Rizikos valdymo ir kapitalo pakankamumo ataskaita …...4 „Swedbank”, AB grupės Rizikos valdymo ir kapitalo pakankamumo ataskaita 2017 įvertinti pagal atitinkamus išorinius

„Swedbank”, AB grupės

Rizikos valdymo ir kapitalo

pakankamumo ataskaita už

2017

1

„Swedbank”, AB grupės Rizikos valdymo ir kapitalo pakankamumo ataskaita 2017

Turinys

2 Įvadas

2 Kapitalo reikalavimai

2 Konsolidavimas

2 Pagrindiniai veiklos ir veiklos rizikos valdymo

strategijos aspektai

3 Bendroji rizikos politika ir valdymas

3 Kredito rizika

16 Paskolų kredito kokybė

16 Kredito rizikos mažinimas

22 Turto ir įsipareigojimų valdymas

25 Vidaus kapitalo vertinimo procesas (angl.

ICAAP – Internal capital adequacy

assessment process)

2


Įvadas „Swedbank“, AB (toliau – Bankas) yra kredito įstaiga, veikianti pagal akcinės bendrovės principus ir įsteigta Lietuvoje. Konsoliduota rizikos valdymo ir kapitalo pakankamumo ataskaita už metus, pasibaigusius 2017 m. gruodžio 31 d., apima „Swedbank“, AB ir jo antrines įmones „Swedbank lizingas“, UAB, Swedbank valda“, UAB, „Kortelių skaitytuvų paslaugos“, UAB (kartu – Grupė).

2017 m. gruodžio 31 d. „Swedbank“, AB (publ) valdė 100 % Banko akcijų ir taip pat buvo Banko patronuojanti įmonė, reziduojanti Švedijoje. Todėl Banko konsoliduota rizikos valdymo ir kapitalo pakankamumo ataskaita yra konsoliduojama į „Swedbank“, AB (publ) konsoliduotą ataskaitą. Toliau šioje ataskaitoje minima „Swedbank“ Grupė ir „Swedbank“ reiškia „Swedbank“, AB (publ) ir jo dukterines įmones.

2017 m. Grupės rizikos valdymo ir kapitalo pakankamumo ataskaita yra parengta pagal kapitalo reikalavimų reglamente (Reglamentas (ES) 575/2013, toliau tekste – KRR) nustatytus duomenų atskleidimo reikalavimus. Grupės konsoliduotos finansinės būklės informacija yra pateikta „Swedbank”, AB Metinėje ataskaitoje už 2017 m., kuri skelbiama Banko puslapyje internete: www.swedbank.lt. Metinėje ataskaitoje už 2017 m. taip pat pateikiama informacija apie „Swedbank“, AB organizacinę ir valdymo struktūrą bei veiklos valdymo priemones. Banko ir Grupės informacija apie atlygio politiką yra atskleidžiama atskirame dokumente „Atlygio politika” (www.swedbank.lt).

„Swedbank“, AB (publ) grupė atskleidžią visą teisės aktuose numatytą privalomą informaciją „Swedbank” Grupės puslapyje internete: www.swedbank.com. Taip pat „Swedbank” Grupės puslapyje internete yra skelbiama Banko ir Grupės rizikos valdymo ir kapitalo pakankamumo ataskaita anglų kalba.

Visos sumos, pateikiamos 2017 m. „Swedbank“, AB grupės rizikos valdymo ir kapitalo pakankamumo ataskaitoje, yra išreikštos tūkstančiais EUR, jei nenurodyta kitaip.

Kapitalo reikalavimai Kapitalo pakankamumo reguliavimas – tai teisės aktų nustatyti reikalavimai, nurodantys kokį minimalų kapitalo lygį, vadinamą „kapitalo baze“, bankai turi turėti atsižvelgiant į prisiimamą riziką. „Swedbank“ privalo laikytis teisinių reikalavimų, nustatytų ES kapitalo reikalavimų reglamente KRR.

Pagal KRR reikalavimus banko bendrasis kapitalas turi būti nemažesnis, nei kapitalo poreikio, reikalingo kredito, rinkos ir operacinei rizikų, sumai, įskaitant kapitalo rezervus ir galimą papildomą kapitalo poreikį pagal Ramstis 2 kapitalo reikalavimus. Nuo 2015 m. Grupė privalo laikytis 2.5% kapitalo apsaugos rezervo reikalavimo, o nuo 2016 m. – kitoms sisteminės svarbos finansų institucijoms (O-SII) nustatyto 2 % kapitalo rezervo reikalavimo.

2017 m. gruodžio 31 d. Grupei ir Bankui buvo taikomas bendro pirmojo lygio nuosavo kapitalo minimalus reikalavimas pagal Ramstis 1, išreikštas procentais, - 9 % (t.y. bendras pirmojo lygio nuosavas kapitalas, išreikštas pagal riziką pasvertų pozicijų sumos procentine dalimi) ir bendro nuosavo kapitalo minimalus reikalavimas - 12.5 % (t.y. bendras nuosavas kapitalas, išreikštas rizikos pozicijos sumos procentine dalimi).

Taip pat 2017 m. gruodžio mėnesį Lietuvos bankas padidino anticiklinio kapitalo rezervo (angl. trumpinys – CCyB, toliau tekste – CCyB) normą nuo 0 % iki 0.5 %,

tačiau ji bus taikoma tik nuo 2018 m. gruodžio mėnesio. Atsižvelgiant į tai, būsimas (nuo 2018 m. gruodžio mėn.)

bendro pirmojo lygio nuosavo kapitalo minimalus reikalavimas pagal Ramstis 1 bus 9.5 % (įskaitant 0.5% CCyB), o minimalus bendrojo kapitalo reikalavimas bus 13 % (įskaitant 0.5 % CCyB).

Grupės kapitalizacija taip pat turi atitikti Ramstis 2 kapitalo reikalavimą. 2016 m. buvo pakeista Ramstis 2 kapitalo reikalavimo struktūra. Nuo 2016 m. jį sudaro Ramstis 2 privalomas kapitalo reikalavimas (angl. trumpinys – P2R, toliau tekste P2R) ir rekomenduojamas Ramstis 2 kapitalo reikalavimas (angl. trumpinys – P2G, toliau tekste P2G). Pagal 2017 m. priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (angl. trumpinys – SREP, toliau tekste SREP) rezultatus Ramstis 2 privalomas kapitalo reikalavimas (P2R) sudarė 1.7 % (2016 m. – 1.75 %), o rekomenduojamas Ramstis 2 kapitalo reikalavimas (P2G) nepasikeitė, t.y. 2017 m. gruodžio 31 d. buvo 1 %. P2G reikalavimo nevykdymą bankai turėtų vertinti kaip išankstinio perspėjimo signalą. P2G nenustato jokio apribojimo didžiausiai galimai paskirstytinai sumai. 2017 m. pabaigoje Grupės bendro pirmojo lygio akcinio kapitalo reikalavimas, išreikštas procentine dalimi, buvo 12.2 % (įskaitant 0.5 % CCyB), o bendrojo kapitalo rodiklis – 15.7 % (įskaitant 0.5% CCyB).

Siekiant užtikrinti stabilumą, Grupei taip pat taikoma žemiausia kapitalo reikalavimo riba pagal Bazelis I sistemą, tačiau pagal KRR 500 straipsnį šis reikalavimas galioja tik iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Konsolidavimas Grupę sudaro „Swedbank”, AB, įmonės kodas - 112029651 ir dukterinės įmonės:

Įmonės pavadinimas Įmonės veikla

Balsų skaičius

(%) Šalis Konsolidavi- mo metodas

„Swedbank Lizingas”, UAB

Lizingo ir faktoringo paslaugos 100 % Lietuva Pilnas

„Swedbank valda”, UAB

Nekilnojamojo turto nuoma 100 % Lietuva Pilnas

„Kortelių skaitytuvų paslaugos”, UAB

Elekroninių kortelių skaitytuvų nuomos veikla 100 % Lietuva Pilnas

Pagrindiniai veiklos ir veiklos rizikos valdymo strategijos aspektai Bankas yra pagrindinė kontroliuojanti Grupės bendrovė, vykdanti bankinę veiklą ir kitas su ja tiesiogiai susijusias veiklas.

Grupė yra „Swedbank“ Grupės dalis ir naudoja tas pačias rizikos valdymo politikas ir standartus, bei panašias procedūras kaip ir „Swedbank“ Grupė, atsižvelgiant į vietinius reikalavimus.

Rizikos prevencija ir valdymas užima svarbią vietą Grupės veikloje. Rizikos valdymas prasideda nuo verslo operacijų ir yra aktualus kiekvienam darbuotojui. Atskira rizikos tarnyba užtikrina, kad rizikos valdymas yra vykdomas efektyviai, atitinka Grupės tvarkas, siekiant apsaugoti Banką ir jo dukterines įmones nuo netyčinės ir pernelyg didelės rizikos prisiėmimo.

http://www.swedbank.lt/

http://www.swedbank.com/

3


Bendroji rizikos politika ir valdymas Pagrindiniai rizikos valdymo strategijos aspektai

Grupės bendroji rizikos valdymo politika nustato pagrindinius principus, kurie taikomi Grupės rizikos valdymo procesams, struktūroms ir rizikos kontrolei. Grupė nuolat identifikuoja veikloje kylančias rizikas ir turi procesą joms valdyti. Siekiant užtikrinti, kad Grupė išlaikytų ilgalaikį žemos rizikos profilį, „Swedbank“ Grupės Direktorių taryba nustatė bendrą priimtiną rizikos lygį. Atsižvelgiant į šią priimtiną riziką, buvo nustatyti Grupės rizikos rūšių individualūs limitai. Rizikos limitai yra papildyti žemesnio lygmens limitais, taip pat rizikos rodikliais, kurie yra atidžiai stebimi ir suprojektuoti identifikuoti ankstyvojo perspėjimo signalus, jei būtinos sąlygos keičiasi rizikos aplinkoje. Kapitalo pakankamumo vertinimo procesas įvertina kapitalo poreikius, atsižvelgiant į Grupės bendrą rizikos lygį ir verslo strategiją. Tikslas yra užtikrinti, kad kapitalas būtų naudojamas efektyviai ir kad Bankas įvykdytų teisės aktų nustatytą minimalaus kapitalo reikalavimą bei galėtų patekti į vietines ir tarptautines kapitalo rinkas net ir esant nepalankioms rinkos sąlygoms.

Rizikos valdymas Banke ir Grupėje yra paremtas žinojimu, kad organizacijos sėkmė priklauso nuo veiksmingo rizikos valdymo, pakankamo įvertinimo ir nuolatinio stebėjimo. Turtas, susijęs su rizika, turi būti tinkamai diversifikuotas, o jo rinkos rizika – apribota. Operacinė rizika turi būti minimali. Ir metodinis, ir kasdienis rizikos valdymas yra pagrįsti nepriklausomumo principu, kuris privalo užtikrinti optimalią rizikos ir grąžos pusiausvyrą.

2017 m. buvo patobulintos kai kurios rizikos valdymo priemonės, padedančios tiksliau ir laiku kiekybiškai įvertinti kredito riziką. Naudodama šias priemones, Grupė gali apskaičiuoti didžiosios daugumos klientų kreditų prašymų ir esamų kredito sutarčių riziką. Rizikos valdymo metodikos ir priemonės yra nuolat tikslinamos, kad atitiktų veiklos apimtis ir nuolatinę technologijų plėtrą.

Grupės pagrindiniai rizikos valdymo principai tobulinami, siekiant pagrindinio tikslo – apsisaugoti nuo neplanuotų nuostolių. Todėl nuolatos ir nuosekliai diegiama aukšta rizikos supratimo ir rizikos atsakomybės kultūra visuose organizacijos lygiuose, kuri užtikrina, kad visų rūšių rizika verslo padaliniuose prisiimama ir valdoma sąmoningų veiksmų pagrindu. Banko Valdyba yra atsakinga už rizikos politikų įgyvendinimą organizacijos padaliniuose ir už bet kurį Banko ir Grupės grynojo turto vertės sumažėjimą. Rizikos lygio priežiūrą Grupės mastu atlieka bei reguliarias rizikos ataskaitas vadovybei teikia rizikos kontrolės padaliniai, kurie yra nepriklausomi nuo kitų Banko padalinių ir nedalyvauja versle. Vidaus kontrolės sistemos struktūra ir organizavimas Rizikos valdymo ir kontrolės procesas Banke ir Grupėje yra paremtas trijų apsaugos lygių koncepcija:

Pirmasis apsaugos lygis – rizikos valdymas, kurį vykdo tiesioginiai klientus aptarnaujančių padalinių vadovai ir darbuotojai;

Antrą apsaugos lygį užtikrina nepriklausomi Rizikos bei Atitikties padaliniai;

Trečią apsaugos lygį vykdo Vidaus auditas, kuris atlieka nepriklausomus periodinius organizacijos valdymo ir vidaus kontrolės sistemos patikrinimus. Pagrindinės rizikos kontrolės padalinių pareigos:

Grupės rizikų vertinimo standartų vystymas bei rizikų politikų įgyvendinimas siekiant sumažinti rizikos lygį;

rizikos valdymo ir kontrolės aplinkos stebėjimas

siekiant identifikuoti visas rizikas bei imtis veiksmų jų sumažinimui;

leistinų rizikų ir rizikos lygio stebėjimas; rizikos lygio testavimas nepalankiausiomis

sąlygomis bei vidaus kapitalo pakankamumo vertinimas;

kritiškas pasekmes (labai didelius galimus nuostolius) turinčios rizikos mažinimas (draudimas, veiklos tęstinumo planavimas, IT rizikos valdymas);

informacijos apie rizikas teikimas vadovybei ir priežiūros institucijoms;

Grupės Bendrosios rizikos valdymo politikos įgyvendinimas.

Kredito rizika Apibrėžimas Kredito rizika – tai rizika, kad sandorio šalis arba paskolos gavėjas neįvykdys savo sutartinių įsipareigojimų Grupei ir kad pateikto užstato neužteks įsipareigojimams padengti.

Kredito rizika taip pat apima sandorio šalies riziką, koncentracijos riziką ir užsienio valiutos atsiskaitymų riziką.

Sandorio šalies rizika – tai rizika, kad prekybinio sandorio šalis neįvykdys savo finansinių įsipareigojimų Grupei ir kad gauto užstato neužteks sandorio šalies įsipareigojimams padengti. Šiuo atveju, nurodyti prekybiniai sandoriai apima išvestinių priemonių ir vertybinių popierių finansavimo sandorius.

Koncentracijos rizika – tai rizika, apimanti kredito portfelio dideles pozicijas ir jų koncentracijas, tenkančias atskiriems ūkio subjektams, jų sektoriams ir atskiroms valstybėms.

Užsienio valiutos atsiskaitymų rizika – tai rizika, kad sandorio šalis laiku neatsiskaitys su Grupe pagal užsienio valiutos ketimosi sandorį (t.y. neperves užsienio valiutos Grupei), o Grupė jau bus įvykdžiusi savo įsipareigojimą (pervedimą). Rizikos valdymas

„Swedbank“ Grupės skolinimo veiklos pagrindinis principas – kiekvienas Grupės verslo vienetas prisiima visą atsakomybę už savo kredito riziką, o kredito sprendimai, atitinkantys „Swedbank“ verslo ir kredito strategijas, yra priimami pagal apibrėžtą kredito procesą, laikantis taikomų taisyklių. Atsižvelgiant į kiekvieno kredito dydį ir pobūdį, sprendimą dėl skolinimo gali priimti, pavyzdžiui, banko tarnautojas, pasinaudodamas sistemos pagalba, arba Kredito komitetas. Verslo vienetas prisiima visą atsakomybę už suteiktą kreditą, įskaitant atsakomybę už išduoto kredito vidaus kontrolę, neatsižvelgiant į tai, kas priima galutinį sprendimą. Visoje „Swedbank“ Grupės kredito proceso ir kredito rizikos valdymo veikloje taikomas dualumo principas. Šio dualumo principo taikymą užtikrina nepriklausoma kredito organizacija ir sprendimus priimantys organai. Kiekvienas verslo vienetas turi užtikrinti vidaus kontrolės integravimą į atitinkamas kredito proceso dalis.

Rizikos klasifikavimo sistema yra pagrindinė kredito proceso dalis ir apima veiklos ir sprendimų priėmimo procesus, susijusius su skolinimu, kreditų stebėsena ir kredito rizikos kiekybiniu įvertinimu. Sprendimas išduoti kreditą reikalauja įvertinti, ar yra pakankamas pagrindas tikėtis, kad klientas galės įvykdyti savo įsipareigojimus Grupei. Be to, kaip riziką mažinančią priemonę, būtina pateikti tinkamą ir pakankamą užstatą.

Siekiant užtikrinti skolinimo veiklos patikimumą, tinkamumą ir subalansavimą, būtina kiekvieną sandorį

4


įvertinti pagal atitinkamus išorinius veiksnius, atsižvelgiant į tai, ką Grupė ir rinka žino apie numatomus vietinius, regioninius ir tarptautinius pokyčius ir raidą, kurie gali turėti poveikį sandoriui ir jo rizikai. Kredito pozicijos yra sistemingai analizuojamos, vykdant atskirų įsipareigojimų stebėseną. Verslo ir privačių klientų, finansų įstaigų ir valstybių pozicijos iš naujo vertinamos ne rečiau kaip kartą per metus.

2009 m. kovo 1 d. Lietuvos bankas suteikė „Swedbank“, AB leidimą taikyti vidaus reitingais pagrįstą kredito rizikos vertinimo (angl. trumpinys – IRB) metodą, kaip pagrindą skaičiuoti kapitalo poreikį kredito rizikai. IRB metodas taikomas daugumai banko kredito pozicijų: institucijų pozicijoms (išskyrus regioninės ir vietos valdžios, investicinių įmonių pozicijas), įmonių pozicijoms (išskyrus ne pelno organizacijų, viešųjų įstaigų, draudimo įmonių ir gautinų sumų, kurios nelaikomos pozicijomis pardavėjams, pozicijas) ir mažmeninėms pozicijoms (išskyrus fizinių asmenų gautinų sumų, kurios nelaikomos pozicijomis pardavėjams, pozicijas).

Individualaus rizikos vertinimo tikslais Banko ir Grupės bankinė knyga yra suskirstyta į penkias pozicijų kategorijas, kuriose rizika vertinama naudojant atitinkamą rizikos vertinimo sistemą. Segmentavimas daugiausia priklauso nuo klientų teisinės formos ir dydžio.

Banko ir Grupės bankinė knyga yra suskirstyta į kategorijas pagal šiuos kriterijus:

bankinės institucijos identifikuojamos pagal sandorio šalies rūšį, tai yra, ar sandorio šalis yra bankas, ar kredito įstaiga, turinti atitinkamos priežiūros institucijos išduotą kredito licenciją;

stambūs verslo klientai, t.y. įmonės, kurių konsoliduota rizika Grupėje viršija 0.8 milijono eurų;

vidutinės įmonės (VĮ), t.y. įmonės, kurių konsoliduota rizika Grupėje yra nuo 0.2 iki 0.8 milijono eurų;

mažos įmonės (MĮ), t.y. įmonės, kurių konsoliduota rizika Grupėje yra iki 0.2 milijono eurų;

privatūs asmenys, kurių įsipareigojimai identifikuojami pagal kredito sutarties savininką, kuris yra privatus asmuo, o paskui – pagal produktų grupes (pavyzdžiui, būsto paskolas,

išperkamąją nuomą, atsinaujinančius kreditus ir kitas pozicijas).

Pozicijoms, įprastai, yra nustatoma įsipareigojimų nevykdymo tikimybė (angl. trumpinys – PD, toliau tekste – PD) artimiausiam 12 mėnesių laikotarpiui. PD įvertinimas yra susijęs su tikimybe, kad sandorio šalis neturės ekonominių galimybių grąžinti savo skolą, arba su tuo, kad bet kurį reikšmingą kreditą sandorio šalis vėluos grąžinti daugiau nei 90 dienų. Visoms turto klasėms, išskyrus bankinių institucijų pozicijas, atliekamas nuostolio dėl įsipareigojimų nevykdymo (angl. trumpinys – LGD, toliau tekste – LGD) įvertinimas, kuris rodo, kokio dydžio nuostolis būtų patirtas, jeigu kliento įsipareigojimai būtų neįvykdyti. Kredito konversijos faktorius (angl. trumpinys – CCF, toliau tekste – CCF) parodo tikimybę, kad klientui patvirtintas paskolos limitas bus panaudotas ir virs paskola. Vidiniai PD, LGD ir CCF įverčiai yra pagrindiniai duomenys, naudojami siekiant įvertinti tikėtinus paskolų portfelio nuostolius. Jie taip pat yra naudojami įvairiose kitose srityse, pavyzdžiui, sprendimų priėmime, klientus segmentavime, kainodaroje ir portfelio analizėje.

Sverto rizikos valdymas „Swedbank“, AB standartinės procedūros nustato rizikos perviršio valdymo tvarką, aprašančią veiksmus esant sverto koeficiento pokyčiams. Sverto koeficientai yra naudojami planuojant kapitalo rodiklius. Taip pat yra identifikuotos verslo sritys, kurių pozicijos galėtų būti sumažintos per 30 dienų, tokiu būdu didinant sverto rodiklį. „Swedbank“, AB gali valdyti ir pirmo lygio kapitalą, kuris gali būti padidintas per 3 mėnesius, įtraukiant papildomo pirmo lygio kapitalo priemones.

Vidinė rizikos klasifikavimo sistema (RKS) Vidinė rizikos klasifikavimo sistema (RKS) buvo sukurta vadovaujantis Swedbank Grupės standartais, jos patikimumas yra nuolat įvertinamas. Ji susideda iš kelių posistemių, apimančių tris rizikos dydžius (PD, LGD ir CCF), ir yra pritaikyta tam tikriems klientų segmentams. Skirtingos rizikos klasifikavimo posistemės, sudarančios RKS, taip pat klientų segmentai, kuriems taikomos šios posistemės, yra pateikti lentelėje apačioje.

Baltijos šalių bankininkystės Rizikos klasifikavimo sistema

Paraiška Portfelis

Portfelio segmentas Apimtis PD dimensija (paraiška)

PD dimensija (portfelis) LGD dimensija CF dimensija

Bankai Visi Šalių, bankų sistemų ir bankų rizikos klasifikacijos sistema

Šalių, bankų sistemų ir bankų rizikos klasifikacijos sistema - -

Stambūs klientai

Pozicijos dydis > 0.8 mln. eurų Stambių klientų reitingų sistema Stambių klientų reitingų sistema - -

Vidutinės įmonės (VĮ)

Pozicijos dydis 0.2 – 0.8 mln. eurų

VĮ paraiškų vertinimo balais (skoringo) sistema

VĮ portfelio vertinimo balais (skoringo) sistema

-

-

Mažos įmonės (MĮ)

Pozicijos dydis <0.2 mln. eurų

MĮ paraiškų vertinimo balais (skoringo) sistema

MĮ portfelio vertinimo balais (skoringo) sistema

Mažmeniniai LGD modeliai Mažmeniniai CF modeliai

Privatūs asmenys Visi

Privačių asmenų paraiškų vertinimo balais (skoringo) sistema

Privačių asmenų portfelio vertinimo balais (skoringo) sistema

Mažmeniniai LGD modeliai Mažmeniniai CF modeliai

5


Valstybių centrinės valdžios, bankų sistemų ir bankų rizikos klasifikacijos sistema „Swedbank“ Grupės valstybių centrinės valdžios, bankų sistemų ir bankų rizikos klasifikacijos sistema yra naudojama Baltijos šalyse siekiant įvertinti bankinių institucijų įsipareigojimų nevykdymo riziką. Ši sistema Baltijos šalyse buvo įdiegta 2006 m. Reitingavimo procesas yra pagrįstas ekspertiniais modeliais. Stambių klientų reitingų sistema Stambių klientų reitingų sistema Lietuvoje buvo įdiegta 2002 m. Reitingavimo procesas yra pagrįstas ekspertiniais modeliais (derinant kiekybinių ir kokybinių veiksnių vertinimą). Yra sukurti atskiri modeliai skirtingų stambių verslo klientų (tokių kaip pramonės ir nekilnojamojo turto įmonės) įsipareigojimų nevykdymo rizikai vertinti. Vidutinių įmonių paraiškų vertinimo balais (skoringo) sistema Vidutinių įmonių paraiškų vertinimo balais (skoringo) sistema pirmiausia skirta įvertinti vidutinių įmonių įsipareigojimų nevykdymo riziką suteikiant paskolą. Lietuvoje ši sistema buvo įdiegta 2004 m. Mažų įmonių paraiškų vertinimo balais (skoringo) sistema Mažų įmonių paraiškų vertinimo balais (skoringo) sistema pirmiausia skirta įvertinti mažų įmonių įsipareigojimų nevykdymo riziką suteikiant paskolą. Sistema pagrįsta statistiniais modeliais ir integruota į sprendimų priėmimo procesą nuo 2007 m. Vidutinių ir mažų įmonių portfelio vertinimo balais (skoringo) sistema VĮ/MĮ portfelio vertinimo balais (skoringo) sistema, skirta įvertinti vidutinių ir mažų įmonių esamų įsipareigojimų nevykdymo riziką. Sistema pagrįsta statistiniais modeliais. Automatiniai skaičiavimai atliekami kiekvieną mėnesį duomenų saugykloje. Sistema įdiegta 2006 m. 2011 m. vidutinių ir mažų įmonių portfelio vertinimo balais (skoringo) sistemos buvo atskirtos. Privačių asmenų paraiškų vertinimo balais (skoringo) sistema Privačių asmenų paraiškų vertinimo balais (skoringo) sistema pirmiausia skirta įvertinti paraiškų, gautų iš privačių asmenų suteikiant paskolą, įsipareigojimų nevykdymo riziką. Sistema pagrįsta statistiniais modeliais ir įdiegta 2007 m. Privačių asmenų portfelio vertinimo balais (skoringo) sistema Privačių asmenų portfelio vertinimo balais (skoringo)

sistema skirta įvertinti privačių asmenų esamų įsipareigojimų nevykdymo riziką. Sistema pagrįsta statistiniais modeliais. Skaičiavimai atliekami kiekvieną mėnesį automatiškai duomenų saugykloje. Sistema įdiegta 2006 m. Mažmeniniai LGD modeliai Mažmeniniai LGD modeliai yra skirti nustatyti mažmeninių įsipareigojimų LGD įverčius privatiems asmenims ir MĮ. Sistema pagrįsta statistiniais modeliais. Automatiniai skaičiavimai atliekami kiekvieną mėnesį duomenų saugykloje. Sistema įdiegta 2006 m. Mažmeniniai CCF modeliai Mažmeniniai CCF modeliai yra skirti nustatyti mažmeninių įsipareigojimų su nepanaudotais limitais CCF įverčius privatiems asmenims ir MĮ. Sistema pagrįsta statistiniais modeliais. Automatiniai skaičiavimai atliekami kiekvieną mėnesį duomenų saugykloje. Sistema įdiegta 2006 m. Grupės paskolų vertės sumažėjimo įvertinimo principai Pirmą kartą pripažįstant paskolą, ji įvertinama tikrąja verte (sandorio savikaina). Į savikainą įtraukiamos ir tiesioginės sandorio sudarymo išlaidos.

Kartą per mėnesį įvertinama, ar nebuvo nuostolio įvykių. Jei gaunama informacija, kad galėjo būti nuostolio įvykių, jie turi būti įvertinti nedelsiant.

Esant bent vienam objektyviam įrodymui, kad paskolos (panašių paskolų grupės) vertė sumažėjo, šis sumažėjimas turi būti įvertintas nedelsiant. Paskolų vertės sumažėjimas įvertinamas individualiai arba panašių paskolų grupėje.

Panašių paskolų grupės sudaromos atsižvelgiant į paskolos (paskolos rūšis, dydis, užtikrinimo priemonės, praeityje patirtus panašių paskolų nuostolius (istoriniai duomenys)) ir skolininko (skolininko tipas) požymius, turinčius įtakos nustatant paskolos vertės sumažėjimą. Paskolų grupių kūrimo pagrindas – produkto kodas, naudojamas vidinėje klasifikacijoje.

Paskolos (panašių paskolų grupės) vertė sumažėja ir vertės sumažėjimo nuostolis patiriamas tik po paskolos pirminio pripažinimo įvykusio vieno ar keleto nuostolio įvykių, ir jei toks nuostolio įvykis (arba įvykiai) turi įtakos paskolos (panašių paskolų grupės) būsimiesiems pinigų srautams. Įvykiai, dėl kurių nuostolis būtų patirtas tik ateityje, kad ir kaip greitai, tačiau ne paskolų vertinimo dieną, negali būti laikomi nuostolio įvykiais. Nuostoliai, kurių tikimasi dėl būsimų įvykių, nėra pripažįstami, net jeigu tokie įvykiai labai tikėtini.

Detali informacija apie vertės sumažėjimo požymius yra pateikta 2017 m. finansinių ataskaitų Aiškinamojo rašto pastabose.

6


Grupės minimalių nuosavų lėšų reikalavimai 1

Pirmo lygio kapitalas

(CET1)

Papildomas 1 lygio

kapitalas

(AT1) 5

2 lygio kapitalas

(T2) 6

Viso nuosavų

lėšų

reikalavimai

Ramstis 1

Minimalūs nuosavų lėšų reikalavimai 4.5 % 1.5 % 2.0 % 8.0 %

Kitos sisteminės svarbos įstaigos rezervas (O–SII) 2.5 % 2.5 %

Kapitalo apsaugos rezervas (CCoB) 2 2.0 % 2.0 %

Įstaigos specialus anticiklinis kapitalo rezervas (CCyB) 3 0.5 % 0.5 %

9.5 % 1.5 % 2.0 % 13.0 %

Ramstis 2 4

Iš kurio privalomas Ramstis 2 reikalavimas (P2R) 1.7 % 1.7 %

Iš kurio rekomenduojamas Ramstis 2 reikalavimas (P2G) 1.0 % 1.0 %

2.7 % 0.0 % 0.0 % 2.7 %

Minimalūs nuosavų lėšų reikalavimai 12.2 % 1.5 % 2.0 % 15.7 %

2017 m. gruodžio 31 d. kapitalo pakankamumo koeficientas 22.91 % 22.91 %

1) Lentelėje pateikti rodikliai remiasi Lietuvos banko paskelbtais reikalavimais nuosavoms lėšoms, kapitalo rezervams ir Ramstis 2 papildomiems koregavimams.

2) 2015 m. gruodžio 15 d. nutarimu Lietuvos bankas nustatė 2 proc. reikalavimą (nuo bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos) kitų sistemiškai svarbių įstaigų rezervui (angl. O–SII), kurį Grupė privalo kaupti nuo 2016 m. gruodžio 31 d.

3) 2017 m. gruodžio mėn. Lietuvos bankas padidino anticiklinio kapitalo rezervo (angl. trumpinys - CCyB) normą nuo 0 % iki 0.5 %, tačiau ji bus taikoma tik nuo 2018 m. gruodžio mėnesio.

4) ECB sprendimu, Ramstis 2 kapitalo poreikio reikalavimas, taikomas „Swedbank“, AB ir jo Grupei.

5) T. y. kapitalo pakankamumo reikalavimo (8 %) dalis pagal Ramstis 1 (Pillar 1), kuri gali būti įvykdyta panaudojant papildomą 1 lygio kapitalą.

6) T. y. kapitalo pakankamumo reikalavimo (8 %) dalis pagal Ramstis 1 (Pillar 1), kuri gali būti įvykdyta panaudojant papildomą 1 lygio kapitalą ir 2 lygio kapitalą.

2017 m. gruodžio 31 d. Grupės bendro pirmojo lygio akcinio kapitalo ir bendro kapitalo pakankamumo rodikliai buvo lygūs 22,91 % (2016 m. pabaigoje – 22,13 %). 2017 m. pabaigoje faktinis bendras kapitalas 366 mln. EUR viršijo žemiausią kapitalo reikalavimo ribą pagal Bazelis I sistemą. Taigi Grupė išlaiko stiprią kapitalizaciją, kuri yra ženkliai didesnė už kapitalo reikalavimuose numatoma minimalų lygi ir ribinį kapitalo lygį pagal Bazelis I sistemą. 2017 m. gruodžio 31 d. Grupės sverto koeficientas buvo 7,12 % (2016 m. gruodžio 31 d. – 7,16 %). 2017 m. priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso (SREP) metu buvo nustatyta, kad Grupės kapitalizacija yra pakankama, ir Grupė turi visas galimybes ir ateityje vykdyti reguliuojamojo kapitalo reikalavimus.

Kaip numatyta „Swedbank“ Grupės procedūrose, Baltijos šalyse veikiančių dukterinių įmonių kapitalo planavimo procesas vyksta kas ketvirtį. Jo metu yra vertinama bendra kapitalizacija ir finansinio sverto rizika nepalankių scenarijų atžvilgiu. Esant galimam kapitalo trūkumui, gali būti naudojamos kapitalo injekcijos arba įgyvendinamos pagal riziką pasvertų pozicijų mažinimo priemonės. Taip pat Grupės bendras kapitalas gali būti stiprinamas patronuojančios bendrovės („Swedbank“AB

(publ)) subordinuotomis paskolomis. Pasikeitus finansinio sverto koeficientui, dėl kurio gali atsirasti pernelyg didelio finansinio sverto rizika, gali būti svarstomos ir prireikus taikomos ir kitos veiklos reguliavimo ir turto bei įsipareigojimų valdymo priemonės.

2014 m. ES įsigaliojusi bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva (BGPD), suteikianti teisę institucijoms gelbėti bankrutuojančius bankus, 2015 m. gruodžio 3 d. buvo perkelta į Lietuvos nacionalinę teisę. Ši direktyva nustato bankams minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimą (MREL). 2017 m. Švedijos valstybės skolos aptarnavimo valdyba (SNDO) MREL reikalavimą formaliai nustatė konsoliduotu („Swedbank“ Grupės) lygmeniu. Pagal LR Finansinio tvarumo įstatymo 25(1) straipsnį „Įstaigos privalo nuolat tenkinti minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydžio reikalavimą (MREL). Minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų dydis apskaičiuojamas kaip nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų suma, išreikšta visų įstaigos įsipareigojimų ir nuosavų lėšų procentine dalimi.“ Šis nacionalinis MREL reikalavimas turėtų būti pradėtas taikyti nuo 2019 m.

Kapitalo pakankamumas

Tūkst. EUR 2017 m. 2016 m.

Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas 592,801 553,652

1 lygio kapitalas 592,801 553,652

Bendras kapitalas 592,801 553,652

Rizikos pozicijų suma 2,587,156 2,502,162

Kapitalo reikalavimai 1 206,973 200,173 Kapitalo perviršis 385,828 353,479

Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo rodiklis, % 22.9 22.1

1 lygio kapitalo rodiklis, % 22.9 22.1

Bendro kapitalo rodiklis, % 22.9 22.1

Kapitalo reikalavimo žemiausia riba pagal Bazelis I 249,715 237,613

Bendras kapitalas, pakoreguotas pagal taisykles dėl Bazelis I žemiausios ribos 615,500 576,030

Kapitalo perviršis pagal Bazelis I žemiausią ribą 365,785 338,417

1) Ramstis 1 reikalavimas - 8 procentai nuo pagal riziką įvertintų pozicijų sumos.

7


Bendras kapitalas

Tūkst. EUR 2017 m. 2016 m.

Bendras 1 lygio kapitalas (CET1) prieš teisės aktuose nustatytus koregavimus 628,486 587,476

Nekontroliuojamos dalys Numatomi dividendai Draudimo bendrovių konsolidavimo nutraukimas Finansinių įsipareigojimų nerealizuotos vertės pokyčiai dėl pačios įstaigos kreditingumo pokyčių Pinigų srautų apsidraudimas Papildomi vertės koregavimai -523 -351

Prestižas Atidėtųjų mokesčių turtas -12,238 -10,858

Nematerialusis turtas -225 -237

Kredito rizikos koregavimų pagal IRBmetodą trūkumas, atsižvelgiant į tikėtinus nuostolius -22,699 -22,378

Akcijos, atimtos iš bendro 1 lygio nuosavo kapitalo

Nustatytų išmokų pensijų fondo turtas

1 lygio kapitalas, iš viso (CET1) 592,801 553,652

Papildomas 1 lygio kapitalas

1 lygio kapitalas, iš viso 592,801 553,652

2 lygio kapitalas, iš viso

Bendras kapitalas 592,801 553,652

Informacijos apie nuosavas lėšas atskleidimas pereinamuoju laikotarpiu pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento Nr.

1423/2013 5 straipsnį

Tūkst. EUR B C

B: Reglamentas (ES) Nr. 575/2013. Straipsnio nuoroda

C: Sumos, nustatytos iki Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimų taikymo, arba likutinė suma, nustatyta pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013

Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas (CET1): priemonės ir rezervai

1 Kapitalo priemonės ir susiję akcijų priedai

502,258 26 (1), 27, 28, 29, EBA

list 26 (3)

Iš jų 1 rūšies priemonės 475,623 EBA list 26 (3)

Iš jų 2 rūšies priemonės

EBA list 26 (3)

Iš jų 3 rūšies priemonės 26,635 EBA list 26 (3)

2 Nepaskirstytasis pelnas 13,028 26 (1) (c)

3 Sukauptos kitos bendrosios pajamos (ir kiti rezervai)

26 (1)

3a Atidėjiniai bendrai banko rizikai 113,200 26 (1) (f)

4 Reikalavimus atitinkančių straipsnių, nurodytų 484 straipsnio 3 dalyje, ir susijusių akcijų priedų, kurie turi būti laipsniškai pašalinti iš CET1, suma

486 (2)

Viešojo sektoriaus kapitalo injekcijos taikomos iki 2018 m. sausio 1 d.

483 (2)

5 Mažumos dalys (suma, kurią leidžiama įtraukti į konsoliduotą CET1)

84, 479, 480

5a Nepriklausomai patikrintas tarpinis pelnas atėmus visus numatomus mokesčius arba dividendus

26 (2)

6 Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas (CET1) prieš teisės aktuose nustatytus koregavimus 628,486

Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas (CET1): teisės aktuose nustatyti koregavimai

7 Papildomi vertės koregavimai (neigiama suma) -523 34, 105

8 Nematerialusis turtas (atėmus susijusius mokesčių įsipareigojimus) (neigiama suma) -225 36 (1) (b), 37, 472 (4)

9 ES šis duomenų rinkinys nepildomas

10 Atidėtųjų mokesčių turtas, priklausantis nuo būsimo pelningumo, išskyrus turtą, susidarantį dėl laikinųjų skirtumų (atėmus susijusius mokesčių įsipareigojimus, jeigu įvykdomos 38 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos) (neigiama suma) -12,238 36 (1) (c), 38, 472 (5)

11 Tikrosios vertės rezervai, susiję su pelnu arba nuostoliais iš pinigų srautų apsidraudimo

33 (a)

12 Neigiamos sumos, susidarančios apskaičiuojant tikėtinų nuostolių sumas -22,699

36 (1) (d), 40, 159, 472 (6)

13 Nuosavo kapitalo padidėjimas, susidarantis dėl vertybiniais popieriais pakeisto turto (neigiama suma)

32 (1)

14 Pelnas arba nuostoliai iš įsipareigojimų, vertinamų tikrąja verte, kurie susidaro dėl pačios įstaigos kreditingumo pokyčių

33 (1) (b) (c)

15 Nustatytų išmokų pensijų fondo turtas (neigiama suma)

36 (1) (e), 41, 472 (7)

16 Įstaigos tiesiogiai ir netiesiogiai turimos nuosavos CET1 priemonės (neigiama suma)

36 (1) (f), 42, 472 (8)

17 Tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimos finansų sektoriaus subjektų, su kuriais įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, sukurtos siekiant dirbtinai padidinti įstaigos nuosavas lėšas, CET1 priemonės (neigiama suma)

36 (1) (g), 44, 472 (9)

18 Tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, CET1 priemonės (10 % ribą viršijanti suma atėmus reikalavimus atitinkančias trumpąsias pozicijas) (neigiama suma)

36 (1) (h), 43, 45, 46, 49 (2) (3), 79, 472 (10)

19 Tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai įstaigos turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 priemonės (10 % ribą viršijanti suma atėmus reikalavimus atitinkančias trumpąsias pozicijas) (neigiama suma)

36 (1) (i), 43, 45, 47, 48 (1) (b), 49 (1) to (3), 79,

470, 472 (11)


20a Toliau nurodytų straipsnių, kurie atitinka 1,250 % rizikos koeficiento taikymo reikalavimus, pozicijos suma, kai įstaiga nusprendžia taikyti atskaitymo alternatyvą

36 (1) (k)

20b Iš jų ne finansų sektoriaus įmonėse turimos kvalifikuotosios akcijų paketo dalys (neigiama suma)

36 (1) (k) (i), 89 to 91

20c Iš jų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos (neigiama suma)

36 (1) (k) (ii), 243 (1) (b), 244 (1) (b), 258

20d Iš jų nebaigti sandoriai (neigiama suma)

36 (1) (k) (iii), 379 (3)

21 Atidėtųjų mokesčių turtas, susidarantis dėl laikinųjų skirtumų (10 % ribą viršijanti suma atėmus susijusius mokesčių įsipareigojimus, jeigu įvykdomos 38 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos) (neigiama suma)

36 (1) (c), 38, 48 (1) (a), 470, 472 (5)

22 15 % ribą viršijanti suma (neigiama suma)

48 (1)

23 Iš jų tiesiogiai ir netiesiogiai įstaigos turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 priemonės

36 (1) (i), 48 (1) (b), 470, 472 (11)


8


25 Iš jų atidėtųjų mokesčių turtas, susidarantis dėl laikinųjų skirtumų

36 (1) (c), 38, 48 (1) (a), 470, 472 (5)

25a Einamųjų finansinių metų nuostoliai (neigiama suma)

36 (1) (a), 472 (3)

25b Numatomi mokesčiai, susiję su CET1 straipsniais (neigiama suma)

36 (1) (l)

26 CET1 teisės aktuose nustatyti koregavimai, susiję su sumomis, nustatytoms iki CRR reikalavimų taikymo

26a Teisės aktuose nustatyti koregavimai, susiję su nerealizuotu pelnu ir nuostoliais pagal 467 ir 468 straipsnius

26b Suma, kurią reikia atskaityti iš CET1 kapitalo / įtraukti į CET1 kapitalą papildomiems filtrams ir atskaitymams, nustatytiems iki CRR reikalavimų taikymo

481

27 Reikalavimus atitinkantys įstaigos AT1 kapitalą viršijančių sumų atskaitymai iš AT1 (neigiama suma)

36 (1) (j)

28 Bendra teisės aktuose nustatytų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo (CET1) koregavimų suma -35,685

29 Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas (CET1) 592,801

Papildomas 1 lygio (AT1) kapitalas: priemonės


51, 52

31 Iš jų pagal taikytinus apskaitos standartus priskiriamos prie nuosavo kapitalo

32 Iš jų pagal taikytinus apskaitos standartus priskiriamos prie įsipareigojimų

33 Reikalavimus atitinkančių straipsnių, nurodytų 484 straipsnio 4 dalyje, ir susijusių akcijų priedų, kurie turi būti laipsniškai pašalinti iš AT1, suma

486 (3)


483 (3)

34 Kvalifikuotasis 1 lygio kapitalas, įtraukiamas į konsoliduotą AT1 kapitalą (įskaitant mažumos dalis, neįtrauktas į 5 eilutę), kurį yra išleidusios patronuojamosios įmonės ir turi trečiosios šalys

85, 86, 480

35 Iš jų patronuojamųjų įmonių išleistos priemonės, kurios turi būti laipsniškai panaikintos

486 (3)

36 Papildomas 1 lygio (AT1) kapitalas prieš teisės aktuose nustatytus koregavimus

Papildomas 1 lygio (AT1) kapitalas: teisės aktuose nustatyti koregavimai

37 Įstaigos tiesiogiai ir netiesiogiai turimos nuosavos AT1 priemonės (neigiama suma)

52 (1) (b), 56 (a), 57, 475 (2)

38 Tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimos finansų sektoriaus subjektų, su kuriais įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, sukurtos siekiant dirbtinai padidinti įstaigos nuosavas lėšas, papildomo 1 lygio AT1 priemonės (neigiama suma)

56 (b), 58, 475 (3)

39 Tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, papildomo 1 lygio AT1 priemonės (10 % ribą viršijanti suma atėmus reikalavimus atitinkančias trumpąsias pozicijas) (neigiama suma)

56 (c), 59, 60, 79, 475 (4)

40 Įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, papildomo 1 lygio kapitalo (AT1) priemonės (10 % ribą viršijanti suma atėmus reikalavimus atitinkančias trumpąsias pozicijas) (neigiama suma)

56 (d), 59, 79, 475 (4)

41 Papildomo 1 lygio kapitalo (AT1) teisės aktuose nustatyti koregavimai, susiję su sumomis, nustatytomis iki CRR reikalavimų taikymo ir taikant pereinamojo laikotarpio susitarimus, kurie turi būti laipsniškai panaikinti, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 585/2013 (t.y. CRR likutinės sumos)

41a Likutinės sumos, atskaitomos iš papildomo 1 lygio kapitalo (AT1) ryšium su atskaitymu iš CET1 kapitalo pereinamuoju laikotarpiu pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 472 straipsnį

472, 473(3)(a), 472 (4), 472 (6), 472 (8) (a), 472

(9), 472 (10) (a), 472 (11) (a)

41b Likutinės sumos, atskaitomos iš papildomo 1 lygio kapitalo (AT1) ryšium su atskaitymu iš 2 lygio kapitalo pereinamuoju laikotarpiu pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 475 straipsnį

477, 477 (3), 477 (4) (a)

41c Sumos, kurias reikia atskaityti iš AT1 kapitalo / įtraukti į AT1 kapitalą papildomiems filtrams ir atskaitymams, nustatytiems iki CRR reikalavimų taikymo

467, 468, 481

42 Reikalavimus atitinkantys įstaigos T2 kapitalą viršijančių sumų atskaitymai iš T2 kapitalo (neigiama suma)

56 (e)

43 Bendra teisės aktuose nustatytų papildomo 1 lygio kapitalo (AT1) koregavimų suma

44 Papildomas 1 lygio kapitalas (AT1)

45 1 lygio kapitalas (T1 = CET1 + AT1) 592,801

2 lygio (T2) kapitalas: priemonės ir atidėjiniai


62, 63

47 Reikalavimus atitinkančių straipsnių, nurodytų 484 straipsnio 5 dalyje, ir susijusių akcijų priedų, kurie turi būti laipsniškai pašalinti iš T2, suma

486 (4)


483 (4)

48 Kvalifikuotosios nuosavų lėšų priemonės, įtraukiamos į konsoliduotą T2 kapitalą (įskaitant mažumos dalis ir AT1 priemones, neįtrauktas į 5 ar 34 eilutę), kurias yra išleidusios patronuojamosios įmonės ir turi trečiosios šalys

87, 88, 480

49 Iš jų patronuojamųjų įmonių išleistos priemonės, kurios turi būti laipsniškai panaikintos

486 (4)

50 Kredito rizikos koregavimai

62 (c) & (d)

51 2 lygio (T2) kapitalas prieš teisės aktuose nustatytus koregavimus

2 lygio (T2) kapitalas: teisės aktuose nustatyti koregavimai

52 Įstaigos tiesiogiai ir netiesiogiai turimos nuosavos T2 priemonės ir subordinuotosios paskolos (neigiama suma)

63 (b) (i), 66 (a), 67, 477 (2)

53 Turimos finansų sektoriaus subjektų, su kuriais įstaiga turi abipusės kryžminės kapitalo dalių nuosavybės, sukurtos siekiant dirbtinai padidinti įstaigos nuosavas lėšas, T2 priemonės ir subordinuotosios paskolos (neigiama suma)

66 (b), 68, 477 (3)

54 Tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, T2 priemonės ir subordinuotosios paskolos (10 % ribą viršijanti suma atėmus reikalavimus atitinkančias trumpąsias pozicijas) (neigiama suma)

66 (c), 69, 70, 79, 477 (4)

54a Iš jų turimos naujos priemonės, kurioms netaikomi pereinamojo laikotarpio susitarimai

54b Iš jų priemonės turimos iki 2013 m. sausio 1 d., kurioms taikomi pereinamojo laikotarpio susitarimai

55 Įstaigos tiesiogiai, netiesiogiai ir dirbtinai turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, T2 priemonės ir subordinuotosios paskolos (atėmus reikalavimus atitinkančias trumpąsias pozicijas) (neigiama suma)

66 (d), 69, 79, 477 (4)

56 Antro lygio kapitalo (T2) teisės aktuose nustatyti koregavimai, susiję su sumomis, nustatytomis iki CRR reikalavimų taikymo ir taikant pereinamojo laikotarpio susitarimus, kurie turi būti laipsniškai panaikinti Reglamente (ES) Nr. 575/2013 nustatyta tvarka (t.y. CRR likutinės sumos)

56a Likutinės sumos, atskaitomos iš 2 lygio kapitalo ryšium su atskaitymu iš CET1 kapitalo pereinamuoju laikotarpiu pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 472 straipsnį

472, 472(3)(a), 472 (4), 472 (6), 472 (8), 472 (9), 472 (10) (a), 472 (11) (a)

56b Likutinės sumos, atskaitomos iš 2 lygio kapitalo ryšium su atskaitymu iš AT1 kapitalo pereinamuoju laikotarpiu pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 475 straipsnį

475, 475 (2) (a), 475 (3), 475 (4) (a)

56c Sumos, kurias reikia atskaityti iš 2 lygio kapitalo / įtraukti į 2 lygio kapitalą papildomiems filtrams ir

467, 468, 481

9


atskaitymams, nustatytiems iki CRR reikalavimų taikymo

57 Bendra teisės aktuose nustatytų 2 lygio (T2) kapitalo koregavimų suma

58 2 lygio (T2) kapitalas

59 Kapitalas iš viso (TC = T1 + T2) 592,801

59a Pagal riziką įvertintas turtas, apimantis sumas, nustatytas iki CRR reikalavimų taikymo ir taikant pereinamojo laikotarpio susitarimus, kurie turi būti laipsniškai panaikinti, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 575/2013 (t.y. CRR likutinė suma)

iš kurių: straipsniai, neatskaitomi iš CET1 kapitalo (Reglamente (ES) Nr. 575/2013 numatytos likutinės sumos) (straipsniai turi būti nurodomi pagal atskiras eilutes, pvz., atidėtųjų mokesčių turtas, priklausantis nuo būsimo pelningumo, atėmus susijusius mokesčių įsipareigojimus, netiesiogiai turimas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones ir kt.)

472, 472 (5), 472 (8) (b), 472 (10) (b), 472 (11)

(b)

iš kurių: straipsniai, neatskaitomi iš papildomo 1 lygio (AT1) kapitalo iš kurių: straipsniai, neatskaitomi iš CET1 kapitalo (Reglamente (ES) Nr. 575/2013 numatytos likutinės sumos) (straipsniai turi būti nurodomi pagal atskiras eilutes, pvz., turimos abipusės kryžminės 2 lygio (T2) kapitalo priemonės, tiesiogiai turimos nereikšmingos investicijos į kitų finansų sektoriaus įstaigų kapitalą ir kt.)

475, 475 (2) (b), 475 (2) ©, 475 (4) (b)

Straipsniai, neatskaitomi iš 2 lygio (T2) kapitalo straipsnių (Reglamente (ES) Nr. 575/2013 numatytos likutinės sumos) (straipsniai turi būti nurodomi pagal atskiras eilutes, pvz., netiesiogiai turimos nereikšmingos investicijos į kitų finansų sektoriaus įstaigų kapitalą, tiesiogiai turimos reikšmingos investicijos į kitų finansų sektoriaus įstaigų kapitalą ir kt.)

477, 477 (2) (b), 477 (2) (c), 477 (4) (b)

60 Visas pagal riziką įvertintas turtas 2,587,156

Kapitalo pakankamumo koeficientai ir rezervai

61 Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas (išreikštas bendros rizikos pozicijos sumos procentine dalimi) 22.9 % 92 (2) (a), 465

62 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientas (išreikštas bendros rizikos pozicijos sumos procentine dalimi) 22.9 % 92 (2) (b), 465

63 Viso kapitalo pakankamumo koeficientas (išreikštas bendros rizikos pozicijos sumos procentine dalimi) 22.9 % 92 (2) (c)

64 Specialaus įstaigos rezervo reikalavimas (CET1 reikalavimas pagal 92 straipsnio 1 dalies a punktą pridėjus kapitalo apsaugos ir anticiklinio rezervo reikalavimus, pridėjus sisteminės rizikos rezervą, pridėjus sisteminės svarbos įstaigos rezervą; išreiškiama rizikos pozicijos sumos procentine dalimi) 1 9.5 % CRD 128, 129, 140

65 Iš jų kapitalo apsaugos rezervo reikalavimas 2.5 %

66 Iš jų anticiklinio rezervo reikalavimas 2 0.5 %

67 Iš jų sisteminės rizikos rezervo reikalavimas 0.0 %

67a Iš jų pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos (G–SII) arba kitos sisteminės svarbos įstaigos (O–SII) rezervas 2.0 % CRD 131

68 Rezervų reikalavimams įvykdyti turimas bendras 1 lygio nuosavas kapitalas (išreikštas rizikos pozicijos sumos procentine dalimi) 3 17.9 % CRD 128




Atskaitymo ribų nesiekiančios sumos (prieš rizikos vertinimą)

72 Tiesiogiai ir netiesiogiai turimas finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga neturi reikšmingų investicijų, kapitalas (10 % ribos nesiekianti suma atėmus reikalavimus atitinkančias trumpąsias pozicijas)

36 (1) (h), 45, 46, 472 (10), 56 (c), 59, 60, 475

(4), 66 (c), 69, 70, 477 (4)

73 Įstaigos tiesiogiai ir netiesiogiai turimos finansų sektoriaus subjektų, kuriuose įstaiga turi reikšmingų investicijų, CET1 priemonės (10 % ribos nesiekianti suma atėmus reikalavimus atitinkančias trumpąsias pozicijas)

36 (1) (i), 45, 48, 470, 472 (11)


75 Atidėtųjų mokesčių turtas, susidarantis dėl laikinųjų skirtumų (10 % ribos nesiekianti suma atėmus susijusius mokesčių įsipareigojimus, jeigu įvykdomos 38 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos)

36 (1) (c), 38, 48, 470, 472 (5)

Atidėjinių įtraukimui į 2 lygio kapitalą taikytinos viršutinės ribos

76 Kredito rizikos koregavimai, įtraukiami į T2 kapitalą pozicijoms, kai taikomas standartizuotas metodas (prieš taikant viršutinę ribą)

62

77 Kredito rizikos koregavimams įtraukti į T2 kapitalą pagal standartizuotą metodą taikoma viršutinė riba

62

78 Kredito rizikos koregavimai, įtraukiami į T2 kapitalą pozicijoms, kai taikomas vidaus reitingais pagrįstas metodas (prieš taikant viršutinę ribą)

62

79 Kredito rizikos koregavimams įtraukti į T2 kapitalą pagal vidaus reitingais pagrįstą metodą taikoma viršutinė riba

62

Kapitalo priemonės, kurioms taikoma laipsniško panaikinimo tvarka (taikoma tik nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 1 d.)

80 Viršutinė riba, šiuo metu taikoma CET1 priemonėms, kurioms taikomos laipsniško panaikinimo nuostatos

484 (3), 486 (2) & (5)

81 Į CET1 dėl taikomos viršutinės ribos neįtraukta suma (viršutinės ribos perviršis po išpirkimo ir suėjus terminui)

484 (3), 486 (2) & (5)

82 Viršutinė riba, šiuo metu taikoma AT1 priemonėms, kurioms taikomos laipsniško panaikinimo nuostatos

484 (4), 486 (3) & (5)

83 Į AT1 dėl taikomos viršutinės ribos neįtraukta suma (viršutinės ribos perviršis po išpirkimo ir suėjus terminui)

484 (4), 486 (3) & (5)

84 Viršutinė riba, šiuo metu taikoma T2 priemonėms, kurioms taikomos laipsniško panaikinimo nuostatos

484 (5), 486 (4) & (5)

85 Į T2 dėl taikomos viršutinės ribos neįtraukta suma (viršutinės ribos perviršis po išpirkimo ir suėjus terminui) 484 (5), 486 (4) & (5)

1) CET1 kapitalo reikalavimas, įskaitant rezervų reikalavimus. 2) 2017 m. gruodžio mėn. Lietuvos bankas padidino anticiklinio kapitalo rezervo (angl. trumpinys - CCyB) normą nuo 0 % iki 0.5 %, tačiau ji bus taikoma tik nuo 2018 m.

gruodžio mėnesio.

3) CET1 kapitalo rodiklis, nurodytas ataskaitose, atėmus minimalų 4,5 % reikalavimą (išskyrus rezervų reikalavimus) ir atėmus visus CET1 straipsnius, naudojamus įvykdyti

1 lygio kapitalo reikalavimus ir bendro kapitalo reikalavimus.

Pastaba: „Lentelė. Subordinuota skola: kapitalo priemonių pagrindinės savybės” nėra aktuali „Swedbank“, AB.

10


Įstaigos anticiklinio rezervo dydis 2017 m. gruodžio 31 d.

Tūkst. EUR 2017 m.

Įstaigos anticiklinio rezervo norma 0.0 %

RWA 1, iš viso 2,587,156

Įstaigos anticiklinis rezervas 719

1) Pagal riziką įvertintas turtas.

Geografinis kredito rizikos pozicijų pasiskirstymas anticiklinio rezervo apskaičiavimui 2017 m. gruodžio 31 d.

Bendrosios kredito pozicijos

Prekybos knygos

pozicijos

Pakeitimo vertybiniais

popieriais pozicijos

Nuosavų lėšų reikalavimai

Nuosavų lėšų reikalavimams

taikomi koeficentai

Įstaigos anticiklinio

kapitalo rezervo

norma Tūkst. EUR

Pozicijų vertė

taikant SA metodą

Pozicijų vertė

taikant IRB metodą

Prekybos

knygos ilgųjų ir

trumpųjų pozicijų

suma

Prekybos knygos

poizicijos vertė

vidaus modeliams

Pozicijų vertė

taikant SA

metodą

Pozicijų vertė taikant

IRB metodą

Iš jų: bendrosios

kredito pozicijos

Iš jų: prekybos

knygos pozicijos

Iš jų: pakeitimo

vertybiniais popieriais

pozicijos Iš viso

Švedija 326 61,444

2,365

2,365 1.37 % 2.00 %

Estija 474 17

18

18 0.01 % 0.00 %

Latvija 228 8,700

482

482 0.28 % 0.00 %

Lietuva 618,563 4,720,126 795

168,097 498

168,595 97.83 % 0.00 %

Norvegija 6 896

30

30 0.02 % 2.00 %

Suomija

100

2

2 0.00 % 0.00 %

Danija 202 350

15

15 0.01 % 0.00 %

JAV 59 1,627

43

43 0.03 % 0.00 %

Rusija 62 817

38

38 0.02 % 0.00 %

Kitos šalys 2,768 18,467

740

740 0.43 % 0.00 %

Iš viso 622,688 4,812,544 795 0 0 0 171,830 498 0 172,328 100.00 %

Pagrindinių kapitalo priemonių savybių atskleidimas

2017 m.

1 Emitentas Swedbank, AB, įm. kodas 112029651

2 Unikalus identifikatorius LT0000100620

3 Priemonei taikomas (i) teisės (-ai) Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas

Taikoma reguliavimo tvarka

4 KPR nustatytos pereinamojo laikotarpio taisyklės Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas

5 KPR nustatytos taisyklės, taikytinos pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Bendras 1 lygio nuosavas kapitalas

6 Įtrauktina į kapitalą individualiu arba (iš dalies) konsoliduotu, arba individualiu ir (iš dalies) konsoliduotu lygmeniu Individualus ir konsoliduotas lygmuo

7 Priemonės rūšis (turi būti nurodytos pagal kiekvieną jurisdikciją taikomos rūšys) Paprastosios akcijos

8 Reguliuojamame kapitale pripažinta suma (valiuta mln. paskutinę ataskaitinę datą) 475.6 mln. eurų

9 Nominalioji priemonės suma 475.6 mln. eurų

9a Emisijos kaina Nominalioji akcijos vertė 2.9 euro

9b Išpirkimo kaina Netaikoma

10 Apskaitos klasifikacija Nuosavas kapitalas

11 Pradinė emisijos data 1993 m.

12 Nuolatinė ar fiksuoto termino Nuolatinė

13 Pradinis terminas Nuolatinė

14 Emitento galimybė įvykdyti pasirinkimo pirkti sandorį iš anksto gavus priežiūros institucijos sutikimą Ne

15 Neprivalomo pasirinkimo pirkti sandorio data, sąlyginių pasirinkimo pirkti sandorių datos ir išpirkimo suma Netaikoma

16 Paskesnės pasirinkimo pirkti sandorių datos, jei taikoma Netaikoma

Atkarpos ir (arba) dividendai

17 Nustatyto arba kintamojo dydžio dividendai ir (arba) atkarpa Kintamojo dydžio

18 Atkarpos dydis ir bet koks susijęs indeksas Nesusieta

19 Dividendų nemokėjimo nuostatos galiojimas Ne

20a Taikoma visiškai savo nuožiūra, iš dalies savo nuožiūra arba privaloma (laiko atžvilgiu) Visiškai savo nuožiūra

20b Taikoma visiškai savo nuožiūra, iš dalies savo nuožiūra arba privaloma (sumos atžvilgiu) Visiškai savo nuožiūra

21 Vertės padidėjimo arba kitos paskatos išpirkti buvimas Ne

22 Nekaupiamieji arba kaupiamieji Nekaupiamieji

23 Konvertuojamieji arba nekonvertuojamieji Nekonvertuojamieji

24 Jeigu priemonė konvertuojamoji, įvykis (-iai), kuriam (-iems) įvykus priemonė turi būti konvertuota Netaikoma

25 Jeigu priemonė konvertuojamoji, ar ji konvertuojama visiškai, ar iš dalies Netaikoma

26 Jeigu priemonė konvertuojamoji, konvertavimo koeficientas Netaikoma

27 Jeigu priemonė konvertuojamoji, ar konvertuoti privaloma, ar neprivaloma Netaikoma

28 Jeigu priemonė konvertuojamoji, nurodyti priemonės, į kurią konvertuojama, rūšį Netaikoma

29 Jeigu priemonė konvertuojamoji, nurodyti priemonės, į kurią konvertuojama, emitentą Netaikoma

30 Su nurašymu susijusios savybės Ne

31 Jeigu priemonė gali būti nurašyta, įvykis (-iai), kuriam (-iems) įvykus priemonė turi būti nurašyta Netaikoma

32 Jeigu priemonė gali būti nurašyta, ar ji nurašoma visa, ar iš dalies Netaikoma

33 Jeigu priemonė gali būti nurašyta, ar nurašymas nuolatinis, ar laikinas Netaikoma

34 Jeigu nurašymas laikinas, įrašymo mechanizmo apibūdinimas Netaikoma

35 Pozicija subordinacijos hierarchijoje likvidavimo atveju (nurodyti priemonės, kuri pirmaeiliškumo požiūriu yra tiesiogiai viršesnė nei priemonė, rūšį)

Ne

36 Reikalavimų neatitinkančios pakitusios savybės Netaikoma

37 Jeigu taip, nurodyti reikalavimų neatitinkančias savybes Netaikoma

11


EU OV1. RWA (pagal riziką įvertinto turto) apžvalga

Tūkst. EUR

RWA

2017 m. 2016 m.

Minimalūs

kapitalo reikalavimai 1 2017 m.

1

Kredito rizika (išskyrus CCR 2) 2,223,798 2,127,784 177,904

2 Iš jų pagal standartizuotą metodą 352,654 335,581 28,213

3 Iš jų pagal pagrindinį IRB (FIRB) metodą 1,204,228 1,216,674 96,338

4 Iš jų pagal pažangųjį IRB (AIRB) metodą 666,916 575,529 53,353

5 Iš jų nuosavybės IRB pagal paprastąjį rizikos koeficientų metodą arba IMA 6 CCR 21,121 25,716 1,690

7 Iš jų pagal rinkos vertės metodą 18,658 24,016 1,493

8 Iš jų pagal pradinės rizikos metodą

9 Iš jų pagal standartizuotą metodą

10 Iš jų pagal vidaus modelių metodą (IMM)

11 Iš jų rizikos pozicijų suma įmokoms į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fondą

12 Iš jų CVA 3 2,463 1,700 197

13 Atsiskaitymo rizika

14

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos bankinėje knygoje (pritaikius aukščiausią ribą)

15 Iš jų pagal IRB metodą

16 Iš jų pagal IRB priežiūrinės formulės metodą (SFA)

17 Iš jų pagal vidaus vertinimo metodą (IAA)

18 Iš jų pagal standartizuotą metodą

19 Rinkos rizika 13,713 17,888 1,097


21 Iš jų pagal IMA

22 Didelės pozicijos

23 Operacinė rizika 328,524 330,774 26,282

24 Iš jų pagal bazinio indikatoriaus metodą


26 Iš jų pagal pažangųjį vertinimo metodą

27 Sumos, nesiekiančios atskaitymo ribinių verčių (taikant 250 % rizikos koeficientą)

28 Žemiausios ribos koregavimas

29 Iš viso 2,587,156 2,502,162 206,973

1) Ramstis 1 reikalavimas - 8 % nuo pagal riziką įvertintų pozicijų sumos.

2) Sandorio šalies kredito rizika.

3) Sandorio šalies kredito vertinimo koregavimai.

EU CR10. IRB (specializuotas skolinimas ir nuosavybės vertybiniai popieriai) 2017 m. gruodžio 31 d.

Specializuotas skolinimas

Reguliavimo kategorijos, Tūkst. EUR

Terminas iki sandorio galiojimo pabaigos

Balansinė suma

Nebalansinė suma

Rizikos koeficientas

Pozicijos suma RWA

Tikėtini nuostoliai

1 kategorija Mažiau kaip 2.5 metų

2 50 % 2 1 0

2.5 metų arba daugiau 183

70 % 184 128 1

2 kategorija Mažiau kaip 2.5 metų 5 2,059 70 % 1,035 724 4

2.5 metų arba daugiau 6,519 90 % 6,533 5,878 52

3 kategorija Mažiau kaip 2.5 metų 20 115 % 20 23 1

2.5 metų arba daugiau 56 115 % 56 64 2

4 kategorija Mažiau kaip 2.5 metų 38 250 % 38 95 3

2.5 metų arba daugiau 266 250 % 266 666 21

5 kategorija Mažiau kaip 2.5 metų

2.5 metų arba daugiau 5,717

6,231

3,114

Iš viso Mažiau kaip 2.5 metų 63 2,061 1,095 843 8

2.5 metų arba daugiau 12,741 0 13,270 6,736 3,190

12


EU CRB-B. Visa ir vidutinė grynosios pozicijų sumos 2017 m. gruodžio 31 d.

Tūkst. EUR Grynoji pozicijų vertė laikotarpio pabaigoje

Grynųjų pozicijų vidurkis per laikotarpį

1 Centrinės valdžios institucijos arba centriniai bankai 2 Įstaigos 13,341 12,894

3 Įmonės 2,558,018 2,378,336

4 Iš jų specializuotas skolinimas 14,865 26,808

5 Iš jų MVĮ 289,149 287,787

6 Mažmeninė prekyba 2,919,968 2,708,768

7 Užtikrintos nekilnojamojo turto nuosavybe 2,260,545 2,061,430

8 MVĮ 4,893 5,008

9 Ne MVĮ 2,255,652 2,056,422

10 Reikalavimus atitinkančios atnaujinamosios pozicijos 11 Kita mažmeninė prekyba 659,423 647,338

12 MVĮ 125,473 118,106

13 Ne MVĮ 533,950 529,232

14 Nuosavybės vertybiniai popieriai

14a Kitos pozicijos 15 Iš viso pagal IRB metodą 5,491,327 5,099,998

16 Centrinės valdžios institucijos arba centriniai bankai 2,520,861 2,032,733

17 Regioninės arba vietos valdžios institucijos 18 Viešojo sektoriaus subjektai 18,352 134,230

19 Daugiašaliai plėtros bankai 20 Tarptautinės organizacijos 15,781 12,053

21 Įstaigos 260,960 46,198

22 Įmonės 76,569 94,482

23 Iš jų MVĮ 14,929 13,433

24 Mažmeninė prekyba 19,831 23,040

25 Iš jų MVĮ 8,427 9,582

26 Užtikrintos nekilnojamojo turto hipoteka 287,638 322,249

27 Iš jų MVĮ 78 104

28 Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui 8,665 10,300

29 Su ypač didele rizika susiję straipsniai

30 Padengtos obligacijos

31 Reikalavimai trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčioms įstaigoms ir įmonėms

32 Kolektyvinio investavimo subjektai (CIU)

33 Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos 34 Kitos pozicijos 227,323 207,112

35 Iš viso pagal standartizuotą metodą 3,435,980 2,882,397

36 Iš viso 8,927,307 7,982,395

Pastaba: atvirkštiniai atpirkimo sandoriai neįtraukiami.

13


EU CRB-C. Pozicijų geografinis suskirstymas 2017 m. gruodžio 31 d.

Grynoji vertė

Tūkst. EUR Reikšminga teritorija:

Skandinavija ir Suomija Švedija Norvegija Danija Suomija Reikšminga teritorija:

Baltijos šalys Estija Lietuva Latvija Kitos šalys JAV Kitos geografinės

teritorijos Iš viso

1 Centrinės valdžios institucijos arba centriniai bankai 0

2 Įstaigos 3,834

134 3,700

16

16

9,491 813 8,678 13,341

3 Įmonės 81,332 81,332

2,463,794

2,455,834 7,960 12,892

12,892 2,558,018

4 Mažmeninė prekyba 1,720 318 913 388 101 2,906,352 22 2,905,579 751 11,896 1,629 10,267 2,919,968

5 Nuosavybės vertybiniai popieriai 0

5a Kitos pozicijos 0

6 Iš viso pagal IRB metodą 86,886 81,650 1,047 4,088 101 5,370,162 22 5,361,429 8,711 34,279 2,442 31,837 5,491,327

7 Centrinės valdžios institucijos arba centriniai bankai 2,520,861 2,520,861 2,520,861

8 Regioninės arba vietos valdžios institucijos

0

9 Viešojo sektoriaus subjektai 10,003 10,003

8,349 8,349 18,352

10 Daugiašaliai plėtros bankai 0

11 Tarptautinės organizacijos

15,781 15,781 15,781

12 Įstaigos 108,725 95,035 13,690 152,235 151,959 251 25

260,960

13 Įmonės

76,569

76,569

76,569

14 Mažmeninė prekyba 4 4

19,799 224 19,347 228 28 28 19,831

15 Užtikrintos nekilnojamojo turto hipoteka 530 322 6 202

284,779

284,779

2,329 36 2,293 287,638

16 Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui 8,308

8,308

357 23 334 8,665

17 Su ypač didele rizika susiję straipsniai 0

18 Padengtos obligacijos 0

19 Reikalavimai trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčioms įstaigoms ir įmonėms 0

20 Kolektyvinio investavimo subjektai 0

21 Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos 0

22 Kitos pozicijos ,227,323

,227,323 227,323

23 Iš viso pagal standartizuotą metodą 109,259 95,361 13,696 202 0 3,299,877 152,183 3,147,441 253 26,844 59 26,785 3,435,980

24 Iš viso 196,145 177,011 14,743 4,290 101 8,670,039 152,205 8,508,870 8,964 61,123 2,501 58,622 8,927,307


14


EU CRB-D. Pozicijų koncentracija pagal pramonės šakas arba sandorio šalių rūšis 2017 m. gruodžio 31 d.

Tūkst. EUR Hip

ote

kin

ės

pa

sko

los

pri

va

tie

ms

asm

en

ims

Gy

ve

na

mų

jų n

am

ų s

av

inin

kų a

soci

aci

jos

Kit

os

pa

sko

los

pri

va

tie

ms

asm

en

ims

Že

mė

s ū

kis,

miš

kin

inky

stė

, žv

ejy

ba

Ga

my

ba

Vie

šasi

s ir

ko

mu

na

lin

ių p

asl

au

gų

se

kto

riu

s

Sta

tyb

a

Ma

žme

nin

ė p

reky

ba

Tra

nsp

ort

as

La

ivy

ba

ir v

eik

la jū

roje

Vie

šbu

čia

i ir

rest

ora

na

i

Info

rma

cija

ir k

om

un

ika

cijo

s

Fin

an

sai i

r d

rau

dim

as

Ne

kiln

oja

mo

jo t

urt

o v

ald

ym

as

Iš j

ų -

gy

ve

na

mo

sio

s p

ask

irti

es

Iš j

ų k

om

erc

inė

s p

ask

irti

es

Iš j

ų p

ram

on

inė

s p

ask

irti

es

ir s

an

dė

lių

Iš j

ų

kit

o n

eki

lno

jam

ojo

tu

rto

va

ldy

ma

s

Pro

fesi

nė

s p

asl

au

go

s

Kit

os

pa

sko

los

įmo

nė

ms

Kre

dit

o įs

taig

os

Kit

os

po

zici

jos

Iš v

iso

1 Centrinės valdžios institucijos arba centriniai bankai

0

2 Įstaigos 13,266 75

13,341

3 Įmonės

23,824 51,007 579,035 326,530 90,866 595,579 112,884

113,267 88,683 2,228 505,751 13,016 399,761 45,677 47,297 67,309 1,055

2,558,018

4 Mažmeninė prekyba 2,257,293

558,159 4,114 12,473 3,870 10,533 33,059 16,089

1,519 4,055 379 3,462 340 858 234 2,030 14,166 797

2,919,968


0

5a Kitos pozicijos , 0

6 Iš viso pagal IRB metodą 2,257,293 0 581,983 55,121 591,508 330,400 101,399 628,638 128,973 0 114,786 92,738 15,873 509,213 13,356 400,619 45,911 49,327 81,550 1,852 0 0 5,491,327

7 Centrinės valdžios institucijos arba centriniai bankai 18,826

2,502,035

2,520,861

8 Regioninės arba vietos valdžios institucijos

0

9 Viešojo sektoriaus subjektai 18,110 15 204 23

18,352

10 Daugiašaliai plėtros bankai

0

11 Tarptautinės organizacijos 15,781

15,781

12 Įstaigos 260,960

260,960

13 Įmonės

540 39,142 497 1,113 29,924 755 1,511 357 2,635 95

76,569

14 Mažmeninė prekyba 5,722 5,105 200 4,405 145 733 1,917

32 451

994 127

19,831

15 Užtikrintos nekilnojamojo turto hipoteka 287,614

24

287,638

16 Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui 7,421 1,080 143

21

8,665


0


0

19

Reikalavimai trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčioms įstaigoms ir įmonėms

0

20 Kolektyvinio investavimo subjektai

0

21 Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos

0

22 Kitos pozicijos 227,323 227,323

23 Iš viso pagal standartizuotą metodą 300,757 0 6,185 740 43,547 37,578 1,846 31,841 770 0 32 1,962 277,265 0 0 0 0 0 3,833 266 2,502,035 227,323 3,435,980

24 Iš viso 2,558,050 0 588,168 55,861 635,055 367,978 103,245 660,479 129,743 0 114,818 94,700 293,138 509,213 13,356 400,619 45,911 49,327 85,383 2,118 2,502,035 227,323 8,927,307


15


EU CRB-E. Pozicijų terminas 2017 m. gruodžio 31 d.

Grynoji pozicijos vertė

Tūkst. EUR Iki pareikalavimo <=1 metai >1 metai <=5 metai >5 metai

Be nurodyto

termino Iš viso


2 Įstaigos

547 16

12,379 12,942

3 Įmonės 69,250 375,224 1,054,307 157,080 754 1,656,615

4 Mažmeninė prekyba 4,181 93,939 318,572 2,249,644 686 2,667,022


0

5a Kitos pozicijos

0

6 Iš viso pagal IRB metodą 73,431 469,710 1,372,895 2,406,724 13,819 4,336,579

7 Centrinės valdžios institucijos arba centriniai bankai 2,502,035

18,825

2,520,860

8 Regioninės arba vietos valdžios institucijos 0

9 Viešojo sektoriaus subjektai 104 9,338 5,452 1,173

16,067


11 Tarptautinės organizacijos 6,718 9,063

15,781

12 Įstaigos 220,855 97 39,574 260,526

13 Įmonės 45,686 6,366 396 52,448

14 Mažmeninė prekyba 3,135 2,205 9,109 228 14,677

15 Užtikrintos nekilnojamojo turto hipoteka 220 4,294 283,124

287,638

16 Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui 1,357 1,422 5,742

8,521

17 Su ypač didele rizika susiję straipsniai 0

18 Padengtos obligacijos 0

19 Reikalavimai trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčioms įstaigoms ir įmonėms 0

20 Kolektyvinio investavimo subjektai 0

21 Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos 0

22 Kitos pozicijos 125,725 101,598 227,323

23 Iš viso pagal standartizuotą metodą 2,627,864 287,309 47,724 299,148 141,796 3,403,841

24 Iš viso 2,701,295 757,019 1,420,619 2,705,872 155,615 7,740,420


16


Paskolų kredito kokybė Pradelstos paskolos Pradelstos paskolos – paskolos, kurių sutartiniai mokėjimai nebuvo įvykdyti laiku, numatytu paskolų sutartyse. Nuvertėjusios paskolos Nuvertėjusios paskolos – tai kliento kreditiniai įsipareigojimai, kuriems nustatytas kredito vertės sumažėjimas ir egzistuoja rizika, kad Grupei laiku pagal grafiką nebus sumokėta visa Grupės paskolinta suma. Paskolos vertė laikoma nuvertėjusia, kai yra objektyvių įrodymų, kad po paskolos pripažinimo įvyko nuostolio įvykis, susijęs su konkrečiu paskolos gavėju, o nuostolio rizika atsiranda tada, kai numatomi būsimieji paskolos pinigų srautai skiriasi nuo sutartinių pinigų srautų (abiem atvejais diskontuoti taikant paskolos efektyvią palūkanų normą). Nuostolio įvykiais, susijusiais su konkrečiais paskolų gavėjais, laikomi atvejai, kai paskolos gavėjas patiria rimtų finansinių sunkumų, kai yra tikimybė, kad paskolos gavėjas bankrutuos arba bus likviduotas, kai paskolos gavėjo paskola restruktūrizuojama, kai paskolos gavėjas pažeidžia sutartį, laiku arba visai nesumokėdamas palūkanų ar pagrindinės paskolos sumos, arba kai paskolos gavėjui dėl jo finansinių problemų taikomos įvairios nuolaidos. Paskolos, kurių grąžinimas vėluoja daugiau nei 90 dienų, arba kurių mokėjimo sąlygos labai pasikeičia dėl paskolos gavėjo finansinių problemų, savaime laikomos nuvertėjusiomis paskolomis, su kuriomis susiję įsipareigojimai nevykdomi. Paskolos vertė nelaikoma sumažėjusia, jeigu yra užstatas, kurio pakanka pagrindinei paskolos sumai, nesumokėtoms palūkanoms ir visiems laiku nesumokėtiems mokesčiams padengti. Bendrieji ir specialieji atidėjiniai, kredito rizikai Atidėjiniai, skirti kredito rizikai padengti, formuojami tada, kai yra tikimybė, kad nebus gautas mokėjimas pagal sutarties sąlygas ir sumažės būsimieji pinigų srautai. Grupė vertina kiekvieną paskolą, siekdama nustatyti, ar yra objektyvių jos nuvertėjimo požymių. Jeigu tokių požymių yra, formuojami specialieji atidėjiniai, skirti kredito rizikai padengti. Paskolos, neturinčios individualaus nuvertėjimo požymių, vertinamos bendrai panašios kredito rizikos portfeliuose. Paskui nuvertėjimas apskaičiuojamas visam portfeliui ir formuojami bendrieji atidėjiniai. Turinčios identiškų požymių paskolų grupės, kurių individualaus vertinimo metu buvo nustatyti objektyvūs nuvertėjimo požymiai, vertinamos standartizuotai pagal viso portfelio segmento nuostolio riziką. Restruktūrizuotos paskolos Restruktūrizuotos paskolos – tai paskolos, kurių sutarčių sąlygos pakeičiamos dėl kliento finansinių problemų. Restruktūrizavimo priemone siekiama padėti paskolos gavėjui tęsti paskolų grąžinimą arba, kai to padaryti neįmanoma – susigrąžinti kuo didesnę dalį negrąžintos paskolos. Sutarčių sąlygų pakeitimas apima įvairių rūšių nuolaidas, tokias kaip paskolos dalies

mokėjimų atidėjimas, palūkanų normų sumažinimas iki lygio, žemesnio už rinkos palūkanas, atleidimas nuo visos paskolos ar jos dalies grąžinimo arba naujų paskolų suteikimas, siekiant klientui galimybę padengti negrąžintas sumas arba išvengti įsipareigojimų nevykdymo. Sutarčių sąlygų pasikeitimai gali būti tokie reikšmingi, kad paskolos vertė gali tapti sumažėjusia, kaip yra tuo atveju, kai dėl restruktūrizavimo paskolos pradinė balansinė vertė sumažėja nepriklausomai nuo nuolaidų. Restruktūrizuotų paskolų balansinė vertė nustatoma diskontuojant numatomus būsimuosius pinigų srautus, taikant pradinės paskolos efektyvią palūkanų normą. Paskola gali būti nebepripažįstama restruktūrizuota, kai įvykdomi visi Europos bankininkystės institucijos nustatyti kriterijai.

Kredito rizikos mažinimas Grupė išduodama paskolas siekia gauti tinkamą užstatą. Užstatas vertinamas pagal riziką, net jeigu jis negali būti pripažintas kapitalo pakankamumo tikslais. Užstatas, jo vertė ir riziką mažinantis poveikis vertinami viso kredito proceso metu. Užstato sąvoka apima įkeitimus ir garantijas. Populiariausi įkeitimai apima nekilnojamąjį turtą, būstą, kintamąsias palūkanų normas ir finansines priemones. Užskaitos susitarimai arba sąlyginės užskaitos nėra laikomi užstatu.

Be užstato teikiami kreditai dažniausiai yra mažos paskolos privatiems klientams arba paskolos didelėms ir labai mokioms bendrovėms. Pastarųjų atveju įprastai nustatomos paskolų sąlygos, suteikiančios Grupei teisę persvarstyti arba nutraukti sutartį, sumažėjus skolininko mokumui arba kitaip pažeidus sąlygas. Užstato vertinimas

Vertinant užstatą, kruopščiai tikrinamas ir analizuojamas įkeistas turtas. Toks tikrinimas ir analizė yra neatskiriama paskolos gavėjo kredito rizikos vertinimo dalis. Užstato vertė nustatoma priimant sprendimą dėl kredito suteikimo. Atliekant periodinį paskolos gavėjo kredito tikrinimą ir tais atvejais, kai Grupė turi pagrindo manyti, kad paskolos vertė sumažėjo arba kad paskola tapo problemine, užstato vertė nustatoma iš naujo.

Nustatyta užstato vertė turi atitikti labiausiai tikėtiną pardavimo kainą vertinimo dieną. Finansinio užstato, tokio kaip skolos vertybiniai popieriai, akcijos ir kolektyvinio investavimo subjektai (KIS), vertinimas įprastai tikrinamas kiekvieną dieną. Turtas, perimtas reikalavimų ir panaikinto lizingo apsaugai užtikrinti Grupė perima turtą, siekdama susigrąžinti kuo daugiau prarastų pinigų srautų iš negrąžintų paskolų ir tokiu būdu sumažinti nuvertėjusių paskolų apimtis. Tuo tikslu turi būti aktyviai valdomas turtas ir taikomos kitos vertę sukuriančios priemonės. Taip pat siekiama sumažinti nuosavybės išlaidas, laikant atgautą turtą. Apskaičiuojant tikrąsias vertes, į vidines prielaidas atsižvelgiama, jei vertinimas priskiriamas trečiajam lygiui pagal tikrosios vertės hierarchiją.

17


EU CR1-A. Pozicijų kredito kokybė pagal pozicijos klases ir priemones

Bendrosios balansinės vertės

Specifinės kredito rizikos

koregavimas

Bendrosios kredito rizikos

koregavimas

Sukauptos nurašytos

sumos

Laikotarpio kredito rizikos

koregavimų išlaidos

Grynosios vertės

Pozicijos, kurių

atžvilgiu nėra buvę

įsipareigojimų

Tūkst. EUR Neįvykdytos pozicijos neįvykdymo

atvejų


2 Įstaigos

13,342 1

13,341

3 Įmonės 33,022 2,533,532 8,536

35,875 -4,517 2,558,018

4 Iš jų specializuotas skolinimas 6,231 9,164 530

733 -169 14,865

5 Iš jų MVĮ 3,489 287,015 1,355

30,004 100 289,149

6 Mažmeninė prekyba 45,878 2,890,750 16,660

123,722 -319 2,919,968

7 Užtikrintos nekilnojamojo turto nuosavybe 39,888 2,233,690 13,033

86,287 1,569 2,260,545

8 MVĮ 505 4,452 64

3,034 -1 4,893

9 Ne MVĮ 39,383 2,229,238 12,969

83,253 1,570 2,255,652

10 Reikalavimus atitinkančios atnaujinamosios pozicijos

0

11 Kita mažmeninė prekyba 5,990 657,060 3,627

37,435 -1,888 659,423

12 MVĮ 1,630 124,378 535

6,326 84 125,473

13 Ne MVĮ 4,360 532,682 3,092

31,109 -1,972 533,950


0

Kitos pozicijos 0

15 Iš viso pagal IRB metodą 78,900 5,437,624 25,197 0 159,597 -4,836 5,491,327

16 Centrinės valdžios institucijos arba centriniai bankai 2,520,861

-52 2,520,861

17 Regioninės arba vietos valdžios institucijos 0

18 Viešojo sektoriaus subjektai 18,364 12

10 18,352

19 Daugiašaliai plėtros bankai

-1 0


15,781

21 Įstaigos 260,960

260,960

22 Įmonės 76,668 99

107 -64 76,569

23 Iš jų MVĮ 14,962 33

-4 14,929

24 Mažmeninė prekyba 19,935 104

2,982 -3 19,831

25 Iš jų MVĮ 8,428 1

510 -3 8,427


211 287,638

27 Iš jų MVĮ 78

78

28 Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui 8,910

245

11 8,665


0


0

31 Reikalavimai trumpalaikį kredito rizikos vertinimą turinčioms įstaigoms ir įmonėms

0


0

33 Nuosavybės vertybinių popierių pozicijos

0

34 Kitos pozicijos 0 227,333 10 227,323

35 Iš viso pagal standartizuotą metodą 8,910 3,427,540 470 0 3,089 112 3,435,980

36 Iš viso 87,810 8,865,164 25,667 0 162,686 -4,724 8,927,307

37 Iš jų paskolos 87,614 4,886,741 24,084

162,686 -4,790 4,950,271

38 Iš jų skolos vertybiniai popieriai

42,955

42,955

39 Iš jų nebalansinės pozicijos 196 1,187,815 1,124

66 1,186,887

18


EU CR1-B. Pozicijų kredito kokybė pagal pramonės šakas arba sandorio šalių rūšis 2017 m. gruodžio 31 d.


Specifinės kredito rizikos koregavimas

Bendrosios kredito rizikos koregavimas

Sukauptos nurašytos sumos

Laikotarpio

kredito rizikos koregavimų išlaidos

Grynosios vertės

Neįvykdyto

s pozicijos

Pozicijos, kurių atžvilgiu nėra

buvę įsipareigojimų neįvykdymo

atvejų

Tūkst. EUR

1 Hipotekinės paskolos privatiems asmenims 47,071 2,524,435 13,456

87,739 768 2,558,050

2 Gyvenamųjų namų savininkų asociacijos 0

3 Kitos paskolos privatiems asmenims 6,414 584,970 3,216

5,803 -490 588,168

4 Žemės ūkis, miškininkystė, žvejyba 947 55,309 395

851 -122 55,861

5 Gamyba 15,361 625,127 5,433

9,099 -3,000 635,055

6 Viešasis ir komunalinių paslaugų sektorius 10 368,080 112

727 -156 367,978

7 Statyba 646 102,909 310

5,901 293 103,245

8 Mažmeninė prekyba 855 660,341 717

24,940 -331 660,479

9 Transportas 784 129,304 345

11,455 -204 129,743

10 Laivyba ir veikla jūroje 0

11 Viešbučiai ir restoranai 5,717 109,280 179

3,508 -457 114,818

12 Informacija ir komunikacijos 152 94,671 123

127 -4 94,700

13 Finansai ir draudimas 150 293,031 43

257 8 293,138

14 Nekilnojamojo turto valdymas 8,914 501,367 1,068

9,075 -855 509,213

15 Gyvenamosios paskirties 5,773 7,991 408

2,995 -47 13,356

16 Komercinės paskirties 1,811 399,231 423

340 -540 400,619

17 Pramoninės paskirties ir sandėlių 1,178 44,871 138

2,131 -103 45,911

18 Kito nekilnojamojo turto valdymas 152 49,274 99

3,609 -165 49,327

19 Profesinės paslaugos 764 84,855 236

1,829 -44 85,383

20 Kitos paskolos įmonėms 25 2,117 24

1,375 -130 2,118

21 Kredito įstaigos

2,502,035

2,502,035

22 Kitos pozicijos

227,333 10 227,323

23 Iš viso 87,810 8,865,164 25,667 0 162,686 -4,724 8,927,307

EU CR1-C. Pozicijų kredito kokybė pagal geografinius duomenis 2017 m. gruodžio 31 d.


Specifinės kredito rizikos

koregavimas

Bendrosios kredito rizikos

koregavimas

Sukauptos nurašytos

sumos

Laikotarpio kredito rizikos

koregavimų

išlaidos

Grynosios

vertės

Neįvykdytos

pozicijos

Pozicijos, kurių atžvilgiu nėra buvę

įsipareigojimų

neįvykdymo atvejų

Tūkst. EUR

1 Reikšminga teritorija: Skandinavija ir Suomija 76 196,129 60 21 27 196,145

2 Švedija 76 176,993 58

26 177,011

3 Norvegija

14,743

21 1 14,743

4 Danija

4,291 1

4,290

5 Suomija

102 1

101

6 Reikšminga teritorija: Baltijos šalys 86,853 8,608,612 25,426 161,924 -4,794 8,670,039

7 Estija

152,205

152,205

8 Lietuva 86,853 8,447,435 25,418 161,924 -4,787 8,508,870

9 Latvija

8,972 8

-7 8,964

10 Kitos šalys 881 60,423 181 741 43 61,123

11 JAV 23 2,480 2 247 2,501

12 Kitos geografinės teritorijos 858 57,943 179 494 43 58,622

13 Iš viso 87,810 8,865,164 25,667 0 162,686 -4,724 8,927,307

19


EU CR1-D. Pradelstų pozicijų kitimas 2017 m. gruodžio 31 d.


Tūkst. EUR

≤5 dienos

>5 dienas

≤30 dienų

>30 dienų ≤60

dienų

>60 dienų ≤90

dienų >90 dienų ≤180 dienų >180 dienų ≤1 metai >1 metai

1 Paskolos 148,939 43,699 21,711 9,792 9,093 16,361 33,933

2 Skolos vertybiniai popieriai

3 Visos pozicijos 148,939 43,699 21,711 9,792 9,093 16,361 33,933

EU CR1-E. Neveiksnios ir restruktūrizuotos pozicijos 2017 m. gruodžio 31 d.

Veiksnių ir neveiksnių pozicijų bendrosios balansinės vertės

Sukauptas vertės sumažėjimas, atidėjiniai ir neigiami tikrosios vertės koregavimai dėl kredito rizikos

Gautos užtikrinimo priemonės ir finansinės garantijos

Iš jų veiksnios, bet pradelstos >30 dienų, bet <=90 dienų

Iš jų veiksnios restruktūrizuotos

Iš jų neveiksnios Veiksnių pozicijų Neveiksnių pozicijų

Neveiksnių pozicijų

Iš jų restruktūrizuotos

pozicijos

Iš jų, esant

įsipareigojmų neįvykdymui

Iš jų nuvertėjusios


Iš jų

restruktūrizuotos


Tūkst. EUR

1 Skolos vertybiniai popieriai 42,955 2 Paskolos ir avansai 4,965,852 17,513 13,851 97,663 86,260 68,914 49,963 -6,464 -24 -18,062 -12,489 73,967 46,706

3 Nebalansinės pozicijos 1,188,011

135 200 196

2 1,118

6

22 128

20


EU CR2-A. Bendrosios ir specifinės kredito rizikos koregavimų pokyčiai per 2017 metus

Tūkst. EUR Sukauptas specifinės kredito

rizikos koregavimas Sukauptas bendrosios kredito

rizikos koregavimas

1 Laikotarpio pradžios likutis -29,950

2 Padidėjimas dėl tam tikru laikotarpiu atidėtų sumų numatomiems paskolų nuostoliams padengti -5,158

3 Sumažėjimas dėl numatomiems paskolų nuostoliams padengti skirtų sumų, kurios tam tikru laikotarpiu buvo panaikintos 8,690

4 Sumažėjimas dėl sumų sukauptiems kredito rizikos koregavimams 1,851

5 Perkėlimai tarp kredito rizikos koregavimų

6 Valiutų keitimo kursų skirtumų poveikis 41

7 Verslo deriniai, įskaitant įsigijimus ir patronuojamųjų įmonių perleidimus

8 Kiti koregavimai

9 Laikotarpio pabaigos likutis -24,526

10 Susigrąžintos kredito rizikos koregavimų sumos, tiesiogiai įrašomos į pelno (nuostolių) ataskaitą 6,244

11 Specialiosios kredito rizikos koregavimai, tiesiogiai įrašomi į pelno (nuostolių) ataskaitą -4,499

EU CR2-B. Paskolų ir skolos vertybinių popierių, kurių vertė yra sumažėjusi arba kurių atžvilgiu neįvykdyti įsipareigojimai,

pokyčiai 2017 m. gruodžio 31 d.

Tūkst. EUR Neįvykdytų pozicijų bendroji balansinė vertė

1 Neįvykdytų pozicijų bendroji balansinė vertė 105,180

2 Paskolos ir skolos vertybiniai popieriai, kurių vertė sumažėjo arba įsipareigojimai neįvykdyti nuo paskutinio ataskaitinio laikotarpio 12,748

3 Atkurtas įsipareigojimų vykdymo statusas -7,796

4 Nurašytos sumos -9,163

5 Kiti pokyčiai -14,993

6 Laikotarpio pabaigos likutis 85,976

EU CR3. CRM metodai. Apžvalga 2017 m. gruodžio 31 d.

Tūkst. EUR

Neužtikrintos pozicijos. Balansinė

suma

Užtikrintos pozicijos.

Balansinė suma Užtikrinimo priemone

užtikrintos pozicijos Finansinėmis garantijomis

užtikrintos pozicijos

Kredito išvestinėmis priemonėmis

užtikrintos pozicijos

1 Visos paskolos 2,306,348 2,643,923

2,365,642

58,476

2 Visi skolos vertybiniai popieriai 42,955

3 Visos pozicijos 5,096,497 2,643,923

2,365,642

58,476 4 Iš jų neįvykdytos 56,312 31,303

27,925

1,275

EU CR4. Standartizuotas metodas. Kredito rizikos pozicija ir CRM 1 poveikis 2017 m. gruodžio 31 d.

Pozicijos prieš taikant CCF ir CRM

Pozicijos pritaikius CCF ir CRM RWA ir RWA tankis

Tūkst. EUR

Balansinė suma

Nebalansinė suma

Balansinė suma

Nebalansinė suma

RWA RWA tankis

1 Centrinės valdžios institucijos arba centriniai bankai 2,520,860 1 2,578,812 2,647 3,765 0 %

2 Regioninė valdžios institucija arba vietos valdžios institucijos

0 %

3 Viešojo sektoriaus subjektai 16,067 2,285 16,517 919 6,213 36 %


75 100 %


15,781

0 0 %

6 Įstaigos 260,526 434 260,526 60,324 75,251 23 %

7 Įmonės 52,448 24,121 52,436 2,020 52,434 96 %

8 Mažmeninė prekyba 14,677 5,154 14,663 439 10,533 70 %


287,638

100,667 35 %

10 Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui 8,521 144 8,521 118 9,457 109 %

11 Pozicijos, susijusios su itin didele rizika




15 Kiti straipsniai 227,323

227,323

94,259 41 %

16 Iš viso 3,403,841 32,139 3,462,292 66,467 352,654 10 %

1) Kredito rizikos mažinimo priemonės.


21


Sverto koeficientas

Lentelė „LRSum“. Apskaitinio turto ir sverto koeficiento pozicijų suderinimo santrauka, Tūkst. EUR

Taikoma suma

2017 m. 2016 m.

1 Iš viso turto pagal paskelbtas finansines ataskaitas 7,815,827 7,324,953

2 Koregavimas dėl apskaitos tikslais konsoliduotų subjektų, kuriems netaikomas reguliuojamasis konsolidavimas

3 (Koregavimas dėl patikėto turto, kuris yra pripažįstamas balanse pagal taikytiną apskaitos sistemą, bet neįtraukiamas į sverto koeficiento bendrą pozicijų matą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 straipsnio 13 dalį)

4 Koregavimai dėl išvestinių finansinių priemonių 28,794 27,261

5 Koregavimas dėl vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių (VPĮFS) -3,146 -2,489

6 Koregavimas dėl nebalansinių straipsnių (t. y. nebalansinių pozicijų konvertavimas į kredito ekvivalento sumas) 522,440 417,456

EU-6a (Koregavimas dėl grupės vidaus pozicijų, neįtrauktų į sverto koeficiento bendrą pozicijų matą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 straipsnio 7 dalį)

EU-6b (Koregavimas dėl pozicijų, neįtrauktų į sverto koeficiento bendrą pozicijų matą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 straipsnio 14 dalį)

7 Kiti koregavimai -35,685 -33,824

8 Sverto koeficiento bendras pozicijų matas 8,328,230 7,733,357

Lentelė „LRCom“. Bendras informacijos apie sverto koeficientą atskleidimas KRR sverto koeficiento pozicijos

1 Balansiniai straipsniai (išskyrus išvestines finansines priemones, VPĮFS ir patikėtą turtą, bet įskaitant užtikrinimo priemones) 7,800,260 7,308,481

2 (Turto sumos, atimamos nustatant 1 lygio kapitalą) -35,685 -33,824

3 Iš viso balansinių pozicijų (išskyrus išvestines finansines priemones, VPĮFS ir patikėtą turtą) (1 ir 2 eilučių suma) 7,764,575 7,274,657

Išvestinių finansinių priemonių pozicijos

4 Pakeitimo išlaidos, siejamos su visais išvestinių finansinių priemonių sandoriais (t. y. atskaičius reikalavimus atitinkančią piniginę kintamąją garantinę įmoką) 12,421 13,983

5 Papildomo mokesčio sumos už galimą būsimą poziciją, siejamos su visais išvestinių finansinių priemonių sandoriais (rinkos vertės metodas) 28,794 27,261

EU-5a Pagal pradinės pozicijos metodą nustatyta pozicija

6 Bendra pateiktų išvestinių finansinių priemonių užtikrinimo priemonių suma, jei ji atimama iš balansinio turto pagal taikytiną apskaitos sistemą

7 (Gautino turto už piniginę kintamąją garantinę įmoką, pateikiamą išvestinių finansinių priemonių sandoriuose, atskaitymai)

8 (Kliento prekybos pozicijų, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, dalis, kuriai taikoma išimtis)

9 Pasirašytų kredito išvestinių finansinių priemonių pakoreguota efektyvi tariamoji suma

10 (Pasirašytų kredito išvestinių finansinių priemonių užskaitymų ir papildomo mokesčio atskaitymų pakoreguotos efektyvios tariamosios sumos)

11 Iš viso išvestinių finansinių priemonių pozicijų (4–10 eilučių suma) 41,215 41,244

VPĮFS pozicijos

12 Bendrasis VPĮFS turtas (nepripažinus užskaitos), pakoreguotas dėl pardavimo apskaitos sandorių 3,146 2,489

13 (Bendrojo VPĮFS turto mokėtinų pinigų sumų ir gautinų pinigų sumų užskaitomos sumos) -3,146 -2,489

14 VPĮFS turto sandorio šalies kredito rizikos pozicija

15 Tarpininko sandorių pozicijos

16 Iš viso vertybinių popierių įsigijimo finansavimo sandorių pozicijų (12–15a eilučių suma) 0 0

Kitos nebalansinės pozicijos

17 Nebalansinių pozicijų bendroji tariamoji suma 1,188,011 941,666

18 (Koregavimai dėl konvertavimo į kredito ekvivalento sumas) -665,571 -524,210

19 Kitos nebalansinės pozicijos (17 ir 18 eilučių suma) 522,440 417,456

(Pozicijos (balansinės ir nebalansinės), kurioms taikoma išimtis pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 straipsnio 7 ir 14 dalis)

EU-19a (Grupės vidaus pozicijos (individualiu pagrindu) (balansinės ir nebalansinės), kurioms taikoma išimtis pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 straipsnio 7 dalį)

EU-19b (Pozicijos (balansinės ir nebalansinės), kurioms taikoma išimtis pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 straipsnio 14 dalį)

Kapitalas ir bendras pozicijų matas

20 1 lygio kapitalas 592,801 553,652

21 Sverto koeficiento bendras pozicijų matas (3, 11, 16, 19, EU-19a ir EU-19b eilučių suma) 8,328,230 7,733,357

Sverto koeficientas

22 Sverto koeficientas 7.12 % 7.16 %

Pereinamojo laikotarpio priemonių pasirinkimas ir straipsnių, kurių pripažinimas nutrauktas, suma

EU-23 Pereinamojo laikotarpio priemonių, susijusių su kapitalo mato apibrėžtimi, pasirinkimas

EU-24 Straipsnių, kurių pripažinimas nutrauktas pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 straipsnio 11 dalį, suma

Lentelė „LRSpl“. Balansinių pozicijų (išskyrus išvestines finansines priemones, VPĮFS ir

pozicijas, kurioms taikoma išimtis) suskirstymas

KRR sverto koeficiento pozicijos

EU-1

Iš viso balansinių pozicijų (išskyrus išvestines finansines priemones, VPĮFS ir pozicijas, kurioms taikoma išimtis), iš kurių: 7,800,260 7,308,481

EU-2 Prekybos knygos pozicijos 47,376 173,136

EU-3 Bankinės knygos pozicijos, iš kurių: 7,752,884 7,135,345

EU-4 Padengtos obligacijos EU-5 Pozicijos, vertinamos kaip centrinės valdžios pozicijos 2,536,927 2,244,520

EU-6 Ne kaip centrinės valdžios pozicijos vertinamos regioninės valdžios institucijų, daugiašalių plėtros bankų, tarptautinių organizacijų ir viešojo sektoriaus subjektų pozicijos 15,781 133,980

EU-7 Įstaigų pozicijos 273,468 53,332

EU-8 Užtikrintos nekilnojamojo turto hipoteka 2,452,048 2,234,554

EU-9 Mažmeninės pozicijos 483,062 441,588

EU-10 Įmonių pozicijos 1,682,023 1,733,456

EU-11 Pozicijos esant įsipareigojimų neįvykdymui 69,783 83,207

EU-12 Kitos pozicijos (pvz., nuosavybės vertybiniai popieriai, pakeitimas vertybiniais popieriais ir kitas nekreditinių įsipareigojimų turtas) 239,792 210,708

22


Finansinio sverto koeficientas yra naujas rizika grindžiamas mokumo reikalavimas, nustatytas pagal Bazelis III sistemą. Jis apibūdinamas kaip finansinio stabilumo užtikrinimo priemonė rizika grindžiamiems kapitalo reikalavimams ir yra skirtas pernelyg dideliam finansiniam svertui bankinėje sistemoje apriboti bei papildomam apsaugos nuo modelio rizikos ir vertinimo klaidų lygiui užtikrinti. Nuo 2014 m. bankai turi teikti priežiūros institucijoms informaciją apie finansinio sverto koeficientą, o nuo 2015 m. pirmojo ketvirčio pradžios yra taikomas oficialus finansinio sverto koeficiento atskleidimo reikalavimas. 2017 m. gruodžio mėnesį buvo baigtas rengti Bazelis III dokumentas, kuris nustato, kad finansinio sverto koeficientas, kaip reglamentavimo reikalavimas, bus taikomas tik pasaulinės sisteminės svarbos bankams (G-SIB), vadinasi, „Swedbank“ jis nebus taikomas. Tačiau „Swedbank“ turi atskleisti finansinio sverto koeficientą pagal ankstesnius reguliavimo reikalavimus.

Turto ir įsipareigojimų valdymas Iždo departamentas vykdo kasdieninį turto ir įsipareigojimų valdymą, valdydamas užsienio valiutos, likvidumo, palūkanų normų, terminų neatitikimo, kapitalizacijos ir prekybines pozicijas. Grupės Rizikos kapitalo ir balanso analizės tarnybos Likvidumo rizikos kontrolės padalinys ir Baltijos bankininkystes Rinkos ir sandorio šalies rizikos departamentas nepriklausomai stebi Banko ir Grupės turto ir įsipareigojimų riziką bei prisiimtas pozicijas. Rinkos rizika Apibrėžtis Rinkos rizika – tai rizika, kad „Swedbank“ veiklos rezultatai, akcininkų nuosavybė arba vertė sumažės dėl rizikos veiksnių pokyčių finansų rinkose. Rinkos rizika apima palūkanų normos riziką, valiutų kursų riziką, akcijų kainų riziką ir biržos prekių kainų riziką, taip pat riziką dėl kintamumo ar koreliacijų pokyčių. Rizikos valdymas „Swedbank“ Grupės Valdybos pirmininko patvirtintiems bendriems limitams kontroliuoti „Swedbank“ Grupės Rizikos tarnybos vadovas nustato smulkesnius limitus atskiriems padaliniams ir kitus rodiklius, kurie, jiems pasiekus tam tikrus lygius, rodo tam tikros veiklos rizikos padidėjimą. Papildomai prie „Swedbank“ Grupės Rizikos vadovo nustatytų limitų ir atrinktų rodiklių, vietinėms verslo sritims nustatyti limitai naudojami kaip svarbus įrankis riziką prisiimančio padalinio kasdieninėje veikloje. Rinkos rizikos analizės departamentas yra atsakingas už kasdienį „Swedbank“ rinkos rizikos įvertinimą, priežiūrą ir ataskaitų pateikimą.

Rizikos vertinimas „Swedbank“ naudoja įvairius tiek statistinius, tiek nestatistinius įverčius, kurie taikomi riziką prisiimantiems padaliniams ir užtikrina griežtą atitiktį reikalavimams. „Swedbank“ rizikos valdymo procesuose naudojami tokie svarbūs statistiniai įverčiai, kaip rizikos vertė (angl. trumpinys – VaR) ir rizikos vertė nepalankiausiomis sąlygomis (angl. trumpinys – SvaR).

Rizikos vertės įvertis naudoja modelį įvertinti „Swedbank“ portfelio vertės pokyčio tikimybinį skirstinį. Jis paremtas praėjusių metų įvairių rinkos rizikos veiksnių, tokių kaip palūkanų normos ir akcijų kainos, pokyčiais. Rizikos vertės įvertis padeda ne tik nustatyti atskirų vertybinių popierių ar turto klasių rizikos lygį, bet ir palyginti įvairių rizikos veiksnių lygius. 2017 m. Grupės

vienos dienos VaR pozicija svyravo 119 tūkst. – 211 tūkst. EUR intervale. Tačiau prekybinės veiklos VaR buvo tik nuo 11 tūkst. EUR iki 61 tūkst. EUR.

Papildomai prie rizikos vertės ir rizikos vertės nepalankiausiomis sąlygomis metodų naudojamos tokios svarbios nestatistinio vertinimo priemonės, kaip jautrumo analizės, kurios padeda geriau suprasti vertinamus rinkos rizikos veiksnius.

Be rizikos vertės metodų ir įvairių rūšių jautrumo analizių, „Swedbank“ taip pat atlieka daug įvairių testavimų nepalankiausiomis sąlygomis. Juos galima suskirstyti į tris grupes: istoriniai, žvelgiantys į priekį bei metodo ir modelio nepalankiausių sąlygų scenarijai. Šių testavimų nepalankiausiomis sąlygomis ir scenarijų, kurių pagrindu jie atliekami, tikslas yra identifikuoti reikšmingus rizikos veiksnių pokyčius ar nuostolius, kurie gali atsirasti reikšmingų rinkos svyravimų atvejais.

EUR, tūkst. Pokytis (Grupės) 2017 m. 2016 m.

Grynosios palūkanų pajamos, 12 mėnesių,

Padidėjusios palūkanų normos 1 + 1 % punktas 49 125 49 339

Sumažėjusios palūkanų normos - 1 % punktas -21 086 -19 262

Finansinių priemonių vertinamų tikrąja verte, įtraukiant į pelno ar nuostolio ataskaitą, vertės pokytis

Rinkos palūkanų norma + 1 % punktas 1 248 269

- 1 % punktas -1 326 -339

Valiutų kursai 5 % 17 -6

-5 % -17 6

1) Scenarijus: privačių asmenų indėliams taikomos 0 % sutartinės palūkanų normos grindys.

Palūkanų normos rizika Palūkanų normos rizika – tai rizika, kad „Swedbank“ turto, įsipareigojimų ir su palūkanų normomis susietų išvestinių finansinių priemonių vertės sumažės dėl palūkanų normų ir kitų svarbių rizikos veiksnių pokyčių.

Grupės palūkanų normos rizika daugiausia yra struktūrizuota ir kyla iš bankinių operacijų dėl turto ir įsipareigojimų, įskaitant išvestines finansines priemones, palūkanų normų fiksavimo terminų neatitikimo. Didžiąją palūkanų normos rizikos dalį sudaro turtas su fiksuotomis palūkanų normomis, visų pirma, paskolos klientams. Tokia rizika yra apdraudžiama renkantis finansavimą su fiksuotomis palūkanų normomis arba sudarant įvairių rūšių apsikeitimo sandorius. Palūkanų normos rizika taip pat atsiranda iš prekybinės veiklos, vykdant sandorius su klientais. Kreditų kainų skirtumų rizika Kreditų kainų skirtumų rizika – tai rizika, kad „Swedbank“ Grupės turto ir įsipareigojimų, įskaitant išvestines finansines priemones, vertė gali svyruoti dėl konkretaus emitento palūkanų maržos pokyčių (kreditų kainų skirtumų).

Jeigu visi su emitentais susiję kainų skirtumai padidėtų 1 baziniu punktu, 2017 m. gruodžio 31 d. Grupės turto, už kurį gaunamos palūkanos, įskaitant išvestines finansines priemones, vertė būtų sumažėjusi 13 tūkst. EUR (2016 m.: 20 tūkst.). Valiutų kursų rizika Valiutų kursų rizika – tai rizika, kad „Swedbank“ Grupės turto ir įsipareigojimų, įskaitant išvestines finansines priemones, vertė gali svyruoti dėl valiutų kursų ar kitų svarbių rizikos veiksnių pokyčių. Valiutų kursų rizika, atsirandanti dėl bankinių operacijų, yra valdoma apribojant turto ir įsipareigojimų, įskaitant išvestines

23


finansines priemones, bendrą vertę ta pačia valiuta iki norimo lygio, naudojant išvestines finansines priemones, tokias kaip valiutų apsikeitimo ir valiutų keitimo išankstiniai sandoriai.

Grupės užsienio valiutų pozicijos, galinčios padaryti poveikį pelnui, yra nedidelės. Tiesioginis poveikis, kurį ataskaitose nurodytam pelnui/nuostoliui turėtų užsienio valiutų ir euro kurso pasikeitimas +/- 5 % metų pabaigoje, atitinkamai būtų 17 tūkst. EUR/-17 tūkst. EUR (2016 m.: -6 tūkst./6 tūkst.). Vertybinių popierių kainos rizika Vertybinių popierių kainos rizika – tai rizika, kad vertybinių popierių kainų ar kitų svarbių rizikos veiksnių pokyčiai gali turėti neigiamą poveikį Grupės turimų vertybinių popierių ir su vertybiniais popieriais susietų išvestinių finansinių priemonių vertei. „Swedbank“ Grupės portfeliai neturi vertybinių popierių rizikos, nes nėra suteikti rizikos prisiėmimo mandatai. Žaliavų kainos rizika Žaliavų kainos rizika – tai rizika, kad žaliavų kainų pokyčiai turės neigiamą poveikį Grupės turimų su žaliavų kainomis susietų išvestinių finansinių priemonių vertei. Grupėje žaliavų kainos rizika kyla tik išimtiniais atvejais, kaip su klientais susijusių produktų dalis. Visos dėl žaliavų kainų atsiradusios pozicijos visada turi būti apdraustos su kita sandorio šalimi, kad neliktų atviros pozicijos. 2017 m. gruodžio 31 d. Grupėje atvirų pozicijų dėl žaliavų kainų nebuvo. Likvidumo rizika Apibrėžtis

Likvidumo rizika – tai rizika, kad Grupė neįvykdys savo mokėjimo įsipareigojimų, suėjus jų terminui.

„Swedbank“ Grupė laikosi visai grupei bendros likvidumo rizikos ir finansavimo strategijos. Likvidumo ir likvidumo rezervo valdymas bei finansavimas yra vykdomi centralizuotai.

„Swedbank“ Grupės direktorių taryba nustato leistiną „Swedbank“ Grupės likvidumo rizikos lygį. „Swedbank“ Grupės valdybos pirmininkas yra atsakingas už tai, kad vykdoma veikla atitiktų leistinos rizikos ribas.

Už Grupės likvidumo valdymą ir kontrolę yra atsakingas Grupės iždas. „Swedbank“ Grupės rizikos padalinys nepriklausomai identifikuoja visus svarbius likvidumo rizikos valdymo aspektus ir yra atsakingas už nepriklausomą rizikos kontrolę, vertinimą ir stebėseną. Rizikos vertinimas „Swedbank“ Grupės rizikos padalinys yra atsakingas už Grupės likvidumo rizikos vertinimo metodų nustatymą ir už Grupės iždo naudojamų metodų peržiūrą ir tvirtinimą. Likvidumo rizika yra identifikuojama ir matuojama „Swedbank“ Grupės ir jai pavaldžių institucijų lygmeniu. „Swedbank“ likvidumo rizikos apskaičiavimas yra paremtas ateities grynaisiais pinigų srautais, kurie yra akumuliuojami laike ir sudaro išlikimo mokiu horizontą (angl. Survival Horizon).

Išlikimo mokiu horizonto limitas nustatomas Grupės bendrojoje rizikos valdymo politikoje. Jis išreiškiamas kaip teigiamų būsimų grynųjų pinigų srautų dienų skaičius. Likvidaus turto pinigų srautai modeliuojami remiantis konservatyviu vertinimu, pagal anksčiausią galimą jų atsiradimo datą. Be to, modelyje yra daroma prielaida, kad skolinimosi galimybės rinkoje yra neįmanomos ar apribotos, o trumpu laikotarpiu Bankas gali susidurti su ženkliu klientų indėlių sumažėjimu. Be išgyvenimo horizonto modelio, „Swedbank“ likvidumo riziką analizuoja

atsižvelgiant į testų nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus.

Likvidumo rizikos apskaičiavimui ir stebėsenai „Swedbank“ taip pat naudoja išorinius likvidumo normatyvus – padengimo likvidžiuoju turtu rodiklį (angl. trumpinys – LCR) ir grynojo stabilaus finansavimo rodiklį (angl. trumpinys – NSFR).

Nuo 2015 m. spalio 1 d. „Swedbank“ stebi atitiktį LCR reikalavimui pagal ES Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/61 (LCR DA). Minimalus reikalavimas, nustatytas Lietuvai pagal LCR DA, yra 100 procentų.

Siekiant užtikrinti, kad „Swedbank“ galėtų kiekvieną dieną įvykdyti savo mokėjimo prievoles ir įsipareigojimus esant normalioms ir nepalankioms sąlygoms, naudojami įvairūs metodai ir sistemos. Stebint ir tikrinant vienos dienos mokėjimus, siekiama užtikrinti, kad mokėjimo įsipareigojimai būtų vykdomi laiku ir kad būtų nustatyti visi finansavimo poreikiai.

Tam, kad likvidumo rizikos padidėjimas būtų kuo anksčiau nustatytas ir būtų imtasi priemonių, „Swedbank“ naudoja įvairius į ateitį orientuotus rizikos indikatorius, vertinančius pasirinktų rinkų kainų svyravimus ir įvairių finansinių priemonių kainų skirtumus. Šie rodikliai signalizuoja apie galimą įtampą finansų rinkose, kartu ir likvidumo rizikos padidėjimą. „Swedbank“ parengė specialius veiklos tęstinumo planus rimtų rinkos sutrikimų atvejams. Šie planai yra taikomi „Swedbank“ Grupės lygiu, ir tų šalių, kuriose „Swedbank“ vykdo savo veiklą, vietiniu lygmeniu. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis atliekamas reguliariai, siekiant geriau pasiruošti galimiems finansų rinkos sutrikimams. Testavimai apima „Swedbank“ vidaus ir visos rinkos sutrikimus ir jų bendro poveikio, jeigu tokie sutrikimai įvyktų vienu metu, analizę.

Pagal tokius scenarijus įvairūs rizikos veiksniai, kurie naudojami kaip pagrindas išgyvenimo horizontui nustatyti, testuojami iki tokio lygio, kuris nėra tikėtinas, bet nėra ir neįmanomas, kaip antai masinis indėlių atsiėmimas iš banko, didelis kredito priemonių panaudojimo lygis ir užstato reikalavimų sugriežtinimas dėl įvairių priežasčių. Šis scenarijus, paremtas prielaida, kad sumažės „Swedbank“ likvidumo rezervo vertė ir galimybės patekti į kapitalo rinkas, bet „Swedbank“ likvidaus turto užteks likvidumui užtikrinti.

24


Kapitalo reikalavimai likvidumo rizikai Bankams ir finansų įstaigoms šiuo metu netaikomi kapitalo reikalavimai likvidumo rizikai. Tačiau likvidumas

gali sumažėti sutrikus rizikos ir kapitalo pusiausvyrai. Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso tikslas – išvengti tokios pusiausvyros sutrikimo.

Likvidumo rodikliai

2017.03.31 2017.06.30 2017.09.30 2017.12.31

Likvidumo padengimo rodiklis visomis valiutomis (LCR) 295 % 309 % 300 % 474 %

Pastovaus finansavimo rodiklis (NSFR) 155 % 156 % 157 % 167 %

Operacinė rizika Apibrėžtis

Operacinė rizika – tai nuostolio, atsirandančio dėl netinkamų arba nepavykusių vidaus procesų, žmogaus klaidų ir sistemų arba išorės įvykių, rizika. Operacinė rizika taip pat apima teisinę ir informacijos riziką. Rizikos vertinimas Swedbank“ Grupės rizikos skyrius užtikrina vieningą operacinės rizikos valdymą ir rizikos ataskaitų teikimą „Swedbank” Grupės lygmeniu. Banko rizikos analizė atliekama įvykus pagrindiniams pokyčiams ir ne rečiau kaip kartą per metus. Ataskaitos teikiamos periodiškai ir pagal poreikį vietinei vadovybei ir „Swedbank“ Grupės Direktorių tarybai, Aukščiausiajam vadovui ir „Swedbank“ vykdomiesiems vadovams.

Visi svarbūs struktūriniai banko padaliniai, vertindami savo kasdieninės veiklos riziką, taiko bendrus metodus (pvz., rizikos vertinimus (trumpinys – RV)). Šie metodai, kurie yra nuolat taikomi visiems pagrindiniams procesams Grupėje, apima rizikos identifikavimą, veiksmų planavimą ir stebėseną, siekiant valdyti visą kylančią riziką. Incidentų valdymas ir informavimas apie juos „Swedbank“ taiko procedūras ir sistemas, kurios padeda informuoti apie incidentus ir vykdyti jų paskesnę kontrolę. „Swedbank“ Grupės rizikos skyrius padeda verslo sritims teikti ataskaitas, atlikti analizę ir parengti veiksmų planus, užtikrinant, kad būtų nustatytos pagrindinės priežastys ir imtasi tinkamų veiksmų. Informacija apie incidentus ir susijusius nuostolius dėl operacinės rizikos įtraukiama į centrinę duomenų bazę tolimesnei analizei. Naujų produktų tvirtinimo procesas (NPTP) „Swedbank“ taikomas bendras Naujų produktų tvirtinimo procesas (trumpinys – NPTP) apima visus naujus ir (arba) keičiamus produktus, paslaugas, priemones, procesus ir (arba) sistemas bei pagrindinius veiklos ir (arba) organizacinius pokyčius. Šio proceso tikslas – užtikrinti, kad Grupėje būtų vengiama veiklos, susijusios su nenumatyta rizika arba su rizika, kurios negalima iš karto suvaldyti ir kontroliuoti proceso metu. Be to, šis procesas padeda Grupėje užtikrinti pristatomų naujų ir (arba) patobulintų produktų ir paslaugų kokybę. Veiklos tęstinumas, krizių valdymas ir saugumas „Swedbank“ aktyviai dirba, siekdamas užkirsti kelią rimtiems incidentams ir (arba) sustiprinti savo galimybes valdyti rimtus incidentus, kaip antai, IT sutrikimai, stichinės nelaimės, reikšmingi finansų rinkos svyravimai, pandemijos, kurie gali trukdyti „Swedbank“ Grupės galimybėms nepertraukiamai teikti paslaugas ir produktus.

Saugumo, veiklos tęstinumo, incidentų ir krizių valdymo principai nustatomi „Swedbank“ Grupės teisės aktuose. „Swedbank“ Grupės krizių valdymo skyriaus darbuotojai yra atsakingi už krizių valdymą, koordinavimą ir ryšius, bendradarbiaujant su vietinėmis krizių valdymo grupėmis.

Veiklos tęstinumo planai rengiami visoms pagrindinėms veiklos rūšims ir paslaugoms, kurios yra svarbios šaliai ir visuomenei. Planuose nurodomi „Swedbank“ veiksmai rimto sutrikimo atveju. „Swedbank“ veiklos tęstinumo ir krizių valdymo modeliai yra parengti pagal tarptautinį standartą ISO/IEC 22301:2012 „Visuomenės saugumas. Veiklos tęstinumo vadybos sistemos“. „Swedbank“ apsidraudžia didžiąją dalį savo operacijų, ypač nuo katastrofų rizikos. Procesų ir kontrolės valdymas „Swedbank“ taiko visų rūšių procesų kontrolei bendrą procesų ir vidaus kontrolės sistemą. Atitinkamiems Grupės procesams yra taikomos specialios finansinės atskaitomybės vidaus kontrolės (angl. trumpinys – ICFR) ir kreditų proceso kontrolės (angl. trumpinys – CPC) sistemos.

Nustatytus procesus „Swedbank“ siekia integruoti į banko valdymo modelį. „Swedbank“ procesų tikslas – aiškiai apibrėžti atsakomybę už „Swedbank“ Grupei svarbius procesus ir procesų kontrolę bei užtikrinti jų efektyvumą ir tinkamumą. Informacijos rizika „Swedbank“ taiko struktūrizuotą požiūrį į informacijos apsaugą, papildomai atlieka nuolatinę procesų ir metodų peržiūrą, siekdamas tobulinti ir stiprinti banko informacijos saugumo valdymo sistemą. Ši valdymo sistema yra „Swedbank“ Grupės ilgalaikių pastangų struktūrizuoto ir metodiško valdymo ir koordinavimo priemonė. Kapitalo reikalavimai operacinei rizikai Kapitalo reikalavimo operacinei rizikai apskaičiavimo tikslais „Swedbank“ taiko standartizuotą metodą. 2017 m. gruodžio 31 d. Grupės kapitalo reikalavimas operacinei rizikai siekė 26.3 mln. EUR (banko – 24.7 mln. EUR). Atitikties rizika Apibrėžtis

Atitikties rizika – tai rizika, kad Bankas, nesilaikydamas įstatymų, taisyklių ir taikytinų politikų (išorinių ir (arba) vidinių), neatitiks elgesio standartų, kurių iš jo tikisi išorės sandorio šalys. Atitikties funkcija „Swedbank“ Grupės vidaus reguliavimas apima atitikties rizikos valdymo taisykles. Pagrindinis vidaus reguliavimo komponentas yra Atitikties funkcijos politika. Vidaus taisyklių tikslas – užtikrinti, kad „Swedbank“ Grupė visada atitiktų klientų ir finansų reguliavimo institucijų keliamus kokybės reikalavimus ir elgesio standartus. Atitikties taikymo sritis Atitikties grupė stebi ir vykdo nuolatinę veiklos kontrolę, rengia mokymus ir konsultacijas, valdo krizines situacijas, dalyvauja veiklos rizikos vertinime ir naujų produktų bei paslaugų kūrime, dalyvauja su pinigų plovimo prevencija

25


susijusios teisėkūros procese ir sankcijų kūrime, bendradarbiauja su priežiūros institucijomis. „Swedbank“ Grupė laikosi ES teisės aktų nustatytų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų. Kovos su pinigų plovimu (trumpinys – KPP) funkcijos veiklą reglamentuoja Vidaus politika dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei tarptautinių ir nacionalinių sankcijų laikymosi srityje „Swedbank“ Grupė turi profesionalius darbuotojus, kurie taiko priežiūros ir stebėsenos sistemas.

2017 m. Bankas įgyvendino keletą priemonių, kuriomis siekiama tobulinti ir stiprinti vidaus kontrolės sistemą, skirtą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai. Rizikos mažinimas

Pagrindinis pinigų plovimo prevencijos reglamentavimo sistemos principas – rizika grindžiamas metodas (angl. trumpinys – RBA): identifikuoti, suprasti ir įvertinti pinigų plovimo (trumpinys – PP) ir teroristų finansavimo (trumpinys – TF) riziką ir imtis atitinkamų, pakankamų ir proporcingų rizikos mažinimo priemonių, atsižvelgiant į rizikos lygį. Tokio vertinimo pagrindu Grupė sukūrė procedūras ir procesus, pritaikytus pagal identifikuotą riziką. Mokėjimų srityje Grupė nuolat kontroliuoja pagrindinę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką. Vykdydama nuolatinę operacijų stebėseną, tikrindama klientus pagal sankcijų sąrašus ir taikydama Banko procesą „Pažink savo klientą“, Grupė nuolat dirba, siekdama sumažinti šią riziką.

Grupė atnaujino jos interesų konfliktų politiką. Kova su korupcija yra neatskiriama Banko veiklos procesų dalis ir yra integruota į paskolų vertinimus, tiekimo tinklą, mokėjimų srautus ir investicijas. Svarbi šios veiklos dalis yra darbuotojų mokymas. Periodinis visų darbuotojų mokymas apie papildomą veiklą vyksta per vidinę komunikaciją ir konsultacijas. Yra sukurtas faktinių ir galimų interesų konfliktų, susijusių su išoriniais paskyrimais, valdymo ir nustatymo procesas, įgyvendinamas IT sistemų pagalba. Pradėjus dirbti Grupėje arba pasikeitus pareigoms, bet ne rečiau kaip kartą per metus, pildomos Ekonominių interesų deklaracijos (trumpinys – EID) formos, kurias vertina vadovai. Grupei svarbu laiku identifikuoti sukčiavimo atvejus ir imtis priemonių, todėl 2016 m. Grupė patobulino ir suderino pažeidimų atskleidimo procedūrą, kad darbuotojai galėtų anonimiškai pranešti apie vidaus ir išorės taisyklių pažeidimus.

Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimas Tikslas Vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo proceso (angl. trumpinys – ICAAP, toliau tekste – ICAAP) tikslas yra užtikrinti, kad „Swedbank“ Grupės ir dukterinių įmonių kapitalas būtų pakankamas jų rizikai padengti bei veiklai vykdyti ir plėtoti. Grupė yra „Swedbank“ Grupės dalis ir naudoja tuos pačius vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo principus. Vertinimas „Swedbank“ ruošia ir dokumentuoja savo metodus ir procesus, skirtus vertinti kapitalo poreikiui. Vidinis kapitalo pakankamumo vertinimo procesas apima visas rizikas, kurios yra reikšmingos Grupei. Papildomai yra vertinamos rizikos, kurioms kapitalas nėra paskirtas pagal Ramstis 1 reikalavimus, t.y: verslo, likvidumo ir strateginė

rizikos. Grupei reikšmingos rizikos pateikiamos lentelėje apačioje. Rizikos rūšys ICAAP procese

Rizikos rūšis Ramstis 1 Ramstis 2

Alokuojamas kapitalas Vertinamas kapitalo poreikis

Kredito rizika Taip Taip

Koncentracijos rizika Taip 1 Taip

Rinkos rizika Taip Taip Rinkos rizika: palūkanų normos rizika bankinėje knygoje Ne Taip

Operacinė rizika Taip Taip

Pensijų draudimo rizika 2 Ne Taip Strateginė rizika: verslo planavimas Ne Taip Strateginė rizika: įsigijimai ir projektai Ne

Taip, pridedama bendra suma

Atskirai kapitalas nėra alokuojamas

Identifikuojama ir sumažinama?

Reputacinė rizika Ne Taip

Likvidumo rizika 3 Ne ILAAP

Strateginė rizika: sprendimų rizika Ne Taip

1) Bazelis III formulėje įtraukiamos sektoriaus ir geografinės koncentracijos rizikos, Pavyzdžiui, Ramstis 1 priemonė netiesiogiai apima didelę dalį koncentracijos rizikos.

2) Išmokų, išmokamų pasibaigus tarnybos laikotarpiui, rizika yra svarbi „Swedbank“ Grupei, bet ne „Swedbank“, AB.

3) Likvidumo poreikiai vertinami kiekvienais metais vidaus likvidumo vertinimo proceso (angl. trumpinys – ILAAP) metu.

Siekiant efektyviai naudoti kapitalą ir prognozuoti kapitalo pakankamumą net ir itin nepalankiomis rinkos sąlygomis, ne rečiau kaip kartą per metus atliekamas scenarijais pagrįstas modeliavimas ir testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Scenarijai apima „Swedbank“ visų keturių namų rinkų (Švedija, Lietuva, Latvija ir Estija) kintamuosius, todėl gali būti naudojami tiek Grupės, tiek dukterinių įmonių lygmeniu. Šis metodas yra pagrindas aktyviam rizikos ir kapitalo valdymui. 2017 m. neigiamo scenarijaus apibūdinimas ICAAP tikslais Grupėje atliekamas makroekonominiais scenarijais paremtas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis, siekiant nustatyti, ar kapitalo lygis šiam scenarijui yra pakankamas.

Atliekant 2017 m. ICAAP, buvo vertinamas didelio nuosmukio namų rinkose ir pasaulyje poveikis Grupės finansinei veiklai. Pagal trejų metų trukmės scenarijų numatyta, kad dėl neapibrėžtumo, susijusio su ilgalaikėmis „Brexit“ pasekmėmis, didės protekcionizmas ir blogės pasaulinės prekybos perspektyvos. Prekybos apimtys, investicijos ir augimas mažės, todėl kris pelningumas bankinėje sistemoje ir žlugs pasauliniai sisteminės svarbos bankai. Dėl to kils pasaulinė finansinė ir ekonominė krizė, nuo kurios nukentės Švedija ir Baltijos šalys, kils akcijų rinkų žlugimo grėsmė, augs nedarbas ir sparčiai kris turto kainos. Reaguodami į krizę, centriniai bankai mažins bazines palūkanų normas ir stiprins ekonomikos skatinimo priemones. Palūkanų normoms kritus gerokai žemiau nulio iki anksčiau neužregistruoto lygio, didesnį spaudimą patirs nuostolingai veikiantys bankai.

2017 m. ICAAP rezultatai rodo, kad „Swedbank“ Grupė ir jos antrinės įmonės Baltijos šalyse, įskaitant „Swedbank“, AB, yra atsparios visam šiam scenarijui, net ir tais metais, kai sąlygos yra pačios nepalankiausios, ir numatytus reguliavimo reikalavimus atitiktų kiekvienais iš trejų metų, kuriuos apima scenarijus.

Documents

Rizikos valdymo ir kapitalo pakankamumo ataskaita …...4 „Swedbank”, AB grupės Rizikos valdymo ir kapitalo pakankamumo ataskaita 2017 įvertinti pagal atitinkamus išorinius