SMURTO PRIEŠ 11-18 m. AMŽIAUS VAIKUS PAPLITIMO IR JĮ ... projektai/Pilna ataskaita/71... · 2011 – 2015 metų programos paskirtis – numatyti kompleksines priemones, orientuotas

HIGIENOS INSTITUTAS

VISUOMENĖS SVEIKATOS TECHNOLOGIJŲ CENTRAS VISUOMENĖS SVEIKATOS TYRIMŲ SKYRIUS

SMURTO PRIEŠ 11-18 m. AMŽIAUS VAIKUS PAPLITIMO IR JĮ ĮTAKOJANČIŲ

VEIKSNIŲ VERTINIMAS

BAIGIAMOJI ATASKAITA

Projekto vadovai: dr. Loreta Stonienė Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus

vyr. specialistė

Atsakingas vykdytojas: Aušra Krupskienė

Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus vyr. specialistė

Vilnius 2011

2

TURINYS

1. ĮVADAS 4

2. LITERATŪROS APŽVALGA 5

3. DARBO METODIKA 9

3.1. Anketos struktūra 9 3.2. Tiriamasis kontingentas ir tyrimo imtis 9 3.3. Tyrimo organizavimas ir etiniai aspektai 10 3.4. Kintamieji ir jų apibūdinimas 10 3.5. Statistinis duomenų apdorojimas 13 4.1. Sociodemografiniai duomenys 15 4.2. Smurto paplitimas, psichosocialinės priežastys ir rizikos veiksniai 15

4.2.1. Fizinio ir psichologinio smurto paplitimas 15 4.2.2. Psichosocialiniai smurto veiksniai 18

4.2.2.1. Individualūs veiksniai 18 4.2.2.2. Šeimos aplinka ir auklėjimas 20 4.2.2.3. Artima aplinka 23 4.2.2.4. Mokyklos aplinka 24

4.2.3. Smurto paplitimo rizikos veiksniai 25 4.2.3.1. Sociodemografiniai veiksniai 25 4.2.3.2. Psichosocialiniai veiksniai 26

4.3. Smurto prevencija ir pagalba 29 4.3.1. Smurto prevencija mokykloje 29 4.3.2. Pagalbos paieška ir informuotumas apie jos formas 31 4.3.3. Bendrųjų prevencinių programų ir smurto paplitimo sąsajos 33

6. IŠVADOS 36

7. REKOMENDACIJOS 37

8. LITERATŪROS SĄRAŠAS 38

PRIEDAS 1 42

PRIEDAS 2 44

PRIEDAS 3 52

PRIEDAS 4 53

PRIEDAS 5 54

PRIEDAS 7 56

PRIEDAS 8 57

PRIEDAS 9 58

3

Santrumpos

SAM – Sveikatos apsaugos ministerija

HBSC – Health Behavoir in School–aged Children survey (Tarptautinis moksleivių gyvensenos ir

sveikatos tyrimas)

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

YSR – YSR 11/18: Youth Self - Report – Jaunimo klausimynas

4

1. ĮVADAS

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija valstybes dalyves įpareigoja užtikrinti visapusišką vaiko

saugumą, socialines, ekonomines, politines vaiko teises, bei imtis visų reikiamų priemonių, kad visapusiškai

padėtų vaikui, tapusiam bet kokio pobūdžio nesirūpinimo, išnaudojimo, žiauraus, arba orumą žeminančio

elgesio ar bausmės auka [1]. Nepaisant šios Konvencijos ir daugelio kitų teisės aktų, ginančių vaikų teises,

smurtas prieš vaikus tampa ypač aktualia visuomenės problema įvairiose pasaulio šalyse [2-5]. JAV Ligų

kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, JAV kasmet nuo smurto žūna 50 000 asmenų ir tai antra pagal

dažnumą mirties priežastis po nelaimingų atsitikimų 15-24 m. amžiaus grupėje, ir trečia pagal dažnumą

mirties priežastis 10-14 m. amžiaus grupėje, nuo smurto nukenčia net 3 mln. vaikų, t.y. 5,7/1000 vaikų per

metus, ir tokių atvejų daugėja kasmet [6, 45]. Fizinis smurtas prieš kūdikius Anglijoje – 114/100000 per

metus, t.y. vienas kūdikis iš 880 patiria fizinį smurtą [7]. Smurtas Lietuvoje taip pat plačiai paplitęs – kas

dešimtas 2007 m. užregistruotas asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamų veikų buvo vaikas, kas septintas

užregistruotas nuo nusikalstamų veikų nukentėjęs vaikas nukentėjo nuo tėvo ar motinos [8]. Tarptautinio

HBSC tyrimo 2005-2006 m. duomenimis, Lietuva pagal dažnai mokyklose patiriamų patyčių paplitimą

pirmavo tarp 38 tyrime dalyvavusių šalių [9] .

Vieni iš esminių šios visuomenės sveikatos problemos sprendimo būdų yra smurto paplitimo

priežasčių nustatymas, smurtą įtakojančių veiksnių analizė, savalaikis smurto prevencijos priemonių

organizavimas mokyklose, į veiklą įtraukiant kuo didesnę dalį bendruomenės narių.

Tyrimo tikslas – įvertinti smurto prieš 11-18 m. amžiaus vaikus paplitimą Lietuvoje ir jį įtakojančius

veiksnius.

Uždaviniai:

1. Nustatyti smurto prieš 11-18 metų amžiaus vaikus paplitimą.

2. Nustatyti smurto prieš 11-18 metų amžiaus vaikus psichosocialines priežastis.

3. Įvertinti mokyklose vykdomų smurto prevencijos programų ir smurto prieš vaikus paplitimo sąsajas.

5

2. LITERATŪROS APŽVALGA

Smurtas prieš vaikus yra viena aktualiausių problemų pasaulyje. Tai socialinis reiškinys, kurio

atsiradimą sąlygoja įvairios aplinkybės: skurdas, nedarbas, visuomenės vertybių nepaisymas. Žiniasklaida

smurtą parodo kaip normalų reiškinį, skelbiamos nuotraukos, rodomi siužetai, internete platinama smurtinė

medžiaga, kas neigiamai veikia vaikus, ypač paauglius [10]. Medicinos profesoriaus J. Gilligano nuomone,

polinkis smurtauti formuojasi jau vaikystėje, jei vaikas patiria smurtą ir netinkamai auklėjamas. Gėda, pyktis,

meilės ir savigarbos stoka stimuliuoja įniršį ir prievartą, smurtavimą šeimoje, atveda prie kriminalinių

nusikaltimų, recidyvizmo [11].

Vaikų smurtą dažniausiai lemia jų išgyventa patirtis, ypač šeimoje ar kitoje privačioje erdvėje, todėl

ieškant vaikų smurto priežasčių būtina išsami situacijos analizė. Vienas iš informacijos šaltinių – oficiali

statistika bei moksliniai straipsniai, analizuojantys pavienius smurto prieš vaikus aspektus [12, 13]. Tyrimai,

analizuojantys smurto prieš vaikus paplitimą Vilniaus mieste ir apskrityje 1992–2001 m., rodo, kad fizinis ir

seksualinis smurtas prieš vaikus sparčiai didėjo iki 1996 metų ir ypač po 2000 metų [14]. Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2004-2010 metų laikotarpiu registruoto smurto atvejų prieš

vaikus sumažėjo dvigubai, t.y. nukentėjusių vaikų skaičius sumažėjo nuo 2359 iki 1250. 2008 – 2010 m.

fiziškai prieš vaikus dažniausiai smurtavo artimi suaugę žmonės (vaiko šeimos nariai ar kiti artimieji), taip

pat padaugėjo atvejų, kai prieš vaikus smurtavo svetimi nepilnamečiai vaikai. Psichologinį smurtą vaikai

daugiausiai patyrė nuo artimų suaugusiųjų – 857 psichologinio smurto atvejai [10].

Aktualia problema tampa vaikų traumų, patirtų dėl fizinio smurto iš tėvų, dažnai apsvaigusių nuo

alkoholio, dažnėjimas, fizinės bausmės [7, 15]. Teisės instituto mokslininkų 2007 m. atlikto tyrimo rezultatų

duomenimis, maždaug 2/3 vaikų Lietuvoje patiria sunkesnę ar lengvesnę psichinę ir fizinę artimųjų prievartą.

Pažymėtina, jog tėvai fizines bausmes vaikams taiko už labai įvairius prasižengimus, dažnai jų taikymą lemia

tėvų savijauta, o ne pačių vaikų poelgiai [16].

Teisės instituto mokslininkai tyrinėjo jaunimo smurtinio elgesio patirtį smurto aukos ir smurtautojo

požiūriu, jaunimo nuostatas smurto atžvilgiu, smurtą lemiančius veiksnius. Apklausos, vykdytos Vilniaus

miesto mokyklose, rezultatai atskleidė, kad teigiama nuostata smurto atžvilgiu susijusi su smurtiniu elgesiu.

Tyrimas parodė, kad vaikai ir jaunuoliai, patyrę smurtą, dažniausiai apie tai papasakoja savo bendraamžiams

ir daug rečiau suaugusiesiems, iš suaugusiųjų dažniausiai pasitikima tėvais [17].

JAV mokslininkai nustatė, kad dažnai patirtas fizinis ir psichologinis smurtas vaikystėje įtakoja jų

sveikatos būklę ateityje [18, 19].

Tyrinėjant vaikų saugumo jausmą ir priekabiavimo paplitimą nustatyta, kad vaikai jaučiasi nesaugūs

kaimynystėje, važiuojant ar einant į mokyklą ir pan. [20, 21, 22]. Libane ir JAV atliktų tyrimų rezultatai

6

parodė, kad visuomenėje vyraujantis smurtas vaikui gali kelti nesaugumo jausmą arba jam tai gali atrodyti

kaip įprastas elgesys [20, 23].

Fagan J. ir kt. teigia, kad smurtas namuose įtakoja vaiko požiūrį į smurtą, kaip į problemų sprendimo

būdą [24]. Nedarniose, konfliktiškose šeimose augantieji turi bendravimo bei elgesio problemų, jie labiau

linkę į depresiją [25]. Tai įrodė ir Lietuvos mokslininkai, tyrinėję bendrojo lavinimo mokyklas lankančių

socialiai apleistų vaikų, patiriančių smurtą, psichologinę savijautą. Tyrimo rezultatai parodė, kad fizinį

smurtą patyrusių rizikos grupės vaikų psichologinė savijauta buvo daug blogesnė, nei jų bendraamžių, to

nepatyrusių, nustatyta, jog fizinį smurtą patyrę vaikai sudaro didelės suicidinės rizikos grupę [26].

Įrodyta, kad vaikų patiriamas dažnas priekabiavimas mokykloje, konfliktai ir smurtas šeimoje,

reikšmingai siejasi su neigiama psichologine būsena [27]. Emociškai terorizuojamas vaikas netenka

pasitikėjimo savimi, ryžtingumo, tampa pasyvus, laukiantis kitų nurodymų ir pritarimo, lengvai pasijunta

kaltas ir menkavertis, vengia bendravimo, jaučiasi nesaugus, vienišas, nesugeba rasti ir ieškoti pagalbos, jam

būdinga prislėgta nuotaika ir save žalojantis elgesys. Prievartą vaikystėje patyrę žmonės menkai suvokia savo

vertę, turi iškreiptą vertybių sistemą, neretai patys naudoja prievartą, kaip santykių palaikymo būdą [28].

Rizikingas seksualinis elgesys, alkoholio bei narkotikų vartojimas – pagrindiniai smurtą tarp jaunimo

įtakojantys veiksniai ne tik kasdieniame gyvenime, bet ir atostogų užsienyje metu [29, 30].

Tarptautinių ir šalies mastu atliekamų tyrimų duomenys rodo, kad mokyklose didėja socialinis ir

psichologinis nesaugumas, o smurtinis elgesys tarp mokinių – išplitęs ir dažnas reiškinys. Mokyklos

aplinkoje dažniausiai tyrinėjama viena smurto formų – patyčios. Tai visuotinai pripažinta problema,

fiksuojama daugelio šalių mokyklose. Patyčių paplitimas tiriamas pagal Tarptautinę mokinių sveikatos ir

gyvensenos tyrimų programą (angl. Health Behaviour in School-aged Children – HBSC), kurią koordinuoja

PSO. Lietuva pagal dažnai mokyklose patirtų patyčių paplitimą 2005–2006 m. m. pirmauja tarp 38 HBSC

tyrime dalyvavusių šalių: dėl 13-mečių užima 1-ąją vietą, dėl 11-mečių ir 15-mečių – 2-ąją vietą. Mažiausiai

patyrusių patyčias mergaičių buvo Slovakijoje, o berniukų – Švedijoje [9].

HBSC tyrimo rezultatus patvirtino R. Povilaičio atlikta išsami patyčių reiškinio Lietuvos mokyklose

analizė, tyrinėjant mokinių dalyvavimo patyčiose ir psichologinio funkcionavimo sąsajas. Įrodyta, kad dažnai

patiriamos patyčios elgesio ir emocinių problemų riziką padidina 2,4 karto [31].

Kauno miesto mokyklose atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad erzinimas, verbalinė ir fizinė prievarta

yra paplitę reiškiniai, o patyčių išgyvenimas ir tyčiojimasis iš kitų – glaudžiai susiję veiksniai: dažnesnis

tyčiojimasis susijęs su dažnesniu patyčių patyrimu. Tyrinėjant erzinimo, verbalinės, santykių ir fizinės

prievartos raiškos formas ir atliekant susijusių veiksnių analizę, nustatyta, kad galimybę tapti erzinimo auka

labiausiai didina žemas socialinis ekonominis statusas, mažesnė savigarba, šeimos narių pašaipos dėl

7

išvaizdos, o dažnesnis tyčiojimasis susijęs su dažnesniu patyčių patyrimu; prievartą dažniau patiria berniukai,

bei tie, kurių tėvų išsislavinimas yra žemesnis [32, 33].

Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atlikto įvairių formų smurto mokyklose paplitimo, priežasčių

bei taikomų prevencijos ir pagalbos priemonių tyrimo rezultatai parodė, kad mokyklose tarp vaikų labiausiai

paplitęs emocinis smurtas. Nors dauguma apklaustų mokytojų tvirtino, kad mokyklose vykdoma smurto

prevencija, trečdalis vaikų apie ją nėra girdėję [34].

Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) teigia, kad „smurtas yra sudėtingos sąveikos tarp

individualių, tarpasmeninių santykių, socialinių ir aplinkos veiksnių rezultatas“ [35]. Pasauliniame smurto ir

sveikatos raporte pristatytas smurto ekologinis modelis įrodo, kad smurtą galima numatyti ir išvengti

sveikatos problemų. Asmeninė patirtis ir biologiniai faktoriai (vaikystėje patirta nepriežiūra, psichologiniai ir

asmenybės sutrikimai, alkoholio ar narkotikų vartojimas, polinkis į agresiją), tarpusavio santykiai šeimoje ir

už šeimos ribų, socialinė aplinka įtakoja žmogaus elgesį ir apsprendžia tikimybę, ar žmogus taps smurto auka

ar skriaudėju, smurto riziką padidina nebendravimas su tėvais ar smurtaujančių draugų įtaka [36]. JAV ligų

kontrolės ir prevencijos centro mokslininkai išskiria keturias rizikos veiksnių grupes, didinančias jaunimo

smurtinio elgesio tikimybę:

1) individualūs rizikos veiksniai (dėmesio sutrikimai, hiperaktyvumas, mokymosi sunkumai, agresyvus

elgesys vaikystėje, žalingi įpročiai, žemas IQ, sunkiai kontroliuojamas elgesys, smurtas ir konfliktai šeimoje,

antisocialinės nuostatos ir kt.),

2) šeimos rizikos veiksniai (autoritarinis ar nenuoseklus vaikų auklėjimas, vaikų nepriežiūra, žemas

emocinis ryšys su tėvais, žemas tėvų išsilavinimas ir pajamos, tėvų smurtavimas, skurdi aplinka),

3) socialiniai rizikos veiksniai (delinkventiniai draugai, įsitraukimas į grupuotes, socialinis atstūmimas,

nedalyvavimas visuomeninėje veikloje, žemi akademiniai pasiekimai, silpni įsipareigojimai ir nesėkmės

mokykloje),

4) bendruomenės rizikos veiksniai (sumažėjusios ekonominės galimybės, didelis skyrybų skaičius,

menkas bendradarbiavimas bendruomenės viduje) [56].

Smurto prevencijai įvairiose šalyse skiriamas vis didesnis dėmesys. Pagrindinis smurto jaunystėje

prevencijos uždavinys – stabdyti smurto apraiškas pradiniame etape. Mokslininkai teigia, jog geriausia vieta

įgyvendinti patyčių prevencines programas yra mokykla. Atlikti tyrimai parodė, kad prevencinių programų

įgyvendinimas mokykloje mažina agresyvų elgesį [37]. Makedonijos Respublikoje įgyvendinamos

prevencinės programos ir vaikams, mokančios kaip atpažinti rizikingas situacijas bei suteikiančios žinių, kaip

apsiginti nuo kitų, ir tėvams [38]. Jungtinėje Karalystėje nacionalinės programos (pagalbos moterims,

įgūdžių ugdymo ir kitos) kuriamos vadovaujantis smurto prevencijos strategijomis [39]. Lietuvoje vykdytos

Nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2008-2010 metų programos įgyvendinimo

8

priemonių dėka į smurto prevenciją įsitraukė ministerijos, savivaldybės, Policijos departamentas, mokyklos

[40]. Vykdant Programą buvo įgyvendinamos priemonės, orientuotos į smurto prieš vaikus prevenciją,

intervenciją ir postvenciją, svarbiausia buvo ugdyti visuomenės nepakantumą smurtui prieš vaikus,

kompleksiškai šalinti smurtinės elgsenos priežastis [10]. Įgyvendinant šią programą, imtasi veiksmų ir

priemonių smurtui ir patyčioms mokykloje šalinti, vykdomos įvairaus amžiaus vaikams skirtos prevencinės

programos: ankstyvosios smurto prevencijos programa ‚,Zipio draugai“, pradinių klasių mokinių

socialiniams įgūdžiams ugdyti ir agresyviam elgesiui mažinti – „Antras žingsnis“, 2008 – 2010 m. buvo

vykdomas bandomasis smurto prevencijos programos – Olweus, įdiegimas Lietuvos mokyklose. Norvegijoje

sukurta programa yra pripažinta viena iš 12-os pačių efektyviausių smurto prevencijos programų pasaulyje,

jos esmė – išmokyti visą mokyklos personalą atpažinti, pastebėti ir tinkamai reaguoti į patyčias ir smurtą,

skatinti mokinius aktyviai dalyvauti prevencinėje veikloje. Ši programa buvo įgyvendinama 90 šalies

bendrojo lavinimo mokyklų. Atlikto Olweus patyčių prevencijos programos veiksmingumo tyrimo Kauno

miesto mokyklose rezultatai parodė, kad programa buvo veiksminga, mažinant smurto tarp mokinių

paplitimą: mokyklose, kurios vykdė programą, mokinių, dažnai patiriančių patyčias, skaičius sumažėjo 32,1

proc. Mokslininkai rekomenduoja šią programą įgyvendinti Lietuvos mokyklose platesniu mastu [44].

Šiais metais šalyje įgyvendinamos Nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams

2011 – 2015 metų programos paskirtis – numatyti kompleksines priemones, orientuotas į smurto prieš vaikus

prevenciją ir intervenciją apimant visas smurto rūšis bei formas [41].

Nepaisant šalies mastu diegiamų prevencinių programų įvairovės, Lietuvoje vis dar trūksta

prevencinių programų, orientuotų į paauglius. Tai ypač aktualu, nes su smurtu dažniausiai susiduriama būtent

paauglystėje. Taip pat per mažai dėmesio yra skiriama tėvystės įgūdžių lavinimui [42].

Svarbu, kad visi dirbantieji auklėjamąjį ir prevencinį darbą su vaikais būtų vieningi ir kryptingai

organizuotų veiklas [43].

Mokslinių straipsnių smurto prieš vaikus tematika apžvalga parodė, kad šių tyrimų yra nemažai,

tačiau daugiausiai tyrinėtas paplitimas, nedaug dėmesio skiriama smurto prieš vaikus priežasčių išaiškinimui,

prevencinių programų efektyvumo vertinimui.

Akivaizdu, kad, norint sumažinti smurto prieš vaikus paplitimo rodiklius, svarbu išsiaiškinti

pagrindines smurto priežastis, kurti ir įgyvendinti prevencines smurto programas, daugiau dėmesio skiriant

priemonėms, mažinančioms rizikos veiksnius. PSO pabrėžia, kad kiekviena valstybė turi kurti nacionalines

smurto mažinimo programas bei strategijas, kurios būtų įgyvendinamos ikimokykliniame amžiuje ir tai

padėtų vaikui gerinti bendravimo įgūdžius bei adaptuotis mokykloje [35]. Psichologinės aplinkos gerinimas,

savitarpio pagalba, gerų tarpusavio santykių kūrimas mokyklos bendruomenėje ir šeimoje apsaugotų vaikus

nuo psichikos sveikatos problemų.

9

3. DARBO METODIKA

3.1. Anketos struktūra

Tyrimui atlikti buvo sudaryta anoniminė anketa. Mokinių apklausos anketa paruošta naudojantis

jaunimo nuostatų, smurtinio elgesio ir polinkio į smurtą vertinimo priemonių vadovu (angl. Measuring

violence – related attittudes, behaviors and influences among youths: a compendium of assessment tools) [4],

tarptautiniu Sveikos gyvensenos tyrimo protokolu (angl. Health Behaviour in School–aged Children (HBSC)

International Research Protocols) bei papildomai parinktais klausimais iš smurto mokyklose paplitimui bei

mokinių tyrimams naudotų klausimynų (2 priedas).

Anketoje pateikti 39 uždari klausimai, kurie suskirstyti į 6 grupes:

1. Sociodemografiniai duomenys (amžius, lytis, gyvenamoji vieta);

2. Smurto prieš vaikus paplitimas (smurtas šeimoje ir mokykloje);

3. Šeimos aplinka (šeimos sudėtis ir dydis, finansinė padėtis, tėvų (globėjų) išsilavinimas, užimtumas

darbo rinkoje, tėvų (globėjų) piktnaudžiavimas alkoholiu, paauglių ir tėvų (globėjų) tarpusavio

santykiai);

4. Individualūs veiksniai (požiūris į mokymąsi, smurtinį elgesį, žalingi įpročiai, laisvalaikis, savęs

vertinimas);

5. Artima aplinka (televizijos poveikis, saugumas mokykloje ir kitoje aplinkoje, delinkventiniai

draugai);

6. Mokyklos aplinka (mokinių ir mokinių–mokytojų tarpusavio santykiai, pasitikėjimas mokytojais,

smurto prevencija mokykloje).

7. Smurto prevencija mokykloje (informuotumas ir dalyvavimas mokykloje vykdomoje prevencinėje

veikloje);

8. Pagalbos paieška (informacinės pagalbos paieška ir emocinės pagalbos paieška).

3.2. Tiriamasis kontingentas ir tyrimo imtis

Tiriamoji populiacija – 11–18 m. amžiaus mokiniai, besimokantys bendrojo lavinimo mokyklose

bendrojo tipo klasėse. Klausimynas parengtas lietuvių kalba, todėl tiriamąja populiacija pasirinkti lietuvių

kalba besimokantys statistiniai mokiniai.

Siekiant išvengti statistinių duomenų išsikraipymo skaičiuojant imtį, neįtraukti mokiniai, besimokantys

buvusiose internatinėse mokyklose (bendrojo lavinimo mokyklose, prie kurių įsteigti bendrabučiai), jaunimo

mokyklose, vaikų socializacijos centruose bei fizinių ar psichinių sutrikimų turintiems vaikams skirtose

10

mokyklose. Šios rizikos grupės reikalauja atskiro smurto paplitimo ir jo psichosocialinių priežasčių

nustatymo tyrimo.

Tyrimo imtis buvo formuojama iš mokinių. Bendrojo lavinimo mokinių registro duomenimis, 2009

m. Lietuvoje mokėsi 265 276 mūsų pasirinktus kriterijus atitinkantys mokiniai (11-18 metų amžiaus mokiniai

5-12 klasėse). Apskaičiuota tyrimo imtis – ne mažiau 1063 mokiniai. Kvietimas dalyvauti tyrime buvo

išsiųstas visiems visuomenės sveikatos biurams, dalyvauti sutiko 17 biurų. Buvo išsiųstos 2488 anketos,

grįžo 2167 (87,1 proc.).

3.3. Tyrimo organizavimas ir etiniai aspektai

Tyrimas buvo vykdomas, bendradarbiaujant su šalies savivaldybių visuomenės sveikatos biurais (toliau

– VSB), sutikusiais prisijungti prie tyrimo vykdymo. VSB pagal jiems pateiktą metodiką (1 priedas) savo

savivaldybėje pasirinko bendrojo lavinimo mokyklą ir atliko anketinę mokinių apklausą.

Tyrimas buvo atliekamas mokyklos administraciją supažindinus su tyrimo metodika ir gavus jų

sutikimą. Apie vykdomą apklausą buvo informuoti mokinių tėvai. Tyrimo metu buvo laikomasi tyrimų etikos

principų: apklausiamieji buvo supažindinti su tyrimo tikslais ir turiniu, paaiškinta atliekamo tyrimo nauda;

suteikta teisė savarankiškai apsispręsti dėl savanoriško dalyvavimo tyrime; užtikrintas respondentų

anonimiškumas ir konfidencialumas dėl tyrimo metu pateikiamos informacijos.

3.4. Kintamieji ir jų apibūdinimas

Fizinio ir psichologinio smurto paplitimą tyrėme pagal atsakymus į klausimus „Kaip dažnai per

pastaruosius 12 mėnesių patyrei fizinį smurtą iš tėvų (globėjų)/mokytojų/kitų suaugusių

asmenų/bendraamžių?“ bei „Kaip dažnai per pastaruosius du mėnesius patyrei psichologinį smurtą iš tėvų

(globėjų)/mokytojų/kitų suaugusių asmenų/bendraamžių?“. Buvo prašoma pažymėti vieną iš penkių

atsakymų variantų. Laikyta, kad respondentas patyrė fizinį smurtą, jei nurodė, kad patyrė fizinį smurtą per

paskutinius 12 mėnesių bent iš vieno anketoje nurodyto asmens du kartus ir dažniau, psichologinį smurtą –

jei nurodė, kad per pastaruosius du mėnesius patyrė psichologinį smurtą per paskutinius du mėnesius du

kartus ir dažniau [46].

Fizinio ir psichologinio smurto paplitimą iš tėvų (globėjų)/mokytojų/kitų suaugusių

asmenų/bendraamžių analizavome pagal demografinius rodiklius:

1. Lytis;

2. Amžius (11-18 metų respondentus suskirstėme į tris grupes: 11-13 metų, 14-16 metų ir 17-18

metų);

3. Gyvenamoji vieta (miestas ar kaimas).

11

Fizinio ir psichologinio smurto psichosocialines priežastis analizavome pagal šias kintamųjų grupes:

individualius veiksnius, šeimos aplinką, artimą aplinką ir mokyklos aplinką.

Individualiems veiksniams priskyrėme šiuos kintamuosius:

1. Žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholio ir narkotikų vartojimas). Rūkymo paplitimas vertintas pagal

rūkymą per pastarąsias 30 dienų. Atliekant duomenų analizę, laikyta, kad respondentas rūko „dažnai“, jei

nurodė, kad rūko kasdien, „retai“ – jei rūko rečiau nei kartą per savaitę, ar bent kartą per savaitę.

Alkoholinių gėrimų vartojimas vertintas pagal alkoholinių gėrimų vartojimą per gyvenimą ir pastarąsias

30 dienų. Atliekant analizę laikyta, kad respondentas „dažnai“ vartoja alkoholinius gėrimus, jei nurodė,

kad pastarąjį mėnesį apsvaigęs nuo alkoholio buvo keturis kartus ir dažniau. Narkotinių medžiagų

vartojimas pagal narkotinių medžiagų vartojimą per pastarąsias 30 dienų. Laikyta, kad respondentas

vartoja narkotines medžiagas, jei pažymėjo atsakymus „taip“.

2. Požiūris į mokymąsi tirtas naudojant Mokyklinių įsipareigojimų klausimyną [47], kurį sudaro 6

teiginiai, vertinami 5 įverčių Likerto skalėje nuo „beveik visada” (1) iki „niekada” (5), išskyrus 2 ir 3

teiginius, kurie vertinami nuo „labai įdomūs“ (1) iki „labai nuobodūs“ (5). Didesnė reikšmė rodo mažesnį

norą ir įsitraukimą į mokymo procesą. Lietuviškos versijos vidinio nuoseklumo įvertinimas parodė, kad

Cronbach alpha koeficientas yra 0,75. Jeigu Cronbach alpha yra lygus arba didesnis už 0,5, tai vidinio

nuoseklumo įvertinimas yra pakankamai geras [48].

3. Laisvalaikis vertintas, naudojant Laisvalaikio klausimyną [49], kurį sudaro 10 teiginių, vertinamų 5

įverčių Likerto skalėje nuo „0 min.” (1) iki „2-4 val.” (5). Skalė matuoja kiek laiko per dieną vaikas

praleidžia laisvalaikio užsiėmimams. Didesnė reikšmė rodo didesnį dalyvavimą konstruktyvioje veikloje.

Cronbach alpha koeficientas yra 0,519.

4. Savęs vertinimas matuotas naudojant Rosenbergo savivertės klausimyną [50], naudojamą Lietuvoje

atliekamuose kituose tyrimuose [51]. Klausimyną sudaro 10 teiginių, vertinamų 4 įverčių Likerto skalėje

nuo „visiškai sutinku” (1) iki „visiškai nesutinku” (4). Skalė paremta paauglių savistaba ir matuoja

asmens suvokimą apie savivertę, gebėjimus, pasitenkinimą savimi ir savigarbą, didesnė reikšmė rodo

aukštesnį savęs vertinimą. Cronbach alpha koeficientas yra 0,796.

5. Požiūris į smurtinį elgesį matuotas naudojant Požiūrio į smurtą klausimyną [52]. Klausimyną sudaro 6

teiginiai, vertinami 5 įverčių Likerto skalėje nuo „visiškai nesutinku” (1) iki „visiškai sutinku” (5). Skalė

matuoja požiūrį į smurtą ir jo priimtinumą (ypač muštynes), didesnė reikšmė rodo teigiamą požiūrį į

smurto naudojimą ir ribotą ne smurtinių problemų sprendimo būdų naudojimą. Cronbach alpha

koeficientas yra 0,624.

12

Šeimos aplinkai priskyrėme šiuos kintamuosius:

1. Šeimos sudėtis ir dydis (su kuo gyvena respondentai, kiek turi brolių/seserų).

2. Tėvų (globėjų) išsilavinimas. Respondentų klausėme „Koks tavo tėvo (globėjo) ir mamos (globėjos)

išsilavinimas?“. Atliekant duomenų analizę, atmesti atsakymai „Nežinau“.

3. Tėvų (globėjų) užimtumas / dalyvavimas darbo rinkoje. Respondentų klausėme „Ar tėvai (globėjai) šiuo

metu turi darbą?“ Atliekant duomenų analizę, atmesti atsakymai „Nežinau“.

4. Šeimos finansinė padėtis. Klausėme „Kaip tu įvertintumei jūsų šeimos finansinę padėtį, lyginant su

kitomis klasės draugų šeimomis?“. Teiginys vertinamas 5 įverčių Likerto skalėje nuo „ženklai geriau” (1)

iki „ženkliai blogiau” (5). Atliekant duomenų analizę, penkis atsakymų variantus apjungėme į tris grupes:

„Geresnė nei kitų“, Panaši kaip kitų“, „Blogesnė nei kitų“.

5. Tėvų (globėjų) piktnaudžiavimas alkoholiu. Respondentų klausėme „Ar dažnai per pastaruosius 12

mėnesių matei savo tėvus (globėjus), apsvaigusius nuo alkoholio?“. Laikyta, kad tėvas (mama,

globėjas/a) „dažnai“ būna apsvaigę nuo alkoholio, jei buvo pažymėta, kad matė apsvaigusius 2-3 kartus

per savaitę ir dažniau, „retai“ išgeriančiais laikyta, kai apsvaigusius nuo alkoholio matė 2-3 kartus per

mėnesį.

6. Santykiai su tėvais (globėjais). Klausėme „Kokie tavo ir mamos (globėjos)/tėvo (globėjo) santykiai?“

Prašėme nurodyti vieną iš atsakymų 3 įverčių Likerto skalėje nuo „geri” (1) iki „blogi” (3).

Artimai aplinkai priskyrėme šiuos kintamuosius:

1. Saugumas mokykloje ir kitoje aplinkoje matuotas naudojant Saugumo jausmo klausimyną [53], kurį

sudaro 11 teiginių, vertinamų 3 įverčių Likerto skalėje nuo „niekada” (0) iki „visada” (2). Skalė matuoja

saugumo jausmą mokykloje, kelyje į mokyklą ir iš jos ar kaimynystėje. Didesnė reikšmė rodo didesnį

saugumo jausmą. Cronbach alpha koeficientas yra 0,894.

2. Delinkventiniai draugai vertinti naudojant Draugų delinkventinio elgesio klausimyną [54], kurį sudaro

8 teiginiai, vertinami 5 įverčių Likerto skalėje nuo „niekas“ (0) iki „visi” (4). Skalė matuoja žinias apie

draugų dalyvavimą nusikalstamoje / smurtinėje veikloje bei žalingus įpročius. Didesnė reikšmė rodo

didesnį bendravimą su delinkventiniais draugais. Cronbach alpha koeficientas yra 0,803.

3. Televizijos poveikis matuotas užduodant klausimą „Ar dažnai matai smurtą per televizorių?“.

Atsakymams vertintas 5 įverčių Likerto skalėje nuo „labai dažnai” (1) iki „niekada” (5). Mažesnė

reikšmė rodo, kad respondentas dažniau mato smurtinius vaizdus per TV.

13

Mokyklos aplinkai priskyrėme šį kintamąjį:

Santykiai su mokiniais ir mokytojais bei pasitikėjimas mokytojais. Kintamieji vertinti naudojant

Klasės klimato klausimyną [55], kurį sudaro 3 sub-skalės: mokinių tarpusavio santykiai (7 teiginiai),

mokinių–mokytojų tarpusavio santykiai (4 teiginiai) ir pasitikėjimas mokytojais (7 teiginiai). Kiekvienas

teiginys vertinamas 4 įverčių Likerto skalėje nuo „visiškai nesutinku“ (1) iki „visiškai sutinku” (4). Didesnė

reikšmė rodo pozityvesnius santykius tarp mokinių, mokinių ir mokytojų ir aukštesnį pasitikėjimą

mokytojais. Cronbach alpha koeficientas mokinių tarpusavio santykių sub-skalėje yra 0,765; mokinių –

mokytojų tarpusavio santykių sub-skalėje – 0,807 ir pasitikėjimo mokytojais sub-skalėje – 0,848.

Smurto prevencijai mokykloje analizuoti naudojome šį kintamąjį:

7. Smurto prevencija mokykloje. Respondentų klausėme „Ar Jūsų mokykloje vykdoma ši prevencinė

veikla: a) suburta mokinių grupė, padedanti nukentėjusiam nuo smurto ir kovojanti prieš smurtą

mokykloje, b) vykdoma (buvo vykdyta) smurto prevencijos programa Antras žingsnis ir c) OLWEUS, d)

smurto prevencijos priemonė Savaitė be patyčių, e) akcija Smurtui prieš vaikus Ne, f) vyksta tikslinės

klasės tikslinės valandėlės, g) organizuojamos filmų peržiūros, diskusijos, aptarimai bei h) susitikimai su

policijos pareigūnais, vaiko teisių apsaugos, bei kitais specialistais“. Buvo prašoma nurodyti vieną iš

pateiktų atsakymų variantų „taip“, „ne“, „nežinau“, „pats dalyvauju/au“. Vertinant prevencinių programų

ir smurto paplitimo sąsajas, atmesti atsakymai „Nežinau“.

Pagalbos paieškai analizuoti naudojome šiuos kintamuosius:

1. Informacinės pagalbos paieška. Respondentų klausėme „Ar žinai koks yra a) Vaikų linijos telefono

numeris ir b) kas yra psichologinės pagalbos tarnyba, į kurią galėtumei kreiptis pagalbos? Buvo prašoma

nurodyti vieną iš pateiktų atsakymų variantų „žinau“, „nežinau“, „pats skambinau/kreipiausi“.

2. Emocinės pagalbos paieška. Respondentų klausėme „Jei buvai patyręs fizinį ar psichologinį smurtą,

kam pasakei apie patirtą smurtą? Buvo prašoma nurodyti pateiktus atsakymų variantus: a) tėvams

(globėjams), b) kitiems artimiesiems (broliui, sesei, seneliams, dėdei, tetai), c) mokytojui, d) socialiniam

pedagogui, e) psichologui, f) mokyklos slaugytojai, g) draugui, h) niekam nesakiau ir i) kitiems.

3.5. Statistinis duomenų apdorojimas

Statistinei duomenų analizei buvo naudotas programinis statistinių duomenų paketas SPSS 15.0 for

Windows. Tyrimo metodo vidinis nuoseklumas įvertintas apskaičiuojant Cronbach alpha koeficientą.

Smurto patyrimo rizikos veiksnių tyrime tolydus parametras paverstas į ordinalų. Tam buvo

surandamas kontrolinės grupės minimumas, maksimumas ir 25, 50 ir 75 procentilės. Lygis nuo minimumo

14

iki 25 buvo laikytas labai žemu, nuo 25 iki 50 – žemu, nuo 50 iki 75 – aukštu ir nuo 75 iki maksimumo –

labai aukštu. Veiksnių įtaka matuotiems parametrams įvertinta šansų santykiu (su 95 proc. pasikliautinumo

intervalu). Mantel–Haenszel χ2 kriterijumi vertinta šansų santykio priklausomybė nuo analizuojamo

klasifikacijos faktoriaus.

Statistinis rezultatų reikšmingumas buvo įvertintas pagal χ2 ir t kriterijus. Rodiklių skirtumai buvo

laikomi statistiškai reikšmingais, kai p<0,05.

15

4. TYRIMO REZULTATAI

4.1. Sociodemografiniai duomenys

Smurto prieš vaikus paplitimo ir jį įtakojančių veiksnių vertinimo tyrime dalyvavo 2167 11-18 metų

amžiaus mokiniai, iš jų 47,8 proc. berniukų ir 52,2 proc. mergaičių. Respondentų pasiskirstymas pagal

amžių: 11–13 metų – 720 (33,2 proc.), 14–16 metų – 880 (40,6 proc.) ir 567 (26,2 proc.) – 17–18 metų

mokinių. Mieste gyvena 45,6 proc. respondentų, kaime – 54,4 proc.

4.2. Smurto paplitimas, psichosocialinės priežastys ir rizikos veiksniai

4.2.1. Fizinio ir psichologinio smurto paplitimas

Anketinės apklausos duomenų analizė parodė, kad fizinį smurtą bent kartą gyvenime patyrė 39,1 proc.

(n=847) respondentų, o per pastaruosius metus du kartus ir dažniau – 20,5 proc. (n=444) respondentų.

Remiantis tarptautine metodika, toliau duomenys analizuojami pagal patyrusius smurtą per pastaruosius

metus du kartus ir dažniau, jie laikomi grupe, „patyrusia fizinį smurtą“.

Psichologinį smurtą bent kartą gyvenime patyrė 49,5 proc. (n=1072), o per pastaruosius du mėnesius 2-

3 kartus ir dažniau – 27,2 proc. (n=589) respondentų. Remiantis tarptautine metodika, toliau duomenys

analizuojami pagal patyrusius smurtą per pastaruosius du mėnesius du kartus ir dažniau, jie laikomi grupe,

„patyrusia psichologinį smurtą“ (1 lentelė).

Analizuojant iš ko vaikai patiria smurtą, nustatyta, kad daugiausiai ir fizinį, ir psichologinį smurtą

patiria iš draugų (atitinkamai 16,4 proc. ir 21,2 proc.). Iš tėvų fizinį ir psichologinį smurtą nurodė patiriantys

atitinkamai 6,0 proc. ir 7,8 proc., iš kitų suaugusiųjų atitinkamai 5,5 proc. ir 7,0 proc., iš mokytojų

atitinkamai 2,9 proc. ir 5,9 proc. respondentų.

1 lentelė. Fizinio ir psichologinio smurto paplitimas (N=2167)

Fizinis smurtas Psichologinis

smurtas

Smurtautojų grupės

N (Proc.) N (Proc.) Iš visų grupių (tėvų, mokytojų, kitų suaugusiųjų ir bendraamžių) 444 (20,5 589 (27,2) Iš tėvų 130 (6,0) 169 (7,8) Iš mokytojų 63 (2,9) 128 (5,9) Iš kitų suaugusiųjų 119 (5,5) 151 (7,0) Iš bendraamžių 356 (16,4) 460 (21,2)

16

Vertinant smurto paplitimą tarp lyčių statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti tik dėl fizinio smurto (2

lentelė), kurie rodo, kad fizinį smurtą iš visų grupių (tėvų, mokytojų, kitų suaugusiųjų ir bendraamžių) patiria

daugiau berniukai, nei mergaitės (χ2=24,79, p=0,001), kas leidžia daryti prielaidą, kad suaugusieji daugiau

smurtauja prieš berniukus, nei mergaites ir tai stebima kiekvienoje grupėje atskirai.

2 lentelė. Fizinio smurto paplitimas pagal lytį (N=2167)

Lytis Berniukai Mergaitės


N (Proc.) N (Proc.)

p

Iš visų grupių (tėvų, mokytojų, kitų suaugusiųjų ir bendraamžių) 259 (25,0) 185 (16,4) 0,001

Iš tėvų 76 (7,3) 54 (4,8) 0,012 Iš mokytojų 50 (4,8) 13 (1,1) 0,001 Iš kitų suaugusiųjų 81 (7,8) 38 (3,4) 0,001 Iš bendraamžių 207 (20,0) 149 (13,2) 0,001

Nors tyrimo rezultatai rodo, kad mergaitės patiria daugiau psichologinio smurto nei berniukai,

atitinkamai 28,2 proc. ir 26,1 proc. (3 lentelė), tačiau statistiškai reikšmingi skirtumai nenustatyti, kas leidžia

daryti prielaidą, kad abiejų lyčių respondentai vienodai patiria psichologinį smurtą iš visų smurtautojų

grupių.

3 lentelė. Psichologinio smurto paplitimas pagal lytį (N=2167)



N (Proc.) N (Proc.)

p

Iš visų grupių (tėvų, mokytojų, kitų suaugusiųjų ir bendraamžių)

270 (26,1) 319 (28,2) 0,263

Iš tėvų 70 (6,8) 99 (8,8) 0,083 Iš mokytojų 70 (6,8) 58 (5,1) 0,108 Iš kitų suaugusiųjų 70 (6,8) 81 (7,2) 0,711 Iš bendraamžių 209 (20,2) 251 (22,2) 0,251

Analizuojant smurto paplitimą pagal amžiaus grupes (4 ir 5 lentelės), nustatyta, kad fizinį smurtą

patyrusiųjų statistiškai reikšmingai daugiau buvo 11-13 metų (26,2 proc.), o psichologinį – 11-13 metų ir 14-

16 metų amžiaus grupėse (atitinkamai 27,5 proc. ir 29,9 proc.).

Vertinant fizinio smurto paplitimą nustatyta, kad statistiškai reikšmingai dažniau prieš jauniausią

amžiaus grupę smurtauja bendraamžiai ir tėvai (atitinkamai χ2=21,94, p=0,001 ir χ2=6,63, p=0,036).

17

4 lentelė. Fizinio smurto paplitimas pagal amžiaus grupes (N=2167)

Amžiaus grupės 11-13 m. 14-16 m. 17-18 m.


N (Proc.) N (Proc.) N (Proc.) p

Iš visų grupių (tėvų, mokytojų, kitų suaugusiųjų ir bendraamžių 189 (26,2) 174 (19,8) 81 (14,3) 0,001

Iš tėvų 52 (7,2) 56 (6,4) 22 (3,9) 0,036 Iš mokytojų 22 (3,1) 31 (3,5) 10 (1,1) 0,145 Iš kitų suaugusiųjų 48 (6,7) 45 (5,1) 26 (4,6) 0,217 Iš bendraamžių 152 (21,1) 139 (15,8) 65 (11,5) 0,001

Duomenų analizė rodo, kad psichologinis smurtas paplitęs 11-13 m. ir 14-16 m. amžiaus grupėse.

Nustatyta, kad 11-13 m. amžiaus jaunimas statistiškai reikšmingai daugiau psichologinio smurto patiria iš

bendraamžių (χ2=11,21, p=0,004), o 14-16 m. amžiaus – iš mokytojų ir tėvų (atitinkamai χ2=9,26, p=0,010 ir

χ2=7,56, p=0,023).

5 lentelė. Psichologinio smurto paplitimas pagal amžiaus grupes (N=2167)




Iš visų grupių (tėvų, mokytojų, kitų suaugusiųjų ir bendraamžių

198 (27,5) 263 (29,9) 128 (22,6) 0,009

Iš tėvų 40 (5,6) 79 (9,0) 50 (8,8) 0,023 Iš mokytojų 29 (4,0) 67 (7,6) 32 (5,6) 0,010 Iš kitų suaugusiųjų 53 (7,4) 56 (6,4) 42 (7,4) 0,658 Iš bendraamžių 171 (23,8) 196 (22,3) 93 (16,4) 0,004

Analizuojant smurto paplitimą pagal gyvenamą vietą (6 lentelė), nustatyta, kad statistiškai reikšmingai

daugiau respondentų, gyvenančių kaime (χ2=7,80, p=0,005), per pastaruosius du mėnesius patyrė

psichologinį smurtą. Analizuojant fizinio smurto paplitimą priklausomai nuo gyvenamos vietos statistiškai

reikšmingas skirtumas nenustatytas.

6 lentelė. Fizinio ir psichologinio smurto paplitimas pagal gyvenamąją vietą (N=2167)

Gyvenamoji vieta Miestas Kaimas


N (Proc.) N (Proc.) p

Psichologinis smurtas 240 (24,3) 349 (29,6) 0,005 Fizinis smurtas 198 (20,0) 246 (20,9) 0,620

18

4.2.2. Psichosocialiniai smurto veiksniai

4.2.2.1. Individualūs veiksniai

Siekdami įvertinti smurto veiksnius, susijusius su individu, vertinome šiuos kintamuosius: žalingus

įpročius (rūkymas, alkoholio ir narkotikų vartojimas); požiūrį į mokymąsi (didesnė reikšmė rodo mažesnį

norą ir įsitraukimą į mokymosi procesą); laisvalaikį (didesnė reikšmė – didesnis dalyvavimas konstruktyvioje

laisvalaikio veikloje); savęs vertinimą (didesnė reikšmė – aukštesnis savęs vertinimas) bei požiūrį į smurtą

(didesnė reikšmė – teigiamas požiūris į smurto naudojimą ir ribotą ne smurtinių problemų sprendimo būdų

naudojimą).

Analizuojant smurto struktūrą pagal rūkymą (7 lentelė), nustatyta, kad fizinį (p=0,001) ir psichologinį

(p=0,017) smurtą patyrė daugiau respondentų, rūkančių dažnai (atitinkamai 30,2 proc. ir 35,6 proc.), lyginant

su rūkančiais retai (atitinkamai 24,6 proc. ir 29,2 proc.) ir nerūkančiais (atitinkamai 18,6 proc. ir 24,6 proc.),

kas leidžia daryti prielaidą, kad rūkymas susijęs su smurto paplitimu.

7 lentelė. Smurto paplitimas pagal rūkymą

Fizinis smurtas Psichologinis smurtas Smurto paplitimas Patyrė smurtą Nepatyrė smurto Patyrė smurtą Nepatyrė smurto

Rūkymas N (Proc.) N (Proc.) N (Proc.) N (Proc.) Nerūko (N=1680) 313 (18,6) 1367 (81,4) 443 (26,4) 1237 (73,6) Retai (N=236) 58 (24,6) 178 (75,4) 69 (29,2) 167 (70,8) Dažnai (N=205) 62 (30,2) 143 (69,8) 73 (35,6) 132 (64,4) χ2=18,00, p=0,001 χ2=8,18, p=0,017

Vertinant alkoholio vartojimą nustatyta (8 lentelė), kad daugiau respondentų, kurie apsvaigę nuo

alkoholio buvo dažnai (atitinkamai 34,6 proc. ir 45,7 proc.), lyginant su vartojusiais retai (atitinkamai 30,4

proc. ir 39,9 proc.) ir nevartojusiais (atitinkamai 19,6 proc. ir 27,7 proc.) nurodė patyrę fizinį (p=0,001) ir

psichologinį (p=0,001) smurtą, kas leidžia daryti prielaidą, kad alkoholio vartojimas susijęs su smurto

patyrimu.

8 lentelė. Smurto paplitimas pagal alkoholio vartojimą


Alkoholio vartojimas N (Proc.) N (Proc.) N (Proc.) N (Proc.) Nevartoja (N=1091) 214 (19,6) 877 (80,4) 302 (27,7) 789 (72,3) Retai (N=138) 42 (30,4) 96 (69,6) 55(39,9) 83 (60,1) Dažnai (N=81) 28 (34,6) 53 (65,4) 37 (45,7) 44 (54,3) χ2=16,89, p=0,001 χ2=18,63, p=0,001

Tyrimo rezultatai patvirtino, kad statistiškai reikšmingai fizinį ir psichologinį (p=0,001) smurtą patyrė

daugiau respondentų, kurie nurodė vartoję narkotines medžiagas (atitinkamai 37,9 proc. ir 47,0 proc.),

19

lyginant su nevartojusiais (atitinkamai 19,8 proc. ir 27,1 proc.), kas leidžia daryti prielaidą, kad narkotinių

medžiagų vartojimas susijęs su smurto paplitimu (9 lentelė).

9 lentelė. Smurto paplitimas pagal narkotinių medžiagų vartojimą


Narkotinių medžiagų vartojimas

N (Proc.) N (Proc.) N (Proc.) N (Proc.)

Vartoja (N=66) 25 (37,9) 41 (62,1) 31 (47,0) 35 (53,0) Nevartoja (N=2036) 404 (19,8) 1632 (80,2) 552 (27,1) 1484 (72,9) χ2=12,80, p=0,001 χ2=12,58, p=0,001

Analizuojant smurto paplitimą priklausomai nuo respondentų požiūrio į mokymąsi, požiūrio į smurto

naudojimą, savęs vertinimą ir laisvalaikio praleidimą (10 ir 11 lentelės), nustatyta, kad požiūris į mokymąsi ir

smurto naudojimą bei savęs vertinimas, tirtoje grupėje yra susiję su smurto paplitimu. Fizinį ir psichologinį

smurtą statistiškai reikšmingai patyrė daugiau respondentų, kurie mažiau įsitraukę į mokymosi procesą,

pasižymintys žemesniu savęs vertinimu bei turintys teigiamą požiūrį į smurto naudojimą.

10 lentelė. Fizinio smurto paplitimas pagal požiūrį į mokymąsi ir smurto naudojimą, savęs vertinimą

bei laisvalaikį (reikšmių vidurkių palyginimas)

Patyrė fizinį smurtą Nepatyrė fizinio smurto

Stjudento t – testas Skalės

N Vidurkis SN N Vidurkis SN t ll p Požiūris į mokymąsi 422 2,50 0,69 1660 2,30 0,66 5,431 2080 0,001 Požiūris į smurto naudojimą

436 17,59 4,08 1648 16,38 4,09 5,524 2082 0,001

Savęs vertinimas 426 27,05 4,59 1653 29,21 4,18 -9,337 2077 0,001 Laisvalaikis 412 30,53 5,25 1620 30,85 5,20 -1,113 2030 0,266

11 lentelė. Psichologinio smurto paplitimas pagal požiūrį į mokymąsi ir smurto naudojimą, savęs vertinimą bei laisvalaikį (reikšmių vidurkių palyginimas)

Patyrė psichologinį smurtą

Nepatyrė psichologinio smurto


N Vidurkis SN N Vidurkis SN t ll p Požiūris į mokymąsi 577 2,47 0,675 1505 2,29 0,66 5,381 2080 0,001 Požiūris į smurto naudojimą

571 17,29 3,99 1513 16,38 4,14 4,534 2082 0,001

Savęs vertinimas 570 27,15 4,36 1509 29,38 4,20 -10,704 2077 0,001 Laisvalaikis 564 30,59 4,98 1468 30,86 5,30 -1,062 2030 0,288

Išsami požiūrio į mokymąsi, smurto naudojimą ir savęs vertinimo skalėse naudotų teiginių analizė

pagal fizinio ir psichologinio smurto paplitimą pateikiama 3, 4 ir 5 prieduose.

20

4.2.2.2. Šeimos aplinka ir auklėjimas

Siekdami įvertinti smurto veiksnius, susijusius su šeimos aplinka ir auklėjimu, vertinome šiuos

kintamuosius: šeimos sudėtį ir dydį, tėvų (globėjų) išsilavinimą ir darbo turėjimą, šeimos pajamas, tėvų

(globėjų) piktnaudžiavimą alkoholiu, santykius su tėvais (globėjais).

Analizuojant smurto struktūrą priklausomai nuo respondentų šeimos sudėties (12 lentelė), nustatyta,

kad fizinį ir psichologinį (p=0,001) smurtą patyrė statistiškai reikšmingai daugiau respondentų, kurie gyvena

šeimoje su vienu biologiniu tėvu (atitinkamai 32,2 proc. ir 42,5 proc.) ir seneliais/globėjais (atitinkamai 30,5

proc. ir 34,1 proc.), lyginant su gyvenančiais šeimoje su abiem biologiniais tėvais (atitinkamai 18,9 proc. ir

26,7 proc.) ar nepilnoje šeimoje su vienu iš biologinių tėvų (atitinkamai 19,2 proc. ir 22,5 proc.).

12 lentelė. Smurto paplitimas pagal vaiką prižiūrinčius šeimos narius


Šeimos sudėtis (Vaiką prižiūrintys šeimos nariai)


Šeimoje abu tėvai – biologiniai (N=1518)

287 (18,9) 1231 (81,1) 405 (26,7) 1113 (73,3)

Šeimoje vienas tėvų –biologinis (N=146)

47 (32,2) 99 (67,8) 62 (42,5) 84 (57,5)

Nepilnoje šeimoje su vienu iš tėvų (N=369)

71 (19,2) 298 (80,8) 83 (22,5) 286 (77,5)

Seneliai, globėjai (N=82) 25 (30,5) 57 (69,5) 28 (34,1) 54 (65,9) χ2=20,08, p=0,001 χ2=23,43, p=0,001

Respondentų klausėme, ar jie turi brolių ir seserų. Analizuojant duomenis (13 lentelė), nustatyta, kad

fizinio smurto paplitimo struktūra statistiškai reikšmingai skyrėsi priklausomai nuo vaikų skaičiaus šeimoje

(p=0,005). Daugiausiai fizinį smurtą patyrusių vaikų buvo keletą brolių / seserų turinčių respondentų grupėje

(24,7 proc.). Šeimos dydžio įtaka dėl psichologinio smurto paplitimo nenustatyta (p=0,645).

13 lentelė. Smurto paplitimas pagal vaikų skaičių šeimoje


Vaikų skaičius šeimoje N (Proc.) N (Proc.) N (Proc.) N (Proc.) Turi vieną brolį/sesę (N=981)

183 (18,7) 798 (81,3) 262 (26,7) 719 (73,3)

Turi keletą brolių/seserų (N=631)

156 (24,7) 475 (75,3) 182 (28,8) 449 (71,2)

Vienturtis (N=513) 94 (18,3) 419 (81,7) 141 (27,5) 372 (72,5) χ2=10,47, p=0,005 χ2=0,88, p=0,645

Analizuojant smurto paplitimą priklausomai nuo tėvų (globėjų) išsilavinimo (14 lentelė), statistiškai

reikšmingi skirtumai nustatyti tarp psichologinį smurtą patyrusių respondentų ir motinos (globėjos)

21

išsilavinimo (p=0,041). Rezultatai rodo, kad daugiausiai psichologinį smurtą patyrusių respondentų yra

grupėje, kurių motinos (globėjos) išsilavinimas yra vidurinis (30,4 proc.), mažiausiai – aukštasis (23,6 proc.).

14 lentelė. Smurto paplitimas pagal mamos (globėjos) išsilavinimą


Motinos (globėjos) išsilavinimas


Vidurinis (N=609) 120 (19,7) 489 (80,3) 185 (30,4) 424 (69,6)

Aukštesnysis (N=506) 103 (20,4) 403 (79,6) 139 (27,5) 367 (72,5)

Aukštasis (N=512) 91 (17,8) 421 (82,2) 121 (23,6) 391 (76,4) χ2=1,19, p=0,551 χ2=6,37, p=0,041

Vertinant tėvų (globėjų) socialinį statusą (dirbantys/bedarbiai), statistiškai reikšmingas skirtumas tarp

fizinio (χ2=3,90, p=0,143) ir psichologinio (χ2=1,77, p=0,412) smurto paplitimo tirtoje grupėje nerastas.

Statistiškai reikšmingai daugiau respondentų (15 lentelė), patyrusių fizinį ir psichologinį (p=0,001)

smurtą, nurodė, kad jų šeimų finansinė padėtis yra blogesnė nei kitų klasės draugų (atitinkamai 34,6 proc. ir

43,4 proc.), lyginant su subjektyviai įvertinusiais, kad šeimos padėtis yra panaši ar geresnė, kas leidžia daryti

prielaidą, kad šeimos finansinė padėtis susijusi su smurto paplitimu ir daugiau vaikų iš šeimų, kurių finansinė

padėtis blogesnė, patiria smurtą.

15 lentelė. Smurto paplitimas pagal šeimos finansinę padėtį


Šeimos finansinė padėtis, lyginant su draugų šeimomis


Geresnė (N=583) 113 (19,4) 470 (80,6) 149 (25,6) 434 (74,4)

Panaši (N=1393) 274 (19,7) 1119 (80,3) 368 (26,4) 1025 (73,6)

Blogesnė (N=159) 55 (34,6) 104 (65,4) 69 (43,4) 90 (56,6)

χ2=20,21, p=0,001 χ2=22,10, p=0,001

Analizuojant smurto paplitimą priklausomai nuo tėvų (globėjų) polinkio vartoti alkoholį (16 lentelė),

nustatyta, kad fizinį smurtą patyrė statistiškai reikšmingai daugiau respondentų, kurių tėvas (globėjas) nuo

alkoholio buvo apsvaigęs dažnai (31,0 proc.), lyginant su tais, kurių tėtis (globėjas) buvo apsvaigęs retai

(18,9 proc.), (p=0,001). Tarp psichologinio smurto ir tėvo (globėjo) polinkio vartoti alkoholį statistiškai

reikšmingas skirtumas nenustatytas (p=0,054).

22

16 lentelė. Smurto paplitimas ir tėvo (globėjo) polinkis vartoti alkoholį


Tėvo (globėjo) polinkis vartoti alkoholį


Dažnai apsvaigęs nuo alkoholio (N=200)

62 (31,0) 138 (69,0) 69 (34,5) 131 (65,5)

Retai apsvaigęs nuo alkoholio (N=992)

187 (18,9) 805 (81,1) 275 (27,7) 717 (72,3)

χ2=14,87, p=0,001 χ2=3,73, p=0,054

Nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp motinos polinkio vartoti alkoholį ir fizinio (p=0,001)

bei psichologinio (p=0,007) smurto. Rezultatai rodo (17 lentelė), kad smurtą patyrė daugiau respondentų,

kurių motina (globėja) nuo alkoholio buvo apsvaigusi dažnai (atitinkamai 36,9 proc. ir 42,7 proc.), lyginant

su tais, kurių motina (globėja) buvo apsvaigusi retai (atitinkamai 20,7 proc. ir 29,0 proc.).

17 lentelė. Smurto paplitimas ir motinos (globėjos) polinkis vartoti alkoholį


Motinos(globėjos) polinkis vartoti alkoholį


Dažnai apsvaigusi nuo alkoholio (N=103)

38 (36,9) 65 (63,1) 44 (42,7) 59 (57,3)

Retai apsvaigusi nuo alkoholio (N=479)

99 (20,7) 380 (79,3) 139 (29,0) 340 (71,0)

χ2=12,40, p=0,001 χ2=7,38, p=0,007

Analizuojant respondentų santykius su tėvu (globėju) ir smurto paplitimą (18 lentelė), nustatyta, kad

respondentai, kurių santykiai su tėvu (globėju) geri, statistiškai reikšmingai mažiau patyrė fizinį ir

psichologinį (p=0,001) smurtą (atitinkamai 17,4 proc. ir 22,6 proc.), nei tie, kurių santykiai su tėvais

patenkinami/blogi (atitinkamai 27,3 proc. ir 38,9 proc.).

18 lentelė. Smurto paplitimas ir santykiai su tėvu (globėju)


Santykiai su tėvo (globėju) N (Proc.) N (Proc.) N (Proc.) N (Proc.) Patenkinami/blogi (N=501) 137 (27,3) 364 (72,7) 195 (38,9) 306 (61,1)

Geri (N=1487) 259 (17,4) 1228 (82,6) 336 (22,6) 1151 (77,4)

χ2=23,15, p=0,001 χ2=51,03, p=0,001

Motinos (globėjos) ir vaikų tarpusavio santykiai taip pat turi įtakos smurto paplitimui (19 lentelė).

Nustatyta, kad tarp respondentų, kurių santykiai su motina (globėja) geri, buvo statistiškai reikšmingai

23

mažiau patyrusių fizinį ir psichologinį (p=0,001) smurtą (atitinkamai 16,9 proc. ir 22,9 proc.), nei tarp tų,

kurių santykiai patenkinami ar blogi (atitinkamai 34,6 proc. ir 43,4 proc.).

19 lentelė. Smurto paplitimas ir santykiai su motina (globėja)


Santykiai su motina (globėja)


Patenkinami/blogi (N=408) 141 (34,6) 267 (65,4) 177 (43,4) 231 (56,6)

Geri (N=1690) 285 (16,9) 1405 (83,1) 387 (22,9) 1303 (77,1)

χ2=63,59, p=0,001 χ2=70,15, p=0,001

4.2.2.3. Artima aplinka

Siekdami įvertinti smurto veiksnius, susijusius su artima aplinka, vertinome šiuos kintamuosius:

saugumą mokykloje ir kitoje aplinkoje (didesnė reikšmė rodo didesnį saugumo jausmą); delinkventinius

draugus (didesnė reikšmė rodo didesnį bendravimą su delinkventiniais draugais); televizijos poveikį – smurto

stebėjimą per televiziją (mažesnė reikšmė – dažniau mato smurtinius vaizdus per TV).

Tyrimo rezultatai parodė, kad artima aplinka (20 ir 21 lentelės) tirtoje grupėje yra susijusi su smurto

paplitimu. Mažesnį saugumą mokykloje ir kitoje aplinkoje patiriantieji, dažniau per televiziją smurtą

stebintieji ir daugiau bendraujantys su delinkventiniais draugais, labiau patiria abiejų formų smurtą.

20 lentelė. Fizinio smurto paplitimas pagal saugumą mokykloje bei kt. artimoje aplinkoje, delinkventinius draugus ir televizijos poveikį (reikšmių vidurkių palyginimas)



N Vidurkis SN N Vidurkis SN t ll p Saugumas mokykloje ir kt. artimoje aplinkoje

421 16,86 5,03 1638 19,14 3,74 -10,361 2057 0,001

Delinkventiniai draugai 418 1,09 0,80 1615 0,81 0,69 6,999 2031 0,001 Televizijos poveikis 438 2,09 0,84 1676 2,25 0,80 -3,690 2112 0,001

21 lentelė. Psichologinio smurto paplitimas pagal saugumą mokykloje, delinkventinius draugus ir televizijos poveikį (reikšmių vidurkių palyginimas)




N Vidurkis SN N Vidurkis SN t ll p Saugumas mokykloje ir kt. artimoje aplinkoje

570 17,22 4,61 1489 19,23 3,80 -10,114 2057 0,001

Delinkventiniai draugai 564 1,09 0,74 1469 0,79 0,69 8,789 2031 0,001 Televizijos poveikis 578 2,11 0,80 1536 2,26 0,81 -3,712 2112 0,001

24

Išsami saugumo mokykloje ir kitoje artimoje aplinkoje bei delinkventinių draugų skalėse naudotų

teiginių analizė pagal fizinio ir psichologinio smurto paplitimą pateikiama 6 ir 7 prieduose.

4.2.2.4. Mokyklos aplinka

Siekdami įvertinti smurto veiksnius, susijusius su mokyklos aplinka, vertinome mokinių ir mokinių–

mokytojų tarpusavio santykius bei pasitikėjimą mokytojais (didesnė reikšmė rodo pozityvesnius santykius

tarp mokinių, mokinių ir mokytojų ir didesnį pasitikėjimą mokytojais).

Tyrimo rezultatai parodė, kad mokyklos aplinka tirtoje grupėje yra susijusi su smurto paplitimu.

Pasižymintys geresniais santykiais su draugais ir mokytojais, žinantys kur kreiptis pagalbos bei nebijantys

kreiptis pagalbos ir jaučiantys palaikymą pranešimo apie smurtą atveju, patiria mažiau abiejų formų smurto

(22 ir 23 lentelės).

22 lentelė. Fizinio smurto paplitimas pagal mokinių, mokinių-mokytojų tarpusavio santykius ir mokinių pasitikėjimo mokytojais skales (reikšmių vidurkių palyginimas)



N Vidurkis SN N Vidurkis SN t ll P Mokinių tarpusavio santykiai

415 2,46 0,60 1590 2,66 0,59 -5,939 2003 0,001

Mokinių–mokytojų tarpusavio santykiai

415 2,73 0,76 1601 2,83 0,75 -2,317 2014 0,021

Mokinių pasitikėjimas mokytojais

418 2,63 0,75 1614 2,75 0,71 -2,942 2030 0,003

23 lentelė. Psichologinio smurto paplitimas pagal mokinių, mokinių-mokytojų tarpusavio santykius ir

mokinių pasitikėjimo mokytojais skales (reikšmių vidurkių palyginimas)




N Vidurkis SN N Vidurkis SN t ll p Mokinių tarpusavio santykiai

556 2,44 0,58 1449 2,69 0,59 -8,474 2003 0,001

Mokinių–mokytojų tarpusavio santykiai

559 2,65 0,76 1457 2,87 0,75 -5,826 2014 0,001

Mokinių pasitikėjimas mokytojais

565 2,56 0,71 1467 2,79 0,71 -6,438 2030 0,001

Išsami mokinių ir mokinių – mokytojų tarpusavio santykių bei pasitikėjimo mokytojais skalėse naudotų

teiginių analizė pagal fizinio ir psichologinio smurto paplitimą pateikiama 8 ir 9 prieduose.

25

4.2.3. Smurto paplitimo rizikos veiksniai

4.2.3.1. Sociodemografiniai veiksniai

Analizuojant socio-demografinių veiksnių įtaką, naudojant šansų santykį, nustatyta, kad su rizika

patirti smurtą statistiškai reikšmingai susiję šie veiksniai: šeimos sudėtis ir dydis, šeimos finansinė padėtis,

santykiai su tėvais (globėjais) bei respondentų žalingi įpročiai (24 lentelė).

Nustatyta, kad, lyginant su gyvenančiais šeimose, kuriose abu tėvai – biologiniai, gyvenantys

šeimose, kuriose vienas tėvų – biologinis, patiria fizinį ir psichologinį smurtą 2 kartus (atitinkamai ŠS=2,04,

p=0,001; ŠS=2,03, p=0,001) daugiau, o gyvenantys su seneliais/globėjais beveik du kartus daugiau patiria

fizinį smurtą (ŠS=1,88, p=0,044). Nustatyta, kad su rizika patirti fizinį smurtą susijęs šeimos dydis: augantys

daugiau nei 2 vaikų šeimoje, lyginant su vienturčiais, fizinį smurtą patiria 1,5 karto (ŠS=1,46, p=0,018)

daugiau.

Rezultatai parodė, kad šeimos finansinė padėtis yra rizikos veiksnys smurtui patirti. Gyvenantys

šeimose su blogesne finansine padėtimi patiria fizinį ir psichologinį smurtą 2,2 karto daugiau, lyginant su

gyvenančiais šeimose, kuriose finansinė padėtis geresnė (atitinkamai ŠS=2,18, p=0,001; ŠS=2,23, p=0,001).

Vertinantys santykius su tėvu (globėju) blogais, 2,2 karto daugiau patiria fizinį smurtą (ŠS=2,18,

p=0,009) ir beveik pusketvirto karto psichologinį smurtą (ŠS=3,52, p=0,001), lyginant su vaikais

įvardijusiais savo ir tėvų (globėjų) tarpusavio santykius kaip gerus.

Atitinkamai, nurodantys blogus santykius su motina beveik pusketvirto karto daugiau patiria fizinį

smurtą (ŠS=3,41, p=0,001) ir beveik šešis kartus psichologinį smurtą (ŠS=6,51, p=0,001), lyginant su tais,

kurie santykius su motina įvardijo gerais.

Tyrimo rezultatai patvirtino, kad respondentų žalingi įpročiai susiję su smurtu. Nustatyta, kad dažnai

rūkantys (ŠS=1,89, p=0,001 ir ŠS=1,54, p=0,012) ir dažnai vartojantys alkoholį (ŠS=2,17, p=0,005 ir

ŠS=2,2, p=0,002) du kartus daugiau patiria abiejų formų smurtą. Vartojantys narkotines medžiagas beveik

keturis kartus (ŠS=3,75, p=0,002) daugiau patiria fizinį ir šešis kartus (ŠS=6,39, p=0,001) psichologinį

smurtą.

Mantel–Haenszel χ2 kriterijus patvirtino, kad blogėjant šeimos finansinei padėčiai, santykiams su

tėvais (globėjais) bei dažnėjant piktnaudžiavimui narkotinėmis medžiagomis, didėja rizika patirti abiejų

formų smurtą, o dažnėjant rūkymui ir alkoholio vartojimui – fizinį smurtą.

26

24 lentelė. 11-18 m. amžiaus vaikų rizikos veiksnių šansų santykiai patirti smurtą pagal sociodemografinius veiksnius

4.2.3.2. Psichosocialiniai veiksniai

Analizuojant įtaką, nustatyta, kad su rizika patirti smurtą tiriamoje grupėje statistiškai reikšmingai

susiję šie veiksniai: savęs vertinimas, požiūris į smurtą ir mokymąsi, saugumas mokykloje ir kitoje aplinkoje,

delinkventiniai draugai, mokinių tarpusavio santykiai, mokinių–mokytojų tarpusavio santykiai bei

pasitikėjimas mokytojais (25 lentelė).

Fizinis smurtas Psichologinis smurtas Veiksnys ŠS χ2 p ŠS χ2 p

Šeimos sudėtis χ2M-H=4,124, p=0,042 χ2

M-H=0,029, p=0,865 Šeimoje abu tėvai biologiniai 1 1 Šeimoje vienas tėvų biologinis 2,036 13,149 0,001 2,028 15,287 0,001 Nepilna šeima –vienas iš tėvų 1,022 0,022 1,000 0,798 2,777 0,287 Seneliai/globėjai 1,881 5,959 0,044 1,425 2,099 0,442 Šeimos dydis χ2

M-H=0,179, p=0,672 χ2M-H=0,014, p=0,906

Vienturtis 1 1 Turi vieną brolį (sesę) 1,022 0,024 1,000 0,961 0,103 1,000 Turi keletą brolių (seserų) 1,464 6,855 0,018 1,069 0,258 1,000 Šeimos finansinė padėtis χ2

M-H=8,208, p=0,004 χ2M-H=6,188, p=0,013

Geresnė nei kitų 1 1 Panaši kaip kitų 1,018 0,022 1,000 1,046 0,158 1,000 Blogesnė nei kitų 2,179 15,052 0,001 2,233 18,224 0,001 Santykiai su tėvu (globėju) χ2

M-H=22,524, p=0,001 χ2M-H=50,170, p=0,001

Geri 1 1 Patenkinami 1,721 17,033 0,001 2,005 33,780 0,001 Blogi 2,181 8,092 0,009 3,521 25,803 0,001 Santykiai su mama (globėja) χ2

M-H=62,474, p=0,001 χ2M-H=69,080, p=0,001

Geri 1 1 Patenkinami 2,516 48,628 0,001 2,307 45,655 0,001 Blogi 3,413 13,693 0,001 6,509 35,676 0,001 Rūkymas χ2

M-H=17,985, p=0,001 χ2M-H=3,077, p=0,079

Nerūko 1 1 Retai rūko 1,432 4,445 0,07 1,154 0,855 0,710 Dažnai rūko 1,894 14,083 0,001 1,544 7,487 0,012 Alkoholio vartojimas χ2

M-H=16,257, p=0,001 χ2M-H=2,018, p=0,155

Nevartoja alkoholio 1 1 Retai vartoja alkoholį 1,793 8,011 0,009 1,731 8,361 0,008 Dažnai vartoja alkoholį 2,165 9,131 0,005 2,197 10,985 0,002 Narkotinių medžiagų vartojimas χ2

M-H=15,578, p=0,001 χ2M-H=10,116, p=0,001

Nevartojo narkotinių medžiagų 1 1 Vartojo vieną kartą 1,795 2,560 0,219 1,195 0,252 1,000 Vartojo du kartus ir dažniau 3,751 10,674 0,002 6,385 21,509 0,001

27

Nustatyta, kad, lyginant su tais, kurie turi labai neigiamą požiūrį į smurtą, turintys labai teigiamą

požiūrį fizinį smurto patiria daugiau nei du kartus (ŠS=2,34, p=0,001), o psichologinį – apie du kartus

(ŠS=1,81, p=0,001). Pasižymintys labai neigiamu požiūriu į mokymąsi, lyginant su turinčiais labai teigiamą

požiūrį, apie du kartus (ŠS=2,20, p=0,001) daugiau patiria fizinį ir psichologinį (ŠS=1,96, p=0,001) smurtą.

Lyginant su labai žemu saugumo jausmu, turintys labai aukštą saugumo jausmą beveik keturis kartus

mažiau patiria fizinį smurtą (ŠS=0,35, p=0,001) ir beveik 3 kartus – psichologinį smurtą (ŠS=0,28, p=0,001).

Bendravimas su delinkventiniais draugais taip pat yra rizikos veiksnys. Nustatyta, kad labai daug

delinkventinių draugų tyrintys, lyginant su labai mažai, fizinį ir psichologinį smurtą patiria atitinkamai

beveik du su puse ir tris su puse karto (ŠS=2,54, p=0,001; ŠS=3,38, p=0,001) daugiau.

Smurto patyrimui didelę įtaką turi mokinių ir mokinių – mokytojų tarpusavio santykiai. Tyrimo

rezultatai patvirtino, kad, lyginant su labai blogais, nurodantys labai gerus mokinių tarpusavio santykius apie

keturis kartus mažiai patiria fizinį ir psichologinį smurtą (atitinkamai ŠS=0,42, p=0,001; ŠS=0,34, p=0,001),

o labai gerus santykius su mokytojais, lyginant su labai blogais, fizinį ir psichologinį smurtą patiria 4-6

kartus (atitinkamai ŠS=0,63, p=0,019; ŠS=0,44, p=0,001) mažiau.

Savęs vertinimas reikšmingai įtakoja smurto paplitimą. Nustatyta, kad pasižymintys labai aukštu

savęs vertinimu, lyginant su labai žemu, fizinį ir psichologinį smurtą patiria apie tris karto (atitinkamai

ŠS=0,30, χ2=52,49, p=0,001; ŠS=0,28, χ2=75,45, p=0,001) mažiau.

Rezultatai rodo, kad mokiniai, turintys labai aukštą pasitikėjimą mokytojais, lyginant su labai žemu,

fizinį ir psichologinį smurtą patiria nuo 3 iki 6 kartų (atitinkamai ŠS=0,65, p=0,020; ŠS=0,36, p=0,001)

mažiau.

Mantel–Haenszel χ2 kriterijus patvirtino, kad didėjant savęs vertinimui, saugumo jausmui bei mokinių

pasitikėjimui mokytojais, gerėjant požiūriui į mokymąsi, mokinių ir mokytojų santykiams, mažėjant

delinkventinių draugų ir teigiamam požiūriui į smurtą, mažėja abiejų formų smurto patyrimo rizika.

28

25 lentelė. 11-18 m. amžiaus vaikų rizikos veiksnių šansų santykiai patirti smurtą pagal psichosocialinius veiksnius

Fizinis smurtas Psichologinis smurtas Veiksnys ŠS χ2 p ŠS χ2 p

Savęs vertinimas χ2M-H=56,567, p=0,001 χ2

M-H=92,348, p=0,001 Labai žemas 1 1 Žemas 0,556 17,274 0,001 0,662 10,701 0,003 Aukštas 0,491 24,169 0,001 0,383 50,299 0,001 Labai aukštas 0,304 52,492 0,001 0,276 75,454 0,001 Požiūris į smurtą χ2

M-H=29,164, p=0,001 χ2M-H=16,345 p=0,001

Labai neigiamas 1 1 Neigiamas 1,423 5,314 0,063 1,551 10,665 0,003 Teigiamas 1,508 6,297 0,036 1,401 5,247 0,066 Labai teigiamas 2,237 30,451 0,001 1,810 19,397 0,001 Požiūris į mokymąsi χ2

M-H=30,030, p=0,001 χ2M-H=27,843, p=0,001

Labai teigiamas 1 1 Teigiamas 1,333 3,397 0,196 1,194 1,293 0,767 Neigiamas 1,723 10,110 0,004 1,572 11,463 0,002 Labai neigiamas 2,197 27,470 0,001 1,955 24,743 0,001 Saugumas χ2

M-H=63,449, p=0,001 χ2M-H=105,714, p=0,001

Labai žemas 1 1 Žemas 0,458 27,441 0,001 0,515 24,792 0,001 Aukštas 0,366 31,302 0,001 0,422 29,855 0,001 Labai aukštas 0,350 61,714 0,001 0,277 107,482 0,001 Delinkventiniai draugai χ2

M-H=40,150, p=0,001 χ2M-H=77,377, p=0,001

Labai mažai 1 1 Mažai 1,376 3,750 0,158 1,903 14,357 0,001 Daug 1,732 10,814 0,003 2,626 47,447 0,001 Labai daug 2,537 38,190 0,001 3,383 73,946 0,001 Mokinių tarpusavio santykiai χ2

M-H=24,80, p=0,001 χ2M-H=53,524, p=0,001

Labai blogi 1 1 Blogi 0,563 17,564 0,001 0,487 33,647 0,001 Geri 0,681 6,018 0,042 0,512 21,416 0,001 Labai geri 0,424 28,818 0,001 0,344 54,855 0,001 Mokinių-mokytojų tarpusavio santykiai χ2

M-H=6,983, p=0,008 χ2M-H=32,679, p=0,001

Labai blogi 1 1 Blogi 0,864 0,971 0,973 0,608 17,302 0,001 Geri 0,815 2,105 0,440 0,519 18,596 0,001 Labai geri 0,629 7,416 0,019 0,438 29,503 0,001 Mokinių pasitikėjimas mokytojais χ2

M-H=5,064, p=0,024 χ2M-H=36,678, p=0,001

Labai žemas 1 1 Žemas 0,716 4,728 0,089 0,681 9,511 0,006 Aukštas 0,866 1,071 0,902 0,717 5,958 0,044 Labai aukštas 0,646 7,334 0,020 0,363 44,504 0,001

29

4.3. Smurto prevencija ir pagalba

Tyrimo metu siekėme įvertinti kiek mokiniai yra informuoti apie bendrąsias smurto prevencijos

programas, vykdomas mokykloje ir visuomenėje, kiek patys jose dalyvauja, kiek informuoti apie pagalbos

tarnybas bei į ką kreiptųsi pagalbos. Taip pat vertinta ar dalyvavimas bendrosiose prevencinėse programose

turi įtakos smurto paplitimui.

4.3.1. Smurto prevencija mokykloje

Respondentų klausėme, ar jie žino apie jų mokykloje vykdomas bendrąsias smurto prevencines

programas ar veiklas ir ar patys dalyvauja. Rezultatų analizė parodė, jog bent apie vieną iš išvardintų

mokykloje vykdomų prevencinių veiklų informuoti 1582 (73,0 proc.) mokiniai. Bent vienoje ir išvardintų

veiklų dalyvavo 586 (27,0 proc.) respondentai. Rezultatai rodo, kad prevencinėje veikloje labiau dalyvauja

mergaitės (χ2=12,94, p=0,001) bei jaunesni mokiniai (χ2=6,59, p=0,037) (26 ir 27 lentelės).

26 lentelė. Dalyvaujančiųjų prevencinėje veikloje pasiskirstymas pagal lytį (N=586)


Prevencinė veikla

N (Proc.) N (Proc.)

p

Dalyvavimas prevencinėje veikloje 243 (41,5) 343 (58,5) 0,001

27 lentelė. Dalyvaujančiųjų prevencinėje veikloje pasiskirstymas pagal amžiaus grupes (N=586)


Prevencinė veikla


Dalyvavimas prevencinėje veikloje 215 (36,7) 238 (40,6) 133 (22,7) 0,037

Duomenų analizė parodė, kad daugiau kaip pusė (54,8 proc.) respondentų žino, kad vyksta Savaitė be

patyčių, po trečdalį pažymėjo filmų peržiūras, klasės valandėles, akciją Smurtui prieš vaikus – Ne ir

susitikimus su policijos pareigūnais (atitinkamai 38,7 proc., 35,8 proc., 34,2 proc. ir 33,7 proc.). Daugiausiai

mokinių (17,9 proc.) nurodė dalyvaujantys Savaitėje be patyčių, beveik per pusę mažiau (apie 10 proc.) –

filmų peržiūrose, klasės valandėlėse, akcijoje Smurtui prieš vaikus – Ne ir susitikimuose su policijos

pareigūnais (28 lentelė).

30

28 lentelė. Mokinių informuotumo ir dalyvavimo prevencinėse veiklose palyginimas

Vykdoma Pats dalyvauju

Nevykdoma Nežinau Prevencinė veikla

N (Proc.) N (Proc.) N (Proc.) N (Proc.) 1.Suburta mokinių prieš smurtą grupė (N=2061)

239 (11,6) 76 (3,7) 758 (36,8) 988 (47,9)

2.Prevencijos programa Antras žingsnis (N=2057)

195 (9,5) 45 (2,2) 572 (27,8) 1245 (60,5)

3.Prevencijos programa OLWEUS (N=2059) 105 (5,1) 49 (2,4) 597 (29,0) 1308 (63,5) 4.Akcija Smurtui prieš vaikus – Ne (N=2049) 701 (34,2) 159 (7,8) 262 (12,8) 927 (45,2) 5.Prevencinė Savaitė be patyčių (N=2056) 1127 (54,8) 367 (17,9) 146 (7,1) 416 (20,2) 6.Klasės valandėlės (N=2059) 738 (35,8) 238 (11,6) 495 (24,0) 588 (28,6) 7.Filmų peržiūros, diskusijos (N=2059) 796 (38,7) 229 (11,1) 319 (15,5) 715 (34,7) 8.Susitikimai su policijos pareigūnais (N=2048)

690 (33,7) 189 (9,2) 403 (19,7) 766 (37,4)

Tyrime dalyvavo įvairaus amžiaus mokiniai, todėl buvo analizuojama kokios bendrosios prevencinės

veiklos labiau žinomos amžiaus grupėse (29 lentelė). Šiam tikslui žinančiųjų, kad programos vyksta ir

dalyvaujančiųjų grupės sujungtos į vieną. Nustatyta, kad jaunesnėje (11-13 m.) amžiaus grupės mokiniai

labiau žino apie mokinių prieš smurtą grupę, prevencijos programą Antras žingsnis ir klasės valandėles ir

informuotumas bei dalyvavimas jose laipsniškai mažėja vyresnėse klasėse, o žinomumas apie prevencinę

Savaitę be patyčių didėja, skirtumai statistiškai reikšmingi. Nors nerasta reikšmingų skirtumų, tačiau šiek tiek

viduriniojo (14-16 m.) amžiaus grupėje pagal daugiausiai žinančiuosius, kad vyksta ir dalyvaujančiuosius

išsiskiria filmų peržiūros ir susitikimai su policijos pareigūnais.

29 lentelė. Informuotumo apie prevencines veiklas palyginimas pagal amžiaus grupes

Vyksta Nevyksta Nežinau Prevencinė veikla Amžiaus grupė N (Proc.) N (Proc.) N (Proc.)

11-13 m. 139 (20,5) 197 (29,0) 343 (50,5) 14-16 m. 127 (15,1) 315 (37,4) 401 (47,6)

1.Suburta mokinių prieš smurtą grupė, p=0,001 (N=2061)

17-18 m. 49 (9,1) 246 (45,6) 244 (45,3) 11-13 m. 97 (14,3) 185 (27,3) 395 (58,3) 14-16 m. 99 (11,7) 239 (28,4) 505 (59,9)

2.Prevencijos programa Antras žingsnis, p=0,020 (N=2057)

17-18 m. 44 (8,2) 148 (27,6) 345 (64,2) 11-13 m. 60 (8,8) 180 (26,5) 439 (64,7) 14-16 m. 59 (7,0) 262 (31,1) 522 (61,9)

3. Prevencinė programa OLWEUS, p=0,208 (N=2059)

17-18 m. 35 (6,5) 155 (28,9) 347 (64,6) 11-13 m. 299 (44,2) 88 (13,0) 290 (42,8) 14-16 m. 341 (40,7) 104 (12,4) 392 (46,8)

4.Akcija Smurtui prieš vaikus – Ne, p=0,611(N=2061)

17-18 m. 220 (41,1) 70 (13,1) 245 (45,8) 11-13 m. 474 (69,9) 52 (7,7) 152 (22,4) 5.Prevencinė Savaitė be patyčių,

p=0,035 (N=2049) 14-16 m. 618 (73,3) 49 (5,8) 176 (20,9)

31

17-18 m. 402 (75,1) 45 (8,4) 88 (16,4) 11-13 m. 370 (54,6) 123 (18,1) 185 (27,3) 14-16 m. 408 (48,4) 193 (22,9) 242 (28,7)

6.Klasės valandėlės, p=0,001 (N=2059)

17-18 m. 198 (36,8) 179 (33,3) 161 (29,9) 11-13 m. 328 (48,4) 100 (14,8) 249 (36,8) 14-16 m. 431 (51,1) 120 (14,2) 292 (34,6)

7.Filmų peržiūros, diskusijos, p=0,179 (N=2059)

17-18 m. 266 (49,4) 99 (18,4) 174 (32,3) 11-13 m. 278 (41,2) 132 (19,6) 265 (39,3) 14-16 m. 372 (44,5) 157 (18,8) 307 (36,7)

8.Susitikimai su policijos pareigūnais, p=0,569 (N=2048)

17-18 m. 229 (42,6) 114 (21,2) 194(36,1)

4.3.2. Pagalbos paieška ir informuotumas apie jos formas

Tyrimas parodė, kad 65,7 proc. (N=1350) vaikų žino Vaikų linijos telefono numerį, o 40,05 proc.

(N=1218) žino kas yra psichologinės pagalbos tarnyba, teikianti psichologinės pagalbos paslaugas (30 lentelė).

Vertinant ar vaikai, žinodami, kad egzistuoja Vaikų linijos pagalbos telefonas bei psichologinės

pagalbos tarnybos, naudojasi, nustatyta (30 lentelė), kad tik 8,1 proc. mokinių, patyrusių fizinį smurtą

skambino į Vaikų liniją, o 2,4 proc. kreipėsi pagalbos į psichologinės pagalbos tarnybas. Panaši situacija su

patyrusiais psichologinį smurtą. Iš jų į Vaikų linijos telefoną skambino 6,5 proc. (N=38), o į Psichologinės

pagalbos tarnybas – 2,4 proc. respondentų. Tai leidžia daryti prielaidą, kad šios tarnybos nėra suprantamos

kaip pagalbos teikėjai arba iš jų pagalbos nesitikima.

30 lentelė. Smurtą patyrusiųjų pagalbos paieškos palyginimas

Pagalbos paieška Skambino į Vaikų liniją Kreipėsi į psichologinės pagalbos tarnybą

Smurto paplitimas

N (Proc.) N (Proc.) Fizinis smurtas (N=444) 36 (8,1) 11 (2,5) Psichologinis smurtas (N=589) 38 (6,5) 14 (2,4)

Mokinių buvo klausiama į ką jie kreiptųsi pagalbos smurto patyrimo atveju. Tyrimas parodė, kad

pagrindinė asmenų grupė, į kurią mokiniai kreiptųsi pagalbos yra tėvai (31 lentelė) bei kiti artimieji ir tai

daugiausiai nurodė visi respondentai, patyrusieji fizinį ar psichologinį smurtą. Antra pagal svarbumą grupė

yra draugai ir tik mažiau nei penktadalis respondentų praneštų mokytojams. Tai leidžia daryti prielaidą, kad

mokiniai labiausiai pasitiki ne mokytojais ar kitais mokykloje dirbančiais specialistais, o tėvais/artimaisiais ir

draugais.

32

31 lentelė. Asmenų, kuriems praneštų apie smurtą, palyginimas

Fizinis smurtas (N=444) Psichologinis smurtas (N=589) Asmenų grupė N (Proc.) N (Proc.)

Tėvams 230 (51,8) 283 (48,0) Kitiems artimiems 114 (25,7) 149 (25,3) Mokytojui 89 (20,0) 98 (16,6) Socialiniam pedagogui 44 (9,9) 56 (9,5) Psichologui 14 (3,2) 21 (3,6) Slaugytojai 9 (2,0) 9 (1,5) Draugui 205 (46,2) 278 (47,2) Niekam 75 (16,9) 83(14,1) Pastaba: Galima buvo pasirinkti daugiau nei vieną atsakymo variantą

Vaikų, patiriančių smurtą, paramos gavimo sistemoje yra labai svarbu žmonių grupės, į kuriuos

kreipiamasi pagalbos, t.y. svarbus kiekybinis parametras – kuo daugiau tinkle žmonių, kuo įvairesnius

vaidmenis jie atlieka – tuo didesnė pagalbos tikimybė. Duomenų analizė, vertinant 31 lentelėje išvardintas

asmenų grupes kaip po vieną žmogų tinkle, parodė, kad abiejų formų smurtą patyrusios mergaitės nurodė

daugiau žmonių pagalbos tinkle, nei berniukai (32 lentelė). Beveik trečdalis fizinį arba psichologinį smurtą

patyrusių berniukų ir penktadalis mergaičių, nurodė, kad neturi nė vieno žmogaus, kam galėtų pasisakyti arba

nelinkę niekam apie tai pasakyti, kas įvyko. Priežasčių gali būti keletas, tačiau šiuo atveju labai svarbus

aplinkui esančių žmonių gebėjimas pastebėti smurtą bei padėti smurtą patyrusiam vaikui, kuris nedrįsta ar

gėdijasi kreiptis pagalbos arba netiki, kad efektyvi pagalba bus suteikta.

32 lentelė. Asmenų kiekio pagalbos tinkle tarp smurtą patyrusiųjų palyginimas pagal lytį

Fizinis smurtas (N=444) Psichologinis smurtas (N=589) Berniukai Mergaitės Berniukai

Asmenų kiekis

N (Proc.) N (Proc.) N (Proc.) N (Proc.) Nė vieno 79 (30,4) 30 (16,3) 85 (31,4) 63 (19,8) Vienas 75 (28,8) 52 (28,3) 82 (30,3) 111 (34,9) Du-trys 87 (33,5) 85 (46,2) 86 (31,7) 116 (36,5) Keturi-penki 19 (7,3) 15 (8,2) 17 (6,3) 22 (6,9) Šeši ir daugiau 0 (0,0) 2 (1,1) 1 (0,4) 6 (1,9) Iš viso 260 (100) 184 (100) 271 (100) 318 (100) χ2=16,151, p=0,003 χ2=12,63, p=0,013

Vertinant respondentus pagal amžiaus grupes, nustatyta (33 lentelė), kad jaunesni respondentai,

lyginant su vyresniais, nurodė daugiau žmonių paramos tinkle, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas

nustatytas tarp psichologinį smurtą patyrusių mokinių. Rezultatai rodo, kad didėjant amžiui daugėja

33

psichologinį smurtą patyrusių respondentų, kurie neturi nė vieno žmogaus pagalbos tinkle (atitinkamai 19,3

proc., 28,0 proc. ir 28,1 proc.).

33 lentelė. Asmenų kiekio pagalbos tinkle tarp smurtą patyrusiųjų palyginimas pagal amžiaus grupes

Smurto paplitimas

Fizinis smurtas (N=444) Psichologinis smurtas (N=589)

11-13 m. 14-16 m. 17-18 m. 11-13 m. 14-16 m. 17-18 m. Asmenų kiekis N (Proc.) N (Proc.) N (Proc.) N (Proc.) N (Proc.) N (Proc.)

Nė vieno 40 (21,4) 47 (26,9) 22 (26,8) 38 (19,3) 74 (28,0) 36 (28,1) Vienas 44 (23,5) 53 (30,3) 30 (36,6) 55 (27,9) 90 (34,1) 48 (37,5) Du-trys 83 (44,4) 62 (35,4) 27 (32,9) 82 (41,6) 80 (30,3) 40 (31,2) Keturi-penki 18 (9,6) 13 (7,4) 3 (3,7) 19 (9,6) 17 (6,4) 3 (2,3) Šeši ir daugiau 2 (1,1) 0 (0,0) 0 (0,0) 3 (1,5) 3 (1,1) 1 (0,8) Iš viso 187 (100) 175 (100) 82 (100) 197 (100) 264 (100) 128 (100) χ2=13,16, p=0,106 χ2=17,74, p=0,023

4.3.3. Bendrųjų prevencinių programų ir smurto paplitimo sąsajos

Vertinta ar dalyvavimas išvardintoje bendrojoje prevencinėje veikloje (analizuotos 8 veiklos pagal

smurto prevencijos programą) yra susijęs su fizinio ir psichologinio smurto paplitimu.

Tyrimo rezultatai parodė, kad fizinio smurto paplitimas su išvardinta prevencine veikla nėra susijęs

(p>0,05), t.y. nerasta patvirtinimo/įrodymų, kad mokiniai, kurie dalyvauja prevencinėje veikloje, patirtų

mažiau fizinio smurto, nei nedalyvaujantys ar nežinantys apie tokią veiklą.

Vertinant psichologinio smurto paplitimą ir vykdomą prevencinę veiklą (34 lentelė), statistiškai

reikšmingi skirtumai nustatyti tik dėl prevencinės Savaitė be patyčių, kurie rodo, kad tarp patyrusiųjų

psichologinį smurtą, dalyvavusiųjų ar žinančių kad tokia prevencinė akcija vyksta, buvo dauguma (60,9

proc.), kas leidžia daryti išvadą, jog informuotumas ir dalyvavimas joje prisideda prie gebėjimo atpažinti ir

suprasti koks elgesys yra priskiriamas psichologiniam smurtui, nes toks yra Savaitė be patyčių tikslas.

34 lentelė. Prevencinės veiklos ir psichologinio smurto sąsajos

Pats dalyvauju Vyksta Nevyksta Prevencinė Savaitė be patyčių N (proc.) N (proc.) N (proc.)

p

Psichologinis smurtas (N=466) 123 (33,5) 309 (27,4) 34 (23,3) 0,028

34

5. REZULTATŲ APTARIMAS

Visuomenėje smurto prieš vaikus problema yra labai opi ir stengiamasi įvairiais būdais ją spręsti. Nors

šalyje nacionaliniu ir vietiniu lygmenyse įgyvendinamos įvairios smurto prevencijos programos,

organizuojami renginiai ir stebimas smurto prieš vaikus atvejų mažėjimas, mūsų atlikto tyrimo rezultatai

rodo, kad fizinis ir psichologinis smurtas prieš vaikus vis dar yra smarkiai paplitęs reiškinys.

Mūsų tyrimo duomenimis net trečdalis (27,2 proc.) vaikų nuolatos patiria psichologinį smurtą (iš

bendraamžių – 21,2 proc., iš tėvų – 7,8 proc., kitų suaugusiųjų – 7,0 proc., mokytojų - 5,9 proc.), o

penktadalis (20,5 proc.) – fizinį smurtą (iš bendraamžių –16,4 proc., iš tėvų – 6,0 proc., kitų suaugusiųjų –

5,5 proc., mokytojų – 2,9 proc.). Gauti rezultatai patvirtina kitų šalyje atliktų tyrimų duomenis. Lyginant su

HBSC 2005–2006 metų tyrimo duomenimis, patyčias arba psichologinį smurtą per kelis paskutinius

mėnesius patyrė 29 proc. 11-mečių mergaičių ir 32 proc. berniukų, po 29 proc. 13-mečių berniukų ir

mergaičių, bei 21 proc. 15-mečių mergaičių ir 23 proc. berniukų [9]. Tyrinėjant patyčių problemą mokyklose,

nustatyta, kad 32 proc. vaikų patyrė patyčias 2-3 kartus per mėnesį ar dažniau [31]. Smurto mokyklose

paplitimo, formų, priežasčių, prevencijos ir pagalbos priemonių tyrimo duomenų analizė parodė, kad

mokyklose emocinį smurtą iš kitų vaikų kartą per savaitę ir dažniau patyrė 59,1 proc. 5-12 klasių mokinių, o

fizinį smurtą – 20, 5 proc. [34].

Mūsų tyrimas patvirtino kitų tyrėjų išvadas, kad berniukai dažniau tampa skriaudėjais, o taip pat ir

fizinio smurto aukomis, nei mergaitės, kad patyčių aukomis dažniau tampa jaunesnio amžiaus vaikai, nei

vyresnieji [32, 34, 46]. Šio tyrimo duomenimis fizinį smurtą patyrė 25,0 proc. berniukų ir 16,4 proc.

mergaičių, statistiškai reikšmingai daugiau jų priklausė 11-13 metų amžiaus grupei (26,2 proc.), lyginant su

vyresniais. Tačiau nuo psichologinio smurto kenčia po trečdalį vaikų visose trijose amžiaus grupėse.

Šio tyrimo duomenys patvirtino, kad dažniausiai vaikai tampa savo bendraamžių aukomis: nuo dažno

bendraamžių fizinio smurto kenčia 16,4 proc. vaikų (iš tėvų fizinį smurtą patiria 6,0 proc., kitų suaugusiųjų -

5,5 proc., mokytojų – 2,9 proc.). Psichologinį smurtą iš bendraamžių dažnai patiria daugiau nei penktadalis

(21,2 proc.) vaikų (iš tėvų psichologinį smurtą patiria 7,8 proc., kitų suaugusiųjų – 7,0 proc., mokytojų – 5,9

proc.).

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro mokslininkai išskiria keturias rizikos veiksnių grupes,

įtakojančias smurto paplitimą jaunimo tarpe: individualius, šeimos, socialinius, bendruomenės [56]. Mūsų

tyrimo rezultatai patvirtino, kad sociodemografiniai ir psichosocialiniai veiksniai (šeimos sudėtis, auklėjimas,

šeimos finansinė padėtis, savivertė, tarpusavio santykiai su tėvais, draugais ir mokytojais) glaudžiai susiję su

fizinio ir psichologinio smurto patyrimu. Tiek fizinio tiek ir psichologinio smurto patyrimą įtakojo

patėvio/pamotės ar vieno iš tėvų sugyventinio būvimas šeimoje, bloga šeimos finansinė padėtis, prasti

35

tarpusavio santykiai su tėvais, mokytojais, kitais mokiniais, žalingi įpročiai, žema savivertė, delinkventiniai

draugai. Gauti rezultatai iš dalies patvirtino kitų tyrėjų, analizavusių smurto paplitimo rizikos veiksnius,

išvadas. 2007 m. Kauno miesto mokyklose atliktas psichologinės ir fizinės prievartos raiškos tyrimas

atskleidė, kad žemas socialinis ekonominis šeimos statusas, mažesnė savigarba, nelaimingumo jausmas yra

vieni iš veiksnių, labiausiai didinančių galimybę tapti smurto auka, mažas tėvų išsilavinimas prognozavo

fizinę ir santykių viktimizaciją [33]. Kiti tyrėjai nustatė, kad svarbiausios smurtavimo priežastys yra

psichologinės smurtaujančiojo problemos, per televiziją rodomas smurtas, netinkamas auklėjimas šeimoje

[34].

Skelbiama, kad į Vaikų liniją ir psichologinės pagalbos tarnybas kasmet skambina vis daugiau vaikų ir

jaunuolių, išgyvenančių krizines situacijas. Praėjusiais metais Vaikų linijos konsultantai teikdami pagalbą

telefonu atsiliepė į 95 653 vaikų bei paauglių skambučius – šis skaičius buvo 4 437 skambučiais didesnis nei

2009-aisiais [10, 59]. Tačiau mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad tik 8,4 proc. patyrusių smurtą vaikų

skambino į Vaikų liniją, ir 2,5 proc. – į psichologinės pagalbos tarnybas. Tai leidžia daryti prielaidą, kad šių

tarnybų pagalba smurtą patyrusieji vaikai nepasitiki. Dažniausiai patyrę smurtą vaikai pagalbos kreiptųsi į

tėvus arba draugus, mokytojais pasitikėtų tik 13,3 proc. respondentų. Tai, kad dauguma moksleivių pagalbos

kreipiasi į tėvus ir draugus patvirtino 2005 m. atliktas moksleivių požiūrio į smurto prevenciją mokykloje

[58] bei tarptautinio projekto „Mare Balticum“ rėmuose atlikti tyrimai.

Šiame tyrime siekėme įvertinti, kiek mokiniai yra informuoti apie smurto prevencijos programas,

vykdomas mokykloje, kiek patys jose dalyvauja ir kaip tai įtakoja smurto paplitimą. Rezultatai parodė, kad

daugiausiai vaikų žinojo apie mokykloje vykdomą akciją Savaitė be patyčių ir joje dalyvavo, o trečdalis

pažymėjo, kad mokykloje vyksta filmų peržiūros, klasės valandėlės, akcija Smurtui prieš vaikus – Ne,

susitikimai su policijos pareigūnais, nedidelė dalis mokinių žinojo, kad mokykloje vyksta smurto prevencijos

programos Antras žingsnis ir Olweus. Tyrimo rezultatų analizė atskleidė, kad fizinio ir psichologinio smurto

patyrimas su prevencine veikla nėra susijęs. Kasmet vykdoma akcija Savaitė be patyčių didina informuotumą

ir gebėjimą atpažinti psichologinį smurtą.

Mūsų tyrimas atskleidė, kad mokyklose smurto prevencijai skirtų renginių ir programų sklaida yra

nepakankama, šiuose renginiuose dalyvauja tik nedidelė dalis mokinių, kas atitinka kitų tyrėjų duomenis

[34]. Švietimo įstaigose dirbantys specialistai turėtų įvairiais būdais ir formomis skleisti informaciją apie

įgyvendinamas programas ir renginius, stengtis į smurto prevencijos veiklą įtraukti kuo daugiau mokinių.

Tyrimo rezultatai įpareigoja pedagogus ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistus atkreipti dėmesį į

tyrime analizuotus psichosocialinius veiksnius, įtakojančius smurto paplitimą.

36

6. IŠVADOS

1. Fizinį smurtą patyrė penktadalis (20,5 proc.), psichologinį – trečdalis (27,2 proc.) respondentų.

Pagrindinė smurtautojų grupė yra bendraamžiai, 16,4 proc. smurtavo fiziškai ir 21,2 proc.

psichologiškai. Iš tėvų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų fizinį bei psichologinį smurtą patyrė 3,0 proc. -

7,8 proc. respondentų. Daugiau fizinį smurtą patyrė beniukai nei mergaitės. Nepriklausomai nuo

amžiaus psichologinis smurtas (80,2 proc.) yra paplitęs labiau nei fizinis (60,3 proc.).

2. Nustatytos šios psichosocialinės smurto veiksnių grupės: individualūs rizikos veiksniai (neigiamas

požiūris į mokymąsi, teigiamas požiūris į smurto naudojimą, žemas savęs vertinimas, žalingi

įpročiai), šeimos rizikos veiksniai (blogi santykiai su tėvais, skurdi šeimos finansinė padėtis,

gyvenimas šeimose, kuriose vienas tėvų – ne biologinis), socialiniai rizikos veiksniai (bendravimas su

delinkventiniais draugais, blogi santykiai su mokiniais ir mokytojais) bei bendruomenės rizikos

veiksniai (žemas saugumo jausmas mokykloje ir kitoje aplinkoje).

3. Vertinant vykdomų bendrųjų smurto prevencinių veiklų/programų efektyvumą, jų teigiamas

veiksmingumas smurto mažinimui nenustatytas. Kasmet vykdoma akcija Savaitė be patyčių didina

informuotumą ir gebėjimą atpažinti psichologinį smurtą.

37

7. REKOMENDACIJOS

1. Diegti įrodymais pagrįstas kompleksines smurto ir žalingų įpročių prevencijos programas pagal

amžiaus tarpsnio ypatumus (Antras žingsnis ir kt.) ir apimančias gyvenimo ir bendravimo įgūdžių

ugdymą (pradinis ir pagrindinis ugdymas). Ypatingą dėmesį skirti nuolatiniam prevencinių

programų efektyvumo stebėjimui ir vertinimui.

2. Vykdyti įgūdžių ugdymo prevencines programas, orientuotas į skurde gyvenančias ir žalingų

įpročių turinčias šeimas. Įtraukti tėvus į mokyklos/vaikų gyvenimą, vykdyti sveiką bei saugią

vaikų aplinką skatinančias programas.

3. Efektyviau dirbti su smurto aukomis. Skatinti nevyriausybinių organizacijų, viešųjų įstaigų ir

krizių centrų steigimą ir vystymą visoje Lietuvoje, didinti aukų arba trečiųjų asmenų supratimą

apie prievartą ir pagalbos ieškojimą bei pranešimą apie tokius atvejus tam tikroms institucijoms.

4. Tobulinti ir plėsti ankstyvąją prevencinę ir šviečiamąją veiklą, organizuoti švietimo, informavimo

ir kitas prevencines priemones, formuojančias nesmurtinę kultūrą šeimoje bei visuomenėje.

38

8. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Jungtinių Tautų Vaiko teisių apsaugos konvencija. Ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Valstybės žinios.

1995; 60-1501.

2. Labanauskienė J, Siaurusaitis B. Smurto prieš vaikus būklė ir problemos Lietuvoje. Neurologijos

seminarai; 2008, 12 (4), p. 199-203.

3. Giardino A. P. Child abuse and neglect: psychical abuse. eMedicine J., 2001; 2 (8).

4. May – Chahal C, Cawson P. Measuring child maltreatment in the United Kingdom: a study of the

prevalence of child abuse and neglect. Child Abuse Negl, 2005; 29(9): 949-51.

5. Usta J, Jo AM. Farver. Is there violence in the neighbourhood? Ask the children. Journal of Public

Health, 2005; 27 (1): 3-11.

6. Labanauskienė J., Siaurusaitis B. Vaikų smurtinių traumų diagnostika. Pediatrija. 2006; 1: 79-84.

7. Labanauskienė J., Siaurusaitis B, Vencius J. Smurtas prieš vaikus šeimoje. Pediatrija; 2006; 3: 43-47.

8. Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės. Lietuvos vaikai. Prieiga internetu:

http://www.stat.gov.lt/

9. Inequalities in young people's health. Health behaviour in school-aged children international report

from the 2005/2006 survey.

10. Smurto paplitimas ir jo prevencija Lietuvoje. Vilnius, 2011.

11. Gilligan J. Smurtas: apmąstymai apie nacionalinę epidemiją. Vilnius: Vaga, 2007, 302 p.

12. Valintėlienė R, Narkauskaitė L, Smurtas – visuomenės sveikatos problema. Smurto masto ir

priežasčių nustatymas. Visuomenės sveikata. 2010;1(48): 5-7.

13. 2000-2007 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinis pranešimas. Prieiga internetu:

http://www.socmin.lt

14. Gincman J, Jasulaitis A. Fizinis ir seksualinis smurtas prieš vaikus. Medicinos teorija ir praktika.

2004; 1(37):17-19.

15. Labanauskienė J. Bernotas H, Siaurusaitis B. Vaikų smurtinių traumų ypatumai. Lietuvos chirurgija.

2007; 5(2): 161-168.

16. Sakalauskas G., Ūselė L. Smurto prieš vaikus draudimo socialiniai ir teisiniai aspektai. Teisės

problemos, 2007 ; 2 (56).

17. Jaunimo nusikalstamas elgesys: nukentėjusieji ir kaltininkai. Tarptautinis projektas ,,Mare Balticum”.

Teisės institutas, 2004.

39

18. Emily A. Greenfield, Nadine F. Marks. Profiles of Physical and Psychological Violence in Childhood

as a Risk Factor for Poorer Adult Health: Evidence from the1995-2005 National Survey of Midlife in

the U.S. J Aging Health. 2009; 21(7): 943–966.

19. Springer KW, Sheridan J, Kuo D, Carnes M. The long-term health outcomes of childhood abuse: An

overview and a call to action. Journal of General Internal Medicine 2003; 18:864–870.

20. Schwab-Stone ME, Ayers TS, Kasparow W., Voyce C., Barone C., Shriver T., Weissberg RP. No

safe haven: a study of violence exposure in an urban community. J Am Acad Child Adolesc

Psychiatry 1995;34: 1343-1352.

21. Hazler R.J., Hoover J.H. What do kids say about bullying? Education Digest. 1993; 58: 16-20.

22. Nansel T.R. Bullying Behavior Among US Youth: Prevalence and Association With Psychosocial

Adjustment. Journal of the American Academy of Child & Adolescent Psychiatry; 2001;40: 1145-

1148.

23. Jinan Usta, Jo Ann M. Farver. Is there violence in the neighbourhood? Ask the children. Journal of

Public Health. 2006;1: 3-11.

24. Fagan J., Browne A. Violence between spouses and intimates: physical aggression between women

and men in intimate relationships. In Reiss AJ, Roth JA, eds. Understanding and preventing violence:

panel on the understanding and control of violent behavior. Vol. 3. Social influences. Washington,

DC, National Academy Press, 1994: 114-292.

25. Malpique C., Barrias P., Morais L., Salgado M., Isabel Pinto da Costa, Rodriques M. Violence and

alcoholism in the family: how are the children affected? Alcohol and Alcoholism.1998;1: 42-46.

26. Didžiokienė A., Žemaitienė N. Smurtą patiriančių rizikos grupės vaikų psichologinė savijauta.

Medicina. 2005; 41 (1):59-66.

27. Vareikienė I., Malinauskienė V. Moksleivių mokykloje patiriamo priekabiavimo, konfliktų, smurto

šeimoje ir psichologinės būsenos sąsajos. Visuomenės sveikata. 2007; 1 (36): 10-15.

28. Sruoga V., Jakubkaitė B. Emocinė, fizinė ir seksualinė prievarta prieš vaikus. UAB “Dizaino

propaganda”, 2002.

29. Hughes K., Bellis A.M., Whelan G., Calafat A., M. Juan, N. Blay. Alcohol, drugs, sex and violence:

health risks and consequences in young British holidaymakers to the Balearics. Addiciones, 2009; 4:

265-278.

30. Kershaw C, Nicholas S and Walker A. Crime in England and Wales 2007/08. London: Home Office,

2008.

31. Povilaitis R. Mokinių dalyvavimo patyčiose ir psichosocialinio funkcionavimo sąsajos. Daktaro

disertacija, Vilnius, 2008.

40

32. Širvinskienė G, Žemaitienė N. Mokinių požiūris į patyčias ir tyčiojantis atliekami vaidmenys.

Visuomenės sveikata. 2008; 3(42): 25-29.

33. Jankauskienė R, Šukys S. Erzinimo, verbalinės, santykių ir fizinės prievartos raiška bendrojo

lavinimo mokyklose: susijusių veiksnių analizė. Visuomenės sveikata. 2007; 2 (37): 40-47.

34. Tyrimo ,,Smurto mokyklose paplitimas, formos, priežastys, prevencija ir pagalbos priemonės”

ataskaita. Prieiga internete http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/tyrimai/

35. World report on violence and health. World Health organization, 2002.

36. Injuries and violence in Europe: why they matter and what can be done. Violence and Injury

Prevention. WHO Regional Office for Europe, 2006.

37. Mytton, DiGuiseppi C, Gough D, Taylor R, Logan S. School-based secondary prevention

programmes for preventing violence. Cochrane Database Syst Rev. 2006;3.

38. Report on violence and health in Macedonia and guide for prevention. Ministry of health of the

Republic of Macedonia. 2006.

39. McVeigh C., Hughes K., Bellis M.A., Reed E., Ashton J.R. Syed Q. Violent Britain People,

Prevention and Public Health. 2005.

40. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir

pagalbos vaikams 2008-2010 metų programos patvirtinimo“. Valstybės Žinios. 2008; 51-1892.

41. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas ,,Dėl Nacionalinės smurto prieš

vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2011 – 2015 metų programos patvirtinimo“. Valstybės žinios.

2011; 2-81.

42. Patyčios Lietuvos mokyklose: problemos ir jų sprendimo būdai. Švietimo problemos analizė Nr. 11

(39). Švietimo ir mokslo ministerijos švietimo aprūpinimo centras, 2009.

43. Batulevičienė V. Moksleivių požiūris į smurto prevenciją. Magistrinis darbas. Vilnius, 2005.

44. Bareikienė I., Zaborskis A. Olweuso patyčių prevencijos programos veiksmingumo tyrimas Kauno

miesto mokyklose. Visuomenės sveikata. 2011; 1 (52).

45. Karch D. Personal conflicts biggest cause of murdeis in U.S. Centers for Disease Control and

Prevention. Prieiga internete: www.cdc.gov/Violenceprevention

46. Currie C, Nic Gabhainn S, Godeau E, Roberts C, Smith R, Currie D, Pickett W, Richter M, Morgan A

& Barnekow V (eds.) (2008) Inequalities in young people's health: HBSC international report from

the 2005/06 Survey. Health Policy for Children and Adolescents, No. 5, WHO Regional Office for

Europe, Copenhagen, Denmark.

41

47. Glaser, R.R., Van Horn, M.L., Arthur, M.W., Hawkins, J.D., & Catalano, R.F. (2005). "Measurement

properties of the Communities That Care Youth Survey across demographic groups." Journal of

Quantitative Criminology, 21(1), 73-102.

48. Hatcher L. A step-by-step approach to using the SAS system for factor analysis and and Structural

Equation Modeling. Cary: SAS Institute; 1994.

49. Bosworth, K., & Espelage, D. (1995). Teen Conflict Survey. Bloomington, IN: Center for Adolescent

Studies, Indiana University.

50. Rosenberg M. Society and the adolescent self-image. Princeton, New Jersey: Princeton University

Press, 1965.

51. Malinauskienė O, Žukauskienė R., Paauglių depresijos simptomų, savivertės, šeimos socialinio-

ekonominio statuso ir tėvų auklėjimo stiliaus sąsajos. Psichologija, 30: 17-31.

52. Bosworth, K., & Espelage, D. (1995). Teen Conflict Survey. Bloomington, IN: Center for Adolescent

Studies, Indiana University.

53. Gorman-Smith D, Tolan PH, Henry DB. A developmental-ecological model of the relation of family

functioning to patterns of delinquency. Journal of Quantitative Criminology 2000;16:169-198.

54. Institute of Behavioral Sciences. Youth Interview Schedule: Denver Youth Survey. Boulder, CO:

University of Colorado, 1987.

55. Vessels G. Character and community development: a school planning and teacher training handbook.

Westport, CT: Praeger, 1998.

56. Prieiga internete: http://www.cdc.gov/ViolencePrevention/youthviolence/prevention.html

57. Boulton M., Trueman M., Flemington I. Associations between Secondary School Pupils' Definitions

of Bullying, Attitudes towards Bullying and Tendencies to Engage in Bullying: age and sex

differences. Educational Studies, 2002; 28(4).

58. Batulevičienė V. Moksleivių požiūris į smurto prevenciją mokykloje. Vilniaus pedagoginis

universitetas. Magistro darbas. Vilnius, 2005. Prieiga internete http://vddb.library.lt/

59. Pranešimas spaudai 2011 02 15. Prieiga internete http://www.vaikulinija.lt/

42

PRIEDAS 1

SMURTO PRIEŠ 11-18 M. AMŽIAUS VAIKUS PAPLITIMO IR JĮ ĮTAKOJANČIŲ VEIKSNIŲ VERTINIMAS

Tyrimo organizavimo savivaldybėje aprašymas Tyrimo tikslas – įvertinti smurto prieš 11-18 m. amžiaus vaikus paplitimą Lietuvoje ir jį įtakojančius

veiksnius.

Uždaviniai:

1. Nustatyti smurto prieš 11-18 metų amžiaus vaikus paplitimą.

2. Nustatyti smurto prieš 11-18 metų amžiaus vaikus psichosocialines priežastis.

Tyrimo rezultatai padės įvertinti psichosocialinių veiksnių įtaką smurto paplitimui, nustatyti kaip aktyviai

mokiniai dalyvauja smurto prevencijos programose, pasitarnaus ieškant efektyvesnių smurto mažinimo prie

vaikus prevencijos priemonių.

Trumpas metodikos aprašymas Įvertinant galimą neatsakytų ar netinkamų vertinimui anketų skaičių, siekiama apklausti apie 2000 5-12

klasių mokinių. Tyrimui atlikti parengta anoniminė anketa, skirta 5-12 klasių mokiniams (1 priedas).

Tyrimas vykdomas, bendradarbiaujant su šalies savivaldybių visuomenės sveikatos biurais (toliau – VSB),

kurie pasirenka bendrojo lavinimo vidurines mokyklas, mokyklų administraciją supažindina su tyrimo

metodika ir atlieka 5-12 klasėse besimokančių mokinių apklausas. Dalyvavimas tyrime yra savanoriškas.

Tėvų informavimas

Gavus atrinktų mokyklų administracijos sutikimą ir atrinkus tiriamųjų klases, kartu su mokyklos

administracija aptariama, ar reikia tėvų sutikimo. Tėvų informavimui apie būsimą apklausą ir jų sutikimo

gavimui parengta informacija tėvams, kurioje pateikta informacija apie atliekamo tyrimo tikslus, pagrindines

tyrimo sritis. Jei tėvai nesutinka, kad jų vaikas dalyvautų apklausoje, apie tai turi pranešti klasės auklėtojai.

Mokyklų ir klasių atranka savivaldybėse

1. Savivaldybėje pasirenkama vidurinė bendrojo lavinimo mokykla, kurioje mokosi pasirinkta tiriamoji

populiacija (bendrojo tipo 5-12 klasėse lietuvių kalba besimokantys mokiniai);

2. Visuomenės sveikatos biuras, dirbantis su miesto mokyklomis, pasirenka miesto vidurinę mokyklą;

biuras, dirbantis su rajono mokyklomis, pasirenka rajono vidurinę mokyklą;

3. Pasirinktoje mokykloje reikia apklausti po vieną laisvai pasirinktą 5 – 12 klasę (pvz.: 5-a, 6-a, 7-a,

8-a, 9-a, 10-a, 11-a, 12-a);

4. Jei pasirinktoje mokykloje nėra visų reikiamų klasių, pasirenkama kita mokykla.

43

Mokinių anketinė apklausa

Tyrimas vykdomas administracijos nurodytu laiku. Apklausą vykdys Visuomenės sveikatos biuro

darbuotojas, visuomenės sveikatos specialistas, dirbantis mokykloje. Prieš tyrimą mokiniams paaiškinami

tyrimo tikslai, atsakoma į klausimus. Atsižvelgiant į tai, kad anketos anoniminės, anketų pildymo ir jų

surinkimo metu turi būti užtikrintas respondentų duomenų konfidencialumas, esant galimybei mokinių

prašoma susėsti po vieną.

Numatoma anketos pildymo trukmė 35-45 min.

Anketų perdavimas

Užpildytas anketas prašome perduoti tyrimo organizatoriams Higienos institute (Vilnius, Didžioji g. 22, 201

kab.). Tiksliau dėl užpildytų anketų perdavimo susitarsime el. paštu arba telefonu.

Anketinių duomenų analizė

Užpildytos anketos bus suvedamos į duomenų bazę, atlikta bendra duomenų analizė ir parengta bendra

tyrimo ataskaita. Duomenų analizei bus naudojamas statistinių duomenų paketas SPSS 15.0 for Windows.

44

PRIEDAS 2

MOKINIO ANKETA

Šia apklausa siekiama sužinoti smurto prieš vaikus paplitimą ir priežastis. Išreikšdamas savo požiūrį ir atvirai atsakęs į pateiktus klausimus, suteiksi vertingos informacijos ir prisidėsi prie problemos sprendimo. Labai prašome įdėmiai perskaityti klausimus ir pažymėti tau priimtiną atsakymo variantą kryželiu: X. Atkreipiame dėmesį, kad į kai kuriuos klausimus galimi keli atsakymai, taigi pažymėk visus tau tinkamus, taip pat yra tokių, kur galėsi laisvai išsakyti savo nuomonę. Anketos anoniminės, todėl atsakymai bus laikomi paslaptyje ir apie jų turinį nesužinos nei tavo draugai, nei mokytojai, nei tėvai. Anketos užpildymas truks 35-45 min.

1. Kiek tau metų? Įrašyk.

2. Lytis: Berniukas Mergaitė

3. Kelintoje klasėje mokaisi? Įrašyk. ____________

4. Kur tu nuolat gyveni? Pažymėk. Mieste Kaime

Dabar užduosime klausimus apie smurtą. Perskaityk atidžiai apibrėžimus, kad nesuklystum atsakydamas/a į klausimus.

Fizinis smurtas – smūgiai, mušimas, sudavimas, įspyrimas, įkandimas, apdeginimas ir kitoks poveikis kūno išoriniam paviršiui ir vidaus organams, naudojant fizinę jėgą, daiktus, skysčius ir kt.

5. Ar tau teko patirti fizinį smurtą?

Taip Ne Jei atsakei Ne, pereik prie 10 klausimo.

6. Jei atsakei Taip, kaip dažnai per pastaruosius 12 mėnesių patyrei fizinį smurtą iš tėvų (globėjų)? Pažymėk vieną atsakymą.

niekada tik vieną kartą 2 ar 3 kartus 4-10 kartų 10 kartų ir daugiau

7. Kaip dažnai per pastaruosius 12 mėnesių patyrei fizinį smurtą iš mokytojų? Pažymėk vieną atsakymą.


8. Kaip dažnai per pastaruosius 12 mėnesių patyrei fizinį smurtą iš kitų suaugusiųjų asmenų (tau pažįstamų ar nepažįstamų)? Pažymėk vieną atsakymą.


45

9. Kaip dažnai per pastaruosius dvylika mėnesių patyrei fizinį smurtą iš draugų/bendraamžių? Pažymėk vieną atsakymą. niekada tik vieną kartą 2 ar 3 kartus 4-10 kartų 10 kartų ir daugiau

Psichologinis smurtas - tai žmogaus niekinimas, keiksnojimas necenzūriniais žodžiais, žodinė agresija, baimės jausmo sukėlimas, gąsdinimas, grasinimai sužaloti, nuolatinės įtampos, stresų sukėlimas.

10. Ar tau teko patirti psichologinį smurtą?

Taip Ne

Jei atsakei Ne, pereik prie 15 klausimo. 11. Jei atsakei Taip, kiek kartų per pastaruosius du mėnesius patyrei psichologinį smurtą iš tėvų (globėjų)? Pažymėk vieną atsakymą.

nepatyriau psichologinio smurto per pastaruosius du mėnesius tik vieną ar du kartus 2 ar 3 kartus per mėnesį maždaug kartą per savaitę keletą kartų per savaitę

12. Kiek kartų per pastaruosius du mėnesius patyrei psichologinį smurtą iš mokytojų? Pažymėk vieną atsakymą.


13. Kiek kartų per pastaruosius du mėnesius patyrei psichologinį smurtą iš kitų suaugusiųjų asmenų (tau pažįstamų ar nepažįstamų)? Pažymėk vieną atsakymą.


14. Kiek kartų per pastaruosius du mėnesius patyrei psichologinį smurtą iš draugų/bendraamžių? Pažymėk vieną atsakymą.


46

Dabar užduosime keletą klausimų apie šeimą.

15. Kas su Tavimi kartu gyvena tame pačiame bute (name?) (pažymėk tiek langelių, kiek reikia) mama tėtis globėja globėjas sesuo seserys (įrašyk kelios)____ brolis

broliai (įrašyk keli)____ senelis senelė pamotė patėvis kita (įrašyk).....................

16. Koks tavo tėčio (globėjo) išsilavinimas? Pažymėk vieną atsakymą.

vidurinis (vidurinė, profesinė mokykla) aukštesnysis (technikumas, kolegija) aukštasis (universitetas, institutas, akademija) nežinau

17. Koks tavo mamos (globėjos) išsilavinimas? Pažymėk vieną atsakymą.

vidurinis (vidurinė, profesinė mokykla) aukštesnysis (technikumas, kolegija) aukštasis (universitetas, institutas, akademija) nežinau

18. Ar tavo tėvai (globėjai, patėvis/pamotė) šiuo metu turi darbą? Pažymėk vieną atsakymą.

taip, abu dirba dirba tik vienas iš jų abu šiuo metu bedarbiai nežinau

19. Kaip tu įvertintum jūsų šeimos finansinę padėtį, lyginant su kitomis klasės draugų šeimomis? Pažymėk vieną atsakymą.

gyvename ženkliai geriau gyvename šiek tiek geriau gyvename panašiai kaip kiti gyvename šiek tiek blogiau gyvename ženkliai blogiau

20. Kaip dažnai per pastaruosius 12 mėnesių matei savo tėvą (globėją) apsvaigusį nuo alkoholio ? Pažymėk vieną atsakymą.

nemačiau apsvaigusio per pastaruosius 12 mėnesių kelis kartus per pastaruosius 12 mėnesių 2-3 kartus per mėnesį 2-3 kartus per savaitę kasdien

21. Kaip dažnai per pastaruosius 12 mėnesių matei savo mamą (globėją) apsvaigusią nuo alkoholio? Pažymėk vieną atsakymą.

nemačiau apsvaigusios per pastaruosius 12 mėnesių kelis kartus per pastaruosius 12 mėnesių 2-3 kartus per mėnesį 2-3 kartus per savaitę kasdien

22. Kokie tavo ir mamos (globėjos) santykiai? (pažymėk vieną langelį)

geri patenkinami blogi kita(įrašyk) _______________

47

23. Kokie tavo ir tėčio (globėjo) santykiai? (pažymėk vieną langelį)

geri patenkinami blogi kita (įrašyk) _______________

24. Ar tėvai kada nors sakė tau žemiau išvardintus teiginius. Pažymėk vieną atsakymą kiekvienoje eilutėje.

Teiginiai 1. Jei kas nors suduos tau, duok jam atgal Taip Ne 2. Jei kas nors prasivardžiuoja, suduok jam Taip Ne 3.Jei kas nors prasivardžiuoja, prasivardžiuok ir tu Taip Ne 4. Jei kas nors kviečia tave muštis, trenk jam pirmas Taip Ne 5. Jei negali problemos išsiaiškinti taikiai, geriausiai tai išspręsti muštynėmis Taip Ne 6. Jei kas nors prasivardžiuoja, nekreipk dėmesio Taip Ne 7. Jei kas nors kviečia muštis, stenkis atkalbėti nuo muštynių Taip Ne 8. Pirmiausiai reikia apgalvoti /apsvarstyti problemą, nuraminti save, tada pakalbėti apie problemą su savo draugu

Taip Ne

9. Jei kitas mokinys kviečia tave muštis, turi pasakyti mokytojui, ar kitam vyresniam žmogui.

Taip Ne

10. Muštynės nėra gerai, yra kitų būdų problemoms išspręsti Taip Ne 25. Užduosime keletą klausimų apie mokyklą. Pažymėk vieną atsakymą kiekvienoje eilutėje.

Klausimai 1. Kaip dažnai jauti, kad mokymasis mokykloje yra reikšmingas, svarbus?

Niekada Retai Kartais Dažnai Beveik visada

2. Kiek tau įdomūs dauguma dalykų, kuriuos mokaisi mokykloje?

Labai įdomūs

Ganėtinai įdomūs

Pakankamai įdomūs

Šiek tiek nuobodūs

Labai nuobodūs

3. Kiek, tavo nuomone, dalykai, kurių mokaisi mokykloje, svarbūs tau ateityje?

Labai svarbu

Ganėtinai svarbu

Pakankamai svarbu

Truputį svarbu

Visiškai nesvarbu

Pastaraisiais mokslo metais kaip dažnai... 4. Tau patiko būti mokykloje?

Niekada

Retai

Kartais

Dažnai

Beveik visada

5. Tu nekentei buvimo mokykloje? Niekada Retai Kartais Dažnai Beveik visada 6. Stengeisi gerai atlikti užduotis mokykloje?

Niekada Retai Kartais Dažnai Beveik visada

26. Ar tu rūkei per pastarąsias 30 dienų?

visai nerūkau rečiau nei kartą per savaitę bent kartą per savaitę rūkau kasdien

27. Ar esi ragavęs alkoholinių gėrimų (alaus, vyno, šampano, degtinės arba kitokių alkoholinių gėrimų) per pastarąsias 30 dienų?

Taip Ne

48

28. Jei atsakei Taip, ar per pastarąsias 30 dienų buvai išgėręs tiek alkoholinių gėrimų, kad pasijustum tikrai apsvaigęs? Pažymėk vieną atsakymą.

ne, nebuvau taip, vieną kartą taip, 2-3 kartus taip, 4-10 kartų taip, daugiau kaip 10 kartų

29. Ar per pastarąsias 30 dienų vartojai narkotines medžiagas (išskyrus alkoholį ir tabaką)? Pažymėk vieną atsakymą. ne, nevartojau taip, vieną kartą taip, 2 kartus ir daugiau

30. Užduosime keletą klausimų apie tai ką tu veiki ne mokykloje. Apibrauk vieną atsakymą kiekvienoje eilutėje.

Darbo dienos metu vidutiniškai aš.... 1. Žiūriu televizorių arba video 0 min. 1-30 min. 30-60 min. 1-2 val. 2-4 val. 2. Skaitau savo malonumui 0 min. 1-30 min. 30-60 min. 1-2 val. 2-4 val. 3. Klausausi muzikos 0 min. 1-30 min. 30-60 min. 1-2 val. 2-4 val. 4. Ruošiu namų darbus 0 min. 1-30 min. 30-60 min. 1-2 val. 2-4 val. 5. Žaidžiu kompiuterinius ar video žaidimus

0 min. 1-30 min. 30-60 min. 1-2 val. 2-4 val.

6. Bendrauju su šeimos nariais (šnekamės arba užsiimame bendra veikla)

0 min. 1-30 min. 30-60 min. 1-2 val. 2-4 val.

7. Bendrauju su draugais 0 min. 1-30 min. 30-60 min. 1-2 val. 2-4 val. 8. Tvarkausi namuose 0 min. 1-30 min. 30-60 min. 1-2 val. 2-4 val. 9. Leidžiu laiką be suaugusiųjų 0 min. 1-30 min. 30-60 min. 1-2 val. 2-4 val. 10. Dalyvauju užklasinėje veikloje 0 min. 1-30 min. 30-60 min. 1-2 val. 2-4 val. 11. „Naršau“ internete 0 min. 1-30 min. 30-60 min. 1-2 val. 2-4 val.

31. Keli klausimai apie tai, ką Tu galvoji apie save. Apibrauk vieną atsakymą kiekvienoje eilutėje.

1. Iš esmės aš esu patenkintas savimi Visiškai

sutinku Sutinku Nesutinku Visiškai

nesutinku 2. Kartais aš manau, kad esu niekam tikęs Visiškai


nesutinku 3. Man atrodo, kad aš turiu nemažai gerų savybių Visiškai


nesutinku 4. Darbus aš sugebu atlikti taip pat gerai, kaip ir

dauguma kitų žmonių Visiškai sutinku

Sutinku Nesutinku Visiškai nesutinku

5. Aš jaučiu, kad neturiu kuo didžiuotis Visiškai sutinku


6. Kartais aš jaučiuosi nereikalingas Visiškai sutinku


7. Aš jaučiu, kad mane vertina aplinkiniai Visiškai sutinku


8. Aš norėčiau daugiau pasitikėti savimi Visiškai sutinku


9. Aš dažnai jaučiuosi nevykėliu Visiškai sutinku


10. Aš save vertinu teigiamai Visiškai sutinku


49

32. Užduosime keletą klausimų apie tavo požiūrį į smurtą. Apibrauk vieną atsakymą kiekvienoje eilutėje.

1. Jei aš pasitraukčiau iš muštynių būčiau

bailys Visiškai sutinku

Sutinku Nei taip, nei ne

Nesutinku Visiškai nesutinku

2. Man nereikia muštis, nes yra kitų būdų išlieti įniršį

Visiškai sutinku



3. Yra gerai trenkti tam, kuris tau trenkė pirmas

Visiškai sutinku



4. Jei mane užgaulioja kitas vaikas, aš dažniausiai nieko nesakau, nebent suduodu jam

Visiškai sutinku



5. Jei iš tiesų noriu, galiu atkalbėti bandantį pasimušti su manimi

Visiškai sutinku



6. Jei atsisakysiu muštis, mano draugai galvos, kad išsigandau

Visiškai sutinku



33. Ar dažnai matai smurtą per televizorių? Pažymėk vieną atsakymą.

Labai dažnai Dažnai Retai Niekada 34. Užduosime keletą klausimų ar jautiesi saugus. Apibrauk vieną atsakymą kiekvienoje eilutėje.

1. Aš jaučiuosi saugiai ryte eidamas į mokyklą Niekada Kartais Visada 2. Aš jaučiuosi saugiai mokyklos teritorijoje prieš pamokas Niekada Kartais Visada 3. Aš jaučiuosi saugiai savo klasėje Niekada Kartais Visada 4. Aš jaučiuosi saugiai per pietų pertrauką mokykloje Niekada Kartais Visada 5. Aš jaučiuosi saugiai mokyklos sporto salėje Niekada Kartais Visada 6. Aš jaučiuosi saugiai prieš einant namo Niekada Kartais Visada 7. Aš jaučiuosi saugiai eidamas iš mokyklos į namus Niekada Kartais Visada 8. Aš jaučiuosi saugiai parke, esančiame prie mano namų Niekada Kartais Visada 9. Aš jaučiuosi saugiai ne namuose Niekada Kartais Visada 10. Aš jaučiuosi saugiai, žaisdamas savo gyvenamame rajone Niekada Kartais Visada 11. Aš jaučiuosi saugiai vaikštinėdamas netoliese namų Niekada Kartais Visada

35. Užduosime keletą klausimų apie draugus. Apibrauk vieną atsakymą kiekvienoje eilutėje.

Per pastaruosius metus kiek tavo draugų ... 1. Sąmoningai sugadino ar sunaikino svetimą turtą?

Visi Dauguma jų Keletas jų Nei vienas Nežinau

2. Mušė ar grasino sumušti kažką? Visi Dauguma jų Keletas jų Nei vienas Nežinau 3. Vartojo alkoholį? Visi Dauguma jų Keletas jų Nei vienas Nežinau 4. Pardavinėjo narkotikus? Visi Dauguma jų Keletas jų Nei vienas Nežinau 5. Buvo stipriai pasigėrę ? Visi Dauguma jų Keletas jų Nei vienas Nežinau 6. Nešiojosi (turėjo) peilį arba ginklą? Visi Dauguma jų Keletas jų Nei vienas Nežinau 7. Dalyvavo muštynėse? Visi Dauguma jų Keletas jų Nei vienas Nežinau 8. Buvo sumušti per muštynes? Visi Dauguma jų Keletas jų Nei vienas Nežinau

50

36. Užduosime keletą klausimų apie santykius mokykloje. Apibrauk vieną atsakymą kiekvienoje eilutėje.

Teiginiai Visiškai nesutinku

Šiek tiek nesutinku

Šiek tiek sutinku

Visiškai sutinku

1. Mokiniai yra malonūs ir palaikantys vienas kitą. 1 2 3 4 2. Mokiniai iš skirtingų socialinių sluoksnių sutaria gerai.

1 2 3 4

3. Mokiniai drausmina blogai besielgiančius klasiokus.

1 2 3 4

4. Klasiokai gerai sutaria bendraudami tarpusavyje. 1 2 3 4 5. Mokiniai pagarbiai išklauso vieni kitus diskusijų klasėje metu

1 2 3 4

6. Mokiniai lengvai susiranda draugų. 1 2 3 4 7. Mokiniai mėgsta būti mokykloje. 1 2 3 4 8. Mokytojai su mokiniais elgiasi pagarbiai. 1 2 3 4 9. Mokytojai žymiai dažniau mokinius paskatina ir pagiria, nei juos kritikuoja.

1 2 3 4

10. Mokytojai elgiasi su mokiniais sąžiningai 1 2 3 4 11. Mokytojai padeda mokiniams išspręsti nesutarimus

1 2 3 4

12. Mokiniai nebijo kreiptis pagalbos į mokytojus 1 2 3 4 13. Mokytojai sužino, jei prie mokinio kabinėjamasi ar tyčiojamasi

1 2 3 4

14. Mokiniai skatinami pranešti apie agresijos ar tyčiojimosi atvejus.

1 2 3 4

15.Mokinys žino į ką kreiptis pagalbos tuo atveju, jei su juo blogai elgiasi kitas mokinys

1 2 3 4

16. Mokiniai praneša mokytojams jei kuris mokinys primušė (muša)kitą mokinį.

1 2 3 4

17. Mokiniui pranešus apie tyčiojimąsi, mokytojai imasi priemonių problemai spręsti.

1 2 3 4

18. Mokiniai praneša mokytojams, jei mokinys erzina ar pajuokia kitą mokinį.

1 2 3 4

37. Užduosime keletą klausimų apie mokykloje vykdomą veiklą ar renginius. Gali apibraukti kelis atsakymus kiekvienoje eilutėje.

Nr. Klausimai Taip Ne Nežinau Dalyvavau/dalyvauju 1. Ar jūsų mokykloje suburta mokinių grupė, padedanti nukentėjusiam

nuo smurto ir kovojanti prieš smurtą mokykloje? 1 2 3 4

2. Vykdoma (buvo vykdyta) smurto prevencijos programa „Antras žingsnis“

1 2 3 4

3. Vykdoma (buvo vykdyta) smurto prevencijos programa OLWEUS 1 2 3 4 4. Vyksta tikslinės klasės valandėlės, skirtos smurto (patyčių) temoms

analizuoti 1 2 3 4

5. Vykdoma (vyko) smurto prevencijos priemonė „Savaitė be patyčių“ 1 2 3 4 6. Vyksta (vyko) akcija „Smurtui prieš vaikus Ne?“ 1 2 3 4 7. Organizuojamos filmų peržiūros, diskusijos, aptarimai prieš smurtą 1 2 3 4 8. Organizuojami susitikimai su policijos pareigūnais, vaiko teisių

apsaugos, bei kitais specialistais 1 2 3 4

9. kita (parašyk)

51

Ar žinai... Žinau Nežinau Skambinau/ kreipiausi

38.1. Kur rasti Vaikų linijos telefono numerį, jei norėtumei paskambinti? 1 2 3 38.2. kas yra psichologinės pagalbos tarnyba, į kurią galėtumei kreiptis

pagalbos? 1 2 3

39. Jeigu buvai patyręs smurtą, kam pasakei apie tai? Gali pažymėti kelis atsakymus.

tėvams (globėjams) kitiems artimiesiems (broliui, sesei, seneliams, dėdei, tetai) mokytojui socialiniam pedagogui psichologui mokyklos slaugytojai draugui niekam nesakiau kita (įrašyk)_________________________

40. Ar per pastaruosius du mėnesius esi smurtavęs mokykloje? Apibrauk vieną atsakymą kiekvienoje eilutėje.

Nr. Teiginiai Niekada Vieną kartą Du kartus ir daugiau

1. Mušiau ir spardžiau kitą vaiką 1 2 3 2. Grasinau, užkabinėjau, arba buvau uždaręs patalpoje kitą

mokinį 1 2 3

3. Erzinau, kalbėjau negražius dalykus apie kitą mokinį 1 2 3 4. Tyčia sugadinau (suplėšiau) kito mokinio daiktus 1 2 3 5. Reikalavau pinigų, daiktų (reketavau) iš kito mokinio 1 2 3 6. Apiplėšiau kitą mokinį (atėmiau kitam priklausantį daiktą) 1 2 3 7. Grasinau sumušti 1 2 3 8. Informaciją, skaudinančią kitą mokinį, patalpinau internete 1 2 3

Ačiū už atsakymus.

Jeigu tau iškilo problemų, su kuriomis negali susidoroti pats, tau gali padėti anoniminė konsultacija su Vaikų linijos psichologais, kuriems gali nemokamai skambinti telefonu 8 800 111 11

52

PRIEDAS 3

Fizinio smurto paplitimas pagal požiūriui į smurto naudojimą priskiriamus teiginius (reikšmių vidurkių palyginimas)

Patyrė fizinį smurtą Nepatyrė fizinio smurto Stjudento t – testas Teiginiai N Vidurkis SN N Vidurkis SN t ll p

1.Jei aš pasitraukčiau iš muštynių būčiau bailys 439 3,18 1,276 1680 2,88 1,234 4,465 2117 0,001** 2. Man nereikia muštis, nes yra kitų būdų išlieti įniršį 437 2,16 1,065 1678 2,17 1,090 -0,087 2113 0,930 3. Yra gerai trenkti tam, kuris tau trenkė pirmas 439 3,42 1,274 1671 3,17 1,251 3,613 2108 0,001** 4. Jei mane užgaulioja kitas vaikas, aš paprastai neliepiu nustoti, nebent suduodu jam

439 2,69 1,133 1672 2,45 1,043 4,098 2109 0,001**

5. Jei iš tiesų noriu, aš paprastai galiu atkalbėti bandantį pasimušti su manimi

438 2,66 1,102 1672 2,64 1,052 0,327 2108 0,743

6. Jei aš atsisakysiu muštis, mano draugai galvos, kad aš išsigandau 439 3,47 1,219 1674 3,06 1,249 6,172 2111 0,001**

Pastaba: 2 ir 5 teiginiai koduojami atvirkščiai

Psichologinio smurto paplitimas pagal požiūrio į smurto naudojimą priskiriamus teiginius (reikšmių

vidurkių palyginimas) Patyrė fizinį smurtą Nepatyrė fizinio smurto Stjudento t – testas

N Vidurkis SN N Vidurkis SN t ll p 1.Jei aš pasitraukčiau iš muštynių būčiau bailys 579 3,13 1,261 1540 2,87 1,236 4,392 2117 0,001** 2. Man nereikia muštis, nes yra kitų būdų išlieti įniršį 579 2,18 1,085 1536 2,17 1,085 0,237 2113 0,813 3. Yra gerai trenkti tam, kuris tau trenkė pirmas. 577 3,33 1,233 1533 3,18 1,267 2,394 2108 0,017* 4. Jei mane užgaulioja kitas vaikas, aš paprastai neliepiu nustoti, nebent suduodu jam.

578 2,56 1,045 1533 2,48 1,073 1,613 2109 0,107

5. Jei iš tiesų noriu, aš paprastai galiu atkalbėti bandantį pasimušti su manimi.

579 2,66 1,027 1531 2,64 1,075 0,484 2108 0,629

6. Jei aš atsisakysiu muštis, mano draugai galvos, kad aš išsigandau. 578 3,40 1,232 1535 3,05 1,249 5,765 1050,446 0,001**

Pastaba: 2 ir 5 teiginiai koduojami atvirkščiai

53

PRIEDAS 4

Fizinio smurto paplitimas pagal požiūriui į mokymąsi priskiriamus teiginius (reikšmių vidurkių

palyginimas) Patyrė fizinį smurtą Nepatyrė fizinio smurto Stjudento t – testas Teiginiai

N Vidurkis SN N Vidurkis SN t ll p 1. Kaip dažnai tu jauti, kad mokymasis mokykloje yra reikšmingas ir svarbus?

429 2,42 1,060 1678 2,17 1,005 4,562 2105 0,001**


428 2,87 1,023 1678 2,73 0,970 2,618 2104 0,009**

3. Kiek tavo manymu dalykai kurių mokaisi mokykloje bus svarbūs tavo tolimesniame gyvenime?

425 1,99 1,106 1673 1,87 0,989 2,270 2096 0,023*

4. Kaip dažnai tau patiko būti mokykloje? 424 2,90 1,067 1677 2,65 1,036 4,315 2099 0,001** 5. Kaip dažnai Tu nekentei buvimo mokykloje? 424 2,69 1,079 1671 2,50 1,017 3,523 2093 0,001** 6. Kaip dažnai stengeisi gerai atlikti užduotis mokykloje? 424 2,08 0,977 1673 1,90 0,901 3,692 2095 0,001**

Pastaba: 2,3 ir 5 teiginiai koduojami atvirkščiai

Psichologinio smurto paplitimas pagal požiūriui į mokymąsi priskiriamus teiginius (reikšmių vidurkių palyginimas)

Patyrė fizinį smurtą Nepatyrė fizinio smurto Stjudento t – testas N Vidurkis SN N Vidurkis SN t ll p

1. Kaip dažnai tu jauti, kad mokymasis mokykloje yra reikšmingas ir svarbus?

581 2,31 1,037 1526 2,19 1,014 2,501 2105 0,012*


580 2,89 0,985 1526 2,72 0,977 3,607 2104 0,001**

3. Kiek tavo manymu dalykai kurių mokaisi mokykloje bus svarbūs tavo tolimesniame gyvenime?

579 1,94 1,070 1519 1,87 0,993 1,435 2096 0,151

4. Kaip dažnai tau patiko būti mokykloje? 579 2,91 1,077 1522 2,62 1,024 5,642 2099 0,001** 5. Kaip dažnai Tu nekentei buvimo mokykloje? 578 2,74 1,066 1517 2,46 1,009 5,731 2093 0,001** 6. Kaip dažnai stengeisi gerai atlikti užduotis mokykloje? 579 2,01 0,950 1518 1,91 0,907 2,406 2095 0,016*

Pastaba: 2,3 ir 5 teiginiai koduojami atvirkščiai

54

PRIEDAS 5

Fizinio smurto paplitimas pagal savęs vertinimui priskiriamus teiginius (reikšmių vidurkių palyginimas)


Iš esmės aš esu patenkintas savimi 440 3,02 0,715 1690 3,19 0,654 4,620 2128 0,001** Kartais aš manau, kad esu niekam tikęs 440 2,38 0,892 1688 2,73 0,814 -8,037 2126 0,001** Man atrodo, kad aš turiu nemažai gerų savybių 439 3,03 0,672 1685 3,10 0,616 2,291 2122 0,022* Darbus aš sugebu atlikti taip pat gerai, kaip ir dauguma kitų žmonių 438 3,02 0,708 1686 3,19 0,600 4,973 2122 0,001**

Aš jaučiu, kad neturiu kuo didžiuotis 438 2,68 0,838 1682 2,97 0,748 -6,998 2118 0,001**

Neabejotinai kartais aš jaučiuosi nereikalingas 440 2,40 0,930 1685 2,79 0,841 -8,480 2123 0,001**

Aš jaučiu, kad esu vertingas žmogus. 436 2,83 0,718 1676 2,92 0,610 2,519 2110 0,012* Aš norėčiau daugiau pasitikėti savimi 441 1,91 0,785 1684 2,01 0,782 -2,462 2123 0,014* Apskritai, aš esu linkęs jaustis nevykėliu 440 2,80 0,875 1688 3,14 0,761 -8,160 2126 0,001**

Aš save vertinu teigiamai 438 2,98 0,738 1686 3,17 0,638 5,420 2122 0,001** Pastaba: 1, 3, 4, 7 ir 10 teiginiai koduojami atvirkščiai

Psichologinio smurto paplitimas pagal savęs vertinimui priskiriamus teiginius (reikšmių vidurkių

palyginimas) Patyrė fizinį smurtą Nepatyrė fizinio smurto Stjudento t – testas

N Vidurkis SN N Vidurkis SN t ll p Iš esmės aš esu patenkintas savimi. 582 2,97 0,668 1548 3,23 0,657 -8,155 2128 0,001** Kartais aš manau, kad esu niekam tikęs. 582 2,38 0,826 1546 2,76 0,825 -9,678 2126 0,001**

Man atrodo, kad aš turiu nemažai gerų savybių. 580 3,02 0,661 1544 3,11 0,615 -3,131 2122 0,002** Darbus aš sugebu atlikti taip pat gerai, kaip ir dauguma kitų žmonių.

581 3,06 0,659 1543 3,19 0,611 -4,415 2122 0,001**

Aš jaučiu, kad neturiu kuo didžiuotis. 580 2,77 0,799 1540 2,97 0,761 -5,277 2118 0,001**

Neabejotinai kartais aš jaučiuosi nereikalingas. 582 2,41 0,886 1543 2,82 0,842 -10,078 2123 0,001**

Aš jaučiu, kad esu vertingas žmogus. 581 2,83 0,648 1531 2,93 0,627 -3,436 2110 0,001**

Aš norėčiau daugiau pasitikėti savimi. 582 1,88 0,768 1543 2,03 0,785 -4,077 2123 0,001**

Apskritai, aš esu linkęs jaustis nevykėliu. 583 2,82 0,841 1545 3,17 0,760 -9,136 2126 0,001**

Aš save vertinu teigiamai. 581 2,97 0,698 1543 3,19 0,641 -6,979 2122 0,001** Pastaba: 1, 3, 4, 7 ir 10 teiginiai koduojami atvirkščiai

55

PRIEDAS 6

Fizinio smurto paplitimas pagal saugumui mokykloje ir kitoje artimoje aplinkoje priskiriamus teiginius (reikšmių vidurkių palyginimas)


1. Aš jaučiuosi saugiai ryte eidamas į mokyklą 439 1,66 0,603 1676 1,84 0,429 -7,179 2113 0,001**

2. Aš jaučiuosi saugiai mokyklos teritorijoje prieš pamokas 439 1,48 0,682 1677 1,78 0,468 -11,053 2114 0,001**

3. Aš jaučiuosi saugiai savo klasėje 439 1,55 0,659 1676 1,80 0,468 -8,845 2113 0,001** 4. Aš jaučiuosi saugiai per pietų pertrauką mokykloje 438 1,47 0,672 1677 1,79 0,470 -11,461 2113 0,001**

5. Aš jaučiuosi saugiai mokyklos sporto salėje 439 1,46 0,701 1677 1,72 0,535 -8,420 2114 0,001**

6. Aš jaučiuosi saugiai prieš einant namo 438 1,59 0,634 1678 1,81 0,441 -8,520 2114 0,001**

7. Aš jaučiuosi saugiai eidamas iš mokyklos į namus 439 1,62 0,615 1678 1,82 0,439 -7,637 2115 0,001**

8. Aš jaučiuosi saugiai parke, esančiame prie mano namų 426 1,46 0,675 1652 1,63 0,595 -4,950 2076 0,001**

9. Aš jaučiuosi saugiai ne namuose 425 1,24 0,702 1659 1,40 0,653 -4,576 2082 0,001** 10. Aš jaučiuosi saugiai, žaisdamas savo gyvenamame rajone 423 1,61 0,610 1658 1,75 0,513 -4,867 2079 0,001**

11. Aš jaučiuosi saugiai vaikštinėdamas netoliese namų 424 1,72 0,541 1661 1,80 0,454 -3,072 2083 0,001**

Psichologinio smurto paplitimas pagal saugumui mokykloje priskiriamus teiginius (reikšmių vidurkių palyginimas)

Patyrė psichologinį smurtą Nepatyrė psichologinio smurto

Stjudento t – testas Teiginiai

N Vidurkis SN N Vidurkis SN t ll p 1. Aš jaučiuosi saugiai ryte eidamas į mokyklą 579 1,69 0,573 1536 1,84 0,427 -6,615 2113 0,001**

2. Aš jaučiuosi saugiai mokyklos teritorijoje prieš pamokas 579 1,55 0,635 1537 1,78 0,476 -9,112 2114 0,001**

3. Aš jaučiuosi saugiai savo klasėje 579 1,58 0,630 1536 1,81 0,461 -9,250 2113 0,001** 4. Aš jaučiuosi saugiai per pietų pertrauką mokykloje 579 1,54 0,631 1536 1,79 0,475 -9,831 2113 0,001**

5. Aš jaučiuosi saugiai mokyklos sporto salėje 578 1,52 0,653 1538 1,72 0,544 -7,133 2114 0,001**

6. Aš jaučiuosi saugiai prieš einant namo 579 1,63 0,600 1537 1,82 0,439 -7,749 2114 0,001**

7. Aš jaučiuosi saugiai eidamas iš mokyklos į namus 579 1,66 0,583 1538 1,82 0,438 -6,991 2115 0,001**

8. Aš jaučiuosi saugiai parke, esančiame prie mano namų 575 1,47 0,656 1503 1,64 0,593 -5,875 2076 0,001**

9. Aš jaučiuosi saugiai ne namuose 575 1,24 0,681 1509 1,42 0,655 -5,342 2082 0,001** 10. Aš jaučiuosi saugiai, žaisdamas savo gyvenamame rajone 572 1,63 0,594 1509 1,75 0,510 -4,691 2079 0,001**

11. Aš jaučiuosi saugiai vaikštinėdamas netoliese namų 575 1,71 0,527 1510 1,81 0,449 -4,135 2083 0,001**

56

PRIEDAS 7

Fizinio smurto paplitimas pagal delinkventiniams draugams priskiriamus teiginius (reikšmių vidurkių palyginimas)

Patyrė fizinį smurtą Nepatyrė fizinio smurto Stjudento t – testas N Vidurkis SN N Vidurkis SN t ll p

1. Sąmoningai sugadino ar sunaikino svetimą turtą? 422 1,14 1,165 1630 0,73 1,036 7,007 2050 0,001** 2. Mušė ar grasino sumušti kažką? 422 1,44 1,188 1645 0,94 1,129 7,995 2065 0,001** 3. Vartojo alkoholį? 422 1,68 1,379 1642 1,64 1,348 ,542 2062 0,588 4. Pardavinėjo narkotikus? 423 0,30 0,850 1644 0,20 0,683 2,644 2065 0,008** 5. Buvo stipriai pasigėrę ? 424 1,18 1,321 1643 1,00 1,216 2,700 2065 0,007** 6. Nešiojosi (turėjo) peilį arba ginklą? 424 0,58 1,062 1637 0,38 0,884 4,134 2059 0,001** 7. Dalyvavo muštynėse? 424 1,47 1,317 1641 1,07 1,207 5,966 2063 0,001** 8. Buvo sumušti per muštynes? 424 0,91 1,197 1642 0,58 1,005 5,763 2064 0,001**

Psichologinio smurto paplitimas pagal delinkventiniams draugams priskiriamus teiginius (reikšmių vidurkių palyginimas)

Patyrė psichologinį smurtą Nepatyrė psichologinio smurto

Stjudento t – testas Teiginiai

N Vidurkis SN N Vidurkis SN t ll p 1. Sąmoningai sugadino ar sunaikino svetimą turtą? 570 1,11 1,143 1482 0,71 1,028 7,820 2050 0,001** 2. Mušė ar grasino sumušti kažką? 572 1,44 1,166 1495 0,89 1,119 9,851 2065 0,001** 3. Vartojo alkoholį? 569 1,86 1,332 1495 1,57 1,355 4,403 2062 0,001** 4. Pardavinėjo narkotikus? 571 0,29 0,829 1496 0,19 ,674 2,781 2065 0,001** 5. Buvo stipriai pasigėrę ? 572 1,24 1,294 1495 0,96 1,210 4,685 2065 0,001** 6. Nešiojosi (turėjo) peilį arba ginklą? 572 0,55 1,030 1489 0,37 ,880 3,830 2059 0,001** 7. Dalyvavo muštynėse? 572 1,42 1,294 1493 1,05 1,204 6,157 2063 0,001** 8. Buvo sumušti per muštynes? 572 0,84 1,128 1494 0,58 1,016 5,174 2064 0,001**

57

PRIEDAS 8

Fizinio smurto paplitimas pagal mokinių, mokinių ir mokytojų tarpusavio santykiams ir mokinių pasitikėjimui mokytojais priskiriamus teiginius (reikšmių vidurkių palyginimas)

Patyrė fizinį smurtą Nepatyrė fizinio smurto Studento t – testas Skalės N Vidurkis SN N Vidurkis SN t ll p

Mokinių tarpusavio santykiai 1. Mokiniai yra malonūs ir palaikantys vienas kitą 422 2,45 0,955 1644 2,68 0,894 -4,668 2064 0,001** 2. Mokiniai iš skirtingų socialinių sluoksnių sutaria gerai 421 2,44 ,956 1629 2,64 0,917 -3,996 2048 0,001** 3. Mokiniai drausmina blogai besielgiančius klasiokus. 422 2,28 1,029 1633 2,49 1,016 -3,747 2053 0,001** 4. Klasiokai gerai sutaria bendraudami tarpusavyje. 423 2,94 0,901 1638 3,08 0,881 -2,891 2059 0,004** 5. Mokiniai pagarbiai išklauso vieni kitus diskusijų klasėje metu 424 2,31 0,953 1633 2,52 0,897 -4,332 2055 0,001** 6. Mokiniai lengvai susiranda draugų. 424 2,72 0,903 1638 2,88 0,871 -3,280 2060 0,001** 7. Mokiniai mėgsta būti mokykloje 423 2,16 0,966 1634 2,28 0,922 -2,294 2055 0,022* Mokinių–mokytojų tarpusavio santykiai 8. Mokytojai su mokiniais elgiasi pagarbiai 421 2,78 0,954 1630 2,87 0,934 -1,771 2049 0,077 9. Mokytojai žymiai dažniau mokinius paskatina ir pagiria, nei juos kritikuoja

420 2,65 0,992 1632 2,72 0,964 -1,467 2050 0,143

10. Mokytojai elgiasi su mokiniais sąžiningai 422 2,76 0,976 1632 2,87 0,927 -2,207 2052 0,027* 11. Mokytojai skiria laiko, kad padėti mokiniams išspręsti nesutarimus

424 2,74 1,017 1627 2,83 0,946 -1,796 2049 0,073

Mokinių pasitikėjimas mokytojais 12. Mokiniai nebijo kreiptis pagalbos į mokytojus jei turi problemų su mokiniais

421 2,51 1,023 1635 2,64 0,990 -2,458 2054 0,014*

13. Mokytojai žino kai prie mokinio kabinėjamasi ar tyčiojamasi 424 2,44 1,048 1632 2,58 0,991 -2,513 2054 0,012* 14. Mokiniai skatinami pranešti apie agresijos ar tyčiojimosi atvejus 423 2,78 1,062 1640 2,90 0,985 -2,130 2061 0,033* 15.Mokinys žino į ką kreiptis pagalbos tuo atveju, jei su juo blogai elgiasi kitas mokinys

422 2,87 1,021 1636 3,04 0,923 -3,393 2056 0,001**

16. Mokiniai praneša mokytojams jei kuris mokinys primušė (muša)kitą mokinį

424 2,60 1,022 1633 2,68 0,985 -1,526 2055 0,127

17. Mokiniui pranešus apie tyčiojimąsi, mokytojai imasi priemonių problemai spręsti

424 2,83 1,005 1637 2,92 0,969 -1,585 2059 0,113

18. Mokiniai praneša mokytojams, jie mokinys erzina ar pajuokia kitą mokinį

424 2,43 1,047 1636 2,50 1,012 -1,298 2058 0,195

58

PRIEDAS 9

46 lentelė. Psichologinio smurto paplitimas pagal mokinių, mokinių ir mokytojų tarpusavio santykiams ir mokinių pasitikėjimui mokytojais priskiriamus teiginius (reikšmių vidurkių palyginimas)

Patyrė fizinį smurtą Nepatyrė fizinio smurto Stjudento t – testas Skalės N Vidurkis SN N Vidurkis SN t ll p

Mokinių tarpusavio santykiai 1. Mokiniai yra malonūs ir palaikantys vienas kitą

572 2,42 0,934 1494 2,71 0,890 -6,370 2064 0,001**

2. Mokiniai iš skirtingų socialinių sluoksnių sutaria gerai

568 2,42 0,919 1482 2,67 0,923 -5,449 2048 0,001**

3. Mokiniai drausmina blogai besielgiančius klasiokus.

570 2,27 1,033 1485 2,52 1,010 -4,856 2053 0,001**

4. Klasiokai gerai sutaria bendraudami tarpusavyje

573 2,90 0,882 1488 3,11 0,883 -4,699 2059 0,001**

5. Mokiniai pagarbiai išklauso vieni kitus diskusijų klasėje metu

570 2,31 0,948 1487 2,55 0,891 -5,336 2055 0,001**

6. Mokiniai lengvai susiranda draugų

573 2,65 0,887 1489 2,92 0,866 -6,199 2060 0,001**

7. Mokiniai mėgsta būti mokykloje 571 2,11 0,925 1486 2,31 0,929 -4,564 2055 0,001**

Mokinių–mokytojų tarpusavio santykiai 8. Mokytojai su mokiniais elgiasi pagarbiai

570 2,74 0,929 1481 2,90 0,939 -3,488 2049 0,001**

9. Mokytojai žymiai dažniau mokinius paskatina ir pagiria, nei juos kritikuoja

568 2,53 0,983 1484 2,77 0,957 -5,048 2050 0,001**

10. Mokytojai elgiasi su mokiniais sąžiningai

569 2,70 0,950 1485 2,91 0,928 -4,569 2052 0,001**

11. Mokytojai skiria laiko, kad padėti mokiniams išspręsti nesutarimus

570 2,62 0,965 1481 2,89 0,949 -5,770 2049 0,001**

Mokinių pasitikėjimas mokytojais 12. Mokiniai nebijo kreiptis pagalbos į mokytojus jei turi problemų su mokiniais

571 2,41 0,993 1485 2,69 0,989 -5,821 2054 0,001**

13. Mokytojai žino kai prie mokinio kabinėjamasi ar tyčiojamasi

572 2,42 1,014 1484 2,60 0,996 -3,570 2054 0,001**

14. Mokiniai skatinami pranešti apie agresijos ar tyčiojimosi atvejus

572 2,74 1,028 1491 2,93 0,987 -3,716 2061 0,001**

15.Mokinys žino į ką kreiptis pagalbos tuo atveju, jei su juo blogai elgiasi kitas mokinys

571 2,85 1,002 1487 3,07 0,917 -4,790 2056 0,001**

16. Mokiniai praneša mokytojams jei kuris mokinys primušė (muša)kitą mokinį

572 2,49 0,991 1485 2,73 0,987 -4,908 2055 0,001**

17. Mokiniui pranešus apie tyčiojimąsi, mokytojai imasi priemonių problemai spręsti

573 2,75 0,992 1488 2,96 0,965 -4,268 2059 0,001**

18. Mokiniai praneša mokytojams, jie mokinys erzina ar pajuokia kitą mokinį

572 2,29 0,981 1488 2,57 1,023 -5,523 2058 0,001**

Documents

SMURTO PRIEŠ 11-18 m. AMŽIAUS VAIKUS PAPLITIMO IR JĮ ... projektai/Pilna ataskaita/71... · 2011 – 2015 metų programos paskirtis – numatyti kompleksines priemones, orientuotas