Embed Size (px)
Citation preview
„VISUOMENĖS SVEIKATOS NETOLYGUMAI“
2020, NR. 2(41)
2
Alergija – tai imuninių procesų sukelta reakcija, kai padidėja jautrumas medžiagoms,
kurias paprastai žmogaus organizmas toleruoja: augalų žiedadulkėms, maisto produktams,
namų dulkėms, mikroskopiniams grybams, naminių gyvūnų kailiui, buitinės chemijos
medžiagoms, vaistams ir kt.1 Alerginės ligos gali pasireikšti bet kurio amžiaus žmonėms,
skirtingose kūno vietose, tačiau dažniausiai pažeidžiama oda ir gleivinė, nes būtent jie skiria
organizmą nuo aplinkos. 2
Alerginiai susirgimai pasaulyje tampa vis aktualesne problema – ši liga daro įtaką žmonių
sveikatai, visuomenė dėl jos patiria daug išlaidų.3 Vienas pagrindinių rizikos veiksnių yra
paveldimumas. Nors genetiniai veiksniai svarbūs astmos ir alerginių ligų vystymuisi, ligotumo
didėjimo tendencija gali būti paaiškinta aplinkos pokyčiais ir miestų oro tarša, kurią sukelia
motorinės transporto priemonės. Manoma, kad tai pagrindiniai šį padidėjimą lėmusieji rizikos
veiksniai.
Klimato kaita daro įtaką alergenų atsiradimo laikui, jų kiekiui, todėl kinta alerginių
ligų sunkumas. Dėl klimato kaitos ilgėja augalų žydėjimo laikas, aplinkoje padaugėja alergijas
sukeliančių žiedadulkių. Didėjanti aplinkos temperatūra skatina pažemio ozono gamybą, kuris
blogina asmenų, sergančiųjų astma, būklę. Su šiomis problemomis susiduria visas pasaulis.
Didėjantis ligotumas alerginėmis ligomis neišvengiamai turės įtakos Lietuvos klinikinei praktikai
ir visuomenės sveikatos planavimui. 4
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 366 „Dėl
nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 2013–2020 metų tikslų ir uždavinių
įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ 12.2.2. priemonę, pagal Tarptautinės
statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąją redakciją (toliau – TLK-10-AM)
parengtas su klimato kaita susijusių alerginių ligų sąrašas (1 lentelė).
1 Dubakienė R. Lietuviški alergologijos terminai. Botanica Lithuanica. 2005; Suppl. 8: 47-50.
2 Tanno et al. Categorization of allergic disorders in the new World Health Organization International Classification
of Diseases. Clin Transl Allergy. 2014; 4: 42. 3 Papadopoulos NG, Agache I, Bavbek S, Bilo BM, Braido F, Cardona V et al. Research needs in allergy: an EAACI
position paper, in collaboration with EFA. Clin Transl Allergy. 2012; 2: 21. 4 National wildlife federation. Extreme Allergies and global Warming. 2010. [žiūrėta 2020 m. rugpjūčio 12 d.]. Prieiga
per internetą: <https://www.aafa.org/media/1634/extreme-allergies-global-warming-report-2010.pdf>.
3
1 lentelė. Su klimato kaita susijusių alerginių ligų sąrašas.
LIGOS PAVADINIMAS TLK-10-AM KODAS
Ūminis atopinis konjunktyvitas H10.1
Lėtinis konjunktyvitas H10.4
Alerginis rinitas, sukeltas žiedadulkių J30.1
Kitas sezoninis alerginis rinitas J30.2
Kitas alerginis rinitas J30.3
Dominuojanti alerginė astma J45.0
Atopinis dermatitas L20
Augalų, išskyrus maistinius, sukeltas alerginis
kontaktinis dermatitas L23.7
Augalų, išskyrus maistinius, sukeltas paprastas
kontaktinis dermatitas L24.7
Fotokontaktinis dermatitas L56.2
Saulės sukelta dilgėlinė L56.3
Anafilaksinis šokas T78.2
Nenuodingų vabzdžių ir kitų nenuodingų
nariuotakojų sukandžiojimas ar įgėlimas W57
Šis sąrašas naudojamas toliau analizuojant su klimato kaita susijusias alergines ligas. Ligotumas
apskaičiuotas pagal amžiaus grupes, lytį ir gyvenamąją vietą. Žemėlapiuose pateiktos ligotumo
savivaldybėse reikšmės.
Ligotumas – savivaldybės gyventojų, kuriems ambulatorinėse ar stacionarinėse asmens
priežiūros įstaigose (toliau – ASPĮ) užregistruota bent viena liga ar trauma ir vidutinio metinio
gyventojų skaičiaus santykis. Šiame leidinyje žodžiu „sirgo“ apibūdinami tik tie asmenys, kurie
kreipėsi į gydymo įstaigą.
Šaltinis – Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys, imami skaičiuoti iš
Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“.
4
LIGOTUMO SU KLIMATO KAITA
SUSIJUSIOMIS ALERGINĖMIS LIGOMIS
TENDENCIJOS LIETUVOJE
2019 m. Lietuvoje su klimato kaita susijusias alergijas gydėsi 85 061 asmuo
(304,43/10 000 gyv.). Daugiausiai sergančiųjų gydyti dėl atopinio dermatito (82,3/10 000 gyv.),
kito alerginio rinito (81,2/10 000 gyv.) ir dominuojančios alerginės astmos (72,4 / 10 000 gyv.)
(1 pav.). Mažiausiai sergančiųjų 2019 m. (apie 1/10 000 gyv.) gydyti dėl saulės sukeltos
dilgėlinės, fotokontaktinio bei augalų sukelto dermatito.
1 pav. Ligotumas su klimato kaita susijusiomis alerginėmis ligomis Lietuvoje 2019 m. (10 000
gyv.)
82,3
81,2
72,4
33,6
17,5
7,0
3,6
2,7
1,5
1,1
0,8
0,4
0,2
0 10 20 30 40 50 60 70 80 90
Atopinis dermatitas
Kitas alerginis rinitas
Dominuojanti alerginė astma
Nenuodingų vabzdžių ir kitų nenuodingų nariuotakojųsukandžiojimas ar įgėlimas
Alerginis rinitas, sukeltas žiedadulkių
Ūminis atopinis konjunktyvitas
Lėtinis konjunktyvitas
Kitas sezoninis alerginis rinitas
Anafilaksinis šokas
Augalų, išskyrus maistinius, sukeltas alerginis kontaktinis
dermatitas
Augalų, išskyrus maistinius, sukeltas paprastas kontaktinisdermatitas
Fotokontaktinis dermatitas
Saulės sukelta dilgėlinė
Ligotumas 10 000 gyv.
5
Analizuojant ligotumo su klimato kaita susijusiomis alergijomis dinamiką bei struktūrą
per pastarąjį dešimtmetį, ryškių pokyčių nepastebima (2 pav.). Didžiausias bei mažiausias
ligotumas visu šiuo laikotarpiu (2010–2019 m.) buvo anksčiau minėtomis ligomis. 2019 m.
bendrai dėl su klimato kaita susijusių alergijų gydėsi mažiau asmenų nei 2018 m., kada
besigydančiųjų buvo daugiau nei 87 tūkst., tačiau 1,4 kartus daugiau nei 2010 m. (kai į gydymo
įstaigas kreipėsi 61 384 asmenys). Daugiausiai sergančiųjų alerginėmis ligomis užregistruota
2014 m. – 93 677. Pastebima, jog vis daugiau asmenų kreipiasi dėl nenuodingų vabzdžių ir kitų
nenuodingų nariuotakojų sukandžiojimų ar įgėlimų. 2018 m. jų buvo 30,7/10 000 gyv., o 2019
m. 33,6/10 000 gyv. 2010 m. šis rodiklis tesiekė 17,1/10 000 gyv. Vadinasi, ligotumas išaugo
beveik dvigubai. Taip pat didėja ir ligotumas kitu sezoniniu rinitu: 2019 m. sergančiųjų buvo
17,5/10 000 gyv, kai 2018 m. jų buvo 16,5/10 000 gyv., o prieš dešimtmetį (2010 m.) –
11,3/10 000 gyv.
2 pav. Ligotumo su klimato kaita susijusiomis alerginėmis ligomis tendencija Lietuvoje 2010–
2019 m. (10 000 gyv.)
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019
10 0
00 g
yv.
Metai
H10.1 J30.1 J30.2 J30.3 J45.0 L56.2 L56.3
H10.4 L20 L23.7 L24.7 T78.2 W57
6
2019 m. beveik visomis su klimato kaita susijusiomis alerginėmis ligomis sirgo daugiau
miesto nei kaimo gyventojų (2 lentelė.). Moterų, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos,
daugiau nei vyrų sirgo konjunktyvitais, dermatitais (išskyrus atopiniu dermatitu mieste), saulės
sukelta dilgėline ir vabzdžių sukandžiojimais ir įgėlimais. Tuo tarpu vyrų daugiau nei moterų
sirgo ne su klimato kaita susijusiomis alerginėmis ligomis – rinitais, dominuojančia alergine
astma, anafilaksiniu šoku.
2 lentelė. Ligotumas su klimato kaita susijusiomis alerginėmis ligomis pagal lytį ir gyvenamąją
vietą 2019 m.
Su klimato kaita susijusios
alerginės ligos
TLK-
10-AM
kodas
Mieste Kaime
Vyrai Moterys Iš viso Vyrai Moterys Iš viso
10 000 gyv.
Ūminis atopinis
konjunktyvitas H10.1 6,00 8,69 7,48 4,44 6,58 5,52
Lėtinis konjunktyvitas H10.4 2,74 4,79 3,86 2,27 3,72 3,00
Alerginis rinitas, sukeltas
žiedadulkių J30.1 24,44 18,33 21,09 10,42 8,31 9,35
Kitas sezoninis alerginis
rinitas J30.2 3,26 2,93 3,08 1,72 1,71 1,72
Kitas alerginis rinitas J30.3 112,74 74,99 92,00 62,38 48,01 55,12
Dominuojanti alerginė
astma J45.0 87,41 69,29 77,46 62,29 56,51 59,38
Atopinis dermatitas L20 92,91 85,71 88,95 56,54 60,71 58,64
Augalų, išskyrus maistinius,
sukeltas alerginis
kontaktinis dermatitas
L23.7 0,89 1,37 1,15 0,62 1,17 0,90
Augalų, išskyrus maistinius,
sukeltas paprastas
kontaktinis dermatitas
L24.7 0,77 1,18 1,00 0,38 0,69 0,54
Fotokontaktinis dermatitas L56.2 0,37 0,61 0,50 0,04 0,15 0,10
Saulės sukelta dilgėlinė L56.3 0,21 0,33 0,28 0,11 0,24 0,17
Anafilaksinis šokas T78.2 1,68 1,45 1,55 1,48 1,34 1,41
Nenuodingų vabzdžių ir kitų
nenuodingų nariuotakojų
sukandžiojimas ar įgėlimas
W57 34,99 35,05 35,03 26,74 31,25 29,02
7
ATOPINIS DERMATITAS (L20)
Lietuvoje 2019 m. atopiniu dermatitu sirgo 23 003 asmenys (82,33 / 10 000 gyv.). 0–14
m. amžiaus grupėje ligotumas ne tik beveik nesiskyrė tarp lyčių, bet ir buvo didžiausias,
palyginti su kitomis amžiaus grupėmis (3 pav.). Šiame amžiaus intervale patys mažiausieji, 0–4
m. amžiaus mažyliai, sirgo daugiausiai – 704,22 sergantieji 10 000 gyv. (740,26 sergantys
berniukai ir 666,09 sergančios mergaitės, tenkantys 10 000 gyv.). Asmenų grupėje nuo 14 iki 75
m. pastebima, jog atopiniu dermatitu dažniau sirgo moterys, o vyresniųjų (75–84 m. amžiaus)
ligotumas vėl supanašėja. Tačiau vyresni nei 85 m. vyrai sirgo kiek dažniau nei tokio pat
amžiaus moterys (22,64 sergantys vyrai ir 15,20 sergančios moterys, tenkantys 10 000 gyv.).
Atopiniu dermatitu mažiausiai sirgo 50–54 m. vyrai (11,13/10 000 gyv.) ir 85 m. bei vyresnės
moterys.
3 pav. Ligotumas atopiniu dermatitu (L20) pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2019 m. (10 000
gyv.)
1
10
100
1000
0-4
5-9
10-1
4
15-1
9
20-2
4
25-2
9
30-3
4
35-3
9
40-4
4
45-4
9
50-5
4
55-5
9
60-6
4
65-6
9
70-7
4
75-7
9
80-8
4
85+
10 0
00 g
yv.
Amžiaus grupė
Iš viso Vyrai Moterys
8
2019 m. Lietuvos miestuose atopiniu dermatitu sirgo 1,5 karto daugiau gyventojų nei
kaimuose (88,95/10 000 gyv. mieste ir 58,64/10 000 gyv. kaime; 4 pav.). Pastebima, jog mieste
sergančių vyrų daugiau nei moterų, tačiau kaimo vietovėse situacija priešinga – moterų sirgo
daugiau. Tokios tendencijos stebimos jau kelerius metus5.
4 pav. Ligotumas atopiniu dermatitu (L20) pagal gyvenamąją vietovę Lietuvoje 2019 m. (10 000
gyv.)
Didžiausias ligotumas atopiniu dermatitu Lietuvoje 2019 m. buvo Druskininkų
(127,85/10 000 gyv.), Vilniaus m. (119/10 000 gyv.) ir Širvintų r. (118,32/10 000 gyv.)
savivaldybėse (5 pav.). 2018 m. didžiausiu ligotumu šia liga pasižymėjo tos pačios savivaldybės.
Tuo tarpu mažiausias ligotumas 2019 m. buvo Radviliškio r. (31,76/10 000 gyv.), Kalvarijos (
32/10 000 gyv.) ir Raseinių r. (32,62/10 000 gyv.) savivaldybėse.
5 Vaidelauskaitė, A. Su klimato kaita susijusių alerginių ligų paplitimo Lietuvoje apžvalga 2018 m. Higienos
institutas. Vilnius, 2019. [žiūrėta 2020 m. liepos 29 d.] Prieiga per internetą:
<http://www.hi.lt/uploads/pdf/leidiniai/Informaciniai/Visuom._sveik._netolyg._VSN/alergijos_2018_4.pdf>.
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Miestas Kaimas
88,95
58,64
92,91
56,54
85,71
60,71
10 0
00 g
yv.
Iš viso Vyrai Moterys
9
5 pav. Ligotumas atopiniu dermatitu (L20) Lietuvos savivaldybėse 2019 m. (10 000 gyv.)
10 000 gyv.
31.0 - 43.0 (11)
43.0 - 62.0 (17)
62.0 - 76.0 (16)
76.0 - 91.0 (9)
91.0 - 128.0 (7)
10
ALERGINIS RINITAS (J30.1, J30.2, J30.3)
Alerginis rinitas kliniškai reikšminga liga, galinti sukelti daug komplikacijų, turinti įtakos
gyvenimo kokybei bei produktyvumui.6 Šį susirgimą sukelia įkvėpti alergenai, iš jų pagrindiniai
yra žiedadulkės (medžių, žolių, piktžolių), dulkių erkės, pelėsiai, gyvūnų epitelis ir kt.
2019 m. Lietuvoje, kaip ir anksčiau, daugiausiai alerginiais rinitais sirgo vaikai ir
jaunuoliai (5–19 m.), o vyresniųjų grupėje ligotumas mažėja (6 pav.). Daugiausiai sergančiųjų
alerginiais rinitais buvo 10–14 m. amžiaus grupėje (J30.1 – 63,03/10 000 gyv.; J30.2 –
7,10/10 000 gyv.; J30.3 – 445,16/10 000 gyv.), o mažiausiai sirgo 85 m. ir vyresni senoliai (J30.1
– 0,82/10 000 gyv.; J30.2 – 0,14/10 000 gyv.; J30.3 – 4,25/10 000 gyv.).
6 pav. Ligotumas alerginiu rinitu, sukeltu žiedadulkių (J30.1), kitu sezoniniu alerginiu rinitu
(J30.2) ir kitu alerginiu rinitu (J30.3) pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2019 m. (10 000 gyv.)
6 Greiner AN, Hellings PW, Rotiroti G, Scadding GK. Allergic rhinitis. The Lancet. 2011; 378(9809): 2112-2122.
0,1
1,0
10,0
100,0
1000,0
0-4
5-9
10-1
4
15-1
9
20-2
4
25-2
9
30-3
4
35-3
9
40-4
4
45-4
9
50-5
4
55-5
9
60-6
4
65-6
9
70-7
4
75-7
9
80-8
4
85+
10 0
00 g
yv.
Amžiaus grupė
Iš viso J30.1 Vyrai J30.1 Moterys J30.1 Iš viso J30.2 Vyrai J30.2
Moterys J30.2 Iš viso J30.3 Vyrai J30.3 Moterys J30.3
11
Kaip ir atopiniu dermatitu, alerginiais rinitais ligotumas didesnis mieste nei kaime (7
pav.). Visomis alerginių rinitų grupės ligomis vyrų ligotumas buvo didesnis nei moterų,
nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.
7 pav. Ligotumas alerginiu rinitu, sukeltu žiedadulkių (J30.1), kitu sezoniniu alerginiu rinitu
(J30.2) ir kitu alerginiu rinitu (J30.3) pagal gyvenamąją vietovę Lietuvoje 2019 m. (10 000 gyv.)
0
20
40
60
80
100
120
Miestas Kaimas
21,09
9,35
24,44
10,42
18,33
8,31 3,08 1,72 3,26 1,72 2,93 1,71
92,00
55,12
112,74
62,38
74,99
48,01
10 0
00 g
yv.
Iš viso J30.1 Vyrai J30.1 Moterys J30.1 Iš viso J30.2 Vyrai J30.2
Moterys J30.2 Iš viso J30.3 Vyrai J30.3 Moterys J30.3
12
Ligotumas alerginiu rinitu, sukeltu žiedadulkių (J30.1), 2019 m. Lietuvoje buvo
didžiausias – Vilniaus m. (33,61/10 000 gyv.), Visagino (32,74/10 000 gyv.) ir Panevėžio m.
(27,63/10 000 gyv.) savivaldybėse. Mažiausias – Pagėgių (2,7/10 000 gyv.), Ignalinos r. (3,41/
10 000 gyv.) ir Joniškio r. (3,82/10 000 gyv.) savivaldybėse (8 pav.).
8 pav. Ligotumas alerginiu rinitu, sukeltu žiedadulkių, (J30.1) Lietuvos savivaldybėse 2019 m.
(10 000 gyv.)
2019 m. didžiausiu ligotumu kitu sezoniniu alerginiu rinitu (J30.2) pasižymėjo Telšių r.
(16,42/10 000 gyv.), Visagino (5,46/10 000 gyv.) ir Šilutės r. (4,75/10 000 gyv.) savivaldybės (9
pav.). Mažiausiu – Kaišiadorių r. (0,67/10 000 gyv.), Kelmės r. (0,78/10 000 gyv.) ir Panevėžio r.
10 000 gyv.
2.7 - 8.0 (22)
8.0 - 11.8 (15)
11.8 - 15.1 (9)
15.1 - 21.8 (10)
27.5 - 33.6 (4)
13
(0,85/10 000 gyv.) savivaldybės. Palangos, Zarasų r., Birštono, Neringos, Joniškio r. ir Pagėgių
savivaldybėse sirgusiųjų kitu sezoniniu alerginiu rinitu neužregistruota.
9 pav. Ligotumas kitu sezoniniu alerginiu rinitu (J30.2) Lietuvos savivaldybėse 2019 m. (10 000
gyv.)
Lietuvoje 2019 m. didžiausias ligotumas kitu alerginiu rinitu (J30.3) buvo Šilalės r. (146,7
/10 000 gyv.), Mažeikių r. (136,51/10 000 gyv.) ir Panevėžio m. (133,74/10 000 gyv.)
savivaldybėse (10 pav.). Mažiausias – Lazdijų r. (16,21/10 000 gyv.), Skuodo r. (27,01/10 000
gyv.) ir Širvintų r. (28,92/10 000 gyv.) savivaldybėse.
10 000 gyv.
0.0 - 0.8 (8)
0.8 - 2.2 (27)
2.2 - 3.8 (17)
3.8 - 6.5 (7)
16.4 - 16.4 (1)
14
10 pav. Ligotumas kitu alerginiu rinitu (J30.3) Lietuvos savivaldybėse 2019 m. (10 000 gyv.)
10 000 gyv.
16.0 - 45.0 (21)
45.0 - 67.0 (14)
67.0 - 79.0 (9)
79.0 - 99.0 (6)
99.0 - 147.0 (10)
15
DOMINUOJANTI ALERGINĖ ASTMA (J45.0)
Astmos atsiradimą skatina išorės ir patalpų aplinkos veiksniai. Nustatyta, kad patalpų
aplinka (dulkių erkės, naminių gyvūnų kailis, tarakonai, graužikai, pelėsiai ir kt.) turi didžiausią
įtaką astmos atsiradimui. Ypač dažnai ligą sukelia dulkių erkės ir kačių kailis. Taip pat įrodyta,
kad neatsparumas mikroorganizmams (bakterijoms, virusams) bei tabako dūmai skatina astmos
vystymąsi. Vaikai, augantys aplinkoje, kurioje daug mikrobų (pvz., ūkiuose), atsparesni
alerginėms ligoms.7
Dominuojančia alergine astma Lietuvoje 2019 m. sirgo 20 223 asmenys (72,38/10 000
gyv.). Ligotumo tendencijos buvo panašios į alerginio rinito, daugiausiai sergančiųjų – 5–19 m.
vaikai ir jaunuoliai (11 pav.). Didžiausias ligotumas dominuojančia alergine astma registruotas
10–14 m. vaikams (288,73/10 000 gyv.), o mažiausias – 25–29 m. asmenims (30,45 /10 000
gyv.). Pastebima, jog iki 30–34 m. (išimtis – 10–14 m. amžiaus grupė) moterų ligotumas buvo
mažesnis nei vyrų, tačiau vėliau moterų ligotumas žymiai didesnis nei vyrų – kai kuriais atvejais
net 2,3 karto.
11 pav. Ligotumas dominuojančia alergine astma (J45.0) pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2019
m. (10 000 gyv.)
7 Li HH, Kaliner MA, Kushnir NM. 2015. [žiūrėta 2020 m. rugpjūčio 10 d.] Prieiga per internetą:
<http://www.worldallergy.org/professional/allergic_diseases_center/allergic_asthma/>.
1
10
100
1000
0-4
5-9
10-1
4
15-1
9
20-2
4
25-2
9
30-3
4
35-3
9
40-4
4
45-4
9
50-5
4
55-5
9
60-6
4
65-6
9
70-7
4
75-7
9
80-8
4
85+
10 0
00 g
yv.
Amžiaus grupė
Iš viso Vyrai Moterys
16
Lietuvos miesto gyventojai dominuojančia alergine astma sirgo 1,3 karto dažniau nei
kaimo (12 pav.). Tiek mieste, tiek kaime 2019 m. sirgo daugiau vyrų nei moterų. Mieste vyrų
ligotumas buvo didesnis 1,26 karto, o kaime 1,1 karto.
12 pav. Ligotumas dominuojančia alergine astma (J45.0) pagal gyvenamąją vietovę Lietuvoje
2019 m. (10 000 gyv.)
2019 m. Lietuvoje didžiausias ligotumas registruotas Zarasų r. (172,91/10 000 gyv.),
Utenos r. (161,08/10 000 gyv.) ir Marijampolės (141,48 / 10 000 gyv.) savivaldybėse (13 pav.).
Mažiausias – Skuodo r. (17,8/10 000 gyv.), Lazdijų r. (23,77/10 000 gyv.) ir Neringos (25,77/
10 000 gyv.) savivaldybėse.
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
Miestas Kaimas
77,46
59,38
87,41
62,29 69,29
56,51
10 0
00 g
yv.
Iš viso Vyrai Moterys
17
13 pav. Ligotumas dominuojančia alergine astma (J45.0) Lietuvos savivaldybėse 2019 m.
(10 000 gyv.)
10 000 gyv.
17.0 - 50.0 (17)
50.0 - 72.0 (15)
72.0 - 92.0 (12)
92.0 - 116.0 (13)
116.0 - 173.0 (3)
18
KONJUKTYVITAI (H10.1, H10.4)
Iš akių alergijų dažniausiai sergama sezoniniu ir nuolatiniu alerginiais konjunktyvitais.
Dažnai su alerginiu konjunktyvitu (akių junginės uždegimas) diagnozuojamas ir alerginis rinitas,
todėl šis sutrikimas vadinamas alerginiu rinokonjunktyvitu.8 Įprastai konjunktyvitą sukelia akių
kontaktas su alergenu: sezoninį – medžių, žolių, piktžolių žiedadulkės, nuolatinį (simptomai gali
būti visus metus) – namie esantys alergenai, t. y. dulkių erkės, gyvūnų epitelis ir pelėsiai.9
2019 m. Lietuvoje ūminiu atopiniu konjunktyvitu (H10.1) sirgo 1956 (7/10 000 gyv.), o
lėtiniu konjunktyvitu (H10.4) – 1013 asmenų (3,63/10 000 gyv.). Didžiausias ligotumas ūminiu
atopiniu konjunktyvitu registruotas 0–4 m. vaikams (17,39/10 000 gyv.), o jiems augant
sergančių buvo vis mažiau (14 pav.). Mažiausiai šia liga sirgo 25–29 m. asmenys (2,57/10 000
gyv.), nors vėliau sergančių asmenų vėl daugėjo. Tuo tarpu lėtinis konjunktyvitas turėjo
priešingą tendenciją – vaikai ir jaunuoliai sirgo rečiau. Mažiausias ligotumas matomas 10–19 m.
amžiaus grupėje (0,8/10 000 gyv.). Tuo tarpu vyresnių asmenų sirgo žymiai daugiau –
didžiausias ligotumas 80–84 m. amžiaus grupėje (8,66/10 000 gyv.). Tiek atopiniu
konjunktyvitu, tiek lėtiniu konjunktyvitu iki 10 m. berniukai sirgo dažniau nei mergaitės, tačiau
vyresnių nei 10 m. mergaičių ligotumas jau susilygino su berniukų, o moterys sirgo kai kuriais
atvejais beveik 2 kartus daugiau nei vyrai.
8 Dubakienė R. Lietuviški alergologijos terminai. Botanica Lithuanica. 2005; Suppl. 8: 47-50.
9 Akdis CA, Agache I ir kt. Global atlas of allergy. EAACI. 2014; 184 p.
19
14 pav. Ligotumas ūminiu atopiniu (H10.1) ir lėtiniu konjunktyvitais (H10.4) pagal amžiaus
grupes Lietuvoje 2019 m. (10 000 gyv.)
2019 m. Lietuvos miesto gyventojų ligotumas ūminiu atopiniu ir lėtiniu konjunktyvitais
buvo didesnis nei kaimo gyventojų (15 pav.). Tiek mieste, tiek kaime šiomis ligomis dažniau
sirgo moterys nei vyrai.
15 pav. Ligotumas ūminiu atopiniu (H10.1) ir lėtiniu (H10.4) konjunktyvitais pagal gyvenamąją
vietą Lietuvoje 2019 m. (10 000 gyv.)
0
5
10
15
20
0-4
5-9
10-1
4
15-1
9
20-2
4
25-2
9
30-3
4
35-3
9
40-4
4
45-4
9
50-5
4
55-5
9
60-6
4
65-6
9
70-7
4
75-7
9
80-8
4
85+
10 0
00 g
yv.
Amžiaus grupė
Iš viso H10.1 Vyrai H10.1 Moterys H10.1
Iš viso H10.4 Vyrai H10.4 Moterys H10.4
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
Miestas Kaimas
7,48
5,52 6,00
4,44
8,69
6,58
3,86
3,00 2,74
2,27
4,79
3,72
10 0
00 g
yv.
Iš viso H10.1 Vyrai H10.1 Moterys H10.1 Iš viso H10.4 Vyrai H10.4 Moterys H10.4
20
2019 m. Lietuvoje didžiausias ligotumas atopiniu konjunktyvitu buvo Skuodo r. (40,52/
10 000 gyv.), Alytaus m. (28,51/10 000 gyv.) ir Visagino (26,19/10 000 gyv.) savivaldybėse, o
mažiausias – Pasvalio r. (0,43/10 000 gyv.), Elektrėnų (0,84/10 000 gyv.) ir Kėdainių r.
(1,1/10 000 gyv.) savivaldybėse (16 pav.). Birštono ir Molėtų r. savivaldybėse 2019 m. atopiniu
konjunktyvitu nesirgo nei vienas asmuo.
16 pav. Ligotumas ūminiu atopiniu konjunktyvitu (H10.1) Lietuvos savivaldybėse 2018 m.
(10 000 gyv.)
10 000 gyv.
0.0 - 2.7 (16)
2.7 - 6.6 (24)
6.6 - 11.6 (9)
12.0 - 15.3 (5)
21.9 - 40.5 (6)
21
Didžiausias ligotumas lėtiniu konjunktyvitu Lietuvoje 2019 m. buvo Zarasų r.
(15,9/10 000 gyv.), Radviliškio r. (13,9/10 000 gyv.) ir Kauno r. (7,83/10 000 gyv.) savivaldybėse
(17 pav.). O mažiausias – Šakių r. (0,37/10 000 gyv.), Širvintų r. (0,66/10 000 gyv.) ir Utenos r.
(0,8/10 000 gyv.) savivaldybėse. Lazdijų r., Pagėgių ir Rietavo, savivaldybėse į gydymo įstaigas
dėl lėtinio konjunktyvito nesikreipė nei vienas asmuo.
17 pav. Ligotumas lėtiniu konjunktyvitu (H10.4) Lietuvos savivaldybėse 2019 m. (10 000 gyv.)
10 000 gyv.
0.0 - 1.5 (13)
1.5 - 3.0 (19)
3.0 - 5.7 (18)
5.7 - 8.8 (8)
13.9 - 15.9 (2)
22
SAULĖS SUKELTA DILGĖLINĖ (L56.3),
ANAFILAKSINIS ŠOKAS (T78.2) IR ALERGIJA
VABZDŽIŲ ĮGĖLIMUI (W57)
Saulės spindulių inicijuota dilgėlinė – tai fizinio poveikio, reta, ūmi dilgėlinio tipo
reakcija, pasireiškianti per kelias minutes po UV saulės ar dirbtinių spindulių poveikio. Tai
alergija saulei, kurią gali sukelti UVA, UVB ir UVC spindulių spektrai10.
Lietuvoje 2019 m. 68 asmenys gydėsi dėl saulės sukeltos dilgėlinės (0,24/10 000 gyv.;
2018 m. – 0,3/10 000 gyv.). Miesto gyventojų sirgo 1,7 karto daugiau nei kaimo – atitinkamai
52 (0,28/10 000 gyv.) mieste ir 16 (0,17/10 000 gyv.) kaime. Taip pat, nepriklausomai nuo
gyvenamosios vietos, moterų ligotumas saulės sukelta dilgėline buvo didesnis nei vyrų.
Pasaulyje, epidemiologinių tyrimų duomenimis, vabzdžių įgėlimui jautrūs 0,3–8,9 proc.
žmonių, iš jų 0,3–42,8 proc. išsivysto anafilaksija.11 Genetiniai, aplinkos ir individo veiksniai gali
lemti šių būklių paplitimą ir sunkumą. Anafilaksija – sunki, galinti sukelti mirtį, reakcija, kuri
prasideda staiga (per kelias minutes ar valandas) ir įprastai apima kelias organizmo sistemas.
Pagrindiniai anafilaksiją sukeliantys veiksniai yra maistas (riešutai, pienas, krevetės, žuvis,
kiaušiniai, persikai ir kt.), vabzdžių nuodai, vaistai ir lateksas, rečiau reakciją sukelia darbo
aplinkos, oru plintantys alergenai. Lietuvoje 2019 m. anafilaksinį šoką gydėsi 426 asmenys
(1,52/10 000 gyv.). Mieste tokių gyventojų buvo nežymiai daugiau nei kaime – atitinkamai
gydyti 1,55 asmenys iš 10 000 gyv. mieste ir 1,14 iš 10 000 gyv. kaime. Tiek mieste, tiek kaime
dėl anafilaksinio šoko į gydymo įstaigas kreipėsi daugiau vyrų nei moterų. Dėl nenuodingų
vabzdžių ir kitų nenuodingų nariuotakojų įkandimų Lietuvoje 2019 m. gydyti 9387 asmenys
(33,6/10 000 gyv.). Mieste taip pat gydėsi daugiau gyventojų nei kaime (35,03/10 000 gyv.
mieste ir 29,02/10 000 gyv. kaime), stebėtas didesnis moterų ligotumas nei vyrų. Nėra
galimybės įvertinti, kuriai daliai šių asmenų išsivystė alerginė reakcija. Galima manyti, kad
alergija galėjo išsivystyti daugumai minėtųjų asmenų, nes kitokiu atveju dažniausiai į gydymo
įstaigas nesikreipiama.
10
Mayo Clinic Staff. Sun allergy: Risk factors, 2015. 11
Akdis CA, Agache I ir kt. Global atlas of allergy. EAACI. 2014; 191-220.
23
HIGIENOS INSTITUTO
Sveikatos informacijos centro
Biostatistinės analizės skyrius
Tel. (8 5) 277 3302
www.hi.lt
Parengė
Indrė Petrauskaitė
El. p. [email protected]
Apibendrinimas 2019 m. ...
...dėl su klimato kaita susijusių alerginių ligų į gydymo įstaigas kreipėsi 85 061
asmuo (33,6/10 000 gyv.).
...į gydymo įstaigas dėl su klimato kaita susijusių alerginių ligų kreipėsi
mažiau asmenų nei 2018 m., tačiau 1,4 karto daugiau nei prieš dešimtmetį.
...miestuose gyvenantys asmenys dėl su klimato kaita susijusių alerginių ligų į
gydymo įstaigas kreipėsi dažniau nei kaimuose.
...užregistruota daugiau su klimato kaita susijusiomis alerginėmis sirgusiųjų
moterų nei vyrų.
...didesnis ligotumas dauguma su klimato kaita susijusių ligų stebimas
vaikystėje, o vyresniame amžiuje mažėja.
