KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS

Devika Gudienė

SU AMŢIUMI SUSIJĘ ŢMOGAUS PAMATINĖS

ARTERIJOS STRUKTŪROS POKYČIAI

Daktaro disertacija

Biomedicinos mokslai, medicina (07 B)

Kaunas, 2008

2

Disertacija rengta 2000 – 2007metais Kauno medicinos universitete.

Moksliniai vadovai:

Doc. med. dr. Kęstutis Baltrušaitis (Kauno medicinos universitetas, biomedicinos mokslai,

medicina – 07 B) 2000-2006 m. ,

Prof. habil. dr. Angelija Valančiūtė (Kauno medicinos universitetas, biomedicinos mokslai,

medicina – 07 B) 2006-2007m.

3

TURINYS

1. ĮVADAS.......................................................................................................................................5

2. LITERATŪROS APŢVALGA...........................................................................................11

2. 1. ARTERIJŲ SIENELĖS SANDARA.......................................................................................11

2. 1. 1. Elastinių skaidulų struktūra, ypatybės, funkcijos.........................................................11

2. 1. 2. Kolageno struktūra, funkcija ir biosintezė....................................................................15

2. 1. 3. Neruoţuotos raumeninės ląstelės arterijų sienelėje......................................................19

2. 2. ARTERIJOS SIENELĖS SU AMŢIUMI SUSIJUSIŲ POKYČIŲ BENDROJI

CHARAKTERISTIKA......................................................................................................................................23

2. 3. SU AMŢIUMI SUSIJĘ ARTERIJŲ POKYČIAI...................................................................27

2. 3. 1. Su amţiumi susiję elastinio tipo arterijų pokyčiai .......................................................27

2. 3. 2. Su amţiumi susiję raumeninio tipo arterijų pokyčiai...................................................27

2. 3. 3. Su amţiumi susiję mišraus tipo arterijų pokyčiai........................................................28

3. TIRTOJI MEDŢIAGA IR TYRIMO METODAI........................................................30

3. 1. Tirtoji medţiaga..................................................................................................................30

3. 2. Tyrimo metodai..................................................................................................................30

4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...................................................................32

4. 1. Ţmogaus pamatinės arterijos sienelės daţymosi ypatybės ir histologinės sandaros

ypatybės...............................................................................................................................................................32

4. 2. Amţiniai kolageno tinklo pokyčiai pamatinės arterijos medijoje...................................38

4. 3. Su amţiumi susijęs raumeninių ląstelių kitimas...............................................................43

4. 4. Elastinių skaidulų pokyčiai, įtakoti amţiaus.....................................................................49

4. 5. Intimos ir vidinės elastinės membranos amţiniai pokyčiai.............................................55

4. 6. Pamatinės arterijos medijos storio kitimas, susijęs su amţiumi......................................60

5. IŠVADOS...................................................................................................................................64

6. LITERATŪROS SĄRAŠAS...............................................................................................66

7. PUBLIKACIJŲ DISERTACIJOS TEMA SĄRAŠAS..............................................77

4

Santrumpos

GSI – galvos smegenų insultas

GSKS – galvos smegenų kraujotakos sutrikimai

ESMP – elastinių skaidulų mikrofibrilinis proteinas

MI – miokardo infarktas

NRL – neruoţuotos raumenų ląstelės

PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija

VEM – vidinė elastinė membrana

5

1. ĮVADAS

Galvos smegenų masė sudaro apie 2 proc. kūno masės, bet joms tiekiama 20 proc. širdies

išmetamo kraujo kiekio. Ţmogaus galvos smegenys sunaudoja 20 proc. kūnui reikalingo deguonies. Taip

yra dėl to, kad smegenys galėtų kontroliuoti viso kūno funkcijas ir ţmogaus elgesį [1].

Galvos smegenis maitina 4 arterijos: 2 vidinės miego arterijos ir 2 slankstelinės arterijos. Abi

slankstelinės arterijos kaukolės viduje susijungia, sudarydamos pamatinę arteriją, kuri vėliau skyla į dvi

uţpakalines smegenų arterijas (maitina apatinius smilkininės ir pakaušinės skilties paviršius, pogumburį,

gumburą ir kt.). Pamatinė galvos smegenų arterija maitina pleišto formos tilto dalį abipus vidurio linijos,

du trečdalius tilto šoninių sričių, viršutines ir vidurines smegenėlių kojytes, smegenėlių pusrutulius,

medialinę pagumburinę sritį ir viršutinę vidurinių smegenų dalį. Jos šakos: priekinė apatinė smegenėlių,

labirintinė tilto, viršutinė smegenėlių, uţpakalinė nugaros smegenų arterijos. Priimta, kad galvos smegenų

zona, maitinama iš miego arterijos šakų, vadinama priekinės cirkuliacijos baseinu, o maitinama iš

slankstelinių arterijų – uţpakalinės cirkuliacijos baseinu [2,3].

Galvos smegenų kraujotakos sutrikimai – vieni daţniausių ir ekonomiškai nuostolingiausių

susirgimų, kurių svarba visuomenės sveikatingumo struktūroje yra akivaizdi. Nemaţėjantis ir net

didėjantis sergamumas galvos smegenų kraujotakos ligomis (tiek tranzityviniais kraujotakos sutrikimais,

tiek insultais) itin neramina bei verčia skirti kuo daugiau dėmesio šiai ypač daţnai ir svarbiai patologijai

[4-6]. Galvos smegenų insultas (GSI) yra viena iš aktualiausių mūsų laikmečio medicininių-socialinių

problemų tiek dėl didelio mirtingumo, tiek dėl sunkaus liekamojo invalidumo, sąlygoto šios ligos. Galvos

smegenų kraujotakos sutrikimai (GSKS) lemia didţiausią mirtingumą bei neįgalumą [7]. Daţnai šių

sutrikimų simptomai prasideda dar iki 65 metų ir todėl nedarbingais ţmonės tampa dar darbingame

amţiuje.

Daugiausia ţmonių Lietuvoje miršta nuo kraujotakos sistemos ligų. 2000-2004 m. mirusių

skaičius nuo šių ligų padidėjo 8 procentais. 2004 m. mirtys nuo cerebrovaskulinių ligų sudarė 23,2

procentus visų mirusių ţmonių. 2004 nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 45, 6 proc. vyrų ir 64,5 proc.

moterų [8]. 2006 m. Lietuvoje mirtys dėl cerebrovaskulinių ligų sudarė net 54 proc. [9].

Sunkiausias galvos smegenų kraujotakos sutrikimo pasireiškimas – insultas (smegenų infarktas,

hemoragija). Kiekvienais metais Europoje insultu perserga apie 1 mln. ţmonių. Nors ir yra akivaizdaus

progresas prevencijos srityje, mirtys dėl galvos amegenų kraujotakos sistemos sutrikimų yra trečioje

vietoje po širdies ligų ir vėţio atvejų Vakarų Europoje ir sudaro apie 10 proc. visų vyrų mirčių ir apie 16

proc. visų moterų mirčių [6]. Insultų kaina bendrajai populiacijai labai aukšta.

Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad sergamumas ir mirtingumas nuo galvos smegenų insulto

(GSI) tarp vyresnio amţiaus asmenų turi tendenciją didėti [10]. Pirminio neįgalumo struktūroje GSI

sąlygotas neįgalumas yra pirmoje vietoje. Kadangi GSI yra vyresnio amţiaus ţmonių liga, o Respublikos

6

demografinė situacija rodo, kad Lietuvos gyventojai senėja, galvos smegenų kraujotakos sutrikimai ir jų

sunkiausia forma - GSI, artimiausiu metu tai taps viena pagrindinių sveikatos ir socialinės apsaugos

problemų.

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis 1999 metais nuo insulto mirė 5,4 mln.

asmenų ir buvo prarasta 1,17 ţmogaus gyvenimo metų. Be to, stebimi ryškūs tiek mirtingumo tiek

prarastų ţmogaus gyvenimo metų netolygumai tarp įvairių pasaulio ir Europos regionų [11].

Standartizuoti mirtingumo nuo GSI rodikliai varijuoja plačiose ribose tarp asmenų, jaunesnių kaip 65

metų, t. y. amţiaus grupėje, kurioje mirtis nuo GSI yra vertinama kaip "išvengiama". PSO MONICA

programos rezultatai parodė didelius sergamumo GSI bei išgyvenamumo po GSI rodiklių skirtumus tarp

asmenų iki 75 metų (tik 50 proc. visų insultų įvyksta tarp šios amţiaus grupės asmenų) [12]. Kiek naujesni

centrinės Europos šalių duomenys taip pat rodo nepaaiškinamus sergamumo ir išgyvenamumo po GSI

netolygumus [10].

Paţymėtina, kad insultai linkę kartotis tam pačiam ligoniui. Pirmaisiais ligos metais pakartotinio

insulto rizika sudaro 10-12 proc. ir didėja 5-8 proc. kasmet. Bendra pakartotinio insulto rizika per

penkerius metus siekia 30-40 proc. Insulto pasikartojimo rizika tame pačiame pusrutulyje yra 5 proc. per

metus, tuo tarpu kardialinio įvykio rizika yra didesnė – 7 proc. [13]. Be to, apie 15 proc. šių ligonių

suserga miokardo infarktu ir apie 15 proc. miršta nuo kardiovaskulinių ligų [14]. Pakartotinis insultas

daţnai nėra tos pačios etiologijos, tipo ar lokalizacijos kaip pirmasis insultas, nes gali būti susijęs su

skirtingais jį sąlygojančiais veiksniais [15]. Kliniškai insultas yra ūminis ţidininis galvos smegenų

kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis ţidininiais neurologiniais simptomais, išliekančiais ilgiau kaip 24

val. nuo ligos pradţios.

Cerebrovaskulinėmis ligomis per metus serga 2900 ţmonių iš milijono. Iš jų 500 sudaro

praeinantys smegenų išemijos priepuoliai ir 2400 – insultai, kurių 75 proc. įvyksta pirmą kartą. Insulto

paplitimas toje pačioje populiacijoje yra 12000, iš kurių 800 atvejų (7proc. ) per metus yra kartotiniai

susirgimai [13].

Daţniausi galvos smegenų kraujotakos sutrikimai yra infarktas ir hemoragija, kurie klinikiniu

aspektu apibendrinami insultu. Išemijos atvejai yra beveik 3 kartus daţnesni, nei hemoragijos. Beveik trys

ketvirtadaliai smegenų infarktą patyrusių ţmonių išgyvena ir apie keturis penktadalius patiriančių

hemoragijas miršta [3]. Išeminio insulto rizika būna didţiausia ankstyvuoju poinfarktiniu periodu, o MI

rizika – ankstyvuoju poinsultiniu periodu [16, 17].

Tranzitorinės išeminės atakos (išeminio galvos smegenų kraujotakos sutrikimo) neurologiniai

simptomai priklauso nuo to, kuriame smegenų arterijos baseine įvyko cirkuliacijos sutrikimas.

Vertebrobaziliariniame baseine tai gana daţna patologija. Pamatinės arterijos proksimalinės dalies

okliuzijos daţnesnė prieţastis –trombozė, distalinės-embolija [3].

7

Intrakranialinėse kraujagyslėse atsirandanti aterosklerozė skiriasi tuo, kad ji pradeda formuotis

vėlesniame amţiuje ir paţeidimų sunkumas palyginus pagal amţių yra maţesnis, lyginant su

ekstrakranialinėmis kraujagyslėmis. Tačiau dar nėra pilnai aišku ar šie aterosklerozinių pakitimų

atsiradimo skirtumai yra dėl anatominių intrakranialinių ir ekstrakranialinių arterijų skirtumų ar skiriasi

pats aterogenezės mechanizmas. Yra duomenų, kad intarkranialinės arterijos turi didesnio aktyvumo

antioksidacinę sistemą nei ekstrakranialinės. Tačiau su amţiumi ši protekcija ţymiai susilpnėja ir tai turbūt

taip pat įtakoja daug staigesnį aterosklerozinių pakitimų vystymąsi intrakranialinėse arterijose individui

senstant palyginus su tolygiai atsirandančiais pokyčiais ekstrakranialinėse arterijose [18].

Galvos smegenų aneurizmų randama 1–8 proc. gyventojų autopsijos metu, aneurizma plyšta

maţdaug 10–28 ţmonėms iš 100 tūkst. gyventojų per metus, o JAV kasmet nustatoma 25 tūkst. naujų

ligonių . Tai sudaro maţdaug 5–10 proc. visų insultų [19, 20].

Lietuvoje per metus nustatoma apie 550 subarachnoidinių hemoragijų, iš jų 80 proc. – dėl

arterinių aneurizmų plyšimų, 5 proc. – dėl arterioveninių malformacijų, 15 proc. – dėl kitų prieţasčių [20].

Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau kaip 100 plyšusių aneurizmų (3,9/ 100 tūkst. gyventojų), po

kurių išsivysto sunkios komplikacijos (pakartotinis plyšimas, vazospazmas ir kt.).Mirtingumas nuo

plyšusių aneurizmų siekia 31,6 proc.[21].

Insulto psichopatologiniai pokyčiai apima įvairius psichikos ir elgesio sutrikimus, susijusius su

kognityviniais sutrikimo poţymiais ir neurologiniais liekamaisiais simptomais. Sutrinka suvokimas,

aplinkos ir savęs identifikacija, atsiranda motyvacijos, emociniai, asmenybės sutrikimai, poinsultinė

depresija ar nerimos sutrikimai [22, 23]. Sunkiausias psichikos sutrikimas liekantis po persirgto insulto,

yra kraujagyslinė demencija.

Svarbiausia reikšmė insulto bei aneurizmų patofiziologijoje, nepriklausomai nuo smegenų

paţeidimą sukėlusios prieţasties, skiriama galvos smegenų kraujotos sutrikimams. Intrakranialinė

smegenų arterija- a. basilaris - yra maţiau tyrinėta negu pvz. miego arterijos, nors pokyčiai pamatinės

arterijos sienelėje lemia pavojingų ţmogaus gyvybei būklių formavimąsi. Išaiškinta galvos smegenų

arterijų sienelės amţinių kitimų histofiziologinė išraiška, sudarys galimybę juos diferencijuoti nuo

patomorfologinių pokyčių, atsirandančių dėl galvos smegenų arterijų aterosklerotinės patologijos.

Išryškinta amţinių pokyčių dinamika mirusiųjų smurtine mirtimi smegenų kraujagyslėse padės geriau

suprasti morfologinį smegenų infarkto išsivystymo substratą. Ţmogaus pamatinės arterijos sienelės

amţinių histofiziologinių pokyčių įvertinimas gali būti svarbus aiškinantis bendruosius galvos smegenų

kraujotakos amţinius procesus bei įvairias vaskulines patologijas.

Literatūroje pateikiami duomenys apie kitų galvos smegenų arterijų su amţiumi susijusius

pokyčius yra negausūs. Daugelis jų apsiriboja kokybinių rezultatų analize. Literatūroje pateikiami

kiekybiniai tik atskirų struktūrinių sienelės elementų analizės rezultatai, daţniau nagrinėjami patologiniai

arterijų sienelių pokyčiai. Literatūroje neradome pateiktų detalių kiekybinių su amţiumi susijusių

8

pamatinės arterijos pokyčių duomenų. Tyrimuose daţniau buvo minimi su patologiniais procesais susiję

pokyčiai, nei amţinės charakteristikos.

9

Darbo tikslas ir uţdaviniai

Darbo tikslas - Įvertinti su amţiumi susijusius struktūrinius ţmogaus pamatinės arterijos

sienelės pokyčius.

Darbo uţdaviniai:

1. Ištirti pamatinės arterijos medijos kolageninių skaidulų kiekybinius pokyčius;

2. Nustatyti pamatinės arterijos sienelės medijos raumeninių ląstelių kiekybinius pokyčius;

3. Ištirti pamatinės arterijos sienelės medijoje esančių elastinių skaidulų kiekybinius pokyčius;

4. Ištirti pamatinės arterijos sienelės medijos storio pokyčius;

5. Nustatyti ţmogaus pamatinės arterijos intimos, vidinės elastinės membranos struktūrinius

pokyčius;

6. Įvertinti kiekybinių histologinių pokyčių tarpusavio priklausomybę bei sąsają su amţiumi.

Mokslinis naujumas

Galvos smegenų kraujotakos sutrikimai yra viena iš prieţasčių, lemiančių didţiausią mirtingumą

ir neįgalumą. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad sergamumas ir mirtingumas dėl galvos smegenų

kraujotakos sutrikimų tarp vyresnio amţiaus asmenų turi tendenciją sparčiai didėti.

Šiame darbe ţmogaus galvos smegenų pamatinės arterijos sienelės struktūros pokyčiai vertinti

amţiniu aspektu. Histomorfometriškai analizuota medţiaga leido įvertinti bendruosius pamatinės smegenų

arterijos sienelės ypatumus, susijusius su amţiumi. Histomorfometriškai įvertinome pamatinės arterijos

medijos elastinių ir kolageninių skaidulų bei raumeninių ląstelių kiekybinius pokyčius susijusius su

amţiumi skirtingose amţiaus grupėse. Tyrimo metu nagrinėjome ne tik elastinių skaidulų ir kolageno

tinklo plotą, bet apskaičiavome ir skaidulų perimetrą bei jų skaičių. Tai sudarė galimybę detalesnei

kiekybinei analizei ir suteikė daug duomenų apie kokybines elastinių ir kolageninių skaidulų tinklo

savybes. Taip pat ištyrėme susijusius su amţiumi medijos storio pokyčius. Pateikiami gauti kokybiniai

pamatinės arterijos intimos ir vidinės elastinės membranos pokyčiai. Kiekybiniai duomenys leido tiksliai

įvertinti šios arterijos tipą. Gauti rezultatai buvo palyginti tarp skirtingų lyčių, duomenys palyginti su

literatūroje pateikiamais rezultatais analizuojant kitų arterijų sienelių amţinių pokyčių ypatumus.

Histomorfometrinio tyrimo duomenys atkreipia dėmesį į galvos smegenų arterijų amţinius pokyčius,

senėjimo dėsningumus, jų atsiradimo pamatinėje arterijoje ir ekstrakranijinėse arterijose skirtumus.

Išaiškinta pamatinės arterijos amţinių kitimų histofiziologinė išraiška sudarys galimybę juos

diferencijuoti nuo patomorfologinių pokyčių, atsirandančių dėl galvos smegenų arterijų aterosklerozinės

patologijos. Išryškinta mirusiųjų smurtine mirtimi amţinių pokyčių dinamika smegenų kraujagyslėse

10

padės geriau suprasti morfologinį smegenų infarkto išsivystymo substratą. Morfometriškai ištyrus abiejų

lyčių įvairių amţiaus grupių ţmogaus intrakranialinę smegenų arteriją -a. basilaris- išsiaiškintos amţinių

procesų vystymosi ypatybės šioje arterijoje. Ţmogaus pamatinės arterijos sienelės amţinių

histofiziologinių pokyčių įvertinimas gali būti svarbus aiškinantis bendruosius galvos smegenų

kraujotakos amţinius procesus bei įvairias kraujagyslines patologijas.

11

2. LITERATŪROS APŢVALGA

2. 1. ARTERIJŲ SIENELĖS SANDARA

Ţmogaus arterijų sienelę sudaro trys dangalai: vidinis, arba tunica interna, vidurinis, tunica

media ir išorinis, tunica adventitia. Vidinis dangalas sudarytas iš endotelio, gulinčio ant pamatinės

membranos ir poendotelinio sluoksnio. Vidinį arterijų sienelės dangalą nuo vidurinio skiria vidinė elastinė

membrana. Vidurinio arterijų dangalo (medijos) struktūra įvairiose arterijose yra skirtinga. Stambiosios

arterijos yra vadinamos elastinio tipo arterijomis, ir jų medijoje dominuoja elastinės membranos, tarp kurių

yra tinklinių ir kolageninių skaidulų bei neruoţuotųjų raumenų ląstelių. Vidutinio kalibro arterijų medijoje

dominuoja ţiediškai išsidėsčiusios neruoţuotųjų raumenų ląstelės, tarp kurių yra elastinių bei kolageninių

skaidulų ir fibroblastų; šios arterijos yra vadinamos raumeninio tipo arterijomis. Mišraus tipo arterijos

pasiţymi beveik lygiu raumeninių ląstelių ir elastinių skaidulų kiekiu viduriniame sienelės sluoksnyje.

Adventicją sudaro kolageninės ir elastinės skaidulos, nervai, sienelę maitinančios kraujagyslės bei

limfagyslės. [24]

2. 1. 1. Elastinių skaidulų struktūra, ypatybės, funkcijos

Audinių lankstumas ir tąsumas buvo pagrindiniai privalumai daugialąstelinių organizmų

evoliucijoje. Elastinės skaidulos yra pagrindinės netirpios tarpląstelinės medţiagos struktūros, kurios

suteikia jungiamajam audiniui tamprumo, galimybę dideliu diapazonu grįţtamai deformuotis ir pasyviai

atsistatyti į normalią padėtį nenaudojant energijos [25]. Šios savybės yra svarbios arterijų funkcionavimui,

kurios pastoviai išsiplečia ir susitraukia. Taip pat tai svarbu plaučių, odos ir kitos lokalizacijos dinamiškam

jungiamajam audiniui.

Elastinės skaidulos yra ilgos, homogeniškos. Jos šakojasi ir sudaro retesnius ar tankesnius

tinklus. Elastinių skaidulų ypač daug jungiamajame audinyje tų organų, kurie funkcionuoja ritmiškai

keisdami savo tūrį. Elastinės skaidulos yra plonos, jų skersmuo būna 1-4 µm. Švieţiuose audiniuose jos

yra gelsvos, stipriai lauţia šviesą, todėl blizga [25].

Elastinių skaidulų formavimasis vyksta atsidedant tirpiam išsivysčiusio elastino pirmtakui

tropoelastinui ant susiformavusio pagrindo, turinčio fibrino mikrofibrilių [26,27]. Hidrofobinių sričių

tarpusavio sąveika yra svarbi struktūrai ir yra elastingumo pagrindas [28,29]. Susiformavusios elastinės

skaidulos yra kompleksinė biomedţiaga, sudaryta iš išorinės mikrofibrilinės dangos, o vidinė šerdis

susideda iš amorfinio persipynusio elastino. Aukštesniųjų stuburinių tropoelastinas formuojasi

stiprindamas susidarančias aukšto slėgio apytakines sistemas [30]. Mikrofibrilių išsidėstymas dinamiškose

kraujagyslių sienelės elastinėse skaidulose yra biomechaninės jų funkcijos pagrindas.

12

Elastinės skaidulos sudarytos taip, kad uţtikrintų elastinę funkciją per visą organizmo gyvavimo

laiką. Tačiau, įvairūs fermentai (pavyzdţiui, tarpląstelinės medţiagos metaloproteinazės) sugeba skaidyti

elastinių skaidulų molekules [31]. Dėl degradacinių procesų maţėjantis elastingumas yra pagrindinis

jungiamojo audinio senėjimo faktorius, reikšmingas aortos aneurizmų, plaučių emfizemos vystymuisi bei

atsirandant degeneraciniams poţymiams saulės paţeistoje odoje [32]. Elastinės skaidulos yra

kompleksinės sudėties, bet vis nepilnai ištirtos. Jos reikšmingos, nes suteikia labai svarbias mechanines

savybes audiniams ir atsakingos uţ kai kurių organizmo sistemų, pavyzdţiui kraujagyslių, funkcionavimą

[25].

Elastinių skaidulų svarba yra aiškiai matoma sergant kai kuriomis paveldimomis ligomis, kurias

sukelia geno, atsakingo uţ skaidulų sintezę mutacijos (Marfano sindromas, įgimta kontrakūrinė

arachnodaktilija, Villiamso sindromas, cutis laxa (lot.) ir kt.) [33, 34, 35]. Bandymai su laboratoriniais

gyvūnais yra efektyvūs norint detaliai išsiaiškinti elastinių skaidulų komponentus ir atskleisti jų biologines

funkcijas [36]. Elastino svarba arterijų morfogenezėje buvo įrodyta tyrinėjant elastino neturinčias peles

[37, 38]. Pelės ţūdavo nuo arterijų obstrukcijos, kuri įvykdavo dėl subendotelinių ląstelių proliferacijos ir

neruoţuotųjų raumenų reorganizacijos, o ne dėl endotelio paţeidimo, trombozės ar uţdegimo. Kitos

mutacijos taip pat gali sąlygoti kraujagyslių sienelių silpnumą [39].

Elastinės skaidulos yra reikšmingos tarpląstelinės medţiagos makromolekulės, susidedančios iš

elastino šerdies, apsuptos fibrilino danga. Jos sudaro kraujagyslių, plaučių ir odos jungiamąjį audinį ir

suteikia jiems elastingumo, tamprumo. Elastinių skaidulų biologinė sandara yra kompleksinė. Jos susideda

iš daugybės komponentų, turi grieţtai reguliuojamą formavimąsi, unikalias biomechanines savybes. Jų

molekulinė sandara yra nagrinėjama atliekant sudedamųjų molekulių tarpusavio sąveikos tyrimus,

ultrastruktūros analizę ir studijuojant informatyvius tyrimus, atliekamus su laboratoriniais gyvūnais [25].

Elastinas savo sudėtyje turi maţiau arginino, histidino, lizino, tačiau turi daugiau lecitino ir

valino nei kolagenas. Elastinas neturi triptofano ir turi tik truputį daugiau uţ kolageną tirozino. Šie

skirtumai elastino izoelektrinį tašką pastumia nuo rūgštaus į labiau neutralų pH. Elastino pH yra apie 6, 0,

kai tuo tarpu kolageno pH-4, 85. Ţinoma, kad lecitino likučiai turi lipofilinių savybių, tačiau cheminiais

tyrimais nustatyta, jog elastinas nėra asocijuotas su lipidais daugiau nei kolagenas. Elastinas turi net 90

proc. nepoliarinių aminorūgščių, o kolagenas tik 50 proc. Todėl elastinas yra netirpus nei organiniuose, nei

neorganiniuose tirpikliuose. Remiantis histocheminiais elastinio audinio tyrimais, išskiriamos tokios

specifinės savybės: palyginus maţas pagrindinių aminorūgščių kiekis, retas erdvinis histochemiškai

aktyvių aminorūgščių išsidėstymas polipeptidinėje grandinėje, gausi rūgščių fosfolipidų įvairovė [40]

Elastinės skaidulos kaip ir kolageninės bei tinklinės (retikulinės), yra lengvai diferencijuojami atliekant

specifinį histologinių preparatų daţymą. Kai kurie daţymo metodai yra aprašyti gana seniai. Naudojami

įvairūs metodai: modifikuotas rezorcino - fuksino metodas, vadinamas Weingert vardu, Taenzer metodas

su orseinu (1891), hematoksilino metodai, pavyzdţiui Garris`o (1902) ir Verhoff`o (1908) bei Gomori

13

aldehido-fuksino metodas (1950) (1 lentelė). Michaelis (1901) nustatė, kad daţant Weingert metodu

vietoje fuksino galima naudoti daugelį pagrindinių daţų, ir kad įvairūs fenolai gali pakeisti rezorciną. 1

lentelėje yra pateikiami pagrindiniai daţymo metodai, kurių vieni turi tik istorinę reikšmę, o kiti metodai

naudojami iki šių dienų. Elastinės skaidulos gerai daţosi geleţies hematoksilinu, rezorcinu - fuksinu ar

aldehido - fuksinu. Daţant Verhoeff‟o metodu naudojamas geleţies hematoksilinas, o Gomori daţymui

naudojamas aldehido - fuksinas [41, 42, 43].

Iki šiol nėra pilnai išsiaiškinta, nuo kokių faktorių priklauso skirtingos jungiamojo audinio

elementų daţymosi ypatybės. Manoma, jog tarpląstelinės medţiagos, kurioje yra fibrilės, fizinės ir

cheminės savybės nulemia skirtingų jungiamojo audinio fibrilių daţymosi ypatumus [44]. Pavyzdţiui,

tinklinio audinio argirofilija bei teigiama PAS reakcija aiškinama tuo, jog jos turi didelę karbohidratų

koncentraciją savo sudėtyje [45, 46].

1 lentelė. Pagrindiniai elastinių skaidulų daţymo metodai. (pagal J.D.Bancroft, [47])

METODAI DAŢAI

Unna Taenzer Orseinas

Weingert Rrezorcinas, fuksinas

Verhoeff Geleţies hematoksilinas

Macuura Fosforomolibdeninė rūgštis, Kongo raudonasis

Gomori Aldehidas - fuksinas

Elastinių skaidulų sistemą sudaro trijų tipų skaidulos: elastinės, oksitalano ir elaunino. Elastines

skaidulas galima rasti visame kūne, tačiau daugiausią jų yra kvėpavimo, kraujotakos ir dengiamojoje (oda)

sistemose. Šių skaidulų vaizdas šviesinės mikroskopijos metu gali kisti priklausomai nuo lokalizacijos,

nuo kiekio, kaip pazyzdţiui viršutiniame dermos sluoksnyje, membranų tipo struktūrose (vidinė ir išorinė

elastinės membranos) didţiosiose arterijose. Minėtoje vietoje elastinės membranos yra išvarpytos maţų

skylučių vadinamų fenestromis (lot. fenestra-langas), kurios sąlygoja medţiagų difuziją pro nepralaidţią

membraną. Elektroninės mikroskopijos būdu buvo nustatyta, jog elastinės skaidulos susideda iš dviejų

gana skirtingų komponentų. Vienas komponentas yra amorfinė medţiaga, kurios biocheminė sandara yra

baltymas elastinas ir kitas komponentas, kuris turi 4-13nm periodiškumą, yra mikrofibrilinės prigimties ir

buvo pavadintos elastinių skaidulų mikrofibriliniu proteinu (ESMP). Šios mikrofibrilės, kartais dar yra

vadinamos su elastinu susijusiomis mikrofibrilėmis, yra plačiai paplitusios jungiamojo audinio struktūros,

kurios manoma, jog suteikia tamprumo ir lankstumo daugeliui audinių. Jos taip pat gali būti tarsi

palaikančioji sistema elastinui [47].

Elastinių skaidulų skersiniame pjūvyje matoma, kad jos susideda iš amorfinio proteino elastino,

apsupto ţiedu ESMP. Šių komponentų santykis matomai keičiasi su skaidulų amţiumi (ir turbūt su

subjekto amţiumi). Jaunose skaidulose dominuoja mikrofibrilinis proteinas. Senesnėse amorfinis proteinas

sudaro jau apie 90 proc. skaidulos sudėties. Pagrindinis elastino molekulinis vienetas yra linijinis

polipeptidas, kurio molekulinis svoris yra apie 72 kilo daltonų (kD). Šis subvienetas vadinamas “tirpiu

14

elastinu” ar “tropoelastinu”. Viena iš elastino skaidulų charakteringų savybių yra kryţminė sąsaja, kuri

polipeptidinę grandinę supina į skaidulų tinklą. Desmozinas ir jo izomeras, izodesmozinas, yra kryţminės

sąsajos sudėtinė dalis. Polipeptidai yra išskiriami fibroblastų ar lygiųjų raumenų ląstelių ir kryţminės

sąsajos vyksta ekstraląstelinėje aplinkoje [48].

ESMP turi aminorūgščių sudėtį, kuri biochemiškai skiriasi nuo elastino proteino (baltymo). Jis

turi daug aminorūgščių, kurių beveik nėra arba yra maţais kiekiais elastine. ESMP turi savyje labai daug

cisteino, todėl jame yra daugybė disulfidinių jungčių, kurios bus labai reikšmingos kalbant apie elastinių

skaidulų daţymosi ypatybes. Su ESMP yra susiję struktūriniai glikoproteinai [49]; jų reikšmė daţymosi

ypatybėms yra taip pat svarbi. Jaunos skaidulos, turinčios daug ESMP, pasiţymi teigiama periodine

rūgštine-Schiff reakcija. Jas galimas stebėti ir įprastinio H&E daţymo metu, tačiau detalesnėms studijoms

galima naudoti labaiu selektyvią techniką. Tai gali būti palyginus paprasti metodai: Taenzer-Unna orseino

metodas arba sudėtingesnis Weigert rezorcino-fuksino metodas. Senstant elastinėms skaiduloms prasideda

jų fiziniai ir biocheminiai pokyčiai [44]. Tai yra skilimas ir fragmentacija, ESMP ir elastino santykio

pokyčiai, didėjantis glutamininės ir aspartatinės rūgšties ir kalcio kiekis. Tai plika akimi matoma ţmogaus

odoje, kuri su amţiumi tampa raukšlėta ir “praranda stangrumą”[47].

Oksitalano skaidulos pirmosios buvo aprašytos Fullmer ir Lillie (1958) periodontinėse

membranose. Dabar jos aptinkamos jau daugelyje audinių, tiek normalių, tiek ir patologinių [48, 49, 50].

Tiriant šviesiniu mikroskopu, oksitalano skaidulas galima atskirti nuo subrendusių elastinių

skaidulų, nes oksitalano skaidulos nesidaţo aldehid-fuksino tirpalais, nebent prieš tai būtų oksiduotos kalio

permanganatu, peroksiskruzdţių ar peroksiacto rūgštimi. Jos taip pat nesidaţo Verhoeff hematoksilinu, su

ar be priešlaikine oksidacija. Daugeliui mokslininkų tiriant elektroninės mikroskopijos būdu, buvo iškelta

prielaida, kad oksitalano skaidulos yra panašios, jei netapačios, elastinių skaidulų mikrofibrilinio proteino

skaiduloms. Jos sudarytos iš mikrofibrilinių vienetų, 7-20nm diametro, turi 12-17 nm periodiškumą [51].

Jų periodiškumas yra geriau matomas prieš tai paveikus rutenijaus raudonuoju. Remiantis jų morfologija,

lokalizacija ir daţymosi ypatybėmis, galima manyti, kad oksitalano skaidulos gali būti nesubrendusi

elastinių skaidulų forma. Mikrofibrilės ir oksitalano skaidulos gali turėti rolę ir po elastogenezės [50]. Jos

tarsi turi “inkarinę” rolę tarp kolageno skaidulų, stromos ląstelių, limfos kapiliarų sienelių, subrendusio

elastino skaidulų, raumeninių ląstelių.

Pirmasis elaunino skaidulas aprašė Gawlik (1965); terminas elauninas yra išvestas iš graikų

ţodţio “aš tempiu”. Priešingai oksitalano skaiduloms, elaunino skaidulos daţosi orseinu, aldehido fuksinu

ir rezorcino fuksinu be priešlaikinės oksidacijos, tačiau nesidaţo Verhoeff hematoksilinu [47].

Skaidulų tipų klasifikacija išlieka diskusijų klausimu. Daţnai yra manoma, kad daţymo

mechanizmas atskiriant elaunino ir oksitalano skaidulas yra per daug empyrinis, kad terminai “elauninas ir

oksitalanas” neturi tinkamo struktūrinio ar funkcinio reikšmingumo ir jog šie trys skaidulų tipai-

oksitalaninės, elaunininės ir elastinės - priklauso nuoseklioms elastogenezėms stadijoms. Buvo pastebėta,

15

kad yra nuoseklumas tarp stambių, subrendusių elastinių skaidulų giliai dermoje, per tarpines elaunino

skaidulas iki oksitalano skaidulų pačiuose paviršutiniuose speneliniuose dermos sluoksniuose [51,52].

2. 1. 2. Kolageno struktūra, funkcija ir biosintezė.

Jungiamojo audinio ekstraląstelinė medţiaga yra sudaryta iš komplekso skirtingų baltymų

grupių, turinčių struktūrinį vientisumą ir įvairias fiziologines savybes. Supramolekulinis fibrilinių

elementų išsidėstymas, mikrofibriliniai tinklai, tirpūs proteinai, glikoproteinai ir platus ratas kitų molekulių

sąlygoja biofizikines tarpląstelinės medţiagos charakteristikas. Sudėtis skiriasi priklausomai nuo

jungiamojo audinio tipo. Priklausomai nuo lokalizacijos jungiamojo audinio ekstraląstelinė medţiaga turi

unikalias funkcines ir biologines charakteristikas [53].

Gausiausi ekstraląstelinės medţiagos proteinai priklauso kolageno šeimai. Tai proteinai, turintys

charakteringą molekulinę struktūrą [46]. Kolagenas pagrindinai yra siūliškos struktūros. Jis yra pagrindinis

jungiamojo audinio struktūrinis komponentas, esantis ir beveik visų parenchiminių organų tarpląstelinėje

medţiagoje, kur uţtikrina audinių ir pačių organų stabilumą ir palaiko jų struktūrinį vientisumą [53].

Kolageninės skaidulos yra įvairaus ilgio, truputį banguotos. Jos yra labai tvirtos, atsparios tempimui, todėl

sudaro mechaninį organų pamatą. Kolageninės skaidulos plotis svyruoja nuo 1 iki 10 m. Chemiškai

kolageninės skaidulos sudarytos iš fibrilinio baltymo kolageno. Kolagenines skaidulas sudaro smulkesnės

struktūros-fibrilės, proteoglikanų sujungtos į pluoštus [25]. Per paskutinį dešimtmetį buvo suţinota daug

naujo apie kolageną. Visų kolageno šeimos atstovų struktūroje dominuoja 4 aminorūgštys: glicinas(Gly),

prolinas, hidroksiprolinas ir hidroksilizinas. Pasikartojančią aminorūgščių seką kolagene galima

pavaizduoti formule Gly-X-Y, kur Gly - aminorūgštis, o X ir Y – bet kokios aminorūgštys, išskyrus

gliciną. Šios heterogeniškos šeimos atstovų funkcijos neapsiriboja vien tik struktūriniu fibriliniu

tarpląstelinės medţiagos karkasu, bet turi ir daugybę papildomų funkcijų. [53]. Kolageno molekulinės

struktūros, biosintezės, kaitos ţinojimas yra svarbus norint suprasti daugelį patologinių proesų, susijusių su

įvairiomis ţmogaus ligomis [53, 54]. Kolagenas turi geras surišamąsias savybes, formuoja tinklą ir gali

tarnauti formuojat atraminį pagrindą ir taip padeda audiniams regeneruoti ir sugyti [55, 56].

Ţodis “kolagenas” yra vartojamas kaip generinis terminas kalbant apie baltymus, kurie turi

charakteringą trigubą spiralę iš trijų polipeptidinių grandinių. Visi kolageno šeimos atstovai turi tokią

supramolekulinę struktūrą, tačiau jų dydis, funcijos ir pasiskirstymas audiniuose yra labai įvairus. Jau yra

ţinomi dvidešimt šeši genetiškai skirtingi kolageno tipai [53, 57,58,59].

Pagal savo struktūrą ir molekulinę sudėtį jie gali būti skirstomi į fibriles formuojantį kolageną,

fibriles jungiantį kolageną (angl.-FACIT), tinklą formuojantį kolageną, sudarantį pagrindą fibrilėms,

transmembraninį kolageną, bazinių membranų kolageną ir kitus su unikaliomis savo funkcijomis. 2

lentelėje pavaizduoti kraujagyslių sienelėje nustatomi kolageno tipai. [58].

16

2 lentelė. Kraujagyslių sienelėje nustatomi kolageno tipų pavyzdţiai

Tipas Molekulinė

sandara

Genai

(genominė lokalizacija)

Vieta audiniuose

Fibriles formuojantis kolagenas COL3A1(2q31) Kraujagyslių sienelė, oda, daugelio audinių

retikulinės skaidulos (plaučių, kepenų ir kt) III [α1(III)]3

Pamatinių membranų kolagenas COL4A1(13q34)

COL4A2(13q34)

COL4A3(2q36-q37)

COL4A4(2q36-q37)

COL4A5(Xq22.3)

COL4A6(Xp22. 3)

Pamatinės membranos IV [α1(IV)]2α2(IV);α1-α6

Mikrofibrilinis kolagenas COL6A1(21q22. 3)

COL6A2(21q22.3)

COL6A3(2q37)

Kraujagyslių sienelė, dermis, kremzlės,

placenta, plaučiai, tarpslanksteliniai diskai VI α1(VI), α2(VI),

α 3(VI)

Fibriles jungiantis kolagenas COL9A1(8q23) Kraujagyslių sienelė, dermis, sausgyslės,

placenta, plaučiai, kepenys XIV [α1(XIV)]3

XXI [α1(XXI)]3 COL21A1(6p12. 3-11. 2) Kraujagyslių sienelė

Skirtingi kolageno tipai skiriasi savo struktūros sudėtingumu ir įvairumu, turimomis

papildomomis ne spiralinėmis sritimis ir savo funkcijomis. Pati plačiausia ir daugiausiai narių jungianti

grupė, kuri sudaro apie devyniasdešimt procentų viso kolageno yra fibriles formuojanti grupė. I ir V

kolageno tipo fibrilės sudaro kaulinio audinio atraminį pagrindą, o II ir XI tipo kolagenas sudaro sąnarių

kremzlių matricos pagrindą. Kolageno skaidulos yra labai tvirtos, atsparios tempimui, todėl sudaro

mechaninį pamatą ir suteikia šiems audiniams stabilumo ir vientisumo [25, 53]. IV tipo kolagenas su dar

lankstesne triguba spirale suformuoja tvirtą tinklą skirtą pamatinėms membranoms [60]. Fibriles jungiantis

kolagenas su įterptine triguba spirale (FACIT), kuriam priklauso IX, XII ir XIV tipo kolagenas jungiasi

kaip atskira molekulė su stambiomis kolageno fibrilėmis ir, turbūt, atlieka kolageno fibrilių diametro

reguliavimo funkciją [58].

Neţiūrint tokios skirtingos kolagenų tipų struktūrinės įvairovės, visi jie turi bendrą šiai šeimai

charakteringą savybę: dešinės pusės trigubą spiralę susidarančią iš trijų α grandinių [53].

Klasikiniam fibriles formuojančiam kolagenui priklauso I, II, III, V ir XI tipo kolagenas. Šios

rūšies kolagenas turi savybę formuoti gerai orientuotus supramolekulinius agregatus. Stebint elektroniniu

mikroskopu fibrilės turi charakteringą ruoţuotą struktūrą turinčią apie 70 nm periodiškumą (vadinamą D-

periodu), susidarančią dėl individualaus kolageno monomerų išsidėstymo. III tipo kolagenas susidaro iš

trijų α1(III) ir yra plačiai paplitęs audiniuose, turinčiuose ir I tipo kolageną, tik išskyrus kaulinį audinį. Jis

yra svarbus tinklinio (retikulinio) audinio komponentas. Jo yra plaučiuose, kepenyse, dermoje, bluţnyje ir

kraujagyslėse [61]. Atlikus tyrimus šviesinės mikroskopijos pagalba I tipo kolagenas rastas kraujagyslių

adventicijoje, o III tipo kolageno daugiausia buvo medijoje [62]. Manoma, kad I tipo kolagenas sudaro

17

“klasikines” kolagenines skaidulas, o “klasikinės” retikulinės skaidulos susideda iš III tipo kolageno [45,

62].

Kolageno tipai IX, XII, XIV, XVI, XIX ir XX priklauso taip vadinamam fibriles formuojančiam

kolagenui su įterpta triguba spirale (FACIT kolagenas). Šio kolageno struktūra apibūdinama kaip

“kolageno sritis” su trumpomis ne spiralinėmis sritimis. Trigubos molekulės jungiasi su įvairių fibrilių

paviršiumi [53]. XII ir XIV tipo kolagenas yra panašus savo struktūra. Abi molekulės kolonizuojasi su I

tipo kolagenu odoje, perichondriume, periosteume, sausgyslėse, plaučiuose, kepenyse, placentoje ir

kraujagyslių sienelėje [53]. Šio tipo kolageno funkcija audiniuose dar yra maţai suprasta.

VI tipo kolagenas susideda iš trijų skirtingų α grandinių (α1, α2, α3) su trumpa triguba spiraline

sritimi ir gana ištęsta sferine pabaiga [63, 64]. Po sekrecijos į tarpląstelinį matriksą, VI tipo kolageno

tetramerai jungiasi prie filamentų ir suformuoja nepriklausomą mikrofibrilinį tinklą beveik visame

jungiamajame audinyje, išskyrus kaulinį [65]. VI tipo kolageno fibrilės ultrastruktūriškai atrodo kaip

filamentai, mikrofibrilės ar segmentai su neryškiu skersiniu 110 nm periodiškumo ruoţuotumu [66-68].

IV tipo kolagenas yra pats svarbiausias pamatinių membranų struktūrinis elementas. IV tipo

kolageno struktūrą galima būtų apibūdinti kaip turinčią tris sritis: N-terminalinę 7S, C-terminalinę sferinę

(NCl) ir centrinę trigubos spiralės dalį su trumpais pasikartojančiais Gly-X-Y intarpais. Jau atrastos 6

subvientų grandinės α1(IV)-α6(IV), susijungiančios į tris atskiras heterometrines molekules [69].

Pagrindinės izoformos α1(IV)2α2(IV) defektai sąlygoja embriono ţūtį, tačiau α5(IV), α3(IV) ar α 4(IV)

grandinių defektai yra įvairių Alporto sindromo formų prieţastis , kadangi α3α4α6 grandis yra svarbi

glomerulų ir alveolių pamatinės membranos stabilumui ir funkcijai [70].

Pagrindiniai kolageno gamintojai organizme yra fibroblastai [25]. Kolageno biosintezė,

prasidedanti nuo genų transkripcijos branduolyje iki kolageno trigubų spiralių susijungimo į stambias

fibriles yra daugiapakopis procesas. Daugiausia ţinių turima apie fibriles formuojančio kolageno grupės

sintezę. Manoma, kad pagrindinis trigubų grandţių formavimosi mechanizmas, būdingas ir kitiems

kolageno tipams [53].

Po prokolageno susiformavimo, trigubos spiralės molekulės yra talpinamos fibroblastų Goldţio

komplekso sekrecinėse pūslelėse ir išskiriamos į tarpląstelinę erdvę. Po sekrecijos, prokolageno trimerai

yra apdorojami priklausomai nuo kolageno tipo. Prokolageno struktūriniai komponentai: C-propeptidai ir

N-propeptidai yra skeliami dviejų specifinių proteazių, prokolageno N-proteazės ir prokolageno C-

proteazės. Abi šios proteazės priklauso Zn2+

priklausančių metaloppoteinazių šeimai [71]. Studijuojant

kolageną sintezuojančius fibroblastus buvo pastebėtas atpalaiduotų N ir C propeptidų prisijungimas ir

patekimas atgal į ląstelę [72]. Tačiau trūksta duomenų apie atgalinį ryšį kontroliuojantį mechanizmą [73].

Kolageno fibrilių susiformavimas yra kompleksinis procesas ir jo aiškinimas yra labiausiai

paremtas in vitro tyrimais. In vitro I , II , III , V ir XI tipo fibriles formuojantis kolagenas į tvarkingas

fibrilines stuktūras jungiasi spontaniškai po prokolageno apdorojimo. Galimybė “pačiam apsijungti”

18

formuojant fibriles yra uţkoduota jau paties kolageno struktūroje. Susiformavusios fibrilės pagal kryptį

orientuojasi priklausomai nuo to, kokiame audinyje jos yra. Fibrilių išsidėstymo kryptys bus skirtingos

odoje, sausgyslėse ir kituose audiniuose. Molekulių jungimasis į fibriles papildomai yra stabilizuojamas

susiformuojančių kovalentinių kryţminių jungčių, kurios prisideda prie kolageno fibrilių tamprumo. Šios

tarpmolekulinės kryţminės jungtys yra prieţastis, kuri sąlygoja fizines ir mechanines kolageno fibrilių

funkcijas ir stabilų jų tinklo susiformavimą [56].

Organizme nuolat vyksta kolageno apykaita ir skaidulų generacijų kaita. Sendamas kolagenas

netenka tamprumo ir jo skaidulos kietėja, storėja [53]. Manoma, kad kolageno kiekio didėjimas ir elastinių

skaidulų skaičiaus maţėjimas lemia senstančių kraujagyslių sienelių silpnėjimą [74]. Neţiūrint su amţiumi

maţėjančio neruoţuotųjų raumeninių ląstelių skaičiaus, net ir daug vyresniame amţiuje, kolageninės

skaidulos irsta ir formuojasi iš naujo. Sudėtingas kolageno gaminimosi procesas susideda iš daugelio

pakopų ir yra įtakojamas daugelio faktorių [53].

Kaip jau buvo minėta anksčiau, kolagenas ţmogaus kūne yra labai svarbus palaikant audinių ir

organų struktūrinį vientisumą. Tai ypač ryšku parenchiminiuose organuose, kur jis yra pagrindinis

tarpląstelinės matricos komponentas. Kolagenas taip pat yra labai svarbus pamatinių membranų

stabilumui. Be biomechaninės funkcijos kolagenas dar turi daug įvairių paskirčių. Specifiniai receptoriai

tarpininkauja ryšiui su kolagenu. Pavyzdţiu galėtų būti specializuoti proteoglikanų receptoriai ar

glikoproteinas VI [75]. Signalai iš šių jų receptorių sąlygoja adhezijos, diferenciacijos, augimo, ląstelių

reaktyvumo procesus.

Kolagenas yra atsakingas uţ augimo faktorių ir citokinų paėmimą, lokalų kaupimą ir pristatymą

bei turi svarbią reikšmę vystantis organams, gyjant ţaizdoms ir atsistatant audiniams [53]. Jau dabar

ţinoma, kad kolagenas turi ir kitų labiau subtilių funkcijų nei ekstraląstelinės matricos architektūra. IV,

XV ir XVIII kolageno nekolageniniai fragmentai turi įtakos angiogenezei ir tumorogenezei. Be to, jie turi

ne tik šią biologinę funkciją. Jie taip pat gali įtakoti ir įvairų ląstelinį reaktyvumą [76].

Atlikus kiekybinius skaičiavimus, nustatančius kolageno-proteoglikanų sąveiką, histocheminiu

Pikrosirijaus poliarizacijos metodu ir elektronine mikroskopija, mokslininkai nustatė, jog kolagenas,

esantis arterijų adventicijoje pasiţymi I tipo kolageno savybėmis. Kolagenas, esantis medijoje

histochemiškai ir ultrastruktūriškai atitinka III tipo kolageną [45,62]. Pikrosirijaus poliarizacijos metodas

tinkamas ir norint atskirti kolagenines skaidulas nuo retikulinių. Morfologinis ir morfometrinis šių

skaidulų ištyrimas rodo, jog retikulinių skaidulų fibriliniai komponentai yra maţesnio diametro ir jos turi

daugiau tarpfibrilinės medţiagos, dėl ko fibrilių išsidėstymas būna ne toks taisyklingas. Manoma, kad

amorfinė medţiaga supanti fibriles yra atsakinga uţ retikulinių skaidulų impregnaciją sidabru [45].

Trichromo daţymo metodika naudojama norint atskirti raumenines ir kolagenines skaidulas, fibriną ir

eritrocitus. Vienas iš ankstesnių dar ir šiuo metu plačiai naudojamų metodų yra Van Gieson metodas,

kuriuo daţant kolageninės skaidulos nusidaţo raudonai, o visi kiti elementai- geltonai. Massono trichromo

19

metodas ir Gomori trichromo metodas padeda išdiferencijuoti raumenines ląsteles nuo kolageninių ir

elastinių skaidulų [77].

Kolageno daţymas pikrosirijaus ir trichromo metodais yra naudojami daţnai [78]. Pikrosirijaus

metodas leidţia nustatyti ir ankstyvuosius kraujagyslės sienelės degeneracinius pakitimus [79].

Pagrindiniai histologiniai kolageno daţymo būdai apibendrinti 3 lentelėje. Kolageno tyrimams naudojami

ir imunohistocheminiai metodai, kurie padeda atskirti įvairių tipų kolageną. [80].

3 lentelė. Pagrindiniai kolageninių skaidulų daţymo metodai.

METODAI DAŢAI

Van Gieson Pikrininė rūgštis, fuksinas

Masson trichromo Fuksinas, fosforomolibdeninė rūgštis, metileno mėlis

Gomori trichmromo Fosforovolframinė rūgštis, chromotrofas 2R, greitsis ţalias FCF

Pikrosirijaus Sirijaus raudonasis, pikrininė rūgštis

Kolagenas yra stambiausia organizmo organinių makro-molekulių grupė. Jis atlieka svarbią

mechaninę funkciją, ypač jungiamajame audinyje. Kauluose, sausgyslėse, sąnarių kremzlėse ir kitur

fibrilinis kolagenas atlieka pagrindines biomechanines funkcijas, svarbias šių organų sistemų

funkcionavimui, taip pat sukuria ląstelių mikroaplinką [53].

2. 1. 3. Neruoţuotosios raumeninės ląstelės arterijų sienelėje

Neruoţuotųjų raumenų ląstelės (NRL) yra vyraujantis arterijų sienelės ląstelių tipas [81, 82]. Jos

yra medijoje, tačiau pavienių NRL jau ankstyvame amţiuje aptinkama ir intimoje. Jos reaguoja į daugelį

vazoaktyvių medţiagų. Neruoţuotųjų raumenų ląstelėms būdinga ne vien tik kontraktiliškumas. Jos yra ir

jungiamąjį audinį formuojančios ląstelės, sintetinančios ir sekretuojančios kolageną, elastinių skaidulų

proteinus, proteoglikanus. Audinių kultūrose yra skiriami du fenotipai: kontrakcinis ir sintetinis. Minėti

fenotipai aprašyti ir arterijų sienoje. Įrodyta, kad neruoţuotųjų raumenų ląstelės pačios gali sintetinti

augimą reguliuojančias molekules ir taip stimuliuoti save bei aplinkines ląsteles. Diskutuojama dėl

fibrozines plokšteles sudarančių neruoţuotųjų raumenų ląstelių kilmės iš medijos ar intimos uţuomazginių

(Langerhanso) ląstelių, kurioms būdinga proliferuoti atsakant į įvairius paţeidimus. Paţymėtina, kad

aterosklerozinių plokštelių neruoţuotųjų raumenų ląstelės yra monokloninės, kitaip tariant, jos yra kilę iš

tos pačios ląstelės ir sudaro genetiškai identiškų ląstelių sankaupą [ 82].

Neruoţuotųjų raumenų kontraktilinė funkcija daţnai apsprendţia ir paties organo funkciją.

Kraujagyslių neruoţuotieji raumenys turi itin svarbią funkciją reguliuojant kraujagyslės spindţio diametrą

maţose artrijose-arterijolėse, o didesnių kraujagyslių sienelėje pasiţymi viskozinėmis elastinėmis

savybėmis ir spindţio diametrą keičia neţymiai. Dalyvaudamos kraujagyslės sienelių diametro

reguliavime, kartu reguliuoja ir kraujospūdį [82].

20

Neruoţuotųjų raumenų ląstelių augimą ir diferenciaciją įtakoja augimo faktoriai bei

neurohumoraliniai faktoriai. Yra akivaizdus ryšys tarp protein kinazės G ekspresijos ir kontraktilinio

fenotipo raumenų ląstelių. Ląstelės turi savybę aplink save produkuoti tarpląstelinę matricą. Pastaruoju

metu didelis dėmesys skiriamas neruoţuotųjų raumenų ląstelių apoptozei, kuri yra svarbus intimos

hiperplazijos reguliavimo mechanizmas.

NRL yra verpsto formos ir gali susitraukinėti bei išsitempti. Atsipalaidavusios ląstelės ilgis yra

maţdaug 25-50 µm ir 5 µm pločio. Šios ląstelės turi po vieną branduolį. Jos daţnai yra sujungtos į

pluoštelius. Jos gali susitraukinėti dėl intraląstelinių kontraktilinių filamentų-aktino ir miozino. Šie

filamentai yra tokie patys tiek skeleto raumenyse, tiek ir širdies raumenyse, tačiau jų išsidėstymas skiriasi.

Sarkoplazmoje randama įvairių receptorių (prostaciklinų, endotelino, serotonino, muskarininiai bei

adrenerginiai receptoriai), antrinių perdavimo generatorių (adenilat ciklazė, Fosfolipazė C0, G proteinai

(RhoA, G alfa), kinazių (Protein kinazė C, Protein kinazė A), jonų kanalų (L tipo kalcio kanalai, ATF

jautrūs kalio kanalai, kalciui jautrūs kalio kanalai).

Proliferacija ir fenotipinė NRL moduliacija yra pagrindiniai kraujagyslių remodeliavimosi

mechanizmai [81].

Nagrinėjant širdies arterijų NRL, daugumoje atvejų jos išsidėsto cirkuliariai spindţiui. Tačiau

medijos-adventicijos riboje NRL išsidėstymas koronarinės arterijose, kurių spindis didesnis nei 100 µm,

yra ir išilginis ir įţambinis. Toks išsidėstymas susijęs su tuo, kad šios arterijos sienelės turi atlaikyti širdies

išstumiamą kraujo srovę. Tolstant nuo širdies, maţėjant arterijų diametrui, NRL tampa taisyklingos

verpstės formos ir išsidėsto cirkuliariai spindţiui [83- 85].

Išstudijavus ţmogaus intrakranijinių arterijų, kurių diametras didesnis nei 100µm, medijos NRL,

nustatyta, kad jos daţniausiai išsidėsto cirkuliariai. Medijos NRL yra verpstės formos. Galvos smegenų

arterijose, esančiose netoli galvos smegenų bazės, gretimos NRL daţniausiai būna susijungusios į

smulkias skaidulas. Šių skaidulų susiformavimas ţenklesnis proksimalinėse arterijų dalyse, tačiau ţenkliai

maţėja einant link arterijos sienelės periferijos. Galvos smegenų arterijose NRL daţniausiai išsidėsto

cirkuliariai spindţiui, tačiau netvarkingai, pereidamos į išilginę ir įţambinę padėtis. Šios NRL kartais

suglaudusios su cirkuliariai išsidėsčiusiomis NRL sudaro „X“ ar „Y“ formos anostomozes [86]. Lyginant

arterijas pastebėta, kad maţiau taisyklingai NRL išsidėsto slankstelinės, pamatinės ir vidinės miego

arterijos medijoje. Grupės išilgai išsidėstančių NRL nustatytos pamatinėje, pamatinėje ir vidinėje miego

arterijose. Tačiau panašių grupių nerasta priekinėje, vidurinėje ir uţpakalinėje smegenų arterijose. Šiose

arterijose NRL sudaro 5-30 µg diametro anastomozines jungtis. Grupelės įvairiapusiškai išsidėsčiusių

NRL nustatytos maţais kiekiais tose vietose, kur nuo stambiųjų arterijų atsišakoja lateralinės šakutės [87].

Šiose vietose NRL forma, dydis ir išsidėstymas būna įvairus [88].

Arterijose, kurių išorinis diametras yra apie 1mm, NRL išsidėsto tam tikru reguliarumu

cirkuliariai ir įţambiai arterijos ašiai [86]. Tiriant maţesnes galvos smegenų arterijas, pastebėta, kad NRL

21

turi bi- ir trifurkacijas ląstelių poliuose [88]. NRL, esančios bifurkacijos vietoje, išsidėsto itin tankiai, lyg

juosdamos atsišakojimo ţiotis. Vėliau jų išsidėstymas tampa maţiau tvarkingas, kartais net sudaro

netaisyklingas smulkias skaidulas [86].

Tiriant ţmonių galvos smegenų arterijose esančias NRL, arterijos buvo suskirstytos į 4 grupes

pagal cirkuliariai išsidėsčiusių NRL kiekį. Arterijose, kurių diametras buvo didesnis nei 100 µm,

nustatytos 4-20 cirkuliariai išsidėsčiusių NRL eilių. Šios NRL buvo verpstės formos ir kai kurios gale

turėjo atsišakojimus. Įvairesnėmis kryptimis išsidėsčiusios NRL rastos medijos-adventicijos riboje,

atsišakojančiose, stambiose galvos smegenų arterijose, kurių diametras buvo didesnis nei 300 µm ir

visose, kurių diametras buvo nuo 100 iki 300 µm. Arteriolės, kurių diametras buvo 30-100 µm, turėjo 2-3

cirkuliariai išsidėsčiusių NRL eiles. Įvairia kryptimi išsidėstančios NRL buvo šio diametro galvos

smegenų arterijų medijos-adventicijos riboje. Terminalinės arteriolės (10-30µm) turėjo vieną NRL eilę.

Multipolinės (ţvaigţdiškos formos) NRL buvo nustatytos medijos-adventicijos riboje arterijų atsišakojimų

vietose. Prekapiliarinėse arteriolėse (7-10 µm) buvo vienas sluoksnis šakotų NRL. Gauti rezultatai yra

panašūs į rezultatus gautus tiriant kitus ţinduolius [89, 90].

Arterijos sienelės storėjimas amţiaus įtakoje susijęs ir su NRL masės didėjimu bei jungiamojo

audinio kiekio didėjimu. NRL masė arterijų sienelėje didėja visų pirma dėl jau esančių ląstelių

hipertrofijos, kartu vykstant poliploidizacijai [91]. Naujausiais tyrimais įrodyta, kad poliploidinės aortos

sienelės NRL gali būti vadinamos senėjimo biomarkeriais [92].

Taip vadinamuose “ medijos defektuose” NRL grupuojasi maţėjančia tvarka link kraujagyslės

spindţio, o VEM matosi ovalūs plyšiai. Specifinio NRL išsidėstymo “medijos defektuose” nenustatyta

[87]. Aneurizmų galvos smegenų arterijose vietose NRL išsidėsto lyg „stumiamos“ iš arterijos vidaus.

Netaisyklingos formos NRL susispiečia link medijos defekto. VEM defektas matomas aneurizmos

kaklelio vietoje [86]. Tiriant NRL pokyčius amţiaus bei reaktyvių deguonies rūšių įtakoje ir NRL

proliferacijos pakitimus, nustatyta, kad su amţiumi maţėja NRL proliferacinės galimybės, padidėja

reaktyvių deguonies rūšių ir padidėja mitogeno aktyvuotos proteinkinazės aktyvumas. Tai gali būti

aiškinama ląstelių cikle dalyvaujančio baltymo reguliavimo pokyčiais. Padidėjęs reaktyvių deguonies

rūšių kiekis siejamas su susilpnėjusiu endogeniniu antioksidaciniu aktyvumu, padidėjusia lipidų

peroksidacija ir mitochondrijų DNR pakenkimu. Oksidacinių procesų pokyčių sukelti paţeidimai ir

sumaţėjusios NRL proliferacinės galimybės yra svarbūs vykstant amţiniams procesams [93, 94].

Su amţiumi vainikinėse ţmogaus arterijose stebima NRL migracija iš medijos intimos link.

Amţiniai pokyčiai, vykstantys arterijos sienelėje susiję su NRL apoptoze ir pasikeitusiu atsaku į įvairius

augimo faktorius [81, 94, 95]. Tiriant amţinius pokyčius, nustatomas NRL kiekio maţėjimas arterijų

medijoje [96]. Apoptozė yra fiziologinis ląstelių ţuvimo mechanizmas, kuris reguliuoja daugelio audinių

architektūrą ir sudėtį. Tiriant ţmonių aortos mediją nustatyta, kad formuojantis aneurizmoms kraujagyslių

22

NRL apoptozė sustiprėja, o NRL tankis sumaţėja. Formuojantis aneurizmai, apoptozinis NRL procesas

būna ţenkliai stipresnis nei normalių aortų medijoje [96- 99].

Apoptozės metu keičiasi NRL chromatino kondensacija, atsiranda citoplazmos ir branduolių

fragmentacija. Šie procesai prasideda jau pačiuose pradiniuose aneurizmų formavimosi etapuose [100].

Formuojantis aneurizmai, pastebimas ţenklus NRL tankumo sumaţėjimas toje vietoje, kas

susiję su NRL apoptoze. Kadangi NRL atlieka svarbią rolę arterijų medijos architektūroje ir arterijos

sienelės remodeliavimesi, NRL apoptozė yra svarbus poţymis, formuojantis aneurizmoms [98, 101].

Aneurizmų formavimosi metu pastebimi ir tokie arterijos sienelės pokyčiai, kaip VEM fragmentacija,

NRL tankio maţėjimas bei, paţengus procesui, degeneraciniai poţymiai adventicijos sluoksnyje [102].

23

2. 2. SU AMŢIUMI SUSIJUSIŲ ARTERIJOS SIENELĖS POKYČIŲ BENDROJI

CHARAKTERISTIKA

Nuo seno ţmogaus chronologinis amţius buvo tapatinamas su jo arterijų amţiumi. “Ţmogaus

amţius yra toks pat kaip jo arterijų” [103]. Senėjimas - tai ilgalaikis biologinis procesas, prasidedantis dar

prieš senatvę, dėl jo sumaţėja viso organizmo ir atskirų funkcinių sistemų adaptacinės galimybės [104].

Išskiriami šie amţiniai procesai, vykstantys arterijos sienelėje postnataliniame periode:

normalaus augimo, diferenciacijos, funkcinio-morfologinio prisitaikymo ir fiziologinio senėjimo [105].

Amţiaus bėgyje arterijų sienelėse vyksta mechaninių ir struktūrinių savybių pokyčiai. Keičiaisi

kraujagyslių tonusas, sumaţėja įvairių organų ir audinių aprūpinimas krauju [103, 106]. Ar arterijos turi

amţių? Kiekviena funkcionuojanti sistema turi tam tikrus adaptacinius ir fiziologinius mechanizmus.

Būtent tai leidţia kraujagyslėms būti plastiškomis, keisti savo architektūrą geriausiai prisitaikant prie

kintančių sąlygų. Arterijose vyksta amţiniai pokyčiai, kurie skiriasi pobūdţiu ir laipsniu įvairiose to paties

individo kraujagyslėse. Amţinių pokyčių funkcinio tyrimo pagrindas yra organo adaptacijos galimybių

analizė.

Daţniausiai yra tiriami morfologiniai, histocheminiai ir funkciniai arterijų amţiniai pokyčiai

[104]. Pavyzdţiui, biopolimerų, įeinančių į arterijos sienelę fiziko-cheminės savybės apsprendţia visas

šias savybes: pralaidumą, tamprumą, barjerinę, deponacinę, atraminę, reparacinę ir kitas. Todėl daţnai

nagrinėjant arterinės sistemos adaptacines galimybes tiriama histocheminės kraujagyslių charakteristikos

[104]. Ţenkliausi senstančių arterijų poţymiai yra remodeliavimasis, kuris sąlygoja arterijų sienelės

storėjimą, spindţio didėjimą ir intimos storėjimą [95, 107, 108,].

Arterijose, ypač elastinio tipo, daugėja kolageno, maţėja elastinių skaidulų, aktyvesni tampa

sienelės kalcifikacijos procesai. Keičiasi sienelės storio ir arterijos spindţio santykis, arterijos kietumas ir

endotelio funkcija [74, 95, 109, 110]. Endotelis gamina vazo-aktyvias medţiagas, tokias kaip azoto oksidą

(vazodiliatatorių) ir endoteliną (vazokonstriktorių ir prokoaguliantą). Su amţiumi endotelino gamyba

didėja, o azoto oksido maţėja. Tai skatina prokoaguliacinius procesus ir suaktyvėja NRL vešėjimas

intimoje. [103, 106, 110]. Amţiniai pokyčiai susiję su NRL apoptoze, proliferacija ir pasikeitusiu atsaku į

augimo faktorius, tokius kaip transformuojantį augimo faktorių-beta 1. Su amţiumi maţėja Ca2+

aktyvuojamų K+ kanalų tankis vainikinių arterijų NRL ir sustiprėja atsakas į endotelio konstrikcinį faktorių

ir K+. Naujausiais tyrimais įrodyta, kad su amţiumi maţėja vazodiliatacinis testosterone poveikis, kuris

pasireiškia per padidėjusį Ca2+

aktyvuojamų K+ kanalų pralaidumą. Vykstant kraujagyslių sienelės

remodeliavimuisi, keičiasi ir endotelio funkcionavimas. Tai ţenkliai pastebima nagrinėjant nuo endotelio

priklausantį diliatacinį poveikį, kuris yra pasikeitusios endotelio azoto oksido (NO) sintazės aktyvumo ir

padidėjusio reaktyvių oksido rūšių gamybos rezultatas. Taigi, amţiniai pokyčiai yra sąlygoti pasikeitusios

pusiausvyros tarp relaksacinių ir kontrakcinių faktorių išskyrimo iš endotelio. Prie šių su amţiumi

24

susijusių endotelio funkcijos pokyčių atsiradimo prisideda ir endotelino-1 ir angiotenzino II pasikeitimai.

Keičiasi ir endotelio regeneracinės savybės. Tai įtakoja su amţiumi aktyvėjantys endotelio ląstelių

apoptozės procesai [95, 109, 110, 111].

Amţiniai arterinės sistemos anatominiai ir histologiniai pokyčiai pasireiškia kraujagyslės sienelės

intimos prisitaikomąja hiperfunkcija. Daţnai tai apima visus vidinio sluoksnio elementus. Vidinė sienelės

dalis palaipsniui hialinizuojasi, vyksta taip vadinama “fiziosklerozė” arba amţinė fibrozė. Tačiau net to

paties amţiaus ţmonių arterijų fibrozė skiriasi. Arterijų medijos jungiamasi audinys palaipsniui keičia

raumeninius bei elastinius elementus, maţėja kraujagyslių elastingumas [109, 112]. Kapiliarinėje

sistemoje taip pat remodeliuojasi sienelės, vyksta dalinė arteriolių ir kapiliarų obliteracija, maţėja

rezervinių kapiliarų kiekis. Arterijų struktūra kinta per visą ţmogaus gyvenimą. Alteracija pasireiškia

storėjančia sienele ir didėjančia apimtimi. [104]. Nustatyta, kad arterijų sienelės storis didėja storėjant

intimai, net ir tų individų, kurių arterijų sienelės nepaveiktos aterosklerozės [113]. Kraujagyslių sienelės

morfologinė sandara keičiasi visą ţmogaus gyvenimą [114,115]. Arterijų anatominė bei histologinė

struktūra keičiasi priklausomai nuo amţiaus, srities, kurią maitina kraujagyslės, nuo kraujagyslių spindţio

dydţio. Ontogenezės procese arterinė sistema prisitaiko prie pastoviai besikeičiančių hemodinaminių

faktorių, struktūrinių pokyčių kitose sistemose bei organuose [99,74]. Amţiniai pokyčiai audiniuose ir

organuose sąlygoja tą anatominį foną, kuriame atsiranda ir formuojasi įvairūs susirgimai [116]. Tyrimais

nustatyta, kad kraujagyslių sienelės sluoksnių augimo dinamika labai skirtinga [104,105]. Ryškiausiai

kinta kraujagyslių intima ir medija [117]. Pradţioje gyvenimo didėja kraujagyslės spindis, storėja jos

dangalai ir vyksta audinių elementų diferenciacija. Pirmuosius 5 gyvenimo metus intensyviai auga intima,

kiek maţiau intensyviai-medija. Tarp 5-8 metų amţiaus vidinio ir vidurinio sluoksnio augimas

suvienodėja. 8-12 metų amţiaus intensyviau formuojasi arterijos sienelės medija. Nuo 12 iki 30 metų

amţiaus lėtėja kraujagyslių sluoksnių formavimasis. Vyksta struktūriniai adaptaciniai kitimai, susiję su

kraujagyslių funkciniu krūviu. Po 30 metų atsiranda pirmieji arterijų degeneracijos poţymiai [104, 118].

Kraujagyslių, ypač elastinio tipo arterijų, sienelėse ima gausėti jungiamojo audinio, atsiranda

regresijos elementai [25, 104]. Vidiniame ir viduriniame kraujagyslių sluoksniuose gausėja

glikozaminoglikanų [114]. Nuo 60-70 metų intimoje vietomis sustorėja kolageninės skaidulos,

fragmentuojasi elastinės skaidulos. [25, 104] Medijoje atrofuojasi raumeninės ląstelės ir gausėja

kolageninių skaidulų. Adventicijoje atsiranda išilgai išsidėsčiusių neruoţuotųjų raumenų ląstelių. Nuo 65-

70 metų atsiranda senatvinis kraujagyslės išsiplėtimas [ 114].

Sunku atskirti paskutiniąją diferenciacijos stadiją nuo pradinių regresinių pokyčių. Amţiaus

bėgyje intima storėja, elastinės medijos sluoksniai kinta chemiškai ir tampa maţiau elastingi ir pagaliau,

kaupiasi riebalai tarp elastinių ir kolageninių skaidulų.

Su amţiumi kinta kraujagyslių struktūra ir funkcijos. Tai įtakoja ir visą organizmą. Dėl stambiųjų

kraujagyslių su amţiumi susijusio remodeliavimosi, sustorėja arterijų sienelė ir prasiplečia spindis.

25

Kraujagyslių senėjimas apibūdinamas procesais, kuriuos galima priskirti tiek prie degeneracinių, tiek ir

prie adaptacinių procesų [107]. Arterijos adaptuojasi prie pakitusių kraujo tėkmės sąlygų, mechaninių

stresų ir sienelės tempimo [119].

Arterijų amţiniai procesai pasiţymi kokybiniais ir kiekybiniais elastinių skaidulų pokyčiais.

Elastinės skaidulos vyresnių ţmonių arterijose yra dezorganizuotos, plonesnės ir labiau fragmentuotos

palyginus su jaunais individais. Elastinės skaidulos turi svarbią palaikomąją funkciją. Su amţiumi daugėja

citokinų, kurie stimuliuoja elastazės aktyvumą. Elastinių skaidulų sudėties pokyčiai skatina polinkį

kalcifikaciniams procesams. Elastinių skaidulų struktūra su amţiumi gali būti paveikta trimis reakcijomis:

elastolize, elastokalcinoze ir naujų elastinių skaidulų gamyba. Šie procesai sukelia eilę padarinių. Keičiasi

elastinių skaidulų santykis, kolageno kiekis, arterijos spindis, kraujo tėkmės savybės, kas skatina ateromų

susidarymą [106, 115]. Padidėjęs kalcio prisijungimas prie elastino, kuris buvo stebėtas tyrimuose su

ţiurkėmis, taip pat įtakoja elastino savybių pokyčius. Eksperimentinis poveikis elastinui sąlygoja arterijų

diliataciją ir aneurizmų formavimąsi [120].

Su amţiumi kinta ir intimos storis. Ţmonių aortoje pirmieji sustorėjimo poţymiai matomi jau 20-

40 metų amţiuje, o vyrenių nei 65 metų amţiaus individų intimos storėjimas itin akivaizdus. Palyginus su

jaunų ţmonių intima, vyresnių ţmonių arterijų intimoje yra daugiau kolageno, glikozaminoglikanų,

fragmentuotų elastinių skaidulų, neruoţuotųjų raumenų ląstelių ir mononuklearinių ląstelių [113,121]. Su

amţiumi storėjanti intima iš dalies yra įtakota kraujospūdţio. Atliekant tyrimus su ţiurkėmis, sumaţinus

kraujospūdţio kilimą, sumaţėja ar net sustoja ir intimos storėjimas. Su amţiumi stambiosiose

kraujagyslėse taip pat didėja medijos storis. Tačiau šis storėjimas yra daug maţesnis, nei eksperimentinės

hipertenzijos metu. Tiriant ţiurkes nustatyta, kad jų aortos ir miego arterijų sienelės storis didėja, nors

kraujo spaudimas ir nekinta [107].

Arterijų sienelės elastingumo maţėjimas ir kietėjimas yra kitas amţinis poţymis. Jis nustatomas

ir normalų kraujospūdį turintiems ţmonėms, nepriklausomai nuo etninių grupių ar gyvenimo būdo.

Arterijų spindţio didėjimas yra ir kompensacinis mechanizmas [107]. Morfofiziologiniai arterijų amţiniai

pokyčiai nėra pilnai aiškūs. Aiškinančių teorijų yra daug, bet jos aiškina tik tam tikrą vykstančių procesų

dalį. Amţiniai pokyčiai arterijų sienelėse-yra visas kompleksas įvairaus pobūdţio procesų [105]. Amţiniai

procesai galvos smegenyse bei jų kaujagyslėse išlieka svarbia tyrimų sritimi [122].

1883 m. R. Thoma buvo pirmasis, kuris pradėjo tyrinėti kraujagyslės sienelės amţinius pokyčius.

Jo manymu, amţinis kraujagyslių sienelės storėjimas yra reaktyvinis procesas, atsirandantis kaip atsakas į

sulėtėjusią kraujotaką po atsiskyrimo nuo placentos kraujotakos. Naujai susidariusios medţiagos savybės

priklauso nuo įtampos, kuri tenka sienelei. Tyrėjas R. Thoma manė, kad esant maţai įtampai kraujagyslės

sienelės medijoje jungiamasis audinys būna panašus į esantį kitose organizmo vietose, o esant didelei

įtampai kinta elastinio skaidulų ir raumeninių ląstelių formavimasis [105].

26

Patologiniai sienelės pokyčiai vyksta dėl įvairių kiekybinių, funkcinių ir struktūrinių pokyčių bei

turi ryšį su funkciniu prisitaikymu ir senatviniais pokyčiais [123-125]. Amţiniai pokyčiai vyksta dėl

konstitucinių organizmo ypatumų, kintančių su amţiumi, organų funkcinės apkrovos [126]. Amţius - tik

organo formavimosi etapas, o formavimosi lygis atskiro individo gali būti skirtingas [127]. Arterijų

struktūra bei pokyčiai priklauso nuo jų lokalizacijos, pvz.: ar jos yra raumeniniame audinyje ar

tuščiaviduriuose organuose [128]. Kai kurie mokslininkai neišskiria ryškios ribos tarp amţinių ir

patologinių arterijų pokyčių. Manoma, kad pokyčiai vyksta dėl arterijos sienelių uţsipildymo balastinėmis

baltyminėmis medţiagomis, kurių kiekis didėja su amţiumi. Tai vyksta dėl ilgo mechaninio apkrovimo ir

yra fiziologinė presklerozinė būsena [129].

Daug dėmesio yra skiriama atskirų kraujagyslių sienelės komponentų pokyčiams [130].

Jungiamojo audinio amţinė kolagenizacija ir hialinizacija vyksta dėl baltyminių medţiagų surišimo, dėl

ko prasideda audinių dehidratacija, maţėja elastiškumas, jie plokštėja. Daug dėmesio skiriama pagrindinės

tarpląstelinės medţiagos rolei. Kaip ţinoma, ji uţpildo visus tarpus tarp kraujagyslių sienelės elementų.

Daugelis autorių nurodo, kad ši medţiaga yra normali kraujagyslinės sienelės sudedamoji medţiaga.

Kalbant apie amţinius pagrindinės tarpląstelinės medţiagos pokyčius, autorių nuomonė apie tai išsiskiria.

Daugelis mano, kad jos kiekis su amţiumi didėja. Manoma, kad jos išsidėstymas kraujagyslės sienelėje

taip pat priklauso nuo amţiaus [105].

Elastinės skaidulos ir lipidai taip pat yra labai svarbūs elementai, turintys didelę histofiziologinę

reikšmę amţiaus sąlygotiems pokyčiams arterijų sienelėje. Minėtų medţiagų išsidėstymas bei elastinių

skaidulų stovis įvairiuose arterijų sluoksniuose skiriasi. Jų kiekio svyravimas ir netolygus pasiskirstymas

susijęs tiek su amţiumi, tiek ir su patologinais procesais, vykstančiais kraujagyslių sienelėje. Su amţiumi

rūgščiųjų glikozaminoglikanų ir PAS teigiamų medţiagų kiekis ţmogaus aortos sienelėje kurį laiką didėja.

Tačiau įvairių individų iš tos pačios amţiaus grupės, šių medţiagų kiekis varijuoja [105].

27

2. 3. SU AMŢIUMI SUSIJĘ ARTERIJŲ POKYČIAI

2. 3. 1. Su amţiumi susiję elastinio tipo arterijų pokyčiai

Stambių arterijų sienelėse vyrauja elastinės skaidulos ir membranos. Pagrindiniai su amţiumi

susiję pokyčiai šio tipo kraujagyslių sienelėje vyksta intimoje ir medijoje. Intima su amţiumi sustorėja. Tai

vyksta dėl jungiamojo audinio formavimosi, elastinių skaidulų ir raumeninių ląstelių hiperplazijos

[104,105, 131]. Kiekviename ţmogaus gyvenimo etape elastinio tipo kraujagyslių sienelėse galima stebėti

tam tikrus būdingus struktūrinius pokyčius. Pavyzdţiui, aortos sienelėje postnataliniame periode ir pirmus

dvidešimt metų stebimas intensyvus sienelės augimas, kuris daugiausiai vyksta dėl medijos struktūrų

augimo. Tuo periodu sienelėje ţymiai daugėja tinklinių ir ląstelinių elementų. 20-30 metų amţiuje baigia

formuotis kraujagyslių sienelės audinių struktūra. Jau tada intimoje nustatomi ţidininiai sustorėjimai,

tačiau jie būna dar reti. Atsiranda pokyčiai ir vidinėje elastinėje membranoje, vyksta fragmentacija ir

elastinės membranos lizė. Išorinis sluoksnis to amţiaus laikotarpyje beveik nekinta. 30-40 metų amţiaus

ţmogaus kraujagyslės intimoje atsiranda smulkiaţidininiai sustorėjimai, kolageninių skaidulų,

pobendotelinio sluoksnio proliferacija, atsiranda rūgščių ir neutralių glikozaminoglikanų sankaupos.

Keičiasi ir elastinės skaidulos. Vyksta progresyvi skaidulinių elementų degeneracija. Išoriniame

sluoksnyje maţėja jungiamojo audinio skaidulų. 40-50 metų amţiaus ţmogaus elastinių arterijų intimoje

smulkūs ţidininiai sustorėjimai progresuoja. Tose vietose kolageninės ir retikulinės skaidulos netolygiai

išburksta. Elastinės membranos skilinėja į plonas fibriles, kurios vėliau ištirpsta. Išoriniame sluoksnyje ir

toliau maţėja jungiamojo audinio skaidulų. 50-60 metų amţiuje medijoje daugėja kolageninių skaidulų,

tuo pačiu maţėja raumeninių ląstelių ir elastinių skaidulų. Elastinėse membranose atsiranda ţidiniai jų

išplonėjimas, fragmentacija, lizė. Tose vietose vėliau atsiranda kalcio druskų masės, vyksta kalcinozė. 60-

80 metų amţiaus individų arterijose vyksta elastinių ir lipidinių elementų lipoidinė distrofija. Storėjant

vidiniam kraujagyslių sluoksniui, sutrinka aprūpinimas deguonimi ir mityba poendoteliniame bei

vidiniame kraujagyslių sluoksniuose [104,105, 131].

2.3.2. Su amţiumi susiję raumeninio tipo arterijų pokyčiai

Raumeninio tipo arterijose iki 40 metų vyksta vidinio sluoksnio storėjimas. Vėliau medijoje

atsiranda raumeninių ląstelių atrofijos ţidiniai, daugėja kolageno. Sienelėje atsiranda lipidų. 50-60 metų

amţiaus individų arterijų sienelėse spartėja kolageninių skaidulų grubėjimas, hialinizacija. Po 50-60 metų

prasideda vidurinio sluoksnio elastinių skaidulų fragmentacija ir irimas. Apie 70 metų amţiaus individų

arterijų vidinis sluoksnis vėl storėja, o tuo pat metu vystosi vidurinio sienelės sluoksnio atrofija. Vidinė

elastinė membrana su amţiumi palaipsniui fragmentuojasi, keičasi jos storis. Raumeninių arterijų

28

adventicijos apimtis maţėja iki 35 metų. Ji tampa maţesne uţ vidurinio amţiaus individų ir maţėja iki

gilios senatvės. Tai susiję su kolageninių skaidulų maţėjimu. 45-60 metų amţiaus ţmogaus kraujagyslių

adventicijoje ląstelinių elementų kiekis išlieka beveik pastovus. Senstant, išoriniame sluoksnyje atsiranda

neruoţuotų raumenų ląstelių [104,105, 131].

2. 3. 3. Su amţiumi susiję mišraus tipo arterijų pokyčiai

Mišraus tipo arterijos pasiţymi beveik lygiu raumeninių ląstelių ir elastinių skaidulų kiekiu

viduriniame sienelės sluoksnyje. Mišraus tipo bendrąjai miego arterijai būdinga, kad sienelės storėjimas ir

diametro didėjimas vyksta periodiškai. Nuo dešimties metų šios arterijos sienelės medijoje daugėja

elastinių skaidulų. Didėja ir raumeninių komponentų apimtis. Išorinė šios kraujagyslės sienelės dalis savo

formavimąsi baigia apie šešioliktus ţmogaus gyvenimo metus ir iki keturiasdešimties metų jos histologinė

sandara beveik nekinta. Didţiąją dalį išorinio mišraus arterijų sluoksnio sudaro kolageninės skaidulos.

Elastines skaidulas galima aptikti tik bendrosios miego arterijos sienelės išorinio sluoksnio vidinėje dalyje

[104].

Mišraus tipo arterijoms būdinga, kad antrąjame dešimtmetyje vyksta visos sienelės elastinių

struktūrų augimas. Sulaukus dvidešimties metų, ţmogaus arterijos sienelės aktyvus formavimasis baigiasi

ir po trisdešimties metų stabilizuojasi pagrindiniai kraujagyslės sienelės parametrai. Tačiau vidinė

kraujagyslės sienelės dalis ir toliau storėja. Trečioji sienelės struktūrų formavimosi banga būna po

keturiasdešimties metų. Daţniausi arterijų architektonikos amţiniai kokybiniai pokyčiai: pradeda irti

skaidulos, keičiasi histocheminių komponentų sudėtis. Šiuos procesus galima pavadinti involiuciniais-

regresiniais [104,131,132].

Jeigu pirmuosius keturis dešimtmečius kraujagyslės vidinio ir vidurinio sienelės sluoksnių

storėjimas vyksta dėl pačių skaidulinių struktūrų didėjimo, o arterijų ilgėjimas ir spindţio platėjimas

atspindi kraujagyslės augimą, tai po keturiasdešimties metų vidinis ir vidurinysis kraujagyslės sienelės

sluoksniai storėja dėl elastinių skaidulų fragmentacijos ir net irimo, dėl jose besikaupiančių

glikozaminoglikanų. Bendrosios miego arterijos vidinio ir vidurinio sluoksnių storis savo maksimumą

pasiekia apie 41-60 individo metus. Dėl vidinėje elastinėje membranoje atsirandančių defektų apie

šešiasdešimtuosius metus keičiasi jos struktūrinė sandara. Sutrikus barjerinei funkcijai vidiniame

kraujagyslės sienelės sluoksnyje kaupiasi glikozaminoglikanai ir plazminiai baltymai, vyksta procesai,

rodantys sienelės mitybos sulėtėjimą. Medijoje irimo procesai vyksta taip pat intensyviai kaip ir intimoje.

Apie 41-45 metus elastinių skaidulų dezorganizacija ir irimas vyksta lokalizuotai, o apie

penkiasdešimtuosius metus procesas jau apima visą sienelę. Apie šešiasdešimtuosius metus sienelės

viduriniojo sluoksnio didţioji dalis elastinių skaidulų fragmentuojasi, išsidėsto netolygiai. Apie

septyniasdešimtuosius metus ir vyresniame amţiuje viduriniame sluoksnyje elastinių skaidulų kiekis

29

ţymiai sumaţėja. Ţmogaus bendrosios miego arterijos vidurinėje sienelės dalyje esančios raumeninės

ląstelės po keturiasdešimties metų pradeda irti. Daug ryškiau šie procesai matomi po septyniasdešimties

metų [104,131,132].

Adventicijos pagrindinę dalį sudaro kolageninės skaidulos. Tik vidinėje išorinio sluoksnio dalyje

aptinkamas nedidelis kiekis elastinių skaidulų. Ţmogaus mišraus tipo arterijų adventicijoje jau po

keturiasdešimties metų elastinės skaidulos būna fragmentuotos, o apie 75 metus jos tampa netaisyklingų

formų arba pilnai suirsta. Su amţiumi išorinio sluoksnio storis maţėja. Intimoje ir medijoje irstančias

elastines skaidulas ir raumenines ląsteles pakeičia kolagenės skaidulos, kurios apie 70-80 metus jau uţima

didţiąją dalį kraujagyslės sienelės [104].

30

3. TIRTOJI MEDŢIAGA IR TYRIMO METODAI

3. 1. TIRTOJI MEDŢIAGA

Anatominė medţiaga tyrimams - galvos smegenų pamatinė arterija (lot. - a. basilaris) - buvo

paimta iš 102 sąlyginai sveikų ţmonių, ţuvusių smurtine mirtimi, kurių amţius buvo nuo 20 iki 86 metų.

Pamatinės arterijos buvo surinktos iš mirusiųjų, skrostų Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos

instituto Kauno skyriuje. Į tyrimą nebuvo įtraukti atvejai su stenozuojančiais ateroskleroziniais

pakenkimais ir anamnezėje nebuvo nustatytų galvos smegenų kraujotakos ligų.

Mes ištyrėme 52 vyrų ir 50 moterų pamatines arterijas. Tiriamieji buvo suskirsti į tris amţiaus

grupes kas dvidešimt metų. Jauno amţiaus grupę nuo 20 iki 40 metų (amţiaus vidurkis 30,6±6,9 metų)

sudarė 29 atvejai. Vidutinio amţiaus grupę nuo 40 iki 59 metų (49,6±4,4 metai) sudarė 38 atvejai. Trečioji

amţiaus grupė nuo 60 iki 86 metų buvo sudaryta iš 35 atvejų, kurių vidutinis amţius buvo 70,8 ±8,2

metai.

Ţmogaus kraujagyslių formavimasis baigiasi apie 20 metus, kai pagrindiniai arterijų parametrai

stabilizuojasi. Todėl mūsų darbe tyrėme pamatines arterijas ţmonių, kurių amţius buvo vyresnis nei 20

metų.

3. 2. TYRIMO METODAI

Tyrimas atliktas gavus Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimą

biomedicininio tyrimo vykdymui Nr. BE-2-8, laikantis biomedicininio tyrimo reikalavimų.

Histologinis tyrimas. Tiriamoji medţiaga buvo paimama iš viduriniosios pamatinės arterijos

dalies. Medţiaga buvo fiksuojama 10 proc. neutraliame formaline, standartine metodika įliejama į

parafiną. Iš parafino blokų mikrotomu buvo daromi 5µm storio pjūviai iš vidurinio kraujagyslės segmento.

Histologinai pjūviai buvo daţyti hematoksilinu-eozinu, Van-Gizon būdu, Gomori trichromu, orseinu,

lizamin fast red, pikrosirijaus-raudonuoju. Paruošti histologiniai preparatai buvo mikroskopuojami optiniu

mikroskopu “Zeiss-Standart 25” ir fotografuojami MC80DX fotokamera, naudojant 20x objektyvą. Buvo

padaryta po 10 kiekvieno pjūvio nuotraukų. Nuotraukos buvo atrinktos pagal geriausią nagrinėjamų

struktūrų optinį ryškumą.

31

Morfometrinis pamatinės arterijos sienelės tyrimas. Nagrinėjant kolageną, buvo ištirti 890

regėjimo laukai, elastinės skaidulos ištirtos 820 laukų, raumeninės ląstelės ištirtos 860 regėjimo laukų.

Medijos storis išanalizuotas 890 laukuose (4 lentelė).

4 lentelė. Išmatuotų regėjimo laukų skaičius vyrų ir moterų grupėse.

Nr Matavimai Išmatuotų regėjimo laukų skaičius

Vyrai Moterys

1 Kolageno skaidulų matavimas 440 450

2 Elastinių skaidulų matavimas 420 400

3 Raumeninių ląstelių matavimas 430 430

4 Medijos storio matavimas 440 450

Histologinių preparatų vaizdai buvo analizuojami specialia vaizdo analizės programa „Image-Pro

Plus“ v. 5.1. Atlikta kiekybinė pamatinės arterijos kolageno ir elastinių pluoštų tinklo analizė:

apskaičiuotas kolageno ir elastinių pluoštų kiekis, plotas ir perimetras. Kolageno ir elastinių skaidulų

pluoštų uţimamo ploto procentinė išraiška gauta apskaičiavus suminį visų skaidulų plotą ir jį padalinus iš

ploto, kuriame skaičiavome, x 100. Kolageninių ir elastinių skaidulų skaičius taip pat suskaičiuotas

kvadratiniam milimetrui (mm2). Kolageno ir elastinių skaidulų perimetro sumą padalinus iš pasirinkto

matavimo lauko ploto, perskaičiuota kiek jo tenka vienam kvadratiniam milimetrui (mm/mm2).

Neruoţuotųjų raumenų ląstelės suskaičiuotos to paties pastovaus dydţio pamatinės arterijos medijos

plotuose. Šis dydis buvo pasirinkas po bandyminių matavimų, parenkant plotą, kuris uţdėjus ant arterijų

preparatų nuotraukų apėmė plotą, telpantį į medijos ribas. Buvo skaičiuotos tik tos raumeninės ląstelės,

kurių branduoliai išryškėjo regėjimo lauke. Morfomertiškai įvertintas medijos storis. Kiekvieno atvejo

dešimtyje pavyzdţių buvo atliekama po dešimt medijos storio skaičiavimų, t. y. po 100 skaičiavimų

kiekvienam atvejui, suskaičiuojant gauto dydţio vidurkį. Atskirai nevertinome sustorėjusios intimos storio

dėl nedidelio tokių regėjimo laukų skaičiaus.

Statistinė analizė. Išanalizavome kiekvieno tiriamojo pradinį morfometrinių duomenų

pasiskirstymą tikrindami nulinę hipotezę remiantis 2 ir Kolmogorovo-Smirnovo kriterijais. Įvertinome

morfometrinių parametrų imties vidurkio ir dispersijos pasikliautinuosius intervalus. Nustatytas trumpas

intervalo ilgis ir nedidelis standartinės paklaidos ir parametro vidurkio santykis (visų parametrų <5 proc.)

rodo pakankamą imties tūrį.

Histomorfometrinių parametrų palyginimui tarp dviejų ir daugiau grupių taikėme dispersinę

analizę, naudojant vieno ir dviejų faktorių metodą (ANOVA). Ryšius tarp tirtųjų parametrų nustatėme,

taikant koreliacinę ir regresinę analizę. Skirtumas vertintas kaip statistiškai patikimas, kai p <0,05.

32

4. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS

4. 1. Ţmogaus pamatinės arterijos sienelės daţymosi ypatybės ir histologinės

sandaros ypatybės

Daţant pamatinės arterijos sienelės histologinius preparatus hematokslinu-eozinu, vidiniame

kraujagyslės sienelės sluoksnyje matomos endotelio ląstelės su mėlynai nusidaţiusiais branduoliais.

Vidinė elastinė membrana (VEM) nusidaţo kiek tamsesne rausva spalva. Viduriniame pamatinės arterijos

sluoksnyje išsiskiria melsvai nusidaţę neruoţuotųjų raumeninių ląstelių branduoliai. Elastinės skaidulos ir

raumeninės ląstelės ryškiau nesiskiria, nes nusidaţo vienodu intensyvumu. Dauguma jų išsidėsto

lygiagrečiai spindţiui. Išoriniame medijios sluoksnyje išsidėsto kolageninės skaidulos. Šis daţymo būdas

taikytas kaip apţvalginis daţymo metodas, kuriuo daţant gerai išsiskiria visi trys pamatinės arterijos

sluoksniai.

Daţant Gomori trichromo metodu, raumeninės ląstelės nusidaţė raudonai, kolagenas įgavo ţalią

spalvą, branduoliai varijavo nuo mėlynos iki juodos spalvos. Vidiniame kraujagyslės sienelės sluoksnyje

matomos endotelio ląstelės. Vidinė elastinė membrana stora, ryškiai raudona. Medijoje elastinės skaidulos

ir raumeninės ląstelės ryškiai skiriasi nuo kolageninų skaidulų. Tačiau NRL atskirti nuo elastinių skaidulų

sunku, nes abi šios struktūros daţosi raudonai. Nusidaţymo intensyvumas skiriasi, priklausomai nuo

skaidulos storio. Medijoje gerai matomas cirkuliarinis elastinių skaidulų ir raumeninių ląstelių

išsidėstymas. Išoriniame sluoksnyje vyrauja kolageninės skaidulos, nusidaţiusios ryškiai ţalia spalva. Visi

trys kraujagyslės sienelės sluoksniai – intima, medija ir adventicija yra gerai atskiriami (1, 2 pav. ) [133].

33

1

2

3

1 pav. 27 m. vyro pamatinės arterijos histologinis preparatas daţytas trichromu pagal

Gomori. 1 - Kolagenas nusidaţo ţaliai, 2 - raumeninės ląstelės, elastinės skaidulos raudonai, 3 –

VEM. (x20).

53

4

21

2 pav. 35 m. vyro pamatinės arterijos skersinis pjūvis. 1 - ţaliai nusidaţęs kolagenas (medijoje

ir adventicijoje), 2 – raudonai - raumeninės ląstelės ir elastinės skaidulos, 3 - VEM, 4 - intimos

sustorėjimas, 5 - VEM duplikacija. (x10).

34

Daţant histologinius preparatus Van Gizon metodu, elastinės skaidulos nusidaţo rudai,

kolageninės- raudonai, raumeninės ląstelės - gelsvai, tačiau daţant plonus pamatinės arterijos histologinius

preparatus, elastinės ir kolageninės skaidulos nusidaţė beveik vienodai rausvai.

Daţant ţmogaus pamatinės arterijos histologinius preparatus Orseinu, labai gerai išryškėja vidinė

elastinė membrana, nes nusidaţo tamsiai ruda spalva. Vidinėje adventicijos dalyje matomos pavienės

elastinės skaidulos, nusidaţiusios tamsiai rudai. Tačiau kitos struktūros medijoje beveik nesidiferencijuoja

(3 pav. ).

1

2

3 pav. Orseinu daţytas 34 m. vyro pamatinės arterijos histologinis preparatas. 1 - elastinės

skaidulos, 2 – VEM. (x 20).

Daţant lizamin fast red metodu, tamsiai mėlynai nusidaţė NRL branduoliai, raudonai nusidaţė

pačios neruoţuotos raumeninės ląstelės (4 pav. ). Daţant Pikrosirijaus raudonuoju metodu gerai

išsiryškino pamatinės arterijos sienelės kolageninės skaidulos. Jį kolageno tyrimui rekomenduoja ir kiti

autoriai [79] ( 5, 6 pav.).

35

4 pav. Raumeninės ląstelės daţytos lizamin fast red metodika 27 m. vyro pamatinės arterijos

medijoje. 1 - raumeninės ląstelės, 2 - raumeninių ląstelių braduoliai. (x20).

1

2

3

5 pav. Skersinis 20 metų amţiaus vyro galvos smegenų pamatinės arterijos histologinio

preparato pjūvis daţytas pikrosirijaus - raudonuoju. 1 -Vidinė elastinė membrana, 2 - pamatinės

arterijos medija, 3 - adventicija. (x 20).

36

6 pav. Histologinis preparatas skersinio pamatinės arterijos pjūvio, daţyto Pikrosirijaus-

raudonuoju. (69 metų amţiaus vyro) 1 -Vidinė elastinė membrana, 2 - pamatinės arterijos medija, 3

- adventicija. (x 20).

Norint gerai išdiferencijuoti elastines skaidulas nuo kolageninių skaidulų ar raumeninių ląstelių

naudinga taikyti keletą daţymo metodų, nes kompleksinis daţymas daţniausiai padeda elastines skaidulas

atskirti tik nuo vienos iš minėtų struktūrų.

Iki šiol nėra visiškai suprantama nuo kokių faktorių priklauso skirtingos jungiamojo audinio

elementų daţymosi ypatybės. Daugelis mokslininkų tiria, nuo ko priklauso kiekvieno daţo daţymo

savybės [42,134]. Pavyzdţiui, mūsų tyrimų metu daţant Van Gizon metodika, kraujagyslės sienelės

medijoje esančios elastinės skaidulos ir raumeninės ląstelės nusidaţė gana vienodu intensyvumu. Matomai

tokį daţymąsi nulėmė ploni histologiniai pjūviai. Mokslininkai W. H. Richard ir L. Flemming teigia, jog

bene svarbiausias poţymis nulemiantis daţo-skaidulos afinitetą yra Van der Walso jėgos. Visi tradiciniai

daţai, daţantys elastines skaidulas yra hidrofobiniai. Tačiau Van der Walso jėgos yra kartais svarbesnės uţ

hidrofobinį sukibimą [134].

Pamatinės arterijos medija susideda iš neruoţuotų raumenų ląstelių, elastinių ir kolageninių

skaidulų. Skaidulos išsidėsčiusios cirkuliariai kraujagyslės spindţiui, tačiau nevisada tvarkingai.

Išstudijavus ţmogaus intrakranijinių arterijų, kurių diametras didesnis nei 100µm, medijoje esančias NRL,

taip pat nustatyta, kad jos daţniausiai išsidėsto cirkuliariai [26]. Kitų tyrėjų duomenimis, lyginant galvos

smegenų arterijas pastebėta, kad cirkuliariai, tačiau maţiau taisyklingai NRL išsidėsto slankstelinės,

37

pamatinės ir vidinės miego arterijos medijoje [87]. NRL yra tarp kolageno tinklo ir elastinių skaidulų.

Elastinės skaidulos pasiskirsto tolygiai pamatinės arterijos medijoje tiek viduriniame tiek galviniame

ţmogaus pamatinės arterijos segmentuose. Didţioji dalis elastinių skaidulų koncentruojasi VEM. Kitų

tyrėjų nuomone, elastinės skaidulos pamatinės arterijos sienelėje medijoje išsidėsto heterogeniškai.

Palyginus elastinių skaidulų išsidėstymą proksimaliniame ir distaliniame šios arterijos galuose, jų

tankumas skyrėsi [131]. Pastebėta, kad kaudaliniame arterijos gale elastinės skaidulos yra labiau tankioss

vidinėje medijos dalyje, o kranialiniame gale jos išsidėsto homogeniškai visoje medijoje [135]. Mūsų

nuomone, elastinės skaidulos išsidėsto panašiai tiek kranialiniame, tiek ir viduriniąjame arterijos gale.

Netolygus elastinių skaidulų išsidėstymas buvo pastebėtas tiriant ir kitų galvos smegenų arterijų priešingus

segmentus [136].

Pamatinės arterijos adventicija sudaryta iš kolageninių skaidulų, kurios persipindamos sudaro

tinklą. Jos tankiau išsidėsto vidinėje adventicijos dalyje. Šioje dalyje galima pastebėti ir pavienių elastinių

skaidulų. Išorinė elastinė membrana nebuvo nustatyta nė vienu daţymo metodu. Jos nenustatė ir kiti

tyrėjai [135].

Tiriant pamatinę ţmogaus smegenų arteriją, kai kurie mokslininkai ją priskyrė raumeninio tipo

arterijai [137]. Tuo tarpu kiti tyrėjai nustatė, jog pamatinė arterija turi ir ryškų elastinį komponentą savo

sienelėje [138]. Mūsų tyrimo duomenys rodo, jog ţmogaus pamatinė arterija yra sudaryta iš intimos bei

vidinės elastinės membranos, medijos (neruoţuotų raumenų ląstelių, elastinių ir kolageninių skaidulų),

adventicijos (kolageninių skaidulų su pavienėmis elastinėmis skaidulomis vidinėje dalyje). Mūsų tirtose

ţmogaus pamatinių arterijų sienelių medijoje buvo matomas elastinių skaidulų ir raumeninių ląstelių

tinklas, bei kolageninės skaidulos. Tiek raumeninių, tiek elastinių skaidulų kiekis šiame sienelės

sluoksnyje buvo apylygis. Todėl, mūsų nuomone tai yra mišraus tipo arterija. Tai patvirtina ir kitų

mokslininkų tyrimų rezultatus [44, 135].

Lyginant vidurinį ir galvinį a. basilaris segmentus, nenustatėme ryškesnių skirtumų tarp elastinių

skaidulų pasiskirstymo tolygumo sienelės viduriniame sluoksnyje. Todėl morfometriniams tyrimams

pasirinktas vidurinysis pamatinės arterijos segmentas. Manome, jog abu segmentai yra veikiami gana

vienodų hemodinaminių sąlygų. Remiantis mūsų tyrimo duomenimis, pamatinės arterijos sienelės

struktūra ir elastinių, raumeninių bei kolageninių skaidulų cirkuliarinis išsidėstymas rodo, jog kraujagyslė

prisitaikė prie specifinių galvos smegenų kraujotakos ypatybių. Tai sąlygoja kraujagyslės sutrumpėjimai ir

prailgėjimai, spindţio pokyčiai, kas lemia taip būtiną adekvatų ţmogaus galvos smegenų aprūpinimą

arteriniu krauju.

38

4. 2. Amţiniai kolageno tinklo pokyčiai pamatinės arterijos medijoje

Buvo ištirtas kolageno tinklo plotas, skaidulų pluoštų perimetras ir pluoštų kiekis pamatinės

arterijos medijoje.

Morfometrinė duomenų analizė parodė, kad kolageno tinklo plotas su amţiumi didėja. Kolageno

pluoštų plotas buvo didesnis 3,4 proc. vyrų vidutinio amţiaus grupėje, palyginus su jauno amţiaus grupe

(p<0,05). Skirtumas tarp kolageno pluoštų ploto medijoje vyresnio ir vidutinio amţiaus grupių buvo 8,5

proc. (p<0,00001). Vyresnio amţiaus vyrų grupėje buvo 11,9 proc. didesnis kolageno plotas pamatinės

arterijos medijoje, nei jauno amţiaus vyrų (p<0,001) (7 pav.).

Analizuojant moterų grupes kolageno ploto didėjimas pamatinės arterijos medijoje buvo

statistiškai patikimas tarp visų amţiaus grupių (p<0,001). Kolageno uţimamas plotas buvo 7,8 proc.

didesnis vidutinio amţiaus grupėje nei jauno amţiaus grupėje ir 5,6 proc. maţesnis nei vyresnio amţiaus

grupėje. Kolageno uţimamas plotas buvo 13,4 proc. didesnis vyriausio amţiaus moterų grupėje, nei jaunų

grupėje (7 pav.).

Kola

gen

o p

lota

s, p

roc.

Vidurkis

Standartinė

paklaida

Vyrai

<40 m. 40-59 m. >60 m.

0

20

40

60

80

100

Moterys

<40 m. 40-59 m. >60 m.

p1<0,05 p2<0,00001

p3<0,001

p1<0,001 p2<0,0001

p3<0,00001

7 pav. Moterų ir vyrų kolageno tinklo plotas pamatinės arterijos medijoje visose amţiaus grupėse.

p1 (<40m. ir 40-59m.); p2 (40-59m. ir ≥60m.); p3 (<40m ir ≥60m.)

Analizuojant to paties amţiaus vyrų ir moterų grupes, pastebėjome, kad kolageno pluoštų

uţimamas plotas pamatinės arterijos medijoje buvo didesnis moterų grupėse. Šis skirtumas buvo

statistiškai patikimas 40-59 amţiaus grupėje (p <0,05).

39

Priklausomybė tarp kolageno pluoštų ploto (proc.) ir amţiaus taip pat buvo vertinta, naudojant

regresinę analizę. Koreliacija tarp kolageno tinklo ploto ir amţiaus abiejų lyčių grupėse buvo vidutinio

stiprumo vyrų grupėje (r = 0,56; p< 0,05) ir stipri koreliacija moterų grupėje (r = 0,61; p< 0,05).

Ko

lag

eno

plu

ošt

ų s

kai

čiu

s, n

Vidurkis

Standartinė

paklaida

Vyrai

<40 m. 40-59 m. >60 m.1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

4500

5000

Moterys

<40 m. 40-59 m. >60 m.

p1>0,05 p2<0,0001

p3<0,001

p1<0,01 p2<0,0001

p3<0,001

8 pav. Vyrų ir moterų kolageno pluoštų skaičius visose amţiaus grupėse. p1 (<40m. ir 40-

59m.); p2 (40-59m. ir ≥60m.); p3 (<40m ir ≥60m.)

Kolageno pluošto skaičius vidutinio amţiaus vyrų grupėje sumaţėjo 16,24 proc., lyginant su

jauno amţiaus grupe (p>0,05) ir buvo 39,9 proc. maţesnis vyresnio amţiaus vyrų (p<0,0001) (8 pav.).

Kolageno pluoštų skaičius sumaţėjo 49,7 proc. vyresnio amţiaus grupėje, lyginant su jauno amţiaus

grupe (p<0,001).

Morfometriniai tyrimai parodė, kad moterų vidutinio amţiaus grupėje kolageno pluoštų skaičius

buvo 37 proc. maţesnis, nei jauno amţiaus grupėje (p<0,01) ir 36,7 proc. didesnis nei vyresnio amţiaus

grupėje (p<0,0001). Kolageno pluoštų skaičius buvo 60,1 proc. maţesnis vyresnio amţiaus moterų

grupėje, nei jaunų moterų pamatinės arterijos medijoje (p<0,001).

Analizuojant kolageno pluoštų perimetrą abiejų lyčių grupėse priklausomai nuo amţiaus, buvo

nustatyta, kad jis su amţiumi maţėja (9 pav.).

40

Ko

lag

en

o p

eri

metr

as,

mm

/mm

2

Vidurkis

Standartinė

paklaida

Vyrai

<40 m. 40-59 m. >60 m.40

60

80

100

120

140

160

Moterys

<40 m. 40-59 m. >60 m.

p1<0,001 p2<0,0001

p3<0,00001

p1<0,0001 p2<0,0001

p3<0,001

9 pav. Vyrų ir moterų kolageno pluoštų perimetras visose amţiaus grupėse. p1 (<40m. ir

40-59m.); p2 (40-59m. ir ≥60m.); p3 (<40m ir ≥60m.)

Morfometrinė analizė parodė, kad kolageno perimetras buvo 21,2 proc. maţesnis vidurinio

amţiaus vyrų grupėje, nei jauno amţiaus vyrų (p<0,001). Skirtumas tarp vyresnio ir vidutinio amţiaus

vyrų grupių buvo 37,6 proc. (p<0,0001). Perimetras buvo perpus sumaţėjęs vyresnio amţiaus grupėje, nei

jauno amţiaus vyrų (p<0,00001).

Morfometrinis tyrimas parodė, kad moterų vidutinio amţiaus grupėje kolageno pluoštų

perimetras pamatinės arterijos medijoje buvo 34,7 proc. maţesnis nei jauno amţiaus grupėje (p<0,0001) ir

32,6 proc. didesnis nei vyresnio amţiaus moterų grupėje (p<0,0001). Skirtumas tarp vyresnio amţiaus

moterų grupės ir jauno amţiaus moterų buvo 56 proc. (p<0,001).

Išanalizavus kolageno pluoštų skaičiaus ir perimetro pokyčius amţiaus bėgyje, nustatytas

statistiškai patikimas skirtumo tarp to paties amţiaus vyrų ir moterų grupių (p<0,05). Mes nustatėme, kad

kolageno perimetras ir jų skaičius pamatinės arterijos medijoje vyrų ir moterų grupėse su amţiumi maţėjo.

Priklausomybė tarp pamatinės arterijos kolageno perimetro ir amţiaus vyrų ir moterų grupėse

buvo vidutinio stiprumo ir statistiškai patikima: vyrų grupėje (r = -0,436; p< 0,05) ir moterų grupėje (r = -

0,478; p< 0,05). Priklausomybė tarp kolageno skaičiaus ir amţiaus taip pat buvo statistiškai patikima vyrų

(r = -0,41; p< 0,05) ir moterų (r = -0,45; p< 0,05) grupėse.

Priklausomybė tarp kolageno pluoštų perimetro ir ploto abiejų lyčių grupėse pavaizduota 10

paveiksle. Atlikus regresinę analizę nustatėme, kad yra statistiškai patikima stipri koreliacija tarp

pamatinės arterijos medijos kolageno pluoštų ploto ir pluoštų perimetro: atitinkamai vyrų r=- 0,8 ir moterų

r=- 0,83 (p< 0,0001). Koreliacija tarp kolageno pluoštų skaičiaus 1 mm2 ir kolageno ploto buvo stipri vyrų

r = -0, 79 (p<0,0001) ir moterų grupėje r = -0,81 (p< 0,00001) (11 pav.).

41

Kolageno plotas, proc.

Ko

lag

en

o p

eri

metr

as,

mm

/mm

2

30 40 50 60 70 80 90 1000

100

200

300

400

500

600

700Vyrai: y = 564,23 - 6,25*x; R = -0,8, p<0,0001;

Moterys: y = 521,18 - 5,64*x; R = -0.83, p<0,0001;

10 pav. Sąsaja tarp vyrų ir moterų kolageno pluoštų ploto ir kolageno pluoštų perimetro.

Kolageno plotas, proc.

Ko

lag

en

o p

luo

štų

sk

aič

ius,

n

30 40 50 60 70 80 90 1000

4000

8000

12000

16000

20000Vyrai y = 19316,96 - 217.99*x; R = -0.79, p<0,0001

Moterys y = 18713,76- 209.54*x; R = -0,81, p<0,00001

11 pav. Sąsaja tarp vyrų ir moterų kolageno pluoštų ploto ir kolageno pluoštų skaičiaus/

mm2

Su amţiumi keičiasi fizinės ir cheminės kolageno savybės. Kolageno tinklo pokyčiai ir

regeneracija vyksta nuolat. Net ir vyresniame amţiuje vyksta kolageno skaidulų fragmentacija ir

formavimasis iš naujo [44]. Tinklo plotas didėja, tačiau skaidulų perimetras ir skaičius su amţiumi maţėja.

42

Panašūs amţiniai pokyčiai buvo nustatyti tiriant kolageno tinklo struktūros kitimą amţiaus bėgyje kitose

kraujagyslėse ir širdyje [79,138,139]. Mes nustatėme, kad ţmogaus pamatinės arterijos kolageno tinklo

ploto procentinė išraiška su amţiumi didėja, o perimetras ir kolageno skaidulų skaičius maţėja su amţiumi

abiejų lyčių grupėse.

Nustatėme, kad pamatinės arterijos medijoje jauno amţiaus moterų grupėje buvo 1,2 proc.

didesnis kolageno plotas nei to paties amţiaus vyrų grupėje, 7,2 proc. didesnis vidurinio amţiaus moterų

grupėje nei tos pačios amţiaus grupės vyrų. Kolageno uţimamas plotas buvo 2,9 proc. didesnis vyresnio

amţiaus moterų grupėje nei vyrų. Kolageno ploto amţiniai pokyčiai pamatinės arterijos sienelės medijoje

ryškesni buvo moterų tarpe. Nustatėme, kad kolageno plotas buvo 34,7 proc. didesnis vidutinio amţiaus

moterų grupėje nei jaunų tarpe. Tuo tarpu skirtumas tarp jauno ir vidutinio amţiaus vyrų buvo 21 proc.

Kolageno skaidulų perimetras ir kolageno skaidulų skaičius 1mm2

kiek didesnis visose vyrų amţiaus

grupėse nei moterų. Moterų kolageno plotas, skaidulų perimetras ir skaidulų plotas koreliavo kiek stipriau

su amţiumi nei vyrų.

Nagrinėjant abiejų lyčių kartu skirtingas amţiaus grupes, mes nustatėme, kad kolageno plotas

buvo 8,6 proc. didesnis vidutinio amţiaus grupėje nei jauno amţiaus grupės ir 9,6 proc. maţesnis nei

vyresnio amţiaus grupėje. Kolageno ploto pokyčiai buvo maţdaug 10 proc. kas dvidešimt metų.

Išnagrinėjus amţinius vyrų ir moterų kolageno tinklo pokyčius, nustatėme, kad abiejų lyčių

grupių pamatinės arterijos medijoje kolageno plotas didėjo. Tiriant kolageno pluoštų perimetrą ir kiekį

abiejų lyčių grupėse priklausomai nuo amţiaus, nustatėme, kad jie su amţiumi maţėjo. Mes nustatėme

statistiškai patikimą ryšį tarp visų išmatuotų parametrų ir amţiaus.

Tyrimo metu buvo nagrinėjamas ne tik kolageno tinklo plotas, bet apskaičiuotas ir skaidulų

perimetras bei jų skaičius. Tai sudarė galimybę detalesniai kiekybinei analizei ir suteikė daug duomenų

apie kokybines kolageno tinklo savybes. Kolageno ploto didėjimas ir skaidulų perimetro bei skaičiaus

maţėjimas leidţia manyti apie kolageno skaidulų pluošto pamatinės arterijos sienelėje stambėjimą su

amţiumi. Didėjantis su amţiumi kolageno tinklo plotas, sprendţiant pagal paraleliai maţėjantį perimetrą ir

skaidulų plotą, manome įrodo, jog tinklas pasidaro maţiau šakotas. Su amţiumi kolagenas tampa maţiau

tvirtas ir skaidulos tampa kietesnės ir storesnės [44]. Didėjant kolageno kiekiui, maţėja kraujagyslės

elastiškumas. Struktūriniai arterijų pokyčiai su amţiumi, kai kolagenas pradeda kiekiu viršyti elastinio ir

retikulinio audinio kiekį, galimai yra arterijų trapumo prieţastis [79].

Literatūroje yra nedaug duomenų apie amţinius kolageno tinklo pokyčius pamatinės arterijos

medijoje. Daugelyje studijų analizuojami struktūriniai ir daţnai funkciniai šios arterijos pokyčiai įvairių

patologijų atvejais: aneurizmų, insultų, potrauminių infarktų bei trombozių [140-142]. Mūsų duomenys

apie arterijos amţinius pokyčius gauti naudojant kiekybinę analizę pamatinės arterijos medijoje.

Amţinių pokyčių pamatinės arterijos sienelėje detali kiekybinė analizė gali būti svarbi

morfologiškai įvertinant kraujagyslių patologiją, vertinant amţinius rodiklius kaip atskaitos tašką.

43

4. 3. Su amţiumi susijęs raumeninių ląstelių kitimas

Pamatinės arterijos histologinių preparatų nuotraukose (12-17 pav. ) galime matyti lizamin fast

red metodika nudaţytų arterijų NRL, jų branduolius. Išnagrinėjus amţinius NRL kiekio pokyčius vyrų ir

moterų tarpe, nustatėme, kad abiejų lyčių grupėse pamatinės arterijos medijoje NRL skaičius maţėjo.

NRL pokyčiai abiejų lyčių grupėse turėjo stiprų neigiamą koreliacinį ryšį su amţiumi.

12 pav. 20 metų vyro pamatinės arterijos histologinis preparatas, daţytas lizamin fast red

metodika. 1 - NRL branduoliai, 2 - NRL. (x 20).

44

13 pav. 27 metų vyro pamatinės arterijos skersinio pjūvio preparatas (NRL paţymėtos

strėlėmis) (lizamin fast red metodika, x20).

14 pav. 33 metų vyro pamatinės arterijos skersinio pjūvio preparatas. Tamsiai mėlynai

nusidaţę NRL branduoliai. Neruoţuotų raumeninų ląstelių (paţymėtos strėlėmis) daug, jos išsidėstę

tolygiai visoje medijoje. Tamsiai rausvai nusidaţę NRL. (lizamin fast red, x 10).

45

15 pav. 47 metų vyro pamatinės asterijos histologinis preparatas. NRL branduoliai

nusidaţę tamsiai mėlyna spalva, išsidėstę homogeniškai visoje pamatinės arterijos medijoje.

(lizamin fast red, x 20).

16 pav. Ţenkliai sumaţėjęs NRL (paţymėtos strėlėmis) kiekis pamatinės arterijos medijoje.

63 metų moters pamatinės arterijos histologinis preparatas (lizamin fast red metodika, x 20).

46

17 pav. 69 metų vyro pamatinės arterijos histologinis preparatas, daţytas lizamin fast red

metodika, kuriame ţenkliai sumaţėjęs NRL (paţymėta strėlėmis) kiekis, palyginus su 11, 12 pav. (x

20).

Vyriausio amţiaus grupėje NRL branduolių regėjimo lauke statistiškai patikimai sumaţėjo

perpus, lyginant su jauniausio amţiaus grupe (p<0,001) (vyrų 53 proc, moterų 51 proc.). Morfometrinė

duomenų analizė parodė, kad vyrų vidutinio amţiaus grupėje NRL buvo 26 proc. sumaţėję nei jauniausio

amţiaus grupėje (p<0,001). Vyresnių nei 60 metų vyrų grupėje NRL buvo 36 proc. maţiau negu vidutinio

amţiaus grupėje (p<0,0001). Moterų vidutinio amţiaus grupėje NRL skyrėsi 25 proc. nuo jaunesnių nei

40 metų (p<0,01). Vyriausio amţiaus grupės moterų NRL skyrėsi 34,5 proc. nuo vidutinio amţiaus grupės

(p<0,001) (18 pav.). Šie gana vienodi skirtumai tarp to paties amţiaus vyrų ir moterų grupių NRL

maţėjimo, parodo, jog tiek vyrų, tiek moterų NRL skaičiaus maţėjimo tendencija pamatinės arterijos

medijoje yra panaši.

47

Rau

men

inių

ląst

eli

ų s

kaič

ius

Vidurkis

Standartinė

paklaida

Vyrai

<40 m. 40-59 m. >60 m.2

3

4

5

6

7

8

9

Moterys

<40 m. 40-59 m. >60 m.

p1<0,001 p2<0,0001

p3<0,001

p1<0,01 p2<0,001

p3<0,001

18 pav. Neruoţuotųjų raumeninių ląstelių skaičius pamatinės arterijs medijoje. p1 (<40m.

ir 40-59m.); p2 (40-59m. ir ≥60m.); p3 (<40m ir ≥60m.)

Vyrų pamatinės arterijos medijoje NRL buvo kiek daugiau, tačiau senstant šis skirtumas maţėjo.

Jauniausių vyrų medijoje NRL buvo 10 proc. daugiau nei to paties amţiaus moterų arterijos sienelėje, tuo

tarpu vidutinio amţiaus vyrų medijoje buvo 8,3 proc., o seniausių tik 5 proc. daugiau. Šis skirtumas

statistiškai patikimas buvo tarp visų amţiaus grupių (p>0,05). Taigi, tikimybė, jog raumeninių ląstelių

kiekis arterijoje priklauso nuo lyties yra maţa.

Statistiniai duomenys parodė, kad NRL maţėjimas turėjo statistiškai patikimą, stiprų neigiamą

koreliacinį ryšį su amţiumi (p<0,05). Atitinkamai vyrų grupėje r=-0,93, o moterų grupėje r=-0,95.

Neigiamą koreliaciją tarp NRL kiekio ir amţiaus nustatė ir kiti tyrėjai, atlikę galvos smegenų kamieno

arterijų morfometrinę analizę [143].

Su amţiumi didėjant kolageno uţimamam plotui pamatinės arterijos medijoje maţėja NRL (19

pav.). Abiejų lyčių grupėse gautas statistiškai patikimas koreliacinis ryšys tarp kolageno ploto ir NRL

kiekio pamatinės arterijos sienelėje (p<0,05). Vyrų grupėje jis buvo vidutinio stiprumo (r = - 0,5), o

moterų - stiprus ryšys (r = - 0,7) tarp šių dviejų parametrų pokyčių. Todėl manome, kad daugeliu atveju

maţėjančio NRL kiekio vietą palaipsniui uţpildo kolagenas, dėl ko didėja ir medijos storis.

48

Rau

men

inių

ląst

eli

ų s

kaič

ius

Vyrai

50 60 70 80 90 100

Kolageno plotas, proc.

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Moterys

50 60 70 80 90 100

Kolageno plotas, proc.

y = 13,7364383 - 0,103751022*x;

R= -0,4849, p = 0,0010;

y = 13,8763409 - 0,114593288*x;

R = -0,6641, p = 0,000001;

19 pav. Kolageno ploto ir raumeninių ląstelių skaičiaus sąsaja pamatinės arterijos

medijoje.

49

4. 4. Elastinių skaidulų pokyčiai, įtakoti amţiaus

Buvo ištirtas elastinių skaidulų tinklo plotas, skaidulų pluoštų perimetras ir pluoštų kiekis

pamatinės arterijos medijoje.

Morfometrinė duomenų analizė parodė, kad elastinių skaidulų tinklo plotas su amţiumi maţėja

(20 pav. ). Elastinių pluoštų plotas buvo 5,7 proc. maţesnis vyrų vidutinio amţiaus grupėje, palyginus su

jauno amţiaus grupe (p<0,001). Skirtumas tarp elastinių pluoštų ploto medijoje vyresnio ir vidutinio

amţiaus grupių buvo 4,6 proc. (p<0,0001). Vyresnio amţiaus vyrų grupėje buvo 10,3 proc. maţesnis

elastinių skaidulų plotas pamatinės arterijos medijoje, nei jauno amţiaus vyrų (p<0,001). Statistiškai

patikimas skirtumas tarp elastinių skaidulų ploto nustatytas visose vyrų amţiaus grupėse.

Elastinių skaidulų uţimamas plotas moterų grupėje buvo 1,54 proc. maţesnis vidutinio amţiaus

grupėje nei jauno amţiaus grupėje. Elastinių skaidulų uţimamas plotas buvo 2,21 proc. maţesnis nei

vidutinio amţiaus grupėje. Elastinių skaidulų uţimamas plotas buvo 3,66 proc. maţesnis vyresnių moterų

grupėje, nei jaunų grupėje. Analizuojant moterų grupes, elastinių skaidulų ploto maţėjimo rezultatai

pamatinės arterijos medijoje buvo statistiškai patikimi tarp visų amţiaus grupių (p<0,05).

Ela

stin

ių s

kai

dulų

plo

tas,

pro

c.

Vidurkis

Standartinė

paklaida

Vyrai

<40 m. 40-59 m. >60 m.0

2

4

6

8

10

12

14

16

Moterys

<40 m. 40-59 m. >60 m.

p1<0,001 p2<0,0001

p3<0,001

p1<0,01 p2<0,0001

p3<0,001

20 pav. Moterų ir vyrų elastinių skaidulų tinklo plotas pamatinės arterijos medijoje visose

amţiaus grupėse. p1 (<40m. ir 40-59m.); p2 (40-59m. ir ≥60m.); p3 (<40m. ir ≥60m.)

Analizuojant to paties amţiaus vyrų ir moterų grupes, pastebėjome, kad elastinių pluoštų

uţimamas plotas moterų pamatinės arterijos medijoje buvo neţymiai maţesnis jauno ir vidutinio amţiaus

grupėse (p>0,05). Tačiau moterų, vyresnių nei šešiasdešimt metų grupėje elastinių skaidulų uţimamas

plotas išliko 1,25 proc. didesnis nei tos pačios amţiaus grupės vyrų (p >0,05).

50

Priklausomybė tarp elastinių pluoštų ploto (proc. ) ir amţiaus buvo nustatyta naudojant regresinę

analizę. Koreliacija tarp elastinių skaidulų tinklo ploto ir amţiaus abiejų lyčių grupėse buvo vidutinio

stiprumo, neigiama: vyrų grupėje buvo (r = - 0,5; p<0,05), ir moterų grupėje (r = - 0,3; p>0,05).

Analizuojant elastinių pluoštų perimetrą abiejų lyčių grupėse priklausomai nuo amţiaus, buvo

nustatyta, kad jis su amţiumi maţėja (21 pav. ).

Morfometrinė analizė parodė, kad elastinių skaidulų perimetras buvo 47,3 proc. maţesnis

vidurinio amţiaus vyrų grupėje, nei jauno amţiaus vyrų (p<0,001). Skirtumas tarp vyresnių nei 60 metų ir

vidutinio amţiaus vyrų grupių buvo 36,4 proc. (p<0,0001). Perimetras buvo 66,5 proc. sumaţėjęs vyresnio

amţiaus grupėje, nei jauno amţiaus vyrų (p<0,001).

Morfometrinis tyrimas parodė, kad moterų vidutinio amţiaus grupėje elastinių pluoštų

perimetras pamatinės arterijos medijoje buvo 18,8 proc. maţesnis nei jauno amţiaus grupėje (p<0,01).

Elastinių skaidulų pluošto perimetras vyresnio amţiaus moterų grupėje buvo 42,3 proc. maţesnis nei

vidutinio amţiaus grupėje (p<0,001). Skirtumas tarp vyresnio amţiaus moterų grupės ir jauno amţiaus

moterų buvo 53,1 proc. (p<0,001).

Ela

stik

os

skai

dulų

per

imet

ras

m/

m.

Vidurkis

Standartinė

paklaida

Vyrai

<40 m. 40-59 m. >60 m.4

6

8

10

12

14

16

18

20

22

24

26

Moterys

<40 m. 40-59 m. >60 m.

p1<0,001 p2<0,0001

p3<0,001

p1<0,01 p2<0,001

p3<0,001

21 pav. Elastinių skaidulų perimetras pamatinės arterijos sienelėje vyrų ir moterų

grupėje. p1 (<40m. ir 40-59m.); p2 (40-59m. ir ≥60m.); p3 (<40m. ir ≥60m.)

Perimetro reikšmė vyrų jauniausio amţiaus grupėje buvo didesnė nei jaunų moterų grupės ( 28,5

proc. ), tačiau vyresnėse grupėse šis skirtumas buvo maţesnis. Manome, kad šis skirtumas jauname

amţiuje neturėjo didesnės reikšmės elastinių skaidulų struktūrai atsiţvelgiant į lytį, nes vyresnio amţiaus

grupėse šie rodikliai yra labai panašūs.

Elastinių pluoštų skaičius (22pav.) vidutinio amţiaus vyrų grupėje sumaţėjo 38 proc. , lyginant

su jauno amţiaus grupe (p<0,0001) ir buvo 27 proc. maţesnis vyresnių nei 60 metų amţiaus vyrų

51

(p<0,0001). Elastinių pluoštų skaičius sumaţėjo 51,8 proc. vyriausio amţiaus grupėje, lyginant su jauno

amţiaus grupe (p<0,001).

Morfometriniai tyrimai parodė, kad moterų vidutinio amţiaus grupėje elastinių pluoštų skaičius

buvo 15 proc. maţesnis, nei jauno amţiaus grupėje (p<0,01). Vidutinio ir vyriausio amţiaus grupių

elastinių skaidulų pluoštų skaičius skyrėsi 32 proc. (p<0,001). Elastinių pluoštų skaičius buvo 42,1 proc.

maţesnis vyresnio amţiaus moterų grupėje, nei jaunų moterų pamatinės arterijos medijoje (p<0,001).

Ela

stin

ių s

kai

du

lų s

kai

čiu

s

n/m

m

Vidurkis

Standartinė

paklaida

Vyrai

<40 m. 40-59 m. >60 m.0,4

0,6

0,8

1,0

1,2

1,4

1,6

Moterys

<40 m. 40-59 m. >60 m.

p1<0,0001 p2<0,00001

p3<0,001 p1<0,01 p2<0,001

p3<0,001

22 pav. Elastinių skaidulų skaičius pamatinės arterijos sienelėje vyrų ir moterų grupėje. p1 (<40m.

ir 40-59m.); p2 (40-59m. ir ≥60m.); p3 (<40m. ir ≥60m.)

Išanalizavus elastinių pluoštų perimetro ir skaičiaus pokyčius amţiaus bėgyje, statistiškai

patikimas skirtumas tarp to paties amţiaus vyrų ir moterų grupių buvo jaunesnių nei 40 metų amţiaus

individų pamatinių arterijų pavyzdţiuose. Elastinių skaidulų perimetras ir jų skaičius pamatinės arterijos

medijoje vyrų ir moterų grupėse su amţiumi maţėjo.

Priklausomybė tarp pamatinės arterijos elastinių pluoštų perimetro ir amţiaus vyrų ir moterų

grupėse buvo vidutinio stiprumo, statistiškai patikima: vyrų grupėje (r = -0,54; p<0,05) ir moterų grupėje

(r = -0,52 ; p<0,05). Priklausomybė tarp elastinių skaidulų skaičiaus ir amţiaus buvo statistiškai patikima,

stipri koreliacija vyrų (r = -0,63; p< 0,05) ir vidutinio stiprumo moterų (r = -0,43; p< 0,05) grupėse.

Priklausomybė tarp elastinių skaidulų pluoštų perimetro ir ploto abiejų lyčių grupėse yra

pavaizduota 23 paveiksle. Atlikus regresinę analizę nustatėme, kad yra statistiškai patikima ir stipri

koreliacija tarp pamatinės arterijos elastinių pluoštų ploto ir pluoštų perimetro: atitinkamai vyrų r = 0,87 ir

moterų r = 0,87 (p<0,0001). Koreliacija tarp elastinių pluoštų skaičiaus 1 mm2 ir elastinių skaidulų ploto

buvo taip pat statistiškai patikima (p<0,001) ir stipri: vyrų grupėje buvo r = 0,7 ir moterų grupėje r = 0,62

(24 pav.). Toks stiprus tarpusavio ryšys atspindi elastinių skaidulų uţimamo ploto ir pačių skaidulų

struktūros pokyčius. Kartu maţėjantis jų perimetras ir skaičius rodo, kad skaidulos plonėja, smulkėja,

52

maţėja jų skaičius. Tinklas tampa nebe tankus, todėl su amţiumi keičiasi ir arterijos sienelės tamprumas,

elastingumas.

Elastinių pluoštų plotas, proc

Ela

stin

ų s

kai

dulų

per

imet

ras

mm

/mm

2

0 5 10 15 20 250

10

20

30

40

50

60

70

80Vyrai: y=1,63+2,3*x-0,03*x2, R=0,87; p<0,0001

Moterys: y= 0,74+2,6*x-0,04*x2, R=0,87; p<0,0001

23 pav. Priklausomybė tarp pamatinės arterijos medijos elastinių pluoštų perimetro ir

ploto abiejų lyčių grupėse.

Elastinių pluoštų plotas, proc.

Ela

stik

os

skai

dulų

skai

čius,

n

0 5 10 15 20 250,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

4,0Vyrai: 0,3721+0,1287*x-0,0027*x2 ;R=0,7; p<0,001

Moterys: 0,3374+0,1396*x-0,0033*x2; R=0,62; p<0,001

24 pav. Sąsaja tarp elastinių pluoštų skaičiaus 1 mm2 ir elastinių skaidulų uţimamo ploto

pamatinės arterijos medijoje.

53

Išnagrinėjus amţinius elastinių skaidulų tinklo pokyčius vyrų ir moterų tarpe, nustatėme, kad

abiejų lyčių grupėse pamatinės arterijos medijoje elastinių skaidulų uţimamas plotas maţėjo. Tiriant

elastinių pluoštų perimetrą ir kiekį abiejų lyčių grupėse priklausomai nuo amţiaus, nustatėme, kad jie su

amţiumi maţėjo. Mes nustatėme statistiškai patikimą ryšį tarp elastinių skaidulų ploto pokyčio ir amţiaus

(p<0,05).

Nustatėme, kad pamatinės arterijos medijoje jauno amţiaus (< 40metų) moterų grupėje buvo 5,4

proc. maţesnis elastinių skaidulų uţimamas plotas nei to paties amţiaus vyrų grupėje, 1,15 proc. maţesnis

vidurinio amţiaus moterų grupėje nei tos pačios amţiaus grupės vyrų. Elastinių skaidulų uţimamas plotas

buvo 1,25 proc. didesnis vyresnio amţiaus moterų grupėje nei vyrų. Elastinių skaidulų ploto amţiniai

pokyčiai pamatinės arterijos sienelės medijoje ryškesni buvo vyrų tarpe. Nustatėme, kad elastinių pluoštų

plotas buvo 1,54 proc. maţesnis vidutinio amţiaus moterų grupėje nei jaunų tarpe, bei 2,21 proc. maţeni

vyresnių nei šešiasdešimt metų amţiaus grupėje, lyginant su vidutinio amţiaus grupe. Tuo tarpu skirtumas

tarp jauno ir vidutinio amţiaus vyrų buvo 5,7 proc. , tarp vyresnių ir vidutinio amţiaus grupės- 4,61 proc. .

Nagrinėjant abiejų lyčių kartu skirtingas amţiaus grupes, mes nustatėme, kad elastinių skaidulų

ploto pokyčiai kas dvidešimt metų svyravo nuo 1,54 iki beveik 6 proc. Vertinant tai, kad elastinių skaidulų

uţimamas plotas sąlyginai su visu medijos plotu yra gana nedidelis, šie procentiniai uţimamo ploto

pokyčiai atsirandantys su amţiumi, galimai turi ţenklios įtakos arterijos sienelės savybėmis. Tur būt

ţenklesni elastinių skaidulų svyravimai apsunkintų pamatinės arterijos svarbiausias funkcijas, kas yra itin

svarbu galvos smegenų kraujotakai.

Ryšys tarp kolageno ir elastinių skaidulų uţimamų plotų pokyčių pamatinėje arterijoje buvo

nepatikimas (p>0,05). Moterų grupėje jis buvo neigiamas, vidutinio stiprumo r = - 0,3, o vyrų grupėje

silpnas ryšys r= - 0,2 (25 pav. ). Galime manyti, kad kolageno uţimamo ploto didėjimas yra greitesnis nei

elastinių skaidulų maţėjimas. Kolageninės skaidulos pakeičia maţėjančių elastinių skaidulų pluoštų vietą.

Tai kartu yra ir amţinis šios arterijos pokytis. Kolageno kiekio didėjimas labiau susijęs su amţinėmis

arterijos sienelės ypatybėmis, nei su atskirų elementų pokyčiais medijoje.

54

K

ola

gen

o s

kaid

ulų

plo

tas,

pro

c.

Vyrai

0 4 8 12 16 20 24

Elastikos plotas, proc.

50

60

70

80

90

100

Moterys

0 4 8 12 16 20 24

Elastikos plotas, proc.

y = 74,8746591 - 0,239452927*x;

R = -0,1715, p = 0,3322;

y = 82,209997 - 0,788821232*x;

R = -0,2894, p = 0,1278;

25 Pav. Vyrų ir moterų pamatinės arterijos medijoje esančio kolageno ir elastinių skaidulų

ploto ryšys.

Statistiškai patikimas ryšys tarp NRL skaičiaus ir elastinių skaidulų uţimamo ploto nustatytas

abiejų lyčių grupėse (p<0,05). Jis buvo stiprus ir teigiamas vyrų grupėje r = 0,6 ir moterų grupėje r = 0,6

(26 pav. ). Kaip ir kituose tyrimuose mes nustatėme, kad su amţiumi pamatinės arterijos sienelėje maţėja

tiek elastinių skaidulų, tiek ir raumeninių ląstelių skaičius ir vis daugiau sienelės uţima kolagenės

skaidulos.

E

last

inių

sk

aid

ulų

plo

tas,

pro

c.

Vyrai

2 4 6 8 10

Raumeninių ląstelių skaičius

0

4

8

12

16

20

Moterys

2 4 6 8 10

Raumeninių ląstelių skaičius

y = -3,48561679 + 1,78754806*x;

R = 0,5511, p = 0,0007;

y = -0,583771573 + 1,24918104*x;

R = 0,5614, p = 0,0023;

26 pav. Ryšys tarp raumeninių ląstelių kiekio ir elastinių skaidulų uţimamo ploto

pamatinėje arterijoje.

Tyrimo metu buvo nagrinėjamas ne tik elastinių skaidulų tinklo plotas, bet apskaičiuotas ir

skaidulų perimetras bei jų skaičius. Tai sudarė galimybę detalesnei kiekybinei analizei ir suteikė daug

55

duomenų apie kokybines elastinių skaidulų tinklo savybes. Elastinių skaidulų ploto, skaidulų perimetro bei

skaičiaus maţėjimas leidţia manyti apie elastinių skaidulų pluošto pamatinės arterijos sienelėje

smulkėjimą su amţiumi. Maţėjantis su amţiumi elastinių pluoštų tinklo plotas, sprendţiant pagal

paraleliai maţėjantį perimetrą ir skaidulų plotą, įrodo, jog tinklas pasidaro maţiau šakotas. Maţėjant

elastinių skaidulų kiekiui, maţėja kraujagyslės elastiškumas [103,112]. Struktūriniai arterijų pokyčiai su

amţiumi, kai kolagenas pradeda kiekiu viršyti elastinio audinio kiekį, galimai yra arterijų trapumo

prieţastis [114].

Literatūroje rastose studijose apie elastinių skaidulų tinklo amţinius pokyčius arterijų sienelėje

yra įvairių duomenų. Daugelyje studijų analizuojami struktūriniai ir daţnai funkciniai šios arterijos

pokyčiai įvairių patologijų atvejais: aneurizmų, insultų, potrauminių infarktų bei trombozių [82,

105,117,119].

Disekuojančios aneurizmos, trombozė, aterosklerozė yra daţniausiai minimos

vertebrobaziliarinio baseino kraujotakos sutrikimų prieţastys, kurių pasekmė būna ilgalaikiai neurologiniai

simptomai, psichikos sutrikimai arba letali išeitis. Amţinių pokyčių pamatinės arterijos sienelėje detali

kiekybinė analizė gali būti svarbi, morfologiškai įvertinant kraujagyslių patologiją, vertinant amţinius

rodiklius kaip atskaitos tašką.

27 paveiksle esančios 25 metų amţiaus vyro pamatinės arterijos VEM vientisa, elastinės

skaidulos nefragmentuotos, ilgos. Nuo keturiasdešimties metų pastebėjome pirmuosius elastinių skaidulų

degeneracinius poţymius. Jie buvo gana lokalizuoti. Skaidulos tapo trumpesnės, plonesnės. Apie 50 metus

šis procesas apėmė jau didţiąją dalį sienelės, o nuo 60 metų šie poţymiai tapo itin ryškūs (28, 29 pav).

Skaidulos, kurių kiekis labai sumaţėja, tampa fragmentuotos, plonos, išsidėsčiusios visoje pamatinės

arterijos medijoje. Elastinės skaidulos vyresnių ţmonių arterijose yra dezorganizuotos, plonesnės ir labiau

fragmentuotos palyginus su jaunais individais. Tiriant ekstrakranijines mišraus tipo arterijas nustatyta, kad

apie 41-45 metus elastinių skaidulų dezorganizacija ir irimas vyksta lokalizuotai. Apie

penkiasdešimtuosius metus-procesas jau apima visą sienelę, o apie šešiasdešimtuosius metus sienelės

viduriniojo sluoksnio didţioji dalis elastinių skaidulų jau fragmentuojasi, išsidėsto netolygiai. Apie

septyniasdešimtuosius metus ir vyresniame amţiuje viduriniame sluoksnyje elastinių skaidulų kiekis

ţymiai sumaţėja [104].

4. 5. Intimos ir vidinės elastinės membranos amţiniai pokyčiai

Dėl ryškaus VEM struktūros polimorfiškumo, jos storio išmatavimai būtų netikslūs arba tiesiog

neįmanomi. Todėl jos struktūros analizę atlikome ne kiekybiniu, o kokybiniu būdu, kaip ir kiti tyrėjai

[144]. Tiriant pamatinės arterijos struktūrinius pokyčius, VEM duplikacija pastebėta jau 30 metų individo

pamatinės arterijos preparate. Po ketvirtojo dešimtmečio pastebėjome daţnesnį vidinės elastinės

56

membranos sluoksniavimąsi. Tose vietose intimos storėjimo poţymių dar nenustatyta (32 pav. ). VEM

sluoksniavimasis priklauso nuo elastazės aktyvumo (serino elastazė) [145, 146]. Kitų tyrėjų, nagrinėjusių

didţiąsias arterijas, nuomone VEM duplikacija yra arterijų apsauginis metodas. Jei jis nėra lydimas lipidų

ar ląstelių migracijos į intimą, tai tik rodo, jog šiuo būdu yra uţtikrinamas jos nepralaidumas [147].

Geriausiai VEM barjerinę funkciją atspindi mokslininkų atliktas tyrimas su albuminų pasiskirstymu

arterijos sienelėje. Patologinėse arterijose, kaip pavyzdţiui maţo diametro uţdegiminių procesų

paveiktose arterijose, VEM būna su daug defektų ir matosi intimos sustorėjimas. Maţose arterijose VEM

duplikacija, net ir esant intimos sustorėjimui, tarnauja kaip efektyvus naujas barjeras, nepraleidţiantis

albuminų per VEM. Tuo tarpu didţiosiose arterijose, kaip pavyzdţiui suaugusių ţmonių vainikinėse

arterijose, stebėti VEM defektai ir intimos išstorėjimas, tačiau tokios ţenklios, efektyvios VEM

duplikacijos, kaip smulkiose kraujagyslėse nestebima. Todėl albuminai laisvai migruoja į intimą [148].

Manome, kad pamatinės arterijos VEM stuktūros vientisumas, su retai pasitaikainčiais defektais, sudaro

gerą barjerą neruoţuotųjų raumeninių migracijai ir taip apsaugo galvos smegenų arterijas nuo

aterosklerozinių paţeidimų. Tokia pati nuomonė yra ir kitų tyrėjų, analizavusių VEM stuktūros svarbą

neateroskleroziniams intimos sustorėjimams [144, 147]. Kai kuriose arterijose VEM duplikacija

nustatoma dar anksčiau [147]. Tai gali rodyti, kad galvos smegenų kraujagyslės yra kiek vėliau

pradedamos veikti neigiamų faktorių, nei ekstrakranijinės arterijos. Tačiau po ketvirtojo dešimtmečio jau

ir pamatinėje arterijoje atsiranda poreikis ţymesniems adaptaciniams - apsauginiams procesams.

Tiriant VEM, stebėtos smulkios jos fenestracijos, tačiau nestebėta NRL ar kitų komponentų

migracijos į intimą per jas, taip pat nebuvo intimos sustorėjimo. Mūsų nuomonė sutampa su kitų

mokslininkų, kurie nepatologines VEM fenestracijas priskiria normaliai arterijų vidinės elastinės

membranos struktūrai [149]. Vėliau, apie 60 metų amţių VEM duplikacija su įvairaus dydţio VEM

defektais daţnai yra lydima ir intimos sustorėjimo (30 pav. ). VEM sluoksniavimasis, yra kartu ir procesas

uţtikrinantis jos barjerinę funkciją. VEM stambūs defektai sutrikdo šią funkciją, prasideda ląstelių bei

lipidų penetraciją į intimą [144, 149]. Manoma, kad tai yra dalis pradinių aterogenezės procesų [150].

57

27 pav. 25m. vyro pamatinės arterijos preparatas daţytas orseinu. VEM vientisa, medijoje

daug ilgų, vingiuotų, nefragmentuotų elastinių skaidulų. (VEM-1, elastinės skaidulos-2)(x 20).

28 pav. 53 metų moters pamatinės arterijos histologinis preparatas daţytas orseinu. VEM

(1) pradeda sluoksniuotis, intimos sustorėjimo nėra; elastinės skaidulos (2) plonos, fragmentuotos,

sumaţėjęs jų skaičius, medija storesnė nei 27 pav. (x 20).

58

29 pav. 40 metų vyro pamatinės arterijos orseinu daţytas preparatas. Vidinė elastinė

membrana (1) vientisa; medijoje elastinės skaidulos fragmentuotos, netvarkingai išsidėstę. (x 20).

30 pav. 74 metų moters pamatinės arterijos histologinis preparatas daţytas orseinu. VEM

matomi įtrūkimai – defektai (1), intima sustorėjusi (2). Medijoje maţai elastinių skaidulų, jos

trumpos. Adventicijos vidiniame sluoksnyje nusidaţę elastinės skaidulos. (x 20).

59

31 pav. 51 metų moters pamatinės arterijos preparatas, daţytas orseinu. VEM (1)

išplonėjusi, intima sustorėjusi; medijoje elastinės skaidulos (2) fragmentuotos, plonos. (x 20).

32 pav. Ryškus VEM sluoksniavimasis (paţymėta strėlėmis) pamatinės arterijos

preparate, daţytame orseinu. (63 metų, moteris). (x 20).

60

Ryškesnis intimos storėjimas stebimas apie 40-uosius metus. Tačiau pavieniais atvejais tai

pastebėta ir trečiojo dešimtmečio individų pamatinės arterijos histologiniuose preparatuose. Intimos

sustorėjimas vyksta be ląstelių migracijos per VEM iš medijos į intimą, kai kuriais atvejais su VEM

sluoksniavimusi. Manome, kad tai yra amţiniai intimos storėjimo pavyzdţiai, kuomet VEM nėra ryškių

defektų, nėra elementų migracijos per VEM (31 pav. ). Jos sluoksniavimasis tais atvejais atlieka apsauginę

funkciją. Nustatyta, kad arterijų sienelės storis didėja storėjant intimai, net ir individų, kurių arterijų

sienelės nepaveiktos aterosklerozės [113]. Tiriant raumeninio tipo arterijų amţinius pokyčius,

mokslininkai nustatė panašius pakitimus. Tuo tarpu didţiosiose elastinėse arterijose elastinių skaidulų

degeneraciniai poţymiai pastebėti jau nuo 20 metų. Šiose arterijose su amţiumi maţėja elastinių skaidulų

kiekis ir stebimas ţenklesnis intimos storėjimas [151]. Ţmonių aortoje pirmieji intimos sustorėjimo

poţymiai matomi jau 20-40 metų amţiuje, o vyresnių nei 65 metų amţiaus individų intimos storėjimas itin

akivaizdus [113] .

Mūsų tyrimo duomenimis adventicija sudaryta iš persipynusių kolageninių skaidulų. Pavienės

elastinės skaidulos matosi tik adventicijos vidiniame sluoksnyje (5, 6, 30 pav. ). Tai atitinka duomenis,

nustatytus tiriant kitas mišraus tipo arterijas [104]. Čia elastinės skaidulos su amţiumi kinta panašiai kaip

ir medijoje. Nuo keturiasdešimties metų jos plonėja, fragmentuosi. Apie 60 metus jų kiekis jau būna

sumaţėjęs. Analizuojant struktūrinius pokyčius pamatinės arterijos sienelėje, nustatėme, kad su amţiumi

adventicijos storis maţėja. Tai ţenkliau matosi jau apie penktąjį dešimtmetį.

4. 6. Pamatinės arterijos medijos storio kitimas susijęs su amţiumi

Analizuojant pamatinės arterijos medijos storį pagal amţiaus grupes ir lytį, nustatėme jos

didėjimą (33 pav. ). Koreliacija su amţiumi buvo vidutinio stiprumo tiek vyrų (r = 0,36), tiek moterų

grupėse (r = 0,4). Ši priklausomybė visais atvejais buvo statistiškai patikima (p<0,05).

61

Med

ijo

s st

ori

s,

Vidurkis

Standartinė

paklaida

Vyrai

<40 m. 40-59 m. >60 m.0

30

60

90

120

150

180

Moterys

<40 m. 40-59 m. >60 m.

p1<0,001 p2<0,0001

p3<0,0001

p1<0,001 p2<0,0001

p3<0,001

33 pav. Medijos storis vyrų ir moterų visose amţiaus grupėse. p1 (<40m. ir 40-59m.); p2

(40-59m. ir ≥60m.); p3 (<40m. ir ≥60m.)

Medijos storis jaunesnių nei 40 metų vyrų grupėje skyrėsi 14,4 proc. nuo vidutinio amţiaus

grupės (p<0,001). Vyresnių nei 60 metų grupės vyrų pamatinės arterijos medija buvo 7 proc. storesnė nei

vidutinio amţiaus, ir skirtumas buvo statistiškai patikimas (p<0,0001). Ji buvo 22,5 proc. storesnė

vyriausio amţiaus grupėje nei jauniausio amţiaus grupėje (p<0,0001).

Moterų pamatinės arterijos medijos storis buvo 46,7 proc. maţesnis jauniausio amţiaus grupėje,

lyginant su vidutinio amţiaus grupe. Medijos storis buvo 8 proc. didesnis vyresnių nei 60 metų moterų

tarpe nei vidutinio amţiaus moterų grupėje. O jauniausios amţiaus grupės medijos storis buvo 59 proc.

maţesnis nei vyriausios grupės. Moterų grupėje medijos storio skirtumai tarp amţiaus grupių buvo

statistiškai patikimi (p<0,001). Panašūs medijos storio kitimą atspindintys procentai lyginant vyriausio

amţiaus ir vidutinio amţiaus skirtingų lyčių grupes. Tai rodo, kad medijos storio pokyčiai tarp vyrų ir

moterų pradţioje skiriasi ţenkliau. Moterų medijos storio kitimas pirmose dviejose amţiaus grupėse buvo

staigesnis nei vyrų, tačiau virš 60 metų kitimo greitis beveik susilygino. Tuo tarpu vyrų medijos storio

skirtumas tarp jaunesnių nei 40 metų ir vyriausio amţiaus grupės skyrėsi tik maţdaug 14 proc. Panašius

tyrimus atliekant su kitomis arterijomis, mokslininkai taip pat atţymi medijos storėjimą su amţiumi, tačiau

lyginant amţiaus tarpsnius ne visada nustato statistiškai patikimus duomenis [152].

Ţenklesnį medijos storio skirtumą, lyginant to paties amţiaus ir skirtingų lyčių grupes nustatėme

tik jaunesnių nei 40 metų amţiaus grupėje (21 proc), tačiau skirtumas nebuvo statistiškai patikimas

(p>0,05). Skirtumas tarp vidutinio amţiaus grupės vyrų ir moterų pamatinės arterijos medijos storio buvo

1,67 proc. (p>0,05). Skirtumas tarp vyresnių nei 60 metų vyrų ir moterų buvo 3 proc. (p>0,05). Šiose

grupės medijos storis buvo didesnis moterų pamatinės arterijos medijoje.

62

Medijos storio pokyčių ir kolageno skaidulų uţimamo ploto ryšys buvo vidutinio stiprumo vyrų

(r=0,4) ir moterų (r=0,5) grupėje (34 pav). Koreliacija statistiškai patikima buvo abiejų lyčių atvejuose

(p<0,01). Gauti rezultatai rodo, jog medijos storio pokyčiai galimai yra susiję ir su kolageno kiekio

didėjimu pamatinėje arterijoje. Tokie mūsų gauti duomenys patvirtina kitų tyrėjų padarytas išvadas

[104,105,107].

Med

ijo

s st

ori

s,

m

Vyrai

50 55 60 65 70 75 80 85 90 95

Kolageno skaidulų plotas, proc.

40

60

80

100

120

140

160

180

200

220

240

Moterys

50 55 60 65 70 75 80 85 90 95

Kolageno skaidulų plotas, proc.

y = -33,9968047 + 2,06517033*x;

R = 0,4781, p = 0,0009;

y = 26,462418 + 1,29604776*x;

R = 0,3932, p = 0,0091;

34 pav. Kolageno skaidulų ploto ir medijos storio ryšys pamatinės arterijos sienelėje.

Nagrinėjant ryšį tarp medijos storio ir elastinių skaidulų uţimamo ploto, nustatėme tik vidutinio

stiprumo neigiamą ryšį vyrų pamatinėse arterijose (r = -0,31) ir silpną neigiamą ryšį moterų arterijų

sienelėje (r = -0,2) (35 pav.). Šie ryšiai nebuvo statistiškai patikimi (p>0,05). Todėl manome, kad

pamatinės arterijos medijos storėjimas su amţiumi nuo elastinių skaidulų fragmentacijos, bei elastinių

skaidulų uţimamo ploto pokyčių gali priklausyti tik dalinai. Medijos storėjimui šioje galvos smegenų

arterijoje didesnę įtaką turi kolageno kiekio didėjimas su amţiumi.

Med

ijo

s st

ori

s,

m

Vyrai

0 4 8 12 16 20 24

Elastinių skaidulų plotas, proc.

40

80

120

160

200

Moterys

0 4 8 12 16 20 24

Elastinių skaidulų plotas, proc.

y = 134,566045 - 1,52625085*x;

R = -0,3120, p = 0,0680;

y = 135,18826 - 2,09587473*x;

R = -0,2194, p = 0,2619;

35 pav. Elastinių skaidulų uţimamo ploto ir pamatinės arterijos medijos storio sąsaja.

63

Keičiantis pamatinės arterijos medijos storiui-jam didėjant, tuo pačiu metu maţėja NRL (36

pav.). Vyrų ir moterų grupėse medijos ir NRL pokyčių ryšys buvo statistiškai patikimas (p<0,05),

neigiamas, vidutinio stiprumo: vyrų r = -0,4, moterų r = -0,5. Analogiškus duomenis gavo ir tyrėjai,

nagrinėję kitas galvos smegenų kraujagysles amţiaus įtakoje [153]. Mūsų nuomone, NRL maţėjimas

tiesiogiai medijos storio neįtakoja. Greičiausiai maţėjant NRL, daugėja kolageninio audinio, kas keičia

arterijos sienelės savybes bei struktūrą.

Rau

men

inių

ląs

teli

ų s

kaič

ius

Vyrai

40 80 120 160 200 240

Medijos storis, m

2

3

4

5

6

7

8

9

10

Moterys

40 80 120 160 200 240

Medijos storis, m

y = 9,27685477 - 0,0253328034*x;

R = -0,4110, p = 0,0062;

y = 7,42422122 - 0,0196964011*x;

R= -0,5054, p = 0,0005;

36 pav. Raumeninių ląstelių skaičiaus ir medijos storio sąsaja pamatinės arterijos medijoje

vyrų ir moterų grupėse.

Arterijos, kurios turi aiškiai išreikštus struktūrinius ypatumus, (pvz. galvos smegenų arterijos),

kurios yra apsaugotos nuo išorinio mechaninio poveikio, yra gana plonų sienelių palyginus su jų diametru.

Jos turi gerai išsivysčiusią vidinę elastinę membraną, bet medijoje elastinių skaidulų nėra itin daug.

Adventicija yra maţiau išsivysčiusi ir susideda daugiausia iš kolageninių skaidulų pluoštų.

Maţdaug 30 metų lėtėja kraujagyslių sluoksnių formavimasis, o po 30 metų, atsiranda pirmieji

arterijų degeneracijos poţymiai. Jie susiję su nuo tada pradedančiu didėti kolageno kiekiu, elastinių

skaidulų beprasidedančia fragmentacija galvos smegenų arterijų sienelėje. [79, 104,118]. Mūsų gauti

rezultatai taip pat nepaneigia šio fakto. Pirmieji degeneraciniai poţymiai stebimi jau trečiojo dešimtmečio

individų pamatinės arterijos sienelėje.

Dėl elastinių skaidulų fragmentacijos, netolygaus išsidėstymo medijoje, pradedančio didėti

kolageno kiekio, nuo 40 metų matomas medijos storėjimas (28 pav. ). Keičiasi sienelės storio ir arterijos

spindţio santykis, arterijos kietumas ir endotelio funkcija [77, 95, 109,110].

Kiekybiniai kolageno ir elastinio pluoštų parametrai, NRL ir medijos storio rezultatai suteikia

papildomos informacijos apie amţiaus sąlygotus struktūrinius pamatinės arterijos sienelės medijos

pokyčius.

64

5. IŠVADOS

1. Vyrų ir moterų kolageno pluoštų plotas ţmogaus pamatinėje arterijoje su amţiumi didėja, o jo

pluoštų kiekis ir perimetras maţėja abiejų lyčių grupėse. Sprendţiant iš paraleliai didėjančio kolageno

uţimamo ploto ir maţėjančio kolageno pluoštų perimetro bei pluoštų skaičiaus, kolageno tinklo struktūra

su amţiumi tampa maţiau šakota. Kolageno skaidulos persipina ir jų skersinio pjūvio plotas didėja.

Koreliacija tarp kolageninių skaidulų tinklo ploto ir amţiaus buvo vidutinio stiprumo vyrų (r =

0,56) ir stipri koreliacija moterų grupėje (r = 0,61) (p<0,05). Priklausomybė tarp kolageninių skaidulų

perimetro ir amţiaus, kolageninių skaidulų skaičiaus ir amţiaus buvo vidutinio stiprumo atitinkamai vyrų

(r =-0,436) ir moterų grupėje (r =-0,478) (p< 0,05) bei vyrų (r = -0,41) ir moterų (r = -0,45) (p< 0,05)

grupėse.

2. Vyrų ir moterų neruoţuotųjų raumeninių ląstelių kiekis nuo dvidešimties metų iki senatvės

sumaţėja perpus nepriklausomai nuo lyties. Jų maţėjimas turi stiprų koreliacinį ryšį su amţiumi (vyrų r =

-0,93, moterų r = -0,95, p<0,05). Gana vienodi skirtumai tarp to paties amţiaus vyrų ir moterų grupių

neruoţuotų raumeninių ląstelių kiekio maţėjimo, parodo, jog vyrų, ir moterų neruoţuotų raumeninių

ląstelių maţėjimo tendencija pamatinės arterijos medijoje yra panaši.

3. Elastinių skaidulų pluoštų uţimamas plotas, kiekis ir perimetras su amţiumi maţėja abiejų

lyčių grupėse. Vyrų ir moterų elastinių skaidulų ploto ir amţiaus priklausomybė buvo vidutinio stiprumo

(vyrų r = - 0,5; p<0,05 ir moterų r = - 0,3; p>0,05). Maţėjantis elastinių skaidulų perimetras ir skaičius

rodo, kad skaidulos plonėja, smulkėja, maţėja jų skaičius, tinklas tampa nebe tankus, todėl su amţiumi

keičiasi ir arterijos sienelės tamprumas, elastingumas.

4. Vyrų ir moterų pamatinės arterijos medijos storis su amţiumi didėja. Koreliacija su amţiumi -

vidutinio stiprumo vyrų (r = 0,36) ir moterų grupėse (r = 0,4) (p<0,05). Moterų medijos storis kinta

ţenkliau nei vyrų iki 40 metų.

Medijos storio pokyčių ir kolageno skaidulų uţimamo ploto ryšys buvo vidutinio stiprumo (vyrų

r = 0,4, moterų r = 0,5; p<0,01). Vyrų ir moterų grupėse medijos ir neruoţuotų raumeninių ląstelių

pokyčių ryšys buvo statistiškai patikimas (p<0,05), neigiamas, vidutinio stiprumo: vyrų r = -0,4, moterų r

= -0,5. Medijos storio ir elastinių skaidulų uţimamo ploto ryšys buvo vidutinio stiprumo vyrų (r = -0,31;

p>0,05) ir silpnas ryšys moterų arterijų sienelėje (r = -0,2; p>0,05). Pamatinės arterijos medijos storėjimui

su amţiumi didesnę įtaką turi kolageno kiekio didėjimas, nei elastinių skaidulų fragmentacija, elastinių

skaidulų uţimamo ploto pokyčiai. Neruoţuotų raumeninių ląstelių maţėjimas tiesiogiai medijos storio

neįtakoja, tačiau maţėjant neruoţuotų raumeninių ląstelių kiekiui, daugėja kolageninio audinio, kas keičia

arterijos sienelės savybes bei struktūrą.

5. Jauno amţiaus vyrų ir moterų pamatinės arterijos vidinė elastinė membrana yra nestora,

vientisa, nesluoksniuota. Ryškesni vidinės elastinės membranos duplikacijos atvejai stebimi ketvirtąjame

dešimtmetyje. Tai sustiprina vidinės elastinės membranos barjerinę funkciją. Pradiniai su amţiumi susiję

65

intimos storėjimai pamatinėje arterijoje, nelydimi vidinės elastinės membranos fragmentacijos, ląstelių

penetracijos per vidinę elastinę membraną nustatyti trisdešimties metų ţmogui.

6. Su amţiumi didėjant kolageno kiekiui, pamatinės arterijos medijoje maţėja neruoţuotų

raumeinių ląstelių. Kolageno ploto ir neruoţuotų raumeninių ląstelių kiekio koreliacinis ryšys pamatinės

arterijos sienelėje vyrų grupėje buvo vidutinio stiprumo (r = - 0,5; p<0,05;), o moterų - stiprus (r = - 0,7;

p<0,05).

Ryšys tarp kolageno ir elastinių skaidulų uţimamų plotų pokyčių pamatinėje arterijoje buvo

nepatikimas (p>0,05). Kolageno uţimamo ploto didėjimas yra greitesnis nei elastinių skaidulų maţėjimas,

kolageninės skaidulos pakeičia maţėjančių elastinių skaidulų pluoštų vietą.

Neruoţuotų raumeninių ląstelių skaičiaus ir elastinių skaidulų uţimamo ploto ryšys buvo stiprus

ir teigiamas (vyrų r = 0,6, moterų r = 0,6; p<0,05). Su amţiumi pamatinės arterijos sienelėje maţėja tiek

elastinių skaidulų, tiek ir raumeninių ląstelių skaičius ir vis daugiau sienelės uţima kolagenės skaidulos.

66

6. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Kaplan HI, Sadock BJ, editor. Synopsis of Psychiatry. Behavioral Sciences. Clinical

Psychiatry, Baltimore, USA; 1988. p. 57-67.

2. Kaye V, Vertebrobasilar Stroke. Stroke 2004; 35(11): 2453-8.

3. Aviţonienė I. Galvos smegenų kraujotakos ligos. Nervų ligos. Vilnius. Avicena 1998. p.

151-175.

4. Rastenytė D. Galvos smegenų insulto epidemiologija ir rizikos veiksniai. Galvos smegenų

kraujotakos sutrikimai. Neurologijos seminarai 1997; 1: 9-15.

5. Budrys V. Šiuolaikinės galvos smegenų kraujotakos sutrikimų problemos bei jų sprendimo

būdai. Galvos smegenų kraujotakos sutrikimai. Neurologijos seminarai 1997; 1: 6-8.

6. Asplund K et al. Cost and gains in stroke prevention: European perspective. Cerebrovasc

Dis 1993; 3(suppl 1): 34-42.

7. Truelsen T, Mahonen M, Tolonen H, Asplund K, Bonita R, Vanuzzo D. Trends in stroke

and coronary heart disease in the WHO MONICA Project. Stroke 2003;34(6):1346-52.

8. Statistikos departamentas. Daugiausia mirštama nuo kraujotakos sistemos ligų. 2005.Prieiga

per internetą:

http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=1261&PHPSESSID=e5fe987e3410175d7f2a9379bb06

2d87.

9. Statistikos departamentas. Daugiausia mirštama nuo kraujotakos sistemos ligų. 2005.

Prieiga per internetą: http://www. vtv. lt/content/view/9829/75/.

10. Sarti C, Stegmayr B, Tolonen H, Mahonen M, Tuomilehto J, Asplund K. Are changes in

mortality from stroke caused by changes in stroke event rates or case fatality? Results from the

WHO MONICA Project. Stroke 2003; 34(8):1833-40.

11. WHO, Health for All Data Base. -2000.

12. Asplund K, Bonita R, Kuulasmaa K, Rajakangas AM, Schaedlich H. Multinational

comparisons of stroke epidemiology. Evaluation of case ascertainment in the WHO MONICA

Stroke Study. World Health Organization Monitoring Trends and Determinants in

Cardiovascular Disease. Stroke 1995; 26(3): 355-60.

13. Leys D. Aterotrombozė: viena svarbiausių sveikatos problemų. Neurologijos seminarai

2001; priedas 1: 7-10

14. Sacco RL, Benjamin EJ, Broderick JP, Dyken M, Easton JD et all. American Heart Association

Prevention Conference. IV. Prevention and Rehabilitation of Stroke. Risk factors. Stroke. 1997;

28(7): 1507-17.

67

15. Yamamoto H, Bogousslavsky. Mechanisms of second and further strokes. J Neurol

Neurosurg Psychiatry. 1998; 64(6):771-6

16. Rastenytė D, Šopagienė D, Radišauskas R. Išeminio galvos smegenų insulto ir miokardo

infarkto rizikos tarpusavio ryšys. Neurologijos seminarai. 2002; 3(16): 48-52.

17. Jatuţis D. Kardiologiniai sutrikimai sergant ūminėmis galvos smegenų kraujotakos ligomis.

Neurologijos seminarai. 1997; 1: 27-32.

18. D„Armiento FP, Bianci A, Nigris F et all. Age related effects on atherogenesisi and

scavenger enzymes of intracranial and extrcranial arteries in men without classic risk factors for

atherosclerosis. Stroke. 2001; 32(11):2472-9.

19. Singer RJ, Ogilvy C, Rordorf G. Etiology, clinical manifestation, and diagnosis of

subarachnoidal hemorrhage. 2002. Available from: URL: www.uptodate.com.

20. Ţilienė V. Arterinės hipertenzijos korekcijos būdai ūminės smegenų patologijos atveju.

Medicina 2005; 41 (1): 81-88.

21. Tamasauskas A, Tamasauskas J, Bernotas G, Inao S, YoshidaJ. Management of Patients

with Ruptured Cerebral Aneurysmsin Hospital Population of Lithuania. Acta Neurochir (Wien).

2000; 142: 51-59.

22. Carota A, Dieguez S, Bogousslavsky J. Psychopathology of stroke. Psychol Neuropsychiatr

Vieil. 2005; 3(4): 235-49.

23. Bogousslavsky J. William Feinberg lecture 2002: emotions, mood, and behavior after

stroke. Stroke. 2003; 34(4): 1046-50.

24. Vitkus A.,Baltrušaitis K, Valančiūtė A., Vitkus A., Ţukienė J. Ţmogaus histologija, Kaunas,

2003 .

25. Kielty CM, Sherratt MJ, Shuffleworth CA. Elastic fibres. Journal of Cell Science 2002, 115:

2817-2828.

26. Mecham RP, Davis EC. Elastic fiber structure and assembly. Extracellular Matrix assembly

and Structure. 1994. New York: 281-314.

27. Brown-Augsburger P, Tisdale C, Broekelmann T, Sloan C, Mecham RP. Identification of

an elastin crosslinking domain that joins three peptide chains. J Biol Chem 1995. 270:17778 -

17783.

28. Bellingham CM, Woodhouse KA, Robson P, Rothstein SJ, Keeley FW. Self-aggregation of

recombinantly expressed human elastin polypeptides. Biochim Biophys Acta 2001. 1550:6 -19.

29. Toonkool P, Jensen SA, Maxwell AL, Weiss AS. Hydrophobic domains of human

tropoelastin interact in a context- dependent manner. J Biol Chem 2001. 275: 44575 –44580.

30. Faury G. Function-structure relationship of elastic arteries in evolution: from microfibrils to

elastin and elastic fibres. Pathol Biol (Paris) 2001; 49 (4):310-25.

68

31. Ashworth JL, Sherratt MJ, Rock MJ. Fibrillin turnover by metalloproteinases: implications

for connective tissue remodeling. Bioch J 1999, 340: 171-181.

32. Watson REB, Griffiths CEM, Craven NM, Shuttleworth CA, Kielty CM. Fibrillin-rich

microfibrils are reduced in photoaged skin. Distribution at the dermal-epidermal junction. J.

Invest. Dermatol. 1999. 112, 782 –787.

33. Robinson PN, GodfreyM. The molecular genetics of Marfan syndrome and related

microfibrillopathies. J Med Genet 2000. 37: 9 –25.

34. Milewicz DM, Urban Z, Boyd C. Genetic disorders of the elastic fiber system. Matrix Biol

2000. 19:471 -480.

35. Tassabehji M, Metcalfe K, Hurst J, Ashcroft GS, Kielty CM, Wilmot C, Donnai D, Read

AP, Jones CJP. An elastin gene mutation producing abnormal tropoelastin and abnormal elastic

fibres in a patient with autosomal dominant cutis laxa. Hum Mol Genet 1998. 7:1021 -1028.

36. Dietz HC, Mecham RP. Mouse models of genetic diseases resulting from mutations in

elastic fiber proteins. Matrix Biol. 2000. 19: 481 -488.

37. Li DY, Brooke B, Davis,EC, Mecham RP, Sorenson LK, Boak BB, Eichwald E, Keating

MT. Elastin is an essential determinant of arterial morphogenesis. Nature 1998a. 393: 276 -280.

38. Li DY, Faury G, Taylor DG, Davis EC, Boyle WA, Mecham RP, Stenzel P, Boak B,

Keating MT. Novel arterial pathology in mice and humans hemizygous for elastin. J Clin Invest

1998. 102: 1783 -1787.

39. Kostka G, Giltay R, Bloch W, Addicks K, Timpl R, Fassler R, Chu ML. Perinatal lethality

and endothelial cell abnormalities in several vessel compartments of fibulin-1-deficient mice.

Mol Cell Biol 2001. 21: 7025 -7034.

40. Prento P. The role of glycine and pralines in connective tissue fiber staining with hydrogen

bonding dyes. Biotech.Histochem., 2007; 3:1 - 2.

41. Debra A. Mc Elroy. Connective tissue. In: Prophet E, Mills B, editors. AFIP Laboratory

Methods in Histotechnology. (Histotechnologiniai laboratoriniai metodai). Washington, D. C;

2000. : 127-147.

42. Crescenzi A, Muda AO. Physico-chemical analysis of resorcin-fuchsin reagents and its

relevance to staining quality of elastic fibres. Eur J Basic Appl Histochem 1991; 35 (1): 37- 44.

43. Pieraggi M, Nejjar I. Staining of elastic tissue by Verhoeff‟s iron hematoxylin. Ann Pathol,

1986; 6 (1): 74-77.

44. Hegedus K, Molnar P. Age-related changes in reticulin fibers and other connective tissues

elements in the intima of the major intracranial arteries. Clin Neuropathol. 1989; 8(2): 92-97.

45. Montes GS, Krisztan RM, Shigihara KM, Tokoro R. Histochemical and morphological

characterization of reticulin fibers. Histochemistry. 1980; 65: 131-141.

69

46. Gay S, Miller EJ. What is colagen, what is not. Ultrastruct Pathol 1983; 4: 365-377.

47. Lamar-Jones M. Connective tissues and stains. In: Bancroft JD, Gamble M, editors. Theory

and practice of histological techniques. London: Churchill Livingstone; 2002. p. 139–162.

48. Cleary EG, Gibson MA. Elastin-associated microfibrils and microfibrillar proteins. Int Rev

Connect Tissue Res. 1983; 10: 97–209.

49. Yamazaki Y., Sejima H, Yuguchi M., Namba Y., Isokawa K. Late deposition of elastin to

vertical microfibrillar fibers in the presumptive dermis of the chick embryonic

tarsometatarsus.Anat.Rec., 2007; 290 (10):1300-8.

50. Goldfischer S, Coltoff-Schiller B, Schwartz E, Blumenfeld OO. Ultrastructure and staining

properties of aortic microfibrils (oxytalan). Journal of Histochemistry and Cytochemistry, 31(3):

382-390.

51. Cotta-Pereira G, Rodrigo G, Bittencourt-Sampaio S. Oxytalan, elaunin and elastic fibers in

the human skin. Journal of Investigative Dermatology. 1976; 66, 143–148.

52. Rodrigues CJ, Rodrigues Junior AJ. A comparative study of aging of the elastic fiber

system of the diaphragm and the rectus abdominis muscles in rats. Braz J Med Biol Res, 2000,

33(12): 1449-1454.

53. Gelse K, Poschl E, Aigner T. Collagens-structure, function and biosynthesis. Adv Drug

Deliv Rev. 2003; 55(12): 1531-46.

54. Myllyharju J, Kivirikko KI. Collagens and collagen related diseases, Ann Med. 2001; 33(1):

7-21.

55. Frenkel SR, Toolan B, Menche D, Pitman MI. Chondrocyte transplantation using a collagen

bilayer matrix for cartilage repair. J Bone Joint Surg Br. 1997; 79(5): 831-6.

56. Wakitani S, Kimura T, Hirooka A, Ochi T, Yoneda M, Yasui N, Owaki H, Ono K. Repair

of rabbit articular surfaces with allograft chondrocytes embedded in collagen gel. J Bone Joint

Surg Br. 1989; 71(1): 74-80.

57. Mayne R, Brewton RG. New members of collagen superfamily, Curr Opin Cell Biol. 1993;

5(5): 883-890.

58. Rest van der M, Garrone R. Collagen family of proteins, FASEB J. 1991; 5(13): 2814-23.

59. Birk DE, Fitch JM, Babiarz JP, Linsenmayer TF. Collagen type I and typeV are present in

the same fibril in the avian corneal stroma, J Cell Biol. 1988; 106 (3): 999-1008.

60. Von der Mark H. , Aumailley M. , Wick R. , Fleischmajer R. , Timpl R. Immunochemistry,

genuine size and tissue localization of collagen VI, Eur J Biochem. 1984 1; 142(3): 493-502.

61. Von der Mark K. Localization of collagen types in tissues, Int Rev Connect Tissue Res.

1981; 9: 265-324.

70

62. Carrasco FH, Montes GS, Shigihara KM, Carneiro J. Comparative morphological and

histochemical studies on the collagen of vertebrate arteries. Blood Vessels. 1981; 18(6): 296-

302.

63. Weil D, Mattei MG, Passage E, N'Guyen VC, Pribula-Conway D, Mann K, Deutzmann R,

Timpl R, Chu ML. Cloning and chromosomal localization of human genes encoding the three

chains of type VI collagen. Am J Hum Genet. 1988; 42 (3): 435-45.

64. Chu ML, Mann K, Deutzmann R, Pribula-Conway D, Hsu-Chen CC, Bernard MP, Timpl

R. Characterization of three constituent chains of collagen type VI by peptide sequences and

cDNA clones. Eur J Biochem. 1987; 168(2): 309-17.

65. Keene DR, Engvall E, Glanville R. Ultrastructure of type VI collagen in human skin and

cartilage suggests an anchoring function for this filamentous network, J Cell Biol. 1988; 107(5):

1995-2006.

66. Engel J, Furthmayr H, Obermatt E, Aumailley M, Fleischmajer R, Timpl R. Structure and

macromolecular organization of type VI collagen. Ann N Y Acad Sci. 1985; 460: 25-37.

67. Bruns RR, Press W, Engvall E, Timpl R, Gross J. Type VI collagen in extracellular, 100-nm

periodic filaments and fibrils: identification by immunoelectron microscopy, J Cell Biol. 1986;

103(2): 393-404.

68. Ronziere MC, Ricard-Blum S, Tiollier J, Hartmann DJ, Garrone R, Herbage D.

Comparative analysis of collagens solubilized from human foetal, and normal and osteoarthritic

adult articular cartilage, with emphasis on type VI collagen. , Biochim Biophys Acta. 1990;

1038(2): 222-30.

69. Borza DB, Bondar O, Ninomiya Y, Sado Y, Naito I, Todd P, Hudson BG. The NCl domain

of collagen IV encodes a novel network composed of the alpha1, alpha2, alpha5, and alpha6

chains in smooth muscle basement membranes. J Biol Chem. 2001 27; 276 (30): 28532-40

70. Hudson BG, Reeders ST, Tryggvason K. Type IV collagen: structure, gene organization,

and role in human diseases. Molecular basis of Goodpasture and Alport syndromes and diffuse

leiomyomatosis. J Biol Chem. 1993; 268(35): 26033-6.

71. Prockop DJ, Sieron AL, Li SW. Procollagen N-proteinase and procollagen C-proteinase.

Two unusual metalloproteinases that are essential for procollagen processing probably have

important roles in development and cell signaling. Matrix Biol. 1998; 6(7): 399-408.

72. Schlumberger W, Thie M, Volmer H, Rauterberg J, Robenek H. Binding and uptake of Col

1(I), a peptide capable of inhibiting collagen synthesis in fibroblasts. Eur J Cell Biol. 1988; 6 (2):

244-52.

73. Wu CH, Walton CM, Wu GY. Propeptide-mediated regulation of procollagen synthesis in

IMR-90 human lung fibroblast cell cultures, J Biol Chem. 1991 15; 266 (5): 2983-7.

71

74. Whyte J, Torres A, Cisneros AI, Sarrat-Torres R, Sarrat-Torreguitart R. Structural

peculiarities of the human cerebral communicating arteries and their repercussion in encephalic

vascular pathology. Rev Neurol. 2001; 33 (2): 111-4.

75. Vogel WF. Collagen-receptor signaling in health and disease, Eur J Dermatol. 2001; 11(6):

506-14.

76. Ortega N, WerbZ. New functional roles for non-collagenous domains of basement

membrane collagens, J Cell Sci. 2002; 115 (Pt 22): 4201-14.

77. Lee G. Luna, editor. Manual of Histologic staining methods of Armed Forces Institute of

Pathology. III edition; American Registry of Pathology. McGraw-Hill company; 1968.

78. Costa WS, Sampaio FJ, Favorito LA, Cardoso LE Testicular migration: remodeling of

connective tissue and muscle cells in human gubernaculum testis. J Urol. 2002; 167(5): 2171-6.

79. Johnson CP, Baugh R, Wilson CA, Burns J. Age related changes in the tunica media of the

vertebral artery: implications for the assessment of vessels injured by trauma. J J Clin Pathol.

2001; 54(2): 139-45.

80. Burke KE, Naughton G, Cassai N. A histological, immunological, and electron microscopic

study of bovine collagen implants in the human. Ann Plast Surg. 1985; 4(6): 515-22.

81. Orlandi A, Bochaton-Piallat ML, Gabbiani G, Spagnoli LG . Aging, smooth muscle cells

and vascular pathobiology: implications for atherosclerosis. Atherosclerosis. 2006; 188 (2):221-

30.

82. Stalioraitytė E, Pangonytė D, editor. Kardialinė patologija. Vilnius: Leidybos centras; 1997.

p. 35-35.

83. Nagi R, Aikawa N, Kuro-o M, Yazaki Y. Roles of vascular smooth muscles in

atherosclerosis. Intern Med. 1995; 34(4):279-81.

84. Higuchi K, Kumaki K, Aizawa Y, Ushiki T. A KOH-collagenase digestion method for

scanning electron microscopic studies of vascular smooth muscle fibers in the human heart. Ital

J Anat Embryol. 2001; 106 (2 Suppl 1):197-202.

85. Higuchi K, Hashizume H, Aizawa Y, Ushiki T. Scanning electron microscopic studies of

the vascular smooth muscle cells and pericytes in the rat heart. Arch Histol Cytol. 2000; 63

(2):115-26.

86. Takahashi A. A scanning electron microscopic study on the smooth muscle cells of the

human intracranial arteries-normal and pathological. Hokkaido Igaku Zasshi. 1994; 69(6): 1455-

67.

87. Takahashi A, Ushiki T, Abe K, Houkin K, Abe H . Scanning electron microscopic studies

of the medial smooth muscles in human major intracranial arteries. Arch Histol Cytol. 1994;

57(4): 341-5.

72

88. Ushiwata I, Ushiki T. Cytoarchitecture of the smooth muscles and pericytes of rat cerebral

blood vessels. A scanning electron microscopic study. J Neurosurg. 1990; 73 (1): 82-90.

89. Shiraishi T, Sakaki S, Uehara Y. Architecture of the medial smooth muscle of the arterial

vessels in the normal human brain: a scanning electron-microscopic study. Scanning Microsc.

1990; 4 (1): 191-9.

90. Macdonald RL, Weir BK, Chen MH, Grace MG. Scanning electron microscopy of normal

and vasospastic monkey cerebrovascular smooth muscle cells. Neurosurgery. 1991; 29(4): 544-

50.

91. Jones MR, Ravid K. Vascular smooth muscle polyploidization as a biomarker for aging and

its impact on differential gene expression. J Biol Chem. 2004; 279(7): 5306-130.

92. Yang D, McCrann DJ, Nguyen H, St Hilaire C, DePinho RA, Jones MR, Ravid K.

Increased polyploidy in aortic vascular smooth muscle cells during aging is marked by cellular

senescence. Aging Cell. 2007; 6(2): 257-60.

93. Moon SK, Thompson LJ, Madamanchi N, Ballinger S, Papaconstantinou J, Horaist C,

Runge MS, Patterson C. Aging, oxidative responses, and proliferative capacity in cultured

mouse aortic smooth muscle cells. Am J Physiol Heart Circ Physiol. 2001; 280(6): 2779-88.

94. Hariri RJ, Hajjar DP, Coletti D, Alonso DR, Weksler ME, Rabellino E. Aging and

arteriosclerosis. Cell cycle kinetics of young and old arterial smooth muscle cells. Am J Pathol.

1988; 131(1): 132-6.

95. Yildiz O. Vascular smooth muscle and endothelial functions in aging. Ann N Y Acad Sci.

2007; 1100: 353-60.

96. Kanai H, Yamada K, Yoshida Y. Histological and morphometrical studies on small arteries

in normal brainstems with special reference to the pathogenesis of the hypertensive brainstem

hemorrhage. No To Shinkei. 1998; 50(7): 637-42.

97. Rowe VL, Stevens SL, Reddick TT, Freeman MB, Donnell R, Carroll RC, Goldman MH .

Vascular smooth muscle cell apoptosis in aneurysmal, occlusive, and normal human aortas. J

Vasc Surg. 2000; 31(3): 567-76.

98. Zhang J, Schmidt J, Ryschich E, Schumacher H, Allenberg JR Increased apoptosis and

decreased density of medial smooth muscle cells in human abdominal aortic aneurysms. Chin

Med J (Engl). 2003; 116(10): 1549-52.

99. Fukui D, Miyagawa S, Soeda J, Tanaka K, Urayama H, Kawasaki S. Overexpression of

transforming growth factor beta1 in smooth muscle cells of human abdominal aortic aneurysm.

Eur J Vasc Endovasc Surg. 2003; 25(6): 540-5.

73

100. Kondo S, Hashimoto N, Kikuchi H, Hazama F, Nagata I, Kataoka H. Apoptosis of medial

smooth muscle cells in the development of saccular cerebral aneurysms in rats. Stroke. 1998;

29(1): 181-8.

101. Lopez-Candales A, Holmes DR, Liao S, Scott MJ, Wickline SA, Thompson RW.

Decreased vascular smooth muscle cell density in medial degeneration of human abdominal

aortic aneurysms. Am J Pathol. 1997; 150(3): 993-1007.

102. Morimoto M, Miyamoto S, Mizoguchi A, Kita T, Hashimoto N. Mouse model of cerebral

aneurysm: experimental induction by renal hypertension and local hemodynamic changes.

Stroke. 2002; 33(7): 1911-5.

103. Jani. B, Rajkumar C. Ageing and vascular ageing. Postgrad Med J 2006; 82: 357-362.

104. Бисярина ВП, Яковлев ВМ., Артериальные сосуды и возраст. Москва “Медицина”,

1986, p. 3-52.

105. Синис А. В. Некоторые гистохимические изменения стенки аорты человека в

возрастном аспекте КМИ, Дисс. д-ра мед. наук, Каунас. 1968.

106. Marin J. Age-related changes in vascular responses: a review. Mech Ageing Dev. 1995; 79

(2-3):71-114.

107. Levy BI. Artery changes with aging: degeneration or adaptation? Dialogues in Cardiovascular

Medicine. 2001; 6: 104–111.

108. Lagerlof H, Nilsson CG. The biology of ageing arteries. An integrated view. Biomed

Pharmacother. 1989; 43(7): 505-12.

109. Brandes RP, Fleming I, Busse R. Endothelial aging. Cardiovasc Res. 2005; 66(2): 286-94.

110. Ohnaka K, Takayanagi R. Change of endothelial function with aging. Nippon Rinsho. 2005;

63(6): 989-93.

111. Al-Shaer MH, Choueiri NE, Correia ML, Sinkey CA, Barenz TA, Haynes WG. Effects of

aging and atherosclerosis on endothelial and vascular smooth muscle function in humans. Int J

Cardiol. 2006; 109(2): 201-6.

112. Dekoninck WJ. Ageing and cerebra vascular sclerosis: myth or reality? Pathol Biol. 1982;

30 (5): 303-9.

113. Virmani R, Avolio AP, Mergner WJ et al. Effect of ageing on aortic morphology in

populations with high and low prevalence of hypertension and atherosclerosis. Comparison

between occidental and Chinese communities. Am J Pathol 1991; 139: 1119–29.

114. Merei FT, Gallyas F, Horvath Z. Elastic elements in the media and adventitia of human

intracranial extracerebral arteries. Stroke. 1980;11(4): 329-36.

115. Atkinson J. Aging of arterial extracellular matrix elastin: etiology and consequences. Pathol

et Biol. 1998, 6 (7): 555-559.

74

116. Wick G, Jansen-Durr P, Berger P, Blasko I, Grubeck-Loebenstein B. Diseases of aging.

Vaccine 2000; 18(16): 1567-83.

117. Moreau P, d'Uscio LV, Luscher TF. Structure and reactivity of small arteries in aging.

Cardiovasc Res. 1998; 37(1): 247-53.

118. Hegedus K. The effects of hypertension on the wall of the large intracranial arteries with

special reference to the changes of some connective tissue elements. Acta Morphol Hung. 1988;

36(3-4): 227-34.

119. Bilato C. Crow MT. Atherosclerosis and the vascular biology of aging. Aging. 1996; 8 (4):

221-34.

120. Anidjar S, Salzmann JL, Gentric D, Lagneau P, Camilleri JP, Michel JB. Elastase-induced

experimental aneurysms in rats. Circulation. 1990; 82: 973-981.

121. Guyton JR, Lindsay KL, Dao DT. Comparison of aortic intima and inner media in young

adult versus aging rats. Am J Pathol. 1983; 111: 234-246.

122. Munro Cullum C. Keeping Your Brain Young. Arch Neurol. 59(12): 1970- 2002.

123. Аничков Н. Н. Возрастные изменения артерий. Частная патол. анатомия. Москва.

1947; 2: 274-28.

124. Аничков НН. Об изменениях артерий в старческом возрасте и при атеросклерозе.

Москва. 1941; 20-34.

125. Волкова КТ. Актуальные вопросы современного учения об атеросклерозе артерий.

Атеросклероз. Вопросы патол. и патоген. 1961; 5-14.

126. Катинас ГС. Артерий мышц плеча и предплечия животных и человека различного

возраста. Известия акад. пед. наук РСФСР. Москва. 1957; 13-160.

127. Валкер ФИ. Об изменениях развития органов у человека после рождения. Архив

гист. и эмбриол. 1952; 29(1): 43-47.

128. Савич ГА. Макро-микроскопическое исследование стенки крупных артериальных

стволов конечностей человека. Москва. 1952; (2): 142-149.

129. Meyer K. The chemistry of the ground substances of connective tissue. Conective tissue in

health and disease. Physio. Rew. Copenhagen. 1954; 27(3): 335-359.

130. Nilsson CG, Lagerlof H. Biology of aging blood vessels. Nord Med. 1993; 108(1):10-2.

131. Chopard RP, Lucas GA, Gerhard R, Lourenco MG. A histomorphological study in age

related changes in the elastic fiber system of the basilar artery. Ital J Anat Embryol 1998; 103(4):

157-75.

132. Heldal K, Svendsen E, Maehle BO. The internal elastic lamina in the basilar artery and its

possible significance for intimal thickening. A morphometric study. APMIS 1991; 99(9): 773-9.

75

133. Gudienė D, Baltrušaitis K, Račkauskas M. Features of elastic tissue staining and its

arrangement in the wall of human basilar artery. Medicina. 2003; 39 ( 1): 946-50.

134. Richard WH, Flemming L. Structure-staining relationships in histochemistry and biological

staining. J of Microsc, 1980 ;119(3): 357-372.

135. Chopard RP, Lucas G, Luadana A. Microscopic anatomy of the human vertebro-basilar

system. Arq Neuro-Psiquiat (San Paulo) 1991; 49(4):430-433.

136. Chopard RP, Gerhard R . Histomorphometrical study of the elastic fiber system in the

anterior cerebral artery of man. Arq Neuropsiquiatr. 2000; 58(4): 1040-6.

137. Roveri N, Bigi A, Dalla Serra A. Mechanical properties of human arteria basilaris. Boll Soc

It Biol Sper, 1980; 56: 960-964.

138. Burkauskienė A. Age-related changes in the structure of myocardial collagen network of

auricle of the right atrium in healthy persons and ishemic heart disease patients. Medicina. 2005;

41 (2)145-154

139. Mirvis SE, Wolf AL, Numaguchi Y, Corradino G, Joslyn JN. Posttraumatic cerebral

infarction diagnosed by CT: prevalence, origin, and outcome. AJNR Am J Neuroradiol. 1990;

11 (2): 355-60

140. Marino R, Gasparotti R, Pinelli L, et all. Posttraumatic cerebral infarction in patients with

moderate or severe head trauma. Neurology. 2006 ; 67(7): 1165-71

141. Hu JJ, Baek S, Humphrey JD. Stress-strain behavior of the passive basilar artery in

normotension and hypertension. J Biomech. 2007

142. Tanaka H, Fujita N, Enoki T. Relationship between variations in the circle of Willis and

flow rates in internal carotid and basilar arteries determined by means of magnetic resonance

imaging with semiautomated lumale segmaletation: reference data from 125 healthy volunteers.

AJNR Am J Neuroradiol. 2006; 27(8):1770-5

143. Kanai H, Yamada K, Yoshida Y. Histological and morphometrical studies on small arteries

in normal brainstems with special reference to the pathogenesis of the hypertensive brainstem

hemorrhage. No To Shinkei. 1998; 50(7):637-42

144. Krus S, Turjman MW, Flejka E . Comparative morphology of the hepatic and coronary

artery walls. Part II. The relation between the internal elastic membrane, non-atherosclerotic

intimal thickening and atherosclerosis. Med Sci Monit. 2000; 6(2):249-52

145. Oho S, Daley SJ, Koo EW, Childs T, Gotlieb AI, Rabinovitch M . Increased elastin-

degrading activity and neointimal formation in porcine aortic organ culture. Reduction of both

features with a serine proteinase inhibitor. Arterioscler Thromb Vasc Biol. 1995; 15(12):2200-6.

76

146. Oho S, Rabinovitch M. Post-cardiac transplant arteriopathy in piglets is associated with

fragmentation of elastin and increased activity of a serine elastase. Am J Pathol. 1994;

145(1):202-10.

147. Sims FH, Chen X, Gavin JB. The importance of a substantial elastic lamina subjacent to the

endothelium in limiting the progression of atherosclerotic changes. Histopathology. 1993;

23(4):307-17.

148. Sims FH. The internal elastic lamina in normal and abnormal human arteries. A barrier to

the diffusion of macromolecules from the lumen. Artery. 1989;16(3):159-73.

149. Sims FH. The initiation of intimal thickening in human arteries. Pathology. 2000;

32(3):171-5.

150. Jarvinen O, Sisto T, Laurikka J, Tarkka M. Intimal thickening and fragmentation of the

internal elastic lamina in the mesenteric arteries. APMIS. 1996; 104(5): 395-400.

151. Barry MM, Foulon P, Touati G, Ledoux B, Sevestre H, Carmi D, Laude M. Comparative

histological and biometric study of the coronary, radial and left internal thoracic arteries. Surg

Radiol Anat. 2003; 25 (3-4): 284-9.

152. Krus S, Turjman MW, Fiejka E. Comparative morphology of the hepatic and coronary

artery walls. Part III. The insignificance of medial morphologic features in the determination of

an autopsied unidentified subjects age. Med Sci Monit. 2000; 6(3): 629-31.

153. Masawa N, Yoshida Y, Yamada T, Joshita T, Sato S, Mihara B. Morphometry of structural

preservation of tunica media in aged and hypertensive human intracerebral arteries. Stroke 1994;

25(1):122-7.

77

7. PUBLIKACIJŲ DISERTACIJOS TEMA SĄRAŠAS

1.Gudienė D., Baltrušaitis K., Račkauskas M. Features of elastic tissue staining and its arrangement

in the wall of human basilar artery. Medicina. 2003; 39 ( 10 ): 946-950.

2.Gudienė D., Valančiūtė A., Vėlavičius J. Collagen network changes in basilar artery in aging.

Medicina. 2007; 43 (12): 964-970.

Dalyvavimas konferencijose.

Pranešimai:

1. Gudienė D., Baltrušaitis K, Račkauskas M. Features of elastic tissue staining and its arrangement

in the wall of human basilar artery. “Morfologinio mokslinio tyrimo darbų kryptys ir perspektyvos

integruojantis į Europos Sąjungą“. International conference. – Kaunas, Lietuva. 2003.

2. Valančiūte A, Gudienė D. Collagen network changes in basilar artery in aging. Anatomische

Gesellschaft. 103rd Annual Meeting of the Anatomische Gesellschaft (Anatomical Society),

Innsbruck, Austria. March 14-17, 2008. (Poster and abstract booklet / Medizinische universität

Innsbruck. Innsbruck, 2008. p. 20, no. P20. Prieiga per internetą: http://anatomische-

gesellschaft.de/data/meeting.pdf. (Poster Session. Atrium).

Publikacijos kitomis temomis:

1.Gudienė D, Burba B. Psichikos sutrikimų priklausomumas nuo galvos smegenų paţeidimo

vietos.Diagnozavimo sunkumai. Medicina. (Kaunas). 2003; 39 (2): 114-21.

2.Gudienė D, Leskauskas D, Markevičiūtė A, Klimavičius D. Distinctions of bipolar disorder

symptoms in adolescence. Medicina. 2007; 43 (12): 964-970.

3. Markevičiūtė A., Kalkytė R., Adomaitienė V., Gudienė D. Paauglių psichikos sutrikimų sąsajos

su jų patiriamais psichosocialinio prisitaikymo sunkumais. Medicina. 2007; 43 (8): 647-656.

Dalyvavimas konferencijose:

Pranešimas:

1. Gudienė D, Burba B, Markevičiūtė A, Klimavičius D, Leskauskas D. Peculiarities of bipolar

disorder in adolescents. „Stress and psychoendocrine changes across the life cycles“. 4th ISPNE Regional

Congress for Eastern and Central Europe: abstracts. -Vilnius, 2006, 8 (1); p. 37; Poster Nr.P5-07.

78

Konferencijų tezės:

1. Gudienė D., Burba B.Psichikos sutrikimų priklausomybė nuo galvos smegenų paţeidimo vietos:

diagnostikos problemos. Tarptautinė konferencija „Psichiatrinės pagalbos teikimo problemos ir

perspektyvos Pabaltijo respublikose. Kaunas. 2002, p.125-135.

2. Gudienė D., Burba B., Jaras A., Grigaliūnienė V., Jankuvienė O. Neuropsychical symptoms due

to cerebrovascular changes. European psychiatry: 15th AEP congress: Madrid 2007 vol. 22,

suppl.1;p. S297, Abstract Nr. P269.

3. Jaras A., Burba B., Arbačiauskas V., Gudienė D., Jankuvienė O. Gendre differences of teenagere

suicidal behavior: correlation with depression, personal peculiarities. European psychiatry: 15th

AEP congress: Madrid 2007 vol. 22, suppl.1;p. S233, Abstract Nr. P041.

4. Burba B., Jankuvienė O., Jaras A., Grigaliūnienė V., Gudienė D. Solving the problem of

antidepressant selection. European psychiatry: 15th AEP congress: Madrid 2007 vol. 22, suppl.1;p.

S232-233, Abstract Nr. P040.

5. Jaras A., Arbačiauskas V., Gudienė D., Jankuvienė O., Burba B., Grigaliūnienė V. Teenagers

suicidal behavior and psychosocial factors. European psychiatry: 15th AEP congress: Madrid 2007

vol. 22, suppl.1;p. S253, Abstract Nr. P111.