Upload
others
View
1
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
Sporto organizacijųvaldymo iššūkiai
Turinys
• Kas yra sporto organizacija?• Strateginis ir veiklos valdymas• Sporto organizacijų valdymo iššūkiai
Strategija atitinkanti išteklius, organizaciją ir kultūrąPerėjimas nuo SO akcento prie suinteresuotųjųakcentoPerėjimas transakcinių vertybių prie vertybiųdaugiaplaniškumoKomercinių, socialinių ir aplinkos tikslų balansasSuteikti funkcines ir grįstas patirtimi naudasSujungti prekinį ženklą su suinteresuotųjų patirtimi
2Sports organisations management
challenges
Kas yra sporto organizacija?
• Bendrąja prasme, organizacija yra grupė žmoniųveikianti kartu, kad pasiekti tam tikrą tikslą
• “Socialinis sporto industrijos subjektas;orientuotas į tikslą, su sąmoningai sukurta veiklos sistema ir santykinai aiškiomis ribomis”(Slack and Parent, 2006: 5)
3Sports organisations management
challenges
1
Kas yra sporto organizacija?
• Robinson ir kiti (2007) pasiūlė bendrąją sporto organizacijų klasifikaciją paremtą keturiomis savybėmis:
1 žmonės, kurie sukuria organizaciją ir santykius tarp šių žmonių2 taisyklės, kuriomis valdoma organizacija3 uždaviniai ir galutinis tikslas, kurios siekia organizacija4 ištekliai, kuriais disponuoja organizacija
4Sports organisations management
challenges
Tikslai
Misija
Vertybės Vizija
Išorinė
IštekliaiOrganizaciniai
pajėgumai
Konkurencija Taisyklės
InstitucijosBendradarbiavimai
Rinka
Vidinė
Sporto organizavimo sistema
5
Strateginis ir veiklos valdymas
VeiklosStrateginis
Verslo funkcija atsakinga už išteklių, reikalingų organizacijos produktams ar paslaugoms gaminti, planavimą, koordinavimą ir kontrolę
Strateginis valdymas yra tarpfunkciniųsprendimų, kurie įgalins organizacijąpasiekti ilgalaikius tikslus projektavimas, įdiegimas ir vertinimas
6Sports organisations management
challenges
2
3 strateginiai lygiai
• Pagal Bourgeois (1980) yra trys skirtingos strategijos atitinkančios skirtingas organizacijos apimtis ir lygius (pav. kitoje skaidrėje):– Korporacinė strategija apibrėžia SO galimybes
rinkoje, kurioje konkuruoja organizacija. – Verslo strategija susijusi su tuo, kaip SO konkuruoja
konkrečioje rinkoje. Šios strategijos tikslas yra sukurti pastovų konkurencinį pranašumą prieš konkurentus.
– Funkcinė strategija yra pagrįsta verslo strategijos išplėtojimu ir diegimu per individualias funkcijas tokias, kaip žmonių ištekliai, komunikacija ir marketingas…
[1] SO rinka yra susieta su jos misija
7Sports organisations management
challenges
Korporacinė strategija
Verslo strategija
Funkcinė strategija
Taryba
Profesionalaus sporto
skyrius
Mėgėjiškosporto skyrius
SportasMarketingasFinansai
Žmonių ištekliai
SportasMarketingasFinansai
Žmonių ištekliai
Kita.…
3 strateginiai lygiai
Korporacinis valdymas
8Sports organisations management
challenges
Prancūzijos tinklinio federacija (FFVB)
• FFVB corporate strategija - būti bendros sporto rinkos, sporto, laisvalaikio ir švietimo sektoriuose, ir ypač tinklinio ir pležo tinklinio rinkose.
• Tai pasiekti, FFVB pritaikė verslo strategiją, kuri apibrėžia konkurencinių pranašumų būdus kiekviename minėtame sektoriuje. – Federacija nusprendė, kad pastangos atskiriančios ją nuo kitų
konkurentų turėtų būti nukreiptos į penkias pagrindines sritis:padidinti vardo pripažinimą, pritraukti naujus žaidėjus ir žiūrovus, švietimas, pritraukti daugiau moterų ir atsiverti naujiems partneriams
– Tam, kad įdiegti skirtingus konkurencinės startegijos elementus kiekvienas FFVB skyrius (pvz.: marketingo, žmonių išteklių, finansų, kt.) turėjo sudaryti atitinkamai funkcines strategijas.
• Marketingo strategija yra esminė šios strategijos sudedamoji dalis, kaip marketingas gali padidinti registruotų žaidėjųskaičių, žiniasklaidos dėmėsį, renginių skaičių ir pan., tuo būdu sukaupti nauji ištekliai galės būti panaudoti padidinti FFVB ir jos narių klubų reikšmę.
9Sports organisations management
challenges
3
Korporacinis valdymas• Vadovavimas apima galios naudojimą nukreipti,
kontroliuoti ir reguliuoti organizacijos veiklas.• Tai susiję su aukštu strateginės ir politinės krypties
klausimų lygiu, skaidrumu ir atskaitomybe, tačiau nėra susiję su kasdieniniais darbais, kurie yra valdymo atsakomybė.
• Australijos sporto komisija (2002) išskyrė šiuos vadovavimo esminius klausimus:
Garantuoti, kad organizacija plėtoja strateginius tikslus ir kryptįGarantuoti, kad valdyba vertina organizacijos veiklą ir laiduoja, kad jis pasieks numatytus strateginius tikslusGarantuoti, kad valdyba atstovauja narių interesus
10Sports organisations management
challenges
Sporto organizacijų valdymo iššūkiai
1. Strategija atitinkanti išteklius, organizaciją ir kultūrą2. Perėjimas nuo SO akcento prie suinteresuotųjųakcento3. Perėjimas nuo transakcinių vertybių prie vertybiųdaugiaplaniškumo4. Komercinių, socialinių ir aplinkos tikslų balansas5. Suteikti funkcines ir grįstas patirtimi naudas6. Sujungti prekinį ženklą su suinteresuotųjų patirtimi
11Sports organisations management
challenges
1. Strategija atitinkanti išteklius, organizaciją ir kultūrą
12
4
1. Strategija atitinkanti išteklius, organizaciją ir kultūrą
Konkurencinispranašumas
Strategija Esminiai sėkmės faktoriai šakoje
Organizacijos pajėgumai
Apčiuopiami -finansiniai -fiziniai
Neapčiuopiami - Įvaizdis - Reputacija - Kultūra
Žmonių- Kompetencija ir įgūdžiai- Gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti- Motyvacija
Ištekliai
13Sports organisations management
challenges
Strategis ir veiklosvaldymas
1. Strategija atitinkanti išteklius, organizaciją ir kultūrą
14
2. Perėjimas nuo SO akcento prie suinteresuotųjų akcento
“Bet kokios grupės ar individai, kurie gali paveikti ar būti paveikiami organizacijos tikslųpasiekimu”(Freeman’s, 1984: 46) Apmokami
darbuotojai
Savanoriai
Nariai
Vietinėvaldžia
Mokyklos
VIP
Rėmėjai
Viešojinuomonė
Sportoklubai
Potencialūsrėmėjai
NF
Kitiklubai
Santykiai atsiranda sistemoje
SO veikla yra grindžiamatinklo principu
15
5
Aplinkos
Veikla Renginiai
OKDalyviai
Žiūrovai
Etatiniai darbuotojai
Nariai
Klubai
Profesionalūssportininkai
Statiniųvadybininkai
Nutolusiauditorija
Savanoriai
Marketingoagentūros
RėmėjaiVIP
Neapmokamidarbuotojai
Profesionalioslygos
TOK TFNF
Socialinė EkonominėVietinėvaldžia
Valdžia Europos bendrija
Finansų valdymo institucijos, suinteresuotieji, analitikai ir
antrepreneriai
Turizmovaldymo organai ir
antrepreneriai
Sveikatosvaldymo organaiir organizacijos
Aplinkosvaldymo organaiir organizacijos
Švietimovaldymo organaiir organizacijos
Socialiniaivaldymo organaiir organizacijos
Tretieji asmenys ir vartotojų atsiliepimai
Bendruomenė
Viešojinuomonė
Vartotojųgrupės
Vartotojai
Verslo valdymo organaiir antrepreneriai
Tiekėjai
Sporto sistema
Aplinka
Sporto veiklos rinka
16
• Apibrėžti suinteresuotųjų strateginę svarbą• Yra dvi suinteresuotojų rūšys:
– Pirmaeiliai suinteresuotieji - jų įtrauktis yra būtina organizacijos išgyvenimui ir vystymuisi
– Antraeiliai suinteresuotieji - jie gali daryti įtaką arba būti įtakojami organizacijos, bet jie nėra pagrindiniai įgyvendinant organizacijos misiją
2. Perėjimas nuo SO akcento prie suinteresuotųjų akcento
17Sports organisations management
challenges
3. Perėjimas nuo transakcinių vertybiųprie vertybių daugiaplaniškumo
• Veikla kompleksinėje sistemoje• Konkurencija, bendradarbiavimas, institucijos
ir reglamentavimas sukuria savitarpio santykius ir tinklus
• Yra ribotas strateginių partnerių skaičius• Išteklių nepakankamumas ir įvairiarūšiškumas
verčia suinteresuotuosius bendradarbiauti
18Sports organisations management
challenges
6
3. Perėjimas nuo transakcinių vertybiųprie vertybių daugiaplaniškumo
Dvišalis
Orientuotas į tinklinį principą
Nepriklausoma konkurencija
Strateginėpartnerystė
dalinantis ištekliais
OS STH
STHSTH
STH
OS STH
STH
STH
STHSTH
OS STH
OS STH
STH
STH
STHSTH
Transakcinė vertybė (TV) Vertybių daugiaplaniškumas (VD)
3. Perėjimas nuo transakcinių vertybiųprie vertybių daugiaplaniškumo
STHSTH
STH
20
3. Perėjimas nuo transakcinių vertybiųprie vertybių daugiaplaniškumo
• Suinteresuotiesiems skirto prekių ir paslaugųportfelio kūrimas vykdomas bendradarbiaujant su partneriais (pvz.: sporto atostogų užsienyje organizatoriai, rėmėjų klubai, pan.)
• Suvenyrinių prekių gaminimas bendradarbiaujant su sporto įrangos kompanijomis arba suteikiant teises gaminti produktus pagal licenziją;
• Paramos programų kūrimas sujungiant SO, rėmėjus, žiniasklaidą, renginius, globėjus, finansinius partnerius
21Sports organisations management
challenges
7
3. Perėjimas nuo transakcinių vertybiųprie vertybių daugiaplaniškumo
• Siūlant užsakomąsias mokymo programas kartu su partneriais skatinti sportavimo įgūdžius ir pasirinktinai nariams suteikti paslaugas;
• Diegiant sporto renginio marketingą kaip bendradarbiavimo programas kompleksinėje sistemoje;
• Vykdant socialinio marketingo programas tikslu gerinti gyvenimo kokybę žmonių gyvenančių tam tikroje vietovėje;
22Sports organisations management
challenges
Paramos programa
Bendradarbiaujant su : Nukreipta į :
Dal
yvia
i
Prij
auči
anty
s
Spo
rtini
nkai
Žini
askl
aido
s p
artn
eria
i
Ren
gini
o te
isių
savi
nink
as(s
porto
klu
bas)
Rėm
ėjas
Vie
tinė
vald
žia
Rėm
ėjų
klie
ntai
Vie
šoji
nuom
onė
3. Perėjimas nuo transakcinių vertybiųprie vertybių daugiaplaniškumo
23
Socialinio marketingo programosBendradarbiaujant su : Nukreipta į :
Dal
yvia
i
Rib
otų
galim
ybių
bend
ruom
enės
Sav
anor
iai
Žini
askl
aido
s p
artn
eria
i
Spo
rto k
luba
s
Vie
tinė
vald
žia
Kito
s as
ocia
cijo
s
Vie
šoji
nuom
onė
Lyde
riųnu
omonė
Rėm
ėjai
3. Perėjimas nuo transakcinių vertybiųprie vertybių daugiaplaniškumo
24
8
Suinteresuotieji įtraukti į programos kūrimą ir įgyvendinimą
Suinteresuotieji,kuriems yra skirta
programa
Bendradarbiaujant su… Nukreipta į…
Prog
ram
os
P1
P2
P3
3. Perėjimas nuo transakcinių vertybiųprie vertybių daugiaplaniškumo
25
4. Komercinių, socialinių ir aplinkos tikslų balansas
• Didelė dauguma sporto organizacijų vis daugiau susitelkia ties komerciniais tikslais (t.y. didina nariųskaičių ir didina potencialias pajamas)
• Šis komercinis akcentas sukuria realias problemas tiek pelno nesiekiančioms, tiek pelno siekiančioms organizacijoms
• Iš tikrųjų, tai tampa sudėtinga klubui ar nacionalinei federacijai optimizuoti pajamas susijusias su marketingo veiklomis, išsaugant jų socialinį pamatą
• Jie privalo pripažinti pastovumo problemą tarp jų vertybiųir “verslo” kultūros, kurią jie privalo išvystyti
26Sports organisations management
challenges
4. Komercinių, socialinių ir aplinkos tikslų balansas
• Į verslą orientuotos organizacijos turinčios į naudąorientuotą tikslą negali nežinoti socialinių problemųegzistuojančių jų aplinkoje
• Dėl šios priežasties šios dvi minėtos organizacijos kuria socialinio marketingo programas
• Šioje situacijoje kyla klausimas kokias pritaikyti marketingo koncepsijas ir metodus sumanant ir diegiant programas nukreiptas į tikslinių rinkų elgsenos poveikį, kurio tikslas yra pagerinti well being grupių ir/arba kompanijų kurioms priklauso šios organizacijos(Andreasen, 1994)
27Sports organisations management
challenges
9
5. Suteikti funkcines ir grįstas patirtimi naudas
• Prekė ar paslauga, bet kas vertinga “klijentui”• Tai sukuriama per įvairių dalyvių veiklų rinkinius• Kadangi ta pati logika taikoma tiek prekėms, tiek paslaugoms siūlytina naudoti sampratą, apibūdinantįbet kokią vertę kuriančios sistemos išeigą (Normann and Ramirez, 1998, p. 27).
• Produktas gali būti apibūdintas bendrai kaip “bet koks paketas ar derinys kokybės, procesų ir/arba idėjų, kurios pirkėjui suteiks norimą pasitenkinimą”(Mullin, Hardy and Sutton, p. 17).
28Sports organisations management
challenges
Sporto organizacijos pasiūla turėtųpateikti funkcines ir patirtimi grįstas
naudas• Klientai ir vartotojai ieško pasitenkinimo susijusio
su produkto ar paslaugos teikiamais privalumais• Naudos:
– Funkcinės (praktinė ar fizinė veikla)– Socialinės (susijusi su grupe, socialiniu statusu)– Emocinės (jausmų ir emocinės būklės sužadinimas)– Pažinimo (smalsumo patenkinimas, naujienų
suteikimas)– Hedonistinės (pomėgis, smagumas, malonumas)
– Estetinės (grožio pojūtis, sustiprinti asmeninę raišką)
Patirtinis
29Sports organisations management
challenges
2 strategijos kuriant “Branded Customer Experience”(Smith & Wheeler, 2002)
• 1 strategija siekiama, kad klientas patirtų prekinio ženklo teikiamus pojūčius (traukimo strategija)– Naudojama daugelio futbolo klubų. Naudodami šią strategiją futbolo klubai
turėtų laikytis savo pažadų
• 2 strategija remiasi patirties “suprekinimu”, siekiama suteikti unikalių pojūčių ir tuomet tai atitinkamai apipavidalinti. – Šis procesas prasideda nuo vartotojų ir tai ką jie vertina. Tai yra stūmimo
strategija dažniau naudojama mažiau žinomų klubų, kurie turėtų naudoti draugiškas rungtynes tam kad sukurtų unikalų reginį ir vėliau išvystytų jįatitinkantį savo prekinį ženklą.
6. Sujungti prekinį ženklą su suinteresuotųjų patirtimi
30Sports organisations management
challenges
10
Įtraukti ar pastūmėti?
Traukti Pull
Stumti Push
31
FIVB ženklo sistema
FIVB
Suni
tere
suot
ieji
Reng
inia
i
Sportas
1. Tinklinis
Treniravimas, teisėjavimas
Pasuliočempionatai
Pasaulio lyga
Parama Informacija, komunikacija, interneto svetainė
2. Pležo tinklinis
Pasaulio Grand Prix
Vystymas ir socialinė programa
32
Sportoorganizacijos
valdymas
Gebėjimai ir kompetencijos
Diagnozėir veiksmai
Geresnis vertės paskirstymassuinteresuotiesiems
Strateginis ir veiklos
“Bet kokios grupės ar individai, kurie gali paveikti ar būti paveikiami organizacijos tikslų pasiekimu”(Freeman’s, 1984: 46)
Išvada
33
11
Kodėl sporto organizacijos valdymas yra specifinis?
• SO turi specifinius bruožus:– Misiją– Savanorius ir etatinį personalą
• SO vykdo savo veiklą specifinėje sistemoje– Suinteresuotųjų bruožai– Tinklai, kuriuose veiklą vykdo organizacija– Vadovavimo institucijos
34Sports organisations management
challenges
12
Užrašams
13
Užrašams
14
Valdyti strategiškai
2
Turinys
• Strateginio plano kūrimas bendradarbiaujant su sporto organizacijos suinteresuotaisiais.
• Jūsų organizacijos strateginės diagnozės atlikimas.
• Planų vystymas ir įdiegimas tikslu pasiekti strateginius tikslus.
• Strategijos poveikių vertinimas.
2
3
Strateginis požiūris
Kuriant strategijąsiekiama, kad organizacija apsibrėžtųrinką (‐as), kurioje ji siekia būti pristatoma ir skirti reikalingus išteklius užtikrinančius jos palaikymą ir vystymąšiose rinkose(Detrie et al., 2005).
3
15
4
Tai gali būti pasiekiama dviem būdais:
• Didinant rinkos galią konkurenciniame segmente (‐uose) (t.y. Porterio modelis). – Tai pasiekti, organizacija privalo analizuoti savo konkurentų stipriąsias puses, ir po to, turi pasirinkti vieną ar daugiau segmentų, kuriuose siektų dominuoti arba išvengti šių konkurentų.
• Vystant išteklius ir kompetencijas, kurios yra pranašesnės už konkurentų. – Tai pasitarnautų išskirtiniųmarketingo, taip pat žmonių ir finansų išteklių valdymo, kompetencijųiškilimui, kas suteiktų organizacijai pranašumąprieš stipriausius konkurentus.
4
5
Strateginio ir veiklos valdymo fazės
Konkurencinis laukas
Ištekliai ir kompetencijos
Aplinka
KontrolėNustatyti
dabartiniustikslus ir strategiją
Nustatyti strateginesalternatyvas
Atlikti strateginiussprendimus
Įdiegimas
Strateginis Veiklos
5
6
Strateginio valdymo ciklas
Preparation
MisijaVizija
Vertybės
6
16
7
1. Pasirengimas strateginiam procesui
Strategijos diegimas priklauso nuo šiųklausimų:– Kodėl jums reikalingas strateginis planas?
– Kaip jūs jį rengsite?
– Kiek laiko jūs turite planavimo procesui?
– Koks yra planavimo proceso biudžetas?
7
8
Priežastys strateginio plano įdiegimui
• Vidiniai faktoriai– Išsiaiškinti tikslus– Nustatyti vaidmenis ir atsakomybes– Sukurti sąsajas tarp veiklų– Nustatyti prioritetus– Pagerinti bendravimą ir bendradarbiavimą
• Išoriniai faktoriai– Parodyti gerą vadovavimą– Bendrauti su partneriais– Parodyti kaip naudojami pinigai– Spręsti didelių pasiekimų sporto kaštų klausimą
8
9
Strateginio plano sukūrimas
• Nuspręsti žingsnius ir metodus surinkti informacijai.• Nuspręsti kas bus įtraukti į planavimo pastangas:
– Vykdomasis komitetas– Generalinė asamblėja
• Žinoti ar turėsite galimybę pasinaudoti išoriniu konsultantu.
• Įtraukti finansinius ir administracinius kaštus• Planuoti (nuo 3 iki 6 mėnesius analizei ir naujos
strategijos kūrimui)
9
17
10
• Išsiaiškinkite, kodėl jums reikalingas strateginis planas ir kiek reikės įdėti darbo jį parengti.
• Nustatykite valdybos narius, kurie vadovaus procesui.• Ieškokite pagalbos iš išorės, jeigu tai būtina.• Įsitikinkite, kad visi suinteresuotieji nori padėti.• Sukurkite procedūras tam, kad įtraukti reikalingus
žmones ir surinkite reikalingą informaciją.• Nesistenkite skubinti proceso.
Pagrindinės rekomendacijos
10
11
2. Diagnozė: Kur mes esame?
Diagnozė padeda nustatyti SO vidinę ir išorinęaplinką, kuri gali pasitarnauti galimybiųišskleidimui ir grėsmių išvengimui.
11
12
2.1. SO aplinkos diagnozė
• Vartojimo ir rinkos varomosios jėgos: ekonominės ir socialinės
• Technologinės ir teisinės varomosios jėgos
• Suinteresuotieji
12
18
1313
14
Nacionalinės federacijos suinteresuotojųinteresų‐kontrolės matrica
Adapted from www.mindtools.com/pages/article/newPPM_07.htm
Faktorius Mažas susidomėjimas Didelis susidomėjimas
Maža kontrolė VisuomenėKai kurie tiekėjaiPrioritetas 4: stebėkitejuos
RėmėjaiOSO konkurentaiPrioritetas 3: informuokite juos
Didelė kontrolė NOKTarptautinė federacijaPrioritetas 2: patenkinkitejuos
BendruomenėPrioritetas 1: valdykite juos atsargiai
14
15
2.2. Vidinės aplinkos analizė
• Vizija, vertybės, misija
• Ištekliai ir pajėgumai: žmonių, finansų, statinių...
• Partnerystės tinklas: korporacinis ir verslo
• “Brand equity”
15
19
1616
1717
18
Vidinės ir išorinės aplinkos analizės atlikimas
• Laikykitės struktūros audituojant vidinę ir išorinę aplinkas.
• Atlikite SSGG analizę.
• Naudokite SSGG matricą nustatant strateginędiagnozę.
18
20
19
Nacionalinės federacijos išorinės ir vidinės aplinkos diagnozių palyginimo SSGG matrica
19
20
• Nustatykite visus suinteresuotuosius, kurieveikia jūsų organizacją.
• Nuspręskite kiekvieno suinteresuotojo vietąprioritetine tvarka.
• Atlikite vidinę ir išorinę diagnozę.• Naudokite SSGG sandarą suvienijimui informacijos, kurią gavote diskusijų su suinteresuotaisiais metu.
Pagrindinės rekomendacijos
20
21
3. Strateginiai sprendimai
• Strateginiai tikslai ir pagrindinių rezultatųsritys (KRAs)
• Jie detaliau nubrėžia misiją ir vertybes • Pirma, nustatykite tikslus.
– Poveikis jūsų organizacijai– Galimumas– Rizikos
• Antra, nustatykite tikslus naudojant matricąinformacijos surinkimui.
21
21
22
NOK strateginių tikslų nustatymo matrica
Strateginėkryptis KRAs
Strateginiai tikslai Reikšmė Tinkamumas Rizikos Sprendimas
Skatintiolimpiniųsporto šakųfederacijas
Padidinti olimp. sporto šakųskatinimąspausdintose žiniasklaidos priemonėse
Aukšta Aukštas Konfliktas su neolimpinėm federacijomis
Taip
Skatinti sportąsukuriant TV programas
Aukšta Žemas Kaštai, tinkamumas
Ne
22
23
Kokia bendroji strategija?
Advantage Target Low cost Service and/or product
uniqueness Broad
Cost leadership strategy
Differentiation strategy
Narrow Focus strategy (low cost)
Focus strategy (differentiation)
23
Koks pozicionavimas?
• “Pozicionavimas: kova jūsų protui”Al Ries ir Jack Trout
• Pozicionuojant turėtumėte laikyti mintyse konkurentus ir atskleisti jų skirtumus, tikslu išskirti savo pasiūlymus nuo jų pasiūlymų
22
25
Kokie pasiūlymai kokioms rinkoms?
Daryti tuos pačius dalykus ir/arba daryti skirtingus?
Lojalumas & Rinkos skvarbumas
Pasiūlymų vystymas
Rinkos vystymas Išplėtimas
Egzistuojantyspasiūlymai
Egzistuo-jančios rinkos
Nauji pasiūlymai
Naujos rinkos
25
26
Koks konkurencinis pranašumas?
• Konkurencinis pranašumas atitinka “visą rinkinįsavybių ir bruožų, kuriuos teikia pasiūlymas ar prekinis ženklas, ir kuris suteikia konkurencinįpranašumą” (Lambin, 2000)
26
27
• Išdėstykite savo SO esminius principus kaip aiškią viziją.
• Paremkite šią viziją vertybėmis nuostatomis ir naudokite tai, kad sukurti misiją.
• Naudokite misiją išvystyti tikslams.• Pastoviai vertinkite viziją, vertybes ir misiją.
Pagrindinės rekomendacijos
27
23
28
4. Veiksmų planas
• Sukurkite veiksmų planą tikslams pasiekti. – Kaip SO panaudos išteklius
– Bendrieji tikslai ir specifinės veiklos
• Planai gali būti paprasti arba sudėtingi priklausomai nuo tikslų ir išteklių.
28
29
Veiksmų plano turinys
• Kokie vyks veiksmai ar pokyčiai
• Kas juos įvykdys
• Iki kada ir kaip ilgai tai užtruks
• Kokie ištekliai yra reikalingi jų įvykdymui
• Kas turi ką žinoti
Sukurkite bendrą veiksmų planą kiekvienam strateginiam tikslui.
29
30
Tikslai Veiksmai Ištekliai Laikotarpis KPIs
Išvystytas strateginismąstymas& procesai
Strateginio plano įdiegimas, plano apžvalga,plano peržiūra
Visosorganizacijos,Nustatyta strateginėkomanda
2008‐2011 2011‐2014
Pasiekimųsuma2008‐2011 planui• Sukūrimas 2011‐2014 plano
PAGRINDINIŲ REZULTATŲ SRITIS:organizacinė stiprybė
Bendrasis veiksmų planas kiekvienai pagrindiniai rezultatų sričiai
30
24
31
Galimi ištekliai
• Užtikrinkite, kad veiksmų planas galės būti aprūpintas ištekliais.
• Įtraukite vietinius suinteresuotuosius veiksmųplano rengimui. – Vietinės organizacijos gali apibrėžti savo įtraukties lygį ir grafiką.
– Planas tuomet paaiškins vietinius suvaržymus.
• Dirbkite partnerystėje su vidiniais ir išoriniais suinteresuotaisiais
31
32
• Sukurkite veiksmų planus, pradedant nuo bendro SO plano ir baigiant individualiais planais tiems, kas turi patiekti paslaugas.
• Įtraukite visas puses, kurios turės veiksmųatsakomybę.
• Apibrėžkite darbo planus, procedūras, pareigas ir išteklius planams.
• Sukurkite susivienijimus visur kur tik įmanoma.
Pagrindinės rekomendacijos
32
33
5. Kontrolė ir vertinimas
• Strateginis vertinimas reikalauja palyginimo tikslų su rezultatais.
• Apima tęstinį procesą, o ne regularius kontrolės laikotarpius.
• Vykdomojo komiteto vaidmuo yra svarbiausias.
33
25
34
Veiklos kriterijų naudojimas (KPAs)
• Naudokite patikimus duomenis sukurti veiklos rodikliams (PIs).
• Užtikrinkite, kad PIs matuotų tai, kam ir skirti matuoti.
• Vertinkite veiklą sutinkamai su tikslais.
• Naudokite PIs tik kaip gaires, nes jie nepaaiškina veiklos.
34
35
• Naudokite valdybą išvystyti rodikliams, kurie tiesiogiai vertina tikslų pasiekimą.
• Užtikrinkite, kad šie rodikliai apima pagrindines veiklos sritis.
• Garantuokite, kad turite ne per daug rodiklių ir kad rodikliai yra tinkami.
• Naudokite rodiklius paaiškinti veiklą ir bendraukite su suinteresuotaisiais jiems tai paaiškinant.
Pagrindinės rekomendacijos
35
3636
Išvados
26
3737
27
Užrašams
28
Užrašams
29