120
1 vvv ოთარ შენგელია saerTaSoriso urTierTobebis istoria I evropis saerTaSoriso urTierTobebis istoria iwyeba evropis warmoqmnidan. `evropa~, rogorc geografiuli definicia im teritoriisaTvis, romelsac dRes e.w.kontinenti hqvia, droTa ganmavlobaSi mniSvnelovnad Seicvala. es termini me-8 saukuneSi Semovida xmarebaSi da amiT aRiniSneboda romis imperiis Crdilo-dasavleTis qristianul-kaTolikuri ganapira kulturebi. me-13 saukuneSi, qristianobis gavrcelebasTan erTad, geografiuli horizonti gafarTovda CrdiloeTiT da aRmosavleTiT. marTlmadidebluri qristianebis teritoriebi da musulmanuri kontrolis qveS myofi xmelTaSua zRvis nawilebi, Sua saukuneebSi evropis miRma ganixileboda. me-14 saukuneSi wamoweuli TurqeTis imperia da ruseTi, mxolod me-18 saukunis damdegs aRiqmebodnen evropis nawilad. es migvaniSnebs saerTaSoriso urTierTobebis istoriaSi sistemis cvlilebebze. antikuri romis imperia universaluri imperia iyo, rac imas niSnavda, rom keisars mTels msoflioze batonobis pretenzia hqonda. es dakavSirebuli iyo samyaros warmodgenasTan, rac ar iyo dRes CvenTvis cnobili globusi. es ufro vrceldeboda xmelTaSua zRvaze da Tavisi universalobis miuxedavad, moicavda msoflios mxolod nawils. me-16 saukunidan sul ufro Zneli iyo romis imperiasTan dakavSirebuli msoflio batonobis pretenziis SenarCuneba. (miuxedavad imisa, rom mefeebi, germaneli eris saRvTo romis imperiis tituls 1806 wlamde atarebdnen). msoflios mbrZaneblobis magivrad, saerTaSoriso urTierTobebSi mkvidrdeboda masSi integrirebuli aqtiorebis wonasworobis modeli, xolo me-18 saukunidan, mTavari subieqtebi saxelmwifoebi gaxdnen. me-20 saukunis 80- iani wlebis bolomde wonasworobis princips inarCunebdnen masiuri ganadgurebis iaraRis muqariT. aqeden gamomdinare, evropis saerTaSoriso urTierTobebis istoria SeiZleba

saerTaSoriso urTierTobebis istoria

  • Upload
    others

  • View
    5

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

1

vvv ოთარ შენგელია

saerTaSoriso urTierTobebis istoria ÕÕI

evropis saerTaSoriso urTierTobebis istoria iwyeba evropis warmoqmnidan. `evropa~, rogorc geografiuli definicia im teritoriisaTvis, romelsac dRes e.w.kontinenti hqvia, droTa ganmavlobaSi mniSvnelovnad Seicvala. es termini me-8 saukuneSi Semovida xmarebaSi da amiT aRiniSneboda romis imperiis Crdilo-dasavleTis qristianul-kaTolikuri ganapira kulturebi. me-13 saukuneSi, qristianobis gavrcelebasTan erTad, geografiuli horizonti gafarTovda CrdiloeTiT da aRmosavleTiT. marTlmadidebluri qristianebis teritoriebi da musulmanuri kontrolis qveS myofi xmelTaSua zRvis nawilebi, Sua saukuneebSi evropis miRma ganixileboda. me-14 saukuneSi wamoweuli TurqeTis imperia da ruseTi, mxolod me-18 saukunis damdegs aRiqmebodnen evropis nawilad. es migvaniSnebs saerTaSoriso urTierTobebis istoriaSi sistemis cvlilebebze. antikuri romis imperia universaluri imperia iyo, rac imas niSnavda, rom keisars mTels msoflioze batonobis pretenzia hqonda. es dakavSirebuli iyo samyaros warmodgenasTan, rac ar iyo dRes CvenTvis cnobili globusi. es ufro vrceldeboda xmelTaSua zRvaze da Tavisi universalobis miuxedavad, moicavda msoflios mxolod nawils. me-16 saukunidan sul ufro Zneli iyo romis imperiasTan dakavSirebuli msoflio batonobis pretenziis SenarCuneba. (miuxedavad imisa, rom mefeebi, germaneli eris saRvTo romis imperiis tituls 1806 wlamde atarebdnen). msoflios mbrZaneblobis magivrad, saerTaSoriso urTierTobebSi mkvidrdeboda masSi integrirebuli aqtiorebis wonasworobis modeli, xolo me-18 saukunidan, mTavari subieqtebi saxelmwifoebi gaxdnen. me-20 saukunis 80-iani wlebis bolomde wonasworobis princips inarCunebdnen masiuri ganadgurebis iaraRis muqariT. aqeden gamomdinare, evropis saerTaSoriso urTierTobebis istoria SeiZleba

Page 2: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

2

ganvixiloT, rogorc gadasvla universalizmidan wonasworobis principze. mniSvnelovani gansxvaveba, antikuri romis imperiasa da adreul Suasaukuneebs Soris, devs kontrolirebadi mosaxleobis struqturaSi. romis imperiaSi, 212 wlidan moqmedebda sayovelTao samoqalaqo samarTali. imperiis yvela Tavisufali moqalaqisaTvis erTi samarTali iyo. samyaroze warmodgena iyo ara globaluri, aramed universaluri. qristianobam romis imperiaSi, samarTlebrivi da geografiuli universalobis cnebis kombinaciaSi, universaluri religiis adgili daikava. ase warmoiqmna samarTlebrivi, geografiuli da religiuri universalizmis triada, rac romis imperiis istoriuli memkvidreobis mTavari Semadgeneli nawili gaxda. am memkvidreobasTan dakavSirebuli universalizmi, kaizerul-romauli mmarTvelobis sistemis daSlis Semdeg, aRar iyo dakavSirebuli konkretul makontrolebel instanciasTan. erTi aseTi institutis adgili daikava mravalma partikularulma mmarTvelobam, romlebsac erTmaneTTan qiSpoba an TanmSromloba hqondaT. Sedegad miviReT ara samarTlebrivi an geografiuli universalizmi, aramed samarTlebrivi da geografiuli partikularizmi. amis sapirwoned bizantiaSi gamodiodnen romis keisrebi da kaTolikuri eklesia, rogorc samarTlebrivi, ise religiuri universalizmis SesanarCuneblad. me-5 saukunidan dasavleTis nawilSi mimdinareobda brZola universalizmsa da partikularizms Soris. saerTaSoriso sistema me-5, me-6, me-7 da adreul me-8 saukuneebSi aRiqmeboda, rogorc Tanaswori urTierTobis sistema. es samyaros universalur da globalur warmodgenasTan iyo dakavSirebuli, sadac amavdroulad mimdinareobda konkurencia mraval partikularul mbrZanebels Soris. teritoriulad es, ase Tu ise, Seesabameboda antikuri romis imperias da vrceldeboda xmelTaSua zRvis irgvliv. evropa iyo ganapira zona Crdilo-dasavleTSi. urTierTobebi am sistemis miRma, magaliTad, centralur aziasTan an afrikis SigniT, faqtiurad ar arsebobda. me-8 saukunis Sua wlebidan evropaSi frankebi gabatondnen. am droisaTvis langobardebis batonoba vrceldeba mxolod zemo italiaSi. CrdiloeT afrika 534 wlidan bizantiis kontrolis qveS iyo. iberiis

Page 3: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

3

naxevarkunZulze dasavleT goTebi 711 wels muslimebma Secvales. britaneTSi me-5 saukuneSi konfliqtebiT mdidari situacia Seiqmna romano-britanul da germanul tomebs Soris, rac mxolod me-7 saukuneSi, yofili romis britaneTi daeqvemdebara germanelebis kontrols. kaTolikuri eklesia ibrZoda Tavisi universalobis dasamkvidreblad, raTa adgilobrivi mbrZaneblebis legitimuroba eklesiis kurTxevas daqvemdebareboda. saero da saeklesio Zalebs Soris aliansebi qmnidnen saSinao politikis safuZvels me-10 saukunis bolomde. aTaswleulis mijnaze, adamianebSi garkveuli SfoTis sagani gaxda sxavadasxva Sexedeulebebisa da qmedebebis Sejaxeba. erTi nawili yvelanairad ebrZoda yovelive axals, meore nawili - eZebda gzebs cxovrebis ukeTesi pirobebis Sesaqmnelad. konservatiulma da inovaciurma warmodgenebma me-11 saukunis ganmavlobaSi warmoSva oTxi saxis mZime da xangrZlivi konfliqti: 1. konfliqti papsa da kaizers Soris, Tu romel maTgans ekuTvnis qristianobis umaRlesi instanciis roli; 2. konfliqti kaizersa da dasavleTis mefeebs Soris rangirebis irgvliv; 3. konfliqti bizantiasa da dasavleTs Soris, romis imperiis universalobis garSemo; 4. konfliqti muslimebsa da dasavleTis mbrZaneblebs Soris msoflioSi batonobis gamo. oTxive konfliqti paralelurad mimdinareobda da erTmaneTs ganapirobebda. pirvel SemTxvevaSi, problema imaSi mdgomareobda, rom adreuli Sua saukuneebidan moyolebuli, gavrcelebuli iyo warmodgena mefeebisa da sxva saero mmarTvelebis sakraluri warmoSobis Sesaxeb. aqedan gamomdinare, es iwvevda saero da saeklesio saqmeebSi eklesiis warmomadgenlebTan konkurencias. me-9 saukunidan moyolebuli, mefeebs hqondaT valdebuleba, daecvaT kaTolikuri eklesia, magram ramdenad aZlevda es valdebuleba maT uflebas, gaekontrolirebinaT eklesia, es sxva sakiTxia. sakiTxi gamwvavda mas Semdeg, rac 1046 wels mefe hainrix III -–m sami moqiSpe papi Secvala da misTvis sasurveli pirovneba airCia. 1059 wels, romis krebam daadgina, rom papebis arCeva kardinalebis saqmea. papma gregor VII - m (1073-1085 w.w.) daiwyo eklesiis ganaxleba. 1076 wels misi daJinebuli moTxovniT damtkicda, rom papi qristianobis umaRlesi warmomadgenelia da aravis ar SeuZlia misi gansja. konfliqti mainc gagrZelda, romelSic

Page 4: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

4

hainrix IV-s garda monawileobdnen inglisisa da safrangeTis mefeebi. 1122 wels, mefe hainrix V (mef. 1106-1125w.w.) da papi kaliqst II (1111-1124w.w.) rogorc iqna SeTanxmdnen, rom saero mmarTvelebi saeklesio saqmeebSi aRar Caereodnen, magram rangirebis sakiTxi mainc Ria darCa. daiwyo qveynis gayofa politikur-saero da religiur-saeklesio sferoebad. amis Semdeg dasavleTis mefe gaxda saero warmomadgeneli da romis imperiis damcveli, Tumca sakralurobaze mTlad uari ar uTqvamT da 1157 wlidan xmarebaSi Semovida formula `germaneli eris saRvTo romis imperia~. meore SemTxvevaSi, problema mdgomareobda imaSi, rom hqonda Tu ara dasavleTis kaizers (keisars) romis antikuri xanis tradiciidan gamomdinare, upiratesoba mefeebis winaSe. me-11 saukunidan garkveuli teritoriis mmarTvelebi mefis tituls atarebdnen:inglisi, Sotlandia, safrangeTi, dania, norvegia, SvedeTi, poloneTi, bohemia, ungreTi, bulgareTi, navara da kastilia. me-12 saukuneSi amaT daemata aragonis, portugaliisa da siciliis samefoebi. kaizeris uzenaesoba am mmarTvelebisagan ar iqna miRebuli, ramac kidev ufro gaaRrmava naprali kaizerebis romis imperiis universalurobis Teoriul pretenziasa da praqtikul politikas Soris. am ufskrulis Sedegi iyo is, rom qorwinebebis meSveobiT Seiqmna samefo dinastiebi, rac ufro amcirebda sxvaobas rangebs Soris. saboloo jamSi, kaizeris mTavar amocanad darCa mxolod eklesiis patronaJi da qristianobis dacva. eklesiis patronaJi papis mier iqna uaryofili, xolo rac Seexeba qristianobis dacvas, es yvela mmarTvelis movaleoba iyo. mesame SemTxvevaSi, problema iyo is, Tu rogorc gainawilebda orive kaizeri (keisari) uflebebsa da gavlenis sferoebs romis imperiaSi. me-11 saukunemde es problema ar iyo relevanturi. mogvianebiT, hainrix II -m (mef. 1002-1024w.w.) da konrad II -–m (mef. 1024-1039w.w.) aRar moindomes gawonasworebis politikis gagrZeleba. konrad II amtkicebda, rom msoflios mbrZanebeli aris romi da ara bizantia. 1054 wels moxda ganxeTqileba romis kaTolikur da berZnul-marTlmadideblur eklesiebs Soris, rac dRemde grZeldeba. patriarqma, mixaelI kerularisma (1043-1058) uaryo papis yovelgvari ufleba berZnul-marTlmadideblur eklesiaze da eklesiidan gandevna laTinebi. amis Semdeg dasavleTis da bizantiis winaaRmdegoba gagrZelda meoTxe konfliqtSi.

Page 5: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

5

es konfliqti warmoSva sakiTxma, Tu rogori unda yofiliyo urTierToba qristianebsa da musulmanebs Soris musulmanebiT dominirebul regionebSi. es sakiTxi me-11 saukuneSi aqtualuri gaxda ZiriTadad sam geografiul adgilze:iberiis naxevarkunZulze, qvemo italiasa da palestinaSi. dasavleTSi miaCndaT, rom am sakiTxis mogvareba mxolod omiT SeiZleba. momdevno samxedro moqmedebebi dasawyisSi mimarTuli iyo musulmanebis winaaRmdeg, xolo mogvianebiT, rogorc araqristianebis, ise eretikosebis winaaRmdeg. me-15 saukunidan am brZolebs jvarosnuli laSqrobebi ewoda. iberiis naxevarkunZulis CrdiloeTSi, frankebis mefeebis mier pirineebis samxreTiT daarsda ramdenime qristianuli samflobelo, saidanac papebis daxmarebiT musulmanuri samflobeloebis winaaRmdeg aqtiuri dapyrobiTi politika iwarmoeboda. musulmanebis winaaRmdeg gamovidnen normanebi. palestinaSi gabatonebis Sesaxeb sakiTxi pirvelad wamoiWra mas Semdeg, rac 1010 wels gavrcelda informacia, TiTqos ierusalimSi macxovris saflavi dazianebul iqna. papma sergius IV- m (1009-1012w.w.) gamoacxada saRvTo omi musulmanebis winaaRmdeg. magram mis mowodebas gamoxmaureba ar mohyva, radgan zogierTi imdroindeli JamTaRmweri amaSi ebralebs sdebda brals, rom maT kalifi al-hakimi SecdomaSi Seiyvanes da xelovnurad ganawyves qrisitianebis winaaRmdeg. jvarosnuli laSqrobebis dawyebis sababi gaxda XI s. -–is II naxevarSi selCukebis mier mcire aziaSi bizantiis samflobeloebisa da qristianebis `wminda qalaqis~ ierusalimis dapyroba. bizantiam daxmarebisaTvis dasavleT evropis qveynebsa da romis paps mimarTa. jvarosnuli laSqrobebis ideuri sulisCamdgmeli da organizatori gaxda romis papi. kaTolikurma eklesiam `qristes saflavis urjuloTagan~ ganTavisuflebis propaganda gaaCaRa. 1096-1270w.w. moewyo rva jvarosnuri laSqroba; msxvil feodalebTan da raindebTan erTad laSqrobebSi monawileobda Raribi glexoba. jvarosnul laSqrobebs mxari dauWires agreTve italiis qalaqebma:veneciam, genuam da pizam. I jvarosnuli laSqrobis (1096-1099w.w.) mowyobis Sesaxeb, 1095 wels klermonis (safrangeTi) saeklesio krebaze, xalxs mowodebiT mimarTa romis papma urban II-m. 1096 wlis gazafxulze aRmosavleTisaken pirvelad Raribi glexoba gaemarTa. selCukebma advilad daamarcxes cudad SeiaraRebuli jvarosnebi, maTi didi nawili gaJlites, nawili ki, monebad gayides. glexoba SemdgomSi

Page 6: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

6

TandaTan Camoscilda laSqrobebs. I jvarosnul laSqrobaSi warmateba moipoves raindebma. maT xelSi igdes xmelTaSua zRvis aRmosavleT sanapiros mniSvnelovani nawili, daipyres ierusalimi (1099w.) da daaarses TavianTi saxelmwifoebi, maT Soris ierusalimis samefo. II jvarosnuli laSqrobis (1147-1149w.w.) sababi gaxda selCukebis mier edesis aReba (1144w.). laSqrobas meTaurobdnen safrangeTis mefe lui VII da germaniis imperatori konrad III. bizantiasa da jvarosnebs Soris winaaRmdegobebis gamwvavebis gamo II jvarosnuli laSqroba sruli kraxiT damTavrda. warumatebeli iyo III jvarosnuli laSqrobac (1189-1192w.w.), romelic gamoiwvia salah al-dinis mier ierusalimis dapyrobam (1187w.). laSqrobas meTaurobdnen germaniis imperatori fridrix I barbarosa, safrangeTis mefe filip II ogiusti da inglisis mefe riCard I lomguli. III jvarosnuli laSqrobis damarcxeba ganapiroba aRmosavleTSi muslimanuri samTavroebis gaZlierebam da qristianul saxelmwifoTa Soris urTierTobis mniSvnelovnad gauaresebam. IV jvarosnuli laSqroba (1199-1204w.w.) daiwyo romis papis inokenti III-is iniciativiT. laSqroba unda mimarTuliyo mahmadianuri centris -–egviptis winaaRmdeg, magram igi bizantiis imperiis dapyrobiTa da laTinTa imperiis daarsebiT damTavrda. V jvarosnuli laSqrobis (1217-1221w.w.) dros jvarosnebma miaRwies egviptes; aiRes damieta, magram iZulebuli gaxdnen ukan dabrunebuliyvnen. VI jvarosnul laSqrobas (1228-1229w.w.) meTaurobda germaniis imperatori fridrix II. man isargebla egviptesa da damaskos Soris omiT da sulTans ubrZolvelad daaTmobina ierusalimi, romelic muslimanebma 1244 wels kvlav daibrunes. VII (1248-1254w.w.) da VIII (1270w.) jvarosnuli laSqrobebi mimarTuli iyo CrdiloeT afrikaSi egviptisa da tunisis winaaRmdeg. orive laSqroba, romelsac safrangeTis mefe lui IX wminda meTaurobda, marcxiT damTavrda. jvarosnulma laSqrobebma imsxverpla milionobiT adamiani da didi materialuri zarali miayena evropas. jvarosnebma daarbies da gaZarcves axlo aRmosavleTis qveynebi. miuxedavad amisa, maT gavlena moaxdines dasavleT evropis Semdgom sazogadoebriv-politikur da kulturul ganviTarebaze. evropam xelT igdo xmalTaSua zRvis savaWro gzebi, ramac xeli Seuwyo axlo aRmosavleTTan vaWrobis gafarToebas. palestinaSi muslimebis winaaRmdeg jvarosnulma laSqrobebma da amasTan dakavSirebulma sxva konfliqtebma, yvela monawilisaTvis uaryofiTi Sedegi moitana. muslimebma,

Page 7: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

7

miuxedavad warmatebebisa, palestinasa da siriaSi dakarges Tavisi TviTmyofadoba da sxvebze damokidebulni gaxdnen da pirvel rigSi egviptisa da anatoliis Turq sulTanebze. romis keisrebisaTvis bizantiaSi konfliqtebi palestinaSi dasavleTis qalaqebTan Rrma gaucxovebis momtani iyo, rasac Sedegad, gansakuTrebiT meoTxe jvarosnuli laSqrobebis Semdeg, gaqceva mohyva da keisrebi ori Taobis ganmavlobaSi emigraciaSi imyofebodnen. dasavleTis romaeli kaizerebisaTvis damarcxebebma, sikvdilma da uSedego qmedebebma, eWvis qveS daayena maTi samefo Zalaufleba, magram amiT arc jvarosnul laSqrobebSi monawile mefeebs ar mimatebiaT Zalaufleba. mmarTvelebis Zalauflebis Semcirebam, papebs saSualeba gauCina, saeklesio institutebis avtonomiis gasaZliereblad, magram marTlmadidebel eklesiasTan ganxeTqilebam daasamara sayovelTao kontrolze maTi pretenzia. erTaderTi, rac maT moaxerxes, iyo is, rom me-13 me-14 saukuneebSi gaaZlieres misioneruli saqmianoba rogorc centralur da aRmosavleT aziaSi, ise aRmosavleT da samxreT afrikaSi. rac Seexeba didgvarovnebs, romlebic Tavis warmomavlobas xalxTa gadasaxlebis droidan iTvlidnen, jvarosnulma laSqrobebma momakvdinebeli dartyma miayenes. mravali mebrZoli daeca eqspediciebSi da konfliqtebSi, ramac gamoiwvia didgvarovanTa rigebis gameCxereba da maTi adgili daikava momsaxure personalma, romelTa rigebSi ZiriTadad glexuri warmoSobis adamianebi iyvnen. am konfliqtebma zogierT qalaqs moutana garkveuli finansuri mogeba da SesaZlebeli gaxada, dasavleTis kaizeris Zalauflebis Semcirebis xarjze, damoukidebel warmonaqmnad ganviTarebuliyvnen. Tavisufleba kargi iyo, magram palestinaSi muslimanuri batonobis restituciam maTi saukeTeso Semosavlebi Seamcira, rac maT hqondaT jvarosnuli laSqrobebis sawyis fazaSi. amas garda, bizantiis gaRatakeba niSnavda iqauri bazrebis Semcirebasac. me-11, me-12 da me-13 saukuneebis konfliqtebma Secvales saerTaSoriso sistemis aRqma. kaizeri da papebi erTmaneTTan da aseve espaneTsa da palestinaSi muslimebTan brZoliT cdilobdnen msoflioze kontrolis dawesebas, magram universalizmis pragmatizaciis mcdelobam samyaros gaxleCa gamoiwvia. gamwvavda winaaRmdegobebi dasavleTis kaTolike qristianebs, marTlmadidebel qristianebsa da aRmosavleTSi muslimanebs Soris.

Page 8: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

8

axali aqtiorebi, axali iaraRi da meti diplomatia: saerTaSoriso urTierTobebis eqspansia me-14, me-15 saukuneebSi. jvarosnuli laSqrobebis katastrofebis Semdeg gamwvavda universalizmis krizisi. marTalia, romis kaizerebma SeinarCunes Tavisi pretenzia msoflio suverenitetze, magram maTi Zalaufleba, rogorc dasavleTSi, ise aRmosavleTSi garkveulad SeizRuda. kontrolis Semcirebas daemata papobis institutis krizisi. gviandeli antikuri xanidan Sua saukuneebamde gabatonebuli iyo azri, rom romis imperia ukvdavia da misi aRsasruli qveynis dasasruls niSnavs. SegnebaSi arsebuli egzistencialuri krizisis ganmtkicebas, xeli Seuwyo bunebrivma katastrofebma (1348 wlis ianvarSi didi miwisZvra, Savi Wiris epidemia 1348 da 1352 wlebSi) da politikuri konfliqtebis gamwvaveba - gaRrmavebamac. amave dros, universalizmis krizisi niSnavda axlis, inovaciuris dawyebas. krizisSi gamovlinda ganaxlebis formebi, ramac xeli Seuwyo saerTaSoriso urTierTobebis raodenobriv da xarisxobriv eqspansias. monawileTa ricxvi gaizarda raodenobrivi TvalsazrisiT da agreTve omsa da mSvidobaSi gamoyenebuli saSualebebi. xarisxobrivad imata kavSirebma aqtiorebs Soris, intensiuri gaxda samxedro-strategiuli dagegmareba da daixvewa diplomatiuri saSualebebi. me-14, 15-e saukuneebis universalizmis krizisSi iyvnen rogorc damarcxebulebi, ise gamarjvebulebi. erT mxareze iyvnen kaizerebi da papebi, xolo meore mxareze Turquli imperiis muslimani mmarTvelebi, dasavleTis ramodenime mefe, romis imperiis didgverovani feodalebi da agreTve Tavisufali qalaqebi. dasavleTis mefeebisaTvis 1247-1438 wlebi iyo taxtisTvis brZolis epoqa. SeTanxmeba miRweuli ar iyo mefeebis arCevisa da kurTxevis wesebis sakiTxebSi. arc mefis amomrCevlebis uflebebis Sesaxeb da arc mefed kurTxevisas papis uflebebis Sesaxeb iyo raime garkveuli. taxtis vakansiebisa da mrvali paraleleuri arCevnebis gaTvaliswinebiT, gaizarda amomrCevelTa mniSvneloba. me-14 saukunemde ar arsebobda mefed arCevis Camoyalibebuli wesebi. 1338 wels, feodalebi SeTanxmdnen, rom germaneli Tavadebis mier arCeuli mefe ar saWiroebda papis mier

Page 9: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

9

damtkicebas da paps evaleboda mxolod mefed kurTxevis ceremonialis Catareba. 1356 wels, kaizerma karl IV-m gamosca e.w. `oqros bulas~ saxeliT cnobili raixis konstitucia, romelic 1806 wlamde ZalaSi iyo da sadac gawerilia agreTve mefeebis arCevis wesic. Svidi Tavadi unda yofiliyo amomrCeveli da maTi es ufleba gadaecemoda STamomavlobiT. es iyvnen:maincis, triris da kiolnis episkoposebi, brandenburgis markgrafi da rainis pfalcis grafi. es kurfiurstebi amieridan Seadgendnen Tavadebis umaRles rangs romis imperiaSi. me-14 saukunis dasawyisisaTvis papebi moeqcnen frangi mefeebis zegavlenis qveS. 1309 da 1377 wels maTi rezidencia iyo avinionSi, romelic nominalurad imperiaSi Sedioda, magram praqtikulad frangi mmarTvelebis kontrols eqvemdebareboda. romSi Seiqmna reformistuli moZraoba, romelic moiTxovda papebis dabrunebas da eklesiis ganaxlebas. 1377 wels miRweul iqna papebis dabruneba wminda qalaqSi, magram aman xeli ver SeuSala 1378 wels ormag arCevnebs, ramac 1417 wlamde gagrZelebuli, eklesiis gaxleCa gamoiwvia (Sizma). papobis institucionaluri krizisis periodSi gaizarda papis amomrCevlebis roli, maTi gadawyvetilebiT axali papis arCeva SesaZlebeli iyo mxolod romSi da kardinalebis kolegiis mier. amas garda, reformistulma moZraobam Camoayaliba mosazreba, rom papi unda daemorCilos saerTo saeklesio krebebis gadawyvetilebebs. konstancis (1414-1418 w.w.) krebam daasrula saeklesio gaxleCa. saeklesio krebas ar SeeZlo, papis ufleba - kaTolikur eklesiaze kontrolisa, daeyenebina kiTxvis niSnis qveS, magram man romis samoqalaqo samarTlidan saeklesio samarTalSi gadmoitana postulati - `is, rac yvelas exeba, yvelasgan unda iqnes nebadarTuli~. universalizmis krizisi yvelaze mZimed Seexo romis keisrebs bizantiaSi. bizantiis gadasarCenad papebma gadawyvites jvarosnuli laSqrobis mowyoba Turqi sulTanebis winaaRmdeg, magram dasavleTis winadadeba miuRebeli iyo bizantiisaTvis. am daxmarebisaTvis marTlmadidebel eklesias papis uzenaesoba unda eRiarebina. marTlmadidebelTa umravlesobam es winadadeba uaryo da bizantia marto darCa. sulTan mehmedII -–saTvis (mef. 1451-1481w.w.) aRar warmoadgenda sirTules qalaqis aReba da 1453wels, Svidkviriani alyis Semdeg, man konstantinopoli daipyro. 1461 wels, Turqebis mier trapizonis dapyrobiT damTavrda romis imperia bizantiaSi.

Page 10: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

10

axali aqtiorebi. inglisisa da safrangeTis mefeebma dasavleT evropaSi SesZles, maT mier kontrolirebad teritoriebze, mosaxleobis jgufebis erTiani politikuri identurobis qveS moqceva. Tumca es sakmaod antagonistur procesSi moxda 1328-1492 wlebSi. es periodi cnobilia aswliani omis saxeliT. rac Tanaswori mmarTvelebis dinastiuri konfliqtiT daiwyo, damTavrda frangebis erovnuli moZraobiT ucxoeli mefis winaaRmdeg. ingliselebisaTvis erTiani warmatebuli brZolis gamocdilebam moitana mosaxleobis erTiani politikuri identurobis gantkiceba, xolo frangebisaTvis - damarcxebiT ganpirobebuli winaaRmdegobis moZraoba, rac agreTve saerTo politikuri identurobis Camoyalibebis safuZveli gaxda. romis imperiaSi me-14, 15-e saukuneebSi kontrolis funqcia gadavida kurfiurstebis, hercogebis, zogierTi grafisa da episkoposebis xelSi. umetes wilad es mxareebi sivrcobrivad Caketili ar iyo. dasaxlebebi gadaWimuli iyo sxvadasxva teritoriaze. swored me-12 saukuneSi, germanul samyaroSi Semovida sityva `miwa~ (Sed. dRevandeli germaniis miwebi), riTac aRiniSneboda sxvadasxva mxareSi gafantuli Tavisufali mosaxleobis dasaxlebebi, romlebic erT mmarTvels eqvemdebarebodnen. es mmarTvelebi cdilobdnen centralizaciis gziT ganemtkicebinaT sakuTari kontroli da qmnidnen biurokratiuli mmarTvelobis organoebs. safrangeTis samefos aRmosavleTSi am droisaTvis neitraluri warmonaqmni iSva, romelic eqvemdebareboda burgundiis hercogs. miuxedavad imisa, rom samarTlebrivad is damokidebuli iyo safrangeTis mefeze, burgundiis hercogebma moaxerxes 1363 da 1477 wlebs Soris sxvadasxva xerxebiT (yidva, omi, memkvidreoba) gaefarToebinaT Tavisi samflobelo yvela mimarTulebiT. gansakuTrebiT momgebiani iyo niderlandebis qalaqebis SemoerTeba. maT moaxdines teritoriis centalizacia biurokratiuli organoebis saSualebiT, romlebic ZiriTadad gadasaxadebis akrefiT iyo dakavebuli. amiT SesaZlebeli gaxda agreTve im drois Tanamedrove iaraRiT SeiaraRebuli Zlieri jaris Seqmnac. hercogi karl mamaci (mef.1467-1477w.w.) Seecada kidec kaizer fridrix III -Tan (mef.1440-1493w.w.) molaparakebebiT moepovebina kaizeris gvirgvini. es mas ar gamouvida mxolod imitom, rom Seejaxa axali formis politikuri organizaciis samxedro winaaRmdegobebs –- Sveicariis kavSirs. es kavSiri

Page 11: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

11

Seiqmna glexTa TemTa bazaze, romelsac me-14 saukuneSi SeuerTdnen qalaqebic. me-14, 15-e saukuneebis omebSi Camoyalibda Zlieri samxedro Zala, romelic eyrdnoboda TavdacvisaTvis mTeli mosaxleobis valdebulebebs. safrangeTis mefis, ludoviko XI -–s mecadineobiT, kavSiris jarebi daupirispirdnen burgundieli karl mamacis jarebs da sam did brZolaSi daamarcxes da gaanadgures burgundiis batonoba. saerTaSoriso urTierTobebSi sul ufro farTod erTvebodnen qalaqebi. me-14, 15-e saukuneebSi daiwyo qalaqebis gaerTianeba saxelSekrulebo bazaze. ZiriTadi principi, rom qalaqi aris misi moqalaqeebis gaerTianeba, safuZvlad daedo qalaqebs Soris urTierTobebs. ukve me-13 saukuneSi Seiqmna rainis qalaqTa kavSiri. aseTi magaliTebi gadamdebi aRmoCnda da me-14 saukuneSi Seiqmna uZlieresi hanzas kavSiri, Svaburi kavSiri da sxva. axali iaraRi. me-14, 15-e saukuneebSi Semovida mniSvnelovani siaxleebi samxedro taqtikisa da iaraRis teqnikis saxiT. yvelaze mniSvnelovani siaxle iyo qveiTi jaris farTo gamoyeneba. me-11 saukunidan brZolis beds wyvetdnen didgvarovani mxedrebi, romlebic jarebis mTavar nawils Seadgendnen, xolo me-14 saukunis dasawyisidan gaizarda jarebis ricxobrivoba ZiriTadad glexebisa da qalaqelebis qveiTebis xarjze. es nawili ZiriTadad SeiaraRebuli iyo e.w. Cveulebrivi civi iaraRiT da nawilobriv, me-13 saukuneSi Semosuli axali iaraRiT -–didi mSvildebiT da arbaletebiT. Seiqmna agreTve calkeuli danayofebi mSvildosnebisa da arbaletebisa. amas daemata cecxlis, rogorc iaraRis gamoyeneba; dasawyisSi, rogorc cecxlovani isari, xolo mogvianebiT, albaT Cinelebis magaliTze, Camosxmuli an gamoWedili milebis saSualebiT, saidanac xelovnurad gamowveuli afeTqebiT xdeboda qvebisa da metalis birTvis srola. am taqtikurma da teqnikurma siaxleebma ori mniSvnelovani Sedegi mogvca: erTis mxriv, saWiro gaxda omebis momzadeba mSvidobianobis dros. es moicavda strategiul dagegmarebas, politikuri pirobebis gaformebas, brZolis velis momzadebas, jaris nawilebis ganlagebas, logistikis da momaragebis momzadebas. meores mxriv, teqnikurad rTuli iaraRis da monawileTa raodenobis zrda moiTxovda gawveuli an daqiravebuli mebrZolebis maRal anazRaurebas, vidre es jvarosnuli

Page 12: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

12

laSqrobebis dros iyo. omi sul ufro xdeboda finansurad Zlieri mmarTvelebisa da qalaqebis prerogativa. meti diplomatia. saerTaSoriso urTierTobebs mzard mniSvnelobas aniWebda ara marto is, rom gazarda mebrZolebisa da finansuri saSualebebis moTxovna, aramed TviT mmarTvelebs Soris Seqmnili kavSirebis qseli iTxovda met diplomatias. adreuli Suasaukuneebidan moyolebuli, politikuri urTierTobebis damyarebis praqtika qorwinebis saSualebiT me-14 da me-15 saukuneebSi ukve Tavis Tavs gamoricxavda, radgan imdeni kavSiri Seiqmna, rom dinastiur konfliqtebs warmoSobda da omebis sababi xdeboda. Tumca konfliqtebis gadawyveta yovelTvis ar xdeboda samxedro ZaliT. magaliTad, inglisis mefe eduard IV-m, (mef. 1461-1483w.w.) romelmac 1475 wels Tavisi jari safrangeTSi gadmosxa, rom ludoviko XI-Tan Tavisi pretenziebi taxtze gaerkvia, Sewyvita saomari samzadisi, dado zavi da taxtze Tavisi pretenziebi mihyida ludovikos. ase, rom me-14, 15-e saukuneebSi aRar xdeboda princesebis aqeT-iqiT wowiali, aramed ufro metad iyenebdnen diplomatias, rogorc saerTaSoriso urTierTobebis dasamyareblad damoukidebel instruments. zogierTi mmarTveli ar Takilobda sxvadasxva xerxebs, raTa omi, rogorc diplomatiis saSualeba, gamoeyenebina. magaliTad, ludoviko XI-m, karl mamacis mowinaaRmdegem, 1474 wels Sekra kavSiri SveicarielebTan da Sesabamisi anazRaurebis safuZvelze, miiRo maTi daxmareba. ludovikom gamoiyena Sveicarielebi karl mamacis winaaRmdeg da provocireba gaukeTa maT Soris oms, rac karlis damarcxebiT damTavrda. saerTaSoriso urTierTobebis eqspansia. urTierTobebis qselma moicva ara marto imperia, samefoebi, aramed mTeli teritoriebi qalaqebis CaTvliT. moxda saerTaSoriso urTierTobebis raodenobrivi da xarisxobrivi eqspansia, ramac gavlena iqonia politikur Teoriaze. vaWrebma daiwyes partniorebTan regularuli saqmiani urTierTobebis damyareba myar saxelSekrulebo bazaze, gaixsna mudmivi warmomadgenlobebi sxvadasxva adgilas da Seiqmna savaWro sazogadoebebi. mogzaurobebiT da regularuli kontaqtebis wyalobiT yalibdeboda urTierTobebi sxvadasxva savaWro centrebSi. yovelgvari religiuri sazRvrebis gareSe, xdeboda mTeli xmelTaSua zRvis auzSi saqonlisa da informaciis

Page 13: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

13

regularuli gacvla, rac Tavis mxriv riskebis Semcirebisa da savaWro saqmiani grZelvadiani dagegmvisaTvis saSualebebs iZleoda. mudmivi warmomadgenlobebis praqtikam modelis saxe miiRo da me-15 saukuneSi urTierTobebi mefeebs, didgvarovan mmarTvelebsa da did qalaqebs Soris regulirdeboda mudmivi warmomadgenlebis meSveobiT. venecia am saqmeSi pioneri iyo, rogorc despanebis miRebis, ise wargzavnis saqmeSi. me-15 saukunis bolos, saerTaSoriso sistema axali kategoriebiT aRiqmeboda, miuxedavad imisa, rom misi sazRvrebi emTxveoda jvarosnuli laSqrobebis epoqas. kaizeris pretenzias, msoflio uzenaesobaze, ar ewera aRsruleba, riTac xazi gaesva yvela monawilis (aqtioris) principul Tanasworobas. urTierTobebis aRqmam axali ganzomileba SeiZina. es xasiaTdeboda imiT, rom aqtiorebis ricxvi mudmivad izrdeboda. damkvidrda azri, rom urTierTobebis gaumjobeseba SesaZlebelia grZelvadiani xelSekrulebebis safuZvelze. kidev erTi maxasiaTebeli iyo is, rom kaizerebma, mefeebma, sxva mbrZaneblebma da qalaqebma daiwyes sruluflebiani mudmivmoqmedi despanebis gacvla da ara ise, rogorc es aqamde iyo, mxolod sagangebo davalebebisaTvis. saerTaSoriso sistema amiT iZenda damoukidebel cnebas da aRar aRiqmeboda, rogorc mxolod biliteraluri kontaqtebis jami. urTierTobebic yalibdeboda grZelvadiani perspeqtiviT da ara mxolod momentis saWiroebisamebr. amiT saerTaSoriso urTierTobebis aqtiorebi garkveul sistemaSi eqceodnen. brZola wonasworobisaTvis (1517-1648w.w.) imedi imisa, rom saerTaSoriso urTierTobebi monawile mxareebis urTierTqmedebiT yvelasaTvis momgebian formas miiRebda, damkvidrda me-17 saukunis Sua xanebisaTvis. 1648 wlis vestfaliis zavamde ki, sakiTxi idga ise, rom saerTod aqvs Tu ara am imeds realuri Sansi. gadamwyveti faqtori iyo is, Tu rogori iqneboda saerTaSoriso urTierTobebis aRqma da es ki SuasaukuneebTan SedarebiT ukve sxva iyo,

Page 14: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

14

radgan me-16, 17-e saukuneebSi Teologia ukve bevrad nakleb rols asrulebda. romis imperiaSi 1520 wlidan erTmaneTis pirispir idga ori mxare. erT mxareze iyvnen kaizeri da misi mxardamWeri Tavadebi. maTi mizani iyo kaizeris Zalauflebis uzenaesobis ganmtkiceba evropasa da msoflios sxvadasxva nawilSi. meore mxares warmoadgendnen kavSirebi da qalaqebi, romlebsac surdaT Tavi daeRwiaT imperiisaTvis, an imperiis farglebSi moepovebinaT damoukidebeli mdgomareoba yvela sakiTxSi, maT Soris saerTaSoriso urTierTobebSi. ganxeTqileba daiwyo jer kidev me-15 saukunis bolos, rodesac Sveicariulma kavSirma karl mamacis damarcxebis Semdeg Zlieris saxeli moixveWa da maT xSirad iyenebdnen, rogorc daqiravebul jariskacebs. 1499 wlisaTvis es kavSiri ise gaZlierda, rom gauCnda sruli damoukideblobis pretenzia da SeeZlo es damoukidebloba iaraRiT moepovebina. maqsimilian I -–is fexosanTa damarcxebis Semdeg, maT miaRwies imas, rom germanel mefes da romis kaizers aRar hqonda ufleba maT saSinao saqmeebSi Carevisa, Tumca iuridiulad imperiis SemadgenlobaSi rCebodnen. me-16 saukuneSi kavSiri swrafad izrdeboda, radgan mas samxreT germaniis ramdenime qalaqi SeuerTda, magaliTad, 1501 wels bazeli. magaliTi gadamdebi aRmoCnda. 1517 wels vitenbergerma Teologiis profesorma martin luTerma (1483-1546w.w.) `gamoaqveyna~ Tavisi 95 Tezisi vitenbergis eklesiis karze miWedebuli firfitebiT, sadac gmobda garkveul liTurgiul wesebs da moiTxovda kaTolikuri eklesiis reformebs. didi gamoxmaureba mohyva agreTve mis sxva kritikul nawarmoebebs, sadac is akritikebda mefes da paps. es ra Tqma unda, ar moewoneboda umaRles sasuliero pirs da kaizers, magram represiebisagan is ixsna ramdenime Tavadma, romlebmac demonstratiulad luTeris mxare daikaves. maT Soris iyo saqsoniis kurfiursti fridrix brZeni (mef.1486-1525w.w.). ase, rom luTeris nawerebis akrZalvamac ver uSvela saqmes da misi `reformacia~ gavrcelda qalaqebSi da bevri mxardamWeri gamouCnda didgvarovanTa rigebSic. luTers faqtiurad surda, rom reforma momxdariyo mTlian kaTolikur eklesiaSi, magram aman gamoiwvia eklesiis daSla mraval `konfesiul~ mimarTulebad, romlebic gaerTiandnen `protestantizmis~ saxeliT. luTeris moZraobis garda, protestantizms miekuTvnebodnen ciurixeli reformatorebi ulrix cvingli

Page 15: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

15

da misi memkvidre hainrix bulingeri, aseve frangi iuristi Jan kalvini (1509-1564w.w.) Jenevidan. es qalaqi 1526 wels SeuerTda kavSirs da qalaqidan gaagdo adgilobrivi kaTolike episkoposi. kalvinis mier daarsebulma eklesiam gansakuTrebuli gavlena moipova safrangeTsa da niderlandebSi. analogiuri separatizmi gavrcelda saero cxovrebaSic. protestanteli Tavadebi da qalaqebi ibrZodnen damoukideblobisaTvis da kaizeris Zalauflebis SemcirebisaTvis. kaizerze maRla araviTari samarTali ar funqcionirebda da es konfliqti samxedro gziT unda gadaWriliyo. amiT saSinao konfesiulma konfliqtma SeiZina evropuli masStabebi. protestantuli konfesiebi gavrceldnen agreTve italiaSi, safrangeTSi, niderlandebsa da skandinaviaSi, xolo inglisis mefe hainrixVIII -–m, (mef. 1509-1547w.w.) 1534 wels Tavi gamoacxada papisagan damoukidebel inglisuri eklesiis mamamTavrad. imperiis omi protestantebis winaaRmdeg (1546-1547w.w.) marTalia kaizeris gamarjvebiT damTavrda, magram ver moxerxda protestantebis damorCileba. piriqiT, 1555 wels augsburgSi miRweul iqna SeTanxmeba kaTolikuri da protestantuli eklesiebis Tanasworobis Sesaxeb. zavis Sedegad miRweul iqna iuridiuli norma - `cuius regio eius religio~, rac niSnavda, rom imperiaSi miwebis da qalaqebis mmarTvelebs ufleba hqondaT YTviTon ganesazRvraT konfesia mosaxleobisaTvis. amavdroulad, trientis krebam (1545-1563w.w.), protestantebis monawileobis gareSe, miiRo kaTolicizmis ganaxlebis sakiTxi. me-16-17 saukuneebis omebma win wamoswia samxedroebis mniSvneloba da Seiqmna profesiuli jari. magram rac ufro izrdeboda jariskacTa raodenoba, miT ufro izrdeboda finansuri da politikuri problemebi. aman gamoiwvia garkveuli ierarqiis Seqmna mmarTvelebs Soris, is, visac SeeZlo jaris dafinanseba da visac amisi saxsrebi ar gaaCnda. mxolod jaris mflobel mmarTvels SeeZlo mieRo gadawyvetileba omis Sesaxeb da gamoeca kanonebi da brZanebulebebi. swored aseTi mmarTvelebis misamarTiT, iuristma Jan bodinma (1530-1596w.w.) ixmara pirvelad sityva `suvereni~. suverenebi iyvnen pirvel rigSi mefeebi da mTeli rigi mmarTvelebi, agreTve qalaqebi, rogoric iyo magaliTad, veneciis respublika. suvereniteti niSnavda samarTlebriv Tanasworobas am mmarTvelebs Soris, xolo sxva mmarTvelebi suverens unda daqvemdebarebodnen.

Page 16: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

16

suverenitetis sakiTxTan dakavSirebiT warmoiSva mTeli rigi siZneleebi. raixis sazRvrebs miRma problema naklebi iyo. yvelaze meti problema iyo imperiis SigniT. swored kaizerisa da mmarTvelebis suverenitetis gamijvnis irgvliv hqondaT kamaTi iuristebs 1806 wlamde. sirTules warmoadgenda is, rom imperiis konstituciis mixedviT, raixis mmarTvelebi valdebulni iyvnen, eTanamSromlaT kaizerTan. 1495 wlidan es TanamSromloba Semdegnairad gamoiyureboda:kaizeri an germaneli mefe, kurfiurstebis TanxmobiT, iwvevda krebas, e.w. raixstags. raixstagi Sedgeboda safexurisagan. umaRles kurias miekuTvnebodnen kurfiurstebi, romlebsac hqondaT mefis arCevis ufleba da warmoadgendnen raixis umaRles mmarTvelobas. zogierT maTgans evaleboda garkveul situaciaSi kaizeris magivrad emarTaT imperia. aseTebs ganekuTvneboda maincis episkoposi, rainis pfalcis grafi da saqsoniis hercogi. meore kuria Sedgeboda ormocze meti saero da oTxmocdaaTamde sasuliero pirisagan, romlebmac rogorc raixis Tavadebma, Tavisi samflobeloebi pirdapir kaizerisagan an mefisgan miiRes, an raixis uzenaesTan gansakuTrebuli urTierToba hqondaT. mesame kuria Sedgeboda qalaqebis da wodebrivi institutebis daaxloebiT oTxmoci Tavisufali warmomadgenlisagan, romlebic ganTavisuflebuli iyvnen mosakreblisagan da kaizeris uSualo kontrols eqvemdebarebodnen. raixis SigniT suverenitetis principis gamoyenebas, bodinisagan gansxvavebiT, pragmatikosebi SesaZleblad miiCnevdnen, mxolod am principis danawilebis SemTxvevaSi. am pirobebSi kaizeri iseTive suvereni iyo, rogorc bohemiis mefe da sxva mmarTvelebi, gansakuTrebiT saerTaSoriso urTierTobebis damyarebisas. rogorc imperiis SigniT, ise mis farglebs miRma mravalmxrivi urTierTobebi myardeba. es xdeba rogorc dinastiuri kavSirebis, ise omisa da diplomatiis meSveobiT. saerTaSoriso urTierTobebSi samarTlebrivi codna aRar kmaroda. saWiro gaxda politikur da samxedro sferoebSi SorsmWvreteluri strategiuli dagegmareba. me-16 saukunis meore naxevarSi, samxedro-politikuri strategiisaTvis mravalmniSvnelovani cneba - saxelmwifo aucilebloba Semovida, rac gulisxmobda miznebisa da amocanebis dasaxvas da Sesrulebas. es miznebi Tavisufali unda yofiliyo piradi an religiuri motivebisagan, an qmedebebi ar unda yofiliyo moklevadiani politikuri situaciidan gamomdinare. amis

Page 17: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

17

mSvenieri magaliTia, kaTolike kardinali riSelie, romelmac aiZula ludoviko XIII, safrangeTis interesebidan gamomdinare, omi gamoecxadebina espaneTisaTvis da mxari protestantebisaTvis daeWira. me-16 da me-17 saukunis dasawyisSi, evropaSi saerTaSoriso urTierTobebs gansazRvravda suverenitetis principi. wonasworoba ki SesaZlebeli iyo mxolod Tanaswor partniorebs Soris. brZola wonasworobis principisaTvis, xels uwyobda dinastiuri, samxedro da diplomatiuri urTierTobebis farTo qselis Camoyalibebas. diplomatiuri praqtikis safuZvlebi aisaxa literaturaSi (gentili da sxvebi). aseve mravali wigni gamovida, romelic exeboda omis warmoebis wesebs. Camoyalibda myari ormxrivi urTierTobebi. mSvidobiani Tu saomari urTierTobebi yovelTvis aRwevda stabilurobis garkveul safexurs. suverenebis Tanasworoba, sul ufro mniSvnelovan rols TamaSobda, rogorc imperiis SigniT, ise mis sazRvrebs gareT. evropa da TurqeTi, azia, afrika, amerika. mas Semdeg, rac balkaneTis mniSvnelovani nawili Turqebis imperias daeqvemdebara, sulTanma suleiman II-m (mef. 1520-1566w.w.) gaagrZela eqspansionisturi politika, rogorc xmeleTze, ise zRvaze. 1521 wels dapyrobil iqna belgradi, 1522 wels ki, kunZuli kviprosi, romelic veneciis kontrolis qveS iyo. Semdeg veneciamac ganicada Turquli eqspansia. franc I-isa da sulieman II- is kavSirma sabolood daasamara Turqebis winaaRmdeg erTiani evropuli frontis idea. karl V-m ramdenjerme scada maT winaaRmdeg galaSqreba, magram rogorc evropaSi, ise afrikaSi, es mcdeloba uSedegod damTavrda. avstrieli habsburgebis qmedeba me-16,17-e saukuneebSi mxolod TavdacviTi iyo. aseve naklebad warmatebuli gamodga veneciis gamosvla zRvaze Turqebis winaaRmdeg. 1570 wels, Turqebis mier kviprosis dapyrobis saSiSroebis win, papis pius V-isY(1566-1572w.w.) iniciativiT, Seiqmna `wminda liga~, romelic jvarosnebis flotiT gamovida Turqebis winaaRmdeg da lepatosTan, patrasis yureSi brZolaSi daamarcxa Turqebis floti. am gamarjvebiT Turqebis gavlenis sfero SeizRuda xmelTaSua zRvis aRmosavleTiT, Tumca am damarcxebas xeli ar SeuSlia Turqebis strategiisaTvis xmeleTze, sadac misi mTavari samizne iyvnen habsburgebi. 1573 wels veneciam separatistuli zavi dado TurqeTTan da amiT sakuTari vaWrobisaTvis privilegiebs miaRwia. Tumca am separatistuli zaviT,

Page 18: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

18

veneciam arc iseTi didi mogeba naxa. xmelTaSua zRvis aRmosavleT auzSi vaWroba kargavda mniSvnelobas, radgan viTardeboda pirdapiri vaWroba samxreT, samxreT-aRmosavleT da aRmosavleT aziasTan da transatlantikuri vaWroba. me-15 saukunisagan gansxvavebiT me-16, 17-e saukuneebSi afrika, evropuli interesebis miRma darCa. kolumbis da vasko da gamas eqspediciebis Semdeg, es interesebi ZiriTadad mimarTuli iyo amerikisa da aziisaken. Tumca portugalieli mefeebi kvlav moixseniebodnen, rogorc gvineis mefeebi, magram pragmatuli TvalsazrisiT cota raime Tu keTdeboda, Tu ar CavTvliT ramdenime gamagrebul savaWro centrs. gamagrebuli punqtebi aRmosavleT afrikasa da indoeTSi ZiriTadad mimarTuli iyo muslimebis winaaRmdeg. afrikelebis winaaRmdeg samxedro moqmedebebi mxolod im SemTxvevaSi xdeboda, Tu portugalielebis azriT, muslimanebis mxardaWeras hqonda adgili. aqedan gamomdinare, portugalielebis politika regionSi, zustad misdevda vasko da gamas mier gansazRvrul miznebs -–aziasa da evropas Soris vaWrobis ganviTareba da dacva da meores mxriv, muslimebTan brZola. vaWrobis ZiriTad saqonels warmoadgenda oqro da saneleblebi, Tumca me-16 saukuneSi, am mimarTulebiT aziam wamoiwia. me-15 saukuneSi, afrikis ZiriTadi saeqsporto saqoneli, swored oqro da saneleblebi iyo, xolo spilos Zvali da monebi meore planze rCeboda. nel-nela es Tanafardoba Seicvala da spilos ZvliT da monebiT vaWroba ufro momgebiani gaxda, gansakuTrebiT 1507 wlidan, rodesac amerikaSi daiwyo organizebuli vaWroba monebiT. es vaWroba koncentrirebuli iyo dasavleT afrikaze da faqtiurad me-18 saukunemde gagrZelda. ase, rom garkveulwilad minelda cixe-simagreebis agebis da politikuri urTierTobebis aucilebloba portugalielebsa da sxva afrikel mmarTvelebs Soris. sul sxva situacia iyo aziaSi. portugalielebs aq daxvdaT oTxaswliani tradiciis mqone savaWro qseli, romelic moicavda iaponiidan dawyebuli aRmosavleT afrikamde teritorias. es mZlavri konkurencia iyo portugalielebisaTvis. amas emateboda sxva konkurentebi arabebis, indoelebis (gujaraTi), Cinelebis, malaelebis, iavaelebis da iaponelebis saxiT, romlebic xuTasze meti gemis saSualebiT akavSirebdnen erTmaneTs indoeTis okeanis sanapiroebs, samxreT-aRmosavleT aziis kunZulebs da

Page 19: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

19

aRmosavleT azias erTmaneTTan. savaWro flotebi ZiriTadad SeuiaraRebeli iyvnen da vaWroba garkveul wesebs eqvemdebareboda. vasko da gamas pirveli eqspediciis Semdeg, mefe manuel I -is gankargulebis Tanaxmad, savaWro gemebs unda hqonodaT samxedro aRWurviloba. portugalielebi, erT-erT mTavar amocanad miiCnevdnen, samxreT-aRmosavleT aziaSi islamis gavrcelebis SeCerebas da indoeTsa da aRmosavleT aziaSi aramuslimanuri mosaxleobis gaqristianebas. amiT, jvarosnuli laSqrobebis idea, Seicvala kaTolikuri eklesiis misiiT. aqedan moyolebuli, portugalielebis interesebi koncentrirebuli iyo vaWrobaze. portugalielebs sxva evropelebic ar CamorCnen. me-16 saukunis bolodan, evropaSi gaZlierda interesi aziasTan ekonomikuri urTierTobebis mimarT. portugalielebisagan gansxvavebiT, romelTa sagareo vaWroba ZiriTadad mefis mier iyo organizebuli, inglisSi, niderlandebSi, safrangeTsa da sxva evropul qveynebSi, vaWroba xorcieldeboda damoukidebeli savaWro sazogadoebebis mier. am sazogadoebebs miniWebuli hqondaT aziaSi, rogorc samxedro operaciebis Catarebis, ise sakuTari saxeliT xelSekrulebebis dadebis ufleba. wamyvani am sazogadoebebs Soris iyvnen inglisuri (daarsda 1600w.), niderlanduri (1602wels, Zveli provinciuli kompaniebis bazaze Seqmnili) da franguli (1664w.) ostinduri kompaniebi. isini erTmaneTisa da portugalielebis konkurentebi iyvnen. sabolood am kompaniebma gandevnes portugalielebi Tavisi cixe-simagreebidan. indoeTis okeanis teritoriaze mZlavrobdnen niderlandebi. ingliselebi da frangebi koncentrirebuli iyvnen indoeTze. 1624 wels, niderlanduli kompania gamagrda taivanze da ingliselebTan erTad Seutia portugalielebs. 1641 wels, iaponelebma yvela evropels aukrZales kunZulze gadasvla. CineTis imperatori ki, Cveul reJimSi agrZelebda saerTaSiriso urTierTobebs. me-16 saukuneSi, urTierTobebi evropas, afrikasa da azias Soris, ZiriTadad koncentrirebuli iyo vaWrobaze, xolo centralur da samxreT amerikaSi, ZiriTadi amocana evropelebisaTvis iyo, adgilobrivi mosaxleobis damorCileba, rac 1520-1530-ian wlebSi sakmaod sadisturi Zaladobis formiT mimdinareobda. adgilobrivi mosaxleoba maT gamalebul SeiaraRebul winaaRmdegobas uwevda. ukve me-16 saukunis dasawyisSi dainerga adgilobrivi mosaxleobis monebad qcevis praqtika, xolo gaqristianeba meore planze

Page 20: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

20

gadavida. am xalxebis gaqristianebis aucilebloba, mTeli me-16 saukunis ganmavlobaSi, eWvis qveS iyo. saukunis Sua xnidan, vaWrobam garkveuli mniSvneloba SeiZina. samxedro Zaladobam, damonebam da avadmyofobebma, rac ZiriTadad espanelebis mier iqna Setanili kontinentze, karibis zRvis zogierT nawilSi adgilobrivi mosaxleobis 100% gawyveta gamoiwvia, sxva adgilebSi ki 80%-mde. maT adgils espanelebi da afrikidan deportirebuli monebi ikavebdnen. 1544 wels, boliviis vercxlis sabadoebis aRmoCeniT, vaWroba momgebiani gaxda. karl V da filipe II cdilobdnen amerikidan evropaSi vercxlis importis monopolizacias da atlantikur okeanes ganixilavdnen, rogorc espaneTis Sida wylebs, iseve, rogorc Tavis droze, antikuri romi, xmelTaSua zRvas romis imperiis Sida wylebad ganixilavda. magram am situacias wynarad ver Sexedavdnen ingliselebi da Nniderlandelebi da moiTxovdnen atlantikis gaxsnas yvelasaTvis. 1588 wels espaneTis armadas damarcxebis Semdeg, ingliselebs xel-fexi gaexsnaT. me-17 saukunis dasawyisisaTvis, sabolood dasamarda espanelebis mier amerikis kontinentze vaWrobis monopolizaciis mcdeloba. me-16 saukunis indoeTis okeanis msgavsad, agreTve atlantikaSi damkvidrda Ria zRvis principi. 1609 wels, niderlanduri ostinduri kompaniis davalebiT, iuristma hugo grotiusma, (1583-1645w.w.) Teoriulad daasabuTa es principi. evropelebis damokidebuleba afrikis, aziisa da amerikis mimarT gansxvavebuli iyo. afrika, abisiniis gamoklebiT, rogorc kontinenti, sruliad ignorirebuli iyo. aziaSi evropelebs daxvdaT arsebuli savaWro qseli da arc am qselis modifikacia dasWirdaT. portugalieli da espaneli mezRvaurebi asrulebdnen TaviaTi mefeebis davalebebs, xolo danarCeni evropelebi warmodgenilni iyvnen Soreuli vaWrobis sazogadoebebiT. es sazogadoebebi Camoyalibdnen kerZo sakuTrebis formiT da sakuTari riskis fasad awarmoebdnen vaWrobas da omebs, debdnen xelSekrulebebs. rac Seexeba amerikas da filipinebs, aq me-16 saukuneSi moxda adgilobrivi mmarTvelobebis ganadgureba da isini dauqvemdebares espaneli da portugalieli mefeebis pirdapir kontrols. 1511 wels amerikaSi gaisma zogierTi kaTolike misioneris protesti. misionerebi aprotestebdnen im meTodebs, ra meTodebiTac xdeboda espanuri kontrolis gatareba.

Page 21: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

21

kritikosebi moiTxovdnen, rom adgilobrivi mosaxleobac adamianebi arian da Sesabamis adamianur mopyrobas imsaxureben. am sakiTxis irgvliv kamaTi sxvadasxva doneze mimdinareobda, iqneboda es Sotlandieli Teologi jon meijori(1469-1550w.w.), Tu kardinali iakob de vio (1469-1534w.w.), romlebic ZiriTadad Tavisi ideebis dasamtkiceblad iyenebdnen aristoteles `politikas~, sadac araberZnebi bunebriv monebad ganixilebodnen. aristoteleze dayrdnobiT, araqristian adamianebSi ansxvavebdnen sam jgufs:pirvel jgufs miekuTvnebian isini, vinc eklesias ar miekuTvnebian, magram cxovroben romis imperiis teritoriaze; meore jgufs miekuTvnebian isini, vinc sadRac dedamiwaze qristiani mmarTvelebis qveS cxovroben da mesame jgufs miekuTvnebian isini, romelbsac arasodes hqoniaT saqme qrisitianobasTan. ukanasknelebad ganixilebodnen amerikis adgilobrivi mosaxleoba, rogorc bunebrivi monebi da qristianobisaTvis miuRebeli. amiT gza gaixsna am adamianebis amoxocvisaTvis. Ciapas misiis dominikaneli episkoposis barTlome de las kasas (1474-1566w.w.) mier aRwerilma saSinelebebma, SeaZrwuna evropa. misi iniciativiT papma pavle III-m (1534-1549w.w.) bulaSi `Veritas Ipsa~ kidev erTxel ganmarta, rom amerikis adgilobrivi mosaxleoba qristianobas unda eziaros. 1542 wels las kasasma, espaneTis mefisgan miaRwia adgilobrivi da espaneli mosaxleobis samarTlebriv Tanasworobas. Tumca, aqve unda aRiniSnos, rom las kasasi ar uaryofda bunebrivi monobis Teorias mTlianad da yovelgvari sindisis qenjnis gareSe, rekomendacias uwevda afrikeli monebis deportacias amerikaSi plantaciebSi samuSaod. sayovelTao safuZvlebis farTo formulireba, romelic mTeli kacobriobisaTvis iqneboda gankuTvnili, daiwyo me-16 saukunis Suidan da aman safuZveli Cauyara saerTaSoriso samarTlis cnebis warmoqmnas. dasawyisSi, es cneba gulisxmobda mxolod iseTi sayovelTao wesebisa da normebis erTobliobas, romelic gansazRvravda suverenebis damokidebulebas erTmaneTTan. win wamoweuli iyo is wesebi da normebi, romlebic omSi monawile mxareebisaTvis iqna gansazRvruli. mecnieri francisko de vitoria (1483-1546w.w.) moiTxovda im ZiriTadi uflebebis aRiarebas, rac adamians RmerTis wyalobiT hqonda miniWebuli, miuxedavad misi religiis, warmoSobisa da sacxovrebeli adgilisa. omis dros am ZiriTadi uflebebis darRvevas, is afasebda, rogorc borotmoqmedebas. swored ase Caeyara safuZveli, me-

Page 22: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

22

16 saukunis Sua wlebidan saerTaSoriso samarTlis sayovelTao Teorias. wonasworobis gamyareba (1648-1714w.w.) ori Taobis momcveli drois monakveTi -– ocdaaTwliani omis dasasrulidan da espaneTis samemkvidro omis damTavrebamde, xasiaTdeba safrangeTis, rogorc etalonis aRqmiT, gansakuTrebiT mmarTvelobis organizaciis, sagadasaxado sistemis, ekonomikis, samxedro saqmis, diplomatiisa da miRebebis mowyobis kuTxiT. franguli magaliTi yvelgan ver gamodgeboda, magram evropaSi cdilobdnen frangulad elaparakaT, baZavdnen warmomadgenlobiT arqiteqturas, modaSi iyo franguli literatura da cekva franguli maneriT, kamaTi frangi filosofosebis mibaZviT. drois monakveTis erTianoba ganisazRvreboda im mefis biografiiT, romelic am periodSi safrangeTis gvirgvins atarebda. es iyo ludoviko XIV, romelic 1638 wels daibada da ukve 1643wels taxtze avida. dasawyisSi, mcirewlovanebis gamo, saxelmwifo saqmeebs ganagebda kardinali Julies mazarini (1602-1661w.w.) da misi sikvdilis Semdeg ludiviko marto ganagebda samefos. 1715 wels ludoviko XIV gardaicvala. ludoviko XIV ar warmoadgenda iseT figuras, rom yvelgan SeZleboda dominireba, magrma is safrangeTis mefe iyo swored im dros, rodesac evropis mzera safrangeTisaken iyo mimarTuli. `Tous le monde~ ar niSnavda pirdapir mTel msoflios. es ufro im didgvarovnebis arogantuli TviTSefaseba iyo, romlebsac pretenzia hqondaT msoflios centri yofiliyvnen. mSvidoba da omebi. mSvidobisken gzebis Zieba daiwyo 1640-ian wlebSi. samSvidobo molaparakebebis dawyebamde, gadasawyveti iyo mTeli rigi rTuli sakiTxebi. yvelaze mniSvnelovani iyo molaparakebebis adgilis gansazRvra. konfesiuli winaaRmdegoba mniSvnelovani faqtori iyo da amitom es sakiTxi paritetul gadawyvetas moiTxovda. amis gamo, warmoiSva azri, rom samSvidobo kongresi erTdroulad or adgilas gamarTuliyo. am azrs amyarebda kidev erTi garemoeba. Suasaukuneebidan moyolebuli, omi ganisazRvreboda, rogorc sadavo sakiTxebis gadawyvetis

Page 23: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

23

saSualeba, radgan ar arsebobda or mowinaaRmdege mxares Soris konfliqtis mogvarebis zemdgomi organo. mowinaaRmdege mxareebi oms miiCnevdnen Tavisebur sasamarTlo procesad, sadac iaraRis ZaliT xdeboda saqmis garCeva. omebic, rogorc Cveulebrivi sasamarTlo procesi, mTvrdeboda ori mxaris morigebiT. ocdaaTwlian omSi ki, ukve ramodenime mxare gvxvdeba; ase, rom morigebis procesi mraval problemas awydeboda, maT Soris protokolis organizaciis TvalsazrisiTac. swored am faqtormac gamoiwvia sazavo molaparakebebis erTdroulad or qalaqSi gamarTvis gadawyvetileba, magram ratom maincdamainc miunstersa da osnabriukSi - mTlad naTeli ar aris. pirvelSi erTmaneTs unda Sexvedrodnen kaizeri, raixis warmomadgeneli da safrangeTi, xolo meoreSi, kaizeri, raixis warmomadgeneli da SvedeTi. 1643 wlidan daiwyo mxareebis sruluflebiani warmomadgenlebis Sexvedrebi da 1644 wels saomari moqmedebis Sewyvetis gareSe grZeldeboda molaparakebebi. plenaruli sxdomebi ar gamarTula. ZiriTadad, ormxrivi Sexvedrebi imarTeboda Suamavlis TandaswrebiT. papis sruluflebiani warmomadgeneli mniSvnelovan rols asrulebda. saubrebSi wamoyenebuli pozicia, rogorc wesi, manamde Tanxmdeboda suverenTan da werilobiT iyo dafiqsirebuli. ase, rom kompromisebi da cvlilebebi aseve SeTanxmebuli iyo. molaparakebebis garTulebuli procedura iwvevda kongresis droSi gaWimvas. 1648 wlis 24 oqtombers, Sedga ori ZiriTadi, regulirebiT msgavsi samSvidobo xelSekrulebis xelmowera miunstersa da osnabriukSi. am xelSekrulebebiT Sewyda saomari mdgomareoba erTis mxriv, kaizersa da raixs, da meores mxriv, SvedeTsa da safrangeTs ASoris. am xelSekrulebebs, saerTaSoriso samarTlis safuZvels uqmnida agreTve daniis, didi britaneTis, poloneTisa da portugaliis mefeebis, moskovis didi mTavris, lotaringiis hercogis, zibenbiurgenis Tavadebis, agreTve veneciis da italiis qalaqebis warmomadgenlebis monawileoba. miunstersa da osnabriukis SeTanxmebebma 150 wliT gansazRvra evropaSi saerTaSoriso urTierTobebis safuZvlebi. miunsterisa da osnabriukis xelSekrulebebma ganmuxtes konfesiuli konfliqtebi (samarTlebrivad gaTanabrda kaTolocizmi da protestantizmi, kalvinizmis CaTvliT. mmarTvelis konfesiuli orientaciis Secvlis SemTxvevaSi, mosaxleoba aRar iyo valdebuli, mieRo mmarTvelis

Page 24: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

24

konfesia. konfesiuli konfliqtebis gadawyveta gadatanil iqna sasamarTloSi da a.S.), raixis samarTlis kodificirebiT daregulirda urTierTobebi kaizersa da subieqtebs Soris. xelSekrulebebma, mSvidobis propagandiT da saerTaSoriso samarTlis CarTviT, ganmuxtes urTierTobebi raixsa da mis mezoblebs Soris. magram xelSekrulebebi ver aRudgnen oms, Tumca es arc iyo miznad dasaxuli. saomari konfliqtebi (mag. espanur-franguli) grZeldebodnen da me-18 saukunis dasawyisisaTvis saxeze iyo ori paralelurad mimdinare omi:espaneTis taxtisaTvis safrangeTsa da inglisur-niderlandur-kaizerul koalicias Soris da e.w. CrdiloeTis omi, SvedeTsa da rusul-polonur-daniur koalicias Soris (1700-1721w.w.). SvedeTis mxridan mefe karl XII, xolo ruseTis mxridan -petre I). .aRniSnvis Rirsia is faqti, rom mniSvnelovani finansuri da adamianuri resursebis danaklisis miuxedavad, iseve, rogorc ocdaaTwlian omSi, am omebs ar mohyolia mniSvnelovani teritorialuri cvlilebebi da zavis pirobebiT aRsdga saomar moqmedebebamde arsebuli mdgomareoba. 1648 wlis samSvidobo xelSekrulebebma, garkveulwilad Seamcires mravalricxovani armiebi, magram jaris mTlianad daSla ar gamouwvevia. piriqiT, Seiqmna mSvidobian periodSic mzadyofnaSi myofi armiebi. profesionali mebrZolebi gaxdnen jariskacebi, jaris winamZRolebi gadaiqcnen oficrebad. es tendencia yvelaze swrafad viTardeboda safrangeTSi da jer kidev ludoviko XIV-s dros Camoyalibda. daregulirda jariskacebis samsaxuri mSvidobianobis periodSi, SemoRebul iqna qcevis normebi da wvrTnis aucilebloba. amas garda, ganisazRvra omis warmoebis wesebi. omisa da mSvidobisaTvis gawerili wesebis gamoyeneba daiwyo generalur Statebsa da espaneTs Soris oTxmocwliani omis dros. siaxleebi miRebul iqna agreTve safrangeTSi, did britaneTSi, Sveicariis kavSirsa da SvedeTSi. metcsa da zigenSi daarsda samxedro akademiebi. yoveldRiuri wvrTnis mizani iyo iaraRis daufleba da koordinirebuli moqmedeba brZolos dros. jariskacebi da oficrebi daeqvemdebarnen mkacr disciplinarul ganawess. jariskacebi iqcnen specialistebad da ZiriTadad erT iaraRs atarebdnen, romlis gamoyenebisaTvis iyvnen gawvrTilni. sajariso kontingentis ganlageba xdeboda geometriuli nimuSebis mixedviT da faqtiurad, maTi

Page 25: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

25

gadaadgileba, rogorc figurebisa Wadrakis dafaze, xdeboda taqtikuri gegemebis mixedviT. amis Sedgead miviReT is, rom omi daemsgavsa winaswar dagegmili moqmedebis meqanizms. niderlandelma maTematikosma, simon stevinma (1548-1620w.w.) daaproeqta simetriuli cixe-simagreebi, xolo frangma inJinerma sebastian de vaubanma (1633-1707w.w.) daiwyo qalaqebis am nimuSebis mixedviT gamagreba. cixe-simagreebis franguli modeli etalonad iqca evropaSi da xdeboda mTeli qalaqebis am geometriuli nimuSebiT aSeneba(mag. manhaimi.). iyo mcdeloba, rom omi ZiriTadad cixe-simagreebze gadaetanaT da Ria velze brZola taqtikuri dagegmviT SeecvalaT. es, ra Tqma unda, mTlianad ver moxerxda, magram brZolis Tavidan arideba iqca samxedro-Teoriul postulatad. aseTi meqnizmi sulac ar iyo samxedro saqmis specifika. es ufro me-17 saukunisaTvis damaxasiaTebel bunebis aRqmas Seesabameboda. polonelma pedagogma, ian amos komenskim (1592-1670w.w.), ukve 1627 wels buneba harmoniulad momuSave saaTis meqanizms Seadara da adamiani am meqanizmis metaforebiT daaxasiaTa. yoveli arseba, ambobda is, unda daeqvemdebaros bunebriv wesrigs da wesrigis dacviT uzrunvelyos uwyvetoba. amitom aRzrda unda mimdinareobdes bunebis kanonebiT da maswavleblis amocanaa, swavlebis procesi ise warmarTos, rogorc oficeri jariskacebis wvrTnis dros. manqanis modeliT ukve ocdaaTwliani omis dros cdilobdnen stabilurobis SenarCunebis gamoxatvas. wesrigi aRqmuli iyo geometriebSi da simetriebSi, riTac obieqtebisa da moqmedi subieqtebis wonasworobis SenarCuneba iyo SesaZlebeli. es wonasworoba aRar iyo sasworis principze agebuli, aramed obieqtebis sivrceSi garkveuli wesrigiT ganlagebiT da moqmedi subieqtebis (aqtiorebis) dadgenili wesebis mixedviT, droSi moqmedebiT miiRweoda. wodebriv-warmomadgenlobiTi organoebi da saxelmwifoebi. ucvleli wonasworobisaken swrafvis pragmatuli gamoxatuleba iyo mravali aliansi da SeTanxmeba saxelmwifoebs Soris, rogorc ukve ocdaaTwliani omis dros, ise gansakuTrebiT me-17 saukunis meore naxevarSi. xdeboda kavSirebisa da mokavSireebis xSiri cvla, rac

Page 26: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

26

ganpirobebuli iyo imiT, rom saerTaSoriso urTierTobebi saxelmwifoebs Soris saxelSekrulebo samarTals daqvemebareboda da ara monawileTa pirad urTierTobebs da midrekilebebs. me-17 saukuneSi, saerTaSoriso samarTlis gverdiT, myarad moikida fexi cnebam, saxelmwifoTaSorisma saxelSekrulebo samarTalma, rogorc normebis krebulma, romelic mimarTuli iyo mmarTvelebis moqmedebis SesazRudad. mkveTrad gaizarda saerTaSoriso kavSirebSi monawileTa ricxvi. ori Taobis ganmavlobaSi, miunsterisa da osnabriukis, utrextis, raStatisa da badenis xelSekrulebebs Soris periodSi, mniSvnelovnad Seicvala evropis politikuri landSafti. calkeul saxelmwifoebSi centralizaciis procesebi paralelurad, magram ara Tanabrad mimdinareobda. centraluri da samxreT amerikis dapyrobas espaneTisaTvis umtkivneulod ar Cauvlia. Sedegad miviReT finansuri bankroti da mosaxleobis amerikaSi gadineba. safrangeTSi wodebriv-warmomadgenlobiTi organoebi isedac iSviaTad ikribebodnen, xolo 1614-1788 wlebSi saerTod aRar Sekrebilan da amitom veRar asrulebdnen makontrolebel funqcias. samefo mmarTveli aparatis centralizaciaSi, gaTvlili iyo yvela wvrilmani da is agebuli iyo, rogorc versalis sasaxle da parki, geometriuli simetriebis safuZvelze. miuxedavad imisa, rom safrangeTis mefes ar hqonda sruli Zalaufleba safrangeTis mTel teritoriaze da unda aetana garkveuli mmarTvelebis eqsteritorialuroba, sxva evropul saxelmwifoebTan SedarebiT, gansakuTrebiT ludoviko XIV-s dros, centralizacia da kontroli mainc yvelaze ganviTarebuli iyo, Tumca sabaJo sazRvrebi qveynis SigniT, vaWrobisaTvis garkveul dabrkolebebs warmoadgenda. mxolod didi britaneTi uswrebda safrangeTs am sakiTxSi. praqtikulad, saerTaSoriso urTierTobebSi 1714 wlidan maT ar hqondaT pretenziebi kontinentalur evropasTan da Ria iyvnen yvela mimarTulebiT kavSirebisaTvis. Tumca me-17 saukuneSi, britaneTis samefo instituti Rrma krizisma moicva, risi kulminacia iyo revolucionerebis mier mefe karl I-isaTvis Tavis mokveTa da samefo saxlis droebiT gauqmeba. revoluciam xeli Seuwyo parlamentis qveda palatis, rogorc politikuri gadawyvetilebebis miRebis adgilad gadaqcevas. marTalia, 1660 wels parlamentis gadawyvetilebiT moxda samefo saxlis restitucia, magram karl III, kaToliki stiuarti, parlamentis gadawyvetilebebis

Page 27: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

27

morCili iyo. 1707 wels, 1603 wlidan arsebuli samefo saxlebis erTianobas daemata inglisisa da Sotlandiis parlamentebis gaerTianeba da warmoiSva didi britaneTis da irlandiis gaerTianebuli samefo. es iyo evropaSi yvelaze didi daxuruli teritoria ruseTis dasavleTiT, romelic erTi mmarTvelis kontrols eqvemdebareboda. gaerTianebul samefoSi vaWroba Tavisufali iyo da warmoadgenda evropaSi yvelaze did bazars. generalur StatebSi wodebriv-warmomadgenlobiTi organoebis safuZvlebi SenarCunebuli iyo. skandinaviaSi Zalaufleba koncentrirebuli iyo ori mefis -daniisa da SvedeTis mefis xelSi. konkurencia am or mefes Soris TvalnaTliv warmoCinda ocdaaTwliani omis da gansakuTrebiT CrdiloeTis omebis dros. daniis mefis Zalaufleba vrceldeboda norvegiazec, xolo SvedeTis mefis interesebi iyo baltiispireTi. CrdiloeTis omebis dasrulebis Semdeg, orive mefis gavlena skandinaviis miRma Semcirda. skandinaviis mefeebi cdilobdnen, saerTaSoriso urTierTobebi da sakuTari kontroli skandinaviis gareT, diplomatiuri da samxedro ZaliT SeenarCunebinaT, xolo aRmosavleT da centraluri evropis mmarTvelebi, dasavleT da samxreT evropaSi kavSirebisa da sakuTari zegavlenis ganmtkicebas cdilobdnen qorwinebebiT. mWidro kavSirebi saxelmwifoebs Soris, gamoixateboda agreTve mosaxleobis cxovrebis pirobebis msgavsebaSi. mraval adgilas, magaliTad, wodebriv -warmomadgenlobiTi organoebis wevrebs, erTnairi movaleobebi da uflebebi hqondaT. amis Sedegi iyo is, rom glexebis cxovreba or sxvadasxva saxelmwifoSi ufro axlos iyo erTmaneTTan, vidre didgvarovnebisa - erTi da imave saxelmwifoSi. mosaxleobis cxovrebis pirobebis msgavseba xels uwyobda migracias da amiT izRudeboda centraluri biurokratiis kontrolis SesaZleblobebi. saxelmwifoebis mdgomareobis miuxedavad, xdeboda Zalauflebis koncentracia mmarTvelebis, an qalaqebis saxelisuflo institutebis xelSi. es xdeboda rogorc romis imperiaSi, ise mis sazRvrebs gareTac da exeba rogorc saxelmwifoebis mefis an sxvadasxva mmarTvelis, ise qalaqebs patriciatis mmarTvelobiT. saxelmwifos mdgomareobis orive saxeoba gamomdinareobda saxelSekrulebo principidan, rac imas niSnavda, rom kontroli eyrdnoboda SeTanxmebas mmarTvelsa

Page 28: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

28

da mosaxleobas Soris. me-16 saukunidan moyolebuli, saxelSekrulebo principi TeoriebSi farTod iyo warmodgenili da ingliseli filosofosis, Tomas hobzis (1588-1679w.w.) mixedviT, yvelanairi saxelmwifo wesrigis safuZvels warmoadgenda. xelSekrulebiT saxelmwifos, hobzi adarebda RmerTsa da adamianebs Soris bibliur kavSirs. pirovneba upirobod unda emorCilebodes mmarTvels. hobzi suverens aRwers, rogorc saxelmwifos dacvis organizators, kanonmdebels, wesrigis garants da aqedan gamomdinare, ar SeiZleba misi gasamarTleba da dasja. winaaRmdegobis gaweva dauSvebelia, sanam mmarTveli Tavis kontrols samarTlianad warmarTavs. saxelmwifo, hobzisaTvis iyo ara mxolod ucvleli, mowesrigebuli xelSekrulebiTi gaerTianeba, aramed rogorc komeniussa da rene dekartTan, gaigivebuli iyo manqanasTan. manqanis metaforiT is aRwerda saxelmwifos, rogorc xelovnur adamians. bunebrivi sxeulis msgavsad, motors warmoadgenda guli, nervebi iyo Rvedebi da kidurebi ki - borblebi. saxelmwifo politikur sxeulSi suvereniteti aris xelovnuri suli, romelic mTels sxuls sicocxlis unars aniWebs, xolo saxelmwifos moxeleebi - xelovnuri kidurebi. hobzis mier daxatuli saxelmwifos suraTi ar iyo mxolod Teoria. me-17 saukunis mravali mmarTveli, seriozul winaaRmdegobebs awydeboda kontrolis ganxorcielebisas, gansakuTrebiT jaris Senaxvis sirTuleebTan dakavSirebiT, romlis raodenoba SeiZleba 250 aTas kacamde yofiliyo da wodebriv-warmomadgenlobiT organoebs uari eTqvaT finansebis gamoyofaze, an maRal gadasaxadebs gamoewviaT ajanyeba. amas garda, ufro martivi iyo diplomatiis an samxedro gziT gamoewviaT mosaxleobis winaaRmdegoba sxva suverebul saxelmwifoSi, miT umetes, rom mowinaaRmdege mxareebi erTmaneTs xSirad adanaSaulebdnen usamarTlo omis warmoebaSi. uryevobis da wesrigis principma adgili daimkvidra agreTve saerTaSoriso urTierTobebSi, riTac wonasworobam meti mniSvneloba SeiZina. xSirad, es jer kidev sasworis modeliT aRiqmeboda, magram ufro kompleqsurad, vidre mxolod, rogorc ormxrivi urTierTobebi. francis bekoni erT-erTi pirveli iyo, vinc mravali ormxrivi urTierToba daukavSira erTmaneTs da ase Camoayaliba urTierTdamokidebuleba, rogorc erToblioba, romelic Tavis Semadgenel nawilebs CarCoebSi aqcevs. espaneTis

Page 29: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

29

magaliTze bekonma ganmarta, rom am saxelmwifos hyavs mtrebi, maT Soris safrangeTi, papi, portugalia, generaluri Statebi da sparseTi. TiToeul am mowinaaRmdeges aqvs saSualeba, gavlena iqonios espaneTis saSinao saqmeebze da amiT Seqmnas wonasworoba espaneTis Zalauflebis sapirwoned. wonasworobis grZelvadiani gaTvlisaTvios sakmarisi ar iyo mxolod samxedro RonisZiebebi. saWiro iyo aqtiuri politika grZelvadiani diplomatiuri koncefciebiT. swored aseTi koncefcia warmoiSva franguli dilomatiis farTomasStabiani mcdelobisagan, rom Seecvala ocdaaTwliani omis Sedegad miRebuli mdgomareoba. me-15 saukunidan safrangeTis samefo habsburgebis alyaSi iyo (romis wm.imperia, espaneTi) da safrangeTma saWirod CaTvala wonasworobis aRdgena. frangul - Sveduri kavSiri swored aseTi sapirwone iyo. (Tu gaviTvaliswinebT imdroindel konfesiur Seuwynareblobebs da kaTolokebsa da protestantebs Soris kavSiris absurdulobas, miT ufro aRfrTovanebis Rirsia, saxelmwifos interesebisadmi aseTi midgoma). am kavSiriT safrangeTma da SvedeTma iseve moaqcies alyaSi habsburgebi, rogorc maT safrangeTi hyavdaT gamomwyvdeuli. me-17 saukunis dasawyisisaTvis, saerTaSoriso urTierTobebSi, xmarebaSi Semovida sityva `sistema~. erT-erTma pirvelma es gamoTqma gamoiyena saerTaSoriso samarTalmcodnem, hugo grotiusma da amiT aRniSna kavSirebi (aliansebi) suverenebs Soris, romlebic miuxedavad sakuTari teritoriebis sididisa, samarTlebrivad Tanasworni iyvnen. suverenebis samarTlebrivi Tanasworobis postulatma, biZgi misca diplomatiuri urTierToebisa da diplomatiuri ceremoniebis wesebis Camoyalibebas da gamoyenebas. me-17 saukunis dasasrulisaTvis, Seiqmna kavSirebis (aliansebis), rogorc saxelmwifoTa sistemis Teoria. samuel fon pufendorfma (1632-1694w.w.) Semoitana es Teoria saerTaSoriso samarTalSi. pufendorfi gamodioda iqidan, rom saxelmwifoTa sistemebi maradiulia, inarCunebs wonasworobas da emsaxureba mSvidobas. swored am gziT moipova wonasworobam saerTaSoriso samarTlis safuZvlis rangi. pirvelad, saerTaSoriso samarTlis dokumentSi, es aisaxa inglis - espaneTis xelSekrulebaSi 1713 wels, utrextSi. iq aRniSnulia, rom zavi ideba imisaTvis, rom aRdgenil iqnas wonasworoba, romelic dairRva. xelSekrulebis mixedviT, omi espaneTis memkvidreobisaTvis

Page 30: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

30

saWiro iyo imisaTvis, rom momxdariyo 1700 wlis mdgomareobis restitucia. es azri Seesatyviseba grotiusisa da pufendorfis saerTaSoriso samarTlis doqtrinas, rom samarTliani omebi saWiroa ukeTesi da stabiluri mSvidobis damyarebisaTvis. am Teoriis mixedviT, omis uzenaesi mizani status-kvo-s aRdgena da momavali cvlilebebis ardaSvebaa. damokidebuleba mSvidobasa da oms Soris aRiqmeboda, rogorc sekvencia mSvidobis miRwevisa omis saSualebiT da omis Sefaseba xdeboda status-kvo- s warmatebuli aRdgeniT. praqtikaSi es sulac ar niSnavda imas, rom samxedro da politikuri qmedebebi ar iwvevdnen cvlilebebs. es arc imas niSnavda, rom sinamdvileSi mSvidoba ufro stabiluri gaxda, magram mSvidobisaTvis swrafva, Tundac omis gziT, sabolood maradiul mSvidobas moitanda. swored es warmoadgenda saerTaSoriso urTierTobebis Teoriis safuZvels me-18 saukuneSi. damokidebuleba aziis, afrikisa da amerikis mimarT Camoyalibda ukve me-16 saukuneSi da is aRiqmeboda, rogorc evropisgan mowyvetili sistema. aq ar idga stabilurobis sakiTxi, aramed evropas daqvemdebarebuli mmarTvelobis Zaladobrivi antagonisturi gafarToeba da vaWrobis xelSewyoba. vaWroba ZiriTadad exeboda samxreT, samxreT-aRmosavleT da aRmosavleT azias, agreTve afrikas, xolo Zaladoba gankuTvnili iyo amerikisa da CrdiloeT aziisaTvis. amerika da CrdiloeT azia ganixileboda Zarcvis da kolonizaciis obieqtad. amave dros amerikaSi saWiro iyo iafo muSaxeli, romelTa rigebi monebiT ivseboda. monebis yidva ki, SesaZlebeli iyo dasavleT da samxreT-dasavleT afrikis sanapiroebze. saerTaSoriso urTierTobebi, evropidan gamomdinare, me-16 saukuneSi ar iyo ise intensiuri. azia, afrika da amerika sxvadasxvagvarad aRiqmeboda da damokidebulebac kontinentebis mimarT gansxvavebuli iyo. samyaro aRiqmeboda, rogorc erTiani da gansazRvruli iyo geografiuli fenomenebiT. am sistemis sazRvrebi gadioda maSindeli evropisaTvis cnobil msoflioze. mniSvnelovan gansxvavebas me-16 da me-17 saukuneebs Soris warmoadgenda is, rom me-17 saukuneSi TurqeTi da ruseTi ukve aRiqmebodnen, rogorc evropuli sistemis Semadgeneli nawilebi da aRar Semoifargleboda mxolod dasavleTis qristianobiT. evropisaTvis sistemis cneba gaxda religiurad neitraluri, xolo urTierTobebi eyrdnoboda

Page 31: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

31

status-kvo-s. sistemas, romelic moicavda evropas da sistemas, romelic moicavda azias, afrikas da amerikas, erTmaneTTan faqtiurad kavSiri ar hqonda. orive Tanaarsebobda, rogorc ori obieqti erT sivrceSi. wonasworobis SenarCuneba (1714-1789w.w.) yuradRebiani damkvirvebeli advilad SeamCnevda 1770-ian wlebSi dawyebul cvlilebebs da im gzebis ZiebaSi iqneboda, rom epova saSualebebi, SeeCerebina an Seenelebina es movlenebi. aseT yuradRebian damkvirvebelTa ricxvs, pirvel rigSi, miekuTvneba filosofosi imanuil kanti (1724-1804w.w.). am periodSi kanti ganagrZobda leqciebis kiTxvas kionigsbergis universitetSi, sadac is ganixilavda dakvirvebebsa da Teoriebs kacobriobis, rogorc mTlianis Sesaxeb. azri imis Sesaxeb, rom yvela adamians dedamiwaze erTnairi buneba aqvs, maSin raRac axali iyo. marTalia, ukve me-13 saukunidan moyolebuli gavrcelebuli iyo azri imis Sesaxeb, rom adamiani RmerTis mier Seqmnili arsebaa da mas Tandayolili uflebebi gaaCnia. aseve, me-16 saukuneSi gaCnda moTxovna, rom mTels msoflioSi adamianebi erTnair mopyrobas imsaxurebdnen, magram konkretuli saqmiT es me-18 saukunemde ar Canda. me-18 saukunis saerTaSoriso urTierTobebis damaxasiaTebeli iyo winaaRmdegoba. erTis mxriv, iyo survili status-kvo-s SenarCunebisa da meores mxriv, sul ufro mcirdeboda SesaZlebloba, am survilis mixedviT moqmedebisa. saxelmwifoebi, rogorc sistema. me-18 saukunis saxelmwifos TeoriaSi da mmarTvelobis praqtikaSi SeimCneva cnebis `sistema~ inflaciuri gamoyeneba. `sistemiT~ aRiniSneboda mravali ram:xangrZlivi drois ganmavlobaSi regularuli praqtika, sagnebis ierarqiuli wesrigi, elementebs Soris arsebuli urTierTdamokidebuleba, erTmaneTTan dakavSirebiT aliansebi da xelSekrulebebi saxelmwofoebs Soris, an musikaluri bgerebis harmoniis garkveuli aspeqtebi. saxelmwifos TeoriaSi da saerTaSoriso urTierTobebSi am sityvas da cnebas sul ufro xSirad ukavSirebdnen manqanis metaforas da wonasworobis Teoriebs.

Page 32: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

32

manqanis (meqanizmis) mwyobri muSaoba da wonasworobis ganmtkiceba, ganixileboda, stabilurobisa da mSvidobisaTvis aucilebel winapirobad. suverenitetis principidan gamomdinare, saxelmwifo aucilebloba mmarTvelebis qmedebebisaTvis qmnida safuZvels, Tumca am qmedebebis gamarTleba iuridiulad da moralurad sul ufro rTuli xdeboda, magram es iyo TeoretikosebisaTvis wonasworobis bazisi. diplomatebisaTvis, vinc iRwvoda wonasworobis SenarCunebisaTvis, prusiis gaZliereba 1745 wels sileziis mierTebiT, warmoadgenda amocanas amis sakompensacio nabijebis gadasadgmelad. es SesaZlebeli iyo ori gziT:prusiis 1740 wlis sazRvrebSi moqceviT, an dainteresebuli mmarTvelebis kontrolis gafarToebiT im teritoriebze, romlebic mesame mxaris kontrolis qveS iyvnen. peterburgsa da venaSi airCies pirveli varianti. ruseTma ukuagdo me-17 saukunidan moyolebuli megobruli damokidebuleba prusiisadmi, romelic mimarTuli iyo safrangeTis winaaRmdeg da Caanacvla is didi koaliciiT prusiis winaaRmdeg. habsburgebisaTvis warmatebuli politika prusiis winaaRmdeg, SesaZlebeli iyo ruseTTan da safrangeTTan koordinaciiT. ase Seiqmna 1746 da 1756 wlebSi ruseT-habsburgebis kavSiri da Svidwliani omis ganmsazRvreli aliansi habsburgebsa da safrangeTs Soris. fridrixis mxareze aRmoCnda mxolod hanoveris kurfiursti Tavisi inglisuri subsidiebiT da hesen-kaselis landgrafi. ruseTis dedoflisa da habsburgebis samokavSireo politika, TanamedroveTa mier monaTlul iqna, rogorc `Renversement des

Alliances~ (kavSirebis rRveva), magram sinamdvileSi wonasworobis politikis TvalsazrisiT sakmaod gavrcelebuli. kaunicis ganmartebiT, aseTi politika xels uwyobda wonasworobis ganmtkicebas da aRiniSneboda cnebiT `sistema~. Svidwliani omi evropaSi, swored rom wonasworobis omi iyo. wonasworobis SesanarCuneblad, omis dros icvleboda ruseTis saomari politika. prusiis jarebis dasustebis Semdeg, petre III- m da misma Semcvlelma ekaterine II-m gadawyvites prusiis garkveuli teritoriebis dapyroba, raTa habsburgebi da safrangeTi zedmetad ar gaZlierebuliyvnen, rac rusebis interesebSi ar SeiZleba yofiliyo. hubertusburgis zavi iTvaliswinebda, rom fridrixis mier dapyrobili teritoriebi kvlav prusiis kontrolis qveS

Page 33: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

33

darCebodnen im SemTxvevaSi, Tu prusiis mefe ar daarRvevda wonasworobis politikis sazRvrebs. fridrixic sicocxlis bolomde mkacrad icavda am pirobebs. ruseT- TurqeTis omSi samxedro warmatebebma, habsburgebi aiZula, mieRoT zomebi am omis, rac SeiZleba swrafad dasamTavreblad, raTa TurqeTis imperia, rogorc evropuli sistemis nawili, ufro ar dasustebuliyo. amisaTvis saWiro iyo rusebisaTvis garkveuli kompensaciis gamonaxva da sami mmarTvelis arCevani poloneTze SeCerda. poloneTis mefis monawileobis gareSe moxda poloneTis daqucmaceba. galiciaze kontroli ergoT habsburgebs, dasavleT prusia da aRmosavleT prusiis polonuri nawili ergo prusiis mefes, xolo ekaterines - belorusia. poloneTis samefos darCenili nawili SenarCunebul iqna saxelmwifod. xelSekrulebaSi es qmedebebi aRniSnulia, rogorc aucilebeli nabijebi wonasworobis SesanarCuneblad da ruseT - TurqeTis omis damTavrebis winapirobad. ra Tqma unda, am gadawyvetilebebs aRfrTovanebiT ar Sexvdnen arc frangi diplomatebi da arc inglisis sazogadoebrivi azri da cxadia, arc poloneTSi. Tumca sxvadasxva qveynis inteleqtualebis garkveul wreebSi, aRfrTovanebas gamoTqvamdnen am xelSekrulebis mimarT. magaliTad, volteri (1604-1778w.w.) Tavis werilebSi ekaterine II-s werda, rom poloneTis gayofiT SesaZlebeli gaxda, poloneTis teritoriis didi nawilis evropis sami uganaTlebulesi mmarTvelis kontrolis qveS moqceva da amas poloneli mosaxleobisaTvis mxolod sargeblobis motana SeuZliao. Svidwlianma omma da poloneTis dayofam, naTlad warmoaCina wonasworobis politikis wesebi da is koncefciebi, rac imaleboda mis ukan. wonasworobis politika kvlav esmodaT, rogorc nulovani TamaSi, magram xdeboda zusti gaTvlebi. Seiqmna iuridiuli da politikuri traqtatebis farTo speqtri, sadac xdeboda am politikis formulireba. praqtikaSi es wesebi gamoiyeneboda omis gamocxadebis dasasabuTeblad da strategiul sabuTebSi. mniSvnelovani kriteriumi iyo eqvivalentobis sakiTxi, risi gansazRvrac SesaZlebeli iyo geografiis, wiaRiseulis, mosaxleobis, ekonomikis, samxedro da sxva zusti monacemebis qonis pirobebSi. am indikatorebis mopoveba samuSaos mniSvnelovani nawili iyo, rom wonasworoba adekvaturad kompensirebadi yofiliyo. universitetebis Sesabamisi specialistebi qmnidnen sqeltanian cnobarebs politikis, ekonomikis da statistikis dargebSi.

Page 34: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

34

eqvivalentobasTan erTad, mniSvnelovani iyo wonasworobis politikis grZelvadiani gansazRvra, mmarTvelebis piradi interesebisagan damoukideblad. magaliTad, utrextis xelSekrulebebSi mkveTrad iyo gayofili dinastiuri da saxelmwifo interesebi. wonasworobis politikaSi, evropa warmodgenili iyo, rogorc erTiani sistema. marTalia, aq warmodgenili iyvnen rogorc didi, ise patara saxelmwifoebi, magram mTavari xazi iyo is, rom yvela suvereni Tanasworia. wonasworobis politikis koncefcias safuZvlad edo isev manqanis (meqanizmis) modeli. manqanaSi didi da patara nawilebi urTierTqmedeben garkveul CarCoSi da wonasworobis sistemac me-18 saukuneSi swored ase erTad kravda evropis saxelmwifoebs. ise, rogorc manqanaSi yvelaze patara nawilic ki aucilebelia gamarTuli muSaobisaTvis, aseve TiToeul evropul saxelmwifos sistemis SigniT Tavis myari da Seucvleli roli akisria. poloneTis daqucmaceba gaxda SesaZlebeli imis gamo, rom wonasworobis politika ZiriTadad didi saxelmwifoebis mmarTvelebs Soris mimdinareobda. patara saxelmwifoebi ki, wonasworobis politikis obieqtebad iqcnen. miuxedavad yvela suverenis Tanasworobisa, Camoyalibda saxelmwifoTa ierarqia, romlis saTaveSi moeqca pentarxia_ gaerTianebuli samefos, safrangeTis, habsburgebis, ruseTis da drodadro prusiis saxiT. afrika, evropa da azia, amerika. Teoretikosebi da praqtikosebi wonasworobis politikis wesebs iyenebdnen evropasTan mimarTebaSi, rac adasturebs im faqts, rom me-16 saukuneSic evropuli saerTaSoriso sistema aRiqmeboda globalur saerTaSoriso sistemisagan gancalkevebulad, magram es sulac ar niSnavda imas, rom es politika mxolod evropis SigniT moqmedebda da sxva kontinentebi yuradRebis miRma rCebodnen. indoeTi evropuli interesis mTavari obieqti iyo aziaSi. aq generaluri Statebis, inglisisa da safrangeTis Soreuli vaWrobis kompaniebs hqondaT sayrdeni punqtebi. urTierTobebi am savaWro kompaniebs Soris iseTive iyo, rogoric evropaSi am qveynebs Soris. iyo samxedro Setakebebic da zavis periodebic. 1784 wels, inglisis samefo uwyebam, parlamentis monawileobiT, zedamxedveloba daawesa Tavisi kompaniis politikur da samxedro saqmeebze da amiT britanelebis mier kontrolirebadi indoeTis teritoriebi

Page 35: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

35

pirdapir dauqvemdebara saxelmwifo uwyebebs. gaerTianebuli samefo cdilobda, gaefarToebina Tavisi kontrolis qveS myofi teritoriebi da am miznebisaTvis awyobda agreTve eqspediciebs, romelTa oficialuri mizani iyo mecnieruli kvlevebis warmoeba. sinamdvileSi ki, oficialur davalebas Tan axlda saidumlo davalebebic. magaliTad, jeims kukis eqspediciebs britanuli admiralitetisagan hqonda davaleba, gamoekvlia wynari okeanis samxreT regioni da yvela xerxiT daedasturebina britanelebis pirveloba da kuTvnileba aRmoCenil kunZulebsa da wylebSi. dasaxlebul adgilebSi mas unda SeerCia britaneTis flotis ganlagebisTvis xelsayreli adgilebi da Seedgina Sesabamisi rukebi, Seegrovebina monacemebi adgilobriv floraze, faunaze da adgilobriv macxovreblebze. amis fonze, ra Tqma unda, midioda farTo mecnieruli muSaobac ucnobi samyaros Sesaswavlad. me-18 saukuneSi mxolod rusebi misdevdnen msgavs eqspansiur politikas aziasa da wynar okeaneSi. cimbiris dapyrobas mohyva mravali sazRvao eqspedicia CrdiloeTSi. rogorc ingliselebis, ise rusebis eqspediciebs hqondaT mTeli kompleqsi motivaciisa, rogorc mecnieruli da ekonomikuri, ise politikuri. is, rom aqtiurobas am mimarTulebiT esaWiroeboda politikur-diplomatiuri mxardaWera, naTeli gaxda jer kidev petreI-is dros. ruseTis mmarTvelebi cdilobdnen daemyarebinaT regularuli diplomatiuri urTierToba CineTTan. 1727 wels, maT miiRes ufleba, rusuli misiis da savaWro warmomadgenlobis qonisa da aseve rusuli eklesiis mSeneblobisa. rusebi, iseve rogorc britanelebi, mravaljer Seecadnen, daemyarebinaT diplomatiuri urTierToibebi iaponiasTan da mieRoT eqspediciebis gagzavnis ufleba, magram iaponuri uwyebebi yovelTvis uariT istumrebdnen maT. mecnierebi mTels evropaSi ewafebodnen informaciebs aRmosavleT aziis Sesaxeb. evropaSi mwifdeboda azri imis Sesaxeb, rom arsebobs kacobriobis istoriul-genetikuri naTesaoba, riTac gafarTovda adreuli warmodgena adamianis sayovelTao uflebebis Sesaxeb. me-18 saukunis bolos, erTma aRmoCenam indoeTSi didi roli Seasrula. ser uiliam jounsma (1746-1794w.w.), Seiswavla sanskrituli teqstebi da SeniSna msgavseba berZnulsa da laTinurTan. aqedan gamomdinare, man daaskvna, rom arsebobs istoriul-genetikuri naTesaoba enebs Soris da gaaRviZa mecnieruli interesi indoeTsa da indo-evropuli istoriuli

Page 36: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

36

urTierTobebis mimarT. magram afrika rCeboda evropisagan izolirebuli da savaWro kontaqtebi ZiriTadad Semoifargleboda dasavleT da samxreT afrikis sanapiro zoliT, saidanac xdeboda monebis Camoyvana. vaWrebi ZiriTadad sakuTari riskis fasad moqmedendnen. SemuSavebuli iyo vaWrobis Semdegi sqema:mza produqciiT da meoradi saqonliT datvirTuli gemi midioda evropidan afrikaSi. iq es saqoneli iyideboda, an icvlebioda monebze. Semdeg monebiT datvirTuli gemi midioda amerikaSi, sadac xdeboda maTi gayidva, xolo amerikuli plantaciebidan miRebuli agraruli produqtebiT datvirTuli gemi brundeboda evropaSi. ai, aseTi savaWro samkuTxedi Seiqmna. aseTma vaWrobam me-18 saukuneSi farTo masStabebi miiRo, rac ori faqtoriT iyo ganpirobebuli. pirveli iyo is, rom me-18 saukuneSi sakmaod gaizarda moTxovnileba monebze amerikis plantaciebisaTvis, xolo meores mxriv, e.w. `kolonoalur saqonelzec~ aranaklebi moTxovnileba iyo evropaSi. me-18 saukuneSi monebi afrikis mniSvnelovan saeqsporto sagnad iqcnen, razec adgilobrivi kolaboracionisti mmarTvelebic kargad iTbobdnen xels. saukunis meore naxevridan, evropaSi imata kritikam monebiT vaWrobisa da monobis winaaRmdeg. sazogadoebrivi azris mobilizacias xeli Seuwyo afrikelebis gamosvlebma da monaTxrobma. magram, mxolod 1807 wels, gaerTianebuli samefos parlamentma akrZala monoba da monebiT vaWroba, rogorc kolonoebSi, ise sakuTar qveyanaSi. momdevno wlebSi evropasa da CrdiloeT amerikaSi Seiqmna organizaciebi, romlebic akontrolebdnen parlamentis gadawyvetilebis Sesrulebas. afrikelebis deportaciam amerikaSi, Secvala demografiuli da ekonomikuri urTierTobebi. adgilobrivi mosaxleoba gandevnil iqna mTebSi da maT sacxovrebel adgilas gaSenda plantaciebi. evropeli mmarTvelebi, romlebsac amerikul koloniebSi mamulebi hqondaT, cdilobdnen vaWrobis monopolizacias. magaliTad, 1651 wlidan, gaerTianebul samefoSi amerikuli importi daSvebuli iyo mxolod inglisis koloniebidan. konkurencia ar Sedga, ramac ingliseli ekonomistis, adam smitis (1723-1790w.w.) azriT, gamoiwvia gaerTianebul samefoSi `koloniuri saqonlis~ gaZvireba. aseve, CrdiloeT amerikis inglisis koloniebis macxovreblebi, valdebuli iyvnen importirebuli saqoneli mxolod ingliseli vaWrebisagan SeeZinaT. ufro mkacrad SezRuduli iyo vaWroba iberiis

Page 37: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

37

naxevarkunZulsa da amerikis portugaliur da espanur koloniebs Soris. mravali saqoneli da pirvel rigSi Zvirfasi metalebi, Tambaqo, marili, Saqari da bamba, samefo monopolis qveS iyo da evropaSi Semodioda mxolod privilegirebuli vaWrebis meSveobiT. aseve, arayoveldRiuri daniSnulebis specialuri mza produqcia, kolonistebs unda SeeZinaT portugaliuri an espanuri warmoebisa. transatlantiuri urTierTobebi me-18 saukuneSi ar viTardeboda ise, rogorc molodini iyo. CrdiloeT amerikaSi adgili hqonda samxedro Setakebebs inglisel da frang kolonistebs Soris. espaneTis memkvidreobisaTvis omis dros, frangebi Seecadnen gaefarToebinaT dasavleTisaken, misisipis mimarTulebiT TavianTi teritoriebi, ramac gamoiwvia omi gaerTianebul samefosTan. Svidwliani omis paralelurad, mimdinareobda omi ohaiosa da kvebekis garSemo. frangebma aqac daTmes. mokled, mTeli Crdiloamerikuli sanapiro, floridis garda, britanuli kontrolis qveS moeqca. magram britaneTs, omis xarjebis dasafaravad esaWiroeboda damatevbiTi Semosavali da amitom man damatebiTi gadasaxadi dauwesa britanel kolonistebs amerikaSi. warmoiqmna konfliqti ara marto gadasaxadebis gamo, aramed saerTod ramdenad legitimuri iyo is kanonebi, romlebsac iRebda parlamenti inglisuri koloniebis mimarT amerikaSi. 1775 wels es konfliqti omSi gadaizarda, romlis mimdinareobis dros, safrangeTma damoukideblobisaTvis mebrZoli britaneli kolonistebis mxare daiWira. damoukidebloba me-18 saukunis politikur TeoriebSi problemuri cneba iyo. marTalia, 1776 wels, saparlamento krebam 13 britanuli koloniis saxeliT gamoacxada damoukidebloba, magram am gancxadebaSi axlad Seqmnili saxelmwifoebis damoukidebloba deklarirebuli iyo ara rogorc ukve Semdgari faqti, aramed rogorc momavali. gancxadebaSi arc adresati iyo aRniSnuli, Tu visgan iTxovdnen damoukidenlobas, Tumca gamoxatuli iyo axali saxelmwifoebis Seqmnis neba. amasTan, kiTxvis niSnis qveS arc idga CrdiloeT amerikaSi britanuli koloniebis samefo kontrolis kanonierebis sakiTxi, aramed miuRebeli iyo am kontrolis formebi, rac mas ukanonos xdida. Sesabamisobis standartis mosaZebnad, kolonistebma mimarTes jer kidev me-13 saukunidan wamosul cnebas bunebrivi uflebebis Sesaxeb, sadac sicocxlis ufleba da adamianis ZiriTadi uflebebi iyo asaxuli.

Page 38: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

38

samxedro TvalsazrisiT omi mimdinareobda amerikaSi, magram mas politikuri ukureaqcia hqonda evropaSi. safrangeTma 1778 wels kavSiri Sekra amerikel revolucionerebTan, romelTac 1778 wels espaneTi da 1780 wels niderlandebi SeuerTdnen. 1783 wels, parizSi dadebuli zaviT, gaerTianebulma samefom cameti kolonia damoukidebel saxelmwifod cno. im momentisaTvis gaerTianebuli samefos mefisaTvis da parlamentisaTvis ufro mniSvnelovani iyo Widili rusebTan da frangebTan, radgan eqspediciebi wynari okeanis CrdiloeTsa da samxreTSi, SesaZloa meti ekonomikuri da politikuri warmatebis momtani yofiliyo. 1789 wels, axali konstituciis miRebiT, koloniebisgan Camoyalibda amerikis SeerTebuli Statebi. yofili franguli CrdiloeTi gaxda kanada, britanuli kontrolis qveS. damoukideblobis deklaraciaSi aRniSnuli adamianis universaluri uflebebi, ratomRac ar Seexo arc amerikis adgilobriv mosaxleobas da arc monad qceul afrikelebs. es ukanaskneli momenti albaT imiT iyo ganpirobebuli, rom amerikis damoukideblobisaTvis mebrZoli moZraobis Tavkacebi TviTon iyvnen monaTmfloblebi da muqTa samuSao Zalaze uaris Tqma uWirdaT. parizis zaviT kanadaSi aikrZala monoba da monebiT vaWroba, xolo amerikis SeerTebul StatebSi es praqtika grZeldeboda. kacobriobis istoriul-genetikuri erTianobis postulati, 1770-iani wlebidan nel-nela fexs ikidebda saerTaSoriso urTierTobebis Teoretikosebisa da praqtikosebis SegnebaSi. aziasTan mimarTebaSi, es moxda ZiriTadad im filosofosebis wyalobiT, romlebic evropis CineTTan da iaponiasTan Sedarebis safuZvelze mividnen adamianis bunebis msgavsebamde. afrikelebTan mimarTebaSi moqmedebda igive cnobiereba, rac gamoixata msoflioSi monobisa da monebiT vaWrobis akrZalvaSi. amerikaSi, dasawyisSi man mxolod Crdilo amerikis britanel kolonistebs Soris moikida fexi, Suasaukuneobrivi universalizmidan gamomdinare bunebrivi uflebebis rakursiT; Tumca am uflebebis gamoyeneba ar iTvaliswinebda amerikis adgilobriv mosaxleobas, deportirebul afrikelebsa da maT STamomavlebsac. filosofiuri spekulaciis, politikuri praqtikis da politikuri Teoriis nareviT, msoflio aRqma mTlianobaSi moxda, rogorc `dedamiwis yvela saxelmwifos da adamianis modgmis erTianoba~ (ludvig fon Sloiceri). msoflio sistema

Page 39: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

39

warmoiqmna, rogorc percefciis kategoria da aRqmul iqna Sui generis , rogorc erTiani.

saerTaSoriso urTierTobebis axali warmomadgenlebi (1800w.) 1788-1815 wlebi evropaSi revoluciis sinonimi gaxda. es exeboda, rogorc movlenebs saxelmwifoebs SigniT, ise maT urTierTobebs. zogi TanamedrovesaTvis, safrangeTis revoluciis centrad gadaqceva moulodneli iyo. isini Tvlidnen, rom es movlenebi ufro mosalodneli iyo romis wm. imperiaSi, sadac amis winapirobebi naTlad Canda. marTalia, safrangeTs indoeTsa da amerikaSi koloniebze kontrolis dakargviT ekonomikuri siZneleebi Seeqmna, is me-18 saukunis bolosaTvis, mainc rCeboda evropaSi yvelaze stabilur qveynad. ludoviko XVI -–s (mef. 1774-1792w.w.) gankargulebaSi iyo centralizebulad organizebuli saxelmwifo aparati, romelsac unari Seswevda, miRebuli gadawyvetilebebi gaetarebina qveyanaSi. ludoviko XVI cvlilebebisaTvis gaxsnili iyo. man Seqmna ministrTa jgufi, romlis mizani iyo saxelmwifo biujetis sanireba da mmarTvelobis efeqturad mowyoba. gatarda stabilizaciis RonisZiebebi. iyo sxva moTxovnebic. magaliTad, reformistebi iTxovdnen didgvarovanTa da eklesiis privilegiebis Sekvecas. didgvarovanTa da eklesiis progresuli warmomadgenlebi, rogorebic iyvnen grafi mirabu (1749-1791w.w.), markizi de lafaeti (1757-1834w.w.), episkoposi, hercogi Sarl marius taleiran-perigori, gamovidnen wodebriv-warmomadgenlobiTi organoebis monawileobiT, saxelmwifo xelSekrulebis reorganizaciisa da didgvarovanTa privilegiebis gauqmebis moTxovniT. am jgufs daupirispirdnen konservatorebi, romelTa winalmZRoli iyo ludoviko XVI-s meuRle, maria antuaneta (1755-1793w.w). is iyo kaizer iosebII-s da, rac safrangeTSi habsburgebis gavlenas aZlierebda. am dapirispirebam xeli Seuwyo aucilebeli reformebis Sesaxeb sajaro debatebs, rac Semdgom revoluciis fermenti gaxda. revolucia da omebi. 1788 wels, ludoviko XVI-m gadawyvita, cxare debatebidan gamomdinare, Caetarebina wodebriv-warmomadgenlobiTi organoebis axali arCevnebi da kreba moewvia versalSi (es organoebi 1614 wlidan aRar

Page 40: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

40

Sekrebilan). arCeuli kreba gaixsna versalSi 1789 wlis 5 maiss. sxdomebi sam gancalkevebul palataSi mimdinareobda:didgvarovnebis, eklesiisa da burJuaziis. magram ukve 17 ivniss, burJuaziis palatam, mosaxleobis erTaderT warmomadgenlad gamoacxada Tavi da wamoayena mTeli rigi revoluciuri moTxovnebisa, romelic exeboda samarTlis da politikis Zirfesvian cvlilebebs. es palata Tavis Tavs erovnul krebas uwodebda da pretenzia hqonda, yofiliyo mTeli frangi eris warmomadgeneli. 1789 wlis 14 ivliss, revolucionerebma SturmiT aiRes bastiliis cixe. lafaetma, daSlis piras misuli samefo jaris nacvlad, Camoayaliba samoqalaqo laSqari. konservatiuli didgvarovnebi da mefis ojaxis wevrebi emigraciaSi wavidnen. erT palatad gaerTianebulma erovnulma krebam, daiwyo Sidasaxelmwifo savaWro sazRvrebis moSla da ucxo, eqsteritorialuri teritoriebis aneqsia, raTa safrangeTi gadaeqcia erTian, daunawevrebel saxelmwifod. gamoica kanonebi privilegiebis gauqmebis Sesaxeb. taleiranis iniciativiT, 1789 wlis 2 noembers, mefis, eklesiisa da emigrirebuli didgvarovnebis qoneba gadaeca saxelmwifos. 1789 wlis zafxulSi, erovnuli kreba ganixilavda adamianebisa da moqalaqeebis uflebebis deklaracias, romelic imave wlis 26 agvistos miRebul iqna. daiwyo muSaoba axal konstituciaze, romelic ZalaSi Sevida 1791 wlis 3 seqtembers. am konstituciiT, mefe damokidebuli xdeboda parlamentis gadawyvetilebebze da mosaxleobis daaxloebiT 60%, saarCevno uflebis wyalobiT, monawileobda saxelmwifo gadawyvetilebebis miRebaSi. 1789 wlis oqtomberSi, parizSi dabrunebulma mefem, swored am konstituciaze dado fici. erovnul krebaze, axali konstituciis ganxilvis fonze, mefe leopold II-m (1790-1792w.w.), prusiis mefem fridrix vilhelm II-m (mef. 1786-1797w.w.) da ludoviko XVI-m Tavis ZmebTan erTad, drezdenTan axlos, pilnitcis sasaxleSi miiRes erToblivi deklaracia, sadac moiTxovdnen safrangeTis mefis uflebamosilebis SenarCunebas da am moTxovnis Seusruleblobis SemTxvevaSi imuqrebodnen erToblivi intervenciiT. safrangeTSi es deklaracia provokaciad iqna aRqmuli. 1791 wlis ivnisSi ludoviko XVI da maria antuanetas gaqcevis mcdelobam da ludoviko XVI-s emigrirebuli Zmebis mtrulma damokidebulebam revoluciis mimarT, mTels safrangeTSi da gansakuTrebiT parizSi gamoiwvia Zaladobis eskalacia. sakanonmdeblo krebam, 1792

Page 41: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

41

wlis 20 aprils, omi gamoucxada imperias. safrangeTis winaaRmdeg Seikra koalicia, romelSic Sediodnen habsburgebi, prusia da sardinia-piemonti. safrangeTis mefis mier respublikis gamocxadebis (1792 wlis 21 seqtemberi) da mefis sikvdiliT dasjis Semdeg (1793 wlis 21 ianvari), koalicias SeuerTda gaerTianebuli samefo, CrdiloeT italiis saxelmwifoebi, neapol-sicilia, espaneTi da portugalia. koaliciis jarebma frangebs mZime damarcxeba miayenes da safrangeTma sapasuxod gamoacxada 18-25 wlis mamakacebis sayovelTao gawveva. Seiqmna daaxloebiT erTi milioni jariskacisagan Semdgari saxalxo laSqari, romlis saTaveSi jer iyo lazare karnoti (1753-1823w.w.) da luis antoni leon de sen-Jiusti (1767-1794w.w.), xolo Semdeg napoleon bonaparti (1789-1821w.w.). revoluciis radikalizaciam 1793-1794 wlebSi apogeas miaRwia maqsimilien robespieris dros (1758-1794w.w.), romelic cdilobda, organizebuli teroris meSveobiT, ganexorcielebina kontroli safrangeTze. robespieris Camogdebis Semdeg, Seiqmna xuTkaciani direqtoriumi, romelic 1795-1799 wlebSi saxelmwifos meTauris rols asrulebda. 1799 wels napoleonma Camoagdo direqtoriumi da Tavi konsulad gamoacxada, xolo 1804 wels daidga frangebis mefis gvirgvini. imave wels, mis magaliTs misdia habsburgelma franc II-m (romis imperatori 1792-1806w.w.) da gaxda avstriis imperatori (1804-1835w.w.). 1803 wlidan, napoleonis daJinebuli moTxovniT, moxda romis imperiis (raixis) teritoriebis axali dayofa. uamravi patara samTavros da Tavisufali qalaqis xarjze moxda gamsxvileba da gafarToeba. yvelaze msxvili maT Soris iyo avstria, prusia, saqsonia, bavaria, viurtembergi, badeni, hanoveri da hesen-kaseli. napoleonis brZanebiT moxda zogierTi mmarTvelis rangis amaRleba. bavariis da saqasoniis kurfiurstebi gaxdnen mefeebi, viurtembergis hercogi jer kurfiursti gaxda da Semdeg mefe, badenis markgrafi - didi hercogi da hesen-kaselis landgrafi - kurfiursti. 1806 wels napoleonis mier kontrolirebadma samxreT da dasavleT germanelma mmarTvelebma, Seqmnes rainis kavSiri da gamovidnen imperiis (raixis) Semadgenlobidan. avstriisa da prusiis Semdeg, napoleonma yuradReba dauTmo gaerTianebul samefosTan brZolas. 1804 wels daiwyo mzadeba britaneTSi SeWrisaTvis, magram sabolood SeWra ar Sedga. amis Semdeg is Seecada, gaerTianebuli samefo

Page 42: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

42

kontinentze moeqcia izolaciaSi da savaWro-politikuri saSualebebiT daemarcxebina. 1806 wels gamoacxada inglisuri saqonlis savaWro embargo, magram napoleonis mier kontrolirebad nawilSi, embargos ganxorcieleba SesaZlebeli iyo mxolod CrdiloeT da baltiis zRvis sanapiroebis dapyrobiT. amiT iyo ganpirobebuli CrdiloeT germaniis dapyroba da frankfurtis didi sahercogos da vestfaliis samefos Seqmna, romlis mmarTvelad napoleonma dasva Tavisi Zma - Jeromi. 1807 wels, napoleonis proteqtoratiT, Seiqmna varSavis didi sahercogo im nawilebisagan, romlebic poloneTis dayofis Semdeg habsburgebis da prusiis kontrolis qveS moeqca. didi hercogi gaxda saqsoniis mefe, fridrix avgust I (mef. saqsoniaSi 1763-1827w.w.). ruseTis mefe aleqsandre I (1801-1825w.w.), rogorc napoleonis mokavSire, SeuerTda embargos ingliselebis winaaRmdeg. inglisis mefem, portugaliaSi omiT scada embargos garRveva. gaigzavna armiis korpusi lord velingtonis meTaurobiT portugaliaSi, napoleonma ki, rusebis mxardaWeriT, ganaxorciela espaneTSi SeWra da daipyro qveynis didi teritoriebi, Tumca velingtons ukan ar dauxevia. 1810 wels, aleqsandrem Sewyvita rusuli savaWro embargo inglisur saqonelze da amiT kiTxvis niSnis qveS daayena napoleonTan aliansi. amas mohyva mTeli rigi uSedego diplomatiuri molaparakebebi, romlis dasrulebis Semdeg, napoleonma, 600 000 kaciani armiiT, 1812 wels ruseTze gailaSqra da warmatebuli brZolebis Semdeg Sevida moskovSi, romelic aleqsandrem, feldmarSal kutuzovis rCeviT manamde datova. aleqsandre uars ambobda napoleonTan molaparakebebze, ramac aiZula napoleoni, zamTris moaxleoebasTan erTad daetova ruseTi. ruseTidan gamosvla srul katastrofad iqca. didi armiisagan mxolod 1000kacianma gaerTianebam miaRwia ruseTis dasavleT sazRvrebamde. ruseTidan napoleonis ukandaxevam daarRvia kontinenturi blokada da daiwyo koaliciis sakiTxTan dakavSirebiT frTxili nabijebis mosinjva. 1813 wels, ruseTma da prusiam moilaparakes, gaeTavisuflebinaT evropa franguli gavlenisagan. rusul-prusiul koalicias SeuerTdnen avstria, SvedeTi da gaerTianebuli samefo. laipcigTan oTxdRian brZolaSi (16-19 oqtomberi, 1813w.), napoleoni damarcxda da iZulebuli gaxda, rainis gadaRma gadasuliyo. prusiis saxelmwifo aRdgenil iqna da rainis kavSiri daiSala. 1814 wels, koaliciurma jareba kvlav Seuties

Page 43: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

43

napoleons. am Setevis mizani napoleonis safrangeTidan gaZeveba iyo. 31 marts koaliciis jarebi Sevidnen parizSi. droebiTma mTavrobam, taleiranis meTaurobiT, aiZula imperatori napoleoni gadamdgariyo da is kunZul elbaze gaistumra. ludoviko XVI-s Zma dabrunda safrangeTis taxtze ludoviko XVIII-is saxeliT (mef. 1824 wlamde). 1814 wlis 30 maiss, kolaliciam zavi dado safrangeTTan da teritoria 1792 wlis farglebSi daumtkica. kongress, romelic mowveul iqna venaSi, unda moexdina evropis situaciis saboloo daregulireba. kunZul elbadan napoleonis samTvianma dabrunebam, koaliciis wevrebi aiZula, kidev erTxel gaelaSqraT parizze da napoleoni gadasaxlebul iqna inglisis kontrolis qveS myof wm.elenes kunZulze, atlantikur okeaneSi. kongresSi monawileoba miiRo evropis TiTqmis yvela suverenulma saxelmwifom. kongress ar hqonda plenumis saxe, aramed ZiriTadad mimdinareobda ormxrivi an mravalmxrivi molaparakebebis formatiT. aman ganapiroba swored is, rom gamoikveTa wamyvani jgufi safrangeTis (taleirani), gaerTianebuli samefos (kastelroi), ruseTis (neselrode), avstriis (meternixi) da prusiis (haidenbergi) warmomadgenlebis saxiT. evropuli saxelmwifoebis axali wesrigis safuZveli venis kongresma Semdegnairad gansazRvra:saxelmwifoebi restituirebuli unda yofiliyvnen teritorialuri mTlianobis bazaze da SesaZleblobebis mixedviT gansxvavebuli rangis imperiebad, samefoebad an samTavroebad. mxolod ramdenime, sruliad axali saxelmwifo iqna Camoyalibebuli. aseTs miekuTvneboda gerTianebuli niderlendebis samefo, romelic 1579 wlidan arsebuli kavSirisa da yofili habsburguli niderlandebisagan Sedgeboda. amas garda, varSavis didi sahercogodan Seiqmna poloneTis e.w. samefo, romlis mefe yovelTvis unda yofiliyo ruseTis mefe. am gziT moxda poloneTis faqtiuri aneqsia. agreTve, 39 saxelmwifosagan Seiqmna germanuli kavSiri. maT ricxvs miekuTvnebodnen axladSeqmnili hanoveris samefo, romlis mefe agrZelebda britaneTis mefis sagvareulos, holStaini, romlis hercogi iyo amave dros daniis mefe, luqsemburgi, romlis didi hercogi erTdroulad niderlandebis mefe iyo, agreTve napoleonisdroindeli saxelmwifoebi da oTxi Tavisufali qalaqi. italiaSi espaneTis gavlena gavrcelda vatikanze, sardinia-piemontis samefoze, parmas sahercogoze. toskanas didi sahercogo, modenas sahercogo da neapoli-siciliis

Page 44: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

44

samefo habsburgebs ergoT. Sveicarielebis kavSiri gaxda damoukidebeli saxelmwifo da misma mudmivma neitralitetma saerTaSoriso aRiareba moipova. venis kongresze miRweul iqna agreTve SeTanxmeba, monebiT vaWrobis akrZalvisaTvis, mdinare rainis saerTaSoriso wylebad gamocxadebisaTvis, romliTac nebismieri qveynis gemebs SeeZloT esargeblaT. da kidev erTi mniSvnelovani momenti aris is, rom SemoRebul iqna erTiani sayovelTao diplomatiuri protokoli, romelic iTvaliswinebda agreTve saxelmwifoebis dasaxlebis Tanmimdevrobas franguli saxelebis alfavitis mixedviT. venis kongresis daskvniTi akordi iyo 1815 wlis 26 seqtembers, aleqsandre I -–is winanadebiT `saRvTo kavSiris~ Seqmna. Tavidan masSi Sediodnen ruseTis, avstriisa da prusiis monarqebi, xolo mogvianebiT yvela evropeli mmarTveli, garda papisa da TurqeTis sulTanisa. am kavSiris mizani iyo, Sesrulebuli yofiliyo venis kongresis gadawyvtilebebi. frangulma revoluciam da napoleonis omebma mniSvnelovani gavlena iqonies evropasa da azias, afrikasa da amerikas Soris urTierTobebze. venis kongresis droisaTvis gaerTianebuli samefo erTaderTi evropuli saxelmwifo iyo, visac hqonda koloniebi amerikaSi, afrikasa da aziaSi. kongresma gadawyvetileba miiRo, rom unda momxdariyo karibis zRvis auzSi da afrikaSi franguli koloniebis, xolo centralur da samxreT amerikasa da aziaSi niderlanduli koloniebis restitucia.ÊkeTili nebis koncxi darCa gaerTianebuli samefos kontrolis qveS. venis kongresze daisva mravali winadadeba da proeqti, romlebic ver ganxorcielda. ver ganxorcielda imitom, rom saerTaSoriso urTierTobebi ukve Seicvala. sxva dro dadga. am cvlilebebis kargi magaliTia erT-erTiÏgegmis CaSla. gegmis avtori iyo ruseTis delegaciis wevri, grafi anton kapodistriasi(1776-1831w.w.). am gegmas mxars uWerda agreTve prusieli karl fom und cum Staini (1757-1831w.w.), romelic 1812-15 wlebSi mefe aleqsandre I-is politikuri mrCeveli iyo. gegma iTvaliswinebda germanuli kavSiris daqvemdebarebas erT aRdgenil saimperatorosaTvis; igulisxmebodnen habsburgebi.Âavtors miaCnda, rom sxvadasxva sididis kavSiris wevri saxelmwifoebi, erTiani xelmZRvanelobis gareSe ver SeZlebdnen funqcionirebas. magram, me-19 saukunis saerTaSoriso urTierTobebs safuZvlad ver gamodgeboda me-18 saukunis imperiis konstituciis elementebi. venis kongresze Camoyalibebul

Page 45: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

45

saxelmwifoTa sistemaSi, me-18 saukunis romis imperiis an msgavsi zesaxelmwifoebrivi warmonaqmnisaTvis adgili ukve aRar iyo. manipulirebadi samyaro. frangulma revoluciam warmoaCina agreTve sxva situaciac, rom msoflio ara marto sivrciTi erTianobaa, aramed igi drosTanaa mimarTebaSi. me-18 saukunis dasawyisSi, bibliaze dayrdnobiT, gavrcelebuli iyo azri, rom samyaro Tavisi arsebobis mxolod ramdenime aTaswleuls iTvlis, magram saukunis bolosaTvis Tvla modioda ukve asi aTasobiT wlebze. iohan gotfrid herderi (1744-1803w.w.) aRniSnavda, rom samyaros fizikuri saxe Zirfesvianad Seicvala. cvalebadoba aRar ganixileboda, rogorc nulovani TamaSi, romlis bolos status kvo isev unda aRmdgariyo, aramed varaudobdnen, rogorc Sotlandieli filosofosi da ekonomisti, adam smiti aRniSnavda, rom daZabulobis akumulaciis da gantvirTvis dialeqturi procesi iZleoda axal Sedegs. ase Seicvala TviT revoluciis politikuri cneba. didi britaneTis mefis, iakob II-is umtkivneulo gadayeneba 1689 wels, am cnebiT aRiniSneboda. mmarTvelis Secvlas ar mohyolia raime Zireuli cvlilebebi. amis sapirispirod 1789 wels sityviT `revolucia,~ aRiniSneboda movlenebi, romlebmac daangries status kvo da es cneba gulisxmobda ukve mosaxleobis mier Zalis gamoyenebas. samyaros droSi cvalebadoba gulisxmobda agreTve adamianis codnisa da SeZlebis imisaTvis gamoyenebas, rom msoflio ufro metad da ufro swrafad Secvliliyo. aqedan warmoiqmna dilema, rac gadasawyvet amocanad iqca, Tu ramdenad Sors SeiZleba wavides adamianis zemoqmedeba samyaroze da ra miznisTvisaa adamianis qmedeba gamosayenebeli. Teoliogiis problemebi gansazRvravdnen azrovnebas. filosofosma Tomas abtim (1738-1766w.w.), daayena sakiTxi kacobriobis momavlis Sesaxeb, Tumca es momavali evropiT iyo SemosazRvruli. kiTxvaze pasuxs is istoriaSi eZebda, magram rogorc TviTon aRiara, sayovelTao principi ver aRmoaCina. man skeptikurad aRiara, rom adamianis momavali RmerTis mieraa gansazRvruli da adamianis qmedeba adamianuri azrovnebisaTvis miuwvdomelia. sxva TeoriebSi, abtisagan gansxvavebiT, Teoriulad yovelTvis rCeboda saSualeba gvefiqra, rom kacobriobis momavali ganuWvretelia. Teoretikosebi eZebdnen samyaros cvalebadobis sazRvrebs.

Page 46: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

46

praqtikosebma cnebaSi - bunebis mbrZanebeli, ipoves sasargeblo formula. maTi amosavali wertili iyo samyaros Seqmnis bibliuri istoria, rom RmerTma daajildova adamiani gonierebiT da mas bunebis mbrZanebloba uboZa. aqedan gamomdinare, soflis meurneobis gaumjobeseba, warmoebisa da vaWrobis ganviTareba, mecnieruli kvlevebi -–yvelaferi es saWiroa, rom Sesruldes RmerTis davaleba bunebis damorCilebis Sesaxeb. mmarTvelebisaTvis es iqca erT-erT mTavar amocanad, iqneboda es ioseb II, Tu leopold II imperiaSi, ekaterine II ruseTSi, fridrix II prusiaSi, ludoviko XVI safrangeTSi, Tu karl III espaneTSi. mmarTvelebi iwvevdnen specialistebs, romlebsac uwodebdnen fiziokratebs. maT miznad dausaxes, rom epovaT gzebi, raTa saxelmwifoebi ufro stabiluri gamxdariyvnen da mosaxleobis cxovrebis pirobebi gaumjobesebuliyo. amiT cvlilebebis moTxovnileba, droTa viTarebaSi, Semcirdeboda da bolos aRarc iqneboda saWiro da daisadgurebda sayovelTao bedniereba. fiziokratebis saqmianobam mniSvnelovani gavlena iqonia Tanamedroveebze. soflis meurneobaSi maRali mosavlis misaRebad, SemuSavda revoluciuri meTodebi, ramac gamoanTavisufla samuSao Zala. nedleulis amerikidan Semotanam, xeli Seuwyo warmoebis gafarToebas. pirvel rigSi, es Seexo teqstilis warmoebas da Seiqmna manufaqturebi. magram vaWrobaSi siZneleebi darCa, radgan sabaJo sazRvrebi aZvirebda produqcias. saxelmwifoebis umetesoba dayofili iyo wvril-wvril teritoriebad da rogorc 1776 wels, adam smiti aRniSnavda, es xels uSlida konkurencias da fasebic xelovnurad iyo SenarCunebuli. amis garda, warmoebis gafarToebam gazarda moTxovnileba energomatareblebze. ZiriTadi energomatarebeli iyo xe, romelic sakmaod Soridan SemohqondaT. amis gamo, warmoiqmna energokrizisi, ramac daaCqara Zieba am mimarTulebiT. daiwyo qvanaxSiris damuSaveba. satransporto xarjebis Sesamcireblad, qvanaxSiris mopovebis adgilebSi Sendeboda dasaxlebili punqtebi, sadac dasaqmebuli iyo soflis meurneobidan gamonTavisuflebuli samuSao Zala. am dasaxlebebs erqva `industriebi~. produqciis warmadobis asamaRleblad SemuSavda axali meTodebi. me-19 saukunis bolos am meTodebiT Semovida xmarebaSi cneba - `industriuli revolucia~. kacobriobis bednierebis miRwevis fiziokratul ideebs ganxorcieleba ar ewera.

Page 47: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

47

safrangeTis revoluciam da masTan dakavSirebulma movlenebma es ideebi sabolood daasamara. me-19 saukunis gasayarze, imanuel kanti, saerTaSoriso urTierTobebTan mimarTebaSi, Seecada, pasuxi gaeca abtis mier pasuxgaucemel kiTxvaze. 1784 wels, Tavis istoriul-filosofiur naSromSi man aRniSna, rom kacobriobis istoriis mizania sayovelTao Tanamegobrobis Seqmna. kacobriobam unda misdios bunebiT dadgenil gegmas, romelic gulisxmobs, rom kacobriobis biologiuri erTianoba unda gadaizardos moralur-politikur erTianobad. 1795 wels, maradiuli mSvidobis problematikis ganxilvisas, kantma es azrebi nawilobriv Secvala. safrangeTis revoluciis gamwvavebuli omebis fonze, SeuZlebelia me-17 da me-18 saukuneebis politikuri Teoretikosebis azris gaziareba, rom maradiuli mSvidoba avtomaturad dadgeba sazavo xelSekrulebebiT. mSvidoba misaRwevia mxolod adamianis nebisa da moqmedebis wyalobiT. mniSvnelovani winapiroba aris suverenuli saxelmwifoebis saqmeebSi Caurevlobis principis aRiareba, mzadyofna ganiaraRebisaTvis da uaris Tqma sadumlo diplomatiaze, agreTve samarTlianobis principze agebuli konstitucia, romliTac mosaxleoba monawileobs mmarTvelebis politikuri gadawyvetilebebis miRebaSi. kanti xazgasmiT uaryofda msoflios saxelmwifos ideas, rogorc kacobriobis mizans. misi azriT, samarTliani konstitucia SesaZlebelia mxolod SeTanxmebis safuZvelze, rac msoflio saxelmwifoSi SeuZlebelia. msoflios organizeba SesaZlebelia saxelmwifoebis `federalizmis~ safuZvelze. franguli revoluciis movlenebis gaTvaliswinebiT, kantma kacobriobis politikuri gaerTianeba da maradiuli mSvidobis miRweva Soreuli momavlisaTvis gadado. Ò evropa msoflioSi: erovnuli saxelmwifoebi, Tavisufali vaWrobis politika da imperializmi (1815-1914 ww.) rogorc vnaxeT, me-16 saukunidan moyolebuli, evropaSi saerTaSoriso sistema gancalkevebulad aRiqmeboda -–sakuTriv, rogorc evropis da afrika, amerika da aziis mimarT. me-19 saukunidan ukve aRar ansxvavebdnen evropisa da evropis gareTa saerTaSoriso sistemebs. es orive

Page 48: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

48

gaerTianda. amas garda, me-17-18-e saukuneebSi, saxelmwifos Camoyalibebis procesSi, ganviTarda biurokratizaciis procesic, amitom saerTaSoriso urTierTobebSi saqme gvaqvs ara konkretul pirovnebebTan, aramed ukve uwyebebTan da ufro upriani iqneba, aqtiorebis (moqmedi subieqtebis) aRsaniSnavad, SemdegSi vixmaroT sityva `mTavroba~. venis sistema (1815-1853w.w.). venis kongresis mier SemuSavebuli saerTaSoriso urTierTobebis regulirebis meqanizmi, sruliad moulodnelad dRegrZeli aRmoCnda. am dRegrZelobis erT-erTi mniSvnelovani faqtori iyo is, rom mTavari monawileebi am procesisa, didxans darCnen Tavis Tanamdebobebze. magaliTad, meternixi 1848 wlamde, xolo neselrode - 1856 wlamde. meore faqtori iyo is, rom didi saxelmwifoebis mTavrobebi SeTanxmdnen sagareo politikis ZiriTad principebze. amas konservatiuli xasiaTi hqonda da mimarTuli iyo, venis kongresis mier gansazRvruli, evropis saSinao da sagareo politikuri status kvo-s, saxelmwifo Zalauflebis saSualebebiT, SesanarCuneblad. evropaSi, saerTaSoriso urTierTobebis mTavari problema iyo, saRvTo kavSiris mier damkvidrebuli e.w.`monarqiuli principi~, romelic rac SeiZleba met evropul saxelmwifoSi unda gatarebuliyo. es principi winaaRmdegobaSi modioda erovnuli saxelmwifos formasTan, romelic Camoyalibda safrangeTis revoluciis dros. es aRiarebuli iyo ara mxolod safrangeTSi, aramed agreTve poloneTSi, italiasa da germanulenovan samyaroSi. konfliqti or doneze mimdinareobda. erTi iyo yoveldRiuri politikuri konfliqtebi, xolo meore, Teoriuli diskusiebi imis Taobaze, Tu ra unda iyos saxelmwifos mowyobisa da saerTaSoriso urTierTobebis safuZveli. pirvel doneze, gansakuTrebiT venis kongresis Semdgomi xuTi wlis ganmavlobaSi, es gamoixateboda demonstraciebis saSualebiT. Status quo-s SesanarCuneblad, suverenebi moqmedendnen policiuri meTodebiT. umaRles saswavleblebSi, Teoriuli diskusiebis doneze, Camoyalibda erTis mxriv, kritikuli istoriuli mecniereba, romelic erebis sawyisebs eZebda antikur xanaSi da adreul Sua saukineebSi, xolo meores mxriv, revizionistuli saxelmwifo samarTalmcodneoba, romlis kvlevis sagani iyo suverenitetis cnebis definiciis problema. moxda suverenitetis diferenciacia, e.w. Sida da sagareo suverenitetze.

Page 49: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

49

am polemikas da diskusiebs, TiTqmis ar mouxdeniaT gavlena saerTaSoriso urTierTobebze. 1820 wlidan arsebuli germanuli kavSiri, iyo zesaxelmwifo instituti, romelic aregulirebda agreTve urTierTobas kavSiris miRma mdgom suverenebTan. magaliTad, daniis, gaerTianebuli niderlandebisa da gaerTianebuli samefos mefeebi, warmodgenili iyvnen germanuli kavSiris federalur krebaSi da iq sakuTari gavlena hqondaT. meores mxriv, germanul kavSirs ar miekuTvnebodnen avstriasTan gaerTianebuli ungreTis samefo, aRmosavleT prusia da prusiis mier kontrolirebadi poloneTis nawili. iseve, rogorc venis kongresamde, saRvTo romis imperiis, germanuli kavSiris teritoria gaxda saerTaSoriso urTierTobebis maregulirebeli sivrce. Tu sadme areulobis kerebi warmoiqmneboda, monawile suverenebi erToblivad cdilobdnen sakiTxis mogvarebas. aseTi movlenebi, didi masStabiT moxda 1821-1830 wlebSi, rodesac daiwyo saberZneTis omi Turqebisagan gasanTavisufleblad. ajanyebulebs mxars uWerda ruseTi. inglisi da avstria neitralitets icavdnen. 1830 wels es omi damTavrda da ruseTis, safrangeTisa da inglisis patronaJiT Seiqmna parlamenturi mTavroba, xolo 1832 wels, oto fon vitelsbaxi arCeul iqna berZnebis mefed. saerTaSoriso kooperacia 1830 welsac Sedga, rodesac parizSi moxda samoqalaqo ajanyeba mefe karl X winaaRmdeg, rasac mohyva ajanyebebi samxreT niderlandebsa da poloneTSi. poloneTis ajanyeba ruseTis jarebma CaaxSes, xolo samxreT niderlandebSi, belgiuri ajanyeba dasrulda belgiis damoukidebeli samefos SeqmniT da briuseli gamocxadda dedaqalaqad. 1839 wlidan, belgiis suverenitetisa da mudmivi neitralitetis garantad gamovidnen britaneli da sxva qveynebis mTavrobebi. asve Zlierdeboda venis kongresze Seqmnili pentarxia (ruseTis mefe, avstriis kaizeri, britaneTis mefe, safrangeTisa da prusiis mefeebi). swored TanamSromlobisaTvis maT mzadyofnas unda mivaweroT, 1848-1849 wlebSi, didi revoluciebis SeCereba evropaSi. am TanamSromolobaSi gamoCnda, rom suverenebi venis kongresze Camoyalibebuli saSinao da sagareo politikis status kvo-s Secvlas ar dauSvebdnen. revolucionerebs SeeZloT mTavrobebis konstitucionalizacia, magram rac Seexeba demokratizacias da erovnuli saxelmwifoebis Seqmnas, es miuRweveli ocneba iyo.

Page 50: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

50

saerTaSoriso urTierTobebis stabiluroba, xels uwyobda industriuli produqciis da vaWrobis zrdas, magram industrializaciam gaamwvava mzardi socialuri daZabuloba. miRebul iqna gadawyvetileba, vaWrobis privilegiebisa da sabaJo barierebisagan ganTavisuflebisaTvis, rac ekonomist david rikardos (1772-1823w.w.) mixedviT, waaxalisebda konkurencias da daZabulobis muxts Seitanda ekonomikur sferoSi. saerTaSoriso savaWro urTierTobebis gafarToebam, safuZveli Seuqmna evropuli mTavrobebis intervenciul politikas aziasa da afrikaSi. 1810 wlidan, evropuli kolonistebi, centralur da samxreT amerikaSi qmnidnen suverenul saxelmwifoebs da am gziT Tavs aRwevdnen espaneTisa da portugaliis mefeebis kontrols. samxreT da samxreT-aRmosavleT aziaSi ki, amis sapirispiro procesi mimdinareobda da Zlierdeboda evropuli mTavrobebis pirdapiri kontroli. es gansakuTrebiT naTlad Cans indoeTis magaliTze, sadac gaerTianebuli samefos mefisa da parlamentis kontroli vrceldeboda. CineTSi induri opiumiT vaWrobis legalizacias, britaneTma 1840-1842 wlebis omiT miaRwia. 1842 wlis zavis pirobebis Tanaxmad, CineTi iZulebuli gaxda britaneTisaTvis aziaSi ara marto vaWrobis kontrolis ufleba mieca, aramed kunZuli hongkongic daeTmo. swored am SeTanxmebis safuZvelze, daido savaWro xelSekrulebebi sxva saxelmwifoebTanac, maT Soris safrangeTsa da aSS-sTan. evropuli gavlena afrikaSi 1820 wlidan sxvadasxva mimarTulebiT viTardeboda. dasavleT afrikaSi iqmneboda misionerebis sayrdeni punqtebi. umeteswilad qristianobis gavrcelebis amocanas emsaxureboda anglikanuri eklesia. CrdiloeTSi, 1830 wels, safrangeTis mefe karl X, Sidasaxelmwifoebrivi problemebis gadasafaravad cdilobda, samxedro ZaliT daepyro alJiri. samxreT afrikaSi, venis kongresis gadawyvetilebebma warmoSves winaaRmdegobebi, monebiT vaWrobis mowinaaRmdege liberal ingliselebsa da konservator burebs Soris. evropeli saxelmwifoebis aqtiuroba mimofantuli iyo mTels msoflioSi. am geografiuli masStabebis wyalobiT, evropis mTavrobebi TiTqmis ar exebodnen erTmaneTis interesebs da Tavisufali vaWrobis principebidan gamomdinare, konkurencia bazars miandes. 1850-ian wlebamde saerTaSoriso urTierTobebi aRiqmeboda, rogorc

Page 51: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

51

globaluri saerTaSoriso sistema, Tumca mTavrobebis interesTa centrSi mainc rCeboda Sida evropuli saqmeebi. venis kongresis gadawyvetilebis bazaze, saerTaSoriso urTierTobebi eyrdnoboda wonasworobis biologiur models, rac maTi gagebiT, xuTi suverenis SeTanxmebul qmedebaze iyo dayrdnobili. venis kongresis Semdeg, am xuTma saxelmwifom Tavis Tavs mianiWa didi saxelmwifoebis statusi. evropa ganixileboda, rogorc erTiani organizmi da saxelmwifoTa sistema da erebis ojaxi. jer kidev 1830 wels, wamoyenebul iqna winadadeba, wonasworoba gaemyarebinaT kongresebis, diplomatiuri konvenciebisa da sxva samarTlebrivi normebiT. evropuli saxelmwifoebi garkveuli ierarqiiT unda dalagebuliyvnen e.w. `gravitaciul sistemad~. es gulisxmobda gansxvavebebs didsa da patara saxelmwifoebs Soris. patara saxelmwifoebi unda mikedlebodnen am xuTeulidan romelime did saxelmwifos. es sistema myari unda yofiliyo da mokavSireebis Secvlis SesaZleblobebs ar iTvaliswinebda. wonasworobis darRvevis mcdeloba samxedro ZaliT unda yofiliyo aRkveTili. am sistemam, ukve 19-e saukunis dasawyisisaTvis, SeiZina saxelmwifoebze zemdgomi institutis xasiaTi, Tumca biologiuri wonasworobis modelis momxreebi, sulac ar miiltvodnen zesaxelmwifoebriv institutSi suverenuli saxelmwifoebis integraciisaken. sistemis aseTi aRqma gavrcelebuli iyo profesional diplomatebs Soris, Tumca 1815-1856 wlebSi, saerTaSoriso kongresebi iSviaTad tardeboda saerTaSoriso samarTlis gadawyvetilebebiT. sistemas hyavda mowinaaRmdegeebic. aq ori jgufis gamoyofa SeiZleba. eseni iyvnen, erTis mxriv Tavisufali vaWrobis momxreebi da meores mxriv, samxedro Teoretikosebi. riCard kobdeni(1804-1865w.w.), erT-erTi yvelaze mZafri kritikosi wonasworobis principisa, 1836 wels gamoqveynebul Tavis esseSi mravali argumentis moSveliebiT, amtkicebda, rom wonasworoba qimeraa, radgan evropuli xelisuflebebis kavSiri ar arsebobs da arc SeiZleba arsebobdes, radgan maT Soris aris mxolod qiSpoba da konkurencia. aseve sisulelea, wonasworobis principis mxolod evropaze gavrcleba, radgan msoflio erTiania da vinc sagareo politikaSi ar iTvaliswinebs evropis miRma arsebul saxelmwifoebs, magaliTad rogoricaa aSS, is iluziebiT ikvebeba. saerTaSoriso urTierTobebis safuZveli aris vaWrobis konkurencia. es ki, SesaZlebelia mxolod maSin, rodesac is viTardeba

Page 52: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

52

saxelmwifo kontrolis gareSe e.i. Tavisufalia. Ewonasworoba gamosadegaria mxolod vaWrobis SezRudvisa da saxelmwifoebis saSinao saqmeebSi Carevis gamarTlebisaTvis. samxedro Teoretikosebi wonasworobas uZraobas utolebdnen, rac SeuZlebels xdis omSi warmatebis miRwevas. am mimarTulebiT, pirvel rigSi, aRsaniSnavia karl fon klauzevici (1780-1831w.w.), romelmac daZabulobis cneba daamkvidra samxedro TeoriaSi. wonasworobasa da daZabulobas Soris is xedavda winaaRmdegobas. wonasworobaSi yvela Zala gaTanabrebulia, xolo daZabulobis dros warmoiqmneba axali, pozitiuri mizani. omis dros wonasworoba mxolod maSinaa misaRebi, Tu mowinaaRmdegeebs ar ainteresebT omis Sedegi. es ki ar SeiZleba iyos samxedro strategiis mizani, radgan is orientirebuli unda iyos gamarjvebaze. TeoriaSic da politikur-diplomatiur praqtikaSic, biologiuri wonasworobis modelis gamoyeneba, bevr siZneles awydeboda. am modelis momxreebi grZnobdnen am problematikas da samarTlebriv normebSi eZebdnen gamosavals. kritikosebi ki, sruliad uaryofdnen am models, radgan miiCnevdnen, rom amiT irRveva saxelmwifoebis suverenitetis principi. mokled rom CamovayaliboT situacia, reziume Semdegia:status-kvo-s SenarCunebasa da status-kvo-s Secvlaze orientirebuli winaaRmdegoba, SeuTavsebeli aRmoCnda, rac xels uSlida agreTve vaWrobis dinamiur ganviTarebas. agresiuli kolonialuri da savaWro politika da nacionalizmi (1853-1882w.w.). ukve saukunis Sua periodisaTvis evropuli mTavrobebis erTianobam bzari miiRo. Tu ratom moxda ase, yvelaze ukeT gamoCndeba moklevadiani sababisa da grZelvadiani mizezebis ganxilvisas. moklevadian sababad SeiZleba ganvixiloT Zlieri dinamika, rac momdinareobda im mTavrobebisagan, romlebic 1848-49 wlebis revoluciebis Sedegad damkvidrdnen. grZelvadiani mizezebi ki, sayovelTao teqnologiur socialur-ekonomikur da saSinao politikis cvlilebebSi devs. amas SeiZleba davumatoT biologiuri wonasworobis modelis gansxvavebuli interpretaciebi.

Page 53: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

53

TurqeTis imperiis problemebi. balkaneTSi, damoukideblobis omis Sedegad, warmoiqmna nacionalisturi moZraobebi, romelTa mizani iyo erovnuli saxelmwifoebis Seqmna. slavur mosaxeleobas mxars uWerda ruseTi. Seqmnili politikur-diplomatiuri daZabuloba gansakuTrebiT gamwvavda 1853 wels, rodesac TurqeTis kontrolis qveS myofi balkaneTis samomavlo organizaciuli sakiTxi dadga. moskovSi elodebodnen TurqeTis imperiis daSlas da nikoloz I (mef. 1825-1855w.w.), sulTanze diplomatiuri wnexis saSualebiT, cdilobda daeCqarebina es procesi. mas Semdeg, rac am strategiam, ufro metad sulTanis britanuli mxardaWeris gamo, ver gaamarTla, 1853 wlis ivlisSi, ruseTma daikava TurqeTis imperiis CrdiloeTSi, dunais samTavroebi. amas mohyva ruseT-TurqeTis omi. TurqeTis mxareze iyvnen safrangeTi, gaerTianebuli samefo da sardiniis samefo. ruseTis mowinaaRmdegeebs mxars uWerda avstria. ruseTis flotma gaanadgura Turqebis floti da gabatonda Sav zRvaze. 1854 wels, diplomatiuri wnexis gamo, rusebi iZulebuli iyvnen ukan daexiaT da dunais samTavroebi Turqul-avstriul kontrols daeqvemdebaren. britanelebi da frangebi gadavidnen Setevaze da daikaves ruseTis iurisdiqciis qveS myofi kunZulebi baltiis zRvaSi, gadmosxdnen yirimis naxevarkunZulze da erTwliani blokadis Semdeg daikaves sevastopoli. nikolozis sikvdilis Semdeg, misma Svilma aleqsandre II-m (mef.1855-1881w.w.) Tavidan gaagrZela omi, magram Sidapolitikuri da finansuri problemebis gamo ukan daixia da 1856 wels parizSi daiwyo samSvidobo molaparakebebi. ruseTis mefe daupirispirda TurqeTis sulTanis koalicias (avstria, safrangeTi, gaerTianebuli samefo). am nabijiT igi gamoeTiSa pentarxias da uRalata Status quo-s SenarCunebis erTian fronts. status-kvo-s adgili daikava brZolam gavlenis sferoebisaTvis rogorc balkaneTze, ise globalur politikaSi. evropuli gavlenebi aziasa da afrikaSi. es cvlilebebi mZafrad gamovlinda jer kidev yirimis omis dros. 1852 wels amerikis prezidenti cdilobda, mieRwia iaponiis vaWrobisaTvis gaxsnas. amis mizezi iyo evropuli gavlenis gafarToeba CineTSi. amerikisaTvis iaponia mniSvnelovan

Page 54: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

54

sayrdens warmoadgenda CineTisa da samxreT aziisaken. amerikis floti, metiu peris (1794-1858w.w.) meTaurobiT, gaigzavna iaponiaSi da 1854 wlis kanagavas xelSekrulebiT, marTlac miRweul iqna SeTanxmeba, rom amerikis gemebisaTvis gaxsniliyo Simodas da hakodates portebi da es gemebi uzrunvelyofilni unda yofiliyvnen produqtebiTa da sawvaviT. peris misiis moulodnelma warmatebam mada gauRviZa evropis mTavrobebs da samxedro Zalis muqariT, iTxovdnen iaponelebisagan, maTTvisac gaexsnaT misasvlelebi. evropis aqtiuroba vaWrobis gafarToebisaken iaponiis mimarTulebiT, daiwyo jer kidev yirimis omis dros. arsebobda azri, rom baltiisa da Sav zRvaze saomar moqmedebebsa da iaponiis msoflio vaWrobaSi CarTvas Soris arsebobs urTierTkavSiri. am varaudis axsna geografiuli argumentebiT xdeboda, rom ruseTs iaponiasTan da TurqeTTan saerTo sazRvari aqvs da aqedan gamomdinare - zemoqmedebis saSualeba. amave dros, mniSvneloba ar hqonda imas, hqonda, Tu ara sinamdvileSi ruseTs aseTi miznebi. Seiqmna politikur-diplomatiuri konstruqcia, romlis mixedviTac diplomatebs da samxedroebs Tavisi strategia unda gamoemuSavebinaT da emoqmedaT. me-19 saukunis 60-ian wlebSi rusi, britaneli, frangi, germaneli da avstrieli vaWrebi daSvebul iqnen sanapiros savaWro centrebSi. amave dros, iaponiam maT sakonsulo da sxva privilegiebic mianiWa. am konkurentul brZolas sxva momentic axlda Tan. saWiro gaxda evropuli kontrolis gafarToeba samxreT da samxreT-aRmosavleT aziaSi. britanelebi gabatondnen indoeTis subkontinentze, romelic moicavda agreTve kunZul ceilons, dasavleTis sazRvarTan mdebare avRaneTis nawils da aRmosavleTiT birmas da malaziis naxevarkunZuls. yovelgvari winaaRmdegoba adgilobrivebis mxridan, samxedro ZaliT iqna CaxSobili. dedofali viqtoria (mef. 1837-1901w.w.) gaxda indoeTis dedofalic da amiT es koloniebi samarTlebrivad gaformda. ase, rom saukunis Sua periodisaTvis, gaerTianebul samefos, safrangeTsa da niderlandebs Soris gaCaRda brZola kolonialuri batonobis gasafarToeblad. rac Seexeba sxva qveynebis vaWrebs, isini am Sejibridan gamoTiSuli aRmoCndnen. evropuli mTavrobebis qiSpoba nel-nela gadavida afrikazec da arc amerikis kontinenti gamoaklda evropelebis interess.

Page 55: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

55

Soreuli vaWrobis problemebi. kolonialuri batonoba winaaRmdegobaSi modioda SeuzRudav, Tavisufali vaWrobis moTxovnasTan, Tumca am gansxvavebuli miznebis misaRwevad erTi da igive saSualeba gamoiyeneboda - samxedro Zala an samxedro Zalis gamoyenebis muqara. SeiZleba iTqvas, rom kolonialuri batonobis damyareba, Tu Tavisufali vaWrobis damkvidreba, erTi da imave miznis pirdapiri an iribi evropuli kontrolis globalizaciis variantebia. es orive varianti, evropis erTian mizanTan me-19 saukunis Sua xanebidan axlo iyo mravali mizezebis gamo. gafarToebuli warmoebisaTvis ufro xelsayrelad miaCndaT mogebis miReba produqciis gazrdiT da maTi gasaReba globalur bazrebze. amitom mniSvneloba ar hqonda, gasaReba moxdeboda Tavisufali konkurenciis gziT, Tu monopolisturad organizebul koloniebis samyaroSi. amas garda, orTqlis Zravis SeqmniT, SesaZlebeli gaxda gemebiT da rkinigziT ufro swrafi gadaadgileba da saqonlis gadatana mTels msoflioSi. amas daemata sainformacio saSualebebis axali teqnika, telegrafi da rotaciuli sabeWdi Carxebi, rac informaciis did manZilebze gadacemas da gavrcelebas uwyobda xels, xolo axali samxedro iaraRi, konfliqtebis SemTxvevaSi, upiratesobas aniWebda evropelebs. saukunis Sua periodSi, msoflio bazrebis globalizaciis saqmeSi, wamyvani iyvnen britaneli da frangi mwarmoeblebi. revizionistuli politikuri moZraobebi. venis kongresis mier gamomuSavebuli saxelmwifoTa wesrigi, romelic gamoricxavda erovnuli saxelmwifos arsebobas, erovnuli saxelmwifoebis arsebobas mxolod iq uSvebda, sadac isini me-18 saukuneSi ukve arsebobdnen. amitom italiaSi, germanul sivrcesa da polioneTSi daiwyo revizionistuli moZraoba erovnuli saxelmwifoebis SeqmnisaTvis. yirimis omis Semdeg, ukve evropul mTavrobebs Sorisac ar iyo azrTa erTianoba, venis kongresis mier dawesebuli wesrigis mimarT. pirveli, vinc am erTianobidan amovarda, iyo isev napoleon III. rRvevis damwyebi iyo italia. grafma kamilio benzo di kavourma (1810-1861w.w.), rogorc Cans, daajera napoleon III, rom italiis erovnuli saxelmwifo frangul interesebsac Seesabameba. yovel SemTxvevaSi, grafma kavourma miaRwia imas, rom sardiniis samefo ruseTis winaaRmdeg omSi Caeba da misi italiis sakiTxi daisva parizis kongresze. sardiniisa da

Page 56: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

56

safrangeTis jarebma, erToblivi ZalebiT, 1858 wels gailaSqres avstrielebis winaaRmdeg da or brZolaSi daamarcxes isini. 1859 wels, ciurixis zaviT, sardinias SeuerTda lombardia, xolo 1860 wlis saxalxo gamokiTxvis Sedegad - toskana, modena da parma. savoi da nica darCa safrangeTs. paralelurad, juzepe garibaldim (1807-1882w.w.) franc II-s winaaRmdeg gailaSqra da sardinias SeuerTda neapol - sicilia. sardiniis mefe, emanuel II (mef. 1849-1861w.w.), gaxda italiis mefe. 1866 wels, avstriasTan xelmeore omis Sedegad, italias SeuerTda venecia da 1870 wels - romi. ai ase, safrangeTis mniSvnelovani mxardaWeris wyalobiT, daaxloebiT aT weliwadSi, mosaxleobis monawileobiT, Seiqmna erTiani erovnuli saxelmwifo, mefis, rogorc saxelmwifos meTauriT da mosaxleobis warmomadgenlebis parlamentiT. italiis gaerTianebis moZraobis magaliTi gadamdebi aRmoCnda sxvebisTvisac. amiT dadasturda, rom kavSiri xalxis suverenitetsa, rac gulisxmobs mosaxleobis monawileobas politikur gadawyvetilebebSi da erovnul -saxelmwifoebriv wyobasTan SesaZlebeli da Sedegiani iyo, rac revizionistebis mizani iyo. isev frangebis mxardaWeriT, igive ganmeorda polioneTSi. 1830 wlidan parizi iyo poloneli emigrantebis TavSesafari da 1863 wlis movlenebSi maT gauCndaT samxedro ZaliT erovnuli saxelmwifos Seqmnis imedebi. daiwyo ajanyeba rusebis winaaRmdeg, magram rusebma is sisxlSi CaaxSes. amiT sakmaod didi xniT dasamarda polonuri erovnuli saxelmwifos Seqmnis gegma. dasawyisSi germanulma erovnulma moZraobamac moipova safrangeTis Tanxmoba. napoleon III imedovnebda, rom moZraobis mxardaWeriT, gavlena eqneboda germanul saSinao politikaze. magram germanulenovan samyaroSi, italiisagan gansxvavebiT, sxva pirobebi iyo. 1820 wels daarsda germanuli kavSiri da germanuli erovnuli saxelmwifos Seqmna SesaZlebeli iyo mxolod am kavSiris daSliT. revizionistebs Soris ori banaki Seiqmna. erTni miiCnevdnen, rom momavali germanuli erovnuli saxelmwifo, germanuli kavSiris bazaze, sakonstitucio reformebis gziT unda Seqmniliyo, rac avstriis gavlenas moicavda. meoreni miiCnevdnen, rom germanuli erovnuli saxelmwifo unda Seqmniliyo prusiis winamZRolobiT. e.i. avstriis gamoklebiT da germanuli kavSiris daSlis gziT. napoleon III mxars uWerda pirvel variants, Tumca misi mowinaaRmdege am

Page 57: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

57

sakiTxSi iyo oto fon bismarki (1815-1898w.w.). bismarki, saSualebebis arCevisas arafers Takilobda da Tavis mizans Tanmimdevrulad misdevda. 1862 wels, prusiis premier-ministrad daniSnuli bismarki, monarqistuli principis momxre iyo da ramdenadac SeeZlo, cdilobda ar Caeria mosaxleoba saxelmwofoebis reorganizaciis saqmeSi. bismarkisaTvis miznis miRweva ufro martivi iyo samxedro ZaliT. 1863 wels, man ruseTis mefesTan konvencias moawera xeli da ruseT-prusiis erToblivi ZaliT gailaSqra poloneTis ajanyebis CasaxSobad. 1864 wels, avstriasTan erTad ioma daniis winaaRmdeg Slesvigze, holStainsa da lauenburgze kontrolis mosapoveblad, xolo 1866 wels man avstriis winaaRmdeg italielebis mxare daiWira da avstriasTan omiT, ruseTis neitralitetis garantiiT, miaRwia germanuli kavSiris daSlas ise, rom napoleon III-m verc ki moaswro am ambebSi Suamavlad CarTva. 1867 wels, bismarkis wyalobiT, napoleon III-m kidev erTi sagareo-politikuri marcxi ganicada da luqsemburgis didi sahercogos niderlandebisgan gamosyidvis miseuli gegma CaiSala, xolo 1870 wels, presis manipulaciiT, bismarkma napoleoni iseT mdgomareobaSi Caayena, rom aiZula, prusiisaTvis omi gamoecxadebina. omSi, avstriis garda, yvela germanuli saxelmwifo prusiis mxareze gamovida da frangebi sastikad damarcxdnen. napoleon III ki, sedanTan brZolaSi tyved Cavarda. 1870 wels dasrulda safrangeTis samefo da gamocxadda respublika. 1871 wlis dasawyisSi, versalis sasaxleSi gamocxadda erTiani germanuli samefo. mefe gaxda vilhelm I (mef. 1861-1888w.w.). amiT, samxedro ZaliT da revoluciiT zevidan, miRweul iqna mizani -–Seiqmna federaluri germanuli erovnuli saxelmwifo. jer kidev yirimis omis dros, mimdinareobda Teoriuli diskusiebi erovnuli saxelmwifos sakiTxis irgvliv. revizionistebi, magaliTad juzepe macini (1805-1872w.w.) erovnuli saxelmwifos Seqmnis problematikas aniWebdnen upiratesobas. aman is Sedegi gamoiRo, rom saerTaSoriso samarTlis Status quo-sa da wonasworobis principis SenarCuneba, sul ufro kargavda Tavis aqtualobas, rac ganapiroba erovnuli saxelmwifos SeqmniT gamowveuli saerTaSoriso sistemis Secvlam. imperializmi (1882-1914w.w.). me-19 saukunis meore naxevarsa da me-20 saukunis dasawyisSi, TvalSi sacemi iyo rogorc

Page 58: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

58

mmarTvelebis Tanamdebobrivi dRegrZeloba, ise saxelmwifoebis institutebis uwyvetoba. gaerTianebul samefosa da avstriaSi mmarTvelebi ar Secvlilan. iseT qveynebSic ki, sadac axali erovnuli saxelmwifoebi Seiqmna, magaliTad, germaniis raixi an italiis samefo, cvlilebebma uproblemod Caiara, radgan orive SemTxvevaSi mmarTvelebi darCnen axali saxelmwifoebis sadaveebTan. zedapirulad yvelaferi uproblemod Canda, Tumca ukve gaismoda kritika mmarTvelebis mimarT da cvlilebebis moTxovnebi. amitom, TanamedroveTa SegnebaSi mwifdeboda krizisis SegrZneba. erovnuli saxelmwifos institutebi, saukuneebis mijnaze ar qmnidnen simyaris SegrZnebas da es exeboda rogorc me-18 saukunidan gadmosul, ise me-19 saukunis ganmavlobaSi axlad Seqmnil erovnul saxelmwifoebs. es gansakuTrebiT naTlad Cans germaniis raixis magaliTze. 1871 wels, zemodan Catarebuli revoluciis wyalobiT Seqmnili raixi, winaaRmdegobebs awydeboda sxvadasxva mimarTulebiT. pirvel rigSi, es exeba saukunis SuaSi Seqmnil organizebul muSaTa moZraobas. es moZraoba ibrZoda socialuri samarTlianobisaTvis erovnuli saxelmwifos institutebis winaaRmdeg. am brZolaSi yalibdeboda sxva industriuli qveynebis muSaTa moZraobis internacionaluri solidaroba. meore rigSi, es iyo 1848/49 wlebis revoluciebidan momdinare nacionaluri moZraobebi, Tavisi saxalxo suverenitetis moTxovnebiT. da bolos, es iyo samxreT germaniis mmarTvelTa jgufi, romelic miiCnevda, rom raixis Seqmna maT suverenul uflebebs kvecda. mokled rom CamovayaliboT, germanul erovnul saxelmwofos upirispirdebodnen socializmis, liberalizmisa da federaluri partikularizmis ideebiT. politikuri winaaRmdegobis sapirispirod iyo jgufi, romelic bismarkis msgavsad, upirobod mxars uWerda am saxelmwifos, magram es jgufi mcirericxovani iyo da ZiriTadad prusiiT da samxedroebiT SemoisazRvreboda. kaizeri, bismarki da mxardamWeri jgufebi, saSinao politikis pirvelad amocanad miiCnevdnen axali erovnuli saxelmwifos siZlieris demonstrirebas. socializms ebrZodnen politikuri RonisZiebebiT da iusticiis saSualebebiT, liberalizmi saerTod gariyes yoveldRiuri politikuri cxovrebidan, xolo federalisturi partikularizmi daaSoSmines sakonstitucio - samarTlebrivi daTmobebiT. sxvagan evropaSic, sakmaod arastabiluri politikuri mdgomareoba iyo. yvela industriul qveyanaSi da pirvel

Page 59: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

59

rigSi, gaerTianebul samefosa da safrangeTSi, muSaTa moZraoba erTiandeboda ZiriTadad socializmis bazaze. italiaSi nacionalisturi jgufebi moiTxovdnen erovnuli saxelmwifos gafarToebas balkaneTisa da xmelTaSua zRvis aRmosavleTis mimarTulebiT. am moTxovnebiT xdeboda zewola mefesa da parlamentze. avstriaSi, italiasTan da prusiasTan damarcxebis Semdeg, gaZlierdnen nacionalisturi moZraobebi. am moZraobebma garkveuli daTmobebi miiRes. 1912 wels, italielTa jarma daikava dodekanesi. avstria daTanxmda ungreTis samefos farTo avtonomiaze. rac Seexeba slavur mosaxleobas centralur evropasa da balkaneTSi, aqac daiwyo molaparakebebi urTierTobebis xelaxal regulirebaze, Tumca 1914 wlamde mniSvnelovani cvlileba am mimarTulebiT ar ganxorcielebula. ruseTSi gamZafrda socialuri da politikiuri daZabuloba. sagareo-politikurma da samxedro marcxma, 1905 wels gamoiwvia revolucia peterburgSi, risi CaxSobac mxolod samxedro ZaliT gaxda SesaZlebeli. erovnuli saxelmwifoebis Seqmnis miswrafebebi gamoamJRavnes agreTve TurqeTis sulTanis kontrolis qveS myofma balkaneTis xalxebmac. nawili am nacionaluri moZraobebisa, ocnebobda did slavur saxelmwifoze, zogs ki, sakuTari erovnuli saxelmwifos Seqmna surda. ukve saukunis Sua xanebSi es moZraobebi daiwyo serbiaSi, montenegroSi, bosniasa da hercogovinaSi, bulgareTSi da yirimis omamde - dunais samTavroebSi. 1875 wels Seiqmna axali erovnuli saxelmwifoebi serbiasa da dunais samTavroebSi, rumineTis CamoyalibebiT. am saxelmwifoebis aRiarebisaTvis, 1876 wels daiwyo omi serbia-montenegrosa da TurqeTs Soris, xolo 1877 wels ruseTsa da TurqeTs Soris. bulgarelebis ajanyeba 1876 wels CaaxSes Turqulma jarebma. omis damTavrebis Semdeg berlinSi Sedga saerTaSoriso kongresi da 1878 wels serbia, montenegro da rumineTi aRiarebul iqnen suverenul saxelmwifoebad, xolo bosnia da hercogovina avstriis kaizeris kontrols dauqvemdebares. bulgareTma miiRo avtonomia da TurqeTis sulTanis moxarke gaxda. sul ufro farTovdeboda muSaTa moZraoba, rac ganpirobebuli iyo industriul saxelmwifoebSi warmoebebis zrdiT. iqmneboda industriis axali dargebi. mZime industriasa da eleqtro-teqnikur industriaSi Seqmnili produqtebi xels uwyobda produqciis masiur warmoebas.

Page 60: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

60

gansakuTrebiT es exeba 1886 wlidan avtomobilebis da 1903 wlidan motoriani TviTmfrinavebis masiur warmoebas. mTavrobebi krizisebis daZlevas cdilobdnen ara marto Sida-politikuri saSualebebiT, aramed saerTaSoriso urTierTobebis daxmarebiTac. berlinis kongresma dasaxa gzebi, saerTaSoriso TanamSromlobiT kontrolis SesanarCuneblad. saqme exeboda saerTaSoriso konkurenciisaTvis TamaSis wesebis SemoRebas, risTvisac iyenebdnen diplomatias. miaCndaT, rom kontrolis SenarCuneba SesaZlebeli iyo saerTaSoriso urTierTobebis reorganizaciiT, romlis safuZveli iqneboda myari saxelSekrulebo baza. me-18 saukunisagan gansxvavebiT, aravis sjeroda bunebrivi avtomatizmis, rogorc saerTaSoriso urTierTobebSi wonasworobis principiT SenarCunebis SesaZleblobebisa. imeds amyarebdnen mTavrobebisa da diplomatebis unarze, SeinarCunon saerTaSoriso urTierTobebis stabiluroba. 1870 wlebidan daido mravali ormxrivi da mravalmxrivi xelSekruleba, rac monawileTa warmodgeniT, saerTaSoriso urTierTobebs aregulirebda da myar safuZvels uqmnida. ase rom, saukunis dasawyisSi, evropuli wonasworobis principi Caanacvla myar saxelSekrulebo bazaze Seqmnilma saxelmwifoTa blokebma, rac calkeuli mTavrobebis sagareo-politikuri gadawyvetilebebis miRebis saSualebebs amcirebda. am blokebma 1914 wlamde iarsebes. (mag. ruseTi - avstria - germaniis raixi, 1873w.; 1879w. - TavdacviTi kavSiri - germaniis raixi -–avstro/ungreTi; 1882w. - saidumlo TavdacviTi kavSiri - germaniis raixi -–avstro/ungreTi -italia; 1883w. -–rumineTi -–avstro/ungreTi - germaniis raixi; 1887w. -– saidumlo SeTanxmeba germaniis raixsa da ruseTs Soris balkaneTSi rusuli gavlenis aRiarebisaTvis, e.w. samTa kavSiri -–avstro/ungreTi - italia-gaerTianebuli samefo rusebisagan Turqebis dasacavad; 1892 wlis frangul-rusuli samxedro konvencia; 1902 w. -–iaponia - gaerTianebuli samefo, romelsac 1905 wels safrangeTi da ruseTic SeuerTda da sxva). evropuli saxelmwifoebis aramyari Sidapolitikuri situaciis stabilizaciisaTvis, gamoyenebul iqna kidev erTi saSualeba - agresiuli sagareo-politikuri miznebi. monawile mTavrobebi imedovnebdnen amiT TavianTi gavlenis gaZlierebas, rogorc qveynis SigniT, ise gareT. mTavari mizani iyo gasaRebis bazrebis geografiis gafarToeba, rac maTi azriT, gamoiwvevda Sida produqciis da Semosavlis

Page 61: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

61

zrdas da amiT mosaxleobis socialuri mdgomareobis gaumjobesebas. SemuSavebul iqna evropis gareT eqspansiis TamaSis wesebi. sxva sityvebiT rom vTqvaT, dauregulirebeli evropuli kolonialuri eqspansia da agresiuli Tavisufali vaWroba Seicvala msoflio masStabiT saxelSekrulebo bazaze Seqmnili konkurenciiT. aseTi saSualebebiTa da miznebiT warmoebul kolonialur politikas me-20 saukunis dasawyisSi ewoda `imperializmi~. imperialistur saxelmwifoebs miekuTvnebodnen ruseTi, gaerTianebuli samefo, safrangeTi, germaniis raixi, italia, avstro/ungreTi, espaneTi, portugalia da niderlandebi. mogvianebiT, belgiis mefis leopold II -is (mef.1865-1909w.w.) piradi iniciativiT warmoebuli, koloniuri politika afrikaSi, mxolod 1908 wels SeuerTda belgiis saxelmwifo. konkurenciis dasaregulireblad 1884-85 wlebSi Sedga berlinis kongresi. imperializmi politikur principad iqca ruseTSi. ruseTis imperializmis miznebs warmoadgenda mosaxleoba dasavleT da centralur aziaSi, mongoleTSi, manjuriaSi, agreTve koreaSi, CineTSi da iaponiis CrdiloeTiT mdebare kunZulebze. radgan CineTsa da koreaSi, agreTve dasavleT aziis nawilSi da gansakuTrebiT sparseTsa da avRaneTSi, sxva qveynebis mTavrobebis interesebi ikveTeboda, es teritoriebi gadaurCnen ruseTis kontrolis qveS moqcevas. safrangeTi da gaerTianebuli samefo agrZelebdnen kolonialur konkurencias samxreT aziasa da afrikaSi. malaziuri naxevarkunZuli mTlianad britanelebis gaxda, xolo tailandi orive mxaris SeTanxmebiT, regionSi erTaderTi suverenuli saxelmwifo gaxda. agreTve SeTanxmdnen egviptisa da marokos Taobazec. egvipte gaxda britanuli, maroko ki - franguli. sabolood, safrangeTi da britaneTi SeTanxmdnen sudanisa da dasavleT afrikis ganawilebaze. magadaskari safrangeTma daipyro, xolo gaerTianebuli samefos mTavroba da parlamenti pretenzias gamoTqvamda aRmosavleT, samxreT -aRmosavleT da samxreT afrikis umetes nawilze. 1884 wlamde, bismarki germaniis raixis kolonialuri eqspansiis winaaRmdegi iyo. mogvianebiT igi daTanxmda am wamowyebas da forsirebulad daiwyo zrunva aRmosavleT, dasavleT da samxreT afrikaSi, agreTve okeanis samxreTSi, germanuli koloniebis Sesaqmnelad. gerTianebul samefosTan 1884-90 wlebSi miRweuli SeTanxmebiT, aRiarebul iqna germanelebis kontroli togoSi, kamerunSi, samxreT-

Page 62: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

62

dasavleT afrikasa da aRmosavleT afrikaSi. 1898 wels, germaniis raixi da gaerTianebuli samefo winaswar SeTanxmdnen portugaliis teritoriebis gayofaze afrikaSi. arsebobda molodini portugaliuri koloniuri imperiis daSlisa, magram es molodini ar gamarTlda. ukanaskneli, vinc am SejibrSi CaerTo, iyo italiis mTavroba. 1885 wlidan iyo abesiniisa da somaliis sanapiroze fexis mokidebis mcdeloba. 1889wels dapyrobil iqna somaliis nawili da TurqeTTan omis Sedegad, 1911 wels TurqeTis sulTans waarTves libia. abisiniis dapyroba ver moxerxda. 1896 wels aduasTan brZolaSi mefe menilek II-s (mef. 1890-1910w.w.) jarebma gaimarjves. evropis gareT, britaneli axalmosaxleebi avstraliasa da axal zelandiaSi cdilobdnen, daemyarebinaT koloniuri mmarTveloba. afrikaSi kontrolis ganxorcielebas cdilobdnen abisiniisa da egviptis mmarTvelebi. yvelaze didi masStabi koloniebis daarsebisa, evropis gareT, modis aSS-sa da iaponiaze. SeerTebuli Statebis mTavrobam, espaneTis xarjze, daipyro filipinebi da guami. 1899 wels, germanelebTan erTad, SeerTebulma Statebma samxedro intervenciis gziT gaiyves samoa. 1898 wels dapyrobil iqna havai. iaponiaSi koloniuri eqspansiis mizani iyo aRmosavleT aziis materiki. 1894 wels gaCaRda omi iaponiasa da CineTs Soris koreisa da CineTis kunZulebisaTvis. iaponelebma, romelTa jari evropul yaidaze iyo agebuli, daamarcxes Cinelebi. momdevno wlebSi gaZlierda iaponiis gavlena koreasa da manjuriaze, ramac gamoiwvia daZabuloba ruseTTan. 1904 wels iaponiam daiwyo omi ruseTTan da daamarcxa is. Suamavlad iaponiasa da ruseTs Soris gamovida aSS - is prezidenti, Teodor ruzvelti (prez. 1901-1909w.w.). miRweuli zavis Semdeg ruseTma datova korea, manjuria da kunZul saxalinis nawili. am damarcxebam mniSvnelovnad Seuwyo xeli 1905 wlis revolucias. nikoloz II (mef.1894-1917w.w.) iZulebuli gaxda, Tavisi sagareo-politikuri interesi aRmosavleT aziidan balkaneTze gadaetana. 1910 wels korea iaponiis pirdapiri mmarTvelobis qveS moeqca. CineTma, evropul mTavrobebs Soris arsebuli konkurenciis wyalobiT, SeinarCuna damoukidebloba. mxolod 1898 wels, germaniis raixis, ruseTis, safrangeTisa da gaerTianebuli samefos samxedro Zalis CareviT, daTmo ijariT Tavisi portebi da sanapiro zoli. amas garda,

Page 63: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

63

samxedro Zalebis Carevis SiSiT, igi iZulebuli iyo, moeTmina qveynis saSinao saqmeSi Carevac. gansakuTrebul movlenas warmoadgenda samxreT afrika. aq 1880 wlidan gamwvavda urTierToba britanelebsa da burebs Soris. 1881 wels burebma gamanadgurebeli damarcxeba agemes britanelebs da miaRwies Tavisi avtonomiis aRiarebas, Tumca maT jer kidev 1853 wels gamoacxades samxreT afrikis respublika. 1884 wlidan respublikam miiRo SezRuduli suvereniteti. oqrosa da almasebis sabadoebis aRmoCenam, britaneli investorebis interesi gaaRviZa da yvela dainteresebuli iyo, stabiluri politikuri situaciis SeqmniT. 1902 wels, burebis respublika gamocxadda britaneTis koloniad. 1910 wels gaformda samxreT-afrikuli kavSiri, rogorc suverenuli saxelmwifo, Tumca afrikeli mosaxleoba am procesidan gariyuli iyo. evropuli koloniuri eqspansia, adgilobrivi mosaxleobis mxridan, yvelgan awydeboda winaaRmdegobebs. reaqciebi mravalnairi iyo. ZiriTadad SeiZleba gamovyoT sami forma:pirveli -–evropuli normebisa da faseulobebis, warmoebis mowyobis, samxedrosa da saxelmwifos organizaciis gadmoReba. meore - nacionalizmebis Camoyalibeba evropuli magaliTiT da mesame - – samxedro winaaRmdegoba. evropizaciis gamoyeneba, kolonialuri eqspansiisagan Tavdacvis saSualebad, Semoifargleba iaponiiT, tailandiT, abesiniiT, magadaskariTa da havaiT. iaponelebi intensiurad mogzaurobdnen evropasa da CrdiloeT amerikaSi. aseve, 3000 evropeli da amerikeli Cadga mrCevlebad iaponelebis samsaxurSi. maTi saqmianoba ZiriTadad Seexeboda samxedro sferosa da saxelmwifos reorganizacias. me-20 saukunis dasawyisisaTvis iaponia iqca eqsportze orientirebul industriul saxelmwifod. msgavsi evropizaciis gziT, SeiZleba naklebi warmatebiT, wavidnen tailandi da abisinia. nacionalisturi moZraobebis mizani iyo evropuli kolonialuri eqspansiisagan Tavdacva. es brZola gaCaRda ZiriTadad iaponiaSi da iaponiis magaliTiT - indoeTSi. mogvianebiT, nacionalisturi moZraobebi SeuerTdnen evropizaciis tendenciebs. nacionalizmisa da evropizaciis Serwymam xeli Seuwyo iaponiis politikur, samxedro da ekonomikur aRmavlobas. indoeTSi, 1914 wlamde ver moxerxda britanuli kontrolis Semsubuqeba. yvelaze gavrcelebuli forma evropul eqspansiaze reaqciisa, ZiriTadad afrikaSi, mainc iyo SeiaraRebuli

Page 64: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

64

winaaRmdegoba. Tumca es iyo uTanasworo brZola, radgan afrikelebs moZvelebuli iaraRi hqondaT, xolo evropelebi axali cecxlsasroli iaraRebiT iyvnen aRWurvilni. situacias kidev ufro is amZimebda, rom evropelebi, saWiroebis mixedviT, ganzrax arRvevdnen xelSekrulebebs, an calmxrivi interpretaciiT xelSekrulebis darRvevaSi adanaSaulebdnen afrikelebs, raTa sababi hqonodaT ZalTa demonstrirebisaTvis. aseve iqceodnen evropelebi da amerikelebi sxva koloniebSic. 1914 wlisaTvis afrikis mTel kontinentze darCenili iyo ori suverenuli saxelmwifo:abesiniis samefo da 1840-ian wlebSi ganTavisuflebuli, amerikis monebis mier daarsebuli liberia. aseve, evropulma mTavrobebma aSS-sTan erTad, erTmaneTSi gainawiles wynari okeanis samxreTi teritoriebic. koloniuri batonobis damyarebis Semdegac ar wydeboda afrikaSi SeiaraRebuli winaaRmdegoba. imperialisturi mTavrobebis antagonizmi gamomdinareobda erTiani platformidan. is eyrdnoboda rasizmis recefcias da TiTqos biologiur kanonzomierebasac. am ideologiiT xdeboda e.w.`dabali rasebis~ damorCilebis gamarTleba da samxedro ZalebiT `kulturuli progresis~ gatareba (hiuston Cemberleni (1855-1927 w.w.),~ rasebis brZoliT~ asabuTebdnen `Zlierebis uflebas~ `arsebobisaTvis globalur brZolaSi~ (ludvig gumlovici -–(1838-1909w.w.) msoflio warmoadgenda koloniuri imperiebis jams da is aRiqmeboda, imperialistur mTavrobebs Soris danawilebul regionebad. konkurencia am mTavrobebs Soris mTavrdeboda iq, sadac safrTxe eqmneboda msoflio batonobas da xdeboda urTierTinteresebis gaTvaliswineba. miuxedavad imisa, rom venis kongresis warmomadgenlebi saerTaSoriso urTierTobebs aRiqvamdnen, rogorc erTian, globalur sistemas, msoflios sxvadasxva kuTxeSi mimdinare movlenebze ar xdeboda myisieri politikuri reagireba. aseve unda iTqvas, rom venis kongresis periodSi, evropuli warmodgena globalur saerTaSoriso wesrigze, Semoifargleboda im saerTaSoriso urTierTobebiT, romelSic evropeli mmarTvelebi uSualod iyvnen CarTulni. me-19 saukunis ganmavlobaSi araevropuli saerTaSoriso sistemebi globalur evropulSi gaerTiandnen. ase, rom yvela saerTaSoriso urTierToba, sadac unda yofiliyo, unda aRqmuliyo, rogorc erTmaneTTan dakavSirebuli movlena. es xdeboda mTeli rigi teqnologiuri, ekonomikuri, religiuri, samxedro da politikuri mizezebiT.

Page 65: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

65

mniSvnelovani maT Soris iyo:rogorc satransporto saSualebebis mzardi siswrafe (rkinigza, orTqlze momuSave gemebi), ise informaciis gadacema telegrafiT, industriuli revoluciis gavrceleba da aqedan gamomdinare, bazrebis globalizacia; sagareo savaWro urTierTobebis politizacia vaWrobaSi evropuli normebis dasamkvidreblad; swrafva qristianuli misiebis globalizaciisaken; monebiT vaWrobis da saerTod monobis akrZalva msoflioSi; rasizmidan momdinare warmodgena, rom evropelebma unda akontrolon da moawesrigon samyaro; savaWro gzebis, savaWro centrebisa da savaWro interesebis samxedro usafrTxoeba evropeli da araevropeli konkurentebis winaaRmdeg. am urTierTobebSi mniSvnelovan adgils ikavebda samxedro Zalis muqara da misi gamoyeneba. magaliTad, afrikaSi, TurqeTis imperiis winaaRmdeg, samxreT da aRmosavleT aziaSi; uTanasworo xelSekrulebebis dadeba am regionebis mTavrobebTan; araTanabari gacvla evropuli mza produqciisa importirebul nedleulze da afrikaSi, avstraliasa da axal zelandiaSi, adgilobrivi mosaxleobis ayra evropeli migrantebis sasargeblod. es faqtori xels uwyobda imas, rom saerTaSoriso urTierTobebi msoflios mraval adgilas aRiqmeboda erTmaneTTan dakavSirebulad. magram marto am raodenobrivi zrdiT ver aixsneba is faqti, rom yvela saerTaSoriso urTierToba, moviazroT erTaderTi globaluri sistemis CarCoebSi. am cvlilebis asaxsnelad saWiroa xarisxobrivi faqtorebis gaTvaliswineba. maT Soris aris evropelebSi gabatonebuli cnobiereba, rom procesebi gamodian daZabulobidan da am daZabulobis ganmuxtva qmnis axal mocemulobebs. am cnobierebam, sabunebismetyvelo mecnierebis garda, Tavisi gamoxatuleba hpova hegelis dialeqtikaSi, me-19 saukunis pirvel naxevarSi, rogorc realuri dialeqtikis koncefciaSi, david rikardos ekonomikuri SejibrebiTobis TeoriaSi, revoluciebis TeoriebSi (karl marqsis klasobrivi brZola), samxedro TeoriebSi (karl fon klauzevici) da bolos, wonasworobis dinamizaciaSi (leopold fon ranke). amiT samyaro, rogorc sistema, ufro metia, vidre misi nawilebis jami. da rogorc erTiani erTeuli, adamianis qmedebis Sedegad unda Seicvalos. Tu iqidan gamodiodnen, rom adamianis qmedebas SeuZlia antagonisturi procesebis dawyeba an daCqareba, romlis Sedegad viRebdiT am erTianobis axal Tvisobriobas, maSin ibadeba kiTxva, Tu rogor ganisazRvreba da miiRweva es

Page 66: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

66

mizani yovel konkretul cxovrebiseul sferoSi. saerTaSoriso urTierTobebTan mimarTebaSi mTeli me-19 da adreul me-20 saukuneSi, mimdinareobda debatebi da bolos gamoikveTa oTxi mimarTuleba:

1. ramdenime evropuli saxelmwifos mTavrobebma TavisTvis gansazRvres mizani, Tu rogor akontrolon samxedro ZaliT msoflio. ukve saukunis dasawyisSi, es ganxorcielda samxreT aziaSi, Semdeg samxreT-aRmosavleT aziasa da afrikaSi. koloniuri imperiebis Camoyalibeba, am procesSi monawile mTavrobebis mier, gagebuli iyo, rogorc antagonisturi procesi, romelsac msoflios droebiTi dayofis meSveobiT msoflios dapyrobisaken mivyavarT, romlis saTaveSi moeqceva erTi mTavroba an ramdenime mTavrobis koalicia da amiT mocilebul iqneba wonasworoba. es mizani gamoixata cnebiT `msoflio politika~ da ganisazRvra globaluri, ierarqiuli saerTaSoriso sistemis biologizmis arsi. aseTi gagebiT cneba `msoflio politika~ uSvebda mxolod erTi saerTaSoriso sistemis arsebobas da am sistemaSi yvela saerTaSoriso urTierToba moiazreboda. cneba `msoflio polotika~ farTod gamoiyeneboda ara marto evropaSi, aramed CrdiloeT amerikaSic, samxreT amerikaSi, burebSi da avstraliisa da axali zelandiis axalmosaxleebSi.

2. inteleqtualebis jgufebis mizani iyo msoflio erTian, mSvidobian reglaments daqvemdebareboda. calkeuli mTavrobebis kontroli unda Secvliliyo saerTaSoriso organizaciebiT. marTlac, me-19 saukunis meore naxevarSi, mkveTrad gaizarda saerTaSoriso samarTalze dafuZnebuli organizaciebis ricxvi da gaaqtiurda maTi urTierTqmedeba. mSvidobis moZraobis inteleqtualebi im daskvnamde mividnen, rom wonasworoba, rogorc saxelmwifoebs Soris antagonizmis maniSnebeli, unda gauqmdes. evropul saxelmwifoebs Soris arsebuli daZabuloba, daZleul iqneba msoflio organizaciis SeqmniT da msoflio mSvidoba miiRweva daZabulobebis akumulaciis gareSe. msoflio organizaciis momxreebi ZiriTadad evropaSi saqmianobdnen. isini ikvlevdnen mSvidobis problemebs, marTavdnen kongresebs, demonstraciebs da sxva RonisZiebebs omis winaaRmdeg. saerTaSoriso sistemas isinic biologizmis poziciebidan ganixilavdnen, magram msoflio politikosebisagan gansxvavebiT, am sistemaSi maTTvis mTavari iyo Tanasworobis principi.

Page 67: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

67

3. memarcxne liberalebi da muSaTa moZraobidan gamosuli socialistebi, gamodiodnen imperializmis winaaRmdeg, mSromelTa masebis internacionaluri solidarobiT. esenic aRiarebdnen msoflios, rogorc biologizmis arsidan gamomdinare, erTian globalur sistemas.

4. me-20 saukunis dasawyisidan, garkveuli jgufi diplomatebisa, gamovidnen wonasworobis principis SenarCunebisaTvis, rogorc msoflio politikis miznisaTvis da miawerdnen mas Seucvleli bunebrivi kanonis statuss. am mosazrebebs ZiriTadad iziarebdnen ingliseli diplomatebi, riTac isini upirispirdebodnen germaniaSi gavrcelebul mosazrebas, rom wonasworoba mxolod propagandistuli xrikia, romelmac unda dafaros msoflio batonobisaken swrafva. wonasworobis principis SenarCunebis momxreebic aRiarebdnen saerTaSoriso sistemis biologizmis arss, rogorc globalurs da ierarqiuls, Tumca aq erTmaneTs enacvlebodnen ierarqiuli da Tanasworobis principebi. oTxive mimarTulebis warmomadgenlebi, strategiul debatebSi - evropaSi saerTaSoriso urTierTobebis mowyobis Taobaze, erT rameSi Tanxmdebodnen, es iyo biologizmi, Tumca TiToeuli Taviseburad. msoflio politikosebisaTvis `didi omi~ daZabulobis ganmuxtvisaTvis iyo ara mxolod ucilobeli, aramed sasurvelic. msoflio mSvidobis moZraobisaTvis, msoflio organizaciis ganmtkiceba saerTaSoriso samarTlis saSualebebiT, aucileblobebs warmoadgenda. socialistebisTvis internacionaluri solidarobis ganmtkiceba prioritetuli iyo. im pragmatikosebisaTvis, vinc wonasworobas, rogorc bunebriv mdgomareobas ganixilavda, uzenaes politikur aucileblobas warmoadgenda wonasworobis SenarCuneba. piveli msoflio omis dawyebiT, TiTqos gamarjveba msoflio politikosebis mxareze iyo, magram strategiuli debatebi amiT ar Sewyvetila. omis Semdeg debatebi gagrZelda da amaT socialistebTan erTad daematnen msoflio politikis protagonistebi faSistebisa da nacional-socialistebis saxiT, agreTve msoflio mSvidobis moZraoba funqcionalistebis saxiT da erTa ligis momxreebis da wonasworobis politikis pragmatikosi realistebis saxiT. sistemis aRqmis uwyveteloba yvela jgufSi imiT gamoixata, rom meore msoflio omis dasasrulamde, arc erT arasocialistur jgufSi, kiTxvis niSnis qveS ar dadga saerTaSoriso urTierTobebis koloniuri imperiebis arsebobis sakiTxi.

Page 68: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

68

evropa msoflioSi II: msoflios mowyoba da blokebis Seqmna (1914-1989w.w.) am TavSi ganvixilavT me-20 saukunis sam did katastrofas. esenia:pirveli msoflio omi (1914-1918w.w.), meore msoflio omi (1939-1945w.w.) da kolonializmi. pirveli katasatrofa, e.w. `didi omi~ an `msoflio omi~, TanamedroveebisaTvis, Tavisi masStabebiT, aRiqmeboda, rogorc Seudarebeli movlena. mxolod meore msoflio omis gamocdilebidan gamomdinare, moxda am movlenis relativizacia. orive omi, Tavisi msxverpliT da ngreviT, araregenirebadi bunebrivi resursebis ganiavebiT, qveynebis ganadgurebiT, namdvili katastrofa iyo. koloniebis Seqmnam Tavis mxriv katastrofuli Sedegebi moutana kolonializmis msxverplT. moxda adgilobrivi kulturuli tradiciebis erozia, ganadgurda politikuri institutebi, samarTlebrivi normebi, moraluri sawyisebi da religiuri rwmenis faseulobebi. kolonializmis damangreveli Zala afrikasa da aziaSi, mizez - Sedegobriv kavSirSi iyo orive katastrofasTan, rac aZlierebda da axangrZlivebda droSi miyenebul zarals. omi da krizisi (1914-1933w.w.). 1914 wlis agvistoSi daiwyo Tavisi masStabebiT uprecendento omi. am oms, rogorc dRes veZaxiT, pirvel msoflio oms, Tanamedroveebi aRiqvamdnen, rogorc msoflio oms ormagi mniSvnelobiT:oms, romelic mTels msoflios moicavs da rogorc oms msoflio batonobisaTvis. rogorc avRniSneT, omi yvelas undoda. sayovelTao mobilizacias mraval qveyanaSi Tan sdevda didi enTuziazmi da sixaruli. germaniis raixs da avstro -–ungreTs Tavisi mokavSireebiT hyavdaT 3,5 milioniani jari (mosaxleoba 118 milioni). maT daupirispirda antantis saxelmwifoebis (safrangeTi, gaerTianebuli samefo da ruseTi Tavisi mokavSireebiT) jari 5,7 milioni jariskacis SemadgenlobiT (mosaxleoba 258 milioni). ukve 1914 wlis agvistoSi, omis geografia gascda evropis sazRvrebs da faqtiurad mTeli msoflio moicva. neitralur poziciaze darCnen niderlandebi, dania, norvegia, SvedeTi, espaneTi, avRaneTi, sparseTi, abesinia, argentina, Cile, kolumbia, meqsika, paragvai da venesuela. omis msvlelobis Sesaxebs sakiTxebs Tqven gaecnobiT omis istoriis kursSi. Cven exla

Page 69: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

69

gvainteresebs omis motivebi da Sedegebi. omSi CarTvis motivebi omis monawileebs gansxvavebuli hqondaT(magram omi yvelas undoda). italiis samefos gamosvla samTa kavSiridan ganpirobebuli iyo gansakuTrebuli garemoebebiT - mTeli me-19 saukunis ganmavlobaSi mimdinare konfliqti avstriasTan. italia cdilobda, daebrunebina avstriis kontrolis qveS myofi Crdilo italiis, adriatikis aRmosavleT sanapiros da alpebis teritoria da swored amisTvis omi karg saSualebad miaCnda. TurqeTSi antantis jarebi cdilobdnen germaniis raixis politikuri da samxedro gavlenis Semcirebas, rasac germanelebis mier baRdadis rkinigzis mSeneblobam Seuwyo xeli. gansakuTrebiT britanel politikosebs miaCndaT, rom rkinigzis mSeneblobis strategiuli mizani iyo gza indoeTisaken da amis gamo saqmeSi Tavisi samxedroebi CarTes. Turqebma warmatebiT moigeries britanuli jarebis gadmosxma galipolis naxevarkunZulze, rusebis sparseTSi SeRwevis mcdeloba da britanelebis swrafva arabeTis naxevarkunZulisaken. magram 1917 wels britanelebis Seteva palestinaSi warmatebuli gamodga da 1918 wlis seqtemberSi Turqebma ukan daixies. iaponiisaTvis evropaSi omi kargi Sansi iyo wynari okeanis samxreTSi wawevisaTvis da iaponiis gavlenis CineTSi gafarToebisaTvis. es mizani iaponelebma Camoayalibes Tavis 21 moTxovnaSi, romelic 1915 wlis ianvarSi CineTs warudgines. maT Soris, am moTxovnebSi iyo kvindaoze iaponiis proteqtoratis aRiareba, qveyanaSi iaponeli politikuri, ekonomikuri da samxedro mrCevlebis daSveba da iaponiis kontrolis aRiareba samxreT manjuriis rkinigzaze. CineTis prezidenti, mZafri winaaRmdegobis da antantisa da aSS -–is daxmarebis amao lodinis Semdeg, iZulebuli iyo, mieRo es moTxovnebi, magram man moaxerxa, ar daeSva iaponeli politikuri da samxedro mrCevlebi qveyanaSi. 1916 wels mainc daido iaponur-rusuli saidumlo xelSekruleba CineTis dasacavad, rasac mohyva iaponur-amerikuli CineTis suverenitetis cnobis SeTanxmeba. amerikis SeerTebuli Statebis prezidents, vudro vilsons (prez. 1913-1921w.w.), evropis politikosebisgan gansxvavebiT, hqonda globaluri revizionistuli miznebi. rogorc Cans, vilsoni Rrmad undoblad ekideboda imperialisturi mTavrobebis politikas da gadawyvetili hqonda, Zirfesvianad Seecvala saerTaSoriso urTierTobebi. misi es gegma NnaTlad gamoCnda 1918 wlis 8 ianvars. man gegma ToTxmet punqtad Camoayaliba, raTa ganemarta aSS miznebi am

Page 70: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

70

omSi. mas Semdegi moTxovnebi hqonda: uaris Tqma saidumlo diplomatiaze da yvela saerTaSoriso SeTanxmebebis sajarooba, Tavisufleba zRvebze mimosvlaSi, vaWrobis Tavisufleba, SeiaraRebis SezRudva, koloniebis kontrolis saerTaSoriso regulireba, ruseTis imperiaSi Semavali xalxebis ganTavisufleba, Tavisufleba da TviTgamorkveva, belgiis ganTavisufleba da TviTgamorkveva, safrangeTis ganTavisufleba, italiis sazRvrebis dadgena erovnul principze dayrdnobiT, avtonomiis gafarToeba avstro - ungreTSi, balkaneTis saxelmwifoebis ganTavisufleba da saerTaSoriso garantiebiT TviTgamorkvevis daSveba, avtonomiis Seqmna TurqeTSi da Tavisufali sazRvao mimosvla TurqeTis kontrolis qveS myof gasasvlel gzaze, Savsa da xmelTaSua zRvebs Soris, suverenuli polonuri saxelmwifos Seqmna, erTa ligis daarseba. omis mimdinareobaze gadamwyveti gavlena iqonia 1917 wlis Teberval/martis da oqtomber/noembris revoluciebma ruseTSi. antantis qveynebis intervenciis wyalobiT, omi aRmosavleT veropaSi grZeldeboda. (intervencia naxevarkunZul kolaze, belorusiaSi, cimbirSi, kavkasiaSi da ruseTis samxreTSi). am operaciebis Sedegad, 1919 wels ukraina da belorusia miuerTda ruseTs, 1922 wels Seiqmna amierkavkasiis sabWoTa respublika (saqarTvelo, somxeTi, azerabaijani), suverenul saxelmwifoebad aRiarebul iqnen fineTi, estoneTi, litva, latvia (1920w.) da poloneTi (1921w.). 1922 wels, iaponiis jaris cimbiridan gamosvliT, dasrulda antantis qveynebis intervencia. msoflio omSi daiRupa rva milioni adamiani, 19 milioni daiWra da dasaxiCrda. omis Semdgomi mowesrigebisaTvis saWiro iyo SeTanxmeba or problemur sakiTxze:mSvidobis politikuri garantiebi da omis xarjebis daangariSeba. antantis qveynebi SeTanxmdnen, rom es sakiTxebi erTmaneTSi moegvarebinaT da damarcxebulebi gamoeTiSaT samSvidobo molaparakebebidan. 1919 wlis 18 ianvars, parizSi Sedga samSvidobo konferencia, romelSic monawileoba miiRo 27 saxelmwifos 70 delegatma. Seiqmna `didi sabWo~, romelSic Sediodnen aSS-is, safrangeTis, gaerTianebuli samefos, italiisa da iaponiis warmomadgenlebi. 1919 wlis 7 maiss, gamarjvebulma qveynebma germaniis raixs warudgines samSvidobo pirobebi da antantis qveynebis zewoliT, 1919 wlis 28 ivniss versalSi xeli moewera xelSekrulebas. versalis xelSekruleba germaniis raixsa da antantis saxelmwifoebs Soris ZalaSi Sevida 1920 wlis 10 ianvars. avstriasTan da ungreTTan, rogorc avstro

Page 71: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

71

- ungreTis imperiis memkvidreebTan, 1919 wlis 10 seqtembers da 1920 wlis 4 ivniss xeli moewera xelSekrulebebs. Semdegi iyo bulgareTi - 1919 wlis 27 noembers da TurqeTi - 1920 wlis 10 agvistos. Tumca, es ukanaskneli, TurqeTis mier ar iqna ratificirebuli. avstro-ungreTis imperiis daSlis Sedegad warmoqmnili saxelmwifoebi gamocxaddnen gamarjvebulebad. am xelSekrulebebis xelmoweriT damarcxebulebma daadastures Tavisi braleuloba omis gaCaRebaSi. xelSekrulebebis paketi iTvaliswinebda regulirebis or jgufs. erTis mxriv- damarcxebulebis ormxrivi valdebulebebi antantis qveynebis mimarT. ZiriTadad es exeboda reparaciebis gadaxdas, SeiaraRebis SezRudvas, samxedro kontigentis Semcirebas da garkveuli teritoriebis demilitarizacias an daTmobas. meores mxriv - regulireba iTvaliswinebda multilateralur SeTanxmebas da gansakuTrebiT erTa ligis daarsebas, rogorc globaluri mSvidobis garantis. regulaciis ori jgufi ise iyo erTmaneTTan dakavSirebuli, rom mravalmxrivi regulirebebi ormxrivi xelSekrulebebis integraluri Semadgeneli nawili gaxda. ar dadebula erTa ligis daarsebis calke mravalmxrivi xelSekruleba. xelSekrulebaTa es paketi 1945 wlamde mniSvnelovan gavlenas axdenda saerTaSoriso urTierTobebze. 1933 wlamde, xelSekrulebebis reviziis dawyebamde, SeiZleba ganvasxvavoT xuTi problemuri sfero. pirveli exeboda saxelmwifo da saerTaSoriso samarTlis sferos. es exeboda germaniis raixis saxelmwifoebriv definicias da im pirobebs, Tu rogor unda yofiliyo is CarTuli saerTaSoriso urTierTobebSi. meore- exeboda saerTaSoriso politikas, rac moicavda erTa ligis saerTaSoriso sistemaSi CarTvas. mesame iyo antantis saxelmwifoebis sagareo politika da gansazRvravda koloniuri imperiis marTvis saxeobas. meoTxe, ZiriTadad saxelmwifos Teoriis problematikidan gamomdinare, ganixilavda sazRvrebis sakiTxebs, romlis farglebSic TviTgamorkvevis ufleba unda ganxorcielebuliyo. mexuTe -–saerTaSoriso sistemis percefciis problematika, rac ZiriTadad eyrdnoboda omiswina periodis akademiur diskusiebs saerTaSoriso urTierTobebis Teoriebis aqtualobis Sesaxeb. saxelmwifo da saerTaSoriso samarTlis problematika. avstro/ungreTis imperiisagan gansxvavebiT, germaniis raixi,

Page 72: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

72

rogorc saxelmwifo, SenarCunebul iqna, miuxedavad imisa, rom man dakarga aRmosavleT prusiis, zemo sileziis, dancingisa da saaris teritoriebi. magram germaniis saxelmwifoebrioba, omis bolos dawyebuli revoluciuri moZraobebis wyalobiT, kiTxvis niSnis qveS idga, ramac dRis wesrigSi daayena sakonstitucio -samarTlebrivi wesrigis axleburad gansazRvra. 1919 wlis 11 agvistos miRebul iqna axali konstitucia. amiT ganisazRvra germaniis raixis saxelmwifo forma -– respublika, rac eyrdnoboda xalxis suverenitets da TviTgamorkvevis uflebas da moicavda partiuli fraqciebisagan Semdgar parlaments, raixs mTavrobas, raixs prezidents. gamoikveTa TviTgamorkvevis bazaze germaniis raixis sazRvrebi. antantis saxelmwifoebi uarze iyvnen avstriis mierTebaze germaniis raixTan. saxelmwifo samarTlidan gamomdinare, warmoiqmna problema, rom germaniis raixi, 1871 wlis konstituciiT, ar iyo unitaruli saxelmwifo, aramed iyo federaluri. 1919 wlis konstituciam germanulenovan samyaroSi pirvel unitarul saxelmwifos Cauyara safuZveli da xeli Seuwyo `erTiani germaneli eris~ ideologiis damkvidrebas, rasac mxars uWerdnen rogorc ukiduresi memarjvene, ise ukiduresi memarcxene politikuri partiebi. mniSvnelovan saerTaSoriso samarTlis problemas, finansur politikaSi, warmoadgenda germaniis sakiTxi. omis xarjebi, omamdel sagareo valebTan erTd, mZimed daawva yvela monawiles. antantis saxelmwifoebi cdilobdnen, TavianTi valebis mniSvnelovani nawili daefaraT reparaciis saSualebiT. 1921 wels reparaciebi ganisazRvra 269 miliardi markiT, rac 42 wliur gadasaxadze iyo gawerili. mogvianebiT es Tanxa Semcirda 132 miliardamde. gadasaxadis pirobebi 1924 wels Seicvala mas Semdeg, rac germaniis raixi gadasaxadis dagvianebiT gadaxdis gamo daisaja imiT, rom frangebma da belgiurma jarebma daikaves ruris mxare. reparaciis sakiTxebSi CaerTo amerikis SeerTebuli Statebi, romlebmac Semoitanes winadadeba, germaniis raixs miscemoda saSualeba, kreditebiT daefara valebi. iyo winadadeba, erTjeradi sam miliardiani gadasaxadiT gaesworebinaT valebi, magram es winadadeba ver gavida. saerTo jamSi, bundovania sakiTxi, Tu ramdeni gadaixada germaniis raixma reparaciis saxiT. reparaciebis paralelurad, mniSvnelovani iyo sakiTxi, Tu ra roli unda eTamaSa germanias saerTaSoriso

Page 73: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

73

urTierTobebSi. rogorc samxedro damnaSave, germaniis raixi ar iyo erTa ligis wevri. 1921 wels xeli moewera samSvidobo xelSekrulebas aSS-Tan. momdevno wels ruseTma uari Tqva Tavis pretenziebze germaniis raixis mimarT da elCebi gacvala. 1926 wels lokarnoSi xeli moewera usafrTxoebis xelSekrulebas da xelSekrulebebs safrangeTTan, gaerTianebul samefosTan, italiasTan, belgiasTan, CexoslovakiasTan da poloneTTan. germaniis raixi uars ambobda Zalis gamoyenebaze aRmosavleTis sazRvrebis Sesacvlelad da aRiara, erTa ligis wesdebis Sesabamisad, sadavo sakiTxebis mogvareba mSvidobiani gziT. germania miRebul iqna erTa ligaSi. amiT dasrulda germaniis raixis reintegracia saerTaSoriso sistemaSi. saerTaSoriso politikis problematika. vilsonis iniciativiT Seiqmna erTa liga. 1919 wlis 29 aprils, versalis konferenciaze, miRebul iqna erTa ligis wesdeba. JenevaSi, 1921 wlis ianvarSi, erTa liga Seudga Tavis saqmianobas. misi organoebi iyo erTa ligis yovelwliuri Sekrebebi, mudmivmoqmedi sabWo, mudmivmoqmedi generaluri samdivno. masTan asocirebuli iyo haagis mudmivmoqmedi saerTaSoriso tribuali (daarsda 1920 wels, rogorc saxelmwifoTaSorisi davebis ganxilvis organo) da saerTaSoriso Sromis organo (daarsda 1919 wels, rogorc Sromis saerTaSoriso kanonmdeblobis mosamzadebeli instituti). mTlianobaSi erTa ligis wevri iyo 63 saxelmwifo, maT Soris 14 -–ma 1939 wels datova erTa liga, ori dapyrobili iyo da erTi garicxul iqna. aSS ar gaxda erTa ligis wevri. 1946 wlis 18 aprils erTa liga daiSala. misi mniSvnelovani miznebi iyo, vilsonis 14 punqtiani winadadebis mixedviT, saidumlo diplomatiis uaryofa da ar daeSvaT wevri - qveynebis mier Zalis gamoyeneba. es miznebi miRweul unda yofiliyo konfliqturi sakiTxebis mSvidobiani gziT daregulirebiT, blokebis Seqmnaze uaris TqmiT, wevr - saxelmwifoTa Soris konsultaciebiT da agreTve omis sawinaaRmdego paqtiT. erTa liga Tavis saqmianobas warmarTavda, rogorc saxelmwifoTa organizacia, romlis mizani iyo msoflios organizeba samarTlebrivi wesebiT, raTa amiT SeezRuda saxelmwifoTa suvereniteti. misi daSla, pirvel rigSi, ganapiroba iman, rom aSS -–s kongresma uari uTxra Tavis mTavrobas erTa ligaSi gawevrianebaze da erTa ligam ver moaxerxa qveynebs Soris Zalis gamoyenebis Tavidan acileba. garda amisa, erTa

Page 74: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

74

ligis wesdeba miRebul iqna versalis konferenciaze da is ganixileboda, rogorc antantis qveynebis politikis Semadgeneli nawili, rac sxva saxelmwifoebs TvalSi ar mosdiodaT. koloniuri imperiebis problematika. erTa ligis wesedebis moqmedebis sfero SezRuduli iyo, rac naTlad gamoCnda xalxTa TviTgamorkvevis uflebis gamoyenebisas, radgan ZiriTadad es principi gavrcelda evropaze, xolo am procesidan gariyuli darCnen evropuli koloniuri imperiebis adgilobrivi mosaxleoba. erTa ligam faqtiurad daadastura es faqti imiT, rom arc ki daayena koloniuri imperiebis samarTlebrivi statusis sakiTxi da isic, rom xalxebis TviTgamorkvevis ufleba SeuTavsebeli iyo koloniuri imperiebis arsebobasTan. saerTaSoriso sistemis percefciis problematika. pirvelma msoflio omma Sedegad moitana is, rom imperialisturi msoflio politikis aqtiorebi jerjerobiT aRar monawileobdnen saerTaSoriso urTierTobebSi. wina planze wamoiwia saerTaSoriso sistemis aRqmis sxva formam. es exeba rogorc realistebs, romlebsac sjerodaT wonasworobis principis, aseve msoflio mSvidobis moZraobis mimdevrebs da msoflio revoluciis mqadageblebs. realistebi, jer kidev 20-ian wlebSi, gamovidnen msoflio organizaciis vilsoniseuli gegmis winaaRmdeg. maTma argumentebma mniSvnelovnad ganapirobes kongresis uari ratifikaciaze. Tumca 1930 wlebamde realistebi, rogorc msoflio irganizaciis kritikosebi, umciresobaSi iyvnen. bevrad ufro masStaburi iyo msoflio mSvidobis moZraoba, romelic aqtiurad eweoda erTa ligis propagandas. am moZraobis safuZvelze Seiqmna saerTaSoriso politikis mravali kvleviTi instituti inglisSi, aSS-Si, SveicariaSi. msoflio revoluciis ideebis mimdevrebi SeuerTdnen leninis ideas da 1919 wels moskovSi daaarses mesame komunisturi internacionali. msoflio sistemis aRqma omis Semdegac mniSvnelovnad ar Secvlila. is darCa ZiriTadad biologizmis gavlenis qveS da saerTaSoriso sistema aRiqmeboda, rogorc msoflios momcveli mTliani organizmi. magram am sistemaSi arsebobdnen suverenuli saxelmwifoebi Tavisi koloniuri imperiebiT da saxelmwifoebic aRqmuli unda Yyofiliyvnen, rogorc erTiani sxeulebi. dilema konkurenciisa, sistemis

Page 75: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

75

biologiur aRqmasa da saxelmwifos biologiur aRqmas Soris, darCa. omamdeli politikis blokebis Seqmnac koloniuri imperiebis wyalobiT SenarCunebul iqna. marTalia, pirvelma msoflio omma evropis umetes nawilSi saxelmwifo mowyobis formebi Zireulad Secvala, magram amas ar gamouwvevia sistemis aRqmis transformacia. nacional-socializmi da meore msoflio omi (1933-1945w.w.). globalur saerTaSoriso sistemaSi, romelic xasiaTdeba erTa ligiT, globaluri ganiaraRebiT da agreTve mravali saerTaSoriso samarTalze dafuZnebuli xelSekrulebiT, 1920-iani wlebis Sua periodidan, Tavi iCina orma subsistemam, romlebic msoflios sxvadasxva nawilebze vrceldebodnen. erTs SeiZleba vuwodoT vaSingtonuri sistema, romelic aregulirebda sakiTxebs wynari okeinis da mimdebare teritoriebze. es sakiTxebi ganisazRvra 1921-22 wlebis vaSingtonis ganiaraRebis konferenciaze. meore aris versalis sistema, radgan is eyrdnoboda 1919 wlis versalis xelSekrulebas da aregulirebda germaniis raixis, antantis saxelmwifoebis da agreTve aSS-is sakiTxebs da amiT moicavda atlantikis sivrces. 1920-iani wlebis Suidan moyolebuli, saerTaSoriso urTierTobebi omis wina periodisagan gansxvavebiT, aRar iyo mxolod evropuli saxelmwifoebis konkurenciis sagani, aramed monawile mTavrobebis interesebi moicavda ori didi okeanis sivrces. orive subsistema erTmaneTTan sustad iyo dakavSirebuli. mxolod aSS-is mTavroba moqmedebda orive okeanis sivrceSi. gaerTianebuli samefos, safrangeTis, portugaliis da niderlandebis mTavrobebi, wynari okeanis mimarTulebiT Semoifarglebodnen mxolod Tavisi gavlenis SenarCunebisaTvis iqaur koloniebze. sxva suverenuli saxelmwifoebis mTavrobebi, rogoricaa, magaliTad germania da iaponia, aRiqmebodnen erT romelime subsistemaSi, an rogorc sabWoTa kavSiris mTavroba, saerTod gamoTiSulni iyvnen am sistemidan. 1920-iani wlebis bolodan SeimCneva garkveuli winaaRmdegoba orive subsistemis saxelSekrulebo bazis mimarT. wynari okeanis sivrceSi, iaponiaSi daiwyo pirvelad vaSingtonis sazRvao xelSekrulebis revizia. iaponias miaCnda, rom rogorc pirvel msoflio omSi gamarjvebuls, vaSingtonis xelSekrulebaSi gansazRvruli gemebis tonaJobis proporcia, misTvis Seuferebeli iyo da rom

Page 76: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

76

gaTanabrebodnen gaerTianebul samefos da aSS-s kvotebs, Seecadnen SeetanaT cvlileba SeTanxmebaSi. magram 1930 wlis londonis ganiaraRebis konferenciam yvelaferi ucvleli datova. Sidapolitikurad es iaponiis mTavrobis damarcxebad iqna aRiarebuli da vaSingtonis subsistemis reviziis sakiTxi ufro gamwvavda. atlantikis sivrceSi, revizionistulma tendenciebma jer germaniis raixSi iCina Tavi. versalis xelSekruleba aRiqmeboda, rogorc omSi gamarjvebuli mxaris diqtati. gaisma moTxovnebi, rogorc reparaciis gadaxdis Sewyvetisa, ise kvlav SeiaraRebaze. marTalia, 1932 wlamde, reparaciis sakiTxi gadawyvetil iqna da germaniam Sewyvita gadaxdebi, magram igi icavda 1933 wlamde versalis xelSekrulebis bazaze ganiaraRebis SeTanxmebas da sxva saerTaSoriso samarTlis valdebulebebs. 1931 wels, wynari okeanis sivrceSi vaSingtonis subsistemis mimarT winaaRmdegoba samxedro qmedebebSi gadaizarda. yvelaze radikaluri iyo manjuriaSi ganlagebuli iaponiis armia. samxreT manjuriis rkinigzaze inscenirebul TavdasxmaSi daadanaSaules Cineli mosaxleoba. konfliqti swrafad gadaizarda omSi. omis Sedegad, imave wels daarsda manjukuos saxelmwifo iaponiis proteqtoratiT. amave dros, iaponiam gaSala fronti CineTis samxreTSi da Tavs daesxa Sanxais. erTa ligis SigniT, iaponiis qmedebebma CineTSi winaaRmdegoba gamoiwvia da Seiqmna sagamoZiebo komisia lord litonis meTaurobiT. 1932 wels, komisiam dado daskvna da gakicxa iaponiis qmedebebi, magram amave dros wamoayena manjuriis avtonomiis statusis sakiTxi, iaponiis kontroliT. iaponiis mTavrobam es daskvna ar miiRo da 1933 wels erTa ligidan gamosvla gamoacxada. iaponiis mTavroba, gaTamamebuli Tavisi warmatebebiT CineTSi, cdilobda moepovebina aSS - is da safrangeTis mxardaWera, gaefarTovebina omis masStabebi da sabWoTa kavSirze Tavdasxmazec fiqrobda. 1934 wels iaponia gamovida sazRvao (flotebis) xelSekrulebidan da 1936 wels daiwyo Tavisi flotis mSeneblobis gafarToeba, magram safrangeTTan mokavSireobas mainc ver miaRwia. paralelurad, iaponiis armiis zogierTi warmomadgeneli, cdilobda germaniasTan kontaqtebis damyarebas, rac miznad isaxavda orive subsistemis winaaRmdeg erTobliv gamosvlas da samxedro aliansis Seqmnas. iaponiis mcdeloba am mimarTulebiT imiT iyo ganpirobebuli, rom 1930 wlidan germaniis nacional-

Page 77: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

77

socialisturi muSaTa partia, adolf hitleris (1889-1945w.w.) meTaurobiT, uZlieres politikur Zalad iqca da 1933 wlis 30 ianvars hitleri raixskancleri gaxda. hitleri da misi partia 1920-iani wlebis Suidan moyolebuli, im politikis radikaluri warmomadgenlebi gaxdnen, romlebic versalis subsistemis revizias moiTxovdnen da versalis xelSekrulebis winaaRmdeg gamosvla Tavisi politikuri programis sagnad aqcies. garda veersalis xelSekrulebis sawinaaRmdego kompaniebisa, isini gamodiodnen antisemituri da antikomunisturi lozungebiT. magram maT programaSi iyo iseTi biurgeruli faseulobebi, rogoricaa ojaxi, kerZo sakuTreba da tradiciuli saganmanaTleblo kultura. aman ra Tqma unda, maT simpaTiebi moupova ara marto memarjvene eleqtoratis rigebSi, aramed farTo sazogadoebaSi. hitleri ostaturad iyenebda Tanamedrove teqnikas, radiosa da TviTmfrinavs da Tavisi mxardamWerebis meSveobiT awyobda grandiozul Sekrebebs. am manipulaciebiT iqmneboda STabeWdileba, rom hitleris kanclerad mosvla dakavSirebulia `erovnul revoluciasTan~, romelic `xalxs~, regionaluri da partiuli gansxvavebulobis miuxedavad, erT `organul~ erTianobad aqcevs. es propaganda jdeboda 1919 wlis konstituciis farglebSi, magram 1933 wlis martidan miRebuli kanonebiT aSkarad dairRva konstitucia (magaliTad, profkavSirebis gauqmeba, ebraelebis gandevna saxelmwifo samsaxuridan da maTi diskriminacia, kanoni partiebis Sesaxeb, romlis ZaliT qveyanaSi nacionalur-socialisturi muSaTa partia cxaddeboda erTaderT legalur partiad da a.S.). sagareo politikaSic dairRva ZiriTadi postulatebi. 20-iani da 30-iani wlebis mTavrobebi germaniis raixis interesebis dacvas axorcielebdnen multilateraluri xelSekrulebebiT da saerTaSoriso konferenciebze, agreTve saerTaSoriso organizaciebSi gawevrianebis gziT. hitlerma da misma mimdevrebma aqcenti gadaitanes ormxriv xelSekrulebebze. amis demonstrireba moxda 1933 wels, germaniis raixis erTa ligidan gamosvliT. bilateraluri xelSekrulebebis dadebis procesis gaadvilebisaTvis, hitlerma Tavis partiaSi Seqmna sagareo-politikuri biuro da mis xelmZRvanlad daniSna ioaxim fon ribentropi (1893-1946w.w.). amiT ribentropi gaxda hitleris piradi warmomadgeneli sazRvargareT, romelsac ufleba hqonda, emoqmeda sagareo uwyebis diplomatebTan konsultaciis gareSe.

Page 78: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

78

1936 wlidan germaniis raixi aRar ganixileboda, rogorc atlantikuri subsistemis Semadgeneli nawili da is Seudga axali sagareo-politikuri miznebis ganxorcielebas. iaponiis armiis warmomadgenlebis mxridan kontaqtebis damyarebis mcdelobebma, biZgi misca axal politikas. dasawyisSi aseTi vizitebi privatuli xasiaTis iyo(maiori hiroSi oSima (1886-1975w.w.), rogorc kerZo piri, 1934 wels gaemgzavra germaniaSi niadagis mosasinjad). iaponiis mTavrobas, rogorc sxva qveynebis mTavrobebsac, 1933-34 wlebSi molodinis pozicia ekava da oficialuri kontqtebisgan Tavs ikavebda. nacional-socialistebs, bevris azriT, didi dRe ar eweraT. magram, iaponiis armiis SigniT musirebda azri, rom iaponur-germanuli kavSiri xels Seuwyobda orive qveynis sagareo-politikuri izolaciis daZlevas, rac ganpirobebuli iyo orive saxelmwifos erTa ligidan gamosvliT. dasawyisSi hitleri oSimas iniciativas TavSekavebiT Sexvda. hitleris TavSekavebas ramodenime mizezi hqonda. erTis mxriv, im periodSi is jer kidev imedovnebda, rom SesZlebda germanul-inglisuri kavSiris Seqmnas, xolo meores mxriv, ganzraxuli hqonda, iaponiisgan ukan moeTxova germaniis yofili koloniebi. mesame mizezi is iyo, rom hitlerma Tavis wignSi `Mein Kampf~ iaponiis kultura udierad moxsenia, rac gagebuli iyo hitleris antiiaponur poziciad. kidev erTi mniSvnelovani faqtori iyo is, rom germaniis sagareo uwyebas, jer kidev saukunis dasawyisidan, prioriteti CineTze hqonda gakeTebuli da ar undoda iaponiasTan kavSiriT Seesustebina germaniis gavlena CineTSi. miuxedavad gafrTxilebebisa, ribentropi Sehpirda oSimas, rom moaxerxebda hitleris dayoliebas. Sexebis wertilebi am urTierTobebSi male iqna napovni. es iyo germaniis uari wynari okeanis koloniebze, romelTa statusi erTa ligidan gamosvliT, isedac bundovani iyo da erToblivi antikomunisturi pozicia. formaluri samxedro kavSiris magivrad, 1936 wels xeli moewera e.w. antikominternis paqts, romlis ZaliT germania da iaponia komunizmTan erToblivi brZolis valdebulebebs iRebdnen. 1937 wels, antikominternis paqts SeuerTda italia, 1939 wels espaneTi, ungreTi da manjukuo, xolo 1941 wels bulgareTi, kroacia da slovakeTi. italiisa da espaneTis mier hitleris politikis aRiareba, ganpirobebuli iyo maTi politikuri Sexedulebebis nacional-socialistebTan siaxloviT. italiaSi, jer kidev

Page 79: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

79

1922 wels, memarjveneebma, romlebic Tavis Tavs faSistebs eZaxdnen, benito musolinis (1883-1945w.w.) xelmZRvanelobiT, Zalaufleba moipoves da agresiul sagareo politikas awarmoebdnen. musolini iTxovda, italiisaTvis koloniebs pirvel rigSi adriatikis da xmelTaSua zRvaSi da abisiniaSi. erTa ligis sanqciebis miuxedavad, 1934 wels abisinia aneqsirebul iqna. germaniam pirvelma aRiara es aneqsia. mas mihyvnen safrangeTi da gaerTianebuli samefo. 1937 wels italiam datova erTa liga. espaneTSi 1936-1939 wlebis samoqalaqo omSi, generalisimusma francisko frankom (mT. 1936-1975w.w.), germanelebisa da italielebis daxmarebiT, gaimarjva espaneTis mefesTan brZolaSi da mxari auba hitleris agresiul politikas. ungreTSi hitleris politikisadmi simpaTiebi eyrdnoboda garkveul ideologias, rac jer kidev me-19 saukuneSi inteleqtualebs Soris gavrcelda. es ideologia eweoda finur-ugorul da ural-altais xalxTa naTesaobis propagandas da rom yvela es xalxebi, warmoSobiT centraluri aziis turanis platodan arian. am e.w. turanizmis warmomadgenlebi iTxovdnen sabWoTa kavSiris winaaRmdeg mimarTuli politikis gatarebas da eqspansias evraziis kontinentze iaponiamde, radgan iaponelebic ganixilebodnen, rogorc turanul xalxTa ojaxis warmomadgenlebi. 1936 wels, turanizmis safuZvelze, daido ungreT-iaponiis kulturuli xelSekruleba, romelsac kulturuli gacvliT unda gaefarTovebina da gaeRrmavebina ormxrivi urTierTobebi. bulgareTis, kroaciis da slovakeTis mTavrobebi meore msoflio omis dros moqmedebdnen germaniis mTavrobis zewoliT. 1936 wels Camoyalibda kombinacia, romelic moicavda iaponur militarizms, germanul nacional-socializms, italiur faSizms da ungrul turanizms. am kombinaciis saSualebiT, SesaZlebeli iyo evraziul-afrikuli kontinenturi kompleqsi, gavlenis sferoebad dayofiliyo. e.w. `RerZis~ qveynebisaTvis saerTaSoriso sistema, rogorc globaluri, erTiani sidide aRar arsebobda. igi Seicvala imiT, rom msoflio daiyo sam kontinentur blokad:evropul-afrikuli (germaniis kontrolqveS), aziuri (iaponiis kontrolqveS) da danarCeni msofliosagan izolirebuli amerikuli bloki. 1936 wlidan ukve gamoCnda, rom msoflio midioda globaluri masStabis axali samxedro konfliqtisaken. amave dros, unda aRiniSnos, rom `RerZis~ saxelmwifoebis saerTo

Page 80: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

80

miznebi, ZiriTadad Teoriisa da propagandis sferoSi rCeboda da konkretuli samxedro koncefciebi jer ar xorcieldeboda. mTavari mizezi amisa, albaT unda veZeboT imaSi, rom gegmebis SemuSaveba iaponiis armiasa da evropuli `RerZis~ qveynebs Soris cudad iyo koordinirebuli. amis mizezi iyo is, rom evropaSi omze fiqrobdnen, xolo aRmosavleT aziaSi omi ukve Semdgari faqti iyo. iaponiis armia CineTs ganixilavda mTavar brZolis velad da aqedan gamomdinare, mis miznebs mxolod strategiuli safuZveli hqonda. misi TvalTaxedviT, omi CineTSi iyo kolonialuri omi, romlis mizani iyo CineTis daqvemdebareba iaponiis kontrolze. omis miznis miRweva ki, SesaZlebeli iyo mxolod maSin, Tu Cinelebis iaraRiT momaragebas britaneTis indoeTidan, safrangeTis indoCineTidan da wynari okeanidan Caketavdnen. amisaTvis mas sWirdeboda flotis daxmareba, xolo `RerZis~ qveynebTan kavSiri mas sWirdeboda, raTa aeridebina safrangeTis, gaerTianebuli samefosa da sabWoTa kavSiris mcdeloba CineTSi Carevisagan. 1941 wlis aprilSi, iaponiam da sabWoTa kavSirma xeli moaweres neitralitetis xelSekrulebas, rac gamoricxavda `RerZi~ saxelmwifoebis erTian gamosvlas sabWoTa kavSiris winaaRmdeg. hitlers ar surda kolonialuri omi. misi mizani iyo germaneli eris erTianobis aRdgena da evraziisa da afrikis didi teritoriebis dapyroba. iaponiisagan gansxvavebiT, romelic konkretuli samxedro miznebidan gamodioda, germania ideologiis tyveobaSi iyo. es winaaRmdegobebi ganxiluli ar iyo da swored amitom, erToblivi samxedro moqmedebebis dagegmvisas mravali gaugebroba moxda, ramac gadamwyveti roli iTamaSa omis periodSi. evropaSi hitleri cdilobda misi agresiuli miznebis ganxorcielebas ebraelebis mimarT, pogromebisa da administraciuli represiebiT, aRzrdis militarizaciiT, saidumlo policiis TvalTvaliT, disidentebis dapatimrebiT da aRmosavleT mezobel saxelmwifoebze politikuri zewoliT. 1938 wlidan hitleri samxedro agresiaze gadavida, romelic omis dawyebis risksac moicavda da Tavis qmedebebs legalur zRaprebs udebda safuZvlad. 1938 wlis martSi man avstriis mTavrobas gadadgomis moTxovnis ultimatumi wauyena da avstriaSi Seiyvana Tavisi jarebi. hitlerma Tavisi qmedebebis gamarTlebas, safuZvlad daudo 1919 wlis germaniis raixis konstituciis formulireba (`avstriis mierTeba gemaniis raixTan~). msgavsi manipulaciebi Caatara man sudetel

Page 81: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

81

germanelebTan mimarTebaSi CexoslovakiaSi. sudetelebis moTxovnas avtonomiaze, safuZvlad daedo erTa TviTgamorkvevis principi. aq hitleri eyrdnoboda sudeteli germanelebis memarjvene nacionalistur organizacias. 1938 wlis seqtemberSi daiwyo winaswari molaparakebebi hitlersa da britaneTis premier-ministrs, nevil Cemberlens (postze 1937-1940w.w.) Soris, miunxenSi Cexoslovakiis sakiTxze konferenciis mowyobis Taobaze. monawileni iyvnen agreTve safrangeTis premier-ministri eduard daladie (postze 1933,1934, 1938-1940w.w.) da musolini. SeTanxmdnen, rom aeZulebinaT Cexoslovakiis mTavroba, daeTmo germanelebiT dasaxlebuli teritoriebi bohemiaSi, meerensa da sileziaSi germaniis raixisaTvis, Cexoslovakiis danarCeni teritoriis xelSeuxeblobis garantiiT. 1939 wlis zamTarSi, hitlerma mobilizacia gaukeTa slovakeTis damoukideblobis moZraobas da mxari dauWira ungreTis moTxovnebs, slovakeTis im nawilis ukan dabrunebas, roelic 1920 wlis trianonis xelSekrulebiT CamoeWra ungreTs. 1939 wlis martSi slovakeTma gamoacxada damoukidebloba, ungreTis jarebma daikaves e.w. ukrainis karpatebi. Cexi prezidenti emil haCa (postze 1938-1939w.w.) Cavida berlinSi Tavisi qveynis bedze mosalaparakeblad. hitlerma samxedro Zalis muqariT aiZula igi, xeli moewera xelSekrulebaze, romlis ZaliT `bohemiasa da meerenze myardeboda germanuli proteqtorati~ da es teritoria germanulma jarma daikava. msgavsi xelSekruleba, igive pirobebiT, daido litvasTan. 1939 wlis martSi, versalis xelSekrulebiT, litvis sakuTrebaSi gadasuli memeli daikaves germanelebma. musolinim mibaZa hitlers da 1939 wlis aprilSi daikava albaneTis samefo, romelic ukve 1932 wlidan finansurad italiaze iyo damokidebuli. dapirispirebis miuxedavad, hitlerma gaagrZela Tavisi agresiuli politika. Cexoslovakiis dangrevis Semdeg dadga poloneTis rigi. poloneTsa da germaniis raixs Soris 1935 wlidan moqmedebda Tavdausxmelobis paqti. hitleri moiTxovda qalaq dancingis dabrunebas, romelic versalis xelSekrulebis mixedviT erTa ligis kontrols iqna daqvemdebarebuli. mas surda aseve `koridori~ poloneTis teritoriaze, rogorc eqsteritorialuri teritoria, riTac aRmosavleT prusia daukavSirdeboda pomeranias. poloneTis mTavrobam hitleris mravaljeradi moTxovnebi uaryo da 1939 wlis martSi `koridori` Tavisi jariT gaamagra. amavdroulad, man miiRo damoukideblobis dacvis garantiebi

Page 82: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

82

safrangeTisa da gaerTianebuli samefosagan, igive garantiebi gavrcelda rumoneTsa da saberZneTze. poloneTis sakiTxTan dakavSirebiT Suamavlis roli ikisres aSS - is prezidentma delano ruzveltma, musolonim da safrangeTisa da gaerTianebuli samefos mTavrobis xelmZRvanelebma. magram hitlers arafris gagoneba ar surda, radgan mas ukve gadawyvetili hqonda omis dawyeba. 1939 wlis 25 agvistos, poloneTma samokavSiro xelSekruleba gaaforma gaerTianebul samefosTan. gaerTianebuli samefos es nabiji ganpirobebuli iyo 1939 wlis 23 agvistos, sabWoTa kavSirsa da germaniis raixs Soris Tavdausxmelobis paqtis gamoqveynebiT. paqti aRqmuli iyo, rogorc moulodneloba, radgan 1939 wlamde hitlers Tavi mohqonda, rogorc militant antikomunists. am paqtis saidumlo protokolma xel-fexi gauxsna hitlers poloneTsa da litvaSi, xolo stalins - estoneTSi, latviaSi, fineTsa da besarabiaSi. 1940 wlis aprilSi hitlerma daikava dania da norvegia. imave wlis maisSi dapyrobil iqna niderlandebi, belgia da safrangeTis CrdiloeTi. safrangeTis samxreTiT viSiSi marSal filip petenis (1856-1970w.w.) mTavroba formalurad damoukidebeli, magram faqtiurad germanuli kontrolis qveS imyofeboda. generali Sarl de goli (1890-1970w.w.) londonidan agrZelebda winaaRmdegobas. 1940 wlis 10 maiss, uinston CerCilma daikava premier-ministris posti. 1940 wlis 16 ivlisidan, hitlerma mzadeba daiwyo britaneTSi SeWrisaTvis, Tumca 12 oqtombers uari Tqva Tavis gegmaze da daiwyo britanuli qalaqebis dabombva. 1940 wlis 10 ivniss, italia Caeba omSi germaniis mxareze da daiwyo saomari moqmedebebi britanelebis winaaRmdeg afrikaSi. italielebis TxovniT, germanulma korpusma daiwyo saomari moqmedebebi afrikaSic, romelmac 1943 wlis 13 maisis kapitulaciamde raime mniSvnelovan warmatebebs ver miuRwevia. 1940 wlis oqtomberSi italielebi SeiWren sabrZneTSi, ramac britanelebis brZolebSi CarTva gamoiwvia. hitlerma italielebis dasaxmareblad saberZneTSi gagzavna samxedro kontigenti da 1941 wlis 6 aprils SeiWra iugoslaviaSi. iugoslaviis armiis ganadgurebis Semdeg, serbebma gaaCaRes partizanuli omi, xolo kroatelebi TanmSromlobdnen germanul armiasTan. saberZneTis Semdeg, 1941 wlis maisSi, daikaves kreta. 1941 wlis gazafxulze germaniis da italiis jarebi akontrolebdnen evropuli kontinentis mniSvnelovan nawils. hitlerTan miRweuli SeTanxmebiT, stalinma

Page 83: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

83

seqtemberSi jarebi Seiyvana poloneTSi. igi axdenda zewolas baltiis saxelmwifoebis mTavrobebze, sadac sabWoTa jarebma moawyves bazebi da SeiWra fineTSi. 1940 wlis martSi sabWoTa kavSiri da fineTi dazavdnen. zavis pirobebiT aRmosavleT fineTi viborgianad (viipuri) sabWoTa kontrolis qveS moeqca. evropuli da aziuri blokebis samxedro rukebma 1941 wlisaTvis mniSvnelovani cvlilebebi ganicades. evropuli kontinentis mniSvnelovan nawils akontrolebdnen RerZi saxelmwifoebis jarebi, xolo CineTis mniSvnelovan nawils - iaponelebi. Tumca arc iaponuri da arc germanuli miznebi am omSi ganuxorcielebeli iyo. CineTSi grZeldeboda rogorc nacionalistebis, ise komunistebis SeiaraRebuli winaaRmdegoba. evropaSi ki, britaneTis mTavroba da germanelebis mier dapyrobili zogierTi qveynis mTavrobebi, emigraciaSi agrZelebdnen brZolas. omis miznebze uaris Tqma, Sidapolitikuri situaciis gamo, orive mxarisTvis SeuZlebeli iyo. rCeboda mxolod omis masStabebis gazrdis gza. hitlerma, iaponel partniorebTan konsultaciis gareSe, gadawyvita 1941 wlis 22 ivniss daertya sabWoTa kavSirisaTvis. iaponiam Tavis mxriv miiRo gadawyvetileba, gaefarToebina omis areali wynar da indoeTis okeaneebze da Tavs daesxa aSS-s. arealis gafarToebam gadamwyveti roli iTamaSa omis msvlelobaze. es ganpirobebuli iyo ara marto samxedro operaciebis geografiuli eqspansiiT, rac TavisTavad gamoricxavda omis warmoebas drois did monakveTze, aramed mniSvnelovani cvlilebebi Seitana RerZi saxelmwifoebis armiebs strategiul dagegmarebaSi, rac SeuTavsebeli iyo saerTaSoriso sistemis samnawilian dayofasTan:evro-afrikul, aziur da amerikul blokebad. aSS-is omSi CarTvam gamoiwvia saomari moqmedebebis gaSla ori okeanis sivrceze, rac moiTxovda armiebisa da flotebis efeqturi koordinaciis garda RerZ saxelmwifoebs Soris samxedro gadawyvetilebebis koordinacias. armiebisa da flotebis koordinaciisaTvis, mxareebs akldaT saerTaSoriso sistemis erTiani aRqma, raTa moculi yofiliyo mTeli msoflio. samxedro gadawyvetilebebis koordinaciisaTvis ar arsebobda institucionaluri safuZveli, radgan tradiciulad armiasa da flots TiToeuls sakuTari Stabi da mTavarsardloba hyavda, iaponiaSi - calke saministroebic ki. mesame winapiroba iyo saxelSekrulebo bazis ararseboba, radgan arc 1940 wlis paqti da arc 1942 wlis samxedro

Page 84: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

84

kavSiri germaniis raixs, italiasa da iaponias Soris ar iTvaliswinebda makoordinebeli Stabebis Seqmnas da samxedro saidumloebebis gacvlis valdebulebas. saomari moqmedebebis gafarToebiT warmoiSva paradoqsebi, rac RerZi saxlemwifoebis saomari miznebis ganxorcielebas win eRobeboda. RerZi saxelmwifoebis mier omis warmoebis paradoqsebi, srulebiT ar moqmedebdnen mowinaaRmdegeTa politikasa da strategiaze. poloneTze Tavdasxmis Semdeg, poloneTis saxelmwifos damoukideblobis garantiebi safrangeTisa da gaerTianebuli samefos mxridan, arc ise energiulad iqna daculi. 1940 wlis bolos, safrangeTisa da gaerTianebuli samfos garda, omSi Caebnen britanuli dominionebi:avstralia, axali zelandia, indoeTi da kanada, samxreT afrikuli kavSiri da bolos, rogorc germanuli agresiis uSualo msxverpli, niderlandebi, belgia da norvegia. efeqturi samxedro TanamSromloba mokavSireebs Soris, Sedga mxolod 1940 wlisaTvis. 1941 wlidan izrdeboda mokavSireTa axali koalicia. 1941-45 wlebSi koalicias SeuerTdnen rogorc agresiis uSualo obieqtebi (mag. sabWoTa kavSiri), ise is mTavrobebi, romlebic mxars uWerdnen mokavSireebis miznebs. mokavSireebis rigebi Seivso aseve im qveynebiT, romlebic RerZi saxelmwifoebis yofili mokavSireebi iyvnen:italia, bulgareTi, rumineTi da ungreTi. 1944 wlis bolos, RerZi saxelmwifoebis kavSiri Sedgeboda mxolod germaniis raixisa da iaponiisagan. omis bolomde neitraluri darCnen espaneTi, Sveicaria, SvedeTi, portugalia, lixtenStaini, iemeni, irlandia da avRaneTi. RerZi saxelmwifoebisagan gansxvavebiT, mokavSireTa kavSirs Soris da gansakuTrebiT aSS-s, gaerTianebul samefosa da sabWoTa kavSirs Soris (ruzvelti-CerCili-stalini), xdeboda politikuri da strategiuli sakiTxebis intensiuri koordinacia, rogorc bilateralur, ise multilateralur konferenciebze. omis miznebis formulireba globaluri iyo, xolo mokavSireTa politika da strategia orientirebuli iyo saerTaSoriso sistemis, rogorc globaluri erTianobis aRqmisaken. 1941 wlis ianvarSi, kongresisadmi mimarTvaSi ruzveltma ganacxada `oTxi Tavisuflebis~ Sesaxeb -–azris gamoxatvis da aRmsareblobis Tavisufleba, agreTve Tavisufleba SimSilisagan da gaWirvebisagan. es ise iyo formulirebuli, rom mTeli msofliosaTvis gamodgeboda. swored es gzavnili gaxda 1941 wlis 14 agvistos politikuri SeTanxmebis safuZveli ruzveltsa da CerCils

Page 85: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

85

Soris. e.w.atlantikurma qartiam gansazRvra yvela xalxebis TviTgamorkvevis ufleba, aneqsiaze uaris Tqma da dedamiwis nedleulze yvelasaTvis Seuferxebeli misawvdomoba. es qartia ganixileboda, rogorc msoflios momavali wesrigis safuZveli. atlantikuri qartia gaxda agreTve im paqtis safuZveli, romelsac 1942 wlis 1 ianvars, 26 saxelmwifos mTavrobebma moaweres xeli. es dokumenti 1945 wlamde mniSvnelovani instrumenti iyo RerZi saxelmwifoebis winaaRmdeg brZolaSi. gansakuTrebiT mniSvnelovani iyo 1943 wlis ianvarSi, ruzveltisa da CerCilis kasablankas konferencia, sadac ganisazRvra germaniis raixis mimarT upirobo kapitulaciis moTxovna. strategiuli dagegmvisa da moqmedebebis koordinaciis mxriv, mniSvnelovani iyo 1943 wlis agvistoSi, kvebekSi, ruzveltisa da CerCilis konferencia da 1943 wlis noemberSi maTi Sexvedra qairoSi. 1943 wlis noember-dekemberSi, TeiranSi, ruzveltis, CerCilisa da stalinis Sexvedraze, ganxilul iqna samxedro TanamSromlobis da meore frontis gaxsnis sakiTxebi. 1944 wlis oqtomberSi, moskovSi, CerCilma da stalinma ganixiles aRmosavleT da samxreT - aRmosavleT evropaSi britaneTisa da sabWoTa kavSiris gavlenis sferoebi. swored omis Semdgom sakiTxebs mieZRvna ruzveltis, CerCilisa da stalinis Sexvedrebi 1945 welis TebervalSi ialtaSi, xolo 1945 wlis ivlis -agvistoSi potsdamis konferencia (potsdamSi ruzvelti Secvala Hh. trumenma, xolo CerCili - k. etlim). mokavSireTa omis miznebis ganxorcieleba iyo aSS-is, gaerTianebuli samefosa da sabWoTa kavSiris samxedro kavSiris amocana. 1945 wlis 9 maiss moxda germaniis samxedro nawilebis sruli kapitulacia, xolo 1945 wlis 24 oqtombers gamocxadda iaponiis samxedroebis sruli kapitulacia.

Page 86: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

86

blokebis Seqmna da daSla (1945-1989w.w.). omis nangrevebidan wamoizarda ara feniqsi, aramed realizmi. TavisTavad realizmi siaxle ar iyo, magram saWiro gaxda faqtebis danaxva, aRwera, dalageba da daskvnebis gamotana. didi proeqtebis adgili daikava patara nabijebma, ramac Tavisi refleqsia hpva rogorc praqtikul politikaSi, ise TeoriaSi. pirveli msoflio omisgan gansxvavebiT, omis Semdgom periodSi mokavSireebi aRar cdilobdnen mSvidobis globalur regulirebas. Tumca 1944 wels, breton vudSi daido xelSekruleba msoflio savaluto sistemis Sesaxeb da 1945 wlidan daarsda kvebisa da soflis meurneobis saerTaSoriso organizacia (FAO) , msoflio banki, saerTaSoriso savaluto fondi da erTa ligis magivrad, atlantikuri qartiis bazaze Seiqmna gaerTianebuli erebis organizacia (UNO). 1947 wels calkeuli samSvidobo xelSekrulebebi daido fineTTan, ungreTTan, rumineTTan, bulgareTTan da italiasTan. am qveynebis mTavrobebi omis damTavrebamde gamovidnen germaniis raixis kavSiridan. 1951 wels, san-franciskoSi, xeli moewera ormxriv samSvidobo xelSekrulebas aSS-sa da iaponias Soris (ssrk-ma uari Tqva am xelSekrulebaSi monawileobaze). 1955 wels sabWoTa kavSirma moaxdina avstriasTan ormxrivi saxelmwifo xelSekrulebis ratifikacia. germaniis raixTan da momdevno germanul saxelmwifoebTan aravis daudia samSvidobo xelSekruleba. amitom germaniis raixis sakiTxi saerTaSoriso politikis dRis wesrigSi idga, Tu ra unda eqnaT. germanuli sakiTxi sakamaTo iyo, miuxedavad imisa, rom mokavSireebma Tavis omis miznebs miaRwies da amiT Seqmnes safuZveli germanuli nacional-socializmis, italiuri faSizmis, ungruli turanizmisa da iaponuri militarizmis gasanadgureblad, magram ar gamoiyenes maT mierve Seqmnili saerTaSoriso organizaciebi da mravalmxrivi institutebi imisaTvis, rom saerTaSoriso sistemis erTianobis aRqmas, saerTaSoriso urTierTobebSi, praqtikuli saxe mieRo. amis mizezebi mravalmxrivi iyo da ar unda dagvaviwydes, rom msoflios erTiani wesrigi arc iyo miznad dasaxuli. 1945-50 wlebSi miRebuli gadawyvetilebebi, saerTaSoriso urTierTobebis mimarTebiT, avlenen konservatizmis tendenciebs. es vlindeboda imaSi, rom ara marto mokavSireebi, aramed sxva saxelmwifoebis mTavrobebic, miiltvodnen 1920-iani wlebis saerTaSoriso sistemis

Page 87: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

87

restavraciisaken. am konservatizms xels uwyobda biografiuli faqtori, rom mniSvnelovani gadawyvetilebebis miRebaSi monawileobdnen im mTavrobebis xelmZRvanelebi, romlebic dabadebulni iyvnen me-19 saukuneSi da politikuri gamocdileba SeiZines 1920-ian wlebSi. aseTebi iyvnen trumeni (dab. 1884w.), stalini (dab. 1879w.), CerCili (dab. 1874w.), de goli (dab. 1890w.), omis Semdgomi iaponiis mniSvnelovani politikuri figura Sigeru ioSida (dab. 1878w.), alcide de gasperi (dab. 1881w.), evropuli integraciuli moZraobis erT-erTi mamamTavari robert Sumani (dab. 1886w.), konrad adenaueri (dab. 1876w.) da valter ulbrixti (dab. 1893w.). yvela SeTanxmebuli iyo, rom erTa ligis msgavsi organizacia, ver daamyarebda wesrigs msoflioSi. uaris Tqmam, msoflio wesrigis saerTaSoriso organizaciebis saSualebiT damyarebaze, safuZveli Cauyara saerTaSoriso urTierTobebSi regionalur integracias da blokebis Seqmnas, rac axlo iyo wonasworobis principTan. regionaluri integracia gagebuli iyo, rogorc regionaluri institutebis sasargeblod nebayoflobiTi da demokratiulad legitimirebuli uari nawilobriv suverenitetze. blokebis SeqmniT surdaT, saerTaSoriso urTierTobebis globaluri donis qveviT, saxelSekrulebo bazaze, SeeqmnaT mudmovmoqmedi samxedro aliansebi. gaerTianebul erebis organizacias da masTan dakavSirebul institutebs rCeboda globaluri amocanebi, rogoricaa mSvidobis SenarCuneba, adamianis uflebebi, xalxTa Tanasworobis principis damkvidreba da msoflioSi saarsebo pirobebis gaumjobeseba. gaeros wevrobiT TandaTan moxda saxelmwifoebis suverenitetis diplomatiuri aRiareba, radgan gaero daarsda, rogorc saxelmwifoebis organizacia. 1960-iani wlebisTvis warmoiqmna saerTaSoriso urTierTobebis sxvadasxva donis garkveuli ierarqia. globalur dones warmoadgenda gaero, rogorc kacobriobis problemebis sadiskusio forumi. am donis qvemoT iyo, asev vTqvaT, Tematuri blokebi –- samxedro usafrTxoeba, politikuri TanamSromloba, vaWroba da kulturuli TanamSromloba. amis qvemoT warmoiqmna regionaluri integraciis institutebi, jer evropasa da amerikaSi, xolo 1950-iani wlebis bolos afrikaSi, 1960-iani wlebis Suidan samxreT-aRmosavleT aziaSi. regionaluri integraciis donis qveviT arsebobdnen suverenuli saxelmwifoebi, romlebic erTmaneTTan bilateraluri da multilateraluri xelSekrulebebiT iyvnen dakavSirebulni, Tumca 1960-ian

Page 88: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

88

wlebamde blokebis miRma kavSirebi iyo susti. bolos iyo saxelmwifoTaSorisi kooperaciis done, rac ZiriTadad ekonomikisa da kulturis sferos moicavda. saerTaSoriso urTierTobebis am ierarqiaSi mniSvnelovani adgili ekava ZiriTadad or bloks. erTi iyo aSS-is TavkacobiT, romelic moicavda atlantikisa da wynari okeanis mniSvnelovan nawils da meore iyo evraziis kontinentis mniSvnelovani nawili, sabWoTa kavSiris winamZRolobiT. es ori bloki erTmaneTs mowinaaRmdegeebad aRiqvamdnen da maTi mTavrobebi ZiriTadad misdevdnen konfrontaciis politikas samxedro, ekonomikuri da diplomatiuri saSualebebiT. blokebis Seqmna mniSvnelovani winapiroba gaxda evropaSi e.w. civi omis warmoqmnisaTvis, xolo aRmosavleT da samxreT-aRmosavleT aziasa da afrikaSi cxeli omebisaTvis (e.w.Semcvleli omebisa). evropaSi blokebis Seqmna saTaves iRebs CerCilisa da stalinis SeTanxmebidan. es SeTanxmeba gulisxmobda gavlenis sferoebis ganawilebas. sazRvrebis gavleba Tavdapirvelad strategiuli dagegmvis xasiaTs atarebda da amitomac omis Semdeg, mokavSireebma germaniis raixi dayves oTx `zonad~, xolo berlini oTx seqtorad. germaniis gasakontroleblad 1945 wels Seiqmna kontrolis sabWo, romelSic Sediodnen aSS, gaerTianebuli samefo, safrangeTi da sabWoTa kavSiri, magram es sabWo araefeqturi gamodga. amis mizezi yvelaze naklebad, iyo jer kidev omis dros warmoqmnili ideologiuri winaaRmdegobebi, aramed is, rom sabWos wevrebs ufro adardebdaT sakuTari gevlenis sferoebis usafrTxoeba, vidre germanuli sakiTxis mogvareba. aSS-ma, gaerTianebulma samefom da safrangeTma, ise ganaviTares kooperacia, rom 1948 wlisTvis ukve SesaZlebeli iyo am sami zonis gaerTianeba, Tumca sabWoTa kavSiri winaaRmdegi iyo SeTanxmebuli zonebis gauqmebis. aqedan warmoiSva sabWoTa kavSirisa da dasavleTis mokavSireebis gavlenis sferoebi. 1948 wels, rodesac aSS-is mTavrobam gamoacxada mTeli evropis masStabiT aRdgenis farTo programa (`marSalis gegma~), sabWoTa kavSirma uari Tqva, misi gavlenis sferoSi am programis ganxorcielebaze da Seqmna Tavisi ekonomikuri urTierTdaxmarebis sabWo (COMECON). amiT safuZveli Caeyara am blokebis farglebSi gansxvavebul ekonomikur ganviTarebas. blokebis sazRvari gaxda samxedro da politikuri aliansebis sazRvari. am aliansebis Camoyalibeba daiwyo 1945

Page 89: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

89

wels amerikis kontinentze amerikis saxelmwifoebis organizaciis (OAS) da 1949 wels Crdiloatlantikuri TavdacviTi kavSiris (nato) SeqmniT. 1949 wels, germaniis raixis teritoriaze Seiqmna germaniis federaciuli respublika da germaniis demokratiuli respublika. 1960-iani wlebis Semdeg xdeboda evropaSi, blokebs Soris Seqmnili sazRvrebis gamagreba, xolo 1961 wlis 13 agvistos, berlinis kedelma sabolood gamijna dasavleTis mokavSireebi da sabWoTa kavSiri. orive blokSi dagrovda uzarmazari samxedro arsenali, atomuri iaraRis CaTvliT. mTlianobaSi es aRiqmeboda, rogorc strategiuli wonasworoba. strategiuli wonasworobis wyalobiT, evropaSi samxedro konfrontacia Tavidan iqna acilebuli. blokebs Soris konfrontacia gadatanil iqna kontinents miRma, e.w. Semcvlel omebze. aRmosavleT, samxreT-aRmosavleT da samxreT aziaSi, blokebis Seqmnis procesi gansxvavebulad warimarTa, magram Sedegi igive iyo. aqac CarTulni iyvnen aSS-is, sabWoTa kavSiris, gaerTianebuli samefosa da safrangeTis mTavrobebi, magram isini erTmaneTis mimarT mokavSireobis movaleobebisgan Tavisufalni iyvnen. imis gamo, rom iaponiasTan omSi ZiriTadi datvirTva amerikis flotis mxrebze gadavida, amerika mTavar rols TamaSobda saerTaSoriso urTierTobebis dalagebaSi, xolo sabWoTa kavSiri Semoifargleboda mxolod im teritoriiT, romelic omis bolos misma jarma daikava. aSS-is mTavrobam gadawyvita iaponia, rogorc suverenuli saxelmwifo SeenarCunebina, xolo misi kolonialuri imperia daeSala da aRedgina omamde arsebuli status-kvo. amis Sedegad korea da CineTi kvlav mogvevlinen suverenul saxelmwifoebad, Tumca amerikuli, britanuli, franguli da niderlanduli koloniuri imperiebi, xalxTa TviTgamorkvevis principis ugulvebelyofiT, restituirebul iqna. dasawyisSi, gavlenis sferoebis gansazRvrisas, sirTuleebi ar warmoqmnila, radgan status-kvo, teritoriebis mixedviT, aRdgenil iqna 1942, 1931, 1910 da 1895 wlebis mdgomareobis mixedviT. CineTSi, iaponiis jarebis gasvliT, omi ar damTavrebula. gaCaRda samoqalaqo omi mao Ze dunis (1893-1976w.w.) komunistur da Can kai Sekis (1887-1975w.w.) nacionalur jarebs Soris. 1949 wels am brZolaSi gaimarjves komunistebma da Seiqmna CineTis saxalxo respublika. Can kai Seki, Tavisi erTguli jariT, gamagrda kunZul taivanze da iq gamoacxada CineTis respublika. 1950 wels, CineTis saxalxo respublikam

Page 90: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

90

megobrobis xelSekruleba dado sabWoTa kavSirTan, xolo Can kai Seki amerikis mfarvelobis qveS darCa. jer kidev CineTis samoqalaqo omis dros, koreaSi, sadac 1945 wlidan batonobdnen amerikul-sabWoTa saokupacio jarebi, Tavi iCina daZabulobam qveynis CrdiloeTsa da samxreTs Soris. (CrdiloeTi iyo sabWoTa kontrolis qveS, xolo samxreTi - amerikis). miuxedavad imisa, rom 1945 wlis dekemberSi, amerika-sabWoTa kavSiris sagareo saqmeTa ministrTa konferenciam miiRo gadawyvetileba, CaetarebinaT gaeros egidiT saerTo koreuli arCevnebi, es gadawyvetileba ver ganxorcielda da 1948 wels arCevnebi Catarda gancalkevebiT da koreis naxevarkunZulze Seiqmna ori saxelmwifo _ koreis demokratiuli respublika (samxreT korea) da koreis saxalxo demokratiuli respublika (CrdiloeT korea). 1950 wels, CrdiloeT koreis SeiaraRebuli danayofebi Tavs daesxnen samxreT koreas. mZafri brZolebi 1953 wlamde gagrZelda da dasrulda 38-e paralelze cecxlis Sewyvetis xazis gavliT. koreis omis dros, aSS-is mTavrobis iniciativiT, Seiqmna TavdacviTi paqti, romelSic Sediodnen aSS, avstralia da axali zelandia (ANZUS), romlis safuZvelze, 1954 wels Seiqmna samxreT - aRmosavleT aziis TavdacviTi paqti (SEATO). am paqtSi gaerTiandnen aSS, safrangeTi, gaerTianebuli samefo, pakistani, tailandi, filipinebi da avstralia. san-franciskos samSvidobo xelSekrulebas 1951 wels, mohyva samxedro aliansis Seqmna aSS-sa da iaponias Soris. yvela es aliansi da xelSekruleba mimarTuli iyo sabWoTa kavSiris winaaRmdeg da iqiTken, rom xeli SeeSalaT komunisturi ideologiis samxreT-aRmosavleT aziaSi gavrcelebisaTvis. mizani miuRweveli darCa, radgan koloniuri imperiebis restituciam gamoiwvia winaaRmdegobebi adgilobrivi mosaxleobis mxridan, romelic Tavis dasayrdens sabWoTa kavSirSi xedavda. prokomunisturi winaaRmdegobis moZraobasa da adgilobriv proamerikul an probritanul mTavrobebs Soris gaCaRda brZolebi. 1946-1965 wlebSi Seiqmna suverenuli saxelmwifoebi birmaSi, malaziis federaciaSi, singapurSi, indoneziaSi, kambojaSi, laossa da filipinebze. samxreT-aRmosavleT aziaSi blokebis antagonizmi, Sedegi iyo meore msoflio omis Semdeg, koloniuri imperiebis aRdgenis warumatebeli mcdelobisa. blokebis Seqmnis procesi msoflios sxva nawilebSi naklebad warmatebuli gamodga. samxreT aziaSi, britanelebis winaaRmdeg mimdinareobda araZaladobrivi

Page 91: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

91

brZola da britanelebi iZulebulni gaxdnen, daeTmoT TavianTi kontroli indoeTis subkontinentze. Seiqmna ori suverenuli saxelmwifo -–indoeTi da pakistani. indoeTis mTavroba misdevda miumxromlobis politikas, xolo pakistani miiltvoda amerikuli samokavSiro sistemisaken. indoeTis magaliTs mibaZes 1948 da 1951 wlebSi aRiarebulma Sri lankam da nepalma. dasavleT aziasa da CrdiloeT afrikaSi 1945 wels, imdroindeli suverenuli saxelmwifoebis mTavrobebma, Camoayalibes arabuli liga. es iyo neitraluri Tavdausxmelobis da sakonsultacio paqti, saerTo interesebis dasacavad. dasawyisSi, am paqtSi gaerTiandnen egvipte, siria, libani, saudis arabeTi, iordania, erayi da iemeni. maTi mizani, pirvel rigSi, iyo meore msoflio omis dros mopovebuli suverenitetis gamyareba. 1948 wlidan, palestinisa da israelis saxelmwifos Seqmnis Semdeg, daiwyo konfrontacia arabul ligasa da israels Soris. suverenitetis mopovebis Semdeg, 1950-ian wlebSi, arabul ligas SeuerTdnen CrdiloeT afrikis musulmanuri saxelmwifoebi:maroko, tunisi, libia da sudani. rac Seexeba centralur azias, is darCa rusul kolonialur imperiaSi 1991 wlamde, rogorc sabWoTa kavSiris nawili. subsaxarul afrikaSi, meore msoflio omis Semdeg, kolonialur imperiebTan mimarTebaSi, cota raime Tu Seicvala. kolonialuri Zalaufleba, marTalia cdilobda, 1920-iani wlebidan moyolebuli, ganeviTarebina infrastruqutura, ganaTlebisa da janmrTelobis sferoebi, magram amiT aRmofxvril ar iqna uTanasworoba evropel Camosaxlebulebsa da adgilobriv mosaxleobas Soris, rasac rasobrivi diskriminaciis safuZveli hqonda. uTanasworobis winaaRmdeg brZola mraval adgilas iaraRiT xdeboda da 1950-ian wlebSi safrangeTis, belgiis da gaerTianebuli samefos mTavrobebi, iZulebuli gaxdnen, subsaxaris afrikaSi Tavis kolonialur imperiebze uari eTqvaT. 1957-1964 wlebSi, afrikis kontinentze koloniuri imperiebis administraciul sazRvrebSi, daarsda suverenuli saxelmwifoebi. Zveli kolonialuri saxelmwifoebi cdilobdnen, qveynis saTaveSi daesvaT iseTi pirovnebebi, romlebic loialuri iqnebodnen maTi yofili batonebis mimarT. Zveli, kolonialur epoqamde arsebuli tradiciuli elitebi, ZiriTadad gamoTiSulni iyvnen saxelmwifos Camoyalibebis procesebidan da maT tribalistebs eZaxdnen, radgan isini axlad Camoyalibebuli saxelwifo

Page 92: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

92

institutebis winaaRmdegi iyvnen. amas emateboda isic, rom kolonistebis mier gavlebuli administraciuli sazRvrebi ar Seesabamebodnen adgilobrivi mosaxleobis moTxovnebs. es yvelaferi, SeiaraRebuli Setakebebis wyaro iyo axlad Seqmnili saxelmwifoebis SigniT da saxelmwifoebs Soris. saerTaSoriso urTierTobebSi, omis Semdgomi wlebidan, 1960-ian wlebis Sua periodamde, Sedegad miviReT is, rom blokebis Seqmnis procesi evropaSi, mokavSireTa omis miznebs ar Seesabameboda, aziaSi ki, koloniuri imperiebis restituciis arSemdgari mcdeloba, ewinaaRmdegeboda gaeros qartias. ase rom, blokebis Seqmnis procesi kontrasistemuri iyo da ewinaaRmdegeboda saerTaSoriso urTierTobebis aRqmas, rogorc globalur erTianobas, ramac 1950-iani wlebis bolodan gamoiwvia, e.w. miumxroblobis politika. am moZraobis institucionalizacia moxda 1955 wlis aprilSi bandungSi (indonezia). aziisa da afrikis 29 saxelmwifom da ganmaTavisuflebeli moZraobis warmomadgenlebma, miiRes gadawyvetileba, erTiani sagareo politikis Taobaze, romelic Tavisufali iqneboda blokebisagan. saerTaSoriso urTierTobebis istoria, 1970-iani wlebis Suidan, aris blokebis daSlis istoria. is daiwyo diplomatiuri urTierTobebis gafarToebiT, sabWoTa kavSiris daaxloebiT germaniis federaciul respublikasTan da ori germanuli saxelmwifos SeTanxmebiT. 1975 wels, helsinkSi gaformda evropaSi usafrTxoebisa da TanamSromlobis Sesaxeb SeTanxmeba. garda amisa, aSS-ma da sabWoTa kavSirma dades sxvadasxva xelSekruleba (strategiuli SeiaraRebis Semcireba, atomuri interkontinentaluri raketebis raodenobis gansazRvra da sxv.). `civi omis~ terminis adgili daikava iseTma formulirebebma, rogoricaa - `usafrTxoebis partnioroba~, `keTilmezobluri urTierTobebi~, an `cvlileba daaxloebis gziT~. blokebis SesustebiT gaCnda saSualeba, sxva donis saerTaSoriso urTierTobebis gafarToebisa da gaRrmavebisa, rogoricaa, magaliTad regionaluri integracia. aziaSi 1975 wlamde blokebi SenarCunebuli iyo. postkolonialurma omebma gansakuTrebiT daazarala malaziis naxevarkunZuli, kamboja, laosi da orive vietnamis saxelmwifo. omis damTavrebis Semdeg, SesaZlebeli gaxda TanamSromlobis ganviTareba. kooperaciis mniSvnelovani instituti regionisTvis gaxda ASEAN-i (daarsda 1967w.), ramac safuZveli Seqmna regionis ekonomikuri winsvlisaTvis. evropaSi regionaluri integracia eyrdnoboda, suverenul

Page 93: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

93

saxelmwifoebsa da evropul Tanamegobrobas Soris konkurencias da garkveulwilad mcirdeboda suverenuli saxelmwifoebis mniSvneloba, evropuli Tanamegobrobis sasargeblod. samxreT-aRmosavleT aziaSi ki, saxelmwifoebis suvereniteti da ekonomikuri urTierTobebisa da politikuri konsultaciebis qseli wonasworobaSi iyo ise, rom suverenul uflebebs ar Sexebia. afrikaSi, 1975 wels portugaliis kolonialuri imperiis daSlis Semdeg, 1980-iani wlebis bolomde, mimdinareobda e.w. Semcvleli omi. am gauTavebeli omebis axsna SeiZleba postkolonialuri saxelmwifo mSeneblobis gansakuTrebuli pirobebiT. postkolonialuri elitebis pirveli Taoba, nacionalizmis tradiciuli elitebis `tribalizms~ upirispirebda nacionalizms da axali saxelmwifoebis saxelmwifo ideologias azavebda socialisturi pragmatikiT. Sedgad miviReT is, rom umetes qveyanaSi Seiqmna centralisturi mmarTveloba, romelic eyrdnoboda samxedroebs, rogorc qveynis erTianobis garants. bevr qveyanaSi TviTon samxedroebi euflebodnen Zalauflebas. prioriteti eniWeboda saxelmwifoebis Seqmnas da amitom regionaluri integraciis institutebi sustad iyo ganviTarebuli. integraciis kontinenturi instituti Seiqmna 1963 wels -– afrikuli kavSiri (OAU). Tumca es organizacia ZiriTadad Semoifargleboda kolonialuri Zalebis mier gavlebuli administraciuli sazRvrebis, rogorc saxelmwifo sazRvrebis xelSeuxeblobis principis gatarebiT. aRmosavleT afrikaSi, evropuli integraciis institutebis magaliTze, keniis, tanzaniisa da ugandis prezidentebma, 1965 wels daaarses aRmosavleT afrikis Tanamegobroba, romelmac 1977 wels Sewyvita Tavisi saqmianoba da 1984 wels saerTod daiSala. 1975 wels, dasavleT afrikaSi Seiqmna ekonomikuri Tanamegobroba, romelic 16 saxelmwifos moicavda (ECOWAS = Economic

Community of West African States). amerikaSi, OAS (amerikis saxelmwifoebis organizacia) arsebobis gamo, blokebi gadamwyvet rols ar TamaSobdnen, miuxedavad imisa, rom 1959 wels kuba sabWoTa blokSi Sevida da Tavisi wvlilic Seitana komunisturi winaaRmdegobis moZraobebis SeqmnaSi laTinur amerikaSi. kuba garicxul iqna OAS-dan, xolo winaaRmdegobis moZraobebi samxedro ZaliT iqna CaxSobili. mxolod CileSi SesZlo socialisturma mTavrobam Tavisufali arCevnebis gziT Tavis damkvidreba, magram 1973 wels, samxedro gadatrialebis gziT, isic

Page 94: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

94

damxobil iqna. (sabWoTa raketebi kubaze. karibis krizisi - 1962w. kenedi - xruSCovi). mTlianobaSi, 1960-iani wlebis Suidan da 1990-iani wlebis dasawyisisaTvis, dekolonizaciisa da kolonializmis Sedegebis likvidaciiT, blokebma dakarges Tavisi mimzidveloba da es Seicvala saerTaSoriso urTierTobebis sxva doneebiT. sabolood, es procesi dasrulda 1991 wels varSavis xelSekrulebis, iugoslaviis federaciis, Cexoslovakiisa da TviT sabWoTa kavSiris daSliT. maTi adgili daikaves suverenulma saxelmwifoebma da regionaluri integraciis institutebma. meores mxriv, blokebis aRsasrulis Semdeg, gaZlierda da gaiSala vaWroba da bazrebis globaluri integracia da aRiareba moipova imis Segnebam, rom msoflio kooperaciisaTvis aucilebeli iyo ekologiuri, samxedro da iuridiuli problemebis globaluri gadawyveta. suverenuli saxelmwifoebis mTavrobebs da regionaluri integraciis institutebs ar gaaCndaT sakmarisi saSualebebi am problemebis gadasawyvetad. aq saqmeSi unda Careuliyvnen saerTaSoriso organizaciebi da pirvel rigSi, gaero. 1990-iani wlebis dasawyisidan blokebis nacvlad saerTaSoriso urTierTobebis qselSi erTvebian globaluri saerTaSoriso organizaciebi, regionaluri integraciis institutebi da suverenuli saxelmwifoebi. blokebis daSliT moxda sistemis aRqmis cvlilebebi, saerTaSoriso urTierTobebis TeoriaSi. meore msoflio omis damTavrebis Semdeg blokebis Seqmnam, orive centrSi mniSvnelovnad win wamoswia Teoriis mniSvneloba (aSS, sabWoTa kavSiri). sabWoTa kavSirSi, sistemis aRqma moeqca dogmebis marwuxebSi, radgan marqsizm-leninizmi saerTaSoriso sistemas gansazRvravda, rogorc antikolonialuri da antikapitalisturi revoluciuri moZraobebis moqmedebis CarCos. es dogmatika winaaRmdegobaSi modioda blokebis Seqmnis pragmatul politikasTan da amis gamo, saerTaSoriso urTierTobebSi inovaciebis Setana sabWoTa kavSirma ver SeZlo. aSS - Si ki piriqiT, 1945 wlidan mniSvnelovani Zvrebi moxda am mimarTulebiT. meore msoflio omis dasasrulisTvis, argumentebi daakldaT im Teoretikosebs, vinc erTa ligisa da vilsoniseuli mSvidobis moZraobis bazaze, cdilobdnen daesabuTebinaT msoflios mowyobis aucilebloba saerTaSoriso organizaciebis meSveobiT. es Teoretikosebi Tavis Tavs uwodebdnen funqcionalistebs. erTa ligis gaeroTi Secvlis

Page 95: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

95

aucileblobas, isini asabuTebdnen im argumentebiT, rom brZolam germanul nacional-socializmTan, italiur faSizmTan, ungrul turanizmTan da iaponur militarizmTan, Sedegad gamoiRo blokebis Seqmnis politika. swored es asabuTebs globaluri organizaciis aucileblobas. aqedan gamomdinare, isini midian daskvnamde, rom Tanamedrove teqnikas da warmoebis axal meTodebs mivyavarT msoflios unificirebamde da erTian wesrigamde. funqcionalistebis Teoria, romelic saerTaSoriso sistemas aRiqvamda, rogorc erTian sxeuls, miuRebeli iyo im politikosebisaTvis, romlebic cdilobdnen blokebis SenarCunebas. 1920-iani wlebis vilsonianizmis kritika 1940-iani wlebisTvis Camoyalibda, rogorc `realizmi~. realistebi, rogorebic iyvnen magaliTad, gaerTianebul samefoSi diplomati, politologi da istorikosi edvard halet kari (1892-1982w.w.), an aSS-Si politologi quinsi raiti (1890-1970w.w.), akritikebdnen saerTaSoriso organizaciis Seqmnis ideas da ar endobodnen erTa ligis mier mSvidobis uzrunvelyofis ideas. isini miuTiTebdnen, rom erTa ligam ver moaxerxa 1930-iani wlebis samxedro konfliqtebis Tavidan acileba da gamodiodnen TezisiT, rom mSvidobis ganmtkiceba saWiroa suverenuli saxelmwifoebis Tavdacvisunarianobis gaZlierebis gziT. gansakuTrebul mniSvnelobas aniWebdnen suverenuli saxelmwifoebis TavdacviT aliansebs. maTi azrebis siaxlovem me-19 da adreuli me-20 saukunis wonasworobis swavlebasTan, miiyvana isini 1930-ian wlebSi ukve saerTaSoriso sistemis SigniT wonasworobis definiciis problematikamde da aqedan gamomdinare, am sistemis or blokad dayofamde (bipolaruloba). realistebis warmodgenebi saerTaSoriso urTierTobebis TeoriaSi, batonobda 1950-ian, 1960-ian da 1970-ian wlebSi. maT winaaRmdeg gamodioda funqcionalizmis e.w. axali redaqcia, romelic mimarTuli iyo ukve ara globalur, aramed regionalur integraciaze. es neofunqcionalistebi darwmunebuli iyvnen imaSi, rom suverenuli saxelmwifoebi gaiTqvifebodnen regionaluri integraciis institutebSi da swored amas miiCnevdnen sakuTar amocanad, raTa epovaT gzebi da saSualebebi am miznis misaRwevad. neofunqcionalistebma ver gansazRvres, rom blokebi suverenuli saxelmwifos arsebobis garantebi iyvnen da amiT aferxebdnen regionalur integracias. 1980-ian wlebSi, realizmis winaaRmdeg gamovidnen is Teoretikosebi, romlebic cdilobdnen cnobierebaSi warmoqmnili

Page 96: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

96

globaluri ekologiuri, samxedro da iuridiuli problemebis gadawyvetis aucileblobis dasabuTebas da kvlav ubrundebodnen azrs, rom msoflio wesrigi saerTaSoriso organizaciebis meSveobiT unda damyardes. 1980-iani wlebis bolos, es Teoretikosebi mividnen daskvnamde, rom saerTaSoriso sistema aRqmul unda iqnas, rogorc globaluri erTianoba, radgan bazrebis globalizacia da msoflio problemebis gadasawyvetad saWiro samarTlebrivi wesebis simravle, aqtiorebis qmedebebs reglamentirebas uwevs. amiT isini daubrundnen kantis Teziss, rom saerTaSoriso urTierTobebisaTvis damaxasiaTebelia TviTregulirebis unari da msoflios SeuZlia yovelgvari msoflio mTavrobis gareSe misi kontrolireba.

II ნაწილი

III ნაწილი ÕÕ 21-e saukune - ekonomikuri urTierTobebi gadavavloT Tvali msoflios ekonomikur ganviTarebas. saerTaSoriso urTierTobebi ar aris wminda politikuri urTierTobebi. is Tavis TavSi moicavs ekonomikasac da unda iTqvas, rom politikis erT-erTi umniSvnelovanesi Semadgeneli nawilia. qveynebs Soris urTierTobebSi ekonomikas xSirad gadamwyveti mniSvneloba eniWeba, radgan dRes, qveynis siZliere da misi roli saerTaSoriso urTierTobebSi swored rom ekonomikuri sistemis ganviTarebiT ganisazRvreba da ara tankebisa da raketebis raodenobiT. ratom maincadamainc evropaSi moxda industrializacia? 1500wlisaTvis evropa iyo mniSvnelovani kulturuli centri, magram araferi mianiSnebda imaze, rom evropa male ekonomikurad da samxedro TvalsazrisiT wamyvani gaxdeboda da bolos mTel msoflios daimorCilebda. evropa arc yvelaze noyieri miwebiT gamoirCeoda da arc mWidrod dasaxlebuli regioni iyo. arc maTematikaSi, teqnikaSi an

Page 97: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

97

navigaciaSi uswrebda igi aziis did civilizaciebs. SedarebisaTvis, CineTi teqnologiurad bevrad adre iyo `momwifebuli~ industrializaciisaTvis. Cinelebma wignis beWdva jer kidev evropis adreul SuasaukuneebSi daiwyes, xolo CrdiloeT CineTSi ukve me-11 saukuneSi hqondaT foladis warmoeba, romlis warmadoba ufro maRali iyo, vidre es industrializaciis sawyis etapze hqonda ingliss. CineTis qalaqi bevrad ufro masStaburi iyo, vidre Suasaukuneebis evropis. ukve me-15 saukuneSi daiwyes Cinelebma zRvebsa da okeaneebze eqspediciebi. maTi gemebi moculobiTac bevrad aRemateboda evropelebisas. magram 1433 wels Sewyda eqspediciebi da sami wlis Semdeg aikrZala gemebis ageba. Cinelebis ukandaxevis da Caketvis mTavari mizezi iyo Cineli biurokratiis konservatizmi, mandarinebis uaryofiTi damokidebuleba samxedroebisadmi da komerciisadmi. amas daemata sxva sirTuleebi. wignis beWdva ar SeiZleboda gamoyenebuliyo praqtikuli codnis gavrcelebisTvis. Cinur qalaqebs arasodes ar miuRiaT damoukideblobis iseTi xarisxi, rogorc evropul qalaqebs hqondaT. CineTi ar cnobda moqalaqis Sesabamis uflebebs. igives Tqma SeiZleba muslimanur qveynebze da amas emateboda maTi samxedro Zlierebac. islamis samyaros karga xani, evropasTan SedarebiT hqonda kulturuli da teqnologiuri upiratesoba, magram me-16 saukuneSi osmaleTis imperiaSi SeiniSneboda strategiuli gafantuloba sivrceSi. amas emateboda arakompetenturi sulTanebi, centralizacia, despotizmi da `mkacrad orTodoqsuli CaxSoba iniciativebis, vaWrobis da gansxvavebuli mrwamsisa~ (buSeki `industriuli revolucia~, gv.89). sul ufro mzardi gadasaxadebi angrevdnen vaWrobas. aikrZala wignis beWdva, raTa ar momxdariyo `saSiSi~ azrebis gavrceleba. agreTve samxreT aziaSic ganviTarebisaTvis mZlavri xelisSemSleli pirobebi Seiqmna. indoeTis samefo imperiis mogolebis simdidre da brwyinvaleba finansdeboda qveSevrdomebis umowyalo eqspluataciiT. komercia qalaqebSi aRar funqcionirebda jer kidev britaneTis imperializmis Semosvlamde. mravali religiuri tabu da kasturi sistema muxruWis rols asrulebda. me-17 saukunis dasawyisisaTvis iaponia iqca centralizebul militaristul Zalad, riTac igi savsebiT daemsgavsa evropis axal monarqiebs. Sogunebma (iaponiis maRali samxedro pirebi, romlebic unebisyofo mefis magivrad uZRvebodnen qveynis mmarTvelobas),

Page 98: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

98

romlebmac moaxdines jer samxedro da Semdeg aRmasrulebeli xelisuflebis monopolizacia, daRupes qveyana. dasawyisSi gaaCeres yvela eqspedicia zRvaze da sul gawyvites kontaqti gare samyarosTan. 1636 wels aikrZala sazRvao gemebis ageba da iaponelebs aekrZalaT zRvebis dalaSqvra. evropis upiratesoba iyo ara marto is, rom mas hqonda mravali sanaosno mdinare da zRvis sanapiroebi, aramed kidev is, rom evropa arasodes ar warmoadgenda erTian politikur erTeuls. sxva civilizaciebis did imperiebTan SedarebiT, es erTi SexedviT naklia, magram sinamdvileSi evropis didi Sansi. arc erTi kaizeri, papi, mefe Tu Tavadi ar iyo erTpirovnuli mbrZanebeli. regioni politikurad yovelTvis gaxleCili iyo. ra Tqma unda, evropaSic iyo undobloba vaWrobis an qalaqebis avtonomiis mimarT. wanaaRmdegobebs awydebodnen vaWrebi da mevaxSeebi, magram es periodulad xdeboda. paul kenedi Tavis wignSi `didi imperiebis ayvaveba da dacema~ aRniSnavs, rom yovelTvis moiZebneboda evropaSi feodali, romelic tolerantuli iyo vaWrebis mimarT. rogorc istoria gvaswavlis, Seviwrovebuli ebraeli vaWrebi, ganadgurebuli flamandreli mqsovelebi da devnili hugenotebi tovebdnen im adgilebs da saxldebodnen sxvagan da Tan mihqondaT Tavisi codna... (gv.45) ekonomikuri da samxedro winaaRmdegobebi da mravalferovneba iyo winapiroba da amave dros Sedegi imisa, rom ar arsebobda erTiani avtoriteti. yvelas hqonda SesaZlebloba, esargebla axali samxedro teqnologiebiT da swored es konkurencia abrkolebda vinmesTvis upiratesobis miRwevas. SeiZleba ucnauradac JRerdes, magram swored SeiaraRebis ganviTarebis dinamikam ganapiroba evropis pluralizmi da misi batonoba msoflios zRvebze. 1520 wels espaneTma daipyro meqsika, 1530 wels - peru. transatlanturi vaWroba gafarTovda. 1510-1550 wlebSi vaWroba rvajer gaizarda, xolo 1550-1610 wlebSi kidev samjer. evropulma dinamiurma sistemam mTeli msoflio moicva. marTalia, evropas, procesis dasawyisSi ar hqonda upiratesoba sxva civilizaciebTan mimarTebaSi, magram is nakleb winaaRmdegobebs qmnida. ekonomikuri, politikuri da samxedro pluralizmi da inteleqtualuri Tavisufleba, sulis emansipacia saeklesio da saero avtoritetebis borkolebisagan ganTavisuflebiT - yvelaferi es iyo gadamwyveti faqtorebi dasavleTis aRmavlobisaTvis.

Page 99: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

99

evropulma feodalizmma Seqmna kapitalizmis Casaxvisa da industriuli revoluciis winapirobebi, Tumca es ar xdeboda TavisTavad. es iTxovda axal sinTezs, raTa renesansis saSualebiT Semotanili antikuri kulturis meSveobiT ganviTarebuliyo qalaquri kultura, moqalaqeoba, samarTlebrivi saxelmwifo, racionalizacia da mecniereba. mniSvnelovani iyo sakuTrebis usafrTxoeba da kanonebiT daregulirebuli ekonomikuri transaqciebi da xelSekrulebebis upirobo Sesruleba. amiT ukve vuaxlovdebiT Tanamedrove saxelmwifoebriobas. aRniSnvis Rirsia agreTve is faqti, rom absolutizmis epoqaSi saxelmwifo Zalauflebis centralizaciam da masTan dakavSirebulma politikuri Zalauflebis koncentraciam, ar gamoiwvia ekonomikuri Zalauflebis centralizacia. piriqiT, absolutizmma moaxdina samarTlebrivi aqtebis sistematizacia da gafarToeba, rac sakuTrebas garantiebs uqmnida, icavda didgvarovnebis da Camoyalibebis stadiaSi myofi biurgerobis sazogadoebriv poziciebs. aman SesaZlebeli gaxada kapitalisturi erovnuli ekonomikebis da kapitalisturi msoflio bazris warmoqmnis winapirobebis gaumjobeseba da gafarToeba. samarTlebrivi usafrTxoeba xels uwyobda ekonomikur aqtiurobas. mniSvnelovani iyo vaWroba da gansakuTrebiT sazRvao vaWroba. industriulma revoluciam ganviTarebis grZeli gza ganvlo da antikuri xanidan Suasaukuneebis gavliT Zlieri impulsebi miiRo. Camoyalibda axali individualisturi, pasuxismgebliani evropuli adamianis axali tipi. gansakuTrebiT aRsaniSnavia azrovnebis mecnierul-teqnikuri mimarTuleba da saerTod misi mecnieruli cnobismoyvareoba, rac ar darCa akademiur sferoSi, aramed mosaxleobis farTo fenebi moicva. Semosavlis da mogebis zrda warmoebis procesis SecvliT da teqnikur-organizatoruli progresis mizanmimarTulad da sistematurad gamoyenebiT. orasi wlis winaT moxda industriuli revolucia da kacobrioba kvlav axali revoluciis mowmea:maRali teqnologiebis revulucia. msoflio icvleba warmoudgeneli siswrafiT. daiwyo axali dro... gadavxedoT industriul epoqas, romelsac dasabami ingliselma misca. 1777 wels jeims vatma aago pirveli samrewvelo orTqlis manqana. amiT SesaZlebeli gaxda energiis axali wyaros_qvanaxSiris adamianis samsaxurSi Cayeneba da kunTebis Zalis manqanebiT Secvla. industriuli revolucia daiwyo. inglisi msoflio batoni gaxda. misi

Page 100: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

100

industria batonobda bazrebze, misi bankebi ki - safinanso bazrebze, misi sazRvao floti batonobda zRvebze. indoeTi da CineTi, aziis uZvelesi kulturebi, gadaiqcnen koloniebad da naxevrad koloniebad. asi wlis Semdeg, me-19 saukunis 80-ian wlebSi, industriuli revolucia Sevida meore fazaSi. Seiqmna axali dargebi: eleqtroindustria, qimiuri da farmacevtuli industria, optikuri industria, saavtomobilo da navTobis industria. am meore fazaSi dominirebda germania da amerika. isini qmnidnen momavlis dargebs. qimiur da farmacevtul sferoSi germanias faqtiurad monopolia hqonda. saukuneebis mijnaze, germanias medikamentebSi da xelovnuri sasuqebis sferoSi, msoflio bazris 90% ekava. inglisi ki darCa orTqlis manqanebis epoqaSi. germania dResac evropis pirveli industriuli qveyanaa, miuxedavad imisa, rom man ori msoflio omi waago. industriuli revoluciis meore fazam momaval ganviTarebaze ufro didi gavlena moaxdina, vidre orma katastrofulma marcxma. industriuli sazogadoebis ayvaveba da amave dros dasasruli amerikaSi moicavs 1945 wlidan 1973 wlamde periods, xolo evropaSi ormocdaaTiani wlebidan 1973 wlamde. es iyo sruli dasaqmebisa da masobrivi keTildReobis wlebi. Canda ise, TiTqos industriuli sazogadoebis ori mTavari problema_ ekonomikis ryevebi aRmasvlasa da depresias Soris da simdidris samarTliani ganawilebis siZneleebi-daZleul iqna. me-20 saukunis oTxmociani wlebidan msoflios axali industriuli revoluciis win aRmoCnda. eqvsi mTavari mimarTuleba gaxda ganmsazRvreli:

1. sainformacio-teqnikuri industria, romlis Svidi Semadgeneli nawili erT mTlian industriaSi erTiandeba. esenia:naxevargamtarebi, kompiuteri, telekomunikacia, gasarTobi eleqtronika, industriis avtomatizacia, avtoeleqtronika da samedicino eleqtronika.

2. bioindustria. 90-iani wlebis bolos, horizontze gamoCnda meore axali revoluciuri teqnologia. axali bioteqnikis amosavalia e.w. genuri teqnika (`sicocxlis sainformacio teqnika~). is moicavs mTel rig industriebs. robotebis fabrikis gverdiT iqmneba `mikrobebis fabrika~, romelic qmnis axal medicinas, axal farmacevtul industrias, axal qimiur

Page 101: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

101

industrias. is safuZvels uyris axal soflis meurneobas, rac dakavSirebulia axali sakvebi produqtebis industriasTan. eleqtronikis industriisaTvis qmnis axal produqtebs, rogoricaa bioCipi da biosensori. genuri teqnika adamians aZlevs SesaZleblobas, Seqmnas sicocxlis axali formebi. bioteqnikur revolucias ufro metad SeuZlia fundamenturad Secvalos adamianebis cxovreba, vidre amas dRes ukve akeTebs sainformacio teqnika.

3. axali masalebis industria. es aris maRali warmadobis xelovnuri

masalebis industria (rogoricaa polikarbonatebi, aramidebi, poliimidebi da sxv.) es masalebi gamoiyeneba axali naxevargamtarebis masalebSi, axal keramikebSi, Tanamedrove SuSisa da gansakuTrebiT axal zegamtar masalebSi. kacobriobis civilizaciis ganviTareba qvisa da brinjaos xanidan rkinis

xanamde mimdinareobda axali masalebis gamoyenebis kvaldakval. Cveni damokidebuleba masalebis mimarT safuZvlianad Seicvala. adamiani iRebs ara marto bunebriv nedleuls, aramed materiis atomis struqturis Seswavlis Sedegad TviTon qmnis axal masalebs. bunebrivi resursebis Semdeg modis xelovnuri masalebis dro. xSirad winsvla rogorc klasikur, ise axal industriebSi, damokidebulia imaze, Tu axali masalebis industria rodis qmnis Sesabamisi Tvisebebis mqone masalebs.

4. energiis axali sistema. pirvelma industriulma revoluciam xe Secvala

naxSiriT, Semdeg navTobiT da bunebrivi airiT. aseve iqneba informaciis epoqaSic. bunebrivi energiebi milevadia da mavnea garemosaTvis. uaxloesi asi wlis ganmavlobaSi energiis tradiciuli wyaroebi Seicvleba sxva ganaxlebadi energiis formebiT, rogoricaa, mzis

Page 102: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

102

energia, qaris energia, geoTermuli energia, birTvuli energia... 5. garemos dacvis teqnika. aq saubaria ara imdenad axal

teqnologiaze, aramed tradiciuli da axali teqnologiebis gamoyenebaze garemos dacvisa da garemosaTvis miyenebuli zaralis gamosworebisaTvis. garemos dacviTi teqnikac 21-e saukunis axal did industrias Cauyris safuZvels.

6. kosmosuri teqnika. kosmosis aTvisebis epoqa daiwyo 1957 wlis 4 oqtombers sabWoTa kavSiris mier pirveli xelovnuri Tanamgzavris gaSvebiT. mas Semdeg ramdenime aTasi Tanamgzavri aris kosmosSi.(iqna gaSvebuli?) komunikaciebis Tanamgzavrebma Seqmnes globaluri telekomunikacia: globaluri telefoni, kompiuteruli monacemebis globaluri gacvla, satelituri televizia. Tanamgzavrebs iyeneben mecnierebi, samxedroebi, ekologebi da a.S. kosmosma Secvala adamianis Segneba. kosmosidan miRebuli fotoebiT adamiani mixvda, Tu ra pataraa Cveni planeta am ukidegano sivrceSi da rogor unda gavufrTxildeT Cvens garemos.

21-Äe saukuneSi kosmosis aTviseba meore fazaSi Seva da adamiani daiwyebs marsisa da mTvaris aTvisebas. sainformacio sazigadoeba ganviTarebis axal safexurze ava:kosmosuri sazogadoeba. 1946 wels mecnieri artur e.klarki werda, rom kacobriobis momavali marszea. marsi iqneba is, rac amerika iyo kolumbis aRmoCenis Semdeg. klarki aRwers momavlis suraTebs wiTel planetaze, mas Semdeg rac adamianebi Seudgebian mis aTvisebas, Tavisi puris yanebiT, tyeebiT, zRvebiT da okeaneebiT. axali drois mTavari industria aris sainformacio-teqnikuri industria. mZlavrad viTardebian agreTve maRali teqnologiebis industriebi, magram ukanasknel aTwleulSi sainformacio-teqnikuri industria gadaiqca udides industriad da SeaRwia yvela sxva industriaSi. is axlad qmnis klasikuri industriebis warmoebis process da xels uwyobs sxva maRali teqnologiebis industriebis ganviTarebas. igi mTlianad cvlis ekonomikas. rac faqtiurad orasi wlis win moxda -–agrarulidan

Page 103: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

103

industriul saxogadoebaze gadasvliT, igive xdeba dRes ufro maRal safexurze. warmoeba da momsaxurebis mravali sfero `informatizirebuli~ gaxda. firmebi, fabrikebi, bankebi da dazRvevebi, turistuli biuroebi da supermarketebi gadaiqcnen kompiuterizirebul, avtomatizirebul `sainformacio sawarmoebad~. pirveli industriuli revoluciis arsi mdgomareobda imaSi, rom adamianis fizikuri Zala manqanebis ZaliT Secvliliyo. informaciul-teqnikuri revolucia adamianis gonebriv saqmianobas exmareba kompiuteriT da kompiuteriT marTvadi avtomatebiT da Tavis Tavze iRebs mTel rutinul samuSaos. dasaqmebulTa ori mesamedi iqnebian sainformacio muSakebi, romlebic dasaqmebul iqnebian codnis warmoebiT, misi gamoyenebiT da ganawilebiT. industriul sazogadoebas cvlis sainformacio sazogadoeba. Zalauflebisa da simdidris ganawileba (dovlaTi), rogorc SigniT erebSi, ise erebs Soris, Tavidan moxdeba. agrarul sazogadoebaSi simdidris wyaro iyo miwa (uZrav-moZravi qoneba). Tanamedrove ekonomikuri mecnierebis fuZemdeblebi, frangi fiziokratebi gvaswavlidnen, rom produqtiulia mxolod soflis meurneoba, radgan mxolod glexs SeuZlia moiwios imaze meti, vidre daTesa da swored es namati aris ekonomikis yvela dargis warmoqmnis winapiroba. ai, aseTi warmodgena hqondaT me-18 saukuneSi. me-20 saukunis dasawyisSi, argentina Tavisi noyieri saxnav-saTesebiT, ukidegano saZovrebiTa da mdidari sasargeblo wiaRiseuliT, erT-erTi umdidresi qveyana iyo, iaponia ki, ganwiruli iyo siRaribisaTvis. maSin industriuli revolucia ukve Semdgari faqti iyo. simdidris gadamwyveti wyaro iyo fulis kapitali, romlis saSualebiT SesaZlebeli iyo sxva kapitalis -– fabrikebis, danadgarebis SeZena, riTac SesaZlebeli gaxdeboda axali simdidris (dovlaTis) Seqmna. feodalizmi kapitalizms uTmobda gzas. kapitalizmis ganviTarebisaTvis saWiro iyo faseulobaTa sistemis Secvla. Sua saukuneebSi momxveWeloba udides codvad iTvleboda. kalvinizmma kapitalis dagroveba gadaaqcia Rirsebad. mdidari mwarmoebeli niSnavda imas, rom is RmerTis rCeulia ukvdavebisaTvis. sainformacio sazogadoebaSi warmoebis orive faqtori -–miwa da kapitali, kargavs Tavis mniSvnelobas eris simdidrisa da siZlieris aRsaniSnavad. bunebrivi resursebis fasebi ecema. maT adgils ikavebs xelovnuri resursebi. (mag. spilenZis sadenebis Secvla optikur-boCkovaniT

Page 104: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

104

telekomunikaciebSi). kapitali yvelasaTvis xelmisawvdomia. indoeTi da CineTi aSeneben fabrikebs kapitalis igive intensivobiT, rac aSS da germania. vaWrobis klasikuri Teoriis ZiriTadi koncefcia -– gansxvaveba kapitaliT mdidar da Rarib qveynebs Soris -– kargavs Tavis mniSvneblobas da masTan erTad 200 wlis win david rikardos mier dasabuTebuli `komparatiuli upiratesobis~ Teoriac. simdidris axali gadamwyveti wyaro dRes aris codna da misi gamoyeneba waroebaSi da momsaxurebis sferoSi. kvlevebisa da ganviTarebis saSualebiT codnis warmoeba, SeZenili codnis efeqturi gamoyeneba axali produqciis, warmoebis procesSi –- es aris mTavari produqtiuli saqmianoba sainformacio ekonomikaSi. axali industriebi, es aris `codnis industriebi~. amis brwyinvale magaliTia maikrosofti. udidesi mwarmoebeli jeneral motorsi flobs ZviradRirebuli danadgarebiT aRWurvil fabrikebs, maikrosoftis qonebis safuZvels Seadgens softvares programebi (Windows) da patara kampusi riCmondSi (vaSingtoni), sadac niWieri teqnikosebi axal programebs qmnian. maikrosofti msoflioSi yvelaze ZviradRirebuli firmaa. aseTi `codnis firmebis~ warmateba damokidebulia misi TanamSromlebis codnasa da SesaZleblobebze. magram am TanamSromlebiT kapitalisti sakuTrebas ver SeiZens. firmis `sakuTreba~ saRamos midis saxlSi da xval SeiZleba sxva firmaSi gadavides. lester turovi Tavis wignSi `kapitalizmis momavali~ saintereso kiTxvebs svams:`ra bedi elis kapitalizms, Tu mas ar SeuZlia Tavisi strategiuli wyarodan sakuTreba hqondes?~ wminda wylis codnis firmebi (programistebi), filmebis studiebi, iuridiuli kancelariebi, saSuamavlo firmebi, sainvesticio bankebi ufro xSirad sul sxvagvarad arian organizebuli, vidre es tradiciul kapitalistur firmebSia. firmis ZiriTadi wevrebi arian ara daqiravebuli TanamSromlebi, aramed partniorebi, romlebic mogebas erTmaneTSi inawileben. rogorc erebSi, ise erebs Soris xdeba simdidrisa da Zalauflebebis axlidan danawileba. msoflios wamyvani erebi arian ara isini, vinc kapitalsa da teritoriebs floben, aramed vinc gankargavs codnasa da teqnologiebs. teqnologiuri Zalaufleba gansazRvravs erebis rangirebas. TviT samxedro Zala gadaiqca sainformacio da kosmosuri teqnikis funqciad. iaponia, mTagoriani kunZuli evraziis

Page 105: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

105

ganapiras, yovelgvari bunebrivi resursebis gareSe, 80-ian wlebSi gadaiqca ekonomikur zesaxelmwifod. amavdroulad ki, sabWoTa kavSiri, udidesi qveyana mdidari bunebrivi da energoresursebiT, gaRatakda. ZalTa gadanawileba iwvevs msoflio politikis Zirfesvian cvlilebas. mowinave qveynebi geopolitikis epoqidan gadadian geoekonomikaSi. Tu adre brZola mimdinareobda terotiroebisa da koloniebisTvis, dRes mimdinareobs teqnologiuri liderobisaTvis. momavals ver gaveqceviT. Cven gvaqvs mxolod ori arCevani -–an miviRebT drois gamowvevas momavlis Sesaqmnelad, an gadaviqceviT pasiur msxverplad. amis mSvenieri magaliTia CineTi. me-19 saukuneSi konfucianistur mecnier -–moxeleebs ar surdaT SeecvalaT Tavisi samefo. sayovelTaod cnobilia, es riT damTavrda. qveynis ganviTarebisaTvis da ufro metic, gadarCenisaTvis aucilebelia reformebi, magram TiToeulma qveyanam reformebis dawyebamde Tavisi modeli unda airCios. saubaria ara calkeul rekomendaciebze, aramed konkretul modelze. 21-e saukunis gamowvevebis dasaZlevad gvaqvs xuTi modeli:amerikuli modeli; iaponuri korporatiuli saxelmwifo ekonomikis modeli; aziuri modelebi (`vefxvis qveynebi~), romlebic taivanis, singapuris da hongkongis Cinur-konfucianisturi ekonomikis gamoklebiT, faqtiurad iaponuri modelis kopirebaa; germaniis socialuri sabazro ekonomika (romelic faqtiurad mTel kontinentze gavrcelda); da bolos, CineTis socialisturi sabazro ekonomikis transformaciuli modeli. am modelebidan romels ekuTvnis momavali? unda iTqvas, rom verc erTi am modelTagani sainformacio da bioteqnikis epoqaSi ver gaimarjvebs, Tu ar moxda politikuri, ekonomikuri, kulturuli da moraluri Zirfesviani reformebi. sainformacio -–teqnologiuri revolucia amerikis pirmSoa. igi sawyiss iRebs meore msoflio omis droidan da 80 -–ian wlebSi aRwevs piks. swored 80 -–ian wlebSi gaCaRda dramatiuli brZola SeerTebul Statebsa da iaponias Soris. iaponiis umagaliTo aRmasvla saSiSroebas uqadda amerikas, sainformacio – teqnikuri revoluciis lideri gamxdariyo. dekadis bolos ise Canda, TiTqos iaponiam Tavis mizans miaRwia. bevri YTvlida, rom msoflio ekonomikur -–teqnologiuri batonoba gadadioda `amomavali mzis qveynis ~ xelSi. iaponia iqca misabaZ magaliTad da modelad. magram dadga 90-iani wlebi, romlebmac bevri ram Secvales. sabWoTa

Page 106: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

106

imperia daingra. civi omis biopolaruli samyaro gadaiqca `globalur samyarod~, sadac Cven dRes vcxovrobT. amerikelebma wamoiwyes kontrSeteva da `Tavisi~ revolucia daibrunes. maT rogorc sainformacio, ise sakomunikacio teqnikis sferoebis wamyvani poziciebidan gandevnes iaponelebi. yvelaze mniSvnelovani - interneti,– mTlianad amerikulia. Tanamedrove istoriaSi arasodes ar arsebobda saxelmwifo, romelic ase myarad idga saTaveSi; amerikis samxedro Zliereba, ekonomikuri da teqnologiuri dominireba, amerikuli pop -–kultura gadaiqca globalur masobriv kulturad. mokled, amerikam ganicada arnaxuli triumfi da me-20 saukune, marTlac rom `amerikuli saukune~ iyo. magram iqneba 21-e saukune `amerikuli~? amerikis triumfis Crdilovani mxarea iaponiis marcxi. 1990 wlis 2 ianvars tokios birJaze aqciebis moulodneli vardna daiwyo da TiTqmis or weliwads gagrZelda. aqciebis vardnas mohyva uZravi qonebis bazrebis da ekonomikuri stagnacia. es ar exeboda mxolod ekonomikas. moxda iaponuri modelis politikur-moraluri ngreva. jer kidev 1993 wels, firma `sonis~ damaarsebeli akio morita moiTxovda, rom iaponiam Tavisi Tavi `Tavidan unda Seqmnas~. iaponiis aRmavloba da iaponia-amerikis 80-iani wlebismaRalteqnologiuri brZola. iseve, rogorc evropam, me-18 saukunis bolos dasabami misca industriul revolucias, aseve 1945 wlidan amerikaSi moxda maRali teqnologiebis revolucia. axali maRali teqnologiebis simbolod iqca santa klara qaunTi. es 50 kilometris sigrZisa da 15 kilometri siganis xeoba, san-franciskos yuris samxreTSi, gasuli saukunis 50-ian wlebSi warmoadgenda xilis plantaciebs. aqve Soriaxlo ganlagebuli iyo stenfordis universiteti, amerikis erT-erTi elituri umaRlesi saswavlebeli. swored aq, 1938 wels, stenfordis orma kursdamTavrebulma, garaJSi daaarsa Hawlett-Packard- is firma, romelic awarmoebda sazom xelsawyoebs. 1950 wels HP- is iTvlida 200 TanamSromels da misi brunva weliwadSi iyo 2 milioni dolari. dRes is aris msoflioSi sididiT meore kompiuterebis mwarmoebeli firma da misi wliuri brunva Seadgens 43 miliard dolars (1997w.) HP- iqca axali sainformacio teqnikis zrdis warmoudgeneli potencialis simbolod.

Page 107: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

107

1957 wels swored aqeT gadmosaxlda uiliam Soklei, tranzistoris erT-erTi gamomgonebeli, romelmac gargaris fardulSi daaarsa firma. misi gundis wevrebi iyvnen agreTve robert noisi da gordon moori, naxevargamtarebis industriis momavali gmirebi. 1968 wels maT daaarses naxevargamtarebis sawarmo - inteli. santa klara qaunTi iqca msoflio eleqtronikis industriis inovaciebis centrad. rogorc jaWvuri reaqcia, ise iqmneboda aq firmebi da sawarmoebi. 1971 wels adgilobrivma gazeTma am vels saxelad `Silicon Valley~ -`silikon veli~-siliciumis veli daanaTla. swored am saxeliT aris is cnobili dRes msoflioSi. 80-iani wlebis dasawyisSi `silikon veliSi~ eleqtronikis 3000 firma iyo. yovel kviraSi saSualod 18 firma fuZndeboda. `silikon veli~ msoflioSi aRiqmeboda sainformaciis industriisa da informaciis epoqis simbolod iseve, rogorc Tavis droze ruris mxare -qvanaxSirisa da foladis industriis, xolo detroiti - saavtomobilo industriis cnebebs warmoadgendnen. `silikon veliSi~ Seiqmna warmoebis axali kultura. daregulirebuli samuSao saaTebisa da mravalsafexuriani ierarqiis nacvlad Seiqmna individualistebis sawarmo, romlebic e.w. `garaJis firmaSi~ kviraSi 7 dRe da dReSi 15 saaTi muSaobdnen firmis da sakuTari Tavis gamdidrebisaTvis, radgan firma yvelasi iyo. ukve 80-iani wlebis dasawyisisaTvis `silikon velis~ CrdiloeT patara nawilSi 15 aTasze meti milioneri cxovrobda. 1978 wlis miwuruls naxevargamtarebis industria 28 %-ian zrdas zeimobda da optimizmiT uyurebda Tavis momavals, radgan maTi produqcia axali epoqis simbolod iqca da msoflio aRtacebas iwvevda. saubaria `maRalintegrirebul~ Cipze. es aris frCxilisodena siliciumi, romelSic aTasobiT tranzistori Tavisi winaRobiT da kondesatorebia CaWedili. 1978 wels aqtualuri iyo 4 K-DRAM- i, 4 kilobitis maxsovrobiT (1 biti = informaciis umciresi erTeuli). 1979 wels dagegmili iyo 16 K-DRAM-i. cnobili iyo, rom 1975 wlidan iaponiis saerTaSoriso vaWrobisa da industriis saministro axorcielebda naxevargamtarebis did proeqts. saministrom gaaerTiana qveynis eleqtronikis koncernebi da kvleviTi institutebi, raTa ganeviTarebina sqemebis teqnologiebi (Very Large Scale Integrated Circuits = Zalian maRali integraciis gadamrTveli sqemebi). 1979 wlis bolomde iaponelebi

Page 108: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

108

gegmavdnen 64K-DRAM- is (Dunamic Random Access Memories) gamoSvebas. `silikon veliSi~ am wamowyebas araseriozulad uyurebdnen da sakuTari Tavi daumarcxeblad miaCndaT. 1979 wlis dasawyisSi swored mexiviT gavarda cnoba, rom iaponiam pirvelive cdaze Tavisi 16 K-DRAM -iT amerikis bazris 49% daipyro. amas daemata isic, rom iaponuri Cipebi jobdnen amerikuls, magram es mxolod dasawyisi iyo. 1979 wlis bolos iaponelebma, rogorc gamocxadebuli hqondaT, daiwyes 64K-DRAM-is warmoeba. warmoudgeneli siswrafiT izrdeboda warmoebis simZlavreebi. 1982 wels 64 K-DRAM-is msoflio bazris 70% iaponelebis xelSi iyo. 1983-1984 wlebSi amerikam gaiumjobesa poziciebi, magram 1985 wels naxevargamtarebis bazarze mZime recesia daiwyo da iaponelebma fasebis daundobeli omiT amerikelebi am bazridan gandevnes. cnobili gaxada hitaCis miTiTeba Tavisi gadamyidvelebisaTvis: `daasaxele fasi, romelic 10%-iT naklebia konkurentis fasze. Tu wamogyvebian, daakeli kidev 10%. SeTavazeba maSin damTavrdeba, rodesac SekveTa eqneba hitaCis. gamyidvelis 25% mogeba garantirebulia~. (ix. Fred Warshofsky. The Chip War.

The Battle of the World Tomorrow. New York 1989,s.164). fasebis omis damTavrebis Semdeg gairkva, rom iaponelebma ganicades oTxi miliardi dolaris zarali, magram bazarze faqtiurad aRar arsebobda DRAM-is mwarmoebeli amerikuli firma. Intel-ma, integrirebuli sqemis Semqmnelma, 1985 wlis 9 oqtombers Tavisi marcxi aRiara. am brZolaSi gamoCnda amerikuli naxevargamtarebis industriis struqturuli sisuste. `silikon velis~ axalgazrda firmebs SeebrZola iaponeli konkurenti, romelic warmoadgenda vertikalurad integrirebuli eleqtronikis koncernebs, romlebic Tavis mxriv gaerTianebuli iyvnen did industriul jgufebTan – e.w.`kairatcu~. amerikelebis erTaderTi biznesi iyo naxevargamtarebi, xolo iaponelebs SeeZloT sxva sferoebidan SeevsoT zarali am biznesSi. Tavisi sakuTari investiciebis dasafinanseblad, amerikelebs unda miemarTaT kapitalis bazrisaTvis da aeRoT maRali procentebiani ganakveTiT sesxi, an gamoeSvaT axali aqciebi, xolo iaponelebs yoveli axali Taobis Cipis sawarmoeblad hqondaT iafi kapitali da dafinanseba firmis sxva sferodan. da kidev erTi mniSvnelovani momenti:amerikelebs mudmivad (kvartalSi erTxel) unda efiqraT mogebaze, raTa

Page 109: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

109

daemtkicebinaT kreditunarianoba. iaponelebs ki, SeeZloT wynarad mieRoT grZelvadiani gegmebi. es, ra Tqma unda, iyo uTanasworo brZola. 1983 wlidan kapitalis investireba iaponur warmoebaSi izrdeboda da 1991 wels Seadgina 6,4 miliardi dolari, xolo amerikelebisa - 3,4 miliardi dolari. 1978 wels amerikelebi awarmoebdnen 4K-DRAM-is 87%. aTi wlis Semdeg ukve iaponelebi iyvnen msoflios naxevargamtarebis produqciis 87 %-is mflobelebi. `DRAM~-ze iaponiis monopoliis Sedegi (sakmaod swrafad) mwared igrZnes amerikasa da evropaSi. 1987 wels naxevargamtarebis recesia msoflio bazarze Secvala aRmavlobam. evropasa da amerikaSi fasebma mkveTrad moimata, xolo iaponiaSi stabiluri darCa. 1988 wels 256 K-DRAM- is fasi ukve iyo 6-8 dolari, roca erTi wliT adre es produqti 2 dolarze naklebi Rirda. iaponurma dempingurma Setevam gamoiwvia agreTve produqtis deficiti, riTac mkveTrad Semcirda amerikuli da evropuli kompiuterebis mwarmoeblebis mogeba. `silikon velis~ kompiuteruli firmebis xelmZRvanelebi piradad Cadiodnen saTxovnelad iaponiaSi, raTa mieRoT sakmarisi raodenobis Cipebi. iaponiis strategiuli Tavdasxma amerikis naxevargamtarebis bazarze koncentrirebuli iyo bazris konkretul segmentze - mexsierebaze, romlis mTavari produqti iyo DRAM-i. maRalintegrirebuli sqemebis damzadeba gulisxmobs optimizaciis mudmiv process. magaliTad, 16 megabitis DRAM siliciumis CipSi Teqvsmeti milioni funqciuri struqturaa integrirebuli. amisaTvis ki saWiroa damzadebis 450 nabiji. aqedan, TiToeuli Sesrulebuli unda iyos 99,95%-is sizustiT, raTa warmoebuli Cipebis 80% gamosadegari iyos, rac rentabelobis qveda zRvaria. DRAM -is damzadebis teqnologiis daufleba yvela sxva teqnologiebSi warmatebis sawindaria. naxevargamtarebi mTavari Semadgeneli nawilia informaciul-teqnikuri industriis, kompiuterisa da sakomunikacio saSualebebis, agreTve meqatronikisTvis (kompiuteriT marTvadi manqanaTmSenebloba, robotebi da avtomatizaciis sistemebi). iaponelebma, naxevargamtarebis industriaSi wamyvani poziciis dakavebisaTvis mTeli Zalebis koncentracia moaxdines da maTTvis didi mogebis miReba ar iyo pirveladi amocana. maTi mizani iyo informaciul-teqnikur industriaSi msoflio dominirebis miRweva.

Page 110: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

110

80-ian wlebSi, naxevargamtarebis industriis msgavsad, igive daemarTa amerikis sainformacio teqnikis industriebs. 1945 wlis Semdeg televizorebis industria gadaiqca amerikis wamyvan industriad. am industriis safuZvels Seadgenda 27 firma, maT Soris wamyvani iyo RCA (Radio

Corporation of America). dResac amerikis maRaziebi savsea eleqtronikis nawarmiT, rogoricaa televizorebi, videomagnitofonebi, volkmenebi da a.S., magram arc erTi ar iwarmoeba amerikuli firmebis mier. 27 amerikuli mwarmoeblisagan bazarze arc erTi ar aris darCenili, an nayidia iaponelebis, evropelebisa da samxreT koreelebis mier. iaponelebis gza gamarjvebisaken daiwyo 50-ian wlebSi. 1953 wels iaponiis patara firmam amerikul AT&T gigantisagan iyida axali tranzistorebis teqnologiis licenzia da 1955 wels gamouSva pirveli radioaparati tranzistorebze. dRes am firmis saxelia - soni da igi msoflios cnobili firmebis aTeulSi Sedis. tranzisturma radiom momentalurad Seqmna masiuri moxmarebis bazari. sonis damaarsebelma akio moritam, genialurad gamoicno drois ori mTavari tendencia:rok en rolis kulturuli revolucia, romelmac moiTxova patara, advilad satarebeli radio da tranzistorebis teqnologiuri revolucia. tranzistorebis radios Semdeg, 60-ian wlebSi daiwyo iaponelebis Seteva televizorebis miliardian bazarze. 1976 wlamde iaponiam srulad daipyro Sav-TeTri televizorebis bazari. aTi wlis Semdeg amerikis feradi televizorebis industria daeca. ferad televizorebs 80-ian wlebSi daemata kidev erTi produqti, romelmac masiuri moxmarebis bazari gaxsna:videomagnitofoni. JVC /matcuSita da soni Caebnen VHS da Betamax - is standartebisTvis brZolaSi. evropaSi maTi mTavari konkurenti iyo filipsi, romelsac mouwia Tavis, teqnologiurad ukeTes sistemaze uaris Tqma da aiRo matCuSitas VHS –is sistemaze licenzia. 80-ian wlebSi iaponelebma audio bazrebze axali produqcia Seitanes. gansakuTrebiT aRsaniSnavia kompaqt diski (CD). filipsi, romelmac Seqmna CD- is dasakravi aparati, sonisTan erTad gavida bazarze, magram sonim, Tavisi samrewvelo procesis upiratesobis wyalobiT, sul male am bazris lomis wili daipyro. iaponiis gansacvifrebel warmatebebs bolo ar uCanda. 1987 wlis Sobis dResaswaulebis win, sruliad ucnobma,

Page 111: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

111

saTamaSo kartebis mwarmoebelma firmam, nitendom, bazarze gamoitana videoTamaSi. am TamaSma popularobiT miki mauss ajoba da 1990 wlisaTvis ukve 40 milioni gayiduli iyo. kidev erTxel SesZles iaponelebma amerikelebis mier Seqmnili bazris dapyroba. dRes videoTamaSebis mravalmiliardian bazars inawilebs iaponuri triopoli:soni, nintendo da sega. iaponiam, ori aTeuli wlis ganmavlobaSi, gabatonebuli pozicia daikava gasarTobi eleqtronikis bazarze. wamyvani iyo aq soni da matcuSita (panasoniki, texniksi, nacionali, quazari, jivisi (JVC). amerikaSi ki, romelic odesRac gasarTobi eleqtronikis meqa iyo, iwarmoeboda mxolod feradi televizorebi da isic iaponur, evropul da samxreT koreul fabrikebSi. axali Taobis yvela audio da video aparatebi, volkmenebi, nintendos TamaSebis CaTvliT, importirebuli iyo. 1987 wels, sonim 2 miliard dolarad, firfitebis umsxvilesi mwarmoebeli - CBS-Records-i Seisyida, xolo 1989 wlis noemberSi 5 miliard dolarad iyida konostudia (Columbia Picturs Entertaiment) Tavisi 2 700 mxatvruli da 23 000 satelevizio filmebis arqiviT. amas daemata loeves kinoTeatrebis qseli 800 darbaziT. erTi wlis Semdeg igive gzas daadga matcuSita da 6,6 miliard dolarad Seisyida iuniversalis filmis studiebi holivudsa da floridaSi, agreTve firfitebis firmebi, gamomcemlobebi da Tematuri parkebi. uyuradRebod ar darCebila arc telekomunikacia. telefonis aparatebisa da avtomopasuxeebis bazris ori mesamedi iaponelebisa da aziis sxva mwarmoeblebis xelSi aRmoCnda, xolo 80-ian wlebSi warmoqmnili masiuri produqtis -–faqsis bazari, mTlianad iaponelebis xelSi iyo. faqsis aparati 1964 wels bazarze Xerox-ma Semoitana. 1980 wels teqnologia imdenad ganviTarda, rom faqsis aparatebi masiuri moxmarebis sagani gaxda. da ai, gamoCndnen iaponelebi da amerikuli bazari 100% -iT, xolo msoflio bazari 90% -iT daipyres. 80-iani wlebis bolos, satelekomunikacio aparatebs daemata mobiluri telefoni. dasawyisSi, amerikelebi ase Tu ise, akontrolebdnen bazars (30%). 80-iani wlebis bolos, amerikul bazarze gayiduli mobiluri telefonebis naxevari modioda iaponiidan, hongkongidan da koreidan importirebul saqonelze. amas daemata aSS-Si ganlagebuili iaponuri fabrikebis produqcia. iaponelebma moaxdines

Page 112: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

112

koncentrireba iseTY produqtebze, sadac maT warmoebis sistemis upiratesoba hqondaT. iaponuri warmoebis sistemis triumfi. me-20 saukunis dasawyisSi warmoebis organizaciis axali forma Seiqmna. es iyo industriuli masiuri produqcia da moxmareba. iaponiam, ukve saukunis bolos, industriuli warmoebis sistemis revolucia moaxdina. suraTis srulad warmosadgenad, gavixsenoT me-20 saukunis dasawyisis pirveli ori aTeuli weli, rodesac henri fordma masiuri warmoebis sistema Seqmna. 1903 wels man daaarsa avtomanqanebis fabrika, sadac Tavi mouyara 100-ze met firmas, romlebic mcire raodenobiT avtomobilebs awarmoebdnen. manqanebis nawilebis miwodeba sxva mwarmoeblisagan xdeboda da am fabrikebSi xdeboda awyoba. es sakmaod Sromatevadi procesi iyo, radgan saWiro iyo yvela detalis damuSaveba da morgeba. produqciac Sesabamisad Zviri gamodioda. fordis idea yvelasaTvis xelmisawvdomi avtomanqanis Seqmna iyo. amisaTvis ki saWiro iyo damzadebis procesi radikalurad gamartivebuliyo. pirveli nabiji iyo nawilebis standartis Seqmna, raTa isini advilad Canacvlebadi yofiliyo. amiT Semcirda calkeuli nawilebis damuSavebis dro, ramac Seqmna winapiroba Semdgomi nabijisaTvis. 1908 wels fordma daSala samontaJo procesi patara elementebad. xuTi wlis Semdeg, 1913 wels amas mohyva misi ukanaskneli racionalizatoruli nabiji -–moZravi konveieri. am samma racionalizatorulma nabijma produqtulobis mogeba warmoudgenlad gazarda. zusti monacemebi gvaqvs mxolod konveierTan dakavSirebiT. mTliani montaJis dro Semcirda 88%-iT, 750 wuTidan 93 wuTamde. 1923 wels fordi awarmoebda ukve 2,1 milion avtomnaqanas, e.w. T models. avtomobili iqca standartul masiur produqtad da TiTqmis yvelasaTvis xelmisawvdomi gaxda. e.w.`fordizmi~ gaxda Tanamedrove kapitalizmis simbolod. sabolood ukve ocian wlebSi avtomobilebis mwarmoeblisagan darCa `didi sameuli~ - fordi, jeneral motorsi da kraisleri. 1913 wels fordma daiwyo motorebisa da saTadarigo nawilebis produqcia. man aqac axali meTodebi Semoitana. organizaciulad, am mTeli sistemis marTvam problemebi warmoSva. menejmentis Sesabamisi meTodebi jeneral

Page 113: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

113

motorsSi SeimuSava alfred sloanma. misi principis sayrdeni iyo decentralizacia: pasuxismgeblobisa da kontrolis funqciis gadatana calkeuli sferoebis xelmZRvanelebze. calkeuli segmentebis Sedegebis kontroli xorcieldeboda SemuSavebuli sakontrolo monacemebiT. fordis konveierulma sistemam da sloaniseulma saorganizacio da marketingulma koncefciam, Seqmna masiuri warmoebis sistema da is avtoindustriidan gavrcelda industriis sxva sferoebze. evropam es sistema mxolod meore msoflio omis Semdeg gadaiRo, rac 50-iani da 60-iani wlebis ekonomikuri saswaulis da sayovelTao keTildReobis safuZveli gaxda. bedis ironiaa, rom swored am dros, rodesac evropa warmoebis axal amerikul sistemaze gadadioda, evraziis kontinentis meore boloSi iaponeli avtomwarmoebeli toiota warmoebis sruliad axal sistemas qmnida, rasac amerikuli da evropuli sistemebisaTvis unda ejobna. moqnili avtomatizirebuli fabrikis pirveli elementia xelsawyoebi - kompiuterizebuli robotebi da gadamuSavebis centrebi. amis warmatebiT gamoyenebisaTvis saWiroa sxva elementebic:erTis mxriv, damzadebisa da montaJis Sesabamisi konstruqcia da meores mxriv, fabrikisa da sawarmos mTlianad axleburi organizacia, rac srulebiT cvlis menejmentisa da muSebis urTierTobebs. samuSaos axleburad organizacia naTlad aCvenebs fordis fabrikebis sistemis sisustes, rac droTa viTarebaSi winsvlis Semaferxebeli gaxda. fordma warmoebis produqtiuloba samuSao pirobebis gauaresebis xarjze miiRo, rasac maRali anazRaurebac ver Sveloda ukve. muSa -– specialistebisagan, romlebic adre mTlianad amontaJebdnen avtomobils, man miiRo konveieris ucodinari muSa. am muSas aT wuTSi SeeZlo Seeswavla ramdenime saWiro ileTi. mets konveieri ar iTxovda (gaixseneT genialuri Carli Caplinis filmi `axali droni~). konveierze samuSaod fordi iwvevda axalgazrda fermerebs da axalCamosul emigrantebs, romlebsac surdaT swrafad eSovaT kargi fuli da Semdeg sxva samuSaoze gadasuliyvnen. vinc samudamod rCeboda konveierTan, is demotivirebuli da interesdakarguli iyo. yvela Tavisi cvlis damTavrebas eloda. interesdakarguli muSebiT, bunebrivia, maRali xarisxi ver miiRweva. masiuri warmoebis fabrikebisaTvis tipiuria defeqtebis gamovlenis da gasworebis darbazebi, sadac specialistebi muSaoben. xSirad es fuWi Zebnaa, miT umetes

Page 114: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

114

konkurenciis wnexis pirobebSi. toiotas sistemam dasZlia fordis konveieruli warmoebis demotivaciis efeqti, samuSaos axali organizaciiT da pirvel rigSi, axali samuSao atmosferoTi. konveierze muSaoba danawilebulia im muSaTa jgufebs Soris, romlebsac urTierTdamokidebuli samontaJo monakveTi aqvT. pirveli SexedviT, SesaZloa, es wminda teqnikur cvlilebad aRviqvaT, magram amis ukan imaleba is, rom jgufi TviTon gansazRvravs samuSao process da iRebs pasuxismgeblobas Tavis monakveTSi montaJis samuSaos unaklod Sesrulebaze. es jgufebi, samontaJo samuSaoebis garda, asruleben sxva samuSaosac, rac konveieris am monakveTSia Sesasrulebeli:montaJis xarisxis Semowmeba, manqana-danadgarebis movla da mcire remonti, samuSao adgilis dasufTaveba. masiuri produqciis tradiciul sistemebSi yvela am samuSaosaTvis muSebis damatebiTi kategoriebia gankuTvnili:dasufTavebis personali, SemkeTeblebi, xarisxis inspeqtorebi. amas emateba mTeli armia defeqtebis gamsworeblebisa. fordiseul monotur sistemaSi 20%-mdea samuSao amovardnebi da amisaTvis calkea muSaTa kategoria -– e.w.`Canmacvleblebi~. toiotas fabrikebis sistemam Seqmna konveieris muSis axali tipi:`konveieris specialisti~. jgufi sistematurad ikribeba da msjelobs warmoebis procesis gaumjobesebis SesaZleblobebze da Tavis winadadebebs awvdis menejments. es cnobili iaponuri `kaice~, rodesac rogorc produqtis, ise warmoebis procesis gaumjobeseba xdeba mudmivi patara nabijebiT da masSi warmoebis yvela muSaki mionawileobs, rogorc muSebi, ise xelmZRvaneloba. toiotas sistema gamsWvalulia muSebsa da firmas Soris urTierTvaldebulebis suliskveTebiT. firmisagan muSebs garantirebuli aqvT sicocxlis bolomde dasaqmeba da firmis Sedegebis mixedviT isini iReben bonusebs (eqvs TveSi erTxel), rac mTliani jamagiris mniSvnelovan nawils Seadgens. muSebi, Tavis mxriv, inawileben pasuxismgeblobas konkurentunarianobis gansamtkiceblad da firmis gansaviTareblad. xdeba firmasTan maTi sruli identificireba, rom maTi keTildReoba da winsvla ganuyrelad dakavSirebulia firmis keTildReobasTan da winsvlasTan. toiotas warmoebis sistema saTaves iRebs konfucianistur kulturaSi, sadac jgufis mimarT valdebuleba wina planzea

Page 115: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

115

wamoweuli. Tumca am sistemis dangreva dasavleTis sxva kulturebSi CineTi: axali moTamaSe msoflio scenaze 1978 wlis 18-22 dekembers pekinSi Sedga CineTis komunisturi partiis centraluri komitetis plenumi. es iyo pirveli plenumi mao ZeEdunis gareSe. iwyeboda den siaopinis epoqa. den siaopini da misi TanamebrZolebi momxreni iyvnen ara ideologiuri ekonomikuri politikisa, aramed pragmatulis. ris gamoc maom isini orjer gadaasaxla 1967 da 1976 wels. msoflio presam arc ise didi yuradReba dauTmo am plenums. msoflios yuradRebis centrSi iyo sabWoTa kavSiris avRaneTSi SeWra da aRmosavleT-dasavleTis konfliqtis gamwvaveba. magram ck-is plenumma pekinSi ganviTarebis axal gzas Cauyara safuZveli, romelic 21-e saukuneSi did gavlenas iqoniebs msoflio politikasa da ekonomikaze. orasi wlis dacemis, qaosis da damcirebis Semdeg, CineTma 20 wlis ganmavlobaSi miaRwia aRmavlobas da gaxda amerikis erT-erTi mniSvnelovani moTamaSe, partniori da konkurenti. am fenomenis mniSvnelobis gagebisaTvis mokled gadavavloT Tvali CineTis istorias. CineTi, arsebul kulturaTa Soris, ara marto uZvelesi kulturis qveyanaa, aramed kacobriobis istoriis did monakveTebze igi iyo yvelaze maRalganviTarebuli agraruli saxelmwifo. CineTma gamoigona ara mxolod abreSumi, faifuri da mravali agtroteqnikuri xerxi, aramed masve ekuTvnis kacobriobisaTvis mniSvnelovani iseTi gamogonebebic, rogoricaa qaRaldi da wignis beWdva, magnituri kompasi da denTi. CineTis istoriis mokle monaxaziT gvsurs gaCvenoT magaliTi imisa, Tu rogoraa ganwiruli damarcxebisaTvis TviT yvelaze ganviTarebuli da mdidari qveyana, Tu is dros ar aubams mxars. Cveni tkivili da sazrunavi, ra Tqma unda, saqarTveloa. Cven gvixaria, Tu romelime firma Tu biznesmeni axal, magaliTad, xilis gadamamuSavebel qarxanas gaxsnis. cxadia, es kargia, magram es ar aris Tanamedrove

Page 116: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

116

ekonomikuri politika. xSirad aseTi suraTis mowme vxdebiT: gaxsnaze mwarmoebeli interviuSi acxadebs, rom aseulobiT adamiani daasaqma. es SeiZleba saamayo yofiliyo 19-e saukuneSi da ara dRes, maRalganviTarebuli teqnologiebis epoqaSi, sadac msgavs sawarmos emsaxureba 1-2 kaci. mokled, Cven jer ar agvirCevia ekonomikuri ganviTarebis im xuTi modelidan (aSS, germania, iaponia, azia, CineTi) erT-erTi, arc Cveni sakuTari ar gamogvigonebia, romlis ganxorcielebas mivyofdiT xels. dro ki midis... davubrundeT CineTs. centralizebuli samefos pirveli imperatoris, cin Sixuangidan hanis dinastiamde (221 Cv.w-mde -–220 Cv. welT.), CineTi, romis imperiis gverdiT, evraziis kideSi msoflios wamyvan kulturas warmoadgenda. aTas welze met xans, me-3 saukunidan me-17 saukunemde CineTi kulturulad da teqnologiurad wamyvani civilizacia iyo. tang-dinastiis dros (618-907 w.w.) dedaqalaqi Sangani 2 milion mosaxleobas iTvlida da mTeli aziis metropolia iyo. songis dros (960-1279 w.w.) ganviTarda ekonomikuri sistema, rac sakmaod komercializebuli iyo da gamoiyeneboda qaRaldis fuli, Tamasuqebi da Cekebi. 1078 wels CineTi awarmoebda 114 000 tona rkinas (am moculobas inglisma mxolod industriuli revoluciis dasawyisisaTvis miaRwia). foladis miRebis simens-martenis procesi CineTSi gamoiyeneboda ukve me-6 saukuneSi. ekonomikis istorikosebi xSirad svamen kiTxvas, Tu songis periodSi, evropaze 700 wliT adre, ratom ver miaRwia CineTma, industriul revolucias. yvelaze xSirad argumentad mohyavT monRolebis Semoseva, Tumca es albaT erTaderT mizezad ver gamodgeba. ming-dinastiis (1368-1644 w.w.) dros CineTi ganTavisuflda monRolebisagan da 1405-1433 wlebSi indoeTis okeaneSi gaagzavna Svidi sazRvao eqspedicia. isini Sevidnen sparseTis yureSi da miaRwies aRmosavleT afrikis sanapiros, malindimde. (dRevandel mombazasTan axlos). es iyo giganturi flotebi. pirveli Sedgeboda 300 gemisagan 28 aTasi adamianis SemadgenlobiT. flotis SuaSi iyo 150 metriani 3000 toniani gemi. SedarebisaTvis, kolumbis sami gemi, romelTa tevadoba erTad iyo 450 tona da romlebiTac man TiTqmis 90 wlis Semdeg amerikisaken aiRo gezi, Tavisuflad daeteoda Cinelebis erT gemSi. 1433 wels CineTma uceb Sewyvita gemTmSenebloba da xeli aiRo `zRvebisa da okeaneebis dapyrobaze~. konfucianisturi CineTi vaWrobiT ar iyo dainteresebuli da maT mizans sulac ar

Page 117: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

117

warmoadgenda sxva qveynebis ekonomikuri dapyroba da Zarcva, an savaWro urTierTobebis damyareba. maTi mizani ufro metad diplomatiuri bunebisa iyo:maT surdaT mieRwiaT imisaTvis, rom sxva qveynebSi kacobriobis universalur mefed eRiarebinaT CineTis imperatori. aTwleulebis ganmavlobaSi, CinelebSi Camoyalibda warmodgena, rom maTi sazRvrebis gadaRma, dabal kulturul safexurze mdgomi xalxebi cxovrobdnen. CinelebisaTvs maTi civilizcia iyo ara erT-erTi sxva civilizaciebs Soris, aramed erTaderTi; e.i. iyo civilizacia (CineTi) da `barbarosoba~ - es iyvnen danarCenebi. CineTis didi kedelic wyalgamyofia am or samyaros Soris. amis Sesabamisad, Cinelebs ara aqvT Tavisi qveynisaTvis sakuTari saxeli, riTac isini sxva qveynebis xalxebisagan ganasxvavebdaT. `CineTi~ (China) evropelebis gamogonili saxelia, romlic sawyiss iRebs pirveli kaizeris cinis samefodan. CinelebisaTvis es aris `cong guo~-samyaros Suaguli da Tavis Tavs uwodeben `cong guo ren~ - Suaguli qveynis xalxi. aRmosavleTSi, esazRvreba zRva da sxva mxareebSi cxovroben `barbarosebi~. aseTi geografiuli warmodgeniT SeiZleba aixsnas sakuTari upiratesobis SegrZneba:civilizacia hyvavis SuagulSi. meore saxeli, rasac Cinelebi sakuTari Tavis aRmniSvnelad iyeneben, aris `cong hua~- Suagulis kulturuli ayvaveba. ~huarebi~ - am ayvavebuli Suagulis xalxi. am saxeliT aRiniSneba yvela Cineli mTels msoflioSi da SeiZleba iTargmnos, rogorc `civilizirebuli xalxi~. CineTi Tavis Tavs aRiqvamda, rogorc srulyofil civilizacias. imperatori ganasaxierebda RvTis Svils, romelic qmnida harmonias casa da kacobriobas Soris. konfucianisturi gagebiT is batonobda ara Zalauflebis saSualebiT, aramed saTnoebiT da moraluri magaliTebiT. realobaSi, ramdenad Seesabameboda es sinamdviles, Zneli saTqmelia, magram ideis doneze, Cinuri civilizacia srulyofili iyo. hegelis sityvebs Tu moviSveliebT, man `miaRwia istoriis dasasruls~. ideis mxriv, araferi iyo gasaumjobesebeli da CineTisTvis kontaqti sxva xalxebTan arafris mimcemi iyo. jer kidev 1793 wels, rodesac britaneTis deputaciam imperators, mefe georg III -– s saxeliT SesTavaza savaWro urierTobebis damyareba, impertoris pasuxi iyo, rom CineTs yvelaferi aqvs da araferi ar sWirdeba. rac Seexeba diplomatiuri urTierTobebis damyarebas, aq imperatorisaTvis naTeli gaxda gaunaTlebeli `barbarosebis~ done, radgan RvTis

Page 118: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

118

Svils da universalur mefes ar SeiZleba hqonodaT Tanasworobis principze agebuli urTierTobebi. imperatorisTvis es yvelaferi gaugebari iyo, radgan mis karze mTeli aziidan xarkis gadamxdelTa rigebi idga. swored britanelebis vizitisaTvis msoflio politikuri Tanafardoba fundamentalurad Seicvala. evropelebma me-17 saukuneSi daiwyes Tanamedrove, eqsperimentze dayrdnobili sabunebismetyvelo mecnierebis ganviTareba da miRebuli codnis praqtikuli gamoyeneba. CineTi ki, teqnologiurad ukve CamorCa. Tumca me-18 saukunis bolomde is rCeboda msoflioSi, rogorc ara mxolod udidesi ekonomikis mqone, aramed umdidresi qveyanac, mosaxleobis erT sul mosaxleze Semosavlebis mixedviT. Cineli glexebi bevrad ufro ukeTesad cxovrobdnen, vidre frangi glexebi ludoviko XV -–s dros. me-19 saukunem Cinelebs warmoudgeneli katastrofa moutana. CineTi, romelic yvela xalxebze maRla mdgom civilizaciad miiCnevda Tavs, gadaiCexa siRaribis ufskrulSi da gadaiqca naxevradkoloniur qveynad. Cineli istorikosebi amaSi brals sdeben dasavlur da iaponur imperializms. istoriografia sxvagvarad afasebs CineTis dacemis 150 wlian periods (1796-1949). gareSe Zalebi aq arafer SuaSia. sawyisi unda veZeboT ufro demografiul afeTqebaSi. me-18 saukunis Suidan me-19 saukunis Sua wlebamde CineTis mosaxleobam 250 milionidan 400 milions gadaaWarba. sasoflio-sameurneo warmoeba ki, stagnacias ganicdida. mosavali heqtarze, evropelebze ufro maRali iyo, magram arsebuli teqnikiT mosavlianoba ver izrdeboda. soflebSi SimSili daiwyo. glexebi yaCaRobdnen da TandaTanobiT gadaiqcnen ajanyebulTa armiebad. aTeulobiT milioni adamiani daiRupa. manamde kacobriobis istorias ar axsovda aseTi masStabis samoqalaqo omi. mosaxleobis zrdam, SimSilma da ajanyebebma daasustes CineTi. swored am dros (1840 wlidan) SemoiWren ingliselebi, frangebi, rusebi, germanelebi, amerikelebi da iaponelebi. 1839 wels imperatori Seecada, aRekveTa opiumiT vaWroba, romelsac eweoda britanuli kompania. inglisma CineTs omi gamoucxada (`opiumis omi~) da 1842 wlis 29 agvistos, nankinis xelSekrulebiT, aiZula CineTi, gaexsna samxreT sanapiros portebi opiumiT vaWrobisaTvis. swored am droidan gadavida hongkongi ingliselebis xelSi. omSi damarcxebis Semdeg, CineTi iZulebuli gaxda, exada

Page 119: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

119

kontribucia, daewesebina SeRavaTiani sabaJo tarifebi. 1843 wlis damatebiTi oqmiT ki, inglisma moipova eqsteritoriulobisa da iuridiuli Seuvalobis ufleba. ×ÃÂÓ TandaTan, me-20 saukunis dasawyisamde, CineTis yvela navsadguri daipyres evropelebma, rusebma, amerikelebma da iaponelebma. rogorc dRes Cinelebi yvebian, Sanxais parkis bulvaris SesasvlelSi ekida abra:`CinelebisTvis da ZaRlebisTvis Sesvla akrZalulia~. am yvelafris codnaa saWiro, raTa gaigo dRevandeli CineTi. siRatakisa da damcirebis ufskrulSi gadaCexva yvela Cinelis mexsierebaSia. 1997 wlis pirvel ivliss, CineTisaTvis hongkongis dabruneba didi erovnuli dResaswauli iyo, riTac dasrulda `150 wliani damcireba~. CineTis daqceva daiwyo me-18 saukunis bolos. dasawyisSi is emsgavseboda konkretuli dinastiis dasasruls, rac CineTis istoriaSi yovel samas weliwadSi meordeboda. aRmasvlisa da ayvavebis periods, Warbi mosaxleobis gavleniT, mohyveboda xolme SimSili, glexebis ajanyebebi da bolos dinastiis damxoba. magram am SemTxvevaSi, ciklebis tipiur monacvleobaSi ori axali elementi gaCnda. pirveli iyo taipinis ajanyebebi, romlis warmmarTveli Zala iyo ucxo religia – qristianuli xiliazmi. am mimdevrebis winamZRolni Tavs qristes umcros Zmebad miiCnevdnen. aman gamoiwvia konfucianisturi elitebis erTiani frontiT gamosvla ajanyebulTa winaaRmdeg imperatoris mxareze. meore elementi iyo ucxoelebis yofna sanapiro qalaqebSi. ucxoelebmac, gansakuTrebiT ingliselebma, mxari dauWires imperators, radgan is ufro iqneboda maTi interesebis damcveli, vidre ajanyebulebi. ase gaWianurda cinis dinastiis aRsasruli. amas mohyva 1894/95 wlebSi Cinelebis damarcxeba iaponiasTan omSi, 1900 wels mokriveTa ajanyebis CaxSoba evropul-amerikul-iaponur saeqspedicio korpusis mier da bolos, 1912 wels manjus dinastiis Camogdeba. CineTi daiSala erTmaneTTan mebrZol banakebad. 1931 wels iaponelebma daipyres manjuria da 1937 wels sastiki ZaladobiT SeiWrnen da daipyres Can kaiSis dedaqalaqi naningi. iaponelebTan oms mohyva 1945 wlis samoqalaqo omi mao Ze dunsa da Can kaiSs Soris, romelic 1949 wels maos gamarjvebiT dasrulda. amiT dasrulda agreTve dinastiuri cikli da glexTa winamZRoli axali imperatori gaxda. CineTma aRadgina damoukidebloba. istoriuli logikiT, unda

Page 120: saerTaSoriso urTierTobebis istoria

120

dawyebuliyo aRmavloba, magram axali imperatori ucxo ideologiiT iyo daavadebuli. misi devizi iyo:`rogoric dResaa sabWoTa kavSiri, aseTi iqneba CineTi xval~. da daiwyo Zveli CineTis ngreva. stalinis magaliTze man daiwyo mZime industriis forsirebuli mSenebloba da didi kolmeurneobebis SeqmniT, romelsac man saxalxo komunebi uwoda, gaanadgura glexTa meurneoba. stalinis koleqtivizaciam 1930-1937 wlebSi Seiwira 11 milioni glexis sicocxle. maos `didma naxtomma~ (1958-1960w.w.) SimSiliT gaanadgura 30 milioni glexi. maos saxalxo komunebs unda gaenadgurebina Cinelebis cxovrebis tradiciuli formebi. tradiciaze Semdegi Tavdasxma ganxorcielda 1966-1976 wlebSi e.w.`didi proletaruli kulturuli revoluciiT~. maos gzavnili iyo, rom unda ganadgurebuliyo Zveli kultura da Zveli azrovneba. mao Ze dunis ymawvilebma gaanadgures xelovnebis uTvalavi nimuSi da taZrebi. milionobiT adamiani daiRupa, ganadgurda garemo. marqsizmiT inspirirebulma maom xelovnurad biZgi misca mosaxleobis bunebriv matebas. 1976 wels, rodesac mao gardaicvala, qveyana ganadgurebuli iyo. 1978 wels CineTis saTaveSi movida den siao pini. TiTqmis oraswliani `areulobis dro~ - 1796-1978w.w. damTavrda. daiwyo CineTis aRorZineba.

ო.შენგელია

2010 წ.