socialdemokratasLaikraštis, tęsiantis šimtametes tradicijas. Leidžiamas nuo 1919 m. rugsėjo 11 d. www.lsdp.lt 2015 m. kovas, Nr. 3 (60)

AnonsAsLAIMĖKITE KARTU SU MUMIS!

Lietuvoje p.4-5

Atmintis p.2

7Užsienio politika p.

Mūsų požiūris 11p.

datų ir 8 merų postus, o 21 mūsų kandidatai keliauja į antrą merų rinkimų turą.

Nuoširdžiai dėkoju visiems, pa-rėmusiems savo darbu ir savo balsu mūsų partiją rinkimuose!

Pritariu Kauno technologijos universiteto profesoriui Algiui Krupavičiui, kad LSDP šiuose rinkimuose laimėjo pagal 4 para-metrus: bendrą rinkėjų balsų skai-čių, merų postų skaičių, mandatų skaičių ir daugumas atskirose sa-vivaldybėse.

„Yra aiški koreliacija tarp balsa-vimo už partiją ir kandidatą į me-rus. Laimintis kandidatas į mero postą paprastai pritraukia balsų ir už partiją, kuriai jis atstovauja. Tai socialdemokratai, matyt, pirmą

kartą turės labai daug daugumų savivaldybių tarybose“, – tvirtina prof. A. Krupavičius, ir tai džiu-gina. Todėl galima drąsiai saky-ti, kad rinkimų rezultatai pateisi-no lūkesčius.

Pasitikėjimas mūsų partija yra didelis, nepaisant to, kad abejo-ta tam tikromis reformomis, ku-rios daliai žmonių buvo nepriim-tinos. Paminėčiau euro įvedimą: juk kai kuriuose kaimeliuose po-litikai bandė aiškinti, kad tai atsi-lieps neigiamai, bet taip nenutiko, žmonės į tai pažiūrėjo atsakingai.

Šie rinkimai ypatingi. Būtent socialdemokratų pastangomis jie tapo demokratiškesni, įteisinus tiesioginius merų rinkimus. Dėl to irgi buvo nemažai nerimo, bet

rinkėjų aktyvumas parodė, kad jie patikėjo tokių rinkimų prasmin-gumu ir teisingumu. Jei rinkimai nebūtų tiesioginiai, veikiausiai bū-tų atėję mažiau rinkėjų. Dabar vi-suomenė balsavo, išsirinko ir me-rų atsakomybė atsiskaitant prieš rinkėjus nuveiktais darbais didės.

Sveikiname laimėtojus ir lau-kiame antrojo turo rezultatų, pa-laikydami į jį išėjusius partiečius. Tai parodo, kad tuos merus, ku-rie dirbo, parodė rezultatus, žmo-nės pastebi.

Tačiau daugiausia galime pada-ryti mes, socialdemokratai, patys. Agituodami už savo 21 kandida-tą į merus ir būtinai balsuodami už juos!

Laimėkite kartu su mumis!

Šių metų savivaldybių tarybų ir pirmieji šalies istorijoje tie-sioginiai merų rinkimai aki-vaizdžiai parodė, kad Lietu-vos socialdemokratų partija (LSDP) mūsų šalies visuome-niniame bei politiniame gy-venime ir toliau išlieka lydere.

Rinkimuose LSDP gavo dau-giausia rinkėjų balsų – už social-demokratus balsavo daugiau kaip 200 tūkstančių rinkėjų! Jau pir-majame ture laimėjome 23,36 % proc. savivaldybių tarybų man-

Algirdas Butkevičius, LSDP pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas

Švenčiame lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-etį!Koks stiprus vienybės ir atsakomybės jausmas mus sutelkė prieš 25-erius metus! Nepabūgę,

turėdami aiškią viziją ir siekį žengėme laisvės keliu. Per šį laikotarpį drauge kuriame valstybę, kurioje gerbiamas kiekvienas žmogus, kurioje įtvirtiname demokratines vertybes. Istorija mums jau ne kartą įrodė – laisvė ir nepriklausomybė nėra iškovojamos kartą ir visiems laikams. Jas reikia ne tik branginti, bet ir nuolat budriai saugoti.

Sveikinu Lietuvos žmones valstybės 25-ečio proga! Linkiu dar tvirčiau atsiremti į amžinąją vertę turinčius mūsų siekius. Tegul tikėjimas, atsakomybė ir nuoširdus darbas bus nuolatiniais kiekvieno iš mūsų palydovais Lietuvos klestėjimo kelyje.

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas,Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius

Antrą kartą atkurtai Lietuvos valstybei – 25. Ką pasiekėme?

Socialdemokratų kandidatai į merus antrame rinkimų ture

Socialdemokratų Vyriausybės pastangomis atveriami vartai naujoms rinkoms

Socialdemokratės feministės gimsta kovo 8-ąją

Valdo Šereikos nuotrauka

Mes, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), įsipareigojame siekti pažangios gerovės Lietuvos ir Europos, kurios būtų grįstos socialdemokratinėmis vertybėmis – laisve, demokratija, lygybe, teisingumu ir solidaru-mu. Mes siekiame užtikrinti žmonėms galimybę gyventi visavertį gyvenimą vieningoje ir socialiai teisingo-je visuomenėje. Dirbdami kartu kursime visų Europos Sąjungos (ES) piliečių bendrumo jausmą. Mes at-kursime ES kaip visų žmonių vilties, pažangos, gerovės ir saugumo projektą, remdamiesi: nauja ekonomika, grįsta demokratiniu valdymu, užtikrinti darbo vietų kūrimą ir geresnį žmonių gyvenimą; nauja socialinio teisingumo visiems žmonėms strategija; nauju pažangiu Europos Sąjungos modeliu.

Atmintis2 socialdemokratas 3socialdemokratas 2015 m. kovas, Nr. 3 (60)Aktualijos

Rinkimų rezultatai pateisino lūkesčius

Ar konservatoriai, pirkdami rusišką sienų apsaugos techniką, siekė Lietuvos saugumo?

Antrą kartą atkurtai Lietuvos valstybei – 25. Ką pasiekėme?

Per 4 konserva-torių vadovavimo Krašto apsaugos ministerijai me-tus Lietuvos ka-riuomenė buvo taip nustekenta, kad sunku pati-kėti, jog tai buvo daroma nesąmo-ningai. Finansavi-

mas iš biudžeto buvo sumažintas iki 0,77 procentų, dėl ko per 4 metus Lietuvos kariuomenė ne-teko daugiau nei 1 metų biudže-to pajamų.

Nebuvo komplektuojama nei profesionali, nei šauktinių ka-riuomenė, todėl kariuomenė tu-ri didžiulį personalo trūkumą ir dėl ko patys konservatoriai dabar siūlo grąžinti „loterinę“ šaukti-nių kariuomenę. Nebuvo vykdo-

ma kariuomenės modernizacija, konservatoriai nepirko nei nau-jos ginkluotės, nei amunicijos, tarytum per 4 metus technolo-gijos netobulėjo.

Patys žinodami, kad siekė „ap-saugoti“ Lietuvos sieną rusiška stebėjimo sistema, kad tuometi-nė krašto apsaugos ministrė Ra-sa Juknevičienė vos nesunaikino kariuomenės pajėgumų, konser-vatoriai toliau skelbia karo su Rusija propagandą, aktyviai iš-naudoja provokuojančią retori-ką ir didina karo grėsmę.

Ar Valstybės 25-mečio atkū-rimo išvakarėse vardan Lietu-vos konservatoriai pagaliau patys tai pripažins ir atsiprašys Lietu-vos piliečių?

LSDP informacinio centro informacija

Kovo 11-ąją švenčiame Lietuvos valstybės 25–metį. Tai buvo metai, su daugybe iš-šūkių, pasiekimų ir klaidų. Lietuvos socialdemokratų lyderiai, kurie tiesiogiai prisi-dėjo prie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo ir statymo, dalijasi mintimis apie tai, ką pasiekėme...

Vienas kertinių pasiekimų – demokratinė Konstitucija

Česlovas Juršėnas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Ak-to signataras, buvęs Seimo Pir-mininkas, LSDP garbės pirmi-ninkas

Mes, Lietuvos demokratinė dar-bo partija, pirmoji pateikėme sa-vo Konstitucijos variantą. Esmi-nis ginčas vyko dėl pagrindinių valdžios institucijų – Parlamen-to ir Prezidento – įgaliojimų, kas kiek turės teisių, kokia bus Lietu-va – „seimokratinė“ ar prezidenti-nė respublika.

Kairieji ir centristai (gal ir dalis dešiniųjų) pasisakėme prieš refe-rendume (1992 m. gegužės 23 d. re-ferendume dėl Prezidento instituci-jos atkūrimo – red.) keltą stipraus Prezidento idėją. Turėjome galvo-je ir negerą Pirmosios Respublikos patirtį – A. Smetonos autokratinį režimą. Baiminomės, kad situacija nepasikartotų, juolab pretenden-tų į tokio tipo šalies vadovą buvo.

Mes savo teisybę rinkėjams įro-dėme – referendumas žlugo. 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos piliečiai referendume priėmė demokratinę Konstituciją, kuri įsigaliojo 1992 m. lapkričio 2 dieną.

Parengta pagal Č. Juršėno interviu „Socialdemokratui“ 2013 m. spalį

Nepriklausomybė, ES ir NATO narystė – ne savaime supran-tami pasiekimai

Vytenis Povilas Andriukaitis, Kovo 11-osios Nepriklausomy-bės Akto signataras, LSDP gar-bės pirmininkas, Europos Ko-misijos narys

Kaip socialdemokratas visada sie-kiau, kad Lietuvoje būtų kuriamas demokratinis socializmas, gerbia-mos žmogaus teisės, garantuotas padorus gyvenimas, nebūtų dide-lių socialinių skirtumų, darbo san-tykiai būtų pažangesni.

Jei būtume išvengę tokių pradi-nių klaidų, kaip nesėkminga žemės ūkio reforma, skubotas valstybi-nio turto privatizavimas ar sociali-nės sistemos griovimas 1991–1992 metais, būtume daug labiau pažen-gę pagal žmonių pragyvenimo lygį. Šiandien dėl nedarbo ir menkų al-gų daug mūsų piliečių darbuojasi kitose Europos valstybėse.

Socialdemokratija turi ginti pro-gresinę mokesčių sistemą, nemoka-mą gydymą ir aukštąjį mokslą, pri-valo matyti Lietuvos kairiąją visuo-menę – iš savo darbo ar verslo paja-mų, savo proto ir kūrybinių suge-bėjimų gyvenantį žmogų.

Daugelį pasiekimų pradėjome pri-imti kaip savaime suprantamus. Tu-rime nepriklausomą Lietuvą – ES ir NATO narę. Pasikeitė visuomeni-niai santykiai, įsitvirtina žmogaus teisių ir laisvių bei pareigų supra-timas. Tvirtėja teisinės valstybės ir pliuralistinės visuomenės pamatai.

Parengta pagal Ingos Liutkevičienės knygą „Lietuviškas imunitetas. Vy-

tenio Povilo Andriukaičio gyvenimo interviu“.

Lietuva tapo labiau savimi pa-sitikinčia valstybe

Irena Šiaulienė, LSDP frakcijos Seime seniūnė, Seimo narė nuo 1992 metų

Per 25 metus sustiprėjo mūsų vi-suomenės demokratijos suvokimas ir demokratiniai įpročiai. Pasikeitė-me ir mes patys – pajutome laisvos ir atviros visuomenės, rinkos ekonomi-kos gyvenimo privalumus ir sunku-mus, gebame juos įveikti... Tapome atviresni, labiau pasitikintys savimi.

Pasikeitė ir mūsų šalies įvaizdis. Atitinkame aukštų standartų rei-kalavimus daugelyje sričių, turime kuo didžiuotis, esame pripažįsta-mi globaliame pasaulyje dėl įdirbio modernių technologijų srityje, da-lyvaujame kosmoso programose, sė-kmingai rengiame pasaulinius, kaip, pavyzdžiui, interneto forumus ir kt. Pajėgiame aukštu profesiniu ir tech-nologiniu lygmeniu bendrauti su sti-priomis pasaulinėmis kompanijo-

mis. Vertinami mūsų specialistų gebėjimai, jie pripažįstami ir mie-lai laukiami.

Pagražėjo mūsų aplinka, keičia-si mūsų bendravimas. Keliaudami po savąjį kraštą matome, kaip ES struktūrinių fondų pagalba pa-veikė mūsų miestelių, gyvenvie-

čių buitį, lygį, aplinkotvarką. Daug nuveikta dėl mūsų energetinės ne-priklausomybės.

Turime dėti pastangas, kad tap-tume ekonomiškai stipresni, o mū-sų valstybė taptų perspektyvi ir patogi gyventi. Atvykę į mūsų ša-lį daugelis išvyksta su geriausiais įspūdžiais apie Lietuvą – mielą, gražią ir daug žadančią ES šalį.

Socialdemokratai – ledlaužis Lietuvos užsienio politikoje

Gediminas Kirkilas, Lietuvos premjeras (2006–2008), kraš-to apsaugos ministras (2004–2006), Seimo narys nuo 1992 metų

Užsienio politikoje socialdemo-kratai išspręsdavo aštriausias pro-blemas, padarydavo persilaužimą tarpvalstybinėse derybose ir tie-siog kūrė Lietuvą užsienio politi-ką. Nors Rusija labai apsunkino sa-vo kariuomenės išvedimą iš Lietu-vos, Prezidentas Algirdas Brazaus-kas pasiekė, kad ji Lietuvos terito-riją paliktų, kaip ir buvo susitarta, iki 1993 m. rugpjūčio 31 d. Jam pavyko pasiekti, kad 1994 m. bū-tų pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimy-ninio bendradarbiavimo sutartis, kuria buvo išspręsti abipusiai isto-riniai kazusai.

Visada siekėme politinio elito konsensuso dėl strateginių užsie-nio politikos tikslų. Buvau pirma-sis Seimo darbo grupės dėl Naci-

onalinio saugumo koncepcijos 1992–1996 m. vadovas. Da-lyvavau visuose susitarimuose tarp politinių partijų dėl Lietu-vos užsienio, saugumo ir gyny-bos politikos. Pasirašytas per-nai, kovo 29 d., sėkmingai įgy-vendinamas, ypač įsipareigoji-mas NATO 2 proc. BVP skirti krašto apsaugai – socialdemo-kratai 2015 m. gynybos biu-džetą padidino beveik 40 proc.

Kaip specialusis Prezidento įgaliotinis deryboms dėl tranzi-to į Kaliningrado sritį, Lietuvai derantis su ES dėl stojimo sąly-gų, tiesiogiai prisidėjau prie to, kad būtų užtikrintas supapras-tintas ir saugus tranzitas į Ka-liningradą. Tai prisidėjo prie sėkmingo Lietuvos įsiliejimo į Šengeno erdvę 2007 m.

Prezidentas A. Brazauskas pateikė paraiškas dėl narystės ES ir NATO, į kurias Lietuva įstojo, valdant socialdemokra-tams. 2007 m. su Prezidentu Valdu Adamkumi pasirašiau Lisabonos sutartį, pagal kurią dabar veikia ES. 2013 metais socialdemokratų Vyriausybė pirmininkavo ES Tarybai.

Vidaus politikoje socialde-mokratai gebėjo numatyti, kas strategiškai ateityje bus svar-bu užsienio politikai. 1993 m. įvestas litas, o 1994 m. pradėjo veikti Valiutų valdybos mode-lis, susiejęs litą su euru ir padė-jęs pagrindą būsimai Lietuvos narystei euro zonoje...

Viešumoje pasirodė informa-cija („Respublika.lt“ 2015 03 04) apie tai, kaip konservato-riai prieš daugiau nei dvejus metus nutarė valstybinių sie-nų apsaugą „aprūpinti“ rusiš-ka sienos stebėjimo sistema. Tai nustebino Lietuvos soci-aldemokratų partijos. Žvel-giant į faktus, atrodo, kad konservatoriai dirba ranka rankon su Kremliumi.

„Rinkimų rezultatai pateisino lūkes-čius“, – tvirtina Lietuvos socialdemo-kratų partijos pirmininkas, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, ver-tindamas savivaldybių tarybų ir tiesio-ginių merų rinkimus kovo 1 d.

Visoje Lietuvoje iš savivaldybių tarybų 1273 mandatų socialdemokratai laimėjo 356 mandatus. Kai kuriose savivaldybių tarybose LSDP laimėjo ir absoliučią dau-gumą: Druskininkuose gavome 17 vietų iš 24, Jonavos ir Kauno rajonuose – po 14 vietų (iš 24 ir 26 atitinkamai), Vilkaviškyje

– 13 iš 24, Marijampolėje – 13 iš 26, Birš-tone – 10 iš 14 mandatų, Neringoje – 9 iš 14. Į šias tarybas socialdemokratai pateko ne atsitiktinai, o savo darbais užsitikrinę gyventojų pasitikėjimą.

Prognozuotus lūkesčius atitiko ir kandi-datų į merus pasiekimai. Pirmajame ture buvo išrinkti 8 LSDP merai. Puikiai pasi-rodė tie merai, kurių sukelti pokyčiai savi-valdybėse – ypač ryškūs; jie buvo išrinkti su labai didele balsų persvara.

Už Birštono merę Nijolę Dirginčienę balsavo 75,47 proc. rinkėjų. Už Jonavos rajono merą Mindaugą Sinkevičių – 72,8

proc. Druskininkų meras Ričardas Mali-nauskas gavo 71 proc. gyventojų palaiky-mą, nors patyrė didelį oponentų spaudimą ir puolimą. Neringos meras Darius Jasai-tis gavo 63,39 proc. rinkėjų balsų, Utenos meras Alvydas Katinas – 59,81 proc., Vil-kaviškio meras Algirdas Neiberka – 56,14 proc., Marijampolės meras Vidmantas Bra-zys – 56 proc., Kauno rajono meras Vale-rijus Makūnas – 55,63 proc.

Dar 21 LSDP kandidatas varžysis antra-me rinkimų ture. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, socialdemokratų kandidatai į merus pirmauja 12 savival-

dybių. Tai atitinka partijos ir viešai išsa-kytas LSDP pirmininko A. Butkevičiaus prognozes – per 2015 m. savivaldos rinki-mus laimėti 18–20 merų postų.

Praradimai taip pat buvo prognozuoja-mi. Pasak A. Butkevičiaus, „mūsų partija yra viena iš didžiųjų partijų, esančių val-džioje. Tokiais atvejais dauguma partijų pralaimėdavo, bet mums taip neatsitiko.“ Nedidelė, bet atsinaujinusi socialdemo-kratų komanda, patekusi į Vilniaus mies-to tarybą, jau pasirengusi darbui sostinėje.

„Socialdemokrato“ redakcija

Už Birštono merę Nijolę Dirginčienę balsavo 75,47 proc. rinkėjų.

Už Jonavos rajono merą Mindaugą Sinkevičių balsavo 72,8 proc.rinkėjų.

Pirmajame ture buvo išrinkti 8 LSDP merai

Už Neringos merą Darių Jasaitį balsavo 63,39 proc.rinkėjų.

Už Druskininkų merą Ričardą Malinauską balsavo 71 proc.rinkėjų.

Už Kauno rajono merą Valerijų Makūną balsavo 55,63 proc.rinkėjų

Už Utenos merą Alvydą Katiną balsavo 59,81 proc.rinkėjų

Už Marijampolės merą Vidmantą Brazįbalsavo 56 proc.rinkėjų

Už Vilaviškio merą Algirdą Neiberkąbalsavo 56,14 proc.rinkėjų

Jau 20 metų esu politikas ir penkias kadencijas einu mero pareigas. Likimas do-vanojo daug nuostabių pa-žinčių, susitikimų, kelionių. Esu dėkingas Varėnos kraš-to žmonėms už pasitikėji-mą, bendrą darbą, šiltus ir nuoširdžius žodžius, už pas-tabas ir patarimus. Esu pasi-

ruošęs užbaigti pradėtus darbus su savo komanda, įgy-vendinti naujus, jau suplanuotus darbus. Reikia Jūsų paramos, supratimo ir pasitikėjimo! Tai svarbu Varė-nos kraštui. Stengsiuos, kad ir toliau Varėnos kraštas stiprėtų, gražėtų ir būtų gera gyventi visiems.

5socialdemokratas 2015 m. kovas, Nr. 3 (60)Lietuvoje Lietuvoje4 socialdemokratas

Socialdemokratų kandidatai į merus antrame rinkimų ture

Savivaldybės vadovas privalo būti darbštus, sąžiningas, rei-klus sau ir kitiems, vienodai visiems teisingas, atviras, atsa-kingas, užjaučiantis, mylintis Akmenės kraštą ir žmones. Su-teiktas ir užtarnautas pasitikė-jimas man ir visai socialdemo-kratų komandai neturėjo nu-vilti krašto gyventojų. Mums

kartu pavyko pakeisti Akmenės r. įvaizdį iš „bomžų“ sa-vivaldybės į dirbančių ir kuriančių žmonių savivaldybę. AKMENĖS RAJONAS – MŪSŲ NAMAI!

Vertinu komandinį darbą ir suprantu, kad problemos sprendžiamos geriau, kai val-džia įsiklauso į žmonių lū-kesčius. 2007–2011 m. dir-bau Elektrėnų savivaldybės meru, nuo 2012 m. dirbu Sa-vivaldybės administracijos direktoriumi, daug bendrau-ju su savivaldybės gyvento-

jais, gerai žinau gyventojų problemas, rūpesčius, todėl siekiu, kad kiekvienam žmogui būtų padėta, atsakyta į klausimus, patarta. Balsuodami už mane, Jūs balsuo-jate už augančią, atsinaujinančią ir nuolat gražėjančią Elektrėnų savivaldybę.

Mano darbai – jūsų aki-vaizdoje! Tai, ką sukūriau per 28 savo darbo metus kar-tu su Joniškio žemės ūkio mokyklos kolektyvu – dar-bas matomas. Savo patirti-mi, sugebėjimais realizuosiu save mero pareigose Joniškio krašto suklestėjimui. Su įs-taigų vadovais, rajono visuo-

mene nuolat aptarsime problemas, jų sprendimo būdus.

Jūsų pasitikėjimas – mano atsakomybė! Mano siekis – gyventojams patraukli ir at-vykstantiems svetinga Kaz-lų Rūdos savivaldybė! Skir-tingos politinės pažiūros – ne priežastis skaldytis. Suvieny-kime politinių partijų ir vie-tos bendruomenių jėgas ben-dram darbui – Kazlų Rūdos

savivaldybės labui.

Dirbdamas Kelmės savi-valdybės meru, konkrečiais darbais prisidėjau, kad keis-tųsi rajono žmonių gyveni-mas: įgyvendintas ne vienas strateginis projektas, savival-dybė tapo viena tarp pirmau-jančių respublikoje daugia-bučių namų renovacijos pro-gramoje, didinamas žmonių

užimtumas, teisingai investuojami finansai sprendžiant jaunimo, daugiavaikių šeimų, vyresnio amžiaus žmo-nių, neįgaliųjų socialines problemos. Tęsdamas darbus, sieksiu, kad rezultatams gauti būtų naudojamos savi-valdybės biudžeto lėšos, augtų gyventojų pajamos, to-bulėtų savivaldybės infrastruktūra, gerėtų verslo ir že-mės ūkio sąlygos.

Jei būsiu išrinktas Klaipė-dos rajono savivaldybės me-ru, sieksiu: nuosekliai įgy-vendinti partijos rinkimų programą ir rinkėjų priesa-kus; konstruktyvaus darbo su visomis savivaldybės ta-ryboje dirbsiančiomis frak-cijomis ir frakcijoms nepri-

klausančiais tarybos nariais; kad savivaldybės tarybos valdančioji koalicija būtų sudaryta vertybių nuostatų pagrindu, jei LSDP sąrašui nepavyktų iškovoti pakan-kamai mandatų pozicijai suformuoti; kad rajono savi-valdybė išlaikytų pirmaujančias pozicijas tarp 60-ies šalies savivaldybių pagal įvairius vertinimo rodiklius ir kriterijus; kad 2014–2020 m. ES struktūrinė para-ma būtų maksimaliai panaudota rajono žmonių soci-alinei ir ekonominei gerovei kelti; būti atviras naujoms idėjoms ir pasiūlymams; girdėti gyventojų problemas ir jas nedelsiant spręsti. Mano gyvenimo credo – nė-ra neįveikiamų iššūkių – yra tik laiko trūkumas iššū-kiams įveikti.

Užtikrinsiu racionalų biu-džeto ir investicinių lėšų nau-dojimą, investicijų pritrauki-mą viešiesiems pastatams, ke-liams, gatvėms ir kitai infras-truktūrai. Mažinsiu savivaldy-bės skolą. Sieksiu, kad Merui patariančiąja institucija tap-tų bendruomenės, visuome-ninės organizacijos, o viešu-

mas – priemone, užtikrinančia skaidrumą. Užtikrinsiu, kad gyventojai gautų aiškius atsakymus, klausimai būtų sprendžiami iš esmės. Didinsiu savivaldybės įmonių ir įs-taigų vadovų atsakomybę. Sieksiu asmeninės komandos narių atsakomybės.

LSDP Mažeikių skyriaus pirmininkas ir Mažeikių ra-jono savivaldybės meras An-tanas Tenys mažeikiškius ma-loniai stebina nuoširdumu, pa-prastumu: su kiekvienu žmo-gumi jis randa bendrą kalbą, kiekvieną išklauso. Jam visa-da svarbiausia – žmogus: „Vi-sada pagalvoju, kur žmogui

kreiptis, jei ne pas mane? Džiaugiuosi, kai galiu išties-ti pagalbos ranką. Puikiai žinau, kad kiekvienas galime patekti į sudėtingą situaciją, kai pačiam ją išspręsti bū-na sunku. Registruoju visus lankytojus, užsirašau telefo-no numerius, paskambinu, pasidomiu, kaip jiems sekasi, džiaugiuosi, jei situacija pagerėjo. Viską darau iš širdies.“

Geras vadovas ir lyderis yra tas, kuris geba lavinti koman-dos bendravimo ir bendra-darbiavimo įgūdžius. Svarbu visiems drauge dirbti, disku-tuoti, tartis. Stengiuosi nie-kada nepriimti sprendimo nepasitarusi su tais, kuriems jį reikės įgyvendinti, ir su tais, kurie tiesiogiai susiję su

įgyvendinamu sprendimu. Pastaruoju metu keičiasi ly-derystės samprata – ji nebesuvokiama archajiškai ir ne-betapatinama su fizine jėga, todėl aktyviose bendruo-menėse pastebime daugiau veiklių moterų – tai džiu-gina. Suderinti karjerą ir šeimą nėra lengva. Tačiau vai-kai, matydami mus dirbančius, suprato, kad visa ko pa-grindas gyvenime yra darbas.

Sutelksiu tarnautojus, savi-valdybė įstaigų darbuotojus gyventojų poreikiams tenkin-ti, reikalausiu atsakomybės už darbo rezultatus ir pagarbaus elgesio su gyventojais. Užti-krinsiu, kad skaidriai būtų naudojamos savivaldybės, ES paskirtos lėšos. Sutelksiu poli-tines jėgas, kad būtų nutrauk-

ta sutartis su monopoline įmone UAB „Prienų energi-ja“, sumažintos šilumos kainos.

Remsiu pilietines iniciatyvas, skatinsiu gyventojų da-lyvavimą priimant sprendimus, stiprinsiu seniūnijų įta-ką sprendžiant problemas.

Svarbiausia žmogus! Kartu nuveiksime daugiau! Išsaugo-siu rajono mokyklų tinklą, įgy-vendinsiu plaukimo baseino statybą. Pritarsiu kultūros cen-trų steigimui, jų savarankišku-mui didinimui. Remsiu jauni-mo iniciatyvas.

Pasieksiu, kad gyventojams šiluma ir karštas vanduo at-

pigtų iki 10 proc.Sieksiu, kad vanduo ir nuotekos pasiektų 90 proc. rajo-

no gyventojų.Remsiu daugiabučių renovaciją. Padidinsiu 30 proc. as-

falto dangos vietinės reikšmės žvirkeliuose ir miesto gatvė-se. Skatinsiu investicijų pritraukimą, verslo rėmimą, tam kasmet skiriant apie 200 tūkst. litų. Užtikrinsiu kaimo gatvių apšvietimą.

Man nepriimtinas skra-jojimas padebesiais. Viską skaičiuoju ir žiūriu, kad iš skaičių nesigautų šnipštas, o jie turėtų tęstinumą. Šian-dien protingai investavai, galbūt likai „basas“, bet po metų ar kelerių – lauk pel-no. Raseinių rajonas yra Lie-tuvos centre prie stambiųjų

magistralinių kelių. Būtent čia, šalia automagistralės, reikia skatinti kurtis verslo įmonėms, kurios sukurtų daugiau darbo vietų ir „suneštų“ daugiau mokesčių į rajono biudžetą. Mažesniuose miesteliuose ir gyven-vietėse reikia kurti smulkius verslus, pritaikant mo-kestines lengvatas. Svarbu išsaugoti kuo daugiau mo-kyklų, kad ir mažiau vaikų ten mokysis, tačiau jiems bus saugu ir patogu.

Rokiškis – jaunų šeimų miestas, kurio infrastruktūra pritaikyta verslui, investici-joms ir poilsio zonoms. Atei-tį kuriame patys. Kiekviena akimirka – pasirinkimo ga-limybė. Pasirinkimų, kuriuos mes darome šiandien, visuma ir sukuria mūsų, mūsų šeimų, miesto ar šalies ateitį.

Nuo Lietuvos nepriklau-somybės atkūrimo pradžios daug kartų buvau renka-mas rajono tarybos nariu, o 1993–1995 m. buvau išrink-tas rajono tarybos pirminin-ku. Šis laikotarpis man da-vė galimybę geriau suvokti kompromisų vertę, išmok-ti rajono biudžeto sandaros

principus, atstovauti rajonui aukščiausiose valstybės institucijose. Patirtis sustiprino pasitikėjimą savimi.

Manau, kad mano aktyvi gyvenimo pozicija leidžia man priimti naujus iššūkius, todėl ryžausi kandidatuo-ti rinkimuose į rajono merus. Rinkėjams galiu suteikti naujų vilčių ir garantuoti pozityvių pokyčių įvairiose rajono gyvenimo srityse.

5 metus dirbau Kuršėnų miesto meru, 2005–2006 m. ir nuo 2008 metų iki dabar esu Šiaulių rajono savivaldy-bės meras. Šios pareigos ne-garantuoja ramaus buvimo darbe, atvirkščiai, esi atsa-kingas už savivaldybės tary-bos darbo organizavimą, esi savivaldybės vadovas, koor-

dinuoji visą veiklą rajone: švietimo, kultūros, kitų įs-taigų funkcionavimą, investicijas, miesto ar rajono plė-tros viziją. Kol aplinkui viskas gerai – mero lyg ir nė-ra, jis lyg ir nereikalingas, o, žiūrėk, kokia nors bėda, ieško mero, kuris turi atsakyti, pasiaiškinti, kodėl ne-užtikrino stabilumo. Žaviuosi protingais, ryžtingais, tolerantiškais žmonėmis, kurie dar yra apdovanoti ir didele gėrio doze.

Pagrindinė Širvintų rajo-no problema – demografinė padėtis. Gyventojų skaičius mažėja. Širvintos yra netoli Vilniaus, tai ramus, saugus miestas bei rajonas. Pats ne-seniai sukūriau šeimą, todėl galiu sakyti, jog Širvintos – ideali vieta gyventi jaunoms šeimoms. Mokyklos iš da-

lies renovuotos, vaikų darželiuose vietų yra. Peržengus Širvintų rajono ribą ir nekilnojamo turto kainos gal du kartus mažesnės nei Vilniuje. Iki sostinės – 45 km. Čia galima gyventi, o dirbti Vilniuje, kaip daro nemaža da-lis Širvintose gyvenančiųjų. Be to, mūsų kraštą pamė-go nedidelės gamybos įmonės, kurių vadovai jau dabar skundžiasi, kad Širvintose trūksta darbo jėgos, vadina-si, darbų yra.

Visada svarbiausias mūsų tikslas – visų mūsų krašto žmonių gerovė. Gražėjantis, augantis ir klestintis kraštas, į kurį norėtų grįžti išvykusie-ji. Toks kraštas, iš kurio ne-sinorėtų išvažiuoti, kuriame būtų patogu gyventi.Mes ne-žadame – mes darome. Aš ir mano komanda šiuos savo žo-

džius ne kartą įrodėme konkrečiais darbais. Mums rūpi vis-kas – darbai, žmonės, rezultatai. Tęsime pradėtus darbus ir pradėsime naujus. Turime sąrašą ir kitų darbų – ko ne-leistume daryti. Neleisime privatizuoti įmonių, kurios tei-kia viešąsias paslaugas – UAB „Tauragės šilumos tinklai“, UAB „Tauragės vandenys“, UAB „Tauragės autobusų par-kas“, UAB „Dunokai“, UAB „Tauragės butų ūkis“. Cen-tralizuotos šilumos kaina Tauragėje yra ir turi likti viena mažiausių Lietuvoje. Neleisime neteisėtai pelnytis iš tau-ragiškių kišenių.

Visada domėjausi valstybės bei rajono politiniu gyveni-mu, todėl norėdamas prisi-dėti prie Telšių krašto gerovės kūrimo ir puoselėjimo, 1996 m. įstojau į LSDP. Vėliau 10 metų skyriau rajono švietimo sistemai: dirbau mokyklos di-rektoriumi, Švietimo skyriaus vedėju. 2007 m. Savivaldybių

tarybų rinkimuose antrą kartą tapau Tarybos nariu, 4 me-tus dirbau savivaldybės mero pavaduotoju, kuravau švie-timo, kultūros, sporto, sveikatos apsaugos bei žemės ūkio sritis, rūpinausi socialine gyventojų gerove. 2011-aisiais pelnęs rajono gyventojų ir kolegų pasitikėjimą, tapau Tel-šių rajono savivaldybės meru.

Mano programa yra tęsinys sėkmingai pradėtų ir su-planuotų darbų, siūlanti spręsti dabarties iššūkius bei nu-matyti ateitį.

Aš, eidamas Trakų r. me-ro pareigas ir nuolat bendrau-damas su gyventojais bei ma-no suburta komanda, siekė-me darnaus Trakų rajono vys-tymosi ir visų rajono gyvento-jų gerovės, tinkamai atlikome savo pareigas. Racionaliai nau-dodami turimus resursus ir už-tikrindami darnią plėtrą, tin-

kamai sutvarkėme per daugelį metų visiems Trakų gyven-tojams problema buvusią Trakų miesto turgavietę, reno-vavome švietimo, kultūros ir sveikatos priežiūros įstaigas, pagerinome viešąją infrastruktūrą, sėkmingai pabaigėme Akmenos ežero paplūdimio ir prieplaukų komplekso pro-jektą, atlikome Trakų miesto apželdinimo darbus bei rea-lizavome daug kitų gerų sumanymų.

Jau 15 metų aktyviai da-lyvauju Zarasų krašto poli-tiniame gyvenime, ne kartą buvau išrinktas į rajono savi-valdybės tarybą. 2004–2011 m. ėjau rajono savivaldybės administracijos Zarasų mies-to seniūno pareigas. Tai me-tai, padėję plačiu žvilgsniu aprėpti mūsų krašto aktua-

lijas, įvertinti padėtį ir priimti sprendimus, kurie davė ge-rų rezultatų. Zarasai – vienas gražiausių Lietuvos miestų, ežerų karalyste tituluojamas kraštas, unikalus savo gamta, turistinėmis, poilsio ir pažinimo galimybėmis, tad vienu iš svarbiausių darbų buvo turizmo sektoriaus vystymas ir plėtra. Svarbi ir socialinės paramos sritis, kurioje nuveik-ta daug darbų.

AKMENĖ. Vitalijus Mitrofanovas (42,32%)

KAZLŲ RŪDA. Giedrius Bielskus (28,20%)

KRETINGA. Virginijus Domarkas (24,08%) MAŽEIKIAI. Antanas Tenys (53,32%) PAKRUOJIS. Asta Jasiūnienė (29,78%)

KELMĖ. Vaclovas Andrulis (37,11%) KLAIPĖDOS RAJ. Vaclovas Dačkauskas (24,22%)

ELEKTRĖNAI. Arvydas Vyšniauskas (20,88%) JONIŠKIS. Liudas Jonaitis (35,61%)

PRIENAI. Alvydas Vaicekauskas (19,06%)

Rokiškis. Antanas Vagonis (24,97%)

ŠIRVINTOS. Andrius Jozonis (13,77%)

TRAKAI. Vytautas Zalieckas (26,23%) VARĖNA. Vidas Mikalauskas (35,47%) ZARASAI. Nikolajus Gusevas (23,56%)

TAURAGĖ. Pranas Petrošius (42,66%) TELŠIAI. Vytautas Kleiva (38,78%)

ŠAKIAI. Petras Bernardinas Vainius (23,71%) ŠIAULIŲ RAJONAS. Algimantas Gaubas (21,35%)

RADVILIŠKIS. Kazimieras Augulis (21,42%) RASEINIAI. Liudas Kavaliauskas (21,80%)

Užsienio politika Aktualijos 7socialdemokratas 2015 m. kovas, Nr. 3 (60)6 socialdemokratas

Tik suvieniję bendras pajėgas galime tikėtis realaus postūmio sprendžiant jaunimo nedarbo problemą.

Susirgusieji džiaugiasi atstatytomis nedarbingumo išmokomis Gripas šiemet – ne toks ir baisusirmina Frolova-Milašienė

Irena Šiaulienė, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnė

Juras Požela Seimo narys, LSDP Vilniaus m. skyriaus pirmininkas

Pagalbinis apvaisinimas: ar išsivaduosime iš mus varžančių baimių?

Socialdemokratų Vyriausybės pastangomis atveriami vartai naujoms rinkoms

„Gydytoja dėl gripo komplika-cijų pasiūlė nedarbingumo la-pelį. Nenorėjau imti, nes anks-čiau, jei jį paimdavau, nesu-durdavau galo su galu. Geriau sirgdavau darbe. Bet gydytoja paaiškino, kad dabar aš sirg-damas gausiu ne 40 procentų algos, o 80. Pasiėmiau nedar-bingumo lapelį ir ramiai na-muose pasveikau“, – Vilniaus Šeškinės poliklinikoje laukian-tiems eilėje pasakoja Romual-das. Vieni pacientai pritaria-mai linksi, kad pagaliau žmo-nės neina „mirti“ į darbą. O kai kurie tik dabar sužino, kad liga pagaliau nereiškia „asmeninio bankroto“.

Būtent per užgriuvusį gripą žmonės prisiminė ir įvertino tai, kad pernai socialdemokratai pa-galiau įgyvendino savo siekį ir Sei-me buvo priimtas sprendimas, kad nuo 2015 metų sausio 1 d. nedar-bingumo išmokos atkuriamos į iki krizės buvusį dydį. Taigi li-gos išmokos už 3–7-ą nedarbingu-mo dienas padidėja dvigubai. Nuo 8-os darbo dienos taip pat moka-ma 80 procentų žmogaus gauna-mo atlyginimo.

Padidintoms ligos išmokoms iš biudžeto šiais metais numatyta 33,4 mln. eurų. Skeptikai konser-vatoriai tuomet Seime piktinosi, kad nedarbingumo pažymėjimų tik padaugės. Tačiau, matyt, kaip ir mažindami išmokas, šie politi-kai pamiršdavo, kad kiekvienas pažymėjimas – tai žmogus su savo liga, kuriai užklupus dėl konser-vatorių sumažintų išmokų jį dar ištikdavo ir finansinė krizė. Ištik-davo sunkiausiu metu, kai papras-tai reikalingos papildomos išlaidos vaistams, gydymui.

„Labai gerai, kad toks sprendi-mas priimtas, nes susirgę žmonės

bijodavo imti nedarbingumo pa-žymas. Eidavo į darbą sirgdami, peršalę, gripuodami. Jie rizikavo dėl komplikacijų. Be to, ir kolek-tyvui, aplinkiniams sukeldavo pa-vojų“, – teigia gydytojas Gintau-tas Oleka.

Pasak medikų, šiemetinis gri-pas ir kitų virusinių ligų antpuo-lis ypač grėsmingas dėl atkryčių ir

komplikacijų. Todėl labai svarbu susirgus likti namuose, gulėti, gy-dytis, kad susirgimas nepereitų į sunkesnę stadiją – bronchitą, au-sų, plaučių, nervų uždegimą. De-ja, šiemet tokių komplikacijų la-bai daug. Žmonės serga ir gydy-mas reikalingas ne vieną savaitę. Vienintelė paguoda tokiems paci-entams, kad jie ramiai gali gydytis

namuose, nes šiemet jau gauna at-statytas 80 procentų išmokas, o ne 40 procentų kaip anksčiau.

Kai kurie pacientai apie didesnes išmokas sužino tik iš pačių medi-kų. Vilniaus Antakalnio polikli-nikos vadovas gydytojas Evaldas Navickas sako, kad tenka infor-muoti pacientus ne tik apie būti-nybę gydytis namuose, bet ir pasi-keitusias nedarbingumo išmokas. „Anksčiau daugelis ligonių neno-rėdavo imti nedarbingumo pažy-mėjimų, nes apmokėjimas ženkliai mažesnis, o dabar, kai ligos išmo-ka beveik algos dydžio, tai žmonės ramiai gydosi namuose. Tai svar-bu ne tik dėl to, kad žmogus tokiu atveju nepakenkia savo sveikatai, bet ir apsaugo kitus. Juk susirgu-sieji virusinėmis infekcijomis tam-pa pavojingi savo kolegoms, gali juos užkrėsti“, – pasakoja gydy-tojas E. Navickas.

Šiemetinį gripą žmonės kone-veikia dėl kilusių komplikacijų, su-keltų skausmų, bet visi pripažįsta, kad jis ne toks ir baisus, kai ramiai gali gydytis namuose, gaudami pa-didintas ligos išmokas.

Seime per pastarąsias kelias ka-dencijas buvo ne kartą ban-doma pralaužti ledus, užregis-truojant Pagalbinio apvaisini-mo įstatymo projektą. Ši inici-atyva aktuali visoms šeimoms, turinčioms nevaisingumo pro-blemų ir negalinčioms susi-laukti vaikų. Lietuvoje gyvena 60 000 tokių asmenų. Sutikime, demografijos iššūkių konteks-te tai – labai didelis skaičius. Ateityje, ši problema taps tik dar svarbesnė. Deja, visi ban-dymai po įvairių diskusijų už-strigdavo, žmonėms itin reika-lingas projektas dienos šviesos taip ir neišvysdavo.

Paskutinį kartą toks bandymas į aklavietę pateko 2011 m. birželio 23 d., kai Seimo posėdžio metu šis projektas jau buvo beveik priimtas, tačiau priėmus vieną kitai priešta-raujančias nuostatas buvo nuspręsta daryti pertrauką. Neseniai projek-tas iš naujo buvo ištrauktas į dienos šviesą ir grąžintas svarstyti Sveika-tos reikalų komitetui.

Pagalbinio apvaisinimo regla-mentavimas visų pirma reikalin-gas ne gydytojams, kurie vadovau-jasi dar 1999 m. Sveikatos apsau-gos ministro priimta tvarka, bet pacientams, kuriems be įstatymo nėra įmanomas procedūrų kom-pensavimo mechanizmas. Tai suke-lia tik dar didesnį apmaudą – nors dirbtinio apvaisinimo procedūra teisėtai ir sėkmingai veikia priva-čiame sektoriuje, dėl kylančių ne-sutarimų nesugebame užtikrinti elementarių mechanizmų, galin-čių padėti šeimoms, kurioms labai reikia pagalbos.

Ne paslaptis, jog tokios procedū-ros yra itin brangios ir sunkiai priei-namos ne vienai šeimai. Pagalbinis apvaisinimas šiuo metu atliekamas tik privačiose įstaigose ir vidutiniš-kai kainuoja 10 tūkst. Lt. Blogiau-sia, jog ne visoms šeimoms pirmo-sios procedūros būna sėkmingos, todėl nesėkmės atveju gali tekti pa-kloti dar didesnę dalį savo santaupų. Tokiame kontekste kompensavimo mechanizmas ir galimybės užšaldy-

ti embrionus įteisinimas tampa tik dar reikalingesnis, todėl kyla ele-mentarus klausimas, kodėl delsia-me ir toliau?

Manau, jog šiuo metu pagrindi-nes kliūtis taip reikalingo įstatymo projekto priėmimui kelia nepagrįs-tos baimės. Seime ir visuomenėje daugiausiai diskutuojama dėl em-brionų skaičiaus, taip pat embrio-nų užšaldymo ir vėlesnio jų panau-dojimo. Konservatyvesnio požiūrio šalininkai, embrioną traktuojantys kaip gyvybę, ne tik nori apriboti lei-džiamų embrionų skaičių, bet ir ne-

nori leisti jų užšaldyti, nors ši prak-tika medicinoje yra įprasta.

Suprantama, jog klausimas, kas turėtų būti laikoma gyvybe, yra ar-šių diskusijų objektas. Tačiau, jei ti-kėsime tokia pozicija, kurią bando įteigti bažnyčia ar konservatyvesni politikai, tuomet, ar nereikėtų, se-kant šia logika, savotiška žmogžu-dyste laikyti kiekvieno natūralaus pastojimo? Juk, kaip pastebi spe-cialistai, jų metu panašių gyvybės užuomazgų miršta milijonai, ta-čiau dėl to natūralaus nėštumo ne-uždraudžiame, nes tai nelogiška.

„Rusija ir prieš Ukrainos krizę ne kartą taikė ekonomines sankcijas Lietuvai. Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė pasiekė nemažai, atveriant naujas rinkas eksportuojančiam Lietuvos verslui. Vienas didžiausių pasiekimų – santykių su Kinija atstatymas, kuris sukuria ypač daug galimybių mūsų žemės ūkio produktų gamintojams“.Seimo Pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.

„Lietuvos verslas sugebėjo labai greitai persiorientuoti po Rusijos embargo ES maisto produktams įvedimo 2014 m. rugpjūtį net į tokias neįprastas rinkas kaip Saudo Arabija, Vietnamas ar Jungtiniai Arabų Emyratai. Vyriausybės, kuri tiesiogiai bendradarbiauja su verslininkais, indėlis, plečiant Lietuvos eksporto rinkas, yra itin svarbus“. ūkio ministras Evaldas Gustas.

„Mūsų prioritetas – skatinti eksportą iš Lietuvos regionų, nes vis dar daugiausia eksportuoja Vilnius, Kaunas ir Klaipėda. Taip pat – skatinti mažiau eksportuojančius sektorius, ne tik tradicinius. Didžiųjų miestų verslininkams pagalbos reikia mažiausiai, tačiau provincijos verslui tenka padėti ir išgyventi. Tikslas tas, kad 2020 metais lietuviškų prekių eksportas iš regionų sudarytų 40 proc. viso lietuviškų prekių eksporto“. „Versli Lietuva" direktorius Mantas Nocius.

„ES ir JAV Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutarties, kuri sukurtų laisvos perkybos zoną tarp dviejų milžiniškų rinkų, pasirašymas būtų labai naudingas Lietuvos verslui, nes dabar egzistuoja 20 proc. muitas“.LSDP kandidatas į Rokiškio rajono merus Antanas Vagonis.

Mums reikėtų atsiriboti nuo pa-našių nepagrįstų įsitikinimų, vyrau-jančių stereotipų ir pasitikėti nau-jausiais medicinos ir mokslo lai-mėjimais. Mūsų uždavinys – pri-imti tokį įstatymą, kuris leistų as-menims, negalintiems patiems susi-laukti vaikų, tai padaryti su mažiau-siais savo sveikatos sutrikdymais.

Šiuo metu susiduriame su absur-diška situacija, kai ne padedame Lietuvos šeimoms, bet skatiname juos dairytis, kur panašią procedū-rą be jokių trikdžių jie galėtų atlikti užsienyje. Todėl siūlyčiau sekti dau-gelio išsivysčiusių šalių pavyzdžiu, kratytis nepagrįstų baimių ir padėti šeimoms, kurios susiduria su pana-šiomis problemomis.

Valstybė turi padėti šeimoms, kurios ne tik negali susilaukti at-žalų, bet ir neturi galimybės sau leisti brangių pagalbinio apvaisi-nimo procedūrų. 60 000 šeimų skaičius yra labai didelis. Turime prisiimti įsipareigojimą kompen-suoti pagalbinio apvaisinimo pro-cedūras, juk tai ir mūsų vis mažė-jančios tautos išlikimo klausimas. Jau daugybę metų nesugebėdami priimti šio įstatymo projekto, ne tik atimame šią progą iš šeimų, ku-rioms toks sprendimas būtų tikra dovana, bet ir neprisidedame prie gimstamumo mūsų šalyje didini-mo. Manau, jog dėl šio įstatymo projekto priėmimo delsiame ne-dovanotinai ilgai.

Nuo Rusijos įvesto embargo Lie-tuvos žemės ūkio produkcijai, ku-ris labiausiai paveikė pieno ir mėsos sektorius, praėjo daugiau kaip pus-metis. Ministro Pirmininko Algir-do Butkevičiaus iniciatyva iš karto po 2014 m. rugpjūčio 7 d. Rusijos paskelbto embargo Vyriausybė per 10 dienų paruošė rekomendacijas, kaip įvairinti Lietuvos eksportą, ieš-koti naujų rinkų ir mažinti nuosto-lius, patiriamus dėl Rusijos sankcijų.

rinti priėjimą prie finansavimo šal-tinių ir stiprinti ekonominį atsto-vavimą užsienyje. Jų įgyvendinimą ir mėnesinį atsiskaitymą Vyriausy-bei pavesta koordinuoti Ūkio mi-nisterijai, o darbus pasidalijo šešios ministerijos: Užsienio reikalų, Že-mės ūkio, Ūkio, Susisiekimo, Soci-alinės apsaugos ir darbo bei Finan-sų ir jų įstaigos. Įgyvendinimui jau yra skirta apie 65 mln. eurų. Žemės ūkio ministerija dar tariasi su Euro-pos Komisija dėl papildomų lėšų.

vartai produktams per Honkongą, į Jungtines Amerikos Valstijas. Beje, Lietuva ir Airija yra vienintelės ES šalys, atvėrusios rinkas maisto pro-duktų prekybai JAV.

Po premjero A. Butkevičiaus vizi-to į JAV, Žemės ūkio departamen-to Maisto saugos ir kontrolės tar-nyba oficialiai paskelbė reglamen-to, kuriuo būtų leidžiama impor-tuoti lietuvišką mėsą ir jos produk-tus, projektą. Viešasis svarstymas baigėsi 2015 metų vasario 17 d., po to bus parengti atsakymai į pateik-tas pastabas ir komentarus, o regla-mentas įkeltas į federalinį registrą – nuo tada įsigalios lietuviškos mė-sos importo į JAV leidimas. Oficia-liai įsigaliojus leidimui Lietuvai eks-portuoti lietuvišką mėsos produk-ciją į JAV, Lietuvos mėsos perdirbi-mo įmonės galės eksportuoti jautie-ną, kiaulieną, avieną, ožkieną ir jų produktus. Taip pat gauti leidimai į Saudo Arabiją, Libaną, Serbiją.

sustiprinto bendradarbiavimo ir prekybos informacinių technolo-gijų, transporto, medicinos įrangos, maisto pramonės srityje.

2014 metais Lietuvos eksporto vertė toliau augo ir sudarė apie 30 mlrd. eurų. Prekių eksportas padidėjo 0,6 proc., paslaugų – 2,3 proc. Didžiausią įtaką lie-tuviškų prekių eksporto mažėjimui (6,7 proc.) pernai turėjo naftos produk-

tų eksporto mažėjimas, tačiau, neįskaičiuojant jo, lietuviškų prekių eksportas augo 4,4 proc., reeksportas – 8,7 proc.

Lietuva daugiausia eksportavo naftos produktų (3,6 mlrd. eurų), taip pat maisto ir žemės ūkio produktų (3 mlrd. eurų), chemijos pramonės (2,2 mlrd. eurų), baldų ir medienos produktų (2,2 mlrd. eurų). Aukštųjų technologijų pramonės produkcijos eksportas pernai išaugo net 28 proc. Paslaugų eksportas 2014 metais augo apie 11 proc., daugiausia turizmo ir kelionių, statybos, taip pat telekomunikacijų ir aukštų-jų technologijų, – pastarųjų net 38 proc.

Rekomendacijų veiksmų plane numatytomis priemonėmis siekia-ma padėti verslininkams ieškoti naujų verslo rinkų ir partnerių, ge-

Ieškant naujų rinkų lietuviškai produkcijai, premjeras oficialaus vizito Omano Sultonate (Persijos įlankos regionas) metu susitarė dėl

Po Lietuvos premjero A. But-kevičiaus susitikimo su Kinijos premjeru Li Keqiangu pastebi-mi reikšmingi Kinijos ir Lietuvos santykių atšilimo ženklai. Lietu-va gali tikėtis, jog Kinija spręs dvi-šalius ekonominius klausimus, padėsiančius Lietuvai atverti nau-jas rinkas. Iki šiol labiausiai augo elektros mašinų ir įrengimų, fo-tografijos, optikos, medicinos ir chirurgijos prietaisų, baldų, na-mų apyvokos reikmenų ekspor-tas. Dabar laukiama leidimo į Ki-niją eksportuoti lietuviškus pieno ir mėsos produktus.

Seimas, sprendžiant naujų rin-kų atsivėrimą, paspartino reikiamų įstatymų priėmimą. Rugsėjį jis pri-tarė Gyvūnų gerovės įstatymo pa-keitimui ir įteisino ritualinį skerdi-mą, atveriantį Lietuvai naujas eks-porto rinkas į islamo ir kitas šalis.

Pagelbėti žemdirbiams ir gamin-tojams pereiti į naujas rinkas būtina rimta politinė pagalba. Vyriausybė prisideda prie rinkų paieškos. Prem-jero vizitai į užsienio šalis, siekiant skatinti ekonominį bendradarbia-vimą ir tarptautinę prekybą bei eks-portą, yra rezultatyvūs.

Orientuojantis į ilgalaikes, pa-tikimas prekybos partneres ir sta-bilias rinkas buvo atverti eksporto

kad lietuviški pieno produktai, pa-gaminti iš karvių, buivolių, avių ar ožkų pieno gali būti eksportuoja-mi į šią Pietų Amerikos valstybę. Šiaurės Amerikoje Lietuvos pieno gamintojai savo produkciją gali pa-siūlyti JAV, Kanados, Kubos ir Ba-hamų salų vartotojams.

Tarp svarbiausių praėjusių metų Vyriausybės pasiekimų – ir Euro-pos Komisijos patvirtinta Lietuvos Respublikos partnerystės sutartis, pagal kurią Lietuvai skirta 8,386 mlrd. eurų ekonomikos augimui skatinti, darbo vietoms kurti, kai-mo plėtrai ir žuvininkystei.

Prieš kelias dienas Argentinos na-cionalinė sveikatos ir maisto koky-bės tarnyba oficialiai patvirtino,

Lietuvos ir Kinijos premjerų - Algirdo Butkevičiaus ir Li Keqiango – delegacijų susitikimas Belgrade (Serbija) 2014 m. gruodį

Vasario 25 d. spaudos konferencijoje „Naujų rinkų Lietuvos verslui paieška ir eksporto galimybės“ Seime. Iš kairės: Mantas Nocius, Gediminas Kirkilas, Evaldas Gustas ir Antanas Vagonis.

LRV kanceliarijos nuotrauka

Olgos Posaškovos nuotrauka

Premjero Algirdo Butkevičiaus susitikimas su Omano Sultonato Valstybės tarybos pirmininku Yahya Mahmoudhu Al-Mantrhri 2015 m. vasarį.

LRV kanceliarijos nuotrauka

LSDP kandidatas į Rokiškio ra-jono merus Antanas Vagonis

Regionai Regionai8 9socialdemokratassocialdemokratas 2015 m. kovas, Nr. 3 (60)

Skuodo

Plungės

Klaipėdos

ŠilutėsTauragės

Šilalės

Jurbarko

LazdijųŠalčininkų

Kaišiadorių

Alytaus Alytaus

Vilniaus

Vilniaus

Švenčionių

Ignalinos

Molėtų

Biržų

Kupiškio

Pasvalio

Panevėžio Anykščių

Ukmergės

Panevėžio

VisaginoKlaipėdos

Palangos

lsdP savivaldos rinkimų 2015 i turo rezultatai

Neringos

LSDP kandidatas į merus kausis II rinkimų ture

LSDP meras laimėjo I rinkimų ture

LSDP gautų mandatų skaičius (raudona spalva) į savivaldybės tarybą iš galimų

Rietavo

Pagėgių

rajono sav.

rajono sav.

rajono sav.

rajono sav.

rajono sav.

rajono sav.

sav.

rajono sav.

rajono sav.

rajono sav.

rajono sav. miesto sav.

miesto sav.

rajono sav.

rajono sav.

rajono sav.

rajono sav.

rajono sav.

rajono sav.

rajono sav.

rajono sav. rajono sav.

rajono sav.

miesto sav.

m. sav.

miesto sav.

miesto sav.

sav.

rajono sav.

rajono sav.

rajono sav.

2/24

2/16

3/24

6/24

3/30

5/2610/15

1/24

2/20

4/261/24

5/24

4/30

5/24

5/24

3/20

4/241/24

4/50

3/30

6/24

7/24

5/2410/24

1/20

3/24

5/24

3/24

4/24

2/20

4/24

sav.

Utenosrajono sav.

11/25

Vilkaviškiorajono sav.

14/25

13/24

sav.

14/27

Kaunorajono sav. 15/27

Kaunomiesto sav.

4/40

Akmenėsrajono sav.

9/24

Jonavosrajono sav.

15/25

Elektrėnųsav.

6/24

Joniškiorajono sav.

8/24

KazlųRūdossav. 6/20

Marijampolės

Kelmėsrajono sav.

8/24

Kėdainiųrajono sav.2/26

Kretingosrajono sav.

6/24

Mažeikiųrajono sav.

11/26

Pakruojorajono sav.

8/24

Birštono11/15

rajono sav.

Prienųrajono sav.

5/24

Radviliškiorajono sav.

6/24

Raseiniųrajono sav.

7/24

Rokiškiorajono sav.

7/24

Šakiųrajono sav.

6/24

Šiauliųmiesto sav.

6/30

6/24Šiauliųrajono sav.

Širvintųrajono sav.

3/20

Telšiųrajono sav.

9/26

Zarasųrajono sav.

4/20

Trakųrajono sav. 7/24

Druskininkų

Varėnosrajono sav.

9/24

Kalvarijos

18/25

Su Kovo 8-ąja! 11socialdemokratassocialdemokratas 2015 m. kovas, Nr. 3 (60)Su Kovo 8-ąja!10

Andrius PAlIonIsLR Seimo narys

Dar kartą apie moteris politikoje

Moterų talentai politikoje turi būti puoselėjami

Socialdemokratės feministės gimsta kovo 8-ąją: Giedrei Purvaneckienei – 70!

Šių metų kovo aštuntają švęsi-me baigiantis savivaldos rinkimų kampanijai. Šia proga partijos pa-teikė moterims gerą dovaną – į sa-vivalybių tarybų rinkimus kandi-datai vyrai ir moterys ėjo beveik poromis. Blogiau su kandidatais į merus. Čia trys vyrai vedėsi tik vieną moterį. Būčiau didelė opti-mistė, jei teigčiau, kad po rinki-mų šios proporcijos pasikeis mo-terų naudai.

Man galėtų paprieštarauti sta-tistika ir priminti, kad po praėju-sių rinkimų Lietuvos savivaldybių tarybose triūsė tik 22 proc. mote-rų. Tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis – 32 proc. Čia pirmauja švedai, kur atsakomybę už vietinę savivaldą vyrai ir moterys dalijasi beveik po lygiai. O merių Europos Sąjungoje yra tik 14 proc., Lietu-voje – 10 proc. Tai, deja, atspin-di bendrą tendenciją – kuo aukš-čiau į valdžios piramidę, tuo ma-žiau moterų.

Nenorėčiau tikėti, jog daugiau

moterų į savivaldos sąrašus įtrau-kiama tik dėl noro deklaruoti iš-tikimybę lygių galimybių prin-cipams arba dėl grožio. Net ne-

abejoju, kad tam įtakos turi ir jų aukštas išsilavinimas, patir-tis, pasirengimas ir noras prisi-imti atsakomybę už žmonių pro-

Vilija BlinkevičiūtėLSDP pirmininko pavaduotojaEuropos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirminin-ko pavaduotoja

Birutė vėsaitėSeimo narė, Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos pirmininkė

blemų sprendimą. Sutikite, kad moterys politikai suteikia dau-giau tolerancijos, skaidrumo, at-idos šeimai, vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, neįgaliesiems ir visiems, kuriems reikia mūsų globos bei paramos. Jos dažniau kelia moterims aktualias smurto, sveikatos apsaugos, diskriminaci-jos darbe ir kt. problemas. Ir tai ne teorinis teiginys, o gyvenimu patvirtintos tiesos. Visa tai ypač svarbu savivaldai, kuri yra arčiau-siai žmonių kasdieninių rūpesčių.

Europos Parlamente mes pa-teikėme ne vieną siūlymą, kaip skatinti moterų dalyvavimą po-litikoje. Vieną iš rezoliucijų mes pavadinome „Kokybė ir lygybė“. Norėjome atkreipti dėmesį į tai, jog moterų dalyvavimas politi-koje gerina ir jos kokybę. Sun-kiausia čia yra greitai pakeisti vis dar gajus stereotipus. Tačiau len-gviau yra šalinti kitas kliūtis, to-kias kaip nepakankamos galimy-bės suderinti dalyvavimą politi-koje su įsipareigojimais šeimai, nepalankus partijų požiūris į ly-čių lygybę, moterims nepalankūs rinkimų mechanizmai ir kt. Mes gerai įvertinome teisės aktais re-

glamentuojamas rinkimams skir-tas lyčių lygybės sistemas ir lyčių kvotas, pradėtas taikyti kai kurio-se valstybėse narėse. Paraginome apsvarstyti galimybę taikyti rin-kimuose vadinamą „užtrauktu-ko“ sistemą (t. y. moterys ir vyrai į partijų sąrašus įrašomi pakai-tomis). Manau, jog vienas įtiki-miausių argumentų už moteris politikoje yra jų sėkmingos po-litinės veiklos viešinimas.

Kalbant apie moteris politiko-je nereikėtų pamiršti ir tų mote-rų, kurios įgyvendina šią politi-ką. Juk moterys sudaro daugu-mą socialinių, kultūros, švietimo ir sveikatos apsaugos darbuotojų. Susitikimuose teko išklausyti ne vieną jų nelengvo darbo proble-mą, kurią turėtų padėti spręsti vietos arba centrinė valdžia. Rei-kia įvertinti ir tai, jog šiose srityse dirbančios moterys gauna mažes-nius už vyrus atlyginimus ir pen-sijas. Vien Lietuvoje moterys vis dar uždirba 14 proc. mažiau už vyrus, o jų senatvės pensijos vi-dutiniškai 50 eurų mažesnės ne-gu vyrų. Todėl joms reikalingas ypatingas mūsų valdžios dėme-sys ir rūpestis.

Taip savo politines nuostatas reziumuoja Giedrė Purvanec-kienė, viena ryškiausių Lietu-vos politikių socialdemokračių ir viena pirmųjų pokomunisti-nės nepriklausomos Lietuvos feminisčių.

Giedrė Purvaneckienė – poli-tikė, kuri sulaužė daugybę stere-otipų apie moters vaidmenį šiuo-laikinėje visuomenėje. Ji – ne tik puslaidininkių fizikė, bet ir so-cialinių mokslų daktarė, esminį dėmesį savo akademinėje ir poli-tinėje karjeroje telkianti į sociali-nę (ypač šeimos), švietimo ir lyčių lygybės politiką.

Giedrė Purvaneckienė – dviejų vaikų mama ir trijų anūkių mo-čiutė, kuri šeimos nelaiko svar-besnės už žmogų ir negali likti abejinga, kai, pasak jos, „prisi-

„Žmogus tik tuomet yra laisvas, kai priespauda, skurdas bei prietarai nevaržo jo pasirinkimo.“ninkė, vadovavusi Vaiko gero-vės valstybės politikos koncep-cijos sukūrimui.

Šiuo metu ji – Seimo Mote-rų parlamentinės grupės pirmi-ninko pavaduotoja, parlamenti-nės grupės „Parlamentarai prieš prekybą žmonėmis“ pirminin-kė, Vaiko gerovės bei Vystomojo bendradarbiavimo, reprodukci-nės sveikatos ir teisių parlamen-tinių grupių narė.

Kovo 8-ąją švenčiančią gra-žų 70 metų jubiliejų Giedrę Purvaneckienę sveikina bičiu-liai socialdemokratai, vertin-dami jos intelektą, eleganci-ją, šilumą ir nuoširdumą, bei linki sveikatos, džiaugsmo, sė-kmės ir kuo daugiau jos pro-gresyvių idėjų bei veiklos pa-sekėjų.

demokratų partijos ir Lietuvos socialdemokračių moterų sąjun-gos lyderių, Giedrė Purvaneckie-nė yra įsitikinusi, kad „švietimas ir sveikatos apsauga yra pagrin-dinės valstybės ir žmogaus san-tykį apibrėžiančios sritys, ir at-sakomybę už jas privalo prisiim-ti valstybė“. Jai yra nepriimtina taikstytis su skurdu ir sociali-niu neteisingumu visuomenėje.

Giedrė Purvaneckienė – Vil-niaus universiteto Moterų studi-jų centro viena iš kūrėjų ir Mote-rų informacijos centro steigimo iniciatorė. Tarptautinių šeimos metų Lietuvos komiteto narė, Lietuvos pasirengimo IV pasau-linei konferencijai moterų klau-simais Pekine komiteto pirmi-ninko pavaduotoja. 2000–2004 metais ji buvo Seimo Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmi-

Niujorke gimusi diena: kaip kovo 8-oji pakeitė pasaulį 1857 m. kovo 8-ąją* Niujorke mo-

terys, dirbusios drabužių siuvimo fabrike, surengė protestą, reika-laudamos geresnių darbo sąlygų, 10 darbo valandų dienos ir dides-nių algų. Po kelių mėnesių jos įstei-gė pirmąją darbuotojų profesinę sąjungą.

1905 metais Vilniuje susi-kūrė pirmoji moterų organi-zacija – Lietuvos moterų su-sivienijimas moterų teisėms ginti, kurio tikslas buvo ko-voti dėl moterų rinkimų tei-sės ir galimybės dalyvauti nepriklausomos valstybės atkūrime.

1908* – per Niujorką žygia-vo 15 tūkst. mo-terų, reikalau-damos trum-pesnių darbo valandų, geres-nės algos ir bal-savimo teisių.

1909 vasa-rio 28 d. Niu-jorke Amerikos socialistų par-tijos iniciaty-va pirmą kartą paminėta Mo-terų diena.

1910* – Kopenhagoje So-cialistų Internacionalo susiti-kime dalyvavo virš 100 mo-terų iš 17 valstybių, buvo pa-skelbta Tarptautinė moterų diena, pagerbiant moterų teisių judėjimą ir siekiant vi-suotinės rinkimų teisės mo-terims.

1913–1914* – Tarp-tautinė moterų diena tapo ir taikos judėji-mo, protestuojančio prieš Pirmąjį pasaulinį karą, platforma.

2014* – Lietuvos socialdemokratės kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis su-rengė mitingą prie Seimo prieš abortų drau-dimą, kuris prisidėjo prie to, kad nepavyk-tų eiliniai ultrakonservatorių bandymai už-drausti Lietuvoje abortus.

Balandžio 10 d. Seimas priėmė Apsaugos

nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pa-taisas, kurios garantuoja didesnę smurto au-kos ir nepilnamečių, gyvenančių šeimoje, kurioje smurtaujama, apsaugą nuo smurtau-tojo, įtvirtina viešojo kaltinimo tvarką, užti-krina skubesnę policijos, teisminę ir medici-ninę pagalbą smurto aukai.

2015 m. Kovo 8-ąją JTO skiria temai „Įgali-nant moteris – įgalinant žmoniją“, minint Pekino deklaracijos 20-metį.

Šiais metais Lietuvos so-cialdemokratės sieks, kad iš valstybės būtų garan-tuotas pagalbinio apvaisi-nimo finansavimas bei pa-galba vienišoms mamoms ir tėvams.

1917* – demonstra-cijos Peterburge pa-skutinį vasario sekma-dienį (kuris sutapo su kovo 8-ąja pagal Grigo-rijaus kalendorių) prisi-dėjo prie Vasario Revo-liucijos pradžios.

1918 m. lapkričio 2 d. Lietuvos mote-rys sufražistės pa-siekė, kad moterims būtų suteikta balsa-vimo teisė, kuri bu-vo įtraukta ir į Kons-tituciją.

1977* – Jung-tinės Tautos Ko-vo 8-ąją paskel-bė Moterų tei-sių ir tarptauti-nės taikos diena jos valstybėse narėse.

* Įvykiai, vykę Kovo 8-ąją

* Įvykiai, vykę Lietuvoje

1981 m. lap-kričio 25 d. JTO paskelbė Tarp-tautine ko-vos prieš mo-terų prievartą diena.

1992 m. įkurtas Vil-niaus univer-siteto Moterų (dabar – Ly-čių) studijų centras.

1999 m. balandžio 20 d. įsi-galiojo 1998 m. gruodžio 1 d. Seimo priimtas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas. Ba-landžio 20 d. Seimas paskyrė Aušrinę Burneikienę moterų ir vyrų lygių galimybių kontro-liere, o gegužės 25 d. įsteigė Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.

2002 m. birželio 18 d. priimtos Mote-rų ir vyrų lygių gali-mybių įstatymo pa-taisos, kurios uždrau-dė diskriminaciją dėl lyties vartotojų teisių apsaugos ir reklamos srityse.

2003 m. lapkričio 18 d. Seimas priė-mė Lygių galimybių įstatymą, uždrau-džiantį diskriminaciją dėl asmens am-žiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ir etninės priklausomybės, reli-gijos ar įsitikinimų priežiūra. Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pavadinta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

2011 m. gruodžio 15 d. įsigaliojo ge-gužės 26 d. priim-tas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.

2013 m. vasario 14 d. pir-mą kartą Baltijos šalyse ir Lietuvoje surengta pasau-linės „V-Day“ kampanijos „One Billion Rising“ („Vienas milijardas prieš smurtą“) ak-cija – specialus šokis, kuriuo smerkiamas smurtas prieš viso pasaulio moteris.

1995 metais priimta Pekino deklaracija, ku-rią pasirašė 189 vyriau-sybės ir kuria siekiama, kad kiekviena moteris ir mergaitė turėtų lais-vą pasirinkimą moky-tis, dalyvauti politikoje ir gyventi visuomenė-je be prievartos ir dis-kriminacijos.

1905 1908 1909 1910

1913-1914

201420152015

191719181977 19811992

1999 2002 2003 2011 20131995

18571911 – kovo 19-ąją pirmą kartą

Tarptautinė moterų diena masiškai paminėta Austrijoje, Danijoje, Švei-carijoje ir Vokietijoje. Kovo 25-ąją Niujorke per gaisrą žuvo apie 140 moterų, nes fabrike užrakindavo duris, kad jos negalėtų išeiti per-traukos. Tai atkreipė dėmesį į mo-terų teises ir darbo sąlygas JAV.

1911

Artėja kovo 8-oji, tarptautinė moterų solidarumo diena. Tačiau ar moterys yra solidarios, rink-damos savo atstovus tiesioginių merų rinkimų metu, į savival-dybių tarybas ar Seimą? Panašu, kad moterys rinkėjos nepasigen-da savo atstovių valdžios ešalo-nuose. Pasaulio bankas neseniai paskelbė studiją apie moterų po-litinę karjerą. Joje teigiama, kad moterys, nepaisant progreso, dar yra labai vienišos politikoje. Nors pasaulyje neliko formalių barjerų moterims dalyvauti politikoje, stiklinės lubos vis dar egzistuo-ja. Nors moterų skaičius pasaulio parlamentuose nuolat auga, 2000 metais jų buvo 13 %, šiuo metu jų yra beveik 22 %. Panašus santykis yra ir Lietuvoje. Keturiems par-lamentarams tenka viena mote-ris. Net ir nesant legalių barjerų, moterų socialinis vaidmuo, kul-tūriniai stereotipai, o taip pat vi-suomenės nuomonė tampa lega-lizuota diskriminacija.

Pasaulio politikams iškyla nauji iššūkiai – karo ir terorizmo grės-mė, geopolitinių ir ekonominių galių persigrupavimas iš Vakarų į Rytus, tokie demografiniai po-kyčiai, kaip senstanti visuome-nė, naujų technologijų poveikis, keičiantis tradicinius verslo mo-

delius, bio ir nanotechnologijos, galinčios kontroliuoti evoliuciją – tai šiandienos iššūkiai, verčian-tys mus peržiūrėti etikos normas ir įstatymų bazę.

Vyriausybėms ir parlamentams reikia įvairių žmonių grupių, taip pat ir moterų talentų, norint pa-siekti teigiamų pokyčių mums visiems. Moksliniai tyrimai tik dar labiau sustiprino požiūrį, jog moterų dalyvavimas politinėje arenoje reiškia teigiamus poky-čius visuomenės gyvenime. Jos labiau linkusios bendradarbiauti ne tik su savo partiečiais, bet ir su opozicijos kolegomis, jos dažniau linkusios pateikti naujas idėjas ir inovatyvius sprendimus ant po-litinių diskusijų stalo. Didesnis moterų skaičius parlamente reiš-kia skaidresnę vyriausybę, o taip pat naudingesnius sprendimus didesnei visuomenės daliai. Tose šalyse, kur nėra didžiulio skirtu-mo tarp moterų ir vyrų skaičiaus parlamentuose, yra sveikesnė eko-nomika.

Beje, moterų trūksta ne tik na-cionalinėje įstatymų leidyboje, bet ir transnacionalinių ir nacio-nalinių korporacijų, valstybės ir savivaldybių įmonių valdybose bei stebėtojų tarybose. Lietuvai, kuri siekia narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros orga-nizacijoje, kitaip sakant, pasaulio turtingųjų klube, derėtų papildy-ti Lygių galimybių įstatymą, nu-statant kvotas moterims įmonių

valdybose. Tokias pataisas esu pateikusi, tačiau Seimas joms kol kas nesiryžo pritarti.

Rinkimų rezultatai byloja, kad moterų rinkėjų populiacija mie-liau palaiko kandidatus vyrus. Nors moterų kandidačių kvali-fikacijos sveikatos, visuomenės gerovės ir pasitenkinimo gyve-nimu srityje yra kur kas aukš-tesnės nei vyrų.

Moterys lyderės ir toliau ne-proporcingai apkraunamos šei-mos darbais. Jei vyrai lengvai pamiršta įsipareigojimus šeimai, vos nuspaudę namų durų ranke-ną, moterys kenčia nuo „mamos kaltės sindromo“. Užuot vakarus leidusios su šeima ir vaikais, jos, jei siekia partinės karjeros, turi dalyvauti vakariniuose susirin-

kimuose šitaip nuskriausdamos savo šeimą ir vaikus.

Net socialdemokratų partijo-je tarp jaunimo stebime, kad jau-nos merginos turi mažiau karje-ros ambicijų nei vaikinai. Tą pa-tvirtina ir tarptautiniai tyrimai –

net derėdamosis dėl algos mergi-nos prašo jos 25–30 % mažiau nei vaikinai. Nors tiek jaunos mote-rys, tiek jauni vyrai planuoja kur-ti šeimą, daugiau laiko jai dėl so-cialinių – kultūrinių stereotipų visuomenėje skiria moteriškos ly-ties atstovės.

Todėl politikoje dominuoja ne-tekėjusios, išsiskyrusios, ne dau-giau kaip 1 vaiką turinčios, naš-lės ar į politiką vėliau, kai vai-kai jau išauginti, atėjusios mote-rys. Tarptautiniai tyrimai parodė, kad jeigu vyrai, išrinkti į parla-mentus, pagalbos gauna daugiau iš savo politinių partijų lyderių, tai moterys politikės jos sulau-kia iš NVO ar tarptautinių or-ganizacijų.

Todėl laikas pagalvoti apie mentorystę jaunoms politikėms ir parlamentarėms. Tai galėtų bū-ti įtvirtinta ir politinių partijų statutuose. Jaunus moterų talen-tus reikia ugdyti, todėl patyrusios politikės galėtų daugiau dėmesio ir laiko skirtis jaunimo lyderėms, pirmą kartą patekusioms į parla-mentą. Progresas, didėjant mo-terų skaičiui parlamentuose yra, tačiau jei šis progresas vyks tokiu pačiu tempu, mes turėsime lauk-ti dar 45 metus, kol vyrų ir mo-terų skaičius parlamentuose susi-lygins. Todėl prieš metant biule-tenį į urną verta pasvarstyti, ku-ris kandidatas, vyras ar moteris, tarnaus plačiosios visuomenės in-teresams. Sveikinu visas Lietuvos moteris su artėjančia kovo 8-ąja!

Moterys lyderės ir toliau neproporcingai apkraunamos šeimos darbais. Jei vyrai lengvai pamiršta įsipareigojimus šeimai, vos nuspaudę namų durų rankeną, moterys kenčia nuo „mamos kaltės sindromo“.

1949 m. iš-leista pran-cūzų feminis-tės Simonos de Bovuar (Si-mone de Be-auvoir) knyga „Antroji lytis“.

19491955 m. Montgomeryje,

Alabamos valstijoje, Roza Parks (Rosa Parks) atsisakė užleisti vietą autobuse bal-tajam keleiviui; šis poelgis sukėlė Montgomerio auto-busų boikotą ir turėjo dide-lės įtakos afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimui.

1955

dengiant visokiomis „dorovinė-mis“ iniciatyvomis, paminamos žmogaus teisės, diskriminuojami vaikai, jei, pavyzdžiui, jų tėvai ne-

susituokę“. Ji taip pat nuoširdžiai daugybę metų gina LGTB ben-druomenės narių teises.

Kaip viena iš Lietuvos social-

Moterys politikai suteikia daugiau tolerancijos, skaidrumo, atidos

Regionai12 socialdemokratas Regionai 13socialdemokratas 2015 m. kovas, Nr. 3 (60)

Tauragės rajono meras Pranas Petrošius – pragmatikas, galintis daug nuveikti savo kraštui

Kazlų Rūdai reikia permainų

Pranas Petrošius

„Tauragės rajono meras Pranas Petrošius yra ak-tyvus, teikiant įvairius projektus ir pritraukiant lėšas projektams, kurie tarnauja Tauragės miesto ir rajono gyventojams.

Meras Pranas Petrošius pasižymi ambicin-gu požiūriu, išryškinant ir tenkinant kraš-to žmonių poreikius. Šis žmogus puikiai ži-no ir supranta, kokios problemos yra šiame krašte, turi gyventojų pasitikėjimą ir para-mą, yra pragmatikas, puikiai išmano, kaip strategiškai viską suplanuoti ir įgyvendinti.

Žmonės turi būti sąmoningi ir suprasti, kad tik išrinkus kompetentingą ir mylintį savo gimtąjį kraštą merą – Praną Petrošių – ir toliau bus galima atlikti didžiulius darbus Tauragės rajono žmonių labui.“

„Jei manęs paklaustu-mėte, už ku-rį kandida-tą į Tauragės merus ba l-suočiau, pasi-

sakyčiau už Praną Petrošių – darbštų, mokantį išklausyti, su-prasti žmones, žinantį rajono ūkį ir atsakingai dirbantį.

Meras P. Petrošius turi idėjų, kaip stiprinti Tauragės rajoną, ir žino, kaip tai padaryti. Dabar Tauragė – gražėjantis, augantis ir klestintis kraštas, į kurį norė-tų grįžti išvykusieji.“

„Būdamas ministru lankausi Tauragėje ir ma-tau, kad tie darbai, apie kuriuos mes kalbėjomės, ypač kelių infrastruktū-ros srityje, labai stipriai pajudėjo ir Tauragę sun-

ku atpažinti. Jei pažvelgsime atgal ir pa-lyginsime, koks miestas buvo prieš kele-rius metus ir dabar, jis pasikeitęs neatpa-žįstamai.

Pranas Petrošius žino, ko nori, mato ga-limybes, kaip tai pasiekti. Tačiau jis nie-kada nesudėdavo visko, ką nori pasiekti, į vieną laikotarpį, sugebėdavo realiai supla-nuoti darbus, siekius ir vėliau su komanda visko pasiekdavo.“

Vokietijos bičiulių draugijos Tauragėje pirmininkas, gydytojas chirurgas Vilius Petrauskas:

„Vokietijos bičiulių draugijos, kuri gyvuoja jau daugiau kaip 20 metų, veiklos ištakose dalyvavo Pranas Petrošius. Be jo, kaip mero, draugija nebūtų tiek pasiekusi ir draugystė bei partnerystė tarp Tauragės ir Rydštato nebūtų buvusi tokia, kokia ji yra šiandien.

Mūsų bičiuliai iš Rydštato džiaugiasi paskutiniais metais įvykusiais didžiuliais po-kyčiais tiek mieste, tiek rajone – sutvarkytomis aikštėmis, skverais, gatvėmis, visuo-meniniais pastatais, gyvenvietėmis.“

Tauragės garbės pilietė Valerija Bumbulienė:„Per pastaruosius kelerius metus Tauragė ir visos gyvenvietės, kaimai pasikeitė iš es-

mės. Kada į Trečiojo amžiaus universitetą atvykę dėstytojai iš Vilniaus, Kauno pamatė dabartinę Tauragę, jie buvo nustebę, nes nesitikėjo pamatyti ,,tokio gražaus miesto“.“

Tauragės Martyno Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Mindaugas Dikšaitis:

„Kai grįžau į Tauragę tarnauti Dievui, visą laiką su nedidele pertrauka meru buvo Pranas Petrošius. Mūsų santykiai ir bendradarbiavimas nuolat stiprėjo. Džiaugiuosi, kad mes, būdami religinė mažuma, kurios nuomonės dažniausiai nepaisoma, Taura-gėje turime kitą situaciją. Čia į mūsų problemas visada atsižvelgiama, visada sulau-kiame reikalingos pagalbos. Meras visada laikosi duotų pažadų, įsipareigojimų, jis yra žodžio žmogus.“

Tauragės krašto Garbės pilietis, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Eugenijus Jovaiša:

„Iš didelio Prano Petrošiaus darbų sąrašo išrinksiu tik tuos, kurie susieti su kultū-ra: mokyklų, kultūros įstaigų (bibliotekų, kultūros namų, Tauragės pilies) renovaci-ja, Nemuno žemupio baseino rekreacinės zonos kūrimas. Tauragės pilies laukia pas-kutinieji renovacijos darbai. Žinau, kad Prano Petrošiaus rūpesčiu numatoma šiems darbams iš įvairių fondų gauti apie 7 milijonus litų.“

Giedrius Bielskus – jauno-sios kartos politikas, Lietu-vos socialdemokratų parti-jos (LSDP) kandidatas į mero postą Kazlų Rūdoje. Pragma-tiškas, dalykiškas, kūrybin-gas, mokantis greitai išskirti problemas ir priimti sprendi-mus – šios savybės atsisklei-dė dar dirbant Kazlų Rūdos savivaldybės Sporto centro direktoriumi, o po to ir mero pavaduotoju. Šie savivaldos rinkimai – istorinė Kazlų Rū-dos socieldemokratų perga-lė. Iškovoti net 6 mandatai!

Politinę karjerą pradėjote sa-vivaldybės Taryboje dirbdamas mero pavaduotoju. Dabar sie-kiate mero posto ir esate vienas stipriausių kandidatų.

Mero pavaduotojo pareigos ne-buvo atsitiktinumas ar sėkmė. Tai buvo kryptingo, aiškaus darbo re-zultatas. Mero pavaduotojo parei-gas teko eiti ne visą kadenciją, bet mano siekiai dirbti savo kraštui niekur nedingo. Tiek aš, tiek vi-sa komanda matome daug proble-

mų ir daug galimybių tas proble-mas spręsti, siekiant gerinti Kaz-lų Rūdos savivaldybės gyventojų gyvenimo kokybę.

Kokie didžiausi būsimi iššū-kiai, kuriuos teks įveikti?

Iššūkių nebijau. Visi darbai yra įveikiami, visos problemos išsprendžiamos. Reikia tik žinių, drąsos, patirties, noro ir geros ko-mandos. Esu pasiruošęs toliau mokytis, tobulėti ir drąsiai ei-ti pirmyn. Laukia šie darbai – futbolo stadiono rekonstrukci-ja, naujų sporto, kultūros centrų statyba ar rekonstrukcija, lauko teniso bei mini golfo aikštynai, atviro jaunimo centro įkūrimas ir daug kitų projektų, kurie susi-ję ne tik su sportu ir jaunimo už-imtumu, bet ir su savivaldybės infrastruktūros, švietimo, socia-liniais reikalais.

Klaidingai galvojama, jog gau-tos aukštos politinės pareigos tu-ri patenkinti to asmens lūkesčius ir ambicijas. Aš nespręsiu vienas. Esu socialdemokratų partijos na-rys, Kazlų Rūdoje turime visą ko-

mandą žmonių, su kuriais kūrė-me programą atsižvelgdami į gy-ventojų nusiskundimus, lūkes-čius, jų problemas.

Tai, kad į politiką atėjau iš vers-lo, laikau privalumu. Tiek versle, tiek politikoje –svarbu pozityviai mąstyti. Ir versle, ir politikoje eg-zistuoja vadybos dėsniai ir princi-pai. Tiek verslo valdymo, tiek po-

litiniai sprendimai yra orientuoti į tam tikros gerovės kūrimą.

Gimiau, užaugau Kazlų Rūdo-je. Čia mano pirmasis darželis, pirmoji mokykla, draugai... Esu iš didelės miškininkų giminės. Todėl Kazlų Rūda, jos žmonės ir miškai yra neatsiejama mano gy-venimo dalis.

Mūsų netenkina tai, kas vyks-ta savivaldybėje jau 15 metų. Nuo savivaldybės įsisteigimo pradžios viskas vangiai ir nežymiai stumia-si į priekį. Pažiūrėkime, kaip šian-dien atrodo Marijampolė, Kauno rajonas, Birštonas! Mes atsilieka-me mažiausiai penkeriais metais. Kodėl? Gal todėl, kad savivaldy-bės taryboje per tiek metų nepasi-keitė valdantieji? Norint gerų re-zultatų, reikia drąsos ir noro kur-ti, įsileisti naujų žmonių ir nau-jų idėjų. O būtent į jaunus, atei-nančius politikus senieji žiūri ne į kaip galimus naujus bendradar-bius, o kaip į konkurentus. Mano siekiai yra miesto ekonominio au-gimo, verslo plėtros skatinimas, gyventojų užimtumas, viešųjų paslaugų kokybės ir prieinamu-mo užtikrinimas, investicijų pri-traukimas. Tobulėjantis, jaukus, saugus, tvarkingas mano gim-tas miestas. Štai mūsų pagrindi-nis tikslas.

Leiskime Joniškiui augtiInterviu su kandidatu į Joniškio rajono savivaldybės mero pareigas Liudu Jonaičiu Interviu su kandidatu į Zarasų rajono

savivaldybės mero pareigas Nikolajumi Gusevu Patekote į antrą savivaldos rinki-mų turą. Kaip įsi-vaizduojate savo vadovavimą Joniš-kio rajono tarybai?

Pirmiausia ieš-kosiu bendro suta-rimo tarp įvairių politinių partijų atstovų, išrinktų į Joniškio rajono sa-vivaldybės tarybą. Rajonui ir jo gyven-tojams reikia, kad politikai vieningai įgyvendintų rinkė-jų lūkesčius – sukurtų jaukią ir patrauklią gyvenamąją aplinką savo rajono žmonėms.

Ne pirmą kadenciją būdamas tarybos nariu, pasigendu viešos ir kiekvienam prieinamos politikų atskaitomybės. Rin-kimai, savivaldybės tarybos posėdžiai yra vieši, tačiau miesto ir rajono žmonės rea-liai nemato savivaldybės tarybos narių dar-bo. Manau, kad kiekvienas tarybos narys kasmet turėtų visuomenei pateikti savo veiklos ataskaitą, kurioje aiškiai būtų ap-rašyti jo pateikti pasiūlymai, iniciatyvos, kiek per metus įvyko susitikimų su gy-ventojais, kokie klausimai buvo išspręsti. Dabar to nėra. Juk politikas yra viešas as-muo ir už savo darbus jis privalo atsiskai-tyti rinkėjams.

O kokių darbų imtumėtės žadėtajai joniškiečių gerovei?

Laukia daug darbų. Ketinu imtis miestų ir miestelių aplinkos, kad kiekvienas mū-sų rajono svečias su pavydu žiūrėtų į mūsų rekonstruotas aikštes, atnaujintą kultūrinį paveldą, besišypsančius žmones. Pirmiau-sia patiems gyventojams turi būti patogu ir miela čia gyventi.

Kalbant apie konkrečius projektus, manau, neatleistina, kad taip ir liko pa-

mirštas Joniškio sporto ir laisva-laikio komplek-so projektas. Juk žinome, kad ra-jono vardą gar-sina gabūs spor-tininkai, o juk jie treniruojasi, glaudžiasi mo-kyklų patalpose, kur dėl perpildy-to grafiko vos pa-tenka.

Kam skirsi-te prioritetus?

Gal turite ypatingų idėjų ir užmojų?Nenorėčiau pulti įgyvendinti tik savo

idėjų. Prioritetai, žmonių poreikiai kie-kviename miestelyje ir kaime gali būti skirtingi. Siūlysiu politikams, adminis-tracijos darbuotojams, seniūnams, ne-vyriausybinių organizacijų, kaimo ben-druomenių nariams ne rečiau kaip kar-tą per mėnesį sėsti prie apskritojo stalo ir diskutuoti savo seniūnijos veiklos pri-oritetų klausimais, nes negalima savival-dybės vadovams dirbti epizodiškai – ka-dencijos laikotarpiu. Gyventojai susidu-ria su įvairiomis problemomis, kurias rei-kia spręsti ne epizodiškai, o nuolat. Sri-tys, kuriose vyksta reformos, reikia nuo-lat stebėti ir vertinti.

Labai svarbus gyventojų laisvalaikis, bendruomeniškumo jausmas. Mūsų kraštą papildo, o laikui bėgant keičia jaunimas. Garantuoju jaunimo organi-zacijų ir jų iniciatyvų skatinimą, palai-kymą, rėmimą. Norime ir turime būti šiuolaikiški.

Gyvenu Žagarėje, kurios vardas jau kartais žinomumu lenkia ir Joniškį. Tai dėl smagių renginių, iniciatyvių žmonių. Reikia sudaryti sąlygas tokiems entuzias-tams veikti, o miestams ir rajonui augti.

Kad Zarasai būtų geriausia vieta gyventi ir keliauti...

Kodėl nu-sprendėte iš-bandyti savo jė-gas Zarasų rajo-no mero rinki-muose?

Politikoje esu ne naujokas – 15 metų aktyviai dalyvauju Zara-sų krašto politi-niame gyveni-me, ne kartą bu-vau išrinktas į ra-jono savivaldybės tarybą. 2004–2011 m. ėjau sa-vivaldybės administracijos Zarasų miesto se-niūno pareigas. Tai buvo metai, padėję plačiu žvilgsniu aprėpti mūsų krašto aktualijas, įver-tinti padėtį ir priimti sprendimus, kurie išties davė gerų rezultatų. Ir dabar aš tikiu savimi, manimi pasitiki partijos bičiuliai, kurie ir pa-skatino pretenduoti į šias atsakingas pareigas, todėl jų pasitikėjimą stengsiuosi pateisinti. Juk pasitikėjimas įpareigoja.

Metus buvote vicemeru. Kovo 1-ąją jau buvote išrinktas į tarybą pirmu numeriu. Vis dėlto, labiau norėtumėte būti tarybos nariu ar meru? Ar tikrai esate pasiruošęs būti Zarasų meru?

Šiemet rinkimai į savivaldą – ypatingi. Me-rą renkame tiesiogiai. Beje, meras taip pat yra ir tarybos narys, vadovaujantis rajono savival-dybės tarybai. Esu pasiruošęs būti Zarasų ra-jono meru, kadangi iki šiol tiek politikoje, tiek eidamas kitas pareigas visada dirbau sąžinin-gai ir iš visos širdies, neskaičiuodamas darbo valandų. Šiandien galiu visiems drąsiai žiūrė-ti į akis. Todėl sieksiu pergalės, nes žinau, ką reikia daryti, kad mero institucija dirbtų efek-tyviai, kad neskaldytų, o jungtų įvairių parti-jų tarybos narius ir gyventojus bendroms ra-jono problemoms spręsti.

Turiu sukaupęs daug patirties, esu at-sakingas ir sąžiningas, reiklus sau ir kitiems. Manau, kad betar-piškas bendravimas su žmonėmis, gebėji-mas juos išklausyti ir įsiklausyti į jų proble-mas bei jas spręsti – tai svarbūs doro ir atsa-kingo, savo kraštą bei jo žmones gerbiančio politiko bruožai. Tie-sa, nuoširdumas ir be-atodairiškas pasitikėji-mas žmonėmis kartais

gali ,,kyštelt koją“, nes, pasirodo, ne visi žmo-nės būna to verti...

Kodėl rinkėjai turėtų rinktis Jus, o ne ki-tus kandidatus?

Didžiuojuosi, kad esu gimęs ir augęs nuos-tabiame Zarasų mieste. Gerai pažįstu čia gy-venančius žmones, žinau jų rūpesčius ir lū-kesčius, problemas ir jų sprendimo būdus. Tikiu savo gimtojo krašto žmonėmis ir esu tikras, kad tik dirbdami kartu mes pasieksi-me geriausius rezultatus, kursime tokį Zara-sų kraštą, kuriame būtų gera gyventi, dirbti ir čia sugrįžti. Mieli zarasiečiai, aš esu su Ju-mis ir už Jus!

Išvardinkite tris savo nuveiktus darbus Zarasams.

Kadangi Zarasai – vienas gražiausių Lietu-vos miestų, ežerų karalyste tituluojamas kraš-tas, unikalus savo gamta, turistinėmis, poilsio ir pažinimo galimybėmis, tad vienas svarbiau-sių darbų buvo turizmo sektoriaus vystymas ir plėtra. Svarbi ir socialinės paramos sritis, kurioje taip pat nuveikta daug rajono gyven-tojų gerovei įtakos turėjusių darbų. Paminė-tini ir darbai, susiję su visuomenės sveikatini-mu ir sportu.

Svarbiausia – ne žadėti ir kalbėti, o dirbti ir pasiekti Pokalbis su Kelmės rajono meru Vaclovu Andruliu

Nuo 2012 metų esate Kelmės rajono meras. Ką pavyko per tuos metus nuveikti?

Svarbiausia – darnus komandi-nis darbas. Socialdemokratų – di-džiausios rajone partijos – nariai ne vieną kadenciją rajono savival-dybės taryboje buvo ne žadan-ti, bet realių rezultatų siekianti dauguma.

Nuoseklaus mano ir kitų soci-aldemokratų pastangų dėka rajo-ne sėkmingai įgyvendinama dau-giabučių namų renovacija, pri-traukiamos lėšos strateginių pro-jektų įgyvendinimui. Po gaisro atstatytas Tytuvėnų architektū-rinis ansamblis. Vykdomi van-dentvarkos projektai miesteliuo-se ir kaimo gyvenvietėse. Pertvar-

miškiai, mokame, kaip ir Akme-nė, mažiausią Šiaulių regione mo-kestį už atliekų išvežimą.

Mūsų oponentai, pasirodo, ne-gali – nėra pajėgūs – pripažinti sėkmingai nuveiktų darbų. To-leruoju kitų nuomonę ir esu pa-sirengęs taisyti trūkumus. Juk ir rytiečių patarlė sako: ,,Pamokyk kvailį – jis tavęs nekęs, pamokyk protingą – jis tave mylės.“ Esu už susikalbėjimą su tais, kurie ren-kasi kitą kelią, bet nesipriešina gyvenimo pažangai.

Į naują kadenciją einu su aiškia nuostata tarnauti Kelmės kraš-to žmonėms, atsakingai naudo-jant savivaldybės biudžeto lėšas, siekiant gyventojų pajamų augi-mo, sąlygų verslui gerinimo, ko-kybiškos sveikatos apsaugos, sąly-gų kultūrinės saviraiškos sudary-mui, kokybiškam švietimui.

Artėja antras rinkimų turas. Ar tikitės toliau vadovauti Kel-

MūSų NETENKINA TAI, KAS VyKSTA SAVIVALDyBėJE JAU 15 METų. NUo SAVIVALDyBėS įSISTEIgIMo PRADžIoS VISKAS VANgIAI IR NEžyMIAI STUMIASI į PRIEKį.

Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius:

Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis:

Susisiekimo ministras, Seimo narys Rimantas Sinkevičius:

Alma Monkauskaitė, Seimo narė, išrinkta Kelmės apygardoje

mės rajonui? Kiekvienas turi galimybę rink-

ti jam ar jai patinkantį merą. Juk pasirinkimai kuria laisvų žmonių gyvenimą. Rinkdamiesi mane, kelmiškiai renkasi atsakomybę už pasakytus žodžius, jau pada-rytus, o ne tik žadamus darbus, aktyvumą visose rajono gyveni-mo sferose, prisirišimą prie žmo-nių, su kuriais jaučiuosi savas tarp savų, nes tik žmonės kuria ateitį.

Todėl labai nuoširdžiai kvie-čiu kelmiškius aktyviai dalyvau-ti ateities kūrime, ateinant kovo 15-ąją į rinkimų apylinkes ir ati-duodant savo balsą už mane – so-cialdemokratų kandidatą.

ka socialinėje sferoje siekiame ra-jono žmonių gyvenimo kokybės

gerinimo. Džiugu pažymėti, kad socialdemokratų dėka mes, kel-

Vaclovas Andru-lis yra darbštus, nuoširdus, atsa-kingas, reiklus sau ir kitiems žmogus, dalykiškas vadovas. Jis niekada nesustoja pusiaukelėje – visada baigia pradėtus darbus.

Rinkimai 15socialdemokratas 2015 m. kovas, Nr. 3 (60)Jaunimas14 socialdemokratas

Jaunųjų socialdemokratų savivaldybių tarybose bus dar daugiau

Prisiminkime savivaldos rinkimų pirmą turą...2015 m. kovo 1 d. Lietuvo-je vykusius savivaldos rinki-mus ir pirmuosius tiesiogi-nius merų rinkimus galima vertinti kaip sėkmingus so-cialdemokratų partijai ir jos gretose dalyvavusiems jau-nimiečiams. Iš 60 savivaldy-bių 20 pirmauja LSDP kandi-datai. Iš jų 8 socialdemokra-tai, užtikrintai surinkę rin-kėjų balsų daugumą, taps merais, o kiti 12 varžysis an-trajame rinkimų ture kovo 15 dieną Tarybų narių rinki-muose. Galime džiaugtis, jog socialdemokratų partijos są-rašas, per visas Lietuvos sa-vivaldybes surinkęs 19 proc. rinkėjų balsų, užima pirmą-ją vietą.

Jonavos gyventojai antrą kar-tą rajono valdymą patikėjo soci-aldemokratų daugumai kartu su jaunuoju socialdemokratu Min-daugu Sinkevičiumi priešakyje. Neseniai ekspertų komisija, ver-tinusi Lietuvos merų veiklą, Me-tų meru išrinko šį Jonavos merą, tad tiek ekspertų, tiek Jonavos rinkėjų pasitikėjimas šiuo soci-aldemokratu yra akivaizdus. Į šio rajono savivaldybės tarybą taip pat buvo išrinkti šie akty-vūs LSDJS nariai: Erlandas An-drejevas, Birutė Gailienė, Po-vilas Garbauskas bei Laurynas Gailius.

Kitiems mūsų organizacijos jaunimo atstovams merų rinki-muose sekėsi taip pat neblogai. Šiuo metu Širvintų r. vicemero pareigas užimantis Andrius Jo-zonis gavo pakankamą rinkėjų palaikymą ir kovo 15 d. sieks me-ro posto antrame rinkimų ture. Tokia pati situacija susiklostė ir Kazlų Rūdoje aktyviam LSDJS nariui Giedriui Bielskui.

Marijampoliečių balsai lėmė, kad Marijampolės taryboje dirbs net 5 jaunimiečiai. Tarybos na-

riu išrinktas LSDJS pirmininkas Ramūnas Burokas ir dar keturi Marijampolės LSDJS skyriaus aktyvistai – Povilas Isoda, Ka-rolis Podolskis, Artūras Visoc-kis bei Jonas Grabauskas, savo aktyvumu bei darbais užsitikri-nę Marijampolės rajono žmonių pasitikėjimą.

Rinkimų rezultatai nenuvy-lė ir kitame Suvalkijos mieste – Vilkaviškyje, kuriame socialde-mokratų palaikymas visada yra labai didelis ir akivaizdus. Meras buvo išrinktas iš pirmo karto, o Vilkaviškio r. savivaldybės tary-bą papildė LSDJS narė, A. But-kevičiaus sekretorė – padėjėja Mavliuda Melibajeva bei dar du

vičius (Šalčininkai), Tomas Kat-kus (Telšiai), Šarūnas Ūsas (Tra-kai) bei Ramūnas Keršys (Zarasų r.) taip pat įsilies į jų savivaldybių tarybų veiklą.

LSDJS pirmininko Ramūno Buroko teigimu, rinkimų kam-panijos metu visose savivaldy-bėse buvo galima matyti jaunus kandidatus visų partijų sąrašuo-se, tačiau Marijampolės, Jonavos ir kitų savivaldybių pavyzdys pa-rodė, kad rezultatai yra geresni ten, kur jauni žmonės buvo rin-kimų kampanijos priešakinėse linijose. „32 jaunieji socialdemo-kratai tarybose yra geras rezulta-tas, tačiau skaičiuojame, kad ba-landžio mėnesį dėliojant koalici-jų mozaiką, skaičius padaugės iki 40-ies. Tačiau svarbiausia yra iš-pildyti visuomenės lūkesčius bei kartu su jaunatvišku entuziazmu ir maksimalizmu suteikti naują turinį ir kokybės politiką vietos savivaldai. Esu tikras, kad mūsų komandoms tai pavyks”, – ko-mentuodamas rezultatus kalbė-jo R. Burokas.

Iš viso Lietuvos savivaldybių tarybas papildė 32 jauni, akty-vūs LSDJS nariai.

LSDJS informacija

aktyvūs ir veiklūs jaunimo at-stovai: Ramūnas Puodžiūnas bei Dainius Gražulis.

Vilniaus miesto taryboje soci-

aldemokratai pelnė 4 vietas, dvi jų atiteko jaunimiečiams Gin-tautui Paluckui ir Mariui Ska-rupskui.

Akmenėje savivaldybės tary-bos nario mandatą iškovojo jau-nimietis Tomas Martinaitis, o Šiauliuose – LSDJS valdybos na-rys Domas Griškevičius. Biršto-ne išrinkta LSDJS Birštono sky-riaus pirmininkė Dovilė Ada-monytė, Kalvarijoje – Edgaras Kabelka, Kauno mieste – Darius Razmislevičius, Lazdijų r. savi-valdybės tarybą papildė Minis-tro pirmininko A. Butkevičiaus patarėjas jaunimo, sporto, NVO, užsienio investicijų klausimais Justas Pankauskas. Pakruojo r. rinkėjai pasitikėjo Justinu Jasiu-kaičiu, Palangoje – Danu Paluc-ku, Panevėžio mieste – Donatu Degeniu, o Panevėžio rajone – LSDJS valdybos nare Modesta Petrauskaite. Neliko neįvertinti ir kiti LSDJS nariai: Martinas Eimutis (Šakių r.), Darius Skuse-

Marijampolės, Jonavos ir kitų savivaldybių pavyzdys parodė, kad rezultatai yra geresni ten, kur jauni žmonės buvo rinkimų kampanijos priešakinėse linijose.

Birštonas

Prienai

Mažeikiai

Vilnius

Ukmergė

Utena

Kauno rajonas

Kūryba16 socialdemokratas

Redaktorė Jolanta Bielskienė (8 5) 2396327, pavaduotoja Morta Vidūnaitė (8 5) 2396230, dizaineris Antanas Brazauskas, fotografas Valdas Šereika Leidėjas - LSDP, tiražas 30 000 egz. ISSN 2029-3933 socialdemokratas

Politiniai aforizmai

„Socialdemokrato“ skaitytojams siūlome susipažinti su mūsų bičiulių poezijos kūriniais

Jūsų idėjos – mūsų padėka. Kelionės į EP laimėtoja!

2000 metais UNESCO (Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija) paskelbė kovo 21-ąją Pa-sauline poezijos diena. Pirmoji Poezijos diena paminėta Paryžiuje, kur yra UNESCO būstinė. Sakoma, kad poezija kilo iš liaudies šokių. Rimuoti žodžiai buvo dainuojami grojant muzikai, šokant...

Kartais

Kartais nukrenta žemėn dangus Po audros debesim apsikamšęs... Nežinai: Kas buvo? Kas bus? Nežinai, kiek tu pakvaišęs?..

Šypsos saulė, glosto sparnus Ir plasnoji, nors niekad neskraidęs – Buria ateitį vėjas guvus, Buria ateitį mėnuo ir žvaigždės...

Ko ieškojai? Ką nori atrast? Šypsos saulė – žino kas bus... Tiek nedaug gyveni, kad suprast – Kartais nukrenta žemėn dangus!

Darius Rekis, Klaipėda

Aš – Moteris

Aš – Moterissilpna, trapi, sužvarbusia širdim, nežinanti, kur šiandien pasibelsti, nesvaigstanti nuo džiaugsmo ir vargų, nesuprasta ir draugių išduota.

Aš – Moteris Dievo prašau palaimos artimui,sau prašau stiprybės gyventiir, kad nieks nenuplėštų kaukės...nuo raudančios tyliai širdies.

Aš – Moteris po kauke... po kauke aš visiems stipri, nes tikiu – ateis viltis per pievasir ašaros širdies neberiedės.aš – mama, močiutė. Aš stipri.

Vitalija Kraučelienė, Jonava

Pagal Verhano „Įveik save“

Moto: „Ir kraujas giš tavySenolių kūnuos viręs.Stiprus, kaip jie kadais,Tu būti negali,Gyvenimo kančiųIr džiaugsmo nepatyręs,Stebėsi jį pro langą iš toli…“

Gal baikim aimanuoti,Likimą griebkim už ragų.Pradžia – sunki: „Įveik save.“Toliau – į Laisvę užtvarų nėra.Tokiems Likimas – palankus:„Vienybė“ jiems „žydės“ –„Galybė“ kelią ties.Tokius palaimina Dangus.

Simas Kupstelis, Kaunas

Balsavimas neapsprendžia įvy-kių eigos. Balsavimas sprendžia, kas apspręs įvykių eigą.Džordžas Vilas (g. 1941), ameri-kiečių politikos apžvalgininkas---Konservatorius – tai žmogus, kuris su viltimi žiūri į praeitį ir gailisi dėl ateities.Iš knygos Levinson L.L. Webs-ter‘s Unafraid Dictionary---Kandidatas į pasaulį turi žiūrėti apygardos gyventojų, dėl kurių pripažinimo kovoja, akimis. Su-pratęs jų problemas, jis turi pa-siūlyti jų sprendimus.N.Grišinas---Demokratija – tai ne balsavi-mas, o balsų skaičiavimas.Tomas Stopardas (g. 1937), anglų dramaturgas---Jūs laimėjote rinkimus, o aš – balsų skaičiavimą.Anastasio Somosa (jaunesnysis, 1925–1980), Nikaragvos prezi-dentas---Žmonės nori ne tik pažadų, (...) tačiau pažadų, dalijamų dosniai ir su pagarba jiems.Kvintas Tulijus Ciceronas (106–43 m. pr. m. e.), senovės Romos politikas, oratorius

---Šiandieniniai politiniai paža-dai – tai rytojaus mokesčiai.Amerikiečių išmintis---Mūsų žmonėms jau tiek priža-dėta, o jiems vis maža.Borisas Krutieras (g. 1940), ru-sų rašytojas---Konservatorius – tai valstybės veikėjas, įsimylėjęs į esančią netvarką, skirtingai nuo libe-ralo, kuris siekia ją pakeisti kitokia netvarka.Ambrozas Birsas (1842–1914), amerikiečių rašytojas---Radikalų bėda yra ta, kad jie skaito tik radikalią literatūrą, konservatorių bėda ta, kad jie nieko neskaito.Tom Carver (1865–1961), ame-rikiečių konservatyvus politi-kas---Kai kas garsėja kaip konser-vatoriai, nors iš tikrųjų jie yra šiek tiek buki.Frank McKinney Hubbard (1868–1930), amerikiečių ka-rikatūristas humoristas, žur-nalistas

Mieli bičiuliai, dėkojame už Jūsų nuomones bei pasiūly-mus tobulinant laikraštį „So-cialdemokratas“ – kuriant jį įdomesnį, patrauklesnį Jums ir visai Lietuvai. Komisija ati-džiai vertino siųstus pasiūly-mus ir išrinko racionaliausių, įdomiausių pasiūlymų autorę – kaunietę Beatą Labutytę. Jos dėka, artėjant vasarai, mū-sų laikraštyje atsiras rubrika, kuri supažindins su mūsų re-gionų privalumais bei lanky-tinomis vietomis – „Pažink ir mylėk Lietuvą“, bandysime

plėtoti rubrikas „Migravau į Lie-tuvą“, „Savanorystė“, „Mėnesio fra-zė“ ir t. t. Tikimės, kad ir Jūs akty-

viai palaikysite mūsų idėjas: siųsite kryžiažodžius, poeziją, feljetonus, receptus, istorijas. Pakalbinsite pa-tys ar pasiūlysite mums pakalbinti įdomius žmones.

Pažadame, kad aktyviausi skai-tytojai bus pastebėti ir įvertinti. Tai ne vienintelis ir paskutinis kon-kursas mūsų laikraštyje! Sekite in-formaciją, dalyvaukite ir laimėki-te, nes su socialdemokratais visa-da laimi!

Sveikiname šio konkurso nuga-lėtoją Beatą Labutytę ir dėl laimė-jimo kviečiame susisiekti su mu-mis el. paštu infocentras@lsdp.lt.

---Dešiniau jų tiktai siena.Britų politikas Randolfas Čer-čilis (1849–1895) apie konserva-torius –parlamento narius---Kas jaunystėje nebuvo socialis-tas, senatvėje bus niekšu.Žoržas Klemanso (1841–1929), prancūzų politikas