TARPINĖ SUTARTIES VYKDYMO ATASKAITA · Paslaugų teikėjas UAB „Socialinės informacijos centras“ ir UAB „Norstat“, veikiančios bendradarbiavimo ketinimų protokolo pagrindu

PROJEKTO

„PACIENTŲ PASITENKINIMO SĄLYGOMIS LIGONINĖSE, DALYVAUJANČIOSE PROGRAMOSE, VERTINIMAS“

TARPINĖ SUTARTIES VYKDYMO ATASKAITA

Perkančioji organizacija: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

Paslaugų teikėjas: UAB „Socialinės informacijos centras“, UAB „Norstat“

Ataskaitos pateikimas: 2015 m. kovo 18d.

Pacientų pasitenkinimo sąlygos ligoninėse, dalyvaujančiose programose, vertinimas

2015 sausis – vasaris Puslapis 2



Turinys

1. Dokumente naudojami sutrumpinimai, sąvokos ..................................................................................... 5

2. Įvadas ................................................................................................................................................. 7

2.1 Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo Programos tikslas ir uždaviniai ............................................ 7

2.2 Programų poveikio vertinimo rodikliai .............................................................................................. 7

2.3 Apklausų atlikimo bei vertinimo veiklų uždaviniai ............................................................................ 10

3. Pacientų apklausos metodologija ........................................................................................................ 12

4. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų apklausos metodologija ............................................................... 14

5. Apklaustų tikslinių grupių profiliai ........................................................................................................ 17

5.1 Apklaustų gimdyvių profilis ........................................................................................................... 17

5.2 Apklaustų paslaugų teikėjų profilis ................................................................................................ 21

6. Programų uždavinių ir rodiklių pasiekimų ir poveikio vertinimo santrauka .............................................. 22

7. Summary on the assessment of the achievements and effect of the Programme objectives and indicators28

8. Apibendrintas Šveicarijos programų poveikio vertinimas remiantis apklausų rezultatais .......................... 34

9. Šveicarijos Programų poveikio vertinimo rodiklių tikslinimo siūlymas ..................................................... 35

10. Šveicarijos Programoje dalyvaujančių ir nedalyvaujančių ligoninių vertinimo palyginimas ........................ 38

11. „Nėščiųjų ir gimdyvių“ programos pasiekimų ir poveikio vertinimas ....................................................... 41

11.1 Pacientų pasitenkinimo paslaugų kokybe vertinimas ..................................................................... 41

11.1.1 Pasitenkinimo suteikta paslauga sudedamosios dalys ....................................................... 41

11.1.2 Medicinos personalo profesionalumo vertinimas .............................................................. 48

11.1.3 Medicinos personalo požiūrio į pacientes, skiriamo dėmesio vertinimas ............................. 55

11.1.4 Teikiamos informacijos, patarimų pakankamumo vertinimas............................................. 57

11.1.5 Pasitenkinimui paslauga įtakos turintys organizaciniai paslaugos suteikimo aspektai .......... 65

11.2 Pacientų saugumo jausmo gimdymo įstaigose vertinimas .............................................................. 73

11.3 Gimdymo ASPĮ prieinamumo vertinimas ....................................................................................... 78

11.4 ASPĮ aprūpinimo modernia įranga vertinimas ............................................................................... 82

11.5 Naujagimio pervežimo specialiu automobiliu vertinimas ................................................................ 84

11.6 Paslaugų teikėjų kvalifikacijos kėlimo aktualumas ir praktikos ........................................................ 84

11.6.1 Dalyvavimas kvalifikacijos kėlimo priemonėse 2013-2014 metais ...................................... 84

11.6.2 Kvalifikacijos kėlimo priemonių apmokėjimas ................................................................... 87

11.6.3 Problemiški kvalifikacijos kėlimo aspektai ........................................................................ 88

11.6.4 Praktinių įgūdžių ir mokymų poreikio vertinimas .............................................................. 88

11.6.5 Šveicarijos programos įtaka profesiniam tobulėjimui ........................................................ 92

11.7 On-line duomenų bazės naudingumas.......................................................................................... 92

12. „Energetikos“ programos pasiekimų ir poveikio vertinimas .................................................................... 93

12.1 Pacientų pasitenkinimo ligoninių patalpomis vertinimas ................................................................. 93

12.1.1 Gimdymo palatos komfortiškumo vertinimas ................................................................... 93

12.1.2 Pogimdyvinės palatos komfortiškumo vertinimas ............................................................. 94

12.1.3 Pasitenkinimas akušerijos-gimdymo skyrių palatų komfortiškumu ..................................... 96

12.1.4 Pasitenkinimas neonatologijos skyrių palatų komfortiškumu ............................................. 98

12.1.5 Pasitenkinimo palatų komfortiškumu palyginimas ........................................................... 100

12.2 Paslaugų teikėjų darbo aplinkos pokyčių vertinimas .................................................................... 100

12.2.1 Tolygios patalpų temperatūros palaikymas ..................................................................... 101

12.2.2 Patalpų vėdinimas/ kondicionavimas .............................................................................. 101

12.2.3 Patalpų apšvietimas ...................................................................................................... 102

12.2.4 Ligoninės išorinis vaizdas .............................................................................................. 103



12.2.5 Patalpų estetinis vaizdas, jaukumas ............................................................................... 103

12.2.6 Ligoninių patalpų atnaujinimo poveikis paslaugų pacientams kokybei ............................... 104

13. Apibendrinantis ASPĮ vertinimas ...................................................................................................... 105

13.1 Paslaugų teikėjų pacientų pasitenkinimo sąlygomis ligoninėje vertinimas ..................................... 105

13.2 ASPĮ rekomendavimo tikimybė .................................................................................................. 105

13.3 Lietuvos akušerijos paslaugas teikiančių ASPĮ rekomendavimo kriterijai ....................................... 108

14. Tyrimo išvados ir rekomendacijos .................................................................................................... 111



1. Dokumente naudojami sutrumpinimai, sąvokos

1 lentelė

Tarpinėje sutarties vykdymo ataskaitoje naudojami sutrumpinimai

Sutrumpinimas Paaiškinimas

Alytaus ASPĮ VšĮ Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninė

ASPĮ Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaiga

Jonavos ASPĮ VšĮ Jonavos ligoninė

Kauno KL VšĮ Kauno klinikinė ligoninė

Kėdainių ASPĮ VšĮ Kėdainių ligoninė

KMUK Kauno medicinos universiteto klinikos

Kretingos ASPĮ VšĮ Kretingos ligoninė

Krikščioniškieji gimdymo namai Krikščioniškieji gimdymo namai (VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės filialas)

KUL VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė

Lazdijų APSĮ VšĮ Lazdijų ligoninė

Marijampolės ASPĮ VšĮ Marijampolės ligoninė

Mažeikių ASPĮ VšĮ Mažeikių ligoninė

P.Mažylio gimdymo namai P.Mažylio gimdymo namai (VšĮ Kauno klinikinės ligoninės filialas)

Panevėžio ASPĮ VšĮ Panevėžio apskrities ligoninė

Paslaugų teikėjai Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai

Pasvalio ASPĮ VšĮ Pasvalio ligoninė

Radviliškio ASPĮ VšĮ Radviliškio ligoninė

Raseinių ASPĮ VšĮ Raseinių ligoninė

Rokiškio rajono ASPĮ VšĮ Rokiškio rajono ligoninė

SVEIDRA Privalomojo sveikatos draudimo informacinė sistema

Šalčininkų ASPĮ VšĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninė

Šiaulių ASPĮ VšĮ Šiaulių apskrities ligoninė

Šilutės ASPĮ VšĮ Šilutės ligoninė

Švenčionių ASPĮ VšĮ Švenčionių rajono ligoninė

Tauragės ASPĮ VšĮ Tauragės apskrities ligoninė

Telšių ASPĮ VšĮ Telšių apskrities ligoninė

Trakų ASPĮ VšĮ Trakų ligoninė

Ukmergės ASPĮ VšĮ Ukmergės ligoninė

Utenos ASPĮ VšĮ Utenos apskrities ligoninė

Vilkaviškio ASPĮ VšĮ Vilkaviškio ligoninė

VGN VšĮ Vilniaus gimdymo namai

Visagino ASPĮ VšĮ Visagino ligoninė

VULSK VšĮ VU ligoninės Santariškių klinikos

VUVL Vaikų ligoninė, VšĮ VU ligoninės Santariškių klinikų filialas



2 lentelė

Tarpinėje sutarties vykdymo ataskaitoje naudojamos sąvokos

Sąvoka Paaiškinimas

„Nėščiųjų ir gimdyvių“ programa Programa „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“

„Energetikos“ programa Programa „Energiją tausojančių technologijų įdiegimas Lietuvos

ligoninėse, teikiančiose paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams“

Paslaugų teikėjas UAB „Socialinės informacijos centras“ ir UAB „Norstat“, veikiančios

bendradarbiavimo ketinimų protokolo pagrindu

Perkančioji organizacija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

Pirkimo dokumentai Supaprastinto atviro konkurso Nr. 204074 pirkimo sąlygos

Programos Programos „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“ ir „Energiją tausojančių technologijų įdiegimas

Lietuvos ligoninėse, teikiančiose paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir

naujagimiams“

Sutartis 2015 m. sausio 6 d. tarp Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministerijos ir UAB „Socialinės informacijos centras“ pasirašyta paslaugų pirkimo sutartis Nr. S-1

Techninė užduotis Supaprastinto atviro konkurso Nr. 204074 pirkimo sąlygų techninė

užduotis



2. Įvadas

2.1 Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo Programos tikslas ir uždaviniai

Pacientų ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų pasitenkinimo sąlygomis ligoninėse vertinimo paslaugos yra reikalingos įgyvendinant Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos,

kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, programas „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“ ir „Energiją tausojančių

technologijų įdiegimas Lietuvos ligoninėse, teikiančiose paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams“

(toliau abi kartu – Programos) bei siekiant įvertinti Programų tikslus, uždavinius, jų rodiklių pasiekimą ir kartu Programų poveikį akušerijos ir neonatologijos paslaugų gerinimui Lietuvoje.

Pagrindinis Programų tikslas - pagerinti nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros sistemą

Lietuvoje, paslaugų kokybę Lietuvos ligoninėse, teikiančiose paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir

naujagimiui, pagerinti šių ligoninių infrastruktūrą kartu saugant aplinką ir didinant energijos vartojimo efektyvumą.

Siekiant užsibrėžto tikslo programos „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“ kontekste keliami du uždaviniai: 1) pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų nėščiosioms,

gimdyvėms ir naujagimiams kokybę ir 2) patobulinti statistinių duomenų apie nėščiąsias, gimdyves ir naujagimius kaupimą ir praplėsti sukauptų duomenų keitimosi bei analizės galimybes.

Programos uždavinių pasiekimas bus užtikrinamas vykdant tokias Programos veiklas:

1. kokybiškesnių nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugų teikimui būtinos modernios medicininės įrangos įsigijimas ir įdiegimas;

2. automobilių su specialia įranga saugiam naujagimių pervežimui įsigijimas; 3. sveikatos priežiūros įstaigų patalpų remontas, pritaikant jas medicininės įrangos sumontavimui ir

naudojimui;

4. sveikatos priežiūros specialistų, teikiančių akušerijos ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugas, kvalifikacijos kėlimas per mokymus, konferencijas, seminarus Lietuvoje ir tarptautinių stažuočių

metu; 5. moksliškai pagrįstų akušerinės ir neonatologinės diagnostikos bei gydymo metodikų sukūrimas;

6. kompiuterinės nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos duomenų bazės sukūrimas ir parengimas naudojimui sveikatos priežiūros įstaigose.

Numatytos ir kitos, tinkamą ir efektyvų Programos įgyvendinimą užtikrinančios veiklos: 1. programos administravimas,

2. programos auditas, 3. programos viešinimas,

4. programos poveikio vertinimas,

5. vertimas.

2.2 Programų poveikio vertinimo rodikliai

Programos „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“ 3 priede pateikiama Programos loginės struktūros matrica, kurioje yra nurodomi ne tik pagrindiniai Programos rodikliai, bet ir jų

patvirtinimo šaltiniai. Pastebima, kad pacientų apklausos, kurias atlikti turėtų Paslaugų teikėjas, yra tik vieno

rodiklio patvirtinimo šaltinis. Kitų rodiklių pasiekimas bus vertinimas atsižvelgiant į statistinių duomenų pokyčius, Programos įgyvendinimo ataskaitas, audito ataskaitas bei seminarų, mokymų bei pasitarimų dalyvių

sąrašus (žr. 1 lentelę).



3 lentelė

Programos loginės struktūros matrica

Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje

Programa „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“

Bendras Programos tikslas (poveikis)

Objektyviai patikrinami tikslo pasiekimo rodikliai

Šaltinis

Pagerinti nėščiųjų, gimdyvių ir

naujagimių sveikatos priežiūros

sistemą.

Sveikatos rodiklių Lietuvoje pagerėjimas:

1. nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumo rodikliai priartės

prie ES iki 2004 m. vidurkio (5.36 – 2007); 2. Naujagimių mirtingumo rodikliai priartės prie ES iki

2004 m. vidurkio (2,63 – 2007); 3. Bendras išvengtų naujagimių mirčių skaičius per

visą projekto laikotarpį pasieks 20.

Statistiniai

duomenys

Programos įgyvendinimo

ataskaitos

Programos uždaviniai Objektyviai patikrinami uždavinių pasiekimo rodikliai

Šaltinis

Gerinti sveikatos priežiūros

paslaugų nėščiosioms,

gimdyvėms ir naujagimiams kokybę.

Patobulinti statistinių duomenų apie

nėščiąsias, gimdyves ir naujagimius kaupimą ir praplėsti sukauptų

duomenų keitimosi bei analizės

galimybes.

Padidėjęs pacientų pasitenkinimas sąlygomis

ligoninėse (pagrindas 2010 m. Ernst&Young

tyrimas) Visi naujagimiai pervežami saugiai (pagrindas 195

naujagimiai iš 961 (2009) buvo pervežami

automobiliais atitinkančiais šiuolaikinį saugumo lygį) Ne mažiau 20 000 nėščiųjų yra prieinamos

pagerintos kokybės paslaugos.

Ne mažiau kaip 30 000 gimdymų duomenys bus

prieinami naudojantis on-line duomenų baze

(pagrindas – jokio prieinamumo).

Programos

įgyvendinimo ataskaitos

Audito ataskaitos

Seminarų/

mokymų/ dalyvių

sąrašai/ sertifikatai/

pacientų apklausos

Rezultatai (produktai, kurie bus

sukurti)

Objektyviai patikrinami rezultatų pasiekimo

rodikliai Šaltinis

Ligoninės aprūpintos kokybiškų

nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugų

teikimui būtina modernia medicinine įranga

Sveikatos priežiūros įstaigos

aprūpintos automobiliais su specialia įranga, būtina saugiai pervežti

naujagimius

Sveikatos priežiūros įstaigų patalpos

suremontuotos ir pritaikytos medicininės įrangos sumontavimui ir

naudojimui Sukurtos moksliškai pagrįstos

akušerinės ir neonatologinės

diagnostikos bei gydymo metodikos

Pakelta sveikatos priežiūros

specialistų, teikiančių akušerijos ir naujagimių sveikatos priežiūros

paslaugas, kvalifikacija ir patobulinti modernių technologijų naudojimo

įgūdžiai Sukurta ir naudojimui sveikatos

priežiūros įstaigose parengta

kompiuterinė nėščiųjų, gimdyvių ir

naujagimių sveikatos duomenų bazė

24 ligoninės aprūpintos kokybiškų nėščiųjų, gimdyvių

ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugų teikimui būtina modernia medicinine įranga

3 sveikatos priežiūros įstaigos aprūpintos

automobiliais su specialia įranga, būtina saugiai pervežti naujagimius

Suremontuotos 9 sveikatos priežiūros įstaigų patalpos,

pritaikant jas medicininės įrangos sumontavimui ir naudojimui

Sukurta 70 moksliškai pagrįstų akušerinės ir

neonatologinės diagnostikos bei gydymo metodikų

Pakelta 1300 sveikatos priežiūros specialistų,

teikiančių akušerijos, neonatologijos ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugas, kvalifikacija ir

patobulinti modernių technologijų naudojimo įgūdžiai

Sukurta ir naudojimui sveikatos priežiūros įstaigose

parengta 1 kompiuterinė nėščiųjų, gimdyvių ir

naujagimių sveikatos duomenų bazė

Tiekėjų ataskaitos

Programos


Audito ataskaitos



Vertinant Programos „Energiją tausojančių technologijų įvedimas Lietuvos ligoninėse, teikiančiose paslaugas

nėščiajai, gimdyvei ir naujagimiui“ poveikį, taip pat yra rodiklis „Padidėjęs pacientų pasitenkinimas sąlygomis

ligoninėse“, kurio patvirtinimo šaltinis yra pacientų apklausos. Šiuo atveju tikimasi, jog ligoninių energijos panaudojimo efektyvumą, mikroklimato gerinimą, medicininių dujų tiekimo sistemų modernizavimą teigiamai

įvertins pacientai, slaugomi Programose dalyvaujančiose ligoninėse (žr. 2 lentelę).

4 lentelė

Programos loginės struktūros matrica

Energiją tausojančių technologijų įvedimas Lietuvos ligoninėse, teikiančiose paslaugas nėščiajai, gimdyvei ir

naujagimiui

Programa „Energiją tausojančių technologijų įvedimas Lietuvos ligoninėse, teikiančiose paslaugas nėščiajai, gimdyvei ir naujagimiui“

Bendras Programos tikslas

(poveikis) Objektyviai patikrinami tikslo pasiekimo rodikliai Šaltinis

Pagerinta sveikatos priežiūros

paslaugų kokybė Lietuvos

ligoninėse, teikiančiose paslaugas

nėščiajai, gimdyvei ir naujagimiui Sumažinta aplinkos tarša

Padidėjęs pacientų pasitenkinimas sąlygomis ligoninėse

(pagrindas 2010 m. Ernst&Young tyrimas)

Sumažintas CO2 išmetimas maždaug 675000 kg/metus

Programos

įgyvendinimo

ataskaitos

Programos uždaviniai Objektyviai patikrinami uždavinių pasiekimo

rodikliai Šaltinis

Pagerinti sunaudojamos energijos

efektyvumą ligoninių skyriuose, teikiančiuose sveikatos priežiūros

paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams

Pagerinti mikroklimatą ligoninių

pastatuose atnaujintose sveikatos

priežiūros įstaigose ligoninių skyriuose, teikiančiuose sveikatos

priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams

Modernizuoti medicininių dujų

tiekimo sistemas atnaujintose

sveikatos priežiūros įstaigose ligoninių skyriuose, teikiančiuose

sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir

naujagimiams

Atnaujintose sveikatos priežiūros įstaigose sutaupytos

energijos kiekis (perskaičiavus norminiams metams) - 3 GWh

Atnaujintose sveikatos priežiūros įstaigose sutaupytos

šilumos kiekis kWh/m2 per metus – 79 kWh/m2 Atnaujintose sveikatos priežiūros įstaigose sutaupytos

lėšos – vidutiniškai 17 000 Eur ligoninėje

Ligoninės atitiks Lietuvos Respublikos higienos normų

HN 42:2004 "Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų

mikroklimatas" ir STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ reikalavimus.

Ligoninės atitiks Lietuvos medicinos normos MN 4:2001

“Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas” ir medicinos normos MN 100:2001 “Aktyviųjų

implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis

reglamentas” reikalavimus.

Programos įgyvendinimo

ataskaitos

Energetinio

audito

ataskaitos

Rezultatai (produktai, kurie bus sukurti)

Objektyviai patikrinami rezultatų pasiekimo rodikliai

Šaltinis

Pagerinta ligoninių pastatų

šiluminė izoliacija

Įdiegtos energiją taupančios

priemonės Įdiegtos patalpų mikroklimato

pagerinimo inžinerinės sistemos

Rekonstruotos ir modernizuotos

medicininių dujų, vakuumo ir deguonies tiekimo sistemos

renovuoti ir apšiltinti stogai – 6 ligoninės

apšiltintos išorinės sienos – 9 ligoninės

pakeisti langai ir išorinės durys – 8 ligoninės

užsandarintos išorės sienų sujungimo plokščių siūlės – 1

ligoninė

modernizuoti šilumos punktai (įskaitant šilumos siurblio

įrengimas 1 ligoninėje ir saulės kolektoriaus įrengimas 1 ligoninėje) – 6 ligoninės

modernizuotos išorinės karšto vandens tiekimo sistemos

(tarp šilumos punkto ir pastato) – 2 ligoninės modernizuotos vidaus šildymo sistemos – 15 ligoninių

modernizuotos elektros tiekimo sistemos (įskaitant LED

įrengimą 17 ligoninių) – 20 ligoninių

modernizuotos / įrengtos vėdinimo ir kondicionavimo

sistemos – 19 ligoninių

Tiekėjų

ataskaitos

Programos


Energetinio įgyvendinimo

ataskaitos

Kita Programos

dokumen-tacija



modernizuotos vakuumo tiekimo sistemos – 5 ligoninės

modernizuotos deguonies tiekimo sistemos – 12

ligoninių

2.3 Apklausų atlikimo bei vertinimo veiklų uždaviniai

Pacientų pasitenkinimo sąlygomis programose dalyvaujančiose ligoninėse vertinimas bus vykdomas atliekant

reprezentatyvias kiekybines tikslinių grupių apklausas, analizuojant surinktą informaciją bei formuluojant išvadas bei rekomendacijas.

Žemiau Paslaugų teikėjas išskiria veiklas, kurių tinkamas ir savalaikis atlikimas užtikrins pacientų

pasitenkinimo sąlygomis programose dalyvaujančiose ligoninėse vertinimo uždavinių atlikimą.

I. Tyrimų (apklausų atlikimo) veiklų uždaviniai:

1. 2015 metų I ketvirtis – PIRMASIS DUOMENŲ RINKIMO ETAPAS (nulinis informacijos surinkimas

atliktas 2010 metais UAB „Ernst&Young Baltic” tyrimo metu):

1.1 reprezentatyvios pacientų apklausos atlikimas;

1.2 reprezentatyvios sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų apklausos atlikimas.

2. 2016 metų III ketvirtis – ANTRASIS DUOMENŲ RINKIMO ETAPAS:

2.1 reprezentatyvios pacientų apklausos atlikimas;

2.2 reprezentatyvios sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų apklausos atlikimas.

II. Pacientų apklausų rezultatų analizės ir vertinimų veiklų uždaviniai:

1. Pacientų pasitenkinimo sąlygomis ligoninėse vertinimas turi apimti tokias sveikatos priežiūros paslaugų

sritis: a. akušerijos: nėštumo patologijos ir gimdymo;

b. neonatologijos: naujagimių ir intensyviosios naujagimių terapijos;

c. ligoninės priimamojo paslaugas.

2. Atlikus pacientų apklausas, apibendrinti ir pateikti: a. pacientų pasitenkinimo teikiamų paslaugų kokybe vertinimus;

b. pacientų pasitenkinimo teikiamų paslaugų prieinamumu vertinimus;

c. pacientų pasitenkinimo sauga vertinimus.

3. Pateiktus vertinimus išanalizuoti pagal: a. pacientų amžių;

b. pacientų išsimokslinimą; c. pacientų šeiminę padėtį;

d. pacientų pajamas;

e. pacientų gyvenvietės tipą; f. pacientų sveikatos būklę;

g. gautų sveikatos priežiūros paslaugų pobūdį ir/ar jų lygį (pvz, IIA, IIB, III); h. gimdymų skaičių (pirmas, antras ir t.t.);

i. ASPĮ klasifikavimą pagal teritorinį kriterijų: didieji miestai/ regiono centrai/ rajono centrai;

j. sąlygas ASPĮ (bendra infrastruktūra ir priežiūra); k. Programose vykdomas veiklas.



III. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų apklausų rezultatų analizės ir vertinimų veiklų

uždaviniai:

1. Atlikus sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų apklausas, įvertinti:

a. rekomenduotinų mokymų kvalifikacijos kėlimui poreikį; b. finansavimo šaltinius, t.y. kas apmoka už mokymus kvalifikacijos kėlimui.

2. Surinktą informaciją apibendrinti ir pateikti sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų vertinimus pagal:

a. teikiamų paslaugų pobūdį ir/ar lygį; b. teikiamų paslaugų apimtis;

c. kitus naudojamus tos paslaugų srities veiklos matavimo rodiklius;

d. rekomenduotinų mokymų (kvalifikacijos kėlimui) poreikį; e. ASPĮ klasifikavimą pagal teritorinį kriterijų: didieji miestai/ regiono centrai/ rajono centrai;

f. sąlygas ASPĮ (bendra infrastruktūra ir priežiūra); g. Programose vykdomas veiklas.

IV. Tikslinių grupių apklausų rezultatų palyginamosios analizės uždaviniai:

1. Palyginti surinktus pacientų pasitenkinimo sąlygomis ligoninėse vertinimus su pacientų nuomone 2010

metų tyrime "Stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams vertinimo tyrimas" vertintais aspektais, bet neapsiribojant:

a. atlikti palyginimus tarp Programų veiklų, labiausiai įtakojančių pacientų poreikius ir pasitenkinimą;

b. atlikti palyginimus tarp ligoninių, dalyvaujančių ir nedalyvaujančių programose;

c. patikslinti ir/ar pasiūlyti papildomus Programų poveikio rodiklius.

2. Palyginti 2016 metų III ketvirčio atliktos apklausos rezultatus su 2015 metų I ketvirčio apklausos rezultatais:

a. atlikti palyginimus tarp Programų veiklų, labiausiai įtakojančių tikslinių grupių poreikius ir

pasitenkinimą; b. atlikti palyginimus tarp ligoninių, dalyvaujančių ir nedalyvaujančių programose;

c. patikslinti ir/ar pasiūlyti papildomus Programų poveikio rodiklius.

V. Ekspertinės veiklos uždaviniai:

a. parengti 2015 metų I ketvirčio pacientų poreikių ir pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis bei

sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų apklausos rezultatų išvadas ir rekomendacijas;

b. įvertinti Pasaulio sveikatos organizacijos parengtą dokumentą "Hospital care for mothers and

newborn babies: quality assesment and improvement tool" (2014m. II leidimas), jo poreikį Lietuvos ligoninėms ir parengti įrankio pritaikymo Lietuvoje rekomendacijas;

c. parengti 2016 metų III ketvirčio pacientų poreikių ir pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis bei

sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų apklausos rezultatų išvadas ir rekomendacijas.

VI. Klausimyno adaptavimo uždavinys:

Sukurtą klausimyną adaptuoti taip, kad ligoninės pačios kiekvienais metais galėtų atlikti apklausas ir įvertinti

tikslinių grupių poreikius bei pasitenkinimą ligoninėje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe,

prieinamumu bei pacientų sauga.

Pristatomoje ataskaitoje pateikiama atliktų tikslinių grupių apklausų rezultatų analizė bei palyginamoji analizė

su 2010 metų duomenimis. Ataskaitos pabaigoje pateikiamos 2015 metų I ketvirčio pacientų poreikių ir pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis bei sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų apklausos rezultatų išvados

ir rekomendacijos.



3. Pacientų apklausos metodologija Toliau ataskaitoje pateikiamos metodologinės pacientų apklausos įgyvendinimo gairės.

3.1 Tyrimo tikslinė grupė, imtis ir atranka

Tyrimo tikslinė grupė – moterys, gimdžiusios Lietuvos ASPĮ 2012 metais, 2013 metais, 2014 metais. Vieno

apklausos etapo metu numatyta apklausti 1000 pacienčių. Vykdant pacienčių paiešką taikyti du tikslinės grupės atranką ribojantys kriterijai: gimdymo metai ir gimdymo ASPĮ. Pacienčių pasiskirstymas atrankinėje

imtyje apskaičiuotas remiantis 2012-2014 metų gimdymų Lietuvos ASPĮ statistika.

Apklausos metu apklaustos Programose dalyvaujančių ir nedalyvaujančių ASPĮ pacientės. Didžioji dauguma

pacienčių (938 pacientės) gimdė Programose dalyvaujančiose ASPĮ. Programose nedalyvaujančių ASPĮ pacientės (62 pacientės) laikomos kontroline vertinimo grupe, kurių vertinimai naudojami Programų poveikio

paslaugų kokybės pokyčiui Programose dalyvaujančiose ligoninėse įvertinti. Detalus apklaustinų pacienčių

pasiskirstymas kiekvienoje ASPĮ pateikiamas 5 lentelėje.

5 lentelė

Gimdyvių atrankinės imties paskirstymas šalies ligoninėse1 (dalyvaujančiose ir nedalyvaujančiose

Programose)

1 Programose nedalyvaujančios ligoninės, įtrauktos į atrankinės imties proporcijų ligoninėse skaičiavimą, pažymėtos

melsvai. ** Remamasi preliminaria gimdymų skaičiaus 2014m. statistika

Gimdymų

skaičius

2012m.

Gimdymų

skaičius

2013m.

Gimdymų

skaičius

2014m.**

Gimdymų

vidurkis

Gimdymų

dalis

ligoninei

Apklausti

gimdyvių

1. VŠĮ Tauragės ligoninė 389 430 417 412 1,5% 15

2. VŠĮ Kėdainių ligoninė 311 310 272 298 1,1% 11

3. VŠĮ Ukmergės ligoninė 284 284 269 279 1,0% 10

4. VŠĮ Mažeikių ligoninė 515 436 396 449 1,7% 17

5. VŠĮ Vilkaviškio ligoninė 313 281 258 284 1,1% 11

6. VŠĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė 2036 1974 1854 1955 7,3% 73

7. VŠĮ VU ligoninės Santariškių klinikos 875 2477 3171 2174 8,1% 81

9. VŠĮ Raseinių ligoninė 353 346 346 348 1,3% 13

10. VŠĮ Kauno klinikinė ligoninė 1049 991 873 971 3,6% 36

11. VŠĮ Trakų ligoninė 441 338 283 354 1,3% 13

12. VŠĮ Vilniaus m. klinikinė ligoninė 3873 2573 2305 2917 10,9% 109

13. VŠĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė 3046 3170 2807 3008 11,3% 113

14. VŠĮ Marijampolės ligoninė 489 438 416 448 1,7% 17

15. VŠĮ Visagino ligoninė 272 230 212 238 0,9% 9

16. VŠĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė 691 669 608 656 2,5% 25

17. VŠĮ Respublikinė Kauno ligoninė 817 786 741 781 2,9% 29

18.Mažylio gimdymo namai, VŠĮ Kauno

klinikinės ligoninės filialas1183 1095 985 1088 4,1% 41

19. VŠĮ Vilniaus gimdymo namai 3373 3136 2775 3095 11,6% 116

20. VŠĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė 1375 1306 1261 1314 4,9% 49

21. VŠĮ Telšių ligoninė 327 344 340 337 1,3% 13

22. VŠĮ Pasvalio ligoninė 317 291 301 303 1,1% 11

23. VŠĮ Utenos ligoninė 278 269 259 269 1,0% 10

24. VŠĮ LSMUL Kauno klinikos 3188 3169 2917 3091 11,6% 116

25. VŠĮ Švenčionių rajono ligoninė 119 88 41 83

26. VŠĮ Šilutės ligoninė 274 240 231 248

27. VŠĮ Rokiškio rajono ligoninė 121 141 107 123

28. VŠĮ Radviliškio ligoninė 279 261 236 259

29. VŠĮ Kretingos ligoninė 311 257 216 261

30. VŠĮ Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninė 206 157 142 168

31. VŠĮ Jonavos ligoninė 377 340 299 339

32. VŠĮ Lazdijų ligoninė 194 189 149 177

27.676 27.016 25.487 26.726 100 1.000

6,2% 62

Viso:

Ligoninė*



Analizuojant pacientų pasitenkinimo sąlygomis ligoninėse duomenis, Programose dalyvaujančiose ligoninėse

vertinimai bus analizuojami ir bendrai, ir kiekvienai ligoninei atskirai, o, analizuojant pacientų pasitenkinimo

sąlygomis Programose nedalyvaujančiose ligoninėse vertinimus, duomenys bus analizuojami tik apibendrintai visoms Programose nedalyvaujančioms ligoninėms. Lyginant pacientų pasitenkinimo sąlygomis Programose

dalyvaujančiose ir nedalyvaujančiose ligoninėse vertinimus, bus lyginami apibendrinti visų Programose dalyvaujančių ir visų nedalyvaujančių ligoninių pacienčių vertinimai.

3.2 Apklausos metodas

Vykdant reprezentatyvią pacientų tikslinės grupės apklausą, atsižvelgiant į tai, kad tikslinės grupės paplitimas

populiacijoje yra pakankami mažas, numatyta taikyti keletą apklausos metodų:

apklausas internetu;

apklausas telefonu;

tiesiogines apklausas (face-to-face);

apklausų pildymą savipildos būdu.

Prioritetą iš šių apklausos metodų numatyta teikti apklausoms internetu, pacienčių paiešką neužpildytoms kvotoms užpildyti tęsiant tikslingai ieškant gimdyvių telefonu. Kraštutiniais atvejais, internetu ar telefonu

nerandant gimdyvių, gimdžiusių kurioje nors konkrečioje ligoninėje (dažniau regionuose), tikslinės grupės

atstovių bus ieškoma tiesiogiai (darželiuose, ambulatorinėse sveikatos priežiūros įstaigose, kt.).

3.3 Tyrimo instrumentas

Atliekant apklausą naudojamas Paslaugų teikėjo sudarytas ir Perkančiosios organizacijos patvirtintas

standartizuotas klausimynas. Sudarant klausimyną buvo atsižvelgta į tai, kad apklausos rezultatus reikės lyginti su 2010 metais atlikto tyrimo rezultatais. Todėl dalies palyginamųjų klausimų formuluotės buvo

išlaikytos nepakitusios.

Numatyta klausimyno pildymo trukmė – 10 minučių.

3.4 Apklausos atlikimo techninė ataskaita

Apklausa pradėta vykdyti 2015 metų sausio 30 dieną, planuota baigti – 2015 metų vasario 17 dieną. Daugiau nei 1000 pacienčių buvo apklausta jau vasario 6 dieną, tačiau ne visų ASPĮ (ypač regionų ir rajonų) gimdyvių

kvotos buvo užpildytos. Todėl nuspręsta trūkstamų tikslinės grupės atstovių ieškoti tiesiogiai, t.y. dalinant

nuorodą į apklausą darželiuose, vaikų žaidimų aikštelėse ir pan.

Apklausa baigta 2015 metų vasario 19 dieną.

Iš viso apklausos metu apklausta 1281 gimdyvė. 603(47%) gimdyvės apklaustos naudojant Norstat panelės kontaktus, 483 (38%) – platinant nuorodą į apklausą teminėse svetainėse, Facebook grupėse ir pan., 195

(15%) – ieškant tikslinės grupės atstovių tiesiogiai.

Tikslinės grupės Response Rate (dalis užpildžiusių klausimyną iš visų, kurioms buvo siųsta/ pasiūlyta nuoroda) vertinamas kaip labai aukštas – apie 72%.

Vidutinė interviu trukmė – ilgesnė nei planuota, t.y. apie 17 minučių.

3.5 Kokybės kontrolės užtikrinimas

Apklausos vykdymo ir duomenų kokybei užtikrinti buvo skirtos tokios priemonės:

apklausos vykdymo metu teikiamos konsultacijos klausimyno pildymo klausimais;

duomenų analitikas surinktų duomenų kokybę patikrino naudodamas SPSS programos teikiamomis

galimybėmis.



3.7 Statistinė duomenų paklaida

Vertinant rezultatus, būtina kreipti dėmesį į statistinę paklaidą, kuri atsiranda dėl to, jog yra daroma

respondentų atranka. Ši paklaida yra apskaičiuojama matematiškai. Tolesnėje lentelėje yra pateikiamos paklaidos, esant įvairiam respondentų skaičiui bei atsakymų pasiskirstymui. Didžiausia statistinė paklaida

vertinant visų respondentų (1300 gimdyvių) atsakymus yra lygi ± 2,5% (esant 95% patikimumo lygmeniui).

Atrankos dydis Atsakymų pasiskirstymas

50 45/55 40/60 35/65 30/70 25/75 20/80 15/85 10/90 5/95

50 13.9 13.8 13.6 13.2 12.7 12 11.1 9.9 8.3 6

75 11.3 11.3 11.1 10.8 10.4 9.8 9.1 8.1 6.8 4.9

100 9.8 9.8 9.6 9.3 9 8.5 7.8 7 5.9 4.3

150 8 8 7.8 7.6 7.3 6.9 6.4 5.7 4.8 3.5

200 6.9 6.9 6.8 6.6 6.4 6 5.5 4.9 4.2 3

300 5.7 5.6 5.5 5.4 5.2 4.9 4.5 4 3.4 2.5

400 4.9 4.9 4.8 4.7 4.5 4.2 3.9 3.5 2.9 2.1

500 4.4 4.4 4.3 4.2 4 3.8 3.5 3.1 2.6 1.9

600 4 4 3.9 3.8 3.7 3.5 3.2 2.9 2.4 1.7

700 3.7 3.7 3.6 3.5 3.4 3.2 3 2.6 2.2 1.6

800 3.5 3.4 3.4 3.3 3.2 3 2.8 2.5 2.1 1.5

900 3.3 3.2 3.2 3.1 3 2.8 2.6 2.3 2 1.4

1000 3.1 3.1 3 3 2.8 2.7 2.5 2.2 1.9 1.4

1100 3.0 2.9 2.9 2.8 2.7 2.6 2.4 2.1 1.8 1.3

1300 2.5 2.5 2.5 2.4 2.3 2.2 2.0 1.8 1.5 1.1

Pavyzdys: Tarkime, kad 1300 gimdyvių atsakė į klausimą, ar gimdė natūraliais gimdymo takais. Tarkime, kad 36% jų pasakė, kad gimdė natūraliais gimdymo takais. Tai reiškia, kad su 95% tikimybe galima teigti, jog

natūraliais gimdymo takais gimdė 36% 2,4% gimdyvių.

4. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų apklausos metodologija Sekančiame ataskaitoje skirsnyje pateikiamos metodologinės sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų apklausos

įgyvendinimo gairės.

4.1 Tyrimo tikslinė grupė, imtis ir atranka

Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų tikslinę grupę sudaro sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, dirbantys

šiose srityse:

stacionarinės akušerijos: gimdymo ir nėštumo patologijos paslaugos;

stacionarinės neonatologijos: naujagimių ir intensyviosios naujagimių terapijos paslaugos.

Vertinimo metu numatyta apklausti šiuos akušerijos – ginekologijos ir neonatologijos paslaugų srityse dirbančius sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus:

vaikų slaugytojus;

akušerius;

gydytojus akušerius ginekologus;

gydytojus neonatologus.

Tyrimo metu numatyta apklausti tik pirmaeilėse pareigose dirbančius sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus.

Vieno sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų apklausos etapo metu numatoma apklausti 500 tikslinės grupės

atstovų.

Apklaustinų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų imtis ir pasiskirstymas pagal pareigybes kiekvienoje ASPĮ

apskaičiuotas pagal UAB „Krizių tyrimo centro“ pateiktą pirmaeilėse pareigose dirbančių sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų 2013 metais atliktos apklausos duomenis. Detalus sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų

atrankinės imties pasiskirstymas ASPĮ pateikiamas 6 lentelėje.

Apklausos metu numatyta apklausti ir bendros imties kontekste reprezentatyvią sveikatos priežiūros paslaugų

teikėjų, dirbančių Programose nedalyvaujančiose ligoninėse imtį. Iš viso numatoma apklausti 54 sveikatos



priežiūros paslaugų teikėją, dirbantį Programose nedalyvaujančiose ligoninėse. Analizuojant surinktus

duomenis, Programose dalyvaujančiose ligoninėse surinkti vertinimai bus analizuojami ir bendrai, ir kiekvienai

ligoninei atskirai, o, analizuojant sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų vertinimus Programose nedalyvaujančiose ligoninėse, duomenys bus analizuojami tik apibendrintai visoms Programose

nedalyvaujančioms ligoninėms. Lyginant sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, dirbančių Programose dalyvaujančiose ir nedalyvaujančiose ligoninėse, vertinimus, bus lyginami apibendrinti visų Programose

dalyvaujančių ir visų nedalyvaujančių ligoninių darbuotojų vertinimai.

6 lentelė

Sveikatos priežiūros specialistų atrankinės imties dydis ir paskirstymas šalies ligoninėse2

2 Programose nedalyvaujančios ligoninės, įtrauktos į atrankinės imties proporcijų ligoninėse skaičiavimą, pažymėtos

melsvai.



4.2 Apklausos metodas

Vykdant reprezentatyvią sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų apklausą, numatyta taikyti klausimyno

savipildos metodą, a) dalyvaujant klausėjui (klausėjas paduoda klausimyną ir laukia kol sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas jį užpildys; esant reikalui atsako į su klausimyno pildymu susijusius klausimus) bei b)

nedalyvaujant klausėjui (esant dideliam paslaugų teikėjų užimtumui, klausimynas paliekamas ir grįžtama jo pasiimti sutartu laiku).

4.3 Tyrimo instrumentas

Atliekant apklausą naudojamas Paslaugų teikėjo sudarytas ir Perkančiosios organizacijos patvirtintas

standartizuotas klausimynas. Numatyta klausimyno pildymo trukmė – apie 7 minutės.

4.4 Apklausos atlikimo techninė ataskaita

Apklausa pradėta vykdyti 2015 metų sausio 30 dieną, planuota baigti – 2015 metų vasario 12 dieną.

Apklausa baigta 2015 metų vasario 11 dieną.

Iš viso apklausti 508 sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai.

4.5 Kokybės kontrolės užtikrinimas

Apklausos vykdymo ir duomenų kokybei užtikrinti buvo skirtos tokios priemonės:

apklausos vykdymo metu teikiamos konsultacijos klausimyno pildymo klausimais;

duomenų analitikas surinktų duomenų kokybę patikrino naudodamas SPSS programos teikiamomis galimybėmis.

4.7 Statistinė duomenų paklaida ir duomenų analizė

Vertinant rezultatus, būtina kreipti dėmesį į statistinę paklaidą, kuri atsiranda dėl to, jog yra daroma

respondentų atranka. Ši paklaida yra apskaičiuojama matematiškai. Tolesnėje lentelėje yra pateikiamos paklaidos, esant įvairiam respondentų skaičiui bei atsakymų pasiskirstymui. Didžiausia statistinė paklaida

vertinant visų respondentų (500 paslaugų teikėjų) atsakymus yra lygi ± 3,0% (esant 95% patikimumo lygmeniui).

Atrankos dydis Atsakymų pasiskirstymas

50 45/55 40/60 35/65 30/70 25/75 20/80 15/85 10/90 5/95

50 13.9 13.8 13.6 13.2 12.7 12 11.1 9.9 8.3 6

75 11.3 11.3 11.1 10.8 10.4 9.8 9.1 8.1 6.8 4.9

100 9.8 9.8 9.6 9.3 9 8.5 7.8 7 5.9 4.3

150 8 8 7.8 7.6 7.3 6.9 6.4 5.7 4.8 3.5

200 6.9 6.9 6.8 6.6 6.4 6 5.5 4.9 4.2 3

300 5.7 5.6 5.5 5.4 5.2 4.9 4.5 4 3.4 2.5

400 4.9 4.9 4.8 4.7 4.5 4.2 3.9 3.5 2.9 2.1

500 4.4 4.4 4.3 4.2 4 3.8 3.5 3.1 2.6 1.9

Pavyzdys: Tarkime, kad 500 paslaugų teikėjų atsakė į klausimą, ar jiems trūksta praktinių naujagimių gaivinimo įgūdžių. Tarkime, kad 30% jų pasakė, kad jog tokių įgūdžių jiems trūksta. Tai reiškia, kad su 95%

tikimybe galima teigti, jog praktinių naujagimių gaivinimo įgūdžių trūksta 30% 4% paslaugų teikėjų.

Analizuojant tikslinių grupių atstovų atsakymus į klausimus ataskaitoje pateikiami bendrieji atsakymų

pasiskirstymai ir atsakymų pasiskirstymai pagal įvairias respondentų bei ASPĮ charakteristikas (ataskaitos Priedas Nr.1).



5. Apklaustų tikslinių grupių profiliai

5.1 Apklaustų gimdyvių profilis

28% apklaustų gimdyvių yra 26 metų ir jaunesnės, 38% gimdyvių – 27-30 metų amžiaus, 34% gimdyvių yra 31 metų amžiaus ar vyresnės. Didžioji dauguma (80%) apklaustų gimdyvių turi aukštąjį išsimokslinimą: 47%

jų turi universiteto bakalauro diplomą arba yra baigusios kolegiją, 33% - turi mokslinį laipsnį (magistro ar daktaro). 13% gimdyvių turi vidurinį arba specialų vidurinį išsimokslinimą. Didžioji dauguma (82%) gimdyvių

yra ištekėjusios, gyvena su vaiko tėvu. 14% gimdyvių yra netekėjusios, tačiau gyvena su nuolatiniu

partneriu, vaiko tėvu. Apie 1% apklaustų gimdyvių yra vienišos mamos. Dauguma (69%) apklaustų mamų iki dekretinių ir vaiko priežiūros atostogų buvo samdomos darbuotojos. 16% gimdyvių buvo kito vaiko priežiūros

atostogose arba namų šeimininkės. 7% gimdyvių pragyvenimui užsidirbdavo pačios (verslininkės, patentininkės, ūkininkės ir pan.). Beveik pusė (54%) apklaustų mamų nurodo, kad, jų vertinimu, jų pajamos

yra vidutinės. 28% mamų pajamos yra aukštesnės nei vidutinės, o 4% gimdyvių – aukštos. Žemas arba

žemesnes nei vidutines pajamas turi 14% apklaustų gimdyvių. Beveik kas trečia (36%) apklausta gimdyvė – vilnietė, po 15% apklaustų gimdyvių gyvena Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ar Panevėžyje. Kas ketvirta (25%)

gimdyvė gynema mažesniuose Lietuvos miestuose ar miesteliuose, o 10% apklaustų gimdyvių gyvena kaimuose.



Kas trečia (31%) apklausta gimdyvė dėl pavojaus nėštumui ar vaisiui bent parą gulėjo ligoninėje, o 5%

gimdyvių gulėjo su naujagimiu neonatologines paslaugas teikiančiuose skyriuose/ padaliniuose. Apklausos

metu buvo apklausiamos 2012, 2013 arba 2014 metais paskutinįjį kartą iki apklausos gimdžiusios moterys. Kiekvienų metų gimdyvės bendroje gimdyvių imtyje sudaro maždaug po trečdalį imties. Didžioji dauguma

gimdyvių (98%) pagimdė po vieną vaiką, 2% gimdyvių pagimdė dvynukus. Maždaug kas antra (55%) gimdyvė vertino savo pirmąjį gimdymą, kas trečia (34%) – antrąjį, kas dešimta (10%) – trečiąjį (ar daugiau)

gimdymą. 67% moterų gimdymo metu nebuvo kilę jokių medicininių problemų (nei joms pačioms, nei

naujagimiui). 9% moterų gimdymo metu buvo kilusios medicininės problemos tiek joms pačioms, tiek jų naujagimiams, 11% gimdyvių gimdant medicininės problemos kilo tik mamai, o 13% gimdyvių – tik

naujagimiui. 65% gimdyvių ligoninėje po gimdymo gulėjo 1-3 paras, 35% gimdyvių – 4 ir daugiau parų. 66% gimdyvių palatoje gulėjo vienos (be kitų gimdyvių), 41% gimdyvių buvo išsipirkusios mokamą palatą arba

apsimokėjusios papildomą lovą vyrui. Kas ketvirta (26%) gimdyvė turėjo žindymo problemų gimdymo

įstaigoje.



Apklaustų gimdyvių pasiskirstymas atitinka gimdyvių atrankos planus (tai yra kiekvienos ligoninės gimdyvių

apklausta tiek, kiek buvo planuota, arba daugiau). Apklaustų gimdyvių pasiskirstymas gimdymo įstaigose

atitinka faktinį gimdymų skaičių ligoninėse. Didesnė dalis (58%) apklaustų gimdyvių gimdė IIB lygio paslaugas teikiančiose ligoninėse, kas trečia (31%) – IIA lygio paslaugas teikiančiose ligoninėse, o 12%

gimdyvių gimdė III lygio paslaugas teikiančiuose perinatologijos centruose. 94% gimdyvių gimdė ligoninėse, dalyvaujančiose Šveicarijos programoje. 84% moterų gimdė didmiesčių ar apskričių centrų gimdymo

įstaigose, 16% moterų – mažesnių miestų ar rajonų centrų gimdymo įstaigose.



Didesnės dalis (47%) gimdyvių, besinaudojusių neonatologijos skyrių/ padalinių paslaugomis, gydė

naujagimius Vaikų ligoninėje, kas penkta (19%) – LSMUL Kauno klinikose, po 8% gimdyvių naujagimius gydė

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. 60% šiomis paslaugomis besinaudojusių gimdyvių vaikai gimė neišnešioti. Dauguma neonatologijos skyriuose gydytų naujagimių

turėjo terapinių problemų (86%), 18% naujagimių turėjo chirurginių problemų. 16% neonatologijos skyriuose naujagimius gydžiusių gimdyvių naujagimiai buvo operuoti. 47% šių gimdyvių su naujagimiais buvo

perkelti į intensyviosios terapijos, 59% - į naujagimių skyrius.



5.2 Apklaustų paslaugų teikėjų profilis3

Akušerijos ir neonatologijos medicinos sritis – „moteriška“, t.y. didžioji dauguma šias paslaugų teikiančiųjų

yra moterys. Tik apie 5% šias paslaugas teikiančiųjų yra vyrai. Ir didesnė jų dalis – gydytojai akušeriai

ginekologai, kurių profesinės veiklos stažas yra iki 20 metų.

Kas ketvirtas šios srities medicinos darbuotojas turi didelį profesinį stažą – nuo 30 iki 50 metų profesinės veiklos, tačiau vyraujantis šios srities darbuotojo bendrasis stažas – nuo 21 iki 30 metų. 13% apklaustų

paslaugų teikėjų akušerijos ir/ar neonatologijos srityje dirba iki 10 metų.

Daugiausiai apklausos metu apklausta akušerių (39%), mažiausia dalis – gydytojų neonatologų bei vaikų

pediatrų. 23% apklaustųjų – gydytojai akušeriai ginekologai, kas ketvirtas apklaustasis – slaugytojas. Apklaustų paslaugų teikėjų pasiskirstymas pagal pareigybes bei darbo skyrius atitinka faktinį darbuotojų

pasiskirstymą pagal analizuojamus rodiklius.

3 Apklausos metu buvo apklausiami tik dirbantieji ASPĮ pirmaeilėse pareigose.

Pareigybė

Akušeris

Slaugytojas

Gyd. akušeris ginekologas

Gyd. neonatologas, vaikų pediatras

Skyrius/padalinys

Gimdymo

Akušerijos/nėštumo patologijos

Naujagimių int.terap./ reanimacijos

Naujagimių ligų/ patologijos

Darbo stažas

1 - 10 metų

11 -20 metų

21 -30 metų

31 - 50 metų

Amžius

iki 45 metų

45 - 55 metai

daugiau nei 55 metai

Lytis

Moteris

Vyras

39%

25%

23%

13%

47%

40%

17%

16%

13%

18%

40%

26%

37%

37%

24%

94%

5%



6. Programų uždavinių ir rodiklių pasiekimų ir poveikio vertinimo santrauka

I „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“ programos poveikio rodiklių pasiekimo vertinimas4

Programos I uždavinio pasiekimo vertinimas

I uždavinys: „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams kokybę“

I uždavinio objektyviai patikrinamas pasiekimo rodiklis: „Padidėjęs pacientų pasitenkinimas sąlygomis

ligoninėse“ (pagrindas 2010m. Ernst&Young tyrimas)

PASLAUGŲ TEIKĖJAI: Pacientai, paslaugų teikėjų nuomone, sąlygomis ligoninėse yra patenkinti (vertinimo vidurkis – 7,9 balo iš 10 galimų). Ligoninių, kuriose Šveicarijos programos finansuojamos remonto veiklos jau

baigtos, darbuotojai pacientams sudarytas sąlygas linkę vertinti geriau (vertinimo vidurkis – 8,3).

Geriau pacientų pasitenkinimą sąlygomis ligoninėse linkę vertinti paslaugų teikėjai, dirbantys ligoninėse,

kuriose remonto veiklos jau yra baigtos (vertinimo vidurkis – 8,3).

PACIENTĖS: Vertinant šio Programos uždavinio pasiekimą toliau bus nurodyti pasitenkinimo paslauga

aspektai, kuriais pacientai, lyginant su 2009 ar 2012 metais (jei nebuvo matuota 2009 metais) yra labiau

patenkinti. Taip pat bus išskirti ir tie pasitenkinimo paslauga aspektai, kurie yra svarbūs bendram pasitenkinimui, tačiau nėra pagerėję (arba nėra pakankamai pagerėję). Juos iki kito vertinimo etapo 2016

metų III ketvirtyje siūloma laikyti prioritetiniais5.

Pacientų pasitenkinimas pagerėjo:

vertinant paslaugų teikimą ligoninėje nėštumo metu: tyrimų laukimo terminu (2012m. pasitenkinimo vidurkis 7,8 iš 10 galimų, 2014m. – 8,4) bei ištyrimu (atitinkamai: 7,58,5); vertinant priimamojo

paslaugų kokybę (atitinkamai: 7,78,1);

vertinant „žmogiškąjį santykį“ su pacientu (požiūrį, dėmesį ir rūpestį) visuose paslaugos suteikimo

etapuose: nėštumo metu ligoninėje (2012m. pasitenkinimo vidurkis 7,2 iš 10 galimų, 2014m. – 8,2), priimamajame (atitinkamai: 7,78,1), gimdymo metu (8,08,6) bei po gimdymo (7,68,1);

vertinant akušerinio-gimdymo skyriaus medicinos personalo kvalifikaciją (2009m. „visiškai sutinku“ =

40%, 2014m. = 55%);

vertinant gydytojų anesteziologų profesionalumą (2009m. vertinimo vidurkis – 8,5 iš 10 galimų,

2014m. – 9,0);

vertinant medicininės informacijos pateikimą (2012 metų pasitenkinimo vidurkis 7,5 iš 10 galimų,

2014m. – 7,9);

vertinant saugumo jausmą gimdymo įstaigoje (2009m. „visiškai sutinku“ = 52%, 2014m. = 59%);

vertinant sąlygas artimiesiems būti kartu su gimdyve (2009m. „visiškai sutinku“ = 46%, 2014m. =

57%);

vertinant pogimdyvinės palatos tvarkingumą (2009m. „visiškai sutinku“ = 46%, 2014m. = 69%);

apibendrintai vertinant pasitenkinimą suteikta paslauga (ASPĮ rekomendavimą) (NPS rodiklis 2007m.

– 16, 2012m. – 35, 2014m. – 47).

Pacientų pasitenkinimas nepakito (arba pagerėjo nepakankamai reikšmingai) vertinant šiuos paslaugos

aspektus:

akušerių/ slaugytojų profesionalumas prižiūrint gimdyvę po gimdymo (2009m. vertinimo vidurkis 8,4

iš 10 galimų, 2014m. – 8,3);

naujagimio stebėsenos ir priežiūros užtikrinimas viso buvimo metu (2009m. „visiškai sutinku“ = 53%,

2014m. = 56%) (svarbus aspektas saugumo jausmui gimdymo įstaigoje);

gimdyvės stebėsenos ir priežiūros užtikrinimas viso buvimo metu (2009m. „visiškai sutinku“ = 48%,

2014m. = 47%) (itin svarbus aspektas saugumo jausmui gimdymo įstaigoje);

4 Tyrimo rezultatų santraukoje pateikiami tik tų Programos „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros

gerinimas Lietuvoje“ uždavinių rodiklių pasiekimo vertinimai, kurie galėjo būti objektyviai patikrinti pacientų bei sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų apklausų metu. 5 Pasitenkinimo su Šveicarijos programos veiklomis susijusiais aspektais dinamika aptarta šioje santraukoje toliau, prie

konkrečių Programos veiklų skyrių.



pasitenkinimas gimdymo patalpos komfortiškumu (2012 metų pasitenkinimo vidurkis 8,5 iš 10

galimų, 2014m. – 8,7);

pasitenkinimas pogimdyvinės palatos komfortiškumu (2012 metų pasitenkinimo vidurkis 8,1 iš 10

galimų, 2014m. – 8,3);

bendrasis pasitenkinimas ASPĮ patalpomis (2012 metų pasitenkinimo vidurkis 8,0 iš 10 galimų,

2014m. – 8,3).

Programos „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“ rezultatų pasiekimo

rodiklių vertinimas6

Ligoninės aprūpintos kokybiškų nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugų teikimui būtina

medicinine įranga (Programos veikla Nr.1)

PASLAUGŲ TEIKĖJAI: 2015 metų pradžioje beveik visų (92%) akušerijos ir/ar neonatologijos paslaugas

teikiančių ASPĮ darbuotojai nurodo, kad jų ligoninės yra aprūpintos kokybiška paslaugų teikimui būtina medicinine įranga. Didžiosios daugumos (76%) šių ligoninių turima medicinos įranga buvo atnaujinta per

pastaruosius du metus (tikėtina, kad labiau 2014 metais, kuomet buvo vykdomi įrangos pirkimai pagal Šveicarijos programą). 16% paslaugų teikėjų, tuo tarpu, nurodo, kad jų ligoninėje medicininė įranga buvo ir

yra gera.

PACIENTĖS: gimdymo įstaigų tinkamu aprūpinimu modernia gydymo ir diagnostikos įranga visiškai neabejoja

48% akušerijos–gimdymo skyrių pacienčių, 62% neonatologijos skyrių pacienčių, o ypač - 74% intensyviosios naujagimių terapijos pacientų mamų. Didmiesčių ir apskričių centrų gimdymo įstaigų

aprūpinimas modernia įranga vertinamas geriau nei mažesnių miestų ar rajonų centrų gimdymo įstaigų (51% didmiesčių ir apskričių centrų ligoninių pacienčių neabejoja, kad moderni įranga ligoninėse yra; ir atitinkamai

tuo neabejoja 30% mažesnių miestų ir rajonų centrų ligoninių pacienčių). Bendroji nuomonė apie gimdymo įstaigų aprūpinimą modernia įranga nuo 2009 metų nuolat gerėja, o visiškai modernios įrangos buvimu

gimdymo įstaigose neabejojančių pacienčių dalis išaugo dvigubai (nuo 26% iki 54%).

Didžioji dauguma (89%) neonatologijos skyriuose gydomų pacientų mamų yra patenkintos jų kūdikių ištyrimo ir gydymo, naudojant modernią įrangą, galimybėmis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors modernios įrangos buvimo gimdymo įstaigoje vertinimas neturi didesnės reikšmės gimdymo įstaigos rekomendavimui, modernios įrangos buvimas ligoninėje yra svarbi pacienčių

saugumo jausmo ligoninėje sudedamoji dalis.

Automobilių su specialia įranga saugiam naujagimių pervežimui įsigijimas (Programos veikla Nr.2)

PACIENTĖS: 2012-2014 metais 3% naujagimių į kitą ASPĮ buvo pervežti automobiliais su specialia įranga.

Absoliuti dauguma (97%) mamų jų naujagimių pervežimo saugumu yra patenkintos.

Pakelta sveikatos priežiūros specialistų, teikiančių akušerijos ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugas,

kvalifikacija ir patobulinti modernių technologijų naudojimo įgūdžiai (Programos veikla Nr.4)

PASLAUGŲ TEIKĖJAI: Kvalifikacijos kėlimas – nuolatinis procesas, kurio tęstinumą yra labai svarbu užtikrinti.

Per pastaruosius du metus (2013-2014 metais) akušerijos ir/ar neonatologijos paslaugas teikiantys medicinos

darbuotojai savo kvalifikaciją kėlė nuolat. Nei karto jokioje kvalifikacijos kėlimo priemonėje per šiuos metus nedalyvavo tik 4% paslaugų teikėjų. Dažniausiai kvalifikacija buvo keliama dalyvaujant įvairiose

konferencijose (85%) ir (retesniu atveju) 1 ar 2 mokymuose. Kiek dažniau akušerijos ir/ar neonatologijos paslaugas teikiantys paslaugų teikėjai mokėsi gaivinti naujagimį ir stabilizuoti jo būklę (46%). Kas trečias

dalyvavo akušerinės pagalbos (pradinės arba specializuotos) (32%) ar „psichologiniuose“ mokymuose (31%).

Stažuotės kitose ASPĮ yra pakankamai reta mokymo priemonė. Aukštesnio lygio akušerijos ir/ar neonatologijos paslaugas teikiančiose ASPĮ kvalifikaciją kėlė 19% paslaugų teikėjų, o gerąja praktika

pasižyminčiose užsienio ASPĮ – tik 6% paslaugų teikėjų. Dažniau įvairiose kvalifikacijos kėlimo priemonėse dalyvauja akušeriai bei gydytojai akušeriai ginekologai, rečiau – gydytojai neonatologai.

Didžioji dalis (95%) paslaugų teikėjų pripažįsta, kad kvalifikacijos kėlimas jiems yra problemiškas. Didžiausia

problema siejama su pačių mokymų ar kelionės į juos apmokėjimu (susiduriantys su tokia problema nurodo

6 Tyrimo rezultatų santraukoje pateikiami tik tų Programos „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros

gerinimas Lietuvoje“ rezultatų rodiklių pasiekimo vertinimai, kurie galėjo būti objektyviai patikrinti pacientų bei sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų apklausų metu.



77% visų paslaugų teikėjų). Be to, 2013-2014 metais savo kvalifikacijos niekaip nekėlę paslaugų teikėjai

nurodo, kad mokymų apmokėjimas jiems buvo pagrindinė kvalifikacijos nekėlimo priežastis (dėl finansinių

sunkumų apmokant mokymus kvalifikacijos nekėlė 89% šių paslaugų teikėjų).

Kvalifikacijos kėlimas asmeninėmis lėšomis – vyraujanti kvalifikacijos kėlimo priemonių apmokėjimo praktika.

Net 71% akušerijos ir/ar neonatologijos sričių paslaugų teikėjų už kvalifikacijos kėlimą 2013-2014 metais mokėjo savo asmeninėmis lėšomis: kas antras darbuotojas (56%) visas kvalifikacijos kėlimo išlaidas

apmokėjo pats, o kas penktas (19%) – dalimis su darboviete. Akušerijos ir/ar neonatologijos paslaugas

teikiančios Lietuvos ASPĮ 2013-2014 metais pilnai apmokėjo tik kas penkto (19%) darbuotojo kvalifikacijos kėlimo išlaidas. Dar penktadalis nurodo, kad mokymai buvo apmokėti Šveicarijos programos lėšomis7, o 11%

paslaugų teikėjų nurodo, kad prie jų kvalifikacijos kėlimo prisidėjo įvairios profesinės draugijos, Lietuvos gydytojų sąjunga, savivaldybės ir pan.

Kas ketvirtam (25%) paslaugų teikėjui problemiška yra ir išeiti į mokymus iš darbo; panaši dalis (23%)

paslaugų teikėjų nurodo, kad pakankamai didelė problema yra ir tai, kad nėra tikrai gerų, praktiškai naudingų, nesikartojančių mokymų, kuriuos vestų patyrę profesionalūs lektoriai.

Kalbėdami apie ateities mokymus, beveik visi (98%) paslaugų teikėjai nurodo norintys kelti kvalifikaciją. Iš pagal Šveicarijos programą numatytų mokymų paslaugų teikėjai kiek dažniau norėtų dalyvauti 2 – 3

mokymuose. Labiausiai paslaugų teikėjus (71%) domina „Konfliktų valdymo ir bendravimo su pacientais“ mokymai. Didesnė dalis (64%) paslaugų teikėjų norėtų dalyvauti ir „Naujagimių gaivinimo“ mokymuose.

„Naujagimių būklės stabilizavimo ir paruošimo transportavimui“ (37%) bei „Šiuolaikinės pradinės akušerinės

pagalbos“ (38%) mokymuose dalyvauti norėtų kiek mažesnė dalis paslaugų teikėjų. Šiuolaikinės pradinės akušerinės pagalbos įgūdžius kiek dažniau nurodo norėsiantys sustiprinti akušeriai bei jaunesnio amžiaus

akušerijos paslaugų teikėjai (iki 45 metų amžiaus). Savo ruožtu, naujagimių būklės stabilizavimas ir paruošimas transportavimui aktualesnis yra mažesnių miestų ir rajonų centrų ASPĮ darbuotojams,

slaugytojams, gydytojams neonatologams.

Turimus praktinius įgūdžius akušerijos ir/ ar neonatologijos paslaugas teikiantys medicinos darbuotojai vertina gerai (bendras visų įgūdžių vertinimo vidurkis – 8 balai iš 10 galimų). Apibendrinant tai, kuriuos

įgūdžius medicinos darbuotojai vertina prasčiau/ prasčiausiai, galima būtų išskirti dvi įgūdžių grupes: (1) psichologinius konfliktų valdymo ir bendravimo su pacientais įgūdžius bei (2) įgūdžius, siejamus su

naujagimio gaivinimu, būklės stabilizavimu po gaivinimo, naujagimio būklės stabilizavimu, remiantis S.T.A.B.L.E principais, bei naujagimio paruošimu transportavimui.

Sugretinus tai, kaip paslaugų teikėjai vertina savo turimus įgūdžius, ir tai, kokių įgūdžių numatoma mokyti

Šveicarijos programos finansuojamų mokymų metu, galima kelti prielaidas, kad labiausiai reikalingi „Konfliktų valdymo ir bendravimo su pacientais“ mokymai bei mokymai, siejami su naujagimių gaivinimo įgūdžiais.

„Šiuolaikinės specializuotos akušerinės pagalbos“ mokymai vertintini kaip mažiau reikalingi arba reikalingi tik tam tikroms darbuotojų grupėms, o mažiausiai efektyviais mokymais, atsižvelgiant į faktinį turimų įgūdžių

vertinimą, laikytini „Šiuolaikinės pradinės akušerinės pagalbos“ mokymai (šiuose mokymuose numatoma

tobulinti tuos įgūdžius, kuriuos darbuotojai vertina pakankamai gerai).

Nors akušerinėms ir/ar neonatologinėms paslaugoms teikti skirta nauja moderni diagnostikos ir gydymo

įranga ASPĮ nupirkta sąlyginai neseniai, paslaugų teikėjai nurodo jau turintys gerus arba labai gerus naudojimosi šia įranga įgūdžius (naudojimosi šia įranga vertinimo vidurkis – 8,5 balo iš 10 galimų).

PACIENTĖS: apskritai vertinant, akušerijos ir/ar neonatologijos srityje dirbančio medicinos personalo

profesionalumas yra vertinamas labai gerai, tačiau šiuose vertinimuose matomi ir tam tikros medicinos personalo profesionalumo spragos.

Kiek geriau pacientės vertina neonatologijos skyrių personalo profesionalumą nei akušerinio-gimdymo (personalo profesionalumu visiškai neabejoja 65% neonatologijos skyrių pacientų mamų ir 50% akušerinio

gimdymo skyrių pacienčių). Tačiau gerai yra tai, kad nuo 2009 metų nuomonė apie akušerijos-gimdymo skyrių darbuotojų kvalifikaciją vis gerėja: jei 2009 metais personalo kvalifikacija visiškai neabejojo 40%

pacienčių, tai 2014 metais jų dalis išaugo iki 55%. Apžvelgiant visus paslaugos suteikimo etapus labiausiai

pacientės patenkintos medicinos personalo profesionalumu gimdymo metu (profesionalumu šiame etape yra labai patenkintos 71% pacienčių) ir intensyviosios terapijos skyriuose (atitinkamai 77%). Mažiausiai pacientės

yra patenkintos personalo profesionalumu rūpinantis jų sveikata po gimdymo (atitinkamai 56%). Trys iš

7 Šveicarijos programos finansuoti mokymai prasidėjo 2015 metų sausio mėnesį. Pirmuosiuose mokymuse dalyvavo

medicinos personalas iš Kauno, Kėdainių, Vilkaviškio ir Alytaus ligoninių. Paslaugų teikėjų apklausa vyko 2015 metų vasario mėnesį, todėl galima kelti prielaidą, kad mokymuose jau dalyvavę darbuotojai turėjo omeny šiuos mokymus.



keturių pacienčių gimdymo metu yra vienodai patenkintos visų gimdymo metu dirbančių pareigybių atstovais:

gydytojais akušeriais ginekologais, gydytojais anesteziologais, gydytojais neonatologais bei akušeriais.

Mažiausiai pacientės patenkintos gydytojų akušerių ginekologų (labai patenkintos profesionalumu yra 61% pacienčių) bei akušerių/ slaugytojų (atitinkamai 62%) darbo profesionalumu po gimdymo.

Siekiant pagerinti pacienčių nuomonę apie gimdymo įstaigų medicinos personalo profesionalumą, prioritetiniu reikėtų laikyti akušerių/ slaugytojų profesionalumo kėlimą prižiūrint gimdyves po gimdymo. Šis

profesionalumo vertinimo aspektas yra svarbus bendram pasitenkinimui paslauga ir yra prasčiau vertinamas.

Gydytojų akušerių ginekologų profesionalumas prižiūrint gimdyvę po gimdymo nors taip pat yra kiek prasčiau vertinamas, bendram pasitenkinimui paslauga turi mažesnę įtaką.

Sukurta ir naudojimui sveikatos priežiūros įstaigose parengta kompiuterinė nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių

sveikatos duomenų bazė (Programos veikla Nr.6)

PASLAUGŲ TEIKĖJAI: apklausos metu kompiuterinė nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos duomenų bazė Lietuvos akušerijos ir/ar neonatalogijos paslaugas teikiančiose ligoninėse dar nenaudojama, todėl šios bazės vertinimas I tyrimų etapo metu labiau atskleidžia požiūrį į būsimą duomenų bazę, nei faktinį duomenų

bazės naudojimo patogumo vertinimą.

Kas trečias (33%) paslaugų teikėjas teigia nieko apie šią duomenų bazę nežinantis. Duomenų bazę „avansu“

įvertinę paslaugų teikėjai šios bazės atžvilgiu nusiteikę pozityviai (44% jų mano, kad duomenų bazė bus labai naudinga, 21% - labiau naudinga nei nenaudinga). Tik 1% paslaugų teikėjų mano, kad naudinga ši duomenų

bazė nebus. Pozityviausiai šios duomenų bazės atžvilgiu nusiteikę III lygmens akušerijos ir neonatologijos

paslaugas teikiančių ASPĮ darbuotojai. Tuo tarpu Programoje nedalyvaujančių ASPĮ darbuotojai kiek dažniau linkę manyti, kad ši duomenų bazė naudos neatneš. Palankesnę nuomonę apie duomenų bazę kiek dažniau

turi gydytojai neonatologai, o slaugytojai ir akušeriai, savo ruožtu, dažnai nurodo apie šią duomenų bazę nieko nežinantys.

II „Energiją tausojančių technologijų įvedimas Lietuvos ligoninėse, teikiančiose paslaugas nėščiajai, gimdyvei ir naujagimiui“ programos poveikio rodiklių pasiekimo vertinimas8

Bendrojo Programos tikslo (1-ojo) (poveikio) pasiekimo vertinimas

Bendrojo Programos tikslo objektyviai patikrinamas pasiekimo rodiklis: „Padidėjęs pacientų pasitenkinimas sąlygomis ligoninėse“ (pagrindas 2010m. Ernst&Young tyrimas)

PASLAUGŲ TEIKĖJAI: trys iš keturių (78%) akušerijos ir/ar neonatologijos paslaugas teikiančių medicinos darbuotojų, dirbančių ASPĮ, kuriose remonto veiklos jau yra baigtos, mano, kad Šveicarijos programos

finansuotas ligoninių infrastruktūros atnaujinimas/ modernizavimas pagerino pacientų gydymo ir slaugos sąlygas jų ligoninėje.

PACIENTĖS: žr. „Nėščiųjų ir gimdyvių“ programos I uždavinio pasiekimo vertinimą.

Programos „Energiją tausojančių technologijų įvedimas Lietuvos ligoninėse, teikiančiose paslaugas nėščiajai,

gimdyvei ir naujagimiui“ rezultatų pasiekimo rodiklių vertinimas 9

PASLAUGŲ TEIKĖJAI: faktinė situacija modernizuojant akušerijos ir/ar neonatologijos paslaugas teikiančių

ligoninių infrastruktūrą 2015 metų pradžioje yra labai skirtinga, todėl vienareikšmiškų Programos rodiklių

pasiekimo šalies mastu vertinimų galimybės dar nėra. I tyrimų etapo metu, remiantis ligoninių, kuriose remonto veiklos jau yra baigtos, darbuotojų vertinimais, galima konstatuoti esamas situacijos kaitos

tendencijas ir prognozuoti, ar Programos keliami tikslai gali būti pasiekti.

Tikrinant šių Programos uždavinių rezultatų pasiekimą Paslaugų teikėjai vertino darbo aplinkos aspektų

pokyčius 2013-2014 metais. Viena vertus, jei remonto veiklos ligoninėje dar nėra pradėtos ar pabaigtos,

8 Tyrimo rezultatų santraukoje pateikiami tik tų Programos „Energiją tausojančių technologijų įvedimas Lietuvos

ligoninėse, teikiančiose paslaugas nėščiajai, gimdyvei ir naujagimiui“ tikslų pasiekimo rodiklių vertinimai, kurie galėjo būti objektyviai patikrinti pacientų bei sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų apklausų metu. 9 Tyrimo rezultatų santraukoje pateikiami tik tų Programos „Energiją tausojančių technologijų įvedimas Lietuvos

ligoninėse, teikiančiose paslaugas nėščiajai, gimdyvei ir naujagimiui“ rezultatų rodiklių pasiekimo vertinimai, kurie galėjo būti objektyviai patikrinti pacientų bei sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų apklausų metu.



siekiama užfiksuoti pradinį patalpų būklės vertinimą (antrinį atliekant 2016 metų III ketvirtyje); kita vertus,

tose ligoninėse, kuriose remonto veiklos jau yra atliktos, siekiama įvertinti faktinius, jau potencialiai įvykusius,

darbo aplinkos pokyčius, t.y. Programos veiklų poveikį.

PACIENTĖS: pacientės buvo paprašytos įvertinti gimdymo palatos, pogimdyvinės palatos komfortiškumą

(patogumą būti su naujagimiu, palaikomą temperatūrą, vėdinimą/ kondicionavimą, apšvietimą) bei

pasitenkinimą gimdymo įstaigos patalpų būkle apskritai. Siekiant įvertinti patalpų būklę prieš Šveicarijos programos finansuojamas remontų veiklas, gimdyvės buvo apklaustos retrospektyviai, t.y. gimdžiusios 2012,

2013 bei 2014 metais.

Ligoninių pastatų šiluminės izoliacijos pagerinimas (stogų renovavimas ir apšiltinimas; išorinių sienų apšiltinimas; langų ir išorinių durų pakeitimas; išorės sienų sujungimo plokščių užsandarinimas) (Programos

veikla Nr.1)

PASLAUGŲ TEIKĖJAI: didesnė dalis (65%) ligoninių, kuriose remonto veiklos jau yra baigtos, darbuotojų nurodo, kad patalpų temperatūros tolygumas pastaruoju metu daugiau ar mažiau, tačiau pagerėjo, o 23%

šių ligoninių darbuotojų teigia, kad tolygios temperatūros patalpose užtikrinimas jų ligoninių patalpose buvo ir

yra geras. Todėl, apibendrintai galima teigti, kad Programos veiklos pagerina pastatų šiluminės izoliacijos būklę.

Ligoninių, kurių patalpose remonto veiklos nebus atliekamos, darbuotojai dažniau nurodo (58%), jog jų patalpose temperatūros palaikymo tolygumas buvo ir yra geras. O kas trečias šių ligoninių darbuotojas

nurodo, kad temperatūros tolygumo išlaikymas per pastaruosius metus dar ir pagerėjo.

Ligoninių, kuriose remonto veiklos dar tik bus vykdomos, darbuotojai dažniau nurodo, kad temperatūros

palaikymo tolygumas jų ASPĮ patalpose per pastaruosius du metus nepakito (buvo ir yra blogas), arba ir visai

suprastėjo.

PACIENTĖS: labiausiai pacientės patenkintos palaikoma temperatūra neonatologijos skyrių patalpose (69%

visiškai patenkintos palaikoma temperatūra). Panašiai nemaža dalis (61%) gimdyvių patenkintos temperatūra gimdykloje. Mažiausiai pacientės patenkintos palaikoma temperatūra pogimdyvinėse palatose (visiškai

patenkintos tik 45% pacienčių). Palaikomos temperatūros vertinimas pogimdyvinėje palatoje nekito nuo 2009

metų (44% pacienčių buvo visiškai patenkintos palaikoma temperatūra). Temperatūros palaikymas pogimdyvinėse palatose – prioritetinis uždavinys, nes šis kriterijus yra prasčiau vertinamas, tačiau bendram

pasitenkinimui gimdymo įstaigos patalpomis didesnę įtaką turintis aspektas.

Energiją tausojančių priemonių ligoninių skyriuose <...> įdiegimas (šilumos punktų ir išorinių karšto vandens

sistemų modernizavimas; vidinių šildymo sistemų modernizavimas; elektros tiekimo sistemų modernizavimas

(įskaitant LED įrengimą)) (Programos veikla Nr.2)

PASLAUGŲ TEIKĖJAI: patalpų apšvietimas, jau įgyvendinus elektros tiekimo sistemų modernizavimą, pagerėjo beveik kas antro paslaugų teikėjo liudijimu (46%). 45% darbuotojų, kurių ligoninėse remonto

veiklos jau yra baigtos, nurodo, kad jų darbo aplinkos apšvietimas liko toks pats, nes buvo geras. Gerą patalpų apšvietimą liudija ir 68% darbuotojų, dirbančių ligoninėse, kuriose remonto veiklos nebus vykdomos.

Nepakitusi prasta apšvietimo būklė yra tose ligoninėse, kuriose remonto veiklos dar tik bus vykdomos.

PACIENTĖS: apšvietimu pogimdyvinėje palatoje patenkinta kas antra gimdyvė (50%) (pogimdyvinės palatos apšvietimo vertinimas 2012-2014 metais nekito). Apšvietimu neonatologijos paslaugas teikiančiuose

skyriuose patenkintos 63% mamų. Bendram pasitenkinimui gimdymo įstaigos patalpomis apšvietimo vertinimas turi sąlyginai nedidelę įtaką.

Patalpų mikroklimato pagerinimo inžinierinių sistemų įdiegimas ligoninių skyriuose (vėdinimo ir

kondicionavimo sistemų modernizavimas/ įrengimas) (Programos veikla Nr.3)

PASLAUGŲ TEIKĖJAI: dauguma (82%) darbuotojų, dirbančių ligoninėse, kuriose remonto veikos jau yra atliktos, nurodo kad patalpų vėdinimas/ kondicionavimas jų ligoninėse yra geras. Didesnėje dalyje ligoninių

(62% darbuotojų liudijimu) jis pagerėjo per pastaruosius du metus. 66% ligoninių, kuriose remonto veiklos nebus vykdomos, darbuotojų nurodo, kad jų patalpos taip pat yra gerai vėdinamos/ kondicionuojamos. Tik

ligoninių, kuriose remonto veiklos dar tik bus vykdomos, darbuotojai dažniau nurodo, kad patalpų vėdinimas/ kondicionavimas jų patalpose buvo ir yra prastas arba ir visiškai suprastėjo per pastaruosius kelis metus.

PACIENTĖS: patalpų vėdinimu/ kondicionavimu patenkintos 53% neonatologijos skyriaus pacientų mamų;

44% gimdyvių patenkintos gimdymo palatos vėdinimu/ kondicionavimu ir tik 34% pacienčių patenkintos pogimdyvinės palatos kondicionavimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pogimdyvinių palatų vėdinimo/

kondicionavimo vertinimas nuo 2009 metų iš esmės nekito, o tai yra svarbus kriterijus lemiantis bendrą



pasitenkinimą gimdymo įstaigos patalpomis. Nors neonatologijos skyrių pacientai patalpų vėdinimą sąlyginai

vertina geriau, tai taip pat yra prasčiau vertinimas ir didesnę įtaką bendram pasitenkinimui neonatologijos

skyrių patalpomis turintis kriterijus.



7. Summary on the assessment of the achievements and effect of the Programme objectives and indicators

I Assessment of the achievement of the effect indicators of the Programme on Improvement of Perinatal and Neonatal Health Care Services in Lithuania10

Assessment of the achievement of the Objective I of the Programme

Objective I: "Improving the quality of perinatal and neonatal health care services"

The achievement indicator of the Objective I is objectively verified: 'Increased patients' satisfaction with the

conditions in hospitals' (source: Ersnt&Young survey of 2010).

SERVICE PROVIDERS: According to the service providers, patients are satisfied with the hospital conditions

(the average score is 7.9 out of maximum 10 points). Staff in the hospitals that have the renovation works financed from the Swiss programme completed tend to assess the conditions created for patients more

favourably (the average score is 8.3).

Service providers working in hospitals with the renovation works completed tend to indicate higher satisfaction of patients with the conditions in hospitals (the average score is 8.3).

PATIENTS: When assessing the achievement of this Programme objective, the aspects of service satisfaction, with which patients are more satisfied if compared with 2009 or 2012 (if not assessed in 2009), will be

indicated below. Also those aspects of service satisfaction that are important for overall satisfaction, but which have not improved (or have not improved sufficiently), will be distinguished. They are suggested to be

considered priority aspects until the next assessment stage to be held in the 3rd quarter of 201611.

Patients' satisfaction has improved:

when assessing the provision of services in hospital during pregnancy: regarding the time waiting for

test results (the satisfaction average was 7.8 out of possible 10 in 2012, and 8.4 in 2014) and tests (respectively: 7.58.5); when assessing the quality of the reception services (respectively:

7.78.1);

when assessing the "human touch" in relations with patients (attitude, attention and care) in all

stages of service provision: during pregnancy in hospital (the satisfaction average was 7.2 out of possible 10 in 2012, and 8.2 in 2014), at the reception (respectively: 7.78.1), during labour

(8.08.6) and after childbirth (7.68.1);

when assessing the qualification of the medical staff of obstetrics-maternity department (in 2009,

'completely agree' = 40%, 2014: 55%, respectively);

when assessing the professional qualification of the anaesthesiologists (the assessment average was

8.5 of possible 10 in 2009, and 9.0 in 2014);

when assessing provision of medical information (the satisfaction average in 2012 was 7.5 out of

possible 10, and 7.9 in 2014);

when assessing the feeling of security at a maternity institution (in 2009: 'completely agree' = 52%,

2014: 59%, respectively);

when assessing the conditions created for family members to stay with the patient (in 2009:

'completely agree' = 46%, 2014: 57%, respectively);

when assessing tidiness of the postnatal ward (in 2009: 'completely agree' = 46%, 2014: 69%,

respectively);

when summarising the satisfaction with the service provided (PHCI (Personal health care institutions)

recommendation) (NPS in 2007 – 16, 2012 – 35, 2014 – 47, respectively);

10

The summary of the research findings contain assessments of the achievement of the indicators only of those

objectives established in the Programme on Improvement of Material, Perinatal and Neonatal Health Care Services in Lithuania, which could be objectively verified during the polls of patients and health care providers. 11

The dynamics of the satisfaction of the aspects related with the activities within the framework of the Swiss

programme is discussed further in this summary, in the sections of specific Programme activities.



Patients' satisfaction has not changed (or insignificantly improved) regarding the following aspects of the

service:

midwives'/nurses' professionalism when looking after patient after childbirth (the assessment

average in 2009 was 8.4 out of 10, and 8.3 in 2014);

assurance of neonatal monitoring and care throughout the stay in hospital (in 2009: 'completely

agree' = 53%, 2014: 56%) (important aspect for feeling secure in a maternity institution);

assurance of perinatal monitoring and care throughout the stay in hospital (in 2009: 'completely

agree' = 48%, 2014: 47%) (important aspect for feeling secure in a maternity institution);

satisfaction with the comfort of the maternity room (the satisfaction average in 2012 was 8.5 out of


satisfaction with the comfort of the maternity room (the satisfaction average in 2012 was 8.1 out of


general satisfaction with PHCI premises (the satisfaction average in 2012 was 8.0 out of possible 10,

and 8.3 in 2014).

Assessment of the achievement indicators of the Programme on Improvement of Perinatal and Neonatal

Health Care Services in Lithuania12

The hospitals have been provided with the medical equipment needed in order to provide quality perinatal

and neonatal health care services (Programme activity No. 1)

SERVICE PROVIDERS: In early 2015, the staff of nearly all (92%) PHCI providing obstetrics and/or neonatal

services stated that their hospitals have the medical equipment needed for providing quality services. The

medical equipment in great majority of the latter hospitals (76%) has been upgraded in the recent two years (likely that more in 2014, when the equipment acquisitions were carried out under the Swiss programme).

While according to 16% of the service provides, the medical equipment in their hospital was and is good.

PATIENTS: 48% patients of the obstetrics-maternity departments are absolutely confident in adequate

modern treatment and diagnostic equipment available in maternity institutions, 62% patients of the neonatal

departments, and 74% of the mums of intensive neonatal care patients, respectively. Maternity institutions in

the cities and county centres are considered to be better provided with modern equipment than the same institutions in smaller towns or district centres (51% of ‘city’ hospital patients are confident in the availability

of the modern equipment in hospitals; and 30% ‘rural’ hospital patients, respectively). General opinion about modern equipment available in maternity hospitals has been continuously improving since 2009, while the

share of patients with absolute confidence in the availability of modern equipment in maternity institutions

has doubled (from 26% up to 54%).

Great majority (89%) of the mums of neonatal care patients are satisfied with the available possibilities of

their babies' diagnostics and treatment using modern equipment.

It must be noted that despite the opinion about the availability of modern equipment in maternity institutions

does not play an important role in recommending maternity institution, but the availability of modern equipment in the hospital is an important component of patients' feeling of security in hospital.

Acquisition of vehicles with special equipment for safe neonatal transportation (Programme activity No. 2).

PATIENTS: In 2012–14, three per cent newborn babies were transported to the other PHCI by specially-

equipped vehicles. The absolute majority (97%) of mums are satisfied with the safety of their babies' transportation.

Improvement of the qualifications of the health care specialists providing perinatal and neonatal health care

services and their skills in using modern technologies (Programme activity No. 4).

SERVICE PROVIDERS: Improvement of qualification is an on-going process, the continuity of which must be ensured. In two recent years (2013–14), medical staff providing perinatal and/or neonatal health care

services have been improving their qualifications on on-going basis. Only 4% of the service providers have

12


outcomes of the Programme on Improvement of Material, Perinatal and Neonatal Health Care Services in Lithuania, which could be objectively verified during the polls of patients and health care providers.



not participated in any qualification improvement measure during the recent years. Qualification

improvement was mainly achieved through participation in various conferences (85%) and (in rarer cases) at

1 or 2 training courses. Health care specialists providing perinatal and/or neonatal services were learning newborn baby's resuscitation and condition stabilisation (46%) in more frequent cases. Every third service

provider attended obstetric care (primary or specialised) (32%) or 'psychological' training courses (31%). Internship in other PHCI is rather rare training measure. PHCI providing higher-level perinatal and/or

neonatal services received 19% service providers to improve their qualifications, while foreign PHCI known

for good practice received only 6% service providers. Obstetricians and obstetricians/gynaecologists were more frequent participants of various qualification improvement measures than neonatologists.

Great majority (95%) of service providers admit that they find qualification improvement problematic. The major problem is associated with the payment for the training courses or travelling to them (77% of all

service providers name this problem). Besides, service providers who stayed out of qualification improvement

in 2013–14 indicated that payment for training was the main reason for not attending any qualification improvement measure (89% of all service providers stayed out of qualification improvement because of

financial hardship).

Qualification improvement from student's own pocket is the prevailing practice of payment for qualification

improvement measures. As many as 71% of the health care specialists providing perinatal and/or neonatal services paid for their qualification improvement in 2013–14: every second employee (56%) covered all their

qualification improvement expenses in full, while every fifth (14%) shared the payment burden with the

employer. In 2013–14, Lithuanian PHCI providing perinatal and/or neonatal services covered qualification improvement expenses in full only for every fifth (19%) employee. The other fifth indicated that training

was financed under the Swiss programme13, while 11% of the service providers named various professional societies, Union of Lithuanian Doctors, municipalities, etc. sharing their qualification improvement costs.

Every fourth (25%) service provider named leaving work for training as problematic; similar part (23%) of

the service providers named the lack of really good, practically useful, not overlapping training courses conducted by experienced professional lecturers.

When talking about future training, almost every single (98%) service provider indicated their intention to improve their qualifications. From training courses planned under the Swiss programme, service providers

would like to attend 2–3 training courses. Most service providers (71%) are interested in 'Conflict Resolution and Communication with Patients' training. Greater majority (64%) expressed their wish to attend 'Neonatal

Resuscitation' training. Slightly less service providers would like to attend training on 'Newborn Baby's

Condition Stabilisation and Preparation for Transportation' (37%) and 'Modern Primary Obstetrical Care' (38%). Obstetricians and younger providers of obstetric services (under 45 year old) slightly more often

indicate their desire to improve their skills of modern primary obstetrical care. While newborn baby's condition stabilisation and preparation for transportation is more relevant among the PHCI staff, nurses,

neonatologists in smaller towns and district centres.

Medical staff providing perinatal and/or neonatal services assess their practical skills as good (the total average mark of their skills is 8 out of possible 10). To summarise the skills that receive poor/poorest

assessment by the medical staff, two groups of skills can be distinguished: (1) skills of psychological conflict handling and communication with patients and (2) skills associated with neonatal resuscitation, condition

stabilisation after resuscitation, newborn baby's condition stabilisation based on S.T.A.B.L.E. principles, and

newborn baby's preparation for transportation.

Having compared the assessment of their skills by the services providers and the skills intended to be trained

during the courses financed under the Swiss programme, presumptions can be made that the training on 'Conflict Resolution and Communication with Patients' and training regarding the skills of neonatal

resuscitation are most needed. Training on 'Modern Specialised Obstetrical Care' is to be considered as less relevant and needed only for certain groups of staff, while the training of 'Modern Primary Obstetrical Care' is

to be considered as least effective based on the actual assessment of the possessed skills (the skills which

are considered by the staff as sufficiently good are planned to be improved during the latter training).

Despite the new modern diagnostic and treatment equipment at the PHCI for providing perinatal and/or

neonatal services being purchased comparatively not a long while ago, the service providers consider their

13

Training financed under the Swiss programme started in January 2015. The first training was attended by the medical

staff from Kaunas, Kėdainiai, Vilkaviškis, and Alytus hospitals. The service providers' poll was conducted in February 2015, therefore it can be presumed that the staff that participated in training had the latter training in mind.



skills of using the latter equipment as good or very good (the average assessment of the operation of this

equipment is 8.5 out of possible 10).

PATIENTS: in general, the professionalism of medical staff working in the perinatal and/or neonatal field is considered as very good, but certain gaps in the medical staff's professionalism are revealed in the

assessments.

Professionalism of neonatal staff has received slightly better evaluation by the patients than of perinatal staff

(65% mums of neonatal patients are confident in the staff professionalism, and50% patients of maternity

departments). But good thing is that the opinion about the qualification of the maternity staff has been improving since 2009: if in 2009, 40% patients did not question the staff's qualification, then in 2014, this

groups increased up to 55%. If considering all the stages in provision of the services, patients share greatest satisfaction in professional care of the medical staff during delivery (71% patients are highly

satisfied with professionalism at this stage) and in intensive care departments (77%, respectively). Patients

are least satisfied in staff's professionalism in postpartum care (56%, respectively). Three out of four patients during delivery are equally satisfied with the representatives of all positions engaged in delivery,

such as obstetricians gynaecologists, anaesthesiologists, neonatologists and midwives. Patients are least satisfied with professionalism of obstetricians gynaecologists (61% patients are very satisfied in

professionalism) and midwives/nurses (62%, respectively) after baby delivery.

In order to improve patients' opinion about professionalism of the medical staff of maternity hospitals,

improvement of professionalism of midwives/nurses in postpartum care should be set as priority. This aspect

of professionalism assessment is important for overall satisfaction with the service and is considered to be worse. Professionalism of obstetricians gynaecologists in postpartum care, despite slightly worse assessment,

makes less impact on the overall satisfaction with the service.

Development and preparation for use in health care institutions of the computerised prenatal, maternal and

neonatal health database (Programme activity No. 6)

SERVICE PROVIDERS; Lithuanian hospitals providing perinatal and/or neonatal services have not launched the computerised prenatal, maternal and neonatal health database during the poll, therefore the assessment of the base in question during the 1st stage of the research reveals the attitude to the future database rather than actual assessment of the convenience of the database use.

Every third (33%) service provider knows nothing about the database. Service provider having given

'advance' assessment of the database are positively inclined towards the database (44% believe that the

database will be useful, 21% consider it to be more useful rather than redundant). Only 1% service providers do not believe this database to be of any use. Staff of PHCI providing tertiary obstetrical and

neonatal services have the most positive opinion about the database. While, staff of PHCI not participating in the Programme tend to be more pessimistic about usefulness of this database. Neonatologists usually assess

the database more favourably, while nurses and midwives usually indicate that they know nothing about it.

II Assessment of the achievement of the effect indicators of the 'Introduction of energy efficient technologies into the Lithuanian hospitals providing perinatal and neonatal health care services' programme14

Assessment on the achievement of the general goal of the Programme (1st) (effect)

Objectively-verifiable achievement indicator of the general goal of the Programme: 'Increased patients' satisfaction with the conditions in hospitals' (source: Ersnt&Young survey of 2010).

SERVICE PROVIDERS: three out of four (78%) medical workers providing obstetrical and/or neonatal services working in PHCI, with the renovation works already completed, consider the

upgrading/modernisation of the hospital infrastructure financed under the Swiss Programme to have improved patients' treatment and nursing conditions in their hospitals.

PATIENTS: see the assessment of the achievement of Objective 1 of the Maternal Programme.

14

The summary of the research findings contain assessments of the achievement of the indicators only of those goals set

down in the Programme on Introduction of Energy Efficient Technologies into the Lithuanian Hospitals Providing Perinatal and Neonatal Health Care Services in Lithuania, which could be objectively verified during the polls of patients and health care providers.



Assessment of the achievement of the indicators of the outcomes of the 'Introduction of energy efficient technologies into the Lithuanian hospitals providing perinatal and neonatal health care services' programme

15

SERVICE PROVIDERS: actual situation during the modernisation of the infrastructure of perinatal and/or

neonatal hospitals in early 2015 is highly diverse, therefore it is impossible to state the unambiguous assessments of the achievement of the Programme indicators at the national scale. During the 1st stage of

the research, based on the assessments given by the staff of hospitals with the renovation projects already

completed, the present trends in the situation dynamics can be stated and achievability of the Programme goals can be forecasted.

When verifying the achievement of the outcomes of these Programme objectives, Service providers were

assessing changes in the working environment aspects in 2013–14. On one hand, if no renovation works have been started or completed in the hospital, the initial assessment of the premises is to be recorded (by

conducting the secondary assessment in 3rd quarter of 2016); on the other hand, in the hospitals with the renovation works already completed, actual, already potentially completed changes in the working

environment are to be assessed, i.e. the effect of the Programme activities.

PATIENTS: patients were requested to assess the comfort of the delivery and postpartum wards (comfort of

staying with a newborn baby, sustained temperature, ventilation/conditioning, lighting) and satisfaction with the condition of the maternity rooms in general. In order to assess the condition of premises before the

renovation financed under the Swiss programme, the past patients were polled, i.e. patients who delivered babies in 2012, 2013 and 2014.

Improvement of the thermal insulation of the hospital buildings (roof renovation and insulation; external walls insulation; replacement of windows and external doors; sealing of external wall panels) Programme

activity No. 1)

SERVICE PROVIDERS: majority staff (65%) of hospitals with the renovation works already completed

indicated that uniformity of temperature inside the premises recently more or less, but improved, while 23% of the staff of these hospitals stated that temperature inside the hospital was and is uniform. Therefore,

summarising it can be stated that the Programme activities improved the state of thermal insulation of the

buildings.

Staff of the hospitals not to be subject to renovation works more frequently stated (58%) that uniformity of

temperature in their premises was and is good. While every third worker in such hospitals indicated that uniformity of temperature has improved in recent years.

Staff of the hospitals with the renovation works to be carried out in the future more frequently state that temperature uniformity inside their PHCI has not changed in recent years (was and is bad) or further

deteriorated.

PATIENTS: patients are most satisfied with the temperature in neonatal wards (69% patients are completely satisfied with the temperature). Similarly big part (61%) of patients are satisfied with the temperature in the

delivery wards. Patients are least satisfied with the temperature in postpartum wards (only 45% patients are completely satisfied). Temperature rating in postpartum ward has not changed since 2009 (447% patients

were completely satisfied with the temperature). Temperature regime in postpartum wards is a priority

objective, because this criterion receives lower rating, but this aspect plays important role in overall satisfaction with the maternity hospital.

Introduction of Energy Efficient Technologies into the Hospitals <...> (modernisation of the heating stations and external hot water systems; modernisation of internal heating systems; modernisation of power supply

system (including LED installation)) (Programme activity No. 2)

SERVICE PROVIDERS: indoor lighting, upon completion of the power supply systems modernisation, has

improved according to every second service provider (46%). 45% staff of the hospitals with the renovation activities already completed indicated no changes in the lighting of their working environment, as it was

good. Good lighting of premises is indicated by 68% staff working in the hospitals in which no renovation

15


outcomes of the Programme on Introduction of Energy Efficient Technologies into the Lithuanian Hospitals Providing Perinatal and Neonatal Health Care Services in Lithuania, which could be objectively verified during the polls of patients and health care providers.



works will be carried out. Unchanged poor condition of lighting is in the hospitals to have renovation works

carried out in the future.

PATIENTS: every second patient (50%) is satisfied with the lighting in postpartum ward (rating of lighting in postpartum wards did not change in 2012–14). 63% mums are satisfied with lighting in neonatal wards.

Lighting rating has relatively minor impact on the overall satisfaction with the maternity hospital.

Introduction of engineering systems improving indoor microclimate in the hospital wards

(modernisation/installation of ventilation and conditioning system) Programme activity No. 3)

SERVICE PROVIDERS: majority (82%) staff working in the hospitals with the renovation works already

completed rated ventilation/conditioning in their hospitals as good. It improved in the last two years in majority of hospitals (according to 62% of staff). 66% staff of the hospitals, in which no renovation works

will be carried out, described their wards are well ventilated /conditioned. Only staff of the hospitals which will undergo renovation in the future more frequently stated that ventilation/conditioning in their wards was

and is poor or and completely deteriorated in the last several years.

PATIENTS: 53% mums of the neonatal department patients are satisfied with ventilation/conditioning; 44% patients are satisfied with the ventilation/conditioning in delivery rooms and only 34% patients are satisfied

with conditioning in postpartum wards. It must be noted that the ventilation/conditioning rating of postpartum wards has not undergone any major changes since 2009, and it is an important criterion

determining overall satisfaction with the maternity wards. Despite relatively better rating of the ventilation by

the patients in neonatal wards, it is also a criterion that is lower-rated and has more impact on the overall satisfaction with the neonatal wards.

8. Apibendrintas Šveicarijos programų poveikio vertinimas remiantis apklausų rezultatais16

Nr. Apklausos klausimas Rodoma reikšmė 2010m. 2012m. 2013m. 2014m. 2012-

2014m. Komentaras

1. JAUČIUOSI SAUGI „visiškai sutinku“ 52% 45% 53% 59% 52% Pasitenkinimo paslaugomis rodiklis

2. ASPĮ DIRBA KVALIFIKUOTAS

PERSONALAS „visiškai sutinku“ 40% 46% 50% 55% 50%

Poveikio rodiklis (mokymai, iš dalies

metodikos)

3.

ASPĮ APRŪPINTA MODERNIA ĮRANGA

„visiškai sutinku“

26% 41% 49% 54% 48% Poveikio rodiklis (med. įranga),

netolygumų mažinimo rodiklis Didžiosios ligoninės 27% 45% 51% 58% 51%

Rajonų ligoninės 19% 26% 39% 27% 31%

4. UŽTIKRINTA REIKIAMA GIMDYVĖS

PRIEŽIŪRA „visiškai sutinku“ 48% 41% 47% 47% 45%

Poveikio rodiklis (med. įranga,

mokymai, iš dalies metodikos)

5. UŽTIKRINTA REIKIAMA NAUJAGIMIO

PRIEŽIŪRA „visiškai sutinku“ 53% 48% 54% 56% 53%

Poveikio rodiklis (med. įranga,

mokymai, iš dalies metodikos)

6. TVARKINGA APLINKA/ PATALPOS „visiškai sutinku“ 46% 56 64 69 63% Poveikio rodiklis (abiems

Programoms)

7. PALAIKOMA TINKAMA TEMPERATŪRA „visiškai sutinku“ 44% 44% 46% 46% 45% Poveikio rodiklis (Energijos taupymo

priemonės)

8. TINKAMAI VĖDINAMOS PATALPOS „visiškai sutinku“ 32% 32% 38% 32% 34% Poveikio rodiklis (Energijos taupymo

priemonės)

9. ASPĮ REKOMENDAVIMO TIKIMYBĖ (NPS)

28% 35% 44% 47% 43% Pasitenkinimo ir poveikio rodiklis

(abiems Programoms)

Bendras visų atrinktų rodiklų (1-9) vidurkis – 48%

„Nėščiųjų ir gimdyvių“ programos (1,2,3,4,5,6,9) rodiklių vidurkis - 51% „Energetikos“ programos (6,7,8,9) rodiklių vidurkis - 46%

Rodiklių vidurkių dinamika

Metai/ rodiklis 2012m. 2013m. 2014m.

„Nėščiųjų ir gimdyvių“ programa +3% +10% +13%

„Energetikos“ programa 0% 0% +11%

16

LR Sveikatos apsaugos ministerijos išskirti programos poveikio rodikliai



9. Šveicarijos Programų poveikio vertinimo rodiklių tikslinimo siūlymas Šveicarijos programų poveikio galutinį vertinimą siūloma atlikti remiantis žemiau pateikiamais rodikliais:

Rodiklių vidurkių dinamika (nuo 2012m.)

Metai 2013m. 2014m.

„Nėščiųjų ir gimdyvių“ programa +7% +10%

„Energetikos“ programa +6% +5%

Nr. Rodiklio pavadinimas Rodikliu vertinamas poveikio

aspektas Kl. nr.

anketoje Rodiklio skaičiavimas

Rodiklių reikšmių dinamika

2012 2013 2014 2015 2016

„NĖŠČIŲJŲ, GIMDYVIŲ IR NAUJAGIMIŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS GERINIMAS LIETUVOJE“

Rodikliai pagal Programoje vykdomas veiklas

N1

ASPĮ aprūpinta modernia diagnostikos ir gydymo įranga (TG=pacientės)

Poveikio rodiklis (med. įranga), netolygumų mažinimas

B2.3 „visiškai sutinku“

41% 49% 54%

didžiosios ligoninės 45% 51% 58%

rajonų ligoninės 26% 39% 27%

N2

Diagnostikos ir gydymo įrangos pokyčio 2013-2014m. ASPĮ vertinimas (TG=paslaugų teikėjai)

Poveikio rodiklis (med. įranga) P1.7 „labai pagerėjo“ +“kažkiek pagerėjo“

(76%)

17

N3

Pasitenkinimas naujagimio pervežimo specialiu automobiliu sauga (TG=pacientės)

Pasitenkinimo rodiklis (spec.auto) T16.5 „9“ + „10“ („0“ visai nepatenkinta – „10“ labai patenkinta)

(82%)

N4 ASPĮ dirba kvalifikuotas personalas (TG=pacientės)

Poveikio rodiklis (mokymai, iš dalies metodikos)

B2.2 „visiškai sutinku“ 46% 50% 55%

N5 Duomenų bazės naudingumas (TG=paslaugų teikėjai)

Pasitenkinimo rodiklis (duomenų bazė)

P9 „labai naudinga“ (44%)

Pasitenkinimo paslauga rodikliai

P1 ASPĮ rekomendavimo tikimybė (NPS rodiklis) (TG=pacientės)

Poveikio ir pasitenkinimo rodiklis B1 („10“+ „9“)-( „6“+ „5“+ „4“+ „3“+ „2“+ „1“+ „0“)

35% 44% 47%

P2 Pacientų pasitenkinimas sąlygomis ASPĮ (TG=paslaugų teikėjai)

Poveikio ir pasitenkinimo rodiklis P10 „9“ + „10“ („0“ visai nepatenkinti – „10“ labai patenkinti)

(36%)

17

Skliausteliuose nurodytos rodiklių reikšmės į Programų poveikio rodiklių dinamikos skaičiavimą bus įtrauktos tik II tyrimų etapo metu



P3 Pasitenkinimas profesionalumu priimant gimdymą (TG=pacientės)

Pasitenkinimo rodiklis (mokymai, iš dalies metodikos)

G8.1 „9“ + „10“ („0“ visai nepatenkinta – „10“ labai patenkinta)

66% 70% 75%

P4 Pasitenkinimas profesionalumu rūpinantis naujagimiu (TG=pacientės)


V11.1 „9“ + „10“ („0“ visai nepatenkinta – „10“ labai patenkinta)

57% 62% 64%

P5

Pasitenkinimas požiūriu į pacientą, rūpesčiu, dėmesiu gimdymo metu (TG=pacientės)


G8.2 „9“ + „10“ („0“ visai nepatenkinta – „10“ labai patenkinta)

59% 68% 66%

P6

Pasitenkinimas požiūriu į pacientą, rūpesčiu, dėmesiu po gimdymo (TG=pacientės)



48% 56% 58%

P7 Jaučiuosi saugi (TG=pacientės) Pasitenkinimo rodiklis B2.4 „visiškai sutinku“ 45% 53% 59%

P8

Viso buvimo metu buvo užtikrinta reikiama naujagimio stebėsena ir priežiūra (TG=pacientės)



P9

Viso buvimo metu buvo užtikrinta reikiama gimdyvės stebėsena ir priežiūra

(TG=pacientės)



P10 Pasitenkinimas medicininės informacijos pateikimu



43% 50% 56%

VERTINIMO VIDURKIAI 48% 55% 58%



Nr. Rodiklio pavadinimas Rodikliu vertinamas poveikio

aspektas Kl. nr.

anketoje Rodiklio skaičiavimas

Rodiklių reikšmių dinamika

2012 2013 2014 2015 2016

„ENERGIJĄ TAUSOJANČIŲ TECHNOLOGIJŲ ĮVEDIMAS LIETUVOS LIGONINĖSE, TEIKIANČIOSE PASLAUGAS NĖŠČIAJAI, GIMDYVEI IR NAUJAGIMIUI“

Rodikliai pagal Programoje vykdomas veiklas

E1 Tolygios temperatūros palaikymas gimdymo palatoje (TG=pacientės)

Poveikio rodiklis G7.3 „visiškai sutinku“ 58% 65% 61%

E2 Tolygios temperatūros palaikymas pogimdyvinėje palatoje (TG=pacientės)

Poveikio rodiklis V10.4 „visiškai sutinku“ 44% 46% 46%

E3

Tolygios patalpų temperatūros palaikymo

pokyčiai 2013-2014m. (TG=paslaugų teikėjai)

Poveikio rodiklis P1.1 „labai pagerėjo“ +“kažkiek pagerėjo“

(36%)

E4 Apšvietimas pogimdyvinėje palatoje (TG=pacientės)


E5 Patalpų apšvietimo pokyčiai 2013-2014m. (TG=paslaugų teikėjai)


(25%)

E6 Gimdyklos vėdinimas/ kondicionavimas (TG=pacientės)

Poveikio rodiklis G7.4 „visiškai sutinku“ 39% 49% 44%

E7 Pogimdyvinės palatos vėdinimas/ kondicionavimas (TG= pacientės)


E8

Patalpų vėdinimo/ kondicionavimo pokyčiai 2013-2014m. (TG=paslaugų teikėjai)

Poveikio rodiklis P1.2 „labai pagerėjo“

+“kažkiek pagerėjo“ (30%)

E9 Ligoninės išorinio vaizdo pokyčiai 2013-2014m. (TG=paslaugų teikėjai)


49%

Pasitenkinimo paslauga rodikliai

P11 Bendras pasitenkinimas ligoninės patalpomis (TG=pacientės)

Poveikio ir pasitenkinimo rodiklis B3 „9“ + „10“ („0“ visai nepatenkinta – „10“ labai patenkinta)

50% 54% 55%

P12 Pasitenkinimas gimdyklos komfortiškumu (TG=pacientės)

Poveikio ir pasitenkinimo rodiklis G8.4 „9“ + „10“ („0“ visai nepatenkinta – „10“ labai patenkinta)

65% 69% 71%

P13 Pasitenkinimas pogimdyvinės palatos komfortiškumu (TG=pacientės)

Poveikio ir pasitenkinimo rodiklis V11.5

„9“ + „10“ („0“ visai

nepatenkinta – „10“ labai patenkinta)

59% 60% 62%

P14 Pacientų pasitenkinimas sąlygomis ASPĮ (TG=paslaugų teikėjai)

Poveikio ir pasitenkinimo rodiklis P10 „9“ + „10“ („0“ visai nepatenkinti – „10“ labai patenkinti)

(36%)

P15 ASPĮ rekomendavimo tikimybė (NPS rodiklis) (TG=pacientės)

Poveikio ir pasitenkinimo rodiklis B1 („10“+ „9“)-( „6“+ „5“+ „4“+ „3“+ „2“+ „1“+ „0“)

35% 44% 47%

VERTINIMO VIDURKIAI 47% 53% 52%

10. Šveicarijos Programoje dalyvaujančių ir nedalyvaujančių ligoninių vertinimo palyginimas

PACIENTĖS:

PASITENKINIMAS PRIIMAMOJO PASLAUGOMIS: Programoje nedalyvaujančių gimdymo įstaigų pacientės priimamojo paslaugas (tiek pačių paslaugų kokybę, tiek personalo „žmogiškąjį faktorių“) vertina geriau nei

Programoje dalyvaujančių ligoninių pacientės.

PROFESIONALUMAS: iš esmės visus su medicinos personalo profesionalumu susijusius aspektus (vertinant tiek skirtingais paslaugos suteikimo etapais, tiek pagal pareigybes) Programoje dalyvaujančių ir nedalyvaujančių

ligoninių pacientės vertina vienodai. Stebimas tik vienas akivaizdus vertinimo skirtumas: Programoje

nedalyvaujančių ligoninių pacientės visais paslaugų suteikimo etapais kiek geriau linkusios vertinti akušerių/ slaugytojų profesionalumą.

„ŽMOGIŠKASIS FAKTORIUS“: Programoje nedalyvaujančių ligoninių pacientės labiau patenkintos medicinos

personalo požiūriu į pacientes, rodomu dėmesiu bei rūpesčiu tiek gimdymo metu, tiek ir po gimdymo.

PASITENKINIMAS TEIKIAMA INFORMACIJA: Programoje nedalyvaujančių ligoninių pacientės yra labiau

patenkintos medicininės informacijos pateikimu ir dažniau nurodo buvusios gerai informuotos tiek pasirengimo gimdymui metu, tiek po gimdymo:

Programoje nedalyvaujančių gimdymo įstaigų pacientės pasirengimo gimdymui metu buvo geriau

informuotos apie: gimdymo eigą ir etapus; gimdyvei artimo žmogaus, personalo galimą pagalbą

gimdymo metu, medikamentinius ir nemedikamentinius nuskausminimo būdus, „oda-oda“ kontaktą.

Informacijos, apie kurią būtų geriau informuotos Programoje dalyvaujančių ligoninių pacientės,

nefiksuojama;

po gimdymo Programoje nedalyvaujančių gimdymo įstaigų pacientės geriau buvo informuotos apie:

naujagimio sveikatos būklę, daromus skiepus, atliekamus tyrimus, taisyklingą žindymą, krūtų

priežiūrą, naujagimio maitinimą, miego ypatumus. Informacijos aspektų, apie kuriuos po gimdymo

būtų geriau informuotos Programoje dalyvaujančių ligoninių pacientės, nestebima;

didesnei daliai Programoje nedalyvaujančių gimdymo įstaigų pacienčių buvo parodyta, kaip praktiškai

taisyklingai žindyti, laikyti, nešioti ir mankštinti naujagimį. Praktinio naujagimio priežiūros aspekto,

apie kurį po gimdymo būtų buvusios geriau informuotos Programoje dalyvaujančių ligoninių

pacientės, nestebima;

Programoje nedalyvaujančių ligoninių pacientėms nenuoseklios informacijos teikimo atvejų pasitaikė

gerokai mažiau nei Programoje dalyvaujančių gimdymo įstaigų pacientėms (situacijų, kuomet

skirtingi medicinos darbuotojai apie tą patį dalyką pateikė skirtingą informaciją, skirtingus praktinius

patarimus).

GIMDYMAS: Programoje nedalyvaujančių ligoninių pacientės dažniau gimdė natūraliais gimdymo takais be

nuskausminimo, joms dažniau buvo leidžiama pasirinkti patogią padėtį stangų metu. Programoje dalyvaujančių ligoninių pacientės dažniau gimdė natūraliais gimdymo takais taikant epidurinę nejautrą, joms

dažniau buvo atlikta planuota Cezario pjūvio operacija, nuskausminimui dažniau buvo leista naudotis vandens

procedūromis.

SAUGA: gimdyvių ar jų naujagimių saugos gimdymo įstaigose vertinimo skirtumų tarp Programoje dalyvaujančių ir nedalyvaujančių ligoninių pacienčių nestebima.

GIMDYMO ĮSTAIGŲ PRIEINAMUMAS: gimdymo įstaigų prieinamumą panašiai vertina tiek Šveicarijos programose dalyvaujančių, tiek nedalyvaujančių ligoninių pacientės. Tačiau:

Programoje nedalyvaujančias gimdymo įstaigas pacientės dažniau renkasi pagal gyvenamąją

vietą ir gimdyvių rekomendacijas;



atstumas iki Programoje dalyvaujančių gimdymo įstaigų gimdyvėms kiek dažniau yra

trumpesnis (iki 10km), nei iki Programoje nedalyvaujančių (kiek dažniau: 11-50km).

MODERNI ĮRANGA: Programoje dalyvaujančių gimdymo įstaigų pacientės dažniau sutinka su tuo, kad ligoninės yra aprūpintos modernia diagnostikos ir gydymo įranga; programoje nedalyvaujančių gimdymo įstaigų

pacientės dažniau su tuo nesutinka.

PATALPŲ KOMFORTIŠKUMAS: visus gimdyklų patogumą gimdyvėms užtikrinančius parametrus panašiai vertina

tiek Programoje dalyvaujančių, tiek ir nedalyvaujančių gimdymo įstaigų pacientės. Tačiau pogimdyvinės palatos komfortiškumą kiek geriau linkusios vertinti Programoje nedalyvaujančių ligoninių pacientės (geriau

vertinama švara dušuose, palaikoma temperatūra, apšvietimas). Nežiūrint šių vertinimo skirtumų, bendrasis pasitenkinimas akušerinių–gimdymo skyrių patalpomis nesiskiria.

BENDRASIS PASITENKINIMAS PASLAUGA (ASPĮ REKOMENDAVIMAS): įstaigų, kuriose gimdė, paslaugomis liko

labiau patenkintos ir todėl būtų labiau linkusios jas rekomenduoti pažįstamoms Programoje nedalyvaujančių

ligoninių pacientės.

Apibendrintai galima teigti, kad Programoje nedalyvaujančių ligoninių pacientės teikiamomis paslaugomis yra labiau patenkintos (geriau vertina priimamojo teikiamas paslaugas, personalo požiūrį į pacientę, dėmesį bei

rūpestį, informacijos išsamumą bei pateikimą, ASPĮ rekomendavimą). Programoje dalyvaujančių ligoninių pacientės tik kiek labiau sutinka su tuo, kad gimdymo įstaigose yra moderni gydymo bei diagnostika įranga.

Remiantis tuo, lyg ir galima būtų daryti išvadą, kad Programoje nedalyvaujančiose gimdymo įstaigose

teikiamos aukštesnės kokybės paslaugos. Tačiau tai vertinti siūlytume atsargiai, nes:

visos Programoje nedalyvaujančios ligoninės priskirtinos mažesnių miestų ir rajonų centrų

ligoninėms, dažniau aptarnaujančioms mažesnių miestelių ir kaimų gimdyves;

Programoje nedalyvaujančios ligoninės teikiančia IIA lygio paslaugas, t.y. teikia paslaugas mažesnės

rizikos nėštumo bei gimdymo atvejais.

Turint visa tai omenyje, galime kelti tokias geresnio Programoje nedalyvaujančių ligoninių vertinimo

prielaidas:

(1) mažesnių miestų ir kaimų gyventojų su gimdymo įstaigomis ir medicinos personalu siejami lūkesčiai

yra mažesni nei priekabesnių bei šia prasme labiau išlepintų didmiesčių gimdyvių analogiški lūkesčiai;

(2) didmiesčiuose atliekami didesnės ir didelės rizikos gimdymai (o pristatomo tyrimo rezultatai

atskleidžia tiesiogiai proporcingą pasitenkinimo paslaugos kokybe priklausomybę nuo to, ar gimdymo

metu, po gimdymo buvo kilusios medicininės problemos gimdyvei ir/ar naujagimiui);

(3) gimdymų skaičius ir vienam darbuotojų tenkantis krūvis Programoje dalyvaujančiose ir

nedalyvaujančiose ligoninėse yra nevienodas.

IŠVADA: atsižvelgiant į skirtingus pacienčių socialinius profilius, skirtingo sudėtingumo paslaugas bei skirtingą

atliekamų paslaugų mastą, Programoje dalyvaujančių ir nedalyvaujančių pacienčių pasitenkinimo gimdymo įstaigų paslaugomis palyginimas yra nekorektiškas. Tikėtina, kad dėl tų pačių priežasčių ir antrojo tyrimų

etapo 2016 metų III ketvirtyje metu, Programoje nedalyvaujančių ligoninių pacienčių vertinimai gali būti

geresni nei Programoje dalyvaujančių ligoninių pacienčių vertinimai.

PASLAUGŲ TEIKĖJAI:

Programoje dalyvaujančių ir nedalyvaujančių ligoninių personalo darbo aplinkos ar mokymų poreikio

vertinimai iš esmės nesiskiria. Keletas vertinimo skirtumų yra, tačiau jie ir (1) numanomi, ir (2) nėra esminiai:

Programoje dalyvaujančių ligoninių personalas dažniau nurodo, kad per pastaruosius dvejus metus

gydymo ir diagnostikos įranga jų įstaigoje pagerėjo. Nedalyvaujančių Programoje įstaigų darbuotojai,

tuo tarpu, dažniau nurodo, kad įranga jų įstaigose nepakito arba kiek suprastėjo;

tarp Programoje nedalyvaujančių ligoninių personalo daugiau yra tokių darbuotojų, kurie per

pastaruosius dvejus metus nei karto nebuvo profesinėse konferencijose;



Programoje dalyvaujančių ligoninių personalas dažniau nurodo, kad norėtų dalyvauti „Konfliktų

valdymo ir bendravimo su pacientais“ mokymuose;

Nedalyvaujančių Programoje įstaigų darbuotojai būsimą bendrą nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių

duomenų bazę dažniau linkę vertinti kaip nenaudingą.



11. „Nėščiųjų ir gimdyvių“ programos pasiekimų ir poveikio vertinimas

11.1 Pacientų pasitenkinimo paslaugų kokybe vertinimas

11.1.1 Pasitenkinimo suteikta paslauga sudedamosios dalys

- Profesionalumas + žmogiškumas + informavimas ir sklandus procesas + patogi aplinka = pasitenkinimas paslaugų kokybe –

Apklausos metu gimdyvės turėjo įvertinti daug tyrėjų iš anksto suformuluotų paslaugos suteikimo kokybės

aspektų, tačiau įdomiausia analizuojant apklausos duomenis buvo skaityti „gyvus“ gimdyvių atsiliepimus apie kiekvieną paslaugos suteikimo etapą18. Aptariant kiekvieną etapą (gulėjimas ligoninėje nėštumo metu,

atvykimas į gimdymo įstaigos priimamajį, gimdymas, pogimdyvinis etapas) gimdyvės buvo paprašytos

parašyti kas, jų nuomone, konkrečiame etape galėjo būti padaryta geriau nei buvo. Apklausos pabaigoje gimdyvės buvo paprašytos apibendrintai įvertinti gimdymo ASPĮ patirtį ir pagrįsti savo aukštus/ žemus

vertinimus.

Siekiant nustatyti pasitenkinimo akušerijos ir/ar neonatologijos paslaugų kokybe „formulę“, t.y. paslaugos

aspektus, kurių nepatenkinus blogai vertinama visos paslaugos kokybė, toliau ataskaitoje bus pristatyti apibendrinti gimdyvių „pasakojimai“ apie jų patirties probleminius aspektus.

Indukciškai analizuojant neigiamas nėščiųjų patirtis ligoninėse, galima apibendrintai išskirti keletą pagrindinių

aspektų, lėmusių prastesnį paslaugos vertinimą: (1) bendravimo, žmogiškumo aspektai, (2) organizaciniai

aspektai, (3) kompetencijos, profesionalumo aspektai, (4) aspektai, siejami su informacijos bei komunikavimo trūkumu, bei (5) aspektai, siejami su palatų, patalpų, įrangos, maitinimo trūkumais.

Visi įvardinti aspektai, daugiau ar mažiau bus pagrindiniais paslaugos suteikimo kokybės vertinimo aspektais

visų paslaugos suteikimo etapų metu.

11.1.1.1 Nepasitenkinimo ligoninių, kuriose gulėjo nėštumo metu, paslaugų kokybe aspektai

Didesnė dalis (35%) nėščiųjų 2012-2014 metais dėl pavojaus nėštumui ar vaisiui daugiau nei vieną parą gulėjusių ligoninėse pasigedo elementaraus pagarbaus požiūrio į nėščiąją, žmogiškumo, supratimo, malonaus

bendravimo. 28% nėščiųjų buvo nepatenkintos paslaugos teikimo organizavimo aspektais, 22% - medicinos

personalo profesionalumu, o 18% nėščiųjų trūko informacijos ar komunikavimo su jomis. 16% nėščiųjų išsakytų priekaištų siejami su ligoninių aplinka, palatomis, turima įranga, maitinimu.

Detaliau apžvelgiant neigiamas nėščiųjų patirtis ligoninėse labiausiai išsiskiria pacienčių nepasitenkinimas grubiu, nemaloniu medicinos personalo bendravimu (30%). Nurodydamos kitas, su žmogiškuoju personalo

18 Išsamesnių, informatyvesnių gimdyvių atsakymų į klausimus išrašai pateikiami ataskaitos Priede Nr.1.



faktoriumi susijusias patirtis, pacientės atkreipia dėmesį ir į pašaipias, neetiškas personalo replikas

nėščiosioms, bendrojo supratingumo, palaikymo nebuvimą.

Be tiesioginio medicinos personalo kompetencijos trūkumo, dalis nėščiųjų išreiškia nepasitenkinimą ir tuo,

kad jų apžiūras, tyrimus atliko nepatyrę rezidentai. Dalis nėščiųjų taip pat informavo ir apie tai, kad joms buvo paskirti netinkami tyrimai, nepaskirti reikiami tyrimai, tyrimai atlikti per vėlai ir pan.

Organizaciniai nepasitenkinimo suteikta paslauga skundai siejami su nepakankama nėščiųjų priežiūra (paliktos gulėti ilgą laiką vienos, neužeinant jokiam personalui), paviršutinišku, neatidžiu, aplaidžiu darbu ir jo

organizavimu, ilgu laukimu priėmimo skyriuje atvykus į ligoninę ar netiesioginiu kyšio tikėjimusi.

11.1.1.2 Nepasitenkinimo gimdymo įstaigų priimamųjų teikiamų paslaugų kokybe aspektai

Apibendrintai vertinant, gimdymo įstaigų priimamųjų paslaugomis gimdyvės yra patenkintos (vertinimo

vidurkis – 8 iš 10 galimų). Daugiau nei pusė (57%) nėščiųjų šios paslaugos suteikimu yra labai patenkintos.

Tyrimo duomenys taip pat rodo, kad pasitenkinimas priimamajo paslaugomis 2013-2014 metais, lyginant su 2012 metų gimdyvių vertinimais, pagerėjo. Geriau priimamojo paslaugas vertina antrą kartą gimdančios,

mažesnių miestų ir rajono centrų ligoninių pacientės bei Tauragės, Ukmergės, Kėdainių, Trakų, Respublikinės

Kauno, Pasvalio bei Utenos ligoninių pacientės.



Žmogiškumo kursuose neišmoksi. Tačiau jo labiausiai trūko ir gimdyvėms (60%), atvykusioms į gimdymo

įstaigų priimamajo skyrių. Nemaža dalis gimdyvių (44%) turėjo įvairių nusiskundimų, susijusių su nėščiųjų

priėmimo organizavimu, o kas penktai (21%) pritrūko informacijos ir komunikavimo su jomis. Priekaištų medicinos personalo kompetencijai, profesionalumui šiame etape pacientės turi nedaug (4%), tačiau tai

dėsninga, nes priimamajame labiau tikimasi optimalaus proceso organizavimo nei profesionalių sprendimų.

Labiausiai primamajame pacientes žeidžia darbo organizavimas „konvejerio“ principu (35%), šiurkštus, nemalonus, neretai įžeidžiantis personalo elgesys, o labiausiai – priekaištai „ko čia atvažiavote?“.

Kita svarbi problemų priimamuosiuose grupė – „organizacinė“. Labiausiai priekaištaujama dėl ilgo laukimo

priimamajame bei ilgos dokumentų pildymo procedūros. Apskritai visoms priimamajame organizuojamoms

veikloms trūksta operatyvumo, nes „kai atvažiuoji gimdydama, negali sėdėti laukti“. Kelios moterys skundėsi, kad joms buvo sunku surasti ligoninės priimamąjį.

11.1.1.3 Nepasitenkinimo gimdymo proceso kokybe aspektai

Vertindamos gimdymo procesą gimdyvės (50%) daugiausiai priekaištų turi organizaciniams aspektams. Kas

trečiai gimdyvei trūksta informacijos apie tai, kas vyksta, kaip vyks toliau ir koks numatomas veiksmų planas; panaši dalis gimdyvių nepatenkintos medicinos personalo kompetencija, o kas penktai (20%) tiesiog trūksta

žmogiško supratimo, atjautos, palaikymo ir malonaus, pagarbaus bendravimo.



Gimdymo metu pacientėms bei jų artimiesiems trūksta tiek bendros informacijos apie vykstančius procesus, tiek detalesnės informacijos apie atliekamas procedūras, leidžiamus vaistus ir pan. Dalis gimdyvių pasigedo ir

platesnės informacijos apie nemedikamentinius nuskausminimo būdus suteikimo bei galimybės jais pasinaudoti.

Be bendrųjų priekaištų medicinos personalo kompetencijai gimdymo metu, nėščiosios atkreipia dėmesį ir į netinkamą nuskausminimo organizavimą (nuskausminimas nepasiūlomas ar pasiūlomas per vėlai ir nespėja

suveikti, nenuskausminama ir prašant, epidūrinės nejautros atveju moterys nepatenkintos tiek pačios nejautros atlikimu, tiek liekamaisiais reiškiniais pogimdyviniu ar ilgesniu laikotarpiu). Dalis moterų nurodė,

kad, jų manymu, vaisiaus stebėsena buvo nepakankama.

Neleidimas pasirinkti stangų padėties, gimdymo padėties ir vietos (vonioje), ilgalaikis gulėjimas, neleidžiant keisti padėties („su vaisiaus tonusų matavimo prietaisu ant pilvo“), neleidimas gerti ir pan. – moterų

nurodomi jas varginantys gimdymo proceso organizavimo nesklandumai. Itin dažnai gimdyvės skundžiasi,

kad yra paliekamos gulėti vienos (su vyru) palatoje be medicinos personalo dėmesio („įkiša galvą, paklausia:



„ar negimdai“, ir vėl dingsta“). Neatsižvelgiama į jų norimą gydymo planą, skatinama gimdyti kuo greičiau

(„nes kitos gimdyvės laukia“), nesudaromos galimybės gimdyti natūraliais gimdymo takais, gimdyti, netaikant

medikamentinio nuskausminimo ir pan. Kita dalis gimdyvių skundžiasi, jog, gimus naujagimiui, jis nebuvo joms padėtas ant krūtinės pirmajam „oda-oda“ kontaktui, tėvui nebuvo leista nukirpti virkštelės, virkštelė

kerpama nenupulsavusi. Nedidelė dalis gimdyvių nurodė pajutusios sąmoningą proceso vilkinimą, neatidų pareigų vykdymą siekiant sulaukti neoficialaus piniginio atlygio. Kalbėdamos apie gimdyklų patalpas,

gimdyvės skundėsi dėl prasto patalpų kondicionavimo, netinkamos temperatūros (per karšta/ per šalta);

patalpos, jų nuomone, galėtų būti tvarkingesnės ir jaukesnės.

11.1.1.4 Bendrieji nepasitenkinimo gimdymo ASPĮ paslaugų kokybe aspektai

Apibendrintai vertindamos visų buvimo gimdymo ASPĮ metu suteiktų paslaugų kokybę, daugiausiai (43%) pacientės priekaištų sieja su informacijos bei komunikacijos su jomis trūkumu. Panaši dalis (39%) pacienčių

turi priekaištų dėl paslaugos teikimo organizavimo ar netinkamo požiūrio į pacientes, bendravimo su jomis pobūdį (38%). Sąlyginai mažiausiai priekaištų pacientės reiškia dėl medicinos personalo nekompetencijos.

Gimdyvėms trūksta tiek bendrosios informacijos apie vykstančius procesus, gimdymo eigą ir pan., tiek

informacijos apie pačių gimdyvių sveikatos būklę, vaisiaus/ naujagimio sveikatos būklę ar praktinės informacijos apie naujagimio priežiūrą, žindymą ir pan.

Didžiausias „organizacinis“ buvimo gimdymo įstaigoje priekaištas siejamas su nepakankama gimdyvės ir

naujagimio priežiūra, daugelį procesų paliekant savieigai. Gimdyvėms taip pat nepatinka tai, kad medicinos

personalas neatsižvelgia į jų norimą gimdymo planą, nepaiso kitų pageidavimų, nusiskundimų. Gimdymo proceso metu jas žeidžia ir akivaizdus personalo darbas „konvejerio“ principu („suprantu, kad jos turi daug

darbo, bet aš juk ne kas dieną gimdau..“), kai tikimasi, kad gimdyvės gimdys taip greitai/ taip lėtai, kaip būtų patogiau atsižvelgiant į kitų tuo pačiu metu skyriuje gimdančių moterų skaičių. Gimdyvės atkreipia dėmesį ir į

tam tikras smulkmenas, kurios jas žeidžia, ir visam gimdymo procesui suteikia nemalonių atspalvių: abejingi, pikti darbuotojų veidai, žvilgsniai, neslepiamas nepasitenkinimas, replikos ir pan.). Kaip jau buvo minėta,

dalis gimdyvių jaučia netiesioginį personalo norą gauti neoficialų finansinį atlygį. O dalis gimdyvių buvo

priverstos gulėti kartu su kitomis gimdyvėmis pogimdyvinėje palatoje, nes nebuvo laisvų mokamų privačių palatų.

Kalbėdamos apie „fizinius“ patalpų ar aplinkos trūkumus gimdymo įstaigose, gimdyvės atkreipia dėmesį į ne

visai patogias sąlygas palatoje gimdyvei, naujagimiui, artimiesiems; į apleistas, senai neremontuotas

patalpas, netvarkingą, nesterilią aplinką ir pan. Kai kurių moterų gimdymo metu neveikė ar sugedo reikiama įranga, o dalis gimdyvių pageidavo belaidžių vaisiaus tonusų daviklių, kuriais jos nebūtų pririštos prie lovos

(„nes tokių jau yra normaliose ligoninėse“).



11.1.1.5 Bendrieji pasitenkinimo gimdymo ASPĮ paslaugų kokybe aspektai

Medicinos personalo kompetencija, profesionalumas – pagrindinis veiksnys, kurio tikimasi atvykus gimdyti.

Aukšta personalo kompetencija nulėmė didesnės dalies (56%) pacienčių aukštą gimdymo įstaigos vertinimą.

Be personalo profesionalumo galima išskirti ir kitus tris lygiaverčius kokybiškos paslaugos gimdymo ASPĮ

aspektus: (1) žmogišką požiūrį ir malonų bendravimą, (2) sklandų ir optimalų paslaugos organizavimą bei (3) tvarkingą patogią aplinką ir veikiančią modernią įrangą.

Kita vertus, šiuo atveju yra labai įdomus informacijos suteikimo, komunikavimo su pacientais aspekto

vertinimas. Jei, nurodant nepasitenkinimo suteiktomis paslaugomis aspektus, informacijos ir komunikavimo

trūkumas buvo vienas iš pagrindinių nepasitenkinimą paslaugos teikimu nulemiančiu aspektu, tai, nurodant pasitenkinimą paslaugos suteikimu lemiančius veiksnius, tinkamas informacijos suteikimas ir komunikavimas

yra beveik neminimas. Visa tai leidžia kelti prielaidą, kad pakankamas ir savalaikis pacientų informavimas ir komunikavimas su jais – būtina paslaugos teikimo sąlyga, nepridedanti jokio išskirtinio „bonuso“ bendrajam

paslaugos vertinimui. Privalo būti ir tiek.



Be profesionalaus personalo pasirengimo atlikti savo darbą pacientės vertina ir tai, kad gimdymo įstaigos, jų

nuomone, yra visiškai pasirengusi komplikuotiems gimdymams (tiek personalo kompetencijos, tiek turimos

įrangos prasme). Teikiant paslaugas atsižvelgiama ir į gimdyvės, ir į naujagimio poreikius („motinai ir vaikui palanki ligoninė“), ligoninės palankiai nusiteikusios gimdymams natūraliais takais, personalas operatyviai ir

profesionaliai priima būtinus sprendimus, teikia daug praktinių patarimų stanginantis, gimdant, rūpinantis naujagimiu, žindant ir pan.

Pacienčių poreikius atitinkantis ir pasitenkinimą paslaugų teikimo procesu lemiantis veiksnys – tinkama ir pakankama gimdyvės bei naujagimio priežiūra. Neretai, siekdamos išvengti „konverjerio“ principo ir

norėdamos gauti didesnį dėmesį ir priežiūrą, daugiau asmeninio kontakto su personalu, gimdyvės renkasi toliau nuo namų, tačiau mažesnį gimdyvių srautą turinčias geros reputacijos ligonines (pavyzdžiui, Vilniaus

miesto gimdyvių atveju taip yra vertinama Trakų ligoninė). Pacientės labai gerai vertina ir tai, kad medicinos

personalas įsiklauso į jų norimą gimdymo planą, nuogąstavimus.

Personalas su gimdyvėmis, jų nuomone, turėtų bendrauti maloniai ir mandagiai. Būti paslaugiais, rūpestingais, geranoriškais ir supratingais.

Patalpos turėtų būti suremontuotos, sudarytos visos sąlygos patogiai būti mamai ir naujagimiui. Aplinka

turėtų būti jauki ir tvarkinga, o gimdyvės bei naujagimio priežiūrą užtikrintų moderni įranga.



Sekantys ataskaitos skyriai, kuriuose bus išsamiau analizuojami skirtingi pacientų pasitenkinimo teikiamomis

paslaugomis aspektai, bus pristatomi atsižvelgiant į gimdyvių nurodytus aukšto pasitenkinimo paslaugos

kokybe aspektus, jų svarbą.

11.1.2 Medicinos personalo profesionalumo vertinimas

- Neonatologijos skyrių personalo kvalifikacija abejojama kiek rečiau –

Su tuo, kad akušerijos ir/ar neonatologijos paslaugas teikiančiose Lietuvos ASPĮ dirba kvalifikuotas

personalas, sutinka iš esmės visos gimdyvės. Tačiau kiek geriau medicinos personalo profesionalumą vertina

pacientės, kartu su naujagimiais gulėjusios neonatologijos skyriuose: aukšta medicinos personalo kvalifikacija neabejoja 68% mamų, gulėjusių intensyviosios terapijos skyriuose, ir 63% mamų, gulėjusių naujagimių

terapijos skyriuose.

Akušerijos-gimdymo skyrių personalo kvalifikacija neabejoja kiek mažesnė dalis gimdyvių (tik kas antra visiškai sutinka su tuo, kad ligoninėje dirba kvalifikuotas personalas). Kiek dažniau su tuo, kad gimdymo

įstaigose dirba kvalifikuotas personalas, visiškai sutinka kaunietės, III lygio paslaugas teikiančių ligoninių

pacientės bei tos gimdyvės, kurių gimdymas medicininiu požiūriu buvo sklandus. Ir priešingai, tos gimdyvės, kurių gimdymo metu buvo kilusios medicininės problemos tiek joms pačioms, tiek jų naujagimiams, kurios

turėjo sveikatos ir žindymo problemų pagimdžiusios, dažniau linkusios nesutikti, kad gimdymo įstaigų personalas yra kvalifikuotas.

- Akušerinio-gimdymo skyrių personalo kvalifikacijos vertinimas nuosekliai gerėja –

Akušeriniuose-gimdymo skyriuose dirbančio personalo kvalifikacijos vertinimas 2009-2014 metų laikotarpyje

nuosekliai gerėja: jei 2009 metais šių skyrių personalo kvalifikacija neabejojo 40% gimdyvių, tai 2014 metais taip manančių gimdyvių dalis išaugo iki 55%.



- Akušerinio-gimdymo skyrių personalo kvalifikacija vertinama panašiai tiek mažesnių miestų ir rajonų centrų, tiek didmiesčių ir apskričių centrų ligoninėse –

Akušeriniuose-gimdymo skyriuose dirbančio personalo kvalifikacijos vertinimas 2009-2014 metų laikotarpyje

nuosekliai gerėja tiek didmiesčių ir apskričių centrų ligoninėse gimdžiusių moterų nuomone, tiek gimdžiusių mažesnių miestų ir rajonų centrų ligoninėse. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad akušeriniame-gimdymo

skyriuose dirbančio personalo kvalifikacijos vertinimas didmiesčių ir apskričių centrų ir mažesnių miestų ir

rajonų centrų ligoninėse iš esmės nesiskiria.

- Didžiausias pasitenkinimas - neonatologijos skyriuose dirbančio bei gimdymus priimančio personalo darbu –

Akušerijos ir/ar neonatologijos paslaugas teikiančių paslaugų teikėjų profesionalumą pacientai vertina gerai ir labai gerai. Labiausiai medicinos personalo profesionalumu pacientės patenkintos gimdymo metu (vertinimo

vidurkis – 8,7 iš 10 galimų) bei gulint neonatologijos skyriuose (vertinimo vidurkis – 8,6 iš 10 galimų), mažiau – rūpinantis gimdyvės sveikata po gimdymo (vertinimo vidurkis – 8,1 iš 10 galimų) bei gulint ligoninėse

pavojaus nėštumui metu (vertinimo vidurkis – 7,9 iš 10 galimų).

Profesionaliausias personalas, pacienčių vertinimu, dirba intensyviosios terapijos skyriuose/ padaliniuose

(77% mamų labai patenkintos personalo profesionalumu). Panašiai aukštai vertinamas ir personalo, dirbančio naujagimių terapijos skyriuose, profesionalumas (66%).

- Pasitenkinimas personalo profesionalumu auga kiekvienais metai - Labai gerai yra tai, kad pasitenkinimas personalo profesionalumu visuose gimdymo etapuose kiekvienais

metais yra vis didesnis.

Geriau medicinos personalo profesionalumą visuose paslaugos teikimo etapuose vertina gimdyvės, kurių

gimdymo metu ar po gimdymo nekilo jokių nesklandumų nei joms, nei naujagimiams. Taip pat labiau personalo profesionalumu yra patenkintos III ir IIA lygio paslaugas teikiančių ligoninių pacientės. Gimdžiusios



Cezario pjūvio pagalba yra labiau patenkintos medicinos personalo profesionalumu rūpinantis gimdyve po

gimdymo.

- Gimdymo metu visų pareigybių personalas savo funkcijas atlieka labai profesionaliai –

Apžvelgiant tai, kaip pacientės vertina skirtingų pareigybių medicinos personalo profesionalumą gimdymo

metu ir po gimdymo, pastebima, kad visų pareigybių personalo profesionalumas geriau vertinamas gimdymo metu. Gimdymo metu visų pareigybių (akušerių, slaugytojų, gydytojų akušerių ginekologų, neonatologų,

anesteziologų) personalo profesionalumas vertinimas panašiai gerai (vertinimo vidurkiai – 8,8-8,9 balo iš 10

galimų).

Kiek prasčiau yra vertinamas personalo profesionalumas prižiūrint gimdyvę ir/ar naujagimį po gimdymo. Po gimdymo gimdyvės yra labiau patenkintos gydytojo neonatologo darbo profesionalumu (8,5 balo iš 10

galimų). Mažiausiai pacientės patenkintos akušerių/ slaugytojų bei gydytojų akušerių ginekologų darbo profesionalumu prižiūrint mamas ir naujagimius po gimdymo.

2012-2014 metų laikotarpyje medicinos personalo profesionalumo vertinimas pagal pareigybę iš esmės nekito. Išskirti galima būtų tik geresnį gydytojų neonatologų darbo profesionalumo vertinimą gimdymo metu.

Taip pat pastebima, kad, nepriklausomai nuo pareigybės, medicinos personalo profesionalumo vertinimas

priklauso nuo paslaugos suteikimo sklandumo: jei nebuvo kilusių jokių medicininių problemų nei gimdymo metu, nei po jo, personalo profesionalumas vertinamas geriau, nei tais atvejais, kai gimdymas buvo

komplikuotas, gimdyvės turėjo sveikatos problemų pagimdžiusios ar joms sunkiai sekėsi žindyti. Medicinos

personalo profesionalumą geriau linkusios vertinti ir IIA lygio paslaugas teikiančių gimdymo įstaigų pacientės. Vertinant medicinos personalo profesionalumą pogimdyviniame etape, pastebima, kad, gimdžiusios Cezario

pjūvio pagalba, geriau vertina gydytojų akušerių ginekologų profesionalumą rūpinantis gimdyvės sveikata.



- Gimdymo metu dirbančio personalo profesionalumo vertinimas iš esmės nekinta –

Gimdymo metu dirbančio medicinos personalo profesionalumo vertinimas stebimuoju 2009-2014 metų laikotarpiu iš esmės nekito (nes, šiaip ar taip, vertinamas labai gerai). Analizuojamu laikotarpiu stebimi tik

nedideli personalo profesionalumo vertinimo pokyčiai:

per pastaruosius metus kiek geriau vertinamas gydytojų anesteziologų profesionalumas;

gydytojų anesteziologų profesionalumas stebimuoju laikotarpiu kiek geriau vertinamas didmiesčių ir

apskričių centrų ligoninėse;

mažesnių miestų ir rajonų centrų ligoninių pacienčių vertinimai stebimuoju laikotarpiu nėra nuoseklūs

(iš dalies dėl nedidelės apklaustųjų imties (~200 gimdyvių)), todėl vienareikšmiškų vertinimo pokyčių

tendencijų vertinti nėra galimybės;

pastebima, kad didmiesčių ir apskričių centrų ligoninių pacientai kiek geriau vertina gydytojų

anesteziologų darbo profesionalumą, o mažesnių miestų ir rajonų centrų ligoninių pacientai –

akušerių bei slaugytojų darbo profesionalumą.



- Mamas ir naujagimius prižiūrinčio personalo profesionalumo vertinimas taip pat nekito –

Nuo 2009 metų medicinos personalo, prižiūrinčio mamas ir naujagimius po gimdymo, profesionalumo

vertinimas reikšmingai nekito.



Mažesnių miestų ir rajonų centrų bei didmiesčių ir apskričių centrų ligoninių pacienčių personalo, prižiūrinčio pogimdyviniu laikotarpiu, profesionalumo vertinimas nuo 2009 metų taip pat iš esmės nekito. Pastebima, tik,

kad didmiesčių ir apskričių centrų ligoninių pacientai personalo profesionalumą po gimdymo yra linkę vertinti

priekabiau, t.y. visų pareigybių personalo profesionalumą, prižiūrint mamas ir naujagimius, vertina kiek prasčiau nei mažesnių miestų ir rajonų centrų ligoninių pacientai.

- Prioritetinis uždavinys – kelti akušerių ir slaugytojų darbo profesionalumą prižiūrint gimdyvę po gimdymo –

Siekiant apibendrintai apžvelgti akušerinio-gimdymo skyrių personalo profesionalumo vertinimus, toliau

ataskaitoje pristatoma pasitenkinimo personalo profesionalumu tam tikrame paslaugos teikimo etape

vertinimo įtakos bendrajam pasitenkinimui personalo profesionalumu matrica. Matricą sudaro dvi susikertančios ašys: (1) „iracionali svarba bendrajam pasitenkinimo akušerijos-gimdymo skyrių personalo

profesionalumo vertinimui19“ ir (2) „racionalus pasitenkinimo personalo profesionalumu vertinimas20“.

19

„Iracionali svarba bendrajam pasitenkinimo akušerijos-gimdymo skyrių personalo profesionalumo vertinimui“

apskaičiuojama koreliuojant apibendrintus pasitenkinimo personalo profesionalumu skirtinguose paslaugos suteikimo etapuose vertinimus su bendruoju pasitenkinimo akušerijos-gimdymo skyrių darbuotojų profesionalumo vertinimu. 20

„Racionalus pasitenkinimo personalo profesionalumu vertinimas“ – pasitenkinimo personalo profesionalumu vertinimas.



Matricoje personalo profesionalumo vertinimas kiekviename paslaugos suteikimo etape priskiriamas į vieną iš

keturių segmentų:

geriau vertinamas bei bendrajam akušerijos-gimdymo skyrių personalo profesionalumo vertinimui

didesnę įtaką turintis personalo profesionalumo tam tikrame paslaugos suteikimo etape vertinimas;

geriau vertinamas bei bendrajam akušerijos-gimdymo skyrių personalo profesionalumo vertinimui

mažesnę įtaką turintis personalo profesionalumo tam tikrame paslaugos suteikimo etape vertinimas;

prasčiau vertinamas bei bendrajam akušerijos-gimdymo skyrių personalo profesionalumo vertinimui

didesnę įtaką turintis personalo profesionalumo tam tikrame paslaugos suteikimo etape vertinimas;

prasčiau vertinamas bei bendrajam akušerijos-gimdymo skyrių personalo profesionalumo vertinimui

mažesnę įtaką turintis personalo profesionalumo tam tikrame paslaugos suteikimo etape vertinimas.

Detaliau analizuojant tai, kokią įtaką bendrajam ligoninės personalo profesionalumo vertinimui turi skirtingų pareigybių personalo profesionalumo vertinimas gimdymo metu ir pogimdyvinėje priežiūroje, pastebima, kad

svarbiausi bendrajam personalo profesionalumo vertinimui yra akušerių ir gydytojų akušerių ginekologų profesionalumo vertinimai gimdymo metu. Jei šie ligoninės darbuotojų profesionalumo rodikliai yra gerai

vertinami, tikėtina ir, kad bendrasis ligoninės personalo profesionalumas bus vertinamas gerai ir taps viena iš

geros ligoninės reputacijos sudedamųjų dalių.

Akušerių/ slaugytojų darbo profesionalumas prižiūrint gimdyves po gimdymo yra vertinamas prasčiau nei vidutiniškai ir turi didesnę neigiamą įtaką bendram ligoninės medicinos personalo profesionalumo vertinimui.

Gydytojų anesteziologų ir neonatologų darbo profesionalumas gimdymo metu nors ir yra geriau nei vidutiniškai vertinamas, didesnės įtakos geresniam bendram ligoninės personalo profesionalumo vertinimui

neturi.

Gydytojų neonatologų bei akušerių ginekologų darbo profesionalumas prižiūrint naujagimį ir gimdyvę po

gimdymo yra prasčiau nei vidutiniškai vertinamas, tačiau bendram ligoninės personalo profesionalumo vertinimui didesnės įtakos tai neturi.



Apibendrinant galima teigti, kad bendram ligoninės personalo profesionalumo vertinimui prioritetinis

uždavinys šiuo metu yra pagerinti akušerių/ slaugytojų darbo profesionalumą prižiūrint gimdyves po

gimdymo.

11.1.3 Medicinos personalo požiūrio į pacientes, skiriamo dėmesio vertinimas

„Žmogiškumas“ – kitas pacientėms labai svarbus pasitenkinimo paslauga kriterijus, kurio jos tikisi atvykus

gimdyti. Pacienčių vartojama „žmogiškumo“ sąvoka iš esmės apima visas su žmogiškuoju faktoriumi susijusias medicinos personalo kompetencijas: pagarbų požiūrį į pacientę, suprantant gimdymo svarbą jos

gyvenime (ne „konvejeris“); mandagų, malonų bendravimą; dėmesį, rūpestį, paslaugumą, geranoriškumą;

atjautą ir supratingumą.

Apibendrintai analizuojant tai, kaip medicinos personalo „žmogiškumą“ pacientės įvertino skirtingais paslaugos suteikimo etapais, pastebima, kad iš esmės pacientės personalo požiūriu į jas, dėmesiu, rūpesčiu

yra patenkintos (vidutiniškai vertinama 8 balais iš 10).

Beveik kas antra gimdyvė personalo požiūriu į jas, dėmesiu ir rūpesčiu yra labai patenkinta visais paslaugos

suteikimo etapais. Tačiau, pastebima, kad kiek geriau vertinamas personalo požiūris, rūpestis ir dėmesys gimdymo metu (vertinimo vidurkis – 8,3). Taip pat personalo žmogiškosiomis kompetencijomis kiek labiau

patenkintos mamos kartu su naujagimiais gulėjusios intensyviosios naujagimių terapijos skyriuose (65% mamų yra „labai patenkintos“).

Medicinos personalo požiūrio, dėmesio ir rūpesčio vertinimas nepriklauso nuo gimdyvių socialinių demografinių charakteristikų: amžiaus, išsimokslinimo, šeiminės padėties, veikos pobūdžio iki nėštumo.

Nepriklauso šis vertinimas ir nuo to, kokiu būdu vyko gimdymas (natūraliais gimdymo takais/ Cezario pjūvio operacija), ar kiek dienų gulėjo ligoninėje pagimdžius. Pastebima, kad geriau darbuotojų žmogiškąsias

kompetencijas linkusios vertinti kaunietės ir mažesnių miestų ar kaimų gyventojos. Taip pat moterys, kurių gimdymas buvo mažos rizikos ir kurios nei gimdymo metu nei po gimdymo neturėjo medicininių ar žindymo

problemų. Geriau medicinos personalo dėmesį ir rūpestį linkusios vertinti ir tos gimdyvės, kurios palatoje

gulėjo vienos (be kitų gimdyvių), mokamoje palatoje. Analizuojant laiko perspektyvoje taip pat pastebimi pozityvūs pokyčiai: personalo požiūrio, dėmesio ir žmogiškumo vertinimas gerėja kiekvienais metais.



- Dėmesio, rūpesčio gimdyvėmis gerinimas po gimdymo - prioritetinis –

Siekiant apibendrintai apžvelgti akušerinio-gimdymo skyrių personalo žmogiškųjų kompetencijų vertinimus, toliau ataskaitoje pristatoma pasitenkinimo „žmoniškumu“ vertinimo įtakos ASPĮ rekomendavimui matrica.

Matricą sudaro dvi susikertančios ašys: (1) „rekomendavimas gimdyti konkrečioje ligoninėje21“ ir (2)

„personalo požiūrio, rūpesčio ir dėmesio vertinimas“. Matricoje personalo dėmesys kiekviename paslaugos teikimo etape priskiriamas į vieną iš keturių segmentų:

geriau vertinamas bei ligoninės rekomendavimui didesnę įtaką turintis etapas;

geriau vertinamas, tačiau ligoninės rekomendavimui mažesnę įtaką turintis etapas;

prasčiau vertinamas, tačiau ligoninės rekomendavimui didesnę įtaką turintis etapas;

prasčiau vertinamas ir mažesnę įtaką ligoninės rekomendavimui turintis etapas.

Geras personalo žmogiškųjų kompetencijų vertinimas gimdymo metu turi didesnę įtaką konkrečios ligoninės

rekomendavimui draugei ar sesei. Kiek labiau problemiškas yra personalo žmogiškųjų kompetencijų vertinimas po gimdymo: personalo dėmesys ir rūpesti šiame etape vertinamas kiek prasčiau ir tai daro

didesnę įtaką rekomenduojant konkrečią gimdymo įstaigą. Ir nors personalo požiūris į pacientes gimdymo įstaigų priimamajame vertinamas prasčiau nei kitiuose paslaugos suteikimo etapais, didesnės įtakos įstaigos

rekomendavimui gimdyti tai neturi.

Keturios iš penkių mamų (81%), gulėjusių neonatologijos paslaugas teikiančiuose ligoninių skyriuose,

personalo draugiškumu, mandagumu, paslaugumu ir bendravimu yra patenkintos. Mamos, kartu su naujagimiais gulėjusios intensyvios naujagimių terapijos skyriuose, personalo žmogiškosiomis

kompetencijomis yra kiek labiau patenkintos nei gulėjusios naujagimių terapijos skyriuose.

21

„Rekomendavimas gimdyti konkrečioje ASPĮ“ apskaičiuojamas koreliuojant personalo požiūrio, dėmesio ir rūpesčio

kiekviename akušerijos-gimdymo paslaugos suteikimo etape vertinimus su rekomendavimo gimdyti konkrečioje ligoninėje vertinimu.



11.1.4 Teikiamos informacijos, patarimų pakankamumo vertinimas

Gimdymo įstaigoje teikiama informacija ir jos išsamumas – dar vienas pacientų pasitenkinimo gimdymo įstaigose teikiamų paslaugų veiksnys. Šioje vietoje taip pat verta priminti ir dar vieną su teikiama informacija

susijusį pasitenkinimo paslauga vertinimo dėsningumą: jei informacijos nėra arba yra nepakankamai, tai daro

nemažą įtaką bendram nepasitenkinimui paslaugos kokybe; tačiau, jei informacijos yra pakankamai, papildomų „pliusų“ pasitenkinimo paslauga vertinimui tai neprideda. Taigi, galime formuluoti išvadą, kad

tinkamas išsamios informacijos teikimas – būtinas „higieninis“ veiksnys vertinant gimdymo-akušerijos paslaugų teikimą ligoninėse.

Analizuojant pacienčių pateiktus informacijos teikimo ir pakankamumo skirtingais aspektais vertinimus, apžvelgsime kiekvieną paslaugos teikimo etapą.

Pacientės, bent parą gulėjusios ligoninėse dėl pavojaus nėštumui/ vaisiui, vertindamos joms suteiktą informaciją, nurodo, kad geriausiai jos buvo informuotos apie vaisiaus būklę ir jo stebėsenos parametrus

(83% pacienčių nurodo, kad tokios informacijos joms daugiau ar mažiau, tačiau pakako). Didžiajai daliai

(74%) pacienčių taip pat pakako informacijos ir apie rizikos veiksnius nėštumo metu.

Tačiau nėštumo metu ligoninėse esančios moterys yra mažiau informuojamos apie rizikos veiksnius gimdymo metu ar apie tinkamas vietas gimdyti, specialistus. Kita vertus, to negalime vertinti kaip didelio trūkumo, nes

ne visoms nėščiosioms tokia informacija yra aktuali, būtina.

Ligoninėje nėštumo metu gautos informacijos pakankamumo vertinimas nuo pačios pacientės socialinių –

demografinių charakteristikų nepriklauso. Akivaizdu, kad tai priklauso nuo konkrečioje ligoninėje įprastos informavimo praktikos ir/ arba konkretaus darbuotojų teikiamų paslaugų kokybės.

2012 – 2014 metų laikotarpyje informacijos teikimas analizuojamais aspektais iš esmės nekito. Galima būtų

išskirti tik informacijos teikimą apie vaisiaus būklę: šios informacijos metų eigoje teikiama daugiau.



Pasirengimo gimdymui metu didesnė dalis (76%) pacienčių nurodo gaunančios pakankamai išsamią

informaciją apie vaisiaus bei pačių gimdyvių sveikatos būklę (73%). Informacijos apie gimdymo eigą, artimo

žmogaus ar personalo galimą pagalbą gimdymo metu išsamumu yra patenkintos kiek daugiau nei pusė (60%-64%) pacienčių. Labiausiai gimdyvėms trūksta informacijos (tą patvirtina ir jų pačių atsakymai į

anksčiau pristatytus atvirus klausimus) apie nemedikamentinio nuskausminimo būdus (27% pacienčių nurodė tokios informacijos apskritai negavusios; 27% pacienčių apie tai gavo neišsamią informaciją). Nors

informavimas apie medikamentinio nuskausminimo galimybes yra kiek geriau vertinamas, vis tik, 43%

moterų nurodo negavusios arba gavusios nepakankamą informaciją ir apie medikamentinio nuskausminimo būdus. Nepakankamai išsamiai gimdymo įstaigų personalas informuoja ir apie kontakto „oda-oda“ svarbą

pirmųjų valandų bėgyje (29% gimdyvių nurodo ligoninėje apie tai negavusios jokios informacijos, o 22% jų nurodo tokios informacijos gavusios nepakankamai).

- Mažiausiai prieš gimdymą teikiama informacija patenkintos vilnietės –

Įdomios informacijos teikimo rengiantis gimdymui vertinimo tendencijos atsiskleidžia vertinant pagal

pacienčių socialines-demografines bei konkrečios gimdymo patirties charakteristikas:

kaunietės bei mažesnių miestelių gimdyvės daugeliu aspektų yra geriausiai informuojamos. Taip pat

prieš gimdymą geriau informuotos apie visus rūpimus aspektus nurodo III lygio paslaugas teikiančių

ligoninių pacientės (dažniau LSMUL Kauno klinikų pacientės). Informacijos visais aspektais dažniau

pakako ir toms gimdyvėms, kurioms gimdymo metu nekilo jokių medicininių problemų (nei joms

pačioms, nei naujagimiams);

prasčiau informavimą visais aspektais pasirengimo gimdymui metu vertina Vilniaus bei Klaipėdos,

Šiaulių, Panevėžio miestų gimdyvės (jos dažniau nei kitos nurodo, kad informacijos nurodytais

aspektais visai negavo arba gavo neišsamią). Informacijos išsamumu taip pat dažniau nepatenkintos

pacientės, kurių gimdymo metu joms arba jų naujagimiams buvo iškilusios medicininės problemos.

Prasčiau teikiamos informacijos išsamumą (teikimą) vertina ir IIB lygio paslaugas teikiančių ligoninių

pacientės;

Šveicarijos programoje nedalyvaujančių ligoninių pacientės prieš gimdymą, gimdymo metu teikiamos

informacijos išsamumą linkusios vertinti geriau nei Programose dalyvaujančių ligoninių pacientės;

Pirmą kartą gimdančioms moterims dažniau nei didesnę patirtį turinčioms gimdyvėms nepakanka

informacijos apie gimdymo eigą, galimą personalo pagalbą gimdymo metu, „oda-oda“ kontakto

svarbą;

Įvairių informacijos aspektų vertinimo kontekste išsiskiria informavimo apie medikamentinius

nuskausminimo būdus vertinimas: mažiau tokios informacijos trūkumu skundžiasi gimdžiusios Cezario



pjūvio pagalba (ir tai yra suprantama), tačiau gimdžiusios natūraliais takais dažniau nurodo

informacijos apie galimą medikamentinį nuskausminimą gavusios nepakankamai arba apskritai

negavusios. Kaimų gyventojos, IIA lygio paslaugas teikiančių ligoninių pacientės dažniau nurodo

negavusios jokios informacijos apie medikamentinio nuskausminimo būdus;

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į informavimo apie kontakto „oda-oda“ svarbą. Tokios informacijos

dažniau pasigenda labiau išsimokslinusios pacientės, klaipėdietės, šiaulietės, panevėžietės. Vilnietės

dažniau nurodo tokios informacijos gimdymo įstaigoje apskritai negavusios. Mažiau arba visai

neinformuojamos apie šio kontakto svarbą ir gimdančios Cezario pjūvio būdu (gimdžiusios natūraliais

takais tokios informacijos trūkumu dažniau nesiskundžia). Pacientės, kurių gimdymo metu joms ar jų

naujagimiams buvo kilusios medicininės problemos taip pat dažniau nurodo tokios informacijos

gavusios nepakankamai arba ir visai negavusios.

Tiriamojo laikotarpio perspektyvoje didelių informacijos pateikimo rengiantis gimdymui pokyčių nestebima. Gal tik kiek pagerėjo informacijos apie gimdyvės sveikatą, gimdymo eigą ir etapus, galimą personalo pagalbą

gimdymo metu teikimas. Analizuojant informavimo apie „oda-oda“ kontakto svarbą tiriamo laikotarpio

perspektyvoje, pastebima, kad daugiausia apie tai buvo informuojama 2012 metais, o vėlesniais metais informavimas apie šio kontakto svarbą sumažėjo, tačiau išlieka didesnis nei 2009 metais.

Didmiesčių ir apskričių centrų gimdymo įstaigose prieš gimdymą teikiamos informacijos išsamumas tiriamuoju

laikotarpiu kažkiek gerėjo arba išliko toks pat, tačiau mažesnių miestų ir rajonų centrų ligoninių pacientės teikiamos informacijos išsamumu mažiausiai patenkintos 2014 metais (stebimas prastenis informacijos

išsamumo vertinimas beveik visais aspektais).



Po gimdymo išsamiausiai informacija teikiama apie naujagimio sveikatos būklę (79% gimdyvių nurodo apie tai gavusios labai išsamią arba išsamią informaciją), gimdyvės asmeninę higieną (74%) bei jos sveikatos

būklę (68%), naujagimiui daromus skiepus, atliekamus tyrimus (66%).

Mažiausiai gimdyvių nurodo gavusios išsamios informacijos apie naujagimio miego ypatybes (39%), refleksus

(49%), pakankamą mitybą nusakančius požymius (50%).

Apie taisyklingą žindymą pakankamai informacijos nurodo gavusios 61% pacienčių; kas ketvirtai (25%)

tokios informacijos nepakako, o 14% gimdyvių teigia tokios informacijos apskritai negavusios.



Pateikiamos informacijos išsamumo vertinimų tendencijos analogiškos kaip ir informacijos pateikimo

rengiantis gimdymui išsamumo vertinimo tendencijoms:

labiau pateikiamos informacijos išsamumu patenkintos kaunietės bei mažesnių miestelių, kaimų

gyventojos; ligoninių teikiančių III lygio (LSMUL Kauno klinikos) bei IIA lygio paslaugas pacientės;

Šveicarijos programoje nedalyvaujančių ligoninių pacientės (IIA lygio); gimdyvės, kurių tiek

gimdymas, tiek pogimdyvinis laikotarpis praėjo be jokių nesklandumų;

reikiamos informacijos negaunančios arba gaunančios neišsamiai dažniau nurodo vilnietės (VU

Santariškių klinikų, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės pacientės), IIB lygio paslaugas teikiančių

ligoninių pacientės; pacientės, kurių gimdymo metu kilo medicininės problemos joms arba

naujagimiams, kurios turėjo medicininių problemų pagimdžius, turėjusioms žindymo problemų. Taip

pat pastebima, kad dažniau pateikiamos informacijos išsamumu mažiau patenkintos yra aukštesnes

pajamas ir aukštesnį išsimokslinimą turinčios pacientės (vilnietės).

Lyginant teikiamos informacijos po gimdymo išsamumo vertinimą 2014 metais su situacija 2009 metais, galima teigti, kad didelių pokyčių nėra. Gal tik kiek pagerėjo informacijos apie gimdyvės asmeninę higieną po

gimdymo teikimas. Kiek mažiau moterys patenkintos informacijos apie krūtų priežiūrą, taisyklingą žindymą

bei jo privalumus motinai bei naujagimiui, naujagimio miego ypatumus išsamumą.

- Mažesnių miestų ir rajono centrų ligoninių gimdyvės geriau informuojamos ar turi mažesnius su informacija siejamus lūkesčius? –

Didmiesčių ir apskričių centrų ligoninių pacientės 2009-2014 metų laikotarpyje ėmė geriau vertinti teikiamos

informacijos apie gimdyvės higieną po gimdymo teikimą. Tačiau informacijos apie krūtų priežiūrą, taisyklingą

žindymą ir jo privalumus išsamumas tiriamuoju laikotarpiu miestų ligoninėse, remiantis pacienčių vertinimais,

suprastėjo. Visai kitokia situacija stebima mažesnių miestų ir rajonų centrų ligoninėse. Čia visais tiriamais informacijos aspektais gimdyvės stebimuoju laikotarpiu yra labiau patenkintos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai,

kad visais informacijos aspektais mažesnių miestų ir rajonų centrų ligoninių pacientės teigia turinčios išsamesnės informacijos nei didmiesčių ir apskričių centrų ligoninių pacientės. Turint šias vertinimo



tendencijas omeny galimi, du informacijos aiškinimo būdai: (1) mažesnių miestų ir rajonų centrų ligoninėse

informacijos teikimo pacientėms kultūra iš tiesų yra gerokai aukštesnio lygio arba (2) mažesnių miestų ir

rajonų centrų ligoninių gimdyvių lūkesčiai, siejami su informacijos išsamumu ir poreikiu, yra gerokai mažesni nei didesnius vertinimo kriterijus ir lūkesčius turinčių, neretai įvairiuose mokymuose nėštumo metu

dalyvavusių, didmiesčių ir apskričių centrų ligoninių pacienčių.

Žvelgiant į apačioje pateikiamą grafinę iliustraciją, galima teigti, kad beveik visose ligoninėse yra praktiškai parodoma, paaiškinama kaip prižiūrėti naujagimio bambutę.



Šešioms iš dešimties gimdyvių buvo parodyta, kaip taisyklingai žindyti, apiprausti naujagimį, išvalyti akis,

ausis, nosį, burną. Kas antrai buvo paaiškinta apie naujagimių odos priežiūrą, iššutimų profilaktiką,

taisyklingą vystymą, sauskelnių naudojimą, taisyklingą kūdikio laikymą, nešiojimą.

Tačiau galima išskirti ir tris įgūdžius, kuriuos mokėti gimdyvės turėtų, tačiau ligoninėje tai nėra parodoma: tik kas trečiai buvo parodyta kaip ištraukti pieną rankomis, kas ketvirtai – kaip mankšinti kūdikį. Kaip suteikti

pirmąją pagalbą kūdikiui užspringus paaiškinama ar parodoma tik išskirtiniais atvejais (tai paaiškinta buvo

17% gimdyvių).

Daugumos įgūdžių praktiškai pamokytos dažniau buvo jauniausio amžiaus gimdyvės (iki 26m.), gimdžiusios pirmą kartą, kaunietės (dažniau LSMUL Kauno klinikų pacientės) bei miestelių ligoninių pacientės. Geresnis

gimdyvių apmokymas kaip praktiškai prižiūrėti naujagimį dažniau vykdomas ir IIA bei III lygio paslaugas

teikiančiose ligoninėse; ligoninėse, kurios nedalyvauja Šveicarijos programose (IIA lygis).

Lyginant su 2009 metais apklaustų gimdyvių patirtimi, nėra nei vieno praktinio įgūdžio, apie kurį 2014 metais aiškinama, praktiškai rodoma daugiau. Tačiau apie tai, kaip taisyklingai nešioti naujagimius, valytis akis,

ausis, nosį, burną, prižiūrėti odą, mankštinti kūdikį, gimdyvės informuojamos rečiau nei 2009 metais.

Nėra tokio įgūdžio, apie kurį laikotarpyje nuo 2009 metų didmiesčių ir apskričių centrų ligoninėse pradėjo labiau aiškinti. Tačiau 2014 metais, lyginant su 2009 metais, mažiau pacienčių buvo praktiškai parodyta kaip

taisyklingai nešioti kūdikį, kaip valyti akis, nosį ir pan., kaip prižiūrėti naujagimių odą, mankštinti.

Mažesnių miestų ir rajonų centrų ligonėse analizuojamu laikotarpiu stebimos tik nepakitusios arba

gerėjančios tendencijos: gimdyvėms dažniau imta rodyti kaip taisyklingai žindyti kūdikį, ištraukti pieną rankomis, taisyklingai nešioti, suteikti pirmąją pagalbą užspringus, taisyklingai vystyti. Taip pat pastebima ir

tai, kad mažesnių miestų ir rajonų centrų ligoninėse didesnei daliai pacienčių yra parodoma daugelis praktinių



naujagimių priežiūros įgūdžių (taisyklingas žindymas, nešiojimas, vystymas, odos priežiūra, mankštinimas,

pagalba užspringus).

- Vis dar pasitaiko nenuoseklaus pacientų informavimo atvejų –

Teikiant informaciją pacientams labai svarbu

teikti ją nuosekliai. Tuo tarpu neretai pasitaiko situacijos, kuomet, vieni darbuotojai tą patį

dalyką teikia vienokią informaciją, kiti –

kitokią. Itin dažnai tokios situacijos pastebimos rodant gimdyvėms kaip prižiūrėti naujagimį

(senos vs. naujos naujagimių priežiūros „mados“).

Su tokiomis skirtingos informacijos teikimo situacijomis susidūrė kas trečia (37%) gimdyvė. Nenuosekli informacija gimdyvėms dažniau buvo suteikta miestelių ligoninėse, teikiančiose IIA lygio paslaugas,

nedalyvaujančiose Šveicarijos programoje. Nenuoseklios informacijos suteikimą taip pat dažniau nurodo tos gimdyvės, kurių gimdymo metu nebuvo jokių medicininių problemų.

Tačiau, žvelgiant į šį informacijos suteikimo aspektą tiriamoje laiko perspektyvoje, pastebimos pozityvios

tendencijos: 2012 metais tokių nenuoseklios informacijos suteikimo atvejų buvo daugiau nei 2014 metais.



Kita pakankamai dažnai problema gydymo įstaigose – medicininės informacijos pateikimas. Neretai medicinos

personalo pateikiama informacija dėl naudojamų medicininių terminų, išsireiškimų pacientams yra ne visai

suprantama/ nesuprantama.

Apklausos metu gimdymo įstaigų pacientės nurodė, kad medicinos personalo joms teikiama informacija yra pateikiama suprantamai, paprastai ir aiškiai (vertinimo balas – 7,7 iš 10 galimų). Kas antra gimdyvė

medicininės informacijos pateikimu yra labai patenkinta.

Teikiamos informacijos pateikimu dažniau patenkintos kaunietės (dažniau Kauno miesto klinikinės bei Respublikinės Kauno ligoninių pacientės) bei kaimų gyventojos. Gimdančios antrą kartą, gimdymo metu ir po

gimdymo neturėjusios jokių gimdymo ar žindymo problemų, taip pat dažniau nurodo esančios patenkintos

medicininės informacijos pateikimu. Informacijos pateikimas taip pat geresnis IIA lygio paslaugas teikiančiose ligoninėse bei tose ligoninėse, kurios nedalyvauja Šveicarijos programose. Kiek daugiau mažiau patenkintų

informacijos pateikimu yra Vilniuje (dažniau Vilniaus miesto klinikinės ligoninės pacientės), IIB lygio paslaugas teikiančiose ligoninėse.

Gerai yra tai, kad stebimo laikotarpio perspektyvoje pacienčių pasitenkinimas teikiamos medicininės informacijos pateikimu nuosekliai auga.

Didesnė dalis (65%) neonatologijos

paslaugas teikiančių skyrių pacientų mamų nurodo, kad medicinos personalas reikiamą

informaciją apie ligos eigą, naujagimiams atliekamus tyrimus, taikomą gydymą, nurodo

neprašomas, savo iniciatyva. Tik kas trečia naujagimio mama (34%) nurodo, kad

reikiamos medicininės informacijos personalo

reikėjo prašyti. Tik viena mama nurodo, kad reikiamos informacijos apie jos kūdikio ligos

eigą, tyrimus bei gydymą naujagimių skyriuje/ padalinyje negavo.

Skirtumų, teikiant medicininę informaciją pacientų tėvams internsyviosios terapijos skyriuje ar naujagimių terapijos skyriuje, nėra.

11.1.5 Pasitenkinimui paslauga įtakos turintys organizaciniai paslaugos suteikimo aspektai

11.1.5.1 Akušerinių-gimdymo paslaugų teikimo organizaciniai aspektai

Nėštumo metu ligoninėje gulėjusios pacientės tyrimų laukimu ir ištyrimo kokybe liko patenkintos (vertinimo vidurkis – 8 balai iš 10 galimų). Didžiajai daliai pacienčių tyrimai buvo atlikti laiku (82% pacienčių tyrimų

laukimo terminu buvo patenkintos); panašią dalį (80%) pacienčių tenkina ir ištyrimo kokybė.



Nuo 2012 metų pasitenkinimo tyrimų laukimo terminu ir ištyrimo kokybe vertinimas nuosekliai gerėja.

Pasitenkinimą gimdymo paslaugos suteikimu gali įtakoti ir gimdymo būdas. 2012-2014 metais 77% moterų gimdė natūraliai gimdymo takais. 14% gimdyvių, gimdant natūraliais gimdymo takais, buvo taikyta epidurinė

nejautra. Cezario pjūvio operacijos pagalba tiriamuoju laikotarpiu gimdė 24% moterų. 7% moterų Cezario pjūvio operacija buvo atlikta pasiūlius gydytojui, 8% moterų – atlikta planuota Cezario pjūvio operacija, 8%

moterų gimdymas prasidėjo natūraliais gimdymo takais, baigėsi – Cezario pjūvio operacija. 1% gimdyvių

Cezario pjūvio operacija buvo atlikta joms pačioms paprašius.

Natūraliais gimdymo takais be medikamentinio nuskausminio dažniau nurodė gimdžiusios moterys, gimdžiusios antrą, trečią ar daugiau kartų, miestelių gyventojos, IIA lygio paslaugas teikiančių ligoninių

pacientės. Tokiu būdu gimdžiusios moterys dažniau nurodė, kad gimdymo metu nei joms, nei vaikui nekilo jokių medicininių problemų.

Natūraliais takais su epidurine nejautra dažniau nurodo gimdžiusios 27-30 metų amžiaus moterys; vilnietės ir kaunietės; gimdančios 1 kartą; ligoninių, teikiančių III arba IIB lygio paslaugas, pacientės; Šveicarijos

programose dalyvaujančių ligoninių pacientės. Gimdymų tokiu būdu daugiau buvo atlikta 2013 ir 2014 metais.

Cezario pjūvio operacijos pagalba gydytojui pasiūlius gimdžiusioms moterims gimdymo metu dažniau kilo

medicininių problemų (tiek joms pačioms, tiek kūdikiui). Tokiu būdu dažniau nurodo gimdžiusios III lygio

paslaugas teikiančių ligoninių pacientės.

Planuotos Cezario pjūvio operacijos dažniau buvo atliktos vyresnio amžiaus moterims, gimdžiusioms antrą, trečią ir daugiau kartų. Tokiu būdu gimdančiųjų daugiau yra tarp III lygio paslaugas teikiančių ligoninių

pacienčių.



Natūraliais takais pradėjusios gimdyti, o gimdymą baigusios Cezario pjūvio operacija, dažniau gimdė pirmą

kartą ir jų gimdymo metu buvo kilusios medicininės problemos tiek gimdyvei, tiek vaikui.

Atsakydamos į atvirus klausimus, kas gimdymo metu galėjo būti atlikta kitaip, didesnė dalis pacienčių skundėsi, jog joms gimdymo metu nebuvo leista keisti padėties, pasirinkti norimą padėtį stangų metu ir pan.

Prašant detaliau nurodyti kokios galimybės gimdyvėms buvo suteiktos gimdymo metu, paaiškėjo, kad didesnė dalis gimdyvių (69%) gimdymo metu galimybę judėti ir keisti padėtį turėjo. Galimybę pasinaudoti

epidurine nejautra (58%) ar pasirinkti nuskausminimą kitais medikamentiniais būdais (48%) taip pat turėjo nemaža dalis moterų. Panaši dalis (57%) pacienčių gimdymo metu galėjo gerti skysčius. 41% moterų

gimdymo metu galėjo pasirinkti patogią padėtį stangų metu.

Kita vertus, šiuos duomenis galima „skaityti“ ir iš kitos pusės: 59% nebuvo leista pasirinkti patogesnės

padėties stangų metu; kas antra (52%) neturėjo galimybės nuskausminti leidžiamais medikamentais, o epidurine nejautra neturėjo galimybe naudotis 42% gimdyvių.

Rečiausiai Lietuvos gimdymo įstaigose gimdyvėms siūloma naudotis linksminančiomis dujomis (12%).

Pakankamai retai, siekiant nuskausiminimo, atliekami masažai (22%). Tik kas trečia gimdyvė (36%) turi

galimybę bandyti nuskausminti vandens procedūromis (naudojantis dušu ar vonia).

Analizuojant gimdymo metu gimdyvėms suteiktas galimybes pagal jų gimdymo istoriją ir gimdymo įstaigą,

pastebimos tokios tendencijos:

skausmą mažinti masažais dažniau galėjo kaunietės, gimdžiusios natūraliais gimdymo takais, III ir

IIA lygio paslaugas teikiančių ligoninių pacientės. Tokios galimybės neturėjusios dažniau nurodo IIB

lygio paslaugas teikiančių ligoninių pacientės bei gimdžiusios Cezario pjūvio operacijos pagalba;

skausmą malšinti vandens procedūromis dažniau galėjusius nurodo kaunietės, šiaulietės, gimdžiusios

natūraliais gimdymo takais; gimdyvės su mažu rizikos laipsniu, III bei IIA lygio paslaugas teikiančių

ligoninių pacientės. Vandens procedūros nuskausminimui dažniau nebuvo siūlomos vilnietėms bei

kaimų gyventojoms; moterims, gimdžiusioms Cezario pjūvio operacijos pagalba; bei toms moterims,

kurių gimdymo metu buvo kilusios medicininės problemos. Vandens procedūros nuskausminimui

dažniau nesiūlomos ir IIB lygio paslaugas teikiančiose ligoninėse;

linksminančias dujas nuskausminimui naudoti dažniau nurodo turėjusios galimybę kaunietės, III lygio

paslaugas teikiančių ligoninių pacientės. Tokia nuskausminimo galimybė rečiau siūloma IIB lygio

ligoninių pacientėms;



leidžiamais medikamentais nuskausminimą atlikusios dažniau nurodė vilnietės, gimdžiusios natūraliais

gimdymo takais, gimdyvės su mažu rizikos laipsniu. Leidžiami medikamentai rečiau buvo siūlomi

kaimų gyventojoms, moterims, pagimdžiusios Cezario pjūvio operacijos pagalba, turėjusioms

medicininių problemų gimdymo metu. Taip pat pastebima, kad 2014 metais nuskausminimo

galimybių leidžiamais medikamentais turėjo daugiau gimdyvių nei 2012 metais;

epidurinę nejautrą rinktis dažniau turėjo galimybę vilnietės ir kaunietės, gimdžiusios pirmą kartą, IIB

lygio paslaugas teikiančių ir Šveicarijos programoje dalyvaujančių ligoninių pacientės. Mažesnes

galimybes rinktis epidurinę nejautrą turėjo miestelių bei kaimų gyventojos;

galimybę judėti gimdymo metu ir keisti padėtį dažniau nurodė kaunietės, šiaulietės, panevėžieties;

moterys, gimdžiusios natūraliais gimdymo takais; gimdyvės, kurių gimdymo metu nebuvo kilusios

medicininės problemos, IIA lygio paslaugas teikiančių ligoninių pacientės. Rečiau galimybę gimdymo

metu judėti ir keisti padėtį nurodė turėjusios vilnietės; moterys, gimdžiusios Cezario pjūvio pagalba;

turėjusios medicininių problemų gimdymo metu bei III lygio paslaugas teikiančių ligoninių pacientės.

Taip pat pastebima, kad 2014 metais gimdyvių, nurodžiusių, kad gimdymo metu turėjo galimybę

judėti ir keisti padėtį, buvo daugiau nei 2012 metais;

gimdymo metu vartoti skysčius dažniau nurodo turėjusios galimybę kaunietės, klaipėdietės,

panevėžietės; moterys, gimdžiusios natūraliais gimdymo takais bei III lygio paslaugas teikiančių

ligoninių pacientės. Vilnietės, moterys, gimdžiusios Cezario pjūvio pagalba, turėjusios problemų

gimdymo metu, bei IIB lygio paslaugas teikiančių ligoninių pacientės dažniau nurodo tokios

galimybės neturėjusios. 2014 metais gimdyvių dalis, gimdymo metu galėjusių vartoti skysčius, yra

didesnė nei 2012 metais.

padėtį stangų metu keisti turėjusios galimybę dažniau nurodo miestelių gyventojos, moterys,

gimdžiusios natūraliais gimdymo takais, IIA lygio paslaugas teikiančių ligoninių pacientės. Vilnietės,

moterys, gimdžiusios Cezario pjūvio operacijos pagalba, bei IIB lygio paslaugas teikiančių bei

Šveicarijos programoje dalyvaujančių ligoninių pacientės dažniau nurodė galimybės stangų metu

keisti padėtį neturėjusios.

Apibendrinant 2009-2014 metais įvykusius pokyčius, suteikiančius galimybes moterims patogiau jaustis

gimdymo metu, pastebima, kad visomis galimybėmis 2014 metais gali naudotis daugiau moterų. Kiek labiau padidėjo galimybės nuskausminimui rinktis vandens procedūras, leistis medikamentus, gerti skysčius. Moterų

dalis, turėjusių galimybes pasirinkti patogią padėtį stangų metu, nuskausminti masažais ar linksminančiomis

dujomis, paaugo kiek mažiau.

Didmiesčių bei apskričių centrų ligoninėse stebimuoju laikotarpiu gimdyvės turi didesnes galimybes

nuskausminimui naudoti vandens procedūras, leidžiamus medikamentus, gerti skysčius. Mažesnių miestų ir

rajonų centrų ligoninėse per pastaruosius metus gimdymo metu moterims dažniau leidžiama gerti skysčius, nuskausminimui buvo leidžiami medikamentai. Lyginant gimdymo metu pacienčių turimas galimybes

didmiesčių ir apskričių centrų ir mažesnių miestų ir rajonų centrų ligoninėse, pastebima, kad didmiesčių bei apskričių centrų ligoninėse moterys turi daugiau galimybių nuskausminimui naudoti vandens procedūras,

joms dažniau taikoma epidurinė nejautra; mažesnių miestų ir rajonų centrų ligoninių pacientės gimdymo

metu dažniau turi galimybę judėti, keisti padėtį, pasirinkti patogią padėtį stangų metu.





Dalis moterų, kalbėdamos apie gimdymo paslaugos suteikimo kokybę, skundžiasi nekokybiškai atliktu

nuskausminimu (dažniausiai turimas omeny medikamentinis nuskausminimas, epidurinė nejautra). Siekiant

išsisaiškinti šios problemos mastą, gimdyvės, kurioms buvo taikomas medikamentinis nuskausminimas, buvo paprašytos įvertinti pasitenkinimą nuskausminimo kokybe.

Apskritai galima vertinti, kad nuskausminimo kokybe gimdyvės yra patenkintos (vertinama 8 balais iš 10

galimų). Daugiau ar mažiau nuskausminimo kokybe patenkintos 79% gimdyvių, nepatenkintos - 11%

gimdyvių.

Nuskausminimo kokybe dažniau liko patenkintos vilnietės ir kaunietės; moterys, kurių gimdymo metu ar po gimdymo nekilo jokių medicininių problemų, bei moterys gimdžiusios Cezario pjūvio operacijos pagalba.

Dažna gimdyvė nori, kad iškart po gimdymo pirmajam kontaktui naujagimis joms būtų padėtas ant krūtinės. 2012-2014 metais tokią galimybę turėjo 66% gimdyvių. Dažniau „oda-oda“ kontaktą turėjo gimdžiusios antrą

kartą, gimdžiusios natūraliais gimdymo takais, gimdymo metu neturėjusios jokių medicininių problemų, IIA

lygio paslaugas teikiančių ligoninių pacientės.

Kas trečia gimdyvė tokios galimybės neturėjo. Dažniau tai - moterys, gimdžiusios pirmą kartą, gimdžiusios

Cezario pjūvio operacijos pagalba, bei moterys, kurių gimdymo metu buvo kilusios medicininės problemos

joms pačioms arba naujagimiui.

Gimdyvės iš esmės sutinka, kad sąlygos kartu būti ir gimdyvių artimiesiems gimdymo įstaigose yra: su tuo

sutinka 83% gimdyvių. 14% gimdyvių nurodo tokių sąlygų neturėjusios.

Dažniau geras sąlygas kartu būti ir artimiesiems nurodo vilnietės, kaunietės, III bei IIA lygio paslaugas

teikiančių ligoninių pacientės. Klaipėdietės dažniau nurodo gerų sąlygų kartu būti ir artimiesiems neturėjusios.



Džiugu yra tai, kad geras sąlygas būti kartu su gimdyvėmis gimdymo įstaigose kiekvienais metais turi vis

daugiau gimdyvių artimųjų.

Geresnių sąlygų sudarymas gimdyvių artimiesiems būti kartu tiriamuoju laikotarpiu dažniau stebimas

didmiesčių ir apskričių centrų gimdymo įstaigose. Mažesnių miestų ir rajonų centrų gimdymo įstaigose situacija šiuo klausimu taip pat po truputį gerėja.

Gimdymo įstaigose gimdyvėms sudaromos ne tik geros sąlygos būti kartu su savo artimaisiais, bet ir joms

pačioms visą parą būti kartu su savo naujagimiu. Su tuo sutinka net 95% gimdyvių.

Sudarytomis tinkamomis sąlygomis gimdyvėms būti kartu su naujagimiais labiausiai džiaugiasi kaunietės;

moterys, gimdžiusios natūraliais gimdymo takais; moterys, gimdymo metu neturėjusios medicininių problemų, bei III arba IIA lygio paslaugas teikiančių ligoninių pacientės.

Nuo 2012 metų sąlygos, sudaromos gimdyvėms būti su naujagimiais kartu visą parą, po truputį gerėja.



Vis geresnės sąlygos gimdyvėms būti kartu su naujagimiais sudaromos tiek didmiesčių ir apskričių centrų

gimdymo įstaigose, tiek mažesnių miestų ir rajonų centrų gimdymo įstaigose. Sąlygos gimdyvėms būti kartu

su naujagimiais visą parą didmiesčių ir apskričių centrų ir mažesnių miestų ir rajonų centrų gimdymo įstaigose iš esmės nesiskiria.

11.1.5.2 Neonatologinių paslaugų teikimo organizaciniai aspektai

Geros sąlygos tėvams būti šalia savo naujagimių sudarytos ir neonatologijos paslaugas teikiančiuose ligoninių

skyriuose/ padaliniuose. Su tuo sutinka didžioji dauguma (85%) šių skyrių pacientų tėvų. Sąlygas tėvams būti kartu su naujagimiais vienodai vertina tiek intensyviosios terapijos, tiek naujagimių terapijos skyrių pacientų

tėvai.



Daugiau nei pusė (54%) intensyviosios terapijos

skyriuose gydomų naujagimių tėvų savo vaikus

galėjo lankyti kada panorėję, be jokių apribojimų.

Kas ketvirta mama (26%) teigia galėjusi daryti naujagimį lankyti tik nustatytu laiku. Dalis mamų

nurodė, kad naujagimius ėjusios lankyti tuo

metu, „kai buvo mažiau slaugytojų, mažiau apžiūrų“.

Trys iš keturių naujagimių skyriuose gydytų

naujagimių mamų nurodo, kad su naujagimiais

jos buvo nuolat vienoje palatoje. 22% mamų naujagimius buvo leista lankyti tik tam tikru

metu. Daliai mamų kartu su naujagimiu buvo leista būti tik praėjus parai nuo atvykimo.

Naujagimio žindymas tiek intensyviosios terapijos, tiek naujagimių skyriuose dažniau

buvo skatinamas tik iš dalies. Tik kas trečia

paciento mama nurodo, kad žindymas buvo skatinamas, o kas penkta teigia, kad žindyti

apskritai nebuvo skatinama.

11.2 Pacientų saugumo jausmo gimdymo įstaigose vertinimas

- Saugiausiai jautėsi neturėjusios medicininių problemų nei gimdymo metu, nei po gimdymo, nei žindant naujagimį –

Iš esmės galima teigti, kad gimdymo įstaigų pacientės jaučiasi saugios: 52% gimdyvių jautėsi labai saugios, 34% gimdyvių – labiau saugios nei nesaugios. Tik kas dešimta (12%) gimdyvė nurodo gimdymo įstaigoje

nesijautusi saugi.



Saugumo jausmas gimdymo įstaigoje labai susijęs su gimdymo eigos bei vaiko priežiūros sklandumu:

nesaugiai gimdymo įstaigoje besijautusios dažniau nurodė moterys, kurių gimdymo eigoje kilo medicininės

problemos tiek joms pačioms, tiek kūdikiui; kurios turėjo medicininių problemų ir pagimdžius; tos, kurios turėjo problemų žindydamos kūdikį. Tokios moterys, kaip taisyklė, ligoninėje gulėjo 4 ir daugiau parų.

Daugiau nesaugumą gimdymo įstaigose juto bedarbės, moksleivės bei studentės, neįgalios moterys (apklaustos 2 neįgalios gimdyvės).

Labai saugiai gimdymo įstaigoje dažniau nurodo besijautusios vidutinio amžiaus (27-30m.) gimdyvės, kaunietės, bei tos moterys, kurių gimdymo metu ar po gimdymo nebuvo jokių medicininių problemų.

Saugiausiai taip pat dažniau jautėsi III lygio paslaugas teikiančių ligoninių pacientės.

Analizuojant pacienčių saugumo jausmo vertinimus gimdymo įstaigose tiriamuoju laikotarpiu, pastebima

pozityvi tendencija: auga labai saugiai gimdymo įstaigose besijaučiančių pacienčių dalis.

- „Miestų“ gimdymo įstaigų pacientės gimdymo įstaigose jaučiasi vis saugesnės –

Pacienčių saugumo jausmo gimdymo įstaigose augimas labiau fiksuojamas didmiesčių ir apskričių centrų

gimdymo įstaigose. Mažesnių miestų ir rajonų centrų gimdymo įstaigose pacienčių saugumo jausmas nuo 2012 metų pagerėjo nežymiai. Apskritai galima teigti, kad didmiesčių ir apskričių centrų ligoninių pacientės

jaučiasi saugiau nei mažesnių miestų ir rajonų centrų pacientės.

- Naujagimio priežiūra ir stebėsena akušeriniuose skyriuose užtikrinama –

Didžioji dauguma (90%) mamų gimdymo įstaigose jaučiasi saugios ir dėl naujagimių. Beveik nėra abejojama,

kad naujagimio priežiūra ir stebėsena gimdymo įstaigose yra užtikrinama. Tik 8% gimdyvių mano priešingai.

Dažniau tinkama naujagimio priežiūra ir stebėsena visiškai neabejoja kaunietės, III lygio paslaugas teikiančių

ligoninių pacientės. Tokią nuomonę turinčios moterys dažniau neturėjo jokių medicininių problemų gimdant ar po gimdymo, žindydamos naujagimį. Tinkama naujagimių priežiūra abejojančių pacienčių daugiau yra tarp

klaipėdiečių, IIB lygio paslaugas teikiančių ligoninių pacienčių. Paprastai šios moterys dažniau turėjo medicininių problemų gimdymo metu ar po gimdymo, joms sunkiau sekėsi ir žindyti naujagimį.



Pacienčių dalis, visiškai sutinkančių su tuo, kad akušeriniuose skyriuose naujagimių priežiūra ir stebėsena yra

visiškai užtikrinama, nuo 2012 metų po truputį, tačiau nuosekliai, auga.

- „Miestų“ gimdymo įstaigų pacientės jaučiasi saugesnės ir dėl savo naujagimių priežiūros –

Nuomonės, apie tai, kad naujagimių priežiūra ir stebėsena yra tinkamai užtikrinama viso buvimo ligoninėje

metu, pozityvus pokytis (nuomonė gerėja) labiau būdingas didmiesčių ir apskričių centrų gimdymo įstaigų pacientėms. Mažesnių miestų ir rajonų centrų gimdymo įstaigų pacienčių nuomonė apie tinkamą naujagimių

priežiūrą akušeriniuose skyriuose nuo 2012 metų iš esmės nepagerėjo, o dažnu atveju net ir pablogėjo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad didmiesčių ir apskričių centrų gimdymo įstaigų pacietės yra ramesnės dėl

tinkamos savo naujagimių priežiūros nei mažesnių miestų ar rajonų centrų gimdymo įstaigų pacientės.

- Neonatologiniuose skyriuose gydomi naujagimiai – saugūs, jų priežiūra - užtikrinta –

Neonatologiniuose ligoninių skyriuose/ padaliniuose gydomų naujagimių mamos naujagimių gydymo įstaigose taip pat jaučiasi saugios: daugiau ar mažiau saugios besijaučiančios nurodo 91% mamų. Mamos, kurių

naujagimiai gydomi intensyviosios terapijos skyriuose, nurodo besijaučiančios kiek saugiau nei naujagimių terapijos skyrių pacientų mamos.



Beveik visos (91%) mamos yra užtikrintos ir dėl to, kad jų naujagimio stebėsena neonatologijos paslaugas teikiančiuose ligoninių skyriuose/ padaliniuose yra užtikrinama. Tiesa, intensyvios terapijos skyrių/ padalinių

pacientų mamos tuo įsitikinusios kiek tvirčiau nei naujagimių terapijos padalinių pacientų mamos.

- Dauguma gimdyvių gimdymo įstaigose jaučiasi gerai prižiūrimos –

45% gimdyvių visiškai sutinka su tuo, kad viso buvimo gimdymo įstaigoje metu reikiama gimdyvės stebėsena

ir priežiūra buvo užtikrinta. Dar 39% gimdyvių taip pat su tuo, tiesa, kiek nuosaikiau, sutinka. Gimdyvės priežiūra nepatenkintos 14% gimdyvių.

Su tinkama gimdyvės priežiūra gimdymo įstaigoje dažniau visiškai sutinka kaunietės, moterys, gimdžiusios

Cezario pjūvio pagalba, bei moterys, kurių gimdymo metu ar po gimdymo nebuvo kilusių jokių medicininių problemų. Tarp klaipėdiečių, moterų, gimdžiusių natūraliais gimdymo takais; moterų, gimdymo metu ar po jo

turėjusių medicininių problemų; gimdyvių, gulėjusių bendrose palatose su kitomis gimdyvėmis, bei IIB lygio paslaugas teikiančių ligoninių pacienčių daugiau yra manančių, kad reikiama gimdyvės priežiūra nėra

užtikrinama.



- Gimdyvių priežiūra tiriamuoju laikotarpiu negerėjo –

Gimdyvių priežiūros vertinimas tiriamuoju laikotarpiu iš esmės nepagerėjo.

Gimdyvių priežiūra 2009-2014 metais iš esmės nepagerėjo nei didmiesčių ir apskričių centrų gimdymo įstaigose, nei mažesnių miestų ir rajonų centrų gimdymo įstaigose. Gimdyvių priežiūra panašiai vertinama

tiek didmiesčių, tiek rajonų centrų gimdymo įstaigose.

- Saugumas gimdymo įstaigoje = profesionalus personalas + užtikrinta naujagimio ir gimdyvės priežiūra + moderni įranga + artimieji šalia –

Egzistuoja įvairūs skirtingus aspektus apimantys pacientų saugos medicinos įstaigose apibrėžimai. Be

tiesioginio saugumo jausmo vertinimo tai gali apimti ir žinojimą, kad gydymo įstaigoje dirba profesionalus personalas, kad įstaiga aprūpinta medicinos įranga, kad nuolat užtikrinama tiek pačios gimdyvės, tiek ir jos

naujagimio medicininė priežiūra ir t.t.

Šios apklausos rėmuose yra galimybė nustatyti tai, kaip, neatsižvelgiant į teorinius „saugumo“ apibrėžimus, saugumą gydymo įstaigoje suvokia (tiek racionaliai, tiek iracionaliai) pačios gimdyvės. Siekiant nustatyti

„saugumo jausmo“ gimdymo įstaigoje sudedamąsias dalis ir jų vertinimą, toliau ataskaitoje pristatoma įvairių

gimdymo įstaigos aspektų vertinimo įtakos gimdymo saugumo jausmui gimdymo įstaigoje matrica. Matricą sudaro dvi susikertančios ašys: (1) „iracionali svarba saugumo jausmui konkrečioje gimdymo įstaigoje22“ ir

(2) „gimdymo įstaigos aspektų vertinimas“. Matricoje kiekvienas gimdymo įstaigos aspektas priskiriamas į vieną iš keturių segmentų:

geriau vertinamas ir saugumo jausmo vertinimui ligoninėje didesnę įtaką turintis aspektas;

geriau vertinamas, tačiau saugumo jausmo vertinimui ligoninėje mažesnę įtaką turintis aspektas;

prasčiau vertinamas, tačiau saugumo jausmo vertinimui ligoninėje didesnę įtaką turintis aspektas;

22

„Iracionali svarba saugumo jausmui konkrečioje gimdymo įstaigoje“ apskaičiuojamas koreliuojant gimdymo įstaigos

įvairių aspektų vertinimus su saugumo jausmo konkrečioje gimdymo įstaigoje vertinimu.



prasčiau vertinamas ir mažesnę įtaką saugumo jausmo vertinimui ligoninėje turintis aspektas.

Galima išskirti tris tiriamos paslaugos aspektus, kurie turi didesnę įtaką pacientų saugumo jausmui gimdymo

įstaigose: (1) kvalifikuotas personalas, (2) užtikrinta naujagimio priežiūra, (3) užtikrinta gimdyvės priežiūra. Kiek mažiau svarbūs, tačiau į saugumo gimdymo įstaigoje „apibrėžimą“ neabejotinai įtrauktini aspektai, yra ir

(4) moderni gydymo bei diagnostikos įranga įstaigoje bei (5) geros sąlygos gimdyvės artimiesiems būti kartu.

Saugumo jausmui gimdymo įstaigoje mažiau svarbu yra tai, ar įstaigoje yra sudarytos tinkamos sąlygos būti

kartu su naujagimiu visą parą. Mažiausiai svarbu - gimdymo įstaigos prieinamumas.

Nors dauguma gimdyvių 2012-2014 metų laikotarpyje gimdymo įstaigoje jautėsi saugios, siekiant šią tendenciją išlaikyti ir toliau, būtina nuolat palaikyti saugumo jausmui būtinų gydymo įstaigų aspektų

užtikrinimą. Nes saugumo nebūna per daug.

11.3 Gimdymo ASPĮ prieinamumo vertinimas

- Gimdymo įstaigų prieinamumas Lietuvoje yra labai geras –

Didžiajai daliai (91%) gimdyvių pasiekti gimdymo įstaigas nėra

sudėtinga. Sudėtingiau gimdymo įstaigos pasiekiamos 9% gimdyvių. Gimdymo įstaigos kiek sunkiau yra pasiekiamos gimdyvėms,

gyvenančioms mažesniuose miesteliuose ir kaimuose, turinčioms mažesnes nei vidutines pajamas.

Išsamiau tiriant gimdymo įstaigų prieinamumą pacientėms, pastebima, kad 63% gimdyvių gimdymo įstaigą

pasiekti yra labai lengva, ketvirtadaliui (25%) – sunkiau, tačiau vis dar lengva. Geriausiai gimdymo įstaigos



prieinamumą linkusios vertinti kaunietės, panevėžietės, IIA (ir iš dalies III) lygio paslaugas teikiančių ligoninių

pacientės.

- Gimdymo įstaigų prieinamumo sudėtingumas matuojamas ne tik kilometrais –

59% gimdyvių iki gimdymo įstaigos teko važiuoti 10 ar mažiau kilometrų, kas trečiai – 11-50 kilometrų, kas dešimtai – daugiau

nei 50 kilometrų. Tačiau pastebima ir tai, kad atstumas iki

gimdymo įstaigos ne visuomet nusako gimdymo įstaigos pasiekimo sudėtingumą. Pavyzdžiui, net 69% gimdyvių, kurioms iki gimdymo

įstaigos teko vykti daugiau nei 50 kilometrų, nurodo, kad gimdymo įstaigą joms pasiekti yra lengva. Ir atvirkščiai, 4% gimdyvių iki

gimdymo įstaigos vykusių mažiau nei 10km bei 13% gimdyvių iki

gimdymo įstaigos vykusių 11-50 kilometrų nurodo, kad gimdymo įstaigą pasiekti joms buvo sudėtinga.

2009-2014 metais gimdymo įstaigų prieinamumo vertinimas

„kilometrais“ nekito.

- Didmiesčių ir apskričių centrų gimdyvėms atstumas iki gimdymo įstaigos trumpėja, mažesnių miestų ir rajonų centrų gimdyvėms - ilgėja –

Didmiesčių ir apskričių centrų gimdymo įstaigų pacientėms atstumas iki gimdymo įstaigų 2009-2014 metų

laikotarpyje trumpėjo, t.y. vis daugiau pacienčių iki gimdymo įstaigos vyksta 10 kilometrų ir mažiau ir vis

mažiau pacienčių iki gimdymo įstaigos vyksta 11-50 kilometrų. Tuo tarpu pastebima, kad mažesnių miestų ir rajonų centrų gimdyvėms atstumas iki gimdymo įstaigos labiau ilgėjo nei trumpėjo: vis daugiau miesteliuose

ar kaimuose gyvenančių gimdyvių iki gimdymo įstaigos vyksta daugiau nei 50 kilometrų.



- Vis dažniau gimdymo įstaigas renkasi ne pagal atstumą, o pagal jų gerą reputaciją ir gimdyvių rekomendavimą –

Gimdymo įstaigos pasirinkimas pagal gyvenamąją vietą vis dar išlieka vienu iš pagrindinių įstaigos

pasirinkimo kriterijų (kas antra (52%) gimdyvė vyksta gimdyti ten, kur arčiau namų). Tačiau kuo toliau, tuo

labiau stiprėja dar vienas pasirinkimo motyvas – gera gimdymo įstaigos reputacija (36%) bei gimdžiusių moterų rekomendacija (26%).

16% gimdyvių vyksta gimdyti atsižvelgdamos į nėštumo metu prižiūrinčio gydytojo rekomendavimą. Tokia

pati dalis gimdyvių tariasi su gydytoju iš anksto, prieš atvykdamos į gimdymo įstaigą.

Analizuojant gimdymo įstaigų pasirinkimą pagal gimdyvių socialines demografines charakteristikas ir

ligonines, kurias jos renkasi, pastebimos tokios tendencijos:

pagal gyvenamąją vietą gimdymo įstaigą dažniau linkusi rinktis socialiai pažeidžiamiausia gimdyvių

kategorija: jauniausios (iki 26 metų), mažiau išsimokslinusios (nebaigtas vidurinis, specialusis

vidurinis, vidurinis), gimdančios vaiką be nuolatinio partnerio/ vaiko tėvo, bedarbės, moksleivės/

studentės, neįgalios. Pastebima, kad Respublikinės Šiaulių ligoninės, Respublikinės Panevėžio

ligoninės ar Klaipėdos universitetinės ligoninės vyraujantis pasirinkimo kriterijus – gyvenamoji vieta;

į gimdžiusių moterų rekomendacijas renkantis gimdymo įstaigą dažniau linkusios atsižvelgti

gimdančios pirmą kartą, vilnietės. Vertinant ligonines pagal šį pasirinkimo kriterijų, išsiskiria kelios:

- net 65% Trakų ligoninės pacienčių gimdė šioje ligoninėje rekomendavus jų draugėms ir

pažįstamoms. Kartu su geros reputacijos kriterijumi tai – pagrindiniai šios ligoninės

pasirinkimo kriterijai;

- be Trakų ligoninės Lietuvoje dar yra dvi labiau gimdyvių rekomenduojamos ligoninės:

Respublikinė Kauno ligoninė (59% šios ligoninės gimdyvių rinkosi ligoninę pagal

rekomendavimą) bei P. Mažylio gimdymo namai (53%);

ankstesne gimdymo patirtimi renkantis gimdymo įstaigą remiasi vyresnės nei 31 metų amžiaus

gimdyvės. Šiuo kriterijumi besiremiančių gimdyvių daugiau yra tarp kauniečių ir kaimiečių;

į nėštumo metu prižiūrėjusio gydytojo rekomendavimą dažniau linkusios atsižvelgti labiau

išsimokslinusios bei aukštesnes pajamas turinčios gimdyvės;



iš anksto su gydytoju dažniau linkusios susitarti labiau išsimokslinusios gimdyvės, vilnietės, kaunietės

bei III lygio paslaugas teikiančių ligoninių pacientės;

gera gimdymo įstaigos reputacija svarbesnė yra labiau išsimokslinusioms gimdyvėms, vilnietėms,

kaunietėms. Vertinant gimdymo įstaigas pagal geros reputacijos kriterijų, išsiskiria kelios įstaigos:

- gera gimdymo įstaigos reputacija yra svarbi 69% gimdžiusių Pasvalio ligoninėje, 67%

gimdžiusių Trakų ligoninėje, 63% gimdžiusių Respublikinėje Kauno ligoninėje, 46%

gimdžiusių Vilniaus gimdymo namuose.

- Miestelių ir kaimų gimdyvės labiau linkusios vykti į tolimesnę, tačiau geresnės reputacijos gimdymo įstaigą –

Tiek didmiesčių ir apskričių centrų, tiek mažesnių miestų ir rajonų centrų gimdymo įstaigas gimdyvės vis

dažniau renkasi pagal gerą jų reputaciją ir gimdyvių rekomendacijas.

Didmiesčių ligonines gimdyvės dažniau renkasi pagal nėštumo metu prižiūrinčių gydytojų rekomendacijas, dažniau tariasi su gydytojais ir iš anksto, prieš atvykdamos gimdyti. Mažesnių miestų ir kaimų gimdyvės

gimdymo vietą gerokai dažniau nei miestuose gyvenančios gimdyvės linkusios rinktis pagal gyvenamąją vietą

ir kiek dažniau pagal gimdžiusių moterų rekomendacijas, gimdymo vietos reputaciją.



11.4 ASPĮ aprūpinimo modernia įranga vertinimas

- Modernios įrangos buvimu labiausiai įsitikinusios mamos, gulėjusios intensyviosios terapijos skyriuose –

Reikia pripažinti tai, kad pacientų teikiami diagnostikos ir gydymo įrangos vertinimai dėl nepakankamos

kompetencijos šioje srityje yra pakankamai komplikuoti. Kaip bebūtų, pacientai linkę manyti, kad akušerijos ir/ar neonatologijos paslaugas teikiančios Lietuvos ASPĮ modernią diagnostikos ir gydymo įrangą turi.

Tvirčiausią nuomonę apie tai (įranga tikrai yra) išreiškė mamos, gulėjusios su savo naujagimiais

intensyviosios terapijos skyriuose (net 74% jų visiškai sutinka su tuo, kad tokia įranga yra). Nors didžioji dauguma (85%) akušerijos-gimdymo skyrių pacienčių iš esmės sutinka su tuo, kad ligoninės modernią

gydymo ir diagnostikos įrangą turi, tik kas antra (48%) yra tuo įsitikinusi.

Tuo, kad gimdymo įstaigos yra aprūpintos modernia diagnostikos ir gydymo įranga, dažniau neabejoja

vilnietės, kaunietės, III lygio paslaugas teikiančių, Šveicarijos programoje dalyvaujančių ligoninių pacientės. Kad gimdymo įstaigos nėra aprūpintos modernia įranga dažniau mano mažesnių mietų ir rajonų centrų

ligoninių pacientės, IIA lygio paslaugas teikiančių ir Šveicarijos programoje nedalyvaujančių ligoninių pacientės.

- Mažesnių miestų ir rajonų centrų ligoninių pacientės tokios įrangos buvimu įsitikinusios mažiau nei didmiesčių ir apskričių centrų pacientės –

Tai, kad akušerijos paslaugas teikiančios ligoninės23 yra aprūpintos modernia diagnostikos ir gydymo įranga, mano beveik visos (87%) didmiesčių ir apskričių centrų ligoninių pacientės (kas antra jų (51%) tuo

neabejoja). Tarp mažesnių miestų ir rajonų centrų ligoninių pacienčių taip manančių yra mažiau (70%). Tik kas trečia (30%) mažesnių miestų ir rajonų centrų ligoninių pacientė neabejoja tuo, kad jų ligoninė yra

aprūpinta modernia diagnostikos ir gydymo įranga.

23

Vertinamas tik akušerijos-gimdymo skyrių aprūpinimas modernia įranga.



- Manančiųjų, kad ligoninės yra aprūpintos modernia įranga, kiekvienais metais yra vis daugiau –

Pacienčių nuomonė apie tai, kad akušerijos paslaugas teikiančios Lietuvos ligoninės24 yra aprūpintos modernia diagnostikos ir gydymo įranga, nuosekliai gerėjo visu tiriamuoju laikotarpiu. Jei 2009 metais 27%

pacienčių buvo linkusios manyti, kad ligoninės modernios įrangos neturi, tai 2014 metais taip manančių jau

yra tik 8%. Ir, savo ruožtu, jei 2009 metais tik 26% pacienčių neabejojo, kad ligoninės yra aprūpintos modernia įranga, o 2014 metais neabejojančiųjų dalis išaugo dvigubai (54%).

Nuolat gerėjanti nuomonė apie akušerijos paslaugas teikiančių ligoninių25 aprūpinimą modernia įranga labiau

būdinga didmiesčių ir apskričių centrų ligoninių pacientėms. Mažesnių miestų ir rajonų centrų ligoninių pacienčių nuomonė apie ligoninių aprūpinimą nėra nuosekli.

- Neonatologijos skyrių pacientų mamos įranga bei jos teikiamomis galimybėmis yra labai patenkintos –

Mamos, kartu su naujagimiais gulėjusios intensyviosios naujagimių terapijos/ terapijos skyriuose, ligoninių turima įranga, naujagimio ištyrimo bei gydymo galimybėmis yra labai patenkintos (vertinimo vidurkis – 9

balai iš 10 galimų).

24

Vertinamas tik akušerijos-gimdymo skyrių aprūpinimas modernia įranga. 25

Vertinamas tik akušerijos-gimdymo skyrių aprūpinimas modernia įranga.



Trys ketvirtadaliai (76%) paslaugų teikėjų mano, kad per pastaruosius du metus diagnostikos ir gydymo

įranga jų ASPĮ pagerėjo. Dar 16% darbuotojų informuoja, kad jų ASPĮ įranga buvo ir yra gera. Tik 7%

paslaugų teikėjų informuoja, kad gydymo ir diagnostikos įranga jų ASPĮ yra prasta arba per pastaruosius dvejus metus dar labiau suprastėjo.

Kad diagnostikos ir gydymo įranga jų ASPĮ labai pagerėjo dažniau nurodo IIA lygio paslaugas teikiančių, Šveicarijos programoje dalyvaujančių gimdymo įstaigų darbuotojai. IIB lygio paslaugas teikiančių bei

Šveicarijos programoje nedalyvaujančių ligoninių personalas kiek dažniau nurodo, kad įrangos būklė jų

įstaigoje buvo ir yra gera. Šveicarijos programoje nedalyvaujančių įstaigų darbuotojai taip pat kiek dažniau nurodo, kad jų įstaigoje įrangos būklė per pastaruosius du metus suprastėjo.

11.5 Naujagimio pervežimo specialiu automobiliu vertinimas

- Visos mamos naujagimio pervežimo specialiu automobiliu saugumu yra patenkintos –

2012 – 2014 metų laikotarpyje tik 3% naujagimių į kitą gydymo įstaigą buvo pervežti automobiliu su specialia

įranga. Beveik visos (97%) mamos, kurių naujagimiai šiais automobiliais buvo pervežami, buvo patenkintos naujagimio pervežimo saugumu.

11.6 Paslaugų teikėjų kvalifikacijos kėlimo aktualumas ir praktikos

11.6.1 Dalyvavimas kvalifikacijos kėlimo priemonėse 2013-2014 metais

- Dažniausia kvalifikacijos kėlimo praktika per 2 metus: viena konferencija ir (retesniu atveju) 1-2 mokymai –

Didžioji dauguma akušerijos ir/ar neonatologijos paslaugų teikėjų per pastaruosius 2 metus dalyvavo bent

vienoje kvalifikacijos kėlimo priemonėje. Jokiuose kvalifikacijos kėlimo kursuose, mokymuose, stažuotėse ar konferencijose nedalyvavo tik 4% paslaugų teikėjų. Dažniausiai kvalifikacija keliama dalyvaujant

konferencijose. Mokymai – taip pat populiari kvalifikacijos kėlimo priemonė. Beveik kas antras teikiantis

akušerijos ir/ar neonatologijos paslaugas dalyvavo naujagimių gaivinimo, būklės stabilizavimo mokymuose, kiek mažesnė dalis (kas trečias) – pradinės ar specializuotos akušerinės pagalbos ar streso, konfliktų valdymo

ir panašiuose mokymuose. Stažuotės aukštesnio lygio akušerijos-ginekologijos paslaugas teikiančioje ASPĮ Lietuvoje ar gerąja praktika pasižyminčiose užsienio ASPĮ – kvalifikacijos kėlimo priemonė, kurios pagalba

kvalifikaciją kelia mažiausia dalis šioje srityje dirbančių medicinos darbuotojų.



- Bent vienoje kvalifikacijos kėlimo priemonėje 2013-2014 metais dalyvavo dauguma –

Didžioji dalis paslaugų teikėjų per pastaruosius du metus dalyvavo iki 3 kvalifikacijos kėlimo priemonių. 31% šioje srityje dirbančių medicinos darbuotojų per du metus dalyvavo tik vienoje kvalifikacijos kėlimo

priemonėje. Dažniausiai tokiu atveju dalyvaujama profesinėje konferencijoje. 5 ar 6 kvalifikacijos kėlimo

priemonėse per metus dalyvavo tik pavieniai šios medicinos srities darbuotojai.

- Dažniau kvalifikacijos kėlimo renginiuose dalyvauja akušeriai ir gydytojai akušeriai ginekologai, rečiau - gydytojai neonatologai bei pediatrai –

Tam tikri kvalifikacijos kėlimo intensyvumo skirtumai atsiskleidžia ir analizuojant kvalifikacijos kėlimą pagal paslaugų teikėjų pareigybes. Kiek dažniau įvairiuose kvalifikacijos kėlimo renginiuose dalyvauja akušeriai ir

gydytojai akušeriai ginekologai, rečiau – gydytojai neonatologai bei vaikų pediatrai (pusė jų per 2 metus

dalyvavo tik vienoje kvalifikacijos kėlimo priemonėje).

85%

46%

32%

31%

19%

6%

Konferencijoje (Lietuvoje ar užsienyje)

Naujagimio gaivinimo, būklės stabilizavimomokymuose

Pradinės/ specializuotos akuš. pagalbosmokymuose

Streso, konfliktų valdymo ar pan.mokymuose

Stažuotėje aukštesnio lygio ASPĮ Lietuvoje

Stažuotėje gerosios praktikos užsienio ASPĮ

Kokiose kvalifikacijos kėlimo priemonėse nors kartą dalyvavo 2013-2014 metais?

% skaičiuojami nuo visų apklaustųjų, n=508

4%

31%

28%

23%

12%

3%

0,4%

Nedalyvavo nei vienoje priemonėje

Dalyvavo 1 priemonėje

Dalyvavo 2 priemonėse




Dalyvavo visose 6 priemonėse

Keliose kvalifikacijos kėlimo priemonėse dalyvavo 2013-2014 metais?

% skaičiuojami nuo visų apklaustųjų, n=508

0

1

2

4%

3%

19%

14%

5%

28%

19%

25%

9%

26%

28%

25%

39%

20%

29%

39%

52%

3%

6%

4%

Akušeris

Gyd. akušeris ginekologas

Slaugytojas

Gyd. neonatologas/ pediatras

Dalyvautų kvalifikacijos kėlimo priemonių skaičius pagal pareigybes % skaičiuojami nuo konkrečios pareigybės darbuotojų

Dalyvavo visose 6 pr.Dalyvavo 5 priemonėseDalyvavo 4 priemonėseDalyvavo 3 priemonėseDalyvavo 2 priemonėseDalyvavo 1 priemonėjeNedalyvavo nei vienoje pr.



Dažniausiai kvalifikaciją akušerijos ir/ar neonatologijos medicinos srities darbuotojai kelia konferencijose: kas

trečias konferencijose per pastaruosius du metus dalyvavo 1-2 kartus, 22% darbuotojų – 3-4 kartus, o 27% -

konferencijose dviejų metų laikotarpyje buvo net 5 ir daugiau kartų.

Dažniau lankomi mokymai – naujagimio gaivinimo ir būklės stabilizavimo. 39% paslaugų teikėjų 2013-2014 metais šiuose mokymuose buvo vieną kartą, o 7% - du ir daugiau kartų. Pradinės ar specializuotos akušerijos

pagalbos mokymuose du ir daugiau kartus dviejų metų laikotarpyje buvo 5% darbuotojų, o stažuotėje aukštesnio lygio akušerijos-ginekologijos paslaugas teikiančiose ASPĮ Lietuvoje du ir daugiau kartų 2013-

2014 metais buvo 6% darbuotojų. Paslaugų teikėjai, buvę gerosios praktikos akušerijos-ginekologijos paslaugas teikiančiose užsienio ASPĮ, tokiu būdu kvalifikaciją kėlė tik po vieną kartą.

Analizuojant kvalifikacijos kėlimo 2013-2014 metais ypatumus pagal paslaugų teikėjų bei jų darboviečių

charakteristikas, pastebimos tokios tendencijos:

stažuotėse aukštesnio lygio akušerines-ginekologines paslaugas teikiančiose ASPĮ Lietuvoje dažniau

dalyvauja IIA lygio paslaugas teikiančių ASPĮ darbuotojai. Dalyvavimas stažuotėse aukštesnio lygio

ASPĮ priklauso ir nuo ASPĮ darbo apimčių (gimdymų skaičiaus) bei Cezario pjūvių dalies bendrame

gimdymų skaičiuje: kuo mažesnis šalies mastu vidutinis gimdymų skaičius ir Cezario pjūvių dalis, tuo

dažniau tokios ASPĮ darbuotojai yra siunčiami stažuotis aukštesnio lygio ASPĮ. Pastebima, kad kiek

dažniau aukštesnio lygio Lietuvos ASPĮ stažuojasi gydytojai akušeriai ginekologai bei vyresnio amžiaus

(55 metų ir vyresni) darbuotojai;

gerąja praktika pasižyminčiose užsienio ASPĮ kiek dažniau stažuojasi gydytojai akušeriai ginekologai.

Pastebima, kad dažniau tai – vyrai, kurių darbo stažas yra iki 20 metų;

1 ar 2 kartus per pastaruosius dvejus metus konferencijose kiek dažniau dalyvavo III lygio paslaugas

teikiančių ASPĮ darbuotojai. Dažniau konferencijose dalyvauja slaugytojai bei akušeriai, naujagimių

intensyviosios terapijos skyrių darbuotojai. 5 ir daugiau kartų 2013-2014 metais konferencijose

dalyvavo gydytojai (tiek gydytojai akušeriai, tiek neonatologai);

įvairiuose mokymuose dažniau dalyvauja akušeriai. Naujagimių gaivinimo ir būklės stabilizavimo

mokymuose kiek dažniau dalyvavo IIA lygio paslaugas teikiančių ASPĮ darbuotojai.

81%

54%

68%

13%

39%27%

6% 7% 5%

Stažuotėje aukštesnio lygioASPĮ Lietuvoje

Naujagimio gaivinimo, būklėsstabilizavimo mokymuose

Pradinės/ specializuotos akuš.pagalbos mokymuose

Nei karto Vieną kartą Du ir daugiau kartų

94%

69%

6%

31%

Stažuotėje gerosiospraktikos užsienio ASPĮ

Streso, konfliktų valdymoar pan. mokymuose

Nei karto Vieną kartą

15%

36%

22% 27%

Konferencijoje (Lietuvoje aružsienyje)

Nei karto1-2 kartus

3-4 kartus

5 ir daugiau kartų



11.6.2 Kvalifikacijos kėlimo priemonių apmokėjimas

- Trys iš keturių darbuotojų kvalifikaciją kelia savo lėšomis (pilnai arba dalinai) –

Kvalifikacijos kėlimas savo asmeninėmis lėšomis – vyraujanti kvalifikacijos kėlimo priemonių apmokėjimo praktika. Net 71% akušerijos ir/ar neonatologijos sričių paslaugų teikėjų už kvalifikacijos kėlimą 2013-2014

metais mokėjo savo asmeninėmis lėšomis: kas antras darbuotojas (56%) už kvalifikacijos kėlimą mokėjo

pats, o kas penktas (19%) – dalimis su darboviete. Dažniausia apmokėjimo dalimis su darboviete praktika – kvalifikacijos kėlimo išlaidų apmokėjimas pusiau (12%). 2% paslaugų teikėjų kvalifikacijos kėlimo priemones

apmokėję dalimis su darboviete nurodo, kad didesnę dalį išlaidų teko apsimokėti jiems patiems; 1% paslaugų teikėjų didesnę dalį apmokėjo darbovietė.

Akušerijos ir/ar neonatologijos paslaugas teikiančios Lietuvos ASPĮ 2013-2014 metais pilnai apmokėjo tik kas penkto (19%) darbuotojo kvalifikacijos kėlimo išlaidas. Dar penktadalis nurodo, kad mokymai buvo apmokėti

Šveicarijos programos lėšomis, o 11% paslaugų teikėjų nurodo, kad prie jų kvalifikacijos kėlimo prisidėjo įvairios profesinės draugijos, asociacijos ir pan. Dalis kėlusių kvalifikaciją nurodo, jog prie jų kvalifikacijos

kėlimo finansiškai prisidėjo Lietuvos gydytojų sąjunga, savivaldybės.

Apžvelgiant kvalifikacijos kėlimo priemonių apmokėjimo praktikas pagal darbuotojų arba jų darboviečių

charakteristikas, pastebimos tokios tendencijos:

darbovietės kiek dažniau visiškai apmoka vyresnių nei 55 metų amžiaus darbuotojų kvalifikacijos

kėlimo išlaidas. Telšių, Utenos bei Raseinių ASPĮ darbuotojai taip pat kiek dažniau nei dirbantieji

kitose ASPĮ nurodė, kad jų kvalifikacijos kėlimo išlaidas apmokėjo darbovietė;

patys už savo kvalifikacijos kėlimą dažniau moka IIB lygio paslaugas teikiančiose, respublikos

lygmens ASPĮ dirbantys paslaugų teikėjai. Kiek dažniau patys kvalifikacijos kėlimo išlaidas apsimoka

ir jaunesnio amžiaus darbuotojai (iki 45 metų);

darbovietės dalinis kvalifikacijos išlaidų apmokėjimas 2013-2014 metais kiek dažniau nurodomas

paslaugų teikėjų, dirbančių regiono lygmens ASPĮ; dirbančiųjų Tauragės, Mažeikių, Vilniaus miesto

klinikinėje ligoninėse. Taip pat pastebima, kad darbovietės kiek dažniau dalinai apmoka vyresnio

amžiaus (vyresnių nei 55 metų) darbuotojų kvalifikacijos kėlimo išlaidas;

tai, kad kvalifikaciją kėlė Šveicarijos programos lėšomis, dažniau nurodo didžiausias veiklos apimtis

turinčių III lygmens paslaugas teikiančių ASPĮ darbuotojai. Kiek dažniau Šveicarijos programos

lėšomis kvalifikaciją kėlė iki 10 metų darbo stažą turintys darbuotojai. LSMUL Kauno klinikų,

Vilkaviškio, Alytaus bei Kėdainių ligoninių paslaugų teikėjai taip pat dažniau nurodo dalyvavę

Šveicarijos programos organizuotuose mokymuose26;

kitomis lėšomis (draugijų, Lietuvos gydytojų sąjungos, asociacijų, savivaldybių ir pan.) kvalifikacijos

kėlimo priemones kiek dažniau nurodo apmokėję rajono lygmens ASPĮ darbuotojai (išskiriant Trakų

bei Rokiškio ASPĮ), akušeriai.

26

Šveicarijos programos finansuoti mokymai prasidėjo 2015 metų sausio mėnesį. Pirmuosiuose mokymuse dalyvavo

medicinos specialistai iš Kauno, Kėdainių, Vilkaviškio ir Alytaus ligoninių. Apklausa vyko 2015 metų vasario mėnesį, todėl galima kelti prielaidą, kad apmokymuose dalyvavę darbuotojai turėjo omeny šiuos mokymus (vykusius jau 2015 metais).

19%

56%

19%

20%

11%

Viską apmokėjo darbovietė

Viską apmokėjo darbuotojas

Mokėjo dalimis

Šveicarijos programos lėšos

Draugijos, asociacijos, ES ir pan. lėšos

Kas apmokėjo kvalifikacijos kėlimo priemones2013-2014 metais?

% skaičiuojami nuo dalyvavusių bent vienoje priemonėje, n=490



11.6.3 Problemiški kvalifikacijos kėlimo aspektai

- Pagrindinė kliūtis kelti savo kvalifikaciją - apmokėjimas –

77% paslaugų teikėjų nurodo, kad, keliant kvalifikaciją, problemiškiausia jiems yra apmokėti pačius mokymus (67%) arba apmokėti kelionės į mokymus išlaidas (44%). Kas trečiam 2013-2014 metais kėlusiam savo

kvalifikaciją buvo problemiška apmokėti ir pačius mokymus, ir kelionę į mokymus. Ir nors mokymų

apmokėjimas – daugumai tiriamos medicinos srities darbuotojų aktuali problema, gydytojai neonatologai kiek dažniau nei kiti nurodo, kad mokymų apmokėjimas jiems yra problemiškas.

Kelionės į mokymus apmokėjimas dažniau problemiškas yra ir sąlyginai jaunesniems paslaugų teikėjams (iki

45 metų amžiaus bei turintiems nuo 11 iki 20 metų darbo stažą).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad mokymų ar kelionės į mokymus apmokėjimas yra pagrindinė nurodoma

priežastis ir tų darbuotojų (89%), kurie 2013-2014 metais nurodo nedalyvavę nei vienoje kvalifikacijos kėlimo priemonėje.

Kas ketvirtas akušerijos ir/ar neonatologijos paslaugas teikiantis medicinos darbuotojas nurodo, kad, keliant

savo kvalifikaciją, pakankamai problemiška yra ir išeiti į mokymus iš darbo (susitarti dėl laisvadienių ir pan.).

Tokia problema kiek dažniau aktuali IIB lygio paslaugas teikiančių ASPĮ darbuotojams, gydytojams akušeriams ginekologams, jaunesniems, mažiau patyrusiems darbuotojams (iki 45 metų amžiaus, turintiems

iki 10 metų darbo stažą).

23% tiriamos medicinos srities darbuotojų nurodo ir tai, kad nėra gerų, praktiškai naudingų mokymų. Dalis jų

nurodo, kad trūksta specializuotų mokymų Vilniuje ir Kaune, kad trūksta gerų intensyvios naujagimių terapijos ir reanimacijos mokymų, nėra kompetentingų lektorių, sunku patekti į norimus mokymus ir pan. Keli

paslaugų teikėjai nurodo ir tai, kad mokymai, kuriuose buvo dalyvavę prieš tai, jiems „sukėlė per daug streso“, todėl daugiau jokių mokymų jie nebenorintys. „Gerų“ mokymų dažniau pasigenda regiono lygmens

ASPĮ dirbantys akušerijos ir/ar neonatologijos paslaugų teikėjai. Kas dešimtas medicinos darbuotojas patvirtina ir tai, kad, sprendžiant kas vyks į mokymus, darbovietėse neužtikrinamas darbuotojų atrankos

skaidrumas, t.y. siunčiami ne tie, kuriems labiausiai to reikia. Tokią nuomonę kiek dažniau turi gydytojai

akušeriai ginekologai.

11.6.4 Praktinių įgūdžių ir mokymų poreikio vertinimas

11.6.4.1 Mokymų poreikio vertinimas

- Kvalifikaciją nori kelti visi darbuotojai. Bendravimo su pacientais įgūdžių tobulinimas - prioritetinis –

Profesinės kvalifikacijos kėlimo svarbą supranta ir savo profesijoje nori tobulėti visi darbuotojai (98%).

67%

44%

25%

23%

9%

5%

Mokymų apmokėjimas

Kelionės į mokymus apmokėjimas

Galimybė išeiti iš darbo

Nėra gerų, praktiškai tikrai naudingųmokymų

Neužtikrinama objektyvi darbuotojųatranka mokymams

Nėra jokių problemų

Kurie iš šių aspektų yra problemiški keliant kvalifikaciją?% skaičiuojami nuo visų apklaustųjų, n=508



Aktualiausias iš Šveicarijos programos siūlomų mokymų akušerijos ir/ar neonatologijos paslaugų teikėjams yra ne specializuoti medicininės tematikos mokymai, o psichologiniai, t.y. mokymai, kuriuose paslaugų

teikėjai bus mokomi kaip atpažinti dažniausiai pasitaikančius stresorius, kaip atpažinti savo reakcijas ir elgesį streso metu ir mokėti jį suvaldyti, kaip efektyviai spręsti psichologines krizes bei konfliktus, pranešti netekties

žinią. Tokiuose mokymuose norėtų dalyvauti (dalyvaus) 71% paslaugų teikėjų.

Mokymai, kurių metu būtų stiprinami praktiniai naujagimių gaivinimo įgūdžiai (įvertinant naujagimių būklę,

gaivinant, atpažįstant grėsmingas būkles bei jas stabilizuojant), aktualūs 64% paslaugų teikėjų. Kiek dažniau norintys tokiuose mokymuose dalyvauti nurodo naujagimių intensyviosios terapijos bei naujagimių ligų/

patologijų skyrių darbuotojai, gydytojai neonatologai, vaikų pediatrai bei slaugytojai.

Kas antras akušerijos ir/ar neonatologijos paslaugų teikėjas norėtų dalyvauti šiuolaikinės specializuotos akušerinės pagalbos mokymuose, kurių metu numatyta stiprinti paslaugų teikėjų praktinius įgūdžius vertinant

riziką perinataliniu laikotarpiu, atpažįstant ūmias būkles bei nustatant galimas komplikacijas, bendradarbiaujant su kitų sričių medicinos specialistais teikiant pagalbą ūmių būklių atvejais. Šie mokymai

kiek dažniau domina darbuotojus vyrus, akušerius bei gydytojus akušerius ginekologus.

38% paslaugų teikėjų norėtų dalyvauti (dalyvaus) šiuolaikinės pradinės akušerinės pagalbos mokymuose,

tokia pati dalis (37%) – naujagimių būklės stabilizavimo ir paruošimo transportavimui mokymuose. Šiuolaikinės pradinės akušerinės pagalbos įgūdžius kiek dažniau nurodo norėsiantys stiprinti akušeriai bei

jaunesnio amžiaus paslaugų teikėjai (iki 45 metų amžiaus). Savo ruožtu, naujagimių būklės stabilizavimas ir paruošimas transportavimui aktualesnis yra mažesnių miestų ir rajonų centrų ASPĮ darbuotojams,

slaugytojams, gydytojams neonatologams.

Analizuojant tai, keliuose iš pateiktų mokymų paslaugų teikėjai norėtų dalyvauti, pastebima, kad didesnė dalis medicinos darbuotojų (35%) norėtų dalyvauti 3 mokymuose. 18% paslaugų teikėjų pakaktų sudalyvauti

vienuose mokymuose. Tokiu atveju dažniau būtų renkamasi vieną iš dviejų mokymų: „Konfliktų valdymas ir

bendravimas su pacientais“ (36%) arba „Šiuolaikinė specializuota akušerinė pagalba“ (32%). Kas ketvirtas medicinos darbuotojas nurodo, jog iš pateiktų mokymų norėtų sudalyvauti dviejuose mokymuose.

Dažniausiai dviejų pageidaujamų mokymų rinkinį sudaro „Konfliktų valdymo ir bendravimo su pacientais“ (60%) mokymai ir vienas iš šių dviejų: „Šiuolaikinė specializuota akušerinė pagalba“ (46%) arba „Naujagimio

gaivinimas“ (45%).

71%

64%

49%

38%

37%

2%

Konfliktų valdymas ir bendravimas supacientais

Naujagimių gaivinimas

Šiuolaikinė specializuota akušerinė pagalba

Šiuolaikinė pradinė akušerinė pagalba

Naujagimių būklės stabilizavimas irparuošimas transportavimui

Neturiu poreikio dalyvauti nei vienuose išnurodytų mokymų

Kokiuose mokymuose norėtų dalyvauti (dalyvaus)?% skaičiuojami nuo visų apklaustųjų, n=508

18%

26%

35%

12%

7%

2%

Norėtų dalyvauti (dalyvaus) 1 mokymuose





Neturi poreikio dalyvauti nei viename

Keliuose mokymuose norėtų dalyvauti (dalyvaus)?% skaičiuojami nuo visų apklaustųjų, n=508



11.6.4.2 Turimų praktinių įgūdžių vertinimas

- Prasčiausiai vertinami psichologiniai bei naujagimio būklės stabilizavimo įgūdžiai –

Akušerijos ir/ ar neonatologijos paslaugas teikiantys medicinos darbuotojai, apibendrintai vertinant, profesinei veiklai atlikti reikiamus praktinius įgūdžius, vertina gerai (bendras visų įgūdžių vertinimo vidurkis –

8,04 balo iš 10 galimų).

Geriausiai paslaugų teikėjai vertina tuos įgūdžius, kuriems įtvirtinti nereikia daug specifinių žinių, bei įgūdžius

nuo normos nenukrypstančiose situacijose: standartizuotą pogimdyvinę priežiūrą, žindymo skatinimą, aktyvų klausymą, vaisiaus būklės savarankišką įvertinimą gimdymo metu, naujagimio būklės įvertinimą užgimus

pagal Apgar skalę ir kiekvienos apžiūros metu, rizikos vertinimą ir galimų komplikacijų nustatymą nėštumo ir

gimdymo metu ir pan. Paslaugų teikėjai taip pat mano, kad jų įgūdžiai dirbti nauja modernia technika yra geri.



Apibendrinant tai, kuriuos įgūdžius medicinos darbuotojai vertina prasčiau/ prasčiausiai, galima būtų išskirti

dvi įgūdžių grupes: (1) psichologinius konfliktų valdymo ir bendravimo su pacientais įgūdžius (psichologinių

krizių, konfliktų atpažinimas bei sprendimai; efektyvių streso mažinimo būdų taikymas; blogos žinios pranešimas; dažniausiai darbe pasitaikančių stresorių atpažinimas; pacientų, personalo ir savo reakcijų bei

streso atpažinimas) bei (2) įgūdžius, siejamus su naujagimio gaivinimu, būklės stabilizavimu po gaivinimo, naujagimio būklės stabilizavimu, remiantis S.T.A.B.L.E principais, bei naujagimio paruošimu transportavimui.

Sugretinus tai, kaip paslaugų teikėjai vertina savo turimus įgūdžius, ir tai, kokių įgūdžių numatoma mokyti Šveicarijos programos finansuojamų mokymų metu, galima kelti prielaidas, kad labiausiai reikalingi „Konfliktų

valdymo ir bendravimo su pacientais“ mokymai bei mokymai, siejami su naujagimio gaivinimo įgūdžiais („Naujagimių gaivinimo“ bei „Naujagimių būklės stabilizavimo ir paruošimo transportavimui“) (šiuos įgūdžius

darbuotojai vertina prasčiausiai). „Šiuolaikinės specializuotos akušerinės pagalbos“ mokymai vertintini kaip mažiau reikalingi arba reikalingi tik tam tikroms darbuotojų grupėms, o mažiausiai efektyviais mokymais,

atsižvelgiant į faktinį turimų įgūdžių vertinimą, laikytini „Šiuolaikinės pradinės akušerinės pagalbos“ mokymai

(šiuose mokymuose numatoma tobulinti tuos įgūdžius, kuriuos darbuotojai vertina pakankamai gerai).

Logiška yra tai, kad labiausiai turimų įgūdžių vertinimas priklauso nuo darbuotojų pareigybės:

naujagimio būklės įvertinimą pagal Apgar skalę užgimus ir kiekvienos apžiūros metu geriau vertina

gydytojai neonatologai bei gydytojai akušeriai ginekologai (nei slaugytojai ar akušeriai);

gydytojai neonatologai geriausiai vertina turimus grėsmingų naujagimių būklių atpažinimo,

naujagimių gaivinimo bei stabilizavimo (įskaitant ir stabilizavimą remiantis S.T.A.B.L.E principais) ir

paruošimo transportavimui įgūdžius;

gydytojai akušeriai ginekologai geriausiai vertina rizikos vertinimo įgūdžius nėštumo ir gimdymo

metu, mažos rizikos gimdymo priežiūrą, savarankišką partogramos pildymą, vaisiaus būklės

savarankišką vertinimą gimdymo metu;

gydytojai neonatologai geriausiai vertina naudojimosi priežiūros protokolais, vertinant naujagimio

būklę, įgūdžius;

akušeriai ir gydytojai akušeriai ginekologai aukštesniais balais vertina įgūdžius, susijusius su pagalbos

pateikimu nėštumo ar gimdymo komplikacijų atvejais, standartizuota pogimdyvine priežiūra, žindymo

skatinimu, patologinio gimdymo priežiūra pagal partogramą, efektyvios pagalbos teikiamą gyvybei

pavojingų situacijų metu, komandinį darbą;

aktyvaus klausymo bei blogos žinios pranešimo įgūdžius geriausiai vertina gydytojai akušeriai

ginekologai.

Pastebimos ir kitos turimų įgūdžių vertinimo tendencijos:

rajono lygmens ASPĮ darbuotojai kiek geriau vertina turimus naujagimio būklės stabilizavimo,

remiantis S.T.A.B.L.E principais, ir paruošimo transportavimui įgūdžius;

nemažai įgūdžių geriau linkę vertinti didžiausias arba mažiausias apimtis (pagal gimdymų skaičių)

turinčių ASPĮ darbuotojai;

vyriausio amžiaus paslaugų teikėjai geriau nei jaunesni kolegos vertina savo naudojimosi priežiūros

protokolais bei būtinosios pagalbos teikimo dažniausių komplikacijų atvejais įgūdžius. Vyresnio

amžiaus, didesnį stažą turintys darbuotojai taip pat yra linkę geriau vertinti turimus bendravimo su

pacientais ir konfliktų valdymo įgūdžius;

paslaugų teikėjai vyrai labiau nei moterys pasitiki savo jėgomis prižiūrint mažos rizikos gimdymus bei

vertinant vaisiaus būklę gimdymo metu, nustatant galimas komplikacijas ir teikiant būtinąją pagalbą

dažniausių komplikacijų atvejais, prižiūrint patologinius gimdymus, teikiant efektyvią pagalbą gyvybei

pavojingų situacijų metu. Paslaugų teikėjai vyrai taip pat geriau vertina ir savo gebėjimus pranešti

blogą žinią.



11.6.5 Šveicarijos programos įtaka profesiniam tobulėjimui

- Teigiama Programos įtaka profesiniam tobulėjimui įvardijama „avansu“ –

Nors dar ne visos Šveicarijos programos veiklos yra įgyvendintos, akušerijos ir/ar neonatologijos paslaugas teikiančios ASPĮ jau yra gavusios modernią būtinąją įrangą, kai kuriose ligoninėse jau yra baigti remontai.

Tačiau iš esmės dar nevyko mokymai, neatlikti remontai didžiosiose ASPĮ.

Medicinos darbuotojų dalis (83%), nurodančių, kad Programa teigiamą įtaką profesiniam tobulėjimui turėjo,

bet kuriuo atveju yra didesnė nei reali jau visą Šveicarijos programų veiklų efektą pajutusių darbuotojų dalis. Tai leidžia kelti prielaidą, kad akušerijos ir/ ar neonatologijos paslaugas teikiantys ASPĮ darbuotojai yra

informuoti apie Šveicarijos programą, jos veiklas ir teigiamai jas vertina.

Tik 18% paslaugų teikėjų nurodo, kad Programa įtakos jų profesiniam tobulėjimui neturėjo. Tačiau

prierašuose dauguma šių darbuotojų nurodo, kad jų vertinimas yra toks, nes jų ligoninėje remontas dar neatliktas/ nepradėtas, o darbuotojai dar nedalyvavo mokymuose.

11.7 On-line duomenų bazės naudingumas

- Nors kas trečias apie būsimą duomenų bazę neturi nuomonės, vertinimo tendencijos - teigiamos –

65% paslaugų teikėjų mano, kad bendra nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių on-line duomenų bazė, kuri dar tik

bus pradėta naudoti ir bus prieinama visoms Lietuvoje akušerijos ir neonatologijos paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms, iš esmės bus naudinga. Vis tik, 21% darbuotojų yra kiek atsargesni ir nurodo, kad

duomenų bazė, tikėtina, bus „labiau naudinga, nei nenaudinga“.

Tuo, kad jungtinė duomenų bazė bus labai naudinga, mažiau abejoja dideles darbų apimtis turinčių III lygio paslaugas teikiančių ASPĮ darbuotojai bei gydytojai neonatologai. Šveicarijos programose nedalyvaujančių

ASPĮ darbuotojai dažniau linkę manyti, kad ši duomenų bazė nebus naudinga, o apie duomenų bazės

naudingumą nuomonės dažniau neturi akušeriai ir slaugės, darbuotojai, turintys nuo 21 iki 30 metų darbo stažą.



12. „Energetikos“ programos pasiekimų ir poveikio vertinimas

12.1 Pacientų pasitenkinimo ligoninių patalpomis vertinimas

Vertinant į ligoninių infrastrūktūros atnaujinimą orientuotų Šveicarijos programos veiklų efektyvumą,

gimdyvės buvo paprašytos nurodyti, kiek, bendrai vertinant, jos yra patenkintos ligoninės patalpomis (patalpų temperatūra, vėdinimu, švara ir pan.), t.y. taip siekiama užfiksuoti pasitenkinimą ligoninių

teikiamomis paslaugomis atskirai nuo pasitenkinimo paslaugų teikėjų profesionalumo ir žmogiškojo faktoriaus nulemtų patirties aspektų. Pacienčių buvo paprašyta įvertinti gimdyklos patalpas, pogimdyvinės palatas bei

neonatologijos paslaugas (intensyvios terapijos/ terapijos) teikiančių ligoninių skyrių/ padalinių patalpas.

Pogimdyvinės palatos vertinimas minėtais aspektais buvo atliekamas ir 2009 metų pacienčių tyrimo metu, todėl šių patalpų būklės vertinimo pokyčius galima analizuoti 2009-2014 metų laikotarpyje. Taip pat, turint

omeny tai, kad pacientų tyrimas – retrospektyvinis tyrimas, kurio metu buvo apklausiamos 2012-2014 metais gimdžiusios moterys, retrospektyvus vertinimas įmanomas beveik visais tiriamais patalpų būklės aspektais.

12.1.1 Gimdymo palatos komfortiškumo vertinimas

- Sąlyginai daugiausiai priekaištaujama dėl gimdymo palatos vėdinimo/ kondicionavimo –

Lietuvos gimdymo įstaigose gimdžiusios moterys (95%) iš esmės neturi priekaištų tvarkos palaikymui

gimdymo palatose. Dauguma (85%) gimdyvių taip pat nesiskundžia patalpos, kurioje vyksta gimdymo

veiklos, temperatūra. Panaši dalis (83%) gimdžiusių moterų yra patenkintos ir gimdyklos aplinka, jos pritaikymu gimdyvės poreikiams. Tačiau kiek dažniau šios patalpos trūkumu nurodomas gimdyklos

kondicionavimas/ vėdinimas: kas penkta gimdyvė nurodo, kad ši patalpa nėra tinkamai vėdinama/ kondicionuojama.

Analizuojant gimdymo palatos komfortiškumo vertinimą pagal skirtingas gimdyvių ir gimdymo eigos charakteristikas, pastebima, kad:

gimdyklų patogumą gimdyvės geriau ėmė vertinti nuo 2013 metų; kiek daugiau labai patenkintų

gimdyklų patogumu gimdyvei yra tarp LSMUL Kauno klinikų pacienčių; kas penkta Vilniaus gimdymo

namų ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės pacientė nesutinka su tuo, kad gimdyklos yra patogios

gimdyvėms;

geriausiai gimdyklose palaikomą temperatūrą vertina III lygio paslaugas teikiančių ligoninių

pacientės; daugiau blogiau gimdyklose palaikomą temperatūrą vertinančių yra tarp IIB lygio

paslaugas teikiančių ligoninių pacienčių ir Klaipėdos universitetinės ligoninės pacienčių (24%);

gimdyklų vėdinimą/ kondicionavimą prasčiau linkusios vertinti tos gimdyvės, kurių gimdymo metu

buvo kilusios medicininės problemos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad daugiau nepatenkintųjų

gimdymo palatų kondicionavimu yra tarp Trakų ligoninės (47%) ir Klaipėdos universitetinės ligoninės

(41%) pacienčių.



12.1.2 Pogimdyvinės palatos komfortiškumo vertinimas

- Vėdinimas/ kondicionavimas – ir pogimdyvinės palatos sąlyginai didesnė, metų bėgyje nekintanti, problema –

Beveik visos (94%) gimdyvės neturi priekaištų ir dėl pogimdyvinės palatos tvarkingumo. Dauguma buvusių

pacienčių (nuo 76% iki 83%) sutinka ir su tuo, kad pogimdyvinės palatos yra patogios, pritaikytos buvimui kartu su naujagimiu; kad pogimdyvinių palatų apšvietimas yra geras; dušas ar vonia, kuriomis gimdyvės

naudojosi, buvo švarios, patalpose palaikoma tinkama temperatūra. Tačiau, vėlgi, viena iš trijų gimdyvių (33%) teigia, kad pogimdyvinės palatos problema yra jos vėdinimas/ kondicionavimas. Ir nors 63% gimdyvių

nurodo, kad pogimdyvinės palatos vėdinimas joms nebuvo problemiškas, bendrame pogimdyvinės palatos

vertinimo kontekste šis aspektas yra problemiškiausias.

Geriau pogimdyvinių palatų komfortiškumą linkusios vertinti tos gimdyvės, kurių gimdymo metu nebuvo kilę

jokių medicininių problemų, kurios neturėjo problemų žindydamos naujagimį. Pogimdyvinių palatų komfortiškumą taip pat geriau vertina ir tos gimdyvės, kurios buvo išsipirkusios mokamą/privačią palatą.

Palatose palaikomą temperatūrą, jų vėdinimą/ kondicionavimą geriau vertina III lygio paslaugas teikiančių ligoninių pacientės. Šveicarijos programoje nedalyvaujančių ligoninių pacientės kiek geriau linkusios vertinti

temperatūros pogimdyvinėse palatose palaikymą, dušų/ vonių švarą bei palatos apšvietimą. Analizuojant tai,

kurios pacientės pogimdyvinių palatų charakteristikas linkusios vertinti prasčiau, išsiskiria Klaipėdos universitetinės ligoninės pogimdyvinių palatų vertinimai: 53% šios ligoninės pacienčių pogimdyvinės palatos

yra nepatogios, nepritaikytos būti kartu su naujagimiu; 47% šios ligoninės pacienčių nurodo, kad dušai ir vonios nėra švarūs, palatose nepalaikoma tinkama temperatūra (53%), yra blogai vėdinama/

kondicionuojama (72%), yra prastas apšvietimas (39%).

Analizuojant pogimdyvinės palatos komfortiškumo vertinimą retrospektyviai, laikotarpyje nuo 2009 iki 2014 metų, pastebima, kad šiuo laikotarpiu nekito tik patalpoje palaikomos temperatūros vertinimas (jis

nekintamai priimtinas yra maždaug trims iš keturių gimdyvių). Pogimdyvinės palatos patogumo būti su naujagimiu bei patalpos tvarkingumo vertinimas stebimuoju laikotarpiu taip pat nuosekliai gerėja.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pogimdyvinės palatos vėdinimo/ kondicionavimo, kuris sąlyginai

problemiškiausias pogimdyvinės palatos aspektas, vertinimas nuo 2009 metų iš esmės nekinta.



Teigti, kad pogimdyvinės palatos vertinimas didmiesčių ir apskričių centrų ligoninėse kuriais nors aspektais

yra geresnis nei mažesnių miestų ir rajono centrų pogimdyvinių palatų vertinimas, negalima. Daugeliu atveju

didmiesčių ir apskričių centrų ir mažesnių miestų ir rajonų centrų ligoninių pacientės pogimdyvines palatas vertina panašiai, tačiau, jei, tarkim, didmiesčių ir apskričių centrų ligoninių pacientės tiriamuoju laikotarpiu

nuosekliai geriau vertina pogimdyvinės palatos patogumą, tvarkingumą bei temperatūros palaikymą, tai, savo ruožtu, mažesnių miestų ir rajonų centrų ligoninių pogimdyvinių palatų vertinimai neturi pastovios vertinimo

gerėjimo ar blogėjimo tendencijos. Tokio vertinimo priežasčių gali būti įvairių, o viena iš jų – mažesnis

vertinančių gimdyvių iš mažesnių miestų ir rajonų centrų ligoninių skaičius ir dėl to vertinimui jaučiama didesnė įtaka kitų šalutinių faktorių (gimdymo metų laikas ir pan.).



12.1.3 Pasitenkinimas akušerijos-gimdymo skyrių palatų komfortiškumu

- Pogimdyvinės palatos sąlygų gerinimas – būtinas norint pagerinti bendrąjį pasitenkinimą ASPĮ patalpomis –

Apibendrintai vertinant tai, kiek pacientės yra patenkintos akušerijos-gimdymo skyrių/ padalinių palatomis

(gimdymo, pogimdyvinėmis), galima konstatuoti, kad pacientės šiomis patalpomis yra patenkintos. Kitaip tariant, didžioji dauguma pacienčių (85%) gimdyklų ir pogimdyvinių palatų patalpomis yra patenkintos (7-8

balai) arba labai patenkintos (9-10 balai). Tik 15% gimdžiusių moterų šių patalpų komfortiškumu yra daugiau ar mažiau nepatenkintos.

Kaip taisyklė, akušerijos – gimdymo patalpomis labiau patenkintos tos moterys, kurių gimdymo metu ar po

gimdymo nebuvo kilę medicininių problemų, kurios neturėjo problemų žindydamos naujagimį. Dėsninga ir tai,

kad patalpomis labiau patenkintos ir pacientės, išsipirkusios mokamą pogimdyvinę palatą. Prasčiausiai pogimdyvines palatas vertina Klaipėdos universitetinės ligoninės bei Mažeikių ligoninės pacientės.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrasis pasitenkinimas akušerijos-gimdymo skyrių/ padalinių

palatomis 2012-2014 metų laikotarpyje iš esmės nekito.

Siekiant apibendrintai apžvelgti akušerinio-gimdymo skyrių/ padalinių palatų komfortiškumo vertinimus, toliau ataskaitoje pristatoma pasitenkinimo palatomis vertinimo įtakos bendriesiems akušerijos-gimdymo patalpų

vertinimams matrica. Matricą sudaro dvi susikertančios ašys: (1) „iracionali svarba bendrajam pasitenkinimo

akušerijos-gimdymo patalpomis vertinimui27“ ir (2) „racionalus pasitenkinimo palatomis vertinimas28“. Matricoje kiekviena palata priskiriama į vieną iš keturių segmentų:

geriau vertinama bei bendrajam akušerijos-gimdymo patalpų vertinimui didesnę įtaką turinti palata;

geriau vertinama, tačiau bendrajam akušerijos-gimdymo patalpų vertinimui mažesnę įtaką turinti

palata;

prasčiau vertinama, tačiau bendrajam akušerijos-gimdymo patalpų vertinimui didesnę įtaką turinti

palata;

prasčiau vertinama ir mažesnę įtaką bendrajam akušerijos-gimdymo patalpų vertinimui turinti

palata.

27

„Iracionali svarba bendrajam pasitenkinimo akušerijos-gimdymo skyrių patalpų vertinimui“ apskaičiuojama koreliuojant

apibendrintus pasitenkinimo palatų (gimdymo, pogimdyvinės) komfortiškumu vertinimus su bendruoju pasitenkinimo akušerijos-gimdymo skyrių patalpomis vertinimu. 28

„Racionalus pasitenkinimo palatomis vertinimas“ – pasitenkinimo palatomis vertinimas.



Didesnę įtaką bendrajam pasitenkinimo akušerijos-gimdymo patalpomis vertinimui turi pasitenkinimas pogimdyvinės palatos komfortiškumu. Pasitenkinimas gimdymo palatos komfortiškumu, nors ir yra geriau

vertinamas, bendrajam pasitenkinimo akušerijos-gimdymo skyrių/ padalinių patalpomis vertinimui turi mažesnę įtaką.

Remiantis šia įtakos matrica galima kelti prielaidą, kad sąlygų pogimdyvinėje palatoje gerinimas – prioritetinis darbas, norint pagerinti bendrąjį pasitenkinimą akušerijos-gimdymo skyrių/ padalinių patalpomis.

Detaliau analizuojant akušerinio-gimdymo skyrių/ padalinių palatų komfortiškumo vertinimus, toliau

pristatoma detalių gimdymo bei pogimdyvinės palatų aspektų vertinimo įtakos bendriesiems akušerijos-gimdymo patalpų vertinimams matrica. Matricą sudaro dvi susikertančios ašys: (1) „iracionali svarba

bendrajam pasitenkinimo akušerijos-gimdymo patalpomis vertinimui29“ ir (2) „racionalus palatų aspektų vertinimas30“. Matricoje kiekvienas vertinamas palatos aspektas priskiriamas į vieną iš keturių segmentų:

geriau vertinamas bei bendrajam akušerijos-gimdymo patalpų vertinimui didesnę įtaką turintis

aspektas;

geriau vertinamas, tačiau bendrajam akušerijos-gimdymo patalpų vertinimui mažesnę įtaką turintis

aspektas;

prasčiau vertinamas, tačiau bendrajam akušerijos-gimdymo patalpų vertinimui didesnę įtaką turintis

aspektas;

prasčiau vertinamas ir mažesnę įtaką bendrajam akušerijos-gimdymo patalpų vertinimui turintis

aspektas.

29

„Iracionali svarba bendrajam pasitenkinimo akušerijos-gimdymo skyrių patalpų vertinimui“ apskaičiuojama koreliuojant

palatų aspektų vertinimus su bendruoju pasitenkinimo akušerijos-gimdymo skyrių patalpomis vertinimu. 30

„Racionalus palatų aspektų vertinimas“ – palatų aspektų vertinimas.



Palatų aspektų, kurie būtų ir gerai vertinami, ir turėtų didesnę teigiamą įtaką bendrajam pasitenkinimo

akušerijos-gimdymo skyrių/ padalinių patalpų vertinimui nėra. Tačiau yra bendrajam patalpų vertinimui svarbūs (turintys didesnę įtaką), tačiau kiek prasčiau vertinami aspektai – pogimdyvinės palatos patogumas

būti kartu su naujagimiu, tinkama pogimdyvinės palatos temperatūra ir kondicionavimas.

Kita vertus, nors gimdykloje palaikoma temperatūra, jos patogumas gimdyveni ar tvarka pogimdyvinėje palatoje yra geriau vertinami, didesnės įtakos bendrajam akušerinio-gimdymo skyrių/ padalinių patalpų

vertinimui neturi.

Prasčiau nei vidutiniškai vertinamas gimdyklos kondicionavimas didesnės įtakos bendrajam akušerinio-

gimdymo skyrių/ padalinių patalpų vertinimui neturi taip pat neturi.

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad, norint pagerinti bendrąjį pasitenkinimą akušerinio-gimdymo skyrių/

padalinių patalpomis, labiausiai reikėtų investuoti į pogimdyvinės palatos tolygios ir priimtinos temperatūros užtikrinimą bei patalpos vėdinimą/ kondicionavimą bei optimalizuoti šios palatos pritaikymą gimdyvei būti

kartu su naujagimiu.

12.1.4 Pasitenkinimas neonatologijos skyrių palatų komfortiškumu

- Kas antrai naujagimio mamai neonatologijos skyrių palatų aplinka primena namus. Tačiau ir čia norėtųsi geresnio patalpų vėdinimo –

Neonatologijos skyrių palatų vertinimo tendencijos yra panašios kaip ir akušerijos-gimdymo skyrių/padalinių palatų vertinimo tendencijos. Naujagimių motinos (96%) neturi priekaištų dėl patalpų tvarkingumo; didžioji

dauguma (88%) jų taip pat sutinka su tuo, kad šiose palatose palaikoma tinkama temperatūra, yra geras apšvietimas (94%). Tačiau 22% mamų norėtų, kad patalpos būtų geriau vėdinamos/ kondicionuojamos.

Neonatologijos skyrių palatose mamos neretai priverstos „apsigyventi“ ilgesnį laiką nei akušerijos-gimdymo skyrių palatose. Todėl vienas iš neonatologijos skyrių siekis yra padaryti palatas mamoms ir jų naujagimiams

įmanomai jaukesnėmis, kad jos nors kiek primintų namų aplinką. Šį siekį pavyko pasiekti iš dalies: neonatologijos skyrių palatos namus primena kas antrai mamai (50%).



Detaliau analizuojant neonatologijos skyrių/ padalinių palatų komfortiškumo vertinimus, toliau pristatoma neonatologijos skyrių palatų aspektų vertinimo įtakos bendriesiems neonatologijos skyrių patalpų

vertinimams matrica. Matricą sudaro dvi susikertančios ašys: (1) „iracionali svarba bendrajam pasitenkinimo neonatologijos skyrių patalpomis vertinimui31“ ir (2) „racionalus palatų aspektų vertinimas32“. Matricoje

kiekvienas vertinamas palatos aspektas priskiriamas į vieną iš keturių segmentų:

geriau vertinamas bei bendrajam neonatologijos skyrių/ padalinių patalpų vertinimui didesnę įtaką

turintis aspektas;

geriau vertinamas, tačiau bendrajam neonatologijos skyrių/ padalinių patalpų vertinimui mažesnę

įtaką turintis aspektas;

prasčiau vertinamas, tačiau bendrajam neonatologijos skyrių/ padalinių patalpų vertinimui didesnę

įtaką turintis aspektas;

prasčiau vertinamas ir mažesnę įtaką bendrajam neonatologijos skyrių/ padalinių patalpų vertinimui

turintis aspektas.

31

„Iracionali svarba bendrajam pasitenkinimo neonatologijos skyrių patalpų vertinimui“ apskaičiuojama koreliuojant

palatų aspektų vertinimus su bendruoju pasitenkinimo neonatologijos skyrių patalpomis vertinimu. 32

„Racionalus palatų aspektų vertinimas“ – palatų aspektų vertinimas.



Tinkamos temperatūros palaikymas neonatologijos paslaugas teikiančių skyrių palatose – aspektas, kuris yra

ne tik gerai vertinamas, bet ir turintis didesnę įtaką bendrajam pasitenkinimo neonatologijos skyrių/ padalinių

patalpų vertinimui. Palatų tinkamas vėdinimas/ kondicionavimas – aspektas, turintis didesnę įtaką bendrajam pasitenkinimo neonatologijos skyrių/ padalinių patalpų vertinimui, tačiau kiek prasčiau nei kiti aspektai

vertinamas.

Tai, kad neonatologijos skyrių palatos yra tvarkingos, ar jose yra geras apšvietimas, nors ir geriau vertinama,

turi mažesnę įtaką bendrajam pasitenkinimo neonatologijos skyrių/ padalinių patalpų vertinimui.

Siekis neonatologijos paslaugas teikiančių skyrių palatose sukurti jaukią, namus primenančią aplinką – gražus, tačiau turintis mažesnę įtaką bendram pasitenkinimui neonatologijos skyrių palatomis.

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad, siekiant pagerinti pasitenkinimą neonatologijos paslaugas teikiančių skyrių palatomis, prioritetinis darbas – užtikrinti tinkamą palatų vėdinimą/ kondicionavimą.

12.1.5 Pasitenkinimo palatų komfortiškumu palyginimas

- Pacientės labiau patenkintos gimdymo palatomis, mažiau - pogimdyvinėmis –

Visų palatų komfortiškumas yra vertinamas panašiai: nėra tokių patalpų, kurios būtų vertinamos kaip žymiai geresnės ar blogesnės už kitas. Tačiau, vistik, sąlyginai labiausiai gimdyvės yra patenkintos gimdymo

palatomis (vertinimo vidurkis – 8,7 balo iš 10 galimų); sąlyginai mažiau patenkintos pogimdyvinės palatos

komfortiškumu (vertinimo vidurkis – 8,2 balo iš 10 galimų).

12.2 Paslaugų teikėjų darbo aplinkos pokyčių vertinimas

Faktinė situacija, įgyvendinant „Energetikos“ programos veiklas akušerijos ir/ar neonatologijos paslaugas

teikiančiose Lietuvos ASPĮ, 2015 metų pradžioje yra labai skirtinga. Vienose ASPĮ remonto veiklos jau yra

baigtos, kitose – tik pradedamos, dar kitose – dokumentacijos tvarkymo stadijoje. Be to, ASPĮ tuo pačiu gali būti vykdomos, pradedamos arba yra atliktos ir remonto veiklos pagal „Nėščiųjų ir gimdyvių“ programą.

Siekiant įvertinti, ar jau įgyvendintos „Energetikos“ programos remonto veiklos pagerino darbo sąlygas Programą vykdančių ASPĮ darbuotojams ir pacientams, ASPĮ darbuotojai buvo paprašyti įvertinti, kaip, jų

nuomone, pasikeitė (jei pasikeitė) jų darbo aplinkos sąlygos per pastaruosius dvejus metus (2013-2014

metais). Darbo aplinkos sąlygos, tikrinant „Energetikos“ programos poveikio vertinimą, buvo išskaidytos į (1)



tolygios patalpų temperatūros palaikymo, (2) patalpų vėdinimo/ kondicionavimo, (3) patalpų apšvietimo, (4)

patalpų estetinio vaizdo, jaukumo bei (5) ligoninės išorinio vaizdo vertinimus. Pateikiant darbo aplinkos

pokyčių vertinimus, pateikiamas visų ligoninių darbuotojų aplinkos pokyčių vertinimas; ligoninių, kuriose remonto darbai jau yra baigti, darbuotojų vertinimas; ligoninių, kuriose remonto darbai yra pradedami,

darbuotojų vertinimas; ligoninių, kuriose remonto darbai dar nėra pradėti, darbuotojų vertinimas bei ligoninių, kuriose remonto darbai pagal Šveicarijos programas nebus atliekami, darbuotojų vertinimas.

12.2.1 Tolygios patalpų temperatūros palaikymas

- „Energetikos“ programos veiklos tolygios patalpų temperatūros palaikymą užtikrina –

„Energetikos“ programos veiklų įgyvendinimas turi poveikį tolygios patalpų temperatūros patalpose palaikymo vertinimui: dauguma (65%) darbuotojų, dirbančių ASPĮ, kuriose remonto darbai jau yra baigti, liudija tai, kad

tolygios temperatūros palaikymas patalpose labai arba kažkiek pagerėjo; dar 23% šių ASPĮ darbuotojų nurodo, kad temperatūra patalpose palaikoma tolygi, nes tokia situacija buvo ir iki „Energetikos“ programos

veiklų33.

Didesnė dalis ASPĮ, kuriose remonto darbai nebus vykdomi, darbuotojų teigia, kad tolygios patalpų temperatūros palaikymas jų patalpose ir be remonto darbų yra geras. ASPĮ, kuriose remonto veiklos dar tik

pradedamos arba bus pradėtos, darbuotojai nurodo, kad jų patalpų tolygios temperatūros palaikymas per

pastaruosius du metus labai suprastėjo arba išliko nepakitusiai blogas.

Tai, kad patalpų temperatūros tolygumas pagerėjo dažniau liudija didesnes darbo apimtis turinčių didmiesčių bei apskričių centrų ASPĮ darbuotojai. Nepakitusiai prastą situaciją palaikant tolygią patalpų temperatūrą

dažniau nurodo turinčių didesnes darbo apimtis, IIB lygio paslaugas teikiančių, rajono lygmens ASPĮ

darbuotojai. Didesnės dalies tokią nuomonę turinčių darbuotojų ligoninėse šiluminė pastatų izoliacija yra numatyta, tačiau darbai dar nėra pradėti.

12.2.2 Patalpų vėdinimas/ kondicionavimas

- Įgyvendinus „Energetikos“ programos veiklas pastebimas ir pagerėjęs patalpų kondicionavimas –

Labiausiai patalpų vėdinimo ir/ar kondicionavimo pokyčius jaučia tų ligoninių darbuotojai, kuriose Šveicarijos

programos finansuojamos remonto veiklos jau yra baigtos: kas trečias (35%) šių ligoninių darbuotojas nurodo, kad patalpų vėdinimas „kažkiek“ pagerėjo, o 27% darbuotojų konstatuoja, kad patalpų vėdinimas

ir/ar kondicionavimas yra iš esmės pagerėjęs. Kaip ir tolygios temperatūros palaikymo patalpose atveju,

33

Dėl esamos geros būklės ne visose ASPĮ buvo vykdomi šilumos puktų ir šildymo sistemų modernizavimo/ atnaujinimo,

pastatų šiluminės izoliacijos darbai.



ligoninių, kuriose remonto veiklos nebus vykdomos, darbuotojai dažniau linkę nurodyti, kad jų darbovietėse

patalpų vėdinimas ir/ ar kondicionavimas per pastaruosius du metus nepakito, t.y. buvo ir yra geras.

Remonto veiklos bus pradedamos tose ligoninėse, kuriose patalpos vėdinamos/ kondicionuojamos blogai. O ligoninėse, kurių darbuotojai nurodo, kad per pastaruosius metus vėdinimas/ kondicionavimas jų darbovietės

patalpose reikšmingai suprastėjo, remonto veiklos dar nepradėtos, tačiau bus vykdomos.

Pagerėjusį patalpų vėdinimą ir/ar kondicionavimą kiek dažniau pastebi respublikinio lygmens ir IIB lygio akušerijos ir/ar neonatologijos paslaugas teikiančių ligoninių darbuotojai. III lygio paslaugas teikiančių

ligoninių darbuotojai kiek dažniau nurodo, kad situacija per pastaruosius du metus nepakito, nes buvo ir yra gera. Kad patalpų kondicionavimas/ vėdinimas per pastaruosius metus suprastėjo kiek dažniau nurodo IIA

lygio paslaugas teikiantys darbuotojai.

12.2.3 Patalpų apšvietimas

- Įgyvendintos „Energetikos“ programos veiklos prisideda ir prie patalpų apšvietimo gerinimo –

Analogiškos tendencijos stebimos ir analizuojant tai, kaip akušerijos ir/ar neonatologijos paslaugas teikiančių ligoninių darbuotojai vertina per pastaruosius du metus įvykusius patalpų apšvietimo pokyčius: ligoninių,

kuriose remonto darbai jau yra baigti, darbuotojai pastebi daugiau ar mažiau pagerėjusį patalpų apšvietimą;

apšvietimo būklė nekito (buvo ir yra gera) tose ligoninėse, kuriose remonto veiklos nebus vykdomos; prasta ir prastėjanti situacija yra tose ligoninėse, kuriose remonto veiklos yra pradedamos arba numatomos pradėti.



12.2.4 Ligoninės išorinis vaizdas

- „Energetikos“ programos veiklos prisideda prie ligoninių gražinimo, jaukumo –

Tai, kad ligoninių išorė, įgyvendinus remonto veiklas, pagražėja – nestebina. Tačiau kiek sunkiau paaiškinti

darbuotojų nuorodas į tai, kad jų ligoninės išorė per pastaruosius du metus pagražėjo, nors Šveicarijos

programos remiamos remonto veiklos dar nepradėtos įgyvendinti. Tokiu atveju galima tik kelti prielaidą, kad ligoninės pastatų išorė analizuojamu laikotarpiu buvo tvarkoma iš kitų finansavimo šaltinių.

Ligoninės išorinio vaizdo pokyčių vertinimo tendencijos yra analogiškos kaip ir kitų ligoninės ūkio

infrastruktūros aspektų vertinimo tendencijos: ligoninėse, kuriose remonto veiklos nebus vykdomos,

darbuotojai kiek dažniau nurodo, kad ligoninių išorinis vaizdas per pastaruosius du metus nepakito, buvo ir yra geras. Prasta ar prastėjanti ligoninių fasadų būklė dažniau fiksuojama tais atvejais, kai remontų veiklos

yra dar tik pradedamos vykdyti arba ruošiamasi jas pradėti.

12.2.5 Patalpų estetinis vaizdas, jaukumas

Patalpų estetinis vaizdas didesnės dalies darbuotojų nuomone dažniau pagerėjęs tose ligoninėse, kuriose

remonto veiklos jau pabaigtos. Prasta arba prastėjanti patalpų estetika dažniau nurodoma dirbančiųjų tose ligoninėse, kuriose remonto veiklos dar nėra pradėtos, tačiau bus vykdomos.



12.2.6 Ligoninių patalpų atnaujinimo poveikis paslaugų pacientams kokybei

- Remonto veiklos, darbuotojų nuomone, prisideda prie paslaugų kokybės pacientams gerinimo –

Akušerijos ir/ar neonatologijos paslaugų teikėjų, kurių ligoninės dalyvauja Šveicarijos programoje, taip pat buvo pasiteirauta, kiek, jų nuomone, Šveicarijos programos finansuotas ligoninių infrastruktūros atnaujinimas

pagerino pacientų gydymo ir slaugos sąlygas konkrečioje ligoninėje. Tačiau, turint omeny tai, kad faktinė remonto darbų situacija kiekvienoje ligoninėje apklausos metu yra labai skirtinga, darbuotojai į šį klausimą

taip pat atsakė labai įvairiai. Nemaža dalis darbuotojų atsisakė atsakyti į šį klausimą, nes remonto darbai jų ligoninėje dar nėra baigti arba net ir nėra pradėti. Kiti darbuotojai tokioje situacijoje tiesiog žymėjo „0“

(vertinimui buvo pateikta skalė nuo 0 („visiškai nepagerino“) iki 10 („labai pagerino“)). Dalis darbuotojų „0“

(„nuliu“) šį klausimą vertino ir todėl, kad taip liepęs jų ligoninės direktorius (nes remonto veiklos dar nėra atliktos). Dar keli darbuotojai, komentuodami šį klausimą prisipažino, kad apskritai nieko iki tyrimo apie

Šveicarijos programą nežinojo ir negali pasakyti, ar šios programos lėšomis yra kas nors tvarkoma.

Taigi, žemiau pateikiami vertinimai tų darbuotojų, kurie šį klausimą, vienaip ar kitaip, įvertino. 2015 metų

pradžioje šios informacijos vertinimas yra pakankamai komplikuotas, tačiau jau buvo būtinas (dėl ligoninių, kurios savo remonto veiklas jau baigė; vertinti jų poveikį 2016 metų pabaigos tyrime būtų neteisinga).

Ligoninių, kuriose remonto darbai jau yra pabaigti, darbuotojai jau gali patvirtinti tai, kad tolygios patalpų

temperatūros palaikymas, patalpų kondicionavimas, apšvietimas, sienų apšiltinimas, langų pakeitimas ir pan. akivaizdžiai prisideda prie akušerijos ir/ar neonatologijos paslaugų kokybės pacientams gerinimo

(palyginimui: darbuotojų, kurių ligoninėse remonto darbai jau yra atlikti, vertinimo vidurkis – 7,8 balo iš 10 galimų, o darbuotojų, kurių ligoninėse remonto darbai dar nėra atlikti, vertinimo vidurkis – 5 balai iš 10

galimų).

Kita vertus, 22% darbuotojų, kurių ligoninėse remonto darbai jau yra baigti, nurodo, kad ligoninių

infrastruktūros tvarkymas ne visuomet arba nepakankamai prisideda prie pacientams teikiamos paslaugos kokybės gerinimo. Labiausiai tikėtina tokio vertinimo priežastis gali būti siejama su Šveicarijos programos

paramos ligoninės infrastruktūrai dydžio, masto, t.y. tikėtina, kad remonto veiklos nebuvo esminės, labiau „kosmetinės“.



13. Apibendrinantis ASPĮ vertinimas

13.1 Paslaugų teikėjų pacientų pasitenkinimo sąlygomis ligoninėje vertinimas

- Remonto veiklos turi tiesioginę įtaką pacientų pasitenkinimo sąlygomis ligoninėje vertinimui –

Pacientai, paslaugų teikėjų nuomone, sąlygomis ligoninėse yra patenkinti (vertinimo vidurkis – 7,9 balo iš 10 galimų). Geriau pacientų pasitenkinimą salygomis ligoninėse linkę vertinti paslaugų teikėjai, dirbantys

ligoninėse, kuriose remonto veiklos jau yra baigtos (vertinimo vidurkis – 8,3), bei tie, kurių ligoninių remonto veiklos nebus vykdymos (vertinimo vidurkis – 8,3). Pastarieji, matyt, pacientams sudarytas sąlygas ligoninėse

linkę vertinti gerai ir be Šveicarijos programos finansuoto remonto veiklų.

13.2 ASPĮ rekomendavimo tikimybė

Apibendrinant pacientų pasitenkinimą paslaugų kokybe gimdymo ASPĮ (tiek paslaugos kokybe, priklausančią nuo žmogiškojo faktoriaus, tiek aplinkos sąlygų), toliau ataskaitoje bus pateikiama konkrečios gimdymo

įstaigos rekomendavimo analizė (remiantis NPS indeksu).

Net Promoter Score (arba NPS®) indekso skaičiavimo metodologija remiasi prielaida, kad vartotojus (šiuo

atveju pacientus) galima skirstyti į tris pagrindines kategorijas: (1) rėmėjus, (2) neutraliuosius bei (3) skeptikus:

rėmėjos (angl. Promoters) (9-10 balų vertinimai) yra lojalios pacientės, kurios yra ne tik labai

patenkintos suteikta paslauga konkrečioje ligoninėje, bet ir linkusios rekomenduoti šią ligoninę

kitoms gimdyvėms;

neutraliosios (angl. Passives) (7-8 balų vertinimai) yra iš esmės patenkintos suteikta paslauga

konkrečioje ligoninėje, tačiau turi pagrindo abejoti paslaugos suteikimo konkrečioje ligoninėje

kokybe;

skeptikės (angl. Detractors) (0-6 balų vertinimai) yra nepatenkintos paslaugos suteikimu konkrečioje

ligoninėje ir apie paslaugos suteikimą šioje ligoninėje yra linkusios skleisti neigiamus atsiliepimus.

Žemiau esančioje grafinėje iliustracijoje pateikiamas NPS indekso apskaičiavimo būdas:



Didesnė dalis (60%) moterų, gimdžiusių 2012-2014 metais, būtų linkusios rekomenduoti savo gimdymo

įstaigas ir kitoms gimdyvėms. ASPĮ, kurioje gimdė, kitoms moterims nerekomenduotų 18% gimdyvių. Bendras 2012-2014 metų laikotarpio akušerijos ir/ar neonatologijos paslaugas teikiančių Lietuvos ASPĮ NPS

indeksas yra 43.

Gimdymo įstaigos rekomendavimo tikimybė labai priklauso nuo moterų turėtos gimdymo patirties sklandumo. Gimdymo įstaigą rekomenduoti labiau yra linkusios moterys, kurių gimdymo metu ar po gimdymo nekilo jokių

medicininių problemų nei joms pačioms, nei jų naujagimiams; neturėjusios žindymo problemų; pacientės

išsipirkusios mokamas palatas; III bei IIA lygio paslaugas teikiančių ligoninių pacientės.

- Akušerijos ir/ar neonatologijos paslaugas teikiančių ASPĮ rekomendavimo tikimybė nuo 2007 metų nuosekliai auga –

Detaliau analizuojant tai, kaip kito Lietuvos akušerijos ir/ar neonatologijos paslaugas teikiančių ASPĮ rekomendavimo tendencijos ir NPS rodiklis 2007-2014 metais, stebimos pozityvios tendencijos.

NPS rodiklio dinamika 2007-2014 metų laikotarpiu yra nuosekliai auganti. Nors 2012 metų NPS rodiklis (35) yra mažesnis už 2009 metų NPS rodiklį (38), šių reikšmių skirtumas išlieka leistinos paklaidos ribose ir gali

būti laikomas statistiškai nereikšmingu. Juolab, kad pacienčių, kurios tikrai rekomenduotų savo gimdymo įstaigas, dalis nėra sumažėjusi (55% 2009 ir 55% 2012 metais).

Kita vertus, šis nedidelis NPS rodiklio reikšmės sumažėjimas gali būti aiškintinas retrospektyvinio vertinimo ypatumais: kuo „šviežesnė“ gimdyvių patirtis, tuo geriau jos linkusios ją vertinti; ir, atvirkščiai, laikui bėgant,

dalis emocijų, patirties pasimiršta, ir vertinimas paprastai yra prastesnis (ir objektyvesnis?). Todėl 2010 metais atlikto tyrimo metu prasčiau gimdymo įstaigas buvo linkusios vertinti 2007 metais gimdžiusios

moterys, o 2015 metais atlikto tyrimo metu – 2012 metais gimdžiusios moterys.



- „Miestų“ ASPĮ NPS rodiklis nuo 2009 metų išaugo beveik dvigubai –

Teigiama NPS rodiklio dinamika (o kartu ir rekomendavimo tikimybės augimas) stebimas ir didmiesčių bei

apskričių centrų ASPĮ rekomendavimo vertinimuose. „Miestų“ NPS rodiklis nuo 2009 metų išaugo beveik dvigubai: nuo 26 iki 48.

Mažesnių miestų ir rajonų centrų ASPĮ rekomendavimas ir NPS rodiklio dinamika tiriamuoju laikotarpiu nėra

nuosekliai auganti: 2014 metais šias ASPĮ rekomenduoti linkstama mažiau nei ankstesniais metais.



Labiausiai iš visų Lietuvos akušerijos paslaugas teikiančių ASPĮ pacientės būtų linkusios rekomenduoti Utenos

(NPS=96), Pasvalio (NPS=88) ar Ukmergės ligonines (NPS=86). Šie rezultatai, žinoma, yra labai geri, tačiau

juos vertinti reikėtų atsargiai, atkreipiant dėmesį į tai, kiek gimdyvių vertino šių ligoninių teikiamas paslaugas.

Kaune 2012-2014 metų laikotarpyje geriausiai pacienčių vertinama yra Respublikinė Kauno ligoninė

(NPS=70), gerai vertinamos ir III lygio paslaugas teikiančios LSMUL Kauno klinikos (NPS=58).

Vilniaus ASPĮ vertinamos prasčiau nei Kauno ASPĮ. Tarkim, geriausiai Vilniuje yra vertinami Vilniaus gimdymo

namai (NPS=48), tačiau kitos dvi (VU ligoninės Santariškių klinikos (NPS=35) bei Vilniaus miesto klinikinė ligoninė(NPS=25)) ASPĮ yra sąrašo pabaigoje.

13.3 Lietuvos akušerijos paslaugas teikiančių ASPĮ rekomendavimo kriterijai

- Užtikrintas paciento saugumas – pagrindinė ir esminė sąlyga ASPĮ rekomendavimui –

Išsamiau analizuojant tai, kokie akušerijos paslaugas teikiančių ASPĮ paslaugų aspektai labiausiai lemia

pasitenkinimą ir iš to išplaukiančią ASPĮ rekomendavimo tikimybę, toliau ataskaitoje pristatoma gimdymo įstaigos įvairių aspektų vertinimo įtakos ASPĮ rekomendavimui matrica. Matricą sudaro dvi susikertančios

ašys: (1) „iracionali svarba ASPĮ rekomendavimui34“ ir (2) „gimdymo įstaigos aspektų vertinimas“. Matricoje kiekvienas iš analizuojamų gimdymo įstaigų paslaugų aspektų priskiriamas į vieną iš keturių segmentų:

geriau vertinamas ir didesnę įtaką ASPĮ rekomendavimui turintis paslaugos aspektas;

geriau vertinamas, tačiau mažesnę įtaką ASPĮ rekomendavimui turintis paslaugos aspektas;

prasčiau vertinamas, tačiau ASPĮ rekomendavimui didesnę įtaką turintis paslaugos aspektas;

prasčiau vertinamas ir mažesnę įtaką ASPĮ rekomendavimui turintis paslaugos aspektas.

34

„Iracionali svarba ASPĮ rekomendavimui“ apskaičiuojama koreliuojant apibendrintus ASPĮ paslaugų aspektų vertinimus

su tikimybės rekomenduoti ASPĮ vertinimu.



Didžiausią įtaką rekomenduojant gimdymo įstaigą draugėms ar pažįstamoms turi patirtas (1) saugumo

jausmas ASPĮ. ASPĮ rekomendavimui labai svarbūs ir kiti keturi paslaugos suteikimo aspektai: (2) personalo

profesionalumas, (3-4) užtikrinta gimdyvės ir naujagimio priežiūra bei (5) geros sąlygos gimdyvės artimiesiems būti kartu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodyti (2)-(5) paslaugos suteikimo aspektai yra

saugumo jausmo užtikrinimo gimdymo ASPĮ sudedamosios dalys. Vadinasi, galima daryti išvadą, kad labiausiai gimdymo įstaigos vertinimą, pasitenkinimą suteikta paslauga ir tikimybę ją rekomenduoti lemia

paciento saugumo ASPĮ vertinimas.

Ir nors visi šie aspektai sąlyginai yra ir taip neblogai vertinami, tobulėjimui ribų nėra.

Modernios diagnostikos ir gydymo įrangos buvimas ASPĮ, nors ir kiek prasčiau pacientų vertinamas kriterijus

(ne visi pacientai žino/ mano, kad tokia įranga ASPĮ yra), nėra svarbus kriterijus vertinant ASPĮ ar jos rekomendavimo tikimybę.

ASPĮ prieinamumas bei galimybė būti visą parą su naujagimiu – gerai vertinami, tačiau bendrai paslaugos vertinimui ir ASPĮ rekomendavimui mažiau svarbūs aspektai.

- Rūpestis gimdyve po gimdymo ir kokybiškas medicininės informacijos teikimas – prioritetiniai veiksmai keliant ASPĮ rekomendavimo tikimybę –

Dar detaliau analizuojant pasitenkinimą paslaugos suteikimo aspektais skirtinguose jos teikimo etapuose,

toliau ataskaitoje pateikiama pasitenkinimo gimdymo įstaigos aspektų skirtingais paslaugos suteikimo etapais vertinimo įtakos ASPĮ rekomendavimui matrica. Matricą sudaro dvi susikertančios ašys: (1) „iracionali svarba

ASPĮ rekomendavimui35“ ir (2) „gimdymo įstaigos aspektų vertinimas“. Matricoje kiekvienas iš analizuojamų gimdymo įstaigų paslaugų aspektų priskiriamas į vieną iš keturių segmentų:

35

„Iracionali svarba ASPĮ rekomendavimui“ apskaičiuojama koreliuojant apibendrintus ASPĮ paslaugų aspektų vertinimus

skirtingais paslaugos suteikimo etapais su tikimybės rekomenduoti ASPĮ vertinimu.



geriau vertinamas ir didesnę įtaką ASPĮ rekomendavimui turintis paslaugos aspektas;

geriau vertinamas, tačiau mažesnę įtaką ASPĮ rekomendavimui turintis paslaugos aspektas;

prasčiau vertinamas, tačiau ASPĮ rekomendavimui didesnę įtaką turintis paslaugos aspektas;

prasčiau vertinamas ir mažesnę įtaką ASPĮ rekomendavimui turintis paslaugos aspektas.

Žvelgiant į pasitenkinimą paslaugos kokybe ir iš to išplaukiančią ASPĮ rekomendavimo tikimybę šiuo analizės kampu, galima išskirti gimdymo etapo svarbą. Tiek medicinos personalo profesionalumas gimdymo metu,

tiek ir skiriamas asmeninis dėmesys, bendravimas, rūpestis – pagrindiniai pasitenkinimo paslauga aspektai. Gerai, kad šie aspektai, apibendrintai vertinant visas Lietuvos ASPĮ, yra geriau nei vidutiniškai vertinami. Tai

belieka ir toliau užtikrinti.

Kita vertus, pasitenkinimui akušerijos paslaugas teikiančių ASPĮ kokybe ir jų rekomendavimui yra labai

svarbus ir pogimdyvinis etapas: medicinos personalo profesionalumas rūpinantis gimdyvės sveikata bei deramo dėmesio bei rūpesčio pacientei po gimdymo rodymas. Šiais paslaugos teikimo aspektais gimdyvės

yra mažiau patenkintos, todėl jiems turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys. Taip pat turi būti atkreiptas dėmesys ir į prasčiau vertinamą, tačiau įstaigos rekomendavimui svarbų reikiamos medicininės informacijos

teikimą.

Priimamojo darbuotojų žmogiškasis santykis su gimdyve, paslaugų suteikimo kokybė yra prasčiau vertinami,

tačiau ir mažesnę įtaką bendram pasitenkinimo paslauga vertinimui turintys aspektai. Mažiau svarbus bendram pasitenkinimo paslauga vertinimui yra ir palatų (tiek gimdymo, tiek pogimdyvinės) komfortiškumas.

Profesionali naujagimio priežiūra yra vertinama sąlyginai geriau nei kiti paslaugos suteikimo aspektai, tačiau

tai turi mažesnę įtaką bendram pasitenkinimui teikiama paslauga.



14. Tyrimo išvados ir rekomendacijos

Bendrosios:

1. Pateikiama Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos poveikio vertinimo analizė atlikta

įpusėjus Programai (pradžia 2012-06-12), todėl pateikiami vertinimai geriausiu atveju gali atspindėti

tik vykdomų veiklų poveikio vertinimo tendencijas, nes:

a. apklaustos 2012-2014 metais gimdžiusios moterys, kuomet Programos veiklos dar nebuvo

pradėtos vykdyti, arba, geriausiu atveju, buvo tik įpusėjusios;

b. paslaugų teikėjai dar neturėjo galimybės naudotis „Nėščiųjų ir gimdyvių“ programos veiklų

rezultatais (metodinėmis rekomendacijomis, personalo mokymais, informacine sistema,

naujagimių transportavimui skirtais automobiliais ir įranga (įsigyta ir į ligonines pristatyta tik

pusė planuojamos įsigyti medicininės įrangos));

c. didžiojoje dalyje ligoninių dar nebaigti ar net nepradėti patalpų remonto ir „Energetikos“

programos darbai.

2. Nežiūrint dar nebaigtų Programų veiklų, bendras pacienčių pasitenkinimas akušerinėmis ir

neonatologinėmis paslaugomis didėja, paslaugos yra prieinamos ir saugios.

Dėl pasitenkinimo paslaugų kokybe:

3. Pacientų pasitenkinimas paslaugų kokybe nusakomas įvertinus visą eilę paslaugos teikimo aspektų.

Lyginant pacientų pasitenkinimo lygį, remiantis 2010 ir 2015 metų apklausų rezultatais, nustatyta,

kad pasitenkinimas stacionarinėmis akušerijos ir neonatologijos paslaugomis pagerėjo (sutrumpėjo

tyrimų laukimo laikas ir ištyrimas ligoninėse nėštumo metu, geriau vertinamas specialistų požiūris į

pacientes, rūpestis bei dėmesys visuose paslaugos suteikimo etapuose, geriau vertinama specialistų

kvalifikacija, pacientės labiau patenkintos medicininės informacijos pateikimu, gimdymo įstaigose

jaučiamasi saugiau, sudaromos vis geresnės sąlygos artimiesiems būti kartu su gimdyve, vis geriau

vertinama tvarka pogimdyvinėse palatose ir, apskritai, išaugo bendras pasitenkinimas teikiamos

paslaugos kokybe). Tačiau nėra gerai tai, kad stebimuoju laikotarpiu dalies bendram paslaugos

vertinimui svarbių aspektų vertinimas nepagerėjo (arba pagerėjo nepakankamai): akušerių/

slaugytojų darbo profesionalumas prižiūrint gimdyvę po gimdymo, užtikrinant nuolatinę tiek

gimdyvės, tiek naujagimio priežiūrą ir stebėseną. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2012

metų gimdymo ir pogimdyvinių palatų komfortiškumo vertinimas pagerėjo ne tiek, kiek norėtųsi. Kita

vertus, objektyviausias pasitenkinimo šiuo paslaugos aspektu vertinimas bus II tyrimų etapo metu,

kuomet, tikėtina, visos remontų veiklos jau bus baigtos.

Dėl paslaugų prieinamumo:

4. Gimdymo įstaigos gimdyvėms yra nesunkiai pasiekiamos. Be to, šis gimdymo įstaigų prieinamumas

nėra svarbus kriterijus vertinant pasitenkinimą suteikta paslauga. Pagrindiniai gimdymo įstaigos

pasirinkimo kriterijai – arčiau gyvenamosios vietos esanti gydymo įstaiga, jos reputacija bei

gimdžiusių moterų rekomendacijos.

Dėl teikiamų paslaugų nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams saugumo:

5. Labiausiai pacienčių saugumo jausmą gimdymo įstaigoje lemia kvalifikuotas personalas, gera

naujagimio bei gimdyvės priežiūra, moderni įranga bei galimybė gimdyvei būti kartu su artimaisiais.

Aukšto šių aspektų vertinimo užtikrininimas – pacienčių saugumo gimdymo įstaigoje garantas.



Dėl Programų tikslų ir uždavinių pasiekimo rodiklių:

6. „Nėščiųjų ir gimdyvių“ ir „Energetikos“ programų veiklų poveikis gali būti fiksuojamas tik veiklas

įgyvendinus, o dar geriau - praėjus 1-2 metams po jų įgyvendinimo, kuomet, be aprūpinimo

modernia aparatūra, personalas standartizuotai teiks paslaugas renovuotose patalpose pagal naujai

sukurtas metodines rekomendacijas, mokymuose įgytus ir atnaujintus įgūdžius, turės išsamią

informaciją apie nėščiąją, gimdyvę ir naujagimį nuo nėštumo pradžios. Taigi šiame vertinimo etape

visais minėtais aspektais būtų korektiška teikti tik galimas įžvalgas:

6.1. per pastaruosius dvejus metus didžiojoje dalyje (76%) akušerijos ir neonatologijos

paslaugas teikiančių gydymo įstaigų medicinos įranga paslaugų teikėjų nuomone buvo atnaujinta.

Gimdžiusių moterų nuomonė apie gimdymo įstaigų aprūpinimą modernia įranga nuo 2009 metų

nuolat gerėja. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad daugiau nei pusė didmiesčių ir apskričių

centrų gimdymo įstaigų pacienčių neabejoja, kad šios ligoninės aprūpintos modernia įranga, tuo

tarpu taip pat mano tik trečdalis mažesnių miestų ar rajonų centrų gimdymo įstaigų pacienčių.

6.2. beveik visi (95%) apklausti paslaugų teikėjai pripažįsta, kad kvalifikacijos kėlimas yra

problemiškas dėl patiems tenkančios finansinės naštos už mokymus ar kelionę. Nežiūrint to, savo

profesinės kvalifikacijos svarbą supranta ir savo profesijoje nori tobulėti beveik visi darbuotojai

(98%);

6.3. daugiau nei 60% apklaustų paslaugų teikėjų norėtų dalyvauti 2-3 Lietuvos ir Šveicarijos

bendradarbiavimo programoje numatytuose mokymuose. Programoje numatytų mokymų dalyvių

proporcijos atitinka paslaugų teikėjų poreikius;

6.4. didžioji dalis paslaugos teikėjų savo įgūdžius teikiant akušerines ir/ar neonatologines

stacionarines paslaugas (ypatingai pogimdyviniu laikotarpiu teikiamas paslaugas) vertina 8 ir

aukštesniu balu (iš 10 galimų). Savo ruožtu, pacientėms vertinant pagalbą visais paslaugos suteikimo

etapais, mažiausiai jos yra patenkintos medicinos personalo profesionalumu rūpinantis jų ir

naujagimio sveikata po gimdymo;

6.5. absoliuti dauguma apklaustų mamų yra patenkintos jų naujagimių pervežimo saugumu į

kitą ASPĮ, nors minėta veikla dar nėra įgyvendinta. Tai parodo šias paslaugas teikiančio personalo

gebėjimus užtikrinti paslaugos saugumą turimomis transporto priemonėmis ir sena medicinine

įranga;

6.6. trečdalis apklaustų paslaugos teikėjų nieko nežino apie planuojamą įdiegti kompiuterinę

nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos duomenų bazę. Pozityviausiai šios duomenų bazės

atsiradimu nusiteikę III lygmens akušerijos ir neonatologijos paslaugas teikiančių ASPĮ darbuotojai.

Tuo tarpu Programoje nedalyvaujančių ASPĮ darbuotojai kiek dažniau linkę manyti, kad ši duomenų

bazė naudos neatneš;

6.7. paslaugų teikėjų nuomone pacientai sąlygomis ligoninėje yra patenkinti. Ligoninių, kuriose

Šveicarijos programos finansuojamos remonto veiklos jau baigtos, darbuotojai pacientams sudarytas

sąlygas linkę vertinti geriau;

6.8. didžioji dalis paslaugų teikėjų, dirbančių ASPĮ, kuriose remonto darbai jau baigti, mano,

kad Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos finansuotas ligoninių infrastruktūros

atnaujinimas/ modernizavimas pagerino pacientų gydymo ir slaugos sąlygas jų ligoninėje (pagerėjo

pastatų šiluminės izoliacijos būklė, pagerėjo patalpų apšvietimas, yra geras patalpų vėdinimas/

kondicionavimas).

Dėl programoje nedalyvaujančių gydymo įstaigų:

7. Turint omeny tai, kad Programoje nedalyvaujančiose gydymo įstaigose gimdymų skaičius yra

nedidelis, personalui tenka mažesnis darbo krūvis ir šiose gydymo įstaigose gimdo moterys turinčios

tik mažą riziką, objektyviai lyginti šiose ligoninėse gimdžiusių moterų nuomonę su Programose

dalyvaujančių ligoninių pacienčių nuomone būtų nekorektiška. Savaime suprantama, kad ligoninėje,

kurioje gimdo viena moteris paros ar trijų parų laikotarpyje, dirbantis personalas turi daugiau laiko

detaliai informuoti gimdyves nėštumo metu, gimdymo bei pogimdyminiu laikotarpiais. Esant tokioms



darbo apimtins yra galimybės daugiau dėmesio skirti ir gimdyvei, ir naujagimiui, ir jų artimiesiems.

Dėl mažesnės personalo kaitos, perteikiama informacija yra nuoseklesnė, vienodesnė, priimtinesnė.

Tai puikus pavyzdys programose dalyvaujančių ligoninių personalui (ypatingai akušeriams,

slaugytojoms), kaip galima skiriant daugiau dėmesio, pagerinti teikiamų paslaugų kokybę.

Kita vertus, Programoje nedalyvaujančių gydymo įstaigų paslaugų teikėjai nurodo, kad per

pastaruosius dvejus metus įranga jų įstaigose nepakito arba kiek suprastėjo, dalis personalo nei

karto nebuvo profesinėse konferencijose, nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių duomenų bazės sukūrimą

jie linkę vertinti kaip nenaudingą, tačiau pacientės šiose įstaigose teikiamas paslaugas vis tiek

linkusios vertinti geriau nei atitinkamas paslaugas Programoje dalyvaujančiose įstaigose. Tai leidžia

kelti prielaidą, kad Programoje nedalyvaujančių gydymo įstaigų pacientės labiau linkusios vertinti

žmogiškąsiais personalo savybes ir joms skiriamą dėmesį.

Tyrimo rekomendacijos

1. Siekiant tinkamai įvertinti Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos poveikį, būtina

analogišką tyrimą atlikti pasibaigus Programų veikloms.

2. Siekiant įvertinti visų vykdomų veiklų poveikį, būtina surinkti papildomą paslaugų teikėjų nuomonę

apie:

a. parengtų metodinių rekomendacijų reikalingumą praktinėje veikloje, jų įtaką gerinant

paslaugų kokybę, standartizuojant paslaugų teikimą visose akušerijos ir neonatologijos

paslaugas teikiančiose ASPĮ;

b. automobilių su specialia įranga saugiam naujagimių pervežimui atnaujinimo poveikį (kaip

pasikeitė saugumas transportuojamam pacientui) ir pagalbą teikiančiam personalui (kaip

pasikeitė paslaugos teikimo galimybės ir kokybė).

3. Siekiant pagerinti gimdyvių pasitenkinimą paslaugų kokybe, ypatingą dėmesį teikti personalo

mokymams, be su specialybe susijusių įgūdžių akcentuojant dėmesingą bendravimą, emocijų

valdymą, aktyvų klausimąsi.

4. Siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų saugumą, Programos rėmuose būtina atnaujinti būtiniausią

medicininę įrangą visose stacionarines akušerijos ir neonatologijos paslaugas teikiančiose gydymo

įstaigose (tiek didmiesčių ir apskričių centrų ligoninėse, tiek mažesnių miestų ir rajonų ligoninėse).

5. Įvertinus paslaugų teikėjų finansavimo problemas kvalifikacijai kelti, tikslinga Programos rėmuose

kiekvienoje gydymo įstaigoje rasti galimybę sukurti tobulinimosi ir įgūdžių palaikymo sistemą,

veiksiančią ir pasibaigus Programai.

6. Siekiant užtikrinti standartizuotos pagalbos teikimą visose akušerijos ir neonatologijos paslaugas

teikiančiose gydymo įstaigose, būtina sukurti vieningą vidinio ir išorinio audito sistemą, praktiniame

darbe įdiegti sukurtas metodines rekomendacijas. Nuosekliam ir tolygiam informacijos perteikimui

nėščiosioms ir gimdyvėms naudoti pacientėms paruoštą informaciją.

7. Apie „Nėščiųjų ir gimdyvių“ programos vykdomas ir planuojamas veiklas bei jų naudingumą plačiau

informuoti tiek paslaugų teikėjus, tiek visuomenę (ypatingą dėmesį skiriant mažuose miesteliuose ir

kaimuose gyvenančioms nėščiosioms ir gimdyvėms).

8. Siekiant lengviau priimti vieningus sprendimus aktualiausiais klausimais bei iššaukti susijusias

diskusijas, siūloma šio tyrimo rezultatus publikuoti akušerių, gydytojų akušerių ginekologų ir

neonatologų draugijų bei asociacijų leidžiamuose leidiniuose.

Documents

TARPINĖ SUTARTIES VYKDYMO ATASKAITA · Paslaugų teikėjas UAB „Socialinės informacijos centras“ ir UAB „Norstat“, veikiančios bendradarbiavimo ketinimų protokolo pagrindu