Pensijų fondas – fiziniams asmenims, savanoriškai kaupiantiems pensijas bei mokantiems pensijų įmokas į pensijų fondą, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pensijų turtas, kurio valdymas perduotas pensijų fondo valdymo įmonei ir kuris investuojamas pagal to pensijų fondo taisykles.

Siekiant užtikrinti bendrovių, kaupiančių pensijas, saugumą, valstybė nustatė joms griežtus reikalavimus. Tokių bendrovių veikla bus griežtai licencijuojama ir prižiūrima kompetentingų valstybės institucijų. Bendrovės privalės viešai skelbti savo veiklos ir finansinės būklės ataskaitas.

  Kaupimo bendrovės, investuodamos žmonių kaupiamas

pensijas, privalo laikytis tam tikrų investavimo reikalavimų. Bendrovė negali investuoti viso turto, tarkime, tik į akcijas. Vadinamasis investicinis portfelis turi būti paskirstytas obligacijoms, akcijoms, bankų depozitams ir pan.

Jei bendrovė likviduosis, trečiųjų asmenų kreditoriniai reikalavimai negalį būti tenkinami iš sukaupto pensijų turto. Šis turtas bus apskaitomas atskirai nuo kaupimo bendrovės nuosavo turto.

Bendrovės turi investuoti, atsižvelgdamos į nustatytas investicinės rizikos paskirstymo taisykles. Apribojimai nustatyti ir investuojant į užsienį. Lietuvai tapus ES nare, investicijos į ES šalis nebus ribojamos, tik bus taikomi tam tikri investiciniai reikalavimai.

  Kaupimo bendrovės veiklą kasmet turi tikrinti

nepriklausomos audito įmonės. Pensijų kaupime dalyvaujantį asmenį bendrovės turi informuoti apie jo turto dydį ne rečiau kaip kartą per metus.

Pensijų fondai yra ne pelno siekiančios organizacijos, veikiančios remiantis penkiais pamatiniais principais, kuriais grindžiama pensijų fondų veikla. Pensijų fondai steigiami, siekiant finansinių ir socialinių tikslų įgyvendinimo, kaip privatūs arba mišrūs ir veikiantys prie įmonių. Jų veikla remiasi „apdairaus žmogaus“ („prudent man“) taisykle, kuri sąlygoja protingą ir rūpestingą investavimą, atsakomybę už netinkamą įsipareigojimų vykdymą bei veikimą ne pensijų fondo labui.

Pensijų fondams yra taikoma apibrėžtų įmokų sistema, tai reiškia, kad jų lėšos yra atskirtos nuo dalyvių lėšų, kurios negali būti panaudotos, pavyzdžiui, įsiskolinimams padengti. Esminis šio modelio pensijų fondų bruožas – pelno ne sau, o savo nariams siekimas.

Dėl mažo gimstamumo ir ilgėjančios gyventojų vidutinės gyvenimo trukmės pažangioms valstybėms ateityje bus vis sunkiau užtikrinti pakankamai dideles valstybines pensijas. Lietuva šiuo atžvilgiu ne išimtis. Pasaulio finansų krizės sukeltas ekonominis nuosmukis Lietuvoje tik patvirtina: valstybės surenkamo „Sodros" biudžeto nepakanka, kad būtų užtikrintas aukštas pensijų lygis ir kitos socialinės išmokos.

Dėl minėtų demografinių tendencijų prognozuojama, kad pažangiose valstybėse vis mažiau darbuotojų (dėl mažo gimstamumo) turės išlaikyti vis daugiau pensininkų (dėl ilgesnės gyvenimo trukmės). Prognozuojama sudėtinga situacija paskatino pensijų sistemos reformas daugelyje pasaulio valstybių. Reformų esmė - nepasikliauti vien valstybine pensija, o papildomai kaupti lėšas senatvei. 2003 m. Lietuvoje prasidėjusi pensijų sistemos reforma taip pat numato tris lėšų senatvei kaupimo šaltinius - vadinamąsias pensijų pakopas.

Trys pensijų sistemos pakopos: I pensijų pakopa - valstybinė pensijaValstybinė („Sodros") pensija bus mokama iš ateityje

dirbančiųjų sumokėtų mokesčių „Sodrai"

II pakopos pensijų fondaiInvestuojama dalis dabar valstybės surinktų „Sodros"

mokesčių, kurie kaupiami žmogaus asmeninėje pensijų fondo sąskaitoje

III pakopos pensijų fondaiInvestuoja pats žmogus, bet valstybė skatina, nes taiko

gyventojų pajamų mokesčio lengvatą. Uždirbama ne tik iš investavimo, bet ir iš lengvatos. Ši pakopa skirta tiems, kurie norėtų gauti senatvėje pajamų daugiau, nei numatyta pirmojoje ir antrojoje pakopose – nuo pastarųjų ji skiriasi tuo, kad šiuo atveju, žmogus gali pasirinkti, kokio dydžio įmokas ir kokiu dažnumu mokės.

Pirmąją pensijos dalį mokės valstybė. Lietuvoje valstybei šiuo tikslu atstovauja „Sodra" - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Svarbu žinoti, kad „Sodra" nekaupia dirbančiųjų sumokėtų „Sodros" mokesčių jų būsimoms pensijoms, o dabar surenkamus mokesčius panaudoja esamų pensininkų pensijoms ir kitoms socialinėms išmokoms. Kitaip sakant, mes, dirbantieji, šiandien mokame pensijas savo tėvams ir seneliams, o mums ateityje pensiją mokės mūsų vaikai ir anūkai. Deja, jiems tai padaryti bus sunkiau dėl minėtų gimstamumo ir ilgaamžiškumo tendencijų.

Antra ir trečia pensijų pakopos veikia visai kitu principu. Jose lėšos nuolatos atidedamos ateities pensijai: pinigai kaupiami asmeninėje konkretaus žmogaus sąskaitoje, investuojami ir toliau jų daugėja, kai investicijos uždirba pelną.

Antros pakopos pensijų fondas ypatingas tuo, kad jame kaupiama dalis konkretaus žmogaus šiuo metu „Sodrai" sumokėtų mokesčių, o į trečios pakopos pensijų fondą pats žmogus jau turi investuoti savo pinigus. Skatindama gyventojų savanorišką kaupimą trečios pakopos pensijų fonde, valstybė suteikia mokesčio lengvatą - nuo investuotos sumos grąžina sumokėtą gyventojų pajamų mokestį. Trijų pensijos pakopų tikslas - kad senatvėje iš visų trijų šaltinių gaunamų pajamų suma sudarytų didelę dalį iki tol žmogaus gautų pajamų. Laikoma, jog pensija turi sudaryti apie 70-80 proc. ankstesnio atlyginimo, tam, kad žmogus neturėtų keisti savo gyvenimo įpročių, kitaip sakant, kad nereikėtų pradėti labai taupyti.

2003 m. pradėta įgyvendinti pensijų sistemos reforma, kurios metu iš esmės pakito socialinio draudimo pensijų sistema, jos organizavimo principai ir tvarka. Pagrindiniai teisės aktai reglamentuojantys naująją sistemą – tai Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo ir Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymai.

Nuo 2004 m. sausio mėn. 1 d. Lietuvos Respublikos gyventojai dalį įmokų „Sodrai“ turi teisę pervesti į pensijų fondus. Vadinasi, kiekvieno apdraustojo socialiniu draudimu 1,5 procento įmokų pensijoms gali būti pervedama į asmenines sąskaitas privačiuose pensijų fonduose. Pastarieji lėšas investuotų kapitalų rinkose iki to laikotarpio, kol asmuo sulauks pensinio amžiaus.

Nuo 2004 iki 2008 metų Lietuvoje laikinai buvo palankios sąlygos naujai pensijų kaupimo sistemai vystytis. Sparčiai auganti ekonomika, didėjantis mokančių mokesčius dirbančiųjų skaičius sąlygojo didėjančias valstybės biudžeto pajamas. Vėliau, prasidėjus finansų krizei krito finansinio turto kainos rinkose bei sumažinus įmokų į pensijų fondus dydį sumažėjo galimybės pensijų fonduose sukaupti didesnę sumą. Ateityje, jei vėl bus padidinta į pensijų fondus pervedama įmoka bei susiklostys palankesnė padėtis rinkose vėl atsirastų galimybė sukaupti ženklesnę pensijos sumą.

Įmokų dalis, kurią galima kaupti pensijų fonde, buvo palaipsniui didinamas nuo 2,5% 2004 metais iki 5,5% 2007-aisiais. Tuomet į pensijų fondus pervedamos įmokos 2009 metais buvo sumažintos iki 3 %, o po to iki 2 %. 2012 metais į pensijų fondus pervedama įmokų dalis mažėja iki 1,5 %. Tačiau jau nuo 2013 metų vėl planuojama į pensijų fondus pervedamą įmokų dalį didinti iki 2,5. Bendrasis socialinio draudimo įmokų tarifas žmogui, pasirinkusiam dalyvavimą pensijų kaupime (34%), nesikeičia.

Kaupdami dalį įmokų žmonės gaus ir didesnes pensijas, nes investicijų grąža, dažniausiai, yra didesnė nei darbo užmokesčio augimas. Kaupimo sistemoje išmokų dydis tiesiogiai priklausys nuo sumokėtų įmokų. Tai turėtų paskatinti žmones draustis senatvei.

Naujoji kaupimo sistema suteikia žmonėms galimybę dalį privalomų socialinio pensijų draudimo įmokų kaupti savo asmeninėje sąskaitoje ir dėl to, sulaukus pensinio amžiaus, gauti didesnę pensiją iš kelių šaltinių.

Kaupimo pensijos dydis priklauso nuo mokamų įmokų dydžio ir kaupimo trukmės – kuo didesnės įmokos ir ilgesnis laikotarpis, tuo daugiau galima sukaupti. Didelę reikšmę turi ir tinkamo pensijų fondo pasirinkimas, nes nuo jo priklausys į fondą įmokėtų įmokų grąža. Todėl pensijų fondą reiktų pasirinkti atsakingai atsižvelgiant į fondų veiklos rezultatus bei investavimo strategiją.

Todėl tikėtina, kad jaunesniems, pradėjusiems kaupti ir gaunantiems didesnį nei vidutinį atlyginimą, bei aktyviai stebint pensijų fondo investicinę veiklą bendra pensijos suma ( iš „Sodros” ir iš pensijų fondo) bus didesnė nei tuo atveju, jei jie nedalyvautų naujoje kaupimo sistemoje ir gautų tik vieną pensiją.

Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymas valdymo įmonę, turinčią Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją verstis kaupimo veikla, įvardina kaip pensijų kaupimo bendrovę. Čia pensijų fondas suprantamas, kaip fiziniams asmenims, privalomai draudžiamiems valstybiniu socialiniu draudimu pagrindinei ir privalomai pensijos daliai gauti, pasirinkusiems kaupti pensijų įmoką pensijų kaupimo bendrovėje, bendrosios nuosavybės teise priklausantis pensijų turtas, kurio valdymas yra perduotas pensijų kaupimo bendrovei ir kuris yra investuojamas, remiantis, Vertybinių popierių komisijos patvirtintomis, taisyklėmis.

Lietuvos Respublikos gyventojai taip pat gali savanoriškai kaupti papildomai pensijos daliai pensijų fonduose ar gyvybės draudimo įmonėse, mokėdami tam tikro dydžio įmokas.

Verstis pensijų kaupimu, remiantis Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymu, gali tik akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė. Čia pensijų fondas suprantamas kaip fiziniams asmenims, savanoriškai kaupiantiems pensijas ir patiems mokant pensijų įmokas į pensijų fondą, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pensijų turtas, kurio valdymas yra perduotas pensijų fondo valdymo įmonei ir kuris investuojamas, remiantis to pensijų fondo taisyklėmis.

Pagrindinis einamojo finansavimo ir kaupimo

principų derinimu pagrįsto modelio privalumas – apsaugos senatvėje finansavimo paskirstymas tarp skirtingų mechanizmų, tuo siekiant sumažinti bendrą riziką. Toks modelis taip pat suteiktų galimybę valstybei įgyvendinti santaupų neliečiamumą apsaugotų nuo politinių įsikišimų, galinčių sugriauti ryšį tarp buvusių įmokų ir pensijos. Be to, jis suteiktų darbingo amžiaus žmonėms daugiau galimybių dalį jų vartojimo iš darbingo amžiaus perkelti į senatvę. Taigi nuo naujų įstatymų priėmimo ir naujos socialinio draudimo pensijų sistemos įvedimo, Lietuvos Respublikoje dirbantys asmenys gali pasinaudoti ir kitais būdais, ne tik „Sodros“ paslaugomis, kad užsitikrintų saugesnę senatvę.

Pensijų fondo dalyvis – tai asmuo, su kuriuo arba kurio naudai yra sudaryta pensijų kaupimo sutartis ir kurio vardu atidaryta asmeninė pensijų sąskaita. Teisę juo tapti ir įstoti į fondą turi asmenys, privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti, išskyrus asmenis, kurie jau yra sukakę senatvės pensijos amžių.

Pasirašant II pakopos pensijų kaupimo sutartį, derėtų atkreipti dėmesį į tam tikrus aspektus, susijusius su galima finansine rizika ir dalyvavimo, papildomame draudime, pasekmėmis. Pirmiausia į tai, jog įstojus į pensijų kaupimo sistemą, sumažėja „Sodros“ mokamos pensijos dalis, o grįžimas tik į „Sodros“ pensijų sistemą neįmanomas. Tai reiškia, kad pasirašius antrosios pakopos pensijų kaupimo sutartį galima pakeisti valdymo įmonę ar fondą, bet nutraukti dalyvavimo – ne.

Be to, pensijų kaupimo bendrovė ne tik neužtikrina investicinės grąžos (galimybė sukaupti didesnę pensiją priklauso ne tik nuo amžiaus, atlyginimo, kaupimo trukmės, investavimo sėkmės, bet netgi nuo dalyvio lyties), o taip pat renka aptarnavimo mokesčius – įmokų ir turto valdymo – tai reiškia, kad dalyvavimas II pakopoje dar ir kainuoja.

Įstatymų leidėjas imperatyviai nurodo, jog norint tapti pensijų fondo dalyviu reikia pasirašyti pensijų kaupimo sutartį. Svarbu tai, kad valdymo įmonės nustatytos standartinės pensijų kaupimo sutarties sąlygos privalo būti įtvirtintos pensijų kaupimo sutartyje nekeičiant jų esmės. Be to, prieš sudarant sutartį asmuo supažindinamas su pensijų fondų taisyklėmis, kurios yra neatsiejama sutarties dalis. Atitinkamai, pensijų kaupimo bendrovė, su kuria asmuo ketina sudaryti pensijų kaupimo sutartį, turi teisę užklausti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (VSDFV) apie šio asmens teisę tapti pensijų kaupimo dalyviu bei pensijų kaupimo sutarties tarp šio asmens ir kitos pensijų kaupimo bendrovės sudarymo faktą.

Po sutarties sudarymo įmokų mokėtojas tampa pensijų kaupimo dalyviu, o įmonė – pensijų kaupimo bendrove. Kartu jie prisiima atitinkamus pensijų fondo taisyklėse numatytus tarpusavio įsipareigojimus. Pasirašyta sutartis įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 dienos.

(Pensijų fondo valdymo įmonė– įmonė, turinti Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją verstis pensijų kaupimo veikla.)

1. Kas yra pensijų fondas?2. Kas yra pensijų fondo dalyvis?3. Koks yra bendrasis socialinio draudimo

įmokų tarifas žmogui?4. Apibūdinti pensijų sistemos pakopas?

LIETUVOS RESPUBLIKOS PAPILDOMO SAVANORIŠKO PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMAS 1999 m. birželio 3 d.

http://www.pensijusistema.lt/index.php?396622014

http://www.pensijusistema.lt/index.php?1888320127