Įprasta teisėkūros procedūra. Vadovas · 2017-10-23 · I Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnis ... IV Įprastos teisėkūros procedūros teisiniai pagrindai

ĮPRASTA TEISĖKŪROS PROCEDŪRA. VADOVAS

ĮPRASTA TEISĖKŪROS PROCEDŪRA. VADOVAS

©

Pranešimas

Šį leidinį parengė Tarybos generalinis sekretoriatas ir jis yra tik informacinio pobūdžio. Už jį nėra atsakingos nei ES institucijos, nei valstybės narės.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie Europos Vadovų Tarybą ir Tarybą, apsilankykite šioje interneto svetainėje:www.consilium.europa.euarba kreipkitės į Tarybos generalinio sekretoriato Visuomenės informavimo tarnybą:Rue de la Loi/Wetstraat 1751048 Bruxelles/BrusselBELGIQUE/BELGIËTel. +32 (0)2 281 56 50Faks. +32 (0)2 281 49 [email protected]/infopublic

Daugiau informacijos apie Europos Sąjungą pateikiama interneto svetainėje www.europa.eu.

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2016

Ankstesni leidimai: 2010, 2011 m.

© Europos Sąjunga, 2016Leidžiama pakartotinai naudoti nurodžius šaltinį.© Viršelio nuotrauka: Fotolia_OnypixDėl leidimo pakartotinai naudoti šią medžiagą reikia tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektą.

www.consilium.europa.euApsilankykite mūsų svetainėje:

Print ISBN 978-92-824-5477-0 doi:10.2860/8710 QC-04-15-816-LT-C PDF ISBN 978-92-824-5453-4 doi:10.2860/923395 QC-04-15-816-LT-N

http://www.consilium.europa.eu

mailto:public.info%40consilium.europa.eu?subject=

http://www.consilium.europa.eu/infopublic

http://www.europa.eu


2016 m. kovo mėn. | LT | ĮPrasTa Teisėkūros Procedūra. VadoVas 3

TURINYS

saNTrUMPos ir akroNiMai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5

i skYriUs. Procedūra . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7Pirmasis svarstymas Europos Parlamente ir Taryboje (termino nėra) . . . . . . . . . . . . 7Antrasis svarstymas Europos Parlamente (3 (+1) mėnesiai) . . . . . . . . . . . . . . . . . . .13Antrasis svarstymas Taryboje (3 (+1) mėnesiai) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .14Taikinimo komiteto posėdžiai (6 (+2) savaitės) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .16Trečiasis svarstymas Europos Parlamente ir Taryboje (6 (+2) savaitės) . . . . . . . . .18

ii skYriUs. derYBos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 201. Veiklos planavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .212. Įvairūs derybų etapai įprastos teisėkūros procedūros metu . . . . . . . . . . . . . . .22

Pirmasis svarstymas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .22Antrasis svarstymas Europos Parlamente . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .24Antrasis svarstymas Taryboje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .24Taikinimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .25

PriedaiI Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnis . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .27II Deklaracija dėl bendro sprendimo procedūros terminų paisymo . . . . . . . . . .30III Bendra deklaracija . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .31IV Įprastos teisėkūros procedūros teisiniai pagrindai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .36V Įprasta teisėkūros procedūra. Apibendrinamoji schema . . . . . . . . . . . . . . . . . . .45


SANTRUMPOS IR AKRONIMAI

„A“ punktas Tarybos darbotvarkės punktas, pateiktas priimti be svarstymų

Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER I ir COREPER II)

Valstybių narių vyriausybių nuolatinių atstovų komitetas, atsakingas už Tarybos darbo parengimą

TGS Tarybos generalinis sekretoriatas

„I/A“ punktas Nuolatinių atstovų komiteto darbotvarkės punktas, pateiktas priimti (be svarstymų)

LEX PE-CONS Dokumentas PE-CONS, parengtas pasirašyti Tarybos pirmininkui ir Europos Parlamento pirmininkui

EP narys Europos Parlamento narys

OL Europos Sąjungos oficialusis leidinys

PE-CONS Dokumentas, kuriame išdėstytas teisėkūros procedūra priimamo akto tekstas, dėl kurio susitarė teisėkūros institucijos

SŽŪK Specialusis žemės ūkio komitetas

SESV Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo


I SKYRIUS. PROCEDŪRA

PIRMASIS SVARSTYMAS EUROPOS PARLAMENTE IR TARYBOJE (TERMINO NĖRA)

SESV 289 straipsnyje nurodoma, kad įprasta teisėkūros procedūra (anksčiau buvusi „bendro sprendimo procedūra“), apibūdinta SESV 294 straipsnyje, – tai procedūra, kai reglamentą, direktyvą ar sprendimą bendrai priima Europos Parlamentas (EP) ir Taryba. Šios dvi institucijos yra teisėkūros institucijos ir todėl yra pagrindinės derybų dalyvės. Komisijos vaidmuo yra padėti suderinti EP ir Tarybos pozicijas, tačiau ji taip pat turi teisę iki Tarybai imantis veiksmų pakeisti savo pasiūlymą arba prireikus jį atsiimti. Tačiau teisė atsiimti pasiūlymą Komisijai nesuteikia veto teisės teisėkūros proceso metu, nes tokia teisė būtų priešinga kompetencijos suteikimo principams ir institucinei pusiausvyrai. Be to, Komisija turi EP ir Tarybai nurodyti atsiėmimo priežastis, kurios, jei kiltų ginčas, turi būti pagrįstos įtikinamais įrodymais ar argumentais (1). Komisija taip pat yra pasirengusi patarti abiem teisėkūros institucijoms politikos, techniniais ir kitais klausimais. Visos trys institucijos bendroje deklaracijoje yra sutarusios, kad „procedūros metu institucijos sąžiningai bendradarbiauja, siekdamos kuo labiau suderinti savo pozicijas ir taip užtikrinti, kad, kai įmanoma, atitinkamas dokumentas būtų priimamas kuo ankstesniu procedūros etapu“ (2).

Komisija turi iniciatyvos teisę ir pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų EP ir Tarybai pateikia vienu metu. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis iniciatyvos teisę turi ir ketvirtadalis valstybių narių (3), Europos Centrinis Bankas ir Teisingumo Teismas (4). Šie specifiniai atvejai išvardyti Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo.

(1) Žr. 2015 m. balandžio 14 d. Teismo sprendimą byloje C-409/13 Europos Sąjungos Taryba prieš Europos Komisiją (70–77 punktai).

(2) Bendra deklaracija dėl praktinių bendro sprendimo procedūros taisyklių (OL C 145/5, 2007 6 30), 4, 13, 17, 22 ir 27 punktai (žr. šio vadovo III priedą).

(3) SESV 76 straipsnio b punktas: teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimas.

(4) SESV 129, 257 ir 281 straipsniai (žr. šio vadovo IV priedą).

8 ĮPrasTa Teisėkūros Procedūra. VadoVas | LT | 2016 m. kovo mėn.

Komisijai pateikus pasiūlymą bet kuri teisėkūros institucija gali pasiūlyti kitai pradėti derybas, kad būtų pasiektas susitarimas per pirmąjį svarstymą. Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė gali susisiekti su EP pranešėju, atsakingu už atitinkamą dokumentą, kad nuspręstų, ar jis norėtų tokias derybas pradėti. Abi teisėkūros institucijos turi dirbti vienu metu, kad galėtų tarpusavyje derėtis ir pabandyti priimti aktą pirmojo svarstymo pabaigoje. Susitarimas per pirmąjį svarstymą reiškia, kad abi teisėkūros institucijos pasiekia susitarimą dėl teksto, kurį EP priima kaip savo per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją ir Taryba vėliau patvirtina: aktas turi būti priimtas EP poziciją atitinkančia redakcija (5) ir todėl teisininkai lingvistai jį turi iš anksto peržiūrėti prieš EP priimant poziciją per pirmąjį svarstymą. Norint tai pasiekti, turi būti aktyviai keičiamasi informacija ir užtikrinamas Tarybos dalyvavimas rengiantis deryboms ir vedant derybas su EP, kurios paprastai vyksta trišalio dialogo forma (6).

Jei Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma (arba vieningai tais atvejais, kai Komisija prieštarauja pasiūlymo pakeitimams (7), patvirtina per pirmąjį svarstymą priimtą EP poziciją, teisėkūros procedūra priimamas aktas laikomas priimtu. Teisėkūros procedūra priimtas aktas – Komisijos pasiūlymo tekstas, jeigu EP nepateikė pakeitimų, arba iš dalies pakeisto Komisijos pasiūlymo tekstas – priimamas ta redakcija, kuri atitinka EP poziciją (dokumentas PE-CONS). Tada jis pateikiamas EP ir Tarybos pirmininkams ir generaliniams sekretoriams pasirašyti (dokumentas LEX PE-CONS) ir paskelbiamas ES oficialiajame leidinyje. Sutartyje nenustatytas laikas, per kurį EP turi priimti savo poziciją per pirmąjį svarstymą ar per kurį Taryba turi patvirtinti EP poziciją.

Kita vertus, jei Taryba nepatvirtina per pirmąjį svarstymą priimtos EP pozicijos, ji priima savo pačios poziciją per pirmąjį svarstymą. Tačiau kai kuriais atvejais derybos su EP vis tik gali būti pradėtos jau EP priėmus poziciją per pirmąjį svarstymą. Taip siekiama susitarti prieš Tarybai priimant poziciją per pirmąjį svarstymą ir kad EP ją patvirtintų be pakeitimų per antrąjį svarstymą („išankstinis susitarimas per antrąjį svarstymą“) (8).

(5) SESV 294 straipsnio 3 ir 4 dalys.

(6) Žr. šio vadovo II skyriaus 2 punktą.

(7) SESV 293 straipsnio 1 dalis.

(8) SESV 294 straipsnio 7 dalies a punktas.


Bet kuriuo atveju tekstą, dėl kurio susitarė Tarybos delegacijos ir kuris taps Tarybos per pirmąjį svarstymą priimta pozicija, peržiūri teisininkai lingvistai. Taip yra dėl to, kad per antrąjį svarstymą, jei EP patvirtina Tarybos poziciją per pirmąjį svarstymą arba nepriima sprendimo per 3 + 1 mėnesius, aktas laikomas priimtu ta redakcija, kuri atitinka Tarybos per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją (9). Tada Tarybos per pirmąjį svarstymą priimtos pozicijos tekstas perduodamas EP kartu su motyvų pareiškimu ir galimais Tarybos ir (arba) Komisijos pareiškimais, skirtais įtraukti į Tarybos posėdžio protokolą. Komisija išsamiai informuoja EP apie savo poziciją.

(9) SESV 294 straipsnio 7 dalis. Žr. šio vadovo 12 puslapį.


Pirmojo svarstymo europos Parlamente tvarkaGavęs Komisijos pasiūlymą, EP pirmininkas perduoda jį atitinkamam Parlamento komitetui, kad jis jį nuodugniai išnagrinėtų, o prireikus – ir kitiems komitetams, kurie gali pateikti nuomonę tuo klausimu (EP darbo tvarkos taisyklių 53 straipsnis) (10). Nusprendęs, kokia procedūra turi būti taikoma nagrinėjant pasiūlymą, komitetas iš tikrųjų narių arba iš nuolatinių pavaduojančių narių paskiria už Komisijos pasiūlymą atsakingą pranešėją, jeigu jis dar nėra paskirtas remiantis Komisijos metine teisėkūros programa (EP darbo tvarkos taisyklių 49 straipsnis).

Dėl įgaliojimo pradėti derybas kiekvienos atskiros teisėkūros procedūros atveju turi nuspręsti atsakingo komiteto narių dauguma. Įgaliojimus sudaro ir pranešimas, kurį komitetas priima kaip derybų įgaliojimus (EP darbo tvarkos taisyklių 73 straipsnio 2 dalis). Ten taip pat apibrėžiama derybų grupės sudėtis: jai turi vadovauti pranešėjas, o pirmininkauja atsakingo komiteto pirmininkas arba pirmininko paskirtas pirmininko pavaduotojas; į ją įtraukiami bent kiekvienos frakcijos šešėliniai pranešėjai (EP darbo tvarkos taisyklių 73 straipsnio 3 dalis). Išimtiniu atveju, kai, komiteto nuomone, esama tinkamo pagrindo pradėti derybas prieš priimant pranešimą, įgaliojimus gali sudaryti „pakeitimų rinkinys arba aiškiai apibrėžtų tikslų, prioritetų ar gairių rinkinys“ (EP darbo tvarkos taisyklių 73 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju komiteto sprendimas pradėti derybas išdalijamas visiems Parlamento nariams, pateikiamas Pirmininkų sueigai ir galiausiai svarstomas plenariniame posėdyje (EP darbo tvarkos taisyklių 74 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Pranešėjui pavedama pateikti pranešimo projektą Parlamento komitetui. Šiame projekte pranešėjas pateikia Komisijos pasiūlymo ir įvairių susijusių šalių nuomonių santrauką. Parlamento komitete vykstančių debatų metu Komisija gali ginti savo pasiūlymą ir atsakyti į komiteto narių klausimus. Parlamento komitetas pirmiausia nagrinėja pasiūlymo teisinį pagrindą (EP darbo tvarkos taisyklių 39 straipsnis). Nagrinėjant pasiūlymą atitinkamas Parlamento komitetas prašo Komisijos ir Tarybos nuolat jį informuoti apie to pasiūlymo nagrinėjimo Taryboje ir jos darbo grupėse padėtį (EP darbo tvarkos taisyklių 43 straipsnio 2 dalis).

Plenariniame posėdyje pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto nagrinėjamas remiantis atitinkamo komiteto parengtu pranešimu (EP darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 1 dalis), kuriame pateikiami siūlomi pasiūlymo pakeitimai, teisėkūros rezoliucijos projektas ir, prireikus, aiškinamoji dalis.

(10) 8-osios Europos Parlamento kadencijos (nuo 2015 m. rugsėjo mėn.) darbo tvarkos taisyklės.


Plenariniame posėdyje pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto taip pat gali būti nagrinėjamas nepateikus pranešimo arba taikant supaprastintą procedūrą (EP darbo tvarkos taisyklių 50 straipsnis).

Rezoliucijos projekte komitetas pasiūlo, kad plenariniame posėdyje Komisijos pasiūlymas būtų arba patvirtintas, arba atmestas, arba būtų priimti jo pakeitimai (EP darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnio 2 dalis). Komitetui priėmus pranešimą, plenariniame posėdyje vykstančių debatų metu Parlamento narys, narių grupė arba pats pranešėjas, dažnai veikiantis frakcijos vardu, gali pateikti kitų pakeitimų. Paprastai frakcijos derina savo atitinkamas pozicijas debatų metu ir balsuojant komitete bei plenariniame posėdyje.


ĮPRASTA TEISĖKŪROS PROCEDŪRA. PIRMASIS SVARSTYMAS

PIRMASIS SVARSTYMAS EPTermino nėra

PIRMASIS SVARSTYMAS TARYBOJETermino nėra

Komisijos pasiūlymas

EP per 1-ąjį svarstymą

priimta pozicija

EP per 1-ąjį svarstymą priimta

pozicija patvirtinta

Aktas priimamas ta redakcija, kuri

atitinka EP per 1-ąjį svarstymą priimtą

poziciją

Tarybos per 1-ąjį svarstymą priimta

pozicija

Taryba

EP


ANTRASIS SVARSTYMAS EUROPOS PARLAMENTE (3 (+1) MĖNESIAI)

Diena, kurią plenariniame posėdyje paskelbiama apie gautą per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (paprastai iš karto po perdavimo einančios EP plenarinės sesijos savaitės ketvirtadienis), yra laikoma trijų mėnesių laikotarpio, skirto antrajam svarstymui Europos Parlamente, pradžia. Šis laikotarpis Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva gali būti pratęstas vienu mėnesiu. Balsavimas plenariniame posėdyje turi įvykti per šį laikotarpį ir ne vėliau kaip ketvirto mėnesio pabaigoje (SESV 294 straipsnio 14 dalis). Terminas taikomas balsavimui plenariniame posėdyje, o ne to balsavimo rezultato perdavimui Tarybai.

Parlamento komitetas išnagrinėja per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją ir parengia savo rekomendaciją. Svarstymas plenariniame posėdyje vyksta remiantis ta rekomendacija ir tada surengiamas balsavimas.

Jei Parlamento komitetas rekomenduoja, kad EP patvirtintų per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją, EP sprendimą priima taikydamas paprastos balsų daugumos balsavimo taisyklę. Priimtu laikomas toks aktas, koks pateiktas per pirmąjį svarstymą priimtoje Tarybos pozicijoje. Tada teisėkūros procedūra priimamas aktas (t. y. per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija, išdėstyta dokumente LEX PE-CONS) pateikiamas tiesiogiai EP ir Tarybos pirmininkams ir generaliniams sekretoriams pasirašyti. Paskui jis paskelbiamas Oficialiajame leidinyje. Jeigu per 3 + 1 mėnesių laikotarpį EP nepriima sprendimo, laikoma, kad aktas priimtas tokia redakcija, kuri atitinka Tarybos per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją, ir taikoma tokia pati procedūra.

Jei visų EP narių dauguma (o ne balsavusiųjų dauguma) nusprendžia atmesti per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją, tai procedūra užbaigiama ir laikoma, kad pasiūlytas aktas nepriimtas. Aktas gali būti vėl nagrinėjamas tik remiantis nauju Komisijos pasiūlymu.

Ta pati balsavimo taisyklė taikoma pakeitimų, kuriuos EP nariai pateikė dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, atveju. Balsavimo rezultatai turi būti pranešti Tarybai ir Komisijai. Komisija turi pateikti nuomonę dėl pakeitimų, kuriuos EP priėmė per antrąjį svarstymą.

Tačiau antrojo svarstymo EP metu institucijos gali surengti pasitarimus ir derybas, dažnai trišalio dialogo forma, kad būtų pasiektas susitarimas per antrąjį svarstymą; tokiu atveju EP priimtų pakeitimus, dėl kurių buvo iš anksto susitarta su Taryba, taip išvengiant taikinimo procedūros.


ANTRASIS SVARSTYMAS TARYBOJE (3 (+1) MĖNESIAI)

Antrojo svarstymo Taryboje laikotarpis pradedamas skaičiuoti tuomet, kai oficialiai gaunami EP per antrąjį svarstymą priimti pakeitimai. Taryba šiuos pakeitimus gali patvirtinti arba atmesti (11).

Jei Taryba pritaria visiems pakeitimams (Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, tačiau turi balsuoti vieningai, kad patvirtintų pakeitimus, dėl kurių Komisija pateikė neigiamą nuomonę) (12), aktas laikomas priimtu taip iš dalies pakeistos per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos forma. Po to teisėkūros procedūra priimamo akto tekstas (dokumentas LEX PE-CONS) pateikiamas tiesiogiai EP ir Tarybos pirmininkams bei generaliniams sekretoriams pasirašyti ir paskelbiamas Oficialiajame leidinyje.

Jei Taryba per antrąjį svarstymą nepritaria visiems EP pakeitimams, per 6 savaites (13) po to, kai Taryba nepatvirtino EP pakeitimų, Tarybos pirmininkas, susitaręs su EP pirmininku, sušaukia Taikinimo komitetą.

Iki šios datos būtina atlikti parengiamąjį darbą (14).

(11) Tam, kad Taryba galėtų nuspręsti, ar pritarti EP pakeitimams, Komisijai turi būti suteikta pakankamai laiko pateikti savo nuomonę Tarybai.

(12) SESV 294 straipsnio 9 dalis.

(13) Šis laikotarpis gali būti pratęstas ne daugiau kaip dviem savaitėms EP arba Tarybos iniciatyva ir jų bendru sutarimu (SESV 294 straipsnio 14 dalis).

(14) Žr. šio vadovo II skyrių.


ĮPRASTA TEISĖKŪROS PROCEDŪRA. ANTRASIS SVARSTYMAS

ANTRASIS SVARSTYMAS EP3 (+1) mėnesiai

ANTRASIS SVARSTYMAS TARYBOJE3 (+1) mėnesiai

EP

Pakeitimai patvirtinti

Tarybos per 1-ąjį svarstymą priimta pozicija atmesta

Aktas priimtas ta redakcija, kuri

atitinka Tarybos per 1-ąjį svarstymą priimtą

poziciją

Aktas priimtas

Laikoma, kad aktas nepriimtas

Tarybos per 1-ąjį svarstymą priimta pozicija patvirtinta

arba EP per nustatytą laikotarpį nesiima veiksmų

Pakeitimai

Taryba

Pakeitimai nepatvirtinti


TAIKINIMO KOMITETO POSĖDŽIAI (6 (+2) SAVAITĖS)

Taikinimo komitetą sudaro EP ir Tarybos delegacijos, kurių kiekvieną sudaro 28 nariai. Komitetui bendrai pirmininkauja EP pirmininko pavaduotojas ir kuris nors pirmininkaujančios valstybės narės vyriausybės narys.

Tarybos delegaciją sudaro Tarybos nariai arba jų atstovai. Paprastai ją sudaro valstybių narių atstovai Nuolatinių atstovų komitete / Specialiajame žemės ūkio komitete. EP delegaciją sudaro 28 nariai ir 28 pakaitiniai nariai (pastarieji neturi teisės balsuoti, išskyrus tuos atvejus, kai jų frakcijos narys nedalyvauja). Trys EP pirmininko pavaduotojai yra nuolatiniai Taikinimo komiteto nariai ir jam bendrai pirmininkauja rotacijos tvarka. Kitus 25 EP delegacijos narius skiria frakcijos. Didelė dauguma jų priklauso Parlamento komitetui, kuris yra atsakingas už atitinkamą dokumentą. Dažniausiai EP delegacija siekia priimti sprendimus bendru sutarimu. Balsavimo, kuris gali vykti bet kuriame taikinimo proceso etape, atveju, taip pat ir dėl procedūrinių klausimų, EP delegacija sprendimus priima surinkusi ne mažiau kaip 15 balsų „už“.

Sušaukus Taikinimo komitetą prasideda antras 6 (+2) savaičių laikotarpis, per kurį Taikinimo komitetas turi susitarti dėl bendro teksto (15). Iki Taikinimo komiteto posėdžių rengiamuose derybų posėdžiuose (16) Tarybos vardu derybas veda Nuolatinių atstovų komiteto / Specialiojo žemės ūkio komiteto pirmininkas, laikydamasis Nuolatinių atstovų komiteto / Specialiojo žemės ūkio komiteto įgaliojimų arba veikdamas Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės, pateikiančios pasiūlymus, kuriems pakankamai pritariama Taryboje, vardu. Tada šių posėdžių ir trišalio dialogo susitikimų rezultatai pateikiami Nuolatinių atstovų komitetui / Specialiajam žemės ūkio komitetui nagrinėti. Siekiant susitarti dėl bendro teksto gali prireikti kelių Taikinimo komiteto posėdžių. Prieš kiekvieną tokį posėdį gali būti surengti trišalio dialogo susitikimai ir techninio pobūdžio posėdžiai.

Prieš pat Taikinimo komiteto posėdį surengiamas abiejų pirmininkų ir Komisijos nario trišalis dialogas siekiant bendrai aptarti svarbiausius klausimus, dėl kurių reikia susitarti taikinimo posėdyje, ir geriausią jų nagrinėjimo posėdyje būdą. Paprastai prieš šį trišalį dialogą surengiamas kiekvienos delegacijos parengiamasis posėdis.

Taikinimo komiteto posėdžiai vyksta pakaitomis Tarybos ir EP patalpose. Ši posėdžių rengimo pakaitomis abiejose institucijose taisyklė taikoma tiek baigus nagrinėti vieną dokumentą ir pradedant nagrinėti kitą, tiek nagrinėjant kiekvieną atskirą dokumentą.

(15) Taikinimo komiteto kompetencijos ir įgaliojimų klausimu žr. 2006 m. sausio 26 d. sprendimą byloje C-344/04 Tarptautinė oro transporto asociacija prieš Transporto departamentą, 2006, Rink. p. I-403 (49–63 punktai).

(16) Trišalio dialogo susitikimai, kuriuose dalyvauja EP ir Tarybos delegacijos ir Komisija, kuri imasi reikiamų iniciatyvų, kad paskatintų abiejų delegacijų pozicijų suderinimą.


Šiuose posėdžiuose taikomos tos pačios kalbų vartojimo taisyklės, kurios taikomos Tarybos posėdžiuose (visos oficialiosios kalbos). Vienai iš teisėkūros institucijų tenka pirminė atsakomybė (bet ji ja dalijasi su kita teisėkūros institucija (17) parengti bendrą tekstą ir pridedamąjį laišką (žr. toliau).

Kai tik Taikinimo komitetas patvirtina susitarimą dėl bendro teksto (arba jis patvirtinamas vėliau abiem Taikinimo komiteto pirmininkams pasikeičiant laiškais), atsakinga teisėkūros institucija parengia teisėkūros procedūra priimamo akto teksto projektą, paprastai ta kalba, kuri buvo vartojama derybų metu. Po to, šį dokumentą peržiūrėjus teisininkams lingvistams, su juo galima susipažinti visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis. Šis bendras tekstas perduodamas EP ir Tarybos pirmininkams su lydimuoju laišku, kurį pasirašo abu Taikinimo komiteto pirmininkai (paprastai Tarybos vardu pasirašo Nuolatinių atstovų komiteto / Specialiojo žemės ūkio komiteto pirmininkas). Šis prie bendro teksto pridedamas laiškas, kuris laikomas Taikinimo komiteto posėdžio protokolu ir kuriame minimi visi pareiškimai, jei jie būtų padaryti, taip pat pateikiamas Taikinimo komiteto veikloje dalyvavusiam Komisijos nariui susipažinti. Visi šie veiksmai turi būti atlikti per 6 (+2) savaičių laikotarpį.

Jei per Sutartyje nustatytą laikotarpį Taikinimo komitetas nesusitaria dėl bendro teksto, siūlomas aktas laikomas nepriimtu.

(17) Bendros deklaracijos 38 punktas (žr. šio vadovo III priedą).


TREČIASIS SVARSTYMAS EUROPOS PARLAMENTE IR TARYBOJE (6 (+2) SAVAITĖS)

Trečiasis svarstymas skirtas tam, kad kiekviena iš teisėkūros institucijų priimtų aktą remdamasi bendru tekstu, kurį patvirtino Taikinimo komitetas. EP sprendimus priima balsavusiųjų dauguma, Taryba – kvalifikuota balsų dauguma. Tačiau per trečiąjį svarstymą bet kuri teisėkūros institucija gali priimti sprendimą pirma. Jei kuri nors iš šių dviejų institucijų per trečiajam svarstymui skirtą laiką pasiūlyto akto nepatvirtina, jis laikomas nepriimtu.

Trečiasis svarstymas vyksta per šešių savaičių laikotarpį (18), kuris prasideda nuo bendro teksto patvirtinimo dienos. Tai nebūtinai yra Taikinimo komiteto paskutinio posėdžio diena, o veikiau diena, kurią abu Taikinimo komiteto pirmininkai pasirašė prie bendro teksto pridedamą laišką, skirtą EP ir Tarybos pirmininkams.

EP ir Tarybai priėmus atitinkamą teisėkūros procedūra priimamą aktą, atsakinga teisėkūros institucija turi suorganizuoti, kad tą aktą pasirašytų EP ir Tarybos pirmininkai. Taryba yra atsakinga už akto paskelbimą Oficialiajame leidinyje.

(18) Žr. SESV 294 straipsnio 14 dalį.


ĮPRASTA TEISĖKŪROS PROCEDŪRA. TREČIASIS SVARSTYMAS

6 (+2) savaitėsTAIKINIMAS

6 (+2) savaitėsTREČIASIS SVARSTYMAS6 (+2) savaitės

Aktas priimtas


Bendras tekstas nepatvirtintas

Bendras tekstas patvirtintas

Bendras tekstas nepriimtas

Bendras tekstas priimtas




Taikinimo komitetas

EP

Taryba

Sušaukiamas Taikinimo komitetas



II SKYRIUS. DERYBOS

TGS, be jam tenkančio tradicinio Tarybos institucinės atminties saugotojo vaidmens, skatina, kad viena po kitos pirmininkaujančios valstybės narės keistųsi geriausia patirtimi, ir sudaro tam palankias sąlygas. Teisėkūros veiklos pagal įprastą teisėkūros procedūrą srityje rotacijos tvarka pirmininkaujančioms valstybėms narėms nagrinėjant kiekvieną dokumentą padeda atsakingas politinis generalinis direktoratas (dar vadinama atsakinga tarnyba, pranc. service traitant), Teisės tarnyba ir Teisėkūros skyrius, priklausantis Tarpinstitucinių santykių direktoratui.

Padėdamos pirmininkaujančioms valstybėms narėms TGS atsakingos tarnybos atlieka itin svarbų vaidmenį pirmojo ir antrojo svarstymo trišalio dialogo susitikimuose. Visų pirma jos parengia Tarybos darbinius dokumentus, sudaro ir atnaujina trišalio dialogo susitikimų tvarkaraščius, parengia ir paskelbia kvietimus į trišalio dialogo susitikimus ir šių susitikimų darbotvarkes (kartu su EP sekretoriatu), parengia ir atnaujina trišalio dialogo dokumentus apskritai ir visų pirma derybų dokumentus (kartu su EP sekretoriatu), gali pateikti trišalio dialogo susitikimams skirtus rašytinius informacinius pranešimus ir konsultuoti žodžiu prieš trišalio dialogo susitikimus ir kitus posėdžius bei jų metu.

Tarybos Teisės tarnyba yra pasirengusi bet kuriame etape konsultuoti Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę teisiniais ir procedūriniais teisėkūros proceso aspektais ir teisėkūros procedūra priimamo akto rengimo klausimais.

Teisėkūros skyrius gali pirmininkaujančias valstybes nares konsultuoti bendro sprendimo procedūros klausimais (dėl derybų vedimo, procedūros ir geriausios praktikos). Jis padeda užtikrinti, kad derybos pagal bendro sprendimo procedūrą būtų vedamos ir užbaigiamos veiksmingai ir laiku, užtikrinant nuoseklumą visose politikos srityse. Be to, jis atsakingas už tolesnius veiksmus, susijusius su teisėkūros procedūra priimamo akto priėmimu, pasirašymu ir paskelbimu. Teisėkūros skyriui tenka tiesioginė atsakomybė už pasiūlymus pagal bendro sprendimo procedūrą, kai pradedamas taikinimo etapas.


1. VEIKLOS PLANAVIMAS

Sudarydama savo darbo tvarkaraštį, kiekviena Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė numato tam tikrą Taikinimo komiteto posėdžių datų skaičių (19). Tai paprastai prieš vienus metus daro EP ir Tarybos sekretoriatai, šiuo klausimu tardamiesi su atitinkamomis institucijomis. Nustatant šias datas daroma prielaida, kad EP ir Tarybos delegacijų nariai, visų pirma pirmininkaujančios valstybės narės vyriausybės narys, kuris bendrai pirmininkaus Taikinimo komitetui, galės dalyvauti.

Iš esmės kiekvieno šešių mėnesių laikotarpio pradžioje ar net šiek tiek anksčiau Nuolatinių atstovų komiteto / Specialiojo žemės ūkio komiteto pirmininkas preliminariai pasitaria su trim už taikinimą atsakingais EP pirmininko pavaduotojais, taip pat su įvairių Parlamento komitetų pirmininkais ir pranešėjais, dalyvaujančiais nagrinėjant dokumentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą; jie aptaria su tais dokumentais susijusią padėtį. Šioje diskusijoje gali būti svarstomi:

a) dokumentai, dėl kurių būtinas taikinimas atsižvelgiant į antrojo svarstymo Europos Parlamente rezultatus arba dėl kurių taikinimas yra tikėtinas atsižvelgiant į numatomus būsimo antrojo svarstymo Europos Parlamente rezultatus;

b) per antrąjį svarstymą Europos Parlamente nagrinėjami dokumentai, dėl kurių galėtų būti naudinga keistis informacija ir vesti neformalias EP ir Tarybos derybas siekiant išvengti taikinimo;

c) per pirmąjį svarstymą nagrinėjami dokumentai, dėl kurių galėtų būti susitarta per pirmąjį svarstymą.

Kartu su šiuo Nuolatinių atstovų komiteto / Specialiojo žemės ūkio komiteto pirmininko surengtu pirmu pasitarimu gali būti surengta Tarybos darbo grupių pirmininkų ir pranešėjų pasitarimų. Tarybos ir EP sekretoriatai organizuoja šiuos susitikimus ir, gavę savo atitinkamos institucijos nurodymus, rengia parengiamuosius dokumentus.

(19) Paprastai kelios iš šių datų yra reguliariai naudojamos trišaliams dialogams. Kitos Taikinimo komiteto posėdžių datos pagal poreikį gali būti nustatomos per šešių mėnesių laikotarpį.


2. ĮVAIRŪS DERYBŲ ETAPAI ĮPRASTOS TEISĖKŪROS PROCEDŪROS METU

Pirmasis svarstymas

Parengiamasis etapas

Pirmojo svarstymo derybas sudaro abiejų teisėkūros institucijų paraleliai atliekamas dokumento nagrinėjimas ir trijų institucijų pasitarimai. Pirmiausia Taryba turi išnagrinėti Komisijos pasiūlymą darbo grupės lygiu, prireikus kreipdamasi į Nuolatinių atstovų komitetą / Specialųjį žemės ūkio komitetą. Dokumentų nagrinėjimas turėtų būti planuojamas taip, kad šį darbą kiek įmanoma tuo pačiu metu galėtų vykdyti ir atitinkamas Parlamento komitetas.

Nagrinėdama Komisijos pasiūlymą Tarybos darbo grupė stebi darbo atitinkamame Parlamento komitete pažangą. Komisijos padalinių atstovams, dalyvaujantiems EP ir Tarybos posėdžiuose, gali tekti svarbus informacijos teikėjų vaidmuo, laikantis kiekvienos institucijos darbo tvarkos taisyklių.

Kai tik dokumento nagrinėjimas pasiekia tam tikrą lygį (t. y. kai delegacijų pozicijos dėl svarbiausių dokumente iškeltų klausimų yra žinomos), Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė gali surengti pasitarimus su atitinkamo Europos Parlamento komiteto atstovais (pranešėju / Parlamento komiteto pirmininku).

Institucijų derybos pagal įprastą teisėkūros procedūrą dažnai vyksta trišalių susitikimų, žinomų kaip trišalio dialogo susitikimai, forma; juose dalyvauja abi teisėkūros institucijos ir Komisija. Trišalio dialogo susitikimai gali vykti bet kurios teisėkūros institucijos patalpose. Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei (darbo grupės pirmininkui / Nuolatinių atstovų komiteto / Specialiojo žemės ūkio komiteto pirmininkui) padeda už dokumentą atsakinga tarnyba, Teisės tarnyba ir Teisėkūros skyrius.

Trišaliai dialogai

Trišalis dialogas – bet koks trišalis susitikimas, kurį surengia trys institucijos teisėkūros procedūros metu. Bendro sprendimo procedūros metu trišaliai dialogai kartais vadinami politiniais ar techniniais dialogais (taip pat vadinami techniniais susitikimais). Politinis trišalis dialogas – toks susitikimas, kuriame dalyvauja EP nariai (pvz., EP komiteto, kuris svarsto pasiūlymą, pirmininkas, pranešėjas ir šešėliniai pranešėjai) ir kuris skirtas pagrindinių politinių klausimų nagrinėjimui. Techniniame trišaliame dialoge iš EP paprastai dalyvauja tik EP sekretoriato atstovai, EP narių asistentai ir (arba) politinių frakcijų atstovai, nes toks susitikimas skirtas tik antraeiliams techninio pobūdžio klausimams ir klausimams, dėl kurių nekyla ginčas, ir (arba) klausimams, kurie techniškai yra tokie sudėtingi, kad siekiant užtikrinti, kad teisėkūros institucijos juos vienodai suprastų, reikia išsamios diskusijos. Dėl tų bendro sprendimo aktų, dėl kurių Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė nusprendžia, kad


Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės vedamų derybų grupei turėtų vadovauti Nuolatinių atstovų komiteto / Specialiojo žemės ūkio komiteto pirmininkas, Nuolatinių atstovų komiteto / Specialiojo žemės ūkio komiteto pirmininkas dalyvauja tik politiniuose trišaliuose dialoguose, o darbo grupės pirmininkas dalyvauja techniniuose trišaliuose dialoguose. Dėl to, ar klausimas yra politinio ar techninio pobūdžio, Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir EP turėtų kartu susitarti ankstyvoje derybų stadijoje.

Šie pirmieji pasitarimai reikalingi siekiant išsiaiškinti vienas kito požiūrį, nustatyti esminius punktus, dėl kurių požiūris skiriasi, ir padaryti pirminį galimybių susitarti dėl dokumento per pirmąjį svarstymą įvertinimą. Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė rezultatus praneša Nuolatinių atstovų komitetui / Specialiajam žemės ūkio komitetui (EP vykdo panašų procesą, o dokumentą nagrinėja vienas iš Parlamento komitetų). Nuolatinių atstovų komitetas / Specialusis žemės ūkio komitetas po nagrinėjimo darbo grupėje, jei reikia, įvertins susitarimo per pirmąjį svarstymą galimybes ir atitinkamu atveju parengs kompromisinius pasiūlymus.

Trišalių dialogų metu Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė paprastai turi Nuolatinių atstovų komiteto / Specialiojo žemės ūkio komiteto suteiktus įgaliojimus. Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atstovas ir EP atstovas (-ai) stengiasi suderinti abiejų institucijų pozicijas, kad per pirmąjį svarstymą Europos Parlamente būtų pasiektas Tarybai priimtinas rezultatas (su Komisijos pasiūlymo pakeitimais arba be pakeitimų). Net tuo atveju, kai aišku, kad nebus galima susitarti per pirmąjį svarstymą, gali būti toliau palaikomi ryšiai su EP siekiant geriau nustatyti klausimus, dėl kurių nesutariama. Tai arba atvers kelią susitarti išankstiniame antrojo svarstymo etape, arba sumažins galimų EP pakeitimų per antrąjį svarstymą skaičių.

Trišalių dialogų salė Taryboje

© Europos Sąjunga


Taigi per pirmąjį svarstymą nuolat vyksta Tarybos ir EP pasitarimai / derybos, o po to EP ir Taryba įvertina šių pasitarimų rezultatus ir nustato savo atitinkamas derybines pozicijas. Tokia darbo eiga būdinga ir taikinimo procedūros parengiamajam etapui.

antrasis svarstymas europos Parlamente

Šiame procedūros etape Taryba turi atidžiai stebėti EP veiklą. Tam tikrų dokumentų atveju Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei gali tekti kreiptis į EP atstovus siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tam, kad būtų pritarta Tarybos per pirmąjį svarstymą priimtai pozicijai, siekiant išvengti jos atmetimo arba įtikinti EP pateikti tik tuos Tarybos per pirmąjį svarstymą priimtos pozicijos pakeitimus, kurie būtų priimtini Tarybai. Šiuo atveju trišaliai dialogai galėtų būti organizuojami taip, kaip ir per pirmąjį svarstymą. Priešingai, jei EP priima Tarybos per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją, aktas laikomas priimtu ir nebereikia antrojo svarstymo Taryboje.

antrasis svarstymas Taryboje

TGS paskelbia informacinį pranešimą apie antrojo svarstymo Europos Parlamente rezultatą, prie kurio pridedama EP rezoliucija ir siūlomi pakeitimai. Tada Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė užtikrina, kad darbo grupė kuo greičiau išnagrinėtų EP pakeitimus.

Šis nagrinėjimas turi būti išsamus. Nepakanka tik nustatyti, kuriuos pakeitimus Taryba patvirtins ir kurių negali patvirtinti (arba paprasčiausiai pasiūlyti nepatvirtinti visų pakeitimų bendrai). Jei kurie nors pakeitimai nepatvirtinami, darbo grupė turi pradėti nagrinėti galimus kompromisinius tekstus ir pasiūlyti juos Nuolatinių atstovų komitetui / Specialiajam žemės ūkio komitetui savo pirmoje ataskaitoje.

Jei darbo grupei išnagrinėjus ir Nuolatinių atstovų komitetui / Specialiajam žemės ūkio komitetui patvirtinus sutinkama su visais EP pakeitimais, TGS parengia pranešimą dėl I/A punkto, kad aktą priimtų Taryba (Tarybos per pirmąjį svarstymą priimta pozicija su pakeitimais). EP ir Tarybos pirmininkams ir generaliniams sekretoriams pasirašius aktą, TGS pasirūpina, kad jis būtų paskelbtas Oficialiajame leidinyje.

Jei patvirtinami ne visi pakeitimai, Taryba apie tai praneša EP, o Tarybos pirmininkas, suderinęs su EP pirmininku, sušaukia Taikinimo komitetą. Diena, kurią Taryba nusprendžia nepatvirtinti pakeitimų, laikoma 6 (+2) savaičių laikotarpio, per kurį turi būti sušauktas Taikinimo komitetas, pradžia.

Tam tikrų sudėtingų dokumentų atveju Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė gali nuspręsti, kad Taryba ne iš karto po pakeitimų nagrinėjimo darbo grupėje / Nuolatinių atstovų komitete / Specialiajame žemės ūkio komitete konstatuos, jog negali jų priimti, kad pasinaudotų dalimi antrajam svarstymui Taryboje skirto termino (3 (+1) mėn.) neformaliems susitikimams su EP siekiant pasirengti taikinimui.

Pirmiausia gali įvykti neoficialūs darbo grupės pirmininko, kuriam padeda TGS (atsakinga tarnyba + Teisėkūros skyrius), ir pranešėjo pasitarimai dalyvaujant Komisijos


pareigūnams. Kai tik aiškiai nustatomos pradinės abiejų institucijų pozicijos (20), gali prasidėti trišalės derybos. Šiame susitikime Tarybai atstovauja Nuolatinių atstovų komiteto / Specialiojo žemės ūkio komiteto pirmininkas (būsimas pirmininkas dalyvauja stebėtojo teisėmis), o EP – pranešėjas ir kartais atitinkamo Parlamento komiteto pirmininkas. Komisijai paprastai atstovauja atitinkamas generalinis direktoratas.

Taikinimas

Parengiamasis etapas

Visas 6 (+2) savaičių laikotarpis, numatytas kaip terminas Taikinimo komitetui sušaukti, gali būti išnaudotas pasitarimams, trišaliams dialogams ir techninio pobūdžio susitikimams siekiant suderinti pozicijas iki Taikinimo komiteto pirmo posėdžio. Paprastai šis neoficialus parengiamasis darbas pradedamas iš karto, kai nustatoma, kad Taryba politiniu lygmeniu negali priimti EP per antrąjį svarstymą priimtų pakeitimų.

Tokiu būdu dažnai atsiranda galimybė pasiekti taikinimo susitarimą per pirmą Taikinimo komiteto posėdį; kartais tai galima padaryti net tiesiog konstatuojant išankstinį susitarimą (taigi darbotvarkės A punktu, jeigu laikytumės Tarybos posėdžių terminijos). Priešingu atveju reikės surengti keletą Taikinimo komiteto posėdžių siekiant susitarti dėl bendro teksto; prieš kiekvieną tokį posėdį surengiami trišalio dialogo susitikimai ir techninio pobūdžio posėdžiai.

Todėl laikotarpiu iki pirmo Taikinimo komiteto posėdžio Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė turi būti pasirengusi dalyvauti techninio pobūdžio posėdžiuose, kuriuos rengia trijų institucijų sekretoriatai (paprastai dalyvauja ir darbo grupės pirmininkas), ir trišaliuose dialoguose (dalyvaujant Nuolatinių atstovų komiteto / Specialiojo žemės ūkio komiteto pirmininkui). Tarybos derybines pozicijas, kurios atitinka Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei suteiktus įgaliojimus, paprastai iš anksto nustato Nuolatinių atstovų komitetas / Specialusis žemės ūkio komitetas, kurį jo pirmininkas informuoja apie derybų su EP rezultatus.

Tam tikrais atvejais Nuolatinių atstovų komiteto / Specialiojo žemės ūkio komiteto pirmininkas imasi derybinių iniciatyvų savo asmenine atsakomybe; tos iniciatyvos įpareigoja tik Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę. Šiuo derybų metodu naudojamasi vis dažniau. Tarybos pirmas pasiūlymas dažnai pateikiamas Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengto kompromisinio teksto forma. EP

(20) Parengiamos keturių skilčių apibendrinamosios lentelės: Tarybos per pirmąjį svarstymą priimta pozicija, EP pakeitimai, EP (arba pranešėjo) pozicija, Tarybos pozicija (arba pirmininkaujančios valstybės narės pasiūlymai); nuo 1995 m. gruodžio mėn. įvykusių derybų dėl sveikatos srities dokumentų tai tapo įprastine derybų priemone viso taikinimo proceso metu.


atsakydamas dažnai pateikia pranešėjo poziciją. Tada šie du preliminarūs pasiūlymai pateikiami Tarybai (Nuolatinių atstovų komitetui / Specialiajam žemės ūkio komitetui) ir EP delegacijoms patvirtinti.

Komisija, kuriai paprastai atstovauja už atitinkamą dokumentą atsakingas Komisijos narys, dalyvauja Taikinimo komiteto veikloje ir imasi visų reikiamų iniciatyvų, kad būtų suderintos EP ir Tarybos pozicijos, deramai atsižvelgiant į Komisijai Sutartimi suteiktą vaidmenį. Tačiau Komisijos pozicija neturi įtakos balsų daugumos taisyklėms – kvalifikuotai Tarybos delegacijos balsų daugumai ir paprastai EP delegacijos balsų daugumai, – kurių laikydamasis Taikinimo komitetas priima bendrą tekstą. Todėl Komisijos teisė imtis iniciatyvos neturi jokio vaidmens taikinimo proceso metu (21).

Komitetas turi Komisijos pasiūlymą, Tarybos per pirmąjį svarstymą priimtą poziciją, EP per antrąjį svarstymą pasiūlytus pakeitimus, Komisijos nuomonę apie tuos pakeitimus ir bendrą EP ir Tarybos delegacijų darbo dokumentą. Šį darbo dokumentą paprastai sudaro dvi dalys: A dalyje išdėstyti parengiamojo darbo metu jau sutarti kompromisiniai aspektai, o B dalyje – neišspręsti klausimai, nurodant atitinkamas derybines pozicijas (pateikiama suvestinė keturių skilčių lentelė).

Taikinimo komiteto posėdis

Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė turi užtikrinti, kad Taikinimo komiteto posėdžiuose dalyvautų vienas iš vyriausybės narių (paprastai už atitinkamą dokumentą atsakingas ministras) ir būtų vienas iš jo pirmininkų. Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė paprastai prieš posėdžius surengia informacinį pasitarimą su TGS.

Tam tikrų dokumentų atveju reikia kelių Taikinimo komiteto posėdžių. Dažnai tarp šių posėdžių Taikinimo komitetui bendrai pirmininkaujantis ministras turi dėti pastangas, kad Taryboje būtų pasiekti politiniai kompromisai, ir derėtis dėl jų su savo kolega iš EP.

(21) Žr. SESV 293 straipsnio 1 dalį.


I PRIEDAS

SUTARTIES DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VEIKIMO 294 STRAIPSNIS

1. Kai dėl teisės akto priėmimo Sutartyse daroma nuoroda į įprastą teisėkūros procedūrą, laikomasi tokios tvarkos.

2. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą.

Pirmasis svarstymas

3. Europos Parlamentas priima savo poziciją pirmuoju svarstymu ir ją perduoda Tarybai.

4. Jei Taryba pritaria Europos Parlamento pozicijai, atitinkamas aktas priimamas ta redakcija, kuri atitinka Europos Parlamento poziciją.

5. Jei Taryba nepritaria Europos Parlamento pozicijai, ji priima savo poziciją pirmuoju svarstymu ir ją perduoda Europos Parlamentui.

6. Taryba išsamiai informuoja Europos Parlamentą apie motyvus, paskatinusius ją priimti savo poziciją pirmuoju svarstymu. Komisija išsamiai informuoja Europos Parlamentą apie savo poziciją.

antrasis svarstymas

7. Jei per tris mėnesius nuo tokio pranešimo gavimo Europos Parlamentas:

a) patvirtina Tarybos poziciją, pateiktą pirmuoju svarstymu, arba nepriima jokio sprendimo, atitinkamas aktas laikomas priimtu ta redakcija, kuri atitinka Tarybos poziciją;

b) savo narių balsų dauguma atmeta Tarybos poziciją, priimtą pirmuoju svarstymu, siūlomas aktas laikomas nepriimtu;

c) savo narių balsų dauguma pasiūlo Tarybos pozicijos, priimtos pirmuoju svarstymu, pakeitimus, tai pakeistas tekstas siunčiamas Tarybai ir Komisijai, kurie pateikia savo nuomonę dėl tų pakeitimų.


8. Jei per tris mėnesius nuo Europos Parlamento pakeitimų gavimo Taryba kvalifikuota balsų dauguma:

a) patvirtina visus tuos pakeitimus, tas teisės aktas laikomas priimtu;

b) nepatvirtina visų pakeitimų, Tarybos pirmininkas, susitaręs su Europos Parlamento pirmininku, per šešias savaites sušaukia Taikinimo komiteto posėdį.

9. Taryba sprendžia vieningai dėl pakeitimų, dėl kurių Komisija pateikia neigiamą nuomonę.

Taikinimas

10. Taikinimo komitetui, sudarytam iš Tarybos narių arba jų atstovų ir tiek pat narių, atstovaujančių Europos Parlamentui, keliama užduotis per šešias savaites nuo jo sušaukimo pasiekti, remiantis Parlamento ir Tarybos antruoju svarstymu priimtomis pozicijomis, susitarimą dėl bendro projekto kvalifikuota Tarybos narių arba jų atstovų balsų dauguma ir narių, atstovaujančių Europos Parlamentui, balsų dauguma.

11. Komisija dalyvauja Taikinimo komiteto posėdžiuose ir imasi visokios reikiamos iniciatyvos siekdama suderinti Europos Parlamento ir Tarybos pozicijas.

12. Jei per šešias savaites nuo posėdžio sušaukimo Taikinimo komitetas nepatvirtina bendro projekto, siūlomas teisės aktas laikomas nepriimtu.

Trečiasis svarstymas

13. Jei per tą laiką Taikinimo komitetas patvirtina bendrą projektą, Europos Parlamentas, spręsdamas balsavusiųjų dauguma, ir Taryba, spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, per šešias savaites nuo to pritarimo turi atskirai priimti tą aktą pagal šį projektą. Jei jos to nepadaro, siūlomas aktas laikomas nepriimtu.

14. Šiame straipsnyje nurodyti trijų mėnesių ir šešių savaičių terminai Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva pratęsiami atitinkamai ne daugiau kaip vienu mėnesiu ir dviem savaitėmis.


specialiosios nuostatos

15. Kai Sutartyse numatytais atvejais įstatymo galią turintis teisės aktas valstybių narių grupės iniciatyva, Europos centrinio banko rekomendacija arba Teisingumo Teismo prašymu pateikiamas priimti pagal įprastą teisėkūros procedūrą, netaikoma 2 dalis, 6 dalies antrasis sakinys ir 9 dalis.

Tokiais atvejais Europos Parlamentas ir Taryba Komisijai perduoda akto projektą ir savo pozicijas, priimtas pirmuoju ir antruoju svarstymu. Europos Parlamentas ar Taryba procedūros eigoje gali prašyti Komisijos nuomonės, kurią Komisija taip pat gali pateikti savo iniciatyva. Ji taip pat gali, jei mano esant tai reikalinga, dalyvauti Taikinimo komiteto posėdžiuose pagal 11 dalį.


II PRIEDAS

DEKLARACIJA DĖL BENDRO SPRENDIMO PROCEDŪROS TERMINŲ PAISYMO (22)

Konferencija prašo Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dėti visas pastangas, kad bendro sprendimo procedūra veiktų kaip galima sparčiau. Ji primena, kad svarbu griežtai laikytis Europos bendrijos steigimo sutarties 189b straipsnyje nurodytų terminų, ir patvirtina, kad šio straipsnio 7 dalyje minima galimybė pratęsti atitinkamus terminus svarstytina tik ypač būtinais atvejais. Laiko tarpas tarp antrojo svarstymo Europos Parlamente ir Taikinimo komiteto sprendimo priėmimo jokiu būdu negali būti ilgesnis kaip devyni mėnesiai.

(22) Deklaracija Nr. 34, pridėta prie Tarpvyriausybinės konferencijos, kurioje buvo priimta Amsterdamo sutartis, Baigiamojo akto. Deklaracija galioja.


II

(Informacija)

BENDROS DEKLARACIJOS

EUROPOS PARLAMENTAS

TARYBA

KOMISIJA

BENDRA DEKLARACIJA DĖL PRAKTINIŲ BENDRO SPRENDIMO PROCEDŪROS TAISYKLIŲ (EBSUTARTIES 251 STRAIPSNIS)

(2007/C 145/02)

BENDRIEJI PRINCIPAI

1. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, toliau kartu vadinamos „institucijomis“, pažymi, kad dabartinėpraktika, apimanti derybas tarp Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atstovų, Komisijos ir atitin-kamų Europos Parlamento komitetų pirmininkų (-ių) ir (arba) pranešėjų bei tarp Taikinimo komitetopirmininkų (-ių), pasitvirtino.

2. Institucijos patvirtina, kad šią visuose bendro sprendimo procedūros etapuose išplėtotą praktiką turi būtiskatinama taikyti toliau. Institucijos įsipareigoja peržiūrėti savo darbo metodus, siekdamos veiksmingiaupasinaudoti visomis EB sutartyje apibrėžtos bendro sprendimo procedūros galimybėmis.

3. Šioje bendroje deklaracijoje paaiškinami darbo metodai ir praktinės jų taikymo priemonės. Ji papildoTarpinstitucinį susitarimą dėl geresnės teisėkūros (1), visų pirma jo nuostatas, susijusias su bendro spren-dimo procedūra. Institucijos įsipareigoja visapusiškai laikytis šių įsipareigojimų vadovaudamosi skai-drumo, atskaitomybės ir veiksmingumo principais. Šiuo požiūriu institucijos, laikydamosi acquis commu-nautaire, ypatingą dėmesį turėtų skirti pastangoms siekti pažangos supaprastinimo pasiūlymų srityje.

4. Procedūros metu institucijos sąžiningai bendradarbiauja, siekdamos kuo labiau suderinti savo pozicijasir taip užtikrinti, kad, kai įmanoma, atitinkamas dokumentas būtų priimamas kuo ankstesniu proce-dūros etapu.

5. Šiuo tikslu institucijos, naudodamosi atitinkamais tarpinstituciniais ryšiais, bendradarbiauja, kad galėtųstebėti darbo pažangą ir analizuoti, kokia dalimi sutariama visuose bendro sprendimo procedūrosetapuose.

6. Pagal savo vidaus darbo tvarkos taisykles institucijos įsipareigoja reguliariai keistis informacija apiepažangą bendro sprendimo procedūros bylose. Institucijos užtikrina, kad atitinkami jų darbo kalendoriaibūtų kiek įmanoma labiau suderinti, kad procedūra galėtų vykti nuosekliai ir darniai. Todėl institucijos,visapusiškai atsižvelgdamos į politinį sprendimų priėmimo proceso pobūdį, sieks paruošti orientacinįįvairių etapų, vedančių į galutinį įvairių teisės aktų pasiūlymų priėmimą, grafiką.

2007 6 30 C 145/5Europos Sąjungos oficialusis leidinysLT

(1) OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

III PRIEDAS


7. Institucijų bendradarbiavimas taikant bendro sprendimo procedūrą, dažnai vyksta trišalių susitikimųforma. Tokia trišalė sistema pasirodė esanti veiksminga ir lanksti, gerokai padidindama galimybes susi-tarti pirmojo arba antrojo svarstymo metu ir prisidėdama prie pasirengimo Taikinimo komiteto darbui.

8. Tokie trišaliai susitikimai dažniausiai vyksta ne oficialia forma. Jie gali būti rengiami bet kuriame proce-dūros etape ir juose, atsižvelgiant į numatomos diskusijos pobūdį, institucijoms gali būti atstovaujamaįvairiais lygmenimis. Kiekviena institucija pagal savo darbo tvarkos taisykles skirs dalyvius kiekvienamsusitikimui, apibrėš jų įgaliojimus derybose ir laiku informuos kitas institucijas apie susitikimo organiza-vimą.

9. Kai įmanoma, visi kompromisinių tekstų projektai, skirti kito susitikimo diskusijoms, turi būti iš ankstoišplatinti visiems dalyviams. Siekiant padidinti skaidrumą, kai tai yra įmanoma, apie Europos Parlamenteir Taryboje vyksiančius trišalius susitikimus paskelbiama.

10. Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė stengsis dalyvauti parlamentinių komitetų posėdžiuose. Prireikusji atidžiai išnagrinės bet kokius gautus prašymus pateikti informaciją dėl Tarybos pozicijos.

PIRMASIS SVARSTYMAS

11. Institucijos stengiasi sąžiningai bendradarbiauti, siekdamos kuo geriau suderinti savo pozicijas, kad, kiekįmanoma, visi aktai būtų priimami pirmojo svarstymo metu.

Susitarimas pirmojo svarstymo Europos Parlamente metu

12. Užmezgami atitinkami ryšiai, kad būtų galima palengvinti procedūros eigą pirmojo svarstymo metu.

13. Komisija stengiasi sustiprinti tokius ryšius ir konstruktyviai naudojasi iniciatyvos teise, siekdamaEuropos Parlamento ir Tarybos pozicijų suderinimo, deramai atsižvelgdama į tarpinstitucinį balansą ir įSutartyje nustatytą jos vaidmenį.

14. Jei neoficialių trišalių susitikimų metu pavyksta susitarti, COREPER pirmininkas (-ė) atitinkamo parla-mentinio komiteto pirmininkui (-ei) skirtame laiške nurodo esminius susitarimo aspektus, pateikiamusKomisijos pasiūlymo pakeitimų forma. Toks laiškas atspindi Tarybos norą pritarti susitarimo rezultatui,kai jis bus patikrintas teisiniu — lingvistiniu požiūriu ir jei jam būtų pritarta balsuojant plenarinio posė-džio metu. Tokio laiško kopija siunčiama Komisijai.

15. Esant tokioms aplinkybėms, kai aišku, kad dokumentas bus priimtas pirmojo svarstymo metu, informa-cija apie ketinimą sudaryti susitarimą turėtų būti paskelbta kuo anksčiau.

Susitarimas Tarybos bendrosios pozicijos tvirtinimo metu

16. Tuo atveju, jei nepavyksta susitarti pirmojo svarstymo Europos Parlamente metu, ryšiai gali būti palai-komi toliau siekiant susitarti bendrosios pozicijos tvirtinimo metu.

17. Komisija stengiasi sustiprinti tokius ryšius ir konstruktyviai pasinaudoti iniciatyvos teise, siekdamaEuropos Parlamento ir Tarybos pozicijų suderinimo, atitinkamai atsižvelgdama į tarpinstitucinį balansąir į Sutartyje nustatytą jos vaidmenį.

18. Jei šioje stadijoje pavyksta susitarti, atitinkamo parlamentinio komiteto pirmininkas (-ė) COREPERpirmininkui (-ei) skirtame laiške pateikia savo rekomendaciją plenariniame posėdyje pritarti bendrajaipozicijai be pakeitimų, jei bendrąją poziciją patvirtins Taryba ir kai ji bus patikrinta teisiniu — lingvis-tiniu požiūriu. Laiško kopija siunčiama Komisijai.

ANTRASIS SVARSTYMAS

19. Motyvų pareiškime Taryba kaip galima aiškiau paaiškina priežastis, lėmusias bendrosios pozicijospriėmimą. Antrojo svarstymo metu Europos Parlamentas kaip galėdamas labiau atsižvelgia į šias prie-žastis ir į Komisijos poziciją.

20. Prieš pateikdama bendrąją poziciją, Taryba, konsultuodamasi su Europos Parlamentu ir Komisija, sten-giasi apsvarstyti jų pateikimo datą, kad antrojo svarstymo metu būtų užtikrintas maksimalus teisėkūrosproceso veiksmingumas.

2007 6 30C 145/6 Europos Sąjungos oficialusis leidinysLT


Susitarimas antrojo svarstymo Europos Parlamente metu

21. Iš karto po Tarybos bendrosios pozicijos pateikimo Europos Parlamentui bus ir toliau palaikomi atitin-kami ryšiai, siekiant geriau suprasti atitinkamas pozicijas ir kuo greičiau užbaigti teisėkūros procesą.

22. Komisija stengiasi sustiprinti tokius ryšius ir pateikia savo nuomonę, siekdama Europos Parlamento irTarybos pozicijų suderinimo, atitinkamai atsižvelgdama į tarpinstitucinį balansą ir į Sutartyje nustatytąjos vaidmenį.

23. Jei neoficialių trišalių susitikimų metu pavyksta susitarti, COREPER pirmininkas (-ė) atitinkamo parla-mentinio komiteto pirmininkui (-ei) skirtame laiške nurodo esminius susitarimo aspektus, pateikiamusTarybos bendrosios pozicijos pakeitimų forma. Toks laiškas atspindi Tarybos norą pritarti susitarimorezultatui, kai jis bus patikrintas teisiniu — lingvistiniu požiūriu, jei jam būtų pritarta balsuojant plena-rinio posėdžio metu. Tokio laiško kopija siunčiama Komisijai.

TAIKINIMAS

24. Jei paaiškėja, kad Taryba negalės pritarti visiems Europos Parlamento antrojo svarstymo pakeitimams, irtuomet, kai Taryba yra pasirengusi pareikšti savo poziciją, bus surengtas pirmas trišalis susitikimas. Kiek-viena institucija pagal savo darbo tvarkos taisykles skirs dalyvius kiekvienam susitikimui ir apibrėš jųįgaliojimus derybose. Komisija kuo greičiau abi delegacijas informuos, kokią nuomonę ji ketina pateiktidėl Europos Parlamento antrojo svarstymo pakeitimų.

25. Trišaliai susitikimai rengiami visos taikinimo procedūros metu, siekiant išspręsti neišspręstus klausimusir paruošti dirvą susitarimui pasiekti Taikinimo komitete. Trišalių susitikimų rezultatai aptariami ir galibūti patvirtinami atitinkamų institucijų posėdžiuose.

26. Taikinimo komitetą, Europos Parlamento Pirmininkui pritarus ir deramai atsižvelgiant į Sutartiesnuostatas, sušaukia Tarybos Pirmininkas.

27. Komisija dalyvauja taikinimo procedūroje ir imasi visų reikiamų iniciatyvų, siekdama Europos Parla-mento ir Tarybos pozicijų suderinimo. Tokiomis iniciatyvomis, atsižvelgiant į Komisijai Sutarties suteiktąvaidmenį, gali būti kompromisinių tekstų projektai, kuriuose atsižvelgiama į Europos Parlamento irTarybos pozicijas.

28. Taikinimo komitetui kartu pirmininkauja Europos Parlamento pirmininkas (-ė) ir Tarybos pirmininkas (-ė). Komiteto posėdžiams abu pirmininkai (-ės) pirmininkauja pakaitomis.

29. Taikinimo komiteto susitikimų datas ir darbotvarkes abu pirmininkai (-ės) nustato kartu, siekdami užtik-rinti veiksmingą Taikinimo komiteto darbą visos taikinimo procedūros metu. Dėl numatytų datųkonsultuojamasi su Komisija. Europos Parlamentas ir Taryba atitinkamas taikinimo procedūros posėdžiųdatas nustato kaip gaires ir apie jas praneša Komisijai.

30. Bet kuriame Taikinimo komiteto posėdyje pirmininkai (-ės) į darbotvarkę gali įtraukti keletą dokumentų.Be to, svarstant pagrindinį klausimą („B punktą“), dėl kurio susitarimas dar nepasiektas, taikinimo proce-dūros kitais klausimais gali būti pradėtos ir (arba) baigtos nediskutuojant dėl jų („A punktas“).

31. Laikydamiesi Sutarties nuostatų dėl terminų, Europos Parlamentas ir Taryba kuo labiau stengiasi atsiž-velgti į grafiko reikalavimus, ypač susijusius su institucijų veiklos pertraukomis ir Europos Parlamentorinkimais. Bet kuriuo atveju veiklos pertrauka turi būti kuo trumpesnė.

32. Taikinimo komitetas pakaitomis susitinka Europos Parlamento ir Tarybos patalpose, kad būtų vienodaidalinamasi infrastruktūra, įskaitant vertimo žodžiu paslaugas.

33. Taikinimo komitetas turi turėti Komisijos pasiūlymą, Tarybos bendrąją poziciją, Komisijos nuomonę apieją, Europos Parlamento siūlomus pakeitimus, Komisijos nuomonę apie juos bei bendrą Europos Parla-mento ir Tarybos delegacijų darbo dokumentą. Šis darbo dokumentas turėtų suteikti jo naudotojamsgalimybę lengvai nustatyti aktualius klausimus ir veiksmingai į juos reaguoti. Komisija paprastai savonuomonę pateikia per tris savaites po to, kai oficialiai gavo Europos Parlamento balsavimo rezultatus, irne vėliau kaip iki taikinimo procedūros pradžios.



34. Pirmininkai (-ės) gali pateikti tekstus Taikinimo komitetui patvirtinti.

35. Susitarimas dėl bendro teksto priimamas Taikinimo komiteto posėdyje arba vėliau, pirmininkams (-ėms)keičiantis laiškais. Tokių laiškų kopijos siunčiamos Komisijai.

36. Jei Taikinimo komitetas pasiekia susitarimą dėl bendro teksto, šis tekstas pateikiamas oficialiam pirmi-ninkų (-ių) patvirtinimui parengus galutinį jo variantą teisiniu — lingvistiniu požiūriu. Tačiau išimtiniaisatvejais, siekiant laikytis terminų, pirmininkams (-ėms) patvirtinti gali būti pateikiamas bendro tekstoprojektas.

37. Pirmininkai (-ės) perduoda patvirtintą bendrą tekstą Europos Parlamento pirmininkui (-ei) ir Tarybospirmininkui (-ei) bendrai pasirašytu laišku. Jei Taikinimo komitetas negali susitarti dėl bendro teksto,pirmininkai (-ės) praneša apie tai Europos Parlamento pirmininkui (-ei) ir Tarybos pirmininkui (-ei)bendrai pasirašytu laišku. Tokie laiškai atlieka oficialaus protokolo vaidmenį. Tokių laiškų kopijos siun-čiamos Komisijai susipažinti. Taikinimo procedūrai pasibaigus, jos metu naudotus darbo dokumentusbus galima rasti kiekvienos institucijos registre.

38. Europos Parlamento sekretoriatas ir Tarybos generalinis sekretoriatas veikia kaip bendras Taikinimokomiteto sekretoriatas kartu su Komisijos generaliniu sekretoriatu.

BENDROSIOS NUOSTATOS

39. Jei Europos Parlamentui ar Tarybai atrodo būtina pratęsti Sutarties 251 straipsnyje nurodytus terminus,jie turi apie tai pranešti kitos institucijos pirmininkui (-ei) ir Komisijai.

40. Jei institucijos pasiekia susitarimą pirmojo ar antrojo svarstymo arba taikinimo metu, tekstų, dėl kuriųsusitarta, galutinį variantą glaudžiai bendradarbiaudamos parengia Europos Parlamento ir Tarybos teisi-ninkų — lingvistų tarnybos.

41. Be aiškaus Europos Parlamento ir Tarybos atstovų (-ių) susitarimo atitinkamu lygiu tekstuose, dėl kuriųbuvo susitarta, nedaroma jokių pakeitimų.

42. Galutinis variantas rengiamas deramai atsižvelgiant į įvairias Europos Parlamento ir Tarybos procedūras,ypač laikantis vidaus procedūroms nustatytų galutiniųterminų. Institucijos įsipareigoja nesinaudotiterminais, skirtais parengti galutinį dokumento variantą teisiniu — lingvistiniu požiūriu, tam, kad atnau-jintų diskusijas esminiais klausimais.

43. Europos Parlamentas ir Taryba susitaria dėl bendro kartu paruoštų tekstų išdėstymo formos.

44. Institucijos įsipareigoja, kiek tai yra įmanoma, į aktus, priimtus pagal bendro sprendimo procedūrą,įtraukti abiems pusėms priimtinas standartines nuostatas, ypač nuostatas, susijusias su naudojimusiįgyvendinimo įgaliojimais (pagal „komitologijos“ sprendimą (1)), įsigaliojimu, perkėlimu į nacionalinęteisę ir taikymu bei Komisijos iniciatyvos teise.

45. Institucijos stengsis surengti bendrą spaudos konferenciją, kad paskelbtų sėkmingą teisėkūros procesopabaigą pirmojo ar antrojo svarstymo arba taikinimo metu. Jos taip pat stengsis pateikti bendrusspaudos pranešimus.

46. Europos Parlamentui ir Tarybai priėmus teisės aktą pagal bendro sprendimo procedūrą, jo tekstas patei-kiamas pasirašyti Europos Parlamento pirmininkui (-ei) ir Tarybos pirmininkui (-ei) bei šių institucijųgeneraliniams (-ėms) sekretoriams (-ėms).

47. Europos Parlamento ir Tarybos pirmininkai (-ės) tekstus pasirašyti gauna atitinkamomis jų vartojamomiskalbomis ir juos pasirašo, kiek tai leidžia galimybės, kartu bendros ceremonijos, kuri organizuojamakartą per mėnesį svarbių dokumentų pasirašymui, metu dalyvaujant žiniasklaidos atstovams.

2007 6 30C 145/8 Europos Sąjungos oficialusis leidinysLT

(1) 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas 1999/468/EB, nustatantis Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimoįgaliojimais tvarką (OL L 184, 1999 7 17, p. 23). Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2006/512/EB (OL L200, 2006 7 27, p. 11).


48. Bendrai pasirašytas tekstas perduodamas paskelbti Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje. Paprastaipaskelbiama per du mėnesius po to, kai Europos Parlamentas ir Taryba teisės aktą priima.

49. Jei viena iš institucijų pastebi raštvedybos ar akivaizdžią klaidą tekste (ar viename iš jo variantų skirtin-gomis kalbomis), ji nedelsdama apie tai informuoja kitas institucijas. Jei klaida randama akte, kurio darnepriėmė nei Europos Parlamentas, nei Taryba, Europos Parlamento ir Tarybos teisininkų — lingvistųtarnybos, glaudžiai bendradarbiaudamos, paruošia atitinkamą klaidų ištaisymą. Jei klaida randama doku-mente, kurį jau priėmė viena arba abi institucijos, neatsižvelgiant į tai, ar aktas paskelbtas, EuroposParlamentas ir Taryba bendru sutarimu patvirtina klaidų ištaisymą, parengtą laikantis atitinkamų šioseinstitucijose galiojančių procedūrų.

Priimta Briuselyje, du tūkstančiai septintųjų metų birželio tryliktą dieną.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Europos Sąjungos Tarybos vardu

Pirmininkas

Europos Bendrijų Komisijos vardu

Pirmininkas



IV PRIEDAS

ĮPRASTOS TEISĖKŪROS PROCEDŪROS TEISINIAI PAGRINDAI

Teisinis pagrindas

apibūdinimas Procedūros elementai (23)

14 straipsnis Bendrus ekonominius interesus tenkinančios paslaugos

15 straipsnio 3 dalis

Galimybė susipažinti su institucijų dokumentais


Nepriklausomos priežiūros įstaigos asmens duomenų apsaugos srityje

18 straipsnis Diskriminacijos dėl pilietybės draudimas


Kovos su diskriminacija pagrindiniai principai


Palankesnių sąlygų Sąjungos piliečiams naudotis teise laisvai judėti ir apsigyventi sudarymas

24 straipsnis Piliečių iniciatyva

33 straipsnis Muitinių bendradarbiavimas

(23) Pagal įprastą teisėkūros procedūrą Taryboje taikoma balsavimo taisyklė yra kvalifikuota balsų dauguma. Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. ši kvalifikuota balsų dauguma yra apibrėžta ES sutarties 16 straipsnio 4 dalyje ir SESV 238 straipsnio 2 dalyje. Tuo atveju, jei balsuojant dalyvauja ne visi Tarybos nariai, tada taikoma SESV 238 straipsnio 3 dalis. Taikant pereinamojo laikotarpio (2014 m. lapkričio 1 d. – 2017 m. kovo 31 d.) priemonę, Tarybos narys gali prašyti, kad kvalifikuota balsų dauguma būtų skaičiuojama pagal balsų paskirstymo sistemą, apibrėžtą Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnio 2–4 dalyse.


42 straipsnio pirma pastraipa

Konkurencijos taisyklių taikymas žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais

Konsultavimasis su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu


Bendras žemės ūkio rinkų organizavimas Konsultavimasis su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu

46 straipsnis Laisvas darbuotojų judėjimas Konsultavimasis su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu

48 straipsnis Darbuotojų migrantų socialinės apsaugos taisyklės

294 straipsnis, laikantis 48 straipsnio antros pastraipos nuostatų


Įsisteigimo laisvė Konsultavimasis su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu

51 straipsnio antra pastraipa

Nuostatų dėl įsisteigimo laisvės netaikymas tam tikroms veiklos rūšims


Nuostatų, kuriomis numatomas specialus užsienio subjektų įsisteigimo režimas, derinimas


Diplomų abipusis pripažinimas siekiant įsisteigimo laisvės


Laisvės teikti paslaugas taikymas ir trečiosios šalies piliečiams


Paslaugų liberalizavimas Konsultavimasis su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu


62 straipsnis Nuostatų dėl laisvės teikti paslaugas netaikymas tam tikroms veiklos rūšims

Nuostatų, kuriomis numatomas specialus užsienio subjektų laisvės teikti paslaugas režimas, derinimas

Diplomų abipusis pripažinimas siekiant paslaugų teikimo laisvės


Kapitalo judėjimas į trečiąsias šalis ar iš jų, susijęs su tiesioginėmis investicijomis


Administracinės priemonės terorizmo prevencijos srityje, taikomos kapitalo judėjimui ir mokėjimams


Sienų kontrolės, prieglobsčio ir imigracijos priemonės


Bendros Europos prieglobsčio sistemos priemonės


Bendra imigracijos politika


Skatinamosios ir paramos priemonės siekiant trečiųjų šalių piliečių integracijos


Teisminis bendradarbiavimas civilinėse bylose


Teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose

294 straipsnis, laikantis 76 straipsnio b punkto nuostatų


Minimalios taisyklės, susijusios su nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimu bei policijos ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose

294 straipsnis, laikantis 76 straipsnio b punkto ir 82 straipsnio 3 dalies nuostatų



Minimalios taisyklės dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo ypač sunkių nusikaltimų, turinčių tarpvalstybinį pobūdį, srityje



Teisės aktų suderinimas (minimalios taisyklės dėl nusikalstamų veikų ir sankcijų apibrėžimo)


84 straipsnis Priemonės valstybių narių veiksmams nusikaltimų prevencijos srityje skatinti ir remti



Eurojusto struktūra, veikimas, veiklos sritis ir užduotys



Policijos bendradarbiavimo srities priemonės



Europolo struktūra, veikimas, veiklos sritis ir užduotys



Bendra transporto (geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų) politika

Konsultavimasis su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu


Bendra transporto (jūrų ir oro) politika Konsultavimasis su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu


Teisės aktų vidaus rinkos srityje derinimo priemonės



Konkurencijos iškraipymo pašalinimas



Vienodos intelektinės nuosavybės teisių apsaugos visoje Sąjungoje priemonės


Ekonominės politikos daugiašalės priežiūros tvarkos taisyklės


Tam tikrų ECBS statuto straipsnių keitimas Teisėkūros iniciatyvos gali būti imamasi ECB rekomendavus (ir pasikonsultavus su Komisija) arba Komisijai pasiūlius (ir pasikonsultavus su ECB)

133 straipsnis Euro naudojimui būtinos priemonės Konsultavimasis su ECB


Tam tikros priemonės, susijusios su euru 294 straipsnis, laikantis 136 straipsnio 2 dalies ir 238 straipsnio 3 dalies nuostatų


Skatinamosios priemonės užimtumo srityje


153 straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos

Tam tikros su socialine politika susijusios priemonės

294 straipsnis, laikantis 153 straipsnio 2 dalies trečios pastraipos nuostatų;konsultavimasis su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu


Vyrų ir moterų lygių galimybių bei vienodo požiūrio į vyrus ir moteris užimtumo ir profesinės veiklos srityje principo taikymas


164 straipsnis Su Europos socialiniu fondu susiję įgyvendinimo reglamentai



165 straipsnio 4 dalies pirma įtrauka

Skatinamosios priemonės švietimo srityje Konsultavimasis su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu


Priemonės, susijusios su profesinio mokymo politika


167 straipsnio 5 dalies pirma įtrauka

Skatinamosios priemonės kultūros srityje Konsultavimasis su Regionų komitetu


Tam tikros visuomenės sveikatos priemonės



Tam tikros su žmonių sveikata susijusios priemonės



Priemonės, kuriomis remiama ir papildoma vartotojų apsauga



Gairės, priemonės ir parama, skirti bendrų interesų projektams transeuropinių tinklų srityje

294 straipsnis, laikantis 172 straipsnio antros pastraipos nuostatų; konsultavimasis su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu


Konkrečios paramos priemonės pramonės srityje



175 straipsnio trečia pastraipa

Konkretūs veiksmai (nesusiję su struktūriniais fondais) ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos srityje



Struktūrinių fondų uždaviniai, prioritetiniai tikslai ir sąranga



Struktūriniams fondams taikytinos bendros taisyklės ir kitos nuostatos



Sanglaudos fondo aplinkos ir transeuropinių tinklų transporto infrastruktūros srityje steigimas


178 straipsnis Su ERPF susiję įgyvendinimo reglamentai Konsultavimasis su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu


Daugiametė bendroji mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programa



Europos mokslinių tyrimų erdvės įgyvendinimui būtinos priemonės



Tam tikros daugiametės bendrosios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programos įgyvendinimo priemonės



Priemonės Europos kosmoso politikos srityje



Tam tikri aplinkos politikos aspektai Konsultavimasis su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu bei Regionų komitetu


Bendrųjų veiksmų programų, kuriomis nustatomi aplinkos politikos prioritetiniai tikslai, priėmimas



Energetikos politika, išskyrus fiskalinio pobūdžio priemones



Veiksmai turizmo sektoriuje


Veiksmai civilinės saugos srityje


Būtinos priemonės administracinio bendradarbiavimo įgyvendinant Sąjungos teisę srityje


Bendros prekybos politikos įgyvendinimo sistema


Vystomojo bendradarbiavimo politikai įgyvendinti būtinos priemonės


Ekonominio, finansinio ir techninio bendradarbiavimo įgyvendinimui būtinos priemonės


Humanitarinės pagalbos įgyvendinimo sistemos nustatymas


Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso veiklos taisyklės ir tvarka

224 straipsnis Politinių partijų reglamentavimas Europos lygiu






priimta pozicija





poziciją


pozicija

Taryba

EP



EP





poziciją

Aktas priimtas




Pakeitimai

Taryba




Aktas priimtas









Taikinimo komitetas

EP

Taryba




Specializuotų teismų prie Bendrojo Teismo įsteigimas

Teisėkūros iniciatyvos gali būti imamasi Teisingumo Teismo prašymu (ir pasikonsultavus su Komisija) arba remiantis Komisijos pasiūlymu (ir pasikonsultavus su Teisingumo Teismu)


Tam tikrų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto nuostatų keitimas

Teisėkūros iniciatyvos gali būti imamasi Teisingumo Teismo prašymu (ir pasikonsultavus su Komisija) arba remiantis Komisijos pasiūlymu (ir pasikonsultavus su Teisingumo Teismu)


Valstybių narių vykdomos kontrolės, kaip Komisija vykdo įgyvendinimo įgaliojimus, mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai


Nuostatos dėl Europos administracijos

322 straipsnio 1 dalies a punktas

Tam tikros finansinio pobūdžio taisyklės (įskaitant biudžeto sudarymo ir vykdymo bei sąskaitų pateikimo ir audito tvarką)

Konsultavimasis su Audito Rūmais

322 straipsnio 1 dalies b punktas

Taisyklės, kuriomis numatoma su finansais susijusių asmenų atsakomybės kontrolė



Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo prevencijos ir kovos su juo priemonės


336 straipsnis Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos

Konsultavimasis su kitomis suinteresuotomis institucijomis


Statistinei informacijai rengti skirtos priemonės





priimta pozicija





poziciją


pozicija

Taryba

EP



EP





poziciją

Aktas priimtas




Pakeitimai

Taryba




Aktas priimtas









Taikinimo komitetas

EP

Taryba



V PRIEDASĮPRASTA TEISĖKŪROS PROCEDŪRA. APIBENDRINAMOJI SCHEMA


KAIP ĮSIGYTI EUROPOS SĄJUNGOS LEIDINIŲ

Nemokamų leidinių galite įsigyti:

• vieną egzempliorių: svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu);

• daugiau negu vieną egzempliorių / plakatą / žemėlapį: Europos Sąjungos atstovybėse (http://ec.europa.eu/represent_lt.htm), ES nepriklausančių šalių delegacijose (http://eeas.europa.eu/delegations/index_lt.htm), susisiekę su tarnyba Europe Direct (http://europa.eu/europedirect/index_lt.htm) arba paskambinę numeriu 00 800 6 7 8 9 10 11 (nemokamai visoje ES (*).

(*) Informacija teikiama nemokamai, daugelis skambučių taip pat nemokami (nors kai kurie ryšio paslaugų teikėjai gali imti mokestį, taip pat gali reikėti mokėti, jeigu skambinsite taksofonu arba viešbučio telefonu).

Parduodamų leidinių galite įsigyti:

• svetainėje EU Bookshop (http://bookshop.europa.eu).

http://bookshop.europa.eu

http://ec.europa.eu/represent_lt.htm

http://eeas.europa.eu/delegations/index_lt.htm

http://europa.eu/europedirect/index_lt.htm

http://bookshop.europa.eu

Rue de la Loi/Wetstraat 1751048 Bruxelles/BrusselBELGIQUE/BELGIËTel. +32 (0)2 281 61 11www.consilium.europa.eu

Print PDFISBN 978-92-824-5477-0 ISBN 978-92-824-5453-4doi:10.2860/8710 doi:10.2860/923395QC-04-15-816-LT-C QC-04-15-816-LT-N


Documents

Įprasta teisėkūros procedūra. Vadovas · 2017-10-23 · I Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnis ... IV Įprastos teisėkūros procedūros teisiniai pagrindai