Socialinis teisingumas (materialinės gerovės netolygumai) švietime

Arminas Varanauskas

EK komunikatas ET ir EP

Šalys privalo suderinti veiksmingumą ir teisingumą.

Veiksmingumą galima nusakyti indėlio ir rezultatų santykiu vykstant tam tikram procesui.

Teisingumą galima nusakyti kaip individų naudojimosi švietimo ir mokymo paslaugomis mastą, vertinant pagal galimybes, prieinamumą, sąlygas ir rezultatus. Teisingose sistemose užtikrinama, kad švietimo ir mokymo rezultatai yra nepriklausomi nuo socialinių ir ekonominių aplinkybių bei kitų veiksnių, galinčių sudaryti nepalankias sąlygas švietimo atžvilgiu <...>.

Europos švietimo sistemų veiksmingumas ir teisingumas (1)

Vieningos nusistovėjusios sąvokos nėra.

Formalusis teisingumas – individų lygybė prieš įstatymą.

Materialusis teisingumas – teisingas dalyvavimo visuomenės kooperacijoje naštos (mokesčiai) ir naudos (gaunamos paslaugos) paskirstymas (Barry, 2002).

*Materialusis teisingumas = paskirstomasis teisingumas = socialinis teisingumas

Socialinis teisingumas švietime: Teorinė samprata ir praktinis vertinimas (2)

Socialinis teisingumas???

Ką – užtikrinti, kad socialinė nelygybė nebūtų reprodukuojama

Kas – valstybė

Kaip – perskirstant išteklius

5 politinės teorijos

Utilitarizmas

Meritokratinės teorijos

Kompensavimo principu paremtos teorijos

Kolektyvistinės teorijos

Walzerio nepriklausomybės teorija

Utilitarizmas

Prigimtiniai gabumai skirtingi – į juos reikia atsižvelgti

Būtina standartizuoti vertinimus

Ekonominė nauda svarbi

Eliminuoti brangiai kainuojančius, mažai “atsiperkančius” žmones (pvz. su spec. poreikiais)

Kuo anksčiau suteikti geresnes sąlygas “gabiems”

Meritokratinės teorijos

Gabumų skirtumus nulemia ne prigimtis, o įdėtas darbas, pastangos ir tinkamos nuostatos

Pažangiausiems – geriausios sąlygos

Skatinama konkurencija, kuri paremta formaliuoju žinių vertinimu

Kuo anksčiau suteikti geresnes sąlygas “gabiems”

Kompensavimo principu paremtos teorijos

Daugiau dėmesio ir išteklių skirti mažiau gabumų turintiems (prasčiau besimokantiems) ir mažiau privilegijuotuose socialiniuose sluoksniuose gimusiems

Kolektyvistinės teorijos

Socialinį teisingumą sieja su lygybe, laisve, brolybe

Prieštaringai vertina priemones bei valstybės kišimąsi:Liberalai mano, kad socialinis teisingumas gali būti pasiektas tik rinkos sistemojeMarksistai teigia, kad būtina pakeisti rinkos sistemą

Dalis marksistų mano, kad valstybė gali perskirstyti išteklius ir užtikrinti teisingumą, kita dalis teigia, jog valstybė kuria opresinį aparatą

Walzerio nepriklausomybės teorija

Paprasta lygybė – visi turi po lygiai privilegijų ir teisių – neįmanoma. Išeitis – kompleksinė lygybė – privilegijos ir gėrybės tarpusavyje nepriklausomos, t.y. negalima už pinigus nusipirkti išsilavinimo

Pradiniame švietimo lygmenyje galima skirti daugiau išteklių mokymosi sunkumų turintiems, kituose etapuose reikia atsižvelgti į indiv. poreikius, gebėjimus

Geros sąlygos veda prie didesnės konkurencijos, tuomet galią ir privilegijas turintys asmenys yra linkę mobilizuoti savo išteklius

Rawlso teisingumo teorija

Teorija bando sujungti laisvės, lygybės ir efektyvumo principus

Sprendimai priimami sąmoningai, bet po “nežinomybės skraiste” (nežinant galios pozicijos, socialinio statuso ir pan.)

3 pagrindiniai principai

1. Vienodos laisvės principas.Lygi teisė į plačiausią pamatinę laisvę, suderinta su kitų laisve

3. Skirtingumo principas.Socialinės ir ekonominės nelygybės sprendimai turi teikti didžiausią naudą labiausiai nuskriaustiems

2. Teisingos galimybių lygybės principas.Turi būti užtikrintas visų postų ir profesijų prieinamumas visiems

Rawlso teorijos kritika

Liberali kritikaNepakankama pagarba žmogaus apsisprendimo laisvei

Komunitarizmo kritikaTeisingumo principus išskyrimas, neatsižvelgiant į bendruomenę, kurioje jie egzistuoja

Egalitarizmo kritikaNeatsižvelgiama į tai, kad ne visi individai turi lygius gebėjimus pasinaudoti pirminėmis gėrybėmis

5 sociologinės teorijos

Funkcionalistinė teorija

Socialinės ir kultūrinės reprodukcijos teorija

Kultūrinio reliativyzmo teorija

Kultūrinio pliuralizmo teorija

Metodologinio individualizmo teorija

R. Lazutka, D. Šliužaitė, 2012

VU prestižinės programos (politikos mokslai, ekonomika, teisė, psichologija), LEU neprestižinės programos (psichologija, taikomoji istorija, socialinė pedagogika, rusų filologija).

Respondentų skaičius – 245

Tyrimas parodė, kad asmenys iš silpnesnių socialiniu ir ekonominiu požiūriu šeimų sunkiau patenka į prestižines specialybes. Taip pat apklausti studentai mano, kad sistema yra socialiai teisinga.

Ačiū!