Švietimas: link individualaus, laisvo, privataus

Žilvinas Šilėnas, LLRI 2013

Kodėl reikia įsileisti privatų finansavimą, paslaugų teikėjus

Viešoji gėrybė – 2 požymiai

Neišsemiamumas “ (angl. non-rivalry)Prekę naudojant papildomam vartotojui, prekės prieinamumas nesumažėja. Todėl preke gali naudotis neribotas skaičius vartotojų.

Viešoji gėrybė – 2 požymiai

Neišsemiamumas “ (angl. non-rivalry)Prekę naudojant papildomam vartotojui, prekės prieinamumas nesumažėja. Todėl preke gali naudotis neribotas skaičius vartotojų.

Viešoji gėrybė – 2 požymiai

Neišsemiamumas “ (angl. non-rivalry)

Neuždraudžiamumas (angl. non-excludability).

Prekę naudojant papildomam vartotojui, prekės prieinamumas nesumažėja. Todėl preke gali naudotis neribotas skaičius vartotojų.

Neįmanoma neleisti preke naudotis vartotojams, kurie už ją nemokėjo. Todėl viešųjų gėrybių neapsimoka teikti taip, kad už jas susimokėtų tiesioginiai vartotojai.

Taigi...

• Valstybė gali būti švietimo paslaugų teikėja, bet neprivalo, ar neprivalo būti vienintelė

Švietimas duoda naudą ne tik individui

Švietimas duoda naudą ne tik individui, bet...

a. Daug dalykų naudą duoda ne tik individui, bet ne visus juos skatiname

c. Kaip nustatyti, kiek tiksliai reikia švietimo, kad visuomenė gautų maksimalią nauda?

b. Iš to neišplaukia, kad švietimo paslaugą turėtų teikti (vien) valstybė.

d. Tai nereiškia, kad švietimą finansuoti reikia (vien) valstybės (t.y. mokesčių mokėtojų lėšomis)

Kaip ir kodėl gali veikti ir veikia konkurencija švietime?

1

2

3

4

5

Konkurencijos lygmenys

1

2

3

4

5

Prielaidos:-Nėra finansavimo krepšeliu sistemos;-Švietimo paslaugos pirkėjai (moksleiviai, studentai ir pan.) tiesiogiai nemoka priemokų, o visa švietimo kaina yra padengiama valstybės (pavyzdžiui, institucinis finansavimas);- Gali būti tam tikra laisvė renkantis mokyklą

Konkurencija-Mokyklos konkuruoja dėl aukštesnių pasiekimų, geresnių moksleivių, darbuotojų ir pan. -Tokia konkurencija vyko net planinės ekonomikos laikais.

Konkurencijos lygmenys

1

2

3

4

5

Prielaidos:-„pinigai paskui mokinį (studentą)“. -pasirinkimo laisvė. -Vien valstybinis paslaugos teikėjas-Konkurencijos lygmuo čia priklauso nuo to, ar paskui klientą eina visos lėšos ar tik jų dalis (pavyzdžiui, ūkio išlaidų krepšelis), ar egzistuoja teritorinis suskirstymas ir kiti vartotojo pasirinkimą stabdantys veiksniai.

Konkurencija-Valstybinės mokyklos siekia pritraukti moksleivius (studentus).-Nesėkmingos turi keistis arba užsidaryti, jungtis ir pan.

Konkurencijos lygmenys

1

2

3

4

5

Prielaidos:-„pinigai paskui mokinį (studentą)“. -Įstaigos pasirinkimo laisvė. -Ne vien valstybinis paslaugos teikėjas.-ar valstybinės įstaigos negauna papildomų subsidijų (pavyzdžiui, pastatais, spec. investicijomis ir pan.)?

Konkurencija-Mokyklos siekia pritraukti moksleivius (studentus).-Nesėkmingos turi keistis, jungtis, užsidaryti ir pan.-Sėkmingos valstybinės ir sėkmingos privačios laimi

Konkurencijos lygmenys

1

2

3

4

5

Prielaidos:-„pinigai paskui mokinį (studentą)“. -Įstaigos pasirinkimo laisvė. -Ne vien valstybinis paslaugos teikėjas.-Skirtingi tiekėjai gali teikti skirtingą turinį

Konkurencija-Mokyklos siekia pritraukti moksleivius (studentus).-Nesėkmingos turi keistis, jungtis, užsidaryti ir pan.-Sėkmingos valstybinės ir sėkmingos privačios laimi.-Sėkmingas turinys ir mokymo metodai populiarėja

Konkurencijos lygmenys

1

2

3

4

5

Prielaidos:-„pinigai paskui mokinį (studentą)“. -Įstaigos pasirinkimo laisvė. -Ne vien valstybinis paslaugos teikėjas.-Skirtingi tiekėjai gali teikti skirtingą turinį.-Šalies viduje gali veikti užsienio šalių tiekėjai, vartotojai gali rinktis paslaugas užsienio šalyse

Konkurencija-Mokyklos siekia pritraukti moksleivius (studentus).-Nesėkmingos turi keistis, jungtis, užsidaryti ir pan.-Sėkmingos valstybinės ir sėkmingos privačios laimi.-Sėkmingas turinys ir mokymo metodai populiarėja-Įsijungia skirtingų šalių patrauklumo veiksnys (studijos, karjeros galimybės)

Konkurencijos ateitis

1

2

3

4

5

- Ilgainiui konkurencija švietimo sistemoje valingai ar nevalingai pasieks stadiją, kuomet įstaigoms reikės konkuruoti aukščiausiame lygmenyje su užsienio mokyklomis ir universitetais. - Valstybė neišgalės būti konkuruojantis tiesioginis paslaugos teikėjas ir bus priversta pereiti į lėšų skirstytojo (paslaugų pirkėjo) vaidmenį. - Toks vaidmuo yra visiškai tinkamas ir logiškas. Daugelyje ūkio sektorių valstybė perka paslaugas iš teikėjų, o ne teikia jas tiesiogiai.

Arba net...

1

2

3

4

5

6-10

- Informacinių technologijų pagalba dalis švietimo paslaugų tampa vis labiau multiplikuotinos, mechanizuotos;- Dėl didelio klientų skaičiaus jų suteikimo sąnaudos sparčiai mažėja;-Globalūs, visą pasaulį pasiekiantys, tarpusavyje konkuruojantys švietimo tinklai;-Chaotiška centralizacija ar fragmentacija? (nuo www iki mokymo namie)

Valstybės ateitis švietime

- Todėl valstybė (ar jos institucijos) neturi siekti būti vienintelė švietimo paslaugų teikėja. - Jei valstybė apsisprendžia skirti dalį mokesčių mokėtojų pinigų būtent švietimui, tuomet valstybė turi prievolę užtikrinti, kad pinigai būtų naudojami efektyviai. - Tokiu būdu valstybė (ir jos institucijos) turi persiorientuoti iš paslaugos teikėjo į paslaugos pirkėjo (pirkimų koordinatoriaus) vaidmenį.

1

2

3

4

5

6-10

• Švietimas gali būti individualus, laisvas, privatus;

• Tai ne prieštarauja tikslui turėti išsilavinusią, atsakingą visuomenę, bet

• Atvirkščiai – padeda tai pasiekti. • Receptų, krypčių, būdų yra begalybė.