Sutarties dėl ES veikimo

SUTARTIES DL EUROPOS SJUNGOS VEIKIMO

SUVESTIN REDAKCIJA

2008 5 9 LT Europos Sjungos oficialusis leidinys C 115/47

PREAMBUL

JO DIDENYB BELG KARALIUS, VOKIETIJOS FEDERACINS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, PRANCZIJOSRESPUBLIKOS PREZIDENTAS, ITALIJOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS, JOS PRAKILNYB LIUKSEMBURGO DIDIOJIHERCOGIEN, JOS DIDENYB NYDERLAND KARALIEN (1)

PASIRY sukurti glaudesns Europos taut sjungos pamatus,

NUSPREND bendrais veiksmais, kuriais alinamos Europ skaldanios klitys, utikrinti savo valstybiekonomin ir socialin paang,

TEIGDAMI, kad esminis j pastang siekis nuolat gerinti savo taut gyvenimo ir darbo slygas,

SUVOKDAMI, kad alinant esamas klitis reikia imtis suderint veiksm patvariai pltrai, subalansuotaiprekybai ir siningai konkurencijai utikrinti,

NORDAMI stiprinti savo ali ekonomikos vienyb ir utikrinti darni jos pltr mainant vairiregion skirtumus ir maiau isivysiusi region atsilikim,

TROKDAMI bendra prekybos politika prisidti prie nuoseklaus tarptautins prekybos apribojimpanaikinimo,

SIEKDAMI pagal Jungtini Taut Chartijos principus stiprinti Europ ir ujrio alis siejant solidarumbei utikrinti j gerovs kilim,

NUSPREND itaip telkdami savo iteklius isaugoti ir stiprinti taik ir laisv bei ragindami kitas Europostautas, kurios laikosi to paties idealo, paremti j pastangas,

PASIRY skatinti savo tautas kuo labiau plsti inias per plaiai prieinam vietim ir nuolatin jatnaujinim,

iam tikslui savo galiotaisiais atstovais PASKYR:

(galiotj atstov sraas nepateikimas)

KURIE, apsikeit tinkamai formintais ir patvirtintais galiojamaisiais ratais, susitar dl toliaupateikiam nuostat.


(1) Nuo to laiko Europos Sjungos narmis tapo Bulgarijos Respublika, ekijos Respublika, Danijos Karalyst, EstijosRespublika, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalyst, Airija, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, LietuvosRespublika, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Austrijos Respublika, Lenkijos Respublika, PortugalijosRespublika, Rumunija, Slovnijos Respublika, Slovakijos Respublika, Suomijos Respublika, vedijos Karalyst irJungtin Didiosios Britanijos ir iaurs Airijos Karalyst.

PIRMOJI DALISPRINCIPAI

1 straipsnis

1. i Sutartis nustato Sjungos veikim ir apibria jos kompetencijos sritis bei naudojimosi jaapimt ir bdus.

2. i Sutartis ir Europos Sjungos sutartis yra Sutartys, kuriomis grindiama Sjunga. ios dviSutartys, turinios toki pai teisin gali, vadinamos Sutartimis.

I ANTRATIN DALIS

SJUNGOS KOMPETENCIJOS KATEGORIJOS IR SRITYS

2 straipsnis

1. Kai Sutartys konkreioje srityje suteikia Sjungai iimtin kompetencij, tik Sjunga gali priimtiteisikai privalomus aktus, o valstybs nars paios tai daryti gali tik Sjungai galiojus arba jei to reikiaSjungos aktams gyvendinti.

2. Kai Sutartys konkreioje srityje suteikia Sjungai kompetencij, kuri ji dalijasi su valstybmisnarmis, Sjunga ir valstybs nars gali toje srityje priimti teisikai privalomus aktus. Valstybs narsnaudojasi savo kompetencija tiek, kiek Sjunga nepasinaudojo savo kompetencija. Valstybs nars vlnaudojasi savo kompetencija tiek, kiek Sjunga nusprend nesinaudoti savo kompetencija.

3. Valstybs nars koordinuoja savo ekonomin ir uimtumo politik pagal ioje Sutartyjenumatytas slygas, kuri apibrimas priklauso Sjungos kompetencijai.

4. Pagal Europos Sjungos sutarties nuostatas Sjungos kompetencijai priklauso apibrti irgyvendinti bendr usienio ir saugumo politik, skaitant laipsnik bendros gynybos politikosformavim.

5. Sutartyse nustatytose tam tikrose srityse ir jose nustatytomis slygomis Sjungos kompetencijaipriklauso atlikti veiksmus siekiant paremti, koordinuoti ar papildyti valstybi nari veiksmusnepanaikinant j kompetencijos tose srityse.

Sjungos teisikai privalomi aktai, priimami remiantis su iomis sritimis susijusiomis Sutarinuostatomis, negali apimti valstybi nari statym ir kit teiss akt suderinimo.

6. Naudojimosi Sjungos kompetencija apimt ir bdus nustato Sutari nuostatos, skirtoskiekvienai konkreiai sriiai.

C 115/50 LT Europos Sjungos oficialusis leidinys 2008 5 9

3 straipsnis

1. Sjunga turi iimtin kompetencij iose srityse:

a) muit sjungos;

b) vidaus rinkos veikimui btin konkurencijos taisykli nustatymo;

c) pinig politikos valstybms narms, kuri valiuta yra euro;

d) biologini jr itekli apsaugos pagal bendr uvininkysts politik;

e) bendros prekybos politikos.

2. Sjunga taip pat naudojasi iimtine kompetencija tarptautiniams susitarimams sudaryti, kai jsudarymas yra numatytas Sjungos statymo gali turiniame akte arba yra btinas, kad Sjunga galtnaudotis savo vidaus kompetencija, arba jei j sudarymas gali daryti poveik bendroms taisyklms arpakeisti j taikymo srit.

4 straipsnis

1. Sjunga dalijasi kompetencija su valstybmis narmis, kai Sutartys jai suteikia kompetencij,nesusijusi su 3 ir 6 straipsniuose nurodytomis sritimis.

2. Pasidalijamajai Sjungos ir valstybi nari kompetencijai priskiriamos ios pagrindins sritys:

a) vidaus rinka;

b) ioje Sutartyje apibrti socialins politikos aspektai;

c) ekonomin, socialin ir teritorin sanglauda;

d) ems kis ir uvininkyst, iskyrus biologini jr itekli apsaug;

e) aplinkosauga;

f) vartotoj apsauga;

g) transportas;

h) transeuropiniai tinklai;

i) energetika;


j) laisvs, saugumo ir teisingumo erdv;

k) ioje Sutartyje apibrti bendr visuomens sveikatos saugos problem aspektai.

3. Mokslini tyrim, technologij pltros ir kosmoso srityse Sjungos kompetencijai priklausoimtis veiksm, ypa programoms apibrti ir gyvendinti, taiau naudojimasis ia kompetencija negalitrukdyti valstybms narms naudotis savo kompetencija.

4. Bendradarbiavimo vystymosi labui ir humanitarins pagalbos srityse Sjungos kompetencijaipriklauso imtis veiksm ir vykdyti bendr politik, taiau naudojimasis ia kompetencija negali trukdytivalstybms narms naudotis savo kompetencija.

5 straipsnis

1. Valstybs nars koordinuoja savo ekonomin politik Sjungos viduje. iuo tikslu Tarybapatvirtina priemones, vis pirma ios politikos bendrsias gaires.

Specialiosios nuostatos taikomos valstybms narms, kuri valiuta yra euro.

2. Sjunga imasi priemoni, utikrinani valstybi nari uimtumo politikos koordinavim,pirmiausia nubrdama ios politikos gaires.

3. Sjunga gali imtis iniciatyvos siekdama utikrinti valstybi nari socialins politikoskoordinavim.

6 straipsnis

Sjungos kompetencijai priklauso remti, koordinuoti ar papildyti valstybi nari veiksmus. Europoslygiu toki veiksm sritys apima:

a) mogaus sveikatos apsaug ir gerinim;

b) pramon;

c) kultr;

d) turizm;

e) vietim, profesin mokym, jaunim ir sport;


f) civilin saug;

g) administracin bendradarbiavim.

II ANTRATIN DALIS

BENDRAI TAIKOMOS NUOSTATOS

7 straipsnis

Sjunga utikrina savo politikos krypi ir veiksm suderinim atsivelgdama visus savo tikslus irvadovaudamasi kompetencijos suteikimo principu.

8 straipsnis(EB sutarties ex 3 straipsnio 2 dalis) (1)

Visuose savo veiksmuose Sjunga siekia paalinti moter ir vyr nelygybs apraikas ir diegti j lygyb.

9 straipsnis

Nustatydama ir gyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sjunga atsivelgia reikalavimus,susijusius su didelio uimtumo skatinimu, tinkamos socialins apsaugos utikrinimu, kova su socialineatskirtimi, aukto lygio vietimu, mokymu ir moni sveikatos apsauga.

10 straipsnis

Nustatydama ir gyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sjunga siekia kovoti su bet kokiadiskriminacija dl lyties, rasins arba etnins kilms, religijos ar sitikinim, negalios, amiaus arbaseksualins orientacijos.

11 straipsnis(EB sutarties ex 6 straipsnis)

Nustatant ir gyvendinant Sjungos politikos ir veiklos kryptis, ypa siekiant skatinti tvari pltr, turibti atsivelgiama aplinkos apsaugos reikalavimus.


(1) i nuoroda yra indikacin. Dl isamesns informacijos irti buvusij ir nauj sutari numeracijos atitiktieslenteles.

12 straipsnis(EB sutarties ex 153 straipsnio 2 dalis)

vartotoj apsaugos reikalavimus atsivelgiama nustatant bei gyvendinant kitas Sjungos politikos irveiklos kryptis.

13 straipsnis

Rengdamos ir gyvendindamos Sjungos ems kio, uvininkysts politik, transporto politik, vidausrinkos, mokslini tyrim, technologij pltros ir kosmoso politik, Sjunga ir valstybs nars turivisokeriopai atsivelgti gyvn, kaip jusli gyvi, gerovs reikalavimus, taip pat gerbti valstybi naristatymus ir kitus teiss aktus, paproius, ypa susijusius su religinmis apeigomis, kultros tradicijomisir vietos paveldu.


Nepaeisdamos Europos Sjungos sutarties 4 straipsnio ir ios Sutarties 93, 106 ir 107 straipsni iratsivelgdamos tai, koki viet tarp Sjungos bendrj vertybi uima bendrus ekonominius interesustenkinanios paslaugos ir koks yra j vaidmuo skatinant socialin ir teritorin sanglaud, Sjunga irvalstybs nars pagal savo atitinkamus galiojimus ir Sutari taikymo srit rpinasi, kad tokiospaslaugos bt pagrstos principais ir slygomis, ypa ekonominmis ir finansinmis, kurios leistjoms atlikti savo uduotis. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal prastteiskros procedr, nustato iuos principus ir slygas nepaeidiant valstybi nari kompetencijos,laikantis Sutari teikti, pavesti teikti ir finansuoti tokias paslaugas.


1. Siekdamos skatinti tinkam valdym ir utikrinti pilietins visuomens dalyvavim, Sjungosinstitucijos, staigos ir organai veikia kiek manoma gerbdami atvirumo princip.

2. Europos Parlamento posdiai yra viei, taip pat vieai posdiauja ir Taryba, kai svarstostatymo gali turinio akto projekt ir dl jo balsuoja.

3. Visi Sjungos pilieiai ir visi fiziniai ar juridiniai asmenys, gyvenantys ar turintys registruotbuvein valstybje narje, turi teis, laikydamiesi pagal io straipsnio i dal nustatytin princip beislyg, susipainti su Sjungos institucij, staig ir organ dokumentais bet kokiu pavidalu.


Bendruosius principus ir visuomens arba asmens interesais grindiamus apribojimus, reglamentuo-janius i teis susipainti su dokumentais, prasta teiskros procedra reglamentais nustato EuroposParlamentas ir Taryba.

Kiekviena institucija, staiga ar organas savo Darbo tvarkos taisyklse utikrina savo veiklos skaidrumir isamiau idsto konkreias savo dokument prieinamumo nuostatas laikantis antrojoje pastraipojenurodyt reglament.

Europos Sjungos Teisingumo Teismui, Europos centriniam bankui ir Europos investicij bankui idalis taikoma tik jiems vykdant administracinio pobdio uduotis.

Europos Parlamentas ir Taryba utikrina dokument, susijusi su teiskros procedromis, skelbimantrojoje pastraipoje nurodyt reglament nustatytomis slygomis.


1. Kiekvienas asmuo turi teis savo asmens duomen apsaug.

2. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, nustato fiziniasmen apsaugos Sjungos institucijoms, staigoms ir organams bei valstybms narms tvarkantasmens duomenis, kai vykdoma veikla yra susijusi su Sjungos teiss taikymo sritimi, taisykles ir laisvotoki duomen judjimo taisykles. Nepriklausomos staigos kontroliuoja, kaip laikomasi t taisykli.

Pagal straipsn priimtos taisykls nepaeidia Europos Sjungos sutarties 39 straipsnyje numatytkonkrei taisykli.

17 straipsnis

1. Sjunga gerbia ir nepaeidia valstybi nari banyi ir religini asociacij ar bendruomenistatuso, nustatyto pagal nacionalin teis.

2. Sjunga vienodai gerbia filosofini ir nereligini organizacij status, nustatyt nacionalinjeteisje.

3. Pripaindama t banyi ir organizacij savitum ir konkret na, Sjunga palaiko su jomisatvir, skaidr nuolatin dialog.


ANTROJI DALISNEDISKRIMINAVIMAS IR SJUNGOS PILIETYB


Sutari taikymo srityje, nepaeidiant jose esani speciali nuostat, draudiama bet kokiadiskriminacija dl pilietybs.

Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, gali priimti tokidiskriminacij draudianias taisykles.


1. Nepaeisdama kit Sutari nuostat ir nevirydama Sjungai jomis suteikt galiojim, Tarybasprsdama pagal speciali teiskros procedr ir Europos Parlamentui pritarus, gali vieningai imtisatitinkam veiksm, siekdama kovoti su diskriminacija dl lyties, rasins arba etnins kilms, religijosar tikjimo, negalios, amiaus arba seksualins orientacijos.

2. Nukrypdami nuo 1 dalies, Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskrosprocedr, gali patvirtinti Sjungos skatinamj priemoni, skirt valstybi nari veiksmams, kuriaissiekiama padti siekti io straipsnio 1 dalyje nurodyt tiksl, remti, pagrindinius principus, iskyrusvalstybi nari statym ir kit teiss akt derinim.


1. vedama Sjungos pilietyb. Kiekvienas asmuo, turintis valstybs nars pilietyb, yra Sjungospilietis. Sjungos pilietyb ne pakeiia valstybs pilietyb, o j papildo.

2. Sjungos pilieiai turi Sutartyse numatytas teises ir pareigas. Jie, be kita ko, turi:

a) teis laisvai judti ir apsigyventi valstybi nari teritorijoje;

b) teis balsuoti ir bti kandidatais Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose valstybjenarje, kurioje jie gyvena, tomis paiomis slygomis kaip ir tos valstybs pilieiai;


c) bdami treiosios alies, kurioje valstyb nar, kurios pilieiai jie yra, neturi atstovybs, teritorijoje,teis bet kurios kitos valstybs nars diplomatini ir konsulini staig teikiam apsaug tomispaiomis slygomis kaip ir tos valstybs pilieiai;

d) teis pateikti peticijas Europos Parlamentui, kreiptis Europos ombudsmen, taip pat kreiptis Sjungos institucijas ir patariamuosius organus bet kuria Sutari kalba bei ta paia kalba gautiatsakym.

Naudojimosi iomis teismis slygas ir ribas nustato Sutartys ir joms gyvendinti skirtos priemons.


1. Kiekvienas Sjungos pilietis turi teis laisvai judti ir apsigyventi valstybi nari teritorijojelaikydamasis Sutartyse ir joms gyvendinti priimtose nuostatose nustatyt apribojim bei slyg.

2. Jei paaikt, kad iam tikslui pasiekti Sjungai reikia imtis veiksm, o Sutartys nesuteikia tamreikaling galiojim, Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, galipriimti nuostatas, numatanias padti naudotis io straipsnio 1 dalyje nurodytomis teismis.

3. Tiems patiems, kaip ir 1 dalyje nurodytiems tikslams, ir jei Sutartys nesuteikia tam reikalinggaliojim veikti, Taryba, sprsdama pagal speciali teiskros procedr, gali patvirtinti priemones,susijusias su socialiniu draudimu ar socialine apsauga. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu,sprendia vieningai.


1. Kiekvienas Sjungos pilietis, gyvendamas valstybje narje ir nebdamas jos pilietis, turi teisbalsuoti ir bti kandidatu per vietos savivaldos rinkimus valstybje narje, kurioje gyvena, tomispaiomis slygomis, kaip ir tos valstybs pilieiai. ia teise naudojamasi atsivelgiant isamiasnuostatas, kurias, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprsdama pagal speciali teiskrosprocedr, vieningai priima Taryba; ios nuostatos gali numatyti nukrypimus, kai jie yra pateisinamidl valstybei narei bding problem.

2. Nepaeidiant 223 straipsnio 1 dalies ir jai gyvendinti priimt nuostat, kiekvienas Sjungospilietis, gyvendamas valstybje narje ir nebdamas jos pilietis, turi teis balsuoti ir bti kandidatu perEuropos Parlamento rinkimus valstybje narje, kurioje gyvena, tomis paiomis slygomis, kaip ir tosvalstybs pilieiai. ia teise naudojamasi atsivelgiant isamias nuostatas, kurias, pasikonsultavusi suEuropos Parlamentu, sprsdama pagal speciali teiskros procedr, vieningai priima Taryba; iosnuostatos gali numatyti nukrypimus, kai jie yra pateisinami dl valstybei narei bding problem.



Kiekvienas Sjungos pilietis, bdamas treiojoje alyje, kurioje jo valstybei narei nra atstovaujama, turiteis bet kurios kitos valstybs nars diplomatini arba konsulini staig teikiam apsaug tomispaiomis slygomis, kaip ir tos valstybs pilieiai. Valstybs nars priima btinas nuostatas ir pradedatarptautines derybas dl ios apsaugos utikrinimo.

Taryba, sprsdama pagal speciali teiskros procedr ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, galipriimti direktyvas, kuriomis nustatomos koordinavimo ir bendradarbiavimo priemons, btinossiekiant geriau utikrinti i apsaug.


Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal prast teiskros procedr, nustatopiliei iniciatyvos, kaip apibrta Europos Sjungos sutarties 11 straipsnyje, gyvendinimo procedrnuostatas ir slygas, skaitant minimal valstybi nari, kuri gyventojai tie pilieiai turi bti, skaii.

Kiekvienas Sjungos pilietis turi teis pagal 227 straipsn pateikti Europos Parlamentui peticij.

Kiekvienas Sjungos pilietis gali kreiptis ombudsmen, kurio pareigyb steigta pagal 228 straipsn.

Kiekvienas Sjungos pilietis gali rayti iame straipsnyje arba Europos Sjungos sutarties 13 straipsnyjenurodytoms institucijoms ar staigoms viena i mintos sutarties 55 straipsnio 1 dalyje minim kalbir gauti atsakym ta paia kalba.


Kas treji metai Komisija atsiskaito Europos Parlamentui, Tarybai bei Ekonomikos ir socialini reikalkomitetui dl ios dalies nuostat taikymo. ioje ataskaitoje atsivelgiama Sjungos raid.

iuo pagrindu ir nepaeisdama kit Sutari nuostat, Taryba sprsdama pagal speciali teiskrosprocedr ir Europos Parlamentui pritarus, gali vieningai priimti nuostatas dl 20 straipsnio 2 dalyjeivardyt teisi tvirtinimo arba papildymo. ios nuostatos sigalioja po to, kai jas pagal savoatitinkamas konstitucines nuostatas patvirtina valstybs nars.


TREIOJI DALISSJUNGOS POLITIKOS SRITYS IR VIDAUS VEIKSMAI

I ANTRATIN DALIS

VIDAUS RINKA


1. Sjunga, siekdama sukurti vidaus rink ar utikrinti jos veikim, imasi priemoni pagalatitinkamas Sutari nuostatas.

2. Vidaus rink sudaro vidaus sien neturinti erdv, kurioje pagal Sutari nuostatas utikrinamaslaisvas preki, asmen, paslaug ir kapitalo judjimas.

3. Taryba remdamasi Komisijos pasilymu nustato gaires ir slygas, reikalingas tolydiai paangaivisuose atitinkamuose sektoriuose utikrinti.


Rengdama pasilymus, kaip pasiekti 26 straipsnyje nurodytus tikslus, Komisija atsivelgia tai, kokiaspastangas vidaus rinkai sukurti turs dti skirting ekonomins raidos lyg pasiekusios valstybs, ir galisilyti atitinkamas nuostatas.

Jei tokios nuostatos priimamos taikant nukrypimus, jos turt bti laikinos ir kuo maiausiai trikdytividaus rinkos veikl.

II ANTRATIN DALIS

LAISVAS PREKI JUDJIMAS


1. Sjunga apima vis prekyb prekmis apimani muit sjung, kurioje tarp valstybi nariudraudiami importo ir eksporto muitai bei visi lygiaverio poveikio mokjimai, o j santykiams sutreiosiomis alimis nustatomas bendrasis muit tarifas.


2. 30 straipsnio ir ios antratins dalies 3 skyriaus nuostatos taikomos valstybi nari kilmsgaminiams, taip pat valstybse narse laisvoje apyvartoje esantiems i treij ali vetiemsgaminiams.


I treiosios alies veti gaminiai laikomi valstybje narje esaniais laisvoje apyvartoje, jei tojevalstybje narje yra atlikti importo formalumai ir sumokti moktini muitai arba lygiaverio poveikiomokjimai ir jei iems gaminiams nebuvo taikytas visikas arba dalinis atleidimas nuo toki muit armokesi.

1 SKYRIUS

MUIT SJUNGA


Valstybi nari tarpusavio prekyboje udraudiami importo ir eksporto muitai ir lygiaverio poveikiomokjimai. is draudimas galioja ir fiskalinio pobdio muitams.


Pagal bendrj muit tarif moktinus muitus, remdamasi Komisijos pasilymu, nustato Taryba.


Atlikdama iame skyriuje jai pavestus udavinius, Komisija atsivelgia :

a) poreik skatinti valstybi nari ir treij ali prekyb;

b) tokius konkurencijos slyg Sjungoje pokyius, kurie didint moni gebjim konkuruoti;

c) Sjungai reikaling aliav ir pusgamini tiekimo poreikius; dl to Komisija rpinasi, kad gatavosprodukcijos atvilgiu nebt ikreipiamos valstybi nari konkurencijos slygos;

d) btinyb vengti didesnio valstybi nari ekonominio gyvenimo trikdymo ir Sjungoje utikrintiracionali gamybos pltot bei vartojimo didinim.


2 SKYRIUS

MUITINI BENDRADARBIAVIMAS


Sutari taikymo srityje Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr,imasi priemoni valstybi nari tarpusavio bei j ir Komisijos bendradarbiavimui muitini darbosrityje gerinti.

3 SKYRIUS

KIEKYBINI APRIBOJIM TARP VALSTYBI NARI UDRAUDIMAS


Tarp valstybi nari udraudiami kiekybiniai importo apribojimai ir visos lygiaverio poveikiopriemons.


Tarp valstybi nari udraudiami kiekybiniai eksporto apribojimai ir visos lygiaverio poveikiopriemons.


34 ir 35 straipsni nuostatos nekliudo taikyti preki importo, eksporto ar tranzito draudim arbaapribojim, jei jie yra pateisinami visuomens dorovs, vieosios tvarkos arba visuomens saugumo,moni, gyvn ar augal sveikatos bei gyvybs apsaugos, nacionalini meno, istorijos ararcheologijos vertybi apsaugos bei pramonins ir komercins nuosavybs apsaugos sumetimais.Taiau tokie draudimai arba apribojimai neturi tapti savavalika diskriminacijos priemone ar uslptuvalstybi nari tarpusavio prekybos apribojimu.


1. Valstybs nars visas valstybines komercinio pobdio monopolijas pertvarko taip, kad btutikrinta, jog n vienas valstybi nari nacionalinis subjektas nebus diskriminuojamas preki pirkimoir pardavimo slyg atvilgiu.


io straipsnio nuostatos taikomos kiekvienai staigai, per kuri valstyb nar teisikai ar faktikai,tiesiogiai ar netiesiogiai priiri ir nustato valstybi nari tarpusavio import ir eksport arba turi tamdidesns takos. ios nuostatos taip pat taikomos monopolijoms, kurias valstyb perleidia kitiems.

2. Valstybs nars nesiima joki nauj priemoni, prietaraujani io straipsnio 1 dalyjenustatytiems principams arba galini riboti su muit ir kiekybini apribojim udraudimu valstybinari tarpusavio prekyboje susijusi straipsni taikymo srit.

3. Jei valstybin komercinio pobdio monopolija grindiama teiss normomis, kuriomissiekiama padti lengviau realizuoti ems kio produktus arba gauti u juos kuo didesn peln,taikant iame straipsnyje nustatytas taisykles turt bti imamasi veiksm, kad atitinkamiemsgamintojams bt utikrintos lygiaverts uimtumo ir gyvenimo lygio apsaugos priemons.

III ANTRATIN DALIS

EMS KIS IR UVININKYST


1. Sjunga nustato ir gyvendina bendr ems kio ir uvininkysts politik.

Vidaus rinka taip pat apima ems k, uvininkyst ir ems kio produkt prekyb. ems kioproduktai tai emdirbysts, gyvulininkysts bei uvininkysts produktai ir tiesiogiai su jais susijpirminio perdirbimo produktai. Nuorodos bendr ems kio politik arba ems k ir vartojamasterminas ems kis suprantami kaip apimantys ir uvininkyst, pripastant io sektoriaus specifinpobd.

2. Iskyrus tuos atvejus, kai 3944 straipsniuose numatyta kitaip, vidaus rinkos krimo arbaveikimo taisykls taikomos ir ems kio produktams.

3. Produktai, kuriems taikomos 3944 straipsni nuostatos, yra ivardyti I priede.

4. Veikiant ir pltojantis vidaus ems kio produkt rinkai, kartu turi bti kuriama bendra emskio politika.


1. Bendros ems kio politikos tikslai yra ie:

a) didinti ems kio naum skatinant technikos paang bei utikrinant racionali ems kiogamybos pltot ir kuo geresn gamybos veiksni, ypa darbo jgos, panaudojim;


b) tokiu bdu utikrinti deram ems kiu besiverianios bendruomens gyvenimo lyg, ypadidinant ems kyje dirbani asmen asmenines pajamas;

c) stabilizuoti rinkas;

d) garantuoti pakankam tiekim;

e) utikrinti vartotojams priimtinas tiekiamos produkcijos kainas.

2. Kuriant bendr ems kio politik ir numatant konkreius jos gyvendinimo bdus,atsivelgiama :

a) ems kio veiklos savitum, kuris priklauso nuo ems kio socialins struktros ir nuostruktrini bei gamtini vairi ems kio region skirtum;

b) tai, kad atitinkami pokyiai turi vykti palaipsniui;

c) tai, kad ems kis valstybse narse yra glaudiai susijs su visa ekonomika.


1. Kad bt pasiekti 39 straipsnyje nurodyti tikslai, nustatoma tam tikra bendra ems kio rinkorganizavimo forma.

Atsivelgiant produkt, organizavimo formos gali bti ios:

a) bendros konkurencijos taisykls;

b) privalomas vairi nacionalini rinkos organizavimo form koordinavimas;

c) Europos rinkos organizavimo forma.

2. Pagal io straipsnio 1 dal nustatyta bendra organizavimo forma gali apimti visas priemones,kurios yra btinos 39 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti, pirmiausia kain reguliavim, pagalbvairi produkt gamybai ir pardavimui, j laikym bei likuio tvarkym ir bendr importo ir eksportostabilizavimo mechanizm.

Bendra organizavimo forma siekiama tik t tiksl, kurie yra nurodyti 39 straipsnyje, ir Sjungojepaalinama bet kokia gamintoj ar vartotoj diskriminacija.

Bet kuri bendra kain politika grindiama bendrais kriterijais ir vienodais apskaiiavimo metodais.


3. Kad bt pasiekti io straipsnio 1 dalyje pamintos bendros organizavimo formos tikslai, galibti steigtas vienas arba keletas ems kio orientavimo ir garantij fond.


Kad bt pasiekti 39 straipsnyje nustatyti tikslai, bendros ems kio politikos sistemoje galima imtistoki priemoni kaip:

a) veiksmingas pastang koordinavimas profesinio mokymo, mokslini tyrim ir ems kio iniskleidimo srityse; jis gali apimti bendr projekt ir institucij finansavim;

b) bendros priemons, skatinanios vartoti tam tikrus produktus.


Konkurencijos taisyklms skirto skyriaus nuostatos ems kio produkt gamybai ir prekybaitaikomos tik tokiu mastu, kok nustato Europos Parlamentas ir Taryba, laikydamiesi 43 straipsnio2 dalies nuostat bei jose nustatytos tvarkos ir atsivelgdami 39 straipsnyje idstytus tikslus.

Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali leisti teikti pagalb:

a) sunkiomis struktrinmis ar gamtos slygomis dirbanioms monms apsaugoti;

b) pagal ekonomins pltros program sistem.


1. Komisija pateikia pasilymus dl bendros ems kio politikos krimo ir gyvendinimo,skaitant nacionalini rink organizavimo bd pakeitim viena i 40 straipsnio 1 dalyje numatytbendr organizavimo form ir ioje Sutarties antratinje dalyje minim priemoni gyvendinim.

iuose pasilymuose turi bti deramai atsivelgta ioje Sutarties antratinje dalyje keliam emskio klausim tarpusavio priklausomyb.

2. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr ir pasikonsultavsu Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, nustato 40 straipsnio 1 dalyje numatyt bendro emskio rink organizavimo form ir kitas nuostatas, kuri reikia bendros ems kio ir uvininkystspolitikos tikslams pasiekti.


3. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, patvirtina priemones dl kain, rinkliav, pagalbos irkiekybini apribojim nustatymo bei vejybos galimybi nustatymo ir skyrimo.

4. io straipsnio 2 dalyje nustatytomis slygomis nacionalines rinkos organizavimo formas galimapakeisti bendra organizavimo forma, numatyta 40 straipsnio 1 dalyje, jeigu:

a) bendra organizavimo forma valstybms narms, kurios nepritaria iai priemonei ir kuriosatitinkamai produkcijai turi sav organizavimo form, suteikia lygiavertes atitinkam gamintojuimtumo ir gyvenimo lygio garantijas atsivelgiant galimus pertvarkymus ir specializacij,kurios ilgainiui prireiks;

b) tokia organizavimo forma garantuoja Sjungoje prekybos slygas, panaias esamas nacionalinjerinkoje.

5. Jei bendra tam tikr aliav organizavimo forma yra nustatoma anksiau negu bendraatitinkam perdirbt produkt organizavimo forma, aliavos, naudojamos perdirbtiems produktams,kurie yra skirti eksportui treisias alis, gali bti importuojamos Sjung i kitur.


Jei valstybje narje tam tikram produktui yra taikoma tam tikra nacionalin rinkos organizavimoforma arba lygiaverts vidaus taisykls, turinios takos kit valstybi panaios produkcijoskonkurencingumui, valstybs nars, importuojanios produkt i valstybs nars, kurioje tokiarinkos organizavimo forma arba taisykls egzistuoja, nustato jo importui kompensacinius mokesius,iskyrus atvejus, kai ta valstyb nar yra nustaiusi eksportui kompensacinius mokesius.

Komisija iuos mokesius nustato tokio dydio, kuris reikalingas pusiausvyrai atkurti; ji taip pat galileisti taikyti kitas priemones, nustatydama konkreias j gyvendinimo slygas.

IV ANTRATIN DALIS

LAISVAS ASMEN, PASLAUG IR KAPITALO JUDJIMAS

1 SKYRIUS

DARBUOTOJAI


1. Sjungoje utikrinama darbuotoj judjimo laisv.


2. Tokia judjimo laisv reikia, kad darbinimo, darbo umokesio ir kit darbo ir uimtumoslyg atvilgiu panaikinama bet kokia valstybi nari darbuotoj diskriminacija dl pilietybs.

3. Ji suteikia teis, galim riboti tik vieosios tvarkos, visuomens saugumo ir visuomenssveikatos sumetimais:

a) priimti faktikai pateiktus pasilymus sidarbinti;

b) iuo tikslu laisvai judti valstybi nari teritorijoje;

c) apsigyventi bet kurioje valstybje narje siekiant dirbti pagal tos valstybs piliei sidarbinimreglamentuojanius statymus ir kitus teiss aktus;

d) laikantis Komisijos reglamentuose nustatyt slyg pasilikti gyventi valstybs nars teritorijojepasibaigus darbo joje laikui.

4. io straipsnio nuostatos netaikomos darbui valstybs tarnyboje.


Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr ir pasikonsultav suEkonomikos ir socialini reikal komitetu, leidia direktyvas arba priima reglamentus, nustataniuspriemones, reikalingas 45 straipsnyje apibriamai darbuotoj judjimo laisvei gyvendinti, btent:

a) utikrindama glaud nacionalini darbinimo tarnyb bendradarbiavim;

b) naikindama administracines procedras ir praktik bei sidarbinimo laisvose darbo vietose teiseigyti btinus nustatytus laikotarpius, taikomus pagal nacionalinius teiss aktus arba ankstesniusvalstybi nari susitarimus, kurie trukdyt liberalizuoti darbuotoj judjim;

c) naikindama visus nustatytus laikotarpius ir kitus pagal nacionalinius teiss aktus arba pagalanksiau tarp valstybi nari sudarytus susitarimus numatytus apribojimus, nustatanius kitvalstybi nari darbuotojams kitokias negu savo valstybs darbuotojams slygas laisvai pasirinktidarb;

d) nustatydama tinkam mechanizm darbo pasilymams ir darbo praymams susieti ir pasilai beipaklausai darbo rinkoje subalansuoti taip, kad vairiuose regionuose ir pramons akose btivengta didesns gyvenimo ir uimtumo lygio smukimo grsms.



Valstybs nars pagal bendr program skatina jaun darbuotoj mainus.


Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, socialins apsaugossrityje imasi priemoni, btin laisvam darbuotoj judjimui utikrinti; iuo tikslu jie priima nuostatas,kaip migruojantiems samdomiems ir savarankikai dirbantiems darbuotojams ir j ilaikytiniamsutikrinti:

a) pagal keleto valstybi statymus nustatom vis prilyginamj laikotarpi sudt, kad jie gyt irilaikyt teis socialines imokas ir kad bt galima apskaiiuoti t imok dyd;

b) socialini imok mokjim asmenims, gyvenantiems valstybi nari teritorijose.

Tais atvejais, kai Tarybos nar pareikia, kad pirmojoje pastraipoje nurodytas statymo gali turinioakto projektas paveikt jos socialins apsaugos sistemos svarbius aspektus, skaitant jos taikymoapimt, ilaidas ar finansin struktr, ar paveikt tos sistemos finansin pusiausvyr, ji gali prayti, kadklausimas bt perduotas svarstyti Europos Vadov Tarybai. Tuo atveju prasta teiskros procedrayra sustabdoma. Po svarstymo Europos Vadov Taryba per 4 mnesius nuo io sustabdymo:

a) grina projekt Tarybai, kuri nutraukia prastos teiskros procedros sustabdym, arba

b) nesiima joki veiksm, arba prao Komisijos pateikti nauj pasilym; iuo atveju i pradipasilytas aktas laikomas nepriimtu.

2 SKYRIUS

SISTEIGIMO TEIS


Vadovaujantis toliau idstytomis nuostatomis vienos valstybs nars nacionalini subjekt sisteigimolaisvs kitos valstybs nars teritorijoje apribojimai udraudiami. Draudiami ir apribojimai vienosvalstybs nars nacionaliniams subjektams, sisteigusiems kitos valstybs nars teritorijoje, steigtiatstovybes, padalinius ar dukterines bendroves.

sisteigimo laisv apima ir teis imtis savarankikai dirbani asmen veiklos bei ja verstis, taip patsteigti ir valdyti mones, btent bendroves ar firmas, apibdintas 54 straipsnio antrojoje pastraipoje,tomis paiomis slygomis, kurios sisteigimo alies teiss aktuose yra nustatytos jos paios subjektams,ir laikantis kapitalui skirto skyriaus nuostat.



1. Kad bt pasiekta sisteigimo laisv tam tikros ries veikloje, Europos Parlamentas ir Taryba,sprsdami pagal prast teiskros procedr ir pasikonsultav su Ekonomikos ir socialini reikalkomitetu, leidia direktyvas.

2. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija vykdo pagal pirmiau idstytas nuostatas jomstenkanias pareigas, vis pirma:

a) pirmenyb paprastai teikdamos tokioms veiklos rims, kurioms suteikta sisteigimo laisv ypaskatina gamybos ir prekybos pltr;

b) utikrindamos valstybi nari kompetenting institucij glaud bendradarbiavim nustatantvairi ri veiklos padt Sjungoje;

c) panaikindamos bet kokias administracines procedras ir praktik, atsiradusias laikantisnacionalini teiss akt arba anksiau tarp valstybi nari sudaryt susitarim, kurinepanaikinus bt trukdoma sisteigimo laisvei;

d) utikrindamos, kad vienos valstybs nars darbuotojai, samdomi kitos valstybs nars teritorijoje,galt pasilikti toje teritorijoje ir imtis savarankikai dirbani asmen veiklos, kai jie tenkinaslygas, kurias bt turj tenkinti, jei bt atvyk t valstyb tuo metu, kai ketino imtis tokiosveiklos;

e) leisdamos vienos valstybs nars nacionaliniams subjektams sigyti ir naudoti em bei pastatus,esanius kitos valstybs nars teritorijoje, jei tai neprietarauja 39 straipsnio 2 dalyje nurodytiemsprincipams;

f) kiekvienoje svarstomoje veiklos srityje palaipsniui naikindamos sisteigimo laisvs apribojimus,taikomus atstovybi, padalini arba dukterini bendrovi steigimo valstybs nars teritorijojeslygoms, ir slygoms, kuri reikia laikytis, kad pagrindins mons darbuotojams bt leista eitisu toki atstovybi, padalini arba dukterini bendrovi valdymu ar prieira susijusias pareigas;

g) kiek btina koordinuodamos apsaugos priemones, kuri valstybs nars reikalauja i bendrovi arfirm, apibdint 54 straipsnio antrojoje pastraipoje, imtis nari ir kit asmen interesamsapsaugoti, ir siekdamos utikrinto toki priemoni lygiavertikum Sjungoje;

h) sitikindamos, kad valstybi nari teikiama pagalba neikreipia sisteigimo slyg.


Veiklai, kuri bet kurioje valstybje yra susijusi, nors ir laikinai, su vieosios valdios funkcij vykdymu,io skyriaus nuostatos netaikomos.


Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, gali nusprsti, kad tamtikroms veiklos rims io skyriaus nuostatos netaikomos.


1. io skyriaus nuostatos ir pagal jas taikomos priemons neturi takos statym ir kit teiss akt,kurie numato kitok usienio subjekt traktavim ir yra pateisinami vieosios tvarkos, visuomenssaugumo ir jos sveikatos sumetimais, nuostat taikymui.

2. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, leidia direktyvaspirmiau mintoms nuostatoms derinti.


1. Kad asmenims bt lengviau imtis veiklos ir verstis ja kaip savarankikai dirbantiems asmenims,Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, leidia direktyvas dldiplom, paymjim ir kit oficialias kvalifikacijas rodani dokument abipusio pripainimo ir dlvalstybi nari statym bei kit teiss akt nuostat dl savarankikai dirbani asmen veiklospradjimo ir vertimosi ja koordinavimo.

2. Laipsnikas apribojim medikams, giminikoms profesijoms ir farmacininkams panaikinimaspriklauso nuo to, kaip vairiose valstybse narse koordinuojamos j profesins veiklos slygos.


Bendrovs arba firmos, kurtos pagal valstybs nars teis ir Sjungoje turinios savo registruotasbuveines, centrin administracij ar pagrindin verslo viet, iame skyriuje prilyginamos tos valstybsnars pilietyb turintiems fiziniams asmenims.

Bendrovs arba firmos tai bendrovs arba firmos, kurios veikia pagal civilin ar komercin teis,skaitant kooperatyvus ir kitus pagal viej ar privatin teis veikianius juridinius asmenis, iskyrusnesiekianiuosius pelno.


Valstybs nars sudaro kit valstybi nari nacionaliniams subjektams tokias pat slygas dalyvautibendrovi ar firm, apibrt 54 straipsnyje, kapitale, kokias turi jos paios nacionaliniai subjektai,nepaeisdamos kit Sutari nuostat taikymo.


3 SKYRIUS

PASLAUGOS


Pagal toliau idstytas nuostatas Sjungoje udraudiami laisvs teikti paslaugas apribojimai, taikomivalstybi nari nacionaliniams subjektams, kurie yra sisteig kitoje valstybje narje negu valstyb,kurios subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos.

Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, io skyriaus nuostatasgali taikyti ir paslaugas teikiantiems treiosios alies pilieiams, sisteigusiems Sjungoje.


Pagal Sutartis paslaugos tai tokios paslaugos, kurios paprastai yra teikiamos u umokest ir kurinereglamentuoja nuostatos dl preki, kapitalo ir asmen judjimo laisvs.

Paslaugas sudaro:

a) pramoninio pobdio veikla;

b) komercinio pobdio veikla;

c) amatinink veikla;

d) laisvj profesij veikla.

Nepaeidiant sisteigimo teisei skirto skyriaus nuostat, paslaug teikiantis asmuo, kad galt j teikti,gali laikinai savo veikla verstis toje valstybje narje, kur paslauga teikiama, tomis paiomis slygomis,kurias toji valstyb taiko savo nacionaliniams subjektams.


1. Laisv teikti paslaugas transporto srityje reglamentuoja transportui skirtos antratins daliesnuostatos.

2. Bank ir draudimo paslaug, susijusi su kapitalo judjimu, liberalizavimas turi bti derinamassu kapitalo judjimo liberalizavimu.



1. Kad liberalizuot koki nors konkrei paslaug, Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdamipagal prast teiskros procedr ir pasikonsultav su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu,leidia direktyvas.

2. Leidiant io straipsnio 1 dalyje mintas direktyvas, pirmenyb paprastai teikiama tomspaslaugoms, kurios turi tiesiogins takos gamybos snaudoms arba kuri liberalizavimas padedaskatinti prekyb prekmis.


Jei valstybi nari bendra ekonomin padtis ir atitinkamo sektoriaus padtis leidia, valstybs narsstengiasi paslaugas liberalizuoti labiau negu pareigoja direktyvos, ileistos gyvendinant 59 straipsnio1 dal.

iuo tikslu Komisija atitinkamoms valstybms narms teikia rekomendacijas.


Kol laisvs teikti paslaugas apribojimai dar nepanaikinti, valstybs nars tuos apribojimus taiko visiems56 straipsnio pirmojoje pastraipoje apibdintiems paslaug teikjams, nedarydamos jokio skirtumodl priklausymo vienai ar kitai valstybei arba dl gyvenamosios vietos.


io skyriaus reglamentuojamiems klausimams taikomos 5154 straipsni nuostatos.

4 SKYRIUS

KAPITALAS IR MOKJIMAI


1. Pagal iame skyriuje idstytas nuostatas udraudiami visi kapitalo judjimo tarp valstybinari ir tarp valstybi nari bei treij ali apribojimai.

2. Pagal iame skyriuje idstytas nuostatas udraudiami visi mokjim tarp valstybi nari irtarp valstybi nari bei treij ali apribojimai.



1. 63 straipsnio nuostatos nekliudo taikyti treiosioms alims 1993 m. gruodio 31 d. pagalnacionalin ar Sjungos teis galiojani apribojim, nustatyt kapitalo judjimui treisias alis ar ij, susijusiam su tiesioginmis investicijomis, apimaniomis ir investicijas nekilnojamj turt, susisteigimu, finansini paslaug teikimu ar vertybini popieri sileidimu kapitalo rinkas. Bulgarijoje,Estijoje ir Vengrijoje atitinkama data, atsivelgiant nacionalinje teisje galiojanius apribojimus, yra1999 m. gruodio 31 d.

2. Stengdamiesi padaryti kuo laisvesn kapitalo judjim tarp valstybi nari ir treij ali irnepaeisdama kit Sutari skyri, Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskrosprocedr, patvirtina priemones dl kapitalo judjimo treisias alis ir i j, susijusias sutiesioginmis investicijomis, apimaniomis ir investicijas nekilnojamj turt, su sisteigimu, finansinipaslaug teikimu ar vertybini popieri sileidimu kapitalo rinkas.

3. Nukrypstant nuo 2 dalies, tik Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir sprsdamavieningai pagal speciali teiskros procedr, gali patvirtinti priemones, kurios reikt atangSjungos teisje liberalizuojant kapitalo judjim treisias alis ar i j.


1. 63 straipsnio nuostatos nepaeidia valstybi nari teiss:

a) taikyti atitinkamas savo mokesi statym nuostatas, pagal kurias skiriami mokesi moktojaidl j skirtingos padties gyvenamosios vietos arba kapitalo investavimo vietos atvilgiu;

b) imtis vis reikaling priemoni, kad bt ukirstas kelias nacionalini statym ir kit teiss aktpaeidimams, ypa apmokestinimo ir finans staig rizik ribojanios prieiros srityje, arbanustatyti duomen apie kapitalo judjim deklaravimo tvark administravimo ar statistinsinformacijos tikslais, arba imtis priemoni, pateisinam vieosios tvarkos ar visuomens saugumopoiriu.

2. io skyriaus nuostatos nekliudo taikyti su Sutartimis suderinam sisteigimo teiss apribojim.

3. 1 ir 2 dalyse nurodytos priemons ir tvarka neturi sudaryti laisvo kapitalo judjimo irmokjim, kaip nustatyta 63 straipsnyje, savavaliko diskriminavimo ar uslpto apribojimo.


4. Jei nra priimtos priemons taikant 64 straipsnio 3 dal, Komisija arba, jei atitinkamai valstybeinarei pateikus praym Komisija per tris mnesius nepriima sprendimo, Taryba gali priimti sprendim,patvirtinant, kad vienos ar keleto treij ali atvilgiu valstybs nars priimtos ribojaniospriemons mokesi srityje turi bti laikomos atitinkaniomis Sutartis tiek, kiek jas pateisina vienas iSjungos tiksl ir kiek jos neprietarauja tinkamam vidaus rinkos veikimui. Taryba, valstybei nareipateikus praym, sprendia vieningai.


Tais atvejais, kai susidarius iimtinms aplinkybms dl kapitalo judjimo treisias alis ar i jEkonomins ir pinig sjungos veikimui kyla arba gali kilti dideli sunkum, Taryba, remdamasiKomisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos centriniu banku, gali treij ali atvilgiu imtisne ilgiau kaip eis mnesius taikom apsaugos priemoni, jei jos btinai reikalingos.

V ANTRATIN DALIS

LAISVS, SAUGUMO IR TEISINGUMO ERDV

1 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

67 straipsnis(EB sutarties ex 61 straipsnis ir ES sutarties ex 29 straipsnis)

1. Sjunga sukuria laisvs, saugumo ir teisingumo erdv, kurioje gerbiamos pagrindins teiss beiskirtingos valstybi nari teisins sistemos ir tradicijos.

2. Ji utikrina, kad nebus asmen kontrols jiems kertant vidaus sienas, ir suformuluoja valstybinari solidarumu paremt bendr prieglobsio, imigracijos ir iors sien kontrols politik, kuri btteisinga treij ali pilieiams. ioje antratinje dalyje asmenys be pilietybs prilyginami treijali pilieiams.

3. Sjunga stengiasi utikrinti aukt saugumo lyg prevencijos bei kovos su nusikalstamumu,rasizmu ir ksenofobija priemonmis, taip pat policijos ir teismini institucij bei kit kompetentingvaldios institucij veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonmis, taip pat tarpusavyjepripastant teismo sprendimus baudiamosiose bylose, o prireikus derinant baudiamuosiusstatymus.

4. Sjunga sudaro palankias slygas pasinaudoti teisingumu, ypa taikydama teismini irneteismini sprendim civilinse bylose tarpusavio pripainimo princip.


68 straipsnis

Europos Vadov Taryba apibria laisvs, saugumo ir teisingumo erdvs teiskros ir veiksmplanavimo strategines gaires.

69 straipsnis

Nacionaliniai parlamentai utikrina, kad remiantis 4 ir 5 skyriais teikiami pasilymai ir teiskrosiniciatyvos neprietaraut subsidiarumo principui pagal Protokol dl subsidiarumo ir proporcingumoprincip taikymo.

70 straipsnis

Nepaeisdama 258, 259 ir 260 straipsni, Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali patvirtintipriemones, nustatanias slygas, kuriomis valstybs nars, bendradarbiaudamos su Komisija,objektyviai ir nealikai vertina, kaip valstybi nari valdios institucijos gyvendina ioje antratinjedalyje nurodyt Sjungos politik, ypa siekiant sudaryti slygas nuodugniai taikyti tarpusaviopripainimo princip. Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai supaindinami su iovertinimo turiniu ir rezultatais.

71 straipsnis(ES sutarties ex 36 straipsnis)

Siekiant utikrinti, kad Sjungoje bt skatinamas ir stiprinamas operatyvus bendradarbiavimas vidaussaugumo veiklos srityje, Taryboje kuriamas nuolatinis komitetas. Nepaeisdamas 240 straipsnio, jispalengvina valstybi nari kompetenting valdios institucij veiksm koordinavim. AtitinkamSjungos staig ir organ atstovai gali dalyvauti io komiteto darbe. Europos Parlamentui irnacionaliniams parlamentams nuolat praneama apie darb.

72 straipsnis(EB sutarties ex 64 straipsnio 1 dalis ir ES sutarties ex 33 straipsnis)

i antratin dalis neatleidia valstybi nari nuo pareigos palaikyti viej tvark ir utikrinti vidaussaugum.

73 straipsnis

Valstybs nars gali paios ir savo atsakomybe nustatyti tokius savo kompetenting administracijospadalini, atsaking u nacionalinio saugumo utikrinim, bendradarbiavimo ir koordinavimo bdus,kokius laiko esant tinkamus.



Taryba patvirtina priemones, kad bt utikrintas valstybi nari atitinkam padalini, taip pat ipadalini ir Komisijos administracinis bendradarbiavimas ioje antratinje dalyje numatytose srityse. Jisprendia remdamasi Komisijos pasilymu, atsivelgdama 76 straipsn ir pasikonsultavusi su EuroposParlamentu.


Kai to reikia, kad bt pasiekti 67 straipsnyje nurodyti tikslai ukertant keli terorizmui ir susijusiomsveikoms bei kovojant su jomis, Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal prastteiskros procedr, apibria administracini priemoni sistem, susijusi su kapitalo judjimu irmokjimais, pavyzdiui, l, finansinio turto ar ekonominio pelno, priklausanio fiziniams arbajuridiniams asmenims, grupms ar nevalstybiniams subjektams arba j valdomo, aldym.

Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, patvirtina priemones, gyvendinanias pirmojoje pastraipojeminim sistem.

iame straipsnyje minti aktai apima btinas nuostatas dl teisini apsaugos priemoni.

76 straipsnis

4 ir 5 skyriuose nurodyti aktai kartu su 74 straipsnyje nurodytomis priemonmis, utikrinaniomisadministracin bendradarbiavim iuose skyriuose numatytose srityse, priimami:

a) remiantis Komisijos pasilymu arba

b) ketvirtadalio valstybi nari iniciatyva.

2 SKYRIUS

SIEN KONTROLS, PRIEGLOBSIO IR IMIGRACIJOS POLITIKA


1. Sjunga kuria politik, siekdama:

a) utikrinti, kad nebt jokios asmen, neatsivelgiant j pilietyb, kontrols jiems kertant vidaussienas;


b) utikrinti asmen kontrol ir veiksming iors sien kirtimo prieir;

c) laipsnikai vesti integruot iors sien valdymo sistem.

2. Taikant 1 dal, Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr,patvirtina priemones dl:

a) viz ir kit leidim trumpam apsigyventi alyje bendros politikos;

b) iors sienas kertantiems asmenims taikomos kontrols;

c) slyg, kuriomis treij ali pilieiai trump laik gali laisvai keliauti Sjungoje;

d) bet kurios priemons, btinos laipsnikai sukurti integruot iors sien valdymo sistem;

e) siekio utikrinti, kad nebt jokios asmen, neatsivelgiant j pilietyb, kontrols jiems kertantvidaus sienas.

3. Jei paaikja, kad Sjunga turt imtis veiksm, padedani naudotis 20 straipsnio 2 daliesa punkte numatyta teise, ir jei Sutartys nenumato reikaling galiojim, Taryba, sprsdama pagalspeciali teiskros procedr, gali priimti nuostatas, susijusias su pasais, asmens tapatybs kortelmis,leidimais gyventi ar bet kokiais kitais panaiais dokumentais. Taryba, pasikonsultavusi su EuroposParlamentu, sprendia vieningai.

4. is straipsnis neturi takos valstybi nari kompetencijai, susijusiai su j sien geografinedemarkacija pagal tarptautin teis.

78 straipsnis(EB sutarties ex 63 straipsnio 1 ir 2 punktai bei ex 64 straipsnio 2 dalis)

1. Sjunga kuria bendr prieglobsio, papildomos apsaugos ir laikinos apsaugos politik treiosiosalies pilieiams, kuriems reikia tarptautins apsaugos, siekdama silyti atitinkam status ir utikrinti,kad nebt paeistas negrinimo principas. i politika privalo neprietarauti 1951 m. liepos 28 d.enevos konvencijai ir 1967 m. sausio 31 d. Protokolui dl pabgli statuso bei kitoms atitinkamomssutartims.

2. Taikant 1 dal, Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr,patvirtina bendros Europos prieglobsio sistemos priemones, kurias sudaro:

a) visoje Sjungoje galiojantis vienodas prieglobsio statusas treij ali pilieiams;

b) vienodas papildomos apsaugos statusas treij ali pilieiams, kuriems, negavus Europosprieglobsio, reikia tarptautins apsaugos;


c) bendra laikinos apsaugos sistema perkeltiesiems asmenims masinio antpldio atveju;

d) vienodo prieglobsio statuso arba papildomos apsaugos statuso suteikimo ir atmimo bendrosprocedros;

e) kriterijai ir mechanizmai, kuriais nustatoma, kuri valstyb nar yra atsakinga u praymo suteiktiprieglobst arba papildom apsaug inagrinjim;

f) prieglobsio arba papildomos apsaugos praytoj primimo slyg reikalavimai;

g) partneryst ir bendradarbiavimas su treiosiomis alimis, siekiant valdyti prieglobsio, papildomosarba laikinos apsaugos praani moni antpldius.

3. Vienoje arba keliose valstybse narse dl staigaus treij ali piliei antpldio susidariusnepaprastajai padiai, Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali patvirtinti laikinsias priemonesatitinkamos valstybs nars ar keli valstybi nari labui. Ji sprendia pasikonsultavusi su EuroposParlamentu.

79 straipsnis(EB sutarties ex 63 straipsnio 3 ir 4 punktai)

1. Sjunga kuria bendr imigracijos politik, kuria siekiama visais etapais utikrinti veiksmingmigrant sraut valdym, palank reim teistai valstybse narse gyvenantiems treij alipilieiams bei neteistos imigracijos ir prekybos monmis prevencij ir sustiprintas kovos su jomispriemones.

2. Taikant 1 dal, Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr,patvirtina priemones iose srityse:

a) atvykimo ir apsigyvenimo slyg bei ilgalaiki viz ir leidim gyventi, taip pat leidim eimomssusijungti idavimo valstybse narse reikalavim;

b) teistai valstybje narje gyvenani treij ali piliei teisi apibrimo, skaitant slygas,reglamentuojanias judjimo ir apsigyvenimo laisv kitose valstybse narse;

c) neteistos imigracijos ir gyvenimo be leidimo, skaitant be leidimo gyvenani asmen isiuntimir repatriacij;

d) kovos su prekyba monmis, ypa moterimis ir vaikais.

3. Sjunga gali sudaryti susitarimus su treiosiomis alimis dl treij ali piliei, kurienetenkina arba nebetenkina atvykimo, buvimo arba gyvenimo vienos i valstybi nari teritorijojeslyg, readmisijos j kilms arba ivykimo valstybes.


4. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, gali nustatytipaskat ir paramos valstybi nari veiksmams teikimo priemones, siekiant skatinti j teritorijoseteistai gyvenani treij ali piliei integracij, iskyrus bet kok valstybi nari statym ir kitteiss akt suderinim.

5. is straipsnis neturi takos valstybi nari teisei nustatyti j teritorij i treij ali iekotisamdomo arba savarankiko darbo atvykstani treij ali piliei primimo apimtis.

80 straipsnis

iame skyriuje idstytai Sjungos politikai ir jos gyvendinimui taikomas solidarumo ir teisingoatsakomybs pasidalijimo tarp valstybi nari principas, skaitant jo finansinius padarinius. Prireikuspagal skyri priimti Sjungos aktai numato atitinkamas io principo gyvendinimo priemones.

3 SKYRIUS

TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS CIVILINSE BYLOSE


1. Sjunga tarpvalstybinio pobdio bylose pltoja teismin bendradarbiavim, kuris grindiamasteismini ir neteismini sprendim tarpusavio pripainimo principu. is bendradarbiavimas gali apimtivalstybi nari statym ir kit teiss akt suderinimo priemoni patvirtinim.

2. Taikant 1 dal, Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr,patvirtina priemones, ypa kai jos btinos vidaus rinkos tinkamam veikimui, kuriomis siekiamautikrinti:

a) teismini ir neteismini sprendim tarpusavio pripainim ir vykdym valstybse narse;

b) teismini ir neteismini dokument teikim kitoje valstybje;

c) valstybse narse teiss ir jurisdikcijos kolizijai taikom teiss norm suderinamum;

d) bendradarbiavim renkant rodymus;

e) veiksming teis teisingum;

f) civiliniam procesui tinkamai veikti trukdani klii alinim, jei reikia skatinant civilinioproceso norm suderinamum valstybse narse;


g) alternatyvi gin sprendimo bd krim;

h) param teisj ir teismini institucij darbuotoj mokymui.

3. Nukrypstant nuo 2 dalies, tarpvalstybinio pobdio eimos teiss priemones nustato Tarybasprsdama pagal speciali teiskros procedr. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu,sprendia vieningai.

Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali priimti sprendim, apibriant tuos tarpvalstybiniopobdio eimos teiss aspektus, kuriems galima taikyti pagal prast teiskros procedr priimtusaktus. Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendia vieningai.

Apie antrojoje pastraipoje nurodyt pasilym praneama nacionaliniams parlamentams. Jei per eismnesius nuo tokio praneimo dienos nacionalinis parlamentas pareikia nepritarim, sprendimas nrapriimamas. Jei nepritarimas nepareikiamas, Taryba gali priimti mint sprendim.

4 SKYRIUS

TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS BAUDIAMOSIOSE BYLOSE


1. Teisminis bendradarbiavimas baudiamosiose bylose Sjungoje grindiamas nuosprendi irteismo sprendim tarpusavio pripainimo principu bei apima valstybi nari statym ir kit teissakt suderinim 2 dalyje ir 83 straipsnyje nurodytose srityse.

Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, patvirtina priemones,kuriomis siekiama:

a) nustatyti taisykles ir procedras, kad visoje Sjungoje bt utikrintas vis nuosprendi ir teismosprendim form pripainimas;

b) ukirsti keli jurisdikcij kolizijoms tarp valstybi nari ir jas sprsti;

c) remti teisj ir teismini institucij darbuotoj mokym;

d) palengvinti su procesais baudiamosiose bylose ir sprendim vykdymu susijus bendradarbiavimtarp valstybi nari teismini arba joms lygiaveri institucij.


2. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami direktyvas pagal prast teiskros procedr, galinustatyti tokias minimalias taisykles, koki reikia nuosprendi ir teismo sprendim tarpusaviopripainimui bei policijos ir teisminiam bendradarbiavimui perengianio sienas pobdiobaudiamosiose bylose palengvinti. iose minimaliose taisyklse atsivelgiama skirtingas valstybinari teisines tradicijas ir sistemas.

Jos yra susijusios su:

a) valstybi nari tarpusavio rodym leistinumu;

b) asmen teismis baudiamajame procese;

c) nusikaltim auk teismis;

d) bet kuriais kitais konkreiais baudiamojo proceso aspektais, kuriuos sprendimu Taryba yranustaiusi i anksto; sprendim, gavusi Europos Parlamento pritarim, Taryba priima vieningai.

ioje dalyje nurodyt minimali taisykli primimas neukerta kelio valstybms narms ilaikyti arbavesti auktesnio lygio asmen apsaug.

3. Kai Tarybos nar mano, kad 2 dalyje nurodytos direktyvos projektas paveikt pagrindinius josbaudiamosios teiss sistemos aspektus, ji gali prayti, kad direktyvos projektas bt perduotasEuropos Vadov Tarybai. Tuo atveju prasta teiskros procedra yra sustabdoma. Po svarstymo, jeigupavyksta pasiekti bendr sutarim, Europos Vadov Taryba per keturis mnesius nuo sustabdymogrina projekt Tarybai, kuri nutraukia prastos teiskros procedros sustabdym.

Jeigu nepavyksta pasiekti susitarimo ir ne maiau kaip devynios valstybs nars siekia tviriaubendradarbiauti, remdamosi atitinkamu direktyvos projektu, jos per tok pat laikotarp atitinkamaipranea apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. iuo atveju leidimas pradti EuroposSjungos sutarties 20 straipsnio 2 dalyje ir ios Sutarties 329 straipsnio 1 dalyje nurodyt tvirtesnbendradarbiavim laikomas suteiktu bei taikomos nuostatos dl tvirtesnio bendradarbiavimo.


1. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami direktyvas pagal prast teiskros procedr, galinustatyti minimalias taisykles dl nusikalstam veik ir sankcij apibrimo ypa sunki nusikaltim,turini tarpvalstybin pobd, pasireikiant dl toki nusikaltim pobdio arba poveikio, arbaypatingo poreikio kovoti su jais remiantis bendru pagrindu, srityse.


ios nusikaltim sritys yra: terorizmas, prekyba monmis bei seksualinis moter ir vaikinaudojimas, neteista prekyba narkotikais, neteista prekyba ginklais, pinig plovimas, korupcija,mokjimo priemoni klastojimas, kompiuteriniai nusikaltimai ir organizuotas nusikalstamumas.

Atsivelgiant nusikalstamumo raid, Taryba gali priimti sprendim, nustatant kitas nusikaltim sritis,atitinkanias ioje dalyje nurodytus kriterijus. Ji, gavusi Europos Parlamento pritarim, sprendiavieningai.

2. Jei valstybi nari baudiamj statym ir kit teiss akt nuostat suderinimas pasirodobtinas utikrinant Sjungos politikos veiksming gyvendinim srityje, kurioje taikomos derinimopriemons, direktyvose galima nustatyti btiniausias taisykles dl nusikalstam veik ir sankcijapibrimo atitinkamoje srityje. ios direktyvos priimamos pagal t pai prast arba specialiteiskros procedr, kaip ir patvirtinant atitinkamas derinimo priemones, nepaeidiant 76 straips-nio.

3. Kai Tarybos nar mano, kad 1 ar 2 dalyse nurodytos direktyvos projektas paveikt pagrindiniusjos baudiamosios teiss sistemos aspektus, ji gali prayti, kad direktyvos projektas bt perduotasEuropos Vadov Tarybai. Tuo atveju prasta teiskros procedra yra sustabdoma. Po svarstymo, jeigupavyksta pasiekti bendr sutarim, Europos Vadov Taryba per keturis mnesius nuo sustabdymogrina projekt Tarybai, kuri nutraukia prastos teiskros procedros sustabdym.

Jeigu nepavyksta pasiekti susitarimo ir ne maiau kaip devynios valstybs nars siekia tviriaubendradarbiauti, remdamosi atitinkamu direktyvos projektu, jos per tok pat laikotarp atitinkamaipranea apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. iuo atveju leidimas pradti EuroposSjungos sutarties 20 straipsnio 2 dalyje ir ios Sutarties 329 straipsnio 1 dalyje nurodyt tvirtesnbendradarbiavim laikomas suteiktu bei taikomos nuostatos dl tvirtesnio bendradarbiavimo.

84 straipsnis

Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, gali nustatyti priemonesvalstybi nari veiksmams nusikaltim prevencijos srityje skatinti ir remti, iskyrus valstybi naristatym ir kit teiss akt nuostat derinim.


1. Eurojust misija yra remti ir stiprinti nacionalini tyrimo ir baudiamojo persekiojimo institucijbendradarbiavim dl sunki nusikaltim, susijusi su dviem ar daugiau valstybi nari, arba kaireikalingas baudiamasis persekiojimas bendraisiais pagrindais, remiantis valstybi nari valdiosinstitucij ir Europolo atliktomis operacijomis ir pateikta informacija.


iuo atvilgiu Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal prast teiskrosprocedr, nustato Eurojust struktr, veikl, veiksm ir uduoi srit. Tos uduotys gali apimti:

a) kriminalini nusikaltim tyrim pradjim ir silym kompetentingoms nacionalinms valdiosinstitucijoms pradti baudiamj persekiojim, ypa kai tai susij su veikomis, nukreiptomis prieSjungos finansinius interesus;

b) a punkte nurodyt tyrim ir baudiamojo persekiojimo koordinavim;

c) teisminio bendradarbiavimo, taip pat sprendiant jurisdikcijos kolizijas ir glaudiai bendradar-biaujant su Europos teisminiu tinklu, stiprinim.

iais reglamentais taip pat nustatoma tvarka dl Europos Parlamento ir nacionalini parlamentdalyvavimo vertinant Eurojust veikl.

2. Vykdant 1 dalyje nurodyt baudiamj persekiojim ir nepaeidiant 86 straipsnio, teisminioproceso formalius veiksmus atlieka kompetentingi nacionaliniai pareignai.

86 straipsnis

1. Siekiant kovoti su Sjungos finansiniams interesams kenkianiais nusikaltimais, Taryba, pagalspeciali teiskros procedr priimdama reglamentus, Eurojust pagrindu gali kurti Europosprokuratr. Taryba, gavusi Europos Parlamento pritarim, sprendia vieningai.

Jeigu nepavyksta pasiekti vieningo sprendimo, ne maiau kaip devyni valstybi nari grup galiprayti, kad reglamento projektas bt perduotas Europos Vadov Tarybai. Tokiu atveju procedraTaryboje yra sustabdoma. Po svarstymo, jeigu pavyksta pasiekti bendr sutarim, Europos VadovTaryba per keturis mnesius nuo sustabdymo grina projekt Tarybai priimti.

Jeigu nepavyksta pasiekti susitarimo ir ne maiau kaip devynios valstybs nars siekia tviriaubendradarbiauti, remdamosi atitinkamu reglamento projektu, jos per tok pat laikotarp atitinkamaipranea apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. iuo atveju leidimas pradti EuroposSjungos sutarties 20 straipsnio 2 dalyje ir ios Sutarties 329 straipsnio 1 dalyje nurodyt tvirtesnbendradarbiavim laikomas suteiktu bei taikomos nuostatos dl tvirtesnio bendradarbiavimo.

2. Europos prokuratros kompetencijai, prireikus veikiant kartu su Europolu, priklauso Sjungosfinansini interes paeidim tyrimas, j vykdytoj ir bendrinink baudiamasis persekiojimas beikaltinimo palaikymas teisme, kaip nustatyta io straipsnio 1 dalyje nurodytame reglamente. Tokipaeidim atvilgiu valstybi nari kompetentinguose teismuose ji vykdo prokuroro funkcijas.


3. 1 dalyje nurodytuose reglamentuose apibriamos Europos prokuratrai taikytinos bendrosiostaisykls, jos funkcij vykdym reglamentuojanios slygos, jos veiklai taikytinos procesins normos,taip pat rodym leistinum reglamentuojanios taisykls ir vykdant funkcijas naudojam procesinipriemoni teisminei perirai taikytinos normos.

4. Europos Vadov Taryba tuo paiu metu ar vliau gali priimti sprendim, i dalies keiiant1 dal, siekdama iplsti Europos prokuratros galiojimus, kad jie apimt perengianio sienaspobdio sunkius nusikaltimus, ir atitinkamai i dalies keiiant 2 dal, kiek tai susij su ne vienvalstyb nar lieiani sunki nusikaltim kaltininkais ir j bendrininkais. Europos Vadov Tarybasprendim priima vieningai, gavusi Europos Parlamento pritarim ir pasikonsultavusi su Komisija.

5 SKYRIUS

POLICIJOS BENDRADARBIAVIMAS


1. Sjunga nustato policijos bendradarbiavim ukardant, iaikinant ir tiriant nusikalstamasveikas, kuriame dalyvauja visos valstybi nari kompetentingos valdios institucijos, skaitant policijos,muitins ir kitas specializuotas teissaugos tarnybas.

2. Taikant 1 dal, Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, galipatvirtinti priemones dl:

a) atitinkamos informacijos rinkimo, kaupimo, apdorojimo, analizavimo ir keitimosi ja;

b) paramos darbuotoj mokymui, taip pat bendradarbiavimo keiiantis darbuotojais, ranga irtyrimais nusikaltim iaikinimo srityse;

c) bendr tyrimo metod, taikom sunkioms organizuoto nusikalstamumo formoms nustatyti.

3. Taryba, sprsdama pagal speciali teiskros procedr, gali nustatyti iame straipsnyjenurodyt valdios institucij operatyvaus bendradarbiavimo priemones. Taryba, pasikonsultavusi suEuropos Parlamentu, sprendia vieningai.

Jeigu nepavyksta pasiekti vieningo sprendimo, ne maiau kaip devyni valstybi nari grup galiprayti, kad priemoni projektas bt perduotas Europos Vadov Tarybai. Tokiu atveju procedraTaryboje yra sustabdoma. Po svarstymo, jeigu pavyksta pasiekti bendr sutarim, Europos VadovTaryba per keturis mnesius nuo sustabdymo grina projekt Tarybai priimti.


Jeigu nepavyksta pasiekti susitarimo ir ne maiau kaip devynios valstybs nars siekia tviriaubendradarbiauti, remdamosi atitinkamu priemoni projektu, jos per tok pat laikotarp atitinkamaipranea apie tai Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. iuo atveju leidimas pradti EuroposSjungos sutarties 20 straipsnio 2 dalyje ir ios Sutarties 329 straipsnio 1 dalyje nurodyt tvirtesnbendradarbiavim laikomas suteiktu bei taikomos nuostatos dl tvirtesnio bendradarbiavimo.

Antrojoje ir treiojoje pastraipose nustatyta speciali procedra netaikoma aktams, kuriais pltojamosengeno acquis nuostatos.


1. Europolo misija yra remti ir stiprinti valstybi nari policijos ir kit teissaugos tarnybveiksmus bei j tarpusavio bendradarbiavim ukardant sunkius nusikaltimus, susijusius su dviem ardaugiau valstybi nari, terorizmu ir nusikalstamumo formomis, kurios kenkia Sjungos politikojenumatytam bendram interesui, bei kovojant su jais.

2. Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal prast teiskros procedr,nustato Europolo struktr, veikl, veiksm ir uduoi srit. Tos uduotys gali apimti:

a) informacijos, ypa perduotos valstybi nari valdios institucij arba treij ali institucij arorgan, rinkim, kaupim, apdorojim, analizavim ir keitimsi ja;

b) valstybi nari kompetenting valdios institucij arba jungtini tyrimo grupi, prireikus kartu suEurojust, bendrai atliekam tyrimo ir operatyvini veiksm koordinavim, organizavim irgyvendinim.

ie reglamentai taip pat nustato Europos Parlamento kartu su nacionaliniais parlamentais atliekamosEuropolo veiklos prieiros procedras.

3. Bet kok operatyv veiksm Europolas privalo atlikti kartu su valstybs nars ar valstybi nari,su kuri teritorija tai susij, valdios institucijomis ir su j sutikimu. Prievartos priemoni taikymasiimtinai priklauso kompetentingoms nacionalinms valdios institucijoms.


Taryba, priimdama sprendim pagal speciali teiskros procedr, nustato slygas ir apribojimus,kuri laikantis 82 ir 87 straipsniuose nurodytos kompetentingos valdios institucijos gali veikti kitosvalstybs nars teritorijoje kartu su tos valstybs valdios institucijomis ir j sutikimu. Taryba,pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, sprendia vieningai.


V ANTRATIN DALIS

TRANSPORTAS


Sutari tiksl ioje antratinje dalyje reglamentuojamais klausimais siekiama vykdant bendrtransporto politik.


1. Siekdama gyvendinti 90 straipsn ir atsivelgdama transporto ypatumus, Europos Parlamentasir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr ir pasikonsultav su Ekonomikos ir socialinireikal komitetu bei Region komitetu, nustato:

a) bendras taisykles, taikomas tarptautiniam transportui, vykstaniam valstybs nars teritorij ar ijos arba vykstaniam per vienos ar keleto valstybi nari teritorij;

b) slygas, kuriomis vejai nerezidentai gali valstybje narje teikti transporto paslaugas;

c) priemones transporto saugumui gerinti;

d) kitas atitinkamas nuostatas.

2. Patvirtinant 1 dalyje nurodytas priemones, atsivelgiama atvejus, kai j taikymas gali turtididels takos gyvenimo ir uimtumo lygiui tam tikruose regionuose bei transporto rangoseksploatavimui.


Kol nebus priimtos 91 straipsnio 1 dalyje mintos nuostatos, jokia valstyb nar, jei Taryba nravieningai patvirtinusi priemoni, nustatani iimt, negali vairi nuostat, reglamentuojani i srit1958 m. sausio 1 d. arba stojanioms valstybms j stojimo dien, keisti taip, kad kit valstybinari vejams jos bt tiesiogiai ar netiesiogiai maiau palankios nei savo nacionaliniams vejams.



Valstybs pagalba yra suderinama su Sutartimis, jei ji skirta transporto koordinavimo reikmms arba jeiji kompensuoja tam tikrus sipareigojimus, siejamus su vieosios paslaugos svoka.


Pagal Sutartis imantis bet kuri priemoni, susijusi su transporto kainiais ir gabenimo slygomis,atsivelgiama vej ekonomin padt.


1. Transporto srityje Sjungoje draudiama diskriminacija, pasireikianti tuo, kad vejai u tpai preki gabenim tais paiais marrutais taiko skirtingus transporto kainius ir nustato skirtingasslygas vien dl gabenam preki kilms ar paskirties alies.

2. io straipsnio 1 dalies nuostatos nekliudo Europos Parlamentui ir Tarybai imtis kit priemonipagal 91 straipsnio 1 dal.

3. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu beiEkonomikos ir socialini reikal komitetu, nustato io straipsnio 1 dalies nuostat gyvendinimotaisykles.

Taryba gali vis pirma priimti btinas nuostatas, kad Sjungos institucijos galt utikrinti, jog buslaikomasi io straipsnio 1 dalyje nustatytos taisykls ir vartotojai gals naudotis visais jos teikiamaispranaumais.

4. Komisija savo iniciatyva ar kurios nors valstybs nars praymu tiria io straipsnio 1 dalyjeminimos diskriminacijos atvejus ir, pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare, priima btinussprendimus vadovaudamasi taisyklmis, priimtomis pagal io straipsnio 3 dalies nuostatas.


1. Visoms valstybms narms draudiama Sjungoje atliekamoms transporto operacijoms taikytikainius ir slygas, susijusias su kokiu nors paramos ir apsaugos elementu, i kuri galt turti naudosviena ar kelios konkreios mons ar pramons akos, iskyrus atvejus, kai gaunamas Komisijosleidimas.


2. Komisija savo iniciatyva ar kurios nors valstybs nars praymu tiria io straipsnio 1 dalyjepamintus kainius ir slygas, ypa atsivelgdama, viena vertus, atitinkamos regionins ekonominspolitikos reikalavimus, nepakankamai isivysiusi region poreikius ir politini aplinkybi smarkiaiveikiam region problemas, o antra vertus, toki kaini ir slyg padarinius vairi transporto rikonkurencijai.

Pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare, Komisija priima reikiamus sprendimus.

3. io straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas tarifams, nustatytiems konkurencijaiskatinti.


Be transporto kaini, vejo nustatomi mokesiai arba rinkliavos u gabenim per sienas neturi btiper daug dideli, palyginti su tokio gabenimo realiosiomis ilaidomis.

Valstybs nars stengiasi tokias ilaidas palaipsniui mainti.

Komisija gali teikti valstybms narms rekomendacijas dl io straipsnio gyvendinimo.


ios antratins dalies nuostatos netrukdo taikyti Vokietijos Federacins Respublikos numatytpriemoni, kurios yra reikalingos tam tikruose Federacins Respublikos regionuose dl Vokietijospadalijimo atsiradusioms nepalankioms ekonomikos slygoms kompensuoti. Po penkeri met nuoLisabonos sutarties sigaliojimo Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu, gali priimti straipsnpanaikinant sprendim.


Prie Komisijos i valstybi nari vyriausybi paskirt ekspert sudaromas patariamasis komitetas.Komisija savo nuoira konsultuojasi su iuo komitetu transporto klausimais.


1. ios antratins dalies nuostatos taikomos geleinkeli, keli ir vidaus vandens kelitransportui.


2. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskros procedr, gali priimtiatitinkamas jr ir oro transporto nuostatas. Jie sprendia pasikonsultav su Ekonomikos ir socialinireikal komitetu bei Region komitetu.

VI ANTRATIN DALIS

KONKURENCIJOS, MOKESI IR TEISS AKT DERINIMO BENDROSIOS TAISYKLS

1 SKYRIUS

KONKURENCIJOS TAISYKLS

1 SKIRSNIS

MONMS TAIKOMOS TAISYKLS


1. Kaip nesuderinami su vidaus rinka yra draudiami: visi moni susitarimai, moni asociacijsprendimai ir suderinti veiksmai, kurie gali paveikti valstybi nari tarpusavio prekyb ir kuri tikslasar poveikis yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba ikraipymas vidaus rinkoje, btent tie, kuriais:

a) tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos pirkimo ar pardavimo kainos arba kokios nors kitos prekybosslygos;

b) ribojama arba kontroliuojama gamyba, rinkos, technikos raida arba investicijos;

c) dalijamasi rinkomis arba tiekimo altiniais;

d) lygiaveriams sandoriams su kitais prekybos partneriais taikomos nevienodos slygos, dl ko jiepatenka konkurencijos atvilgiu nepalanki padt;

e) sutartys sudaromos tik kitoms alims priimant papildomus sipareigojimus, kuri pobdis arbakomercin paskirtis neturi nieko bendra su tokiu sutari dalyku.

2. Visi pagal straipsn draudiami susitarimai arba sprendimai savaime yra niekiniai.

3. Taiau io straipsnio 1 dalies nuostatos gali bti paskelbtos netaikytinomis:

moni susitarimams arba toki susitarim rims;

moni asociacij sprendimams arba toki sprendim rims;


suderintiems veiksmams arba toki veiksm rims,

kurie padeda tobulinti preki gamyb ar paskirstym arba skatinti technikos ar ekonomikos paang,kartu sudarydami slygas vartotojams siningai dalytis gaunama nauda, ir kurie:

a) atitinkamoms monms nenustato joki apribojim, nebtin iems tikslams pasiekti;

b) nesuteikia tokioms monms galimybs panaikinti konkurencij didelei atitinkam produktdaliai.


Kaip nesuderinamas su vidaus rinka draudiamas bet koks vienos ar keleto moni piktnaudiavimasdominuojania padtimi vidaus rinkoje arba didelje jos dalyje, galintis paveikti valstybi naritarpusavio prekyb.

Toks piktnaudiavimas konkreiai gali bti:

a) nesining pirkimo ar pardavimo kain arba koki nors kit nesining prekybos slygtiesioginis ar netiesioginis nustatymas;

b) gamybos, rink arba technikos raidos ribojimas paeidiant vartotoj interesus;

c) nevienod slyg taikymas lygiaveriams sandoriams su kitais prekybos partneriais, dl ko jiepatenka konkurencijos atvilgiu nepalanki padt;

d) vertimas sudaryti sutartis kitoms alims prisiimant papildomus sipareigojimus, kuri pobdis irkomercin paskirtis neturi nieko bendra su toki sutari dalyku.


1. Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priimaatitinkamus reglamentus arba direktyvas dl 101 ir 102 straipsniuose idstyt princip gyvendinimo.

2. io straipsnio 1 dalyje mint reglament ir direktyv paskirtis gali bti tokia:

a) numatant vienkartines ir reguliariai mokamas baudas utikrinti, kad bt laikomasi 101 straipsnio1 dalyje ir 102 straipsnyje nurodyt draudim;


b) nustatyti 101 straipsnio 3 dalies taikymo isamias taisykles atsivelgiant tai, kad btina utikrintiveiksming prieir ir kiek manoma supaprastinti administravim;

c) prireikus apibrti 101 ir 102 straipsni nuostat taikymo vairiose kio akose srit;

d) apibrti atitinkamas Komisijos ir Europos Sjungos Teisingumo Teismo funkcijas taikant iojestraipsnio dalyje idstytas nuostatas;

e) nustatyti nacionalini statym ir io skirsnio nuostat arba pagal straipsn priimt nuostatssajas.


Kol sigalios pagal 103 straipsn priimtos nuostatos, susitarim, sprendim ir suderint veiksmleistinumo ir piktnaudiavimo dominuojania padtimi vidaus rinkoje klausimus valstybi narivaldios institucijos sprendia pagal savo alies teiss aktus ir 101 straipsnio, ypa jo 3 dalies, bei102 straipsnio nuostatas.


1. Nepaeisdama 104 straipsnio nuostat, Komisija utikrina, kad bt taikomi 101 ir102 straipsniuose nustatyti principai. Valstybs nars praymu arba savo iniciatyva ir bendradarbiau-dama su jai padedaniomis valstybi nari kompetentingomis institucijomis Komisija tiria tariamusi princip paeidimus. Nustaiusi padaryt paeidim, ji silo atitinkamas priemones jam paalinti.

2. Jei paeidimas nepaalinimas, Komisija tok princip paeidim fiksuoja motyvuotu sprendimu.Komisija gali paskelbti savo sprendim ir pareigoti valstybes nares imtis padiai itaisyti reikalingpriemoni, kuri slygas ji isamiai nustato.

3. Komisija gali priimti reglamentus, susijusius su susitarim rimis, dl kuri Taryba primreglament arba direktyv pagal 103 straipsnio 2 dalies b punkt.


1. Valstybs monms bei monms, kurioms valstybs nars suteikia specialias arba iimtinesteises, valstybs nars nepriima nauj teiss akt ir nepalieka galiojanij, prietaraujani Sutartysenurodytoms taisyklms, ypa toms taisyklms, kurios yra nustatytos 18 ir 101109 straipsniuose.


2. monms, kurioms yra patikta teikti bendros ekonomins svarbos paslaugas, arba pajamgaunanioms monopolinms monms Sutartyse nustatytos taisykls, ypa konkurencijos taisykls, yrataikomos, jei j taikymas nei teisikai, nei faktikai netrukdo atlikti joms patikt speciali udavini.Prekybos pltojimui neturi bti daroma tokio poveikio, kuris prietaraut Sjungos interesams.

3. Komisija utikrina io straipsnio nuostat taikym ir prireikus leidia valstybms narms skirtasatitinkamas direktyvas arba priima sprendimus.

2 SKIRSNIS

VALSTYBI TEIKIAMA PAGALBA


1. Iskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybs nars arba i jos valstybini iteklibet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras mones arba tam tikr preki gamyb,ikraipo konkurencij arba gali j ikraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro takvalstybi nari tarpusavio prekybai.

2. Vidaus rinkai neprietarauja:

a) socialinio pobdio pagalba individualiems vartotojams, jei ji yra teikiama nediskriminuojantatitinkam gamini dl j kilms;

b) pagalba gaivalini nelaimi ar kit ypating vyki padarytai alai atitaisyti;

c) pagalba, teikiama tam tikr Vokietijos Federacins Respublikos region, patyrusi al dlVokietijos padalijimo, kiui, jei tokia pagalba reikalinga dl padalijimo atsiradusiam ekonominiamatsilikimui kompensuoti. Po penkeri met nuo Lisabonos sutarties sigaliojimo Taryba,remdamasi Komisijos pasilymu, gali priimti punkt panaikinant sprendim.

3. Vidaus rinkai neprietaraujania gali bti laikoma:

a) pagalba, skirta region, kuriuose yra neprastai emas gyvenimo lygis arba didelis nedarbas, taippat ir 349 straipsnyje nurodyt region, atsivelgiant j struktrin, ekonomin ir socialinpadt, ekonominei pltrai skatinti;

b) pagalba, skirta bendriems Europos interesams svarbi projekt vykdymui skatinti arba kurios norsvalstybs nars ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti;


c) pagalba, skirta tam tikros ekonomins veiklos ri arba tam tikr ekonomikos srii pltraiskatinti, jei ji netrikdo prekybos slyg taip, kad prietaraut bendram interesui;

d) pagalba, skirta kultrai remti ir paveldui isaugoti, jei tokia pagalba prekybos slyg irkonkurencijos Sjungoje nepaveikia taip, kad prietaraut bendram interesui;

e) kitos pagalbos rys, kurios gali bti nurodytos Tarybos sprendimuose, priimtuose remiantisKomisijos pasilymu.


1. Komisija kartu su valstybmis narmis nuolat kontroliuoja visas tose valstybse esamaspagalbos sistemas. Valstybms narms ji silo atitinkamas priemones, reikalingas vidaus rinkaipalaipsniui pltoti arba jai veikti.

2. Jei, papraiusi suinteresuotas alis pateikti savo pastabas, Komisija nustato, jog tam tikravalstybs ar i jos itekli teikiama pagalba yra pagal 107 straipsn nesuderinama su vidaus rinka arbakad tokia pagalba netinkamai naudojama, ji priima sprendim, reikalaujant, kad atitinkama valstybnar per Komisijos nustatyt laik toki pagalb panaikint ar pakeist.

Jei atitinkama valstyb nar per nustatyt laik nevykdo tokio sprendimo, Komisija ar kitasuinteresuota valstyb, nukrypdama nuo 258 ir 259 straipsni nuostat, gali klausim perduotitiesiogiai Europos Sjungos Teisingumo Teismui.

Kurios nors valstybs nars praymu Taryba, nukrypdama nuo 107 straipsnio nuostat arba109 straipsnyje numatyt reglament, gali vieningai nusprsti, kad tam tikra tos valstybs teikiama arteiktina pagalba neprietarauja vidaus rinkai, jei toks sprendimas pateisinamas iimtinmisaplinkybmis. Jei dl pamintos pagalbos Komisija jau yra pradjusi ios dalies pirmojoje pastraipojenurodyt procedr, atitinkamai valstybei pateikus Tarybai praym toji procedra sustabdoma, kolTaryba pareikia savo poir.

Taiau jei Taryba per tris mnesius po minto praymo pateikimo savo poirio nepareikia,sprendim priima Komisija.

3. Apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalb Komisija turi bti laiku informuojama, kad jigalt pateikti savo pastabas. Jei Komisija mano, kad tokie ketinimai pagal 107 straipsn yranesuderinami su vidaus rinka, ji nedelsdama pradeda io straipsnio 2 dalyje nustatyt procedr.Atitinkama valstyb nar savo pasilyt priemoni negyvendina tol, kol nepriimamas galutinissprendimas.


4. Komisija gali priimti reglamentus, susijusius su valstybs pagalbos rimis, dl kuri Tarybapagal 109 straipsn nustat, kad 3 dalyje nustatyta procedra gali bti netaikoma.


Taryba, remdamasi Komisijos pasilymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali priimtiatitinkamus 107 ir 108 straipsni taikymo reglamentus ir konkreiai nustatyti 108 straipsnio 3 daliestaikymo slygas bei pagalbos kategorijas, kurioms i tvarka netaikoma.

2 SKYRIUS

MOKESI NUOSTATOS


Jokia valstyb nar tiesiogiai ar netiesiogiai neapmokestina kit valstybi nari gamini jokiais savovidaus mokesiais, didesniais u tuos, kuriais ji tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestina panaius vietosgaminius.

Be to, jokia valstyb nar neapmokestina kit valstybi nari gamini tokio pobdio vidausmokesiais, kurie suteikt netiesiogin apsaug kitiems gaminiams.


Eksportuojant gaminius kitos valstybs nars teritorij, grinami vidaus mokesiai nevirija vidausmokesi, kuriais jie buvo tiesiogiai ar netiesiogiai apmokestinti.


Taikant kitokius mokesius negu apyvartos mokesiai, akcizas ar kitos netiesioginio apmokestinimoformos, negalima grinti u eksport kitas valstybes nares sumokt mokesi ar nuo j atleisti irskirti kompensacinius mokesius i kit valstybi nari importuojamoms prekms, iskyrus atvejus,kai numatytas priemones ribotam laikui i anksto Komisijos pasilymu yra patvirtinusi Taryba.



Taryba, sprsdama pagal speciali teiskros procedr ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu beiEkonomikos ir socialini reikal komitetu, vieningai priima nuostatas dl apyvartos mokesius, akcizir kitas netiesioginio apmokestinimo formas reglamentuojani teiss akt suderinimo, btinoutikrinanti, kad bus sukurta ir ims veikti vidaus rinka bei bus ivengta konkurencijos ikraipymo.

3 SKYRIUS

TEISS AKT SUDERINIMAS


1. Iskyrus tuos atvejus, kai Sutartyse nustatyta kitaip, 26 straipsnyje ikeltiems tikslams pasiektitaikomos toliau dstomos nuostatos. Europos Parlamentas ir Taryba, sprsdami pagal prast teiskrosprocedr, pasikonsultav su Ekonomikos ir socialini reikal komitetu, nustato priemones valstybinari statym ir kit teiss akt nuostatoms, skirtoms vidaus rinkos sukrimui ir veikimui, suderinti.

2. io straipsnio 1 dalis netaikoma fiskalinms nuostatoms ir nuostatoms, susijusioms su laisvuasmen judjimu bei pagal sutart dirbani asmen teismis ir interesais.

3. Komisija savo pasilymuose, numatytuose 1 dalyje, dl sveikatos, saugos, aplinkos apsaugos irvartotoj apsaugos dmes kreipia aukto lygio apsaug ir ypa atsivelgia visas mokslo faktaispagrstas naujoves. Pagal atitinkam kompetencij io tikslo taip pat siekia Europos Parlamentas irTaryba.

4. Jei Europos Parlamentui ir Tarybai, Tarybai arba Komisijai nustaius kuri nors suderinimopriemon valstyb nar mano, kad 36 straipsnyje nurodytais arba su aplinkos ar darbo aplinkosapsauga susijusiais svarbiais sumetimais reikia ilaikyti nacionalines nuostatas, apie tas nuostatas ir jilaikymo motyvus ji pranea Komisijai.

5. Be to, nepaeidiant 4 dalies, jei Europos Parlamentui ir Tarybai, Tarybai arba Komisijainustaius kuri nors derinimo priemon valstyb nar mano, kad dl jos ikyla jai bding problem irtodl jai reikia priimti naujais moksliniais rodymais pagrstas nacionalines nuost

Documents

Sutarties dėl ES veikimo