kūrybiškų metodų taikymas generuojant verslo idėjas“.

Renginio metu studentai buvo supažindinti su verslo strategijos formavimo pagrindais,

“Intelektualaus verslo” koncepcija, matematinio ir kompiuterinio dinaminių verslo

modelių sudarymu, inovacinio fondo samprata.

Studentams buvo akcentuojama, kad, prieš pradedant verslą, reikia sukurti jo veikimo modelį, atsižvelgiant į įvairias aplinkybes, ekonomines prognozes, pažiūrėti kaip jis veikia teoriškai ir tik tuomet perkelti į praktiką. Būtina nuolat sekti ir tikslinti ir jau veikiantį verslo modelį. „Kitaip gresia pražūtis, mat krizių, valiutų kurso svyravimo ir visų kitų aplinkybių iš anksto neįmanoma numatyti“, – įspėja neužmigti ant laurų patyręs verslo konsultantas.

Jį stebina, kad Lietuvoje projektai bankui nešami vos su keliais puslapiais finansinių

skaičiavimų. To, ypač aukštųjų technologijų srityje, maža. Šiais laikais būtini išsamūs

verslo scenarijai, modeliai. Mokymai neapsiribojo vien tik teorinėmis paskaitomis, bet ir

praktiniais užsiėmimais, nagrinėjant sukurtus verslo planus IT, biotechnologijos

sektoriuose ar net įvairių bankų veikimo principus ir jų efektyvumą.

„Turi būti grįžtamasi ryšys su klausytojų auditorija, reikia jausti ar ji „pagauna“. Šiuose

mokymuose buvo nagrinėjami įvairūs verslo planai, jų verslo modeliai pateikiant

konkrečius pavyzdžius ir skaičius“, – po mokymų sakė R.Asauskas.

5

Vilniaus kolegijos studentai: „Mokymai, kuriuose idėjas

„galvojo mūsų pirštai“

Įspūdžiais po pirmųjų START mokymų, kurios vedė lektorius Eigirdas Žemaitis, pakiliai ir

emocingai pasidalino Vilniaus kolegijos studentai. Juos nustebino praktiniuose

mokymuose panaudotos visiems žinomas žaidimas LEGO ir ... zefyrai ir makaronai.

2012 m. balandžio 4 d. rytą visi mes – pelėdos ir vyturiai – Vilniaus kolegijos studentai ir

dėstytojai – susirinkome viešbutyje „Europa City Vilnius” dalyvauti pirmuosiuose

projekto START mokymuose „Inovatyvių ir kūrybiškų metodų taikymas generuojant

verslo idėjas”.

Lektorius Eigirdas Žemaitis mokymų pradžioje trumpai ir „šviežiai” pristatė naujausias ir

efektyviausias šiuo metu praktikoje taikomas idėjų generavimo metodikas, aptarė

galimus teorinius modelius ir metodus, jų taikymo ypatumus asmeniniam ir grupiniam

kūrybiškumui.

Toliau sekė praktinės mokymų sesijos. Mes sprendėme painius ir netikėtus šoninio

mąstymo metodų uždavinius (skirtus laužyti mūsų išankstines nuostatas ir šabloninį

mąstymą, siekiant sukurti radikalias idėjas (pagal Edward de Bono).

LEGO kaladėlės atskleidė pasaulio problemas

„Apšilę” ir paskatinti lektoriaus, pateikėme ir surašėme savo „žalias” verslo idėjas.

Atsitiktine tvarka susibūrėme į 5 jungtines studentų ir dėstytojų komandas. Mums, it

vaikams, lektorius išdalino specialiai parinktas LEGO Serious Play kaladėlės.

6

(Iš tikrųjų, LEGO Serious Play yra žaidimas, bet tai nėra lengvas laisvalaikio užsiėmimas.

Tai tikslinga veikla suaugusiems, kuriame naudojama vaizduotė, laikomasi žaidimo

taisyklių ir siekiama konkrečių tikslų).

Pasidalinę verslo idėjas, komandose konstravome tiltus, o pagal sukonstruotus modelius

suformulavome egzistuojančias pasaulyje problemas, kurios ir yra geriausia terpė gimti

naujoms mūsų verslo idėjoms ir vystyti esamoms. Be to, mes gerai įsimename ir

prisirišame prie to, ką sukuriame savo rankomis, todėl sukonstruoti fiziniai komandos

modeliai skatina siekti, kad jie taptų realybe.

Iš zefyrų ir makaronų – bokštas

Po sočių pietų lektorius, norėdamas visus išjudinti, netikėtai visoms komandoms

išdalino zefyrų ir makaronų, iš kurių turėjome vėl statyti, tik šį kartą – originaliausią ir

aukščiausią bokštą. Šiek tiek nusivylėme, nes neleido statybinių medžiagų valgyti.

Abiejose originalumo ir aukščio kategorijose laimėjo ta pati komanda, pastačiusi beveik

metro aukščio pasvirusį it Pizos, bet stabilų bokštą.

Trečiojoje mokymų dalyje lektorius E. Žemaitis mus supažindino su inovatyviais IDEO (dizaino kompanija www.ideo.com) metodais, kurie padeda geriau suprasti vartotojus, pažvelgti į jų poreikius iš įvairių kampų, naudojantis kriterijais „Klausk, Stebėk, Mokykis, Bandyk“. Paklausę, visi pažiūrėjome filmuką apie IDEO darbą, kuris puikiai iliustravo, kaip sėkmingai per trumpą laiką galima įgyvendinti kliento svajones. Užduotis – 100 beprotiškiausių idėjų

Paskutinė praktinė sesija. Joje kiekviena komanda gavome užduotį per 20 min. surašyti

100 pačių beprotiškiausių ir radikaliausių idėjų. Purkštavom, bet rašėm. 100 idėjų

nepavyko pasiekti nei vienai komandai, laimėjo surašiusi 68.

Tada rinkome ir filtravome savo idėjas, kol liko tik realiausios ir pasiekiamiausios. Viena

kiekvienoje komandoje. Lektorius sustabdė laiką, apžvelgė mūsų pasiekimus ir paskelbė

mokymų pabaigą.

Teorijos nebuvo daug, bet buvo įdomu ir naudinga. Praktinėse mokymų sesijose

atsiskleidė mūsų jausmai ir emocijos. Tie, kurie labiau įsitraukėme ir nuoširdžiai

išreiškėme savo nuomonę, daugiau iš jų ir gavome. Dabar atėjo laikas savo idėjas

paversti realybe. Lauksime „ Verslo starto”!

http://www.ideo.com/

7

Verslo konsultantai ir viešųjų ryšių specialistai: „Idealios

rinkodaros ir komunikacijos nėra“

Antrąją 2012-ųjų gegužės savaitę pirmieji verslumo ugdymo projekto START dalyviai

rinkosi į mokymus „Verslo komunikacija“ Kauno aukštųjų informacinių technologijų

parke (KAITP). Užsiėmimuose po trumpos teorinės įžangos būsimiesiems verslininkams

buvo pristatyti praktiniai produktų ir paslaugų komunikacijos pavyzdžiai iš Lietuvos ir

pasaulio.

KAITP atstovas dr. Artūras Mickus pasveikino per 40 mokymų dalyvių, kurie rinkosi į

kursus, nepaisant artėjančios sesijos ar gražaus oro. Lektorius Tomas Senūta – verslo

konsultantas, blogeris ir VšĮ „Bendra kalba“ vadovas – pristatė esminius modernios

rinkodaros ir komunikacijos pagrindus bei kalbėjo apie tai, kaip komunikacija padeda

nedidelėms įmonėms rasti verslo klientus ir laimėti konkursus.

Ryšių su visuomene specialistas Jonas Oškinis pristatė smulkiam ir vidutiniam verslui tinkančių tradicinių bei šiuolaikinių priemonių įvairovę. Mokymuose buvo pademonstruota, kad „idealių“ komunikacijos priemonių nėra – jos skiriasi pagal savo poveikį auditorijai, išsamumą ir kainą.

Studentai buvo supažindinti su esminiais skirtumais tarp šiuolaikinės reklamos ir ryšių su

visuomene priemonių. Užduodami klausimus, dalyviai aktyviai domėjosi tokiomis

rinkodaros formomis, kaip „partizaninis“ marketingas. Praktinėje mokymų dalyje START

dalyviams buvo pasiūlyta susiskirstyti į grupes ir patiems pasiūlyti galimas komunikacijos

priemones – produktams, paslaugoms ar konsultacijoms pristatyti.

Pasiūlytų priemonių efektyvumą praktikoje komentavę dėstytojai pasidžiaugė, kad auditorijos dalyviai įrodė galintys ir per trumpą laiką surasti įdomių, originalių komunikacijos būdų. Po mokymų kauniečiai turėjo visą vasarą apgalvoti gautas verslo ugdymo žinias ir pritaikyti jas savo verslo idėjoms, o komunikacijos mokymai START dalyviams keliavo į Klaipėdos ir Vilniaus mokslo bei informacinių technologijų parkus.

8

Aalto universiteto profesorius Markku Virtanenas:

„Pradedantieji verslininkai nepakankamai mąsto apie

klientą“

Sėkmingo verslo raktas – klientas. Net ir pats geriausias produktas ar paslauga bus nieko

verta, jei žmonėms ji nepatiks, nebus naudinga. Ši akivaizdi ir, atrodytų, savaime

suprantama tiesa dažnai pakiša koją pradedantiems jauniems verslininkams, tikina

Suomijos Aalto universiteto Smulkaus verslo centro profesorius Markku Virtanenas.

Lietuvoje viešėjęs žinomas ekonomistas mūsų šalies studentams aiškino, kaip padėti

patikimą pagrindą būsimam verslui, kokius namų darbus reikia atlikti prieš pradedant

savarankišką veiklą.

M.Virtaneno teigimu, jauni žmonės nepakankamai dėmesio skiria informacijos rinkimo ir

jos analizavimo metodų studijoms. O būtent tinkamai surinkta, išanalizuota ir

apibendrinta informacija leidžia suprasti ko reikia klientui, kuo jis nepatenkintas, ko

tikisi, ir taip rasti naujų nišų rinkoje.

„Tik supratęs savo kliento poreikius, jo problemas, norus gali sukurti produktą ar

paslaugą, kuri bus vartojama“, – aiškina M.Virtanenas, kurį į Lietuvą pakvietė studentų

verslumo ugdymo projekto START rengėjai.

Aalto universiteto profesorius M.Virtanenas pasidalino įspūdžiais apie drovius Lietuvos

studentus, jaunimo verslumą, kliento svarbą ir „Angry birds“ žaidimą.

– Jūsų vertinimu, Lietuvos jaunimas turi pakankamai žinių ir patirties pradėti verslą?

9

– Man neteko daug bendrauti su Lietuvos jaunimu, todėl negaliu tiksliai atsakyti. Tačiau

daugelio studentų, kurie nori kurti savo verslą, trūkumas yra tas, kad jie per mažai mąsto

apie savo klientą. Reikia galvoti apie kliento poreikius, norus, stebėti ir suprasti jo elgesį

rinkoje, suprasti jo poreikius. Tai vieni svarbiausių dalykų. Versle turi galvoti apie klientą,

nes tai yra raktas į sėkmę.

Prieš žengiant sekančius verslo kūrimo žingsnius, turi stebėti aplinką, pastebėti, kokių

rūpesčių, problemų žmonės turi, kokie jų poreikiai, kurių gal kiti neišpildo. Sužinojus tai,

reikia rinkti žinias, kaip tas problemas išspręsti. Taip atrandamos neužimtos nišos

rinkoje, t.y. problemos, kurios dar nebuvo išspręstos. Kai atrandi sprendimą, esi

laimėtojas.

Universitetai moko ieškoti informacijos, žinių. Taip pat yra ir versle – reikia ieškoti

informacijos, ją analizuoti. Tai padeda sumažinti netikrumą, nes tu apsibrėži problemą,

išsiaiškini ką tikrai apie šitą problemą žinai. Sekantis žingsnis – eiti į biblioteką, internetą

ir ieškoti antrinės informacijos, kurią sulygini su pirmine, įvertini ir jau gali daryti išvadas,

kokios yra tavo galimybės. Gera idėja – tai tik vienas pyrago gabalėlis.

– Vadinasi, studentai turėtų neatmestinai žiūrėti į tyrimų metodologijos kursus?

– Studentai privalo studijuoti tyrimų metodologijas, žinoti kaip atlikti analizę. Turėdami

šias žinias, jie įgyja privalumą rinkdami ir analizuodami informaciją. Tai universali tiesa –

visur reikia naujų galimybių paieškos, tai nuolatinis procesas, ar tai būtų medicina, ar

verslas.

Tai ir mūsų užduotis – galimybių paieška

ir jų identifikavimas savo darbuose.

Todėl aš paskaitose naudoju daug tikrų

istorijų, kurios yra geri pavyzdžiai, kaip

įmonės vadovas turi elgtis. Tai verčia

studentus galvoti praktiškai, situaciją

vertinti realiai.

– Lietuvoje studentai nėra linkę imtis

savo verslo, mieliau kremta samdomo

darbuotojo duoną. Kokia situacija

Suomijoje?

– Vis daugiau ir daugiau jaunų suomių

nori pradėti savo verslą. 2009 m.

„Facebook“ susikūrė Aalto verslumo

bendruomenė. Tų pačių metų pabaigoje

ji jau turėjo daugiau nei 5 tūkst. narių,

Dar vienas geras

pavyzdys, gimęs

viename „start-up’ų“, –

kompanija „Rovio“,

kurią visi žino kaip

žaidimo „Angry birds“

kūrėją.

Vien tik 2012 m. ji

priėmė 400 naujų

darbuotojų. Tai geri

pavyzdžiai, tačiau

jauniems verslams

reikia padėti „įsisukti“,

vien tik geros idėjos

neužtenka.

10

todėl „Facebook“ tapo per ankštas.

Dabar bendruomenei priklauso dešimtys tūkstančių narių, kurie organizuoja įvairias

veiklas (per metus suorganizuojama apie 60 renginių – „start-up’ų“, mokymų, susitikimų,

– red. past.).

Ji yra labai aktyvi ir viena didžiausių Europoje, jos moto skamba maždaug taip:

„Nuobodu dirbti didelėms kompanijoms. Maži, veržlūs verslai yra įdomesni“.

Viename Aalto verslumo bendruomenės organizuotame „start-up’e“, jei neklystu, per 48

valandas buvo sukurtas minkšta medžiaga padengtas bevielis mikrofonas. Tai tikrai puiki

idėja.

Jei vyksta, pavyzdžiui, konferencija, nebereikia nešioti mikrofono prie kalbėti norinčio

žmogaus, o tiesiog galima jį mesti. Beje, kalbant apie lietuvius studentus, jie atrodo labai

drovūs. Nors studentai Suomijoje taip pat drovūs, lietuviai atrodo netgi dar drovesni.

11

Suomijos ekonomistas Jorma Pohtola: priešnuodis

emigracijai – skatinti jaunimą kurti verslą Lietuvoje

Lietuvos akademinis jaunimas – žingeidus, gabus ir kūrybiškas, galintis sukurti puikią

savo šalies ateitį. Vienintelė problema – daug išsilavinusių jaunų žmonių emigruoja,

geresnės ir greitesnės karjeros galimybių ieškodami užsienyje.

Suomijos Aalto universiteto Smulkaus verslo centro (SVC) dėstytojas dr. Jorma Pohtola

įsitikinęs, kad vienas veiksmingiausių būdų gabius jaunuolius išlaikyti šalyje – aktyviai

skatinti juos kurti verslą Lietuvoje.

Būtina ugdyti studentų verslumą, aiškinant kaip žengti pirmuosius žingsnius versle, kaip

sukurti ir įvesti į rinką naujus produktus ir paslaugas, kaip apsidrausti nuo galimų didelių

finansinių nuostolių.

Apie visa tai penkių Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams vestuose seminaruose „Ryšių

su klientais ir finansų vadyba“ kalbėjo J.Pohtola.

Žinomą Suomijos ekonomikos specialistą į Lietuvą pakvietė studentų verslumo ugdymo

projekto START rengėjai. Skaitytojų dėmesiui – pokalbis su J.Pohtola apie kliento svarbą,

studentų baimę kalbėti angliškai, patirties įtaką sėkmingam verslui ir jaunų žmonių

emigraciją.

Svarbiausia – ryšys su klientu

– Kokią svarbiausią žinią norėjote perduoti Lietuvos studentams, dalyvaujantiems

verslumo ugdymo projekte START?

– Vedžiau vienos dienos seminarus apie tai, kaip įvesti produktą į rinką, rinkodarą. O taip

pat apie ryšį su klientais – kaip, suradus klientą, jį išlaikyti.

12

Labai gerai, kad studentai iš penkių skirtingų Lietuvos aukštųjų mokyklų (VDU, KTU, KU,

VK, ASU, – red. past.) dabar yra verslo plano kūrimo procese. Viena verslo plano

sudedamųjų dalių ir yra rinkodara.

Taigi, jie turi apibūdinti, paaiškinti, koks tai yra produktas ar paslauga, kokie rinkos, į

kurią nori įžengti ypatumai, dydis, kas yra jų konkurentai, kaip jie veikia. Tai – viena

mano vedamų seminarų dalis.

Kitoje dalyje aiškinu kaip įžengti į rinką, naudojant skirtingus rinkodaros įrankius:

reklama, prekės ar paslaugos pristatymas, tiesioginė rinkodara, kainodara ir pan. Taip

pat studentams aiškinau, kaip jie gali greičiau patekti į rinką.

Seminarą užbaigiame įsivaizduodami, kad jau turime savo klientą. Jų pasitenkinimas

produktu ar paslauga turi būti aukštas, kad jie sugrįžtu pas tave. Jei bus laimingi – sugrįš,

todėl būtina puoselėti santykius su klientais. Jei žinai klientų vardus ir adresus, lengviau

komunikuoti su jais. Tai mano pagrindinė žinia studentams.

Studentai bijo kalbėti angliškai

– Kokį įspūdį susidarėte apie Lietuvos studentus? Ar galite juos palyginti su kitų šalių

akademiniu jaunimu?

– Iš lietuvių studentų akių matau, kad jie klauso labai atidžiai, yra susidomėję ir nori

gauti kuo daugiau informacijos. Iš tokios reakcijos sprendžiu, kad jie savo

universitetuose neturi tokio pobūdžio

mokymų.

Angliškai studentai supranta labai

gerai, tačiau ne taip laisvai kalba, jiems

pritrūksta žodžių. Jie užduoda labai

gerus klausimus, todėl matau, kad

domisi, tačiau laisvai bendrauti anglų

kalba jiems yra sudėtinga, jie galbūt

bijo kalbėti. Todėl geriausia būtų dirbti

mažose grupėse, su 5-7 žmonėms,

tačiau jų čia susirinkę gerokai daugiau.

Palyginimui, suomiai angliškai kalba

visiškai laisvai. Tačiau man teko dėstyti daugelyje pasaulio šalių. Pavyzdžiui, vedžiau

mokymus Pietų Azijos šalyse – Pietų Korėjoje, Vietname, Malaizijoje.

Pastebėjau, kad žmonės visur iš esmės yra vienodi. Skiriasi tik kalbos mokėjimo lygis.

Lietuvos studentai yra tipiški Europos studentai.

Statistika rodo, kad 50

proc. naujai įkurtų

kompanijų „miršta“ po 5

metų. Tai – didelis

procentas.

Išgyvenimo tikimybę

galite padidinti įgydami

patirties pramonės

įmonėse prieš pradėdami

savo verslą.

13

Nežinau ar Lietuvoje veikia studentų mainų programos, tačiau būtų labai gerai visiems

studentams bent vieną semestrą pastudijuoti užsienyje.

Taip pat, visos aukštosios mokyklos privalėtų kviestis vizituojančius užsienio profesorius.

Tai taip pat labai padėtų.

Sėkmingo verslo garantas – patirtis

– Jūsų patarimai jauniems žmonėms, norintiems teisingai pradėti verslą.

– Tačiau po dviejų, penkių ar aštuonių metų tas, ką tik baigęs universitetą studentas,

jau nebus toks jaunas, toks drąsus, turės šeimą, kuriai labai svarbus finansinis

stabilumas, kuri nenori rizikuoti…

– Savo verslą pradėti norintiems jauniems žmonėms sakau, kad jie į bendrovės valdybą

turi įtraukti bent keletą patyrusių žmonių.

Pavyzdžiui, jei verslą pradeda trys žmonės, jie gali pasidalinti po 20 akcijų. Į valdybą

įtraukti patyrę vadovai, verslininkai –po 10 proc. akcijų. Techniniai darbuotojai – po 5

proc. Tai padidintų įmonės išgyvenimo tikimybę.

– Turbūt dar vienas būdas įgyti neįkainojamos patirties – studijų metais pradėti daug

investicijų nereikalaujantį mažą verslą?

– Taip, studijų metais užsiimti mažu verslu yra puiki idėja, jei į verslą neinvestuojamos

didelės lėšos.

Verslo inkubatoriai – taip taip pat gera erdvė jauniems žmonėms pradėti verslą, per 2-3

metus įgyti patirties. Mano universitete veikiančiame verslo inkubatoriuje šiuo metu

veikia apie 90 įmonių.

14

Inkubatorius veikia jau apie 15 metų, todėl mes turime ilgalaikius įkurtų įmonių veiklos

rezultatus. Atlikome tyrimą, kaip tris metus inkubatoriuje veikusioms įmonėms sekasi jį

palikus. 95 proc. jų veikė ir po penkių metų, palikus inkubatorių. Palyginkite su anksčiau

minėta statistika, kuri rodo, kad 50 proc. naujai įkurtų kompanijų „miršta“ po 5 metų.

Svarbiausia problema – emigracija

– Ar lengva Lietuvoje pradėti verslą?

– Estijoje aš lankiausi šimtus kartų, Latvijoje – gal 20 kartų, tačiau niekad nebuvau

Lietuvoje. Tik šį pavasarį atvykau pirmą kartą į jūsų šalį. Aš maniau, kad Lietuva labai

labai atsilieka nuo kitų dviejų Baltijos valstybių. Tačiau matau, kad iš esmės viskas yra

panašu. Tai mane maloniai nustebino.

Lietuviai yra tipiški baltai, daug ir sunkiai dirbantys žmonės, todėl aš matau šviesią ateitį.

Vienintelė problema, kad jūs turite išlaikyti jaunus žmones, sulaikyti juos nuo

išvažiavimo svetur. Štai kodėl reikia kurti verslą čia.

15

Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovas

Giedrius Romeika: „Lietuvos jaunimas apie savo verslą

svajoja, tačiau jo nesiima“

Jaunimas Lietuvoje yra vienas versliausių visoje Europos Sąjungoje. Jei kalbame apie

svajonę pradėti savo verslą. Tačiau tikrovėje įmones kuria nedaug jaunų žmonių. Kodėl?

Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos (KRSVVA) direktorius Giedrius

Romeika mato kelias priežastis.

Visų pirma, pradėti verslą nedrąsu, nes, jei nepasisektų, sąžiningas jo uždarymas,

G.Romeikos žodžiais tariant, „yra devyni pragaro ratai“. Bankroto procedūros yra

sudėtingos, trunka labai ilgai, o aplinkiniai nesėkmę patyrusius verslininkus įtaria arba

sukčiavimu, arba vadina nevykėliais.

Jeigu bankroto šmėkla neatbaido, pradėti savo veiklą Lietuvoje labai paprasta – veikia

daug verslumo ugdymo projektų (start-up’ų), teikiamos nemokamos konsultacijos, įvairi

parama, galima pasirinkti tinkamiausią juridinę veiklos formą.

Tačiau išaugti iki didelę pridėtinę verslą sukuriančio verslo sunku, nes atsakingos institucijos per mažą dėmesį skiria jo administravimui ir pabaigai. „Iš inkubatoriaus tik ką išsiperėjęs paukštis išspiriamas, tačiau skristi dar nemoka, dar nėra gulbė. Čia ir yra tas skardis ar duobė, kuri žlugdo jaunus verslus, daužo jaunų žmonių svajones ir likimus“, – analizuoja KRSVVA vadovas.

Jo teigimu, nors skelbiama, kad Lietuva orientuojasi į aukštos pridėtinės vertės

paslaugas, tokiam verslui, kurio apie 80 proc. visų sąnaudų sudaro darbo užmokestis, yra

įjungtas stabdis – per didelis darbo jėgos apmokestinimas.

Prieš 20 metų įkūręs iki šiol sėkmingai veikiantį verslą, smulkiųjų ir vidutinių verslininkų

asociacijos vadovas dalinasi savo įžvalgomis, patarimais ir patirtimi. Galbūt šis įdomus

interviu paskatins ne vieną jauną žmogų imtis savo verslo?

16

Nori, bet nedrįsta

– Jaunimas Lietuvoje drąsiai imasi savo verslo ar mieliau renkasi mažiau apmokamą,

ne tokį įdomų, tačiau stabilesnį samdomą darbą?, – START paklausė G.Romeikos.

– Mano patirtis leidžia patvirtinti prieš kelis metus atliktus tyrimus, kurie sako, kad

Lietuvos jaunimas yra vienas iniciatyviausių Europos Sąjungoje. Tačiau jei iškeliame

klausimą, ar jie pasiryžę imtis savo verslo, tuomet šis rodiklis yra vienas žemiausių ES.

Dirbti su studentais visuomet pradedu nuo jų lūkesčių, norų ir ateities planų. Į

motyvacinį klausimą START dalyviams „Koks yra jūsų svajonių darbas?“, sau mintyse jau

buvau pasiruošęs atsakymą: „Valdiška tarnyba“. Buvau nustebęs, sulaukęs atsakymų,

kad svajonių darbas yra nuosavas verslas.

Tačiau pradėjus šią temą vystyti toliau – koks tai verslas, kada jį pradėsi, atsakymai sekė

tipiškai lietuviški: „Greičiausiai aš niekada neturėsiu savo verslo, bent jau Lietuvoje. Nes

yra per daug atsakomybės, per didelė administracinė našta ir rizika. Baudžiama

skaudžiai, o kilti nėra per daug kur“.

Gal jaunimas pasiduoda bendroms nuotaikoms ar vadovaujasi savo draugų ar tėvų,

turinčių verslą, patirtimi? Potencialas yra didžiulis, bet jauni žmonės blaiviai vertina

situaciją. Todėl institucijoms, kurios atsakingos už verslumo skatinimą, užtektų suokti

lakštingalų balsais, o labai rimtai pažiūrėti į verslo pradžios sąlygas.

Verslą pradėti paprasta, jį uždaryti – sudėtinga

– Kokios turėtų būti verslo pradžios sąlygos, kad jauni žmonės ryžtųsi pradėti savo

veiklą?

– Pradėkime šiek tiek iš toliau. Pirmiausia yra mentaliteto dalykai. Daug jaunų lietuvių,

išvykusių į užsienį, ten gerai

nesijaučia. Bet jie negrįžta dėl vienos

paprastos priežasties: jie nenori

aplinkinių būti vadinami lūzeriais.

Tas pats ir su verslu – yra baimė būti

apšauktam nevykėliu, jei kažkas

nepasisekė.

Kai jauni žmonės pradeda gilintis į

verslo subtilybes, tai pamato, kad

šiuo metu pradėti verslą yra tikrai

labai paprasta ir lengva. Tiek

mažosios bendrijos forma, tiek kitos

veiklos formos ir parama verslo

Niekas nekalba apie

planą B: jei tau

nepasiseka. Gražus ir

sąžiningas verslo

uždarymas yra devyni

pragaro ratai, kuriuos

reikia praeiti –

varžytinės, bankroto

procedūra.

Štai čia ir yra didžiausias

verslo pradėjimo stabdis.

17

pradžiai yra tikrai pakankama.

Bet niekas nekalba apie planą B: jei tau nepasiseka. Gražus ir sąžiningas verslo

uždarymas yra devyni pragaro ratai, kuriuos reikia praeiti – varžytinės, bankroto

procedūra. Nepaisant to, kad sąžiningai bankrutuoji, esi apšaukiamas lūzeriu. O jei nesi

lūzeris, vadinasi esi sukčius, apgavęs kitus. Štai čia ir yra didžiausias verslo pradėjimo

stabdis. Tai iš dalies psichologinis, iš dalies biurokratinis faktorius, viską stabdantis,

atbaidantys jauną žmogų nuo verslo.

Problema – darbo jėgos apmokestinimas

– Jaunieji verslininkai skundžiasi, kad valstybės parama, kol verslas „įsisuks“, yra per

maža. Ar iš tiesų jos trūksta?

– Kaip minėjau, verslo pradžia yra pakankamai lengva. Buvusios vyriausybės nereikėtų

kaltinti žlugdžius verslo pradžią. Tiek naujų verslo formų atsiradimas, tiek verslą

kontroliuojančių įstaigų instruktažas, kad jos susilaikytų pirmaisiais metais nuo bausmių,

– yra gera pradžia. Tačiau gera pradžia – tik pusė darbo.

Toliau seka kasdieninė veikla, atsakomybė, žmonių įdarbinimas, jų socialinių sąlygų ir

gerovės užtikrinimas. Kai jauni žmonės optimistiškai pradeda savo veiklą, jie dar

neskaičiuoja savo laiko, dirba iš entuziazmo ir daug. Kai pasiekia tam tikras veiklos

apimtis, ateina laikas samdyti žmones.

Štai čia ir prasideda problemos. Tai ir mano paties, ir aplinkinių patirtis: verslas toliau

klesti, plečiasi, žmonės uždirba, o tu pats – ne, kadangi tavo dalį už administravimą

suryja mokesčiai. Vien tik apie 50 proc. mokestinė našta nuo darbo jėgos yra labai

skaudus dalykas.

– Kaip reikėtų šią problemą spręsti?

– Vyriausybė kalba lyg ir gražiai: „Subalansuoti kapitalo ir darbo jėgos apmokestinimą“. Apmokestinti galima dvejopai. Dabar labai mažai apmokestintas kapitalas ir labai daug – darbo jėga. Taigi, tik pakelkime mokesčius už kapitalą ir viskas bus subalansuota. Tačiau tai būtų blogiausias variantas.

18

Būtina labai atsakingai pažiūrėti į darbo jėgos apmokestinimą. Tai ypač svarbu

kūrybiniam, paslaugų verslui, kuriame darbo jėga sudaro didžiąją savikainos dalį.

Aš labai abejoju, kad jaunas žmogus statys trąšų gamyklą ar laivų suvirinimo įmonę,

kuriose atlygio už darbą sąnaudos sudaro maždaug iki 10 proc. visų sąnaudų.

Greičiausia tai bus kavinė, programavimo įmonė ar dizaino paslaugas teikianti įmonė,

t.y. tai bus verslas, kuriame atlyginimai sudaro net iki 80 proc. sąnaudų. Nors sakoma,

kad Lietuva orientuojasi į aukštos pridėtinės vertės paslaugas, tokiam verslui yra įjungtas

stabdis būtent dėl darbo jėgos

apmokestinimo.

Galų gale, sprendimas nuo

naujųjų metų pakelti minimalią

algą iki tūkstančio litų. Daryk ką

nori, bet pakelk. Pas jauną žmogų,

susiplanavusį savo verslą,

finansinius srautus ir finansinę

perspektyvą, ateina piktas dėdė ir

pasako: „Už mėnesio tu mokėsi

daugiau ir nieko apie tai daugiau

nenoriu žinoti. Duok, Dieve, kad

tu nebankrutuotum“.

Tokia situacija tikrai neįkvepia

pradėti savo verslą. Viskas

diskutuojama viešoje erdvėje ir žmonės seka tas diskusijas, priimamus sprendimus ir

pasidaro savo išvadas.

Žąsiukas sutvirtėja, bet skristi dar nemoka

– Kaip vertinate verslumo skatinimo projektus (start-up’us)?

– Labai gerai, nes tai yra puiki galimybė verslo pradžiai. Tačiau norom nenorom grįžti

prie bendrų visos Lietuvos problemų. Nekalbama tokia ekonomikos plėtros tema kaip

tvarioji plėtra arba darnusis vystymasis.

Start-up’ai jaunam žmogui suteikia puikias galimybes pradėti. Jie labai reikalingi. Iš

kiaušinio išsiperi žąsiukas ar viščiukas, kuris truputį sutvirtėja, bet toliau yra bedugnė. Iš

inkubatoriaus jis išspiriamas, tačiau skristi dar nemoka, dar nėra gulbė. Čia ir yra tas

skardis ar duobė, kuri žlugdo jaunus verslus, daužo jaunų žmonių svajones ir likimus.

Start-up’ai jaunam žmogui

suteikia puikias galimybes

pradėti. Jie labai reikalingi. Iš

kiaušinio išsiperi žąsiukas ar

viščiukas, kuris truputį

sutvirtėja, bet toliau yra

bedugnė.

Iš inkubatoriaus jis išspiriamas,

tačiau skristi dar nemoka, dar

nėra gulbė. Čia ir yra tas

skardis ar duobė, kuri žlugdo

jaunus verslus, daužo jaunų

žmonių svajones ir likimus.

19

Nėra tvarumo. Inkubatorius yra puikios sąlygos pradėti verslą, pažiūrėti kaip idėja veikia.

Yra pakankamai organizacijų ir įstaigų, kurios padeda tai daryti, pavyzdžiui, verslumo

ugdymo projektas START yra tokia puiki galimybė. Tačiau gera pradžia, kaip jau minėjau,

yra pusė darbo.

Medaus mėnuo greit pasibaigia

– Kokios priemonės padėtų nudirbti ir tą likusią pusę darbo?

– Verslo sąlygos. Mano preliminariais paskaičiavimais, apie 95 proc. visų verslumo

skatinimo pajėgų, veiklų ir iniciatyvų yra metama į verslo pradžią ir, dalinai, į eksporto

skatinimą. O toliau? Verslo administravimas ir pabaiga sulaukia niekingų 5 proc. resursų.

Tai reikėtų paskirstyti tolygiau.

Prasidėjęs verslas yra labai gerai, bet, būkime pragmatikai, jis negeneruoja pridėtinės

vertės. Mažas ėriukas daug vilnos neduoda. Daug vilnos duoda sveika suaugusi avis, kuri

yra normaliai šeriama ir gerai prižiūrima. Aveles, kurios neša vilną valstybei, reikėtų šiek

tiek pagloboti.

Nuosavas verslas, kaip ir santuoka, – pakankamai atsakingas ir rizikingas žingsnis. Viską

reikia gerai pasverti, nes įsipareigojimai prisiimami ne vienam mėnesiui ar metams. Kaip

ir santuokoje, taip ir versle medaus mėnuo greitai baigiasi, prasideda kasdienybė.

Parama, startas vieną dieną baigsis. Toliau bus kasdienybė, atsakomybė už priimtus

žmones, sudarytus kontraktus. Neverta kurti verslą tik tam, kad jį kurtum.

Valstybė gali girtis – štai tiek naujų įmonių įkurta. O kiek uždaryta? Kokią jos naudą

neša? Reikia į viską žiūrėti kompleksiškai ir tvariai.

Verslas vystosi kartomis. Senelių, tėvų sėkmės istorijos įkvepia jaunąsias kartas. Mes dar

esame pakankamai jauni, kaip valstybė. Tačiau, vis tik, jau 20 metų esame. Mano paties,

kartu su kolegomis, įkurta įmonė „Baliomanija“ veikia jau beveik 20 metų (pradėjome

verslą kaip mokinių mokomoji bendrovė 1994-aisiais, o 1996-aisiais įkūrėme UAB‘ą).

Taip kuriama geroji patirtis, kuriamos tradicijos. Iš to ir susidaro tikrasis verslumo skatinimas. Pasitikėjimas ne tik savo jėgomis, bet ir aplinka, visuomene, savo valstybe, žinojimas, kad, atsitikus nelaimei, valstybė nepaliks tavęs vieno ant ledo.

20

Jei šie dalykai yra, tuomet išlaisvinama energija, potencialas, kūrybiškumas, kuriamas

aukštos pridėtinės vertės produktas, kurio taip siekia Lietuva.

Pasinaudoti verslo parama

– Kokie turėtų būti pirmieji žingsniai, norint pradėti kurti atsakingą, ilgalaikį verslą?

– Pirmiausia, nepatingėti ir sudalyvauti viename iš daugelio verslumą skatinančių

projektų. Ypač tokiuose, kurių pabaigoje yra įkuriamas konkretus verslas, kaip,

pavyzdžiui, START, o ne tik apsiribojama seminaro surengimu ir pasiplojimu vieni

kitiems.

Antra, reikia pasinaudoti teikiamais patarimais, finansine parama verslo pradžiai.

Siūlyčiau į tai žiūrėti labai rimtai ir gautąją paramą naudoti pagal paskirtį. Niekam

nepaslaptis, kad dažnai galvojama – duos pinigų, iš jų kažką nusipirksiu sau, pavyzdžiui,

„Mac’ą“, kuris gražiai atrodo, bet nėra būtinas pirkinys verslo pradžiai. Atsakingas

resursų, kurie yra suteikiami, naudojimas pagal paskirtį padeda pirmąjį verslo sluoksnį,

pakloja pagrindą.

Pradėjus verslą, reikia ir toliau naudotis visa teikiama parama, pavyzdžiui, MITA,

INVEGA. Kaip taisyklė, geresnių rezultatų pasiekia ne tas, kuris turi genialią idėją, o tas,

kuris meistriškai pasinaudoja esančiomis galimybėmis.

Aukštasis mokslas, ypač kolegijos, daug dėmesio skiria praktikai, todėl studentams

nereikėtų skirti: „Čia – mokslas, čia – verslas“. Būdamas jaunas, aš padariau tokią klaidą.

Vėliau teko nuleidus galvą atsiprašyti savo dėstytojų, kadangi jie buvo teisūs, kalbėdami

apie vieną ar kitą situaciją. Siūlyčiau moksluose praleistą laiką naudoti ne tik geram

pažymiui, diplomui gauti, bet ir patikrinti gautas žinias realiame versle, pasinaudoti

jomis.

21

Mentorius Mindaugas Juodaitis: „Jaunimas neturi

supratimo, kas yra verslas“

Lietuvos jaunimas neverslus ne todėl, kad neturi noro ar žinių, o todėl, kad neturi

praktinio supratimo, kaip kuriamas verslas. „Norint skatinti verslumą, reikia studentus

įtraukti į praktinę veiklą. Kai jie patys uždirbs kelis šimtus litų per mėnesį, supras, kad

nieko čia nėra sudėtingo, kad verslui pradėti nereikia tūkstančių, pradings baimė pradėti

savo veiklą“, – įsitikinęs verslininkas, mentorius Mindaugas Juodaitis.

Interneto rinkodaros ir projektų specialistas savo patirtį ir žinias perteikė verslumo

ugdymo projekto START dalyviams. Penkių studentų grupė mažiau nei per du mėnesius

nukeliavo nelengvą, tačiau įdomų kelią nuo idėjos iki jos pavertimo kūnu. Sukurtas

išbaigtas virtualaus korepetitoriaus projektas GeriauNeiKa.lt („Geriau nei kalt“), kuriam,

jei studentai norės, realu surasti finansavimą ir jį realizuoti.

Internetinės sistemos GeriauNeiKa.lt šūkis: „Klausk, atsakyk, būk įvertintas“. Jos tikslas –

mokytis klausiant, atsakant ir vertinant kitus, suburiant moksleivių, studentų, mokytojų

ir dėstytojų bendruomenes dalintis žiniomis ir taip abipusiai tobulintis.

Įmonės „WEB partners“ vadovas M.Juodaitis pasakojo, kad pas jį atvykę penki START

projekte dalyvaujantys VDU studentai – Daumantas Stanikūnas, Erika Palubinskaitė,

Evelina Visockaitė, Vidmantė Geišaitė ir Greta Ciganaitė – atsinešė realiai

neįgyvendinamą idėją, todėl ją reikėjo „nuleisti ant žemės“.

„Idėja, kurią mes išvystėme, yra gana didelė, ir žmogui, kuris iki tol nėra nieko panašaus

daręs, tai yra nemažas šuolis – iš nieko nesupratimo į verslą“, – sakė mentorius.

22

Jūsų dėmesiui – pokalbis su M.Juodaičiu apie jaunimo (ne)verslumą, supratimą, kaip iš

šimto litų uždirbti du šimtui, verslo sąlygas Lietuvoje ir pasiūlymus, kaip skatinti jaunimo

verslumą.

Pirminė idėja – dirbtinis intelektas

– Kaip įsiliejote į verslumo ugdymo projektą START?

– Mane pakvietė kaip mentorių, verslo atstovą, kuris padėtų studentams išgryninti jų

verslo idėjas, įdėti jas į aiškius rėmus. Kai susitikome su penkių VDU studentų grupe,

kurią sudarė vaikinas ir keturios merginos, ir su kuria dirbome intensyviai daugiau nei

mėnesį, jų idėja buvo utopinė, realiai neįgyvendinama. Mes padiskutavome,

pakoregavome pirminę idėją ir pamatėme, kad ji tampa įdomi, reali ir yra ką su ja

nuveikti.

– Kokia ta idėja buvo?

– Jie norėjo sukurti dirbtinį intelektą.

Įsivaizdavo, kad tai turi būti

internetinė sistema, prie kurios

studentas, besiruošdamas

egzaminams ar kažkokiems

atsiskaitymams, gali prisijungti ir

pasitikrinti savo žinias. Sistema jam

duoda atvirą klausimą iš to dalyko,

kurį studentas pasirinko, pavyzdžiui,

fizikos, ir vėliau įvertina jo atvirą

atsakymą. Dirbtinis intelektas turėtų

įvertinti atsakymo kokybę, tarsi

virtualus dėstytojas.

Tai skambėjo utopiškai, nes

suprogramuoti sistemą, kuri

sugebėtų pateikti atvirą klausimą ir įvertinti atvirą atsakymą, šiandien dar yra kažkas iš

fantastikos srities, ypač su tokia kompetencija, kaip studentų.

Pasiūliau nekurti dirbtinio intelekto, nes tai ilgas ir neaiškus procesas, o sukurti geriau

virtualų korepetitorių, sudarytą iš žmonių bendruomenės. Jis padėtų ruoštis

egzaminams, paaiškintų neaiškias, pavyzdžiui, konspekto vietas. Vieni klaustų ir vertintų,

kiti atsakinėtų. Būtų įvertinama atsakymo kokybė, pakomentuojama, ką dar buvo galima

pridurti.

Projekto įgyvendinimui reikia tik pinigų

– Kokioje stadijoje dabar šios idėjos vystymas?

Viską darėme kaip verslą

– iš kur ateina pinigai,

kaip atsiperka, kam tai

skirta, kokia turėtų būti

kainodara dalyviams.

Sugalvojome motyvacinę

dalyvių taškų sistemą.

Apkalbėjome kokių

marketinginių žingsnių

būtų galima imtis.

23

– Mano tikslas buvo praeiti visą projekto kūrimo procesą – nuo pirminės idėjos iki

išbaigto plano, kaip ją realiai įgyvendinti. Virš mėnesio laiko rengėme po 2-3 valandas

trukusias sesijas. Jie turėjo padaryt namų darbus, pasiruošti. Aptardavome, kas buvo

nuveikta, ką išsiaiškinome, kokie tolimesni žingsniai

Nenorėjau, kad būtų taip, jog aš diktuoju, o jie viską užsirašinėja, vėliau sugalvoja kažką

nerealaus ir viskas tuo baigiasi. Viską darėme taip, kad jie patys kurtų, tik prižiūrimi

kuratoriaus. Ne vieną verslą kūriau ir įgyvendinau, todėl norėjosi ir studentams padėti.

Mes priėjome iki tokios stadijos, kada idėją galima realizuoti. Reikia tik finansų projektui

įgyvendinti. Taip gerai jis parengtas.

Viską darėme kaip verslą – iš kur ateina pinigai, kaip atsiperka, kam tai skirta, kokia

turėtų būti kainodara dalyviams. Sugalvojome motyvacinę dalyvių taškų sistemą.

Apkalbėjome kokių marketinginių žingsnių būtų galima imtis.

Grupė, su kuria dirbau, buvo super motyvuota, matėsi, kad jiems įdomu, kad jie

stengiasi. Padarydavo namų darbus, jei nespėdavo – pasiskirdavome papildomą laiką,

niekas nesimuliavo. Dirbo su entuziazmu, matėsi, kad labai laukia kito susitikimo. Ir labai

nuliūdo kai viskas baigėsi.

Neturi verslo pojūčio

– Kokias stipriąsias ir silpnąsias puses, kalbant apie gebėjimą kurti verslą, pastebite

dirbdamas su jaunimu?

– Stipriosios pusės – entuziazmas, laikas, kurį jie gali skirti kažkuo domėtis ir

eksperimentuoti. Jų pagrindinis motyvas nėra, kad reikia uždirbti jau rytoj ir daug, jie

24

supranta, kad reikia investuoti laiką. Jaunimas į viską žvelgia naujoviškai, mato dinamišką

aplinką, jaučia šiandienos pulsą.

Pagrindinis trūkumas – nėra pas žmones verslumo, t.y. jie iš principo neturi suvokimo,

kas tas verslas yra. Verslas jiems atrodo kaip kosmosas – susijęs su kažkokia rizika,

investavimais, didelėmis pinigų, žodžiu, nepasiekiamas.

Studentams arba tiems žmonėms, kurie su verslu nieko bendro neturėję – labai svarbu

suprasti, kad mažą verslą galima padaryti beveik visai be pinigų. Tik niekas jiems to

neparodo. Idėja, kurią mes išvystėme START projekte, yra gana didelė, ir žmogui, kuris iki

tol nėra nieko panašaus daręs, tai yra nemažas šuolis – iš nieko nesupratimo į verslą.

Pagrindinis stabdis – ne biurokratija ir mokesčiai

– Verslo pradžia Lietuvoje – sąlygos

geros ar blogos?

– Skundžiasi arba tie, kurie nieko

nedaro, arba tie, kurie nemoka

daryt. Sutinku su tais, kurie sako, kad

pas mus sąlygos visai normalios. Be

abejo, biurokratijos yra daugiau nei

kai kuriose kitose valstybėse,

mokesčiai kai kur didesni, kai kur

mažesni. Žvelgiant pasauliniu mastu,

visokių valstybių rasime, bet visur tie

verslai vyksta. Ne mokesčiai juos stabdo, o žmonių nemokėjimas. O kaip žmonių

nemokėjimą išjudinti ir paversti rezultatu – klausimas.

Nemanau, kad mokesčių mažinimas išgelbėtų. Ne tai esmė. Esmė yra tokie mini spyriai į

užpakalį – imkis ir daryk. Jei žmogus apskritai bijo imtis verslo, tai ar pelno mokestį

padarysi 15 proc. ar 12 proc. ar net visai panaikinsi, vis tiek tas žmogus bijo imtis verslo.

Žinoma, mokesčių lengvatos galėtų būti, nesiginčiju.

O kalbant apie studentus, juos reikėtų praktiškai įtraukti į tokią veiklą.

Galėtų būti kažkokie mini verslumo skatinimo projektėliai, kurių tikslas – uždirbti per

mėnesį, pavyzdžiui, 300 litų. Nuo idėjos, kaip tu tai gali padaryti, iki jos įgyvendinimo

praktikoje, o ne tik pabraižyti popieriuje.

Kai jie uždirbs tuos kelis šimtus ar kelis tūkstančius litų per mėnesį, supras, kad nieko čia

nėra utopiško ir sudėtingo. Tuomet jau galima kalbėti apie idėjas, jų šlifavimą, nes jie jau

bus supratę, kad tai yra įmanoma.

Skundžiasi arba tie, kurie

nieko nedaro, arba tie, kurie

nemoka daryt. Sutinku su

tais, kurie sako, kad pas mus

sąlygos visai normalios.

Ne mokesčiai juos stabdo, o

žmonių nemokėjimas. O kaip

žmonių nemokėjimą išjudinti

ir paversti rezultatu –

klausimas.

25

Dažnai jaunuoliui prikraunama žinių ir jis nežino ką su jomis daryti. Kuo daugiau dalykų

turi išmokti, galvoti idėjas, tuo mažiau supranta iš kur ir kaip turi ateiti pinigai, ir ką su

jais daryti, ko trūksta pradžiai. Nėra įgūdžio – turiu 100 litų ir kaip iš jų gauti 200 litų.

Manau, kad verslumą reikėtų skatinti einant primityvesniu keliu: kurti mažus, bet realius,

veikiančius, verslus, gal net registruojant bendroves ar mažąsias bendrijas, gaunant

lengvatines sąlygas iš valstybės.

Kai žmogus pats pačiupinėja uždirbtą litą, supranta, jog gali ne tik eiti ieškoti darbo ir

dirbti kitiems, bet ir pats užsidirbti. Tada ir verslumas labiau pradėtų bujoti.

Pradedantiesiems galėtų padėti mentoriai

– Ką dar galima padaryti, jaunus žmones siekiant ne atbaidyti nuo verslo, o paskatinti

jo imtis?

– Tai plati tema, tačiau vienas iš pasiūlymų yra toks: galėtų būti visiškai nuo mokesčių

atleistas (aišku, reikėtų įdėti lubas, kad ne milijoninės apyvartos būtų) į mažąją bendriją

panašus juridinis statusas, orientuotas į studentus, jaunimą.

Kad žmogus įdėtų 100 litų ir užsidirbtų 500 litų, t.y. tokius pinigus, kurių šiaip ar taip

dabar iš Darbo biržos prašo. Tegul jis išmoksta užsidirbti. O kai išmoks, nemanau, kad

mokesčiai turėtų gąsdinti.

Kitas pasiūlymas, galbūt grandiozinis, yra sukurti mentorystę, panašiai, kaip ir dabar su

studentais dirbome – padėti žmonėms imtis verslo. Žinoma, reikėtų daugiau žingsnių

daryti, kad įdėtas darbas virstu kūnu.

Yra nemažai žmonių, turinčių verslumo įgūdžių, patirties, bet neturinčių visiškai jokio

intereso tas žinias perduoti kitiems. Taigi, gaunasi taip, kad verslumo moko tie, kurie

patys to nedaro, o tik stengiasi gauti algą už paskaitų ar kursų pravedimą. Visi dirba, visi

pinigus įsisavina, o rezultatų neatsiranda.

Taigi, mentorystė galėtų būti susieta su žmogaus, kuriam padedi, verslumo rezultatais.

Gal mentoriui galėtų būti mokama iš valstybės surinktų mokesčių, kuriuos sumokėjo tas

jaunuolis, kuriam padėjai.

26

„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas: „Renkantis

pirmąjį darbą, svarbiausia – ne pinigai, o įgyjama patirtis“

Kaip jaunam specialistui sėkmingai įsilieti į darbo rinką? Vienos didžiausių šalyje

bendrovių „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas pataria studentams nesnausti ir

dar studijų metai įgyti kuo daugiau darbinės patirties. O taip pat – stengtis tapti ne

siauros specializacijos techniku.

„Sveikintinas dalykas, kad atsiranda vis daugiau žmonių, kurie ateina ir sako, kad aš galiu dirbti be atlyginimo ar už labai mažą, bet leiskite man dalyvauti šituose procesuose, kurie mane domina. Ir po metų kitų tu jau atsisėdi su tuo žmogumi ir visai kitaip projektuoji jo ateitį, su kitu atlyginimu, kita motyvacija, atsakomybe“, – teigia „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas.

Pokalbyje su didelės bendrovės vadovu – naudingos žinios jauniems žmonėms, ko iš jų

tikisi darbdaviai.

Nebeužtenka būti vienos srities specialistu

– Ar sunku jūsų vadovaujamai bendrovei susirasti naujų kvalifikuotų darbuotojų?

– Ir taip, ir ne. Turime geras tradicijas – nemažai darbuotojų mums paruošia KTU pagal

klasikines disciplinas, t.y. gamybos darbuotojus.

Be abejo, yra kitos darbo vietos, kurioms surasti kvalifikuotą darbuotoją yra sunkiau. Tą

kvalifikaciją matytume per patirties prizmę. Darbuotojas turėtų turėti tokį derinį:

kvalifikacija, patirtis ir požiūris arba vertybių rinkinys žmoguje. Požiūris į darbą atsiranda

per patirtį, žinoma, tai labai priklauso ir nuo išsilavinimo. Ten, kur yra naujesni dalykai

arba apima ne vieną sritį, ten susiduriame su iššūkiais.

– Teigiama, kad šiandien baigus aukštąją mokyklą nebeužtenka būti tik siauros

specializacijos specialistu. Kitaip tariant, pavyzdžiui, neužtenka tik būti geru techniku,

reikia būti ir vadybininku, kuris galėtų produktą išsamiai pristatyti klientui?

– Taip. Iki šiol daug kur susiduriame su problemomis. Pavyzdžiui, techninės pakraipos

universitetų programose dominuoja techniniai dalykai, tačiau trūksta valdymo dalykų,

kurie apjungtų skirtingas disciplinas. Žmogus, baigęs universitetą, sako – vienoj vietoj

klausiau kursą apie mechaniką, kitoj – apie vadybą, dar kitoj – mikro ir makro

27

ekonomiką, taip pat klausiau kursą apie psichologiją ir anglų kalbą mokiausi. Tačiau

bendroje sumoje jis nesugeba apjungti visų šitų dalykų, kuriuos yra išklausęs.

Kai kalbame apie tarpdiscipliniškumą, matyčiau pridėtinę vertę būtent procesų, projektų

valdymo ir techninių žinių derinyje. Darbas susideda ne tik iš to, kad suprantu kaip tas

prietaisas veikia, bet ir iš to, kad turiu suplanuoti darbus laike, piniguose, turiu kolegas,

kurie gali įtakoti mano darbo rezultatus. Jei esu vadovas, tai nuo manęs priklauso tam

tikra kolektyvo dalis ir įmonės rezultatai.

Bendrumo jausmą matyčiau kaip vieną svarbiausių vietų, kuriose reikėtų pasistengti.

Svarbiausia – kantrybė

– Jaunimas nori visko iš karto ir greitai: baigiau universitetą, noriu aukštų pareigų ir

solidaus atlyginimo. Kaip vertinate tokius norus?

– Visiškai suprantu jauno žmogaus motyvaciją. Kiekvienas esame buvę toje situacija, kai

baigi universitetą ir jautiesi

atlikęs didelį darbą, žengęs rimtą

žingsnį ir tau norisi, kad grąža

būtų labai greita.

Bet, jei žiūrėti į darbo santykius,

tai yra abipusė investicija.

Darbuotojai investuoja tam tikrą

laiką, kai gauna mažesnį

atlyginimą ir tai yra jo karjeros

pradžia, bet jis už tai gauna

patirtį, kurią vėliau gali

realizuoti.

Darbdavys mąsto analogiškai: „Gerai, aš samdau darbuotoją, tai yra investicija ir viskas

priklauso nuo to, kokios aš noriu grąžos. Jei noriu greitos grąžos, tai brangiau pasamdau

patyrusį žmogų. Jei samdau mažiau patyrusį žmogų, suprantu, kad grąža bus vėliau,

todėl ir investuoti galiu mažesnę sumą“.

Jei mokslus baigę studentai suprastų šią ekonomiką, tai nebūtų jokių problemų. Būdami

jaunos ekonomikos šalimis, mes dar turime daug nekantrumo. Jei pažiūrėti klasikinį –

skandinavišką, vokišką ar net amerikietišką – modelį, tai šis dėsnis labai tvarkingai veikia.

Žmonės pirmąsias darbo vietas renkasi ne pagal atlyginimą, o pagal tai, kiek jie gali ten

išmokti. Vėliau tą sukauptą patirtį, kapitalą jie rinkoje realizuoja už tikrąją vertę, kainą.

Kantrybė – labai svarbi vertybė.

Darbdavys mąsto analogiškai kaip

ir darbuotojas: „Gerai, aš samdau

darbuotoją, tai yra investicija ir

viskas priklauso nuo to, kokios aš

noriu grąžos. Jei noriu greitos

grąžos, tai brangiau pasamdau

patyrusį žmogų. Jei samdau

mažiau patyrusį žmogų, suprantu,

kad grąža bus vėliau, todėl ir

investuoti galiu mažesnę sumą“.

28

Patarimas studentams: įgyti praktinės patirties

– Jei jūs dabar būtumėte studentas, į ką kreiptumėte dėmesį, norėdamas vėliau

sėkmingai įsilieti į darbo rinką?

– Visų pirma, labai atsargiai ir kryptingai rinkčiausi dalykus, kuriuos mokausi. Gal

Lietuvoje dar nėra taip populiaru duoti daug laisvės studentams, tačiau tų galimybių

atsiranda vis daugiau, ypač – baigiamuosiuose kursuose susikomplektuoti disciplinas.

Kitas dalykas, kurį nuo pirmo kurso tikrai stengčiausi daryti – maksimaliai gauti darbinės praktikos įvairiose kompanijose. Nebijočiau pradžioje prie kopijavimo aparato pastovėti vien tam, kad praleisčiau laiką darbinėje aplinkoje. Trečiame ketvirtame kurse būtina, kad studentas praleistų nemažai laiko atlikdamas

praktiką įmonėse. Tai leidžia pajausti kas patinka, kas nepatinka, o taip pat – ko reikia

darbdaviui. Taip pat reikia nebijoti bendrauti.

Dažnai baiminasi pasirodyti kvailai aplinkiniams, tačiau jaunam žmogui tai yra šimtu

procentų atleidžiama. Gal tas nekantrus smalsumas, žingeidumas yra raktas į sėkmę. Nes

kuo tu daugiau sužinosi per tą laikotarpį, tuo būsi tvirtesnis vėliau. Svarbiausi žinoti, ko

nori, o ne tik plaukti pasroviui. Tuomet ir pabaigiam studijas būdami visi vienodi.

Jei pirmuosiuose kursuose įgyji patirties, vėlesniuose kursuose jau gali savo mokymo

programą pritaikyti prie to, ką pamatei realybėje.

Sveikintinas dalykas, kad atsiranda vis daugiau žmonių, kurie ateina ir sako, kad aš galiu

dirbti be atlyginimo ar už labai mažą, bet leiskite man dalyvauti šituose procesuose,

kurie mane domina. Ir po metų kitų tu jau atsisėdi su tuo žmogumi ir visai kitaip

projektuoji jo ateitį, su kitu atlyginimu, kita motyvacija, atsakomybe.

29

„Vičiūnų“ įmonių grupės administravimo direktorė

Ramūnė Bičkauskienė: „Gerais darbuotojais tampama“

Didelių šalies įmonių vadovai įsitikinę, kad jauni specialistai Lietuvoje turi perspektyvų ir

gali rasti jų išsilavinimą ir karjeros ambicijas atitinkantį darbą. Tačiau, dar

tebestudijuodami, jie turi rūpintis savo ateitimi ir siekti tapti ne tik siauros srities

specialistais. Šiuolaikiniam darbuotojui turi būti nesvetimas kompiuterinis raštingumas,

vadovavimo įgūdžiai, veiklų koordinavimas, gebėjimas argumentuotai pristatyti ir

įgyvendinti idėjas.

„Pradėjau verslą“ skaitytojų dėmesiui – pokalbis su „Vičiūnų“ įmonių grupės

administravimo direktore Ramūne Bičkauskiene apie besikeičiančią darbo rinką,

darbdavių ir darbuotojų lūkesčius

Jaunų specialistų reikia nuolat

– Ar sunku jūsų įmonių grupei rasti naujų darbuotojų Lietuvoje?

– „Vičiūnų“ įmonių grupėje Lietuvoje veikia 7 fabrikai, pardavimų kompanijos, logistikos ir pervežimo įmonės, nuolat vystomos investicijos ir statybų projektai. Lietuvoje yra formuojama prekybos ir marketingo strategija, verslo vystymas, finansų valdymas, atsargų planavimas, produktų vystymas, t.y. Lietuvoje dirbantys mūsų įmonės specialistai koordinuoja visą pasaulinį „Vičiūnų“ grupės verslą.

Tai reiškia, kad besiplečiančiai įmonių grupei nuolat reikia jaunų specialistų – nuo

inžinierių iki marketingo vadybininkų.

Geri darbuotojai ne randami – jais tampama. Reikalinga sinergija tarp darbuotojo ir

įmonės: kai darbuotojas supranta įmonės siekius, pats tampa jos dalimi ir realizuoja

save, tuomet rezultatas geriausias – įmonė džiaugiasi geru darbuotoju, o darbuotojas

giria savo įmonę.

– Kokių kvalifikuotų darbuotojų „Vičiūnų“ įmonių grupei reikėjo prieš 10 ar 20 metų ir

šiandien?

– Esame maisto pramonės gamybos ir prekybos įmonė, taigi, kaip ir prieš 10 ir 20 metų,

taip ir dabar reikia maisto saugos specialistų, technologų, inžinierių, logistikos

specialistų, suprantama, gerų derybininkų ir pardavėjų.

30

– Ar tiesa, kad baigus aukštąją mokyklą šiandien jau neužtenka būti tik siauros

specializacijos specialistu. Technikas turi būti ir vadybininku, kuris galėtų produktą

pristatyti, paaiškinti klientui?

– Tikra tiesa. Svarbus kompiuterinis raštingumas, vadovavimo įgūdžiai, veiklų

koordinavimas, gebėjimas argumentuotai pristatyti ir įgyvendinti idėjas.

Svarbios ne tik profesinės žinios

– Kokias tendencijas, kalbant apie kvalifikuotų darbuotojų poreikį, darbo rinkoje

matote? Į ką turėtų atkreipti dėmesį dabar studijuojantys jauni žmonės, norintys

ateityje sėkmingai įsilieti į darbo

rinką?

– Kvalifikuotų darbuotojų trūksta.

Bet dėmesį daugiau atkreipčiau

ne į profesinį studentų

parengimą, bet į ugdomąsias

asmenines savybes ir

kompetencijas, tokias kaip

atsakomybės jausmas,

žingeidumas, darbštumas,

gebėjimas priimti sprendimus,

tikslo siekimas ir kitos.

Apmaudu, kad krizės metai pakeitė rinką ne į gerąją pusę. Jaunieji specialistai linkę

ieškoti laimės užsienyje, kiti norėtų daugiau čia ir dabar iš karto: pageidautina – gerų

pareigų, įgaliojimų, atlyginimo. Tačiau verslas visada kelia klausimą apie atsakomybę.

Vertiname tuos jaunuolius, kurie auga kartu su įmone, kartu siekia rezultato. Vieniems

tai pavyksta greičiau, kitiems lėčiau, o yra ir tokių, kurie po pirmos nesėkmės numoja

ranka ir palieka ne tik įmonę, bet ir šalį.

Universitetai ugdo asmenybes

– Kaip vertinate Lietuvos aukštosiose mokyklose paruoštus specialistus? Ar esate jais

patenkinti, ar vis tik matote daugiau spragų jų teoriniame ar praktiniame parengime?

Galbūt juos, atėjusius dirbti pas jus, tenka dar papildomai apmokyti?

– Lietuvos aukštosios mokyklos pastaruoju metu daug dėmesio skiria rinkos poreikiams

analizuoti. Universitetų siekis adaptuoti mokymo programas, praktikos modulius, studijų

formas yra labai sveikintinas, bendradarbiavimas tarp verslo ir akademinės aplinkos tapo

artimesnis.

Lietuvos aukštosios mokyklos

pastaruoju metu daug dėmesio

skiria rinkos poreikiams

analizuoti.

Universitetų siekis adaptuoti

mokymo programas, praktikos

modulius, studijų formas yra

labai sveikintinas,

bendradarbiavimas tarp verslo

ir akademinės aplinkos tapo

artimesnis.

31

Universitetai ruošia studentus, kuriems po to reikalinga prisitaikyti darbo rinkoje, kuo

geresnis akademinis ir praktinis pagrindas bus padėtas universitete, tuo lengvesnė

adaptacija jauniems specialistams bus darbo rinkoje.

Džiaugiamės, kad studentai universitete įgyja gerus pradmenis ir technologines žinias.

Svarbu, kad būtų ugdomos ne tik techninės žinios, bet ir asmenybių gebėjimas analizuoti

aplinką, mąstyti plačiau. Universitetas nėra profesinio orientavimo mokykla, todėl

dėmesys asmenybės ugdymui yra labai svarbus.

– Kaip vertinate aukštųjų mokyklų bandymą pasiūlyti kuo daugiau tarpdisciplininių

studijų, pavyzdžiui, taikomoji matematika ir ekonomika ar inžinerija ir vadyba.

– Palankiai. Visuomenė yra dinamiška, verslo aplinka reikalauja sudėtingesnių

sprendimų. Kuo daugiau gebėjimų pritaikyti žinias studentai įgis, tuo lengviau

darbdaviams ir patiems jauniems specialistams.

Imkime gamybos organizavimo pavyzdį „Vičiūnų“ įmonių grupės fabrike: čia neužtenka

išmanyti tik produkto technologiją, geras gamybos vadovas turi suprasti gamybos

apskaitos programą, proceso savikainos skaičiavimo principus, sudėtingų įrengimų

veikimo pagrindus, be to, dar reikia gebėti paskirstyti užduotis, planuoti laiką ir laiku

priimti sprendimus.

Galime nesudėtingai paskaičiuoti, kad tai apima kur kas daugiau įgūdžių ir kompetencijų

nei inžinerija.

32

MŪSŲ SĖKMĖ

Su universiteto diplomu – prie nuosavo verslo laivo

Tomas Ilevičius iš Kačerginės (Kauno r.) 2008 m. Lietuvos žemės ūkio universitete (dabar

– Aleksandro Stulginskio universitetas) baigė Žemės ūkio verslo vadybos bakalauro, o po

dviejų metų – ir magistro studijas. Tomui dar tik 26 metai, tačiau jis visa galva paniręs į

verslo reikalus. Skaitytojų dėmesiui – jaunojo verslininko sukaupta verslo pradžios

patirtimi.

Tomas pasakoja, kad dar besimokant mokykloje kirbėjo mintis (o gal greičiau noras) apie

nuosavą biznį. Tačiau tam reikėjo pribręsti. Kartu su tėvu savo sodybos teritorijoje

neskubėdami pasistatė vieną nedidelį namelį – pirtį, kurioje tilpo iki 8 žmonių. Tomas

neslepia, jog tuomet dar nebuvo galvota, kad svečių aptarnavimas taps pagrindiniu

užsiėmimu. Šeima turėjo lentpjūvę ir vertėsi žemės ūkiu.

Tačiau šeimos nariai netruko pastebėti, kad vis daugiau laiko skiria nedidelių kompanijų,

kurios nori pasimėgauti pirties malonumais ar tiesiog pasibūti gamtoje, priėmimui, taip

pat prie nelengvo darbo įpratusius sodybos šeimininkus nustebino ir gaunamos pajamos

iš naujosios veiklos.

Naujųjų kaimo turizmo verslininkų pastangos neliko nepastebėtos – Lietuvos kaimo

turizmo asociacijos konkurse (sodyba yra asociacijos narys), skelbtame 2011 metais,

sodyba laimėjo I vietą kategorijoje “Sodyba šeimos šventėms”.

33

Strategiškai gera sodybos vieta (visai netoli – Kaunas) ir graži gamta užtikrino nuolatinį

poilsiauti trokštančių klientų srautą. Tad nutarta plėsti kaimo turizmo paslaugas: savo

jėgomis 2009 m. buvo pastatytas svečių namelis su pirtele, kuriame tilpo 15 asmenų; po

dviejų metų buvo pastatytas dar vienas pastatas, kuriame gali susirinkti iki 50 asmenų.

Pastarajam plėtros projektui labai pravertė studijos universitete – Tomas sako, kad

bestudijuojant buvo galutinai subrandinta nuosavo verslo koncepcija, be to,

panaudojant įgytas žinias buvo parengtas ir sėkmingai įgyvendintas ES lėšomis

finansuotas projektas.

Taigi, šiandien kaimo turizmo sodyba „Kačerginės pamiškė” siūlo kaimo turizmo

paslaugas, kurios apima šeimos, draugų būriui ar įmonėms teikiamas apgyvendinimo,

maitinimo, konferencijų, mokymų organizavimo paslaugas, laisvalaikio pr amogas.

Sodyba šeimos šventėms gali priimti iki 70 asmenų, verslo renginiams talpina 34-40

asmenų. Informaciją apie sodybą galima rasti jau keletą metų veikiančioje interneto

svetainėje Kacerginespamiske.lt

Tomas džiaugiasi, kad laiku priėmė teisingus sprendimus. Pradėtos veiklos mąstai buvo

nedideli, o tai leido per daug nerizikuojant įvertinti, kiek idėja yra gyvybinga, ar tokia

veikla yra priimtina šeimos nariams. Tiesa, šiuo metu verslininko nedžiugina padidėję

mokesčiai, nes iškart paaštrėjo konkurencija su viešbučių sektoriumi.

Ketinantiems imtis verslo Tomas gali patarti, jog svarbiausia gerai įvertinti pasirinktos

verslo šakos specifiką ir riziką. Anot Tomo, verslo kūrimas yra ilgas ir kantrybės

reikalaujantis procesas, todėl tikėtis „greitų pinigų” nereikėtų. Be to, reikia nuolat žvelgti

į priekį. Verslininkas planuoja tobulinti siūlomų paslaugų paketą ir padidinti sodybos

žinomumą.

http://www.kacerginespamiske.lt/

34

Į verslumo ugdymo projektus – pasisemti praktinių žinių

Jei nori sėkmingai dirbti srityje, kurią studijuoji, dar studijų metais privalai joje įgyti

darbinės patirties ir praktinių žinių. Tokio sėkmės į darbo rinką raktą ieško vis daugiau

Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų. Vienas iš būdų pajusti ir suprasti, ko iš darbuotojų

reikalauja darbdaviai, patikrinti savo žinias ir galimybes, pamatyti kaip „sukasi“ verslas

yra sparčiai mūsų šalyje populiarėjantys verslumo ugdymo projektai.

Jų dalyviai gauna daug vertingų praktinių žinių, susitinka su verslininkais, potencialiais

darbdaviais, lankosi įmonėse, susipažįsta su kitais iniciatyviais, idėjų kupinais

bendraminčiais.

Vienas tokių jaunimo verslumo ugdymo projektų – „Start“. 2011 m. pabaigoje startavęs

projektas jungia penkias šalies aukštąsias mokyklas bei mokslo ir technologijų parkus.

Jame dalyvaujantys studentai ne tik gauna daug naudingų finansinių, rinkodaros,

ekonominių žinių, bet ir varžosi dėl itin viliojančio prizo – savo verslo idėjos realizavimo.

Ar Lietuvos jaunimas verslus, kaip sėkmingai įsilieti į darbo rinką baigus aukštąją

mokyklą, kuo naudingi verslumo skatinimo projektai, paklausėme Vilniaus kolegijos

studentų – Andriaus Krikščiūno, Aurimo Bubnio ir Valentinos Korkinos.

Patys savo laimės kalviai

„Išgirdau apie šį projektą, jo kuratorė pasiūlė ateiti pasiklausyti, pasižiūrėti ir

nusprendžiau išbandyti šią galimybę. Tokiuose projektuose naudingiausia yra tai, kad

įgauni patirties, prapleti akiratį, sužinai verslo dalykų. Tai įdomu“, – tvirtino Elektronikos

ir informatikos fakulteto studentas Andrius Krikščiūnas.

35

Su trimis bendraminčiais į „Start“ rudenį įsiliejęs A.Krikščiūnas turi kelias verslo idėjas.

Visos jos susijusios su įvairių paslaugų teikimu. Vilniaus kolegijos studentas viliasi, kad

galbūt viena iš dar tebešlifuojamų idėjų bus realizuota.

Jis pastebi, kad Lietuvoje yra verslių jaunų žmonių, tačiau „yra ir tokių, kurie pritingi.

Jiems geriau visą gyvenimą būti kieno nors samdiniais. Viskas priklauso nuo požiūrio“.

Verslo sėkmė – bendravimas

Informatikos inžineriją studijuojantį Aurimą Bubnį į jaunimo verslumo skatinimo projektą

taip pat atvedė noras įgyti daugiau praktinių žinių ir patirties.

„Labai sunku baigus aukštąją mokyklą rasti darbą pagal specialybę. Sutikčiau ir

nemokamai padirbėti, jei tik gaučiau tokios patirties, kuri man padėtų ateityje.

Norisi daugiau žinoti, todėl ir atėjau į „Start“. Gal, jei daugiau turėsiu žinių, pavyks kažką

savo daryti. Tai sieju su IT sritimi, noriu kurti tinklalapius. Šiame projekte esame trys

bendraminčiai (su A.Krikščiūnu ir Valentina Korkina, – red. past.). Vyksta minčių, idėjų

brandinimas“, – pasakojo A.Bubnys.

Jo manymu, verslo sėkmės receptas aiškus – mokėti bendrauti, žinoti, ko reikia klientui ir

kaip parduoti paslaugą ar produktą. Tačiau ne viskas taip paprasta.

„Įvairiai būna. Kai kurie patys visko išmoksta, patys parduoda. Pažįstu žmogų, kuris pats

išmoko programuoti ir pradėjo sėkmingai pardavinėti savo sukurtas programas. O kiti

daug šneka, bet nieko nedaro. Tiesa, vienas kolega pats kuria interneto puslapius, bet

jam sunkiai sekasi“, – pripažįsta A.Bubnys.

Pats savo įmonės pirmakursis neketina kurti: „Noriu būti samdomas darbuotojas, tačiau

taip pat ir kurti tinklalapius, programas ir jas pardavinėti“.

36

Dalyvauti paskatino draugai

Būsimoji informacinių sistemų specialistė antrakursė Valentina Korkina apie verslumo

skatinimo projektą „Start“ sužinojo iš draugų ir nutarė save išbandyti jame. Ji taip pat

dalyvauja projekte „Demola“.

„Ir anksčiau buvo noras, mintis kurti verslą, tačiau trūko papildomų žinių. Projekto

pristatyme išgirdau sėkmės istorijas, sužinojau apie galimybes, kurias atveria verslumo

ugdymo projektas ir nutariau sudalyvauti jame. Ateityje norėčiau būti nepriklausoma ir

užsiimti savo veikla.

Tokiuose projektuose yra galimybė

betarpiškai pabendrauti su įvairių

sričių specialistais, iš jų gauti

papildomos informacijos, žinių,

patirties, gyvenimiškų patarimų,

kaip realiame gyvenime realizuoti

teorines žinias“, – pasakojo

V.Korkina.

Jos idėja – sukurti kompiuteriams, išmaniesiems telefonams skirtą programą, kuri

padėtų aukštųjų mokyklų dėstytojams, studentams skleisti ir dalintis informacija apie

paskaitų tvarkaraščių pasikeitimus, renginius ir kitą svarbią informaciją.

„Dalis programėlės funkcijų būtų nemokamos, dalis – mokamos, iš to ir būtų galima

užsidirbti. Šią idėją galima realizuoti realiai“, – įsitikinusi Valentina.

Be vadybos – nė žingsnio

Ji pastebi, kad nemažai jaunimo Lietuvoje – neiniciatyvūs, nenorintys sukti galvos

mintimis apie nuosavą verslą, tačiau yra ir labai aktyvių.

„Turiu draugą, kuris jau nuo mokyklos laikų užsidirbdavo pinigų, jis sugalvodavo įvairius

būdus, iš ko uždirbti. Kolegijoje taip pat matau žmonių, kurie turi noro, energijos, yra

veiklūs, nori kažką kurti, dalyvauja projektuose. Baigę mokslus jie, manau, bandys kažką

savo kurti“, – svarstė V.Korkina.

Ji pabrėžia, kad pradedančiajam verslininkui labai svarbios vadybinės žinios, padedančios

susiorientuoti nuo ko pradėti ir kas yra svarbu: „Kad ne tik produktą ar paslaugą

sukurtum, bet ir galvotum, kokiam konkrečiai klientui jis skirtas. Vadybos išmanymas

padeda greičiau realizuoti savo idėją“.

Tokiuose projektuose Kaip

START yra galimybė

betarpiškai pabendrauti su

įvairių sričių specialistais, iš jų

gauti papildomos informacijos,

žinių, patirties, gyvenimiškų

patarimų, kaip realiame

gyvenime realizuoti teorines

žinias.

37

Inovacijomis susižavėję jaunieji verslininkai: Lietuvos

rinka – tik bandymų poligonas

Nuo gražiai skambančios idėjos iki produkto sukūrimo ir jo pardavimo – kelias nelengvas,

tačiau įdomus. Tuo įsitikino prieš pusantrų metų KTU regioniniame mokslo parke (RMP)

inovatyvų verslą pradėję du jauni, ambicingi kauniečiai.

Nors jau yra įgiję nemažai patirties, žinių, išžvalgę šalies rinką, vienmečiai 26 m. Vaidas

Talačka ir Andrius Darulis vis dar nėra praktikoje realizavę savo sukurtos kompiuterinės

vaizdo atpažinimo sistemos „AceVision“. Todėl dabar svarbiausias jų tikslas – gauti

pirmąjį užsakymą, gerai užsirekomenduoti ir žengti toliau – į Lietuvos ir užsienio rinkas.

Inovatyvi produkcijos kokybės tikrinimo ir rūšiavimo sistema „AceVision“ skirta atpažinti

ir pašalinti brokuotus gaminius gamybos linijose, pasitelkus vaizdo atpažinimo įrenginius.

Kiekvienu atveju, atsižvelgiant į įmonės poreikius, sukurta modulinė sistema pritaikoma

konkrečiai. „AceVision“ yra susidomėjusios septynios Lietuvos bendrovės.

Projektas kol kas išbandytas tik laboratorinėmis sąlygomis, todėl prieš pusantrų metų įkurtą bendrovę „Agito“ tenka išlaikyti patiems. „Abu dirbame per du darbus: vienas jų pinigus uždirba, kitas – „suvalgo“, – šypteli V.Talačka. „Agito“ įkūrėjai neabejoja, kad, nuosekliai ir kryptingai dirbant, anksčiau ar vėliau sėkmė juos aplankys. „Pradėjau verslą“ skaitytojų dėmesiui – atviras pokalbis su jaunaisiais verslininkais Vaidu Talačka ir Andriumi Daruliu. Verslą sugalvojo pietaudami – Sakoma, kad patikimas, ta pačia idėja degantis verslo partneris – sėkmingos veiklos garantas. Kaip jūs susiėjote ir nusprendėte kartu kurti verslą?

– (Andrius) Dar vienas kito nepažinodami jau svajojome, kad būtų įdomu suktis verslo

pasaulyje. Paskui susitikome universitete – buvome bendrakursiai. Nuo antro ar trečio

kurso įsidarbinome įmonėje, kurioje ir dabar dirbame. Įmonė diegia verslo valdymo

sistemas. Įsidarbinome programuotojais, vėliau tapome verslo konsultantais bei

38

vadovais. Šis darbas mums suteikė labai vertingos patirties bei žinių: išmokome

bendrauti su klientais, supratome verslo valdymo peripetijas.

– (Vaidas) Kartu dirbome, kartu pietaudavome, o pietaudami nuolat kalbėdavome, kad

norėtųsi ką nors įdomaus padaryti. Prieš pusantrų metų pradėjome fantazuoti.

Nežinojome, ką norime daryti, bet norėjome. Galime daug ką daryti, tačiau norėjosi

kažką naujo sugalvoti, realizuoti savo žinias.

Nors geriausiai išmanome programavimą ir matematiką, kurti programinės įrangos

verslui nesinorėjo. Norėjosi sukurti kažką materialaus, ką galėtum pačiupinėti, kas realiai

veiktų.

– Kodėl nusprendėte kurti gamybos brokui skirtą vaizdo atpažinimo sistemą?

– (Vaidas) Pačioje pradžioje buvo įdomi robotika, vėliau – automatika. Pasidomėjome,

pasibandėme, pasikonsultavome.

Tada pradėjome ieškoti klientų.

Visiškai atsitiktinai atsirado pirmas

klientas, kuriam prireikė

konvejerio. Kai atsirado klientas,

įkūrėme įmonę.

Tuomet supratome, kad siūlome

labai abstrakčiai – galime kaip ir

viską, bet kaip ir nieko.

Supratome, kad automatika yra

labai sudėtinga sritis – jei neturi

vardo, įdirbio ir patirties, tai

niekas iš tavęs nieko ir nepirks.

Tada nusprendėme, kad mums įdomus vaizdo atpažinimas, kad šioje srityje turime žinių,

patirties. Ir tai jau buvo pakankamai konkretu – kokybės kontrolės uždaviniai: broko

atpažinimas, rūšiavimas. Šitoje srityje pritaikėme tai, ką mokėmės – matematiką (abu

yra baigę Kauno technologijos universitetą, – red. past.).

– (Andrius) Pirmą pusmetį pardavinėjome robotus, bet nieko nepardavėme. Antrą

pusmetį patys studijavome, ką galime padaryti, išsikristalizavome kokybės tikrinimo

vaizdo sistemą.

Dabar mūsų pardavimo taktika tokia: važiuojame į įmonę, prisistatome, paprašome

brokuotos produkcijos pavyzdžių ir atliekame galimybių tyrimą, t.y. brokuotus gaminius

parsivežame, nufilmuojame, atliekame tyrimus, aprašome ir tuomet nusiunčiame įmonei

konkretų jiems pritaikytą pasiūlymą.

Ieško nestandartinių sprendimų

Tada nusprendėme, kad mums

įdomus vaizdo atpažinimas,

kad šioje srityje turime žinių,

patirties.

Ir tai jau buvo pakankamai

konkretu – kokybės kontrolės

uždaviniai: broko atpažinimas,

rūšiavimas. Šitoje srityje

pritaikėme tai, ką mokėmės –

matematiką.

39

– Papasakokite plačiau apie savo sukurtą sistemą „AceVision“.

– (Andrius) Kaip minėjome, mūsų tikslas yra su vaizdo atpažinimo priemonėmis atpažinti

brokuotus daiktus ir juos atrinkti. Pavyzdžiui, jei ant plėvelės gamybos metu atsiranda

svetimkūnis, ji jau netinka, dėl estetinių dalykų, maistui, tačiau ją kuo puikiausiai galima

naudoti statybų pramonėje.

Kita pavyzdys, sistema gali atpažinti, ar gerai ant jogurto indelio atspausdinta etiketė,

taip apsidraudžiant, kad, klaidos atveju, nereikėtų į nuostolius nurašyti visos produkcijos

partijos.

Sistema praktikoje atrodo taip: reikiamame gamybos proceso taške yra įdiegiamos

pramoninės vaizdo stebėjimo kameros, kurios fiksuoja judančius gaminius bei tikrina

reikiamas jų savybes, kokybinius parametrus. Kompiuteris juos analizuoja ir, jeigu

parametrų įverčiai nukrypsta nuo leistinų normų, sistema arba praneša gamybos

operatoriui apie aptiktą nekokybišką gaminį, arba siunčia signalą automatikos

įrenginiams, kurie pašalina gaminį iš tolimesnio gamybos proceso.

Sistema taip pat gali pateikti įvairias analitines ataskaitas apie aptiktus nekokybiškus

gaminius: kodėl ir kaip dažnai koks brokas pasitaiko. Tai gali padėti įmonėms atrasti

broko atsiradimo priežastis.

– Kokios įrangos sistemos funkcionavimui reikia ir kiek ji kainuoja?