Mažareikšmių teisės aktų

pažeidimų klausimai

Priežiūros

institucijų

atsakymų

analizė

1

Turinys Įvadas....................................................................................................................... .........................................2

I.Teisinis mažareikšmių teisės aktų reikalavimų priežiūros srityje reglamentavimas........................................5

II. Mažareikšmiškumo instituto taikymas..........................................................................................................7

III. Mažareikšmiškumo sąvoka...........................................................................................................................7

III.1Išvados.........................................................................................................................................................9

IV. Trumpiausio protingo termino problematika.............................................................................................10

IV.1 Išvados......................................................................................................................................................12

V. Žodinės pastabos fiksavimas...................................................................................................................... .13

V.1 Išvados.......................................................................................................................................................13

VI. Priežiūros priemonės nepašalinus mažareikšmio teisės aktų reikalavimo pažeidimo ir pakartotinumas..14

VI.1 Išvados......................................................................................................................................................15

VII. Tolimesnė proceso eiga ir ūkio subjekto patikrinimas pašalinus mažareikšmį teisės aktų reikalavimų

pažeidimą........................................................................................................................................................16

VII.1 Išvados............................................................................................................. ........................................16

I priedas............................................................................................................................. ..............................17

2

Įvadas

Siekiant parengti naują 2010 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 511

„Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ (toliau – Nutarimas) pakeitimo

projektą, kuriame būtų įtvirtintos bendros visoms institucijoms Lietuvos Respublikos viešojo

administravimo įstatymą (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) detalizuojančios nuostatos,

susijusios su mažareikšmių teisės aktų reikalavimų vertinimu, taip pat patikslintos kitos

koreliuojančios Nutarimo nuostatos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio

ministerija) 2015 m. kovo 3 d. raštu paprašė 54 ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijų pateikti

savo poziciją tam tikrais klausimais ir (arba) nurodyti atitinkamą informaciją, atsakant į šiuos

klausimus:

1. Ar Institucijos vadovas (jo įgaliotas asmuo, kolegiali priežiūrą atliekanti institucija arba

aukštesnis pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektas) jau yra priėmęs norminį teisės aktą

(-us), kuriame būtų nurodyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais, kaip

tą numato Viešojo administravimo įstatymo 369straipsnio 2 dalis? Jei atsakymas teigiamas –

nurodykite tą teisės aktą (-us) ir interneto svetainės adresą, kurioje jis (jie) yra paskelbtas, o jei

nepaskelbtas – atsiųskite skenuotą kopiją. Jei atsakymas neigiamas – žiūrėkite 2 klausimą.

2. Pateikite teisės aktų reikalavimų Institucijos prižiūrimoje ūkinės veiklos srityje (srityse)

pažeidimų pavyzdžių, kurie Institucijos manymu laikytini mažareikšmiais (ne daugiau nei 10

pavyzdžių).

3. Ar pritartumėte siūlymui nustatyti trumpiausią protingą terminą ištaisyti mažareikšmį teisės aktų

reikalavimų pažeidimą? Koks tai galėtų būti terminas ištaisyti mažareikšmius teisės aktų

pažeidimus Institucijos prižiūrimoje ūkinės veiklos srityje (srityse)?

4. Ar pritartumėte siūlymui nustatyti, kad 3 klausime nurodytas trumpiausias protingas terminas

ištaisyti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą gali būti pratęstas vieną kartą tokiam

pačiam laikotarpiui?

5. Ar pritartumėte pasiūlymui fiksuoti žodinės pastabos pareiškimo faktą? Kokiame Institucijos

dokumente galėtų būti fiksuojamas žodinės pastabos pareiškimas (patikrinimo protokole,

patikrinimo akto pastabose ar kitame dokumente)?

6. Jeigu ūkio subjektas nepašalina mažareikšmio teisės aktų reikalavimo pažeidimo nedelsiant ar

per protingą terminą, įskaitant pratęstą terminą, kokias priežiūros priemones siūlytumėte jam

taikyti?

7. Jeigu ūkio subjektas pakartotinai padaro tokį patį mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą,

kokias priežiūros priemones siūlytumėte jam taikyti?

8. Kai ūkio subjektas per nustatytą protingą terminą, įskaitant pratęstą terminą, pašalina

mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą, kokia galėtų būti tolimesnė proceso eiga?

3

9. Ar pritartumėte pasiūlymui nustatyti, kad Institucija patikrina, ar ūkio subjektas ištaisė

mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą paaiškinime nurodytu būdu kito planinio ar

neplaninio patikrinimo metu, t.y. Institucija neatlieka ūkio subjekto patikrinimo tam, kad nustatytų,

ar buvo ištaisytas mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas?

10. Kokias institucija įžvelgia potencialias problemas, vertinant teisės aktų reikalavimų

mažareikšmiškumą, kurias galėtų išspręsti detalesnis mažareikšmių teisės aktų reikalavimų

reglamentavimas?

Rašte primenama, kad 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo

įstatymo Nr. VIII-1234 2, 8, 361, 36

2, 36

4 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 36

8 ir 36

9

straipsniais įstatymas. Minėtasis įstatymas inter alia įtvirtina mažareikšmio teisės aktų reikalavimų

pažeidimo sąvoką, - tai teisės aktų reikalavimų pažeidimas, kuriuo padaryta žala konkrečia teisės

norma saugomoms vertybėms yra labai nedidelė (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 25

dalis). Taip pat įstatymas nustato teisės akto reikalavimų pažeidimų pripažinimo mažareikšmiais

sąlygas (Viešojo administravimo įstatymo 369 straipsnio 1 dalis), pareigą nurodyti teisės aktų

reikalavimų pažeidimus, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar

tokių pažeidimų kriterijus, norminiuose teisės aktuose (Viešojo administravimo įstatymo 369

straipsnio 2 dalis).

Taip pat 369 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šis straipsnis netaikomas mokesčių administratoriui,

muitinei, finansų rinkos priežiūrą, energetikos kontrolę, taip pat konkurencijos priežiūrą

atliekantiems subjektams1.

2015 m. kovo 3 d. LR ūkio ministerijos raštu „Dėl mažareikšmių teisės aktų reikalavimų pažeidimų

reglamentavimo“ apklaustų 54 priežiūros institucijų (toliau – institucijos), 5 institucijos į raštą

atsakė, bet nepateikė pastabų ar komentarų dėl šių priežasčių:

a) Lietuvos Bankas ir Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

neatsakinėjo į klausimus dėl mažareikšmių pažeidimų, nes Viešojo administravimo įstatymo

atitinkamos nuostatos šioms institucijoms yra rekomendacinės;

b) Valstybinė mokesčių inspekcija atsakė į dalį klausimų, kadangi jai taip pat su mažareikšmių

teisės aktų reikalavimų pažeidimu susijusios nuostatos yra rekomendacinės;

c) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

neatsakinėjo į klausimus dėl mažareikšmių pažeidimų, nes departamentui ir jam

pavaldžioms įstaigoms teisės aktais nenustatyta kompetencija ūkio subjektams taikyti

ekonomines sankcijas;

d) Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos neatsakinėjo į klausimus,

nes yra konsoliduojama ir nebus ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančiu viešojo

administravimo subjektu;

1Tai yra Lietuvos Bankui, Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos

Respublikos Konkurencijos tarybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Valstybinei energetikos inspekcijai, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai.

4

e) Statybos produkcijos sertifikavimo centras nurodė, kad nevykdo priežiūros funkcijų.

Taigi atsakymus į LR ūkio ministerijos klausimus pateikė 49 institucijos.

5

I.Teisinis mažareikšmių teisės aktų reikalavimų ūkio subjektų veiklos priežiūros

srityje reglamentavimas

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas

1999 m. birželio 17 d. Nr. VIII-1234

(2015 m. sausio 1 d. redakcija)

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

<...> 25. Mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas – teisės aktų reikalavimų

pažeidimas, kuriuo padaryta žala konkrečia teisės norma saugomoms vertybėms yra labai nedidelė.

368 straipsnis. Poveikio priemonių ūkio subjektams taikymas

1. Poveikio priemonės ūkio subjektui skiriamos atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarytos

žalos dydį, mastą ir kitas įstatymuose numatytas aplinkybes.

2. Ūkio subjektui turi būti pranešta apie galimą ūkio subjekto veiklą reglamentuojančių

teisės aktų pažeidimą. Jam turi būti aiškiai, nedviprasmiškai suformuluota galimo pažeidimo esmė,

įvardytas galbūt pažeisto įstatymo ar kito teisės akto straipsnis, dalis, punktas ir nurodyta, kokiais

įrodymais tai grindžiama.

3. Ūkio subjektas turi teisę galimo pažeidimo nagrinėjimo metu susipažinti su surinkta

medžiaga, pateikti įrodymus, duoti paaiškinimus raštu ar žodžiu, teikti prašymus. Jam turi būti

suteikiama pakankamai laiko įrodymams pateikti ir paaiškinimams duoti.

4. Sprendimas, priimtas ūkio subjekto veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo

byloje, grindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti bylos nagrinėjimo metu ir su kuriais turėjo

galimybę susipažinti ūkio subjektas. Turi būti pateikti motyvai dėl visų bylai reikšmingų aspektų,

kuriuos savo paaiškinime ar nagrinėjant žodžiu ūkio subjektas buvo paminėjęs.

5. Sprendimas ūkio subjekto veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje gali būti

skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

6. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą,

atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių tam tikra poveikio priemonė

ūkio subjektui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės

pažeidimui ir dėl to neteisinga, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę

skirti švelnesnę poveikio priemonę, negu numatyta įstatyme, arba jos neskirti.

7. Šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalys netaikomos mokesčių administratoriui, muitinei, finansų

rinkos priežiūrą, taip pat konkurencijos priežiūrą atliekantiems subjektams. Šioje dalyje

nurodytiems subjektams šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalių nuostatos yra rekomendacinės.

6

369 straipsnis. Mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas

1. Nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris

vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant

priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio

pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatyme numatyta poveikio priemonė neskiriama, o ūkio

subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų

pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės

tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti

mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas terminas pažeidimui

pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Jeigu ūkio subjektas nepašalino mažareikšmio teisės

aktų reikalavimo pažeidimo, pakartotinai žodinė pastaba arba rašytinis nurodymas negali būti

pateikti.

2. Teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio

subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai nurodomi priežiūrą atliekančio subjekto

vadovo ar jo įgalioto asmens, kolegialios priežiūrą atliekančio subjekto institucijos arba

aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose teisės

aktuose.

3. Šis straipsnis netaikomas mokesčių administratoriui, muitinei, finansų rinkos priežiūrą,

energetikos kontrolę, taip pat konkurencijos priežiūrą atliekantiems subjektams. Šioje dalyje

nurodytiems subjektams šio straipsnio nuostatos yra rekomendacinės.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

n u t a r i m a s

dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo

2010 m. gegužės 4 d. Nr. 511

Vilnius

(2015 m. balandžio 1 d. redakcija)

III. Priežiūros funkcijų optimizavimo principai ir pagrindinės priežiūros institucijų veiklos

nuostatos

7.15. Mažareikšmių teisės aktų reikalavimų pažeidimų vertinimo principai. Vertinant, ar teisės aktų

reikalavimų pažeidimas yra mažareikšmis, t. y. ar juo padaryta žala konkrečia teisės norma

saugomoms vertybėms yra labai nedidelė, turi būti vadovaujamasi Viešojo administravimo įstatymo

3 straipsnio 3 punkte įtvirtintu proporcingumo principu ir šio įstatymo 362 straipsnio 1 dalies 1

punkte įtvirtintu minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principu.

7

II. Mažareikšmiškumo instituto taikymas.

Viešojo administravimo 369 straipsnis nurodo, kad už mažareikšmius teisės aktų reikalavimų

pažeidimus poveikio priemonės netaikomos ūkio subjektams. Tuo tarpu fizinių asmenų asmeninę

atsakomybę reglamentuoja Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Taigi mažareikšmiškumo

institutas yra taikomas tuomet, kai ūkio subjektas pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir

atsakomybę bei poveikio priemones nustato specialieji teisės aktai (ne Administracinių teisės

pažeidimų kodeksas). Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, poveikio

priemonės – tai licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra

veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.

Pažymėtina, kad 2015 m. birželio 25 d. priimtame Lietuvos Respublikos administracinių

nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 12 straipsnyje

įtvirtinta, kad asmeniui gali būti neskiriama administracinė nuobauda, nepradedant administracinės

teisenos, jeigu padaryta mažai pavojinga veika. Įstatymas įvardija konkrečius straipsnius, kuriose

nurodytos veikos gali būti pripažintos mažai pavojingomis. Taigi 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojus

Administracinių nusižengimų kodeksui panašus į mažareikšmiškumą institutas bus taikomas ir

fizinių asmenų, kurie veikia ūkio subjekto interesais, padaromų administracinės teisės pažeidimų

atžvilgiu.

III. Mažareikšmiškumo sąvoka.

Išanalizavus iš priežiūros institucijų gautus atsakymus, galima teigti, kad dauguma institucijų

vadovaujasi Viešojo administravimo įstatyme nustatytos mažareikšmio teisės aktų reikalavimų

pažeidimo sąvokos apibrėžimu, t. y. mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas

suprantamas kaip veika, pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, kurių pažeidimas viešajam interesui

ar žmonių sveikatai, gyvybei ir kitiems konkrečia teisės norma saugomiems interesams padarė labai

nežymią žalą. Kitaip tariant, dėl to „nekyla reikšmingas pavojus ar žala vartotojų sveikatai ar

finansams“ arba atsiranda tik nedidelė asmens sužeidimo ar žalos aplinkai rizika.

Dažnai mažareikšmiškumo sąvokos aiškinime atsiranda nuostata, kad ši veika konkrečia teisės

norma saugomiems interesams žalos nepadarė arba jos nesukėlė, arba veika pažeidžia teisės aktų

reikalavimus, bet nepadarė žalos viešajam interesui, žmonių sveikatai ir gyvybei.

Itin dažnai kartu minimas protingumo ir teisingumo principas (o taip pat vartotojų gerovės,

strateginės reikšmės ir racionalaus išteklių naudojimo principais), kuris turi padėti, atsižvelgiant į

aplinkybes, nustatyti, ar galima teisės akto pažeidimui taikyti mažareikšmiškumo institutą.

Mažareikšmiu teisės aktų reikalavimų pažeidimu institucijos dažniausiai laiko smulkų

procedūrinį pažeidimą arba ženklinimo ir (ar) apskaitos reikalavimų nesilaikymo atvejį, neturintį

įtakos ūkio subjekto veiklos kokybei. Kartais minimas finansinis mažareikšmiškumo aspektas,

tačiau beveik visada pabrėžiama būtinybė tokį pažeidimą nutraukti arba pašalinti teisę

pažeidžiančių veiksmų padarinius ir atlyginti žalą.

8

Iš institucijų pateiktų atsakymų matyti, kad mažareikšmiais laikytini pažeidimai turi ir bendrų, ir

konkrečių bruožų. Institucijos neretai mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais įvardija

panašius pažeidimus:

1. Susiję su dokumentacijos (žurnalų, registrų, bylų, leidimų) netikslumais, dokumentų

neturėjimu in situ ir (ar) vėlavimu pateikti informaciją:

o dokumento pildymo techninės, gramatinės ar spausdinimo klaidos;

o žurnalų neteisingas ar nesavalaikis pildymas;

o registracijos žurnale arba elektroninėje registracijos sistemoje nefiksuojami tam tikri duomenys;

o reikalavimo turėti ir kasdien pildyti žurnalą nesilaikymas;

o informacijos apie pakeitimus nepateikimas (pasikeitė elektroninio pašto adresas, įmonės veiklos

vieta);

o pateikiami ne visi įstaigos rekvizitai;

o ataskaita pateikta vėliau negu nurodyta;

o kai kurių terminų praleidimas, kai priežiūros institucijai arba jos padaliniui turi būti pateikiama

privaloma informacija.

2. Susiję su viešai ir (ar) privalomai skelbiama informacija:

o netikslus (ne visai adekvatus) paskelbtos informacijos paneigimas;

o nepateikta informacija apie tam tikrą veiklą ir (ar) objektą savo tinklalapyje bei oficialiuose

leidiniuose;

o nepaskelbta informacija viešai apie paslaugų teikimo vietas;

o nesąžininga komercinė veikla ar reklama vykdyta mažo lankomumo interneto tinklalapyje;

o dėl nesąžiningos komercinės veiklos bei reklamoje pateikiamos informacijos vartotojų interesai

iš esmės nėra pažeidžiami;

3. Susiję su ženklinimo netikslumais:

o ženklinimo pažeidimai – kalbant apie pavojingumo ženklus (kai objektai paženklinti, tačiau

neteisingai);

o netikslus ženklinimas (parašyta nevalstybine kalba, netiksliai nurodoma gaminio masė ir kt.).

Konkretūs mažareikšmio pažeidimo pavyzdžiai institucijose išvardinti I priede.

Mažareikšmius teisės aktų reikalavimų pažeidimus reglamentuojančius teisės aktus yra priėmusi 21

priežiūros institucija, tačiau pastebima, kad institucijose vartojama skirtinga „mažareikšmiškumo“

sąvoka – įvedami nešiurkštūs pažeidimai, nereikšmingi pažeidimai, mažiau reikšmingi trūkumai ir

kiti sąvokos apibrėžimai, taip pat pažeidimai skirstomi į rizikos kategorijas (pavyzdžiui, Valstybinė

kelių transporto inspekcija III rizikos kategorijai priskiria pažeidimus, kai dėl atitinkamų nuostatų

nesilaikymo atsiranda nedidelė asmens sužeidimo ar žalos aplinkai rizika). Kai kurios institucijos

(pavyzdžiui, Valstybinė darbo inspekcija arba Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio

ministerijos) apibrėžia protingo termino trukmę, pažeidimo ištaisymo sąlygas ir kitas aplinkybes,

bet ne pačią mažareikšmiškumo sąvoką.

9

III.1 Išvados

Išanalizavus priežiūros institucijų pateiktus pavyzdžius ir remiantis teisės aktuose nurodytais

mažareikšmiškumo instituto požymiais, darytina išvada, kad teisės aktų reikalavimų pripažinimo

mažareikšmiais bendrieji kriterijai yra šie:

o mastas (pažeidė nedidelės grupės asmenų interesus, pažeidimo mastas apima tik regioną, o ne

valstybę),

o nedidelis kiekis (pažeidimas nėra kartotinis arba pasikartojo tik keletą kartų, pavyzdžiui

reikalavimų neatitinkanti reklama),

o trukmė (pažeidimas truko neilgą laiką),

o pobūdis (pažeidimas nepavojingas ir (ar) tik formaliai neatitinkantis teisės aktų reikalavimų),

o veiksmai pažeidimo metu neintensyvūs, neaktyvūs,

o mažas ekonominis arba finansinis poveikis (pvz., nepakitusi vartotojų ekonominė elgsena).

Įvertinus šiuos kriterijus, pritaikius protingumo ir teisingumo principą, konkretaus pažeidimo atveju

nusprendžiama, ar pažeidimas gali būti laikomas mažareikšmiu.

Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymas neužkerta kelio institucijai savo teisės aktuose

nustatyti tiek teisės aktų reikalavimų pažeidimus, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio

subjektų veiklos srityse, tiek tokių pažeidimų bendrus orientacinius kriterijus. Tačiau neketinama

sudaryti oficialaus baigtinio mažareikšmių pažeidimų sąrašo (tam pritaria ir priežiūros institucijos),

nes tai tik iš dalies išspręstų mažareikšmių teisės aktų pažeidimų vieningo pažeidimo nustatymo,

tyrimo bei įforminimo problemą, iš dalies mažintų korupcijos riziką atliekant ūkio subjekto

patikrinimus ir neužtikrintų visapusiško ūkio subjektų lygiateisiškumo principo įgyvendinimo.

10

IV. Trumpiausio protingo termino ištaisyti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų

pažeidimą problematika

Viešojo administravimo įstatymo 369 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad: ,,tais atvejais, kai

mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima priežiūrą atliekančio

subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas

rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas

protingas terminas pažeidimui pašalinti <...>“. Taigi įstatymas eksplicitiškai nurodo, kad

mažareikšmiais laikytini ne tik tie teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie ištaisomi nedelsiant, bet

ir tie pažeidimai, kurie ištaisomi per ilgesnį laiko tarpą, paliekant galimybę institucijoms jį

konkretizuoti.

Net 35 institucijos iš 42 pritaria siūlymui nustatyti trumpiausią protingą terminą ištaisyti

mažareikšmį teisės aktų reikalavimo pažeidimą.

Siūlomas nustatyti trumpiausias protingas terminas būtų minimalus terminas, kuris skiriamas

visiems ūkio subjektams teisės aktų reikalavimų pažeidimui ištaisyti, t.y. institucija savo teisės

aktais gali nustatyti galimybę suteikti ūkio subjektams ir ilgesnius terminus ištaisyti mažareikšmį

teisės aktų reikalavimų pažeidimą, jei tai reikalinga. Trumpiausio protingo termino

reglamentavimas užtikrintų ūkio subjektui galimybę ištaisyti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų

pažeidimą, neįpareigojant institucijų visais atvejais taikyti konkretų (vienintelį) terminą.

Trumpiausio protingo termino nustatymas taip pat gali būti teigiamas veiksnys, mažinant korupcijos

pasireiškimo riziką – sprendimą priimantis subjektas negalėtų nustatyti nepagrįstai trumpo termino

mažareikšmiam pažeidimui ištaisyti.

Vis dėlto dalis institucijų (7) savo raštuose pasisakė prieš trumpiausio termino nustatymą. Jos savo

nuomonę argumentavo taip:

1. nustačius vienodą terminą visiems pažeidimams ištaisyti ir nepalikus galimybės įvertinti

kiekvieno atvejo, toks nustatytas terminas, tikėtina, galėtų apriboti galimybes ūkio subjektams

tinkamai ir laiku pašalinti pažeidimą. Kitaip tariant, būtų sudėtinga nustatyti vieną konkretų

terminą visiems pažeidimams pašalinti,

2. nustatyti trumpiausią protingą terminą būtų netikslinga, nes Viešojo administravimo įstatymo

369 straipsnio 1 dalyje kalbama apie atvejus, kai pažeidimai gali būti ištaisomi nedelsiant. Todėl

trumpiausias protingas terminas ištaisyti mažareikšmį pažeidimą ir yra jo ištaisymas nedelsiant,

3. pažeidimų, kurių negalima ištaisyti priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės

tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, ištaisymo termino nustatymas turėtų būti paliktas

institucijoms, atsižvelgiant į prižiūrimos srities specifiką,

4. netikslinga nustatinėti trumpiausią protingą terminą ištaisyti mažareikšmį teisės aktų

reikalavimų pažeidimą, nes nustačius pažeidimus, sudaromas veiksmų planas, kuriame

nurodomi pažeidimų ištaisymo terminai, ir jis derinamas su ūkio subjektu.

11

Pažymėtina, kad pirmuose dviejuose punktuose institucijos teigia, kad yra netikslinga nustatyti

vieną bendrą visoms ūkio subjektų veiklos priežiūros institucijoms terminą dėl prižiūrimų veiklų ir

subjektų įvairovės. Tačiau reikia pabrėžti, kad siūlomas nustatyti ne konkretus protingas terminas,

ne maksimalus protingas terminas ir ne laiko tarpas tarp jų, bet trumpiausias protingas terminas,

kurį poįstatyminiuose aktuose institucijos galėtų detalizuoti.

Taip pat, atkreipiame dėmesį, kad Viešojo administravimo įstatymo 369

straipsnio 1 dalyje

nurodoma, kad 1) mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas turi būti ištaisytas nedelsiant, 2)

jei mažareikšmio pažeidimo ištaisyti nedelsiant neįmanoma, nustatomas protingas terminas tai

padaryti. Todėl atmestinas kai kurių institucijų argumentas, kad Viešojo administravimo įstatymas

neleidžia nustatyti protingo (trumpiausio) termino.

Vertinant kai kurių institucijų praktiką suderinti mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo

pašalinimo terminą su ūkio subjektu trūkumų taisymo terminu, manytina, kad tai tinkamas

bendradarbiavimo su ūkio subjektu būdas, tačiau jis taikomas ne visose institucijose ir nėra

priežastis atsisakyti trumpiausio protingo termino idėjos. Institucija ir toliau galės taikyti šią

praktiką, užtikrinant, kad nustatytas terminas nebūtų trumpesnis nei minimalus terminas

pažeidimams ištaisyti.

Su trumpiausio protingo termino nustatymu glaudžiai susijęs kitas probleminis klausimas - tokio

termino pratęsimas. Šiuo atveju institucijų nuomonės pasiskirsto beveik tolygiai - 29 institucijos

siūlymui pratęsti šį terminą vieną kartą tokiam pačiam laikotarpiui pritartų, 23 – prieštarautų.

Pritariančios institucijos siūlytų trumpiausią protingą terminą pratęsti vieną kartą tokiam pačiam

laikotarpiui, jei šį terminą ūkio subjektas praleidžia dėl objektyvių priežasčių.

Siūlymui prieštaraujančios institucijos teigia, kad ūkio subjektas, nepiktnaudžiaudamas jam

suteiktomis teisėmis, gali ištaisyti pažeidimus per nustatytą terminą. Atsižvelgiant į padaryto

pažeidimo pobūdį ir sudėtingumą, konkrečias pažeidimo padarymo aplinkybes bei ūkio subjekto

realią galimybę pašalinti pažeidimą kai kuriuose specialiuosiuose įstatymuose protingas terminas,

reikalingas pažeidimo pašalinimui, gali būti apibrėžiamas ir iki dviejų mėnesių, t. y. tiek, kiek yra

pakankama pažeidimui ištaisyti. Tokiu atveju, numačius termino pratęsimą būtų sudaromos

prielaidos ūkio subjektui piktnaudžiauti suteikiamomis teisėmis, o toks reglamentavimas galėtų

sukelti korupcinio pobūdžio pažeidimus.

Nors dėl minėtųjų priežasčių net 23 institucijos prieštarauja protingo termino pratęsimui, tačiau

pabrėžtina, kad Viešojo administravimo 369 straipsnio 1 dalyje jau yra įtvirtinta galimybė pratęsti

protingą terminą: ,,Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant

ištaisyti negalima <...> nustatomas protingas terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas

vieną kartą.“ Manytina, kad reglamentavimas, kuriuo būtų užkertamas kelias pratęsti protingą

terminą, prieštarautų Viešojo administravimo 369 straipsnio 1 daliai, todėl diskutuotina tik pratęsto

termino trukmė, o ne pratęsimo faktas.

12

IV.1 Išvados

Apsvarsčius institucijų argumentus, siūloma nustatyti ne ilgesnį kaip 5 darbo dienų (dažniausiai

pačių institucijų siūlytą) trumpiausią protingą terminą, paliekant teisę priežiūros institucijoms

nustatyti ilgiausią terminą.

Taipogi darytina išvada, kad trumpiausias protingas terminas galėtų būti pratęstas vieną kartą

tokiam pačiam laikotarpiui, jeigu ūkio subjektas argumentuotai informuoja ūkio priežiūrą

atliekančią instituciją, dėl kokios priežasties per nustatytą laiką negalėjo ištaisyti mažareikšmio

pažeidimo, t. y. pateikiami įrodymai institucijai priimtinu būdu, paaiškinantys, kodėl objektyviai

negalėjo būti pašalintas pažeidimas. Tačiau reikalavimai, kaip turi būti pateikta informacija,

neturėtų sukelti pernelyg didelės administracinės naštos ūkio subjektams.

13

V. Žodinės pastabos fiksavimas

Pirmiausia vertėtų paminėti, kad žodinės pastabos fiksavimas galėtų būti naudingas ateityje

vertinant mažareikšmių teisės aktų reikalavimų pažeidimų instituto taikymo praktiką ir

identifikuojant probleminius šio instituto taikymo aspektus. Taip pat, tai būtų reikšmingas faktas

tolesniems priežiūros veiksmams: jei ūkio subjektas nepašalino mažareikšmio pažeidimo, o pagal

Viešojo administravimo įstatymą žodinė pastaba pakartotinai negali būti skiriama, tai vėliau

tikrinant, ar pažeidimas buvo pašalintas, informacija dėl žodinės pastabos pareiškimo yra būtina. Be

to, fiksuota žodinė pastaba turėtų didesnę įrodomąją galią. Šiai pozicijai pritaria net 33 priežiūrą

vykdančios institucijos.

Žodinės pastabos fiksavimui prieštarauja 10 institucijų. Anot jų, jei teisės pažeidimas ištaisomas

nedelsiant, žodinės pastabos fiksavimas tampa netikslingu. Kai kurios institucijos baiminasi, kad

užfiksuota žodinė pastaba gali būti kvalifikuojama kaip nurodymas pasitaisyti. Dėl šios priežasties

žodinės pastabos nesiūloma fiksuoti atskiru dokumentu - tai galėtų būti tik įrašas patikrinimo akto

pastabose, kontrolinio klausimyno pastabų skiltyje, dokumentų valdymo sistemoje ir panašiai apie

žodinės pastabos pareiškimo (ir pažeidimo ištaisymo) faktą.

Keletas institucijų nurodė, kad patikrinimai gali būti vykdomi, nevykstant į ūkio subjekto patalpas

ar jo teritoriją, todėl žodinė pastaba ūkio subjektui gali būti teikiama ir kitais būdais, pavyzdžiui,

telefonu. Mūsų manymu telefoninės žodinės pastabos pateikimo faktas taip pat turėtų būti

fiksuojamas institucijos atitinkamuose patikrinimo dokumentuose, kaip ir įprasto patikrinimo metu.

V.1 Išvados

Žodinės pastabos fiksavimas būtų naudingas ateityje, vertinant mažareikšmių teisės aktų

reikalavimų pažeidimo instituto taikymo praktiką ir tarnautų kaip tam tikra pažeidimo pasikartojimo

prevencija. Žodinė pastaba neturėtų būti fiksuojama atskiru dokumentu, o pareiškimo faktas galėtų

būti žymimas patikrinimo metu pildomų dokumentų pastabose, dokumentų valdymo sistemoje ir

kitur. Taigi toks pastabos pareiškimo fakto fiksavimas netaptų (ir neturėtų tapti) rašytiniu nurodymu

pasitaisyti .

14

VI. Priežiūros priemonės nepašalinus mažareikšmio teisės aktų reikalavimo

pažeidimo ir tokio pažeidimo pakartotinumas

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 361 straipsnio nuostatomis dėl ūkio subjektų

veiklos priežiūros, verslo priežiūra apima ne tik inspektavimą, baudimą, kontrolę ir patikrinimus,

bet ir konsultavimą ar prevencinius veiksmus (užkertant kelią galimiems pažeidimams).

Taigi kalbant apie priemonių taikymą ūkio subjektams už mažareikšmių teisės aktų reikalavimų

pažeidimus, svarbu atkreipti dėmesį, kad tai gali būti ne tik poveikio priemonės (licencijos ar

leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas,

bauda ir pan.), tačiau ir kitos, švelnesnės priežiūros priemonės (papildomas konsultavimas,

mokymai, įrašymas į kitų metų planinių patikrinimų planą ir panašiai)).

Vis dėlto, išanalizavus institucijų atsakymus, konstatuotina, kad net 40 priežiūros institucijų

pasisakė už tai, kad būtų taikomos poveikio priemonės ir tik 4 institucijos už kitų priežiūros

priemonių taikymą. Pastarųjų manymu, atsižvelgiant į mažareikšmio teisės aktų reikalavimų sąvoką

(kad juo padaryta žala yra labai nedidelė), poveikio priemonių taikymas būtų neproporcingas.

Institucijos, išreiškusios teigiamą nuomonę dėl poveikio priemonių taikymo, nurodė, kad ūkio

subjekto neveikimas ar galimas mažareikšmio teisės aktų pažeidimo nepašalinimas reikštų

sąmoningą teisės aktų reikalavimų nevykdymą. Nevykdydami nurodymo pašalinti galimą

mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą, ūkio subjektai neturėtų tikėtis išvengti atsakomybės

ar sulaukti mažesnės atsakomybės nei nemažareikšmių pažeidimų atveju. Ūkio subjekto neveikimas

ar galimas mažareikšmio teisės aktų pažeidimo nepašalinimas, žinant, kad jo veiksmai gali pažeisti

teisės aktų reikalavimus, reikštų sąmoningą teisės aktų reikalavimų nevykdymą.

Jeigu ūkio subjektas nepašalina mažareikšmio teisės aktų reikalavimo pažeidimo nedelsiant ar per

protingą terminą, įskaitant pratęstą terminą, institucijos siūlo taikyti teisės aktuose nustatytas

poveikio priemones, neatsižvelgiant į veiklos mažareikšmiškumą.

Institucijų manymu, pakartotinumas2 lygiai taip pat galėtų būti pagrindu nelaikyti pažeidimo

mažareikšmiu ir institucija galėtų taikyti poveikio priemones: stabdyti licencijos galiojimą,

uždrausti (apriboti) veiklą, skirti baudą ir pan. 42 priežiūros institucijų teigė, kad turi būti taikomos

poveikio priemonės.

Vis dėlto 3 institucijų manymu, net ir pakartotinai padarius mažareikšmį pažeidimą, jis savo esme

išlieka mažareikšmiu, todėl taikyti griežtesnes poveikio priemones remiantis vien šia aplinkybe būtų

neproporcinga. Jos siūlo pakartotinai padarytą pažeidimą pašalinti per suderintą ir patikrinimo

dokumentuose nurodytą terminą.

Svarstant mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo ištaisymo klausimą, keletas institucijų

iškėlė klausimą, ar neatliekant fizinio patikrinimo, nuostata, teigianti kad ūkio subjektas gali

2Pakartotiniu tokio paties mažareikšmio teisės aktų reikalavimo pažeidimo padarymu laikytinas tos pačios teisinės

nuostatos pažeidimas, neatsižvelgiant į tai, ar jis padarytas tais pačiais ar skirtingais veiksmais.

15

mažareikšmį pažeidimą pašalinti priežiūrą atliekančio pareigūno, valstybės tarnautojo ar darbuotojo

akivaizdoje, lieka neįgyvendinta. Atsakius teigiamai pasirenkamas itin siauras, pažodinis įstatymo

nuostatos aiškinimas. Akivaizdu, kad tuo atveju, kai institucija atlieka dokumentinį patikrinimą ir,

pavyzdžiui, nustato, jog trūksta dokumento, tuomet telefonu ar elektoriniu paštu informuoja ūkio

subjektą apie šį pažeidimą ir ūkio subjektas ryšio priemonėmis nedelsiant pateikia trūkstamą

dokumentą, įstatymo nuostatų tikslas yra pasiektas – mažareikšmis teisės aktų reikalavimų

pažeidimas ištaisytas.

VI.1 Išvados

Taigi kalbant apie priemonių taikymą ūkio subjektams už mažareikšmių teisės aktų reikalavimų

pažeidimus, svarbu atkreipti dėmesį, kad gali būti taikomos ne tik poveikio priemonės (baudos,

leidimo, licencijos sustabdymas ir pan.), tačiau ir kitos, švelnesnės priežiūros priemonės kaip

papildomas konsultavimas, mokymai, įrašymas į kitų metų planinių patikrinimų planą ir kita.

Aptikus teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo taikymo faktą, kurį galima vertinti kaip

mažareikšmį, pareigūnai turi turėti galimybę netaikyti įstatyme numatytos poveikio priemonės,

kadangi neadekvatu, kad tiek sunkaus, tiek mažareikšmio pažeidimo atveju taikomos tokio paties

pobūdžio poveikio priemonės.

Kalbant apie pakartotinumą, reikia prisiminti, kad mažareikšmis pažeidimas išlieka savo pobūdžiu

mažareikšmis nepriklausomai nuo to, kiek kartų jis yra padaromas. Todėl institucija, nustačiusi

pažeidimą, turėtų apsvarstyti galimybę taikyti ne tik poveikio priemones, bet ir, remiantis

proporcingumo ir protingumo principais, kitas priežiūros priemones.

16

VII. Tolimesnė proceso eiga ir ūkio subjekto patikrinimas pašalinus

mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą

22 priežiūros institucijos pasisakė, kad ūkio subjektui pašalinus mažareikšmį teisės aktų

reikalavimų pažeidimą ir pateikus institucijai įrodymus apie pažeidimo ištaisymą, procesas

(kontrolės procedūros) turi būti užbaigiamas. Šių institucijų manymu, į įrodymų tinkamumą galėtų

būti atsižvelgiama vertinant ūkio subjekto rizikingumo lygį ir sudarant kitų metų patikrinimo

planus. Taigi tikrinimo faktas dažnai (bet ne visada) priklausytų nuo to, ar ūkio subjektas pateikė

visą reikalaujamą informaciją dėl pažeidimo ištaisymo.

Tiek pat, 22 institucijos siūlo nutraukti (užbaigti) procesą (kontrolės procedūros, pažeidimo tyrimo),

jeigu ūkio subjektas pašalina mažareikšmį pažeidimą nustatytu terminu ar nedelsiant. Vis dėlto

dalies institucijų manymu, siekiant nustatyti, ar ūkio subjektas ištaisė net ir mažareikšmį teisės aktų

reikalavimų pažeidimą, atlikti patikrinimą yra būtina, nes kai kurie ūkio subjektai linkę daryti

mažareikšmius pažeidimus, vos tik ištaisę ankstesnius. Institucija, gavusi informaciją iš ūkio

subjekto, kad pažeidimas pašalintas, pati turėtų nuspręsti, ar tikrinti informacijos tikrumą.

VII.1 Išvados

Rekomenduojama ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdantiems subjektams neatlikti ūkio subjektų

veiklos patikrinimo vien tam, kad nustatytų, ar buvo ištaisytas mažareikšmis pažeidimas. Tik tokiu

būdu būtų įgyvendinamas Viešojo administravimo įstatymo 361 straipsnio 1 dalies 7 punkte

nurodytas rizikos vertinimo principas3. Savo ruožtu, ūkio subjektas turėtų informuoti verslo

priežiūrą atliekančią instituciją apie mažareikšmio pažeidimo ištaisymą ir apie tai, kokių veiksmų

imtasi šalinant pažeidimą, nurodyti šio pažeidimo pašalinimo datą ir, jeigu yra galimybė, pateikti tai

įrodančius faktus. Nuostatos dėl įrodymų pateikimo formuluotė turėtų būti tokia, kuri leistų

institucijoms lanksčiai pasirinkti informavimo būdą (raštu, elektroniniu paštu ir pan.) ir įrodymų

pateikimas netaptų pernelyg didele našta ūkio subjektui.

3Priežiūrą atliekančių subjektų veiksmai nukreipiami, pirmiausia, didžiausios rizikos atvejams šalinti, riziką siejant su

žalos įstatymų saugomoms vertybėms atsiradimo tikimybe ir tokios žalos dydžiu ir mastu.

17

I priedas

Konkretūs mažareikšmių teisės aktų reikalavimų pažeidimų pavyzdžiai

Valstybinė kelių transporto inspekcija

1. Oranžinių lentelių ar didelių pavojaus ženklų dydis arba raidžių, skaitmenų ar simbolių, rašomų

oranžinėse lentelėse ar dideliuose pavojaus ženkluose, dydis neatitinka reikalavimų,

2. Transporto dokumentuose nepateikiama reikalaujama informacija,

3. Vairuotojas negali pateikti profesinio pasirengimo pažymėjimo (vairuotojo pasirengimo vežti

pavojingus krovinius pagal ADR4 pažymėjimo), tačiau esama įrodymų (arba galima patikrinti), kad

vairuotojas jį turi.

4. Važiavimas kelių transporto priemone (jų junginiu) su kroviniu ar be jo, viršijant leidžiamą

bendrąją masę ir (ar) ašies, ir (ar) ašių grupės apkrovą,

5. Važiavimas kelių transporto priemone (jų junginiu) su kroviniu ar be jo, viršijant leidžiamą ilgį ir

(ar) plotį, ir (ar) aukštį.

Nacionalinis transplantacijos biuras

1. Kai ūkio subjektas nepatikslina nustatytų vidaus tvarkos aprašų pagal pakeistus reikalavimus

teikti žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos paslaugas,

2. Kai ūkio subjektas neturi įstaigos vadovo patvirtinto Pavojingų nepageidaujamų reakcijų ir

reiškinių registravimo žurnalų,

3. Kai ūkio subjektas pateikia klaidingus statistinius duomenis, kurie nesutampa su Biuro turimais

duomenimis.

Nacionalinė žemės tarnyba

1. Matininkas neįsegė į kadastro duomenų bylą visų nurodytų dokumentų, tačiau turi tuos

dokumentus ir jų pagrindu atliko reikiamus veiksmus,

2. Žemės sklypo plano antroje pusėje nurodyta neteisinga žemės sklypo centro koordinatė,

3. Žemėtvarkos planavimo dokumentus rengiantis asmuo nepatvirtina žemės valdos projekto byloje

esančių dokumentų kopijų ar neįsega į bylą tam tikro dokumento,

4. Tipografinis planas parengtas ne pagal patvirtintą topografinio plano formą, parengtame plane

neįrašytas kvalifikacijos pažymėjimo numeris ar padaromos topografinio plano braižymo klaidos.

4Europos sutartis dėl tarptautinių pavojingų krovinių vežimų keliais.

18

Viešųjų pirkimų tarnyba

1. Perkančioji organizacija apie pradedamą bet kurį viešąjį pirkimą, taip pat apie nustatytą viešojo

pirkimo laimėtoją ir ketinamą sudaryti bei sudarytą viešojo pirkimo – pardavimo sutartį nedelsdama

neinformavo savo tinklalapyje bei leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“,

2. Perkančioji organizacija pavėluotai užpildė ir pateikė vieną iš privalomų ataskaitų,

3. Skirta nepakankamai laiko tarp viešojo pirkimo techninės specifikacijos projekto paskelbimo ir

skelbimo apie viešąjį pirkimą paskelbimo,

4. Ne visų imperatyvių Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo nuostatų perkėlimas į

viešojo pirkimo dokumentus,

5. Viešojo pirkimo sąlygų paaiškinimo terminų nesilaikymas.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

1. Vienkartinės nepageidaujamos reklamos atvejis vienam vartotojui,

2. Kai reklama skleista ar nesąžininga komercinė veikla vartotojams vykdyta mažo lankomumo

fizinio asmens administruojamame interneto tinklalapyje,

3. Kai dėl nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams bei reklamoje pateikiamos informacijos

vartotojų interesai iš esmės nėra pažeidžiami ir pan.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija

1. Pasikeitus ūkio subjekto (radioaktyvių atliekų saugyklą eksploatuojanti organizacija)

pareigybėms, neatnaujintas saugai svarbių pareigybių sąrašas,

2. Ūkio subjekto (radioaktyvių atliekų saugyklą eksploatuojanti organizacija) vadovybė

vertinamosios analizės pasitarimus vykdė ir protokolavo, bet šių pasitarimų protokolai arba jų

patvirtintos kopijos nebuvo pateiktos Valstybinei atominės energetikos inspekcijai,

3. Metinės vadybos sistemos (vidaus ir išorės) auditų programos su preliminariomis planuojamų

auditų datomis yra parengtos, tačiau nebuvo pateiktos Valstybinei atominės energetikos inspekcijai

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

1. Kai ūkio subjektas, turintis, mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licenciją, įsigijo, laikė,

gabeno ir pardavė neįrašytus į turimą mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licenciją

alkoholinius gėrimus;

2. Kai išorinėje reklamoje reikalavimai neatitinka imperatyvių nuostatų, nustatytų Sveikatos

apsaugos ministerijos įsakyme;

3. Kai tabako gaminių pakuotės ženklinimas neatitinka nustatytų teisės aktuose tabako gaminių

ženklinimo reikalavimų;

19

Civilinės aviacijos administracija

1. Techninės priežiūros organizacija nepateikė įrodymų, jog turi pakankamą kiekį sertifikuojančiojo

personalo atlikti planuojamiems techninės priežiūros darbams,

2. Audito metu nustatyta, kad orlaivių B737-500 techninės priežiūros programa SC-C002-MP nėra

pritaikyta joje nurodytų orlaivių skridai,

3. 2014 m. balandžio 14 d. skrydžių įgula OL LY-LBA Vilniaus FIS prarado radijo ryšį; 2014 m.

gegužės 27 d. skrydžių įgula OL LY-LBA įskrido į Vilniaus CTR zoną be leidimo. Apie įvykius

nebuvo pranešta,

4. Avarinio reagavimo planas (ARP) nėra lengvai prieinamas pagrindiniams darbuotojams ir

avarijos atveju gali kilti nesklandumų jį aktyvuojanti.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba

1. Vaistinėse gyventojams skirta informacija neatitinka nustatytų reikalavimų,

2. Savitarnos vietoje visą vaistinės darbo laiką nėra farmacijos specialisto, teikiančio farmacinę

paslaugą,

3. Netinkamai forminami receptų sunaikinimo aktai,

4. Viršytas vieno nekompensuojamojo vaistinio preparato mažmeninis antkainis,

5. Kokybės dokumentuose negaliojančios nuorodos nepakeistos galiojančiomis, t. y. dokumentai

nėra laiku peržiūrėti ir atnaujinti.

Ryšių reguliavimo tarnyba

1. Vienkartinio pobūdžio ir nežymus (iki 5 dienų) vėlavimas dėl objektyvių priežasčių atsakyti į

skundą ar išnagrinėti gautą prašymą ar pasiūlymą,

2. Ūkio subjektai, besiverčiantys elektroninių ryšių veikla, bei televizijos ar laidinio radijo

veiklomis, ir ūkio subjektai, teikiantys interneto prieigos, skirtųjų linijų ir kitas duomenų perdavimo

paslaugas, fizinių šviesolaidinių (optinių) linijų skaidulų teikimo, radijo ir (ar) televizijos programų

siuntimo paslaugas, turi periodiškai, kas 3 mėnesius, pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai (toliau –

Tarnybai) informaciją apie vykdytą elektroninių ryšių veiklą. Nežymiai (iki 5 d. d.) praleistas vienas

iš terminų, laikytinas mažareikšmiu pažeidimu. Tas pats pasakytina ir apie Pašto paslaugos teikėjų

pareigą periodiškai, pasibaigus ketvirčiui ir metams, teikti Tarnybai ataskaitas apie suteiktą pašto

paslaugą.

3. Iki 5% nukrypimas nuo Tarnybos išduotame leidime naudoti radijo dažnį (kanalą) ar Tarnybos

nustatytose radijo dažnio (kanalo) naudojimo sąlygose nurodytų kai kurių radijo dažnio (kanalo)

naudojimo sąlygų, pvz., antenos aukščio virš žemės paviršiaus, maksimalios efektyviosios

spinduliuotės galios ir pan., verčių, galėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis pažeidimas.

4. Jei teikėjas kartu su standartinio pasiūlymo pakeitimu nepateikia ketinamų atlikti pakeitimų

lentelės („Dėl Prieigos, įskaitant tinklų sujungimą, suteikimo ir teikimo taisyklių patvirtinimo“, 9

punktas).

20

Lietuvos radijo ir televizijos komisija

1. Nepilnamečių apsaugos srityje – jei scenų, kuriose yra nepilnamečiams žalingos informacijos,

kiekis, trukmė, mastas ir poveikis yra itin nedideli (vaizdai sunkiai įžiūrimi, trumpai rodoma),

2. Reklamos atpažįstamumo pažeidimas, pavyzdžiui, radijo reklamos neišskyrimas reklaminio

intarpo pabaigoje,

3. Programos rėmėjų pranešimo trukmė keliomis sekundėmis ilgesnė nei maksimaliai leistina 15

sek. trukmė,

4. Reklamos trukmės per vieną astronominę valandą viršijimas keliomis sekundėmis.