SĖKMINGA VADYBA: MOKYKLOS PAŽANGOS LINK - … svarbus/Edukacines... · mokymas, kūrybiškumo mokymas ir kūrybiškas mokymasis. ... Šiandien mokykla labai keičiasi: jai keliami

1

Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdyba

Švietimo ir ugdymo skyrius

Kauno pedagogų kvalifikacijos centras

SĖKMINGA VADYBA: MOKYKLOS PAŽANGOS LINK

Respublikinės mokyklų gerosios patirties sklaidos konferencijos straipsnių ir pranešimų rinkinys

Kaunas 2014

2

UDK ................ Leidinio rengėjas Kauno pedagogų kvalifikacijos centras Rengiant leidinį talkino: Doc. dr. Ona Visockienė – Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros (NMVA) išorės vertintoja. Ilmantė Bagdonė – Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos vyriausioji specialistė, NMVA vadovaujančioji išorės vertintoja. Nerija Baltrėnienė – Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos vyriausioji specialistė, NMVA kuruojančioji išorės vertintoja. Vilija Barzdžiuvienė – Kauno pedagogų kvalifikacijos centro direktoriaus pavaduotoja. Sigitas Alubauskas – Kauno Tado Ivanausko vidurinės mokyklos direktorius, NMVA išorės vertintojas. Vilija Demjanova – Kauno Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja, NMVA išorės vertintoja. Jolanta Gulbinienė – Kauno „Veršvų“ vidurinės mokyklos direktorė, NMVA vadovaujančioji išorės vertintoja. Deimantė Karaliūtė – Kauno „Santaros“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, NMVA išorės vertintoja. Stanislovas Milašius – Kauno Kovo 11-osios vidurinės mokyklos direktorius, NMVA išorės vertintojas. Ina Petkevičienė – Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja, NMVA kuruojančioji išorės vertintoja. Jūratė Slavinenė – Kauno Antano Smetonos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, NMVA išorės vertintoja. Palmira Talijūnienė – Kauno šv. Kazimiero pagrindinės mokyklos direktorė, NMVA vadovaujančioji išorės vertintoja. Viršelio autorė Gražina Šutienė Už pranešimų turinį ir pateiktus duomenis atsakingi pranešimų autoriai Kauno pedagogų kvalifikacijos centras, 2014 ISBN .....................................

3

Gerbiami pedagogai, džiaugiuosi ir dėkoju už Jūsų indėlį į pilietiškos, patriotiškos ir blaiviai mąstančios naujosios kartos ugdymą. Tai – labai atsakinga, bet tuo pačiu ir be galo kilni misija. Mokyklos veiklos kokybės gerinimas yra vienas iš esminių švietimo politikos prioritetų. Mokyklos veiklos rezultatas – išsilavinęs žmogus, kuriam patikime Lietuvos ateitį. Kauno miesto mokyklose vykęs išorinis vertinimas parodė įstaigų stipriąsias ir silpnąsias sritis, paskatino inicijuoti respublikinę mokyklų gerosios patirties sklaidos konferenciją „Sėkminga vadyba: mokyklos pažangos link“. Malonu, kad mokytojai vieni iš kitų perima gerąją patirtį, nuolat siekia geresnių rezultatų mokydami jaunimą. Tobulumui ribų nėra, todėl linkiu sėkmės mokant ir mokantis vieniems iš kitų.

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas

Vilija

Sticky Note

14 šriftas, bold

4

5

TURINYS

Kūrybiškumas – sėkmingos mokyklos prielaida ................................................................................. 8

Sėkminga vadyba – mokyklos pažangos garantas ............................................................................... 12

Vaikų, turinčių raidos sutrikimus, ugdymo organizavimo patirtis ir galimybės Kauno lopšelyje –

darželyje „Nežiniukas“ ........................................................................................................................ 15

Visapusiškas vaiko ir šeimos gerovės stiprinimas: Kauno Panemunės lopšelio – darželio geroji

vadybinė patirtis ................................................................................................................................... 18

Kauno lopšelio – darželio „Rasytė‘‘ įstaigos vadovų bei pagalbos vaikui specialistų geroji

partnerystės patirtis. ............................................................................................................................. 22

Tarptautiškumo metodas - naujos patirties perspektyvos .................................................................... 27

Projektų metodas ir pedagogų kompetencijų tobulinimas ................................................................... 30

Kokybišką ugdymą sąlygojantys veiksniai ikimokyklinėje įstaigoje .................................................. 33

Meno metodas vaikų ugdymo įstaigoje ............................................................................................... 37

Mikroklimatas ir mokyklos sėkmė ....................................................................................................... 39

Kauno Panemunės pradinės mokyklos tėvai – iniciatyvūs ir atsakingi modernios mokyklos kūrėjai 42

Pagalbos mokiniui sistemos ypatumai ,,Paparčio“ pradinėje mokykloje ............................................ 46

Suzuki metodas - savitos mokyklos kultūros formavimo pagrinda ..................................................... 50

Efektyviai veikiančios mokyklos bendruomenės link ......................................................................... 53

Vadyba ir informacinių technologijų plėtra ......................................................................................... 58

Bendravimas ir bendradarbiavimas su socialiniais partneriais ugdant mokinių pažinimo,

kūrybingumo, socialinę, komunikacinę kompetencijas ....................................................................... 61

Sėkminga vadyba - įstaigos bendradarbiavimo sistemos kūrimo galimybės ....................................... 64

Švietimo kokybės užtikrinimas kūrybiško mokymo(si) metodais karjerai integravimo į ugdymo

procesą galimybės ................................................................................................................................ 68

Ugdymo karjerai integravimo į ugdymo procesą galimybės ............................................................... 70

Specializuoto sportinio ugdymo įgyvendinimas .................................................................................. 75

Besimokanti mokykla besimokančiame Kaune, kurioje bendrauti su menu ir menas bendrauti –

kasdienybė ............................................................................................................................................ 77

Kauno Kovo 11-osios vidurinė mokykla – mokymosi sėkmės ir galimybių kiekvienam vaikui

mokykla ................................................................................................................................................ 81

Žmogiškųjų išteklių valdymas kaip prielaida sėkmingam mokyklos strategijos įgyvendinimui ........ 84

Mokyklos dalyvavimas įvairiuose projektuose, lėšų pritraukimas ugdymo procesui gerinti .............. 87

Charizma strateginiame mokyklos ugdyme ......................................................................................... 91

6

Savitas ugdymas Kauno „Vyturio“ katalikiškoje vidurinėje mokykloje .......................................... 94

Pagalba mokiniui planuojant karjerą Kauno maironio universitetinėje gimnazijoje ........................ 96

Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos kultūros ir strategijos sąsajos ............................................. 102

Novatoriškos aplinkos mokiniams – sėkmingo mokymosi garantas ................................................ 105

Šimtmetį kurtos Kauno „Saulės” gimnazijos kultūros ir tradicijų puoselėjimas telkia bendruomenę ir

stiprina ugdymo įstaigos identitetą ................................................................................................... 107

Kompleksinė pagalba mokiniui Kauno ,,Saulės‘‘ gimnazijoje ......................................................... 112

Kauno „Saulės“ gimnazijos mokinių pasiekimai .............................................................................. 115

Sėkmingas dalyvavimas tarptautiniame ELOS projekte: europinės gimnazijos link ....................... 119

Inovatyvumas Kauno „Varpo“ gimnazijoje „Non progredi est regredi“ (Neiti priekin – tolygu žengti

atgal) ................................................................................................................................................. 123

Projektinė veikla – kompetencijų ugdymui ir mokyklos pažangai .................................................. 126

Neformalusis ugdymas – asmenybei tobulėti ................................................................................... 131

Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos patirtis, puoselėjant kultūrą ir įvaizdį .............. 133

7

8

KŪRYBIŠKUMAS – SĖKMINGOS MOKYKLOS PRIELAIDA

Doc. dr. Ona Visockienė, Kauno miesto savivaldybės administracijos

Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja

Nepaprastai pasikeitusiame ir besikeičiančiame pasaulyje mokykla verčiama neatsilikti nuo

vykstančių procesų ir tobulėti, kad vaikai būtų pasirengę pokyčiams ir rytojui, kad tokiame kaitos

pasaulyje mokiniai turėtų maksimalias sėkmės galimybes gyventi nenuspėjamame rytojuje.

Dvidešimt pirmam amžiui būdinga žiniasklaidos persmelkta aplinka (Diamandis, Kotler, 2012) ir dėl

vaikų dėmesio aršiai kovoja internetas, vaizdo žaidimai ir penki šimtai kabelinių kanalų, todėl

bendrojo ugdymo mokykla turi būti naši ir lanksti. Tuo tikslu bendrojo ugdymo mokyklose

akcentuojamas kūrybiškumo ugdymas ne tik dėl to, kad mokiniai gebėtų kelti idėjas, spręsti

problemas ir priimti sprendimus nestandartinėse situacijos, bet ir dėlto, kad mokyklos, kurios labai

sėkmingai veikė anksčiau, šiandien taip sėkmingai neveiks, jeigu jos nesikeis ir nebus kūrybiškos.

Žinios apie kūrybiškumą tampa itin reikalingos profesionaliai pedagogo veiklai. Mokykla yra vienas

svarbiausių veiksnių, lemiančių, kaip vaikai gyvens ateityje, – iš tiesų, tai leidimų rinkinys. Leidimas

būti kitokiam, leidimas būti kūrybingam, leidimas būti savimi (Diammandis, Kotler, 2012). Kalbant

apie ugdymą, susijusį su kūrybiškumu, yra išskiriamos trys pagrindinės sampratos: kūrybiškas

mokymas, kūrybiškumo mokymas ir kūrybiškas mokymasis. Tai trys tarpusavyje kryptingai

sąveikaujantys procesai (NACCCE, 1999), kurie ugdymo procese neatsiejami vienas nuo kito (žr. 1

pav.).

1 pav. Kūrybiškumas kaip sąveikaujančių procesų rezultatas

Kūrybiškas mokymas

Kūrybiškumo mokymas

Kūrybiškas mokymasis

KŪRYBIŠKUMAS

9

Tarpusavio ryšiai tarp kūrybiško mokymo, kūrybiškumo mokymo ir kūrybiško mokymosi vis

dar yra tyrinėjami ir iš naujo nustatomi. Pedagogai susiduria su iššūkiu juos tobulinti, detalizuoti,

aiškinti ir priimti (Craft, 2005). Jeffrey (2006) puikiai papildo kūrybiškumo sąvoką, nes kūrybiškumas

kūrybiško mokymosi procese reiškia, kad žmogus yra novatoriškas, nebijantis eksperimentuoti bei

išradingas, o kūrybiškas mokymasis reiškia, kad jauni dalyviai įsitraukia į žinių tyrinėjimą.

Bendromis mokyklų vadovų, mokytojų ir mokinių pastangomis kuriamas kūrybiško mokymo(si)

procesas ugdo mokinių kūrybiškumą. Mokyklų vadovai, mokytojai negali ugdyti kūrybinių mokinių

gebėjimų, jeigu jų pačių kūrybiniai gebėjimai yra užgniaužti. Be to, kūrybiškumo mokymas,

priklauso nuo mokyklos vadovų ir mokytojų požiūrio, noro ir pastangų. Tai yra labai svarbu, nes

mokiniai mokosi iš pavyzdžio. Mokiniams yra svarbu, kad mokykla, kurioje jie mokosi yra

kūrybiška, priimanti nestandartinius sprendimus. Švietimo dokumentuose akcentuojama mokyklos

kūrybiškumas. Kiekviena mokykla turi teisę ir laisvę pasirinkti kryptį, tempą, kad dirbtų ne pagal

taisykles, standartus. Laisvė pasirinkti ir priimti sprendimus dėl mokyklos tobulėjimo, įgyvendinant

ugdymo turinį, suteikiama 2013 – 2014 ir 2014 – 2015 mokslo metų pradinio bei pagrindinio ir

vidurinio ugdymo programų bendruosiuose ugdymo planuose (2013). Pavyzdžiui, mokykla susitaria

dėl ugdymo proceso organizavimo laikotarpių (pusmečiai, trimestrai ar kiti), papildomų atostogų,

ugdymo turinio formavimo (integralaus, dalykinio ir (ar) mišraus ugdymo), ugdymo organizavimo

formų (pamoka, projektinė, kūrybinė veikla ir pan.), edukacinių erdvių kūrimo ir panaudojimo ir kt. Ir

sprendimus mokykla gali priimti kūrybiškai. Vadovaujantis Suomijos patirtimi, galima pasirinkti

ugdymo laikotarpius, kurie trumpesni nei trimestrai, t. y. penki periodai, kurie galėtų būti, pavyzdžiui,

tokie (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Ugdymo periodai

Periodas I II III IV V

Laikotarpis 09 02 –10 25 10 28 –12 20 12 23 – 02 14 02 17–04 11 04 14– 06 06

Kūrybiškumo mokymas reiškia, kad mokytojai ugdo jaunų žmonių kūrybišką mąstymą ir

elgseną (NACCCE, 1999). Vadovaujantis Savage ir Fautley (2007), norint pamokose nukreipti

mokinius į kūrybinį procesą, reikia rasti būdą, kaip mokinius motyvuoti daryti pažangą mokymesi ir

užduočių atlikime. Čia pagrindinis komponentas yra klausimų uždavimas. Taigi, kad rastume prieigą

prie kūrybiškumo mokymo, turime išsiugdyti gebėjimą užduoti klausimus. Tai naudinga pradėti nuo

Bloomo (1950) pažinimo tikslų taksonomijos. Pagal kognityvinį sudėtingumą Bloomas (1950) su

komanda suskirstė mąstymą į kategorijas. Jie taip pat pastebėjo, kad 95 proc. to meto mokytojų

klausimų buvo žemiausio lygio.

10

Pasak Savage ir Fautley (2007), kūrybiškumo mokymas neatsiejamas nuo kūrybiško mokymo.

Jauno žmogaus kūrybiniai gebėjimai labiausiai ugdomi tokioje atmosferoje, kurioje tinkamai

įtraukiami mokytojo kūrybiniai gebėjimai. Kūrybingi mokytojai turi turėti ne tik dalykinių žinių, bet

ir žinoti būdų, kaip skatinti smalsumą ir kelti savigarbą bei pasitikėjimą savimi. Jie turi atpažinti,

kada reikalingas padrąsinimas, o kada iškyla grėsmė pasitikėjimui. Kūrybiškas mokymas priklauso

nuo mokytojų, kaip jie naudoja mokymo(si) metodus, kad padarytų mokymąsi įdomesnį, labiau

jaudinantį, efektyvesnį. Kūrybiškumo mokymas neatsiejamas ir nuo kūrybiško mokymosi, kuris yra

aktyvus procesas, kurio metu mokinys yra įtraukiamas į veiklą, kurio rezultatas yra naujų žinių, idėjų

suformavimas (NACCCE, 1999). Siekiant kūrybiško mokymosi itin svarbu vadovautis tinkamu

požiūriu į mokymąsi, kuris sąlygoja ir galutinį rezultatą. Kūrybiškas mokymasis gali suteikti

mokiniams motyvacijos ir gali reikšti nusistovėjusios mokymo tvarkos pokytį. Pamoka, kurią

mokiniai traktuoja kaip smagų dalyką, negali būti bloga. Ten, kur galima padidinti motyvaciją,

atsiranda potencialas papildomai naudai. Kūrybiškam mokymuisi svarbi galimybė suformuoti sąsajas

tarp įvairių disciplinų mokymo programų kas suteikia kitą kūrybiško mokymosi aspektą. Kai kurie

mokykliniai projektai yra grynai tarpdiscipliniai ir naudoja įvairių disciplinų įgūdžius, technikas ir

žinias. Kūrybiškas mokymasis kai kuriems pedagogams gali tapti didžiuoju pokyčiu. Tačiau kaip

žinia, visos kelionės prasideda nuo pirmo žingsnio. Mokytojai, kurie pakeitė savo požiūrį ir pritaikė

kūrybiško mokymosi technikas, dažnai jaučiasi atradę įkvėpimą ir motyvaciją, be to, dažnai sumažėja

mokinių elgesio problemų, o mokomasis dalykas tampa suprantamas ir įdomus.

Apibendrinant išsakytas mintis galima teigti, kad kūrybiškumas yra kūrybiško mokymo,

kūrybiškumo mokymo ir kūrybiško mokymosi rezultatas. Kūrybiškumas ugdomas ne tik ugdymo

proceso metu, bet jį ugdo mokyklos aplinka bei mokyklos bendruomenės priimami nestandartiniai

sprendimai. Šiandien mokykla labai keičiasi: jai keliami nauji ir vis didesni reikalavimai, kurie

skatina tobulėti ir dirbti naujomis sąlygomis, ieškoti naujo kelio, kaip išugdyti savarankišką, jau

mokykloje save kūrybiškai atskleidžiančią asmenybę.

11

Literatūra

1. Bloom‘s taxonomy of learning domains (1956). Peržiūrėta 2012 lapkričio 11, adresu:

a. http://www.nwlink.com/~donclark/hrd/bloom.html

2. Craft, A. (2005). Creativity and possibility in the early years. Peržiūrėta 2013 liepos 12,

adresu:

a. http://www.tactyc.org.uk/pdfs/Reflection-craft.pdf

3. Diamandis, P. H., Kotler, S. (2012). Gausos amžius: Ateitis geresnė, nei manote. Alma littera,

Vilnius.

4. Jeffrey, B. (2006). Creative teaching and learning: towards a common discourse and practice

// Cambridge journal of education, 36(3), pp. 399–414.

5. NACCCE (Nacional Advisory Committtt on Creative and Cultural Education) (1999).

Peržiūrėta 2012 gruodžio 15, adresu: http://sirkenrobinson.com/pdf/allourfutures.pdf

6. Savage, J., Fautley M. (2007). Creativity in secondary education. Learning matters Ltd. Great

Britain:. 2007, 134 p.

7. 2013–2014 ir 2014–2015 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrasis ugdymo planas,

patvirtintas Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo Ministro 2013 m. gegužės 27 d.

įsakymu Nr. V-460.

8. 2013–2014 ir 2014–2015 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji

ugdymo planai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo Ministro 2013 m.

gegužės 27 d. įsakymu Nr. V- 459.

http://www.nwlink.com/~donclark/hrd/bloom.html

http://www.tactyc.org.uk/pdfs/Reflection-craft.pdf

http://sirkenrobinson.com/pdf/allourfutures.pdf

12

SĖKMINGA VADYBA – MOKYKLOS PAŽANGOS GARANTAS

Regina Kulbokienė, Kauno lopšelio – darželio „Gandriukas“ direktorė

Kauno lopšelio – darželio "Gandriukas" prioritetas – vaikų sveikatinimas, apimantis

visuminį ugdymą, orientuotas į kūrybišką sveikos gyvensenos įgūdžių skiepijimą, aplinkos kūrimą.

Atskleidžiama darželio unikali praktinė veikla, atspindinti, kokiais metodais bendruomenė, skatinama

įstaigos vadovės, inicijuoja pokyčius Lietuvos ikimokyklinių įstaigų pedagogų, vaikų bei tėvų

kompetencijos didinimui.

Vadybinė veikla – tai visuminė organizacijos valdymo veikla, o ne tik žmonių, dirbančių

šioje organizacijoje, veiklos ir santykių reguliavimas. Vadybos, kaip bet kokios žmogaus veiklos,

atsiradimas yra objektyvus reiškinys. Šio reiškinio pagrindas – darbo pasidalijimas.

Mūsų suvoktą vadybos modelį sudarytų ikimokyklinio ugdymo mokyklos: misija ir tikslai; valdymo

struktūra; sprendimų priėmimas; inovacijų ir tradicijų santykis; žmoniškieji ištekliai; personalo

kompetencija; dalyvių bendradarbiavimas; paslaugų pasirinkimo motyvai; dalyvių (strategijų)

tipologizacija. Aktyviai įtraukiami visi bendruomenės nariai. Vadovas – lyderis, apie kurį telkiasi

mokyklos komanda – bendruomenė. Jo inovatyvi vadyba – naujų žinių sklaida, lanksti strategija,

kūrybinio proceso fazių realizavimas per praktines veiklas ir kt. Įstaigos bendruomenė aktyviai

įtraukiama į veiklos įsivertinimą ir tobulinimą, inicijuojant pokyčių įgyvendinimą, stiprinamas

bendradarbiavimas įstaigos darbuotojų tarpe. Jų veikla užtikrina planavimo procedūrų kokybę, dera

su mokyklos ugdymo programa ir užtikrina visuminį vaiko ugdymą.

Į vaiką orientuoto ugdymo paradigmos įtakoje pabrėžiame vaiko individualumo puoselėjimą,

priimant jį, galintį suvokti savo poreikius ir juos realizuoti sprendžiant realias gyvenimo problemas

(NAEYC, 1987, 1992; Bitinas, 2002, Juozaitytė plg. Kvietkienė, 2005). Užtikrinant individualių

vaiko fizinių, saugumo, emocinių, socialinių poreikių tenkinimą, pagalbą specialiųjų ugdymo(si)

poreikių turintiems vaikams, įstaigoje dirba šie specialistai: vyresnioji slaugytoja, kūno kultūros

pedagogas, psichologas, logopedas, muzikos pedagogas, metodininkas - organizatorius.

Atsižvelgdami į pokyčius, inovacijas, fiksuojame vaiko pasiekimus, numatydami artimiausią plėtros

sritį. Ugdymo organizavimo kokybę užtikrina aukšta pedagogų kvalifikacija, kurių novatoriškumas

įrodomas gebėjimu išlaikyti pusiausvyrą tarp susiplanuotos ir ugdytinių spontaniškai pasiūlytos,

nenumatytos temos ar veiklos.

Besiremdami nuostata, jog ugdymo procesas turėtų būti orientuotas į vaiką ir jo interesus,

skatiname savo ugdytinius aktyviai įsitraukti į ugdymo(si) procesą pagal jų amžių. Turime

įsitikinimą, jog vaikai, kaip aktyvūs ugdymo(si) proceso dalyviai, turėtų aktyviai dalyvauti priimant

sprendimus, kurie lemia laisvus pasirinkimus, jų interesų kryptis, kur pedagogas yra jų pagalbininkas.

13

Svarbus mūsų pasiekimas gilinant sveikos gyvensenos įgūdžių puoselėjimą ir stiprinimą – edukacinių

aplinkų kūrimas. Mūsų pastangos įvertintos, nes Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo Lietuvoje 20-

mečio proga gavome padėkos raštą iš LR Sveikatos apsaugos ir LR Švietimo ir mokslo ministerijų už

aktyvų dalyvavimą sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo veikloje. Diegiant inovatyvias ugdymo

formas, 2004 m. pradėjo veikti E. de Bono efektyvaus mąstymo centras. 2011 m. E. de Bono

efektyvaus mąstymo centro veikla praplečiama ir jis pervardintas į Sveikos ir kūrybiškos asmenybės

ugdymo centrą. Skleisdami sveikos gyvensenos idėjas, rengiame ir vykdome sveikatinimo projektus:

„Norim augti sveiki draugų būry“; „Pasidalink obuoliu su draugais“; „Augame sveiki ir laimingi“,

"Kodėl vaikams negalima svaigintis?". 2006 m. įgyvendinome Kauno m. savivaldybės finansuojamą

Gabių vaikų ir jaunimo ugdymo projektą „Gabių ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų

aukštesnių mąstymo formų lavinimas“. Plėsdami ugdomąsias erdves, užtikrinant ugdomojo proceso

lankstumą bei vaikų spontaniško kūrybiškumo raišką, užmezgame ir palaikome veiksmingus ryšius

su socialiniais partneriais Lietuvoje bei užsienyje. Akcentuojame du aspektus: vaiko asmenybės

formavimąsi per jo paties natūralią sąveiką su aplinka, jo laisvės, savarankiškumo, saviraiškos

skatinimą ir vaiko mokymąsi per pateiktus nurodymus. Visuminiu požiūriu svarbu, kad vaikas kaip

galima labiau atskleistų savo asmenybės individualumą ir savo turimus gebėjimus per išreikštą

troškimą laisvai ir nevaržomai veikti.

Iškyla ugdymo(si) veikiant reikšmingumas, o ne tik rezultatas (Mockevičienė, 2008).

Besiremdami mąstymu, jog vaikui gali būti ir turėtų būti suteikiama daug atsakomybės, nepaisant jo

amžiaus, pati atsakomybė deda pamatus vaiko pasaulėžiūrai, užtikrina dvasinį saugumą ir stiprina jo

pasitikėjimą savimi ir savo gebėjimais (Neill, 1964), atsisakant stereotipinių nusistatymų (leisti, o ne

drausti; patarti, o ne padaryti už vaiką; išlaisvinti, o neriboti ir pan.). Dialogo metu vaikas mokosi

prisiimti atsakomybę už savo sprendimus ir veiklą (Freire, 2000). Vykdome metodinius renginius,

kurie padeda tobulinti pedagogų profesinę kompetenciją: „Kaip galiu padėti ugdyti sveiką ir

kūrybišką vaiką?"; "Sveikata – vertybė, to galime pasiekti dirbdami kartu"; „Šaltas vėjas draugystei

nebaisus“; „Kuriame pasaką Lietuvai“ ir kt. Esame nuolatiniai „Teatro dienelės vaikų darželiuose“

bei „Kauno Jazz“ renginių, Knygų eisenos dalyviai. Pedagogų ir šeimų bendradarbiavimo dėka šios

naujovės jau tapo tradicija mūsų įstaigoje.

Atsižvelgiant į tai, kad vaikas save suvokia per jį supančią aplinką, 2001 m. pradėtas vykdyti

subalansuotos plėtros projektas aplinkosaugos tema „Aplinka, kurioje aš gyvenu“. 2012 m. LR

Švietimo ir mokslo ministerijos bei Lietuvos jaunimo turizmo centro „Geriausiai tvarkomos

mokyklos aplinkos apžiūroje – konkurse“ Kauno mieste laimėjome pirmąją vietą. 2013 m. LR

Švietimo ir mokslo ministerijos bei Lietuvos jaunimo turizmo centro „Geriausiai tvarkomos

mokyklos aplinkos apžiūroje – konkurse“ respublikoje tapome nugalėtojais. Gavome Švietimo ir

mokslo ministerijos apdovanojimą „Geriausiai tvarkoma mokyklos aplinka Lietuvoje“.

14

Modernėjančioje visuomenėje vaikas tampa bejėgis patirti emocijas, nes akcentuojami

pažintiniai gebėjimai ir intelektas. Visgi, žmogui yra nesvetima išgyventi visus jausmus ir per tai

atskleisti savo unikalumą. Čia svarbus emocinis intelektas (Legkauskas, 2008). Nauja tai, kad veiklos

iniciatorius yra ugdytinis, o pedagogas – išmintingas padėjėjas, stiprinantis vaiko pasitikėjimo savo

gebėjimais jauseną. Skatinimas įtraukti vaikus į emocijas atveriančias veiklas, ateityje turėtų duoti

pozityvių rezultatų – išugdyti ne tik protingus, bet ir empatiškus visuomenės narius.

Nuo 1993 m. esame Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo nariai. Vadovaujantis

bendruomenės apklausa ir siūlymais, 1995 m. pasirinkta sveikatingumo kryptis. Atsižvelgiant į

individualius vaikų poreikius, renkantis tikslines priemones, darželio vizija tapo sveikas vaikas. 2001

m. pradėjome dalyvauti asociacijos „Sveikatos želmenėliai“ veikloje. 2011 m. įstaiga pripažinta

Sveikatą stiprinančia mokykla. Vykdoma mūsų parengta vaikų sveikatinimo programa „Sveikatos

labirintais“. Dalyvaujame tarptautinio vaikų, mokinių, pedagogų ir visuomenės sveikatos priežiūros

specialistų konkurse „Sveikuolių sveikuoliai“.

Akcentuojame ne tik vaiko fizinių, bet ir psichinių galių puoselėjimą bei sveikatą. Tuo tikslu

2009–2014 m. parengėme kvalifikacines programas ir vedame seminarus Lietuvos pedagogams:

„Inovaciniai vaikų sveikatos stiprinimo būdai ikimokyklinėje įstaigoje“; „Sveikatinimo programos

įgyvendinimo psichologiniai aspektai ikimokyklinio ugdymo įstaigoje“; „Vaikų kūrybinių gebėjimų

atskleidimas ir lavinimas“; „Ugdymo individualizavimas, atsižvelgiant į vaikų gebėjimus“ ir kt. Baigę

programas dalyviai patobulino ir ugdymo proceso valdymo kompetenciją edukacinių aplinkų kūrimo,

pagalbos ugdytiniams užtikrinimo aspektu.

Mūsų įstaiga yra viena iš pirmųjų visiškai kompiuterizuotų ikimokyklinių ugdymo įstaigų

Kauno mieste. Nuo 2004 m. vasario mėn. įstaigoje veikia kompiuterių tinklas. Kompiuterių tinklas

yra uždarasis (private network), aptarnaujantis konkrečiai tik mūsų lopšelio – darželio informacinius

mainus. Šis ryšys įgalina optimizuoti pedagogų darbą: palengvinamas duomenų (maitinimas, vaikų

lankomumas, darbuotojų darbo grafikai ir t.t.) rinkimas ir apdorojimas, keitimasis naujausia

informacija (pateikiami naujausi įstatymai, teisės aktai, aktualios naujienos ir kt.). Siekiame būti

atviri naujovėms, todėl aktyviai taikome IKT ugdymo ir valdymo procesuose. Internetinis ryšys

pagerina bendravimo ir bendradarbiavimo kokybę: paspartėja informacijos perdavimas tarp pedagogų

ir tėvų. Vaikai įgyja galimybę bendrauti su tėvais bei dėl objektyvių priežasčių likusiais namie grupės

draugais. Pagerėja bendravimo ir bendradarbiavimo kokybė su socialiniais partneriais. Nauja tai, jog

ugdymo(si) procese taikome IKT. Ugdymo procese naudojame ŠMM aprobuotas mokomąsias

programas vaikams. IKT duoda apčiuopiamą naudą vaikams: multimedijos pagalba supažindinami su

įvairiais amatais, kalendorinėmis šventėmis, pristatomi bandymai, eksperimentai, unikalūs kūrybiniai

atradimai, plečiantys ugdytinių akiratį. Mūsų darbas įvertintas – gavome Kauno miesto Švietimo ir

ugdymo skyriaus apdovanojimą už laimėjimą konkurse „Pažangiausia internetinė svetainė 2012

15

metais“. Svarbu ir tai, jog vaikai skatinami suvokti save kaip aktyvius gyvenimo pokyčių procesų

dalyvius.

Išvados

1. Atskleidžiamos vadybinės veiklos sritys, inovatyvi vadybinės veiklos struktūra, daranti įtaką

Kauno ir Lietuvos ikimokyklinių įstaigų pedagogų profesinį tobulėjimą edukacinių aplinkų kūrimo

aspektu. Ugdymo proceso orientacija į vaiką ir jo interesus, skatinant ugdytinius aktyviai įsitraukti į

ugdymo(si) procesą pagal jų amžių. Ugdome tėvų, vaikų atsakomybę už unikalių savybių išryškinimą

ir ugdymą, kur vaikas pripažįstamas kaip ugdymo(si) proceso iniciatorius, kuriant saugią

psichologinę, pasitikėjimą savo gebėjimais stiprinančią atmosferą.

2. Kauno lopšelis – darželis ,,Gandriukas” yra viena pirmųjų ikimokyklinių įstaigų mieste,

įdiegusi IKT. Pasiekimai: vaikų pasaulėžiūros plėtojimas, padedant pasijausti reikšmingais

visuomenės nariais; ,,Pažangiausia internetinė svetainė 2012 metais”. Numatomas tolimesnis IKT

naudojimas ir plėtojimas ugdymo(si) procese.

3. Sveikos ir kūrybiškos asmenybės ugdymo centras teikia metodinę pagalbą tėvams,

pedagogams. Padeda tenkinti individualius vaikų poreikius. Teikia pagalbą atskleidžiant ugdytinių

gabumus ir juos tobulinant. Sudaro sąlygas tolimesnei veiklos plėtotei, skatinančiai kūrybišką vaikų

sveikos gyvensenos įgūdžių prevencinę veiklą, pabrėžiant pedagoginio personalo kompetenciją ir

bendruomenės narių įtraukimo būtinumą, kaip svarbų demokratiškos vadybinės veiklos komponentą.

VAIKŲ, TURINČIŲ RAIDOS SUTRIKIMUS, UGDYMO ORGANIZAVIMO PATIRTIS IR

GALIMYBĖS KAUNO LOPŠELYJE – DARŽELYJE „NEŽINIUKAS“

Edita Gaižauskienė,

Kauno lopšelio – darželio „Nežiniukas“ direktorė

Kauno lopšelyje – darželyje „Nežiniukas“ ugdoma daugiau kaip 40 proc. vaikų, turinčių

raidos sutrikimų. Šie vaikai priskiriami vaikų, turinčių specialiuosius ugdymosi poreikius grupei. Jų

specialieji ugdymosi poreikiai, kaip pagalbos ir paslaugų ugdymo proceso reikmė, atsiranda dėl

įgimtų ar įgytų sutrikimų ir pasireiškia atsilikimu nuo bendraamžių pažintinės, motorikos,

komunikacijos, savitvarkos, socialinės, emocinės raidos srityse. Priklausomai nuo vaikų specialiųjų

ugdymosi poreikių lygio, pedagoginės psichologinės tarnybos rekomendacijų, tėvų pageidavimų

turintis raidos sutrikimą vaikas mūsų įstaigoje ugdomas integruota ugdymo forma bendrojoje grupėje

arba specialiosios paskirties grupėje, skirtoje vaikams turintiems intelekto, kompleksinių ir raidos

sutrikimų. Vaikams teikiama kompleksinė specialistų (logopedo, specialiojo pedagogo, socialinio

16

pedagogo, menų, muzikos, kūno kultūros pedagogo, masažuotojo) pagalba ir paslaugos. Kai vaikas,

lankantis specialiąją grupę, daro pažangą, matomi jo pozityvūs ugdymosi rezultatai, tėvams sutikus,

perkeliamas į bendrojo ugdymo grupę.

Lopšelio – darželio švietimo politikos kryptis remiasi inkliuzinio ugdymo filosofija

„Mokykla visiems“, kuri akcentuoja, kad ikimokyklinio ugdymo mokykla rūpinasi visais asmenimis,

skatina visų asmenų (vaikas, tėvai, mokytojai, specialistai ir kt.) dalyvavimą ugdymo(si) veikloje,

pripažįsta ir gerbia visų vaikų įvairovę ir skirtybes, nepaisant gebėjimų, negalių, šeimos kultūros ir kt.

Vadovui planuojant ir diegiant inkliuzinio ugdymo politiką ikimokyklinėje įstaigoje

reikalinga atsižvelgti į esmines nuostatas:

– pagalbos vaikui, turinčiam raidos sutrikimą, veiksmingumas priklauso nuo visų ugdymosi proceso

dalyvių (lopšelio – darželio pedagogų, tėvų, vaiko) sutelktumo rengiant ir įgyvendinant vaiko

stiprybėmis grįstas individualias švietimo pagalbos ir ugdymo(si) programas;

– didelis dėmesys skiriamas grupės auklėtojų ir specialistų partnerystei, kryptingai tėvų ir pedagogų

komunikacijai. Tėvai privalo žinoti (pedagogai privalo informuoti) visas vaiko problemas, susijusias

su vaiko ugdymu, ir turi dalyvauti jas sprendžiant (ypatingai tai aktualu integruota ugdymo forma

ugdomiems vaikams);

– ugdymo organizavimas išplečiamas į visas įstaigos bendrąsias vidaus erdves, įrengiant vaikų

žaidimų, eksperimentavimo, sveikatos stiprinimo ir kt. zonas, lavinančias neįgalių vaikų mąstymą,

smulkiąją motoriką, teikiančias vaikams ir visai bendruomenei džiaugsmo;

– vienas iš veiksnių, užtikrinant raidos sutrikimus turinčių vaikų teigiamą socialinį ryšį su

bendraamžiais, tolimesnę ugdymo sėkmę, yra teigiamų bendruomenės nuostatų į vaikus puoselėjimas,

tolerancijos ugdymas. Be to, reikalinga keisti tėvų, auginančių neįgalius vaikus, požiūrį į integruotą

ugdymą, kuris dažnai naudojamas tėvų ambicijoms patenkinti;

– tėvų, auginančių vaikų, turinčių raidos sutrikimus, tėvystės įgūdžių ugdymas, nuolatinis

informavimas apie ikimokyklinės ugdymo mokyklos veiklą (vertybes, tradicijas ir kt.) bei šių šeimų

įtraukimas į bendrus lopšelio – darželio renginius, projektus ir kitą veiklą.

Mūsų lopšelyje – darželyje sukurta bei įgyvendinama vaikų pažangos ir pasiekimų

vertinimo sistema, kurioje akcentuojama, kad turinčių raidos sutrikimus vaikų ugdymas planuojamas

komandiniu principu. Planuodami ugdymo procesą grupės auklėtojai ir specialistai drauge atlieka ir

vertinimą. Kiekvienam vaikui yra sudaroma individuali švietimo pagalbos arba ugdymo(si) programa,

atsižvelgiant į pedagoginės psichologinės tarnybos siūlomą ugdymo(si) programą (bendrąją, pritaikytą

ar individualią), amžių, realius gebėjimus ir jam keliamus ugdymo(si) uždavinius. Programas rengia visi

17

vaiką ugdantys grupės auklėtojai, specialistai ir tėvai. Įgyvendinant programas organizuojama vieninga

pedagogų ugdomoji veikla, t.y. lopšelio – darželio grupių auklėtojų ugdomos vaikų kompetencijos,

lavinami gebėjimai, teikiamos žinios pritaikomos, įtvirtinamos ir plečiamos kitų specialistų

užsiėmimuose. Kas pusmetį atliekama vaiko ugdymo programos įgyvendinimo analizė ir numatomos

vaiko tolimesnio ugdymo strategijos. Vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimas atliekamas pagal žalią,

geltoną ir raudonas spalvas, t.y. programose kiekvienas pedagogas prie įrašo apie planuojamus

ugdymo(si) uždavinius su vaiku reikiama spalva pažymi vaiko pažangą. Žalia spalva reiškia, kad yra

susiformavę, pasiekti gebėjimai („padaryta pažanga“, „kalbos ir kt. sutrikimas pašalintas“), geltona –

besiformuojantys gebėjimai („iš dalies padaryta pažanga“, „kalbos ir kt. sutrikimas iš dalies

pašalintas“), raudona – nesusiformavę gebėjimai („nepadaryta pažanga“, „kalbos ir kt. sutrikimas

nepašalintas“). Pažangos vertinimas spalvomis leidžia vizualiai pamatyti vaiko padarytą pažangą ir

parengti vaiko stiprybėmis grįstas individualias švietimo pagalbos ir ugdymo(si) programas.

Svarbus veiksnys vaikų, turinčių raidos sutrikimus ugdyme yra įstaigos bendrųjų aplinkų

sutvarkymas, įrengiant vaikų žaidimų, eksperimentavimo ir sporto zonas, lavinančias vaikų pažinimo,

socialumo, sveikatos, pažinimo, komunikavimo ir menines kompetencijas. Mūsų įstaiga yra pavadinta

knygos „Nežiniuko ir jo draugų nuotykiai“ (aut. N. Nosovas) herojaus Nežiniuko vardu, todėl

nuspręsta lopšelio – darželio vidaus bendrąsias aplinkas kurti „Nežiniuko miesto“ tema. Įrengiant

Nežiniuko miestą koridoriuose ir laiptinėse kuriamos žaidimų, eksperimentavimo ir smulkiosios

motorikos lavinimo zonos vaikams (žaismingai išpieštos sienos, ant sienų pakabintos vaikų

pažintinius gebėjimus lavinančios dekoracijas ir ugdomosios manipuliacinės sienelės, imituojančios

parką, pievą, miesto gatves). Virš lavinamųjų dekoracijų – žaismingi rėmeliai vaikų piešiniams ir

darbeliams eksponuoti. Be to, pedagogai sukurtas erdves gali kūrybiškai panaudoti organizuojant visų

vaikų ugdymo(si) procesą.

Turinčio raidos sutrikimus vaiko pagalbos ir paramos efektyvumui yra svarbu tėvus įtraukti į

bendrus lopšelio – darželio renginius, projektus ir kitą edukacinę veiklą. Lopšelio – darželio visa

ugdomoji, meninė, kūrybinė ir kita edukacinė veikla organizuojama pagal bendruomenės sukurtas

mėnesio vertybes (temas). Pavyzdžiui, gegužės mėnesio tema – „Šeimą šaunią aš turiu“, birželio –

„Margaspalvė mano vaikystė“ ir t.t. Kiekvieną mėnesį pagal vertybės turinį organizuojami renginiai

bendruomenei, koridoriuose eksponuojamos foto ir vaikų kūrybinių darbelių parodėlės, vykdoma

kryptinga edukacinė veikla kiekvienoje grupėje ir kt. Be to, neįgalių vaikų ugdyme svarbu sudaryti

galimybę tėvams matyti savo vaiko tobulėjimą kitoje socialinėje aplinkoje. Įgyvendinant šį tikslą lopšelis

– darželis bendradarbiauja su neįgaliųjų nevyriausybinėmis organizacijomis, vykdo bendrus projektus.

Bendradarbiaujant su Kauno specialiosios olimpiados klubu mūsų lopšelio – darželio vaikams,

turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių kiekvieną savaitę nemokamai organizuojami sportiniai,

18

gydomieji užsiėmimai. Dalyvaujant Lietuvos Specialiosios Olimpiados Komiteto Jaunojo atleto

programoje vaikams įstaigoje organizuojama sportinė – žaidybinė programa, kurioje dalyvauja sutrikusios

raidos vaikai ir visi lopšelio – darželio vaikai.

Taigi, Kauno lopšelio – darželio „Nežiniukas“ siekiamybė „Mokykla visiems“, kurioje

pripažįstamas kiekvieno asmens individualumas, skiriamas dėmesys kiekvienam vaikui, pagalba ir

paslaugos teikiamos, atsižvelgiant į vaiko individualias galimybes ir ugdymo(si) poreikius.

LITERATŪRA:

1. Bogucka, J. (2003). Neįgalus moksleivis mokykloje. Konferencijos medžiaga „Mokykla

kurtiesiems“, 2003 m. lapkričio 8 d., 19-30. Vilnius: VPU leidykla.

2. Čiuladienė, G. ir Paurienė, L. (2012). Iššūkiai mokyklai: inkliuzijos link. (2012). Žiūrėta 2014-03-

05, prieiga per internetą http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/Issukiai_mokyklai.pdf

3. Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų)

pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo

ugdymosi skyrimo tvarkos aprašas (2011). Valstybės žinios, 2011-10-11, Nr. 122-5769 .

VISAPUSIŠKAS VAIKO IR ŠEIMOS GEROVĖS STIPRINIMAS:

KAUNO PANEMUNĖS LOPŠELIO – DARŽELIO GEROJI VADYBINĖ PATIRTIS

Vilija Gečienė, Kauno Panemunės lopšelio – darželio direktorė

Apie mus. Šiandieninė ikimokyklinė įstaiga – nuolat tobulėjanti institucija, atliepianti

besikeičiančius socialinius, ekonominius sociumo pokyčius. Kauno Panemunės lopšelyje – darželyje

nuolat stebimas ir fiksuojamas įstaigos socialinis kontekstas. Per pastaruosius penkerius metus

lopšelyje – darželyje žymiai padaugėjo vaikų iš socialiai remtinų, nepilnų, socialinės rizikos ir

daugiavaikių šeimų. Be to, kasmet auga šeimų, gaunančių mažas pajamas (šeimos, kurių vidutinės

pajamos vienam šeimos nariui mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio), skaičius. Šie

pokyčiai reikalauja naujų vadybinių sprendimų ir atitinkamų įstaigos strategijų įgyvendinimo. Vienas

iš sėkmingos pastarojo dešimtmečio vadybinės patirties pavyzdžių neabejotinai yra 2003 metais

Panemunės lopšelyje – darželyje įsteigtas Vaiko socialinės raidos metodinis - konsultacinis centras.

Centras yra atviras visuomenei, sprendžiantis vaiko socialines problemas, taikantis prevencines

priemones, teikiantis konsultacinę, korekcinę pagalbą ugdytinių šeimoms, tobulinantis miesto

ikimokyklinių įstaigų mokytojų socialinę - psichologinę kompetenciją. Vaiko socialinės raidos

metodinio - konsultacinio centro savitumas – vykdomos ankstyvosios prevencijos socialinių įgūdžių

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/Issukiai_mokyklai.pdf

19

ugdymo programos, projektai, organizuojami metodiniai renginiai orientuoti į ikimokyklinių įstaigų

specialistų kvalifikacijos tobulinimą.

Veikla. Vaiko socialinės raidos metodiniame - konsultaciniame centre plėtojamos įvairios

veiklos kryptys (žr.1pav.), rengiamos ir įgyvendinamos aktualios kvalifikacijos tobulinimo

programos

(pvz., „Pozityvioji vaikų socializaciją: tendencijos, iššūkiai ir galimybės“; „Ankstyvosios prevencijos

vykdymo galimybės ikimokyklinio ugdymo įstaigoje“), organizuojamos konsultacijos tėvams ir

pedagogams (pvz., „Kaip padėti elgesio ir emocinius sunkumus turinčiam vaikui“; „Socialinė vaiko

atskirtis: situacija ir jos sprendimo būdai ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje“), metodiniai renginiai

pedagogams (pvz., „Ikimokyklinių įstaigų socialinių pedagogų veiklos planavimas ir

dokumentavimas“; „Bendradarbiavimo su Vaiko teisių apsaugos tarnyba galimybės siekiant užtikrinti

vaiko teises ikimokyklinėje įstaigoje“), projektinė veikla vaikams (pvz., projektas „Pradžiugink

ligoniuką“; socialinių įgūdžių projektas „Aš esu aš“), vykdoma parengtos metodinės medžiagos

sklaida (pvz., metodinis leidinys „Socialinė pagalba vaikui ir šeimai“; metodinis leidinys „Kaip

prakalbinti vaiką?“) bei tiriamoji analitinė veikla (pvz., kasmetinis tyrimas „Kauno miesto

ikimokyklinių įstaigų šeimų socialinė analizė“; žr. 2 pav.), vykdomas bendradarbiavimas su

socialiniais partneriais:

• Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius;

• Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius;

Veiklos kryptys

Kauno ikimokyklinių

įstaigų mokytojų, socialinių pedagogų

socialinės – psichologinės kompetencijos

tobulinimas

Socialinė – psichologinė

pagalba, parama ikimokyklinio ir priešmokyklinio

amžiaus vaikams, įveikiant socialinių

gebėjimų raidos problemas

Konsultacinė pagalba ir parama

mikrorajono ir miesto šeimoms,

kurių vaikai nelanko

ikimokyklinių įstaigų

Informacijos, metodinės medžiagos

socialiniais – psichologiniais

klausimais kaupimas,

sisteminimas, panaudojimas,

sklaida

1 pav. Vaiko socialinės raidos metodinio-konsultacinio centro veiklos kryptys

20

• Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros

reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyrius;

• Kauno miesto socialinių paslaugų centras;

• Vaikų gerovės centras „Pastogė”

• Kauno pedagoginė psichologinė tarnyba;

• Kauno Panemunės seniūnija;

• Kauno pedagogų kvalifikacijos centras;

• Lietuvos socialinių pedagogų asociacija;

• Kauno specialiųjų pedagogų ir tėvų draugija;

• Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos

komisariato viešosios policijos skyrius, Šančių ir Panemunės policijos nuovada;

• Kauno visuomenės sveikatos centras;

• Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno vaikų ligų klinika.

2 pav. Vaiko socialinės raidos metodinio - konsultacinio centro veiklos formos

Paslaugos. Kauno Panemunės lopšelyje-darželyje fiksuojamas pastovus didelis

specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų skaičius (žr. 3 pav.). Ugdymo įstaigos geroji patirtis

rodo, jog šiems poreikiams tenkinti būtina išlaikyti specialistų komandą. Kauno Panemunės lopšelyje

– darželyje bendradarbiaudami dirba psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas,

logopedai, tiflopedagogas, menų pedagogas, kūno kultūros pedagogas, muzikos pedagogas,

20

58

33

57

28

16

0

10

20

30

40

50

60

70

Skai

čius

Vaiko socialinės raidos metodinio -konsultacinio centro veiklos formos

Kvalifikacijos tobulinimoprogramos

Konsultacijos

Metodiniai renginiai

Projektinė veikla

Metodiniai leidiniai

Tiriamoji veikla

http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=2&cad=rja&ved=0CDkQFjAB&url=http%3A%2F%2Fwww.kppt.lm.lt%2F&ei=Ab8VU5S9NoHA7AaRxIDYBg&usg=AFQjCNFhmYeTnBwgdsFT3bRMKw2jvCe9Qw

21

138

108 82 83 85

0

50

100

150

200

250

2010 2011 2012 2013 2014

Vaik

ų sk

aiči

us

Metai

Kauno Panemunės lopšelio – darželio specialiųjų poreikių vaikų statistika

Bendras vaikų skaičius

SUP vaikai

masažistas. Atsižvelgiant į didelį nakvojančių vaikų skaičių, Kauno Panemunės lopšelyje – darželyje

veikia penkios savaitinės grupės. Vaikams, liekantiems nakvoti įstaigoje, reikalingas papildomas

pedagogų ir/ar specialistų dėmesys. Šių vaikų poreikius stebi ir vertina Vaiko gerovės komisija, jais

rūpinasi kvalifikuotų darbuotojų komanda – nuo arčiausiai vaiko esančių auklėtojų, auklėtojų

padėjėjų, naktinių auklių iki specialiuosius ugdymo(si) poreikius tenkinančių įstaigos specialistų.

3 pav. Kauno Panemunės lopšelio – darželio SUP vaikų kaita

4 pav. Kauno Panemunės lopšelio – darželio pedagogų kvalifikacija 2014 m.

4

6

18

6

0 5 10 15 20Pedagogų skaičius

Kauno Panemunės lopšelio – darželio pedagogų kvalifikacija 2014 m.

Mokytojas

Vyresnysis mokytojas

Mokytojas metodininkas

Mokytojas ekspertas

Kvalifikacinė kategorija:

22

Personalas. Panemunės lopšelyje – darželyje šiuo metu dirba 34 pedagogai, visi turi

pedagogo kvalifikaciją, 6 edukologijos magistrai. Jų kvalifikacija buvo įvertinta atestacijos metu (žr.

4 pav.): 4 mokytojai ekspertai, 6 mokytojai metodininkai, 18 vyresniųjų mokytojų, 6 mokytojai.

Direktorei Vilijai Gečienei pirmoji vadovo kvalifikacinė kategorija suteikta 2009 m. Direktoriaus

pavaduotoja ugdymo reikalams Ingrida Šilanskienė sieks antrosios vadovo kvalifikacinės kategorijos

2015 m. Kompetentingi pedagogai, jų taikomi mokymo(si) metodai, novacijų taikymas,

bendradarbiavimas su socialiniais partneriais užtikrina vaikų savalaikę, optimalią pagalbą,

puoselėjant vaiko intelektualines, emocines, fizines ir kitas galias.

Ilgametė vadybinė patirtis būtina numatant įstaigos siekiamybes, formuojant komandos

dvasią, pasirenkant tinkamiausias darbo ir veiklos formas. Užtikrindami kokybišką pagalbą vaikui ir

jo šeimai Kauno Panemunės lopšelyje – darželyje nuolat tobuliname ir asmenį, ir sistemą. Keldami

pedagogų kompetencijas, dalindamiesi gerąją darbo patirtimi, bendradarbiaudami ir plėsdami

socialinių partnerių ratą, pritaikydami švietimo naujoves ir atsižvelgdami į kintančius sociumo

poreikius siekiame visapusiško kiekvieno vaiko gerovės puoselėjimo.

KAUNO LOPŠELIO – DARŽELIO „RASYTĖ‘‘ ĮSTAIGOS VADOVŲ BEI PAGALBOS

VAIKUI SPECIALISTŲ GEROJI PARTNERYSTĖS PATIRTIS

Rita Vaškelienė, Kauno lopšelio – darželio direktorė,

Remigija Kasputienė, Kauno lopšelio – darželio direktorės pavaduotoja ugdymui,

Ingrida Markūnė, Kauno lopšelio – darželio psichologė,

Daiva Malinauskaitė, Kauno lopšelio – darželio socialinė pedagogė

„Viena didžiausių klaidų yra manyti, kad pedagogika – tai mokslas apie vaiką, o ne apie žmogų.“

(Janušas Korsakas)

Šiandieninėje visuomenėje vienas iš esminių modernios, besimokančios organizacijos

bruožų yra komandinė veikla, produktyviai dalyvaujant pokyčiuose, juos valdant, kuriant

organizacijos kultūrą, siekiant jos veiklos efektyvumo ir kt. Komandos kuriamos, norint pasiekti

įvairių tikslų, tačiau pagrindinis jų reikšmingumo ypatumas – įrodymai, kad komandos pasiekia

geresnių rezultatų negu atskiri darbuotojai, nes kiekvienai veiklai reikia įvairių įgūdžių ir patirties.

23

Valstybė siekia užtikrinti visuotinį ankstyvąjį ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą bei

švietimo sistemos kokybę, integruotą į bendrąją Europos šalių švietimo erdvę. Šios sistemos

sudedamoji dalis esame ir mes – Kauno lopšelis – darželis „Rasytė“. Tai mus įpareigoja strategiškai

mąstyti apie mūsų įstaigos perspektyvą, uždavinius bei šių siekių įgyvendinimo kelius.

Lopšelis – darželis ,,Rasytė“ savo veiklą grindžia visuotinio tęstinumo principu, strategiją

apsprendžia pakitęs požiūris į vaiką, integruotas vaikų ugdymas, glaudus bendradarbiavimas su

šeima, ikimokyklinėmis įstaigomis ir kitomis ugdymo institucijomis.

Vizija – Kauno lopšelis – darželis „Rasytė“ yra paramos šeimai centras, kultūros židinys

Šilainių mikrorajone, atvira pokyčiams, teikianti kokybiškas ugdymo paslaugas, veržli, puoselėjanti

savo tradicijas, besimokanti institucija.

Vienas iš prioritetinių tikslų – teikti visapusišką pagalbą vaikui bei šeimai. Mūsų įstaiga gali

pasididžiuoti stipria švietimo pagalbos specialistų komanda. Paslaugas vaikams teikia logopedas -

specialusis pedagogas, psichologas, socialinis pedagogas, vyr. slaugytoja – dietistė, kūno kultūros,

muzikos bei menų pedagogai. Tai sudaro galimybę bendradarbiauti specialistams, papildyti vieniems

kitus, siekti vaiko ir šeimos gyvenimo kokybės.

Įstaigoje kuriama veiksminga socialinių ir psichologinių poreikių nustatymo ir pagalbos

teikimo sistema. Sudarytos palankios sąlygos specialiųjų poreikių (SP) vaikų ugdymui. Pagrindinis

specialiojo ikimokyklinio ugdymo tikslas integruoti specialiųjų poreikių vaikus į bendrojo lavinimo

įstaigą bei parengti tolimesniam ugdymui kartu su bendraamžiais, padėti adaptuotis visuomenėje.

Kartą ketvirtyje organizuojamos integruotos veiklos „Žodžio, judesio ir muzikos harmonija“, kurių

metu SP vaikai mokosi derinti muziką, judesį ir žodį.

Teikiamų paslaugų šeimai įvairovė ir kokybė atitinka beveik visų tėvų lūkesčius. Atlikus

platųjį įstaigos įsivertinimą, vadovaujantis „Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito

metodika“, veiklos sritį „Parama ir pagalba vaikui, šeimai“ 2013 m. duomenimis 83,2 proc.

respondentų įsivertina IV lygiu. Tuo tarpu 2011 m. – 36,4 proc. Pagalbinį rodiklį „Psichologinė ir

socialinė pagalba“ 2013 m. 81,5 proc. respondentų įsivertina IV lygiu, 2011 m. – 59 proc.

Vaiko gerovės komisijos iniciatyva lopšelis – darželis „Rasytė“ dalyvauja bei inicijuoja

daugelį projektų ne tik įstaigoje, bet ir mieste bei Respublikoje. Todėl šio pranešimo TIKSLAS –

pasidalinti gerąja patirtimi, kaip sėkmingos įstaigos vadovų bei pagalbos vaikui specialistų

bendradarbiavimo rezultatu. Aptarsime socialinio pedagogo, psichologo bei įstaigos vadovų

partnerystė, teikiant kompleksines, integruotas švietimo paslaugas vaikams.

24

Prevenciniai renginiai, vykdomi Kauno lopšelyje – darželyje „Rasytė“

Jau trečius metus iš eilės įstaigoje minima Tarptautinė neįgalių žmonių diena. Renginio

tikslas – ugdyti vaikų geranoriškumą bei jautrumą neįgaliesiems. Ryto rato metu kalbamės su vaikais,

kokias vaikai žino negalias, ar dažnai mato neįgaliuosius aplinkoje. Diskutuojame, ką gali ir ko negali

žmonės, turintys negalią, kaip elgtumėmės sutikę neįgalų vaiką darželyje ar lauke. Organizuojama

kanadiečių animacinio filmuko „Akiniai“, kuriame pasakojama apie mažą berniuką, nematantį taip,

kaip mato kiti vaikai, bet labai trokštantį turėti draugų ir pritapti.

Kaip ir kasmet gegužės 15 dieną įstaigoje minima Tarptautinė šeimos diena. Šią dieną

ypatingą dėmesį skiriame šeimos temai. Kalbamės su vaikais, kokios gali būti šeimos (pvz.: vaikas ir

tėvai; vaikas ir senelė (senelis); vaikas ir mama (tėtis); tėveliai be vaikučių ir pan.). Svarstome, kam

mums reikalinga šeima (Kaip atrodytų mūsų gyvenimas be šeimos? Kodėl šeimoje gyventi gera?

Kaip jaučiasi vaikai, kurie neturi šeimos? ir pan.). Taip pat kviečiame vaikus atsinešti savo šeimos

nuotraukas į darželį, kuriame bendrus grupės šeimų paveikslus įstaigos teritorijoje, piešiame savo

šeimos narius kieme ant grindinio ir t.t. Tokiu būdu tikime, jog stipriname ne tik šeimos kultūrą,

tačiau ir prisidedame prie įstaigos bendruomeniškumo jausmo puoselėjimo.

Kasmet įstaigoje minima „Tarptautinė vaikų gynimo diena“. Jos metu organizuojame

įvairius žaidimus bei diskusijas, kuriomis siekiame įtvirtinti socialiai priimtinus bendravimo įgūdžius

bendroje kūrybinėje veikloje su vaikais. Ryto rato metu vedame pokalbius su vaikais, koks elgesys

yra tinkamas ir koks ne, iš ko suprantame, kada vaikai elgiasi tinkamai, o kada ne, kaip galime rodyti

pageidaujamo elgesio pavyzdžius kitiems.

Socialiniai projektai bei prevencinės akcijos Kauno mieste

Mūsų darželis ne tik vykdo įvairius renginius įstaigos viduje, tačiau ir aktyviai įsitraukia į

Kauno miesto organizuojamas prevencines akcijas. Taip pat ir patys rengiame įvairius projektus

kitoms Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms.

Kauno miesto priešmokyklinio ugdymo įstaigos kasmet organizuoja renginius Pasaulinei

psichikos sveikatos dienai paminėti. Šią dieną vykdėme akcijas „Apsikabinkime“, „Nosį aukštyn“,

„Paliesk sunkumus“ ir kt. Renginių tikslas – pirminė psichologinių problemų prevencija ir dėmesys

psichikos sveikatai. Veiklų metu kalbamės su vaikais apie žodinį ir nežodinį bendravimą, teigiamas

bei neigiamas emocijas, apsikabinimus, šypsenas bei kitus dėmesio rodymo būdus kitiems.

Diskutuojame, koks kitų elgesys mus džiugina, koks liūdina, kalbamės, ką kiekvienas galime

padaryti, kad šypsenų būtų kuo daugiau.

25

Kasmet organizuojame renginius Tarptautinei tolerancijos dienai atminti. Galime

pasidžiaugti akcijomis „Draugaukime“, „Aš – tai mes!“, vykdytomis mūsų įstaigoje, kurių metu ne

tik kalbėjomės su vaikais draugiškumo tema, tačiau ir gaminome simbolinius darželio „draugystės

žemėlapius“, „draugystės medžius“. Mūsų misija – formuoti vaikų supratimą apie tai, kad visi esame

skirtingi ir visi esame verti pagarbos. Todėl daug dėmesio ir laiko skiriame pokalbiui su vaikais apie

tai, ką vadiname tolerancija, kodėl svarbu būti tolerantiškais, kaip galima rodyti savo toleranciją

kitiems ir pan. Norisi pasidžiaugti, jog prie renginių įstaigoje mielai prisijungia ir vaikų tėveliai, kurie

rašo savo žinutes vaikams, kuriuose įvardina, kodėl nori, jog jų vaikai užaugę būtų tolerantiški.

Aktyviai dalyvaujame Kauno Panemunės lopšelio – darželio Vaiko socialinės raidos

metodinio konsultacinio centro organizuojamuose projektuose. Vienas jų – „Aš esu Aš“, skirtas

tolerancijos dienai paminėti. Jos metu siekėme ugdyti socialinius įgūdžius, formuoti tarpusavio

supratimą, skatinti ugdytinius palaikyti draugiškus tarpusavio santykius ir kt. Vykdėme vaikų

darbelių parodą „Draugystės gėlė“, kuria galėjo pasigrožėti ne tik įstaigos ugdytiniai, pedagogai, bet

ir jų tėvai.

Mūsų įstaigos inicijuotas projektas „Už vaikystę be žalingų įpročių!“ sulaukė dėmesio:

nemažai kitų ikimokyklinio ugdymo įstaigų pareiškė norą dalyvauti. Projekto metu vykdėme savaitę

veiklų, kuriomis siekėme, kad vaikai turėtų supratimą apie sveiką gyvenseną ir žalingus įpročius,

žinotų, kodėl vaikams draudžiama gerti alkoholinius gėrimus (rūkyti), gebėtų atsisakyti pasiūlytos

cigaretės ar atsispirti smalsumui paragauti alkoholinių gėrimų. Svarbiausia, kad vadovautųsi nuostata

sveikai gyventi ir užaugus negerti (nerūkyti).

Socialiniai projektai bei prevencinės akcijos Respublikoje

Svarbu paminėti, jog mūsų įstaiga glaudžiai bendradarbiauja ne tik su Kauno, bet ir su

kitomis Respublikos ikimokyklinio ugdymo įstaigomis bei socialiniais partneriais.

Kasmet prisijungiame prie vaikų linijos organizuojamos socialinės iniciatyvos „Savaitė be

patyčių“. Šių veiksmo savaičių metu vykdėme akcijas „Savaitė be patyčių 2012 m.“, „Gyvenkime su

šypsena“, „Savaitė be patyčių 2014 m.“. Renginių tikslas – formuoti neigiamą nuostatą patyčių

atžvilgiu bei stiprinti vaikų socialinius įgūdžius. Renginių metu kalbamės su vaikais apie tai, kas yra

patyčios, diskutuojame koks elgesys yra draugiškas, koks – ne. Siekiame ugdytis supratimą, kas

vaikus džiugina, o kas skaudina, mokomės atpažinti emocijas, kurias sukelia patyčios ir

priekabiavimas.

Taip pat organizuojame akciją „Be smurto! Už draugystę!”, skirtą „Gegužė – mėnuo be

smurto“ paminėti. Agresija ir smurtas prieš vaikus – aktuali socialinė problema šiomis dienomis.

26

Vaikų atvirai reiškiamas pyktis ir agresija – kasdienė mūsų gyvenimo dalis. Vaikai auga didelio

streso, įtampos ir neigiamų emocijų pilnoje visuomenėje, taigi dėmesys socialinei aplinkai, iš kurios

jie mokosi, yra labai svarbus. Todėl organizuodami renginius siekiame atkreipti ugdymo įstaigos

bendruomenės dėmesį į smurto problemą ir ieškoti originalių bei kūrybiškų jos sprendimo būdų.

Pasigirti galime „Sveikos mokyklos“ statusu. Organizuojame daug įvairių akcijų ir

užsiėmimų, skatinančių sveiką gyvenseną. Vienas iš renginių „Šeimos psichikos sveikata – pozityvus

bendravimas šeimoje“ skirtas paminėti „Vasaris – sveikatingumo mėnuo“, kuriuo metu ugdome

supratimą apie pozityvų bendravimą tarp vaikų ir tėvų per kūrybinę veiklą įstaigos grupėse. Tokių

kūrybinių „dirbtuvių“ metu siekiame pozityvesnio bendravimo tarp tėvų ir vaikų bei grupės

bendruomenės.

Kasmet kovo 20 d. mūsų įstaigą taip pat mini Tarptautinę Žemės dieną, kurios metu

atkreipiamas lopšelio – darželio bendruomenės dėmesys į ekologines Žemės problemas. Ugdytiniai

kartu su tėveliais gamina įvairius žaislus iš atliekų, kurie eksponuojami mūsų lopšelio – darželio

patalpose.

Pagaliau naudojimasis kompiuteriais bei kitomis šiuolaikinėmis technologijomis tampa vis

svarbesnė net ir ikimokyklinio amžiaus vaikų gyvenimo dalis. Jie mielai leidžia savo laisvalaikį

žaisdami kompiuterinius žaidimus, žiūrėdami filmukus...tačiau, ar visada žino tinkamo naudojimosi

kompiuteriu taisykles? Taigi, siekiant tiek vaikučius, tiek jų tėvelius supažindinti su taisyklėmis,

atsakomybėmis bei rekomendacijomis, kaip tinkamai naudotis kompiuteriu ir internetu, įstaigoje

kasmet vasario 5 d. vykdomas „Tarptautinės saugesnio interneto dienos“ paminėjimas.

Apibendrinimas

• Vienas iš prioritetinių lopšelio – darželio „Rasytė“ tikslų – teikti visapusišką pagalbą vaikui bei

šeimai.

• Mūsų įstaiga gali pasididžiuoti stipria švietimo pagalbos specialistų komanda: logopedas -

specialusis pedagogas, psichologas, socialinis pedagogas, vyr. slaugytoja – dietistė, kūno kultūros,

muzikos bei menų pedagogai.

• Mūsų įstaigos geroji patirtis – sėkmingas įstaigos vadovų bei pagalbos vaikui specialistų

partnerystės rezultatas.

27

TARPTAUTIŠKUMO METODAS – NAUJOS PATIRTIES PERSPEKTYVOS

Ramutė Stanislovaitienė,

Kauno lopšelio – darželio „Rokutis“ direktorė, Saturna Sporišienė,

Kauno lopšelio – darželio „Rokutis“ logopedė Šiuo metu švietimas atsinaujina, didėja informacijos srautai ir keičiasi pedagogo vaidmuo šiame

procese. Svarbus pozityvus mokytojo požiūris bei nuostata kaitos atžvilgiu. Mokytojas, siekdamas

teigiamų pokyčių šiandieniniame besikeičiančiame pasaulyje, turi pažinti ir gebėti valdyti nuolat

kintančias jėgas. Turime prisiminti, kad Europos švietimo prioritetuose keliama ikimokyklinių įstaigų

suartinimo idėja.

Dalyvavimas tarptautiniuose projektuose stiprina vaikų ir pedagogų motyvaciją ugdymo(si)

procese, suteikia ugdytiniams daugiau galimybių stebėti bei kontroliuoti savo pačių ugdymąsi, tapti

atsakingesniais už savo žinias. Siekiame padidinti ugdytinių ir pedagogų iniciatyvumą, savęs

įgalinimą, motyvaciją dalyvauti kuriant ateities švietimą ir inkliuzines ugdymo programas, tobulinti

užsienio kalbos žinias, stiprinti tarpkultūrinius ryšius europiniame kontekste, aktyviai dalyvauti

visuomenės gyvenime.

Tarptautiškumo metodas darželyje – tai galimybė: susipažinti su kitų šalių švietimo

sistemomis; pasikeisti gerąja patirtimi tarp dalyvaujančių institucijų; sukūrus virtualią bendravimo

erdvę, keistis idėjomis tarp šalių partnerių, įtraukiant vietos bendruomenes į informacinius mainus.

Siekdami susipažinti, įvertinti ir taikyti naujus ugdymo metodus, nusprendėme pradėti taikyti

tarptautiškumo metodą ir mūsų įstaigoje.

Kodėl verta taikyti tarptautiškumo metodą? Susipažįstama su kitų šalių kultūra, vyksta kultūros

reiškinių mainai. Ugdoma tolerancija ir partnerystė, skatinama vidinė motyvacija mokytis. Virtualus

bendravimas gali tapti asmenine vaikų pažintimi, kuri ateityje galėtų peraugti į draugystę, skatinančią

naujus susitikimus. Betarpiška pažintis su Europos šalių bendraamžiais plečia vaikų akiratį.

Pedagogai gali keistis metodikos naujovėmis, rengti švietimo sistemų palyginimus. Tam lopšelis –

darželis „Rokutis” pasitelkė programų Comenius, Erasmus+ teikiamomis galimybėmis. Projektai

sudaryti atsižvelgiant į įstaigos strateginį planą, siekiant įgyvendinti pedagoginių kompetencijų

stiprinimo ir ugdymo programų modernizavimo poreikius bei į dalyvių asmeninio bei pedagoginio

tobulėjimo poreikius.

Mūsų vykdytų tarpatutinių projektų „Nuo sėklos iki augalo“ (From Seed to Plant), „Mūsų

sparnuotieji draugai“ (Our Feathery Friends) bei „Vabalėlis dėžutėje“ (Bug in the Box) tematikos

28

pasirinkimą lėmė įstaigos regiono ypatumai. Darželis įsikūręs Pakaunės mikrorajone prie Jiesios

kraštovaizdžio ir Kauno valstybinio teriologinio draustinių, su gausybe paukščių, augalų, iš kurių net

101 rūšis reta, todėl gamtos pažinimas, tyrinėjimai ir eksperimentai vyksta jau darželio teritorijoje.

Projektų metu susipažinome su savo ir kitų projekto dalyvių gyvenamąja aplinka, modeliavome sėklų

kolekcijas, jas sodinome, stebėjome augalų augimą, sudarinėjome augimo diagramas, piešėme savo ir

kitų šalių augalus. Mokėmės atpažinti paukščius, stebėjome jų migraciją, skaitėme įvairias knygeles

apie paukščius. Stebėjome orus, sukūrėme „Orų medį“, parengėme „Orų kalendorių“.

Projekto „Pasakyk pasauliui labas“ (Say hello to the World) tikslas – skatinti vaikus per

įvairias įdomias veiklas pristatyti savo šalies ir susipažinti su kitų šalių įžymiais žmonėmis, istoriniais

objektais, kultūra ir papročiais, stiprinti ryšius tarp skirtingų tautų. Projekto šūkis: „Ir aš galiu pakeisti

pasaulį“. Įvykdžius projektą mums buvo suteiktas „Tolerantiško darželio“ vardas. Projektas gavo I-os

vietos apdovanojimą už inovacijas.

Nauda ugdymui(si). Matematiniai, kalbiniai ir IT naudojimo įgūdžiai buvo lavinami žymint

orus, ruošiant orų diagramas, rengiant orų vaidinimus bei tiesiogiai bendraujant video konferencijose.

Tai padėjo mums, kaip savo šalies ir Europos piliečiams, suprasti ekologijos svarbą, didinti

asmeninės atsakomybės suvokimą ir suformavo veiklai reikalingus įgūdžius. Bendravimas su

partneriais, paprastų frazių mokymasis jų kalbomis, patobulino vaikų komunikavimo ir kūrybinius

įgūdžius. Mokantis dainų, šokių, žaidimų apie augalus, paukščius, ruošiant parodas, kuriant knygeles,

susipažinome ir palyginome savo ir kitų šalių kultūras, tradicijas, gamtą ir klimatą. Taip pat vaikai

išmoko atidžiau rūpintis įstaiga ir jos aplinka.

Projektinė veikla kaip pedagogo profesinių kompetencijų formavimosi prielaida.

Comenius partnerysčių projektai paskatino pedagogus domėtis informacinių technologijų taikymu

ugdymo procese, dalintis jų naudojimo vaikų ugdyme patirtimi, patobulėjo mokytojų IKT įgūdžiai.

Projektas parodė, kad vykdant veiklas kūrybingesniu būdu, vaikai pasiekia geresnių rezultatų. Visi

dalyviai buvo skatinami ieškoti naujų darbo formų gamtos stebėjimui ir tyrinėjimui. Mokytojai

susipažino su kitų kultūrų ugdymo metodais, jais praturtino įstaigos ugdymo procesą. Apsilankę

Anglijos darželyje pedagogai atkreipė dėmesį į specialiųjų poreikių vaikams skirtus ramybės, poilsio

kampelius. Grįžę savo įstaigoje įkūrėme relaksacijos kambarį, skirtą ne tik specialiųjų poreikių

vaikams, bet ir visiems ugdytiniams, tėveliams, darbuotojams. Pasinaudojome Norvegijos mokytojų

patirtimi ieškant naujų tėvų informavimo metodų ir savo įstaigoje kiekvieną mėnesį organizuojame

vaikų, tėvų ir pedagogų bendras išvykas į gamtą, kurių metu aptariame vaikų ugdymosi pasiekimus.

Naujus įvairius vaikų elgesio vertinimo ir įsivertinimo metodus („Varlyčių balos“, „Pasiekimų

kopėtėlės“ ir t.t.) perėmėme iš Turkijos mokytojų. Pagerėjo darbo komandoje, bendradarbiavimo

29

įgūdžiai, projekto planavimo ir organizavimo kompetencijos. Įvykdžius projektą „Pasakyk pasauliui

labas“, įstaiga buvome pripažinta turinti profesionalią „Tolerantiško darželio“ komandą.

Pokyčiai mokykloje. Video konferencijos tapo dienotvarkės dalimi bei galimybe vaikams

tiesiogiai bendrauti su draugais iš partnerių šalių mokyklų. Po konferencijų vykusiose diskusijose:

„Kuo esame panašūs ir skirtingi“, vaikai dažniausiai pastebėdavo, kad kitų šalių vaikai daug

linksmesni, dažniau šypsosi ir yra labai „laisvi“. Ryškiausi pokyčiai įvyko kalbų mokymo(si)

politikoje: mokytojos pradėjo lankyti anglų kalbos kursus, o vaikų domėjimasis kita kalba, atsiradęs

noras išmokti pasisveikinimo, mandagumo žodelių, paskatino mus įsivesti priešmokyklinėse grupėse

ankstyvąjį anglų kalbos pažinimą per žaidybinę veiklą.

Nauda įstaigos bendruomenei. Projektinė veikla turėjo įtakos tėvų požiūrio į ugdymą kaitai.

Įstaigos bendruomenė pradėjo labiau domėtis vaikų ugdymu, suvokė, kad tik glaudus

bendradarbiavimas gali duoti teigiamų rezultatų ugdyme. Išryškėjo sutelktumas, bendruomeniškumas,

pasitikėjimas savimi ir kitais. Išmokome ieškoti kompromisų, bendrų sąlyčio taškų, sprendžiant bet

kokias iškilusias problemas.

Kitos vietos mokyklos bei įstaigos sėmėsi iš mūsų tarptautinių projektų vykdymo patirties. Kaip

Partnerysčių projekto nariai buvom pakviesti ir dalyvavom Vilniuje organizuotoje Europos dienų

šventėje. Vykdydama projektą vietos bendruomenė išbandė ir pritaikė naujus pedagoginius metodus,

buvo skatinama toliau vystyti tarptautinį bendradarbiavimą ankstyvojo vaikų ugdymo srityje.

Norėtume pasidžiaugti, kad mūsų įstaiga tapo kokybės konkurso nominante už puikiai

įgyvendintą Comenius programos mokyklų partnerysčių projektą. Savo patirtį pristatėme „Baltic

Expro+“ parodoje Rygoje, kurioje mūsų veikla labai susidomėjo latvių ikimokyklinės įstaigos. Viena

iš Latvijos įstaigų tapo mūsų dabartinio projekto dalyve.

Taip pat gavome diplomą ir paskatinimo prizą (multimediją ir projektorių) „Už efektyvų

eTwinning įrankių naudojimą Comenius partnerysčių projektuose“.

Įgiję tarptautinių projektų vykdymo patirties, tapome naujo projekto “Mažas paukštelis –

trumpa pasakėlė“ koordinatoriais. Šis projektas – natūrali buvusių projektų tąsa, toliau skiepijanti

suvokimą, kad gamta neturi nei ribų, nei sienų.

Projektinėje veikloje sustiprėjo tarpusavio ryšiai tarp įstaigoje dirbančių žmonių, išaugo

pasitikinėjimas savimi. Pamatėme, kad daugelis Lietuvos darželių dirba labai kūrybiškai ir turime ką

parodyti Europos partneriams. Integruojant gerąją patirtį ir naujus mokymo metodus, įstaigos

pedagogai tapo atviresni įstaigos modernizavimui, tarptautinei projektinei veiklai, kalbinei ir

kultūrinei įvairovei. Pagerėjo darbuotojų motyvacija, pasitenkinimas kasdieniniu darbu.

30

Projektinei veiklai plėtoti ir populiarinti buvo pasitelkta parodos, naujienų laikraštis, vietinė

spauda, prezentacijos, darželio internetinė svetainė bei eTwinning programa, atvirai prieinama

visiems tėvams, Lietuvos Respublikos ir Europos pedagogams.

PROJEKTŲ METODAS IR PEDAGOGŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMAS

Regina Beinorienė, Kauno lopšelio – darželio „Vaikystė“ direktorė

Su projektų metodu susipažinome ir mokėmės dirbti dalyvaudami ilgalaikiame

tarptautiniame projekte „Ikimokyklinio ugdymo sistemos demokratizavimas“ arba Danijos partnerių

garbei pavadintame Egmonto projekte (1993–2005) beveik nuo švietimo reformos ikimokyklinio

ugdymo srityje pradžios. Projektų metodas, kaip darbo forma, buvo pasirinktas, siekiant Lietuvos

ikimokyklinėse įstaigose demokratizuoti ugdymo procesą, t.y. keisti pedagogo ir vaiko santykį –

suteikti vaikui pasirinkimo laisvę, keisti pedagogo ir tėvų santykį – labiau įtraukti šeimą į vaikų

darželio gyvenimą. Svarbu pabrėžti, kad tai ir mokymosi, ir veiklos metodas, kuris skatina iškelti

problemas ir kūrybiškai jas spręsti, ieškoti naujų idėjų.

Mūsų įstaigoje projektų metodo diegimo pradžia buvo sudėtinga, pedagogams teko

įveikti ne vieną iššūkį: keisti požiūrį, nuostatas, santykius, darbo metodus. Vertindami projektinės

veiklos raidą, analizuodami įgyvendintų projektų rezultatus, sąlyginai išskiriame keletą projektinės

raidos etapų. Kaip pokyčiai reiškėsi įstaigos gyvenime?

Pirmieji projektai – „Ką galėtume padaryti, kad vaikai taptų savarankiškesni?“, „Koks

pedagogo vaidmuo sprendžiant vaikų konfliktines situacijas?“ – keitė pedagogų požiūrį į veiklos

organizavimą, vaiko poreikių suvokimą, ugdymo aplinkos kūrimą. Šių projektų įgyvendinimo metu

vyko pasikeitimai ugdymo procese: veiklos pasirinkimo laisvės suteikimas vaikams, vaikų įtraukimas

į sprendimų priėmimą, galimybių sudarymas reikšti nuomonę, naujų veiklos erdvių įrengimas,

nustatytu metu vaikų išleidimas į koridorių ir kt. Kartu su pedagoginiais eksperimentais vyko ir

intensyvus metodinis darbas: mokėmės taikyti stebėjimo metodą, užrašyti stebėjimus ir juos

analizuoti, suvokti individualius vaikų poreikius, interesus ir galimybes. Pedagogai kėlė klausimus:

• koks turi būti organizuotos ir vaikų spontaniškos veiklos santykis?

• kaip pedagogui nedominuoti ir neužgožti vaiko iniciatyvos?

• kaip spręsti vaikų konfliktines situacijas?

Jau tada padarėme išvadą: jei pripažįstame vaikus kaip demokratinio proceso dalyvius –

turime leisti patiems dalyvauti ir spręsti su jų gyvenimu darželyje susijusius klausimus.

Vienas svarbiausių šio laikotarpio pasiekimų – komandinio darbo įgūdžių

formavimasis. Projektinė veikla skatino domėtis analizuojama problema, diskutuoti, turėti savo

31

nuomonę ir ją pagrįsti, priimti konstruktyvią kritiką, išgirsti kitokį požiūrį ar nuomonę, būti

komandos nariu ir prisiimti atsakomybę už bendrą darbą. Nauja patirtis leido suprasti, kad reikia

nebijoti savo darbo problemų atskleisti kitiems, nes tai padeda rasti sprendimo būdų.

Vėlesnių projektų tematika atspindėjo tai, kas įstaigos bendruomenei buvo aktualu.

Pavyzdžiui, projekte „Kokios bendradarbiavimo formos įtakoja tėvų aktyvumą?“ ieškojome

efektyvesnių būdų:

• kaip įtraukti šeimą į ugdymo procesą?

• kaip tėvams pateikti informaciją apie vaiko ugdymąsi?

• kaip jie vertina bendradarbiavimą su pedagogais?

• kokie yra jų siūlymai?

Projekte „Kaip kurti aplinką, kuri skatintų vaiką veikti?“ gilinomės į ugdymo aplinkos

kūrimo principus, atlikome daugybę bandymų ir eksperimentų, kad įsitikintume, koks svarbus

ugdymosi veiksnys yra aplinka, mokėmės įžvelgti, kada vaikai yra aktyvūs aplinkos kūrėjai, kokios

ugdymosi sąlygos yra palankios reikštis vaikų kultūrai.

Kitą ugdymo turinio aspektą analizavome projekte „Kam vaidina vaikai?“ Projekto

vykdymo metu siekėme išsiaiškinti:

• kas vaikui yra vaidyba?

• kokie ugdymo metodai padeda atsiskleisti vaikų vaidybos gebėjimams?

• su kokiais sunkumais susiduria pedagogai, ugdydami vaidybos gebėjimus?

Projektas padėjo suprasti, kad vaidybinę veiklą būtina susieti su pagrindine vaiko veikla

– žaidimu. Vaidybos gebėjimus turime ugdyti taip, kad padėtume vaikui pažinti save ir kitus, o ne

tam, kad vaikai įgyvendintų auklėtojų sumanymus. Tikslas – įtraukti vaikus į kūrybą. Vargu ar jo

sieksime, jei auklėtoja režisuos, o vaikai vaidins.

Šiame etape ypač didelį dėmesį teikėme praktinės veiklos analizei ir refleksijai,

mokėmės rasti teorinių paaiškinimų savo naujiems atradimams pagrįsti, gautus rezultatus

labiau siejome su tolimesnės veiklos žingsniais. Augo pedagogų gebėjimai apibendrinti įgytą patirtį

ir ją perteikti kitiems. Rengėme ir įgyvendinome kvalifikacinių programų ciklus, kuriais siekėme

inicijuoti naują požiūrį į vaiką, vaikų kultūros kaip vertybės pripažinimą, skatinti demokratizavimo

procesus kitose ikimokyklinėse įstaigose.

Dabartinio laikotarpio projektuose keliame ir analizuojame ugdymo kokybės klausimus:

inovatyvių metodų diegimo, vaiko gyvenimo ritmo darželyje, lauko aplinkos kūrimo, švenčių

organizavimo ir kt. Pavyzdžiui, projekte „Ramybės metas darželyje: mokomės atsipalaiduoti“

sprendėme aktualią poilsio problemą vaikams, nemiegantiems pietų miego. Projekto eigoje

32

išbandėme įvairias alternatyvias poilsio formas ir atsipalaidavimo būdus, kurie padeda tenkinti

individualius vaikų poreikius, tėvų pageidavimus.

Kita projektų tematika yra lauko aplinkos kūrimas, kurių įgyvendinime aktyviai

dalyvauja visa bendruomenė. Įstaigos teritorija yra didelė, kasmet ieškome naujų idėjų, kaip išnaudoti

turimas erdves, kiek jų palikti pačių vaikų kūrybai. Projekte „Kaip praplėsti lauko erdvių

funkcionalumą?“ išsiaiškinome vaikų nuomonę, kas jiems labiausiai patinka ir ką mėgsta žaisti

kieme, surinkome jų siūlymus ir pageidavimus, į kuriuos atsižvelgiame, kurdami lauko ugdomąją

aplinką. Tėvų ir pedagogų pastangomis atnaujinamos veiklos erdvės, domimasi kitų šalių patirtimi,

renkamos ir teikiamos idėjos lauko projektams. Pastebėjome, kad veikla lauke tapo įvairesnė,

tikslingai labiau orientuota į vaikų gebėjimų ugdymąsi, išaugo jos edukacinės funkcijos.

Rengiame bendrus projektus su kitų ugdymo įstaigų pedagogais, kuriuose dalinamės

savo praktine patirtimi, diskutuojame apie tai, kaip šiandien suprantama ikimokyklinio ir

priešmokyklinio ugdymo kokybė, kas yra „į vaiką orientuotas” ugdymas, ieškome tokio ugdymo

pavyzdžių. Projektų veiklos analizė rodo, kad institucinio lygmens bendri projektai padeda keisti

pedagogų požiūrį į dalykus, kurie buvo „įaugę“ ir atrodė nekeičiami, paskatina geresnį vaiko

ugdymosi poreikių ir galimybių pažinimą, norą aktyviau domėtis šiuolaikinėmis ugdymo

aktualijomis, taikyti naujus ugdymo būdus.

Apibendrinant galime teigti, kad projektų metodas buvo svarbiausias veiksnys, inicijavęs

ugdymo kokybės pokyčius įstaigos veikloje ir sukūręs prielaidas organizacijos kultūrai atsirasti

ir plėtotis. Projektinė veikla išmokė pedagogus bendradarbiauti, dirbti komandoje, analizuoti ir

reflektuoti savo praktinę veiklą, pastebėti, su kokiomis problemomis susiduria bendruomenės nariai ir

jas spręsti. Metodas kaip veiklos forma ugdo lyderystę, plėtoja kūrybiškumą, iniciatyvumą, skatina

pedagogus dalyvauti institucijos valdyme.

LITERATŪRA

1. Gražienė V. Projektų metodo pagrindai.Vilnius: Gimtasis žodis, 2009.

2. Staerfeldt E., Mahiasen R. Ch. Pedagogika ir demokratija. Vilnius: Aidai, 1999.

3. Demokratiškos pedagogikos matai. Danų autorių straipsnių rinkinys kuriančiam pedagogui. Vilnius:

Vilniaus kolegija, 2005.

4. Gražienė V. Vaikystės sampratos paradigmos kaita: „Ikimokyklinio ugdymo sistemos

demokratizavimo“ projekto (1993–2005) studija // Acta Pedagogica Vilnensia. T. 16. Vilnius: VU

leidykla, 2006.

5. Artyn vaiko. Knyga auklėtojoms, studentams, dėstytojams ir tėvams. 2 dalis. Sud. V. Gražienė.

Vilnius: Polilogas, 1998.

33

KOKYBIŠKĄ UGDYMĄ SĄLYGOJANTYS VEIKSNIAI IKIMOKYKLINĖJE

ĮSTAIGOJE

Irena Verbavičienė, Kauno lopšelio – darželio „Vyturėlis“, direktorė,

Kristina Gadliauskienė, Kauno lopšelio – darželio „Vyturėlis“, direktorės pavaduotoja ugdymui

Anotacija. Ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje akcentuojamas kaip sudarymas vaikams kuo

palankesnių sąlygų, kurios turi įtakos ugdytinio vidinių galių plėtotei, jo saviraiškai ir saviraidai.

Tokia ugdymo samprata ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje dirbantiems pedagogams kelia tikslą –

ugdyti laisvą ir kūrybingą asmenybę, kuriai būtų sudarytos kokybiškos ugdymo(si) sąlygos.

Dažniausiai, apibūdinant ikimokyklinio ugdymo paslaugų kokybę, remiamasi asmeniniu požiūriu.

Bet labai dažnai kokybė minima kaip vidinis tikslas be jokių apibrėžimų ar nurodymų. Kalbėjimas

apie geresnę paslaugų kokybę, nepažymint, kas tai yra, kaip ją priima tėvai ir kaip ji gali būti įdiegta

bei gerinama, turi ribotą vertę.

Tyrimo tikslas – atskleisti ikimokyklinio ugdymo kokybę sąlygojančius veiksnius.

Tyrimo metodas. Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė (siekiant teoriškai pagrįsti

nagrinėjamą temą).

Ugdymo proceso kokybės šiuolaikinėje ikimokyklinio ugdymo įstaigose samprata.

Ugdymo proceso kokybės samprata siejasi ir su šiuolaikiniu požiūriu į vaiką bei vaikystę.

Atmesdami požiūrius, kad vaikas pasyvus, negabus, nesugebantis kurti – tik mėgdžiojantis ir

kopijuojantis ugdymo subjektus, šiuolaikiniai pedagogai skelbia naują vaikystės ir vaiko sampratą.

Pagal ją, vaikas – ir šeimos, ir sociumo narys, turintis savų interesų, kurie ne visada sutampa su tėvų

ir kitų suaugusiųjų interesais. Vaikas pripažįstamas kaip visuomenės struktūros dalis, kurio, kaip

ankstyvojo amžiaus tarpsnio atstovo, raida ir gyvenimo ypatumai nėra mažiau svarbūs ar aktualūs

visuomenei, nei kitų amžiaus tarpsnių, pvz., jaunuolių ar pagyvenusių žmonių. Nauja vaiko ugdymo

paradigma teigia, kad:

• nėra universalaus vaiko, yra daug vaikų – daug individualybių;

• vaikas kaip sociumo narys dalyvauja savo gyvenimo kūrime, sprendžia su savo būtimi,

ugdymusi, žinojimo plėtote susijusius klausimus;

• vaiko socialiniai santykiai ir kultūra gerbtini kaip fenomenas, konstruojamas pagal vaiko

asmeninį supratimą;

• vaikas turi būti pagarbiai išklausomas, įtraukiant jį į demokratišką dialogą, vaikas turi teisę

turėti savo nuomonę.

34

Vaikų ugdymo proceso kokybė. Naujos vaikų ugdymo paradigmos teiginiai inicijuoja

naujus ugdymo proceso akcentus. Moksliniuose šaltiniuose plačiai analizuojama mažų vaikų ugdymo

proceso įstaigose kokybė, kuri priklauso:

• nuo ugdymo kryptingumo – jei ugdymas neturi tikslo, neįmanoma jo efektyvinti;

• nuo aplinkos, kuri sudaroma vaiko veiklai, patirties įgijimui, įvairovės; aplinka turi vesti

vaiką į socialinį pasaulį, turi garantuoti įvairių kompetencijų plėtotę;

• nuo santykių, kurie formuojasi tarp įstaigoje dirbančių suaugusiųjų, tarp suaugusiųjų ir vaikų:

sąveikavimo puoselėjimo, gebėjimo draugauti, supratimo apie žmonių tarpusavio ryšius

puoselėjimo;

• nuo teisių, kurios yra garantuojamos įstaigose suaugusiesiems ir vaikams;

• nuo suaugusiųjų, kurie garantuoja vaiko globą ir ugdymą, poreikių tenkinimo;

• nuo vaikų poreikių tenkinimo;

• nuo pedagogų komandos kultūros, atviro komunikavimo;

• nuo realaus ugdymo tikslo ir realių ugdymo uždavinių suvokimo;

• nuo ugdymo pasiekimų vertinimo;

• nuo vaiko individualybės puoselėjimo, padedant vaikui tapti unikalia asmenybe, įgyti

žinojimo, asmeninių ir socialinių kompetencijų per intensyvų ugdymą, per vaiko

socializavimąsi.

Santykiai. Ypač plačiai tyrinėjami ir analizuojami įvairūs ir sudėtingi santykiai tarp vaikų,

santykiai tarp vaikų ir suaugusiųjų, santykiai tarp suaugusiųjų, t.y. mokėjimas dirbti komandoje,

padėti vienas kitam, mokytis vienam iš kito. Vaiko – suaugusiojo santykiai lemia vaiko santykį su

pačiu savimi, su kitais vaikais, lemia tai, kaip vaikas padeda socializuotis kitiems vaikams. Pozityvūs

pedagogo – vaiko santykiai rodo emocinę ugdomojo proceso kokybę, gerina emocinį klimatą grupėje,

skatina gerus santykius tarp vaikų, skatina jų pagarbą vienas kitam, palaikymą.

Pedagoginio proceso refleksija. Vaikų ugdymo proceso kokybė priklauso nuo pedagogo

refleksijos: ugdymo proceso, vaikų reakcijų, pasiekimų, pedagoginių veiksmų ir savo kompetencijų.

Šaltiniuose nurodoma, kad viena iš priemonių, darančių refleksiją kokybiškesne, yra pedagoginės

veiklos dokumentavimas. Jis padeda pedagogui ir visai bendruomenei suprasti pedagoginių ir

socialinės aplinkos poveikių įtaką vaikui, geriau įsisąmoninti savo paties santykius su socialine

aplinka, darbu ir kūryba, skatina pedagoginės veiklos demokratėjimą.

Ugdymo tikslingumas. Ugdymo proceso kokybė priklauso nuo vaikų ugdymo tikslingumo.

Įvairių amžiaus tarpsnių vaikų ugdymo tikslingumą ir kryptingumą lemia pedagogo siekiami ugdymo

tikslai. Pagal juos pedagogas konstruoja savo veiklą, numatydamas, kaip ugdymo procese turi keistis

ugdytinio galios. Pedagogo tikslinga veikla – tai ugdymo turinio parinkimas, metodų ir būdų, kuriais

35

garantuojamas ugdymo turinys, vaikų ugdymo proceso organizavimo bei pasiekimų nustatymas,

orientuojantis į ugdymo tikslą. Pedagoginiai tikslai nesirenkami tiesmukai: juos reikia apmąstyti,

nuolat gretinti ir vertinti.

Pedagogų asmeninės savybės. Ugdymo proceso kokybė moksliniuose šaltiniuose siejama

su įstaigos personalo, ypač pedagogų, asmeninėmis savybėmis. Pabrėžiama tokių pedagogo savybių

raiška kaip smalsumas – žingeidumas, dorumas – sąžiningumas, akcentuojant, kad jo veiklos

principai turi būti atviri viešam vertinimui. Pabrėžiamas paslaugumas, elgimasis su vaikais pagarbiai

ir oriai, drąsumas, akcentuojant nusiteikimą ieškoti, rizikuoti, net padaryti klaidų ir iš jų pasimokyti,

geraširdiškumas. Kalbėdami apie santykių su ugdytiniais pobūdį, tyrinėtojai pabrėžia, kad pedagogas

turi būti nuoširdus, lankstus, kūrybiškas ir skatinantis, palaikantis, atviras, tikintis problemos

išsprendimu, dažnai praktikuojantis grįžtamąjį ryšį, skatinantis vaiko savimoką, savęs vertinimą,

nebijantis rizikuoti.

Kokybiškas mažų vaikų ugdymo procesas reikalauja laikytis „klausymo pedagogikos“

reikalavimų, pagal kuriuos vaikas dažniau išklausomas nei jam kalbama: išklausomos vaiko idėjos,

samprotavimai, planai, lūkesčiai.

Ikimokyklinio ugdymo(si) kokybę sąlygojantys veiksniai. Ugdymo kokybę sąlygoja

pedagogų išsilavinimas bei kompetencija. Daugelis edukologų pripažįsta, kad pagrindinis vaikų

darželio veiklos efektyvumą skatinantis veiksnys yra pedagogų kvalifikacija.

Ugdymo(si) kokybei turi reikšmės vaikų, tenkančių vienam suaugusiajam santykis.

Kuo šis santykis mažesnis, tuo aukštesnė ugdymo(si) kokybė.

Ugdymo kokybei įtakos turi bendras vaikų skaičius grupėje. Nuo vaikų skaičiaus grupėje

didžia dalimi priklauso vaikų ugdymo kokybė, nes kuo mažesnis vaikų skaičius, tuo daugiau erdvės

jų veiklai, ramesnis vaikų dienos ritmas, labiau suderinami vaikų poreikiai ir kt.

Ugdymo kokybė priklauso nuo ugdymo(si) finansinių ir materialinių išteklių.

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad nepakankamas ikimokyklinio ugdymo prieinamumas, atima

galimybę daliai vaikų gauti kokybiškas institucinio ugdymo(si) paslaugas. Didelė dalis tėvų negali

naudotis ikimokyklinio ugdymo paslaugomis, nes jos tėvams yra neprieinamos. Pedagogus netenkina

ir maži atlyginimai už atsakingą darbą. Materialinės ir finansinės priežastys turi įtakos ugdymo(si)

kokybės siekimui ir jo įgyvendinimui.

Ugdymo kokybė tiesiogiai susijusi su ugdymo filosofijos kaita, strateginių švietimo

dokumentų inicijuojamais pokyčiais. Kitas ugdymo kokybę lemiantis veiksnys – ugdymo

filosofijos kaita ir strateginių švietimo dokumentų inicijuojami pokyčiai. Ugdymui keliamas

kokybiškai naujas tikslas – ugdyti žmogų laisvei, savarankiškumui, demokratijai. Ikimokyklinis

ugdymas yra grindžiamas naująja švietimo filosofija, sisteminio mąstymo sąvokomis ir naująja

visuomenės edukacine kultūra.

36

Ugdymo kokybei įtakos turi steigėjų požiūris ir parama. Atlikti tyrimai rodo, kad

ugdymo kokybės siekti trukdo nepalankus valstybės ir visuomenės požiūris į ikimokyklinio amžiaus

vaiko poreikius, biurokratizmas bei auklėtojos profesijos prestižo menkinimas (maži atlyginimai ir

pan.).

Ugdymo kokybei poveikį daro įstaigų vadovų ir pedagogų atestacija, savianalizė.

Pedagogų atestavimo sistema orientuota į tai, kad darbas būtų atliekamas kokybiškai. Šiuo tikslu

pedagogas turi nuolat tobulėti, plėsti savo profesinį akiratį ir susipažinti su dalyko naujovėmis.

Ugdymo kokybei įtakos turi kvalifikacijos tobulinimas bei geras informavimas.

Pripažįstama, kad mokytojų tobulėjimas ir mokymo gerinimas, jų darbo kokybė, mastas ir

lankstumas tiesiogiai susiję su jų profesine branda, asmeniniu ir profesiniu tobulėjimu. Mokytojų

tobulėjimas, jų karjeros, tarpusavio santykiai, darbo sąlygos – statusas, atlygis ir vadovavimas – visa

tai veikia darbo su vaikais kokybę. Ugdymo kokybei įtakos turi ir geras pedagogų informavimas.

Patys pedagogai pripažįsta, kad turi galimybių susipažinti su naujovėmis ir naujausia informacija

ikimokyklinio ugdymo srityje. Kvalifikacijos tobulinimas ir geras informavimas daro įtaką

ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo kokybei.

Išvados

Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė atskleidė, kad pagrindiniai kokybišką ugdymą

ikimokyklinėje įstaigoje sąlygojantys veiksniai yra: pedagogų išsilavinimas bei kompetencija, vaikų,

tenkančių vienam suaugusiajam, santykis, bendras vaikų skaičius grupėje, įstaigos finansiniai ir

materialiniai ištekliai, ugdymo filosofijos kaita, steigėjų parama, įstaigos vadovų ir pedagogų

atestacija, savianalizė, pedagogų kvalifikacijos tobulinimas ir geras informavimas.

Literatūra 1. Bitinas B. (1996) Ugdymo filosofijos pagrindai. Vilnius: VPU leidykla,157 p. 2. Gudynas P. (2005). Ugdymo kokybės samprata ir kokybės problemos. 3. Czisch F. (2007). Vaikai gali daugiau. Kitokia pradinė mokykla. Vilnius: Kronta. 4. Fullan M. (1998). Pokyčių jėgos. Skverbimasis į ugdymo reformos gelmes (XX a.

pedagogikos klasika). Vilnius: Tyto alba. 5. Ikimokyklinio ugdymo įvairovė: esama situacija ir visuomenės lūkesčiai. (2008). 6. Juodaitytė A., Martišauskienė D. (2009). Ikimokyklinio ugdymo kokybės valdymo prasmių

kontekstualizavimasis Lietuvos Respublikos švietimo dokumentuose. 7. Mokytojų ugdymas. Nr. 9. ŠU: VšĮ Šiaulių universiteto leidykla. 8. Želvys R. (2003). Švietimo organizacijų vadyba. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. 9. http://www.upc.smm.lt/projektai/pletra/Tyrimai/VPU%20tyrimo%20ataskaita/Ikimokyklinio,

%20priesmokyklinio%20ugdymo%20turinio%20ir%20jo%20%20igyvendinimo%20kokybes%20analize%20Tyrimo%20ataskaita%202009%2011%2005.pdf

10. http://www.smm.lt/uploads/documents/kiti/201209_Nr_13_Ikimokyklinio%20ugdymo%20kokybe.pdf

http://www.upc.smm.lt/projektai/pletra/Tyrimai/VPU%20tyrimo%20ataskaita/Ikimokyklinio,%20priesmokyklinio%20ugdymo%20turinio%20ir%20jo%20%20igyvendinimo%20kokybes%20analize%20Tyrimo%20ataskaita%202009%2011%2005.pdf



37

MENO METODAS VAIKŲ UGDYMO ĮSTAIGOJE

Regina Žukauskienė, Kauno menų darželio „Etiudas“ direktorė,

Dr. Rimanta Adomaitienė, Kauno menų darželio „Etiudas“ metodininkė organizatorė,

Lina Statkevičienė, Kauno menų darželio „Etiudas“ dailės pedagogė metodininkė

Menų darželis „Etiudas“ – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaiga, taikanti meno

metodą. Tai vaikų ugdymo būdas, kai meno priemonėmis įgyvendinami bendrieji vaikų ugdymo

tikslai. Ugdymo procese siekiame vadovautis menu kaip pasaulio pažinimo būdu.

Kuriant savitą darželį įstaigoje pradėjo dirbti dailės, šokio, teatro pedagogės, mokslų daktarė

teoretikė. Siekiama sieti praktiką su vertybinio meninio ugdymo samprata, kuriami menų darželio

tapsmo ir tobulėjimo dokumentai, rengiamos vaikų ugdymo menu programos, ryškinama įstaigos

vaikų ugdymo metodika įvardijant ir pagrindžiant meno metodu.

Nuo 2003 m. tapome Vaikų meninio ugdymo konsultaciniu metodiniu centru, kurio paskirtis

dalytis unikalia patirtimi. Organizuojame vaikų dailės, šokio, teatro, muzikos renginius darželyje ir

mieste akcentuodami vaiko ir meno vertybes, nes, manome, kad tai yra geri mūsų darželio vaikų

ugdymo kokybės požymiai. Dalijamės metodine patirtimi rengdami ir įgyvendindami kvalifikacines

programas, seminarus, vaikų meno projektus, dailės akcijas, organizuodami vaikų dailės parodas,

konkursus, koncertus, rengdami nuostatus, programas, katalogus. Reikšminga „Etiudo“ pedagogių

įtaka Kauno ikimokyklinių įstaigų Dailės ir Muzikos ugdytojų draugijų veiklai. Kauno ikimokyklinių

įstaigų ugdytojoms skleidžiame meninę, pedagoginę kultūrą.

Muzikos, dailės, teatro, šokio ir kiti pedagogai vaikų veiklą organizuoja atsižvelgdami į

natūralią vaiko meninių gebėjimų raidą ir teigiamą bei neigiamą aplinkos įtaką. Ne kritikuoja ar

neigia žemą tėvų, visuomenės skonį, bet vaikams sudaro galimybę išgirsti, pamatyti, pajausti

aukštesnes vertybes teigiantį meną, saviraiškoje išgyventi kūrybos džiaugsmą, gėrį. Tai yra tiesioginė

pedagogo įtaka ugdant vaiko asmenybę.

Meno metodą taikant vaikų darželyje: tenkinami svarbiausieji vaikų poreikiai, atskleidžiami

ir puoselėjami gabumai, saviraiškos gebėjimai; sudaromos sąlygos išryškėti ypatingiems vaikų

gebėjimams; meno priemonės taikomos ugdymosi netolygumams šalinti; sukuriamos sąlygos visiems

vaikams ugdytis menu; padedama įgyti sėkmingam mokymuisi mokykloje reikalingas kompetencijas

(Kauno menų darželio „Etiudas“ ikimokyklinio ugdymo programa, 2010).

Bene svarbiausia yra paties vaiko meninė saviraiška: sudaromos sąlygos vaikams save

išreikšti garsu, vaizdu, judesiu; vaikai išgyvena atradimo, unikalios saviraiškos džiaugsmą, įgyja

įvairių sričių gebėjimus; ugdomas vaikų estetinis jautrumas gamtai, žmogui, žmogaus sukurtai

38

aplinkai; lavinamas meninis skonis, intuityvus suvokimas, emocinis vertinimas, lavinami jausmai,

emocinis intelektas.

Ugdymo turinyje itin svarbią vietą užima meno kūrinių kontaktai su vaiku, nes „pats

menas ugdo, lavina, auklėja ir kuria savęs vertą suvokėją“ (A. Katalynas, 1989). Tikslingai parenkant

vaikų amžiaus ir individualius ypatumus atitinkančius vertingus literatūros, muzikos, dailės, teatro,

šokio kūrinius sudaromos galimybės patirti gėrį, grožį, tiesą kaip atsvarą visuomenėje įsigalėjusiai

mirties kultūrai, teigiančiai beprasmybę, chaosą, bjaurumą.

Atsižvelgiant į meninio pasaulio pažinimo ypatumus ir praktinį meno pobūdį formuluojame

platesnį (vadybinį) meno metodo apibrėžimą: meno metodas ugdymo įstaigoje – vadovavimasis

meniniu pasaulio pažinimo būdu organizuojant vaikų ugdymą. Požiūrį į meną ugdymo įstaigoje rodo:

dėmesys estetinei išorės ir vidaus aplinkai; meno pedagogų, kitų ugdytojų, tėvų bendradarbiavimas;

visos įstaigos bendruomenės dalyvavimas vaikų meno projektuose; šeimos ugdymas(is) įsitraukiant į

vaikų meno projektus; dvasinių kultūros vertybių akcentavimas vaikų meno procese.

Pateikiame praktinio meno metodo įgyvendinimo vaikų darželyje patirtį.

Ugdydami vaikus daile taikome savitus inovatyvius ugdymo būdus: vaikų dailės akcijas,

žemės meno, asambliažų, instaliacijų projektus. Šie ugdymo būdai inspiruoja originalią, dinamišką,

emocionalią vaikų kūrybinę saviraišką, konceptualų savęs ir aplinkos suvokimą, formuoja kritinį

požiūrį į vartotojiškos kultūros apraiškas. Kūrybinę edukacinę aplinką kuriame ne tik ugdymo

įstaigoje, bet ir alternatyviose erdvėse: sakralioje aplinkoje, muziejų salėse, parkuose, skveruose. Čia

veikiame, eksperimentuojame su specifinėmis dailės raiškos priemonėmis, medžiagomis,

technikomis. Žaidybinio dailės proceso metu vyksta organiška keleto sričių meninės raiškos

integracija. Vaikai veikia su savo ir kitų dailės darbais: žaidžia, improvizuoja, eksperimentuoja

ieškodami vis naujesnių formų, išraiškos būdų. Vyksta aktyvus meninės saviraiškos dalyvių ir

žiūrovų bendradarbiavimas, įtakojantis mąstymo procesus ir suvienijantis unikaliam tikslui – kūrybos

džiaugsmui.

Organizuojant vaikų dailės akcijas atsiskleidžia ne tik kiekvieno vaiko individuali

saviraiška, bet ir kūrybos proceso masiškumas, neatsiejamas nuo supančios aplinkos. Taikant

netradicines meno priemones vaikai koncentruoja savo ir akcijos stebėtojų dėmesį į miesto, seniūnijos

architektūrinio paveldo, žaliųjų zonų, vandens telkinių, gyvūnijos saugojimą. Meno akcijų metu

efektyviai ugdoma vaikų, pedagogų, visuomenės socialinė, meninė ir komunikacinė kompetencija.

Nuo 2002 m. organizuojame dailės akcijas – atviras veiklas miesto ir respublikos pedagogams,

studentams: „Mano Tėviškė“, „Saugokime gamtą“, „Kitas aš“ ir kt.

„Etiudo“ dailės studijoje vaikai tampa mažaisiais dizaineriais, projektuojančiais naujus

daiktus. Iš įvairių buities atliekų, sulūžusių žaislų jie kuria erdvinius struktūrinius objektus –

asambliažus, instaliacijas. Taip ugdomas savitas kūrybiškumo aspektas, erdvinis mąstymas,

39

atkreipiamas dėmesys į naujas, netikėtas, anksčiau nepastebėtas detales. Tokiose dailės veiklose

atsiskleidžia aiškus žaidimo ir meninės raiškos giminingumas. Vaikai įsivaizduoja esantys

stebukladariai, galintys bet kokį masinės gamybos daiktą paversti nepakartojamu pavidalu ar

alegorine būtybe ir „aprengti“ jį įvairiaspalve tapyba. Nuo 2004 m. rengiame ir Kauno pedagogų

kvalifikacijos centre pristatome originalų tęstinį menų darželio „Etiudas“ bendruomenės projektą –

asambliažų parodą „Metamorfozės“. Organizuojame savitas įstaigos, miesto, šalies vaikų, pedagogų

dailės parodas, projektus: „Nuo Advento iki Velykų“, „Rudens takeliai“, „Šventoji šeima“ ir kt.

Kauno menų darželyje „Etiudas“ propaguojame vertybinę orientaciją: darželis siekia diegti

vaikams aukštesnę meninę kultūrą negu masinė populiarioji, kurią teigia žiniasklaida, reklama;

tikslingai parenkami vaikų ugdymui vertingi meno kūriniai; aukščiausia vertybe laikant vaiką ir meną

siekiama vaikų meno projektų kokybės; siekiama, kad vaikai, jų šeimos nariai, darželio darbuotojai

patirtų dvasinio tobulėjimo džiaugsmą; orientuojamasi į etninio, klasikinio, šiuolaikinio modernaus

bei postmodernaus meno ypatumus; siekiama tobulinti vertybinę ugdytinių orientaciją, jų dvasinę

kultūrą (Kauno menų darželio „Etiudas“ ikimokyklinio ugdymo programa, 2010. Nepublikuota).

MIKROKLIMATAS IR MOKYKLOS SĖKMĖ

Aušra Burbienė, Kauno Prano Mašioto pradinės mokyklos direktorė

Mikroklimatas dažnai tapatinamas su organizacijos kultūra. Kultūra glaudžiai susijusi su

klimatu. Klimatas – darbo grupių psichologinio klimato pagrindas. Klimatą įtakoja struktūra,

vadovavimo stilius, vadovo asmeninės savybės, įmonės dydis, darbuotojų kontrolė, fizinė aplinka.

Geras klimatas – efektyvi veikla. Klimatas – kas vyksta organizacijoje? Kultūra – kodėl tai vyksta?

Organizacija – unikali kultūra: įvairių žmonių žinios, patirtis ir savybės (tas kas išskiria iš kitų).

Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Nacionalinis pasiekimų centras 2012 m.

įvertino 4 klasių mokinių lietuvių kalbos, matematikos pasiekimus, sukuriamą pridėtinę vertę ir

mokinių savijautą mokykloje (žr. 1 pav.). Pateikta 19 klausimų, aprašančių mokyklos ir klasės

emocinį klimatą. Buvo prašoma mokinių išsakyti savo nuomonę apie mokyklą, klasę ir mokytoją.

Mokyklos klimato rodiklis apskaičiuotas taikant moderniosios testų teorijos metodus. Rezultatų

pristatymui naudojama normuota skalė, kurioje mokyklos klimato rodiklio vidurkis lygus 500.

Didesnis nei 500 rodiklio reikšmės parodo geresnį mokyklos klimatą, mažesnės –

prastesnį.Organizacijos kultūra – savaime susiklosčiusi žmonių bendravimo forma, vertybės,

požiūriai, apimantys visą organizaciją. Tai kryptis, identiškumas, įsipareigojimas organizacijai,

motyvuotas elgesys. Lyderių elgesys ir vadovavimo stilius. Nacionaliniai bruožai. Pokyčiai. Naujų

40

kultūrų vertybių perėmimas. Novatoriškumas ir rizika, dėmesys detalėms, orientavimasis į rezultatus,

orientavimasis į žmones, orientavimasis į komandas, agresyvumas, stabilumas.

Organizacinė kultūra – sąmoningai vadovybės sukurta kultūra tam tikriems tikslams pasiekti.

Organizacijos įkūrėjo filosofija – pradžia kultūros formavimuisi. Komandos pasirinkimas pagal

atrankos kriterijus. Įkūrėjo vadovavimas komandai per organizacijos vertybes bei ideologiją.

Darbuotojai identifikuojami su organizacija. Organizacinė kultūra turi aiškią ideologiją, vertybes,

struktūrą, kuri keičiasi veikiama vertybių ir aplinkos pokyčių.

30 proc. veiklos rezultatų lemia vadovo sukuriamas mikroklimatas. 85 proc. veiklos rezultatų

lemia žmonių santykių inžinerija, kurios pagrindas yra emocinis intelektas. Efektyvią mokyklos

veiklą suformuoja vidinis – asmeninis intelektas – sugebėjimas suprasti savo pačių vidinį pasaulį ir

tenkinti jo poreikius, ir tarpasmeninis intelektas – sugebėjimas suprasti kitus žmones, jų santykius ir

tenkinti jų poreikius.

Vadovas lyderis sukuria patikimumo ir pasitikėjimo atmosferą, generuoja energiją, norą priimti

sprendimus, įkvepia kitus savo entuziazmu, aistra ir lūkesčiais, geba komunikuoti akimis,

nenaudojant žodžių, demonstruoja puikią savidiscipliną ir gebėjimą lanksčiai prisitaikyti prie

kintančių aplinkybių, visada pasiekia optimalią sinergiją (bendrą veikimą) kokiame kontekste ir su

kuo tektų dirbti (2 atskiri veiksniai veikdami kartu daro didesnį poveikį).

1 pav. Mokyklos klimato rodiklis

41

Vadovas administratorius įtakoja kitus statusu ir valdžia, kelia konkrečius tikslus, kuriuos

galima išreikšti kiekybiškai, vadovaujasi taisyklėmis ir procedūromis, koncentruojasi ties artimais

tikslais, reikalauja ataskaitų iš kitų, sukuria tvarką ir pastovumą, dirba organizacijos rėmuose.

Svarbiausia yra rasti savyje administravimo ir lyderiavimo dermę, pajungianti visus darbuotojus

bendram tikslui – ŽMOGAUS UGDYMUI.

Kaip mums sekasi (žr. 2 pav.)?

Metai Tyrimas Tiriamasis dalykas

Lietuvos vidurkis

P.Mašioto pradinės mokyklos vidurkis

Mokytojai

2003 TIMSS Matematika 60,64% 72,00% Rima Matulionienė, Vesta Žukienė

Gamtos mokslai 56,60% 68,6% Rima Matulionienė, Vesta Žukienė

2007 TIMSS Matematika 57,05% 72,11% Rita Rulevičiūtė, Asta Žemgulytė

Gamtos mokslai 42,2% 52,9% Rita Rulevičiūtė, Asta Žemgulytė

2011 PIRLS Skaitymas 58,26% 63,75% Asta Žemgulytė, Jolita Staniulevičienė

TIMSS Matematika 60,96% 66,55% Asta Žemgulytė, Jolita Staniulevičienė

Gamtos mokslai 53,65% 56,36% Asta Žemgulytė, Jolita Staniulevičienė

2011 UPC projekte „Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas“

Skaitymas (teksto suvokimas)

531 balai 546 balai Vesta Žukienė, Rima Matulionienė

Rašymas (teksto kūrimas)

512 balai 540 balai Vesta Žukienė, Rima Matulionienė

Matematika 524 balai 592 balai Vesta Žukienė, Rima Matulionienė

2012 Nacionaliniai mokinių pasiekimai

Skaitymas Matematika Rašymas

508 balai 508 balai 509 balai

583 balai 538 balai 597 balai

Zuzana Mažeikaitė

2 pav. 4 klasės mokinių pasiekimų vertinimas

Organizacijos mikroklimato indikatoriai (rodikliai kokybinei charakteristikai): pasitikėjimo

atmosfera, atvirumas pokyčiams ir pokyčių iniciavimas, užduočių vykdymas siekiant strateginių

organizacijos tikslų, komandinis darbas, motyvacija, kadrų kaita, ateities sėkmės perspektyvos,

42

produktyvumas (geri rezultatai), įsipareigojimas bendruomenei siekiant sukurti lojalumo ir

partnerystės santykius.

2004 m. mokykla buvo tarp pirmųjų išorės audito vertintų mokyklų: mokyklos veiklos kokybė

–70,3 proc., mokyklos kultūra – 86,5 proc. „Mokyklą verta pasveikinti dėl gero mokyklos

mikroklimato, šiltų tarpusavio santykių, vyraujančios pagarbos ir pasitikėjimo vienas kitu“, –

išskirtinis 11-asis mokyklos stiprusis veiklos aspektas.

Kauno Prano Mašioto pradinėje mokykloje per 21-erius metus čia dirbančių žmonių žinių,

patirties ir savybių dėka pavyko sukurti unikalią organizacijos kultūrą, kuri lėmė mokyklos sėkmę.

KAUNO PANEMUNĖS PRADINĖS MOKYKLOS TĖVAI –

INICIATYVŪS IR ATSAKINGI MODERNIOS MOKYKLOS KŪRĖJAI

Dr. Virginija Rupainienė, Kauno Panemunės pradinės mokyklos direktorė

Kai 1991 m. rugsėjo 1 d. mokyklos atidarymo šventės filmuotą reportažą tos pačios dienos

vakarą netikėtai pamatėme per Lietuvos televiziją, nustebome. Kaip tai įvyko? Kas tai galėjo

padaryti? Tai buvo pirmoji tėvų iniciatyva skleisti visuomenei gerą žinią apie naujai duris atvėrusią

pradinę mokyklą. Drauge tai buvo geras ženklas mokyklos vadovams ir mokytojams, kad

entuziastingai nusiteikę tėvai linkę bendradarbiauti ir bendromis pastangomis kurti gerą mokyklą

savo vaikams. Mums tereikėjo tą žinią išgirsti, suvokti ir parodyti tėvams, kad jų pagalba mums labai

reikalinga ir vertinga.

Nuo tada mokyklos gyvenime ryškus bendruomeniškumas – mokyklos vadovų, mokytojų,

mokinių ir tėvų vienybė, atsakingas susitarimų ir įsipareigojimų bendruomenei laikymasis. Per 23

mokyklos veiklos metus mokyklos mokinių tėvai geranoriškai, be atlygio nuveikė daug mokyklai

naudingų darbų. 2013 metų balandį mokykloje vykusio išorės vertinimo pažymoje išskirtas 11-asis

veiklos „pliusas“ – mokyklos išskirtinumas: „Tėvai – iniciatyvūs ir atsakingi bendruomenės nariai,

padedantys kurti modernią mokyklą“. Ir toliau norisi cituoti vertintojų išvadas: „Mokyklos vadovai,

mokytojai ir tėvai yra partneriai, siekiantys mokyklos pažangos ir kartu įgyvendinantys strateginius

tikslus. Mokykla taiko įvairias bendravimo ir bendradarbiavimo su tėvais formas, metodus. Tėvai

įtraukiami į įvairias mokyklos darbo grupes, aktyvinami per Mokyklos tarybą, Tėvų tarybą

(kiekvienai klasei atstovauja po 2 tėvelius) bei klasės tėvų savivaldos instituciją – tėvų komitetą.

Tėvai – aktyvūs bendruomenės nariai, dalyvaujantys kuriant mokyklos viziją, misiją bei strateginį

planą. Ugdymo įstaigoje tikslingai organizuotas komandinis darbas leidžia maksimaliai išnaudoti

mokyklos bendruomenės narių kompetencijas ir galimybes.“

43

Galima išskirti keletą ryškių tėvų saviraiškaus dalyvavimo vystant mokyklos kultūrą ir

tobulinant jos veiklą sferų.

Tėvai – mokyklos strategijos rengėjai ir aktyvūs jos įgyvendintojai

Visose mokyklos darbo grupėse, kuriose priimami sprendimai strateginiais mokyklos

vystymo ir vaikų ugdymo(si) klausimais, dirba mokinių tėveliai. Tėvai kviečiami teikti pasiūlymus,

išsakyti mintis apie iškylančias problemas. Taip tėvai realizuoja asmenines ir klasės iniciatyvas.

Drauge užtikrinamas organizacinis mokymasis ir mokymasis bendradarbiaujant.

Darbo grupės, kuriose dirba tėvai:

• Mokyklos strateginių dokumentų rengimo (strateginio, metų, ugdymo plano) grupė.

• Mokinių maitinimo kokybės priežiūros (rūpinasi valgiaraščių sudarymu, siūlo naujus

patiekalus, vertina jų kokybę, parduodamų maisto prekių asortimentą) grupė.

• Mokymosi ir edukacinių erdvių kūrimo (teikia siūlymus, padeda įrengti naujas mokymosi ir

edukacines erdves) grupė.

• Tėvystės/motinystės mokyklėlė – įgūdžių dalijimosi grupė: susirinkę kartą per mėnesį

diskutuoja vaikų auginimo, auklėjimo temomis, drauge bando spręsti kylančias problemas,

pataria vieni kitiems, dalijasi patirtimi.

• Konsultavimo sprendžiant aktualius mokyklai klausimus (pvz., architektai konsultuoja

rengiant pastato rekonstrukcijos planą, viešųjų pirkimų specialistai – organizuojant viešuosius

pirkimus) komandos.

• Informavimo – komunikavimo sistemos tobulinimo grupė.

• Mokytojų atestacijos, mokinių priėmimo mokytis į mokyklą grupė, kt.

Tėvai – kultūrinių renginių dalyviai ir organizatoriai

Tėvai – aktyvūs bendruomenės nariai, kurie noriai įsitraukia į mokyklos gyvenimą, yra

įsipareigoję ir atsakingi mokyklos tradicijų kūrėjai. Mokyklos kultūra grindžiama visų bendruomenės

narių bendravimu ir bendradarbiavimu, mokykloje pripažįstamas kiekvienas bendruomenės narys,

sudaryta galimybių jo asmens tobulėjimui ir saviraiškai. Įstaigoje organizuojamos bendros mokytojų,

mokinių ir tėvų netradicinės ugdomosios veiklos (pvz., bendri spektakliai, šventės, projektai,

bendruomenės Ryto ratas), atvirų pokalbių vakarai, tėvystės - motinystės mokyklėlė, paskaitos ir kt.

Jau pirmaisiais mokslo metais užgimė tradicija puošti savo mokyklą artėjant Kalėdų šventei.

Pakviesti visų klasių tėvai entuziastingai drauge su savo vaikučiais papuošė mokyklą. Ši tradicija

tęsiasi 23 metus. Mokykla buvo tapusi ir gilių marių dugnu, ir paskendusi žiemos sniego pataluose, ir

44

stebuklingu dangaus skliautu. Dabar rengiamas analogiškas konkursas miesto mokyklose „Sveika

gyva, Kalėdų viešnia“.

Galime pasidžiaugti, kad pakviesti tėvus dalyvauti mokyklos šventėse, spektakliuose,

projektuose nėra sunku. Jie ne tik atlieka pagrindinius vaidmenis mokslo metų pradžios ar pabaigos

šventėse, bet ir patys rašo scenarijus, organizuoja įdomius vaidinimus Mokytojo dienos, kitų

mokyklos švenčių progomis. Ypatingas ir plačiai žinomas – mokyklos bendruomenės Kalėdų šventės

spektaklis. Į jo repeticijas keletą kartų per savaitę nuo spalio iki gruodžio mėnesio mokinių tėvai

renkasi vakarais po darbo.

Mokykloje vyksta ir daugiau tokių švenčių, kurios, jei tėvai nedalyvautų, nublanktų. Jie

entuziastingai dalyvauja sporto ir sveikatingumo šventėje (padeda įkurti klasių stovyklavietes,

rungiasi estafetėse skirtose tėveliams, parengia specialų jumoristinį sportinį pasirodymą), Laisvo

šokio festivalyje (vaikų sukurtam šokiui pasiuva sceninius kostiumus). Tėveliai – entuziastingi klasių

bendruomenių švenčių organizatoriai. Klasių mokytojų organizuojamose savaitgalio išvykose

dalyvauja visa šeima, todėl vykstant į ekskursiją dažnai tenka užsakyti didelį dviaukštį autobusą.

Atsidėkodami už iniciatyvas tėvams suteikiame galimybę pabendrauti mokykloje vakarais.

Su malonumu kiekvieną pirmadienį modernioje sporto salėje mamytės ir tėveliai renkasi žaisti

krepšinį, ketvirtadienį – tinklinį. Porą kartų per savaitę mamytes ir tėvelius pramoginių šokių moko

šokio mokytoja, o į linijinių šokių repeticijas atskuba mamytės.

Tėvai – profesinio švietimo veiklos organizatoriai

Bendradarbiaujant su tėvais organizuojamas profesinis švietimas. Mokyklos bendruomenės

Ryto rato metu tėvai pristato savo profesijas, jiems padedant dažnai organizuojamos edukacines–

pažintinės programos, ekskursijos, išvykos į įmones ir organizacijas.

Apie savo profesijas įdomiai pasakoja kariškiai, banko darbuotojai, muziejininkai,

architektai, baldininkai, gydytojai, konditeriai. Jei vykstama į įmones, mokiniams sudaromos

galimybės pagaminti „produktą“, parvežti ir pristatyti jį bendruomenės Ryto rato metu.

Tėvai – mokyklos rėmėjai

2000 m. įsteigtas ir juridinių asmenų registre įregistruotas Kauno Panemunės pradinės

mokyklos paramos fondas. Mokyklos paramos fondo įsteigimo iniciatoriai – mokyklos administracija

ir mokinių tėvai. Į fondą pervedami savanoriški mokinių tėvų įnašai, 2 proc. GPM (gyventojų pajamų

mokesčio), kitų fizinių ir juridinių asmenų parama. Tėvai noriai remia mokyklą, nes visos lėšos yra

skiriamos vaikų saugumui užtikrinti bei jų poreikiams tenkinti.

Tėvų finansinės paramos dėka mokykloje sukurtos unikalios mokymo(si) ir edukacinės bei

poilsio aplinkos, kurias apžiūrėti atvyksta šalies ir užsienio mokyklų delegacijos. Mokykloje šviesu,

45

jauku, čia ugdo ir meninį bei kultūrinį skonį formuoja ir sienos, ir lubos, ir gausiai žydinčios gėlės, ir

informacinės erdvės, ir kiekvienas sutiktas žmogus. Išpuoselėtos ne tik mokymosi erdvės. Mokykloje

gausu mokymo(si) ir sporto priemonių, modernios IKT įrangos, naujų knygų bibliotekoje, kiemo

aikštelėse – žaidimų, sporto atrakcionų, „ramybės“ ir susikaupimo labirintų.

Tėvų lėšomis kuriamos ir puoselėjamos ugdymo sąlygos padeda vaikams integruotis į

supančią aplinką, atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, kurti

sąlygas, padedančias tenkinti prigimtinius, kultūros, socialinius, pažintinius poreikius. Mokymo ir

mokymosi priemonės padeda mokiniams įgyti šiuolaikinėje besikeičiančioje visuomenėje būtinų

kompetencijų, gebėjimų, nuostatų.

Tėvai – elektroninio dienyno kūrėjai ir tobulintojai

Mokyklos pedagogų ir tėvų komanda sukūrė ir nuolat tobulina autorinį Kauno Panemunės

pradinės mokyklos elektroninį dienyną. Jo pagalba mokykloje kuriama elektroninio

bendradarbiavimo kultūra padeda glaudžiau bendrauti ir bendradarbiauti su mokinių tėvais, siekti

geresnės mokinių ugdymosi kokybės, sudaro galimybę aktyviai įsitraukti į įvairius kūrybinius,

edukacinius projektus.

Kitų tėvų profesinių kompetencijų panaudojimo atvejai

Visuotinių tėvų susirinkimų metu mokinių tėveliai nuolat kviečiami siūlyti savo pagalbą

įvairiausiose mokyklos veiklos srityse. Kai kurie prisiima įsipareigojimų ilgesniam laikotarpiui, tiek,

kiek mokyklą lankys vienas ar daugiau jų šeimos vaikų. Jau devintus metus kiekvienos klasės duris

puošia didelės spalvotos mokinių nuotraukos – tėčio fotografo darbas. Tėvai maketuoja ir spausdina

diplomus, įvairius mokyklai reikalingus spaudinius. Tokių pagalbos atvejų galima suskaičiuoti ne

vieną.

Gera mokykla, jei aktyvūs ir atsakingi ne tik jos vadovai, mokytojai, bet ir tėvai bei jų

vaikai, jei jie džiaugiasi ugdymo(si) rezultatais ir drauge kuria bei išgyvena įsimenančias, prasmingas,

malonias gyvenimo mokykloje akimirkas.

Tikra tiesa, mūsų mokinių tėveliai – iniciatyvūs ir atsakingi modernios mokyklos kūrėjai!

46

PAGALBOS MOKINIUI SISTEMOS YPATUMAI

,,PAPARČIO“ PRADINĖJE MOKYKLOJE

Elona Kurklietienė, Kauno ,,Paparčio“ pradinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui, Kauno ,,Paparčio“ pradinės mokyklos Vaiko gerovės komisijos nariai:

Meda Bagušinskė, psichologė, Deimantė Lingytė, socialinė pedagogė,

Jolanta Raimonda Lišauskienė, logopedė ir specialioji pedagogė

Kiekviena mokykla yra skirtinga ugdomų mokinių įvairovės atžvilgiu ir todėl neabejotinai

turi savo unikalias pagalbos mokiniui sistemas. Kauno ,,Paparčio“ pradinės mokyklos pagalbos

mokiniui pažangą įtakojo ,,grandinė“ veiksnių, kurie buvo taikomi ir vėl tobulinami keletą metų.

Mokyklos darbo kasdienybė labai dinamiška, o švietimo strategijos kryptis - mokymosi prieinamumas

ir lygios galimybės – verčia ieškoti naujų galimybių savo mokykloje ir moderniai mąstyti į kiekvieną

vaiką žvelgiant ,,su meile“. Taigi, ilgalaikis sisteminis mąstymas kuria vertybes ir žvelgia bent kelis

mėnesius į priekį.

Vienas pirmųjų žingsnių, nulėmusių pagalbos mokiniui organizavimo sėkmę ,,Paparčio“

pradinėje mokykloje – duomenų ir faktų analizė – turimos, nuolat gaunamos, atsinaujinančios

informacijos apie kiekvieną mokinį objektyvus nagrinėjimas ir ugdytinio stebėsena nuo pirmosios jo

dienos mokykloje. Stebima, kaip mokinys klausosi, reaguoja į klausimus, kaip veikia atlikdamas

užduotis, kaip elgiasi naujose aplinkose. Esant reikalui kartu su Visuomenės sveikatos specialistu

konkrečiai analizuojama mokinio sveikatos pažymos informacija. Gavus brandumo mokyklai ar

Pedagoginės psichologinės tarnybos dokumentus, vaiko kompetencijų aprašą iš darželio, visa

informacija nagrinėjama Vaiko gerovės komisijos (VGK) posėdyje. Pirmosiose būsimų pirmokų

pamokėlėse, kai žaidimo forma išryškinami vaikų gebėjimai, pedagogai pildo pirmus pastebėjimus

apie realius vaiko gebėjimus.

Būsim

o pirmoko vardas,

pavardė

Pirminiai pastebėjimai

Geba užrašyti savo vardą

Žino spausdintines didžią-sias (m

ažąsias) raides

Jungia raides į skiemenis,

skaito, deklamuoja

Pažįsta skaičius iki (....)

Sudeda (atima)dešim

ties ribose( iki 20, 100)

Gali pasakyti savo adresą

Mėgsta (piešti, pasakoti,

klausytis, judėti)

Asm

eninės savybės (tylus, drąsus...)

Kita svarbi inform

acija

47

Kasmet analizuojami socialiniai klasių pasai, atskleidžiantys įvairios pagalbos poreikį

konkrečiose situacijose. Nuo 2013 m. pavasario pasitelkiant IQES online portalo pagalbą, vykdomas

platusis, giluminis mokyklos veiklos įsivertinimas bei bendruomenės narių apklausos, o duomenų

analizė naudojama pokyčių planavimui. Stebima, kaip stiprėja visos bendruomenės narių suvokimas,

kad pagalbos kokybė priklauso ne nuo vieno žmogaus, o daugybės tarpusavyje susijusių veiksnių:

priemonių, žmogiškųjų resursų, poveikio ir pasekmės pasimatavimo, bendruomenės tarpusavio

sąveikos kokybės ir tinkamos vadybos.

Mokykloje psichologė inicijavo klasių mikroklimato, mokinių psichologinio saugumo

apklausas, atliko mokinių mokymosi stilių tyrimus. 2013m. nustatyta, kad didžioji dalis mokyklos

mokinių yra kinestetikai (geriausiai pasaulį pažįsta lytėdami ir dalyvaudami veiklose). Todėl VGK

parengtas lankstinukas apie darbo su skirtingų mokymosi stilių atitinkančiais metodais sąlygojo tam

tikrų mokymo(si) būdų parinkimą atsirose klasėse ir/ar ypatingiems vaikams. Apklausų, anketų

rezultatai analizuojami ir Mokytojų tarybos posėdžiuose bei lemia reikalingų sprendimų strategijas.

Kitas kriterijus – sėkmingas kontaktavimas su tėvais. Mokyklos pedagogų bendrystė su

mokinio šeimos nariais – mokinio ugdymosi sėkmės garantas. Nuo pirmųjų pokalbių su tėveliais,

priimant dokumentus į mokyklą, pirmame klasės susirinkime, tėvai trumpai pristato save, savo šeimą,

papasakoja apie savo vaiko išskirtinumus. Atvirumas – svarbus būsimos bendruomenės pamatas.

Specialiųjų poreikių turinčių mokinių tėveliai turi galimybę kreiptis į aplinkinius su alternatyva, kad

bendruomenė tolerantiškai priims ,,kitokį“ vaiką. Mokiniams dažnai tai pavyksta geriau nei jų

tėveliams... Dalies mokinių šeimos nariai, siekdami būti aktyvūs ugdymo proceso dalyviai, noriai

įsijungia į pagalbos planavimo procesus, diskutuoja apie rezultatyvius pagalbos metodus, net

organizuoja gerosios patirties sklaidą viešose erdvėse. Tėvai siūlė mokymąsi su tutoriumi – pasitelkus

savanorio pagalbą ugdymo procese. Visi mokinio ugdymo turinio pakeitimai (apimtys, laikotarpiai ir

kt.), programų pritaikymai, pamokų tvarkaraščiai, pagalbos teikimo specialistų grafikai, pamokose

taikomi metodai ir priemonės, vertinimas aptariami su mokinių tėvais, mokymosi sutartyje

įforminami individualizuoto mokymo ypatumai. Mokyklos logopedės teigimu, svarbu plėtoti

partnerystę su tėvais, keistis informacija apie vaiko pasiekimus bendrai ieškoti problemų sprendimo.

Specialioji pedagogė skiria laiko apgalvoti klausimus, paruošia ramią pokalbiui aplinką, siekia

suprasti tėvų lūkesčius, nesmerkia mokinių elgesio, nekritikuoja tėvų požiūrio. Jai svarbu, kad

susijaudinę tėvai išeitų iš susitikimo išsikalbėję, nusiraminę, priėmę sprendimus bendrai siekti

išsikeltų tikslų.

Trečioji grandis – mokyklos VGK narių efektyvus bendradarbiavimas su mokytoju, kuris yra

pirmasis ir pats svarbiausias ugdytojas mokykloje. Šiame bare labai svarbi ne tik mokytojo

kompetencija ir gebėjimai matyti vaikų išskirtinumus, bet ir teigiamas požiūris į kiekvieną, taip pat ir

,,nepatogų“ mokinį. Labai svarbu nebijoti klausti, pripažinti, kad kažko nežinai – mokymosi pradžia.

48

Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose vertinami konkretaus mokinio poreikiai, kai kuriais atvejais

dalyvaujant ir konkretaus ugdytinio tėveliams. Svarbu taikliai numatyti mokinio trumpalaikius

tikslus, kurių bendrai siektų ne tik pagalbos mokiniui komandos specialistai (VGK nariai, kartais ir

VSC specialistas), bet ir mokinio tėvai, bei jis pats. Be paties vaiko pastangų – rezultato nebus, todėl

jo nuteikimas veiklai, palaikymas, drąsinimas, skatinimas, orientavimas į teigiamą pokytį lemia

ugdytinio požiūrį į mokymąsi, darbą, tikslo siekimą. Mūsų komandos pasiekimas – tarimasis dėl

atskiram vaikui teiktos pagalbos efektyvumo, ugdymosi rezultatų pokyčių. Net ir mažėjant bendram

švietimo finansavimui Lietuvoje, pagalbos mokiniui kokybė mokykloje gerėja, nes ją stipriausiai

sąlygoja žmogiškieji resursai.

Pastebime, kad rūpesčių kelia atsakomybės už savo elgesį stokojantys mokiniai. Tokių vaikų

grupėms parengti ilgalaikiai projektai ,,Draugystės laiptai“, ,,Saugesnė ir įdomesnė pertrauka“, kurių

metu šalia tokių mokinių visada būna pedagoginiai darbuotojai.

Ketvirtas aspektas – aukšta pagalbos specialistų kvalifikacija bei jų ryšiai su socialiniais

partneriais, nes mokymosi visą gyvenimą aktualija svarbi ne tik jauniems, bet patyrusiems

darbuotojams. Dėl pagalbos specialiųjų poreikių mokiniams bei kitais atvejais, mokykla kreipėsi arba

į ją kreipėsi Kauno PPT, KKNUC, KPKC, Aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras, Lietuvos Tėvų

forumas (paskaita ,,Kur vaiko laimė ir sėkmė“ ir pan.), VšĮ ,,Šeimos santykių institutas“, Žaliakalnio

PK ir kitos įstaigos, galinčios konsultuoti, padėti spręsti kylančias problemas. Mokyklos psichologė

Mokyklos pavadinimas ...kl. specialiųjų poreikių turinčiam mokiniui

............................. (vardas, pavardė)

pagalbos teikimo tvarkaraštis ......m. m. ...... pusmečiui

Užsiėmimų laikas/dienos Pirm. Antr. Treč. Ketv. Penkt.

8.00-8.45 8.55-9.40

10.00-10.45 11.05-11.50 12.00-12.45

Pagalbos specialistai

Eil. Nr.

Specialisto pareigos ir vardas, pavardė Specialisto kontaktai Specialisto darbo vieta

............................................................................................... VGK posėdžio data ir Nr., pirmininko vardas, pavardė, parašas

49

teigia, kad teigiamą pokytį SUP vaikų ugdyme suteikia kolektyvo bendradarbiavimas ir kuo didesnis

darbuotojų skaičiaus įsitraukimas į užduotį. Mokinių savijautos gerinimui sėkmingą rezultatą duoda

aktyvus ir iniciatyvus mokytojų bendradarbiavimas su psichologu, stipriai gelbėja aktyvus tėvų

įsitraukmas. Ši specialistė kartu su socialine pedagoge inicijavo pedagogų kolektyvui savitarpio

mokymosi projektus, skatinančius aktyviai ieškoti problemų sprendimo kelių bendradarbiaujant. Per

mokymus ,,patyrę“ mokytojai iš naujo atrado, kad atvirumas ir individualus ryšys su kitu pedagoginiu

darbuotoju gali uždegti ,,žalią“ lemputę sprendimo ieškojimui ir radimui, tolimesnei veiklai.

Pasitikrino teiginį ,,Norėdamas pagerinti kitų laimėjimus, pirmiausia turiu keistis pats“.

Penktasis veiksnys – ypatingi (gabūs, specialiųjų poreikių) mokiniai ir jų sėkmės garantas –

tinkama, savalaikė ir optimali įtaka: mokytojo, pagalbos specialisto, šeimos, kito mokinio. ,,Paparčio“

pradinėje mokykloje sėkmingai veikia socialinės pedagogės vadovaujamas Seniūnų klubas, kuriame

sudaromos sąlygos lyderių saviraiškai. Klasių seniūnai, jų pavaduotojai įsitraukia į tiriamąją -

analitinę (atšvaitų turėjimo apklausos, kuprinių svorio tyrimas), kūrybinę, socialinę ir kitas veiklas

(Kalėdiškiausių klasių rinkimai, nebenaudingų elektroninių priemonių rūšiavimas, akcija

,,Apsikabinkime“, bendras projektas su kita mokykla ,,Draugystės knyga“ ir kt.). Šių mokinių dėka

nustatyta, kad per vienerius mokslo metus 6% padaugėjo mokinių, turinčių atšvaitus. Akcijos ,,Mes

rūšiuojam“ rezultatas – 10 naujų knygų mokyklos bibliotekoje. Jiems labai svarbi saviraiška ir

aštuonerius metus tradiciškai vykstančiame pačių mokinių kuriamo šokio konkurse ,,Paparčio vizija“.

Seniūnams pavyksta į pasirodymą įtraukti beveik visus klasiokus. Šiandien mokykloje ryškėja ne

dalykams gabūs, bet tam tikras stiprias kompetencijas turintys ugdytiniai, kuriems pasitenkinimo bei

džiaugsmo teikia galimybė dalyvauti nuotoliniuose projektuose, konferencijose, akcijose (net ir kartu

su jų šeimos nariais). Mokyklos VGK parengė pedagogams skirtą lankstinuką, kaip dirbti su gabiais

mokiniais.

1 pav. Kauno ,,Paparčio“ pradinės mokyklos pagalbos mokiniui sistema

Šie penki laipteliai nėra ,,viršutinis“ aukštas, pagalbos mokiniui kokybės riba. Pasak,

genialaus pedagogo Šalva Amonašvilio – ,,Mokydami patys mokomės“. Kiekvienas nori būti

svarbus, reikalingas, reikšmingas. Ne reglamentai ir jų gausa mokykloje, o prasmės ir atradimų

siekimas bei bendrystė grindžia kiekvieno besimokančiojo sėkmę. Mūsų įstaigoje svarbu pozityvus

Faktai, skaičiai,

įrodymai, duomenys

Kostrukty-vus

kontaktas su mokinio

šeima

Optimalus mokytojų bendradar-biavimas su

VGK

Tobulini-masis per ryšius su kitomis

įstaigomis

Specialiųjų poreikių vaikai + gabūs, lyderiai

50

bendradravimas, pasakyti komplimentai mokiniui, jo tėvams, pagalbos specialistui, mokytojui. Nuo

jų daugeliui gali prasidėti graži diena su sėkmingais darbo rezultatais. ,,Ką duodi, tas ir sugrįžta“, o

šiandienos jaunoji karta rūpinsis mumis, kai pasensime... Didžiausią reikšmę ateityje turės Lietuvos

piliečių elgesio, mąstymo ir kultūros pokyčiai, todėl tinkama pagalba vaikui, suteikta kokybiškai ir

laiku, garantuos sveikus ir brandžius mūsų šalies rytojaus išteklius.

SUZUKI METODAS – SAVITOS MOKYKLOS KULTŪROS FORMAVIMO

PAGRINDAS

Dr. Dėja Aukštkalnytė, Kauno „Vėtrungės“ pradinės mokyklos direktorė

2005 m. birželio 17 d. LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-1128 patvirtintoje

Suzuki talentų ugdymo Lietuvoje koncepcijoje akcentuojama, kad vaikų ugdymo dėlei turi būti

plėtojami geranoriški, pagarba bei tolerancija grindžiami vaikų, mokytojų bei tėvų (globėjų)

tarpusavio santykiai, skatinamas aktyvus vaiko ir jo šeimos narių dalyvavimas socialiniame ir

kultūriniame gyvenime, karitatyvinė jų veikla, remiamasi suaugusiųjų įsipareigojimu kompetentingai

parengti vaikus gyvenimui rytdienos pasaulyje. Įgyvendinant Suzuki ugdymo tikslus, siekiama

ugdymo procese ir asmeniniame gyvenime skatinti vaikus sekti geru suaugusių pavyzdžiu. Suzuki

ugdymo organizavime tėvų vaidmuo nenusileidžia mokytojo vaidmeniui, nes tėvai įpareigojami

pradėti ugdymą kuo anksčiau (nuo gimimo arba netgi prenataliniame periode), užduotys įtvirtinamos

žingsnis po žingsnio pamokoje vadovaujant mokytojui, tačiau tėvams kartu su vaiku dirbant

namuose, tėvams teikiami patarimai ir praktinė pagalba, kokiais būdais padėti vaikui ugdymo(si)

procese, kurti pakilią ir visapusiškai vaiką palaikančią atmosferą, stebėti vaiko dėmesio sukaupimo

trukmę ir atsižvelgti į jo mokymosi tempą, kurti namuose saugią ir gebėjimams atskleisti palankią

aplinką. Rekomenduojama, kad didžioji dalis ankstyvojo ir ikimokyklinio ugdymo vyktų namuose,

procese aktyviai dalyvaujant visiems šeimos nariams.

26 koncepcijos punkte pabrėžiama: „Suzuki ugdymo sistemoje ypatingas dėmesys teikiamas

aktyviam suaugusių šeimos narių dalyvavimui ugdymo procese. Tėvai nuolat konsultuojami, kaip

psichologiniu požiūriu patraukliai ir saugiai organizuoti namuose ugdomąją aplinką, padėti vaikams

atlikti užduotis, puoselėti jų mokymosi motyvaciją. Skatinamas aktyvus bendradarbiavimas su vaiko

mokytojais, siekiant plėtoti tėvų ugdomąją kompetenciją. Ankstyvojo ugdymo laikotarpiu, taip pat

individualiose muzikinio ugdymo pamokose visais amžiaus tarpsniais tėvų dalyvavimas yra

privalomas“.

51

Kauno „Vėtrungės“ pradinėje mokykloje nuo 2002 m. japonų mokslininko, savito „Motinos

kalbos“ metodo autoriaus dr. Šiniči Suzuki propaguojamos ugdymo idėjos yra skirtos visapusiškam

vaiko gebėjimų atskleidimui ir teigiamų charakterio bruožų formavimui. Dar prieš pasirašant sutartis

dėl privalomo ugdymo teikimo, pokalbiuose su būsimų mokinių tėvais išsiaiškinama, jog šeimos

bendradarbiavimas su mokytoju (-ais) yra būtinas. Remiantis „Motinos kalbos“ metodu iekvienas

vaikas gali išmokti bet kurio dalyko ir pasiekti aukščiausių išmokimo standartų, bet tai priklauso nuo

suaugusių kuriamos ugdomosios aplinkos bei pastangų ir mokėjimo šį dalyką vaikui perteikti.

Metodas pasaulyje daugiausiai paplitęs mokant muzikuoti instrumento pamokose, tačiau lavinant

vaiką galima jį naudoti ne vien muzikinėje veikloje. Ugdytojams svarbiausia laikytis pagrindinių šio

metodo principų: 1) pradėti vaikus mokyti kiek įmanoma anksčiau, 2) namuose sistemingai kartoti

tai, kas išmokta pamokoje, 3) tėvams ir vaikams mokytis kartu, vadovaujant mokytojui, 4) mokymosi

procese vaikui nepatirti nesėkmių (suaugę nei verbalinėmis, nei neverbalinėmis poveikio

priemonėmis nereiškia negatyvių pastabų), 5) palaikyti malonią mokymosi atmosferą, padedančią

atsiskleisti įvairiems vaiko gebėjimams, 6) pagal galimybes apsirūpinti įvairiomis lavinamosiomis

priemonėmis (pav., vaikui muzikuojant mokykloje būtina ir namuose pasirūpinti muzikos

instrumentu). Visi ugdytojai turėtų suprasti ir sutarti, jog mokymosi pažangos greitį diktuoja vaiko

galimybės, o ne programos ar tėvų bei mokytojų ambicijos.

Pažymėtina, kad atsakomybė dėl ankstyvojo ugdymo dr.Š.Suzuki ugdymo filosofijoje gula

ant tėvų pečių. Mokytojo vaidmuo šiame etape yra būti pagalbininku, patarėju, šeimos mokytoju.

Šiame etape užsimezga itin glaudūs ryšiai tarp mokytojo – profesionalo ir ugdytinio šeimos. Tie

ryšiai tęsiasi ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo etape, įgydami vis naujų formų.

Bendraujant, tariantis su mokytoju dėl vaiko poreikių išeinama į platesnį socialinį kontekstą, pamažu

formuojamas šeimos kultūrinis gyvenimas, jie pagal galimybes pradeda įsitraukti į visuomeninę

veiklą. Kadangi ugdymo pagrindu ankstyvajame vaiko gyvenimo periode (1 – 3 metai) ypatinga

reikšmė teikiama muzikai, šeimos skatinamos propaguoti namų muzikavmą, komunikuoti

tarpusavyje, turiningai leisti laisvalaikį, dalintis gerąja patirtimi apie vaikų lavinimą ir auklėjimą.

Šalia mokytojų patarimų šiame etape atsiskleidžia šeimų galimybės bendradarbiauti, dalintis.

Mokytojo vaidmuo – suburti aktyvias šeimas, pasiūlyti joms įvairių kryptingų veiklos formų. Tai

daroma individualių ir grupinių pamokų metu, sistemingai organizuojant tėvų susirinkimus. Tėvai

skatinami gilintis į Suzuki metodo principus, vaiko fizinės, psichinės ir emocinės raidos ypatumus.

Tai daroma paskaitų, pranešimų, seminarų tėvams forma per tėvų susirinkimus bei teikaint

individualias konsultacijas. Siūlytina veikla, kuria gali užsiimti šeimos: muzikuoti namuose

individualiai, šeimoje atlikti dalį repertuaro vieni kitiems, bendrauti šeimomis ir daryti „namų

koncertus“ (šeimyninio muzikavimo skatinimas), organizuoti kelių šeimų narių koncertus viešoje

erdvėje, organizuoti individualius vaiko ar jo šeimos narių koncertus parengus tam tikrą Suzuki

52

metodikos muzikos instrumentui repertuaro dalį (kartu tai atsiskaitymo forma, alternatyvoi

egzaminams muzikos mokyklose), burtis į įvairios sudėties ansamblius ir orkestrus, akompanuoti.

Šios veiklos skirtos ir kultūrinio šeimos gyvenimo turtinimui, ir pastoviam vaikų motyvacijos siekti

aukštesnių rezultatų moksle skatinimui. Tačiau šalia akademinių pasiekimų per visas veiklas kuriami

tvirti šeimos narių ryšiai, akcentuojant pagarbų bendravimą, įsiklausymą į vienas kito nuomonę,

jautrumą kito žmogaus poreikiams, pagalbą ir atjautą vienas kitam bei aplinkiniams. Dr. Š.Suzuki

ugdymo filosofijoje aukščiausiu pasiekimu laikomas kilnus žmogaus charakteris, išreikštas mintimis,

žodžiais ir darbais. Kuriama turtinga ugdomoji aplinka – tai ne tik gausios lavinamosios priemonės,

bet ir gražūs tarpusavio santykių pavyzdžiai, kuriuos demonstruoja tėvai ir mokytojai savo

santykiuose ir santykiuose su vaiku.

Vyresniame amžiuje, iki 15 - 16 m. ir vėliau, tėvai vis dar skatinami dalyvauti vaiko veiklose,

tačiau šis dalyvavimas pereina į kitas formas. Tėvai skatinami būti vaiko partneriais, padėjėjais,

perimti namų mokytojo funkcijas. Vertybiniai pagrindai ir pozityvaus bendravimo įgūdžiai jau būna

suformuoti, tad paauglystėje juos reikia tik puoselėti ir palaikyti. Tėvams vis dar reikia ir metodinių,

ir psichologijos žinių apie vaiko raidos ypatumus, mokytojo konsultacijų. Daugiau orientuojamasi į

paskaitas tėvams ir bendrus užklasinius renginius visiems šeimos nariams (išvykos, koncertinė veikla,

vasaros stovyklos Lietuvoje ir užsienyje). Tačiau šios nuostatos jau nebegalioja pradinės mokyklos

praktikoje.

Kauno „Vėtrungės“ pradinėje mokykloje pagal galimybes laikomasi visų koncepcijoje

pateikiamų rekomendacijų. Galima teigti, kad Suzuki metodo praktikavimas pasiteisino, nes

mokyklos mokinių skaičius per pastaruosius penkis metus kasmet auga, o 2012 m. atlikto NMVA

išvadose pažymėti šie stiprieji mokyklos veiklos aspektai:

1. Mokykloje kuriamos ir puoselėjamos savitos, paremtos dr. Š. Suzuki ugdymo filosofija

vertybės (1.1.1.).

2. Puikūs mokyklos bendruomenės santykiai (1.1.4.).

3. Kryptingas neformalusis švietimas tenkina mokinių saviraiškos poreikius (2.1.5.).

4. Gerai formuluojami pamokos uždaviniai (2.2.2.).

5. Mokymo (si) metodų taikymas, palaikantis daugumos mokinių aktyvumą pamokose (2.3.1.).

6. Tinkamai taikomas mokinių savęs vertinimas (3.2.2.).

7. Pakankamai veiksmingos išmokimo tikrinimo formos (2.3.4.; 3.1.1.).

8. Veiksminga rūpinimosi mokiniais politika (4.1.1.).

9. Išskirtinis tėvų dalyvavimas mokyklos gyvenime (4.5.).

10. Mokyklos valdymas, grindžiamas demokratinėmis vertybėmis (5.3.1.).

Verta pagirti Kauno „Vėtrungės“ mokyklos bendruomenę už ypatingą didžiavimąsi savo mokykla

(1.1.3.).

53

Tad laikantis savitos pedagoginės sistemos mokykla gali sėkmingai puoselėti savitą vidinę

kultūrą ir ja dalintis. Galime daryti išvadas, jog:

1. Pasirinkimas dirbti Suzuki metodu pasiteisino Kauno „Vėtrungės“ pradinėje mokykloje;

2. Tėvų dalyvavimas ugdomojoje veikloje yra vienas stipriausių Suzuki ugdomosios veiklos

bruožų ir svarbi mokyklos gyvenimo dalis;

3. NMVA išvados įrodo, jog mokyklos kultūra yra savita ir išskirtinė.

2002 m. pasirinkta mokyklos, dirbančios Suzuki metodu, kūrimo strategija pasirodė esanti

sėkminga nepraėjus nei dešimtmečiui - 2012 m. NMVA pateiktos mokyklos vertinimo išvados

atskleidė itin aukštus mokyklos pasiekimus pagal visus vertinimo aspektus. Savitų ugdymo metodų

taikymas įtakoja ne tik formaliojo ir neformaliojo švietimo veiklas, bet ir mokyklos bendruomenės

santykius. Glaudus mokytojų, tėvų ir vaikų ryšys yra viena iš svarbiausių dr. Š.Suzuki ugdymo

filosofijos nuostatų. Tik visiems bendruomenės nariams kartu kuriant mokyklos tradicijas galima

siekti mokyklos vizijos – ugdyti laimingus, kultūringus ir kūrybingus vaikus. Mokyklos kultūrą

įtakoja visuomenės bei kiekvienos šeimos kultūra, tačiau per vienodomis vertybėmis susietus

atskirų mokyklos bendruomenės narių santykius pasiekiama sinerginė vertė, kuri atsispindi jau

sukurtose mokyklos tradicijose ir netgi ugdymo(si) pasiekimuose. Savitam ugdymo procesui

užtikrinti reikalingos ir specifinės vadovavimo formos, grindžiamos kolegialumu ir charizmatine

lyderyste.

EFEKTYVIAI VEIKIANČIOS MOKYKLOS BENDRUOMENĖS LINK

Nijolė Šimkevičienė, Kauno Kazio Griniaus progimnazijos

direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Ugdymo turinio kaitą lemia daugybė veiksnių: politiniai, ekonominiai, socialiniai, kultūriniai

visuomenės gyvenimo pokyčiai, edukologijos mokslo raida, tyrimų duomenys apie ugdymo tikslų

įgyvendinimo rezultatus. Švietimo paskirtis: asmens augimas ir branda; kultūros perėmimas;

pasirengimas gyventi visuomenėje, mokytis ir dirbti. Šiuolaikinio ugdymo esmę trumpai nusakyti

galima taip: svarbiausią dėmesį sutelkti į mokinio asmenybės ugdymą, į jo paties aktyvų, sąmoningą

mokymąsi, suteikti mokiniui tinkamą paramą, kad jis išsiugdytų gyvenimui svarbių kompetencijų.

Kaip sėkmingai įgyvendinti į kompetencijų ugdymą orientuotą ugdymo turinį? Kaip tobulinti

mokymą ir mokymąsi, kad jauni žmonės galėtų prasmingai, atsakingai ir sėkmingai veikti sparčiai

kintančiame pasaulyje, o patys galėtume patirti prasmingo bei kūrybingo darbo teikiamą džiaugsmą?

Rasti atsakymus nėra lengva. Kauno Kazio Griniaus progimnazijos bendruomenė atsakymų į šiuos

54

klausimus ieško jau seniai. 2008 m. mokykloje vyko išorės vertinimas. Išorės vertintojų išvados dar

kartą patvirtino, kad mokyklos kelias – efektyviai veikiančios mokyklos bendruomenės link –

pasirinktas teisingai. Efektyvios bendruomenės įgyvendina pokyčius. Ilgainiui šios bendruomenės

sukuria bendrystės (tapatumo) jausmą tarpusavyje. Jie puoselėja asmeninį bendravimą, sąveiką. Tai

jiems padeda kurti bendras žinias, patirtis, metodus. Remiantis moksline literatūra, yra suformuluoti 8

bendruomenės kūrimo principai (Brouwer ir kt., 2012). Siekiant sukurti efektyviai veikiančią

mokyklos bendruomenę reikia:

• nustatyti grupės tikslus (bendrus tikslus susijusius su užduotimis ir/arba viziją);

• nustatyti grupės normas (bendras taisykles ar normas, kurios apibrėš dalyvavimą, socialines ar

funkcines veiklas);

• organizuoti grupinius vaidmenis, vaidmenų pasidalijimą, susijusį su užduotimis, žiniomis,

asmenybe;

• skatinti kritinį analitišką požiūrį, tokiu būdu sukuriant galimybę gebėjimui kritiškai vertinti

komandos kultūrą;

• plėtoti abipusį pasitikėjimą (teigiamą lūkestį tarp komandos narių);

• skatinti savarankiškumą (skatinant atsakomybės už komandos pareigas ir užduotis, įsipareigojimo

jausmą);

• skatinti tarpusavio priklausomybės suvokimą (tarp komandos narių, kad būtų įgyvendinti išsikelti

lūkesčiai, įgyvendintos užduotys);

• skatinti kolektyvinę atmintį, rengiant įvairius dokumentus.

Progimnazija siekdama sukurti efektyviai veikiančią mokyklos bendruomenę pasirinko šias

kryptis: besimokančios, sėkmingos šiuolaikinės organizacijos kūrimas, lyderystės skatinimas,

komandinio darbo organizavimas.

Organizacija – tai dialogas, kuris vyksta tarp žmonių – tos organizacijos narių. Nėra dialogo

– nėra organizacijos. Besimokančios organizacijos – tai tokios organizacijos, kuriose: a) žmonės

nuolat plečia savo kompetenciją, kad pasiektų trokštamų rezultatų; b) ugdomi nauji ir atviri mąstymo

modeliai; c) laisvai plėtojami kolektyviniai siekiai; d) nuolat mokomasi pamatyti visumą

(Simonaitienė, 2003). Progimnazijoje siekiama sukurti besimokančią organizaciją, kurioje būtų

sistemingai sprendžiamos problemos; drąsiai eksperimentuojama su naujais požiūriais darbe

(naujovių taikymas); mokomasi iš patirties; mokomasi iš kitų organizacijų (organizacijų kolegų,

klientų); žinios pritaikomos praktikoje.

Sėkmingai šiuolaikinei organizacijai būdingas bendruomenės jausmas (bendros vertybės ir

tarpusavio parama) bei atvirumas išorei (tolerancija naujiems žmonėms ir idėjoms bei mokėjimas

mokytis, keičiantis aplinkai) (Arie de Geus, 27 didelių kompanijų išgyvenusių virš 100 metų patirtis).

Kuriant tokią organizaciją svarbu:

55

• sukurti svarbiausius vertybinius principus;

• užtikrinti nuolatinę ir atvirą komunikaciją organizacijoje;

• užtikrint atvirumą išorei;

• pasitikėti žmonių gebėjimais ir atsakomybe, įtraukti juos į sprendimų priėmimą, pereiti nuo

hierarchinių santykių prie partnerystės. Kurti bendruomenę;

• kurti bendradarbiavimo ir efektyvios komunikacijos kultūrą;

• stiprinti ne tik technologijas, bet ir komandos potencialą;

• šiuolaikinės organizacijos pagrindas – projektinis/ komandinis darbas.

Nustatyta, kad mokytojų komandos vaidina svarbų vaidmenį formuojant mokyklos

bendruomenę. Paprastai mokyklose komandos suformuojamos siekiant bendro tikslo. Teigiama, jog

praktikų bendruomenės – tai grupės žmonių, kurie turi bendrą susirūpinimą, bendrą aistrą, geba

tarpusavyje dalintis savo žiniomis bei mokytis vieni iš kitų sąveikaujant, kad gebėtų tobulėti. Svarbus

ryšių sukūrimas tarp bendruomenės narių. Bendruomenės (komandos) nariai toje komandoje turi

jaustis saugūs, turi žinoti, ką kiekvienas veikia, už ką yra atsakingi. Komandos nariai jaučiasi

socialiai atsakingais už komandos sėkmę (Brouwer, P., Brekelmans, M., Nieuwenhuis, L., Simons, R.

2012).

Skatindami lyderystę progimnazijos vadovai siekia sužadinti kitų žmonių pasitikėjimą ir juos

įkvėpti, sudarytos sąlygos kiekvienam bendruomenės nariui tapti lyderiu, palaikomos, remiamos ir

skatinamos visų iniciatyvos, skleidžiama geroji patirtis. Lyderiai mokykloje geba objektyviai įvertinti

padėtį, prisiima atsakomybę, teikia siūlymus, teigiamai nuteikia (mokytojus) mokyklos bendruomenę

kaitai. Lyderiavimo principai: smalsus, kūrybingas, puikiai komunikuoja, turi charakterį, drąsus, turi

aiškius įsitikinimus, charizmatiškas, kompetentingas (Iacocca, Whitney, 2009).

Kauno Kazio Griniaus progimnazijos bendruomenės patirtis. Mokykla dalyvavo mokyklų

tobulinimo programoje (2002 – 2004 m.), A (komponento) – Mokymo ir mokymosi sąlygų

gerinimas. Mokytojų tobulinimas. 2008 m. mokykloje vykusio išorės vertinimo, kaip viena iš

stipriųjų mokyklos veiklos sričių, buvo išskirti kompetentingi mokyklos vadovai ir lyderiai,

sutelkiantys mokyklos bendruomenę kaitai. Būtent mokyklos vadovai ir lyderiai mokyklos

bendruomenę ir sutelkė mokyklos veiklos tobulinimui. Viena iš išorės vertintojų išskirtų tobulintinų

mokyklos veiklos sričių – ,,Mokinių pažangos matavimas ir fiksavimas pamokoje“. Siekiant tobulinti

šią mokyklos veiklos sritį buvo organizuota kryptinga veikla, kurios tikslas – sukurti mokinių

pasiekimų vertinimo, įsivertinimo, pažangos matavimo ir fiksavimo mokykloje sistemą, kartu su

mokiniais, jų tėvais sukurti ir naudoti pamokose pasiekimų pažangos matavimo ir fiksavimo formas,

būdus, skatinančius mokinių mokymosi motyvaciją.

Organizavimas ir veikla:

• išorės vertintojų ataskaitos analizė;

56

• seminaras „Veiklos tobulinimas remiantis išorės vertinimo ir vidaus įsivertinimo išvadomis“;

• mokinių pažangos matavimo, fiksavimo ir planavimo sistemos sukūrimas ir naudojimas;

• metodinės literatūros analizė;

• nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros filmuotų pamokų peržiūra ir aptarimas;

• pravesti seminarai mokyklos bendruomenei;

• atviros pamokos;

• dalijimasis gerąja patirtimi;

• dalijimasis įgytomis žiniomis, švietimo naujovėmis, metodinė pagalba;

• seminaras „Mokinių pažangos matavimas ir fiksavimas pamokoje“;

• mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas;

• mokyklos veiklos planai;

• mokykloje dirbančių švietimo konsultantų, mokytojų ekspertų, mokytojų metodininkų, projektų

komandų bendradarbiavimas ir pagalba.

Kaip mokyti? „Geri mokytojai pakeičia visą žmogaus gyvenimą. Mokytojų dėka kai kurie

mokiniai baigs mokslus tik todėl, kad juos puikiai moko. Tada jie sieks tolesnių žinių ir didesnių

įgūdžių, ir vėl tik dėl mokytojų nepriekaištingo mokymo. Vėliau jie gaus gerą darbą, susikurs

gyvenimą, kurio pagrindas bus puikus mokytojų mokymas. Nėra kitos tokios profesijos, kuri būtų

tokia svarbi ir atvertų kitiems tiek galimybių...“ (Geoff Petty. Įrodymais pagrįstas mokymas, 2008).

Projektas „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5 – 8 kl.) mokinių esminių kompetencijų

ugdymas“. Projekto komandos veiklos:

• pamokų planai;

• metodinių rekomendacijų rengimas;

• filmuojamos pamokos;

• atviros pamokos, stebimos projekto koordinatorių; pamokų aptarimas;

• darbas su naujais vadovėliais, stebint ekspertams, vadovėlių aptarimas UPC;

• projekto poveikio tyrimai;

• seminarai Kauno, respublikos bei užsienio mokyklų vadovams bei mokytojams.

Projektas ,,Besimokančių mokyklų tinklai 2“: BMT2 projekte buvo sprendžiama problema:

,,Pažangos stebėjimas ir fiksavimas pamokoje“. BMT2 projekto komandos veikla:

• mokymai mokyklos mokytojams;

• dalijimasis patirtimi su miesto, respublikos, užsienio mokyklų vadovais bei mokytojais;

• apibendrinta patirtis pristatyta respublikinėse konferencijose, pateikta projekto leidiniui;

• medžiaga patalpinta BMT projekto svetainėje.

Rezultatai:

• Mokytojų vedami praktiniai seminarai:

57

– „Mokinių esminių kompetencijų ugdymas, edukacinių aplinkų kūrimas ir panaudojimas ugdymo

procese“;

– „Pažangos pamatavimo ir fiksavimo pamokoje būdai ir formos“.

• Mokytojai dalijasi gerąja patirtimi su miesto, respublikos, užsienio mokyklų vadovais,

mokytojais.

• Parengtos kvalifikacijos tobulinimo programos:

– „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5 – 8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas“;

– „Mokinių esminių kompetencijų ugdymas, edukacinių aplinkų kūrimas ir panaudojimas

ugdymo procese“;

– „Pažangos stebėjimo ir fiksavimo formos ir būdai, skatinantys mokinių mokymosi motyvaciją“.

• Visi mokytojai yra sukūrę pažangos matavimo ir fiksavimo instrumentus.

• Bendradarbiaujant su mokiniais ir jų tėvais sukurtas mokinių pažangos matavimo ir fiksavimo

elektroninis įrankių bankas.

• Projekto „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5 – 8 kl.) mokinių esminių kompetencijų

ugdymas“ tyrimas parodė, kad mokykla padarė pažangą.

• Progimnazijoje sukurti mokinių asmeninės pažangos stebėjimo ir fiksavimo 1 – 8 klasėse

sistemos metmenys.

Progimnazijos bendruomenės sukaupta patirtis veda prie išvados, kad kuriant

bendradarbiavimo ir efektyvios komunikacijos kultūrą, organizuojant komandinį darbą, skatinant

lyderystę, kryptingai organizuojant veiklą, priimant bendrus susitarimus, tikslingai dalyvaujant

projektuose, mokant mokytis, keičiantis aplinkai galima pasiekti užsibrėžtų tikslų ir toliau tobulėti –

kurti efektyviai veikiančią mokyklos bendruomenę.

„ Šiame pasaulyje svarbu ne tai, kur stovime, o kuria kryptimi judame...“

(O.V. Holmsas)

58

VADYBA IR INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTRA

Sigitas Alubauskas,

Kauno Tado Ivanausko progimnazijos direktorius, Eglė Misevičiūtė,

Kauno Tado Ivanausko progimnazijos socialinė pedagogė Povilas Barkauskas,

Kauno Tado Ivanausko progimnazijos informacinių ir komunikacinių technologijų specialistas Inovatyvių informacinių technologijų diegimas Kauno Tado Ivanausko progimnazijoje yra

vykdomas tikslingai ir pagrindžia mokyklos strateginio plano tikslus. Siekiama maksimaliai išnaudoti

esamas galimybes bei minimalizuoti IT plėtrai kylančias grėsmes. Informacinių technologijų plėtra

apima ugdymo proceso organizavimą, stebėjimą, ugdymo turinio pateikimą inovatyviais metodais,

saugumo užtikrinimą ir papildomas paslaugas. Naujausių IKT panaudojimas suteikia prielaidą

efektyvesnei bendruomenės narių tarpusavio komunikacijai, ypač mokyklos veikloje integruotas IKT

sujungus į vieną bendrą, centralizuotą informacinę sistemą, kurią sudaro praėjimo kontrolės sistema,

elektroninis dienynas, tėvų informavimas SMS žinutėmis ir nemokamo maitinimo apskaita (Pav. 1).

Šioms informacinėms sistemoms automatiškai tarpusavyje besikeičiant informacija atsiranda

galimybės efektyviau planuoti bei organizuoti progimnazijos valdymo procesus.

1 pav. Mokyklos bendra informacinė sistema

59

Mokykloje įrengus praėjimo kontrolės turniketus kiekvienas progimnazijos bendruomenės

narys (mokiniai, tėvai, mokytojai, administracijos darbuotojai, aptarnaujantis personalas) atvykęs į

progimnaziją identifikuoja save praeidamas pro praėjimo kontrolės turniketus, naudodamas mokyklos

išduotą pakabuką ar kortelę. Taip pat buvo nustatytos skirtingos laiko zonos praėjimo sistemoje I-IV,

V-VI ir VII-VIII klasių mokiniams. Pradinių klasių mokiniai, bendru administracijos ir tėvų sutarimu,

iš mokyklos yra išleidžiami tik pasibaigus pamokoms. Vyresnieji mokiniai iš mokyklos gali išeiti

pasibaigus pamokoms ir per ilgąsias pertraukos: V-VI klasių mokiniai per vieną ilgąją pertrauką, VII-

VIII klasių – per kitą pertrauką. Sistema taip pat fiksuoja mokinių grįžimo į mokyklą laiką, vėlavimus

ar neatvykimą. Integruota praėjimo kontrolės sistema leido užtikrinti saugumą kiekvienam mokyklos

bendruomenės nariui (į ugdymo įstaigą pašaliniai asmenys gali patekti tik pateikę reikiamą

informaciją atsakingiems darbuotojams).

Integravus praėjimo sistemą su elektroniniu dienynu www.manodienynas.lt, mokiniams

pavėlavus ar ryte neatvykus į pamokas elektroniniame dienyne automatiškai įrašomi tai fiksuojantys

ženklai „p“ ir „n“. Taip palengvinamas darbas mokytojams, kurie atvykę į mokyklą žino, kurių

mokinių pamokoje nebus. Ši informacija gaunama iš praėjimo kontrolės sistemos. Naudojant

elektroninį dienyną mokyklos administracijos atstovai gali peržiūrėti ne tik mokinių, bet ir kitų

mokyklos bendruomenės narių įėjimo ir išėjimo į progimnaziją įvykius.

Kiekvieną rytą naudojant praėjimo kontrolės duomenis yra automatiškai formuojami

pavėlavusių ir į progimnaziją neatvykusių mokinių sąrašai, kuriuos patikrina socialinis pedagogas.

Naudojant saugios mokyklos – „SAMO“ sistemą specialistas apie pavėlavimą/neatvykimą informuoja

mokinių tėvus SMS žinute. Ši paslauga tėvams yra teikiama nemokamai. Įdiegus bei ištobulinus

praėjimo kontrolės bei tėvų informavimo sistemos sąsajas, neliko nepateisintų praleistų pamokų

(skaičius nuo 1,2 praleistų ir nepateisintų pamokų mokiniui 2013 m. sumažėjo iki 0 nepateisintų

pamokų mokiniui 2014 m.).

Mokiniams ryte atvykus į progimnaziją yra automatiškai formuojami I-IV klasių mokinių,

gaunančių nemokamą maitinimą, sąrašai. Šie sąrašai kompiuteryje atvaizduojami valgykloje ir

remiantis šia informacija valgyklos darbuotojai paruošia atitinkamą pietų skaičių pradinukams. Šiuo

principu yra autorizuojami ir tie pradinių klasių mokiniai, kurie pietus perka. V-VIII klasių mokiniai,

gaunantys nemokamą maitinimą, valgykloje identifikuoja save, pasižymi prie skaitytuvo pridėję

kortelę ir tuomet jiems yra išduodami pietūs. Mėnesio pabaigoje socialinis pedagogas sistemoje

sugeneruoja mokinių, kurie valgė ar nevalgė nemokamus pietus kiekvieną mėnesio dieną, ataskaitą.

Nemokamo maitinimo apskaitos automatizavimas leido tiksliai ir skaidriai apskaičiuoti nemokamam

maitinimui skiriamas Socialinės paramos skyriaus lėšas, sumažino žmogiško faktoriaus galimų klaidų

tikimybę.

http://www.manodienynas.lt/

60

Bendradarbiaujant su UAB „BMG Consulting“ progimnazijoje įdiegta mažų mokėjimų

sistema. Šios sistemos naudotojai už kai kurias paslaugas gali atsiskaityti ne grynais pinigais: pietų

pirkimas mokyklos valgykloje, kopijavimo paslaugos. Pinigų įnešimo galimybės į turimas korteles ir

pakabukus yra plačios. Grynuosius pinigus į pakabuką galima „įdėti“ progimnazijoje esančio

„TAPSIS“ mokomato pagalba, „TAPSIS“ sistemoje valgykloje ar internetinėje bankininkystėje.

Naudojant tokį atsiskaitymo būdą mažėja tikimybė vaikams pamesti pinigus ar išleisti juos tėvams

nežinant ne pagal paskirtį.

Progimnazijoje yra du informaciniai terminalai: mokyklos viduje ir prieš praėjimo kontrolės

turniketus. Naudojant šiuos terminalus tėvai gauna informaciją apie mokyklą, siūlomą užklasinę

veiklą, tvarkaraščius, progimnazijos tradicijas ir renginius. Mokyklos viduje esantis terminalas teikia

informaciją apie į pamokas vėluojančius mokinius būdintiems darbuotojams ir socialiniui pedagogui.

Integruotas skaitiklis „skaičiuoja“ mokinius, kurie nėra nei karto pavėlavę į pamokas.

Integruota automatizuota skambučių ir muzikinių pertraukų sistema, kompiuterizuota raktų

išdavimo sistema, posėdžių ir pasitarimų registracija su elektroniniu pakabuku leidžia efektyviau

organizuoti mokyklos darbą. Mokytojai naudoja skaitmeninio turinio pamokas, kas didina mokinių

mokymosi MOTYVACIJĄ dirbant pamokose.

Kauno Tado Ivanausko progimnazijoje įdiegtos ir naudojamos informacinės technologijos

palengvina mokyklos administracijos darbą, vadybinius mokyklos darbo organizavimo procesus,

komunikavimo tarpusavyje ir tikslingas lėšų panaudojimo galimybes. Kadangi matomos plačios IT

plėtros galimybės, artimiausiu metu bus naudojama įdiegta automatizuota skaitytojų aptarnavimo

sistema (su elektroniniu pakabuku) bibliotekoje grožinės literatūros ir vadovėlių apskaitai bei knygų

išdavimui/priėmimui vykdyti.

61

BENDRAVIMAS IR BENDRADARBIAVIMAS SU SOCIALINIAIS PARTNERIAIS UGDANT MOKINIŲ PAŽINIMO, KŪRYBINGUMO,

SOCIALINĘ, KOMUNIKACINĘ KOMPETENCIJAS

Taisija Kovalenkina, Kauno Žaliakalnio progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui,

Daiva Sinkevičienė, Kauno Žaliakalnio progimnazijos istorijos mokytoja metodininkė,

Nijolė Zaiceva, Kauno Žaliakalnio progimnazijos socialinė pedagogė metodininkė

Siekdama pažangos ir atsižvelgdama į mokinių poreikius, Kauno Žaliakalnio progimnazija

kryptingai numato bendravimo ir bendradarbiavimo su įvairiais socialiniais partneriais prioritetus ir

formas.

Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais praturtina, aktyvina bei praplečia mokinių

formalųjį ir neformalųjį ugdymą. Formaliajame ir neformaliajame ugdyme taikomos įvairios

bendravimo ir bendradarbiavimo formos: projektai, parodos, edukaciniai renginiai, netradicinės

pamokos, šventės, viktorinos, konkursai, mokomosios - pažintinės išvykos.

Bendravimas ir bendradarbiavimas su socialiniais partneriais užtikrina turiningą mokinių

laisvalaikio užimtumą, pagilina mokinių žinias apie gimtojo krašto istoriją, ugdomas mokinių

kūrybiškumas, kritinis mąstymas, bendravimo įgūdžiai bei socialiniai, informaciniai, komunikaciniai

gebėjimai. Mokiniai įsitraukia į aktualių socialinių problemų sprendimą, mokosi prisiimti atsakomybę

už save bei už gimtojo miesto ateitį.

Ruošdami mokinius ateičiai, turime juos išmokyti racionaliai ir kūrybingai mąstyti,

efektyviai bendrauti, o tam padaryti reikia mokėti susirasti ir valdyti informaciją. Informacija yra

svarbus resursas visokeriopai veiklai. Bendradarbiaudami su Kauno miesto savivaldybės Vinco

Kudirkos viešosios bibliotekos Žaliakalnio filialu mokiniai mokosi ieškoti informacijos knygose,

įvairiuose leidiniuose. Organizuojamos mokinių, mokytojų kūrybinių darbų parodos.

Bendradarbiaudami su Maironio lietuvių literatūros muziejaus padaliniais: Juozo Grušo, Salomėjos

Nėries memorialiniais muziejais, Vaikų literatūros muziejumi, Balio ir Vandos Sruogų namais -

muziejumi mokiniai dalyvauja įdomiuose edukaciniuose užsiėmimuose, kuriuose įgyja naujų žinių

mokykloje dėstomomis temomis, plačiau susipažįsta su rašytojų gyvenimu ir kūryba, ugdosi

kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi, formuojasi vertybines nuostatas, mokosi bendradarbiavimo

,,meno“. Mokiniai skatinami įsiminti pateiktą medžiagą, įsidėmėti matytus eksponatus, diskutuoti,

dirbti individualiai ir komandoje.

Bendradarbiaudami su Juozo Grušo memorialiniu muziejumi dalyvauja šventėse, susitinka

su vaikų rašytojais. Kiekvienais metais kartu su muziejumi organizuojamas projektas „Vaikai –

62

vaikams“. Jo metu pradinių klasių mokiniai stato spektakliukus, kuriuos vaidina savo bendraamžiams

iš kitų Kauno ir šalies mokyklų.

Progimnazija pasirašiusi sutartis su Nacionaliniu Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės

muziejumi, Ryšių istorijos muziejumi, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejumi. Šis

bendradarbiavimas atvėrė muziejų duris ir leido parengti užduotis Kauno miesto virtualiam istorijos

konkursui 6 -7 klasių mokiniams „Istorijos mokomės gyvai“. Konkurso metu virtualioje erdvėje

atlikdami užduotis (iš 50-ies pateiktų muziejų eksponatų nuotraukų nustatyti, kuriam Kauno miesto

muziejui jie priklauso), varžėsi 489 mokiniai iš 34 Kauno mokyklų.

Bendradarbiaudami su Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centru, Kauno

taikomosios dailės mokykla, Kauno ryšininkų mokykla vykdome mokinių ugdymą karjerai. Mūsų 7-8

klasių mokiniai dalyvaudami atvirose technologijų pamokose, pagilina žinias apie įvairias profesijas,

karjeros galimybes, susipažįsta su mokymosi sąlygomis ir ugdymo planais šiose mokyklose. Tai

padeda mokiniams sąmoningai rinktis būsimą profesiją, sudaromos sąlygos įgyti karjeros

kompetencijų, aktyviai kurti savo ateitį.

Bendradarbiavimas su Žaliakalnio policijos nuovada, Kauno Žaliakalnio vaikų dienos centru

padeda spręsti mokiniams iškilusias problemas, pasirūpinti vaikų popamokiniu užimtumu, vykdyti

ankstyvą teisių pažeidimų, narkotikų vartojimo prevenciją. Nepilnamečių reikalų specialistai

dalyvauja įvairiuose renginiuose, diskusijose, progimnazijos bendruomenės susirinkimuose, padeda

paruošti mokinius konkursams, šviečia mokinius jiems rūpimais klausimais. Bendrai vykdomi

projektai „Mano teisės, pareigos ir atsakomybė“, „Nelik abejingas“ leidžia plėtoti mokinių

socializacijos galimybes, kurti saugią ir sveiką ugdymosi aplinką, ugdyti mokinių teisinį

sąmoningumą, skatinti gerbti visuomenės nustatytas taisykles ir sukurtą tvarką, didinti jų atsakomybę

už savo elgesį. Mokiniai praplečia savo teisinę kompetenciją, stiprėja jų nuostata gyventi pagal

taisykles ir įstatymus.

Mažėjant gimstamumui, mažėja ir vaikų, kurie galėtų ateityje padėti savo tėvams, skaičius.

Todėl reikia keisti ir visuomenės požiūrį į senų žmonių problemas: rūpinimasis jais turėtų tapti

bendru reikalu. Bendradarbiaudami su Kauno Panemunės senelių namais, Kauno Panemunės slaugos

ir palaikomojo gydymo ligonine, Kauno kartų namais norime atkreipti jaunos kartos dėmesį į

pagyvenusių, vienišų, ligotų žmonių problemas, įsitraukti į pagalbos jiems teikimą. Mokinių

parodomosios programėlės, mažos dovanėlės praskaidrina, paįvairina šių žmonių gyvenimą, mažina

jų izoliaciją nuo visuomenės, neleidžia galvoti apie savo nereikalingumą. Bendradarbiavimas su

šiomis įstaigomis rodo mokiniams, kaip reikalingas vienišiems žmonėms mūsų dėmesys,

bendravimas; padeda ugdyti naujus mokinių socialinius įgūdžius, skatina juos įsitraukti į pagalbos

šiems žmonėms teikimą.

63

Bendradarbiaujant su VšĮ ,,Penkta koja“ vykdomas ilgalaikis projektas ,,Padėk beglobiui

keturkojui” , kuriuo siekiama teikti mokiniams žinias apie beglobių gyvūnų atsiradimą, jų skaičiaus

augimą mūsų šalyje, ugdyti atsakingą požiūrį į gyvūnus, jų įsigijimo ir laikymo klausimus, norą

padėti beglobiams keturkojams. Mokiniai gamina paklotėlius, pagalvėles, kilimėlius, aukoja maistą,

žaislus, priežiūros priemones „Penktos kojos“ globojamiems keturkojams. O svarbiausia, mokiniai

supranta, kad pasinaudoję turimomis žiniomis bei įgūdžiais, kūrybiškai juos pritaikę, jie gali padėti

spręsti visuomenei aktualias problemas.

Progimnazijos mokiniai bendrauja ir bendradarbiauja su Žaliakalnio lopšelio – darželio ir

darželių ,,Nykštukas“ bei ,,Rytmetys“ mažaisiais vaikais. Mokiniai lankosi darželiuose ir mielai

priima darželinukus progimnazijoje. Vykdomi bendri projektai ,,Skirtingi, bet lygūs“, ,,Kompiuteris

mano draugas“, ,,Saugok ir globok“, mažiesiems rodomi mokinių sukurti spektakliai, kūrybinių darbų

parodėlės. Mokiniai kalbasi su jaunesniais draugais apie toleranciją, draugystę, pagarbą vienas kitam,

žaidžia žaidimus, gamina žaisliukus iš popieriaus ir gamtinių medžiagų. Bendra veikla moko

atsakomybės, supratimo, lavina bendravimo kompetencijas.

Bendradarbiaudami su Kauno valstybinio lėlių teatru mūsų progimnazijos mokiniai dalyvavo

56 - ojo sezono atidarymo šventėje ,,Pasakų miestas“ po atviru dangumi, teatro didžiojoje salėje

suvaidino du spektaklius: „Pagrandukas“ ir „Daktaras Aiskauda“. Mokinių vaidinimas sulaukė gausių

ovacijų ir nuoširdaus žiūrovų palaikymo. Kokiu džiaugsmu spindėjo vaikų akys ir kokią didelę

atsakomybę jie jautė vaidindami garsiame teatre, kuriame ne kartą lankėsi, kaip žiūrovai. Ši veikla

ugdo mokinių kūrybiškumą, jų aktorinius gebėjimus, didina pasitikėjimą savimi ir savo draugais.

Pradinių klasių mokiniai kartu su Lietuvos Kūno kultūros akademijos dėstytojais ir

studentais dalyvauja varžybose, kurios vyksta pagal Tarptautinės lengvosios atletikos federacijų

asociacijos (IAAF) rekomendacijas ir joms pritaikytą sportinį inventorių. Vaikams yra skirti barjerai,

stovai, specialūs kamuoliai, ietys ir kita įranga. Kūno kultūros pamokos, vykstančios kitoje

aplinkoje, žaismingos varžybos, sporto šventės skatina mokinius sportuoti, pasirinkti sveiką

gyvenimo būdą, lavina vikrumą, ištvermę, fizinį aktyvumą.

Šiandien mokykla išgyvena nuolatinius pokyčius, kuriems įtakos turi ne tik vidiniai, bet ir

išorės veiksniai, todėl pereinant nuo dalyko mokymo prie visapusiškos asmenybės ugdymo(si),

nebepakanka vien mokytojų pastangų. Svarbu sutelkti pastangas kurti ir plėtoti bendravimo,

bendradarbiavimo su įvairiais socialiniais partneriais, mokymosi kartu ir vieniems iš kitų kultūrą.

Sėkmingos mokyklos veiklos pamatu tampa bendradarbiavimu grįsti santykiai, kurie aprėpia

įvairiopą partnerystę.

64

SĖKMINGA VADYBA – ĮSTAIGOS BENDRADARBIAVIMO SISTEMOS

KŪRIMO GALIMYBĖS Lydija Merfeldienė,

KTU Vaižganto progimnazijos direktorė, Rūta Songailienė,

KTU Vaižganto progimnazijos Neformaliojo ugdymo skyriaus vedėja

„Visų pirma mokykla turi tapti ne objektu, kurį tvarko kas nori iš šalies, o subjektu – veikėju,

turinčiu savo veidą, tradicijas, tempus“ (M.Lukšienė).

Istorija

Kauno Technologijos universiteto Vaižganto progimnazija – bendrojo lavinimo įstaiga,

įgyvendinanti pradinio, pagrindinio ugdymo I dalies ir neformaliojo ugdymo programas. Mokyklos

savininkas – Kauno miesto savivaldybė. Mokykla įkurta 1920 metais, 1923 m. mokykla išaugo į

progimnaziją, vėliau tapo 6-ąja gimnazija, kuriai 1938 m. pastatytas originalus pastatas, projektuotas

architekto Stasio Kudoko. 1991 m. mokykloje atidarytos dailės ir chorinio dainavimo klasės, 1994 m.

– klasės su sustiprintu biologijos dėstymu. Iki tol veikusi kaip vidurinė, dėl Kauno miesto tinklo

pertvarkos procesų nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. mokykla reorganizuota į KTU Vaižganto progimnaziją.

Mokyklos istorija ne tik įpareigoja, bet ir vienija daugumos bendruomenės narių lūkesčius, o

puoselėjamos tradicijos ir ritualai užtikrina įstaigos veiklos tęstinumą, stiprina jos narių

bendruomeniškumą.

2011 m. pasirašyta aktyvaus bendradarbiavimo sutartis su KTU numato ypač glaudų

bendradarbiavimą universitetu: mokiniai lankosi universiteto leidykloje, bibliotekoje, fakultetuose,

dirba universiteto mokomosiose laboratorijose, naudojasi rekreacinėmis erdvėmis – vasaros dieninė

stovykla Kapitoniškėse; progimnazijos bendruomenė partnerių teisėmis dalyvauja universiteto

vykdomuose projektuose ir programose, mokslinėse bei metodinėse konferencijose.

Išorės vertintojų komanda konstatuoja, kad progimnazijos ryšiai praplečia mokinių formalųjį ugdymą

ir neformalųjį švietimą, įstaigoje sukurta bendradarbiavimo sistema miesto lygmeniu. KTU Vaižganto

progimnazijoje vadovavimo stilius vertinamas gerai, turi savitų bruožų. Mokyklos vadovai,

palaikydami organizacijos vertybes, geba atskleisti mokykloje planuojamų veiklų prasmę

darbuotojams, strateginiams tikslams pasiekti pasitelkia mokyklos savivaldos institucijas.

Planavimas

Procesas svarbesnis nei planas, tačiau planų yra tiek, kiek reikia sėkmingam procesui vykdyti:

strateginis, metinis, mėnesio, savaitės. Vienas planas kito nedubliuoja, o plečia ar konkretina, tikslina.

Visi planai tarpusavy susiję. Strateginiame plane numatomas bendradarbiavimas, sutartys, sutarčių

65

priedai - priemonių planai. Metiniame plane numatomos bendradarbiavimo formos: edukacinės

išvykos, pamokos universiteto edukacinėse erdvėse, praktinio mokymo savaitės, edukacinė stovykla

birželio mėnesį. Mėnesio plane numatomos konkrečios veiklos pagal metodinių grupių-dalykų-planus

„mokytojų užsakymas“ skirtos: supažindinimui su tema, įtvirtinimui, apibendrinimui. Savaitės plane

numatomi susitikimai, įvardinami susitarimai, daromas tvarkaraščio koregavimas. Išsikeliami

konkretūs uždaviniai, kuriuos sudaro: sąlygos, mokinių veikla, tos veiklos rezultatas, rezultato

pamatavimo kriterijai.

Taigi, žinojimas prasideda nuo nežinojimo. Kai žinai, ko nežinai, tai jau daug žinai. Pagal S.

Kovalik mes taip prisimename gaunamą informaciją: 10 proc. to, ką išgirstame, 15 proc. to, ką

matome, 20 proc. to, ką matome ir girdime kartu, 40 proc. to, dėl ko diskutuojame, 80 proc. to, ką

patiriame tiesiogiai ir praktikuodami, 90 proc. to, ko mes mokome kitus. Todėl bendradarbiavimas su

universitetu tampa labai prasmingas ir vertingas.

Vertinimas

Procesas nebus veiksmingas ar sklandus, jei negausime grįžtamosios informacijos.

Vertinimas – nuolatinis informacijos apie pasiekimus ir padarytą pažangą kaupimas,

interperetavimas ir apibendrinimas. Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas

apie pasiekimus ir padarytą pažangą. Įsivertinimas – sprendimas apie daromą pažangą, remiantis

savistaba, dabartinių pasiekimų lyginimu su ankstesniais, tolimesnių tikslų bei jų siekimo strategijų

numatymas

Progimnazijoje tai vyksta nuo uždavinio įgyvendinimo vertinimo aptariant kiekvieną savaitę

administracijios posėdžiuose bei mokytojų penkminutėse iškeliant klausimus: Ką nuveikėme? Kas

svarbiausia ? Kaip pasisekė? Kas toliau? Koregavimas.

Kiekvieną mėnesį darbo grupių (pastovių ir laikinų) susirinkimuose – refleksija. Tris kartus

per metus Mokytojų tarybos ir Progimnazijos tarybos susirinkimuose – rezultatų aptarimas,

priemonių numatymas – įvertinimas. Du kartus per metus bendruomenės susirinkimuose –

įsivertinimas – tikslų iškėlimas.

Išorės vertintojų komanda konstatuoja: lyderystė mokykloje lanksti. Progimnazijoje yra geros sąlygos

atsiskleisti vidurinės grandies lyderiams. Lyderiais buvo įvardijami kai kurie mokytojai: lietuvių

kalbos, matematikos, istorijos, informacinių technologijų. Lyderiai – aktyvieji mokytojai geba

inicijuoti projektinę veiklą, naujų mokyklos tradicijų kūrimą, skatina metodinių grupių veiklą, dalijasi

patirtimi, palaiko vieni kitų idėjas. Ryškėja tėvai – lyderiai, veikiantys Progimnazijos taryboje. Nors

mokykloje nėra sukurtos lyderių skatinimo sistemos, bet vadovai vertina mokytojų lyderių savybes,

palaiko iniciatyvą ir sudaro sąlygas jiems veikti.

66

Kodėl KTU progimnazija?

Progimnazija – paauglio mokykla, kurioje mokiniai pagal jų gebėjimus rengiami tolesniems

mokslams įvairiose gimnazijose. Mūsų tikslas – padėti gabiam paaugliui suvokti save kaip asmenybę.

Progimnazijos privalumas – saugi aplinka. Kadangi klasėse mokinių mažai, galime būti reiklesni

kiekvienam ir diferencijuotai ugdyti atsižvelgdami į gebėjimus. Glaudus mokyklos ir universiteto

bendradarbiavimas padeda siekti bendrų interesų. Bendri interesai – tai mokiniai, kurie norėtų tapti

studentais. Mūsų pareiga yra padėti paaugliui suvokti savo gebėjimus, o universiteto – pasiūlyti

programas, kurios gabumus leistų plėtoti ir pritaikyti kūrybiškai. Būtent gabūs vaikai ir jungia šias

švietimo įstaigas.

Edukacinė vasaros stovykla

2012 m. birželio 4 – 8 dienomis KTU Vaižganto vidurinės mokyklos visi 6 - 7 klasių mokiniai

dalyvavo edukacinėje vasaros stovykloje. Ši stovykla buvo organizuojama KTU sporto ir poilsio

bazėje, kuri įsikūrusi prie pat Kauno marių, Kapitoniškių kaime, netoli Rumšiškių. Tai yra pirmoji

kregždutė užgimusi edukacinėje mokyklų erdvėje, kurios pagalba yra tęsiamas glaudus bei darnus

tarpusavio bendradarbiavimas tarp KTU universiteto ir KTU Vaižganto vidurinės mokyklos. Dar

pavasarį, mokyklai bendradarbiaujant su KTU Akademinės pažangos centro vadove Vilija Dabrišiene

bei studentais, buvo sudaryta edukacinių užsiėmimų programa. Buvo nelengva, nes imdamiesi šios

užduoties išsikėlėme tokius reikalavimus: užsiėmimų metu turi būti integruojami įvairūs mokomieji

dalykai, panaudojama KTU mobilios laboratorijos įranga, užsiėmimų temos įdomios, naudingos ir

suprantamos skirtingų gebėjimų lygių 6 - 7 kl. mokiniams. O taip pat reikėjo įvertinti aplinką –

užsiėmimai gali vykti lauke arba nedidelėje salėje su minimalais techniniais resursais. Bei nepamiršti,

kad vienu metu šioje aplinkoje reiks suvaldyti virš 100 paauglių... Po ilgų diskusijų radome teminį

“raktą” – ŽMOGAUS POJŪČIAI.

Kiekvieną dieną 107 moksleivius, 7 mokytojus bei 4 studentus autobusai nuveždavo į

Kapitoniškes ir parveždavo atgal. Užsiėmimų metu mokiniai buvo skeliami į dvi grupes. Vienai

grupei užsiėmimus vesdavo 2 KTU studentai, jiems padėdavo 3 – 4 mokytojai.

Šios išskirtinės stovyklos metu paaugliai turiningai leido laiką, atlikinėjo tiriamuosius darbus.

Užsiėmimus mokiniams vedė sustiprintų studijų KTU studentai, kuriuos subūrė Akademinės

pažangos centro Vadovė Vilija Dabrišienė. Kiekvieną dieną 4 studentams talkino 7 patyrę KTU

Vaižganto vidurinės mokyklos mokytojai prieš tai su gabiausiais KTU studentais aptarę ir suderinę

reikalingiausias priemones įvairioms kruopščiai suplanuotoms veikloms.

Atskirai dirbo skirtingų amžiaus grupių mokiniai (atskirai septintokai ir atskirai šeštokai).

Viena grupė dirbo patalpoje, kita darbus atlikinėjo lauke, po to keitėsi. Lauke mokymasis vyko labiau

67

per žaidimą, o patalpoje buvo taikomas labiau akademinis mokymas – atliktas statistinis tyrimas,

gauti duomenys surašyti į lenteles, nubraižytos diagramos, tyrimo rezultatai apibendrinti, padarytos

išvados.

KTU Vaižganto vidurinės mokyklos mokytojų nuomone, itin pagirtina, kad į stovyklą atkeliavo daug

nešiojamų kompiuterių, reikalingų priemonių, kurių pagalba mokiniai galėjo dirbti mažose grupelėse.

Vaizdinei medžiagai buvo naudojami projektoriai.

Mokyklos mokiniai neslėpė džiaugsmo, kad pamokų laiką galima praleisti taip linksmai. „Mes

matėme įvairias optines apgaules ir žiūrėjome skaidres apie akies sandarą. Mums patiko studentai,

kurie paskaitas vedė labai įdomiai. Mes daug ką sužinojome apie klausą, regą, skonį, lytėjimą ir daug

kitų dalykų. Kapitoniškės – jėga!“, – vieningai kalbėjo jie. Paaugliai neslėpė noro, kad ši vasaros

stovykla taptų gražia kasmetine tradicija.

Birželio 4 d. Pirmadienis

Birželio 5 d. Antradienis

Birželio 6 d. Trečiadienis

Birželio 7 d. Ketvirtadienis

Birželio 8 d. Penktadienis

9.00 Išvykimas iš mokyklos Išvykimas iš mokyklos Išvykimas iš mokyklos Išvykimas iš mokyklos Išvykimas iš mokyklos

9.30 Atvykimas. Stovyklos

atidarymas Dienos veiklos aptarimas

Atvykimas. Dienos veiklos aptarimas



Atvykimas. Dienos veiklos

aptarimas

Inte

grac

ija

„Rega“. Integracija su daile.

„Klausa“ - integracija su muzika, „Nuojauta“ –

integracija psichologija.

„Skonis“ - integracija su matematika ir informatika.

„Uoslė“ – integracija su biologija.

„Širdies ritmas“ - integracija su kūno

kultūra. „ Pirštų antspaudai“ –integracija su daile.

Atliktų tyrimų, darbų

apibendrinimas.

6 kl. 7 kl. 6 kl. 7 kl. 6 kl. 7 kl. 6 kl. 7 kl. 6 kl. ir 7 kl.

10.00-11.30

Rega. Demonstracija

:,,Akies sandara“. Žaidimas ,,Optinės apgaulės“

Rega. Demonstracija: ,,Spalvos“.

Žaidimas ,,Spalvų

maišymasis“

Šeštasis jausmas : nuojauta.

Psichologiniai judrūs

žaidimai

Klausa Demonstracija

,,Garsai“

Skonis Žaidimas ,,Liežuvio

žemėlapis“. Statistinis tyrimas

Uoslė Demonstracija

,,Kvapai”. Žaidimas

,,Gera uoslė“

Lytėjimas. Žaidimas ,,Pirštų

anspaudai“

Širdies ritmo matavimas

Atliktų tyrimų, darbų

apibendrinimas

11.30 – 11. 45 Pertrauka Pertrauka Pertrauka Pertrauka Pertrauka

11.45 -13.15

Rega. Demonstracija

,,Spalvos“. Žaidimas ,,Spalvų

maišymasis“

Rega. Demonstracija

,,Akies sandara“. Žaidimas ,,Optinės apgaulės

Klausa Demonstracija

,,Garsai“

Šeštasis jausmas : nuojauta.

Psichologiniai judrūs

žaidimai

Uoslė Demonstracija

,,Kvapai”. Žaidimas

,,Gera uoslė“

Skonis Žaidimas ,,Liežuvio

žemėlapis“. Statistinis

tyrima.

Širdies ritmo

matavimas

Lytėjimas. Žaidimas ,,Pirštų

anspaudai“

Stovyklos uždarymas

13.30 Išvykimas iš Kapitoniškių Išvykimas iš Kapitoniškių Išvykimas iš Kapitoniškių Išvykimas iš Kapitoniškių Išvykimas iš Kapitoniškių

Šiais 2014 m. jau trečią kartą organizuojama stovykla Kapitoniškėse. Tokią progimnazijos ir

universiteto bendravimo formą labai palaiko ir remia KTUstudijų prorektorius prof. Pranas Žiliukas.

68

Ant aukšto stataus kalno svajotojai uždegė ateities žiburį....Vieni nedelsdami pradėjo rašyti apie jį

pranešimus ir rengti ataskaitas. Kiti pabandę įkopti į kalną vienu ypu nusibrozdino kelius.

Nekantruoliai pagrūmojo nematomiems svajokliams. Tretieji numojo ranka: ar nepakanka įprastų

lempučių?Ketvirtieji toliau nuosaikiai plušėjo kalno papėdėje kartkartėmis vis dėlto žvilgtelėdami į

viliojančią šviesą. Na, o penktieji susirado savo taką į kalną ir tvirtai juo kopė, kol pasiekė tikslą. Tai

mes – Kauno technologijosuniversiteto Vaižganto progimnazija.

ŠVIETIMO KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS KŪRYBIŠKO

MOKYMO(SI) METODAIS

Juzė Grigalienė, Kauno Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos direktorė,

Auksė Petruševičienė, Kauno Martyno Mažvydo pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui

Jau treti metai Lietuvoje (ir mūsų mokykloje) įgyvendinama tarptautinio pripažinimo

susilaukusi „Kūrybinių partnerysčių” programa, sukurta Jungtinėje Karalystėje, kuruojama Ugdymo

plėtotės centro bei Švietimo ir mokslo ministerijos, finansuojama Europos Sąjungos fondo. Programa

sukuria sąlygas bendradarbiauti mokykloms ir kūrybinio sektoriaus profesionalams. Šio

bendradarbiavimo tikslas – ieškoti būdų, kaip atskleisti mokinių kūrybingumą bendrojo ugdymo

procese, kaip mokinius įkvėpti ir padėti jiems mokytis bei pasiruošti sėkmingai veikti šiuolaikinėje

visuomenėje. Programa „Kūrybinės partnerystės“ leidžia jos dalyviams geriau suvokti, kaip

kūrybiškas mokymas(is) gali sustiprinti mokyklos bendrojo ugdymo procesus.

Programa sudaro sąlygas mokytojams tobulinti kūrybiško mokymo(si) kompetencijas,

dalintis patirtimi, kaip ugdyti jaunų žmonių kūrybingumą, tokiu būdu keliant jų ateities aspiracijas ir

didinant jų pasiekimus. Taip pat programa skatina mokytojų kūrybiško darbo gebėjimus ir

bendradarbiavimo su kūrėjais įgūdžius; vysto mokyklos bendruomenės požiūrį į kultūrą,

kūrybiškumo ir partnerystės teikiamas galimybes.

Kūrybingumas siejamas su lankstumu, atvirumu naujovėms, gebėjimu stebėtis, kritiškai

mąstyti, drąsa rizikuoti ir pasirengimu patirti nesėkmę. Kūrybiškas mokymas(is), kuris mūsų

mokykloje yra prioritetinis, leidžia mokiniams įsivaizduoti, koks galėtų būti pasaulis ir suteikia jiems

pasitikėjimo savimi, kad patys imtųsi teigiamų pokyčių.

Sėkmingas „Kūrybinių partnerysčių“ programos įgyvendinimas nebūtų įmanomas be

mokyklos administracijos pozityvaus požiūrio, palaikymo ir pagalbos, sudarant sąlygas mokytojų ir

kūrėjų bendradarbiavimui, lanksčiai derinant tvarkaraštį, organizuojant užsiėmimus netradicinėse

aplinkose ir pan. Kaip mūsų komanda suvokia „Kūrybines partnerystes“, pristatysime Pecha Kucha

69

(tariama pečakuča) metodu (metodo esmė – aiškus, apgalvotas kalbėjimas, koncentruojantis ties

svarbiausia žinute ir remiantis tik vizualine metaforizuota medžiaga - PPT skaidrėmis be teksto).

1. Intriga – raktinis kūrybiškumo žodis. Ji turi būti visose mokytojo veiklose, kiekvienoje pamokoje.

Vaikui turi rūpėti: „kas bus toliau?“ Juk kūrybiškumą skatina smalsumas, žingeidumas, netradiciniai

metodai, kritinis mąstymas, ieškojimas, netikėtumas ir pan.

2. Kūrybiškas mokytojas – kaip vandens gurkšnis sausroje, bet vienas lašas greitai išgaruoja,

susigeria žemėje be žymės.

3. Mokykla be kūrybiškumo – deja, dažniausiai panaši į dykumą, kur tuščia, karšta, dulkėta, nyku ir

nuobodu. Vienas kitas lašelis čia išgaruoja akimirksniu, todėl dykumai prikelti reikia lietaus –

daugybės lašų.

4. Kūrybingų mokytojų klubas – tai tas lietus, kuris gaivina dykumą, o tiksliau – girdo savo idėjomis

mokyklą. Tai viena šauniausių naujovių, kurią pasiūlė „Kūrybinės partnerystės“.

5. Dumblas – tai chaoso pavojus, jeigu kūrybiškumas netaps kryptinga, vieninga ugdymo sistema,

nukreipta į bendrą visos mokyklos tikslą – išugdyti laisvą ir kūrybingą asmenybę. Jeigu mokytojai

nebendradarbiaus (būtina dalykų integracija), tai rezultato nebus. Jeigu nebus sistemos – pavojus

įklimpti į nesusikalbėjimų liūną iškils ir vaikams.

6. Aklumas – didžiausias iššūkis, kai susiduriama su mokytojais, nenorinčiais ir negebančiais keistis.

Jie yra valdomi įvairiausių baimių, fobijų ir mitų, pvz., kad kūrybiškumas – tik žaidimas, nesąmonė,

laiko gaišinimas, trukdymas programai ir t.t., – o iš tiesų tingi dirbti kitaip. Maža to, juos erzina

kūrybingi, nestandartiniai žmonės (tiek mokiniai, tiek kolegos), kuriuos jie laiko baltomis varnomis.

7. KA ir KP (kūrybos agentai ir praktikai) ateina į pagalbą per kūrybines partnerystes ir prižiūri

mokyklos „daržą“, kad dykuma nevirstų pelke, perlaistyta skystomis idėjomis; kad kūrybos lietus

būtų laiku ir vietoj; kad žemė būtų išarta (planavimo etapas, kai bendromis jėgomis įvardinamos

mokyklos problemos bei tyrinėjimo aplinkos); apsėta (galutinių rezultatų idėjų formulavimas su

kūrybos praktikais) ir prižiūrima duotų bent viltį, kad bus vaisinga.

8. Želmenys – jau sukurta bendra projekto vizija (vadovaujant aktoriui Mantui Cegelskui bus

pastatytas spektaklis „Lašelio kelionė per gyvąją žemę“, bendradarbiaujant su aplinkosaugininke

Jolanta Uktveryte bus pasodintas mokyklos sodas „Mes kūrėjai – ne teršėjai“, padedant tapytojui

Adomui Danusevičiui, bus sukurta freska „Simbolių jūra“).

9. Vaisiai: bet projekto tikslas – ne spektaklis, sodas ar freska, o įdiegtas kūrybiškas mokymas(is),

ugdymo procese kasdien taikomi aktyvūs metodai, patobulintos mokytojų kompetencijos, išaugusi

mokinių motyvacija, sustiprėjęs bendradarbiavimas ir kūrybiškas požiūris į kasdieninį darbą.

10. KM (kuruojantis mokytojas) – kai kūrybos agentai ir praktikai išvyks, projektas nesibaigs, nes

liks kūrybingų mokytojų klubas. O mokyklos administracija (direktorė ir kuruojanti projektą

70

pavaduotoja) per trejus metus jau išmoko, kaip reikia teisingai laistyti mokyklos daržą, sėkmingai

valdant kūrybiškumo lietaus srautus.

UGDYMO KARJERAI INTEGRAVIMO Į UGDYMO PROCESĄ GALIMYBĖS

Palmira Talijūnienė, Kauno šv. Kazimiero pagrindinės mokyklos direktorė,

Olivijus Spitrys, Kauno šv. Kazimiero pagrindinės mokyklos direktorės pavaduotojas ugdymui

Bendriausia karjeros samprata kildinama iš lotyniško žodžio „carraria“, reiškiančio žmogaus

gyvenimo kelią, bėgimą, arba iš prancūziško „carriere“, kuriuo įvardijama veikimo dirva, sritis;

profesija. Jau šie du sąvokos aiškinimai rodo, kad galimi skirtingi karjeros supratimai: vienas susijęs

su konkrečia veikla, kitas – su gyvenimo kelio planavimu ir šio plano įgyvendinimu. Karjera gali būti

suprantama kaip įvairių darbų seka. Nors šie požiūriai iš esmės nėra klaidingi, karjera turėtų būti

suprantama plačiau. Remiantis išsamia Lietuvos ir užsienio autorių darbų analize, ugdymo karjerai

modelyje karjera apibrėžiama taip: karjera – įvairių socialiai reikšmingų žmogaus vaidmenų seka,

kylanti iš darbo, mokymosi, saviraiškos ir laisvalaikio veiklų bei apimanti asmens profesinį

gyvenimą, darbo vietas, pareigas ir pasiekimus. Šiuolaikinė karjera netapatintina su profesija.

Profesija paprasčiausiai yra kontekstas, kuriame rutuliojasi individo karjera. Juolab, kad nuolat

kintančiame šiandienos darbo pasaulyje žmogus savo karjeros kelyje retai teapsiriboja viena

profesija.

E.Eriksonas (1980) išskyrė aštuonias žmogaus psichosocialinės raidos stadijas, pabrėždamas,

kad kiekvienai iš jų būdinga tam tikra krizė, kuri turi būti įveikta. Krizė yra laikotarpis, kai žmogus

pasidaro labiau pažeidžiamas vienokių ar kitokių psichosocialinių nesklandumų. Visos krizės yra

susijusios viena su kita. Kiekviena iš jų egzistuoja iki lemiamo jos įveikimo momento. Jei tokios

krizės sėkmingai įveikiamos, jos stiprina bręstančią asmenybę, suteikia jai daugiau galios (Eriksonas,

1963; cituojama pagal: Gage, V. L; Berliner, D. C. Pedagoginė psichologija, Vilnius, 1994, p. 116).

Esant pradinės mokyklos amžiaus, patiriama priešpriešos tarp meistriškumo ir

menkavertiškumo krizė. Vaikas jau turi sugebėti kai kuriuos dalykus atlikti gerai ar net puikiai. Jeigu

jis jaučiasi negalįs daug ko padaryti, susiformuoja menkavertiškumo jausmas, vaikas ima įsivaizduoti

save esant nevykėlį. Teigiamai įveikus šios stadijos krizę, atsiranda sugebėjimo jausmas. Sugebėjimo

jausmas susijęs su pasitikėjimu savo jėgomis. Jis yra svarbus žmogui siekiant karjeros: jai rengiantis,

ją planuojant bei einant individualiu karjeros keliu. Sugebėjimo (ne menkavertiškumo) jausmas ypač

svarbus imantis naujos veiklos bei nuolat mokantis naujų dalykų. O tai yra neišvengiama šiuolaikinės

karjeros dalis.

71

Paauglystėje išgyvenama priešpriešos tarp tapatumo ir vaidmenų sumaišties krizė. Pagrindinė

šio laikotarpio problema – įtvirtinti tapatumo jausmą. Paaugliams kyla daugybė klausimų, kuriais jie

siekia išsiaiškinti, kas jie yra ir koks turėtų būti jų vaidmuo visuomenėje. Nesugebėjimas suprati, kas

aš esu, – tapatumo stoka – sukelia sumaištį. Jeigu nesiseka šią krizę sėkmingai įveikti, paauglystė

užtrunka, ir dėl to vėliau atsiranda kliūčių prisiimti suaugusiųjų vaidmenis. Tokie žmonės nepajėgia

efektyviai įveikti ir tolesnių gyvenimo krizių. Sėkmingai įveikus šią krizę, įgyjama pasitikėjimo

savimi, atsiranda saugios ateities jausmas. Jei tapatumas neįtvirtinamas, žmogus yra nepajėgus

sąmoningai rinktis tolesnes savo mokymosi ar darbines veiklas. Tokio žmogaus karjera negali būti

sėkminga, nes paprasčiausiai jis pats nežino, ko siekia ir kas jam yra karjeros sėkmė. Paauglystės

laikotarpis yra svarbus karjeros aspektu ir dėl kitų priežasčių: būtent tada, kai paauglys bando

įtvirtinti savąjį tapatumą, nustatyti savąjį vaidmenį visuomenėje, jam kyla natūralus poreikis pažinti

save, bendrauti ir veikti socialinėje aplinkoje. Tokia veikla yra prielaida asmeninei ir socialinei

kompetencijoms, kurios yra būtinos siekiant karjeros, ugdytis. Ugdymo aspektu svarbu, kad tos

prielaidos būtent šiuo amžiaus tarpsniu būtų pakankamos.

Kaip padaryti, kad ugdymo procesas būtų organizuojamas taip, kad visi mokiniai patirtų

sėkmę?

72

1 pav. Ugdymo proceso organizavimas, siekinat mokinių mokymosi sėkmės

Organizuoti ugdymo procesą taip, kad visi mokiniai galėtų patirti mokymosi sėkmę. To

siekiama tobulinant ir keičiant:

• ugdymo turinio vadybą;

• ugdymo proceso vadybą;

• edukacines erdves;

• mokinių, tėvų, mokytojų švietimą;

• pagalbą teikiančių specialistų bendradarbiavimą.

73

Ugdymas karjerai vyksta visose šiose srityse. Pateiksime mūsų išskirtinumus ugdymo karjerai

ugdymo turinio vadybos srityje.

1. Sukurtas ir įgyvendinamas mokinių individualios pažangos matavimo projektas „Aš augu“ –

tai priemonė, padedanti mokiniui planuoti pasirinktų gebėjimų tobulinimąsi, fiksuoti pažangą,

apibūdinti ir analizuoti pažangos įrodymus, įsivertinti, būti įvertintam.

Kartu su mokiniu jo pažangą stebi ir analizuoja tėvai, klasės vadovas, lietuvių kalbos,

matematikos, gamtos ir žmogaus, anglų kalbos, informacinių technologijų mokytojai. Tėvai,

dalyvaudami veiklose, kuriose aptariamas projektas, ne tik stebi ir analizuoja savo vaikų pažangą, bet

ir gauna psichologinių, fiziologinių, pedagoginių žinių.

2. Parengta ir įgyvendinama klasės bendruomenės stiprinimo programa: pirmą mėnesio savaitę

– mokinių savo veiklos planavimas, įsivertinimas (savęs pažinimas), kompetencijų knygelių

pildymas, antrą – socialinė praktika, trečią – ugdymas karjerai, ketvirtą – Direktorės valanda.

Programa skirta stiprinti bendravimo ir bendradarbiavimo, kūrybiškumo įgūdžius, ugdytis

pilietiškumo, bendruomeniškumo, asmeninės atsakomybės prisiėmimo, įvairovės pripažinimo ir

tolerancijos vertybes.

3. Parengtos ir išleistos kompetencijų knygelės 1 – 2, 5 – 6 klasių mokiniams – tai individuali

iliustruota vieneriems mokslo metams skirta bendrųjų kompetencijų ugdymosi priemonė, padedanti

mokiniui planuoti pasirinktų gebėjimų tobulinimąsi, fiksuoti individualią pažangą, apibūdinti ir

analizuoti pažangos įrodymus, įsivertinti, būti įvertintam. Kompetencijų knygelę sudaro bendrųjų

kompetencijų apibūdinimai, puslapiai mokinio pasirinktų tobulinti gebėjimų pažangai fiksuoti,

puslapiai įsivertinimui ir refleksijai. Mokslo metų pradžioje mokinys, vadovaudamasis kompetencijų

aprašais, pasitaręs su tėvais ir klasės vadovu, pasirenka, kokius gebėjimus jis norėtų tobulinti.

Kiekvienas iš pasirinktų gebėjimų įrašomas skirtingame knygelės puslapyje, pasirinkimas

pagrindžiamas. Taip mokinys pats sudaro Kompetencijų knygelės puslapius, kuriuos pildo visus

mokslo metus. Knygelės puslapiai (simboliai, schemos, iliustracijos, priemonės) parengti taip, kad,

fiksuojant pažangą, atsispindėtų, kaip dažnai taikomas gebėjimas įvairiuose kontekstuose,

savarankiškumo taikant gebėjimą lygis.

74

2 pav. Kompetencijų knygelė

4. Parengtas ir išleistas mokinio kultūros pasas visų klasių mokiniams – tai priemonė muziejų ir

kitų objektų lankymo apskaitai fiksuoti, mokinio individualų kultūrinį augimą stebėti.

3 pav. Kultūros pasas

Visa tai mokiniui padeda pažinti savo asmenybę, kaupti informaciją apie save, analizuoti savo

sėkmes ir nesėkmes, planuoti tolimesnę karjerą, sisteminti gautą informaciją.

Šiuolaikinis pasaulis nepaprastai dinamiškas. Mūsų amžiaus problema – tai ne informacijos

stoka, o jos perteklius. Kiekvienas žmogus susiduria su naujomis, greitai besikeičiančiomis

situacijomis, reikalaujančiomis kompleksinių sprendimų. Tam nebeužtenka formalių žinių, reikia

75

naujų gebėjimų, nes jis turi tapti iniciatyvia kūrybiškai mąstančia asmenybe, sugebančia harmoningai

dirbti ir kurti. Žmogus, siekiantis rasti sau vietą šiuolaikiniame darbo pasaulyje, turi sugebėti

tikslingai veikti kintančioje situacijoje, atsižvelgdamas į rinkos poreikius bei asmeninės

savirealizacijos tikslus. Jam būtinos karjeros kompetencijos, apibrėžiamos kaip nuostatų, žinių,

supratimo ir gebėjimų visuma, kuria grįstas asmens savęs bei savo karjeros pažinimas, jos

planavimas, valdymas ir derinimas su kitais savo gyvenimo aspektais.

SPECIALIZUOTO SPORTINIO UGDYMO ĮGYVENDINIMAS

Danutė Teškevičienė,

Kauno Gedimino sporto ir svekatinimo vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja

Lietuvoje dar nėra sukurtos ugdymo sistemos sportui gabiems vaikams, kad tinkamai būtų

suderintas bendrasis ugdymas su aktyvia sportine veikla. Mūsų mokykla turi ilgametį įdirbį

derinant bendrąjį ir sportinį ugdymą, sudarant lanksčias ugdymosi sąlygas gabiems sportui

mokiniams: derinamas pamokų ir treniruočių laikas, sukurta mokinių konsultavimo ir atsiskaitymo

sistema, likviduojant žinių spragas, atsiradusias dėl ilgalaikių stovyklų ir išvykų. 25 proc. mokinių

kryptingai siekia aukšto sportinio meistriškumo individualiose sporto šakose, 26 proc. mokinių –

komandinių sporto šakų atstovai. Mūsų mokyklos mokiniai, dalyvaudami įvairių sporto šakų

varžybose, Lietuvos, pasaulio, Europos čempionatuose bei pirmenybėse yra pasiekę aukštų sportinių

rezultatų. Dalis mokyklą baigusių sportininkų sėkmingai tęsia studijas Lietuvos Sporto universitete

(30 – 40 proc.) ir kitose aukštosiose mokyklose.

Remiantis Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas,

tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ bei ilgamete mokyklos patirtimi atsirado galimybė steigti

gimnazijos tipo mokyklą išskirtinių gabumų sportui turintiems mokiniams. Tai būtų mokykla,

teikianti kokybišką pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą ir sportinį išsilavinimą, puoselėjanti mokinių

sveikatą, skatinanti jų užimtumą, plėtojanti teigiamas nuostatas į kūno kultūrą, sportą, sveiką

gyvenseną ir prisidedanti prie Kauno regiono aukšto sportinio meistriškumo mokinių ugdymo.

Mokyklos tikslas – užtikrinti mokinių sportinių gabumų atskleidimą, visavertį ugdymą,

plėtojantį gebėjimus, sudarantį geresnes mokymosi sąlygas, laiduojantį ugdymo tęstinumą aukštųjų

studijų grandyje; ugdyti nuostatą sąmoningai rūpintis savo sveikata, įtvirtinti sveikos mitybos

įgūdžius, atskleisti darbo ir poilsio režimo reikšmę ir įtaką sveikatai, mokymuisi ir darbui, žalingų

įpročių pasekmes sveikatai, gyvenimo ir mokymosi kokybei.

76

Pradinio ir sportinio ugdymo paskirtis – sudaryti sąlygas vaikams patirti judėjimo

džiaugsmą, skatinti jį būti fiziškai aktyviu, padėti išreikšti savo individualumą, saviraišką,

kūrybingumą, ugdytis bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, pasirengti tolesniam mokymuisi

pagal pagrindinio ir sportinio ugdymo programą. Programa siekiama, kad mokinys tenkintų natūralų

poreikį judėti, ugdytų gebėjimą atlikti įvairius judesius, lavintų motoriką ir kūno laikyseną, siektų

judesių kultūros, įgytų saugaus elgesio ir nelaimingų atsitikimų prevencijos žinių bei įgūdžių; įgytų

supratimą apie sporto šakas: lengvąją atletiką, judriuosius ir sportinius žaidimus, bendrąją gimnastiką,

praktikuotų fizinį aktyvumą gryname ore, ugdytų garbingo rungtyniavimo, bendravimo ir

bendradarbiavimo komandoje nuostatas bei elgesį, puoselėtų olimpines sporto vertybes; įgytų

supratimą apie judėjimo formų pasirinkimo įvairovę, rinktųsi patinkančias fizinio aktyvumo formas,

gerintų asmeninį fizinį parengimą ir stiprintų sveikatą.

Pagrindinio ir sportinio ugdymo paskirtis – suteikti asmeniui sociokultūrinės, pilietinės ir

sportinės brandos pagrindus, ugdyti valią, įgūdžius, gerinti savo fizines savybes, diegti pozityvų

požiūrį į sveiką gyvenimo būdą bei skatinti mokinius rūpintis sveikata, gerinant savo fizinį

pasirengimą. Pagrindinio ugdymo pakopoje sportinis ugdymas orientuotas į specifinių gebėjimų bei

bendrųjų komunikacinių ir sveikatos stiprinimo kompetencijų ugdymą. Siekiama aktyvaus asmenybės

jausmų, sąmonės, psichikos ir intelekto poveikio kūno kultūros, sporto priemonėmis bei sportinių

gabumų atskleidimo integruotumo suteikiant visapusiškus žinių, gebėjimų ir įgūdžių pagrindus bei

mokant sportinės raiškos gebėjimus ir žinias pritaikyti socialinėje kultūrinėje veikloje.

Pagrindinio ugdymo antroje pakopoje pradedamas specializuotas sporto šakų mokymas,

kuriam reikia tam tikrų fizinių ypatybių, specialių judėjimo įgūdžių bei fizinio pasirengimo

pasirinktai sporto šakai.

Vidurinio ir sportinio ugdymo programa skirta mokinio pasirinktos specializacijos dalykinei

kompetencijai plėtoti ir tobulinti, nuosekliai ir kompleksiškai lavinant sportininko technikos ir

taktikos judesių įgūdžius kartu su teorinėmis žiniomis. Ją įgyvendinant siekiama puoselėti ir ugdyti

ypač gabių sportui mokinių prigimtinius gebėjimus ir individualybę, mokinius motyvuoti dalyvauti

įvairios reikšmės varžybose, festivaliuose ir panašiuose renginiuose, skatinant jų iniciatyvumą,

kūrybiškumą, siekiant atlikimo kokybės ir rezultatyvumo.

Vidurinio ugdymo pakopoje būtų siekiama sportinės patirties įgijimo, kurią mokiniai

panaudos pasirinktos specializacijos ar kitos sporto krypties studijoms aukštojoje mokykloje.

2012 m. Kauno miesto savivaldybei pritarus mokyklos vizijai, mokyklos bendruomenė

parengė sportinio ugdymo sampratą, specializuotas sportinio ugdymo programas pradinio,

pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopose, priėmimo į mokyklą tvarką, bendradarbiavimo sutartis su

Lietuvos sporto universitetu ir sporto mokyklomis.

77

BESIMOKANTI MOKYKLA BESIMOKANČIAME KAUNE, KURIOJE BENDRAUTI SU MENU IR MENAS BENDRAUTI – KASDIENYBĖ

Nijolė Šimienė,

Kauno Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos direktorė, Vilija Demjanova,

Kauno Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, Undinė Diana Tumavičienė,

Kauno Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui

„Menas mūsų vaikams turėtų tapti draugu, į kurį jis kreipiasi su savo džiaugsmu, sielvartu,

laime ir abejonėmis, kada žodžiais to neišreikši. Vaikas, kuris naudojasi kūryba kaip emociniu

išsiliejimu, išsivaduoja nuo įtampos, tampa laisvu“ (V. Louenfeldas).

Menas – tai sritis, kurioje vaikas ugdo ne tik meninius gebėjimus, bet ir sėkmingai plėtoja

asmenines, socialines, kūrybines, pažinimo, komunikavimo kompetencijas. Meninis ugdymas

formuoja visapusiškai kūrybingą, kritiškai mąstančią, iniciatyvią, turinčią tvirtas pilietines nuostatas

asmenybę. Nuo pirmųjų mokyklos gyvavimo metų turėjome savitą viziją, tai yra tipinę mokyklą

paversti tikrais kūrybos ir grožio namais. Nusprendėme tapti meninio ugdymo įstaiga, kurioje būtų

puoselėjamas natūralus, įgimtas vaiko poreikis savo emocijas ir santykį su aplinka reikšti per vaizdą

ir žaidimą, o per tai ugdyti poreikį kurti pačiam, pažinti meno pasaulį, dalyvauti kūrybinėje veikloje,

estetiškai formuoti savo aplinką. Visa bendruomenė nuosekliai kuria vidaus gyvenimo kultūrą. ŠMM

organizuotame projekte „2007 –Vaikų kultūros metai“ įstaiga įvertinta gairele „Kultūros mokykla“.

Ugdant menams gabius mokinius nuosekliai laikėmės nuostatos, kad šis procesas turi tęstis nuo

pradinio iki vidurinio ugdymo.

Subūrę profesionalų komandą nuosekliai meninio ugdymo įdėjai įgyvendinti, įrengę tinkamą

mokymosi bazę, nuolat besimokydami ir ieškodami naujovių, sukaupėme ilgametę akademinio ir

praktinio mokymo derinimo patirtį:

• nuo 1990–1991 m. m. pradėta sustiprintai dėstyti vaizduojamąją ir taikomąją dailę,

integruojant dailinį ir technologinį ugdymą, vadovaujantis Kauno miesto mero 1990-06-15 potvarkiu

Nr. 61;

• esant turtingai mokyklos pakraipą atitinkančiai mokomajai bazei, Švietimo ir mokslo

ministerijos dailės ekspertų komisija 1999 m. patvirtino individualią mokyklos meninio (dailinio-

technologinio) ugdymo programą 9–12 klasėms;

• Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo departamento Švietimo ir

ugdymo skyriaus vedėjo 2002-09-03 įsakymu Nr. 01-37-846 mokykloje įvestas kryptingas meninis

(dailės-technologijų) ugdymas – sustiprinto dailinio ugdymo tąsa;

78

• Kauno miesto savivaldybės taryba 2005-12-22 sprendimu Nr. T-656 mokykloje

įsteigtas neformalaus Meninio ugdymo skyrius. Leista vykdyti formaliojo meninio ugdymo

programas integruojant formalųjį ir neformalųjį ugdymą;

• 2009–2012 m. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Gabių vaikų centrui

rekomendavus, įgyvendinta profesinės linkmės dailės ugdymo modulio programa, skirta mokiniams,

siekiantiems dailės specializacijos ir tolesnio mokymosi pagal meno studijų srities programas.

Pasiektas veiksmingesnis dailės ugdymo diferencijavimas, individualizavimas, specializavimas.

Mokiniams sudarytos platesnės galimybės rinktis tolesnes studijas.

• Nuo 2010 metų įgyvendinant užsibrėžtus tikslus savo veikloje remiamės Netradicinio

ugdymo koncepcija, patvirtinta Švietimo ir mokslo ministro 2010-03-05 įsakymu Nr. V-299 (Žin.,

2010, Nr. 30-1400), Humanistinės kultūros ugdymo menine veikla samprata, patvirtinta Švietimo ir

mokslo ministro 2012-11-16 įsakymu Nr. V-1595.

Įgyvendinus meninio ugdymo modelį mūsų mokyklos mokiniai geba: kurti tapybos,

grafikos, skulptūros, technologijų, kompiuterinės grafikos, dizaino, fotografijos, videomeno, naujųjų

medijų meno kūrinius; pasirinkti geriausiai tinkamas meninės raiškos technikas ir technologijas;

taikyti įgūdžius veikloje, susijusioje su etnine kultūra, šiuolaikinio meno, kultūros formomis ir

kontekstais, kultūrinėmis bei kūrybinėmis industrijomis; kritiškai vertinti kultūros ir meno reiškinius,

suvokti jų sociokultūrinius kontekstus; skleisti savo menines idėjas socialinėje aplinkoje (rengti

parodas, pristatymus, internetines konferencijas).

Tapome viena sėkmingiausių Kauno mokyklų. Švietimo ir mokslo ministerija savitą

mokyklos ugdymo modelį vertina kaip unikalų, pavykusį akademinio ir praktinio mokymo derinį,

sudarantį sąlygas sėkmingai ugdyti ir ugdytis įvairių interesų ir gebėjimų mokiniams. Nuoseklaus

vaiko emocinio intelekto ugdymo menu poreikis mūsų mokykloje plečiasi: nuo 7-ių dailės ugdymo

klasių komplektų išaugo iki 29, nuo 167 mokinių šiose klasėse iki 675 mokinių. Parengtos ir

įgyvendintos individualios meninio ugdymo programos turinio tinkamumą ir tęstinumo privalumus

iliustruoja tai, kad 14 abiturientų laidų baigė meninio ugdymo klases ir 124 (1999–2013 metais)

mokiniai įstojo į menines specialybes (kasmet vidutiniškai po 9-14 mokinių). Iš jų – 23 baigė ar dar

studijuoja Dailės akademijoje, 32 – KTU, Vytauto Didžiojo bei Vilniaus Gedimino universitetuose,

31 – Kauno kolegijoje ir kt. Populiariausios specialybės: architektūra (15), dailės pedagogika (4),

menotyra (5), grafika (5), įvairių sričių dizainas (35), nors mokykla tikslo rengti profesionalius

kūrėjus sau nekelia.

Greta kryptingo meninio ugdymo yra pasiekti labai geri ir akademiniai rezultatai: valstybinių

brandos egzaminų analizė rodo, kad mokykla patenka tarp 12 geriausių miesto ugdymo įstaigų,

įskaitant ir gimnazijas. Paskutiniųjų penkerių mokslo metų duomenimis olimpiadose, konkursuose,

įvairiuose renginiuose (akcijose, projektuose ir kt.) dalyvavo: mieste – 2390 mokiniai, 545 iš jų tapo

79

laureatais; šalyje – 798 mokiniai, 397 iš jų tapo laureatais; tarptautiniu lygiu – 836, 117 iš jų tapo

laureatais.

Individuali mokyklos pedagogų parengta Meninio (dailės ir technologijų) ugdymo programa

bei savitas jos diegimo modelis – esminis taikomų Humanistinės kultūros ugdymo menine veikla

elementas, sudaręs galimybę įtvirtinti mokyklos veiklos unikalumą. 2013 m. gruodžio 31 d. raštu Nr.

SR – 6371 pritarė, kad mokykla gali taikyti švietimo ir mokslo ministro 2012 m. lapkričio 16 d.

įsakymu Nr. V-1595 patvirtintos Humanistinės kultūros ugdymo menine veikla sampratos elementus:

Meninio (dailės ir technologijų) ugdymo programą, susidedančią iš vaizduojamojo, taikomojo ir

šiuolaikinio meno dalykų pradiniame, pagrindiniame ir viduriniame ugdyme, bendrojo ugdymo ir

meninio ugdymo dalykų integraciją, meninės raiškos projektus, neformaliojo švietimo veiklą

studijose bei būreliuose visose ugdymo pakopose. Atsižvelgiant į tai, Kauno miesto savivaldybės

bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrajame plane Kauno miesto

savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimu T-125 numatyta mokyklos struktūrą

pertvarkyti keičiant mokyklos tipą – iš vidurinės mokyklos į gimnaziją, įgyvendinančią atskirus

savitos pedagoginės sistemos elementus.

Mūsų mokyklos mokiniai savo kūrybiniais darbais yra ženkliai prisidėję prie Kauno miesto

gerbūvio:

• bendradarbiaujant su Kauno valstybiniu lėlių teatru, papuoštos gretimų pastatų ir paties

teatro erdvės;

• mokinių kūrybinio projekto išdavoje apipavidalintos tardymo izoliatoriaus vidaus erdvės;

• sukurta ir sėkmingai įgyvendinta Kauno respublikinės moksleivių dainų ir šokių šventės

„Svaja – tavo sparnai“ vaizdo ir kompiuterinė grafika;

• nuolat dalyvaujame Kauno dienų renginiuose. Aktyviai prisidėjome prie Hanzos dienų

organizavimo;

• dalyvaudami projekte „Nacionalinio paveldo išsaugojimui – aktyvi pilietinė iniciatyva“

mokiniai prisidėjo prie Linkuvos dvaro išsaugojimo;

• atstovavome Kauną, kaip besimokantį miestą, dalyvaudami Lenkijoje vykusioje

mokinių darbų parodoje bei besimokančių miestų konferencijoje.

Mes mielai laukiame svečių. Mokykla atvira naujoms patirtims ir idėjoms. Viską, ko esame

pasiekę, rodome, pasakojame. Su ilgamete savito meninio ugdymo realizavimo patirtimi, kokios

neturi jokia kita Kauno miesto mokykla, susipažino ir jai pritarė gausiai mokyklą aplankiusieji ne tik

kitų šalies miestų (Alytaus, Gargždų, Ignalinos, Joniškio, Marijampolės, Panevėžio, Radviliškio,

Raseinių, Šakių, Šiaulių, Tauragės, Trakų, Vilniaus), bet ir kitų šalių (Belgijos, Didžiosios Britanijos,

Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Rusijos) mokyklų vadovai bei dailės pedagogai. Visi

80

vertina mūsų svetingumą ir atvirumą, vadina mokyklą „galerija“. Taip kuriame bendradarbiavimo

tinklus, įgydami gausų būrį socialinių partnerių: J. Grušo memorialinis muziejus, Kauno valstybinis

lėlių teatras, Vilniaus vidurinė mokykla „Lietuvių namai“, Rygos Centro pradinė mokykla, Kauno

apskrities bibliotekos vaikų literatūros skyrius, VDU menų fakulteto šiuolaikinių menų katedra,

Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultetas, Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakultetas

ir kt. Savo darbais mokiniai aktyviai prisideda prie gimtojo miesto erdvių puoselėjimo, įvairių

projektų įgyvendinimo: „Dovana mokyklai“ „Teatras ir aš“, „Menų sintezė“, „Kuriu save“, „Žemė

bunda“, „Amatą turėsi – bėdos neregėsi“, „Senolių pirkios langines atvėrus“, „Tarp mūsų

europiečių“, „Tavo žvilgsnis“, „Lietuva – tai Aš, Tu, Mes“, „Sausio 13-osios metraštis“, plenerai,

tradiciniai renginiai (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui ir Atstatymui, Advento laukimo, Lietuvos

kariuomenės, Gedulo ir Vilties, Motinos ir Tėvo dienai bei žemės dienai, įprasminti).

Po pirmosios mokinių kūrybinių darbų parodos LR seime Virginijus Domarkas, Lietuvos

respublikos seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, rašė „Manome, kad Jūsų sukaupta

meninio ugdymo patirtis ir neabejotini rezultatai yra didelis pedagoginis laimėjimas. Dėkojame už

racionalius pasiūlymus, kaip mokykloje galėtų būti toliau vykdomos meninio ugdymo programos.“ O

parodų būta daug: Lietuvos Respublikos Seime (dvi), PPRC, KPKC, Kauno miesto savivaldybėje ir

įvairiose miesto ekspozicinėse erdvėse, Vilniaus mokykloje „Lietuvių namai“, užsienyje (JAV

(Čikagoje), Rygos Kongresų rūmuose ir kt.). Savo patirtį bei nueitą kelią pristatėme Lietuvos

pedagogams PPRC surengtoje personalinėje parodoje „Kryptingo meninio (dailinio-technologinio)

ugdymo modelio raida Kauno Juozo Grušo vidurinėje mokykloje“. Eksponuojami mokinių darbai

iliustravo visą mokyklos veiklą, ryškiausius kryptingo meninio (dailinio-technologinio) ugdymo

raidos momentus nuo 1990 iki 2005 metų. ŠMM pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjos

L.Žadeikaitės žodžiais, ši paroda buvo įvertinta „kaip kokybiškiausia, atspindinti ryškiausius

kryptingo meninio ugdymo momentus“.

Buvę mokiniai bei jų tėvai taip vertina mokyklos veiklą:

„Miela mokykla, nuoširdžiai ačiū, kad esi, čia norisi sugrįžti. Taip sako mano vaikai –

Dovydas, Jokūbas ir Adomas, kurie šioje mokykloje mokėsi. Galiu drąsiai sakyti, kad ši mokykla

išaugino sparnus, išmokė svajoti, siekti tikslo, prasmingai ieškoti atsakymų į naujus klausimus.

Sėkmės visiems“ (R. Lukenskienė, mama).

„Mūsų mokykla – tai vieta, kurią išties galiu vadinti „antraisiais namais“. Begalė renginių,

pasiruošimų įvairioms šventėms, konkursams, olimpiadoms, įvairiems projektams. O kur dar

sustiprintas dailės ugdymas, suformavęs gilesnį bei tikresnį meninį supratimą, išplėtusį akiratį...

Mūsų mokykla išskirtinė, nes suteikia mokiniui galimybes kurti, abstrakčiai mąstyti. Aš savo žinias

pasitikrinau, tiek miesto, tiek respublikos mastu ir esu jomis patenkinta. Čia mano mokykla ir man čia

gera“ (J. Raižytė, buvusi mokinė, VU studentė).

81

KAUNO KOVO 11-OSIOS VIDURINĖ MOKYKLA – MOKYMOSI SĖKMĖS

IR GALIMYBIŲ KIEKVIENAM VAIKUI MOKYKLA

Stanislovas Milašius,

Kauno Kovo 11 - osios vidurinės mokyklos direktorius Lina Šakelytė,

Kauno Kovo 11 - osios vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, Jolanta Lokienė,

Kauno Kovo 11 - osios vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, Laima Lukšienė,

Kauno Kovo 11 - osios vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Kauno Kovo 11 - osios vidurinė mokykla – bendrojo ugdymo inkliuzijos vertybėmis grįsta

mokykla, kurioje visiems vaikams pagal jų individualius ugdymosi ir karjeros poreikius, gebėjimus

yra suteikiamos įvairios akademinės, socialinės ir profesinės karjeros galimybės.

Mokyklos misija – sukurti įvairių ugdymosi ir karjeros poreikių, gebėjimų turinčių vaikų

ugdymui ir karjerai palankią edukacinę aplinką sutelkiant inkliuziniam ugdymui tinkamas

kompetencijas ir kuriant palankias nuostatas, plėtojant komandiniu darbu grįstą pagalbos mokytojui,

vaikams ir tėvams sistemą, diegiant savarankiškumą, dialogą ir pozityvumą skatinančias ugdymo ir

įsivertinimo strategijas.

Ugdymu mokykloje siekiama, kad mokiniai taptų dalyvaujančiais ir kuriančiais

bendruomenės nariais, būtų aktyvūs savo mokymosi ir gyvenimiškų pasiekimų įsivertinimo dalyviai,

galėtų plėtoti savo asmeninius gebėjimus ir interesus pagal savo poreikius bei projektuotų savo

akademinę, socialinę ir profesinę karjerą.

Planuojant mokinio karjerą mokykloje ugdymas grindžiamas mokinio polinkių, poreikių,

gebėjimų nustatymu ir tiksliu trukdžių/kliūčių įvardijimu bei jų įveikimu. Mokykloje sukurta ir veikia

ankstyvojo perspėjimo dėl galimų mokymosi nesėkmių, konsultavimo ir mokymosi pagalbos teikimo

mokiniams sistema: pradinio ugdymo pakopoje atliekama ankstyva prevencinė ugdymosi poreikių

diagnostika, siekiant mokymosi sėkmės; nuolat renkami ir analizuojami duomenys apie mokinius, jų

pažangą bei pasiekimus, siekiant užtikrinti sėkmingą perėjimą iš vienos ugdymo pakopos į kitą;

nuosekliai taikomos vertinimo ir įsivertinimo priemonės (2, 4, 6, 8, klasėse atliekami diagnostiniai

testai), kad mokiniai galėtų sekti savo pažangą, o mokyklos personalas įvertinti savo veiklos

efektyvumą ir tobulinti rezultatus; sudaromos trišalės sėkmingo mokymosi sutartys; mokykla,

pasirinkdama pagalbos teikimo būdą įvertina jo veiksmingumą, tobulina mokymo formas, keisdama

mokymosi aplinką, kad ji būtų palanki visiems mokiniams: sudaro grupes mokiniams, patiriantiems

tam tikro pobūdžio sunkumų (mobili grupė); tai gali būti grupė, kurioje mokinys praleidžia dalį laiko

82

ir joje mokosi tam tikrų kompetencijų ar funkcinių įgūdžių; sudaro specialiąsias klases, kuriose gali

mokytis didelių ar labai didelių ugdymosi poreikių turintys mokiniai.

Pagrindinio ugdymo antroje pakopoje ir viduriniame ugdyme organizuojamas lanksčios

struktūros mokymasis. Ugdymo turinys suskirstomas į autonomiškas mažesnes dalis su atskirais

mokymosi uždaviniais, nurodytais mokymo(si) laiko ištekliais ir aiškiai apibrėžtais rezultatų

vertinimo būdais ir kriterijais. Pagrindinio ugdymo antroje pakopoje mokiniai gali pasirinkti

patrauklias, su gyvenimo praktika, tolesnio mokymosi ir darbo pasirinkimu labiau siejamas, lanksčiai

organizuotas šių dalykų pamokas: lietuvių kalbos, matematikos, istorijos, gamtos mokslų (biologijos,

chemijos, fizikos), dorinio ugdymo, menų, technologijų.

Vidurinio ugdymo pakopoje mokykla aktyviai kuria pasirenkamąjį ugdymo turinį, atitinkantį

mokyklos bendruomenės poreikius ir apimantį rengimą karjerai. 11 – 12 klasių mokiniai, įsivertinę

savo poreikius, gebėjimus ir galimybes, pagrįstai, atsakingai gali pasirinkti mokymosi kryptį ir susieti

ją su tolesnio mokymosi bei karjeros siekiais.

Vieno modulio turinys dažnai apima dviejų mokslo metų medžiagą. Planuojant modulį

atsižvelgiama į mokinių jau turimas žinias, modulio programą, literatūrą, kuria galės naudotis

mokiniai. Teminiame plane nurodoma ne tik tema, pamokų skaičius, gebėjimai, bet ir mokinių žinios,

supratimas, (ką jie jau turėjo mokėti ankstesnėse klasėse). Plane nurodomas pamokų turinys ir

vertinimas trims mokinių pasiekimų lygiams. Prie plano pridedami modulio programoje nurodyti

gebėjimus atitinkantys vertinimo kriterijai mokiniui su užduočių pavyzdžiais. Mokinių pasiekimų

vertinimo kriterijai sudaromi trimis lygiais. Patenkinamas lygis įvertinamas pažymiu yra orientuotas

į 4 – 5, pagrindinis – į 6 – 8, aukštesnysis į 9 – 10. Mokiniai supažindinami su reikalavimais visų

lygių pasiekimams kiekvienam moduliui atskirai. Naudodamasis šiais kriterijais mokinys gali

pasiruošti baigiamajam kontroliniam darbui, įvertinti savo įgyjamas žinias ir gebėjimus, nes užduotys

pateikiamos skirtingiems (patenkinamam, pagrindiniam ir aukštesniajam) lygiams. Tokie užduočių

rinkiniai leidžia mokiniui pačiam įvertinti savo žinias, nustatyti savo pasiekimų lygį, skatina stengtis

mokytis. Su modulio programa, vertinimo kriterijais, numatomais atsiskaitymais mokiniai

supažindinami pirmąją modulio pamoką. Dirbant pagal modulių programas naudinga visą informaciją

apie modulį patalpinti bendroje pašto dėžutėje. Pašto dėžutėje yra kiekvieno modulio tikslai ir

uždaviniai, modulio turinio apimtis, modulio programa, orientacinis kiekvienos temos pamokų

skaičius, modulio vertinimo kriterijai mokiniui su užduočių pavyzdžiais, numatoma veikla bei

atsiskaitymo formos, literatūra.

Vertinant modulį nuolat taikomas formuojamasis vertinimas. Diagnostinis vertinimas –

diagnostinės užduotys, taikomas išnagrinėjus kiekvieną modulio temą, pradedant modulį. Mokytojas

neformaliai įvertina, nurodydamas spragas; mokinys, konsultuojamas mokytojo, sudaro planą, kaip

jas užpildys, ir jį įgyvendina. Kaupiamasis vertinimas – savarankiški darbai, apimantys atskiras

83

modulio temas, namų darbai, jų kiekis ir kokybė, įvairios užduotys vertinami taškais, surinkti taškai

konvertuojami pažymiu.

Taikomas ir apibendrinamasis vertinimas –- kontrolinis darbas, vertinamas pažymiu,

išnagrinėjus ir susisteminus visą modulio medžiagą (rašomas dvi pamokas 11 – 12 klasėse, o 9 – 10

klasėse vieną pamoką). Galutinis modulio įvertinimas – kaupiamojo ir apibendrinamojo vertinimo

aritmetinis vidurkis. Jei modulio metu buvo skirtas kūrybinis darbas, tai modulio įvertinimas gali

būti kūrybinio darbo, kaupiamojo ir apibendrinamojo vertinimo aritmetinis vidurkis.

Kauno Kovo 11 - osios vidurinėje mokykloje taikomas modulinis mokymas – mokymo

būdas, kurio metu ugdymo turinys suskirstomas moduliais. Moduliai – logiškai užbaigti ugdymo

turinio vienetai, suformuoti taip, kad juos būtų galima išmokti per tam tikrą apibrėžtą laiką. Modulis

leidžia mokomąją medžiagą pateikti baigtinėmis porcijomis, visiškai atitinkančiomis užsibrėžtą

didaktinį tikslą. Modulinio mokymo paskirtis – suteikti galimybę mokiniui laisvai rinktis mokymosi

programą pagal savo poreikius, galimybes ir individualias savybes. Ši mokymo sistema skatina

mokinius daugiau dėmesio skirti savarankiškam mokymuisi, atsižvelgiant į savo turimus gebėjimus,

gabumus, mokymosi stilių, siekiamus tikslus. Tai ugdo mokinių atsakingumą už pasiektus rezultatus,

priimant svarbius sprendimus, padeda rasti savo vietą tarp kitų žmonių, moko dirbti individualiai ir

komandoje. Tokia mokymo sistema skatina mokytojų kūrybiškumą, priverčia neprisirišti prie vieno

vadovėlio, įdėti daugiau pastangų sudarant modulio teminius planus, diagnostinius bei modulio

atsiskaitomuosius darbus, vertinant mokinių žinias ir gebėjimus.

Mokykloje pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopose derinamas formalusis ir

neformalusis ugdymas, pastiprinant formalųjį ugdymą neformaliuoju, užtikrinant mokinio

pasirinkimo nuoseklų tęstinumą.

Pradinio ugdymo pakopoje mokymosi ir popamokinė veikla organizuojama taikant projektų

metodą, daugialypio intelekto metodą, išbandant save įvairiose srityse ir veiklose; dominuoja

kūrybinė – praktinė veikla gimtosios ir užsienio kalbų, matematikos bei pasaulio pažinimo srityse,

susitikimai su įvairių profesinių sričių atstovais, teminės pažintinės išvykos, dalyvavimas įvairiuose

renginiuose mokykloje ir už jos ribų.

Pagrindinio ugdymo pirmoje pakopoje pamokose ir popamokinėje veikloje toliau dominuoja

projektų ir daugialypio intelekto metodai, mokomasi planuoti savo veiklą, dirbti įvairiose grupėse,

ugdoma mokėjimo mokytis kompetencija, informaciniai gebėjimai, vyksta įsitraukimas į mokinių

savivaldą, kitas lyderystės ir interesų grupes mokykloje; didesnis dėmesys skiriamas akademinės ir

profesinės karjeros planavimo užsiėmimams bei renginiams.

Pagrindinio ugdymo antroje pakopoje tiek pamokose, tiek popamokinėje veikloje dominuoja

projektinė veikla, jos pagrindu atliekami realinės – gamtamokslinės ir humanitarinės – socialinės

krypčių projektai, įvairūs tyrimai, verslumo ugdymas vis labiau siejamas su ekonomikos ir verslo

84

teorija bei praktika; mokiniai dalyvauja ir patys organizuoja įvairius profesinės karjeros renginius

mokykloje ir už jos ribų, vystomi partneriški ryšiai su profesinio rengimo centrais, kolegijomis,

universitetais, bendradarbiaujama ir susitinkama su įvairių sričių specialistais bei įvairių profesijų

atstovais; stiprėja dalyvavimas mokinių savivaldoje bei lyderystė įvairiose grupėse pagal interesus,

bendradarbiaujama su artimomis mokyklai bendruomenėmis ir įvairiomis visuomeninėmis

organizacijomis.

Vidurinio ugdymo pakopoje vis labiau orientuojamasi į profesinės karjeros ugdymą.

Profesinės karjeros planas tampa konkretesnis ir labiau nukreiptas į atitinkamas studijų bei profesijos

įgijimo programas. Glaudžiau bendradarbiaujama su universitetais ir kolegijomis, dažniau

dalyvaujama ir organizuojami tikslingi profesinės karjeros planavimo renginiai, susiję su kiekvieno

mokinio konkrečiais karjeros poreikiais ir lūkesčiais. Taikoma originali projektinių darbų

organizavimo sistema, kai teorinių žinių, jų taikymo ir konkrečios projektinės veiklos pagrindu,

konsultuojantis su projektinio darbo konsultantu ir atitinkamų dalykų mokytojais, 12 klasėje

pasiekiamas savarankiškas galutinis laukiamas rezultatas – Baigiamasis projektinis darbas.

Kovo 11 - osios vidurinėje mokykloje mokiniams dalyvaujant formalioje ir neformalioje

veiklose per jų pasirinkimų galimybes ir formuojamąjį vertinimą prasideda ir tęsiasi jų ugdymas

karjerai, apimantis akademinę karjerą kaip sėkmingą perėjimą iš vieno mokymosi lygmens į kitą,

socialinę karjerą kaip saviraišką ir lyderystę įvairiuose veiklos lygmenyse bei profesinę karjerą, kaip

pasiruošimą laipsniškam perėjimui į tolimesnes profesines studijas ir darbo rinką.

ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS KAIP PRIELAIDA SĖKMINGAM MOKYKLOS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMUI

Kristina Pažėrienė,

Rokų vidurinės mokyklos direktorė

Dinamiškos švietimo reformos, integracija į Europos Sąjungos švietimo erdvę, asmens

gebėjimų tobulinimo būtinybė švietimo organizacijų vadovams kelia reikalavimą, kad jų

vadovavimas būtų tapatus pasaulyje ir Lietuvoje vykstantiems pokyčiams, pasižymėtų

profesionalumu ir intelektualumu. Vadovavimas žmonėms – mokslas ir menas. Organizacijos

vadovui keliami dideli reikalavimai visose visuomeninio gyvenimo sferose ir visuose valdymo

lygiuose. Jis turi būti ne tik geras specialistas, bet ir gabus organizatorius, aukštos kultūros, plačios

erudicijos kolektyvo lyderis, sugebantis įžiebti žmonėse entuziazmą ir vesti juos paskui save.

Vadovavimas organizacijai yra labai svarbus ir atsakingas procesas. Jo tikslas – rasti sprendimus, t.y.

padėti žmonėms suvokti problemas, su kuriomis jie susiduria, kartu padėti tvarkytis su šiomis

85

problemomis, pagaliau ieškoti kaip teisingai pasielgti. Nepaprastas įsipareigojimas reikalauja

tvarkytis su sudėtingumais, vadovautis idėjomis ir plėtoti tai, kad vadovavimas būtų giliai įtvirtintas

organizacijoje platesne prasme.

2012 metais Rokų vidurinė mokykla patyrė svarbius struktūrinius bei vadybinius pokyčius:

keitėsi mokyklos vadovai, vyko pokyčiai mokymo ir mokymosi proceso organizavime,

bendruomenės veikloje. Pasirinkta nauja, aktyvi mokyklos strategija.

Mokykloje vykstantys pokyčiai yra neatsiejami nuo bendruomenės, komandinio, grupinio

darbo plėtotės, todėl šiame kontekste dėmesys bus skiriamas žmogiškųjų išteklių valdymui, kaip

vienai iš prielaidų sėkmingam mokyklos strategijos įgyvendinimui.

Švietimo organizacijos sėkmė labai priklauso nuo to, kaip ji valdo žmogaus potencialą.

Svarbiausia, kad Rokų mokykloje pasikeitė požiūris į žmogiškųjų išteklių valdymą, t.y. į pagrindinį

organizacijos išteklių – žmones, per kuriuos įgyjamas konkurencinis pranašumas.

Šiuolaikinėje švietimo įstaigoje esama daug, taip suprantamos “vadybos” elementų. Galima

teigti, kad mokyklos vadovas yra vadybininkas – organizacijos narys, kuris vienija ir koordinuoja kitų

organizacijos narių darbą, jis atlieka įvairias vadybines funkcijas. Kaip pažymi R. Želvys (1999),

švietimo vadybai būdingas konceptualinis pliuralizmas, nes švietimo sistemoje yra didelė švietimo

institucijų įvairovė, o vadovavimas švietimo sistemoje tapo dar sudėtingesnis, nes švietimas įžengė į

nuolatinės kaitos etapą. Tokioje greitai besikeičiančioje situacijoje svariausiu vadovo privalumu

tampa sugebėjimas sėkmingai susitvarkyti su pokyčiais, ieškoti naujų vadovavimo formų.

Vienas iš jų – tai pertvarkomasis vadovavimas (Želvys, 1999), kuris pripažįsta daugelio

darbe pasitaikančių situacijų unikalumą ir iracionalumą, pokyčių būtinumą. Kadangi mokyklos

aplinka darosi vis neapibrėžtesnė, vadovas palaiko nuolatinių pokyčių atmosferą ir stengiasi sukurti

palankią kaitai organizacijos kultūrą. Vadovo misija yra ne iškelti savo pavaldiniams tikslus ir

nurodyti jų įgyvendinimo būdus, bet motyvuoti darbuotojus pakilti aukščiau asmeninių siekių ir

interesų. Toks vadovas stengiasi taip išplėsti darbuotojų poreikių ribas, kad šie nuveiktų daugiau,

negu reikalaujama. Jis siekia ne tenkinti darbuotojų lūkesčius, bet juos transformuoti.

Pavyzdžiui, su Rokų vidurinės mokyklos pedagogais vadovai plačiai diskutuoja pokyčių ar

naujos veiklos būtinumą, naudą, patrauklumą. Mokyklos bendruomenės telkimas – vienas iš esminių

vadovavimo funkcijų. Vadovai individualizuoja savo santykius su pedagogais, numato jiems tokias

užduotis, kurios geriausiai atitinka jų individualias charakterio savybes. Dalyvavimas mokykloje

vykstančiuose pokyčiuose – tai ir tam tikras kiekvieno bendruomenės nario kūrybiškumo skatinimas.

Mokyklos vadovai skatina darbuotojų kūrybiškumą sprendžiant įvairias problemas, dalyvaujant

formalioje ir neformalioje veikloje, kuriant mokyklos aplinkas ar stiprinant Rokų bendruomenę.

Mokyklos vadovai užsibrėžtų tikslų siekia kryptingai ir apgalvotai: jie užsibrėžia tikslus iš

anksto ir numato būsimų veiklų planą. Tai nenutrūkstamas procesas, kurio metu atsižvelgiama į

86

organizacijos viduje ir aplink vykstančius pokyčius. Planavimo proceso metu nustatomi tikslai ir

numatomos priemonės jiems pasiekti. Planai skirstomi į strateginius ir operatyvinius. Strateginius

planus kuria patys vadovai, juose atsispindi pagrindiniai organizaciniai tikslai.

Vadovaudamiesi planu, mokyklos vadovai suburia darbo grupes, paskirsto įgaliojimus bei

išteklius. Svarbus organizavimo procese aspektas – darbo grupių arba komandų suformavimas iš

atskirų individų. Komanda – tai tokia žmonių grupė, kuri gali veiksmingai atlikti darbą ir pasiekti

tikslus, kuriems įgyvendinti ji buvo skirta. Individas ir komanda turi sąveikauti tarpusavyje tam, kad

galėtų pasiekti optimalių rezultatų.

Mokyklos vadovai vadovauja pačiam darbo procesui: inicijuoja ir koordinuoja darbuotojų

veiklą, juos skatina, motyvuoja, tobulina darbo procesą ir darbuotojų kvalifikaciją, kad sėkmingai

būtų atliekamos užduotys. Motyvavimas vienas iš pagrindinių ir svarbiausių vadovavimo funkcijų.

Motyvavimas – tai pedagogų aktyvumą skatinantis ir jo veiklos kryptį lemiantis procesas. Šis

procesas yra susijęs su visomis pagrindinėmis vadybos funkcijomis. Motyvuotas pedagogas jaučia

pasitenkinimą darbu, atsakingai ir kokybiškai dirba, stengiasi bendradarbiauti, lengviau priima

naujoves ir pokyčius. Skatinami darbu, mokyklos pedagogai geba geriau planuoti savo veiklą ir

paskirstyti laiką, jaučiasi labiau atsakingi už mokyklos strateginius tikslus, mokymo ir mokymosi

kokybę. Šis procesas yra svarbus tuo, kad nuo jo priklauso užsibrėžtų tikslų siekimas ir darbo kokybė.

Apibendrinant pedagogų kolektyvo ar mokyklos bendruomenės įvykdytas veiklas, svarbu

tiksliai žinoti, kiek atliktoji veikla atitiko lauktus rezultatus. Savęs ar darbo grupės vertinimas padeda

išsiaiškinti, kiek veiksmingi ir tikslūs buvo planavimas, organizavimas ir vadovavimas. Žmogiškųjų

išteklių valdymo procese svarbus ir vertinimo bei savęs įsivertinimo procesas. Mokyklos pedagogai

ne tik dirba komandose, tačiau atlikę tam tikras užduotis, savirefleksijos būdu apsvarsto atliktą

užduotį, numato tobulintinus aspektus, stiprybes.

Apibendrinant išsakytas mintis galima teigti, kad Rokų vidurinėje mokykloje pertvarkomasis

vadovavimas vis labiau įsigali, nes mokyklos vadovai kuria žmogiškiesiems ištekliams plėtotis ir

atsiskleisti palankią terpę.

Rokų vidurinėje mokykloje kuriama išsilavinusi ir kūrybiška pedagogų bendruomenė, kuriai

būdingas individualumas, savarankiško darbo įgūdžiai, noras profesiškai tobulėti ir siekti tobulesnės

mokyklos vizijos, o vadovai – tai lyderiai, inovatyvių veiklų atradėjai, pokyčių bei iššūkių vykdytojai.

87

MOKYKLOS DALYVAVIMAS ĮVAIRIUOSE PROJEKTUOSE, LĖŠŲ

PRITRAUKIMAS UGDYMO PROCESUI GERINTI

Jolanta Gulbinienė, Kauno Veršvų vidurinės mokyklos direktorė

2010 metų lapkričio mėnesį mokykloje vyko Išorės vertinimas, kurio metu kaip išskirtinė

veikla buvo nustatyta mokyklos dalyvavimas įvairiuose projektuose, lėšų pritraukimas ugdymo

procesui gerinti.

Mokykla yra atvira kaitai, komandomis dirbanti besimokanti organizacija. Mokykloje

rūpinamasi organizacijos pažangos siekimu: veikla planuojama, apibrėžiami laukiami veiklos

rezultatai, skiriami atsakingi asmenys, paskirstomos lėšos priemonėms įgyvendinti ir uždaviniams

pasiekti. Dalyvavimas įvairiuose projektuose yra galimybė ne tik pritraukti lėšas ugdymo proceso

tobulinimui, bet ir ugdyti mokinių kūrybiškumą, bendrąsias ir dalykines kompetencijas, įtraukti tėvus

į aktyvias veiklas, formuoti mokyklos įvaizdį. Mokykla turi daug partnerių, bendrauja ir

bendradarbiauja su įvairiomis institucijomis, mokyklomis, universitetais: Kauno technologijos

universitetu, Vytauto Didžiojo universitetu, ISM, Aleksandro Stulginskio universitetu, Tarptautine

komisija nacių ir sovietinio okupacijų režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti, IX fortu, Tremties ir

rezistencijos muziejumi, švietėjiška edukacine asociacija „Šviesuva“, Kauno lopšeliu – darželiu

„Daigelis“, Kėdainių specialiąja mokykla, Kauno „Šaltinio“ biblioteka, Kauno miesto savivaldybės

Vinco Kudirkos viešąja biblioteka, Žolės riedulio federacija, Kauno I-ąja specialiąja mokykla, Kauno

vaiko raidos klinika „Lopšelis“, Kauno valstybiniu Lėlių teatru, Krakių Mikalojaus Katkaus

gimnazija ir kt. Tarptautinių projektų partnerės yra Olandijos, Danijos, Italijos, Rumunijos,

Vokietijos, Estijos, Lenkijos, Turkijos, Švedijos mokyklos. Įsitraukiama į projektus aktyvių

mokytojų, mokyklos vadovų iniciatyva. Direktorė remia kiekvieną iniciatyvą. Išanalizavus galimybes

dalyvauti projekte, mokytojai kartu su administracija aptaria galimas projekto veiklas, partnerius,

darbo grupės sudėtį, atsakomybes ir teikia paraiškas. Į projekto darbo grupę stengiamasi įtraukti

norinčius ir prisiimančius atsakomybę asmenis.

Mokykla turi didžiulę patirtį inicijuojant ir įgyvendinant tarptautinius projektus:

• AIESEC, kur studentai iš užsienio šalių šešias savaites mokykloje veda užsiėmimus, vyksta

bendri renginiai, mokiniai tobulina kalbėjimo užsienio kalbomis įgūdžius, užmezga ilgalaikius

kontaktus (dalyvaujame jau trečius metus). Šio projekto veiklos integruojamos į ugdymo

procesą: pamokas, renginius, popamokinę veiklą.

88

• Bustrip “Baltijos jūros regiono valstybių subalansuoto miesto transporto plėtros planavimas“.

2007 – 2008 m. vyko abipusiai mokinių ir mokytojų mainai, parengtas ir Kauno miesto

savivaldybės finansuotas dviračių stovėjimo aikštelių projektas.

• Nordplus mobilumo projektas ,,Sveika mokykla – sveika visuomenė“ 2008 m. Mokiniai

lankėsi Švedijos geriausioje gimnazijoje Lundo mieste, įgyvendino bendras veiklas, gyveno

šeimose. Mūsų mokyklos mokiniai taip pat priėmė gimnazistus iš Lundo Spykeno gimnazijos.

• 2007 – 2009 m. daugiašalis projektas Comenius ,,Taupykime savo energiją“. Įgyvendinant šio

projekto veiklas mokiniai ir mokytojai lankėsi Islandijoje, Norvegijoje, Italijoje, Olandijoje,

Vokietijoje, vykdė bendras veiklas, projektus.

• Nordplus mobilumo projektas su Islandija „Mūsų pareiga – kad šypsotųsi gamta“ 2010 –

2012 m. Tai buvo menų mokytojų įgyvendinamas projektas: gamta liaudies dainose,

nepamirštos ekologinės problemos, vyko bendri renginiai, dviejų šalių kultūros pristatymas

(lankėsi viena garsiausių Islandijos mecosopranų), dalyvavo miesto mokinių „Talentų šou“,

kurį organizavo mūsų Mokyklos mokinių taryba.

• 2012 m. daugiašalis Comenius projektas „Vanduo aplink mus“. Projekte dalyvavo šios šalys:

Didžioji Britanija, Graikija, Ispanija, Lenkija, Prancūzija ir Lietuva. Mokiniai gilino

geografijos, užsienio kalbos, istorijos žinias, rengė tikslines programas prisistatymus (dainos,

vaidinimai, apipavidalinimas). Mokiniai su svečiais iš Lenkijos lankėsi Kruonio, Kauno

elektrinėse, domėjosi Kauno bei Lietuvos vandens telkiniais.

• 2013 – 2014 m. Nordplus mobilumo projektas „Sveiki atvykę į mano gimtąjį miestą“.

Projekto veiklose dalyvavo pradinių klasių mokinai: rengė pristatymus apie mokyklą, miestą,

gilino žinias apie Kauno ir Lietuvos istoriją, geografiją, kultūrą. Mokiniai IKT pagalba kūrė

filmus, pristatymus, keliavo, bendravo, džiaugėsi.

• 2011 metų vasarį bei 2013 metų lapkritį mokykloje vyko parengiamieji Nordplus vizitai, kurių

metu buvo aptariama ne tik tolimesnė projektinė veikla bei ruošiamos paraiškos, bet ir

dalijamasis gerąja patirtimi.

• Projektas “Išlikome, kad papasakotume”, remiamas Izraelio Jad Vashem holokausto studijų

centro (vykdomas nuo 2010 metų rudens). Mokykloje labai aktyviai veikia Tolerancijos

centras (TUC), kurio veiklą remia Tarptautinė istorinė teisingumo komisija. Mokykla ilgus

metus bendradarbiauja su Kauno žydų bendruomene, Kauno IX forto muziejumi - memorialu,

Sugiharos muziejumi fondu “Diplomatai už gyvybę”, Tarptautine istorine teisingumo

komisija. 1941 – 1944 m. žuvo beveik visa litvakų bendruomenė. Likusieji gyvi turi savo

istoriją, kurią dar gali papasakoti jaunajai kartai. Mūsų mokyklos TUC mokiniai, susipažinę

su to laikmečio istorija iš vadovelių, nutarė susitikti su gyvais liudininkais, pabuvoti

89

Vilijampolės geto teritorijoje. Iš nufotografuotų namų, liudininkų pasakojimų gimė

fotokoliažų paroda, atvirukų leidinys. Susitikę su garsiu režisieriumi Kama Ginku, išgelbėtu iš

Kauno geto, nutarė pagal jo tėvo knygą ”Per spygliuotą vielą” sukurti spektaklį. Visą šią

veiklą skyrėme Didžiajai akcijai 1941 10 29 paminėti, kada iš Kauno geto buvo atrinkti ir

nužudyti beveik 10 tūkst. žydų. Mokiniai susitikinėjo su gyvais liudininkais, paruošė dailės

darbų parodą, Kartu su jaunimo kameriniu teatru pastatė spektaklį, savo darbus pristatė

Lietuvos mokyklose. Projekto baigiamasis renginys vyko mūsų mokykloje, kuriame lankėsi

JAV ambasados atstovai, įvairių žydų organizacijų atstovai, televizija. Viena mokytoja buvo

pakviesta į stažuotę JAV. Keturi mokyklos mokytojai stažavosi Yad Vashem – tarptautinėje

studijų apie Holokaustą mokykloje Izraelyje.

• Įgyvendinant ELOS projektą nuo 2004 metų, europinė ir tarptautinė aplinka intensyviai

integruojama į ugdymo turinį (pamokinę ir popamokinę veiklas): visų dalykų pamokose

plačiau kalbama apie Europą, atsirado nauji renginiai (Kalėdinių giesmių konkursas viena

Europos kalba, mokslinės - praktinės konferencijos, kas paskatino mokinius papildomai gilinti

žinias tam tikromis temomis savarankiškai). Mokiniai aktyviai dalyvauja tarptautinių projektų

veiklose, kur tobulina praktinius kalbėjimo įgūdžius, bendravimo ir bendradarbiavimo su

kitataučiais įgūdžius. Išsiplėtė bendradarbiavimas su ELOS mokyklomis: mokytojai dalyvavo

Elos tinklo mokyklos mokytojų susitikimuose Belgijoje, Airijoje; mokiniai lankėsi Belgijoje,

atliko numatytas projekto veiklas, gyveno šeimose, pristatė Lietuvos istoriją, tradicijas,

mokyklos veiklos ypatumus. Belgijos Elos tinklo privačios mokyklos moksleiviai taip pat

lankėsi mūsų mokykloje. Belgų vykdomos veiklos pagal ELOS projektą mažai skiriasi nuo

veiklų mūsų mokykloje. Šis projektas finansuojamas tėvų lėšomis, vyksta mokytojų, mokinių

bei tėvų iniciatyva.

ELOS – tai tarptautinė, aukštą ugdymo kokybę išreiškianti koncepcija, kuria siekiama

propaguoti europinę ir tarptautinę orientaciją vidurinėse mokyklose, ją integruojant į

mokyklos veiklos politiką. Europinis ELOS tinklas egzistuoja nuo 2004 m., mūsų mokykla

yra šio tinklo narė. ELOS mokyklų tinklas, tai įvairių Europos šalių mokyklos, kurios

bendradarbiaudamos pasiekia aukštą tarptautinių ir europinių kompetencijų kokybę. ELOS

esminės kompetencijos: esu informuotas Europos pilietis, kuris gali gauti, apdoroti ir vertinti

žinias, susietas su Europa ir platesniu pasauliu, ir veikti, jas taikydamas; galiu efektyviai

komunikuoti europinėje/tarptautinėje erdvėje ir įsiveikti su kasdieninėmis problemomis; galiu

konstruktyviai bendradarbiauti su man svarbiais kitų šalių žmonėmis, spręsdamas bendrus

uždavinius ar projektus; galiu dirbti ir mokytis darbinės bei neformalios veiklos kontekstuose

ir antrepreneriškai veikti europinėje/tarptautinėje erdvėje.

90

Mokykla du kartus yra praėjusi akreditaciją (nacionalinio ELOS koordinatoriaus vertinimas).

Vienuolika mokyklos mokytojų dalyvavo mokymuose ir yra pasirengę įgyvendinti ELOS

sampratą, bei geba įvertinti mokinių europines kompetencijas. Ateityje mokykla yra

pasirengusi ir toliau įgyvendinti tarptautiškumo ir europinių dimensijų integralaus ugdymo

(ELOS) sampratos elementus. Tai labiausiai skatina dalyvauti tarptautiniuose projektuose ir

ateityje.

• Kad mokykloje būtų tobulinamos veiklos, remiantis sėkmingai pritaikyta patirtimi užsienio

mokyklose, mokytojai susipažintų su kitų šalių pedagoginėmis sistemomis, mokykla

dalyvauja NMVA vykdomuose projektuose. Vienas iš tokių – IQES Online Lietuva

„Instrumentai mokyklos veiklos kokybei įsivertinti ir tobulinti“. Mokykla savo veiklą vertina

ir įsivertina naudodamasi šioje platformoje pateiktais instrumentais, mokytojai gilina savo

dalykines, metodines bei vertintojo kompetencijas naudodamiesi šioje platformoje esančia

biblioteka, pateikta dalykine informacija, (t.y. patys analizuoja ir mokosi bendradarbiavimą

skatinančius metodus, kaip veiksmingai pamokose taikyti grįžtamąjį ryšį, ir kt.). Mokyklos

direktorė yra IQES Online konsultantė.

• Bendri projektai su asociacija „Šviesuva“ : ,, Renkiesi profesiją – susikuri ateitį“; Mokslo

kavinė (Café Scientifique) "Būk atviras! Būk sėkmingas! Būk matomas; Žalioji „Šviesuvos“

mokslo kavinė „Būk atviras! Būk socialiai atsakingas! Būk sveikas! Būk ekologiškai

mąstantis!” ir kt. Mokyklos direktorė yra šių projektų vadovė. Projekto partneriai: Kauno

Pramonės, prekybos ir amatų rūmai, direktorius dr. Vytautas Šileikis; UAB “Pirmas žingsnis”,

direktorius Algimantas Astrauskas; KTU Socialinių mokslų fakultetas, dekanė prof. dr.

Monika Petraitė; KTU Verslo strategijos institutas, direktorius prof. habil. dr. Robertas

Jucevičius; Kauno m. savivaldybės švietimo ir ugdymo skyrius, vedėjas dr. Antanas

Bagdonas. Projektų interesų kryptys – ekologija, verslumas ir veiklumas, inovacijos, socialinė

žmogaus atsakomybė, mokslo reikšmė versle, studijos, savanorystė, sveikata. Projektų tikslas

– mokinių veiklumo ir verslumo ugdymas, pasitelkiant išorės partnerius ir sudarant

mokiniams galimybes aktyviai veikti veiklose. Mokiniai pamokose, popamokinėje veikloje

tikslingai pagal pasirinktas temas ruošėsi kiekvieno mėnesio renginiui: rinko medžiagą, rašė

referatus, kūrė verslo idėjas ir visa tai pristatė renginio metu, dalyvaujant mokslininkams,

verslininkams, kitų mokyklų moksleivių komandoms, vertinimo komisijai. Mokiniai turėjo

galimybę aktyviai veikti už mokyklos ribų: skaityti parengtus pranešimus. būti išgirstais,

dalyvauti paskaitose, diskusijose. Stiprėjo mokinių mokymosi motyvacija, patobulėjo

ekonomikos ir verslo žinios, komunikaciniai gebėjimai. Mokiniai lankėsi kaimyninėse

mokyklose, universitetuose, verslo įmonėse, kur įgijo naujų žinių, pažinčių, patobulino

bendrąsias bei dalykines kompetencijas, išaugo jų savivertė ir pasitikėjimas.

91

• Šiais metais jau pateiktos paraiškos Nordplus „Ar mes labiau panašūs ar skirtingi“ ir

„Tarpukario istorija bei architektūra“. Ruošiamos Erasmus+ paraiškos.

Mokyklos dalyvavimas įvairiuose projektuose sudaro galimybes:

• pritraukti papildomas lėšas ugdymo proceso tobulinimui;

• tobulinti ugdymo procesą, padaryti jį patrauklesnį ir prasmingesnį;

• mokiniams tobulinti bendrąsias bei dalykines kompetencijas;

• didinti mokinių mokymosi motyvaciją, ugdyti mokinių atsakomybę, bei kūrybiškumą;

• tobulinti mokinių gebėjimą komunikuoti užsienio kalbomis;

• ugdyti tarptautiškumo bei europines dimensijas;

• aktyviau įtraukti mokinių tėvelius į mokyklos gyvenimą, aktyviau veikti, stiprinti jų įtaką

mokinių pasiekimams bei prasmingai veiklai.

Projektinė veikla mobilizuoja mokyklos bendruomenę bendrai veiklai, stiprina įvaizdį (išėjimas

už mokyklos ribų: verslininkai, mokyklos – partnerės (vizitinės kortelės), mokyklos

viešinimas,....).

CHARIZMA STRATEGINIAME MOKYKLOS UGDYME

Paulius Martinaitis, Kauno Juozo Urbšio katalikiškos vidurinės mokyklos direktorius

1. Lyderio charizma: prigimtinė, išlavinta, išmokta. Jos atitikmuo mokyklos

strategijai. Šiandienos mokyklos vadyba vis plačiau ir giliau naudoja lyderio sąvoką. Tai natūralus

švietimo vadybos siekis įvertinant mokyklų įvairovę, jų funkcijų daugiaplaniškumą, tarpasmeninių

santykių svarbą. Konkrečiai mokyklai vadybos teorija turi būti adaptuojama ir tai geriausiai atlieka

mokyklos vadovas – edukacinis lyderis. Jis turi įvardinti mokyklos konkurencinio pranašumo

prielaidas strategijoje. Jos įgyvendinimo pagrindas yra lyderio ir jo sekėjų kompetencija, o

konkurencinio pranašumo užtikrinimą lemia pokyčiai. Pokyčių variklis yra lyderio veikla. Diskusijos

apie lyderystės šaltinius – prigimtį, mokslą, lavinimą – pripažįsta visus tris, tik numato jų svarbą

pagal vadovavimą konkrečiai mokyklai. Mažiausiai kalbama apie lyderio lavinimą, svarbiausią jo dalį

– saviugdą. Iš visų apibrėžtų lyderystės sričių mokyklai, jos lyderių ir jų sekėjų lavinimui didžiausią

reikšmę teikia transformacinė lyderystė. Jos pagrindinis požymis yra lyderio ir sekėjų kuriamas ryšys,

didinantis šios veiklos grupės motyvaciją ir moralumą. Šioje lyderių veikloje pabrėžiama charizmos

reikšmė. Ji apibrėžiama kaip išskirtinė asmens savybė. Neneigiant prigimtinių charizmos šaknų tenka

92

pastebėti, kad lavinimas, ypač saviugda gali stipriai išvystyti lyderio charizmą. Šis reiškinys nuo

amžių praktikuojamas įvairiose religinėse formacijose, apie jį kalba ir žymiausieji dvidešimto

amžiaus psichologai.

2. Charizma kaip varomoji strategijos jėga.

2.1. A. Maslow iškelta savirealizacijos reikšmė tarpasmeniniams santykiams.

A. Maslow pabrėžė savirealizacijos reikšmę, sakydamas, kad tie asmenys, kurie iš tiesų yra

save realizavę, turi gilesnį tarpasmeninį santykį, palyginimus su kitais. Jie yra pajėgūs didesniam

susitapatinimui ir meilei, didesniam solidarumui, didesniam savo ego apribojimui. Šios A. Maslow

mintys turi gilią pedagoginę prasmę įgyvendinant pedagoginio lyderio pašaukimą. Vykdant mokyklos

strategiją tarpasmeninių santykių gylis veda į kolegialų solidarumą, kurio idealas yra meilė kaip kito

žmogaus pažinimas, gimdantis vienybę. Mokyklos veikloje kokybę užtikrina ne tiek administravimas,

kiek susitarimai. Todėl pedagogų kūrėjų skirtingų nuomonių suvienijimas strateginio tikslo siekimui

turi lemiamą reikšmę strategijos vykdymui. Iki šiol mūsuose strateginiame valdyme didžiausias

dėmesys skiriamas normatyvinei pusei, įvairių veiklų reglamentavimui. Nors ir pripažįstamas

tarpasmeninių santykių unikalumas, jų subtilumo reikšmė, jie giliau nenagrinėjami, o paliekami

vadovo talentui, jo charizmai. Tenka pažymėti, kad ši sritis pradeda įgauti platesnę ir gilesnę analizę.

Parašyta filosofijos daktaro disertacija apie rūpesčio etiką (Renata Bikauskaitė), kurioje bandoma

tiesti tiltą tarp moralinės ir ekonominės vertės. Mokyklos vadyboje šis tiltas labai padėtų

charizmatiniam lyderiui siekti darnos tarp ekonominių mokyklos rodiklių ir pedagoginės kūrybos

rezultatų.

2.2. G. Jungo apibrėžtas aukščiausias personalizacijos lygmuo.

Kaip sako pats transformacinės lyderystės pavadinimas, joje glūdi transformacija, t.y. lyderio

ir jo sekėjų keitimasis per saviugdą, siekiant tarpusavio vienybės. Lyderio charizma aprėpia veikloje

besireiškiančias emocijas, vertybes, etiką, standartus, ilgalaikius tikslus. Transformacinę lyderystę

dažnai vadina vizijų lyderyste. Lyderio charizma sekėjų veiklos motyvus, jų poreikius kreipia vizijos

nubrėžtu keliu, neribojant jų kaip asmenybių. Priešingai pradinė lyderio ir sekėjų priklausomybės

fazė vystosi autonominės moralės link. Šiame procese lyderis siekia tikslų pranokdamas kliūtis ir

ribotumus. Čia lyderio charizma perdėm asmeniška, kartu aprėpianti savo sekėjų asmenybes. Lyderis

tampa ne tuo, kuriam daug kas tarnauja, bet tuo, kuris daug kam tarnauja ir veda. Lyderio charizma

tampa tarnyste siekiant strateginių tikslų. Charizmatinis tarnaujantis lyderis yra aukšto

personalizacijos lygmens, kurio viršūnę, pasak G.Jungo, pasiekė Kristus pasiaukodamas ant kryžiaus.

Čia jo žmogiška prigimtis pasiekė dievišką dimensiją. Tai charizmatinio lyderio švyturys. Šiuose

samprotavimuose atsiranda kančios, skausmo ir meilės kryptys, kurias išplėtojo V. Franklis.

93

2.3. V. Franklio prasmės išgyvenimas meilėje ir kančioje.

V. Franklio logoterapija, gimusi autoriui praėjus koncentracijos stovyklos pragarą, lyderio

charizmai suteikia prasmės ieškojimo dimensiją. Mokyklai tai labai aktualu, nes jos veikloje

kryžiuojasi pragmatiniai žinių įgijimo tikslai ir asmenybės bendrųjų kompetencijų ugdymo tikslai,

kurių pasiekimas vainikuojamas prasmingo pavadinimo dokumentu – brandos atestatu. Viena iš

europinių bendrųjų kompetencijų – mokėjimas būti. Neįvardinus būties prasmės vargu ar galima

išugdyti asmenybę. Šią prasmę privalu įvardinti įvairiuose lygiuose, pradedant strateginiais tikslais,

baigiant amžinai „sunkaus“ dalyko – matematikos mokymosi prasme. Norint išsemti būties prasmės

gelmes, o tik tai užtikrina mokyklos veiklos aukščiausią kokybę, būtina plėtoti meilės ir skausmo

dimensijas. Lyderio charizma – ar tai būtų vadovas, ar mokyklos budintis – turėtų sukurti ugdymo

aplinką, tolygią šeimos aplinkai, kurios siela yra motiniška širdis. Tik tokioje aplinkoje vaikai auga

savarankiškai, autentiški, taikios ateities kūrėjai. Iš kitos pusės, lyderio charizmos dvasinė galia turi

išmintingai pasitikti sunkumus, juos lydintį skausmą. Bėgdami nuo skausmingos patirties,

glaistydami problemas, užuot jas sprendę, susiduriame su dar didesniais keblumais. Neišvengiami

gyvenimo išbandymai yra atsakomybės aktyvintojai. Atsakomybės, kurią kiekviena žmogiška būtybė

turi prisiimti už save, už kitą ir visuomenę. Kokia bebūtų mokyklos strategija, meilės ir skausmo

dialektika yra prasmingas kelias tobulai mokyklos bendruomenei, jos brandos kelias tiek

mokytojams, tiek jų ugdytiniams.

3. Bendruomenė kaip pagrindinis strateginis veiksnys.

Aprašyta lyderio charizma ir jos ypatybės, siekdamos tikslo, neišvengiamai iš savo sekėjų

kuria bendruomenę. Bendruomenę nuo kitokių grupių, sambūrių skiria giluminiai dvasiniai ryšiai.

Mokyklai tai labai aktualu, nes jos veikla, ugdymas galimas tik esant stipresniems ar silpnesniems

dvasiniams ryšiams.

Charizmatinės lyderystės veiksmingumas glūdi tame, kad ji susieja sekėjus bei jų sampratą

apie save su organizacijos tapatumu. Charizmatinė lyderystė, būdama socializuota, savyje vysto

bendruomenės gerovės palaikymą, asmeninius tikslus aukodama dėl savo sekėjų ir aplinkos gerovės.

Savo ruožtu vienas iš charizmatinės bendruomenės požymių yra tai, kad sekėjai pasiekia geresnių

rezultatų nei iš jų tikėjosi lyderis. Taigi mokyklinė bendruomenė gali bręsti ir vystytis, siekdama

optimalių tikslų, atliepiančių jos socialines charakteristikas, tik turėdama charizmatinius lyderius,

kurių saviugda įgalina bendruomenę gyventi tarpusavio meilėje ir išmintingai sutikti skausmingas

akimirkas.

94

SAVITAS UGDYMAS KAUNO „VYTURIO“ KATALIKIŠKOJE VIDURINĖJE MOKYKLOJE

Aleksandra Bancevičienė,

Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos direktorė

Kauno „Vyturio“ katalikiškos (Kauno 27-osios, „Vyturio“) vidurinės mokyklos veikla

skaičiuojama nuo 1968 m. Kartu viename pastate su bendrojo lavinimo mokykla įsikūrė ir Kauno 1-

osios vaikų muzikos mokyklos filialas. Mokyklos mokytojų ir mokinių tėvų iniciatyva paruošti

dokumentai muzikinio ugdymo integracijai su vidurinės mokyklos ugdymo programomis. 1989 m.

rugsėjo 1 d. vidurinėje mokykloje pradėtas sustiprintai dėstyti muzikos dalykas pradedant pirmąja

klase. 1991 m. buvusio muzikos mokyklos filialo bazėje įsteigtas Instrumentinis skyrius (nuo 2009 m.

pervadintas Muzikos skyriumi). Nuo šio laiko ir derėtų skaičiuoti savito ugdymo mokykloje metus.

Artėjant mokyklos 25-čiui, 1993 m. Kauno 27-ajai vidurinei mokyklai buvo suteiktas „Vyturio“

vardas. Nuo 2001 m. Kauno „Vyturio“ vidurinėje mokykloje pradėta vykdyti ir toliau tęsiama

kryptingo meninio (muzikinio ‒ chorinio dainavimo ir folkloro) ugdymo programa.

Kauno „Vyturio“ katalikiška vidurinė mokykla yra vienintelė tokio tipo mokykla Kaune ,

kuri vykdo kryptingo meninio (muzikinio ‒ chorinio dainavimo ir folkloro) formaliąsias programas.

Baigusiems Muzikos skyrių išduodami Lietuvos Respublikos Neformaliojo vaikų švietimo

pažymėjimai.

2011 m. Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra, vertindama mokyklos veiklos kokybę,

pripažino mokyklos savitumą sėkmingai apjungiant kryptingą meninį (muzikinį) ir dorinį mokinių

ugdymą.

Būtų galima vardinti ilgiausią sąrašą konkursų, festivalių Lietuvoje ir užsienyje, kur mūsų

mokiniai instrumentalistai dalyvauja ir laimi aukščiausias vietas, mokyklos trijų chorų (Jaunučių,

Jaunių, Mišraus) ir folklorinio ansamblio „Lygutė“ pasiekimus, efektyvaus bendradarbiavimo su

Lietuvos ir užsienio mokyklomis – partnerėmis sąrašą. Džiugu, kad kasmet mokiniai ir jų mokytojai

yra kviečiami į Lietuvos Prezidentūrą apdovanojimui už aukščiausius tarptautinius pasiekimus.

Mokykla per daug metų yra sukūrusi stiprią materialinę bazę, tarnaujančią kokybiškam

mokinių muzikinių gebėjimų ugdymui. Turime: 1 fortepijoną, 20 pianinų, 10 akordeonų, 6

akustines gitaras, 11 kanklių, 25 išilgines fleitas, 5 elektroninius vargonus, mušamuosius

instrumentus. Mokykloje veikia 4 muzikos kabinetai, aprūpinti šiuolaikinėmis informacinėmis

priemonėmis ir muzikos instrumentais, 13 individualaus instrumentinio muzikavimo klasių.

Šiandien, kai vartotojiška kultūra veržiasi į visas mūsų gyvenimo sritis, kyla klausimas, ar

lieka vietos ir kokia muzikos svarba vaiko, paauglio, jaunuolio gyvenime? Vos atsikėlę skubame

įsijungti radijo imtuvą, kad populiari daina (ir kavos puodelis) pakrautų mus energija visai dienai.

95

Šiandien niekas nesistebi gatvėje, autobuse, automobilyje ar parduotuvėje matydami po muzikos

garsais alsuojančiomis ausinėmis ausis slepiančius žmones. Mokiniai eidami į mokyklą žingsnių taką

taiko prie ausinėse skambančios mėgstamos melodijos. Daugelis iš mūsų sutiks, kad muzika yra mūsų

gyvenimo dalis ir kad žmogaus vidinės kultūros formavime muzika užima didžiulę vietą. Muzika,

visų pirma, reikalinga žmogaus dvasiniam pasauliui. Vaikas nuo pat mažens auklėjamas muzikinėje

aplinkoje jautresnis grožiui, sugeba giliau jausti ir mąstyti. Išskirčiau dviejų rūšių muziką: tikrąją ir,

jeigu taip galima pavadinti, „triukšmą“ – ritmą ir decibelus. Aišku, ir pastaroji muzika turi didžiulę

įtaką jauno žmogaus dvasinio pasaulio formavimuisi.

Neatsitiktinai po ilgų bendruomenės diskusijų, buvo priimtas sprendimas tapti katalikiška

vidurine mokykla. Sprendimas nebuvo priimtas staiga. Buvome vertinami Bažnyčios hierarchų,

Nacionalinės katalikiškų mokyklų asociacijos deleguotų atstovų, ar esame verti tapti katalikiška

mokykla.

Kauno miesto savivaldybės Tarybos sprendimu nuo 2009 m. rugpjūčio 15 dienos mokykla

pertvarkyta į viešąją įstaigą Kauno „Vyturio“ katalikišką vidurinę mokyklą.

Šiandieninėje kasdienybėje, kai aplink tiek daug triukšmo, abejonių, savų ir svetimų tiesų,

bandančių rungtis, kas teisesnis ir geresnis, Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos

bendruomenė niekam nesistengia įrodinėti, kad ji yra tikrai katalikiška, bet kantriai vykdo savo

švietėjišką misiją, persmelktą Evangelijos šviesos, atsiskleidžia kaip integralaus žmogaus asmens

ugdymo vieta.

Tikybos discipliną mokykloje dėsto sesuo salezietė Liucija Grybaitė FMA, teologijos

mokslų daktarė Vida Daugirdienė, kapelionas kun. Tomas Trečiokas. Tai žmonės, kurie savo

asmeniniu pavyzdžiu skleidžia Evangelines tiesas ne tik mokiniams, jų tėvams, bet ir mokytojams bei

mokyklos techniniam personalui.

Dvasinė, pedagoginė, administracinė, bendražmogiška patirtis, tarnystė priimant sprendimus,

tarnystė skiriant laiko problemų sprendimams bei dalinant savo turimą patirtį ir žinias, mokykloje

visapusiškai augina ir mane pačią, kaip žmogų, kaip bendruomenės narę, kaip Bažnyčios dalį.

Šiandien mokykloje aukšti ne tik meniniai, bet ir akademiniai pasiekimai. Pagal PUPP

laikymo kokybę (7 - 10 balų) Kauno mieste 2013 m. mokykla yra 9 vietoje. Pagal 4 VBE kokybinius

parametrus Kauno miesto mokyklų kontekste 2013 m. mokykla yra taip pat 9 vietoje.

Mokyklos sėkmingos veiklos raktas yra pasidalintoji lyderystė. Dalinuosi lyderyste su ją

priimti pasiruošusiais bendruomenės nariais. O jų yra nemažai. Lyderystės kokybę mūsų mokykloje

galima atpažinti iš mikroklimato, mokytojų motyvacijos, tobulėjimo, ugdymo(si) kokybės. Mokyklos

lyderiai dirba kantriai, atidžiai, nuosekliai. Jie daro, kas teisinga žmonėms esantiems aplink juos ir

jiems patiems.

96

„Jei visi tie, kurie įsakinėja, nurodinėja, pamokslauja, ragina ir bara, nuspręstų padaryti patys

tai, ko prašo kitų, galbūt pasaulis virstų rojumi?

Nebijokite mylėti savęs ir priimti netobulumus. Kad ir ką galvotum apie save, Dievo akyse

tavo vertė – pati aukščiausia“ (Bruno Ferrero).

PAGALBA MOKINIUI PLANUOJANT KARJERĄ

KAUNO MAIRONIO UNIVERSITETINĖJE GIMNAZIJOJE

Dr. Daiva Garnienė, Kauno Maironio universitetinės gimnazijos direktorė

Pasirengimas profesinei karjerai vyksta mokymosi bendrojo ugdymo mokykloje laikotarpiu,

todėl mokyklai tenka ypatingas vaidmuo – ne tik padėti suderinti ugdytinio siekius ir galimybes, bet

ir pritaikyti juos prie dinamiškos visuomenės socialinių bei ekonominių poreikių. Mokykloje

mokiniai turi atrasti savo poreikius atitinkančią veiklą, ugdyti kūrybines galias. Svarbu išmokyti juos

savarankiškai bei kartu su kitais spręsti savo ir visuomenės gyvenimo problemas, įgyti bendrąjį

dalykinį ir kultūrinį raštingumą, pasirengti studijoms, įgyti žinių ir gebėjimų, reikalingų

savarankiškam ir prasmingam žmogaus gyvenimui. Jaunimo karjeros projektavimo tikslas – padėti

rasti racionalų profesinį sprendimą, atsižvelgiant į vaikino ar merginos prigimties ypatumus bei darbo

rinkos poreikius ir vertinant visa tai iš tam tikros laiko perspektyvos (Pukelis, 2003).

Ugdymo karjerai modelio kūrimas

Ugdymo karjerai modelis gimnazijoje pradėtas įgyvendinti išanalizavus pasaulio aktualijas,

kitų šalių patirtį, šiuolaikinį požiūrį į karjeros planavimą: mokykloje mokinys turi suvokti, kad jo

būsimas profesinės karjeros kelias priklauso nuo jo paties, todėl ir ugdymo turinį, ir būsimą profesiją

turi pasirinkti pats. Mokiniui pačiam sunku save objektyviai vertinti, nes būtina patirtis, tinkamas

pavyzdys, užduočių parinkimas. Vadinasi, reikalingos prielaidos geriau pažinti save ir teisingai

vertinti. Tam turi pasitarnauti ugdymas karjerai – sistemingas ir kryptingas procesas, kuriuo

padedama mokiniui pasirinkti profesiją ir įgyti karjeros plėtotei būtinų gebėjimų.

Kauno Maironio universitetinė gimnazija – viena pirmųjų Lietuvos mokyklų, kurioje

pagalba mokiniui planuojant karjerą tapo svarbia ugdymo proceso dalimi. Nuo 2002 m. pradėtas kurti

ugdymo karjerai modelis, parengta mokinių ugdymo karjerai programa, gautas LR Švietimo ir

mokslo ministerijos leidimas į ugdymo turinį integruoti karjeros planavimo modulį ir pamokų

tvarkaraštyje numatyti atskiras pamokas šiam moduliui įgyvendinti. 2005 m. gimnazijoje įsteigtas

97

Profesinio konsultavimo koordinacinis centras, teikiantis profesinio informavimo ir konsultavimo,

ugdymo karjerai sistemos diegimo bei plėtotės paslaugas ir kitoms Kauno miesto bendrojo ugdymo

mokykloms, 2011 m. pradėjo veikti universitetiniai centrai. Gimnazijos darbuotojai rengia metodinius

leidinius ir rekomendacijas, dalijasi patirtimi miesto, šalies, tarptautinėse konferencijose bei

seminaruose, teikia konsultacijas ne tik šalies, bet ir tarptautiniu lygiu.

Gimnazijos patirtimi remiamasi kuriant ugdymo karjerai sistemą Lietuvos mastu.

Darbuotojai dirba įvairiuose LR Švietimo ir mokslo ministerijos koordinuojamuose projektuose,

darbo grupėse, įgyvendinant nacionalinį projektą „Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas

ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme (I etapas)“ (2012–2014), leidžiant VDU

tarptautinį žurnalą „Karjeros projektavimas: tyrimai ir konsultavimas“, kt.

Pagalba mokiniui renkantis ugdymo(si) sritį, kryptį

Gimnazijoje sudaryta galimybė pasirinkti ugdymo(si) sritį pagal savo gebėjimus, polinkius,

būsimą studijų sritį, kryptį bei profesiją. Jau mokiniui stojant į gimnaziją motyvacinio pokalbio metu

išsiaiškinami jo poreikiai, pasirenkama mokymosi sritis ir veikla sritį atitinkančiame

universitetiniame centre. Mokiniai susipažįsta su Profesinio konsultavimo koordinacinio centro

(PKKC) teikiamomis paslaugomis, pildo karjeros planus, kurie vėliau koreguojami aukštesniosiose

klasėse.

I klasių mokiniams papildomai skiriama po 1 val. per savaitę matematikos ir lietuvių kalbos

privalomiems moduliams, II klasių mokiniai grupinių ir individualių užsiėmimų metu (testai,

pokalbiai, žaidimai) supažindinami su mokymosi perspektyvomis, studijų kryptimis, reikalavimais.

II klasių mokiniai balandžio mėn. internete pildo individualius ugdymosi planus, renkasi

dalykų modulius (pagal pasirinktą mokymosi sritį):

kalbos vartojimo įgūdžių tobulinimas (lietuvių kalba);

anglų kalbos gramatika; istorija anglų kalba (integruotas);

matematikos rinktinių skyrių kartojimas (matematika);

tinklapių kūrimas (IT);

karjeros planavimas.

Labai svarbus ugdymo turinio papildymas žiniomis, vertybinėmis orientacijomis, kurios padėtų

mokiniams įgyti karjeros projektavimo gebėjimų ir patirties, integracija tarp ugdymo karjerai ir kitų

dėstomų dalykų, ugdymo karjerai tikslų ir turinio diferencijavimas pagal amžių, akademinio,

bendrojo ir profesinio ugdymo jungimas į vieną ugdymo karjerai programą.

Pagalba renkantis būsimas studijas

98

Išskirtinės sąlygos planuojant sistemingą ir veiksmingą pagalbą mokiniui, ypatingai

renkantis būsimas studijas, gimnazijoje susidarė jai tapus universitetine. Tai nulėmė istorinės

gimnazijos ištakos (1920–1922 metais gimnazijos pastate veikė Aukštieji kursai, davę pradžią

aukštųjų mokyklų susikūrimui Kaune; 1922 m. vasario 16 dieną, suvalstybinus Aukštuosius kursus,

buvo įsteigtas Kauno universitetas, tuomet pavadintas Lietuvos universitetu).

Minint Aukštųjų kursų Kaune 90-metį buvo pasirašytas gimnazijos susitarimas su Kauno

universitetais dėl aukštojo mokslo istorijos ir tradicijų puoselėjimo, sklaidos visuomenei, aukštojo

mokslo vertės suvokimo ugdymo, aukštųjų mokyklų bei gimnazijos bendradarbiavimo profesinio

informavimo ir konsultavimo srityje, bendrų projektų ir renginių inicijavimo.

Siekiant įamžinti Aukštųjų kursų atminimą ir atsižvelgiant į gimnazijos pasiekimus ugdymo

karjerai srityje, bendru Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sveikatos mokslų,

Lietuvos sporto ir Vytauto Didžiojo universitetų bei gimnazijos sutarimu kreiptasi į Kauno miesto

savivaldybės tarybą, gautas pritarimas gimnazijai vadintis universitetine.

Tapus universitetine gimnazija, mokiniams sudaryta galimybė pasirinkti ugdymo(si) sritį

(humanitarinių, menų, socialinių, fizinių, biomedicinos ar technologijos mokslų) pagal savo

gebėjimus, polinkius, būsimą studijų sritį, kryptį bei profesiją; numatyta galimybė pageidaujantiems

mokiniams pereiti iš vienos ugdymo(si) srities į kitą.

Pradėjo veiklą universitetiniai centrai, padedantys mokiniams praktiškai pasitikrinti mokymosi

srities pasirinkimą, tobulinti mokėjimo mokytis įgūdžius, skatinantys motyvaciją, savarankiškumą ir

bendradarbiavimą:

Vytauto Didžiojo universiteto kalbų ir literatūrologijos centras;

Vytauto Didžiojo universiteto menų centras;

Kauno technologijos universiteto socialinių mokslų centras;

Kauno technologijos universiteto technologijų centras;

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto biomedicinos centras;

Lietuvos sporto universiteto kūno kultūros ir sporto centras;

Aleksandro Stulginskio universiteto ekologijos centras.

Universitetinių centrų veiklai vadovauja vienas gimnazijos darbuotojas ir kitas –

universiteto darbuotojas, numatytos bendros universitetinių centrų veiklos kryptys (1 schema).

99

1 schema. Universitetinių centrų veiklos kryptys

Profesinis švietimas

Pagalbą mokiniui planuojant karjerą koordinuoja gimnazijoje veikiantis Profesinio

konsultavimo koordinacinis centras (PKKC), teikiantis profesinio informavimo ir konsultavimo,

ugdymo karjerai sistemos diegimo bei plėtotės paslaugas ir kitoms Kauno miesto bendrojo ugdymo

mokykloms (2 schema).

2 schema. PKKC veiklos kryptys

100

Siekiama, kad profesinio informavimo ir konsultavimo veikla būtų kuo įdomesnė,

turiningesnė, todėl stengiamasi parinkti įvairias profesinio informavimo ir konsultavimo formas.

Testavimas, darbas grupėse, žaidimai, programų bei projektų įgyvendinimas, konferencijos,

seminarai, individualios konsultacijos, profesinio veiklinimo organizavimas užtikrina efektyvų

ugdymo karjerai procesą mokykloje.

Sėkmingą mokinių profesinio informavimo ir konsultavimo veiklą lemia jau tradiciniais tapę

renginiai:

ugdymo karjerai seminarai: „Komandinis darbas ir lyderystė“, „Savęs pažinimo svarba

profesijos rinkimuisi“, „Savianalizės svarba karjeros projektavimui“, „Oratorinio meno svarba

karjeros planavimui“, dailės ir dramos terapija „Savęs pažinimas“, kt.;

integruotos ugdymo karjerai ir dalyko pamokos;

karjeros pratybos vasaros stovykloje prie Aiseto ežero;

dalyvavimas Studijų mugėse „Išsilavinimas ir karjera“, kituose renginiuose;

kasmetės Studijų savaitės Kauno miesto ir rajono bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams.

Studijų savaitę 8–12 klasių Kauno miesto ir rajono mokiniams gimnazija kartu su

Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto, Lietuvos sveikatos mokslų ir Vytauto

Didžiojo universitetais organizavo jau keturis kartus. Partneriai – Kauno miesto savivaldybės

administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyrius,

Mykolo Romerio, ISM Vadybos ir ekonomikos, Vilniaus Gedimino technikos universitetai, Vilniaus

universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetas. Renginių

metu mokiniai konkrečiai susipažįsta su studijų programomis, gali pabendrauti su dėstytojais ir

studentais, tai sudaro jiems galimybę lengviau apsispręsti dėl būsimų studijų srities bei krypties,

tinkamos profesijos. Kiekviena diena skiriama skirtingų studijų sričių programoms pristatyti: 1 diena

– biomedicinos mokslų; 2 diena – socialinių mokslų; 3 diena – fizinių mokslų ir technologijų mokslų;

4 diena – humanitarinių ir menų studijų; 5 dieną vyksta renginio uždarymas, kuriame renginys

apibendrinamas. Be studijų programų pristatymų, dar supažindinama su stojimo į aukštąsias

mokyklas naujovėmis, vyksta konsultacijos su Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam

priėmimui organizuoti (LAMA BPO) valdybos nariais, konsultacijos - susitikimai su gimnazijos

Profesinio konsultavimo koordinacinio centro darbuotojais. Kad toks renginys reikalingas, rodo

augantis susidomėjimas „Studijų savaite“ (1 lentelė).

101

1 lentelė. „Studijų savaitė“

Dalyviai Metai

Bendrojo ugdymo mokyklų dalyvavimas Aukštųjų mokyklų dalyvavimas

Mokinių skaičius Bendrojo ugdymo mokyklų skaičius

Aukštųjų mokyklų skaičius

Pristatytų studijų programų skaičius

2011 m. 1049 20 7 112

2012 m. 1500 30 7 187

2013 m. 2254 32 10 205

2014 m. 2462 35 10 204

Galimybe susipažinti su studijų programomis daugiausia pasinaudojo mokiniai iš Kauno

„Aušros“, Jono Jablonskio, Maironio universitetinės, KTU, „Saulės“, Antano Smetonos, Aleksandro

Puškino, VDU „Rasos“, „Santaros“, Kauno rajono Garliavos Juozo Lukšos gimnazijų, Kauno

„Atžalyno“, Juozo Grušo meno, Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinių mokyklų, Generolo

Povilo Plechavičiaus kadetų mokyklos.

Tikimasi, kad gimnazijos patirtis padedant mokiniui rinktis karjerą atlieps pačią ugdymo

karjerai modelio esmę – paties mokinio gebėjimą racionaliai pasirinkti profesiją. Tai mokiniui realiai

leidžia padaryti sprendimų priėmimo, savo mokymosi poreikių nustatymo, polinkių ir lūkesčių

vertinimo, refleksijos, nuolatinio mokymosi gebėjimų įgijimas ir integravimas su asmeninėmis

savybėmis – pasitikėjimu savimi, asmenybės orumu. Šis integravimas yra viena esminių prielaidų

mokiniui sėkmingai planuojant karjerą, kai mokykloje tam sudarytos pilnavertės sąlygos, kai

dalyvauja pedagogai, specialistai ir vadovai bei aktyviai įtraukiami mokinių tėvai.

102

KAUNO ALEKSANDRO PUŠKINO GIMNAZIJOS KULTŪROS IR STRATEGIJOS

SĄSAJOS

Erikas Griškevičius, Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos direktorius,

Rimantė Ruzgienė, Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui,

Marija Daunorienė, Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Žmonija jau seniai ieško būdų, kuriais galima įgalinti vaikus, jaunus žmones, parengti nuolat

ir greitai besikeičiančiam šiuolaikiniam gyvenimui, išmokyti juos siekti naujų užsibrėžtų tikslų ir

iššūkių.

Šiuo metu nėra svarbesnės užduoties, kaip informacinės, efektyvios ir atsakingos

visuomenės vystymas(is). Demokratinę santvarką palaiko piliečiai, kurie turi tam reikalingas žinias,

įgūdžius ir nuostatas. Politinės ir ekonominės permainos Rytų Europoje paskatino aktyvias reformas

viešojo sektoriaus srityje. Neišskirtinė tuo požiūriu ir Lietuva – čia radikaliai reformuojamas

švietimas, jis pripažįstamas pamatiniu visuomenės raidos veiksniu, siekiamas plėtoti įvairių

sociokultūrinių paslaugų prieinamumas.

Pagrindinis mūsų valstybės švietimo strateginis tikslas – paversti Lietuvos švietimą tvariu

pagrindu veržliam ir savarankiškam žmogui, atsakingai ir solidariai kuriančiam savo, valstybės ir pasaulio

ateitį (Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija, 2012).

Neatsiliekant nuo pagrindinių valstybės švietimo strategijos tikslų, gimnazijos siekiamybė

ugdyti kūrybingą, atsakingą, ieškanti naujovių, nebijanti iššūkių žmogų. Todėl gimnazijoje nuolat

kuriamos naujos inovatyvios edukacinės aplinkos, taikomi šiuolaikiški ugdymo metodai, skatinamas

mokytojų, mokinių ir tėvų bendradarbiavimas ir lyderystė. Tačiau nediegiant inovacijų ir netaikant

inovatyvių mokymo ir mokymosi metodų tokią pasirinktą misiją būtų įgyvendinti praktiškai

neįmanoma.

Vertindama dabartines švietimo aktualijas, valstybės švietimą reglamentuojančius teisinius

aktus, gimnazijos vadovų komanda nori pristatyti 2013 – 2015 m.m gimnazijos strateginius tikslus,

kurie skatina to siekti:

103

A. KLIENTO PERSPEKTYVA B. ORGANIZACINĖ PERSPEKTYVA

Kurti ir puoselėti tarp gimnazijos

bendruomenės narių bendravimu ir

bendradarbiavimu grindžiamus santykius.

Gerinti mokinių mokymosi motyvaciją, siekiant,

kad 70 proc. mokinių siektų aukštesnio

išsilavinimo.

Užtikrinti mokinių lygių galimybių integraciją į

visuomenės politinį, socialinį ir kultūrinį

gyvenimą.

C. PARAMOS PERSPEKTYVA D. MOKYMOSI PERSPEKTYVA

Įsteigti dienos centrą tautinių mažumų ir

mokymosi motyvacijos stokojantiems

vaikams.

Vystyti lyderystės kultūrą gimnazijoje vadovų,

mokytojų ir mokinių tarpe.

Vykdant Švietimo reformą gimnazijos bendruomenė, apsvarsčiusi visas galimybes, pasirinko

ateities modelį, sutampantį su Lietuvos švietimo koncepcija – Gimnazija nuo gimimo iki mirties, kuri

sudarytu vienodas galimybes visoms tautinėms bendruomenėms ir konfesinėms pakraipoms ugdytis

šiuolaikinėse aplinkose.

Gimnazijoje yra sudaromos lygios galimybės mokytis įvairių tautybių mokiniams. Šiuo metu

gimnaziją lanko 18 tautybių vaikai. Gimnazija pasižymi svetinga aplinka. Dauguma patalpų yra

jaukios, tvarkingos, interjero puošimui panaudojami mokinių darbai. Mokiniai, mokytojai bei kiti

gimnazijos darbuotojai yra mandagūs, geranoriški, dėmesingi gimnazijos svečiams. Bendruomenės

nariai didžiuojasi aplinka, mikroklimatu, tradicijomis, stengiasi prisidėti prie gimnazijos veiklos

planavimo bei įvaizdžio kūrimo. Yra susitarimai dėl saugumo užtikrinimo: budėjimas pertraukų metu,

bendradarbiavimas su policija, vaikų teisių organizacijomis. Kadangi gimnazijoje mokosi daug

mokinių iš įvairių tautinių mažumų (ukrainiečiai, totoriai, žydai, moldavai, romai ir kt.), gimnazija

stengiasi puoselėti visų šių tautinių mažumų tradicijas ir išlaikyti jų tapatumą. Reorganizavus

gimnaziją ir prijungus Kauno P. Eimučio jaunimo mokyklą, ši tapo Kauno Aleksandro Puškino

gimnazijos pagrindinio ugdymo skyriumi, kuriame pradėta gimnazijos kultūros ir tradicijų

puoselėjimo tikslinga veikla. Mūsų įstaiga, vykdo plataus spektro ugdymo paslaugų įvairovę.

Sudaromos individualios mokymosi aplinkos ir saugomas įvairių tautų unikalumas. Įstaiga veiklą

vykdo 2-e pastatuose. Joje vykdomos ugdymo programos:

• Ikimokyklinis ugdymas (IV modelis, 10,5 valandų per dieną)

• Priešmokyklinis ugdymas (IV modelis, 10,5 valandų per dieną);

• Pradinis ugdymas;

104

• Pagrindinis ugdymas;

• Vidurinis ugdymas;

• Suaugusiųjų pagrindinis ugdymas;

• Suaugusiųjų vidurinis ugdymas;

• 16 – 17 metų dirbančio jaunimo ugdymas;

• 12 – 16 metų jaunimo, turinčio socializacijos problemų, stokojančio mokymosi motyvacijos,

linkusio į sportinę veiklą pagrindinis ugdymas.

Gimnazijos administracija eina ugdymo proceso modernizacijos keliu. Mokiniams siūlomos

įvairios neformalaus ugdymo galimybės. Jie turi galimybę lankyti baseiną. Taip pat įstaigoje

sėkmingai veikia sporto būreliai (stalo teniso, krepšinio, turizmo – alpinizmo, Fitneso – kūno

rengybos), meniniai būreliai (dailės, muzikos). Sukurtos ir toliau kuriamos įvairios mokymo (si)

erdvės (choreografijos kabinetas, kūno rengybos salė, konferencijų salė – 3D kinoteatras, sportinių

kovos menų salė). Mokomųjų dalykų kabinetai aprūpinti šiuolaikinėmis priemonėmis:

• 200 personalinių kompiuterių (kiekviename kabinete yra ne mažiau kaip 1 personalinis

kompiuteris);

• 50 spausdintuvų (kiekviename kabinete yra spausdintuvas);

• 19 interaktyvių lentų;

• 34 kompiuteriniai projektoriai;

• 5 kopijavimo aparatai;

• 37 televizoriai (LCD ir CRT) ir 19 DVD grotuvai;

• 3D kinoteatras - moderni konferencijų salė.

Siekiant tapti labiau patrauklia organizacija, miesto tautinių mažumų šeimoms nuo 2013 m.

rugsėjo 1 d. siūlomos ikimokyklinio ugdymo paslaugos.

Gimnazijos vadovų ir mokytojų komanda, bendruomenė supranta, kad dabartinėmis sąlygomis

turime nuolat ieškoti įvairių būdų, kaip patobulinti arba pagerinti ugdymo procesą aprūpinant jį

šiuolaikinėmis mokymo(-si) priemonėmis, taikant naujus ugdymo metodus, formas ir būdus. Tam

tikslui ateityje gimnazija sieks naujų vadybinių iššūkių, siekiant patenkinti augančius ir

besikeičiančius visuomenės švietimo paslaugos poreikius, t.y. steigti sekmadienines mokyklas,

trečiojo amžiaus universitetą ir kitas laikmečiui aktualias ugdymo paslaugas.

105

NOVATORIŠKOS APLINKOS MOKINIAMS – SĖKMINGO MOKYMOSI GARANTAS

Deimantė Karaliūtė, Kauno „Santaros“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja,

Audronė Timofejevienė, Kauno „Santaros“ gimnazijos anglų kalbos mokytoja

Kauno ,,Santaros‘‘ gimnazijoje IKT strategija apima tokias kryptis:

• Mokinių ir mokytojų IKT taikymas klasėje.

• Mokinių ir mokytojų IKT taikymas už klasės ribų.

• Mokyklos infrastruktūra, prieiga prie interneto ir IKT.

• Vadovavimas IKT diegimui ir taikymui ugdyme.

• Mokinių skaitmeninė kompetencija ir požiūris į IKT.

• Mokytojų nuostatos į IKT taikymą ugdyme.

2013 – 2015 m. ,,Santaros“ gimnazija įsijungė į ,,EU Classrroom ePortfolios (EUfolios)

projektą. Projekto metu yra išbandomi ir įvertinami novatoriški elektroninio aplanko modeliai.

Virtualioje EUfolio – Mahara aplinkoje (www.mahara.eufolio.eu) mokytojams ir mokiniams yra

sudaryta galimybė sisteminti nuveiktus darbus, juos komentuoti, pateikti įžvalgas ir pan. Toks

mokinių ir mokytojų bendradarbiavimas aktyvina mokinius, leidžia kaupti ir sisteminti pasiekimus,

ugdo mokytojų ir mokinių IKT gebėjimus, užtikrina tęstinumą (įkelti darbai išlieka virtualioje

erdvėje, galima stebėti kiekvieno mokinio pažangą). Elektroninis aplankas puikiai tinka dalyko

mokymuisi (savarankiškam mokymuisi, temos supratimo plėtimui, įsivertinimui), savęs pažinimui

(kaupiama klasės veikla ir pasiekimai, sekamas progresas), prisistatymui (pasiekimų

demonstravimas).

Elektroninis aplankas išsiskiria forumo funkcijos efektyvumu. Labai svarbu, kad

besimokantieji atlikdami užduotis suvoktų, jog užduotis yra tikroviška. Diskusiniai klausimai

imituoja kasdienišką bendravimą, todėl mokiniai noriai dalyvauja forumo veikloje. Mokytojas gali

iškelti klausimą, pritaikydamas jį prie mokomųjų tikslų. Pavyzdžiui, mokant Simple Past laiką,

klausimas formuluojamas šiame laike, ir mokiniai turėtų atsakyti į jį vartodami tokią pačią gramatinę

struktūrą. Mokinių atsakymus mokytojas tuoj pat gali koreguoti. Klaidų analizė tampa ne individuali,

nes matoma viešai visų grupės narių.

Gimnazijoje diegiant elektroninį aplanką sudaryta darbo grupė, kurioje penki mokytojai

(anglų kalbos, geografijos, istorijos, lietuvių kalbos, informacinių technologijų) ir septyni 1 - 2

gimnazijos klasių mokiniai. Šiuo metu virtualioje aplinkoje yra prisijungę 56 vartotojai, rengiantys

http://www.mahara.eufolio.eu/

106

asmeninius elektroninius aplankus. Dalyvaudama šiame projekte mokykla gavo penkias planšetes,

kuriomis gali naudotis projekte dalyvaujantys mokytojai bei mokiniai (fotografuoti, filmuoti ir pan.).

Elektroninio aplanko naudojimas leidžia mokymą individualizuoti, jis tampa produktyvesnis,

veiksmingesnis ir patrauklesnis. Jo dėka svarbus kiekvienas mokinys, kiekvieno mokinio patiriama

sėkmė. Tikimasi, jog dalyvavimas EUfolio projekte atlieps mokyklos IKT strategijos kryptis,

pagerins mokinių, mokytojų, tėvų tarpusavio ryšį bei bendradarbiavimą.

Apibendrinus galima teigti:

1. Aplankas teikia galimybę mokiniams:

• geriau įsisavinti mokymo turinį;

• pajusti autorystės džiaugsmą;

• mokytis iš savo bendraklasių;

• interaktyviai bendradarbiauti su mokytoju ir bendraklasiais;

• sistemingai kaupti ir tobulinti savo darbus;

• stebėti savo ir draugų pažangą;

• vertinti savo ir kitų darbus;

• taikyti IT žinias.

2. Aplankas teikia galimybę mokytojams:

• kūrybiškai pateikti mokomąją medžiagą virtualioje erdvėje;

• taikyti visuminį vertinimą, kai vertinamas ne tik rezultatas, bet ir procesas;

• sėkmingai derinti mokymą, mokymąsi ir vertinimą;

• sekti individualią mokinių pažangą;

• diferencijuoti ir individualizuoti mokomąją medžiagą;

• didinti mokinių motyvaciją.

Pateikiame keletą mokinių darbų pavyzdžių, pateiktų virtualioje aplinkoje:

107

Manome, jog EUfolio aplankas ateityje bus taikomas visų dalykų pamokose, nes tai

nereikalauja didelių finansinių investicijų, o skatina efektyviai panaudoti turimas šiuolaikines

priemones (išmaniuosius telefonus, planšetes ir kompiuterius) bei suteikia ugdymo procesui

patrauklumo, priartina prie mokinio, mokinys tampa aktyvus ugdymo proceso dalyvis. EUfolio

projekto sėkmė priklauso nuo mokytojo kūrybiškumo ir geranoriškumo, nes mokiniams užtenka IT

žinių ir pozityvaus nusiteikimo jame dalyvauti.

ŠIMTMETĮ KURTOS KAUNO „SAULĖS” GIMNAZIJOS KULTŪROS IR

TRADICIJŲ PUOSELĖJIMAS TELKIA BENDRUOMENĘ IR STIPRINA

UGDYMO ĮSTAIGOS IDENTITETĄ Aldona Sellienė,

Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorė, Lijana Čiarienė,

Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui

Nuo 2013 m. Kauno „Saulės“ gimnazija savo veiklą projektuoja Valstybinės švietimo 2013-

2022 m. strategijos kontekste: viena iš mokyklos 2013 – 2015 m. strateginių siekiamybių – siekiant

personalo motyvacijos bei kryptingo gimnazijos veiklos tikslų įgyvendinimo, stiprinti kūrybinį,

intelektualinį potencialą.

Gimnazijos sėkmės raktas – ir formalioji, ir popamokinė veikla vienodai svarbios ugdomojo

proceso dalys: ieškomi ir randami kompententingi pedagogai, skiriamos lėšos bazės atnaujinimui,

108

įrangos pirkimui, kultūros veikla ne butaforiškai deklaruojama, o įgyvendinama praktiškai, tiriami ir

tenkinami mokinių poreikiai bei interesai. Ypatingai gimnazija džiaugiasi profesionaliais formaliojo

ir neformaliojo ugdymo mokytojais bei jų ruošiamų mokinių pasiekimais, garsinanačiais įstaigos

vardą. Gimnazijoje dirba 78 mokytojai (68 – pagrindinėse ir 10 – nepagrindinėse pareigose). Iš jų

mokytojų ekspertų – 19, t.y. 24,4 proc., metodininkų – 41, t.y. 52,6 proc., vyr. mokytojų – 14, t.y.

proc. %, mokytojų – 4, t.y. 5,1 proc. , 2 mokslų daktarai. Bendruomenė džiaugiasi gerosios mokytojų

patirties sklaida. Išleista daugiau kaip 35 gimnazijos mokytojų parengti leidiniai, vadovėliai,

uždavinynai, knygos. Mokytojai mieste ir šalyje dalijasi vadovėlių ir mokomųjų metodinių priemonių

leidybine patirtimi.

Gimnazija turi gilias tiksliųjų mokslų mokymo tradicijas, puoselėjamas nuo 1963 m.

Tiksliuosius mokslus dėsto puikūs savo srities žinovai. Ne vienerius metus pagal VBE reitingus

gimnazijos mokinių pasiekimai matematikos srityje mieste fiksuojami 1 vietoje. Gimnazija turi

nemažai tradicinių renginių, vienas iš jų – jau 51 kartą rengta Tiksliukų arba Matematikų vakaronė.

Kiekvienais metais šis renginys yra Tiksliųjų mokslų savaitės paskutinis etapas, kuriame susirungia

komandos, „sudarytos“ pagal klasių raides, kad vaikai turėtų galimybę geriau pažinti skirtingų klasių

mokinius.

Mokykla yra viena pirmųjų Lietuvoje, įsteigusi mokinių mokomąsias bendroves (MMB)

(2000 m.), kurios ne kartą laimėjo geriausios Lietuvos MMB konkursą. Atstovauta Lietuvai

Traptautinėse MMB mugėse Olandijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Italijoje, Danijoje, Vokietijoje. Už

nuopelnus verslui Kauno „Saulės“ gimnazija net 7 kartus buvo pakviesta dalyvauti „Verslo šlovės

galerijos“ apdovanojimuose LR Prezidentūroje.

Džiaugiamės organizuojamomis dalykinėmis savaitėmis. Rengiamos Tiksliųjų mokslų,

Užsienio kalbų, integruota Lietuvių kalbos, literatūros ir menų, Sporto ir sveikatingumo savaitės. Jų

metu organizuojami įvairūs renginai, susitikimai su įdomiomis asmenybėmis: rašytojais (K. Navaku,

R. Keturakiu, D. Teišerskyte ir kt.), visuomenės veikėjais (M. A. Pavilioniene, A. Greičiumi, V.

Nezgada, A. Svidinsku, R. Juknevičiene, R. Šimašiumi), mokslininkais (E.Žmuida, A. Mykolaitytė,

R. Dragenytė, prof. Z. Lydeka), gimnazijos absolventais, socialiniais partneriais. Vyksta įvairių darbų

parodos, integruoti užsiėmimai.

2013 – 2014 m. skelbti gimnazijos įkūrimo 90 m. ir rūmų pastatymo 100 m. Jubiliejiniais

metais. Ta proga išleisti leidiniai: knyga „Kauno „Saulės“ gimnazija“, almanachai „Kauno „Saulės“

gimnazijos absolventai ir jų mokytojai“, „Šimtmečio žiedas: vilties ir meilės žodžiai „Saulės“

gimnazijai“, „Saulės“ draugijos įžiebta šviesa“. Surganizuotas gausus renginiais jubiliejaus

paminėjimas: iškilmės, kuriose dalyvavo miesto, šalies ir užsienio socialiniai partneriai; integruotas

istorijos ir menų spektaklis „Saulės taku“; paroda „Po „Saulės“ gimnazijos skliautais“ (parodą

aplankė apie 1500 lankytojų) bei 2 foto parodos; sporto šventė „Sugrįžk į mokyklą“, susitikimų su

109

gimnazijos absolventais ciklas; Dubravos eksperimentinėje miškų urėdijoje pasodinta 1700 uosiukų

giraitė – gimnazijos Šimtmečio parkas... Suskaičiuojam per 10 renginių ar jų ciklų, akcijų ar veiklų,

skirtų jubiliejinėms sukaktims paminėti. Dvejų metų ciklą, kuriuo siekta įprasminti gimnazijos

istorinį palikimą, suvienyti kartas ir pačią bendruomenę, užbaigė 2014 m. kovo 7 d. gimnazijoje

vykusi respublikinė konferencija „Saulės“ švietimo draugijos įkurtų mokyklų istorija ir dabartis“.

Stiprus tapatumo jausmas sutelkia gimnazijos bendruomenę kryptingai veiklai.

Gimnazijos atributika ir simbolika (vėliava, himnas, priesaika, uniforma) formuoja išskirtinį

įvaizdį. Be to, originali aplinka ugdo estetinį skonį, padeda tinkamai organizuoti ugdymo procesą,

užtikrinti kokybiškas darbo sąlygas visai bendruomenei. Vidaus ir išorės erdvės su derama pagarba

istorijos paveldui racionaliai naudojamos socialiniams, kultūriniams bei ugdymo(si) poreikiams

tenkinti: yra patogių poilsio zonų ir mokiniams, ir mokytojams, nepedagoginiam personalui. Patalpų

puošyboje dominuoja gimnazijos pasirinkta spalva ir simboliai: saulės paukščio pano, vitražai,

„saulučių kalnelis“, ekponuojamos turiningą gimnazijos istoriją įamžinančios nuotraukos, laimėti

prizai, diplomai, piešiniai, mokinių bei tėvų dovanoti vertingi dailės darbai, meno dirbiniai,

eksponuojamas restauruotas senosios mokyklos suolas. Reprezentaciniame aukšte skelbiama

gimnazijos misija, vizija, vertybės, Etikos kodeksas, Vasario 16-osios, Mokslo šlovės galerijos

laureatų, Pavyzdingiausių klasių stendai, visų abiturientų laidų vinjetės. Informacija apie gimnazijos

gyvenimą, vykdomus projektus skoningai pateikiama stenduose III senojo pastato aukšte.

Produktyviai išnaudojama IKT įgarsinimo sistema (gimnazijos radijas, „bėgančioji eilutė“). Nors

gimnazijos pastatas – paveldinis objektas, įrengti modernūs kabinetai, salės, biblioteka, turtingas

eksponatais muziejus; išorės erdvėse yra dekoratyvinių augalų, įrengtas sporto aikštynas, pastatytas

įspūdingas jubiliejinis stogastulpis.

Gimnazija skaičiuoja jau 33 tradicija tapusius renginius, kuriuose dalyvauja bendruomenė ir

visuomenės nariai. Puoselėjant šiuos renginius, akcentuojama kūrybinio proceso svarba, nuolat

ieškoma inovatyvių formų. Stiprinant socializaciją stengiamasi kuo daugiau mokinių įtraukti į

kūrybinę, socialinę, prevencinę veiklą. Svarbiausia – skatinama saviraiška, dalyvavimas savivaldoje.

Deklaruojamas tikėjimas, kad netalentingų, negebančių vaikų nėra: pozityvus požiūris į žmones ir jų

veiklą pagristas gimnazijos filosofijos esmę nusakančiu aforizmu „Sol lucet omnibus“ („Saulė šviečia

visiems“).

Iškiliausias (rengiamas nuo 2003 m.) gimnazijos metų renginys – „Mokslo šlovės galerija”

(MŠG) – einamųjų mokslo metų mokslinės, projektinės, kūrybinės veiklos apibendrinamoji

konferencija, kurioje įvertinama mokslinė veikla, pagerbiami gabiausi, talentingiausi, kūrybingiausi,

populiarinantys mokslą, siekiantys aukštumų ir aktyviai dalyvaujantys įvairiose olimpiadose,

konkursuose mokiniai ir juos ruošę mokytojai. Skelbiami MŠG laureatai mokiniai, jų pavardės

110

įrašomos į „Garbės knygą“, nuotraukos skelbiamos MŠG laureatų stende. Iškiliausi mokytojai

apdovanojami „Aukso/ Sidabro saulutėmis“.

Gimnazijoje laukiami tradiciniai Vasario 16 – osios laureato rinkimai: bendruomenės

siūlymu, direktorės įsakymu suteikiamas gimnazistui, savo brandžia ir pilietine veikla, darbais, geru

mokymusi garsinančiam gimnaziją, miestą ir šalį. Laureatas skelbiamas visai bendruomenei Vasario

16-osios renginyje, laureato pavardė įrašoma gimnazijos „Garbės knygoje“, skelbiama stende.

Tradicija tapo Pavyzdingiausios, Sportiškiausios klasės konkursai, kurių tikslas – įvertinti kūrybiškus,

aktyvius ir pažangius klasių kolektyvus, skatinti jų veiklą ir iniciatyvą, stiprinti klasės

bendradarbiavimo įgūdžius ir atsakomybę. Klasės veda kultūros pasą – kroniką, kurioje atsispindi

visos klasės ir kiekvieno mokinio kultūrinis, sportinis, meninis, visuomeninis gyvenimas ir veikla.

Prasmingas gimnazijos laikraštis “Vivat sol”, kurį nuo 1995 m. leidžia suburta ir gimnazijos

vadovų kuruojama mokinių redakcija. Kad laikraštis pasiektų skaitytoją, dirba visa gimnazijos

bendruomenė: medžiagos rinkimu užsiima Jaunųjų žurnalistų klubas, leidyba – Mokinių taryba,

straipsnius rašo ne tik gimnazistai, bet ir jų tėvai, gimnazijos absolventai, mokytojai bei vadovai.

Leidžiamas 2 – 3 kartus per metus 1000 vnt. tiražu. „Vivat sol“ – leidinys, registruotas kaip

respublikos lygmens laikraštis.

Įvairi neformaliojo mokinių švietimo veikla. Sudaromos galimybės ugdyti vaikus,

siekiančius individualios praktikos: vedamos integruotos pamokos bei užsiėmimai neformalioje

aplinkoje, kurių tikslas – sudominti mokinius bei skatinti juos patiems ieškoti įdomios ir netradicinės

informacijos bei ją perfiltruoti per savo patirtį. Itin aukšti modernaus šokio grupės „Sol“, dramos

studijos, muzikos kolektyvų, turistų, aerobikos bei krepšininkų (beje, 2014 m. tapusių Lietuvos

olimpinio ferstivalio čempionais) komandų, atetininkų ir maironiečių, jaunųjų muziejininkų

pasiekimai mieste bei šalyje.

Gimnazijos veikla yra atvira Europos, šalies, miesto ir mikrosociumo bendruomenės

poreikiams. Organizuojant kultūros renginius, aktyviai bendradarbiaujama su socialiniais partneriais.

Šiuo metu pasirašytos 26 bendradarbiavimo sutartys. Jų pagrindu organizuojami įvairūs projektai,

konferencijos, seminarai, susitikimai, akcijos, integruoti užsiėmimai – statistiškai per mokslo metus

vidutiniškai organizuojame per 200 netradicinių veiklų miesto, šalies, užsienio įstaigose. Nuo 1957

m. draugaujame ir bičiuliaujamės su Estijos – Tartu Forselijaus gimnazija, nuo 2002 m. – Norvegijos

Notteroy gimnazija. Sėkmingai vykdyti tarptautiniai projektai: „Tarptautinė prekyba ir europietiškas

verslas ugdymo procese“, “Mobilus verslumas – nauja Europos lytinio švietimo ir lytiškai plintančių

infekcijų prevencijos strategija“, „Praktinių verslumo ugdymo programų įgyvendinimas – norvegų

patirtis”. 2013 - 2014 m. vykdomas tarptautinis projektas „Kaip ugdyti inovatyvų ir kūrybingą

mąstymą?“ (Lietuva – Danija). Toks bendradarbiavimas padeda garsinti gimnazijos vardą, praturtina

mokinių formalųjį ir neformalųjį ugdymą pamokomis netradicinėse aplinkose.

111

Gimnazija neįsivaizduoja kultūros puoselėjimo be mokinių tėvų įtraukimo į mokyklos

veiklą. Tėvams periodiškai organizuojami edukaciniai seminarai, nuolat vyksta mokytojų ir tėvų

bendradarbiavimas. Kita kryptis – ugdymo organizavimo galimybė kitose aplinkose. Tėvai įtraukiami

į mokinių ugdymą karjerai: klasės valandėlių metu pristato savo profesijas, padeda organizuoti

mokinių apsilankymą įmonėse (pvz., LAMA BPO – renginys apie stojimo į aukštąsias mokyklas

sąlygas; banke – „Verslo idėjų generavimo renginys“; teisme – supažindinant su teismų veikla

karjeros ugdymo srityje, MMB veikloje tėvai kviečiami verslo konsultantais ir kt.). Tėvų atstovai

dalyvauja prevencinėse veiklose, padeda vesti seminarus įvairiomis temomis. Gražus siekio

įgyvendinimas: tėvai prisideda prie ugdymo aplinkos gerinimo, dalyvauja gimnazijos tyrimuose,

tradicinėje Tėvų vakaronėje, popietėje „Sušilkime kalėdine viltim“, labdaros koncertuose, šventėse ir

renginiuose. Vienas iš paskutinių pavyzdžių – 2014 m. kovo 3 d. tėvelių inicijuotas kvarteto

(Mindaugas Zimkus, Žanas Vorunovas, Giedrius Prunskus, Antanas Kulakauskas) „Opus vocalis“

koncertas gimnazijos bendruomenei.

Taigi, būdama atsakinga Steigėjui – už gimnazijos veiklos rezultatus, vienas kitam – už

darbo kokybę, klientams – už paslaugų kokybę ir aukštus akademinius rezultatus, partneriams – už

įsipareigojimų laikymąsi, Kauno „Saulės“ gimnazija visą savo veiklą orientuoja į vaiką – visapusiškai

išsilavinusį, kultūringą, inteligentišką, patriotišką, atvirą tobulėjimui ir kaitai, nuolat besimokantį ir

siekiantį maksimalių bei pozityvių rezultatų, įvaldžiusį šiuolaikines IKT, pilietišką, tolerantišką,

dvasiškai turtingą ir saugų. 2013 m. lapkričio 25 - 29 d. vykusio gimnazijos veiklos išorinio

vertinimo grupė, įvertinusi ir išanalizavusi išvardintus faktus, gimnazijos bendruomenės tapatumo

jausmą, mokyklos atvirumą ir svetingumą, ryšius, neformalųjį mokinių švietimą ir pasiekimus

įvertino labai gerai ir išskyrė kaip vienus iš stipriųjų mokyklos veiklos aspektų. Mokykla ypač pagirta

už tradicijų puoselėjimą, „Saulės“ rūmų ir šimtmetį kurtos Kauno „Saulės” gimnazijos istorinės

dvasios subtilų išsaugojimą, kuris telkia bendruomenę ir stiprina ugdymo įstaigos identitetą. Dėl to

išimtinai išskirtas vienuoliktasis „pliusas“: tradicijos ir ritualai, bendruomenės santykiai. Tad

teigiame, kad gimnazijos kultūra plačiaja prasme prisideda puoselėjant „Saulės“ gimnazijos –

lietuviškos mokyklos tradicijų skleidėjos – įvaizdį.

112

KOMPLEKSINĖ PAGALBA MOKINIUI KAUNO ,,SAULĖS‘‘ GIMNAZIJOJE

Sonata Drazdavičienė, Kauno „Saulės“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Švietimo pagalba gimnazijoje orientuota į mokinių mokymosi motyvacijos stiprinimą ir

pasitikėjimo savimi ugdymą. Kiekvienas gimnazistas, esant poreikiui, gali gauti mokymosi, socialinę,

psichologinę bei ugdymo karjerai pagalbą. Gimnazijoje sukurtos, išplėstos bei veiksmingai ir

funkcionaliai naudojamos įvairiai mokinių veiklai skirtos edukacinės aplinkos. Mokiniai, pasiekę

aukštesnįjį pasiekimų lygį, nustatytą bendrosiose programose, ir turintys mokymosi sunkumų gauna

reikiamą pagalbą siekiant mokymosi pažangos. Vadovaujantis poreikių tyrimų informacija,

mokiniams organizuojamos specialios konsultacijos, padedančios geriau suprasti savo gabumus ir

talentą, tikintis išsiaiškinti, ko jie nori pasiekti gyvenime (dirba pagalbos mokiniui specialistai).

Teikiama pagalba susidorojant su asmeninėmis bei socialinėmis problemomis (pvz., patiria stresą, kai

stinga atsparumo bendraamžių aplinkoje). Įvairių meninių bei organizacinių gabumų turinčius vaikus

kuo labiau stengiamasi įtraukti į gimnazijoje vykstančias veiklas. Mokiniai aktyviai bendradarbiauja

su gimnazijos neformaliojo mokinių švietimo būrelių vadovais, Mokinių taryba. Savo įgūdžius

mokiniai gali lavinti dalyvaujant įvairių būrelių veikloje, kurie orientuoti į sportinių, meninių ir

intelektualinių asmenybės gebėjimų ugdymą. Gimnazijoje tenkinami mokinių, norinčių mokytis

meninės raiškos, poreikiai. Mokiniai turi galimybę mokytis individualiai dainuoti bei groti

fortepijonu. Dalyvavimas konferencijose, pranešimų rengimas, debatai, diskusijos, projektinė ar

karitatyvinė veikla – galimybės, kurios padeda rasti sėkmės kelią kiekvienam žingeidžiam mokiniui.

Mokymosi pagalba teikiama ugdymo procese bendradarbiaujant dalykų mokytojams ir

pagalbos mokiniui specialistams. Mokiniams gimnazijoje sudaryta galimybė konsultuotis laisvu nuo

pamokų metu pas kiekvieną dalyko mokytoją: pagilinti žinias ar likviduoti mokymosi spragas.

Metodinėje taryboje yra susitarta dėl mokymosi pagalbos mokiniui formų ir būdų, numatytos gabių

mokinių ugdymo gairės ir pagalbos būdai mokiniui, kuris turi mokymosi sunkumų. Gimnazijos

ugdymo plane numatytos ugdymo proceso diferencijavimo galimybės atsižvelgiant į gabių mokinių

poreikius, pritaikant jiems mokymosi uždavinius ir užduotis, ugdymo turinį, metodus, mokymo(si)

priemones, tempą ir skiriamą laiką. Diferencijavimas taikomas mokiniui individualiai ir mokinių

grupei. Mokomųjų dalykų moduliai skiriami gabumams plėtoti, dalykinėms ir bendrakultūrinėms

kompetencijoms ugdyti. Mokinių polinkius ir interesus atitinkantys pasirenkamieji dalykai: lotynų

kalba, braižyba, ekonomika ir verslas, filosofija, psichologija, verslo kalba angliškai, kompiuterinė

grafika, fotografija. Darbas su gabiais vaikais mokykloje yra planuojamas strateginėje ir metinėje

113

veiklos programose, analizuojamas bei numatomos veiklos tobulinimo kryptys. Gimnazija turi gabių

mokinių atpažinimo sistemą. Gabūs mokiniai yra skatinami, įtraukiami į aktyvią veiklą gimnazijoje ir

už jos ribų, yra skatinami dalyvauti kūrybinėje – intelektualinėje veikloje, rašyti straipsnius įvairiose

spaudos leidiniuose, dalyvauti respublikiniuose ir tarptautiniuose lietuvių k., užsienio k., menų,

technologijų, IT, socialinių, gamtos ir kitų mokslų konkursuose, įvairiose sporto varžybose,

turnyruose, rungtynėse Kauno mieste ar šalyje; tampa nugalėtojais ar laureatais.

Mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams taip pat skirtos papildomos pamokos

(konsultacijos), kurių metu jie gali gauti individualią pagalbą. Mokymosi motyvacijos stokojančių

mokinių sunkumai sprendžiami bendradarbiaujant su klasių auklėtojais, mokinių tėvais, mokytojais,

pagalbos vaikui specialistais. Darbas su šiais mokiniams reguliariai aptariamas Vaiko gerovės

komisijoje. Šiems mokiniams taikomos socioedukacinės ir psichologinės pagalbos priemonės.

Pagalbos mokiniui specialistai, bendradarbiaudami su klasės auklėtou ir dalykų mokytojais, siekia

išsiaiškinti motyvacijos stokos priežastis. Mokiniui, neatsiskaičiusiam daug užduočių ar praleidusiam

daug pamokų, sudaromas individualus atsiskaitymo grafikas ne pamokų metu; skiriamas laikotarpis

skoloms išlyginti. Gimnazijoje veikia iniciatyva „Mokinys – mokiniui“. Jos metu gabūs gimnazijos

mokiniai teikia pagalbą mokymosi motyvaciją turintiems mokiniams.

Socialinė pagalba mokiniui įprasminta socioedukaciniuose projektuose, integruotų pamokų

cikluose, labdaros projektuose ir kitose veiklose, susijusiose su mokinio gerove, stiprinant

pasitikėjimą savimi. Socialinių įgūdžių ugdymas yra neatsiejama ugdymo proceso dalis: visų dalykų

mokytojai ir klasių auklėtojai, integruoja alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų

vartojimo, smurto, lytiškumo ugdymo ir sveikos gyvensenos programas į ugdymo turinį. Gimnazijos

bendruomenėje susitarta dėl prevencinių priemonių, siekiant išvengti žalos mokinių sveikatai ir

mokymosi motyvacijai. Vaiko gerovės komisija pasiskirsčiusi veiklos funkcijomis, bendradarbiauja

su mokytojais ir mokinių tėvais siekdama užtikrinti pagalbos priemones ir jų dermę, jei yra nustatytas

toks poreikis.

Palanki mokymuisi ir gyvenimo sėkmei emocinė terpė gimnazijoje – viena iš prioritetinių

psichologinės pagalbos mokiniui sričių. Tai įrodo pozityvus bendruomenės narių tarpusavio

bendravimas ir bendradarbiavimas. Gimnazijoje psichologė ne tik teikia individualias konsultacijas,

bet ir padeda naujai atvykusiems mokiniams integruotis į gimnazijos bendruomenę. Veda atskirus

užsiėmimus klasėms, siekdama ugdyti gimnazistų pasitikėjimą savo jėgomis, savarankiškumą,

gebėjimą sugyventi su kitais, toleranciją kitokiai nuomonei. Atsirandančios problemos yra

sprendžiamos sutartinai, bendradarbiaujant tiek mokytojams, tiek pagalbos mokiniui specialistams,

tiek mokiniui ir jo tėvams.

Siekiant veiksmingiau padėti mokiniams pasirengti gyvenimui ir darbui, pasirinkti tolesnę

mokymo(si) kryptį, ugdymas karjerai gimnazijoje yra tikslingai integruojamas į visus mokomuosius

114

dalykus pagal galimybes ir Ugdymo karjerai programos reikalavimus. Mokiniams sudaromos

galimybės pažinti, įvertinti ir aptarti savo galimybes siekti užsibrėžto tikslo, tobulinti sėkmingam

gyvenimui svarbiausias bendrąsias kompetencijas. Gimnazijoje veikia Ugdymo karjerai centras, kurio

veiklą koordinuoja ugdymo karjerai koordinatoriai. Karjeros kompetencijų ugdymui parengtas

tikslinis ugdymo karjerai kursas (pamokos, seminarai mokiniams, tėvams), vyksta mokinių ir jų tėvų

konsultacijos studijų krypčių pasirinkimo, susipažinimo du darbo pasauliu ir kitais aktualiais

klausimais. Direktoriaus įsakymu dirba sudaryta darbo grupė, kuri inicijavo susitarimus

bendruomenėje dėl ugdymo karjerai paslaugų teikimo ir stebėsenos. Sistemingai analizuojama

asmeninė mokinio pažanga karjeros planavimo klausimais (karjeros koordinatoriaus, klasės auklėtojo

bei mokinio ir jo tėvų bendradarbiavimas). Vykdoma prevencinė veikla, skirta išvengti karjeros

problemoms (socialinė atskirtis ir kt.), puoselėjama teigiama bendruomenės nuostata karjeros

paslaugų atžvilgiu.

Sėkmingos pagalbos užtikrinimui didelę įtaką daro tikslingas mokinių tėvų pedagoginis,

psichologinis ir ugdymo karjerai švietimas. Pagalbos mokiniui specialistai, bendradarbiaudami su

socialiniais partneriais, organizuoja teminius seminarus, apskrito stalo diskusijas tėvams „Kaip

išgyventi paauglystę?“, „Veiksniai, darantys įtaką vaiko mokymosi motyvacijai“, „Kaip padėti vaikui

renkantis karjeros kelią?“ ir kita. Tėvai kviečiami į klasės valandėles supažindinti gimnazistus su

savo profesija, papasakoti jiems apie sėkmingai susiklosčiusią karjerą, kiti, pagal galimybes, – priima

gimnazistus savo darbovietėje. Taigi, galima džiaugtis, kad yra sukurta efektyvi tėvų konsultavimo ir

abipusio bendradarbiavimo sistema.

Kaip pasitikriname, ar tuo keliu einame? Vykdydami dalinį bei metinį veiklos įsivertinimą,

tirdami mokinių poreikius ir bendradarbiaudami su jų tėvais. Analizuojame, kaip sekasi teikti

švietimo pagalbą atskiriems mokiniams bei klasėms ar klasių grupėms, kaip sekasi mokiniams

pasiekti nusimatytus tikslus. Priimame sprendimus dėl veiklos tobulinimo krypčių, atliekame naujai

atvykusių mokinių adaptacijos tyrimus. Siekiame, kad visi gimnazijos mokiniai pažintų ir tobulintų

savo gebėjimus, sėkmingai baigtų gimnaziją bei gebėtų efektyviai integruotis į visuomenę.

Gimnazijos pasiekimus liudija geri abiturientų egzaminų bei tolesnės veiklos (tolesnio mokymosi)

rezultatai.

115

KAUNO „SAULĖS“ GIMNAZIJOS MOKINIŲ PASIEKIMAI

Rita Grigelienė, Kauno „Saulės“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Kiekvienos gimnazijos ar mokyklos mokinių pasiekimai – įvairiais mokymosi būdais ir

įvairiose aplinkose įgytos žinios, mokėjimai, gebėjimai, įgūdžiai, vertybinės nuostatos ir požiūriai

domina ir mokinius, ir tėvelius. Nuo gimnazijos mokinių pasiekimų priklauso ir norinčių mokytis

gimnazijoje skaičius. „Saulės“ gimnazijoje „pasiekimai yra labai geri, atskirų mokinių pažanga

pakankamai kryptinga“ – rašoma gimnazijos išorinio vertinimo ataskaitoje, – „mokinių pasiekimai

bei pažanga fiksuojami tinkamai“. Išorės vertinimo duomenimis, gimnazijos pasiekimų kokybės

procentas 96,9 proc. (mieste 64 proc.).

Mokymosi pasiekimai, kurie yra vienas iš gimnazijos ugdymo prioritetų, vertinami labai

gerai. Akademiniai pasiekimai, brandos egzaminų rezultatai, aukštas gimnazijos reitingas pasiekimų

atžvilgiu 2012 – 2013 m. m. mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo grupės išvadose išskirti kaip

stipriosios mokyklos veiklos sritys. Nuo 2005 m. gimnazijoje pagrindinį išsilavinimą įgyja visi (100

proc.) mokiniai ir lieka toliau mokytis „Saulės“ gimnazijoje. PUPP rezultatų kokybė aukštesnė nei

Kauno mieste. 2005 – 2012 m. vidurinį išsilavinimą gimnazijoje įgijo 100 proc., o 2013 m. – 99,6

proc. mokinių. Iki 2013 metų brandos atestatą su pagyrimu gaudavo vidutiniškai 41 mokinys, 2013

metais, pasikeitus brandos atestatų išdavimo tvarkai, – 3 mokiniai.

Metai Baigusių gimnaziją mokinių skaičius

Baigusių su pagyrimu mokinių skaičius

Baigusių su pagyrimu (procentais)

2006 230 43 18,70 2007 268 53 19,78 2008 208 27 12,98 2009 213 28 13,15 2010 234 43 18,38 2011 253 48 18,97 2012 221 45 20,36 2013 242 3 1,24

Gimnazijos darbo kokybę ir efektyvumą atspindi egzaminų centro pateikta 2013 m. VBE

lyginamoji analizė. Gimnazijos rezultatas, išreikštas standartizuotais taškais arba standartizuotas

apibendrintas VBE rodiklis yra 1,4. Kadangi šis rodiklis yra didesnis už vienetą, tai mūsų gimnazija

yra viena iš 16 proc. geriausių šalies mokyklų. Tarp 16 proc. geriausių šalies mokyklų patenkame ir

116

pagal chemijos egzamino rezultatus – 1,7 standartizuoti taškai, lietuvių kalbos – 1,3, matematikos,

užsienio kalbos, biologijos – 1,2 standartizuoti taškai.

Vienas iš rodiklių yra mokinių, kurių žinios egzamino metu buvo įvertintos 100 balų,

skaičius. Pagal gautų 100 balų įvertinimų skaičių 2013 metais esame ketvirtoje vietoje Kaune.

Metai

2004

m.

2005

m.

2006

m.

2007

m.

2008

m.

2009

m.

2010

m.

2011

m.

2012

m.

2013

m.

Gavusių 100 balų įvertinimus mokinių skaičius 3 4 10 8 2 9 7 10 11 19

Dažniausiai per pastaruosius dvejus metus 100 balų buvo įvertinti anglų k., lietuvių k. ir

matematikos mokinių pasiekimai.

Gimnazija dalyvauja tarptautiniame penkiolikmečių tyrime OECD PISA. Ir 2009 m., ir 2012

m. vykusių tyrimų testų teisingų atsakymų matematikos, gamtos mokslų ir skaitymo gebėjimų

vidurkiai aukštesni už visų dalyvavusių mokyklų, už gimnazijų, Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų

mokyklų vidurkius.

Mokyklos darbą stengiamės organizuoti taip, kad kiekvienas mokinys galėtų išnaudoti visas

savo galimybes. Aiškūs mokymosi uždaviniai ir reguliarus individualios pažangos peržiūrėjimas,

117

mokytis ir išmokti padedantis vertinimas įtraukia mokinius į sąmoningą mokymąsi. Mokiniai

mokomi įsivertinti savo ir vertinti draugų mokymąsi ir rezultatus, skatinami lankyti modulius,

pritaikytus jų individualiems poreikiams. Moduliai, skirti pasiekimų spragoms kompensuoti, dalyko

žinioms ir gebėjimams pagilinti, padeda geriau suprasti dėstomą medžiagą, ją įtvirtinti ir pritaikyti.

Gimnazijoje vyksta konsultacijos gabiems ir turintiems sunkumų mokiniams. Trečių ir ketvirtų klasių

mokiniai renkasi pasirenkamuosius dalykus, atitinkančius jų individualius poreikius. Į mokinių

poreikius orientuotas ir neformalus švietimas, ir popamokinė veikla. Mokiniai už pasiektus rezultatus

yra vertinami ir paskatinami.

Geros dalykinės kompetencijos sudaro galimybių mokiniams garsinti savo gimnazijos vardą

mokslo konkursuose, olimpiadose. Gimnazijoje organizuojamos įvairių dalykų olimpiados, kurių

nugalėtojai patenka į Kauno miesto olimpiadas. Mokytojai ne tik nuolat skatina mokinius dalyvauti

olimpiadose, konkursuose, bet ir padeda tam deramai pasiruošti per konsultacines valandas. Mokiniai

kasmet sėkmingai dalyvauja respublikos ir tarptautiniuose tiksliųjų, humanitarinių, socialinių, gamtos

ir kitų mokslų olimpiadose, meno konkursuose, įvairiose sporto varžybose. Lentelėje pateikiamas

pastarųjų metų (2011 – 2013 m.) miesto, respublikos ir tarptautinių konkursų dalyvių bei prizininkų

skaičius.

Metai Dalyvavimas olimpiadose, konkursuose, projektuose

Miesto Respublikos Tarptautiniai

Dalyvių skaičius

Prizininkų skaičius

Dalyvių skaičius


Dalyvių skaičius


2011 208 73 191 85 50 34

2012 223 107 139 30 47 11

2013 99 52 56 25 17 6

„Saulės“ gimnazijos mokiniai dalyvauja ir užima prizines vietas matematikos, informacinių

technologijų, geografijos, gamtos mokslų, istorijos, kalbų olimpiadose ir konkursuose. Iš tiksliųjų

mokslų paminėtini tarptautiniai matematikos konkursai „Kengūra“ bei „Eruditus“, 61-oji Lietuvos

matematikų olimpiada (III vieta ir gautas pagyrimo raštas), Šiaulių universiteto matematikos

konkursas (III vieta), respublikinis prof. J. Matulionio jaunųjų matematikų konkursas (I, III vietos),

Lietuvos komandinė moksleivių matematikos olimpiada prof. J. Kubiliaus taurei laimėti, dr. J.

Kazicko moksleivių informacinių technologijų ir programavimo konkursas, kuriame buvo iškovotas

pagrindinis prizas, ir kt. Prizinės vietos laimėtos Lietuvos mokinių geografijos olimpiados II ture,

pagyrimo raštas gautas Lietuvos gamtos mokslų olimpiadoje. Respublikiniame istoriniame mokyklų

118

konkurse „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės takais“ gimnazija apdovanota specialiu Lietuvos

Respublikos Seimo prizu.

2011 – 2013 m. jaunieji filologai garsino mokyklos vardą tarptautiniuose konkursuose

„Juvenes translatores“, „Kalbų kengūra“ („Auksinės kengūros“ titulai), „Amberstar“, respublikiniame

konkurse „Pažinkime pasaulį anglų kalba“, nacionaliniame konkurse „Mano žodynas“, rusų ir

vokiečių kalbų olimpiadose, Europos Sąjungos mokinių rašinių, skirtų DNR dienai, konkurse (III

laipsnio diplomas). Gimnazistai pasižymėjo šalyje tapdami skaitovų konkurso „Spjauki, drauguži, į

visa, kas žiba”, Maironio metų proga organizuoto konkurso ,,Pavasario balsai“, poezijos konkurso

„Vilties daina 2012“, Lietuvos Respublikos gimnazijų ir bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų

mokinių lietuvių kalbos (esė ir kalbos tiriamųjų darbų) konkurso, skirto kalbininkams J. Kazlauskui ir

A. Lyberiui atminti, nugalėtojais. Laimėjo paskatinamąją vietą rašinio konkurse „Lietuvos kovų už

laisvę ir netekčių istorija“. Aktyviai dalyvavo konkursuose „Mano teisės ir pareigos“, „Būk

pilietiškas, vartok atsakingai“, „Laisvės paukštis“, „(Ne)emigruosiu. Kodėl aš taip pasirinkau“

(iškovotas laureato vardas ir laimėta kelionę į Briuselį). Tapome VDU organizuoto rašinių konkurso

„Mano karjeros vizija“ nugalėtojais.

Apie mokinių gebėjimą pamokose įgytas žinias taikyti praktikoje byloja laimėjimai

integruotuose projektuose: tarptautiniame politologijos, istorijos, geografijos žinių projekte „Aliante“

laimėta II vieta ir kelionė į Turkiją, dalyvauta respublikiniame Europos Sąjungos egzamine,

respublikiniame projekte - konkurse „Giminės medis“, Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų

konkurso nacionaliniame etape, kuriame buvo pristatyti darbai „Gimnazistų ir profesinės mokyklos

moksleivių profesinio tipo ypatumai“ bei „Genetiškai modifikuotas maistas pamaitins ar numarins?“.

Gimnazija pasižymi išskirtiniais nuo 2000 m. egzistuojančių mokinių mokomųjų bendrovių

(toliau – MMB) pasiekimais: ne kartą laimėtas geriausios Lietuvos MMB konkursas, atstovauta

Lietuvai tarptautinėse MMB mugėse Olandijoje, Norvegijoje, Italijoje, Danijoje, Vokietijoje. Už

nuopelnus verslui Kauno „Saulės“ gimnazija nuo 2003 iki 2010 metų net 7 kartus buvo pakviesta

dalyvauti „Verslo šlovės galerijos“ apdovanojimuose LR Prezidentūroje. Pastaraisiais metais

tarptautinių konkursų nugalėtojais tapo gimnazijos MMB „Tyfrendai“, „Whoop.lt“, „Candomanija“.

2013 m. Kaune vykusiame konkurse geriausia tarptautine MMB pripažinta „Meškila“. 2013 m.

balandžio 8 – 12 dienomis Kauno „Saulės“ gimnazijos mokiniai, atstovaujantys MMB „Meškila“,

„L'Eco“ ir „Tyfrendai Junior“, dalyvavo „EduEBIT“ projekto susitikime Bergamo mieste, Italijoje.

Verslumo kompetencijas mokiniai demonstruoja ir kitose srityse: gimnazistai tapo tarptautinio

projekto „Tarptautinė prekyba ir europietiškas verslas ugdymo procese“ prizininkais, pasaulinių

VEMP (2012 Global JA Titan Challenge) varžybų ketvirtfinalininkais, dalyvavo respublikiniame

VEMP (Vadybos ir ekonominio modeliavimo pratybų) verslo čempionate, ekonomikos olimpiadoje.

119

Mokiniai noriai mokosi neakivaizdinėse jaunųjų fizikų mokyklose „Fotonas“ ir „Olimpas“,

Lietuvos jaunųjų matematikų ir KTU jaunųjų kompiuterininkų mokyklose. Gimnazijoje tenkinami

mokinių, norinčių mokytis meninės raiškos, poreikiai, todėl ryškūs mokinių laimėjimai įvairiuose

meniniuose kūrybiniuose konkursuose, iš kurių paminėtini Lietuvos mokinių dainuojamosios

poezijos konkursas (Kauno regiono turo prizininkai), respublikinė dailės olimpiada „Sparnai. Nuo

vėjo malūnų iki“ (miesto turo diplomantas), respublikinis šiuolaikinio ir modernaus šokio festivalis-

konkursas „Šokio erdvėje“ (I vieta), XXII respublikinis šokio festivalis „Šoku Tau“ (II vieta),

respublikinė moksleiviško teatro šventė „Mažosios scenos dienos“ (dalyviai ir laureatai), integruotas

dailės, technologijų, lietuvių literatūros ir teatro projektas, skirtas M. K. Čiurlionio 100-osioms

mirties metinėms paminėti, respublikinis pramoginių šokių konkursas „Ant bangos 2013“, šalies

jaunimo kelionių ir foto maratonas „Lietuvos gamtos pažintiniai takai“ ir kt.

Mokyklą garsina jaunieji sportininkai ir turistai, kurių vienas svariausių laimėjimų – II vieta

orientavimosi varžybose „Pažinkime Lietuvą - 2011“. 2011 – 2013 m. m. pasiekti laimėjimai

Lietuvos moterų futbolo turnyre „Moterys už futbolą“ (I vieta), Lietuvos Respublikos gimnazijų

jungtinio mokinių ir mokytojų tinklinio čempionate ,,Europos diena su kamuoliu“ (II vieta), Lietuvos

pereinamosios lygos sportinės aerobikos pirmenybėse (III vieta), Lietuvos aerobinės gimnastikos

pereinamosios lygos čempionate (III vieta), Lietuvos Respublikos meninės gimnastikos jaunių

grupinių pratimų pirmenybėse (II vieta). Mokiniai dalyvavo respublikiniame - tarptautiniame

festivalyje „Sportas visiems“ ir kt.

Mokykla domisi buvusiais ugdytiniais, renka apie juos duomenis, bendradarbiauja bendruose

projektuose. 2013 m. į šalies ir užsienio universitetus ir kolegijas įstojo 88,5 proc. gimnazijos

abiturientų (miesto vidurkis – 84,3 proc.), trys tęsia mokslą profesinėse mokyklose, 13 po gimnazijos

baigimo įsidarbino. Buvę abiturientai mielai lankosi gimnazijos renginiuose. Jų sėkmės istorijos

motyvuoja šiandienos mokinius siekti užsibrėžto tikslo.

SĖKMINGAS DALYVAVIMAS TARPTAUTINIAME ELOS PROJEKTE: EUROPINĖS GIMNAZIJOS LINK

Violeta Balčiūnienė, Kauno Antano Smetonos gimnazijos direktorė,

Asta Švarplienė, Kauno Antano Smetonos gimnazijos direktorės pavaduotoja

Pastaraisiais metais mokymas apie Europą tapo viena iš prioritetinių švietimo krypčių.

Europos Sąjunga, Europos Taryba ir nacionalinės švietimo institucijos parengė ir nuolat tobulina

programas ir projektus, skatinančius diegti europines dimensijas į mokymo ir mokymosi procesą.

120

Šiandieninei mokyklai ypač aktualios Europos švietimo dimensijos: mokykla – atvira institucija,

lokali ir globali; nuolatinis mokyklos darbuotojų tobulėjimas; kokybiškas švietimas; mokyklos

atvirumas visuomenei ir pasauliui; mokymosi procesą skatinančios ir palaikančios metodikos.

Kauno Antano Smetonos gimnazija, atsižvelgdama į švietimui keliamus iššūkius, ypatingą

dėmesį kreipia į jos modernizavimą europinių švietimo dimensijų kontekste, dalyvaudama

tarptautinių organizacijų edukaciniuose projektuose (programose), ieškodama esminių bendrybių,

ugdymo kokybės, mokytojų kompetencijų įgijimo ir plėtotės klausimais.

Nuo 2004 m. gimnazija dalyvauja tarptautiniame ELOS (Europa kaip mokymosi aplinka

mokykloje) projekte. Projekto nacionalinis koordinatorius – Kauno technologijos universitetas,

projektą remia Europos komisija. Nuo 2006 – 2007 m. m. gimnazijoje formuojamos ELOS klasės,

orientuotos į gabių mokinių ugdymą, suteikiančios galimybes plėtoti europines kompetencijas:

tarptautinių projektų rengimo ir įgyvendinimo, europinių kalbų mokėjimo bei gilesnio Europos šalių

kultūrinio pažinimo.

Pagrindiniai ELOS projekto tikslai:

• Stiprinti Europos kalbų mokymą (si).

• Skatinti gimnazistus ir pedagogus įgyti kompetencijas, reikšmingas visai Europai.

• Sukurti gimnazijoje europinę aplinką.

• Ugdyti europinį pilietiškumą ir toleranciją kitoms kultūroms.

• Atverti gimnaziją platesnei mokymosi, darbo tyrimų erdvei Europoje.

• Parengti mokinius gyvenimui ir darbui vieningoje Europoje.

ELOS projekto įgyvendinimo kryptys gimnazijoje:

• Europos kalbų mokymas (is): anglų, prancūzų, vokiečių ir ispanų.

• Europinių dimensijų integravimas į socialinių mokslų programas ir neformalųjį švietimą:

integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas (is) (CLIL, EMILE ); tarptautinės jaunimo

organizacijos AIESEC inicijuotų projektų vykdymas; daugiašalių mokyklų bendradarbiavimo

projektų vykdymas.

Siekiami rezultatai:

• Įgytos Europos erdvei aktualios kompetencijos.

• Išaugusi mokinių motyvacija studijuoti kitas kalbas, integruotis į ES darbo rinką.

• Įgyta aukštesnė kalbinė kompetencija padės užmegzti glaudžius ryšius su ES

organizacijomis.

• Išplėtota mokinių kultūrinė, tarpkultūrinė ir komunikacinė kompetencija.

• Išplėtotos mokymosi visą gyvenimą galimybės.

Integruoto dalyko ir užsienio kalbos mokymo(si) įgyvendinimas gimnazijoje

121

Integruotas dalyko ir užsienio kalbos mokymas(is) – tai dalyko mokymas(-is) užsienio

kalba, kai mokymosi procesas koncentruojamas į dalyko (ar jo modulio) mokymąsi, vartojant iš

dalies užsienio kalbą.

Tikslas – bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų ugdymas, iš kurių – dalyko mokymas(is) yra

pagrindinis, o kalbos mokymas(is) tarnauja gilesniam dalyko kompetencijų ugdymui.

Uždaviniai:

• Dalykinių kompetencijų gilinimas, taikant įvairius integruoto dalyko ir užsienio kalbos

mokymo metodus.

• Užsienio kalbos komunikacinių ir dalykinės kalbos kompetencijų ugdymas.

• Mokymo mokytis kompetencijų ugdymas.

• Bendradarbiavimo kompetencijų ugdymas.

Nuo 2004 m. gimnazija dalyvauja tarptautiniame projekte CLIL. Šis projektas paremtas

integruotu dalyko ir anglų kalbos mokymu: vienas ar keli dalykai mokomi anglų kalba, tokiu būdu

mokinys įvaldo dalyko sąvokas abiem kalbomis.

Parengtos ir realizuojamos CLIL programos:

• ,,Mokiniams apie ES anglų kalba“ (I kl.);

• ,,Geografija anglų kalba“ (I kl.);

• ,,Pilietiškumo pagrindai anglų kalba“ (II kl.);

• ,,Atraskime humanitarinę teisę“ (III – IV kl.);

• ,,Politologija anglų kalba“ (III – IV kl.).

2009 m. Kauno miesto savivaldybė pasirašė trišalę bendradarbiavimo sutartį tarp Prancūzų

kultūros centro, Kauno miesto savivaldybės ir Kauno Antano Smetonos gimnazijos dėl programos

,,EMILE klasė“ įgyvendinimo. ,,EMILE klasės“ profilis paremtas integruotu dalyko ir prancūzų

kalbos mokymu: vienas ar keli dalykai mokomi prancūzų kalba, tokiu būdu mokinys įvaldo dalyko

sąvokas abiem kalbomis.

2009 – 2011 m. Prancūzų kultūros centras dviems gimnazijos socialinių mokslų mokytojams

suteikė:

• kalbinius mokymus, siekiant B1 kalbos mokėjimo lygio;

• 300 val. trukmės bendrinės prancūzų kalbos kursus;

• stažuotes Prancūzijoje.

Programos ,,EMILE klasė“ įgyvendinimas gimnazijoje:

• Nuo 2011 – 2012 m. m. siūlome pasirenkamuosius istorijos ir geografijos prancūzų kalba

modulius.

• Mokiniams, nesimokiusiems prancūzų kalbos, siūlome mokytis kaip III užsienio kalbą.

122

• Prancūzų kalba integruojama į neformalųjį mokinių švietimą: veikia prancūziško teatro ir

merginų ansamblio būreliai.

Tarptautinės jaunimo organizacijos AIESEC inicijuotų projektų vykdymas

Nuo 2009 m. gimnazija dalyvauja tarptautinės jaunimo organizacijos AIESEC vykdomuose

projektuose, kuriuose pagrindinį vaidmenį atlieka stažuotojai iš užsienio.

Projekto misija: skatinti mokyklinio amžiaus žmonių supratimą apie kitas kultūras, mokyti

suprasti ir priimti skirtingos pasaulėžiūros ir mąstymo žmones, kelti tolerancijos lygį tarp jaunų

žmonių, griauti įsisenėjusius stereotipus.

Stažuotojai veda integruotas pamokas apie jų kultūrą, meną, moko kalbų, organizuoja

praktinius mokymus ir supažindina su savo kultūra. Stažuotojai atvyksta iš labai skirtingų šalių, todėl

įvairios kultūros mokiniams padeda plėsti jų akiratį, stebėti svečių elgesio įpročius ir taip mokytis

priimti nepažįstamą asmenį.

Daugiašalių mokyklų bendradarbiavimo projektų vykdymas gimnazijoje

Gimnazija, siekdama sitprinti europines švietimo dimensijas, vykdo daugiašalius mokyklų

bendradarbiavimo projektus, paremtus tarptautine partneryste:

• 2007 – 2008 m. – tarptautinis daugiašalis COMENIUS mokyklų partnerysčių projektas

,,Vieningi įvairovėje“ (Unite din Diversity).

Tikslas – skatinti mokinius pažinti kitų šalių kultūras, ugdyti toleranciją.

• 2010 m. – seminaras mokiniams ,,Suvienykime Europą virtualioje aplinkoje“ (Europe

digital - Europe Web 2.0).

Tikslas – skatinti mokinius būti aktyviais socialiniame ir politiniame gyvenime virtualios

erdvės pagalba.

• 2010 m. – tarptautinis projektas ,,Praeities pėdsakais: Griunvaldas 1410- Griunvaldas

2010“ (Traces of the past: Grunwald 1410-Grunwald 2010 m.).

Tikslas – paminėti Žalgirio mūšio 600-ąsias metines.

• 2010 m. – tarptautinis projektas ,,Susitikime žaidime“.

Tikslas – puoselėti liaudies tradicijas, bendrauti per žaidimą.


,,Mokykimės mokykloje ir už jos ribų“ (Outside and Inside).

Tikslas – kurti aktyvių mokymosi metodų metodinę medžiagą, ugdyti mokinių kūrybiškumą.


,,Užuojautos gyvūnams ugdymas“ (Developing Empathy For Animals).

123

Tikslas – skatinti mokinių atvirumą, novatoriškumą, gyvūnų teisių žinojimą, ugdyti

savitarpio supratimo ir pagalbos jausmus, lavinti užuojautą nuskriaustiems gyvūnams,

bendrauti ir sąveikauti su Europos mokiniais bei propaguoti europinę dimensiją ir aktyvų

pilietiškumą.

Kauno Antano Smetonos gimnazija, realizuodama europines švietimo dimensijas per

ugdymo turinį bei vykdydama atskirus švietimo projektus, siekia įgalinti mokinius sėkmingai

socializuotis besikeičiančioje visuomenėje, įgyti visai Europos erdvei aktualias kompetencijas,

studijuoti kitas kalbas, išplėtoti kultūrinę, tarpkultūrinę ir komunikacinę kompetencijas, mokymosi

visą gyvenimą galimybes bei integruotis į ES darbo rinką.

INOVATYVUMAS KAUNO „VARPO“ GIMNAZIJOJE

„NON PROGREDI EST REGREDI“

(NEITI PRIEKIN – TOLYGU ŽENGTI ATGAL)

Alfreda Gedminienė, Kauno „Varpo“ gimnazija, direktorė

Rasa Butrimienė, Kauno „Varpo“ gimnazija, direktorės pavaduotoja ugdymui

Kauno Varpo gimnazija – moderni mokykla, pažangių Europos mokyklų tinklo dalis, kuri

jau beveik 10 metų dirba pagal Europinės mokyklos – gimnazijos modelį, o 2008 m. jai suteiktas

Europinės mokyklos sertifikatas. Įvertinus ir įsivertinus vykdomas veiklas dalyvaujant tarptautiniame

Comenius 3 projekte „ELOS – Europa kaip mokymosi aplinka“, pasiekėme bazinę Europinę

kompetenciją. Gimnazijoje diegiamos europinės dimensijos ugdymo procese, kur ypatingai didelis

dėmesys skiriamas tarptautinių projektų vykdymui. Gimnazija dalyvauja tarptautinėje veikloje jau

nuo 1989 m. ir bendradarbiauja su įvairiomis Europos šalimis – Danija, Norvegija, Švedija, Ispanija,

Italija, Škotija, Portugalija, Kipru, Belgija, Prancūzija, Vengrija, Rumunija, Turkija, Graikija,

Lenkija. Gimnazija yra sukaupusi vertingos patirties, kaip sėkmingai integruoti projektus į ugdymo

procesą, kaip tobulinti mokinių kalbinius gebėjimus bei multikultūrines kompetencijas per projektinę

veiklą.

1 dalis. Tarptautinių projektų integravimo į ugdymo procesą galimybės.

Atsižvelgus į moksleivių poreikius (ypač gabiųjų mokinių bei turinčių aukštą mokymosi

motyvaciją mokinius) bei įvertinus nuolatinę kaitą (tarptautinių projektų nuolatinis vykdymas), mūsų

gimnazijoje sistemingai organizuojamas integruotas užsienio kalbos ir dalyko mokymas

europinėse klasėse. Šiose klasėse integruojama matematika, biologija, istorija ir ekonomika su

124

anglų kalba. Tuo tikslu parengtos integruotos programos, teminiai žodynai, įvairi terminologija.

Įvairių dalykų ir anglų kalbos mokytojai veda integruotas pamokas vieną kartą per mėnesį. Mokymo

procese naudojami įvairūs tekstai iš įvairių internetinių svetainių, anglų kalba parašytų vadovėlių,

atitinkantys moksleivių gebėjimus, interesus ir poreikius.

Kalbėjimo įgūdžiai ugdomi savais žodžiais nupasakojant procesą, atsakant į pateiktus

klausimus panaudojant terminus („užduočių kalba“).

Pamokose naudojamos įvairios teminės užduotys. Moksleiviai pirmiausia atlieka jas gimtąja

kalba, o vėliau anglų kalba.

Tikslus, kuriuos diktuoja integruotos dalykų ir užsienio kalbų mokymas, įgyvendiname

pratęsdami pamokos darbą netradicinėse aplinkose – muziejuose, bibliotekose, kino teatruose,

teatruose, aukštųjų mokyklų laboratorijose – ruošdami medžiagą, atitinkančią mokinių lygį ir

poreikius.

Mokymosi rezultatus atspindi individualūs namų darbai, savarankiški darbai, pateikčių

pristatymas, projektų parengimas bei dalijimasis patirtimi užsienyje susitikimų metu. Mokiniams

nesunku pritaikyti žinias, dalyvaujant mokinių mainų programose, jie lengvai orientuojasi Europos

mokyklose įvairių dalykų pamokose. Todėl galima drąsiai teigti, jog integruotos užsienio kalbos –

dalyko pamokos – vienas iš būdų, palengvinantis mokinių aktyvų dalyvavimą tarptautiniuose

projektuose bei projektų integravimą į ugdymo procesą, kuris yra nelengvas, bet mokiniams itin

patrauklus ir naudingas. Tai aktuali galimybė integruotis į Europos mokyklų tinklą,ugdant europines

kompetencijas.

2 dalis. Kalbinių kompetencijų ugdymas.

Kadangi Kauno „Varpo“ gimnazija priklauso ELOS mokykloms ir ruošiasi europinių

mokyklų akreditacijai, todėl didelis dėmesys skiriamas užsienio kalbų mokymui. Šiuo metu

gimnazijoje yra siūloma mokytis 6 užsienio kalbų – anglų, vokiečių, rusų, ispanų, prancūzų bei italų.

Mokiniai vertina galimybę rinktis platų užsienio kalbų mokymosi spektrą, nes aiškiai supranta, kad

kalbos žinojimas atveria daugiau galimybių šiuolaikiniame pasaulyje.

Patys jauniausi gimnazijos mokiniai turėjo puikią galimybę įsivertinti savo kalbinius

gebėjimus tarptautiniu lygmeniu – gimnazija turi Kembridžo egzaminų rengimo centro sertifikatą.

(2012 m. pasirašytos bendradarbiavimo sutartys tiek su Kembridžo universiteto leidykla, tiek su Britų

taryba). Net 40 mokinių sėkmingai išlaikė savo pirmąjį tarptautinį Kembridžo egzaminą, kurį parengė

Kembridžo egzaminų centras, testavo kvalifikuoti mokytojai iš Didžiosios Britanijos. Tai buvo

nelengvas, bet įkvepiantis išbandymas ne tik gimnazistams, bet ir gimnazijos mokytojams, kurie kėlė

kvalifikaciją šioje srityje. Vertinimą atliko Kembridžo ir Britų Tarybos atstovai.

Kalbų mokymasis ugdomas ne tik tradicinių užsiėmimų metu, bet ir per tarptautinius

projektus, kadangi mokiniai, vykdami į projekto susitikimus partnerinėse šalyse tobulina vienos ar

125

kitos kalbos gebėjimus. Visais atvejais mokiniams pavyksta patobulinti anglų kalbos įgūdžius bei

praturtinti šios kalbos žodyną, kadangi tai – pagrindinė tarptautinių projektų kalba. Šalia anglų kalbos

Comenius Individualių Mokinių Mainų projekte mokiniai turėjo galimybę patobulinti ispanų kalbą,

kadangi šios kalbos pradmenis jau buvo įgiję gimnazijoje. Kita dalis mokinių susipažino ir įgijo

olandų – oficialios Belgijos kalbos – pagrindus, kuri, nors ir nėra populiari Lietuvoje, tačiau tuo ir

įdomi projekte dalyvavusiems mokiniams, kadangi jie susipažino su visiškai nauja Europos šalies

kalba ir, padrąsinti savo patirties bei kalbinių žinių, domisi studijų galimybėmis Belgijoje ir

Olandijoje. Be to, viena mokinė, dalyvavusi projekte, gyveno Belgijoje (prancūziškai kalbančioje

dalyje) ir kaip vieną didžiausių privalumų nurodė faktą, jog Belgijos mokykloje mainų metu jai buvo

sudaryta puiki galimybė patobulinti savo prancūzų kalbos žinias, kurios pradmenis įgijo

besimokydama Varpo gimnazijoje.

Taigi, kalbinių kompetencijų ugdymas yra vienas iš pagrindinių tarptautinio

bendradarbiavimo projektų tikslų. Mokiniai, suvokdami užsienio kalbos svarbą šių dienų

visuomenėje, noriai atlieka įvairias užduotis ir aktyviai dalyvauja tarptautinių projektų veikloje. Be

to, jie jaučia pasitenkinimą, galėdami panaudoti turimas kalbines žinias autentiškoje aplinkoje.

3 dalis. Multikultūrinių kompetencijų plėtojimas projektinėje veikloje: pagarbos ir

tolerancijos kitų kultūrų ir tautų atžvilgiu skatinimas.

Tarptautiniai projektai ugdo ne tik kalbinius asmens įgūdžius bei suteikia konkrečių žinių,

tačiau plėtoja multikultūrines kompetencijas ir daugiakultūrinio, globalaus pasaulio suvokimą. Be to,

tai svarbi veikla mokinio asmenybės formavimui(si) ir mokytojo tobulėjimui. Vienas iš prioritetų,

organizuojant tarptautinius projektus, yra gimnazijos bendruomenės atvirumas kitoms kultūroms.

Todėl atrinkdami mokinius, norinčius dalyvauti tarptautinėse programose, atsižvelgiame į asmenines

mokinių savybes – kosmopolitiškumą, toleranciją kitoms kultūroms, kultūrinį smalsumą.

Vykdant Comenius Individualių Mokinių Mainų projektą (2013 m.), mokiniai tris mėnesius

praleido svetimoje šalyje bei šeimoje ir tris mėnesius priėmė užsieniečius savo namuose. Ir jiems, ir

jų tėvams tai buvo savotiškas išbandymas – visą laiką reikia taikytis prie svetimo žmogaus, juo

rūpintis, atsižvelgiant į jo poreikius, kurie mums, kitos kultūros atstovams, kartais galėjo atrodyti kaip

užgaida. Mokiniai turėjo galimybę susipažinti su kitos tautos vertybėmis, palyginti kuo mes panašūs

ir kuo skirtingi. Galima sakyti, jog mokiniai ne tik praplėtė savo akiratį, bet ir pasijuto tikrais

europiečiais. Mokiniai suvokė, kad puoselėdami savo gimtąją kalbą, papročius, tradicijas esame atviri

Europai, pasauliui, gebame bendrauti ir bendradarbiauti, pažinti vieni kitus, surasti tautų bendrumus

ir skirtumus, dalintis sukaupta patirtimi.

Išvados

Kurdami savitą Europinę mokymo(si) aplinką gimnazijoje, diegiame inovatyvias ir unikalias

idėjas ugdymo procese. Tarptautinių projektų vykdymas, platus užsienio kalbų spektras, tarpdalykinė

126

integracija rengia mokinius tolimesniam akademiniam mokymuisi. Visos veiklos orientuotos į

gimnazijos filosofijos įgyvendinimą „Non progredi, est regredi“ (Neiti priekin – tolygu žengti atgal).

(Mokymasis tai ne spektaklis. Sėdėdami auditorijoje, klausydami mokytojo, stengdamiesi atsiminti

galutinai supakuotas tiesas, ir išberdami jas kaip žirnius vertinimų metu mokiniai netobulėja...(...)

...tik kalbėdami apie tai ką mokosi, rašydami apie tai ką mokosi, susiedami tai su savo patirtimi,

pritaikydami tai savo kasdienybėje tai ką mokosi, jie gali paversti dalimi savęs.)

“Seven Principles for Good Practice”

Arthur W. Chickering and Zelda F. Gamson

PROJEKTINĖ VEIKLA – KOMPETENCIJŲ UGDYMUI IR MOKYKLOS

PAŽANGAI

Laimutė Gervinskienė,

Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro direktorė Rasa Jankevičienė,

Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro direktorės pavaduotoja ugdymui

Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro vadybinė komanda siekia veiksmingo vadovavimo ir įstaigos veiklos pažangos plėtojant projektinę veiklą, įgalinančią tobulinti vaikų, turinčių klausos sutrikimą, ugdymą, telkti pedagogų komandas, plėtoti jų kompetencijas, vystyti Centrą kaip besimokančią organizaciją bei pritraukti papildomų lėšų.

Projektais siekiame:

ugdymo procesą padaryti patraukslesniu

plėtoti mokinių bendrąsias ir dalykines kompetencijas

kelti mokytojų ir auklėtojų kvalifikacją bei plėtoti jų kompetencijas

vystyti Centrą kaip besimokančią organizaciją

pritraukti papildomų lėšų

127

Projektinės veiklos organizavimas vykdomas telkiant projektų komandas, koordinuojant jų veiklą. Centro vadovai skatina pasidalytąją lyderystę, dalijasi atsakomybe su projektų darbo grupėmis. Pedagogų profesinis tobulėjimas, naujų kompetencijų įgijimas įtakoja mokyklos kaitą, ugdymo tobulinimo organizavimą, geresnius mokinių mokymosi pasiekimus, sėkmingesnę jų socializaciją.

Remdamiesi savo patirtimi galime teigti, kad projektai daro įtaką visiems ugdymo proceso dalyviams – mokiniams, jų tėvams, mokytojams, o tuo pačiu ir mokyklos, kaip besimokančios organizacijos, vystymuisi.

Įgyvendinant projektų veiklas mokymas(is) tampa tikroviškas, aktualus, patrauklus, motyvuojantis, gali būti lengvai pritaikytas skirtingų mokymo(si) poreikių ir stilių mokiniams, yra visos sąlygos suteikti mokiniams savarankiškumo, plėsti jų akiratį ir skatinti siekti daugiau.

Projektai taip pat yra puikus būdas padėti sutrikusios klausos mokiniui išsiugdyti tiek bendrąsias, tiek dalykines kompetencijas. Negalima ugdyti pasirinktinai kažkurios vienos izoliuotos kompetencijos, kadangi visos bendrosios kompetencijos (mokėjimo mokytis, komunikavimo, pažinimo, socialinė, iniciatyvumo ir kūrybingumo, asmeninė) yra susijusios tarpusavyje bei ugdomos drauge su esminėmis dalykinėmis kompetencijomis: komunikavimo gimtąja ir užsienio kalbomis, matematikos, gamtos mokslų ir technologijų, socialinių mokslų, kultūrine ir menine. Pavyzdžiui, komunikavimo žinios ir gebėjimai plėtojami dalyvaujant gamtamoksliniuose, ekologiniuose projektuose (tinkamas gamtos mokslų sąvokų suvokimas ir vartojimas, gebėjimas verbalizuoti įvairius gamtoje vykstančius procesus, juos vaizduoti schemomis, simboliais ir pan.), o bendroji komunikavimo kompetencija padeda ugdytis gamtamokslinę kompetenciją (rasti ir apdoroti informaciją, pateikti duomenis kitiems, pritaikant adresatui ir t. t.).

Siekiant mokymą(si) padaryti patrauklesnį, padėti mokytojams bei mokiniams ugdytis kompetencijas, rengiame ir įgyvendiname visų lygių – tarptautinius, šalies, mokyklinius ir klasių projektus.

128

Tarptautinius projektus vadovai kartu su mokytojų komandomis rengia ir įgyvendina beveik kasmet. Nuo 2001 m. buvo įgyvendinta 13 projektų, o paraiškų pateikta dar daugiau. Beveik visos paraiškos atitiko tinkamumo kriterijus, tačiau dėl krizės finansavimas nebuvo skirtas.

Viena tarptautinių projektų grupė – tai dvišalių ir daugiašalių mokyklų partnerysčių projektai, kuriuose pagrindiniai veikėjai – mokiniai (tarptautinis bendravimas, bendradarbiavimas, projekto produkto rengimas).

Kita – tai projektai, skirti mokytojų kompetencijoms plėtoti, o mokiniai naudojasi tų projektų rezultatais. Dalyvauti šiuose tarptautiniuose projektuose buvome pakviesti kaip partneriai tų užsienio įstaigų bendruomenių, su kuriomis palaikome glaudžius ir ilgalaikius bendradarbiavimo

Projektai

Tarptautiniai

Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondo projektas „Tai, kas mus vienija“, 2011-2012, 2013-2014

Leonardo da Vinci programos projektai „Skleiskite gestą “, 2006-2008, 2008-2010, 2012-2015, 2013-2015

Comenius daugiašalės mokyklų partnerystės projektas "Finansinio raštingumo tobulinimas „Mano klasės verslas“, 2012-2014

Leonardo da Vinci programos projektas „Profesinio orientavimo ir mokymo strategija tarptautinės patirties kontekste“, 2012-2013

Comenius dvišalės mokyklų partnerystės projektas ,,Įsimylėję pasaką“, 2010-2012

Comenius daugiašalės mokyklų partnerystės projektas ,,Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo tobulinimas“, 2006-2007, 2007-2009

ES Socrates Comenius 1.2. programos projektas,, Bendraukime Europoje”, 2006-2007

ES Socrates Comenius 1.1. programos projektas ,,Aš esu Europos pilietis ir noriu šnekėti su tavimi”, 2001-2004

Finansuojami

struktūrinių fondų

Europos Socialinio fondo ir LR valstybės biudžeto finansuojamas projektas „Mokinių, turinčių klausos sutrikimą, kompetencijų ugdymas, siekiant mažinti jų socialinę atskirtį“, 2011-2012

Šalies Lietuvos tautinio olimpinio komiteto finansuojamas projektas ,,Olimpinę ugnelę – į kiekvieno širdelę. Tylos Olimpas“, kasmet

Mokykliniai Vidutiniškai 6 projektai per metus

Klasių Vidutiniškai 4 projektai per metus

129

ryšius. Pvz., Leonardo da Vinči programos projektų „Skleiskite gestą“ partneriai iš 14 Europos Sąjungos valstybių. Tarp jų – Europos gestų kalbų centras (Švedija), Ca‘Foscari universitetas (Italija), Porto universitetas (Portugalija), Donkasterio komunikacijos koledžas (Jungtinė karalystė) ir kt. Vien bendravimas su šiais partneriais tobulina mokytojų ir vadovų bendrakultūrinę kompetenciją ir suteikia žinių apie mokinių, turinčių klausos sutrikimą, ugdymo sistemas įvairiose Europos Sąjungos valstybėse. Šių Leonardo da Vinči programos projektų rezultatas – didžiausia nemokama internetinė gestų kalbos vertimo priemonė Lietuvoje. Tai puiki edukacinė priemonė mokantis gestų kalbos, kuri gali būti naudojama per gestų kalbos ir kitų dalykų pamokas, o taip pat mokantis gestų kalbos savarankiškai. Ja sėkmingai naudojasi tiek girdintys asmenys, norintys plėsti gestų kalbos žinias, tiek kurtieji kurie vyksta mokytis, gyventi ar dirbti užsienyje. 2009 m. projektas buvo oficialiai pristatytas Jos didenybei Švedijos karalienei Silviai ir kitiems vyriausybės atstovams, užsienio šalių partnerių ambasadoriams, kviestiniams svečiams iš tarptautinių nevyriausybinių organizacijų. 2010 m. gegužės mėnesį projektas Briuselyje buvo pasiūlytas „Geriausios praktikos 2010“ nominacijai.

Kasmet įgyvendiname šalies mastu vykstantį Lietuvos tautinio olimpinio komiteto finansuojamą projektą ,,Olimpinę ugnelę – į kiekvieno širdelę. Tylos Olimpas“.

Didelę išliekamąją vertę turi 2007 – 2009 m. vykęs paveldosauginis projektas ,,Apie paveldą mūsų kalba“. Tai vienas pirmųjų edukacinių projektų Lietuvoje, skirtas kurčių ir neprigirdinčių mokinių paveldosauginiam švietimui. Jo galutiniai rezultatai: sukurtas ir išleistas DVD formatu edukacinis filmas „Apie paveldą mūsų kalba“, parengta ir išleista paveldosauginio švietimo programa klausos negalią turintiems vaikams, parengta ir išleista paveldosauginio švietimo programos dėstymo metodika pedagogams, ugdantiems klausos negalią turinčius vaikus, parengtos mokymui dvikalbiu kurčiųjų ugdymo metodu vaizdinės ir specialiosios mokymo priemonės: paveldosauginis žodynas, adaptuoti tekstai, surengtas seminaras „Specialiųjų ugdymo(si) poreikių mokinių paveldosauginis švietimas” pedagogams, ugdantiems vaikus, turinčius klausos sutrikimą.

Centro vadovų komandos parengtas ir be tarpininkų įgyvendintas Europos Socialinio fondo ir LR valstybės biudžeto finansuojamas projektas „Mokinių, turinčių klausos sutrikimą, kompetencijų ugdymas, siekiant mažinti jų socialinę atskirtį“ (2011-2012). Projekto metu surdopedagogai, specialieji pedagogai, mokytojo padėjėjai teikė papildomą specialiąją pedagoginę pagalbą pamokų metu. Po pamokų buvo vykdomos neformaliojo švietimo programos, skirtos mokinių saviraiškai ir informacinių komunikacinių technologijų gebėjimams ugdyti. Buvo sudarytos galimybės pasirinkti skirtingas neformaliojo švietimo programas, kurių pagalba buvo tobulinami mokinių gebėjimai, užtikrinamas mokinių užimtumas ir veikla popamokiniu ir mokinių atostogų metu. Neformaliojo ugdymo būreliai vyko mokykloje, Senamiesčio vaikų dienos centre. Dailės būrelio metu sukurti mokinių kūrybiniai darbai puošia mokyklos erdves, dramos būrelyje pastatyti ir mokyklos bendruomenei bei partneriams pristatyti du mokinių spektakliai, informacinių komunikacinių technologijų būrelį lankančių mokinių kurti piešiniai ir video filmukas respublikiniame piešinių ir video konkurse „Kompiuterinė Kalėdų pasaka 2011” užėmė prizines vietas. Mokinių atostogų metu

130

mokiniai dalyvavo edukacinėse kelionėse po lankytinas Lietuvos vietas, kur turėjo galimybę susipažinti su Lietuvos kultūros paveldo objektais, senosiomis lietuvių tautos tradicijomis. Projekto rezultatas – 2012 m. pagerėjo mokinių pasiekimai, ženkliai padidėjo mokinių užimtumas popamokiniu laiku, patobulėjo pedagogų ir pagalbos mokiniui specialistų kompetencijos.

Svarbią reikšmę mokinių ir mokytojų kompetencijų plėtojimui turi ir mokykliniai projektai. Mokykliniai – tai visoms klasėms arba visam koncentrui skirti projektai. Pedagogų komandos, rengdamos ir įgyvendindamos projektus, pajunta savo reikšmingumą, mokosi bendradarbiauti, dirbti komandose, pasidalinti atsakomybe. Jie nuolat jaučia Centro vadovų palaikymą ir paramą. Kadangi mūsų mokiniai ne tik mokosi, bet ir gyvena Centro bendrabutyje, tai mokykliniai projektai skiriami kuo įvairesnėms jų kompetencijoms ugdytis.

Jeigu peržvelgtume aukščiau išvardintus projektus finansavimo šaltinių prasme, tai pastebėtume, kad didžiausias šaltinis yra Europos Sąjungos lėšos. Kiti šaltiniai:

Per 2001-2014 m. laikotarpį buvo pritraukta ir įsisavinta virš 1 mln. lt. papildomų lėšų. Projektų sėkmingas įgyvendinimas įrodo, kad Centras, kaip besimokanti organizacija,

puikiai geba organizuoti ir koordinuoti komandinį darbą, kur kiekvienas organizacijos narys atsakingas už veiklos rezultatus.

Skatindami mokytojus, mokinius, tėvus dalyvauti projektinėje veikloje, skatiname visų jų bendrą pasiryžimą ugdyti visus mokinius ir visiems kartu turėti bendrą tikslą – mokyklos pažangą.

Projektų finansavimo šaltiniai:

Europos Sąjungos lėšos

Europos Socialinis fondas

LR valstybės biudžetas

Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondas

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas

Švietimo ir mokslo ministerija

Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas

ir kt.

131

NEFORMALUSIS UGDYMAS – ASMENYBEI TOBULĖTI

Laimutė Nakutienė, Kauno Jaunųjų turistų centro direktoriaus pavaduotoja

Neformalusis ugdymas Europoje – pripažinta švietimo sritis, kurios paskirtis yra skatinti

asmenybės tobulėjimą, aktyvų pilietiškumą ir padėti spręsti žmonių integravimosi į darbo rinką

problemą. Panašūs tikslai yra keliami ir Lietuvoje: ugdant kompetencijas formuoti asmenį, gebantį

tapti aktyviu visuomenės nariu, sėkmingai veikti visuomenėje, tenkinti pažinimo, lavinimosi ir

saviraiškos poreikius.

Šiandien vaikai kitokie nei prieš 30 metų – jie galvoja, dirba ir mokosi kitaip. Šiandieninė

mergaitė gali vienu metu žiūrėti du filmus, pasidėjusi nešiojamąjį kompiuterį ant kelių susirašinėti

elektroniniu paštu, valgyti sumuštinį ir dar kalbėti telefonu su drauge. Šiems vaikams nebepakanka

formalių mokykloje gaunamų žinių. Kad prisitaikytų nuolatos besikeičiančiame pasaulyje, jiems

būtinas neformalusis ugdymas. Jis išsiskiria tikslais, metodais, mokymosi aplinka, lygiaverčiu

santykiu tarp mokytojo ir vaiko. Neformalioje aplinkoje pažinimo procesas malonus ir

atpalaiduojantis, pagrindinis dėmesys kreipiamas ne į rezultatą, o į procesą, ne į mokomą dalyką, bet

į vaiko individualybę. Patirdami, liesdami, klausinėdami, vaikai geriau įsisavina informaciją, vysto

svarbiausius gebėjimus ir kompetencijas, turi galimybę pasirinkti ir taip įgyja daugiau motyvacijos,

lengviau prisitaiko prie besikeičiančios aplinkos, sugeba siekti užsibrėžtų tikslų, išsaugo savo

asmenybės individualumą ir laisvę. Neformalusis ugdymas skatina būti savimi, turėti savo nuomonę,

nebijoti klysti, tikėti savo jėgomis, bendradarbiauti, augti ir kurti nekonkuruojant, siekti savo tikslų ir

nebūti abejingam. Neformalusis ugdymas yra už atvirų, kūrybingų, savitai mąstančių, tolerantiškų,

bendrauti ir kurti mokančių motyvuotų asmenybių visuomenę. Asmuo turi turėti galimybę

papildomai plėtoti savo gabumus ir išreikšti save.

Kauno jaunųjų turistų centras yra Kauno miesto savivaldybės įsteigta neformaliojo ugdymo

įstaiga, dirbanti pagal neformaliojo švietimo programas. Centro veikla grindžiama demokratiškumo,

humaniškumo, atsinaujinimo, komandinio darbo bei individualumo dermės principais, yra orientuota

į valstybės ir savivaldybės švietimo politikos įgyvendinimą atsižvelgiant į neformaliojo ugdymo

koncepciją Kauno mieste. Centro būrelių vadovai siūlo 15 kraštotyros, turizmo ir skautų programų

pagal vaikų poreikius, paklausą, pasirengimo lygį bei galimybes. Šiuo metu Centre 24 būrelius lanko

per 320 mokinių nuo pirmos iki dvyliktos klasės. Dėl padidėjusios konkurencijos tarp neformaliojo

ugdymo įstaigų, veiklų pasiūlos, madų ir dalies tėvų pasyvumo sprendžiant vaikų ugdymo klausimus

ne visada vaikai renkasi neformaliojo švietimo veiklas pagal savo individualius interesus.

132

Užsiėmimus jie pradeda lankyti daugiau dėl išorinių motyvų, bet ne dėl vidinio susidomėjimo.

Individualius polinkius apriboja ir tėvų galimybės bei interesai.

Jaunųjų turistų centro ugdymo programos leidžia jauniems žmonėms įgyti ir įtvirtini

įgūdžius bei kompetencijas, kurios reikalingos jų adaptacijai nuolat kintančioje aplinkoje. Kauno

jaunųjų turistų centre atliktas tyrimas „Vaikų suinteresuotumas būrelių veikla“ (2013), siekiant

išsiaiškinti būrelių veiklos paklausą, pasiūlą, siūlomų veiklų patrauklumą.

Centro turistinė ir kraštotyrinė veikla skatina vaikų ir jaunimo tautinį, pilietinį ugdymą,

socialinių įgūdžių formavimą, saviraiškos, gebėjimų ir polinkių plėtrą, pažintinių, bendravimo ir

bendradarbiavimo kompetencijų įtvirtinimą. Centre atsiveria pažinimo, idėjų, kūrybos ir veiksmo

erdvės tiems, kas nori išbandyti save, tobulėti, susirasti draugų, jaustis svarbūs ir reikalingi. Būrelių

nariai ugdo(si) kūrybiškumą, atsakingumą ir pasitikėjimą savimi, puoselėja savo krašto papročius ir

tradicijas, dalyvauja žygiuose, mokosi orientuotis vietovėje, rengia šventes ir vakarones.

Dalyvaudami turistinėse varžybose ir konkursuose mokiniai išmoksta dirbti komandoje, stiprina

sveikatą, įgyja praktinių turistinių įgūdžių.

Kauno jaunųjų turistų centre parengti ir vykdomi kryptingo užimtumo, vaikų ir jaunimo

pilietinio bei tautinio ugdymo projektai, būrelių nariai dalyvauja tarptautiniuose projektuose,

edukacinėse, pažintinėse programose („Keliauk, pažink, nenurimk“, „Matau Tėvynę širdimi“,

„Rėdos ratas“ ir kt.).

Kauno miesto ugdymo įstaigų mokytojai ir mokiniai kviečiami dalyvauti kraštotyrinės

ekspedicijos programoje „Kraštotyra – pažinimo knyga“. Jos metu mokiniai susipažįsta su savo

senelių, tėvų tradicijomis, skatinamas jų kūrybiškumas ir sukuriama palanki aplinka realizuoti save.

Renkama kraštotyrinė medžiaga iš žmonių atsiminimų, spaudos leidinių, vykstančių akcijų bei

renginių, nuotraukos, garso ir vaizdo įrašai, įvairūs dokumentiniai ir daiktiniai eksponatai, įvykių

organizatorių, dalyvių, liudininkų prisiminimai. Pažinimo ir atradimo džiaugsmas lydi mokinius,

dalyvaujančius ekspedicijos pažintinėse programose, kuriose jie susipažįsta su krašto kultūrinėmis

vertybėmis, dailės, meno darbais ir senaisiais amatais, dalyvauja diskusijose, konferencijose.

Turistinėje programoje mokiniai dalyvauja sveikos gyvensenos, organizmo grūdinimo,

krašto pažinimo programose, pažintinėse išvykose, žygiuose. Per bendravimą, bendradarbiavimą

vaikai ir jaunimas tobulina krašto pažinimo, darbo komandoje įgūdžius, turi galimybių saviraiškai ir

aktyviai veiklai.

Centras Kauno mokykloms siūlo įvairių edukacinių programų pagal mokinių amžių, jų

pažintinius interesus. Programoje „Pažinimo džiaugsmas“ yra 10 edukacinių programų,

integruojančių gamtos mokslų, istorijos ir kitus dalykus. Jos supažindina mokinius su Kauno ir jo

regiono gamta, istorija, suteikia aplinkosauginių ir etnokultūros žinių. Šiose programose taikomi

133

aktyvūs pateikimo metodai (pamatyti, paliesti, pačiam pabandyti ar su bendraklasių komanda kartu

atlikti užduotį).

Programoje ,,Po vasaros dangumi“ birželio – rugpjūčio mėnesiais kasmet užimame apie 250

miesto vaikų dienos, poilsinėse, kraštotyrinėse stovyklose, žygiuose Lietuvoje ir už jos ribų.

Stovyklų programos skirtos turiningam vaikų vasaros poilsiui, susipažįstant su Kauno krašto,

Lietuvos etnografinių regionų kultūros, gamtos paminklais, tradicijomis, praeitimi ir dabarties

atspindžiais, kraštovaizdžiais. Kryptingo užimtumo veiklos programos skatina vaikų kūrybiškumą,

formuoja požiūrį į sveiką gyvenseną, ugdo socialinius, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius.

Neformaliojo ugdymo poreikis visuomenėje auga, žmonės pradeda suprasti, kad toli

nenužygiuos su vienu batu – turėdami žinių, bet nemokėdami jomis naudotis.

KAUNO ALGIO ŽIKEVIČIAUS SAUGAUS VAIKO MOKYKLOS PATIRTIS,

PUOSELĖJANT KULTŪRĄ IR ĮVAIZDĮ

Rasa Šerpytienė, Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos direktorė

Sakome, kad kultūra yra tuomet, kai organizacijos nariai veikia dėl to, kad jų vertybės

linkusios atitikti organizacijos vertybes. Ir priešingai, yra kultūra silpna arba jos nėra – kuomet šios

vertybės skiriasi nuo organizacijos vertybių. Ten, kur kultūra stipri – žmonės veikia todėl, kad jie tiki,

kad tai, ką jie daro, yra tai, ką reikėtų daryti.

Organizacinės psichologijos klasikas E. Sheinas, daug tyrinėjęs organizacijų kultūrą, ją

apibūdino kaip bendrų bazinių prielaidų visumą, kurią grupė išmoksta spręsdama išorinės adaptacijos

ir vidinės integracijos problemas. Jis organizacijos kultūrą palygino su DNR. Mes galime turėti

panašių genų, tačiau jų išraiška gali būti labai skirtinga.Visi vadinamės vienu žodžiu – „mokykla“,

turime panašų DNR, tačiau atrodome ir gyvename skirtingai. Kiekvienos mokyklos „kultūrinis

DNR“ kodas turi bazines prielaidas, kurios nustato ir reguliuoja darbuotojų ir visos bendruomenės

elgesį.

Antropologas K. Gercas ypač prisidėjo prie „Mokyklos kultūros“ termino suvokimo. Kaip

teigia K. Gercas, kultūra reiškia „istoriškai perduodamą prasmių sistemą“. Šios prasmių sistemos yra

išreiškiamos (aiškiai) per simbolius ir (netiesiogiai) per mūsų savaime suprantamais laikomus

įsitikinimus.

Mokyklos kultūra prasideda nuo lyderio, mūsų atveju, mokyklos vadovo. Žymiausi pasaulio

vadybos ekspertai, mokslininkai pripažįsta, kad Lyderis turi turėti savo viziją, vertybes, nuostatas,

prielaidas dėl to, ką ir kaip jis nori pasiekti. Šiuos dalykus jis perduoda savo aplinkai, šiuo atveju

134

kolegoms, mokiniams, jų tėvams (įkvepia, motyvuoja, uždega ar priverčia) arba pasirenka tuos

žmones (pasekėjus), kurie yra panašūs į jį ir jam pritaria.Tik tuomet, kai lyderio nuostatos ir elgesys

veda į sėkmę – tikslas pasiekiamas. Mokyklos vadovai, kurie suinteresuoti pakeisti savo mokyklos

kultūrą, pirmiausia turėtų suprasti esamą kultūrą. Kultūros keitimas iš esmės pakeičia daugybę

įvairiausių santykių. Tačiau, bet kuriai organizacijai, kad ji dirbtų realiai, reikia žmogaus ar žmonių,

kurie mąstytų kritiškai. Mokyklos kultūros vizija turėtų būti sukurta bendradarbiaujant visai

bendruomenei: mokytojams, mokiniams, jų tėvams, kitiems darbuotojams ir direktoriui. Visų jų

sąveika į sėkmę – tikslo pasiekiamą. Mokyklos kultūra atspindi ir mokyklos lyderio elgesio stilių:

griežtas diktatorius, globėjiškas, demokratiškas, šiuolaikiškas, pasipūtęs ir t.t.

Kai mokyklos vadovo vertybės neveda į sėkmę, mokyklos veikla lyg su viena koja. Kai

mokyklai būtina keistis, prisitaikyti, o kartais ir atsilaikyti prieš tam tikras nepalankias mokyklai

aplinkybes, tuomet reikia gebėti pasižiūrėti į savo bendruomenę iš šalies ir pradėti pokyčius, kurie ne

visada visiems yra palankūs, patrauklūs. Gebėjimas suvokti savo mokyklos kultūros ribotumus yra

iššūkis mokyklai. Taip patikrinamas jos lankstumas, kūrybiškumas ir gebėjimas keistis.

Kuriant mokyklos kultūrą, viskas prasideda nuo mokyklos darbuotojų. Bazinės mokyklos

darbuotojų kultūros prielaidos turėtų derėti su visa mokyklos kultūra. Artefaktai, t.y. aprangos

stilius, darbo vieta ir aplinka, informacinės sistemos, kontrolės sistemos, darbuotojų elgesys,

atsiliepimas telefonu, bendravimas elektroniniu paštu ir kt., tai – paviršinis lygmuo, tačiau jis daug

pasako apie visos įstaigos darbo kultūrą. Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos vidaus

darbo tvarkos taisyklėse šis lygmuo yra gan aiškiai apibrėžtas.

Dažniausiai viešai (tinklalapyje, lankstinukuose, leidiniuose ir kitur) deklaruojami tokie

dalykai: misija, vizija, strategija, politika, vertybės, tikslai. Mokyklos darbuotojams kyla dilema –

koks elgesys yra „teisingas“, priimtinas, kai deklaruojamos vertybės skiriasi nuo bazinių prielaidų,

vertybių, įtakojančių mūsų elgesį ir savijautą. Sudėtinga priimti tinkamus sprendimus ar pasirinkti

tinkamą elgesį, kai deklaruojamos vertybės yra prieštaringos. Pvz., sunku suderinti du skirtingus

dalykus: „Siekiame aukštų mokymosi rezultatų“, bet 90 proc. mokyklos mokinių yra vidutiniokai.

Akivaizdu, kad vidutiniškai besimokantys mokiniai, vargu ar pasieks aukštus akademinius

įvertinimus.

Ar galime iš karto pasakyti, kokia mano, tavo, mūsų mokyklos kultūra? Į šį klausimą iš karto

atsakysime ne visi. Kiekviena įstaiga turime kertinius dalykus, bemaž galime sakyti, archetipus,

išskiriančius (arba ne) iš kitų mokyklų tarpo. Tai mokyklos vėliava, mokyklos himnas, stendai,

edukacinės erdvės, tarpusavio santykiai viduje ir išorėje bei kt.

Kalbant apie fizinę kultūros išraišką, kartais užtenka pereiti per mokyklą ir užfiksuoti tam

tikrus momentus. Kai kam pakaks atidaus ir kritiško žvilgsnio, kitiems prireiks fotoaparato, kad

135

peržvelgus nuotraukas suprastume, ką reikia keisti. Ar mokyklos iškaba, stendai, sienų spalvos,

tvarka ir kita dera tarpusavyje, ar tikrai mokyklos aplinka padedame mokyklos lankytojui?

Mūsų mokyklos vizija yra tapti Kauno miesto bendruomenės saugaus elgesio sampratos

ugdymo židiniu. Šis židinys dega jau daug metų: tai stipriau, tai prislopdamas, tačiau ne rusena, o

dega. Vykdome kilnią misiją ir sakome, kad „mūsų lietuvių nėra daug, todėl turime branginti ir

saugoti kiekvieną gyvybę bei už ją kovoti: žodžiu, elgesiu, pakantumu, supratingumu, vaizdu, juoku,

viskuo kuo galime“. Saugaus elgesio įgūdžiai, įgyti vaikystėje, formuoja vaiko, o vėliau ir suaugusio

nuostatą būti atsakingam ne tik už savo, bet ir už kitų saugumą. Apie saugaus elgesio kultūros

ugdymą, nekalbėsiu, nes tai atskira, plati tema, todėl daugiau pažiūrėsime į išorę, labiau matomą

mokyklos kultūros dalį, kuri suformuoja aplinkinių nuomonę apie mokyklą.

Mūsų veiklos būrelius šiuo metu lanko apie 400 Kauno miesto vaikų. Edukaciniuose

užsiėmimuose kasmet apsilanko apie 4000 vaikų iš visos Lietuvos. Todėl mūsų bendruomenei kultūra

visomis prasmėmis, pradedant edukacinėmis erdvėmis, baigiant bendravimu su aplinkiniais, yra itin

reikšminga ir integrali.

Mokyklos kultūra turi gilias ištakas. Buvęs mokyklos direktorius Algis Žikevičius subūrė

saugaus eismo entuziastus ir įkūrė pirmąjį Lietuvoje jaunųjų eismo inspektorių būrelį. Vėliau šio

būrelio veikla plėtėsi ir 1980 m. Kaune buvo įsteigta Saugaus eismo mokykla. Tai buvo vienintelė

tokia įstaiga ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, siekusi įtvirtinti saugaus elgesio žinias ir suteikti

galimybę vaikams pasirinkti popamokinės veiklos kryptį. Algio Žikevičiaus pastangomis mokykla

tapo pavyzdine ne tik Kaune, bet Lietuvoje. Vienam pirmųjų ugdymo įstaigų vadovų respublikoje,

jam buvo suteikta aukščiausia vadybos kategorija.

2006 m. rugsėjo mėn. mokykla pavadinta mokyklos įkūrėjo Algio Žikevičiaus saugaus vaiko

mokykla. Mokykloje lankėsi ir lankosi svečių iš įvairių šalių: Japonijos, Italijos, Anglijos, Rusijos,

Graikijos, Lenkijos, Latvijos, Islandijos ir kt.

Saugaus eismo sampratos ugdymas, dabar jau keletą metų vaiko saugaus elgesio sampratos

ugdymas tapo visos Lietuvos eismo kultūros dalimi. Kultūringas žmogus yra ne tik tas, kuris

sveikinasi ir dėkoja, teisingai pereina gatvę ar važiuoja pagal kelių eismo taisykles, bet ir tas, kurio

elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

Mokyklos veikla orientuota į fizinę ir emocinę vaiko saugą bei popamokinį užimtumą. Kad

vaikus sudomint, reikalingos tam tikros prielaidos. Mūsų atveju, didžiausias dėmesys skiriamas

edukacinėms aplinkoms. Apie saugų elgesį reikia pasakoti netradiciniais būdais: mokykla nuo seno

garsėjo unikaliomis vaizdinėmis priemonėmis, kurių Lietuvoje nebuvo ir kol kas nėra.

Tačiau, ne viskas buvo sklandu. Buvo momentas, kai supratome, kad “sėdime baloje”:

priemonės pasenusios, patalpos ankštos, o laikmetis reikalauja naujo požiūrio į tuos pačius dalykus.

Norime būti patrauklūs ir kitokie, turėti savo DNR. Norime smagios, šiuolaikiškos, tvarkingos

136

ugdymo aplinkos. Tokia aplinka skatina veikti ne tik vaiką, bet ir mokytoją, visą bendruomenę.

Mokyklos aplinkoms pasirinkome spalvingą, šiuolaikišką, neperkrautą stilių, kuris atsispindi visose

naujai sutvarkytose erdvėse: klasėse, darbuotojų kabinetuose. Spalvinė gama dera tarpusavyje ir

sukuria šiuolaikinės ugdymo įstaigos stilių.

Kaip žinia, mes organizuojame Lietuvos mokinių konkurso „Saugokime jaunas gyvybes

keliuose“ renginius. Renginiai vykdomi miesto, regiono, šalies mastu. Renginių organizavimui

skiriame didelį dėmesį ir, tikriausiai, ne veltui Lietuvoje garsėjame pasiruošimu renginiams, komandų

priėmimu, santykiais su atvykusiais. Pirmiausia, visada galvojame, kur, kokioje aplinkoje organizuoti

konkursus, varžybas. Reprezentuojame ne tik savo mokyklą, bet ir Kauno miestą. Mūsų parinktos

vietos visada yra patrauklios, tvarkingos. Varžybų priemonės, apranga tiek darbuotojų, tiek Kauno

komandą atstovaujančių vaikų, tvarkinga, estetiška.

Mūsų iniciatyva, Kaunas yra pirmasis miestas Lietuvoje, kurio vaikai (ikimokyklinio ir

jaunesniojo mokyklinio amžiaus) išvykų, ekskursijų, renginių metu privalo dėvėti atšvaitines

liemenes. Tai puikus pavyzdys kitoms savivaldybės, norinčios ir privalančioms saugoti vaikus. Tai ne

tik saugos, bet ir kultūros dalis. Sulaukiame susidomėjusių mokytojų, atsakingų kitų savivaldybių

darbuotojų paklausimų kokiu keliu ėjome, kad tai pasiekėme.

Bet ne visada viskas sklandžiai pavyksta. Visko būna. Kai kuriuos dalykus keisti labai

sunku, nes naujų dalykų taikymas reiškia patikrintų, anksčiau buvusių įsitikinimų laužymą ir keitimą

naujais, mažai patikrintais. Naujovės griauna stabilumą, kelia žmonėms nerimą ir kai kada jie

priešinasi pokyčiams. Mokyklos kultūros sąvoka, yra ir įstaigos mikroklimatas, neatsiejama vidaus

kultūros dalis yra ir darbuotojų bendravimas neformalioje aplinkoje.

Šiandien pabrėžiu tik kelis mokyklos kultūros elementus. Daug gražių dalykų turime. Dar

daugiau jų norime turėti. Galima daug kalbėti apie kultūros ugdymą, puoselėjimą, tradicijas, tačiau

nieko nebus, jeigu mokyklos bendruomenė nežinos kur eina, ko siekia ir kas keičiasi.

Documents

SĖKMINGA VADYBA: MOKYKLOS PAŽANGOS LINK - … svarbus/Edukacines... · mokymas, kūrybiškumo mokymas ir kūrybiškas mokymasis. ... Šiandien mokykla labai keičiasi: jai keliami