Svarbiausios vaistinių ir aromatinių augalų ligos ir kenkėjai · 2020-04-30 · Svarbiausios vaistinių ir aromatinių augalų ligos ir kenkėjai Antanina Stankevičienė [email protected]

Svarbiausios vaistinių ir aromatinių augalų ligos ir

kenkėjai

Antanina Stankevičienė

[email protected]

+370 610 36700Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas

mailto:[email protected]



• Neinfekcinės (fiziologinės) ligos – pažeidžia visą augalą arba jo dalis. Jos sukeliamos abiotinių veiksnių:– Dirvos sąlygos – drėgmės, maisto medžiagų trūkumas

arba perteklius; dirvos rūgštingumas– Meteorologinės sąlygos – šviesa, temperatūra, oro

drėgmė, krituliai– Mechaniniai ir cheminiai augalų pažeidimai.

• Infekcinės ligos – sukeliamos biotinių veiksnių:

sukėlėjai bakterijos, grybai, virusai, fitoplazmos ir kt.

I. Fiziologinių pažeidimų priežastys• Abiotiniai veiksniai – nebiologinės kilmės veiksniai:

aplinkos temperatūra (oro, vandens, dirvožemio); šviesa; oro ir dirvožemio drėgnis; vandens druskingumas; vėjas; edafiniai veiksniai – fizinės ir cheminės dirvožemio savybės ir kt.

• Biotiniai veiksniai – gyvų organizmų tiesioginis ir netiesioginis poveikiai

• Antropogeniniai veiksniai: biotiniai antropogeniniai veiksniai - žmogaus poveikis per organizmus (naujų rūšių introdukavimas arba išnaikinimas); abiotiniai antropogeniniai veiksniai - žmogaus poveikis ekosistemai per nebiologinę ekosistemos dalį (gruntinių vandenų lygio pakilimas užtvenkus upę; aplinkos tarša sunkiaisiais metalais ir kt.

I. Fiziologinių pažeidimų tipai

• Nekrozės – tai ląstelių, audinių ar organų žuvimas, kurį sukelia patogenų toksinai ar abiotiniai faktoriai: aukštos ir žemos temperatūros, sausros, cheminės medžiagos ir kt. Esant nekrozėms, ląstelėse vyksta negrįžtami procesai ir jos žūva. Nekrozės gali būti bendros ir vietinės. Bendros nekrozės yra tada, kai žūva visas augalas ar didžioji jo dalis. Vietinėms arba lokalinėms nekrozėms būdingos nekrozinės dėmės ant lapų, stiebų ar vaisių.

I. Fiziologinių pažeidimų tipai

• Lapų ir spyglių spalvos pasikeitimas iš žalios į gelsvai žalią (chlorozė) – dažnai pasitaikantis ligų tipas. Vėliau prasideda priešlaikinis lapų džiūvimas ir kritimas. Šiuos simptomus dažniausiai sukelia abiotiniai faktoriai: mikroelementų ar maisto medžiagų trūkumas.

• Vytulius gali sukelti ir nepalankios aplinkos sąlygos – sausros ir karšti orai, mechaniniai augalų pažeidimai.

• Didžioji dilgėlė auga trąšiose, lengvose, kur padidintas azoto kiekis dirvose

• Gelsvos spalvos jauni lapai – azoto trūkumo dirvožemyje požymis

Didžioji dilgėlė (Urtica dioica) – fiziologinis pažeidimas

I. Fiziologinės kilmės pažeidimai

• Pastaruosius metus nuolat apšąlantys augalai

Tikroji levanda (Lavandula angustifolia Mill.)

Vaistinis šalavijas (Salvia officinalis) L.

I. Fiziologinės kilmės pažeidimai

II. Mikroskopinių organizmų sukeltos ligos (infekcinės)

• Ligų simptomų yra labai daug ir detaliau jie nurodomi aprašant kiekvieną ligą. Jie gali būti tipiniai ir netipiniai. Tipiniai simptomai visada pasireiškia esant tai ligai, o netipiniai – išryškėja tik esant konkrečioms aplinkos sąlygoms.

• Puviniai – labiausiai paplitęs infekcinių ligų tipas. Juos sukelia grybai ir bakterijos. Puviniai pažeidžia visas augalo dalis, augalinės kilmės žaliavas ir produktus, kuriuose yra pakankamai drėgmės. Puviniams būdinga tai, kad veikiant bakterijų ir grybų fermentams, suyra augalų ląstelės ir audiniai, suardoma augalo struktūra. Puviniai gali būti: sausieji – dažniausiai sukeliami grybų, kurie pažeidžia mažiau drėgmės turinčius audinius

šlapieji - dažniausiai sukeliami bakterijų, rečiau – grybų.


• Deformacijos – pažeisto augalo organo formos pasikeitimas: lapų ir ūglių susisukimas; raukšlėtumas; lapų siūliškumas; žiedų pilnaviduriškumas; vaisių išsigimimas; ūglių deformacija ir kita. Deformacijų priežastis yra maisto medžiagų patekimo ir asimiliantų nutekėjimo pakitimai, nevienodas įvairių audinio dalių augimas, pvz. lapų raukšlėtumas ir garbanotumas atsiranda dėl nevienodo augalo lapų minkštųjų audinių ir gyslų augimo. Lapai susisuka dėl to, kad juose susikaupia per daug krakmolo ir blogai nuteka asimiliantai. Deformacijos būdingos virusų, rečiau grybų sukeliamoms augalų ligoms.


• Chlorozės sukeliamos virusų, bakterijų, grybų. Virusų pažeisti lapai gali būti mozaikiški, rausvo ar violetinio atspalvio. Ligotų augalų lapai ir spygliai per anksti nudžiūsta ir nukrenta.

• Vytuliai pasireiškia dėl šaknų ar vandens indų sistemos pažeidimų. Grybams pažeidus šaknis, jie iš pradžių vysta, o paskui ir nudžiūna, nes pažeidžiami vandens indus – patekę į juos, gausiai dauginasi ir juos užkemša. Išskirdami toksinus, jie sukelia vandens indų ir gretutinių audinių nekrozes. Vanduo nepatenka į viršutinę augalo dalį, augalai pradeda vysti ir džiūti.

Pagrindinės grybinės ligos

• Rūdys• Miltligės• Įvairios lapų dėmėtligės (Cercospora, Septoria,

Phylosticta, Colletotrichum, Ramularia, Peronospora ir kt.)

• Šaknų puviniai– Grybinės ligos dažnesnės drėgnu oru, kai augalai pertręšti

azotinėmis trąšomis, nesilaikoma sėjomainos

• Žaliosios masės derlių paprastojo raudonėlio (Origanum vulgare), gauruotosios rusmenės (Digitalis lanata), vaistinės šunvyšnės (Atropa belladona), pipirmėtės (Menta piperita), vaistinio ožiarūčio (Galega officinalis) dėl pažeistos lapijos (ligoti lapai anksti nudžiūsta, nukrenta) sumažėja iki 25-30%

• Šaknų derlius didžiojo debesylo (Inula helenium, vaistinės svilarožės (Althea officinalis), vaistinio valeriono (Valeriana officinalis) sumažėja iki 25-30 %

• Fusarium, Helminthosporium, Phytophthora, Pythium, Alternaria patogenų sukeltos ligos: vytulys, žiedinis puvinys, minkštasis (šlapiasis) puvinys, rudasis arba juodasis šaknų puvinys - vaistinės žaliavos derlių sumažina iki 15-20 %

Miltligės

• Agresyvios Erysiphe ir Sphaerotheca genčių grybų rūšys gali pažeisti daugiau 20 rūšių vaistinius augalus

• Plačialapis gyslotis (Plantago major), astragalas (Astragalus dasyanthus), pipirmėtės (Mentha piperita) derlius sumažėja 20-60%; šaknų derlius vaistinės svilarožės (Altheae officinalis), didžiojo debesylo (Inula helenium), vaistinio valeriono (Valeriana officanalis) – 25-30%.

II. Grybinių ligų pažeidimai: lapų dėmėtligės• Dvimetė nakviša (Oenothera

biennis) pažeista ramuliariozės, sukėlėjas Ramularia oenontherae-biennis

• Iš pradžių dėmės būna rudos, vėliau jų centras šviesėja, pasidaro beveik baltas, o pakraščiuose išlieka siauras tamsiai rudas apvadas. Dėmių vietose audiniai iškrinta, ir lapai pasidaro skylėti. Ligoti lapai pradeda džiūti, šaknys silpsta. Dėmių centras apatinėje lapų pusėje būna aptrauktas nešvariai baltomis apnašomis, kurias sudaro pro žioteles prasiskverbusių konidijakočių puokštės.

• Platina konidijas vėjas ir lietaus lašai. Žiemoja sukėlėjas dirvoje su lapų liekanomis.

Dvimetė nakviša (Oenothera biennis) pažeista ramuliariozės

Apsauga: rudenį nupjauti ir kompostuoti lapus. Svarbu, kad kuo mažiau ligotų lapų liktų žiemoti dirvos paviršiuje.

II. Grybinių ligų pažeidimai: lapų dėmėtligės

• Septoria hepaticae

Triskiautė žibuoklė (Hepatica nobilis)

• Ežeinis miltenis (Erysiphe asperifoliorum Grev.) pažeidžia Boraginaceae šeimos augalus

• Vaistinė plautė (Pulmonaria officinalis ) dažnai pažeidžiama miltligės vasaros metu, jau nužydėjus

• Ant lapų, stiebų, kartais ant žiedų balto, pilkšvo, kartais švelniai gelsvo, voratinkliškai miltuoto micelio apnašas

II. Grybinių ligų pažeidimai: miltligės pažeidimai

Rūdligės

• Rūdžių sukėlėjai (Uredinales) kasmet pažeidžia iki 100% astragalo (Astragalus dasyanthus), pipirmėtės (Mentha piperita), didžiojo debesylo (Inula helenium), vaistinės svilarožės (Althea officinalis) augalus.

• Svogūninė tuopinė svylarūdė (Puccinia sessilis) aptinkama ant Allium genties rūšių

• Ant laiškų, žiedkočių pailgos, gelsvos pavienės, vėliau susiliejančios, apimančios didesnę pažeisto organo dalį, ruduojančios ir džiūstančios dėmės

Meškinis česnakas (Allium ursinum) – pažeistas svogūninės tuopinės svylarūdės

Apsauga. Šalinti ir naikinti augalų liekanas

II. Grybinių ligų pažeidimai: rūdligės pažeidimai


Allium spp. pažeisti svogūninės tuopinės svylarūdės (Puccinia

sessilis)

Vaistinė gelsvė (Levisticum officinale) pažeista rūdligės

• Dažnai serga septorioze (Septoria apii) – dėmės pailgos formos, rudos su juodų taškelių išvaizdos vaisiakūniais – piknidžiais.

• Gali pažeisti ir cerkosporozė (Cercospora apii), fomozė (Phoma anethi), bakteriozė (Bacterium apii), netikroji miltligė (Plasmopara nivea)

• Palankiomis ligai plisti sąlygomis gali pažeisti rūdligė (sukėlėjas Puccinia apii)

II. Grybinių ligų pažeidimai


Mažoji kraujalakė (Sanguisorba minor) pažeista rūdligės

• Dedešvinė rūdė (Puccinia malvacearum Mont.) Bert.in Mont.) aptinkama ant vaistinės svilarožės (Althaea officinalis L.); aukštosios piliarožės (Alcea rosea L.) ir kitų dedešvinių (Lavatera, Malva) gegužės pradžioje, masiškai – nuo rugpjūčio iki rudens šalnų

• Dažniausiai apatinėje lapo pusėje rudi, juodi teliai

• Mikrociklinė rūšisVaistinė svilarožė (Altheae officinalis)

Apsauga. Šalinti ir naikinti augalų liekanas bei pažeistas augalų dalis

II. Grybinių ligų pažeidimai: rudligės pažeidimai

• Vaistinį šalaviją gali pažeisti Fusarium genties grybai sukeldami viso augalo vytimą.

• Ovuliariozė (Ovularia ovata) – didelės apskritos dėmės (1-3 cm), lapų apatinėje pusėje dėmės aptrauktos plonu baltu apnašu.

• Septoriozė (Septoria salviae) – smulkios, kampuotos, pradžioje rudos, vėliau jų vidurys pabąla ir stebimi juodi taškeliai – grybo vaisiakūniai.

• Miltligės: tikroji – sukėlėjas Erysiphe labiatarum – lapai apsitraukia baltu, miltingu apnašu; netikroji miltligė – sukėjas Peronospora swinglei – lapai iš apatinės pusės aptraukti pilkšvai violetiniu puriu apnašu, viršutinė lapų pusė toje vietoje pageltusi.

II. Grybinių ligų pažeidimai

II. Grybinių ligų pažeidimai: miltligės pažeidimai

• Svogūninė peronospora (Peronospora destructor (Berk.) Casp.ex Berk) aptinkama ant Allium genties rūšių

• Palankiomis grybui vystytis sąlygomis dėmes dengia pilkšvai violetinė, tanki, veltininė konidijakočių ir konidijų apnaša

Kekerinis puvinys (Botrytis cinerea) dažnai pažeidžia vaistinį bijūną (Paeonia officinalis L.) pavasarįJauni ūgliai nuo pašaknio aukštyn juoduoja, džiūstaSustoja augimas.Drėgnu oro apsitraukia pilku apnašuGrybas plinta sporomis, kurias nešioja vėjas, lietus, skruzdėlės. Žiemoja šakniagumbiuose, liekanose

Apsauga: visą laiką šalinti ir naikinti pažeistas dalis; rudenį žemai nupjauti; sodinti tik sveikus augalus; nepertręšti azoto trąšomis; kalkinti rūgščią dirvą; nesodinti vietoje, kur aukštas gruntinio vandens lygis

II. Grybinių ligų pažeidimai: kekerinio puvinio pažeidimai

Vaistinis bijūnas (Paeonia officinalis) pažeistas kekerinio puvinio

Seni lapai ruduoja nuo pagrindoAugalai sunyksta atskiruose ploteliuose. Vėliau sunyksta visas plotas Pažeidimas plinta iš šaknų vandens indais

Mažoji žiemė (Vinca minor) pažeista Phytophthora sp.

Apsauga: naikinti pažeistus augalus; dirvą dezinfekuoti fungicidais

II. Grybinių ligų pažeidimai: fitoftorozės pažeidimai

II. Grybinių ligų pažeidimai: šaknų puvinys

• Augalai, kuriems augti reikalingas laidus orui ir vandeniui dirvožemis, nepakenčia ilgalaikio užmirkimo.

• Šaknyno zonoje pradeda dominuoti patogeniniai grybai iš Fusarium, Verticillium genčių ir sunaikina augalą.

Paprastoji šilagėlė (Pulsatilla vulgaris) pažeista šaknų puvinio

• Literatūros duomenimis fitopatogeniniai virusai aptinkami ant 1/3 auginamų vaistinių augalų.

• Dažniausiai pažeidžia plačialapį gyslotį (Plantago major), rausvažiedę ežiuolę (Echinaceae purpurea), pipirmėtę (Mentha piperita), vaistinį valerioną (Valeriana officinalis), anyžinį lofantą (Lophanthus anisatus), kininį ženšenį (Panax ginseng).

Meškinis česnakas (Allium ursinum) – pažeistas viruso

III. Virusinės kilmės pažeidimai

III. K E N K Ė J A I• Spragės jei pavasarį užsitęsia sausi, šilti orai (kai dieną oro temperatūra būna

apie 19 oC), gali augalus apnikti spragės• Amarai - sparnuotieji amarai skraido gegužės-birželio mėnesiais, vėliau

pasirodo besparnė forma. Kenkia 2,4 mm ilgio besparniai pupiniai (juodi) ir persikiniai (žali) amarai. Jie labiau apninka jaunus lapus. Amarai iščiulpia lapų sultis ir paviršių padengia lipniomis išskyromis. Lapai susiraukšlėja, susisuka ir nudžiūsta. Augalai užsiteršia lipniomis išskyromis. Kenkia didelėmis kolonijomis apatinėje lapų pusėje. Kai pakanka šilumos, amarai sparčiai dauginasi, sudarydami didžiules kolonijas, kurios ištisai padengia augalo lapus. Jų gausumą mažina stiprus lietus, kuris dalį jų nuplauna nuo lapų paviršiaus.

• Lapgraužiai - (Chrysomelidae) – vabalų (Coleoptera) šeima, priklausanti įvairiaėdžiai(Polyphaga) vabalų pobūriui. Vabalai vidutinio dydžio arba smulkūs, įvairų spalvų dažniausiai metalo žvilgesio, dažniausiai ovališkos formos. Nugara iškili, kūno apačia plokščia. Antenos karoliškos, visuomet nukreiptos pirmyn. Kojos trumpos. Kiaušinėlius prilipdo prie augalų lapų ar deda juos į dirvą. Kartais juos užmaskuoja. Lervų kūno forma įvairi, dažniausiai su spalvotų karpelių eilėmis. Lapgraužiai ir jų lervos apgraužia įvairių augalų lapus

• Valgomoji rugštynė (Rumex acetosa L.) kasmet pakenkiama amarų, lapgraužių

• Ramullarija genties grybų pažeidžiama

Valgomoji rūgštynė (Rumex acetosa) – pakenkta lapgraužių

Apsauga. Šalinti ir naikinti piktžoles, augalų liekanas; rudenį giliai sukasti dirvą

III. Kenkėjų pakenkimai


• Krieninis lapgraužis (Phaedon cochleariae) Graužia augalų lapus: iš pradžių tik lapų paviršiaus odelę, vėliau išgraužia netaisyklingos formos nors dažniausiai ovalias, skyles.

• Kenkia suaugę vabalai ir lervos. Vabalai 3—4 mm ilgio, pailgai kiaušiniški, išgaubta nugarine dalimi. Jų antsparniai tamsiai žali, metaliskai žvilgantys, su 8 išilginėmis įdubusių taškų eilutėmis. Patelės į lapų minkštime išgraužtas duobutes deda pailgai ovalius geltonus apie 0,5 mm ilgio kiaušinius, kuriuos iš viršaus užlieja greit stingstančiomis savo išskyromis.

• Vėliau gali pažeisti krienų ramuliariozė (suk. Ramularia armoraciae)

Valgomasis krienas (Armoracia rusticana) pakenktas krieninio lapgraužio

• Vaistinė taukė (Symphytum officinale L.) pakenkiama lapgraužių

Apsauga. Šalinti ir naikinti piktžoles, augalų liekanas; rudenį giliai sukasti dirvą


• Pavasarį kryžmažiedžių (Brassicaceae) šeimos augalams (vaistutis, ridikai, kopūstai, krienas) labiausiai kenkia spragės

Plačialapė pipirnė (Lepidium latifolium L.)


• Mėtinė rūdė (Puccinia menthae Pers.) viena iš labiausiai paplitusių rūdžių .

• Spermagoniai ir eciai sukelia jaunų ūglių hipertrofiją.

• Spermagoniai būna apatinėje lapo pusėje tarp ecių: pradžioje medaus geltonumo, vėliau rudi.

• Eciai formuojasi retai, apatinėje lapų pusėje, ant lapkočių, stiebų, grupėmis

• Uredžiai apatinėje lapo pusėje rudi. • Teliai panašūs į uredžius, tik juodi.

Pipirmėtė (Mentha piperita L.) pažeista spragės (Longitarsus lycopi)

Apsauga. Naikinti piktžoles; šalinti ir naikinti augalų liekanas bei pažeistas augalų dalis

Mėtą pavasarį pažeidžia spragės, vėliau cikadėlės (Eupteryx atropunctata)



Raudonoji monarda (Monarda didyma) pakenkta spragės


Vaistinės šunlielės (Cynoglossum officinale) viršūnės susisukę, plika akimi matomi gana stambūs vabzdžiai – tai amarai

Vaistinė šunlielė (Cynoglossum officinale) pakenkta amaro


Vaistinis godas (Anchusa officinalis) – kenkia amarai


• Paprastasis raudonėlis (Origanum vulgare) viršūniniai lapai susisukę, tai amaro pakenkimas

Paprastasis raudonėlis (Origanum vulgare) pakenktas amaro


Peletrūnas (Artemisia dracunculus) pakenktas amaro

Siauralapis gaurometis (Chamerion angustifolium) pakenktas spragės


Dvimetė nakviša (Oenothera biennis) pakenkta spragės



• Paprastojo putino lapus labai stipriai apgraužia putininis lapgraužis (Pyrrhalta viburni). Kartais dėl to krūmai taip nusilpsta, kad neužaugina uogų derliaus.

• Putinų lapus dar graužia keršakandės ir putininiai amarai

• Žiedams pakenkia gumbavapsvės.

• Insekticidų tirpalu nuo amarų purškiama prieš išsprogstant pumpurams, o nuo gumbavapsvių – žydėjimo metu. Paprastasis putinas (Viburnum

opulus) pakenktas putininio lapgraužio

• Kryžmažiedžiams (Brassicaceae) – dažniausiai kenkia spragės.

• Lūpažiedžiams (Lamiaceae) – lapgraužiai, miltligė.• Dedešviniams (Malvaceae) – rūdys (vasarą).• Erškėtiniams (Rosaceae) – miltligės, amarai, kandys

(vasarą)

Dažnesni augalų šeimų pažeidimai

• Lietuvoje vaistinių augalų pasėlių apsaugai nuo ligų ir kenkėjų nėra registruotų augalų apsaugos priemonių, būtina laikytis agrotechnikos reikalavimų, ypatingai atsižvelgiant į sėjomainą, sodinamosios medžiagos kokybę, tręšimą ir kt.

• Pirmenybė – biologiniam metodui

Norint sėkmingai auginti augalus būtina:• Profilaktinė kontrolė:

– Sveiki augalai– Natūralių gamtos priemonių panaudojimas suteikia galimybę aktyvinti

dirvoje esančius gyvuosius mikroorganizmus– Atsparių veislių parinkimas

• Agrotechninė kontrolė• Augalo šeimininko ligoms veistis pašalinimas• Sėjomaina – sodinti toje pačioje vietoje ne anksčiau kaip po 3-5

metų.– Vaistažolių asortimente turėti ankštinių – tai žalioji trąša, pagausinti azoto

kiekį dirvoje, – Tręšimas kompostu daugumai vaistažolių reikalingas kasmet; – Tręšimas perpuvusiu mėšlu– Mulčias – apsaugoti nuo išdžiūvimo, iššalimo, maisto medžiagų

gausinimo, dirvos struktūros gerinimo, palaiko pastovią temperatūrą ir kt.

• Dirvinio asiūklio nuoviras: 1 kg šviežių arba 150 g džiovintų asiūklių užpilti 10 l vandens ir palaikyti parą. Po to antpilą pavirti 0,5 val. Atvėsinti ir sumaišyti su 5 dalimis vandens. Nupurkšti augalus. Naudojamas kovai su miltlige, rūdimis, kekeriniu puviniu, lapų dėmėtlige ir kitomis grybinėmis ligomis.

Augalai prieš grybines ligas:

• Asiūklių nuoviras • Česnakų ištrauka • Svogūnų nuoviras • Krienų ištrauka • Didžiųjų pentinių ištrauka

•Augalai kovai su kenkėjais:

• Pelynų nuoviras • Dilgėlių ištrauka • Plačialapių paparčių ištrauka • Plačialapių paparčių nuoviras • Bitkrėslių nuoviras • Varnalėšų ištrauka • Paprastojo tabako ištrauka • Paprastojo tabako nuoviras • Paprastojo tabako dulkės ir dūmai • Didžiųjų pentinių ištrauka • Sėjamųjų kanapių nuoviras • Pušų spyglių koncentratas • Karčiosios paprikos vaisių nuoviras

Amarų naikinimas augalais:

Amarai naikinami žalių arba sausų bulvienojų, svogūnų ropučių arba pušų spyglių antpilais. Jie ruošiami taip: 1,2 kg žalių arba 0,6-0,8 kg sausų susmulkintų bulvienojų užpilama 10 l šalto vandens ir laikoma 3-4 val.; 2 kg pušų spyglių užpilama 8 l vandens ir laikoma pavėsyje 5-7 dienas (antpilas prieš vartojimą atskiedžiamas vandeniu 1:10). Šiais antpilais purškiami amarų apnikti augalai.

Augalai tinkatys sėklų beicavimui:

• Valerijonų ekstraktas • Vaistinių ramunėlių arbata • Asiūklių preparatas • Krienų ištrauka • Česnakų ištrauka • Alijošių sulčių tirpalas • Serenčių ištrauka • Paprastųjų ievų šakučių nuoviras • Didžiųjų pentinių ištrauka • Medžio pelenai

Documents

Svarbiausios vaistinių ir aromatinių augalų ligos ir kenkėjai · 2020-04-30 · Svarbiausios vaistinių ir aromatinių augalų ligos ir kenkėjai Antanina Stankevičienė [email protected]