12
www.tsu.ge newspaper @ tsu.ge 7 marti, orSabaTi, 2011 w. #3 (2114) Tsu-is studentebi quveiTSi arqeologiur gaTxrebSi miiReben monawileobas me-2 gverdze okupaciis kvireuli me-3-4 gv. gakvaluli gziT arasodes uvlia me-6 gverdze naCurCulevi istoriebi `antisabWour sityvierebaSi~ me-4 gverdze qalis warmatebis `recepti~ mecnierebaSi me-7 gverdze safinanso krizisebis prognozireba da prevenciis gzebi me-8 gverdze `ELSA~-s prezidentebis saerTaSoriso samiti TbilisSi me-9 gverdze pirveli qarTuli saxelmZRvanelo ekonomikur politikaSi me-8 gverdze samuzeumo eqsponatebis dacva axali qimiuri saSualebebiT saqarTvelos prezidentma mixeil saakaSvilma Tavis erT- erT satelevizio gamosvlaSi sajarod aRniSna, rom did yur- adRebas miaqcevs kulturuli memkvidreobis, kerZod ki mu- zeumebSi arsebuli eqsponate- bis Senaxva-dacvas, risTvisac igi Tanxebs ar daiSurebs. ro- gorc gavarkvieT, Tbilisis saxelmwifo universitetSi warmatebiT mimdinareobs sa- mecniero-kvleviTi samuSaoebi iseTi qimiuri kompoziciebis Sesaqmnelad, romlebic gamoi- yeneba swored samuzeumo eqspo- natebis dacvisaTvis sxvadasxva agresiuli mikroorganizmebis zemoqmedebisgan. am miznisTvis dariSxanis warmoebis narCene- bis gadamuSavebiT miRebuli ma- salebis gamoyeneba praqtikaSi jer ar aris danergili, Tumca kvlevis Sedegi ukve aprobire- bulia laboratoriul piro- bebSi da cdamac ukve gaamarT- la. zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetis ara- organul-organuli hibriduli naerTebis da aratradiciuli masalebis instituti gegmavs am proeqts samuzeumo eqsponate- bis gadarCenis misiasTan erTad komercializaciis xiblic Ses- Zinos. momavalSi es damatebiT saxsrebsac moutans universi- tets, Tu, ra Tqma unda, kvle- vis SedegebiT Sesabamisi orga- nizaciebi dainteresdnen. aseT perspeqtivaze didad aris da- mokidebuli mecnierebis komer- cializacia, rac Cvens qveyanaSi nel-nela fesvsac idgams da ris waxalisebasac Tavad Tbilisis saxelmwifo universitetis re- qtori aleqsandre kvitaSvili gegmavs. amas adasturebs amave institutSi warmoebuli sxva gamokvlevebic, romlis popu- larizacia saerTaSoriso done- ze xdeba sxvadasxva reitingul Jurnalebsa da saerTaSoriso konferenciebis krebulebSi gamoqveynebuli naSromebiT. rac Seexeba saqarTvelos mas- StabiT praqtikaSi aseTi kvle- vebis danergvis mniSvnelobas, am sakiTxze qimiis mecniere- baTa doqtori, Tsu-is zust da sabunebismetyvelo mecnie- rebaTa fakultetis profes- ori, avangarduli masalebis saerTaSoriso asociaciis (aSS) samecniero komitetis wevri, petre meliqiSvilis premiis laureati nodar lekiSvili gvesaubreba, romelic xsene- buli mimarTulebiT Catare- buli kvlevebis samecniero xelmZRvaneli da araorganul- organuli hibriduli naerTe- bis da aratradiciuli masa- lebis institutis direqtori gaxlavT. 17-25 Tebervals ivane java- xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis re- qtori aleqsandre kvitaSvili samuSao vizitiT evropis ram- denime umaRles saswavlo da sa- mecniero dawesebulebas ewvia. vizitis pirveli nawili miunxenis teqnikuri univer- sitetis warmomadgenlebTan Sexvedras da samomavlo Ta- namSromlobis detalebis gan- xilvas daeTmo. „universitetis vice–prezidentTan Sexvedri- sas daigegma sazafxulo sko- lis Seqmna miwis menejmentis kuTxiT, romelic momaval eko- logebs da am sferoSi momuSave specialistebs daainteresebT. garda amisa, germanuli mxare Tsu-is medicinis fakultets samedicino siaxleebisa da Tanamedrove standartebis danergvaSi daexmareba, rac evropuli tipis ganaTlebis misaRebad aucilebelia“, – aR- niSna reqtorma aleqsandre kvitaSvilma. Tbilisis saxelmwifo uni- versitetis reqtorma Sexve- drebi ienis universitetis warmomadgenlebTanac gamarTa. fridrix Sileris saxelobis ienis universiteti 1558 wels daarsda da erT-erTi uZvele- sia evropaSi. vizitisas Tsu–is ekonomikis fakultetis stu- dentebisaTvis erToblivi sa- magistro programac daigegma, romlis kursdamTavrebulebi ormag diploms miiReben. „ienis universitetTan mravalwliani urTierToba gvakavSirebs. sas- wavleblis bazaze Seqmnilia Zlieri kavkasiologiis centri, romlis ganaxlebac sxvadasx- va universitetidan mowveu- li specialistebiT igegme- ba“, ganacxada aleqsandre kvitaSvilma. Tsu-is reqtoris Teoriuli fizikis triestris saerTaSo- riso centrSi vizitisas sau- bari erTobliv regionul kon- ferencias Seexo, romelic, Se- Tanxmebis mixedviT, Semodgoma- ze gaimarTeba. konferenciaze mowveulni iqnebian fizikosebi da Teoretikosebi sxvadasxva qveynidan. triestis universi- tetis warmomadgenlebis ini- ciativiT igegmeba TbilisSi regionuli saswavlo centris Seqmna, romelic sxvadasxva proeqtis ganxorcielebis da ucxoeli mkvlevrebis mozidvis winapirobaa. vizitis dasasruls Tbili- sis saxelmwifo universitetis delegaciis warmomadgenlebi evropis birTvuli kvlevebis centrs (CERN) ewvivnen. „ki- dev erTi nabijiT gvsurs da- vuaxlovdeT am organizacias. momavali wlidan warCinebul studentebs sazafxulo sko- laSi mivavlenT, aseve, Cveni mkvlevarebi CaerTvebian gark- veul eqsperimentebSi“, – aRniS- na Tsu-is reqtorma. cernSi am droisaTvis muSaoba did adro- nul kolaiderze mimdinareobs, romelSic sxvadasxva presti- Juli universitetis saxeliT 30 qarTveli mecnieri muSaobs. maTi umravlesoba Tbilisis sa- xelmwifo universitetis kurs- damTavrebulia. saerTo SefasebiT vizit- ma sainteresod da nayofierad Caiara. „aucilebelia arsebu- li kontaqtebis gaRrmaveba da gaumjobeseba, amasTanave, Cveni studentebisa da profesorebis momzadeba, raTa maT SeZlon aR- niSnuli kontaqtebis saTanado gamoyeneba“, ganacxada req- torma aleqsandre kvitaSvilma. sazogadoebasTan urTierTobis departamenti Tsu-is reqtoris viziti evropaSi interviu me-5 gverdze

samuzeumo eqsponatebis dacva axali qimiuri saSualebebiT Tsu-is

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: samuzeumo eqsponatebis dacva axali qimiuri saSualebebiT Tsu-is

www.tsu.ge [email protected]

7 marti, orSabaTi, 2011 w. #3 (2114)

Tsu-is studentebi quveiTSi arqeologiur gaTxrebSi miiReben monawileobas

me-2 gverdze

okupaciis kvireuli

me-3-4 gv.

gakvaluli gziT arasodes uvlia

me-6 gverdze

naCurCulevi istoriebi `antisabWour sityvierebaSi~

me-4 gverdze

qalis warmatebis `recepti~ mecnierebaSi

me-7 gverdze

safinanso krizisebis prognozireba da prevenciis gzebi

me-8 gverdze

`ELSA~-s prezidentebis saerTaSoriso samiti TbilisSi

me-9 gverdze

pirveli qarTuli saxelmZRvanelo ekonomikur politikaSi

me-8 gverdze

samuzeumo eqsponatebis dacva axali qimiuri saSualebebiT

saqarTvelos prezidentma mixeil saakaSvilma Tavis erT-erT satelevizio gamosvlaSi sajarod aRniSna, rom did yur-adRebas miaqcevs kulturuli memkvidreobis, kerZod ki mu-zeumebSi arsebuli eqsponate-bis Senaxva-dacvas, risTvisac igi Tanxebs ar daiSurebs. ro-gorc gavarkvieT, Tbilisis

saxelmwifo universitetSi warmatebiT mimdinareobs sa-mecniero-kvleviTi samuSaoebi iseTi qimiuri kompoziciebis Sesaqmnelad, romlebic gamoi-yeneba swored samuzeumo eqspo-natebis dacvisaTvis sxvadasxva agresiuli mikroorganizmebis zemoqmedebisgan. am miznisTvis dariSxanis warmoebis narCene-

bis gadamuSavebiT miRebuli ma-salebis gamoyeneba praqtikaSi jer ar aris danergili, Tumca kvlevis Sedegi ukve aprobire-bulia laboratoriul piro-bebSi da cdamac ukve gaamarT-la. zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetis ara-organul-organuli hibriduli naerTebis da aratradiciuli masalebis instituti gegmavs am proeqts samuzeumo eqsponate-bis gadarCenis misiasTan erTad komercializaciis xiblic Ses-Zinos. momavalSi es damatebiT saxsrebsac moutans universi-tets, Tu, ra Tqma unda, kvle-vis SedegebiT Sesabamisi orga-nizaciebi dainteresdnen. aseT perspeqtivaze didad aris da-mokidebuli mecnierebis komer-cializacia, rac Cvens qveyanaSi nel-nela fesvsac idgams da ris waxalisebasac Tavad Tbilisis saxelmwifo universitetis re-qtori aleqsandre kvitaSvili gegmavs. amas adasturebs amave institutSi warmoebuli sxva

gamokvlevebic, romlis popu-larizacia saerTaSoriso done-ze xdeba sxvadasxva reitingul Jurnalebsa da saerTaSoriso kon ferenciebis krebulebSi ga moqveynebuli naSromebiT. rac Seexeba saqarTvelos mas-StabiT praqtikaSi aseTi kvle-vebis danergvis mniSvnelobas, am sakiTxze qimiis mecniere-baTa doqtori, Tsu-is zust da sabunebismetyvelo mecnie-rebaTa fakultetis profes-ori, avangarduli masalebis saerTaSoriso asociaciis (aSS) samecniero komitetis wevri, petre meliqiSvilis premiis laureati nodar lekiSvili gvesaubreba, romelic xsene-buli mimarTulebiT Catare-buli kvlevebis samecniero xelmZRvaneli da araorganul-organuli hibriduli naerTe-bis da aratradiciuli masa-lebis institutis direqtori gaxlavT.

17-25 Tebervals ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis re-qtori aleqsandre kvitaSvili samuSao vizitiT evropis ram-denime umaRles saswavlo da sa-mecniero dawesebulebas ewvia.

vizitis pirveli nawili miunxenis teqnikuri univer-sitetis warmomadgenlebTan Sexvedras da samomavlo Ta-namSromlobis detalebis gan-xilvas daeTmo. „universitetis vice–prezidentTan Sexvedri-sas da igegma sazafxulo sko-lis Seqmna miwis menejmentis kuTxiT, romelic momaval eko-logebs da am sferoSi momuSave specialistebs daainteresebT. garda amisa, germanuli mxare Tsu-is medicinis fakultets samedicino siaxleebisa da Tanamedrove standartebis danergvaSi daexmareba, rac evropuli tipis ganaTlebis misaRebad aucilebelia“, – aR-niSna reqtorma aleqsandre kvitaSvilma.

Tbilisis saxelmwifo uni-versitetis reqtorma Sexve-drebi ienis universitetis warmomadgenlebTanac gamarTa. fridrix Sileris saxelobis ienis universiteti 1558 wels daarsda da erT-erTi uZvele-sia evropaSi. vizitisas Tsu–is

ekonomikis fakultetis stu-dentebisaTvis erToblivi sa-magistro programac daigegma, romlis kursdamTavrebulebi ormag diploms miiReben. „ienis universitetTan mravalwliani urTierToba gvakavSirebs. sas-wavleblis bazaze Seqmnilia Zli eri kavkasiologiis centri, romlis ganaxlebac sxvadasx-va universitetidan mowveu-li specialistebiT igegme-ba“, – ganacxada aleqsandre kvitaSvilma.

Tsu-is reqtoris Teoriuli fizikis triestris saerTaSo-riso centrSi vizitisas sau-bari erTobliv regionul kon-ferencias Seexo, romelic, Se-Tanxmebis mixedviT, Semodgoma-ze gaimarTeba. konferenciaze mowveulni iqnebian fizikosebi da Teoretikosebi sxvadasxva qveynidan. triestis universi-tetis warmomadgenlebis ini-ciativiT igegmeba TbilisSi regionuli saswavlo centris Seqmna, romelic sxvadasxva proeqtis ganxorcielebis da ucxoeli mkvlevrebis mozidvis winapirobaa.

vizitis dasasruls Tbili-sis saxelmwifo universitetis de legaciis warmomadgenlebi evropis birTvuli kvlevebis centrs (CERN) ewvivnen. „ki-

dev erTi nabijiT gvsurs da-vuaxlovdeT am organizacias. momavali wlidan warCinebul studentebs sazafxulo sko-laSi mivavlenT, aseve, Cveni mkvlevarebi CaerTvebian gark-veul eqsperimentebSi“, – aRniS-na Tsu-is reqtorma. cernSi am droisaTvis muSaoba did adro-nul kolaiderze mimdinareobs, romelSic sxvadasxva presti-Juli universitetis saxeliT 30 qarTveli mecnieri muSaobs. maTi umravlesoba Tbilisis sa-

xelmwifo universitetis kurs-damTavrebulia.

saerTo SefasebiT vizit-ma sainteresod da nayofierad Ca iara. „aucilebelia arsebu-li kontaqtebis gaRrmaveba da gaumjobeseba, amasTanave, Cveni studentebisa da profesorebis momzadeba, raTa maT SeZlon aR-niSnuli kontaqtebis saTanado gamoyeneba“, – ganacxada req-torma aleqsandre kvitaSvilma.

sazogadoebasTan urTierTobis departamenti

Tsu-is reqtoris viziti evropaSi

interviu me-5 gverdze

Page 2: samuzeumo eqsponatebis dacva axali qimiuri saSualebebiT Tsu-is

Tbilisis universiteti

[email protected] www.tsu.gewww.tsu.ge2

26 Tebervals Tsu-Si programa `eras-mus mundusis~ kursdamTavrebulTa klu-bi Seiqmna. Tbilisis saxelmwifo univer-siteti evrokavSiris saganmanaTleblo proeqt erasmus mundus-Si 2006 wlidan monawileobs. programis farglebSi ba-kalavriatis, magistraturisa da doqto-ranturis aTeulobiT students, mkvle-varsa da akademiur personals saSualeba mieca saganmanaTleblo, kvleviTi da ku lturuli gamocdileba aemaRlebina evropis sxvadasxva umaRles dawesebu-lebaSi.

programis beneficiar Tsu-is stu-dentebs, profesorebs da kursdamTavre-bulebs Tsu-is reqtori aleqsandre kvi-taSvili Sexvda.

Sexvedras eswrebodnen evrokavSiris warmomadgenlobis wevrebi, ganaTlebisa da mecnierebis saministrosa da spor-tisa da axalgazrdobis saqmeTa samini-stros, aseve, proeqtSi CarTuli qveyne-bis diplomatiuri korpusis warmomad-genlebic.

saqarTvelos ganaTlebisa da mec-nierebis saministros warmomadgenelma nugzar Citaiam programaSi monawile studentebs klubis daarseba miulo-ca da aRniSna: `erasmus-mundusi _ es aris mniSvnelovani proeqti, rome-lic, praqtikulad, mTel msoflios moicavs. am proeqtSi 200 aTasze meti pirovnebaa CarTuli, rogorc studen-tebi, ise profesor-maswavleblebi. imedi maqvs, saqarTvelos masStabiT

proeqti kidev ufro gaiSleba da mas-Si gacilebiT meti studenti miiRebs monawileobas.~

saqarTveloSi evrokavSiris de-legaciis proeqtis menejerma oliver raiznerma `erasmus mundusis~ pro-gramis mniSvnelobasa da Rirebuleba-ze isaubra da imedi gamoTqva, rom am programis ganxorcielebiT evrokav-Siris universitetebTan mWidro ur-TierTobebi damyardeba da kavSirebi gafarTovdeba.

`Cven, evrokavSiris warmomadgenlebi, mzad varT beneficiarTa klubis inicia-tivas SevuwyoT xeli da es wre gavafar-TovoT, raTa is codna da gamocdileba, rac qarTvelma studentebma evrokav-Siris sxvadasxva universitetSi miiRes, im studentebs gadascen, vinc swavlis gagrZelebas am programiT apirebs~, _ aRniSna oliver raiznerma.

Tsu-is sagareo urTierTobis de-partamentis xelmZRvanelma da Sekrebis organizatorma Tea gergedavam madloba gadauxada programis monawileebs, Tsu-is administracias, evrokavSiris war-momadgenlebs da aRniSna: `es Sexvedra `erasmus mundusis~ gare TanamSromlo-bis fanjris beneficiarTa pirveli mas-Staburi Sekrebaa. am proeqtSi samxreT kavkasiisa da evropis 19 universiteti monawileobs. saqarTvelodan yovelw-liurad 140 adamiania am programaSi Car-Tuli. proeqtSi Tsu-is garda Telavis iakob gogebaSvilis saxelobis universi-teti, goris saxelmwifo universiteti da baTumis SoTa rusTavelis saxelobis universiteti monawileobs. es Ronis-Zieba mniSvnelovania im TvalsazrisiT, rom igi sxvadasxva dros, sxvadasxva uni-versitetSi erTi programis farglebSi myofi studentebisa da kursdamTavre-bulebis daaxloebas, Tbilisis saxelm-wifo universitetTan maTi kavSirebis gaaqtiurebas emsaxureba~, _ ganacxada Tea gergedavam.

`erasmus mundusis~ kursdamTavre-bulma, sportisa da axalgazrdobis sa-qmeTa saministros warmomadgenelma sa-lome beniZem sainteresod isaubra pro-gramis misiasa da im perspeqtivebze, ro-melic programaSi monawile studentebs samomavlod esaxebaT.

`misasalmebelia yvela is iniciativa, romelSic axalgazrdebi arian CarTul-ni. evropasTan integraciis sakiTxebSi axalgazrdebis aqtivoba Cveni samini-stros prioritetia da im RonisZiebebs, romlebic beneficiarTa klubis inicia-tiviT daigegmeba, aucileblad dauWers mxars. didi madloba universitets, qal-baton Tea gergedavas da yvelas, vinc am

klubis daarsebaSi mniSvnelovani wvli-li Seitana.

A programis farglebSi saberZneTSi, aleqsandres saxelobis teqnologiur institutSi vswavlobdi. proeqti imiT aris gansakuTrebuli, rom qarTvelebi, somxebi da azerbaijanlebi erTad veuf-lebodiT codnas. garda ganaTlebis mi-Rebisa, `erasmus mundusis~ programis mTavari mizania kulturuli dialogi da samxreT kavkasiis qveynebis axalgazr-debs Soris urTierTobebis gaRrmaveba. vfiqrob, proeqti warmatebiT asrulebs Tavis misias. Cven mzad varT, momavalSic SevuwyoT xeli erTmaneTis warmatebasa da dasaqmebas~, _ aRniSna salome be-niZem.

programis kursdamTavrebulma irina maniam proeqtSi monawileoba 2008 wels miiRo. `pirveli erasmuseli var! didi gamocdileba SeviZineT rogorc swavlis mxriv, aseve, cxovrebiseuli da praqti-kuli TvalsazrisiTac. yvelaze mniSvne-lovani ki is iyo, rom qveyanam Cven, Cven ki erTmaneTi SeviZineT!

beneficiarebi miznad visaxavT _ koordinacia gavuwioT momaval erasmu-selebs, raTa studentebma advilad SeZ-lon adaptireba axal garemosTan. Cven mzad varT, maT konsultaciebi gavuwioT. darwmunebuli var, rom TiToeuli stu-denti, vinc am programaSi monawileobas miiRebs, ar inanebs da qveyanas kvalifi-ciur kadrad daubrundeba~, _ aRniSna irina maniam.

Cven erTmaneTi SeviZineT...

Tbilisis saxelmwifo universitetis akademiurma sabWom mniSvnelovani gadawy-vetileba miiRo _ 29 noembers ivane ja-vaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-wifo universitetTan aqtiuri TanamS-romlobisTvis gamoCenil germanel mec-niers, evropis radiologiis asociaciis prezidents, miunxenis universitetis klinikuri radiologiis mimarTulebis xelmZRvanels, miunxenis universitetis sisxlZarRvTa centris Tavmjdomares, profesor maqsimilian raizers sapatio doqtoris wodeba mianiWa. profesor rai-zers sapatio doqtoris diplomi mimdi-nare wlis 11 Tebervals gadaeca.

ceremoniaze Tsu-is reqtorma ale-qsandre kvitaSvilma ganacxada, rom maqsimilian raizeris donis mecnieris sapatio doqtorad arCeva universite-tisTvis didi pativia, radganac igi aris 700-mde samecniero naSromis avtori da

msoflioSi cnobili venis da stenfor-dis universitetebis mowveuli profe-sori. `es ar gaxlavT sapatio doqto-rad arCevis rigiTi procedura, radgan batoni raizeri ukve wlebia uangarod exmareba saqarTvelos samedicino sazo-gadoebas da universitetis medicinis fakultets radiologiis ganviTarebasa da am dargis specialistebis aRzrdaSi~, _ ganacxada batonma aleqsandre kvitaS-vilma. manve Tavis gamosvlaSi isaubra samomavlo gegmebze, romelic profesor raizerTan saubris dros daisaxa.

profesor raizers sapatio doqto-rad arCeva miuloca Tbilisis saxelm-wifo universitetis akademiuri sabWos wevrma, akademikosma fridon Toduam.

`meamayeba, rom Cveni universiteti ma-spinZlobs baton maqsimilian raizers, romelsac bevri ram aqvs saqarTvelosT-vis gakeTebuli. mixaria, rom daiwyo sau-bari xelSekrulebis gaformebaze baton raizerTan, romlis Sedegadac qarTveli studentebi qirurgiasa da neiroqir-urgiaSi masTan gaivlian momzadebas~, _ ganacxada fridon Toduam. manve aRniS-na, rom saqarTvelos mecnierebaTa ero-vnulma akademiam miiRo gadawyvetileba da batoni raizeri ukve arCeulia sapa-tio akademikosad.

Tbilisis saxelmwifo universitetis sapatio doqtorma maqsimilian raizerma Tavis gamosvlaSi aRniSna, rom miuxeda-vad saqarTveloSi pirveli vizitisa, ukve moaswro da Seiyvara es qveyana da xalxi, rasac safuZveli Cauyara qarTvel medi-kosebTan aqamde damyarebulma konta-qtebmac. `madloba am sapatio wodebisT-vis da moxaruli viqnebi Tu momavalSic gagrZeldeba Cveni urTierToba, rac moi-cavs rogorc samecniero, aseve, saorga-nizacio muSaobas~, _ ganacxada man.

sapatio doqtoris wodebis miniWebis ceremoniis dasrulebis Semdeg maqsimi-lian raizerma Tsu-is medicinis fakul-tetis studentebisTvis waikiTxa leqcia Temaze: ̀ radiologiis roli avTvisebiani simsivneebis diagnostikasa da marTvaSi~.

Tsu-is sapatio doqtoriTanamSromlobis memorandumi Tbilisis saqalaqo sasamarTlosTan

28 Tebervals Tsu-sa da Tbilisis sa-qalaqo sasamarTlos Soris urTierTTa-namSromlobis memorandumi gaformda. memorandums xeli Tsu-is reqtorma ale-qsandre kvitaSvilma da Tbilisis saqa-laqo sasamarTlos Tavmjdomarem mamia fxakaZem moaweres.

„saqalaqo sasamarTlosTan mWidro TanamSromloba didi xania gvakavSirebs, aRniSnuli memorandumis farglebSi universitetis studentebi monawileo-bas miiReben sxvadasxva erTobliv pro-gramebSi. maTTvis es swavlis paralelu-rad damatebiTi gamocdilebis miRebis saukeTeso saSualebaa“, – ganacxada Tsu-is reqtorma aleqsandre kvitaSvilma.

memorandumis mizania samarTlebriv kvlevebze, sasamarTlos populariza-ciisa da saganmanaTleblo saqmianobaze orientirebuli erToblivi programebis dagegmva da ganxorcieleba. memorandumi Tsu-is iuridiuli fakultetis samagi-stro programebis farglebSi da sasa-marTlos bazaze iuridiuli klinikis Camoyalibebasac iTvaliswinebs.

memorandumi erovnuli saswavlo gegmebisa da Sefasebis centTan

Tsu-sa da ganaTlebisa da mecnie-rebis saministros erovnuli saswavlo gegmebisa da Sefasebis centrs Soris urTierTTanamSromlobis memorandumi gaformda. memorandumis mizani mraval-ferovani saerTaSoriso urTierTobe-bisa da msoflioSi gazrdili socialur-kulturuli moTxovnebis fonze ganaT-lebaSi Sesabamisi kriteriumebis SemuSa-veba da ganxorcielebaa. kerZod, saqarT-velos zogadsaganmanaTleblo dawese-bulebebSi 2011-2012 saswavlo wlidan arCeviTi sagnis _ `msoflio kultura~ – danergvis dawyeba.

RonisZiebaze Tsu-is reqtorma ale-qsandre kvitaSvilma aRniSna, rom „saja-ro skolebSi „msoflio kulturis“ swav-lebis SemoReba, pirvel rigSi, qveyanas waadgeba. amave dros momaval studentebs daexmareba msoflio civilizaciaSi gark-vevasa da sakuTari xedvebisa da gemovne-bebis CamoyalibebaSi.“

erovnuli saswavlo gegmebisa da Sefasebis centris direqtoris naTia joxaZis informaciiT, meoTxe arCeviT sagnad „msoflio kulturis“ pilotire-ba ramdenime sajaro skolaSi moxda, rom-lis drosac centrma mSoblebis, maswav-leblebis mravali SeniSvna miiRo. „moma-vali saswavlo wlidan centri wignebiTa Tu saWiro TvalsaCinoebebiT daexmareba im skolebs, romelmac am arCeviTi sagnis saswavlo programaSi Setana gadawyvi-ta“ - aRniSna naTia joxaZem. memorandums xeli Tsu-is interkulturuli dialogis iuneskos kaTedris xelmZRvanelma nino Ciqovanma da erovnuli saswavlo gegme-bisa da Sefasebis centris direqtorma naTia joxaZem moaweres.

Tsu-is studentebi quveiTSi arqeologiur gaTxrebSi miiReben monawileobas

quveiTSi arqeologiur gaTxrebSi sxva qarTvel studentebTan erTad Tsu-is studentebic miiReben monawileobas.

gasuli wlis 24 dekembers quveiTis kulturis da xelovnebis erovnuli sabWos generalurma mdivanma bader al rifaim da saqarTvelos erovnuli mu-zeumis generalurma direqtorma daviT lorTqifaniZem xeli moaweres xelSe-krulebas erToblivi samuSaoebis Se-saxeb. SeTanxmebis Tanaxmad, quveiTSi failakas kunZulze yovelwliurad, ori Tvis ganmavlobaSi, arqeologiur gaTx-rebs saqarTvelos erovnuli muzeumi Caatarebs.

pirveli arqeologiuri jgufi qu-veiTSi 2011 wlis 7 martidan aprilis bolomde imuSavebs. arqeologiur gaTx-rebSi monawileobas 15 qarTveli mec-nieri da studenti, maT Soris, Tsu-is studentebi miiReben. proeqts mTlianad quveiTis mxare afinansebs.

radiologia Tanamedrove medicinaSi daavadebis kvlevisa da diagnostirebis mxriv mniSvnelovani dargia. msoflio samedicino sazogadoeba da, maT Soris, saqarTveloc, TandaTan eufleba radi-ologiis miRwevebs, rasac safuZveli saswavlo programebSi ukve eyreba. ami-tom mniSvnelovania im gamocdilebis ga-ziareba, rac am dargSi mowinave qveyneb-sa da mecnierebs gaaCniaT.

Ø Ò Ï Í É Ê À

irina mania

salome beniZe

Page 3: samuzeumo eqsponatebis dacva axali qimiuri saSualebebiT Tsu-is

Tbilisisuniversiteti

[email protected] 3

sabWoTa ruseTi saukunovani batonobis uRelqveS gabmul qarTvel xalxs sistematurad arTmevda ara marto saxelmwifoe-brivi azrovnebis ZarRvs, aramed klavda masSi im bunebriv Segne-basac, rom igi aris qarTveli eri. amdenad iyo damTrgunveli misi `patronoba~, romelsac saqarTvelos mimarT erTi formula aqvs mudam: damwyvdeuli myavdi, myevxar da unda myavdeo. aseT viTare-baSi uwevda da uwevs dResac saqarTvelos erT mTlian saxelm-wifo organizmad CamoyalibebisTvis da miRweuli Tavisuflebis SenarCunebisTvis brZola. imperiuli ruseTis transformacia dedamiwis verc erTma `Semobrunebam~ ver moaxerxa. rodesac dampyrobeli ar cvlis Tavis taqtikas da damokidebulebas Sens mimarT, Sen unda ecado _ Cawvde misgan Tavis daxsnis erTgvar

xerxs. swored amisTvis aris aucilebeli istoriuli gankiTxva moawyos qarTvelma erma _ mis ra Secdomebze daabijebs amayad ruseTi? roca istoria win gidevs da gaqvs ara erTi magaliTi eris WeSmarit winamZRolTa jijgnisa, erovnuli niadagis gamo-cliT erTobis moSlisa da Ralatisa, warsulisa da awmyos swori gaanalizebis safuZvelze, albaT, TiToeulma unda gaakeTos daskvna _ ra aris saqarTvelos gadarCenis erTaderTi gza? `kargad unda icode warsuli, raTa akontrolo awmyo~ _ swored am Tezisidan gamomdinarea saintereso okupaciis kvireulis farglebSi Catarebuli RonisZiebebi Tsu-Si, romelic 1921 wlis Tebervlis Tanmdevi movlenebis kidev erTxel gaanalizebisken mogviwodebs.

maia toraZe

`Svilebo, Cemi movaleobaa Tqven wignisa da kalmisken mo-giwodoT, magram eris cxovreba-Si aris iseTi momentebi, roca saWiroa yvelaferi ganze ga-dasdo da iaraRiT xelSi mters miegebo. da, ai, mec Tqven dRes iaraRisken mogiwodebT!~ _ es aris ivane javaxiSvilis mimarT-va studentebisadmi 1921 wlis 16 Tebervals, roca ukve aSkara gaxda, rom me-11 rusuli armia saqarTvelos misadgomebs moad-ga da Tbiliss dacva dasWirda.

es sityvebi ukve bevr gamo-cemaSi daibeWda da ucxo aRara-visTvisaa, magram mimdinare wlis 22 Tebervals man kidev ufro mZafri datvirTva SeiZina, rad-ganac am dRes Tbilisis saxelm-wifo universitetis socialur da politikur mecnierebaTa fa-kultetis studentebi, profe-sor malxaz macaberiZis xelmZ-RvanelobiT, mrgval magidasTan Seikribnen da Temaze: `univer-siteti 1921 wlis TebervalSi~ diskusia gamarTes.

mrgvali magida moewyo Tsu-is socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis stu-dentebis iniciativiT. rogorc batonma malxaz macaberiZem CvenTan saubarSi ganacxada: ̀ maT bevri kiTxva aqvT 25 Tebervlis movlenasTan dakavSirebiT, rad-ganac es movlena kargad araa Seswavlili. amitom dRemde aris uamravi pasuxgaucemeli kiTxva, maT Soris Tsu-is im periodis istoriasTan dakavSirebiT, ra-zec SevecdebiT studentebs nawilobriv mainc SevuqmnaT warmodgena~, _ ganacxada man.

diskusiis dawyebamde malxaz macaberiZem mokled mimoixila 1921 wlis Tebervlis movlene-

bi da im periodis universitet-Si mimdinare procesebi, razec maSindeli presa werda.

man aRniSna, rom 1921 wlis 16 Tebervals universitetSi gai-marTa studentTa saerTo kreba, ris Sesaxebac informacia ga-moaqveyna gazeTma `saxalxo saq-mem~ (18 Tebervali, 1921 weli). am dRis Sesaxeb mogvianebiT (1961 wels) ucxoeTSi gamosul ga-zeTSi _ `Cveni droSa~ gamoqvey-nda filipe SaraZis mogoneba, romelic werda, rom 16 Teber-vals universitetSi daurekavs gr. lorTqifaniZes (maSindeli mTavrobis Tavmjdomaris moad-gile, ganaTlebis ministri), romelic saqarTvelos gadasar-Cenad studentebis daxmarebas iTxovda. filipe SaraZe, rome-lic im dros studentTa kavSi-ris mdivani iyo, ixsenebs, rom krebaze damswre studentebi darbazs veRar dautevia da ezo-Si gadasulan. swored iq miumar-Tavs ivane javaxiSvils maTTvis da brZolisken mouwodebia.

amave dros bolSevikuri ga-zeTi `izvestia~ mcdar informa-cias avrcelebs saqarTveloSi mimdinare movlenebis Sesaxeb. gamoqveynebul werilSi naT-qvamia, rom `saqarTveloSi gaba-tonebulma TeTrma terorma mS-romelebi sasowarkveTilebamde miiyvana. 11 Tebervals ifeTqa ajanyebam, romelic 12 Teber-vals swrafad gavrcelda mTel neitralur zonaSi. saqarTve-los xelisufleba acxadebs, rom mzadaa ajanyebis sisxlSi CasaxSobad, ajanyebulebi acxa-deben sabWoTa xelisuflebas~.

amgvari tyuilis fonze sa-qarTveloSi arsebuli realoba sxvas miuTiTebda. ukve fexmo-kidebulma bolSevikurma xeli-suflebam eris sulieri siZlie-

ris umTavres keras _ univer-sitets Seutia da misi ganadgu-rebis procesi daiwyo. rusuli sicrue ajanyebis Sesaxeb da maTi sababi – TiTqos saqarTve-los sazRvari `mSromelTa da-saxmareblad gadmokveTes~ 1922 wlis erT dokumentSic kargad Cans. am dros 4500-ma qarTvel-ma studentma mimarTa evropis da amerikis axalgazrdobas. mimarTvaSi weria: `saqarTve-los miwa-wyalze SemoWrilma ucxo Zalam moiwadina qarTveli xalxis erovnuli gadagvareba. igi cdilobs moSalos eris kul-turuli aRorZinebis umZlavre-si faqtori – saxelmwifo uni-versiteti. daiwyo studento-bis masiuri Seviwroeba da yvela misi organizaciis daSla. eris Tavganwirul brZolaSi aqtiur da pirdapir monawileobas iRebs mTeli qarTveli studentoba~.

am dokumentSi kargad Cans, ratom eSinoda bolSevikur da sabWoTa mTavrobas yovelTvis uni versitetis studentobisa da ratomaa gaZnelebuli dRem-de istoriuli suraTis sru-

li aRdgena – paradoqsalurad gansxvavebuli informaciebisa da Caketili arqivebis fonze, cxadia, SeuZlebeli iyo isto-riuli procesebis zustad gad-mocema.

Sexvedraze, romelsac isto-rikosi oTar janeliZec eswre-boda, studentebma saintereso kiTxvebi dasves da diskusiac gamarTes.

socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis stu-denti levan lorTqifaniZe dainteresda, rogor aixsneba istoriuli wyaroebiT is faqti, rom saqarTvelos mTavrobam ver gaiTvaliswina ruseTis da TurqeTis mtruli garemocva da moumzadebeli Sexvda ucxo qveynebis jarebis SemoWras. gamarTuli diskusiis Semdeg damswre sazogadoeba SeTanxmda, rom im periodis saqarTvelos mTavrobam, romelsac, evropis qveynebis mier saqarTvelos de-faqto da de iured cnobis gamo imedi hqonda, rom aRaraferi emuqreboda, politikuri gu-lubryviloba gamoiCina, brmad

endo ruseTis TvalTmaqcobas da evropis daxmarebis imedad darCa, Tumca, mas es daxmareba evropisgan ar miuRia.

amave fakultetis magi-strantma koka berZeniZem ki saqarTvelosTvis dRemde mt-kivneuli sakiTxis garkveva moindoma. igi dainteresda _ sad daibada qarTuli miwebis somxeTisa da azerbaijanisTvis gadacemis idea. es bolSevikur ruseTSi gadawyda Tu `vaiqarT-velTa~ iniciativa iyo? cxadia, am kiTxvaze amomwuravi pasuxi Zneli gasacemia, magram stu-dentTa varaudi mainc gaJRerda _ maTi mosazrebiT, bolSevi-kebs sjerodaT, rom sabolood erTiani sabWoTa saxelmwifo yovelgvari sazRvrebis gareSe Seiqmneboda da amitom miwis es nawilebi saqarTveloSi darCe-boda Tu somxeTsa da azerbai-jans gadaecemoda, sergo orjo-nikiZisa da misi damqaSebisTvis didi mniSvneloba ar hqonda.

diskusia kidev bevri konkre-tuli da saintereso sakiTxis garSemo warimarTa. mrgvali ma-gida `universiteti 1921 wlis TebervalSi~ Zalze saintereso gakveTili aRmoCnda dainte-resebuli studentebisTvis.

da bolos, unda iTqvas erTi metad sagulisxmo iniciativis Sesaxebac: batonma malxaz maca-beriZem studentebs SesTavaza, daisvas sakiTxi universitetis administraciis winaSe da pir-vel korpusSi gaixsnas `saqarT-velos demokratiuli respu-blikis auditoria~, romelic Sesabamisi TvalsaCinoebiT swo-red rom kargi saxsovari iqneba im adamianebis Tavganwirvisa, romlebmac sakuTari sicocxle Tavisufal, demokratiul sa-qarTvelos Seswires.

sasurvelia saqarTvelos demokratiuli respublikis auditoriis gaxsna

maia toraZe

sabWoTa arqivebis gaxsna mxo-lod bolo ocwleulis ganmavlo-baSi gaxda SesaZlebeli. swored am periodidan iwyeba politikuri procesebis sruli suraTis Seqmna, istoriuli sinamdvilis kvleva da movlenaTa Tanmimdevruli aRdge-na. dRes okupaciisa da represiebis wlebze mecnierulad dadasture-buli masalebi arsebobs, Tumca is, rac SoTa rusTavelis saxelobis literaturis institutis mec-nierTa jgufma gaakeTa, yvelaze zusti mecnieruli informaciaa,

rac represiebis wlebis Sesaxeb SeiZleba arsebobdes. es gaxlavT 2010 wlis bolos gamocemuli wi-gni `antisabWouri sityviereba~, romlis prezentaciac okupaciis kvireulis farglebSi 22 Teber-vals gaimarTa.

wignis avtorebi arian SoTa ru-sTavelis saxelobis literaturis institutis mecnier-TanamSrom-lebi: rusudan ColoyaSvili, eka CxeiZe, nino balanCivaZe, nestan ratiani da irma yvelaSvili. re-daqtori _ literaturis insti-tutis direqtori irma ratiani.

wigni eZRvneba sabWoTa repre-siebis msxverplTa xsovnas da moi-

cavs 300-mde represirebulis ze-pir gadmocemas. masSi cal-calkea mocemuli mogonebebi sabWoTa re-presiebis 20-30-iani wlebis, 1937 wlis, meore msoflio omisa da misi Semdgomi periodis, 60-70-iani wlebisa da erovnuli moZraobis damsjeli RonisZiebebis Sesaxeb.

mTxrobelTa Soris arian ro-gorc cnobili qarTveli sazogado moRvaweebi, aseve, ubralo adamian-ebi, romelTa ojaxebmac represie-bis mZime wlebi gadaitanes.

masSi SexvdebiT ubralo adami-anebis gmirobisa da vaJkacobis damadasturebel araerT magaliT-sac. amoikiTxavT, rogor ebrZod-nen da anadgurebdnen sazoga-doebis saukeTeso nawils, rogor aSorebdnen erTmaneTs colsa da qmars, dedas da Svilebs, babuebsa da SviliSvilebs.

20-iani wlebis mogonebebi-dan:

`mxolod 1924 wels bolSevi-kebma 12 000 qarTveli daxvrites. Cekas warmomadgenlebi yaCaRebs eZaxdnen maT, vinc exmarebodaT damoukidebeli saqarTvelos momxreebs. guriaSi jalaTi obo-laZe spobda da anadgurebda

TavisuflebisTvis mebrZolT. sakuTari xeliT wvavda bavSvebs da moxucebs, xvretda yvelas, ar indobda mwyemsebsac. gamwarebul-ma gurulebma obolaZe mokles. samagierod, ozurgeTis cixidan gamoiyvanes 13 kaci da misi mokv-lis adgilze daxvrites. obola-Zis magivrad Tbilisidan Camovida talaxaZe rusebis razmiT. Cadga guriaSi da Seudga udanaSaulo xalxis daxvretas~. (`kviris pa-litris~ masalebidan).

30-iani wlebis mogonebebi-dan:

`papaCemi 1933 welSi iyo re-presirebuli, es maSin, rodesac stalinis dros saqarTvelodan gaasaxles da gaakulakes xalxi. im reJimis dros gasaxlda mdidari glexebi. maT Soris moyva papaCemi zaqaria xoxobaSvili da papaCemis ojaxi. Tavisi SvilebiT gasaxlda cimbirSi, celinogradSi. is imave wels daiRupa da ojaxi darCa pa-latkebSi. 13 weli iyvnen gadasax-lebaSi cimbirSi da faqtiurad de-daCemi iq gaizarda. mxolod omis Semdeg, 1946 wels dabrundnen sa-qarTveloSi. dedaCemi 3 wlisa iyo, roca gadaasaxles trial adgilze

da faqtiurad auTvisebeli miwe-bi aqedan gadasaxlebulma xalxma aiTvisa~ (kako beladiZe).

1937 wlis mogonebebidan:`rogor moxda vaxtang ko-

tetiSvilis dapatimreba: jer mweralTa kavSiridan garicxes. mizezi Zalian martivi iyo: samSob-los Ralati. daapatimres saxlSi. gaCerda manqana da movidnen. mis karzec gaisma avismomaswavebeli kakuni. im wamebSi TiTqos mTeli cxovrebis gadaxedva moaswro, fi-qrebi logins mijaWvuli Svilisken gaeqca... ufrosi leila 15 wlisa iyo, manana – 13-is (is iyo loginad Cavardnili), umcrosi vaxuSti ki 2 wlis. dedis sikvdils daRi daes-va mananas sulisa da janmrTelo-bisTvis. mZime seniT daavadebuli, sarecels mijaWvuli iyo, dReebs iTvlidnen. – cota xans macadeT, Svili mikvdebao, _ sTxovda vax-tangi mis wasayvanad misulebs, magram amaod, yuric ar aTxoves. waiyvanes. vidre samudamod gaixu-ravda kars, leilas daubara – va-xuSti gamizarde, vaxuSti ar dami-Cagroo~ (nana kotetiSvili).

naCurCulevi istoriebi `antisabWour sityvierebaSi~

me-4 gverdze

Ê Å É Ò Ä Ö Ë É

represiebma, romelic qarTvelma xalxma sabWoTa imperiis ar-sebobis periodSi sxva okupirebuli qveynebis xalxebTan erTad gadaitana, eris istoriul mexsierebaSi Rrma naiarevi datova. am wlebma, romelic erTi romelime konkretuli TariRiT ar gam-oixateba, gonieri da moazrovne Taoba Tan gaiyola. adamianebi masobrivad ewirebodnen represiebs gasuli saukunis 20-iani wlebidan 50-iani wlebis bolomde. dro da dro Semdgom period-Sic idevnebodnen erovnulobis, enis, Tavisuflebis SenarCunebis msurvelebi da is adamianebi, romelTa azrovnebis Tavisuflebac damoukideblobis ideiT anTebuli adamianebis suls kvebavda. sab-WoTa ideologiur manqanasTan uTanasworo brZolaSi nadgurde-boda eris genofondi, ris Sevsebasa da aRdgenas aTeulobiT wlebi sWirdeboda.

Page 4: samuzeumo eqsponatebis dacva axali qimiuri saSualebebiT Tsu-is

Tbilisis universiteti

[email protected] www.tsu.gewww.tsu.ge4

mesame gverdidan

`gadaasaxles mama, biZa da bi-ZaSvili. samive – 1937 wels. ese-ni gakulakebas eZaxdnen, viTom mdidrebi iyvnen. mdidari ojaxi gvqonda: ori garderobi gvqonda da saqoneli gvyavda. mere saqone-li wagvarTves... skolaSi Cem debs aukrZales swavla... mere isini duSeTSi swavlobdnen, TianeTSi ar SeiZleboda, rom eswavlaT...~ (Tamar xelaZe).

70-iani wlebis mogonebebi-dan:

`gaTenda 14 aprili. Semovi-da maswavlebeli da Tqva, me miv-divar da vin momdevs? da yvela wamoxta klasidan: _ movdivarT movdivarT... Cveni sofeli (rui-si) cnobilia mebrZol soflad, mebrZolebi ibadebian... meambo-xeebi arian suliT. dedaCemi sko-lis saswavlo nawilia... erT-erTi maswavlebeli Semxvda da: qeTos gogo, Senc midixarO? – meTqi miv-divar! komkavSiris niSnebi aravis gvikeTia, yvelam CanTaSi Cayara. wamovediT. gza da gza gvierTde-bodnen. orsaaTnaxevris siaru-lis Semdeg soso maswavlebelma dareka sadRac da gaxarebuli gamovida – gadavrCiT, gadavr-CiTo... yvelas veubnebodiT, rom gadavrCiT, deda ena Cvenia~ (maia giorgaSvili-kacelaSvili).

erovnuli moZraobis wevre-bis mogonebebidan:

`me yvela daxvretil mitingSi var moyolili, ra daxvretebic iyo TbilisSi putCistebis mier mowyobili: didubeSi, cirkTan, delisTan, mTavrobis saxlis win. ubralod, gadavrCi~. (nodar ja-laRonia).

es aris im zepiri gadmoce-misa da mogonebis ramdenime nimuSi, romlebic wignSia Se-tanili da romelic srulad

asaxavs represiiT dazarale-buli adamianebis da ojaxebis tragedias.

prezentaciaze, romelic sa-qarTvelos okupaciis kvireuls daemTxva, yvela gamomsvleli aR-niSnavda, rom wigni mniSvnelovani SenaZenia rogorc mecnierebisa da mkvlevarebisTvis, aseve axal-gazrda TaobisTvis, romelmac kargad unda gaiazros, ra ga-daitana qarTvelma xalxma.

prezentacia gaxsna SoTa ru-sTavelis saxelobis litera-turis institutis direqtorma irma ratianma, romelmac aRniS-na, rom wigni gamoica rusTave-lis fondis mier dafinansebuli proeqtis farglebSi, ramac mec-nierTa jgufs STambeWdavi Se-degebis miRwevis SesaZlebloba misca. amave proeqtis farglebSi gakeTda veb gverdi `antisabWou-

ri sityviereba~ (www.asf.ge), ro-melzec Segrovebuli masalebis didi nawili ganTavsda. wignze muSaobis procesSi gadaRebulia sami dokumenturi filmi, sadac mTeli saqarTvelos masStabiT gamokiTxuli aTeulobiT adamia-nisa da ojaxis realuri istorie-bia asaxuli.

`es tragikuli wignia da misi wakiTxva karg xasiaTze aravis daayenebs. erTi ram unda iT-qvas – is uzarmazari tkivili, Seuracxyofa da damcireba, rac sabWoTa periodSi xdeboda, Wri-lobebad aris xalxSi darCenili. es wigni, SeiZleba iTqvas, naCur-Culebi wignia, radganac aq aris Tavmoyrili istoriebi, romelTa moyolac xmamaRla ar SeiZleboda da is CurCuliT gadadioda erTi adamianidan meoreze _ STamomav-lobaze.

wigni gankuTvnilia yvelasT-vis, magram yvelaze metad axal-gazrdobisTvis, maTTvis, visac es ar unaxavs da ar ganucdia. Cven gvinda, rom maT waikiTxon igi da zustad icodnen, rom amis gameo-reba ar SeiZleba~, _ aRniSna irma ratianma.

proeqtis xelmZRvanelma, li-teraturis institutis mecnier-TanamSromelma rusudan Colo-yaSvilma sazogadoebas gaacno wignze muSaobis procesi da aR-niSna, rom am zepiri gadmocemebis Sesagroveblad wignis avtorebma fexdafex moiares TiTqmis mTeli saqarTvelo, raTa moepovebinaT masala, romelic arc erT arqivSi araa daculi. `es aris adamianebis gancdebi, grZnobebi da emocie-bi, rac represiebs mohyveboda. Cven SevecadeT, yovlismomcveli Tu ara, bevrismomcveli mainc yofiliyo es wigni da amisTvis fexdafex SemoviareT TiTqmis mTeli saqarTvelo~, _ ganacxada man.

filologma zaza abzianiZem gansakuTrebiT gamokveTa `anti-sabWouri sityvierebis~ daniS-nuleba da aRniSna, rom am wigns zneobrivi saWiroeba aqvs: `Cven valdebuli varT im Taobis winaSe, romelmac gamoiara es jojoxeTi da valdebuli varT axalgazrde-bis winaSec, radgan gvinda, ukeTe-sebi viyoT... ~, _ ganacxada man.

`antisabWouri sityvierebis~ mniSvnelobaze isaubra akade-mikosma mariam lorTqifaniZem, romelmac represiis wlebidan ramdenime epizodi gaixsena: `Cven mTeli cxovreba am reJimSi gava-tareT da movaxerxeT ise, rom Cve-ni Tavic gamovitaneT da Cveni sa-qmec gadavarCineT. es wigni axal-gazrdebma unda waikiTxon, rad-gan me maqvs maTTan urTierToba da kargad vici, rom bevri maTgani

ver acnobierebs am movlenebs, be-vrs ki arc unda daijeros, ra xde-boda represiebis periodSi.

magaliTs getyviT: dedaCemis biZaSvilis, evgeni miqelaZis da-patimrebisa da daxvretis isto-ria yvelam icis, magram yvelam ar icis, rom misi Semdgomi Tao-bac gadaasaxles yazaxeTSi. sanam waiyvandnen, Cven gagvagebines, rom gadasasaxleblad gamzade-bulebi navTluRidan gahyavdaT. gaviqeciT navTluRSi da ver warmoidgenT, ramdeni axlobe-li ojaxi vnaxe. es dRe arasodes damaviwydeba... me xom sakuTar Tavze da ojaxze gamovcade, ras niSnavda Rame mosvla, Cxreka da ojaxis wevrebis dapatimreba. es ki gauTaveblad grZeldeboda da ar Tavdeboda.... Cven represiebis qveS vimyofebodiT leqciebis qarTulad kiTxvis gamo, qarTuli enis SenarCunebis gamo, princi-puli poziciebis gamo.... RmerTma nu qnas, momavalma Taobam kidev naxos aseTi represiebi... minda, rom am zepiri gadmocemebiT das-ruldes es savalalo istoria....~ _ ganacxada qalbatonma marika lorTqifaniZem.

prezentaciaze damswreebs saSualeba hqondaT, enaxaT nawy-vetebi dokumenturi filmidan `antisabWouri sityviereba~. darbazi sulSeZruli usmenda ubralo adamianebis monaTxrobs, romelTagan umetesoba wignSic Sevida.

am krebuls ormagi daniSnu-leba aqvs: erTi mxriv, zepiri gadmocemebi did rols iTamaSebs istoriuli simarTlis dadgena-Si, meore mxriv ki am masalebis gacnoba adamianebs kidev erTxel ganumtkicebs im mosazrebas, rom amgvari ram aRarasodes unda gan-meordes!

naCurCulevi istoriebi `antisabWour sityvierebaSi~

nato obolaZe

`okupaciis kvireulis~ farg-lebSi Tsu-Si latvieli reJisoris edvin Snoris dokumenturi filmis `sabWoeTis istoriis~ Cveneba gai-marTa. dokumenturi filmi sabWo-Ta kavSiris reJimisa da nacisturi germaniis msgavsebaze mogviTx-robs, rac maT mier gamoyenebul adamianTa masobrivi ganadgure-bis saSualebebSi, simboloebsa da ideologiaSia gamoxatuli. fil-mis gadaRebisas edvin Snorma do-kumenturi foto da kino-masala gamoiyena, romelTa nawili hitle-ris piradi fotografis hainrih hofmanis koleqciidan aris aRe-buli, nawili ki germaniis sagareo saqmeTa saministroSi mopovebuli masalebidan, sadac nacistebis Se-saxeb saidumlo informaciaa da-culi. filmi `sabWoeTis istoria~ nacistebisa da sabWoTa reJimis urTierTTanamSromlobis aqamde ucnob detalebs aaSkaravebs. maga-liTad, sakoncentracio banakebis mowyobis sistema faSistebma swo-red sabWoTa kavSiris daxmarebiTY Seiswavles. maT Soris gaformda araerTi urTierTTanamSromlo-bis dokumentic, romelic sazo-gadoebisTvis cnobili mxolod wlebis Semdeg gaxda.

`sabWoeTis istoriis~ gadaRe-bis ideis iniciatorebi evropar-lamentis deputatebi girts val-dis kriStovski da inesa vaide re arian. filmSi gamoyenebulia TviTmxilvelebTan interviuebi, monawileobas iReben cnobili profesorebi da istorikosebi Nnorman devisi da jorj vudsoni (kembriji), vladimer sergeiCuki (kievi), boris sokolovi, natalia lebedeva, sergei sluxi (mosko-vi), aseve, jguf `memorialis~ we-vri aleqsandr giranovi, wignis `komunizmis Savi wigni~ avtori n. verti, evroparlamentis deputa-ti fineTidan ari vataneni, suk-is

generali karpovi, rusi disiden-ti vladimer bikovski da sxva.

filmSi `sabWoeTis istoria~ reJisori edvin Snori dawvri-lebiT aRwers 1932-1933 wlebSi ukrainelebis masobrivi ganadgu-rebis istoriasac, rodesac pro-duqtebis, marcvleulis masobri-vi konfiskaciis Sedegad 1 wlis ganmavlobaSi 7 milioni ukraine-li SimSiliT gardaicvala. Semza-ravi dokumenturi foto da kino-masala ufro cxadsa da gasagebs xdis im danaSauls, romelic sab-WoTa kavSirma kacobriobis winaSe Caidina, Tumca filmSi araferia naTqvami im eTnikuri wmendis Se-saxeb, romelic sabWoTa kavSiris wevr sxva qveynebSi ganxorcielda da maT Soris saqarTveloSic.

mayurebeli filmSi kargad xedavs, Tu ramdenad didia ms-gavseba nacistur germaniasa da sabWoTa kavSiris reJims Soris: simbolika, ideologia, romlis mTavari arsic axali adamianis Se-qmna da cxovrebis axali formis Camoyalibeba gaxldaT. am miznis misaRwevad maT Zal-Rone ar dau-SurebiaT, risi dasturic post-sabWoTa qveynebis teritoriaze mdebare uamravi usaxelo saerTo sasaflaoebic gaxlavT.

sainteresoa is faqti, rom filmis `sabWoeTis istoria~ ga-mosvlas saerTaSoriso sazoga-doebaSi araerTgvarovani reaq-cia mohyva. filmi pirvelad 2008 wlis 17 ivniss latviaSi televi-ziiT aCvenes, studiaSi miwveu-lebi iyvnen latvieli istori-kosebi, romlebmac igi propagan-distulad CaTvales. `sabWoeTis istoriis~ Cveneba latviis sko-lebSic moewyo da es mxolod mas Semdeg, rac prezidentma Tavis gamosvlaSi igi dadebiTad Seaf-asa. filmi fineTisa da estoneTis skolebis moswavleebsac aCvenes. miuxedavad imisa, rom fineTSi sasamarTloSic Sevida sarCeli, romlis mixedviTac reJisors ed-

vin Snors skolebSi sadizmis dan-ergvaSi adanaSaulebdnen, qveynis prokuraturam sarCeli gansaxil-veladac ar miiRo, radgan masSi danaSaulis kvali ver ipova. ru-seTis televizias ki `sabWoeTis istoria~ saerTod ar uCvenebia, xolo rusebma protestis niSnad reJisoris fitulic ki dawves. rac Seexeba saqarTvelos, edvin

Snoris filmi `rusTavi 2-ma~ 2008 wlis 19 ivliss aCvena. saqarTve-loSi, amave wels, agvistos mov-lenebis Semdeg, Tavad reJisoric imyofeboda. rodesac igi filmis _ `sabWoeTis istoriis~ gadaRe-bis mTavar mizanze saubrobda, aRniSna, rom mas surda ara vin-mes dadanaSauleba, aramed Cvene-ba, rom daaxloebiT igive xdeba dResac _ gazsadeni da navTobsa-deni aris zustad is mizezi, rom-lis gamoc evropa ruseTis mier Cadenil danaSaulebebze Tvals xuWavs. daaxloebiT ase moxda maSinac, rodesac ukrainidan 5 milioni tona xorbali gavida da uamravi xalxi daixoca. evropas ki amaze reaqcia ar hqonia.

`sabWoeTis istoriis~ daskv-niT nawilSi naCvenebia Taname-

drove ruseTi, internetis saSu-alebiT gavrcelebuli video-Ca-nawerebi, sadac eTnikur niadagze ruseTis nacionalisturi moZ-raobis mier Cadenili mkvlelo-bebia asaxuli.

saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis saministrom gadawy-vetileba miiRo, rom filmis `sab-WoeTis istoriis~ Cveneba sajaro

skolebSi damamTavrebeli klase-bis moswavleebisTvis da umaRles saswavleblebSi gamarTuliyo. ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universi-tetSi edvin Snoris filmi ganaT-lebisa da mecnierebis ministris pirvelma moadgilem akaki sefer-TelaZem waradgina.

`am filmSi aRwerilia mxolod simarTle. Cven gamovacxadeT `okupaciis kvireuli~, romlis farglebSi sajaro skolebSic sxvadasxva tipis aqtivobebi da film `sabWoeTis istoriis~ Cve-nebebia dagegmili. es emsaxure-ba erTaderT rames _ bavSvebma skolis asakidanve unda icodnen sikeTisa da borotis garCeva. aq saubari propagandaze ar SeiZle-ba iyos. mixaria, rom filmis Cve-

nebas veswrebi Tbilisis saxelm-wifo universitetSi da mas Tsu-is profesor-maswavleblebTan da studentebTan erTad kidev erTxel Sevafaseb~, _ ganacxada akaki seferTelaZem.

edvin Snoris filmis `sabWoTa istoriis~ naxvis Semdeg Tsu-is studentebi da profesor-maswav-leblebi kidev erTxel gaxdnen im tkivilis Tanaziarni, rac xalx-ma sabWoTa kavSiris periodSi ganicada. profesorma dimitri SveliZem mokled mimoixila is ziani, romelic sabWoTa reJimma saqarTvelos miayena da paral-elebi gaavlo Tanamedrove ruse-Tis qmedebebTan.

`sabWoTa reJimi 60 wlis man-Zilze ibrZoda saqarTvelos da-moukideblobis winaaRmdeg. swo-red sabWoTa reJimma daangria sa-qarTvelos pirveli respublika, swored sabWoTa reJimma gaanadgu-ra da sisxlSi CaaxSo qarTuli ero-vnuli moZraoba, aiZula aTasobiT qarTveli patrioti _ samSoblo daetovebina... swored man gaiyvana sasaflaoze 1930 wlebSi araerTi qarTveli sazogado moRvawe, mu-sikosi, xelovani... aRarafers vam-bob Tanamedrove ruseTis mier Ca-denil danaSaulze _ 2008 wlis ag-vistoSi momxdar ambebze, im didi teritoriis mitacebaze, romelic dResac dakargulia. Cemi azriT, Zalian kargia, rom es filmi vna-xeT. es filmi rom damamTavrebeli klasebis moswavleebsac aCvenon, amaSi cudi araferia, piriqiT, isi-ni ufro adre daiwyeben cudisa da kargis garCevas.

qarTuli sazogadoeba mxarSi unda amoudges im saerTaSori-so moZraobas, romelsac unda, rom sabWoTa reJimi kacobriobis winaSe damnaSaved gamocxaddes. damnaSaved unda gamocxaddnen is qarTveli bolSevikebic, romleb-mac lomis wili daides qarTuli respublikis ganadgurebaSi~, _ aRniSna dimitri SveliZem.

filmSi asaxuli sabWoTa faSizmi

Ê Å É Ò Ä Ö Ë É

Page 5: samuzeumo eqsponatebis dacva axali qimiuri saSualebebiT Tsu-is

Tbilisisuniversiteti

[email protected] 5

pirveli gverdidan

_ batono nodar, a�alma te�nologie- batono nodar, a�alma te�nologie-bma da c�ovrebis donis mkveTrma zrdam mecniereba a�ali gamowvevebis winaSe daayena _ mecniereba abstra�tuli Car-Coebidan gamovida da ufro `�elSesa�-ebi~ ga�da, amdenad samecniero kvlevis Sedegebis pra�tikaSi gan�orcielebas sistemuri midgoma sWirdeba. ra keTdeba am mimarTulebiT?

_ mecnieris kvlevis Sedegis warmoe-baSi danergva sabWoTa kavSirSi sakmaod Zneli iyo. bevri instancia da teqnikuri safexuri unda gadagelaxa, rom gamogoneba uSualod warmoebamde misuliyo. dReisaT-vis am sakiTxis mogvareba SedarebiT ad-vilia, radgan nebismieri saxelmwifo dain-teresebulia mecnierebis mier SemuSave-buli Rirebulebebi, samecniero Sedegebi gamoiyenos da komerciulad momgebiani gaxados. mecnierebis komercializaciis mTavari mizania xeli Seuwyos warmoebis ganviTarebas da axali samuSao adgilebis Seqmnas. es sakiTxi dRes Zalian aqtualu-ria, rac, ra Tqma unda, drom moitana. arc erTi Rirebuli samecniero Sedegi ar unda daikargos. is unda gaxdes sabazro ekono-mikis mTavari mastimulirebeli faqtori da mogeba unda moutanos saxelmwifos, radgan saxelmwifo mkvlevaris mecnierul zrdaze, mis formirebasa da samuSao gare-mos Seqmnaze garkveul Tanxebs xarjavs. ne-bismieri gamogoneba arafers warmoadgens, Tu man praqtikuli realizacia ar hpova. masSi komerciuli interesi unda iyos Cade-buli, rasac Sedegad moyveba garkveuli Semosavlis miReba. Tu samecniero Temis damuSavebisTvis garkveuli Tanxa gamoi-gamoi-yo (vgulisxmob sagranto dafinansebas), Zalian dasanani iqneba, rom es Tanxa fu-Wad daixarjos da kvlevis Sedegi mxolod qaRaldze darCes. `Taroze Semodebuli~ proeqtebi arafers iZleva, mTavaria kvle-vis Sedegis praqtikuli realizacia, ris Sedegadac SesaZlebelia, igi bazarze mox-vdes masalis, preparatis an produqciis saxiT.

_ roca mecniereba am mimarTulebiT pirvel nabijebs dgamda, ma�sendeba mecnierTa erTi jgufis protesti, rom-lebic miiCnevdnen, rom mecnierebis komercializacia misi mTavari arsidan gada�vevas niSnavda, amiT is ufro pra�-tikul �asiaTs SeiZenda da Tavis ZiriTad fun�cias daSordeboda...

_ vfiqrob, rom es subieqturi azria. vinc ase fiqrobs, rogorc Cans, mas eSinia Tavis praqtikul saqmianobas kritikulad gadaxedos. mecnierma, romelic gamoyen-ebiT dargSi didxans muSaobs, konkretuli praqtikuli Sedegi aucileblad unda mi-iRos.

jer kidev 80-ian wlebSi, yofili sab-80-ian wlebSi, yofili sab- wlebSi, yofili sab-WoTa kavSiris masStabiT, informaciis Camweri axali masala davnerge, sadac ver-cxlis naerTebi Sevcvale xelmisawvdomi polimeruli naerTebiT. es mniSvnelovani Sedegi iyo, radgan vercxlis sabado Zalian cota qveyanaSia, xolo vercxlis Semcv-leli masalis damzadebiT bevri ram gaiol-da. es kvleva gamoyenebul iqna rogorc informaciis (suraTis, teqstis saxiT) Caw-eris saSualeba Sesabamisi profilis insti-tutebis mier. miRebuli Sedegi specteqni-specteqni-kaSic dainerga da Cvens qveyanaSi erT-erTi yvelaze axalgazrda qarTveli mecnieri, 31 wlis asakSi, damajildoves medliT: `Изабретатель СССР~. garda amisa, kvlevis Sedegebi gaitanes axalgazrda teqnikos-SemoqmedTa sakavSiro gamofenaze, sa-dac damajildoves specialuri medliT, romelic im droisTvis axalgazrda spe-cialistebisTvis dawesebuli gamofenis erT-erTi umaRlesi jildo iyo. sruliad axalgazrda viyavi, roca Cemi meore kvle-vis Sedegi quTaisis rezina-teqnikuri nake-rezina-teqnikuri nake- nake-Tobebis qarxanaSi dainerga. me samrewvelo rezinis modifikacia gavakeTe garkveuli danamatebiT, ris Sedegadac misi nakeTo-bebis cikluroba 87 000 aTasidan TiTqmis 200 000-mde gaizarda da, ra Tqma unda, es maT gamZleobazec aisaxa. modificirebuli rezinisgan damzadebuli 25 000 cali de-tali gamovuSviT. ase rom, Cemi mecnieruli kvlevis Sedegebis komercializacia axali dawyebuli ar maqvs, ubralod, dReisTvis mas ufro meti yuradReba eqceva saxelmwi-fos mxridan.

_ T�ven dRes saintereso mecnierul kvlevebze muSaobT, romlis Sedegebi samrewvelo pra�tikaSi unda dainer-gos. ramdenadac CvenTvis cnobilia, am mimarTulebiT grantic moipoveT, am kv-levebis popularizaciazec zrunavT da komerciul midgomazec fi�robT... ……

_ rusTavelis fondi aseTi tipis mec-nieruli kvlevebis didi mxardamWeria. aq momTxovni da obieqturi xalxi muSaobs. grantis saxelwodebaa: `dariSxanis war-moebis narCenebi adamianis da kulturuli memkvidreobis dacvis da teqnikuri pro-gresis samsaxurSi~.

dReisaTvis nebismieri sawarmo dain-teresebulia Seqmnas unarCeno teqnolo-unarCeno teqnolo- teqnolo-gia, magram xSirad es ver xerxdeba da war-moebis narCenebi mainc rCeba, romelTa Sem-dgomi gadamuSaveba-gamoyeneba mniSvnelo-gadamuSaveba-gamoyeneba mniSvnelo- mniSvnelo-vani saqmea.

proeqtis mizania saqarTvelos mniS-vnelovani meoradi mineraluri nedleul-idan _ dariSxanis sawar moo narCenebidan (arsenopirituli da realgar-auripigmen-tis gadamuSavebis, piro meta lur giuli warmoebis) sxvadasxva funqciuri naer-Tebis da specifikuri Tvi se bebis mqone organul-araor ganuli hibriduli masa-lebis miReba da gamo yeneba.

sawarmoo narCenebis da meoradi ned-leulis utilizacia da miznobrivi gamoy-eneba nebismieri qveynis mniSvnelovani te-qnikur-ekonomikuri rezervia.

qimiuri qarxnebis warmoebis narCenebis gamoyenebisas gamokveTilia ori ten den -cia: warmoebis narCenebidan Zvirfasi naer-Tebis regeneracia da meore, warmoebis narCenebis gamoyeneba specifikuri Tvise-bebis mqone sxva da sxva naer Tebis da masa-lebis misaRebad.

am ori tendenciidan sakmaod efeqtu-ria meore, romlis gadawyvetis erT-erTi mimarTuleba gaTvaliswinebulia Cven mi er miRebuli rusTavelis erovnuli samecni-ero grantis programiT.

ukanasknel wlebSi seriozuli yuradReba miipyro homeopaTiam, rogorc Terapiis erT-erTma saintereso mima-rTulebam, sadac Zalze perspeqtiulia war moebis narCenebis bazaze Seqmnili dariS xanis zogi erTi naerTis gamo yeneba.

dariSxanis warmoebis narCenebis ga-damuSavebiT SesaZlebelia maRali sisuf-Tavis dariSxanSemcveli mniSvnelovani naerTebis, maT Soris, TeTri dariSxanis, metaluri dariSxanis da mravali sxva Ri-rebuli naerTis miReba, romelTa Semd-gomi gardaqmniT miiReba sxvadasxva reaq-ciisunariani naerTebi da maT bazaze ki saintereso preparatebi da masalebi. Cven, magaliTad, ramdenime iseTi kompozicia SevimuSaveT, romelic gamoyenebulia samu-zeumo eqsponatebis antibaqteriuli da an-timikrobuli dacvisaTvis. aseve, SeiZleba davicvaT arqeologiuri nimuSebic... sain-tereso Sedegi gvaqvs, agreTve, gemis qveda nawilis dacvis mimarTulebiT. zogierTi wyalmcenare iseT nivTierebebs gamohy-ofs, romelic gemis qveda nawilis saRebavs azianebs da amitom saWiroa saRebavSi bio-aqtiuri komponentis damateba misi qimiu-ri mdgradobis gazrdis mizniT. Cven mi-viReT iseTi siliciumorganuli naerTebi (Cems TanamSromelTan, qimiis mecnierebaTa kandidatTan mzia keJeraSvilTan da qimi-is doqtor xaTuna barbaqaZesTan erTad),

romlebzec wyali naklebad moqmedebs da amave dros aris baqtericiduli. es naerTi aseTi mwyalmcenareebis mimarT mdgradia. Tu SevZeliT am naerTis raodenob rivad dagroveba, is yuradRebas miipyrobs praq-tikuli Tvalsaz risiT anu SesaZlebeli gaxdeba am Sedegis komercializacia.

perspeqtiulad gvesaxeba freskebis dacvis kompoziciuri saSualebebis Se-muSavebac.

Cven (qimiis doqtor xaTuna barbaqaZ-esTan da qimiis mecnierebaTa kandidat-Tan, lili arabulTan erTad) vamzadebT iseT damcav safrebs, romlebic sxvadasxva sinTezur da bunebriv masalas agresiuli mikro organizmebisgan icaven, magaliTad, plastmasis, tyavis, xis nakeTobebs. am tipis safrebi aqtualuria im TvalsazrisiTac, rom arseboben iseTi mikro organizmebi, romlebic `jdebian~ zemoaRniSnul masa-lebSi da maTSi naxSirbads STanTqaven, ris Sedegadac masalis biodestruqcia xdeba. es ki msoflios masStabiT ramdenime mil-iardi dolaris zaralia wliurad. am sa-frebs mTeli rigi sayuradRebo Tviseba gaaCniaT: arian optikurad gamWvirvale,

vizualurad esTetikuri, meqanikurad mdgradi, icavs masalis zedapirs mavne mikro organizmebisgan, aseve, icavs ada-mianis janmrTelobasac (mavne mokroor-ganizmi safaridan adamianze aRar gadava). esec, ra Tqma unda, mniSvnelovania.

_ ra RonisZiebebs gegmavT am kvleve-bis pra�tikaSi dasanergad?

_ minda, Cems partniorebTan erTad patara piloturi sawarmo Sevqmna, sa-dac aseT damcav kompoziciebs davamza-debT. Tu imdeni SevZeliT, rom miRebuli kompoziciebi muzeumamde mivitaneT da eqsponatebi davicaviT, es ukve seriozuli komercializaciaa.

aRsaniSnavia, rom Cveni kolaborator-isgan, nord texasis universitetis sapatio profesorisgan, vitold brostousgan mi-viReT werili, sadac aRniSnulia, rom Cven mier damuSavebuli problema, msoflio problemaa. italiaSi gamarTul qimiko-sTa saerTaSoriso kongresze am Temisadmi miZRvnili moxsenebiT gamovediT. amis Sem-deg Cveni TanamSromeli, qimiis mecnier-ebaTa kandidati lili arabuli slovakiaSi miiwvies erTi wliT. warmoebis narCenebze Sesrulebuli Cveni Sromebi msoflios prestiJul samecniero JurnalebSi ibeWd-eba, rasac yovelTvis seriozuli gamoxmau-reba mohyveba. am mimarTulebiT, 2010 wels, erovnuli samecniero fondis finansuri mxardaWeriT, Cvens universitetSi Cat-arda saerTaSoriso samecniero konferen-cia, sadac ramdenime aTeuli saintereso moxseneba waradgines.

am etapze Cvens qvemimarTulebaze war-matebiT xorcieldeba meore saxelmwifo sagranto proeqti (samecniero xelmZRvane-li _ asocirebuli profesori, qimiis mec-nierebaTa doqtori giorgi CaCava, mene-jeri _ qimiis mecnierebaTa doqtori maia rusia), romelic dariSxanis naerTebis sasaqonlo formebis Seqmnas eZRvneba da

komercializaciis realuri perspeqtiva aqvs.

aseve perspeqtiulia ramdenime wlis win dawyebuli samuSao (samecniero xelmZRvanelebi: profesori nodar le-kiSvili da qimiis mecnierebaTa doqtori daviT gvencaZe), romelic saqarTvelos sawarmoo narCenebis, agreTve meoradi min-eraluri nedleulis da sawarmoo narCe-nebis gamoyenebiT specifikuri Tvisebebis mqone organul-araorganuli naerTebisa da masalebis Seqmnas exeba. am nedleulis bazaze miRebulia mniSvnelovani regu-lirebadi Tvisebebis mqone, maRali meqani-kuri simtki cis da kargi tribologiuri Tvisebebis radi aciulad medegi, Termo da siTbo mdgradi, arsebulTan SedarebiT iafi, alter natiuli organul-araorgan-uli kompoziciuri masalebi. am kompoz-itebis bazaze damzaddeba komerciulad saintereso Termo da siTbo mdgradi, zo-gierTi tipis dasxivebis mimarT medegi dieleq tri kuli (eleq tro saizolacio) da eleqtro gamtari masa lebi; maRalm-dgradi friq ciuli da antifriqciuli (TviTSemzeTi) masalebi; atmos fe ruli, fizikuri da qimiuri agresiuli faqtore-bis mimarT mdgradi sxvadasxva teqnikuri da sasoflo-sameurneo daniSnu lebis masa-lebi da nakeTobebi da sxv.

zemoaRniSnuli amocanis warmatebiT gadaWra saSualebas mogvcems Sevq m naT SedarebiT iafi, specifikuri Tvisebe-bis mqone naerTebi da funq ciuri masalebi organuli da mineraluri meoradi ned-leulis, agreTve, sawarmoo narCenebis ba-zaze, rac garemos mTeli rigi eko logiuri problemebis gadawyveta sac iTvalis wi-nebs. narCenebis gadamuSavebiT garemo na-klebad dabin Zurdeba. es proeqti orjer warvadgineT grantis mosapoveblad. mar-Talia, miviReT sakmaod maRali Sefaseba, Tumca maSin granti ver movipoveT. am kvl-evaze safakulteto samecniero-kvleviTi institutis programis farglebSi muSaoba grZeldeba.

ase rom, komercializacia sauniver-siteto qimiaSi warmatebiT idgams fexs.

samwuxarod, sabunebismetyvelo darge-bis teqnikuri baza jer kidev Zalze mwiria. saerTaSoriso standartebis Sesabamisi pirobebi rom gvqondes, gacilebiT mets gavakeTebdiT. saxelmwifomac cota metad rom izrunos, gveqneba adekvaturi Sedege-bi, xolo mogeba _ soliduri.

_ am problemebze Riad Tu saubrobT Sesabamisi stru�turebis �elmZRvane-lobasTan, raTa Sedegi miiRoT?

_ gasul wlebTan SedarebiT ukeTesi mdgomareobaa, magram unda iTqvas, rom 30 welia Cveni teqnikuri baza seriozulad ar ganaxlebula. dRevandeli xelisufle-ba am mxriv ufro met yuradRebas iCens, magram es mainc ar aris sakmarisi. Tsu-is qimiis dargis srulma profesorebma mo-vipoveT samecniero granti, romliTac 5 mniSvnelovani xelsawyo SeviZineT da Cveni samecniero-teqnikuri baza cota SevavseT. mTavaria, rom yvela es xelsawyo droulad avamoqmedoT... masalaTmecnierebis dargSi axali xelsawyoebi gvWirdeba. am mimarTu-lebiT universitetis reqtoris, batoni aleqsandre kvitaSvilis didi imedi gvaqvs, romelic seriozulad dainteresda sa-bunebismetyvelo dargebis mecnierTa kv-kv-levebiT. gamoCnda bazis ganviTarebisa da ganaxlebis perspeqtiva, mecnierebi ufro metad dafasdnen, gaizarda saxelfaso da-namatic.

_ samecniero kvlevebis SedegebiT Tu dainteresdnen biznes jgufebi?

_ Cveni kvlevis Sedegebis ufro farTo masStabiT danergvas saerTaSoriso mxar-daWera sWirdeba, vinaidan igi globaluri amocanaa. vfiqrob, rom swor gzaze vdga-varT. amas is publikaciebi da gamoxmaure-gamoxmaure-bebic adasturebs, romlebic prestiJul saerTaSoriso samecniero `prosidingebsa~ Tu JurnalebSi ibeWdeba. saerTaSoriso masStabiT kvlevis aRiarebas mohyva gamo-xmaureba _ Sedegad amirCies rumineTis erT-erTi Jurnalis saredaqcio sabWos wevrad, aseve, indoeTis Jurnalis `qe-mistri leTeris~ redaqtorma mimiwvia am Jurnalis saeqsperto sabWos wevrad, xor-vatiaSi amirCies erT-erTi gamomcemlo-bis mecnier-redaqtorad, `polimers re-zerC Jurnalis (aSS) redkolegiis wevrad. mimaCnia, rom es niSnavs Cveni kvlevebis aRiarebas da imedia, Sedegic warmatebuli iqneba.

P.S. gazeTis redaqcia madlobas uxdis Tsu-is samecniero kvlevebisa da ganviTa-rebis departaments mkvlevarTa moZiebaSi daxmarebisTvis.

moamzada: Tamar dadianma

samuzeumo eqsponatebis dacva axali qimiuri saSualebebiT

dariS�anis warmoebis narCenebis gadamuSavebiT SesaZlebelia maRali sisufTavis dariS�anSemcveli mniSvnelovani naerTebis, maT Soris, TeTri dariS�anis, metaluri dariS�anis da mravali s�va Rirebuli naerTis miRe-

ba, romelTa Semdgomi garda�mniT miiReba s�vadas�va rea�ciisunariani naerTebi da maT bazaze ki saintereso preparatebi da masalebi. Cven, magal-

iTad, ramdenime iseTi kompozicia SevimuSaveT, romelic gamoyenebulia samuzeumo e�sponatebis antiba�teriuli da antimikrobuli dacvisaT-

vis. aseve, SeiZleba davicvaT ar�eologiuri nimuSebic...

Ê Ï Ì Ä Ò Ý É À Ë É Æ À Ý É À

Page 6: samuzeumo eqsponatebis dacva axali qimiuri saSualebebiT Tsu-is

Tbilisis universiteti

[email protected] www.tsu.gewww.tsu.ge6

_ gansakuTrebuli niWiT da-jildoebuli ar vyofilvar. mar-Talia, ilia WavWavaZis saxelo-bis 23-e saSualo skolaSi, sadac Tavidan vswavlobdi, yvelaze advilad vxsnidi maTematikis amo-canebs, magram, roca me-8 klasidan komarovis saxelobis skolaSi gadavedi, aRmovaCine, rom Cemze swrafad azrovnebdnen dRes gamo-Cenili maTematikosebi – Temur firaSvili, rostom gewaZe, daTo lekveiSvili da sxvebi. iq ukve mo-miwia daZabulma swavlam, rom mec gamorCeuli vyofiliyavi.

_ rodis airCieT profesia? es iyo damoukidebeli arCevani Tu mainc sa�elovanma babuam moa�dina gavlena?

_ sxvaTa Soris, unda giTxraT, rom babua absoluturad nei-traluri iyo Cemi momavali pro-fesiis arCevaSi. piriqiT, is mudam mamowmebda, maTematikiT imitom xom ar davinteresdi, rom ilia vekuas SviliSvili viyavi da xom ar megona, rom babua rameSi damex-mareboda. meubneboda, Sen Tu ginda am dargSi moRvaweoba, Seni saqme akeTe da Tu amis saSualeba mogvecema, mere vimuSavebT er-Tado... samwuxarod, es TanamSrom-loba ar Sedga. roca me masTan saTanamSromlod mzad viyavi, is ukve aRar iyo...

warmateba advilad arasodes mimiRia. piriqiT, roca lomono-lomono-sovis saxelobis moskovis saxelm- saxelobis moskovis saxelm-wifo universitetSi maTematikis fakultetze Cavabare, Zalian bev-ri ram ar vicodi da amitom pirvel kursze cota gamiWirda, Tumca aravisTvis araferi miTxovia...

_ rogor mo�da, rom Tbi-lisSi warmatebul moswavles i� swavla gagiWirdaT?

Cems fakultetze daaxloebiT 300 kaci swavlobda. eseni iyvnen sabWoTa kavSiris masStabiT yve-laze Zlieri maTematikuri cod-nis mqone adamianebi, romelTac Cemgan gansxvavebiT enis barieri ar hqoniaT. Tumca, yvela prob-lema erT semestrSi davZlie da xuTosanTa kategoriaSic movxvdi.

me-3 kursidan, roca ukve diplomze unda dagvewyo muSao-ba, mqonda SesaZlebloba sami mimarTulebiT amerCia xelmZR-vaneli _ erTi gaxldaT batoni ilia vekua, meore _ fantasti-kuri mecnieri da profesori igor SafareviCi da mesame _ qalbatoni olga oleiniki. Cemi da batoni il-ias mecnieruli gza, faqtobrivad, aq gaiyara: rodesac vTxove mas, ai, viwyeb sadiplomo Temaze fiqrs da damisvi rame amocana, rom vimuSao-meTqi, mipasuxa: Sen unda gqondes Seni nafiqri amocana, radgan Cemma mocemulma SeiZleba dagTrguno-so.

amasobaSi qalbatonma olgam dasva Zalian saintereso maTema-tikuri sakiTxi, romelzec zaf-xulis ganmavlobaSi vifiqre da seqtembrisTvis masTan garkveuli

mosazrebebiT mivedi. am amoca-nas Cven 3 weli vakeTebdiT er-Tad. Sedegad, 1976 wels `mosko-vis saxelmwifo universitetis macnes~ IV nomerSi Cemi pirveli da YerT-erTi yvelaze sayvareli naS- yvelaze sayvareli naS-romi daibeWda. es aris e.w. `liuvi-`liuvi-lis Teoremebi meore rigis elif- Teoremebi meore rigis elif-suri da paraboluri gantolebe-bisaTvis~, romelzec Zalian sain-teresod vimuSaveT.

sxvaTaSoris, am dros gaimarTa moskovSi msoflio maTematiko-sTa saerTaSoriso konferencia (petrovskis saxelobis seminari), romelzec dilis seqciaze babuas hqonda plenaruli moxseneba, xolo saRamos _ me.

_ ar SeiZleba ar gkiT�oT T�veni da batoni ilias urTier-Tobis Sesa�eb. rogori babua iyo udidesi �arTveli mecnieri?

_ urTierTobaSi igi Zalian Tbili iyo, Tumca am urTierTobas mainc axlda raRac oficialuri zRvari, radganac batoni ilia CvenTan ar cxovrobda da yovel wuTSi ar SegveZlo migverbina babulikosTan (ase veZaxdiT), raTa mas CavxutebodiT.

babua, rogorc mecnieri, Cems karieras jer kidev skolidan moyolebuli Tvals adevnebda da didi eWviT uyurebda. sul SiSi hqonda _ xom ar miwerdnen maRal niSnebs misi xaTriT...

erT magaliTs mogiyvanT: III kursze `diferencialur geome-triasa da topologiaSi~ leqcie-topologiaSi~ leqcie- leqcie-bs mikiTxavda gamoCenili rusi mecnieri sergei novikovi _ fil-novikovi _ fil- _ fil-fil-cis premiis laureati da warmate- premiis laureati da warmate-buli axalgazrda kaci, romelic xuTianebs iSviaTad werda.

semestris bolos man mogvca sagamocdo savaraudo 100 sakiTxi, romelTaganac saxlSi mecadine-obis Sedegad 75 movamzade. danar-Ceni iyo erTgvari sakiTxi-amo-sakiTxi-amo-cana, romelzec pasuxis gacemas, codnis garda, Rrmad dafiqre-bac sWirdeboda. amave periodSi sabWoTa kavSiris deputatebis yrilobaze Camosuli iyo bato-ni ilia. gadavwyvite, menaxa da gamocdis win daxmareba meTxova. mivedi. avuxseni yvelaferi... gad-axeda sakiTxebs da miTxra _ axla ar mcalia, sadili maqvs dagegmil-io. gadaureka ramdenime kolegas, maT Soris aleko TavxeliZesac da Seudgnen sadilobas. dro ga-dioda. Cems gamocdaze ki aravin fiqrobda... arada, ukve is dro iyo, rom saerTo sacxovrebel-Sic aRar SemiSvebdnen. cud dReSi Cavvardi.... mokled, baton ili-asTan Cemi yofnis dro amoiwura da zustad wamosvlis win miTxra _ Sen Tu is 75 sakiTxi kargad ici, danarCeni 25-ic ici, Tu ara da, ra azri hqonda, mainc verafers moas-wrebdi, amitom kargad dafiqrdio. mivedi meore dRes gamocdaze da, Cemda bedad, rogorc yovelTvis xdeboda, samive sakiTxi im dar-Cenili 25-dan Semxvda... vifiqre,

2-ians yovelTvis miviReb da modi, imas gavakeTeb, rac batonma iliam miTxra-meTqi. davfiqrdi da bi-leTs im 75 sakiTxze dayrdnobiT gaveci pasuxi. friadi miviRe.

dasrulda yriloba, damibara batonma iliam da mkiTxa: ra miiR-eo... xuTiani-meTqi... Zalian kargi, axla Sen me Camabareb gamocdaso, _ miTxra da dilamde amowmebda, ra vicodi maTematikis misTvis say-varel dargSi. ai, gamocda is iyo!

_ ra iyo is, ramac mecniereb-Si myarad mogakidebinaT fe�i?

_ bednieri var, rom cx-ovrebaSi Semxvda iseTi mecnier-xelmZRvaneli, rogoric qalba- rogoric qalba-toni olga oleiniki iyo. igi sul 5 weli gaxldaT Cemi maswavlebeli. mere ukve Cven kolegebi viyaviT. maxsovs erTxel kinoseansi miva-tove, davureke qalbaton olgas da vuTxari, rom arCeuli gza im amo-canis amoxsnaSi, romelzec erTad vmuSaobdiT, arafers mogvcemda. sxvaTa Soris, gavmarTldi. aseTi `Tavxedobis~ Cadenis ufleba qal-baton olgasTan, am marTlac did mecnierTan, momeca mxolod imi-tom, rom is meqceoda ise, rogorc mis kolegas da yovelTvis iTval-iswinebda Cems mosazrebebs. es imitom movyevi, rom gvaxsovdes _ mecnierebSi Tu aseTi siTamame da did codnaze damyarebuli kole-gialuri urTierToba ar arse-bobs, gauTavebeli mowafe-maswav-mowafe-maswav-leblobana pirovnebas da momaval mecniers Trgunavs.

_ rogorc vici, T�ven kiT�u-lobT le�ciaTa cikls `maTema-tikis elementebi �elovnebasa da bunebaSi~. Tu igrZnoba am sagnis mimarT studentTa interesi?

_ am sagans karga xania vkiTxu-lob da sakmaod bevri msmenelic myavs, magram ZiriTadad zust da

sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetis studentebi eswre-bian. Tumca, megona, rom amiT yve-Tumca, megona, rom amiT yve- megona, rom amiT yve-la fakultetis studenti dain-teresdeboda.

warmodgenil kursSi aqcenti gakeTda zogierT (maTematikur) kanonzomierebaze, romlebic bunebaSi TavisTavad arsebobs (magaliTad, Tovlis fifqebis, kristalebis, yvavilebis, niJare-bis, zRvis varskvlavebis simetria da struqtura). es kanonzomiereba xelovnebis mraval nimuSSic Sein-iSneba (Senobebi, TaRebi, ornamen-tebi da sxv.).

2009-2010 wlebSi gavimarjve saqarTvelos erovnuli samecnie-ro fondis proeqtSi `samecniero-popularuli leqciebi sajaro skolebisTvis~, romlis fargleb-Sic saqarTvelos sxvadasxva kuT-xis skolebSi aseTi tipis leqcie-bi wavikiTxe. moviare 17 raioni, sadac resurs-centrebi Tavs uyridnen skolebis warmomadgen-lebs. 50 leqcia Cavatare da minda vTqva, rom Tbilisisa da rusTavis garda, es leqciebi yvelgan udi-desi popularobiT sargeblobda. samwuxarod, am fondis rusTave-lis samecniero fondSi gaerTia-nebis Semdeg, es proeqti aRar ga-grZelda.

_ dRes raze muSaobT? ra aris amjerad T�veni yuradRebis obie�ti?

_ bolo naSromebi exeba mebius-listingis zedapirebis gaWris Sedegad miRebul xlarTeb-sa da kvanZebs, maT klasifikaciasa da geometriul Tvisebebs. zoga-dad am sakiTxebze arsebobs klasi-kuri Teoria, oRond Zafebze.. me ganvixile lentisebri xlarTebi da kvanZebi, romelTac Tavisi Sida geometria gaaCniaT. am sakiTxebze 2009 wlis agvistoSi ukrainis ma-TematikosTa kongresze wavikiTxe moxseneba da es mignebebi imdenad mniSvnelovnad miiCnies, rom ni-, rom ni- rom ni-koloz bogoliubovis saxelobis oqros medliT damajildoves. Cems moxsenebas mohyva kamaTi: es Sedegebi raRac didi Teoremis konkretuli gamovlinebaa Tu calke Sedegia. unda vTqva, rom aq kidev uamravi amocanaa gamosakv-levi. aris amocanebi, romelzec jer pasuxebi ar maqvs.

unda vaxseno italia, univer-siteti `la sapienca~, sadac erTi weli vimuSave. iq 2008 wlis oqtom-berSi wavikiTxe moxseneba, romel-sac daeswrnen Cemi jgufis wevre-bi, profesorebi: paolo riCi da katerina karsiza, aseve, esperti-geometrebi: profesorebi p.v. Cekerini da e. talini. isini imde- da e. talini. isini imde-talini. isini imde- isini imde-nad mkacri Semfaseblebi arian, rom kolegebi maTTan moxsenebis wakiTxvas eridebian. radganac me maTematikuri fizikis gantole-bebidan wminda geometriul saki-TxebSi gadavedi, yvela fiqrobda, rom es moxseneba didi skandaliT dasruldeboda. sabolood, pro-fesorma Cekerinim seminaris Sefa-Cekerinim seminaris Sefa- seminaris Sefa-sebisas ganacxada: bolo periodSi pirvelad movismine moxseneba, romlis Sinaarsic, amocanebic da Sedegebic zustad gavige, erTi ram ver gavige mxolod, rogor ambobs batoni TavxeliZe ase Tavi-

suflad imas, rom amgvari rTuli Sedegebi miiRoo.

2008 wlis aprilSi maTemati-kurad mkacrad damtkicebuli da saTanadod agebuli figurebiT gaformebuli Sedegebi kolegebs kiolnis universitetSic gavacani. igi axal ambad iTvleba da Sedege-bi ramdenime samecniero JurnalSi daibeWda.

sxvaTaSoris, erTi ram unda vTqva. cota xnis win miviRe Semo-Tavazeba amerikaSi gamomavali sak-maod seriozuli Jurnalidan (re-daqtori ilinoisis universite-ilinoisis universite- universite-tis profesori kaufmani), rom ga-kaufmani), rom ga-, rom ga-megzavna naSromi. ramdenime dRis win ki a.S.S.-dan `Nova Southeastern”-universitetis maTematikis depar- maTematikis depar-tamentis direqtoris profesor metiu hesasgan momivida SekiTxva – Tqvens Sesaxeb informacias veZeb da ver mivageni Tqveni universite-tis veb gverdzeo.

saqme isaa, rom Tbilisis saxel-mwifo universitetis veb gverdis mixedviT (romelic inglisurad Zalian mwir informacias moicavs), marTlac, SeuZlebelia moZebno informacia universitetis pro-fesorze. iqneb moxerxdes, rom veb gverdma inglisur enazec imuSa-os da, amasTanave, ufro moqnili da advilad gasagebi gaxdes, raTa ucxoelma miagnos informacias nebismier profesorsa da mis sa-mecniero muSaobaze.

_ T�ven icnobT uc�oel stu-dentebsac da �arTvel studen-tebsac. rogor fi�robT, ra msga-vseba da gans�vavebaa maT Soris?

_ Cveni axalgazrdebi ucxo-elebs codniT ki ara, pasuxismge-blobis SegrZnebiT CamorCebian. iq studenti leqcias imitom ki ar eswreba, rom eSinia, ras etyvis dediko, dekani da a.S. man icis, rom gadaixada fuli da misi Sesabamisi momsaxureoba (codna) unda mii-Ros.

zogadad, adamianis buneba aris SejibrebiToba. aq imdenad ar ul- aq imdenad ar ul-xinT, rom erTmaneTs Seejibron, vTqvaT, soflis saxlis an karmi-damos, an fermis ukeT mowyobaSi, amitom SejibrebiToba vlindeba diplomebSi... imisi Svili sad swa-vlobs? samedicinoze... amitom Cem-mac unda iswavlos an iq, an ukeTes adgilze... anu Cvenebi cxovroben sxvisi cxovrebiT. ai, rodesac Cven `mindas~ viswavliT, anu gava-keTebT imas, rac gvinda, yvelafe-ri dalagdeba. ar unda swavla? ar gadayris amaSi fuls da sxva rameSi daabandebs. es universitetobana male dasruldeba da daiwyeba sa-surveli saqmianobis Zieba. uni-versiteti iqneba imisTvis, visac marTla swavla unda. amas dro Ta-visTavad daaregulirebs.

_ Svilebs am filosofiiT zrdiT?

_ ra Tqma unda. isini akeTeben imas, rac maT undaT. Cemma ufro-sma qaliSvilma, sofiom, fizikuri medicina da reabilitacia airCia da winaaRmdegi aravin wasula. SuaTana qaliSvilma, ekaterinem, samxatvro akademiaSi restavra-ciis fakultetze Caabara. CemTvis esec Cinuria, magram, rac undaT, imas akeTeben da amitom orive war-matebuli studentia. umcrosi _ luka jer pataraa da Tu mivxvdi, rom maTematikis amocanam ise da-ainteresa, rom ar moeSva da mis amoxsnaze TviTon iwvala, xels Se-vuwyob, rom am mxriv ganviTardes, magram Tu marto misaRebi gamoc-debisTvis moemzada, misi adgili maTematikaSi araa.

_ c�ovrebam ori udidesi mecnieris gverdiT mogiwiaT. ra gaswavlaT maTTan urTierTo-bam...

_ babuaze ukve vilaparakeT. rac Seexeba albert TavxeliZes, romelic mamaCemis Zma iyo, yve-lam icis, rom es adamiani Tavis dargSi msoflio donis mecnieri gaxldaT da qarTvel fizikosTa warmatebebs sazRvargareT swo-red man Cauyara safuZveli. ma-sTan urTierToba advilic iyo da Znelic. magaliTisTvis getyviT, rom Cven xSirad gvqonia ideuri uTanxmoebebi, magram igi Cem azrs ar Trgunavda. an sityvierad vka-maTobdiT dafasTan, an ityoda _ dro gvaCvenebso. arasodes daam-cirebda Sens mosazrebas. niWieri kaci iyo da sxvisi niWi ar aSinebda. adamiani, romelsac uSualo kavSi-ri hqonda samyaros struqturis erT-erT fuZemdeblur aRmoCena-fuZemdeblur aRmoCena- aRmoCena-sTan (TavxeliZe-matveev-muradi-(TavxeliZe-matveev-muradi-anis fo r mula), arasodes amtki- fo r mula), arasodes amtki-cebda sakuTar simarTles, yvelas mosazrebas pativs scemda.

_ mimaCnia, rom yvela wesiT da kanonzomierebiT bednieri adamiani unda iyoT. meTan�mebiT Tu ara?

_ maTematikas 5600-mde mi-marTuleba aqvs. aq romelime mi-marTulebas vinmes saxeli rom erqvas, Zalian iSviaTia, TiTqmis TiTze CamosaTvleli. am klasifi-katorSi aris mimarTulebis nome-ri 30G20, romelsac vekuas an ber-ber-sis tipis ganzogadoebebi hqvia. maTematikosebs SeeZloT igive mimarTulebisTvis fsevdoanali-fsevdoanali-zuroba an P-analizuroba daerq- daerq-miaT, magram imdenad didi iyo am adamianebis damsaxureba maTema-tikis am mimarTulebis ganviTare-baSi, rom mas batoni ilias da lip-lip-man bersis saxeli mianiWes. ai, esaa bedniereba!

moamzada: maia toraZem

gakvaluli gziT arasodes uvlianiWiereba misTvis genetikur maxasiaTebels ar warmoadgens. ambobs,

rom niWi ara maTematikas, aramed simReras da musikis weras sWirdeba. maTematika ufro raRac kanonzomierebis aRmoCenaa.

Tu mis am mosazrebas davujerebT, kidev ufro davrwmundebiT, rom swored es kanonzomiereba gansazRvravs adamianis mecnieruli azrovnebis Taviseburebas _ aagos logikuri jaWvi movlenebs Soris da bunebaSi arsebul ara erT ucnaurobas mohfinos naTeli. oRond amisTvis saWiroa azrovnebis Tavisufleba, romelic pirdapirpropor-ciulia pirovnuli Tavisuflebisa.

am adamianisTvis bunebas uxvad gamoumetebia Tavisuflebis muxti, romelic mis moRvaweobaSi aSkarad igrZnoba. Tumca, SeeZlo ar ewvala. ilia vekuas SviliSvilisTvis da albert TavxeliZis ZmisSvilisTvis nebismieri Carazuli kari gaiReboda, magram arasdros ucdia ioli gzis moZebna: mecnierebaSi damoukideblad Tavis damkvidreba sajil-sajil-dao qvad aqcia da mdinaris morevic damoukideblad gadalaxa.

dRes ilia TavxeliZe msoflioSi angariSgasawevi maTematikosia. ukanaskneli aTwleulebis ganmavlobaSi misma ara erTma samecniero naSromma miiqcia yuradReba da saTanado jildoebiTac aRiniSna, Tum-ca yvelaze mTavar Rirsebad mainc imas miiCnevs, rom mecnierebaSi ilia vekuas SviliSvili arasodes yofila, gakvaluli gziT arasodes uvlia da sadac misula, yvelgan sakuTari saxeli daumkvidrebia.

`Cvens ojaxSi warmatebis ganmsazRvreli ara babua da biZia, aramed mizanmimarTuli Sroma da yoveldRiuri muSaoba iyo, radgan pativs scemdnen pasuxismgeblobis SegrZnebas. anu Tu Tavisufali iyavi ar-CevanSi, imis pasuxismgeblobac unda gqonoda, rom Seni arCeuli gza Senve dageZlia~, _ gviTxra batonma iliam, romelic dRes Tbilisis saxelmwifo universitetis zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetis asocirebuli profesoria da studentebs maTematikis jer kidev Seucnobel labirinTebSi daatarebs.

manamde ki iyo skola, universiteti da profesiis arCevis rTuli procesi...

Ð Ò Ï × É Ë É

dgas: ilia TavxeliZe, sxedan: noSrevan da albert TavxeliZeebi

Page 7: samuzeumo eqsponatebis dacva axali qimiuri saSualebebiT Tsu-is

Tbilisisuniversiteti

[email protected] 7

mariam lorT-�ifaniZe, akademi-kosi:

_ Tbilisis saxelmwifo uni-versitetSi stu-dentTa samecniero wreSi meore kursi-dan gaverTiandi da aqtiurad CaverTe mecnierul muSao-baSi. Cemi pirveli moxseneba aTenis

demokratias Seexeboda. garkveulwilad, amiT gamovxate Sinagani protesti arse-buli wyobis mimarT. Cemi samecniero moR-vaweobis bedi ki, sabolood, saxelmwifo gamocdaze gadawyda. maSin istoriis fa-kultetze ocze meti studenti vswavlob-diT. omi rom daiwyo, biWebis umravlesoba jarSi wavida, zogma usaxsrobis gamo daa-neba swavlas Tavi... sagazafxulo gamoc-debi ramdenime adamianma CavabareT, maT Soris: oTar jafariZem, givi nikuraZem, oTar nioraZem, niko qanTariam. saxelmwi-fo sagamocdo komisiis Tavmjdomare si-mon janaSia iyo, rac, rasakvirvelia, did pasuxismgeblobas gvakisrebda.

saxelmwifo gamocdebis Cabarebis Sem-deg ki batonma simon janaSiam, romelmac samecniero konferenciaze Cemi moxse-neba moismina, mkiTxa: xom ar isurvebdiT saqarTvelos istoriis ganxriT aspiran-turaSi swavlis gagrZelebaso. misi wina-dadeba imdenad moulodneli iyo, davi-beni... im wuTSi pasuxi ver gaveci, magram, rasakvirvelia, SemoTavazeba miviRe. ase daiwyo Cemi samecniero saqmianoba, rac, marTalia, did Sromas moiTxovda, magram imdenad miyvarda Cemi saqme, rom amisgan arasdros davTrgunulvar, piriqiT, yo-velTvis did siamovnebas maniWebda is, ra-sac vakeTebdi.

bunebrivia, ojaxic Tavisas moiTxovda _ sami Svilis aRzrda ioli ar iyo. deda mexmareboda, sxvanairad Cems saqmes verc gavakeTebdi. dRis reJimi sakmaod gadat-virTuli mqonda. aspiranturis damTavre-bis Semdeg istoriis institutSi daviwye muSaoba. did dros vatarebdi sajaro bi-blioTekaSic. marTalia, bavSvebisTvis didi dro ar mrCeboda, magram aRebuli SemosavliT ojaxs varCendi. Svilebi Cemi xelfasiT gavzarde. didi Semosavali ar mqonda, Tavs ver vinebivrebdiT, magram vaxerxebdi maTTvis saWiro tanisamosi meyida da zafxulobiT erTad dagvesvena kidec.

8 marti CemTvis sasiamovno mogonebeb-Tan aris dakavSirebuli. Svilebs yovelT-vis axsovT es dRe, bavSvobaSi naxatebiT milocavdnen, axlac yovelTvis cdilo-ben gamaxaron. universitetSi ki maxsovs, rom adre am dRisadmi miZRvnili sazeimo sxdomebi ewyoboda.

nino SaraSeni-Ze, Qhumanitarul mecnierebaTa fa-kultetis profe-sori:

_ profesiis arCevanis dros garkveuli roli mamam Seasrula, romelic Tavadac mecnierebaSi moR-vaweobs. filolo-

giis fakultetic SemTxveviT ar amirCe-via. mimaCnda, rom am sferoSi SemeZlo Cemi SesaZleblobebis realizeba.

dRes rogorc mecnieri da lingvisti ramdenime dargSi vmuSaob, esenia: Zveli qarTuli ena, enis istoria, dialeqto-logia, qarTuli enis swavlebis meTodi-ka... avtori var 2 wignis, maT Soris gansa-kuTrebiT miyvars `saCinouri qarTuli~, sadac Sevecade XX saukunis 80-iani wle-bis erTi soflis metyveleba `gamecocx-

lebina~. faqtobrivad, 20 weli vmuSaobdi am masalaze. mimaCnia, rom amisTvis Sroma namdvilad Rirda.

vfiqrob, rom qalisTvis sruliad Se-saZlebelia mecnierebaSi garkveul war-matebas miaRwios. zogadad, garkveuli warmatebis miRwevaSi umniSvnelovanesia mizanmimarTuli qmedeba da ara `qalo-ba~ da `kacoba~. Tu adamians aqvs mizani, icis, ra unda, ratom da risTvis Sromobs da, rac mTavaria, uyvars Tavisi saqme, maSin yvelafers miaRwevs. Tumca, ojaxi qalisTvis is `navsayudelia~, romelsac araferi Seedreba. saojaxo da samecniero saqmianobis SeTavseba ki im SemTxvevaSia SesaZlebeli, Tu drois sworad gadanawi-leba SegiZlia.

miyvars dResaswaulebi, romelic qa-lebs eZRvneba. am dros gansakuTrebul pativiscemas grZnob yvelasgan. Cemi Svi-lebi milocaven xolme... dResac saocrad miyvars da vufrTxildebi maT saCuqrebs, romlebic wlebis win dedis dRis aRsaniS-navad maCuqes.

nanuli doreuli, zust da sabune-bismetyvelo mecnierebaTa fakultetis profesori:

_ skola rom davamTavre, samedici-noze vapirebdi Cabarebas. bolos, sxva-dasxva mizezis gamo, aRmovCndi Tbilisis saxelmwifo universitetSi biologiis fakultetze da am SemTxveviTobis gamo arasodes minania. medicinasTan yvelaze axlos fiziologiis mimarTuleba iyo, Tanac am mimarTulebiT Zalian saintere-

so kaTedra damxvda sakmaod seriozuli samecniero da pe-dagogiuri kadre-biT. eqsperimen-tul kvlevebSi jer kidev studentobi-sas CaverTe, erT-erTi saukeTeso diplomi me mqonda. studentobis peri-odSi Cemi warmate-bebis gamo mexuTe

kurszeve daviwye kaTedraze muSaoba da, Sesabamisad, did mecnierebaze fiqric. mi-maCnia, rom yvelaze didi kvali Cems samec-niero cxovrebaSi tvinis kvlevis insti-tutSi (moskovi) muSaobam datova.

mTeli Cemi samecniero moRvaweoba eZ-Rvneba kognituri/fsiqikuri procesebis eleqtrofiziologiuri meqanizmebis kv-levas da am procesebis darRvevebis nei-rofarmakologiuri midgomiT koreqciis gzebis Ziebas.

qalma rom mecnierebaSi warmatebas miaRwios, gansakuTrebiT, eqsperimentul mecnierebebSi, advili ar aris. es Tavdau-zogav muSaobas da saqmisadmi ganusaz-Rvrel erTgulebas moiTxovs. Znelia laboratoriaSi rCebode 16 saaTi, SabaT-kviris CaTvliT, magram amis gareSe, vfi-qrob, seriozuli warmatebebi ar modis. saerTod, mecnierebaSi yofna araa advi-li, miTumetes qalisTvis.

Cemi sadoqtoro disertacia Cems vaJs _ luka doreuls mivuZRveni, maSin igi 1 wlis iyo. disertaciaze muSaobisas di-useldorfis universitetis laborato-riaSi etlSi eZina xolme. luka germaniaSi daibada da CemTan erTad im dRidan `mu-Saobs~, mere, cota rom wamoizarda, fi-ziologiis leqciebs da dacvebs studen-tebTan da TanamSromlebTan erTad usmen-da. yvelaze yuradRebiani msmeneli iyo. Cemi gogona jer 3 wlisaa, lukasgan gansx-vavebiT, misi CarTuloba Cems samuSaoSi ZiriTadad xelis SeSlaSi gamoixateba. bavSvebis mama – giorgi goxelaSvili be-vrs ver gvexmareba, magram kargia, rom xels ar gviSlis. vfiqrob, rom sadRac gu-lis siRrmeSi Cemi warmatebebiT amayobs, magram zedmeti qaTinaurebiT da SeqebiT ar manebivrebs.

yvelaze didi wvlili Cems warmate-bebSi dedaCems aqvs: yovelTvis miiCnevs, rom me bevri SemiZlia da mudam mxarSi mid-gas. dResac, miuxedavad misi janmrTelo-bis mZime mdgomareobisa, sul vgrZnob, rogor Zalas mmatebs.

gansakuTrebuli grZnoba 8 martTan da-kavSirebiT ar maqvs, sabWoTa wyobis dros vicodi, rom axlobeli biWebi aucileb-lad momilocavdnen. 3 marti ufro mniSv-nelovani gaxda mas mere, rac deda gavxdi. ukve ramdenjerme luka xan sakuTari xeliT mowyvetil yvavilebs mCuqnis, xan Tavis raime naxats. milocaven ojaxis wevrebi, TanamSromlebi...

eka lekaSvili, ekonomikisa da biznesis fakulte-tis profesori:

_ Cemi kvleve-bi ekonomikisa da biznesis problema-tikas moicavs, kon-kretulad saerTa-Soriso ekonomikis da biznesis sakiT-xebs. dRemde gamo-qveynebuli maqvs

60-mde samecniero naSromi, romelTagan 2 monografiaa. TanaavtorobiT gamocemu-li maqvs 4 saxelmZRvanelo da 3 wigni.

qalisTvis samecniero sferoSi war-matebis miRweva codnis akumulirebas, Tavdadebas, did energias da unarebs moi-Txovs. mecnierebaSi moRvawe qals, sxva sferoebTan SedarebiT, mZime konkuren-tuli brZola da sirTuleebis gadalaxva uwevs.

cxovreba, mas sistemis saxiT Tu ganvi-xilavT, sxvadasxva nawilebisgan Sedgeba. ojaxi Cemi cxovrebis iseTive mTavari na-wilia, rogorc Cemi samuSao. drois dana-xarjebiT Tu SevafasebT, Cems profesiul saqmianobaze bevrad met dros vxarjav, vidre ojaxze, magram verc amaSi vxedav raime sagangaSos: ojaxis wevrebsac aqvT ufleba TviTon airCion Tavisi interesis da saqmianobis sfero. meti damoukide-bloba ufro mWidro kavSirebs ayalibebs ojaxis wevrebs Soris, rac maTi saqmiano-bis Sedegzec aisaxeba.

Tu obieqturebi viqnebiT, rTulia mecnieri meuRle ojaxSi, magram SesaniS-navi SesaZleblobebi eZlevaT mecnieri dedis Svilebs, radgan deda SvilebisTvis pirvelad sazogadoebriv garemos qmnis. mecnieruli moRvaweoba ar aTavisuflebs dedas ojaxuri movaleobebisgan, radgan ojaxis yvela wevri Tavis wil yuradRebas iTxovs. mecnierebis sferoSi saqmiano-ba da ojaxi rTulad Tavsebadia, magram SesaZlebelia, rasac Cemi gamocdilebiT vadastureb. myavs meuRle da sami Svili, mTavaria drois, sakuTari Tavis, SesaZ-leblobebis da ojaxis marTvis codna.

maia kopaleiSvili, iuridiuli fa-kultetis profesori, sa�arTvelos sa-konstitucio sasamarTlos wevri:

_ administraciuli mecniereba Zali-an mravalmxrivi da mniSvnelovani fenome-nia iuridiul mecnierebaTa dargebs So-ris. am mecnierebiT Cemi daintereseba jer kidev studentobis droidan daiwyo. am mi-marTulebiT sxvadasxva dros vmuSaobdi kerZo seqtorSi, 2005-2007 wlebSi viyavi Tbilisis saqalaqo sasamarTlos admini-

straciul saqmeTa kolegiis Tavmj-domare, 2007-2008 wlebSi _ saqarT-velos iusticiis ministris moadgi-le, 2009 wels ki _ saqarTvelos ga-naTlebisa da mec-nierebis ministris moadgile.

ramdenad war-

matebulia Cemi saqmianoba administraci-ul mecnierebaTa sferoSi, es sxvebma gan-sajon.

mimaCnia, rom qalTa es dResaswaulebi _ 3 marti da 8 marti Zalian xelovnuria. rac Seexeba mosazrebas `qali mecniere-baSi~ – am saxelwodebiT Temis arsebo-ba, vfiqrob, ar Seesabameba mecnierebis mTavar principebs. mecnierebas sqesi ar aqvs. profesiiT iuristi var da am sa-kiTxs Tanasworobis principis WrilSic ganvixilav. adamiani, miuxedavad sqesisa, valdebulia, Tu SeeWideba mecnierebas, saTanado pozitiuri kvalic daatyos mis ganviTarebas.

Tamar kezeli, medicinis fakulte-tis profesori:

_ Tbilisis saxelmwifo universitet-Si pedagogiuri moRvaweoba 2008 wlidan daviwye. manamde ki sakmaod saintereso cxovrebis gza gaviare, romelic savse iyo winaaRmdegobebiT.

samedicino institutis damTavrebis Semdeg kardio-revmatologiur dispan-serSi eqim-ordinatorad daviwye muSaoba, Semdeg kardiologiis institutSi eqim-rentgenologad. 1980 wels Tvalis mZi-me paTologia aRmomaCnda, ris Semdegac eqimebma klinikaSi muSaoba amikrZales. maSin gadavwyvite specialoba Semecvala da Teoretikosi gavmxdariyavi. muSaobis sferod farmakologia avirCie. dRemde vaswavli umaRles samedicino skola ̀ aiet-Si~, sadac farmakologiis kursis xelmZR-vaneli var. amasTan, 1998 wlidan `janmo~-s evropis regionaluri biuros farmacev-tuli programebis `wamlis racionaluri gamoyenebis~ proeqtis koordinatori var saqarTveloSi. am mimarTulebiT danergi-li maqvs axali meTodi, romelsac studen-tebsac vaswavli. maT SesaZlebloba eZle-vaT _ moiZion is informacia, romelic mkurnalobis periodSia saWiro. aRsaniS-navia, rom maTi Semowmebis meTodi gansx-vavebulia, rasac `miznobrivad agebuli klinikuri gamocda~ hqvia, romelic aseve situaciebs efuZneba. am meTodiT studen-tebi TavianT Tavs TviTon afaseben. aqedan

gamomdinare, isini swavlebis periodSi arian `avadmyofe-bic~, `eqimebic~ da Semfaseblebic. es gaxlavT `janmo~-s k o l a b o r a c i u l i centris niderlan-debis qalaq gro-ningenis universi-tetis samedicino fakultetis klini-kuri farmakologi-

is kaTedris modeli, romelic efeqturad dainerga Tbilisis saxelmwifo universi-tetSi da amsxvrevs tradiciuli swavle-bis stereotips.

garda amisa, var 96 samecniero naS-romis, maT Soris 8 wignis avtori da Tanaavtori, aseve, 2 wignis Targmanis redaqtori.

Cemi saqmianobis gareSe sicocxle ar SemiZlia. kargi ojaxi maqvs, Cemi erT-aderTi qaliSvilic eqimia. saxlSi yof-nac iseve miyvars, rogorc pedagogiuri saqmianoba. yovelTvis vcdilobdi, rom SvilisTvis yuradReba ar momeklo. oja-xi Zalian miwyobda xels, gansakuTrebiT deda.

qalTa dRe sasiamovno mogonebebTan asocirdeba, radgan yuradReba yvela qals siamovnebs. ojaxis wevrebs arasdros avi-wydebaT es dRe, adre misaloc baraTebs da leqsebsac ki miZRvnidnen, romelTac dRemde saTuTad vinaxav. studentebic mi-locaven...

moamzada: SurTxia beroSvilma

qalis warmatebis `recepti~ mecnierebaSi dReebi TavianTi simboloebiT a�al Sinaarss iZenen. martis dasawyisSi, ori dRe, 3 da 8 marti �alebisaa _ am dros isini met yuradRebas da siTbos grZnoben a�lobeli adamianebisgan. aseT dros c�ovrebis aC�arebuli ritmi TiT�os neldeba da yuradReba gadagva�vs yvavilebze, lamaz samkaulze, lamaz nivTebze...

�uCebi savsea iebiT, �rizanTemebiT... albaT yvela oja�Si gansakuTrebuli adgili a�vs patara ujras, sadac gauwafavi �eliT da�atuli yvavilebiani da gulebiani na�atebi ina�eba warweriT: `gilocav~... Tbilisis sa�elmwifo universitetSi dRes mravali mecnieri �ali moRvaweobs. am �albatonebma

sazogadoebis gansakuTrebuli siyvaruli da pativiscema TavianTi c�ovrebis wesiT daimsa�ures. maT moRvaweobis sferod mecniereba airCies, romelic, maTi azriT, ormagad rTulia da �Sirad miznis misaRwevad kompromisic aris saWiro. Cvens dRevandel respondentTa Soris �al-

batonma mariam lorT�ifaniZem, jer kidev didi �nis win, pirvelma daarRvia stereotipi, rom TiT�os �ali da mecniereba Sors aris erT-maneTisgan. amasve adastureben s�vanic... ra gza gaiares Cven mier SerCeulma mecnierma �albatonebma da ra warmatebebs miaRwies im sferoSi, romelic maT airCies? rogor uTavseben mecnierul muSaobas da oja�Si sa�mianobas erTmaneTs? rogor gamo�ataven 3 da

8 marts maT mimarT yuradRebas oja�is wevrebi da a�loblebi? _ umjobesia, es maTgan movisminoT.

É Í Ô Ä Ë Ä Ø Ô Ö À Ë È À Ê Ë Ö Á É

Page 8: samuzeumo eqsponatebis dacva axali qimiuri saSualebebiT Tsu-is

Tbilisis universiteti

[email protected] www.tsu.gewww.tsu.ge8

Tamar dadiani

`rac ufro metad vuRrmavdebodi eko-nomikuri mecnierebis Seswavlas, miT ufro metad vxvdebodi, rom am sferoSi miRebu-li Cemi codna gacilebiT naklebia, vidre realurad mWirdeba... da axla, am mecniere-bis TiTqmis 50-wliani Seswavlis Semdeg, vx-vdebi, rom maqvs gacilebiT naklebi codna, vidre maSin, roca mis Seswavlas viwyebdi~, _ ambobda sakuTar Tavze cnobili ekono-misti alfred marSali... misi es aRiareba sulac ar aris gasakviri. ekonomika, sxva mecnierul disciplinaTa msgavsad, xom iseTive amouwuravia, rogorc TiToeuli adamiani da `igi aris erT-erTi saSualeba, romlis daxmarebiTac ekonomists SeuZlia xeli Seuwyos ukeTes xelisuflebas da uke-Tes momavals~, _ SeniSnavs menqiu. swored amitom aris ekonomikuri procesebis Rrma analizi, sistemuri kvleva, ekonomikuri

problemebis warmoSobisa da ganviTarebis gzebis Seswavla da amis safuZvelze swori ekonomikuri politikis gansazRvra didi pasuxismgebloba.

profesor irakli kovzanaZis wignis _ `sistemuri da mosazRvre sabanko krizisebi _ gakveTilebi momavali prevenciisTvis~ prezentacia 4 Tebervals gaimarTa Ti bi si bankis sagamofeno darbazSi, romelsac Tsu-is ekonomikisa da biznesis fakulte-tis profesor-maswavleblebi, ekonomikis sakiTxebSi qarTveli da ucxoeli eqsper-tebi, politikuri elitisa da sabanko se-qtoris warmomadgenlebi eswrebodnen.

wignSi gansakuTrebuli yuradReba eT-moba sabanko sistemebis zedamxedvelobas da regulacias, sabanko depozitebis dazR-vevis optimaluri struqturebis arsebobas rogorc sabanko krizisebis Sedegebis ga-neitralebis, ise, maTi prevenciis Tvalsaz-risiT. magaliTad, roca saubaria sabanko

krizisis Sedegebis gadalaxvaze, aRwerilia Sesabamisi sabanko sistemebis restruqtu-rizaciis sxvadasxva forma da meTodebi. gansakuTrebiT sainteresoa, rom aRniSnu-li procesebi gaanalizebulia msoflios yvela kontinentze, aTobiT qveyanaSi ganvi-Tarebuli sabanko krizisis magaliTze.

naSromSi calke paragrafi eTmoba sa-qarTvelos sabanko sistemis ganviTarebas da mis problemebs gansakuTrebiT ruseT-saqarTvelos 2008 wlis agvistos omamde da omis Semdgom periodSi. wignis bolo nawi-li ki eZRvneba uaxloes globalur safin-anso kriziss. gaanalizebulia am procese-bis gamomwvevi mizezebi.

wigni gankuTvnilia saerTaSoriso safinanso-sabanko sazogadoebisaTvis, inglisurenovani auditoriisTvis, aseve, studentebisTvis, magistrantebisa da do-qtorantebisTvis.

`Tematika, romelic am wignSia gaSlili, Zalze aqtualuria saqarTvelos sabanko da safinanso seqtoris mimdinare da momavali ganviTarebis tendenciebis gasaanalize-blad. aq warmodgenilia mdidari stati-stikuri masala, analizuri Sefasebebi da daskvnebi msoflios globalur bazrebze bolo wlebSi ganviTarebul da mimdinare movlenebze, exeba es amerikis SeerTebul Statebs, aziis regions Tu evropis konti-nents; warmodgenilia ukve momxdari fa-qtebis da movlenebis saintereso analizi; mimoxilulia globaluri sistemuri kri-zisebi da maTi gavlena safinanso bazrebze da sabanko seqtorze; SemoTavazebulia is prevenciuli RonisZiebebi, romlebic, av-toris azriT, mniSvnelovnad Searbilebs momavalSi sistemuri krizisebis zegavle-nas sakredito da savaluto bazrebze.

am naSromis Rirebulebas zrdis isic, rom saqarTvelos sabanko sistema ara lo-kalur, aramed saerTaSoriso konteqstSia ganxiluli. minda, madloba gadavuxado avtors mTeli sabanko sazogadoebis saxe-liT da Semdgomi warmatebebi vusurvo~, _ ganacxada saqarTvelos sabanko asociaciis prezidentma zurab gvasaliam.

Tsu-is profesorma elguja meqvabiS-vilma isaubra wignSi warmodgenili proce-sebis kvlevis ara marto istoriul, aramed aqtualur samomavlo mniSvnelobaze da aRniSna, rom es aris ara marto mecnieru-li, Teoriuli da abstraqtuli gamokvle-va, aramed uzarmazari praqtikuli mniSv-

nelobis movlena rogorc sabanko, aseve, saganmanaTleblo sistemisaTvis.

avtoris maRalprofesionalizmsa da warmatebul saqmianobaze sainteresod isaubra evropis rekonstruqciisa da gan-viTarebis bankis mTavarma bankirma irakli meqvabiSvilma, romelmac xazi gausva irakli kovzanaZis moRvaweobas sam qveyana-Si: somxeTSi, saqarTvelosa da belorusSi, sadac igi warmatebiT axorcielebs evro-bankis sainvesticio proeqtebs. man yurad-Reba gaamaxvila monografiis bolo nawil-ze, sadac warmodgenilia sabanko krizisis daZlevisa da prevenciis gakveTilebi, rom-lebic nebismier ekonomikur gamowvevas mi-nimumamde daiyvans.

qarTveli mecnieris naSromis aRiareba da maRali Sefaseba ucxoeli samecniero wreebisa da specialistebis mxridan qar-Tuli mecnieruli skolis kidev erTi ga-marjveba da warmatebuli moRvaweobis na-Teli magaliTia, rac saTaves tradiciuli qarTuli samecniero skolidan iRebs.

`am wignSi mocemulia daxasiaTeba da si-stematizacia bolo 30 wlis yvela sabanko sistemuri krizisisa, romelic gamowveuli iyo ori problemiT: susti sabanko da safi-nanso zedamxedvelobiT da susti korpora-tiuli marTviT. garda amisa, daxasiaTebu-lia postsabWoTa qveynebic, rogorc mzar-di ekonomikis qveynebi, magram, amasTanave, erT-erTi yvelaze metad damokidebuli investiciebsa da ucxour sesxebze. agreT-ve mocemulia is prevenciuli RonisZiebe-bi, romlebic mniSvnelovnad Searbilebs momavalSi sxvadasxva sistemuri krizisis zegavlenas savaluto bazrebze~, _ gana-cxada ekonomikur mecnierebaTa doqtorma irakli kovzanaZem, romelmac didi madloba gadauxada damswre sazogadoebas da Ti bi si bankis administracias maspinZlobisTvis.

profesori irakli kovzanaZe avto-ria 5 monografiisa da 50-ze meti Sromisa maTematikasa da ekonomikaSi. samecniero moRvaweobasTan erTad, igi eweva aqtiur profesiul sabanko saqmianobas. igi amJa-mad aris ramdenime wamyvani sabanko da sa-finanso institutis sameTvalyureo sab-Wos wevri postsabWoTa qveynebSi, xolo 2007-2009 wlebSi Tavmjdomareobda evro-bankis (EBRD) da evropis ekonomikuri gan-viTarebis organizaciis (OECD) erTobliv komisias sabanko korporatiuli marTvis sakiTxebSi evraziis qveynebSi.

safinanso krizisebis prognozireba da prevenciis gzebi

maRalprofesiuli midgomiTa da ekonomikuri problemebis safuZvliani AanaliziT aris gajerebuli ekonomikur mecnierebaTa doqtoris, Tsu-is ekonomikisa da biznesis fakultetis finansebisa da sabanko saqmis kaTedris gamgis, sruli profesoris irakli kovzanaZis axali inglisurenovani monografia `sistemuri da mosazRvre sabanko kriz-isebi _ gakveTilebi momavali prevenciisTvis~ (“Systemic and Borderline Banking Crises - Les-sons Learned for Future Prevention”), romelic gamoica gamomcemloba Universe, Inc (New York, Bloomington)-is mier amerikis SeerTebul StatebSi. masSi kompleqsuradaa Seswavlili sistemuri da mosazRvre sabanko krizisebis warmoSobis da ganviTarebis Teoriuli da praqtikuli aspeqtebi da rac mTavaria, mocemulia am krizisebis prognozirebisa da pre-venciis gzebi.

saqarTvelos istoriis institutis `Sromebis~ I tomi

Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fa-kultetis saqarTvelos istoriis insti-tutma Jurnali `Sromebis~ I tomi gamosca. prezentaciaze humanitarul mecnierebaTa fakultetis dekanma darejan TvalTvaZem aRniSna, rom qarTuli samecniero sazo-gadoeba momswre gaxda axali samecniero istoriuli Sromebis krebulis gamoce-misa, romelic fakultetze cota xniT Se-Cerebuli tradiciis gagrZelebad unda CaiTvalos. dekanma krebulis avtorebsa da redaqtorebs Jurnalis gamocema miuloca da mis mniSvnelobaze isaubra, ramdenadac kvlevebis Sedegad miRebul dasabuTebul daskvnebs mniSvnelovani istoriografiuli Rirebuleba gaaCniaT. Jurnalis gamocemis umTavresi mizania, xeli Seuwyos dargis specialistebs Soris azrTa gaziarebas da sajaro samecniero sivrcis Camoyalibebas.

Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fa-kultetis saqarTvelos istoriis insti-tutis mier gamocemul `Sromebis~ I tomSi Sesulia: `qarTveli xalxis eTnogenezisis sakiTxisaTvis~ (nikoloz silagaZe), `ale-qsandre makedoneli da kavkasia~ (andro gogolaZe, Temur Todua), `evsevi kesari-elisa da ipolite romaelis cnobebi I–II ss-is dasavleT saqarTvelos eTnopoli-tikuri istoriis Sesaxeb~ (naTia fifia), `qarTul-iranuli kulturuli urTier-Tobis zogierTi aspeqti~ (nino silagaZe), `qarTuli identobis sakraluri aspeqti~ (mariam CxartiSvili), `saqarTvelos same-fo ojaxis socialuri statusi XI –XVI ss-is freskuli mxatvrobis mixedviT~ (leri TavaZe), `fantastikuri arsebis (`vac-ka-ci~) gamosaxuleba XII s-is erT qarTul xe-lnawerSi~ (elene gogiaSvili), `garnisis brZola~ (jaba samuSia), `iWreboda Tu ara

giorgauli TeTri?~ (giorgi dundua, Tedo dundua), `anderZismieri memkvidreobis~ evoluciuri gza qarTuli saistorio wy-aroebisa da samarTlis Zeglebis mixedviT~ (irina gvelesiani), `gorulis warweraSi moxseniebul pirTa vinaobis sakiTxisaTvis~ (aleqsandre boSiSvili), `saistorio cno-bebi ruseTis imperiis damokidebulebaze astraxan-mozdokis qarTuli saeklesio axalSenebisadmi~ (qeTevan pavliaSvili), `krwanisis brZolaSi monawile qarTuli jaris Semadgelobis sakiTxisaTvis~ (apo-lon TabuaSvili), `iyo Tu ara ivane java-xiSvili rikertianeli?~ (merab kalandaZe), `saqarTvelo- azerbaijanis 1919 wlis Tav-dacviTi xelSekruleba~ (mixeil baxtaZe), `osiauris brZola (ruseT-saqarTvelos 1921 wlis omi)~ (dimitri silaqaZe), `qar-Tul-baltiuri urTierToba II msoflio omis dros (1939 -1945 ww)~ (niko javaxiSvi-li), `qarTuli socialuri reklama~ (qeTe-van goCitaSvili, giuli SabaSvili).

JurnalSi warmodgenili samecniero statiebi mrafalferovania rogorc Te-matikis, ise periodizaciis mixedviT, da sainteresoa im TvalsazrisiTac, rom masSi statiebis garda warmodgenilia saerTaSo-riso prezentaciebi, recenziebi, qronika da sxva rubrikebi.

pirveli qarTuli saxelmZRvanelo ekonomikur politikaSi

ekonomikuri politikis fenomeni yo-velTvis aqtualuri iyo da aris nebismieri qveynis da, maT Soris, saqarTvelos ro-gorc ekonomikur, ise politikur wreebSi, Tumca mas xSirad aklda sistemuri midgo-ma.

Cven, rogorc ekonomikuri politikis axlad daarsebuli mimarTulebis pirveli nakadis yofil magistrebs da amJamad do-qtorantebs, migvaCnia, rom am disciplinis da, zogadad, ekonomikur mecnierebaTa gan-viTarebisaTvis saWiro iyo da aris maRali donis, dasavluri standartebis Sesabamisi saxelmZRvanelos Seqmna. amdenad, erT-erT mniSvnelovan movlenas warmoadgens Tbi-lisis saxelmwifo universitetis ekonomi-kuri politikis kaTedris xelmZRvanelis, ekonomikuri politikis qarTul-germanu-li institutis direqtoris, ekonomikur mecnierebaTa doqtoris, sruli profes-oris revaz gvelesianisa da ekonomikur mecnierebaTa doqtoris, asocirebuli profesoris irina gogoriSvilis avtoro-biT am dargSi ekonomikuri politikis pir-veli qarTuli saxelmZRvanelo, romelic or wignad gamoica.

saxelmZRvaneloSi `ekonomikuri poli-tika~ ganxilulia ekonomikuri politikis fundamenturi sakiTxebi; Rrmad aris gaaz-rebuli TiToeuli maTgani; gaziarebulia evropuli gamocdileba da aqcenti gamaxvi-lebulia ganviTarebis germanul modelze, rac saxelmZRvanelos kidev ufro sainte-resos xdis. aRsaniSnavia, rom ekonomikuri ganviTarebis germanuli modeli mowinavea evropul sivrceSi. mas gaaCnia socialur-ekonomikuri sistemis Tavisufal sabazro ekonomikasTan adaptirebis warmatebuli gamocdileba, rac saqarTvelos tipis qvey-

nebisTvis sasicocxlod mniSvnelovania.saxelmZRvanelos pirvel wignSi war-

modgenilia: ekonomikuri politikis saga-ni, mizani da amocanebi; ekonomikuri wes-rigis, konkurenciis, safinanso, fuladi, Semosavlebis da socialuri politikis miznebi, strategiebi, gamtareblebi, in-strumentebi, problemebi da gaazrebulia am problemaTa daZlevis gzebi. meore wigni warmoadgens pirvelis logikur gagrZe-lebas da eZRvneba iseTi problematikis analizs, rogoricaa: Sromis bazrisa da dasaqmebis, sagareo ekonomikuri, garemos dacvis, agraruli da ganviTarebis ekono-mikuri politika.

saxelmZRvanelos orive wignis arqi-teqtonika imdenad logikuria, rom igi studentebs saSualebas aZlevs _ Rrmad gaiazron ekonomikuri procesebi, rogorc erTiani mTlianoba, da CamouyalibdeT evropul gamocdilebaze dafuZnebuli da-savluri standartebis Sesabamisi codna. aRsaniSnavia, rom igi sasargeblo iqneba ara marto ekonomikuri profilis umaR-lesi saswavleblebis studentebisTvis, aramed mniSvnelovan daxmarebas gauwevs da daainteresebs, aseve, umaRlesi skolis profesuras, saxelmwifo ekonomikur sam-saxurebsa da biznesis sferoSi dasaqme-bul specialistebs.

saxelmZRvanelos aqtualobaze me-tyvelebs is faqtic, rom misi struqtura da Sinaarsi mowonebulia msoflios ramde-nime wamyvani universitetis (Cikagos, ber-linis, cukubas) ekonomikuri politikis departamentebis da maTi xelmZRvanele-bis, am dargSi msoflioSi aRiarebuli mec-nierebis (profesorebis James A.Leitzel-is, Wolfgang Weng-is da Neantro Saavedra-Rivano-s) mier.

ivane javaxiSvilis saxelobis Tbili-sis saxelmwifo univeritetis ekonomiku-ri politikis mimarTulebis doqtoran-tebi: maTe gardava, ramaz gerliani, uCa gogiSvili, arCil iakobaSvili, giorgi nikuraZe, vaxtang CalafeiqriSvili, laSa qavTaraZe.

ß É Â Í É Ó È À Ò Ï

Page 9: samuzeumo eqsponatebis dacva axali qimiuri saSualebebiT Tsu-is

Tbilisisuniversiteti

[email protected] 9

nato obolaZe

saqarTveloSi pirvelad evropis iurist studentTa asociaciis (ELSA) prezidentebis saerTaSoriso samiti gaimarTa. asociaciaSi evropis qveyne-bis wamyvani umaRlesi saswavleblebis iurdiuli fakultetebis studentebi arian gawevrianebulni, romlebic ara-erT saintereso da aqtualur proeqts uweven organizebas. ELSA-s muSaobis mTavari mizani asociaciis wevrebs So-ris urTierTobis gaRrmaveba, iurist studentTa profesionalebad Camoyali-bebis xelSewyoba gaxlavT.

evropis iurist studentTa asocia-ciis (ELSA) prezidentebis saerTaSori-so samiti sastumro `holidei in~-Si 9 Tebervals daiwyo da 5 dRis ganmavlo-baSi gagrZelda. ELSA-s prezidentebis saerTaSoriso samitze asociaciis wes-debis mixedviT gawerili sakiTxebi da muSaobis gasaumjobeseblad axali wina-dadebebi ganixiles, maT Soris erT-er-

Ti mniSvnelovani `elsas~ wevrebisTvis saerTaSoriso konferenciebSi monawi-leobisTvis gadasaxdeli Tanxebis Semci-reba gaxldaT. es problema ̀ elsas~ saer-TaSoriso sabWos sxdomaze gairkveva.

TbilisSi evropis iurist student-Ta asociaciis prezidentebis saerTa-Soriso samitis gamarTva gasul wels maltaSi gadawyda, sadac `elsa-saqarT-velos~ konkurencias fineTi uwevda, Tumca maSin xmaTa umravlesobiT sami-tis gamarTva saqarTveloSi gadawyda.

`elsa-saqarTvelo~ evropis iurist studentTa asociaciis wevri 2009 wlis 27 oqtombers gaxda. aRsaniSna-via, rom igi ivane javaxiSvilis saxe-

lobis Tbilisis saxelmwifo univer-sitetis iuridiuli fakultetis stu-dentebis mier Seiqmna da dRemde mas Tsu-is magistranti irakli samxaraZe xelmZRvanelobs.

`aRsaniSnavia, rom saqarTvelomde `elsas~ prezidentebis samiti gaimarTa lisabonSi, madridSi, makedoniis respu-blikaSi, ukrainaSi, germaniaSi da, Tavi-sTavad, privilegiaa, rom maT Semdeg sa-mits saqarTvelom umaspinZla. momdevno Sexvedra talinSi gaimarTeba. ucxoeli stumrebi Zalian moixiblnen qarTuli maspinZlobiTa da qveynis turistuli SesaZleblobebiT.

asociaciis prezidentebis Sexvedris mTavari mizani am organizaciis wliuri samuSao gegmis SemuSaveba gaxldaT. 5 dRis ganmavlobaSi diskusiisas gavaana-lizeT, Tu sad SeiZleba momavalSi gai-marTos sxvadasxva saxis konferenciebi Tu seminarebi da a.S.~, _ gviTxra `el-sa-saqarTvelos~ prezidentma irakli samxaraZem.

evropis iurist studentTa asocia-ciis prezidentebis samitis TbilisSi gamarTvas sxva mniSvnelovani datvirT-vac hqonda. 9 Tebervals Tbiliss ELSA-s wevri 24 qveynis prezidentebis garda asociaciis sxva warmomadgenlebic ew-vivnen. maT saqarTvelos iusticiis sami-nistrosa da uzenaesi sasamarTlos Ta-namSromlebTanac gamarTes Sexvedrebi. `elsas~ prezidentebis miReba saqarT-velos prezidentis rezidenciaSic gai-marTa. TbilisSi yofnis periodSi evro-peli axalgazrda iuristebi saqarTve-los samarTlebriv sistemas, samarTlis sferoSi mimdinare reformebs gaecnen, es informacia maT piradad uzenaesi sa-samarTlos Tavmjdomaris konstantine kublaSvilisgan miiRes. mimdinareobda msjeloba, Tu ra samarTlebrivi meTo-dika aris dasamkvidrebeli, rom qveyana kidev ufro metad gaxdes integrirebu-li evropaSi. am sakiTxebTan dakavSire-biT uaxloes momavalSi, onlain-reJimSi, elsas 24 qveynis warmomadgenlebi saku-Tar daskvnebs da ideebs elsa-saqarTve-los wevrebs gauziareben.

evropis iurist studentTa asocia-ciis prezidentebis saerTaSoriso sami-

tis generaluri sponsori saqarTvelos sportisa da axalgazrdobis saqmeTa saministro gaxldaT, Sexvedras fin-ansuri mxardaWera Tsu-mac gauwia. aR-saniSnavia, rom saqarTvelos sportisa da axalgazrdobis saqmeTa saministrom, aseve, survili gamoTqva `elsas~ saer-TaSoriso sabWos Sexvedris sponsoro-bac gawios. wels sabWos sxdoma poznansa (poloneTi) da palermoSia (italiaSi) dagegmili, sadac `elsa-saqarTvelos~ warmomadgenlebi momdevno sxdomis saqarTveloSi gamarTvis winadadebas daayeneben. mxardaWeris SemTxvevaSi momaval wels Tbiliss ukve evropis iurist studentTa asociaciis daax-loebiT 400 kaciani delegacia ewveva, rac, TavisTavad, qarTuli kulturis evropaSi warmoCenasac mniSvnelovnad Seuwyobs xels. manamde ki `elsa-saqarT-velo~ araerTi saintereso proeqtis ganaxorcieleblad emzadeba: amoqmed-deba sxvadasxva tipis samarTlis skole-bi; gaimarTeba treningebi centralur saarCevno komisiaSi daregistrirebuli 7 politikuri partiis axalgazrduli frTisTvis, aseve, igegmeba treningebi axalgazrdebSi debatebis unar-Cveve-bis gamomuSavebis mizniT. saqarTvelos Sinagan saqmeTa saministrosa da `elsa-saqarTvelos~ organizebiT treningebi gaimarTeba Tbi lisis sxvadasxva umaR-lesi saswavleblis iuridiuli fakul-tetis studentebisTvisac, rac Sss-Si mimdinare cvlilebebis axalgazrde-bisTvis gacnobas emsaxureba.

nato obolaZe

2008 wlis agvistos omis Sedegebi ara-erTxel gaaanalizes eqspertebma, politi-kosebma da Seqmnili viTarebis gamoswrebis gegmebic dasaxes, Tumca, maT garda, qvey-nisaTvis am yvelaze aqtualur problemas studentebic exmianebian. sazogadoebis erT-erTi yvelaze aqtiuri nawili – stu-dentoba, agvistos movlenebis Sefasebisa da problemebis gadaWris sakuTar versias gvTavazobs. maTi pozicia kargad gamoik-veTa sazogadoebriv saqmeTa institutis saxelmwifo mmarTvelobis skolis mier gamarTul samecniero konferenciaSi `sa-qarTvelo – 2008 wlis agvistos Sedegebi~, romelic gasuli wlis maisSi gaimarTa. mis ZiriTad Temas warmoadgenda agvistos

konfliqtis Semdgom saqarTvelos winaSe wamoWrili amocanebis Seswavla Semdegi mi-marTulebebis kuTxiT: saxelmwifo mmarT-veloba, ekonomikuri politika, socialuri politika da kulturis politika. konfe-renciaSi Tbilisis ramdenime umaRlesi saswavleblis studentebma miiRes monawi-leoba. aRsaniSnavia, rom konferenciaze warmodgenil moxsenebebs Soris Tsu-is ori studentis _ Tamar uruSaZisa da nino ta-beSaZis naSromebi sam saukeTeso moxsenebas Soris dasaxelda. Tsu-is socialur da po-litikur mecnierebaTa fakultetis saer-TaSoriso urTierTobebis mimarTulebis II kursis studentma Tamar uruSaZem kon-ferenciaze Tema _ `agvistos konfliqtis Semdgom saqarTvelos winaSe ekonomikis mi-marTulebiT wamoWrili amocanebi da momav-lis xedvebi~ waradgina, Tsu-is humanitaru-li fakultetis kulturis mecnierebisa da

xelovnebaTmcodneobis mimarTulebis stu-dentma nino tabeSaZem ki Tema _ `2008 wlis agvistos konfliqti, rogorc koleqtiuri travma da maskultura, rogorc misi daZle-vis xerxi~. maT fuladi premiebi gadaecaT.

Tamar uruSaZisa da nino tabeSaZis naSromebi konferenciis sxva saukeTeso moxsenebebTan erTad daibeWda krebul-Si _ `saqarTvelo _ 2008 wlis agvistos konfliqtis Sedegebi~. wigni saqarTvelos sazogadoebriv saqmeTa institutis (GIPA) iniciativiTa da saqarTveloSi amerikis SeerTebuli Statebis saelCos dafinanse-biT gamoica. misi prezentacia ki saqarTve-los sazogadoebriv saqmeTa institutSi 17 Tebervals gaimarTa.

wignis `saqarTvelo _ 2008 wlis agvi-stos konfliqtis Sedegebi~ prezentaciaze erT-erTi saukeTeso moxsenebis avtors Ta-mar uruSaZes gavesaubreT. misma moxsenebam Jiuris gansakuTrebuli mowoneba daimsa-xura, radgan naSromSi `agvistos konfli-qtis Semdgom saqarTvelos winaSe ekonomi-kis mimarTulebiT wamoWrili amocanebi da momavlis xedvebi~ igi dawvrilebiT ganixi-lavs yvela im ekonomikur problemas, ro-melic agvistos omis Semdeg saqarTveloSi warmoiqmna. erT-erT qveTavSi _ ̀ saqarTve-los ekonomikis dargobrivi analizi – 2008 wlis agvistos imis Sedegebi~ CamoTvlilia qveynis ekonomikis macocxlebeli yvela seqtori, romelTa muSaobac 2008 wlis ag-vistos movlenebis Semdeg mniSvnelovnad Seferxda an sruliad gaCerda. qveTavSi `saqarTvelos ekonomikaSi omis Semdgom wamoWrili amocanebi da samomavlo per-speqtivebi~ aRniSnuli problemebis ga-daWris avtoriseuli versiebia mocemuli. `sawyis etapze mniSvnelovania mimzidveli biznesgaremos Seqmna _ sainvesticio ga-remos mudmivi srulyofa da investiciebis moculobis maqsimaluri zrda... investor-

TaTvis mimzidveli garemos uzrunvel-sayofad mniSvnelovania iseTi saerTaSo-riso xelSekrulebebis dadeba, romlebic investorebs ormag dabegvras aarideben... am kuTxiT umTavres miznad evrokavSirTan Tavisufali vaWrobis Sesaxeb xelSekru-lebis dadeba warmoadgens, radgan is mniSv-nelovnad gazrdis ucxoeli investorebis interess saqarTvelosadmi~, _ aRniSnavs avtori.

Tamar uruSaZis moxsenebis daskvniT nawilSi kargad Cans, rom avtori 2008 wlis agvistos omis Sedegad Seqmnili viTarebis gamosworebis erT-erT aucilebel winapi-robad saerTaSoriso kavSirebis gaRrmave-bas miiCnevs.

`axalgazrda demokratiulma qveyanam umokles droSi gauZlo or iseT mniSvne-lovan gamowvevas, rogoric iyo ruseTis agresia da msoflio ekonomikuri krizisi. swori ekonomikuri strategiisa da saer-TaSoriso struqturebSi integraciis meS-veobiT saqarTvelo SeZlebs uaxloes moma-valSi gadalaxos arsebuli problemebi da efeqturad ganaviTaros ekonomikuri po-tenciali rogorc qveynis SigniT, aseve, re-gionis masStabiT~, _ wers Tamar uruSaZe.

Tamar uruSaZis naSromi ramdenime um-aRlesi saswavleblidan mowveulma eqsper-tebma da saqarTveloSi amerikis SeerTe-buli Statebis saelCos warmomadgenlebma erT-erT saukeTesod Seafases da me-2 sa-prizo adgili miakuTvnes. pirvel adgilze soxumis saxelmwifo universitetis stu-denti SoTa geTia gavida naSromiT _ `2008 wlis ruseT-saqarTvelos omi da qarTuli sabanko seqtoris gamowvevebi~. gamarjve-bulebs fuladi prizebi gadaecaT.

wignSi `saqarTvelo _ 2008 wlis agvi-stos Sedegebi~ warmodgenili moxsenebebi da abstraqtebi inglisur da qarTul eneb-zea dabeWdili.

agvistos omis Sedegebisadmi miZRvnil krebulSiTsu-is studetis naSromic Sevida

`ELSA~-s prezidentebis saerTaSoriso samiti TbilisSi

saqarTvelo EPMA-s wevrigaxda

2011 wlidan saqarTvelo evropis prevenciuli, prediqtiuli da personi-cirebuli medicinis asociaciis (EPMA) wevri gaxda, romlis qolgis qveS, dRes-dReobiT, 35 qveyana imyofeba. saqarT-veloSi da samxreT kavkasiis regionSi EPMA-s koordinatori gaxda Tsu-is me-dicinis fakultetis dekanis moadgile, medicinis doqtori, paliatiuri mzrun-velobis saerTaSoriso eqsperti, eqimi-onkologi Tamar ruxaZe.

EPMA-s ZiriTadi mizania xeli Seu-wyos: medicinis dargSi momuSave pro-fesionalebis komunikacias, pacientze orientirebuli samedicino momsaxu-reobis advokatirebas, daavadebis glo-baluri tvirTis Sefasebas da masze dayrdnobiT samedicino qmedebebis da-gemvas, advokatirebas, Sesabamisi gaid-lainebis SemuSavebasa da danergvas.

EPMA-s strategiuli partniori organizaciebia: evroparlamenti, evro-komisia, strasburgis evropis samec-niero fondi, janmrTelobis erovnuli instituti/kibos erovnuli instituti (vaSingtoni, aSS), wevri qveynebis jan-mrTelobis dacvis saministroebi.

Ð Ò Ä Æ Ä Í Ô À Ý É À

siaxle

`elsa-sa�arTvelos~ warmomadgen-lebi momdevno s�domis sa�arT-veloSi gamarTvis winadadebas daayeneben. m�ardaWeris SemT�-vevaSi momaval wels Tbiliss ukve evropis iurist student-Ta asociaciis daa�loebiT 400

kaciani delegacia ewveva.

Page 10: samuzeumo eqsponatebis dacva axali qimiuri saSualebebiT Tsu-is

Tbilisis universiteti

[email protected] www.tsu.gewww.tsu.ge10

davtoveT kidev erTi dro da gada-vediT meoreSi. daiwyo rTuli, winaaRm-degobebiT da riskiT savse axali epoqa. misi mTavari niSania Zlieri dinamizmi da saWiroa axali msoflmxedvelobrivi paradigma.

mecniereba ver iZleva absolutur codnas samyaroze, bunebas axasiaTebs ganuzRvreloba da eTikur parame-trebsac gaaCniaT istoriuli xasiaTi. mecnierebaSic da xelovnebaSic SemoiW-ra ,,relativizmi”; daiwyo tradiciuli, klasikuri principebis msxvreva da sa-zogadoebrivi cxovrebis yvela sferoSi dairRva wonasworoba. adamianma dakarga simSvide da igrZno SiSi.

,,ToTqos miwa gamomecala fexqveS, TiTqos brolis koSki damengra Tavze” – dawera ainStainma; kubisti mxatvris brakis azriT ,,yovelive es mogvagonebs mduRare navTis dalevas”; haidegeri-saTvis ,,is, risic eSinia SiSs, aris yof-na am samyaroSi”; cnobil mecnierTan i. prigoJinTan vkiTxulobT: ,,Cven iZule-bulni varT vicxovroT pluralistur samyaroSi, magram cxovreba am samyaroSi Zalian Znelia”; haizenbergi SiSobs, rom ,,saWiro iqneba kidev erTi aswleuli imisaTvis, rom Rrmad da safuZvlianad iqnes gaazrebuli axali mecnieruli aR-moCenebi da maTi politikuri, eTikuri da filosofiuri mniSvneloba”, _ es as-wleuli Cveni aswleulia.

problema ,,adamiani _ samyaro” uZvelesi problemaa; igi yovel epoqaSi iRebs Tavis formas da Sinaarss; icvleba adamianis damokidebuleba samyaros mi-marT _ qreba Zveli, ibadeba axali, xolo nawili arsebuli kulturisa rCeba da gadaecema Taobidan Taobebs imisaTvis, rom ar moxdes TaobaTa Soris Rirebule-biTi kavSiris wyveta da SevZloT viaroT win ise, rom qveyanas ar daekargos Tavisi saxe da SeinarCunos identuroba. gansa-kuTrebiT globalizaciisa da integra-ciis pirobebSi identurobis problema seriozuli problemaa da mas mniSnvne-lovan yuradRebas uTmoben iseTi qveyne-bi, rogoricaa: CineTi, iaponia, indoeTi.

kultura es aris akrZalvebi, isini gansazRvraven adamianis moqmedebis eTi-kur, esTetikur da socialur aspeqtebs, amyareben wonasworobas sazogadoebaSi, uzrunvelyofen mis mdgradobas da ax-denen adamianTa gaerTianebas da Sekav-

Sirebas erT mTelad. yoveli Rirseu-li adamiani cdilobs daemorCilos am akrZalvebs, SeizRudos sakuTari Tavi da imoqmedos ise, rom daicvas Tavisi drois da Tavisi qveynis Rirebulebe-bi. ,,iqonie vaJkacoba iarsebo mTelSi” – werda goeTe. adamianma yoveli moqme-debis win unda gansazRvros: ra unda, ra SeuZlia, risi gakeTebis ufleba aqvs da ra evaleba.

cxovreba mudmivad ayenebs adamians arCevanis winaSe: ,,an-an” da yvelas surs iyos Tavisufali am arCevanSi. adamiani cvlis Zvels, zogjer uars ambobs saer-Tod Zvelze, angrevs mas da Semoaqvs axa-li. progresi individualuri aqtivobis Sedegia. ,,ver iqnebi mSenebeli, Tu ara xar mngreveli”, – werda nicSe.

Zireul faseulobaTa gadafasebis procesi mtkivneulia. Znelia gadawyvito am dros: ra unda wamoiRo Zvelidan da ra unda datovo warsulSi? an ra unda va-RiaroT axali faseulobebidan ise, rom ar gamoviwvioT amiT qveyanaSi eTikuri, socialuri da politikuri konfliqte-bi? adamians aqvs Tavisufali fiqris uf-leba, magram ara aqvs ufleba imoqmedos Tavisuflad. misi moqmedeba verasodes ver iqneba moralurad neitraluri. si-brZne _ es aris gonebisa da zneobis er-Tianoba. am faqtis gauTvaliswineblobiT gonebis moRvaweobis Sedegebma, SesaZloa, didi ziani miayenos kacobriobas.

amrigad, mecniereba xasiaTdeba so-cialuri da eTikuri parametrebiT, sa-myarosTan adekvaturi SemecnebiTi da SefasebiTi midgoma ki saWiroebs adamia-nis kompleqsur kvlevas. Cveni epoqa dis-ciplinaTaSorisi kvlevis epoqaa, xolo dRevandeli mkvlevari – interdisci-plinarul kvlevaTa epoqis mkvlevari.

aseT viTarebaSi didi Secdoma iyo ganaTlebis sistemis reformebis dros sauniversiteto ganaTlebis sferoSi mecnierebis filosofiis rolis ignori-reba. mecnierebis filosofia aaxloebs sxvadasxva dargebs erTmaneTTan, xels uwyobs interdisciplinarul kvlevebs da warmogvidgens universitets erT did, gamTlianebul inteleqtualur Za-lad qveynis mSeneblobaSi.

mecnierebis filosofiis mTavari problemaa: adamiani – mecniereba – huma-nizmi. aq wamoweulia wina planze mecnie-ruli progresis humanitaruli aspeqti

da isic, rom yvela mkvlevari pasuxis-mgebelia Tavis Semoqmedebaze. muSaoba am mimarTulebiT universitetis winaSe ayenebs filosofiaSi Tvisebrivad axali (specialistebis bazaze) kadrebis momz-adebis sakiTxs. am kadrebma unda SeZlon konkretuli dargebis filosofiuri problemebis analizi da moaxerxon mo-cemuli codnis SemecnebiTi da Sefase-biTi Rirebulebis gansazRvra. am saxis muSaoba xels uwyobs da aaqtiurebs dis-ciplinaTaSoris kvlevebs.

aqve unda aRiniSnos, rom iseTi Zlie-ri saerTaSoriso organizacia, rogoric iuneskoa, dawyebuli 1946 wlidan dRem-de (gansakuTrebiT 2005-2010 wlebSi) xazs usvams mecnierebis filosofiis udides rols sauniversiteto ganaTle-baSi. amitomac iunesko sistematurad mouwodebs wevr qveynebs _ am mecniere-bas saxelmwifoebriv cxovrebaSi dau-mkvidron kuTvnili adgili da miscen sa-Sualeba, Seasrulos Tavisi zogadi misia kritikuli Teoriuli azrovnebisa da kvlevis racionaluri meTodebis ganvi-Tarebis saqmeSi.

iuneskos erT-erT amgvar adreul mowodebaze reagireba iyo swored Ta-vis droze Tsu fizikis fakultetze filosofiuri seminaris Camoyalibeba, romelsac safuZveli Caeyara akademiko-sebis vagan mamasaxlisovis da maTe miria-naSvilis xelmZRvanelobiT. am seminaris muSaoba axali msoflmxedvelobrivi paradigmis formirebis saqmeSi maRal doneze Seafasa qarTvel fizikosebTan stumrad Camosulma nils borma Tavis moxsenebaSi.

amrigad, mecnieruli filosofia uSualodaa dakavSirebuli fundamentu-ri dargebis progresTan da iq wamoWri-li msoflmxedvelobrivi xasiaTis pro-blemebis kvlevebTan, gaaCnia udidesi zogad meTodologiuri mniSvneloba da biZgs aZlevs da aaqtiurebs discipli-naTSoris kavSirebsa da kvlevebs.

dRes mecnierul-teqnikurma pro-gresma kidev ufro metad Secvala adami-ani, rogorc Semmecnebeli _ eTikuri, esTetikuri da socialuri arseba. kaco-briobam daiwyo axali dialogi samyaro-sTan da globalizaciisa da integraciis pirobebSi gonebam moiTxova usazRvro komunikacia. informaciis am usazRvrod gazrdil velSi ki aucilebeli gaxda in-formaciis menejmenti. aman, Tavis mxriv, dasva reformis sakiTxi ganaTlebis si-stemaSi da moiTxova Tvisebrivad axali pedagogiuri kadrebi, romlebic SeZle-ben aRsazrdelTan individualur mid-gomas da mis, rogorc profesionalur, aseve zneobriv da moqalaqeobriv for-mirebas. amgvari kadrebis deficits ga-nicdis dRes msoflios yvela qveyana.

revoluciuri cvlilebebi dRes im-

denad didia, rom Cveni epoqis sulieri cxovreba yvela sferoSi: mecniereba, xe-lovneba, filosofia, politika, mimdina-reobs Zveli faseulobebis gadafaseba; saxezea Zvelsa da axals Soris Zlieri konfliqti; yalibdeba axali ena da Semo-dis axali msoflmxedvelobrivi paradig-ma. paralelurad, sazogadoebaSi SeimC-neva swrafva racionaluri wesrigisaken. yvelaze avtoritaruli Zala ki, romels-ac SeuZlia mkafiod Camoayalibos sazo-gadoebrivi disciplinis racionaluri moTxovnebi, aris mecniereba. mecnierul argumentacias Zala aqvs nebismier dis-kusiaSi da mniSvneloba ara aqvs imas, Tu romeli partia wamoayenebs am arguments. mecniereba dgas pirad da egoistur inte-resebze maRla da aris sazogadoebis ma-organizebeli is ZiriTadi Zala, romels-ac SeuZlia yvelaze kargad gaaerTianos da SeakavSiros sociumi. mecniereba as-wavlis adamians, rom nebismieri gadawy-vetileba aris riski da pasuxismgebloba; igi aris sazogadoebis gonivruli orga-nizaciis safuZveli da xels uwyobs indi-vidis swraf socializacias.

XXI saukune iTxovs axal Teoriuli sinTezs. mis misaRwevad ki saWiroa sa-zogadoebis sulieri cxovrebis yvela sferos daaxloeba da urTierTkavSiri. mecniereba, filosofia da xelovneba ki socialuri moRvaweobis swored is sferoebia, sadac xdeba individis pro-fesionaluri, zneobrivi da moqala-qeobrivi formireba.

rogorc ukve aRvniSneT, Tsu fizikis fakultetze, Tavis droze safuZveli Caeyara mecnierebis filosofiuri pro-blemebis kvlevas; daiwyo filosofiis kiTxva profilis mixedviT; gamoqveynda saleqcio kursebi dargobriv filoso-fiaSi fizikosebisa da maTematikose-bisaTvis, Catarda studentTa 4 sakavSi-ro konferencia fizikis filosofiur problemebze... gazeT ,,Tbilisis univer-sitetis” (1972 w. 30 aprili) erT-erT no-merSi akademikosi v. mamasaxlisovi werda: ,,momxsenebelTa umravlesobaSi gamov-linda studentTa mier Tanamedrove fi-zikisa da filosofiis Rrma codna da isic, rom fizikis fakultetze filosofiis swavleba maRal donezea dayenebuli.”

magram, samwuxarod, swored maSin, rodesac am mimarTulebiT muSaoba ki-dev ufro metad unda gaSliliyo, rasac droc iTxovda, nacvlad amisa, univer-sitetSi Catarebuli reformis Sedegad fizikis fakultetTan erTad mecnieru-li filosofiis dargic CaiZira. sasur-veli iqneboda am problemaze ufro far-To msjeloba, mrgvali magidis saxiT, raTa am dargs momavalSi mainc farTo gasaqani mieces.

gilda sixaruliZe, filosofiur mecnierebaTa doqtori

iwyeba axali dialogi samyarosTanadamianis mTavaria Tvisebaa azrovneba. Rirseuli azrovneba ki niSnavs ara mar-

to SevimecnoT, aramed SevafasoT kidec yovelTvis Semecnebuli. SemecnebiTi da SefasebiTi midgomis yvelaze karg formas ki warmoadgens mecnierebis filosofia, romelic aanalizebs fundamentur mecnierebebSi momxdar revoluciur cvlile-bebs da sazRvravs maT msoflmxedvelobriv mniSvnelobas. samyaros mecnieruli suraTis filosofiuri, eTikuri, esTetikuri da politikuri Sefaseba ki dReisaT-vis metad aqtualuri sakiTxia. vfiqrob, rom fizikis dargis aRdgenasTan erTad, razec daiwyo ukve laparaki da rac namdvilad aucilebelia, aRdgeba mecnierebis filosofiaSi kvlevis tradiciac da Seiqmneba am mimarTulebiT kadrebis aRzrdis pirobebi, miTumetes, rom proeqti am samuSaos ganxorcielebisaTvis ukve arsebobs.

geologia-mineralogiis mecniereba-Ta doqtori profesori ciala svaniZe im Taobas miekuTvneboda, romelTac ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis sa-xelmwifo universitetis ganviTareba-gaZlierebis simZime, rogorc wina Tao-bis saqmis gamgrZeleblebma, TavianT mx-rebze zides. rodesac profesor ciala svaniZeze wigni gamoica, misi sayvareli fraza warumZRvares win: `manaxeT Tqveni golgoTa erTxel da Cems jvars Tavad avitan mTaze~. man es jvari Rirseulad atara bolomde.

ciala svaniZem Rirseulad gaagrZela qarTuli geologiuri fuZemdeblebis

aleqsandre janeliZis, akademikos ivane kaWaravas, ivane kaxaZis, medea uznaZis tradiciebi.

geologia moZravi unda iyos, miwas ar unda moSordes, auditoriaSi students ise ver gaicnob, rogorc bunebis wiaRSi _ aseTi iyo misi azri. bolo wuTamde, vidre universitetSi iyo, miuxedavad Tavisi asakisa, yovel gazafxulze stu-dentebTan erTad saswavlo-savele pra-qtikebs atarebda. mas Taviseburi damo-kidebuleba hqonda studentebis mimarT. `isini Cvens Taobaze ara Tu naklebi, ukeTesnic ki ariano~, _ ityoda xolme. TiToeuli studentis Wir-varami icoda da SeZlebisdagvarad gverdiT edga maT. amitomac Searqves `deda-ciala~. mas Tavisuflad miesadageboda ioseb no-neSvilis leqsi: `maswavlebeli zogjer uSvilo, magram aTasi bavSvis mSobeli~. uamravi madlobis werili inaxeba mis arqivSi studentebisagan gamogzavnili. vin icis, ramdenisTvis miucia imedi imis mtkicebiT, rom sikeTe ufro Zlieria, vidre boroteba. qalbatonma cialam mravali niWieri axalgazrda aRzar-da, daakvaliana da mecnierebas aziara. misi xeldasmiT araerTma axalgazrdam daicva sakandidato Tu sadoqtoro

disertaciebi. isini dRes warmatebiT moRvaweoben universitetis kedlebSi da geologiuri profilis samecniero-kvleviT institutebSi.

igi yovelTvis iyo misabaZi axalgazr-debisTvis _ Tu rogor unda icxovro da iRvawo Seni qveynisTvis. sikeTis keTeba, yvela gaWirvebulis daxmareba _ ase-Ti iyo misi kredo. qalbatoni ciala ar ifargleboda marto geologiuri mec-nierebis sferoSi moRvaweobiT. 40 weli saTaveSi edga qalTa sakrebulos. ar darCenila saqarTvelos arc erTi kuT-xe, misi xeli rom ar datyobodes. mar-to barisaxos skolas 500-ze meti wigni usaxsovra. aseve weraqvis, tanZiis da ma-RalmTiani aWaris soflis skolebisTvis Catanili aqvs saswavlo laboratorie-bis aRWurviloba Tu teqnikuri mowy-obiloba, ris gamoc Sewuxebuli yavda saministroebis warmomadgenlebi. moxu-ci, pensioneri, martoxela pedagoge-bis, ltolvilebis, samonastro berebis (romlebic Soreul adgilebSi mdebare monastrebSi moRvaweobdnen) daxmareba da meurveoba mas erTgvar siamovnebasac ki gvrida. ra Tqma unda, mas da mis sakre-bulos yovelTvis gverdiT edgnen uni-versitetis reqtorebi da proreqtore-

bi. gansakuTrebiT gamovyofdiT baton roin metrevelsa da Temur xuroZes.

mravalmxrivi iyo misi Semoqmedeba. igi iseve grZnobda leqsis yovel striqons, rogorc Tavis ZiriTad specialobas. poeziaze uzomod Seyvarebuls ramde-ni axalgazrda poetis leqsebis wignis prezentaciebi aqvs gakeTebuli, CamoTv-lac ki gaWirdeba. aseve araerTi gamofe-nis mowyobaSi moxmarebia axalgazrda mxatvrebsac. igi Tavgadakluli mkiTx-veli iyo klasikuri, istoriuli da sxva-dasxva Janris literaturisa. mas hqonda mecnierisaTvis aucilebeli Tviseba, niWi da Sromis unari. albaT, amitomac miaRwia man did warmatebebs cxovrebaSi. gamoqveynebuli hqonda 2 monografia da 60-ze meti naSromi. Znelia, qalbatoni ciala svaniZis mier ganvlili gzis aR-wera ase erTi amosunTqviT dawero... im-denad didia misi aryofniT gamowveuli tkivili, rom gvinda, yovel wuTs gavix-senoT da misi mSfoTvare suli Cvens ga-remocvaSi mudam vamyofoT...

qalTa sakrebulo, zust da sabunebismetyvelo

mecnierebaTa fakultetis geologiis departamenti

lamazad damTavrebuli sicocxlemogoneba

Â Æ À Å Í É Ë É

Page 11: samuzeumo eqsponatebis dacva axali qimiuri saSualebebiT Tsu-is

Tbilisisuniversiteti

[email protected] 11

`umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb~ sa-qarTvelos kanonis 22-e muxlis pirve-li punqtis, 34-e muxlis pirveli da me-2 punqtebis, 35-e muxlis pirveli, me-2 da me-3 punqtebis, saqarTvelos ganaTle-bisa da mecnierebis ministris 2008 wlis 29 maisis #490 brZanebiT damtkicebuli `sajaro samarTlis iuridiuli piris – ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis wesdebis~ 16-e muxlis me-2 punqtis, 44-e muxlis, 45-e muxlis, `ivane javaxiSvilis saxelo-bis Tbilisis saxelmwifo universitetSi sruli, asocirebuli da asistent-pro-fesoris akademiuri Tanamdebobis daka-vebis wesis Sesaxeb~ akademiuri sabWos 2008 wlis 28 maisis #91 dadgenilebisa da warmomadgenlobiTi sabWos 2008 wlis 30 maisis #13 sxdomis gadawyvetilebis, `ivane javaxiSvilis saxelobis Tbili-sis saxelmwifo universitetSi sruli, asocirebuli da asistent-profesoris akademiuri Tanamdebobis dakavebis wesis Sesaxeb~ akademiuri sabWos dadgenileba #91-Si cvlilebisa da damatebis Setanis Sesaxeb~ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis akademiuri sabWos 2010 wlis 18 ianvris #1 dadgenilebis, warmomadgenlobiTi sabWos 2010 wlis 26 martis # 24-e sxdo-mis gadawyvetilebis, ̀ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo univer-sitetSi sruli, asocirebuli da asi-stent-profesoris akademiuri Tanamde-bobis dakavebis wesis Sesaxeb~ akademiuri sabWos dadgenileba #91-Si cvlilebis Setanis Sesaxeb~ akademiuri sabWos 2010 wlis 8 noembris #129-e dadgenilebisa da warmomadgenlobiTi sabWos 2010 wlis 9 noembris #31-e sxdomis gadawyvetile-bis, `ivane javaxiSvilis saxelobis Tbi-lisis saxelmwifo universitetis akade-miuri personalis saStato ganrigisa da saxelfaso fondis damtkicebis Sesaxeb~ administraciis xelmZRvanelis 2010 wlis 27 dekembris #293/02-01 brZanebis, socialur da politikur mecnierebaTa fakultetis dekanis 2011 wlis 14 ianvris #690/02 werilis safuZvelze

v b r Z a n e b:

1. gamocxaddes konkursi ssip ivane ja-vaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-

wifo universitetis socialur da poli-tikur mecnierebaTa fakultetis srul, asocirebul da asistent-profesorTa vakanturi akademiuri Tanamdebobebis dasakaveblad;

2. sruli an asocirebuli profes-oris Tanamdebobaze 6 wlis vadiT SeiZ-leba arCeul iqnes doqtoris akademiuri xarisxis mqone piri. sruli profesoris Tanamdebobis dasakaveblad saWiroa aranakleb 6 wlis pedagogiuri da samec-niero moRvaweobis gamocdileba. aso-cirebuli profesoris Tanamdebobis dasakaveblad saWiroa aranakleb 3 wlis pedagogiuri da samecniero moRvaweobis gamocdileba;

3. asistent-profesoris Tanamdebo-baze 4 wlis vadiT SeiZleba arCeul iq-nes doqtoris akademiuri xarisxis mqone piri an doqtoranturis studenti;

4. konkursi cxaddeba sruli profe-soris 1 saStato, asocirebuli profes-oris 3 saStato da asistent-profesoris 2 saStato erTeulze;

5. konkursi gamocxaddes 2011 wlis 7 Tebervals, dokumentaciis warmodgenis vada ganisazRvros 2011 wlis 7 martidan 2011 wlis 21 martis CaTvliT, konkursi tardeba sabuTebis miRebis dasrule-bidan aranakleb 1 da araugvianes 2 Tvis vadaSi;

6. konkursi gamocxaddes socialur da politikur mecnierebaTa fakulte-tis srul, asocirebul da asistent-pro-fesorTa vakanturi akademiuri Tanamde-bobebis dasakaveblad Semdegi mimarTu-lebebiT:

Jurnalistikis mimarTuleba sruli profesori _ 1 saStato erT-

euli

socialuri muSaobis mimarTulebaasocirebuli profesori _ 1 saSta-

to erTeulisaerTaSoriso urTierTobebis

mimarTuleba evropaTmcodneobis �vemimarTuleba

asocirebuli profesori _ 1 saSta-to erTeuli

saerTaSoriso usafrT�oebis �vemi-marTuleba

asocirebuli profesori _ 1 saSta-to erTeuli

sagareo politikis �vemimarTule-ba

asistent-profesori _ 1 saStato erTeuli

saerTaSoriso politikuri �vemi-marTuleba

asistent-profesori _ 1 saStato erTeuli

7. sruli profesoris Tanamdebobri-vi sargo ganisazRvreba TveSi 900 (cxraa-si) lariT; asocirebuli profesoris Ta-namdebobrivi sargo ganisazRvreba TveSi 720 (Svidas oci) lariT; asistent-pro-fesoris Tanamdebobrivi sargo ganisaz-Rvreba TveSi 540 (xuTasormoci) lariT;

8. sruli da asocirebuli profes-oris Tanamdebobaze asarCevi kandidati valdebulia warmoadginos:

a) gancxadeba sakonkurso komisiis sa-xelze;

b) piradobis mowmobis asli;g) avtobiografia (CV);d) Sesabamisi akademiuri xarisxis da-

madasturebeli dokumentis (dokumente-bi) asli

e) saleqcio kursebis CamonaTvali _ silabusebiT;

v) samecniero kvlevebis koncefcia;z) bolo 5 wlis ganmavlobaSi Sesru-

lebuli erTi samecniero naSromi, rome-lic yvelaze ukeT warmoaCens konkursan-tis kvleviT potencials;

T) sruli profesoris akademiuri Tanamdebobis dasakaveblad aranakleb 6 wlis pedagogiuri da samecniero moRva-weobis gamocdilebis damadasturebeli dokumenti;

i) asocirebuli profesoris Tanam-debobis dasakaveblad aranakleb 3 wlis pedagogiuri da samecniero moRvaweobis gamocdilebis damadasturebeli doku-menti;

9. kandidatma sasurvelia warmoadgi-nos:

a) informacia bolo 5 wlis ganmav-lobaSi sagranto proeqtebis xelmZRva-nelobisa an proeqtebSi monawileobis Sesaxeb;

b) misi xelmZRvanelobiT Sedgenili da ganxorcielebuli sabakalavro da sa-magistro programebi;

10. asistent-profesoris Tanamde-bobaze asarCevi kandidati valdebulia warmoadginos:

a) gancxadeba sakonkurso komisiis sa-xelze;

b) piradobis mowmobis asli; g) avtobiografia (CV);d) Sesabamisi akademiuri xarisxis da-

madasturebeli dokumentis (dokumen-tebis) asli an doqtoranturaSi swavlis damadasturebeli dokumentis asli;

e) samotivacio werili.

11. sakonkurso dokumentebis miReba iwarmoebs 2011 wlis 7 martidan 2011 wlis 21 martis CaTvliT Tsu-is socialur da politikur mecnierebaTa fakultetze, Tbilisi i. WavWavaZis gamz. # 8 (VI korpu-si) oTaxi #202;

12. brZaneba gamoqveyndes gazeT `Tbi-lisis universitetSi~ da ganTavsdes Tsu-is oficialur veb-gverdze;

13. daevalos kancelarias brZane-bis dagzavnis furcelSi miTiTebu-li struqturuli erTeulebisaTvis gadacema.

reqtori: aleqsandre kvitaSvili

`umaRlesi ganaTlebis Sesaxeb~ saqarT-velos kanonis 22-e muxlis pirveli pun-qtis, 34-e muxlis pirveli da meore pun-qtebis, 35-e muxlis pirveli, me-2 da me-3 punqtebis, saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis ministris 2008 wlis 29 maisis #490 brZanebiT damtkicebuli `sajaro samarTlis iuridiuli piris – ivane java-xiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis wesdebis~ 16-e muxlis me-2 punqtis, 44-e muxlis, 45-e muxlis, `ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelm-wifo universitetSi sruli, asocirebuli da asistent-profesoris akademiuri Ta-namdebobis dakavebis wesis Sesaxeb~ akade-miuri sabWos 2008 wlis 28 maisis # 91 dad-genilebisa da warmomadgenlobiTi sabWos 2008 wlis 30 maisis #13 sxdomis gadawyve-tilebis, `ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi sru-li, asocirebuli da asistent- profesoris akademiuri Tanamdebobis dakavebis wesis Sesaxeb~ akademiuri sabWos dadgenileba #91-Si cvlilebisa da damatebis Setanis Sesaxeb~ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbi-lisis saxelmwifo universitetis akademi-uri sabWos 2010 wlis 18 ianvris #1 dad-genilebisa da warmomadgenlobiTi sabWos 2010 wlis 26 martis #24 sxdomis gadawy-vetilebis, `ivane javaxiSvilis saxelo-bis Tbilisis saxelmwifo universitetSi sruli, asocirebuli da asistent profe-soris akademiuri Tanamdebobis dakavebis wesis Sesaxeb~ akademiuri sabWos dadgeni-leba #91-Si cvlilebis Setanis Sesaxeb~ ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis akademiuri sabWos 2010 wlis 8 noembris 129/2010 dad-genilebisa da warmomadgenlobiTi sabWos 2010 wlis 9 noembris #31 sxdomis gadawy-vetilebis, `ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis aka-demiuri personalis saStato ganrigisa da saxelfaso fondis damtkicebis Sesaxeb~ administraciis xelmZRvanelis 2010 wlis 27 dekembris #293/02-01 brZanebis, humani-tarul mecnierebaTa fakultetis dekanis 2011 wlis 2 Tebervlis #1917/02 werilis safuZvelze

v b r Z a n e b:

1. gamocxaddes konkursi ssip ivane ja-vaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwi-fo universitetis humanitarul mecniere-baTa fakultetze sruli, asocirebuli da asistent profesorTa vakanturi akademi-uri Tanamdebobebis dasakaveblad;

2. sruli an asocirebuli profesoris Tanamdebobaze 6 wlis vadiT SeiZleba ar-Ceul iqnes doqtoris akademiuri xarisxis mqone piri. sruli profesoris Tanamdebo-bis dasakaveblad saWiroa aranakleb 6 wlis pedagogiuri da samecniero moRvaweobis gamocdileba, xolo asocirebuli profe-soris Tanamdebobis dasakaveblad saWiroa aranakleb 3 wlis pedagogiuri da samecnie-ro moRvaweobis gamocdileba.

3. asistent profesoris Tanamdebobaze 4 wlis vadiT SeiZleba arCeul iqnes do-qtoris akademiuri xarisxis mqone piri an doqtoranturis studenti;

4. konkursi gamocxaddes 2011 wlis 7 Tebervals, dokumentaciis warmodgenis vada ganisazRvros 2011 wlis 7 martidan 2011 wlis 21 martis CaTvliT, konkursi tardeba sabuTebis miRebis dasrulebidan aranakleb 1 da araugvianes 2 Tvis vadaSi;

5. konkursi gamocxaddes humanitarul mecnierebaTa fakultetis sruli, asoci-rebuli da asistent profesorTa vakantu-ri akademiur Tanamdebobis dasakaveblad Semdegi mimarTulebebiT:

a�lo aRmosavleTis istoria

sruli profesori _ 1 saStato erTeu-li

kavkasiologia

iberiul-kavkasiuri enebi

asocirebuli profesori _ 1 saStato erTeuli

inglisuri filologia

inglisuri literatura

asistent-profesori _ 1 saStato erT-euli

6. sruli profesoris Tanamdebobrivi sargo ganisazRvreba TveSi 900 (cxraasi) lariT, asocirebuli profesoris Tanam-debobrivi sargo ganisazRvreba TveSi 720 (Svidas oci) lariT.

7. sruli da asocirebuli profesoris Tanamdebobaze asarCevi kandidati valde-bulia warmoadginos:

a) gancxadeba sakonkurso komisiis sa-xelze;

b) piradobis mowmobis asli;g) avtobiografia (CV);d) Sesabamisi akademiuri xarisxis dama-

dasturebeli dokumentis (dokumentebi) asli;

e) saleqcio kursebis CamonaTvali _ silabusebiT;

v) samecniero kvlevebis koncefcia;z) bolo 5 wlis ganmavlobaSi Sesrule-

buli erTi samecniero naSromi, romelic yvelaze ukeT warmoaCens konkursantis kv-leviT potencials;

T) sruli profesoris akademiuri Ta-namdebobis dasakaveblad aranakleb 6 wlis pedagogiuri da samecniero moRvaweobis gamocdilebis damadasturebeli dokumen-ti;

i) asocirebuli profesoris Tanam-debobis dasakaveblad aranakleb 3 wlis pedagogiuri da samecniero moRvaweobis gamocdilebis damadasturebeli dokumen-ti;

8. kandidatma sasurvelia warmoadgi-nos:

a) informacia bolo 5 wlis ganmavloba-Si sagranto proeqtebis xelmZRvanelobisa an proeqtebSi monawileobis Sesaxeb;

b) misi xelmZRvanelobiT Sedgenili da ganxorcielebuli sabakalavro da samagi-stro programebi;

9. asistent-profesoris Tanamdebobri-vi sargo ganisazRvreba TveSi 540 (xuTas ormoci) lariT;

10. asistent profesoris Tanamdebo-baze asarCevi kandidati valdebulia war-moadginos:

a) gancxadeba sakonkurso komisiis sa-xelze;

b) piradobis mowmobis asli; g) avtobiografia (CV);d) Sesabamisi akademiuri xarisxis dama-

dasturebeli dokumentis (dokumentebis) asli an doqtoranturaSi swavlis damada-sturebeli dokumentis asli;

e) samotivacio werili.12. sakonkurso dokumentebis miReba

iwarmoebs 2011 wlis 7 martidan 2011 wlis 21 martis CaTvliT Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakultetze, Tbilisi i. Wav-WavaZis gamz. #36 (V korpusi) me-3 sarTuli, oTaxi #315;

13. brZaneba gamoqveyndes gazeT `Tbi-lisis universitetSi~ da ganTavsdes Tsu-s oficialur veb-gverdze;

14. daevalos kancelarias brZanebis dagzavnis furcelSi miTiTebuli stru-qturuli erTeulebisaTvis gadacema.

reqtori: aleqsandre kvitaSvili

brZaneba # 17/01-0107.02.2011

ssip-ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis socialur da politikur mecnierebaTa

fakultetze srul, asocirebul da asistent profesorTa akademiuri Tanamdebobebis dasakaveblad konkursis

gamocxadebis Sesaxeb

brZaneba # 18/01-0107.02.2011

ssip-ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis humanitarul mecnierebaTa fakultetze

sruli, asocirebuli da asistent profesorTa akademiuri Tanamdebobebis dasakaveblad konkursis gamocxadebis

Sesaxeb

Ï × É Ý É À Ë Ö Ò É Â Å Ä Ò Ã É

Page 12: samuzeumo eqsponatebis dacva axali qimiuri saSualebebiT Tsu-is

[email protected] www.tsu.gewww.tsu.ge

Ö Í É Å Ä Ò Ó É Ô Ä Ô Û É

SurTxia beroSvili

xuT miliard weliwadSi mze Caqre-ba! _ nuTu es ase zustad ician fizi-kosebma? iqneb, am dros, poeziam gviS-veloso! _ amas ki namdvilad fizikosi varaudobs, romelsac miaCnia, rom poe-zia adamianis garkveuli protestis gamoxatulebaa imis gamo, rom misi Se-saZleblobebi samyaroSi sakmaod Sez-Rudulia (rogorc lev tolstoi Ta-vis romanSi ,,omi da mSvidoba” misTvis damaxasiaTebeli mravalsityvaobiT aRniSnavs, iseTi ubralo qmedebac ki, rogoric xelis zeviT awevaa, Cvengan garkveul Zaldatanebas moiTxovs da es Segvaxsenebs Cvens ,,mocemulobas”, SezRudulobas). poeziis samyaroSi ki adamians yvelaferi SeuZlia _ mTvaris mowyveta, dedamiwis gaCereba... adamia-nis amgvari mcdelobebi (realobis Se-grZnebis droebiTi da nebayoflobiTi amnezia) poeziaSi daSvebuli erTgvari fantaziis nayofia, rasac safuZvels fsiqologiuri faqtoric umyarebs~, _ wers poeziaze Seyvarebuli fiziko-si, Tsu-is maRali energiebis fizikis institutis velis kvanturi Teoriis ganyofilebis ufrosi mecnier-mkvle-vari da zust da sabunebismetyvelo mecnierebaTa fakultetis asistent-profesori Temur nadareiSvili, ro-melic fizikaze Seyvarebul Semoqme-dadac SeiZleba movixsenioT.

M velis kvanturi Teoria da elemen-tarul nawilakTa fizika, romlebic Ddro-sivrcisa da materiis uzogades kanonzomierebebs swavloben, misi say-vareli dargia... mecnieris diserta-ciac kvanturi meqanikis sawyisi Zire-bis Tavidan gaazrebis mcdelobaa... am Temas miuZRvna ramdenime naSromic, Tumca garkveuli drois Semdeg mix-vda, rom maqs plankis, heizenbergis, Sredingeris, dirakis, ainStainis Teoriebis da Teoremebis Seswavlis Semdeg kidev darCa pasuxgaucemeli kiTxvebi, razec fizika _ rogorc amas Tavad uwodebs _ `mkvdari samyaros~ Semswavleli mecniereba, uZluria

da es mxolod `cocxal samyaro-sTan~ urTierTobiTaa SesaZlebeli.

A Uukve aRaravisTvis warmoadgens siaxles misi gamoCena da aqtiuroba

SemoqmedebiT saRamoebze, sxvadasxva avtorTa wignebis prezentaciebze... mas araerT gamomcemlobaSic xedaven, radganMmisi Targmanebi da litera-turuli eseebi Tu Canaxatebi xSirad ibeWdeba qarTul literaturul Jur-nal-gazeTebSi, wers wignebis recen-ziebsac...

`xSirad gaigonebT aseT sasowark-veTil frazas: ,,ra dros literatu-ra, xelovneba da mecierebaa _ qveyana iqceva!“, Mmagram sakiTxis ase dasma ar aris swori, radgan, Cemi azriT, swo-red imitom `iqceva~ qveyana, rom sa-Tanado doneze ar dgas literatura, xelovneba, mecniereba... Aan kidev, es azri marTebuli rom yofiliyo, maSin saqarTveloSi araferi ar unda Seqm-niliyo Cveni istoriis manZilze _ imdenad autaneli da mZime iyo Cveni yofa gauTavebeli Semosevebis gamo~, _ ambobs Temur nadareiSvili. misT-vis xelovneba `sulieri mdgomareobis anareklia~, amitomac cdilobs Canawe-rebSi ,,daatyvevos~ sakuTari fiqrebi, romelsac igi `sulis fotografiebs~ uwodebs.

`cnobil frang fotoxelovans anri

bresons ar uyvarda e.w. `dayenebuli~ kadrebi da amitom, sanam adamians fo-tos gadauRebda, didxans esaubreboda da saubris procesSi misi ,,gaxsnisas“ fotos moulodnelad iRebda xolme. amiT igi adamianTa sulieri `moZrao-bis~ dafiqsirebas aRwevda~, _ ambobs igi erT Tavis CanawerSi.

kiTxva yovelTvis uyvarda, gansa-kuTrebiT poezia... Seqspiri mamam Seay-vara, Mmeore kursze ki dostoevskis Se-moqmedebam gaitaca. wera mogvianebiT, 40 wlis asakSi daiwyo. Tavis am gatace-bas `omar xaiamis sindroms~ uwodebs, romlis ZiriTadi profesia astrono-moba yofila. `aba, axla viRas axsovs xaiamis astronomoba, gana misi robai-ebi ufro mniSvnelovani ar aris kaco-briobisTvis?” _ RimiliT kiTxulobs batoni Temuri.

`fSauri dRiurebi~, `scenebi fau-stidan~, `zogierTi mosazreba `hamle-tis~ calkeuli adgilebis Targmanis

Sesaxeb”, `literaturuli Canaxate-bi~ _ es arasruli CamonaTvalia im esseebis, recenziebis da werilebisa, rac Temur nadareiSvilis Semoqme-debas moicavs. literatorebisTvis cnobilia, aseve, misi mTargmnelobi-Ti saqmianobac. man Targmna puSkinis, lermontovis, cvetaevas, bleikis, brodskis, Seqspiris nawarmoebebi. Aam-Jamad erTi ocneba aqvs _ yvelafers

Tavi mouyaros da wignad gamosces. Kda kidev... robert sturuas Sexvdes da Seqspiris Sesaxeb esaubros. axla swo-red Seqspiris TargmniT aris gatace-buli. zogjer kiTxvazec Seqspiris romelime personaJis sityvebiT gvpa-suxobs. ambobs, rom rodesac formu-lebis simkacre da `mkvdar samyaroSi~ `xetiali~ bezrdeba, poeziisken gar-bis, Tumca xandaxan roca iqac iwyens, ukan gamorbis... ,,es ori samyaro ara Tu Tanaarsebobs erTmaneTTan, uerT-maneTod veRarc ki Zlebeno,” _ ambobs Semoqmedi fizikosi, romelmac Tavis CanawerebSi `daatyveva~ fiqrebi: `tvi-ni fiqrebis samWedlocaa da satusa-Roc, radganac mxolod tvinSi ibadeba, `iWedeba~ fiqrebi, Semdgom ki mexsie-rebis uTvalav `sakanTagan~ erTerT-Si xdeba maTi datyveveba sxvadasxva vadiT, zogierT maTgans ki samudamo patimroba aqvs `misjili~ _ Zalze Rrma azri xom xSirad mTeli cxovreba gvaxsovs.~

misi azriT, `zemodan ukeT Cans de-damiwa, ufro umniSvnelo da sasaci-loc ki gveCveneba adamianuri vnebebi da amitomac Senc ufro globalurad, Rrmad azrovneb.~

studentobis wlebidan moyole-buli, baton Temurs mudmivad axsovs gasuli saukunis gamoCenili ameri-keli fizikosis, nobelis premiis laureatis riCard feinmanis gamo-naTqvami: ,,bunebam ar icis dayofa fizikad, qimiad, biologiad, fsiqo-logiad da a.S. ubralod erTi adami-anis goneba ver wvdeba yvelafers da amitom moxda es xelovnuri dayofa!” da TviTonac cdilobs mTlianobaSi aRiqvas buneba. albaT, am miswrafebis gamoxatulebaa misTvis ori ,,muzis” samsaxuric...

ase SeumCnevlad gadian wlebi, be-vri ram icvleba Cvens cxovrebaSi... ucvlelia mxolod mudmivi ,,bavSvuri” gaoceba da aRtaceba samyaros Semec-nebisadmi, romelsac Bbatoni Temuri formulebiTa Tu ,,dauvarcxneli” az-rebis saSualebiT gamoxatavs.

`gauxednavi azrebi~ velis kvanturi Teoriis TanxlebiT

saerTaSoriso folklorul festivalSi

gamarjvebuli2011 wlis 7 Tebervlidan 15 Tebervlis CaTvliT

italiis qalaq agrijentoSi mimdinareobda 56-e saer-TaSoriso folkloruli festivali, sadac monawi-leobda 15 qveyana msoflios yvela kontinentidan. festivals didi tradiciebi gaaCnia, romelic saTaves 1955 wlidan iRebs da yovelwliurad imarTeba. festi-vali didi popularobiT sargeblobs adgilobriv mo-saxleobaSi. masze dasaswrebad qalaqs xSirad mezobe-li qalaqebidanac stumroben. koncertis bileTebis SeZena TiTqmis SeuZlebelia xolme, xolo festivalis daxurvis dRes qalaqis quCebi iketeba da ewyoba msvle-loba misi monawileebis pativsacemad.

wels am festivalSi monawileoba miiRo Tbilisis saxelmwifo universitetis qoreografiulma ansambl-ma ̀ universiteti” qoreograf daviT kikvaZis xelmZRva-nelobiT da pirveli adgili moipova.

gasul wels ki amave festivalSi monawileobda uni-versitetis bavSvTa (6-15 wlamde) qoreografiuli an-sambli `universiteti 2” (qoreografi daviT kikvaZe). maT didi mowoneba daimsaxures da gran-pri gadaecaT.

12 www.tsu.ge

ÌÈÀÅÀÒÉÒÄÃÀØÔÏÒÉ

ÌÈÀÅÀÒÉÓÐÄÝÉÀËÉÓÔÉ

ÔÄØÍÉÊÖÒÉÒÄÃÀØÔÏÒÉ

fÏÔÏÊÏÒÄÓÐÏÍÃÄÍÔÉ

ÊÏÌÐÉÖÔ.ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À

nino kakulia

maia toraZe

manana jur�aZe

lika petriaSvili

giorgi wi�ariSvili

ÌÉÓÀÌÀÒÈÉ: ÉËÉÀ àÀÅàÀÅÀÞÉÓ

ÂÀÌÆ. 11À

ÒÄÃÊÏËÄÂÉÉÓßÄÅÒÄÁÉ:rismag gordeziani, nodar bel�ania, iago kaWkaWiSvili, lado minaSvili, nino Ci�laZe, Temur nadareiSvili,

nodar �aduri, marine CitaSvili, vaJa kiknaZe, diana ZiZiguri,

nana WiRlaZe, Tea juReli

(Tsu-is me-3

korpusi)

22 36 62

[email protected]