4
Prekių ženklų apsaugos sistemai Lietuvoje – 90 metų PRAMONINĖS NUOSAVYBĖS APSAUGA Nr. 65 PREKIŲ ŽENKLŲ APSAUGOS SISTEMAI LIETUVOJE – 90 METŲ 2015 metų sausio 27 dieną sukako 90 metų, kai buvo padėti tvirti teisiniai pagrindai prekių ženklų apsaugos sistemai nepriklausomoje Lietuvoje. 1925 metų sausio 27 dieną Seimas priėmė „Prekių ženklams saugoti įstatymą“, kurį 1925 m. vasario 26 d. Vyriausybės žiniose Nr. 183 paskelbė Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis. 1926 m. birželio 9 d. buvo priimta „Prekių ženklams saugoti įstatymui vykdyti instrukcija“. 1928 m. gegužės 14 d. priimtas Išradimų patentų, prekių ženklų ir fabriko pavyzdžių (modelių ir piešinių) valstybės rinkliavos įstatymas. 1925 – 1940 m. pasirašytos dvišalės sutartys su Belgija, Didžiąja Britanija, Italija, JAV, Prancūzija, Sovietų Sąjunga, Švedija, Danija, Suomija ir Olandija dėl tarptautinės prekių ženklų apsaugos bei su Čekoslovakija, Latvija ir Estija dėl pramoninės nuosavybės teisių apsaugos. Prekių ženklus Lietuvoje buvo pradėta registruoti dar 1922 m. pagal Prekių ženklams registruoti taisykles, paruoštas pagal Rusijos Pramonės įstatų 161(1) – 161(21) straipsnius, kurie neteko galios įsigaliojus 1925 m. Prekių ženklams saugoti įstatymui. Lietuvos Respublikos prekybos ir pramonės departamento patentų skyriaus tvarkomame Prekių ženklų rejestre 1922 m. balandžio 21 d. pirmuoju prekių ženklu Lietuvoje buvo įregistruotas Kauno eksporto transporto įmonės akcinės bendrovės „Ekstransas“ prekių ženklas „EKSTRANSAS“, skirtas įvairių žemės ūkio produktų supakavimui ir kitoms prekėms ženklinti. Ženklas buvo įregistruotas vieneriems metams ir, registraciją pratęsus, galiojo iki 1929 m. sausio 7 d. Iki 1940 m. Lietuvoje buvo įregistruoti 5588 prekių ženklai. Juos Lietuvoje registravo daugelis užsienio firmų ir Lietuvos verslininkai. Tarp anuomet įregistruotų prekių ženklų galima rasti tokius žymius prekių ženklus kaip „Ford“, įregistruotas 1923 metais automobiliams ir jų dalims, „Steinway and Sons“ – pianinams (1925 m.), „Chevrolet“ – automobiliams (1925 m.), „Cotton“ – kojinėms ir verpalams (1932 m.), „Pepsi-Cola“, „Singer“ ir daugelį kitų ženklų. Apie prekių ženklo įregistravimą arba jo perleidimą kitam savininkui buvo skelbiama prekių ženklų savininko lėšomis „Vyriausybės žiniose“. Ar ženklas atitinka įstatymo reikalavimus, tikrindavo Finansų ministerijos Pramonės ir prekybos departamento darbuotojai ir išduodavo liudijimą. Visus liudijimus, pradedant nuo pirmojo, išduoto 1922 m., iki pat 1940 m. pasirašė referentas Gerasimas Radiukas. 1940 m. birželio 11 d. buvo įregistruoti du paskutiniai ženklai tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje – Nr. 5587 Jono Petraičio (Alytus) ženklas su aguonos žiedo atvaizdu (skirtas cukrelio tabletėms ženklinti) ir Nr. 5588 Vokietijos bendrovės „Gotlieb Gühring“ ženklas su ratlankio atvaizdu ir žodžiu Güp. Beje, pastaroji 1 grafikas. Prekių ženklų registracijos Lietuvoje 1922 – 1940 m.

PREKIŲ ŽENKLŲ APSAUGOS SISTEMAI LIETUVOJE – 90 METŲ · Jono Petraičio (Alytus) ženklas su aguonos žiedo atvaizdu (skirtas cukrelio tabletėms ženklinti) ir Nr. 5588 Vokietijos

  • Upload
    others

  • View
    1

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: PREKIŲ ŽENKLŲ APSAUGOS SISTEMAI LIETUVOJE – 90 METŲ · Jono Petraičio (Alytus) ženklas su aguonos žiedo atvaizdu (skirtas cukrelio tabletėms ženklinti) ir Nr. 5588 Vokietijos

Prekių ženklų apsaugos sistemai Lietuvoje – 90 metų PRAMONINĖS NUOSAVYBĖS APSAUGA Nr. 65

PREKIŲ ŽENKLŲ APSAUGOS SISTEMAI LIETUVOJE – 90 METŲ

2015 metų sausio 27 dieną sukako 90 metų, kai buvo padėti tvirti teisiniai pagrindai prekių ženklų

apsaugos sistemai nepriklausomoje Lietuvoje. 1925 metų sausio 27 dieną Seimas priėmė „Prekių ženklams saugoti įstatymą“, kurį 1925 m. vasario 26 d. Vyriausybės žiniose Nr. 183 paskelbė Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis. 1926 m. birželio 9 d. buvo priimta „Prekių ženklams saugoti įstatymui vykdyti instrukcija“. 1928 m. gegužės 14 d. priimtas Išradimų patentų, prekių ženklų ir fabriko pavyzdžių (modelių ir piešinių) valstybės rinkliavos įstatymas. 1925 – 1940 m. pasirašytos dvišalės sutartys su Belgija, Didžiąja Britanija, Italija, JAV, Prancūzija, Sovietų Sąjunga, Švedija, Danija, Suomija ir Olandija dėl tarptautinės prekių ženklų apsaugos bei su Čekoslovakija, Latvija ir Estija dėl pramoninės nuosavybės teisių apsaugos.

Prekių ženklus Lietuvoje buvo pradėta registruoti dar 1922 m. pagal Prekių ženklams registruoti taisykles, paruoštas pagal Rusijos Pramonės įstatų 161(1) – 161(21) straipsnius, kurie neteko galios įsigaliojus 1925 m. Prekių ženklams saugoti įstatymui.

Lietuvos Respublikos prekybos ir pramonės departamento patentų skyriaus tvarkomame Prekių ženklų rejestre 1922 m. balandžio 21 d. pirmuoju prekių ženklu Lietuvoje buvo įregistruotas Kauno eksporto transporto įmonės akcinės bendrovės „Ekstransas“ prekių ženklas „EKSTRANSAS“, skirtas įvairių žemės ūkio produktų supakavimui ir kitoms prekėms ženklinti. Ženklas buvo įregistruotas vieneriems metams ir, registraciją pratęsus, galiojo iki 1929 m. sausio 7 d.

Iki 1940 m. Lietuvoje buvo įregistruoti 5588 prekių ženklai. Juos Lietuvoje registravo daugelis užsienio firmų ir Lietuvos verslininkai. Tarp anuomet įregistruotų prekių ženklų galima rasti tokius žymius prekių ženklus kaip „Ford“, įregistruotas 1923 metais automobiliams ir jų dalims, „Steinway and Sons“ – pianinams (1925 m.), „Chevrolet“ – automobiliams (1925 m.), „Cotton“ – kojinėms ir verpalams (1932 m.), „Pepsi-Cola“, „Singer“ ir daugelį kitų ženklų.

Apie prekių ženklo įregistravimą arba jo perleidimą kitam savininkui buvo skelbiama prekių ženklų

savininko lėšomis „Vyriausybės žiniose“. Ar ženklas atitinka įstatymo reikalavimus, tikrindavo Finansų ministerijos Pramonės ir prekybos departamento darbuotojai ir išduodavo liudijimą. Visus liudijimus, pradedant nuo pirmojo, išduoto 1922 m., iki pat 1940 m. pasirašė referentas Gerasimas Radiukas. 1940 m. birželio 11 d. buvo įregistruoti du paskutiniai ženklai tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje – Nr. 5587 Jono Petraičio (Alytus) ženklas su aguonos žiedo atvaizdu (skirtas cukrelio tabletėms ženklinti) ir Nr. 5588 Vokietijos bendrovės „Gotlieb Gühring“ ženklas su ratlankio atvaizdu ir žodžiu Güp. Beje, pastaroji

1 grafikas. Prekių ženklų registracijos Lietuvoje 1922 – 1940 m.

Page 2: PREKIŲ ŽENKLŲ APSAUGOS SISTEMAI LIETUVOJE – 90 METŲ · Jono Petraičio (Alytus) ženklas su aguonos žiedo atvaizdu (skirtas cukrelio tabletėms ženklinti) ir Nr. 5588 Vokietijos

Prekių ženklų apsaugos sistemai Lietuvoje – 90 metų PRAMONINĖS NUOSAVYBĖS APSAUGA Nr. 65

bendrovė, įkurta 1898 m., sėkmingai veikia ir šiais laikais – gamina pjovimo ir gręžimo įrankius, metalo apdirbimo įrangą, turi 6000 darbuotojų visame pasaulyje bei didesnę kaip 700 mln. Eur apyvartą.

Sovietų Sąjungos laikotarpiu prekių ženklų teisinė apsauga buvo reglamentuojama SSRS Ministrų Tarybos 1962 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 422 „Dėl prekių ženklų“ ir SSRS Ministrų Tarybos Valstybinio išradimų ir atradimų reikalų komiteto 1974 m. sausio 8 d. patvirtintais Prekių ženklų nuostatais.

2 grafikas. Lietuvos įmonių ir organizacijų paraiškų padavimas prekių ženklams registruoti buvusioje SSRS 1957 – 1990 m.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. kovo 11 d., Lietuvos Vyriausybė skyrė didelį dėmesį

intelektinės nuosavybės apsaugai – 1992 m. gegužės 20 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos nutarimas Nr. 362 „Dėl pramoninės nuosavybės teisinės apsaugos Lietuvos Respublikoje“, užtikrinęs pramoninės nuosavybės (išradimų, pramoninių pavyzdžių ir prekių ženklų) teisinę apsaugą ir jos tęstinumą, jeigu ji buvo įregistruota buvusioje SSRS, savininkų teises Lietuvos Respublikoje iki įsigalios Lietuvos Respublikos išradimų, pramoninių pavyzdžių bei prekių ženklų įstatymai.

1993 m. priimtas Lietuvos Respublikos prekių ir paslaugų ženklų įstatymas (pakeistas 2000 m.). Nuo to laiko prekių ženklų registracija įgavo pagreitį. Per metus Valstybinis patentų biuras (VPB) užregistruoja daugiau kaip 1500 naujai pateiktų prekių ženklų (2014 m. atlikta 2137 nacionalinės registracijos, 2013 m. – 1750, 2012 m. – 1700, 2011 m. – 1560). Prekių ženklų paraiškas pateikia ne tik Lietuvos, bet ir užsienio asmenys. Tarp užsienio atstovų, paskutiniu metu daugiausiai paraiškų gaunama iš Jungtinių Amerikos Valstijų bei Šveicarijos.

Per 25 atkurtos nepriklausomos Lietuvos metus priimti visi teisės aktai, užtikrinantys prekių ženklų savininkų apsaugą Lietuvoje, Lietuva tapo Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos nare, prisijungė prie Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų ženklų registravimo klasifikacijos, Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolo (toliau – Madrido protokolas), Sutarties dėl prekių ženklų įstatymo ir šios sutarties Singapūro akto.

Nuo 1997 m. pagal Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolą iš Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) Tarptautinio biuro tarptautiniu keliu buvo gauti 55 978 pranešimai dėl tarptautinių ženklų registracijų apsaugos išplėtimo Lietuvoje, atlikus ekspertizę, priimti 52 877 sprendimai suteikti tokią apsaugą Lietuvos Respublikoje.

Nuo 2004 m. gegužės 1 d., Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Lietuvoje prekių ženklus jau buvo galima apsaugoti ne tik nacionaliniu, registruojant Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure, ar tarptautiniu – išplečiant tarptautinę prekių ženklų registraciją pagal Madrido protokolą, bet ir trečiuoju – regioniniu keliu – pagal ES Bendrijos prekių ženklų reglamentą registruojant Bendrijos prekių ženklą, kuris galioja visoje ES teritorijoje, įskaitant Lietuvą.

Page 3: PREKIŲ ŽENKLŲ APSAUGOS SISTEMAI LIETUVOJE – 90 METŲ · Jono Petraičio (Alytus) ženklas su aguonos žiedo atvaizdu (skirtas cukrelio tabletėms ženklinti) ir Nr. 5588 Vokietijos

Prekių ženklų apsaugos sistemai Lietuvoje – 90 metų PRAMONINĖS NUOSAVYBĖS APSAUGA Nr. 65

3 grafikas. Prekių ženklų paraiškos paduotos VPB nacionaliniu keliu 1992 – 2014 m.

4 grafikas. Tarptautinės registracijos, kurioms buvo suteikta apsauga Lietuvoje pagal Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolą 1997 – 2014 m.

2004 m. gegužės 1 d. Lietuvoje automatiškai įsigaliojo beveik pusė milijono Bendrijos prekių ženklų.

Džiugu, kad 2011 m. Lietuvos įmonės UAB „Valentis“ paraiška prekių ženklui „Cignon“ tapo milijonine Bendrijos prekių ženklo paraiška.

2014 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure buvo suteiktas 70 000-asis prekių ženklo registracijos numeris. Figūrinį prekių ženklą, raktą Nicos klasifikacijos 16 klasės prekėms „mokomoji medžiaga ir vaizdinės priemonės (išskyrus aparatūrą); šriftai“ užregistravo Lietuvos įmonė UAB „Baltų lankų“ leidyba, Vilnius.

Nuo Valstybinio patentų biuro įsteigimo datos iki 2015 m. sausio 30 d. nacionaliniu keliu buvo paduota daugiau nei 71 000 prekių ženklų paraiškų, Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre iš viso įregistruoti 58 553 prekių ženklai, iš jų galioja 34 944 registracijos. Pažymėtina, kad šiuo metu registruotiems prekių ženklams yra suteikiamas registracijos numeris, kurio skaičiavimas tęsiamas nuo pirmajai ženklo registracijai suteikto numerio tarpukario Lietuvoje.

Page 4: PREKIŲ ŽENKLŲ APSAUGOS SISTEMAI LIETUVOJE – 90 METŲ · Jono Petraičio (Alytus) ženklas su aguonos žiedo atvaizdu (skirtas cukrelio tabletėms ženklinti) ir Nr. 5588 Vokietijos

Prekių ženklų apsaugos sistemai Lietuvoje – 90 metų PRAMONINĖS NUOSAVYBĖS APSAUGA Nr. 65

Šiuo metu Lietuvoje saugoma daugiau nei 71 tūkstantis prekių ženklų, kuriems prašymai suteikti

apsaugą buvo paduoti nacionaliniu ir tarptautiniu keliu, bei daugiau kaip 1 milijonas Bendrijos prekių ženklų, registruotų ES Bendrijos prekių ženklų registre.

Lietuvos verslas vis daugiau savo prekių ženklų registruoja užsienyje pasinaudodamas nacionaliniu, tarptautiniu arba regioniniu prekių ženklų apsaugos keliu.

Šaltiniai 1. 2014 metų Lietuvos Respublikos pramoninės nuosavybės objektų teisinės apsaugos statistika // http://www.vpb.gov.lt/docs/20150206_1.pdf. 2. Lietuvos prekių ženklų registre įregistruotas 70 000 -asis prekių ženklas // http://www.vpb.lt/index.php?&nn=858, 2015-01-02. 3. Prekių ženklų apsaugos sistemai Lietuvoje – 90 metų! // http://www.vpb.lt/index.php?&nn=868, 2015-02-05. 4. Valstybinio patentų biuro metinės ataskaitos (1992-2013). 5. Vyriausybės žinios. – 1925-1940.

Lietuvos technikos biblioteka Patentinės informacijos centras http://www.tb.lt/PIC/PIC.htm