102

ISSN 0204–2061. KNYGOTYRA. 2010. 55

SPAUDOS DRAUDIMO LAIKOTARPIO LIETUVIŠKOS KNYGOS AUTORIŲ

SUDĖTIES KAITA

JOLITA STEPONAITIENĖ

Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas

Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva El. paštas: jolita.steponaitiene@kf.vu.lt

Spaudos draudimo laikotarpį (1864–1904) gana plačiai ištyrinėjo istorikai, literatūrologai, tačiau knygo­tyriniu požiūriu kompleksiškai jis dar nenagrinėtas. Straipsnyje siekiama atsakyti į klausimą, koks yra to laikotarpio lietuviškų knygų autorius, jo išsimokslinimas, profesija, lytis, kilmė – visa tai, kas galėjo veikti to meto lietuviškų knygų tematiką, kokybę, kalbą. Autorius yra vienas iš veiksnių, lemiančių knygos mo­dernėjimą, jos atitiktį laikmečio poreikiams, aktualumą. Ypatingas dėmesys skiriamas naujosios lietuvių autorių kartos, kuriai darė įtaką lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas, politinė, ekono­minė ir kultūrinė Lietuvos situacija, formavimuisi, jos bruožams.

R e i k š m i n i a i ž o d ž i a i : spaudos draudimas, lietuviškų knygų autoriai, autorių sudėties kaita.

Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas 1864 m. buvo riba, padalijusi XIX a. lietuviškos knygos raidą. Nežiūrint draudimo, lietuviškų knygų leidimo tęsti-numas buvo išlaikytas. Didžiosios Lietuvos gyventojai turėjo galimybę, nors ir ribotą, knygas skaityti lotyniškais ir gotikiniais raš-menimis. Draudžiamosios lietuviškos kny-gos gamybos tinklas buvo sukurtas Mažojo-je Lietuvoje, iš dalies JAV. Šio tyrimo objek-tas – lietuviškų knygų autoriai1. Vertinant

1 Knygų autoriais suprantami parašę, išvertę ar sudarę knygų ar smulkiųjų spaudinių asmenys. Periodinėje spaudoje straipsnius skelbę autoriai nėra šio straipsnio objektas.

spaudos draudimo laikotarpio lietuviškų knygų autorius, straipsnyje laikomasi kny-gotyros mokslo pozicijos, kad visi autoriai yra vienodai svarbūs, nes jie sukūrė lietuviš-kų knygų įvairovę, kurią atspindėjo kūrinių tematika, jų kokybė ir kiekybė.

Vengiant žodžių pasikartojimų ir sie-kiant geriau atskleisti esmę, knygos pagal tyrimo teksto logiką ir struktūrą bus įvar-dijamos kūriniais arba darbais. Naujaisiais autoriais vadinami knygų autoriai, vertėjai, sudarytojai, kurių darbai pirmą kartą buvo išleisti spaudos draudimo laikotarpiu. Nors straipsnio pavadinimas „Spaudos draudi-mo laikotarpio lietuviškos knygos autorių

103

sudėties kaita“ diktuotų nuostatą, kad bus kalbama apie 1864–1904 m. išleistas kny-gas, tačiau įvertinus knygų leidybos pro-cesus bei istorinę situaciją, chronologinės ribos pakoreguotos. Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas įsigaliojo 1864 birželį2, o panaikintas 1904 gegužę3. Knygų leidyba nėra vienadienis procesas, todėl ir rezultatą fiksuoti dienos tikslumu neįmanoma. Siekiant išvengti kiekybinių ir kokybinių tyrimų netikslumų, straips-nyje bus nagrinėjami lietuviškų knygų au-torių darbai, pagal knygų ar kitų spaudi-nių aprašo duomenis išleisti nuo 1865 iki 1903 metų imtinai. 1865 metai pasirinkti todėl, kad 1864 metais buvo išleistos anks-čiau parengtos lietuviškos knygos lotyniš-kais rašmenimis. Tai reiškia, kad faktinis spaudos draudimas prasidėjo vėliau. Šią ribą pasirinkti paskatino ir tai, kad Domas Kaunas straipsnyje „Knygos istorijos perio-dizacija: senosios ir naujosios knygos riba“ 1865 metus įvardija kaip naujos lietuviškos knygos epochos pradžią [10, 53]. Darbe autorių pavardės rašomos taip, kaip naujau-siuose informacijos šaltiniuose Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje ir Lietuvių literatūros enciklopedijoje.

Spaudos draudimo laikotarpio lietuviš-kų knygų autorių kaip tyrimo objekto isto-riografija nėra gausi. Knygos istorija – kom-pleksinis mokslas, o autorių tyrimai yra tik jos dalis. Specialiųjų istorinės sintezės, api-

2 1864 m. birželio 5 (17) d. generalgubernato-rius Michailas Muravjovas uždraudė spausdin-ti elementorius lotyniškais rašmenimis.

3 1904 m. gegužės 7 d. draudimas panaikintas.

bendrinamųjų publikacijų ar monografijų, skirtų spaudos draudimo laikotarpio auto-riams, nėra. Tačiau šio laikotarpio lietuviš-ka knyga tyrinėjimų, o tiksliau – apskaitos objektu tapo dar galiojant spaudos draudi-mui. Tautinio ir politinio sąjūdžio epochoje lietuviškomis knygomis domėjosi Silvestras Baltramaitis [26; 27] ir jis sudarė šių knygų sąrašus. Jonas Šliūpas, aktyvus visuomenės veikėjas Lietuvoje ir ypač lietuvių bendruo-menėje Jungtinėse Amerikos Valstijose, savo knygoje Lietuviszkiejie rasztai ir rasztininkai [16] aprašė su knygų leidimu susijusių to meto visuomenės veikėjų – vyskupo Motie-jaus Valančiaus, kun. Mikalojaus Miežinio, Petro Vileišio (J. Šliūpas vartoja jo slapyvardį Petras Nėrys – aut. pastaba) ir kt. biografijas, nurodydamas jų parengtas ir išleistas kny-gas4. Lietuviškos knygos tyrinėjimuose šį J. Šliūpo veikalą kai kurie mokslininkai ver-tina kaip pirmąją lietuvių literatūros istoriją [24, 58]. Pasirodė ir bibliografijos rodyklių, kuriose randama vertingos faktografinės medžiagos (kartu ir autorių) lietuviškos knygos istorijai. Viena pirmųjų buvo Jono Angrabaičio Suskaita, arba Statistika visų lietuviškų knygų atspaustų Prusůse nů 1864 metų iki pabaigai 1896 metų. Akstinu pa-sidomėti lietuviškomis knygomis tapo ke-tinimai dalyvauti Pasaulinėje parodoje Pary-žiuje5. Apie lietuviškas knygas buvo rašoma

4 Kadangi ši J. Šliūpo knyga išėjo 1890 m., spau-dos draudimo laikotarpio lietuviškų knygų si-tuaciją jis aptarė labai glaustai ir tik pirmąjį jo dvidešimtpenkmetį.

5 Ta intencija Jonas Žilius parengė katalogą Su-skaita, arba Statistika visų lietuviszkų knygų,

104

„Auszroje“ – pirmajame mėnesiniame vi-suomeniniame politiniame ir literatūrinia-me lietuvių laikraštyje. To meto knygos vei-kėjai (tyrėjais juos dar sunku vadinti) buvo įvairių profesijų atstovai, susirūpinę tautos sąmoningumo, švietimo, kultūrinio lygio augimo skatinimu – tai ir atsispindėjo jų darbuose. Jie itin daug nuveikė identifikuo-dami, įvardydami ir fiksuodami lietuviškas knygeles bei dažnai nustatydami jų auto-rius, kurie tuo metu konspiracijos sume-timais arba nepasirašydavo, arba pasirašy-davo slapyvardžiais6. Anoniminiai autoriai nagrinėjamu laikotarpiu sudarė 57,3 proc. repertuaro.

Lietuvos Respublikos metais (1918–1940) pasirodydavo vis daugiau veikalų, skirtų knygos istorijai. Daugėjo knygos istorijos veikalų. Viena žymiausių to laiko-tarpio asmenybių buvo Vaclovas Biržiška. Jo darbuose, skirtuose lietuviškos knygos istorijai, minimas laikotarpis aptariamas lietuviškos knygos tyrinėjimų [8], lietuviš-kos bibliografijos [4], periodinės spaudos, V. Biržiškos žodžiais „laikraštijos“, istorijos [5] kontekste. Draudžiamųjų knygų loty-niškais rašmenimis tyrimai užėmė svarbią vietą V. Biržiškos darbuose, kitų to meto

atspaustų Amerikoj nuo pradżios lietuviszkos Amerikon emigracijos iki 1900 metų [23], o Morta Zauniūtė – Priedą prie „Statistikos lietu-viškų knygų, atspaustų Prusuose nuo 1864 m. iki pabaigos 1899 [!1896] m.“ [20].

6 Aušros Navickienės teigimu, XIX a. knygų au-torių žymėjimas pačiose knygose nebuvo populia-rus, nes to meto įstatymai nereikalavo, kad an-traštiniame lape būtų nurodomi duomenys apie knygos autorių [15, 131]

literatūros ir kalbos veikėjų straipsniuo-se. Pagrindinis dėmesys šiame etape buvo skiriamas faktografiniam aspektui, t. y. to laikotarpio spaudos faktų registravimui ir aprašymui. Kompleksiniams tyrimams dar nebuvo pasirengta. Tačiau reikia paminėti tai, kad į lietuviškos knygos diferenciaci-ją, svietiškos knygos, to laikotarpio auto-rių, rašiusių knygas, indėlį į knygos raidą V. Biržiška atkreipė dėmesį savo straipsnyje „Lietuvių knygos augimo etapai“ [7]. Be to, paminėtinas Jono Basanavičiaus darbas Spaudos 1864 metų uždraudimas, jojo pase-kmės ir reikšmė [2], kuriame taip pat įvardyti kai kurie to meto autoriai. Suprantama, kad visuose šiuose darbuose autoriai nebuvo pa-grindinė tema, tačiau sukaupta faktografinė medžiaga, knygų autorių identifikavimas šiandien yra svarbūs tiriant autorių sudėtį.

Vėlesniu laikotarpiu buvo išleistas V. Bir-žiškos darbas Lietuviškieji slapyvardžiai ir slapyraidės (1943). Jis svarbus minimo lai-kotarpio knygų autoriams identifikuoti [6]. Šiuo laikotarpiu buvo parengta ir išleista Lietuvos nacionalinė bibliografija [14] ir konkrečiai šį laikotarpį apimantis antrasis tomas, kuriame suregistruotos visos knygos, išleistos lietuvių kalba 1862–1904 m. Mi-nėtinas ir Leono Gineičio veikalas Lietuvių literatūros istoriografija, kuriame per istori-nių lietuvių literatūros tyrinėjimų prizmę įvardyti ir svarbiausi lietuviškos knygos ty-rėjai ir autoriai – J. Šliūpas bei S. Baltramai-tis [9]. Šiuo laikotarpiu į mokslinę apyvartą buvo įtraukta daug istorinių archyvinių do-kumentų, istorikai Vytautas Merkys, Anta-nas Tyla, Rimantas Vėbra plačiai ir išsamiai

105

nagrinėjo istorinį ir politinį kontekstą, Vla-das Žukas tyrė lietuvių bibliografijos isto-riją [25]. Nepriklausomoje Lietuvoje (nuo 1990 m.) jau nuo pirmųjų metų vyko ty-rinėjimų metodologijos pokyčių, sovietinių standartų atsisakymas leido naujai pažvelgti į spaudos draudimo laikotarpį. Nors lietu-viškų knygų autoriai ir nebuvo tyrinėjami, būtina išskirti Lietuvai minint spaudos lo-tyniškais rašmenimis atgavimo šimtmetį 2004 metais išleistą darbą – ilgų tyrinėjimų rezultatą Lietuviškieji slapyvardžiai: lietuviš-kos spaudos iki 1990 m. slapyvardžių sąva-das, kuris yra svarbus informacijos šaltinis identifikuojant, tyrinėjant spaudos draudi-mo laikotarpio knygų ir periodinės spaudos autorius [12].

Apžvelgus tiriamojo laikotarpio istori-ografiją galima teigti, kad spaudos draudi-mo laikotarpio lietuviškų knygų autoriai dar nebuvo kompleksiškai tyrinėti. Minėtų autorių apibendrinamieji darbai, sukaupta faktografinė medžiaga, autorių identifikavi-mas leidžia tyrinėti spaudos draudimo lai-kotarpio lietuviškų knygų autorių sudėtį ir jos kaitą.

Straipsnio tikslas – ištirti, kaip naujomis sąlygomis per keturis dešimtmečius pasikei-tė autorių sudėtis, atsakyti į klausimus, ar susiformavo naujoji autorių karta, kokie buvo jos bruožai, kokią įtaką autorių sudė-ties kaita turėjo lietuviškos knygos moder-nėjimui?

Pagrindiniu autorių tyrimo šaltiniu pa-sirinkta Lietuvos nacionalinės bibliografijos A serijos antrasis tomas [14], kuriame už-

registruoti tiriamojo laikotarpio lietuviški spaudiniai ir jų autoriai, ir Nacionalinės bibliografijos duomenų bankas. Tyrimui reikalingi duomenys patikslinti faktais iš informacinių šaltinių – bibliografinio žody-no Lietuvos knygos veikėjai [13], V. Biržiškos parengto Aleksandryno [3], Vytauto Vanago sudaryto Lietuvių rašytojų sąvado [17], Lie-tuviškųjų slapyvardžių sąvado [12], enciklo-pedijų. Tyrinėti autorių kaitą pasirinkti šie aspektai: kūrybinė biografija, išsilavinimas, profesija (užsiėmimas) ir lytis. Svarbūs lie-tuvių autorių išsilavinimo, profesijos ir už-siėmimo tyrimai, nes jie turi įtakos kūrinių kokybei ir tematikai (pvz., tai, kad autorius mokėsi savarankiškai ar išsilavinimą įgijo universitete, buvo paprastas mažažemis ūki-ninkas ar aukštos kvalifikacijos inžinierius, suponuoja prielaidą, kad kūrinio tematika, turinio atskleidimas, kalbos, vertimo ko-kybė nevienoda). Autorių gimimo vietos duomenų analizė padėjo išsiaiškinti, kokia tarmė vyravo to meto lietuviškuose raštuo-se. Tyrimų visuma leido įvardyti ir apibū-dinti spaudos draudimo metų lietuviškų autorių sudėties kaitą, naujosios autorių kartos bruožus, nurodyti tą kaitą lėmusius veiksnius.

Spaudos draudimo laikotarpio lietu-viškų knygų autorius7 pagal biografinius faktus galima suskirstyti į tris grupes: 1) autoriai, gyvenę iki 1864 m.; 2) XIX a.

7 Visas spaudos draudimo laikotarpio lietuviškų knygų autorių sąrašas pateikiamas priede.

106

gyvenę autoriai, kurių kūryba buvo leidžia-ma iki draudimo ir uždraudus spaudą lo-tyniškais rašmenimis; 3) autoriai, gimę po 1864 metų.

Pirmoji grupė buvo negausi, ją tesudarė septyni autoriai: Simonas Daukantas, Jonas Domaševičius, Kalikstas Kasakauskis, Alek-sandras Rapolas Mačiulskis, Jurgis Ambra-ziejus Pabrėža, Kazimieras Prialgauskis, An-tanas Strazdas. Visi jie buvo baigę mokslus8, šeši iš jų priklausė dvasininkijos luomui9, ir tai lėmė religinės tematikos vyravimą. Iša-nalizavus jų gimimo vietas matyti, kad šios grupės autoriai buvo kilę iš Telšių (2), Ra-seinių (2), Šiaulių (1), Zarasų (tuomet No-voaleksandrovskas) (1) apskričių, taigi jų tekstuose vyravo žemaičių tarmė. Šios gru-pės autorių amžiaus vidurkis, kai jie išleido pirmąją knygą, buvo apie 45 metus.

Uždraudus lietuvišką spaudą buvo tę-siama iki tol lietuviškai rašiusių autorių kūrinių leidyba. Šių autorių grupei reikia priskirti kunigus Kajetoną Aleknavičių, Antaną Baranauską, Motiejų Brundzą, Juo-zą Silvestrą Dovydaitį, Norbertą Gedgaudą, Antaną Jušką, Vincentą Juzumą, Antaną

8 Kur studijavo J.Domaševičius, nežinoma, kiti autoriai aukštąjį mokslą buvo įgiję Vilniaus universitete (S. Daukantas ir J. A. Pabrėža), Karaliaučiaus universitete (A. R. Mačiulskis), Vilniaus kunigų seminarijoje (K. Kasakauskis), Varnių dvasinėje seminarijoje (J. A. Pabrėža), Vilniaus dvasinėje akademijoje (K. Prialgaus-kis).

9 Nors J. A. Pabrėža buvo baigęs pasaulietinius mokslus Vilniaus universitete, tačiau vėliau bai-gė Varnių dvasinę seminariją (1796), 1886 m. įstojo į Kretingos pranciškonų vienuolyną.

Petkevičių, Otoną Praniauską, Jeronimą Kiprijoną Račkauskį, Kazimierą Skrodzkį, Motiejų Valančių bei pasaulietinių pro-fesijų atstovus Mikalojų Akelaitį, Viktorą Julijoną Aramavičių, Lauryną Ivinskį, Joną Jušką, Joną Krečinskį, Stanislovą Mikuckį, Vasilijų Zolotovą, Tomą Ferdinandą Ži-linską – iš viso 20 autorių. Jie ne tik patys rašė knygeles, bet ir vertė užsienio autorių kūrybą10. Nors autorių sudėtis pagal profe-siją įvairėjo, tačiau ir toliau branduolį suda-rė dvasininkai – jų buvo dvylika: Vilniaus dvasinės akademijos (2), Sankt Peterburgo dvasinės akademijos (3) Vilniaus kunigų seminarijos (4), Seinų kunigų seminarijos (1) absolventai11. Jie užsiėmė ne tik sielo-vada. Pavyzdžiui, Antanas Petkevičius buvo slaptas specialusis neetatinis cenzorius lietu-viškoms knygoms tikrinti [15, 93]. Septyni autoriai pasauliečiai mokslų siekė Maskvos (2), Tartu (tuomet Dorpatas) (1) ir Charko-vo (1) universitetuose12, todėl dirbo valdi-ninkais. Kiti, išlaikę specialius egzaminus, mokytojavo (L. Ivinskis) arba pasimokę progimnazijoje ir savarankiškai (M. Akelai-tis) mokytojavo dvaruose, baigę gimnaziją dirbo valstybinėje tarnyboje (T. F. Žilins-kas). Išanalizavus šios grupės autorių kilmę matyti, kad daugiausia jų buvo kilusių iš Telšių13 – 6, Šiaulių – 3, Panevėžio – 2, po

10 Spaudos draudimo laikotarpiu lietuvių kalba buvo išleisti 97 užsienio autorių darbai.

11 Kur mokėsi K. Skrodzkis, nežinoma.12 J. Krečinskio mokslo vieta nežinoma.13 Apskričių ribos pasirinktos tokios, kokios

buvo nustatytos per 1843 m. administracinę reformą.

107

vieną autorių iš Marijampolės, Vilkmergės, Vilniaus, Kauno, Raseinių, Suvalkų apskri-čių14. Galime teigti, kad nors autorių žemai-tiškosios tarmės apskritys ir išlaikė lyderio pozicijas – lietuviškų knygų autorių gretas papildė ir rytų bei vakarų aukštaičiai15. Bio-grafinių faktų analizė rodo, kad jų amžiaus vidurkis, kai išleido pirmąją knygą, buvo apie 40 metų.

Įsigaliojus lietuviškos spaudos lotyniš-kais rašmenimis draudimui, pirmieji du de-šimtmečiai didele autorių sudėties kaita ne-pasižymėjo. Suprantama, reikėjo prisitaiky-ti prie naujų sąlygų, rasti būdų ir vietų, kur būtų galima spausdinti knygas lotyniškais rašmenimis už Lietuvos ribų ir jas gabenti į Lietuvą. Iki devyniolikto amžiaus devin-tojo dešimtmečio pradžios lietuviškų kny-gų autorių kolektyvą papildydavo vos viena kita nauja pavardė. Nuo 1868 m. knygeles rengė dvasininkas, M. Valančiaus talkinin-kas Johanas Zabermanas, 1870 m. satyrinę poemą išleido Sankt Peterburgo dvasinės akademijos absolventas Silvestras Gimžaus-kas16, pasirodė Romualdo Stakėno išversti Marcino Bialobrzeskio Išguldymai Šventos Evangelijos, išspausdinti kirilika. 1873 m. išėjo Hiliaro Stelmakausko iš lenkų kalbos išverstas giesmynėlis Apmislijimas mukos ir

14 J. Krečinskio ir V. Zolotovo gimimo vieta neži-noma, S. Mikuckis gimė Lenkijoje.

15 A. Navickienė, tyrinėdama XIX a. pirmosios pusės lietuvišką knygą, priėjo prie išvados, kad šeštajame ir septintajame dešimtmetyje situaci-ja pasikeitė, kai autorių kontingentą papildė 11 žemaičių ir du kartus daugiau rytų ir vakarų aukštaičių, tai yra dvidešimt trys [16, 135].

16 Knygelėje autorius nenurodytas.

smerkies Jezuso Chrystus. 1874 m. pasirodė Martyno Sederavičiaus pirmasis išverstas šv. Alfonso Marijos de Liguori maldų rinki-nys, 1875 m. Juozo Antanavičiaus17 verstas Tomo Kempiečio (Thomas á Kempis) vei-kalas Apie sekima Jėzaus Christaus. 1876 m. išėjo pirmoji Petro Vileišio knygelė – fizinės geografijos pradmenys Apsakinieimas apej žiamie ir atmainas ora18.

Lūžiniu tašku spaudos draudimo laiko-tarpiu buvo „Auszros“ pasirodymas 1883 m. Anot Vincento Zajančkausko, lietuvių tau- ta <...> tarė sau žodį galingą: gana lietuviams beskursti paskendusiems svetimųjų tautų ir valstybių pragaištingoje dvasioje! Jau laikas lietuviams atgaivinti savo tautinė sąmonė, sužadinti savy pranokėjų galiūnų dvasia ir kaip jie, patiems spręsti savo tautos likimas, patiems rūpintis tolimesne savo tėvynės gerove [11, 5].

Pirmojo Didžiajai Lietuvai skirto spaus-dinto mėnesinio visuomeninio politinio ir literatūrinio laikraščio lietuvių kalba „Au- szra“ pasirodymas supurtė tautinę inteli-gentiją. Pirmojo numerio leidėju pasirašė Jonas Basanavičius. Laikraštyje bendradar-biavo apie 70 žmonių, kurie tapo naujosios lietuviškų knygų autorių kartos branduo-liu. Naujų autorių iškilimą lėmė tautinio atgimimo intensyvėjimas. Šio laikotarpio tyrėjai sutaria, kad tautinio sąjūdžio pakili-mas buvo ypač ryškus jau 7-ojo dešimtme-

17 Vertė kartu su M. Sederavičiumi.18 J. Zabermanas, S. Gimžauskas, R. Stakėnas,

H. Stelmakauskas ir M. Sederavičius buvo dvasininkai, J. Antanavičius ir P. Vileišis pa-sauliečiai.

108

čio pabaigoje ir 8-ajame dešimtmetyje, o jo ženklai buvo patriotizmas, inteligentijos rengiamos tautinės šviečiamosios akcijos. Pastebimas ir dvasininkų atsiribojimas nuo pasauliečių švietėjų, nes dvasininkijai kėlė nerimą tai, kad dauguma pasauliečių inteli-gentų buvo abejingi tikėjimui [18, 79].

Nauji visuomeniniai, kultūriniai proce-sai aiškiai atsispindėjo spaudos draudimo laikotarpio autorių kolektyve. Nors Lie-tuvos inteligentija sparčiai pasaulėjo, dva-sininkų luomo autorių kūriniai ir toliau buvo paklausūs, ėjo jų kūrinių kartotinės laidos (M. Valančiaus, Serafino Kušeliaus-ko, J. K. Račkauskio, M. Sederavičiaus, J. A. Pabrėžos kūrinių), be to, iškilo naujų autorių dvasininkų19. Pasaulietinių, prakti-nių profesijų autorių branduolį sudarė ne tik Lietuvoje, bet ir JAV gyvenantys, Rusi-jos aukštosiose mokyklose studijuojantys ar valdiškas tarnybas turintys, Mažojoje Lietu-voje knygos verslu užsiimantys asmenys20.

19 Antanas Vytartas, Juozas Čerkeliauskas, Ado-mas Dambrauskas-Jakštas (tikr. Aleksandras Dambrauskas), Maironis (tikr. Jonas Mačiu-lis), Kazimieras Pronskietis, Pranciškus Petras Būčys, Kazimieras Pakalniškis, V. Juzumas, M. Miežinis, Lukas Staugaitis, Juozas Andziu-laitis-Kalnėnas, Juozas Ambraziejus, Antanas Alekna, Feliksas Sereika, Kazimieras Jaunius, Juozas Tumas-Vaižgantas, Adolfas Sabaliaus-kas-Žalia Rūta ir kiti.

20 Tarp jų reikia paminėti Liudviką Malinauskai-tę-Eglę ir J. Šliūpą, Joną Spudulį, Povilą Matu-lionį, M. Jankų, Juozą Angrabaitį, S. Baltramai-tį, Feliksą Galminą, J. Basanavičių, Mečislovą Davainį-Silvestraitį, Petrą Arminą-Trupinėlį, Aleksandrą Fromą-Gužutį, Kazį Grinių, Vincą Kudirką, Joną Jablonskį, Vincą Pietarį, Juozą Vilkutaitį, S. Matulaitį, Lazdynų Pelėdą (tikr.

Antrojoje spaudos draudimo laikotarpio pusėje, po 1883 m., lietuviškai rašančiųjų būrį papildė 133 nauji autoriai. Išanalizavus to meto lietuviškai rašančių autorių biogra-finius faktus21 matyti, kad 24 autoriai buvo gimę XVIII a. pabaigoje–XIX a. pirmojoje pusėje, todėl lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu jie jau buvo subrendę kaip as-menybės, turėjo savo nuostatas ir vertybes. Jų pažiūroms darė įtaką ta aplinkybė, kad Lietuva buvo carinės Rusijos sudėtyje, kur tautinio auklėjimo sąlygos visada buvo ne-palankios. 106 autoriai buvo gimę XIX a. antrojoje pusėje22. Tai ir buvo ta nauja be-siformuojanti karta, dariusi įtaką tautiniam atgimimui, nacionaliniam judėjimui, po-litiniams procesams (V. Kudirka, J. Basa-navičius, K. Grinius, J. Tumas-Vaižgantas, S. Matulaitis, Jonas Biliūnas ir kt.), lietuvių kalbos (J. Jablonskis), literatūros formavi-muisi (Petras Vaičaitis, Antanas Vienažin-dys, V. Pietaris, Žemaitė, G. Petkevičaitė-Bitė, Šatrijos Ragana, Lazdynų Pelėda ir kt.). Oficialioji Rusijos valdžios politika varžė lietuvių inteligentijos augimą. Slaptu švietimo ministro aplinkraščiu buvo įsakyta gimnazijoms kuo mažiau priimti lietuvių

seserys Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė ir Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė), Šatrijos Raganą (tikr. Marija Pečkauskaitė), Žemaitę (tikr. Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė), Ga-brielę Petkevičaitę-Bitę.

21 Trijų šio laikotarpio autorių biografiniai faktai nežinomi. Jie priskirti šiai grupei todėl, kad jų sukurtos knygelės išėjo jau spaudos draudimo metais.

22 Jau uždraudus lietuvišką spaudą buvo gimę 69 autoriai.

109

valstiečių vaikų [21, 9]. Lietuvių vaikai mokėsi Liepojos, Jelgavos (tuomet Mintau-jos), Rygos gimnazijose, kuriose šis draudi-mas negaliojo. Aukštojo mokslo siekiantys studentai vyko į Rusijos (Maskvos, Tartu (tuomet Dorpato), Peterburgo, Varšuvos) universitetus, akademijas, institutus, semi-narijas, Berlyno aukštąsias mokyklas.

Vertinant to laikotarpio autorių išsi-lavinimą, t. y. kokiose mokymo įstaigose mokėsi ar savarankiškai įgijo išsilavinimą, reikia pasakyti, kad 51 naujosios autorių kartos atstovas buvo įgijęs aukštąjį išsila-vinimą (turėjo universiteto, akademijos ar instituto diplomą). Tuo metu populiariau-sias tarp siekiančiųjų aukštojo mokslo buvo Maskvos universitetas. Šią aukštąją mokyklą aptariamu laikotarpiu buvo baigę arba dar mokėsi 18 lietuviškos knygos veikėjų. Anot R. Vėbros, Maskvoje jau 7-ame dešimtmetyje buvo nemažas lietuvių studentų būrelis. Švie-tėjiškų pažiūrų, patriotizmo vedami jie tobu-lino literatūrinę kalbą, puoselėjo literatūros tradicijas, ugdė pagarbą savo tautai, tėvynės meilę <…>. Maskvos lietuvių studentų veikla tuo metu buvo svarbi tuo, kad ugdė patrio-tiškai nusiteikusią inteligentiją [19, 78–79]. Maskvoje aktyviai reiškėsi J. Šliūpas23, su kitais 1880 m. subūręs Maskvos lietuvių stu-dentų draugiją [21,18]. Tarp šios mokyklos absolventų buvo J. Basanavičius, J. Jablons-kis, S. Matulaitis, V. Pietaris ir kt. Peter-23 J. Šliūpas studijavo Maskvos universitete filo-

logiją ir teisę 1880–1882 m., 1882 m. Peter-burgo universitete gamtos mokslus, medicinos išsilavinimą įgijo JAV.

burgo aukštosiose mokyklose – Peterbur-go universitete (4), Dvasinėje akademijoje (8), Miškų (1) ir Kelių inžineriniame (1) institutuose, Karo medicinos akademijoje (1) aukštąjį išsilavinimą įgijo arba jo siekė 15 spaudos draudimo laikotarpio autorių. Tarp jų galima paminėti P. Vaičaitį, K. Jau-nių, P. Vileišį, Joną Vileišį, S. Gimžauską, Maironį, Mečislovą Leonardą Paliulionį. Kaip teigia prof. Z. Zinkevičius, <…> čia [Peterburge] lietuviška veikla prasidėjo dar prieš 1863 m. sukilimą. Nuo 1872 m. susi-telkė ypač aktyvių susipratusių lietuvių būrelis <…>. Jų tikslas – ugdyti lietuvių literatūrą, kelti liaudies švietimą, iškovoti lietuvių spau-dos draudimo panaikinimą [21, 20].

Nemaža dalis autorių dvasininkų ku-nigo profesiją buvo įgiję seminarijose. Tuo metu lietuviai turėjo galimybę mokytis Kauno, Varnių, Seinų kunigų seminarijose. Populiariausia tarp naujosios kartos autorių buvo Kauno seminarija, kurią baigė Domi-nykas Tumėnas, Juozapas Žebrys, J. Tumas-Vaižgantas, Kazimieras Pakalniškis. Varnių kunigų seminarija užaugino tokius autorius kaip Antanas Vytartas, A. Vienažindys, M. Miežinis. Iš Seinų kunigų seminari-jos auklėtinių minėtini M. Sederavičius, J. Ambraziejus. Tiek Varniai, tiek Kaunas XIX a. Lietuvos istorijos, kalbos tyrėjų įvar-dijami kaip svarbūs to meto inteligentijos, visuomeninės veiklos [19, 74], lietuvybės [21, 18], demokratinės kultūros židiniai [1, 260]. Anaiptol ne didžioji dalis autorių turėjo aukštąjį išsilavinimą. Vienuolika mo-kėsi gimnazijose. Daugelis buvo baigę gim-

110

nazijas (Marijampolės24, Kražių, Šiaulių), nors ne visada visas klases, ar pradines mo-kyklas, mokėsi namuose ar savarankiškai25.

Naujosios kartos autorių, dvasinio luo-mo atstovų tiriamuoju laikotarpiu būta 46, tai yra sudarė tik 35 proc. bendro lietuviškai rašiusių autorių skaičiaus. Kai kurie iš jų ėjo ir administracines, pedagogines ar visuome-nines pareigas J. K. Račkauskis buvo ne tik kunigas, bet ir Kauno kunigų seminarijos rektorius, o A. Baranauskas – ir šios semina-rijos profesorius. Maironis lietuviškos spau-dos draudimo metais dėstė Kauno kunigų seminarijoje, buvo seminarijos rektorius, vėliau Sankt Peterburgo imperatoriškosios Romos katalikų dvasinės akademijos profe-sorius, kaip ir K. Jaunius. Keturi iš autorių dvasininkų tiriamu laikotarpiu buvo vika-rai26. Tačiau vertinant lietuviškų knygų au-torius dvasininkus reikia atkreipti dėmesį į dar vieną aspektą – dvasiškio profesija buvo viena iš prieinamiausių profesijų valstiečių

24 Marijampolės gimnaziją Z. Zinkevičius nuro-do kaip svarbų XIX a. antrosios pusės lietuvy-bės židinį, mat lietuviai moksleiviai čia suda-rė daugumą, dirbo 6 lietuviai mokytojai, dar 1867 m. buvo įvestos neprivalomos lietuvių kalbos pamokos [22, 15].

25 Naujosios kartos 17 autorių duomenų apie iš-silavinimą nėra.

26 Kai kurie iš jų, pvz., J. Tumas-Vaižgantas, A. Alekna, brandžių kūrybinių laimėjimų pa-siekė jau Nepriklausomoje Lietuvoje. Kaip ir A. Dambrauskas-Jakštas – spaudos draudimo metais buvęs kapelionu, nuodėmklausiu, dės-tytoju, vėliau tapęs Peterburgo dvasinės akade-mijos profesoriumi, grįžęs į Lietuvą vadovavo 1905 m. įkurtai Šv. Kazimiero spaudos leidi-mo ir prekybos organizacijai.

vaikams <…>, todėl [valstiečiai] į kunigystę daugeliu atvejų žiūrėjo kaip į pelningą amatą [19, 169]. Būti dvasininku tuomet laikyta preztižu. Šie žmonės buvo didelis moralinis autoritetas. Dėl savo atliekamų pareigų buvo mobilūs, turėjo galimybių bendrauti su įvai-rių socialinių sluoksnių, profesijų, užsiėmi-mų žmonėmis, pažinti jų poreikius. Tokios aplinkybės, matyt, darė įtaką autorių dvasi-ninkų knygų produkcijos tematikai.

Daugelis to meto dvasininkų dalyvavo ne tik mokslinėje veikloje, bet ir visuomeni-niame gyvenime, turėjo ir kitų užsiėmimų bei talentų. Jau pripažinti poetai arba ban-dantys rašyti eiles buvo A. Burba, S. Gim-žauskas, A. Dambrauskas-Jakštas, Juozas Šnapštys-Margalis, A. Vienažindys, žinomi publicistai – A. Burba, Povilas Januševičius, Antanas Milukas, K. Pakalniškis. XIX a. pirmojoje pusėje autoriai dvasininkai suda-rė 63,1 proc. visų autorių [15, 136], XIX a. antrojoje pusėje jau beveik dvigubai ma-žiau – 34,9 proc.

Kitą, didesniąją, autorių dalį sudarė pa-saulietinių profesijų atstovai. Pagal to meto visuomenines, socialines normas siekiamo-mis profesijomis buvo gydytojo, teisininko, inžinieriaus, karininko. Baigusiems mokslus asmenims carinė valdžia neleido dirbti Lie-tuvoje. Jie galėjo verstis tik privačia prakti-ka, todėl gydytojo, kaip ir kunigo, profesijos buvo ypač populiarios [21, 15]. Tarp pasau-lietinių profesijų atstovų jie didžiausią dalį ir sudarė – 16 (ir vienas medicinos studentas). Pagal priede teikiamus duomenis galime daryti išvadą, kad dauguma šių autorių me-dicininį išsilavinimą įgijo Maskvos univer-

111

sitete – 10, Varšuvos – 2, Peterburgo, Tartu universitetuose, Peterburgo karo medicinos akademijoje – po 1, vieno autoriaus gydyto-jo studijų vieta nežinoma.

Kitos pasaulietinių profesijų grupės yra nedidelės, tačiau ir jas galima apibrėž-ti. Tai 11 asmenų, susijusių su knygų lei-dyba, platinimu, prekyba, 12 mokytojų27, 12 teisininkų (teisėjai, tarėjai, advokatai), 3 laikraščių redaktoriai, 3 profesionalūs bibliotekininkai arba dirbę bibliotekose, 4 įvairaus lygio tarnautojai, 2 inžinieriai, 3 knygnešiai, to meto ypatingos „profesi-jos“ atstovai, po vieną vaistininką, ūkinin-ką, siuvėją, veterinarijos gydytoją. Iš auto-rių būtų galima išskirti ir 6 studentus, kurie tuo metu studijavo Maskvoje ir Peterburge. Tikėtina, kad tokia didelė profesijų ir užsi-ėmimų įvairovė lėmė ir plačią šių autorių sukurtų darbų tematiką. Svarbi šios grupės savybė buvo ta, kad autorių amžiaus vidur-kis, kai buvo išleista jų pirmoji knyga, buvo 33 metai, taigi autoriai jaunėjo28. Palyginti su XIX a. pirmąja puse, pasaulietinių pro-fesijų ir užsiėmimų autorių skaičius išaugo nuo 28,6 proc. iki 65,1 proc.

Šiuo laikotarpiu lietuviškų knygų auto-rių gretas papildė Mažojoje Lietuvoje gyve-nantys J. Zabermanas ir M. Jankus, lietuviš-

27 Reikia patikslinti, kad tai ne tik valstybinių mokyklų mokytojai, bet ir žmonės, kurie ver-tėsi privačiomis pamokomis ir mokė vaikus dvaruose.

28 Jauniausia buvo vertėja Ona Dižiulytė-Skete-rienė, pirmąją knygelę išvertusi būdama šešio-likos, vyriausias – Aleksandras Fromas-Gužu-tis, pirmąją dramą išleidęs 1893 m., būdamas 71 metų.

kai rašantis ir brošiūras, kuriose kėlė lietuvių tautines teises, gimtosios kalbos klausimus, leidžiantis Georgas Sauerweinas, lietuvių etnografinį paveldą studijuojantis ir publi-kuojantis Eduardas Volteris.

Vis daugėjant pasaulietinių profesijų lietuvių autorių, keitėsi ir verčiamų autorių sudėtis šiomis temomis rašančių užsienio autorių naudai. Į lietuvių kalbą išversta daug naujų autorių kūrinių. Lietuviškai skaitan-čiam valstiečiui tapo prieinamos Hanso Christiano Anderseno pasakos, Friedricho Schillerio, Sofoklio, Adamo Asnyko trage-dijos, antikos filosofo Epikteto aforizmai, Adomo Mickevičiaus poezija, Ivano Kry-lovo Pasakos, politinė literatūra ir kt. Daug dėmesio skiriama praktinio šviečiamojo pobūdžio tematikai. Išversta sveikatos ap-saugos, sanitarinio švietimo, ekonomikos, žemės ūkio, pasaulio pažinimo, moralės, blaivybės ir kt. tematikos darbų. Dažniau-siai tai nebuvo pažodinis teksto vertimas į lietuvių kalbą, o kaip vertimų autoriai kny-gelėse patys dažnai nurodydavo, „sutaisyta pagal“, „lietuviškai išguldė“, „vertė ir sulie-tuvino“. Augant autorių profesionalumui, kūriniai jau verčiami ne tik iš lenkų ar rusų kalbų, bet ir iš vokiečių (J. Tumas-Vaižgan-tas, Antanas Vileišis, Antanas Macijaus-kas) anglų (V. Kudirka). Verčiamų autorių skaičius, palyginti su XIX a. pirmąja puse, išaugo du kartus: 1795–1864 m. jų buvo 49 [15, 136], o 1865–1903 m. – 98. Ga-lima daryti prielaidą, kad užsienio autorių kūriniai buvo verčiami į lietuvių kalbą sie-kiant tenkinti didėjančius to meto Lietuvos gyventojų informacinius, kultūrinius po-

112

reikius. Nors tarp verčiamų autorių buvo italų, ispanų, prancūzų ir kitų tautų kūrėjų, dažniausiai versta ne iš kūrinių originalų, bet jų lenkiškų ar rusiškų vertimų. Tai ga-lima paaiškinti tuo, kad naujosios kartos autoriai nebuvo profesionalūs vertėjai, o pats metas reikalavo tautos švietimo, noras mokytis buvo didelis, daraktorinių moky-klų „auklėtiniams“ reikėjo pateikti paprastų tekstų. Kita vertus, išsilavinę, universitetus baigę kultūrininkai tam tikslui kalbų nesi-mokė.

XIX a. antrojoje pusėje, kai dar buvo nesunorminta lietuvių kalba, svarbi buvo ir autorių gimimo vieta, nes būtent čia vartota tarmė atsispindėjo ir autorių kūrinių kalboje. Tarmių persiskirstymas XIX a. antrosios pu-sės raštijoje buvo akivaizdus. Z. Zinkevičius yra nurodęs: Ryškia skiriamąja data laikomi 1883 metai – pirmojo tautinio lietuvių laikraš-čio pasirodymas, iš esmės žymintis ir dabartinės mūsų bendrinės kalbos pradžią [22, 9].

Lietuviškų knygų autorių gimimo vietos (gubernija ir apskritis) surašytos priede. Api-bendrinę jame pateiktus duomenis matome, kad daugiausia naujosios kartos autorių buvo gimę Kauno gubernijoje – 7129. Pagal tarmę jie priklausė žemaičiams (27) – tie, kurie buvo gimę Raseinių, Telšių, iš dalies Šiaulių apskrityse, ir rytų aukštaičiams (44) – tie, kurie buvo gimę Panevėžio, Ukmergės, Zara-sų, iš dalies Šiaulių apskrityse. Aukštaitiškos tarmės regioną papildo ir septyni Vilniaus gubernijoje gimę autoriai. Kitą didelę grupę

29 Devynių naujosios kartos autorių gimimo vie-ta nežinoma.

(46) sudarė autoriai, gimę Suvalkų guber-nijoje: Naumiesčio (tuomet Vladislavovas), Vilkaviškio, Marijampolės, Kalvarijos, Šakių, Seinų apskrityse, tarminiu aspektu – Vakarų Aukštaitijoje. Tokiam pasiskirstymui turėjo įtakos tai, kad Užnemunėje, kuri imta va-dinti Suvalkija, dėl pusšimčio metų anksčiau panaikintos baudžiavos žemės ūkis buvo pa-žangesnis, valstiečiai skirstėsi į vienkiemius, kilo krašto švietimas, valstiečiai skaitė kny-gas, jų vaikai siekė mokslo. Jau nuo 1884 m. išryškėjo reikšmingesni iš vakarų ir rytų aukš-taičių tarmės regionų kilusių autorių kieky-biniai ir kokybiniai knygų produkcijos pasie-kimai. Taigi, lietuviškų raštų kalboje įsigalėjo rytų ir vakarų aukštaičių tarmė, tai ir turėjo didelę įtaką bendrinės kalbos formavimuisi. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad patys leidiniai tada labai susmulkėjo, spaudos drau-dimo epochoje dažnai tapo anoniminiai, dėl kitų asmenų redagavimo neteko individualių autoriaus kalbos bruožų [22, 9]. Tyrimui di-desnės įtakos neturi tai, kad 11 autorių gimi-mo vieta nežinoma, o vienas kitas autorius buvo gimęs ne Lietuvos teritorijoje.

Būtent šiuo spaudos draudimo laikotar-piu gimė ir pradėjo kūrybinį kelią lietuviškų knygų autorės moterys. Būdamos skirtin-gos socialinės ir šeiminės padėties, skirtingo išsilavinimo, XIX a. pabaigoje jos pradėjo kurti apsakymus, reikštis visuomeninėje veikloje. Spaudos draudimo laikotarpiu jų buvo septynios. Palyginimui galima pasa-kyti, kad XIX a. pirmojoje pusėje rašė tik viena – Karolina Praniauskaitė [15, 132]. Žymiausios jų – Liudvika Didžiulienė-Žmona, Lazdynų Pelėda, G. Petkevičaitė-

113

Bitė, Šatrijos Ragana, Žemaitė – rašė gro-žinės literatūros kūrinėlius. Produktyviau-sia iš jų buvo Žemaitė: spaudos draudimo laikotarpiu ji išleido 11 kūrinių. Manytina, kad tuo metu Lietuvos moterys (gyvenan-čios Didžiojoje Lietuvoje) dar tik bandė įsilieti į inteligentijos būrį. Nors jos ir netu-rėjo universitetų diplomų (G. Petkevičaitė-Bitė ir Šatrijos Ragana mokėsi mokyklose, o L. Didžiulienė-Žmona, Lazdynų Pelėda, Žemaitė – savarankiškai), nėjo jokių parei-gų, tačiau buvo aktyvios visuomenininkės, bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje.

Tiriamuoju laikotarpiu kolektyvinių autorių buvo mažai. Tai lėmė krašto po-litinė padėtis, nes ir Lietuvos teritorijoje veikiančios draugijos negalėjo savo veiklos dokumentų leisti lietuvių kalba, o adminis-traciniai subjektai savo knygų produkciją spausdino „valstybine kalba“.

Kiekybinis ir kokybinis spaudos draudi-mo laikotarpio autorių tyrimas leidžia daryti išvadą, kad nuo 1865 iki 1903 metų sudė-tingomis, lietuviškam spausdintam žodžiui nepalankiomis sąlygomis lotyniškais raš-menimis išleistas lietuviškas knygas, skirtas Didžiajai Lietuvai, parašė 163 autoriai. Per keturis dešimtmečius susiformavo nauja, istorinių sąlygų ir aplinkybių padiktuota, lietuviškų knygų autorių sudėtis. Pagrindi-nę ir didžiausią lietuviškų knygų dalį suda-rė individualių autorių darbai. Originalius darbus sukūrė 113 autorių, tačiau jų pro-duktyvumas buvo labai nevienodas – nuo vieno eilėraščio iki kelių dešimčių knygų.

Naujų autorių įsiliejimą į lietuvių au-torių gretas rodo kiekybiniai ir kokybiniai

lietuviškos knygos pokyčiai: knygų, autorių gausėjimas, besikeičianti lietuviškos knygos tipologija ir tematika.

Spaudos draudimo laikotarpio lietuviškų knygų autorių sudėties pokyčiai liudija jos modernėjimą. Branduolį sudarė asmenys, gimę jau uždraudus lietuvišką spaudą. Šalies politiniai, visuomeniniai, socialiniai, kultū-riniai procesai, aktyvios lietuviškos periodi-nės spaudos atsiradimas skatino vis labiau įsitraukti į tautos kultūrinimą, nacionalinės savimonės ugdymą. Nors dvasininkų vai-dmuo leidžiant ir platinant lietuvišką spaudą spaudos draudimo laikotarpiu, ypač pirmo-joje pusėje, buvo svarbus, tačiau naujų pro-fesijų autorių kiekybinė persvara akivaizdi. Rašantys ir kuriantys asmenys ne visi buvo ragavę aukštųjų mokslų, tačiau galima teig-ti, kad knygų rašymas tapo ne tik mokslo žmonių užsiėmimu, į jį jungėsi ir įvairesnių visuomenės sluoksnių atstovai (44 proc. au-torių teišleido po vieną knygelę), kurie gerai išmanė to meto visuomenės kultūrinius ir in-formacinius poreikius. Pasaulietinių profesijų ir užsiėmimų įvairovė sudarė prielaidas kūry-boje gvildenti naujas, aktualias to meto eko-nomikos, gamtos mokslų, pasaulio pažinimo temas, atsirado moterims skirtos literatūros. Pažangu buvo tai, kad autorių būrį XIX a. papildė moterys, kurios pradėjo moteriškos literatūros liniją lietuvių literatūroje, Mažo-sios Lietuvos autoriai, kurie paskatino tautos vienijimąsi, ir mokslo žmonės.

Taigi, galime tvirtinti, kad spaudos draudimo laikotarpiu kaip laisvėjančios, iš-sivadavimo idėjas skelbiančios tautos išdava subrendo lietuvių autorių būrys.

114

1. ALEKSANDRAVIČIUS, Egidijus; KU-LAKAUSKAS, Antanas. Carų valdžioje: XIX amžiaus Lietuva. Vilnius, 2001. 359 p. ISBN 9986-403-69-37.

2. BASANAVIČIUS, Jonas. Spaudos 1864 metų uždraudimas, jojo pasekmės ir reikšmė. Vil-nius, 1924. 24 p.

3. BIRŽIŠKA, Vaclovas. Aleksandrynas: se-nųjų lietuvių rašytojų, rašiusių prieš 1865 m., biografijos, bibliografijos ir biobibliografijos. Chicago, 1960–1965. T. 1–3.

4. BIRŽIŠKA, Vaclovas. Bibliografija. Kau-nas, 1935. 45 p.

5. BIRŽIŠKA, Vaclovas. Iš lietuviškos lai-kraštijos praeities. Bibliografijos žinios, 1932, nr. 1(25), p. 14–16; nr. 2 (26), p. 58–72; nr. 5(29), p. 181–15; nr. 6 (30) p. 221–239.

6. BIRŽIŠKA, Vaclovas. Lietuviškieji slapy-vardžiai ir slapyraidės. Kaunas, 1943. 96 p.

7. BIRŽIŠKA, Vaclovas. Lietuvių knygos au-gimo etapai. Kaunas, 1930. 26 p.

8. BIRŽIŠKA, Vaclovas. Lietuviškų knygų istorijos bruožai. Kaunas, 1929–1930. 80 p.

9. GINEITIS, Leonas. Lietuvių literatūros is-toriografija ligi 1940 m. Vilnius, 1982. 363, [2] p.

10. KAUNAS, Domas. Knygos istorijos periodizacija: senosios ir naujosios knygos riba. Bibliografija, 2001, p. 52–57.

11. 40 metinės „Auszros“ sukaktuvės, 1883–1923. Vilnius, [1923]. 47 p.

12. Lietuviškieji slapyvardžiai: lietuviškos spaudos iki 1990 m. slapyvardžių sąvadas. Vil-nius, 2004. T. 1–2. ISBN 9955-541-28-8.

13. Lietuvos knygos veikėjai: [Elektroninis iš-teklius]. Vilnius, 2004.

14. Lietuvos TSR bibliografija. T. 2, 1862–1904. Kn. 1: A–P. Vilnius, 1985. 955, [3] p.; Kn. 2: R–Ž. Vilnius, 1988. 852, [3] p.

15. NAVICKIENĖ, Aušra. Besikeičianti kny-ga XIX amžiaus pirmosios pusės Lietuvoje. Vilnius, 2010. 382, [2] p. ISBN 978-9955-33-526-9.

16. ŠLIŪPAS, Jonas. Lietuviszkiejie rasztai

NUORODOSir rasztininkai. [Baltimorė], 1890. VI, 7–234 p.

17. VANAGAS, Vytautas. Lietuvių rašytojų sąvadas. Vilnius, 1996. 652, [1] p. ISBN 9986-39-004-4.

18. VĖBRA, Rimantas. Lietuvių tautinis at-gimimas XIX amžiuje. Kaunas, 1992. 189, [1] p. ISBN 5-430-01745-0.

19. VĖBRA, Rimantas. Lietuvių visuome-nė XIX a. antrojoje pusėje. Vilnius, 1990. 267, [2] p. ISBN 5-420-00475-5.

20. ZAUNIŪTĖ, Morta. Priedas prie „Sta-tistikos lietuviškų knygų, atspaustų Prusuose nuo 1864 m. iki pabaigos 1899 [!1896] m.“, knygos neužrašytos „Statistikoj“ Zanavykučio ir knygos bei laikraščiai išleisti nuo 1896 m. iki 1900 m. Ply-mouth (Pa), 1900. 15 p.

21. ZINKEVIČIUS, Zigmas. Lietuvių kal-bos istorija. T. 4: Lietuvių kalbos istorija XVIII–XIX a. Kaunas, 1990. 331, [3] p. ISBN 5-420-00661-8.

22. ZINKEVIČIUS, Zigmas. Lietuvių kal-bos istorija. T. 5: Bendrinės kalbos iškilimas. Vil-nius, 1992. 347, [4] p.

23. ŽILIUS, Jonas. Suskaita, arba Statistika visų lietuviszkų knygų, atspaustų Amerikoj nuo pradżios lietuviszkos Amerikon emigracijos iki 1900 metų. Plymouth (Pa), 1900. 35 p.

24. ŽUKAS, Vladas. Lietuviškieji literatūros bibliografijos šaltiniai. Vilnius, 1979, p. 65–78.

25. ŽUKAS, Vladas. Lietuvių bibliografijos istorija. D. 1: (iki 1940 metų). Vilnius, 1983. 238, [1] p.

26. БАЛТРАМАЙТИС, С. Сборник биб­лиографических материалов для географии, этнографии и статистики Литвы: с прило-жением списка литовских и древне-прусских книг с 1553 по 1903 г. Санкт-Петербург, 1904. XII, 616, 218 c.

27. БАЛТРАМАЙТИС, С. Списокъ ли­товскихъ и древне­прусскихъ книгъ, изданныхъ съ 1553 [! 1533] по 1891 годъ. С.-Петербургъ, 1892. [3], II, 96, [1] c.

115

Eil.

Nr.

Pava

rdė,

vard

asG

yven

imo

met

ai

Gim

imo

viet

a (g

uber

nija

, ap

skrit

is)Išs

ilavi

nim

asU

žsiėm

imas

Pirm

os

knyg

os

išleid

imo

met

ai

Išleis

tų

knyg

ų sk

ai-

čius*

1.

Juoz

as A

DO

MAI

TIS

-ŠER

NAS

185

9–19

22Su

valk

ų gu

b., N

aum

ies-

čio

a.

mok

ėsi

Varš

uvos

uni

-ve

rsite

te

laik

rašč

ių re

-da

ktor

ius

1899

10

2.M

ikal

ojus

AK

ELA

ITIS

18

29–1

887

Suva

lkų

gub.

, Mar

ijam

-po

lės a

.M

arija

mpo

lės k

etur

-kl

asė

mok

ykla

, lav

inos

i sa

vara

nkišk

ai

mok

ytoj

as18

582

3.An

tana

s ALE

KN

A 18

72–1

930

Kau

no g

ub.,

Šiau

lių a

.K

KS1

vika

ras

1903

14.

Kaj

eton

as A

LEK

NAV

IČIU

S

1804

–187

4K

auno

gub

., Pa

nevė

žio a

.V

KS

kuni

gas

1846

15.

Juoz

as A

MBR

AZ

IEJU

S-

-AM

BRO

ZEV

IČIU

S 18

55–1

915

Suva

lkų

gub.

, M

arija

m-

polė

s a.

SKS

kuni

gas

1901

3

6.Ju

ozas

AN

DZ

IULA

ITIS

- -K

ALN

ĖNA

S 18

64–1

916

Suva

lkų

gub.

, Mar

ijam

-po

lės a

.V

MS

laik

rašč

ių re

-da

ktor

ius

1886

3

7.Ju

ozas

AN

GR

ABA

ITIS

18

59–1

935

Suva

lkų

gub.

, Nau

mie

s-či

o a.

mok

ėsi p

rivač

iai

laik

rašč

ių re

-da

ktor

ius

1891

8

8.Ju

ozas

AN

TAN

AVIČ

IUS

XIX

a. v

idur

ys

–XX

a. p

r.Su

valk

ų gu

b., N

aum

ies-

čio

a.m

okės

i Mar

ijam

polė

s gi

mna

zijoj

e sp

audo

s dar

-bu

otoj

as18

7511

9.V

ikto

ras J

ulijo

nas

AR

AM

AVIČ

IUS

1816

–api

e 18

91K

auno

gub

., Pa

nevė

žio a

.Ta

rtu

univ

ersit

etas

lietu

višk

ų kn

y-gų

cen

zoriu

s 18

631

10.

Petr

as A

RM

INA

S-

-TRU

PIN

ĖLIS

18

64–1

916

Suva

lkų

gub.

, Vilk

aviš-

kio

a.m

okės

i Vei

verių

ped

a-go

gų k

ursu

ose

mok

ytoj

as18

932

11.

Petr

as A

VIŽ

ON

IS

1875

–193

9K

auno

gub

., Pa

nevė

žio a

.Ta

rtu

univ

ersit

etas

gy

dyto

jas

1898

3

12.

Juoz

as B

AGD

ON

AS

1866

–195

6Su

valk

ų gu

b., V

ilkav

iš-ki

o a.

studi

javo

Var

šuvo

s ir

Mas

kvos

uni

versi

tetu

ose

gydy

toja

s18

983

Pr

ied

as

1865

–190

3 m

. DID

ŽIA

JAI L

IET

UVA

I SK

IRT

Ų K

NYG

Ų A

UT

OR

IAI

1 Sut

rum

pini

mai

lent

elės

pab

aigo

je

116

13.

Juoz

as B

ALČ

IŪN

AS

––

––

1903

114

.Si

lves

tras

BA

LTR

AM

AIT

IS18

41–1

919

Kau

no g

ub.,

Šiau

lių a

.Te

lšių

prog

imna

zijos

ke

turio

s kla

sės

bibl

iote

kini

n-ka

s18

913

15.

Anta

nas B

ALT

RUŠA

ITIS

1865

–194

9Su

valk

ų gu

b., N

aum

ies-

čio

a.–

knyg

nešy

s18

971

16.

Anta

nas B

AR

AN

AUSK

AS

1835

–190

2V

ilnia

us g

ub.,

Ukm

ergė

s a.

PD

Aku

niga

s18

60**

9

17.

Jona

s BA

RON

AS

1873

–195

2K

auno

gub

., Pa

nevė

žio a

.M

Uba

nko

tarn

au-

toja

s19

011

18.

Jona

s BA

SAN

AVIČ

IUS

1851

–192

7Su

valk

ų gu

b., V

ilkav

iš-ki

o a.

MU

gydy

toja

s18

8414

19.

Jurg

is BI

ELIN

IS

1846

–191

8K

auno

gub

., Pa

nevė

žio a

.Vo

kieč

ių p

radž

ios m

o-ky

kla

Rygo

jekn

ygne

šys

1899

7

20.

Jona

s BIL

IŪN

AS

1879

–190

7K

auno

gub

., U

kmer

gės a

.–

priv

atus

mok

y-to

jas

1900

7

21.

Igna

s BIT

AIT

IS

1876

–190

0K

auno

gub

., Pa

nevė

žio a

.Ry

gos p

rogi

mna

zijos

še

šios k

lasė

skn

ygne

šys

1898

1

22.

Mot

ieju

s BRU

ND

ZA

1824

–186

9V

ilnia

us g

ub.,

Viln

iaus

a.

SKS

kleb

onas

1859

223

.An

driu

s Sta

sys B

ŪČ

YS18

75–1

900

Suva

lkų

gub.

, Šak

ių a

.Se

inų

kuni

gų se

mi-

narij

aku

niga

s19

001

24.

Pran

cišk

us P

etra

s BŪ

ČYS

1875

–195

1Su

valk

ų gu

b., Š

akių

a.

Frib

ūro

univ

ersit

etas

teol

ogijo

s stu

-de

ntas

1894

2

25.

Alek

sand

ras B

UR

BA

1854

–189

8K

auno

gub

., Ši

aulių

a.

VK

Svi

kara

s18

8917

26.

Anta

nas C

IVIN

SKA

S18

76–1

913

Suva

lkų

gub.

, Mar

ijam

-po

lės a

.Fr

ibūr

o un

iver

sitet

asku

niga

s19

001

27.

Mot

ieju

s ČEP

AS

1866

–196

2K

auno

gub

., Pa

nevė

žio a

.M

Ute

isini

nkas

1892

128

.Ju

ozas

ČER

KEL

IAU

SKA

S18

57–1

926

Kau

no g

ub.,

Pane

vėžio

a.

KK

Sku

niga

s18

842

29.

Mik

aloj

us D

AGIL

ĖLIS

- -Š

EIŽ

YS

1874

–195

0K

auno

gub

., Pa

nevė

žio a

.K

KS

vika

ras

1901

1

30.

Stan

islov

as D

AGIL

IS

1843

–191

5K

auno

gub

., Pa

nevė

žio a

.PU

mok

ytoj

as18

842

117

31.

Adom

as D

AM

BRAU

SKA

S-

-JA

KŠT

AS

1860

–193

8K

auno

gub

., U

kmer

gės a

.PD

Aka

pelio

nas,

nuod

ėmkl

ausy

s18

905

32.

Sim

onas

DAU

KA

NTA

S 17

93–1

864

Telši

ų a.

VU

tarn

auto

jas

1845

633

.M

ečisl

ovas

DAV

AIN

IS-

-SIL

VES

TR

AIT

IS

1849

–191

9K

auno

gub

., R

asei

nių

a.m

okės

i Kau

no ir

Kė-

dain

ių g

imna

zijos

eįv

airia

darb

is18

845

34.

Liud

vika

DID

ŽIU

LIEN

Ė-

-ŽM

ON

A 18

56–1

925

Kau

no g

ub.,

Ukm

ergė

s a.

––

1893

1

35.

Ona

DID

ŽIU

LYT

Ė-

SKET

ERIE

NĖ

1878

–196

0K

auno

gub

., Pa

nevė

žio a

.pr

ivač

iai

–18

942

36.

Jona

s DO

MA

ŠEV

IČIU

SAp

ie 1

720–

po

177

1–

–kl

ebon

as17

711

37.

Juoz

apas

Silv

estr

as

DO

VYD

AIT

IS18

25–1

882

Kau

no g

ub.,

Šiau

lių a

.PD

Aku

niga

s18

602

38.

Kaz

imie

ras

DR

ĄSU

TAV

IČIU

S18

50–1

905

Kau

no g

ub.,

Ukm

ergė

s a.

PUte

isini

nkas

1902

1

39.

Alek

sand

ras F

ROM

AS-

-G

UŽ

UT

IS

1822

–190

0K

auno

gub

., R

asei

nių

a.K

ražių

gim

nazij

ata

rnau

toja

s18

931

40.

B. G

AID

YS

––

––

1884

141

.Fe

liksa

s GA

LMIN

AS

1862

–po

1923

Kau

no g

ub.,

Šiau

lių a

.Tr

yški

ų pr

adžio

s mo-

kykl

akn

ygne

šys

1890

1

42.

Nor

bert

as G

EDG

AUD

AS

1827

–190

1V

ilnia

us g

ub.,

Telši

ų a.

VK

Sku

niga

s18

652

43.

Silv

estr

as G

IMŽ

AUSK

AS

1845

–189

7V

ilnia

us g

ub.,

Šven

čio-

nių

a.PD

Akl

ebon

as18

7016

44.

Juoz

as G

RA

BAU

SKA

S 18

73–p

o 19

14Su

valk

ų gu

b., M

arija

m-

polė

s a.

VM

Sm

okyt

ojas

1902

245

.K

azys

GR

INIU

S 18

66–1

950

Suva

lkų

gub.

, Mar

ijam

-po

lės a

.M

Ugy

dyto

jas

1898

3

46.

Laur

ynas

IVIN

SKIS

18

11–1

881

Viln

iaus

gub

., Š

iaul

ių a

.K

auno

gim

nazij

ata

rnau

toja

s, m

okyt

ojav

o dv

aruo

se

1946

9

118

47.

Jona

s JA

BLO

NSK

IS

1860

–193

0Su

valk

ų gu

b., N

aum

ies-

čio

a.M

Um

okyt

ojas

1901

2

48.

Kar

olis

JAK

ŠTA

S 18

69–1

939

––

–19

021

49.

Liud

vika

s JA

NAV

IČIU

S18

59–1

902

Kau

no g

ub.,

Šiau

lių a

.Pe

trovs

kio

Razu

mov

skio

že

mdi

rbys

tės i

r mišk

ų ak

adem

ija M

askv

oje

–18

83

150

.M

arty

nas J

AN

KU

S***

1858

–194

6M

ažoj

i Lie

tuva

, Prū

sijos

ka

raly

stėpr

adžio

s mok

ykla

, lav

i-no

si sa

vara

nkišk

aisp

audo

s dar

-bu

otoj

as, l

ietu-

višk

ų lai

kraš

čių

reda

ktor

ius

1883

12

51.

Augu

stina

s JA

NU

LAIT

IS

1878

–195

0K

auno

gub

., Ši

aulių

a.

Stud

enta

s, M

Astu

dent

as19

019

52.

Povi

las J

AN

UŠE

VIČ

IUS

1866

–194

8K

auno

gub

., Pa

nevė

žio a

.PD

AK

KS

dėsty

toja

s19

003

53.

Felik

sas J

AN

UŠI

S 18

67–1

920

Kau

no g

ub.,

Ukm

ergė

s a.

MU

gydy

toja

s18

933

54.

Juoz

as JA

RA

ŠIU

S18

73–1

940

Suva

lkų

gub.

, Mar

ijam

-po

lės a

.M

Ugy

dyto

jas

1902

2

55.

Kon

stant

inas

JASI

UK

AIT

IS

1874

–193

4K

auno

gub

., Pa

nevė

žio a

.Je

lgav

os g

imna

zija

–19

022

56.

Juoz

as JA

SIU

LAIT

IS18

57–a

pie

1919

Suva

lkų

gub.

, Mar

ijam

-po

lės a

.M

Gm

okyt

ojas

1894

1

57.

Kaz

imie

ras J

AUN

IUS

1848

–190

8K

auno

gub

., R

asei

nių

a.K

KS

PDA

prof

e-so

rius

1897

2

58.

Anta

nas J

UŠK

A 18

19–1

880

Viln

iaus

gub

., K

auno

a.

VK

Sku

niga

s18

627

59.

Jona

s JU

ŠKA

1815

–188

6V

ilnia

us g

ub.,

Telši

ų a.

Cha

rkov

o un

iver

sitet

asm

okyt

ojas

1861

160

.V

ince

ntas

JUZ

UM

AS

1819

–190

1V

ilnia

us g

ub.,

Telši

ų a.

VK

Sku

niga

s18

601

61.

Step

onas

KA

IRYS

18

79–1

964

Kau

no g

ub.,

Ukm

ergė

s a.

Šiau

lių g

imna

zija

įvai

riada

rbis

1902

162

.Jo

nas K

AR

BAU

SKA

S18

66–1

929

Kau

no g

ub.,

Pane

vėžio

a.

KK

Sku

niga

s18

901

63.

Kal

iksta

s KA

SAK

AUSK

IS

1794

–186

6R

asei

nių

a.?

VK

Skl

ebon

as18

321

64.

Julij

onas

KA

SPER

AVIČ

IUS

1865

–193

3K

auno

gub

., Te

lšių

a.?

Sara

tovo

kun

igų

sem

i-na

rija

kuni

gas

1902

165

.Jo

nas K

REČ

INSK

ISAp

ie 1

820–

1884

–

–m

okyt

ojas

1861

21

119

66.

Anta

nas K

RIŠ

ČIU

KA

ITIS

-A

IŠBĖ

1864

–193

3Su

valk

ų gu

b., V

ilkav

iš-ki

o a.

stude

ntas

, MU

stude

ntas

1892

367

.V

inca

s KU

DIR

KA

1858

–189

9Su

valk

ų gu

b., V

ilkav

iš-ki

o a.

Varš

uvos

uni

vers

iteta

sgy

dyto

jas

1890

1468

.Se

rafin

as K

UŠE

LIAU

SKA

S 18

20–1

889

Kau

no g

ub.,

Šiau

lių a

.K

olai

nių

mok

ykla

, sa-

vara

nkišk

ai–

1883

1869

.LA

ZD

YNŲ

PEL

ĖDA

(tikr

. se

sery

s Sofi

ja Iv

anau

skai

tė-

Pšib

iliau

skie

nė ir

Mar

ija

Ivan

ausk

aitė

-Las

taus

kien

ė)

1867

–192

6,

1872

–195

7K

auno

gub

., Ši

aulių

a.

mok

ėsi n

amuo

se–

1898

470

.Pe

tras

LEG

ECK

AS

1844

–193

4K

auno

gub

., Ši

aulių

a.

KK

Sku

niga

s18

923

71.

Kaz

imie

ras L

ELYS

18

73–1

960

Kau

no g

ub.,

Pane

vėžio

a.

liaud

ies m

okyk

lasiu

vėja

s18

871

72.

Anta

nas L

ING

IS

1869

–190

0Su

valk

ų gu

b., N

aum

ies-

čio

a.M

Ugy

dyto

jas

1894

273

.Ju

ozas

LO

ZOR

AIT

IS

1871

–192

0Su

valk

ų gu

b., N

aum

ies-

čio

a.M

Gsp

audo

s dar

-bu

otoj

as19

002

74.

Mot

ieju

s LO

ZOR

AIT

IS18

66–1

907

Suva

lkų

gub.

, Nau

mie

s-či

o a.

MU

advo

kata

s18

951

75.

Anta

nas M

ACIJ

AUSK

AS

1874

–195

0K

auno

gub

., Pa

nevė

žio a

.stu

dent

as, P

eter

burg

o te

chno

logi

jos i

nstit

utas

stude

ntas

1899

676

.V

lada

s MAČ

YS

1867

–193

6Su

valk

ų gu

b., M

arija

m-

polė

s a.

MG

teisė

jas

1889

177

.Jo

nas M

AČYS

-KĖK

ŠTA

S18

67–1

902

Suva

lkų

gub.

, Mar

ijam

-po

lės a

.M

Gta

rnau

toja

s19

001

78.

MA

IRO

NIS

(tik

r. Jo

nas

Mač

iulis

)18

62–1

932

Kau

no g

ub.,

Ras

eini

ų a.

PDA

PDA

prof

e-so

rius

1891

379

.Li

udvi

ka M

ALI

NAU

SKA

ITĖ-

-E

GLĖ

1864

–192

8K

auno

gub

., Pa

nevė

žio a

.m

okės

i sav

aran

kišk

ai–

1886

180

.D

onat

as M

ALI

NAU

SKA

S18

69–1

942

Kur

šo g

ub.,

Kra

slava

mok

ėsi į

vairi

ose

insti

-tu

cijo

sesp

audo

s pla

-tin

toja

s19

001

81.

Pran

as M

AŠI

OTA

S18

63–1

940

Suva

lkų

gub.

, Vilk

aviš-

kio

a.M

Uta

rnau

toja

s18

932

120

82.

Stas

ys M

ATU

LAIT

IS

1866

–195

6Su

valk

ų gu

b., K

alva

rijos

a.

MU

gydy

toja

s18

9419

83.

Povi

las M

ATU

LIO

NIS

18

60–1

932

Kau

no g

ub.,

Pane

vėžio

a.

Pete

rbur

go m

iškų

ins-

titut

asm

iškų

taks

a-to

rius

1903

284

.Ba

ltram

ieju

s M

ATU

SEV

IČIU

S18

63–1

910

Suva

lkų

gub.

, Vilk

aviš-

kio

a.M

UBa

nko

tarn

au-

toja

s18

921

85.

Vin

cas M

ICK

EVIČ

IUS-

-K

APS

UK

AS

1880

–193

5Su

valk

ų gu

b., V

ilkav

iš-ki

o a.

Mok

ėsi p

rivač

iai

įvai

rūs u

žsiė

-m

imai

1901

186

.M

ykol

as M

IEŽ

INIS

18

26–1

888

Kau

no g

ub.,

Šiau

lių a

.Va

rnių

KS

kuni

gas

1886

287

.Pe

tras

MIK

OLA

INIS

18

68–1

934

Suva

lkų

gub.

, Vilk

aviš-

kio

a.V

ištyč

io p

radi

nė m

o-ky

kla

spau

dos d

ar-

buot

ojas

1892

788

.St

anisl

ovas

MIK

UC

KIS

18

14–1

890

Lenk

ijaM

Uka

lbin

inka

s18

643

89.

Pran

as M

ILA

ŠAU

SKA

S18

75–p

o 19

18K

auno

gub

., Te

lšių

a.K

KS

–19

003

90.

Juoz

as M

ILIA

USK

AS-

-M

IGLO

VAR

A 18

45–1

937

Kau

no g

ub.,

Ras

eini

ų a.

Šiau

lių g

imna

zija

spau

dos d

ar-

buot

ojas

1884

291

.An

tana

s MIL

UK

AS

18

71–1

943

Suva

lkų

gub.

, Sei

nų a

. SK

Sku

niga

s18

941

92.

Alek

sand

ras R

apol

as

MO

ČIU

LSK

IS17

90–1

866

Šiau

lių a

.K

aral

iauč

iaus

uni

ver-

sitet

aspa

storiu

s (e

vang

elik

ų re

form

atų)

1861

193

.Ju

rgis

NA

RJA

USK

AS

1876

–194

3Su

valk

ų gu

b., V

ilkav

iš-ki

o a.

Frib

ūro

univ

ersit

etas

kuni

gas

1900

194

.Ju

rgis

NA

RK

EVIČ

IUS-

-N

OR

KU

S18

44–1

922

Suva

lkų

gub.

, K

alva

rijos

a.

SKS

vika

ras

1889

195

.Ju

rgis

Ambr

azie

jus

PABR

ĖŽA

1771

–184

9Te

lšių

a.V

U, V

arni

ų D

S vi

enuo

lis p

ran-

cišk

onas

1813

296

.K

azim

iera

s PA

KA

LNIŠ

KIS

18

66–1

933

Kau

no g

ub.,

Telši

ų a.

KK

Sku

niga

s19

005

97.

Myk

olas

PA

LIO

NIS

1871

–190

9K

auno

gub

., Pa

nevė

žio a

.–

tarn

auto

jas

1903

398

.M

ečisl

ovas

Leo

nard

as

PALI

ULI

ON

IS18

34–1

908

Viln

iaus

gub

., Pa

nevė

žio a.

PDA

vysk

upas

1901

4

121

99.

Juoz

as J.

PAU

KŠT

YS

1871

–191

4Su

valk

ų gu

b., V

ilkav

iš-ki

o a.

–sp

austu

vini

n-ka

s19

001

100.

Gab

rielė

PET

KEV

IČA

ITĖ-

-B

ITĖ

1861

–194

3K

auno

gub

., Pa

nevė

žio a

.pr

ivat

i vok

iška

Dor

otė-

jos m

erga

ičių

mok

ykla

Je

lgav

oje

dirb

o va

isti-

nėje

1900

510

1.An

tana

s PET

KEV

IČIU

S18

04–1

880

Viln

iaus

gub

., Te

lšių

ar

Ras

eini

ų a.

VK

Spo

pas,

knyg

ų ce

nzor

ius

1888

110

2.V

inca

s PIE

TAR

IS

1850

–190

2Su

valk

ų gu

b., V

ilkav

iš-ki

o a.

MU

gydy

toja

s18

943

103.

Anta

nas P

OV

ILO

NIS

18

47–1

918

Kau

no g

ub.,

Pane

vėžio

a.

PDA

kuni

gas

1891

110

4.O

tona

s PR

AN

IAU

SKA

Sap

ie 1

817–

1879

Viln

iaus

gub

., Te

lšių

a.V

RK

DA

kuni

gas

1855

110

5.M

ečisl

ovas

PR

ECIŠ

AUSK

IS

? – p

rieš 1

911

––

–18

851

106.

Kaz

imie

ras P

RIA

LGAU

SKIS

1814

–185

6V

ilnia

us g

ub.,

Ras

eini

ų a.

VR

KD

Aku

niga

s18

471

107.

Kaz

imie

ras P

RON

SKIE

TIS

1869

–195

5K

auno

gub

., Ši

aulių

a.

PDA

vika

ras

1888

110

8.M

otie

jus P

UIŠ

YS18

64–1

886

Suva

lkų

gub.

, Nau

mie

s-či

o a.

MU

vert

ėsi p

riva-

čiom

is pa

mo-

kom

is18

851

109.

Petr

as P

UN

DZ

EVIČ

IUS-

PET

LIU

KA

S18

80–1

955

Kau

no g

ub.,

Pane

vėžio

a.

Liep

ojos

gim

nazij

a–

1901

111

0.Je

roni

mas

Kip

rijon

as R

AČ-

KAU

SKIS

18

25–1

889

Viln

iaus

gub

., R

asei

nių

a.PD

Aku

niga

s, K

KS

rekt

oriu

s18

535

111.

Jero

nim

as R

ALY

S18

76–1

921

Kau

no g

ub.,

Ras

eini

ų a.

stude

ntas

MU

stude

ntas

1902

111

2.K

azim

iera

s RA

MA

NAU

SKA

S–

––

–18

901

113.

Adol

fas S

ABA

LIAU

SKA

S-

-ŽA

LIA

RŪTA

18

73–1

950

Kau

no g

ub.,

Pane

vėžio

a.

KK

Sku

niga

s19

032

114.

Kaz

imie

ras S

AM

AJA

USK

AS

1869

–193

7Su

valk

ų gu

b., N

aum

ies-

čio

a.M

Uad

voka

tas

1903

1

122

115.

Geo

rg Ju

lius J

ustu

s SAU

ER-

WEI

N

1831

–190

4Vo

kiet

ijaV

ieno

s uni

vers

iteta

s m

okyt

ojas

, pu

blic

istas

, po

etas

1888

211

6.M

arty

nas S

EDER

AVIČ

IUS

1829

–190

7Su

valk

ų gu

b., N

aum

ies-

čio

a.SK

Sku

niga

s18

748

117.

Jona

s SED

LEC

KIS

18

29–?

Viln

iaus

gub

. Tel

šių a

r R

asei

nių

a.

–m

okyk

los k

a-pe

liona

s18

855

118.

Felik

sas S

EREI

KA

1845

–191

3K

auno

gub

., Pa

nevė

žio a

.K

KS

kuni

gas

1896

111

9.V

lada

s SIR

UTA

VIČ

IUS

1877

–196

7K

auno

gub

., Ši

aulių

a.

stude

ntas

, PU

stude

ntas

1899

312

0.Ad

omas

SK

ETER

IS

1859

–191

6K

auno

gub

., Pa

nevė

žio a

.M

Ugy

dyto

jas

1894

312

1.An

tana

s SK

IND

ERIS

18

69–1

948

Kau

no g

ub.,

Šiau

lių a

.–

kuni

gas

1895

212

2.K

azim

iera

s SK

ROD

ZK

IS17

98–1

874

Viln

iaus

gub

., Ši

aulių

a.

–ku

niga

s18

561

123.

Anta

nas S

MET

ON

A 18

74–1

944

Kau

no g

ub.,

Ukm

ergė

s a.

stude

ntas

, PU

stude

ntas

1903

312

4.Jo

nas S

MIL

GEV

IČIU

S 18

70–1

942

Kau

no g

ub.,

Telši

ų a.

Berly

no u

nive

rsite

tas

tarn

auto

jas

1895

112

5.Jo

nas S

PUD

ULI

S 18

60–1

920

Kau

no g

ub.,

Šiau

lių a

.Pe

terb

urgo

kar

o m

edi-

cino

s aka

dem

ijagy

dyto

jas

1885

112

6.Ro

mua

ldas

STA

KĖN

AS

1835

–po

1918

Viln

iaus

gub

., Za

rasų

a.

VK

Sku

niga

s18

701

127.

Jona

s STA

UG

AIT

IS

1868

–195

2Su

valk

ų gu

b., V

ilkav

iš-ki

o a.

Varš

uvos

uni

vers

iteta

sgy

dyto

jas

1894

112

8.Lu

kas S

TAU

GA

ITIS

18

38–1

913

Suva

lkų

gub.

, Nau

mie

s-či

o a.

SK

Sku

niga

s18

881

129.

Hili

aras

ST

ELM

AK

AUSK

AS

1809

–187

7Su

valk

ų gu

b., M

arija

m-

polė

s a.

–ku

niga

s18

731

130.

Juze

fa S

TEP

ULI

ON

YTĖ

XIX

a. I

I pus

ė –p

o 19

06–

–da

ilini

nkė

1902

113

1.K

osta

s ST

IKLI

US

1880

–196

2Su

valk

ų gu

b., N

aum

ies-

čio

a.m

okės

i sav

aran

kišk

aisp

audo

s dar

-bu

otoj

as19

026

132.

Anta

nas S

TR

AZ

DA

S 17

90–1

833

Viln

iaus

gub

., Za

rasų

a.

Varn

ių K

Sku

niga

s18

141

133.

ŠAT

RIJ

OS

RAG

AN

A (ti

kr.

Mar

ija P

ečka

uska

itė)

1877

–193

0K

auno

gub

., Te

lšių

a.Pe

terb

urgo

šv. K

otry

nos

gim

nazij

am

okyt

ojav

o dv

aruo

se18

995

134.

Jurg

is ŠA

ULY

S18

79–1

948

Kau

no g

ub.,

Ras

eini

ų a.

KK

S ne

baig

ė–

1897

3

123

135.

Jero

nim

as Š

IDLA

USK

AS

XIX

a. I

I pu-

sė–X

X a

. pr.

–K

KS

neba

igė

–19

001

136.

Povi

las Š

ILIN

SKA

S18

65–1

892

Kau

no g

ub.,

Ras

eini

ų a.

KK

Sku

niga

s18

921

137.

Bole

slova

s ŠLA

MA

S18

94–1

917

Kau

no g

ub.,

Ukm

ergė

s a.

KK

Sku

niga

s18

931

138.

Jona

s ŠLI

ŪPA

S 18

61–1

944

Kau

no g

ub.,

Šiau

lių a

psk.

PUgy

dyto

jas

1890

813

9.Ju

ozas

ŠN

APŠ

TYS

- -M

ARG

ALI

S

1877

–192

1K

auno

gub

., Ši

aulių

aps

k.K

KS

kuni

gas

1900

214

0.V

ince

ntas

ŠU

REV

IČIU

SAp

ie 1

818–

1860

Viln

iaus

gub

., Že

mai

tijos

re

gion

asV

KS

kuni

gas

1847

114

1.Ju

ozas

TU

MAS

-VAI

ŽGAN

TAS

1869

–193

3K

auno

gub

., U

kmer

gės a

.K

KS

vika

ras

1898

614

2.D

omin

ykas

TU

MĖN

AS

1860

–191

9K

auno

gub

., Za

rasų

a.

KK

Sku

niga

s18

968

143.

Pran

as U

RBO

NAV

IČIU

S18

68–1

941

Kau

no g

ub.,

Telši

ų a.

KK

Sku

niga

s18

903

144.

Jona

s UŽ

UPI

S 18

48–1

917

Suva

lkų

gub.

, Nau

mie

s-či

o a.

SKS

kuni

gas

1887

114

5.Pr

anas

VA

IČA

ITIS

18

76–1

901

Suva

lkų

gub.

, Nau

mie

s-či

o a.

PUdi

rbo

bibl

io-

teko

je19

031

146.

Mot

ieju

s VA

LAN

ČIU

S 18

01–1

875

Viln

iaus

gub

., Te

lšių

a.V

RK

DA

vysk

upas

1848

3014

7.M

otie

jus V

EITA

S 18

70–1

937

Kau

no g

ub.,

Telši

ų a.

Cha

rkov

o ve

terin

arijo

s in

stitu

tas

vete

rinar

ijos

gydy

toja

s18

932

148.

Mot

ieju

s VEN

CLO

VAS

XIX

a.–

1906

––

gydy

toja

s18

992

149.

Anta

nas V

IEN

AŽ

IND

YS

1841

–189

2V

ilnia

us g

ub.,

Zara

sų a

.Va

rnių

KS

kuni

gas

1894

115

0.An

tana

s VIL

EIŠI

S 18

56–1

919

Kau

no g

ub.,

Pane

vėžio

a.

MU

gydy

toja

s19

016

151.

Jona

s VIL

EIŠI

S 18

72–1

942

Kau

no g

ub.,

Pane

vėžio

a.

PUte

isini

nkas

1901

415

2.Pe

tras

VIL

EIŠI

S 18

51–1

926

Kau

no g

ub.,

Pane

vėžio

a.

Pete

rbur

go k

elių

inži-

nier

ių in

stitu

tas

inžin

ieriu

s 18

7649

153.

Anta

nas V

ILK

UTA

ITIS

18

64–1

903

Suva

lkų

gub.

, Kalv

arijo

s a.

MU

inžin

ieriu

s18

952

154.

Juoz

as V

ILK

UTA

ITIS

18

69–1

948

Suva

lkų

gub.

, Kalv

arijo

s a.

dėl l

igos

mok

ėsi s

ava-

rank

iškai

teisi

nink

as18

951

155.

Anta

nas V

YTA

RTA

S 18

63–1

932

Kau

no g

ub.,

Pane

vėžio

a.

Varn

ių K

Sku

niga

s18

8712

124

156.

Edua

rdas

VO

LTER

IS

1856

–194

1K

uršo

gub

.C

hark

ovo

univ

ersit

etas

ir

kito

s ins

tituc

ijos

priv

atdo

cent

as,

bibl

iote

kini

n-ka

s18

8710

157.

Joha

nas Z

ABE

RM

AN

AS*

**18

15–1

900

––

kleb

onas

1868

115

8.Va

siliju

s ZO

LOT

OVA

S 18

04–1

882

–M

U–

1861

115

9.Ju

ozap

as Ž

EBRY

S 18

60–1

915

Kau

no g

ub.,

Pane

vėžio

a.

KK

Sku

niga

s18

946

160.

ŽEM

AIT

Ė (ti

kr. J

ulija

Ben

iu-

ševi

čiūt

ė-Žy

man

tienė

)18

45–1

921

Kau

no g

ub.,

Telši

ų a.

sava

rank

iškai

ūkin

inkė

1899

1116

1.To

mas

ŽIL

INSK

AS

1866

–193

4Su

valk

ų gu

b., V

ilkav

iš-ki

o a.

SKK

kuni

gas

1891

116

2.To

mas

Fer

dina

ndas

Ž

ILIN

SKA

S18

40–1

925

Suva

lkų

gub.

, Vilk

aviš-

kio

a.Su

valk

ų gi

mna

zija

mok

ytoj

as18

642

163.

Pran

cišk

us Ž

ITK

US-

-Ž

ITK

EVIČ

IUS

1869

–191

7K

auno

gub

., Pa

nevė

žio a

.–

daili

nink

as18

992

Šalti

nis:

Lietu

vos T

SR b

ibliog

rafij

a. T.

2, 1

862–

1904

. Kn.

1: A

–P. V

ilniu

s, 19

85, 9

55, [

3] p

.; K

n. 2

: R–Ž

. Viln

ius,

1988

, 852

, [3]

p.

Lietu

vos n

acion

alinė

s bibl

iogra

fijos

duo

menų

ban

kas.

Prie

iga

per i

nter

netą

: http

://w

ww.

libis.

lt:80

82/

*

Išle

istų

knyg

ų sk

aiči

ų su

daro

aut

orin

iai d

arba

i, ve

rtim

ai ir

suda

ryti

leid

inia

i.**

18

60 m

. L. I

vins

kio

Kalen

doriu

je, a

rba

Metų

ska

itluje

ūki

škam

ant

metu

nuo

g užg

imim

a vie

špat

ies ..

. buv

o pi

rmą

kart

ą išs

paus

dint

a da

lis

A. B

aran

ausk

o A

nykš

čių ši

lelio.

***

Skirt

ini i

r Did

žios

ios,

ir M

ažos

ios L

ietu

vos a

utor

iam

s

KK

S –

Kau

no k

unig

ų se

min

arija

KS

– ku

nigų

sem

inar

ijaM

G –

Mar

ijam

polė

s gim

nazi

jaM

U –

Mas

kvos

uni

vers

iteta

s

SUTR

UM

PIn

IMA

I

PDA

– S

ankt

Pet

erbu

rgo

dvas

inė

akad

emija

PU

– S

ankt

Pet

erbu

rgo

univ

ersit

etas

SKS

– Se

inų

kuni

gų se

min

arija

VK

S –

Viln

iaus

kun

igų

sem

inar

ija

VM

S –

Veiv

erių

mok

ytoj

ų se

min

arija

V

RKD

A –

Viln

iaus

Rom

os k

atal

ikų

dvas

inė

akad

emija

VU

– V

ilnia

us u

nive

rsite

tas

125

In 1864, press in the Latin alphabet was banned in Lithuania. This ban lasted until 1904. De-spite all the efforts of the tsarist administration, banned books printed in Lithuania Minor and the United States of America reached readers of Lithuania Major. During 40 years, a new gen-eration of Lithuanian books’ authors developed. It was caused by the growth and expansion of national movement and the nation’s conscious-ness in the ninth decade of the 19th century. Af-ter 1883 when the monthly public political and literary newspaper “Austra” in the Lithuanian language began being published, the number of Lithuanian book authors increased by 4–6 new names every year, while until the appearance of

LITHUANIAN BOOK AUTHORS DURING THE PERIOD OF PRESS BAN

JOLITA STEPONAITIENĖ

Abs t r a c t

this newspaper this number was only 1–2 and not annually.The basis of the new generation’s authors was formed under the new circumstanc-es, i.e after the press ban, by people with secu-lar professions and occupations, not only those who had graduated from universities, institutes or seminaries, but also those who had finished only several classes and were self-educated. Due to the different economic and social conditions, access to education, most authors were from Suvalkija and East Aukštaitija. For this reason, the written language dialect changed. During this period, among the Lithuanian authors also women appeared.

Įte ikta 2010 m. rugpjūčio mėn.