533

horizontai buvo perkasti. Šurfuose fiksuoto pirminio žemės paviršiaus chronologija neaiš-ki, todėl duomenų apie pirminį vietos apgy-vendinimą negauta.

The Excavations in Vilnius Old Town and its Suburbs

During a field evaluation nine test pits (a total of 27 m2) were excavated between Kon-stitucijos Avenue, mečetės Street, and the in-tersection of Lvovo and Kernavės Streets, and 92 19th–20th-century finds were discovered and registered. On the left bank of the Neris, between Goštauto Street and the Neris, 2.8 m thick, 20th-century fill layers were recorded, and on the right bank floodplain of the Neris, coeval fill layers up to 3.3  m thick. A 0.7–1.9 m thick cultural layer from the second half of the 19th – first half of the 20th century was recorded on the plot bounded by Konstituci-jos Avenue, Lvovo, and Kernavės Streets.

Two trenches (a total of 138.75 m2) were excavated in the inner courtyards at Šv. mika-lojaus St. 15 / Žemaitijos St. 8 (Fig. 1). The bottom dark grey soil layer at a depth of 1.3–1.6 m dates to the second half of the 17th cen-tury. The remains of a masonry foundation from the second half of the 19th century – a fragment of a courtyard fence (m1) (Fig. 2) was discovered at a depth of 60 cm from the ground’s surface. Another fragment of ma-sonry foundation of indeterminate chronolo-gy (m2) (Fig. 3) was discovered at a depth of 70 cm.

Three test pits (a total of 17 m2) were ex-cavated during an evaluation at Savičiaus St. 10 (Fig. 4) and a 2.8–3.3 m thick, 17th–20th-century cultural layer was discovered. Undis-turbed layers (Fig. 5), which contained large quantities of 16th–17th-century construction

ceramics, i.e. panel stove tiles (Blattkacheln), were unearthed under the room’s floor in test pit 1. masonry boundary fence m1 (Fig. 6) was recorded in the E section from the level of the floor to the bottom of the test pit, i.e. to a depth of 2.8 m. A fragment of a (heating?) stove pad was discovered in test pit 1 (Fig. 7).

Robertas Žukovskis

Tyrimai Paupio gatvėje 16 / Aukštaičių gatvėje 1

2011 m. APC atliko archeologinius tyri-nėjimus Vilniuje, Paupio g. 16 / Aukštaičių g. 1. Tyrinėjimai vykdyti sklypo R dalyje ir prie esamo pastato pamatų. Tirtas 127 m2 plo-tas (87 m2 – būsimo priestato vietoje ir 40 m2 – tranšėjos pamatų hidroizoliacijai).

Sklypas yra istorinėje Vilniaus Paplavų (Paplaujos) vietoje. Paplavų senamiestis – vie-nas pirmųjų Vilniaus pramoninių rajonų. Prie

7 pav. Krosnies pado fragmentas šurfe 1 Savičiaus g. 10. V. Veževičienės nuotr.

Fig. 7. The stove pad fragment in test pit 1 at Savičiaus St. 10.

V I T A L I j A V E Ž E V I Č I E N ė / V I L N I A U S S E N O j O m I E S T O T E R I T O R I j O S S U P R I E m I E S Č I A I S T y R I N ė j I m A I / R O B E R T A S Ž U K O V S K I S /T y R I m A I P A U P I O G A T V ė j E 1 6 / A U K Š T A I Č I ų G A T V ė j E 1

Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2011 metais

534

Vilnios buvo pastatyta įvairios paskirties ma-lūnų, gamintas popierius, parakas (žr. Drė-ma V., Dingęs Vilnius, Vilnius, 1991, p. 361).

2003  m. žvalgomuosius archeologinius tyrinėjimus Aukštaičių g. 30 atliko archeolo-gas Andrius Vaicekauskas. Čia ištirtas 12 m2 plotas, fiksuotas apie 1  m storio kultūrinis

sluoksnis su pavieniais XVII–XIX a. radiniais (žr. ATL 2003 metais, Vilnius, 2005, p. 313). 2004 m. sklype Paupio g. 23, 25 Kęstutis Kata-lynas iškasė 3 šurfus, aptiko 1,2–1,7 m storio kultūrinį sluoksnį, suformuotą XIX–XX a. I pusėje, užpilant šaltiniuotą šlaito dalį. jame rasta iš kitur atgabentų XVI–XVII a. archeolo-ginių radinių (žr. ATL 2004 metais, Vilnius, 2006, p. 370). 2004 m. sklype Aukštaičių g. 2 iškasti 6 šurfai (tyrinėjimų vadovas Linas Kvi-zikevičius), ištirtas bendras 24 m2 plotas, ap-tiktas 2,6–2,9 m storio kultūrinis sluoksnis, datuojamas nuo XVI iki XX a. (žr. ATL 2004 metais, Vilnius, 2006, p. 239). 2005 m. žvalgo-muosius tyrinėjimus Aukštaičių g. 7 atliko Li-nas Girlevičius. Buvo ištirtas 18 m² plotas, fik-suotas iki 2,7 m storio kultūrinis sluoksnis, datuojamas XVI a. pabaiga – XX a. Aptikta nedaug XVI–XVII a. datuotinų archeologinių radinių (žr. ATL 2005 metais, Vilnius, 2006, p. 335–336).

1 pav. V sienelės atkarpa plote 1 iš R. R. Žukovskio nuotr.

Fig. 1. A segment of the W wall in area 1, as seen from the E.

2 pav. Ploto 1 R sienelė iš V. R. Žukovskio nuotr.

Fig. 2. The E wall of area 1 as seen from the W.

I X . S E N A m I E S Č I A I / V I L N I U SO L D T O W N S

Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2011 metais

535

Archeologiniai tyrinėjimai vykdyti skly-po R dalyje. Priestato statybos vietoje iškasta 13,7x4,8 m dydžio pamatų duobė. Dalį tiria-mo ploto užėmė mūrinis rūsys. jo patalpos dydis – 5,95x3,05 m, aukštis – 1,8 m, sienų storis – 30 cm. jos mūrytos iš 27x13x6, 27,5x 13,5x6,5 cm dydžio gelsvos ir rusvos spalvos plytų. Rūsys veikiausiai įrengtas XIX a. pabai-goje – XX a. I pusėje.

Išardžius mūrinio rūsio sienas, pradėta kasti duobė priestato pamatams. Po kiemo grindiniu ir velėna kastas juodos ir tamsiai pilkos žemės sluoksnis, maišytas su smulkio-mis griuvenomis, molio gabaliukais, degė-siais. Sluoksnio storis ploto V ir ŠV dalyje – 20–30 cm, o P ir R dalyje – iki 1,1–1,5 m (1, 2 pav.). Sluoksnyje aptiktos glazūruotos ir ne-glazūruotos buitinės keramikos šukės, geleži-nės šakutės, varinio šaukštelio, stiklinių indų fragmentai, geležinės kaltinės vinys, geležinė bato pasagėlė. Archeologiniai radiniai datuo-tini XVII–XX a. pradžia.

Žemesniuose kultūrinio sluoksnio hori-zontuose (maišytas smėlio, žvyro ir tamsai pilkos žemės sluoksnis, sąnašinio žvyro ir priemolio sluoksniai) archeologinių radinių neaptikta. Tai, jog visi archeologiniai radi-niai aptikti viršutiniame kultūrinio sluoks-nio horizonte, o kartu su XVII a. radiniais (3 pav.) aptinkami ir XIX–XX a. pradžios radi-niai, leidžia daryti prielaidą, jog jie čia pate-ko su iš kitų Vilniaus senamiesčio vietų at-vežtu gruntu, naudotu žemės paviršiui išlyginti, šlaitams užpilti.

Pamatų duobės ŠR kampe 1,7 m gylyje at-kastas didelis (1,4x1,4x1 m dydžio) lauko rie-dulys. Akmuo gulėjo stambaus žvyro įžemyje. Virš akmens – tamsiai pilka žemė su gausio-mis buitinėmis šiukšlėmis, medžio puvėsiais. Veikiausiai tai ūkinės šiukšlių duobės, esan-

čios už tiriamo sklypo ribų, kraštas. Tarp bui-tinių XX a. šiukšlių aptikti ir XVII–XIX a. ra-diniai: geležinė bato pasagėlė, žibalinės lem- pos gaubto fragmentas, stiklinių butelių frag-mentai, molinis ąsotis (4 pav.), glazūruotos ir neglazūruotos buitinės keramikos šukės.

1,65–2,5 m gylyje nuo kiemo paviršiaus (Habs 99,60–100,14 m) aptiktas 3–40 cm storio ryškus juodos žemės sluoksnis. Archeologinių radinių jame neaptikta. Veikiausiai tai anks-tesnio (pirminio) žemės paviršiaus horizon-tas. Iš karto po juo prasideda stambaus žvyro įžemis, kurį 2,1–2,8 m gylyje keičia nejudinto smėlio sluoksnis.

55–80 cm pločio ir 0,8–1,5 m gylio tran-šėjos kastos prie pastato Paupio g. 16 V ir P

4 pav. XVIII–XIX a. ąsotėlio fragmentas iš ploto 1. R. Žukovskio nuotr.

Fig. 4. A fragment of an 18th–19th-century pitcher from area 1.

3 pav. XVII a. lėkštutės fragmentas iš ploto 1. R. Žukovskio nuotr.

Fig. 3. A fragment of a 17th-century plate from area 1.0 3 cm

0 3 cm

R O B E R T A S Ž U K O V S K I S / T y R I m A I P A U P I O G A T V ė j E 1 6 / A U K Š T A I Č I ų G A T V ė j E 1

Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2011 metais

536

korpuso pamatų. Kasta iki pamatų apačios. ji pasiekta nevienodame (0,5–1,5 m) gylyje. Pa-matai mūryti iš stambių akmenų (35x20, 25x24, 50x30, 48x35, 36x24 cm) ir pusplyčių. Plytos suaižėjusios, raudonos (?x13x7, ?x13x5, ?x13,5x7, ?x13x4,5 cm) ir geltonos (?x14x6, ?15x6, ?x13x7 cm) spalvos. Rišta kalkių skie-diniu, vietomis – moliu. Prie pamatų kasta pilka ir tamsiai pilka žemė su smulkiomis sta-tybinėmis griuvenomis. Aptikti archeologi-niai radiniai: buitinės keramikos, plokštinių koklių fragmentai, stiklinių indų šukės, gele-žinės vinys, datuojami XVII–XIX a. Po pama-tais ir kastų tranšėjų apačioje pasiektas rudo žvyro ir stambių akmenų sluoksnis (įžemis?).

The Excavation at Paupio St. 16 / Aukštaičių St. 1

127 m2 were excavated during the investi-gation at Paupio St. 16 / Aukštaičių St. 1. A 1.7–2.5 m thick cultural layer was found in the E part of the plot (Figs. 1, 2). Archaeologically valuable finds were discovered only in the up-per cultural layer horizons (to a depth of 1.1–1.5 m). 17th-century finds (Fig. 3) were disco-vered together with 19th – early 20th-century finds. This allows the assumption to be made that they found their way here together with soil brought from other Vilnius Old Town si-tes. A distinct layer of black soil, i.e. the hori-zon of the earlier ground’s surface, was une-arthed at a depth of 1.65–2.5  m from the courtyard’s surface. It was from 3–4  cm to 40 cm thick. The layer contained no finds and sterile soil consisting of gravel was reached immediately below it. 17th–19th-century finds were discovered in the trenches dug near the foundation (Fig. 4). The bottom of the foun-dation, which had been created using large stones, was reached at a depth of 0.5–1.05 m.

Robertas Žukovskis

L. Stuokos-Gucevičiaus gatvė 3

2011 m. APC atliko archeologinius tyri-nėjimus Vilniuje, L. Stuokos-Gucevičiaus g. 3. Tyrinėjimai atlikti rekonstruojamo viešbučio vidiniame kieme (120 m²) ir vienoje iš rūsio patalpų (28 m2).

1994–1995 m. T. Poška vykdė archeologi-nius tyrinėjimus pastato L. Stuokos-Gucevi-čiaus g. 3 viduje ir jo aplinkoje. 1994 m. tyri-nėjimai vykdyti PV korpuso rūsyje. 1995 m. ištirtas 436 m2 plotas į R nuo pastato, aptiktas iki 2,5 m storio kultūrinis sluoksnis. Didesnė-je tirto ploto dalyje iki 1,5–2 m gylio jis buvo suardytas XIX a. Ploto P dalyje 1,7 m gylyje aptikti medinio šulinio rentinio vainikai, me-dinio pastato konstrukcijų fragmentai, medi-nė statinė, židinio liekanos. Archeologiniai ra-diniai datuojami XVI–XVII a. (žr. ATL 1994 ir 1995 metais, Vilnius, 1996, p. 260–262). 1997–1999 m. E. Butėnas vykdė archeologinius tyri-nėjimus L. Stuokos-Gucevičiaus g. 1–1. Ištir-tas 790 m2 plotas, aptiktas 1,3–3,5 m storio kultūrinis sluoksnis, kurio viršutiniai iki 0,6–1,1 m storio horizontai suardyti XX a. II pusė-je. Aptiktos mūrinio užstatymo liekanos. Po akmenų ir akmenų–plytų mūrais buvo rąstų paklotai. mūrai datuoti XVIII  a. pradžia – XIX a. Apatiniuose horizontuose aptikti į įže-mį įkasti įvairios paskirties medinių šulinių rentiniai, mediniai latakai. Dauguma radinių datuoti XVII–XVIII a., pavieniai kokliai – XVI a. II puse (žr. ATL 1998 ir 1999 metais, Vilnius, 2000, p. 419–420).

Archeologiniai žvalgymai atlikti viešbu-čio kieme. Kiemo Š dalyje kastas sujauktos struktūros pilkos žemės, statybinių ir buitinių XX a. šiukšlių sluoksnis. Archeologinių radi-

I X . S E N A m I E S Č I A I / V I L N I U SO L D T O W N S

Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2011 metais