2 p. Šiuolaikinio gamtamokslinio ugdymo aktualijos: teorija ir praktikaMenkas susidomėjimas gamtos mokslais mokykloje ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje yra ypač opi problema. Vis daž-niau nuogąstaujama, kad ateityje pažangios gamtos mokslų tyrimų ir pramonės šakos gali pritrūkti kompetentingų šios srities specialistų. Ir teoretikai, ir praktikai vienbalsiai kalba apie ribotą mokinių gebėjimą suvokti gamtos mokslus kaip visumą.

3 p. Pamoka, kurioje nieko netrūksta!?Šiandieninei pamokai keliama daug reikalavimų. Pabrėžia-mos mokomojo turinio sąsajos su gyvenimiškomis situacijo-mis, tinkamas įdomios, pačios naujausios informacijos kiekis, aktyvus mokymas(is), mokytojų ir mokinių bendradarbia-vimas, aplinka, skatinanti kurti, ieškoti, atrasti... Tačiau mąstant apie kasdienę pamoką norisi rasti aiškų, kompleksinį sprendimą vienoje vietoje: ką, su kuo ir kaip daryti?

4–5 p. Naujos kartos mokymosi priemonių sistema: integruotas mokymasis II klasėjeSiekdama padėti mokytojams leidykla „Šviesa“ siūlo naujos kartos mokymo(si) priemonių sistemą – „Šok“ serijos vadovė-lių komplektus, prie jų parengtą skaitmeninį turinį, metodi-nę medžiagą ir metodines priemones.

Interaktyviosios mokytojo knygosPrie naujų „Šok“ serijos vadovėlių parengtos skaitmeninės mokyto- jo knygos yra interaktyvesnės, kad mokytojui būtų patogu jomis naudotis, kad jis galėtų medžiagą papildyti ir taip kurti savo asmeninę mokytojo knygą.

6 p. Vaikas elgiasi netinkamai... Veikiame kartuPamėginkime pradėti nuo netinkamo elgesio priežasčių analizės, apžvelkime dažniausiai pasitaikantį vaikų elgesį, o tada – kartu ieškokime galimų sprendimo būdų.

7 p. Edwardo de Bono mąstymą lavinančių strategijų taikymas pamokose„Pamąstykime, kas būtų, jei visus automobilius nudažytume ta pačia spalva...“ Vieni mokiniai sėdi paraudusiais ausų galiukais, kiti graužia rašiklio kamštelį, treti nekantrauja, nes jau žino atsakymą...

8 p. Kodėl Lietuvoje pradėjo augti Knygų medžiai?Ar kada susimąstėte, kiek suaugusieji ir vaikai mūsų šalyje skiria laiko knygų skaitymui? Leidyklos „Alma littera“ iniciatyva „Augu skaitydamas“ sulaukė didelio susidomėjimo – iš viso iki rudens šaly-je vaikams išdalyta daugiau kaip 30 tūkstančių Knygų medžių...

2012 LAPKRITIS, Nr. 16

1

Sveiki!

š ktonas L e i d y k l ų „ Š v i e s a “ i r „ A l m a l i t t e r a “ n e m o k a m a s l a i k r a š t i s m o k y k l o s b e n d r u o m e n e i

Šis „Šoktono“ numeris išeina lapkričio mėnesį prieš vieną di-džiausių renginių mokyklos bendruomenei – parodą „Mokykla 2012“, organizuojamą Švietimo ir mokslo ministerijos, Ugdymo plėtotės centro ir jau antrą kartą vykstančią „Litexpo“ parodų cen-tre Vilniuje.

Kaip teigia parodos rengėjų atstovai, šiųmetės parodos šūkis – „Laimingai augti!“ Parodos rengėjai siekia, kad investicijos į švietimą padėtų harmoningai augti ir mėgautis kiekviena augimo akimirka tiek vaikui, tiek mokytojui, tiek visai švietimo bendruomenei.

Leidyklos „Šviesa“ ir „Alma littera“ prisideda prie šios idėjos įgy-vendinimo ir kviečia mokytojus, mokinius, tėvus, švietimo specia-listus dalyvauti parodos renginiuose, bendrauti, dalytis savo patir-timi, idėjomis, įžvalgomis, geromis emocijomis ir kartu mokytis vieniems iš kitų.

Lipti į kalną, pačiam atrandant takus ar skinantis kelią per brūz-gynus, sunku, reikia daug jėgų ir laiko, bet užkopus džiaugsmas at-perka visus patirtus sunkumus. Žmonės, kurie (turbūt iš prigimties) linkę rinktis sunkiausią, bet įdomiausią kelią, net nesvarstytų, lipti laipteliais ar kopti... Kai kurie iš tokių žmonių pasirinko mokytojo profesiją ir kūrybiškai dirba. Tai reiškia, kad jų pamokose yra vietos netikėtumams, klaidoms, naujoms idėjoms, atradimams, skatina-mas originalumas, suteikiama laisvė kryptingai ir atsakingai veikti, jaučiama pagarba individualybei. Tikslas yra ne mokytojo (tai būtų kur kas paprasčiau), o mokinių saviraiška ir gerėjantys pasiekimai. Kad 45 minutės neprabėgtų veltui, reikia sudaryti kūrybai ir (ar) mokymuisi palankią aplinką. Ką sugalvoti rytdienos pamokai? Kaip šią temą pateikti mokiniams kitaip (įdomiau)? Kokias veiklas, užduotis parinkti? Ar pasirinkti būdai bus veiksmingi? Tikrai nėra paprasta kasdien ieškoti, atrasti naujų idėjų, aktualijų mokiniams sudominti, numatyti (kaip žaidžiant šachmatais) bent keletą ėjimų į priekį (pa-vyzdžiui, kelis vieno uždavinio sprendimo būdus ar veiksmų planą, kaip elgtis, kai diskusija kokia nors tema pakrypsta vienaip ir kitaip), surasti, atrinkti ar parengti įvairios mokomosios medžiagos, įvairių tipų ir lygių užduočių, suplanuoti, kaip bus vertinami ir įsivertinami mokinių pasiekimai. Kasdien daug svarbių ir laikui imlių uždavinių. O dirbant kūrybiškai reikia ne tik įveikti rutiną, sutelkti visus pojū-čius, bet dar ir skirti laiko idėjoms subrandinti...

Tik bendraujant galima pamatyti tuos pačius dalykus kitomis aki-mis, pasisemti įkvėpimo, o dalijantis su kitais savo atradimais (taip pat ir mokomąja medžiaga), galima sutaupyti nemažai laiko. Be to, tie, kurie dalijasi, žino – duoti yra kur kas maloniau, nei gauti...

Šio numerio skyrelyje Aktualu ir naudinga keliama problema – mažėjantis susidomėjimas gamtos mokslais ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje – ir siūloma, kaip mokyti(s) gamtamokslinių dalykų mokykloje, kaip organizuoti pamokas, kokias priemones taikyti, kad mokiniams būtų įdomu ir naudinga.

Skyrelyje Su „Šok“ ženklu pateikiame pavyzdžių, kaip tikslingai taikyti IKT (skaitmeninį turinį ir techninę įrangą) ugdymo proce-se. Pristatome naujieną – interaktyviąsias mokytojo knygas, kurias paprasta paversti asmeninėmis ir visada turėti po ranka. Tikimės, kad mokytojams bus patogu jomis naudotis ir rengiantis pamo-koms, ir per pamokas.

Skyrelyje Atspindys – psichologės patarimai mokytojams ir tė-vams, ką daryti, kai vaikas elgiasi netinkamai.

Skyrelyje Laiškai – mokyklų bendradarbiavimo ir vieno džiugaus susitikimo atgarsiai.

Kavos pamokėlė kviečia susipažinti su kūrybinį mąstymą skati-nančiais metodais, stabtelėti ir padiskutuoti apie tai su kolegomis prie kavos puodelio, taip pat aptarti, kaip mūsų vaikai auga ben-draudami, skaitydami, žaisdami...

Prasmingo bendravimo ir malonaus skaitymo!

„Šoktono“ kūrybinė grupėNuo

trau

kos

– „S

hutt

erst

ock“

Menkas susidomėjimas gamtos mokslais mokykloje ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje yra ypač opi problema. Vis dažniau nuogąstaujama, kad ateityje pažangios gamtos mokslų tyrimų ir pramonės šakos gali pri-trūkti kompetentingų šios srities specialistų. Ir teoretikai, ir praktikai vienbalsiai kalba apie ribotą mokinių gebėjimą suvokti gamtos moks-lus kaip visumą. Gamtamoksliniai dalykai mokiniams atrodo sunkūs, neįdomūs, mažai susiję ir pritaikomi gyvenime. Kodėl? Specialistai nu-rodo šias pagrindines priežastis: akademinis gamtos mokslų dėstymas, silpni mokinių eksperimentiniai ir tyrimų planavimo įgūdžiai. Dėl ugdymo teorijų pokyčių, modernėjančių technologijų, mokinių mo-kymosi poreikių kaitos ir greitesnės jų raidos ugdymo turiniui keliami nauji reikalavimai.Šiame straipsnyje aptariama tyrinėjimu grindžiamas mokymas(is), integruotas mokymas(is) ir bendrųjų kompetencijų ugdymas kaip es-miniai gamtamokslinės didaktikos bruožai, kaip galimi sprendimai keičiant mokinių nuostatas ir požiūrį į gamtos mokslus.

Tyrinėjimu grindžiamas mokymas(is)Tyrinėjamu grindžiamo mokymosi (Inquiry based instruc-

tion) problematika šalies edukologijoje išryškėjo paskutiniame XX a. dešimtmetyje. Domėjimasis šiuo mokymosi būdu nuolat didėja, jis ypač aktualus šiandienos mokykloje mokant gamtos mokslų.

Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesorė Palmira Pe-čiuliauskienė teigia, kad tyrinėjimu grindžiamo mokymosi proble-matikos atsiradimą šalies edukologijoje lėmė edukacinių paradig-mų kaita – perėjimas nuo instruktyvistinės prie konstruktyvistinės ir humanistinės ugdymo metodikos.

Lietuvoje gamtamokslinio ugdymo tematiką nagrinėja Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Šiaulių universiteto (ŠU) moks-lininkai. Ja taip pat domisi ir mokytojai praktikai, kurie savo pa-tirtį aprašo pedagoginėje spaudoje. Inquiry based instruction šalies edukologų suprantamas kaip tyrinėjimais grindžiamas mokymosi stilius.

Apibendrindama šios mokymosi tematikos šalies mokslininkų straipsnius prof. P. Pečiuliauskienė išskiria du požiūrius. Plačiąja prasme tyrinėjimu pagrįstas mokymosi stilius suprantamas kaip mokymas, kurio pagrindą sudaro aktyvieji praktiniai mokymo me-todai: mokinių atliekami tyrimai, eksperimentai. Siaurąja prasme – kaip mokymas, kurį sudaro realiame gyvenime ir virtualiojoje erdvė-je atliekami tyrimai; kaip mokymas, kurio pagrindą sudaro ekspe-rimentai; kaip probleminis mokymas ir kaip dialoginis mokymas.

Probleminis mokymas skatina aktyviai pažinti ir savarankiškai veikti. Juo siekiama, kad mokiniai susiformuotų mąstymo operaci-jų, protinių veiksmų įgūdžius, kurių reikia pažinimo uždaviniams spręsti. Mokytojas neskelbia mokslo teiginių. Tipinę pamoką su-daro tokie komponentai: 1) probleminės (teorinės ar praktinės) situacijos sukūrimas; 2) problemos formulavimas ir jos sprendimo plano rengimas (formuluojama, kas žinoma, kas nežinoma, koks ryšys tarp žinomų ir nežinomų komponentų; iškeliama hipotezė); 3) problemos sprendimo organizavimas (taikant įvairius metodus sudaromos sąlygos mokinių savarankiškoms paieškoms); 4) spren-dimo tikrinimas.

Tyrimais grindžiamo gamtamokslinio ugdymo svarba atsklei-džiama Bendrosiose ugdymo programose. Kiekvieno gamtamoks-linio dalyko programa papildyta tiriamąja veikla. Šio mokymosi būdo mokykloje svarbą rodo ir tarptautinės TIMSS studijos – mūsų šalies mokinių gamtamokslinių tyrimų gebėjimai yra silpnesni nei dalykiniai. Per du paskutiniuosius dešimtmečius mokinių žinios pagerėjo, bet jie stokoja gebėjimų spręsti problemines užduotis, pla-nuoti ir atlikti eksperimentą, kelti hipotezes, planuoti jų patikrini-mo būdus, formuluoti išvadas. Viena iš priežasčių – per pamokas mokiniams siekiama perteikti daug žinių, o jų praktiniam taikymui, stebėjimams, eksperimentams atlikti skiriama mažiau dėmesio.

Šiuolaikinio gamtamokslinio ugdymo aktualijos: teorija ir praktika

Vienas šios problemos sprendimo būdų yra naujausi biologijos vadovėliai. Juose pateikiama medžiaga atitinka šiandieninį biolo-gijos ir kitų gamtos mokslų laimėjimų lygį. Nagrinėjamos temos, reiškiniai siejami su dabartinėmis aktualijomis, svarbiausiais šalies ir pasaulio įvykiais. Daug dėmesio skiriama klausimams, susiju-siems su šiuolaikinėmis biotechnologijomis, organizmų klonavimu, genetiškai pakeistais organizmais. Medžiaga pateikiama problemiš-kai, kuriamos realios situacijos, skatinančios kritinį mąstymą, kū-rybingumą, ugdomi socialiniai įgūdžiai, taikant įvairius ugdymo būdus, pvz., „Gamtamokslinis pranešimas“ (Biologija 9, 10 kl., „Šviesa“, 2010, 2011) arba užduočių kompleksas, atliekamas kartu su temos medžiaga ir ją papildantis (Biologija 7, 8 kl., serija „Šok“, 2010, 2011). Ugdymo turinys motyvuoja mokinius, skatina akty-viai kelti klausimus ir ieškoti į juos atsakymų.

Antras žingsnis – mokytojų rengimas. Šiuolaikiniais principais –integravimu, diferencijavimu, tyrimais – grindžiamo ugdymo svar-ba mokykloje lemia ir mokytojų rengimo kryptį. Pedagogų ren-gimo kokybės Lietuvos aukštosiose mokyklose ir jų įsidarbinimo galimybių tyrimas rodo, kad jie stokoja gebėjimų taikyti minėtus ugdymo principus mokymo(si) procese. Todėl daugiau dėmesio reikia skirti veiksmingiems mokymo(si) metodams, mokymosi rezultatus vertinti ir įsivertinti padedančioms formoms ir dalykų integravimo, diferencijavimo principams mokant gamtos mokslų. Būtina plėsti studentų gebėjimus taikyti tarpdalykinius ryšius edu-kacinėje praktikoje ir parengti mokytojus, gebančius visapusiškai suvokti gamtoje vykstančius reiškinius ir mokiniams perteikti visu-minę gamtos mokslų sampratą. Ypač svarbu, kad pedagogai gebėtų šiuolaikiškai ir kūrybingai organizuoti gamtamokslinio ugdymo(si) procesą.

Integruotas mokymas(is)Praėjo daugiau kaip dvi dešimtys švietimo reformos metų, o da-

lykų integravimo klausimai aktualūs ir šiandien. Švietimo patirtis rodo, kad pedagogai dar stokoja gebėjimų integruoti mokymą. Gamtamokslinė integracija mokytojų įvairiai interpretuojama, dėl jos kyla nemažai klausimų, ypač – kokiomis formomis tai pa-daryti.

Nuolatinė žinių kaita reikalauja kitokio požiūrio į pasaulį ir gam-toje vykstančius reiškinius. Norint juos paaiškinti, vieno dalyko žinių neužtenka, ypač tai pasakytina apie gamtos mokslus, nes jie vieni iš labiausiai tarpusavyje susijusių.

Holistine linkme kreipti mokymą iš esmės svarbu tada, kai pradedamas dalykinis (diferencijuotas) ugdymas. Atskirų gamta-mokslinių dalykų šiuo metu mokoma 7–12 klasėse. Bendrosiose ugdymo programose (2008) nurodoma, kad 7–8 klasėse, išlaikant gana tvirtus tarpdalykinius ryšius, atskiriami biologijos, chemijos ir fizikos dalykai. Vis dėlto, vykstant dalykiniam ugdymui, gam-tos mokslai tarpusavyje siejami silpniau, nes kiekvieno jų sąvokos, dėsniai ir procesai nagrinėjami tik to mokslo požiūriu. Be to, Ben-drosiose ugdymo programose integracijos galimybės apibrėžiamos labai abstrakčiai. Sieti dalykus skatina ne visų dalykų vadovėlių ar kitų mokymosi priemonių turinys. Kad tarpdalykiniai ryšiai išliktų stiprūs, svarbu, jog mokytojas juos taikytų nuosekliai, kiekvieno-je dalyko temoje pabrėždamas gamtos mokslų integralumą arba remdamasis mokinių įgytomis kitų dalykų žiniomis siūlytų jiems patiems ieškoti sąsajų.

Skiriami šie ugdymo turinio integracijos lygiai: dalykinė (tarpda-lykinė, vidinė, paralelinė) ir sociokultūrinė (bendrųjų mokslų).

Tarpdalykinė integracija – ugdymo principas, garantuojantis įvairių mokomųjų dalykų integracinius ryšius. Taikant šį ugdymo principą, mokomoji medžiaga sisteminama, susiejama prasminiais ryšiais. Tarpdalykinės integracijos paskirtis – suderinti tarpusavyje skirtingų mokomųjų disciplinų keliamus tikslus, uždavinius, tu-rinį, metodus. Integracija gali būti paralelinė (lygiagrečioji), kai vienu metu nagrinėjamos tos pačios sąvokos per skirtingų dalykų pamokas. Praktikoje dažniausiai siejamos vienos mokslo krypties, pavyzdžiui, gamtos mokslų, sąvokos. Tačiau dėl nevienodo ugdymo turinio pasiskirstymo laiko atžvilgiu retai pasitaiko, kad jų nagri-nėjimas sutaptų. Ši integracijos forma įmanoma derinant dviejų ar daugiau mokomųjų dalykų turinį. Pavyzdžiui, difuzijos, osmoso, slėgio reiškinius nagrinėja visi gamtamoksliniai dalykai, tačiau kie-kvienas jų – atskiro gamtos mokslo aspektu. Todėl formuojamas iš dalies skirtingas to paties reiškinio suvokimas. Paralelinė integracija padeda išvengti tų pačių sąvokų kartojimosi ir leidžia suvienodinti jų sampratas.

Vidinė integracija. Jei mokomoji medžiaga sisteminama vieno mokomojo dalyko turinio pagrindu, šis edukacinis procesas va-dinamas vidine integracija (Pečiuliauskienė, 2011). Tarpusavyje siejant to paties dalyko, pavyzdžiui, biologijos, sąvokas, plečiamos dalykinės mokinių kompetencijos. Vidiniais ryšiais siejamas to pa-ties dalyko turinys sudaro prielaidas mokiniams ugdytis organizmo vientisumo sampratą, sisteminį mąstymą.

Sociokultūrinė integracija. Ši integracijos forma leidžia mokinio amžių ir interesus atitinkančias bendrųjų mokslų sąvokas, sam-pratas, pavyzdžiui, ekologijos, sveikos gyvensenos, darnaus vystymo, vartotojo kultūros, ir kitų integruojamų (bendrųjų ir prevencinių) programų medžiagą jungti su kiekvieno mokomojo dalyko turiniu. Taikant sociokultūrinę integraciją, be dalykinio, vyksta ir socialinis pažinimas, todėl ugdomos dalykinės, bendrosios ir sociokultūrinės kompetencijos.

Sociokultūrinės integracijos principas galėtų būti taikomas gana plačiai, pavyzdžiui, motyvuojant mokinius, siekiant dalyko žinias pritaikyti gyvenimiškose situacijose ir pan. Tai galima atlikti da-lykinę medžiagą siejant su sociokultūrine, jai suteikiant dalykinį pagrindą.

Norint per pamoką taikyti vidinius ar tarpdalykinius ryšius, visų pirma reikia gerai susipažinti su kitų dalykų Bendrosiomis progra-momis, vadovėlių mokomuoju turiniu ir atrinkti labiausiai inte-gruotus skyrius, temas, išskirti reiškinius, sąvokas, juos susieti, taip pat pasirinkti veiksmingus mokymo(si) metodus jiems realizuoti.

Bendrųjų kompetencijų ugdymasAtnaujintuose Lietuvos švietimo ir ugdymo sistemos doku-

mentuose: pagrindinio (PUBP, 2008) ir vidurinio (VUBP, 2011) ugdymo bendrosiose programose, taip pat LR švietimo įstatyme (2011) nurodoma, kad, be dalykinių kompetencijų, mokinys pri-valo įgyti ir bendrųjų, tokių kaip mokėjimo mokytis, pažinimo, komunikavimo, IKT, asmeninių ir kitų.

Be jau minėtų, VUBP išskiriama dar viena bendroji kompeten-cija – kultūrinė, kuri ypač svarbi vidurinio kalbų, meninio ir so-cialinio ugdymo sritims. Šiuose dokumentuose pabrėžiama, kad ugdyti bendrąsias kompetencijas yra reikšminga sudedamoji visų dalykinių kompetencijų dalis, nes sparčiai keičiantis visuomenei jos ypač svarbios asmens brandai ir rengiantis tolesniam mokymuisi ir profesinei karjerai. Tai gebėjimai, kurie leidžia asmeniui sėkmingai mokytis ir dirbti įvairiose, nebūtinai artimose, srityse ir yra svarbūs asmenybės tobulėjimui ir raidai, todėl jų ugdymas integruojamas į visų mokomųjų dalykų programas ir turinį.

Šaltinis: http://www.ugdome.lt/kompetencijos5-8/pagrindinis/pagrindiniai-kom-

petenciju-ugdymo-aspektai/siuolaikinio-ugdymo-tikslas-asmens-kompetencijos/

bendrosios-ir-esmines-dalykines-kompetencijos/

2

Š o k t o n a s , N r . 1 6

AKTUALU IR NAUDINGA

Bendrosios kompetencijos

Mokėjimo mokytis: savarankiškas, už savo mokymąsi atsakingas žmogus, kuris geba kelti ir pasiekti mokymosi tikslus, suvokti mo-kymosi visą gyvenimą svarbą.

Komunikavimo: mokantis bendrauti, gebantis keistis informacija žmogus, valdantis žodinius ir nežodinius (ženklų, kūno kalbos, garsų ir kt.) informacijos perteikimo, gavimo ir supratimo būdus.

Pažinimo: smalsus žmogus, kuriam rūpi patirti pažinimo džiaugs-mą, perprasti naujus dalykus.

Socialinė: sąmoningas, atsakingas ir aktyvus bendruomenės na-rys, gerbiantis kitus asmenis, mokantis tinkamai su jais bendrauti ir bendradarbiauti.

Iniciatyvumo ir kūrybingumo: žmogus, pasitikintis savo kūrybi-nėmis galiomis, gebantis naujai pritaikyti turimą informaciją, kelti naujų idėjų ir jas realizuoti.

Asmeninė: orus, savimi pasitikintis, sąžiningas ir atsakingas žmo-gus, nebijantis susidurti su sunkumais, mokantis juos įveikti, ver-tinti save ir savo poelgius.

1 pav. Bendrųjų kompetencijų nuostatos

Viena iš esminių bendrųjų kompetencijų – mokėjimas mokytis. Ji apibrėžiama poreikiu mokytis ir atsakomybe už mokymąsi, gebėjimu planuoti, apmąstyti mokymosi procesą ir rezultatus, išsikelti pagrįstus tolesnius uždavinius, žinoti tinkamiausius mokymosi būdus, tobulin-tinas sritis ir gebėjimus. Mokėjimo mokytis kompetencija gali būti ugdoma taikant įvairius metodus: svarbios informacijos žymėjimas, rinkimas, grupavimas, asocijavimas, siejimas, kitų mokymas ir kt.

Pažinimo kompetencija sudaro galimybę įgyti nuoseklius tyrėjo įgūdžius, taip pat rasti reikiamą informaciją ir ją analizuoti, apiben-drinti, daryti išvadas ir paaiškinti jų pagrįstumą. Mokant gamtos mokslų šią kompetenciją siekiama išugdyti per praktinius darbus: stebėjimus, bandymus, eksperimentus. Gamtamoksliniams tyrimams tinkamas temas kiekviename iš mokymosi koncentrų numato Bendrosios ugdymo programos. Papildomas temas pagal mokinių amžiaus ypatumus gali parinkti pats mokytojas. Be to, atliekant

www.sokvadoveliai.lt

tyrimus, analizuojami papildomi literatūros šaltiniai, naudojamasi interneto puslapiais. Taip surenkama daug įdomios ir svarbios in-formacijos. Mokiniai skatinami ją sisteminti ir pristatyti – rengti pernešimus ar kitos formos darbus. Atlikdami šias užduotis moki-niai tarpusavyje bendrauja ir bendradarbiauja, apmąsto pristatymo galimybes ir būdus. Šie ugdymo principai padeda išsiugdyti komu-nikavimo kompetenciją.

Ugdymo procese taikant informacines kompiuterines technologijas (IKT) mokoma naudotis jų teikiamomis galimybėmis ieškant, api-

bendrinant ir pateikiant informaciją, apdorojant tyrimų, bandymų ir stebėjimų duomenis, tiriant ar modeliuojant reiškinius.

Apie aptartų ir kitų bendrųjų kompetencijų (iniciatyvumo ir kū-rybingumo, socialinio pilietiškumo, asmeninių, kultūrinio sąmonin-gumo) ugdymą plačiau pasiskaityti galima „Metodinėje svetainėje“ adresu http://www.ugdome.lt/kompetencijos5-8.

Kompetencijos, kaip tam tikrų pasiekimų (žinių, gebėjimų, nuos-tatų) visumos, samprata buvo apibrėžta prieš dešimt metų viename iš Europos Sąjungos švietimo dokumentų – „Concept document

Pamoka, kurioje nieko netrūksta!?

3

AKTUALU IR NAUDINGA

Šiandieninei pamokai keliama daug reikalavimų. Pabrėžiamos mokomojo turinio sąsajos su gyvenimiškomis situacijomis, tin-kamas įdomios, pačios naujausios informacijos kiekis, aktyvus mokymas(is), mokytojų ir mokinių bendradarbiavimas, aplin-ka, skatinanti kurti, ieškoti, atrasti... Šie reikalavimai glaudžiai susiję su metodų ir priemonių įvairove. Jų pasirinkimas tikrai gausus. Tačiau mąstant apie kasdienę pamoką norisi rasti aiškų, kompleksinį sprendimą vienoje vietoje: ką, su kuo ir kaip daryti?

„Šviesos“ leidykla kaip tik ir siekia įgyvendinti šį tikslą – pa-teikti mokytojui ne tik atskiras mokomąsias priemones, bet ir sprendimą, kaip susieti popierinius leidinius ir naujausias tech-nologijas.

Šiame straipsnyje pristatomos mokomosios priemonės ir jų integracijos galimybės (biologijos pamokos pavyzdys).

Rengiuosi pamokai Mokytojo knygaMokytojo knyga įvardijama kaip esminė priemonė, teikianti

metodinę pagalbą rengiantis pamokai. Net ir ilgametę darbo pa-tirtį turintys pedagogai pabrėžia jos poreikį. Mokytojo knygoje atsižvelgiant į kiekvieną pamoką / nagrinėjamą temą pateikiami tikėtini mokinių pasiekimai iš Bendrųjų programų, mokymo(si) uždaviniai, rekomenduojama veikla, užduočių komentarai, inte-gracijos galimybės ir kt.

Šiandien tam tikrų dalykų – muzikos, chemijos, biologijos, fizikos – mokytojams jau galime pasiūlyti skaitmeninį mokyto-jo knygos variantą. Skaitmeninė, arba interaktyvioji, mokytojo knyga suteikia naujų galimybių ir dar geriau tenkina mokytojų lūkesčius (plačiau p. 5).

Vadovėlio komplektas Vadovėlio komplektą sudaro vadovėlis, pratybų sąsiuvinis, mo-

kytojo knyga ir kitos priemonės, pvz., testai, diktantai, kontroli-niai darbai ir t. t. (nelygu, koks mokomasis dalykas). Šiandieninio

vadovėlio komplekto dalys integruotos. Tai reiškia, kad vadovėlyje pateikiama mokomoji medžiaga, susijusi su pratybų ar kitų mo-komųjų priemonių turiniu. Be to, ji parengta taip, kad įtrauktų mokinį į aktyvų procesą, yra orientuota į probleminį mokymą(si), tiriamąją veiklą.

Aktyviosios pamokosNeprireikė daug laiko, kad „Aktyviosios pamokos“ (interakty-

viųjų skaidrių pateiktys), kuriamos prie atitinkamo vadovėlio kom-plekto, pelnytų mokytojų simpatijas. Jų poreikis ir naudojimas pa-mokose per pastaruosius metus labai išaugo. Nieko stebėtina – šios pamokos papildo vadovėlio komplektą, yra interaktyvios, žaismin-gos, įtraukiančios, apima visą tam tikros temos mokomąjį turinį. Jas nesudėtinga taikyti, nes yra parengti kiekvienos aktyviosios pamokos detalūs scenarijai, kuriuose pateikiamos aiškios jų nau-dojimo metodinės ir technologinės rekomendacijos. Daugiau apie aktyviąsias pamokas sužinosite adresu http://www.aktyviklase.lt.

Naujausios technologijos Mobili daugiafunkcinė gamtamokslinių tyrimų laboratorija „Glo-

bisens Labdisc“. Teigiama, kad vienas toks įrenginys pakeičia apie 20 standartinių laboratorinių prietaisų! Ši laboratorija telpa tiesiog rankoje. Ją galima naudoti gamtamokslinių dalykų pamokose dir-bant su įvairaus amžiaus mokiniais – matuoti šviesį, oro slėgį, tem-peratūrą, pH, garso lygį ir daugybę kitų parametrų.

Dokumentų kamera. Dokumentų kameros išpopuliarėjo tarp mokytojų kaip labai patogi vaizdų, nuotraukų, objektų demons-travimo priemonė.

Apklausos ir vertinimo sistemos, arba vadinamieji balsavimo pul-teliai. Šie prietaisai leidžia čia ir dabar fiksuoti visų klasės mokinių

atsakymus, sužinoti, kaip mokiniai suprato nagrinėjamą temą, kokia jų nuomonė, ir kt., o gautus duomenis išsaugoti ir panau-doti vertinant ir analizuojant kiekvieno mokinio pasiekimus bei pažangą. Balsavimo pulteliai aktyviosiose pamokose jau įdiegti.

Biologijos pamokos pavyzdys

Dalykas, klasė Biologija, 7 kl.

Tema Žaliųjų ląstelių veikla

Vadovėlio komplektas

Biologija 7 kl. (serija „Šok“)Vadovėlis, p. 18–19Pratybų sąsiuvinis, I dalis, p. 18–20Mokytojo knyga, p. 36–38Aktyvioji pamoka

Papildomos priemonės

Daugiafunkcinė laboratorija LabdiscDokumentų kameraBalsavimo pulteliaiInteraktyvioji lenta

Planuojant temą „Žaliųjų ląstelių veikla“ galima remtis dviem šaltiniais: mokytojo knyga arba aktyviosios pamokos scenarijumi. Jis parengtas atsižvelgiant į mokytojo knygoje pateiktas rekomen-dacijas. Todėl visiems, įsigijusiems biologijos aktyviųjų pamokų rinkinį 7 klasei, labai patogu naudotis jų scenarijais. Aktyvio-sios pamokos „Žaliųjų ląstelių veikla“ scenarijus apima darbą su:

• vadovėlio medžiaga;• pratybų sąsiuvinio medžiaga;• skaidrėse pateikta interaktyviąja veikla ir pan.Į scenarijų rekomenduojama įtraukti daugiafunkcinę labora-

toriją Labdisc ir dokumentų kamerą. Balsavimo pulteliai akty-viojoje pamokoje jau yra.

Vedu pamokąAktyviosios pamokos „Žaliųjų ląstelių veikla“ scenarijus* I. Įvadinė dalisMokiniams sužadinti rodoma 1-a skaidrė. Joje vaizduojamas augalas –

dobilas – ir pateikiamas klausimas: „Kodėl augalų lapai mums atrodo žali“? Ant ištraukiamos rodyklės matoma šviesos išskaidymo ir sugėrimo schema. Dar kartą prisimenamos visos šviesos spektro spalvos. Atliekama pratybų są-siuvinio 1 užduotis p. 18.

Spustelėjus mėlyną tašką su žvaigždute pateikiamas klausimas gabesniems mokiniams: „Kodėl dobilo žiedas mums atrodo violetinis?“ Mokytojas skel-bia temos pavadinimą – „Žaliųjų ląstelių veikla“.

II. Pagrindinė dalis

Rodoma 2-a skaidrė. Mokinių prašoma prisiminti, koks procesas vadi-namas fotosinteze. Prireikus pagalbos, ant ištraukiamos rodyklės rodoma fotosintezės apibrėžtis.

Skaidrėje pateiktoje fotosintezės schemoje trūksta esminių medžiagų pavadinimų (anglies dioksidas, deguonis, vanduo). Jie užtepti stebuklingu rašalu. Mokinių prašoma įvardyti trūkstamas medžiagas. Mokiniams atsa-kius, rašalas nutrinamas. Schemoje uždengta ir fotosintezės lygtis. Mokinių prašoma užrašyti reakcijos lygtį, o tada ji parodoma.

Mokytojas klausia mokinių, kas dar, be schemoje įvardytų medžiagų ir šviesos energijos, būtina fotosintezei vykti. Mokiniams atsakius „chlorofilas“, paspaudžiamas žalias taškas su trikampiu ir parodomas teisingas atsakymas.

Atliekama pratybų sąsiuvinio 2 užduotis p. 18.

III. Baigiamoji dalis

Apibendrinant pamoką aptariama, ką nauja mokiniai sužinojo, ką pa-kartojo, įtvirtino. Pateikiamas klausimas „Kurioje augalo ląstelės organelėje vyksta fotosintezė?“ ir ląstelės paveikslas su raidėmis pažymėtais galimais atsakymais. Mokiniai pasirenka atsakymą naudodamiesi aktyvaus balsavimo pulteliais.

9-oje skaidrėje pateikiami du klausimai. Mokiniams atsakius, paspaudžia-mi žali taškai su trikampiu ir parodomi teisingi atsakymai.

Spustelėjus žalią tašką su klaustuku pateikiamas dar vienas klausimas: „Kaip augalas apsirūpina fotosintezei reikalingomis medžiagomis?“

Mokytojas klausia mokinių: „Kam naudojamos per fotosintezės procesą pagamintos organinės medžiagos?“ Vienas mokinys kvieč iamas prie lentos pildyti schemos (kiti mokiniai braižo schemą sąsiuviniuose).

Sunku atsakyti į klausimą, ar aprašyta pamoka atitinka tokią, kurioje nieko netrūksta... Juk tai tik planas, visuma, apimanti turinį ir technologijas. Svarbiausi kiekvieno 45 minučių proce-so dalyviai buvo ir bus žmonės...

Jūratė Mikulevičiūtė

*Pamokos scenarijus pateikiamas sutrumpintas.

of the Commission expert group on „Key competencies, 2002“. Vėlesniuose ES dokumentuose pateikiama platesnė kompetencijos samprata, apibūdinant ją kaip „<...> daugiafunkcinę žinių, gebė-jimų ir nuostatų visumą, būtiną kiekvienam asmeniui, kad jaustų pasitenkinimą savo gyvenimu ir siektų tobulėti, aktyviai dalyvautų visuomenės gyvenime, susirastų sau tinkamą darbą“.

Kęstutis Grinkevičius,Lietuvos edukologijos universitetas

Rodoma 3-ia skaidrė – paveikslas iš praeitos temos. Mokinių prašoma prisi-minti, kokie audiniai sudaro augalą.

Paspaudus žalią tašką su klaustuku užduodamas klausimas: „Kuriame augalo audinyje vyksta fotosintezė?“ Mokiniai, naudodamiesi aktyvaus balsavimo pulte-liais, pasirenka tinkamą atsakymą.

4-os skaidrės paveiksle matomos lapo dengiamojo audinio žiotelės. Spuste-lėjus žalią tašką su klaustuku užduodamas klausimas: „Kaip augalai reguliuoja deguonies ir anglies dioksido patekimą į lapą ir iš jo?“ Mokiniams atsakius paspaudžiamas žalias taškas su trikampiu ir parodomas atsakymas. Mokyto-jas klausia: „Kas yra žiotelės?“ Ant ištraukiamos rodyklės pateikiama žiotelių apibrėžtis. Spustelėjus mėlyną tašką su žvaigždute užduodamas klausimas ga-besniems mokiniams: „Kodėl naktį lapų žiotelės dažniausiai būna uždaros, o dieną – praviros?“

Naudojant dokumentų kamerą galima parodyti daugiau lapo epidermio ir žio-telių išsidėstymo jame iliustracijų.

5-oje skaidrėje pateikiama interneto nuoroda į virtualų laboratorinį darbą per fotosintezę išsiskiriančioms dujoms tirti. Spustelėjus nuorodą, pereinama prie mokomojo objekto. Mokytojas gali atsisiųsti atsiskaitymo lapą.

Rodoma 6-a skaidrė. Mokiniai kviečiami atlikti praktikos darbą. 7-oje skaidrėje vieną po kito spustelėjus žalius taškus pateikiami praktikos

darbo atlikimo žingsniai ir tikslūs nurodymai. Naudojant gamtamokslinę labo-ratoriją „Labdisc“ matuojamas šviesos intensyvumas esant skirtingam apšvietimui. Praktikos darbą mokiniai aprašo pratybų sąsiuvinyje (5 užd. p. 19).

Naujos kartos mokymosi priemonių sistema: integruotas mokymasis II klasėje

4

Š o k t o n a s , N r . 1 6

SU „ŠOK“ ŽENKLU

II klasės vadovėlių komplektai

Mobilioji laboratorija Labdisc

Dalykas Integruotos veiklos dalis Mokytojo veikla Mokinio veikla Priemonės

Pasauliopažinimas

Įvadinė dalis Svarbiausia, kad mokiniai pastebėtų termometro rodmenis ir suprastų, kad Čipolinas turi temperatūros. Mokytojas kartu su mokiniais gali aptarti žmogaus kūno temperatūrą, išsiaiškinti, kiek laipsnių karščio rodo termometras, kai žmogus serga (dau-giau kaip 37 °C).

Perskaitomas temos pavadinimas „Ką matuojame termometru?“

Mokiniai interaktyviojoje lentoje turėtų sudėti dėlionę ir atsakyti, ko jie šian-dien mokysis, kokia bus pamokos tema. Aptariama diskutuojant, kas atsitiko Čipolinui, kaip jam galima padėti.Vaikai skatinami pasidalyti asmenine patirtimi ir papasakoti, kaip buvo ma-tuojama jų ar kieno nors kito kūno temperatūra.Apie termometrus, jų rūšis mokiniams siūloma plačiau pasiskaityti „Gilės“ vadovėlyje.Mokiniai pasakoja, ką žino apie termometrus.Apžiūrima ir aptariama vadovėlyje pateikta iliustracija, išsiaiškinama, kokiu vienu žodžiu galima būtų pavadinti nuotraukose matomus daiktus, kam jie skirti ir kaip naudojami.

„Aktyvioji pamoka“ (AP)„Temperatūra“, (1 skaidrė)

„Gilės“ vadovėlio 1-oji knyga, p. 24

Pasauliopažinimas

Pagrindinė dalis 2-a skaidrė skiriama susipažinti su termometrų rūšimis. Mokiniams siūloma korteles su termometro rūšies pavadinimu (vandens, lauko ir medicininį) nutempti prie reikiamos iliustracijos.

AP, 2-a skaidrė

Pasauliopažinimas

3-ia skaidrė skiriama tyrimui stebėti, kaip nustatoma vandens virimo temperatūra, ir atitinkamoms išvadoms padaryti (išvada pateikiama ant ištraukiamos rodyklės). Stebint bandymą virtualiai gerokai sutaupoma pamokos laiko, o bandymą stebėdami mokiniai daug geriau suvokia verdančio ir šalto vandens temperatūros kaitą.

Mokiniai savarankiškai atlieka pratybų sąsiuvinio užduotis p. 18 ir 19 (įtvir-tina, ką išgirdo, pamatė, patyrė per pamoką) ir įsivertina, kaip sekėsi atlikti užduotis. Antrą pratybų sąsiuvinio užduotį, kuria ugdomas loginis ir kritinis mąstymas, plėtojamas gebėjimas pagal tam tikrus požymius įvertinti oro, žmogaus kūno, įvairių daiktų temperatūrą, reikėtų aptarti visiems kartu.

Mokiniai suskirstomi grupelėmis. Siūloma per pertrauką surinkti informaciją apie temperatūrą įvairiose mokyklos patalpose ir lauke. Duomenis suvedus į kompiuterį, galima nustatyti, kuri mokyklos patalpa šilčiausia, kuri vėsiausia, apskaičiuoti lauko ir kambario temperatūros skirtumą.

AP, 3-ia skaidrė

„Gilės“ 1-ojo pratybų sąsiuvinio užd. p. 18 ir 19.

AP, 8-a skaidrė

Labdisc Primo

Lietuvių kalba Rodoma 4-a skaidrė („Aktyviosios pamokos“). Ji skiriama skai-tomos knygos autoriui, pavadinimui, pagrindiniams veikėjams, leidyklai įvardyti.Kalbant apie knygos veikėjus, galima knygos viršelyje spustelėti Čipolino atvaizdą (matomas didesnis Čipolino paveikslėlis), o spustelėjus piktogramą „Klausykite“ galima paklausyti dainos įrašo apie Čipoliną.

Skaitomas pasakojimas.

Mokiniai, naudodamiesi jungties įrankiu, kairėje pusėje pateiktus žodžius ir žodžių junginius („Knygos pavadinimas“, „Knygos autorius“, „Veikėjai“, „Leidykla“) turi sujungti su tinkamomis knygos viršelio vietomis.

Mokiniai savarankiškai atlieka pratybų sąs. 1 ir 3 užduotis p. 27.

„Pupos“ vadovėlio 1-oji knyga, p. 40–41.AP, 4-a skaidrė

„Pupos“ 1-ojo pratybų sąsiuvinio p. 27. 1 ir 3 užd.

Ko šiandien mokysiuos?Vadovėliai II klasei

(„Pupa“, „Gilė“, „Riešutas“, „Nendrė“, „Vieversys“, „Tišku tašku“)

Pratybų sąsiuviniai

Papildomos mokymosi priemonės(dalijamoji medžiaga, testai, papildomų užduočių sąsiuviniai,

skaitiniai, CD ir kt.)

Mokytojo knygos ir metodinės rekomendacijos(www.sokvadoveliai.lt)

Skaitmeninis turinys(17 „Aktyviųjų pamokų“)

Šiuolaikinis mokytojas turi būti labai drąsus ir pasitikintis savimi, kad priimtų tokius iššūkius, turi nuolat domėtis, mokytis, dalytis gerąja patirtimi... Dažnas mokytojas atsidustų ir paklaustų: „Taip, visa tai žinau, stengiuosi neatsilikti nuo laikmečio: ieškau ir taikau įvairius būdus ir priemones... Bet kurie iš jų gali ne tik pagyvinti, bet ir efektyvinti mokymąsi? Kas palengvintų rengimąsi pamokoms, sumažintų laiko sąnaudas priemonių, būdų paieškoms ir atrankai?“

Siekdama padėti mokytojams leidykla „Šviesa“ siūlo naujos kartos mokymo(si) priemonių sistemą – „Šok“ serijos vadovė-lių komplektus, prie jų parengtą skaitmeninį turinį, metodi-nę medžiagą ir metodines priemones. Vadovėlius papildančios mokymo(si) priemonės konkretina vadovėlio medžiagą, padeda atskleisti naujus temų aspektus, pateikia daugiau praktinių ir kūry-binių užduočių įvairių gebėjimų mokiniams. Visos vadovėlio kom-plekto dalys yra tarpusavyje suderintos ir sudaro bendrą visumą, kurios tikslas padėti vesti prie rezultato – sėkmingos pamokos ir motyvuoto mokinio. „Šok“ serijos vadovėlių komplektų mokomo-ji medžiaga parengta ir pateikta taip, kad pratintų mokinius kri-tiškai mąstyti, bendrauti ir bendradarbiauti, planuoti savo veiklą ir kryptingai veikti, įsivertinti savo pasiekimus ir daromą pažangą.

„Šok“ serijos mokomųjų priemonių sistema II klasei

Aptarkime, kaip ruošiantis pamokai mokytojui naudotis parengtomis ir išleistomis mokymosi priemonėmis: „Šok“ vadovėlių komplektų dalimis, skaitmeniniu turiniu ir technologi-jomis („Aktyviosiomis pamokomis“, apklausos ir žinių tikrinimo sistema ActiVote ir mobiliąja laboratorija Lab-disc Primo).

Į „Aktyviąsias pamokas“ integruota apklausos ir žinių tikrini-mo sistema ActiVote skatina mokinius aktyviai veikti pamokoje, motyvuoja juos, leidžia įsivertinti ir pasitikrinti išmoktą pamokos medžiagą. Mokytojui taip pat yra galimybė gauti grįžtamąjį ryšį, fiksuoti kiekvieno mokinio pažangą ir pasiekimus be didelių laiko sąnaudų. Rezultatai matomi čia ir dabar.

Parengtą skaitmeninį turinį („Aktyviąsias pamokas“) mokytojas gali koreguoti pagal savo ir klasės mokinių poreikius, gebėjimus: keisti (konkretinti) mokymosi uždavinius, papildyti pateiktą me-džiagą vaizdais, tekstais, vaizdo medžiaga, užduotimis ir kt. Moky-tojo darbą gerokai palengvina ir parengti interaktyviųjų pateikčių taikymo scenarijai. Juose pateikiami pasiekimai iš BP, mokymosi uždaviniai, nurodomi „Šok“ vadovėlių komplektų priemonių, tiks-lingų naudoti pamokoje, puslapiai.

Tikslingai naudojamos parengtos popierinės ir skaitmeninės mokymo(si) priemonės padeda mokiniams mokytis, o mokytojui – suplanuoti ir pravesti įdomią pamoką. Į veiklą įtraukiami visi mokiniai, net ir tie, kurie turi mokymosi sunkumų, menką mo-tyvaciją. Mokytojui parengtos priemonės sutaupys laiko ruošiantis pamokai ir paskatins kūrybiškai jas taikyti. Svarbu tik nebijoti nau-jovių, būti drąsiems prieš kiekvieną naują pradžią, juk „gyvenime nėra kursų pradedantiesiems: kiekvienas iš karto gauna sunkiau-sius uždavinius“ (R. M. Rilkė).

Integruota tema „Temperatūra“ (2 klasė) Skirta: 4 pamokoms

Priemonės: • Lietuvių kalbos vadovėlis 2 klasei „Pupa“, 1-oji kn., p. 40–41, tema Čipolinas.

• Pasaulio pažinimo vadovėlis 2 klasei „Gilė“, 1-oji kn., p. 24–25, tema Ką matuojame termometru?

• Matematikos vadovėlis 2 klasei „Riešutas“, 1-oji kn., p. 44–45, tema Ter-mometras. Kodėl susirgo Čipolinas?

Matematikos vadovėlis 2 klasei „Riešutas“, 1-oji kn., p. 46–47, tema At-imtis iki 20 (peržengiant dešimtį). Kas išgydė Čipoliną?

Tinklalapiai:• http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/lt (žodynas – termometras, laipsniai)• http://mkp.emokykla.lt/gamta5-6/lt (laboratorija – vandens virimo tem-

peratūros nustatymas)

Mokymosi uždaviniai:• Remdamasis konkrečiais pavyzdžiais, turimomis žiniomis, mokinys tei-

singai perskaitys ir užrašys ne mažiau kaip du temperatūros matavimo rezultatus laipsniais.

• Naudodamasis sudėties lentele ir taikydamas atimties perstatomumo dės-nį, gebės teisingai atimti skaičius iš 13 (peržengdamas dešimtį).

• Remdamasis asmenine patirtimi ir pateikta medžiaga gebės įvardyti skai-tomos knygos autorių, pavadinimą, pagrindinius veikėjus, leidyklą.

1 skaidrė

Mokykla, pasak K. Robinsono, turėtų rengti vaikus profesijoms, kurios dar neegzistuoja, darbui su tech-nologijomis, kurios dar neišrastos, kad jie galėtų spręsti problemas, kurios dar neįžvelgtos.

5

SU „ŠOK“ ŽENKLU

Interaktyviosios mokytojo knygos

Rasa Rugelienė,Kėdainių „Ryto“ pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja ekspertė

Dalykas Integruotos veiklos dalis Mokytojo veikla Mokinio veikla Priemonės

Matematika Rodoma 5-a skaidrė („Aktyviosios pamokos“). Ji skirta mokytis atimti skaičius iš 13 peržengiant dešimtį.

Kad įsitikintų, jog mokiniai suprato atimties veiksmą, mokytojas siūlo jiems savarankiškai atlikti vadovėlio 2-ą užd. p. 46 arba parinktas pratybų sąsiuvinio užduotis p. 23.

Mokiniai pirmiausia turi suskaičiuoti, kiek skaidrėje pavaizduota stiklinių (13). Tada kelias pasirinktas stiklines (3, 4 ar kt.) reikia nutempti į vietą, ro-dančią, kiek stiklinių sulčių išgėrė Čipolinas, ir rašikliu užrašyti veiksmą pagal sukurtą situaciją (pvz., 13 – 4 = 9). Galima išbandyti visus atimties veiksmo iš 13 variantus grąžinant stiklines į buvusią vietą ir iš naujo sukuriant uždavi-nio situaciją.

AP, 5-a skaidrė

„Riešuto“ vadovėlio 1-osios kny-gos 2-a užd. p. 46 arba pratybų sąsiuvinio užd. p. 23.

Matematika Rodoma 6-a skaidrė, skiriama temperatūros matavimo rezulta-tams teisingai perskaityti ir teisingai parinkti (nutempti).Rodoma 7-a skaidrė, skiriama praktinėms pratyboms su termo-metrais.

Mokiniai šią užduotį gali atlikti pasitardami poromis. Jei tempiamas netei-singas atsakymas, rezultatas grįžta į pradinę vietą.Mokiniams siūloma pažymėti temperatūros rodmenis ir pasitikrinti, ar jau pažįsta termometrą. Pasitikrinama naudojantis aktyvaus balsavimo pul-teliais. Mokiniai turi pažymėti termometrą, rodantį didžiausią temperatūrą (5 °C).

AP, 6-a skaidrė

AP, 7-a skaidrė

Aktyvaus balsavimo pulteliai ActiVote

Pasauliopažinimas

Baigiamoji dalis Rodoma 9-a skaidrė. Ja siekiama apibendrinti žinias, gebėjimus ir nuostatas, susijusias su sveikata ir temperatūros matavimu. Mokiniams užduodamas klausimas: „Kokia yra sveiko žmogaus temperatūra?“

Mokiniai turėtų pasakyti, kokia yra ir Čipolino temperatūra, jei jis jau pasvei-ko (mažesnė nei 37 °C). Gabesniems mokiniams pasiūloma išvardyti keletą apsisaugojimo nuo ligų būdų (tinkama apranga, sveikas maistas, grūdinimasis ir t. t.).

AP, 9-a skaidrė

Mieli mokytojai, atsižvelgdama į Jūsų pageidavimus, šiuolai-kinių technologijų teikiamas galimybes ir norėdama pasiūlyti kuo daugiau metodinės medžiagos, leidykla „Šviesa“ prie nau-jų „Šok“ serijos vadovėlių „Muzika“ VII klasei, „Biologija“ VIII klasei, „Chemija“ VIII klasei, „Fizika“ VIII klasei* parengė skait-menines mokytojo knygas ir suteikia galimybę jas atsisiųsti iš svetainės www.sokvadoveliai.lt bei jomis naudotis nemokamai. Tereikia prisiregistruoti šioje svetainėje.

Tad muzikos, biologijos, chemijos, fizikos mokytojai turi ga-limybę pasisemti idėjų ir sutaupyti laiko, nes šiose mokytojo knygose (kaip ir visose kitose „Šok“ serijos mokytojo knygose)

pateikiama metodinių rekomendacijų, kaip dirbti su atitinkamu vadovėlio komplektu, kaip organizuoti pamokas, ilgalaikiai ir trumpalaikiai bei pamokų planai, papildoma metodinė medžiaga. Kiekviena tema siejama su Bendrosiomis programomis, suformu-luoti mokymosi uždaviniai, siūloma mokymosi veikla, pateikiami

užduočių atsakymai (komentarai), integracinės sąsajos, papildo-mi šaltiniai, tiesioginės interneto nuorodos ir kt.

Skaitmeninės mokytojo knygos parengtos PDF formatu, ta-čiau yra interaktyvesnės, kad mokytojui būtų patogu jomis nau-dotis, kad jis galėtų medžiagą papildyti ir taip kurti savo asmeni-nę mokytojo knygą. Numatytos tokios galimybės: 1. žymėti tekstą;

2. reikiamose vietose įterpti savo komentarus;

3. sukurtuose aktyviuosiuose tekstiniuose laukuose rašyti teks-tą (įžvalgas, pastabas, klausimus, užduotis ir pan.);

4. įterpti reikalingus savo dokumentus;

5. atsidaryti pridedamus specialiai Word ir Excel formatais pa-rengtus dokumentus ir juos koreguoti, pildyti: • ilgalaikį ir trumpalaikį planą (Word formatu); • metodinę ir dalijamąją medžiagą mokiniui įsivertinti (Word

formatu); • mokėjimo mokytis kompetencijos vertinimo lenteles (Excel

formatu).

6. lengvai naršyti vidiniuose puslapiuose, t. y. atsidaryti reikia-mą skyrių, temą ar priedą (vadovėlio įvadinę atlanką Apie vadovėlį, Mokymosi žingsnių atlankas, pratybų sąsiuvinio puslapius, vertinimo lenteles ir kt.) naudojantis aktyviosio-mis nuorodomis (pateikiamos mėlynos spalvos šriftu);

7. atsidaryti pateikiamas tiesiogines nuorodas į interneto šal-tinius (mokomuosius objektus) ir demonstruoti reikiamą medžiagą klasėje per pamoką (pateikiamos mėlynos spalvos šriftu).

Mokytojo knygos puslapius su papildymais aktyviuosiuose tekstiniuose laukuose ir komentaruose galima išsisaugoti savo kompiuteryje, atsispausdinti reikiamus puslapius.

Skaitmeninių mokytojo knygų funkcionalumo aprašymas, pa-tarimai, kaip jomis naudotis, pateikiami kiekvienos mokytojo knygos įžangoje ir Interaktyviosios mokytojo knygos naudotojo vadove.

Kviečiame mokytojus išsakyti savo nuomonę, rašyti atsiliepimus apie pasirinktą interaktyviąją mokytojo knygą adresu info@sokvadoveliai.lt arba užpildyti anketą svetainėje www.sokvadoveliai.lt.

Lina Virozerovienė

*Svetainėje pateikiama mokytojo knygos „Fizika“ VIII klasei (O. Vaščenkienė, I. Adomaitis, 2012) I–IV skyrių medžiaga. Interaktyvioji mokytojo knyga bus įkelta sausio mėnesį.

„Šok“ serijos Muzikos mokytojo knyga VII klasei (R. Malikėnienė, 2012).

„Šok“ serijos Chemijos mokytojo knyga VIII klasei (R. Dambrauskienė, D. Grevienė, 2012).

1

2

6

4

3

5

5info@sokvadoveliai.lt

6

Š o k t o n a s , N r . 1 6

ATSPINDYS

LAIŠKAI

Norėčiau šiuo straipsniu ne tik atkreipti dėmesį į Jums jau ži-nomas problemas, tačiau kartu su Jumis atrasti ir naujas mąstymo kryptis – kelius, kurie vestų atsakymų ir geresnės savijautos link.

Pamėginkime pradėti nuo netinkamo elgesio priežasčių anali-zės, apžvelkime dažniausiai pasitaikantį vaikų elgesį, o tada – kartu ieškokime galimų sprendimo būdų. Į pagalbą pasitelkiu žinomo individualiosios psichologijos atstovo R. Dreikurso mintis, reko-mendacijas ir vieną svarbiausių nuostatų, kad žmogaus elgesys yra tikslingas. Taigi ir namuose ar klasėje netinkamai elgdamasis vaikas siekia kokio nors tikslo.

1. Jei vaikas trukdo vesti pamoką ar atlikti suaugusiajam kokią nors kitą svarbią veiklą, triukšmauja, tinginiauja, verkia, jautriai reaguoja į bet kokią pastabą, siekia, kad kiti jam patarnautų, erzinasi, stum-dosi ir pan. – didelė tikimybė, kad jam trūksta dėmesio. Tokiu savo elgesiu vaikas bando pasakyti, kad jaučiasi svarbus tik tuomet, kai jį pastebi, atkreipia į jį dėmesį arba jam tarnauja. Kai suaugusysis savo pyktį, susierzinimą išreiškia nemaloniomis pastabomis – vaikas kuriam laikui nurimsta, nes taip trokštamo dėmesio išsireikalavo. Tačiau ramybės pasiekti ilgam nepavyksta. Praėjus kuriam laikui – panašus elgesys dažniausiai kartojasi.

Ką daryti?• Jei jau pastebėjote, kad vaikas reikalauja dėmesio, stenkitės už-

kirsti netinkamam elgesiui kelią. Skirkite vaikui dėmesio, pa-brėžkite jo svarbą tuo metu, kai jis rodo pastangas padėti, prašo pagalbos tinkamu būdu. Sudarykite sutartį „Jei tu... (tinkamo elgesio pavyzdys), tada... (paskatinimas žodžiu, veiksmu, kokia nors dominančia vaiką veikla).“ Stebėkite savo paties elgesį ir jo povei-kį vaikui, parodykite, kad elgesio būdų yra įvairių.

• Jei vaikas jau elgiasi netinkamai – elkitės netikėtai, jei galite – pasitraukite iš vaiko „trukdymų lauko“, t. y. fiziškai pasišalin-kite iš tos aplinkos, kurioje netinkamas elgesys pasireiškia. Ta-čiau kartais ši rekomendacija netinka, pvz., jei vyksta pamoka arba vaikas savo elgesiu kelia grėsmę sau ar kitiems. Kartais padeda netinkamo elgesio ignoravimas, dėmesio nukreipimas į ką nors kita. Naudinga taikyti strategiją „Pasirink“: ir toliau taip elgtis ar liautis. Ir viena, ir kita turi pasekmių. Venkite teikti neigiamą dėmesį: barti, bausti ar pan.

2. Kartais pasitaiko vaikų, kurie prieštarauja, ginčijasi, neigia, meluoja, priešinasi bet kokiai veiklai, nori kontroliuoti bet kurią si-

Vaikas elgiasi netinkamai... Veikiame kartu

tuaciją, visada laimėti, neklauso, pyksta, dykinėja, užsispiria. Visa tai – jėgos demonstravimas. Suaugusysis tuo metu išgyvena pralai-mėjimą, jaučia grėsmę sau, kaip vadovui, jam rūpi, ką vaikas apie jį mano. Jaučiasi įpykęs, išprovokuotas, išgąsdintas. Mąsto: „Aš tau parodysiu, taip su manimi nesielgsi, jis negali man to padaryti.“ Netinkamai elgdamasis vaikas stengiasi parodyti, kas jis toks, ką jis sugeba, arba tiesiogiai demonstruoja savo galią. Jam to reikia, nes kitaip jaučiasi nepripažintas, menkavertis. Jis priešinsis bet kokiai pastabai ir bus laimingas tik tada, kai kiti jausis blogai.

Ką daryti?• Kol dar nepasireiškė netinkamas elgesys – išvenkite jėgų kovos

siūlydami pasirinkti. Sukurkite situacijų, kuriose vaikas galėtų teigiamai panaudoti savo jėgą. Iš anksto nustatykite taisykles. Rodykite abipusę pagarbą. Prašykite vaiko pagalbos. Stenkitės kuo dažniau įtraukti vaiką, kai priimami sprendimai.

• Jei matote, kad jau prasidėjo jėgos kova, nesivelkite į ją. Sutiki-te, kad negalite priversti vaiko tinkamai elgtis. Elkitės priešin-gai, negu norėtųsi, kad vaikas nesulauktų reakcijos, kurios jis tikisi. Ne kalbėkite, o veikite! Paaiškinkite, kad visi turi lygias teises, kad Jūs norite mokyti, padėti, o kiti gali norėti gerai jaustis, mokytis ar pan.

3. Būna vaikų, kurie vagiliauja, niekina kitus, meluoja, žeidžia gy-vūnus ir kitus vaikus, kaltina kitus nesąžiningumu. Jie kerštauja. Šalia tokio vaiko suaugusysis jaučiasi užgautas, įžeistas, praradęs pusiausvyrą, įsiutęs. Jis dažnai pagalvoja: „Kaip tu gali su manimi taip elgtis?“ Matydamas tokią reakciją, vaikas elgiasi dar blogiau, kaltina, kad yra nemėgstamas, gąsdina dar didesniais nusižengi-mais, gali išbėgti iš kambario ar klasės, plūsti suaugusįjį. Savo el-gesiu vaikas patvirtina savo menkavertiškumą. Jis įsitikinęs, kad jo niekas nemyli, nemėgsta. Tokiu elgesiu parodo, kad yra patyręs įvairių nuoskaudų, skaudinamas kitų. Gali jaustis vertingas tik tuo-met, kai žeidžia kitus, keršija.

Ką daryti?• Reikėtų negailėti laiko ir pastangų padėti tokiam vaikui, kol

dar nepasireiškė jo kerštaujantis elgesys. Svarbu remtis vaiko stipriosiomis vietomis, ieškoti gerų asmenybės bruožų.

• Jei kerštaujantis elgesys jau pasireiškė – nesielkite taip pat. Pa-dėkite vaikui suprasti, kad toks elgesys atstumia kitus, kad kiti negali švelniai atsakyti į jo erzinimąsi. Pasiūlykite kurį laiką,

pvz., savaitę, elgtis priešingai ir nuspręsti, ar kiti jį mėgsta. Rū-pinkitės juo, globokite jį, patraukite savo pusėn. Sušildykite.

4. Dar viena grupė – demonstruojantys nuolatinį bejėgiškumą vaikai. Jie nedalyvauja pamokoje, abejingi bet kokiai veiklai, ge-riausiai jaučiasi vieni, kai niekas nieko nereikalauja. Neatlieka to, ką tikrai sugebėtų, bijodami patirti nesėkmę, iš viso atsisako dirbti. Tokioje situacijoje suaugusysis jaučiasi sumišęs, pasimetęs, pralai-mėjęs. Dažnai ir pats užsikrečia bejėgiškumu. Nebežino, ką dar galėtų padaryti. Vaiko nuostata: jei nieko negali padaryti gerai – tada geriau visai nedaryti. Jis pasiduoda ir mano, kad yra nevykėlis ir būtų geriausia, jog visi jį paliktų ramybėje.

Ką daryti?• Jei pastebėjote bent mažą tokio vaiko rodomą iniciatyvą – iš-

naudokite tai. Padrąsinkite vaiką pamėginti... daryti mažiau klaidų. Pasitikėkite jo galimybėmis. Tapkite draugu ir patikė-kite nesudėtingas pareigas. Iš pradžių venkite siūlyti rinktis, pasakykite, ko iš jo tikitės.

• Jei vaikas jau demonstruoja bejėgiškumą – nenumokite ranka. Drąsinkite ir skatinkite jį, skirdami tam nemažai laiko. Nepa-siduokite ir tikėkite vaiku. Nesitikėkite greitų rezultatų. Paro-dykite pripažinimą, kai vaikas to nesitiki.

Apibendrindama noriu pabrėžti, kad tai tik gairės, kaip galima reaguoti į vienokią ar kitokią vaiko elgesio apraišką. Ieškokite kū-rybingų, netikėtų sprendimų sudėtingose situacijose ir kiek galima labiau pasitikėkite vaiku ir įtraukite į tas paieškas ir jį.

Dažnai suaugusieji mano, kad tik jie atsakingi už geriausių spren-dimų paieškas ir niekas kitas geriau už juos to padaryti negali. Lai-mei, ne. Leiskite kartais sau pasakyti šalia esančiam vaikui, kad ne-rimaujate, kad Jums nepatinka konfliktinės situacijos, kad norite, jog būtų kitaip. Surašykite lape arba nupieškite sprendimų medį ir atrasite, kiek daug galimybių pamiršote ar nepastebėjote. Su meile, pagarba ir pasitikėjimu spręsdami įvairius sunkumus pamatysite, kaip keičiasi vaikai, o su jais ir Jūs. Tik atminkite, kad pirmiausia ir patys turite būti tinkamo elgesio pavyzdys, kad taisyklės, kurios galioja vaikams, galioja ir Jums.

Asta Blandė, psichologė

Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazija jau treti metai dalyvau-ja projekte „EMILE klasė – integruotas dalyko ir prancūzų kalbos mokymas“.

Projekto tikslas – skatinti mokinius mokytis prancūzų kalbos, daugiau dėmesio skiriant tikslinei kalbai, siekiant, kad ji taptų prie-mone žinioms gauti. Šis šiuolaikiškas metodas suteikia mokiniams galimybę geriau išmokti kalbą ir atveria kelią į frankofoniško pa-saulio kultūrą.

Prancūzų institutas ir Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla organizuoja kursus tiek prancūzų kalbos, tiek kitų dalykų mo-kytojams ir Lietuvoje, ir Prancūzijoje. Mokytojai ne tik tobulina prancūzų kalbos įgūdžius, bet ir studijuoja didaktinę metodinę medžiagą, bendrauja, dalijasi gerąja patirtimi. Vienas iš mokymosi

būdų – EMILE klasių mainai. Taip susidraugavo Vilniaus Mar-tyno Mažvydo progimnazija ir Anykščių Jono Biliūno gimnazija. Mokytojų V. Naudužienės ir E. Samuolienės, kurios padėjo kertinį akmenį „Emiliukų“ draugystei, dėka šios dvi mokyklos tapo EMI-LE partnerėmis. Į projektą mielai įsitraukė ne tik prancūzų kalbos mokytojai, bet ir geografijos, anglų kalbos. Abi mokyklos labai at-sakingai ruošėsi susitikimui.

2012 m. spalio 12 d. Jono Biliūno mokyklos gimnazistai atvyko į Vilnių. M. Mažvydo progimnazijoje įvyko mokinių ir mokytojų su-sitikimas ir šventinė programa, vėliau mokytojai ir mokiniai grupe-lėmis išvyko į Vilniaus senamiestį, kuriame prasidėjo „prancūziškojo Vilniaus“ paieškos. Kiekviena grupė gavo užduotį rasti „Prancūzijos pėdsakų Vilniaus senamiestyje“. Užduotį mokiniai atliko labai stro-piai ir kryptingai. Mokiniai stengėsi, nes, be malonių įspūdžių, jų laukė ir prizai. Suradę visą reikiamą informaciją, mokiniai susirinko Prancūzų institute, kur juos sutiko ir sveikinimo žodį tarė kalbos atašė Luc Aubry. Apdovanoti visi, pralaimėjusiųjų nebuvo.

Emiliukai susitinka

Ateityje partneriai planuoja bendradarbiavimo susitikimus. Ar-timiausias jų vyks pavasarį Anykščiuose. Tikimės, kad susitikimai bus visapusiškai naudingi ne tik mokytojams ir mokiniams, bet ir vietos bendruomenėms.

Virginija Žekonytė-Petrikienė,Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos

prancūzų kalbos mokytoja

Turbūt kasdien tėvai, pedagogai, kiti artimai su vaikais bendraujantys suaugusieji susiduria su pačiu įvairiausiu jų elgesiu – nuo puikaus, pavyzdingo iki sunkiai suprantamo, keliančio įtampą, nerimą, pyktį ar susirūpinimą. Dažnai tokiais ar panašiais atvejais suaugusieji klausia vaiko: „Ar tau taip gerai?“, „Ko sieki?“, „Kodėl taip elgiesi?“, „Ką aš tau padariau, kad tu taip...“ Atsakymai, nelygu vaikų amžius ir charakterio savybės, gali būti patys įvairiausi – nuo „nežinau“, „nesuprantu“ iki „nenoriu nieko sakyti“, „tu man atsibodai“, „atstok, palik ramybėje“ ir pan. Turbūt atpažįstate tokias situacijas...

www.sviesa.lt

7

KAVOS PAMOKĖLĖ

Regis, ką čia galima pasakyti – juk visi žmonės mąsto. Tačiau pastebime, kad yra išskirtinių žmonių, kuriems mąstyti sekasi geriau nei kitiems. Kartais nusiviliame savo mąstymo galimybėmis, nors suprantame, kad nesame dėl to prastesni nei dauguma. Ir tik nedaugelis žino, kad egzistuoja galimybė tapti ne tik protingam, bet ir sumaniam. Dr. Edwardas de Bono siūlo rinkinį priemonių, kurios padeda lavinti mąstymą ir paversti jį kūrybingu bei efektyviu.

Visame pasaulyje žinomos dr. Edwardo de Bono mąstymą lavinančios strategijos jau per dvidešimt metų taikomos ir Lietuvoje. Jos susijusios su tam tikrų mąstymo įrankių įvaldymu ir taikymu konkrečioje situacijoje. Mokslininkas pabrėžia, kad daugeliu atvejų tradicinio mąstymo nepakanka, ir atkreipia dėmesį į aspektus, kurie dažniausiai neįvertinami. De Bono sukurta sistema, grindžiama įvairias funkcijas atliekančiais mąstymo įrankiais, papildo tradicinį mąstymą ir akivaizdžiai padidina jo efektyvumą. Edwardas de Bono svarbiu mokymo tikslu laiko mąstymo gebėjimų ugdymą ir siūlo metodiką, kaip tai padaryti. Mokykloje, kurioje dirbame, šios strategijos plėtojamos daugiau nei dešimt metų.

Tradicinis mąstymas, kuris, pripažinkime, vis dar dominuoja šiandienos mokykloje, pagrįstas analize, argumentavimu, kritika. De Bono vertina argumentus ir analizę, bet siūlo lavinti ir kitus mąstymo įgūdžius. Kūrybinis mąstymas suteikia naujų galimybių, padeda suvokti ne tai, kas yra, o tai, kaip galėtų būti. Kitaip tariant, tai kūrybinis mąstymas, padedantis planuoti ateitį. Mokytojas, lavindamas mąstymo įgūdžius, kartu pastūmėja mokinį imtis jį dominančios veiklos ir įgalina sieti žinias su praktiniu patyrimu. Edwardas de Bono pabrėžia, kad talentingas mokytojas geba suderinti individualius mokinio poreikius ir būtinybę suprasti įvairius dalykus. Kūrybiniam mąstymui būdingi ryškūs sąmoningo, savarankiško apsisprendimo, atitrūkimo nuo egocentrizmo, kito nuomonės pripažinimo ir panašūs principai.

Edwardo de Bono sukurta CoRT (angl. CoRT Thinking) – tai mokomoji mąstymo programa, kurią sudaro 60 pamokų. Kiekviena pamoka – mąstymo priemonė, tinkama specifinėje situacijoje. Visos šešios programos dalys turi savo paskirtį: praplėsti suvokimo gebėjimus, padėti organizuoti mąstymą, siekti jo efektyvumo, kūrybinį procesą papildyti mąstymo įrankiais ir būtinomis nuostatomis, padėti efektyviai dirbti su informacija, požiūriais, vertybėmis ir kt.

Mokytojas, kuris nusprendė taikyti de Bono mąstymo metodiką, rengdamasis pamokai turėtų savęs paklausti: „Kokius mokymo uždavinius kelsiu, kokio mąstymo reikės šiems uždaviniams spręsti ir kokie CoRT programoje nagrinėjami mąstymo įrankiai bus tinkami?“ Formuluodami uždavinius pagal Bloomo tikslų taksonomiją galime naudoti mąstymo įrankius, kurie padeda šiuos uždavinius spręsti (žinios – CoRT 1, „Šešios mąstymo kepurės“ – CoRT 5 ir kt.; supratimas – CoRT 1, CoRT 2, CoRT 3 ir pan.).

Tarkime, pirmasis CoRT sistemos mąstymo įrankis yra PMI (angl. plus, minus, interesting) – privalumai, trūkumai, įdomios galimybės. Jis svarbus tuo, kad moko iš karto neatmesti idėjos kaip blogos arba, atvirkščiai, neskubėti jos priimti, neapmąsčius galimų trūkumų. Idėją vertiname ieškodami teigiamų ir neigiamų jos aspektų ir apmąstydami įdomias galimybes. Pamokoje PMI gali tapti mąstymo būdu, padedančiu plačiau suvokti vieną ar kitą pamokos aspektą, geriau įsiminti turinį ir motyvuoti tolesniam darbui.

Pavyzdžiui, 5-os klasės etikos pamokos tema – „Laumių dovanos“ (gimdami mes gauname kaip dovaną daug nuostabių galimybių). Pamokos pradžioje mokinių motyvacijai sužadinti siūloma panagrinėti idėją „Kiekvieną rytą gauni dovanėlę“ pagal PMI. Šiai užduočiai atlikti skiriamos penkios minutės. Mokiniai turėtų

pasiūlyti mažiausiai po tris privalumus, trūkumus ir paieškoti įdomių galimybių. Aptariant mokytojas atkreipia dėmesį į originalias, netradicines vaikų mintis. Mokiniai žino vertinimo kriterijus, mokomi įsivertinti, ne kritikuoti, o papildyti, išgirsti kito nuomonę.

PMI galėtume naudoti ir siekdami išplėsti vienų ar kitų idėjų suvokimo aspektus, taip pat apmąstydami įvairias alternatyvas. Šis mąstymo įrankis gali būti taikomas vertinant. Vertindami mokiniai, deja, yra įpratę pirmiausia ieškoti trūkumų. PMI keičia vertinimo kultūrą, nes reikalauja iš pradžių įžvelgti privalumus, o tik paskui nurodyti trūkumus. Tai padeda suvaldyti nekonstruktyvią kritiką ir priverčia pažvelgti į aptariamus dalykus nuodugniau, o vertingiausiu pripažinti tą, kuris teikia daugiausia galimybių.

Istorijos pamokoje mokiniams aptariant vienų ar kitų įvykių priežastis ir pasekmes mokinys, įvaldęs C&S mąstymo veiksmą, mokytojui net nedetalizavus užduoties situaciją apžvelgs plačiai: įvertins momentines, trumpalaikes ir ilgalaikes pasekmes.

Mokykloje gera ir saugu, kai joje veiksmingi tam tikri susitarimai, taisyklės. Taisyklių laikomasi atsakingiau, kai jos kuriamos kartu. Kūrybinio mąstymo lavinimo pamokose mokiniai sužino, kurie mąstymo įrankiai padeda kurti taisykles. Tai PMI ir CAF – įvertink visus veiksnius. Pastarasis mąstymo įrankis padeda nuodugniau suvokti, atkreipti dėmesį į visus, o ne tik į akivaizdžius veiksnius, turinčius įtakos taisyklėms priimti ar atmesti.

Bendraudami su kolegomis sužinome, kad mąstymo sistemos įrankiai efektyviai padėjo mokiniams suformuluoti vienokią ar kitokią užduotį. Pavyzdžiui, mąstymo operacijos „Atpažink“, „Analizuok“, „Palygink“, „Parink“, „Fokusuok“ ir kt., yra funkcionalios daugelio mokomųjų dalykų pamokose, kai keliami su analize susiję uždaviniai.

Edwardo de Bono mąstymą lavinančių strategijų taikymas pamokose

„Pamąstykime, kas būtų, jei visus automobilius nudažytume ta pačia spalva“, „Kaip vertintumėte idėją, jog žmonės darbe privalo segėti ženklelius, rodančius jų nuotaiką?“, „X yra pilnas vandens ir turi pa-vadinimą – kas tai galėtų būti?“... Vieni mokiniai sėdi paraudusiais ausų galiukais, kiti graužia rašiklio kamštelį, treti nekantrauja, nes jau žino atsakymą. Ir visus sieja tai, kad jie mąsto. Vyksta kūrybinio mąstymo lavinimo pamoka.

Kiekvienas CoRT programos mąstymo įrankis (kaip minėta, jų yra šešiasdešimt) turi savo paskirtį ir gali būti taikomas siekiant dalyko tikslų, mąstymo lavinimo tikslų ar norint tiesiog paįvairinti pamoką. Tačiau reikėtų žinoti, kad tik mąstymo įrankių įvaldymo pratybos, o tada nuoseklus jų taikymas pagal mokytojo kruopščiai parengtą programą padės mokiniams įgyti kūrybinio mąstymo įgūdžių. Tam reikalingas didžiulis mokytojų entuziazmas, nuo-latinis mokymasis, noras keisti požiūrį į mąstymą ir atrasti, kad kitokio mąstymo patirtis yra vertybė. O pastebėję, kad mokiniai galų gale pradeda efektyviau mokytis, kitaip suvokti bet kokią situaciją, ima pasitikėti savo mąstymo galiomis ir kitaip bendrauja, mokytojai supranta, kodėl ugdymo prioritetu turėtų tapti mąstymo kompetencijos plėtotė.

Nuo 1997 metų dalyvaudami dr. Audronės Allan, dr. Giedros Linkaitytės, oficialaus de Bono organizacijos atstovo Baltijos šalims Allan Graeme mokymuose, projektuose ir jų konsultuojami Kauno Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos mokytojai nuosekliai taiko mąstymo lavinimo programą ir kartu su dalyko tikslais siekia įgyvendinti mąstymo lavinimo tikslus. Per tą laikotarpį mokyklos ugdymo turinys įgijo skiriamųjų bruožų, o mokykloje sudarytos sąlygos išbandyti de Bono metodiką praktiškai ir ją skleisti mūsų šalies pedagogams.

Dalia Krasauskienė, Kauno Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos

direktoriaus pavaduotoja, mąstymo trenerėGitana Liaudinskienė,

lietuvių kalbos mokytoja metodininkė

V. Kainauskienė, N. Černauskienė LIETUVIŲ KALBA. PUPP užduotysL. Narkevičius, N. Sinicyna, V. Šamrina MATEMATIKA. PUPP užduotys

Naujosios serijos „PUPP“ leidiniuose pateikiamos pavyzdinės pagrindinio ugdy-mo pasiekimų patikrinimo užduotys. Jos kruopščiai sudarytos remiantis asmenine autorių patirtimi, Bendrosiomis progra-momis ir praėjusių metų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo patirtimi. Užduotys parengtos taip, kad jas atlikti būtų įdomu, kad jos padėtų pakartoti temas, nagrinėtas pagrindinėje mokykloje, tobulintų įgūdžius, leistų mokiniui susis-teminti dalyko žinias ir be įtampos daly-vauti pasiekimų patikrinime. Pateikiami užduočių atsakymai.

S. Špiliauskienė LIETUVIŲ KALBA. Plakatai 1–4 klasei

Šis plakatų rinkinys skiriamas pradinių klasių mokiniams mokytis lietuvių kalbos. Autorė, mokytoja praktikė, atrinko pagrindines lietu-vių kalbos rašybos, skyrybos, žodžių darybos ir kitas taisykles, kurias suprasti, įsidėmėti padeda dailininkės iliustracijos. Plakatai leidžia vaizdžiau paaiškinti naują mokomąją medžiagą, įtvirtinti išeitas te-mas, paįvairinti pamoką, ugdyti mokėjimo mokytis kompetenciją.Plakatų rinkinį sudaro dvi dalys: I dalis – 11 plakatų, II dalis – 10 plakatų.

E. Gedminienė Įdomieji kryžiažodžiai

Leidinys „Įdomieji kryžiažodžiai“ skiriamas pradinių klasių mokiniams. Juk šio amžiaus vaikai domisi įvairiais dalykais, išbando save ir stengiasi kuo daugiau sužinoti apie pasaulį! Pasitikrinti žinias galima sprendžiant kryžiažodžius. Atsakydami į kryžiažodžių klausimus, vaikai pakartos ir įtvirtins lietuvių kalbos, pasaulio pažinimo, matematikos, dailės ir tech-nologijų bei muzikos dalykų žinias.

8

NARŠYKLĖ

Eglė Miškinytėel. p. e.miskinyte@sviesa.lttel. 8 687 93 943Vilnius, Trakai, Šalčininkai

Agnė Krutulienėel. p. a.krutuliene@sviesa.lttel. 8 620 52 076Kaunas, Jonava, Kėdainiai, Raseiniai, Jurbarkas

Rūta Kučinskienė el. p. r.kucinskiene@sviesa.lttel. 8 612 70 971Klaipėda, Palanga, Kretinga, Skuodas, Mažeikiai, Plungė, Telšiai, Rietavas, Neringa, Šilutė, Tauragė, Pagėgiai

Dainius Kulbisel. p. d.kulbis@sviesa.lttel. 8 616 25 026Panevėžys, Pasvalys, Biržai, Pakruojis, Radviliškis, Šiauliai, Joniškis, Kelmė, Akmenė, Naujoji Akmenė

Giedrius Vidžiūnasel. p. g.vidziunas@sviesa.lttel. 8 620 19 630Ukmergė, Molėtai, Širvintos, Švenčionys, Utena, Anykščiai, Kupiškis, Rokiškis, Zarasai, Ignalina, Visaginas, Vilniaus raj.

Jurgita Skominienėel. p. j.skominiene@sviesa.lttel. 8 698 74 692Marijampolė, Šakiai, Vilkaviškis, Kalvarija, Kazlų Rūda, Alytus, Prienai, Birštonas, Lazdijai, Druskininkai, Varėna, Kaišiadorys, Elektrėnai

Š o k t o n a s , N r . 1 6

„Šoktoną“ rengė: Lina Virozerovienė, Jūratė Mikulevičiūtė, Daiva Bartninkienė, Giedra Zokaitytė, Linas Spurga, Rūta Deltuvaitė, Andrius Ravka.

UAB leidykla „Šviesa“ E. Ožeškienės g. 10, LT-44252 Kaunas Elektroninis paštas: info@sokvadoveliai.lt Interneto puslapiai: http://www.sokvadoveliai.lt, http://www.sviesa.lt © Leidykla „Šviesa“

Kodėl Lietuvoje pradėjo augti Knygų medžiai?

Ar kada susimąstėte, kiek suaugusieji ir vaikai mūsų šalyje skiria laiko knygų skaitymui? Lei-dykla „Alma littera“ nusprendė tai išsiaiškinti ir šį pavasarį atliko specialų tyrimą. Deja, jo rezultatai atskleidė, kad, palyginti su kitais eu-ropiečiais, lietuviai dar turi stiebtis.

Tyrimas parodė, kad net pusė suaugusiųjų Lietuvoje visiškai neskaito, o skaitantieji tam

vidutiniškai skiria tik 17 minučių per dieną, vaikai – 22 min. Suomijoje, kuri pagal skaitymo rodiklius pirmauja Europoje, šis vidurkis yra 46 min. Tyrimo duomenimis, dažniausiai laiką, kurį galėtume skirti skaitymui, praleidžiame prie televizoriaus arba kompiuterio.

Pirmas žingsnis – vaikaiLeidykla „Alma littera“ nusprendė, kad neužtenka vien tik išsi-

aiškinti padėties, reikia imtis priemonių jai pakeisti. Tad leidykla išsikėlė viziją „Lietuva – daugiausia skaitanti šalis Europoje“. Šio tikslo pradėta siekti projektu „Augu skaitydamas“. Juo stengiamasi skaitymą vaikams paversti mėgstamu užsiėmimu, o tėvams padėti formuoti vaikų skaitymo įpročius ir taip užtikrinti geresnę jų ateitį.

Kodėl nuspręsta pradėti nuo mažųjų? „Mūsų tyrimas atskleidė, kad, jei šeimoje neskaito tėvai, tuo nesidomi ir vaikai. Įrodyta, kad itin svarbu skatinti vaiką skaityti nuo mažens, nes vaikystėje susi-daro svarbiausi jo įpročiai, kuriuos vėliau pakeisti labai sunku. O skaitymas padeda ugdyti asmenybę ir parengti vaiką vėlesniems gy-venimo etapams“, – sako Danguolė Viliūnienė, leidyklos „Alma lit-tera“ vadovė. Ji taip pat pripažįsta, kad vaikus sudominti knygomis – užduotis ne iš lengvųjų, nes reikia pasistengti, kad jie suprastų ne tik skaitymo naudą, bet ir pajustų, kaip gera skaityti. Todėl vaikai ir tėveliai su projektu „Augu skaitydamas“ buvo supažindinti gegužės viduryje: tada visi buvo pakviesti į smagią šventę – siekti didžiausios Lietuvoje vaikų parašytos knygos rekordo. Įvairaus amžiaus vaikai patys kūrė linksmą knygos istoriją ir puošė ją iliustracijomis.

Taip pat nuo gegužės iki birželio vidurio Lietuvoje vyko Vaikų knygų mėnuo – tuo metu didžiausių šalies miestų knygynuose žy-mūs šalies žmonės vaikams skaitė ištraukas iš savo mėgstamiausių vaikystės knygų. Liepą–rugpjūtį, dalyvaujant žymiems žmonėms, buvo skaitoma Lietuvos vaikų ligoninėse, o didžiųjų miestų merai mažuosius ir jau ūgtelėjusiuosius kvietė susitikti viešosiose erdvėse ir paklausyti jų skaitomų istorijų.

Vykdant projektą, nebuvo užmirštas ir poilsiautojų pamėgtas Palangos paplūdimys. Jame, ragindamas prasmingai leisti laisva-laikį, vaikiškas knygas nemokamai dalijo šio miesto meras kartu su „Alma littera“ darbuotojais ir jų vaikais.

Per vasarą Knygų medžiai suvešėjoPer visus minėtus renginius, taip pat 1306 šalies bibliotekose

buvo dalijami ir projekto „Augu skaitydamas“ simboliai – Knygų medžiai. Tai specialūs plakatai, ant kurių vaikai visą vasarą buvo kviečiami klijuoti lapelius su savo perskaitytų knygų pavadini-mais. Kuo daugiau knygų vaikas perskaitys, tuo jo Knygų medis bus vešlesnis. Ši iniciatyva sulaukė didelio susidomėjimo – iš viso iki rudens vaikams išdalyta daugiau kaip 30 tūkstančių Knygų medžių.

Ruduo – metas įvertinti derlių. Tad 12 daugiausia knygų per-skaičiusių ir didžiausius Knygų medžius užauginusių vaikų vardų paskelbti per finalinį Knygų medžių renginį. Jie taip pat pakviesti dalyvauti LTV laidoje „Tūkstantmečio vaikai“. Spalio pabaigoje laidos metu buvo nustatytas, paskelbtas ir apdovanotas geriausias jaunasis skaitytojas.

Anot D. Viliūnienės, iškeltą viziją „Lietuva – daugiausiai skai-tanti šalis Europoje“ ketinama įgyvendinti ir toliau, o jos projek-tai, idėjos apims ir kitų amžiaus grupių skaitytojus. Prie vizijos ir iniciatyvų kviečiami prisijungti visi norintieji: gyventojai, mo-kyklos, darželiai, knygynai, visuomeninės ir kitos organizacijos.

Andrius Petraitis

Kviečiame įsigyti aktyviojo ugdymo komplektą Promethean 178E MOUNT!

Pristatome ir siūlome įsigyti ilgalaikį išskirtinį aktyviojo ugdymo klasės komplektą Promethean 178E MOUNT už specialią kainą – su didesne nei 30 proc. nuolaida.

Komplektą sudaro:• Techninė ir programinė įranga:

• Interaktyvioji lenta kartu su projektoriumi• ActivInspire Personal arba Professional programinė įranga• 2 rašikliai ir valdymo lazdelė – rašiklis• Profesionalus skaitmeninis mokomasis turinys – 20 nemokamų „Aktyviųjų pamokų“ rinkinys

• Mokytojų mokymai• Nemokamas įrangos montavimas• 12 mėn. lentos priežiūros ir 24 mėn. projektoriaus priežiūros garantija

Kokia šio ugdymo komplekto nauda?• Paprasta naudotis, mokytojams nereikia dėti daug pastangų rengiantis pamokai.• Mokiniai labiau motyvuojami, pasiekia geresnių mokymosi rezultatų.• Platesnės Bendrųjų programų įgyvendinimo pamokoje galimybės.• Mokytojų mokytojams sukurta sistema – todėl tiksliai atitinka poreikius.• Mokymuose įgytos kompetencijos padeda mokytojams tobulėti ir kelti kvalifikaciją.• Patikima ir saugu dėl ilgalaikio garantinio aptarnavimo ir išsamių specialistų konsultacijų.

Promethean 178E MOUNT komplektų kiekis ribotas.

Leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ leidinių ieškokite adresais www.uzsakymas.lt, www.pegasas.lt ir knygynuose „Pegasas“.

Leidyklos „Šviesa“ švietimo sistemos koordinatoriai pe-dagogams suteiks visą reikiamą informaciją apie:• leidyklų „Šviesa“ ir „Alma littera“ leidinius ir kitas moko-

mąsias priemones;• aktyviojo ugdymo sistemas (plačiau: www.aktyviklase.lt);• mokymus ir kvalifikacijos tobulinimo seminarus Jūsų

regione (plačiau: http://mokymocentras.sviesa.lt).

Skaitykite savo vaikams...Su pramokusiu skaityti vaiku skaitykite kartu. Tegul vaikas

išsirenka knygą ir skaito Jums. Iš pradžių jam bus lengviau, jei pirštu vedžiosite tekstą, tačiau jei vaikas pageidauja, leiskite jam tai daryti pačiam. Kai vaikas užstringa ar suklysta, pataisykite ir tęskite toliau. Jokiu būdu nepabrėžkite klaidų. Skaitant kartu svarbiausia lavinti vaiko pasitikėjimą savimi ir skaitymo įgūdžius.

Diskutuokite apie tai, ką skaitote. Neužsibrėžkite perskaityti „n“ puslapių. Daug geriau pasikalbėti ir drauge pasijuokti – taip ne tik analizuosite literatūrą, bet ir suartėsite su vaiku.

Jei Jūsų vaikas jau baigia pradinę mokyklą ir jam patinka skaityti, Jums pasisekė. Jei nieko nedarėte ankstyvoje jo vaikystėje, o vaikas net ir naktimis neatsitraukia nuo knygos, Jūs tiesiog ištraukėte laimingiausią loterijos bilietą. Tačiau jei Jūsų vaikas dar mažutis, geriau nerizikuoti. Jau šįvakar prieš miegą paskaitykite su juo knygelę, kad po truputį jis atrastų skaitymo džiaugsmą. Tai tikrai puiki dovana ir Jums, ir Jūsų mažyliui.

Austėja Landsbergienė

Visą A. Landsbergienės straipsnį „Skaitykite savo vaikams“ rasite svetainėje www.sokvadoveliai.lt

AUGUSKAITYDAMAS