Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos giluminis veiklos įsivertinimas

2011 m. sausis-birželis

1.1.1. Vertybės, elgesio normos, principai

ILIUSTRACIJOSIV LYGIS II LYGIS

Gimnazijos elgesio normos ir principai kuriami, remiantis demokratiškumu, lygybe, kolegialumu. Sukurtos elgesio normų ir principų sistemos pilnai funkcionuoja, tobulinamos bei taikomos praktiškai. Gimnazija turi jai būdingą išskirtinumą. Išryškėja svarbios gimnazijos vertybės – mokinių saviraiškos ugdymas bei šilti tarpusavio santykiai tarp mokinių ir mokytojų.

Gimnazijos elgesio normos ir principai ne visada grindžiami demokratiškumu, kolegialumu bei lygybe. Sukurtos elgesio normų ir principų sistemos nepilnai funkcionuoja, trūksta tęstinumo ir nuoseklumo. Gimnazijai trūksta jai būdingo išskirtinumo. Nepilnai ugdoma mokinių saviraiška, ne visada šilti santykiai tarp mokinių ir mokytojų

IV lygis II lygis

Gimnazijoje dirba gebantis susitelkti darbui bei laikytis bendros nuomonės, galintis atlikti užduotis bei solidarus kolektyvas. Buvę abiturientai palaiko ryšius, didžiuojasi savo gimnazija. Buvę mokiniai kviečiami dalyvauja renginiuose, perteikia savo patirtį, teikia gimnazistams aktualią informaciją. Mokiniai ir mokytojai noriai atstovauja gimnaziją olimpiadose, konkursuose ir įvairiuose renginiuose.

Gimnazijos dirbantis kolektyvas ne visada geba susitelkti darbui bei laikytis bendros nuomonės, atlikti užduotis ir laikytis solidarumo. Buvę abiturientai retai palaiko ryšius, ne visada didžiuojasi savo gimnazija. Buvę mokiniai kviečiamo nenoriai ir ne visada dalyvauja renginiuose bei teikia gimnazistams aktualią informaciją. Mokiniai ir mokytojai ne visada noriai atstovauja gimnaziją olimpiadose, konkursuose ir įvairiuose renginiuose.

1.1.3. Tapatumo jausmas

IV lygis II lygis

Tarp gimnazijos mokinių ir mokytojų vyksta nuolatinis bendradarbiavimas ir bendravimas. Tarp mokinių vyrauja pagarba vienas kitam, retai pasitaikančios patyčios būna trumpalaikės. Gimnazijoje gera psichologinė atmosfera, šilti tarpusavio santykiai ir personalo tarpe, ir mokinių bei personalo. Bendruomenė jaučiasi saugi.

Tarp gimnazijos mokinių ir mokytojų trūksta nuolatinio bendradarbiavimo ir bendravimo. Mokiniai ne visada gerbia vienas kitą, pasitaikančios patyčios kartais išauga į ilgalaikes. Gimnazijoje ne visada gera psichologinė atmosfera. Tarpusavio santykiai ir personalo tarpe, ir mokinių bei personalo tarpe ne visada šilti. Bendruomenė ne visada jaučiasi saugi

1.1.4.Bendruomenės santykiai

IV lygis II lygis

Gimnazijoje gerai įrengti ir aprūpinti naujausiomis technologijomis kabinetai. Kabinetai estetiški, atitinkantys higienos normas, pritaikyti naudoti įvairius darbo metodus. Pilnai sutvarkytos ir pritaikytos mokinių ir mokytojų darbui bei poilsiui bendros erdvės. Remonto darbai planuojami remiantis prioritetais bei tariantis su bendruomene

Gimnazijoje dalis kabinetų nėra gerai įrengti, ne visada įmanoma išnaudoti esamas galimybes. Dalis kabinetų nėra estetiški, atitinkantys higienos normas, ne visada yra galimybės taikyti įvairius darbo metodus . Nepilnai sutvarkytos ir pritaikytos mokinių ir mokytojų darbui bei poilsiui bendros erdvės. Remonto darbai ne visada planuojami remiantis prioritetais bei tariantis su bendruomene

1.3.Tvarka1.3.3.Aplinkos jaukumas

IV lygis II lygis

Mokiniai naudoja anksčiau įgytas žinias įvairių dalykų pamokose. Gimnazijoje dalykų mokytojai iš anksto tarpusavyje suderina integruojamųjų dalykų ilgalaikius planus. Sistemingai vyksta įvairių dalykų integruotos pamokos. Visų mokomųjų dalykų pamokos tarpusavyje integruojamos. Apie integruojamas pamokas skleidžiama patirtis mieste, respublikoje.

Mokiniams ne visada pavyksta panaudoti kitų dalykų pamokose įgytas žinias. Gimnazijoje ne visada iš anksto suderinami integruojamųjų dalykų ilgalaikiai planai. Įvairių dalykų integruotos pamokos ne visada vyksta sistemingai. Trūksta skleidžiamos patirties apie integruojamas pamokas mieste, respublikoje.

2.1.3.Dalykų ryšiai ir integracija

IV lygis II lygis

Mokiniams, turintiems psichologinių problemų, gimnazijoje teikiama psichologinė pagalba. Mokiniams psichologinė pagalba teikiama operatyviai, jiems reikalingu metu. Gimnazijoje organizuojamos pamokos, paskaitos mokinių interesus atitinkančiais psichologiniais klausimais. Gimnazijoje efektyviai ir laiku pastebimos mokinių psichologinės problemos ir suteikiama savalaikė pagalba. Psichologinę pagalbą teikia mokytojai ir auklėtojai . Mokiniai jiems aktualiais klausimais gauna socialinio pedagogo pagalbą.

Mokiniams, turintiems psichologinių problemų, trūksta psichologinės pagalbos. Psichologinė pagalba ne visada teikiama operatyviai, kai mokiniui šios pagalbos labiausiai reikia. Gimnazijoje trūksta paskaitų, pamokų mokinių interesus atitinkančiais psichologiniais klausimais. Gimnazijoje ne visada efektyviai ir laiku pastebimos mokinių psichologinės problemos ir suteikiama savalaikė pagalba. Klasės auklėtojų, mokytojų teikiama pagalba nėra nuolatinė. Mokiniai jiems aktualiais klausimais ne visada gauna socialinio pedagogo pagalbą.

4.2.2. Psichologinė pagalba

IV lygis II lygis

Gimnazijos personalas jaučiasi saugiai . Personalas žino administracijos nuostatas ir reikalavimus. Personalui sudarytos sąlygos tobulintis ir kelti kvalifikaciją. Administracijos stebima darbo kokybė aptariama privačiai, esant trūkumams , aptariami ir numatomi tobulėjimo keliai. Gimnazijoje naudojama personalo skatinimo sistema leidžia siekti geresnių rezultatų.

Gimnazijoje personalas ne visada jaučiasi saugiai. Personalas ne visada žino administracijos nuostatas ir reikalavimus. Personalui ne visada sudaromos sąlygos tobulintis ir kelti kvalifikaciją. Administracijos stebima darbo kokybė ne visada aptariamos individualiai , trūksta informacijos apie galimą tobulėjimą. Gimnazijoje veikianti personalo skatinimo sistema ne visada skatina siekti geresnių rezultatų.

5.4.2. Dėmesys personalui

IV lygis II lygis

Personalo darbas planuojamas ir žinomas darbuotojams. Aiškiai apibrėžtos administracijos darbuotojų funkcijos bei veikla. Gimnazijos kolektyvas supažindintas su administracijos darbuotojų funkcijomis. Darbo grupių susirinkimai organizuojami tikslingai, periodiškai ir efektyviai. Įvairių grupių, klasių auklėtojų susirinkimai planuojami iš anksto bei vyksta periodiškai. Darbuotojų darbo krūvis skirstomas remiantis aiškiais kriterijais.

Personalo darbas ne visada planuojamas ir žinomas darbuotojams. Nepilnai apibrėžtos administracijos darbuotojų funkcijos bei veikla. Gimnazijos kolektyvas ne visada žino administracijos darbuotojų funkcijas. Darbo grupių susirinkimams trūksta tikslingumo, periodiškumo ir efektyvumo. Įvairių grupių, klasių auklėtojų susirinkimai ne visada planuojami iš anksto bei vyksta periodiškai. Darbuotojų darbo krūvis ne visada skirstomas remiantis aiškiais kriterijais

5.4.3. Personalo darbo organizavimas

Tema 2.6. Vertinimas ugdant Veiklos rodiklis 2.6.2. Vertinimas kaip ugdymas

IV lygis II lygisMokytojai su mokiniais nuolat aptaria vertinimo kriterijus, aptaria, ko mokiniai išmoks per pusmetį ar metus. Mokytojai vertinimo kriterijus aiškiai ir konkrečiai išdėsto bei aptaria su mokiniais. Remiantis vertinimo rezultatais, mokytojai kartu su mokiniais analizuoja ir koreguoja mokinių mokymąsi. Mokytojai aiškiai ir tiksliai įvardina mokinio žinių lygį, skatina siekti aukštesnių rezultatų. Vertinamas ir įsivertindamas mokinys labiau pasitiki savo jėgomis, siekia aukštesnių rezultatų. Mokytojai turimą informaciją apie mokinių žinių lygį panaudoja planuodami pamoką, parinkdami metodus, iškeldami tikslus

Ne visi mokytojai su mokiniais aptaria vertinimo kriterijus ir ko mokiniai išmoks per pusmetį ar metus. Kai kuriems mokytojų parengtiems vertinimo kriterijams trūksta aiškumo ir konkretumo bei aptarimo su mokiniais. Ne visi mokytojai kartu su mokiniais analizuoja ir koreguoja mokinių mokymąsi. Daugelis mokinių yra pasyvūs vertinimo ir įsivertinimo procese, nepasitiki savo jėgomis, nekelia sau aukštesnių tikslų. Dalis mokytojų tiksliai nenurodo, ką mokinys žino, taip nemotyvuodami juos siekti aukštesnių rezultatų, nesuteikia galimybės klysti, ieškoti. Turimą informaciją apie mokinių žinių lygį mokytojai nesistemingai naudoja planuodami pamoką.

ŠIAULIŲ SIMONO DAUKANTO GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMAS 2011/2012 mokslo metai

TEMA 1.1. ETOSASVEIKLOS RODIKLIS 1.1.6. KLASIŲ MIKROKLIMATASIV lygis II lygis

Geri mokinių tarpusavio santykiai įtakoja teigiamus mokymosi rezultatus. Gimnazijos mokiniai klasėse nėra abejingi vieni kitiems, todėl nekyla konfliktų bei savitarpio supratimo problemų. Mokiniai padeda vieni kitiems, yra aktyvūs ir vieningi atstovaujant klasę gimnazijos renginiuose. Klasėse mokiniai jaučiasi psichologiškai saugūs, gali reikšti savo nuomonę, drąsiai jaustis prieš klasę ir nebijoti parodyti savo pasiekimų. Geros emocijos bei saugi aplinka skatina mokinių supratimą apie mokymosi naudą bei norą siekti geresnio rezultato.

Mokinių tarpusavio santykiai didelės įtakos teigiamiems mokymosi rezultatams neturi. Gimnazijos mokiniai klasėse kartais nesistengia suprasti vieni kitų, todėl kyla konfliktų bei savitarpio supratimo problemų. Klasėse mokiniai ne visada jaučiasi psichologiškai saugūs. Ne visose klasės mokiniai bijo reikšti savo nuomonę, nedrąsiai jaučiasi kalbėdami prieš klasę ar bijo parodyti savo pasiekimus. Ne visose klasėse mokiniai suteikia pagalbą vienas kitam. Dar daugelyje klasių tik grupė mokinių yra aktyvūs ir vieningi atstovaujant klasę gimnazijos renginiuose. Mokiniams trūksta gerų emocijų ir saugumo, kurios leistų gerinti mokymosi motyvaciją ir pasiekimus.

TEMA 1.2. PAŽANGOS SIEKIAIVEIKLOS RODIKLIS 1.2.2. MOKYMOSI PASIEKIMŲ LŪKESČIAI IV lygis II lygis

Gimnazijos aplinka skatina mokinių mokymąsi ir savirealizaciją. Gimnazijoje dirbantys profesionalūs ir savo dalyką gerai išmanantys mokytojai sukuria aplinką, tenkinančią skirtingus mokinių ugdymosi poreikius. Mokytojai organizuoja ugdymo procesą, kuris skatina mąstymą, sąvokų suvokimą, o ne medžiagos įsiminimą ir jos atgaminimą. Pamokoje mokytojas yra mokymosi veiklos organizatorius, patarėjas. Gimnazijoje vyko ryškūs mokinių pažangos ir elgesio pokyčiai teigiama kryptimi.

Gimnazijos aplinka mažai įtakoja gerą mokinių mokymosi ir savirealizaciją . Gimnazijoje ne visi mokytojai yra geri savo dalyko žinovai, todėl gabiesiems mokiniams negali suteikti gilesnių žinių. Nėra ryškių mokinių pažangos ir elgesio pokyčių. Dar daugelis mokinių neturi motyvacijos ir savęs vertinimo įgūdžių. Daugelis mokytojų pamokoje naudoja metodus, kurie neskatina mąstymo. Daugelis mokytojų pamokoje yra vertintojai ir žinių perteikėjai.

TEMA 2.3. MOKYMO KOKYBĖ VEIKLOS RODIKLIS 2.3.1. MOKYMO NUOSTATOS IR BŪDAI

IV lygis II lygis

Gimnazijos mokytojai, atsižvelgdami į mokinių gebėjimų lygį, parenka tinkamus mokymo metodus. Norėdami palaikyti mokinių aktyvumą bei skatinti motyvaciją, mokytojai nustato klasės ar grupės prioritetus ir taiko tai klasei ar grupei tinkamiausius mokymo metodus – dirba grupėmis ir konsultuoja individualiai, naudoja vaizdines ir komunikacines priemones, naudoja aktyvius mokymo metodus. Mokytojai stengiasi, kad mokymasis visiems mokiniams būtų įdomus, motyvuojantis, aktyvus.

Gimnazijos mokytojai, atsižvelgdami į mokinių gebėjimų lygį, ne visiems mokiniams parenka tinkamus mokymo metodus. Mokinių mokymosi motyvacijai bei aktyvumui gerinti kartais trūksta mokytojų palaikymo. Mokytojų veikloje ne visada parenkamas tinkamiausias mokymas - kartais trūksta metodų įvairovės, individualių ar grupinių konsultacijų, įvairesnių mokymo metodų. Dar nevisų mokytojų pamokos yra įdomios, motyvuojančios, skatinančių mokinių aktyvių dalyvavimą.

 TEMA 2.4. MOKYMOSI KOKYBĖ VEIKLOS RODIKLIS 2.4.1. MOKYMOSI MOTYVACIJAIV lygis II lygis

Daugelis mokinių yra išsiugdę vidinę atsakomybę, siekia tobulėti, įgyti naujų kompetencijų. Mokiniai gerai lanko pamokas, atlieka namų darbus bei yra aktyvūs pamokoje. Mokytojai mato ir įvertina mokinių daromą pažangą bei pasiekimus. Mokiniai geba advekačiai save įvertinti, analizuoti savo klaidas ir siekti geresnio rezultato. Motyvuoti mokiniai noriai kaupia žinių bagažą, plečia savo akiratį. Mokytojai skatina mokinių mokymosi motyvaciją, dirbdami individuliai su mokiniais bei jų tėvais. Daugumai mokinių artimieji turi didelės įtakos jų mokymosi motyvacijai.

Daugiau kaip pusė mokinių negalvoja apie savo ateitį ir mokosi daugiau dėl mokytojų ir tėvų reikalavimų. Kai kurie mokiniai praleidinėja pamokas, neatlieka namų darbų. Šie mokiniai dirba minimaliai, neišnaudoja savo galimybių, todėl atsiranda mokymosi spragų. Nemotyvuotiems mokiniams kartais trūksta savalaikės mokytojų bei tėvų pagalbos. Šie mokiniai yra lengvai pažeidžiami, kadangi jų noras mokytis nemažai priklauso nuo mokytojo. Dalies mokinių artimieji neturi didelės įtakos jų mokymosi motyvacijai

TEMA 2.4. MOKYMOSI KOKYBĖ VEIKLOS RODIKLIS 2.4.2. MOKĖJIMAS MOKYTIS IV lygis II lygis

Dauguma mokinių supranta mokymosi svarbą, todėl sąmoningai siekia geresnio mokymosi rezultato. Mokiniai, suprasdami mokymosi problemas, patys ieško būdų joms spręsti. Padedami mokytojų, mokiniai stengiasi nepalikti mokymosi spragų, geba laiku jas pašalinti. Mokiniai pasirengę savarankiškai atlikti užduotis, pritaikyti praktiškai gautą informaciją. Mokiniai žino įvairius informacijos šaltinius ir jais nuolatos naudojasi. Daugelis mokinių turi suformuotus mokymosi įgūdžius ir sugeba savarankiškai mokytis. Tėvai padeda savo vaikams įveikti mokymosi sunkumus.

Dar nemažai mokinių nesupranta mokymosi svarbos, todėl ne visada siekia geresnių mokymosi rezultatų. Ne visi mokiniai supranta mokymosi problemas ir ieško būdų joms spręsti. Dalis mokytojų padeda mokiniams suprasti jų mokymosi spragas ir padeda pašalinti trūkumus. Kai kurie tėvai padeda savo vaikams įveikti sunkumus. Daugeliui mokinių sunku susirasti papildomus informacijos šaltinius bei jais naudotis. Dalis mokinių neišsiaiškina nesuprastų dalykų, neturi mokymosi įgūdžių, todėl lieka mokymosi spragos.

TEMA 2.4. MOKYMOSI KOKYBĖ VEIKLOS RODIKLIS 2.4.3. MOKYMASIS BENDRADARBIAUJANT IV lygis II lygis

Dauguma mokinių moka dirbti komandoje. Mokiniai aktyviai dirba grupėse, poromis, moka reikšti savo nuomonę ir ją apginti. Skatinant mokymąsi bendradarbiaujant, dauguma mokytojų naudoja įvairius mokymosi metodus, taiko tarpdalykinę integraciją. Mokiniai nevengia klausti mokytojo ir draugų, pasitikslinti nesuprantamus dalykus. Mokiniai patys linkę padėti vieni kitiems ir noriai priima vienas kito nuomonę bei kartu randa bendrus sprendimus. Mokytojai ir mokiniai tariasi dėl darbo formų pamokose.

Dalis mokinių neturi komandinio darbo įgūdžių, nemoka išsakyti savo nuomonės, ją argumentuoti, rasti bendrą sprendimą. Ne visi mokiniai linkę padėti vieni kitiems. Kai kuriems mokiniams trūksta gebėjimų bendradarbiauti su mokytojais, klasės draugais, todėl mokiniai sunkiai priima kitų patarimus bei pagalbą. Dalis mokytojų kreipia per mažai dėmesio taikant įvairesnius mokymo metodus, skatinančius bendradarbiavimą.

TEMA 2.6. VERTINIMAS UGDANT VEIKLOS RODIKLIS 2.6.1. VERTINIMAS KAIP PAŽINIMAS

IV lygis II lygisVisi gimnazijos mokytojai mokslo metų eigoje aptaria su mokiniais jų mokymosi pažangą, įvertina esamą padėtį, numato siekius . Mokytojai nuolat stebi savo mokinius ir vertina, kaip šiems sekasi siekti mokymosi tikslų. Pastebėdami mokinių mokymosi sunkumus, mokytojai rūpinasi savalaikės pagalbos suteikimu. Mokiniams suformuoti savęs įsivertinimo įgūdžiai. Mokiniai per pamokas aktyviai dalyvauja vertinimo procese. Mokytojų vertinimas stiprina mokinių pasitikėjimą savimi, skatina jų mokymosi motyvaciją. Mokytojai vertina mokinius motyvuotai, pabrėždami jų asmeninius pasiekimus, lyginant juos su ankstesniais, nurodydami kiek ir ko reikia pasiekti.

Mokytojai nesistemingai su mokiniais aptaria mokymosi pažangą. Ne visi mokytojai nuolat stebi savo mokinius, įvertindami, kaip šiems sekasi mokytis. Daugelis mokinių neturi suformuotu savęs vertinimo įgūdžių. Per pamokas mokiniai neskatinami dalyvauti įvertinimo procese. Daugelis mokiniai nežino už ką gauna pažymį, ką moka ir ko nemoko, nemato savo tobulėjimo pokyčių.

TEMA 2.6. VERTINIMAS UGDANT VEIKLOS RODIKLIS 2.6.3. VERTINIMAS KAIP INFORMAVIMAS

IV lygis II lygisMokytojai nuolat informuoja mokinių tėvus apie mokinių pasiekimus bei žinių spragas. Mokytojų teikiama informacija konkreti ir aiški. Informacija teikiama elektroninio dienyno pagalba ne tik pažymiais, bet ir apibūdinama, nurodant ką mokinys moka ir žino. Mokytojai teikia informaciją laiku ir tikslingai, todėl mokiniams nekyla problemų dėl mokymosi pasiekimų. Elektroninis dienynas pildomas kiekvieną pamoką, kontrolinių, savarankiškų ar kitų darbų rezultatai pateikiami nustatytu laiku po darbo atlikimo. Tėvai yra aktyvūs vertinimo dalyviai ir nuolat reaguoja į vertinimo rezultatus. Gimnazija nuolat analizuoja informaciją apie mokinių pasiekimus, naudoja ją tobulinant ugdymo procesą.

Kai kurie mokytojai ne visada laiku informuoja mokinių tėvus apie mokinių pasiekimus bei žinių spragas. Dalies mokytojų teikiamai informacijai kartais trūksta konkretumo ir aiškumo. Informacija dažniausiai teikiama elektroninio dienyno pagalba pažymiais, retai - mokinio pasiekimai apibūdinami žodžiais. Kai kurie mokytojai ne visada teikia informaciją laiku ir tikslingai, todėl mokiniams kartais kyla problemų dėl mokymosi pasiekimų. Gimnazija deda per mažai pastangų, kad tėvai būtų aktyvūs vertinimo dalyviai ir galėtų reaguoti į vertinimo rezultatus. Gimnazija analizuoja informaciją apie mokinių pasiekimus, bet nepilnai išnaudoja gautą informaciją tobulinant ugdymo procesą.

TEMA 2.6. VERTINIMAS UGDANT VEIKLOS RODIKLIS 2.6.2. VERTINIMAS KAIP UGDYMAS

IV lygis II lygisMokytojai su mokiniais nuolat aptaria vertinimo kriterijus, aptaria, ko mokiniai išmoks per pusmetį ar metus. Mokytojai vertinimo kriterijus aiškiai ir konkrečiai išdėsto bei aptaria su mokiniais. Remiantis vertinimo rezultatais, mokytojai kartu su mokiniais analizuoja ir koreguoja mokinių mokymąsi. Mokytojai aiškiai ir tiksliai įvardina mokinio žinių lygį, skatina siekti aukštesnių rezultatų. Vertinamas ir įsivertindamas mokinys labiau pasitiki savo jėgomis, siekia aukštesnių rezultatų. Mokytojai turimą informaciją apie mokinių žinių lygį panaudoja planuodami pamoką, parinkdami metodus, iškeldami tikslus

Ne visi mokytojai su mokiniais aptaria vertinimo kriterijus ir ko mokiniai išmoks per pusmetį ar metus. Kai kuriems mokytojų parengtiems vertinimo kriterijams trūksta aiškumo ir konkretumo bei aptarimo su mokiniais. Ne visi mokytojai kartu su mokiniais analizuoja ir koreguoja mokinių mokymąsi. Daugelis mokinių yra pasyvūs vertinimo ir įsivertinimo procese, nepasitiki savo jėgomis, nekelia sau aukštesnių tikslų. Dalis mokytojų tiksliai nenurodo, ką mokinys žino, taip nemotyvuodami juos siekti aukštesnių rezultatų, nesuteikia galimybės klysti, ieškoti. Turimą informaciją apie mokinių žinių lygį mokytojai nesistemingai naudoja planuodami pamoką.

Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimas

2012-2013 m. m.Ataskaitą paruošė Vilma Grigelienė

1.3.3 Aplinkos jaukumas

II lygis 40-50% gimnazijos patalpų atrodo

neestetiškai: pirmo aukšto holas, aukštus skiriančios durys, prasta grindų danga visoje gimnazijoje, tamsūs koridoriai, sanitariniai mazgai. 40-50% kabinetų neatitinka higienos normų, nes apipeliję sienos, nepakankama ventiliacija, apšvietimo lempos kelia pašalinius garsus. Netvarkingi sanitariniai mazgai, berniukų persirengimo kambariai sporto salėje. 40-50% kabinetų aprūpinti naujomis mokymo priemonėmis, naudojama kompiuterinė įranga.

IV lygis (85%) Gimnazijos patalpos estetiškos,

sutvarkytas pirmojo aukšto holas, tinkamai veikia ventiliacija, gerai apšviesti koridoriai, sanitariniai mazgai atitinka higienos normas. Gimnazijoje tvarkinga ir atnaujinta grindų danga, visuose kabinetuose geras apšvietimas. Skaitykloje yra pakankamai kompiuterių bei veikia interneto ryšys. Kabinetai aprūpinti naujomis mokymo priemonėmis, naudojama kompiuterinė technika. Gimnazijose sudarytos geros sąlygos mokiniams ilsėtis ir mokytis.

1.1.4. Bendruomenės santykiai

II lygis 40-50% mokinių tarpusavio

santykiai nėra geri: neretai pasitaiko patyčių, nemandagaus, grubaus elgesio, fizinės jėgos panaudojimo atvejų.. Mokiniai dažnai keikiasi. Kartais sugadinamas gimnazijos turtas. Pertraukų metu pasitaiko, kad mokiniai triukšmauja, bėgioja. Trūksta pagarbos bendruomenės nariams. Jaučiasi bendruomenės narių susiskaldymas, trūksta vienybės ir susitelkimo siekiant bendrų tikslų.

IV lygis (85%) Daugumos mokinių tarpusavio

santykiai geranoriški. Mokiniai vieni kitus gerbia, pasitiki vieni kitais bei yra mandagūs. Gimnazijoje retai pasitaiko patyčių. Pertraukų metu mokiniai yra ramūs, netriukšmauja, nebėgioja, nesipyksta. Vyrauja tarpusavio supratimas tarp mokinių ir personalo (visos bendruomenės). Gimnazijos bendruomenė saugi, susitelkusi, siekianti bendrų tikslų.

2.1.2. Ugdymo planai ir tvarkaraščiai

II lygis 40-50% mokinių turi daugiau

kaip tris laisvas pamokas per savaitę Mokytojai neturi visų galimybių realizuoti savo pasiūlymų dėl tvarkaraščio sudarymo, ugdymo plano įgyvendinimo. Rengiant mokinių tvarkaraščius, neatsižvelgiama į egzaminuojamų dalykų pamokų laiką (egzaminuojamų dalykų aštuntos pamokos). Ugdymo planai parengti vadovaujantis BUP ir brandos egzaminų programomis.

IV lygis 85 % mokinių neturi daugiau kaip

3 laisvų pamokų per savaitę. Sudarytos sąlygos mokytojams realizuoti savo pasiūlymus dėl ugdymo planų rengimo ir įgyvendinimo. Racionaliai naudojamas mokytojų darbo laikas. Rengiant mokinių tvarkaraščius, atsižvelgiama į egzaminuojamų dalykų pamokų laiką (nėra šių dalykų aštuntų pamokų). Ugdymo planai parengti vadovaujantis BUP ir brandos egzaminų programomis.

4.3.1 Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas

II lygis Gimnazijoje dirba socialinis

pedagogas ir specialusis pedagogas. Gimnazijoje nėra psichologo. Per mažai bendradarbiauja mokytojai ir specialistai: dalis mokytojų nesikreipia pagalbos į specialistus dėl mokinių specialiųjų poreikių įvertinimo. Specialistų teikiama pagalba specialių poreikių mokiniams nesisteminga.

IV lygis Gimnazijoje dirba socialinis

pedagogas ir specialusis pedagogas, psichologas (arba iškilus reikalui perkamos paslaugos) mokytojo padėjėjas. Mokytojai bendradarbiauja su specialistais: sistemingai nustatomas ir įvertinamas mokinių poreikis švietimo pagalbai. (ne rečiau kaip 2 kartus per mokslo metus). Tėvai tariasi su specialistais ir randa bendrą sutarimą bei sutinka su jų pasiūlymais.

4.5.2 Tėvų (globėjų, rūpintojų) švietimo politika

II lygis Bendri tėvų susirinkimai organizuojami

vieną kartą per metus. Susirinkimuose dalyvauja mažiau negu 40 % tėvų. Nesistemingas tėvų švietimas pedagogikos ir psichologijos klausimais auklėjant vaikus. Gimnazijos tinklapyje nėra pedagoginės, psichologinės ir kitokios informacijos, skirtos tėvams. Klasės auklėtojai nepalaiko sistemingo ryšio su tėvais. Tėvų susirinkimai daugiau informacinio pobūdžio, tėvai mažai įtraukiami į klasės, gimnazijos gyvenimą. Pasitaiko atveju, kad klasės auklėtojas per mokslo metus nėra bendravęs su kai kuriais mokinių tėvais.

IV lygis Tėvų susirinkimai organizuojami ne

rečiau kaip 2 kartus per metus. Susirinkimuose dalyvauja ne mažiau, kaip 70 % tėvų. Tėvams sistemingai organizuojamos paskaitos, seminarai jiems aktualiais klausimais. Gimnazijos tinklapyje yra pedagoginės, psichologinės ir kitokios informacijos, skirtos tėvams. Vyksta sistemingas bendradarbiavimas klasės auklėtojo ir tėvų. Visi klasės tėvai per mokslo metus bent kartą yra susitikę su klasės auklėtoju. Tėvai aktyviai dalyvauja klasės, gimnazijos veikloje.