Ričardas Ališauskas 2007

Lietuvos švietimo bkl ir aktualijos: Valstybins švietimo strategijos pusiaukel bei tarptautinis kontekstasStrateginio planavimo ir analizs skyrius
Lietuvos švietimo bkl ir aktualijos:
Valstybins švietimo strategijos pusiaukel
ir pasaulinis švietimo kontekstas
Strateginio planavimo ir analizs skyrius
Pirmajame ITC ir SPAS parengtame kišeniniame leidinyje pateikiami pagrindiniai 2000-2006 met statistiniai duomenys iš Švietimo valdymo informacins sistemos apie bendrojo lavinimo sistem. Taip pat pateikiami svarbiausi su bendruoju lavinimu susij rodikliai ir j reikšms. Leidinyje nra analizs ar komentar, tai – statistinis leidinys, skirtas švietimo vadybininkams, politikams ir plaiajai visuomenei.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija
Švietimas regionuose 2007: MOKINIAI
P.S. Absoliuiai pasitikta ITC duomenimis (stebkite ir taisykite duomenis apie save ŠVISe!)
Rengjai: dr. Albinas Kalvaitis, Jolanta Navickait
Duomenys:
ITC: Algirdas Cibulskis, Eduardas Daujotis, Ona Dzilbut, Rasa Mockaitien, Aurimas Pokvytis, Galina Šestakova, Ingrida Šiauiulien
NEC: Dalia Lckait, Ieva Mackevi, Jonas Pieviškis
Mokymosi išškis
Pasaulio paangos vardan
Suminis novatoriškumo (inovatyvumo) indeksas
Lietuva uima 10 viet pagal 5 novatoriškumo varikli rodiklius, iš kuri 4 yra švietimo srities:
Anksti nustojusi mokytis dalis, 18-24 m.
Vidurinio išsilavinimo gijimo lygis, 20-24 m.
Technologini moksl absolvent skaiius, 20-29 m.
Mokymosi vis gyvenim lygis, 25-64 m.
SE
FI
DK
DE
AT
BE
NL
UK
FR
LU
IE
IT
EE
SI
HU
ES
CY
PT
LT
CZ
PL
SK
EL
LV
Indlis
1
2
5
7
9
6
11
8
12
18
17
20
13
16
19
22
14
21
15
27
25
28
26
24
Išdlis
2
3
4
5
7
12
8
11
10
6
9
13
22
20
18
14
25
21
28
19
25
17
27
29
SII
1
3
4
5
6
7
8
9
10
12
13
15
16
17
18
19
20
21
22
23
25
26
27
28
Lietuvos švietimo bkl ES kontekste
Šaltinis: EUROSTAT
Anksti nutraukusieji mokytis, 18-24
Mokymasis vis gyvenim, 25-64
Nauj ES rodikli projektas
Mokykl paslaugos
Mokytoj tobuljimas
Mokymosi keliai
Aukštasis išsilavinimas
Student mobilumas
Suaugusij mokymasis
Suaugusij mokjimai
Gyventoj išsilavinimas
MDG1
Daugiau negu 1 mlrd. monijos gyvena maiau kaip u 1$ per dien.
Lietuvoje toki moni yra keli tkstaniai. Tredalis Lietuvos gyvena emiau oficialios skurdo ribos.
Mokyklose nemokamai maitinami 18 proc. mokini.
Source: The Millennium Development Goals Report 2005
Photo: F. Espenak, NASA’s GSFC
JT tkstantmeio išškiai 1
Photo: UNICEF/HQ95-0977/ SHEHZAD NOORANI
Photo: UNICEF/India/GURINDER OSAN
Lietuvoje moterys uima
Photo: UNICEF/HQ98-0698/ALEJANDRO BALAGUER
Kasdien miršta 30,000 vaik nesulauk penktojo gimtadienio, dauguma dl pagydom prieasi.
Lietuvoje miršta 11 iš 1000 gimusij nesulauk 5 m.
Photo: UNICEF/HQ96-0591/ NICOLE TOUTOUNJI
Daugiau kaip 500,000 moter kasmet miršta nštumo arba gimdymo metu.
Lietuvoje miršta 20 iš 100,000 gimdyvi.
Photo: UNICEF/05-0863/SHEHZAD NOORANI
Daugiau kaip 20 mln. moni jau mir nuo AIDS, o vaist vis dar nra.
Lietuvoje AIDS serga apie 100 moni, nuo 1990 m. padvigubjo sergani tuberkulioze dalis.
Daugja mokini su regos, laikysenos, virškinimo, kvpavimo ir kt. sutrikimais.
Photo: UNICEF/HQ02-0255/THIERRY GEENEN
Faktai. Sprendiate Js.
Daugiau kaip 1 mlrd. moni stokoja švaraus geriamo vandens, 2,6 mlrd. stokoja sanitarini slyg, 1 mlrd. gyvena landynse.
Dalis Lietuvos mokykl vis dar turi tik lauko tualetus. J bkle nepatenkinti beveik pus mokini.
Tkstantmeio tiksl gyvendinimo tiktinumas
Mokymosi patrauklumo rezervas
Besimokani institucijose dalis 2006
4 met vaikai, 2005 m. ugdyti pedagoginio profilio ikimokyklinse ugdymo staigose (proc.)
Chart2
ES-27
ES-25
Mergin dalis gimnazijose 2006–2007 m. m. (proc.)
Chart2
Privalomo mokytis amiaus vaik ir jaunuoli skaiiaus majimas 2006 m.,
palyginti su 2004 m. (proc. punktais)
Chart2
Vidutinis pradinio ugdymo programos (ISCED 1) mokini skaiius klasje
Chart3
Vidutinis pagrindinio ugdymo programos (ISCED 2) mokini skaiius klasje
Chart1
Vidutinis vidurinio ugdymo programos
Chart3
Bendrojo lavinimo mokykl mokini (ISCED 1–4), besimokani valstybinse ir nevalstybinse mokyklose, dalis 2001–2002 m. m. (proc.)
Chart1
ES-25
ES-25
Olandija
Olandija
Belgija
Belgija
79.9
20.1
23.7
76.3
43.2
56.8
58.9
41.1
68.1
31.9
68.7
31.3
79
21
87.6
12.4
87.9
12.1
88.9
11.1
90.6
9.4
91.9
8.1
92.5
7.5
93
7
94.1
5.9
94.3
5.7
94.5
5.5
94.6
5.4
94.9
5.1
95
5
95.4
4.6
97.8
2.2
98.3
1.7
98.9
1.1
99.1
0.9
99.7
0.3
Sheet1
ES-25
79.9
20.1
Olandija
23.7
76.3
Belgija
43.2
56.8
Mokymosi išlikimo rezervas
Tarp savivaldybs mokykl perskirstytos mokinio krepšelio lšos, skaiiuojant vienam mokiniui (Lt)
Chart4
Kitoms švietimo reikmms panaudotos mokinio krepšelio lšos, skaiiuojant vienam mokiniui (Lt)
Chart1
Integruotai ugdom specialij poreiki turini vaik ir jaunuoli
iki 21 met dalis (proc.)
Chart3
2000
2002
2004
2006
8.9
10
10.5
10.2
Sheet1
2000
8.9
2002
10.0
2004
10.5
2006
10.2
Mokini, tenkani vienam specialij pedagogin ir specialij psichologin bei socialin pedagogin pagalb teikianiam specialistui
Chart1
Nemokamai maitinam mokini dalis
Viešj išlaid bendrajam lavinimui (ISCED 1–4) dalis, skiriama finansinei pagalbai mokiniams 2004 m. (proc.)
Chart8
ES-27
ES-25
Mokymosi pasiekim rezervas
1–6 met vaik, 2006–2007 m. m. ugdom švietimo staigose, dalis (proc.)
Chart1
5–6 met vaik, 2006–2007 m. m. ugdom švietimo staigose, dalis (proc.)
Chart1
Bent pagrindin išsilavinim gijusi 18 met asmen dalis pagal gyvenamj viet (proc.)
Chart1
2000
2000
2000
2000
2002
2002
2002
2002
2004
2004
2004
2004
2006
2006
2006
2006
Bent pagrindin išsilavinim gijusi 18 met asmen dalis pagal lyt (proc.)
Chart2
2000
2000
2000
2000
2002
2002
2002
2002
2004
2004
2004
2004
2006
2006
2006
2006
Bent vidurin išsilavinim gijusi 20–24 met asmen dalis pagal gyvenamj viet (proc.)
Chart1
2000
2000
2000
2000
2002
2002
2002
2002
2004
2004
2004
2004
2006
2006
2006
2006
Bent vidurin išsilavinim gijusi 20–24 met asmen dalis pagal lyt (proc.)
Chart6
2000
2000
2000
2002
2002
2002
2004
2004
2004
2006
2006
2006
Dalyvavusi pagrindinio ugdymo pasiekim patikrinime dešimt klas baigusi mokini dalis (proc.)
Chart1
Bent vien valstybin brandos egzamin pasirinkusi kandidat dalis (proc.)
Chart1
Kartojanij kurs dalis savivaldybi bendrojo lavinimo mokyklose (proc.)
Chart1
Vidutinis usienio kalb, kuri mokosi vienas vidurinio ugdymo mokinys, skaiius
Chart1
Savivaldybs galimybi rezervas
Ar manoma geriau?
Vienos savivaldybs atvejis (0 – šalies vidurkis)
Kiekvienam švietimo subjektui privaloma
vykdyti stebsen (sivertinti) ir
ŠMM Strateginio planavimo ir analizs skyrius teikia konsultacijas dl stebsenos
Reikaling
duomen
Stambulo deklaracija
OECD antrasis pasaulinis forumas (EC, OECD, OIC, UN, UNDP, UNICEF, WB)
2007 birelis
Dalintis visuomens paangos matavimo patirtimi ir ieškoti patikim matavimo metod
Skatinti duomenimis paremtas tarptautines diskusijas dl globalios bkls ir skirtum
Kurti visuomenin inojim apie reikšmingus išškius, pastang poreik ir inojimo paklydimus
Stiprinti šali stebsenos pajgas
Išvados
Galimos išvados dl Lietuvos švietimo pltots
Aktyviai naudotis visais manomais švietimo finansavimo šaltiniais
Mokytis valdyti siekiant efektyvaus ir našaus investicij panaudojimo
Pritaikyti turim švietimo infrastruktr suaugusij mokymuisi vis gyvenim
Individualizuoti švietim kryptingesniam pirmajam profesins karjeros pasirinkimui
Integruoti dominuojant bendrj kompetencij ugdym mokykl praktik
2004
Bendradarbiavimo išškis
Bendri išškiai
Bendra patirtis
Svarstytinos išvados
Galima padidinti kvalifikuot mokytoj dal
Galima padidinti vyr ir jaun mokytoj dal
Naujovs sukuria nauj darbo viet sistemoje:
Konsultantams
Auditoriams
Btina ir toliau didinti atlyginimus mokytojams
2006
Mokini raporto išvados pasaulio kontekste
Išdrsti pakviesti mokytis visus ir kiekvien, nevengti atskirties rizikos vaik ir suaugusi (kiekvienas vertas mokytis)
Formali pagalb pakeisti sutelktais konkrei vaik puoseljimo ieškojimais (uauginti vaikui reikia viso kaimo talkos)
Suteikti mokymuisi daugiau prasms, mokyti vaikus, o ne dalyko (išduoti dalykus, pamilti vaik)
Valstybin švietimo strategija
S t r a t e g i j o s t i k s l a i
1. Sukurti efektyvi ir darni, atsakingu valdymu, taikliu finansavimu ir racionaliu ištekli naudojimu pagrst švietimo sistem
2. Išpltoti tstin, mokymsi vis gyvenim laiduojani ir visiems prieinam, socialiai teising švietimo sistem
3. Laiduoti švietimo kokyb, atitinkani atviroje pilietinje visuomenje ir rinkos kyje gyvenanio asmens poreikius
Valdymo tobulinimas
Infrastruktros tobulinimas
Paramos tobulinimas
Turinio tobuli-nimas
Personalo tobuli-nimas
siver-
tinimas
Dialogas
Indivi-
dualiza-
vimas
Kompe-
tencijos
Teisin-
gumas
Jungtys
Mokymasis
vis
gyvenim
Tinkamas
išsilavi-
nimas
Švietimo
strategija
Valdymo
kultra
Lietuvos švietimo bkl ir aktualijos:
Valstybins švietimo strategijos pusiaukel
ir pasaulinis švietimo kontekstas
dalis, %
80,5
81,3
84,2
85,0
87,8
88,2
78,9
76,6
77,4
77,1
76,9
76,776,6
77,8
85
50
55
60
65
70
75
80
85
90
95
2000200120022003200420052006200720082009201020112012
0000001
23
5
93
99100
100
109
111112
115
131
194
50
0
50
100
150
200
250
Tikslas 2010
Tikslas 2012
79,9
23,7
43,2
58,9
68,1
68,7
79,0
87,6
87,9
88,9
90,6
91,9
92,5
93,0
94,1
94,3
94,5
94,6
94,9
95,0
95,4
97,8
98,3
98,9
99,1
99,7
20,1
76,3
56,8
41,1
31,9
31,3
21,0
12,4
12,1
11,1
9,4
8,1
7,5
7,0
5,9
5,7
5,5
5,4
5,1
5,0
4,6
2,2
0%10%20%30%40%50%60%70%80%90%100%
ES-25
Olandija
Belgija
00000000000
138
157
161
168
181
192192
194
198
233
61
0
50
100
150
200
250
nebesimokani, dalis, %
52,0
54,8
57,3
57,657,7
58,1
62,362,6
62,862,9
90,4
90,8
91,691,6
92,592,5
94,5
108,1108,8
arba technologin išsilavinim, dalis, %
Lietuvos bklLietuvos sieki gairs (+15%)ES27 vidurkisES sieki gairs (+15%)
25-64 m. asmen, kurie moksi 4 savaites
iki tyrimo, dalis, %
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
1–23–67–1011–1617–1920–2425–2930–3435–39virš
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
1–23–67–1011–1617–1920–2425–2930–3435–39virš
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
1–23–67–1011–1617–1920–2425–2930–3435–39virš
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
1–23–67–1011–1617–1920–2425–2930–3435–39virš
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
1–23–67–1011–1617–1920–2425–2930–3435–39virš
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
1–23–67–1011–1617–1920–2425–2930–3435–39virš
78,9
81,7
84,7
87,3
92,5
64,0
67,0
72,5
79,2
85,4
88,2
90,9
50
55
60
65
70
75
80
85
90
95
2000200220042006
1–23–67–1011–1617–1920–2425–2930–3435–39virš
21,5
11,9
11,010,9
10,810,710,7
10,4
10,1
6,3
6,05,9
5,75,65,5
5,25,1
4,8
4,6
2,4
0
5
10
15
20
25

Documents

Ričardas Ališauskas 2007