socialdemokratasLaikraštis, tęsiantis šimtametes tradicijas. Leidžiamas nuo 1919 m. rugsėjo 11 d. www.lsdp.lt 2015 m. lapkritis, Nr. 10 (67)

AnonsAsBaltramiejaus naktis Paryžiuje ir didysis tautų kraustymasis

Infrastruktūra p.7

Politika p.4-5

9Diskusija p.

Pokalbis 15p.

Nukelta į 11 p.

Nukelta į 2 p.

Socialdemokratų diskusija apie GMO

2016 m. Lietuvos biudžetas: kaip gyvensime? Konservatoriai su liberalais vis nerimsta

dėl 2016-ųjų valstybės biudžeto balanso... Jei prisiminsime nesenas humoristines TV

laidas, jų Vyriausybė buvo vaizduojama su stumdomais skaitliukais, o svarbiausias prio-ritetas buvo biudžeto balansas...

Vienas išmintingas žmogus man suformu-lavo, manyčiau, tinkamiausią atsakymą į vis pasikartojantį Andriaus Kubiliaus klausimą: „Kodėl Jūs nesubalansuojate biudžeto?“ At-sakymas galėtų skambėtų taip: „Subalansuo-ti biudžetą – svarbu, bet dar svarbiau – suba-lansuoti ekonomiką!“

Tai dėl valstybės biudžeto balanso neri-mauti neverta?

Šiemet mes viršysime planus: nors dėl ge-opolitinių priežasčių ekonomikos augimo prognozė sumažėjo, bet mokesčių surenka-me daugiau negu prognozavome. Tačiau de-ficito didinti negalime. Yra fiskalinės draus-mės taisyklės – turime laikytis struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio bei išlai-dų augimo ribojimo taisyklės.

Europos Komisija mums paskaičiavo vi-sų viešojo sektoriaus išlaidų augimo 2016 m. limitą – 2,6 proc., bet už fiskalinę drausmę gauname premiją – dar 1,5 proc., o tai reiškia vidutiniškai apie 4,1 proc. augimo visoms sri-tims: valstybės, savivaldybių išlaidoms, svei-katos apsaugai, pensijoms bei kitoms sociali-nėms reikmėms.

Kita problema – 2016 m. labai pabrangs-ta konservatorių-liberalų vyriausybės „pali-kimas“. Pagal Konstitucinio Teismo sprendi-mus, kitąmet vien tik pensijų ir darbo užmo-kesčio kompensacijoms turėsime išmokėti ge-rokai virš 110 mln. eurų.

Neretai žiniasklaidoje pasirodo vienpusiš-ki teiginiai dėl „išlaidavimo“. Tačiau ar gali-me taip atsainiai vadinti pajamų mokesčio sumažinimą mažiausiai uždirbantiems, mi-nimalios mėnesinės algos ar darbo užmokes-čio padidinimą kultūros, socialiniams, svei-katos sistemos darbuotojams, o kur dar šalies gynybos stiprinimas?

Dar 54 mln. eurų planuojame ati-dėti į rezervinį (stabilizavimo) fondą.

Pokalbis su finansų ministru Rimantu Šadžiumi

Jolanta Bielskienė„Socialdemokrato“ redaktorė

Niekaip negaliu atsikraty-ti mintyse persekiojančių sąsajų tarp dviejų lapkri-čio 13-osios įvykių Paryžiu-je. Vienas įvyko 1572 m., o kitas – vos prieš keletą die-nų. Prietaras apie nelaimingą „penktadienio tryliktą“ atsi-rado būtent po Baltramiejaus nakties skerdynių Paryžiuje. Tačiau svarbiausia sąsaja yra ne atsiradęs prietaras, o tai, kad Baltramiejaus naktis bu-vo kertinis lūžis Europos reli-ginių karų istorijoje.

Po 1572 m. vasaros įvykių Par-yžiuje religiniai karai tarp kata-likų ir protestantų įgavo naują

pagreitį, perėjo į platesnį, visoje Europoje koordinuojamą karą. O svarbiausia – puolami protestan-tai dar labiau suradikalėjo.

Daug yra versijų apie tai, kas vyksta Europoje, ypač Prancū-zijoje, šiais metais. Iki šiol buvo bandoma įvairius teroro aktus vertinti kaip išpuolius prieš Eu-ropą ir europines vertybes apskri-tai. Ir tai yra tiesa. Tačiau pasta-rieji įvykiai primygtinai rodo, kad teroristai yra ypač nusiteikę prieš Prancūziją.

Prancūzija yra ne tik mūsų ide-alų – laisvės, lygybės, brolybės – lopšys. Ji buvo viena iš dominuo-jančių kolonijinių šalių, palikusi ryškų pėdsaką musulmoniškuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje.

Prancūzija nuo senų laikų kon-kuravo su Britanija dėl įtakos Je-

ruzalėje, todėl priešinosi britų re-miamai sionistinės Jeruzalės idė-jai, o tuo pat metu manipuliavo musulmonais, žadėdama karinę pagalbą ir žodžio netesėdama.

Paminiu istoriją ne tam, kad įrodyčiau, jog Prancūzija tary-tum nusipelno, ką gauna. Jokiu būdu. Šis istorinis kontekstas yra svarbus tiems, kurie vykdo tero-ro išpuolius. Ir į jį jie visaip baks-noja pirštu.

Tačiau būtent tai, kad funda-mentalistiniai musulmonų eks-tremistai šitaip supranta Europą ir Prancūziją, rodo kairiųjų klaidą. Nesugebėta išaiškinti, kad globa-lus kapitalas bei liberalų (neatsa-kingą) multikultūralizmą skati-nantis kapitalizmas, o ne eiliniai europiečiai, yra kalti dėl to, kas vyksta Sirijoje, Irake ir kitur.

Nepaisant to, kad Prancūzija pasirinko ne multikultūralisti-nės, bet vienos kultūros integraci-jos modelį, atrodo, kad integracija ir asimiliacija neįvyko ne dėl kul-tūrinių skirtumų, bet dėl klasinės segregacijos. Prancūzų filme „La Haine“ („Neapykanta“) puikiai parodoma, kaip alžyrietiškos kil-mės prancūzai gyvena Paryžiaus priemiesčiuose, kur dominuoja skurdas ir nėra jokių galimybių ir vilčių. Ten gimsta neapykanta.

Visa tai vyksta kitame bibli-nio siužeto vertame paveiksle: mi-grantų antplūdis Europoje prime-na Didįjį tautų kraustymąsi.

Kaip Europa (taigi ir mes, lie-tuviai) turime reaguoti į įvykius? Viena vertus, valstybės turi atlikti pirminę savo paskirtį, dėl ko žmo-nės pirmiausia ir susibūrė į politi-

Fiokla Vilma Kiurė:Vilnius griūva, bet meras R. Šimašius nemato

Klaipėdos uostą populiarina veiklos skaidrumas

Erikas Druskinas: „Kultūra keičia žmonių gyvenimą Rokiškyje“

Aktualijos2 socialdemokratas 3socialdemokratas 2015 m. lapkritis, Nr. 10 (67)Nuomonės

Nuosekliai mažinama elektros ir šilumos kaina vartotojams

Savarankiškumas ir nepriklau-somybė – kiekvienos valstybės siekis ir pasididžiavimas. Vie-nas esminių mūsų valstybės ekonominio-socialinio saugu-mo ir stabilumo garantų yra energetika. Šia jautria sritimi bene labiausiai mėgstama ma-nipuliuoti, nepagrįstai gąsdinti žmones įvairiais pabrangimais, kainų pakėlimais.

Energetinės nepriklausomybės ir saugumo Lietuvoje buvo siekia-ma ilgus metus. Iki šiol buvome priklausomi nuo „Gazpromo“. Buvo laikotarpių, kai vieną mė-nesį Lietuvai teko mokėti už du-jas net didžiausią kainą pasaulyje.

Siekiant energetinio savaran-

kiškumo, Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus Vyriausy-bė nuėjo nelengvą ir prasmingą kelią. Visai Europai pavyzdžiu tapo suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba. Iki regioni-nio magistralinio vamzdyno nu-tiesta svarbi terminalo dujų tie-kimo jungtis. „Eurostato“ duo-menimis, 2014 metais dujų kai-na Lietuvoje nukrito daugiausiai Europoje.

Artėja į pabaigą Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto „LitPol Link“ projekto įgyvendinimas. Jau šių metų pabaigoje „LitPol Link“ taps pirmąją elektros jung-timi, sujungsiančia Lietuvos ir Vakarų Europos elektros infras-truktūras. Taip pat šių metų pa-baigoje planuojama baigti tiesti Lietuvą ir Švediją sujungsiančią „Nord Balt“ elektros jungtį, ku-ri mūsų valstybei padės diversi-fikuoti elektros energijos tieki-mą ir sumažinti priklausomybę nuo vienintelio elektros tiekėjo Rytuose. Šiuo metu jau atlikta 95 procentai visų darbų.

Nuo 2013 metų sėkmingai pra-dėta sisteminė energetikos sekto-riaus pertvarka, leidžia nuosekliai mažinti elektros ir šilumos ener-

gijos kainą vartotojams. Vyriau-sybei per dvejus metus pavyko elektros kainą sumažinti apie 13 procentų, o šilumos kainas – apie 20 procentų. Palyginimui, deši-niųjų partijų valdymo laikotar-piu – 2011–2013 metais elektros kaina buitiniams vartotojams au-go 10 procentų, o vidutinė centra-lizuotai tiekiamos šilumos kaina nuo 2010 iki 2012 metų pakilo net 25 procentais.

Vyriausybės pastangų dėka, ki-tąmet elektros kainos ir vėl suma-žės. Prognozuojama, kad namų ūkių elektros vartotojams elek-tros energijos kaina galėtų suma-žėti iki 5,4 procentų tiems, kurie elektros energiją vartoja iš žemos įtampos tinklų ir iki 9 proc. buiti-niams vartotojams, kurie elektros energiją vartoja iš vidutinės įtam-pos tinklų. Galutinė kaina paaiš-kės gruodžio mėnesį, jos viršuti-

Algimantas sAlAmAkinAsSeimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas

Prezidentė valstybėje norėtų tvarkytis kaip savo dvare Algirdas sysAsSeimo Pirmininko pavaduotojas

Generalinis prokuroras valsty-bei reikalingas, – nusprendė prezidentė. Nors prieš tai ner-vingai grasinosi nesiūlysianti daugiau kandidatūrų šios ka-dencijos Seimui.

Dalis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių pasiūlė keisti gene-ralinio prokuroro skyrimo tvarką. Vietoje dabartinės, kai prokurorą siūlo ir skiria prezidentė Seimui pri-tarus, naujai pasiūlyta – kad genera-linį prokurorą Vyriausybės teikimu, Seimo pritarimu skirtų ir iš pareigų atleistų prezidentas.

Kaip sako vienas tvarkos keiti-mo iniciatorių Julius Sabatauskas, neliktų ydingos praktikos, kai pro-kuroro kandidatūros parinkimas ir skyrimas yra vienose rankose. Bū-tų išlaikytas valdžios pasidalijimo principas. Po tokių iniciatyvų pasi-

girdo žiniasklaidos vertinimai, kad tai gali suerzinti prezidentę.

Netruko reaguoti ir pati Dalia Grybauskaitė. Viešėdama Rumu-nijoje prezidentė per savo spaudos tarnybą perdavė kritiką didžiausią populiarumą turinčiai Lietuvos so-cialdemokratų partijai.

Socialdemokratai kaip tik ir bu-vo vieni iš prokuroro skyrimo tvar-kos pakeitimo iniciatorių.

Kodėl prezidentei taip svarbu tu-rėti įtaką jėgos struktūroms, jų va-dovų skyrimui? Kodėl šių pareigū-nų likimais manipuliuojama tarsi savo dvare, o ne valstybėje?

Atleidusi savo pačios surastą ir „nepasiteisinusį“ Darių Valį iš ge-neralinio prokuroro pareigų, Sei-mui ji pasiūlė tvirtinti Nerijų Mei-lutį, po to – Editą Dambrauskienę. Deja, Seimui tokie kandidatai aklo pasitikėjimo priepuolio jau nebe-sukėlė. Pasitikėjimą, matyt, atmu-šė ankstesnieji eksperimentai su iš provincijos pakviestais pareigūnais.

Pagrindą pasitikėti išmušė ir to-kių pačios prezidentės siūlytų parei-gūnų kaip Gediminas Grina liki-mas. Pasibaigus Valstybės saugumo departamento vadovo kadencijai, jis atleistas ir jam nepasiūlytos kitos pareigos... Kodėl tiek žinių, patirties ir slaptos informacijos sukaupęs pa-reigūnas nebereikalingas valstybei? Priežasčių turbūt reikia dairytis gar-

siojoje prezidentės patarėjos Daivos Ulbinaitės byloje.

G. Grina labai principingai pa-žiūrėjo į liežuvio nenulaikančius ki-tus valstybės paslapčių saugotojus. Pavyniojęs siūlo galą, kai žiniasklai-doje išlindo slapta informacija, nu-vyniojo jį iki Prezidentūros.

Prezidentė tuomet atsisakė liudy-ti ir paaiškinti, kas ir kaip „nuteki-no“ slaptą informaciją žurnalistams. Pareigingam VSD vadovui G. Gri-nai iškart buvo per žiniasklaidą pra-nešta, kad poste neužsibus. Su vals-tybės paslaptimis ir žvalgybos darbą dirbęs, daug žinių bei patirties su-kaupęs aukščiausio rango pareigū-

nas išmestas į gatvę. Staiga jis nebe-reikalingas valstybei.

Be to, kartu su G. Grinos lėkė ir jo pavaduotojos Akvilės Giniotie-nės galva. Gal ir sutapimas, bet par-eigų neteko ir D. Ulbinaitės teisme liudijęs prezidentės vyriausias pata-rėjas nacionalinio saugumo klausi-mais Jonas Markevičius.

Čia iškyla net ir šalies saugumo klausimas, kai aukščiausi šalies sau-gumu besirūpinantys pareigūnai negali jaustis saugūs – bet kada ga-li būti išmesti į gatvę. Kad taip ne-atsitiktų, matyt, turi uoliai vykdy-ti nurodymus.

Žvelgiant į paskutinių savaičių

įvykius, būtent prezidentės mi-nimus skandalus, iškeltus social-demokratų atžvilgiu, – kone vi-si jie inicijuoti specialiųjų tarny-bų. Pareigūnų metami įtarimai – tarsi vienas po kito surežisuoti antpuoliai prieš vienintelės par-tijos narius.

Partijos, turinčios didžiausią rinkėjų pasitikėjimą ir šią reputa-ciją išlaikiusią, dirbant valdžioje.

Dabar nesvarbu, kuo baigsis pra-dėti tyrimai, nes kai kurie vadina-mi kaip „šakėmis ant vandens ra-šyti“, tačiau tarnybų dėmesys duo-da pakankamai peno opozicijai, kuri išnaudoja visus būdus ir ban-do nukąsti bent po kąsnelį reitin-gais išreikšto žmonių pasitikėjimo.

Kaip galima būtų paaiškinti to-kį uolų ir kryptingą teisėsaugos ieš-kojimą adatų šieno kupetose? Kas galėtų būti šių tikslingai nukreiptų scenarijų autorius?

Šunys loja, karavanas eina. Ne-prilipus pirmųjų dirbtinai sukeltų skandalų purvui į procesą įsijungė pati D. Grybauskaitė, bandydama dar kaip nors pritvirtinti krentan-čias etiketes, kurių niekaip nepri-lipdė nei pradėti tyrimai, nei opo-zicijos purvo lavinos.

Todėl apie kokį pasitikėjimą ša-lies politine sistema galima kalbė-ti, kai valstybėje norima tvarkytis kaip savo dvare?

nes ribas nustačius Kainų komi-sijai ir patvirtinus LESTO.

Tai lėmė Vyriausybės priim-tas sprendimas 2016 metais ne-beskirti Viešuosius interesus ati-tinkančių paslaugų (VIAP) lėšų elektros energijos gamybai gamti-nių dujų termofikacinėse elektri-nėse ir Lietuvos elektrinei Elek-trėnuose. Taip pat matoma elek-tros kainos mažėjimo galimybė verslui dėl numatomos pigesnės elektros energijos kainos rinko-je, atsiradus galimybei ją impor-tuoti iš Skandinavijos dėl naujos jungties su Švedija.

Kitais metais bus pereinama į antrąjį šilumos ūkio pertvarkos etapą. Prasidės bene didžiausių per pastaruosius 20 metų energe-tikos objektų – biokuro kogene-racinių elektrinių statyba Vilniu-je ir Kaune. Pradėjus joms veikti, šilumos kaina vartotojams dar la-biau atpigs.

Per Lietuvos Nepriklausomy-bės laikotarpį energetikos sistema pergyveno daug reformų. Tačiau energetikos sektoriui būtinas sta-bilumas ir darbų tęstinumas. So-cialdemokratų Vyriausybės nu-matyti prioritetai ir bendras dar-bas drauge su Lietuvos mokslo įs-taigų ir ekspertų potencialu, lei-džia ir ateityje ne tik mažinti elek-tros energijos kainas vartotojams, sukurti vidaus energetikos rinką, bet ir užtikrinti ilgalaikį energeti-nį saugumą bei savarankiškumą.

Socialinis modelis: 10 svarbiausių dalykų, kuriuos turi žinoti kiekvienas Apie tai internetiniam dienraš-čiui „15min.lt“ kalbėjo Vilniaus universiteto profesorius Tomas Davulis, iLAW vadovaujantis partneris doc. dr. Tomas Bag-danskis, advokatas Rimantas Stanevičius – „Investors‘ Fo-rum“ darbo santykių darbo grupės narys ir Socialinės ap-saugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direkto-rė Eglė Radišauskienė.

1. 85 tūkst. naujų darbo vietų ir iki 7% sumažėjęs nedarbo lygis

Lankstesni darbo santykiai – drą-siau steigiamos naujos darbo vietos. Geresnės darbo pasirinkimo, atlygi-nimo galimybės. Naujasis modelis pa-dėtų sukurti apie 85 tūks. darbo vietų (dabar darbo biržose užsiregistravusių žmonių – 160 tūkst.). Estija 2009 m. padidino darbo santykių lankstumą, ir jos nedarbo lygis 2014 m. siekė 7,4 proc. (Lietuvos – 10,7 proc.).

2. Patrauklumas užsienio in-vestuotojams

Dėl siūlomo mažesnio darbo jėgos apmokestinimo, lankstesnio darbo santykių reguliavimo ir lengvatų ma-žoms įmonėms, taptume patraukles-ne šalimi investuotojams – o tai reiš-kia naujas darbo vietas, geresnius atly-ginimus dėl didėjančios konkurenci-jos darbo rinkoje.

3. Darbuotojams numatyta 60 naujų teisių

Pavyzdžiui, kad auginantys vaiką turi teisę reikalauti dirbti ne visą dar-bo dieną, ir per mėnesį jiems darbda-vys privalo suteikti tokią galimybę, o vėliau pageidaujant – grąžinti visą darbo dienos krūvį. Darbo vietos da-lijimasis – kai, pvz., du kolegos patys tarpusavyje tariasi, kaip pasiskirstys darbo krūvį, kuriomis dienomis/va-landomis kuris dirbs. Teisė mokytis visą gyvenimą (kasmet po 5 d. papildo-mas atostogų dienas mokymuisi) ir t.t.

4. Lengviau kurti savo verslą, ypač SVV

Būtų mažinama biurokratinė ir administracinė našta verslui. Geres-nės sąlygos įvairioms darbo sutartims: terminuotai, laikinojo darbo, darbo vietos dalijimosi. Darbo laiko apskai-tą vesti tik esant viršvalandžiams, dar-

bui švenčių dienomis arba poilsio die-nomis, kai dirbama ne pagal grafiką. Paprastesnė darbuotojų samdymo ir atleidimo tvarka padės kurti darbo vietas. Lengvesnė samdymo tvarka paskatintų samdyti nuolatiniam dar-bui, o terminuotų sutarčių trukmė bū-tų trumpinama.

5. Geresnės galimybės derinti šeimą ir darbą

Lankstesnė darbo santykių ir darbo grafiko sistema lengviau leidžia sude-rinti šeimą ir karjerą. Gali būti keičia-mos poilsio dienos –tėvai galės dalin-tis vaikų priežiūra, abu turėdami dar-bą. Pagerinamos galimybės įsidarbin-ti mamoms, jauniems darbuotojams, neturintiems patirties, neįgaliesiems, kurių darbdaviai baidosi dėl didesnių socialinių garantijų.

6. Labiau apsaugomas žmo-gus, netenkantis darbo, ir be-darbiai

Šiuo metu pagal Darbo kodeksą mažiau nei 1 proc. atvejų pritaikomas įspėjimo terminas 2–4 mėn. išmokant 1–6 vidutinius darbo užmokesčius. Pusmečio vidutinio darbo užmokes-čio išmoką darbuotojas turi teisę gauti tik po 20 metų nepertraukiamo dar-bo stažo. 93 proc. darbuotojų iš darbo išeina savo prašymu. Krizės metu tik kas ketvirtas atleistas žmogus gavo iš-eitines. Dabar darbuotojas nukenčia, užuot gavęs daug, negauna nieko.

Siūlomas trumpesnis įspėjimo ter-minas ir mažesnė, bet garantuota iš-moka. Jei darbdavys pažeidžia darbo teisę, ginčų atveju atleidžiamam dar-buotojui nustatomas neturtinės ža-los atlyginimas, kurio dydis atgrasytų darbdavį nuo pažeidimų. Atsiranda papildomos garantijos dirbantiems pa-gal terminuotą sutartį. Netekus darbo, naujos priemonės bedarbiams ir para-ma grįžti atgal į darbo rinką: didesnė nedarbo draudimo išmoka, mokama ilgiau ir didesniam skaičiui žmonių.

7. Didesni atlyginimai ir mažes-nis skurdas

Kai bus mažiau grėsmių ir kaštų, darbdaviai galės mokėti didesnes al-gas. Didesnės pajamos dirbantiems tėvams, kurių darbdaviai vengdavo. MMA būtų mokamas tik už nekva-lifikuotą darbą. Didesnis užimtumas, mažiau bedarbių, o bedarbiams – di-desnės išmokos, mažėsiantis skurdas.

8. Didesnės pensijos Būtų įdiegtas automatinis pensijų

indeksavimas, susietas su realiomis šalies ekonomikos galimybėmis. In-deksavimo koeficientas, skaičiuoja-mas pagal darbo užmokesčio fondo augimo vidurkį, bus taikomas visai gaunamai pensijai, todėl pensijos pa-didėjimas bus aiškus ir lengvai apskai-čiuojamas. Tai „išlygins“ geresnius ir prastesnius metus, bus sukurtas tiks-linis pensijų rezervas, todėl pensijos didės nuosekliai.

9. Geresnė darbuotojų apsau-ga

Darbo ginčai, ilgai vykę teismuo-se, bus operatyviai sprendžiami dar-bo ginčų komisijose. Jos jau pasiteisi-no kaip operatyvus ir nebrangus pro-blemos sprendimas – 70 proc. pateik-tų ginčų išspręsta, tik apie 2 proc. ap-skundžiama.

10. Modelis rūpinasi darbuoto-jais; profesinės sąjungos atsto-vauja apie 8 proc. darbuotojų

Profesinėms sąjungoms 2013 m. priklausė apie 8,3 proc. visų samdomų darbuotojų. Jos atstovauja daugiausia biudžetiniams sektoriams. Siūloma skatinti darbo santykių reguliavimą kolektyvinėmis sutartimis, apsauga profsąjungoms bei stipresnis socia-linis dialogas tarp darbdavių ir dar-buotojų – privalomos darbo tarybos didelėse įmonėse.

15 min.lt informacija

Siekiame, kad jis nuolat augtų – tai būtų kaip deguonies pagalvė, ku-rią galėtume panaudoti avariniu atveju...

Ką reiškia subalansuoti ekono-miką?

Viešųjų finansų politika gyvena pagal ekonomikos ciklus. Teorija sako: atėjus geriems laikams, valsty-bė turi išlaidauti santūriai, nes reikia sukaupti atsargas kitai krizei. Bet jei šalį ištinka sunkumai, tai valstybė ir savivaldybės turi „pirkti“ daugiau ir taip skatinti ekonomiką. Todėl biu-džeto išlaidos ne tik prekėms bei paslaugoms, bet ir biudžetininkų darbo užmokesčiui turi augti.

Kokie dabar laikai mūsų ekono-mikai – „geri“ ar „blogi“? Tai pri-klauso nuo realaus BVP augimo projekcijos... 2015 m. gavome vien-kartinį smūgį dėl praktiškai visiškai užsidariusių prekybos rinkų Rusi-joje. Todėl šiais metais BVP augi-mo prognozę turėjome sumažinti, 2016-ais palikome tą pačią. Euro-pos Komisija mūsų įžvalgas patvir-tino – BVP šiemet Lietuvoje tu-rėtų augti 1,7 proc., kitąmet – 2,9 proc. Valstybės „diržų veržimasis“ šiuo metu mūsų šalies ekonomikai nebūtų sveikas, nes tik dar labiau ją slopintų.

2016–2017 m. turėsime daugiau ir vidinių resursų, ir papildomą eks-porto plėtrą. 2017 m. mūsų augi-mas bus spartesnis negu teoriškai numatytas potencialas. Taigi tuo-met turėsime stengtis labiau suba-

lansuoti finansus, o jei pajamos vir-šytų išlaidas – atsidėtume šiek tiek ir rezervui.

Kas dar svarbu formuojant vals-tybės biudžetą?

Svarbiausia – ne skirtumas tarp pajamų ir išlaidų, nes tai yra mo-mentinis dydis (šiandien gal suba-lansuota, rytoj – perteklius, o po-ryt – deficitas), o skola. Tai suvokti mums prireikė laiko. 2008 m. anks-tesnė Vyriausybė, kurioje man te-ko dirbti, paliko 15 proc. nuo BVP skolą. Patekus į krizės „suktuką“, per dvejus metus deficitas ryškiai išaugo, o valstybės skola – net iki 40 proc. Didžiulis skolos augimas per trumpą laiką užklupus audrai finansų rinkose – būtent mažų ša-lių su atvira ekonomika bėda. Lie-tuva tokia ir yra.

Skola, jei gali ją refinansuoti (su-ėjus terminui pasiskolinti iš naujo, kad grąžintum seną skolą), „muša“ per palūkanas, kurias nedelsiant rei-kia sumokėti. Jei jų nesumoki, tada tau skelbia bankrotą, todėl galimy-bių jas sumokėti privalai turėti visa-da. Finansų rinkose ašaromis niekas netiki... Kuo didesnis skolos procen-tas nuo BVP, tuo didesnės palūka-nos užsienio bankams, iš kurių – di-džioji skolos dalis.

Svarstant biudžeto projektus, iš-girstu siūlymus skolintis dabar, nes šiuo metu palūkanos mažos. Ta-da klausiu: „O kas tas skolas grą-žins?“ Tarkime, neseniai pasiskoli-nome 20 metų tik už 2,1 proc. Ta-čiau ateis skolos grąžinimo termi-nas, ją reikės perfinansuoti. Ir kuo ji bus didesnė, tuo perfinansuoti bus sunkiau.

Ar turi Lietuva rimtų problemų dėl valstybės skolos?

Šiuo metu Lietuvos skolos lygis, lyginant su kitomis ES valstybėmis, nėra didelis. Problema yra ta, kad at-sitikus krizei, jis akimirksniu padi-dėja, todėl valdžios sektoriaus skolos lygis iki 2018 m. turi būti sumažin-tas. Fiskalinė drausmė daro įtaką ir investuotojų pasitikėjimui Lietuva. Galima skolintis daugiau ir pigiau, jei tavimi pasitiki.

Beje, visada turime pasiskolin-ti truputį anksčiau nei reikia tam, kad perfinansuotume skolas. Ki-tų metų vasario pradžioje, per vie-ną dieną, turėsime vienu smūgiu iš-leisti milijardą eurų. Todėl šių metų pabaigoje mūsų skola didesnė. Kai tvirtinome ankstesnių metų biu-džetus, buvo prognozuojamas sko-los mažėjimas. Dabar apie mažėji-

2016 m. Lietuvos biudžetas: kaip gyvensime? mą kalbėti anksti. Bet pažymėsiu – skola nebeauga!

Paskaičiavome, kiek palūkanų su-mokame už tą skolą. 2012 m. ta sko-la „svėrė“ beveik 6 procentus, 2016 metais – mažiau 4 proc. Šiuo metu skolos aptarnavimas kainuoja apie 600 mln. eurų per metus. Net ir nominalia verte per visą mūsų ka-dencijos laikotarpį nuo 2013 m. ši suma mažėja. Beje, tai vienintelė biudžeto eilutė, kur suma mažėja – visos kitos auga.

Kaip panaudojamos ES lėšos? Europos Sąjungos lėšų „įsuki-

mas“ į mūsų ekonomiką – vienas prioritetinių uždavinių. Todėl in-tensyviai dirbame su visomis mi-nisterijomis. 2009 metais pritrūko nacionalinių lėšų – teko karpyti iš-laidas. Kokios išlaidos krito pirmos? Investicijos. Vienose srityse pavyko jas pakeisti Europos fondais, bet ki-tose to paprasčiausiai negalėjome padaryti pagal ES teisės normas. Todėl labiausiai nukentėjo kultūra ir krašto apsauga, kurias visos ES ša-lys privalo finansuoti savarankiškai.

Dabar vyksta atvirkštinis proce-sas – pamažu atsistato investicijų fi-nansavimas mūsų pačių surinkto-mis lėšomis. Ir tai – geras požymis. Iki 2023 metų didžiąją dalį europi-nių lėšų turime pakeisti nacionali-nėmis lėšomis. Privalome priprasti kurti gerovę už savo, o ne už pado-vanotus pinigus.

Kalbėjosi Ridas Viskauskas ir Morta Vidūnaitė

Atkelta iš 1 p.

5socialdemokratas 2015 m. lapkritis, Nr. 10 (67)žiniasklaida Politika4 socialdemokratas

TS-LKD ir G. Landsbergis – pasiklydę vertybėse ir postuose

Vilnius griūva, bet meras R. Šimašius nemato

Juras PoželaSeimo narys, LSDP Vilniaus m. skyriaus pirmininkas

Andrius Bielskisprofesorius, filosofijos mokslų daktaras, politologas

Lietuvos konservatorių par-tija – pasiklydusi vertybėse: ir ne vien, kaip įprastai, tik tarp ultra konservatyviojo (daugiausia krikščionių de-mokratų (LKD) bei politinių kalinių ir tremtinių dominuo-jamo) sparno ir ne tokio kon-servatyviojo (daugiausia Tė-vynės Sąjungos (TS)) flango, bet ir tarp jos naujojo vado-vo, Europos Parlamento (EP) nario Gabrieliaus Landsber-gio su jo komanda ir likusios TS-LKD.

Per savo rinkimų į TS-LKD pirmininkus kampaniją pavasa-rį Landsbergis jaunesnysis žadė-jo atnaujinti šią partiją. Tačiau iki šiol jam nepavyko nei prisiim-ti ryškesnės politinės lyderystės, nei įvesti iš vidaus ar iš šalies pas-tebimų pokyčių pačioje partijo-je, kurių daugelis konservatorių, sprendžiant iš nepasikeitusios pa-grindinės opozicinės partijos re-torikos, patys akivaizdžiai nenori.

Viena vertus, G. Landsbergis, pats pagyvenęs ne vienerius me-tus Vakarų Europoje ir pusantrų metų padirbęs EP, stengiasi sa-

ve viešai pristatyti kaip vakarie-tišką, europietišką, šiuolaikišką, progresyvių pažiūrų ir pan. jau-nosios kartos politiką. Štai jo po-žiūris į pabėgėlius jau yra pana-šesnis į bendrą ES poziciją, ku-ri, žinoma, smarkiai skiriasi tuo TS-LKD daugumos pakankamai nacionalistinių ir ksenofobiškų nuostatų, kaip Rasos Juknevičie-nės „įvairios mintys“ apie musul-monus, Kęstučio Masiulio apie „beraščius juodaodžius“ ar įvai-rių konservatorių pageidavimai, kad pabėgėliai būtų tik krikščio-nys, išsilavinę ir pan.

Europos Parlamente G. Lands-bergis irgi siekia sudaryti atitin-kamą puikiai išsilavinusio ir pa-žangaus, nors ir konservatyvios partijos, jaunojo politinio lyderio iš pokomunistinio bloko portre-tą. O kartu – kaip ir neseniai iški-lusios, nors ir iš vietinės politikų dinastijos, bet turbūt daug žadan-čios politikos žvaigždės, siekian-čios subtiliau nei jo senelis, prisi-dėjęs prie sovietinio komunizmo žlugimo, artikuliuoti savo antiru-sišką poziciją.

Tai yra labai gerai, kad jaunėlis Landsbergis konservatorių par-tijoje bando prastumti daugiau progresyvumo, kurio šiai, daž-nai pasisakančiai už abortų drau-dimą, tų pačių pabėgėlių rūšiavi-mą pagal religiją, rasę, kokybę ir kt., bei pritariančiai homofobi-jai ir kitokiai diskriminacijai, la-bai trūksta. Žinoma, kiek tai yra gerai visai konservatorių partijai, kai Seimo rinkimai – už mažiau nei metų, o, regis, jų jaunasis lyde-ris eina į vieną pusę, o pati partija

– į kitą, yra neblogas klausimas... Kita vertus, jei pati Lietuvos

konservatorių partija stovi tam ti-kroje vertybinėje kryžkelėje, kur jai anksčiau ar vėliau reikės pa-sirinkti – būti ultra ar progresy-vesne konservatyvia partija, tai naujasis TS-LKD pirmininkas atrodo pasiklydęs savo postuose ir vaidmenyse.

Čia G. Landsbergio įvaizdis iš-lieka prieštaringas. Pirmiausia dėl to, kaip jis tapo TS-LKD pirmi-ninku – kaip privilegijuotas prof. Vytauto Landsbergio anūkas, ką

netgi atvirkščiai... Be to, G. Landsbergis blaškosi

tarp dviejų postų: EP nario ir TS-LKD pirmininko, tikrovėje sau-giai pasirinkęs ir patogiai tebesi-laikydamas įsitvėręs pirmojo kol, cituoju jį patį, „bus patvirtinti są-rašai, pavasarį“, o antrąjį kol kas labiau teimituodamas.

Nors G. Landsbergis tvirtina skiriantis adekvatų dėmesį par-tijai, kurioje neva „vyksta svar-būs procesai, rengiama atsinau-jinimo programa“, tačiau faktai (pvz., kad jo siūlyti kandidatai

tik įstojęs į partiją ir vos apšilęs joje kojas. Jaunėlis Landsbergis niekada nekilo politinėje karje-roje nuo paties žemiausiojo laip-telio – eilinio politinės partijos nario, kaip šio teksto autorius. Visuotiniai TS-LKD pirminin-ko rinkimai situacijos negelbėja,

Žinoma, galima formuluoti klausimą kitaip: ar gali G. Lands-bergis prarasti tai, ko apskritai niekada neturėjo?

Taip pat reikėtų pastebėti, kad jo retorikoje netrūksta ir populis-tinių gaidų. Tarkim, tų pačių pa-bėgėlių priėmimo klausimą jis sie-ja su emigrantų grąžinimu, kaip ir daugelis Lietuvos populistinių partijų ir politikų. Tačiau šias dvi problemas – pabėgėlių ir emigra-cijos – Lietuvoje reikėtų atskir-ti, siekiant išvengti dar daugiau ksenofobijos mūsų visuomenėje.

Galiausiai, G. Landsbergio, kaip EP nario, finansiškai sau-gaus ir patogaus gyvenimo bei kaip V. Landsbergio anūko privi-legijuotos politinės karjeros kon-tekste, jam naudoti privilegijų, neskaidrios politikos ar nomen-klatūros kortas, kritikuojant ki-tus politikus ar partijas, yra per-nelyg veidmainiška. Ypač turint galvoje dabar „kabančias“ neskai-driai atrodančias jo paties žmo-nos Austėjos verslo ar Vilniaus ši-lumos tinklų, vadovaujamų dau-giausia konservatorių, istorijas.

Viena yra imituoti europietiš-ką politinį lyderį, neva vadovau-jantį vakarietiškai konservatorių partijai, visai kas kita – juo būti. G. Landsbergis išsigando, kad bu-vusio ilgamečio TS-LKD lyderio Andriaus Kubiliaus batai jam per dideli: partijos lyderis, o į Seimą kandidatuos ne sostinės Vilniaus Antakalnio, o Kauno Žaliakal-nio apygardoje, kuri visada buvo palanki konservatoriams...

Štai tau ir Arklio Dominyko ir briedžio Eugenijaus svajonės...

Seimo vienmandatėse rinkimų apygardose – Vytautas Kernagis jaunesnysis, žurnalistas Andrius Navickas ir buvusi EP narė Ra-dvilė Morkūnaitė – nebuvo pa-tvirtinti partijos skyrių) rodo, kad jis konservatorių partijoje ne-tenka savo įtakos.

Fiokla Vilma kiurėKairioji aktyvistė

Visuomenėje dėl Žaliojo tilto skulptūrų nukėlimo virė karš-tos diskusijos. Dauguma vie-šųjų diskutantų, ginčydamie-si „už“ ir „prieš“, rėmėsi istori-

niais, moraliniais ir ideologi-niais argumentais. Tačiau, lyg nekreipiant dėmesio į visas in-telektualų ir visuomenininkų pastangas, skulptūrų iškėlimui iš viešosios erdvės buvo pasi-telktas banalus argumentas: „Skulptūros pavojingos pra-eiviams“.

Apie Žaliojo tilto skulptūrų ta-riamai keliamą pavojų pirmoji pra-bilo tuometinė prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja vidaus politikos klausimais Virgi-nija Būdienė. Ji „Žinių radijo“ lai-doje „Pozicija“ (2015–02–17) tą-kart kalbėjo: „Jeigu eitume tiltu, pa-matytume, kad Žaliojo tilto „žalieji žmogeliukai“ iš tikrųjų „serga“. Jie surūdiję, apmusiję, suskilę. Jie net-gi kelia pavojų praeinantiems ar pra-važiuojantiems žmonėms. O kas ke-lia pavojų žmonėms, kelia pavojų ir valstybei...“

Dieve mano, iškilęs pavojus vals-tybei! Kai toks pavojus, tai netausoji žmogus nei jėgų, nei laiko. Kaip mat

susiruošiau tų pražūtingų skulptūrų ap-žiūrėti. Vaikščiojau tiltu pirmyn ir atgal, ieškojau pavojų, bandydama akimis susi-rasti kokį klaikiai atskilusį ketaus gabalą ar kyšančią armatūrą, tačiau nieko tokio nepamačiau. Kelios suvirinimo siūlės po negrabios restauracijos, rudžių nuvarvė-jimai ir tiek.

Keista ta patarėja, tąsyk pagalvojau, gal ji niekad nevaikšto po Vilniaus senamies-tį? Krentančios čerpės, žaliuojantys me-deliai lietvamzdžiuose, pavojingai ištru-pėję balkonai – senamiesčio peizažo da-lis. Užtenka pereiti kad ir viena, pvz., To-torių gatve, vedančia link prezidentūros, kad įsitikintum, jog praeivių saugumas Vilniuje mažai kam rūpi.

Matyt, gąsdinimo ir bauginimo re-torika pasiteisina, nes naujasis Vilniaus m. meras, net nespėjęs apšilti naujajame poste, ėmėsi Žaliojo tilto skulptūrų grio-vimo. Kartodamas prezidentės patarė-jos žodžius, jis reiškė susirūpinimą pra-eiviais ir skubiai, per vieną naktį, „pavo-jų“ pašalino.

Tikriausiai ir meras niekad po Vilnių pėsčiomis nevaikšto, o su juo ir savivaldy-bės statinių naudojimo ir priežiūros pos-

kyrio darbuotojai, nes antraip maty-tų, kad pavojų praeiviams kelia toli gražu ne skulptūros, o neprižiūri-mi, nerestauruojami pastatai.

Ką ten Totorių gatvė! Net nerei-kia išsukti iš Gedimino prospek-to, kad matytum koks aplaidus požiūris į praeivių saugumą. Ir ne tik saugumą, bet ir miesto įvaiz-dį. Neseniai praeidama pro Mu-

zikos ir teatro akademijos pasta-tą negalėjau patikėti savo akimis. Balkono kolonos buvo sutvirtin-tos lipnia juosta!

Šis vaizdelis tarsi iliustruoja Vil-niaus valdžios politiką. Skambūs praeivių gelbėjimo šūkiai, taria-mas rūpestis miestiečiais ir jų ge-rove, o iš tiesų – tik pigūs viešųjų ryšių triukai, siekiant paslėpti ti-krąsias problemas.

Dabar meras ėmėsi kito skam-baus projekto –iškeldinti civilinės metrikacijos skyrių iš Santuokų rūmų, mat rūmai nešiuolaikiški, ir juos reikia parduoti. Vėl žmo-nės kviečiami „tartis ir diskutuoti“ , vėl liesis aistros, o miestą kamuo-jančios problemos bus nustumtos į antrą planą.

Juk Vilniaus senamiestyje kren-ta ne tik čerpės, bet ir balkonai, kaip tai nutiko šių metų spalį M. Daukšos gatvėje, užpernai – Pa-nerių, kai žuvo žmogus.

O dar transporto kamščiai, vaikų darželių trūkumas, viešojo transporto būklė...

Tamsta esi A. Tapino gerbėjas? Pasikalbėkime apie tai

Lietuvos žiniasklaida išties yra nuostabi. Tiek puikių nuomo-nių ir analizės, kad net nespė-ji skaityti! Karas Ukrainoje čia mums iš tikrųjų padarė paslau-gą. Ne tik stipriname krašto ap-saugą ruošiantis Trečiajam pa-sauliniam karui (atsimenu, įrie-dėjus Rusijos tankams į Krymą, tokią antraštę perskaičiau įsi-jungęs LTV; tiesa, teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad jos pa-baigoje radau klaustuką).

Mūsų žiniasklaidos (pavyzdžiui, didžiausio žinių portalo) produk-tyvumas (ypač žinių apie Ukrainą kiekybe) pralenkia net CNN. Bėda ta, kad Ukrainoje nėra nei vieno jos žurnalisto. Kaip tik tokiame profe-sionalumo kontekste siūlau supras-ti Andriaus Užkalnio ir Andriaus Tapino populiarumą ir įtaką. Vie-nas jų – nepraustaburnis chamas, kurio, beje, niekada neskaitau, tad negaliu ir komentuoti (tačiau nėra taip, kad nesu bandęs: esu, bėda ta, kad praleidus bent minutę jo virtu-alioje draugijoje, mane supykina). Kitas – neoliberalus moralistas (tie, kas turi nors kiek košės galvo-je, suvokia, kaip komiškai skamba

šis žodžių junginys).Mūsų moralistas žavus tuo, kad,

panašiai kaip nepraustaburnis, net nepretenduoja būti neutralus ir ob-jektyvus (priešingai nei šalta kaip le-das Rūta Miliūtė). Tiesiai šviesiai rėžia, kad yra prieš kairiuosius, prieš socialdemokratus, tad savo žurnalistine pareiga laiko šviesti Lie-tuvos politinę tautą: už gražesnį ry-tojų, už stipresnį ir skaidresnį verslą, už „naująja“ viešąja vadyba besivado-vaujantį viešąjį administravimą, už jos viršūnėje besipuikuojančius Re-migijų Šimašių, Andrių Kubilių ir kitus konservatyvius rinkos funda-mentalistus.

Moralistui Tapinui netrūksta verslininkui būdingo žavesio, ryši jis spalvingą kaklaraištį ir dėvi ma-dingus batus, o baigia kiekvieną sa-vo šmaikštų moralą haikų posme-liu. Andrius Tapinas – lyg įstabioji Dogvilio Greisė, nužengusi į mūsų pilką provinciją tiesiai iš pinigų kar-tos dangaus. Bėda ta, kad jo žurnalis-tinė misija – „jo skaidrumas“ – bai-giasi tarnyste Lietuvos nacionalinė-je televizijoje, kuri, šiaip jau, turėtų būti neutrali ir objektyvi. Bet mū-sų nacionalinio transliuotojo obje-ktyvumas pasireiškia kaip tik tuo, kad tarnauja ne šiaip, kaip pasakytų Karlas Marksas, biurgeriškai valsty-bei, bet vienai jos daliai – įvairiausio plauko konservatoriams – nuo šei-mos vertybių sergėtojų iki rinkos fundamentalistų.

Tarkime, kada jūs paskutinį kar-tą matėte kairįjį intelektualą ar ko-mentatorių LTV argumentuotai kritikuojantį egzistuojančią siste-mą, pavyzdžiui, karo retoriką, bai-mės politiką, piliečių demokratijos galių siaurinimą, panelės (taip, bū-tent panelės, čia ne klaida) Dalios

Grybauskaitės telefoninę teisę ir žiniasklaidos kontrolę? Tačiau štai konservatyvių – pradedant „Veido“, „Valstybės“ žurnalistais bei redakto-riais ir baigiant laisvarininkinkais iš LLRI ar TSPMI – šnekančių gal-vų žiniasklaidoje nors vežimu vežk.

Nenuostabu, kad, pavyzdžiui, Edmundo Jakilaičio laidoje apie švietimo sistemą ir aukštąjį moks-lą savo sąmojų laido kas tik nori – stambūs verslininkai, universitetų ir kolegijų rektoriai, – bet ne akade-mikai, intelektualai ar dėstytojai, t.

tauja, kad Lietuvos švietimo sistema yra „visiškame chaose ir neviltyje“, tačiau nutyli, kas pirmiausia yra šio chaoso kaltininkai.

(Tapino gerbėjams primenu, kad aukštąjį mokslą naikino ne šiandien valdžioje esantys soci-aldemokratai, kurie, tiesa, kol kas daug nepadarė, kad būtų atitaisy-tos klaidos, bet liberalų ministras, kuris prisidengęs „aukštojo mokslo kokybės“ figos lapu atidavė universi-tetus, institutus ir fundamentaliuo-sius mokslus nematomai rinkos ran-kai – abiturientų madoms, kurios, o ne objektyvūs mokslininkų pasieki-mai (ar jų impotencija), šiandien le-mia, kokios mokslų disciplinos iš-liks, o kokios bus uždarytos. Lais-

demokratija, bet pats suka nuval-kiotą – iš esmės tėvelio Lansbergio raganų medžioklės įkarštyje pradėtą – plokštelę apie tai, kad LSDP yra tie patys komunistai („pirmininkas: 23 procentai. Tai tikrai mus taip liaudis myli? Prezidiumas: Taip, sekret...tai yra, pirmininke“). Jis pateikia savo išgalvotą pasakojimą apie tai, kas kalbama LSDP Prezidiume ir, pri-ėmęs jį kaip įrodymą, užbaigia iro-nišku „kaip nesižavėti tokia įkve-piančia partijos drąsa?“

Pasakysite, kad toks yra politinio komentaro žanras. Taip, komentare yra leidžiama daugiau nei analitinia-me žurnalistiniame straipsnyje. Bet imkite ir paskaitykite „New York Times“, „Die Zeit“ ar „The Guar-dian“ komentarus ir palyginkite juos su Tapino rašliavomis (apie ne-praustaburnį chamą apskritai never-ta kalbėti, nes pastarasis už tokius sa-vo tekstus kitą dieną būtų ištrenktas net ir iš bulvarinio „The Sun“). Skir-tumas kaip diena ir naktis.

Ką tai sako apie mūsų žurnalisti-ką? Pirmiausia, visišką jos subulva-rėjimą. Skirties tarp dienraščio ir tabloido, tarp rimtų dienraščių (ne-svarbu, internetinių ar spausdintų) ir geltonosios žiniasklaidos, nebeli-ko. Galbūt jos Lietuvoje niekada ir nebuvo. Jei skaitydamas žinias apie naują valstybės biudžetą niekaip ne-gali nematyti apnuogintų moterų krūtų, žinok, kad bulvarinė žinias-klaida laimėjo.

Antra, Lietuvoje taip ir nesusi-formavo nei tiriamoji žurnalistika, nei argumentais grįstas politinis ko-mentavimas. Žinoma, tai nereiškia, kad jo iš vis nėra ar kad nėra puikių savo darbą mylinčių profesionalių tiriamųjų žurnalistų. Tai egzistuo-ja, tačiau nei argumentuoti komen-tarai, nei tiriamoji žurnalistika ne-diktuoja žurnalistikos madų. Ne, madas diktuoja mūsų neoliberalus moralistas ir jo šmaikšti žurnalisti-nė retorika.

Teatro, muzikos ir kino akademijos balkonas Gedimino pr.

Totorių gatvėje Totorių gatvėje

y. žmonės, kurie pirmiausia ir kuria mokslą ir studijas.

Bet grįžkime prie Lietuvos žur-nalistų Greisės – Andriaus Tapino. Jis kaltina socialdemokratus skan-dalais, tačiau nepateikia nei vieno rimto argumento ar įrodymo, kad šie skandalai iš tikrųjų turi nors ko-kį pagrindą. O kam, juk jis nėra tiriamasis žurnalistas (palaukite kas kas, o su kuo tai valgoma?), bet savo nuomonių, impresijų ir pokš-tų svaidytojas, kuris, tiesa, per pas-taruosius kelis metus buvo privers-tas daug rašyti, todėl išmoko kaip sukalti šmaikštų tekstą. Jis nuogąs-

varinkininkų aukštojo mokslo re-forma ne tik nepagerino mokslo ir švietimo kokybės, bet ją dar ir pablo-gino. Jei netikite, pasikalbėkite apie tai su bet kokiu sąžiningu profeso-riumi ar dėstytoju dirbančiu Lietu-vos universitete, ypač paklauskite tų, kurie yra matę ir žino Vakarų Euro-pos universitetų patirtį.)

Kalbėkimės toliau. Andrius Tapi-nas savo „Facebook“ paskyroje šai-posi iš Algirdo Butkevičiaus anglų kalbos net nesuvokdamas, kad taip bloškia save į žemiausią trolinimo ly-gį. Teigia esąs už tai, jog Lietuvoje būtų stipri skandinaviška social-

Keliai ir pinigai Infrastruktūra 7socialdemokratas 2015 m. lapkritis, Nr. 10 (67)6 socialdemokratas

Projektas „Rail Baltica“: eurokomisarė V. Bulc giria Lietuvos pastangasSpalio 16 d. „Rail Baltica“ at-karpos nuo Lenkijos – Lietu-vos sienos iki Kauno atidary-me kartu su Lietuvos Minis-tru Pirmininku Algirdu But-kevičiumi ir susisiekimo mi-nistru Rimantu Sinkevičiumi dalyvavusi Violeta Bulc, Eu-ropos Komisijos (EK) narė, at-sakinga už transportą, ne-gailėjo gerų žodžių Lietuvai tiesiant europinės vėžės ge-ležinkelį. Paaiškėjo ir naujas „Rail Baltica“ projekto antro-jo etapo paraiškų pateikimo terminas, kuriam Lietuva jau pasirengusi.

Eurokomisarė Violeta Bulc sa-vo sveikinimo kalboje teigė, kad iki 2025 m. ši greitųjų traukinių geležinkelio linija sujungs Balti-jos valstybes ir Vidurio Europą: „Kaip ir pirmojo dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos tiesimo su-sitarimų pasirašymas, taip ir šis įvykis geriausiai liudija EK pirmi-ninko Žano Klodo Junkerio įsi-pareigojimą kurti „daugiau sąjun-gos šioje sąjungoje“ ir būtent per „sujungiančią infrastruktūrą“.

„Pirmoji atkarpa tarp Kauno ir Lietuvos – Lenkijos pasienio yra solidus atskaitos taškas tolimes-nei „Rail Baltica“ raidai. Aš su di-džiausiu pasigėrėjimu stebiu kaip ambicinga „Rail Baltica“ projek-

tas virsta realybe. Transportas – esminis mūsų ekonomikos vari-klis, o „Rail Baltica“ greitins mū-sų susisiekimą ir prekių mainus, sujungs žmones, paskatins nau-jų darbo vietų kūrimą ir ekono-mikos augimą“, – įsitikinusi EK transporto komisarė.

Anot V. Bulc, Lietuvos pastan-

gos tiesiant europinės vėžės ge-ležinkelį yra pavyzdys: „Viena iš pagrindinių „Rail Balticos“ pro-blemų, kurią reikia spęsti – Len-kijos pusėje, ir ši šalis turėtų at-likti tam tikrus paruošiamuosius darbus. Dėl to tariamasi su Len-kijos infrastruktūros ministre, o Lenkija raginama teikti didesnį

prioritetą „Rail Baltica“ plėtrai. Projektas turi judėti ir Latvijoje bei Estijoje, nes tai labai svarbu tiek strateginiu, tiek politiniu požiūriu“.

Viešojoje erdvėje galėjo pa-sklisti neteisingai interpretuo-jama žinia, kad Lietuva neva ne-skuba pateikti projektų tolimes-

Kova su šešėliu valstybės biudžetą jau papildė 435 mln. eurųAlgirdo Butkevičiaus Vyriau-sybės ambicingas tikslas ko-voti su „šešėliu“ pranoksta lūkesčius. Kovos su „šešė-liu“ rezultatas – į valstybės biudžetą per tris šių metų ketvirčius surinkta 580 mili-jonai eurų (2 mlrd. litų). Bu-vęs premjeras Andrius Kubi-lius su savo finansų ministre Ingrida Šimonyte, žadėję iš „šešėlio“ ištraukti skambųjį milijardą litų, tesugebėjo su-rinkti vos 115 milijonų eurų (400 mln. litų).

Permainos kovoje su kontra-banda paspartėjo, kai teisėsau-gos institucijos, muitinė, Valsty-binė mokesčių inspekcija (VMI) ir prokuratūra pradėjo tampriau bendradarbiauti, keistis infor-macija. Vien tik per šių metų tris ketvirčius akcizais apmokestina-mų prekių, išimtų iš nelegalios apyvartos, vertė siekia 29 mln. eurų, o pernai per visus metus – 20 mln. eurų. Akcizo mokesčių per tą patį laikotarpį į biudžetą surinkta 42 mln. eurų daugiau

nei planuota. Didžiausią dalį nelegalioje

apyvartoje sudaro tabako ga-miniai. Šiemet pavyko pasiekti lūžį: remiantis tyrimų bendro-vės „Nielsen“ atliekamais „tuš-čių pakelių“ tyrimais, šalyje ne-apmokestintų tabako gaminių mastas nuo 2012 m. buvusių 35,4 proc. susitraukė iki 20,1

proc. 2015 metų III ketvirtyje. Pritaikius efektyvesnės kontro-lės priemones, per šių metų tris ketvirčius vidaus rinkoje reali-zuota benzino 1 proc., o dyzeli-no 13,2 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2014 m.

Vyriausybė pasiekė akivaiz-džias nelegalios ekonominės vei-klos mažėjimo tendencijas. Vie-

no tituluočiausių šešėlio "skai-čiuotojų", kuriuo remiasi Pasau-lio bankas ir Tarptautinis valiu-tos fondas, prof. F. Schneiderio vertinimu, „šešėlinė“ ekonomika Lietuvoje palaipsniui traukiasi. Nuo 2012 m. (28,5 proc. BVP) iki 2014 m. (27,1 proc. BVP) še-šėlinės ekonomikos mastas Lie-tuvoje sumažėjo 1,4 proc. punk-to. F. Schneideris prognozuoja, kad 2015 m. šešėlinės ekonomi-kos mastas Lietuvoje bus 25,8 proc., ir metinis 1,3 proc. mažė-jimas būtų didžiausias tarp vi-sų ES šalių.

Net ekstremaliai liberalus Lie-tuvos laisvosios rinkos institu-tas konstatuoja šešėlinės ekono-mikos masto mažėjimą – 2012 m. 27 proc. BVP, 2013 m. – 26 proc. BVP, 2014 m. – 25 proc., lyginant su 2012 m., sumažėjo 2 proc. punktais.

„Kovą Vyriausybė pritarė Iš-maniosios mokesčių adminis-travimo sistemos (i.MAS) kū-rimui ir diegimui VMI. Pagrin-diniai jos tikslai – kova su „še-šėliu“ vykdoma keliomis krypti-mis: siekiama padidinti mokes-

klaipėdos uostą populiarina veiklos skaidrumasVida Bortelienė

Baigiama gilinti iki 15 metrų šiaurinė Klaipėdos uosto da-lis bus paskutinis šiais metais komercinis akcentas ir taps dar didesnių 4 metų užmo-jų kelrodžiu – statyti naujus molus ir gilinti kanalą.

Klaipėdos uosto ekonominis pa-matas dėl geopolitinių įtakų nė kiek nesueižėjo. Per 10 mėnesių uoste perkrauta 32,3 mln. tonų krovinių, 7 proc. daugiau negu tuo pačiu laiku pernai. Nuoseklių pa-stangų stiprinti jūrinį ekonomi-kos centrą rezultatai praturtina ir krovos kompanijas, ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją (KVJUD), daugiau darbų galin-čią atlikti savo lėšomis.

Vertindamas, kas nuveikta per 1000 darbo dienų svarbiausioje Klaipėdos įstaigoje, uosto genera-linis direktorius Arvydas Vaitkus išskyrė gerus santykius su verslu ir miesto savivaldybe. Skirtingus po-žiūrius nugludinus ir sprendimus nukreipus viena kryptimi, nauda tampa vis akivaizdesnė. Pastarąjį mėnesį susitarta, kad miesto, uos-to, verslo ir mokslo atstovai rengs bendrą Klaipėdos ekonominės plė-tros strategiją, kuri turėtų rutulioti veiksmų kryptis ir priemones užsi-brėžtam tikslui pasiekti.

Rekordo linkPreliminariais duomenimis, spa-

lio mėnesį Klaipėdos uoste krauta 3,38 mln. tonų krovinių, 7,4 proc., arba 271,8 tūkst. tonų, mažiau nei 2014 metų spalio mėnesį, kai bu-vo pasiektas geriausias mėnesio re-zultatas istorijoje – 3,65 mln. tonų. Pasak A. Vaitkaus, toks kuklesnis rodiklis – laikinas, nulemtas tech-nologinių sutrikimų. Paskutiniai metų mėnesiai žada prieaugį. O štai kruizinės laivybos sezonas, jau tiksliais duomenimis, buvo visų lai-kų geriausias: gegužės-spalio mė-nesiais apsilankė 51 laivas, atvyko 60 202 keleiviai. Pernai Klaipėdos

uoste svečiavosi 57 797 kruizinių laivų keleiviai.

„Geresnius arba stabilius rezul-tatus matome ten, kur daugiausia 2012–2015 metais investuota, iš-skyrus „Klaipėdos Smeltės“ kon-teinerių „hub'ą“, todėl tęsiame po-

kalbius, kaip šį terminalą išplėtoti“, – pristatydamas pasiekimus kalbė-jo A. Vaitkus.

Vienas esminių postūmių vysty-tis uostui – sėkmingos investicijos. O jų vykdymas, kaip rodo ekono-mistų duomenys, kai kuriais metais itin strigo. 2009–2010 metais įgy-vendinta vos 40 proc. planuotų dar-bų, 2012 metais – 46 proc., o 2013 metais pavyko išbristi iš duobės – panaudoti net 97 proc. planuotų investicijų – 87 mln. eurų.

Pernai ir šiemet – skaičiai kiek kuklesni, atitinkamai 24 mln. ir per 30 mln. eurų, nes vyksta pa-sirengimas naujam didelių darbų etapui. 2016–2018 metais numa-toma uosto modernizacijai išleisti 350 mln. eurų. Šiuo metu kompa-nija „Strabag Wasserbau GmbH“ baigia gilinti šiaurinę uosto dalį

pusmetriu – iki 15 metrų, ir tai bus žingsnis 17 metrų gylio link.

Dėl šios 5 mln. eurų investicijos teko imtis gudrybės – susirinkti kitų struktūrų nepanaudotas ES lėšas, nes uosto projektas buvo pa-rengtas iš anksto ir laukė tokios

progos. Todėl dabar lengva atsa-kyti visiems klausiantiems, kada „Panamax“ laivus bus galima krau-ti pilnus – ta diena bus šiemet, iki to belikę vos keli žemkasės kaušo grybšniai.

Neretai KVJUD užmojus pri-stabdo krovos kompanijos, nespė-jančios įgyvendinti investicinių su-manymų direkcijos darbų tempais. Todėl atsakymai, kad KVJUD ne-turi pinigų vienam ar kitam žemės nuomininko prašymui, likę praei-tyje. „Pinigų yra, reikia tik gerai ekonomiškai pagrįstų projektų“, – teigė A. Vaitkus.

Investicijos augina krovąTarp svarbiausių pastarųjų trejų

metų KVJUD darbų uosto vado-vas pirmą poziciją skiria SGD ter-minalo infrastruktūrai. Laivas sau-gykla „Independence“ į uostą at-plaukė 2014 metų spalį. 23,5 mln. eurų kainavęs akvatorijos gilini-mas ir krantinės statyba, pareika-lavusi 17,4 mln. eurų, buvo baigti anksčiau, nei planuota, nors pra-dėjęs dirbti 2013 metų vasarį rado 3 mėnesių atsilikimą nuo terminų.

Tuo pat metu imta judinti 8 me-tus strigusį „Klaipėdos Smeltės“ „hub'o“ projektą. KVJUD inves-ticijos į objektą viršija 56 mln. eu-rų, o dar 31 mln. eurų išleista laivy-

bos kanalui gilinti. „Gaila, kad teko atsisakyti rangovo „Vėtrūnos“ pas-laugų, reikėjo bylinėtis, bet teismus laimėjome. Kitąkart turime by-linėtis, kad suformuotume prak-tiką, nes Teisingumo ministerija įstatymų taikymo neaiškina. Už-

si ir 1,5 mln. eurų žalos – tiek pri-teista sumokėti pirmiesiems kran-tinių rangovams, su kuriais sutar-tį nutraukė ankstesnė uosto vado-vybė. Dėl viešojo intereso gynimo prokuratūroje vyksta tyrimas, žalą bus siekiama išieškoti iš kaltininkų.

7,2 mln. eurų kainavusius ir iki tol dvejus metus atidėliotus dar-bus KLASCO nuomojamose 7–9 krantinėse A. Vaitkus priskiria prie itin greitos grąžos investicijų. Lygia-grečiai buvo statomas biriųjų trąšų

niam vėžės finansavimui, ir dėl to EK pratęsė „Europos infras-truktūros tinklų priemonės“, ku-rios lėšomis ir finansuojami to-kie projektai kaip „Rail Baltica“, paraiškų priėmimą! Tačiau šios priemonės pinigų skirstymas iš karto buvo numatytas padalinti į kelis etapus, kurių pirmasis jau įvyko, antrąjį pagal planą EK pa-skelbė lapkričio 6 d., o paraiškas reikės pateikti iki 2016 m. vasa-rio pabaigos.

Lietuva iš anksto pasirengė nu-matomų įtraukti į paraišką veiklų sąrašą ir aptarė jį su EK bei „Rail Baltica“ partneriais – Latvija, Es-tija ir Lenkija bei Suomija. Trečią kvietimą teikti paraiškas EK pla-nuoja skelbti 2016 m.

„Rail Baltica“ yra didžiausias, kada nors vykdytas transporto projektas Lietuvoje. EK 2014–2020 m. laikotarpiu numatytų Europos Sąjungos paramos limi-tų nepakanka visiškai įgyvendin-ti projektą, todėl jį numatyta tęsti ir kitoje finansinėje perspektyvo-je. Siekiant užsitikrinti sklandų įgyvendinimo finansavimą, Lie-tuva, kartu su partnerėmis Latvi-ja ir Estija, nuolat bendrauja su EK institucijomis dėl papildo-mų galimybių finansuoti šį svar-bų projektą.

Tomas Šileika

čių administravimo efektyvu-mą ir sumažinti administracinę naštą mokesčių mokėtojams, pa-skatinti žmones sąžiningai mo-kėti mokesčius. Pagrindinės pa-gerėjusio mokesčio surinkimo priežastys pirmiausia susijusios su mokesčių administravimu. Todėl plėtojamos elektroninės paslaugos, diegiamos išmanio-sios rizikos analizės ir kontrolės priemonės“, – teigia premjeras A. Butkevičius.

Iki 2016 m. rudens iš viso i.MAS projekto metu numaty-ta sukurti 7 posistemius, kurie garantuos mokesčių adminis-travimo sistemos skaidrumą ir, vaizdžiai tariant, suvarys „šešė-lį“ į kampą.

Kovojant su „šešėlinės“ ekono-mikos reiškiniais itin svarbi ir vi-suomenės pagalba, jos nepakan-tumas „šešėliui“. Nuo 2013 m. gegužės pradėjus veikti iniciaty-vai „Lietuva be šešėlio“, visuome-nės pagalba išaiškintos 555 nele-galios prekybos vietos.

Kornelija Petravičienė

sandėlis, prie vos užbaigtos kran-tinės atplaukė laivas. Šios išlaidos, skaičiuojama, sugrįš per porą metų.

„Bega“ rinkoje garsėja kaip žemės ūkio produktų „hub'as“. Tačiau 20 mln. eurų investicija buvo įšaldyta 14 mėnesių dėl vėlavimo įforminti prieplauką. Kad reversinis termi-nalas veiktų, A. Vaitkaus koman-dai užteko mėnesio. Laivas „Piera“ išgabeno 74 tūkst. tonų grūdų – di-džiausią kiekį istorijoje.

Dideliu veiklos šuoliu uoste išsi-skiriantis Birių krovinių termina-las, uosto vadovo teigimu, įdomių lūkesčių kelianti kompanija. Todėl šiuo metu pradėtos rekonstruoti 101–104 krantinės bus pritaiko-mos prie naujų uosto gylių.

Centrinio Klaipėdos terminalo veikla įsivažiavo praėjus metams nuo statybos pabaigos, tik praėju-sią vasarą, perkėlus Švedijos keltų liniją. Į šį projektą investuota 32,4 mln. eurų ES ir KVJUD lėšų. Ta-čiau laivybos kompanijos DFDS prašymas paskubinti pirso tęsinio statybą, kad galėtų perkelti kitas li-nijas, nebus greitas darbas, nes teks rengti naują projektą ir toje vietoje plėsti kanalą.

Su šiuo objektu susijusi Baltijos prospekto ir Minijos gatvių san-kryža baigta rekonstruoti rugsėjį.

Tačiau KVJUD vadovas teigia visai neseniai patyręs, kad Klaipė-dos uostas gerų rinkos atgarsių su-laukia ne tik dėl geografinių savy-bių, logistikos sprendimų ir infras-truktūros, bet ir dėl veiklos skai-

drumo. „Visiems aiški mokėjimų ir atsiskaitymų tvarka. Patys prie to esame taip įpratę, kad nepaste-bime. Nuo 1999 metų uoste krovi-nių daugėja vidutiniškai 6,6 proc. per metus, todėl šiemet laukiama 38 mln. tonų krova neša naują re-kordą“, – išskyrė mažiau matomą nei techniniai parame-trai, bet to-kią pat svarbią patrauklumo sąlygą uosto vadovas.

„Lietuvos žinios“

tikrintas tinkamas gylis leido pri-imti 336 metrų laivą „MSC Asya“. Ši žinia apie sėkmingai įvestą gigan-tą nuskambėjo tarptautinėje erdvė-je“, – pasidžiaugė pagerintu uosto įvaizdžiu A. Vaitkus. Tačiau dėl šių krantinių KVJUD yra patyru-

Švenčiant Lietuvos vietos savivaldos dieną Vilniuje spa-lio 23 d. jau dešimtą kartą Lietuvos savivaldybėms įteik-ti „Auksinių krivūlių“ apdovanojimai už ryškiausias iniciatyvas ir darbus. Lietuvos savivaldybių asociacijos renginyje šiemet jas gavo Akmenės, Kauno, Kelmės, Šiaulių, Šilutės, Ukmergės, Utenos ir Zarasų rajonų, Marijampolės, Rietavo ir Panevė-žio miesto bei Birštono, Neringos ir Palangos kurortų savivaldybės. Tauragės r. savivaldybė gavo net 2 krivules. „Auksinės krivūlės riterio“ vardas suteiktas Druskininkų merui Ričardui Malinauskui, Seimo narei Mildai Petrauskienei ir Rietavo merui Antanui Černeckiui.

Lapkričio 4 d. Vilniuje, Žvėryno mi-krorajone, kur susikerta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio ir vieno žymiausių Lietuvos ir Len-kijos poeto Adomo Mickevičiaus vardais pavadintos gatvės, atida-rytas Tbilisio skveras, Gruzijos mi-nistro pirmininko Iraklio Garibašvilio oficialaus vizito Lietuvoje metu.

Lapkričio 7 d. premjeras Algirdas But-kevičius dalyvavo rekonstruoto Klai-pėdos dramos teatro atidaryme ir pa-sveikino „Klaipėdos“ dienraštį 70 metų gy-vavimo proga. Dieną prieš tai jis dalyvavo sveikatingumo komplekso „Atostogų par-kas“ atidaryme Kretingoje.

Šį rudenį JAV, Čikagoje, atsidarė LSDP skyrius.

Valdo Šereikos nuotrauka

Saugumas Diskusija 8 9socialdemokratassocialdemokratas 2015 m. lapkritis, Nr. 10 (67)

Apie ką rinkėjams kalbėtų EP narys B. Ropė, jei nebeliktų GMO klausimo?

Nesibaigiantys ginčai dėl GMO

Vytenis Povilas AndriukAitisLSDP Garbės Pirmininkas, Europos Komisijos narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą

Zigmantas BalčytisEuropos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos narys, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto narys

Iš tiesų, reikia pripažinti, kad diskusijos dėl GMO (ge-netiškai modifikuotų orga-nizmų) šiandien provokuoja daug karštų diskusijų ir ke-lia daug baimių. Baimės pa-prastai atsiranda kai žino-ma mažai, žinoma klaidinga informacija arba visai nie-ko nežinoma. Kodėl GMO baimes kelia Europos Par-lamento narys Bronis Ropė?

Pradėkime nuo Europos Komi-sijos pasiūlymo dėl GMO naudo-jimo. Komisija siūlo valstybėms narėms pačioms priimti nacio-nalinius sprendimus, kuriais bū-tų apribojamas ar uždraudžiamas genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų naudojimas, net jei buvo iš-duotas ES lygmens leidimas.

Kyla klausimas, kodėl šalys na-rės pačios nenori apsispręsti dėl GMO naudojimo savo teritorijo-je? Kodėl jos, pagal visas ES tei-sėkūros procedūras laikosi pozi-

cijos „nuomonės nėra“, o estafetę perduoda Europos Komisijai, ku-rios pasiūlymas yra leisti šalims na-rėms pačioms apsispręsti? Tokiu bū-du norima parodyti, esą mes čia nie-kuo dėti, nes „Briuselis sprendžia“.

O iš tiesų dauguma šalių nenori uždrausti GMO, nes ekonomiškai tai yra be galo nuostolinga. Ir nenori visuomenei pateikti visų argumentų „už“ ir „prieš“, kad visuomenė turė-tų daugiau informacijos apie GMO naudojimo pašarams problemas.

Bet juk paprasčiau yra tautai pa-sirodyti, kad vyksta įnirtinga kova prieš GMO. Tokių pavyzdžių turi-me kai kuriose šalyse, kuriose įsta-tymu GMO uždraustas, tačiau įsta-tymo įsigaliojimas vis atidedamas ir atidedamas, nes šalies ekonomikai tai yra pražūtinga. Tai kodėl imituo-jama kova prieš didžiuoju blogiu va-dinama GMO?

Europos Sąjungos rinkoje nėra nė vieno GMO, kuris būtų kenksmin-gas sveikatai. Vienintelė instituci-ja, sprendžianti, ar genetiškai mo-difikuotas produktas nekelia pavo-jaus žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, yra Europos maisto sau-gos tarnyba (EFSA). Ši institucija bendradarbiauja su valstybių na-rių mokslo įstaigomis ir atsako už mokslinį rizikos vertinimą. EFSA vertinimas yra galutinis, tai arbi-tras, kuris savo išvadas grindžia tik moksliniais įrodymais. Gerbiamas Broni, pateikite bent vieną GMO, kuris yra vartojamas ES ir kenkia sveikatai.

B. Ropė kelia nuogąstavimus, kad

šaliai apsisprendus dėl GMO nau-dojimo maistui ir pašarams teks at-likti tam tikrus procedūrinius rei-kalavimus – sprendimą suderinti su vidaus rinkos ir ES tarptautiniais įsipareigojimais. Išties kelia nuos-tabą tokios baimės, ar tai reiškia, kad yra atvejų, kai šalis narė gali ne-silaikyti ES vidaus įstatymų ir pri-siimtų tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant ir atitinkamus Pasaulio prekybos organizacijos teisės aktus.

Ar Europos Parlamento narys siū-lo ieškoti būdų kaip nesilaikyti su-tarčių ir vengti sutartinių šalių įsi-pareigojimų? Keista Europos Par-lamento nario pozicija. Be to, jei B. Ropė yra prieš GMO naudojimą pa-šarams ir mano, kad tuo paseks 19 ES šalių narių, tai kam gi rūpintis bendra vidaus rinka, kai teliks tik 9 šalys, norinčios naudoti GMO pašarams.

Kita vertus, gerbiamas B. Ro-pe, jūs manote, kad nebus kontro-

lės būdų šalims uždraudus naudo-ti GMO? Yra daugybė produktų, kurie ES rinkoje veikia tokiu pačiu principu – autorizacija ES lygiu ir leidimas nacionaliniu. Ir čia ne kal-ba apie sienas, o tik apie tvarkingai veikiančias šalių tarnybas. Išties juo-kingai skamba grasinimai, kad tai gali atsiliepti ES vieningos rinkos išlaikymui, kad reikės sienų kon-trolės ir t.t. Ne, patikrinimai vyk-tų šalių ūkiuose ir vidaus rinkoje, o ne sienų kontrolėje. Todėl kalbė-ti apie vieno iš pamatinių principų - laisvo prekių judėjimo sulaužymą yra absurdiška.

Kaip supratau, jūs taip pat mano-te, kad esate visos Lietuvos ūkinin-kų balsas. O ar jums teko kalbėtis su Lietuvos ūkininkais apie genetiškai modifikuotų pašarų poreikį? Iš ma-no pokalbių su Lietuvos ūkininkais suprantu, kad ūkininkų nuomonė jums yra nesvarbi, nes nuomonių yra visokių. Tai gal įsiklausykite?

Negarbinga yra iškreipti Europos Komisijos prezidento J. C. Junkerio žodžius. Komisijos prezidento žo-džiai, kad jis nenorėtų priiminėti sprendimų kai tam nepritaria dau-guma valstybių, yra įgyvendinami. Iki šiol, balsuojant dėl GMO paša-rų leidimų išdavimo, nė karto ne-buvo valstybių daugumos balsuo-jančios prieš.

Mes nekeičiame esamo mecha-nizmo, mes siūlome papildomą de-mokratinį mechanizmą. ES sutar-tys leidžia daryti išimtis, kurios ga-limos laikantis tam tikrų taisyklių - turi derėti su vidaus rinkos nuos-tatomis, su proporcingumo, nacio-nalinių ir nenacionalinių produktų nediskriminavimo principais. Vals-tybių narių priemonės taip pat tu-ri atitikti Sąjungos teisės nuostatas ir tarptautinius ES įsipareigojimus, įskaitant ES įsipareigojimus PPO.

Europos Parlamentas atmesda-mas Komisijos pasiūlymą parodė, kad nenorima vadovautis argumen-tais. Tačiau Komisija neatsiims sa-vo pasiūlymo ir jo nekeis. Tikime, kad pagaliau ateis laikas dialogui ir argumentams.

Pabaigoje norėčiau išreikšti susi-rūpinimą ir pasakyti, kad labai jus suprantu, jog, be GMO kortos, ne-labai daug ką galite savo rinkėjams pasiūlyti. Esu įsitikinęs, kad jūsų veikla Europos Parlamente neturi apsiriboti vien tik žmonių gąsdini-mu ir rūpinimusi reitingais.

Ir dar kartą - polemika per spau-dą kartais gali būti visai smagi, bet sprendžiant svarbius ir sudėtingus klausimus, man priimtinesnis tie-sioginis kontaktas.

Europos Parlamentas atme-tė Europos Komisijos siūlymą suteikti ES valstybėms dau-giau laisvės savo teritorijoje apriboti ar uždrausti gene-tiškai modifikuoto (GM) mais-to ir pašarų importą bei nau-dojimą.

Balsavimas dėl Komisijos pasiū-lymo vėl sukėlė aistras. Kokį maistą valgome, ką auginame, leisti ar ne-leisti auginti GM kultūras, kenkia tai mums ar ne?

Nesėkmingas bandymas suteikti valstybėms daugiau teisių

Iš pirmo žvilgsnio, Komisijos siūly-

mas buvo patrauklus valstybėms na-rėms. Komisija siūlė leisti valstybėms narėms apriboti arba drausti naudo-ti genetiškai modifikuotą maistą ir pašarus savo teritorijoje, net jei šiems produktams buvo ar bus išduotas lei-dimas.

Vis dėlto atidžiau susipažinus su do-kumentu, paaiškėjo, kad valstybių pa-sirinkimo sąlygos yra labai apsunkin-tos, teisę rinktis būtų beveik neįma-noma įgyvendinti. Ir kaip užtikrinti sienų kontrolę, kokie pašarai ar mais-tas vežami į šalį iš kaimyninių ar ki-tų valstybių?

Nuo 2015 metų balandžio mėnesio šalims narėms galima uždrausti augin-ti GM kultūras. Tačiau GMO mais-to ir pašarų importo bei prekybos jais valstybės narės kol kas neturi galimy-bių uždrausti.

Europos Komisijos pasiūlymo es-mė buvo ne išplėsti, o iš tikrųjų apri-boti valstybių narių galimybes draus-ti auginti modifikuotas kultūras savo teritorijoje. Dokumentą teks tobulin-ti ir atsižvelgti į Europos Parlamento poziciją.

Į Europos Sąjunga plaukia GM pašarai

Europos Sąjungoje gyvuliams šerti reikia daugiau kaip 36 mln. tonų sojų pupelių per metus. Tačiau Europos

Sąjungoje užauginama tik 1,4 mln. (jos nėra genetiškai modifikuotos, nes auginti modifikuotas sojas ES neleidžiama).

Sąjungos gyvulininkystės sekto-rius labai priklauso nuo augalinių baltymų gamybos trečiosiose šaly-se. Sąjunga importavo 18,5 mln. to-nų sojų miltų ir 13,5 mln. tonų sojų pupelių; tai sudaro per 60 proc. vi-sų Sąjungos augalinių baltymų rei-kmių. 90 proc. įvežama iš JAV, Ar-

gentinos, Paragvajaus ir Brazilijos.Taigi gyvulius šeriame genetiškai

modifikuotais pašarais ir už juos mo-kame kitų valstybių ūkininkams. Tokia yra realybė: draudžiame ar nedraudžiame GMO, bet ji jau mū-sų namuose – vienokiu ar kitokiu pavidalu.

Kam naudingi nesibaigiantys ginčai?

Kol Europoje vyksta nesibaigian-tys ginčai dėl GMO auginimo, nuo-šalyje paliekama (sąmoningai ar ne-sąmoningai) GMO produktų žen-klinimo klausimas. O būtent pro-duktų ženklinimas tampa labai svar-bus, kai į ES rinką dideliais kiekiais plūsta vienaip ar kitaip su GMO su-siję produktai ir pašarai.

Gal žymėjimo reikalai sulaukia mažiau dėmesio, nes nesibaigiantys ginčai, neapibrėžta situacija naudin-ga tiems, kurie prekiauja GM pro-duktais ir pašarais? Kainų skirtumo juk nėra – perki produktus su GMO ar be jų. Tinkamas produktų ženkli-nimas pakeistų vaizdą prekybos cen-trų lentynose: produktai su GMO turėtų atpigti.

Kol vyksta ginčai, ES vartotojai perka mėsą gyvulių, šertų GMO turinčiais pašarais. Ir to net nežino.

GMO ženklinimas – būtinasES privalo užtikrinti visų GMO

produktų ženklinimą valstybės na-rėse. Taip vartotojui suteikiama ga-

limybė pačiam nuspręsti, kokią pre-kę pirkti – su GMO ar be.

ES teisės aktai reikalauja ženklin-ti bet kokius genetiškai modifikuo-tus maisto produktus ir pašarus, ku-rių sudėtyje GMO viršija 0,9 proc.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl genetiškai modifi-kuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų ženklini-mo numato: ant iš anksto supakuotų ar nesupakuotų produktų, kuriuose yra GMO, turi būti užrašas: „Šiame produkte yra genetiškai modifikuo-tų organizmų“ arba „Šiame produkte yra genetiškai modifikuoto (-ų) (or-ganizmo (-ų) pavadinimas)“.

Ar dažnai matome parduotuvėse tokius užrašus?

Užduotys Komisijai ir vyriausybėms

Deja, kol kas ženklinimo reika-lavimai netaikomi mėsai, pienui ir kiaušiniams, net jei buvo naudojami GMO pašarai. Ir tai yra labai svarbus trūkumas, kurį būtina panaikinti.

Pirmenybė ir didžiausias dėmesys turi būti teikiami teisingam ir aiš-kiam ženklinimui, įskaitant visus produktus, turinčius GMO. Euro-pos Komisija privalo kontroliuoti, o valstybės narės užtikrinti tinka-mą ženklinimą. Būtent ženklinimo klausimas ir vartotojų informavimo didinimas turėtų tapti pagrindiniu akcentu diskutuojant dėl GMO atei-ties ES valstybėse narėse.

telkus hibridinį karą: 1793 me-tais, kai Rusijos imperija su Prū-sijos karalyste antrą kartą padali-jo Abiejų Tautų Respublikos te-ritoriją, ir Sovietų Sąjungos 1940 metais. Ir abu kartus nepasiprie-šinome...

1940-aisiais pasirašėme „drau-gystės“ sutartį, įsileidome sovietų karius, o po to jie rado preteks-tą pasklisti po visą šalį... Dabar Ukrainoje Rusija pademonstravo klastą, kai atsiuntė ne visai uni-formuotus savo karius, o šie pri-sijungė prie vietinių protestuoto-jų... Taip buvo keičiama valdžia.

Esame priėmę sprendimą, kad net taikos metu prasidėjus neaiš-kioms provokacijoms galime nu-siųsti savo karius izoliuoti tokią teritoriją. Labai svarbus žmonių supratimas ir nusiteikimas ginti savo šalį. Mus užplūsta dideli in-formacijos srautai, kurie mėgina parodyti, kad mūsų valdžia „blo-ga“, „nesirūpina žmonėmis“, „tar-nauja amerikiečiams“, o štai „ten“ „problemos sprendžiamos“.

Visa tai – hibridinio karo in-formacinės dalies požymiai. Tu-rime apie tai atvirai kalbėti. Lie-tuvos piliečiai turi būti atsparūs

tokiai negaty-viai informaci-jai. Netiesiogi-nis karinis vei-kimas bando ati-tolinti mūsų są-jungininkų pa-galbą mums.

Rusija smar-kiai demoni-zuojama. Ta-čiau kok ias grėsmes sau mato Rusija?

Svarbiausia, kad Rusija no-ri būti kitokia – daryti įtaką ki-

toms, aplink esančioms valsty-bėms ar buvusioms Sovietų Są-jungos narėms (Baltarusijai, Pietų Kaukazui). Mes, nepaisant savo valstybių dydžių, turėtume kal-bėtis kaip lygiaverčiai kaimynai.

Krašto apsaugos ministru ten-ka dirbti jau antrą kadenciją. Pri-

Pokalbis su krašto apsaugos ministru Juozu Oleku

2016 m. krašto apsaugos biu-džetas vėl žymiai išaugs. Ar fi-nansavimo didinimas nėra dėl paties didinimo, nes toks yra NATO reikalavimas?

Mes pasirinkome pačią sau-giausią ir pigiausią gynybos sis-temą – kolektyvinę gynybą. Kai įstojome į NATO, tapome kur kas saugesni. Mūsų oro erdvę sau-go NATO valstybių lėktuvai, kar-tu su mumis – sausumos pajėgų kariai iš įvairių NATO šalių. Da-bar NATO sąjungą sudaro 28 ša-lys, ir tai labai sustiprina mūsų gy-nybinius pajėgumus.

Lietuva NATO įsipareigojo skirti 2 proc. BVP gynybai. Mū-sų oponentai (konservatoriai ir li-beralai) per savo valdymą buvo la-bai sumažinę finansavimą, keletą metų net 1 proc. BVP jis nesiekė. Taip buvo skriaudžiami tarnau-jantys kariai. Ir blogai atrodėme sąjungininkų akyse – prašėme, kad jie rūpintųsi mūsų gynyba, o patys nieko nedarėme.

Didindami finansavimą krašto apsaugai, išreiškiame savo tvirtą

simenu, kaip kadaise su Rusijos gynybos ministru kalbėjome apie galimus bendrus veiksmus, užti-krinant saugumą regione, kovą su terorizmu. Mūsų santykiai su Rusija buvo geri, kai šiai valstybei vadovavo Prezidentas Borisas Jel-cinas. Juk jis rūpinosi, kad Rusi-jos kariai būtų išvesti iš Lietuvos.

Tačiau kai Rusijos valstybinin-kai ėmė pūstis, pasklido kalbos apie „Lietuvos keliamą grėsmę Rusijai“. Tiesiog stinga suprati-mo, kad kaimynai gali sugyventi taikiai, jie nėra vienas kitam „vir-šininkas“ ir „pavaldinys“...

NATO neturi Rusijai jokių pretenzijų. O Rusijos gynybos planuose yra pažymėta: tai, kad Lietuva ekonomiškai ir energe-tiškai bus nepriklausoma, kelia grėsmę Rusijai. Rusijos žmonės gąsdinami tuo, kad mes turime teritorinių pretenzijų į Karaliau-čių. Tai neatitinka tikrovės! Mes norime sugyventi taikiai su visais kaimynais. Siekiame bendradar-biauti kultūros, švietimo ir eko-nomikos srityse.

Demokratiniame pasaulyje valstybės vadovu asmuo papras-tai gali būti dvi kadencijas. Kai valdžioje užsibūnama ilgiau, ima ryškėti nepadaryti darbai, kyla permainų reikalaujantys demo-kratiniai judėjimai. Tada totali-tarinis lyderis išorėje ieško prie-šų, prieš kuriuos galėtų vienyti savo šalies žmonės – esą valdžios pasikeitimai negalimi, nes valsty-bei kyla grėsmė... Kuo šalyje ma-žiau demokratijos, tuo ji labiau linkusi į išorinę agresiją...

Ar pasikeitus valdžiai Lenki-joje keisis Lietuvos bendradar-biavimas su ja gynybos srityje?

Su Lenkija puoselėjome gerus dvišalius santykius gynybos sri-tyje. Esame pasirašę (įtraukiant dar ir Ukrainos karius) sutartį dėl bendros brigados steigimo. Ti-kiu, kad nauja Lenkijos Vyriau-sybė pradėtus bendrus darbus tęs. Teko dirbti, berods, su 5 Lenkijos gynybos ministrais – niekada jo-kių problemų nekilo.

Kalbėjosi Morta Vidūnaitė

Narystė NATO – saugiausia ir pigiausia gynybos sistema

gyvenamosios patalpos, tiek mo-kymo bazė yra sutvarkytos. Nau-dojamės statiniais, pastatytais ir XX amžiaus pradžioje, ir sovie-tmečiu. Gaudami lėšas, dalį jų nukreipiame tų pastatų renova-vimui, šiltinimui, kambarių su-tvarkymui, baldams.

Jei dabar kiltų karo grėsmė ar net karas, kaip mūsų kariuome-nė veiktų?

Pirmiausia darome viską, kad

Spalio 30 d. Kaune iškilmingai atidarytas Panemunės tiltas, jungiantis Nemuno krantus, kuris at-statytas grynai socialdemokratų Vy-riausybės pastangomis. „Tai yra vie-nas greičiausiai pastatytų tiltų Kau-ne“, – per atidarymo šventę pabrė-žė premjeras A. Butkevičius.

Lapkričio 16 d. - Pasaulinė kelių eismo aukų atminimo diena. Vyriausybė yra numačiusi įvesti papil-domas kelių saugos priemones: grą-žinti baudos balus kaip atgrasymo priemonę nuo sistemingų kelių eis-mo taisyklių pažeidimų, kitais metais valstybinės reikšmės keliuose plėtoti sektorinių greičio matuoklių tinklą – jie fiksuos vidutinio važiavimo grei-čio pažeidimo atvejus. Variklio užve-dimą blokuojančių alkotesterių siste-ma visų pirma taptų privaloma moky-kliniuose autobusuose. Nuo 2016 m. įsigalioja draudimas degalinėse pre-kiauti alkoholiniais gėrimais.

Lapkričio 13 d. – Verslo diena. Šiemetiniame Pasaulio Banko “Doing Business” reitinge, kuriame pasaulio valstybės išrikiuotos pagal jų aplinkos palankumą verslui pradėti ir vystyti, Lietuva jame užėmė aukštą 20 vietą (ES valstybių – 8). Lietuva užėmė itin aukštas vietas trijose iš dešimties sri-čių: verslo pradžios (8 vieta pasaulyje ir 1 ES), nuosavybės perdavimo regis-travimo (2 vieta pasaulyje ir 1 ES) bei sutarčių vykdymo užtikrinimo (3 vie-ta pasaulyje ir 1 ES).

Spalio pabaigoje Kinijos sostinė-je Pekine vyko Kinijos ir Rytų bei Centrinės Europos jaunųjų lyderių fo-rumas, dar kitaip vadinamas mažuo-ju „Kinija+16“ formatu, kuriame da-lyvavo Ministro Pirmininko patarėjas Justas Pankauskas, LSDP atsakinga-sis sekretorius Valdas Šereika ir LSDJS tarptautinių ryšių sekretorius Min-daugas Janulionis. Jie pristatė mū-sų šalies investicinę aplinką, atsakė į klausimus apie bendradarbiavimo su Kinija perspektyvas, susitiko su Kinijos viceprezidentu Li Yuanchao.

2008 – 2021 M. KAM biudžeto projekto dinamika

2008 – 2016 m. KAM biudžetas pagal išlaidų sritis

poziciją šiuo klausimu, pelnome didesnį sąjungininkų pasitikėji-mą ir pageriname tarnavimo są-lygas mūsų vaikinams ir mergi-noms, – turiu galvoje aprangą, ginkluotę ir kitus dalykus. Jie pa-sijaus visaverčiais kariais.

Kokia dabar yra Lietuvos ka-riuomenė, kai yra ir profesiona-lai, ir savanoriai? Ar pasikeitė kareivių gyvenimas kareivinėse nuo tada, kai buvo įvesta profe-sionali kariuomenė?

Mūsų kariuomenė šiandien yra ryškiai sustiprėjusi: išaugo profe-sionaliai tarnaujančių karių skai-čius (jų yra daugiau kaip 8 000) ir atėjo apie 3 000 savanorių. Kai kuriuose daliniuose profesionalai ir jaunieji savanoriai tarnauja kar-tu (profesionalai jiems perteikia savo patirtį, padeda ruoštis teo-riškai ir praktiškai), o kituose – tik profesionalai, pasiruošę grei-tai veikti.

Karių tarnavimo sąlygos gerė-ja. Aplankiau visus dalinius – tiek

karo grėsmė nekiltų. Lietuva – nedidelė valstybė, mūsų resursai irgi riboti. Bet NATO biudžetas yra didesnis už bet kokio įmano-mo priešo. Taigi priešo atgrasymo momentas – labai svarbus. Jei kas nors mus užpultų, mūsų daliniai, kurie yra profesionaliai parengti, stotų mus ginti.

Pagal mūsų susitarimą su NA-TO, mus gintų ir kitų NATO valstybių kariai, kurie yra mūsų šalies teritorijoje. Be to, skubiai (per 48 ar 74 val.) atvyktų ir dau-giau karių iš kitų šalių – vadina-mos greitojo reagavimo pajėgos.

Daug kalbama apie hibridinį karą. Kas tai yra? Ar Lietuva jį kariauja?

Per hibridinį karį mėginama pažeisti valstybės karinį, ekono-minę, informacinį ir kibernetinį saugumą, užsiimti ardomąją vei-kla, ekstremizmu ir šnipinėjimu.

Tačiau moneta turi dvi puses. Prisiminkime istoriją. Lietuva du kartus buvo nukariauta pasi-

Personalo išlaikymas Eksploatacinės išlaidos ir dotacijos

Investicijos, ginklai ir karinė įranga (be šaudmenų)

11socialdemokratassocialdemokratas 2015 m. lapkritis, Nr. 10 (67)Mūsų požiūris10 Švietimas ir sveikata Suaugusiųjų neformalusis švietimas Lietuvoje: galimybės didėja

Lietuvos lyčių lygybės politika: du žingsniai – į priekį, vienas – atgal

Lapkričio viduryje Lietuvoje skelbiama 16-oji suaugusių-jų mokymosi savaitė. Ji skiria-ma aktyvaus mokymosi idėjos sklaidai, praktiniam jos taiky-mui ir mokymosi galimybių su-augusiųjų bendruomenei pa-rodymui. Ta proga – interviu su švietimo ir mokslo vicemi-nistru Rolandu Zuoza.

Kokia yra suaugusiųjų švietimo situacija Lietuvoje?

Neformaliojo suaugusiųjų švie-timo – mokymosi visą gyvenimą – lygis Lietuvoje yra pakankamai že-mas ir vos ne žemiausias Europoje. Nors, atrodytų, išplėtotas nema-žas suaugusiųjų mokymosi galimy-bių tinklas, tačiau lieka nepanaudo-tų, lengviau prieinamų formų, kaip nuotolinis mokymas(sis).

Ar tiesa, kad tik 5,5 proc. su-augusiųjų dalyvauja neformalia-me švietime? Tačiau Europos Są-jungos (ES) institucijos spaudžia valstybių vyriausybes pasiekti 15 proc. lygį.

Tai – Statistikos departamento duomenys. Istoriškai suaugusiųjų švietimas Lietuvoje vystėsi silpno-kai. Atkreipėme didesnį dėmesį į jį, tik įstoję į ES. Galbūt daugiau dėmesio buvo skiriama formalia-jam suaugusiųjų švietimui, vakari-nėms mokykloms, o neformalusis švietimas buvo daugiau taikomas tik vaikams.

Ne taip seniai išgirdome apie Tre-čiojo amžiaus universitetus. Nuo 1998 m. jau veikia Neformaliojo su-

augusiųjų švietimo įstatymas, kuris pernai pakeistas ir įsigaliojęs šiemet.

Kodėl neįsisiūbavo neforma-lusis švietimas suaugusiųjų žmo-nių grupėje?

Sistema per daug centralizuota. Tikėtasi, kad Švietimo ir mokslo ministerija ar Vyriausybė tuos rei-kalus sutvarkys. Savivaldybėse švie-timo skyriai daugiau koordinavo bendrąjį ugdymą ir taip atsirado atotrūkis. Todėl buvo aktualu savi-valdybėse steigti suaugusiųjų švieti-mo koordinatoriaus pareigybę, kad būtų kam tuo rūpintis.

Finansavimas savivaldybėse bu-vo per menkas, tad natūralu – sis-tema neužsisuko. O dabar yra ir ES struktūriniai fondai, ir konkursai, ir kitame periode numatomos lėšos.

Kokios priemonės numato-mos Vyriausybės programoje, kad daugiau suaugusiųjų gautų nefor-malųjį švietimą?

Parengta Neformaliojo suaugu-siųjų švietimo ir tęstinio mokymo-si 2016–2023 metų plėtros progra-ma, kurios tikslas – sukurti paskatų ir vienodų sąlygų mokytis visą gy-venimą sistemą, grįstą veiksminga pagalba pažįstant save ir renkantis gyvenimo kelią, derinti asmens pa-sirinkimą su valstybiniu planavimu, nes iki šiol dar nėra tokios sistemos.

Sutvarkyta suaugusiųjų neforma-liojo švietimo teisinė bazė savivaldy-bėse. Numatyti šeši programos už-daviniai ir septynios kryptys.

Tai – mokymosi visą gyvenimą paslaugų plėtra regionuose, tęstinio mokymosi koordinatorių skyrimas

savivaldybėse, Trečiojo amžiaus as-menų mokymasis pagal poreikius, skaitmeninio mokymosi turinio ir programų suaugusiems plėtojimas, suaugusiųjų mokymosi motyvacijos stiprinimas, bazinių gebėjimų ug-dymas, atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros orga-nizacijos vykdomo ir Europos Ko-misijos remiamo Pasaulinio darbo jėgos įgūdžių tyrimo (PIAAC) re-zultatus, andragoginių kompetenci-jų, psichologinių pedagoginių žinių įgijimo stiprinimas, bendrųjų kom-petencijų ir tęstinio profesinio mo-kymo kompetencijų suaugusiems paslaugų plėtra aukštosiose ir pro-fesinio rengimo mokyklose.

Kalbant apie finansavimą, kol kas yra viena iš fantastikos sričių įvesti neformaliajam suaugusiųjų švieti-mui krepšelį.

Kas galėtų patraukti suaugu-siuosius mokytis visą gyvenimą?

Tai yra retorinis klausimas vi-siems švietimo veikėjams. Galbūt ir vaikai galėtų savo tėvus, senelius pa-traukti mokytis. Labai džiaugiuosi Trečiojo amžiaus universitetais, jau artėjame prie šešiasdešimties – vos ne kiekvienoje savivaldybėje.

O tokiame globaliame pasaulyje, kai viskas greitai keičiasi, ir suaugę žmonės supras, kad įgytų žinių nie-kada nepakaks ir jas visada reikia tobulinti. Mokymosi visą gyveni-mą paradigma turėtų būti diegia-ma jau mokykloje.

Kaip Lietuvoje ketinama serti-fikuoti neformaliojo suaugusių-jų švietimo kompetencijas? Kol

Carlo Smaldone Villani, EPALE (Europos suaugusiųjų mokymosi elektroni-nės platformos) Italijos ambasadorius programai Erasmus+, ir viceministras Rolandas Zuoza.

Jaunimo psichinė sveikata: atsikratyti stigmų ir baimių Spalio 28 d. Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija, kuriai vadovauja socialdemokratas Juras Požela, parlamente su-rengė diskusiją „Jaunimo psi-chinė sveikata“.

Joje dalyvavo sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė, Lietuvos sveikatos mokslų universi-teto prof. dr. Nida Žemaitienė, „Jau-nimo linijos“ vadovas dr. Paulius Skruibis, pasisakė socialdemokra-tas, Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų prezi-dentas prof. dr. Algirdas Raslanas, „Vaikų linijos“ vadovas dr. Robertas Povilaitis ir kt.

Pasak J. Poželos, „14–29 metų jau-nimo gyvenime vyksta daug svarbių, neretai ir dramatiškų pokyčių. Todėl svarbu asmeninę krizę išgyvenan-tiems jaunuoliams, kurie neretai ta-da vartoja alkoholį, narkotines me-džiagas, dėl neatsakingo vairavimo dažniau sukelia skaudžias avarijas keliuose, laiku suteikti psichologi-nę pagalbą. Psichologinės pagalbos paslaugų prieinamumas Vilniuje ir atokiuose rajonuose labai skiriasi, ryškėja socialinės atskirties proble-

ma. Kartais jaunimas nesikreipia pa-galbos į specialistus, nes bijo, kad jų duomenys, atsidūrę informacinėje sistemoje, pakenks jų tolimesniam gyvenimui“.

Jaunimo psichinei sveikatai skiriama daugiau dėmesio ir lėšų

2011–2013 metais didžiausi psi-chikos, elgesio ir emocijų sutriki-mai pastebėti tarp vaikų, gyvenan-čių Šiaulių mieste (1 251 iš 10 000) ir rajone (1 214,7 iš 10 000) bei Pa-nevėžio mieste (1 208,4 iš 10 000). Mažiausi – Kazlų Rūdoje (244 – iš 10 000), Varėnos rajone (308,7 iš 10 000) ir mieste (313 iš 10 000). Kai-miškose teritorijose gyvenantys jau-nuoliai krizių metu dažniau varto-ja alkoholį, miestuose gyvenantys – narkotines medžiagas. 2001–2012 metais nusižudė 262 vaikai (188 ber-niukai ir 74 mergaitės; dažniausiai vyresni nei 15 m.).

Tačiau psichikos ir elgesio sutriki-mų diagnostika tobulėja, o šių ligų stigmatizacija mažėja. 2015 m. svei-katą stiprinančiame mokyklų tinkle veikė net 387 švietimo įstaigos. Pir-minės psichikos sveikatos priežiūros

paslaugas teikia 107 įstaigos. Veikia 27 psichiatrijos dienos stacionarai, li-goninėse įsteigti 8 vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriai (137 lovos). Kas-met vaikai (iki 17 metų) psichikos sveikatos centruose apsilanko apie 40 000 kartų, o stacionare kasmet gydoma apie 2 984 vaikų.

Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos vaikų ir paau-glių psichiatrijos asmens sveikatos

priežiūros paslaugoms apmokėti kas-met didėja nuo 15,2 mln. litų (2010 m.) iki 24,2 mln. litų (2014 m.).

Nuo 2015 lapkričio 1 d. prasidėjo ankstyvojo amžiaus vaikų (iki 4 me-tų) psichomotorinės raidos visuoti-nis tikrinimas, o nuo 2016 m. sausio 1 d. psichologo 1 etatui tenkančio ap-tarnaujamų gyventojų skaičiaus nor-matyvas darbui pirminiuose psichi-kos sveikatos centruose mažės nuo 40 tūkst. iki 20 tūkst. gyventojų.

Psichikos ligų prevencija – vie-na silpniausių grandžių

2014 m. daugiausiai mokinių, ku-rie nesijautė laimingi, buvo tarp pen-kiolikmečių – 11,2 proc. berniukų ir 20,8 proc. mergaičių. Kas trečias berniukas ir beveik kas antra mergai-tė teigė, kad kiekvieną savaitę pati-ria nervinę įtampą, galvos skausmą, liūdesį ir prislėgtumą, irzlumą ar blo-gą nuotaiką.

Daugiau dėmesio visuomenė ski-ria mokinių patyčioms, todėl statis-tiniai duomenys gerėja. Jei 1994 m. dėl patyčių skundėsi 41,6 proc. 11–15 metų berniukų ir 39,4 proc. to-kio pat amžiaus mergaičių, tai 2014 metais – 31,6 proc. berniukų ir 26,4

proc. mergaičių. Deja, alkoholio vartojimo duome-

nys nedžiugina. Kasdien ar kas savai-tę alkoholį vartojo 13,9 proc. pen-kiolikmečių berniukų ir 6,7 proc. to paties amžiaus mergaičių. Per me-tus rimtai apie savižudybę galvojo 15,7 proc. penkiolikmečių berniu-kų ir 31,5 proc. tokio pat amžiaus mergaičių.

Pagalbos bandžiusiems nusižudy-ti vaikams sistema yra fragmentuo-ta, joje – daug kliuvinių: neigiamos visuomenės nuostatos; nėra atsako-mybės pasidalijimo tarp institucijų; pareigybinių instrukcijų laikomasi formaliai; stinga grįžtamojo ryšio; kyla kliūčių, nukreipiant vaikus ir jaunuolius į kitas žinybos įstaigas; nė-ra teisinio pagrindo, kuris įpareigotų paauglį kreiptis pagalbos.

Nerimą kelia tai, kad tarp dėl psi-chikos ir elgesio sutrikimų vaikams suteiktų gydymo paslaugų mažėja ambulatorinių, o daugėja staciona-rinių paslaugų. Tai reiškia, kad pa-galba tokiems vaikams, kai medika-mentinis gydymas dar nėra reikalin-gas, vėluoja.

Parengė Ridas Viskauskas

to nėra, gal irgi nėra motyvo, kad tai gali duoti naudos?

Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldus Kvalifikacijų ir profesinio mokymo centras kartu su užsienio partneriais įgyvendina trejų metų trukmės „Erasmus+“ projektą „Be-simokančių suaugusiųjų konsulta-vimas ir orientavimas“, kurio metu ir bus sukurti įrankiai suaugusiųjų neformaliuoju būdu įgytoms kom-petencijoms pripažinti.

Tam numatytos ES lėšos. Toks pripažinimas seniai įteisintas įstaty-mu, bet reikia, kad ir darbdaviai tai pripažintų. Svarbu, kaip pats dar-buotojas savo kompetencijas mo-ka pateikti.

Lietuvos jaunimas po studijų neretai išvažiuoja į užsienį. Kaip spręsti šią problemą?

Lietuva turi daugiausia išsilavi-nusių žmonių ES pagal aukštojo ir vidurinio mokslo rodiklius. Kodėl mūsų švietimo sistema nepakanka-mai efektyvi, svarstys švietimo poli-tikai ir profesionalai.

Ateityje reikės reformuoti aukš-tąjį mokslą. Esu nemokamo arba nebrangiai kainuojančio aukštojo mokslo šalininkas. Bus lankstesnės ir trumpesnės bakalauro ir magistro studijos, atsiras daugiau laisvų pini-gų valstybėje.

Jei pavyktų įtvirtinti socialdemo-kratinį principą – nemokamą aukš-tąjį mokslą, būtų puiku. Mūsų jau-nimas tokį randa Danijoje, kitose socialdemokratinėse šalyse. Socia-linis kapitalas, t. y., kuo daugiau iš-silavinusių žmonių, labai svarbus Lietuvai.

Kalbėjosi Aurelija Baniulaitienė

Jos organizatorės, Seimo Mo-terų parlamentinės grupės pir-mininkės prof. dr. Marijos Auš-rinės Pavilionienės tvirtinimu, galima išskirti du Lietuvos lyčių lygybės politikos tarpsnius: „Pir-mąjį – sparčios pažangos, kuris prasidėjo po Lietuvos nepriklau-somybės atkūrimo, kai šalis sė-kmingai rengėsi tapti ES nare, priėmė naujus įstatymus, šalino žmogaus teises pažeidžiančias įstatymų nuostatas. Ir antrąjį – lėtos pažangos ir sąstingio eta-pas, prasidėjęs po 2008 m. Sei-mo rinkimų, kuris tęsiasi iki šiol. Seimo konservatyvios jėgos deda pastangas blokuoti lygių galimy-bių įstatymus, taip pažeidžiant žmogaus, moters, vaiko, LGBT teises bei deformuojant pažan-gios, demokratiškos, europietiš-kos Lietuvos valstybės įvaizdį“.

„Neįmanoma sėkmingai kur-ti Lietuvos ekonominės ir so-cialinės gerovės, kai šalyje pa-žeidžiamos žmogaus teisės, vai-ko ir moters teisės, socialinių grupių teisės. Remiantis Euro-pos lyčių instituto 2013 m. pa-skelbtu ES lyčių lygybės indek-su, Lietuva užima tik 18 vietą iš 27 valstybių. Lietuvos moterų ir vyrų visuomeninės raiškos gali-mybės skiriasi net 43,6 proc. iš 100 proc., kai Švedijos lyčių lygy-bės rodiklis yra 74,3 proc. Mūsų krašte sąmoningai skleidžiamos baimės ir mitai, jog lyčių lygybė, karingasis feminizmas, žmogaus teisės griauna tradicinę šeimą, tautines tradicijas, „amžinąsias krikščioniškasis vertybes“, – ak-centavo ji.

DEMOS kritinės minties ins-tituto analitikė Jolanta Bielskie-nė akcentavo lyčių lygybės švieti-mo svarbą: „Tai – visa ko pradžia. Tarptautiniai ekspertai pastebi, kad reikia reformuoti švietimo sistemą, jos struktūrą, dėstymo metodikas ir programas, atsižvel-giant į socialinės lygybės klausi-mą. Tinkama socialinė edukacija suponuoja taip, kaip vėliau suau-gę žmonės reaguoja į smurtą, grei-čiau jį atpažįsta. Pagarbos lygybei puoselėjimas padeda perauklėti tuos, kurie yra linkę smurtauti, bei spręsti marginalizuotų grupių pa-tyčių problemą“.

„Pilietiškumas ir požiūris į so-cialinę lygybę yra suformuojamas tarp 2 ir 7 gyvenimo metų. Taigi ikimokyklinė edukacija – esmi-nė. Tačiau tendencingas profesi-nis orientavimas mokyklose pasi-reiškia tuo, kad mergaitės skatina-mos rinktis vienas profesijas, ber-niukai – kitas. Lietuva privalo pri-imti įstatymą dėl lytinio švietimo. Statistika liudija, kad kuo anks-čiau mokyklose jis pradedamas, tuo mažiau pasitaiko neplanuotų ankstyvų nėštumų ir abortų. Sė-kminga lytinė edukacija atitolina ir ankstyvas vedybas bei pirmąjį nėštumą. Ji neskatina ir neanks-tina lytinių santykių, priešingai – formuojamas atsakingas požiūris į lytinį gyvenimą“, – teigė ji.

ciją lygių galimybių klausimais: „Seime svarstant Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo patai-sas Seime, konservatorių šešėli-nės vyriausybės socialinės apsau-gos ir darbo ministras sakė, kad „priekabiavimas dėl lyties nėra įteisintas jokiuose mūsų teisės aktuose nei ES direktyvose“, ta-čiau ES direktyvos dėl moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrini-mo darbe 2 straipsnio C punkte ir D punkte toks priekabiavimas uždraustas. Iki 2014 m. įstatyme buvo draudimas priekabiauti dėl lyties. Deja, konservatorių inicia-tyva jis buvo išbrauktas iš įstaty-mo. Tikėkimės, draudimas bus atstatytas“.

Seimo Moterų parlamentinės grupės pirmininkės pavaduoto-ja dr. Giedrė Purvaneckienė aiš-kino ekonominės nelygybės tarp lyčių priežastis: „Tai – produkci-ja ir reprodukcija. Mūsų darbas skirtas pasirūpinti kitais ir užti-krinti, kad žmonija išgyventų (re-produkcija) bei sukurti prekes ir paslaugas, kurios yra parduoda-mos (produkcija). Reprodukcinis darbas yra nemokamas arba mažai apmokamas. Moterys atlieka dau-giau reprodukcinį darbą, todėl tai, ką jos daro, nepakankamai įverti-nama. Jos gauna mažiau išteklių tiems darbams atlikti, mažiau nau-dos (pelno). Taip sukuriama lyčių hierarchija. Ekonomiškai priklau-somos moterys ilgiau kenčia savo vyrų smurtą, nesiskiria“.

Gyvenimo kokybės laboratori-jos vadovė prof. dr. Ona Graži-na Rakauskienė paaiškino žmo-gaus pažeidžiamumo ir atsparumo gyvenimo sunkumams koncepci-ją: „Skirtingais gyvenimo etapais žmonės susiduria su įvairiais ne-saugumo lygiais ir pažeidžiamu-mo formomis. Labiau pažeidžia-mos socialinės grupės – tai mo-

terys, neįgalieji, vaikai, jaunimas, senyvo amžiaus žmonės. Moterų ribotas potencialo panaudojimas ir mažesnės jų pasirinkimo ga-limybės trukdo joms susidoroti su gyvenimo sunkumais. Tačiau kiekvienas žmogus turi turėti ga-limybę gyventi tą gyvenimą, kuris jam atrodo vertingas, prasmingas“.

Dr. Laima Vaigė pabrėžė, kad Lietuva lyčių lygybės politikoje žengia du žingsnius į priekį, vie-ną – atgal: „Iki šiol neuždraus-tas smurtas prieš vaikus. Neratifi-kuota Europos Tarybos Stambu-lo Konvencija dėl kovos su smur-tu šeimoje. Svarstyta, kad to mums neleidžia religiniai įsitikinimai, tačiau kitoms katalikiškoms vals-tybėms – Italijai, Lenkijai, Mal-tai, tai nesutrukdė jos ratifikuoti.

Spalio 23 d. Seime vyko ben-dradarbiavimo konferencija „Lyčių lygybės politika Lie-tuvoje – ekonominiai, soci-aliniai, kultūriniai aspektai“.

nius darinius – užtikrinti savo pi-liečių saugumą. Ir nepaisant gar-siai rėkiančių kritikų, kad niekas nėra daroma, visos Europos sau-gumo tarnybos glaudžiai bendra-darbiauja. Kolegos Ispanijoje sakė, kad per pastaruosius du mėnesius vien Madride ir Barselonoje buvo sustabdyta 20 žiaurių teroro iš-puolių. Tačiau suabejočiau paaš-

trėjusia karine retorika ir sureng-tais oro reidais.

Turi būti kuo skubiau sukur-ta atsakinga migracijos politika. Dėl neaprėpiamo masto reikia priimti sprendimus, remiantis detalia duomenų analize. Euro-pos saugumo ir migracijos insti-tucijos turi surinkusios informa-ciją apie vietas, kur vyksta karo

veiksmai, kur žmonės yra perse-kiojami dėl savo įsitikinimų, dėl lyties ar lytinės orientacijos. Šiuo metu, mano manymu, Europa turėtų pasirūpinti tais, kurie iš tiesų bėga nuo karo ar yra perse-kiojami. Ekonominiai migrantai, kurių kaip pigios darbo jėgos pa-geidauja Europos finansų minis-trai bei korporacijos, šiame eta-

pe neturėtų būti priimami. To-kiu principu būtų galima bent iš pradžių apriboti srautą.

Belieka tikėtis, kad Europa pri-ims atsakingus veiksmus, nenusi-žengdama savo demokratiniams ir civilizuotiems bendražmogiš-kiems principams, ir mūsų neuž-klups nauja rasizmo, stereotipų kūrimo ir keršto banga.

Baltramiejaus naktis Paryžiuje ir didysis tautų kraustymasis

Tolerantiško jaunimo asocia-cijos patarėjas teisės ir politikos klausimais Mindaugas Kluonis atkreipė dėmesį į Lietuvos kon-servatyvių politikų nekompeten-

Lapkričio 17 d. – Pasaulinė ne-išnešiotų naujagimių diena. Kasmet 15 mln. pasaulyje, 500 000 Europoje, 2000 Lietuvoje, 1400 kas-dien, 60 per valandą, vienas per mi-nutę gimsta neišnešiotas kūdikis, te-sveriantis vos 500-1000 gramų. Kas dešimtas naujagimis – ankstukas. Daugiau kaip 1,1 mln., visų kasmet į pasaulį ateinančių naujagimių mirš-ta, nors 75 proc. būtų galima išgel-bėti. Mūsų šalyje pats mažiausias gi-męs, išgyvenęs ir sėkmingai užau-gęs naujagimis tesvėrė 450 gramų, o paties mažiausio gestacinio amžiaus vaikas gimė vos 22 savaičių. Palygi-nus su pirmaisiais Nepriklausomybės metais, neišnešiotukų išgyvenamu-mas pakilo nuo 12 proc. pakilo iki 65 proc., o didesnių, sveriančių daugiau nei kilogramą (1000-1499 gramų) – nuo 48 proc. iki 95 proc.

Nuo lapkričio 2 d. Lietuvoje pra-dėjo veikti elektroninis recep-tas. Išrašyti e.receptą galimybes turi 170 iš beveik 550 šalies sveikatos priežiū-ros įstaigų, kurios aptarnauja apie 60 proc. šalies pacientų. Receptus priimti planuoja trys ketvirtadaliai Lietuvos vaistinių. Dabar pacientai neturi ne-šiotis tradicinių popierinių receptų, nekils rizikos juos pamesti, pamirš-ti, medikai žinos, kokius vaistus pa-cientas vartoja, jei jis bus atvežtas be sąmonės. E.receptas leis įsigyti vaistus dalimis, juos pirkti pacientui galės ir notaro patvirtintas atstovas. E. receptus naudoja Danija, Norvegi-ja, Švedija, Suomija, Estija, Ispanija, Jungtinė Karalystė.

Lapkričio 25 d. – Tarptautinė ko-vos su smurtu prieš moteris diena. Ją visame pasaulyje vyksta akcija "16 pa-sipriešinimo smurtui prieš moteris die-nų". Ji tęsis iki gruodžio 10 d. – Žmogaus teisių dienos. Ta proga Lietuvos social-demokratės rengia tradicinį 16 km žygį.

Atkelta iš 1 p.

Šeimos planavimo ir seksuali-nės sveikatos asociacijos direkto-rė gydytoja ginekologė Esmeral-da Kuliešytė apgailestavo, kad lytinės reprodukcinės teisės Lie-tuvoje – ne prioritetas: „Sveika-tos apsaugos ministerija neįtrau-kė jų į Nacionalinę sveikatos pro-gramą. Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektas dūla stalčiu-je. Neįteisintas medikamentinis nėštumo nutraukimas ir savano-riška sterilizacija. Neprieinamas pagalbinis apvaisinimas. Lytinis ugdymas mokykloje sporadinis, praktiškai nevykdomas. Ypač jau-ni žmonės bijo kreiptis į gydytoją dėl nemalonaus bendravimo, kal-tinimo, smerkimo“.

žemė ir namai 12 socialdemokratas Regionai 13socialdemokratas 2015 m. lapkritis, Nr. 10 (67)

VILNIUS

bIRžAI

UtENA

bAGDONIŠKISŠIAULIAIKLAIPėDA

jURbARKAS

ELEKtRėNAI

PANEVėžyS

Klaipėdos m. savivaldybės ta-rybos narė, LSDP Klaipėdos m. skyriaus pirmininkė Lilija

Petraitienė bei Lietuvos socialdemo-kračių moterų sąjungos (LSDMS) Klaipėdos miesto klubo pirminin-kė Audra Užemeckienė apsilankė BĮ Klaipėdos sutrikusio vystymosi kū-dikių namuose.

Direktorė Aušra Nikolajevienė sa-vo vadovaujamos įstaigos vaikučius myli kaip savus, neteisia jų gimdy-tojų bei yra puiki savo srities vady-bininkė.

Nuo balandžio 1-osios Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių na-muose pradėta teikti nauja socialinė paslauga tėvams ir globėjams, au-ginantiems vaikus, kuriems nusta-tyta sunki negalia. Klaipėdiečiai, au-

Lapkričio 3 d. įvyko LSDP Utenos skyriaus konferencija, kurioje kandidate į Seimą vienmandatėje rinkimų apygardoje patvirtinta Milda Petrauskienė, o daugiamandatėje – Darius Šinkūnas, Utenos skyriaus at-stovas LSDP Taryboje ir Finansų komisijoje.

Konferencijoje dalyvavo Seimo narė M. Pe-trauskienė ir skyriaus koordinatorius Ignas Vaš-kelis. M. Petrauskienę bičiuliai pasveikino gavus „Auksinės krivūlės riterio“ vardą, o Igną Vaške-lį – su 30-uoju gimtadieniu. Jubiliejų ir gimtadie-nio progomis buvo pasveikinti ir kiti bičiuliai: An-gelė Dikmonienė, Danguolė Mačionytė, Raimon-das Čepukas.

LSDP Utenos skyriaus konferencijoje patvirtinti kandidatai į Seimą Sutrikusio vystymosi kūdikių namams – Klaipėdos socialdemokračių dėmesys

Elektrėnuose tarėsi LSDP Vilniaus apskrities skyrių vadovai

ginantys vaikus iki 12 metų, kuriems nustatyta sunki negalia, gali pasinaudoti trumpalaikės socialinės glo-bos paslauga. Norintieji gali kreiptis į Klaipėdos m. sa-vivaldybės administracijos Socialinių reikalų departa-mento Socialinės paramos skyrių arba tiesiogiai į BĮ Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų admi-nistraciją.

Spalio 28 d. LSDP Elektrėnų skyriaus būstinėje lankėsi gausus bičiu-lių būrys: Seimo nariai, LSDP pirmininko pavaduotojai Algirdas Sysas ir Juras Požela, Vilniaus ir Klaipėdos apskričių koordinatorius Gediminas

Šiukštas, Vilniaus m. sk. koordinatorė Danutė Poliakovienė, Vilniaus apskrities (Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Šalčininkų, Širvintų, Vilniaus, Vilniaus rajono, Elektrėnų) skyrių vadovai, vienmandatės Kaišiadorių – Elektrėnų rinkimų apy-gardos kandidatas Marius Muižinikas ir Trakų – Elektrėnų kandidatas Vytau-tas Zalieckas.

Skyrių vadovai dalijo-si patirtimi, pristatė skyrių veiklas, teikė pasiūlymus, buvo sprendžiamos aktu-alios problemos, planuo-jami darbai ateičiai. Pasi-tarimo metu vyko skyrių iždininkų ir skyrių finansų komisijų pirmininkų mo-kymai, kuriuos vedė LSDP finansų komisijos pirmi-ninkas Jonas Budrevičius.

Jurbarko socialdemokratės pasveikino senjorus

Panevėžio senjorams – medus ir žolelės

Parodomasis autoralis Bagdoniškyje, Rokiškio rajone

Seime – sakaliukai iš Radviliškio

LSDMS Jurbarko rajono Moterų klubas jau trečius metus iš eilės organizuoja akciją „Tegul gerumas vienija pasaulį“, skirtą pagyvenusių žmonių mėne-

siui. Spalio 30 d. klubo moterys lankėsi VšĮ Jurbarko so-cialinių paslaugų centro Eržvilko socialinės globos filiale.

Šio centro direktorė Vilija Bajorinienė supažindino su įstaigos darbo specifika. LSDMS Jurbarko rajono Mote-rų klubo pirmininkė Vida Rekešienė direktorei įteikė klubo įsteigtą Metų Moters nominaciją už kruopštumą ir pasiau-kojimą, dirbant sudėtingą darbą.

Jau ketvirti metai šv. Velykų ir Kalėdų proga Seimo narys Domas Petrulis sveikina Panevėžio krašto vie-nišus senjorus vaikų pieštais atvirukais. Šį rude-

nį savo projektą „Pasveikink vienišą senelį“ jis paįvairino susitikimais su savo sveikinamais senjorais, kuriuos lankė su medumi ir žolelėmis.

Tai jam padėjo padaryti rajono sveikatos stiprintojai: Trakiškio žolininkės su Vilija Šaparnienė bei jaunasis, nuo penkiolikos metų bitininkaujantis bitininkas Vaidas Arbu-tavičius.

D. Petrulis jau aplankė daugiau nei 200 senjorų, kvies-damas juos jungtis prie Trečiojo amžiaus universiteto.

Lapkričio 8 d. slalomo ir ralio mėgėjai rinkosi į Lašų bendruo-menės teritoriją. Norintys galėjo jėgas išbandyti slalomo tra-soje. Varžybose dalyvavo 11 vyrų ir 9 moterys.

Vėliau veiksmas persikėlė į Bagdoniškio kaimelį, kur ramybę drumstė ralio automobiliai. Lietuvos ralio vicečempionas Virgini-jus Daudžvardis su kolegomis demonstravo bandomuosius važia-vimus ir kantriai šturmano kėdėje vėžino visus norinčius. Pirmieji greičio ruožus išbandė Rokiškio r. meras Antanas Vagonis, Seimo narys Vytautas Saulis, Rokiškio tarybos nariai: Algis Čepulis, Sta-nislovas Dambrauskas, Jūratė Masteikienė, Danguolė Kondra-tenkienė.

Lietuvos sakaliukų sąjungos Radviliškio skyrius, vykdydamas pro-jektą „Laisvė mylėti savo šalį“, lapkričio 4 d. viešėjo Vilniuje, kur lankėsi ir susitiko su Vilniaus m. sakaliukais.

Seime jais rūpinosi Seimo nario Algimanto Salamakino padėjėja Eri-ka Šutjevienė ir Lietuvos sakaliukų sąjungos pirmininkas Romas Turo-nis. Ekskursijos metu Radviliškio sakaliukai susipažino su Seimo funk-cijomis, rinkimų sistema, darbo organizavimu, apsilankė senoje ir nau-joje posėdžių salėse, apžiūrėjo ekspozicijas Parlamento galerijoje ir Seimo II rūmų galerijoje.

Po to Erika Šutjevienė pakvietė svečius pasišnekučiuoti prie arbatos

puodelio. Kalbėjosi apie Radviliškio jaunimo užimtumą ir apie Sakaliukų sąjungos skyriaus veiklą.

Vėliau sakaliukai keliavo į į Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejų. Didžiausią įspūdį paliko muzikos kambarys, kuriame saugoma XVIII – XX a. muzikos instrumentų kolekcija.

Radviliškio sakaliukai taip pat susitiko su Vilniaus m. sakaliukais Vai-kų dienos centre “Padėk pritapti”. Lietuvos sakaliukų sąjungos narės Inga ir Živilė papasakojo apie vaikų dienos centro funkcijas, kokio am-žiaus vaikai jame lankosi, ką jie veikia, ko yra mokami.

Būsto įsigijimas – į ką turėtume atkreipti dėmesį

artūras kruPAuskAs Nekilnojamojo turto konsultantas,socialdemokratas

Perkantiems ar parduodan-tiems nekilnojamąjį turtą pir-mą kartą reikėtų būti itin ati-diems, kad netektų patirti nei-giamų emocijų ar neplanuotų išlaidų.

Perkančiajam visų pirma reikė-tų pasidomėti nekilnojamojo tur-to kainomis patinkančiame rajone ar net konkrečiame name. Viena kaina, jei namas – senos statybos, daugiaaukštis, ir kita kvadrato kai-na, jei tai – naujos statybos, gražioje ar prestižinėje miesto dalyje pasta-tytas namas.

Jei jums aktualu, pasidomėkite, ar arti darželis, mokykla, stotelė, parduotuvė, poliklinika ir t.t. Jei-

gu jums patinka šis rajonas, aplin-ka, susisiekimo galimybės, į nekil-nojamąjį turtą patartina pažvelg-ti atidžiau.

Antrasis žingsnis, – susipažinti su buto dokumentais. Jei žmogus nori parduoti, dar nereiškia, kad jis gali parduoti. Tarkime, mirė buto savi-ninkas. Norint tokį butą parduoti, turi sueiti terminas, kada galima tai padaryti. Termino trukmė priklau-so nuo to, ar pardavėjas yra pirmos eilės paveldėtojas, ar tolimesnis gi-minaitis.

Taigi, reikia pirmiausiai išsiaiš-kinti, ar žmogus gali ir kaip greitai gali butą parduoti. Ar tai yra ben-dra šeimos nuosavybė, ar vienas sa-vininkas, ar abu sutuoktiniai suta-rė parduoti? Gal kažkuri pusė par-duoti net nesutinka ir pan. O galbūt parduodamas būstas yra ne fizinio, o juridinio asmens? Čia jau vėl kiti niuansai, galimi papildomi mokes-čiai (kas juos mokės), rizikos.

Perkančiajam reikia atkreipti dė-mesį ir į kaimynystę – pasidomė-ti, kas šalia gyvena, apsižvalgyti, ar tvarkinga laiptinė. Smulkmenos, bet jos labai iškalbingos.

Ar juridiškai tam butui priklauso rūsys, ar namas turi bendriją, ar jis

renovuojamas, ar tik ketinama re-novuoti, ar kaimynai tam pritaria ir t.t.? Gal yra užslėptų niuansų – pvz.,. trečios šalys pretenduoja į tur-tą, gal pradėti teismai? Šių dalykų parduodantysis gali net neįvardinti.

Tad siūlau pardavėjo paprašyti pateikti nekilnojamojo turto nuo-savybės teisę įrodančius dokumen-tus. Tokią pažymą pardavėjas turė-tų išsiimti iš Valstybės įmonės Re-gistrų centro. Jei pardavėjas atsisa-ko pateikti dokumentus, jūs, žino-dami adresą, galite tokią pažymą

išsiimti patys. Pasidomėkite, ar tame bute buvo

daryti remontai, ar nebuvo griautos sienos ir suformuotos pertvaros. Jei bute yra padaryti pakeitimai, turi būti padaryti ir nauji kadastriniai matavimai, nes po rekonstrukcijų kartais pasikeičia net buto plotas.

Atkreipkite dėmesį į buto komu-nikacijas. Senuose daugiabučiuo-se būna išlikusi sena santechnika. Jei įsigysite šį butą, įvertinkite bū-simas išlaidas. Apžiūrėkite balko-ną: ar įstiklintas, kt.

Kokiu būdu jūs patys ketinate įsi-gyti nekilnojamąjį turtą – ar perka-te grynais, ar iš banko imate pasko-lą? Ar jūs jau buvote banke pasikon-sultuoti dėl paskolos? Ar tikrai galė-site paskolą pasiimti? O gal tas bu-tas nevertos prašomos kainos? Gal reikia vertinimą pasidaryti?

Jei žmogus jau ne kartą yra par-davęs, pirkęs nekilnojamąjį turtą, jis gali susitvarkyti pats – skirs tam laiko ir viską susižiūrės. Tačiau jei pirkimo, pardavimo patirties ne-turite, siūlyčiau pasikliauti profesi-onalų paslaugomis.

Jei negalite skirti laiko, pravartu kreiptis į rekomenduojamą profesi-onalą – tarpininką, dar kitaip vadi-namą brokerį. Jūs sutaupysite laiką, išvengsite įvairiausių juridinių pro-cedūrų (dokumentų išsiėmimo, su-tikrinimo, notaro patvirtinimo ir pan.) Jo tikslas – išsiaiškinti visus pirkimo niuansus, sutvarkyti do-kumentus ir baigti sandorį maksi-maliai naudingai pirkėjui.

Kiekvienas sandoris – unikalus. Gyvenime stengiuosi vadovautis pats ir iš kitų tikiuosi žmogišku-mo, žodžio laikymosi. Pravartu pa-sikliauti ir intuicija, kuri yra labai svarbi patarėja.

Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus bei Seimo nario Edvardo Žakario kvietimu Lietuvoje viešėjo „Vaka-rų Dniepropetrovsko profesinio - technologinio rengimo cen-

tro“, „Pereslav - Chmelnickio profesinio - techninio mokymo centro“ bei Dniepropetrovsko srities vidurinio ir aukštojo mokslo departa-mento atstovai.

Delegacija susitiko su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komi-tetų nariais, Švietimo ir mokslo ministerijos bei Ukrainos ambasados Lietuvoje atstovais, dalyvavo Šiaulių PRC Prekybos ir verslo skyriaus organizuotuose teoriniuose ir praktiniuose užsiėmimuose.

E. Žakariui Ukrainos švietimo ministerijos padėką už nuolatinę pa-ramą bei pagalbą stiprinant bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Ukrai-nos profesinių mokyklų įteikė Ukrainos švietimo ministerijos profe-sinio - techninio rengimo departamento direktorius Viačeslavas Su-prunas.

Šiauliuose lankėsi Ukrainos profesinio rengimo specialistai

Žemės reforma skandinama įvairiuose ginčuose ir skandaluose

Dar nepasimiršo pernai Seime vykusios aštrios diskusijos dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo. Tiek būta nerimo ir oponentų pasiprie-šinimo, neva naujasis įstaty-mas sumažins galimybę turė-ti daugiau žemės tiek vienam asmeniui, tiek susijusiems as-menims.

Įstatymas veikia nuo 2014 m., tad drąsiai galiu sakyti, kad Seime ir spaudoje tvyrojęs nerimas nepasi-tvirtino. Kas norėjo, žemės įsigijo, o pats procesas tapo daug aiškesnis ir skaidresnis. Tai rodo ir jaunųjų ūki-ninkų, pateikusių paraišką gauti eu-ropinę paramą, skaičius – 1,5 tūkst.

Tik gaila, kad net virš tūkstančio iš jų paramos negavo. Tai reiškia, kad jaunieji ūkininkai negalės rea-lizuoti savo siekių arba tik iš dalies. Žemės ūkio ministerija turi rimtai pagalvoti apie paramos priemonių efektyvum, siekiant išsiaiškinti, ko mūsų žemdirbiai siekia, kokie jų no-rai ir lūkesčiai.

Neseniai skelbta galimybė teikti paraiškas ES paramai gauti naujų miškų įveisimui. Deja, kreipėsi per-pus mažiau gyventojų, nei buvo pla-nuojama. Tai rodo, kad kažkur per-lenkiama lazda. Arba neįmanoma išpildyti sąlygų, arba žmonėms tai neapsimoka. Mišką reikia auginti ilgą laiką, ir jei parama nežymi, tai žmonėms nesunku susiskaičiuoti, ar verta šia veikla užsiimti.

Priėmę naująjį Žemės ūkio pa-skirties žemės įsigijimo įstatymą, žemės ūkio reformoje sukūrėme daugiau skaidrumo, nes visa infor-macija apie parduodamą privačią že-mę tapo vieša ir prieinama. Tačiau problemų su žemės nuoma, valsty-binės ir privačios, dar liko. Nėra pri-vačios žemės nuomos sutarčių aps-kaitos, ne visada sudaromos rašyti-

Likusiems rezervuotiems miš-kams privatizuoti turėtų būti ren-giami aukcionai, valstybė gautų pa-pildomų lėšų, iš kurių būtų galima tęsti reformą. Kiek valstybė turės praradimų, nesunku paskaičiuoti. Man nesuprantama pasyvi Aplin-kos ministerijos pozicija.

Turi būti paspartinti žemės ir miškų grąžinimo klausimai. Rei-kia paraginti ir savivaldybes, kad formuotų sklypus, nes gero po-žiūrio į buvusią nuosavybę tikrai trūksta. Procesas užsitęsė, gyven-tojų problemos dėl jų turėtos že-mės atgavimo dar taip ir neišspręs-tos. Deja, problemų Žemės ūkio ministerijai pavaldžiose instituci-jose dar daug.

Padaugėjo skundų, ypač mies-tuose, kuomet kai kurie klausimai sprendžiami be jokios logikos. Ką daryti su šia žeme, kas prižiūrės šiuos sklypus, kas atsakys už su-stabdytą miesto plėtrą? Man tai panašu į pasityčiojimą iš žmonių. Ar projektuojančios organizacijos pasitelkia logiką, ar tai tik doku-mentų ruošimas vien tam, kad pa-imti „gražius“ pinigėlius? Metodi-ka, kuri tiko prieš dvidešimt me-tų, beviltiškai paseno, o Naciona-linė žemės tarnyba vietoj žemės re-formos darbų spartinimo, pasken-do tarpusavio ginčuose, įvairiuose skandaluose.

Kaimo reikalų komitetas, vykdy-damas parlamentinę kontrolę, nu-mato svarstyti, kaip vykdomi įsta-tymai žemės ir miško grąžinimo klausimais.

MINISTERIJA NESUGEBėJo UŽTIKRINTI, KAD VALSTYBINES ŽEMėS ūKIo PASKIRTIES ŽEMES GALėTų NUoMoTI BENDRoVėS IR ūKININKAI, KURIE PATIKėJo, KAD JIEMS įSIGIJUS PAPILDoMAI GYVULIų, BUS SUDARYToS GALIMYBėS IŠSINUoMoTI ŽEMėS IŠ VALSTYBėS.

kad jiems įsigijus papildomai gyvu-lių, bus sudarytos galimybės išsi-nuomoti žemės iš valstybės. 2014 m. pabaigoje Seimas įstatymu api-brėžė, kad iki kovo 1 d. piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavy-bės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, gali pakeis-ti ją lygiaverčiu miško plotu iš lais-vos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuo-savybės teisėms atkurti.

Tikėjausi, kad tas procesas bus greitesnis, ir daugiau žmonių pasi-rinks tokį kompensavimo būdą, de-ja, iki šio laiko jį pasirinko tik virš 2 tūkst. buvusių savininkų. Iš jų tik 901 suprojektuoti sklypai, nors pa-sirinkimui galimybės tikrai didelės. Net Vilniaus rajone, kur virš 5400 ha yra dar visiškai laisvų rezervuo-tų miškų, nebuvo suprojektuotas nė vienas toks sklypas.

Analogiška situacija yra Anykš-čių, Ignalinos, Molėtų, Šalčininkų, Zarasų rajonuose, kur yra beveik 31 tūkst. ha miškų. Kompensaci-ja miškais vyksta per lėtai, o Nacio-nalinės žemės tarnybos skyriai pa-darė tikrai ne viską, kad šis procesas paspartėtų.

Sunkiai sekasi nuosavybės teises atkurti už kaimo gyvenamosiose vietovėse turėtą žemę – per metus tik 1252 miško sklypai suprojek-tuoti ir šiek tiek daugiau suprojek-tuota perduoti patikėjimo teise val-dyti miškų urėdijoms – 12 tūkst. 135 ha. Bet perduota tik 35 sklypai trims urėdijoms – 2 tūkst. ha, dau-giausia Vilniaus m. miškai.

kazys GryBAuskAsSeimo Kaimo reikalų komiteto narys

nės sutartys arba žemė perleidžiama dirbti panaudos pagrindais.

Ministerija nesugebėjo užtikrin-ti, kad valstybines žemės ūkio pa-skirties žemes galėtų nuomoti ben-drovės ir ūkininkai, kurie patikėjo,

Pokalbis 15socialdemokratas 2015 m. lapkritis, Nr. 10 (67)Jaunimas14 socialdemokratas

KULTūRA YRA SUSIETA SU TURIZMo PASLAUGoMIS, JI GALI IR TURI TEIKTI EKoNoMINę NAUDą SAVo KRAŠTUI, ŠALIAI.

Kultūra keičia žmonių gyvenimą Rokiškyje Jūsų biografija turtinga. Dirbo-

te Anykščių A. Vienuolio progim-nazijoje, vadovavote Širvintų kul-tūros centrui, o nuo rugsėjo esate Rokiškio kultūros centro direk-torius. Dainuojate (2008 m. da-lyvavote muzikos šou „Žvaigž-džių vartai“), rašote pjeses, ku-riate spektaklius ir filmus, ima-tės kultūrinių - pilietinių inicia-tyvų... Kaip Jums tai pavyksta?

Tikiu, kad žmogus atsiduria to-kiose aplinkybėse, kuriose jis ge-riausiai atsiskleidžia. Kartais gyve-nimo posūkiai atrodo keisti. Dirbau ir dailininku – dekoratoriumi, sce-nografu, interjero dizaineriu; mo-ku gaminti butaforiją ir lėles. Už tai esu dėkingas Klaipėdos universite-to dėstytojoms – dailininkei Sofi-jai Kanaverskytei ir lėlių teatro kū-rėjai Jūratei Januškevičiūtei. Gal 6 ar 7 metus maketavau spaudos lei-dinius, tačiau, kai tai tapo pagrin-diniu pragyvenimo šaltiniu, sustab-džiau save – juk norėjau susieti savo gyvenimą su scenos menu (univer-sitete režisūrą dėstė Elena Savuky-naitė)! Pastaraisiais metais dirbau kaip kultūros vadybininkas ir kul-tūros įstaigų vadovas.

Ne visomis progomis pasinaudo-jau. Kai dirbau Anykščių koplyčioje režisieriumi, viena užsienio pedago-gė, išgirdusi, kaip dainuoju, pasiū-lė stoti į Briuselio Karališkąją kon-servatoriją mokytis operinio dai-navimo. Po Anykščiuose 2005 m. Holokausto tema režisuoto spek-taklio „Varna netiki ašarom“, ku-rį suvaidinome viename festivaly-je, sulaukiau pasiūlymo gilinti re-žisūros žinias Maskvoje. Bet buvau jaunas, nepatyręs – likau Lietuvo-je. Norėjau baigti operinio daina-vimo studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Tačiau įvedus mokestį už studijas antroje aukšto-joje mokykloje (būtų reikėję mokėti 18 000 litų per metus!), tokios gali-mybės atsisakiau, nors buvau įstojęs

TarpTauTinės Tolerancijos

dienos proga – socialinis

eksperimenTas

Jaunieji socialdemokratai kartu su Tole-

rantiško jaunimo asociacija atliko sociali-

nį eksperimentą, kurio tikslas išsiaiškin-

ti, ar Lietuvos sostinės gyventojai pasiry-

žę atverti savo būsto duris ir išnuomoti jį

atvykėliams. Kaip mums sekėsi, sužinosi-

te apsilankę mūsų „Facebook“ paskyroje

– facebook.com/jaunimieciai

Baigėsi visą spalį vykę lsdjs apskričių forumai

Visą mėnesį vykę LSDJS Apskričių forumai sustiprino organizaci-

ją. Džiaugiamės naujai prisijungusiais nariais, naujomis idėjomis ir

puikiai praleistu laiku! #Noblank #Jaunimiečiai

Bėgimas „man rūpi elzyTė“ suvie-

nijo jonaviečius Jonavos jaunimiečių inicijuotas labdaros bėgi-

mas “Man rūpi Elzytė” suvienijo miesto gyven-

tojus kilniam tikslui. Į renginį socialdemokra-

tinio jaunimo sąjungos Jonavos skyriaus nariai

kvietė visus neabejingus miestiečius, skatinda-

mi paremti jauną šeimą, auginančią reta geneti-

ne liga sergančią dukrytę Elzę.

jaunieji socialdemokraTai rinkosi suomijoje

Spalio 23–25 dienomis Suomijos mieste Espoo vyko Europos šiaurės šalių jaunųjų soci-

aldemokratų konferencija, kurioje dalyvavo daugiau nei 80 jaunųjų socialdemokratų iš

visos Europos. Lietuvos jaunuosiuos socialdemokratus Suomijoje atstovavo LSDJS Vil-

niaus skyriaus valdybos narys Mantas Karanauskas ir biuro narė Vilma Barišauskaitė.

lieTuvoje nėra vieTos

rasizmui!.Reaguodami į rasistinius Seimo narės, Li-

beralų sąjūdžio šešėlinės kultūros ministrės

Dalios Teišerskytės pasisakymus viešojoje

erdvėje, Tolerantiško jaunimo asociacija ir

LSDJS Nepriklausomybės aikštėje surengė

protesto akciją prieš rasizmą.

LSDJS organizuojamas projektas

„Pažink savivaldą“ šiemet pakvietė

Lietuvos moksleivius savo atostogų

laiką praleisti atliekant praktiką sa-

vivaldybėje. Moksleiviai turėjo pro-

gą iš arti pamatyti savivaldybininkų

kasdienybę, susidraugauti su savo

miesto valdžios atstovais bei atlik-

ti įvairias užduotis. Jei nespėjote sa-

vo jėgas išbandyti dabar, neliūdėki-

te! Panašų projektą LSDJS vykdo ir

pavasarį! Tad sekite informaciją ir

per pavasario atostogas pasimatysi-

me projekte – „Seimas GYVAI“!

„pažink savivaldą“

vilniuje

marijampolėje

BiršTone

kelmėje

šiauliuose

ti, kad esu ko nors vertas. Kai kilo mintis 2011 m. Anykščiuose, mi-nint Laisvės gynėjų dieną sausio 13-ąją, įgyvendinti unikalią pilieti-nę akciją „Vienybės vėliava“ (ji vyks-ta jau ketverius metus), ne iš karto mumis patikėjo... Kai kurie įtakin-gi asmenys žiūrėjo į mus kaip į kvai-lius. „Jei nėra buvę tokio projekto, vadinasi, jis nėra galimas“, – mąs-tyta taip... Bet užsispyriau ir pasiu-vau vėliavą – 200 metrų per pen-kias dienas. Šia akcija susidomėjo įvairių pasaulio šalių televizijų ži-nių tarnybos.

Kuo savitas Rokiškio kultūri-nis gyvenimas?

Visada stebiu aplinkinių rajonų kultūrinį gyvenimą – kokie vyks-ta festivaliai, kokie objektai siūlo-mi turistams. Kultūra yra susieta su turizmo paslaugomis, ji gali ir turi teikti ekonominę naudą savo kraštui, šaliai. Menininkas, dirb-damas kultūros įstaigoje, turi ir sa-vo gebėjimus atskleisti, ir įstaigai naudos duoti.

Aplankiau visas Rokiškio viešas erdves – domėjausi, kokius būtų galima organizuoti renginius, ko-

Anykščiuose spalį vyko antra¬sis Lietu¬vos pro¬fe¬sion¬alių tea-trų nacional¬inės dra¬maturgi¬jos festivalis „Pakeleivingi“. 2016-ųjų sausį Biržuose vyks XX profesio-nalių teatrų festivalis „Žaldokynės kraštas“.

Mūsų festivalis galėtų tarnauti turizmo plėtrai, supažindinti su už-sienio teatrais. Tačiau

organizuojame ir daugiau festi-valių – spalio 22–25 d. vyko XXI tarptautinis teatrų festivalis „Inter-rampa“, skirtas Etnografinių regio-nų metams. Šiemet vaidino mėgė-jų ir profesionalų trupės iš Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Prancūzijos ir Egipto.

Turime puikių rėmėjų (kaip Ro-kiškio rajono savivaldybė ir Lietu-vos kultūros taryba), tik jų dėka fes-tivaliai ir vyksta. Kultūra turi atsi-pirkti – nebūtinai finansine pra-sme. Bet miestas turi pajusti naudą.

Ar nepakanka, kad rokiškėnai kultūros centre tik leistų laisva-laikį?..

Rokiškiui sukurtas teatrinio miesto įvaizdis.

Jau 31-ą kartą surengtas Lietu-vos profesionalių teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“. Tai – didžiulis socialdemokrato, reži-sieriaus Jono Korenkos nuopel-nas vadovaujant Rokiškio liau-dies teatrui (1982–2004) ir ren-giant šį festivalį.

Tobulinsime festivalį. Rokiškio liaudies teatrui trukdė nuolatinė režisierių kaita. Mėgėjų teatrui svar-bu, kad vyrautų vieno režisieriaus mokykla. Nėra gerai, kai teatras per metus sukuria tik vieną spektaklį. O galima būtų kurti ir kamerinius, ir monospektaklius, ne tik dramos, bet ir lėlių teatro bei pantomimos.

Tokių pramogų objektų, kaip, pa-vyzdžiui, yra Druskininkuose, Ro-

Ne. Peržiūriu Rokiškio kultūros centro etatus. Noriu, kad jis teiktų daugiau kultūros paslaugų.

Vaikų ir jaunimo užimtumo pro-blemą gali spręsti mokyklos, nefor-malaus ugdymo, viešosios įstaigos ir kt. Dabar visi valstybės ir europi-niai projektai nukreipiami į viešą-sias įstaigas, kad šios teiktų ugdy-mo ir kūrybos paslaugas. Kultūros įstaigos turi teikti daugiau paslaugų. Lapkritį susitinku su įvairių moky-klų mokytojais ir mokiniais, noriu išsiaiškinti jų poreikius ir tai, ką kul-tūros centras jiems galėtų pasiūlyti įvairiose kūrybinėse srityse – kino, kūrybinio rašymo, lėlių teatro, pan-tomimos. Rokiškyje vaikų ir jauni-mo kultūros reikalai yra apleisti.

Kai dirbau Anykščių A. Vienuo-lio progimnazijoje, mano kūrybi-nę studiją lankė apie 70 mokinių. Vaikinų buvo daugiau nei mergi-nų (labai reta!). Dirbome ir lėlių teatro srityje, ir kino. Patys gami-nome dekoracijas, įvairias instalia-cijas, kuriomis ne kartą puošėme ir Anykščius, ir Vilnių. Sostinėje ke-lerius metus vyko vitražų projektas – Lietuvos nepriklausomybės at-kūrimo proga kovo 11-ąją medžiai Gedimino prospekte buvo puošia-mi mažais vitražais.

Mūsų studijos nariai lankydavo-si ligoninėse – sveikindavo ligonius, senolius šv. Kalėdų proga kaip Ka-lėdų seneliai ar nykštukai, dovano-davo savo sukurtus atvirukus. Net

problemiško elgesio mokiniai po tokių apsilankymų keisdavosi gera linkme, tapdavo jautresni. Nors su-laukdavau ir neigiamos reakcijos iš kai kurių mokytojų. Dalyvaudavo ir blogai besimokantis ar pamokų ne-norintis lankyti jaunimas. Jiems bu-vo draudžiama dalyvauti respubli-kiniuose renginiuose arba tokiuose, kuriuos filmuoja televizijos. Bet net 20 proc. problemiško elgesio jau-nuolių, dalyvaudami kultūrinėje – socialinėje veikloje, imdavo geriau mokytis. Mažas gražus stebuklas!

Sakoma, kuo daugiau renginių vaikams ir jaunimui – tuo mažiau ateityje reikės kalėjimų.

Taip ir yra. Anykščių A. Vienuo-lio progimnazijoje padarėme eks-perimentą: įrengėme nedideles er-dves, skirtas mokinių laisvalaikiui. Pastatėme kelis stalo teniso, bilijar-do ir šachmatų stalus, treniruoklius. Pradinių klasių mokiniams pasiū-lėme stalo žaidimus. Veikė įvairūs būreliai – audimo, modeliavimo... Tai tris kartus sumažino patyčias

ir smurtą mokykloje! Svarbu jaunimui pasiūlyti įvai-

rias veiklas. Mokykla turi prisidė-ti ir prie miesto renginių organiza-vimo. Negali kultūros įstaiga viena mieste surengti didžiulės šventės ar festivalio. Turime dirbti kartu su vietos bendruomene ir būti jos dalimi bei prisidėti prie krašto gy-venimo plėtros.

Miestas turi užauginti sau darbo jėgą, kuri dirbtų savo krašte ir ge-neruotų ekonomiką. Kai turistas angliškai ar rusiškai klausia, kur Rokiškyje rasti viešbutį, o kultū-ros centro darbuotojas negali jam atsakyti, nėra gerai. O miestas turi būti pasiruošęs aptarnauti svečius. Todėl nuo lapkričio mūsų kultū-ros centre dirba anglų kalbos spe-cialistas, kuris ruoš tarptautinius projektus anglakalbei aplinkai ir padės kultūros centro žmonėms gilinti anglų kalbos žinias.

Ir valstybinės kultūros įstaigos turi galvoti, kaip uždirbti daugiau pinigėlių, kad būtų galima premi-jomis paskatinti gerai dirbančius žmones. Rokiškio kultūros cen-tras uždirba nemažai, palyginus su Utenos ar Anykščių, gal net 2 kartus daugiau. Kitas klausimas, kaip tuos pinigus išleidžiame: ar skiriame investicijoms ir darbuo-tojų skatinimui, ar išlaidaudami „pravalgome“?

Kalbėjosi Ridas Viskauskas

Pokalbis su socialdemokratu, Rokiškio kultūros centro direktoriumi Eriku Druskinu

į parengiamąją dainavimo klasę pas prof. Virgilijų Noreiką... Gaila, nes tokia nuostata daugeliui gabių žmo-nių Lietuvoje uždaro duris.

Nėra lengva reikštis įvairiose sri-tyse...

Kodėl? Išskaidote jėgas?Tenka nuolat darbais įrodinė-

kias veiklas vykdyti. Susipažinau su Rokiškio krašto muziejaus edu-kacinėmis programomis. Rokiškio kultūros centras bendradarbiaus su visomis rajono kultūros ir švietimo įstaigomis. Muziejaus lankytojus, pasitelkus įvairias teatro formas, galima patraukliai supažindinti su krašto istorija.

kiškyje nėra daug. Kovą teatrai pa-rodydavo apie 20 spektaklių. Di-džioji salė su 500 vietų kartais bū-davo pustuštė. Programa neturėtų būti orientuota tik į Rokiškio žiū-rovus. Aplinkiniuose rajonuose for-muojasi nauji festivaliai, todėl reikia keisti mūsų festivalio formatą. Gal mažinsime spektaklių skaičių.

Dariaus Baltakio nuotraukos

Rusnėje – paminklas M. Gandžio ir H. Kallenbacho draugystei

Juozo Bernatonio knygoje – politikos istorija ir dabarties aktualijos

Spalio 2 d. Rusnėje atidengtas paminklas Indijos tautinio išsi-vadavimo lyderiui Mahatmai Gandžiui ir jo artimam drau-gui litvakui Hermannui Kallen-bachui. Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo premjeras Algirdas Butkevičius, Indijos že-mės ūkio jaunesnysis ministras Shri Mohanbhai Kundariya bei svečiai iš Lietuvos, Indijos ir Iz-raelio.

„Ne vienerius metus puoselėta idėja virsta kūnu, tai – paminklas dviejų žmonių, dviejų tautų drau-gystei. Simboliška, jog švęsdami 146-ąsias Mahatmos Gandžio gi-mimo metines, pagerbiame ne tik šį didį žmogų, bet ir Mažosios Lie-tuvos sūnų Hermaną Kallenbachą jo paties gimtinėje, – teigė premjeras A. Butkevičius. – Plačiai pasklidę po pasaulį litvakai buvo nepaprastai svarbios istorijos rašytojai. Ši dviejų draugų skulptūra – tai ir iš Lietuvos kilusių žydų litvakų pasaulinės įta-

kos, jų pasiekimų liudijimas.“H. Kallenbachas gimė 1871 me-

tais Žemaičių Naumiestyje, o jo vai-kystė prabėgo Mažojoje Lietuvoje, Rusnėje, tėvams persikėlus į Vokieti-jos imperijos pusę. Architektūros jis mokėsi Karaliaučiuje, Meklenbur-ge, Štutgarte, Miunchene, o studijų metu savanoriškai tarnavo armijoje – Karališkajame inžineriniame ba-talione Miunchene. 1896 m. H. Ka-lenbachas atvyko į Pietų Afriką, kur sėkmingai dirbo architektu Durba-ne ir Johanesburge.

Indijos lyderis ir nesmurtinio pasi-priešinimo pradininkas M. Gandis (1869–1948) su žydų kilmės archi-tektu H. Kallenbachu susitiko 1903 metais Pietų Afrikos Respublikoje ir tapo artimais bičiuliais ir bendražy-giais, gindami pilietines teises ir pro-paguodami taikias protesto akcijas. H. Kallenbachas M. Gandį rėmė fi-nansiškai, tačiau pats, būdamas pa-siturintis, iš indo perėmė asketišką gyvenimo būdą. 1913 m. jie kartu trims mėnesiams net buvo įkalinti

už savo veiklą. Abu susirašinėjo su rusų rašyto-

ju Levu Tolstoju o 1910 m. nupirko žemės sklypą netoli Johanesburgo ir ten įkūrė Levo Tolstojaus fermą, kur pasodino apie 4 tūkst. vaismedžių. Nors vėliau jų keliai išsiskyrė, 1937 ir 1939 metais H. Kallenbachas ap-lankė M. Gandį Indijoje. Be to, juo-du visada palaikė ryšį laiškais. Apie judviejų draugystę savo raštuose už-simena ir Mažosios Lietuvos rašyto-ja Ieva Simonaitytė.

H. Kallenbachas į savo žydiškąsias šaknis atsigręžė Hitleriui atėjus į val-džią. 1937 metais vykdamas į Indi-ją pas M. Gandhi, jis užsuko į Izra-elio žemę. Labiausiai jį sužavėjo ki-bucų idėja: bendruomenės gyveni-mas, žemdirbystės puoselėjimas. Jis nepamiršo kovos už žmogaus teises, bet daugiausia dėmesio skyrė sioniz-mo idėjoms palaikyti.

Savo turtingą biblioteką H. Kal-lenbachas paliko Jeruzalės univer-sitetui, dalį palikimo užrašė Pietų Afrikos indų bendruomenei, dalį – sionistams. Ištikimoji M. Gand-

Renginiai16 socialdemokratas

Redaktorė Jolanta Bielskienė (8 5) 2396327, pavaduotoja Morta Vidūnaitė (8 5) 2396230, fotografė Fiokla Vilma Kiurė, dizaineris Antanas Brazauskas Leidėjas - LSDP, tiražas 15 000 egz. ISSN 2029-3933

„Socialdemokratą“ gali gauti LSDP skyrių būstinėse, o elektroninę versiją - LSDP tinklalapyje ir „Facebooke“.

socialdemokratas

Kitais metais ruošiantis pami-nėti 120-ąsias Lietuvos soci-aldemokratų partijos (LSDP) įkūrimo metines, LSDP vicepir-mininkas, teisingumo minis-tras Juozas Bernatonis lapkri-čio 11 d. LSDP frakcijoje Seime pristatė savo knygą „Socialde-mokratija: žvalgantis naujų ke-lių“ („Gairės“, 2015).

Trijų dalių knygoje yra surinkti J. Bernatonio 1991–2015 m. rašyti straipsniai, kalbos ir interviu Lie-tuvos valstybės atkūrimo, visuo-

menės ir socialdemokratijos rai-dos, Lietuvos demokratinės dar-bo partijos ir LSDP susijungimo

temomis.Per socialdemokratinę

prizmę knygoje J. Berna-tonis siūlo pažvelgti į su-dėtingiausius Lietuvos istorijos politinius įvy-kius. Autorius pateikia savo požiūrį į pastarųjų metų politinius proce-sus, kalba apie iššūkius,

su kuriais susiduria šiuolaikiniai social-demokratai, ir brai-žo tolimesnes social-demokratijos raidos perspektyvas.

Knygos prista-tymą vedusi LSDP frakcijos Seime se-niūnė Irena Šiaulie-nė pastebėjo, kad lei-dinys „priminė lai-

kus, kai patriotiniai jausmai gožė demokratinį mąstymą“. O knygoje keliamas politikų prioritetų klausi-mas – „žodžiai ar veiksmai?“ – ak-tualus ir šiandien.

„Nemanau, kad Europos social-demokratija atsidūrė aklavietėje. Tiesiog stovime kryžkelėje ir žval-gomės naujų kelių. Senasis idėjų bagažas jau negarantuoja perga-lių. Turime permąstyti mūsų ver-tybes ir tikslus. O svarbiausia – už jų matyti ir girdėti Lietuvos žmo-

gų, atliepti jo lūkesčius ir interesus“, – pristatydamas knygą pažymėjo J. Bernatonis.

Seimo vicepirmininkas, Lietu-vos premjeras (2006–2008) Ge-diminas Kirkilas sakė, kad J. Ber-natonis labai taikliai ir logiškai ar-gumentuoja savo poziciją Lietuvai svarbiausiais klausimais, pateikia nuoseklų socialdemokratinį pro-blemų vertinimą ir siūlo argumen-tuotus sprendimus.

„Socialdemokratija: žvalgantis naujų kelių“ recenzentu tapęs Lie-

tuvos Nepriklau-somos valstybės atkūrimo akto signataras, buvęs Seimo pirminin-kas Česlovas Jur-šėnas džiaugė-si, kad J. Berna-tonio knyga tapo gera proga iškelti diskusiją dėl so-cialdemokratinių

vertybių. Č. Juršėnas pastebėjo, kad LSDP kritikai stokoja argumentų ir naudoja tuos pačius nuvalkiotus pasisakymus bandydami tapatinti socialdemokratus su komunistais ir „raudonaisiais“.

„Istorija kartojasi: prieš penkioli-ka metų apie raudonųjų grėsmę kal-bėjo Vytautas Landsbergis, dabar tą retoriką perėmė Antanas Guoga, pareiškęs, kad jo tikslas yra klestin-ti Lietuva, o su dabartine raudona valdžia ji niekada tokia nebus. Nie-ko naujo“, – sakė Č. Juršėnas.

Sergejus Tichomirovas

Mieli Telšių rajono žmonės,Įvyko pirmasis Telšių r. mero rinkimų turas – sulaukiau didžiausio

Jūsų palaikymo iš visų septynių kandidatų. Labai vertinu išreikštą pa-sitikėjimą ir nerandu gražesnio žodžio už paprastą ir nuoširdų AČIŪ.

Rinkimų rezultatai dar kartą patvirtina – telšiškiai žino, su kuo ir ku-ria kryptimi eiti. Tad kviečiu visus Telšių r. gyventojus į antrąjį rinkimų turą lapkričio 22 d. Kiekvienas balsas labai svarbus – tik nuo Jūsų pri-klauso, su kuo kursite geresnę Telšių r. ateitį.

Kiekvieno iš Jūsų balsą priimu su didžiuliu įsipareigojimu.

Saulius URBONAS

hi sekretorė litvakė S. Schlesin, ku-rią rekomendavo H. Kallenbachas, tapo viena pirmųjų feminizmo pra-dininkių Pietų Afrikoje. H. Kal-lenbachas mirė 1945 m. Pietų Af-rikoje.

Vienas iš ryškiausių pasaulio istorijoje taikos ir žmogaus tei-sių propaguotojų M. Gandi net penkis kartus buvo nominuotas Nobelio taikos premijai, tačiau niekada jos negavo, ką pats No-belio komitetas pripažino savo

aplaidumu. Beveik 2 m aukščio bronzinis

paminklas paminklas Mahatmai Gandžiui ir Hermannui Kalen-bachui Rusnėje atidengtas ant Atmatos upės kranto, pasienyje su Rusijos Karaliaučiaus sritimi. Skulptūrinės kompozicijos auto-rius – skulptorius Romas Kvintas.

Parengta pagal „Lietuvos žinių“ ir kt. publikacijas

Premjeras Algirdas Butkevičius paminklo atidarymo iškilmėse Rusnėje

H. Kallenbachas su M. Gandžiu trečias iš dešinės

Wikipedia.org