10 tema. Procesins prievartos priemons1. Procesins prievartos priemoni samprata. J taikymo tikslai ir taikymo ribos. Procesins prievartos priemons - tai proceso veiksmai, kurie atliekami panaudojant fizin arba psichin prievart, siekiant utikrinti asmen, kurie btini teisingai proceso eigai, dalyvavim baudiamajame procese, taip pat surasti arba tvirtinti duomenis (rodymus), sutrukdyti padaryti naujas nusikalstamas veikas, utikrinti civilin iekin bei nuosprendio vykdym.is procesini prievartos priemoni apibrimas atspindi vien svarbiausi procesini prievartos priemoni instituto aspekt j paskirt. Procesini prievartos priemoni paskirtis baudiamajame procese yra utikrinti teising proceso eig. ia prasme procesini prievartos priemoni skyrimas atsveria siskverbimo mogaus teises ir laisves fakt, baudiamojo proceso tikslai, jeigu j siekiama teistai (procesini prievartos priemoni pagalba), pateisina tam tikr asmen teisi ir laisvi suvarym.Pagrindiniai procesins prievartos priemoni taikymo tikslai yra tokie:1.Utikrinti asmen, ypatingai tariamojo (kaltinamojo), dalyvavim procese.Siekiant io tikslo gali bti skiriamas sumimas, atvesdinimas.2.Utikrinti rodym (duomen) surinkim, patikrinim ir vertinim.Siekiant apsaugoti daiktinius rodymus ar kitus duomenis nuo sunaikinimo, suklastojimo, liudytojus nuo bauginimo, gali bti skiriamas sumimas, atliekama krata, pomis.3.Utikrinti, kad bt vykdomas teismo nuosprendis ar nutartis:sumokta teismo paskirta bauda, konfiskuotas turtas arba bt vykdomas civilinis iekinys. Siekiant io tikslo gali bti laikinai apribotos nuosavybs teiss.4.Utikrinti, kad bt vykdomos proceso dalyvi pareigos.Bauda, aretas gali bti skiriami proceso dalyviams, nevykdantiems pareign teist nurodym (BPK 163 str.).5.Utikrinti, kad tariamasis nedarys nauj nusikalstam veik.Siekiant io tikslo gali bti skiriamas sumimas (BPK 122 str. 1, 4 d.). Nors is tikslas baudiamojo proceso doktrinoje diskutuojamas ir kritikuojamas, vis dl to baudiamuosiuose procesiniuose statymuose yra numatytas.Procesins prievartos priemons nra bausm tariamajam ar kaltinamajam, juo labiau kitam proceso dalyviui. Tai priemons, padedanios nuosekliai ir efektyviai tirti ir nagrinti baudiamsias bylas. Pripastant, kad pasiekti baudiamojo proceso tiksl nemanoma netaikant procesins prievartos, btina nustatyti1) aikias jos taikymo ribas:kada, kokiu tikslu, kokiais pagrindais ir slygomis, kokiam asmeniui jos gali bti taikomos;2) taip pat numatyti asmens, kuriam taikoma procesin prievarta, teisi apsaugos garantijas.Baudiamojo proceso kodekse reglamentuojant procesines prievartos priemones turi bti numatytos konkreios procedros, utikrinanios mintas slygas. BPK turi bti numatyta:1.aiks procesins prievartos priemons taikymo tikslai ir procedros.Kuo grietesn priemon, tuo detaliau apraytos procedros. Paprastai procesins prievartos priemons taikymas vyksta dviem etapais: pirma priimamas kompetentingo pareigno ar institucijos sprendimas paskirti ar taikyti konkrei prievartos priemon, tada laikantis nustatyt procedr taikoma paskirta procesin prievartos priemon.2.procesini prievartos priemoni taikymo subjektai.Teis skirti paias grieiausias procesines prievartos priemones turi tik teismas ar teisjas, kitos priemons gali bti taikomos prokuroro, paios velniausios ikiteisminio tyrimo pareigno nuoira.3.procesini prievartos priemoni taikymo slygos, susijusios su proporcingumo principu.Procesins prievartos priemons turi bti taikomos tik tais atvejais, kai be j negalima pasiekti reikiam proceso tiksl. Bet kokios procesins prievartos priemons taikymas turi bti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga (BPK 11 str. 1 d.). Grietesn procesin prievartos priemon taikytina tada, kai velsnesnmis nemanoma pasiekti reikiam tiksl. Sumimo, kaip grieiausios procesins prievartos priemons, taip pat nevieo pobdio procesini prievartos priemoni taikymas gali bti susietas su tiriamos veikos sunkumu ir gresiania sankcija. Pvz., pagal BPK 122 str. 8 d. sumimas gali bti skiriamas tik tiriant ir nagrinjant bylas dl nusikaltim, u kuriuos baudiamasis statymas numato grietesn negu vieneri met laisvs atmimo bausm. BPK 154 str. numatyt telekomunikacij tinklais perduodamos informacijos kontrol bei ra darym galima taikyti tik tiriant BPK ivardintas nusikalstamas veikas.4.Duomen, gaut naudojant procesines prievartos priemones, panaudojimo tvarka, taip pat duomen, gaut naudojant procesines prievartos priemones, kurie yra nesusij su nusikalstama veika sunaikinimo tvarka.5.Proceso dalyvi, kuri atvilgiu buvo taikoma procesin prievartos priemon, informavimo tvarka.Apibendrinant galima pasakyti, kad teistai ir pagrstai taikant procesins prievartos priemones mogaus teiss nra paeidiamos, jos yra apribojamos arba suvaromos. mogaus teisi paeidim baudiamajame procese gali slygoti arba neteistas ar nepagrstas procesins prievartos priemoni taikymas, pvz., laikino sulaikymo termin nesilaikymas, arba neprocesins prievartos (prievartos priemoni, kurios yra nenumatytos statymuose arba yra draudiamos) taikymas, kuris visada yra neteistas, pvz., smurtas, grasinimai ir pan.1. Procesins prievartos priemoni klasifikacija. I. Baudiamojo proceso kodekse yra iskirtos dvi grups procesins prievartos priemoni:1) Kardomosios priemons (BPK XI skyrius). BPK 120 str. ivardintos kardomj priemoni rys: 1) sumimas, 2) nam aretas, 3) pareigojimas gyventi skyrium nuo nukentjusiojo, 4) ustatas, 5) dokument pamimas, 6) pareigojimas periodikai registruotis policijos staigoje, 7) raytinis pasiadjimas neivykti, 8) kariui kaip kardomoji priemon gali bti skiriamas karinio dalinio, kuriame jis tarnauja, vadovybs stebjimas, 9) nepilnameiui atidavimas tvams, rpintojams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rpinasi vaikais, priirti.2) Kitos procesins prievartos priemons (BPK XII skyrius). Kitos procesins prievartos priemons yra ios: 1) laikinas sulaikymas, 2) atidavimas sveikatos prieiros staig, 3) atvesdinimas, 4) asmens apira, 5) pavyzdi lyginamajam tyrimui pamimas, 6) krata, 7) asmens krata, 8) pomis, 9) pato siunt pomis, 10) laikinas nuosavybs teiss apribojimas, 11) telekomunikacij tinklais perduodamos informacijos kontrol bei ra darymas, 12) prokuroro teis susipainti su informacija, 13) fotografavimas, filmavimas, matavimas, rank atspaud ir pavyzdio genetinei daktiloskopijai pamimas, 14) laikinas nualinimas nuo pareig ar laikinas teiss usiimti tam tikra veikla sustabdymas, 15) savo tapatybs neatskleidiani ikiteisminio tyrimo pareign veiksmai, 16) nusikalstam veik imituojantys veiksmai, 17) slaptas sekimas, 18) teist ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisjo ar teismo nurodym nevykdantiems asmenims taikomos prievartos priemons: bauda, aretas.

I. II. Procesins prievartos priemons gali bti klasifikuojamos pagal teises, kurios apribojamos.i skirstymas yra svarbus, nes kuo ,,svarbesn mogaus teis gali bti ribojama, tuo labiau statym leidjas ir taikytojas turi vertinti procesins prievartos taikymo btinum, jos trukm bei slygas:1.Priemons, ribojanios teis laisv: sumimas, nam aretas, laikinas sulaikymas, asmens atidavimas sveikatos prieiros staig, aretas, atvesdinimas.2.Priemons, ribojanios teis asmens nelieiamyb ir orum: asmens apira, asmens krata, pavyzdi lyginamajam tyrimui pamimas ir kitos.3.Priemons, ribojanios teis privat asmens gyvenim: telekomunikacij tinklais perduodamos informacijos kontrol bei ra darymas, slaptas sekimas ir kitos.4.Priemons, ribojanios teis bsto nelieiamyb ir turtines teises: krata, pomis, laikinas nuosavybs teisi apribojimas ir kitos.5.Priemons, ribojanios kitas teises: dokument pamimas, pareigojimas periodikai registruotis policijos staigoje, raytinis pasiadjimas neivykti varo teis laisvai pasirinkti gyvenamj viet ar ivykti i jos; laikinas nualinimas nuo pareig ar laikinas teiss usiimti tam tikra veikla sustabdymas varo laisv pasirinkti usimim.III. Pagal tai, ar asmuo, kurio atvilgiu taikoma priemon, ino (yra informuojamas) apie tai, procesins prievartos priemons gali bti:

1. Vieos. Dauguma procesini prievartos priemoni tiesiog negali bti pritaikytos asmeniui neinant: skiriant kardomsias priemones, asmeniui turi bti iaikinami pareigojimai, kurie jam udedami; atliekant asmens apir ar asmens krat tiesiogiai dalyvauja pats asmuo ir pan..

2. Nevieos (slaptos). Baudiamojo proceso kodeksas numato savo tapatybs neatskleidiani ikiteisminio tyrimo pareign veiksmus, nusikalstam veik imituojani veiksm atlikim, slapt sekim, telekomunikacij tinklais perduodamos informacijos kontrol bei ra darym. ios procesins prievartos priemons yra nevieos, atliekamos asmeniui neinant ir tik dl to gali bti efektyvios. J paskyrimui ir atlikimui keliami specials reikalavimai.

IV. Pagal tai, kam procesins prievartos priemons gali bti taikomos yra iskiriamos:

1. Tik tariamajam (kaltinamajam) taikomos procesins prievartos priemons: kardomosios priemons ir kai kurios kitos procesins prievartos priemons. Tai paprastai paios grieiausios prievartos priemons;

2. Priemons, kurias galima taikyti ir kitiems proceso dalyviams arba nedalyvaujantiems procese asmenims. Tam tikros procesins prievartos priemons gali bti taikomos ir liudytojams, specialistams, ekspertams (atvesdinimas, bauda, aretas). Procesins prievartos taikymo adresatu gali tapti ir asmuo, neturintis savarankiko procesinio statuso (visai nedalyvaujantis baudiamajame procese). Pavyzdiui, krata ar pomis gali bti atliekami ne tik tariamojo, taiau ir kit asmen bste.

V. Pagal tai, kas gali priimti sprendim jas taikyti, procesins prievartos priemons skirstomos tris grupes.Paias grieiausias priemones gali skirti teismas (teisjas), velnesnes ir prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareignas gali paskirti tik velniausias procesins prievartos priemones.

1. Priemons, kurias taikyti gali nusprsti tik teismas, teisjas ar ikiteisminio tyrimo teisjas. Tik teisjas (teismas) gali paskirti ias kardomsias priemones: sumimas, nam aretas, pareigojimas gyventi skyrium nuo nukentjusiojo; ir kitas procesines prievartos priemones, tokias kaip: nesuimto tariamojo (kaltinamojo) atidavimas sveikatos prieiros staig, krata, asmens krata, pomis, pato siunt pomis, telekomunikacij tinklais perduodamos informacijos kontrol bei ra darymas, prokuroro teis susipainti su informacija, laikinas nualinimas nuo pareig ar laikinas teiss usiimti tam tikra veikla sustabdymas, savo tapatybs neatskleidiani ikiteisminio tyrimo pareign veiksmai, nusikalstam veik imituojantys veiksmai, slaptas sekimas, aretas. BPK numato, kad neatidliotinais atvejais krata bei pomis gali bti daroma ir ikiteisminio tyrimo pareigno ar prokuroro nutarimu, o kontroliuoti telekomunikacij tinklais perduodam informacij prokuroro nutarimu, taiau iuo atveju per tris dienas nuo kratos atlikimo turi bti gaunamas ikiteisminio tyrimo teisjo patvirtinimas dl veiksmo darymo teistumo. Jei ikiteisminio tyrimo teisjo patvirtinimas per termin negautas, i veiksm metu surinktais (gautais) duomenimis negalima remiamasi kaip tariamojo ar kaltinamojo kaltum pagrindianiais duomenimis.2. Priemones, kurias taikyti gali nusprsti teismas, teisjas, ikiteisminio tyrimo teisjas ar prokuroras.Prokuroras turi teis skirti kardomsias priemones: ustat, dokument pamim, pareigojim periodikai registruotis policijos staigoje, raytin pasiadjim neivykti, karinio dalinio vadovybs stebjim, nepilnameio atidavim priirti; taip pat kitas procesines prievartos priemones: suimto tariamojo atidavim sveikatos prieiros staig, laikin nuosavybs teisi apribojim, baud.3. Priemones, kurias taikyti gali nusprsti teismas, teisjas, ikiteisminio tyrimo teisjas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareignas.Ikiteisminio tyrimo pareignas gali nusprsti pritaikyti laikinj sulaikym, atvesdinim, asmens apir, pavyzdi lyginamajam tyrimui pamim, atlikti fotografavim, filmavim, matavim, rank atspaud ir pavyzdio genetinei daktiloskopijai pamim.1. Kardomosios priemons:2. Kardomj priemoni samprata;Kardomosios priemons - tai baudiamojo procesinio pobdio prievartos priemons, kurias teismas, ikiteisminio tyrimo teisjas, prokuroras skiria tariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam, siekdami utikrinti j dalyvavim procese, netrukdom ikiteismin tyrim, bylos nagrinjim teisme ir nuosprendio vykdym, taip pat siekdami sutrukdyti padaryti naujas nusikalstamas veikas.2. Kardomj priemoni rys. Kardomj priemoni skirtumas nuo kit procesins prievartos priemoni;Baudiamojo proceso kodeksas pateikia baigtin sra kardomj priemoni (BPK 120 str.). Siekiant geriau suvokti j paskirt bei taikymo procedras, kardomosios priemons yra klasifikuojamos.I. Pagal tai, koki kategorij tariamiesiems (kaltinamiesiems) jos gali bti skiriamos, kardomosios priemons gali bti skirstomos :1. Bendras kardomsias priemones, kurias galima skirti visiems tariamiesiems (kaltinamiesiems):sumimas, nam aretas, pareigojimas gyventi skyrium nuo nukentjusiojo, ustatas, dokument pamimas, pareigojimas periodikai registruotis policijos staigoje, raytinis pasiadjimas neivykti2. Specialias kardomsias priemones, skiriamas dviem kategorijoms tariamj (kaltinamj):kariui kaip kardomoji priemon gali bti skiriamas karinio dalinio, kuriame jis tarnauja, vadovybs stebjimas, o nepilnameiui atidavimas tvams, rpintojams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rpinasi vaikais, priirti.II. Pagal subjekt, kuris gali paskirti priemon, kardomosios priemons gali bti skiriamos :1. Priemones, skiriamas tik teismo ar ikiteisminio tyrimo teisjo nutartimi:sumimas, nam aretas, pareigojimas gyventi skyrium nuo nukentjusiojo;2. Priemones, skiriamas teismo, ikiteisminio tyrimo teisjo nutartimi arba prokuroro nutarimu:ustatas, dokument pamimas, pareigojimas periodikai registruotis policijos staigoje, raytinis pasiadjimas neivykti; karinio dalinio, kuriame tarnauja karys, vadovybs stebjimas, atidavimas fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rpinasi vaikais, priirti.2. Kardomj priemoni skyrimo pagrindai ir tvarka;BPK 121 str. numato bendrsias kardomj priemoni skyrimo nuostatas:1. Sumimas, nam aretas ir pareigojimas gyventi skyrium nuo nukentjusiojo gali bti paskirti tik ikiteisminio tyrimo teisjo ar teismo nutartimi, kitos kardomosios priemons prokuroro nutarimu, ikiteisminio tyrimo teisjo ar teismo nutartimi. Nutarimo ar nutarties skirti atitinkam kardomj priemon forma ir turinys turi atitikti reikalavimus, keliamus BPK 125 str.2. Kardomosios priemons gali bti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomen, teikiani pagrindo manyti, kad tariamasis padar nusikalstam veik.3. Vienu metu gali bti skiriamos kelios velnesns u sumim kardomosios priemons.i nuostata reikia, kad sumimas, kaip grieiausia kardomoji priemon, yra skiriama viena. Tuo tarpu laikantis proporcingumo principo, galima skirti dvi ar daugiau velnesni kardomj priemoni, jei jos yra btinos pasiekti atitinkamiems tikslams. Jei kelios kardomosios priemons gali utikrinti tinkam proceso eig, j skyrimui, o ne sumimo, turi bti pirmenyb.4.Prokuroras, teisjas ar teismas, sprsdamas, ar reikia skirti kardomj priemon ir parinkdamas jos r, turi atsivelgti statyme ivardint aplinkybi visum.statyme nurodyti kardomj priemoni skyrimo pagrindai (ar tikslai) yra formuluojami kaip spjimas, prognoz, kad tariamasis (kaltinamasis) gali imtis veiksm, trukdani normaliai proceso eigai. statymas reikalauja, kad i prognoz bt pagrsta bylos aplinkybi analize. Parenkant kardomosios priemons r, jos trukm, nustatant konkreius pareigojimus tariamajam, btina atsivelgti :1.tariamojo nusikalstamos veikos sunkum;2.tariamojo asmenyb, tai, ar jis turi nuolatin gyvenamj viet ir darb ar kitok legal pragyvenimo altin, tariamojo ami, sveikatos bkl, eimin padt ir3.kitas aplinkybes, galinias turti reikms sprendiant dl kardomosios priemons.Nusikalstamos veikos, kurios padarymu tariamas asmuo, sunkumas yra viena i aplinkybi, lemiani kardomosios priemons paskyrim: kuo sunkesn nusikalstama veika tiriama (nagrinjama), tuo grietesn kardomoji priemon gali bti paskirta. Taip pat turi bti vertinama tariamojo asmenyb: nuolatins gyvenamosios vietos ir darbo turjimas, jaunas ar senyvas amius, prasta sveikatos bkl, ilaikomi nepilnameiai vaikai ar nusen tvai paprastai turt lemti velnesns kardomosios priemons paskyrim, arba toki pareigojim, kurie leist dirbti ar rpintis eimos nariais, nustatym. Tuo tarpu gyvenamosios vietos ir legalaus pragyvenimo altinio neturjimas, nutrk eiminiai ryiai ir kiti duomenys, leidiantys prognozuoti galim trukdym procesui, gali nulemti grietesns kardomosios priemons paskyrim. statymas palieka atvir aplinkybi, kurios gali lemti sprendim skirti arba neskirti kardomj priemon, sra.2. Atskir kardomj priemoni: sumimo, nam areto, ustato, dokument pamimo, pareigojimo periodikai registruotis policijos staigose, raytinio pasiadjimo neivykti ir kit taikymo tvarka; SUMIMAS. i kardomoji priemon yra pati grieiausia, todl jos reglamentavimui ir taikymui keliami grieiausi reikalavimai, procedros reglamentuojamos pakankami smulkiai, jos taikymo kriterijams didel dmes skiria Lietuvos ir tarptautiniai teismai. Bendrieji tarptautiniai sumimo (taip pat sulaikymo) taikymo standartai yra numatyti ETK 5 str., kuriame numatyti teisti laisvs atmimo pagrindai ir pagrindins sulaikytj (suimtj) procesins teiss. Sumimas, kaip ir kitos kardomosios priemons, gali bti skiriamas laikantis bendrj kardomj priemoni skyrimo nuostat.Kiekvien kart skiriant sumim turi bti nurodyta: 1) bent vienas sumimo skyrimo pagrindas; 2) sumimo slygos; 3) sumimo skyrimo motyvai. ETK 5 str., Lietuvos BPK 121 str. 2 d. leidia skirti kardomsias priemones, taip pat ir sumim tik tada, kai yrapakankamai duomen, leidiani manyti, kad tariamasis padar nusikalstam veik.Pagrstas manymas, kad asmuo gali bti padars nusikalstam veik, kartais teiss literatroje ir praktikoje vadinamas pagrindu sumimui skirti. Taiau vien to sumimui paskirti nepakanka turi bti vienas i pagrind, numatytas 122 straipsnyje. Aikumo dlei aptariam nuostat galima vadintiretrospektyviniu pagrindu(nes duomenys rodo galim tariamojo praeities veikl), o sumimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnyje perspektyviniais(t.y., modeliuojama, ar tariamasis gali imtis nepageidaujam proceso poiriu veiksm ateityje) pagrindais. Sumimas gali bti skiriamas esant ne tik 1) retrospektyviniam (121 str. 2 d) ir 2) bent vienam perspektyviniam pagrindui (122 str. 1- 6 dalis), taiau ir dviems statymo numatytoms slygoms (BPK 122 str. 7 ir 8 dalis). Sumimo skyrimo pagrind ir motyvus savo nutartyje privalo nurodyti teisjas.Sumimo skyrimo tvarka, kai asmuo nesulaikytas:1. Prokuroras, manydamas, kad tariamajam, kuris nra sulaikytas, btina skirti sumim, kreipiasi su pareikimu tyrimo atlikimo vietos apylinks teismo ikiteisminio tyrimo teisj. Prokuroro pareikimas i esms turi atitikti nutarties skirti sumim turin.2. Teisjas, nusprends patenkinti prokuroro pareikim, priima nutart skirti sumim, nusprends atsisakyti pareikim patenkinti, nutart atsisakyti skirti sumim. iame etape tariamasis asmuo nedalyvauja svarstyme: nei kvieiamas, nei priverstinai pristatomas. Nutartyje skirti sumim nenurodomas sumimo terminas.3. Remdamasis nutartimi (o ne BPK 140 str.) suimt asmen ne vliau kaip per keturiasdeimt atuonias valandas nuo sumimo momento prokuroras pristato ikiteisminio tyrimo teisjui, o jeigu toki galimybi nra, kitam tyrimo atlikimo vietos apylinks teismo ikiteisminio tyrimo teisjui. Suimtas asmuo, kurio per keturiasdeimt atuonias valandas nuo sumimo nemanoma pristatyti sumim paskyrusiam ikiteisminio tyrimo teisjui arba kitam tos paios apylinks teismo ikiteisminio tyrimo teisjui, pristatomas kitos apylinks teismo ikiteisminio tyrimo teisjui (BPK 124 str. 1d.). i nuostata kodekse yra atvejui, jei suimto asmens nemanoma pristatyti tam paiam ar kitam to paties teismo teisjui. O bet koks 48 val. termino praleidimas gali bti traktuojamas kaip ETK 5 str. paeidimas.4. Teisjas privalo pristatyt asmen, paprastai dalyvaujant prokurorui I rgynjui, apklausti dl sumimo pagrstumo. Apklauss suimt asmen, teisjas priima vien i i sprendim: nutart skirti sumim palikti galioti (iuo atveju teisjas nustato konkret sumimo termin) arba nutart, kuri panaikina ankstesn nutart ir pakeiia i kardomj priemon ar j panaikina. Gynjui ir tariamajam turibti leidiama susipainti su bylos mediaga, kuria grindiamas prokuroro praymas skirti sumim. Nors BPK konkreiai nenumato tokios procedros, taiau baudiamojo proceso doktrinoje, ETT praktikoje, taip pat Lietuvos Aukiausias Teismo Senato nutarime yra konstatuojama, kad sumimo procedrai bdingas rungimosi principas, kuris pareigoja ikiteisminio tyrimo teisj sudaryti galimybes gynybos aliai prie sumimo skyrimo klausimo svarstym galimybes susipainti su prokuroro argumentais ir juos vliau ginyti.5. Jeigu suimto asmens apklausoje, kuri vyksta pas kito teismo teisj, negali dalyvauti gynjas arba teismui negali bti pateikta visa sumimo klausimui isprsti reikalinga mediaga, o teisjas nemano, kad reikia i kardomj priemon pakeisti ar j panaikinti, jis laikinai palieka galioti nutart skirti sumim ir nustato termin, per kur suimtasis turi bti pristatytas teisjui. (BPK 124 str. 2 d.)Sumimo skyrimo tvarka, kai asmuo laikinai sulaikytasKai asmuo yra laikinai sulaikytas, remiantis BPK 140 str., sumimo procedra yra paprastesn.1. Laikinai sulaikyt asmen, kuriam reikia skirti sumim, prokuroras ne vliau kaip per keturiasdeimt atuonias valandas nuo sulaikymo momento kartu su pareikimu dl sumimo pristato tyrimo atlikimo vietos apylinks teismo ikiteisminio tyrimo teisjui.2. Teisjas privalo pristatyt asmen, dalyvaujant gynjui ir prokurorui, apklausti dl sumimo pagrstumo. Gynyba turi teis susipainti su prokuroro pateikta mediaga.3. Apklauss sulaikyt asmen, teisjas patenkina prokuroro pareikim ir priima nutart skirti sumim, kurioje nustatomas konkretus sumimo terminas, arba atsisako patenkinti pareikim ir priima nutart atsisakyti skirti sumim.4. Suimamo asmens apklausoje paprastai turi dalyvauti prokuroras ir gynjas, jei gynjas yra pakviestas tariamojo ar paskirtas jam praant. Tiek prokurorui, tiek gynjui posdyje suteikiama teis pareikti savo nuomon, uduoti tariamajam klausimus, vertinti posdyje isakomus argumentus.Suimtam tariamajam btinai yra paskiriamas gynjas (BPK 51 str.). Kadangi toks gynjas pirmiausia turt bandyti isiaikinti, ar pagrstai tariamajam paskirtas sumimas, bt logikiau, jie tariamasis gynjo paslaugomis naudotsi jau skiriant sumim. Atsivelgiant tai, prokuroras, prie kreipiantis teism dl sumimo skyrimo, turt isiaikinti, ar neturintis gynjo tariamasis jo nepageidauja turti. Be prokuroro i viso negali vykti posdis dl sumimo, nes teisjas negali prisiimti iniciatyvos dl sumimo paskyrimo, kitaip kilt klausimas dl jo nealikumo. Prokuroro gauto ratiko praymo vertinimas, be paties prokuroro dalyvavimo taip pat bt abejotinas ETK 5 str. poiriu, kuriame aikiai reikalaujama, kad sumim skirt teisjas ar kitas pareignas, vykdantis teismines funkcijas. NAM ARETAS. Nam aretas yra antra pagal grietum kardomoji priemon. Ji riboja asmens teis laisvai judti, todl jikiteisminio tyrimo metu prokuroro praymu skiria ikiteisminio tyrimo teisjas nutartimi.Nam aretas tai pareigojimas tariamajam:1) nustatytu metu bti savo gyvenamojoje vietoje;2) nesilankyti vieosiose vietose;3) nebendrauti su tam tikrais asmenimis.Skiriant nam aret, nustatomos ios kardomosios priemons slygos. Jos nra detalizuotos baudiamojo proceso kodekse, taiau pareigojimas nustatytu metu bti savo gyvenamojoje vietoje nustatomas visada. Daniausiai tariamasis pareigojamas bti savo gyvenamojoje vietoje nakties metu. pareigojimas bti kitu metu priklauso nuo tariamojo (kaltinamojo) gyvenimo bdo: jam galima bti leidiama vykti darbo ar mokymosi viet, tvarkyti buitinius reikalus ir pan. tariamajam gali bti udrausta lankytis tam tikros ries vieose vietose (pvz., restoranuose) arba ivardintos konkreios vietos. Nutartyje taip pat turi btiivardinti konkrets asmenys, su kuriais tariamajam udrausta bendrauti. tariamasis spjamas, kad u nam areto slyg paeidim jam gali bti paskirtas sumimas, jei tam bt sumimui skirti btini pagrindai ir slygos. Nam areto paskyrimo klausimas turt bti sprendiamas posdyje, kur kvieiami prokuroras, tariamasis ir jo gynjas. Ikiteisminio tyrimo teisjas, paskirdamas kardomj priemon - nam aret, gali nukrypti nuo prokuroro prayme nurodyt nam areto slyg, atsivelgdamas BPK numatyt kardomj priemoni paskirt ir bylos aplinkybes, taiau jis negali nustatyti akivaizdiai grietesni nam areto slyg, nei pra prokuroras. Ikiteisminio tyrimo teisjas, suraydamas nutart dl nam areto, privalo laikytis BPK reikalavim. Be to, joje turi bti nurodyta, kad tokia nutartis skundiama (neterminuotai per vis nam areto taikymo laik) apylinks teismo pirmininkui (BPK 65 straipsnio 1 dalis). Nam areto slygas gali pakeisti: ikiteisminio tyrimo teisjas,inagrinjs prokuroro praym arba tariamojo, jo gynjo, o jei tariamasis nepilnametis arba nustatyta tvarka pripaintas neveiksniu, jo atstov pagal statym skund dl prokuroro atsisakymo kreiptis ikiteisminio tyrimo teisj dl slyg pakeitimo (BPK 132 straipsnio 2 dalis ir 173 straipsnio 1 dalies 6 punktas); apylinks teismo pirmininkas ar apylinks teismo pirmininko pavaduotojas,inagrinjs tariamojo, jo gynjo, o jei tariamasis nepilnametis arba nustatyta tvarka pripaintas neveiksniu, jo atstov pagal statym ar prokuroro skund.Teisjo ar teismo nutartis, kuria paskirtas nam aretas, siuniamas policijos staigai, kuriai pavedama vykdyti nam areto slyg laikymosi kontrol. Policijos pareignas, kuriam pavesta tokio asmens kontrol, privalo fiksuoti ir tinkamai forminti nam aretu nustatyt slyg visus paeidimus. Policijos pareignas, nustats, kad paeistos nam areto slygos, nedelsdamas tarnybiniu praneimu apie tai informuoja prokuror, vadovaujant ikiteisminiam tyrimui, ar teism, nagrinjant baudiamj byl, bei imasi priemoni tariamojo buvimo vietai nustatyti. PAREIGOJIMAS GYVENTI SKYRIUM NUO NUKENTJUSIOJOpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentjusiojo naujausia i BPK numatyt kardomj priemoni. i kardomoji priemon BPK tvirtinta 2004 11 09 BPK 120, 121, 126 str. pakeitimo ir BPK papildymo 1321 str. statymu. Nauja kardomja priemone siekiama apsaugoti nukentjusj nuo asmens, tariamo arba kaltinamo smurtinio nusikaltimo padarymu. Paprastai i kardomoji priemon turi bti taikoma, kai nukentjusiuoju yra su tariamuoju ar kaltinamuoju gyvenantis asmuo. i kardomoji priemon gali bti taikoma tik ikiteisminio tyrimo teisjo ar teismo nutartimi. Joje turi bti konkreiai nurodomos vietos, kuriose tariamasis ar kaltinamasis negali lankytis. Nesilaikant ios kardomosios priemons pareigojim gali bti paskirta kita kardomoji priemon sumimas. BPK nenurodo ios kardomosios priemons termino, jis nustatomas nutartyje. Pasibaigus procesui, kardomosios priemons taikymas yra nutraukiamas.BPK132(1)str. numatyta, kad tariamasis gali bti pareigojamas gyventi skyrium nuo nukentjusiojo, jeigu pagrstai manoma, kad jis, gyvendamas kartu su nukentjusiuoju,1) bandys neteistai paveikti nukentjusj arba nukentjusiajam ar2) kartu su juo gyvenantiems asmenims darys naujas nusikalstamas veikas.Skiriant pareigojim gyventi skyrium nuo nukentjusiojo, tariamajam gali bti paskirti papildomi pareigojimai:1) nebendrauti ir neiekoti ryi su nukentjusiuoju ir kartu su juo gyvenaniais asmenimis,2) nesilankyti nurodytose vietose, kuriose bna nukentjusysis ar kartu su juo gyvenantys asmenys.i kardomj priemon ikiteisminio tyrimo metu prokuroro praymu skiria ikiteisminio tyrimo teisjas nutartimi, nes ja gali bti apribojama tariamojo teis nuosavyb (jei gyvenamoji patalpa priklauso jam). Taikant analogij, ios priemons skyrimo tvarka turt bti panai kaip ir nam areto, t.y., ji turt bti skiriama vieame teismo posdyje, dalyvaujant prokurorui ir tariamajam, bei jo gynjui. Skiriant kardomj priemon pareigojim gyventi skyrium nuo nukentjusiojo, tariamasis spjamas, kad u io pareigojimo nesilaikym jam gali bti paskirta kita kardomoji priemon. Jos taikymo termin kodeksas taip pat nenustato, savo nuoira terminus gali nustatyti teismas. USTATAS. Tai pinigin moka, kuri prokuratros ar teismo depozitin sskait sumoka tariamasis, jo eimos nariai ar giminaiiai, taip pat kiti asmenys, mons ar organizacijos. J gali paskirti ir teismas (teisjas), ir prokuroras. Skiriant ustat, apribojama ustato davjo teis tam tikr sum pinig, siekiant, kad mokti pinigai tapt tinkamo tariamojo dalyvavimo procese garantija. Ustat BPK leidia sumokti ne tik paiam tariamajam, bet ir bet kuriam kitam asmeniui, taip pat juridiniui asmeniui, pvz., darbovietei. Nei minimalus, nei maksimalus ustato dydis BPK nenustatytas. Nurodyta, kad ustato dyd nustato i kardomj priemon skiriantis pareignas ar teismas, atsivelgdamas :1. nusikalstam veik,2. tariamajam gresianios bausms dyd,3. tariamojo ir ustato davjo turtin padt bei j asmenybesPriimant ustat, ustato davjui turi bti iaikinta jo, kaip ustato davjo, atsakomyb. Taip pat turi bti iaikinami pareigojimai tariamajam: 1) aukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareign, prokuror, teisj ar teism, 2) nekliudyti proceso eigos, 3) nedaryti nauj nusikalstam veik. Nutarime ar nutartyje skirti kardomj priemon ustat nurodoma, kad tariamajam iaikinta jo pareigos ir kad jis pasiada ias pareigas vykdyti, o ustato davjas sptas, kad jei tariamasis nevykdys ios pareigos, ustatas pereis valstybei. Be to, nutarime ar nutartyje paymima, kokioje banko staigoje tariamasis ar ustato davjas sumokjo nustatyto dydio pinigin mok, ir nurodomas mokos dokumento (kvito) numeris. mokos dokumentas (kvitas) pridedamas prie baudiamosios bylos. tariamajam ir ustato davjui pasiraytinai teikiami nutarimo ar nutarties skirti kardomj priemon ustat nuoraas. tariamasis ar kaltinamasis, kuriam paskirta kardomoji priemon ustatas, pas ikiteisminio tyrimo pareign, prokuror, teisj ar teism turt bti aukiamas aukimu. Nors BPK numato galimyb aukti telefonu ar kitais bdais, taiau iais atvejais negali bti taikomos BPK 163 straipsnio numatytos procesins prievartos priemons, taip pat konstatuojamas pareigojim paeidimas. Jei tariamasis paeidia kardomj priemon ustat, jam kaip kardomoji priemon skiriamas sumimas, kai tam yra pagrindas, o ustatas pereina valstybei. Dl to, kad kaip ustatas sumokta pinigin moka pereina valstybei, priimamas nutarimas ar nutartis arba tai paymima nuosprendio rezoliucinje dalyje. Prokuroro nutarimas gali bti apskstas ikiteisminio tyrimo teisjui, o teisjo ar teismo nutartis auktesniajam teismui per penkias dienas nuo praneimo apie tokio nutarimo ar nutarties primim gavimo dienos. Jeigu tariamasis (kaltinamasis) vykdo sipareigojimus ir priimtas sprendimas nutraukti proces, siteisjo nuosprendis arba nusprsta, kad taikyti ustat kaip kardomj priemon netikslinga, ustatas grinamas ustato davjui. DOKUMENT PAMIMAS. Kaip kardomoji priemon gali bti skiriamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, siekiant apriboti tariamojo (kaltinamojo) galimybes laisvai judti, taip pat galimybes disponuoti turtu, tam tikr nusikalstam veik tyrimo atvejais vairuoti automobil. Kaip numato BPK 134 str., itariamojo gali bti paimtas1) pasas,2) asmens tapatybs kortel,3) vairuotojo paymjimas.Joki kit, nenumatyt BPK, dokument pamimas kaip kardomoji priemon, yra negalimas. i kardomoji priemon laikoma paskirta, kai suraomas nutarimas paimti dokumentus ir dokumentai (dokumentas) paimami. Pasas, asmens tapatybs kortel paimami siekiant ukirsti keli tariamojo ivykimui usien, disponavimui nekilnojamuoju turtu ir kt. Vairuotojo paymjimas paimamas siekiant ukirsti keli naujoms nusikalstamoms veikoms, kurias tariamasis gali padaryti, jei vairuos transporto priemon. Paimti dokumentai laikomi prie baudiamosios bylos. Pamus dokumentus, tariamajam iduodama generalinio prokuroro nustatytos formos payma ir apie tai informuojama paimt dokument (dokumentus) idavusi tarnyba (tarnybos).Minta payma atlieka tik informacin funkcij, t.y., nurodo, kad asmuo turi dokument, kuris yra paimtas. i payma negali atstoti paimto dokumento ir negali leisti atlikti tam tikr veiksm, kuri atlikimui btinas konkretus dokumentas. Generalinio prokuroro rekomendacijoje nurodyta, kad policijos pareignai, sulaik transporto priemon vairuojant asmen, kuriam paskirta kardomoji priemon dokument (vairuotojo paymjimas) pamimas, nedelsdami informuoja prokuror ar teism, nagrinjant baudiamj byl. Tokia informacija bt pagrindas konstatuoti ios kardomosios priemons slyg paeidim ir galt bt svarstomas klausimas dl grietesns priemons paskyrimo. TARIAMOJO PAREIGOJIMAS PERIODIKAI REGISTRUOTIS POLICIJOS STAIGOJEtariamojo pareigojimas periodikai registruotis policijos staigoje kardomoji priemon, kuria nustatoma tariamojo (kaltinamojo) pareiga periodikai, nustatytu laiku atvykti nustatyt policijos staig.ia kardomja priemone i dalies ribojama asmens teis laisvai ivaiuoti i gyvenamosios vietos, ir utikrinama jo buvimo gyvenamojoje vietoje kontrol.tariamasis, kuriam paskirta kardomoji priemon pareigojimas periodikai registruotis policijos staigoje, prokuroro nutarime ar teismo nutartyje nurodytomis savaits ar mnesio dienomis nustatyt valand (iskyrus nakties met) privalo atvykti registruotis policijos staig, paprastai esani jo gyvenamojoje vietoje. Nutarime ar nutartyje turi bti nurodytas staigos adresas, kokiomis savaits ar mnesio dienomis ir koki valand tariamasis privalo atvykti policijos staig registruotis. statymas nenurodo registravimosi periodikumo, tai savo nuoira nusprendia skiriantis priemon pareignas. Kaip nurodyta Generalinio prokuroro rekomendacijoje, tariamasis, atvyks registruotis policijos staig ar pas policijos pareign, vykdant ios kardomosios priemon kontrol, privalo pasirayti registracijos lape. Jei tariamasis nustatytu laiku neatvyksta registruotis, policijos staigos pareignas privalo tarnybiniu praneimu nedelsdamas praneti prokurorui ir imtis priemoni tariamojo buvimo vietai nustatyti. Paeidusiam pareigojim periodikai registruotis policijos staigoje tariamajam gali bti paskirta grietesn kardomoji priemon (BPK 135 str. 2 d.). RAYTINIS PASIADJIMAS NEIVYKTIRaytinis pasiadjimas neivykti yra raytinis tariamojo sipareigojimas be prokuroro arba teismo leidimo:1) nepasialinti i savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos;2) nesilankyti tam tikrose vietose;3) nebendrauti bei neiekoti ryi su tam tikrais asmenimis.sipareigojimas nepasialinti i savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos tariamajam skiriamas visada skiriant i kardomj priemon, kiti du pareigojimai gali bti skiriami, jei to reikalauja bylos aplinkybs: pvz., siekiant ukirsti keli tariamajam daryti poveik nukentjusiesiems, liudytojams, taip pat bendrauti su bendrininkais.Generalinio prokuroro rekomendacija nustato ios kardomosios priemons slyg laikymosi tvark. Joje nurodoma, kad pasialinimas tai procesui trukdantis nebuvimas savo gyvenamojoje ar laikino buvimo vietoje daugiau kaip 7 dienas ar ivykimas usien be teismo, teisjo ar prokuroro leidimo. tariamajam, kuriam paskirta kardomoji priemon raytinis pasiadjimas neivykti, ratik leidim laikinai ivykti i savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos gali duoti prokuroras ar teismas. Jeigu i kardomoji priemon pareigoja tariamj nesilankyti tam tikrose vietose ir nebendrauti, neiekoti ryi su tam tikrais asmenimis, nutarimo ar nutarties nuoraas siuniamas tariamojo gyvenamosios vietos policijos komisariatui, kurio vadovas ios kardomosios priemons slyg laikymosi kontrol paveda policijos pareignui. Tais atvejais, kai ikiteismin tyrim atlieka ne policija, o kita ikiteisminio tyrimo staiga, kontrol galima pavesti ir kitai ikiteisminio tyrimo staigai. Policijos ar kitos ikiteisminio tyrimo staigos pareignas, nustats, kad paeistos kardomosios priemons raytinio pasiadjimo neivykti slygos, ir surinks duomenis, tarnybiniu praneimu nedelsdamas apie tai informuoja prokuror ar teism, nagrinjant baudiamj byl. tariamajam, kuris raytin pasiadjim neivykti paeidia, gali bti skiriama grietesn kardomoji priemon. Priimant raytin pasiadjim, tariamasis turi bti spjamas apie galim grietesns kardomosios priemons paskyrim.2. Kardomj priemoni skyrimas nepilnameiams;BPK numato dvi specialias kardomasias priemones, skiriamas atskiroms kategorijosm tariamj: kariams arba nepilnameiams. Jiems taip pat gali bti taikomos bendros kardomosios priemons. Nepilnameio atidavimas priirti (BPK 138 str.). Nepilnameio tariamojo atidavimas tvams, rpintojams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rpinasi vaikais, priirti yra kurio nors i nurodyt asmen raytinis sipareigojimas utikrinti, kad nepilnametis tariamasis deramai elgsis ir aukiamas atvyks pas ikiteisminio tyrimo pareign, prokuror ar teism.i kardomoji priemon skirta nepilnameiams ir turt utikrinti kuo retesn grietesni kardomj priemoni, ypatingai sumimo, taikym nepilnameiams tariamiesiems. ia kardomja priemone pareigojimai i esms nustatomi asmenims, kurie nusprendia priirti nepilnamet. Todl priimant raytin sipareigojim, asmenims, kuriems nepilnametis atiduodamas priirti, turi bti idstoma nusikalstamos veikos, dl kurios nepilnameiui tariamajam skiriama i kardomoji priemon, esm. Be to, asmenims, kuriems nepilnametis atiduodamas priirti, iaikinama j atsakomyb, jeigu nepilnametis tariamasis vengs ikiteisminio tyrimo ar teismo. Jeigu nepilnametis tariamasis vengia atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareign, prokuror ar teism, asmenims, sipareigojusiems j priirti, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi gali bti paskirta iki penki minimali gyvenimo lygi (MGL) dydio bauda. Kardomoji priemon nepilnameio atidavimas priirti gali bti taikoma tik asmenims, kuriems nra suj 18 met. Nepilnameiui sulaukus pilnametysts, sprendiamas klausimas dl kitos kardomosios priemons paskyrimo.2. Kardomj priemoni panaikinimas arba pakeitimas. Kardomj priemoni skyrimo teistumo kontrol.Paskirta kardomoji priemon panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeiiama grietesne ar velnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybs. Kardomj priemon panaikina arba pakeiia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi. Bendra taisykl yra tokia, kad prokuroras gali panaikinti kardomj priemon, kuri paskyr, o teismas bet kuri kardomj priemon. Kardomoji priemon turi bti panaikinama, kai tik inyksta jos taikymo pagrindai ir btinumas j taikyti.BPK 139 str. 2 d. atskirai reglamentuota sumimo panaikinimo ikiteisminio tyrimo metu tvarka: ,,Jeigu ikiteisminio tyrimo metu inyksta sumimo pagrindai ar jam taikyti reikalingos slygos, prokuroras privalo nedelsdamas priimti nutarim paleisti laisv suimt tariamj. Tokio nutarimo nuoraas yra siuniamas ikiteisminio tyrimo teisjui, paskyrusiam sumim ar pratsusiam sumimo termin.. Numatant toki tvark didesnis dmesys buvo skirtas ne bendrai taisyklei, kad pareignas gali naikinti ar keisti tik tuos sprendimus, kuriuos priimti leidia jo kompetencija, o mogaus teisms. Anksiau galiojo sumimo panaikinimo tvarka, kai buvo numatyta, kad ,,jeigu ikiteisminio tyrimo metu inyksta sumimo pagrindai ar jam taikyti reikalingos slygos, prokuroras privalo nedelsdamas su pareikimu kreiptis sumim paskyrus ar sumimo termin pratsus teism dl nutarties skirti sumim ar pratsti jo termin panaikinimo. Teismas dl tariamojo paleidimo laisv privalo nusprsti prokuroro pareikimo gavimo dien. Toks reglamentavimas vilkino asmens paleidim laisv. iuo metu siloma tvirtinti mogaus teisi apsaugos poiriu paangesn ir kit teismo skiriam kardomj priemoni nam areto bei pareigojimo gyventi skyrium nuo nukentjusiojo - panaikinimo tvark, kai prokuroras, nustats, kad ikiteisminio tyrimo metu inyksta sumimo, nam areto ar pareigojimo gyventi skyrium nuo nukentjusiojo pagrindai ar ioms kardomosioms priemonms taikyti reikalingos slygos, privalt nedelsdamas priimti nutarim paleisti laisv suimt tariamj arba panaikinti jam taikom kardomj priemon - nam aret ar pareigojim gyventi skyrium nuo nukentjusiojo arba suvelninti i kardomj priemoni taikymo slygas. Kardomj priemoni taikymas turi bti nutrauktas nutraukus proces arba siteisjus nuosprendiui. Kardomosios priemons taip pat gali bti pakeistos velnesn, jei tokios priemons taikymas padt pasiekti kardomj priemoni taikymo tiksl; arba grietesn, jei tariamasis paeidia paskirtos kardomosios priemons slygas arba taikant j nemanoma utikrinti siekiam tiksl. 1. Kitos procesins prievartos priemons:3. Kit procesini prievartos priemoni taikymo tikslai;Tai dalis BPK numatyt procesini prievartos priemoni, kurios taip pat varo mogaus teises. Jos tvirtintos BPK 140 163 str. Nuo kardomj priemoni jos skiriasi: 1) skirtingi taikymo tikslai; 2) skirtingas proceso subjekt, kuri atvilgiu prievarta gali bti taikoma, ratas; 3) skirtinga valstybs subjekt kompetencija skiriant prievartos priemones. Kitos procesins prievartos priemons, kaip ir kardomosios, taikomos siekiant procesini tiksl. Taiau kit procesins prievartos priemoni tikslai dl didesns i priemoni vairovs taip pat yra vairesni. Be trij kardomj priemoni tiksl (siekio utikrinti tariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavim procese; garantuoti netrukdom ikiteismin tyrim, bylos nagrinjim teisme bei nuosprendio vykdym; ukirsti keli nauj nusikalstam veik padarymui) taikant kitas procesins prievartos priemones siekiama surinkti reikmingus tyrimui ir bylos nagrinjimui teisme duomenis. Siekiant io tikslo yra taikoma daugelis kit procesins prievartos priemoni. Paprastai procesins prievartos priemone siekiama tik vieno i mint procesini tiksl, taiau taikant atskiras priemones gali bti pasiekti ir keli tikslai, pvz, laikinu nualinimu nuo pareig ar laikinu teiss usiimti tam tikra veikla sustabdymu gali bti siekiama atimti tariamojo galimyb trukdyti tyrimui bei sutrukdyti jam daryti naujas nusikalstamas veikas.Kitos procesins prievartos priemons (iskyrus laikin sulaikym ir atidavim sveikatos prieiros staig) gali bti taikomos ne tik tariamojo ar kaltinamojo atvilgiu, bet ir bet kurio kito asmens atvilgiu. Kitos procesins prievartos priemons gali bti taikomos ne tik teismo (ikiteisminio tyrimo teisjo) ar prokuroro, bet ir ikiteisminio tyrimo pareigno sprendimu. Skirdamas kitas prievartos priemones teismas turi surayti nutart, o prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareignas - nutarim. Taikant kitas procesines prievartos priemones raomas protokolas, kuriama fiksuojama priemons taikymo eiga bei gauti rezultatai.

3. Laikino sulaikymo skyrimo bei taikymo tvarka;Ikiteisminio tyrimo pareignas arba prokuroras gali sulaikyti asmen, uklupt darant nusikalstam veik ar tuoj po to, kai jis nusikalstam veik padar, kai yra pagrindas manyti, kad tas asmuo gali pabgti, arba i karto nemanoma nustatyti jo asmenybs, taip pat kitais atvejais, kai yra sumimo skyrimo pagrindai ir slygos (BPK 140 str. 1 d.).Laikinai sulaikyti asmen leidiama siekiantukirsti keli tolesnei jo nusikalstamai veikai(kai sulaikomas asmuo ukluptas darant nusiskalstam veik), taip patutikrinti jo asmenybs nustatym ir tinkam dalyvavim baudiamajame procese(kai sulaikomas asmuo tuoj po to, kai jis nusikalstam veik padar). Sistemin BPK 140 str. analiz leidia teigti, kad laikinojo sulaikymo pagrindai yra dvejopi.statymas leidia sulaikyti asmen: uklupt darant nusikalstam veik; tuoj po to, kai jis nusikalstam veik padar, jei yra bent viena i slyg: kai yra pagrindas manyti, kad tas asmuo gali pabgti, arba i karto nemanoma nustatyti jo asmenybs arba kitais atvejais, kai yra sumimo skyrimo pagrindai ir slygos.Laikinas sulaikymas negali trukti ilgiau kaip keturiasdeimt atuonias valandas (BPK 140 str. 2 d.). ETK 5 straipsnyje nurodyta, kad ,,kiekvienas sulaikytasis ar suimtasis turi btiskubiaipristatytas teisjui ar kitam pareignui, kuriam statymas yra suteiks teis vykdyti teismines funkcij.Laikino sulaikymo terminas skaiiuojamas nuo asmens faktinio sulaikymo momento (BPK 100 str. 5 d.), o ne nuo pristatymo teissaugos institucij ar nuo laikinojo sulaikymo protokolo suraymo. Jei sulaikytam asmeniui reikia skirti sumim, jis ne vliau kaip per keturiasdeimt atuonias valandas turi bti pristatytas teisjui, kuris BPK nustatyta tvarka isprendia sumimo skyrimo klausim (BPK 140 str. 3d.).Apie sulaikym nedelsiant praneama vienam i sulaikytojo eimos nari ar artimj giminaii (BPK 128 str.1 d.).Sulaikymas yra procesins prievartos ir kartu ikiteisminio tyrimo veiksmas, kurio metu gali bti gaunami reikmingi duomenys. Sulaikytjam asmeniui gali bti atlikta asmens apira, taip pat asmens krata. BPK 146 str. 2 d. 1 p. tokiu atveju leidia asmens krat atlikti be ikiteisminio tyrimo teisjo nutarties. Laikinas sulaikymas galimas tik kai yra pradtas ikiteisminis tyrimas. Atkreiptinas dmesys, kad pagal Lietuvos BPK 21 str. laikinai sulaikytas asmuo yra laikomas tariamuoju, kuris turi BPK 21 str. 4 d. numatytas teises. Taiau BPK 140 str. nekalbama apie tariamj bei jo teises, tarp j ir teis gynyb. Neaiku ir kaip gali bti gyvendinama jo teis inoti, kuo jis tariamas, taip pat nenumatoma, kad sulaikytasis turi bti apklausiamas. Ikiteisminio tyrimo praktinje veikloje pasitaiko atvejai, kai laikinai sulaikytam asmeniui tarimas nra pareikiamas ir tariamuoju jis neapklausiamas. Netikslus reglamentavimas atveria galimybes galimam piktnaudiavimui ir asmens teiss laisv paeidimams. Laikino sulaikymo statymas nedraudia taikyti ir atvejais, kuomet asmuo tariamas padars baudiamj nusiengim, u kur laisvs atmimo bausm nenumatoma. 3. Atvesdinimas, teist pareign nurodym nevykdantiems asmenims taikomos priemons;Atvesdinimas BPK 142 str. numatytas trumpalaikis asmens laisvs suvarymas, kuriuo utikrinamas proceso dalyvi dalyvavimas proceso veiksme. Atvesdinamas gali bti taikomas tik po to, kai ie proceso dalyviai, gav aukim dalyvauti procese, pagal j be pateisinamos prieasties (j sraas tvirtintas BPK 37 str.), neatvyksta. U pareigos atvykti dalyvauti procese nevykdym gali bti paskirta BPK 163 str. numatyta iki 30 MGL bauda.

Kiekvienas asmuo aukiamas privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareign, prokuror ar teism. Be pateisinamos prieasties neatvyks pas ikiteisminio tyrimo pareign, prokuror ar teism tariamasis, kaltinamasis ar liudytojas gali bti atvesdinami. Jeigu tariamojo ar kaltinamojo buvimo vieta neinoma, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi skelbiama tariamojo ar kaltinamojo paieka. Asmen atvesdina policija ikiteisminio tyrimo pareigno, prokuroro nutarimu, ikiteisminio tyrimo teisjo ar teismo nutartimi(BPK 142 str.). 3. Laikino nuosavybs teiss apribojimo skyrimo bei taikymo tvarka;BPK 151 153 str. reglamentuoja laikin nuosavybs teiss apribojim. Pagrindinis ios procesins prievartos priemons tikslas utikrinti, kad bt isaugotas (neperleistas, nepaslptas, nesunaikintas ir pan.) turtas,kuris vliau gali bti panaudotas nusikalstama veika padarytai alai atlyginti, taip pat teismo paskirtoms turtinio pobdio baudiamojo poveikio priemonms utikrinti.Laikinas nuosavybs teiss apribojimas prokuroro nutarimu gali bti skiriamas, siekiant utikrinti:1)Civilin iekin arba;2)Galim turto konfiskavim (BK 72 str. numatytais atvejais).Laikinas nuosavybs teiss apribojimas gali bti skiriamas kartu su pomiu ar krata.Laikinai apriboti nuosavybs teis galima: tariamajam arba pagal statymus materialiai atsakingam u tariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu bdu gaut ar gyt turt arba juridiniam asmeniui (galimam konfiskavimui ir galimam civiliniui iekiniui utikrinti).Laikinai apriboti galima nuosavybs teis 1) nekilnojamj turt; 2) kilnojamj turt; 3) pinigus; 4) vertybinius popierius. Asmens, kurio nuosavybs teis laikinai apribojama, turtas apraomas dalyvaujant BPK 145 straipsnio 4 dalyje nurodytiems asmenims. Visas apraomas turtas turi bti parodomas apraant dalyvaujantiems asmenims. Turto apyrae nurodomas aprayt daikt kiekis ir individuals poymiai. Draudiama laikinai apriboti nuosavybs teis daiktus, kurie pagal Lietuvos Respublikos statym nustatyt sra yra btini tariamajam ar jo eimos nariams ir jo ilaikomiems asmenims (CPK 668 str. numatytas turtas, i kurio negalima iiekoti). Turtas, kur nuosavybs teis laikinai apribota, prokuroro nuoira perduodamas saugoti savivaldybs institucijos atstovui arba io turto savininkui ar jo eimos nariui, ar artimajamgiminaiiui, arba kitam asmeniui. Jiems turi bti iaikinta atsakomyb pagal BK 246 str. u io turto ivaistym ar paslpim. Dl to i toki asmen paimamas raytinis pasiadjimas. Prireikus toks turtas gali bti paimamas. Kai laikinai apribota nuosavybs teis piniginius indlius, visos operacijos su jais nutraukiamos, jei nutarime dl laikino nuosavybs teiss apribojimo nenurodyta kitaip. Asmuo, kurio nuosavybs teis laikinai apribota, turi teis prokuroro nutarim apsksti ikiteisminio tyrimo teisjui. skund ikiteisminio tyrimo teisjas privalo inagrinti ne vliau kaip per tris dienas nuo skundo gavimo dienos. Ikiteisminio tyrimo teisjo nutartis skundiama auktesniajam teismui; io teismo priimta nutartis yra galutin ir neskundiama. Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybs teiss apribojimas negali trukti ilgiau kaip eis mnesius. is terminas ikiteisminio tyrimo teisjo nutartimi gali bti pratstas, taiau ne daugiau kaip du kartus po tris mnesius. Ikiteisminio tyrimo teisjo atsisakymas pratsti laikino nuosavybs teiss apribojimo termin skundiamas bendra tvarka. Kai byla perduota teism, dl laikino nuosavybs teiss apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratsimo priimdamas nutart nusprendia teismas, kurio inioje yra byla. Teismo nutartis skundiama BPK X dalyje nustatyta tvarka.Baudiamosiose bylose dl sunki ar labai sunki nusikaltim arba kai tariamasis yra pasislps laikino nuosavybs teiss apribojimo termino pratsim skaiius neribojamas. Laikinas nuosavybs teisi apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu i priemon tampa nebereikalinga ir apie tai praneama turto areto akt registro tvarkytojui ir pateikiamas nutarim ar nutart panaikinti laikin nuosavybs teiss apribojim. BPK 152 str. labai detaliai nurodomas nutarimo skirti laikin nuosavybs teiss apribojim turinys.Nutarimas nedelsiant ir ne vliau kaip kit darbo dien paskelbiamas ir jo nuoraas teikiamas asmeniui, kurio nuosavybs teis laikinai apribojama, ir visiems turto, kur laikinai apribojamos nuosavybs teiss, savininkams (bendraturiams), taip pat isiuniamas turto areto akt registro tvarkytojui. Jeigu nra galimybs nedelsiant paskelbti nutarim, laikoma, kad nutarimas paskelbtas, kai jis registruojamas turto areto akt registre.3. Laikino nualinimo nuo pareig ar laikino teiss usiimti tam tikra veikla sustabdymo tvarka.Kai nusikalstama veika yra susijusi su tariamojo einamomis pareigomis ar veikla, kuria jis usiima, tiktina, kad ir toliau eidamas pareigas ar usiimdamas ta paia veikla, asmuo gali tsti nusikalstamas veikas arba trukdyti tyrimui: naikinti nusikalstamos veikos pdsakus, dokumentus, daiktus, veikti liudytojus ir pan. Siekiant ukirsti keli tokiems veiksmams, nusikalstamos veikos tyrimo metuikiteisminio tyrimo teisjas, gavs prokuroro praym, nutartimi turi teis laikinai nualinti tariamj nuo pareig ar laikinai sustabdyti teis usiimti tam tikra veikla, jei tai btina, kad bt greiiau ir nealikiau itirta nusikalstama veika arba ukirsta tariamajam galimyb daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 157 str. 1 d.).i procesin prievartos priemon gali bti taikoma1. valstybiniame sektoriuje dirbantiems asmenims (pvz., valstybs tarnautojams);2. privaiame sektoriuje dirbantiems asmenims (pvz., buhalteriams).Nutartis laikinai nualinti tariamj nuo pareig siuniama tariamojo darbdaviui vykdyti. Laikinas nualinimas nuo pareig ar laikinas teiss usiimti tam tikra veikla sustabdymas negali trukti ilgiau kaip eis mnesius. Prireikus ios priemons taikymas gali bti pratstas dar iki trij mnesi. Pratsim skaiius neribojamas. Taigi maksimalus ios priemons taikymo terminas nenustatytas. Nutart laikinai nualinti tariamj nuo pareig ar laikinai sustabdyti teis usiimti tam tikra veikla, taip pat nutart pratsti ios priemons taikymo termin per penkias dienas nuo nutarties paskelbimo tariamajam dienos tariamasis ar jo gynjas gali apsksti auktesniajam teismui. io teismo priimta nutartis yra galutin ir neskundiama. Kai byla perduota teism, dl laikino nualinimo nuo pareig ar laikino teiss usiimti tam tikra veikla sustabdymo nusprendia teismas, kurio inioje yra byla. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o perdavus byl teismui teismas privalo panaikinti laikin nualinim nuo pareig ar laikin teiss usiimti tam tikra veikla sustabdym, kai i priemon pasidaro nebereikalinga.5. Praneimas apie taikytas priemones. Informacijos, gautos panaudojant procesines prievartos priemones, panaudojimas kitose baudiamosiose bylose.