Iš vokiečių kalbos vertėIeva SIdaravIčIūtė

Maruscha Magyarosy

5

Įvadas

Kur mūsų prarastasis rojus, kur nemirtingumo šalis?

Načiketo* klausimas mirties dievui Jamai

„Į dangų mes ne patenkame, o stengiamės jį įkūnyti“, teigia Chalilis Džibranas (Khalil Gibran). Išlikti amžinai jauniems, dinamiškiems ir sveikiems – ši žmonijos svajonė nuo „išvarymo iš Rojaus“ laikų ligi pat šių dienų gyva visose kultūrose. Ar kone kiekvieno mūsų širdies gilumoje neglūdi įsisąmoninta ar ne visai įsisąmoninta šio troškimo užuomazga? Ir mes visą gyvenimą laukiame, kol jis išsipildys. Ar gali būti, jog apie tai tik svajojame, visai nenorėdami to paversti tikrove, mat vis dar tikime, kad beamžiškumo rojus, amžinas gyvenimas, am-žinybė ir – visų pirma – amžina meilė egzistuoja tik aname pasaulyje? Esame įsitikinę, jog absoliuti sveikata, palaima, meilė, grožis, amžina jaunystė, išmintis, harmonija, taika ir kitos sąvokos, kurias siejame su dangumi, arba rojumi, įmanomos tik tolimajame „Edeno sode“, iš kurio buvome išvaryti. Taip dualistiškai mąstant, mūsų pasaulyje, mūsų planetoje, niekur neįmanoma surasti ilgalaikio rojaus, išskyrus

* Načiketas – Kathos Upanišadoje minimas brahmano sūnus, kurį tėvas paaukoja Mirties dievui Jamai. Atvykęs pas Mirties Valdovą berniukas paprašo atskleisti jam pomirtinio gyvenimo paslaptį (vert. past.).

6

širdies intelektas

galbūt tik tokias vietas kaip Tibetas – Šambala arba Šangrila – ar tropinių Ramiojo vandenyno salų rojus. Ar galite įsivaizduoti, kad rojiška būsena – kitaip tariant, mūsų ištakų suvokimas – lygiai taip pat būtų įmanoma žmogiškajame kūne, kaip ir Šangriloje ar kitoje planetoje?

Kažkaip ir kažkur, gerai slepiamas troškimo pasiekti minėtą būse-ną, snūduriuoja amžinas žinojimas, tikroji tiesa apie šį suvokimą. Tai pirmapradė mūsų būsena, gyvenimo liepsna pačiame esybės centre, mūsų kūne. Tai amžinasis paveldas, lyg sėkla paslėptas sielos gelmė-se – o kartu ir kiekvienos kūno ląstelės branduolyje. Ten jis laukia „gimtosios nuodėmės“ atpirkimo – čia, šiame pasaulyje, o ne kažkur ir kažkada aname. Ritmiškas mūsų gyvenimo pulsas – širdis ir kvėpa-vimas – dieną naktį nenuilstamai beldžiasi į migloto mūsų nesąmo-ningumo duris, kol surūdijusia spyna užrakintas įėjimas į „prarastąjį rojų“ vėl atsivers. Ten liepsnoja amžina žinojimo ir meilės ugnis, nors mūsų fiziniai kūnai slenkant tūkstantmečiams ir virsta pelenais. Lyg „Feniksas iš pelenų“ atgimstame vis iš naujo, kol patirsime ar, kitaip tariant, įkūnysime* galutinį „prisikėlimą“ – sugrįžimą į rojų.

„Susikurti rojų žemėje“ reiškia vėl atrasti amžiną gyvenimo ir meilės liepsną fiziniame kūne, nemarų atomo branduolį savo širdyje ir lygiai taip pat kiekvienos ląstelės širdyje – atrasti, išlaisvinti, išgy-venti ir įgyvendinti tai šiame pasaulyje kaip kūrybinę jėgą. Iki šiol tai atrodė neįvykdoma. Ne dėl to, kad trūktų žinių, kaip ir kokiomis sąlygomis galime pakurstyti ir išsaugoti savo liepsną. Metodų – tiek išorinių, tiek vidinių – gyvybės liepsnai, gyvybingumui ir gyvenimo džiaugsmui visuose mūsų būties lygmenyse sužadinti ir išsaugoti būta visais laikais ir visose kultūrose. Dabar šiuos metodus patvirti-no ir modernūs moksliniai tyrimai. Galbūt vis dar stinga atitinkamo nusistatymo ir drąsos keisti požiūrį, taigi reikiamo sąmoningumo.

* Vok. žodžių žaismas: erleben – „patirti, išgyventi“ ir erleiben – „įkūnyti“ (vert. past.).

7

įvadaS

„Beamžiškumo ir sveikatos šalį atrasi ne kur kitur, o savo kūne“, kar-tą man pasakė Dipakas Čopra (Deepak Chopra), šiandien JAV gy-venantis ajurvedos gydytojas ir mokslininkas iš Indijos, gyvenimą paskyręs žmogaus kūno atsinaujinimui tirti. Jis aiškina, kad kūnas – tai regima ir apčiuopiama mūsų kūrybinio intelekto, viso gyvenimo išminties išraiška. Kiekviena kada nors išgyventa ir būsima patirtis yra išsaugota mūsų ląstelėse. Kiekviena ląstelė – tai atskira būtybė, kurioje glūdi informacija apie visą kūrinį. Kūrybinis intelektas, su-kūręs visatą, žmogaus kūną sukūrė iš tos pačios materijos. Ląstelių DNR archyvuose išsaugota visa mūsų kūrimo istorija.

„Norint pakeisti savo kūną ir gyvenimą, iš pradžių reikia keisti sąmonę“, teigia Čopra. Mąstymas, lūkesčiai ir jausmai – tai asmeni-nė mūsų tikrovė. Jie kyla mumyse. Esame tokie, kokius save mato-me. Pakeitę požiūrį į situaciją, galime pakeisti gyvenimo, senėjimo ir mirtingumo sampratą, o galiausiai suvokti savo ilgaamžiškumą ir susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą. Tai mūsų požiūris formuoja mūsų fizinį kūną, apriboja arba išlaisvina širdį bei dvasią. Tas pats požiūris lemia visą mūsų gyvenimą ir lygiai taip pat veikia aplinką: miestus, šalis, žemynus – iki pat gamtinių procesų kosmose.

Mano siekis yra šioje knygoje pristatomais praktiškais ir papras-tais metodais – siejant Rytus ir Vakarus – padėti jums dar šiek tiek priartėti prie savo „prarastojo Rojaus“ – net jei kol kas tik akimir-koms, kol kada nors jos vėl susilies į amžinybę... Galbūt pavyks net-gi įminti Penkių Tibeto pratimų ir žmogiškosios būties „paslaptyje slypinčią paslaptį“. O be to, jeigu dar turite ir drąsos bei entuziazmo tyrinėti, galimas daiktas, įstengsite netgi suvokti, kad mes patys save apleidome ir išvarėme... Ir kad pirmapradė mūsų žmogiškosios būties nuoskauda, jog esame apleisti, dėl to jaučiama širdgėla ir baimė – tai mūsų išsiskyrimas su savimi pačiais, su savo artimaisiais. Iš to išplau-kianti baimė dėl gyvenimo ar mirties, mums tai įsisąmoninant arba ne visai įsisąmoninant, raudona gija žymi visą mūsų gyvenimą. Nuo

širdies intelektas

jos išsivaduoti ir išsigydyti galime tik savo kūnu: jame, per jį ir su juo. Tačiau mūsų kūnas iš dalies atskilęs nuo sąmonės, atskirtas nuo sie-los. Protas atribotas nuo jausmų ir širdies. Širdis atskirta nuo mūsų artimųjų, ir dažnai dar ir mes patys būname labai nutolę bei atskirti nuo savo pačių širdies.

Grįžimas į rojų – tai susitaikymas su pačia savo esybės esme. Šir-dies atgimimo, širdies laisvės ir pilnatvės – intensyvaus savo ištakų patyrimo – mums negali padovanoti jokia pasaulio knyga ar guru, kad ir į kokį gražų žodžių popierių ta daug žadanti ir vilčių teikianti žinia būtų supakuota. Tai padaryti galime tik mes patys, skirdami sau ir savo artimiesiems laiko, ruošdamiesi, būdami atviri, kad betar-piškai patirtume, jog kūną ne vien turime, bet ir patys esame kūnai, kad esame įkvėpimo kupini kūnai ir gyva, įkūnyta meilė...

9

Penki pratimai – Tibeto dovana Vakarams

Ši vieta, kur jauti savo tikrumą, yra anapus gėrio ir blogio. Ši vieta – tai viso gyvenimo šaltinis...

michael BarNett

Man labai svarbu tolesniuose skyriuose perteikti skaitytojui ir pra-timus atliekančiajam tai, ką sunku nusakyti vien žodžiais, bet vis dėlto įmanoma patirti. Kad ir per suvokimo akimirką – „ak, tai šit kaip“ – ar per nuojautą, prarastą prisiminimą, prie kurio galbūt vėl prisiliečiama tarp eilučių – išeinant anapus žodžių; per kažką, kas vėl atgyja jumyse. Ir būtent ši jūsų dalis jau seniai žino, ką laikote savo rankose. TAI JI, kitaip tariant, išorinė regima, apčiuopiama ir pajaučiama mano / mūsų vidinės tikrovės manifestacija. Siekdama, kiek leidžia žmogiškoji kalba, perteikti ir su jumis pasidalyti tuo, kas „sunkiai aprašoma“, pasirinkau įvairius žodžius ir sąvokas. Mano kal-boje jie visi reiškia tą patį:

Aukščiausia kūrybinė jėga... universali gyvenimo energija... Dao... grynasis suvokimas... prana... Aš esu esmė... aukštesnysis Aš... kūrybinis intelektas... dvasia... rojus... meilė... Dievas...

10

širdies intelektas

Šventieji ir mokytojai, rūmų ir salonų damos, valdovai ir tironai, alchemikai ir mokslininkai visais laikais ieškojo atsakymo į klausimą apie gyvenimą ir mirtį, apie jaunatviškumą, senėjimą ir nemirtingu-mą. Ar jis neslypi gyvame santykyje, dvasios susitaikyme su materija, sielos, dvasios susitaikyme su kūnu? Kitaip tariant, energija atgaivina kūną. Energija – tai dinamiška kūrybinė jėga, nuolat cirkuliuojanti mūsų kūnu. Tad „gyventi“ reiškia nepaliaujamai semtis iš begalinio energijos šaltinio. Kvėpuoti, judėti, valgyti, galvoti, kalbėti, jausti ir užsiimti kūrybine veikla įmanoma tik dėl to, kad kūną gaivina ener-gija.

Jogai ir Tibeto lamos jau prieš du tūkstančius metų sukūrė būdų bei pratimų, padedančių sužadinti energiją tiek mūsų kūne, tiek jo išorėje ir ją tikslingai nukreipti į sąmonės ugdymą, savigydą ir ypač praktinį panaudojimą kasdienybėje. Vienas paprasčiausių ir veiks-mingiausių metodų sveikatai, ilgaamžiškumui bei gyvybingumui at-gauti, išlaikyti ir kūrybiniam potencialui suaktyvinti yra Penki Tibeto pratimai, tokie, kokie jie buvo perteikti mums į Vakarus. Šie ritualai veikiausiai kilę iš tradicinės jogos sistemos. Jie, iš pradžių buvę statiš-ki, vėliau pakeisti dinamiškais judesiais.

Kalbant apie gyvybingumą ir gerą savijautą, šiems paprastiems energinės jogos pratimams, vadinamiems Penkiais Tibeto pratimais, jau daug metų pirmenybę teikiu ir aš. Kodėl jie vadinami ritualais? Ši ypatinga sąvoka galbūt glumina. Vis dėlto joje glūdi reikšminga žinia, kurią ne vienas supranta klaidingai, o suvokia tik mažuma. Atliekant ritualą, mano sąmonė visą laiką aktyvi, ir aš jaučiu, kas tuo metu vyksta. Kai tiesiog „darau“ pratimą, tai dažnai atlieku me-chaniškai. Mano dvasia didžiąją laiko dalį lieka nutolusi, išvyta su pratimu visiškai nieko bendro neturinčių minčių. Vadinasi, kūnas atsiskiria nuo dvasios. O ritualas man reiškia sąmoningai atliekamą veiksmą. Kitaip tariant, kūno meditaciją, vėl suvienijančią mane su pačia savimi. Šiam ypatingam poveikiui reikšmės turi kvėpavimas ir

11

PenkI PratIMaI – tIbeto dovana vakaraMS

dėmesingumas, taip pat sąmoningumas judant. Toks požiūris pasta-raisiais metais man vis labiau ir labiau padėjo pajusti tą patį poveikį, atliekant įvairius kasdienius veiksmus, kitados laikytus varginančiais ar nuobodžiais. Tad jeigu iki šiol sąvoka Penki ritualai jums kliuvo, mat, galimas daiktas, tarėte ją slepiant kokias nors dogmas ar religi-nius įsitikinimus, tikiuosi, kad, pasidalijusi šia asmenine patirtimi, jus kiek nuraminau.

Kaskart vis iš naujo žaviuosi šių paprastų ritualų ir Slaptojo šešto poveikiu man pačiai ir mano draugams. Visgi plačiojoje visuomenėje „už“ ir „prieš“ skalė atrodo beribė. Vienoje savo istorijų Peteris Kel-deris (Peter Kelder) teigia, kad Penki ritualai, o ypač Slaptasis šeštas ilgus šimtmečius Tibeto vienuolynuose laikyti paslaptimi, jaunystės šaltiniu, suteikiančiu ilgą ir sveiką gyvenimą, išsaugant dvasios aišku-mą. Paslaptį perduodavo tik žodžiu ir asmeniškai išrinktiems moki-niams. Pratimai buvo ir vis dar išlieka slapta nuoroda, kaip pasiekti ilgaamžiškumą, kūno, sielos, dvasios sveikatą ir gerą savijautą.

Paslaptyje slypinti paslaptis

Bet ką gi iš tikrųjų slepia šie paslaptingieji energiniai ritualai? Kas apie šią seną paslaptį – jaunystės šaltinį iš Himalajų kalnų slėnių – pramanyta, o kas teisybė? Ar tai tikrai jaunystės versmė? Ar tikrai egzistavo pulkininkas Bredfordas? Ir kur šiandien gyvena Peteris Kelderis? Ar gali būti, kad jis tėra fantomas arba slaptas rašytojas, rašantis kito asmens vardu, o gal netgi jo istorija parašyta visai kito asmens? Galbūt jis – JAV gyvenantis XX amžiaus bodhisatva? Vie-nas daugelio „įsikūnijusių bodhisatvų“, gyvenusių ir iki šiol gyvenan-čių visame pasaulyje? Gal jis civilizuotame Vakarų pasaulyje pagei-dauja išlikti inkognito, neatpažintas, kad dabar, pasėjęs savo žinios sėklą, tęstų veiklą patylomis? Dabar, kai tūkstantmečių sandūroje

12

širdies intelektas

Vakarams paliko praktišką Tibeto dovaną? Dovaną, kuri slepia kur kas daugiau, nei atrodo pažvelgus į šiuos, regis, paprastus ritualus iš šono: žinias, kurios, priklausomai nuo mūsų pasirengimo ir atidumo, žingsnis po žingsnio gali būti atskleistos...

Tokie ir panašūs klausimai man nuolat užduodami praktinių už-siėmimų, seminarų ir interviu metu. Į kai kuriuos iš šių klausimų sau asmeniškai jau esu atsakiusi – tolesniuose skyriuose norėčiau pasi-dalyti šiomis žiniomis su jumis ir perteikti jas atliekantiesiems pra-timus.

Kalbant apie pratimus, manau, kad kaip tik šie paprasti ritualai iš Tibeto vienuolynų ir yra gyvenimo eliksyras. Tai iš tiesų paslaptingos durys į ilgaamžiškumą ir jaunystės šaltinis. Mano nuomone, neatsi-tiktinai jie jau visuotinai paplitę. Manau, kad būtent tas paprastumas priverčia tūkstančius žmonių suklusti ir reaguoti. Šiame paprastume glūdi viena didžiausių paslapčių – paslaptyje slypinti paslaptis, kurią žodžiais geriausiu atveju įmanoma tik aprašyti. Ir vis dėlto paslaptis glūdi jau pačiame žodyje – paprasčiausias visų iššifravimo variantų: ge-heim (slaptas)... geh heim (eik namo)... Aš einu namo – į kiekvieną savo kūno kampelį, kad širdies centre ir kiekvienos ląstelės branduo-lyje vėl susitikčiau su savimi. Ten atrandu pirmapradį savo gyvybin-gumą, gyvenimo džiaugsmą, seksualumą ir suvokimą, kad kiekvienos kūno ląstelės atomo branduolyje, kiekvienoje sąmonės kertelėje yra mūsų namai.

Atjauta per kūnišką ritualą iš Azijos „širdies“

Neaišku, ar istorija apie pulkininką Bredfordą, aprašyta Peterio Kel-derio knygoje, paremta faktais, fantazija ar faktų ir fantazijos sam-plaika. Spėjama, kad ji parašyta ketvirtajame dešimtmetyje ir pirmą kartą išleista JAV. Galimas daiktas, Kelderis pasirėmė žinomu roma-

13

PenkI PratIMaI – tIbeto dovana vakaraMS

nu „Dingęs horizontas“, tąja Džeimso Hiltono (James Hilton) isto-rija apie Šangrilą. Joje pirmą kartą paminimi itin veiksmingi fiziškai atliekami ritualiniai energiniai pratimai, turintys suteikti ilgaamžiš-kumą bei nemirtingumą, praktikuoti Šangrilos lamų.

Teigiama, kad ritualus vėl atrado anglų pulkininkas Bredfordas, ketverius metus gyvenęs viename Tibeto vienuolynų. Per ten pra-leistą laiką jis esą iš nusenusio septyniasdešimtmečio virtęs žvaliu, dinamišku keturiasdešimtmečiu, kurio, sugrįžus į Vakarus, niekas nebeatpažino. Bredfordas aiškina, kad reguliariai atliekant Penkis ri-tualus pristabdoma paslaptingo hormono, lemiančio fizinį senėjimo procesą, gamyba. Teigiamą poveikį jau yra patvirtinę ir medikai. Ha-ris Linas (Harry Lynn, JAV), angliško varianto leidėjas, teigia, kad pastaraisiais metais, atlikus medicinos tyrimus, pateikta įtikinamų įrodymų, jog senėjimo procesas valdomas hormonų. Taigi prasidė-jus paauglystei hipofizė, regis, ima gaminti „mirties hormoną“. Šis hormonas, matyt, mažina ląstelių gebėjimą pasinaudoti anaboliniais hormonais, pavyzdžiui, augimo hormonu. Dėl to ląstelės ir organai laipsniškai dėvisi ir galiausiai miršta. Kitaip tariant, tenka atiduoti duoklę senėjimo procesui.

Kirliano fotografija, rodanti kūną supantį nematomą elektrinį lauką – „aurą“, leidžia manyti, kad mes maitinami „substancija“, per-smelkiančia visą visatą. Šią substanciją galima pavadinti atma energi-ja, prana, či (chi) ar visai paprastai – universalia gyvenimo energija. Remiantis Kirliano fotografija, senstančio, ligoto žmogaus aura atro-do kitaip nei jauno ir sveiko. Haris Linas, pats jau metų metus prak-tikuojantis Penkis ritualus, teigia: „Aš Penkių Tibeto pratimų poveikį aiškinčiau tuo, kad ritualai Peterio Kelderio aprašytu būdu sužadina universalią gyvenimo energiją ir kelia jos lygį kūne. Tai, savo ruožtu, pasireiškia itin naudingu poveikiu, blokuojant „mirties hormoną“ ir normalizuojant endokrininės sistemos hormonų gamybą bei se-

14

širdies intelektas

kreciją. Tada kūno ląstelės vėl gali daugintis ir tarpti, kaip kad mūsų vaikystės laikais. Matome ir jaučiame, kad jaunėjame.“

Profesorius dr. Robertas Turmanas (Robert Thurman, JAV) aiški-na, jog Penki ritualai – tai laiko dvasią atitinkantis kūno ir sąmonės lavinimas kiekvienam. Robertas Turmanas – Indijos ir Tibeto bu-dizmo studijų profesorius, „Tibet House“ – dabartinio Dalai Lamos įkurtos organizacijos, siekiančios išsaugoti Tibeto kultūrą Vakaruo-se, – prezidentas. Tai vienas žymiausių tibetietiškojo budizmo moks-lininkų Amerikoje, artimas Dalai Lamos draugas.

Profesorius Turmanas maloniai sutiko perskaityti amerikietišką Penkių Tibeto pratimų leidimą, įvertinti Penkis ritualus tiek istori-niu, tiek dvasiniu aspektais ir pakomentuoti savo vertinimą duoda-mas interviu, kurio turinį glaustai pateikiu toliau. Profesorius remiasi per daugiau nei trisdešimt metų įgytomis praktinėmis ir teorinėmis žiniomis apie Tibetą bei budizmą ir savo patirtimi:

Šie ritualai – tai aiškiai dar viena forma, kuria pasireiškia į Vakarus patekusi Rytų išmintis. Istorija ir patys pratimai visiš-kai tikėtini ir, regis, autentiški. Ypač šeštasis, celibato ritualas, ir jo metu taikoma kvėpavimo technika – tai labai seniai žinoma koncepcija... Šie pratimai jau nuo seno sieti su budistų vienuo-lių jaunatviškumu. Vertindamas moksliniu požiūriu, manau, kad šios autentiškos žinios naudingos dar ir šiandien...

Negalima nuvertinti Tibeto budistų pasiekto supratimo apie dvasios ir kūno sąveiką. IX amžiuje šimtai mokslinin-kų iš visų tuomet žinomo pasaulio kampelių keliavo į Tibe-tą ir ištisus dešimtmečius lygino Indijos, Kinijos, Persijos bei Mongolijos medicinos žinias. Jie sukūrė medicinos sistemą, sujungusią didžiausius tuometinės psichologijos, anatomijos, neurologijos, chirurgijos, žolininkystės ir mitybos mokslo pa-siekimus su dvasiniais budizmo metodais. Tarp jų – ir pade-

15

PenkI PratIMaI – tIbeto dovana vakaraMS

dančiais laiku nustatyti priešlaikinę mirtį, apsisaugoti nuo jos ir prailginti žmogiškąjį gyvenimą...

Šie ritualai panėšėja į hathajogą, ir, tiesą sakant, man atro-do, kad jie greičiau kilę iš Indijos nei iš Tibeto. Žinoma, reikia nepamiršti, jog VII mūsų eros amžiuje budizmas Tibetą pa-siekė iš Indijos. Surinkta nemažai įrodymų, kad tarp šių šalių vyko intensyvūs kultūriniai mainai. Tibeto budizmas perėmė daug nuostabių Indijos žinių... Šakjamunis (Shakjamuni), is-torinė asmenybė, šiandien žinoma Budos vardu, pats mokėsi jogos. Budizmui plintant Tibete, daugelis tibetiečių keliavo į Indiją mokytis ir grįžo išmokę jogos metodų, pargabeno dva-sinių žinių bei tekstų, kuriuos išvertę sujungė su savo pačių dvasiniais potyriais... Nematau jokios priežasties, kodėl Penki ritualai, greičiausiai pagrįsti šiomis žiniomis, negalėtų turėti panašaus poveikio kaip jogos pratimai, sudarantys labai seną fizinių pratimų sistemą, kuri, kaip įrodyta, teigiamai veikia dvasią ir kūną...

Budizmo vienuoliai įtraukė Penkis ritualus į savo dvasinius pratimus. Tibetietis kūną supranta kaip „neįkainojamą bran-gakmenį“, kuris taip vertinamas dėl to, kad šiame gyvenime suteikia dvasiai formą, atstoja jai „vežėčias“. Būtent gyvenimas su kūnu ir per jį įgalina žmogų augti bei tobulėti...

Vis dėlto norėčiau dar kartą pabrėžti, kad svarbu suvokti, jog jokia autentiška vienuolyno bendruomenė negalėjo Penkių ritualų laikyti pagrindine savo veikla. Ritualai – tai tik daug platesnės studijų ir praktikos sistemos dalis. Vienuoliai, kurių pagrindinis ir vienintelis tikslas būtų išlikti amžinai jauniems, prieštarautų tibetietiškojo budizmo tikslams bei idealams, pa-vyzdžiui, praktiniam nuoširdžios atjautos principo įgyvendi-nimui kasdienybėje, pasitelkiant kūną... Tačiau turime jaustis gerai, kad galėtume padėti kitiems...

16

širdies intelektas

Vertinant Penkis ritualus budistinio idealo – didžiausią savo potencialą išnaudoti kitų labui – kontekste, atrandamas filosofinis pagrindas gyvybingumui, jaunatviškumui ir sveika-tai palaikyti... Mat didžiausioji paslaptis – nirvanos būsena – tai ne tik dvasios reikalas. Čia, šiame pasaulyje, įtraukiamas ir kūnas...*

Budos priesakas

Išsilaisvinimo sėkla glūdi mumyse – tai viena pagrindinių tibetietiš-kojo budizmo filosofijos idėjų. Tenzinas Giatso (Tenzin Gyatso), XIV Dalai Lama, viename moksliniame kongrese kartą pasakė: „Mano religija labai paprasta. Šventyklos? – Nereikalingos. Sudėtin-gos filosofinės sistemos? – Nereikalingos. Mūsų šventovė – tai mūsų smegenys ir širdis, mūsų filosofija – gerumas!.. Sutikęs žmonių iš bet kurio pasaulio krašto, kaskart suvokiu, kad savo esme mes visi vieno-di. Mes visi esame žmonės – vilkintys skirtingais drabužiais, priklau-santys skirtingoms rasėms, kalbantys skirtingomis kalbomis. Bet visa tai – tik išorė. Savo esme mes visi esame viena. Ir tai mus jungia. Mes visi – Žemės planetos žmogiškosios šeimos nariai...“**

Čia dar norėčiau pateikti citatą iš „Budos priesako“ – mano gy-venimo filosofijos pagrindo. Tai buvo ir tebėra deimantinis raktas į asmeninę atsakomybę, man praveriant daugybę paslaptingų savo as-meninės kelionės durų, žingsniuojant per daugybę stotelių:

Kiekvienas turi savo kelią... Tačiau jūs patys esate savo padė-ties šeimininkai. Viskas priklauso nuo jūsų... Būkite prieglobs-

* Jei pageidaujate gauti visą interviu tekstą, galite kreiptis į leidyklą (aut. past.).** Dalai Lama. Das Auge einer neuen Achtsamkeit (aut. past.).

PenkI PratIMaI – tIbeto dovana vakaraMS

tis patys sau... Neturėkite jokio kito prieglobsčio... Netikėkite kažkuo vien dėl to, kad tuo ilgą laiką tikėta daugelyje šalių. Netikėkite kažkuo vien todėl, kad daugelis tai nuolat kartoja. Nepritarkite kažkam vien dėl to, kad tai matė kas nors kitas, kad tai paremta mokytojo autoritetu ar parašyta kuriame nors šventųjų raštų. Netikėkite kažkuo vien todėl, kad tai tikėtina. Netikėkite fantazijomis ir vizijomis, kurias laikote siųstomis Dievo. Netikėkite kažkuo vien dėl to, kad tai paremta moky-tojo ar kunigo autoritetu. Tikėkite tuo, ką patys po ilgų ban-dymų supratote esant teisinga, kas suderinama su jūsų ir kitų gerove... Parodysiu jums kelią į išsilaisvinimą, bet žinokite, kad išsilaisvinimas priklauso tik nuo jūsų pačių!..*

* Cit. pagal: Ingrid Ramm-Bonwitt. Mudras – Geheimsprache der Yogis (aut. past.).

įsigykiteknygą dabar