SKOLŲ VALDYMASDr. Paulius Čerka

SKOLŲ VALDYMO INSTRUMENTAI 1. Vekselių naudojimas 2. Teisminių ginčų optimizavimas 3. Atsiskaitymų užtikrinimo priemonės 4. Nemokumo problema 5. Teisinės pagalbos praktiniai aspektai

VEKSELIŲ NAUDOJIMAS Vekselis - vertybinis popierius, kuris

išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis.

VEKSELIO TURĖTOJO PINIGINIŲ REIKALAVIMŲ PATENKINIMAS 1. Kai atsiranda reikalavimo teisė vekselį

užprotestavus arba atleidus vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą bei pranešus visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka.

2. Vekselio turėtojui pateikus rašytinį prašymą pinigams iš skolininko išieškoti, notarai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padaro vykdomuosius įrašus notaro užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose.

REIKALAVIMO BESĄLYGIŠKUMAS pagal suformuotą teismų praktiką vekselis –

tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui.

RIBOTAS GINČYTINUMAS Dėl to, teismo teigimu, asmuo, kuris yra

skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, vekselio įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t.y. buvo nesąžiningas įgijėjas.

PRIEŠTARAVIMŲ RIBOTUMAS kad pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo

19 straipsnio nuostatas įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai, t.y. skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais, arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį.

„ASMENINIAI SANTYKIAI“ Sąvoką „asmeniniai santykiai“ reikėtų aiškinti kaip

teisiškai reikšmingas aplinkybes, įvykius, faktus, kurie buvo vekselio išdavimo–įgijimo metu ir kurie gali turėti įtakos vekselio turėtojo sąžiningumo prezumpcijai. Vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio apmokėjimo, remdamasis jiems žinomais santykiais. Prieštaravimai, susiję su asmeniniais santykiais, iš esmės yra tokie, kurie kyla iš skolininką pagal vekselį ir vekselio turėtoją siejančio tam tikro sandorio, kurio pagrindu vekselis buvo išduotas, arba kitokių jų susitarimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2007, 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

PATIKIMUMO SAVYBĖ Vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo

patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Taigi vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių.

VEKSELIO NEGALIOJIMAS Vekselio atsiradimo pagrindas yra vekselio išrašymas –

vienašalis sandoris. Išrašydamas vekselį, jo davėjas sukuria atitinkamas teises ir pareigas sau ir kitiems asmenims (vekselio gavėjui, mokėtojui).

Kadangi vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t.y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja.

PAPRASTOJO VEKSELIO REKVIZITAI Paprastajame vekselyje turi būti: 1) žodžiai “paprastasis vekselis” tekste ta

kalba, kuria vekselis išrašytas; 2) besąlyginis įsipareigojimas sumokėti

nurodytą sumą; 3) mokėjimo terminas; 4) mokėjimo vieta; 5) pavadinimas ar vardas, pavardė asmens,

kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta; 6) išrašymo vieta ir data; 7) išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens

(paprastojo vekselio davėjo) parašas.

FORMA - šiuo metu Lietuvoje vekseliai gali būti

surašomi nenaudojant specialių blankų. Dokumentai vekseliais tampa tuomet, jeigu jie turi įstatymo nustatytus privalomus rekvizitus. Todėl pavojinga pasirašinėti nepažįstamų asmenų siūlomus dokumentus. Taip pat nepatariama vien vekseliais įforminti dideles skolas.

Dažnai skolininkai bando ginčyti savo parašo tikrumą ir vilkinti atsiskaitymo procedūras. Todėl tokiais atvejais taikytinos kitos apsidraudimo priemonės – užstatai, turto įkeitimas ir pan.;

PAPRASTOJO VEKSELIO, KURIAME ĮRAŠYTI NE VISI REKVIZITAI, GALIOJIMAS 1. Dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš

išvardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios, išskyrus nurodytais atvejais.

2. Paprastasis vekselis, kuriame mokėjimo terminas nenurodytas, laikomas mokėtinu jį pateikus.

3. Jei atskiro įrašo nėra, paprastojo vekselio išrašymo vieta laikoma mokėjimo vieta ir paprastojo vekselio davėjo gyvenamąja vieta (buveine).

4. Paprastasis vekselis, kuriame neįrašyta jo išrašymo vieta, laikomas išrašytu toje vietoje, kuri pažymėta šalia paprastojo vekselio davėjo pavadinimo ar vardo, pavardės.

PRIEŠTARAVIMAI DĖL VEKSELIO PAPILDYMO Jeigu vekselį išduodant buvo įrašyti ne visi

rekvizitai ir vėliau jis papildytas pažeidžiant susitarimą dėl neįrašytų rekvizitų, tai dėl tokių susitarimų nesilaikymo negalima pareikšti prieštaravimų vekselio turėtojui, nebent jis vekselį įsigijo nesąžiningai arba dėl didelio neatsargumo.

ATSAKOMYBĖ PAKEITUS VEKSELIO TEKSTO TURINĮ Pakeitus vekselio tekstą, vekselyje pasirašę

asmenys atsako pagal pakeisto teksto turinį, o prieš tą pakeitimą pasirašę asmenys - pagal pradinį teksto turinį.

VEKSELYJE ĮRAŠYTŲ SUMŲ GALIOJIMAS 1. Jeigu vekselyje žodžiais ir skaitmenimis

įrašyta pinigų suma nesutampa, galioja žodžiais įrašyta suma.

2. Kai vekselyje pinigų suma įrašyta žodžiais arba skaitmenimis daugiau nei kartą ir šios sumos skiriasi, galioja mažiausia suma.

VEIKIMAS BE ĮGALIOJIMO Asmuo, kuris pasirašo vekselyje kaip kito

asmens įgaliotinis, tačiau neturi tam suteiktos teisės, pats įsipareigoja pagal vekselį ir, jei jis vekselį apmoka, įgyja tas pačias teises kaip ir asmuo, už kurį jis tariamai veikė. Tas pačias teises įgyja ir įgaliotinis, viršijęs savo įgalinimus.

INDOSAVIMO TVARKA Kaip jau minėta, vekselis be jokių apribojimų

gali būti indosuotas (parduotas) kitam asmeniui. Indosamentu vadinamas specialus įrašas ant vekselio blanko (dažniausiai kitos jo pusės) arba ant atskiro prisegto lapo (vekselio pratasos, alonžo), kuriuo vekselio turėtojas (indosantas) perduoda visas teises kitam asmeniui (indosatui). Išskiriami du indosavimo būdai:

vardinis indosamentas (indosantas vekselyje nurodo indosatą ir pats pasirašo);

blankinis indosamentas (indosantas nenurodo indosato, o tik pasirašo).

PERLEIDIMAS NEĮRAŠIUS VARDO indosantai, perduodami vekselį, išlieka

atsakingi už jo išpirkimą, t. y. suėjus galutiniam vekselio išpirkimo terminui ir jo davėjui atsisakius grąžinti skolą, vekselio turėtojas regreso tvarka šią sumą gali išsireikalauti iš bet kurio vekselio indosanto, vėliau šis pinigų galės reikalauti iš kitų indosantų ar laiduotojų. Dėl to indosantas, indosavęs vekselį, apskaitoje turėtų pripažinti neapibrėžtąjį įsipareigojimą.

PARAŠŲ GALIOJIMAS Jeigu vekselyje yra negalinčių pagal vekselį

įsipareigoti asmenų parašai, suklastoti arba išgalvotų asmenų parašai, arba parašai, kurie dėl bet kurių priežasčių negali įpareigoti pasirašiusių asmenų arba asmenų, kurių vardu vekselis pasirašytas, tai kitų vekselyje pasirašiusių asmenų įsipareigojimams įtakos neturi.

PALŪKANŲ KLAUSIMAS Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių

įstatymą, išduodant vekselį, apmokėtiną jį pateikus arba per nustatytą laiką nuo jo pateikimo, atskirai jame gali būti numatytos palūkanos.

Vekseliuose, mokėtinuose nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką nuo jo išrašymo, palūkanos negali būti nurodytos. Todėl tokiais atvejais jos paprastai yra įskaičiuojamos į vekselio sumą (vadinamieji vekseliai su sukauptomis palūkanomis). Tai padaryti leidžia jau išrašant vekselį žinomas skolos terminas.

PRAKTINIS ASPEKTAS - nors vienas iš vekselių apyvartos skiriamųjų

bruožų – jų abstraktumas (nebūtina nurodyti skolos atsiradimo pagrindą), tačiau rekomenduojama vekselyje aiškiai įvardyti skolos priežastį.

INDOSAMENTO GALIOJIMAS 1. Indosamentas turi būti besąlyginis. Jokia

indosamentą apribojanti sąlyga negalioja. 2. Dalinis indosamentas negalioja. 3. Indosamentas su įrašu “pateikėjui” turi

neužpildyto indosamento galią.

VEKSELIO PROTESTAVIMAS – tai oficialus patvirtinimas, kad nustatytu

laiku vekselis nebuvo akceptuotas arba apmokėtas. Vekselius protestuoja notarai. Ši procedūra svarbi tuo, kad pasibaigus apmokėjimo terminui, neprotestuotas vekselis praranda savo išskirtines savybes ir tampa paprastu skolos dokumentu.

NOTARAS ĮFORMINA ŠIUOS ĮSAKOMŲJŲ IR PAPRASTŲJŲ VEKSELIŲ PROTESTUS: protestą dėl atsisakymo akceptuoti įsakomąjį

vekselį; protestą dėl akcepto datos nenurodymo

įsakomajame vekselyje; protestą dėl atsisakymo apmokėti vekselį; protestą dėl atsisakymo vizuoti paprastąjį

vekselį ir nurodyti vizos datą.

KAŠTAI Teisingumo ministro nustatyti šių notarų

veiksmų įkainiai – 50–100 Lt. Už vykdomojo rašto išrašymą imamas 0,5 proc. mokestis (skaičiuojant nuo vekselio sumos).

Pažymėtina, kad nuo 2005 metų įsigaliojo Europos Sąjungos reglamentas dėl neginčytinų Europos vykdomojo rašto reikalavimų. Dėl to dabar kreditoriai gali tiesiogiai kreiptis į kitų šalių antstolius ar teismo pareigūnus ir jų padedami siekti, kad vekseliai būtų apmokėti.

APSKAITA Pagal 18 VAS „Finansinis turtas ir finansiniai

įsipareigojimai“, trumpalaikės debitorinės skolos ir trumpalaikiai įsipareigojimai apskaitomi įsigijimo savikaina, o ilgalaikės debitorinės skolos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – amortizuota savikaina. Pastarasis metodas, kai skolos garantuotos vekseliais, dažnai gali reikšti skolos diskontavimo būtinybę.

APMOKĖJIMO UŽTIKRINIMAS 1. Visos vekselio sumos arba jos dalies

apmokėjimas gali būti užtikrinamas laidavimu.

2. Laiduoti gali trečiasis asmuo arba pagal vekselį įsipareigojęs asmuo.

LAIDAVIMO ĮRAŠYMAS 1. Laidavimas įrašomas vekselyje arba jo

pratąsoje. 2. Laidavimas išreiškiamas žodžiu “laiduota”

arba kitu atitinkamu įrašu ir laiduotojo parašu.

3. Laidavimu laikomas ir laiduotojo parašas pirmojoje vekselio pusėje, išskyrus vekselio mokėtojo arba jo davėjo parašus.

4. Laiduojant būtina nurodyti, už kurį asmenį laiduojama. Jeigu tai nenurodyta, laikoma, kad laiduota už vekselio davėją.

VEKSELIS KAIP ATSISKAITYMO PRIEMONĖ Ydinga praktika vekseliu užtikrinti

atsiskaitymą, nes pats vekselis yra atsiskaitymo priemonė.

Vekselis yra universali atsiskaitymo ir kreditavimo priemonė. Naudojant vekselį kaip atsiskaitymo priemonę už pateiktas prekes, vekselis atlieka dvi funkcijas – juo atsiskaitoma už prekes ir pardavėjas kredituoja pirkėją, todėl vekselis dar vadinamas kredito pinigais.

VEKSELIS NĖRA GARANTIJA Tačiau, atlikdamas nurodytą užtikrinimo funkciją,

vekselis netampa garantija ar laidavimu. Minėta, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Be to, išrašius vekselį, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius. Dėl to dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus reikalavimus, negali būti vertinamas ne kaip vertybinis popierius ir juolab sutapatinamas su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis.

ATSISKAITYMO PALŪKANOS

PALŪKANŲ NORMOS UŽ PAVĖLUOTUS MOKĖJIMUS Pažymėtina, kad įgyvendinant 2000 m.

birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2000/35 EB, nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs 2003 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau - Įstatymas) numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius - vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis),

PALŪKANŲ NORMOS UŽ PAVĖLUOTUS MOKĖJIMUS taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Tai -

specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Nurodyta Įstatymo norma yra dispozityvi, ir šalys gali susitarti kitaip apskaičiuoti palūkanų dydį (pavyzdžiui, taikyti CK 6.210 straipsnyje nustatytas įstatymines palūkanas). Jei šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, teismas, nustatęs, kad sandoris atitinka Įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, jei kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti Įstatyme nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.

NETESYBŲ DYDISNetesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Netesybos negali būti aiškiai per didelės arba neprotingai didelės. Teismų praktikoje nustatant delspinigių dydį vadovaujamasi įvairiais kriterijais, pvz., įstatyme numatytais palūkanų dydžiais analogiškais atvejais, bankų skaičiuojamų palūkanų vidutiniais tarifais. Teismui suteikiama teisė tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva mažinti netesybas, kurios yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, skolininko elgesį ir pan. Teismas turi teisę jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo (CPK 6.73 str., 6.258 str.).

GINČŲ SPRENDIMO ASPEKTAI

36

PAREIŠKIMAS DĖL TEISMO ĮSAKYMO

Skolininkas turi teisę: 1) per 20 dienų nuo šio pranešimo įteikimo

įvykdyti kreditoriaus reikalavimus bei sumokėti bylinėjimosi išlaidas ir apie tai raštu pranešti teismui;

2) per 20 dienų  nuo šio pranešimo įteikimo raštu pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų (prieštaravimai gali būti nemotyvuoti).

ĮSAKYMO TVARKA Jeigu skolininkas neįgyvendins nurodytų

reikalavimų ir nepareikš prieštaravimų, tai teismo įsakymas bus vykdomas priverstinai. Tokiu atveju, iki teismo įsakymo visiško įvykdymo skolininkas privalės mokėti palūkanas bei įstatyme ar sutartyje nustatytus delspinigius.

Jeigu skolininkas teismui per 20 dienų nuo šio pranešimo įteikimo pareikš prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, kreditoriaus reikalavimu teismas nagrinės kreditoriaus pareiškimą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

ŽYMINIS MOKESTIS Už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo

mokamas žyminis mokestis, lygus ketvirtadaliui tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme ginčo teisena, tačiau ne mažesnis negu dešimt litų. Jeigu teismui išdavus įsakymą skolininkas pareiškia prieštaravimus ir kreditorius pateikia ieškinį bendra tvarka, tai žyminis mokestis įskaitomas į sumokamą už ieškinį žyminio mokesčio sumą.

EUROPOS MOKĖJIMO ĮSAKYMAS 2008 m. gruodžio 12 d. įsigaliojo Europos

Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą. Europos mokėjimo įsakymo procedūra siekiama supaprastinti ir pagreitinti tarptautinio pobūdžio bylų dėl piniginių reikalavimų procesą bei sumažinti jo išlaidas

EUROPOS MOKĖJIMO ĮSAKYMO PROCEDŪROS PRIVALUMAI: · nebūtina naudotis užsienio teisininkų

paslaugomis. Kadangi Europos mokėjimo procedūra yra iš esmės vienoda visose ES šalyse, kreditoriui daugeliu atvejų nebūtina samdyti užsienio teisininkų; · mažesnės vertimo išlaidos. Prie prašymo išduoti Europos mokėjimo įsakymą nereikia pridėti dokumentų (taigi ir jų vertimų), pagrindžiančių reikalavimą, juos pakanka tik aprašyti;

· taupomas laikas. Pagal šią procedūrą nereikalaujama atvykti į teismą, ieškovui tereikia pateikti standartinės formos prašymą. · mažesnės bylinėjimosi išlaidos. Už Europos mokėjimo įsakymo išdavimą mokamas mažesnis žyminis mokestis nei kreipiantis į teismą ginčo teisenos tvarka;· paprastesnis sprendimo vykdymas. Įsiteisėjęs Europos mokėjimo įsakymas automatiškai pripažįstamas ir gali būti priverstinai vykdomas kitose ES valstybėse narėse.

TEISMO VIETA Europos mokėjimo įsakymą išduodančių

teismų jurisdikcija yra nustatoma pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo.

SKOLŲ VALDYMO BENDROVĖS V. ADVOKATŲ KONTOROS Svarbu įvertinti:1. Skolos fakto ginčytinumą.2. Skolos viešumo poveikį skolininkui.3. Skolos išieškojimo kaštų santykį su pačia

skola.

KOMERCINIAI GINČAI SPRENDŽIAMI:

Valstybės teisme Komerciniame arbitražo teisme Neformaliais/draugiškais būdais

VALSTYBĖS TEISME KOMERCINIAI GINČAI SPRENDŽIAMI:

Jei šalys sudarė prorogacinį susitarimą Jeigu nėra arbitražinio susitarimo, jis negalioja,

yra netikslus ar neįgyvendinamas Šalys nesusitarė spręsti ginčą draugiškai

(derybomis, tarpininkavimu) arba šiais būdais ginčo neįmanoma išspręsti ginčo

GINČŲ SPRENDIMO BŪDAI: 1. Derybos/taikos sutartis. 2. Mediacija (tarpininkavimas). 3. Arbitražas. 4. Teisminis procesas.

ADR POPULIARUMAS Lietuvoje alternatyvūs ginčo sprendimo būdai buvo

žinomi jau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Nuo XVI a. vidurio veikė trečiųjų arba kompromisinis teismas.

Toks trečiųjų teismas turėjo vykti tik šalių susitarimu be galimybės apeliuoti dėl ginčo išsprendimo iš esmės.

Abipusiu susitarimu priimtas sprendimas likdavo nepakeistas net tais atvejais, jei byla būdavo perduodama nagrinėti kitam teismui. Tačiau, jeigu trečiųjų teismas sprendimą priimdavo balsų dauguma, tai nepatenkinta sprendimu šalis, arba abi šalys, sprendimą galėjo apskusti žemės teismui, kuris ginčą sprendė pagal Lietuvos Statuto nuostatas. Tribunolas galėjo nagrinėti trečiųjų teisme pradėtą bylą tik tokiu atveju, kai šio teismo teisėjai nesutarė ir nepriėmė jokio sprendimo.

Šiuo metu arbitraže sprendžiama apie 20 bylų per metus.

BYLŲ NAGRINĖJIMO TENDENCIJOS ARBITRAŽE 1997-2005 METAIS

0

5

10

15

20

25

AT prieICCVTKA

VKAT

SUSITARIMAS V. TEISMO PROCESAS Konfidencialumas. Laikas. Kaštai. Problemos sprendimo ir formų laisvė. Atsiprašymo galimybė.

NEKOMPENSUOJAMOS TEISMO IŠLAIDOS Ribotas advokato išlaidų kompensavimas. Nekompensuojamos šalių

kelionės/pragyvenimo išlaidos. Nekompensuojamos derybų išlaidos.

FINANSINIAI ASPEKTAI Jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio

arba šalys sudaro taikos sutartį, gražinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminis mokestis grąžinamas ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

ARBITRAŽO MOKESČIAI 1) registravimo mokestis 1180 Lt. 2) Arbitravimo mokestis- Iki 100 000 -2360 + 4.13% ginčo sumos Nuo 100 001 iki 200 000- 6490 + 2.95% ginčo sumos,

viršijančios 100 000 Nuo 200 001 iki 1 000 000- 9440 + 2.36% ginčo

sumos, viršijančios 200 000 Nuo 1 000 001 iki 5 000 000-28320 + 0.59% ginčo

sumos, viršijančios 1 000 000 Nuo 5 000 001 iki 10 000 000- 51920 + 0.354% ginčo

sumos, viršijančios 5 000 000Virр 10 000 00169620 + 0.118% ginčo sumos, viršijančios 10 000 000

TAIKOS SUTARTIS Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis

išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.

Taikos sutartis turi būti rašytinė. Šio reikalavimo nesilaikymas sutartį daro negaliojančią.

TAIKOS SUTARTIES PRIPAŽINIMAS NEGALIOJANČIA 1. Taikos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia dėl

esminės jos šalių nelygybės, taip pat kitais sandorių negaliojimo pagrindais.

2. Jeigu taikos sutartis buvo sudaryta remiantis sandoriu, kuris taikos sutarties sudarymo metu negaliojo, tai tokia taikos sutartis negalioja.

3. Jeigu taikos sutartis sudaryta remiantis rašytiniais dokumentais, kurie vėliau paaiškėja esą suklastoti, tai tokia taikos sutartis negalioja.

4. Taikos sutartis negalioja, jeigu, sudarydamos taikos sutartį, viena ar abi šalys nežinojo, kad klausimas, esantis taikos sutarties dalyku, jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

5. Taikos sutartis negalioja, jeigu po jos sudarymo atsiranda dokumentai, patvirtinantys, kad viena iš taikos sutarties šalių neturi ir neturėjo teisės į tai, kas jai yra pripažinta taikos sutartimi.

6. Šalių suklydimas dėl teisės normų, išskyrus imperatyviąsias teisės normas, nėra pagrindas pripažinti taikos sutartį negaliojančia.

DERYBŲ TEISINIAI DOKUMENTAI 1.Kvietimas deryboms/ Kvietimas teikti pasiūlymus. 2. Išankstinės derybų sąlygos. 3. Pasiūlymas/Akceptas. 4. Derybų protokolas. 5. Taikos sutartis.

DERYBŲ ASPEKTAI Apelsino v. Pyrago dalybos. Interesų išsiaiškinimas- klausimo principas. BATNA Atskirti asmenį nuo problemos.

TAIKOS SIEKIS Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą

taikos sutartimi. Teismas, parengiamojo teismo posėdžio metu nustatęs

ginčo esmę, pasiūlo šalims abipusių nuolaidų būdu pasiekti priimtiną abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį.

Teismas imasi priemonių šalims sutaikyti. Bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas posėdžio

pirmininko pranešimu apie bylą. Paskui posėdžio pirmininkas paklausia, ar išnaudotos visos galimybės sudaryti taikos sutartį.

Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).

TAIKOS SUTARTIES GALIA Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims

turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

Tokie patys savo juridine galia vykdytini dokumentai:

1) teismo sprendimai, 2) arbitražo sprendimai, 3) teismo patvirtintos taikos sutartys;

TEISMO PATVIRTINTA V. NEPATVIRTINTA SUTARTIS Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp

šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą supaprastinto proceso tvarka.

Kadangi res judicata galią pagal CK 6.985 straipsnio 1 dalį turi tik teismo patvirtinta taikos sutartis, teismo nepatvirtinta taikos sutartis tokios galios neįgyja, tačiau nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir turi būti vykdoma ( pacta sunt servanda).

Tai, kad teismo nepatvirtinta taikos sutartis neturi res judicata galios, reiškia, jog procesine prasme tokia sutartis neužkerta kelio iškelti bylą teisme dėl taikos sutarties galiojimo ir ginčyti šia sutartimi nustatytus teisinius santykius ( CPK 279 straipsnio 4 dalis), tačiau vien dėl to, kad taikos sutartis nepatvirtinta teismo, vienašališkai jos atsisakyti negalima, išskyrus tuos atvejus, kai egzistuoja įstatyme ir (ar) sutartyje numatytas sutarties negaliojimo arba nutraukimo pagrindas.

ARBITRAŽO PROCESAS Arbitražas - ginčo sprendimo būdas, kai

fiziniai ar juridiniai asmenys, remdamiesi susitarimu, tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis ne į valstybės teismą, o į jų susitarimu pasirinktą arba įstatymo nustatyta tvarka paskirtą trečiąjį asmenį ar asmenis.

VILNIAUS KOMERCINIO ARBITRAŽO TEISMAS Nuolatinė arbitražo institucija "Vilniaus

komercinio arbitražo teismas " įkurta 2003 spalio 27 dieną reorganizavimo būdu sujungiant dvi nuolatines arbitražo institucijas "Arbitražo teismą prie Asociacijos Tarptautiniai prekybos rūmai Lietuva" bei "Vilniaus tarptautinį komercinį arbitražą". Vilniaus komercinio arbitražo teismas perėmė reorganizuotoms arbitražo institucijoms priskirtų arbitražo bylų administravimą.

ARBITRAŽINIO NAGRINĖJIMO VIETA IR KALBA Šalys gali susitarti dėl arbitražinio nagrinėjimo vietos. Jei tokio

susitarimo nėra, arbitražinio nagrinėjimo vietą nustato arbitražinis teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir šalių nuomonę. Arbitražinis teismas gali, jeigu šalys nesusitarė kitaip, susirinkti bet kurioje vietoje, kurią mano esant tinkama konsultuotis arbitrams, kurioje galima išklausyti liudytojus, ekspertus ar šalis, apžiūrėti dokumentus, prekes ar kitokį turtą. Šalims per protingą laiką turi būti pranešama apie arbitražinio teismo posėdžio laiką ir vietą, kad joms būtų sudaryta galimybė dalyvauti atliekant nurodytus veiksmus.

Šalys gali susitarti dėl kalbos, kuri bus vartojama arbitražinio nagrinėjimo metu. Jeigu šalys dėl kalbos nesusitarė, kalbą nustato arbitražinis teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, tame tarpe ir kalbą ar kalbas, kuriomis sudarytas arbitražinis susitarimas. Šalių susitarimas ar arbitražinio teismo nutartis, jeigu juose nenurodyta kitaip, taikomi visiems rašytiniams šalies pareiškimams, arbitražinio nagrinėjimo posėdžiams, taip pat arbitražinio teismo sprendimams, nutartims arba kitokiems arbitražinio teismo priimtiems dokumentams.

SUTARTINIS TEISMINGUMAS 1. Šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu

pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. 2. Išimtinis ir rūšinis teismingumas šalių

susitarimu negali būti pakeičiamas. Teritorinis teismingumas galimas tiek ginčui

esant su tarptautiniu elementu, tiek ir šalies viduje.

VIEŠUMAS V. UŽDARUMAS Arbitražinio teismo posėdis yra uždaras.

Arbitražinis teismas gali pareikalauti, kad bet kuris liudytojas ar ekspertas pasišalintų, kai kiti liudytojai ar ekspertai duoda parodymus. Arbitražinis teismas savo nuožiūra nustato liudytojų ir ekspertų apklausimo tvarką.

KONFIDENCIALUMAS

Beveik visose valstybėse arbitrai (arbitražo institucijos) yra susaistyti konfidencialumo įsipareigojimų

Prancūzijos teismai šią pareigą aiškina beveik kaip absoliučią (Aita v.A Ojjech byla)

Šveicarijoje, Švedijoje, Australijoje, N.Zelandijoje šalys nėra susaistytos konfidencialumo įsipareigojimų, jei tai aiškiai nenumatyta arbitražiniame susitarime (Balbank byla)

TEISMO POSĖDŽIO VIEŠUMAS Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai. Motyvuota teismo

nutartimi teismo posėdis gali būti uždaras – žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybės, profesinę ar komercinę paslaptį.

Teismo posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti ir jiems tirti teismas gali naudoti bet kurias technines priemones. Dalyvaujantys byloje asmenys savo procesinėms funkcijoms vykdyti viešame teismo posėdyje gali daryti garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti. Kitiems asmenims draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti, fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas technines priemones.

Visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša,

ĮRODYMŲ LEISTINUMO APRIBOJIMAI Jeigu ginčas, buvęs tarpininkavimo ir

taikinimo procedūros dalykas, vėliau yra nagrinėjamas teisme arba arbitraže, šalys negali remtis ar panaudoti įrodymams: 1) ginčui sureguliuoti kitos šalies nuomonės ar pasiūlymų, kurie buvo pateikti tarpininkavimo ir taikinimo procedūros metu; 2) kitos šalies pripažinimų, išsakytų tarpininkavimo ir taikinimo procedūros metu; 3) tarpininko siūlymų dėl ginčo sureguliavimo; 4) buvusio kitos šalies polinkio priimti tarpininko siūlymą dėl ginčo sureguliavimo.

SVARBŪS FAKTORIAI

- arbitražo jurisdikcijos ginčijimas; - laikinosios apsaugos priemonės;

- taikytinos teisės parinkimas;-Arbitražo sprendimas: Ar tikrai galutinis ir neginčijamas?

ARBITRAŽAS AR ADR?

Vienareikšmio atsakymo nėra Arbitražas daugiau teisiškai sureglamentuotas

ir formalizuotas ADR šalių valios autonomija dar platesnė ADR - “Win-win” principas- išlaikomi geri verslo

santykiai, sprendimas atitinka abiejų ginčo šalių interesus ir pan., išlaikomas visiškas konfidencialumas

Sprendimas gali būti vykdomas tik gera valia

AD HOC AR INSTITUCINIS ARBITRAŽAS?

Sprendimų teisinė galia vienoda (Niujorko konvencija)

Instituciniai savo paslaugas siūlo organizuota forma, turi tipines išlygas, arbitrų sąrašus, skelbia kai kuriuos sprendimus

Ad hoc nėra susaistytas jokiomis procedūrinėmis taisyklėmis, šalių valios autonomija – beveik absoliuti, procedūros uždaresnės ir pigesnės

REIKALAVIMAI ARBITRAŽINĖS IŠLYGOS FORMAI

1958 m. New York’o konvencija nustato rašytinę formą Ši nuostata įvairiose valstybėse interpretuojama skirtingai:

Šveicarija, Belgija, Olandija, LietuvaAnglija, Švedija

Rašytinė forma suprantama kaip apsikeitimas laiškais, faksogramomis, vieningas pasirašytas dokumentas

Elektroninė forma

ARBITRAŽINIS SUSITARIMAS

Šalys Ginčo dalykas Arbitražiniam susitarimui taikoma teisė

ŠALYS GALI SUSITARTI DĖL: 1) arbitrų skaičiaus; 2) arbitro (-ų) paskyrimo tvarkos; 3) arbitro (-ų) nušalinimo tvarkos; 4) arbitražo vietos; 5) arbitražo kalbos; 6) žodinio arba dokumentinio (rašytinio)

bylos nagrinėjimo; 7) ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį pateikimo

terminų; 8) kitų klausimų, dėl kurių arbitražo

procedūrai taikoma teisė šalims nedraudžia susitarti.

ARBITRAŽINIS SUSITARIMAS

Institucinis arbitražas: tipinė išlyga Ar galima keisti tipinę išlygą? Ad hoc arbitražo atveju turi būti nurodyta: - arbitrų skaičius, jų skyrimo procedūra

- taikytina teisė- arbitražo vieta, kalba- detalios procedūros taisyklės- išlaidų paskirstymas- sprendimo privalomumas ir pan.

IŠLYGOS PAVYZDYS Lietuvių kalba:

“Kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios sutarties ar susijęs su šia sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, galutinai sprendžiamas arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal šio teismo reglamentą.Arbitražinio teismo arbitrų bus ........... (vienas arba trys).Arbitražinio teismo posėdžiai vyks......... (vieta).Arbitražiniame procese bus vartojama ......... kalba”.

ARBITRUOTINUMAS

Priklauso nuo valstybių nacionalinės teisėsPrancūzijoje – sritys, susijusios su viešąja tvarka;Anglijoje – liberaliausia sistema;Vokietijoje, Šveicarijoje, Italijoje – darbo ginčai, žmogaus

teisės;Daugumoje valstybių – iš baudžiamųjų, administracinių

santykių,patentų, konkurencijos ir pan.Naujausios tendencijos

ARBITRŲ PARINKIMAS

Arbitrų skaičius ir jų skyrimo tvarka priklauso nuo šalių susitarimo

Šalių paskirti ar institucijos paskirti Į ką reikėtų orientuotis

ARBITRŲ PAREIGOS, JŲ NUŠALINIMAS

Objektyvumas Nešališkumas Reikalo išmanymas Patirtis Jei įmanoma, nušalinkite kuo anksčiau

LAIKINOSIOS APSAUGOS PRIEMONĖS Arbitražo sprendimu Šalių iniciatyva Taiko valstybių teismai (Selvaag byla-

civ.bylaNr.3K-8/1999, kat.45

ĮRODYMAI IR ĮRODINĖJIMAS Dokumentai (nėra oficialaus įrodymo statuso)Liudytojai (be priesaikos)Faktų, teisės ekspertai, paskirti šalių, paskirti

arbitrų

ARBITRAŽO SPRENDIMO APSKUNDIMAS Ne visose valstybėse galimas (pvz.Olandija) LR KAĮ 37 str. Riboti pagrindai, išimtiniais atvejais (Europos Teisingumo

Teismas byloje Eco Swiss China Time Ltd v. Benetton International NV (1999 m. birželio 1 d., nr. C-126/97) aiškiai nurodė, kad “arbitražo proceso efektyvumas reikalauja, kad arbitražo sprendimų peržiūrėjimo apimtis būtų ribojama ir kad arbitražo sprendimo panaikinimas ar atsisakymas jį pripažinti būtų įmanomi tik išimtinėmis aplinkybėmis”… )

Lietuvoje nesureguliuota kasacija

KITI PATARIMAI Išsiaiškinti iš anksto arbitražo vietos

valstybės teisę, galimo sprendimo vykdymo valstybės teisę

Atidžiai parengti išlygą (forma, turinys, konfidencialumas, išlaidos ir kt.)

SANDORIO UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS Laidavimas Garantija Netesybos Banko akredityvas Avansas Sulaikymo teisės

LAIDAVIMAS Pagal bendrą taisyklę, laiduotojas yra

solidariai atsakingas kreditoriui kartu su pagrindiniu skolininku. Tai reiškia, kad laiduotojas praktiškai tampa pagrindinio skolininko bendraskoliu ir kreditorius turi pasirinkimo teisę reikalauti grąžinti visą įsiskolinimą ar bet kurią jo dalį tiek iš pagrindinio skolininko, tiek iš laiduotojo. Tuo tarpu garanto atsakomybė yra subsidiari – kreditorius su reikalavimu pirmiausia privalo kreiptis į pagrindinį skolininką.

LAIDAVIMAS V. GARANTIJA Tiek laiduotojo, tiek garanto atsakomybė

baigiasi, jei iki tam tikro momento kreditorius nepareiškia jiems reikalavimo. Šie momentai garantijos ir laidavimo atvejais yra skirtingi. Pagal Civilinį kodeksą, kai laidavimu yra užtikrinama terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius nepareiškia laiduotojui ieškinio per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo sutartyje su skolininku sudarytoje sutartyje nustatytas atsiskaitymo terminas.

LAIDAVIMAS V. GARANTIJA Skirtingai nuo laidavimo, garantas atsakys tik

tada, kai kreditorius pateiks jam reikalavimą iki garantijoje nustatyto termino

GARANTO IR KREDITORIAUS ĮSIPAREIGOJIMŲ PRIGIMTIS Laiduotojo pareiga atsakyti kreditoriui yra

išvestinė iš skolininko pareigos grąžinti skolą, todėl visiškai priklauso nuo pagrindinio skolininko įsipareigojimų galiojimo. Tai reiškia, jog pasibaigus pagrindinio skolininko įsipareigojimams kreditoriaus atžvilgiu, kartu baigiasi ir laiduotojo pareiga atsakyti kreditoriui. Pavyzdžiui, jei skolininkas yra likviduojamas dėl bankroto, po jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro kreditorius nebegalės išreikalauti iš laiduotojo jam priklausančių lėšų.

DOKUMENTINIS AKREDITYVAS – pirkėjo (akredityvo pareiškėjo) prašymu

banko prisiimtas įsipareigojimas sumokėti akredityvo sumą pardavėjui (akredityvo gavėjui), pastarajam pateikus akredityvo sąlygas ir terminus atitinkančius dokumentus.

AKREDITYVO PANAUDOJIMAS Pardavėjas ir pirkėjas pasirašo sutartį. Pirkėjas kreipiasi į savo banką, prašydamas išleisti

akredityvą. Pirkėjo bankas užtikrina, kad pirkėjas turėtų reikiamą

akredityvo sumą: rezervuoja lėšas jo sąskaitoje arba suteikia kredito limitą.

Pirkėjo bankas siunčia akredityvą į pardavėjo banką. Pardavėjo bankas praneša apie akredityvą pardavėjui. Pardavėjas siunčia prekes. Pardavėjas pateikia savo bankui akredityvo sąlygose

nurodytus dokumentus. Pardavėjo bankas siunčia dokumentus pirkėjo bankui. Pirkėjo bankas sumoka pardavėjo bankui.

Pardavėjui sumokama tik po to, kai bankui bus pateikti dokumentai, liudijantys, kad prekės pakrautos ir koks jų kiekis. Į akredityvo sąlygas gali būti įtraukti šie dokumentai: komercinė sąskaita; prekių kokybę patvirtinantys dokumentai; prekių gabenimo būdą ir išsiuntimą

patvirtinantys dokumentai; draudimas transportavimo metu ir kiti pirkėjui

svarbūs dokumentai.

UŽSTATAS CK nereglementuotas, bet leistinas

SULAIKYMO TEISĖ

ATPIRKIMO SUTARTIS Sutartis artima savo rizikos apsaugojimui

hipotekai (skirtumas- įkeičiamo daikto vertės pokyčio rizikos paskirstymas).

Nėra hipotekos formalumų. Nereikalingas kreditoriui išieškojimo procesas.

Artima užstatui.

KREDITŲ DRAUDIMAS – draudimo rūšis. Jis priskiriamas prie

ne gyvybės draudimo grupių. Kreditų draudimo atveju draudikas suteikia

draudiminę apsaugą draudėjo interesams nuo pirkėjų nemokumo, bankroto ir nesąžiningumo (tyčinio atsiskaitymų nevykdymo) ir dėl to galimų nuostolių, kuriuos kreditorius gali patirti, jeigu jo prekių ar paslaugų pirkėjas neįvykdytų savo prievolės.

Kreditų draudimo paslaugas paprastai vykdo privačios ir vienaip ar kitaip valstybių remiamos kompanijos.

SUTARTIES VYKDYMAS PASIKEITUS APLINKYBĖMS Kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis,

nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali:

1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas;

2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.

SUTARTINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ VYKDYMAS PASIKEITUS APLINKYBĖMS Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos

aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu:

1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo;

2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti;

3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti;

4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

ILIUSTRACIJA PRINCIPO Kai rangovo tiekiamų medžiagų ar įrenginių

kaina arba paslaugų, kurias rangovui teikia tretieji asmenys, kaina padidėja iš esmės ir šio kainų padidėjimo rangovas negalėjo numatyti rangos sutarties sudarymo momentu, rangovas turi teisę reikalauti padidinti darbų kainą arba nutraukti sutartį pagal šio kodekso 6.204 straipsnio nustatytas taisykles.

Rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkiolika procentų (šio kodekso 6.204 straipsnis).

. ESMINĖ ŠALIŲ NELYGYBĖ Šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos

sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Be kitų aplinkybių, šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties, taip pat atsižvelgiant į sutarties prigimtį ir tikslą.