Projekto „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19

2007-04-20

PROJEKTAS„MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS

14–19 METŲ MOKINIAMS“

BIOLOGIJOS PROGRAMOS PROJEKTAS SU PAVYZDŽIAIS PAGRINDINIO UGDYMO ANTRĄJAM KONCENTRUI

Parengė: Margarita PurlienėInga Viltrakienė

Jolanta DzikavičiūtėRomas DarafėjusDaiva Cygankova

1

2007-04-20

TURINYS

ĮVADAS

Bendrųjų programų diferencijavimo pavyzdžiai

Mokomosios veiklos planavimas

Vadovėlio Garet Price ir Jane Taylor „Biologija“ 9 – 10 kl. analizė

Modulio aprašymas

Biologijos - technologijų modulio programa „ Ekologiškai švarus maistas – žmogaus sveikatos šaltinis“

Projekto aprašymas

Biologijos projektas „Ekosistema ir žmogaus veiklos įtaka jai“

Integruota biologijos ir technologijų pamoka "RANKOS RAUMENYS. RANKOS RAUMENŲ DARBĄ IMITUOJANČIO MODELIO GAMYBA"

BIOLOGIJOS diferencijuota užduotis 10 klasė

Diagnostinis vertinimas

PRIEDAIINTEGRUOTŲ BIOLOGIJOS IR DAILĖS PAMOKŲ SCENARIJAI

2

2007-04-20

ĮVADAS

METODINĖS REKOMENDACIJOS

Šiose metodinėse rekomendacijose pateikiama medžiaga iš projekto „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams“. Rekomendacijose galima rasti diferencijuotų diagnostinių užduočių pavyzdžių, modulio programos ir integruoto projekto pavyzdžių, kurie galėtų padėti mokytojams kitaip organizuoti ugdymo procesą.

Pateikti pavyzdžiai kurti atsižvelgiant į integravimo su technologijomis, menais, informacinėmis technologijomis ir kitais dalykais galimybes. Juose aptariamos taip pat ir ugdymo diferencijavimo bei individualizavimo galimybės.

Integruotų modulių, projektų, pamokų ar jų ciklo, diferencijuotų užduočių tematika priklauso nuo tikslų, mokinių poreikių ir polinkių, mokyklos ir mokytojų galimybių. Daug prielaidų biologo ir technologijų mokytojo bendradarbiavimui suteikia abiejų dalykų bendrosios programos.

Visos pateiktos užduotys ir modulio programa bei projekto pavyzdys gali būti koreguojami, atsižvelgiant į mokinių pasiekimų lygį, jų mokymosi stilių, mokyklos materialinę bazę ir kitas objektyvias sąlygas.

Bendrųjų programų diferencijavimo pavyzdžiai

Patenkinamas lygmuo Pagrindinis lygmuoKomentaras: mokinai turėtų

suprasti ateities biologijos perspektyvas ir sparčiausiai besivystančias biologijos šakas. Turėtų gebėti apibūdinti kas yra genetiškai modifikuoti produktai ir kuo jie skiriasi nuo kitų? Diskutuoti apie tokių produktų naudą ir galimą žalą žmonijai.

1. Genetiškai modifikuotų produktų ekonominis efektyvumas yra akivaizdus. Kodėl mokslininkai nedrįsta aiškinti galimos žalos žmogaus organizmui? Atsakymą motyvuokite.

2. Ar visi maisto gaminiai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų produktų turėtų būti ženklinami atitinkamais ženklais? Atsakymą

Komentaras: mokinai turėtų suprasti ateities biologijos perspektyvas ir sparčiausiai besivystančias biologijos šakas. Mokiniai turėtų suvokti, kaip mokslininkai genus gali perkelti iš vienos ląstelės į kitą ir iš vienos rūšies organizmo į kitos rūšies organizmą. Turėtų gebėti apibūdinti kas yra genetiškai modifikuoti produktai ir kuo jie skiriasi nuo kitų? Diskutuoti apie tokių produktų naudą ir galimą žalą žmonijai.

1. Genų perkėlimas yra leidžiamas į augalų ir gyvūnų lytines ląsteles. Kodėl tokios genų injekcijas draudžiama daryti į žmogaus kiaušinėlius?

2. Ar visi maisto gaminiai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų produktų turėtų būti ženklinami atitinkamais ženklais? Atsakymą

3

2007-04-20

motyvuokite.

Mokinių pasiekimai iš bendrųjų programųGebėjimai Žinios ir supratimas

3.2. Argumentuotai vertinti šiuolaikines biotechnologijas.

3.2.1. Nurodyti genetiškai modifikuotų maisto produktų kūrimą. Remiantis pavyzdžiais argumentuotai diskutuoti apie šių produktų gerąsias ypatybes ir keliamus pavojus.

motyvuokite.

3. Viena iš sparčiausiai besivystančių biologijos mokslo šakų yra genų perkėlimas ir genetinė modifikacija:a) Nurodykite, kuo atrankinis veisimas skiriasi nuo genų įterpimo?

b) Nurodykite, kaip genai perkeliami retrovirusų pagalba?

c) Nurodykite, kaip genai perkeliami tiesiai į gyvūnų kiaušialąstes ir kokia to perkėlimo reikšmė?


3.2. Argumentuotai vertinti šiuolaikines biotechnologijas.

3.2.1. Nurodyti genetiškai modifikuotų maisto produktų kūrimą. Remiantis pavyzdžiais argumentuotai diskutuoti apie šių produktų gerąsias ypatybes ir keliamus pavojus.3.2.2. Nurodyti, kad genetiniai metodai yra taikomi ir medicinoje. Pateikti pavyzdžių ir diskutuoti apie šių metodų taikymo perspektyvas.

Patenkinamas lygmuo Pagrindinis lygmuoKomentaras: mokiniai turėtų žinoti

lytinio ir nelytinio dauginimosi skirtumus, paaiškinti mitozinio ir mejozinio dalijimosi skirtumus.

1. Kurie teiginiai apibūdina lytinį, o kurie nelytinį dauginimosi būdą?

a) Reikia tik vieno organizmo.b) Dalyvauja gametos.c) Susidaro zigota.d) Neeikvoja energijos partneriui susirasti.e) Organizmas palieka tikslias kopijas.

Komentaras: mokiniai turėtų žinoti lytinio ir nelytinio dauginimosi skirtumus. Konkrečiais pavyzdžiais pagrįsti šių dauginimosi būdų privalumus ir trūkumus gamtoje. Paaiškinti mitozinio ir mejozinio dalijimosi reikšmę organizmams.

1. Kurie teiginiai apibūdina lytinį, o kurie nelytinį dauginimosi būdą?

a) Reikia tik vieno organizmo.b) Dalyvauja gametos.c) Susidaro zigota.d) Neeikvoja energijos partneriui susirasti.e) Organizmas palieka tikslias kopijas.

4

2007-04-20

f) Naujas organizmas įgyja naujų požymių.g) Vyksta modifikacinis kintamumas.

2. Žmogus turi 23 poras chromosomų. Kiek chromosomų ląstelėje bus po mitozinio ir kiek po mejozinio dalijimosi?

Mokinių pasiekimai iš bendrųjų programųGebėjimai Žinios ir supratimas2.7. Paaiškinti, kaip organizmų prisitaikymas daugintis nelytiniu ar lytiniu būdu padeda išlikti rūšims.

2.7.1. Apibūdinti nelytinį vienaląsčių organizmų ir augalų dauginimąsi (siejant su mitoze) ir pateikti pavyzdžių.2.7.2. Apibūdinti lytinį augalų ir gyvūnų dauginimąsi (siejant su mejoze).

f) Naujas organizmas įgyja naujų požymių.g) Vyksta modifikacinis kintamumas.h) Dauginasi atžalomis.i) Apdulkinimas.j) Labai greit gali palikti daug palikuonių.

2. Vaisinė muselė drozofila turi 4-rias poras chromosomų. Kiek chromosomų ląstelėje bus po mitozinio ir kiek po mejozinio dalijimosi?

3. Remdamiesi turimomis žiniomis apie mitozę ir mejozę apibūdinkite:a) nurodykite, kodėl mejozinio dalijimosi metu chromosomų skaičius sumažėja per pusę?

b) Nurodykite kuo skiriasi haploidinės ir diploidinės ląstelės?

c) Nurodykite kokia mejozinio ir mitozinio dalijimosi reikšmė organizmams?


2.7. Paaiškinti, kaip organizmų prisitaikymas daugintis nelytiniu ar lytiniu būdu padeda išlikti rūšims.

2.7.1. Apibūdinti nelytinį vienaląsčių organizmų ir augalų dauginimąsi (siejant su mitoze) ir pateikti pavyzdžių.2.7.2. Apibūdinti lytinį augalų ir gyvūnų dauginimąsi (siejant su mejoze).

Patenkinamas lygmuo Pagrindinis lygmuoKomentaras: šio lygmens mokiniai

turėtų suprasti DNR, genų ir chromosomų vaidmenį saugant ir perduodant genetinę informaciją. Turėtų gebėti paaiškinti, kaip jungiasi nukeotidai, suvokti, kaip pasiskirsto chromosomos mejozinio ir mitozinio ląstelių dalijimosi metu.

1. Žinome, kad DNR grandinę sudaro 4-rių tipų nukleotidai, kurie jungiasi pagal

Komentaras: šio lygmens mokiniai turėtų suprasti DNR, genų ir chromosomų vaidmenį saugant ir perduodant genetinę informaciją. Turėtų gebėti paaiškinti, kaip jungiasi nukleotidai, kas yra genai, chromosomos, kaip perduodami genai ir kokius požymius jie lemia. Turėtų suprasti ir paaiškinti dėl kokių priežasčių atsiranda genetinės ligos.

1. Žinome, kad DNR grandinę sudaro 4-rių tipų nukleotidai, kurie jungiasi pagal komlimentarumo principą. Užbaikite rašyti

5

2007-04-20

komlimentarumo principą. (A su T, C su G) Užbaikite rašyti DNR grandinę. - A – T – C – C – T – G – A – T – C – G -

| | | | | | | | | |

2. Žinome, kad visos gyvų organizmų somatinės ląstelės turi dvigubą (diploidinį) chromosomų rinkinį. Kiek chromosomų turės šių gyvūnų lytinės ląstelės?

Gyvūnas somat. ląstelė lytinė ląstelė

Žmogus 46Naminis arklys 64Prževalskioarklys 66Vaisinė muselė 8


3.1. Pagal monohibridinio kryžminimo schemas prognozuoti konkrečių požymių paveldėjimo tikimybes, daryti apibendrintas išvadas. Apibūdinti organizmų kintamumą kaip savybę įgyti naujų požymių.

3.1.1. Apibūdinti geną kaip chromosomos dalį, kurioje sukaupta informacija apie organizmo požymius. Nurodyti, kad chromosomose yra šimtai genų ir kad to paties geno formos yra vadinamos aleliais. Nurodyti, kaip alelinių genų pora lemia genotipų įvairovę (homozigotiniai, heterozigotiniai).

DNR grandinę. - A – T – C – C – T – G – A – T – C – G -

| | | | | | | | | |

2. Žinome, kad visos gyvų organizmų somatinės ląstelės turi dvigubą (diploidinį) chromosomų rinkinį. Kiek chromosomų turės šių gyvūnų lytinės ląstelės?

Gyvūnas somat. ląstelė lytinė ląstelė

Žmogus 46Naminis arklys 64Prževalskioarklys 66Vaisinė muselė 8

3. Svarbiausias genetinės informacijos perdavimo vienetas yra genas:a) Nurodykite kokie genai yra dominuojantys, o kokie recesyviniai;

b) Remiantis savo šeimos nariais nurodykite konkrečius paveldėtus dominuojančius požymius;

c) nurodykite, kodėl daugumoje pasaulio valstybių yra draudžiama kraujomaiša.


3.1. Pagal monohibridinio kryžminimo schemas prognozuoti konkrečių požymių paveldėjimo tikimybes, daryti apibendrintas išvadas. Apibūdinti organizmų kintamumą kaip savybę įgyti naujų požymių.

3.1.1. Apibūdinti geną kaip chromosomos dalį, kurioje sukaupta informacija apie organizmo požymius. Nurodyti, kad chromosomose yra šimtai genų ir kad to paties geno formos yra vadinamos aleliais. Nurodyti, kaip alelinių genų pora lemia genotipų įvairovę (homozigotiniai, heterozigotiniai).3.1.2. Nurodyti, kad informacija apie organizmo požymius perduodama dauginimosi būdu.

6

2007-04-20

Patenkinamas lygmuo Pagrindinis lygmuoKomentaras: šio lygmens mokiniai turėtų suprasti, kad augalai ir gyvūnai yra labai svarbūs, visų pirma dėl vykdomos fotosintezės ir kvėpavimo procesų. Turėtų numatyti artimiausius padarinius, kas būtų jei neliktų deguonies, anglies dioksido, kas atsitiktų, jei neliktų augalų ar gyvūnų. Čia svarbiausia yra ekologinis aspektas, kad gamtoje yra pusiausvyra: augalai svarbūs visiems gyviems organizmams ir atvirkščiai

1. Deguonis ir anglies dioksidas reikalingi daugeliui vandens ekosistemos augalų ir gyvūnų. Didžioji deguonies dalis į vandenį pakliūna iš atmosferos.Iš kur dar vandens ekosistemos gyventojai gauna deguonies

2. Nurodykite, kaip pasikeistų deguonies ir anglies dioksido kiekis, jei ežero ekosistemoje išnyktų visi gyvūnai

3. Nurodykite dvi priežastis, kodėl žmogus turi saugoti augaliją.

Mokinių pasiekimai iš bendrųjų programųNuostata: suprasti, kodėl reikia saugoti gyvybę

Gebėjimai Žinios ir supratimas2.2. Paaiškinti fotosintezės ir kvėpavimo reikšmę gyvojoje gamtoje.

4.1. Palyginti energijos ir medžiagų srautus iš vieno ekosistemos mitybos lygmens į kitą.

2.2.1. Apibūdinti fotosintezės ir kvėpavimo metu vykstančius energijos virsmus organizme. Susieti šiuos procesus su deguonies ir anglies dioksido apytaka gamtoje. 4.1.2. Naudojantis schemomis apibūdinti vandens, anglies ir deguonies apytaką biosferoje.

Komentaras: šio lygmens mokiniai turėtų pažvelgti platesnėm akim ir suvokti, kad fotosintezės ir kvėpavimo procesai valdo medžiagų ir energijos apykaitą biosferoje. Globalus matymas, padeda suvokti mokiniams, kad gamtą yra labai svarbu saugoti.

1. Deguonis ir anglies dioksidas reikalingi daugeliui vandens ekosistemos augalų ir gyvūnų. Pasinaudodami fotosintezės ir kvėpavimo sąvokomis, apibūdinkite šių medžiagų apytaką vandenyje.

2. Visą gyvybę Žemėje palaikanti energija gaunama iš Saulės. 1) nurodykite, kaip augalai gauna energijos 2) nurodykite kaip gyvūnai gauna energijos


2.2. Paaiškinti fotosintezės ir kvėpavimo reikšmę gyvojoje gamtoje.

4.1. Palyginti energijos ir medžiagų srautus iš vieno ekosistemos mitybos lygmens į kitą.

2.2.1. Apibūdinti fotosintezės ir kvėpavimo metu vykstančius energijos virsmus organizme. Susieti šiuos procesus su deguonies ir anglies dioksido apytaka gamtoje. 4.1.2. Naudojantis schemomis apibūdinti vandens, anglies ir deguonies apytaką biosferoje.

Patenkinamas lygmuo Pagrindinis lygmuo Komentaras: mokiniai turėtų žinoti savo artimiausios aplinkos problemas. Pamokų metu

Komentaras: šios problemos taip pat gali būti ir aplinkos, kurioje mokinys gyvena, bet taip pat

7

2007-04-20

turėtų apie tai diskutuoti ir siūlyti įvairius būdus, kaip tos problemos galėtų būti sprendžiamos. Taip pat labai svarbus ir asmeninis indėlis, t.y. kaip aš galiu įtakoti ir prisidėti prie aplinkos švarinimo, tvarkymo.

1. Vienas jūsų klasės draugas nurodė, kad viena iš pagrindinių miestelio aplinkos problemų yra ežero ir upelio vandens tarša. Miestelio gyventojai stengsis žemės tręšimui naudoti kompostą. 1) Nurodykite bent tris medžiagas, kurios galėtų būti kompostuojamos: a) b) c) 2) Nurodykite dar viena būdą, kaip būtų galima sumažinti vandens taršą

Mokinių pasiekimai iš bendrųjų programųNuostata: prisidėti prie darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimo.

Gebėjimai Žinios ir supratimas4.3. Argumentuotai vertinti vietos ir globalines aplinkos problemas, žmogaus ūkinės veiklos įtaką biologinei įvairovei. Įvertinti vandens, dirvožemio kokybę, aplinkos taršą ir susieti su biologine įvairove, spręsti aplinkosaugos problemas.

4.3.2. Apibūdinti eutrofikaciją kaip vandens taršą fosforo ir azoto junginiais, nurodyti eutrofikacijos priežastis bei padarinius ir siūlyti, kaip ją mažinti. 4.3.3. Paaiškinti, kaip, naudojant bioindikatorius, įvertinama vandens tarša.

jis turėtų pažvelgti globaliu mastu. Mokiniai turėtų sugebėti numatyti tų problemų galimas priežastis ir padarinius gamtai. Turėtų suvokti, kad labai svarbi yra žmogaus veikla, kuri ypatingai prisideda, kad kai kurios problemos nėra sprendžiamos. Ypatingai klimato atšilimas yra globali problema.

1. Eutrofikacija yra maisto medžiagų telkinyje pagausėjimas, dėl kurio ima sparčiai daugintis dumbliai ir kiti augalai.Apibūdinkite artimiausius galimus padarinius ežero ekosistemai, žuvus šiems dumbliams ir augalams:2. Nurodykite bent dvi dirvos erozijos priežastis: a)b)

3. Pasiūlykite vieną būdą kaip apsaugoti dirvas nuo erozijos.

Mokinių pasiekimai iš bendrųjų programųNuostata: prisidėti prie darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimo.

Gebėjimai Žinios ir supratimas4.3. Argumentuotai vertinti vietos ir globalines aplinkos problemas, žmogaus ūkinės veiklos įtaką biologinei įvairovei. Įvertinti vandens, dirvožemio kokybę, aplinkos taršą ir susieti su biologine įvairove, spręsti aplinkosaugos problemas.

4.3.2. Apibūdinti eutrofizaciją kaip vandens taršą fosforo ir azoto junginiais, nurodyti eutrofizacijos priežastis bei padarinius ir siūlyti, kaip ją mažinti. 4.3.3. Paaiškinti, kaip, naudojant bioindikatorius, įvertinama vandens tarša.4.3.4. Apibūdinti, kokia žmogaus veikla gali sukelti dirvožemio eroziją, ir siūlyti, kaip jos išvengti.

8

2007-04-20

Mokomosios veiklos planavimas

Paprastai mokymą per pamoką laikome tipišku mokymo metodu, nes dažniausiai su juo susiduriame, todėl mokančio per pamokas mokytojo darbe ypatingai svarbus planavimas.

Planavimo etape mokytojas dirba vienas arba su kitais mokytojais. Mokytojai apsvarsto mokymo tikslus, pagalvoja apie savo mokinius. Jis suskirsto dėstomąją medžiagą ir sudaro dėstymo eiliškumą, planuoja užduotis, pratimus, praktinius užsiėmimus, vaizdines priemones ir kt. Planuodamas savo veiklą mokytojas turėtų gerai apmąstyti laiko sąnaudas ir proporcijas, pusiausvyrą tarp akademinio žinių turinio ir mąstymo gebėjimų bei vertybių suvokimo ugdymo, būdus, kurie padėtų mokiniams įsitraukti į mokymo ir mokymosi procesą.

Svarbi planavimo dalis yra nuspręsti, kokį vadovėlį ar kitą bendrąją programą atitinkančią mokomąją medžiagą pasirinkti. Todėl labai svarbu suvokti, kad mokytojui nederėtų prisirišti prie vieno vadovėlio. Mūsų programos projekte yra siūloma naudotis Garet Price ir Jane Taylor „Biologija“ 9-10 kl. vadovėliu. Šioje vadovėlio analizėje yra išskirtas branduolys, kuriame yra visa pagrindinė informacija, reikalinga pasiekti pagrindinius mokinių gebėjimus. Temas, kurios išskirtos prie pasirenkamosios dalies, mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių gebėjimus gali pasirinkti individualiai. Pasitikint mokytojo profesionalumu manoma, kad kiekvienas mokytojas gebės skirti ir tinkamai įvertinti savo mokinių pasiekimus Tačiau nebūtina apsiriboti tik šiame vadovėlyje pateikiama informacija. Juolab, kad informacijos, kurią jūs žadate naudoti pamokoje, gali būti ir per daug, ir per mažai, o kartais ji neatitiks pamokos tikslo. Pvz., mokantis skyrių „Reagavimas“, siūloma atsisakyti potemės – „Kaip raumenys susitraukia?“, tačiau išplečiama potemė „Kaip juda kaulai?“ .

Daug dėmesio šiame projekte skiriama tarpdalykinei integracijai (su technologijomis, menais), manant, kad praktinių polinkių mokiniai geriau išmoks biologijos teorinę medžiagą jei ši bus derinama su veikla technologijų ir dailės pamokose. Dalykų integracija užtikrins mokymosi bei mokymo metodų įvairovę, nes bus naudojami įvairūs informacijos šaltiniai, mažiau dėmesio skiriama vadovėliui, padedama mokiniams realizuoti save praktinėje veikloje ir siekti geresnių mokymosi rezultatų.

Todėl savo projekte pateikiame integruotos biologijos – technologijų pamokos modelį, kuriame daug dėmesio skiriama mokinių praktinei veiklai. Norint vesti integruotą pamoką, reikia ieškoti papildomos informacijos.

Mokytojo darbas turi būti kūrybingas ir suteikiantis galimybę mokiniui rinktis – akademinį mokymą ar mokymą susietą su praktine veikla.

9

2007-04-20

Vadovėlio Garet Price ir Jane Taylor „Biologija“ 9 – 10 kl. analizė

Skyriaus pavadinimas Branduolys Pasirenkamasis

ORGANIZMASLąstelės 3 3.1. Ląstelių tipai.

3.2. Ląstelių telkimasis.3.3. Medžiagų judėjimas į ląstelę ir iš jos.3.4. Sintezė ir skaidymas.

3.5. Naujų ląstelių susidarymas.Kaip susidaro naujos ląstelės? Kas atsitinka, kai ląstelės dalijasi neteisingai? (Reikėtų akcentuoti vėžinių susirgimų priežastis).

Kas vyksta mitozės metu?

Energijos virsmai 4

4.1. Energijos perdavimo sistemos.4.2. Fotosintezė.4.3. Kvėpavimas.

Kraujo apytaka 5 Kam reikalinga kraujotakos sistema?5.1. Skystoji terpė.Siūloma atsisakyti sąvokų : granulocitai, granulocitai, oksihemoglobinas ir kt.

5.2. Siurblys.5.3. Indų sistema.Kaip teka kraujas?Kuo skiriasi arterijos ir venos? Kas yra kapiliarai ir limfagyslės? (Paaiškinti tik bendrąja prasme).

5.4. Kraujotakos sistemos.

Kvėpavimas ir dujų apykaita 6

6.1. Dujų apykaita.6.2. Žmogaus dujų apykaita.

6.3. Augalų dujų apykaita.

Mityba .7 7.1. Maistas.7.2. Subalansuota mityba.7.3. Virškinimo sistema.

7.4. Prisitaikymas virškinti tam tikrą maistą.

10

2007-04-20

Liga 8 8.1. Liga. (Siūloma 2 pav. aiškinti atsisakant tam tikrų sąvokų: membranos receptoriai, antigenai...).8.2. Imuninė sistema.Kaip mūsų organizmas apsigina nuo mikrobinių infekcijų?Kaip imuninė sistema reaguoja į persodintus organus?Ar gali žmonės įgyti imunitetą nesirgdami?Ar įmanoma išnaikinti infekcines ligas?

Kas nutinka, kai mikrobai prasiskverbia į organizmą?Kaip imuninė sistema apsaugo organizmą?Kas yra imunitetas?Ką dar atlieka imuninė sistema?

8.3. Gydymas.

Vandens balansas 9

8.1. Augalai ir vanduo.

9.2. Gyvūnai ir vanduo.Kaip žmogus reguliuoja vandens balansą?Kaip susidaro šlapimas?Kas nutinka, kai blogai veikia žmogaus inkstai?Kas yra dializės aparatas?Kas vyksta persodintame inkste?

Kaip gyvūnai reguliuoja vandens balansą?Kaip inkstai reguliuoja vandens balansą?

9.3. Gyvenimas dykumos sąlygomis.

Homeostazė 10 10.1. Adrenalinas.10.2. Cukraus kiekio reguliavimas kraujyje.10.3. Homeostazės palaikymas.10.4. Kai kurių endokrininių liaukų veikla.

Elgsena 11 11.1. Kas yra elgsena?11.2. Įgimta ir išsiugdyta elgsena.

Jutimo organai 12 12.1. Pokyčių jutimas.12.2. Rega.Kaip veikia akys?Kodėl pablogėja regėjimas?

Kaip atvaizdai perduodami smegenims?Kurių gyvūnų rega geriausia?

12.3. Klausa.Kaip nustatome garsus?Kas vyksta vidinėje ausyje?

Kas yra garsai?Kurių gyvūnų klausa

11

2007-04-20

geriausia?12.4. Kiti pojūčiai.Kaip juntame skonį ir kvapą?Kaip juntame daiktus lytėdami?Kaip juntame pokyčius organizmo viduje?

Kaip augalai junta aplinkos pokyčius?

Nervų sistema 13 13.1. Nervai.Kodėl gyvūnams reikalingi nervai? Kas yra nervinis impulsas?

Kaip nervai kontroliuoja refleksus?

13.2. Galvos smegenys.13.3. Narkotikai.

Raumenys 14 14.1. Judėjimas.14.2. Raumenys.Kaip juda kaulai?Kokių yra raumenų?Kokį poveikį raumenims turi jų treniravimas?

Kaip raumenys susitraukia?

14.3. Kaulai.Kas atsitinka, kai kaulas lūžta? Kaip sudaryti kaulai?14.4. Kaulų jungtys.

14.5. Augalų judėjimas.

Augimas ir vystymasis 15

15.1. Gyvūnų augimas.Ar galima nustatyti kaip gyvūnai auga?Kas yra „normalus“ augimas?Kas vyksta žmogui senstant?

Kas kontroliuoja augimo procesą?

15.2. Augalų augimas.

Gyvūnų dauginimasis 17

17.1. Žmogaus dauginimasis.Norint pasiekti išsilavinimo standartuose nurodytus moksleivių gebėjimus, rekomenduojame papildomai naudoti:Molienė L., Molis S. Žmogaus biologija ir sveikata 9. 2000.VI skyrius „Iš kur aš atsiradau“ §2. Brendimas;§Kaip išvengti nėštumo

17.2. Kitų gyvūnų dauginimasis.

12

2007-04-20

GYVYBĖS TĘSTINUMAS IR ĮVAIROVĖ

Genetika 18 18.1. Kintamumas.Kodėl individai skirtingi? Tolydus ir netolydus

kintamumas. 18.2. Chromosomos ir genai. Kaip perduodami paveldimi požymiai. (Žinoti, kokios ląsteles dalinasi mitoziškai, kokios mejoziškai).Kas nulemia lytį?18.3. Genai ir paveldimumas. Kaip užrašomi genetiniai kryžminimai? Genetinės ligos. (Dauno ligos sindromas, hemofilija, daltonizmas).

Kaip nustatoma genetinė būklė?

18.4 Kaip genai veikia?Kaip atsiranda nauji aleliai ir genai? (Nurodo mutagenus ir mutacijas, bei jų padarinius).

Kaip sintetinami baltymai?

18.5 Genų perkėlimas ir genetinė modifikacija.

„Pirminis sultinys“ 1

1.1 Kokios sąlygos buvo pirmykštėje Žemėje?

1.2 Gyvybės atsiradimas.Kas yra gyvybė?Kaip atsirado gyvybė?Kaip atsirado pirmosios ląstelės?

Kaip prasidėjo savęs atgaminimas?

Evoliucija 20 20.1 Ką galima sužinoti iš fosilijų?20.2 Rūšių susidarymas.20.3. Masiniai išmirimai.

ORGANIZMAS IR APLINKA

Ekosistemos 19 19.1.Ekologija – kas kur gyvena.19.2. Bendrijos ir ekosistemos.19.3. Konkurencija ir prisitaikymas.

19.4. Populiacijų pokyčiai.

Žmogaus poveikis aplinkai 21

21.1. Žmogus ir aplinka.21.2. Atliekų tvarkymas.21.3. Globalinis atšilimas.

21.4. Bioįvairovė.Norint pasiekti išsilavinimo standartuose nurodytus moksleivių

13

2007-04-20

gebėjimus, rekomenduojame papildomai naudoti:

1. Molienė L., Molis S.. Žmogaus biologija ir sveikata 9, 2000. Skyrius “Žmogus ir aplinka“ §1. Nėra gyvybės be vandens; §3. Dirvos ir maisto produktų tarša;

2. Lekevičius E., Motiejūnienė E., Šegždaitė V. Ekologijos pagrindai 10 kl, 1991. §1.7. Kaip atsirado dirvožemis; §1.10. Bendrijų kaita; §3.6.Žemės žaizdos: dirvos erozija; §3.11. Vandens tarša.

Maisto produktai ir ūkinė veikla

22.1. Ūkininkavimo raida.22.2. Derliaus didinimo būdai.22.3. Gyvulių auginimas.22.4. Veislės gerinimas.

Modulio aprašymas

Projekte „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams“ didelis dėmesys skiriamas biologijos dalyko integravimo galimybėms su technologijomis, menais, informacinėmis technologijomis ir kitais dalykais. Esant galimybei mokykloje galima taikyti integruoto modulio programą, kurios tikslas sudaryti platesnes mokinių pasirinkimo galimybes ir jas realizuoti. Labai svarbus akcentas yra teigiamo požiūrio į praktinių polinkių vaikus formavimas. Ypatingai svarbu yra toleruoti jų mokymosi ypatumus. Integruoto modulio programoje tokie mokiniai gali planingai ir sistemingai įgyti žinias, savo gebėjimus taikyti naujose situacijose bei gyvenime. Modulio programos metu individualizavimas vyksta tiek skiriant diferencijuotas užduotis per pamokas, tiek atliekant įvairius projektinius darbus.

Nereikėtų pamiršti, kad geras darbas prasideda artimo bendravimo metu su mokiniais, kai jie renkasi darbo sritis grupėse. Mokytojas, planuodamas mokinių veiklas pamokoje, užima patarėjo vaidmenį. Jis geriausiai pažįsta mokinius ir gali padėti pasirinkti tinkamiausias darbo realizavimo galimybes. Teorija yra neatsiejama nuo praktikos ir atvirkščiai. Kokybė turėtų atsirasti suradus tinkamas priemones (visos labai svarbios ir yra nurodytos modulio programoje).Mokytojo autoritetinė patirtis ir mokinio autentiška patirtis gerame darbo procese turi nuolat sąveikauti.

Kiekvieno etapo pabaigoje mokytojas kartu su mokiniais turi pagalvoti ir užduoti tokius klausimus:Ar viskas vyko taip kaip tikėjaisi?Kas tavo manymu pavyko, o kas ne?Kaip galėjo būti geriau?Kas tavo manymu nepavyko?

Vertinamas tiek mokinio individualus, tiek grupės darbas atitinkame etape. Reikia įvertinti ne tik rezultatą, bet ir visame darbo procese įdėtas mokinio pastangas. Čia labai svarbu

14

2007-04-20

su mokiniu nustatyti, kokią jis įgijo patirtį ir jam atverti naują perspektyvą. Mokiniui reikia paaiškinti, kad klaidų darymas neišvengiamas, įveikdami vieną klaidą po kitos, jie skinsis kelią į priekį, nes pačioje klaidoje slypi daug patirties.

Darbo formos ir metodai Darbo formos: medžiagos rinkimas įvairiuose informacijos šaltiniuose: internete,

laikraščiuose, mokslinėje literatūroje, knygose. Labai svarbi ir asmeninė mokinio patirtis, stebėjimai. Mokytojas gali mokiniams padėti susirasti demonstravimui ir savo nuomonės pagrindimui, įrodymams filmuotos medžiagos, gali būti ir pačių mokinių sukurta video medžiaga.

Darbo metodai modulio programoje gali būti taikomi labai įvairūs: Minčių, idėjų lietus. Tai metodas, kai užrašomos visos mokinių mintys, išsakomos vienu

ar kitu klausimu, jų netaisant ar nekomentuojant. Pabaigoje darbas aptariamas. Diskusija. Jai medžiaga parenkama iš laikraščių, žurnalų, interneto, tyrimų duomenys.

Diskutuodami mokiniai mokosi išgirsti kitų ir išsakyti savo nuomonę. Diskutuoti gali visa klasė ar atskiros grupės. Mokytojas skatina mokinius atsiskleisti. Jis turėtų pokalbį organizuoti taip, kad atsiskleistų kiekvieno mokinio asmeninė patirtis, jo išgyvenimai.

Konkrečių situacijų, tekstų, diagramų, lentelių ir kt. nagrinėjimas. Šis metodas sudaro sąlygas visapusiškai išnagrinėti pateiktą situaciją. Moksleivis turi apsvarstyti visus įmanomus variantus, apibendrinti informaciją, pateikti išvadas. Pristatydami gali panaudoti įvairias vaizdines technines priemones. Tai leidžia pasireikšti moksleivių kūrybiškumui.

Situacijų modeliavimas. Taikant šį metodą, pateikiamos situacijos, kurios galėtų pasitaikyti realiame gyvenime.

Ekspertų metodas. Pamokos metu sudaromos grupės. Kiekviena grupė gauna lapelius su klausimais ar užduotimis. Jie užpildomi. Tada pasikeičiama grupėse ir ištaisomos klaidos pieštuku, parašomi savo variantai. Aptariama. Čia yra labai svarbus už pagalbą, bendradarbiavimą pripažinimas. Reikėtų mokytojui parodyti pavyzdį, ir kaip nors akcentuoti šį momentą. Mokiniai turi suvokti atsakomybę už grupę ir rodyti vienas kitam dėmesį. Tai abipusis procesas, jo esmė yra tokia – kiti padeda man, o aš padedu kitiems.

Pažintinis pasivaikščiojimas. Jis skirtas tam tikros informacijos rinkimui, kur reikalinga išvyka į tam tikrą objektą, pvz. išnagrinėti parduotuvėje produktų pakuotes, pareikšti savo nuomonę. Išvykos trukmė viena pamoka. Kitą pamoką mokykloje apibendrinama medžiaga, mokinių įgyta patirtis.

Trumpalaikiai projektai ( pamokos ar dviejų trukmės). Mokiniai dirba grupėmis. Jose pasiskirsto darbais. Atlikę darbą argumentuotai pristato jį savo draugams, atsako į klausimus. Mokytojas pateikia papildomą literatūrą, stebi, konsultuoja, padeda atsiradus neįveikiamoms kliūtims.

Lentelių, diagramų sudarymas. Taikomas apibendrinant turimas žinias, jas susisteminant.

15

2007-04-20

Biologijos - technologijų modulio programa„ Ekologiškai švarus maistas – žmogaus sveikatos šaltinis“

pavyzdys

Valandų skaičius: 35 val. Tęstinis ( Biologijos 17 val., technologijų 18 val.)

Modulio paskirtis:

Modulis yra skiriamas 9-10 klasių (gimnazijų 1-2 kl.) mokiniams. Šis modulis suteikia galimybę įvairių polinkių moksleiviams atskleisti savo sugebėjimus individualizavus ir diferencijavus ugdymo turinį, atsižvelgiant į moksleivio poreikius, jo asmenybės brandą, pasirengimą mokytis ir įgyti kai kurių technologijų ir biologijos dalykų žinių.

Biologijos dalyko paskirtis ugdyti pagarbą gyvajai ir negyvajai gamtai. Suvokti atsakomybę už jos išsaugojimą ir racionalų išteklių naudojimą. Mokytojas formuoja supratimą, kad visi esame priklausomi nuo gamtos, kad, saugodami savo aplinką, saugome patys save. Mokiniai mokomi planingai ir sistemingai todėl išmoksta įgytas žinias ir gebėjimus taikyti naujose situacijose bei gyvenime. Šioje modulio programoje skatinama spręsti iškilusias ekologines problemas. Sveika mityba- tai ne tik ekologiškai švarūs, bet ir įvairūs produktai. Todėl modulio programoje nemažai dėmesio skiriama supažindinimui su kitų kraštų kultūrinių augalų ir naminių gyvulių veislių įvairove bei jų produktų vertingosiomis maistinėmis savybėmis. Mokiniai skatinami propaguoti ekologinį gyvenimo būdą.

Technologijų dalyko paskirtis - atskleisti žmogaus ir gamtinės aplinkos ryšius, suprasti, kad žmonių sprendimai turi įtakos ne tik jiems patiems, bet ir kitiems žmonėms. Siekiama, kad mokiniai išsiaiškintų naujų gamtos mokslų ir mitybos technologijų santykį, surastų teigiamą ir neigiamą jų įtaką žmogaus mitybai, sveikatai. Ši programa skatina pažinti ne tik mūsų tautos, bet ir kitų Europos šalių mitybos tradicijas, nagrinėja išryškėjusias mitybos problemas ir taip vysto moksleivio, suinteresuoto visuomenės nario, savimonę, ugdo pagarbą kitų tautų kultūrai, papročiams. Mokytojas padeda mokiniams susidaryti tinkamus darbo metodus, atsižvelgdamas į mokinių gebėjimus. Mokiniai mokomi planingai ir sistemingai dirbti, pritaikius įvairias šiuolaikines mitybos technologijas, darbo priemones, įrangą. Šioje modulio programoje didelis dėmesys skiriamas mokinių verslumui ugdyti: problemos kaip vartotojo pažinimui, informacijos paieškai, pirkimo vietos ir pirkinio (maisto produkto) pasirinkimui, pagaminto patiekalo įvertinimui, pateikimui. Šia programa siekiama dirbti kūrybingai ir darniai tiek mokytojui, tiek mokiniui.

Mokymosi tikslai:

Ugdyti mokinių moralines ir socialines vertybes, kritinį mąstymą, pagarbą kiekvienos šalies kultūrai bei sveikos gyvensenos įgūdžius.

Uždaviniai:

aiškintis mokslinio ir technologinio švietimo įtaką kiekvienos šalies kultūrai ir jos vertybėms, socialinėms ir ekonominėms reikmėms keliant bendrą žmonijos išsivystymo lygį, bet nepažeidžiant ekologinių reikalavimų;

16

2007-04-20

sukurti mokomąją aplinką, užtikrinančią mokslinį ir technologinį mokinių išprusimą; domėtis ekologine žemdirbyste bei įvertinti jos pranašumą atsižvelgiant į žmogaus

sveikatą; aiškintis, kaip vartotojams, išsiaiškinti mitybos įtaką sveikatai ir ugdyti gebėjimą

pasirinkti mitybai tinkančius produktus, patiekalus, jų gamybos technologijas; siekti mokinių, mokytojo, svečių pagarbos, savigarbos, atvirumo bendraujant ir

bendradarbiaujant; aiškintis pesticidų žalą žmogaus organizmui ir visai gyvajai aplinkai; susipažinti su kituose kraštuose auginamais kultūriniais augalais, bei naminiais gyvuliais; aiškintis vertingąsias augalinių ir gyvulinių produktų savybes; argumentuotai vertinti genetiškai modifikuotų produktų reikšmę žmogaus organizmui; domėtis įvairių Europos šalių mitybos tradicijomis, patiekalais; aiškintis, kas yra dieta, atskleisti jos reikšmę žmogaus gyvenimui; pagaminti sveikos mitybos patiekalus, atrinkus darbo priemones, įrangą; įvertinti perkamus produktus, pagamintus patiekalus įvairiais aspektais; aiškintis, kaip estetiškai pateikti patiekalus; lavinti stalo kultūros įgūdžius.

Didaktinės nuostatos

Šioje biologijos – technologijų modulio programoje vyrauja problemų sprendimo kryptis. Programa pateikiama taip, kad sudarytų situacijas, skatinančias kelti ir aiškintis asmens bei visuomenės iškilusias (ekologines, mitybos, vartotojo, sveikatos, bendravimo ir kt.) problemas.

Šio modulio biologijos ir technologijų programa atitinka bendrosiose programose nurodyto biologinio ir technologinio ugdymo proceso suvokimą: praeitis – dabartis – technologijos – sveika, saugi ir estetiška gyvensena – sveikas žmogus - vartotojas – verslumas – darbo pasaulis- ekologiškai švari aplinka. Įsisavinus pasirinkto modulio biologijos ir technologijų programą, mokiniai įgis gebėjimų, kurie jiems, kaip vartotojams, padėtų orientuotis buitinėje aplinkoje, šalies ir Europos valstybių ūkyje, spręsti įvairių kultūrų ir išsivysčiusios technokratinės visuomenės, įvairių naujų, modernių, šiuolaikiškų technologijų dermės klausimus. Taip pat šio modulio programa padės mokiniam suprasti unikalią savo šalies situaciją – šalies kultūrinį, socialinį, ekonominį ir politinį gyvenimą. Paruoš tolesnėms studijoms ar darbui pagal jų gabumus ir mokslumą: padės mokiniams teigiamai vertinti savo tautos kultūrą, gamtinius išteklius, ugdys pagarbą visoms tautoms, jų kultūroms, vertybėms.

Programos modulio biologinio ir technologinio ugdymo turiniu atkreipiamas dėmesys į rūpestingumą, paslaugumą, į bendravimą su klasės draugais, svečiais, gebėjimą suvokti, klausytis, mąstyti, skaityti, kalbėti, kaupti informaciją, atlikti tyrimą, patyrimo panaudojimą, žinių įsisavinimą praktinėje veikloje, informacijos suteikimą gaminant, veikiant, vartojant ir pritaikant. Ugdoma darbo kultūra, etika bei noras siekti įgyti naujų žinių. Tai skatina protinį ir fizinį asmenybės vystymąsi, kultūrinių ir kūrybinių interesų formavimąsi. Mokiniai išmokomi perteikti savo mintis raštu ir žodžiu, taip pat lentelėmis, simboliais ir diagramomis. Išmokoma apibendrintai mąstyti ir daryti racionalius sprendimus. Mokytojaui dirbdančiam su šia modulio programa, rekomenduojami mokymo ir mokymosi būdai, kurie sukurtų sąlygas bendrauti ir bendradarbiauti (nerūpestinga, laisva atmosfera, artumas, minčių dalijimasis, savęs išreiškimas per patirtį, galimybė rinktis), patirti džiaugsmą atliktu darbu: neformalus patarimas, pasitikėjimo

17

2007-04-20

savimi skatinimas analizuojant pateiktas užduotis, atliekant jas iki galo, didinant darbo greitį ir kt. Mokytojas, atsižvelgdamas į moksleivių gebėjimus, padeda pasirinkti atitinkamas užduotis, pasiekti atitinkamą pasiekimų lygmenį. Taikytini mokymo metodai: demonstravimas, iliustravimas, praktikos darbai, stebėjimai, pokalbis, pranešimas, įvairūs grupiniai, interviu, informacinių technologijų naudojimas.

Integravimo su kitais dalykais galimybės:

su daile (piešiniai, plakatai, maketai); su chemija (naudojamos įvairios medžiagos: trąšos, priedai, papildai gyvulių ir žmonių

mitybai); su geografija (žemėlapiai); su informacinėmis technologijomis (teksto surinkimas, maketavimas, klaidų taisymas,

įvairių kompiuterinių programų panaudojimas).

Turinys

1. Ekologinė žemdirbystė2. Dirvos ir maisto produktų tarša3. Mityba4. Biotechnologija

Pastaba: mokinių pasiekimai lentelėje nurodyti remiantis 2002 – 2007 m.m. galiojančiomis programomis ir standartais !

Biologija

Tematika ( veiklos rūšys, gebėjimai) Pasiekimai

Ekologinė žemdirbystė:1. Pasaulio maisto ištekliai.( 1 pam.)Gebėjimai:

nurodyti energijos matavimo vienetus ir pagrindines medžiagas, esančias maisto produktuose.

Nurodo praeities maisto išteklius. Nurodo dabartinius maisto išteklius. Nurodyti badą sukeliančias priežastis

praeityje ir dabar.

Vertybinės nuostatos: atsakomybė už savo ir kitų sveikatą;

Bendri gebėjimai: mokėti analizuoti problemas, numatyti

Pagrindinis lygmuo:1.4 Operuoja pagrindiniais matavimo vienetais (kilodžauliai, kalorijos).1.8 Parašo trumpą pranešimą gamtamoksline tema, pateikia jame tikslus, tyrimo metodus, rezultatus ir išvadas, jų pritaikymo galimybes.Patenkinamasis lygmuo:1.4 Operuoja pagrindiniais matavimo vienetais(kilodžauliai, kalorijos).1.8 Parašo trumpą pranešimą gamtamoksline tema, pateikia jame tikslus, tyrimo metodus, rezultatus, jų pritaikymo galimybes.

18

2007-04-20

jų sprendimo būdus; bendrauti ir bendradarbiauti sprendžiant

problemas; bendradarbiauti, dirbti kūrybingai.

2. Žemės ūkio istorija.(1 pam.)Gebėjimai:

apibūdinti primityviąją žemdirbystę. apibūdinti žmonių populiacijos

demografinio sprogimo priežastis ir pasekmes.

apibūdinti mokslinio ūkininkavimo pranašumą ( naujos augalų ir gyvulių veislės, modernios žemės ūkio mašinos).

Apibūdina ūkininkavimo įtaką kraštovaizdžiui.

Vertybinės nuostatos: atsakomybė už savo ir kitų sveikatą; atsakomybė už kraštovaizdžio

išsaugojimą; sveikai maitintis.

Bendri gebėjimai: suprasti, pastebėti problemas, jų

padarinius; atrinkti informaciją; naudotis įvairiais informacijos šaltiniais

problemai spręsti.

Pagrindinis lygmuo:2.3.5.Apibūdina pagrindines aplinkos problemas ( vandens telkinių eutrofikacija, erozija, klimato atšilimas ), jų priežastis ir padarinius, siūlo būdus joms spręsti.1.6 Išsako savo idėjas, savarankiškai randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, gautą informaciją apibendrina ir perteikia kitiems.1.9 Argumentuodamas savo nuomonę diskutuoja apie mokslo pasiekimus ūkininkavime, jų teigiamus ir neigiamus ypatumus.Patenkinamasis lygmuo:2.3.5. Nurodo savo gyvenamosios vietos svarbiausias aplinkos problemas, siūlo būdus joms spręsti ir galimą asmeninį įnašą.1.6. Išsako savo idėjas, savarankiškai randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, gautą informaciją apibendrina ir perteikia kitiems1.9. Diskutuoja apie mokslo pasiekimus ūkininkavime, jų teigiamus ir neigiamus ypatumus

3. Ekologinis žemės ūkis, jo darbo principai.(1 pam.)Gebėjimai:

paaiškinti intensyvios ir ekstensyvios žemdirbystės skirtumus, pagrindžiant jų energetinį efektyvumą.

Apibūdinti ekologinės žemdirbystės darbo principus (gamtinis dirvos derlumas, organinių atliekų gražinimas, minimalus žemės dirbimas, medžių ir krūmų juostų sodinimas, biologinis kovos būdas su kenkėjais).

Apibūdinti dirvos derlumui įtakos darančius veiksnius.

Pagrindinis lygmuo:1.6. Išsako savo idėjas, savarankiškai randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, naudojasi kompiuterinėmis technologijomis, gautą informaciją apibendrina ir perteikia kitiems1.2. Pritaiko matematikos pamokose įgytas žinias energetiniui efektyvumui aiškinti1.9. Argumentuodamas savo nuomonę diskutuoja apie mokslo pasiekimus ūkininkavime, jų teigiamus ir neigiamus ypatumus.Patenkinamasis lygmuo:1.6. Išsako savo idėjas, savarankiškai randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose,

19

2007-04-20

Vertybinės nuostatos: atsakomybė už savo ir kitų sveikatą; atsakomybė už natūralios gamtos

išsaugojimą; sveikai maitintis.



problemai spręsti.

gautą informaciją apibendrina ir perteikia kitiems1.9. Diskutuoja apie mokslo pasiekimus ūkininkavime, jų teigiamus ir neigiamus ypatumus

4. Pasėlių apsauga.( 2 pam.)Gebėjimai:

Apibūdinti derliaus gedimo priežastis. Apibūdinti cheminę ir biologinę augalų

apsaugą. Palyginti cheminės ir biologinės augalų

apsaugos padarinius. Apibūdinti ūkininkavimą be chemikalų. Projektas:“ Ekologiško 5 ha žemės ūkio

sklypo egzistavimas“.

Vertybinės nuostatos: atsakomybė už savo ir kitų sveikatą; atsakomybė už natūralios gamtos

išsaugojimą; sveikai maitintis. išsiaiškinti ekologiškai švarių maisto

produktų pasiūlos ir naudos sąvokas.



problemai spręsti.

Pagrindinis lygmuo:1.9. Argumentuodamas savo nuomonę diskutuoja apie mokslo pasiekimus ūkininkavime, jų teigiamus ir neigiamus ypatumus.1.1 Atlieka stebėjimus, apibendrina rezultatus ir pateikia išvadas1.7 Palygina savo ir draugų gautus stebėjimų rezultatusPatenkinamasis lygmuo:1.9. Diskutuoja apie mokslo pasiekimus ūkininkavime, jų teigiamus ir neigiamus ypatumus1.1. Atlieka stebėjimus, apibendrina rezultatus ir pateikia išvadas

5. Gyvulių auginimas.(1 pam.) Apibūdinti bandos gerinimo priežastis. Nurodyti gyvulių genetinius išteklius. Apibūdinti veterinarinės pagalbos

reikšmę.

Pagrindinis lygmuo:2.2.1. Nurodo genų ir chromosomų vaidmenį saugant ir perduodant genetinę informaciją1.9. Argumentuodamas savo nuomonę diskutuoja apie mokslo pasiekimus veterinarijoje, jų teigiamus ir neigiamus

20

2007-04-20

Vertybinės nuostatos: atsakomybė už savo ir kitų sveikatą; bendrauti sprendžiant problemas; dirbti savarankiškai;

Bendri gebėjimai: gauti ir analizuoti atitinkamą

informaciją; mokėti teorines žinias taikyti

praktikoje; dirbti kūrybingai.

ypatumus.1.6. Išsako savo idėjas, savarankiškai randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, naudojasi kompiuterinėmis technologijomis, gautą informaciją apibendrina ir perteikia kitiemsPatenkinamasis lygmuo:2.2.1. Nurodo, kad tėvai perduoda savo vaikams genetinę informaciją1.9. Diskutuoja apie mokslo pasiekimus veterinarijoje, jų teigiamus ir neigiamus ypatumus.1.6. Išsako savo idėjas, savarankiškai randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, gautą informaciją apibendrina ir perteikia kitiems

6. Dirvos ir maisto produktų tarša. Ekologinio žemės ūkio produkcijos pranašumas.(1 pam.)Gebėjimai:

Apibūdinti teršalų patekimą į dirvožemį ir į maisto produktus.

Apibūdinti riboto derlumo dėsnį. Apibūdinti ekologinio žemės ūkio

produkcijos pranašumus.

Vertybinės nuostatos: atsakomybė už savo ir kitų sveikatą; bendrauti sprendžiant problemas; dirbti savarankiškai; išsiaiškinti maisto prekių pasiūlos ir

naudos sąvokas.Bendri gebėjimai:

gauti ir analizuoti atitinkamą informaciją;

mokėti teorines žinias taikyti praktikoje;

dirbti kūrybingai.

Pagrindinis lygmuo:2.3.5. Apibūdina pagrindines aplinkos problemas, jų priežastis ir padarinius, siūlo būdus joms spręsti.1.6. Išsako savo idėjas, savarankiškai randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, naudojasi kompiuterinėmis technologijomis, gautą informaciją apibendrina ir perteikia kitiemsPatenkinamasis lygmuo:2.3.5. Nurodo pagrindines aplinkos problemas, jų priežastis ir padarinius, siūlo būdus joms spręsti.1.6. Išsako savo idėjas, savarankiškai randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, gautą informaciją apibendrina ir perteikia kitiems

Mityba:1. Svarbiausi maisto produktai: grūdai, ankštiniai ir šakniavaisiai.(1 pam.)Gebėjimai:

Apibūdinti grūdinius, ankštinius ir šakniavaisinius augalus (įvairovė, kilmė, paplitimas).

Pagrindinis lygmuo:1.2. Pritaiko matematikos pamokose įgytas žinias ir gebėjimus rezultatams apdoroti ir apibendrinti.1.6. Išsako savo idėjas, savarankiškai randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, naudojasi kompiuterinėmis technologijomis,

21

2007-04-20

Nurodyti maisto medžiagų kiekius šiuose produktuose.

Pateikti Lietuvoje augančių, šiai augalų grupei priskiriamų augalų pavyzdžių.

Mokėti įvertinti grūdinių, ankštinių ir šakniavaisinių augalų vertę žmogaus organizmui.

Apibūdinti naudingąsias savybes.Mokėti įvertinti produktų kokybę.





gautą informaciją apibendrina ir perteikia kitiemsPatenkinamasis lygmuo:1.3. Pritaiko matematikos pamokose įgytas žinias ir gebėjimus rezultatams apdoroti ir apibendrinti.1.6. Išsako savo idėjas, savarankiškai randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, gautą informaciją apibendrina ir perteikia kitiems

2. Daržovės ir vaisiai. (1 pam.) Apibūdina vaisius ir daržoves (įvairovė,

kilmė, paplitimas). Nurodyti maisto medžiagų kiekius

šiuose produktuose. Pateikti Lietuvoje augančių šiai augalų

grupei priskiriamų augalų pavyzdžių. Apibūdinti naudingąsias savybes. Mokėti įvertinti daržovių ir vaisių vertę

žmogaus organizmui. Mokėti įvertinti daržovių ir vaisių

kokybę.





Pagrindinis lygmuo:1.2. Pritaiko matematikos pamokose įgytas žinias ir gebėjimus rezultatams apdoroti ir apibendrinti.1.6. Išsako savo idėjas, savarankiškai randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, naudojasi kompiuterinėmis technologijomis, gautą informaciją apibendrina ir perteikia kitiemsPatenkinamasis lygmuo:1.2. Pritaiko matematikos pamokose įgytas žinias ir gebėjimus rezultatams apdoroti ir apibendrinti.1.6. Išsako savo idėjas, savarankiškai randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, gautą informaciją apibendrina ir perteikia

3. Žuvies produktai.(1 pam.)Gebėjimai:

Pagrindinis lygmuo:1.2. Pritaiko matematikos pamokose įgytas

22

2007-04-20

apibūdinti žuvininkystę Lietuvoje. Pramoniniu žuvų įvairovė, paplitimas. Apibūdinti maisto medžiagų kiekius:

baltymų, riebalų, angliavandenių ir mineralinės medžiagos.

Žuvies produktų saugojimo būdai. Mokėti įvertinti žuvies produktų vertę

žmogaus organizmui. Mokėti įvertinti žuvies produktų

kokybę.





žinias ir gebėjimus rezultatams apdoroti ir apibendrinti.1.6. Išsako savo idėjas, savarankiškai randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, naudojasi kompiuterinėmis technologijomis, gautą informaciją apibendrina ir perteikia kitiemsPatenkinamasis lygmuo:1.2. Pritaiko matematikos pamokose įgytas žinias ir gebėjimus rezultatams apdoroti ir apibendrinti.1.6. Išsako savo idėjas, savarankiškai randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, gautą informaciją apibendrina ir perteikia

4. Mėsos produktai.(1 pam.)Gebėjimai:

Apibūdinti gyvulininkystę Lietuvoje. Žemės ūkio gyvulių veislių įvairovė. Apibūdinti maisto medžiagų kiekius:

baltymų, riebalų, angliavandenių ir mineralinių medžiagų.

Mėsos produktų saugojimo būdai. Mokėti įvertinti mėsos produktų vertę

žmogaus organizmui. Mokėti įvertinti mėsos produktų

kokybę.






23

2007-04-20

5. Pieno produktai. (1 pam.)Gebėjimai:

Apibūdinti pieno krypties galvijų auginimą Lietuvoje.

Pieno krypties galvijų veislių įvairovė. Apibūdinti maisto medžiagų kiekius:

baltymų, riebalų, angliavandenių ir mineralinių medžiagų.

Pieno produktų saugojimo būdai. Mokėti įvertinti pieno produktų vertę

žmogaus organizmui. Mokėti įvertinti pieno produktų

kokybę.






Biotechnologija:1. Įvairūs biotechnologijos produktai.(1 pam.)Gebėjimai:

Apibūdinti produktus, kuriuos gamina mikroorganizmai.

Apibūdinti kai kurių mikroorganizmų gamybą (kefyras, jogurtas, sūris)

Apibūdinti vakcinų ir hormonų gamybą.




dirbti kūrybingai.

Pagrindinis lygmuo:2.2.6. Nurodo genų perkėlimo į kitus organizmus perspektyvas. Nurodo genetiškai modifikuotų produktų naudą ir galimą žalą organizmui.1.9. Argumentuodamas savo nuomonę diskutuoja apie mokslo pasiekimus biotechnologijoje, jų teigiamus ir neigiamus ypatumus.Patenkinamas lygmuo:2.2.6. Aiškina genetiškai modifikuotų produktų naudą ir galimą žalą organizmui.1.9. Diskutuoja apie mokslo pasiekimus biotechnologijoje, jų teigiamus ir neigiamus ypatumus.

24

2007-04-20

2. Augalų genetiniai ištekliai.(1 pam.)Gebėjimai:

apibūdinti augalų ląstelių ir audinių kultūros panaudojimo privalumus.

Įvertinti socialines ir moralines problemas, kylančias dėl genetinių manipuliacijų.

Apibūdinti augalų selekcijos programą. Apibūdinti genus ir jų veikimą.




dirbti kūrybingai.

Pagrindinis lygmuo:2.2.6. Nurodo genų perkėlimo į kitus organizmus perspektyvas. Nurodo genetiškai modifikuotų produktų naudą ir galimą žalą organizmui.1.9. Argumentuodamas savo nuomonę diskutuoja apie mokslo pasiekimus biotechnologijoje, jų teigiamus ir neigiamus ypatumus.1.6. Išsako savo idėjas, savarankiškai randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, naudojasi kompiuterinėmis technologijomis, gautą informaciją apibendrina ir perteikia kitiemsPatenkinamas lygmuo:2.2.6. Aiškina genetiškai modifikuotų produktų naudą ir galimą žalą organizmui.1.9. Diskutuoja apie mokslo pasiekimus biotechnologijoje, jų teigiamus ir neigiamus ypatumus.1.6. Išsako savo idėjas, savarankiškai randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, gautą informaciją apibendrina ir perteikia

3.Sukurti transgeniniai gyvūnai. (1 pam.)Gebėjimai:

Apibūdinti gyvūnų klonavimą. Įvertinti socialines ir moralines

problemas, kylančias dėl genetinių manipuliacijų.

Apibūdinti naminių gyvulių selekcijos programą.

( Transgeninių gyvūnų sukūrimo būdai. Transgeninių gyvūnų įvairovė ir jų tiekiami produktai.)





Pagrindinis lygmuo:2.2.6. Nurodo genų perkėlimo į kitus organizmus perspektyvas. Nurodo genetiškai modifikuotų produktų naudą ir galimą žalą organizmui.1.9. Argumentuodamas savo nuomonę diskutuoja apie mokslo pasiekimus biotechnologijoje, jų teigiamus ir neigiamus ypatumus.1.6. Išsako savo idėjas, savarankiškai randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, naudojasi kompiuterinėmis technologijomis, gautą informaciją apibendrina ir perteikia kitiemsPatenkinamas lygmuo:2.2.6. Aiškina genetiškai modifikuotų produktų naudą ir galimą žalą organizmui.1.9. Diskutuoja apie mokslo pasiekimus biotechnologijoje, jų teigiamus ir neigiamus ypatumus.1.6. Išsako savo idėjas, savarankiškai randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, gautą informaciją apibendrina ir perteikia

25

2007-04-20

4.Biotechnologija: draugas ar priešas? (2 pam.)Gebėjimai( Diskusija. Apibendrinamoji pamoka.)

Argumentuotai vertinti biotechnologijų pasiekimus.

Vertybinės nuostatos: atsakomybė už savo ir kitų sveikatą; pagarba ir tolerantiškumas gyvąjai

gamtai; bendrauti sprendžiant problemas; sveikai maitintis.

Bendri gebėjimai: analizuoti, suprasti pateiktą

medžiagą, gebėti ją pritaikyti praktiškai;

dirbti kūrybingai; mokėti naudotis įvairiais

informacijos šaltiniais;bendrauti ir bendradarbiauti.

Pagrindinis lygmuo:1.9. Argumentuodamas savo nuomonę diskutuoja apie mokslo pasiekimus biotechnologijoje, jų teigiamus ir neigiamus ypatumus.1.6. Išsako savo idėjas, savarankiškai randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, naudojasi kompiuterinėmis technologijomis, gautą informaciją apibendrina ir perteikia kitiemsPatenkinamas lygmuo:1.9. Diskutuoja apie mokslo pasiekimus biotechnologijoje, jų teigiamus ir neigiamus ypatumus.1.6. Išsako savo idėjas, savarankiškai randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, gautą informaciją apibendrina ir perteikia

Pastaba: mokinių pasiekimai lentelėje nurodyti remiantis 2002 – 2007 m.m. galiojančiomis programomis ir standartais !

Technologijos

Mityba:

1. Šiuolaikinės mitybos problemos - visų žmonių bendras reikalas. Europos šalių mitybos tradicijos (2 pam.).

Gebėjimai: apibūdinti neigiamą aplinkos poveikį

žmogaus sveikatai; apibūdinti maisto ir mitybos neigiamus

pasikeitimus; apibūdinti įvairių Europos šalių

mitybos tradicijas, pastebėti panašumus ir skirtumus;

Pagrindinis lygmuo:1.1. Kuria, plėtoja ir argumentuotai pateikia

idėjas:1.1.1. kuo pavaišinti atvykstančius svečius iš

Europos valstybių.2.1. Įvairiuose informaciniuose šaltiniuose savarankiškai randa, kaupia, analizuoja, sugrupuoja, palygina, įvertina ir tikslingai naudojasi informacija apie:2.1.1. Europos šalyse populiarius patiekalus, jų pateikimą į stalą arba kelionėje.Patenkinamasis lygmuo:1.1. Plėtoja idėjas kokiais patiekalais pavaišinti

26

2007-04-20

Vertybinės nuostatos: atsakomybė už savo ir kitų sveikatą; pagarba ir tolerantiškumas svečių iš

Europos mitybos tradicijoms; sveikai maitintis.



problemai spręsti.

svečius iš Europos valstybių, iš kokių produktų ir kaip pagaminti bei patiekti patiekalus į stalą.

2.1. Įvairiuose informaciniuose šaltiniuose savarankiškai randa, kaupia, analizuoja, sugrupuoja, palygina, įvertina ir tikslingai naudojasi informacija apie:2.1.1. Europos šalyse populiarius patiekalus, jų pateikimą į stalą arba kelionėje.

2. Europos šalyse populiarūs patiekalai. Maisto produktai ir jų grupės. Maisto piramidė. Ekologiški maisto produktai. (2 pam.).

Gebėjimai: apibūdinti populiarius Europos šalyse

patiekalus; atpažinti maisto produktų grupes; priskirti maisto produktus grupėms; nusakyti, kas yra ekologiškas maisto

produktas; apibūdinti užteršto maisto poveikį

žmogaus sveikatai;



Bendri gebėjimai: atrinkti informaciją; naudotis įvairiais informacijos šaltiniais

problemai spręsti.

Pagrindinis lygmuo:1.2. Kuria, plėtoja ir pateikia argumentuotai

idėjas:1.2.1. kuo pavaišinti atvykstančius svečius iš

Europos valstybių.2.1. Įvairiuose informaciniuose šaltiniuose savarankiškai randa, kaupia, analizuoja, sugrupuoja, palygina, įvertina ir tikslingai naudojasi informacija apie:2.1.1. Europos šalyse populiarius patiekalus, jų pateikimą į stalą arba kelionėje.2.2. rengia informaciją kitiems vartotojams ir kūrybingai, estetiškai ją pateikia;3.1. Iš skirtingų maisto produktų grupių, įvertindami vertingųjų maisto medžiagų kiekį juose ir poveikį žmogaus sveikatai, atrenka gaminamiems patiekalams produktus.Patenkinamas lygmuo:1.2. Plėtoja idėjas kokiais patiekalais pavaišinti


2.1. Įvairiuose informaciniuose šaltiniuose savarankiškai randa, kaupia, analizuoja, sugrupuoja, palygina, įvertina ir tikslingai naudojasi informacija apie:2.1.1. Europos šalyse populiarius patiekalus, jų pateikimą į stalą arba kelionėje;2.2. rengia informaciją kitiems vartotojams ir kūrybingai, estetiškai ją pateikia;3.1. Pasirenka maisto produktus gaminamiems patiekalams.

3. Europos šalyse populiarūs Pagrindinis lygmuo:

27

2007-04-20

patiekalai. Genetiškai modifikuotas maistas (2 pam.).

Gebėjimai: apibūdinti populiarius Europos šalyse

patiekalus; nusakyti, kas yra genetiškai

modifikuotas maistas; apibūdinti genetiškai modifikuoto

maisto poveikį žmogaus sveikatai.Vertybinės nuostatos: atsakomybė už savo ir kitų sveikatą; pagarba ir tolerantiškumas svečių iš


Bendri gebėjimai: atrinkti informaciją; naudotis įvairiais informacijos šaltiniais

problemai spręsti. dirbti kūrybingai;

1.3. Kuria, plėtoja ir pateikia argumentuotai idėjas:

1.2.1. kuo pavaišinti atvykstančius svečius iš Europos valstybių.

2.1. Įvairiuose informaciniuose šaltiniuose savarankiškai randa, kaupia, analizuoja, sugrupuoja, palygina, įvertina ir tikslingai naudojasi informacija apie:2.1.1. Europos šalyse populiarius patiekalus, jų pateikimą į stalą arba kelionėje.2.2. rengia informaciją kitiems vartotojams ir kūrybingai, estetiškai ją pateikia;3.1. Iš skirtingų maisto produktų grupių, įvertindami vertingųjų maisto medžiagų kiekį juose ir poveikį žmogaus sveikatai, atrenka gaminamiems patiekalams produktus.Patenkinamas lygmuo:1.1. Plėtoja idėjas kokiais patiekalais pavaišinti


2.1. Įvairiuose informaciniuose šaltiniuose randa, kaupia, analizuoja, sugrupuoja, palygina, įvertina ir tikslingai naudojasi informacija apie:2.1.1. Europos šalyse populiarius patiekalus, jų pateikimą į stalą arba kelionėje.2.2. rengia informaciją kitiems vartotojams ir kūrybingai, estetiškai ją pateikia.3.1. Pasirenka maisto produktus gaminamiems patiekalams.

4. Maisto priedai, papildai. (2 pam.). pamoka).

Gebėjimai: susipažinti su leidžiamais vartoti

maisto priedais; susipažinti su „gerais“ maisto

priedais; susipažinti su „blogiausiais“ maisto

priedais; išsiaiškinti sąvokas: maisto dažai,

konservantai, tirštikliai; išsiaiškinti kitų vartotojų žinias apie

maisto priedus, papildus.

Vertybinės nuostatos:

Pagrindinis lygmuo.2.2. . rengia informaciją kitiems vartotojams ir kūrybingai, estetiškai ją pateikia.Patenkinamas lygmuo.2.2. rengia informaciją kitiems vartotojams ir kūrybingai, estetiškai ją pateikia.

28

2007-04-20

atsakomybė už savo ir kitų sveikatą; bendrauti; išsiaiškinti maisto prekių pasiūlos ir

naudos sąvokas.


medžiagą , gebėti pritaikyti praktiškai.

dirbti kūrybingai;

5. Sveikos mitybos principai. Mityba ir ligos. Terminio ir neterminio maisto apdorojimo būdai, įranga sveikam maistui gaminti (2 pam.).

Gebėjimai: sugebėti paaiškinti, kodėl galima

susirgti netinkamai maitinantis; apibūdinti sveiko ir sergančio žmogaus

mitybos skirtumus; mokėti parinkti maisto gaminimo būdą

ligoniui; mokėti parinkti įrangą ligonio maistui

gaminti;

Vertybinės nuostatos: atsakomybė už savo ir kitų sveikatą;

Bendri gebėjimai: mokėti analizuoti problemas, numatyti

jų sprendimo būdus; bendrauti ir bendradarbiauti sprendžiant

problemas; bendradarbiauti, dirbti kūrybingai.


idėjas:1.1.2. kaip iš skirtingų maisto produktų grupių, taikant alternatyvius gamybos būdus, pagaminti patiekalus, atsižvelgdami į tai, kad svečiai gali paprašyti ir dietinių patiekalų;2.1. Įvairiuose informaciniuose šaltiniuose randa, kaupia, analizuoja, sugrupuoja, palygina, įvertina ir tikslingai naudojasi informacija apie:2.1.2. dietinių patiekalų gamyboje naudojamą įrangą buityje, produktus ir gamybos pagrindinius aspektus, pateikimą;2.2. rengia informaciją kitiems vartotojams ir kūrybingai, estetiškai ją pateikia.3.1. Iš skirtingų maisto produktų grupių, įvertindami maisto medžiagų kiekį juose ir poveikį žmogaus sveikatai, atrenka gaminamiems patiekalams produktus.Patenkinamas lygmuo:1.2. Numato idėjų įgyvendinimo sunkumus,

apibūdina darbo procesus.2.1. Įvairiuose informaciniuose šaltiniuose randa, kaupia, analizuoja, sugrupuoja, palygina, įvertina ir tikslingai naudojasi informacija apie:2.1.2. dietinių patiekalų gamyboje naudojamą įrangą buityje, produktus ir gamybos pagrindinius aspektus, pateikimą;2.2. rengia informaciją kitiems vartotojams ir kūrybingai, estetiškai ją pateikia.3.1. Pasirenka maisto produktus gaminamiems patiekalams.

6. Einu pirkti „švarių“ maisto Pagrindinis lygmuo:

29

2007-04-20

produktų. Dietiniai produktai. Produktų ir patiekalų vartojimo laikas, saugojimas ( 2 pam.).

Gebėjimai: atpažinti maisto produktus,

turinčius sveikatai pavojingų maisto priedų;

orientuotis, kokių prekių negalima pirkti, ir kodėl;

mokėti paaiškinti produkto realizavimo laiko įtaką jo kokybei.




mokėti teorines žinias taikyti praktikoje;

dirbti kūrybingai.

2.1. Įvairiuose informaciniuose šaltiniuose savarankiškai randa, kaupia, analizuoja, sugrupuoja, palygina, įvertina ir tikslingai naudojasi informacija apie:2.1.3. šiuolaikines patiekalų įpakavimo, transportavimo priemones;2.2. rengia informaciją kitiems vartotojams ir kūrybingai, estetiškai ją pateikia.3.2. Analizuoja, kaip laikyti produktus ir patiekalus, kad būtų užtikrintas tinkamas jų vartojimas ir išsaugotos vertingosios maisto medžiagos.Patenkinamas lygmuo:2.1. Įvairiuose informaciniuose šaltiniuose randa, kaupia, analizuoja, sugrupuoja, palygina, įvertina ir tikslingai naudojasi informacija apie:2.1.3. šiuolaikines patiekalų įpakavimo, transportavimo priemones;2.2. rengia informaciją kitiems vartotojams ir kūrybingai, estetiškai ją pateikia.

7. Sveikos mitybos patiekalai ( 2 pam.).

Gebėjimai: apibūdinti dietinių patiekalų gamybos

technologijos ypatumus; apibūdinti dietinių patiekalų gamyboje

naudojamą įrangą buityje; apgalvotai pasirinkti maisto produktus

patiekalo gaminimui; analizuoti mokytojo pateiktą medžiagą; atrinkti informaciją.




medžiagą, gebėti ją pritaikyti praktiškai;

dirbti kūrybingai;


idėjas:1.1.2. kaip iš skirtingų maisto produktų grupių, taikant alternatyvius gamybos būdus, ir pagaminti patiekalus, atsižvelgdami į tai, kad svečiai gali paprašyti ir dietinių patiekalų;1.4. Numato plėtojamų idėjų įgyvendinimosunkumus, jų įveikimo siūlymus, suplanuoja darbo procesus.2.1. Įvairiuose informaciniuose šaltiniuose savarankiškai randa, kaupia, analizuoja, sugrupuoja, palygina, įvertina ir tikslingai naudojasi informacija apie:2.1.2. dietinių patiekalų gamyboje naudojamą įrangą buityje, produktus ir gamybos pagrindinius aspektus, pateikimą;3.1. Iš skirtingų maisto produktų grupių, įvertindami maisto medžiagų kiekį juose ir poveikį žmogaus sveikatai, atrenka gaminamiems patiekalams produktus.Patenkinamas lygmuo:1.2. Numato idėjų įgyvendinimo sunkumus,

30

2007-04-20

mokėti naudotis įvairiais informacijos šaltiniais;

bendrauti ir bendradarbiauti.

apibūdina darbo procesus.2.1. Įvairiuose informaciniuose šaltiniuose savarankiškai randa, kaupia, analizuoja, sugrupuoja, palygina, įvertina ir tikslingai naudojasi informacija apie:2.1.2. dietinių patiekalų gamyboje naudojamą įrangą buityje, produktus ir gamybos pagrindinius aspektus, pateikimą;3.1. Pasirenka maisto produktus gaminamiems patiekalams.

8. Šaltų dietinių patiekalų gaminimas. ( 2 pam.).

Gebėjimai: organizuoti patiekalo gaminimo

procesą; pritaikyti darbo priemones, įrangą,

medžiagas patiekalo gaminimui; pagaminti patiekalą; estetiškai patiekti patiekalą; mokėti serviruoti stalą.

Vertybinės nuostatos: pagarba ir tolerantiškumas svečių iš

Europos mitybos tradicijoms; sveikai maitintis; mokėti bendrauti; žinoti stalo serviravimo etiketą.

Bendri gebėjimai: dirbti bendraujant ir

bendradarbiaujant; dirbti saugiai; dirbti atsakingai, kūrybingai.

Pagrindinis lygmuo:3.3. Analizuoja, kiek ir kokių maisto medžiagų prarandama netinkamai apdorojant maisto produktus, taikant įvairias patiekalų gamybos technologijas, įrangą;4.1. Iš įvairių maisto produktų grupių pagal receptūroje nurodytus patiekalų gamybos aprašus;4.1.1. pasinaudodamas įvairiomis vaizdavimo priemonėmis sudaro technologinę gamybos schemą;4.1.2. atrenka ir praktiškai panaudoja šiuolaikinę buityje naudojamą įrangą ir mechanines darbo priemones;4.1.3. nuosekliai, saugiai atlieka darbo operacijas;4.1.4. gamina keletą šaltų ir karštų patiekalų, prideda į juos reikiamus prieskonius;4.2. Atrenka stalo serviravimo indus.4.3. Atrenka tinkamiausius patiekalų įpakavimus jiems pernešti arba pervežti.4.4. Apskaičiuoja patiekalų savikainą, rengia rekomendacijas vartotojams.4.5. Įvertina pagamintus patiekalus, jų estetinius, skonio aspektus, technologinių procesų privalumus ir trūkumus, poveikį žmogaus sveikatai.Patenkinamas lygmuo:3.3. Analizuoja, kiek ir kokių maisto medžiagų prarandama netinkamai apdorojant maisto produktus, taikant įvairias patiekalų gamybos technologijas, įrangą;4.1. Pagal patiekalų gaminimo receptūras atrenka buityje naudojamas mechanines ir elektrines darbo priemones, saugiai atlieka darbo operacijas, pagamina keletą šaltų, karštų

31

2007-04-20

patiekalų iš skirtingų maisto produktų.4.2. Atrenka stalo serviravimo indus.4.3. Atrenka atitinkamiausius patiekalų įpakavimus jiems pernešti arba pervežti.4.4. Apskaičiuoja patiekalų savikainą, rengia rekomendacijas vartotojams.

9. Karštų dietinių patiekalų gaminimas ( 2 pam.).

Gebėjimai: organizuoti patiekalo gaminimo

procesą; pritaikyti darbo priemones, įrangą,

medžiagas patiekalo gaminimui; pagaminti patiekalą; estetiškai patiekti patiekalą; mokėti serviruoti stalą.

Vertybinės nuostatos: pagarba ir tolerantiškumas svečių iš

Europos mitybos tradicijoms; sveikai maitintis; mokėti bendrauti; žinoti stalo serviravimo etiketą.

Bendri gebėjimai: dirbti bendraujant ir

bendradarbiaujant; dirbti saugiai; dirbti atsakingai, kūrybingai.

Pagrindinis lygmuo:3.3. Analizuoja, kiek ir kokių maisto medžiagų prarandama netinkamai apdorojant maisto produktus, taikant įvairias patiekalų gamybos technologijas, įrangą;4.1. Iš įvairių maisto produktų grupių pagal receptūroje nurodytus patiekalų gamybos aprašus;4.1.1. pasinaudodamas įvairiomis vaizdavimo priemonėmis, sudaro technologinę gamybos schemą;4.1.2. atrenka ir praktiškai panaudoja šiuolaikinę buityje naudojamą įrangą ir mechanines darbo priemones;4.1.3. nuosekliai, saugiai atlieka darbo operacijas;4.1.4. gamina keletą šaltų ir karštų patiekalų, prideda į juos reikiamus prieskonius;4.2. Atrenka stalo serviravimo indus.4.3. Atrenka atitinkamiausius patiekalų įpakavimus jiems pernešti arba pervežti.4.4. Apskaičiuoja patiekalų savikainą, rengia rekomendacijas vartotojams.4.5. Įvertina pagamintus patiekalus, jų estetinius, skonio aspektus, technologinių procesų privalumus ir trūkumus, poveikį žmogaus sveikatai.Patenkinamas lygmuo:3.3. Analizuoja, kiek ir kokių maisto medžiagų prarandama netinkamai apdorojant maisto produktus, taikant įvairias patiekalų gamybos technologijas, įrangą;4.1. Pagal patiekalų gaminimo receptūras atrenka buityje naudojamas mechanines ir elektrines darbo priemones, saugiai atlieka darbo operacijas, pagamina keletą šaltų, karštų patiekalų iš skirtingų maisto produktų.4.2. Atrenka stalo serviravimo indus.4.3. Atrenka atitinkamiausius patiekalų

32

2007-04-20

įpakavimus jiems pernešti arba pervežti.4.4. Apskaičiuoja patiekalų savikainą, rengia rekomendacijas vartotojams.

Veiklos ir pasiekimų vertinimas

Tai vienas iš grįžtamos informacijos būdų, reikšmingas viso ugdymo sandas. Kadangi modulio programoje mokytojas gali pritaikyti įvairius mokymo būdus, tai reikėtų atkreipti dėmesį į individualų(asmens) ir bendrijos (grupės, visos klasės) veiklos ir pasiekimų vertinimą.

Vertinimo kategorijos: mokymosi procesas; mokymosi įgūdžiai (pažanga); galutinis rezultatas.Vertinant mokinį asmeniškai vertinimo kriterijus turėtų būti toks: mokinys privalo parodyti,

kaip tai, ko jis mokosi yra susiję su jo gyvenimu. Tai ne vien informacija, bet turimos žinios įsiaudžia į jo gyvenimą, tampa prasmingos:

mokinys sugeba pritaikyti vieno dalyko žinias kitam; geba priraikyti įgytas žinias gyvenime, praktikoje; viską atlieka laiku; užduotį atlieka iki galo.Mokytojas, formaliai vertindamas mokinį ar bendriją, turi kartu su mokiniais aptarti ir

susitarti iš anksto kokiais kriterijais bus vadovaujamasi. 1. Siūlome taikyti daug įvairių kriterijų: pamokų lankomumas, aktyvus dalyvavimas

pamokoje, medžiagos demonstravimas, dalyvavimas pokalbiuose, apklausa raštu, trumpa žodinė mokinių apklausa, mėnesio pabaigoje rašomi testai, praktinių darbų atlikimas;

2. Suteikti mokiniams galimybę pasivyti praleistą medžiagą ar pagerinti rezultatus;Galima patiems mokiniams pasiūlyti kartu su mokytoju susikurti taškų rinkimo sistemą. Tie

patys testai gali būti su nelabai rimtais kai kuriais klausimais, turintys humoro elementų. Galima leisti atlikti vieną ar kitą skirtingą testą skirtingose grupėse, jį individualizuoti ir pritaikyti mokiniui pagal jo gebėjimus, nes ir užduotys galėjo būti skiriamos individualiai ( pagal gebėjimus). Reikia aptarti, pakomentuoti mokiniui ar bendrijai pasiekimų rezultatus, išryškinti, kas yra teigiama, patarti, padrąsinti, paaiškinti.

Labai svarbus šio modulio veiklos ir pasiekimų vertinime yra neformalus vertinimas: šypsena, galvos linktelėjimas, mokinio emocinis priėmimas ir kt.

Mokinys taip pat vertina savo darbo rezultatus.

Mokomosios priemonės ir didaktinė medžiaga

šiuolaikiška, moderniška virtuvės įranga, technika, įrankiai, mechaninės ir elektrinės darbo priemonės joje, virtuvės indai;

įvairūs stalo indai ir įrankiai; stalo serviravimo kortelės;

33

2007-04-20

servetėlių – staltiesėlių lankstymo pavyzdžių kortelės; knygos su patiekalų receptais; knygos su įvairių Europos šalių patiekalų receptais; kompiuteriai; projektorius;

Literatūra mokytojui

1. Technologijos. Kulinarija 6 klasei: vadovėlis. Lama, 2000, p. 19-32.2. Technologijos. Mityba 8 klasei: vadovėlis. Lama, 2001, p. 16-29.3. Buities kultūra ir technologijos 8 klasei: vadovėlis. – Vilnius: Onė, 2001, p. 103 – 111.4. J. Briffa. Maistas ir sveikata. Vilnius: Mūsų knyga, 2000.5. Kas yra kas: vartotojų teisės, maisto produktai, elektros prietaisai, buitinė chemija,

automobiliai, atliekos, ženklai, kur kreiptis?/sud. L.Galkutė, K.Navickas, REC biuras Lietuvoje, 2002.

6. D. Pociūtė. Maisto etiketės ir ženklai. – Vilnius, 1995.7. LR aplinkos apsaugos įstatymas.8. Biologija. G. Price/ J. Taylor. Biologija 10 kl. Alma littera, 1999.Vilnius.9. L. Molienė, S. Molis, Žmogaus biologija ir sveikata. Kaunas, „Šviesa“ 2001.10. E. Lekevičius ir kt., Ekologijos pagrindai 10 klasei, Kaunas, „Šviesa“, 1997.11. Pažinimo džiaugsmas, Žemė ir jos gėrybės, Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla,

1993.

Interneto adresai, kitos nuorodos:www.vet.lt/aktualijoswww.culture.lt/vartokwww.nvtat.ltwww.sustainable.org/foodwww.foodbiotech.orgwww.chem.unep.ch/pop/default

34

http://www.chem.unep.ch/pop/default

http://www.foodbiotech.org/

http://www.sustainable.org/food

http://www.nvtat.lt/

http://www.culture.lt/vartok

http://www.vet.lt/aktualijos

2007-04-20

Projekto aprašymas

Šiuolaikinėje didaktikoje projektas apibūdinamas kaip planingai organizuota veikla, kurios tikslas – atlikti užduotį ar išspręsti problemą taip, kad gautume norimus rezultatus.. Mokiniai, bendraudami su mokytojais ir kitais žmonėmis, tiria pasirinktą dalyką, siekia gilesnio pažinimo, o teorijos, metodai ir priemonės parenkamos atsižvelgiant į problemą, tyrimo objektą ir pan. Tai darbas paremtas problemos sprendimu. Projektas baigiasi galutiniu produktu – rezultatų pristatymu žodžiu, raštu, diagrama, plakatu ar kt. Galimas vieno mokomojo dalyko projektas, bet dažniausiai rengiami integruoti, t.y. peržengiantys vieno dalyko ribas, projektai.

Svarbesnieji projektų metodo taikymo mokymo procese aspektai:1. Pasirenkama probleminė situacija, susijusi su mokinių aplinka, jų patirtimi.2. Paisoma galimybės atsižvelgti į skirtingą mokinių mokymosi aktyvumą, gebėjimus,

interesus, motyvaciją, mokymosi stilių.3. Mokymas tampa mokymusi, mokytojas – partneriu, konsultantu.4. Problema sprendžiama bendradarbiaujant, mokomasi susitarti, įsiklausyti į kito

nuomonę, suvokti individo ir grupės santykį.5. Užduotys patrauklios, įdomios, atitinkančios mokinių galimybes ir interesus.6. Siekiama realaus, reikšmingo mokiniams rezultato. Kartu su mokiniais pasirenkama

rezultato forma – projektas nėra užduotis, kurią visi turi atlikti vienodai.7. Atsižvelgiama į galimybės integruoti (akademiniai ir socialiniai gebėjimai, atskirų

dalykų medžiaga, tematika, gebėjimai, mokymosi strategijos ir kt).8. Naudojami įvairūs informacijos šaltiniai ( ne vien tik vadovėlis).9. Vertinama ne tik tai, kas padaryta bet ir tai, kaip sekėsi (procesas svarbiau už

produktą), kiek dar liko padaryti (išsikeliami nauji tikslai, pasirenkami nauji projektai ar pan.).

Projektinio darbo etapai. Į projektą turėtume žvelgti ir kaip į procesą, susidedantį iš glaudžiai tarpusavyje susijusių

etapų: pasirengimas, planavimas, vykdymas, pristatymas, vertinimas.

Pasirengimas. Dirbant projektų metodu keičiasi mokytojo vaidmuo. Jis tampa partneris, konsultantas mokiniui ar mokinių grupei. Tačiau tai nereiškia, kad sumažėja mokytojo atsakomybė už bendrą mokymosi tikslą ir kryptį. Rengiantis projektui mokytojui siūloma:

sužinoti, kas jau kitų padaryta; išanalizuoti svetimą patirtį; apmąstyti, koks galėtų būti projekto matomas, realus rezultatas. (Gal tai programa,

laikraštis, žurnalas, knyga, eilėraščių arba novelių rinkinys, referatas, koncertas, konferencija, duomenų bazė, viktorina, pamoka, paroda, anketa… Kiekvienas mokytojas, žinodamas mokinių, savo paties ir mokyklos poreikius ir galimybes, pažindamas savo mokinius, čia kartu su jais turi plačią erdvę fantazijai);

numatyti projekto eigą; parengti reikalingas priemones; projekto vykdymui pasirengti sudaryti mokinių komandas; numatyti resursus (valandomis), medžiagos, įranga, organizacinės išlaidos;

35

2007-04-20

numatyti projekto vietą; rėmėjai.

Paprastai projektui pasirenkama plati sritis arba tema, geriausiai dvi, iš programos.Skaitomi įvairūs tekstai ta tema iš įvairių šaltinių, ieškant problemos formuluotės. Išskirtini du aspektai: požiūrio pasirinkimas ir problemos apibrėžimas.1. Požiūrio pasirinkimas.Remiantis programa siaurinama sritis, kuri jus domina, keliami klausimai ir formuluojamos hipotezės. Pvz., „Ar pasirinkta tema tikrai tinka dalykui?, Ar praktiškai įmanoma iš jos kelti problemą projektiniam darbui? Ar etiškai pateisinama ši tema?“. Tam gali būti naudojami įvairūs metodai (minčių lietus, minčių žemėlapis ir kt.).2. Problemos apsibrėžimas.Problemai iškelti ir hipotezei suformuluoti naudojamės klausimais: kas? kaip? kada? kodėl? Hipotezė – tai teiginys, kurį savo tyrimu turime paneigti arba įrodyti. Keliami klausimai neturėtų prasidėti ar, nes reikia platesnio atsakymo. Klausiama pvz., Ką galime pasakyti apie…? Kaip galime…?Numatomas mokymosi rezultatas – ką nustatysime ir ko išmoksime spręsdami problemą?Formuluojama problema ir projekto pavadinimasKartu aptariama, kaip bus pristatomi rezultatai, atsižvelgiant į programos ir standartų reikalavimus.Pasirinkę temą ir problemą dar kartą pasitikrinkime: atsakykime dar kartą aukščiau minėtus (požiūrio pasirinkimas) į klausimus.

Planavimas. Kreipdamasis į mokinius ir siūlydamas idėją kurti projektą, mokytojas pirmiausia kartu su jais turėtų nuspręsti, kokie tai bus projektai – individualūs ar kolektyviniai. Jei kolektyviniai, tai kas vykdys projektą – mokinių grupė, visa klasė ar skirtingų klasių mokiniai. Taip pat verta nuosekliai žengti penkis žingsnius, galinčius daug prisidėti prie projekto sėkmės:

aptarti tikslus ir užduotis; išsiaiškinti situaciją, pradines sąlygas, ką mokytojas duoda ir ko tikisi iš mokinių; galima pademonstruoti mokiniams kitų mokinių atliktus darbus; paskirstyti mokiniams pareigas ir įrangą; sudaryti ir kartu aptarti projekto vykdymo grafiką.

Svarbu, kad mokiniai tiksliai suvoktų, ko jie turi išmokti vykdydami projektą, kokius gebėjimus ugdytis, kokį rezultatą pasiekti. Vykstant projektui užduotys gali būti tikslinamos. Jas galima pateikti visiems drauge arba atskirai (kiekvienam nariui), tačiau jos turi būti aiškios ir tikslios, parašytos suprantama kalba, kad mokiniai galėtų vykdyti be mokytojo pagalbos. Reikia pasirūpinti, kad reikalingos mokymosi priemonės bei informacijos šaltiniai būtų laisvai pasiekiami. Jeigu numatoma naudotis kompiuteriu, reikia numatyti, kas, kur ir kada dirbs. Jei bus vykdomas kolektyvinis projektas, svarbu numatyti vietas grupių susitikimui.

Pagrindinis šio etapo uždavinys suplanuoti, ką, kada ir kaip atliks kiekviena grupė. Labai svarbus momentas yra mokinių skirstymasis į grupes. Formuojant grupę reikia atsižvelgti į du pagrindinius aspektus: komandos narių parinkimą ir komandos mokymą. Mokytis dirbti kartu nelengva. Praeina nemažai laiko, kol mokiniai perpranta pagrindinius darbo komandoje principus

36

2007-04-20

ir išmoksta siekti bendrų tikslų. Svarbu, kad visi žinotų pagrindinius bendradarbiavimo principus, kad kiekvienas grupės narys:

išklauso savo draugą; įsijungia į darbą; gali prašyti kitų grupės narių pagalbos; teikia pagalbą prašomas; žino savo vaidmenį ir yra atsakingas.

Projekto sėkmė daug priklauso nuo tinkamo pasiskirstymo darbais. Čia didelė atsakomybė tenka grupės vadovui. Paskirstydamas darbus vadovas privalo atsižvelgti į stipriąsias ir silpnąsias draugų asmenybės puses ir jų sugebėjimus. Taip pat vadovui bus naudinga žinoti pagrindines taisykles, kaip pasiekti susitarimą grupėje:

Venk sukelti ginčus. Išdėstyk savo poziciją kuo aiškiau ir logiškiau, stebėk kitų grupės narių reakciją ir atidžiai ją įvertink prieš gindamas savo nuomonę toliau.

Negalvok, jog kažkas turi laimėti, o kažkas pralaimėti. Ieškok visiems priimtinos alternatyvos.

Nekeisk lengvai savo nuomonės vien vengdamas konflikto ir siekdamas susitarimo bei harmonijos. Būk budrus, jei sutarimas bus pasiektas labai greitai ir paprastai. Patyrinėk priežastis ir įsitikink, ar kiekvienas pritaria pozicijai, ar ji turi objektyvų ir logišką skambantį pagrindą.

Venk tokių konflikto slopinimo būdų, kaip daugumos pritarimas, vidurkis, monetos metimas, sandėris. Kai susitarimas pasiektas, neturite jaustis įsipareigoję kažkam daryti nuolaidas.

Nuomonių skirtumai yra natūralūs ir priimtini. Ieškok jų ir stenkis kiekvieną įtraukti į sprendimo paiešką. Nesutarimai gali praversti, nes turėdami daugiau informacijos ir nuomonių turėsite daugiau šansų surasti sprendimą, kuris geriau tiktų situacijai.

Įvairiuose metodinės literatūros šaltiniuose nurodomas skirtingas optimalus grupės narių skaičius. Dauguma autorių sutinka, kad produktyviausiai dirba 4-7 asmenų grupės. Skirstant į grupes dažnai taikomas atsitiktinumo principas. Kartais siūloma mokiniams patiems pasirinkti komandos draugus. Šį metodą galima paįvairinti „interesų diagramos“ analize, kada kiekvienas moksleivis nubraižo skritulinę diagramą, vaizduodamas jam asmeniškai svarbius dalykus, po diagrama išvardindamas savo interesų sritis. 3-4 mokinių grupelėse aptarus diagramas, paskui išsakius nuomones bendrame rate, lengviau ne tik grupės narius parinkti, bet ir apsispręsti dėl projekto temos ar pasiskirstymo darbais. Be to, vertėtų atsižvelgti į mokinių norus pasirenkant grupės vadovą. Neretai tai pakankamai sunkus sprendimo priėmimo uždavinys. Kartais gali atsirasti mokinių, kurie nesutinka dalyvauti kolektyviniame projekte. Nereikėtų tokio mokinio versti tai daryti. Galbūt jam pasiseks sukurti puikų individualų projektą.

Pirmiausia reikia, kad kiekvienas nedidelės grupės narys pažinotų kitus grupės narius. Grupė gali aptarti bendras taisykles, kaip dirbti, ir įvertinti specifinius kiekvieno grupės nario interesus bei gebėjimus. Grupė sutaria, kad nuo šio momento jie dirba kaip komanda ir jos bendrai pasiektas rezultatas pateikiamas kaip visos grupės. Gerai, jei turima šiek tiek daugiau laiko komandoms susiformuoti ir susitelkti, pavyzdžiui, jei dar prieš pradedant vykdyti projektą, surandama laiko veiklai arba žaidimui, kurie skatina grupes ką nors nuveikti kartu.

37

2007-04-20

Planavimo etape visų grupių pagrindinis uždavinys yra suplanuoti, ką ir kaip jos ketina studijuoti. Taip pat pasidalijama darbais ir atsakomybe. Būtina, kad grupės dar kartą peržiūrėtų klausimus, susijusius su jų problema ir tuo, kaip ši yra susijusi su viso projekto tema. Po to grupė kartu performuluoja klausimus į „tyrimo problemas“, kurios paskui kreips grupės darbą.Grupės turi kolektyviai planuoti. Jos turi sutelkti dėmesį į:

kokios informacijos joms reikia, kur tokią informaciją galima gauti, kokiais būdais rinkti informaciją kas ir ką darys, kaip apdoros surinktą informaciją, kaip pristatys rezultatą.Be to, jos parengia planą, kaip apdoroti surinktą informaciją. Daugumą šių dalykų turėtų

savarankiškai nuspręsti patys mokiniai. Vis dėlto mokytojas gali kiekvienai grupei atskirai padėti. Kartais galima patarti grupei pasirašyti planą.

Mokinių veikla Mokytojo veikla Paruošia projekto strateginį planą; aiškinasi užduotis; bendraudami numato silpnąsias ir

stipriąsias savo puses; numato tiriamąją projekto dalį; renka ir sistemina projekto medžiagą; nustato ir išsiaiškina priežastingumo

ryšius tarp atskirų projekto dalių bei variantų;

demonstruoja ir aptaria atskiras projekto dalis;

mokytojo padedami numato tolimesnio darbo gaires, ką reikėtų papildyti ir ką keisti;

paruošia galutinį projekto pristatymą; dalyvauja projekto demonstravime ir

aptarime.

Padeda mokiniams dirbti komandoje; teiraujasi, kaip mokiniams sekasi

darbas, ką jau atliko ir su kokiais sunkumais susiduria;

siūlo naujas idėjas; kontroliuoja dirbančius mokinius, bet

nevadovauja jų darbui; skatina pateikti naujų idėjų; pataria grupei, jei joje kilo konfliktas ieško literatūros ir padeda mokiniams

ją susirasti, pristato galimų šaltinių sąrašus, esančius kabinete.

Vykdymas. Mokiniams vykdant projektą, aktyviai veikia tiek mokiniai, tiek mokytojas.

Dirbant reikia atsiminti, kad darbas kuriant projektą iš esmės skiriasi nuo kasdieninio darbo:

Jis orientuotas į konkretų tikslą. žmogaus ir gamtos interesų derinimas, mokinio asmenybės ugdymas, kuriant estetišką

aplinką, mokinio meninio skonio ir saviraiškos tobulinimas, naujo daikto gimimas iš netradicinių medžiagų ir kt.

jis baigtinis - turi pradžią ir pabaigą. dirba laikina komanda (grupė). Naudojamos tam tikros priemonės ir ištekliai.

38

2007-04-20

Projekto vykdyme galima bendradarbiauti su kolegomis mokytojais (dailė, technologijos, informatika, muzika). Taip bus formuojamas platesnis mokinio suvokimas. Čia labai svarbu atkreipti vadovaujančio mokytojo dėmesį į mokinio krūvio pasirinkimą. Bet mokytojas turėtų pasitikėti mokinio jėgomis, jo sugebėjimais, nes svarbus ne galutinis rezultatas, o pats procesas. Bendradarbiavimas ir darbas kolektyve ar grupėje ugdo darbo socialinėje demokratinėje visuomenėje įgūdžius, skatina saviraišką.

Pristatymas. Čia labai svarbu nuteikti mokinius ir juos paskatinti informacijos apie projektą platinimui (lankstinukai, plakatai, kvietimai). Mokytojui labai svarbu šiame etape skatinti vaikų fantaziją, gal net leisti abejotinus sumanymus, nes tokiu būdu ir atsiskleidžia mokinio išradingumas, originalumas, kūrybingumas.

Projektus galima kurti naudojant pačias paprasčiausias ir šiuolaikines informacines technologijas. Svarbu jas derinti. Pristatyme vertingos mokymo idėjos gali būti pristatomos naudojant vaizdo arba garso techniką.

PROJEKTO VERTINIMAS

PROJEKTO PAVADINIMAS..............................................................................

KLASĖ.................................................................................................................

VERTINIMAS

Mokytojų, tėvų ar svečių vardai, pavardės Data , parašas1.2.3.4.5.Grupės nariai, jų vardai, pavardės6.7.8.9.10.

Kiekvienam vertintojui išdalinti galima paruoštą skalę (aptarus su mokiniais). Pavyzdžiui:

1 2 3 4 5Įdomu NeįdomuInformatyvu NeinformatyvuOriginalu PaprastaAišku NesuprantamaNaudinga NereikalingaMeniška Nemeniška

39

2007-04-20

Biologijos projektas„Ekosistema ir žmogaus veiklos įtaka jai“

Projekto trukmė – 17 val. Projektas skirtas 9 kl. mokiniams. 1. Problema: Šio amžiaus pradžioje mūsų protėvių namuose daugelis daiktų buvo pagaminti iš natūralių

medžiagų, kurias teikė atsinaujinantys ištekliai. Dabar vis daugiau naudojami neatsinaujinantys ištekliai: metaliniai daiktai, plytos, betonas, plastmasės. Jie kaupiasi mūsų aplinkoje, teršia ją, mažai dėmesio yra skiriama atliekų rūšiavimui ir jų perdirbimui.

2. Prielaidos: mokiniai, mokytojo padedami, turėtų gebėti planuoti savo veiklą; mokiniai turėtų gebėti dirbti grupėje; mokiniai turėtų turėti žinių apie organizmų tarpusavio ryšius ekosistemoje; mokiniai turėtų gebėti įvardinti pagrindines aplinkos problemas, jų priežastis ir

padarinius; mokiniai turėtų turėti konstravimo bei pradinių dizaino žinių (forma, medžiaga, spalva).

3. Tikslai:Paskatinti moksleivius domėtis savo gyvenamąja aplinka, jos praeitimi ir dabartimi, ugdyti

kūrybiškumą, gebėjimą rinkti ir perteikti informaciją, bendrauti ir bendradarbiauti.

4. Uždaviniai: išmokti pastebėti dėsningumus, suprasti ir taikyti pagrindines biologijos mokslo sąvokas,

dėsnius, kuriant dirbtinę ekosistemą;

aiškinantis teigiamus ir neigiamus žmogaus veiklos padarinius gamtai ir visuomenės gyvenimui, taikyti įgytas žinias ir gebėjimus sprendžiant įvairias kasdienio gyvenimo, aplinkotyros, aplinkosaugos ir darnaus vystymosi problemas;

saugiai ir kūrybiškai naudotis žmogaus įvairios veiklos produktų atliekomis (kaip kūrybine medžiaga);

surinktą medžiagą, tyrimų rezultatus pristatyti mokyklos visuomenei.

5. Numatomi projekto rezultatai: surinkta informacija temoms: Gyvybė ir vanduo; Oro tarša; Gyvūnų įtaka dirvodarai;

Šiukšlės; atlikti nedideli savo gyvenamos vietos, aplinkos tyrimai; trumpi pranešimai gamtamoksline tema iš skyriaus „Žmogus ir aplinka“; mokinių pagaminta iš įvairių atliekų dirbtinė ekosistema; sukurtas stendas – instaliacija

„Ekosistema ir žmogaus įtaka jai“.

6. Ugdymo turinio integravimo galimybės. su technologijomis: įvairių atliekų panaudojimas dirbtinės ekosistemos gaminimui;

40

2007-04-20

su matematika: skaičiavimai; su informacinėmis technologijomis: informacijos rinkimas, atrinkimas, spausdinimas,

iliustravimas.

7. Medžiaga ir priemonės:7.1. magnetofonai, fotoaparatai, užrašai medžiagos rinkimui;7.2. kompiuteris, internetas;7.3.1. stambiems gyvūnams gaminti: įvairaus dydžio sulčių pakeliai, dėžutės, malkos, popierius (laikraštis), medžiagų atraižos

(kūnams montuoti); lipni juostelė.7.3.2 gyvūnų estetiniam pavidalui formuoti: sinteponas, įvairių natūralių pluoštų audiniai (atliekos): lininiai (labai tinka grindų

plovimo audinys), vilnoniai, kailiai; įvairios virvės (karčiai, uodegos); siūlai, adatos; klijai (lipalas); medicininiai gipsiniai raiščiai; vandens lakas (bekvapis).7.3.3. vabzdžių gaminimui: plastikiniai buteliai, įvairūs kamščiai, statybinių medžiagų tinkleliai; akriliniai dažai; teptukai; vandens lakas (bekvapis).7.3.4. medžių gaminimui: įvairūs vamzdžiai (minkšti) naudojami santechnikoje; akriliniai dažai; klijai, lipni juostelė.7.3.5. žolinių augalų gaminimui: plastikiniai buteliai, įvairūs audiniai, plastikiniai spalvoti maišeliai; įvairūs spalvoti tinkleliai; akriliniai dažai.7.3.6. dangaus kūnų gaminimui: įvairių siūlų atliekos, tinkleliai ir t.t.

8. Projekto eiga:Pirmajame projekto etape iškeliama problema, su projektine grupe – klase aptariama

problema, kuri bus sprendžiama vykdant projektą. Pokalbis, diskusija, pamąstymai apie iškeltą problemą, savo pozicijos reiškimas. Mokytojų mintys, pasiūlymai. Mokytojas – bendradarbis, kolega, stebėtojas. Moksleivis – aktyvus dalyvis.

Antrajame projekto etape yra sudaromos grupės. Aptariami mokinių pasiūlymai, darbo kryptys. Sudaromas juodraštinis veiklos planas. Metodas – pokalbis, stebėjimas. Mokytojai pasiūlo sudaryti projektines grupes pagal pasirinktą veiklos sritį, interesus, patirtį. Moksleivis gali dalyvauti keliose projektinėse grupėse ir įvairiai pasireikšti.

Trečiasis etapas – projektinės veiklos planavimas. Aptariami kiekvienos grupės darbo principai, eiga, atlikimo terminai, kokiu būdu ir kaip dalinsis informacija. Vyksta pokalbis, diskusija. Mokytojas – vedėjas. Moksleivis – aktyvus dalyvis (siūlo, diskutuoja).

41

2007-04-20

Ketvirtasis etapas – veikla: informacijos paieška ir apibendrinimas; mokytojas – patarėjas, stebėtojas; informacijos paskleidimas; mokytojas – patarėjas, bendradarbis; pasiruošimai darbams; mokytojas – stebėtojas, patarėjas, konsultantas; praktiniai darbai; mokytojas – stebėtojas, patarėjas, konsultantas, kolega; projekto darbo plano koregavimas (jeigu reikia); mokytojas – patarėjas, konsultantas.Kadangi projektas vyksta gana ilgai, galima rekomenduoti įvairių grupių tarpines peržiūras,

galima skirti teorines pamokas medžiagai studijuoti. Veiklos metu galėtų būti taikomi metodai: minčių lietus, interviu, praktikos darbai, stebėjimai, išsisakymo, klausimynai, anketos, argumentai „už“ ir „prieš“, modeliavimas, aiškinimas, pokalbis, individualus darbas. Šio etapo metu moksleivis reiškiasi, atlieka suplanuotus darbus. Penktasis etapas – pradinis veiklos pristatymas. Pristatoma teorinė bei vaizdinė medžiaga, plastinės raiškos rezultatai. Vyksta kolegiškas aptarimas, diskusija. Labai svarbi mokinių pozicija, jų komunikacinių gebėjimų ugdymas. Mokiniai įvertina savo atliktus darbus. Šeštasis etapas – edukacinių rezultatų bei įgytos patirties aptarimas. Šiame etape mokytojai apžvelgia edukacinius pasiekimus, vertina moksleivių teorinius bei kūrybinius darbus remdamiesi ir anksčiau (penktajame etape) išsakytais moksleivių vertinimais ir argumentuoja savo vertinimą. Šiame etape mokytojai aptaria įgytas žinias, gebėjimus, pasiūlo, kaip toliau plėtoti asmeninius įgūdžius, gebėjimus. Moksleivis taip pat aptaria savo pasiekimus. Mokinių pasiekimų vertinimas pagal šiuos išsilavinimo standartus: Biologijos dalykas: pagrindinis ir patenkinami lygmenys skyriaus „Organizmas ir aplinka“ bei „Gamtos tyrimai“ pasiekimai. Technologijų dalykas: visos keturios pagrindinio ir patenkinamo lygmenų gaminių dizaino sritys. Septintasis etapas – projekto ir kūrybinių rezultatų pristatymas mokyklos visuomenei. Aptarimas.

9. Pastabos:UžduotysBiologija: surinkti medžiagą apie vietovės praeitį ir dabartį, buitinių atliekų rinkimą, rūšiavimą,

utilizavimą. išnagrinėti ekosistemų egzistavimo principus; parengti medžiagą pristatymui apie pagrindines jų gyvenamosios vietos aplinkos

problemas; sukurti dirbtinę ekosistemą.Technologijos kuriamo gaminio pasirinkimas; eskizai; medžiagų pavyzdžiai ir darbo priemonių sąrašas; technologinio proceso schema; gyvų prototipų pavyzdžiai (remiantis enciklopedijomis, nuotraukomis); medžiagų savybių pritaikymas šiame projektiniame darbe; gaminio aprašas; pasirinkto objekto gaminimas; gaminio apdailos darbai; gaminio įvertinimas;

42

2007-04-20

gaminio pristatymas.

Integruota biologijos ir technologijų pamoka

RANKOS RAUMENYS. RANKOS RAUMENŲ DARBĄ IMITUOJANČIO MODELIO GAMYBA

Parengė: Inga ViltrakienėVilniaus Viršuliškių vidurinės mokyklos mokytoja

Įvadas

Dažnai pamokoje naudojami metodai skirti mokiniams, kurie turi drąsos kalbėti, pasitiki savimi, kūrybiškesni, turi daug iniciatyvos. Tačiau ne visiems mokiniams tai yra tinkama. Kai kurie ne visada mato kas su kuo siejasi, kokios sąvokos iškyla, galbūt ne visada moka apibendrinti darbo rezultatus. Todėl būtina mokytojui sąmoningai pamokos metu diferencijuoti užduotis ir jas paskirstyti pagal mokymosi lygmenis.

Ši pamoka skirta mokiniams besimokantiems patenkinamuoju ir pagrindiniu lygmeniu. Mokiniai naudodami jau savo turimą patirtį, šios praktinės užduoties metu įgis akademinių žinių. Ši biologijos pamoka yra integruota su technologijų pamoka.

Mokytojas iš anksto suskirsto po du mokinius pagal jų gebėjimus. Porą sudaro gabus mokinys ir silpniau besimokantis. Šiuo atveju tikėtina, kad gabus mokinys greičiau suvoks užduotį ir atliekant ją dar kartą galės paaiškinti silpniau besimokančiam mokiniui. Beja, dažnai daugiau akademinių žinių turintys mokiniai turi spragų atliekant praktinius darbus. Galbūt silpniau besimokantis mokinys galės pasireikšti savo gebėjimų srityje. Tokiu būdu poroje vyks bendradarbiavimas.

Mokytojas paruošia darbo priemones prieš pamoką ir iš anksto numato, kokias užduotis skirs atlikti po praktinio darbo. Užduočių vertinimo rezultatai leis patikrinti, kaip mokinys įsisavino žinias, įgytas pamokoje. Technologijų mokytojas turi būti susipažinęs su rankos tiesimo ir lenkimo mechanizmu. Pamoką pradeda technologijų mokytojas.

Tikslas: konstruojant rankos modelį, supažindinti moksleivius su rankos griaučiais, kaulų

jungčių tipais ir raumenų veikimo principu bei griaučių ir sąnarių pažeidimais.

Uždaviniai:

Pateikti žinių apie rankos kaulus ir raumenis, kaulų jungčių tipus ir paaiškinti kaip raumenys pakelia ir nuleidžia kaulus.

Lavinti gebėjimą naudotis biologinėmis žiniomis konstruojant rankos modelį.

43

2007-04-20

Ugdyti suvokimą, jog sveikas gyvenimo būdas lemia ir gerą griaučių ir raumenų išsivystymą.

Mokėti suteikti pirmąją pagalbą esant griaučių ir sąnarių pažeidimams.

Priemonės ir medžiagos:

1. 3 apvalios lazdelės (~ 42 cm. ilgio, vienos iš jų skersmuo turi būti mažesnis (ši lazdelė imituoja stipinkaulį));

2. 2 trumpos vinutės;3. 8 sulenktos vinutės ( galima naudoti ir „krokodilą“)4. 2 gumos atkarpos;5. guminis vamzdelis;6. plaktukas;7. 1 popieriaus lapas (skirtas patiesti ant stalo, kad jo nesugadintume);8. 1 pirštinė (nebūtinai nauja)

Darbo eiga:

I. Technologijų mokytojas paruošia reikiamas priemones ir prieš pamoką sudėlioja ant stalų. Moksleiviai susipažįsta su paruoštomis priemonėmis ir darbo sauga.

Rankos modelio gaminimas: Imamos trys lazdelės ir atrenkamos, kuri imituos kurį kaulą. Dvi storesnės lazdelės

imituoja žastikaulį ir alkūnkaulį, o plonesnė- stipinkaulį. Imame lazdeles, imituojančias stipinkaulį ir alkūnkaulį, ir sutvirtiname, sukaldami dviem

vinutėm.

Trečiąją lazdelę, imituojančią žastikaulį, ir visus tris kaulus sujungiame guminiu vamzdeliu, kuris imituoja sąnarinę kapsulę.

Sujungus visas lazdeles, patikriname, ar lazdelių pozicija atitinka vaizduojamos rankos kaulų poziciją.

44

2007-04-20

Prie žastikaulio abiejų galų iš priekinės ir užpakalinės pusės sukalame 4 lenktas vinutes. Prie alkūnkaulio ir stipinkaulio taip pat prikalame po dvi lenktas vinutes.

Pro vinučių vidinę pusę perveriamos gumos atkarpos ir galuose pritvirtinamos vinutėmis arba spraudikėmis. Gumos atkarpos imituoja žasto dvigalvį ir žasto trigalvį raumenis. Ant dilbio kaulų galima užmauti pirštinę, tada modelis atrodys išraiškingiau.

II. Paruošus rankos modelį, mokiniai tęsia darbą biologijos pamokoje. Kartu su mokytoju pakartoja kaulų ir raumenų pavadinimus. Aptaria, kurie raumenys prie kurių kaulų tvirtinasi. Pakartoja kaulų jungčių tipus. Iš pradžių parodžius mokytojui, o vėliau savarankiškai mokiniai demonstruoja kaip veikia

raumenys susitraukdami ir atsipalaiduodami. Paaiškina jų veikimo principą. Susipažįsta su galimais rankos kaulų ir raumenų pažeidimais, nurodo kaip suteikti pirmąją

pagalbą lūžus ar išnirus kaulams, patempus raiščius. Pamokos pabaigoje mokiniai atsako į klausimus:

1. Kokį raumenį vaizduoja gumos atkarpa (A), kuri tvirtinasi prie žastikaulio ir stipinkaulio?

2. Kokį raumenį vaizduoja gumos atkarpa (B), kuri tvirtinasi prie žastikaulio ir alkūnkaulio?3. Kokiai raumenų grupei priskiriamas raumuo A?4. Kokiai raumenų grupei priskiriamas raumuo B?5. Trumpai paaiškinkite, kaip dirba raumenys, kaip vyksta tiesimo ir lenkimo judesiai.6. Kokį judesį atliekant, raumenys A ir B yra susitraukę kartu?7. Nurodykite, kas lemia gerą griaučių ir raumenų išsivystymą. 8. Paaiškinkite, kaip suteikti pirmąją pagalbą lūžus rankos kaulams.

Po įvykusios pamokos mokiniams galima pateikti diagnostinę užduotį „ Žmogaus atramos ir judėjimo sistema“ ( psl. 73 )

45

2007-04-20

BIOLOGIJOS diferencijuota užduotis10 klasė

Mokomosios medžiagos individualizavimas ir diferencijavimas turėtų padėti įgyvendinti projekto „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14 – 19 metų mokiniams“ tikslus. Tai galima pasiekti, jei dalyko ugdymo turinys atitiks mokinių mokymosi stilių, poreikius, gebėjimų lygį ir bus susietos su gyvenimiškomis situacijomis arba praktine veikla.

Diferencijuojant užduotis yra sudaromos sąlygos tam, kad mokinys patirtų sėkmę, gerintų pasiekimus ir galėtų numatyti tolimesnes savo mokymosi kryptis.

Ši užduotis yra diagnostinė, skirta įvertinti mokinių gebėjimus pasibaigus skyriui „Kvėpavimas ir dujų apykaita“.

Atlikus šią užduotį mokytojas galės įvertinti, koks yra jo mokinių pasiekimų lygmuo. Lentelėje yra pateikti mokinių pasiekimai, kurie bus tikrinami šios užduoties metu.

Mokinių pasiekimai iš bendrųjų programųpatenkinamas lygmuo pagrindinis lygmuo

2.3. Paaiškinti žmogaus kvėpavimo organų veiklą aprūpinant organizmą medžiagomis ir šalinant atliekas

2.3.3. Apibūdinti kvėpavimo takų sandaros ypatumus, siejant su oro judėjimu į plaučius ir iš jų bei šiuos takus dengiančio epitelinio audinio apsaugine funkcija; plaučių sandarą siejant su dujų apykaita alveolėse.

TikslasPatikrinti ir įvertinti kaip mokiniai suvokia

– organizmų įvairovę ir jų sandaros vientisumą;– žmogaus kaip biologinės būtybės sudėtingumą;– kaip yra svarbu saugoti savo ir kitų žmonių sveikatą.

Užduotis su komentarais

1. Žemiau pateiktos trys grupės gyvūnų, kuriems yra būdingos tam tikros specializuotos vietos dujų apykaitai vykti: A Pirmuonys, duobagyviai B Vėžiagyviai, žuvys C Vabzdžiai a) Nurodykite, kokiems dariniams padedant vyksta kvėpavimo procesas šių gyvūnų organizmuose: A – B – C – 3 taškai - Patenkinamas lygmuo

46

2007-04-20

b) Pateiktoje lentelėje ties aprašymais įrašykite atitinkamus dviejų aukščiau paminėtų gyvūnų kvėpavimo organus

1. .................................... Išsišakojusios tinklu po visą organizmą, daugybės mažų vamzdelių pavidalu.

2...................................... Kaip ploni lapeliai, išsidėstę klosčių pavidalu.

2 taškai - Pagrindinis lygmuo

2. Stuburinių gyvūnų ir žmogaus organizme plaučiai dalyvauja gyvybiškai svarbiame kvėpavimo procese. a) Nurodykite, kokią dar svarbią funkciją atlieka šie organai: ........................... 1 taškas - Patenkinamas lygmuo b) Kodėl taip manote? ......................................................................................................................................................... 1 taškas – Patenkinamas lygmuo

3. Jūs žinote, kad dujų apykaitai labai svarbus plaučių kvėpuojamasis paviršius. Nurodykite tris jo ypatybes: a) A – B – C – 2 taškai - Pagrindinis lygmuo b) Pasirinkite vieną bet kurią ypatybę ir susiekite ją su plaučiuose vykstančia dujų apykaita ................................................................................................................................. ................................................................................................................................. ................................................................................................................................. 1 taškas - Pagrindinis lygmuo

47

Pirmasis užduoties klausimas tikrina mokinių žinias ir supratimą. Mokiniai turi prisiminti ne tik įvairius specializuotus darinius, dalyvaujančius kvėpavimo procese, bet ir kokioms organizmų grupėms tie dariniai yra būdingi. Į pirmąją klausimo dalį turėtų gebėti atsakyti patenkinamą lygmenį pasiekę mokiniai. Atsakydami į antrąją klausimo dalį mokiniai turėtų atkreipti dėmesį, jog lentelėje yra tik dviejų kvėpavimo organų aprašymai, nors užduoties pradžioje yra pateikiamos trys gyvūnų grupės.

Šis klausimas tikrina, ar patenkinamą lygmenį pasiekę mokiniai žino, kokia yra kvėpavimo procese dalyvaujančių organų reikšmė organizmui. Beje, mokiniai turėtų atkreipti dėmesį, kad CO2

šalinimas yra vienas iš kvėpavimo proceso etapų ir todėl būtina paminėti, kad plaučiai šalina ne tik CO2, bet ir vandenį.

Pagrindinį lygmenį pasiekę mokiniai turėtų gebėti susieti organų sandarą su atliekama veikla. Pirmiausia pamokose mokytojas turėtų būt išaiškinęs, kas yra plaučių kvėpuojamasis paviršius ir kas jį sudaro. Prieš pasirinkdamas vieną kurią nors ypatybę, mokinys galėtų užduoti sau klausimą: „kodėl plaučių kvėpuojamasis paviršius turi dideli plotą, yra plonas ir drėgnas“. Atsakęs į šį klausimą, galėtų nesunkiai išspręsti šią problemą.

2007-04-20

4. Paveikslėlyje pavaizduota dujų apykaita, vykstanti alveolėse:

a) pasinaudodami sąvokomis – alveolė, kraujotaka / kapiliarai, didelė koncentracija, maža koncentracija, difuzija – paaiškinkite, kaip kraujas perneša deguonį; ................................................................................................................................. ................................................................................................................................. 2 taškai - Pagrindinis lygmuo b) pasinaudokite tomis pačiomis sąvokomis ir paaiškinkite, kaip kraujas perneša anglies dioksidą. ................................................................................................................................. ................................................................................................................................. ................................................................................................................................. 2 taškai - Pagrindinis lygmuo

5. Rūkymas labai kenkia žmogaus organizmui. Pateikite du argumentus, kodėl neverta pradėti rūkyti. 1) ............................................................................................................................................ 2) ............................................................................................................................................ 2 taškai - Patenkinamas lygmuo

6. Rūkantys žmonės gali susirgti emfizema (plaučių liga).

48

Tai vienas iš probleminių klausimų. Mokiniai turi visą informaciją, reikalingą apibūdinti, kaip vyksta dujų apykaita alveolėse. Taip pat neturėtų pamiršti, kad šis procesas yra susijęs ir su kita gyvybiškai svarbia sistema – kraujotaka.

Mokytojai turėtų atkreipti dėmesį į užduotis, kurios leidžia pateikti labai abstrakčius klausimus. Žinoma, to reikėtų išvengti, todėl šios užduoties pirmasis sakinys ir yra būtent toks. Atsakinėdami mokiniai neturėtų rašyti, kad neverta pradėti rūkyti, nes tai labai kenkia organizmui. Šis klausimas skatina mokinius argumentuoti savo atsakymus, nes informacijos apie rūkymo žalą yra tikrai labai daug.

alveolės

bronchiolės

Įtekantis kraujas (jame mažai O2, daug CO2)

Kapiliaras

Įkvepiamas oras

Išorinė alveolės sienelė

Drėgna vidinė alveolės sienelė

Ištekantis kraujas (jame daug O2, mažai CO2)

Daug O2

Mažai CO2

2007-04-20

Remdamiesi paveikslėliu, paaiškinkite, kodėl emfizema sergančių žmonių audiniai yra blogiau aprūpinami deguonimi...................................................................................................................................................................... 1 taškas - Pagrindinis lygmuo

Vertinimo instrukcija

Užduoties eil. Nr. Teisingas atsakymas Tašk

ai

1aA – Pirmuonys, duobagyviai – kvėpuoja visu kūno paviršium. (1 taškas)B – Vėžiagyviai, žuvys – kvėpuoja žiaunomis. (1 taškas)C – Vabzdžiai – kvėpuoja trachėjomis. (1 taškas)

3

1b 1 – trachėjos (1 taškas) 2 – žiaunos (1 taškas) 2

2a Šalinimo funkcija 12b Plaučiai šalina iš organizmo ne tik CO2, bet ir vandenį. 1

3a

1) Didelis paviršiaus plotas. 2) Drėgnas paviršius.3) Plonas paviršius. Teisingai nurodo visas tris ypatybes – (2 taškai) Teisingai nurodo bet kurias dvi ypatybes – (1 taškas). Teisingai nurodo bet kurią vieną ypatybę – (0 taškų).

2

3b

1) Didelis paviršiaus plotas – didelio ploto reikia, kad į plaučius patektų deguonis. Didelis alveolių skaičius ir sudaro didelį kvėpuojamąjį paviršių.2) Drėgnas paviršius – deguonis turi ištirpti drėgnoje alveolėje.3) Plonas paviršius – dėl plono sluoksnio dujos greitai susimaišo ir patenka į kraują. Teisingai susieja bet kurią vieną ypatybę – (1 taškas).

1

4a

Teisingai panaudoja visas penkias sąvokas: aplink alveolę esančiuose kapiliaruose deguonies koncentracija maža, dėl to deguonis iš alveolių, kur jo koncentracija didelė, difuzijos būdu sparčiai skverbiasi į kraują – (2 taškai) Teisingai panaudoja 3–4 sąvokas – (1 taškas). Teisingai panaudoja 1–2 sąvokas – (0 taškų).

2

4b

Teisingai panaudoja visas penkias sąvokas: kraujyje anglies dvideginio koncentracija yra didelė, o alveolėse maža, todėl anglies dvideginis difuzijos būdu lengvai patenka iš kraujo į alveoles – (2 taškai) Teisingai panaudoja 3–4 sąvokas – (1 taškas). Teisingai panaudoja 1–2 sąvokas – (0 taškų).

2

5 Pateikia bet kuriuos du argumentus iš išvardintųjų: rūkymas sukelia lėtines ligas arba įvairių organų vėžį; derva užnuodija plaučius; rūkymas apsunkina kvėpavimą, sukelia kosulį; dūmai pažeidžia

2

49

Žinodami alveolių sandaros ypatumus, pagrindinį lygmenį pasiekę mokiniai nesunkiai turėtų atsakyti į šį klausimą. Jei mokinys yra atidus, atsakymą galėtų surasti teisingai atsakytame trečiame klausime. Vienintelė ypatybė, kuri matoma šiame paveiksle – tai alveolių paviršiaus plotas. Šis pavyzdys rodo, kad netgi nežinant atsakymo, visą reikiamą informaciją galima surasti pateiktame paveikslėlyje.

Sveiko žmogaus Žmogaus, sergančio emfizema

2007-04-20

lūpas, liežuvį, gomurį; pablogėja uoslė; sumažėja organizmo imunitetas; rūkymas kenkia augimui ir vystymuisi - (2 taškai). Teisingai pateikia tik vieną kurį nors argumentą – (1 taškas).

6

Pateikia vieną bet kurį paaiškinimą: todėl, kad sergančio žmogaus alveolės / alveolių sienelės yra suirusios ir blogiau aprūpina organizmą deguonimi; todėl, kad dėl suirusių alveolių yra sumažėjęs paviršiaus plotas, per kurį deguonis patenka į organizmą.

1

Ši užduotis atliekama kaip pamokos trukmės kontrolinis darbas. Mokytojas turėtų

atsižvelgti į tai, kad gabesni, geriau besimokantys mokiniai gali atlikti šią užduotį greičiau nei per 45 min., todėl šiems mokiniams galima skirti papildomą užduotį.

Atliktos ir įvertintos užduoties analizės metu galima pasiūlyti mokiniams klausimus „Kokie užduoties klausimai buvo sunkiausi, kodėl?“, „Ar supranti priežastis, dėl kurių padarei vienokias ar kitokias klaidas?“, „Kaip reikia keisti mokymąsi, kad pasiektumei aukštesnių rezultatų?“, „Kaip jauteisi atlikdamas užduotį?“. Atsakymai į šiuos klausimus leis mokiniui sėkmingai atlikti refleksiją.

Diagnostinis vertinimas

Problemos aktualizacija:

Mokiniams labai patinka rašyti tokius testus, kuriuose yra pateikiami klausimai su pasirenkamais atsakymais. Pasitaiko ir taip, kad ilgai mokykloje nebuvęs ar tiesiog prasčiau besimokantis mokinys atsakinėdamas į tokio tipo testo klausimus gauna gerą pažymį, nors jo biologinės žinios yra nepakankamos. Taigi jis atsakymus tiesiog atspėja. Užduotys neturi būti per sunkios ar per lengvos, kas dažniausiai neskatina mokinių motyvacijos. Nauja vertinimo sistema reikalauja, kad testai skatintų mokinius mąstyti, lyginti, pakartoti ir sustiprinti tai, ką mokinys jau žino, supranta ir geba. Todėl geriau patikrinamos moksleivių žinios rengiant diagnostinius vertinimus, kuriuose tikrinamos moksleivių žinios ir bendrieji gebėjimai.

Diagnostinė užduotis“Žmogaus atramos ir judėjimo sistema”

Ši užduotis skirta patikrinti moksleivių žinias ir gebėjimus, baigus nagrinėti skyrių „Žmogaus atramos ir judėjimo sistema.

Tikslas: Remiantis turimomis žiniomis, pakartoti išmoktas sąvokas apie žmogaus atramos ir

judėjimo sistemą, gebėti paveiksluose atpažinti pavaizduotus organus.

1 KLAUSIMAS Paveiksle pavaizduota vidinė kaulo sandara.

50

2007-04-20

1.1. Iš kokio tipo audinio sudaryti žmogaus griaučiai ?

.......................................................... (1 taškas)

1.2. Kokios kaulo dalys pažymėtos skaičiais 2, 3, 4 ir 5 ? 2. .............................................................................. 3. .............................................................................

4. ............................................................................. 5. .............................................................................

(2 taškai)

1.3. Augant organizmui auga ir kaulai. Nurodykite, kokią į taką kaulų augimui turi struktūros pažymėtos skaičiais 1 ir 7. Parašykite jų pavadinimus.

Kaulo dalis Pavadinimas Reikšmė17

(2 taškai) 1.4. Kūdikiai pradėję mokytis vaikščioti dažnai griūna, bet jų kaulai lūžta labai retai. Kodėl?...............................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(2 taškai)

51

http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Arm.gif










2007-04-20

1.5. Kodėl senų žmonių kaulai lūžta greičiau, o lūžęs kaulas sugyja sunkiau?

............................................................................................................................................................

............................................................................................................................................................

........................................................................................................................

(3 taškai)

1.6. Pateiktos keturios pagrindinės griaučių funkcijos. Parinkite joms labiausiai tinkamus teiginius ir sujunkite rodyklėmis.

a) Kraujo ląstelių gamyba 1. Širdis ir plaučiai yra apsupti krūtinės d) Leidžia kūnui judėti ląstos kaulų.

c) Apsauginė 2. Griaučių skersaruožiai raumenys d) Atraminė tvirtinasi prie kaulų.

3. Eritrocitų,leukocitų ir trombocitų gausėjimas. 4. Svarsčių kilnojimas.

(4 taškai)

1.7. Kūdikiai iki metų amžiaus su maistu turi gauti papildomą kiekį vitamino D. Nurodykite dvi vitamino D reikšmes organizmui?1)............................................................................................................................................ 2)............................................................................................................................................

(2 taškai)

1.8. Norint, kad kaulai būtų stiprūs ir sveiki reikia vartoti maisto produktus, kuriuose yra pakankamai kalcio. Iš pateikto maisto produktų sąrašo išrinkite tris produktus pasižyminčius kalcio gausa.

Mėsa, pienas, daržovės, žuvis, kiaušiniai, kviečiai, valgomoji druska ir varškė.

1.............................................................2............................................................3.............................................................

(2 taškai)

1.9. Pateikite du netaisyklingos laikysenos sutrikimų pavyzdžius. Nurodykite, šių sutrikimų priežastis. Pavyzdžiai:................................................................................................................................................................................................................................................................................................

(2 taškai)Priežastys:................................................................................................................................................................................................................................................................................................

52

2007-04-20

(2 taškai)

1.10. Paaiškinkite, kaip suteikiama pirmoji pagalba esant uždaram rankos kaulo lūžiui?

............................................................................................................................................................

............................................................................................................................................................

........................................................................................................................

(3 taškai)2 KLAUSIMAS

Paveiksle pateiktas piešinys vaizduojantis raumenų sandarą.

2.1. Kokios organizmo struktūros pažymėtos sakaičiais 1, 2, 3, 4, 5 ir 6?

1. ...........................................................................................2. ............................................................................................3. ...........................................................................................4. ............................................................................................5. .............................................................................................6. ............................................................................................

(3 taškai)

2.2. Įvairius kūno raumenis sudaro trijų rūšių raumeniniai audiniai. Parinkite kiekvienam audiniui geriausiai jį apibūdinantį teiginį ir sujunkite rodyklėmis.

1. Lygusis raumeninis audinys A) raumeninės skaidulos daugiabranduolės

2. Griaučių skersaruožis B) ląstelės verpstės formos, turi raumeninis audinys vieną branduolį

3. Širdies skersaruožis C) raumeninės skaidulos tarpusavyje raumeninis audinys persipynusios

53

2007-04-20

(3 taškai)

Paveiksle pavaizduota dalis pečių juostos ir rankos kaulų bei raumenų.

2.3. Kaip vadinasi raumuo, kuris yra antagonistas ( priešingo veikimo) trigalviui žasto raumeniui?..................................................................................

(1 taškas)

2.4. Prie kokių kaulų tvirtinasi trigalvis žasto raumuo?

A .......................................................................

C .......................................................................

D ....................................................................... (2 taškai)

2.5. Kuo raumenys tvirtinasi prie kaulų?

.........................................................................

(1 taškas)

2.6. Paveiksle pavaizduota ištiesta ranka. Kaip veiks abu žasto raumenys lenkiant ranką per alkūnę?

..........................................................................................................................................

..........................................................................................................................................

..........................................................................................................................................

..........................................................................................

(1 taškai)

2.7. Kokioje padėtyje turi būti ranka, kad abu raumenys būtų susitraukę?

54

2007-04-20

.........................................................................................

(1 taškas)

2.8. Lentelėje pažymėkite, kurie raumenys yra skersaruožiai ir kurie lygieji?

Raumenys Skersaruožiai LygiejiLiežuvio +Žarnyno sieneliųAkies judinamasis raumuoŽasto raumuoVenų sienelių

(2 taškai)

2.9. Trumpai paaiškinkite, kodėl dirbančiam raumeniui reikia daugiau kraujo negu esančiam ramybės būsenoje?

............................................................................................................................................................

............................................................................................................................................................

............................................................................................................................................................

............................................................................................................

(2 taškai)

2.10. Nurodykite fizinių pratimų reikšmę raumenims?

............................................................................................................................................................

................................................................................................................................... (2 taškai)


Teisingas atsakymas Taškai1.1. Jungiamojo 1 taškai1.2. 2 – kaulo akytoji medžiaga su raudonaisiais kaulų čiulpais, 3 –kaulo tankioji medžiaga, 4 – geltonieji kaulų čiulpai, 5 – kaulo ertmė

2 taškaiDu teisingi atsakymai – 1 taškas

1.3. 1 – kremzlė, dalijantis kremzlės ląstelėms kaulai ilgėja. 7 – antkaulis, dalijantis antkaulio ląstelėms kaulai storėja

2 taškaiTeisingai atpažinta kaulo dalis ir nurodyta jos funkcija – 1 taškas

1.4. Mažų vaikų kauluose yra daug organinių medžiagų, o jos kaulams suteikia elastingumo ir lankstumo.

2 taškaiJei nurodytos tik organinės medžiagos – 1 taškas, jei nurodyta organinių medžiagų

55

2007-04-20

reikšmė – 1 taškas1.5. Senų žmonių kauluose yra susikaupę daug mineralinių medžiagų, kurios suteikia kaulams trapumo, o organinių junginių lieka mažai, todėl kaulai sugyja sunkiai.

3 taškaiNurodytos mineralinės medžiagos – 1 taškas, suteikia kaulams trapumo – 1 taškas, nurodyta organinių junginių stoka – 1 taškas

1.6. Kraujo ląstelių gamyba – eritrocitų, leukocitų ir trombocitų gausėjimas. Leidžia kūnui judėti – svarsčių kilnojimas Apsauginė – širdis ir plaučiai yra apsupti krūtinės ląstos kaulų. Atraminė – griaučių skersaruožiai raumenys tvirtinasi prie kaulų.

4 taškaiTeisingai parinktas teiginys – 1 taškas

1.7. Vitaminas D reikalingas Ca apykaitai organizme. Nesusergama rachitu.

2 taškaiVienas teisingas teiginys – 1 taškas

1.8. Pienas, kiaušiniai ir varškė 2 taškaiDu teisingai parinkti maisto produktai – 1 taškas, trys teisingi atsakymai – 2 taškai.

1.9. Pavyzdžiai: Stuburo iškrypimas, plokščia krūtinės ląsta,... Plokščiapėdystė. Priežastys: netaisyklinga kūno padėtis sėdint prie stalo/ mokinio ūgį neatitinkantys baldai – rašomasis stalas ir kėdė/ netaisyklingas kuprinės ir kitų daiktų nešiojimas ar kilnojimas/ nuo mažens gulėjimas minkštoje lovoje Ilgas dėvėjimas ankštų aukštakulnių batų.

2 taškaiVienas teisingas teiginys- 1 taškas.

2 taškaiVienas teisingas atskymas – 1 taškas.

1.10. Kūno dalis nejudinama, dedamas šaldomasis kompresas, dedamas įtvaras, per daug nesuveržiama, kad galėtų tekėti kraujas.

3 taškaiKūno dalis nejudinama, dedamas šaldomasis kompresas – 1 taškas. Jei nurodyta, kad tik nejudinama – neužskaityta. Dedamas įtvaras – 1 taškas.Nurodyta kaip dedamas įtvaras – 1 taškas.

2.1. 1 – kaulas, 2 – sausgyslė, 3 – raumuo, 4 – raumenų skaidulų pluoštas, 5 – raumeninė skaidula, 6 – miofibrilė arba raumeninė skaidulėlė.


2.2. Lygusis raumeninis audinys – ląstelės verpstės formos, turi vieną branduolį.Griaučių skersaruožis raumeninis audinys – raumeninės skaidulos daugiabranduolės.

3 taškaiVienas teisingai parinktas teiginys – 1 taškas.

56

2007-04-20

Širdies skersaruožis raumeninis audinys – raumenines skaidulos tarpusavyje persipynusios.2.3. Dvigalvis žasto raumuo. 1 taškas2.4. A –mentė, C – žastikaulis, D - alkūnkaulis

2 taškaiJei teisingas tik 1 atsakymas – neužskaityti, jei du teisingi – 1 taškas, trys teisingi atsakymai – 2 taškai.

2.5. Sausgyslėmis 1 taškai2.6. Žasto dvigalvis raumuo susitraukia, o trigalvis žasto raumuo atsipalaiduoja.

1 taškaiJei nurodyta, kad dvigalvis žasto raumuo susitraukia, bet nenurodyta, kad trigalvis žasto raumuo atsipalaiduoja – neužskaityti.

2.7. Ranka pakelta ir ištiesta į šoną 1 taškai2.8. Skersaruožiai – akies judinamasis raumuo ir žąsto raumuo. Lygieji – žarnyno sienelių ir venų sienelių.


2.9. Nurodytas deguonies ir maisto medžiagų transportavimas nesusiejant su energijos gavimu.

2 taškaiNurodytas deguonies ir maisto medžiagų transportavimas nesusiejant su energijos gavimu – 1 taškas. Nurodytas tik energijos poreikis nesusiejant su deguonies ir maisto medžiagų pernešimu – 1 taškas.

2.10. Stiprėja, tvirtėja raumenys. Raumenys geriau aprūpinami deguonimi. Mažiau susidaro pieno rūgšties. Pagreitėja riebalų skaidymas.

2 taškaiBet kuris teisingas teiginys – 1 taškas

Vertinimas

Įvertinimas 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10Taškai 0-1 2-4 5-9 10-15 16-19 20-24 25-29 30-34 35-38 39-42

Mokiniai surinkę nuo 10 iki 24 taškų pasiekė patenkinamą lygmenį, o surinkę nuo 25 iki 42 pasiekė pagrindinį lygmenį.

Diagnostinė užduotisMedžiagų ir energijos apykaita. Kraujas ir kraujotaka

Parengė: Laima FirstovaUkmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos mokytoja metodininkė

57

2007-04-20

Ši užduotis parengta po skyriaus „ Medžiagų ir energijos apykaita. Kraujas ir kraujotaka “ ir skirta mokiniams, kurie gali mokytis akademiniu lygiu, t.y. kurie mokėsi temą pagrindiniu lygmeniu. Tačiau vertinant galima nustatyti visų pasiekimų lygmenis.

Tikslas: Remiantis turimomis žiniomis, pakartoti išmoktas sąvokas apie medžiagų ir energijos

apykaitą žmogaus organizme, gebėti paveiksluose atpažinti pavaizduotus organus.

1 pav. 2 pav.

1 klausimas. Piešinyje pavaizduota žmogaus kraujagyslė su krauju. 1.1.Įrašykite raidėmis ( A, B, C, D ) pažymėtas kraujo sudėtines dalis. A. ........................................ B. ........................................ C. ........................................ D. ........................................ 4 taškai

1.2.Užrašykite raidėmis pažymėtų ląstelių pavadinimus ir rodyklėmis sujunkite su teiginiu, nurodančiu šių ląstelių funkciją. A. ……………………. Perneša deguonį B. ……………………. Dalyvauja kraujo krešėjime D. ……………………. Saugo organizmą nuo mikroorganizmų

3taškai

1.3. Kaip vadinama kraujo plazmos dalis , kuri prasiskverbia pro kapiliarų sieneles ir pasiskirsto tarp audinių ląstelių? ☺ ......................................... 1 taškas

58

A

D

B

C

2007-04-20

1.4. Išbraukite medžiagas, kurių nėra kraujo plazmoje: vanduo, mineralinės medžiagos, antikūnai, druskos rūgštis, anglies dioksidas, hormonai, šlapalas, sieros rūgštis. ☺ ........................................... 1 taškas 2 klausimas: 2 pav. pavaizduotas organas. 2.1 Įvardinkite jį: ☺…………………… 1 taškas 2.2. Parašykite, kokiai organų sistemai jis priklauso? ☺ ………………….. 1 taškas

2.3. Kurioje širdies pusėje teka deguonies prisotintas kraujas?

☺.............................. 1 taškas

2.4. Nurodykite, kur prasideda didysis kraujo apytakos ratas?

☺ ............................. 1 taškas

2.5. Kaip vadinama didžiausia organizmo arterija?

☺ ............................. 1 taškas

2.6. Į kokį organą neatiteka kraujas iš didžiojo kraujotakos rato?

☺ ............................. 1 taškai

2.7. Širdies kairiojo skilvelio sienelė geriau išsivysčiusi. Kodėl?

☺ ............................... 1 taškas

2.8. Širdies pertvara dalina širdį į dvi dalis. Kokia jos reikšmė? ( Pažymėkite teisingo atsakymo raidę )

a) Ji atskiria prieširdžius nuo skilvelių.b) Ji neleidžia maišytis arteriniam kraujui su veniniu.c) Ji neleidžia maišytis arterijoms su venomis.d) Ji maitina širdį. 1 taškas

3 klausimas. Atidžiai perskaitykite ir pažymėkite tik teisingus teiginius. ( Teisingų teiginių rasite 4 )

a) Širdis yra organų sistema.

59

2007-04-20

b) Venos, kapiliarai ir arterijos yra kraujagyslės.c) Mažajame kraujo apytakos rate arterinis kraujas virsta veniniu.d) Didžiajame kraujo apytakos rate arterinis kraujas virsta veniniu.e) Kraujas yra jungiamasis audinys.f) Kraujo baltymas – hemoglobinas. 4 taškai

4 klausimas. Parinkite teisingas sąvokas ir jas įrašykite: trombocitai, venomis, arteriniu, eritrocitais.

a) Kraujas, kuriame gausu deguonies, vadinamas ..............................b) Kraujagyslės, kuriomis kraujas teka į širdį, vadinamos .....................c) Raudonosios kraujo ląstelės vadinamos ...........................d) Kraujo krešėjime dalyvauja ............................. ( ląstelės) 4 taškai

5 klausimas. Rodyklėmis sujunkite nurodytą organizmo funkciją su vykdančia organų sistema.

A. Kvėpavimo Aprūpinti organizmą maisto medžiagomis B. Šalinimo Išnešioti medžiagas po organizmą. C. Virškinimo Pašalinti iš kūno kenksmingas medžiagas D. Kraujotakos Vykdyti dujų apykaitą organizme

4 taškai

6 klausimas. Schemoje įrašyk kraujagyslių pavadinimus:

3 taškai

7 klausimas. Kraujas sudaro apie 7% žmogaus kūno masės. Apskaičiuokite savo kraujo masę.

☺Mano kūno masė ...................kg.

☺ Mano kraujo masė ................kg.

Vieta skaičiavimui: 2 taškai

8 klausimas. Paaiškink, kodėl kraujas yra skystas raudonos spalvos audinys

☺Skystas, nes ......................................................................

☺ Raudonas, nes .................................................................

60

2007-04-20

☺ Audinys, nes ................................................................... 6 taškai


Klausimas Taškai1.1.

1.2.

A.LeukocitaiB.EritrocitaiC.TrombocitaiD.Kraujo plazma

A.Leukocitai Saugo organizmą nuo mikroorganizmųB.Eritrocitai Perneša deguonįD.Trombocitai Dalyvauja kraujo krešėjimeTeisingai atpažįsta kraujo ląsteles ir sujungia jas su atitinkamu teiginiu – 3 taškai.Teisingai įvardija 4-5 veiksmus – 2 taškaiTeisingai atlieka 2-3 veiksmus – 1 taškas

4

3

1.3. Audinių ( tarpląstelinis ) skystis 11.4. Druskos rūgšties, sieros rūgšties 12.1. Širdis

1

2.2. Kraujotakos sistema 1

2.3. Kairėje 12.4. Kairiąjame prieširdyje 1

2.5. Aorta 12.6. Į plaučius 12.7. Atlieka didesnį darbą 12.8. b) 13. b), d), e), f)

( Už 1 teisingą atsakymą 1 taškas, už neteisingą - -1 ) 4

4. a) Arteriniub) Venomisc) Eritrocitaisd) Trombocitai 4

5. A. Kvėpavimo Vykdyti dujų apykaitą organizmeB. Šalinimo Pašalinti iš kūno kenksmingas medžiagasC. Virškinimo Aprūpinti organizmą maisto medžiagomisD. Kraujotakos Išnešioti medžiagas po organizmą 4

6. VenaArterijaKapiliarai 3

61

2007-04-20

7. Teisingai nurodyta kraujo masė – 1 taškasParodyti skaičiavimai – 1 taškas 2

8. Skystas, nes kraujo plazma skysta, joje 90 % vandensRaudonas, nes eritrocituose yra baltymo hemoglobino, kuris nudažo raudonaiAudinys, nes sudarytas iš skystos tarpląstelinės medžiagos – kraujo plazmos ir kraujo ląstelių

6

Pažymys 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10Taškai 0 - 3 4 - 7 8 -12 13- 17 18-22 23 -26 27- 29 30 -34 35 -37 38- 40

0 - 12 13 - 26 26 - 40Standartas nepasiektas Atitinka patenkinamą lygmenį Atitinka pagrindinį lygmenį

Diagnostinė užduotisDauginimasis ir vystymasis

Parengė: Laima FirstovaUkmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos mokytoja metodininkė

Ši užduotis parengta po skyriaus „ Dauginimasis ir vystymasis “ ir skirta mokiniams, kurie gali mokytis akademiniu lygiu, t.y. kurie mokėsi temą pagrindiniu lygmeniu. Tačiau vertinant galima nustatyti visų pasiekimų lygmenis.

Tikslas: Remiantis turimomis žiniomis, pakartoti išmoktas sąvokas apie dauginimąsi ir

vystymąsi, gebėti paveiksluose atpažinti pavaizduotas ląsteles bei nurodyti lytiškai plintančias ligas ir apsisaugojimo būdus.

1 klausimas. Paveikslėlyje pavaizduotas x procesas.

+ à A B C 1.1. Koks procesas pavaizduotas schemoje?

…………………………………… 1 taškas

62

2007-04-20

1.2. Parašykite A ir B ląstelių pavadinimus.

A ......................................................... B ........................................................ 2 taškai

1.3. Koks C raide pažymėtos ląstelės pavadinimas?

C ........................................................... 1 taškas

1.4. Kokiame žmogaus organe vyksta x procesas?

........................................................... 1 taškas

1.5. Kiek chromosomų turi kiekviena iš šiame procese dalyvavusių ląstelių?

A. .........................................................B. .........................................................C. .......................................................... 3 taškai

1.6. Nurodykite du skirtumus tarp A ir B ląstelių?

............................................................ ............................................................. 2 taškas

1.7. Kokiame žmogaus organe susidaro A ląstelės ?

............................................................. 1 taškas

1.8. Kokiame žmogaus organe susidaro B ląstelės ?

............................................................... 1 taškas

1.9. Abi ląstelės perduoda dalį paveldimos informacijos. Viena iš jų – dar ir aprūpina būsimą gemalą maisto medžiagomis. Kuri?

................................................................ 1 taškas

1.10. Paaiškinkite, kodėl A ir B ląstelėse yra per pus mažiau chromosomų nei kūno ląstelėse?

................................................................. 2 taškai

63

2007-04-20

2. Lentelėje pateiktos sąvokos ir jų paaiškinimai.

Sąvokos Paaiškinimai1. PLACENTA A Dviejų lytinių ląstelių branduolių susiliejimas2. NĖŠTUMAS B Kiaušinėlio išsiliejimas kartu su folikuliniu

skysčiu iš kiaušidės.3. GIMDYMAS C Moteriškos lytinės liaukos, kuriose susidaro

kiaušialąstės4. APVAISINIMAS D Gimdos ir pilvo nevalingi raumenų

susitraukimai, kurių metu vaisius išstumiamas iš gimdos pro makštį.

5. ZIGOTA F Tai gemalo dangalo dalis, įaugusi į gimdos gleivinę. Vaisius su ja jungiasi virkštele. Laikinas vidaus organas.

6. KONTRACEPTINĖS PRIEMONĖS

G Apvaisintas kiaušinėlis, turintis diploidinį chromosomų rinkinį.

7. AIDS H Moters būsena, kurios metu gimdoje vystosi būsimasis kūdikis.

8. OVULIACIJA J Priemonių, padedančių apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo, visuma.

9. SĖKLIDĖS K Įgytas imuninio nepakankamumo sindromas.10. KIAUŠIDĖS L Vyriškos lytinės liaukos, kuriose susidaro

spermatozoidai.

2.1. Į tuščius langelius po atitinkamu skaičiumi įrašyk raidę, kurios paaiškinimas atitiktų duotą sąvoką. Pvz. 1 2 A L

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

5 taškai3. Grafike pavaizduota naujagimio svorio priklausomybė nuo motinos per dieną surūkytų cigarečių skaičiaus.

64

2007-04-20

3.1. Kaip priklauso naujagimių svoris nuo motinos surūkytų cigarečių skaičiaus per dieną?

.......................................................... 1 taškas 3.2. Kiek daugiau nerūkančios mamos naujagimis svers lyginant su naujagimiais, kurių mamos atitinkamai per dieną surūko :

a) 5 cigaretes - ........................................... b) 10 cigarečių - .......................................... c) 15 cigarečių - .......................................... d) 20 cigarečių - .......................................... 4 taškai

3.3. Parašykite du žalingus įpročius (išskyrus rūkymą), kurie gali pakenkti vaisiaus vystymuisi

1. ...................................................... 2. ...................................................... 2 taškai

3.4.Koks veiksnys nesukelia neigiamo poveikio besivystančiam žmogaus gemalui? ( Pažymėkite teisingo atsakymo raidę). a) Pasyvus rūkymas b) Saikingas fizinis krūvis c) Silpnos narkotinės medžiagos d) Retai vartojamas alkoholis e) Antibiotikų vartojimas 1 taškas

4. Palyginkite mitozę ir mejozę. Surašykite teisingų teiginių numerius prie atitinkamo proceso. 1. Lytinis dauginimasis. 2. Susidariusios ląstelės turi tiek pat chromosomų kaip ir motininė ląstelė. 3. Susidaro gametos. 4. Po dalijimosi susidaro 4 vyriškos lytinės ląstelės. 5. Susidaro įvairių audinių ląstelės. 6. Procesas vyksta lytinėse liaukose. 7. Susidariusios ląstelės turi dvigubai mažiau chromosomų nei pirminė ląstelė. 8. Augimo ir audinių atsinaujinimo funkcija.

65

2007-04-20

9. Po dalijimosi susidaro 2 vienodos ląstelės. 10.Vyksta organizmo audiniuose.. MITOZĖ ............................................................... MEJOZĖ ................................................................ 5 taškai

5. Žemiau pateiktuose sakiniuose, įrašykite praleistus žodžius: lytiniam, nelytiniam, nelytinio, lytinio, varlei, hidra, spermatozoidai, kiaušialąstė.

a) ..................gali daugintis ir lytiniu, ir nelytiniu būdu.b) Po mejozės moters organizme susidaro .........................., o vyro

organizme ........................... .c) .........................būdingas išorinis apvaisinimas.d) ..............................dauginimosi dėka palikuonių genetinė įvairovė padidėja.e) ...............................dauginimosi metu atsiradę palikuonys būna labai panašūs į motininį

organizmą.f) ........................dauginimuisi reikia dviejų organizmų, o ...................- tik vieno

organizmo. 4 taškai

6. Atidžiai perskaitykite ištrauką apie lytiškai plintančias ligas Lytiškai plintančios ligos ( dar vadinamos venerinėmis ) – tai ligos, kuriomis užsikrečiama per lytinius santykius. Dauguma ligų pagydomos. Pvz. sifilis, kurį sukelia bakterija blyškioji spirocheta, gonorėja, jos sukėlėjas bakterija gonokokas. Bet yra ir nepagydomų ligų, pvz. herpesas. Jį sukelia 2 tipų virusai. AIDS, kurią sukelia virusas ŽIV. Gerai, kai žmogus saugo savo sveikatą, lankosi poliklinikoje, dorai gyvena, lytinių santykių metu naudoja prezervatyvus ...

6.1. Iš duoto teksto išrinkite reikiamą informaciją ir surašykite duomenis į lentelę

Ligos pavadinimas Pagydoma ar nepagydoma

Ligos sukėlėjas

4 taškai6.2. Nurodykite dvi lytiškai plintančių ligų profilaktikos priemones1. ....................................................................................................2..................................................................................................... 1 taškas

66

2007-04-20


Klausimas Taškai1.1. Apvaisinimas 1

1.2. KiaušinėlisSpermatozoidas ( 1 teisingas atsakymas - 1 taškas.) 2

1.3. Zigota 11.4. Kiaušintakyje 11.5. A.- 23

B.- 23C.- 46 3

1.6. Kiaušialąstė – žymiai didesnė už spermatozoidą. Kiaušialąstė - nejudri, o spermatozoidas juda uodegėlės pagalba..... ( nurodytas 1 teisingas skirtumas – 1 taškas)

2

1.7. Sėklidėse 11.8. Kiaušidėse 11.9. Kiaušialąstė 11.10. Susijungus haploidinei lytinei ląstelei susidaro diploidinė zigota.

Organizmo ląstelės būna diploidinės.Išsaugomas rūšiai būdingas chromosomų rinkinys.

2

2.1. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

5

F H D A G J K B L C

1-2 teisingi – 1 taškas3-4 teisingi – 2 taškai5-6 teisingi – 3 taškai7-8 teisingi – 4 taškai9-10 teisingi - 5 taškai

3.1. Svoris mažėja 1

3.2.

a) 100g.b) 400g.c) 600g.d) 700g.( 1 teisingas apskaičiavimas – 1 taškas) 4

3.3.Narkotikų vartojimas, vaistų besaikis naudojimas, alkoholio vartojimas ir t.t. ( 2 teisingi teiginiai – 2 taškai, 1 teisingas – 1 taškas) 2

3.4. b 1

4.

Mitozė: 2,5,8,9,10Mejozė:1,3,4,6,71-2 teisingi – 1 taškas3-4 teisingi – 2 taškai5-6 teisingi – 3 taškai7-8 teisingi – 4 taškai9-10 teisingi - 5 taškai 5

67

2007-04-20

5.

a) Hidrab) Kiaušialąstė, spermatozoidaic) Varleid) Lytinioe) Nelytiniof) Lytiniam, nelytiniam1-2 teisingi – 1 taškas3-4 teisingi – 2 taškai5-6 teisingi – 3 taškai7-8 teisingi – 4 taškai 4

6.1. Ligos pavadinimas

Pagydoma ar nepagydoma

Ligos sukėlėjas

Sifilis Taip Bakterija blyškioji spirocheta

Gonorėja Taip Bakterija gonokokasHerpesas Ne 2 tipų virusaiAIDS Ne ŽIV

( 1 ligos teisingas apibūdinimas – 1taškas ) 4

6.2. Doras gyvenimas, prezervatyvų naudojimas, reguliari gydytojų apžiūra... 2 teisingi – 1 taškas

1

Pažymys 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10Taškai 0 - 3 4 - 7 8 -12 13- 17 18-22 23 -27 28- 31 32 -35 36 -39 40-42

0 - 12 13 - 27 28 – 42Standartas nepasiektas Atitinka patenkinamą lygmenį Atitinka pagrindinį lygmenį

68

2007-04-20

PRIEDAI

INTEGRUOTŲ BIOLOGIJOS IR DAILĖS PAMOKŲ SCENARIJAI

69

2007-04-20

GAMTOS FORMŲ IR GAMTOS MOKSLŲ SĄSAJŲ APŽVALGA.

GAMTOS FORMŲ YPATYBĖS

Pamokos turinys morfologija ir gamtos formos;

morfogenezė ir gamtos formų raida;

struktūriškumas lemia gamtos formas;

Gamtos formas galima studijuoti remiantis su įvairiomis gamtos mokslų šakomis.

Morfologija (gr. morphe — forma) tyrinėja organizmų formą ir sandarą. Kiekviena gamtos forma ar atskiras elementas turi ne

tik savitą bendrą formą, bet ir savitą sandarą, struktūrą, biologinį-cheminį medžiagų individualumą. Todėl ir turime gamtoje įvairių

formų, paviršių, tekstūrų, spalvų ir kitų charakteristikų įvairovę. Augalų sėklos mums atrodo, kad yra panašių, elementarių formų, bet

kiekviena jų turi labai individualias savybes, specifinę paskirtį.

Morfogenezė (gr. genesis — kilmė, atsiradimas) tiria biologinių organų, jų sistemų, kūno dalių atsiradimą ir vystymąsi.

Gyvosios gamtos formos egzistuoja ne statiškai. Nuolat vyksta natūrali cheminių medžiagų kaita. Lino grūdelis-sėkla pavirsta

daigu, vėliau jis sulapoja, sukrauna žiedus. Iš jų susiformuoja apvalios struktūros sėklinės. Kai sėklos subręsta, jos išbyra per

atsivėrusią angą. Kiekviena šios raidos fazė turi tam tikrą formą, detales, fazę atitinkantį konstruktyvumą.

70

2007-04-20

1 pav. Linai 2 pav. Ąžuolo sėklidės

Gamtos pasaulyje nuolatos vyksta medžiagų perėjimas iš vienos būsenos į kitą. Tai ir džiūvimas, ir puvimas, ir irimas. Šie

procesai turi charakteringas formų išraiškas. Pavyzdžiui, džiūstantis lapas iš plokščios formos pereina į trimatę, vėliau atsiranda įvairių

kiaurymių. O medžio žievė iš pradžių trūkinėja, o vėliau pleišėja skiautėmis.

Gamtos formų irimas — tai tik vienas iš transformacijos etapų.

71

2007-04-20

3 pav. Lapo formų išraiškos

GAMTOS FORMŲ YPATYBĖS

Struktūriškumas — vienas esminių gamtos formų ypatybių. Struktūra – objekto sistemos elementų sandara. Struktūros

ypatybės (funkcija, medžiagos, aplinka) lemia objekto formą.

Sudėtingos, besikeičiančios funkcijos, medžiagų sambūvis, įvairūs išorės veiksniai teikia formai išskirtino individualumo.

Vienalytės, astruktūriškos formos, išskyrus mikrovienaląsčius, gamtoje neesama. Pavyzdžiui, banginio oda sudaryta net iš dvylikos

sluoksnių, kurių kiekvienas turi savo paskirtį. Žmogaus kraujagyslės turi net penkis sluoksnius.

72

2007-04-20

4 pav. Koralai (Klaipėda. Jūrų muziejus. 2005 )

Savikontrolės klausimai

Praktinės užduotys ir klausimai

1. Medis, kaip vienas (formos prasme) įdomiausių gamtos motyvų, — puikus objektas meno suvokimo ir

struktūrinimo procese. Anri Matisas taip apibūdino savo santykį su medžiu: „Medis — tai visuma įspūdžių, kuriuos jis man

73

http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/OZO_dizainas12/scripts/student/serve_questions.pl?1785110081+2070403965+2070403965+START

2007-04-20

daro. Tai objektas, keliantis mano sąmonėje ne tik medžio vaizdą, bet ir su juo susijusį jausmą. Aš nepajusčiau to jausmo

tiksliai nukopijuodamas medį, vieną po kito nupiešdamas lapus... O susitapatinęs su juo galiu sukurti objektą, panašų į medį.

Medžio ženklą“. Ši užduotis — tai susipažinimas su medžiu. Trumpai aprašyti medžio semantines, mitologines ir kt. reikšmes.

Kaip medis vaizduojamas įvairiose meno kūriniuose?

2. Savo aplinkoje atrinkti įdomų medį. Nufotografuokite jus sudominusias detales: žievę, gumbą, medžio vainiką

ar tik jo šaką bei kelių šakų derinį ir pan. Trumpai aprašykite, kodėl pasirinkote tokią kompoziciją, kas jums įdomu.

3. Savo aplinkoje atrinkti įdomų medį. Jį reikia nupiešti kiek galima kruopščiau pieštuku arba plunksna (medžiaga

— tušas) ant A4 formato popieriaus lapo, stengiantis kuo tiksliau nukopijuoti natūrą. Galima pasirinkti tik kamieną ar kelias

įdomesnes detales: žievę, gumbą, medžio vainiką ar tik jo šaką bei kelių šakų derinį. Nupiešti taip, kad būtų galima suprasti,

kas būtent tame medyje sudomino jus.

Atliktas užduotis atsiųskite iki kalendoriuje nurodytos datos.

Šaltiniai1. Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. - V.: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1994.

2. Burneika J. Forma, kompozicija, dizainas. - V.: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002.

3. Šiukšius G. Dizainas: menas, mokslas, technika. - V.: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005.

4. http://lt.wikipedia.org

5. Asmeninis albumas (1; 2; 3 pav.)

6. Koralai (Klaipėda. Jūrų muziejus. 2005 ).

74

http://lt.wikipedia.org/

2007-04-20

KITOS GAMTOS FORMŲ YPATYBĖS

Pamokos turinys Konstruktyvumas.

Ekonomiškumas.

Unikalumas.

Organiškumas.

Konstruktyvumas. Gamta labai gerai atlieka pati konstrukcinius sprendimus, apskaičiuoja laikančiųjų ir laikomųjų dalių

santykius. Augalo, javo stiebas turi būti labai tvirtas, kad išlaikytų sukrautą žiedą ar varpą. Įdomi yra kiekvieno augalo sėklinė. Ji

sukonstruota taip, kad apsauginis lukštas saugo nuo išorės poveikio. Daugelis augalų turi sėklines-kameras su pertvaromis, kuriose

sėkliukėms saugu.

75

2007-04-20

1 pav. Aguonos

Turime tuščiavidurį šiaudą. Jo svoris nedidelis. Jeigu šiaudą lankstysime įvairiomis kryptimis, pastebėsime, kad vamzdžio

forma atspari lenkimui visomis kryptimis. Šiaudo sienelės yra sudarytos iš pluoštų, kurių struktūros atsparios tempimui.

Augalo stiebe galime matyti sustorėjimus, kurie vadinami standumo briaunomis. Jos – akivaizdus gamtos konstruktyvumo

pavyzdys.

„Gamtoje sutinkamas konstruktyvumo — tvirtumo santykis tarp objekto skersmens storiausioje vietoje ir jo aukščio 1:100

(palmė) arba net 1:400 (kvietys). Statyboje tai neįmanoma (dabar 1-50). Šioje srityje laukiama naujų atradimų.“ (Burneika Juozas.

Forma, kompozicija, dizainas. Vilnius. Sapnų sala, 2004).

76

2007-04-20

Konstruktyvumas ryškiausiai atsiskleidžia kaulų formose, jų struktūrose. Stuburas — žmogaus ir kitų stuburinių gyvūnų

atraminė ašis, sudaryta iš 33 (kartais 34). Stuburas apsaugo nugaros smegenis ir palaiko galvą. Su juo jungiasi krūtinės ląsta ir dubens

kaulai.

2 pav. Stuburo sandara.

77

2007-04-20

Gyvūnai turi rutulio formos kaukolę. Dabar yra žinoma, kad iškilios formos atsparesnės spaudimui, negu plokščios.

Rutuliškumas – atspariausias! Gamtoje egzistuoja gausybė kitų įvairių formų, briaunų, sudėtingų paviršių. Visos jos tikslingos,

pasižyminčios konstruktyvumu.

Ekonomiškumas. Gyvoji gamta labai taupiai ir racionaliai naudoja medžiagas. Vienu atveju minimaliu medžiagų kiekiu

užpildo erdves, tūrius, kitu – išlaiko įvairius apkrovimus, tempimą. Voratinkliu voras apjuosia didelę erdvę. Voratinklis yra plonas, bet

tvirtas. Plonos sausgyslės išlaiko didžiulį tempimą. Regeneraciją taip pat galime laikyti taupumu.

3 pav. Voratinklis

Unikalumas. Įvairių gamtoje egzistuojančių ypatybių visuma suteikia gamtos objekto formai unikalumo.

78

2007-04-20

4 pav. Plunksna

79

2007-04-20

5 pav. Pienė

6 pav. Kriauklės

Organiškumas. Jis išreiškia integralumą. Organinis pasaulis turi tam tikrus per evoliuciją susiklosčiusius tarpusavio santykius

ir ryšius su aplinka, su kiekviena savo organiško pasaulio dalimi.


80


2007-04-20

Praktinės užduotys ir klausimai

1. Pateikti vienos kokios nors gamtoje egsistuojančios formos pavyzdžių. Geriausias variantas — asmeninės

fotografijos, o blogiausias — internetas (nurodyti šaltinį, autorių).

2. Pateikti visų gamtoje egzistuojančių formų ypatybių pavyzdžių. Geriausias variantas — asmeninės fotografijos,

o blogiausias — internetas (nurodyti šaltinį, autorių).

3. Toliau piešti savo medį, tik panaudoti kitas priemones: tušas, pastelės, akvarelė, guašas, akrilas, teptukai. Piešti

emociškai pavaizduojant medžio vaizdą. Aprašyti savo kūrinį, išreiškiant savo santykį su juo.


Šaltiniai1. Adomonis J. Nuo taško iki sintezės. - V.: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1994.

2. Burneika J. Forma, kompozicija, dizainas. - V.: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002.

3. Šiukšius G. Dizainas: menas, mokslas, technika. - V.: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005.

4. Asmeninis albumas (1; 3; 4; 5; 6 pav.).

5. Gray`s Anatomy of the Human Body, U.S., 1918 ( 2 pav.).

81

2007-04-20

BIONIKA — NAUJAS XX a. MOKSLASPamokos turinys

Bionikos mokslo apibrėžimas, samprata.

Trumpa bionikos mokslo atsiradimo istorija.

Bionikos mokslo kryptys.

Bionikos mokslo ryšys su dizainu.

Bionika (gr. bios — gyvybė, gyvenimas; gr. bion — gyvybės elementas, ląstelė; biologinės sistemos elementas) — mokslas,

tiriantis organizmų struktūros, jų gyvybinės veiklos principus panaudojamo techniniams reikalams požiūriu. Tai mokslas, paralelinis

biologijai ir technikai, sprendžiantis inžinierinius uždavinius. Jis remiasi tam tikrų struktūrų modeliavimu ir gyvybinga organizmo

veikla. Bionika susijusi su biologija, fizika, chemija, kibernetika ir inžinerinėmis mokslo šakomis — elektronika, navigacija, ryšiais,

jūrų veikla ir kt.

Bionikos mokslas, remdamasis žiniomis apie apie gyvas sistemas, sprendžia iškilusias problemas. Pavyzdžiui, technikines.

Bionikos mokslo žinios pritaikomos mašinose, instrumentuose, įvairiuose prietaisuose, konstrukcijose, technologiniuose procesuose ir

kt. Industrijos atsinaujinimo požiūriu, bionika tapo postūmiu naujų problemų formulavimui, funkciniam ir technologiniam

novatoriškumui.

Bionikos mokslas atsirado 1960 m.. Mokslininkai-bionikai išsirinko savo emblemą — skalpelį ir lituoklį, sujungtus integralo

ženklu. Jų devizas: „Gyvi prototipai — raktas į naują techniką“.

Bionikos mokslo tėvu yra laikomas Leonardas da Vinči. Jis sudarė daug įvairių brėžinių ir schemų skraidančių aparatų,

išnagrinėjęs paukščių sparnų konstrukciją. Mūsų laikais pagal Leonardo da Vinči brėžinius ne kartą buvo atlikti plasnuoklių

(ornitopterių) modeliai.

82

2007-04-20

1 pav. Pagal paukščio skrydį (aut.).

Esminiai poslinkiai įvyko tik didelę pažangą padarius mokslui ir technikai, naujausiomis priemonėmis ėmus tirti biologinius,

cheminius, fizikinius procesus gamtoje.

Ilgą laiką bionika vystėsi šuoliais. Inžinieriai ir konstruktoriai rasdavo iškilusios problemos sprendimą. Po kurio laiko

paaiškėdavo, kad gyvi organizmai jau egzistuoja su analogiškomis optimaliomis konstrukcijomis. Šiandien bionika turi keletą krypčių.

Ji specializavosi. Susiformavo techninė, biologinė, architektūrinė bionika. Bioarchitektūra nagrinėja gyvosios gamtos formų bei

struktūrų taisykles, analizuoja gyvų audinių konstrukcines sistemas pagal medžiagų ekonomiškumą, energiškumą, apsaugos

patikimumą. Neurobionika tiria smegenų veiklą, atminties mechanizmą. Intensyviai yra tyrinėjami gyvūnų jutimo organai, vidinės

reakcijos mechanizmas aplinkos poveikis gyvūnams, augalams.

83

2007-04-20

Akivaizdus architektūrinės bionikos ir gyvosios gamtos analoginiu pavyzdžiu gali būti šiuolaikinių aukštų pastatų ir augalo

stiebo struktūrų konstrukcijos. Varpinių augalų stiebai gali išlaikyti didelius svorius ir nelūžti. Jeigu juos lenkia vėjas prie žemės, tai jie

greitai atsistato vertikalioje padėtyje. Kur paslaptis? Pasirodo, kad stiebo sandaros konstrukcija yra panaši į šiuolaikinių aukštų

vamzdžių konstrukciją, kuri yra viena iš reikšmingiausių paskutinių inžinierinių išradimų. Tarpubumbuliniai stiebai-žiedai yra standūs

ir kieti. Išilgai sienų yra ovalinė vertikali ertmė. Vamzdžių sienelės turi tokį pat konstrukcinį sprendimą. Šiuolaikinę vamzdžio

konstrukciją inžinieriai surado patys. Tik po kurio laiko buvo pastebėtas identiškumas.

2 pav. Organiška afrikiečių būsto tektonika. Mauritanija. 1989

84

2007-04-20

3 pav. Nikolas Grimshaw. Kosminių tyrimų paviljonas Lesteryje, Anglija.2000

85

2007-04-20

4 pav. Nikolas Grimshaw. Vandens įrenginiai. Londonas, Anglija.1993

Bionikos sąlytis su dizainu atsiskleidžia konstrukcijų, struktūrų, formos logiškumo ir organiškumo, neretai tiesiog idėjų

pritaikymo plotmėje (Burneika J. Forma, kompozicija, dizainas.- Vilnius: Vilniaus dailės akad. l-kla, 2002.).


86


2007-04-20

Praktinės užduotys ir klausimai1. Surasti įvairių bionikos architektūrinių pavyzdžių. Nurodyti autorius, šaltinius.

2. Gamtos objekto meninės formos sukūrimas. „Medis-skulptūra“. Naudodamiesi ankstesniais eskizais ir

kompozicijomis sukonstruoti abstraktų medžio objektą iš įvairių medžiagų (vielos, popieriaus, lipnios juostos, virvių ir kt.).

Gauta skulptūra turi būti meniška. Nurodyti jos panaudojimo interjere galimybę, paskirtį. Galutinė atsiskaitymo forma –

fotografija ir darbo pristatymas į mokyklą. Šios pamokos atsiskaitymui atsiųsti: objekto eskizą, nurodyti medžiagas iš ko bus

padarytas objektas, technologijas.

3. Pavaizduoti medį, panaudojant savo kūną. Žmogaus kūnas gali būti kaip priemonė idėjai atskleisti. (Pavyzdžiui,

žmogaus kūnas – tai medžio kamienas. Galima nupiešti medžio šakas ar kitas dalis, o savo kūną įkomponuoti.). Galutinė

atsiskaitymo forma – fotografijos. Medį galima pakeisti kita gamtos forma: gėlės žiedas, krūmas, egzotiški augalai. Šios

pamokos atsiskaitymui atsiųsti: objekto eskizą, aprašyti priemones, idėjas.


Šaltiniai1. Asmeninis albumas (1 pav.).

2. Adomonis J. Nuo taško iki sintezės, Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 1994.

3. Burneika J. Forma, kompozicija, dizainas.- Vilnius: Vilniaus dailės akad. l-kla, 2002.

4. Kelm T. Architektura ziemi, Tradycja i wspolces nosc, Warszawa: Murator, 1996.

87

2007-04-20

88

Documents

Projekto „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19