Leidimų atlikti archeologinius tyrimus išdavimo tvarkos aprašo 1 priedas

(Prašymo išduoti leidimą atlikti archeologinius tyrimus forma)

Vytenis Podėnas

(tyrėjo vardas, pavardė)

Santariškių g. 37G-12, LT-08437 Vilnius; +37068257229, vytenispodenas@gmail.com (adresas pašto korespondencijai siųsti, telefonas, el. pašto adresas)

Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos

PRAŠYMAS IŠDUOTI LEIDIMĄ ATLIKTI ARCHEOLOGINIUS TYRIMUS

2015 m. Balandžio 17 d.

Prašau išduoti man, Vyteniui Podėnui (atestato išdavimo data 2015–03–07, atestato nr. (vardas, pavardė, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialisto atestato išdavimo

3144) ,data ir Nr. arba mokslo laipsnis ir (ar) pedagoginis vardas)

leidimą atlikti Aiseto, Alnio ir Galuonio ežerų salose žvalgomuosius archeologinius tyrimus (numatomos tirti vietos pavadinimas,

unikalus kodas Kultūros vertybių registre, adresas, archeologinių tyrimų pobūdis)

Archeologinius tyrimus numatoma atlikti 2015 m. Balandžio – Gegužės mėnesiais

(pradžios ir pabaigos terminai)

Archeologinių tyrimų užsakovas tyrimai atliekami asmenine tyrėjo iniciatyva ir lėšomis

(vardas, pavardė ar juridinio asmens pavadinimas,

adresas pašto korespondencijai siųsti, telefonas, el. pašto adresas)

Archeologinių tyrimų grupę sudaro šie archeologai (pildoma, jeigu sudaroma archeologų grupė):

(vardai ir pavardės, telefonai susisiekti)

Informacija apie tyrimams atlikti būtinų sąlygų užtikrinimą

(pildoma, jeigu tyrimus

numatoma atlikti po einamųjų metų lapkričio 30 dienos arba esant neigiamai oro temperatūrai, arba įšalusiam gruntui)

Tyrėjas: Vytenis Podėnas

Mob. tel. nr.: +37068257229

Aiseto, Alnio ir Galuonio ežerų salų žvalgomųjų archeologinių tyrimų 2015 m.

PROJEKTAS

Vilnius, 2015 m. Balandžio mėn.

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Bendrieji duomenys. Aiseto, Alnio ir Geluonio ežerai Mindūnų, Čiulėnų, Suginčių (Molėtų raj. sav.), Saldutiškio (Utenos r. sav.) ir Labanoro (Švenčionių r. sav.) seniūnijose Utenos ir Vilniaus apskrityse. Visi trys ežerai yra rininiai, priklauso Labanoro regioniniam parkui. Trijuose ežeruose yra 16 nuo 0,01 iki 3,9 (iš viso 12,966) hektarų dydžio salų (pav. 1). Jos nutolusios 19–202 m atstumu nuo kranto. Šiuo metu daugumoje šių salų auga miškai, kitos salos mažos beveik apsemtos vandens. Nei vienoje iš jų ankščiau nėra atlikti archeologiniai tyrimai, bei nei viena iš jų nėra įrašyta į kultūros vertybių registrą. Artimiausi archeologiniai paminklai, nutolę iki 3 km nuo planuojamų tirti salų, yra Pašekščių1 (u.k. 3207), Napriūnų (u.k. 16164), Padumblės (u.k. 24079), Pavadokšnės (u.k. 30771), Subiškio (u.k. 3598) pilkapynai bei Pliešiškių (u.k. 3226) pilkapis.

Tyrimų tikslas: Išsiaiškinti ar Aiseto, Alnio ir Galuonio ežerų salose yra ankstesnio apgyvendinimo ar priešistorinės veiklos palikimo.

Tyrimų apimtis ir metodika: Žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu planuojama didesnėse nei 0,2 ha salose kasti šurfus (1 m2 dydžio) bei gręžti gręžinius rankiniu sukamuoju grąžtu, likusiose planuojami tik paviršiniai žvalgymai (prireikus gręžti gręžinį). Lentelėje nr. 1 (žr. skiltį „Mažiausias planuojamas tirti plotas, m2“) pateikiama planuojamos ežerų salų tyrimų apimtys. Gręžinių ir šurfų kiekis bei dydis priklausomai nuo tyrimų eigos gali kisti.

Ankstesnių tyrimų Rytų Lietuvos ežerų salose apžvalga ir tyrimų pobūdžio pagrindimas: Priešistorinė žmonių veikla aptikta atliekant šių salų tyrimus: 1958 m. tyrinėta Galelių2 (arba Galalių, Utenos r. sav.) sala (tyrimų metu ši Lukno ežero dalis jau buvo nusekusi3), 1973 m. rasta Našloniškio gyvenvietė4 Vaikeso ežero saloje (Utenos r. sav.), 1986 m. tyrinėta Laukuojo ežero sala5, 1993 m. tyrinėta Kretuono „Didžioji“ sala6, 1996–2000 m. tyrinėta Dumblynės gyvenvietė Sartų ežero saloje7, 1996–1997 m. žvalgyta Baluošo8 (Ignalinos

1 Tyrinėtas 1999–2006 m. Lietuvos Nacionalio Muziejaus (Griciuvienė, E., Grižas, G., 1999. Pašekščių pilkapyno tyrinėjimai 1999 m. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais, p. 166–168.; Grižas, G., Steponaitis, V., 2002. Pašekščių pilkapynas. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2002 metais, p. 61.; Grižas, G., 2004. Pašekščių pilkapynas. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2004 metais, p. 73–76; Grižas, G., 2005. Pašekščių pilkapynas. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2005 metais, p. 88–89; Grižas, G., 2006. Pašekščių pilkapynas. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2006 metais, p. 117–119). 2 Lietuvos TSR archeologijos atlasas, 1975. T. II, p. 190. 3 Stončius, D., Mačiulis, M., Zabiela, G., Baubonis, Z., 2010. Senosios gyvenvietės Lietuvos ežerų salose. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2009 metais, p. 441–452. 4 Markelevičius, J., Olišauskas, R., 1974. Spitrėnų (Utenos raj.) piliakalnio tyrinėjimai 1973 m. Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1972 ir 1973 metais, p. 12–14.; Stončius, D., Mačiulis, M., Zabiela, G., Baubonis, Z., 2010. Senosios gyvenvietės Lietuvos ežerų salose. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2009 metais, p. 441–452. 5 Tyrimus atliko G. Grižas (Rimantienė, R., 1986š. Laukojo ežero salos, Ignalinos raj., žvalgomųjų tyrinėjimų ataskaita. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, F. 1, Nr. 1268.) 6 Šatavičius, E., 1994. Kretuono ežero Didžiosios salos senovinės gyvenvietės tyrinėjimai. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais, p. 75–78. 7 Grižas, G., 1998. Sartų ežero salos žvalgomieji tyrinėjimai. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1977 metais, p. 194–195.; Grižas, G., 2000. Sartų ežero salos Dumblynės gyvenvietė. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais, p. 29–30.; Griciuvienė, E., Grižas, G., 2001. Dumblynės gyvenvietė Sartų ežero saloje. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais, p. 10. 8 Vijeikis, E., 1998. Baluošo ežero salos žvalgomieji tyrinėjimai. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais, p. 52–53.

Pridedama: Pav. 1. Planuojamos tirti Aiseto, Alnio ir Galuonio ežerų salos. Mastelis 1:70000. Pav. 2. Ežerų salų išsidėstymas Rytų Lietuvoje. Mastelis 1:980000. Lentelė 1. Planuojamos ežerų salų tyrimų apimtys.

Pav. 1. Planuojamos tirti Aiseto, Alnio ir Galuonio ežerų salos. Mastelis 1:70000.

Pav. 2. Ežerų salų išsidėstymas Rytų Lietuvoje. Mastelis 1:980000

Ežeras Vietovė Sala (nr. tyrimų rėmuose)

Dydis (hektarais)

Atstumas nuo kranto,

m

Mažiausias planuojamas tirti

plotas, m²

Aisetas Antakalnis (Utenos r. sav., Saldutišio sen.) ŠR Aiseto sala (1) 0,09 108 paviršiaus žvalgymai

Aisetas Pavajuonis (Utenos r. sav., Saldutiškio sen.)

Centrinė Aiseto sala (2; į PV nuo Pavajuonio)

0,41 113 1

Aisetas Pavajuonis (Utenos r. sav., Saldutiškio sen.)

Centrinė Aiseto sala (3; į PR nuo Pavajuonio)

0,01 87 paviršiaus žvalgymai

Aisetas Pavajuonis (Utenos r. sav., Saldutiškio sen.)

Centrinė Aiseto sala (4; į P nuo

Pavajuonio) 0,11 19 paviršiaus žvalgymai

Aisetas Paeisetė I (Molėtų r. sav., Čiūlėnų sen.)

Pietinė Aiseto sala (5) 0,5 84 1

Aisetas Žvaigždakalnis (Molėtų r. sav., Čiūlėnų sen.)

Pietinė Aiseto sala (6) 1,27 71 1

Aisetas Žvaigždakalnis (Molėtų r. sav., Čiūlėnų sen.)

Pietinė Aiseto sala (7) 0,15 10 paviršiaus žvalgymai

Aisetas Pagraužė (Molėtų r. sav., Suginčių sen.)

Šiaurinė Aiseto sala (8; į PR nuo Pagraužės)

0,015 70 paviršiaus žvalgymai

Alnis Kraujeliai (Molėtų r. sav., Mindūnų sen.) vienintelė ežero sala 3,9 50 4

Galuonis Pagaluonė I (Molėtų r. sav., Suginčių sen.)

šiaurinė ežero sala (1) 0,018 101 paviršiaus žvalgymai

Galuonis Pagaluonė I (Molėtų r. sav., Suginčių sen.)

šiaurinė ežero sala (2) 0,423 40 1

Galuonis Pagaluonė I (Molėtų r. sav., Suginčių sen.)

centrinė ežero sala (3) 2,82 42 3

Galuonis Pagaluonė I (Molėtų r. sav., Suginčių sen.)

centrinė ežero sala (4) 0,63 72 1

Galuonis Pagraužė (Molėtų r. sav., Suginčių sen.)

centrinė ežero sala (5) 0,54 202 1

Galuonis Pagaluonė I (Molėtų r. sav., Suginčių sen.)

centrinė ežero sala (6) 1,7 70 2

Galuonis Pagaluonė I (Molėtų r. sav., Suginčių sen.) pietinė ežero sala (7) 0,38 55 1

Iš viso: 16 12,966 - 16 Lentelė 1. Planuojamos ežerų salų tyrimų apimtys.

REKOMENDACIJA

2015 – 04 – 02

Vytenis Podėnas yra atsakingas, kruopštus ir patyręs archeologinių ekspedicijų dalyvis. 2014 metais baigė archeologijos bakalauro studijų programą Vilniaus universitete, Istorijos fakultete. Baigiamojo darbo tema – „Narkūnų archeologijos paminklų komplekso ankstyvojo laikotarpio buitinė keramika“. Tais pačiais metais įstojo į archeologijos magistro studijas. Šiuo metu taip pat atlieka praktiką Lietuvos istorijos institute bei dalyvauja ankstyvojo metalo apdirbimo technologijų tyrimuose1 (darbo vadovė Agnė Čivilytė). Archeologinių tyrimų patirtį sudaro įvairios ekspedicijos Lietuvoje ir užsienyje. Dar iki archeologijos bakalauro studijų dalyvavo 2009 ir 2010 metų ekspedicijose Dubingiuose (vadovas – R. Laužikas). Pirmąją studentų praktiką detaliuosiuose archeologiniuose tyrimuose atliko Skarulių pilkapių vietoje (vadovas Egidijus Šatavičius), antrąją – detaliuosiuose archeologiniuose tyrimuose Bajorų kapinyne (vadovas Vykintas Vaitkevičius), trečiąją – Watenstedt sen. gyvenvietėje (Vokietija, Žemutinė Saksonija; vadovas – Immo Heske). Praktikų metu išmoko dirbti su paprastai archeologiniuose tyrinėjimuose naudojama įranga (taip pat ir rečiau pasitaikančiais tacheometrais, aukštos kokybės GPS imtuvais), įgavo reikalingos archeologinių tyrinėjimų patirties (pasiruošimo jiems, kasimo, archeologinių struktūrų, sluoksnių bei radinių fiksavimo, interpretacijos ir kt.). Vytenis Podėnas kaupė archeologinių tyrimų patirtį taip pat ir ne praktikų metu: dirbo UAB Archeologijos projektų centre „Antiqua“, įvairiose ekspedicijose Danijoje (Vidurio Jutlandijos regionas, Vesthimmersland muziejus), žvalgomuosiuose archeologiniuose tyrimuose Amalvo pelkės ir Žuvinto palių aplinkoje (vadovė – Monika Žemantauskaitė), taip pat dar vienus metus dalyvavo Bajorų kapinyno tyrinėjimuose, Lietuvos partizanų ryšininkų Sąjų sodyboje, Radviliškio r. (pastarosios ekspedicijos vadovas – Gediminas Petrauskas) bei Pabartonių, Kurmagalos kapinyno teritorijoje (vadovė – Gabrielė Rimkutė). Šiuo metu, Vilniaus universitete, kurse „Kraštovaizdžio archeologija: tyrimų strategijos ir metodai. II dalis“ studentas rengia darbą skirtą ežerų salų tyrinėjimams bei ruošiasi žvalgyti salas Aiseto, Alnio ir Galuonio ežeruose. Šio darbo metu konsultuoju Vytenį Podėną būsimuose tyrimuose ir rekomenduoju Mokslinei archeologijos komisijai išduoti Leidimą vykdyti žvalgomuosius archeologinius tyrimus.

Doc. dr. Gintautas Vėlius

1 Mokslinio tiriamojo darbo tema – „Metalo apdirbimo technologija vėlyvajame bronzos amžiuje: eksperimentinis techninės keramikos tyrimas“. Tyrimai atliekami su Lietuvos mokslo tarybos projekto „Studentų mokslinės veiklos skatinimas“  (VP1‐3.1‐ŠMM‐01‐V‐02‐003)  parama.  Projektas  yra  finansuojamas  pagal  Žmogiškųjų  išteklių  plėtros veiksmų programos 3 prioritetą „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“  iš Europos socialinio fondo  ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. 

REKOMENDACIJA

2015 – 04 – 02

Vytenis Pod nas yra patyr s archeologini ekspedicij dalyvis ir pradedantis dalyvautimoksliniuose tyrimuose. 2014 metais baig archeologijos bakalauro studij program Vilniausuniversitete, Istorijos fakultete. Baigiamojo darbo tema – „Nark archeologijos paminklkomplekso ankstyvojo laikotarpio buitin keramika“. Tais pa iais metais stojo archeologijosmagistro studijas.

Archeologini ekspedicij dalyvio patirt sudaro:2009 ir 2010 met archeologiniai tyrin jimai Dubingi piliaviet je, vad. Pilies kalnu,

Mol r. sav., Dubingi mstl. (Dubingi sen.), 5361 (vadovas – R. Laužikas);2011 metais archeologiniai tyrin jimai Skaruli pilkapi vietoje, Jonavos r. sav., Jonavos

m. (Jonavos miesto sen.), 21498 (vadovas – E. Šatavi ius);2012 m. vairios archeologin s ekspedicijos Danijoje (Vidurio Jutlandijos regionas)

(darbas Vesthimmersland muziejuje);2012 ir 2013 metais archeologiniai tyrin jimai Bajor kapinyne, Elektr sav., Bajor k.

(Kietaviški sen.), 22103 (vadovas – V. Vaitkevi ius);2013 m. vairiose Vilniaus senojo miesto su priemies iais vietose, Vilniaus m. sav.,

Vilniaus m. (darbas UAB Archeologijos projekt centre „Antiqua“);2013 m. archeologiniai žvalgomieji tyrimai Amalvo pelk s ir Žuvinto pali aplinkoje,

Žuvint senov s gyvenviet je, Alytaus r. sav., Žuvint k. (Simno sen.) (31840) (vadov –Monika Žemantauskait );

2013 m. archeologiniai tyrimai Watenstedt sen. gyvenviet (Vokietija, ŽemutinSaksonija) (vadovas Immo Heske, Göttingen universitetas)

2013 m. archeologiniai tyrimai Lietuvos partizan ryšinink Saj sodyboje, Radviliškio r.sav., Balandiškio k. (Grinkiškio sen.), (30371) (vadovas – Gediminas Petrauskas);

2014 m. archeologiniai tyrimai Pabartoni , Kurmagalos kapinynas, vad. Pranc kapais,Jonavos r. sav. (5885) (vadov – Gabriel Rimkut (Gudaitien ));

Šiuo metu Vytenis Pod nas atlieka praktik Lietuvos istorijos institute (darbo vadovAgn ivilyt ) bei dalyvauja ankstyvojo metalo apdirbimo technologij tyrimuose. Moksliniotiriamojo darbo tema – „Metalo apdirbimo technologija v lyvajame bronzos amžiuje:eksperimentinis technin s keramikos tyrimas“1. Vytenis Pod nas dirba aktyviai, atsakingai irkruopš iai, tod l rekomenduoju Mokslinei archeologijos komisijai išduoti Leidim vykdytiarcheologinius žvalgomuosius tyrimus.

dr. Rokas Vengalis

_______________________________________

(vardas, pavard , parašas)

1 Tyrimai atliekami su Lietuvos mokslo tarybos projekto „Student mokslin s veiklos skatinimas“ (VP1-3.1-ŠMM-01-V-02-003) parama. Projektas yra finansuojamas pagal Žmogišk ištekli pl tros veiksm programos 3prioritet „Tyr geb jim stiprinimas“ iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstyb s biudžeto l .