eimos teis

eimos teis

I DALIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

1 TEMA. Santuokos ir eimos istorins raidos doktrinos eimos teiss moksle

2 TEMA. eimos teiss samprata. eimos teiss principai

3 TEMA. eimos teisiniai santykiai

I DALIES Praktins uduotys (1-3 TEMOS)

II DALIS. SANTUOKA

4 TEMA. Santuokos sudarymas

5 TEMA. Santuokos negaliojimas

6 TEMA. Santuokos pabaiga

7 TEMA. Sutuoktini gyvenimas skyrium (separacija)

II DALIES Praktins uduotys (4-7 TEMOS)

III DALIS. SUTUOKTINI TURTINS TEISS IR PAREIGOS8 TEMA. Bendrosios nuostatos9 TEMA. statym nustatytas sutuoktini turto teisinis reimas

10 TEMA. Pagal sutart nustatytas sutuoktini turto teisinis reimas

11 TEMA. Civilin atsakomyb pagal turtines prievoles

12 TEMA. Turto, kuris yra bendroji jungtin nuosavyb, padalijimas

III DALIES Praktins uduotys (8-12 TEMOS)

IV DALIS. VAIK IR TV TARPUSAVIO TEISS IR PAREIGOS

13 TEMA. Giminyst ir svainyst14 TEMA. Vaiko kilms nustatymas (legitimacija)

15 TEMA. Tv valdios gyvendinimas

16 TEMA. Tv teiss ir pareigos, susijusios su j vaikams priklausaniu turtu

17 TEMA. Vaik ir tv tarpusavio ilaikymo pareigos

IV DALIES Praktins uduotys (13-17 TEMOS)

V DALIS. VAIKINIMAS

18 TEMA. vaikinimo slygos ir tvarka

V DALIES Praktins uduotys (18 TEMA)

VI DALIS. KIT EIMOS NARI TEISS IR PAREIGOS

19 TEMA. Bendro gyvenimo neregistravus santuokos teisinis reglamentavimas

20 TEMA. Kit eimos nari tarpusavio ilaikymo pareigos

IV DALIES Praktins uduotys (19-20 TEMOS)

VII DALIS. GLOBA IR RPYBA

21 TEMA. Bendrosios nuostatos

22 TEMA. Nepilnamei globa ir rpyba

23 TEMA. Pilnamei globa ir rpyba

VII DALIES Praktins uduotys (21-23 TEMOS)

VIII DALIS. CIVILINS BKLS AKT REGISTRAVIMAS

24 TEMA. Civilins bkls ir civilins bkls akto samprata

25 TEMA. Gimimo registravimas

26 TEMA. Tvysts pripainimo ir tvysts nustatymo registravimas

27 TEMA. vaikinimo registravimas

28 TEMA. Santuokos registravimas

29 TEMA. Santuokos nutraukimo registravimas

30 TEMA. Vardo, pavards, tautybs pakeitimo registravimas

31 TEMA. Mirties registravimas

32 TEMA. Civilins bkls akt atkrimas, papildymas ir itaisymas

33 TEMA. Civilins bkls akt ra ir j keitimo dokument saugojimas

VIII DALIES Praktins uduotys (24-33 TEMOS)I DALIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

1 TEMA. Santuokos ir eimos istorins raidos doktrinos eimos teiss moksle

2 TEMA. eimos teiss samprata. eimos teiss principai

3 TEMA. eimos teisiniai santykiai

I DALIES Praktins uduotys (1-3 TEMOS)

1 TEMA. Santuokos ir eimos istorins raidos doktrinos eimos teiss moksle

vadas

Kiekvieno instituto analiz negali bti visapusika neapvelgus jo itak. eimos institutas, egzistavs visais monijos raidos etapais, taip pat negali bti inagrintas ir pakankamai paintas be jo istorins kilms, raidos analizs. eima, kaip viena i pagrindini visuomens bties organizavimo form, gana sunkiai bus suprantama nesusipainus su santuokos ir eimos form raida. Keiiantis gamybos bdams, kintant visuomens santvarkoms, keitsi ir moni bei bendruomeni santykiai, dviej lyi sugyvenimo formos, moters statusas eimoje ir visuomenje, sutuoktuvi ir ituokos formos. Tai kas vienu laikotarpiu buvo laikoma priimtina ir dora, tas pats kitu laikotarpiu buvo neleistina. yms mokslininkai ir tyrintojai (Bachovenas, Morganas, Kunovas ir kt.)[1] rod, kad eimos ne visuomet bta tokios, taip vadinamos standartins (branduolins), kuri susidt i tvo, motinos ir vaik; bta taip, kada tvas nebuvo laikomas eimos nariu, ir kad santykiai tarp monos ir vyro, vaik ir tv, seser ir broli, keitsi besikeiiant ekonominms ir visuomeninms gyvenimo slygoms.Tai yra eimos istorinis pobdis reikiasi tuo, kad santuokos ir eimos formos vystsi ir kito priklausomai nuo materialini grybi gamybos bdo kitimo. Analizuojant i tem siekiama supaindinti student su egzistavusiomis eimos ir santuokos formomis, apvelgiant kiekvienos j ypatumus bei irykinant skirtumus, tokiu bdu sukuriant prielaidas savarankikai studento interpretacijai dabartiniu metu egzistuojani eimos krimo form ir darini.

Taigi santuokos ir eimos istorines formas galima nagrinti pagal tam tikras doktrinas: nesureguliuoti santuokiniai lytiniai santykiai; kraujo giminysts eima; punalualin eima; porin eima; monogamin eima. Schema

Nesureguliuoti lytiniai santykiai

L.Morganas ityr raudonodi Irokz giminysts sistema ir prijo ivad, o taip pat ir kt. tyrjai (F.Engelsas) kad kai mogus pradjo atsiskirti nuo gamtos, t.y. nuo to laiko, kai jis dar joki produkt negamino, o tik sugebjo pasisavinti tai, k pati gamta jam dav, mons galjo gyventi tiktai didelmis grupmis, tokiu bdu apsisaugodami nuo bado, vri. Ir tam tikros tautels viduje kiekvienas vyras galjo gyventi su kiekviena moterimi ir kiekviena moteris su kiekvienu vyru. iam moni gyvenimo laikotarpiui buvo bdingi palaidi, nesureguliuoti santuokiniai lytiniai tarpusavio santykiai, neiskiriant tv ir vaik, broli ir seser, t.y. kraujomaioje. Tuo metu dar nebuvo nei santuokos, nei eimos, buvo gentis, kaip vienintel ir nedaloma pirmykts moni visuomens lstel;ir joki taisykli, kurios reguliuot ar ribot dviej lyi santykius nebuvo. I ios pirmykts monijos bkls istorijos eigoje isivyst pirmins santuokos ir eimos formos, t.y. i nesureguliuot santyki isivyst grupin santuokos ir eimos forma, kuriai bdinga kraujo giminysts eima ir punaluajin eima. Grupin sf tai pirmutinis lytini santyki apribojimas, santyki suvarymas, kuris pasireik draudimu vairi kart giminms lytikai santykiauti - tokiu bdu vyko pasidalinimas dvi kartas.

Kraujo giminysts eima

Tai pirmin, pati emiausia eimos forma. Jos esm sudar tai, kad santuokiniai santykiai susidarydavo pagal kartas: visi seneliai ir senels eimos ribose buvo vienas kitam vyrai ir monos, o j vaikai tarpusavyje buvo vienas kitam vyrai ir monos. Pastarj vaikai sudarydavo jau trei sutuoktini rat ir t.t. Pagal i eimos form broliai ir seserys, pirmojo, antrojo ir tolesnij laipsni pusbroliai ir pusesers tarpusavyje buvo broliai ir seserys ir kaip tik todl visi vienas kitam vyrai ir monos, o j vaikai bendri vis broli ir seser vaikai. Todl vaikas vadindavo motinos vardu ne tik savo tikrj motin, bet ir visas jos seseris, kurios tuo paiu metu buvo taip pat ir jo motinos vyr-broli monomis. O tvu- visus savo motinos ir motinos seser vyrus-brolius. Kai kurie mokslininkai (Kautskis, Kunovas) tvirtina, kad tuo metu odiai tvas, motina, sesuo, dukt... reik ne tai, kaip dabar;tuomet minti odiai tenurod tai, kad mons tautels viduje buvo padalinti amiaus klases, ir reik tik vairi kart narius. Vaikai tuomet priklaus ne motinai ir ne tvui, bet visai tautelei. Tokiu bdu tautels nariai buvo dalinami neirint j priklausymo tam tikram tvui/motinai, bet kuriai kartai (generacijai) priklaus. Taigi, ia santuokiniai santykiai leidiami tarp broli ir seser, bet draudiami tarp tv ir vaik. i aplinkyb ir skiria kraujo giminysts eim nuo nesureguliuot santuokini santyki.

Punalualin eima

Antroji eimos forma, pagal L.Morgan, tai eima Punalua. i eimos forma buvo surasta Havaj sal tautelse ir terminas reikia intymus, irdingas/artimas draugas. ios eimos esm sudaro tai, kad grup seser yra grups vyr monos, bet i i vyr tarpo iskiriami tikrieji broliai, gyvenantys vienoje eimoje su seserimis, t.y. tam tikras broli ar pusbroli skaiius turjo tam tikr skaii bendr mon ir pastarieji vienas kit vadino Punalua. Kaip minjau, kraujo giminysts eimos formos paangus pobdis, palyginti su nesureguliuotais lytiniais santykiais, reiksi tuo, kad ia buvo panaikintas tv ir vaik lytinis gyvenimas. Punaluajins eimos paang pobd, palyginti su kraujo giminysts eimos forma, sudar tai, kad ioje eimoje buvo panaikintas broli ir seser lytinis gyvenimas. Lytinis santykiavimas tarp tikrj broli ir seser (i motinos puss) panaikinamas palaipsniui ir tai tampa taisykle, ko pasekoje udraudiami santuokiniai santykiai net alutinse giminysts linijose. Tai apriboja kraujomai, kuri savo ruotu pagreitino moni gimins vystymsi. Taigi eils arba kelios eils seser tapdavo vienos bendruomens branduoliu, o j tikrieji broliai kitos bendruomens moter vyrais. Tarp toki moter ir vyr nesusidarydavo tvirt eimini bei kini santyki, nes vyrai ateidavo i vienos eimos kit tiktai dl lytini santyki, o gyveno ir dirbo savo motinos eimoje, kaip ir j mon broliai gyveno savo eimoje, bet lytinius santykius palaik su kt. eimos moterimis. Tokie vyrai joki pretenzij turt eimos, kurioje gyveno j monos bei vaikai, neturjo. Esant tokiems santykiams tarp mon ir vyr, nebuvo manoma nustatyti, kas yra vaiko tvas(nes buvo inoma tiktai motina). Todl ioje eimoje vaik kilm, j giminyst nustatoma ne pagal tv, bet pagal motin. Vaikai inojo tiktai savo motinas. Mirus motinai, jos turtas likdavo jos vaikams, motinai, broliams ir seserims. Visa i grup asmen sudar motinos gimin, kuri buvo atitinkamos genties dalis. Taip susiformavo matriarchato epocha. Matriarchatas (lot.mater+ gr.arche valdia) viena pirmykts visuomens organizacijos form; svarbiausi poymiai: visuomenje vyrauja moterys; turtas ir pareigos paveldima motinos linija; santuoka matrilokalin.

Porin eima

Vystantis visuomenei, keiiantis gamybos bdui, kito ir punaluajin eima: vis labiau siaurjo ratas asmen, su kurias buvo galima palaikyti santuokinius santykius, nes tokie pusbroli ir pusseseri, ddi bei giminaii ir t.t. tarpusavio santykiai palaipsniui buvo draudiami. Dl ios aplinkybs grupin santuoka darosi vis labiau negalima. Taigi be vis dar egzistuojanios grupins santuokos, susidaro kitus asmenis iskiriantys santykiai, atskir por susijungimas ilgesniam laikui, o kartu ir daugpatyst. Grupin santuoka ima nykti, vis daugiau sigali, formuojasi nauja eimos forma porin eima. Porinje eimoje vyras gyvena su viena mona, daugpatyst bei atsitiktin neitikimyb lieka vyr teis, o i moter reikalaujama visam bendro gyvenimo laikui grieiausios itikimybs. Bet isiskirti kiekvienu momentu gali ne tik vyras, bet ir mona. Isiskyrusij vaikai lieka prie motinos, t.y. ilieka matriarchatas, nors pamintina, kad atsiradus porinei santuokai, be tikrosios motinos atsiranda ir abejotinas, bet tikrasis tvas, kuris rpinasi maistu eimai, reikalingais darbo rankiais ir gyja teis iuos daiktus, jei tekdavo isiskirti. Taigi iai eimos formai bdinga tai, kad santuokiniai ryiai dar nra grietai nusistovj, bet kurio i sutuoktini reikalavimu jie lengvai nutraukiami. Porin eima ima stiprti, nes tobulja gamybos rankiai, kinta darbo pasidalijimas, atsiranda turto kaupimas, kinta pats gyvenimo bdas, t.y. isivysto gyvulininkyst, metal apdirbimas, audimas, kaupiams turtas priklauso giminei, bet be gimins turto atsiranda dar ir privatin band nuosavyb, kuri priklauso tam tikriems gimins asmenims, atskiroms eimoms. Todl atskiros eimos tampa ne tik porine eima, bet ir kiniu vienetu gimins viduje. Taip porin santuoka i vidaus pradeda ardyti motinos gimine pagrst visuomen, kur kaip minta, kilm buvo vedama tik pagal moterikj linij ir vyravo motinin teis, o turtas po tvo mirties pereidavo ne jo vaikams, bet jo broliams, seserims, pastarj ar motinos palikuonims. Jo paties vaikai buvo nualinti nuo jo turto paveldjimo, nes paveldima pagal motinin teis. Tokia padtis prietaravo porins eimos ir vyro interesams, bet kol kilm vedama pagal motinos linij, tol visi turtai, sukaupti vyro rankose ir pakeit vyro faktin padt eimoje, nepereina jo vaikams. Dl i prieasi ir buvo panaikinta motinin teis, kuriai lugus pereinama prie monogamins eimos formos. Pamintina, kad pereinamoji stadija i porins eimos monogamij patriarchatas gr.patriarchas-protvis, gimininje visuomenje-gimins pradininkas, galva; pirmykts visuomens ekonomini, socialini ir teisini santyki visuma, kur svarbiausias bruoas vyr viepatavimas gamyboje, visuomenje, eimoje. Taiau iuo laikotarpiu vyravo poligamija (poli-gausuma; gamos gr. vedybos; daugpatyst), kurios formos yra poliginija bei poliandrija. Poliandrija - grupins santuokos forma - vienos moters santuoka su keliais vyrais (danai su broliais) vienu metu; kaip iimtis buvo inoma Indijoje, Tibete. Abi ios santuokos formos nebuvo visuotinai vyraujanios, nes jos abi kurioje nors alyje kartu neegzistavo. Poliginija paplitusi musulmon alyje kur laikomasi Korano. Korane leidiam vienu metu turti mon skaiius apribojamas keturiomis. Taiau toje paioje eilutje yra keliama slyga: vyras, norintis vesti antr, trei ar ketvirt mon, turi bti garantuotas, kad gals ilaikyti j, su ja susilauktus vaikus ir jau turim (turimas) mon (monas) bei vaikus. Esmin vedyb slyga ilieka ekonomin: turtingesnis vyras gali turti ir daugiau mon. Musulmon teisininkai pridjo dar vien formali slyg: jau esanti (esanios) mona (monos) turi duoti savo sutikim dl naujos santuokos. Taiau poliginija, nors legali, islamo istorijoje nebuvo paplitusi, iskyrus atskirus periodus ir kratus. Praktikuojama ji buvo daugiausia valdov bei politinio ir religinio elito.

Monogamin eima

Monogamija arba vienpatyst (vienas vyras ir viena mona) - tai moderniosios visuomens gyvenimo forma ir vienas labiausiai paplitusi santuokos ir eimos santykius reguliuojani princip. iuo metu absoliuti dauguma valstybi yra tvirtinusios vienpatyst. Iki monogamijos monija vystsi daugel ami, o visos kitos monijos istorijoje egzistavusios eimos formos buvo tik trumpalaikiai reikiniai. Nuo bendruomenins, grupins santuokos moni ratas siaurjo, kol liko tik pora. Pasak J.Jakoniens vienpatyst ...laikoma ne tik santuokini ir eimos santyki paanga, bet ir tam tikra socialins higienos priemone siekiant apsaugoti sutuoktini ir j palikuoni sveikat, skatinti gersias mogaus savybes, pavyzdiui, atsakomyb, savitarpio supratim ir pagalb". Ji yra pagrsta vyro viepatavimu su aikiai ireiktu tikslu gimdyti vaikus, kuri kilm i tvo neabejotina, ir is kilms neabejotinumas yra reikalingas tam, kad vaikai galt paveldti tvo turt.. Ji atsiranda dl nauj socialini bei ekonomini slyg: 1) visuomenin gamyba pasiekia tok lyg, kad pagaminama daugiau nei suvartojama, ir susidarius likut giminje pradeda savintis atskiros porins gimins eimos; 2) porin eima, pasisavindama likut, tampa tam tikru kiniu vienetu giminje ir tuo paiu save priepastato giminei; 3) vyras eimoje uima viepataujani padt, nes dl darbo pasidalijimo jis pradeda usiiminti gyvulininkyste, emdirbyste, amatais, o tai duoda daug vairi materialini grybi, o mona lieka nam kyje; 4) porin eima, dl i aplinkybi buvusi tiktai santuokine lstele, gimininje santvarkoje, tampa savarankika kine lstele, uima nepriklausom padt gimins atvilgiu ir suskaldo/suardo pai giminin santvark; 5) gentis, gimin uleidia viet eimai, kuri i esms skiriasi nuo porins eimos giminje. Kalbant apie Lietuvos eimos teiss raid, reikia paminti, kad jau Lietuvos Statutuose buvo nustatyti monogamins, banytine santuoka pagrstos eimos pagrindai. Pagal Treij Lietuvos Statut vyras, susituoks antrkart ir inojs, jog yra gyva pirmoji mona, buvo laikomas nusikaltliu ir baudiamas mirties bausme. Tokia bausm buvo taikoma tik u banytinje santuokoje buvusio vyro daugpatyst. Jau galiojant statutams, alia banytins santuokos egzistavo ir faktin arba neteisinta santuoka. iuolaikinse teiss sistemose deklaruojama sutuoktini teisin lygyb. Sociologijos moksle dar iskiriama egalitarin eimos forma. Taiau skirtingai nei teisiniame reguliavime, faktinis vyro ar moters vaidmuo daniausiai slygojamas visuomens kultros ir paproi. Atsivelgiant tai, moderniose valstybse vyro ir moters vaidmuo yra panaus, o grietas pareig pasiskirstymas yra retas reikinys.

Kontroliniai klausimai:

1. Kokie yra skirtumai tarp kraujo giminysts ir punalualins eimos form?2. Kokie yra matriarchato poymiai?3. Kokia eimos forma bdinga XXI a. ir kokie jos ypatumai?4. Kaip galtumte apibdinti svokas: poliginija, poliandrija, endogamija, egzogamija.5. Ar galjo vyrauti poliandrija ir poliginija toje paioje vietovje vienu metu?

__________________________________________________________

[1] Purnien L. Jungtuvs ir isiskyrimai. Kaunas, 1932

2 TEMA. eimos teiss samprata. eimos teiss principai

vadas

ios temos potems: eimos teiss svoka, eimos teis kaip Lietuvos teiss sistemos sudtin dalis. eimos teiss ir civilins teiss santykio problema. eimos teiss funkcijos. eimos teiss reglamentuojam asmenini neturtini ir turtini santyki samprata. eimos santyki teisinio reguliavimo metodas. eimos teiss altiniai. statym ir teiss analogija eimos teisje. eimos subjektini teisi gyvendinimas ir gynimas. Iekinio senatis eimos teisje. eimos santyki teisinio reglamentavimo principai: 1) monogamijos; 2) santuokos savanorikumo; 3) sutuoktini lygiateisikumo; 4) prioritetins vaik teisi ir interes apsaugos gynimo; 5) vaik aukljimo eimoje; 6) motinysts visokeriopos apsaugos; 7) kiti reglamentavimo principai. Atskir potemi analizs tikslas suteikti ini nagrinjamais klausimais, sudarant studentui galimyb vliau jas pritaikyti sprendiant praktines uduotis bei analizuojant konkreias situacijas, reikalaujanias alternatyvi sprendim konstravimo.

Prie formuluojant eimos teiss svok, svarbu nustatyti, jos dalyk, kadangi tiek eimos teis, tiek ir kitas teiss akas charakterizuoja teisinio reguliavimo dalykas bei metodas. Teiss teorijoje teisinio reguliavimo dalykas suprantamas kaip visuma gimining visuomenini santyki, reglamentuojam teiss normomis. Konkretinti teisinio reguliavimo srit tai klausti, kokie socialiniai santykiai ir kokiu mastu patenka teisinio reguliavimo srit, t.y. reguliuojami vienos ar kitos teiss akos. Teiss normomis pirmiausia reguliuojami tie moni santykiai, kurie turi pirmaeils reikms apsaugoti arba gyvendinti mogaus teises. Atsivelgiant tai, teisinio reguliavimo dalyko (iuo atveju eimos teiss dalyko) analiz apima 1) visuomenini santyki, sudarani visum pastarojo dalyko, esms ir specifini poymi atskleidim/irykinim, ir 2) i santyki dalyvi bendr charakteristik. Paymtina, kad eimos teiss reguliavimo dalyku yra ne pati eima (kurios sampratas nagrinsime kitoje temoje), o santykiai susiklostantys tarp eimos nari. Taiau ne visi eimoje egzistuojantys santykiai yra reguliuojami teiss normomis (pvz. meil, pagarba, dvasiniai ryiai tarp sutuoktini bei kt.eimos nari), pastarieji yra grindiami doroviniais sitikinimais, morals normomis ir dl savo specifikumo daugelis j nepatenka eimos teiss reguliavimo srit. Taigi eimos teis iskiria i eimoje egzistuojani santyki visumos tam tikrus santykius, kurie ir sudaro eimos teiss dalyk. Teisiniu poiriu eimos santykiai gali bti asmeniniai neturtiniai ir turtiniai. Tai yra, eimos santykiai klasifikuotini dvi grupes: santykiai, susiklostantys tarp sutuoktini, tv ir vaik, kit eimos nari, t.y. vidiniai eimos santykiai, ir santykiai, susiklostantys tarp eimos (jos nari) ir treij (fizini ar juridini) asmen, - ioriniai eimos santykiai. Vidiniai ir ioriniai eimos santykiai yra nevienodos prigimties: eimos narius sieja tiek turtiniai, tiek ir asmeniniai neturtiniai santykiai.

Asmeniniai neturtiniai santykiai Tai tokie visuomeniniai santykiai, kurie susidaro tarp sutuoktini, sutuoktini ir j vaik bei kit eimos nari. Jie neturi ekonomins verts, t.y. negali bti ireikti pinigine forma. Pastarieji santykiai tarp sutuoktini susiformuoja jiems gyvendinant savo teises bei laisves nepriklausomum renkantis pavard sudarant santuok bei j nutraukiant, sprendiant tvysts bei motinysts, vaik aukljimo bei kt. eimos gyvenimo klausimus, taip pat santykiai, atsirandantys realizuojant vaiko teis gyventi ir bti aukljamam eimoje, bendrauti su kt. eimos nariais. Asmeniniai neturtiniai eimos santykiai uima pagrindin viet, jie turi lemiam pobd eimos gyvenime, kuriame susipina biologiniai ir socialiniai, materialiniai ir dvasiniai, doroviniai ir psichologiniai procesai. Todl eimos santykiai yra specifinis teisinio reguliavimo dalykas, kur nukreipta ne tik teiss, bet ir morals, ideologijos, religijos jga ir taka. Toks didelis i santyki vaidmuo eimos gyvenime aikinamas tuo, kad jie susij su meile, pagarba, pasitikjimu, moraline tarpusavio parama, moni gimins pratsimu, vaik aukljimu, t.y. per iuos santykius reikiasi intymiosios mogikojo gyvenimo puss, nematerialins vertybs ir interesai. I sutuoktini, tv ir vaik, kt.eimos nari asmenini neturtini tarpusavio santyki atsiranda turtiniai santykiai, kurie neatsikriamai susij su eimos nariais, yra priklausomi nuo i santyki.

Turtiniai santykiai Tai tokie visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda tarp sutuoktini, tv ir vaik, kit eimos nari i asmenini neturtini santyki dl materialini vertybi valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis, taip pat dl materialins paramos/ilaikymo teikimo. Turtiniai santykiai, sudarantys eimos teiss dalyk, savo ruotu gali bti suskirstyti :1) turtiniai santykiai dl turto, kuris yra bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo/turtiniai santykiai dl turto, kuris yra sugyventini bendrai gytas ir naudojamas; 2) turtiniai santykiai dl materialins paramos teikimo vienas kitam tiek esant santuokoje, tiek j nutraukus statymo numatytais atvejais; 3) turtiniai tv ir vaik, kit eimos nari santykiai dl materialins paramos teikimo statymo numatytais pagrindais ir slygomis. Daugelis autori laikosi nuomons, kad asmeniniai neturtiniai santykiai turi prioritet prie turtinius, kadangi pastarieji yra glaudiai susij su jais ir j atsiradimo pagrindas btent asnenini neturtini santyki buvimas. Taigi eimos teiss dalyk sudaro asmeniniai neturtiniai ir turtiniai santykiai, sureguliuoti eimos teiss normomis. CK 3.1str. detaliai vardija tuos santykius, kurie patenka teisinio reguliavimo srit, kaip pagrindiniai eimos gyvenimo momentai, susij su eimos nari svarbiausi teisi ir pareig, reikalaujani tikslios teisins reglamentacijos, atsiradimu, realizavimu/gyvendinimu ir pasibaigimu. Schema Taigi eimos teiss dalykas tai eimos santykiai, sureguliuoti eimos teiss normomis.

Mintus santykius galima bt sugrupuoti : 1) santykiai, atsirandantys i santuokos sudarymo, jos nutraukimo bei pripainimo negaliojania fakto, taip vadinami santuokiniai santykiai. Turint omenyje, kad santuoka yra eimos pagrindas, eimos statymai nustato tam tikrus jos sudarymo, galiojimo, pasibaigimo pagrindus bei tvark. 2) apima sutuoktini asmeninius neturtinius ir turtinius santykius. Kaip pavyzdys, santykiai tarp sutuoktini dl profesijos, gyvenamosios vietos pasirinkimo, dl turto, esanio bjn valdymo, naudojimo, disponavimo ir pan.; 3) turtinio bei asmeninio neturtinio pobdio santykiai (teiss ir pareigos) tarp vaik ir tv bei kit eimos nari, pavyzdiui, vaik teis bendrauti su artimais giminaiiais-seneliais, broliais; seneli pareiga ilaikyti vaikaiius ir t.t., vaik kilms nustatymas-tvysts pripainimas; turtiniai santykiai tarp sugyventini; 4) santykiai, atsirandantys dl atitinkamos prieiros formos parinkimo vaikams, laikinai arba visam laikui netekusiems savo eimos aplinkos, t.y. tvams mirus, pripainus neveiksniu, apribojus tv valdi ir pan.;(vaikinimas, globos ir rpybos nustatymo pagrindai ir tvarka). 5) civilins bkls akt registravimo tvarka.

Galima iskirti specifinius bruous santyki, reguliuojam eimos teiss normomis: 1) specifinis subjekt ratas (fiziniai asmenys); 2) ie santykiai(tiek asmeniniai, tiek turtiniai) atsiranda savit juridini fakt pagrindu-santuoka, vaikinimas, tvyst ir pan., tuo tarpu civilinei teisei bdingi tokie juridiniai faktai kaip sutartys ir kiti sandoriai (kiekviena sutartis yra sandoris, bet ne kiekvienas sandoris-sutartis),teism sprendimai, administraciniai aktai ir pan.(1.136 str.), kitaip tariant T labiau nei kitoms akoms bdingas juridinis faktas padtis/bsena, nors eimins teiss ir pareigos gali kilti ir tokio juridinio fakto, kaip sutartis(vedyb sutartis); 3) eimos santyki tstinis pobdis, ir jais siejami asmenys neatsitiktinai (prieingai nei CT), bet T santyki dalyviai artimi asmenys, kurie susieti santuoka, giminyste ,t.t., tai yra sutuoktinia, tvai ir vaikai, broliai, seneliai ir t.t.; 4) eimos santyki asmeninis pobdis/individualizacija, btent j dalyviai negali atsisakyti savo teisi ir pareig ar perduoti tretiesiems asmenims, taip pat j negalima ali susitarimu padovanoti, paveldti, parduoti ir pan., prieingai CT santykiams; 5) savo turiniu eimos santykiai pirmiausia yra asmeninio pobdio ir tik po to turtinio, t.y. pastarieji glaudiai susieti ir atsiranda j pagrindu (CT prioritetas turtiniams), be to, turtiniai eimos santykiai pasiymi neekvivalentiniu bei neatlygintiniu pobdiu. Teiss teorijoje kiekviena teiss aka yra atribojama pagal kelet kriterij, materialusis kriterijus, atsakantis klausim k/kokius visuomeninius santykius reguliuoja teiss aka - tai reguliavimo dalykas, kur mes vardijome bei kitas kriterijus, atsakantis klausim kaip/kokiu bdu ir kuris slygotas teisinio reguliavimo dalyko, - tai teisinio reguliavimo metodas - suprantamas kaip visuma teisini bd ir priemoni, kuriais yra reguliuojami visuomeniniai santykiai, sudarantys eimos teiss reguliavimo dalyk.

Kodl teisinio reguliavimo dalykas negali bti vieninteliu kriterijumi priskiriant teiss normas tam tikrai teiss akai? 1) panas visuomeniniai teisiniai santykiai kartais reguliuojami skirtingais bdais;2) vienos ries visuomeniniai teisiniai santykiai gali bti vairs nors iorikai ir panas vieni kitus. Tarkim ilaikymas (tv savo vaik) siejamas ir su turtiniais santykiais teiss normas, susijusias su ilaikymu(pvz. ilaikymas iki gyvos galvos) randame ir civilinje teisje; jei piktybikai vengia ilaikyti savo vaikus tai galima ir baudiamoji atsakomyb. Matome, kad teisinis santykis reglamentuojamas keletos norm, taiau esani skirtingose teiss akose.

Teisinio reguliavimo metod kaip teiss norm sisteminimo pagrind apibdina tam tikri poymiai: 1) koki teisini fakt pagrindu atsiranda, pasikeiia ar nutrksta reguliuojami santykiai; 2) teisinio santykio dalyvi teisin padtis vienas kito atvilgiu; 3) valstybs prievartos priemoni (sankcij) u teiss norm paeidimus taikymas, to taikymo tvarka ir sankcij pobdis.

Veikiant eimos santykius tam tikrais bdais bei priemonmis, eimos teis paveria juos atitinkamomis taisyklmis, siekiant sutvirtinti eim, ir suteikia galimyb realizuoti eimos nariams savo teises ir teistus interesus, o taip pat atlikti savo pareigas. eimos teiss teorijoje nra vieningos nuomons dl eimos santyki teisinio reguliavimo metodo. Yra keletas pozicij, pvz. V.F Jakovlevas nurodo, kad pagal veikimo turin eimos santykiams- dispozityvus, o pagal paliepimo/iraikos form imperatyvus. Btent tai yra metodo specifika. eimos teisinio reguliavimo metodo dispozityvikumas pasireikia tuo, kad eimos teis aprpina asmenis teisinmis priemonmis, skirtomis poreiki ir interes patenkinimui eimini santyki sferoje. Joms priskirtina: eiminis teisnumas ir konkreios sutuoktini, tv, vaik ir kit eimos nari teiss. T yra ne tik galinani, bet ir pareigojani bei draudianij norm. Taiau eimini santyki subjekt pareigos nra savitiksls, jos ivedamos i subjektini teisi, kuri realizacija ir utikrinama pareigomis. Prieingai nei galiojs SK, T suteik daugiau erdvs eimos santyki subjekt laisvei, j tarpusavio susitarimui; taip nuo smulkmeniko ir detalaus eimos santyki valstybinio reguliavimo pereinama kit asmenini santyki lygmen. M.V. Antakolskaja teigia, kad kiek tai manoma, eiminiai santykiai reguliuojami dispozityviomis normomis, suteikianiomis eimos santyki subjektams galimyb patiems apibrti/nustatyti eimini santyki turin, pvz. vedyb sutartimi. Kita vertus, negalime pamirti ir imperatyvi norm, kuri reikia laikytis sudarant susitarimus ir ne tik imperatyv uima svarbi viet, pvz. santuokos sudarymas, jos nutraukimas, pripainimas jos negaliojania, asmeniniai sutuoktini santykiai, asmeniniai santykiai tarp tv ir vaik, vaikinimo santykiai ir pan. Todl T teisinio reguliavimo metodui bdingas tiek dispozityvikumas(ali lygyb, j iniciatyva formuojant santykius), tiek imperatyvus pobdis. Apskritai reguliuojant moni santykius teiss priemonmis, neturi bti absoliutinama nei imperatyviojo, nei dispozityviojo metodo kompetencija, nes tai lems vienpusikum. Pasak T.Hobso, Pilieiai sustabarja, jeigu nedaro nieko be tiesioginio statym paliepimo, ir isibgioja visas puses, jeigu statymas visk palieka j nuoirai.

Galima iskirti kelet eimos santyki teisinio reguliavimo metodo poymi:

eimos santyki dalyvi susitarimo reikm kur kas maesn nei civilinio susitarimo. Pagal T i susitarimo apskritai negali atsirasti asmenins neturtins teiss ir tik retais atvejais turtins teiss ir pareigos. statymas nedraudia sutuoktiniams sudaryti vairius sandorius, taiau i j atsiranadanios teiss ir pareigos yra civilinio, o ne eiminio pobdio. Santuokos sudarymas yra susituokianij sjunga, lieianti j asmenin gyvenim. Susitarimas tuoktis dar nesukuria santuokini santyki, nes tokia sjunga turi bti registruota statym nustatyta tvarka. (P. Rasimaviius Tarybins eimos teis psl. 18-20)

Taigi apibdinus pagrindines charakteristikas, galime apibrti jos samprat. eimos teis sudaro sistema teiss norm, objektyviai tarpusavy susijusi ir sudarani atskirus jos institutus. eimos teiss moksle nra nusistovjusio vieningo eimos teiss apibrimo. Todl eimos teis galima apibrti kaip teiss ak, kuri sudaro sistema teiss norm, reguliuojani eiminius santykius, tai yra asmeninius neturtinius ir turtinius santykius, atsirandanius i santuokos, giminysts, vaikinimo, globos ir rpybos.

3.3 str.2d. nustato eimos teiss udavinius/tikslus.

vardijus tikslus, irykja funkcijos. Teiss funkcija- tai teiss poveikio moni elgesiui kryptys ar bdai. T paskirtis gyvendinama teiss funkcijomis. TT yra iskiriamos reguliacin ir apsaugin, nors pvz. A.Vaivilos manymu, apsaugins f-jos terminas nra tikslus, nes i f-ja susitapatina su socialine teiss paskirtimi apskritai. Saugoti mogaus teises yra ne tik apsaugins, bet vis teiss f-j, taip pat ir reguliavimo f-jos paskirtis, nes reguliuoti moni elges tai saugoti j teises. Kt. teoretik nuomone, apsaugin f-ja tai reguliacins garantas. Yra iskiriamos ir kt. T funkcijos (aukljamoji- skatina apmstyti galimas pasekmes, kurios atsiras nepaklusus teiss imperatyvams, taip pat t naud, kuri garantuoja teistas elgesys). Panaias f-jas iskiria ir K.Standley -reguliuojamoji, apsaugin, remianioji. O T aplinka/veikimo sfera iimtinai lieia branduolin eim, o apsaugin f-ja ypatingai svarbi, kai kalbama apie vaikus.

eimos teiss ir civilins teiss santykio problema

Siekiant suvokti eimos teiss viet teiss sistemoje, vertt prisiminti, kad bet kurios valstybs nacionalins teiss sistema yra vieningas junginys.[1] Kiekvienos alies teis turi savit vidin struktr, kuri pirmiausiai pasireikia teiss dalijimu viej ir privaij. is teiss skirstymas atjo i romn laik. eimos santykiai (daniausiai reguliuojami tik morals ir etikos norm) valstybs turi bti reglamentuojami ypa atsargiai ir korektikai, t.y. valstybs intervencija yra minimali. Mokslininkai paprastai link priskirti eimos teis prie privatins teiss ak, netgi nurodydami, kad tai civilins teiss sudtin dalis. Oponuojant galima teigti, kad egzistuoja visa eil ypatybi, suteikiani eimos teisei viej pobd. Vienas ymiausi rus teisinink L.Petraickis[2] teigia, kad eimos teisje reikt iskirti du skirtingus elementus, kuriuos jis slygikai pavadino: 1) vidin eimos teis tai asmeniniai eiminiai santykiai, negyvendinami teiss pagalba; 2) iorin eimos teis tai daniausiai turtiniai santykiai ir nedidel neturtini asmenini santyki dalis, kurie reguliuojami teiss. Norint isiaikinti eimos teiss ir civilins teiss santyk, reikia atlikti ias teiss akas jungiani ir skiriani poymi analiz. Taiau dert turti galvoje, kad daugelio sfer palyginti negalima ir dl civilins teiss reguliavimo platumo, ir dl eimos teiss reguliavimo dalyko specifikos. Tiesiog bandysime isiaikinti, ar eimos teis dert laikyti savarankika teiss aka ar tik civilins teiss dalimi. Diskusija iuo klausimu vyksta jau seniai. Yra keletas nuomoni: 1) eimos teis - tai savarankika teiss aka (D.I.Mejer, O.A.Krasavikovas, V.A.Dozorcevas) ir 2) eimos teis nesudaro atskiros teiss akos, o yra civilins teiss sudedamoji dalis (G.F.ereneviius), ilg laik buvusi CT institutu, vliau poakiu. Mokslinje literatroje yra teigiama, kad eimos teiss esm fizins prigimties poreiki patenkinimas ir moralin asmens realizacija.[3] Tai eimos teiss specifika, nepasiduodanti teisiniam reguliavimui. Reikt analizuoti objektyvius eimos santyki poymius, kurie atsispindi teisiname reguliavime. Kita vertus, eimos santyki specifika ir yra ne tik objektyvs, bet ir subjektyvs, neturtiniai eiminiai santykiai, kurie gali nulemti teisin eimini santyki baigt, pavyzdiui, santuokos nutraukimas abiej sutuoktini sutarimu (LR CK 3.51 str.). Tad asmenini santyki tarp eimos nari egzistavimas yra labai svarbus eimini teisini santyki bruoas, kurio ignoruoti negalima. Analizuojant eimos teiss ir civilins teiss poymius, dert prisiminti apie eimos teiss santyki specifin dalijimsi asmeninius ir turinius santykius, gal kiek didesn dmes skiriant turini santyki palyginimui, nes speciali subjekt (eimos nari) asmenini santyki prigimtis neleis surasti analog civilinje teisje. Bet juk io darbo udavinys nra eimos teiss paneigimas. Tiesiog reikia isiaikinti jos viet teisini santyki reguliavimo sferoje, tai suteikt eiminiams santykiams tam tikro stabilumo ir aikumo.

Lyginant eimos ir civilinius teisinius santykius dert pastebti, kad: civiliniai teisiniai santykiai atsiranda kaip ali valios iraika, o eiminiai teisiniai santykiai kyla i ypating fakt (giminyst, santuoka, motinyst ir kt.). Nors sutartys, kaip ali valios iraika, gauna vis didesns reikms ir eimos santykiuose (pvz., vedyb sutartys).

vienu daniausiai nurodom skiriamj poymi yra lyginamj teisini santyki trukm. eiminiai santykiai nesudaromi tam tikram apibrtam laikui. Negalima numatyti, kad, pavyzdiui, santuoka truks deimt met. Civiliniai teisiniai santykiai daniausiai tsiasi tam tikr konkret laik, pvz., kol bus vykdyta prievol. Taiau egzistuoja santyki, kurie gali tstis ilgesn laik nei eimos santykiai. Kaip pavyzd galime nurodyti nuosavybs teisinius santykius, kurie vystosi ir toliau po savininko mirties, nes pereina pdiniams.

eimos santyki esm yra fiziologini ir emocini poreiki tenkinimas, o civilins teiss - kins veiklos reguliavimas. Nors alia asmenini santyki eimoje susiklosto ir turtiniai, labiausiai pasiduodantys teisiniam reguliavimui.

Civiliniai teisiniai santykiai gali kilti tarp bet koki teiss subjekt (fizini, juridini asmen ar valstybs), eimos teisiniai santykiai gali susidaryti tik tarp fizini asmen. eimos teisini santyki subjektai turi ypating status (sutuoktiniai, tvai vaikai) nepana civilini santyki dalyvi (savininkas, skolininkas kreditorius).

Civiliniai teisiniai santykiai priklausomai nuo ries gali bti atlygintiniai (pvz., nuoma, paskola) ir neatlygintiniai (pvz., panauda, dovanojimas). eiminiai santykiai neatlygintinai ir neekvivalentiki. Kitaip tariant, eimos teiss ir pareigos vykdomos negaunant jokio atlyginimo, t.y. eimos teisini santyki iraika sudtingesn nei civiliniuose teisiniuose santykiuose.

eimos teisini santyki subjektai negali atsisakyti eimos teisi ir pareig, perleisti jas ar paveldti.

Civiliniai teisiniai santykiai reguliuojami dispozityvj pobd turiniomis normomis, o eiminiai santykiai kai kuriais atvejais ir absoliut pobd turiniais paliepimais - imperatyvais. alys savo valia negali nustatyti kitoki eimos teisi ar pareig nei numatyta statyme.

Savarankikos teiss akos atsiradimo slygos yra: 1) visuomenini santyki savitumo laipsnis; 2) j socialin svarba; 3) nebuvimas galimybs tuos santykius sureguliuoti jau turim teiss ak normomis; 4) btinyb taikyti iai santyki grupei special teisinio reguliavimo metod.

Vis pirma teisinio reguliavimo dalykas CT taip pat reguliuoja turtinius ir asmeninius neturtinius santykius. Skirtumai - T asmeniniai neturtiniai santykiai uima centrin pozicij, o turtiniai santykiai atsiranda tarp sutuoktini, tv ir vaik, kit eimos nari btent i asmenini neturtini santyki dl materialini vertybi valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis, taip pat dl materialins paramos/ilaikymo teikimo. Antra tai metodo specifikumas. Rus teoretik (primus 1995 m.. Rusijos Federacijos eimos kodeks) nuomons vairios (A.M.Neiajeva, M.V.Antokolskaja), taiau vis dlto pozicija, kad T-tai savarankika teiss aka, nors ir ypatingai susijusi su CT, priimtinesn, nors ir pastebimas eimos santyki ir civilini teisini santyki supanajimas tam tikrais atvejais (vedyb sutarties sudarymas, kuri gali bti pripainta negaliojania, remiantis bendrais sandori negaliojimo pagrindais, vieo susitarimo tuoktis atveju, alis gali reikalauti neturtins alos atlyginimo, jei kita alis atsisak sudaryti santuok be pakankamo pagrindo ir pan.). M.V.Antokolskaja laikosi nuomons, kad T nepasiymi kokybikais materialiais kriterijais, kurie leist atriboti eimos santykius, o T metodas tai metodas, kuriuo operuoja CT, taigi T - CT poakis. Pagal A.Vaivil teiss poakis tai santykikai savarankika teiss akos dalis. Teiss teorijoje subordinacijos pagrindu atitinkamos teiss normos suorganizuojamos tam tikrus institutus, poakius, akas, o koreliacijos metodas suvienija teiss akas pagal j atliekamas funkcijas, kur teiss akos viena kit papildo, garantuoja funkcionalum. Taigi siekiant io tikslo, teiss akos yra skirstomos materialisias ir proceso. T tai materialioji teiss aka. Jei skirstysime teises akas pagal teisin profil tai bus civilinio profilio; jei pagal svarb tai ivestin, kuri susiformavo fundamentali teiss ak bazje ir kuri savarankika savo egzistencijoje.

CK struktra ir eimos teiss kaip Lietuvos teiss sistemos sudtin dalis Darbo grup, kuriai buvo patikta parengti CK projekt, jau nuo pirmj savo veiklos ingsni nuosekliai gyn vientiso CK idj, pagal kuri eimos santykiai sudaro sudtin privatins teiss reguliavimo dalyko dal. Laikantis tokios nuomons, eima, eimos vidiniai ir ioriniai santykiai objektyviai negali bti eleminuojami i CK taikymo srities. Kita vertus: a) reikia atsivelgti tai, kad eima yra ypatinga moni bendrumo forma, savotikas kolektyvinis subjektas, kuriame susipina dvasiniai, ekonominiai, socialiniai elementai, eimos viduje ir jos iorje galini susiformuoti ir susiformuojani turtini bei neturtini santyki specifik, nes visikai suprantama, kad pvz., turtiniai santykiai tarp fizini asmen, kuri nesieja eimos santykiai, arba tarp juridini asmen negali bti reguliuojami lygiai taip pat, kaip turtiniai santykiai tarp sutuoktini. Taigi eimos klausim reguliavimas II CK knygoje Asmenys nebt priimtinas. Todl eimos santykius reguliuojanios normos buvo iskirtos atskir 3 CK knyg. b) 3 knygos struktra atitinkamai buvo modeliuojama ir atsivelgiant eimos santyki dvilypum(asmeniniai neturtiniai ir turtiniai santykiai), kurie minimi ir CK 1 knygos 1.1str., kuriame apibrtas teisinio reguliavimo dalykas. c) T buvimas sudtine CK dalimi lm ir tai, kad kai kurie klausimai, bendri visai CT ar atitinkamiems jos institutams, 3 knygoje jau nebekartojami. T visad reiks atminti taikant ir sisteminiu metodu aikinant 3 kn., kaip kodifikuoto teiss akto dalies, normas.Pvz., bendrieji CT principai, tvirtinti CK I kn. 1.2 str., kartu yra ir T principai, taiau taikomi vertinus i santyki specifik.(sutarties laisvs principo ribos siauresns T, civilini santyki subjekt lygiateisikumo pr. Transfuormuojasi sutuoktini lygiateisikum). d) Santuokos ir eimos santykius reguliuojani norm inkorporavimas CK 3 knyg dar reikia, kad iems santykiams bus taikomos ir kitos CK knyg normos. Tai nustatyta ir 3.1 str.2d. (pvz. tarptautins privatins teiss klausimus, susijusius su eimos santykiais, reguliuoja CK I kn. 1.24-1.36 str. arba vedyb sutariai atitinkamai taikomos ir 6 knygos Prievoli teis normos.). Apibendrinant, galima teigti, kad eimos teiss reguliuojami visuomeniniai santykiai pasiymi savitumu, iskirianiu juos i kit civilini santyki - tai asmeniniai neturtiniai santykiai. Nematerials eimos santykiai yra materialini eimos santyki pagrindas. Pastarieji reguliuojami kitaip nei civiliniai turtiniai santykiai. Taiau i esms eimos teisiniai santykiai yra gyvendinami civilins teiss mechanizm pagalba. iuo metu eimos teis beveik visose Europos alyse puikiai tarpsta civilins teiss rmuose.

eimos santyki teisinio reglamentavimo PRINCIPAI

Lot.principium pradia, pagrindas, pirminis altinis. Tai svarbiausi teiss reikimosi bdai arba pagrindins teisins idjos, vertybins orientacijos, kurios nurodo, kaip konkreiomis teiss normomis turi bti reguliuojami moni santykiai. T principai svarbs, nes jais remiantis aikinamos eimos teiss normos, nustatomos pageidaujamo, o i kitos puss neleistimo elgesio ribos, tokiu bdu suformuojant teigiamos elgsenos eimoje model.

3.3str. vardija pagrindinius T principus:

1. MonogamijosGr.kl. mono-vienas, vienintelis, gamos-santuoka. Esm neleidiama sudaryti santuokos tarp vyro ir moters, i kuri bent vienas jau yra kitoje santuokoje. 3.16 str. viena i santuokos sudarymo slyg draudimas paeisti monogamijos princip.

2.Santuokos savanorikumo is principas yra konstitucinis, t.y. LRK 38 str.3d. nustato, kad santuoka yra sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Toks sutarimas, pagal 3.7 str. 1d., yra statymo nustatyta tvarka formintas savanorikas vyro ir moters susitarimas sukurti eimos teisinius santykius. Taigi is principas tvirtina kiekvienos moters ir kiekvieno vyro teis savo nuoira isirinkti mon/vyr be paalinio sikiimo ar prievartos. is principas laikytinas ir viena i santuokos sudarymo slyg, vardyt 3.13 str. santuoka sudaroma laisva vyro ir moters valia ir bet koks grasinimas, prievarta, apgaul ar kitokie valios tkumai(veiksnumas) yra pagrindas santuok pripainti negaliojania. Nagrinjamas principas numato ir santuokos nutraukimo galimyb - ituokos laisv. Atkreiptinas dmesys, kad kalbant apie santuokos savanorikum, turima skirting lyi santuoka, nes Lietuvoje gj, lesbiei, transeksual santuokos nra pripastamos.

3.Sutuoktini lygiateisikumo Konstitucinis principas 38 str.5d.LRK sutuoktini teiss eimoje lygios. io principo esm sudarius santuok sutuoktiniai turi lygias teises (pasirinkti pavard, usimim, naudotis turtu) ir vienod civilin atsakomyb tarpusavio santykiuose bei vaik atvilgiu (auklti, ilaikyti, rpintis j vietimu, sveikata), santuokos sudarymo, jos trukms ir nutraukimo klausimais. 3.27 str.1d. nustatytos sutuoktini lojalumo ir pagarbos vienas kitam, savitarpio moralins ir materialins paramos pareigos. T numatyta galimyb teismine tvarka eimos interesais apriboti vieno i sutuoktini turtines teises (pvz., draudimas be kito sutuoktinio disponuoti bendru turtu). Svarbus sutuoktini lygi teisi eimoje komponentas yra naujai tvirtintas institutas eimos turtas. Atkreiptinas dmesys, kad lygiateisikumo principas paiu bendriausiu poiriu yra tvirtintas CK 1.2str.1d.. Lygiateisikumas reikia diskriminavimo draudim ir reikalavim, kad vienodos situacijos bt vertinamos vienodai, nebent dl labai svarbi ir objektyvi prieasi bt pakankamo pagrindo vertinti jas skirtingai. Pastarasis principas yra konkretinamas 3.3 str., 3.26 str.2d., 3.117 str.1d. (sutuoktini bendro turto lygi dali pr.), 3.123 str. - atvejai, kai nuo io principo galima nukrypti, 3.156str.1d. lygios motinos ir tvo teiss ir pareigos savo vaikams.

4. Prioretins vaik teisi ir interes apsaugos ir gynimo Sveikos ir visaverts asmenybs, atsakingo ir iniciatyvaus pilieio susiformavimas neatsiejamas nuo vaiko teisi ir laisvi apsaugos garantij. Pirmoji nepilnameio interesus pradjo ginti darbo teis. T normos ypatingai orientuotos vaik interesus, o vaiko interes virenybs principas tai pamatinis vaik teisi apsaugos principas, kuris tvirtintas svarbiausiame tarptautiniame vaiko teises ginaniame teiss akte JTO Vaiko teisi konvencijoje, taip pat LR vaiko teisi apsaugos pagrind statyme, kaip matome is principas dominuoja ir CK 3.3 str.1d., 3.174 str. numato vaiko interes prioritet teismui sprendiant gyvenamosios vietos nustatymo klausim, kai tvai gyvena skyrium; 3.188 str. ginami vaiko turtiniai interesai, nustatant reikalavim gauti teismo leidim, kad sandoriai, kuriuos nori sudaryti vaiko tvai/kt.teisti vaiko atstovai, disponuodami vaikui nuosavybs teise priklausaniu turtu, neprietarauja vaiko interesams. Taiau tokios turto disponavimo tvarkos kontrol efektyviai gali bti vykdoma tik privalomai registruotam turtui, be to, teismai, iduodami mint leidim, negali utikrinti, kad gauta nauda bus panaudota iimtinai vaiko interesams tenkinti. 3.177 str.-teismo pareiga iklausyti vaik, sugebant ireikti savo pairas, ir isiaikinti vaiko norus, kai nagrinjamas ginas dl vaik. (ilaikymo priteisimas turtu, nesantuokini vaik teiss,pagal Vaiko teisi apsaugos pagrind st 13str.-vaikas, neteks tv ir atiduotas globos staig, nepriklausomai nuo to, ar steigta globa, isaugo teis gyv.bst, kuriame jis gyveno anksiau, arba jam st.nustat.tv. suteikiamas kt. ne.blogesnis bstas, o nalaitis, neturintis gyv.b., juo aprpinamas st.n.tv..) Vaiko interesai tai pirmiausia statymuose numatytos vailo teiss ir galimybs ias teises gyvendinti konkreioje situacijoje. (LATS 1999 12 31 nutarimas Nr.24, Teism praktika 1999 Nr.12)

5. Vaik aukljimo eimoje Pastarasis principas iplaukia i Vaik teisi konvencijos, kurios jau preambulje paymta, kad vaikas visapusikai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas eimoje, jausdamas laim, meil ir supratim. Ypating eimos viet visuomenje ir net valstybje pabria LRK 38str., numatantis, kad eima yra visuomens ir valstybs pagrindas, o valstybs saugo ir globoja eim. Vaiko teiss eimoje atsiranda i eimos teisini santyki, kylani tarp eimos nari. Iskirtinos: teis bendrauti su abiem tvais, kai tvai gyvena skyrium, taip pat si kt.giminaiiais;teis turti atskir turt nuo eimos nari;teis reikalauti i abiej tv sudaryti tinkamas slygas vystytis, materialiai ilaikyti, aprpinti gyv.bstu;teis nuomons pareikim vaik lieianiais klausimais ir tai, kad i nuomon bt atsivelgta. Tvams tenka pagrindin atsakomyb u vaiko aukljim, ugdym ir ilaikym ir jie negali atsisakyti savo teisi ar panaikinti pareig savo noru. 3.161 str.3 d. tvas/motina, pas kur gyvena vaikas, neturi teiss kliudyti vaikui bendrauti su antruoju i tv. i teis atsiranda i konstitucini tvysts bei motinysts teisi, utikrinani abiems tvams galimyb realizuoti savo pareig auklti vaikus, pagaliau tokia teis ypa gina vaiko interesus, tarp kuri yra ir poreikis bti aukljamam abiej tv. Tokia teis gali bti apribota, jei tai kenkia vaiko interesams 3.180str. (tv valdios apribojimas).

6. Motinysts visokeriopos apsaugos. Konstitucinis principas motinysts sauga ir globa vienas prioritetini valstybs udavini. Motinyst moters gebjimas atlikti iskirtin biologin ir socialin funkcij gimdyti vaikus, pratsti monijos egzistencij. Lietuvos valstybs cocialin politika motinysts saugos srityje neprietarauja saugios motinysts koncepcijai, kuri suformuluota daugelyje Pasaulio sveikatos organizacijos rezoliucij. iuose dokumentuose pabriama, kad saugi motinyst tai visuma socialini, ekonomini, teisini ir medicinos priemoni, kurios leidia moterims ivengti nepageidaujamo ntumo arba padeda gimdant vaikus, kai palankiausias tam amius, kai moteris to nori, ir be neigiamo poveikio jos organizmui, padeda isaugoti gimdyvi sveikat, sudaro slygas auklti vaikus, leidia suderinti motinyst, buities reikalavimus ir darbin veikl. is principas realizuojamas ir atskiruose statymuose/darbo teisje draudimas darbdavio valia ir iniciatyva nutraukti DS su nia moterimi, ntumo ir gimdymo atostog suteikimas, paalp skyrimas ir t.t.

7. Kiti civilini santyki teisinio reglamentavimo pr. CK 1.2 str. nuosavybs nelieiamumas (3.84-3.85str.); sutarties laisvs- ribos siauresns T, (sutarties laisvs principas pasireikia tuo, kad alys laisvos sudaryti/atsisakyti sudaryti sutart, nustatyti sutarties turin. Kita vertus, absoliuti sutarties laisv negalima ir laisv nustatyti sutarties turin riboja ne tik imperatyvios teiss normos, bet ir visuomens morals principai.) Konsensualizmo principas (prieyb formalizmo principui, t.y. pastarojo prioritetas teikiamas ne ali valiai, o valios iorins iraikos formai. Tuo tarpu konsensualizmo esm svarbus ne tik sutarties formos, bet ir kiti aspektai, pavyzdiui, aikinant sutart, konsensualizmo principas reikalauja atskleisti tikruosius ali ketinimus, o ne vien analizuoti kalbin raytins sutarties teksto reikm.) Siningumo ir teisingumo principas (bendrojo pobdio reikalavimas, kuris leidia ne tik pripainti negaliojaniomis sutartis, sudarytas apgaule, grasinant ar pasinaudojant susiklosiusiomis aplinkybmis, bet ir kontroliuoti jau sudarytos sutarties slygas); nesikiimo privaius santykius( eimos gyvenim); visokeriopos civilini teisi teismins gynybos (3.176 str.3d.); draudimas riboti civilines teises kitaip nei st. Numatyta tvarka ar pagrindais (is principas reikia, kad n viena civilin teis nra absoliuti, statyme siekiant apsaugoti tam tikras teiss ginamas vertybes gali bti nustatyti tam tikr teisi ribojimai 3.85 str., 3.92 str.)

eimos teiss altiniai Teiss altiniai tai teiss norm objektyvizavimo, ireikimo bdai; teiss normos iraikos priemon. 3.2str. reglamentuoja T altinius. Konstitucija, bdama teisins sistemos pagrindas, yra vis teiss ak, taip pat ir T, altinis. T svarbios nuostatos idstytos 38str.(eima yra visuomens ir v-bs pagrindas;v-b saugo ir globoja eim, motinyst, tvyst ir vaikyst;santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu;sutuoktini teiss eimoje lygios ir pan.),39str.(nepilnameius vaikus gina statymas ir t.t.). Taigi apskritai CK detalizuoja daugel Konstitucijoje tvirtint teisi, nustato j gynimo teisinius bdus. Civilinis kodeksas iuo poiriu svarbi 3.1str.2d. norma, nustatanti, kad eimos santykiams taikomos taip pat ir kt. CK knyg normos, kiek i santyki nereguliuoja Treioji knyga. Aptariamoji nuostata leidia utikrinti viso CK integralum ir kartu nustato, kad Treiosios knygos normos kt. CK knyg atvilgiu turi bti laikomos specialiomis. Todl nesant spec. Normos, t.y. jeigu atitinkamo klausimo nereguliuot 3kn. normos, turi bti taikomos bendrosios normos. Kiti statymai eimos teiss kodifikavimas Civilinio kodekso knygos forma nereikia, kad joje yra absoliuiai visos eimos teiss normos. Todl yra numatyta galimyb tam tikrus eimos santykius reguliuoti atskirais LR statymais, kurie daniausiai detalizuoja CK normas. Pvz. statymas, reglamentuojantis dirbtinio apvaisinimo slygas ir tvark, detalizuos 3.154 str., partnerysts registravimo tvark reglamentuojantis statymas 3.229 str. Lietuvos Respublikos Vyriausybs, kit institucij priimti teiss aktai 3.2 str.2d. numato, kad eimos teiss altinis gali bti ir Vyriausybs nutarimai ir kt.institucij(pvz. ministerij) teiss aktai. Taiau LRV ir institucij galios reglamentuoti eimos santykius yra ribojamos, t.y. jos gali priimti teiss aktus eimos teiss klausimais tik CK ir kt. statym numatytais atvejais. Be to, reglamentuoti eimos santykius tik statym numatyta apimtimi. Tokie teiss aktai: LR Socialins apsaugos ir darbo ministerijos sakymas, patvirtintas eimyn bendruosius nuostatus; LR Teisingumo ministro sakymas Dl praneimo apie banyios(konfesij) nustatyta tvarka registruot santuok tvarka ir kt. Tarptautins sutartys j reikm labai padidjo, nes dl tarptautinio privatins teiss vienodinimo ir derinimo daugel srii reglamentuoja tarpt.sutart. Pagal CK 1.13str. Tarpt. sutartys pvz., daugiaals (konvencijos) - JTO vaiko teisi konvencija; 1975m. Europos konvencija dl nesantuokini vaik teisinio statuso; 1993m. Hagos konvencija dl vaik apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio vaikinimo srityje; - dvials dl teisins pagalbos ir teisini santyki civilinse, eimos ir baudiamosiose bylose su Baltarusija, Estija, Latvija, Lenkija ir t.t. Teisinis paprotys - teiss norm egzistavimo forma, kuri atsiranda kompetetingai v-bs institucijai sankcionavus (patvirtinus) elgesio taisykl, susiformavusi paioje visuomenje dl ilgalaikio ir daugkartinio kartojimosi. Paproiai eimos santykiams taikomi tik statym numatytais atvejais. statymas turi prioritet paproio atvilgiu, t.y. jei yra prietaravimas tarp statym ir paproio, taikomas statymas. Bendrieji teiss principai 1.2 str. , 1.5 str . bendroji norma, joje tvirtinti principai taikomi visuose CT poakiuose ir institutuose: daiktinje, taip pat ir eimos, paveldjimo teisje. Pvz. 3.4 str.2d., 3.45 str., 3.3 str.

statymo ir teiss analogija T

Nors kodifikuotoje teiss sistemoje dauguma santyki reglamentuoja teiss normos, taiau statym leidjas negali numatyti vis gyvenimo situacij. Todl galimi atvejai, kai vieno ar kito faktinio santykio ar j grups konkreti teiss norma nereglamentuoja. Tuomet yra teiss spraga. Vienas i teiss sprag upildymo bd yra statymo ar teiss analogija. 3.4str. Atkreiptinas dmesys, kad draudiama taikyti pagal analogij specialias teiss normas, numatanias iimtis i bendrj taisykli. Svok speciali teiss norma reikia suprasti kaip individuali gyvenimo situacij reglamentuojani taisykl.

eimos subjektini teisi gyvendinimas ir gynimas

3.5str. numato, kad asmenys savo nuoira gyvendina eimos teises ir nevaromi jomis naudojasi, taip pat ir teise eimos teisi gynyb. 2d. nustato, kad gyvendindami eimos teises ir vykdydami eimos pareigas, asmenys privalo laikytis statym, gerbti geros morals principus ir veikti siningai...analogikos ribos tvirtintos LRK (28str.)-gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis LRK ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi. T nuostatos tvirtindamos eil konkrei teisi, pvz.sutuoktini teis sudaryti vedyb sutart, numato ir j gyvendinimo ribas, t.y. mintas pvz. sutuoktiniai sudarydami vedyb sutart ir apibrdami joje turtines teises ir pareigas, turi nepaeisti imperatyvi statymo norm, geros morals ir pan. Jei asmenys piktnaudiauja eimos teise, teismas gali atsisakyti ja ginti. 3d. btent konkretizuoja draudim, piktnaudiauti eimos teismis (pvz.3.170str.3d.-tvas/motina, pas kur gyvena vaikas, neturi teiss kliudyti antrajam i tv bendrauti su vaiku ir dalyvauti j aukljant;3.186str.) Asmen laisv eiminiuose santykiuose utikrinama tuo, kad daugelio teisi, numatyt statyme, realizacija/gyvendinimas priklauso nuo j pai valios, pvz. sutuoktinis, turintis teis gauti ilaikym i kito sutuoktinio (3.72 str.), danai ja nepasinaudoja. Kita vertus, naudojimasis savo nuoira eimos teismis gali bti apribotas statymu. Tai slygoja visuomeniniai interesai, btinyb apsaugoti nepilnamei bei nedarbing eimos nari teises. Dl ios prieasties daugelis eimos nari teisi tuo pat metu pasireikia ir kaip pareiga(ypa asmenininiuose neturtiniuose santykiuose), pavyzdiui tvai ne tik turi teis , bet kartu ir privalo rpintis savo nepilnameiais vaikais 3.155 str. eimos teisi gyvendinimas (taip pat ir teis gynyb) turi savo specifik, kai kalbame apie neveiksnius ir nepilnameius(neveiksni asmen teises gyvendina globjai/rpintojai, tuo tarpu nepilnameiai daugel eimos teisi gali gyvendinti patys(teis ireikti savo nuomon(pvz. 3.164 str.1d., 3.177 str.), teis bendrauti su abiem tvais, su giminaiiais (3.161 str.), jei vaikas mano, kad tvai paeidinja jo teises, tai teis kreiptis gynybos (3.164 str.2d.) ir kt. Tvai, kaip statyminiai atstovai, privalo utikrinti vaik teisi gyvendinim. Atsisakymas nuo eimos teiss ar jos gyvendinimo nepanaikina ios teiss, iskyrus statym numatytus atvejus. - eimines subjektyvins teiss ir pareigos gali bti asmeninio ir turtinio pobdio. - eimos subjektins teiss ir pareigos negali bti perduotos tretiesiems asmenims. -eimos subjektins teiss ir pareigos savo teisine prigimtimi yra santykins, pvz. tvai savo subjektyvines teises auklti vaikus gali gyvendinti tiktai tada, kai jie j turi, analogikai jei nra vaik, tai negyvendins pareigos teikti ilaikym. Taiau tv subjektyvin teis vaik atvilgiu yra santykin, bet gali bti paeista neapibrto asmen skaiiaus, todl ios teiss gynimo poiriu, t.y. santykyje su treiaisiais asmenimis dl vaik, yra absoliutinio pobdio-3.168 str.3d., nes 3.165 str.1d. Subjektini eimos teisi gynybos bdai tai statyme tvirtintos materialins-teisins priverstinio pobdio priemons, kuri pagalba yra atstatoma(pripastama) paeista(ginijama) teis ir daromas poveikis teiss paeidjui. T nepateikia eimos teisi gynybos bd srao, jie nustatomi atskirioms teisini santyki rims konkreiose T normose. Todl paeistos eimos teiss turtojas gali pasinaudoti ne bet kuriuo, o konkreiu bdu(-ais), tvirtintu eimos teiss normose. J apibria/nulemia ginamos teiss specifika ir paeidimo pobdis. Pvz., toks bdas kaip nuostoli atlyginimas (3.10str.), priverstinis pareigos vykdymas (3.193str.3d.) taikomas paeidus turtines teises. O asmenini neturtini teisi gynimui taikomi pvz. tv valdios apribojimas (3.180str.)

Iekinio senatis T

Iekinio senatis suprantama kaip statym nustatytas laiko tarpas (terminas), per kur asmuo gali apginti savo paeistas teises pareikdamas iekin. Iekinio senatis nra laikas, per kur asmuo gali kreiptis teism dl paeistos teiss gynimo. Net ir pasibaigus statymo nustatytam terminui asmuo gali kreiptis teism dl teismins gynybos, kadangi teis gynyb ir teis kreiptis teism yra savarankikos, viena nuo kitos nepriklausomos teiss. 1.126 str.-reikalavim apginti paeist teis teismas priima nagrinti, nors iekinio senaties terminas pasibaigs.(Komentaras 1.124str.) Atsivelgiant eimos santyki specifik (dmesys asmeninius neturtinius santykius, kurie glaudiai susij su asmens statusu, todl turi bti ginami nepriklausomai nuo j paeidimo momento), j tstin pobd (turi bti ginami tol kol egzistuoja, t.y. kol j nenutraukia statyme nurodyti juridiniai faktai, pvz. sutuoktinio mirtis), 3.6 str . tvirtina bendr taisykl, pagal kuri reikalavimams, kylantiems i eimos teisini santyki, iekinio senatis taikoma tik statymo nustatytais atvejais. Tais atvejais, kai T normos numato iekinio senaties taikymo galimyb, kartu yra nustatomi ir konkrets(daniausiai-sutrumpinti) iekinio senaties terminai. Pvz. 3.10 str.4d. nustatytas sutrumpintas vieneri met iekinio senaties terminas pareikti reikalavimus atlyginti nuostolius(turtin al, ireikt pinigais), atsiradusi nevykdius be pakankamo pagrindo susitarimo tuoktis. 3.11 str.2d.- sutrumpintas 1m.iekinio senaties terminas pareikti reikalavimus atlyginti ir neturtin al. 3.129 str.- reikalavimams dl turto, esanio BJSN, iskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas 5m. iekinio senaties terminas. Dl nekilnojam daikt iekinio senaties terminas netaikomas. (Galiojusiame SK 3m. visam turtui). Kita vertus, iekinio senatis yra netaikoma pareikti reikalavim dl santuokos nutraukimo, tvysts pripainimui ir pan. Kitas aspektas tai momentas nuo kurio turi bti pradedama skaiiuoti iekinio senaties termino eiga. 3.6 str.2 d. kalbama, kad iekinio senaties termin skaiiavimo, sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo tvark nustato I knygos nuostatos, jeigu T normos nenustato kt. taisykli. Pagal 1.127 str.1d. iekinio senaties terminas prasideda nuo teiss iekin atsiradimo dienos, o teis iekin atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo suinojo arba turjo suinoti apie savo teiss paeidim. Teiss iekin atsiradimas, kartu iekinio senaties termino pradia nusakoma ne objektyviu(teiss paeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo suinojo ar turjo suinoto paeidus jo teises), nes teis ginti savo paeistas teises asmuo gali gyvendinti tik inodamas, kad ios yra paeistos. Asmuo apie savo teiss paeidim gali suinoti t pai dien, kai ji buvo paeista, taiau is momentas gali nesutapti, t.y. asmuo gali apie tai suinoti vliau. Taiau siekiant nustatyti iekinio senaties termino pradi btina isiaikinti, ar asmuo apie paeist teis vlai suinojo ne dl savo nerpestingumo ir aplaidaus elgesio, t.y. svarbu isiaikinti, kuri dien rpestingas ir apdairus mogus, esant tokioms aplinkybms, turjo ir galjo suinoti, kad jo teis paeista. Taigi iekinio senaties termino eigos pradia gali bti skaiiuojama: 1) nuo to momento, kai asmuo suinojo ar turjo suinoti apie savo teiss paeidim; 2) nuo to momento, kuris nurodytas konkreiame straipsnyje T norm, pvz. 3.129 str.- reikalavimams dl turto, esanio BJSN, iskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas 5m. iekinio senaties terminas, skaiiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradjo gyventi skyrium; 3.152 str.- dl tvysts (motinysts) nuginijimo nustatomas 1m. iekinio senaties terminas, kuris skaiiuojamas nuo tos dienos, kai asmuo,kuris kreipiasi teism, suinojo apie ginijamus duomenis, raytus vaiko gimimo rae, arba paaikjo aplinkybi, duodani pagrind teigti, kad duomenys neatitinka tikrovs.

Kontroliniai klausimai:

1. Koks yra eimos teiss statusas Lietuvos teiss sistemoje?2. Kokie yra eimini asmenini neturtini santyki ypatumai? Kokie neturtinio pobdio eimos teisiniai santykiai yra reglamentuojami III CK knygoje?3. Kaip galtumte apibdinti eimos teiss reguliavimo metod?4. Kokius galtumte vardyti eimos teiss altinius, kuri normos reglamentuot vaik teises?5. Koks vaidmuo prokuroro, aukljimo, gydymo, globos (rpybos) staig, vaiko teisi apsaugos institucijos, policijos, mokymo staig gyvendinant ir ginant eimos teises?6. Kaip galtumte apibdinti santuokos savanorikumo princip? Kok princip suponuoja mintas principas?7. Kokios konkreios vaiko teiss yra pagrstos vaik aukljimo eimoje principu?8. Kokia yra iekinio senaties eimos teisje specifika?9. Ar kitose teiss akose yra norm, ginani i eimos teiss kylanius santykius? Jei taip, tai pateikite pavyzdi.

_________________________________________________________

[1] .. . . : , 1999. C.41.[2] .. . , 1910. C.112.[3] .. // , 2000, Nr.7. .76.

3 TEMA. eimos teisiniai santykiai

vadas

Nagrinjant i tem studentas turs galimyb analizuoti eimos sampratas (socialine, teisine prasme), susipainti su eimos teisini santyki struktra bei atribojimo nuo kit teiss ak reglamentuojam teisini santyki kriterijais; taip pat apibrime juridini fakt eimos teisje specifik bei termin ypatumus.

Socialin ir teisin eimos samprata. eimos funkcijos.

eima, kaip socialinis reikinys/institutas, uima ypating viet visuomeniniame moni gyvenime; tai svarbiausia asmenins buities organizavimo forma, santuokos sjunga ir giminyste besiremiantis kolektyvinis subjektas. eima biosocialine prasme tai terp, kurioje reprodukuojama visuomen, utikrinamas moni gimins tstinumas, naujosios kartos aukljimas ir ugdymas. Ir kaip jau minta LRK 38 str.- eima yra visuomens ir valstybs pagrindas. Panai nuostat numato ir pvz. Italijos konstitucija, kur eima suprantama kaip natrali sjunga, pagrsta santuoka; Graikijos- kaip tautos isaugojimo ir vystymo pagrindas. Dabartin (tipin) eima yra daugiaamio istorinio vairi santyki, susijusi su santuoka ir eima, vystymosi rezultatas. Kita vertus, tebevyksta eimos formos transformacija, t.y. tradicines eimas, pagrstas santuoka, keiia gyvenimas kartu be santuokos registracijos. Nei galiojs SK, nei T normos neapibria eimos svokos, nors pvz.1996 m. buvo pateiktas SK projektas, kurio 3 str. eima apibrta kaip santuoka pagrsta vyro ir moters sjunga, kuri sudaro sutuoktiniai, kartu su jais gyvenantys vaikai ir kt. asmenys, susij savitarpyje kraujo ryiais, eimos teismis ir pareigomis. eimos vertybinis vertinimas yra suformuluotas jau mintame Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje nurodant, kad eima yra visuomens ir valstybs pagrindas. eima kaip pagrindin socialin bendrija visuomenje yra vyraujanti ir atlieka funkcijas, kurios svarbios ne tik eimos nariams, bet ir visuomenei. Manytina, kad svarbiausia eimos funkcija yra biologin gimins pratsimas, itin reikminga yra ir aukljamoji bei kin-ekonomin eimos veikla, kuri yra visos eimos, ypa vaik, tinkamo ilaikymo ir raidos materialinis pagrindas.[1] Paymtina, kad biologin ir vaik aukljamoji eimos funkcijos traktuojamos kaip pagrindiniai santuokos tikslai.[2] eimos reikm visuomenei, jos funkcijas ir raidos tendencijas yra plaiai nagrinj sociologai, kuri vertinim analiz suteikia didesn galimyb suformuluoti tikslesn eimos samprat. Plaija prasme eima (angl. family, vok. Familie, pranc.famille) visada bus suvokiama kaip socialin grup, turinti tam tikr iskirtin padt civilizuotoje visuomenje[3]. Visi autoriai, nagrinjantys eimos institut, i esms sutinka, kad vienas mogus - dar ne eima. eima galime vadinti tik moni grup. Visuomenje susiformavusi grupi analiz socialini moksl objektas. Filosofija eim supranta kaip visuomens lstel, svarbiausi asmens buities organizavimo form, pagrst santuoka ir giminyste.[4] Sociologija bene aktyviausiai nagrinja eimos, kaip visuomens dalies, problemas. Antai jau L. Diugi teig, kad asmenys sudaro santuok, bet patys sau nebepriklauso, jie atlieka tam tikr socialin funkcij.[5] Tradicine sociologine prasme eima suprantama, kaip asmen sjunga, susidedanti i drauge gyvenani tv ir vaik, kartais - ir kit giminaii, pagrsta santuoka arba kraujo ryiais; eimos nariai tvarko bendr k, tarpusavio santykius grindia dorovine atsakomybe, savitarpio supratimu ir pagalba.[6] Siaurja prasme, eim sudaro tvai ir vaikai[7]. Tai tipinis eimos suvokimas, labiausiai paplits visuomenje. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nepateikia eimos svokos. Daugelyje usienio valstybi (pavyzdiui, Vokietijos[8], Olandijos ir kt.) civiliniuose kodeksuose taip nra eimos apibrimo. P.S.Vitkeviiaus nuomone, eima yra tam tikras asmen susivienijimas, ir kartais j gali sudaryti tik du asmenys, taiau paprastai eimos yra didesns.[9] Kartais neaiku, ar tam tikri santykiai priklauso eiminiams teisiniams santykiams, ar jie ginami teiss norm nustatyta tvarka. eima socialine prasme nesutampa su eima teisine prasme. eimai iirus ir pasibaigus faktiniams eimos santykiams, teisiniai eimos santykiai nesibaigia net ir nutraukus santuok ilieka tam tikros sutuoktini pareigos vienas kitam ir vaikams. Remiantis teism praktika dert paymti, kad vienais atvejais teismai sprendime konstatuoja, jog iiro tik santuoka,[10] o kitais kad iiro ir eima.[11] Manytina, kad eima negali visikai inykti, todl, jei vaikas lieka gyventi su vienu i tv, tai jiedu ir sudaro eim.[12] A.vinkliens nuomone, eima, kaip socialin bendrija, yra asmenybs ir visuomens jungiamasis ryys. Ji geriausiai kokybikai ir kiekybikai atspindi visuomen. eima atitinka visuomeninius, asmeninius ir grupinius poreikius, ji yra visuomens tikslas ir priemon. Industrinje visuomenje reprodukcija, socializacija ir meil yra esmins eimos funkcijos. eima atlieka ir kitas funkcijas: ekonomin, globos-rpybos, stratifikacin, rekreacin ir pan. R.ibaitis atskleidia eimos funkcijas vykstant socialiniams pokyiams bei jos svarb asmenybs ugdymui ir nurodo, kad eima sudaro kiekvienos tautos, visuomens istorins ir kasdiens gyvensenos pagrind, yra seniausia ir pastoviausia moni socialinio ir asmeninio gyvenimo forma. Ji ilaik tkstantmei istorini, ekonomini, politini pokyi, revoliucij, kar ibandym nat. eima visuomet, ir dabartiniu laiku, atlieka nepamainom vaik auginimo, ugdymo ir kart raidos funkcij. ia prasme tautos ir kultros istorinis tstinumas bei ateitis priklauso nuo eimos stabilumo, krybini gali ir gebjimo prisitaikyti prie nauj ekonomini, sociokultrini gyvenimo slyg[13]. R.ibaiio nuomone, eimos svoka turi bent jau dvi pagrindines reikmes: konkrei - apraomj ir abstraki - teorin. Pirmuoju atveju, odis eima nurodo, koki nors konkrei eim, o antruoju odiu eima mginama aprpti visas esamas eim formas, modelius, kintani eimos kompozicij. Autoriaus teigimu, pateikti eimos apibrim nra paprasta ne tik todl, kad esama vairi eimos tip. eima yra gyvas, dinamikas procesas: ji susikuria, pleiasi, gana danai iyra, laikui bgant kinta jos kompozicija, t.y. eim palieka suaug vaikai, isiskyr eimos nariai vl sukuria nauj eim, sutuoktinis mirta, neretai va per nelaimingus atsitikimus, ir pan.[14] Kuriant apibendrintus eimos apibdinimus mginama atsivelgti eimos - kaip kultros subjekto, savitos socialins grups - svarbiausius poymius. Juos atspindi eim struktra, funkcijos, eim kasdiens gyvensenos ypatingos slygos, eimos nari tarpusavio santyki juridinis reglamentavimas, savitas dorovinis, emocinis pobdis. iuo atveju persipina vairs poymiai, kuriuos suderinti ir glaustai, vienareikmikai susieti, nra paprasta. Vieni eimotyros specialistai labiau akcentuoja eimos sandar, kiti funkcijas ar kur nors kit poym. Taiau visi apibendrinti eimos apibrimai bna abstrakts ir sunkokai suprantami, o eimos problem tyrjai neturi vieningos, visuotinai pripastamos eimos definicijos. Kadangi dabartinse isivysiusiose alyse susidar ir realiai funkcionuoja vairs eimos tipai ir modeliai, vyksta atrs ginai ir diskusijos, k laikyti ar nelaikyti eima, kokiai moni grupei, j gyvensenai, gali bti suteikiamas eimos statusas ir kam jis nesuteikiamas (pavyzdiui, tos paios lyties asmen grupei ir jos bendrai gyvensenai). Teigiama, kad eima, kuri atsiras ir iliks XXI amiuje, bus apibdinama ne tradicikai ar pasirinkimu, bet sutarimu, ikylaniu kiekvienoje smulkmenoje, kai mogikasis intymumas ir sipareigojimas yra i tikrj vertinamas.[15] Manytina, kad labiau ipltota bei pagrsta nuklearins eimos struktra ir funkcijomis yra i eimos definicija: eima grup asmen, susijusi santuokos, kilms ar vaikinimo ryiais, turinti atskir nam (eimynin) k, kurios nariai sveikauja vienas su kitu pagal savo uimam socialin padt eimoje, - vyro ir monos, motinos ir tvo, snaus ir dukters, brolio ir sesers[16]. Ianalizavus eimos teiss problemas nagrinjanius darbus paaikjo, kad juose nra teisins eimos, kuri bt apibrta tik pagal du galimus teisinius poymius: teisiniais pagrindais ir teisiniais eimos ryiais, svokos. Todl bandymai pateikti teisin eimos svok buvo nerezultatyvs, kadangi eima visada buvo sutapatinama su eimos teisini santyki subjektais. eim galima suvokti atsivelgiant V.Riasencevo pateikt eimos teiss, kaip teiss akos, samprat: eimos teis yra teiss aka, reguliuojanti neturtinius ir su jais susijusius turtinius santykius, atsiradusius i santuokos, giminysts, vaikinimo, primimo vaikus auklti[17]. Panaiai eim galima suvokti ir susipainus su P.V.Rasimaviiaus pateikta eimos teiss svoka, nors joje nenurodytas vienas i eimos atsiradimo pagrind vaik pamimas auklti[18]. Kiti mokslininkai eimos apibrim pateikia remdamiesi iimtinai jos pagrindu santuoka,[19] arba eimos svok stengiasi sutalpinti visus eimos poymius tiek teisinius, tiek neteisinius, ir pateikia universali eimos svok: eima tai pagrsta santuoka ir giminyste sjunga asmen, susijusi savitarpyje asmeninmis ir turtinmis teismis bei pareigomis, moraliniu, materialiniu bendrumu ir parama, bendro kio tvarkymu ir vaik aukljimu[20]. Ianalizavus pateiktas eimos svokas galima prieiti prie ivados, kad eimos svoka priskirtina prie neisprst arba ginytin problem. Prie j priskirtinas ir plaiai paplits tvirtinimas (tai patvirtina ir atskir teiss ak aktai), kad kiekvienoje teiss akoje yra sava eimos ir j atitinkanti eimos nario samprata. R.Manankova, prilyginusi eimos svok tokioms plaioms svokoms kaip valstyb, mogus, ir remdamasi keturiais esminiai eimos poymiais (eima asmen susivienijimas, asmen bendrumas, maas kolektyvas, maa socialin grup; statyme nurodytos aplinkybs, lemianios eimos santyki atsiradim; santuoka, giminyst, vaikinimas ir kt; eimos nari savitarpio teisin jungtis: teiss ir pareigos; materialinis bendrumas), pateikia visoms mokslo sritims bendr eimos svok: eima tai maa socialin grup, pagrsta santuoka, giminyste, vaikinimu ir kitomis formomis vaik pamimu auklti, susijusi bendru gyvenimu, o taip pat eimos teismis ir pareigomis[21]. Autors pateikta eimos svoka galbt ir galt bti bendra visoms mokslo sritims, taiau kaip ji galt bti privaloma visoms teiss akoms jos nelegalizavus? P.S. Vitkeviiaus nuomone, Civilinio kodekso knygos eimos teis normos formuluoja gana skurdi eimos samprat. Normose nurodoma, kad eima yra fizini asmen susivienijimas, atsirandantis i santuokos, giminysts bei vaikinimo; tie asmenys tarpusavyje susij subjektinmis teismis ir pareigomis, numatytomis eimos ir kai kuri statym normose. Autorius teigia, kad jeigu vaikina ir nesusituoks asmuo, tai jis su vaikiu faktikai sudaro eim, vadinasi, statymas teisina nesantuokines eimas, negalinias vykdyti vis tradicinei eimai bding funkcij.[22] I.Kudinavit-Michailovien silo Kodekse pateikti toki eimos svok: eima yra vyro ir moters santuoka sukurta sjunga ir j vaikai. Visi kiti su jais gyvenantys asmenys turt bti laikomi nam kio nariais. Skiriami tokie nam kio tipai: 1) vieno asmens nam kis nam k sudaro tik vienas atskirai gyvenantis individas; 2) branduolins eimos nam kis nam kio nariai susij kraujo, santuokos, partnerysts ryiais ir sudaro vien branduolin eim; 3) viename nam kyje gyvena drauge branduolin(-s) eima(-os) su giminaiiais, arba kartu gyvena keli gimins, kurie nesudaro branduolins eimos; dviej ir trij branduolini eim nam kiai taip pat vadinami iplstins eimos nam kiais; 4) sudtinis nam kis toks nam kis, kuriame dalis nari tarpusavyje susij giminysts ryiais ir bent vienas nari giminysts ryiais nesusijs su pagrindine eima. Jos manymu legalizavus eimos ir nam kio nario svokas eimos santykius reguliuojaniame specialiajame teiss akte, jos turt bti privalomos visoms teiss akoms. Socialiniu poiriu eimai bdingas bendras kio tvarkymas, bendri interesai, moralin ir materialin parama, o tarp eimos nari susidaro sudtingi savo prigimtimi ir labai vairs moraliniai, psichologiniai, fiziologiniai, kiniai bei buitiniai santykiai. Kaip tik tuo ji skiriasi nuo kt. socialini moni susivienijim. Vienas teoretik O.Jof paymi, kad eim sudaro 3 grups tarpusavy susijusi socialini santyki: santuoka, kaip jos pagrindas, santuokiniai santykiai, kaip santuokos rezultatas, tv ir vaik tarpusavio santykiai, kaip santuokini santyki padarinys Tipin eima tai tvai ir vaikai, bet socialiniu poiriu reikia laikyti eima ir sutuoktinius, neturinius vaik, arba asmenis, kuri santykiai pagrsti giminyste, svainyste ir ilaikymo santykiais, jei jie kartu gyvena, tvarko bendr k, teikia vieni kitiems moralin ir materialin param. Yra nuomoni (ereneviius), kad fizin ir dorovin eimos struktra susidaro be teiss. Juridinis momentas eimoje btinas ir tikslingas tiktai eimos nari turtini santyki sferoje, t.y. eimos nari turtiniai santykiai yra svarbiausi eimoje, o asmeniniai neturtiniai antraeiliai, taiau i pozicija buvo kritikuota. Iki iol teisinje literatroje nra vieningo eimos apibrimo, vien autori nuomone (Neiajava), eima - visuma kartu gyvenani asmen, susijusi teismis ir pareigomis, numatytomis eimos statymais/normomis; Seduginas dar ipleia- traukdamas tokius komponentus kaip asmen grup pagrsta santuoka, giminyste...bendras gyvenimas ir kio vedimas, natrali terp, kurioje utikrinama eimos gerov, vaik aukljimas, gimins tstinumas. Kai kurie autoriai (Seduginas) mano, kad btina apibrti/tvirtinti eimos svok, taiau kiti (I.M.Kuznecova)-eimos sampratos nebuvimas nra atsitiktinumas- eimos svoka socialin, o ne teisin kategorija/pobdis. Teiss aktuose eimos svoka susijusi su eimos nari, sudarani jos sudt, rato nustatymu/konkretizavimu, ir jis apibriamas vairiai, priklausomai nuo teisinio reguliavimo tiksl atskirose akose. Todl eimos svokos tvirtinimas T ir pateikimas baigtinio asmen, laikytin eimos nariais, srao gali paeisti j teises arba nepagrstai iplsti eimos nari rat. Viena teisini eimos samprat tai dl santuokos, giminysts susidariusi asmen sjunga, kurios nari asmenins ir turtins teiss bei pareigos, moraliniai ir materialiniai interesai yra bendri, o j bendras gyvenimas ir vaik aukljimas pagrstas morals ir eimos teiss principais. Galima iskirti tipinius eimos poymius:1) asmen grup; 2) pagrsta santuoka ar giminyste; 3)abipusis moralinis bei materialinis bendrumas ir parama; 4) vaik gimdymas ir aukljimas; 5) siejami asmeninmis ir turtinmis teismis ir pareigomis; 6) bendras gyvenimas ir kio vedimas (separacija jau be bendro gyvenimo). T normose danai sutinkamos svokos ne tik eima, bet ir eimos nariai. Pamintina, kad eimos nario svoka ne visada siejama su egzistuojania eima, t.y. asmenys gali bti kil i vienos eimos arba tarp j yra kraujo giminysts ryys, taiau vienos eimos jie niekad nesudar. Pagal R.Manenkov, eimos narys yra asmuo, susijs su tam tikra eima santuoka, giminyste, vaikinimu ar kita forma primus vaikus auklti, bendru gyvenimu, o taip pat eimos teismis ir pareigomis. Panaiai apibdina ir kt. autoriai (I.M.Kuznecova), nes eimos nario svoka kildinama i eimos svokos.eimos svoka socialine ir juridine prasme skiriasi tuo, kad, eimai iirus socialine prasme, faktiniai santuokiniai eimos santykiai pasibaigia, bet juridine prasme teisiniai eimos santykiai, t.y. tam tikros sutuoktini, tv ir vaik bei seneli ir vaikaii teiss ir pareigos, ilieka. Todl teisini santyki tarp sutuoktini, tv ir vaik buvimas ne visada rodo, kad ie asmenys sudaro vien eim, pvz. sutuoktiniai, kurie gyvena skyrium (separacija).

eimos teisini santyki samprata ir j struktra.

P.Rasimaviius teisiniai eimos santykiai tai asmen, tarp kuri yra visuomeniniai eimos santykiai, elgesys (veiksmai), sureguliuoti eimos teiss normomis.Tai visuomeniniai santykiai, sureguliuoti eimos teiss normomis, atsirandantys dl santuokos, giminysts, vaikinimo ar kita forma primus vaikus, likusius be savo eimos aplinkos, auklti. moni, kaip eimos nari, tarpusavio santykiai neribojami eimos teisniais santykiais, nes jie labai danai egzistuoja toliau, neirint to, kad eimos santykiai pasibaigia, pvz. eimos iirimas ituoka ne visada nutraukia jos nari teisinius santykius, kadangi lieka buvusi sutuoktini teis, esant tam tikroms aplinkybms, gauti vienam i kito materialin ilaikym. Taigi kartais eimos teisiniai santykiai ilieka ir tada, kai j subjektai jau nra vienos eimos nariai.I teiss teorijos teisinio santykio struktra subjektas, objektas, teis. santykio turinys. Taigi eimos teisini santyki elementai subjektai, objektai, turinys.eimos teisini santyki subjektais gali bti tiktai fiziniai asmenys, kurie turi teisin subjektikum, kur sudaro du struktriniai elementai - eimin teisnum ir veiksnum. Teisnumas suprantamas kaip galjimas turti eimines teises ir pareigas. is teisnumas atsiranda nuo gimimo( galjimas gauti ilaikym, aukljim i tv) arba sulaukus tam tikro amiaus (santuokinis teisnumas-nuo 18m., sumainti 3m., ntumo atveju-nesulaukus 15m.). Veiksnumas tai galjimas/gebjimas savo veiksmais sukurti eimines teises ir pareigas. CK 2.5str.- paprastai tai nuo pilnametysts, taiau kai kurias teises gali gyti ir anksiau, pvz. 3.215str. numato, kad kai vaikinamas 10m. sulauks vaikas, tai btinas jo raytinis sutikimas, kitaip vaikinti negalima. Neveiksns pilieiai negali sukurti eimini teisi ir pareig, nes jiems neleidiama sudaryti santuokos 3.15str.,taiau anot Pelincevos - neveiksns asmenys gali dalyvauti eiminiuose teisniuose santykiuose - alimentiniai sipareigojimai.Teiss teorijoje teisinio santykio objektas tai tos vertybs, kurias nukreiptos tokio santykio dalyvi teiss ir pareigos, dl ko asmenys sueina tam tikr teisin santyk. T objektai jais galime laikyti tam tikras vertybes, kurias nukreiptos eimos santyki dalyvi teiss ir pareigos. Dl i vertybi kyla eimos teisiniai santykiai. Konkretizuojant eimos teisini santyki objektus, dert paymti, kad tai vertybs, kuriomis pasinaudodami eimos teisini santyki dalyviai siekia gyvendinti savo teises. Tai gali bti: asmenins nematerialins vertybs (pavard, vardas, kt.) ir materialins vertybs (turtas, turtins teiss), dl kuri kyla dauguma eimos teisini santyki, t.y. daiktai yra eimos teisinio santykio objektai tuomet, kai dl j atsiranda sutuoktini, tv ir vaik tarpusavio santykiai, tai gali bti butas, baldai, pinig sumos. Taip pat veiksmai, kaip eimos teisini santyki objektai, sudaro absoliui i santyki daugum, pozityvs ir negatyvs; gali reiktis kaip vieno i santykio dalyvi (materialinio ilaikymo mokjimas/nemokjimas) ir kaip dviej eimos santykio dalyvi veiksmai (sutuoktini veiksmai aukljant vaikus). eimos teisinio santykio objektas negali bti mogus. Pavyzdiui, nutrkus santuokai ir kilus ginui, kuriam i tv atiteks teis gyventi su vaiku, yra teigiama, kad vaikas yra io santykio ne objektas, o subjektas, o normalus vaiko aukljimas tampa susiformavusi eimos santyki objektu. Vaikas negali bti priemone, nes jis irgi yra i santyki subjektas. Btent jo, o ne treij asmen interesai turi bti utikrinami teiss norm pagalba. Turinys tai teisinio santykio dalyvi (subjekt) subjektins teiss ir pareigos. Asmen teisnumas ir veiksnumas tai slygos, tik kurioms esant gali atsirasti subjektyvins eimins teiss ir pareigos. Subjektyvins eimins teiss gali bti gyvendinamos, atliekant tam tikrus veiksmus arba susilaikant nuo j. gyvendinimas ir gynimas kaip ir CT 3.5str. Taigi asmens eiminis teisnumas ir veiksnumas yra btinos slygos subjektyvioms eiminms teisms ir pareigoms atsirasti, kurios gyvendinamos eimini teisini santyki forma. Subjektins teiss struktra: 1) leidimas paiam elgtis kaip nustatyta teises akte;2) leidimas reikalauti, kad kt. asmenys teis turtojo atvilgiu susilaikyt nuo tam tikr veiksm arba vykdyt jo naudai pozityvi pareig;3) leidimas kreiptis kompeteting valstybs institucij, kad i, panaudodama valstybs prievart, priverst antrj santykio al vykdyti pareig, kuri i privalo atlikti subjektins teiss turtojui pagal statym ar sutart. Taigi tam tikrais atvejais eimos teiss turi bti realizuotos privalomai, pvz. 3.243 str., arba be aktyvi/sisteming veiksm nemanoma auklti vaik, teikti ilaikym Subjek. eimini teisi ir pareig vykdymas utikrinamas vairiai skiriant paalpas, priteisiant ilaikym, taikant baudiamj atsakomyb ir t.t. Subjek.eimini teisi ir pareig nevykdymas yra teisei prieingi veiksmai, u kuriuos galima eimin teisin atsakomyb, kuri atsiranda paeidus T. eimos teisini santyki dalyviai, esant eimos teiss paeidimui (kur sudaro: a) teisei prieingas veikimas/neveikimas;b) teisei prieingo veikimo/neveikimo subjekto kalt; c) prieastinis ryys tarp teisei prieingo veikimo/neveikimo ir alos atsiradimo; d) ala. ie eimos teiss paeidimo elementai priklauso nuo paeidiam santyki pobdio, t.y. ne visais atvejais jie yra btini.), gyja teis gynyb. eimins teiss ginamos teismine ir administracine tvarka. 3.5str.4d. gina- teismas, globos ir rpybos institucijos ir t.t. U eimos teiss paeidimus gali atsirasti ie teisiniai padariniai: 1) eimos teisniai santykiai panaikinami nuo j atsiradimo dienos arba ateiiai (pvz.3.246str.); 2) eimos teisiniai santykiai ilieka tarp subjekt, bet jie netenka abipusiai privalomo pobdio, t.y. vienai aliai lieka teiss, o kitai-pareigos (3.195str.); 3) eimos teisinio santykio dalyviams gali bti sumainta teisi apimtis arba jos nutrauktos (pvz.3.72str.buvusi sutuoktini tarpusavio ilaikymas);4) vieno i eimos teisinio santykio dalyvi teisi apimtis padidja; 5) eimos teisinio santykio dalyviai praranda savo teises arba laikinai j netenka (3.227str.)

eimos santyki atribojimo nuo kit teiss ak reglamentuojam teisini santyki kriterijai.

eimos teisini santyki atsiradimo, pakeitimo ir pabaigos pagrindai. Juridini fakt samprata ir specifika eimos teisje.

eiminiai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeiia ir pasibaigia ne i prast juridini fakt, bet ypating eimos teisini santyki pagrind (pvz., giminysts). Kita vertus yra ir civilinje teisje prast pagrind, toki, kaip pvz., sutartys. J dka taip pat kyla eimins teiss ir pareigos. Tad galima teigti jog teiss norm aktai eimos santyki atsiradim, pasikeitim ir pasibaigim sieja su vairiomis aplinkybmis. Kitaip tariant, juridiniais faktais, kuriuos galima grupuoti :

* veiksmus : - pozityvs (turi atlikti tam tikrus veiksmus, pvz., santuoka, vaikinimas); - negatyvs (reikia susilaikyti nuo tam tikr veiksm, pvz., tvai naudoja fizin prievart vaik aukljime). * vykius (vaiko gimimas) * Bsenas (giminyst, pilnametyst) * Sutartis (vedyb, dl ilaikymo mokjimo)

Juridiniai faktai realios tikrovs reikiniai/konkreios gyvenimikos aplinkybs, su kuriais eimos teiss normos sieja eimini santyki atsiradim, pasikeitim, pasibaigim.Savo socialine prigimtimi jais gali bti vykiai, veiksmai. Savo poveikio visuomeniniams eimos santykiams padariniais ir terminais juridiniai faktai gali bti klasifikuojami :1) teises sukeliantys (pvz., gimimas, vaikinimas, globos paskyrimas);2) teises pakeiiantys (pvz., santuokos sudarymas, pavards pakeitimas sudarant santuok);3) teises panaikinantys (pvz., eimos teisinio santykio dalyvio - vyro, vaiko mirtis);4) teises ir pareigas atstatantys (pvz., tv valdios apribojimo panaikinimas).

Be vyki ir veiksm yra juridini fakt sudtis, t.y. j visuma, kuri sukelia teisinius eimos santykius (pvz., tvysts teisiniai santykiai atsiranda dl vaiko gimimo - vykis ir vaiko registravimo CMS -veiksmas).Be to, eimos teisje labai danai jurid.faktu laikoma tam tikra padtis-tai esantys visuomeniniai moni tarpusavio santykiai, dl kuri atsiranda tam tikri teisiniai padariniai. Ji nesudaro atskiros jurid.fakt ries, nes tai atskira vykio ris. Padtis skiriasi nuo vykio tuo, kad ji yra tstinio pobdio, pvz., giminyst. alys jos negali pakeisti, nes ji nuo j valios nepriklauso, bet dl jos atsiranda teisiniai padariniai. Kartais nutraukus padt, atsiranda eimins teiss ir pareigos, pvz. nutraukus santuok, kai yra statymu numatytos slygos, buvusiems sutuoktiniams atsiranda teiss ir pareigos: teis gauti ilaikym ir pareiga j teikti. Veiksmai, kaip juridiniai faktai, turi t ypatum, kad daugeliu atvej vieno arba abiej eimos teisinio santykio dalyvi veiksmai neturi takos eimos santykiams: tvo atsisakymas mokti ilaikym arba abiej tv atsisakymas teikti materialin ilaikym nepanaikina teiss j gauti. i teis pasibaigia tik statymu numatytais atvejais, pvz. pilnametyst, vaikinimas. Kitais atvejais mogaus valingi veiksmai yra btinas faktins sudties elementas (pvz. sutikimas sudaryti santuok, noras j nutraukti). Kadangi teisini eimos santyki dalyvi veiksmais gali bti paeistos treij asmen teiss, tai danai, kad eimos teisiniai santykiai atsirast, pasikeist ar pasibaigt, neutenka j dalyvi valing veiksm, o reikia juos forminti statymo nustatyta tvarka (pvz. nutraukti santuok).

Terminai eimos teisje

Terminas tai laiko tarpas, su kuriuo eimos statymai sieja tam tikrus eiminius teisinius padarinius, t.y., T, kaip ir kt., su terminu siejamas eimos teisini santyki atsiradimas, pasikeitimas, pasibaigimas (tai jurid. faktas). Termin pradia T nustatoma pagal bendras taisykles- CK 1.117-1.123 str. Terminai skaiiuojami metais, mnesiais, savaitmis, dienomis, valandomis. Be to, terminas gali bti apibriamas nurodant vyk, aplinkyb, veiksm (pvz. santuokos nutraukimas/sudarymas). Pagal CK 1.117 str.- terminai gali bti atnaujinamieji, gyjamieji, naikinamieji. T terminai danai turi naikinamj termin pobd. Tai reikia, kad tam tikra subjektyvin teis ar pareiga galioja tik to termino ribose, jam pasibaigus ji inyks (pvz. 3.192 str. numato, kad tvai privalo materialiai ilaikyti savo nepilnameius vaikus, t.y. nuo gimimo iki pilnametysts ar kt. statymo numatyt atvej (emancipacija). Su kai kuri termin pradia ar pabaiga siejamas subjektyvini eimini teisi atsiradimas ar pasibaigimas.

Kontroliniai klausimai:

1. Kokie poymiai yra bdingi eimai?2. Ar galima laikyti eima vyr ir moter gyvenanius kartu be santuokos registracijos ir neturinius vaik? ....tos paios lyties asmenis gyvenanius kartu ir vedanius bendr k? ......vieni mam su vaiku?3. Kokia eima (kokiu pagrindu sukurta) ginama pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str.?4. Ar eima yra teisin kategorija?5. Kokie juridiniai faktai Jums inomi eimos teisje? Pateikite juridini fakt sudties pavyzdi eimos teisje.

___________________________________________________________________________

[1] Vitkeviius P.S. eimos nari turtiniai teisiniai santykiai. Vilnius: Justitia, 2006. P.34[2] Harry D. Krause, Elrod L.D. Family Law. Cases, Comments and Questions. American casebook series. 5 th Edition. Thomson West St. Paul, 2003. P.3-5[3] Blacks law dictionary. London: Paul St. Minn, 1990, .604.[4] Filosofijos odynas. Vilnius: Mintis, 1976. P.17.[5] .. . - : , 1998. C. 298.[6] Leonaviius J. Sociologijos odynas. Vilnius: Academia, 1993. P. 249 .[7] Becksches Rechtslexikon. Munchen, 2001. S.203.[8] Vokiei teisininkai skiria maj eim (die Kleinfamilie), kuri sudaro tvai(sutuoktiniai) ir vaikai, ir didij eim (die Grossfamilie) - kaip visum asmen, susijusi santuoka, giminyste ir vaikinimu, taiau eimos poymi nekomentuoja.// Dieter H.Familienrecht. Vierte, neubearbeitete Auflage. Berlin; New York: Walter Gruyter, 1991. P.9[9] Vitkeviius P.S. eimos nari turtiniai teisiniai santykiai. Vilnius: Justitia, 2006. P.37[10] Klaipdos miesto apylinks teismo 2003 m. gegus 30 d. nutartis civilinje byloje Nr.2-3876-(4)[11] Klaipdos miesto apylinks teismo 2003 m. gegus 27 d. nutartis civilinje byloje Nr.2-3983[12] Vitkeviius P.S. eimos nari turtiniai teisiniai santykiai. Vilnius: Justitia, 2006. P.35[13] ibaitis R. eima ir asmenybs ugdymas. - Vilnius, 1995. P.4[14]r.ten pat. P.5[15] Harry D. Krause, David D.Meyer. What family for the 21st Century?// 50 American Journal of Comparative Law.101, 120 (2002)[16]r. Ten pat. P.6[17] . . . - , 1971. .8[18] Rasimaviius P. V. Tarybin eimos teis. - Vilnius, 1981. P.16[19] Diius P. Santuoka ir eima Taryb Lietuvoje. - Vilnius, 1974[20] .. C c . - , 1978. .42[21] a . . . o , 1985. C. 4,5,7,24[22] Vitkeviius P.S. eimos nari turtiniai teisiniai santykiai. Vilnius: Justitia, 2006. P. 36, 38

I DALIES Praktins uduotys (1-3 TEMOS)

Savitikros uduotysI DALIES (1-3 TEMOS) Savitikros uduotys

Top of Form

Egalitarin eima pagrsta:

Vyro valdios viepatavimu eimoje;

Moters valdios dominavimu eimoje;

Lygiateisikumo principu (vyro ir moters);

Vyro gimins nari tiesioginiu dalyvavimu eimoje.

Monogamija tai:

vieno vyro santuoka su keliomis moterimis;

vieno vyro su viena moterimi santuoka;

vienos moters santuoka su keliais vyrais;

santuoka tarp artimj giminaii.

Santuokos savanorikumo principas suponuoja:

ituokos laisvs princip;

vyro (sutuoktinio) dominavim kuriant eiminius santykius;

galimyb sudaryti santuok nepaisant joki slyg (amiaus, lyties ir kiti kriterijai);

galimyb kurti eimos santykius ir be santuokos registracijos

eimos teis reguliuoja:

iimtinai tik turtinius santykius;

tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius;

tik turtinius santykius tarp sutuoktini;

tik asmeninius neturtinius santykius