5
neuroradiologija 496 Aistė Vidžiūnaitė LSMU Radiologijos klinika Eivenių g. 2, Kaunas [email protected] doi:10.15591/mtp.2015.078 teorija ir praktika 2015 - T. 21 (Nr. 4.1), 496–500 p. STUBURO EPIDURINĖS LIPOMATOZĖS MAGNETINIO REZONANSO VAIZDŲ ANALIZĖ IR SĄSAJA SU NUGAROS SKAUSMO KLINIKA SPINAL EPIDURAL LIPOMATOSIS: MRI FINDINGS, GRADING AND CORRELATION WITH CLINICAL MANIFESTATION Aistė Vidžiūnaitė 1 , Matas Viršilas 2 , Rymantė Gleiznienė 1 1 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Radiologijos klinika 2 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija 1 Department of Radiology, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences 2 Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences SANTRAUKA Reikšminiai žodžiai: stuburo epidurinė lipomatozė, SEL, laipsniai, magnetinio rezonanso tomografija, MRT. Darbo tikslas. Nustatyti bendrą ir III laipsnio stuburo epidurinės lipomatozės dažnį, palyginti jį su literatūros duomenimis. Įvertinti stuburo epidurinės lipomatozės pasiskirstymą pagal sunkumo laipsnius, paplitimo skirtumus tarp lyčių ir sukeliamo skausmo simptomatikos pasiskirstymą. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliktas retrospektyvinis tyrimas, kurio metu peržiūrėti 1 802 pacientų magnetinio rezonanso tomografijos vaizdai. Ekskliudavus pacientus, kuriems MRT tyrimo metu nustatytos kitos patologijos, atrinkti 56 pacientai (30 vyrų ir 26 moterys) su stuburo epidurinės lipomatozės požymiais. Atlikus stuburo kanalo ir epidurinio riebalinio audinio matavimus, buvo išskirti 4 epidurinės lipomatozės sunkumo laipsniai. Tiriamųjų skundai pagal skausmo lokalizaciją buvo suskirstyti į 4 grupes. Rezultatai. Tiriamųjų, kuriems nustatyta stuburo epidurinė lipomatozė, amžiaus vidurkis – 46,6 metų, iš jų – 30 vyrų (53,6 proc.) ir 26 moterys (46,4 proc.). Jauniausias pacientas – 9 metų mergaitė. Nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų ver- tinant stuburo epidurinės lipomatozės paplitimą tarp lyčių (p > 0,05). Tiriamųjų skundai pagal lokalizaciją buvo suskirstyti į 4 grupes. Taip pat skausmo simptomai nebuvo priklausomi nuo epidurinės lipomatozės lokalizacijos stuburo kanalo aukštyje (p > 0,05). Buvo apskaičiuotas kietojo nugaros smegenų maišo ir stuburo epidurinio riebalinio audinio anterioposteriorinių matmenų santykis, stuburo epidurinio riebalinio audinio ir sagitalinio stuburo kanalo matmens procentinis santykis, pagal kuriuos išskirti keturi stuburo epidurinės lipomatozės laipsniai. I laipsnio epidurinė lipomatozė buvo nustatyta 12 (21,4 proc.), II laipsnio – 38 (67,9 proc.), III laipsnio – 4 (7,1 proc.) pacientams iš tiriamųjų su stuburo epidurinės lipomatozės požymiais. Išvados. Tyrimo metu nustatytas stuburo epidurinės lipomatozės dažnis yra 3,1 proc. Dažniausiai nustatyta 2 laipsnio epidu- rinė lipomatozė. Nustatytas III laipsnio epidurinės lipomatozės dažnis (0,22 proc.) yra mažesnis nei nurodomas literatūroje. Statistiškai reikšmingų epidurinės lipomatozės paplitimo skirtumų tarp lyčių nenustatyta. Dažniausias tiriamųjų nusiskundi- mas – nugaros skausmas lumbosakralinėje srityje (51,8 proc. tiriamųjų). ABSTRACT Key words: spinal epidural lipomatosis, SEL, grading, magnetic resonance imaging, MRI. Objective. To quantify the overall frequency of spinal epidural lipomatosis and the frequency of advanced spinal epidural lipo- matosis detected on lumbar magnetic resonance imaging scans and compare with that reported in the literature. To compare spinal epidural lipomatosis incidence in male and female patients. To determine frequency of spinal epidural lipomatosis grade 0 – III. Material and methods. From the total number of 1802 MRI examinations of the lumbar spine, 56 patients meeting criteria of spinal epidural lipomatosis and without any other substantial pathologic findings in MR exams were chosen. On the basis of measurements of the spinal canal, the dural sac and thickness of the epidural fat, the severity of spinal epidural lipomatosis was determined by 4 grades. Complaints of the patients were grouped according to pain localization.

stuburo epidurinės lipomatozės magnetinio rezonanso vaizdų

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: stuburo epidurinės lipomatozės magnetinio rezonanso vaizdų

neuroradiologija

496

Aistė Vidžiūnaitė LSMU Radiologijos klinika Eivenių g. 2, [email protected]

doi:10.15591/mtp.2015.078 teorija ir praktika 2015 - T. 21 (Nr. 4.1), 496–500 p.

STUBURO EPIDURINĖS LIPOMATOZĖS MAGNETINIO REZONANSO VAIZDŲ ANALIZĖ IR SĄSAJA SU NUGAROS SKAUSMO KLINIKA

SPINAL EPIDURAL LIPOMATOSIS: MRI FINDINGS, GRADING AND CORRELATION WITH CLINICAL MANIFESTATION

Aistė Vidžiūnaitė1, Matas Viršilas2, Rymantė Gleiznienė1

1Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Radiologijos klinika2Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija

1Department of Radiology, Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences2Medical Academy, Lithuanian University of Health Sciences

SANTRAUKA Reikšminiai žodžiai: stuburo epidurinė lipomatozė, SEL, laipsniai, magnetinio rezonanso tomografija, MRT.Darbo tikslas. Nustatyti bendrą ir III laipsnio stuburo epidurinės lipomatozės dažnį, palyginti jį su literatūros duomenimis. Įvertinti stuburo epidurinės lipomatozės pasiskirstymą pagal sunkumo laipsnius, paplitimo skirtumus tarp lyčių ir sukeliamo skausmo simptomatikos pasiskirstymą.Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliktas retrospektyvinis tyrimas, kurio metu peržiūrėti 1 802 pacientų magnetinio rezonanso tomografijos vaizdai. Ekskliudavus pacientus, kuriems MRT tyrimo metu nustatytos kitos patologijos, atrinkti 56 pacientai (30 vyrų ir 26 moterys) su stuburo epidurinės lipomatozės požymiais. Atlikus stuburo kanalo ir epidurinio riebalinio audinio matavimus, buvo išskirti 4 epidurinės lipomatozės sunkumo laipsniai. Tiriamųjų skundai pagal skausmo lokalizaciją buvo suskirstyti į 4 grupes.Rezultatai. Tiriamųjų, kuriems nustatyta stuburo epidurinė lipomatozė, amžiaus vidurkis – 46,6 metų, iš jų – 30 vyrų (53,6 proc.) ir 26 moterys (46,4 proc.). Jauniausias pacientas – 9 metų mergaitė. Nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų ver-tinant stuburo epidurinės lipomatozės paplitimą tarp lyčių (p > 0,05). Tiriamųjų skundai pagal lokalizaciją buvo suskirstyti į 4 grupes. Taip pat skausmo simptomai nebuvo priklausomi nuo epidurinės lipomatozės lokalizacijos stuburo kanalo aukštyje (p > 0,05). Buvo apskaičiuotas kietojo nugaros smegenų maišo ir stuburo epidurinio riebalinio audinio anterioposteriorinių matmenų santykis, stuburo epidurinio riebalinio audinio ir sagitalinio stuburo kanalo matmens procentinis santykis, pagal kuriuos išskirti keturi stuburo epidurinės lipomatozės laipsniai. I laipsnio epidurinė lipomatozė buvo nustatyta 12 (21,4 proc.), II laipsnio – 38 (67,9 proc.), III laipsnio – 4 (7,1 proc.) pacientams iš tiriamųjų su stuburo epidurinės lipomatozės požymiais.Išvados. Tyrimo metu nustatytas stuburo epidurinės lipomatozės dažnis yra 3,1 proc. Dažniausiai nustatyta 2 laipsnio epidu-rinė lipomatozė. Nustatytas III laipsnio epidurinės lipomatozės dažnis (0,22 proc.) yra mažesnis nei nurodomas literatūroje. Statistiškai reikšmingų epidurinės lipomatozės paplitimo skirtumų tarp lyčių nenustatyta. Dažniausias tiriamųjų nusiskundi-mas – nugaros skausmas lumbosakralinėje srityje (51,8 proc. tiriamųjų).

ABSTRACTKey words: spinal epidural lipomatosis, SEL, grading, magnetic resonance imaging, MRI.Objective. To quantify the overall frequency of spinal epidural lipomatosis and the frequency of advanced spinal epidural lipo-matosis detected on lumbar magnetic resonance imaging scans and compare with that reported in the literature. To compare spinal epidural lipomatosis incidence in male and female patients. To determine frequency of spinal epidural lipomatosis grade 0 – III.Material and methods. From the total number of 1802 MRI examinations of the lumbar spine, 56 patients meeting criteria of spinal epidural lipomatosis and without any other substantial pathologic findings in MR exams were chosen. On the basis of measurements of the spinal canal, the dural sac and thickness of the epidural fat, the severity of spinal epidural lipomatosis was determined by 4 grades. Complaints of the patients were grouped according to pain localization.

Page 2: stuburo epidurinės lipomatozės magnetinio rezonanso vaizdų

neuroradiologija

497 teorija ir praktika 2015 - T. 21 (Nr. 4.1)

Results. MRI scans of 30 male and 26 female patients (mean age – 46,6 years) meeting criteria of spinal epidural lipomato-sis were analyzed. The youngest patient was 9 years old girl. Variations of incidence of spinal epidural lipomatosis between genders were not statistically significant (p > 0.05). Complaints of the patients were grouped into 4 groups according to localization. No statistically significant correlation was found between symptoms and localization of epidural fat in dural sac (p > 0,05).D/SEL and SEL/AP indexes were calculated and spinal epidural lipomatosis was graded according to classification introduced by Borre et al. The grading showed following distribution: grade I – 12 cases (21,4 %), grade II – 38 cases (67,9 %), grade III – 4 cases (7,1 %).Conclusions. The incidence of spinal epidural lipomatosis determined in this study was 3,1 %. Grade II spinal epidural li-pomatosis was most frequent. The frequency of grade III epidural lipomatosis noted in this study (0,22 %) was lower than reported in literature. The difference of spinal epidural lipomatosis rate between genders was not statistically significant. Most of the patients complained of back pain localized in lumbosacral area.

ĮVADASNugaros skausmas, trunkantis 3 mėnesius ar ilgiau, lai-

komas lėtiniu. Tai dažniausia nedarbingumo priežastis tarp jaunesnių nei 45 metų asmenų bei penkta pagal dažnumą hospitalizacijos priežastis [1]. Nugaros skausmų etiologi-ja labai įvairi ir apima ne tik mechanines priežastis (disko pakitimus, degeneracinius slankstelių pakitimus, nugaros kanalo stenozę, traumas ir kt.), bet ir sistemines, vidaus organų, uždegimines ligas, be to, daliai pacientų nugaros skausmų priežastis lieka neaiški [2].

Viena mažiau žinomų galimų nugaros skausmo prie-žasčių – stuburo epidurinė lipomatozė (SEL). Tai būklė, kai nugaros smegenų kanale epiduraliai matoma hipertrofavu-sio nepakitusio riebalinio audinio sankaupa. Dėl padidėju-sio spaudimo nugaros smegenims ir nervų šaknelėms SEL gali pasireikšti nugaros skausmais, kurie gali plisti į kojas [3]. SEL dažniausiai nustatoma radiologiniais tyrimais (ma-gnetinio rezonanso tomografija – MRT). Stuburo epiduri-nei lipomatozei būdingas vaizdas – kietojo nugaros smege-nų dangalo maišo kompresija dėl hipertrofavusio riebalinio audinio depozicijos. Kadangi nugaros skausmo etiologija pacientams ir gydytojams aktuali, atliekamame tyrime svarbu nustatyti bendrą bei III laipsnio stuburo epidurinės lipomatozės dažnį tarp juosmens/kojų skausmu besiskun-džiančių pacientų, kuriems atliktas juosmeninės stuburo dalies MRT tyrimas, ir palyginti jį su literatūros duomeni-

mis. Įvertinti SEL paplitimo skirtumus tarp lyčių. Įvertinti SEL sukeliamo skausmo simptomatikos pasiskirstymą bei nustatyti SEL pasiskirstymą pagal sunkumo laipsnius.

TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAIAtliktas retrospektyvinis tyrimas, kurio metu peržiūrė-

ti 1 802 pacientų MRT vaizdai: 246 tyrimai buvo atlikti LSMU Kauno klinikose (nuo 2012-01-03 iki 2014-01-01), 1 556 „Euromedic“ centre (nuo 2012-01-01 iki 2012-04-01). Pacientai skenuoti „Siemens Magnetom Avanto 1,5T“, „Siemens Magnetom Aera 1,5T“ (Vokietija) ir „Philips Achieva 1,5T“ (Olandija) magnetinio rezonanso tomo-grafais. Skenavimai visiems pacientams atlikti T1W, T2W, STIR režimu, sagitaliniuose ir ašiniuose pjūviuose.

Ekskliudavus kitas patologijas, buvo atrinkti 56 nu-garos skausmu besiskundžiantys pacientai (30 vyrų ir 26 moterys) su SEL požymiais. Tiriamieji buvo suskirstyti į 4 grupes pagal skausmo lokalizaciją. L5-S1 stuburo kanalo lygmenyje buvo atlikti šie matavimai: kietojo nugaros sme-genų maišo, stuburo kanalo sagitalinis matmuo, priekinės ir užpakalinės epidurinės riebalų sankaupų storis, nervinių ša-knelių storis ir subartikulinių kišenių skersmuo (A, B pav.). Apskaičiavus D/SEL indeksą (D/SEL indeksas – kietojo nugaros smegenų maišo ir epidurinio riebalinio audinio sagitalinių matmenų santykis) ir SEL/AP procentinį san-

A pav. Atliktų matavimų schema, modifikuota pagal J. Ar-tner ir kt. [4]

B pav. Pavaizduotas dešinės subartikulinės kišenės skers-mens matavimas

Page 3: stuburo epidurinės lipomatozės magnetinio rezonanso vaizdų

neuroradiologija

498 teorija ir praktika 2015 - T. 21 (Nr. 4.1)

tykį (SEL/AP procentinis santykis – epidurinio riebalinio audinio ir sagitalinio stuburo kanalo matmenų santykis iš-reikštas procentais) buvo išskirti 4 SEL sunkumo laipsniai: 0° (norma), I° (nedidelio laipsnio SEL), II° (vidutiniškai išreikšta SEL), III° (ryški SEL) (1 lentelė).

Statistinė analizė buvo atlikta SPSS v20.0 programa, statistiniams skaičiavimams naudotas Pearsono koreliacijos χ² testas. Duomenys pateikiami kaip vidurkis, minimalios ir maksimalios reikšmės, ± standartinis nuokrypis.

REZULTATAIIš 1 802 tirtų pacientų stuburo epidurinės lipomatozės

kriterijus (ekskliudavus kitas patologijas) atitiko 56 paci-entai, t. y. mūsų tyrimo duomenimis, SEL dažnis tarp pa-cientų, besiskundžiančių lumbosakralinės srities skausmu, buvo 3,1 proc. Tiriamųjų, kuriems nustatyta SEL, amžiaus vidurkis – 46,6 metų (± 15,1; min – 6 m., max – 74 m.), iš jų – 30 vyrų (53,6 proc.) ir 26 moterys (46,4 proc.). Jau-niausias pacientas, kuriam nustatyta SEL, – 9 metų mergai-tė. Nenustatyta statistiškai reikšmingų skirtumų vertinant SEL paplitimą tarp lyčių (p < 0,05).

Tiriamųjų skundai buvo suskirstyti į 4 grupes: skaus-mas lumbosakralinėje srityje, skausmas lumbosakralinėje srityje su plitimu į kairę arba dešinę koją, skausmas lum-bosakralinėje srityje su plitimu į abi kojas (skundų pasis-kirstymas pateikiamas 1 grafike). Lyginant vyrų ir moterų grupes statistiškai reikšmingų skausmo pobūdžio skirtumų nenustatyta (p > 0,05). Taip pat skausmo simptomai ne-buvo priklausomi nuo epidurinės lipomatozės lokalizacijos stuburo kanalo aukštyje (p > 0,05).

Stuburo kanalo vidutinis sagitalinis diametras buvo 15,8 mm (± 2,9), o jame esančio kietojo smegenų maišo vidutinis sagitalinis diametras 6,6 mm (± 1,4). Priekinio epidurinio riebalinio audinio vidutinis storis buvo 6,3 mm (± 1,7), užpakalinio – 2,9 mm (± 1,7). Bendras epidurinio riebalinio audinio vidutinis storis buvo 9,2 mm (± 2,4). Dešinės šaknelės storis buvo 3,5 mm (± 0,8), kairės – 3,5 mm (± 0,8). Taip pat buvo apskaičiuotas vidutinis subarti-kulinių kišenių skersmuo: dešinės – 7,6 mm (± 1,6), kai-rės – 7,5 mm (± 1,4).

Buvo apskaičiuotas D/SEL indeksas ir SEL/AP procen-tinis santykis, pagal kuriuos nustatyti keturi SEL laipsniai. Dažniausiai nustatyta antro laipsnio SEL – 38 tiriamie-siems (67,9 proc.) (SEL pasiskirstymas pagal laipsnius pa-teikiamas 2 lentelėje).

APTARIMASEpidurinis tarpas yra išklotas plonu 3–6 mm vaskulia-

rizuotu riebalinio audinio sluoksniu, kuris geriausiai mato-mas sagitaliniuose MRT vaiduose [5]. Standžios tarpslanks-telinių diskų raiščių ir rigidiškų kaulų struktūros negali išsiplėsti, taigi patologinis riebalinio audinio padidėjimas sukelia duros maišo kompresiją. Literatūroje aprašytos eg-zogeninės ir endogeninės epidurinio riebalinio audinio hi-pertrofijos priežastys. Kaip viena dažniausių SEL priežasčių nurodomas ilgalaikis steroidų vartojimas sergant reumato-loginėmis ir uždegiminėmis virškinimo sistemos ligomis, pacientams po transplantacijų [6], Kušingo sindromas [7], nutukimas, hipotirozė, hipofizės navikai, epidurinės steroi-dų injekcijos, ektopiniai tumorai produkuojantys AKTH [8, 9, 10, 11]. SEL taip pat gali būti idiopatinė [12].

Jauniausias literatūroje aprašytas atvejis – 6 metų ber-niukas, kuriam stuburo epidurinė lipomatozė buvo sąlygota didelių dozių steroidų vartojimo [13]. Mūsų tyrime SEL nustatyta 9 metų mergaitei, nevartojusiai steroidinių prepa-ratų, taigi galime įtarti idiopatinę SEL (1, 2, 3, 4, 5, 6 pav.).

Pirmasis stuburo epidurinės lipomatozės atvejis buvo aprašytas tik 1975 metais, tai buvo pacientas po inkstų transplantacijos. Paplitus MRT naudojimui, SEL nustato-1 lentelė. SEL laipsniai

MRT laipsnis D/SEL indeksas SEL/AP proc. santykis ReikšmėNorma (0) ≥ 1,5 ≤ 40 Normalus riebalinio audinio kiekisSEL I 1,49–1 41–50 Lengva riebalinio audinio hipertrofijaSEL II 0,99–0,34 51–74 Vidutiniškai išreikšta riebalinio audinio hipertrofijaSEL III ≤ 0,33 ≥ 75 Ryški riebalinio audinio hipertrofija

1 grafikas. Tiriamųjų skundų pasiskirstymas

2 lentelė. SEL pasiskirstymas pagal laipsnius, pasiskirstymas tarp vyrų ir moterų bei svarbiausi matmenys

MRT laipsnis Tiriamųjų dalis Vyrai/moterys Duros maišo vidutinis plotis

Bendras epidurinio riebali-nio audinio vidutinis storis

Vidutinis D/SEL indeksas

Vidutinis SEL/AP procentinis santykis

0 2 (3,6 proc.) 1/1 11,00 mm 6,0 mm 1,83 35,29I 12 (21,4 proc.) 6/6 9,01 mm 7,45 mm 1,22 45,23II 38(67,9 proc.) 21/17 5,96 mm 9,83 mm 0,62 62,09III 4 (7,1 proc.) 2/2 3,2 mm 11,00 mm 0,28 77,87

Page 4: stuburo epidurinės lipomatozės magnetinio rezonanso vaizdų

neuroradiologija

499 teorija ir praktika 2015 - T. 21 (Nr. 4.1)

ma vis dažniau, tačiau simptominė SEL išlieka gana reta pa-tologija, tikslus jos paplitimas populiacijoje nežinomas [5].

Lumbosakralinės srities SEL gali pasireikšti nugaros skaus-mais, nervų šaknelių spaudimo požymiais, parestezijomis, net cauda equina simptomais. Nors dalis atvejų (ypač I laipsnio SEL), esant mažai riebalinio audinio hipertrofijai, gali būti ir

be skausmo simptomų [14]. Šis tyrimas atskleidžia tai, kad visų laipsnių tiriamieji skundėsi vienokiu ar kitokiu skausmu, taigi ne išimtis ir I laipsnis. Dažniausiai simptomai progresuoja lėtai, tačiau kartais pacientams pasireiškia staigus tuštinimosi ar šlapinimosi sutrikimas. Dėl nespecifinės SEL klinikos ši bū-klė dažniausiai nustatoma radiologiniais tyrimo metodais.

1, 2, 3 pav. T2W ašinis pjūvis L5/S1. Idiopatinė SEL, 9 m. mergaitė. Priekinės ir užpakalinės lipomatozės (1 pav.), kietojo nugaros smegenų maišo (2 pav.), kairės šaknelės matavimai (3 pav.). D/SEL indeksas 0,7 ir SEL/AP procentinis santykis 58,5% – II° SEL

4, 5, 6 pav. T2W, T1W, STIR režimuose. Idiopatinė SEL 9 m. mergaitei

7, 8, 9, 10 pav. Ašinis pjūvis L5/S1 lygmenyje, T1W režimas. „Y“ požymis (7 pav.). Sagitaliniai pjūviai T2W (8 pav.), T1W (9 pav.), STIR (10 pav.) režimuose – matoma riebalinio audinio hipertrofija

3 lentelė. Šiame tyrime nustatyto SEL III dažnio, procentinės vyriškos lyties pacientų dalies, vidutinio duros maišo AP matmens palyginimas su kitų tyrimų duomenimis

SEL III dažnis Vyrų proc. dalis Vidutinis duros maišo AP matmuoDabartinis tyrimas 0,22 proc. (4/1802) 50 proc. (2/4) 3,12 ± 0,29Borre 2,1 proc. (52/2528) 56 proc. (29/52) 2,31 ± 0,7Hisashi 0,33 proc. (5/1498) 60 proc. (3/5) Nėra duomenų

Page 5: stuburo epidurinės lipomatozės magnetinio rezonanso vaizdų

neuroradiologija

500 teorija ir praktika 2015 - T. 21 (Nr. 4.1)

Nors SEL pasiskirstymas tarp lyčių, mūsų tyrimo duo-menimis, skyrėsi nežymiai (53,6 proc. pacientų – vyrai, 46,4 proc. – moterys), daugelyje anksčiau atliktų tyrimų SEL dažnis tarp vyrų buvo gerokai didesnis nei tarp mo-terų: kai kuriuose tyrimuose net iki 75–88 proc. stuburo epidurinės lipomatozės atvejų buvo nustatyta vyrams, kitų tyrimų duomenimis, skirtumas tarp lyčių kiek mažesnis [3, 15]. Be to, mūsų tyrimo metu 50 proc. III laipsnio SEL atvejų buvo nustatyta moterims.

MRT – optimalus tyrimo metodas SEL diagnostikai. MRT požymiai – hiperintensinė T1W ir T2W sekose be riebalų supresijos masė (hipertrofavusio riebalinio audinio depozitas), sukelianti kietojo dangalo maišo kompresiją (7, 8, 9, 10 pav.). Vienas SEL diagnostikos kriterijų – perte-klinis riebalinis audinys, storesnis nei 7 mm [3]. Pažengusi SEL sąlygoja duros maišo kompresiją ir lemia pakitusią jo formą: dažniausiai matoma Y formos deformacija ašiniuose vaizduose (Y požymis), rečiau – nedidelis ovalo formos du-ros maišas [16].

Stuburo epidurinė lipomatozė skirstoma į 4 sunkumo laipsnius (0, I, II, III) pagal riebalinio depozito užimamą procentinę nugaros smegenų kanalo ir kietojo dangalo mai-šo dalį [15].

Ypatingas dėmesys tyrimų metu skiriamas III laipsnio SEL – ji atspindi išreikštą kietojo dangalo maišo kompresiją ir dažniausiai yra simptominė. Neurologiniai simptomai ir požymiai III laipsnio SEL atveju panašūs į centrinės nuga-ros smegenų kanalo stenozės ir disko išvaržos klinikinius simptomus [17]. MRT tyrimo metu dažniausiai matomi ryškūs nugaros smegenų kietojo maišo dydžio ir formos pa-kitimai. Y formos kietojo maišo deformacija yra specifinė SEL, ji nematoma degeneracinės kilmės centrinės stuburo kanalo stenozės atveju. Skirtingų tyrimų duomenimis, ji nustatoma nuo 46 proc. iki 89 proc. pacientų su III laips-nio SEL [15]. III laipsnio SEL dažnio, pasiskirstymo pagal lytį ir vidutinio kietojo nugaros smegenų maišo AP matme-nis, nustatytų šio tyrimo metu, palyginimas su kitų tyrimų duomenimis pateikiamas 3 lentelėje.

IŠVADOSTyrimo metu nustatytas SEL dažnis tarp pacientų, ku-

riems atliktas lumbosakralinės srities MRT tyrimas – 3,1 proc. Visi šie pacientai skundėsi lumbosakralinės stuburo dalies skausmu su ar be plitimo į vieną ar abi kojas. Ši pa-tologija turėtų būti vertinama kaip viena galimų nugaros skausmo priežasčių, kai atlikus juosmeninės stuburo dalies MRT nerandama kitų patologinių pakitimų, tokių kaip tarpslankstelinė disko išvarža, slankstelių lūžis, subdūrinė hematoma, Bechterevo liga ir kitų.

Nustatytas 3 laipsnio SEL dažnis (0,22 proc.) mažes-nis nei nurodomas literatūroje, o dažniausiai nustatyta 2 laipsnio SEL (67,9 proc. visų SEL atvejų). Nors literatūroje nurodomas didesnis vyrų polinkis į SEL, šio tyrimo metu statistiškai reikšmingų SEL paplitimo skirtumų tarp lyčių nenustatyta.

LITERATŪRA1. Wheeler AH, Berman SA. Low back pain and sciatica. Dec

22, 2014. http://emedicine.medscape.com/article/1144130-overview#a1.

2. Wheeler AH, Murrey DB.Spinal pain: pathogenesis, evolu-tionary mechanisms, and management, in Pappagallo M (ed). The neurological basis of pain. New York: McGraw-Hill, 2005, 421–52.

3. Sugaya H, Tanaka T, Ogawa T, Mishima H. Spinal Epidural Lipomatosis in Lumbar Magnetic Resonance Imaging Scans. Orthopedics, 2014; 37: 362–366.

4. Artner J, Leucht F, Cakir B, Reichel H, Lattig F. Orthopädische Universitätsklinik Ulm am RKU, Ulm Spinale epidurale Lipo-matose. Orthopäde, 2012; 41: 889–893.

5. Flisberg P, Thomas O, Geijer B, Schött U. Epidural lipomatosis and congenital small spinal canal in spinal anaesthesia: a case report and review of the literature. J Med Case Reports, 2009; 3: 128.

6. Kotilainen E, Hohenthal U, Karhu J, Kotilainen P. Spinal epi-dural lipomatosis caused by corticosteroid treatment in ulcerati-ve colitis. Eur J Intern Med, 2006; 17(2): 138–140.

7. Chapman PH, Martuza RI, Poletti CE et al. Symptomatic spi-nal epidural lipomatosis associated with Cushing’s syndrome. Neurosurg 8: 724–727.

8. Bhatia K, Frydenberg E, Steel T et al. Spinal epidural lipomato-sis due to a bronchial ACTH-secreting carcinoid tumour. J Clin Neurosci 2010; 17(11): 1461–1462.

9. Van Bodelier AG, Groeneveld W, van der Linden AN, Haak HR. Symptomatic epidural lipomatosis in ectopic Cushing’s syndrome. Eur J Endocrinol, 2004; 151: 765–769.

10. Tok CH, Kaur S, Gangi A. Symptomatic spinal epidural lipo-matosis after a single local epidural steroid injection. Cardiovasc Intervent Radiol, 2010; 34(Suppl 2): 250–255.

11. Caruba T, Brunie V, Bousseau V et al. Substitution of corticoste-roid with everolimus after lung transplantation: a pediatric case report. Pharm World Sci, 2010; 32: 347–349.

12. Payer M, Schaeybroeck P van, Reverdin A et al. Idiopathic symptomatic epidural lipomato sis of the lumbar spine. Acta Neurochir, 2003; 145: 315–321.

13. Young DW et al. Corticosteroid-induced spinal epidural lipo-matosis in the pediatric age group: report of a new case and updated analysis of the literature. Ped Rheumatol, 2011; 9: 5.

14. Al-Khawaja D, Seex K, Eslick GD: Spinal epidural lipomatosis: a brief review. J ClinNeurosci, 2008; 15: 1323–1326.

15. Borré DG, Borré GE, Aude F, Palmieri GN: Lumbosacral epi-dural lipomatosis: MRI grading. EurRadiol, 2003, 13: 1709–1721.

16. Chan JY, Chang CJ, Jeng CM, Huang SH, Liu YK, Huang JS. Idiopathic spinal epidural lipomatosis: two cases report and re-view of literature. Chang Gung Med J. 2009; 32(6): 662–667.

17. McCullen G, Spurling G, Webster J. Epidural lipomatosis com-plicating lumbar steroid injections. J Spinal Disord 1999; 12: 526–529.

Gautas 2015 m. rugpjūčio 4 d., aprobuotas 2015 m. rugpjūčio 18 d.Submitted August 4, 2015, accepted August 18, 2015.