SOCIALINĖS PARAMOS

ŠEIMAI INFORMACINĖS

SISTEMOS (SPIS)

DUOMENŲ ANALIZĖ

2018-03-30 Nr. 5-2

1

Turinys

1. VAIKO TEISIŲ APSAUGOS SKYRIŲ (VTAS) ATSTOVAVIMAS VAIKO INTERESAMS TEISME IR IKITEISMINIO TYRIMO ĮSTAIGOSE 2

1.1 IŠVADOS 15

2. SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMŲ, AUGINANČIŲ VAIKUS, APSKAITA 16

2.1 SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMOS PAVEIKSLAS 16

2.2 VAIKAS, AUGANTIS SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMOJE 23

2.3 IŠ APSKAITOS IŠBRAUKTOS SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMOS 25

2.4 ŠEIMA, KURIOJE AUGĘS VAIKAS NETEKO TĖVŲ GLOBOS 27

2.5 IŠVADOS 28

3. NUO SMURTO GALIMAI NUKENTĖJUSIŲ VAIKŲ APSKAITA 29

3.1 GALIMŲ SMURTO ATVEJŲ IR GALIMAI NUKENTĖJUSIŲ VAIKŲ SKAIČIUS 29

3.2 SMURTĄ GALIMAI PATYRĘS VAIKAS 33

3.3 GALIMAI SMURTAVĘ ASMENYS 34

3.4 PAGALBOS ORGANIZAVIMAS GALIMAI SMURTĄ PATYRUSIEMS VAIKAMS 35

3.5 IŠVADOS 36

4. VAIKO GLOBA (RŪPYBA) 37

4.1 GLOBOS (RŪPYBOS) NUSTATYMO PAGRINDAI 37

4.2 GLOBOJAMAS (RŪPINAMAS) VAIKAS 38

4.3 VAIKO GLOBOS (RŪPYBOS) FORMOS: GLOBA (RŪPYBA) ŠEIMOJE, ŠEIMYNOJE IR INSTITUCIJOJE 43

4.4 GLOBA (RŪPYBA) ŠEIMOJE 45

4.5 GLOBA (RŪPYBA) ŠEIMYNOJE 47

4.6 GLOBA (RŪPYBA) INSTITUCIJOJE 48

4.7 GLOBOS (RŪPYBOS) KAITA 49

4.8 GLOBOS (RŪPYBOS) PASIBAIGIMO PRIEŽASTYS 50

4.9 GLOBĖJO (RŪPINTOJO) ATLEIDIMAS AR NUŠALINIMAS NUO PAREIGŲ 51

4.10 LAIKINOJI GLOBA (RŪPYBA) TĖVŲ PRAŠYMU 53

4.11 IŠVADOS 54

2

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. pradžioje Lietuvoje augo 510 388

vaikai (2016 m. pradžioje – 518 201 vaikas). Palyginus su 2016 m. pradžios duomenimis, vaikų

skaičius sumažėjo 7 813 vaikais, t. y. 1,5 proc. Per paskutinius 5 metus (nuo 2012 m.) vaikų

skaičius Lietuvoje sumažėjo 8 proc. (2012 m. – 556,3 tūkst. vaikų, 2013 – 543,8 tūkst. vaikų, 2014

m. – 532,6 tūkst. vaikų, 2015 m. 524,5 tūkst. vaikų, 2016 m. – 518,2 tūkst. vaikų, 2017 m. 510, 388

tūkst.).

Daugiausia 2017 m. pradžioje, kaip ir 2016 m. pradžioje, Lietuvoje augo 10–14 m. amžiaus

vaikų – 26 proc. (129 197 vaikai), o mažiausia – 7–9 m. amžiaus vaikų – 16 proc. (83 698 vaikai).

Pažymėtina, kad 2016 m. mažiausiai Lietuvoje augo 4–6 metų amžiaus vaikų (17 proc.).

SOCIALINĖS PARAMOS ŠEIMAI INFORMACINĖS SISTEMOS

(SPIS) DUOMENŲ ANALIZĖ

1. VAIKO TEISIŲ APSAUGOS SKYRIŲ (VTAS) ATSTOVAVIMAS VAIKO

INTERESAMS TEISME IR IKITEISMINIO TYRIMO ĮSTAIGOSE

Tarnyba, vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 8.2.3. p., kasmet pagal kompetenciją renka iš

VTAS, valstybės institucijų ir įstaigų statistinės informacijos apie vaikus rodiklių sąrašo, patvirtinto

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 695, 6 punkte nurodytą

informaciją.

Atkreiptinas dėmesys, kad viena iš VTAS funkcijų yra atstovauti įstatymų ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka vaiko teisėms ir geriausiems interesams Lietuvos Respublikos teismuose ir

ikiteisminiuose tyrimuose, tiek civiliniame procese, tiek baudžiamajame procese. VTAS numatytas

platus atstovavimo funkcijų sąrašas (VTAS Nuostatų 7.11.1–7.11.16, 7.12.1–7.12.10 ir 7.13

papunkčiai). VTAS, atstovaudamas vaiko teisėms ir geriausiems interesams, teikia teismui

savarankiškus ieškinius, prašymus, pareiškimus, dalyvauja teismo posėdžiuose, teikia išvadas,

atlieka vaiko atstovo pagal įstatymą funkciją ir kt.

Žemiau aptariamos statistikos pagrindinis tikslas – atlikti VTAS veiklos analizę,

atstovaujant vaiko interesams teisme bei ikiteisminio tyrimo įstaigose (1 lentelė).

3

1 lentelė. VTAS veikla, atstovaujant vaiko interesams teisme bei ikiteisminio tyrimo įstaigose

Atstovavimas vaiko interesams

ikiteisminiame ir teisminiame

procese

VTAS teismui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai pateiktų

ieškinių/pareiškimų/prašymų/protokolų ir kitų dokumentų sk.

Iš viso

Iešk

inia

i

Pra

šym

ai

Par

eišk

imai

Pro

tok

ola

i

Ap

elia

cin

iai

sku

nd

ai

Atl

iep

imai

į

pat

eik

tą p

roce

sin

į

do

ku

men

tą

Sk

un

dai

dėl

ikit

eism

inio

ty

rim

o

met

u p

riim

tų

spre

nd

imų

1. Civilinėse bylose dėl: 947 222 400 36 6 62 0 2 636

1.1. vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo

ar motinos) 67 4 5 0 1 2 0 86

1.2. vaiko atskyrimo nuo tėvų

panaikinimo 0 0 0 0 0 0 0 1

1.3. tėvų nušalinimo nuo vaikams

priklausančio turto netinkamo

tvarkymo

0 0 1 0 0 0 0 1

1.4. teismo duoto vienam iš

sutuoktinių leidimo atlikti tam

tikrus veiksmus pakeitimo ar

panaikinimo

0 0 1 0 0 0 0 1

1.5. nuolatinės globos (rūpybos)

nustatymo ir globėjo (rūpintojo)

paskyrimo

29 3 83 0 0 1 0 123

1.6. globėjo (rūpintojo) atleidimo/

nušalinimo (ir dėl naujo globėjo

(rūpintojo) paskyrimo)

12 8 266 0 0 2 0 299

1.7. nepilnamečio pripažinimo

visiškai veiksniu (emancipuotu) 0 1 0 0 0 0 0 3

1.8. nepilnamečio visiško

veiksnumo pripažinimo

panaikinimo

0 0 0 0 0 0 0 0

1.9. atėmimo iš nepilnamečio nuo

14 iki 18 metų teisės savarankiškai

disponuoti savo pajamomis bei

turtu

0 0 0 0 0 0 0 0

1.10. santuokos pripažinimo

negaliojančia, kai pažeistos jos

sudarymo sąlygos

0 0 0 0 0 0 0 0

4

Atstovavimas vaiko interesams

ikiteisminiame ir teisminiame

procese

VTAS teismui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai pateiktų

ieškinių/pareiškimų/prašymų/protokolų ir kitų dokumentų sk.

Iš viso

Iešk

inia

i

Pra

šym

ai

Par

eišk

imai

Pro

tok

ola

i

Ap

elia

cin

iai

sku

nd

ai

Atl

iep

imai

į

pat

eik

tą

pro

cesi

nį

do

ku

men

tą

Sk

un

dai

dėl

ikit

eism

inio

tyri

mo

met

u

pri

imtų

spre

nd

imų

1.11. vaiko kilmės iš motinos

nustatymo 0 0 0 0 0 0 0 0

1.12. tėvystės nustatymas 2 5 0 0 0 4 0 34

1.13. laikino ar neterminuoto tėvų

valdžios apribojimo 796 42 14 0 3 12 0 950

1.14. laikino ar neterminuoto tėvų

valdžios apribojimo panaikinimo 25 0 0 0 0 8 0 37

1.15. išlaikymo priteisimo, kai

nepilnamečių tėvai (ar vienas iš jų)

nevykdo pareigos materialiai

išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

10 11 0 1 0 0 0 70

1.16. vaikui priteisto išlaikymo

dydžio sumažinimo arba

padidinimo

0 14 0 0 0 0 0 57

1.17. vaikui priteisto išlaikymo

formos pakeitimo 0 0 0 0 0 0 0 7

1.18. vaikui skirto išlaikymo

panaudoto ne vaiko interesams

išieškojimo

0 0 0 0 0 0 0 0

1.19. tėvystės (motinystės)

nuginčijimo 1 3 0 0 0 2 0 22

1.20. įvaikinimo 0 7 0 0 0 2 0 12

1.21. sutuoktinių, turinčių bendrų

nepilnamečių vaikų, gyvenimo

skyrium

0 1 0 0 0 0 0 29

1.22. santuokinio amžiaus

sumažinimo 0 0 1 0 0 0 0 1

1.23. vaiko vardo, pavardės,

gyvenamosios vietos nustatymo,

bendravimo su vaiku ir dalyvavimo

jį auklėjant bei kiti atstovavimo

atvejai

3 97 24 35 2 25 0 823

1.24. sutikimo įvaikinti

patvirtinimo 0 0 0 0 0 0 0 2

1.25. teismo leidimų išdavimų 2 16 2 0 0 4 0 57

1.26.fizinio asmens pripažinimo

nežinia kur esančiu 0 0 0 0 0 0 0 0

5

Atstovavimas vaiko interesams

ikiteisminiame ir teisminiame

procese

VTAS teismui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai pateiktų

ieškinių/pareiškimų/prašymų/protokolų ir kitų dokumentų sk.

Iš viso

Iešk

inia

i

Pra

šym

ai

Par

eišk

imai

Pro

tok

ola

i

Ap

elia

cin

iai

sku

nd

ai

Atl

iep

imai

į

pat

eik

tą

pro

cesi

nį

do

ku

men

tą

Sk

un

dai

dėl

ikit

eism

inio

tyri

mo

met

u

pri

imtų

spre

nd

imų

1.26.fizinio asmens pripažinimo

nežinia kur esančiu 0 0 0 0 0 0 0 0

1.27. fizinio asmens paskelbimo

mirusiu 0 0 0 0 0 0 0 0

1.28. laikinųjų apsaugos

priemonių taikymo 0 10 3 0 0 0 0 21

2. Baudžiamosiose bylose 13 38 12 86 1 1 7 944

3. Administracinėse bylose 0 4 1 407 2 1 1 485

4. Iš viso 960 264 413 529 9 64 8

4 065

Atstovavimas vaiko

interesams ikiteisminiame

bei teisminiame procese

VTAS teismui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai pateiktų

išvadų/pažymų/buities sąlygų tyrimo aktų ir kitų dokumentų sk. VTAS

dalyvavimas

sk.

Išvados Pažymos

Buities

sąlygų

tyrimo

aktai

Informacija

apie vaiko

gyvenimo ir

auklėjimo

sąlygas

Aktas, kuriame

užfiksuota

vaiko nuomonė

Iš viso Posėdžiai /

apklausos

1. Civilinėse bylose dėl: 7 705 6 311 384 227 228 14 855 12 218

1.1. vaiko atskyrimo nuo

tėvų (tėvo ar motinos) 32 0 0 0 0 32 110

1.2. vaiko atskyrimo nuo

tėvų panaikinimo 10 0 0 1 0 11 20

1.3. tėvų nušalinimo nuo

vaikams priklausančio turto

netinkamo tvarkymo

0 0 0 0 0 0 1

1.4. teismo duoto vienam iš

sutuoktinių leidimo atlikti

tam tikrus veiksmus

pakeitimo ar panaikinimo

1 0 0 0 0 1 3

1.5. nuolatinės globos

(rūpybos) nustatymo ir

globėjo (rūpintojo)

paskyrimo

72 0 1 2 0 75 175

1.6. globėjo (rūpintojo)

atleidimo/ nušalinimo (ir

dėl naujo globėjo

(rūpintojo) paskyrimo)

86 0 0 2 4 92 310

6

Atstovavimas vaiko

interesams ikiteisminiame

bei teisminiame procese

VTAS teismui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai pateiktų

išvadų/pažymų/buities sąlygų tyrimo aktų ir kitų dokumentų sk. VTAS

dalyvavimas

sk.

Išvados Pažymos

Buities

sąlygų

tyrimo

aktai

Informacija

apie vaiko

gyvenimo ir

auklėjimo

sąlygas

Aktas, kuriame

užfiksuota

vaiko nuomonė Iš viso

Posėdžiai /

apklausos

1.7. nepilnamečio

pripažinimo visiškai

veiksniu (emancipuotu)

14 0 4 0 0 18 20

1.8. nepilnamečio visiško

veiksnumo pripažinimo

panaikinimo

0 0 0 0 0 0 0

1.9. atėmimo iš

nepilnamečio nuo 14 iki 18

metų teisės savarankiškai

disponuoti savo pajamomis

bei turtu

0 0 0 0 0 0 0

1.10. santuokos pripažinimo

negaliojančia, kai pažeistos

jos sudarymo sąlygos

2 0 0 0 0 2 1

1.11. vaiko kilmės iš

motinos nustatymo 4 0 0 0 0 4 4

1.12. tėvystės nustatymas 421 0 15 8 2 446 790

1.13. laikino ar

neterminuoto tėvų valdžios

apribojimo

369 2 6 14 14 405 1 310

1.14. laikino ar

neterminuoto tėvų valdžios

apribojimo panaikinimo

72 0 0 0 3 75 123

1.15. išlaikymo priteisimo,

kai nepilnamečių tėvai (ar

vienas iš jų) nevykdo

pareigos materialiai

išlaikyti savo nepilnamečius

vaikus

592 0 20 7 1 620 914

1.16. vaikui priteisto

išlaikymo dydžio

sumažinimo arba

padidinimo

619 0 20 8 4 651 792

1.17. vaikui priteisto

išlaikymo formos pakeitimo 66 0 4 0 1 71 93

1.18. vaikui skirto išlaikymo

panaudoto ne vaiko

interesams išieškojimo

0 0 0 0 0 0 0

1.19. tėvystės (motinystės)

nuginčijimo 344 1 6 2 2 355 502

7

Atstovavimas vaiko

interesams ikiteisminiame

bei teisminiame procese

VTAS teismui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai pateiktų

išvadų/pažymų/buities sąlygų tyrimo aktų ir kitų dokumentų sk.

VTAS

dalyvavimas

sk.

Išvados Pažymos

Buities

sąlygų

tyrimo

aktai

Informacija

apie vaiko

gyvenimo ir

auklėjimo

sąlygas

Aktas, kuriame

užfiksuota

vaiko nuomonė Iš viso

Posėdžiai /

apklausos

1.20. įvaikinimo 194 0 1 1 1 197 183

1.21. sutuoktinių, turinčių

bendrų nepilnamečių vaikų,

gyvenimo skyrium

313 0 13 3 15 344 362

1.22. santuokinio amžiaus

sumažinimo 43 0 0 0 0 43 36

1.23. vaiko vardo, pavardės,

gyvenamosios vietos

nustatymo, bendravimo su

vaiku ir dalyvavimo jį

auklėjant bei kiti

atstovavimo atvejai

3 725 79 283 175 179 4 441 6 163

1.24. sutikimo įvaikinti

patvirtinimo 28 1 0 0 0 29 26

1.25. teismo leidimų

išdavimų 545 6 228 1 2 0 6 776 173

1.26.fizinio asmens

pripažinimo nežinia kur

esančiu

1 0 0 0 0 1 1

1.27. fizinio asmens

paskelbimo mirusiu 0 0 0 0 0 0 0

1.28. laikinųjų apsaugos

priemonių taikymo 152 0 10 2 2 166 106

2. Baudžiamosiose bylose 61 122 39 792 19 1 033 5 751

3. Administracinėse bylose 12 33 28 44 1 118 270

4. Iš viso 7 778 6 466 451 1 063 248 16 006 18 239

Civilinis procesas

A grupė. Ieškiniai, pareiškimai, prašymai, protokolai, apeliaciniai skundai, atsiliepimai į

pateiktus procesinius dokumentus ir skundai dėl ikiteisminio tyrimo metu priimtų sprendimų

(toliau – procesiniai dokumentai)

2017 m. VTAS teismams parengė 1 673 procesinį dokumentą (2015 m. – 1 405, 2016 m. –

1 421). Taigi, kasmet stabiliai pastebima teismui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai rengiamų

procesinių dokumentų skaičiaus didėjimo tendencija. Kadangi pateikiant šios grupės procesinius

8

dokumentus (išskyrus atsiliepimus į pateiktus procesinius dokumentus) teismams ar ikiteisminio

tyrimo įstaigoms, inicijuojamos civilinės, administracinės, baudžiamosios bylos ar skundžiami tam

tikri teisines pasekmes turintys teismų ar ikiteisminio tyrimo institucijų sprendimai, šios kategorijos

procesinių dokumentų parengimui VTAS dirbantiems specialistams keliami aukšti kvalifikaciniai

reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, minėtų dokumentų parengimas reikalauja daug VTAS dirbančių

specialistų laiko sąnaudų bei kompetencijos.

Kaip ir kasmet, daugiausia šios grupės procesinių dokumentų civilinėse bylose pateikta dėl

tėvų valdžios apribojimo – 867 procesiniai dokumentai (2015 m. – 734, 2016 m. – 732), taip pat,

jeigu lygintume su ankstesniu laikotarpiu, nagrinėjant ginčus dėl vaikų (dėl vaiko vardo, pavardės,

gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant bei kt.) išaugo

procesinių dokumentų, teiktų bylose dėl ginčų dėl vaiko (vaiko vardo, pavardės keitimo,

gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo

ir kt.), skaičius (2015 m. – 125; 2016 m. – 156; 2017 m. – 186). Padaugėjo ir pateiktų procesinių

dokumentų bylose dėl globėjo (rūpintojo) atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų atlikimo bei naujo

globėjo paskyrimo – 288 (2015 m. – 188; 2016 m. – 228), taip pat, palyginus su 2016 m.,

padaugėjo procesinių dokumentų dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) (2016 m. – 59;

2017 m. – 79). Tačiau palyginus su 2015 metais, pastebima procesinių dokumentų skaičiaus,

pateiktų dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo (2015 m. –

140, 2016 m. – 105; 2017 m. – 116), dėl išlaikymo priteisimo (2015 m. – 36; 2016 m. – 26; 2017 m.

– 22) mažėjimo tendencija. VTAS 2017 m. parengė vos vienu procesiniu dokumentu dėl tėvystes

(motinystės) nuginčijimo daugiau nei 2016 m., tačiau pastebėtina, kad šių procesinių dokumentų

skaičius nedidėja (2015 m. – 11; 2016 m. – 5; 2017 m. – 6). Procesinių dokumentų dėl tėvystės

nustatymo skaičius kasmet tendencingai mažėja (2015 m. – 17; 2016 m. – 13; 2017 m. – 11 ).

Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m., palyginus su 2016 m., pastebimas VTAS civilinėse

bylose pateikiamų atsiliepimų į pateiktus procesinius dokumentus skaičiaus padidėjimas bei 2015

m. statistikos duomenų nežymus viršijimas, t. y. 2015 m. jų parengta 59, 2016 m. – 38, o 2017 m.

jau 62. Darytina išvada, kad šioje srityje yra susiformavusi teisinga praktika, kai VTAS bylose,

inicijuotose kitų subjektų, dalyvauja kaip išvadą teikianti institucija, o ne kaip trečiasis asmuo.

Paminėtina, kad VTAS civilinėse bylose dalyvaudamas kito proceso dalyvio procesiniu statusu

(Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 61 str. 1 d.) neturi teisinio

suinteresuotumo bylos baigtimi, nes išvados teikimo tikslas – objektyviai ir nešališkai įvertinti

padėtį.

9

Tėvų valdžios apribojimas ir vaikų atskyrimas nuo tėvų

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš savo nutarčių1 pažymėjo, kad valstybė į privatų

šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam

vaikų auklėjimui ir priežiūrai, ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir

švietimo priemonių, siekdama apsaugoti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio,

kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų. Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos

ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl turėtų būti taikomas kraštutiniu atveju,

išnaudojus visas pagalbos šeimai galimybes, tačiau nepavykus pasiekti teigiamų rezultatų,

užtikrinančių vaiko saugumą augti šeimoje.

Analizuojant 2016 m. ir 2017 m. VTAS duomenis, matyti, kad bendras asmenų, kuriems

apribota tėvų valdžia ar taikytas vaiko atskyrimas nuo tėvų, skaičius, palyginus su praėjusiais

(2016) metais padidėjo net 14 % (2015 m. – 840 asmenų; 2016 m. – 824 asmenys; 2017 m. – 963

asmenys).

Lyginant 2016 m. ir 2017 m. duomenis pastebėta, jog asmenų, kurių atžvilgiu priimtas

teismo sprendimas dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo, skaičius kasmet didėja (2016 m. – 633

asmenys, 2017 m. – 714 asmenų). Matyti, kad per 2017 m. tėvų valdžia laikinai apribota 164

asmenims, o tai yra 24 % daugiau laikino tėvų valdžios apribojimo atvejų, palyginus su praėjusiais

metais (2016 m. – tėvų valdžia laikinai apribota 125 asmenims). Taip pat pastebima, jog 2017 m.

taip pat išaugo atvejų, kuomet taikytas vaiko atskyrimas nuo tėvų, skaičius (2015 m. – 48 asmenys,

2016 m. – 70 asmenų; 2017 m. – 88 asmenys), t. y. 20 % daugiau nei 2016 m. ir net 46 % daugiau

nei 2015 m.

Nagrinėjant 2016 ir 2017 m. duomenis, pastebėta, jog tendencija, kuomet dažniau valdžios

apribojimas taikomas motinų atžvilgiu, išlieka nepakitusi – per 2017 m. valdžia apribota 17 %

daugiau motinų nei tėvų (526 motinoms ir 437 tėvams). Tėvų, kuriems apribota valdžia, skaičius

ženkliai didėja (2015 m. – 366, 2016 m. – 365, o 2017 m. – 437 tėvams pagal lytį). Lyginant 2016

m. ir 2017 m. duomenis, pastebima, kad vaikų, kurių tėvams (tėvui ar motinai) buvo apribota

(laikinai ar neterminuotai) tėvų valdžia ar taikytas vaikų atskyrimas nuo tėvų, skaičius padidėjo 8 %

– 2015 m. tokių vaikų buvo 957, 2016 m. – 902, o 2017 m. – 978.

1 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje

byloje Nr. 3K-3-92/2014.

10

2 lentelė. Asmenų, kuriems 2015–2017 m. apribota tėvų valdžia ar nuo kurių buvo atskirti vaikai, skaičius.

Iš viso

per

2015 m.

Iš viso

per

2016 m.

Iš viso

per

2017 m.

Laikinas

apribojimas

(2017 m.)

Neterminuota

s apribojimas

(2017 m.)

Atskyrimas

(2017 m.)

Iš viso

2017 m.

pab.

Asmenų, kuriems apribota tėvų valdžia ar nuo kurių buvo atskirti vaikai, skaičius

840 824 963 164 714 88 5 040

Pagal lytį:

Vyrai 366 365 437 76 332 30 2 167

Moterys 474 459 526 88 382 58 2 873

Dėl tėvų valdžios apribojimo ar atskyrimo į teismą kreipėsi: 5 034

VTAS 771 745 896 147 668 84 4 244

Vienas iš tėvų 25 15 17 4 12 1 138

Vaiko

globėjas: 10 21 20 3 17 0 140

- fizinis

asmuo 10 20 16 1 15 0 130

- socialinės

globos

įstaiga

0 1 4 2 2 0 10

- šeimyna 0 0 0 0 0 0 0

Artimieji

vaiko

giminaičiai

11 21 12 6 4 2 115

Prokuroras 24 20 19 4 14 1 448

Vaikų, kurių tėvams apribota tėvų valdžia ar kurie atskirti nuo vaikų, skaičius

957 902 978 196 773 128 5 476

Asmenų, kuriems panaikintas tėvų valdžios apribojimas ar atskyrimas, skaičius

57 32 37 17 17 3 198

Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko

interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų

vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso

(toliau – CK) 3.182 str. 1 d. ir 2 d. prašymą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar

ieškinį dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo gali pareikšti vaiko tėvai (vienas iš

tėvų), artimieji giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras ar vaiko

globėjas (rūpintojas). Išanalizavus 2015–2017 m. duomenis, matyti, jog dėl tėvų valdžios

apribojimo arba vaikų atskyrimo nuo tėvų, kaip ir kiekvienais metais, daugiausiai kartų kreipėsi

VTAS (2015 m. – 771, 2016 m. – 745, o 2017 m. net 896, t. y. 17 % daugiau nei 2016 m.). Kiti

11

alternatyvūs CK 3.182 str. 2 d. numatyti subjektai dėl tėvų valdžios apribojimo ar vaikų atskyrimo

nuo tėvų 2017 m. kreipėsi 88 kartus, iš kurių 19 ieškinių pareiškė prokuroras.

Pastebima tendencija, jog prokurorų pateikiamų šio pobūdžio ieškinių skaičius kiekvienais

metais neženkliai, bet mažėja (2015 m. – 24; 2016 m. – 20; 2017 m. – 19). Atsižvelgiant į tai,

darytina prielaida, jog praktika formuojama tinkama linkme, kai viešąjį interesą, susijusį vaiko

teisių apsauga, teisme dažniau (aktyviau) gina VTAS, o ne prokurorai. Taip pat pastebėta, jog

lyginant su praėjusiais metais (2016) panašus išlieka globėjų (rūpintojų) teismui teikiamų ieškinių

dėl tėvų valdžios apribojimo ar vaikų atskyrimo nuo tėvų skaičius (2015 m. – 10; 2016 m. – 21;

2017 m. – 20), tačiau jis išlieka net 50 % didesnis palyginus su 2015 m. laikotarpiu. Tokį globėjų

(rūpintojų) aktyvumo, savarankiškai inicijuojant procesą dėl tėvų valdžios apribojimo, augimą

galimai lemia globėjų (rūpintojų) siekis tapti vaiko nuolatiniais globėjais (rūpintojais).

Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tik tėvai (tėvas ar motina),

kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.182 str. 3 d.). Tėvai asmeniškai turi pateikti

teismui įrodymus, patvirtinančius pasikeitusį savo elgesį, gyvenimo būdą ir gebėjimą tinkamai

auklėti, auginti savo vaikus bei jais rūpintis. CK 3.181 str. 2 d. yra nustatytos tėvų valdžios

apribojimo panaikinimo sąlygos. Šios sąlygos reikalauja, kad: 1) tėvai (ar vienas iš tėvų) būtų

pakeitę savo ankstesnį elgesį; 2) tėvai (ar vienas iš jų) gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios

apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Visos šios sąlygos susijusios tarpusavyje,

tačiau tėvų valdžios ribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iš jų – būtina remtis visomis

trimis sąlygomis. Svarbu paminėti, kad 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bendras asmenų,

kuriems panaikintas tėvų valdžios apribojimas ar vaikų atskyrimas nuo tėvų skaičius (198), lyginant

su visų asmenų, kuriems apribota tėvų valdžia ar taikytas vaikų atskyrimas nuo tėvų (5 040),

skaičiumi, sudarė 4 % asmenų, kuriems panaikintas tėvų valdžios apribojimas ar vaikų atskyrimas

nuo tėvų. Akcentuotina, kad minėtas skaičius procentine išraiška yra analogiškas 2016 m.

duomenims. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tik nedidelė dalis tėvų, kuriems buvo apribota

valdžia ar taikytas vaikų atskyrimas nuo tėvų, buvo pakankamai motyvuoti ir gebėjo panaikinti

priežastis, dėl kurių pastariesiems buvo suvaržytos tėvų teisės.

B grupė. Išvados, pažymos, buities sąlygų tyrimo aktai, informacijos apie vaiko gyvenimo

ir auklėjimo sąlygas formos, aktai, kuriuose užfiksuota vaiko nuomonė, ir kiti dokumentai (toliau

– kiti dokumentai.

2017 m. VTAS teismams pateikė 14 855 nurodytos kategorijos dokumentus (2015 m. –

14 626; 2016 m. – 15 002). Kaip ir 2015 m. bei 2016 m. metais, iš jų didžiąją dalį sudarė išvados –

7 705 (2015 m. – 8 409; 2016 m. – 7 820) bei pažymos – 6 311 (2015 m. – 5 234 ir 2016 m. – 6

322). Kaip ir kiekvienais metais, daugiausia dokumentų pateikta bylose dėl teismo leidimų,

nagrinėjamų supaprastinto proceso tvarka, išdavimo – 6 776 (2015 m. – 5 782; 2016 m. – 6 711), iš

12

jų didžiausią dalį sudarė pažymos (6 228) bei išvados (545). Pastebėtina, kad lyginant su praėjusiais

metais, 2017 m. pateikta 25 % mažiau procesinių dokumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių

taikymo, tačiau panašiai kaip 2015 m. (2015 m. – 161; 2016 m. – 222; 2017 – 166).

Pažymėtina, kad VTAS Nuostatų 7.12.9 p. numatyta, jog VTAS dalyvauja teismo

posėdžiuose ir pateikia teismui išvadą apie vaiko tėvus ir vaiko teisių apsaugą, kai sprendžiamas

klausimas dėl leidimo perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą, šeimos turtą įkeisti ar kitaip

suvaržyti teises į jį išdavimo. CPK 580 str. numato, kad prašymai išduoti teismo leidimą nagrinėtini

supaprastinto proceso tvarka. CPK 582 str. 4 d. numatyta, kad sprendžiant klausimą dėl leidimo

perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą, šeimos turtą įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį, teismas,

atsižvelgdamas į aplinkybes, turi teisę reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų įrodymus, patvirtinančius

šeimos turtinę padėtį (pajamas, santaupas, kitą turtą, prievoles), duomenis apie perleidžiamą šeimos

turtą, taip pat būsimo sandorio preliminarias sąlygas ir jo įvykdymo galimybes bei vaiko teisių

apsaugos galimybes sandorio neįvykdymo atveju ir kitus įrodymus. Pagal minėtą straipsnį teismas,

kai sprendžiamas klausimas yra susijęs su vaiko teisėmis, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi

teisę reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų duomenis iš VTAS apie vaiko tėvus arba įtraukti į bylos

nagrinėjimą VTAS, kad pastarasis pateiktų išvadą (CPK 49 str. 3 d.). Bylose dėl teismo leidimų

išdavimo VTAS dalyvauja duodamas išvadą dėl prašomo išduoti leidimo. Minėta išvada siekiama

objektyviai, nešališkai įvertinti konkrečias aplinkybes, turinčias reikšmės leidimo išdavimui bei

pasisakyti dėl tokio procesinio sprendimo galimų pasekmių nepilnamečių vaikų teisėms ir

geriausiems interesams. Tuo atveju, jei į VTAS kreipiasi asmuo, kuris nurodo, kad teismas

įpareigojo jį gauti iš VTAS informaciją, VTAS asmeniui turėtų pateikti ne išvadą, o pažymą apie

tai, ar pareiškėjų šeima VTAS žinoma, ar šeima nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų,

auginančių vaikus, sąrašą, duomenys apie tėvų padarytus administracinius nusižengimus ir kt. Ši

pažyma neturėtų būti vertinama kaip teismui teikiamas procesinis dokumentas. Ji yra informacinio

pobūdžio pažyma, išduota asmeniui neteismine tvarka.

Kaip ir praėjusiais metais, VTAS pateikė panašų skaičių procesinių dokumentų bylose dėl

laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo (2015 m. – 388; 2016 m. – 423; 2017 m. – 405).

Taip pat, kaip ir ankstesniais metais, nemažai procesinių dokumentų pateikta bylose dėl išlaikymo

priteisimo, kai nepilnamečių tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

– 620 (2015 m. – 835; 2016 m. – 680), bylose dėl tėvystės nustatymo – 446 (2015 m. – 679; 2016

m. – 595), taip pat bylose dėl ginčų dėl vaiko (vaiko vardo, pavardės keitimo, gyvenamosios vietos

nustatymo, vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymo ir kt.) – 4 441 (2015

m. – 4 327; 2016 m. – 4 374). Paminėtina, kad CK 3.178 straipsnio 1 dalyje nustatytas privalomas

VTAS dalyvavimas nagrinėjant ginčus dėl vaikų neturi būti suvokiamas formaliai, taip pat formaliai

neturi būti suvokiama VTAS teismui pateikiama išvada, nurodyta CK 3.178 straipsnio 2 dalyje.

13

VTAS pozicija bylose, kuriose nagrinėjami vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo

ir kiti su esminiais vaiko interesais susiję klausimai, privalo būti aktyvi, o teismai turi reikalauti ne

formalios, tačiau išsamios ir svarbias aplinkybes atskleidžiančios išvados. VTAS, atstovaujančio

teisme vaiko interesams, gebėjimas tinkamai nustatyti, taip pat įvertinti vaiko poreikių ir interesų

turinį bei pateikti išsamią, motyvuotą išvadą, prisideda prie teismo sprendimo, geriausiai

atitinkančio vaiko interesus, priėmimo.

Kaip matyti iš pateiktų duomenų, pastebima kai kuriose bylose pateiktų procesinių

dokumentų skaičiaus mažėjimo tendencija, pavyzdžiui, bylose dėl išlaikymo priteisimo, kai tėvai

nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taip pat bylose dėl tėvystės

nustatymo bei bylose dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, tačiau, atsižvelgiant į

bendrą per 2017 m. pateiktų šios grupės procesinių dokumentų skaičių, matyti, jog bendras

pateikiamų procesinių dokumentų skaičius yra labai panašus, sumažėjo vos 1 %.

C grupė. Posėdžiai ir apklausos

2017 m. VTAS atstovai dalyvavo 12 218 (2015 m. – 13 893; 2016 m. – 12 038) teismo

posėdžiuose ir apklausose. Daugiausia teismo posėdžiuose ir apklausose VTAS dalyvavo bylose,

kuriose sprendžiami ginčai dėl vaikų – 6 163 (2015 m. – 6 598; 2016 m. – 5 910). Pastebima

tendencija, kad VTAS atstovai vis dažniau dalyvauja teismo posėdžiuose bei apklausose. Palyginus

su 2016 m., VTAS specialistų dalyvavimo teismo posėdžiuose ir apklausose atvejų padaugėjo 4 %.

Baudžiamasis procesas

A grupė. Ieškiniai, pareiškimai, prašymai, protokolai, apeliaciniai skundai, atsiliepimai į

pateiktus procesinius dokumentus ir skundai dėl ikiteisminio tyrimo metu priimtų sprendimų

2017 m. VTAS ikiteisminio tyrimo institucijoms ir teismams pateikė 158 (2015 m. – 63;

2016 m. – 62) procesinius dokumentus, kurių pagrindu buvo inicijuotos baudžiamosios bylos ar

apskundžiami teismo ar ikiteisminio tyrimo įstaigų sprendimai bylose, susijusiose su vaikais, t. y.

net 61 % daugiau nei pastarųjų dviejų metų laikotarpiu. Šį gerokai pakitusį rodiklį būtų galima

paaiškinti tuo, kad VTAS vis aktyviau dalyvauja baudžiamuosiuose procesuose, kuriuose nuosekliai

vadovaujamasi tiek Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2011-01-27

bendradarbiavimo susitarimu (toliau – Trišalis susitarimas) Nr. 17.3–40/D4-45/11-1, tiek Lietuvos

Respublikos generalinio prokuroro 2015-02-18 įsakymu Nr. I–52 „Dėl rekomendacijų dėl

nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos patvirtinimo“ pakeitimo.

B grupė. Išvados, pažymos, buities sąlygų tyrimo aktai, informacijos apie vaiko gyvenimo

ir auklėjimo sąlygas formos, aktai, kuriuose užfiksuota vaiko nuomonė, ir kiti dokumentai (toliau

– kiti dokumentai)

14

2017 m. VTAS teismams ir ikiteisminio tyrimo institucijoms pateikė 1 033 (2015 m. –

1 049; 2016 m. – 886) šios kategorijos procesinius dokumentus. Kaip matyti, palyginus su

praėjusiais metais (2016), VTAS teismui pateikė 14 % daugiau šios kategorijos procesinių

dokumentų.

VTAS, gavęs ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro prašymą, ištiria šeimos aplinką ir

pateikia ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui visą turimą ir naujai patikrintą informaciją

apie nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, taip pat kitas, VTAS nuomone, svarbias

teisėsaugos pareigūnams būtinas žinoti aplinkybes: kai pranešimas apie įtarimą ikiteisminio tyrimo

metu pareikštas nepilnamečiui; kai ikiteisminio tyrimo metu nusprendžiama atlikti nepilnamečio

liudytojo, nukentėjusiojo apklausą ir tam būtina išsiaiškinti jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas

(Trišalio susitarimo 4.2.4.1–4.2.4.2 p.; Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro

2011 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. A1-138 (toliau – Įsakymas) 8.1–8.2 p.). Kaip ir praėjusiais (2016)

metais, 2017 m. daugiausia pateikta procesinių dokumentų, kuriuose buvo teikiama informacija apie

vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas – 792 (2015 m. – 829; 2016 m. – 705). Matyti, jog 2017 m.,

palyginus su 2016 m., 11 % minėtų dokumentų yra pateikta daugiau.

C grupė. Posėdžiai ir apklausos

2017 m. VTAS dalyvavo 5 751 (2015 m. – 4 194; 2016 m. – 3 944) teismo posėdžiuose ir

(ar) apklausose baudžiamosiose bylose. Pastebima, jog 2016 metais VTAS dalyvavimo teismo

posėdžiuose ir (ar) apklausose skaičius sumažėjo, tačiau 2017 metais šis skaičius ženkliai išaugo, t.

y. 27 % daugiau nei 2015 m. ir net 33 % daugiau nei 2016 m.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai, ikiteisminio tyrimo teisėjai ar teismai,

vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 186 str. 5 d., 188 str. 5 d., 272

str. 4 d. ar 280 str. 1 d., 2017 m. į nepilnamečių apklausas baudžiamosiose bylose kvietė tiek

psichologus, tiek VTAS atstovus, o VTAS atstovų dalyvavimas buvo itin aktyvus palyginti su

pastarųjų dviejų metų laikotarpiais.

Administracinis procesas

A grupė. Ieškiniai, pareiškimai, prašymai, protokolai, apeliaciniai skundai, atsiliepimai į

pateiktus procesinius dokumentus ir skundai dėl ikiteisminio tyrimo metu priimtų sprendimų

2017 m. VTAS administraciniame procese parengė 416 (2015 m. – 478; 2016 m. – 556)

procesinių dokumentų (iš jų 407 administracinių nusižengimų protokolai). Palyginus su praėjusiais

(2016) metais parengta 25 % mažiau procesinių dokumentų, o palyginus su 2015 m., – 13 %

mažiau procesinių dokumentų.

B grupė. Išvados, pažymos, buities sąlygų tyrimo aktai, informacijos apie vaiko gyvenimo

ir auklėjimo sąlygas formos, aktai, kuriuose užfiksuota vaiko nuomonė, ir kiti dokumentai

15

Šios kategorijos procesinių dokumentų 2017 m. VTAS pateikė 118 (2015 m. – 292; 2016 m.

– 235). Taigi, 2017 metais pastebimas ženklus minėtų procesinių dokumentų pateikimo teismui

skaičiaus mažėjimas. Šį skaičiaus mažėjimą galimai lėmė tai, kad nuo 2018 m. sausio 1 d.

įsigaliojęs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas nustato, kad su vaiko teisių

pažeidimais susiję administraciniai nusižengimai gali būti tiriami ir dėl jų nutarimai gali būti

priimami neteismine tvarka, deleguojant šią teisę policijos pareigūnams ir savivaldybių

administracijoms.

C grupė. Posėdžiai ir apklausos

2017 m. VTAS dalyvavo 270 (2015 m. – 259; 2016 m. – 198) teismo posėdžiuose ir (ar)

apklausose administracinėse bylose, t. y. 27 % daugiau kartų nei 2016 m.

1.1 IŠVADOS

1. Apibendrinus gautą statistinę informaciją, galima teigti, jog 2017 m. VTAS pateiktų

procesinių dokumentų skaičius, atstovaujant vaiko interesams teismuose ir ikiteisminio tyrimo

įstaigose, palyginus su 2016 m., išaugo net 10 %.

2. Lyginant su 2016 m. metais, 2017 m. padaugėjo pateiktų procesinių dokumentų bylose dėl

globėjo (rūpintojo) atleidimo ar nušalinimo bei dėl naujo globėjo (rūpintojo) paskyrimo – 288 (2016

m. – 228), bylose dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo – 867 (2016 m. – 732), taip

pat pastebima didėjimo tendencija teikiant procesinius dokumentus dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų

(tėvo ar motinos) – 79 (2016 m. – 59). Be to, palyginus su 2016 m., padaugėjo procesinių

dokumentų, pateiktų bylose dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo)

paskyrimo – 116 (2016 m. – 105), bet sumažėjo procesinių dokumentų dėl išlaikymo priteisimo –

22 (2016 m. – 26). Visiškai panašūs statistiniai duomenys apie parengtus procesinius dokumentus

dėl tėvystes (motinystės) nuginčijimo (2016 m. – 5, 2017 m. – 6).

3. Lyginant 2016 m. ir 2017 m. duomenis, pastebima, kad vaikų, kurių tėvams (tėvui ar

motinai) buvo apribota tėvų valdžia ar taikytas vaikų atskyrimas nuo tėvų, skaičius išaugo 8 % –

2016 m. tokių vaikų buvo 902, o 2017 m. – 978.

4. Per 2017 m. 164 asmenims tėvų valdžia buvo apribota laikinai, o tai 24 % daugiau laikino

tėvų valdžios apribojimo atvejų, palyginus su 2016 metais (2016 m. – tėvų valdžia laikinai apribota

125 asmenims). Taip pat matyti, jog, palyginus su 2016 metais, neženkliai išaugo (21 %) asmenų,

kuriems taikytas vaiko atskyrimas nuo tėvų skaičius (2015 m. – 48; 2016 m. – 70; 2017 m. – 88).

5. Išanalizavus 2015–2017 m. duomenis, matyti, jog dėl tėvų valdžios apribojimo arba vaikų

atskyrimo nuo tėvų, kaip ir kiekvienais metais, daugiausiai kartų kreipėsi VTAS (2015 m. – 771;

2016 m. – 745; 2017 m. – 896).

16

6. Pastebėta, jog lyginant su 2016 metais iš esmės nepakito globėjų (rūpintojų) teismui

teikiamų ieškinių dėl tėvų valdžios apribojimo ar vaikų atskyrimo nuo tėvų skaičius (2016 m. – 21,

2017 m. – 20).

7. 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, bendras asmenų, kuriems panaikintas tėvų valdžios

apribojimas ar vaikų atskyrimas nuo tėvų, skaičius (198), lyginant su visų asmenų, kuriems apribota

tėvų valdžia ar taikytas vaikų atskyrimas nuo tėvų (5 476), skaičiumi, sudarė tik apie 4 % nuo

minėtų asmenų skaičiaus.

8. Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad 2017 m. civilinėse bylose VTAS pateikiamų

atsiliepimų į pateiktus procesinius dokumentus skaičius ženkliai didėja – 2015 m. pateikti 59

atsiliepimai, 2016 m. – 38, o 2017 m. – 62.

9. Taip pat pastebima tendencija, kad, palyginus su 2016 m., vos 1 % sumažėjo bendras

civilinėse bylose per 2017 m. pateiktų B grupėje nurodytos procesinių dokumentų kategorijos

skaičius.

10. 2017 m. VTAS dalyvavo 5 751 (2015 m. – 4 194; 2016 m. – 3 944) teismo posėdžiuose ir

(ar) apklausose baudžiamosiose bylose. Matyti, VTAS dalyvavimo teismo posėdžiuose ir (ar)

apklausose baudžiamosiose bylose skaičius, palyginti su 2016 m., ženkliai didėja.

11. 2017 m. VTAS administraciniame procese parengė 416 (2015 m. – 478; 2016 m. – 556)

procesinius dokumentus (iš jų 407 administracinių nusižengimų protokolai). Palyginus su 2016 m.,

parengta 25 % mažiau procesinių dokumentų.

2. SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMŲ, AUGINANČIŲ VAIKUS, APSKAITA

2.1 Socialinės rizikos šeimos paveikslas

CK 3.155 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir

prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę

sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas

savarankiškam gyvenimui visuomenėje, todėl tėvų nevykdančių savo pareigų vaikams veiksmai ar

neveikimas laikytini priešingais teisei.

VTAS, siekdamas atstovauti vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, juos ginti teisės aktų

nustatyta tvarka, pagal kompetenciją užtikrina visų savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių

ir teisėtų interesų apsaugą, vadovaujantis Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų,

patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1983 ,,Dėl

Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų patvirtinimo“. Nustačius piktnaudžiavimo tėvų

valdžia aplinkybes ir dėl to kylančią grėsmę vaiko sveikatai ir (ar) gyvybei, VTAS turi imtis

priemonių vaiko teisių pažeidimams pašalinti bei priimti geriausiai vaiko interesus atitinkantį

17

sprendimą. VTAS, surinkęs informaciją apie šeimą ir nustatęs vaiko teisių ir interesų pažeidimus

šeimoje, teikia siūlymą savivaldybės administracijos direktoriui dėl šeimos įrašymo į socialinės

rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (toliau – Apskaita).

Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje socialinės rizikos

šeima yra šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja

alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo

azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja

smurtą prieš vaikus, gaunamą valstybės paramą panaudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla

pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Socialinės

rizikos šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta globa

(rūpyba) arba (ir) apribota tėvų (tėvo ar motinos) valdžia. VTAS, vadovaudamasis socialinės rizikos

šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos

aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-212

(toliau – Tvarkos aprašas), veda socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Minėtos

Apskaitos tvarkos aprašas reglamentuoja šeimos įrašymą į Apskaitą, šeimos ir vaiko socialinių

paslaugų poreikių nustatymą bei socialinių paslaugų organizavimą, šeimos išbraukimą iš Apskaitos.

2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Apskaitoje buvo 9 786 socialinės rizikos šeimos,

kuriose augo 18 415 nepilnamečiai vaikai. Pažymėtina, kad 4918 socialinės rizikos šeimų ir jose

augančių 8213 vaikų gyveno mieste, o atitinkamai 4868 šeimų ir jose augančių 10202 vaikų –

kaime. Per 2017 m. į Apskaitą įrašytos 2292 socialinės rizikos šeimos, kuriose augo 3 607 vaikų (1

pav.).

1 pav. Socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų, įrašytų į Apskaitą per 2017 m. ir esančių Apskaitoje

2017 m. pabaigoje, skaičius

Analizuojant penkerių metų socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičių,

pastebima, kad šis skaičius mažėja – socialinės rizikos šeimų sumažėjo 4 proc. (449 šeimų), o jose

2.292

9.786

3.607

18.415

0

5.000

10.000

15.000

20.000

Per 2017 metus 2017 m. gruodžio 31 d.

Socialinės rizikos šeimų skaičius Vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, skaičius

18

augančių vaikų – 11 proc. (2 249 vaikais) (2 pav.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šeimų, įrašytų į

Apskaitą 2017 m. pabaigoje, skaičius neženkliai padidėjo (110 šeimų).

2 pav. Socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičiaus kaita 2013–2017 m. pabaigoje

Socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičiaus metų pabaigoje mažėjimo

tendenciją galimai lemia visuomenės demografinės tendencijos Lietuvoje, t. y. mažėjantis vaikų

gimstamumas (2017 m. gimė 1011 vaiku mažiau nei 2016 m.2 bei šeimų emigracija (2017 m.

emigravo 6 927 asmenimis daugiau nei 2016 m.)3. Pažymėtina, jog Lietuvos statistikos

departamento duomenimis, per pastaruosius trejus metus gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 3

proc. (73358 gyventojais).

3 pav. Socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičius 2017 m. pab. pagal apskritis/savivaldybes

2 Lietuvos statistikos departamento 2017 m. išankstiniai duomenys, lyginant su 2016 m. duomenimis

3 Lietuvos statistikos departamento 2017 m. išankstiniai duomenys, lyginant su 2016 m. duomenimis

10.235 9.930 9.757 9.676 9.786

20.664 19.668 19.043 18.756 18.415

0

5.000

10.000

15.000

20.000

25.000

2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m.

Socialinės rizikos šeimų skaičius metų pabaigoje

Vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, skaičius metų pabaigoje

543

1188

471

1013

616

1084 1279

527 543 708

1127

687

1077

2249

583

1779

1378

2207

2516

1048 1142 1286

2098

1052

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

Socialinės rizikos šeimų skaičius 2017 m. pab. Socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičius 2017 m. pab.

19

2017 m. pabaigos duomenimis, daugiausia socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus,

faktiškai gyvena Šiaulių apskrityje (1279 šeimos), Kauno apskrityje (1183 šeimos), Vilniaus

apskrityje (1127 šeimos), Panevėžio apskrityje (1084) ir Klaipėdos apskrityje (1013 šeimų).

Atitinkamai minėtose apskrityse yra didžiausias vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, skaičius

(3 pav. ir 3 lentelė).

3 lentelė. Gyventojų, vaikų, socialinės rizikos šeimų ir jose augančių vaikų skaičius apskrityse/savivaldybėse

2017 m.

Apskritis/

savivaldybė

Gyventojų

skaičius 2017

m. pr.*

Socialinės

rizikos

šeimų,

skaičius

2017 m. pab.

Vaikų skaičius

2017 m. pr.**

Vaikų, augančių

soc. rizikos

šeimose,

skaičius 2017 m.

pab.

Sa

nty

kis

* p

roc.

ALYTAUS

APSKRITIS

Alytaus apskritis 141616 543 22691 1077 4,7

Alytaus m. 52792 165 8583 267 -

Alytaus r. 26563 132 4355 281 -

Druskininkai 20041 19 3106 36 -

Lazdijų r. 19821 97 3196 211 -

Varėnos r. 22399 130 3451 282 -

VILNIAUS

APSKRITIS

Vilniaus apskritis 259893 1127 47767 2098 4,4

Elektrėnai 23770 150 4133 245 -

Šalčininkų r. 31789 137 6289 288 -

Širvintų r. 15863 84 2562 167 -

Švenčionių r. 24565 126 3905 261 -

Trakų r. 32701 126 5996 251 -

Ukmergės r. 35265 227 5609 449 -

Vilniaus r. 95940 277 19273 437 -

KAUNO

APSKRITIS

Kauno apskritis 277184 1188 50872 2249 4,4

Birštonas 4254 25 675 52 -

Jonavos r. 42561 198 8149 338 -

Kaišiadorių r. 30836 151 5115 355 -

Kauno r. 91073 213 18070 380 -

Kėdainių r. 47872 222 8543 439 -

Prienų r. 27121 183 4524 310 -

Raseinių r. 33467 196 5796 375 -

MARIJAMPOLĖS

APSKRITIS

Marijampolės

apskritis 145360 616 26810 1378 5,1

Kalvarijos 11067 59 2279 145 -

Kazlų Rūdos 12125 67 2336 162 -

Marijampolė 55757 164 10143 263 -

Šakių r. 28938 137 5211 338 -

Vilkaviškio r. 37473 189 6841 470 -

20

Apskritis/

savivaldybė

Gyventojų

skaičius 2017

m. pr.*

Socialinės

rizikos

šeimų,

skaičius

2017 m. pab.

Vaikų skaičius

2017 m. pr.**

Vaikų, augančių

soc. rizikos

šeimose,

skaičius 2017 m.

pab.

Sa

nty

kis

* p

roc.

KLAIPĖDOS

APSKRITIS

Klaipėdos apskritis 320507 1013 60225 1779 2,9

Klaipėdos m. 151309 376 28245 569 -

Klaipėdos r. 54635 160 11092 304 -

Kretingos r. 38558 85 7161 150 -

Neringos 3097 1 520 0 -

Palangos m. 15449 40 2512 69 -

Skuodo r. 17557 78 3045 183 -

Šilutės r. 39902 273 7650 504 -

TELŠIŲ

APSKRITIS

Telšių apskritis 137769 543 26090 1142 4,4

Mažeikių r. 53380 138 10459 281 -

Plungės r. 34737 173 6511 361 -

Rietavo 7727 69 1416 146 -

Telšių r. 41925 163 7704 354 -

TAURAGĖS

APSKRITIS

Tauragės apskritis 98608 527 18034 1048 5,8

Jurbarko r. 26800 126 4755 294 -

Pagėgių 8094 66 1563 132 -

Šilalės r. 23791 115 4587 236 -

Tauragės r. 39923 220 7129 386 -

PANEVĖŽIO

APSKRITIS

Panevėžio apskritis 225033 1084 37665 2207 5,9

Biržų r. 24645 149 3992 302 -

Kupiškio r. 17670 154 2890 316 -

Panevėžio m. 91054 215 15365 299 -

Panevėžio r. 36417 224 6332 510 -

Pasvalio r. 24796 172 4396 437 -

Rokiškio r. 30451 170 4690 343 -

ŠIAULIŲ

APSKRITIS

Šiaulių apskritis 270482 1279 47059 2516 5,3

Akmenės r. 20210 127 3465 324 -

Joniškio r. 22449 91 3816 229 -

Kelmės r. 27745 105 4547 213 -

Pakruojo r. 20311 170 3606 390 -

Radviliškio r. 37112 301 6817 581 -

Šiaulių m. 101214 318 17528 443 -

Šiaulių r. 41441 167 7280 336 -

21

Apskritis/

savivaldybė

Gyventojų

skaičius 2017

m. pr.*

Socialinės

rizikos

šeimų,

skaičius

2017 m. pab.

Vaikų skaičius

2017 m. pr.**

Vaikų, augančių

soc. rizikos

šeimose,

skaičius 2017 m.

pab.

Sa

nty

kis

* p

roc.

UTENOS

APSKRITIS

Utenos apskritis 133481 708 19915 1286 6,5

Anykščių r. 24999 122 3554 249 -

Ignalinos r. 15892 101 2237 198 -

Molėtų r. 18407 106 2692 194 -

Utenos r. 38836 166 5685 229 -

Visagino 19178 96 3252 177 -

Zarasų r. 16169 117 2495 239 -

Vilniaus miesto savivaldybė 545280 687 102970 1052 1

Kauno miesto savivaldybė 292691 471 50290 583 1,2

Iš viso: 2847904 9 786 510 388 18 415 3,6

Šaltinis: * Lietuvos statistikos departamento 2017 m. pradžios duomenimis

** Socialinės rizikos šeimose augančių vaikų ir bendro vaikų apskrityse / savivaldybėse

skaičiaus santykio procentinė išraiška

Nagrinėjant 4 pav. duomenis matoma, kad 2017 m. pabaigos duomenimis, pagrindinės

priežastys, dėl kurių šeimos įrašytos į Apskaitą, kaip ir 2015–2016 m., išlieka nepakitusios, t. y.

piktnaudžiavimas alkoholiu ir/ arba psichotropinių medžiagų vartojimas bei socialinių įgūdžių

stoka, negebėjimas tinkamai rūpintis vaiku. Tai sudaro 87 proc. (8 533 šeimų) visų Apskaitoje

esančių šeimų pagal įrašymo priežastis.

4 pav. Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, procentinė dalis nuo visų į Apskaitą įrašytų šeimų pagal

įrašymo priežastis, 2017 m. pab. duomenimis

40%

47%

5% 3% 1%

0%

4%

Dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo

Dėl socialinių igūdžių stokos

Dėl to, kad vaikui nustatyta laikinoji globa

Dėl psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš vaikus

Dėl to, kad teismo sprendimu tėvams laikinai apribota tėvų valdžia ir vaikui nustatyta nuolatinė globa

Dėl to, kad valstybės skiriamą paramą naudoja ne vaiko interesams

Dėl kitų priežasčių

22

2017 m. pabaigos duomenimis, iš viso Apskaitoje dėl socialinių įgūdžių stokos,

negebėjimo tinkamai rūpintis vaiku buvo 4 634 (47 proc.) šeima, o dėl piktnaudžiavimo alkoholiu

ir/arba psichotropinių medžiagų vartojimo – 3 899 (40 proc.) šeimos. Šeimos, įrašytos į Apskaitą

dėl kitų priežasčių, sudarė 4 proc. (381 šeimos) visų į Apskaitą įrašytų šeimų. VTAS nurodo, kad

šeima įrašoma į Apskaitą dėl kitų priežasčių šiais atvejais: oficialiai nenustatytų tėvų psichinių ligų,

tėvų konfliktų su artimaisiais ir kitais asmenimis, tėvų skolų (pavyzdžiui, greitieji kreditai), dėl

vaikų, turinčių emocijų ir elgesio sutrikimų ar linkusių įsitraukti į nusikalstamą veiką, bei kitų

priežasčių (4 lentelė).

Atkreiptinas dėmesys, kad lyginant 2017 m. pabaigos su 2016 m. pabaigos duomenis, 19

proc. padidėjo skaičius šeimų, įrašytų į Apskaitą dėl to, kad vaikui nustatyta laikinoji globa, ir 27

proc. padidėjo skaičius šeimų, įrašytų į Apskaitą dėl psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos

prieš vaikus.

4 lentelė. Šeimų įrašymo į Apskaitą priežastys, 2015–2017 m. pabaigos duomenimis

Šeimos į Apskaitą įrašytos dėl: 2015 m. 2016 m. 2017 m.

piktnaudžiavimo alkoholiu ir/arba psichotropinių medžiagų

vartojimo

4 331

4 082

3899

(40 proc.)

priklausomybės nuo azartinių žaidimų

0

0

0

socialinių įgūdžių stokos, dėl negebėjimo tinkamai rūpintis

vaiku

4 287

4 481

4634

(47 proc.)

psichologinės, fizinės ar seksualinės prievartos prieš vaikus

171

174

239

(3 proc.)

to, kad valstybės skiriamą paramą naudoja ne vaiko

interesams

45

36

29

(0,3 proc.)

to, kad vaikui nustatyta laikinoji globa

404

426

527

(5proc.)

to, kad teismo sprendimu tėvams laikinai apribota tėvų

valdžia ir vaikui nustatyta nuolatinė globa

97

89

84

(1 proc.)

kitų priežasčių

422

388

381

(4 proc.)

Iš viso: 9 757 9 676 9 786

Per 2017 m. į Apskaitą įrašytos 2292 šeimos (2016 m. – 1992 šeimos, 2015 m. – 1797

šeimos). Daugiausia šeimų įrašyta į Apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, negebėjimo tinkamai

rūpintis vaiku (1 057 šeimos), o tai sudaro 46 proc. visų šeimų įrašytų į Apskaitą per 2017 m.

23

Analizuojant 2015 - 2017 m. duomenis pastebima per metus įrašytų į Apskaitą šeimų

skaičiaus didėjimo tendencija – nuo 2015 m. šeimų įrašytų į Apskaitą skaičius padidėjo 22 proc.

Nagrinėjamu atveju galima daryti prielaidą, jog specialistai laiku identifikuoja esančias problemas

šeimose. Pažymėtina ir tai, kad per 2017 m. 24 proc. šeimų išbrauktos iš Apskaitos dėl to, kad

šeima išvyko gyventi į kitą savivaldybę, šeimos byla perduota tos savivaldybės vaiko teisių

apsaugos skyriui, todėl ta pati šeima per 2017 m. į Apskaitą galėjo būti įrašyta keletą kartų

(migruojančios šeimos šalies viduje) (3 lentelė). Vadovaujantis Tvarkos aprašo 14.3 punktu, šeima

išbraukiama iš Apskaitos tada, kai ji pakeičia gyvenamąją vietą ir išvyksta nuolat gyventi į kitą

savivaldybę. Tokiu atveju VTAS informuoja savivaldybės, į kurią šeima išvyksta nuolat gyventi,

VTAS ir persiunčia jam šeimos byloje esančią informaciją. Akcentuotina, kad antra pagal dažnumą

išbraukimo iš Apskaitos priežastis yra šeimos išvykimas gyventi į kitą savivaldybę, šeimos byla

perduota tos savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui, t. y. 2017 m. pab. duomenimis 514

socialinės rizikos šeimų yra migruojančios šalies viduje, tas faktas atitinkamai galėjo lemti ir

didesnį per ataskaitinius metus įrašytų į Apskaitą šeimų skaičių.

Kaip ir 2015–2016 m., per 2017 m. į Apskaitą įrašyta daugiau šeimų, gyvenančių mieste (1

455 šeimos) nei kaime (838 šeimos). Tai atitinkamai sudaro 63 proc. ir 37 proc. visų per 2017 m. į

Apskaitą įrašytų šeimų.

2.2 Vaikas, augantis socialinės rizikos šeimoje

2017 m. pabaigoje 9 786 socialinės rizikos šeimose augo 18 415 vaikų, iš jų 9 605

berniukai (52 proc.) ir 8 810 mergaičių (48 proc.). Pažymėtina, jog vaikų, augančių socialinės

rizikos šeimose, santykis nuo bendro vaikų skaičiaus šalyje, lyginant su 2015-2016 m., nekito (3,6

proc.), nors vaikų skaičius, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje per

pastaruosius trejus metus sumažėjo 3 proc..

Kaip jau minėta aukščiau, 2017 m. pabaigos duomenimis, daugiausia socialinės rizikos

šeimose augančių vaikų gyveno šiose apskrityse: Šiaulių (2516 vaikų), Kauno (2249 vaikai),

Panevėžio (2207 vaikai), Vilniaus (2098 vaikai) ir Klaipėdos (1779 vaikai) (3 lentelė).

Analizuodami socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičių ir bendrą vaikų skaičių

apskrityse/savivaldybėse, matome, kad socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičiaus santykis

nuo bendro vaikų skaičiaus apskrityse/savivaldybėse 9 apskrityse, t. y. Utenos apskrityje (6,5 proc.),

Panevėžio apskrityje (5,9 proc.), Tauragės apskrityje (5,8 proc.), Šiaulių apskrityje (5,3 proc.),

Marijampolės apskrityje (5,1 proc.), Alytaus apskrityje (4,7 proc.), Kauno, Telšių ir Vilniaus

apskrityse (po 4,4 proc.) (5 pav.), yra didesnis už šalies socialinės rizikos šeimose augančių vaikų

skaičiaus santykį nuo bendro šalies vaikų skaičiaus (3,6 proc.) (3 lentelė). Taigi, tai rodo

pakankamai didelį socialinių paslaugų poreikį socialinės rizikos šeimoms ir jose augantiems

vaikams bei galimas socialinės atskirties problemas bendruomenėje.

24

5 pav. Socialinės rizikos šeimose augančių vaikų, lyginant su bendru vaikų skaičiumi

apskrityje/savivaldybėje, procentinė išraiška (proc.)

2017 m. pabaigos duomenimis, socialinės rizikos šeimose augančių vaikų pasiskirstymas

pagal amžiaus grupes, kaip ir 2015–2016 metais, liko nepakitęs. Didžiausią dalį sudaro mokyklinio

amžiaus (nuo 10 iki 14 metų) vaikai (33 proc.). Lyginant su 2015 m. pabaigos duomenimis, 10–14

metų vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, sumažėjo 6 proc. (414 vaikų). Taip pat nemaža

dalis socialinės rizikos šeimose augančių vaikų yra vyresnio mokyklinio amžiaus (15–17 metų) (21

proc.). Lyginant su 2015 m. pabaigos duomenimis, šio amžiaus vaikų skaičius sumažėjo 8 proc.

(338 vaikais). Pastebėtina, jog 2017 m. duomenimis, vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose

amžiaus grupėse nuo 0 iki 3 metų amžiaus, nuo 4 iki 6 metų amžiaus ir nuo 7 iki 9 metų amžiaus

kito neženkliai (6 pav.):

6 pav. Socialinės rizikos šeimose augantys vaikai pagal amžiaus pasiskirstymą, 2015–2017 m. pabaigos

duomenimis

4,7 4,4

1,2

2,9

5,1 5,9

5,3 5,8

4,4

6,5

4,4

1

0

1

2

3

4

5

6

7

Socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičiaus santykis nuo bendro vaikų skaičiaus apskrityse/savivaldybėse

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

0-3 m. 4-6 m. 7-9 m. 10-14 m. 15-17 m.

2477

2722 3251

6471

4122

2594 2771

3263

6263

3965

2554

2772 3248

6057

3784

2015 m. 2016 m. 2017 m.

25

Per 2017 m. į Apskaitą įrašytose šeimose daugiausia augo vaikų iki 3 metų amžiaus – 1

092. Tai sudarė 30 proc. (3607 vaikų) visų vaikų, kurie augo socialinės rizikos šeimose. 10–14 metų

amžiaus vaikai, augantys šeimose, įrašytose į Apskaitą per 2017 m., sudarė 24 proc. (867) visų

vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, įrašytose per tuos pačius metus.

2.3 Iš Apskaitos išbrauktos socialinės rizikos šeimos

Remiantis Tvarkos aprašo 14 punktu, šeima iš Apskaitos išbraukiama išanalizavus ir

įvertinus gautus raštiškus pranešimus apie teigiamus pokyčius šeimoje, taip pat pagal papildomai

surinktą informaciją ar apsilankymo šeimoje metu užfiksuotus faktus šiais atvejais: kai su šeima

dirbantis socialinis darbuotojas per vienerius metus nuo jos įrašymo į apskaitą VTAS nepranešė

apie vaiko teisių pažeidimus šeimoje arba jų nenustatė VTAS darbuotojai, kai yra gautas raštiškas ir

motyvuotas socialinio darbuotojo, dirbančio su šeima, pasiūlymas dėl šeimos išbraukimo iš

apskaitos, nes išnyko įrašymo į apskaitą priežastys, taip pat kai šeima pakeičia gyvenamąją vietą ir

išvyksta nuolat gyventi į kitą savivaldybę, kai vaikai tampa pilnamečiai, sukuria šeimą arba

emancipuojami, kai miršta vaiko tėvai ir vaikui nustatoma globa, ir tuo atveju, kai tėvams

neterminuotai apribojama tėvų valdžia ir šeimoje nelieka daugiau nepilnamečių vaikų, kai vaikas

yra teismo sprendimu atskiriamas nuo tėvų dėl jų ligos ir nėra galimybės ateityje vaiką sugrąžinti į

šeimą.

5 lentelė. Išbraukimo iš Apskaitos priežastys 2015–2017 m.

Per 2017 m. iš Apskaitos išbrauktos 2 157 socialinės rizikos šeimos. Lyginant su 2016 m.,

per 2017 m. šeimų iš Apskaitos išbraukta 3 proc. (66 šeimom) daugiau. Analizuojant 2015–2017 m.

duomenis, pastebima, kad per pastaruosius trejus metus pasikeitė išbraukimo iš Apskaitos

priežasčių tendencijos: dar 2015 m. daugiausia iš Apskaitos šeimos buvo išbraukiamos dėl to, kad

Išbraukimo iš Apskaitos priežastys 2015 m. 2016 m. 2017 m.

1. Šeimoje neliko nepilnamečių vaikų (vaikas tapo

pilnametis, emancipuotas arba sudarė santuoką, mirė ar kt.) 741 533

347

(16 proc.)

2. Išnyko priežastys, dėl kurių šeima buvo įrašyta į apskaitą 621 772 843

(39 proc.)

3. Šeima išvyko gyventi į kitą savivaldybę, šeimos byla

perduota tos savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui 492 519

514

(24 proc.)

4. Mirė abu tėvai arba vienas iš tėvų, vaikui nustatyta globa 60 45 30

5. Tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia ir vaikui

nustatyta nuolatinė globa – 191

361

(17 proc.)

6. Su šeima dirbantis socialinis darbuotojas per vienerius

metus nuo jos įrašymo į Apskaitą VTAS nepranešė apie vaiko

teisių pažeidimus šeimoje arba jų nenustatė VTAS darbuotojai – 17 44

7. Vaikas yra teismo sprendimu atskirtas nuo tėvų dėl jų ligos

ir nėra galimybės ateityje vaiką sugrąžinti į šeimą – 14 19

Iš viso: 1 914 2 091 2 157

26

šeimoje neliko nepilnamečių vaikų (vaikas tapo pilnamečiu, emancipuotas arba sudarė santuoką,

mirė ar kt.), o jau 2017 m. daugiausia socialinės rizikos šeimų išbraukta dėl to, kad išnyko

priežastys, dėl kurių šeima buvo įrašyta į Apskaitą (843 šeimos – tai sudaro 39 proc. visų iš

Apskaitos išbrauktų šeimų per 2017 m.). Taigi, lyginant trejus paskutinius metus, socialinės rizikos

šeimų išbraukimo iš Apskaitos skaičius dėl išnykusių priežasčių padidėjo 26 proc. (3 lentelė).

Manytina, kad tam įtakos turėjo efektyvesnis socialinių paslaugų / pagalbos teikimas bei

organizavimas šeimoms ir vaikams pagal realius šeimos poreikius.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m., lyginant su 2016 m., 47 proc. padidėjo šeimų,

išbrauktų iš Apskaitos dėl to, kad tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia ir vaikui nustatyta

nuolatinė globa, skaičius.

Pastebėtina, kad per 2017 m. 24 proc. šeimų išbrauktos iš Apskaitos dėl to, kad šeima

išvyko gyventi į kitą savivaldybę, šeimos byla perduota tos savivaldybės vaiko teisių apsaugos

skyriui. Atkreiptinas dėmesys, kad Tvarkos apraše nėra numatyta šeimos išbraukimo iš Apskaitos

priežastis dėl šeimos išvykimo į užsienį, todėl SPIS nėra galimybių suvesti šių duomenų. Tarnybos

žiniomis, VTAS specialistai apie šeimų išvykimą į užsienį pažymi SPIS pastabose ir šiuo atveju

išbraukia šeimas iš Apskaitos dėl to, kad šeima išvyko gyventi į kitą savivaldybę, šeimos byla

perduota tos savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui. Išnagrinėjus VTAS specialistų suvestus

duomenis, 2017 m. 39 socialinės rizikos šeimos išvyko gyventi į užsienį, dėl to jos išbrauktos iš

Apskaitos, o informacija apie jas perduota užsienio socialinėms tarnyboms. Daugiausiai išvykusių

gyventi į užsienį šeimų išbraukta iš Apskaitos Klaipėdos m. (5 šeimos), Vilkaviškio r., Kauno r. ir

Kėdainių r. (po 3 šeimas).

7 pav. Socialinės rizikos šeimų procentinė dalis nuo visų šeimų, išbrauktų iš Apskaitos pagal išbraukimo

priežastis, per 2017 m.

Atkreiptinas dėmesys, kad 7 pav. dalyje „kita“ nurodoma, jog mirė abu tėvai arba vienas iš

tėvų ir vaikui nustatyta globa (1 proc.), su šeima dirbantis socialinis darbuotojas per vienerius metus

16%

39% 17%

24%

4%

Šeimoje neliko nepilnamečių vaikų (vaikas tapo pilnamečiu, emancipuotas arba sudarė santuoką,

mirė ar kt.)Išnyko priežastys, dėl kurių šeima buvo įrašyta į Apskaitą

Tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia ir vaikui nustatyta nuolatinė globa

Šeima išvyko gyventi į kitą savivaldybę, šeimos byla perduota tos savivaldybės vaiko teisių

apsaugos skyriuiKita

27

nuo jos įrašymo į Apskaitą VTAS nepranešė apie vaiko teisių pažeidimus šeimoje arba jų nenustatė

VTAS darbuotojai (2 proc.), vaikas yra teismo sprendimu atskirtas nuo tėvų dėl jų ligos ir nėra

galimybės ateityje vaiką sugrąžinti į šeimą (1 proc.).

2.4 Šeima, kurioje augęs vaikas neteko tėvų globos

Per 2017 m. 2 196 vaikai iki globos (rūpybos) nustatymo augo 1 547 biologinėse šeimose.

Ataskaitiniais metais daugiausia (1079 vaikai), t. y. 49 proc., tėvų globos netekusių vaikų iki globos

(rūpybos) nustatymo augo su vienu iš savo tėvų (kai vienas iš tėvų dėl įvairių priežasčių negali

rūpintis juo), iš jų 901 vaikas (83 proc.) augo su motina, 182 vaikai (17 proc.) – su tėvu.

Analizuojant 2015–2017 m. duomenis, matoma, kad iki globos (rūpybos) nustatymo daugiausiai

vaikų augo su motinomis, kai tėvai dėl įvairių priežasčių negalėjo jais rūpintis. 788 vaikas (36 proc.

visų vaikų augusių biologinėse šeimose) iki globos (rūpybos) nustatymo augo kartu su abiem tėvais,

o 355 vaikai (16 proc. visų vaikų augusių biologinėse šeimose) augo su motina, kai duomenų apie

vaiko tėvą nėra. Per pastaruosius trejus metus vaikų, kurie iki globos (rūpybos) nustatymo augo

biologinėse šeimose, skaičius išaugo 25 proc., o vaikų, kurie iki globos (rūpybos) nustatymo

gyveno ne biologinėse šeimose, skaičius išlieka panašus – apie 100 vaikų. Pažymėtina, kad per

2017 m. 34 atvejais globa nustatyta neveiksnios nepilnametės kūdikiui (6 lentelė).

6 lentelė. 2015–2017 m. duomenys apie vaikus, kurie iki globos (rūpybos) nustatymo augo (ne)

biologinėse šeimose, niekas neaugino, augo ligoninėje

Duomenys apie vaikus, kurie iki globos

(rūpybos) nustatymo augo (ne) biologinėse

šeimose, niekas neaugino, augo ligoninėje

Vaikų skaičius,

kuriems nustatyta

globa (rūpyba) per

2015 m.

Vaikų skaičius,

kuriems nustatyta

globa (rūpyba) per

2016 m.

Vaikų skaičius,

kuriems nustatyta

globa (rūpyba) per

2017 m. Vaikai augę biologinėse šeimose, kuriems

nustatyta globa (rūpyba): 1 643 2 007 2 196

Iki globos (rūpybos) nustatymo vaiką

augino abu tėvai 541 781 788

Iki globos (rūpybos) nustatymo augino

vienas iš tėvų (kai vaikas turi abu tėvus, bet

vienas iš jų dėl įvairių priežasčių negali

rūpintis juo)

727 870 1079

Iki globos (rūpybos) nustatymo augino

viena motina, kai nėra duomenų apie tėvą 375 346 355

Vaikai, kurie iki globos (rūpybos) nustatymo

gyveno ne biologinėse šeimose 100 91 101

Niekas neaugino (tėvai nėra žinomi): 8 8 10

Vaikas paliktas „Gyvybės langelyje“ 8 8 10

Vaikas rastas kitose vietose - - -

Iki globos (rūpybos) nustatymo vaikas augo

ligoninėje (gimdymo namuose) 80 88 71

Globa nustatyta neveiksnios nepilnametės

kūdikiui - - 34

28

2.5 IŠVADOS

1. 2017 m. gruodžio 31 d. Apskaitoje buvo 9 786 socialinės rizikos šeimos, kuriose augo 18

415 vaikų. Iš jų 9 605 berniukai ir 8 810 mergaičių. Per pastaruosius penkerius metus socialinės

rizikos šeimų skaičius sumažėjo 4 proc. (449 šeimoms), o jose augančių vaikų – 11 proc. (2 249

vaikais).

2. 2017 m. pabaigos duomenimis, vaikai, augantys socialinės rizikos šeimose, sudarė 3,6

proc. visų šalyje gyvenančių vaikų.

3. 2017 m. pabaigos duomenimis, daugiausia socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus,

faktiškai gyvena Šiaulių apskrityje (1279 šeimos), Kauno apskrityje (1183 šeimos), Vilniaus

apskrityje (1127 šeimos), Panevėžio apskrityje (1084) ir Klaipėdos apskrityje (1013 šeimų).

Atitinkamai minėtose apskrityse yra didžiausias vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose,

skaičius.

4. Didžiausias socialinės rizikos šeimose augančių vaikų skaičiaus santykis nuo bendro

vaikų skaičiaus apskrityse/savivaldybėse yra Utenos apskrityje (6,5 proc.), Panevėžio apskrityje

(5,9 proc.), Tauragės apskrityje (5,8 proc.), Šiaulių apskrityje (5,3 proc.), Marijampolės apskrityje

(5,1 proc.) ir Alytaus apskrityje (4,7 proc.).

5. 2017 m. pabaigos duomenimis, pagrindinėmis priežastimis, dėl kurių šeima įrašoma į

Apskaitą, yra socialinių įgūdžių stoka ir negebėjimas tinkamai rūpintis vaiku – (47 proc.) bei

piktnaudžiavimas alkoholiu ir/arba psichotropinių medžiagų vartojimas (40 proc.). Per 2017 m.,

kaip ir per 2015 - 2016 m., daugiausia šeimų įrašyta į Apskaitą taip pat dėl socialinių įgūdžių

stokos, negebėjimo tinkamai rūpintis vaiku (1 057 šeimos), o tai sudaro 46 proc. visų įrašytų į

Apskaitą per 2017 m. socialinės rizikos šeimų.

6. Per 2017 m. į Apskaitą įrašyta daugiau šeimų, gyvenančių mieste. Mieste buvo 63 proc.,

o kaime 37 proc. visų vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, kurios įrašytos į Apskaitą 2017 m.

7. Didžiausią dalį (33 proc.) socialinės rizikos šeimose augančių vaikų, kaip ir per

paskutiniuosius trejus metus, sudarė 10–14 metų amžiaus vaikai.

8. Ataskaitiniu laikotarpiu į Apskaitą įrašytos šeimos dažniausiai augino vaikus iki 3 metų

amžiaus – 1 092 vaikai. Ši vaikų amžiaus grupė sudarė 30 proc. visų vaikų, kurie augo į Apskaitą

įrašytose socialinės rizikos šeimose.

9. Ataskaitiniais metais daugiausia šeimų iš Apskaitos išbraukta dėl išnykusių priežasčių,

dėl kurių šeima buvo įrašyta į Apskaitą (843 šeimos). Tai sudaro 39 proc. visų iš Apskaitos

išbrauktų šeimų per 2017 m.

10. Per 2017 m. 39 šeimos išbrauktos iš Apskaitos, nes jos išvyko gyventi į užsienį.

29

3. NUO SMURTO GALIMAI NUKENTĖJUSIŲ VAIKŲ APSKAITA

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr.

1983 patvirtintų Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų (toliau – VTAS nuostatai) 7.20.

punktu, miestų ir rajonų savivaldybių VTAS registruoja ir kaupia Socialinės paramos šeimai

informacinėje sistemoje (toliau – SPIS) duomenis apie taikytas vaiko teisių ir teisėtų interesų

užtikrinimo priemones, kurias nurodo SPIS nuostatai. Pagal 7.27 punktą, VTAS kaupia ir

analizuoja pranešimus apie smurtą galimai patyrusius ir smurtaujančius vaikus, inicijuoja šiems

vaikams bei jų tėvams specialistų bei institucijų būtinos pagalbos teikimą. VTAS nuostatų 7.39

punktas įpareigoja VTAS bendradarbiauti su ministerijomis, Statistikos departamentu, Tarnyba,

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, policija, teismais,

prokuratūromis, kitomis valstybės, savivaldybės institucijomis ir įstaigomis.

3.1 Galimų smurto atvejų ir galimai nukentėjusių vaikų skaičius

VTAS duomenimis, per 2017 m. užfiksuoti 5625 atvejai, kada iš viso galimai nukentėjo

4995 vaikai (0,98 % visų Lietuvoje gyvenančių vaikų). Lyginant su praėjusių metų (2016 m.)

duomenimis matyti, kad smurto atvejų ir galimai nukentėjusių vaikų skaičius per pastaruosius

metus ženkliai padidėjo (47 proc.) (žr. 8 pav.). Manytina, kad atvejų, kuomet galimai nuo smurto

nukentėjo vaikai, rodiklių pokyčiams įtakos turėjo su vaiko teisių apsauga susijusių teisės aktų

pakeitimai. Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos apsaugos nuo

smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimai, 2017 m. vasario 14 d. buvo pakeistas Lietuvos

Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuris, be kitų pakeitimų, papildytas 21

straipsniu, apibrėžiančių smurto prieš vaiką formas. Taip pat 2017 m. padidėjęs nuo smurto galimai

nukentėjusių vaikų skaičius sietinas ir su aktyvesniu visuomenės reagavimu bei dažnesniais

pranešimais apie galimus smurto prieš vaikus atvejus, taip pat VTAS, ugdymo, sveikatos priežiūros

įstaigų ir kitų specialistų sėkmingesniu galimai smurtą patyrusių vaikų atpažinimu bei aktyviais

veiksmais, siekiant sustabdyti smurtą prieš vaikus.

8 pav. Galimo smurto atvejų ir galimai nukentėjusių vaikų skaičius 2015–2017 m.

1578

2474

4995

1669

2681

5625

2015 m. 2016 m. 2017 m.

Nukentėjusių vaikų skaičius Smurto atvejų skaičius

30

Pastebėtina, kad skirtingas smurtą galimai patyrusių vaikų (4995) ir galimo smurto prieš

vaikus atvejų (5625) skaičius rodo, kad yra atvejų, kai vaikai ne vieną kartą galimai patyrė smurtą,

taip pat kai vieno atvejo metu galimai nukentėjo daugiau nei vienas vaikas.

Remiantis Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – IRD)

išankstiniais duomenimis, per 2017 m. nuo fizinio, seksualinio, psichologinio smurto bei

nepriežiūros nukentėjo 1508 vaikai. Pažymėtina, kad IRD fiksuoja duomenis apie ikiteisminio

tyrimo įstaigose užregistruotas nusikalstamas veikas, kurių metu galimai nukentėjo nepilnamečiai, o

VTAS – gavę pranešimus apie galimą smurtą, fiksuoja SPIS galimo smurto atvejų ir galimai smurtą

patyrusių bei smurtavusių vaikų skaičių. Dėl šios priežasties IRD ir VTAS duomenys skiriasi.

Analizuojant IRD ir VTAS statistinius duomenis dėl smurtą galimai patyrusių nepilnamečių,

pastebėtina, kad skirtumas tarp IRD užregistruoto galimai nukentėjusių nuo smurto vaikų skaičiaus

ir VTAS duomenų apie nuo smurto galimai nukentėjusius vaikus 2015 – 2017 m. didėjo. (žr. 9

pav.)

9 pav. Smurtą galimai patyrusių vaikų skaičius IRD ir VTAS duomenimis

Palyginus 2017 m. IRD ir VTAS duomenis pagal atskiras smurto prieš vaikus rūšis matyti,

kad VTAS fiksuotų galimai nuo seksualinio ir psichologinio smurto bei nepriežiūros nukentėjusių

vaikų skaičius gerokai didesnis nei ikiteisminio tyrimo įstaigų užregistruotų, o fizinį smurtą galimai

patyrusių vaikų skaičius, užfiksuotas VTAS ir IRD, taip ženkliai nesiskiria. (žr. 7 lentelę)

31

7 lentelė. 2017 m. IRD ir VTAS registruotų smurtą patyrusių vaikų skaičius.

Smurto rūšis IRD duomenys VTAS

duomenys

Fizinis smurtas 1214 1639

Seksualinis smurtas 86 141

Psichologinis smurtas 181 2519

Nepriežiūra 27 904

VISO 1508 4995

VTAS duomenimis, 2017 m. daugiausiai užfiksuota galimų psichologinio smurto (48 proc.)

bei fizinio smurto atvejų (27 proc.) (žr. 10 pav.):

10 pav. Nepilnamečių galimai patirto smurto rūšys 2017 m.

Ataskaitinio laikotarpio statistiką lyginant su 2015–2016 m. duomenimis, matyti, kad per

kelerius metus galimo fizinio smurto prieš vaikus atvejų skaičius kasmet didėja, galimo seksualinio

smurto atvejų skaičius kinta, o užfiksuotų galimo psichologinio smurto atvejų – ženkliai didėjo (76

proc.) (žr. 11 pav.).

Kaip minėta, didesnis galimo psichologinio smurto prieš vaikus atvejų skaičius leidžia

manyti, kad VTAS ir kiti specialistai aktyviau ir sėkmingiau atpažįsta psichologinį smurtą galimai

patyrusius vaikus, gerėja bendradarbiavimas tarp skirtingų sričių specialistų, visuomenė aktyviau

informuoja specialistus apie galimus vaiko teisių pažeidimus.

27%

3%

48%

19%

Fizinis smurtas

Seksualinis smurtas

Psichologinis smurtas

Nepriežiūra

32

11 pav. Atvejų, kai nuo smurto galimai nukentėjo vaikai, pasiskirstymas pagal smurto rūšis

Psichologinis smurtas apibrėžiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų

įstatyme, Vaiko gerovės 2016–2018 metų veiksmų plane. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos

Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 punktu, vaikas, tapęs smurto

artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, pripažįstamas kaip

smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo. VTAS, vaikus, kurie tapo smurto artimoje aplinkoje

liudininkais ar gyvena aplinkoje, kurioje smurtaujama, SPIS žymi kaip galimai nuo psichologinio

smurto nukentėjusiuosius.

Lyginant pagal apskritis, didžiausias vaikų, galimai nukentėjusių nuo seksualinio, fizinio ir

psichologinio smurto bei nepriežiūros skaičius užfiksuotas Šiaulių apskrityje – 882 (1,9 proc. visų

apskrityje gyvenančių vaikų), Vilniaus apskrityje – 589 (1,2 proc.), po 552 Kauno (1,1 proc.) bei

Klaipėdos (1 proc.) apskrityse. Pagal galimai nukentėjusių vaikų skaičių Utenos apskritis

neišsiskiria, tačiau lyginant smurtą patyrusių vaikų skaičių su bendru apskrityje gyvenančių vaikų

skaičiumi matyti, kad nuo smurto galimai nukentėję vaikai sudaro nemažą dalį – 1,8 proc.

Mažiausia dalis vaikų nuo smurto galimai nukentėjo Vilniaus mieste (0,5 proc. / 473 vaikai) bei

Alytaus apskrityje (0,4 proc. / 83 vaikai) (žr. 12 pav.).

103 74 141

586

897

1541

980

1710

2719

2015 m. 2016 m. 2017 m.

Seksualinis smurtas

Fizinis smurtas

Psichologinis smurtas

33

12 pav. Smurtą galimai patyrusių vaikų skaičius apskrityse ir Vilniaus bei Kauno miestuose

3.2 Smurtą galimai patyręs vaikas

2017 m., kaip ir 2015 m. bei 2016 m., smurtą daugiausiai galimai patyrė 10–14 m. vaikai

(31 proc. visų smurtą galimai patyrusių vaikų). Užfiksuoti 1722 galimo smurto atvejai prieš šio

amžiaus vaikus, kurių metu galimai nukentėjo 1550 vaikai. Galimai patirto smurto pagal rūšį

pasiskirstymas atitinkamose vaikų amžiaus grupėse pavaizduotas 13 pav.:

13 pav. Galimai nukentėjusių vaikų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes ir smurto rūšį

Analizuojant duomenis apie smurto pasiskirstymą tarp lyčių, matyti, kad 2017 m. daugiau

smurto galimai patyrė berniukai – užfiksuoti 2967 atvejai, mergaitės galimai nukentėjo 2658

atvejais. 2017 m. seksualinį smurtą daugiau nei 4 kartus dažniau galimai patyrė mergaitės, nuo

fizinio smurto 1,5 karto dažniau galimai nukentėjo berniukai. Psichologinį smurtą bei nepriežiūrą

galimai patyrusių berniukų ir mergaičių atvejų skaičius labai panašus (žr. 14 pav.).

473

589

413

552 552

882

322 357 298 281

83

193

5

14

20

47

55

97

141

235

596

431

614

450

445

710

311

257

160

142

230

122

0-3 m.

4-6 m.

7-9 m.

10-14 m.

15-17 m.

Seksualinis smurtas Fizinis smurtas Psichologinis smurtas Nepriežiūra

34

14 pav. Galimų smurto atvejų prieš vaikus pasiskirstymas pagal lytį

Analizuojant surinktus duomenis apie galimų smurto atvejų prieš vaikus paplitimą

populiacijoje, matyti, kad per pastaruosius trejus metus smurto atvejų paplitimas mieste yra didesnis

nei kaime. 2017 m. mieste užfiksuota 57 proc. visų smurto atvejų, kaime – 43 proc. (2015 m. mieste

– 62 proc. ir kaime – 38 proc., 2016 m. mieste – 53 proc. ir kaime – 47 proc.). Detaliau nagrinėjant

smurto pasiskirstymą pagal rūšį bei vaiko gyvenamąją vietą, matyti, jog 2017 m. miestuose

gyvenantys vaikai dažniau nei kaime gyvenantieji patyrė fizinį, seksualinį bei psichologinį smurtą,

o kaimuose fiksuota daugiau vaikų nepriežiūros atvejų (žr. 15 pav.).

15 pav. Galimų smurto atvejų prieš vaikus pasiskirstymas pagal smurto rūšį ir gyvenamąją vietą

3.3 Galimai smurtavę asmenys

Kaip ir ankstesniais metais, 2017 m. prieš vaikus daugiausiai galimai smurtavo suaugę

artimi giminaičiai – tėvai ar vienas iš tėvų, globėjai (rūpintojai), seneliai, broliai ar seserys

(Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 str.). Iš visų fizinio smurto atvejų, 55 proc. atvejų

prieš vaikus fizinį smurtą galimai naudojo artimi suaugusieji (2016 m. – 53 proc.), 87 proc.

psichologinio smurto atvejų – nuo artimųjų suaugusiųjų (2016 m. – 88 proc.), net 97 proc. vaikų

nepriežiūros atvejų fiksuota dėl artimųjų suaugusiųjų. Tuo tarpu seksualinį smurtą vaikai, kaip ir

27

914

1393

533

114

627

1326

521

Seksualinis smurtas Fizinis smurtas Psichologinis smurtas Nepriežiūra

Berniukai Mergaitės

89

974

1612

410

62

567

1107

644

Seksualinis smurtas Fizinis smurtas Psichologinis smurtas Nepriežiūra

Mieste Kaime

35

ankstesniais metais, dažniau patyrė nuo svetimų suaugusių asmenų – 48 proc. visų atvejų (2016 m.

– 54 proc.) (žr. 8 lentelę):

8 lentelė. Galimo smurto prieš vaikus atvejų skaičius pagal smurtautojus

Smurto rūšis

Prieš vaikus smurtavo

Svetimi suaugę

asmenys

Svetimi

nepilnamečiai

Artimi suaugę

asmenys

Artimi

nepilnamečiai

Seksualinis smurtas 67 31 39 4

Fizinis smurtas 248 356 854 83

Psichologinis smurtas 281 19 2360 59

Nepriežiūra 35 - 1019 -

3.4 Pagalbos organizavimas galimai smurtą patyrusiems vaikams

Smurto prieš vaikus atvejais dažniausiai pagalbą vaikams ir jų šeimų nariams inicijuoja ir

(ar) teikia įvairių sričių ir institucijų specialistai (VTAS, teisėsaugos institucijų, sveikatos priežiūros

įstaigų, psichikos sveikatos centrų, seniūnijų, švietimo, globos įstaigų, pedagoginių psichologinių

tarnybų, krizių, specializuotos pagalbos centrų, nevyriausybinių organizacijų ir kt.)

VTAS duomenimis, visi vaikai, galimai nukentėję nuo smurto, ir (ar) jų šeimos, gavo

vienokią ar kitokią (tam tikrais atvejais – kompleksinę) pagalbą / paslaugas (žr. 16 pav.).

16 pav. Galimai smurtą patyrusiems vaikams ir (ar) jų šeimoms teikta pagalba 2017 m.

VTAS pateiktais duomenimis, 2026 atvejais pagalba suteikta nuo smurto galimai

nukentėjusiam vaikui, 3513 atvejais pagalba organizuota ir vaikams, ir jų šeimų nariams. Smurtą

galimai patyrusiems vaikams ir jų šeimoms pagalba 98 proc. atvejų organizuota savivaldybės

teritorijoje, 2 proc. (97) atvejų dėl pagalbos ir paslaugų nuo smurto galimai nukentėjusiems vaikams

bei ir jų šeimoms kreiptasi į kitose savivaldybėse veikiančias institucijas ar organizacijas.

Specialistai pažymi, kad pagalba turi būti teikiama ilgą laiką bei sistemingai pagal

nukentėjusiojo poreikius, koordinuojama ir teikiama ne tik smurto aukai, bet ir visai nuo smurto

40

126

775

794

1875

1929

Nestacionarinės socialinės paslaugos

Mokyklos socialinio pedagogo pagalba

Kompleksinės paslaugos

Psichologinė pagalba

Socialinis darbas

Kita

36

nukentėjusio vaiko šeimai, artimiausiai aplinkai. Taip pat, svarbu pažymėti, kad pagalbos teikimas

vien tik nuo smurto nukentėjusiam vaikui ir (ar) jo šeimai neišsprendžia smurto problemos. Siekiant

išvengti pakartotinių smurto atvejų, svarbu tikslingą pagalbą laiku suteikti ir smurtautojui.

3.5 IŠVADOS

1. SPIS sistemoje per 2017 m. VTAS iš viso užfiksavo 5625 atvejus, kada galimai

nukentėjo 4995 vaikai (tai sudaro beveik 1 proc. visų Lietuvoje gyvenančių vaikų). Lyginant su

2016 m. duomenimis, VTAS 2017 m. užfiksavo daugiau nei dvigubai galimo smurto atvejų, kurių

metu galimai nukentėjo vaikai.

2. Pastebimas galimo psichologinio ir fizinio smurto atvejų prieš vaikus skaičiaus didėjimas

(atitinkamai 72 proc. ir 59 proc.). Psichologinį smurtą per 2017 m. patyrė 2519 vaikai, fizinį –

1639.

3. Palyginus 2015 - 2017 m. duomenis, seksualinio smurto atvejų skaičius kasmet kinta,

tačiau 2017 m. galimai seksualinį smurtą patyrusių vaikų skaičius, lyginant su 2016 m. išaugo 90

proc. 2017 m. seksualinį smurtą patyrė 141 vaikas.

4. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, atskirai SPIS vedant duomenis apie galimus

nepriežiūros atvejus, 2017 m. užfiksuoti 1054 vaikų nepriežiūros atvejai.

5. Galimai nukentėjusių nuo smurto vaikų skaičius, lyginant jį su bendru vaikų skaičiumi

savivaldybėje, yra didžiausias Šiaulių (1,9 proc.), Utenos (1,8 proc.), Vilniaus (1,2 proc.), Kauno

(1,1 proc.) bei Klaipėdos (1 proc.) apskrityse. Mažiausia dalis vaikų nuo smurto galimai nukentėjo

Vilniaus mieste (0,5 proc.) ir Alytaus apskrityje (0,4 proc.).

6. 2017 m., kaip ir 2015–2016 m., smurtą daugiausiai galimai patyrė 10–14 m. vaikai (31

proc. visų nuo smurto galimai nukentėjusių vaikų).

7. Daugiau smurto galimai patyrė berniukai (59 proc.), kurie beveik 1,5 kartus dažniau nei

mergaitės galimai patyrė fizinį smurtą. 2017 m. seksualinį smurtą daugiau nei 4 kartus dažniau

galimai patyrė mergaitės. Psichologinį smurtą bei nepriežiūrą galimai patyrusių berniukų ir

mergaičių atvejų skaičius panašus.

8. Prieš vaikus galimo psichologinio ir fizinio smurto bei nepriežiūros atvejais dažniausiai

smurtą naudojo artimi suaugę asmenys, seksualinio smurto atvejais – svetimi suaugę asmenys.

9. 2017 m. galimo smurto prieš vaikus atvejais dažniausiai organizuota socialinių

darbuotojų (34 proc.) bei psichologų (14 proc.) pagalba, taip pat teiktos teisininko konsultacijos,

VTAS ir kitų specialistų rekomendacijos, vykdyti specialistų prevenciniai apsilankymai šeimose ir

kt. 14 proc. atvejų su galimai nukentėjusiu vaiku ir jo šeima dirbo specialistų komanda, teikianti

kompleksinę pagalbą.

37

4. VAIKO GLOBA (RŪPYBA)

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. pradžioje Lietuvoje augo 510,4

tūkst. vaikų (2016 m. pradžioje – 518,2 tūkst. vaikų). Palyginus su 2016 m. pradžios duomenimis,

vaikų skaičius sumažėjo 8 tūkst. vaikų, t. y. 1,5 %. Per paskutinius 5 metus (nuo 2012 m.) vaikų

skaičius Lietuvoje sumažėjo 11 % (2012 m. – 556,3 tūkst. vaikų, 2013 – 543,8 tūkst. vaikų, 2014 m.

– 532,6 tūkst. vaikų, 2015 m. – 524,5 tūkst. vaikų, 2016 m. – 518,2 tūkst. vaikų, 2017 m. – 510,4

tūkst.).

4.1 Globos (rūpybos) nustatymo pagrindai

Per 2017 m. 2 402 vaikai neteko tėvų globos, tačiau globos (rūpybos) nustatymo atvejų per

2017 m. buvo 2 524. Atsižvelgiant į tai, matoma, kad kai kuriems vaikams per 2017 m. globa

(rūpyba) buvo nustatyta ne vieną kartą, pavyzdžiui, kai po vaiko paėmimo iš šeimos biologinei

šeimai grąžintas vaikas pakartotinai paimamas iš šeimos arba, kai tam pačiam vaikui, kuriam

ataskaitiniais metais nustatyta laikinoji globa (rūpyba), tais pačiais metais laikinoji globa (rūpyba)

forma pakeista į nuolatinę globą (rūpybą).

Ataskaitiniu laikotarpiu, kaip ir 2015–2016 m., dažniausios tėvų globos netekimo priežastys

buvo šios: tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpino, nesidomėjo vaiku, jo neprižiūrėjo,

netinkamai auklėjo, naudojo fizinį ar psichinį smurtą, dėl to kilo pavojus vaiko fiziniam, protiniam,

dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Dėl šių priežasčių per 2017 m. tėvų globos vaikai

neteko 1 894 atvejais, kas sudarė 75 % visų tėvų globos netekimo atvejų (2016 m. buvo 72 %) (9

lentelė).

9 lentelė. Globos (rūpybos) nustatymo pagrindai 2015–2017 m.

Globos (rūpybos) nustatymo pagrindai Iš viso per

2015 m.

Iš viso per

2016 m.

Iš viso per

2017 m.

1. Abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs 127 82 52

2. Abu tėvai arba artimieji giminaičiai nežinomi (rastas vaikas) arba

nuo vaiko radimo dienos per tris mėnesius nenustatyti tėvystės ar

artimos giminystės ryšiai

9 12 9

3. Turimas vienintelis iš tėvų arba abu tėvai yra dingę ir paskelbta jų

paieška 5 4 5

4. Turėtas vienintelis iš tėvų arba tėvai teismo paskelbti mirusiais

arba pripažinti nežinia kur esančiais 0 1 1

5. Turimas vienintelis iš tėvų arba tėvai nustatytąja tvarka pripažinti

neveiksniais 1 2 1

6. Tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali juo rūpintis

dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar

kitų svarbių priežasčių

320 412 469

38

Globos (rūpybos) nustatymo pagrindai Iš viso per

2015 m.

Iš viso per

2016 m.

Iš viso per

2017 m.

7. Tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku,

jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą, ir

dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam,

doroviniam vystymuisi bei saugumui, ir kuris įstatymų nustatyta

tvarka paimtas iš šeimos (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas nuo

tėvų)

1 288 1 617 1894

8. Vaikas įstatymų nustatyta tvarka yra atskirtas nuo tėvų 4 29 18

9. Vaiko tėvams (tėvui ar motinai) įstatymų nustatyta tvarka laikinai

ar neterminuotai apribota tėvų (tėvo ar motinos) valdžia 29 32 19

10. Abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra neveiksnus

nepilnametis 61 61 56

Iš viso vaikams nustatytos globos (rūpybos) atvejų 1 874 2 252 2 524

Per 2017 m. atvejų, kai vaikai neteko tėvų globos, skaičius, lyginant su 2016 m., padidėjo

nežymiai, t. y. 11 % (272 atvejais daugiau nei 2016 m.). Per 2017 m. 12 % (57 atvejais) išaugo

globos (rūpybos) nustatymo atvejų kai tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali juo

rūpintis dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių.

Iš 1 894 atvejų, kai vaikai tėvų globos neteko dėl to, kad tėvai arba turimas vienintelis iš

tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichologinį

smurtą, ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei

saugumui, daugiausiai, kaip ir 2016 m., atvejų buvo dėl vaikų iki 3 m. amžiaus (483 atvejai) ir 10–

14 m. amžiaus vaikų (539 atvejai).

4.2 Globojamas (rūpinamas) vaikas

2017 m. pabaigoje tėvų globos buvo netekę 8 912 vaikų (4 547 berniukai ir 4 365

mergaitės), t. y. 194 vaikų mažiau nei 2016 m. pabaigoje. Kiekvienais metais šis skaičius mažėja:

2014 m. tėvų globos netekusių vaikų skaičius siekė 9 220, o 2016 m. – 9,106 vaikų. Kasmet

mažėjantį tėvų globos netekusių vaikų skaičių galimai lemia dažnesni vaikų grąžinimo į biologinę

šeimą atvejai, globėjų (rūpintojų) išvykimas su globojamais (rūpinamais) vaikais į užsienį bei tėvų

globos netekusių vaikų įvaikinimas. Šį skaičiaus mažėjimą taip pat gali lemti bendrai kasmet

mažėjantis visų Lietuvoje gyvenančių vaikų skaičius, kuris nuo 2011 m. pakito apie 64,5 tūkst.

(2011 m. – 574,9 tūkst., o 2017 m. – 510,4 tūkst. vaikų, ).

Per 2017 m. globa (rūpyba) buvo nustatyta 2 402 vaikams, 2016 m. – 2 184 vaikams, o 2015

m. – 1 837 vaikui. Iš šių duomenų matyti, kad tėvų globos netekusių vaikų skaičius lyginant su

2016 metais padidėjo 9 proc. ir 23,5 proc. lyginant su 2015 metais. Taigi, kiekvienais metais didėja

vaikų, kuriems nustatoma globa (rūpyba), tačiau bendras globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius

kasmet nuosekliai mažėja (žr. 17 pav.).

39

17 pav. Tėvų globos netekusių vaikų skaičius 2015–2017 m.

Kaip minėta, vaikų, kuriems per 2017 m. nustatyta globa (rūpyba), skaičius (2 402 vaikams)

bei globos (rūpybos) nustatymo atvejų per 2017 m. skaičius (2 524 atvejai) skiriasi, kadangi tam

pačiam vaikui globa (rūpyba) per metus galėjo būti nustatyta ne vieną kartą, pavyzdžiui, kai po

vaiko paėmimo iš šeimos biologinei šeimai grąžintas vaikas pakartotinai paimamas iš šeimos arba,

kai tam pačiam vaikui, kuriam ataskaitiniais metais buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba), tais

pačiais metais laikinoji globa (rūpyba) pakeista į nuolatinę globą (rūpybą). Atsižvelgiant į tai, toliau

ataskaitoje analizuojami vaikų globos (rūpybos) nustatymo atvejų ir vaikų, kuriems nustatyta globa

(rūpyba), skaičiai gali nesutapti.

Pažymėtina, kad didžioji dalis vaikų, kuriems per 2017 m. nustatyta globa (rūpyba), gyveno

mieste – 40 % (1 439 vaikai) vaikų. Pagal vaikų, kuriems per 2017 m. nustatyta globa (rūpyba), lytį

– globa (rūpyba) nustatyta 1 189 berniukams ir 1 213 mergaitėms. Pastebėtina, kad išsilaiko panaši

tendencija kaip ir pastaraisiais metais, kai globa buvo nustatyta 94 atvejais daugiau berniukams nei

mergaitėms.

Analizuojant vaikų, kuriems per 2017 m. nustatyta globa (rūpyba), amžių, kaip ir per 2016

m., dažniausiai globa (rūpyba) nustatyta iki 3 m. amžiaus vaikams (661 vaikas) ir 10–14 m. amžiaus

vaikams (651 vaikas). Taip pat pastebima ta pati tendencija, kaip ir 2015 m. bei 2016 m., jog

didžiausią vaikų, kuriems ataskaitiniu laikotarpiu nustatyta globa (rūpyba), skaičių sudaro vaikai iki

3 m. amžiaus (661 vaikas (27 %), tačiau 2017 m. pabaigoje iš bendro 8 912 globojamų (rūpinamų)

vaikų skaičiaus didžiausią globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių sudarė 15–17 m. (3 060 vaikai) (34

%) amžiaus vaikų grupė ir 10–14 m. (3 048 vaikai) (34 %) amžiaus vaikų grupė (žr. 18 pav.).

0

2000

4000

6000

8000

10000

Per metus Metų pabaigoje

1837

9220

2184

9106

2402

8912

2015 m. 2016 m. 2017 m.

40

18 pav. Vaikų, kuriems globa (rūpyba) nustatyta per 2017 m., ir globojamų (rūpinamų) vaikų

skaičius pagal amžių 2017 m. pabaigoje

Pastebėtina, kad lyginant kiekvienoje apskrityje / mieste 2017 m. pradžioje gyvenančių

vaikų skaičių su kiekvienoje iš apskričių / miestų 2017 m. pabaigoje globojamų (rūpinamų) vaikų

skaičiumi, didžiausias šių skaičių santykis buvo Utenos apskrityje (3 %) ir Šiaulių apskrityje (2,8

%). Taip pat matyti, kad kaip ir 2016 m. pabaigoje, lyginant kiekvienoje savivaldybėje 2017 m.

pradžioje gyvenančių vaikų skaičių su kiekvienoje iš savivaldybių 2017 m. pabaigoje globojamų

(rūpinamų) vaikų skaičiumi, didžiausias šių skaičių santykis buvo Pagėgių savivaldybėje (4,5 %),

kuri randasi Tauragės apskrityje, Pakruojo r. savivaldybėje (4,4 %) ir Joniškio r. savivaldybėje (3,6

%), kurios randasi Šiaulių apskrityje, bei Molėtų r. savivaldybėje (3,9 %), Ignalinos r. savivaldybėje

(po 3,7 %) ir Anykščių r. savivaldybėje (3,6 %), kurios randasi Utenos apskrityje.

Mažiausias konkrečioje apskrityje / mieste 2017 m. pradžioje gyvenančių vaikų ir

konkrečioje apskrityje / mieste 2017 m. pabaigoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus santykis

buvo Vilniaus mieste (1 %), Kauno mieste (1,3 %) ir Klaipėdos apskrityje (1,3 %). Kaip ir 2017 m.

pabaigoje, mažiausias konkrečioje savivaldybėje 2017 m. pradžioje gyvenančių vaikų ir konkrečioje

savivaldybėje 2017 m. pabaigoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus santykis buvo Birštono

savivaldybėje (0,3 %), Neringos savivaldybėje (0,4 %) ir Kretingos r. savivaldybėje (0,8 %), taip

pat Druskininkų savivaldybėje (0,8 %) (žr. 10 lentelė).

661

385 380

651

335

826 837

1141

3048 3060

0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

0-3 m. 4-6 m. 7-9 m. 10-14 m. 15-17 m.

Per 2017 metus 2017 metų pabaigoje

41

10 lentelė. 2017 m. savivaldybėse gyvenančių ir globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius bei santykis

Apskritis / miestas Apskritis /

savivaldybė

Apskrityje /

savivaldybėje

gyvenančių

vaikų skaičius

2017 m. pr.

Apskrityje /

savivaldybėje

globojamų

vaikų skaičius

2017 m. pab.

Apskrityje / savivaldybėje

gyvenančių vaikų ir

apskrityje / savivaldybėje

globojamų vaikų skaičiaus

santykis %

ALYTAUS APSKRITIS

Alytaus apskritis 22691 470 2,1

Alytaus m. 8583 153 1,8

Alytaus r. 4355 137 3,1

Druskininkai 3106 26 0,8

Lazdijų r. 3196 59 1,8

Varėnos r. 3451 95 2,8

VILNIAUS APSKRITIS

Vilniaus apskritis 47767 875 1,8

Elektrėnai 4133 79 1,9

Šalčininkų r. 6289 127 2,0

Širvintų r. 2562 67 2,6

Švenčionių r. 3905 107 2,7

Trakų r. 5996 84 1,4

Ukmergės r. 5609 119 2,1

Vilniaus r. 19273 292 1,5

KAUNO APSKRITIS

Kauno apskritis 50872 1063 2,1

Birštonas 675 2 0,3

Jonavos r. 8149 219 2,7

Kaišiadorių r. 5115 63 1,2

Kauno r. 18070 227 1,3

Kėdainių r. 8543 300 3,5

Prienų r. 4524 101 2,2

Raseinių r. 5796 151 2,6

MARIJAMPOLĖS

APSKRITIS

Marijampolės

apskritis 26810 523 2,0

Kalvarijos 2279 55 2,4

Kazlų Rūdos 2336 59 2,5

Marijampolė 10143 106 1,0

Šakių r. 5211 150 2,9

Vilkaviškio r. 6841 153 2,2

KLAIPĖDOS

APSKRITIS

Klaipėdos

apskritis 60225 766 1,3

Klaipėdos m. 28245 303 1,1

Klaipėdos r. 11092 112 1,0

Kretingos r. 7161 60 0,8

Neringos 520 2 0,4

Palangos m. 2512 35 1,4

Skuodo r. 3045 69 2,3

Šilutės r. 7650 185 2,4

42

Apskritis / miestas

Apskritis /

savivaldybė

Apskrityje /

savivaldybėje

gyvenančių

vaikų skaičius

2017 m. pr.

Apskrityje /

savivaldybėje

globojamų

vaikų skaičius

2017 m. pab.

Apskrityje / savivaldybėje

gyvenančių vaikų ir

apskrityje / savivaldybėje

globojamų vaikų skaičiaus

santykis %

TELŠIŲ APSKRITIS

Telšių apskritis 26090 452 1,7

Mažeikių r. 10459 172 1,6

Plungės r. 6511 98 1,5

Rietavo 1416 17 1,2

Telšių r. 7704 165 2,1

TAURAGĖS

APSKRITIS

Tauragės apskritis 18034 356 2,0

Jurbarko r. 4755 76 1,6

Pagėgių 1563 70 4,5

Šilalės r. 4587 125 2,7

Tauragės r. 7129 85 1,2

PANEVĖŽIO

APSKRITIS

Panevėžio

apskritis 37665 803 2,1

Biržų r. 3992 94 2,4

Kupiškio r. 2890 97 3,4

Panevėžio m. 15365 195 1,3

Panevėžio r. 6332 184 2,9

Pasvalio r. 4396 124 2,8

Rokiškio r. 4690 109 2,3

ŠIAULIŲ APSKRITIS

Šiaulių apskritis 47059 1299 2,8

Akmenės r. 3465 81 2,3

Joniškio r. 3816 139 3,6

Kelmės r. 4547 152 3,3

Pakruojo r. 3606 160 4,4

Radviliškio r. 6817 227 3,3

Šiaulių m. 17528 319 1,8

Šiaulių r. 7280 221 3,0

UTENOS APSKRITIS

Utenos apskritis 19915 604 3,0

Anykščių r. 3554 127 3,6

Ignalinos r. 2237 82 3,7

Molėtų r. 2692 106 3,9

Utenos r. 5685 143 2,5

Visagino 3252 63 1,9

Zarasų r. 2495 83 3,3

VILNIAUS M. 102970 1058 1

KAUNO M. 50290 643 1,3

43

4.3 Vaiko globos (rūpybos) formos: globa (rūpyba) šeimoje, šeimynoje ir

institucijoje

CK 3.252 straipsnio 2 dalis ataskaitiniu laikotarpiu įtvirtino tris globos (rūpybos) formas:

globa (rūpyba) šeimoje, šeimynoje ir institucijoje, nuo 2018 m. sausio 1 d. įtvirtinta nauja globos

forma – globos cente. Pažymėtina, kad 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo CK 3.249, 3.253 ir 3.261

straipsnių pakeitimai, pagal kuriuos vaiko laikinoji globa (rūpyba) gali trukti ne ilgiau kaip dvylika

mėnesių, išskyrus tuos atvejus, kai Vyriausybės įgaliota institucija nustatyta tvarka, įvertinusi

šeimai teiktų socialinių paslaugų efektyvumą ir galimybes grąžinti vaiką į šeimą, įpareigoja

valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją priimti sprendimą tęsti vaiko laikinąją globą ir paslaugų

teikimą šeimai. Minėtais pakeitimais taip pat įtvirtinta, kad likęs be tėvų globos vaikas

apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje tik išimtiniais

atvejais, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje. Vaiko iki 3 m. globa vaikų globos

institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais ir gali trukti ne

ilgiau kaip tris mėnesius, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės įgaliota institucija pritaria, kad vaiko

globa vaikų globos institucijoje tęstųsi ilgiau dėl šių objektyvių priežasčių:

1) vaikui reikalingos specializuotos sveikatos priežiūros ir (ar) slaugos paslaugos, kurių

teikimas negali būti užtikrinamas vaikui nustatant globą šeimoje ar šeimynoje arba;

2) vaiko išskyrimas su broliais, seserimis pažeistų geriausius jo interesus;

3) kai globa nustatoma dėl skubaus vaiko paėmimo iš šeimos ir nėra galimybių vaikui

nustatyti globą šeimoje arba šeimynoje.

2017 m. gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 385 „Dėl įgaliojimų

suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.253 ir 3.261 str.“ Tarnyba

įgaliota atlikti funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.253 straipsnio 2

dalyje ir 3.261 straipsnio 2 dalyje. Per 2017 m. laikotarpį Tarnyboje gauti ir išnagrinėti 71

prašymas dėl ilgiau nei tris mėnesius trunkančios vaikų iki trejų metų laikinosios globos

institucijoje pratęsimo. 67 atvejais iš jų pritarta globos pratęsimui, 4 atvejais – nepritarta. Iš

nepritartų atvejų vienas vaikas po mėnesio buvo grąžintas į šeimą, kitais dviem atvejais globa

nustatyta socialinių globėjų šeimoje, ketvirtuoju atveju vaikas toliau liko gyventi globos

institucijoje.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d.

įsakymą Nr. A1-83 ,,Dėl Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų

paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų plano

patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva nuo 2014

m. vykdoma Institucinės globos pertvarka (toliau – Pertvarka). Vienas iš Pertvarkos tikslų – siekti,

kad būtų užtikrinta darni aplinka ir sąlygos kiekvienam vaikui (taip pat vaikui, turinčiam proto ir

44

(ar) psichikos negalią) augti biologinėje šeimoje, o likusiems be tėvų globos vaikams – globėjų

(rūpintojų), įtėvių šeimoje ar šeimynoje, gauti bendruomenės pagalbą. Pažymėtina, kad 2015 m.

kovo 23 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje pasirašytas

bendradarbiavimo, įgyvendinant institucinės globos sistemos pertvarką, memorandumas, kuriuo

įtvirtintas visų pusių glaudus bendradarbiavimas, siekiant sukurti kompleksiškai teikiamų paslaugų

sistemą, kiekvienam vaikui ir neįgaliajam, turinčiam proto ar psichikos negalią, ar jo šeimai, taip

pat globėjams (rūpintojams) sudarysiančią sąlygas gauti individualias, jų poreikius atitinkančias

paslaugas bei reikiamą pagalbą bendruomenėje, o kiekvienam likusiam be tėvų globos vaikui augti

saugioje ir jo raidai palankioje aplinkoje.

19 pav. Vaiko globos (rūpybos) formų pasiskirstymas 2017 metais

Analizuojant vaikų globos (rūpybos) formų pasiskirstymą, matoma, kad per 2017 m. 47 %

tėvų globos netekusiems vaikams globa (rūpyba) buvo nustatyta globos įstaigose, 51 % vaikų –

šeimose, 2 % vaikų – šeimynose. Lyginant su 2016 m. duomenimis matyti, kad 8 % mažiau vaikų

globa (rūpyba) buvo nustatyta globos įstaigose, ir atitinkamai 8 % daugiau – šeimose. Skaičius

šeimynose išliko nepakitęs.

Lyginant 2015–2017 m. duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius

mažėja – 2016 m. pabaigoje institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų dalis (3 186 vaikai) sudarė

35 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, 2015 m. pabaigoje institucijose globojamų

(rūpinamų) vaikų dalis (3 275 vaikai) sudarė 35,5 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus.

2017 m. pabaigoje didžioji dalis tėvų globos netekusių vaikų (8 912 vaikai) buvo globojami

(rūpinami) šeimose – 5 602 vaikai (63 %), 438 vaikai (5 %) globojami (rūpinami) šeimynoje, o 2

872 vaikai (32 %) – globos įstaigose (žr. 19 pav.). Taigi per pastaruosius metus bendras globos

įstaigose globojamų vaikų skaičius sumažėjo 3 procentais, t. y. 314 vaikų.

Per 2017 m. 2017 m. pabaigoje

1228

5602

65 438

1133

2872

Globa (rūpyba) šeimoje Globa (rūpyba) šeimynoje Globa (rūpyba) institucijoje

45

4.4 Globa (rūpyba) šeimoje

2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Lietuvoje šeimose buvo globojami (rūpinami) 5 602

vaikai, 2016 m. – 5 477 vaikai, 2015 m. – 5 493 vaikai. Lyginant su bendru Lietuvoje globojamų

(rūpinamų) vaikų skaičiumi, 63 % vaikų globojami (rūpinami) šeimose, 2016 m. šeimose

globojamų (rūpinamų) vaikų dalis sudarė apie 60 % nuo bendro globojamų (rūpinamų) vaikų

skaičiaus, 2015 m. – 59,6 % vaikų. Taigi pastebėtina, jog per pastaruosius metus visų globojamų

(rūpinamų) vaikų skaičiaus ir šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus santykis auga.

Ataskaitinių metų pabaigoje iš 5 602 šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų 1 427 vaikų

nustatyta laikinoji, o 4 175 vaikams – nuolatinė globa (rūpyba). Kaip ir 2016 m., 2017 m. pabaigoje

šeimose daugiau buvo globojamų (rūpinamų) mergaičių (2 917) nei berniukų (2 685). Taip pat

išlieka ta pati tendencija, jog didžiąją šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų dalį sudaro vyresni nei

10 metų vaikai (3 797 vaikai) (68 %).

Per 2017 m. globa (rūpyba) šeimoje nustatyta 1 228 vaikams, t. y. 51 % vaikų, kuriems per

2017 m. buvo nustatyta globa (rūpyba). Iš 1 255 globos (rūpybos) šeimoje nustatymo atvejų, 1 241

atvejų vaikams buvo nustatyta laikinoji, o 14 atvejais – nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje.

Ataskaitiniais metais, kaip ir 2016 m., globa (rūpyba) šeimoje daugiausiai nustatyta 10–14 m. (342

vaikai, 28 %) ir iki 3 m. (336 vaikai, 27 %) amžiaus vaikams (žr. 20 pav.).

20 pav. Globojamų (rūpinamų) šeimose vaikų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

2017 m. pabaigoje 3 771 vaikas, t. y. 67 % visų šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų, buvo

globojami (rūpinami) giminaičių šeimose (4 371 šeima / asmenys). Pažymėtina, kad 2016 m., 2017

m. giminaičių šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų procentinis santykis buvo 2 % didesnis (69 %

šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų buvo globojami (rūpinami) giminaičių šeimose). Matoma,

kad vienas iš pagrindinių vaiko globos (rūpybos) motyvų – giminystės ryšys su be tėvų globos

likusiu vaiku (21 pav.).

527

546

732

1906

1891

336

184

175

342

193

0-3 m.

4-6 m.

7-9 m.

10-14 m.

15-17 m.

Vaikų, kuriems per 2017 m. nustatyta globa šeimoje, skaičius

Bendras šeimose globojamų vaikų skaičius 2017 m. pabaigoje

46

21 pav. Globėjų (rūpintojų) pasiskirstymas pagal giminystės ryšį su vaiku

Kaip ir ankstesniais metais, dažniausiai tėvų globos netekusio vaiko globėjais (rūpintojais)

skiriami seneliai – 2017 m. pabaigoje 2 991 senelio šeimose buvo globojamas (rūpinamas) 3 771

vaikas (67 % giminaičių šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų). Kiek rečiau vaikai globojami

(rūpinami) tetų, dėdžių šeimose (899 vaikų, 16 %) bei brolių, seserų šeimose (420 vaikai, 8 %).

2017 m. pabaigoje 1 831 vaikas buvo globojamas (rūpinamas) 1 407 asmenų / šeimų, kurie /

kurios nėra susiję giminystės ryšiais su vaiku, kas sudaro 33 % vaikų, kuriems šeimose nustatyta

globa (rūpyba). Pastebėtina, kad lyginant su 2016 m. duomenimis, šis rodiklis padidėjo 2 %.

Lyginant su 2016 m. pabaigos duomenimis, 2017 m. pabaigoje padaugėjo asmenų / šeimų,

kuriose globojami (rūpinami) giminystės ryšiais nesusiję vaikai, taip pat ir šeimų, kurie / kurios

paskirti vaikų globėjais (rūpintojais). Per 2017 m. 875 asmenys / šeimos buvo paskirtos 1 228 vaikų

globėjais (rūpintojais) (22 pav.).

22 pav. 2015–2017 m. globėjais (rūpintojais) paskirti asmenys / šeimos

Kaip ir ankstesniais metais, 2017 m. pabaigoje didžioji dalis globėjų (rūpintojų) (3 460

asmenys / šeimos, 80 %) globojo (rūpinosi) 1 vaiku (atitinkamai 2016 m. – 3 443 asmenys / šeimos

(80 %), 2015 m. – 3 532 asmenys / šeimos (80,6 %),). Du vaikus 2017 m. pabaigoje globojo

611

673

875

827

935

1228

0 200 400 600 800 1000 1200 1400

Per 2015 m.

Per 2016 m.

Per 2017 m.

Vaikų skaičius Asmenų / šeimų, tapusių globėjais (rūpintojais), skaičius

1352

3057

1345

3005

1831

3771

Globėjais paskirti asmenys / šeimos, nesusijęgiminystės ryšiais su vaiku

Globėjais paskirti asmenys / šeimos, susijęgiminystės ryšiais su vaiku

2015 m. pabaigoje 2016 m. pabaigoje 2017 m. pabaigoje

47

(rūpinosi) 694 asmenys / šeimos, t. y. 16 % globėjų (rūpintojų), tris vaikus globojo (rūpinosi) – 149

asmenų / šeimų, keturis vaikus – 48 asmenys / šeimos, penkis vaikus – 15 asmenų / šeimų, o šešis ir

daugiau vaikų – 5 asmenys / šeimos.

4.5 Globa (rūpyba) šeimynoje

2017 m. spalio 1 d. duomenimis, Lietuvoje veikė 53 šeimynos (2016 m. – 53, 2015 m. – 52).

Lyginant paskutinių trejų metų duomenis, 2017 m. pabaigoje šeimynose globojamų (rūpinamų)

vaikų skaičius, kaip pastaraisiais lyginamais metais, nežymiai sumažėjo: 2017 m. pabaigoje – 438

vaikai, 2016 m.– 443 vaikai, 2015 m. – 452 vaikai. Tačiau per metus vaikų, kuriems globa (rūpyba)

buvo nustatyta šeimynoje, skaičius, palyginus su ankstesniais metais, šiek tiek padidėjo (per 2015

m. – 38 vaikai, per 2016 m. – 53 vaikai, per 2017 m. – 65 vaikai). Atkreiptinas dėmesys, kad

lyginant su bendru Lietuvoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiumi, šeimynose globojamų

(rūpinamų) vaikų skaičius sumažėjo ir 2017 m. globojamų (rūpinamų) vaikų dalis tesudarė apie 3 %

nuo visų globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus, tuo metu kai 2015 m. ir 2016 m. šis skaičius laikėsi

apie 5 % (23 pav.)

Ataskaitinių metų pabaigoje, kaip ir 2016 m., didesniajai daliai vaikų šeimynose nustatyta

nuolatinė globa – 371 vaikui, laikinoji globa (rūpyba) nustatyta 67 vaikų (2016 m. pabaigoje

nuolatinė globa (rūpyba) buvo nustatyta 383 vaikams, laikinoji – 60 vaikų). Pastebėtina, kad per

2016 m. visiems 65 vaikams, kurių globėjais (rūpintojais) paskirtos šeimynos, buvo nustatyta

laikinoji globa (rūpyba), nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo vaikams atvejų šeimynose

ataskaitiniu laikotarpiu nebuvo.

Didžiąją šeimynose globojamų (rūpinamų) vaikų dalį sudaro 10 m. ir vyresnio amžiaus

vaikai. 2017 m. pabaigoje šeimynose buvo globojami (rūpinami) 174 vaikai, kurių amžius nuo 10

iki 14 m., ir 120 vaikai 15–17 metų amžiaus.

23 pav. Šeimynose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius metų pabaigoje ir per metus

Metų pabaigoje Per metus

452

38

443

53

438

65

2015 m. 2016 m. 2017 m.

48

4.6 Globa (rūpyba) institucijoje

2017 m. pabaigoje globos institucijose buvo globojami (rūpinami) 2 872 vaikai (1 246

mergaitės, 1 626 berniukai), kas sudarė 32 % nuo visų Lietuvoje globojamų (rūpinamų) vaikų

skaičiaus. Lyginant su 2016 m. duomenimis, šis procentas sumažėjo apie 3 %. Pastebėtina, kad

socialinėse globos įstaigose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius pastaraisiais metais nuosekliai

mažėja (2015 m. – 3 275 vaikai, 2016 m. – 3 186 vaikai, 2017 m. – 2 872 vaikai).

Per 2017 m. globa institucijoje dažniausiai nustatyta vaikams iki 3 m. amžiaus (313 vaikams

iš 1 133, kas sudaro 28 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose) ir 10–14 m. vaikams (302 vaikai iš

1 133, kas sudaro 27 %). Analogiškos tendencijos pastebėtinos ir per 2016 m. (36 % iki 3 m.

amžiaus vaikams nustatyta globa institucijoje, 10–14 m. vaikams – 23 %) bei 2015 m. (35, 4 % iki

3 m. amžiaus vaikams nustatyta globa institucijoje, 10–14 m. vaikams – 26 %). Nors per 2017 m.

globa institucijoje dažniausiai buvo nustatyta mažiausiems, t. y. iki 3 m. amžiaus vaikams, 2017 m.

pabaigoje (kaip ir 2016 m. pabaigoje) globos įstaigose didžioji dalis globojamų (rūpinamų) vaikų

sudarė 15–17 m. amžiaus grupė (36 %) (2016 m. – 35 %) ir 10–14 m. amžiaus grupė (34 %) (2016

m. – 33 %) (24 pav.).

24 pav. Vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba) institucijoje, pasiskirstymas pagal amžiaus grupes

Pažymėtina, kad kai kuriems vaikams globa (rūpyba) institucijoje per 2017 m. buvo

nustatyta ne vieną kartą, kadangi globa (rūpyba) institucijoje nustatyta 1 133 vaikų, o globos

(rūpybos) atvejų fiksuota 1 203 (atitinkamai 2016 m. tokių atvejų buvo 1 255, 2015 m. – 1 016).

Taigi matoma, kad pakartotinės globos (rūpybos) institucijoje nustatymo tam pačiam vaikui atvejų,

kaip ir apskritai pačios globos institucijoje nustatymų, mažėja. Didžiajai daliai per 2017 m. globos

įstaigose apgyvendintų vaikų nustatyta laikinoji globa (rūpyba), t. y. 1 198 atvejais iš 1 203 (99,5

%), nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo atvejų buvo 5. Tačiau 2017 m. pabaigoje 71 % globos

įstaigose globojamų (rūpinamų) vaikų nustatyta nuolatinė globa (2 047 vaikams iš 2 872 vaikų).

313

189

197

302

138

275

241

339

968

1049

0-3 m.

4-6 m.

7-9 m.

10-14 m.

15-17 m.

Vaikų, globojamų (rūpinamų) institucijoje, skaičius 2017 m. pabaigoje

Vaikų, kuriems nustatyta globa (rūpyba) institucijoje, skaičius per 2017 metus

49

Vertinant 2017 m. pabaigoje institucijoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių svarbu

akcentuoti ir tai, kad ne visi ataskaitoje nurodyti vaikai (2 872 ) yra (buvo) faktiškai globojami

institucijoje. Iki Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros

organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. A1-28 (toliau – Aprašas), priėmimo

per 2017 m. savivaldybėse susiklostė skirtinga praktika suvedant į SPIS duomenis apie vaikui

nustatytos globos (rūpybos) formą. Atvejais, kai vaiko globėju (rūpintoju) skiriamas fizinis asmuo,

sudaręs darbo arba paslaugų teikimo sutartį su savivaldybėje paslaugas teikiančia įstaiga, bei

atvejais, kai įstatyminiu vaiko atstovu paskirta socialinės globos įstaiga, nors faktiškai vaikas

prižiūrimas fizinio asmens šeimoje, Tarnybos žiniomis, VTAS į SPIS vesdavo duomenis apie

vaikui nustatytą globą (rūpybą) institucijoje.

Tarnyba, siekdama patikslinti SPIS pateiktus duomenis apie globojamus (rūpinamus)

institucijoje vaikus, 2018-03-12 kreipėsi į VTAS su prašymus nurodyti, kiek vaikų per 2017 m. ir

2017 m. pabaigoje faktiškai buvo prižiūrimi fizinių asmenų, vaiko laikinąją globą (rūpybą)

nustačius ir vaiko atstovu pagal įstatymą paskyrus socialinės globos įstaigą.

Iki 2018-03-27 atsakymus į minėtą paklausimą pateikė 58 VTAS. Iš prašomus duomenis

patikslinusių 9 VTAS informavo, jog faktiškai 2017 m. pabaigoje dalis iš į SPIS įvestų vaikų,

globojamų (rūpinamų) institucijoje, buvo prižiūrimi fizinių asmenų. Patikslintais duomenimis, 9

VTAS teritorijose 2017 m. pabaigoje buvo globojami (rūpinami) 799 vaikai, iš kurių 69 (9%)

faktiškai buvo (yra) prižiūrimi fizinių asmenų.

4.7 Globos (rūpybos) kaita

Kaip ir ankstesniais metais, dažniausiai globos (rūpybos) forma keičiama iš globos

(rūpybos) institucijoje į globą (rūpybą) šeimoje. Per 2017 m. 317 vaikų, kurie buvo globojami

(rūpinami) globos institucijose, globėjais (rūpintojais) tapo asmenys / šeimos. Lyginant su 2016 m.

duomenimis, per 2017 m. 41 vaiku daugiau nei 2016 m. globos forma iš globos (rūpybos)

institucijoje pakeista į globą (rūpybą) šeimoje (žr. 11 lentelė.).

11 lentelė. Globos (rūpybos) formų kaita 2015−2017 m. (vaikų skaičius)

2015m. 2016m. 2017 m.

Globa

pakeista

Į globą

institucijoje

Į globą

šeimynoje

Į globą

šeimoje

Į globą

institucijoje

Į globą

šeimynoje

Į globą

šeimoje

Į globą

institucijoje

Į globą

šeimynoje

Į globą

šeimoje

Iš globos

šeimoje 79 19 − 86 13 − 125 14 -

Iš globos

šeimynoje 8 − 3 13 − 1 7 - 14

Iš globos

institucijoje − 9 210 − 6 276 - 9 317

50

Per 2017 m. institucinė globa (rūpyba) į globą (rūpybą) šeimynoje pakeista 9 vaikams (2016

m. – 6 vaikams). Pastebėtina, jog išaugo vaikų skaičius, kuriems globos (rūpybos) forma iš globos

(rūpybos) šeimoje pakeista į globą (rūpybą) institucijoje – per 2017 m. 125 vaikams, o per 2016 m.

– 86 vaikams. Taip pat minimaliai, bet išaugo vaikų, kuriems globa (rūpyba) šeimynoje pakeista į

globą (rūpybą) institucijoje, skaičius per 2017 m. – 14 vaikų, per 2016 m.– 13 vaikų. Tuo pačiu

santykiu 2017 m. padidėjo vaikų, kuriems globa (rūpyba) šeimoje keičiama į globą (rūpybą)

šeimynoje, skaičius (2017 m. – 14 vaikų, 2016 m. – 13 vaikų).

Per 2017 m. laikotarpį Tarnyboje gauti ir išnagrinėti 71 prašymas dėl ilgiau nei tris

mėnesius trunkančios vaikų iki trejų metų laikinosios globos institucijoje pratęsimo. 67

atvejais iš jų pritarta globos pratęsimui, 4 atvejais – nepritarta. Iš nepritartų atvejų vienas

vaikas po mėnesio buvo grąžintas į šeimą, kitais dviem atvejais globa nustatyta socialinių

globėjų šeimoje, ketvirtu atveju vaikas toliau liko gyventi globos institucijoje.

4.8 Globos (rūpybos) pasibaigimo priežastys

Vadovaujantis CK 3.255 ir 3.258 straipsniais, vaiko laikinoji / nuolatinė globa (rūpyba)

pasibaigia, kai: vaikas grąžinimas tėvams; sulaukia pilnametystės arba emancipuojamas;

įvaikinamas; arba sudaro santuoką. Laikinoji globa (rūpyba) taip pat baigiasi nustačius vaikui

nuolatinę globą (rūpybą).

Per 2017 m. užfiksuoti 2 600 vaiko globos (rūpybos) pasibaigimo atvejai. Lyginant su 2016

m. duomenimis, globos (rūpybos) pasibaigimo atvejų skaičius padidėjo 12 %. Pastebėtina, kad per

2017 m., kaip ir ankstesniais metais, dažniausios globos (rūpybos) pasibaigimo priežastys – vaiko

grąžinimas tėvams (1 375 atvejai, t. y. 53 % visų globos (rūpybos) pasibaigimo atvejų) ir vaiko

pilnametystė arba emancipacija (1 072 atvejai, t. y. 41 % visų globos (rūpybos) pasibaigimo atvejų).

Mažiausiai vaiko globos (rūpybos) pasibaigimo atvejų per 2017 m. buvo dėl vaiko santuokos (8

vaikai, t. y. 0,3 % visų globos (rūpybos) pasibaigimo atvejų) ir vaiko mirties (7 atvejų, t. y. 0,2 %

visų globos (rūpybos) pasibaigimo atvejų).

51

12 lentelė. Vaiko globos (rūpybos) pasibaigimo priežastys 2016–2017 m.

Per 2016 m. Per 2016 m.

Per

laikotarpį

Laikinoji

globa

(rūpyba)

Nuolatinė

globa

(rūpyba)

Per

laikotarpį

Laikinoji

globa

(rūpyba)

Nuolatinė

globa

(rūpyba)

1. Vaiko globos (rūpybos)

pasibaigimo atvejų skaičius 2289 1159 1130 2600 1454 1146

1.1. grąžintas tėvams 1062 995 67 1375 1310 65

1.2.sulaukė pilnametystės arba

emancipuotas 1065 119 946 1072 109 963

1.3.įvaikintas 142 35 107 138* 31 107

1.4. susituokė 8 2 6 8 2 6

1.5. mirė 12 8 4 7 2 5

2. Grąžintų tėvams vaikų skaičius 1038 - - 1344 - -

3. Laikinoji globa (rūpyba)

baigta, nustatyta nuolatinė globa

(rūpyba)

890 890 - 863 863 -

*Pastaba – lentelėje pateikti SPIS duomenys nesutampa su Tarnyboje turimais duomenimis. Tarnybos

duomenimis 2017 m. iš viso buvo įvaikinti 139 vaikai.

Laikinoji globa (rūpyba) ataskaitiniais metais baigėsi 1 454 atvejais (2016 m. – 1 130). Tiek

per 2017 m., tiek per 2016 m. laikinoji globa (rūpyba) dažniausiai baigėsi dėl vaiko grąžinimo

tėvams – 1 310 atvejai (2016 m. – 995 atvejai). Per 2017 m. laikinoji vaiko globa (rūpyba) dėl

nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo baigėsi 863 atvejų.

Per 2017 m. nuolatinė globa (rūpyba) baigėsi 1 146 atvejais (2016 m. – 1 130). Kaip ir

ankstesniais metais, per 2017 m. nuolatinė globa (rūpyba) dažniausiai baigėsi dėl vaiko

pilnametystės arba emancipacijos – 963 atvejais (84 % visų nuolatinės globos (rūpybos) atvejų).

Dėl vaiko grąžinimo tėvams nuolatinė globa (rūpyba) per 2017 m. baigėsi 65 atvejais, tai sudaro

6 % visų nuolatinės globos (rūpybos) pasibaigimo atvejų (2016 m. – 67 atvejai, 6 %). Taigi lyginant

2017 m. ir 2016 m. nuolatinės globos (rūpybos) pasibaigimo atvejų dėl vaiko grąžinimo tėvams

skaičių, tokių atvejų skaičius išliko stabilus (žr. 12 lent.).

4.9 Globėjo (rūpintojo) atleidimas ar nušalinimas nuo pareigų

Nepilnamečio globėjas (rūpintojas), esant teisės aktuose numatytoms aplinkybėms, gali būti

atleistas arba nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimo. Vadovaujantis CK 3.246

straipsniu, nepilnamečio globėjas (rūpintojas) teismo nutartimi gali būti atleistas nuo globėjo ar

rūpintojo pareigų, jeigu nepilnametis grąžinamas tėvams arba įtėviams arba jeigu globėjo pareigų

negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų

svarbių priežasčių. To paties straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad vaiko globėjas (rūpintojas) teismo

nutartimi gali būti nušalintas nuo globėjo ar rūpintojo pareigų, jei netinkamai atlieka pareigas,

52

neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos ar naudojasi savo teisėmis

savanaudiškais tikslais.

Iš viso dėl globėjo (rūpintojo) atleidimo, nušalinimo nuo globėjo pareigų ar mirties per 2017

m. globa (rūpyba) šeimoje baigėsi 810 atvejais (2016 m. – 600 atvejais, 2015 m. – 551 atveju).

Ataskaitiniu laikotarpiu vaiko globėjas (rūpintojas), grąžinus vaiką tėvams, nuo globėjo pareigų

atlikimo buvo atleistas 538 atvejais (2016 m. – 406 atvejais, 2015 m. – 375 atvejais), dėl paties

globėjo (rūpintojo) ar jo artimųjų ligos − 26 atvejais (2016 m. – 15 atvejų, 2015 m. – 17 atvejais),

dėl turtinės padėties pablogėjimo – 1 atveju (2016 m., 2015 m. – nei karto), dėl kitų svarbių

priežasčių – 178 atvejais (2016 m. – 125 atvejais, 2015 m. – 116 atvejais). 2017 m. 16 šeimoje

vaiką globoję (rūpinę) globėjai (rūpintojai) mirė (2016 m. – 25 atvejai, 2015 m. – 22 atvejis).

Lyginant 2017 m. ir 2016 m. duomenis, pastebimas bendras šeimos, globojančios (rūpinančios)

vaiką, atleidimo / nušalinimo nuo globėjo pareigų atlikimo atvejų skaičiaus augimas (26 %). Per

2017 m. daugiausiai padidėjo globėjo (rūpintojo) atleidimo nuo globėjo pareigų atlikimo atvejų

skaičius dėl vaiko grąžinimo tėvams, 2017 m. tokių atvejų skaičius 25 % didesnis nei 2016 m. Taip

pat padidėjo (apie 30 %) atvejų skaičius, kai globėjas (rūpintojas) buvo atleistas nuo globėjo

pareigų atlikimo dėl kitų svarbių priežasčių.

Taip pat pastebimas šeimynos atleidimo / nušalinimo nuo globėjo (rūpintojo) pareigų

atlikimo atvejų skaičiaus (apie 26 %) augimas. Ataskaitiniu laikotarpiu globojamo (rūpinamo)

šeimynoje vaiko globėjas (rūpintojas) nuo pareigų iš viso buvo atleistas 53 atvejais (2016 m. − 39

atvejais, 2015 m. – 28 atvejais). 2017 m. 30 atvejų šeimyna nuo globėjo (rūpintojo) pareigų buvo

atleista vaiką grąžinus tėvams, 14 atveju vaiko globėju (rūpintoju) paskyrus fizinį asmenį ir 6

atvejais dėl kitų svarbių priežasčių. Šeimynos likvidavimo atvejų 2017 m. buvo 2 (žr. 25 pav.).

25 pav. Vaiko globėjo (rūpintojo) atleidimas / nušalinimas nuo pareigų per 2017 m.

Globa

(rūpyba)šeimoje

Globa (rūpyba)

šeimynoje

Globa (rūpyba)

institucijoje

16 49

474 178

6

77

538 52

807

Atleistas nuo pareigų: grąžintastėvams

Atleistas nuo pareigų: kitossvarbios priežastys

Nušalintas nuo pareigų

Globėjas (rūpintojas) mirė

53

Institucijoje globojamo (rūpinamo) vaiko globėjas (rūpintojas) nuo pareigų atlikimo 2017 m.

atleistas 1 281 atveju (2016 m. – 1 003 atvejai), t. y. 278 atvejais (apie 22 %) daugiau nei 2016 m. Iš

minėtų 1 281 atvejų 807 atvejais vaiko globos (rūpybos) institucija atleista nuo globėjo (rūpintojo)

pareigų vaiką grąžinus tėvams (2016 m. – 631 atvejais), 314 atvej7 paskyrus vaiko globėju

(rūpintoju) fizinį asmenį (2016 m. – 274 atvejais), 10 atvejų – dėl vaiko amžiaus, kai vaikas iš

kūdikių namų perkeliamas į globos įstaigą vyresniems vaikams (2016 m. – 20 atvejų), 11 atvejų –

dėl vaiko specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, žymių sveikatos sutrikimų) (2016 m – 20 atvej7), 77

atvejais – dėl kitų svarbių priežasčių (2016 m – 51 atvejais). 62 atvejais ataskaitiniu laikotarpiu

institucija nuo vaiko globėjo (rūpintojo) pareigų buvo atleista dėl socialinės globos įstaigos

reorganizacijos (2016 m. – 7 atvejais).

Per 2017 m., esant globai (rūpybai) šeimoje, 49 atvejais globėjas (rūpintojas) nušalintas nuo

pareigų (2016 m. – 25 atvejais, 2015 m. – 18 atvejais). 33 atvejais globėjas (rūpintojas) buvo

nušalintas nuo pareigų dėl to, kad netinkamai atliko savo pareigas, 12 atvejų – dėl globojamo

(rūpinamo) vaiko interesų neužtikrinimo, 4 atvejais – kai naudojosi savo teisėmis savanaudiškais

tikslais. 2017 m. vienu atveju nuo pareigų nušalinta šeimyna, kadangi netinkamai atliko savo

pareigas. Nuo pareigų nenušalinta nei viena globos (rūpybos) įstaiga.

4.10 Laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu

Per 2017 m. laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu nustatyta 1 322 vaikams (2015 m. –

1 415, 2016 m. – 1 356).

13 lentelė. Vaikų globos (rūpybos) nustatymas tėvų prašymu per 2017 metus.

Vaikams nustatyta laikinoji globa (rūpyba)

šeimoje tėvų prašymu dėl tėvų išvykimo iš

Lietuvos Respublikos, iš viso

Per laikotarpį Laikotarpio

pabaigoje

Vaikų

skaičius * Atvejų skaičius Vaikų skaičius

1 322 1 382 2 331

Pagal subjektą:

giminaičių šeimoje 1 142 1 181 2 117

kitų asmenų šeimoje 197 200 214

Pagal vietą:

miestas 880 911 1 567

kaimas 448 471 764

Pagal lytį:

berniukai 685 711 1 171

mergaitės 637 671 1 160

Pagal amžių:

0–3 m. 190 194 143

4–6 m. 224 234 269

7–9 m. 239 249 412

10–14 m. 425 442 818

15–17 m. 253 263 689

* skaičiuojant vaikų skaičių per metus aritmetinis skaičiavimas netaikomas, kai vienam

vaikui globa (rūpyba) buvo nustatyta kelis kartus

54

Iš pateiktų duomenų matyti, jog vaikų, kuriems 2017 m. nustatyta laikinoji globa (rūpyba)

tėvų prašymu, skaičius, palyginus su 2016 m., sumažėjo maždaug 3 %.

Pastebėtina, jog 2017 m. laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu nustatyta didesniam

berniukų nei mergaičių skaičiui (685 berniukams ir 637 mergaitėms).

Kaip ir 2016 m., 2017 m. dėl tėvų išvykimo į užsienio valstybę likusių be tėvų globos vaikų

buvo daugiau mieste nei kaime (2017 m. pabaigoje laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu buvo

nustatyta 880 vaikams mieste ir 448 vaikams kaime).

Lyginant su 2016 m., 2017 m. išliko panašios tendencijos ir dėl vaikų, kuriems nustatyta

laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu, amžiaus. Dažniausiai laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu

nustatyta 10–14 metų (425 vaikų), o rečiausiai – iki 3 m. amžiaus vaikams (190 vaikų).

2017 m. pabaigos duomenimis, laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu nustatyta iš viso 2 331

vaikui (2015 m. – 2 381; 2016 m. – 2 361), t. y. 30 vaikų mažiau nei 2016 m. pabaigoje.

4.11 IŠVADOS

1. 2017 m. pradžioje Lietuvoje augo 510,4 tūkst. vaikų t.y. 1,5 % mažiau nei 2016 m.

pradžioje.

2. 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis, tėvų globos buvo netekę 8 912 vaikai, t. y. ~1,0 % –

194 vaikų mažiau nei 2016 m. pabaigoje. Kiekvienais metais šis skaičius mažėja: 2015 m. tėvų

globos netekusių vaikų skaičius siekė 9 220 vaikų, o 2016 m. – 9,106 vaikų.

3. Ataskaitiniu laikotarpiu, daugiausiai atvejų (1 894), kai vaikai neteko tėvų globos, buvo

dėl tėvų arba turimo vienintelio iš tėvų nesirūpinimo, nesidomėjimo vaiku, jo nepriežiūros,

netinkamo auklėjimo, fizinio ar psichinio smurto naudojimo (75 % visų vaikų netekusių tėvų globos

atvejų).

4. Analizuojant vaikų, kuriems per 2017 m. nustatyta globa (rūpyba), amžių, kaip ir per

2016 m., dažniausiai globa (rūpyba) nustatyta iki 3 m. amžiaus vaikams (661 vaikas) ir 10–14 m.

amžiaus vaikams (651 vaikas).

5. Ataskaitiniu laikotarpiu (per 2017 m.) 47 % tėvų globos netekusiems vaikams globa

(rūpyba) buvo nustatyta globos įstaigose, 51 % vaikų – šeimose, 2 % vaikų – šeimynose.

6. Lyginant 2015–2017 m. duomenis matyti, kad bendras globos įstaigose globojamų vaikų

skaičius mažėja – 2015 m. pabaigoje institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų dalis sudarė 35,5 %

(3 275 vaikai) visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, 2016 m. pabaigoje institucijose

globojamų (rūpinamų) vaikų dalis sudarė 35 % (3 186 vaikai), o 2017 m. pabaigoje – 32 % (2 872

vaikai). Taigi per pastaruosius metus bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius, palyginus

su 2016 m., sumažėjo 3 procentais, t. y. 314 vaikų.

55

7. 2017 m. šeimose buvo globojami (rūpinami) 5 602 vaikai, 2016 m. – 5 477 vaikai, 2015

m. – 5 493 vaikai. Lyginant su bendru Lietuvoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiumi, 63 %

vaikų globojami (rūpinami) šeimose, 2016 m. šeimose globojamų (rūpinamų) vaikų dalis sudarė

apie 60 % nuo bendro globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus, 2015 m. – 59,6 %. Taigi, per

pastaruosius 3 metus visų globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus ir šeimose globojamų (rūpinamų)

vaikų skaičiaus santykis nuolat auga.

8. Lyginant paskutinių trejų metų duomenis, 2017 m. pabaigoje šeimynose globojamų

(rūpinamų) vaikų skaičius, kaip pastaraisiais lyginamais metais, nežymiai sumažėjo: 2017 m.

pabaigoje – 438 vaikai, 2016 m.– 443 vaikai, 2015 m. – 452 vaikai.

9. Per 2017 m. užfiksuoti 2 600 vaiko globos (rūpybos) pasibaigimo atvejai. Lyginant su

2016 m. duomenimis, šių atvejų skaičius padidėjo 12 %. Pastebėtina, kad per 2017 m., kaip ir

ankstesniais metais, dažniausios globos (rūpybos) pasibaigimo priežastys – vaiko grąžinimas

tėvams (1 375 atvejai, t. y. 53 % visų globos (rūpybos) pasibaigimo atvejų) ir vaiko pilnametystė

arba emancipacija (1 072 atvejai, t. y. 41 % visų globos (rūpybos) pasibaigimo atvejų).

10. Dėl globėjo (rūpintojo) atleidimo, nušalinimo nuo globėjo pareigų ar mirties per 2017

m. globa (rūpyba) šeimoje baigėsi 810 atvejais (2016 m. – 600 atvejis, 2015 m. – 551 atvejis).

Ataskaitiniu laikotarpiu vaiko globėjas (rūpintojas), grąžinus vaiką tėvams, nuo globėjo pareigų

atlikimo buvo atleistas 538 atvejais (2016 m. – 406 atvejais, 2015 m. – 375 atvejais), dėl paties

globėjo (rūpintojo) ar jo artimųjų ligos − 26 atvejais (2016 m. – 15 atvejų, 2015 m. – 17 atvejų), dėl

turtinės padėties pablogėjimo 1 atveju (2016 m., 2015 m. – nei karto), dėl kitų svarbių priežasčių –

178 atvejais (2016 m. – 125 atvejais, 2015 m. – 116 atvejais).

11. Per 2017 m., esant globai (rūpybai) šeimoje, 49 atvejais globėjas (rūpintojas) nušalintas

nuo pareigų (2016 m. – 25 atvejais, 2015 m. – 18 atvejų). 33 atvejais globėjas (rūpintojas) buvo

nušalintas nuo pareigų dėl to, kad netinkamai atliko savo pareigas, 12 atvejų – dėl globojamo

(rūpinamo) vaiko interesų neužtikrinimo, 4 atvejais – kai naudojosi savo teisėmis savanaudiškais

tikslais. 2017 m. vienu atveju nuo pareigų nušalinta šeimyna, kadangi netinkamai atliko savo

pareigas. Nuo pareigų nenušalinta nei viena globos (rūpybos) įstaiga.

12. Per 2017 m. laikinoji globa (rūpyba) tėvų prašymu nustatyta 1 322 vaikams.

Pastaraisiais metais pastebima nuosekli šio skaičiaus mažėjimo tendencija: 2016 m. laikinoji globa

(rūpyba) tėvų prašymu buvo nustatyta 1 356 vaikams, 2015 m. – 1 415 vaikams.

__________________