PROJEKTO iTEC · 2014-08-18 · 8 PROJEKTO iTEC MEDėIAGA MOKYTOJUI 9 išvadomis galėtų pasidalyti su kitais klasės mokiniais. Jie dirba kartu naudodamiesi nešiojamaisiais kompiuteriais

PROJEKTO iTEC

MEDŽIAGA MOKYTOJUI2014 iTEC (angl. Innovative Technologies for Engaging Classrooms)

Sukurti ateities klasės scenarijus, kurie būtų grindžiami pažangiais pedagoginiais metodais ir inovatyviomis veiklomis.

Juos išbandyti ir įvertinti teigiamą inovatyvių ateities klasės scenarijų ir veiklų įtaką ugdymui.

Sukurti technologijas, kurios padėtų įgyvendinti šias veiklas.

Teikti paramą ir organizuoti mokymus, sudarant galimybes mokytojams plėtoti savo kompetencijas, reikalingas dirbti ateities klasėje.

Atlikti tyrimus, skirtus įvertinti scenarijų panaudojimą platesniu mastu ir galimybes pagal juos reformuoti Lietuvos švietimo sistemą.

P r o j e k t o i T E C u ž d a v i n i a i

Šiame projekto iTEC leidinyje pristatoma per ketverius projekto įgyvendinimo metus Lietuvos mokytojų išbandyti mokymo(si) scenarijai, mokymo(si) veiklos ir mokymo(si) planai. Metodinė medžiaga skirta supažindinti Lietuvos mokytojus su įgyvendinant iTEC projektą sukaupta patirtimi, padėti mokytojams organizuoti mokymo(si) procesą taikant inovatyvias mokymo(si) veiklas ir scenarijus, grįstus informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis (toliau – IKT).

Viršeliui panaudoti projektą iTEC koordinuojančios institucijos – Europos mokyklų tinklo – medžiaga ir paveikslėliai.

Pirmojoje dalyje pateikiamų mokymo(si) scenarijų autorius – projekto iTEC partneris FUTURELAB – Innovation in Education iš Didžiosios Britanijos.

Antrojoje ir trečiojoje dalyse aprašomų mokymo(si) veiklų ir mokymo(si) planų autorius – projekto iTEC partneris Aalto universitetas iš Suomijos. Paveikslėlių autorė Anna Keune.

Leidinio sudarytoja – Natalija Ignatova. Įvado paveikslėlio idėjos autorės – Natalija Ignatova ir Virginija Birenienė.

Leidinio medžiagą galima kopijuoti, platinti ir naudoti visą arba dalimis pagal Creative Commons licenciją: CC BY-SA.

Leidinys išleistas projekto iTEC ir Švietimo informacinių technologijų centro lėšomis.

Tiražas 1000 egz.

Išleido UAB „Indigo print“, Piliakalnio g. 1, Kaunas

3PROJEK TO i T E C MEDŽIAGA MOKYTOJUI

PROJEKTO ITEC MEDŽIAGA MOKYTOJUIĮŽANGA ...................................................................................................................................................................................................................................31. MOKYMO(SI) SCENARIJAI .......................................................................................................................................................................................6 1.1. ŠVIEŽIO ORO GŪSIS ..........................................................................................................................................................................................7 1.2. INTERNETO DUOMENŲ ARCHYVAI .............................................................................................................................................................8 1.3. MATEMATIKA DAUGIAKULTŪRĖJE APLINKOJE........................................................................................................................................9 1.4. MOKINIAI KURIA GAMTOS MOKSLŲ MOKYMOSI IŠTEKLIUS ........................................................................................................... 12 1.5. MŪSŲ MOKYKLA, MŪSŲ APLINKA ........................................................................................................................................................... 15 1.6. SKAITMENINIŲ PRODUKTŲ KŪRĖJAI ....................................................................................................................................................... 172. MOKYMO(SI) VEIKLOS ........................................................................................................................................................................................... 19 2.1. PROJEKTO KŪRIMO GAIRĖS ........................................................................................................................................................................ 21 2.2. KONTEKSTO TYRINĖJIMAS – PALYGINIMAS ........................................................................................................................................... 24 2.3. KONTEKSTO TYRINĖJIMAS – STEBĖJIMAS.............................................................................................................................................. 27 2.4. PROJEKTO PRODUKTO KŪRIMAS ............................................................................................................................................................. 29 2.5. BENDRADARBIAVIMAS KŪRYBINĖSE DIRBTUVĖSE ............................................................................................................................. 31 2.6. GALUTINIO PRODUKTO PROJEKTAS ........................................................................................................................................................ 33 2.7. REFLEKSIJA ....................................................................................................................................................................................................... 35 2.8. ĮSIVAIZDUOK .................................................................................................................................................................................................... 37 2.9. IŠTIRK ................................................................................................................................................................................................................. 39 2.10. PLANUOK .......................................................................................................................................................................................................... 41 2.11. REFLEKTUOK .................................................................................................................................................................................................... 43 2.12. KURK ................................................................................................................................................................................................................. 46 2.13. KLAUSK .............................................................................................................................................................................................................. 48 2.14. PARODYK ........................................................................................................................................................................................................... 50 2.15. BENDRADARBIAUK ........................................................................................................................................................................................ 52 2.16. DAUGIAU APIE VEIKLŲ MOKYKLOJE IR NAMUOSE SUKEITIMĄ ...................................................................................................... 54 2.17. KLAUSIMYNO APIE ENERGIJOS VARTOJIMĄ SUDARYMAS .............................................................................................................. 563. MOKYMO(SI) PLANAI ............................................................................................................................................................................................. 58 3.1. STEBĖJIMAS IR PROJEKTŲ KŪRIMAS. PALYGINIMAS IR PROJEKTŲ KŪRIMAS ............................................................................ 58 3.1.1. MOKYMO(SI) PLANO PAGAL SCENARIJŲ MOKYKLOS ERDVIŲ TOBULINIMAS PAVYZDYS .......................................... 60 3.1.2. MOKYMO(SI) PLANO PAGAL SCENARIJŲ MATEMATIKOS MOKYMOSI ŽAIDIMO KŪRIMAS PAVYZDYS .................. 62 3.2. MOKYMO(SI) PLANAS PAPASAKOK ISTORIJĄ ......................................................................................................................................... 63 3.3. MOKYMO(SI) PLANAS SUKURK ŽAIDIMĄ ................................................................................................................................................ 66NAUDINGOS NUORODOS ............................................................................................................................................................................................ 69Priedas .............................................................................................................................................................................................................................. 70

Į Ž A N G A

iTEC (angl. Innovative Technologies for Engaging Classrooms) – pagal Europos Komisijos Septintąją bendrąją programą finansuojamas projektas. Tai didžiausias Europos Komisijos kada nors finansuotas švietimo, mokslo ir technologijų projektas. Jame dalyvavo 26 partneriai iš 18 Europos valstybių, tarp jų buvo ir 14 švietimo ministerijų. Projekto koordinatorius – Europos mokyklų tinklas (angl. European Schoolnet). Lietuvos Respublikai projekte atstovavo Švietimo informacinių technologijų cen-tras. Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2010 m. rugsėjo mėn. – 2014 m. rugpjūčio mėn.

Įgyvendinant projektą iTEC siekta išbandyti, kaip galima būtų pamokose veiksmingai taikyti žinomas ir naujai atsi-randančias technologijas. Projekto tikslas – įvertinti technologijomis grįsto mokymo(si) veiklas1 ir naujus metodus, kurie: a) įtraukia mokytojus, mokinius ir suinteresuotus partnerius; b) tinkami įvairioms valstybėms ir mokykloms, pasiekusioms skirtingus IKT diegimo ir taikymo lygius; c) projekto partneriams suteikia galimybę kurti tokias technologijas, kurias galima būtų palyginti ir įvertinti. Projektą sudarė penki etapai, per kuriuos buvo išbandomi ir vertinami projekto iTEC partnerių kuria-mi mokymo(si) scenarijai2, skirti darbui ateities mokykloje. Projekto scenarijai ir technologijos buvo išbandomi daugiau negu 1000 klasių visoje Europoje.

Per kiekvieną projekto iTEC etapą mokytojams buvo siūloma savo nuožiūra įgyvendinti du mokymo(si) scenarijus ir IKT grindžiamas mokymo(si) veiklas. Pagal vieną pasirinktą scenarijų mokytojai su savo mokiniais vykdė tam tikro dalyko ar inte-gruotus mokomuosius projektus aktualia tema. Scenarijus mokytojai išbandė taikydami projekto iTEC IKT grįsto mokymo(si) modelį. Vienas šio modelio variantų pavaizduotas 1 paveikslėlyje.

1 Mokymo(si) veikla (angl. Learning Activity) – galima mokymo(si) scenarijaus veikla, kurią turi atlikti vienas ar daugiau asmenų. Mokymo(si) veikla yra platesnė negu užduotis. Mokymo(si) planą gali sudaryti nuo 3 iki 8 mokymo(si) veiklų. Mokymo(si) veikla siejama su reikiamomis priemonėmis ir ištekliais. Ji taip pat apima informaciją apie motyvavimą, pasirengimo instrukcijas ir pan. 2 Mokymo(si) scenarijus (angl. Learning Scenario) – abstraktus pasakojamasis pageidaujamo mokymo(si) konteksto aprašymas, neatsižvelgiant į konkrečias nagrinėja-mas problemas ir atlikimo detales.

54 PROJEK TO i T E C MEDŽIAGA MOKYTOJUI PROJEK TO i T E C MEDŽIAGA MOKYTOJUI

Parodyk

Bendradarbiauk

Įsivaizduok

Ištirk

Planuok

Apsvarstyk

Klausk

Apsvarstyk

Perdaryk

• ProgramavimasKonstravimas• Redagavimas • Spausdinimas• Kūrimas•

SUKURK

Kurk

Projekto iTEC komandos Lietuvoje sukurtame paveikslėlyje pateikiamas mokymo(si) planas Sukurk žaidimą. Juo rem-damiesi mokytojai pasirenka mokymo(si) veiklų derinį (pavyzdžiui, Įsivaizduok, Ištirk, Planuok, Apsvarstyk, Kurk, Klausk, Ap-svarstyk, Perdaryk, Parodyk, Bendradarbiauk). Kiekviena mokymo(si) veikla grindžiama mokytojo parinktomis arba veiklos aprašyme rekomenduojamomis technologijomis (žr. antrąją dalį). Tarkime, pasirinkus veiklą Kurk, galima programuoti, kons-truoti, redaguoti ir t. t. Tos pačios veiklos gali būti taikomos įvairiems mokymo(si) planams kurti, pavyzdžiui, Sukurk žaidimą arba Papasakok istoriją (žr. trečiąją dalį).

Šį leidinį sudariusi projekto iTEC komanda Lietuvoje dėkoja visiems mokytojams, kurie savo klasėse, įgyvendindami mokymo(si) planus, taikė technologijomis grindžiamus inovatyvius mokymo(si) scenarijus ir inovatyvias mokymo(si) veiklas. 1 lentelėje parodyta, kiek klasių Lietuvoje išbandė projekto scenarijus per penkis projekto iTEC etapus. Pirmų trijų etapų re-zultatai parodė, kad Lietuvos mokytojai aktyviausiai Europoje įgyvendino projekto iTEC inovatyvius mokymo(si) scenarijus. Iš viso Lietuvoje IKT grįsto mokymo(si) scenarijus ir veiklas išbandė daugiau kaip 300 klasių.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos mokyklos pagal aktyvumą yra antrojoje vietoje tarp visų dalyvaujančių Europos šalių (po Turkijos). Visų Lietuvos mokyklų, dalyvaujančių projekte iTEC 2010–2014 m., sąrašas pateikiamas priede.

Projekto iTEC bandomieji taikymai

Etapai Iš viso per 5 etapus1 etapas 2 etapas 3 etapas 4 etapas 5 etapas

Dalyvavusių klasių skaičius 84 67 70 101 25 347

1 lent. Projekte iTEC dalyvavusių Lietuvos klasių skaičius.

Šiame leidinyje pristatomi per 4 projekto įgyvendinimo metus Lietuvos mokytojų išbandyti mokymo(si) scenarijai, mokymo(si) veiklos ir mokymo(si) planai. Metodinė medžiaga yra skirta padėti mokytojams organizuoti mokymo(si) procesą inovatyvių mokymo(si) scenarijų ir IKT grįstų veiklų pagrindu.

Pirmojoje šio leidinio dalyje aptariami mokymo(si) scenarijai. Antrojoje dalyje detaliai aprašomos mokymo(si) vei-klos. Trečioji dalis skirta bendriesiems mokymo(si) planams. Lietuvos mokytojai, remdamiesi mokymo(si) planais ir atsi-žvelgdami į ugdymo proceso kontekstą (mokinių amžių, mokomąjį dalyką ir pan.), pagal tam tikrus mokymo(si) scenarijus įgyvendino įvairius projektus. Nuorodos į visus mokytojų sukurtus projektus pateikiamos leidinio dalyje Naudingos nuorodos.

1 pav.


1.1. ŠVIEŽIO ORO GŪSIS

Tikslas

Ugdant mokinių savarankiškumą įdomiomis ir netradici-nėmis priemonėmis pasiekti ugdymo tikslus.

Toliau pateikiamas vienos mokyklos pamokos scenarijaus aprašymas. Šį scenarijų galėtumėte pritaikyti dalyko pamokoms ar kitai mokymo(si) veiklai. Pavyzdžiui, chemijos mokytoja su mo-kiniais galėtų tyrinėti upelio, tekančio mokyklos teritorijoje, užter-šimą.

Praktinis pavyzdys

Mokiniai, kuriems nurodyta atlikti tyrimą ar užduotį, išeina tyrinėti mokyklos teritorijos. Jie turi arba užfiksuoti tikrus duome-nis, arba išaiškinti, kaip sąvokos nagrinėjamos tikrame pasaulyje.

Gamtos mokslų mokytoja Rosi bendradarbiauja su geografijos mokytoja. Mokytojos pastebėjo, kad jų mokiniams reikia nuodugniau pa-tyrinėti ir suprasti vietos gamtinę aplinką, gyvūniją ir augaliją. Mokytoja Rosi taip pat pastebėjo, kad jos klasės mokiniams būtų naudinga dažniau mokytis grupėje, nors po vieną jiems taip pat gerai sekasi. Ji nusprendžia, kad klasė turi bendradarbiauti nagrinėdama problemą, susijusią su gamta ir vietos aplinka. Apsispręsdama dėl konkrečios klasės veiklos ji tariasi su geografijos mokytoja, kad pasirinkta veikla taip pat būtų naudinga mokantis geografijos. Savo klasei ji skiria užduotį išsiaiškinti, kodėl mokyklos teritorijoje per pastaruosius metus sumažėjo boružių populiacija.

Mokinė Karmen skiriama mokinių grupės vadove. Grupė mokinių išeina į lauką rinkti faktinių duomenų, kurie padėtų klasei atlikti tyrimą. Visi grupės nariai atlieka skirtingus vaidmenis ir turi skirtingus prietaisus tikriems duomenims fiksuoti. Karmen mobiliuoju telefonu fotografuoja vietas, kur gyvena daugiausia boružių, o kiti grupės nariai fiksuoja oro temperatūrą ir apžiūri boružių paplitimo arealus. Mokytoja Rosi stebi kartu dirbančius mokinius ir užsirašo savo pastebėjimus. Tai padeda jai suprasti, kokius įgūdžius mokiniai dar turi lavintis. Pagal tai ateityje jai bus lengviau planuoti mokymo(si) veiklas. Mokytoja supranta, kad grupei reikia daugiau mokytis, kaip naudotis prietaisais netrikdant gyvūnijos ir augalijos, taip pat tai, kaip nu-statyti konkrečius grupės tikslus.

Karmen grupė, padariusi nuotraukų ir surinkusi kitų duomenų, grįžta į klasę. Mokiniai dalijasi surinktais duomenimis ir jais remdamiesi formuluoja išvadas. Mokytoja Rosi padeda mokiniams pasinaudoti programine įranga, skirta skaitmeniniams duomenims apdoroti. Padarę išvadas, grupės nariai nusprendžia iš savo nuotraukų ir duomenų sukurti trumpą filmą, kad savo

1 . M O K Y M O ( S I ) S C E N A R I J A I

Nuo 2010 m. rugsėjo mėn. daugiau kaip 100 Lietuvos mokytojų, dalyvaudami projekte iTEC, savo klasėse išbandė technologijomis grindžiamus inovatyvius mokymo(si) scenarijus.

Pirmajame etape 2011 m. rugsėjo–gruodžio mėn. Lietuvoje daugiausia mokytojų išbandė scenarijus Šviežio oro gūsis (angl. A breath of fresh air / Outdoor study project) ir Interneto duomenų archyvai (angl. Online repositories rock).

Antrajame etape 2012 m. kovo–gegužės mėn. Lietuvos mokytojai išbandė scenarijus Matematika daugiakultūrėje aplinkoje (angl. Mathematics in a multicultural setting) ir Mokiniai kuria gamtos mokslų mokymosi išteklius (angl. Students crea-ting science learning resources).

Pastarasis scenarijus įkvėpė kurti mokymo(si) medžiagą ir pradinių, ir pagrindinių mokyklų mokytojus bei jų moki-nius. Be to, jis sėkmingai buvo įgyvendintas ne tik per gamtos mokslų pamokas, bet ir kuriant istorijos, gimtosios (lietuvių) ir užsienio kalbų mokymo(si) medžiagą. Klaipėdos Gedminų pagrindinės mokyklos mokytojo Gedimino Jonausko teigimu, pirmajame etape jis įgudo kaupti ir sisteminti mokinių atliktus darbus, surinktą medžiagą: „Kad ir kokį darbą vaikai padarytų, reikėtų kaupti ir sudėti viską į vieną vietą, kad visi galėtų susipažinti su mokinio atliktu darbu, kad pats vaikas jį matytų.“ Ko-mentuodamas antrojo etapo pamokas ir sukurtą projektą Abėcėlė, mokytojas pabrėžė: „Svarbu, kad mokiniai darytų ne bet ką, o kurtų naudingą produktą. Kai integruojami įvairūs dalykai, surinkta medžiaga turi turėti išliekamąją vertę. Tuomet ji gali būti panaudota ir kitų, ir paties kitam tikslui.“

Trečiajame etape 2012 m. spalio–gruodžio mėn. aktyvūs Lietuvos mokytojai buvo pakviesti išbandyti projekto iTEC sukurtas technologijomis grįstas mokymo(si) veiklas ir pagal jas įgyvendinti pasirinktus scenarijus Mokyklos erdvių tobulini-mas (angl. Redesigning school) ir Matematikos mokomojo žaidimo kūrimas (angl. Designing maths learning game).

Ketvirtajame etape 2013 m. vasario–balandžio mėn. įvairių dalykų mūsų šalies mokytojai išbandė scenarijus Papa-sakok istoriją (angl. Tell a story) ir Sukurk žaidimą (angl. Create a game), pagal kuriuos išplėtoti mokymo(si) planai pateikti trečiojoje dalyje.

Penktajame etape 2013 m. rugsėjo mėn. – 2014 balandžio mėn. įvairių dalykų mokytojai pritaikė scenarijus Mūsų mo-kykla, mūsų aplinka (angl. Our school, our environment), Skaitmeninių produktų kūrėjai (angl. Digital producers) ir savo nuožiūra rinkosi bei derino projekto iTEC sukurtas technologijomis grįstas mokymo(si) veiklas.


išvadomis galėtų pasidalyti su kitais klasės mokiniais. Jie dirba kartu naudodamiesi nešiojamaisiais kompiuteriais ir internetu, kad sukurtų trumpą skaitmeninį filmą apie tai, ką sužinojo. Mokiniai, kurie fotografavo, įkelia savo nuotraukas, o kiti grupės nariai rašo scenarijų ir jame pristato išvadas. Kiekvienas iš jų rašo dalį scenarijaus ir, naudodamasis internetu pasiekiama montažo programine įranga, kuria filmą. Šis filmas įkeliamas į mokyklos mokymosi platformą, kad klasė galėtų jį pasižiūrėti ruošdama namų darbus, o per geografijos pamoką mokiniai, kurie atlieka panašų darbą, galėtų jį pakomentuoti. Grupė taip pat nusprendžia įkelti filmą į viešąją mokymosi platformos erdvę, kad grįžę namo galėtų parodyti savo tėvams ar globėjams.

Technologijos ir ištekliai

Judriojo ryšio prietaisai su interneto prieiga, mokymosi platforma, fotoaparatai (gali būti mobilieji telefonai), filmų montažo programinė įranga, skaičiuoklė ar kita skaitmeninės analizės programinė įranga.

1.2. INTERNE TO DUOMENŲ ARCHY VAI

Tikslas

Padėti mokiniams išmokti naudotis interneto duomenų archyvais, siekiant lavinti jų skaitmeninio raštingumo gebėjimus, padėti paversti informaciją žiniomis ir skatinti mokinius mokytis bet kur ir bet kada.

Toliau pateikiamas vienos mokyklos pamokos scenarijaus aprašymas. Šį scenarijų galėtumėte pritaikyti savo dalyko pamo-koms ar kitai mokymo(si) veiklai.

Praktinis pavyzdys

Mokytojai ir bibliotekininkai dirba su mokiniais pagal skai-tmeninio raštingumo programą, skirtą lavinti įvairiems gebėji-mams, pavyzdžiui, kritiniam mąstymui, gebėjimui saugiai naudo-tis internetu, taip pat siekdami mokinius supažindinti su nuosavybės ir autorių teisėmis. Mokoma, kaip pateikti nuorodas į medžiagą. Scenarijuje atskleidžiama, kaip ugdant mokinių skaitmeninio raštingumo gebėjimus skaitmeniniai ištekliai pade-da paįvairinti įprastinę projektinio mokymosi veiklą.

Mokinių grupelė – Silvija, Luka ir jų draugai – rengia astronomijos mokslinių tyrimų projektą. Mokiniai ieško informa-cijos observatorijų, muziejų, bibliotekų interneto duomenų archyvuose ir naudodamiesi kitais ištekliais. Šiuos informacijos

šaltinius rekomendavo jų mokytojas ir bibliotekininkas. Taip siekiama, kad būtų užtikrinta moksliniams tyrimams reikalinga išteklių kokybė. Ši veikla – įvadas į skaitmeninio raštingumo programą, pagal kurią mokomasi atsižvelgti į medžiagos pati-kimumą, palyginti ją su ištekliais, kuriuos mokiniai susiranda patys. Mokytojas paskatina mokinius kurti internete randamos informacijos patikimumo kriterijus ir padeda tai daryti.

Mokytojas ir bibliotekininkas glaudžiai bendradarbiauja su mokiniais, skatina ieškoti išteklių, kurti kriterijus, siekdami, kad mokiniai įgytų supratimą apie naudojimąsi skaitmeniniais ištekliais, o ne vadovautųsi primestomis nuomonėmis. Moky-tojas ir bibliotekininkas atsižvelgia į mokinių įgytas žinias ir jas vertina. Jie yra mokinių pagalbininkai, kurių veikla nutolsta nuo tradicinio pedagogo įvaizdžio. Čia ypač išryškėja netradicinis bibliotekininko vaidmuo – paprastai mokykloje jis nelaikomas darbuotoju, kuris gali mokinius nukreipti į konkrečius mokymosi rezultatus.

Interneto duomenų archyvais ir ištekliais Silvija, Luka ir jų draugai gali naudotis mokykloje, namuose ir kitose viešo-siose vietose. Vadinasi, jie gali astronomijos projektą rengti įvairiose aplinkose ir dalytis jose žiniomis su savo šeima, draugais.

Šie mokiniai ne tik ugdosi svarbius skaitmeninio raštingumo gebėjimus. Mokytojas ir bibliotekininkas juos paskatina sukurti redaguojamą interneto puslapį – vikį (angl. wiki) ir taip ugdytis kūrybos internete įgūdžius. Sukurtame interneto pus-lapyje jie dalijasi informacija apie projektą ir bendradarbiauja, taip pat tobulinasi savo skaitmeninio raštingumo gebėjimus. Mokiniai komentuoja ir vertina vienas kito vikius, aptaria mokinių ir mokytojo ar bibliotekininko rastų ir projektui kurti siūlo-mų išteklių patikimumą. Jie kartu su mokytoju nustato kiekvienos grupės darbo komentavimo ir vertinimo kriterijus, tarp jų skaitmeninio raštingumo vertinimo kriterijus (pavyzdžiui, informacijos patikimumas, kokybė ir klasifikavimas, nuorodų į infor-maciją pateikimas). Mokytojas jiems padeda vertinimo kriterijus susieti su bendrosiomis ugdymo programomis ir vertinimo reikalavimais. Tai leidžia mokiniams geriau suprasti bendrojo ugdymo sistemoje taikomas vertinimo priemones. Mokiniai taip pat vertina vieni kitų darbą, šis projektų vertinimas yra bendro įvertinimo dalis.

Technologijos ir ištekliai

Vikiai, prie interneto turintys prieigą asmeniniai kompiuteriai, interneto informacijos archyvai, tarp jų skaitmeniniai archyvai, švietimo ministerijos ir komercinės duomenų saugyklos, pavyzdžiui, muziejai ir bibliotekos.

1.3. MATEMATIK A DAUGIAKULTŪRĖ JE APLINKOJE

Tikslas

• Sukurti integruotas, daugiakultūres klases, kuriose skatinamas daugiaraštingumas.

• Padidinti mokinių susidomėjimą mokymo(si) veiklomis.


Pagrindimas

Dėl imigracijos ir kitų demografinių pokyčių klasėse sparčiai didėja kultūrinė įvairovė. Tai skatina ieškoti naujų būdų, kaip suartinti mokinius ir įveikti kultūrų skirtumų barjerus. Siekti šio tikslo gali padėti informacinės technologijos, skirtos kurti daugiakalbio bendradarbiavimo priemones, suteikti bendros patirties ir galimybių mokiniams labiau domėtis mokykla ir ug-dytis pasitikėjimą savimi.

Praktinis pavyzdys

„Kultūrinė įvairovė šioje mokykloje turėtų būti vertinama kaip privalumas, o ne kaip trūkumas!“– taip pasakiau per audringą diskusiją su vienu savo kolegų matematikų. Šia tema, dėl kurios pratrūkau, diskutuojama jau seniai. Mokykloje mo-kosi daug imigrantų vaikų, todėl susiduriama su daugybe iššūkių. Dauguma mūsų mokinių kalba keliomis kalbomis. Tad mokiniams sudėtinga bendrauti, o tai neigiamai veikia ir mokinių mokymąsi. Mokykloje buvo gana sėkmingai įgyvendinta daugybė tradicinių raštingumo gerinimo iniciatyvų. Tačiau jaučiau, jog atėjo laikas imtis kitokių priemonių. O jeigu mokinių aktyvumui ir bendradarbiavimui mokykloje paskatinti išbandytume universalią matematikos kalbą? Mokyklos direktoriui pa-siūliau schemą, kuri turėtų padėti skatinti komunikaciją. Jis sutiko skirti laiko ir lėšų mūsų daugiakalbiam matematikos projek-tui, tad subūrėme entuziastingų bendraminčių mokytojų komandą.

Pagrindinė šio projekto idėja – padėti mokiniams mokykloje sukurti „bendrą kalbą“, susijusią su matematika. Siekdami nepasunkinti užduoties, nusprendėme pasitenkinti procentų ir trupmenų temomis. Mūsų tikslas – paskatinti visus mokinius domėtis klausimais ir iššūkiais, susijusiais su šiomis matematinėmis sąvokomis. Idėja nauja ir įdomi, nes kitakalbiai mokiniai pristato informaciją apie veiklas, vykdydami tyrimus įvairiomis kalbomis. Projektas pradedamas teikiant individualią pagalbą visiems kitakalbiams mokiniams, kad jie galėtų mokytis pagrindinių matematikos sąvokų. Šie mokiniai dirba savo gimtąja kalba ir išverčia sąvokas į valstybinę kalbą. Tuomet mokiniai, naudodamiesi internetu ir socialinio žymėjimo įrankiais, renka mokymosi šaltinių nuorodas, susijusius su matematikos sąvokomis. Šių šaltinių mokiniai ieško skirtingų šalių, iš kurių yra atvy-kę jų klasės draugai, interneto svetainėse ir dalijasi per socialinio žymėjimo įrankius.

Per antrąjį etapą mokiniai, kuriems valstybinė kalba nėra gimtoji, klasės draugams pristato, ką sužinojo rengdami pateiktis, formuluodami klausimus ir atsakymus. Kai vyksta pateikčių, klausimų ir atsakymų aptarimas, kartu su kolegomis talkininkaujame šių pateikčių bei klausimų ir atsakymų sesijų metu, spręsdami kylančius nesusipratimus ir komunikacijos sunkumus. Tam, kad visi mokiniai suprastų matematikos sąvokas, naudojamasi šablonais internete. Jie padeda mokiniams pasikartoti, ką išmoko, ir suformuluoti klausimus, į kuriuos galima būtų atsakyti naudojant procentus ir trupmenas. Grupės sudaromos taip, kad jose būtų mokinių iš skirtingų šalių ir kad būtų nagrinėjami su gyvenimu susiję klausimai (pvz., santykio tarp akių spalvos ir lyties klasėje skaičiavimas). Grupėse vartojama valstybinė kalba, o prireikus – ir mokinių gimtoji. Mokiniai fiksuoja šią veiklą ir rezultatus internete esančiame bendradarbiavimo dokumente (pvz., Google Docs) tam, kad juo galima būtų pasidalyti su kitais mokiniais.

Baigiamajame projekto etape, naudodamiesi socialinio bendravimo įrankiais, mokiniai susisiekia su klasės draugų gimtosiose šalyse gyvenančių mokinių ir mokytojų grupėmis, keičiasi daugiakultūrės matematikos patirtimi, prašo pateikti komentarų. Projektas labai sustiprina mokinių pasitikėjimą savimi, išplečia bendravimo ir bendradarbiavimo galimybes. Be to,

išauga susidomėjimas matematika. Šis modelis buvo veiksmingai taikomas matematikai, tačiau jis taip pat gali būti pritaikytas ir kitiems mokomiesiems dalykams.

Tendencijos

Integravimas praktikoje

Daugelyje Europos mokyklų šiuo metu vyrauja kultūrinė ir etninė įvairovė. Susidurdami su šia įvairove, mokytojai tam-pa kvalifikuotesni, jie žino, kaip spręsti integravimo klausimus.

Imigracijos nulemti demografiniai pokyčiai

Nors planuojama, kad bendras Europos Sąjungos gyventojų skaičius per 2005–2030 metus smarkiai neišaugs, didžiąją šio augimo dalį sudarys imigrantai. Dėl to integracija (mažumų, imigrantų, asmenų, turinčių specialiųjų poreikių ar negalią) daugelyje valstybių yra įvardijama kaip bendrosios politikos prioritetas.

Dėmesys profesiniam tobulinimuisi

Vyrauja tendencija skirti daugiau dėmesio mokytojų profesiniam tobulinimuisi, kuriame svarbus vaidmuo tenka mo-kymuisi naudotis informacinėmis technologijomis. Pavyzdžiui, šios technologijos taikomos kuriant bendradarbiavimo plat-formas ir telkiant bendruomenę, siekiant, kad mokiniai lengviau suprastų dalykus, kuriuos sudėtingiau mokytis (pvz., mate-matiką, gamtos mokslus, informacines technologijas), sudominti mokinius šiais dalykais.

Pagrindiniai teiginiai

Integracija, komunikacija, lankstumas, raštingumas.

Aplinka

• Klasė, sujungta tinklu su kitomis mokyklomis.

• Tinklas, pasiekiamas mokiniams iš namų, individualiai ar diskutuojant apie projektą su savo partneriais.

Veikėjai ir vaidmenys

• Mokiniai iš skirtingų kultūrinių ir lingvistinių aplinkų vienoje klasėje bendradarbiauja ir kartu vykdo tyrimą.

• Patys mokiniai ir mokytojai iš skirtingų kultūrinių ir lingvistinių aplinkų yra tyrimo ar projekto šaltinis.

• Prireikus, tėvai gali atlikti ekspertų vaidmenį.

Sąveika

• Komunikacija per matematiką, gamtos mokslus ir technologijas.

• Matematinis, gamtamokslinis ir technologinis raštingumas.


• Kultūrinė įvairovė.

• Klausimais ir projektais grįstas mokymasis.

• Aktyvi mokytojo pagalba.

• Mokymasis iš bendramokslių.

Veiklos

• Dialogas.

• Diskusijos.

• Tyrimas ir įrodymų rinkimas.

• Pasikartojimas.

• Nuolatinis komunikavimas.

Priemonės (ir technologijos)

• Mokytojų ir klasių tinklas, visuomet pasiekiamas, lengvai pritaikomas ir išplečiamas.

• Platforma medžiagai ir informacijai keistis bei komentuoti.

• Skaitmeninių priemonių kūrimas ir redagavimas.

• Interneto ir socialinės žiniasklaidos įrankiai (pvz., socialinio žymėjimo, socialinio tinklo įrankiai).

1.4. MOKINIAI KURIA GAMTOS MOKSLŲ MOKYMOSI IŠTEKLIUS

Tikslas

• Sudaryti sąlygas mokiniams mokytis vieniems iš kitų sudėtingų gamtos mokslų temų.

• Padėti ugdytiniams bendrai kurti išteklius, kurie gali būti naudojami aiškinant sudėtingas gamtos mokslų temas.

• Išteklius naudoti įvairių klasių mokiniams mokyti.

Pagrindimas

Gamtos mokslų mokytojai pastebi, kad kai kurias gamtos mokslų programos temas mokiniams sunku suprasti, todėl mažėja jų susidomėjimas gamtos mokslais. Taigi svarbiausias iššūkis – rasti mokymosi būdų, kurie padėtų stiprinti moki-

nių motyvaciją, žadintų jų smalsumą ir domėjimąsi gamtos mokslais. Be to, kasmet mokytojai moko vis naujas klases, tenka nustatyti mokinių pasiekimų lygį, nuspręsti, kurie mokymosi metodai šiems mokiniams yra tinkamiausi. Todėl svarbu turėti parengtų gamtos mokslų mokymosi išteklių.

Praktinis pavyzdys

Esu gamtos mokslų mokytojas. Dirbdamas su mokiniais stengiuosi ugdyti jų domėjimąsi gamtos mokslais, skatinu juos mokyti vieniems kitus ir jaunesniųjų klasių mokinių grupes. Pirmiausia taikau formuojamąjį vertinimą, kuris apima ir tas programos dalis, kurių mokiniai jau mokėsi, ir tas, kurių nesimokė. Tada sudarau nedideles mokinių grupes taip, kad jose būtų ir tas temas išmanančių, ir neišmanančių mokinių. Kiekvienai grupei skiriama užduotis – sukurti interaktyvių gamtos mokslų išteklių, skirtų tam tikrai ugdymo programos temai mokyti(s).

Rekomenduoju mokiniams vadovėlių medžiagą ir interneto šaltinius (pvz., šaltiniai iš platformos lre.eun.org), susijusius su tam tikra tema. Jie mokosi grupėmis, o naujų žinių įgiję mokiniai gali mokyti savo bendramokslius. Pateikiu jiems problemų ir užduočių pavyzdžių. Mokiniai juos gali naudoti, norėdami pasitikrinti, ar gerai suprato temą. Grupė išsirenka vieną ar du mokymo(si) metodus, kurie, jos manymu, yra veiksmingiausi, ir sukuria virtualų gamtos mokslų išteklių. Mokiniams sutei-kiama pakankamai daug laisvės patiems nuspręsti, kaip kurti išteklių: tai gali būti plakatas, tikra ar virtuali demonstracija, paskaitos, dainos ar lėlių teatro spektaklio vaizdo įrašas. Tačiau jų kūrybai yra keli apribojimai. Kiekviena grupė, kurdama išteklių, privalo suformuluoti ir kelias problemas. Sukurtus išteklius mokiniai pristato jaunesniems mokiniams (pvz., pradinės mokyklos klasių). Prieš tai įvertinu jų darbus ir pateikiu siūlymų, kaip juos patobulinti. Taip pat dažniausiai raginu grupes pasi-telkti išorės ekspertą (pvz., kuratorių iš gamtos mokslų muziejaus arba universiteto profesorių). Mokslo metų pabaigoje prieš baigiamuosius egzaminus mokinių nagrinėtas problemas įtraukiu į temų apžvalgą. Galiausiai išteklius įkeliu į projekto iTEC mokymo šaltinių mainų platformą. Kitais metais juos panaudosiu savo pamokoms pagyvinti ir praturtinti. Taigi kitais mokslo metais mokysiu gamtos mokslų, atsižvelgdamas į praėjusių metų rezultatus.

Tendencijos

Didėjančios mokinių matematikos, gamtos mokslų ir technologijų gebėjimų spragos.

Nors šiuo metu gana sudėtinga prognozuoti, kokių tiksliai žmogiškųjų išteklių reikės ateinančiuosius 5–10 metų, dau-gelis Europos darbdavių mano, jog darbuotojų, gerai išmanančių matematiką, gamtos mokslus ir informacines technologijas, paklausa išaugs.

Dėmesys profesiniam tobulinimuisi

Vyrauja tendencija skirti daugiau dėmesio mokytojų profesiniam tobulinimuisi, kuriame svarbus vaidmuo tenka mo-kymuisi naudotis informacinėmis technologijomis. Pavyzdžiui, šios technologijos taikomos kuriant bendradarbiavimo plat-formas ir telkiant bendruomenę, siekiant, kad mokiniai lengviau suprastų dalykus, kuriuos sudėtingiau mokytis (pvz., mate-matiką, gamtos mokslus, informacines technologijas), sudominti mokinius šiais dalykais.


Iššūkiai populiarinant matematiką, gamtos mokslus ir technologijas

Pastaruoju metu padidėjo dėmesys matematikai, gamtos mokslams ir technologijoms, tačiau šių dalykų mokytojai susiduria su sunkumais – mokiniams (ypač mergaitėms) trūksta susidomėjimo šiais dalykais, palyginti su kitais mokomaisiais dalykais.

Pagrindiniai teiginiai

Įsitraukimas, moksliniai tyrinėjimai, formuojamojo vertinimo taikymas optimizuojant mokinių bendravimą; išteklių kaupimas, dalijimasis ir pakartotinis naudojimas; mokymasis iš bendraklasių patirties.

Aplinka

• Didžioji dalis veiklos vyksta tradicinėse klasėse.

• Kompiuterių klasės, kuriose mokiniai gali įrašyti ir kurti savo mokymosi šaltinius. Dalijamasi mokymosi šaltiniais platformoje Learning Resource Exchange.

• Kitoje mokykloje pristatomi sukurti gamtos mokslų ištekliai.

Veikėjai ir jų vaidmenys

• Mokytojas atlieka tradicinį vaidmenį, vertina ir organizuoja mokinių veiklą, nurodo tinkamus mokymosi šaltinius.

• Mokiniai atlieka tradicinius vaidmenis.

• Mokiniai atlieka naujus vaidmenis mokydami savo bendraklasius mažose grupėse ir kurdami mokymosi išteklius kitiems mokiniams.

• Išorės ekspertai atlieka patarėjų vaidmenį, komentuodami mokinių sukurtus mokymosi išteklius.

Sąveika

• Mokytojas suskirsto mokinius į mažas grupes.

• Mokytojas pateikia mokiniams tinkamus šaltinius.

• Mokytojas įvertina mokinių pasiekimų lygį ir jų sukurtus išteklius.

• Mokiniai dirba mažomis grupėmis, mokydamiesi vieni iš kitų.

• Mokiniai bendradarbiauja kurdami savo gamtos mokslų išteklius.

• Išorės ekspertai pataria mokiniams dėl jų pristatymų.

• Mokytojai ir mokiniai naudoja savo sukurtus išteklius kaip mokymosi šaltinius.

Veiklos

• Formuojamasis vertinimas.

• Mokinių įtraukimas į optimalias grupes.

• Rekomendacijos mokiniams dėl mokymosi šaltinių.

• Mokymasis vieniems iš kitų.

• Mokinių pažangos vertinimas.

• Mokymosi išteklių kūrimas.

• Eksperto patarimų paieškos.

• Veiklų įsivertinimas ir sujungimas.

• Mokyklų bendradarbiavimas.

Priemonės (ir technologijos)

• Formuojamasis vertinimas, pridėtas prie mokymų programos mokinių gebėjimų analizei atlikti.

• Platforma Learning Resource Exchange.

• Vaizdo ar garso įrašų įranga gamtos mokslų ištekliams įrašyti.

• Multimedijos kūrimo įrankiai, pavyzdžiui, vaizdo redagavimo įrankiai, siuntinukai (angl. podcasts), pateiktys.

• Medžiaga ir šaltiniai, skirti demonstracijoms ir ištekliams kurti.

• Virtualių demonstracijų aplinkos, pavyzdžiui, Sodaplay, Algorix.

1.5. MŪSŲ MOKYKL A, MŪSŲ APLINK A

Technologijų naudojimas, siekiant didinti mokinių sąmoningumą aplinkos apsaugos klausimais.

Etapas, kurį scenarijus atitinka pagal projekto iTEC Inovacijų brandos modelį: tobulinimas.

Tikslas

Jau yra plačiai pripažįstama, kad būtina didinti jaunų žmonių sąmoningumą aplinkos apsaugos klausimais. Norint tai padaryti veiksmingai, mokinius būtina įtraukti į veiklą, kur būtų sprendžiamos tikros problemos tikrame kontekste. Ne mažiau svarbu ir ryšys su bendruomene. Visa tai įmanoma padaryti veiklą susiejus su mokymo programa ir mokykloje taiko-mais mokymo metodais, pasinaudojant patraukliomis technologijomis, leidžiančiomis naujais būdais pristatyti ir kontroliuoti energijos sąnaudas.


Švietimo ir technologijų plėtros tendencijos, kurias atitinka scenarijus

Mokymas apie anglies dioksido kiekio mažinimą. Ši tema susijusi su kitomis daug platesnio masto temomis – nuo klimato kaitos iki perėjimo prie tvaresnio gyvenimo būdo ir alternatyviųjų energijos šaltinių naudojimo. Mokytojai vis dažniau skatinami šiomis temomis diskutuoti su mokiniais, įtraukti jas į pagal ugdymo programą vykdomas veiklas.

Glaudesnis mokyklų bendravimas. Keliose šalyse pastebėta tendencija, kad mokyklos jungiasi į didesnes grupes. Tokių mokyklų grupių jau esama Italijoje, Portugalijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Šias grupes sudaro pradinės, vidurinės mo-kyklos ir gimnazijos. Jose gali mokytis iki kelių tūkstančių mokinių. Tokio mokyklų jungimosi privalumai: masto ekonomijos ir mažesnių kaštų principas; lengvesnis perėjimas iš pradinės į vidurinę mokyklą; mokymas pagal etapus, o ne pagal amžių. Trūkumai: mažų vietos pradinių mokyklų užsidarymas; sunkumai valdant tiek daug mokinių ir mokytojų; nuasmeninto ir standartizuoto mokymo(si) pavojus.

Naujovė

Mokiniai ieško sprendimų tikrai tarpdisciplininio pobūdžio problemai tikrame kontekste, fiksuodami duomenis ir ben-draudami su bendruomene.

Praktinis pavyzdys

Mokykloje su kolegomis inicijavome mokymo programos analizę, siekdami pasirinkti tinkamą mokinių informavimo apie aplinkos apsaugą projektą. Pagal šį projektą mokykloje buvo suplanuotos ateinančiojo pusmečio diferencijuotos tarp-disciplininės veiklos. Per chemijos pamokas analizuojame įvairias plastikų rūšis. Per matematikos pamokas skaičiuojame mo-kyklos faktines ir planuojamas energijos sąnaudas. Aš esu atsakinga už atliekų perdirbimo temą. Mūsų tikslas – mokiniams pasiūlyti įvairius mokymosi kelius. Mokyklos mokymosi platformoje šiam projektui skirta atitinkama erdvė. Joje planuojame, su kuriais vietos bendruomenės nariais pasiūlysime pabendrauti savo mokiniams ar atsakyti elektroniniu paštu į rūpimus klausimus, nusprendžiame, kokius vaizdo įrašus pateiksime mokiniams, taip pat galime stebėti mokinių pasiekimus vykdant projektą. Su savo mokiniais aptariu aplinkos apsaugos klausimus, skiriu užduotį patyrinėti, kaip tvarkomos atliekos bendruo-menėje ir jų namuose. Taip pat pasisiūlau padėti, jeigu prireiktų pagalbos.

Mokiniai renka duomenis ir rengia pristatymus naudodamiesi įrankiais, kurie padeda greitai suskaičiuoti duomenis. Jie taip pat ima interviu iš mokyklos darbuotojų ir iš kitų bendruomenės narių. Mano kolegė, matematikos mokytoja, turi prieigą prie mokyklos aktyvios stebėsenos tikruoju laiku įrangos, iš kurios informacija yra įkeliama į interneto svetainę. Be to, naudo-damiesi atitinkamais įrankiais, apskaičiuojame mūsų klasės ir mokyklos anglies dioksido pėdsaką.

Pasinaudodama šiam projektui parengta erdve platformoje, padedu savo mokiniams sukurti interneto svetainę apie jų anglies dioksido pėdsaką ir kitą mokyklos poveikį aplinkai. Animacinėmis, garso, vaizdo priemonėmis ir naudodami nuo-traukas sukuriame skaitmenines istorijas. Remdamiesi surinkta informacija mokiniai taip pat parengia spausdintinės medžia-gos ir plakatų. Prie įėjimo į mokyklą dabar stovi ekranas, kuriame rodoma ir nuolat atnaujinama informacija apie tai, ką mo-kykla daro atliekų perdirbimo tikslais.

Galiausiai pakviečiu kolegą iš netoliese esančios mokyklos pažiūrėti mūsų atlikto darbo. Nuo to prasidėjo mūsų mo-kyklų bendradarbiavimas. Dabar per susitikimus mūsų mokyklų mokiniai dalijasi plakatais ir pateiktimis, o vieną dieną mo-kyklos organizuoja bendrą susitikimą, per kurį aptariamas padarytas darbas. Didžiuojamės savo mokyklomis, nes jos gavo Ekologiškos mokyklos (angl. Eco-School) ženkliuką! Tai mūsų mokykloms suteikė viešumo, vadinasi, dabar galime konsultuoti norinčiuosius atlikti savo veiklos auditą aplinkos apsaugos klausimais.

1.6. SK AITMENINIŲ PRODUK TŲ KŪRĖ JAI

Etapas, kurį scenarijus atitinka pagal projekto iTEC Inovacijų brandos modelį: praturtinimas.

Tikslas

Laidų kūrimas skaitmeninės žiniasklaidos priemonėmis pagal ugdymo programą. Pristatymai, per pamokas vykstan-čios diskusijos ir kitos mokyklos veiklos įvairiomis priemonėmis yra įrašomos. Vėliau jos redaguojamos ir įkeliamos į internetą ar virtualią mokymosi aplinką (VMA).

Švietimo ir technologijų plėtros tendencijos, kurias atitinka scenarijus

• Gebėjimas užfiksuoti momentą. Dėmesys naujų rūšių raštingumui naujosios žiniasklaidos amžiuje. Šiuolaikinės priemonės naudojamos mobiliosioms žiniasklaidos kūrimo studijoms.

• Mokiniai lieka nuolat prisijungę prie interneto ir labai aktyviai naudoja skaitmeninę žiniasklaidą – tai kelia iššūkius ir naujus uždavinius tiek mokytojams, tiek švietimo sistemoms.

• Iššūkiai, susiję su pagalbos teikimu per gamtos mokslų, matematikos ir informacinių technologijų pamokas.

Naujovė

Medžiaga naudojama plačiu mastu, šiuo atveju – Lietuvos mastu. Geriausios laidos pristatomos projekto iTEC moky-tojų baigiamojoje konferencijoje.

Praktinis pavyzdys

Gamtos mokslų mokytoja Vaida ir informacinių technologijų mokytojas Saulius siekia populiarinti mokslo žinias. Jie yra girdėję apie projekto iTEC iniciatyvą ir konkursą Skaitmeninės mokymosi laidos (angl. Broadcasting Learning). Tai iniciatyva geriausioms mokomosioms laidoms atrinkti ir skelbti. Mokytojai mano, jog tai leistų mokiniams pagilinti dalyko žinias nau-dojant skaitmeninių produktų kūrimo technologijų įrankius ir priemones. Šia iniciatyva projekto iTEC komanda Lietuvoje siekė įtraukti įvairių klasių mokinius iš visos Lietuvos į tinklalaidžių (angl. podcasts) ar trumpų filmukų kūrimą. Filmukai turi


būti skirti gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos mokymo programos klausimas nagrinėti. Šios mokymosi laidos bus įkeliamos į interneto svetainę YouTube ir iš jų bus sudarytas įvairių dalykų filmų rinkinys. Mokiniai ir mokytojai gali komentuoti ir vertinti įkeltas laidas.

Mokytoja Vaida ir mokytojas Saulius nori, kad jų mokiniai kurtų mokomąsias laidas tomis temomis, kurias dabar moko-si, nes, kurdami filmukus kitiems, mokiniai ir patys geriau išmoksta. Prieš pradedant mokytis naują temą, mokytojai praneša mokiniams, kad jiems teks kurti laidas savo bendramoksliams ir bendraamžiams (taip pat sau patiems, kad galėtų pasikartoti medžiagą prieš egzaminą). Susiskirstę grupėmis, mokiniai pasirenka mokymo programos temą, ją išnagrinėja ir nusprendžia, ar kurs tinklalaidę, ar trumpą vaizdo filmą (arba animacinį filmuką). Parodydami pavyzdį mokiniams, mokytojai patys mokymo tikslais kuria tinklalaides ir vaizdo įrašus. Jie kartu su mokiniais aptaria kiekvieno informacijos perdavimo metodo privalumus ir trūkumus, taip kartu ugdydami mokinių skaitmeninį medijų raštingumą ir dalyko supratimą. Mokiniai kartu su mokytojais aptaria kriterijus, pagal kuriuos bus vertinami bendramokslių darbai. Vėliau šie mokinių sukurti kriterijai bus perduoti inicia-tyvos Skaitmeninės mokymosi laidos organizatoriams, kad šie suformuotų atrankos kriterijus.

Mokytojai ne tik rūpinasi tuo, kad mokiniai gerai suprastų pasirinktą temą, bet ir padeda jiems suplanuoti laidų turinį (kokią esminę informaciją įtraukti ir kaip ją perteikti konkrečiai auditorijai). Jei prireikia, pasitelkiami ir kiti mokytojai. Mokiniai kuria savo laidas naudodami fotoaparatus ar skaitmenines vaizdo kameras, nemokamą programinę įrangą internete ir įvairią diferencijuotų šaltinių medžiagą, kad laidas galėtų žiūrėti skirtingų mokymosi lygių mokiniai.

Mokiniai žiūri arba klauso sukurtas laidas, pateikia savo atsiliepimus, vadovaudamiesi tais pačiais kriterijais, kurie buvo nurodyti pagal projekto iTEC iniciatyvą Skaitmeninės mokymosi laidos. Mokytojai taip pat pakomentuoja, ar laidose teisin-gai atskleidžiama dėstoma tema. Mokiniai atsižvelgia į atsiliepimus ir pagal juos pakoreguotas laidas siunčia projekto iTEC konkursui Skaitmeninės mokymosi laidos, taip pat įkelia į mokyklos interneto svetainę arba virtualią mokymosi aplinką, kad laidas galėtų pamatyti kuo daugiau mokyklos mokinių, mokytojų, tėvų ar globėjų. Mokiniai su mokytojais taip pat skiria laiko įvertinti kitų mokinių sukurtas laidas, pateiktas minėtam konkursui. Per visus mokslo metus mokytojai ir mokiniai naudojasi mokymosi laidų duomenų baze – žiūri filmus, klausosi laidų. Tai suteikia temų diskusijoms, padeda pasikartoti.

Parengta pagal interneto svetainės http://itec.eun.org/web/guest/scenario-library medžiagą (Resources – Scenarios – Scenario library).

Žiūrėta 2014 m. balandžio 28 d.

2 . M O K Y M O ( S I ) V E I K L O S

Aprašant projekto iTEC metu įgyvendintas mokymo(si) veiklas daugiausia dėmesio skiriama mokytojo vaidmens išplė-timui. Kiekvienoje veikloje mokytojams siūloma, kaip išplėsti savo patirtį ir patobulinti kompetencijas, taip pat skaitmeninio raštingumo ir pedagoginius gebėjimus. Mokytojai raginami imtis įvairių vaidmenų ir teikti įvairią pagalbą mokiniams. Tačiau svarbiausia, kad mokytojai skatinami įkvėpti savo mokinius. Jų taip pat prašoma atidžiai klausytis mokinių, mokymo(si) vei-klas organizuoti atsižvelgiant į jų individualius poreikius ir interesus. Įgyvendinat projektinį darbą mokytojas turėtų kvestio-nuoti mokinių pradines prielaidas ir taip lavinti jų kritinio mąstymo įgūdžius, gebėjimą į savo veiksmus pažvelgti iš šalies, juos apsvarstyti. Mokytojams patariama skatinti mokinius mąstyti giliau ir padėti rinkti įrodymus, kurie pagrindžia arba, atvirkščiai, paneigia jų argumentus. Tai padės mokiniams pasirengti situacijoms, kai reikės pagrįsti savo nuomonę. Galiausiai mokytojas plečia mokymąsi už mokyklos ribų, skatindamas mokinius susipažinti ir bendradarbiauti su žmonėmis, kurie dirba ne moky-kloje. Taip bendradarbiaudami mokiniai galės aptarti savo planus ir idėjas su žmonėmis, gerai suprantančiais mokinių kelia-mus klausimus ir galinčiais duoti patarimų arba išsakyti konstruktyvią kritiką.

Mokytojo vaidmenys

Plėtoti (angl. Develop) – plėsti mokytojo patirtį ir kompetencijas.

Įkvėpti (angl. Inspire) – raginti dalytis patirtimi ir skatinti mokinius pasijusti reikšminga bendros veiklos dalimi.

Instruktuoti (angl. Coach) – teikti mokiniams patarimus ir rekomendacijas.

Klausyti (angl. Listen) – atidžiai atsižvelgti į mokinių interesus ir poreikius organizuojant klasės veiklas.

Klausti (angl. Question) – išanalizuoti mokinių hipotezes užduodant atvirojo tipo klausimus.

Paremti (angl. Support) – įsiterpti ir pasiūlyti tiesioginę praktinę pagalbą.

Vertinti (angl. Assess) – įvertinti mokinių pasiekimus pagal bendromis pastangomis suformuotus kriterijus.


2 pav. Mokytojo veiklų ir mokymo(si) veiklų derinimo pavyzdys.

Mokymo(si) veiklose yra atsižvelgiama į mokytojų kompetenciją, leidžiančią jiems plėtoti pedagoginę patirtį ir padėti jauniems žmonėms bręsti. Mokymo(si) veiklomis siūloma įvairių būdų mokymo(si) scenarijaus dalims įgyvendinti. Mokytojai gali keisti veiklas pritaikydami mokymo(si) scenarijų konkrečiai klasei. Šios veiklos yra rekomendacinio pobūdžio. Tik gaunant komentarus ir atliekant tam tikrus pakeitimus bus galima performuoti veiklą taip, kad ji geriau tiktų įvairioms Europos moky-kloms.

Mokymo(si) veiklos:

Projekto kūrimo gairės (angl. Design Brief)

Konteksto tyrinėjimas – palyginimas (angl. Contextual Inquiry – Observation)

Konteksto tyrinėjimas – stebėjimas (angl. Contextual Inquiry – Benchmarking)

Projekto produkto kūrimas (angl. Product Design)

Bendradarbiavimas kūrybinėse dirbtuvėse (angl. Participatory Design Workshop)

Galutinio produkto projektas (angl. Final Product Design)

Įsivaizduok (angl. Dream)

Ištirk (angl. Explore)

Planuok (angl. Map)

Reflektuok (angl. Reflect)

Kurk (angl. Make)

Klausk (angl. Ask)

Parodyk (angl. Show)

Bendradarbiauk (angl. Collaborate)

Įgyvendinant projektą buvo sukurti keli skaitmeniniai įrankiai, galintys padėti mokytojams vykdyti mokymo(si) veiklas (TeamUp (http://teamup.aalto.fi/), ReFlex (http://reflex.aalto.fi/) ir projekto iTEC programėlių krautuvėlė – iTEC Widget Store (http://wookie.eun.org/Store/).

2.1. PROJEK TO KŪRIMO GAIRĖS

Dalį medžiagos apie šią veiklą galite rasti čia: http://itec.aalto.fi/package/observe-and-design/, http://itec.aalto.fi/pac-

kage/benchmark-and-design/.

Per pamoką mokiniams pristatote dar tobulintinas projekto kūrimo gaires, užduotis ir temas, atitinkančias ugdymo pro-gramą. Turite motyvuoti mokinius ir paaiškinti, kokią atsakomybę jie prisiima pradėdami kurti projektą. Pirmiausia mokiniai pa-siskirsto į grupes, diskutuoja, kelia klausimus ir susipažįsta su gairėmis. Jie išplečia ir patikslina savo kuriamo projekto kontekstą, atkreipdami dėmesį į tai, ką ir kam jie kuria, į pagrindinius iššūkius ir galimus rezultatus. Mokiniai fiksuoja ir rašo savo refleksijas, kuria interneto dienoraštį, jame dokumentuoja projekto kūrimo eigą, pateikia įrašus. Darbo klasėje trukmė: 1 pamoka.

Projekto kūrimo rezultatai

• 1-osios projekto kūrimo gairės: išnagrinėjamas kontekstas, tobulinamos kūrimo gairės.

• 1-asis refleksijos įrašas: įrašomi numatomi iššūkiai.

• Interneto dienoraščio sukūrimas.

• Interneto dienoraščio įrašai: projekto kūrėjų grupių sudarymas, projekto kūrimo gairės ir procesas.

apsvarstyk

įvertink

apsvarstyk

įvertink

apsvarstyk

įvertink

apsvarstyk

įvertink

apsvarstyk

įvertink

apsvarstyk

įvertink

įkvėpk ......................................................................................................................................................................................................klausyk ....................................................................................................................................................................................................instruktuok .............................................................................................................................................................................................klausk ......................................................................................................................................................................................................paremk ....................................................................................................................................................................................................bendrauk ................................................................................................................................................................................................

įsivaizduok ištirk planuok kurk

? ? ? ? ? ?? ? ? ? ? ?? ? ? ? ? ?? ? ? ? ? ?? ? ? ? ? ?? ? ? ? ? ?

klausk perdaryk parodyk


Idėjos technologijoms panaudoti

• Grupių sudarymas: formuodami grupes galite pasinaudoti įrankiu TeamUp, kad jos būtų lygiavertės.

• Projekto kūrimo gairės: kiekvienos grupės projekto kūrimo gairės (kas ir kada bus daroma) turi būti pateiktos vizu-aliai, naudojant lipniuosius lapelius ar tinkamus skaitmeninius įrankius.

• Grupės rezultatų pateikimas: jūsų mokiniai turėtų pasinaudoti savo sukurtais interneto dienoraščiais arba kiekvie-nas mokinys gali susikurti naują asmeninį dienoraštį. Mokykla turėtų suteikti prieigą prie viešų interneto dienoraš-čių, tačiau jei tokios galimybės nėra, galite pasinaudoti tokiomis programomis kaip Blogger ar Wordpress.

• Bendri mokinių interneto dienoraščiai: pasinaudokite tokiomis programomis kaip Google Reader, Edufeedr ar Ne-tvibes, kad surinktumėte studentų RSS (XML failų formatų šeima interneto duomenims iš naujienų tinklų rinkti) ir galėtumėte lengvai matyti mokinių įrašus iškart, kai tik grupė juos atnaujina.

• Remiamasi technologinėmis priemonėmis Google Sites3, Blogger4, Corkboard.me5.

Jūs galite tikėtis

• Kad jūsų vaidmuo pasikeis iš dėstytojo į patarėjo ar vadovo.

• Motyvuoti mokinius, leisdamas jiems patiems formuoti savo užduotis.

3 Google Sites (www.sites.google.com) – svetainių kūrimo įrankis internete. Norint susikurti svetainę, reikia turėti paskyrą Google. Kiti asmenys, kuriems galite leisti peržiūrėti ir redaguoti svetainę, paskyros Google gali ir neturėti. Šiame įrankyje pirmenybė teikiama ne įmantriam dizainui, bet paprastam naudojimui ir bendravimui. Tai yra Google produktas, pasižymin-tis nepriekaištinga sąveika su kitais Google produktais, pavyzdžiui, Google Docs, Google Maps ir YouTube – telieka pasirinkti komandą Įterpti (angl. Insert) ir pasirinkti paslaugą, kurią norite įkelti į interneto svetainę. Įrankį Google Sites galima naudoti įvairiais tikslais, pavyzdžiui, susikurti klasės interneto svetainę ir joje surinkti įvairius projektų produktus, kuriuos galės per-žiūrėti bendramoksliai, arba projekto interneto svetainę, kurioje grupė galės susisteminti savo apmąstymus. Galimos įvairios koncepcijos – nuo asmeninės darbo erdvės iki visiems pasiekiamos svetainės, kurioje bus demonstruojami sukurti kūriniai.4 Blogger (www.blogger.com) – Google tinklaraščių tarnyba. Norint susikurti tinklaraštį, pirmiausia reikia turėti paskyrą Goo-gle. Galima padaryti taip, kad paskyros Google neturintys asmenys galėtų peržiūrėti, komentuoti ar rašyti viešus pranešimus. Tarnyba Blogger suteikia galimybę susikurti interneto svetainę, kurioje galima reguliariai skelbti tekstus, nuotraukas ar vaizdo įrašus. Naujausi pranešimai visada rodomi tinklalapio viršuje. Tai leidžia patogiai išdėstyti informaciją ekrane ir išskleisti pasi-rinktų bendramokslių ar platesnės auditorijos komentarus.5 Corkboard.me (www.corkboard.me) – tai paprasta skelbimų lenta internete, prie kurios net nebūtina prisiregistruoti. Kiekvie-na lenta turi savo unikalų interneto adresą (URL). Tokiu URL adresu galite dalytis su kitais, kad jie papildytų lentą naujomis žinutėmis. Visi pakeitimai matomi iš karto. Šis įrankis yra nemokamas, tačiau norint pasinaudoti pažangesnėmis funkcijomis (pvz., įkelti nuotraukas), reikės sumokėti.

Jūsų mokiniai išmoks

• Rimtai įsipareigoti atlikti projektą.

• Aiškintis dėl tikslų ir vertinimo kriterijų.

• Diskutuoti dėl jiems pateiktų užduočių ir siūlyti, kaip jas būtų galima patobulinti.

• Įveikti realaus pasaulio projekto kūrimo iššūkius (angl. Real World Design Challenges).

1. Pasirengimas

• Parenkite projekto kūrimo gaires: 1) pasirinkite vieno projekto kūrimo gaires (pateiktos susijusių mokymo(si) scena-rijų Mokyklos erdvių tobulinimas arba Matematikos mokymosi žaidimo kūrimas dalyse pasviruoju šriftu) ir 2) pritaiky-kite jas prie Bendrųjų programų (angl. Curriculum) reikalavimų ir savo dalyko tvarkaraščio.

• Susipažinkite su visomis mokymo(si) veiklomis, kad galėtumėte jas pristatyti savo mokiniams.

• Pateikite konkrečių pavyzdžių, kurie paaiškintų, kodėl vykdant projektą svarbu numatyti realius rezultatus ir kodėl reikėtų į šią veiklą žvelgti labai atsakingai.

• Parenkite vertinimo kriterijų sąrašą, kuris atspindėtų ir ugdymo planų reikalavimus.

2. Pristatymas

• Pristatykite projekto kūrimo idėją, savo pavyzdžius ir kūrimo gaires.

• Pristatykite veiklas kaip 1–2 pamokų trukmės projekto kūrybines dirbtuves ir vaizdžiai parodykite mokiniams pro-cesą (pavyzdį PNG formatu galite rasti čia: http://itec.aalto.fi/wp-content/uploads/2012/04/pre-pilot-3-LAs.png) ir sudarytą tvarkaraštį.

• Kartu su mokiniais apžvelkite vertinimo kriterijus. Įsitikinkite, kad jie suprato, jog jų užrašai ir galutinis projektas turės atitikti reikalavimus. Pateikite mokiniams vertinimo kriterijus.

• Sudarykite mokinių grupes. Galite paprašyti mokinių, kad jie kiekvienam grupės nariui priskirtų kokį nors vaidmenį.

• Padrąsinkite mokinius diskutuoti apie projekto kūrimo gaires. Paprašykite mokinių, kad atsakytų į tokius klausimus: Kam skirtas projektas? Kaip būtų galima daugiau apie tai sužinoti (vieta, laikas ir konteksto tiriamosios veiklos bū-das)? Su kokiais iššūkiais susidursite? Kaip spręsite kilusius iššūkius? Kiekvienas mokinys turi būti įtrauktas į visus veiklos etapus, tačiau ar jie žino, kuris už kurią veiklą yra atsakingas.

• Iš pat pradžių suteikite mokiniams pakankamai informacijos, kad jie galėtų apsispręsti, ką kiekvienas nori daryti, kurdamas projektą. Prieš pradėdami kursą galite duoti mokiniams šią medžiagą susipažinti (kaip namų darbą).


3. Veikla

Žali simboliai reiškia „Darbas namuose“ (▲) ir „Darbas klasėje“ (■). Tai yra rekomendacijos, bet tik nuo mokytojų priklauso, kaip bus nuspręsta organizuoti mokinių darbą.

■ Grupėse mokiniai aptaria projekto kūrimo eigą, įsivaizduoja, ką jie kurs, ir tobulina kūrimo planą.

■ Mokiniai fiksuoja ir užrašo savo refleksiją (žr. 2.7).

■ ▲ Naudodamasi interneto dienoraščių kūrimo programa kiekviena grupė susikuria projekto interneto dienoraštį ir pateikia dienoraščio URL adresą mokytojui.

▲ Dienoraštyje mokiniai apibūdina savo grupę, aprašo kiekvieno mokinio vaidmenį projekte. Taip pat jie gali pridėti savo nuotraukų, grupės nuotrauką ir informaciją ryšiams. Interneto dienoraštis gali turėti savo pavadinimą, tarkime, Projekto kūrėjų komanda.

▲ Projekto kūrimo gairės interneto dienoraštyje: mokiniai pateikia įrašą apie pirmąsias projekto kūrimo gaires pava-dinimu Projekto kūrimo gairės.

▲ Projekto kūrimo eigos įrašai interneto dienoraštyje: mokiniai pateikia savo pamąstymus, užrašo, ką jie jau padarė, su kokiais iššūkiais susidūrė ir kokius iššūkius numato ateityje. Įrašą pavadinkite Projekto kūrimo eiga.

▲ Atlikusi šį darbą kiekviena grupė turi turėti savo puslapio apimties interneto dienoraštį su dviem įrašais.

▲ Mokinių pateiktus interneto dienoraščių adresus įrašykite savo naudojamoje virtualioje aplinkoje. Pavyzdžiui, pro-jekto iTEC trečiojo etapo dienoraščiai (http://bit.ly/itec-c3-blogs) buvo įkelti į projekto interneto svetainę (http://itec.eun.org/).

PIRMAS PATARIMAS. Pradedant planuoti projektą net profesionaliems kūrėjams kyla daug neaiškumų. Nebūtina iškart turėti atsakymus į visus klausimus. Atsakymai paaiškės dirbant. Tuo projektų kūrimas ir yra žavus.

ANTRAS PATARIMAS. Įgykite daugiau pedagoginės patirties. Nuo jūsų priklauso, ar „išstumti mokinius už komforto zonos ribos“, kai pastebėsite, kad jie pasirinko per lengvą temą, kuriai tirti nereikalingos pastangos iššūkiams įveikti.

TREčIAS PATARIMAS. Mažesnės grupės dažnai pasiekia geresnių mokymosi rezultatų. Pasistenkite sudaryti nedide-les grupes – jose turėtų būti ne daugiau kaip 4–5 mokiniai.

2.2. KONTEKSTO T YRINĖ JIMAS – PALYGINIMAS

Dalį medžiagos apie šią veiklą galite rasti čia: http://itec.aalto.fi/package/benchmark-and-design/.

Remdamiesi pačių parengtomis projekto kūrimo gairėmis, mokiniai nusprendžia, kokiais jau egzistuojančių darbų pavyz-džiais pasinaudoti. Pasirinkimas priklauso nuo to, kam jie skiria savo projektą, ką kuria ir kokius pagrindinius iššūkius yra pasiryžę

įveikti. Mokinių grupės pasirenka 10 darbų pavyzdžių, atitinkančių sumanytą projektą. Mokiniai tarpusavyje pasidalija surinkta vaizdo ir garso medžiaga ir išanalizuoja surinktų darbų pavyzdžių panašumus ir skirtumus. Remdamiesi surinkta medžiaga ir jos analize, mokiniai tobulina savo projekto kūrimo gaires, ypač atsižvelgdami į projekto kūrimo iššūkius ir rezultatus. Tuomet užfik-suoja savo pamąstymus ir atnaujina interneto dienoraštį. Darbo trukmė klasėje: 1–3 pamokos.

Terminologija. Tyrinėjant kontekstą renkama informacija. Palyginimas – vienas iš būdų. Mūsų projekto veiklose kon-tekstas reiškia aplinkybes, kuriomis mokiniai norėtų kurti, ar erdvę, kurioje jie kuria projektus. Taigi, mokiniai palygina, kad galėtų surinkti informaciją apie tam tikrą situaciją ir veiksnius, turinčius įtakos projekto kūrimui, kurių žinojimas padėtų page-rinti kuriamą produktą.


• Kitų kūrėjų egzistuojančių darbų sąrašas, skirtas palyginti.

• 2-osios projekto kūrimo gairės: patobulintos gairės, ypač iššūkiai ir idėjos.

• 2-asis refleksijos įrašas: mokiniai užfiksuoja iššūkius, su kuriais susidūrė ir kuriuos numato ateityje.

• Interneto dienoraščio įrašai Projekto kūrimo gairės, Projekto kūrimo eiga ir Projekto kūrimo rezultatai.


• Surinkite socialinio žymėjimo paslaugų nuorodas, tokias kaip Diigo ar Delicious Pinterest.

• Fotografuokite ar darykite vaizdo įrašus apie projektus, kuriuos lyginate, ir pasidalykite surinkta medžiaga naudo-damiesi talpyklomis (pvz., DropBox, Flickr ar Pinterest).

• Rekomenduojama priemonė – www.dropbox.com.


• Sužinoti apie šimtus įdomių projektų, sukurtų visame pasaulyje.


• Surasti informaciją apie įvairių sričių projektus ir ją įvertinti.

• Įsijausti į kitus žmones.

• Bendradarbiauti interneto erdvėje.

• Atpažinti projekto kūrimo iššūkius realybėje.

• Kelti klausimus dėl pateikiamų užduočių ir siūlyti, kaip jas būtų galima patobulinti.


1. Pasiruošimas

• Peržvelkite kiekvienos mokinių grupės interneto dienoraščio įrašus, atkreipdami dėmesį į projekto kūrimo gaires.

• Padėkite tiems, kurie dar neatnaujino savo interneto dienoraščių ir projekto kūrimo gairių.

• Išklausykite kiekvienos grupės refleksijos įrašus.

• Išrinkite kiekvienai grupei tinkančius interneto tinklalapius. Projekto iTEC komandos sukauptų įkvepiančių pavyz-džių tinklalapių adresus galima rasti svetainėje Design Inspiration for School (https://groups.diigo.com/group/desi-gn-inspiration-for-school).

2. Pristatymas

• Surenkite mokiniams kūrybines dirbtuves ir paaiškinkite, kad jų užduotis – surasti ir išanalizuoti 10 skirtingų projek-tų pavyzdžių. Mokiniai taip pat turės paaiškinti, kaip jie siejasi su jų projektu.

• Įsitikinkite, kad kiekvienas grupės narys žino, kokių projektų pavyzdžių ieškoti.

3. Veikla

Žali simboliai reiškia „Darbas namuose“ (▲) ir „Darbas klasėje“ (■). Tai yra rekomendacijos, bet tik nuo mokytojo priklauso, kaip bus nuspręsta organizuoti mokinių darbą.

▲ ■ Grupės ieško projektų, su kuriais lygins savo projektą, ir juos aptaria. Priminkite mokiniams, kad kontroliuotų savo laiką.

▲ ■ Grupės išsirenka 10 palyginti tinkančių projektų.

■ Grupės analizuoja pasirinktus pavyzdžius, išvardija panašumus ir skirtumus, apibūdina projektų kūrimo iššūkius ir idėjas.

■ Grupės aptaria, ar pavyko dirbtuvės, kokios įdomios informacijos pavyko rasti, ar projekto kūrimo gairės vis dar tinkamos, ar jas reikėtų pakoreguoti, ką būtent reikėtų pakoreguoti.

■ Grupės parengia savo 2-ąsias projekto gaires ir įrašo 2-ąją refleksiją.

▲ Projekto kūrimo gairių įrašas interneto dienoraštyje: grupės įkelia savo 2-ąsias projekto kūrimo gaires į savo interne-to dienoraščius. Įrašą pavadina Projekto kūrimo gairės.

▲ Projekto kūrimo eigos įrašas interneto dienoraštyje: grupės pasinaudoja savo pamąstymų įrašu ir parašo, ką atliko, su kokiais iššūkiais susidūrė ir kokius iššūkius numato ateityje. Savo įrašą pavadina Projekto kūrimo eiga.

▲ Projektų kūrimo rezultatų įrašas interneto dienoraštyje: mokiniai prideda 10-ies pasirinktų projektų aprašymus ir analizes. Mokiniai apibūdina lyginamųjų projektų panašumus ir skirtumus, paaiškina, kaip šie projektai susiję su jų projektu. Taip pat mokiniai gali įkelti ir projekto idėjų brėžinius. Savo įrašą jie pavadina Projekto kūrimo rezultatai.

PIRMAS PATARIMAS. Lėtas interneto ryšys? Pabandykite sudaryti grupių naudojimosi internetu tvarkaraštį. Taip išvengsite interneto ryšio perkrovimo.

ANTRAS PATARIMAS. Visos mokymosi programos baigiasi sukūrus projektą. Kai kurie mokiniai gali nustebti, suvokę, kiek daug esama panašių projektų ir kaip kokybiškai jie atlikti, todėl jiems gali atrodyti, jog produktyviai dirbti yra sunku. Jei pastebite tokią situaciją, nutraukite lyginamąją veiklą.

2.3. KONTEKSTO T YRINĖ JIMAS – STEBĖ JIMAS

Dalį medžiagos apie šią veiklą galite rasti čia: http://itec.aalto.fi/package/observe-and-design/.

Remdamiesi pačių sukurtomis projekto kūrimo gairėmis, mokiniai išsiaiškina, ką reikia stebėti, kas paveiktų jų projekto kū-rimo rezultatus, pavyzdžiui, stebėti tam tikrų žmonių ar gyvūnų aplinką. Pasirinkimas priklauso nuo to, kam jie skiria savo projektą, ką kuria ir su kokiais pagrindiniais iššūkiais yra pasiryžę susidurti. Mokinių grupės atlieka suplanuotus stebėjimus naudodamosi skaitmeniniais fotoaparatais, užrašų knygelėmis ir mikrofonais, kad galėtų užfiksuoti, ką mato. Tarpusavyje pasidalija surinkta medžiaga ir ją išanalizuoja. Remdamiesi surinkta medžiaga ir jos analize, mokiniai tobulina savo projekto kūrimo gaires, atsižvelg-dami į projekto kūrimo iššūkius ir rezultatus. Tuomet užfiksuoja savo refleksiją ir atnaujina savo interneto dienoraštį. Darbo trukmė klasėje: 1–3 pamokos.

Terminologija. Konteksto tyrinėjimas – tai veikla, per kurią renkama informacija. Stebėjimas yra vienas iš konteksto tyrinėjimo būdų. Mūsų projekto kūrimo veiklose kontekstas reiškia aplinkybes, kuriomis mokiniai norėtų kurti, ar erdvę, ku-rioje jie kuria projektus. Taigi, mokiniai tampa stebėtojais, kad galėtų surinkti informaciją apie tam tikrą situaciją ir veiksnius, kurie turi įtakos projektui ir kurių žinojimas padėtų pagerinti kuriamą projektą.


• Stebėjimo užrašai ir surinkta medžiaga.

• 2-osios projekto kūrimo gairės: patobulintas projekto kūrimo planas, atkreipiant dėmesį į iššūkius ir naujas idėjas.


• Interneto dienoraščio įrašai: projekto kūrimo gairės, projekto kūrimo eiga ir projekto kūrimo rezultatai.


• Užfiksuokite stebėjimus popieriuje, išmaniaisiais telefonais (tokiomis telefonų programomis kaip AudioBoo, Bambuser, Qik, Rehearsal Assistant, Instagram ir t. t.) ir kitomis tinkamomis priemonėmis.


• Surinktus užrašus ir informaciją įkelkite kur nors, kur ja būtų galima pasidalyti. Galite pasinaudoti tokiomis progra-momis kaip DropBox, Google Docs, Flickr, interneto svetainėmis, kuriuose galima dalytis vaizdo filmukais, pritaiky-tais išmaniųjų telefonų programoms.

• Rekomenduojama priemonė – http://www.dropbox.com/.


• Nukreipti mokinius stebėti aplinką ir tai pateikti kaip grupių namų darbų užduotį.

Mokiniai mokysis

• Stebėti ir užfiksuoti natūralius reiškinius ir (ar) žmones.

• Suprasti kitus žmones.

• Bendradarbiauti interneto erdvėje.

• Atpažinti realių objektų kūrimo iššūkius.

• Kelti klausimus dėl jiems paskirtų užduočių ir siūlyti, kaip jas būtų galima patobulinti.

1. Pasirengimas

• Peržvelkite kiekvienos mokinių grupės interneto įrašus, ypač atkreipkite dėmesį į jų projektų gaires.

• Padėkite grupėms, kurioms dar nepavyko atnaujinti interneto dienoraščių ir projekto kūrimo gairių.


• Parinkite kiekvienai grupei tinkamą vietą ir aplinką, kad padėtumėte, jeigu to reikia.

2. Pristatymas

• Pristatykite mokiniams veiklas.

• Įspėkite juos, kad būtų atidūs stebėdami pasirinktus žmones, veiklas ir aplinkas.

• Įsitikinkite, kad kiekviena grupė turi veiklai reikalingas priemones (skaitmeninius fotoaparatus, užrašų knygeles, mikrofonus ir kt.).

• Įsitikinkite, kad kiekviena grupė pasirinko žmones, vietas ir (ar) veiklas, kurias stebės.

3. Veikla


▲ ■ Grupės išeina atlikti stebėjimų kartu arba atskirai.

■ Grupės rūšiuoja, suskirsto pagal temas surinktą medžiagą ir užrašus, diskutuoja apie juos.

■ Grupės analizuoja savo užrašus ir fiksuoja projekto kūrimo iššūkius ir naujas idėjas.

■ Grupės aptaria, šiuos klausimus: Kaip pavyko veikla? Kokią įdomią informaciją pavyko surinkti? Ar vis dar tinka anks-čiau paruoštos projekto kūrimo gairės, ar jas reikia pakoreguoti? Ką reikėtų pakeisti projekto kūrimo gairėse?

■ Mokiniai užrašo 2-ąsias projekto kūrimo gaires ir užfiksuoja savo pamąstymus.

▲ Mokiniai surenka daugiau informacijos pasirinkta tema (iš knygų, interneto ir t. t.) ir įkelia ją į tinklalapį, kuriame dalijasi informacija su kitais.

▲ Mokiniai pasinaudoja savo refleksijos įrašais ir pateikia interneto dienoraštyje informaciją apie projekto kūrimo eigą: ką jie atliko, su kokiais iššūkiais susidūrė ir kokius iššūkius numato ateityje. Savo įrašui priskiria pavadinimą Projekto kūrimo eiga.

▲ Projekto kūrimo rezultatų įrašas interneto dienoraštyje: mokiniai įkelia savo padarytas nuotraukas ir kitą medžiagą į interneto dienoraštį ir apibūdina, ką šie pastebėjimai reiškia ir kokią įtaką turi jų projektui. Taip pat mokiniai gali įkelti ir pro-jektų idėjų brėžinių. Savo įrašą jie pavadina Projekto kūrimo rezultatai.

PATARIMAS. Mokytojai, išbandę šią veiklą, teigė, kad ji suteikė puikią galimybę kartu su mokiniais pamąstyti apie technologijų naudojimo mokykloje privalumus ir trūkumus. Išbandykite tai kartu su savo mokiniais.

2.4. PROJEK TO PRODUK TO KŪRIMAS

Dalį medžiagos apie šią veiklą galite rasti čia: http://itec.aalto.fi/package/observe-and-design/, http://itec.aalto.fi.package/benchmark-and-design/.

Remdamiesi savo 2-osiomis projekto kūrimo gairėmis ir pirminėmis projekto idėjomis, mokiniai sukuria pirmąjį projekto prototipą. Mokiniai diskutuoja apie prototipą ir tobulina savo projekto kūrimo gaires, ypač atkreipdami dėmesį į projekto kūrimo rezultatus ir tai, kaip šie rezultatai paveikė apibrėžtus projekto kūrimo iššūkius. Tuomet mokiniai įrašo savo pamąstymus ir atnau-jina interneto dienoraščius. Darbo klasėje trukmė: 1–2 pamokos.

Projekto rezultatai

• Projekto prototipas.

• 3-iosios projekto kūrimo gairės: patobulintos projekto kūrimo gairės, ypač idėjos.


• 3-iasis refleksijos įrašas: užfiksuojami iššūkiai, su kuriais mokiniai susidūrė ir kokius numato ateityje.

• Interneto dienoraščio įrašai: Projekto kūrimo gairės, Projekto kūrimo eiga ir Projekto kūrimo rezultatai.


• Kuriant projektą galima pasinaudoti popieriniu prototipu arba atitinkamomis skaitmeninėmis priemonėmis, kurios leistų mokiniams kurti bendradarbiaujant.

• Remiamasi šiomis technologijomis – Prezi, SketchUp.


• Įdomių mokinių idėjų.

• Pamatyti, kaip kūrybingai gali būti panaudojamos skaitmeninės technologijos.

• Paskatinti mokinius įgyti naujų įgūdžių ir žinių.


• Perkelti savo idėjas į konkrečius prototipus.

• Rasti kūrybingų būdų, kaip spręsti problemas.

1. Pasirengimas

• Peržiūrėkite kiekvienos mokinių grupės interneto dienoraščius, atkreipdami dėmesį į projekto kūrimo gaires ir re-zultatus.

• Padėkite tiems, kurie dar neatnaujino savo interneto dienoraščių.

• Išklausykite kiekvienos grupės pamąstymų įrašus.

• Parenkite medžiagą, programinę įrangą ir technologijas, kad grupės galėtų kurti savo projektus, remdamosi anks-tesnėmis projekto kūrimo idėjomis.

2. Pristatymas

• Pristatykite mokiniams veiklas.

• Priminkite jiems, kad jų projektai turėtų spręsti numatytus iššūkius.

3. Veikla


■ ▲ Grupės dirba su savo projektais.

■ Grupės parengia prototipus klasėje ir juos aptaria su kitomis komandomis.

■ Grupės ištobulina savo projektų kūrimo gaires, jų trečiąsias versijas ir įrašo savo trečiuosius pamąstymus.

▲ Interneto dienoraštyje mokiniai prideda įrašą Projekto kūrimo gairės 3. Įrašui priskiriama antraštė Projekto kūrimo gairės.

▲ Įrašas interneto dienoraštyje apie projekto kūrimo eigą: mokiniai pasinaudoja savo refleksijos įrašais ir užrašo, ką jie atliko, su kokiais iššūkiais susidūrė ir kokius iššūkius numato ateityje. Savo įrašui jie priskiria antraštę Projekto kūrimo eiga.

▲ Įrašas interneto dienoraštyje apie projekto rezultatus: mokiniai įkelia savo pirmojo prototipo dokumentus į inter-neto dienoraštį. Tarp kitų dokumentų gali būti naudojami brėžiniai, vaizdo įrašai, skaitmeninės fotografijos ir, žinoma, aprašy-mai. Savo įrašą mokiniai pavadina Projekto kūrimo rezultatai.

PIRMAS PATARIMAS. Ypač rekomenduojamos užduotys, kurios stiprina bendradarbiavimą ir tarpusavio pagalbą siekiant bendro tikslo. Galima žaisti, pavyzdžiui, dėlionę ar tiesiog kartu su komandos nariais išeiti suvalgyti ledų ir pan.

ANTRAS PATARIMAS. Nuolat renkite darbų aptarimo sesijas. Taip galėsite padėti mokiniams atsisakyti pradinių, galbūt, nelabai gerų idėjų ir ugdyti jausmą, kad jie yra projekto kūrėjai.

2.5. BENDR ADARBIAVIMAS KŪRYBINĖSE DIRBTUVĖSE

Dalį medžiagos apie šią veiklą galite rasti čia: http://itec.aalto.fi/package/observe-and-design/, http://itec.aalto.fi/pac-kage/benchmark-and-design/.

Mokinių grupė susitinka su 3–4 žmonėmis, kurie, jų manymu, yra potencialūs jų projekto naudotojai, ir kartu surengia pro-jekto kūrimo dirbtuves. Mokiniai panaudoja savo sukurtą prototipą ir 3-iąsias projekto kūrimo gaires, kad aiškiai išdėstytų savo idėjas apie projektą grupei žmonių, kuriems kuria projektą. Pateikiama medžiaga taip pat gali būti ne tik prototipas, bet ir brėžiniai, modeliai, užrašai ant lapelių, kuriais naudodamiesi dalyviai galėtų prisidėti ir pakoreguoti prototipą. Po dirbtuvių mokiniai anali-zuoja dalyvių komentarus ir nusprendžia, į kuriuos iš jų reikėtų atsižvelgti koreguojant projektą. Tuomet patobulina savo projekto kūrimo gaires, ypač atsižvelgdami į projekto kūrimo iššūkius, kontekstą ir rezultatų pridedamąją vertę, įrašo savo pamąstymus ir įkelia informaciją į interneto dienoraščius. Darbo trukmė klasėje: 1–2 pamokos.


• Komentarai apie projekto prototipą.

• 4-osios projekto kūrimo gairės: patobulintos projekto kūrimo gairės ir visi jo komponentai.



• Įrašai interneto dienoraštyje apie projekto kūrimo gaires, projekto kūrimo eigą ir projekto rezultatus.


• Dirbtuves geriausiai rengti dirbant kartu, akis į akį, tačiau užrašais ir įrašais reikia pasidalyti grupės naudojamoje interneto talpykloje (pvz., DropBox, Google Docs ar pan.).

• Rekomenduojama priemonė Corkboard.me (http://itec.aalto.fi/technology/1465/).


• Palengvinti dirbtuvių procesą, kai už jį atsako mokiniai.

• Geriau pažinti savo mokinius.


• Suprasti kitus ir dirbti komandoje su skirtingais žmonėmis.

• Pristatyti savo idėjas aiškiai ir suprantamai.

• Tinkamai priimti kritiką ir keisti savo nuomonę.

• Atlikti popierinius prototipus.

1. Pasirengimas

• Peržvelkite kiekvienos grupės sukurtus interneto dienoraščius, ypač atkreipkite dėmesį į jų projektų kūrimo gaires ir rezultatus.

• Padėkite tiems mokiniams, kurie dar neatnaujino savo interneto dienoraščių.


• Išrinkite žmones, su kuriais būtų galima surengti dirbtuves, ir, jei reikia, padėkite savo mokiniams jas surengti.

2. Pristatymas

• Pristatykite veiklas, kurios galėtų palengvinti mokinių dirbtuves.

• Įsitikinkite, kad kiekviena grupė turi dirbtuvėms surengti reikalingas priemones (skaitmeninius fotoaparatus, nešio-jamuosius kompiuterius, mikrofonus, rašomąsias priemones ir lipniųjų lapelių) ir savo prototipus (ar jų atvaizdus).

• Įsitikinkite, kad kiekviena mokinių grupė į savo dirbtuves pasikvietė 3–4 žmones ir numatė vietą, kurioje dirbtuvės bus surengtos. Labai svarbu kruopščiai ir taikliai pasirinkti dirbtuvių dalyvius ir tiksliai žinoti, kuo kiekvienas dalyvis galėtų prisidėti prie projekto kūrimo.

• Patarkite mokiniams, kaip pasirengti susitikimui su dirbtuvių dalyviais. Kaip pavyzdį savo mokiniams galite pateikti projekto iTEC dirbtuvių instrukciją (ją galima rasti čia: http://itec.aalto.fi/participatory-design/workshop-guideli-nes/), kad jie pamatytų, kaip ši veikla vykdoma didelio masto europiniuose projektuose.

3. Veikla

Žali simboliai reiškia „Darbas namuose“ (▲) ir „Darbas klasėje“ (■). Tai yra tik rekomendacijos ir tik nuo mokytojų priklauso, kaip bus nuspręsta organizuoti mokinių darbą.

■ ▲ Mokiniai pristato savo projekto kūrimo gaires ir prototipo modelį kitiems žmonėms, paprašo jų pateikti komenta-rų ir idėjų. Žmonės gali prisidėti ir koreguoti prototipus, kad tiksliau išreikštų savo idėjas. Mokiniai viską užrašo, fotografuoja, įrašo diskusiją.

■ ▲ Grupės analizuoja savo užrašus ir žmonių pasiūlytus prototipų pakeitimus. Grupės išanalizuoja diskusiją ir nu-sprendžia, kaip reikėtų pakoreguoti projektą.

■ Mokiniai aptaria 3-iąsias projekto kūrimo gaires. Ar gairės vis dar turi tą pačią prasmę? Ką reikėtų apibrėžti konkrečiau?

■ Mokiniai parengia 4-ąsias projekto kūrimo gaires ir įrašo savo 4-ąją refleksiją.

▲ Įrašas interneto dienoraštyje apie projekto kūrimo gaires: mokiniai įkelia jas į savo interneto dienoraštį ir priskiria antraštę Projekto kūrimo gairės.

▲ Įrašas interneto dienoraštyje apie projekto kūrimo eigą: mokiniai panaudoja savo pamąstymų įrašus, kad aprašytų, ką atliko, su kokiais iššūkiais susidūrė ir kokius iššūkius numato ateityje. Savo įrašui priskiria antraštę Projekto kūrimo eiga.

▲ Įrašas interneto dienoraštyje apie projekto kūrimo rezultatus: mokiniai įkelia dokumentus apie pakeitimus proto-tipuose ir pasidalija savo įžvalgomis iš projekto kūrimo dirbtuvių susitikimo. Prie dokumentacijos failų reikėtų prisegti brėži-nius, vaizdo įrašus ar skaitmenines fotografijas. Įrašui priskiriama antraštė Projekto kūrimo rezultatai.

2.6. GALUTINIO PRODUK TO PROJEK TAS


Remdamosi 4-osiomis projekto gairėmis ir projekto kūrimo dirbtuvių susitikimo analize, mokinių grupės sukuria galutinį projekto prototipą. Grupės nariai dar kartą išklauso visus savo pamąstymų įrašus, kad galėtų prisiminti iššūkius, su kuriais teko susidurti kuriant projektą, ir atsižvelgti į strategijas, kuriomis jie naudojosi, įveikdami iššūkius. Mokiniai baigia sukelti visus doku-mentus į interneto dienoraščius ir gali pristatyti savo galutinius darbus visai klasei. Darbo klasėje trukmė: 1–2 pamokos.


Projekto rezultatai

• Galutinis projekto prototipas.

• Baigta dokumentacija interneto dienoraščiuose, kuriuose taip pat yra visi įrašai – Pristatymas, Projekto kūrimo eiga, Projekto kūrimo gairės, Projekto kūrimo rezultatai ir Projekto kūrėjų komanda.

• Grupė viešai pristato savo projektą ir aiškiai išdėsto visą kūrimo eigą.


• Projekto kūrimas: naudojamos tinkamos tikros ar skaitmeninės kūrimo priemonės.

• Galutinių rezultatų paskelbimas: pasinaudojama grupės interneto dienoraščiu, nuotraukų ar vaizdo medžiagos da-lijimosi interneto svetainėmis.

• Naudojamasi priemonėmis Google Sites, Blogger, Prezi, SketchUp, YouTube.


• Pamatyti visiškai skirtingus projektus, kurie buvo sukurti pateikus vienodas užduotis.

• Išvysti savo mokinių sukurtų prototipų parodėlę.

• Pamatyti, kaip mokiniai džiaugiasi sukurtais projektais.

Jūsų mokiniai mokysis

• Paruošti popierinius prototipus.

• Pasinaudoti skaitmeninėmis projektų kūrimo priemonėmis.

• Kruopščiai atsirinkti projekto dirbtuvių dalyvius.

• Patobulinti vertinimo įgūdžius.

1. Pasirengimas

• Peržvelkite kiekvienos grupės interneto dienoraščius, ypač atkreipkite dėmesį į projektų kūrimo gaires ir rezultatus.

• Padėkite tiems mokiniams, kurie dar neatnaujino savo interneto dienoraščių įrašų.


2. Pristatymas

• Pristatykite savo mokiniams dirbtuvių veiklą ir priminkite, kad tai paskutinė veikla.

• Priminkite savo mokiniams, kad jų projektuose turėtų būti matomi projekto kūrimo iššūkiai, be to, kad būtina atsi-žvelgti į žmonių atsiliepimus.

3. Veikla


■ ▲ Grupės sukuria savo galutinius projektus.

■ Grupės parengia prototipus ir klasėje juos pademonstruoja kitiems mokiniams.

■ ▲ Grupės dokumentuoja savo projektus juos fotografuodamos ir darydamos savo projekto pristatymo vaizdo įrašus.

▲ Grupės įkelia savo galutinių projektų prototipus į interneto dienoraštį ir juos aprašo. Be kitų failų taip pat reikėtų įkelti brėžinius, vaizdo įrašus ar skaitmenines fotografijas. Įrašui suteikiama antraštė Projekto kūrimo rezultatai.

▲ Įrašas interneto dienoraštyje apie projekto kūrimo eigą: mokiniai pasinaudoja visais savo pamąstymų įrašais, kad galėtų išplėtoti ankstesnius įrašus apie projekto kūrimo eigą (pvz., galėtų juos pakomentuoti). Jie dar kartą apžvelgia įrašus ir iššūkius, aprašo, kaip įveikė kiekvieną iššūkį, taip pat aptaria savo paminėtus numatomus iššūkius: Ar jie tikrai iškilo? Kaip juos įveikėme? Galiausiai mokiniai sukuria naują įrašą interneto dienoraštyje apie tai, ką darytų kitaip kurdami ateities projektus, ir savo įrašui priskiria antraštę Projekto kūrimo eiga.

▲ Įžanginis puslapis: mokiniai sukuria įžanginį savo projekto puslapį, į jį įtraukia trumpą savo tikslų, kūrimo eigos ir rezultatų aprašymą.

▲ Kiekvienas mokinys peržvelgia kitos grupės sukurtą interneto dienoraštį ir pateikia apmąstytą konstruktyvią kritiką, įvertinimą.

PATARIMAS. Atminkite, kad bandomosios veiklos skiriamos produktui kurti. Jei pastebite, kad ilgos diskusijos neat-neša norimų rezultatų – konkrečių sprendimų dėl projekto priėmimo, paprašykite mokinių, kad jie priimtų sprendimą per kokį nors konkretų laikotarpį. Kartais nustačius tikslų terminą galima paspartinti mokinius kurti idėjas ir priimti sprendimus.

2.7. REFLEKSIJA

Dalį medžiagos apie šią veiklą galite rasti čia: http://itec.aalto.fi/package/observe-and-design/, http://itec.aalto.fi/pac-kage/benchmark-and-design.

Mokiniai įrašo ir pasidalija periodiniais vaizdo įrašais apie projekto kūrimo pažangą, iššūkius, su kuriais susidūrė, pokyčius, kurie buvo atlikti kuriant projektą, ir ateities planais. Mokiniai aprašo mokymosi strategijas ir jomis pasidalija su visa klase. Garso įrašai ir projekto gairės gali būti naudojami kaip medžiaga, skatinanti pamąstymus, taip pat gali būti pasirinkti kaip objektai, ku-riuos reikėtų atidžiau panagrinėti. Darbo klasėje laikas: mažiausiai 15 minučių kiekvienai projekto daliai aptarti.



• Norėdami įkelti minutės trukmės grupių refleksiją, galite pasinaudoti programa TeamUp arba alternatyviomis pro-gramomis VoiceThread, Audio Boo, Bambuser.

• Galima pasinaudoti priemonėmis TeamUp, Google Sites, http://itec.aalto.fi/technology/google-sites/, Blogger.


• Greitai ir patogiai padaryti išvadą apie grupių pažangą.


• Greitai ruošti darbų santraukas susijusiems darbams.

• Kritiškai pažvelgti į savo darbą, kritiškai vertinti kitų darbus ir lengvai priimti kritiką.

• Giliau suprasti studijuojamą temą.

• Apibendrinti, dalytis informacija ir sklandžiai planuoti savo darbą.

• Kalbėti ir pristatyti.

• Suprasti refleksijos svarbą projekto kūrimui ir mokymuisi.

1. Pasirengimas

Suorganizuokite ir parinkite refleksijos įgyvendinimo priemones.

2. Pristatymas

• Paaiškinkite mokiniams, kad kiekvienos mokymosi proceso dalies aptarimas trunka 15 minučių. Praėjus šiam laikui mokiniai apibendrina savo darbą 60 sekundžių įraše. Paaiškinkite darbo refleksijos svarbą ir priežastis.

• Pabrėžkite, kad refleksija grupėms yra labai svarbi, kad ją reikės įkelti į savo interneto dienoraščius ir vėliau iš naujo išklausyti.

3. Veikla

Grupės aptaria toliau pateikus punktus ir įrašo.

• Ką jos atliko?

• Ką planuoja atlikti?

• Su kokiais iššūkiais susidūrė?

• Ar įveikė iššūkius, su kuriais susidūrė? Kaip?

• Kokius iššūkius gali numatyti ateityje?

PATARIMAS. Kad veikla vyktų sklandžiai, reikėtų vengti perdėtų mokymo(si) šuolių. Pasiruoškite galimam nusivylimui ar nepatogioms akimirkoms įrašinėjant pirmuosius pamąstymus. Būkite tikri: įrašius keletą kartų, jūsų pastangos atsipirks.

2.8. ĮSIVAIZDUOK

Pateikiate klasei trumpą užduotį, susijusią su mokymo programa ir aplinka, bet kartu suteikian-čią erdvės interpretacijoms. Įkvepiate mokinius, motyvuodami kuo labiau stengtis ir užsimindami, kad jie yra užduoties kūrėjai ir yra laisvi su ja dirbdami. Pristatote mokymo(si) veiklų procesą ir sudarytą grafiką, tariatės su klase dėl vertinimo kriterijų. Mokiniai susipažįsta su užduotimi, susiskirsto grupė-mis, diskutuoja, užduoda klausimus. Grupės patikslina užduotį, atsižvelgdamos į tai, kam ji skirta, kokie numatomi pirmieji su užduotimi susiję iššūkiai ar sunkumai ir galimi užduoties rezultatai. Interneto dienoraštyje mokiniai įrašo savo apmąstymus ir dokumentuoja savo darbą. Darbo klasėje trukmė: 1 pamoka (apytiksliai).

Technologinių galimybių panaudojimo idėjos: 1) refleksija; 2) grupių formavimas, bendras tekstų rengimas, publi-kavimas; 3) tinklaraščių rašymas.

Įrankiai: TeamUp, ReFlex, Google Sites, Blogger, Corkboard.me.

Jūs siekiate

• Motyvuoti mokinius, leisdami jiems patiems suformuluoti savo užduotį.

• Motyvuoti mokinius, suteikdami jiems laisvės ir galimybių būti savo darbo kūrėjais.

• Naudotis naujais įrankiais.

Jūsų mokiniai gali išmokti

• Įsipareigoti prisiimdami atsakomybę už užduotį.

• Tartis dėl tikslų ir vertinimo kriterijų.

• Kelti klausimus ir tobulinti duotas užduotis.

1. Pasiruoškite ir klausykite

• Paruoškite užduotį, pasirinkdami mokymo(si) scenarijų ir pritaikydami jį konkretiems mokymo plano reikalavi-mams ir mokyklos tvarkaraščiui.

įsivaizduok


• Suplanuokite mokymo(si) veiklas ir numatykite konkrečias užduoties vykdymo datas. Kai kurios veiklos pagal už-duotį gali neplanuotai užtrukti, todėl kurso tvarkaraštyje numatykite papildomą pamoką.

• Rengdami užduotį turite galimybę pagilinti savo kompetencijas ir žinias, pavyzdžiui, ieškodami konkrečių pavyz-džių, kodėl svarbu siekti prasmingų užduoties rezultatų (daugiau apie tai rasite čia: http://bit.ly/design-inspiration).

• Paruoškite pirminius vertinimo kriterijus, kurie atspindėtų mokymo programos reikalavimus.

2. Įkvėpkite

• Pristatykite klasei savo parengtą užduotį, pavyzdžius, visas veiklas ir sudarytą grafiką.

• Pasirūpinkite, kad būtų įtraukti visi mokiniai, todėl uždavinį pristatykite kaip bendrą tikslą, su kuriuo kiekvienas mokinys pasijustų asmeniškai susijęs.

• Susitarkite su mokiniais dėl vertinimo kriterijų, aptarkite juos.

• Sudarykite grupes po 4–5 mokinius. Galite paprašyti mokinių apsibrėžti pirminius vaidmenis. Daugiau informacijos žiūrėkite mokymo(si) veikloje Komandinis darbas (http://itec.aalto.fi/activity/teamwork/). Gerai apsvarstykite gru-pių sudėtį, kad neatsirastų tokių mokinių, kurie nepelnytai prisiimtų kitų grupės narių nuopelnus.

• Galite kreiptis į žmones už klasės ribų, aktyviai dalydamiesi užduotimi (angl. Design Brief) su kitais mokytojais.

3. Instruktuokite, kelkite klausimus, paremkite

• Mokinių grupėms aptariant, ką kurs ir kaip tobulins savo užduotį, kiekvienai jų užduokite klausimus, taip pateikda-mi užuominų, padėsiančių grupėms apsispręsti.

• Raginkite mokinius kelti klausimus pateiktai užduočiai. Užduokite atvirojo tipo klausimų, pavyzdžiui: Kam yra skirta užduotis? Kaip galite daugiau sužinoti apie žmones, kuriems kuriate? Kokį iššūkį ar problemą sprendžiate ir kaip? Kas už ką atsakingas? Kaip pristatytumėte projektą ir jo kūrimo procesą?

• Neaiškumo situacija, pasitaikanti kūrimo pradžioje, yra žavi projekto kūrimo dalis. Nebūtina iš karto atsakyti į visus klausimus. Tiek jūs, tiek mokiniai atsakymus rasite įgyvendindami projektą.

• Pamokykite grupes, kaip rasti galimus naudotojus jų planuojamiems kurti projektams.

• Pasinaudokite ugdymo patirtimi ir pastebėję, kad tema yra nepakankamai sudėtinga, „išstumkite mokinius iš jų komforto zonos“.

• Pavyzdžiais padėkite aklavietėje atsidūrusiems mokiniams.

• Labiau patyrusius mokinius paskatinkite dalytis žiniomis komandose ir tarp komandų. Pavyzdžiui, paprašykite jų per įrankį TeamUp parašyti žinutes kitiems mokiniams arba paskirkite mokytojų asistentais, kad jie padėtų kitiems.

• Mokiniai įrašo apmąstymus (žr. 2.11). Paaiškinkite, kad įrašai turės didelės įtakos jų vertinimui ir jūsų, kitų grupių, tėvų ir žmonių, kuriems kuriamas projektas, atsiliepimams.

• Už mokyklos ribų: kiekviena grupė įkuria projekto tinklaraštį (ar panašią priemonę), o jo nuorodą (URL) siunčia jums. Tinklaraštyje grupės aprašo savo projektą, galutinę užduotį ir paskelbia pirminius planuojamo kurti produkto (kūrinio) eskizus.

4. Vertinkite

• Apžvelkite kiekvienos grupės darbą, minčių ir tinklaraščių įrašus; įrašykite savo atsiliepimą grupėms audiovizualinė-mis priemonėmis. Atsiliepime galite pateikti patarimų ir iškelti klausimų.

• Galėtumėte įvertinti mokinių gebėjimą kelti klausimus jiems duotai užduočiai, ypač – gebėjimą argumentuoti, ko-dėl jie padarė vienokių ar kitokių pakeitimų.

2.9. IŠTIRK

Mokinių grupės tiria su savo užduotimi susijusią aplinką, naudodamos skaitmeninius fotoapara-tus, nešiojamuosius kompiuterius ir mikrofonus, ar ieško jau padarytų su jų užduotimi susijusių darbų, rinkdamos planuojamo kūrinio pavyzdžius. Stebėjimo objektas priklauso nuo to, kam, ką jie kuria ir kokius pirminius iššūkius ar problemas ketina spręsti. Mokiniai tinklaraščiuose dalijasi gautais skaitme-niniais įrašais ir įrašo savo mintis. Jūs dalyvaujate kaip patarėjas ieškant medžiagos ir padedate vertin-dami rastos medžiagos tinkamumą. Turėkite galvoje, kad vaizdo medžiagai peržiūrėti ir įvertinti reikės nemažai laiko. Žiūrėdami vaizdo įrašus, kuriuose pateikiama netiksli ar klaidinga informacija, galite šiek

tiek nutolti nuo pagrindinės veiklos, bet iš to gali išsirutulioti pedagoginiu požiūriu reikšmingas pokalbis, per kurį mokiniai turėtų sužinoti, kaip atrodo ir kas yra netinkamas šaltinis. Šioje veikloje kai kuriems, ypač jaunesnio amžiaus, mokiniams reikės daugiau patarimų. Darbo klasėje trukmė: 1–2 pamokos (apytiksliai).

Technologinių galimybių panaudojimo idėjos: 1) interneto naršyklė; 2) informacijos žymėjimas (angl. Bookmar-king), bendras tekstų rengimas; 3) skaitmeninio įrašymo priemonės, fotoaparatas, priemonės užrašams; 4) bendras tekstų rengimas (angl. Collaborative Editing).

Įrankiai: TeamUp, ReFlex, iTEC Widget Store.

Jūs siekiate

• Ieškoti daugiau inovatyvių projektų įvairiuose pasaulio kampeliuose.


ištirk


• Užmegzti ryšius tarp mokyklos, mokinių ir jų aplinkos, skatindami mokinius stebėti aplinką už mokyklos ribų.

• Skatinti mokinius pasitelkti visus pojūčius.


• Ieškoti ir vertinti įvairių sričių kūrinius.

• Nustatyti iššūkius ar sunkumus, kylančius kuriant realaus pasaulio objektus.

• Kelti klausimus ir tobulinti duotas užduotis.

• Stebėti ir užsirašyti informaciją apie gamtos reiškinius ir (arba) žmones.

• Įsijausti į kitų žmonių būseną.


• Išmokite atidžiai klausytis mokinių komentarų ir organizuoti veiklą pagal jų poreikius ir interesus.

• Patobulinkite savo kompetencijas ir išplėskite žinias, ieškodami interneto išteklių, vietų ir renginių, kur būtų galima atlikti stebėjimą, ar žmonių, su kuriais kiekviena grupė galėtų parengti interviu. Daugiau informacijos galima rasti čia: Įkvepiantys projektai mokyklai (https://groups.diigo.com/group/design-inspiration-for-school).

2. Įkvėpkite

• Aprašykite mokymo(si) veiklą mokiniams ir juos įkvėpkite, nurodydami interneto išteklius, kur jie galėtų ieškoti informacijos.

• Pasirūpinkite, kad visos grupės žinotų, kokių pavyzdžių ieško, ką ir kur joms reikia stebėti.

• Aprašykite veiklą mokiniams ir juos įkvėpkite, parodydami vietas, kuriose galima stebėti.

• Patikrinkite, kad kiekviena grupė turėtų fotoaparatą, nešiojamąjį kompiuterį, mikrofoną ir pan.


• Grupės planuoja, kiek laiko skirs paieškai, vertinimui ir palyginimui. Priminkite, kad nepamirštų kontroliuoti savo laiko.

• Grupės ieško panašių projektų ir juos aptaria. Pasirenkama 10 projektui aktualiausių pavyzdžių. Jei mokiniai atsidū-rė aklavietėje, padėkite jiems pasidalydami ištekliais ir aktualiais pavyzdžiais.

• Mokiniai atlieka stebėjimą grupėmis arba po vieną. Paaiškinkite ir padėkite jiems pastebėti prasmingų dalykų.

• Mokymosi veiklos artėja kūrimo etapo link. Kai kuriuos mokinius gali priblokšti analizuojamų pavyzdžių įvairovė ir kokybė, todėl jiems gali būti sunku tęsti produktyvų darbą. Priminkite mokiniams, kad daugumą pamatytų projek-tų įgyvendino bendrovės, galėjusios tam skirti didelius biudžetus.

• Lėtas interneto ryšys? Pasistenkite suplanuoti laiką, kada kiekviena grupė naudosis internetu, kad interneto tinklas nebūtų perkrautas. Kai kurios grupės gali atlikti veiklą ir už mokyklos ribų, pasinaudodamos interneto ryšiu namuo-se, popamokinės veiklos būreliuose ar viešosiose bibliotekose.

• Grupės peržiūri surinktus medijų failus ir parašo joms anotacijas.

• Grupės įrašo savo mintis. Jomis grupės galės pasidalyti tarpusavyje.

• Už mokyklos ribų: savo tinklaraščiuose mokiniai skelbia rastus duomenis, papildydami juos kūrinio idėjų brėžiniais. Grupės gali rasti daugiau aktualios informacijos, pavyzdžiui, bibliotekoje ar naršydamos internete.

• Mokytojų nuomone, ši veikla suteikia galimybę apsvarstyti IKT naudojimo mokykloje privalumus ir trūkumus. Kodėl gi jums nepabandžius to paties su savo mokiniais? Paprašykite mokinių kritiškai įvertinti mokymo(si) veiklą ir jos reikšmę mokymuisi mokykloje. Mokiniai įrašo savo mintis.

4. Vertinkite

• Apžvelkite kiekvienos grupės darbą, jų minčių ir tinklaraščių įrašus; audiovizualinėmis priemonėmis įrašykite savo atsiliepimą jiems. Atsiliepime galite pateikti patarimų ir iškelti klausimų.

• Galėtumėte įvertinti rastų pavyzdžių įvairovę ir grupių gebėjimą rasti su jų užduotimis susijusių pavyzdžių.

Pagalbinė medžiaga. Sužinokite apie galimybes panaudoti internete paskelbtą medžiagą, peržiūrėkite ir pasidalyki-te šaltiniais, kuriuose pasakojama apie autorių teises ir viešąsias licencijas (angl. Creative Commons).

• Raskite turinį su atvirąja licencija (http://search.creativecommons.org/), kurį galėsite pertvarkyti ir pakartotinai pa-naudoti.

• Pasirinkite licenciją (http://creativecommons.org/choose/), kai norėsite viešai paskelbti kūrinį.

2.10. PL ANUOK

Grupės analizuoja rastus duomenis, kurdamos minčių žemėlapius. Mokiniai ieško sąsajų, pana-šumų ir skirtumų tarp rastų duomenų ir (arba) medijų failų. Surinkusios ir išanalizavusios informaciją, ja remdamosi grupės tobulina užduotį, ypač – formuluodamos iššūkius ar numatydamos sunkumus, rezultatus ir galimus projekto naudotojus. Tada grupės įrašo savo mintis. Iš pradžių mokiniams gali būti sunkoka atsakyti į atvirojo tipo klausimus. Vis dėlto, įveikus pirmuosius sunkumus, tikėtina, mokiniams kils įdomių minčių. Darbo klasėje trukmė: 1 pamoka (apytiksliai).

planuok


Technologinių galimybių panaudojimo idėjos: minčių žemėlapiai.

Įrankiai: lipnieji lapeliai, Bubbl.us, CmapTools, Popplet, Mindmeister, Freemind, TeamUp, ReFlex.

Jūs siekiate

• Praktiškai pamatyti ir peržiūrėti surinktą informaciją ir duomenis.

• Analizuoti duomenis proceso metu.



• Bendradarbiaudami profesionaliai analizuoti informaciją.

• Giliau suprasti savo temą.

• Susieti vieniems kitų atradimus.


• Atidžiai klausykitės mokinių komentarų ir veiklą organizuokite pagal jų poreikius ir interesus.

• Patobulinkite savo kompetencijas ir išplėskite žinias: ištirkite skaitmeninius minčių žemėlapių kūrimo įrankius ir pasirūpinkite, kad mokiniams nekiltų sunkumų įkeliant failus į įrankį.

• Parūpinkite pieštukų, popieriaus, lipniųjų lapelių, lipniosios juostos, žirklių ir klijų. Paruoškite erdvę taip, kad moki-niai galėtų dėlioti ir klijuoti lapelius ant sienų ar didelių popieriaus lapų.

2. Įkvėpkite

• Su mokiniais aptarkite jų surinktus duomenis pedagoginiu aspektu: ką jie surinko ir kokios reikšmės ši informacija turi jų projektui?

• Paprašykite mokinių sukelti visą informaciją ir duomenis į vieną vietą ir su visais pasidalyti.


• Visą informaciją antraštėmis, trumpais sakiniais ar skaičiais mokiniai surašo lipniuosiuose lapeliuose ar mažuose popieriaus lapeliuose ir juos sudėlioja. Vietoj lapelių jie gali naudotis jūsų parūpintu skaitmeniniu minčių žemėlapių kūrimo įrankiu. Pamokykite juos, kaip geriausia pristatyti kai kuriuos duomenis patys įrašydami kelis įrašus arba pasidalykite naudingais patarimais.

• Grupėms dėliojant duomenis, padėkite joms pavaizduoti ryšius tarp užrašų, pavyzdžiui, nubrėžkite linijas tarp in-formacijos, išdėstydami užrašus pagal hierarchijos ar kitokį principą.

• Peržiūrėkite ir aptarkite šiuos ryšius su mokiniais. Užduokite atvirojo tipo klausimų, išbandydami mokinių prielai-das, pavyzdžiui: Kokių panašumų ir skirtumų esama tarp rastų pavyzdžių? Kokių dar iššūkių ar sunkumų matote? Ką norėtumėte pritaikyti ar išbandyti? Kas padarytų jūsų projektą unikalų? Ar užduotį reikia gryninti? Kaip ją reikia gryninti? Kaip tyrimas yra susijęs su projektu? Kokių projektinių sprendimų sugalvojote atlikę tyrimą? Kokių naujų idėjų projektui kilo?

• Mokiniai aktyviau įsitrauks į minčių žemėlapių kūrimą, jei idėjos ir surinkta informacija bus paskleidžiamos erdvėje. Mokiniai klijuoja lapelius reikiamose vietose (pvz., prie iššūkių) – taip jiems lengviau susikoncentruoti.

• Grupės sudaro panašumų ir skirtumų sąrašą ir atnaujina savo užduotis, ypač – su jomis susijusius iššūkių, planuoja-mų rezultatų ir auditorijos aprašymus.

• Rastus duomenis mokiniai dokumentuoja savo tinklaraščiuose, ten įkelia ir kylančių projekto idėjų eskizus, įrašo savo mintis. Kiekvienai grupei galite įrašyti savo mintis, palikdami atsiliepimą ir vertinamuosius komentarus kie-kvienam darbui. Mokinių mintys gali būti naudojamos vertinant ir sutelkiant dėmesį į užduotį.

4. Vertinkite

• Peržiūrėkite kiekvienos grupės darbą, jų minčių įrašus ir tinklaraščių įrašus, patikrindami, ar visi padarė tyrimą ir surinko pavyzdžių ir (arba) medijų failų. Tada audiovizualinėmis priemonėmis įrašykite savo atsiliepimus. Atsilie-pimuose galite pateikti patarimų ir paklausti, ar metodas buvo tinkamai pritaikytas, ar jį galima naudoti ateities projektuose, kaip kitą sykį juos būtų galima patobulinti.

• Galite įvertinti grupių gebėjimą nustatyti projekte kilsiančius iššūkius ar sunkumus, nubrėžti ryšius tarp stebėtų reiškinių ir pavyzdžių.

• Taip pat galite paprašyti mokinių balais įvertinti kiekvieno grupės nario indėlį ir pasinaudoti mokinių balais vertin-dami.

2.11. REFLEK TUOK

Mokiniai ir mokytojas įrašo, paviešina ir dalijasi audiovizualinėmis priemonėmis įrašytomis mintimis ir atsiliepimais apie projekto pažangą, iššūkius ir sunkumus bei tolesnius žingsnius. Mokiniai pamažu suformuoja visą iššūkių ir sunkumų įveikimo būdų rinkinį, juo naudojasi jau pasibaigus projektui. Darbo klasėje trukmė: 10 minučių (apytiksliai).

Technologinių galimybių panaudojimo idėjos: audiovizualinėmis priemonėmis įrašyti apmąstymai.

Įrankiai: TeamUp, ReFlex, Redpentool, VoiceThread.


Jūs siekiate

• Bet kada ir bet kur, greitai ir patogiai patikrinti grupių padarytą pažangą.

• Pateikti grupėms asmeninius atsiliepimus.

• Tinkamai paskirstyti laiką mokiniams, suteikiant pagalbą ir po pamokų.

• Sutaupyti laiko įrašant mokiniams atsiliepimus.

• Perteikti mokiniams asmeninius atsiliepimus per gestus, balso toną, informaciją apie jus (jūsų namą, sodą ar pan.).

• Naudoti interneto įrašus kaip priemonę veiksmingiau bendrauti su tėvais mokyklinių veiklų klausimais.

• Suformuoti visą mokiniams skirtų komentarų rinkinį.

• Suformuoti mokymo(si) priemonę iš mokinių minčių.


• Praplėsti savo technines, organizacines ir pedagogines kompetencijas.

• Išmokti panaudoti apmąstymus įvairiais tikslais.


• Bet kada ir bet kur proceso metu apibendrinti, perteikti, pristatyti ir planuoti savo darbą.

• Apsvarstyti savo darbą.

• Pateikti ir priimti kritiką.


• Patobulinkite savo kompetencijas ir išplėskite žinias, išsiaiškindami, kaip dažnai ir kas galėtų pasinaudoti mintimis ir atsiliepimais mokymosi scenarijuje, ir pagal tai nuspręsdami, kokį mintims įrašyti skirtą įrankį norėtumėte pasirinkti ir naudoti.

• Prieš įrašydami kitą atsiliepimą ar apmąstymą, paklausykite ar peržiūrėkite ankstesnįjį.

2. Įkvėpkite

• Motyvuokite mokinius apmąstyti savo darbus, pabrėždami apmąstymo teikiamus privalumus, pavyzdžiui, lengviau prisiminti savo paskutinius žingsnius, pasivyti kitus praleidus tam tikrą dalį proceso, gauti tiesioginius atsiliepimus iš mokytojo.

• Pasakykite mokiniams, kad reguliarūs apmąstymai su projekto kūrimu susijusiose veiklose gali padėti atsisakyti pirminių, galbūt ne itin gerų idėjų ir pasijusti projekto kūrėjais.


• Grupės apmąsto, ką padarė, ką planuoja padaryti, kokių iššūkių ar sunkumų patyrė.

• Pirmųjų minčių gali nepavykti įrašyti sklandžiai. Patarkite mokiniams, kaip įveikti pradžioje užklumpančius nusivy-limo ir nepatogumo jausmus. Po kelių įrašų jūs tikrai pamatysite šių pastangų vaisius.

• Grupės klauso kitų mokinių įrašų ir įrašo savo klausimus ir patarimus. Išmokykite, kaip tą padaryti, padėkite.

• Išklausykite įrašų ir savo mokymo metodus pritaikykite prie mokinių poreikių.

• Audiovizualinėmis priemonėmis įrašykite atsiliepimus grupėms, kartu iškeldami klausimus ir pateikdami patarimų, kurie paskatins grupes mąstyti toliau.

• Galima pakviesti ekspertų ir įrašyti jų atsiliepimus mokinių grupėms. Ekspertų atsiliepimai gali būti visa apimantys ir įkvėpti mokinius net keleriems metams į priekį.

4. Vertinkite

• Galite vertinti atsižvelgdami į mokinių gebėjimą klausytis ir reaguoti į jūsų konstruktyvius komentarus arba į moki-nių minčių gilumą ar aktualumą.

Sutrumpinto scenarijaus atveju, kai scenarijus baigiamas po pirmosios refleksijos

Vertinkite

• Peržiūrėkite visus darbus. Palyginkite visų padarytą pažangą ir pristatymus, kad įsitikintumėte, jog į pristatymą buvo įtraukti visi svarbūs žingsniai.

• Peržiūrėkite visus įrašus ir aptarkite procesą su mokiniais. Kokia buvo jų patirtis? Ko jie išmoko? Ką norėtų patyrinėti daugiau?

• Mokinių darbus galima panaudoti viešiems atsiliepimų aptarimams ir refleksijai.

• Galite įvertinti mokinių sukauptą medžiagą − kiek ji yra naudinga ruošiantis kontroliniams darbams ar egza-minams.


2.12. KURK

Mokinių grupės pradeda kurti vadovaudamosi savo patikslintomis užduotimis ir kūrinio idėjo-mis. Jos sukuria pirmąjį prototipą, jį vėliau aptaria. Diskusijoje būtina aptarti, ar planuojamas kūrinys padeda išspręsti nustatytus su juo susijusius iššūkius. Mokiniai gali įrašyti mintis apie savo veiklas. Mo-kiniams vykdant mokymo(si) veiklas ir kuriant labai svarbu atidžiai stebėti ir patarti, kad jie nenukryptų nuo tikslo ir išmoktų to, kas numatyta ugdymo programose. Po šios veiklos pabrėžkite būtinybę tai ap-mąstyti ir pasirūpinkite, kad kiekvienas mokinys atsižvelgtų į numanomus žmonių, kuriems skiriamas kūrinys, poreikius. Atidžiai paskirstykite užduotis ir vaidmenis grupėse, kad nė vienas mokinys nesinau-dotų kitų narių nuopelnais ir nedirbtų mažiau negu kiti. Darbo klasėje trukmė: 2 pamokos (apytiksliai).

Technologinių galimybių panaudojimo idėjos: informacijos redagavimo priemonės, priemonių rinkinys „pasidaryk pats“, programavimo aplinka, konstravimo rinkinys, trimatis (3D) redagavimas, trimatis (3D) spausdinimas.

Įrankiai: Prezi, Sketchup, Scratch, TeamUp, ReFlex, iTEC Widget Store.

Jūs siekiate

• Įkvėpti mokinius būti kūrybingiems ir pasitelkti vaizduotę naudojant skaitmenines technologijas.

• Peržengti savo „komforto zonos ribas“ ir padėti mokiniams padaryti tą patį.

• Pasirūpinti, kad iš vienos pirminės užduoties išsirutuliotų skirtingi projektai.



• Idėjas paversti konkrečiais prototipais.

• Rasti naujų būdų iššūkiams ir sunkumams spręsti.

• Kurti popierinius prototipus.

• Naudoti skaitmeninius turinio kūrimo įrankius.

• Pajausti pasitenkinimą baigę projektą.


• Atidžiai išklausykite mokinių komentarų ir veiklą organizuokite pagal jų poreikius ir interesus.

• Patobulinkite savo kompetencijas ir išplėskite žinias, rengdami medžiagą, programinę įrangą ir technologijas, kurių prireiks kuriant.

2. Įkvėpkite

• Įkvėpkite mokinius kurti tokius prototipus, kuriuos galėtų naudoti tie, kam jie skiriami, ir kurie siūlytų nustatytų problemų sprendimo būdų.

• Grupių sudarymo pratimai, pavyzdžiui, žaidimai, galvosūkių sprendimas ar tiesiog ledų valgymas kartu, gali padėti bendradarbiauti siekiant bendro tikslo.


• Grupės kuria prototipus. Nuolat priminkite mokiniams apie jų planus, taip nukreipdami juos tinkama linkme spren-džiant nustatytus projekto iššūkius ar sunkumus ir vertinant visą surinktą informaciją.

• Priminkite grupėms, kad galutinis mokymo(si) veiklų tikslas yra objekto sukūrimas. Pastebėję, kad grupės vilkina ir per daug diskutuoja, įsiterpkite ir duokite joms praktinių patarimų, nukreipdami tokias grupes sprendimo priėmi-mo link.

• Grupės pristato savo prototipus klasėje ir juos aptaria su kitomis grupėmis, ypač daug dėmesio skirdamos tam, kaip (ir ar) jų prototipai sprendžia nustatytus iššūkius ar problemas.

• Grupės įkelia savo prototipo(-ų) medžiagą į tinklaraštį ir prototipą(-us) aprašo naudodamos brėžinius, vaizdo įrašus ar skaitmenines nuotraukas. Vėliau mokiniai įrašo savo mintis. Jūs galite išklausyti jų minčių ir parengti komentarus kiekvienai grupei.

4. Vertinkite

• Peržiūrėkite kiekvienos grupės darbą, minčių įrašus ir įrašus tinklaraštyje, patikrindami, ar visi ištyrė ir surinko pa-vyzdžių ir (arba) vaizdo, garso medžiagos. Tada audiovizualinėmis priemonėmis įrašykite savo atsiliepimus. Atsilie-pime galite pateikti ir patarimų bei klausimų.

• Geri prototipai parodo, kaip būtų galima naudoti ar kaip veiktų projektuojamas kūrinys. Prototipai gali būti juodraš-tinio tipo, nebaigti, bet turi padėti perteikti informaciją. Paprasta, bet gerai apmąstyta koncepcija gali suteikti ne mažiau mokymo(si) patirties negu techniškai sudėtingas darbas. Būkite atsargūs vertindami prototipus.

• Taip pat galite paprašyti mokinių balais įvertinti savo grupės narių įnašą ir pasinaudoti šiais balais vertindami.

kurk


2.13. KL AUSK

Grupės susitinka su 2–4 asmenimis, kurie ateityje galėtų naudoti prototipus, papasakoja apie juos ir savo idėjas naudodami spausdintą medžiagą, brėžinius ar modelius. Numatoma, kad dalyvau-jantys asmenys būtų tos srities, su kuria yra susiję mokinių projektai, ekspertai. Žinios ir patirtis gali būti suvokiama plačiai, pavyzdžiui, statybininkas gali padėti giliau pažvelgti į darbininkų kasdienius darbus, atliekamus statybvietėje. Tokiems dalyvaujantiems ekspertams duodami rašikliai ir lipnieji lapeliai, kur jie gali užrašyti savo pasiūlymus dėl prototipo pakeitimų ir komentarus. Po tokio projektinio seminaro mokiniai analizuoja komentarus ir nusprendžia, kaip juos panaudoti, perdarydami projektą. Tai padarę,

jie gali išgryninti savo užduotį, ypač su projekto iššūkiais ar sunkumais, kontekstu ir rezultato pridėtine verte susijusius as-pektus, įrašyti naujas mintis ir papildyti jomis surinktą medžiagą. Šią veiklą galima atlikti per kelis kartus, skiriant jai nebūtinai vienodai laiko. Mokiniai gali paprašyti atsiliepimų apie savo darbus ekspertų, potencialių naudotojų ar kitų mokinių grupių ir mokytojo. Darbo klasėje trukmė: 2–3 pamokos (apytiksliai).

Technologinių galimybių panaudojimo idėjos: medijų įrašymo priemonės, priemonės užrašams.

Įrankiai: garso, vaizdo įrašymo įrenginys, lipnieji lapeliai.

Jūs siekiate

• Leisti mokiniams koordinuoti projektinį seminarą.

• Geriau pažinti mokinius.

• Gerai apgalvoti, kokie dalyviai tinka seminarui.

• Susisiekti ir bendradarbiauti su išorės ekspertais.

• Įtraukti mokyklą į platesnę bendruomenę.

• Suteikti mokiniams galimybę suvokti, kiek svarbūs yra jų asmeniniai interesai.

• Pasinaudoti realaus pasaulio teikiamomis galimybėmis kurti įvairiomis aplinkybėmis.


• Įsijausti į kitų žmonių būseną ir dirbti su įvairiais žmonėmis.

• Susisiekti su ekspertais ir prašyti jų bendradarbiauti.

• Pristatyti savo mintis žmonėms, kurie nėra matę projekto vykdymo proceso.

• Aptarti projektą ir tartis su mokytojais ir ekspertais.

• Priimti kritiką ir pritaikyti ekspertų požiūrį savo projektui.

• Kurti popierinius prototipus.


• Atidžiai išklausykite mokinių komentarų ir veiklą organizuokite pagal jų poreikius ir interesus.

• Patobulinkite savo kompetencijas ir išplėskite žinias, pasinaudodami įžvalgomis, kurias išgirdote klausydamiesi įra-šų su apmąstymais, kad rastumėte žmonių, galinčių pakomentuoti prototipus.

• Žmonės iš akademinio pasaulio dirba pagal lankstų grafiką ir yra motyvuoti perteikti savo žinias mokiniams. Taip pat galite apsvarstyti galimybę kreiptis į universiteto studentus ir pakviesti juos.

2. Įkvėpkite

• Supažindinkite mokinius su seminarų koordinavimo veikla.

• Grupės drauge apsvarsto, kokius ekspertus būtų galima pakviesti ir kokius atvirojo tipo klausimus jiems užduoti. Jei mokiniams nepavyksta sugalvoti, ką pakviesti, pasiūlykite kelis savo variantus.

• Kiekviena grupė pakviečia po 3–4 asmenis dalyvauti jų seminare ir susitaria dėl seminaro vietos ir laiko. Svarbu gerai ir rimtai apsvarstyti, kokie dalyviai būtų tinkami, ir įvardyti, kokios projektui reikalingos informacijos galėtų suteikti kiekvienas dalyvis. Seminarai gali vykti už mokyklos ribų, pavyzdžiui, nevyriausybinės organizacijos patal-pose, senelių namuose ir pan.

• Kreipimasis į ekspertus mokiniams gali būti įdomi veikla. Pamokykite grupes, kaip užmegzti ryšį su galimais dalyviais.


• Patreniruokite grupes pabandydami su jomis vesti seminarą ir pasidalykite su mokiniais projekto iTEC projektinių seminarų rekomendacijomis (jas galima rasti čia: http://itec.aalto.fi/participatory-design/workshop-guidelines/), kad parodytumėte, kaip tokia veikla atliekama didelio masto Europos projektuose. Jei pastebėjote, kad kuriam nors mokiniui sunkiai sekasi, padėkite jam.

• Pasirūpinkite, kad kiekviena grupė turėtų galimybę pasinaudoti seminarui reikalinga medžiaga (fotoaparatais, ne-šiojamaisiais kompiuteriais, mikrofonu, lipniaisiais lapeliais, rašikliais) ir savo prototipais (arba jų pateiktimi).

• Mokiniai pristato dalyviams savo užduotį ir prototipo projektą, paprašo pateikti komentarų. Dalyviai gali keisti pro-totipus ar ant jų braižyti, kad geriau paaiškintų savo mintį. Mokiniai užsirašo ir fotografuoja procesą ir diskusiją.

• Grupės analizuoja savo užrašus ir dalyvių brėžinius. Šiuo etapu jos gali pasinaudoti veikla Planuok (žr. 2.10). Užduo-kite mokiniams atvirojo tipo klausimų ir paskatinkite žvelgti plačiau.

? ? ? ? ? ?? ? ? ? ? ?? ? ? ? ? ?? ? ? ? ? ?? ? ? ? ? ?? ? ? ? ? ?

klausk


• Atlikusios analizę, grupės nusprendžia, kaip pasikeis jų prototipas ir užduotis.

• Grupės įrašo savo mintis ir dokumentuoja procesą internete. Pasirūpinkite, kad mokiniai būtų pasiruošę priimti konstruktyvią kritiką ir susitvarkytų su neigiamomis emocijomis, kurių jiems gali kilti. Šiai apmąstymų daliai skirti klausimai turėtų būti tokio pobūdžio: Kas mūsų rezultatuose buvo gerai? Ką reikėjo pakeisti? Kaip reikia tobulinti mūsų darbo metodą?

4. Vertinkite

• Peržiūrėkite kiekvienos grupės darbą, minčių įrašus ir įrašus tinklaraštyje, kad būtumėte tikri, jog visi mokiniai juda tinkama linkme. Po to audiovizualinėmis priemonėmis įrašykite jiems skirtą atsiliepimą. Atsiliepime galite pateikti patarimų ir klausimų.

• Jei grupės pažangą stebėjo ekspertas, reikia atsižvelgti į jo nuomonę apie mokinių darbą. Ekspertas taip pat gali da-lyvauti svarstant vertinimo kriterijus. Dalyvių gali būti paprašyta audiovizualinėmis priemonėmis įrašyti mokiniams skirtą pranešimą po to, kai mokinių prototipai bus perdaryti pagal jų patarimus.

2.14. PARODYK

Mokiniai sukuria filmuką su subtitrais anglų kalba, pristatantį jų projekto rezultatus ir procesą, mokymosi pasiekimus ir galimus būsimus žingsnius. Dalydamiesi šia medžiaga su kitais mokiniais (pvz., projekte iTEC) iš visos Europos, tėvais ir žmonėmis, kuriems skiriamas jų kūrinys, mokiniai perteikia įgy-tas žinias, daugiau papasakoja apie patį projektą, informuoja kitus apie galimybę pertvarkyti jų darbą ir gauna atsiliepimų, ką galima būtų tobulinti. Darbo klasėje trukmė: 1–2 pamokos (apytiksliai).

Technologinių galimybių panaudojimo idėjos: 1) vaizdo įrašų montavimas, vaizdo ir garso įrašymas, vaizdo įrašų publikavimas; 2) dalijimasis vaizdo ir garso medžiaga.

Įrankis – iTEC Widget Store.

Jūs siekiate

• Kad mokiniai prisiimtų ekspertų vaidmenį.

• Kad žmonės, kurie naudoja mokinių darbą kaip pavyzdį, pateiktų atsiliepimų ir minčių.

• Sužinoti, kokios veiklos buvo gerai atliktos ir kokią veiklą mokiniams reikia daugiau praktikuotis.

• Pristatyti mokyklos veiklas kolegoms ir tėvams.

• Gauti medžiagos, kuri leis ateityje įdomiai vesti kursus ir įkvėpti kolegas.

• Pademonstruoti jūsų mokinių sukurtus prototipus.


• Daugialypės terpės (multimedijos) redagavimo įgūdžių.

• Bendradarbiauti vykdydami projektą.

• Išskirti svarbią informaciją.

• Dokumentuoti, perteikti ir apibendrinti mokymo(si) procesą, rezultatus ir temos svarbą, kad apie tai sužinotų kiti žmonės.

• Daugiau sužinoti apie kitus projektus, duomenis ir temas.


Patobulinkite savo kompetencijas ir išplėskite žinias, aiškindamiesi, kokių privalumų ir trūkumų turi vienos ar kitos for-mos dokumentai, pavyzdžiui, animacija, vaizdo įrašai ir pan., taip pat rengdami pateiktį savo mokiniams. Be to, susipažinkite su įvairiomis vaizdo įrašų bendrinimo platformomis.

2. Įkvėpkite

Paskatinkite mokinius sukurti pateiktį, pristatančią jų mokymosi procesą ir rezultatus, naudojant įvairias žiniasklaidos priemones ir pabrėžiant, kokiais būdais jų projektas gali turėti platesnį poveikį. Pakalbėkite su mokiniais apie objektų kūrimo procesą, planuotus žingsnius ir reikalavimus.


• Paaiškinkite mokiniams, kaip išsikelti tikslą, rinktis būsimus projekto naudotojus ir pateikties kūrimo priemonę (Prezi, Power Point ar kt.).

• Grupės atsineša savo prototipus į klasę ir pademonstruoja kitiems.

• Mokiniai individualiai arba dirbdami grupėmis sukuria istorijų planus, taip planuodami pasakojimą savo pateikčiai ir nuspręsdami, kokias rinkmenas (nuotraukas, vaizdo įrašus, interviu, balso įrašus, geografinių vietų žymes ar ani-maciją) panaudos pristatydami savo išvadas ir procesą. Padėkite mokiniams, pristatydami jiems įvairių žiniasklaidos priemonių privalumus ir trūkumus, aptardami kalbėjimo ir pristatymo būdus, auditorijos įtikinimo metodus.

• Mokiniai sukuria vaizdo įrašą su subtitrais anglų kalba, pristatantį projekto rezultatus ir mokymosi pasiekimus, taip pat galimus būsimus žingsnius. Šį vaizdo įrašą jie įkelia į vaizdo įrašų saugojimo interneto svetainę ir dalijasi nuo-roda su projekto iTEC grupe socialiniame tinkle Facebook, tėvais ir veiklos Klausk (žr. 2.13) dalyviais. Padėkite moki-niams, pasidalydami su jais informacija apie galimas bendrinimo platformas. Šiais vaizdo įrašais galite pasinaudoti ateityje, aiškindami užduotį kitiems mokiniams.

parodyk


• Taip pat galite organizuoti neformalų „kūrėjų“ susitikimą, į kurį būtų kviečiami tėvai, veiklos Klausk dalyviai ir kiti mokiniai.

• Pasibaigus bandomajam etapui, paprašykite mokinių, kad jie patys paskelbtų pakoreguotas užduotis tinklaraštyje.

4. Vertinkite

• Peržiūrėkite visas pateiktis. Palyginkite kiekvieno mokinio atliktus papildomus patobulinimus ir jų pateiktis, pati-krindami, ar į pateiktį buvo įtraukti visi svarbūs žingsniai (žr. 2.7).

• Peržiūrėkite visus įrašus ir su mokiniais aptarkite procesą nuo veiklos Įsivaizduok iki Parodyk (žr. 2.8–2.14). Kokia buvo jų patirtis? Ko jie išmoko? Ką norėtų tyrinėti toliau?

• Mokinių darbus galima panaudoti viešiems atsiliepimų aptarimams ir refleksijai.

• Galite įvertinti mokinių parengtą medžiagą pagal tai, kiek ji yra naudinga ruošiantis kontroliniams darbams ar eg-zaminams.

2.15. BENDR ADARBIAUK

Mokiniai bendradarbiauja su kitų projekto iTEC mokyklų mokiniais. Mokiniai skatinami savo iniciatyva bendradarbiau-ti praktiniais, specialiaisiais klausimais, siekiant atskleisti ką nors naujo ir įdomaus. Darbo klasėje trukmė: 1 pamoka.

Technologinių galimybių panaudojimo idėjos: 1) interneto diskusija, žiniasklaidos darbas, paskelbimas internete; 2) tinklaraščių rašymas.

Įrankiai: projekto iTEC mokinių bendradarbiavimo grupė socialiniame tinkle Facebook, projekto mokytojų bendruo-menė – tai potencialūs tinklai, kuriais galima dalytis rezultatais ir pradėti bendradarbiavimą už mokyklos ir valstybės ribų.

Jūs siekiate

• Palaikyti tarptautinį bendradarbiavimą.

• Praplėsti tarpdalykinių ryšių suvokimą.

• Dalytis atsakomybe su mokiniais.

• Nukreipti mokinius tinkama linkme, kad jie priimtų prasmingus sprendimus.


• Susisiekti, bendrauti ir bendradarbiauti su mokiniais už savo socialinio rato ribų.

• Vertinti skirtingų sričių žinių tarpusavio ryšį.


• Peržiūrėkite kiekvienos grupės darbą, minčių įrašus ir įrašus tinklaraštyje, kad būtumėte tikri, jog visi mokiniai juda tinkama linkme. Tada audiovizualinėmis priemonėmis įrašykite jiems skirtą atsiliepimą. Atsiliepime galite pateikti patarimų ir klausimų. Atidžiai klausykitės mokinių komentarų ir veiklą organizuokite pagal jų poreikius ir interesus.

• Patobulinkite savo kompetencijas ir išplėskite žinias, parengdami ir išbandydami skaitmeninius įrankius, kurie bus naudojami. Galite paprašyti mokinių, kad jums parodytų, kaip šie įrankiai veikia.

• Surinkite pavyzdžių, kaip gali atrodyti ir ką gali suteikti bendradarbiavimas.

2. Įkvėpkite

• Papasakokite mokiniams apie ryšių užmezgimo, tarpusavio mokymosi ir bendradarbiavimo internetu naudą, taip paskatindami juos „peržengti savo komforto zonos ribas“ ir susisiekti su nepažįstamais mokiniais.

• Būkite atidūs ir atsižvelkite į piratavimo ir saugumo internete aspektus.

• Pademonstruokite mokiniams, kokiais skaitmeniniais įrankiais jie gali naudotis, kad galėtų bendrauti su kitais mo-kiniais.


• Mokiniai ieško susijusių darbų ir dalijasi savo darbais, stebi ir komentuoja kitų mokinių žinutes.

• Mokiniai internete aptaria savo dalyvavimo projekte patirtį su kitų klasių mokiniais.

• Kai kuriais atvejais rengiamos bendradarbiavusių mokinių vaizdo konferencijos arba jie bendrauja elektroniniais laiškais.

• Paaiškinkite mokiniams, kaip jie gali užduoti klausimus, naudodamiesi jūsų parengtomis priemonėmis.

4. Vertinkite

• Būkite atviri, kad savo vertinimą galėtumėte suformuoti atsižvelgdami į savo asmeninę nuomonę. Gali būti, kad svarbiau yra atsižvelgti ne į tai, kaip dažnai mokiniai susisiekia su kitais, bet į tai, kiek toks bendravimas prasmingas: kaip mokiniams pavyko pasinaudoti žmonių, esančių už klasės ribų, patirtimi.


2.16. DAUGIAU APIE VEIKLŲ MOKYKLOJE IR NAMUOSE SUKEITIMĄ

Mokiniams suteikiama galimybė ne per pamoką panagrinėti dokumentą ar pažiūrėti vaizdo įrašą internete arba per mokyklos portalą ir sukurti klasei 5 klausimus, susijusius su gauta informacija.

Aprašymas

Mokiniams skiriama užduotis ne per pamoką panagrinėti dokumentą ar pažiūrėti vaizdo įrašą internete arba mo-kyklos portale. Remdamiesi gauta informacija mokiniai turi parengti 5 su nagrinėta tema susijusius klausimus. Klausimus galima įrašyti į įrankį Dropbox (ar panašų) arba tiesiog surašyti popieriaus lape ir atsinešti į pamoką. Jeigu naudojamas įrankis Dropbox, mokytojas gali matyti, kas baigė darbą prieš pamoką. Kitos pamokos pradžioje mokiniai bus suskirstyti mažomis grupelėmis, kuriose jie vienas kitam užduos iš anksto parengtus 5 klausimus. Jeigu mokiniai negali užduoti klausimų patys, mokytojas gali skirti papildomą užduotį ar paskatinti „užversti“ klausimais, t. y. mokytojas ar ekspertas (labiau pažengęs, ta-lentingas mokinys) atsisėda ant kėdės ir jam iš eilės greitai užduodami klausimai.

Jūsų tikslai

• Parinkti tinkamus išteklius ar kurti nuosavus išteklius.

• Gilinti žinias kokia nors tema, siekiant pasiruošti klausimų lavinai.

• Kreiptis į profesionalus ar ekspertus ir užmegzti su jais ryšius.

• Įrodyti, kuo aktuali tema, kurios mokosi mokiniai.

• Stiprinti technologijų naudojimo įgūdžius.

Ko gali išmokti mokiniai

• Dirbti komandoje, kurią sudaro įvairios asmenybės ir kurioje gimsta įvairios idėjos.

• Sustiprinti perduodamus įgūdžius, pavyzdžiui, bendravimo, lyderystės, komandinio darbo ir t. t.

• Sustiprinti technologijų naudojimo įgūdžius.

• Suprasti ir vertinti kitų žmonių požiūrius ir nuomones.

• Aptarti ir tartis įvairiais klausimais su mokytojais ar ekspertais.

Technologijų naudojimo idėjos

Ištekliaus kūrimas. Naudodami įrenginį iPad ar SMART Recorder, mokytojai gali sukurti vaizdo įrašą ir įkelti jį į svetainę YouTube (asmeninį kanalą, kurį matytų tik mokiniai, ar viešą kanalą, kurį gali matyti, komentuoti ir klausimus užduoti ir kiti žmonės) ar panašias interneto svetaines, pavyzdžiui, blubb.tv.

Klausimai: mokyklos įrankiai Dropbox, Google Docs, SMART extreme collaboration.

Grupių organizavimas: įrankiai TeamUp, Findibg, bendravimas su ekspertais – svetainės LinkedIn, Facebook, Edmodo, programa Skype.


• Suraskite ar sukurkite vaizdo įrašą.

• Paaiškinkite mokiniams, kaip jiems gauti tai, ko reikia norint atlikti užduotį.

• Pristatykite mokymo(si) veiklą mokiniams.

• Užmegzkite ryšius su asmenimis, kuriems galima užduoti klausimus.

2. Įkvėpkite

Įvadui skiriama pamokos pabaiga, nes pirmąją užduoties dalį mokiniai darys po pamokų. Pristatykite veiklą moki-niams ir paaiškinkite, ką tiksliai jiems reikės padaryti, kad prieitų prie ištekliaus, ir kur jie galės įkelti klausimus. Galite pridurti, kodėl jiems reikės tą daryti, arba išlaikyti paslaptį ir vėliau padaryti staigmeną.


• Mokiniai po pamokų prisijungs prie ištekliaus.

• Jie parengs 5 klausimus nagrinėjama tema ir įkels juos į interneto svetainę.

• Kitos pamokos pradžioje mokiniai dirbs mažomis grupelėmis ir užduos klausimus, kad aptartų temą, kurią turėjo išnagrinėti, ir išgirstų kitų paaiškinimus.

• Mokiniai užduos ekspertui klausimus, į kuriuos nerado atsakymų. Tai gali būti daroma tiesiogiai arba interneto prie-monėmis (pavyzdžiui, programa Skype).

4. Vertinkite

• Bendramokslių vertinimas dirbant grupėje.

• Tai, kaip mokiniai užduoda klausimus, gali vertinti mokytojas.

XXI amžiaus įgūdžiai

Kūrybiškumas, kritinis mąstymas, bendravimas, bendradarbiavimas, tyrimas ir tyrinėjimas, iniciatyva ir savarankiškas mokymasis.


2.17. KL AUSIMYNO APIE ENERGIJOS VARTOJIMĄ SUDARYMAS

Tikimės, kad mūsų mokiniai išmoks pritaikyti įgytus įgūdžius sudarydami klausimynus apie savo aplinką. Jie turi mo-kėti užduoti tinkamus klausimus.

Aprašymas

Siekiant gauti informacijos apie energijos vartojimą namuose, mokinių prašoma sudaryti klausimynus apie energijos vartojimą namuose ir, juos naudojant, apklausti tyrime savanoriškai dalyvaujančias šeimas. Klausimyno pagrindinis tikslas – pradėti tyrimą apie vidutinės šeimos anglies dioksido pėdsaką ir sustiprinti žinias apie aplinką ir ugdyti pareigą ją saugoti. Mokiniai suskirstomi į grupeles, kurių kiekviena turi pasiūlyti po 2 svarbius klausimus. Visa klasė aptaria grupelių pasiūlytus klausimus, atrenkama 10 klausimų, kurie sulaukė didžiausio palaikymo.

Jūsų tikslai

• Svarbus tikslas – išmokyti mokinius formuluoti konkrečiam tyrimui tinkamus klausimus. Norėdami pradėti apklau-są, jie pirmiausia turi suprasti, ką nori išsiaiškinti. Turėdami klausimų sąrašą, jie turi nustatyti, kurie klausimai tikrai reikšmingi, o kurie papildomi.

• Prieš vykdant apklausą už mokyklos ribų, ją galima aptarti su kitais mokiniais (surengus debatus) ir nuspręsti, kurie klausimai yra svarbiausi ir įdomiausi.

Ko gali išmokti mokiniai

• Mokiniai gali išmokti kritiškai analizuoti informaciją – šis įgūdis reikalingas formuojant įžvalgas, kurios gali padėti suprasti tam tikrų reiškinių (fizinių, gamtos, socialinių ir t. t.) esmę.

• Būtina turėti žinių tam tikra tema, kad būtų galima užduoti klausimus, suteikiančius galimybę gauti atsakymą, ku-riame būtų svarbios informacijos ta tema.

• Ne visi klausimai tam tikra tema leidžia gauti naudingos informacijos.

• Skirtumai tarp atvirojo ir uždarojo tipo klausimų apklausoje: tai, ko klausimu tikitės pasiekti, ne visada iš tikrųjų sulaukiama.

• Kalbos (gimtosios, anglų, prancūzų ir t. t.) įgūdžių (kalbėjimo, rašymo, skaitymo, klausymo) ir bendravimo įgūdžių lavinimas.

Technologijų naudojimo idėjos

Programos: SurveyMonkey, Poll Everywhere, Socrative, Google Docs, GoAnimate, StorryJumper.


• Grupių kūrimas.

• Vaizdo įrašo apie visame pasaulyje naudojamus energijos šaltinius pateikimas.

• Gamtos mokslų mokytojas paaiškina anglies dioksido pėdsako, energijos vartojimo tyrimo, taršos ir kitas sąvokas.

• Kalbos mokytojas paaiškina pagrindinius svarbių klausimų kūrimo žingsnius.

• Aiškiai nurodoma, ko tikimasi iš kiekvienos grupės.

2. Įkvėpkite

• Parodykite keletą tikrų klausimynų pavyzdžių (reklaminių, rinkimų ir t. t.).

• Išmokykite mokinius tvarkyti per apklausą surinktą informaciją (lenteles, grafikus ir t. t.).

• Išmokykite mokinius kurti tam tikro kūrimo proceso vaizdo įrašus.


• Mokiniai turi patyrinėti jų šalyje vykdomas apklausas, susijusias su energijos vartojimu.

• Aprašymo skyrelyje minėta, kad kiekviena grupė dirba išvien.

• Mokytojas padeda grupėms nuolat stebėti savo darbo eigą.

4. Vertinkite

• Rezultatų pristatymas klasėje: klausimynas ir gautų rezultatų analizė (lentelės, grafikai ir t. t.).

• Vaizdo įrašai ar kita medžiaga, rodanti klausimyno kūrimo, klausimų gavimo ir rezultatų aiškinimo procesą.

XXI amžiaus įgūdžiai

Iniciatyva ir savarankiškas mokymasis.

Naudota literatūra

1. Cycle 3 pilot Learning activities and Learning Stories, 2012. Paimta 2014 m. balandžio 28 d iš iTEC designing the Future classroom: http://itec.eun.org/c/document_library/get_file?p_l_id=123750&folderId=161491&name=DLFE-6203.pdf.

2. RESOURCES – Learning activities, 2013. Paimta 2014 m. balandžio 28 d. iš iTEC designing the future classroom: http://itec.eun.org/web/guest/learning-activities.


3 . M O K Y M O ( S I ) P L A N A I

Šioje dalyje pateikiami bendrieji mokymo(si) planai, kuriuos, pasirinkę tam tikrus mokymo(si) scenarijus ir pasitelkdami mokymo(si) veiklas, grįstas įvairiomis technologijomis, įgyvendino Lietuvos mokytojai kartu su savo mokiniais. Mokymo(si) veiklos išsamiai aprašytos antrojoje dalyje.

3.1. STEBĖ JIMAS IR PROJEK TŲ KŪRIMAS. PALYGINIMAS IR PROJEK TŲ KŪRIMAS

Mokymo(si) veiklas rekomenduojama atlikti pagal jų aprašymus, pateiktus antrojoje šio leidinio dalyje, o mokymo(si) planai – tai pavyzdžiai, kurie galėtų pagerinti jūsų ir jūsų mokinių darbą, padėti patobulinti ugdymo planą ir t. t. Šiame sky-riuje aprašyti du mokymo(si) planai. Jų veiklos sutampa, o įgyvendinimo pavyzdžiai parengti pagal du mokymo(si) scenarijus (žr. 3.1.1 ir 3.1.2). Galite įgyvendinti du skirtingus scenarijus, keisdami vieną veiklą – Konteksto tyrinėjimas. Šią veiklą mokiniai gali atlikti dviem būdais: stebėdami arba lygindami.

Prieš pradedant bandomąsias veiklas, savo mokiniams pateikite projektų kūrimo gaires. Vėliau mokiniai jas išplės ir tobulins per kiekvieną projekto kūrimo etapą. Parsisiųskite projekto gairių šabloną DOC formatu (jį galite rasti čia: http://itec.aalto.fi/wp-content/uploads/2012/04/Design-Brief-Template.docx). Svarbiausia bandomoji veikla yra Bendradarbiavimas kūrybinėse dirbtuvėse. Mokytojai, kurie jau atliko šią veiklą, patikino, kad ji labai padidino mokinių motyvaciją.

Projekto kūrimo gairės (angl. Design Brief). Per pamoką mokiniams pristatote dar tobulintinas projekto kūrimo gai-res, užduotis ir temas, atitinkančias ugdymo programą. Turite motyvuoti mokinius ir paaiškinti, kokią atsakomybę jie prisiima pradėdami kurti projektą. Pirmiausia mokiniai pasiskirsto į grupes, diskutuoja, kelia klausimus ir susipažįsta su gairėmis. Jie išplečia ir patikslina savo kuriamo projekto kontekstą, atkreipdami dėmesį į tai, ką ir kam jie kuria, į pagrindinius iššūkius ir galimus rezultatus. Mokiniai fiksuoja ir rašo savo refleksijas, kuria interneto dienoraštį, jame dokumentuoja projekto kūrimo eigą, pateikia įrašus. Darbo klasėje trukmė: 1 pamoka.

Konteksto tyrinėjimas – stebėjimas

Dalį medžiagos apie šią veiklą galite rasti čia: http://itec.aalto.fi/package/observe-and-design/.

Remdamiesi pačių sukurtomis projekto kūrimo gairėmis, mokiniai išsiaiškina, ką reikia stebėti, kas paveiktų jų projekto kūrimo rezultatus, pavyzdžiui, stebėti tam tikrų žmonių ar gyvūnų aplinką. Pasirinkimas priklauso nuo to, kam jie skiria savo

projektą, ką kuria ir su kokiais pagrindiniais iššūkiais yra pasiryžę susidurti. Mokinių grupės atlieka suplanuotus stebėjimus naudodamosi skaitmeniniais fotoaparatais, užrašų knygelėmis ir mikrofonais, kad galėtų užfiksuoti, ką mato. Tarpusavyje pa-sidalija surinkta medžiaga ir ją išanalizuoja. Remdamiesi surinkta medžiaga ir jos analize, mokiniai tobulina savo projekto kū-rimo gaires, atsižvelgdami į projekto kūrimo iššūkius ir rezultatus. Tuomet užfiksuoja savo refleksiją ir atnaujina savo interneto dienoraštį. Darbo trukmė klasėje: 1–3 pamokos.

Konteksto tyrinėjimas – palyginimas

Dalį medžiagos apie šią veiklą galite rasti čia: http://itec.aalto.fi/package/benchmark-and-design/.

Remdamiesi pačių parengtomis projekto kūrimo gairėmis, mokiniai nusprendžia, kokiais jau egzistuojančių darbų pavyzdžiais pasinaudoti. Pasirinkimas priklauso nuo to, kam jie skiria savo projektą, ką kuria ir kokius pagrindinius iššūkius yra pasiryžę įveikti. Mokinių grupės pasirenka 10 darbų pavyzdžių, atitinkančių sumanytą projektą. Mokiniai tarpusavyje pasida-lija surinkta vaizdo ir garso medžiaga ir išanalizuoja surinktų darbų pavyzdžių panašumus ir skirtumus. Remdamiesi surinkta medžiaga ir jos analize, mokiniai tobulina savo projekto kūrimo gaires (2-osios projekto gairės), ypač atsižvelgdami į projekto kūrimo iššūkius ir rezultatus. Tuomet užfiksuoja savo pamąstymus ir atnaujina interneto dienoraštį. Darbo trukmė klasėje: 1–3 pamokos.

Projekto produktas

Dalį medžiagos apie šią veiklą galite rasti čia: http://itec.aalto.fi/package/observe-and-design/, http://itec.aalto.fi.package/benchmark-and-design/.

Remdamiesi savo 2-osiomis projekto kūrimo gairėmis ir pirminėmis projekto idėjomis, mokiniai sukuria pirmąjį pro-jekto prototipą. Mokiniai diskutuoja apie prototipą ir tobulina savo projekto kūrimo gaires, ypač atkreipdami dėmesį į pro-jekto kūrimo rezultatus ir tai, kaip šie rezultatai paveikė apibrėžtus projekto kūrimo iššūkius. Tuomet mokiniai įrašo savo pamąstymus ir atnaujina interneto dienoraščius. Darbo klasėje trukmė: 1–2 pamokos.

PIRMAS PATARIMAS: Rekomenduojamos užduotys, kurios padėtų stiprinti bendradarbiavimą ir tarpusavio pagalbą siekiant bendro tikslo. Galima žaisti, pavyzdžiui, dėlionę, ar tiesiog kartu su komandos nariais išeiti suvalgyti ledų ir t. t.

ANTRAS PATARIMAS: Nuolat renkite darbų aptarimus. Taip galėsite padėti mokiniams atsisakyti pradinių, galbūt nelabai gerų idėjų, bet to, mokiniai jausis esą projekto autoriai.

Bendradarbiavimas kūrybinėse dirbtuvėse


Mokinių grupė susitinka su 3–4 žmonėmis, kurie, jų manymu, yra potencialūs jų projekto naudotojai, ir kartu surengia projekto kūrimo dirbtuves. Mokiniai panaudoja savo sukurtą prototipą ir 3-iąsias projekto kūrimo gaires, kad aiškiai išdėstytų savo idėjas apie projektą grupei žmonių, kuriems kuria projektą. Pateikiama medžiaga taip pat gali būti ne tik prototipas, bet


ir brėžiniai, modeliai, užrašai ant lapelių, kuriais naudodamiesi dalyviai galėtų prisidėti ir pakoreguoti prototipą. Po dirbtuvių mokiniai analizuoja dalyvių komentarus ir nusprendžia, į kuriuos iš jų reikėtų atsižvelgti koreguojant projektą. Tuomet pato-bulina savo projekto kūrimo gaires, ypač atsižvelgdami į projekto kūrimo iššūkius, kontekstą ir rezultatų pridedamąją vertę, įrašo savo pamąstymus ir įkelia informaciją į interneto dienoraščius. Darbo trukmė klasėje: 1–2 pamokos.

Galutinio produkto projektas


Remdamosi 4-osiomis projekto gairėmis ir projekto kūrimo dirbtuvių susitikimo analize, mokinių grupės sukuria galu-tinį projekto prototipą. Grupės nariai dar kartą išklauso visus savo pamąstymų įrašus, kad galėtų prisiminti iššūkius, su kuriais teko susidurti kuriant projektą, ir atsižvelgti į strategijas, kuriomis jie naudojosi, įveikdami iššūkius. Mokiniai baigia sukelti visus dokumentus į interneto dienoraščius ir gali pristatyti savo galutinius darbus visai klasei. Darbo klasėje trukmė: 1–2 pamokos.

Refleksija

Dalį medžiagos apie šią veiklą galite rasti čia: http://itec.aalto.fi/package/observe-and-design/, http://itec.aalto.fi/pac-kage/benchmark-and-design.

Mokiniai įrašo ir pasidalija periodiniais vaizdo įrašais apie projekto kūrimo pažangą, iššūkius, su kuriais susidūrė, poky-čius, kurie buvo atlikti kuriant projektą, ir ateities planais. Mokiniai aprašo mokymosi strategijas ir jomis pasidalija su visa klase. Garso įrašai ir projekto gairės gali būti naudojami kaip medžiaga, skatinanti pamąstymus, taip pat gali būti pasirinkti kaip objektai, kuriuos reikėtų atidžiau panagrinėti. Darbo klasėje laikas: mažiausiai 15 minučių kiekvienai projekto daliai aptarti.

PATARIMAS. Kad veikla vyktų sklandžiai, reikėtų vengti perdėtų mokymosi šuolių. Pasiruoškite galimoms emocijoms – nusivylimui ar nepatogioms akimirkoms įrašinėjant pirmuosius pamąstymus. Būkite tikri: įrašius keletą kartų, jūsų pastangos atsipirks.

3.1.1. MOKYMO(SI) PL ANO PAGAL SCENARIJŲ M O K YK LO S E R DV I Ų TO BU L I N I M A S PAVYZDYS

Šis mokymo(si) planas parengtas remiantis Stebėjimu ir projektų kūrimu (žr. 3.1) (http://itec.aalto.fi/package/observe-and-design/).

Mokymo(si) plano kūrėjo moto: erdvinis projektas ir žmonių supratimas. Jis teigia: „Siekiu, kad mano klasės mokiniai susidomėtų erdvės projektavimo teorijomis ir sąvokomis, taip pat skirtinga žmonių motyvacija naudotis erdve. Savo moki-niams pristatau informaciją apie šį projektą, kurį suderinau su ugdymo programos reikalavimais.“

Projekto kūrimo gairės. Sukurkite adekvačią ateities mokyklos idėją. Aptarkite tikrą praktinę patirtį. Reikšminiai žodžiai, galintys pasufleruoti idėjas: klasės, biblioteka, laikraštis ir naujienų kanalas, mokinių įmonės, tarpdalykiniai projektai: parduotuvės, paslaugos. Pagalvokite apie visus žmones, kurie galėtų naudotis jūsų projektu. Nuodugniai apsvarstykite turinį, tikslus ir sunkumus, kurių gali kilti įgyvendinant projektą. Galėtumėte sukurti erdvės pritaikymo projektą, veiklos ar proceso sąvoką, testą ir t. t. Galėtu-mėte apsvarstyti mokytojų, mokinių, tėvų, administracijos, darbdavių, senelių, buvusių auklėtinių ir pan. požiūrį.

Konteksto tyrinėjimas. Mokiniai atidžiai stebi veiklas mokykloje ir savo pastabas papildo asmeninių patirčių reflek-sija. Jų surinkta medžiaga gali būti skirstoma į kelias grupes: kas mokykloje veikia tinkamai (tinkamos patirtys, galinčios pro-jektui suteikti naujų galimybių) ir kas ne (sunkumai, su kuriais mokiniai gali susidurti kurdami projektus). Pavyzdžiui, mokiniai surenka savo mokyklos erdvių nuotraukų, jas analizuoja, aptaria įvairių galimybių aspektus. Tuomet mokiniai suskirsto šiuos aspektus į projekto kūrimo problemas (į tai, kas neveikia, ir kodėl) ir projekto kūrimo galimybes (į tai, kas veikia, ir kodėl). Išklausau jų apmąstymų ir perskaitau jų interneto dienoraščius, kad įsitikinčiau, jog nė vienas mokinys nenukrypo nuo pro-gramos reikalavimų. Jei bent vienas mokinys nukrypsta nuo reikalavimų, pateikiu kelis siūlymus, kaip susikoncentruoti, pa-vyzdžiui, per pamokas ar dirbant su papildoma medžiaga.

Galima mokiniams skirti papildomą užduotį – įvairiais aspektais apsvarstyti projektus, susijusius su mokyklos pertvar-kymu ir mokyklos funkcija visuomenėje, mokyklos veiklas. Tai gali būti neformali ir savanoriška užduotis.

Pavyzdiniai projektai:

Design for Change (http://dfcworld.com/index.html),

Project H-Design (http://www.projecthdesign.org/),

Design Toolkit for Educators IDEO (http://www.ideo.com/work/toolkit-for-educators),

Computer Clubhouse (http://www.computerclubhouse.org/),

Brooklyn Un-school, Un-School movement (http://en.wikipedia.org/wiki/Unschooling).

Produkto projekto kūrimas. Viena grupė nusprendžia pertvarkyti bibliotekos erdvę ir mokinių bendravimo joje ga-limybes. Kita grupė svarsto apie mokyklos higieną, o dar kita planuoja, kaip mokykloje skatinti fizines veiklas. Grupės greta vaizdžiai pristato savo projektus, vertina juos įvairiais aspektais ir koreguoja. Kiekvienos grupės pažangą pavaizduoju interak-tyvioje lentoje.

Bendradarbiavimas kūrybinėse dirbtuvėse. Grupė, nusprendusi pertvarkyti bibliotekos erdves ir mokinių bendra-vimo joje galimybes, nutarė pasikviesti kelis mokinius, kurie nėra dažni bibliotekos lankytojai, ir du mokyklos bibliotekininkus. Mokiniai jiems pristatė savo projektus, o dalyviai pakomentavo ir įvertino. Po susitikimo grupė energingai aptarė dalyvių pateiktą informaciją, svarstydama, kaip gautos idėjos galėtų būti apibendrintos ir atsispindėtų projekte. Grupė suvokė, kad egzistuoja skirtingos motyvacijos, kurios turi būti apsvarstytos, kad projektas būtų naudingas visiems vartotojams. Tai sudė-tingas iššūkis. Jam įveikti mokiniai kol kas dar neturi strategijos.


Galutinis projekto produkto kūrimas. Klausydamiesi savo refleksijos garso įrašų, dar kartą skaitydami projekto kū-rimo interneto dienoraščio įrašus, mokiniai suvokia, kad projekto kūrimo etapai kartojasi. Jų strategija buvo požiūrių suderi-nimas ir produkto koregavimas, derinant skirtingą motyvaciją ir požiūrius, kuriuos išreiškė grupės pakviesti bendradarbiauti būsimi projekto vartotojai. Grupė nusprendė projekto kūrimą tęsti toliau ir pristatė jį direktoriui, o jis svarsto, kaip būtų galima įgyvendinti mokinių projekto idėjas.

3.1.2. MOKYMO(SI) PL ANO PAGAL SCENARIJŲ M AT E M AT I KO S M O K YM O S I Ž A I D I M O KŪ R I M A S PAVYZDYS

Šis mokymo(si) planas parengtas remiantis Palyginimu ir projektų kūrimu (žr. 3.1) (http://itec.aalto.fi/package/bench-mark-and-design/).

Mokymo(si) plano kūrėjos moto: žaidimo projektas ir logika. Ji teigia: „Siekiu, kad mokiniai suvoktų paprastas geo-metrijos sąvokas, nes nuo to, kaip jie suprato pagrindus, ateityje priklausys jų daug sudėtingesnės geometrijos suvokimas. Nors daugelis mokinių jau išmano paprasčiausią geometriją, jiems bus naudinga pasikartoti šią temą, o kai kuriems – dar nuodugniau išnagrinėti pagrindines sąvokas. Todėl, derindama pažangesnį loginį mokymąsi, kompiuterinio programavimo mokymąsi su mokinių įgūdžiais, motyvacija ir tikslų suvokimu, mokiniams pateikiu trumpą informaciją apie projektą.“

Projekto kūrimo gairės. Sukurkite žemesniųjų klasių mokiniams matematikos mokomąjį žaidimą vienai paprasčiausios geometrijos sąvokai, pasinaudodami programa „Scratch“. Pasistenkite, kad žaidimas būtų ir linksmas, ir lavinamasis. Apsvarstyki-te, kas žemesniųjų klasių mokiniams atrodytų didžiausias iššūkis, o kas juos labiausiai sudomintų. Jūsų žaidimas gali būti koncep-cija ar pusiau funkcionuojantis prototipas.

Projekto kūrimo dirbtuvės. Mokiniai pasiskirsto į grupes ir pradeda diskutuoti apie savo asmeninę patirtį mokantis paprasčiausios geometrijos: kas jiems buvo sunkiausia mokantis mano pateiktu būdu ir kokia buvo įtakos turėjusi esminė patirtis. Nuostabu klausytis mokinių pokalbių – iš jų supratau, kad daugiausia mokinių geometrijos išmoko mokydamiesi kartu su draugais ir šeimos nariais. Semiuosi idėjų, kaip pagerinti savo mokymo metodus. Po pamokos kiekviena grupė turi parengusi puikų trumpą projektą ir užrašiusi savo pamąstymus apie tai, kas toliau planuojama padaryti ir kokie sunkumai nu-matomi. Tai, kad numatomi sunkumai, rodo, jog bus sudėtinga žaidimą paversti linksma ir kartu mokomąja veikla. Namuose mokiniai pradeda rašyti interneto dienoraščius, juos vis papildo naujais įrašais.

Konteksto tyrinėjimas. Namuose mokiniai pradeda internete ieškoti mokomųjų žaidimų. Rastus pavyzdžius jie fik-suoja savo interneto dienoraščiuose. Vieni grupės nariai stebi, kokius žaidimus sukūrė kiti mokiniai, naudodamiesi programo-mis Scratch ar Geogebra, ir kitus populiarius žaidimus. Kiti grupės nariai dar kartą peržiūri paprasčiausios geometrijos sąvokas, norėdami įsitikinti, kad grupės bendras supratimas yra pakankamas. Pamokoje grupės aptaria rastus pavyzdžius. Jie lyginami

ir analizuojami, diskutuojama apie jų privalumus ir trūkumus. Aptarus projektą, konkrečius sunkumus ir idėjas, jis tobulina-mas ir dar sykį svarstomas. Namuose mokiniai atnaujina savo interneto dienoraščius.

Produkto projektas. Šioje pamokoje leidžiu mokiniams naršyti programą Scratch ir pradėti kurti savo žaidimų proto-tipus. Vieni prototipai yra piešiniai, primenantys stalo žaidimus, o kiti primena interaktyvių skaitmeninių žaidimų popierinius prototipus. Kai kurios grupės pradeda kurti savo žaidimus naudodamos programinę įrangą.

Bendradarbiavimas kūrybinėse dirbtuvėse. Kadangi visos grupės kuria projektus žemesniųjų klasių mokiniams, kurie turi matematikos pamokas tuo pat metu kaip ir mano klasė (antradieniais), susitariu su kita matematikos mokytoja, kad ji leistų savo mokiniams išbandyti mano mokinių sukurtus projektus ir pateikti jiems pastabų. Grupės glaustai pristato savo projektus ir jų prototipus žemesniųjų klasių mokiniams, o jie pradeda žaisti sąvokų žaidimą ir pasako, kas veikia, o kas – ne. Jaunesnieji mokiniai taip pat pasako, ką jiems iš tiesų patinka daryti, o kas visiškai nesusiję su mokymusi. Taip bendraudamos mokinių grupės geriau suvoks sunkumus, kylančius dėl sąvokų mokymo būdų, ir tai paskatins juos išsiaiškinti, kaip visa tai vei-kia geometrijoje. Mokinių grupės toliau tobulins savo projektus, ypač atkreipdamos dėmesį į tai, koks žaidimas padės vaikui, kuriam jis kuriamas. Mokiniai užsirašys savo mintis ir atnaujins savo interneto dienoraščius.

Galutinis produkto projektas. Aptarę paskutinę mokymosi veiklą, mokiniai jau turi galutinius programinio žaidimo prototipus ir baigtą projekto interneto dienoraštį. Minčių užrašai padeda kuriant projekto ateities planų gaires, taip pat len-gviau suprasti, ką kitą kartą būtų galima daryti kitaip. Kai kurios grupės paprašo, kad į mokyklą pakviesčiau profesionalius žaidimų kūrėjus vesti paskaitų ir neformaliems klausimų ir atsakymų užsiėmimams, o kitos norėtų apsilankyti žaidimus ku-riančioje įmonėje. Dar viena grupė svarsto galimybę surengti žaidimų dieną mokykloje, kai mokiniai žaistų įvairius mokomuo-sius žaidimus ir išrinktų geriausią. To siekdami mokiniai paprašo nusiųsti jų projekto kūrimo interneto dienoraščius mokyklos direktoriui.

3.2. MOKYMO(SI) PL ANAS PA PA S A KO K I S TO R I JĄ

Šis scenarijus ypatingas tuo, kad jame daugiausia dėmesio skiriama pasakojimui ir skaitmeniniam istorijų kūrimui. Mokymąsi, kaip papasakoti istoriją, iškalbingai perteikti savo požiūrį ar įtikinti klausytojus, pavyzdžiui, tėvus ar kitus suaugu-siuosius, galima priskirti prie bendrųjų aukšto lygmens įgūdžių, kurie svarbūs įvairiose srityse. Šis scenarijus pateikia pasako-jimą kaip reikšmingą mokymo(si) patirtį ir paaiškina, kaip istorijų kūrimas ir pasakojimas yra susijęs su įvairiais mokomaisiais dalykais. Skaitmeninis istorijų kūrimas ir pasakojimas padeda motyvuoti mokinius ir leidžia naudoti netradicines užduotis ir veiklas.


Istorijos kūrimo ir pasakojimo užduotis. Sukurk įdomų iki 5 minučių trukmės filmuką, kuriame tyrinėjamas gamtos mokslų reiškinys būtų susietas su asmenine patirtimi. Pasirink auditoriją ir papasakok istoriją taip, kad ji būtų įdomi ir supran-tama auditorijai, bet taip pat pateiktų tikrų faktų.

Įsivaizduok. Esu gamtos mokslų mokytojas. Bendradarbiaudamas su informacinių technologijų mokytoju, kviečiu savo mokinius sukurti įdomių trumpų filmukų, pasakojančių apie trintį. Pateikiu mokiniams užduotį ir pasiūlau kaip tikslinę auditoriją pasirinkti bendramokslius. Mokiniams sudominti parodau kelis filmukus. Vėliau su jais aptariame, kokias galimybes suteikia kiekvienas informacijos perdavimo būdas – tai lavina mokinių skaitmeninį medijų raštingumą ir kartu gamtos mokslų dalyko supratimą. Ir informacinių technologijų mokytojas, ir aš sutinkame, kad tai padės mokiniams sukurti ir papasakoti isto-riją, taip pat giliau išnagrinėti tiriamą reiškinį. Per pirmą pamoką paprašau mokinių įsivaizduoti, apie ką galėtų būti jų filmukai. Apsvarstyk. Kiekvienas mokinys, pasinaudodamas įrankiu ReFlex (http://reflex.aalto.fi/), įrašo savo pirmuosius apmąstymus ir planuojamą pasiekimą laiko skalėje, kurios galutinė data yra numatyta mokymo(si) kurso pabaigoje.

Ištirk. Paprašau mokinių surasti, peržiūrėti ir apžvelgti įdomius mokslo tematikos vaizdo įrašus, kurie įkvėptų juos su-kurti filmukų. Tą jie gali padaryti kaip namų darbą, pavyzdžiui, namuose, užklasinės veiklos būrelyje ar viešojoje bibliotekoje. Jie, bandydami išsiaiškinti, kaip tai vyksta, kaip tą galima būtų išbandyti ir paaiškinti pasakojant istoriją apie reiškinį, patys labiau susidomės tiriamu reiškiniu. Apsvarstyk. Mokiniai apsvarsto, ką rado ir kokios yra pirmos idėjos.

Planuok. Klasėje visi mokiniai sudėlioja savo surinktus duomenis pagal minčių žemėlapio principą ir pradeda kurti vaizdo filmukų aprašus. Susiskirstę poromis, mokiniai komentuoja planus. Filmukų aprašuose pateikiami scenų ir perėjimų tarp jų eskizai, aprašomos filmavimo vietos, informacija apie garsą ir „aktorių“ dialogai, išraiška, judesiai. Baigus kurti aprašus,

aš, informacinių technologijų mokytojas ir mokiniai kartu išsiaiškiname, kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant istorijas vaizdo įrašuose. Apsvarstyk. Grupės apsvarsto su būsimu įrašų kūrimu susijusią veiklą, iššūkius ir planus.

Kurk. Mokiniai pradeda kurti vaizdo įrašus mobiliaisiais telefonais ir skaitmeniniais fotoaparatais ar kitais skaitme-niniais įrenginiais. Jie tarpusavyje dalijasi patarimais, mintimis ir medijų failais. Istorijoms montuoti mokiniai naudoja ne-mokamą programinę įrangą internete. Tam tikras filmukų dalis reikia filmuoti už mokyklos ribų. Informacinių technologijų mokytojas pataria dėl vaizdo įrašų struktūros, o man labiausiai rūpi, kad vaizdo įrašų turinys būtų moksliškai tikslus. Primenu mokiniams, kad jie pasiruoštų projektiniams seminarams su žiniasklaidos profesionalais. Apsvarstyk. Mokiniai apsvarsto su-rinktus duomenis ir būsimų projektinių seminarų tikslus.

Klausk ir bendradarbiauk. Vienas mokinys savo apmąstymais pasidalijo su mama, kuri dirba televizijos laidoje vai-kams, ir paprašė, kad mama ir jos kolegos mokiniams parodytų televizijos studiją, pateiktų atsiliepimų apie pirmuosius mo-kinių juodraštinius vaizdo įrašus. Nors planavau pasitelkti projekto iTEC bendruomenę surasti scenarijų autorių ar rašytojų, kuriuos sudomintų galimybė padėti mokiniams, man pasirodė, kad mokinio pasiūlyta mintis suteikia daug įdomesnę bendra-vimo galimybę. Per seminarą su televizijos darbuotojais mokiniams gimsta įdomių minčių, jie noriai pritaiko išgirstus pasiūly-mus savo vaizdo įrašams, nors tai ir reiškia, kad kai kurie mokiniai turės tam skirti kiek daugiau laiko negu tikėjosi. Apsvarstyk. Seminaro dalyviai pateikia atsiliepimų apie mokinių idėjas ir vykdomą darbą.

Parodyk. Kurso pabaigoje mokiniai savo vaizdo įrašus su istorijomis įkelia į vaizdo įrašų bendrinimo platformą inter-nete, pavyzdžiui, YouTube ar Vimeo, o vaizdo įrašų nuorodos paskelbiamos projekto iTEC grupės socialiniame tinkle Facebook. Kad galėtų tai padaryti, mokiniai privalo gauti savo tėvų leidimą. Mokiniai žiūri ir komentuoja vaizdo įrašus, kuriuos sukūrė kiti projekto iTEC mokiniai iš įvairių Europos šalių. Visi vaizdo įrašai yra su subtitrais, todėl net ir kita kalba sukurto vaizdo įrašo informacija lengvai pasiekia kitas Europos šalis, kuriose kalbama skirtingomis kalbomis. Prašome ir tėvų pažiūrėti bei pako-mentuoti vaizdo įrašus. Kai kurie vaizdo įrašai išties labai įdomūs, todėl nusprendžiu juos pažymėti (angl. bookmark) ir vėliau naudoti mokymo veikloje. Apsvarstyk. Mokinių darbus vertinu surinkęs komentarus, mokinių įrašytus apmąstymus, jų doku-mentaciją ir atsiliepimus, kuriuos užsirašau per visas mokymo(si) scenarijaus veiklas. Vertinimus aptariame kitoje pamokoje. Aptariant mokiniams suteikiama galimybė argumentuoti, kodėl jie sutinka ar nesutinka su mano vertinimu. Kai kuriems jų pavyksta pateikti tokių pagrįstų argumentų, kad jų darbus tenka vertinti iš naujo.

Įdomūs pavyzdžiai. Vyresniųjų klasių mokiniams skirtų matematikos ir gamtos mokslo dalykų pamokų vaizdo įrašai MIT Blossoms (http://blossoms.mit.edu/). Vilniaus Ryto vidurinės mokyklos projektas Mano augintinis (http://lemill.net/com-munity/people/miride/collections/itec-projekto-4-etapo-pilotiniu-mokyklu-ataskaitos/content/webpages/vilniaus-ryto-vidurines-mokyklos-projektas-mano-augintinis-pagal-scenariju-papasakok-istorija-mokytoja-virginija-karuziene). Daugiau Lietuvos mokytojų pagal šį scenarijų ir mokymosi planą sukurtų projektų galima rasti čia: http://goo.gl/ysViXY.


3.3. MOKYMO(SI) PL ANAS S U KU R K Ž A I D I M ĄMintį sukurti šį mokymo(si) planą davė sparčiai auganti žaidimų rinka, nes ji siūlo ypač daug tyrinėjimo galimybių, be

to, mokykloje visuomet aktualus žaidybinių elementų naudojimas. Šis mokymo(si) scenarijus suteikia mokiniams unikalią galimybę sužinoti apie žaidimų, kuriuos jie žaidžia namuose, kūrimo principus; suprasti, ką reiškia dirbti žaidimų pramonėje; pritaikyti žaidimų kūrimo principus patiems kuriant žaidimą ir gerai apmąstyti, kuo svarbus žaidybinių elementų panaudoji-mas mokykloje ir mokymo(si) veikloje.

Žaidimo kūrimo užduotis. Ištirk mokyklos aplinką ir sukurk įdomų žaidimą, kuriame būtų panaudotos geografinės padėties nustatymo technologijos (angl. geolocation technologies). Pasirink savo žaidimo auditoriją ir pasirūpink, kad žaidi-mas suteiktų auditorijai įdomios mokymo(si) patirties.

Įsivaizduok. Klasei pristatau užduotį, tiesiogiai susijusią su mokinių aplinka, – ištirti mokyklos aplinką ir sukurti įdomų žaidimą, kuriame būtų panaudotos geografinės padėties nustatymo technologijos. Žaidimo tema gali būti susijusi su vietos kultūra arba gamta. Mokiniams pasufleruoju temas: kultūros paminklai, istorinės gatvės, nykstančių paukščių rūšių populiaci-jos ir t. t. Prieš pradedant, užsimenu, kad būtų geriau, jei žaidimas būtų mažiau sutelktas į galvosūkių sprendimą, bet daugiau į aktualią problemą, pavyzdžiui, išsamesnį susipažinimą su kultūros institucijomis arba paukščių rūšių nykimu. Naudodamasis įrankiu TeamUp sudarau grupes pagal mokinius dominančias temas. Kiekvienai grupei išdaliju po užduotį, kurioje nurodyta,

kad geografinės padėties nustatymo žaidimas turėtų tikti mokiniams, kurie mokosi jaunesnėje klasėje negu mano mokinių klasė. Likusį pamokos laiką kiekviena grupė apsvarsto žaidimo taisykles. Pristatau kelias paprastas žaidimų platformas, kurias grupės gali panaudoti savo žaidimams kurti. Apsvarstyk. Grupės apsvarsto, ką pakeitė ir ką planuoja daryti toliau. Mokiniai taip pat aptaria numatomus sunkumus.

Ištirk. Kiekviena grupė gauna namų darbą – surasti ir išbandyti kelis žaidimus, užsirašyti pastabas apie savo žaidimų technologijas ir tai, kas, jos nuomone, tinka, o kas – ne. Grupėms primenu, kad, kursui įpusėjus, visos grupės turės pristatyti savo žaidimų idėjas ekspertams ir jaunesniems mokiniams. Kiekviena grupė užsirašo savo apmąstymus apie tai, ką rado. Apsvarstyk. Mokiniai užsirašo asmeninius apmąstymus apie išbandytus žaidimus ir pirmines žaidimų idėjas.

Bendradarbiauk. Po pamokos kreipiuosi į savo kolegas – mokyklos biologijos, istorijos ir geografijos mokytojus. Su-tariame, kaip padėsime grupėms. Paprašau mokytojų pagalvoti, ką jie rekomenduotų kaip išorės ekspertus, galinčius ir norin-čius dalyvauti dviejų valandų projektiniame seminare su mūsų mokiniais.

Apsvarstyk. Prasidėjus pamokai, išklausiau kiekvienos grupės vienos minutės pristatymą apie padarytą pažangą ir internete patikrinau su rastais aktualiais žaidimų pavyzdžiais susijusią dokumentaciją. Tai man suteikia galimybę patobulinti savo skaitmeninę kompetenciją, kad galėčiau įvertinti mokinių rastų pavyzdžių kokybę ir aktualumą. Daugumos pavadinimų nežinau, todėl greitai surandu informacijos per Google paiešką ir paskaitau atsiliepimų apie žaidimus interneto svetainėse GameStop.com, gametrailers.com, metacritic.com, eurogamers.net, boardgamegeek.com ar gameinformer.com. Taip pat papra-šau mokinių pasidalyti, kokios yra jų mėgstamiausios žaidimų interneto svetainės. Skaitydamas susikuriu bendrą vaizdą apie mokinių rastus pavyzdžius, kad galėčiau juos įvertinti. Įrašau klausimus ir pastabas mokiniams, kurie, mano nuomone, ištyrė planuojamam kurti žaidimui neaktualius žaidimus.

Planuok. Per pamoką grupės peržiūri rastą informaciją ir pradeda planuoti savo žaidimus. Ant lipniųjų lapelių mo-kiniai užsirašo sąvokas ir sąryšius tarp jų. Lapelius klijuoja ant sienos, sudarydami minčių žemėlapį. Viena grupė nori, kad žaidimo žemėlapyje, pasiekus senas vietas, atsiverstų naujos vietos ir kad mokiniai lenktyniautų tarpusavyje, kuris greičiau pasieks naujus punktus per tam tikrą laiką. Apie tai man tikriausiai reikėtų pakalbėti su mūsų kūno kultūros mokytoju. Kitos grupės žaidimas bus stategiškesnis – jį laimės žaidėjai, kurie pirmi sugalvos ir gerai suplanuos kelią. Paprašau mokinių suda-ryti konkretų planą, kaip jie rinks medžiagą savo žaidimui. Nufotografuoju kiekvienos grupės minčių žemėlapius ir išsiunčiu nuotraukas grupėms, kad mokiniai namuose galėtų įvertinti minčių žemėlapius. Visos grupės įrašo savo apmąstymus apie tai, ką padarė, planuoja padaryti ir su kokiais sunkumais susidūrė. Apsvarstyk. Grupės parašo trumpus apmąstymus apie savo rastus duomenis ir apie tai, kokios įtakos šie duomenys gali turėti jų projektuojamiems žaidimams.

Ištirk. Kitą pamoką visos grupės išeina iš klasės rinkti duomenų. Dauguma grupių iš dalies tą jau padarė pačios. Apsvarstyk. Grupės užsirašo, ką rado ir su kokiais sunkumais susidūrė rinkdamos medijų failus.

Kurk. Kita pamoka skiriama žaidimui vizualizuoti, svarbioms vietoms žymėti žemėlapiuose ir taisyklėms išbandyti modeliuojant (imituojant) žaidimo procesą. Kai kurios grupės pasinaudoja įrankiu Scratch, paversdamos savo žaidimus inter-aktyviaisiais skaitmeniniais kūriniais. Apsvarstyk. Kiekvienas mokinys užsirašo asmeninius apmąstymus apie savo vaidmenį ir tai, kiek prisidėjo prie kūrimo proceso, ką sužinojo įgyvendinant projektą ir kas buvo sunkiausia.


Klausk. Šiuo etapu kreipiuosi į atitinkamus išorės ekspertus ir randu du žmones, kurie galėtų dalyvauti projektiniame seminare su kiekviena grupe. Mokiniams duodu šių žmonių duomenis ryšiams ir paprašau susitarti su jais dėl tinkamo projek-tinio seminaro laiko. Taip pat kartu su mokiniais apžvelgiu projektinio seminaro tikslą ir duodu medžiagos, kuri jiems padės ruošiantis.

Apsvarstyk. Seku kiekvienos grupės pasirengimą ir rezultatus naudodamas įrankį TeamUp. Viena grupė akivaizdžiai stengiasi baigti savo žaidimą iki projektinio seminaro. Šios grupės virtualioje erdvėje rašau komentarą, primindamas, kad bus naudingiau, jeigu ji pristatys savo idėjų popierinius eskizus, o ne parodys baigtą produktą. Matau, kad kai kurie projektinio seminaro dalyviai, naudodami įrankį TeamUp, parašė komentarų apie grupių darbą.

Perdaryk. Po praktinių seminarų grupės peržiūri ir taiso savo projektus. Kai kurie projektai pakeičiami iš esmės. Mo-kiniai tęsia projekto kūrimo darbą, kuria užduotis kiekvienai vietai žemėlapyje. Jų darbą seku naudodamas programų rinkinį Google Docs ir tikrinu, ar kuriamos užduotys, pavyzdžiui, žemėlapio duomenų įterpimas programėlių pavidalu, yra tinkamos ir atitinka metais jaunesnės klasės ugdymo planus. Apsvarstyk. Mokiniai apmąsto pakeitimus ir tai, ar viskas pavyko.

Parodyk. Kurso pabaigoje grupės pristato savo žaidimus bendramokslių auditorijai, jaunesnės klasės mokiniams ir ekspertams, su kuriais prieš tai bendravo. Vienas iš žaidimų taip gerai suprojektuotas, kad bus panaudotas būsimame kurse jaunesniems mokiniams. Pasinaudodami projekto iTEC programėlių parduotuve iš to žaidimo mes sukursime programėlę ir galėsime platinti ją tarp mūsų mokyklos mokytojų ir mokinių.

Įdomūs pavyzdžiai. Geometrija pradinukui – naudodamiesi programa Scratch II–IV klasių mokiniai sukūrė mokomųjų žaidimų apie geometriją. Daugiau Lietuvos mokytojų pagal šį scenarijų ir mokymosi planą sukurtų projektų galima rasti čia: http://goo.gl/b9SPH8.

Naudota literatūra

1. Cycle 3 pilot Learning activities and Learning Stories, 2012. Paimta 2014 m. balandžio 28 d iš iTEC designing the Future classroom: http://itec.eun.org/c/document_library/get_file?p_l_id=123750&folderId=161491&name=DLFE-6203.pdf.

2. RESOURCES – Learning activities, 2013. Paimta 2014 m. balandžio 28 d. iš iTEC designing the future classroom: http://itec.eun.org/web/

guest/learning-activities.

NAUDINGOS NUORODOS

✓ Penkių projekto iTEC etapų mokymo(si) scenarijai: https://sites.google.com/site/itecscenarijai/.

✓ Projekto iTEC dalyvių mokymo(si) scenarijų išbandymo rezultatai, mokytojų sukurtų projektų ataskaitos bendruo-menėje Lemill:

1 etapas: http://goo.gl/9CLKAO

2 etapas: http://goo.gl/dnDhKr

3 etapas: http://goo.gl/b9SPH8

4 etapas: http://goo.gl/ysViXY

5 etapas: http://goo.gl/dBQSDj

✓ Visi Lietuvoje ir kitose šalyse išbandyti projekto scenarijai anglų kalba projekto scenarijų bibliotekoje: http://itec.eun.org/web/guest/scenario-library;jsessionid=778AFBA4CE6B4E3C12399CD88889A9AA.

✓ Apie projektą iTEC Lietuvoje Švietimo informacinių technologijų centro svetainėje: http://www.itc.smm.lt/?page_id=3456.

✓ Projekto iTEC svetainė: http://itec.eun.org/web/guest.


Priedas

Lietuvos mokyklų, projekto iTEC dalyvių 2010–2014 m., sąrašas

1. Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla

2. Alytaus rajono Simno gimnazija

3. Anykščių Antano Baranausko pagrindinė mokykla

4. Dusetų Zarasų rajono Dusetų Kazimiero Būgos gimnazija

5. Jonavos Neries pagrindinė mokykla

6. Jonavos Jeronimo Ralio gimnazija

7. Jonavos rajono Užusalių pagrindinė mokykla

8. Kaišiadorių rajono Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija

9. Kauno Paparčio pradinė mokykla

10. Kauno Varpelio pradinė mokykla

11. Kauno lopšelis-darželis Vaikystė

12. Kauno rajono Babtų mokykla-darželis

13. Kauno rajono Čekiškės Prano Dovydaičio vidurinė mokykla

14. Kauno rajono Panevėžiuko pagrindinė mokykla

15. Kėdainių Juozo Paukštelio pagrindinė mokykla

16. Klaipėdos Gedminų pagrindinė mokykla

17. Klaipėdos Maksimo Gorkio pagrindinė mokykla

18. Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazija

19. Klaipėdos Prano Mašioto progimnazija

20. Klaipėdos Simono Dacho progimnazija

21. Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija

22. Klaipėdos Tauralaukio progimnazija

23. Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazija

24. Kupiškio Kupos pradinė mokykla

25. Molėtų pradinė mokykla

26. Nidos vidurinė mokykla

27. Palangos pradinė mokykla

28. Panevėžio Šaltinio pagrindinė mokykla

29. Panevėžio Verdenės pagrindinė mokykla

30. Panevėžio Juozo Miltinio gimnazija

31. Panevėžio rajono Karsakiškio Strazdelio pagrindinė mokykla

32. Panevėžio Rožyno progimnazija

33. Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos Valakėlių skyrius

34. Plungės rajono Alsėdžių vidurinė mokykla

35. Prienų rajono Jiezno gimnazija

36. Radviliškio rajono Alksniupių pagrindinė mokykla

37. Radviliškio Vinco Kudirkos pagrindinė mokykla

38. Šiaulių Rasos progimnazija

39. Šiaulių Dainų progimnazija

40. Šiaulių Jovaro progimnazija

41. Šiaulių Medelyno progimnazija

42. Šilutės pradinė mokykla

43. Trakų rajono Rūdiškių gimnazija

44. Ukmergės Šilo vidurinė mokykla

45. Ukmergės Senamiesčio pagrindinė mokykla

46. Utenos Krašuonos progimnazija

47. Viešoji įstaiga Kauno Julijanavos katalikiška vidurinė mokykla

48. Vilkaviškio rajono Virbalio vidurinė mokykla

49. Vilniaus Ryto vidurinė mokykla

50. Vilniaus Vyturio pradinė mokykla

51. Vilniaus Gabijos gimnazija

52. Vilniaus rajono Avižienių vidurinė mokykla

53. Vilniaus rajono Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazija

54. Vilniaus Salininkų gimnazija

55. Vilniaus Simono Daukanto progimnazija

56. Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazija

72 PROJEK TO i T E C MEDŽIAGA MOKYTOJUI

P r o j e k t o i T E C į r a n k i a i i r i š t e k l i a i

http://iTEC.eun.org/web/guest/resources

Įgyvendinant projektą iTEC buvo sukurti įrankių ir išteklių rinkiniai, sujungiantys ateities klasės scenarijus su inovatyviomis veiklomis ir techno-loginiais įrankiais.

Eduvista (http://eduvista.eun.org/) – ateities klasės scenarijų rinkinys, skirtas padėti mokyklų vadovams, mokytojams, švietimo politikams ir IKT tiekėjams susikurti ateities klasės viziją.

Edukata (http://edukata.fi/) – įkvėpimo šaltinis mokytojams, leidžiantis plėsti ir gerinti švietimo projektavimo įgūdžius, pasijusti ateities klasės kūrėjais.

Eduteka (http://iTEC.eun.org/web/guest/eduteka) – inovatyvių technologijų pažengusiems mokytojams rinkinys. Jį sudaro keturios dalys: valdiklių krautuvėlė, scenarijų kūrimo aplinka, scenarijų jungimo su veiklomis aplinka ir žmonių bei renginių katalogas.

Eduvista – ateities klasės scenarijų rinkinys

Edukata – mokytojų, kuriančių ateities klasės

scenarijus, įkvėpimo šaltinis

UŽR AŠAMS

U Ž R A Š A M S

73

UŽR AŠAMS UŽR AŠAMS 7574



UŽR AŠAMS80

Documents

PROJEKTO iTEC · 2014-08-18 · 8 PROJEKTO iTEC MEDėIAGA MOKYTOJUI 9 išvadomis galėtų pasidalyti su kitais klasės mokiniais. Jie dirba kartu naudodamiesi nešiojamaisiais kompiuteriais