TauTosakos darbai XXXiVFolklore sTudies XXXiV

F O L K L O R ES T U D I E S

XXXIV

THe iNsTiTuTe oF liTHuaNiaN liTeraTure aNd FolkloreVilNius 2007

ISSN 1392-2831

T A U T O S A K O SD A R B A I

XXXIV

Lietuvių Literatūros ir tautosakos institutasVilNius 2007

Svetainė internete Website wwwlltiltKontaktinis adresas Contact address direklltiltcopy Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 2007

Printed in LithuaniaissN 1392-2831

Redaktorių kolegija Editorial Board

leonardas sauka vyriausiasis redaktorius Head of the editorial Board Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (folkloristika)

kostas aleksyNas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (folkloristika) Magdalene HuelMaNN Miunsteris Tarpdisciplininių baltų studijų institutas (folkloristika) Nijolė laurinkienė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (etnologija) stasys skrodeNis Vilniaus pedagoginis universitetas (folkloristika) rimantas sLiužinskas Klaipėdos universitetas (etnomuzikologija) bronė stundžienė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (folkloristika) Vilmos VoiGT Budapeštas Loraacutendo Eoumltvoumlso universitetas (folkloristika)

Parengė Edited by bronė stundžienėKalbą redagavo Language editing by danutė giLiasevičienė

Leidinį parėmė Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerijasponsored by the Ministry of education and science of Lithuania

Viršelyje On the cover ndashakmuo dievo stalas (Plungės r Purvaičių girininkija)

Fotografavo Laima Proškutė 2005 m the stone lsquogodsrsquos tablersquo (Purvaičiai forestry Plungė district)

Photo by Laima Proškutė 2005

TURINYS CONTENTSISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

PratarMė 9

ForeWord 12

žeMaičių FoLkLoro tYriMai sTudies oF saMoGiTiaN Folklore

Petras kalNius žemaičių etniškumas esamas ar konstruojamas the samogitian ethnicity real or Constructed Summary (31) 1

Bronė stundžienė žemaičių folklorinė atmintis the samogitian Folkloric Memory Summary (52) 32

BronislaVa kerBeLYtė žemaičių pasakos XiX a ir XX a pradžioje the samogitian Folktales in the 19th Century and in the Beginning of the 20th Century Summary (67) 4

lina Būgienė nūdienos žemaičių sakmė tarp anekdoto ir siaubo istorijos the nowadays samogitian Folk Legend between a Joke and a scary story Summary (78) 68

Vita ivanauskaitė žemaičių sapnai tekstų folkloriškumas ir kontekstų reikšmė the samogitian dream narratives Folkloric Character of the texts and Contextual Meanings Summary (96) 79

daiVa račiūnaitė-vYčinienė aukštaitijos ir žemaitijos paribio dainuojamojo folkloro ypatumai Peculiarities of the Folksongs at the Borderlands between aukštaitija and samogitia Summary (123) 97

Jurgita ūsaitYtė apie vieną žemaičių dainuojamosios tradicijos pažinimo aspektą XiXndashXXi a tautosakos užrašinėtojų pėdsakais regarding one aspect of knowing the samogitian Folksong tradition tracing the steps of Folklore recorders from the 19thndash21st Centuries Summary (134) 124

dalia urBanavičienė žemaičių šokių ratelių ir žaidimų bruožai Features of the samogitian dances roundelays and games Summary (153) 136

6

rytis aMBrazevičius intonavimas žemaičių dainose intonation in samogitian songs Summary (160) 1

gaila kirdienė telšių rajono liaudies smuikininkų repertuaro ypatybės the Characteristic traits of the Folk Fiddlersrsquo repertoire of the samogitian telšiai district Summary (177) 162

rūta žarskienė žemaitijos instrumentinis muzikavimas ir jo pokyčiai the samogitian instrumental Music-Making and its Changes Summary (192)179

Jonas bukaNTis vakarų žemaičių tarmės ypatybės Peculiarities of the Western samogitian dialect Summary (206) 194

žeMaičių kuLtūros kasdienYBė tHe daiLY LiFe oF saMogitian CuLture

marceliJus MarTiNaiTis Prisiminimai apie kalbą iš užrašų remembering the Language From the sketchbook 207

austė nakienė žemaičių savimonės paieškos internete searching for samogitian identity on internet Summary (219) 214

Bronė stundžienė aukštaitės folkloristės akistata su žemaičiais Folklorist from aukštaitija Meeting samogitians Summary (242) 220

tautinių MažuMų tautosaka Folklore oF NaTioNal MiNoriTies

kas šiandien pasakojama latvių ir apie latvius žemaitijoje Parengė Vilma daugirdaitė What is related today by Latvians and about Latvians in samogitia edited by Vilma daugirdaitė 243

tekstų PuBLikaCiJos PuBLiCations oF teXts

Birutė Jasiūnaitė žemaičių formuliniai keiksmai samogitian swearing Formulas Summary (262)27

žemaitiškų keiksmų tekstai Parengė birutė Jasiūnaitė texts of samogitian expletives edited by Birutė Jasiūnaitė 263

bdquodidelē graži sapną eso sapnavusildquo Parengė Vita ivanauskaitė ldquoi Have seen a Wonderful dreamhelliprdquo edited by Vita ivanauskaitė277

7

sukakTys aNNiVersaries

Vilma daugirdaitė ar jau įmintos visos vinco krėvės folklorinės veiklos mįslės Have all the riddles of the Folkloric activities of vincas krėvė already Been solved Summary (309) 294

leonardas sauka Mykolas Biržiška ir lietuvių dainos 125-ąsias gimimo metines paminint Mykolas Biržiška and Lithuanian songs on the occasion of His 125th anniversary 310

Gražina kadžYtė iš giliųjų ramuvos versmių venantui Mačiekui ndash 70 From the deepest sources of ramuva the 70th Birthday of venantas Mačiekus 318

algirdas sabaliauskas Pavelo trosto šimtmečiui The 100th anniversary of Pavel trost 323

kostas aleksyNas zenonas slaviūnas ir radijas 100-ąsias gimimo metines paminint zenonas slaviūnas and the radio on the occasion of His Centenary 329

algirdas sabaliauskas Prisiminkime olandų filologą 125-ąsias gimimo metines paminint Commemorating the dutch Philologist on the occasion of His 125th anniversary 334

Jurga sadauskienė Poetinės semantikos kaita dainose arba dainuoti Brazdžionį 100-ąsias gimimo metines paminint Changes of Poetical semantics in songs or singing Brazdžionis on the occasion of His Centenary 337

eksPediCiJų Patirtis FieLdWork eXPerienCes

Vita ivanauskaitė kuo gilyn į žemaitiją tuo daugiau baidymų Pamąstymai apie ketvirtą ją ekspediciją vakarų Lietuvoje the deeper You get into samogitia the greater the Haunting reflections of the Fourth Fieldwork session in Western Lithuania 344

reCenziJos revieWs

saulė MatuLevičienė Profesoriaus donato saukos bdquoLietuvių tautosakaldquo ir betarpiškumo malonė ldquoLithuanian Folklorerdquo by Professor donatas sauka and the Grace of Intimacy 32

Vita ivanauskaitė dialogo variantai bdquokazio grigo pokalbiuose laiškaisldquo variants of dialogue in Correspondence by kazys grigas 38

8

Kostas aleksyNas už tėvynę ndash tad ir už mus For the Homeland thus for ourselves 362

Giedrė BuFienė Patarlių sisteminimo keliai ir klystkeliai Pathways and Fallacies in systematization of Proverbs 364

anotaCiJos annotations

Jurga sadauskienė didaktinės lietuvių dainos Poetinių tradicijų sandūra XiXndashXX a pradžioje vilnius Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 2006 (liliJa kudirkienė) 371

Jadvyga čiurlionytė sudarė ir parengė Laima Burkšaitienė vilniusLietuvos muzikos ir teatro akademija 2006 (aušra žičkienė) 372

Barbora Buivydaitė autentiškas folkloras vilnius Lietuvos muzikos ir teatro akademija 2006 (živilė raMoškaitė) 372

Jurga ivanauskaitė odė džiaugsmui eilėraščiai vilnius tyto alba 2007 (LiliJa kudirkienė) 373

druvis almanach Сentru etnakasmalogiji laquokryŭjaraquo Mensk 2005 1(radvilė raCėnaitė) 374

angelika Juško-štekele Latgaliešu folklora rēzekne 2007(liliJa kudirkienė) 376

kronika CHroniCLe 378

9

PRATARMĖISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

tautosakos darbų XXXIV tomas yra teminis ndash jame analizuojamas Žemaitijos istorinis folkloras ir dabartinė folklorinė situacija Dauguma straipsnių parašyti vykdant tarpinstitucinę mokslo programą regioniniai folkloro ir tarmių tyrimai vakarų Lietuva remiamą Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo (2003ndash2006) bdquoŽemaičių folkloro tyrimųldquo skiltyje skelbiamas etnologo Petro Kalniaus straipsnis skirtas išsiaiškinti dabartinę žemaičių etniškumo būklę išdėstyti argumentus ko-dėl net pripažindami žemaičių genties egzistavimą iki Lietuvos valstybės susida-rymo šiandieninių žemaičių negalime vadinti etnosu ir kodėl jie išskirtini iš kitų lietuvių regioninių bendruomenių Bronė Stundžienė neseniai vykdytų lauko tyrimų rezultatų pagrindu mėgina nustatyti kam ir kiek šiandien naudojamas folkloras kokiais praeities ir dabarties jo ženklais reiškiasi žemaitiška tapatybė ir kaip kons-truojama bendruomenės atmintis jų atžvilgiu Bronislava Kerbelytė gilinasi į XIX a ir XX a pradžioje Žemaičiuose užrašytų pasakų tekstų ypatumus kuriais remiantis šį tą galima pasakyti apie jų rinkėjus užrašymo aplinkybes regioninius pasakų bruožus ir to meto tradicijos būklę Naujausi tradicinių folklorinių naratyvų vadi-namų jų mitologinių sakmių pokyčiai ir raidos tendencijos besikristalizuojančio naujo pasakojamosios tautosakos žanro ndash antisakmės apibendrinimai skelbiami Linos Būgienės straipsnyje Vita Ivanauskaitė aptaria būdingiausius sapnų kaip folklorinių naratyvų bruožus analizuoja dažniausius pastarų jų metų ekspedicijo-se užrašytų sapnų motyvus ir įvaizdžius Daivos Račiūnaitės-Vyčinienės straipsnio dėmesio centre yra Aukštaitijos ir Žemaitijos paribio dainuojamasis folkloras jo atlikimo ypatumai aptariama šių dviejų regionų ribų sampratos kaita paribio folk-loro identiteto problema išskiriami būdingiausi aukštaičių ir žemaičių dainavimo tradicijas reprezentuojantys bruožai bei dėsningumai Jurgita Ūsaitytė pastarų jų metų lauko tyrimų pagrindu ir pasitelkusi ankstyvesnius šiaurinės Žemaitijos tau-tosakos rinkinius apžvelgia šio regiono dainų užrašinėjimą atskirais istoriniais lai-kotarpiais Dalios Urbanavičienės straipsnyje aptariami Žemaitijos choreografi-nio folkloro (šokių ratelių žaidimų) svarbiausieji bruožai remiantis jau skelbtais ankstesnių tyrimų rezultatais analizuojami senesniuose šaltiniuose ir vėlyvesnėje archyvinėje medžiagoje pateikti duomenys nustatomos raidos tendencijos Ryčio Ambrazevičiaus straipsnyje apie intonavimą žemaičių dainose įvertinami glissando reiškiniai nustatomi glissando parametrai tikslūs (akustiškai) atskirų dainų gar-saeiliai atskleidžiami tiek bendrieji tiek individualieji jų dėsningumai Gaila Kir-dienė rašo apie Telšių rajono liaudies smuikininkų repertuaro ypatybes išsamiai

10

aptaria kūrinių žanrų grupių ir tipų kaitos tendencijas Rūta Žarskienė pateikia bendrą Žemaitijos instrumentinio muzikavimo ir jo pokyčių vaizdą atskleisdama XX a pirmos pusės ir XXI a pradžios žemaičių instrumentinio muzikavimo tradici-ją parodydama jos savitumus pokyčius ir jų priežastis Jono Bukančio straipsnyje analizuojama vakarų žemaičių tarmės padėtis XX a pabaigoje pristatoma lingvis-tinė Klaipėdos krašto situacija pateikiamos ryškiausios fonetikos morfologijos ir leksikos ypatybės skiriančios vakarų žemaičius nuo kitų žemaičių

Skyrelyje bdquoŽemaičių kultūros kasdienybėldquo publikuojamas Marcelijaus Marti-naičio rašinys kuriame pateikiami prisiminimai apie jam iš vaikystės gerai pa-žįstamą žemaičių kalbą apmąstomi jos vartosenos subtilumai tarp jų ir keiksma-žodžių pravardžių vartojimo niuansai Austės Nakienės publikacijoje pristatomas žemaičių savimonės apraiškų internete tyrimas analizuojamas žemaičių kultūros paveldo pristatymas interneto svetainėse Bronės Stundžienės publikacijoje patei-kiama 2004 metais Salantuose ir jų apylinkėse (Kretingos r) vykusių folkloro lauko tyrimų rezultatų peržvalga iš apibendrinto ir labai asmeninio autorės patirto kultū-rinių įspūdžių atskaitos taško

Skyrelyje bdquoTautinių mažumų tautosakaldquo šį kartą pristatoma Vilmos Daugirdai-tės iš pastarų jų metų lauko tyrimų medžiagos parengta tautosaka susijusi su Že-maitijoje gyvenančiais latviais (skelbiami keli pasakojimų fragmentai) taip pat pri-dedami folkloro tekstai kuriuose vienaip ar kitaip žemaičių kalbama apie latvius

bdquoTekstų publikacijoseldquo pateikiami Birutės Jasiūnaitės parengti žemaičių keiks-mai surinkti iš įvairių šaltinių greta pridedamas keiksmų bruožus apibūdinantis autorės straipsnis Taip pat pirmą kartą tautosakos darbuose skelbiami 26 sapnų pasakojimai užrašyti įvairiose Žemaitijos vietovėse 2001ndash2007 metais vykusių folk-loro ekspedicijų metu (parengė Vita Ivanauskaitė)

Pažymint 125-ąsias Vinco Krėvės gimimo metines bdquoSukakčiųldquo skyriuje pu-blikuojamas Vilmos Daugirdaitės straipsnis kuriame primenami svarbiausi ra-šytojo folklorinės veiklos aspektai analizuojamas ankstesnis V Krėvės pareng-tų tautosakos rinkinių vertinimas svarstoma apie galimas tolesnes jų tyrinėjimų perspektyvas Mykolo Biržiškos 125-ų jų gimimo metinių proga Leonardas Sauka rašo apie šio žymaus XX a pirmosios pusės kultūros ir mokslo veikėjo įnašą į lie-tuvių tautosakos mokslą ypač iškeldamas jo nuopelnus lietuvių dainų studijoms Gražina Kadžytė rašo apie žinomą kraštotyrininką ilgametį Vilniaus universiteto kraštotyrininkų klubo vadovą Venantą Mačiekų 70-ojo jubiliejaus proga Algirdas Sabaliauskas apžvelgia čekų lingvisto Pavelo Trosto mokslinį kelią ir sąsajas su tautosaka straipsnyje skirtame jo šimtmečiui pažymėti taip pat prisimena olandų filologą Reinderį van der Meuleną Kostas Aleksynas 100-ų jų gimimo metinių pro-ga primena Zenono Slaviūno veiklą populiarinant tautosaką per radiją Paminė-dama poeto Bernardo Brazdžionio 100-ąsias gimimo metines Jurga Sadauskienė savo straipsnyje analizuoja poetinės semantikos kaitą tuose poeto eilėraščiuose kurie buvo dainuojami

Skyrelyje bdquoEkspedicijų patirtisldquo Vita Ivanauskaitė pristato 2007 metais vykusių folkloro lauko tyrimų Židikuose (Mažeikų r) rezultatus

11

Šiame tome skelbiamos keturios naujausių su folkloru susijusių leidinių recen-zijos Saulė Matulevičienė pateikia išsamią analizę apie atnaujintą Donato Saukos Lietuvių tautosakos vadovėlį (2007) Vita Ivanauskaitė aptaria Juditos Grigienės parengtą knygą kazio grigo pokalbiai laiškais (2006) Kostas Aleksynas pristato kompaktinę plokštelę-albumą už laisvę tėvynę ir tave (2007) ir aptaria šio parti-zanų dainų leidinėlio pasirodymo reikšmę Giedrė Bufienė analizuoja Outi Lau-hakangas parengtoje monografijoje (the Matti kuusi international type system of Proverbs FF Communications No 275 Helsinki 2001) pristatytą bendrą jos ir tėvo žymaus suomių folkloristo Matti Kuusi darbą ndash tarptautinę patarlių tipų klasifikaciją

Tomo gale pateikiamos knygų anotacijos taip pat svarbesnių 2007 metų su folkloristika susijusių įvykių kronika

12

The 34th volume of tautosakos darbai Folklore studies is a thematic one it deals with Samogitian traditional folklore and the contemporary folklore situation The majority of the articles have been written as part of the inter-institutional research program regional studies of Folklore and dialects Western Lithuania supported by the Lithuanian State Science and Studies Foundation (2003ndash2006) Under the heading of ldquoStudies of Samogitian Folklorerdquo an article by an ethnologist Petras Kalnius is published aiming at elucidating the nowadays situation of the Samogitian ethnicity and presenting the reasons why even though the existence of the Samogitian tribe prior to the formation of the Lithuanian State is recognized the nowadays Samogitians cannot be defined as an ethnos but also why they should be distinguished among other Lithuanian regional communities On the basis of results gained in the course of the recent fieldwork research Bronė Stundžienė attempts at finding out the ways and purposes that folklore is used today what past and present folkloric signs are employed to express the Samogitian identity and how the memory of the community is constructed in relation to them Bronislava Kerbelytė analyzes the peculiarities of the Samogitian folktales recorded in the 19th ndash beginning of the 20th century on the grounds of which certain assertions can be made regarding their collectors the circumstances of recording the regional features of the tales and the state of the tradition of the time The most recent changes and the development tendencies of the traditional folk narratives the so-called folk belief legends along with attempts at defining the newly crystallizing folk narrative genre namely the anti-legends are presented in the article by Lina Būgienė Vita Ivanauskaitė discusses the most typical features of dreams as folkloric narratives and analyzes the most frequently occurring dream motives and images recorded in the course of the recent fieldwork sessions In the focus of attention in the article by Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė are folksongs existing at the borderlands between Aukštaitija and Samogitia peculiarities of their performance as well as the shifting notion of the border between these two regions and problems of the identity of the borderlandsrsquo folklore the most typical features and consistent patterns representing the singing traditions of Aukštaitija and Samogitia are also discerned On the grounds of the recent fieldwork sessions as well as the earlier recordings of the Northern Samogitian folklore Jurgita Ūsaitytė surveys the process of folksong collecting in this region during different historical periods Dalia Urbanavičienė discuses the most characteristic features of the Samogitian

FOREWORDISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

13

choreographic folklore ie dances roundelays and games referring to the already published results of the earlier investigations she analyzes the data presented in the old sources and in the somewhat later archived materials and establishes the development tendencies Further Rytis Ambrazevičius deals with intonation in Samogitian songs appreciating the phenomena of glissando establishing the parameters of glissando the acoustically exact sound degrees of various songs and revealing both their general and individual patterns Gaila Kirdienė describes the characteristic traits of the folk fiddlersrsquo repertoire of the Samogitian Telšiai district exhaustively discussing tendencies of change observed in the genre groups and types of the musical pieces Rūta Žarskienė presents a general survey of the Samogitian instrumental music-making and its changes revealing the tradition of instrumental music-making in Samogitia in the first half of the 20th century and in the beginning of the 21st century and describing its peculiarities changes and their reasons Jonas Bukantis analyzes the state of the Western Samogitian dialect in the end of the 20th century introducing the linguistic situation in the Klaipėda region and presenting the most distinct phonetic morphological and lexical traits distinguishing the Western Samogitians among other Samogitians

Under the heading ldquoThe Daily Life of Samogitian Culturerdquo recollections by Marcelijus Martinaitis are published representing the authorrsquos impressions of the Samogitian dialect that is well-known to him since childhood his ponderings regarding the subtleties of its use including the nuances of using expletives and nicknames A publication by Austė Nakienė is meant to introduce the search for Samogitian identity on internet and to analyze the ways that Samogitian cultural heritage is represented in the internet sites Bronė Stundžienė surveys the results of the folklore fieldwork session that took place in 2004 in Salantai parish (Kretinga district) from a generalized although extremely personal point of view based on the cultural impressions individually gained by the author

The folklore of national minorities is this time represented by folklore related to the Latvians living in Samogitia (several fragments of texts are published) accompanied with folklore texts in which Samogitians describe the Latvians in one way or another The publication was edited by Vilma Daugirdaitė on the basis of the recent fieldwork recordings

Among the textual publications the Samogitian swearing formulas picked out from various sources and edited by Birutė Jasiūnaitė are presented along with an article by the same author describing the peculiarities of Samogitian expletives Also hereby 26 texts of the dream narratives are published for the first time in the series of tautosakos darbai Folklore studies recorded in various Samogitian localities in the course of the folklore fieldwork sessions taking place in 2001ndash2007 (edited by Vita Ivanauskaitė)

Among commemorations of significant anniversaries an article by Vilma Daugirdaitė is published dedicated to the 125th anniversary of Vincas Krėvė and reminding the readers of the most important aspects of his folkloric activities analyzing the earlier approach to the folklore collections by Krėvė and pondering

14

over the possible perspectives of further research in this sphere On the occasion of the 125th anniversary of Mykolas Biržiška Leonardas Sauka describes the contribution of this famous cultural figure and researcher of the first half of the 20th century to the Lithuanian folklore scholarship particularly elucidating his importance to the studies of Lithuanian folksongs Gražina Kadžytė writes about a well-known person in the Lithuanian regional studies the long-term leader of the Club of the Regional Studies of Vilnius University Venantas Mačiekus congratulating him on his 70th birthday Algirdas Sabaliauskas surveys the scholarly merits of the Czech linguist Pavel Trost and his connections with folklore studies in an article dedicated to his 100th anniversary the same author also commemorates the Dutch philologist Reinder van der Meulen On the centenary of Zenonas Slaviūnas Kostas Aleksynas reminds us of his activities popularizing the Lithuanian folklore on radio While commemorating the 100th anniversary of Bernardas Brazdžionis Jurga Sadauskienė discusses the changes of poetical semantics in those poems by this poet that turned into folksongs

Under the heading of ldquoFieldwork Experiencesrdquo Vita Ivanauskaitė introduces the results of the folklore fieldwork session taking place in 2007 in Židikai (Mažeikiai district)

Four reviews of the recent folklore-related publications are also published in this volume Saulė Matulevičienė presents an exhaustive analysis of the updated textbook of Lithuanian folklore by Donatas Sauka (2007) Vita Ivanauskaitė discusses the collection of letters by Kazys Grigas edited by Judita Grigienė (2006) Kostas Aleksynas introduces a CD album of partisan songs entitled For Freedom Homeland and for You (2007) also discussing the meaning of this publication while Giedrė Bufienė analyzes a study edited by Outi Lauhakangas (the Matti kuusi international type system of Proverbs FF Comunications No 275 Helsinki 2001) which presents a joint work by herself and her father a famous Finnish folklorist Matti Kuusi ie the international classification of proverb types

And finally annotations of several books as well as chronicle of significant events of 2007 related to folkloristics are presented

1

ŽEMAIČIŲ FOLKLORO TYRIMAI ISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

ŽEMAIČIŲ ETNIŠKUMAS ESAMAS AR KONSTRUOJAMAS

Petras kaLniusLietuvos istorijos institutas

s t r a i p s n i o o b j e k t a s ndash žemaičių bendruomenės etnokultūrinė charakteristikad a r b o t i k s l a s ndash išsiaiškinti šiandieninę žemaičių etniškumo būklę išdėstyti ar-

gumentus kodėl net pripažindami žemaičių genties egzistavimą iki Lietuvos valstybės susidarymo šiandieninių žemaičių negalime vadinti etnosu ir kodėl jie išskirtini iš kitų lietuvių regioninių bendruomenių

ty r i m o m e t o d a i ndash istorinis lyginamasis istorinių paralelių statistinisž o d ž i a i r a k t a i lietuviai žemaičiai etninė tauta subetnosas (potautė) tradicinė

kultūra regionas

Įvadinės pastabos

straipsnyje nagrinėjamas žemaičių bendruomenės etnokultūrinio statuso ir san-tykio su lietuvių tauta klausimas Pastaruoju metu dalyje žemaičių bendruomenės deklaruojami teiginiai apie šalia lietuvių egzistuojančią etninę žemaičių tautą pa-teikė galvosūkių Lietuvos politikams teisės praktikams bei gyventojų statistikos specialistams siūlomas žemaičių bendruomenės etnokultūrinio statuso bdquoperkaino-jimasldquo nebūtų vien politinių teisinių ir kultūrinių Lietuvos visuomenės gyvenimo sąvokų koregavimas ar patikslinimas nesukeliantis jokių pasekmių žemaičių ben-druomenės sampratos peržiūrėjimas (kartu ir lietuvių moderniosios tautos etninio nehomogeniškumo pripažinimas) eventualiai subrandintų daugelį šalies vidaus gy-venimo permainų kurias suderinti su dabar esančia valstybės ir visuomenės san-kloda būtų labai nelengva

žemaičių etniškumo klausimas anaiptol nėra paprastas kaip kad atrodo teigian-tiems jog žemaičiai ndash atskira tauta arba kaip atrodo manantiems jog tokio klausimo kėlimas yra nelogiškas ir neturi pagrindo net kai kalbama apie žemaičius iki Lietu-vos valstybės susidarymo Bet jeigu kalbame apie šiandieninę žemaičių bendruome-nę jos etniškumo klausimas nėra tiek paskendęs ūkanose kad pasiremdami mokslo argumentais negalėtume jo išsiaiškinti ir siekti bendro mokslinio sutarimo supran-tama sutarimo galima tikėtis tik tarp tų mokslo žmonių kurie apskritai pripažįsta etnines tautas ne kaip įsivaizduojamas bendruomenes o kaip realybę

16

teritorinių kultūrinių bendruomenių tapatybės pripažinimo klausimai pasta-ruosius du dešimtmečius užima svarbią vietą tiek tarptautinėje arenoje tiek atskirų nacionalinių valstybių gyvenime epochoje kai iš istorijos scenos pasitraukė im-perijos išryškėjusios tendencijos lokalinėms kultūrinėms grupėms deklaruoti savo atskirumą ir unikalią tapatybę daug kam atrodo anomališkos ir neįprastos bdquotikrotilde-sios savo tapatybėsldquo paieškos dažniausiai pasireiškia paskiro etniškumo deklara-cijomis Poreikis turėti bdquosavą jį etniškumąldquo išplito ir sustiprėjo ne tik iš skirtingų etninių bendruomenių susidedančiose šalyse (Jav indonezijoje) bet ir šalyse su vadinamosiomis monoetniškomis nacijomis Lokalinės kultūrinės bendruomenės (tautų etnografinės grupės) daug kur ėmė skelbtis tautomis reikalauti jas pripažinti suteikti politinę teritorinę autonomiją o kai kur ndash ir nepriklausomybę reiškinys kurį žymus nacionalizmo tyrinėtojas anthonyrsquos d smithas pavadino bdquošetlendo efektuldquo (kai nuo didelės senos valstybės atsiskyrusios arba atsiskiriančios tautotildes subetninės grupės iškelia nacionalistinius reikalavimus neseniai nepriklausomybę arba dalinį suverenitetą pasiekusiai tautai ndash smith 1994 230) yra pastebimas ne vienoje dabartinėje europos šalyje

Be to pradeda rastis ir tokių postmodernizmo epochos nacionalizmo apraiškų kai kurios nors tautos dalis istorinių negandų atskirta nuo savo tautos kamieno at-sidūrusi kitoje valstybinės sienos pusėje nustoja puoselėti siekius išlaikyti tapatybę ir kultūrinę bendrybę su savo tautos kamienu bet kartu nerodo noro asimiliuotis ir su savo šalies tituline tauta

antai 1999 m rugsėjo 23 d atlikus masinę Prancūzijos elzasiečių apklausą paaiškėjo jog tik vienas procentas apklaustųjų mano kad jų kalba yra vienas iš vokiečių kalbų dialek-tų o 95 procentai ndash kad jų kalba nėra jokios kalbos dialektas o vienintelė unikali elzasiečių kalba (Yacoub 2000 192) tai kartu yra nedviprasmiška užuomina kad jie ndash elzasiečiai ndash nėra nei prancūzai nei vokiečiai o atskira savarankiška etninė bendruomenė

Lietuvoje panašius klausimus mėginama kelti žemaičių vardu kitotildes lietuvių potautės ndash lietuvininkų ndash kultūrinio atgimimo kukliuose bandymuose tautinio ats-kirumo deklaravimo apraiškų nepastebime tai lemia daugelis objektyvių priežas-čių Pirmiausia lietuvininkų bendruomenė labai negausi Mažosios Lietuvos dalies (buvusio klaipėdos krašto) lietuvininkų ir prieš antrą jį pasaulinį karą buvo kelis kartus mažiau negu žemaičių 1945 m absoliuti lietuvininkų dauguma buvo sunai-kinta fiziškai kiti pabėgo į vakarus arba buvo ištremti iš gimtųjų vietų atsitiktinai išlikę lietuvininkai gyvena nekompaktiškai atmiešti daugybės čia gyvenančių imi-grantų daugiausia dėl to lietuvininkų istorinė patirtis ir savimonė yra kitokia negu žemaičių tiesa lietuvininkais bando skelbtis į klaipėdos kraštą atsikėlę žemaičiai aukštaičiai dzūkai suvalkiečiai tačiau jie patys jaučia kad jų argumentai dekla-ruojant lietuvininkų tapatybę yra labai silpni

straipsnyje remiamasi 2001ndash2005 m ekspedicijose paties autoriaus surinkta lauko tyrimų medžiaga1 taip pat kitų mokslininkų atliktų etnologinių tyrimų lygi-namąja analize

1 Proporcingai pagal gyventojų amžiaus socialinio sluoksnio lyčių požymius kvotų metodu buvo atrinkti ir apklausti 558 visų šalies regionų gyventojai iš jų 250 žemaitijoje

17

darbe teigiama kad žemaičių genties egzistavimas iki Lietuvos valstybės su-sidarymo Xiii a dar nėra galutinai įrodytas Bet kartu autorius yra linkęs manyti jog argumentų jai pripažinti galima rasti daugiau negu jos egzistavimui paneigti žemaičių bendruomenė dėl vykusių etninių procesų kaip etnosas neišliko šimt-mečius trukusios žemaičių kultūros ir savimonės raidotildes pasibaigusios glaudžia integracija į modernią ją lietuvių tautą rezultatas ndash žemaičių potautė (subetnosas) šiandieninėje Lietuvoje

Istoriografinė problemos apžvalga

apžvelgiant žemaičių etniškumo klausimo istoriografiją iš begalės mokslo dar-bų apie žemaičių istoriją tarmę ir kultūrą dėl vietos stokos teko atrinkti tik tuos kuriuose nagrinėtas arba kaip nors komentuotas žemaičių etniškumo klausimas

žemaičių etniškumo ir tapatumo su lietuviais dilemos pradžia chronologiškai atsekama jau viduramžiais Ji kaip praktinis politinis klausimas iškilo Xv a pra-džioje sprendžiant žemaitijos valstybinės priklausomybės klausimą istorikai linkę manyti kad į konstanco bažnytinį susirinkimą vykusį 1414ndash1418 m žemaičių delegacija siųsta siekiant įrodyti ir pačių žemaičių lūpomis patvirtinti lietuvių ir žemaičių tapatybę ir taip laimėti žemaitijos priklausomybę Lietuvai (Janulaitis 1932 52ndash54) vytautas dar iki šio susirinkimo ir po jo įrodinėdamas savo teises į žemaitiją kaip vieną svarbiausių argumentų kėlė lietuvių ir žemaičių tapatumą teigdamas jog bdquožemaičiai ir Lietuva visuomet sudarė nedalomą vienetą ir turi ben-drą kalbą ir vienodus žmones žemaičiai vadinami atskiru vardu vien dėl to kad kraštas esąs žemiau jūros paviršiaus negu Lietuva žemuma pavadinta žemaičiais priešingai ndash aukštuma ndash aukštaičiais žemaičiai jau nuo nebeatmenamų laikų vadi-nasi lietuviais o ne žemaičiais ir vytautas dėl to vienodumo niekados savo titule neminėjęs žemaičių Bendra kalba kilmė ir žemė buvo jo argumentaildquo (Pficneris 1989 187)

Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje (toliau ndash Ldk) kurioje gyvavo ne etninė o luominė tautos samprata suprantama teoriniai klausimai ar kuri nors regioni-nė lietuviškai kalbančių gyventojų (valstiečių) bendruomenė viena kitos atžvilgiu yra bdquokita padermėldquo galėjo kilti tik kokio nors pokalbio o ne mokslinių svarstymų lygmeniu nes tuo metu nebuvo ir etninės tautos sąvokos nors pačios etninės ben-druomenės buvo jau daug šimtmečių

kiek kitaip buvo žiūrima į tą klausimą carinėje rusijoje prie kurios Xviii a pabaigoje buvo prijungta ir Lietuva daugiatautė imperija veikiausiai iš pragma-tinių teritorijos valdymo motyvų skyrė dėmesio gyventojų etniniams skirtumams išsiaiškinti ir siekė tam tikro mokslinio pagrindimo ir sisteminimo dar XiX a viduryje rusijoje įsigali savotiška etnokultūrinė imperijos gyventojų klasifikaci-ja giminingų tautų (pagal dabartinę tautos sampratą) grupė sudaro vieną giminę (gentį) vadinamą племя o ši savo ruožtu skirstyta į tautybes (народности) Lie-tuvių gentis šioje klasifikacijoje susidėjo iš trijų tautybių latvių žemaičių ir tikrų-jų lietuvių (собственно литовцы ndash МГСР 276ndash309) taigi žemaičiai laikyti tokio pat lygio bendruomene kaip ir latviai bei bdquotikrieji lietuviaildquo žemaičiai lietuviams

18

čia tiek pat savi svetimi bei tiek pat giminingi kiek ir latviai žemaičiai ndash kita tautybė (народность)

1897 m gyventojų surašymo duomenys rodytų kad platiesiems žemaitijos gy-ventojų sluoksniams ilgametė valdžios traktuotė jog žemaičiai yra atskira tautybė įtakos turėjo nes minėto surašymo metu 444 921 kauno gubernijos gyventojas su-rašinėtojams sakė kad kalba žemaičių o 574 853 ndash lietuvių kalba (ПНРИ 80ndash81) Pagal tuos duomenis ir vėliau carinėje statistikoje buvo nurodomas žemaičių ir aukštaičių tautybių (народностей) gyventojų skaičius kauno gubernijoje šis pa-siskirstymas leidžia rimtai manyti kad tiek vieni tiek antri gubernijoje ir tada už-ėmė panašius plotus kaip kad jau XX a rado dialektologai tik bdquožemaičių kalbosldquo plotas turėjo būti kiek didesnis negu yra dabar

tačiau kitaip žemaičius tarp lietuvių suvokė žemaičių ir aukštaičių šviesuo-menė Jai galvosena kad etninė ir kultūrinė distancija tarp lietuvių ir žemaičių yra tokia pati kaip tarp žemaičių ir latvių nebuvo priimtina (prisiminkime kad ir simono stanevičiaus pasakėčią bdquoarklys ir meškaldquo) stanevičiaus amžininkas Liu-dvikas adomas Jucevičius maždaug tuo pat metu rašė bdquodabartinė vilniaus gu-bernija žemaičiai Prūsų Lietuva ir senobinė augustavo vaivadija yra gyvenamos grynai lietuvių liaudies jų papročiai vienodi bendri visam didelės tautos plotuildquo (Jucevičius 1959 183) 1890 m bdquožemaičių ir Lietuvos apžvalgaldquo paskelbė straips-nį kuriuo kaip tik ir siekta platiesiems lietuvių visuomenės sluoksniams išaiškinti tautos esmę ir žemaičių neatsiejamumą nuo lietuvių Jame rašoma bdquotauta susideda ne iš vieno arba trijų žmonių bet iš daugybės ir turi taipogi paveikslą draugijos kurios pamatinis riszys yra vienas tikėjimas (nors ne visur) viena kalba ir vieni paproczei ltgt Mes Lietuvei su žemaiczeis taipogi turime vieną katalikišką ti-kėjimą ir vieną lietuvišką arba žemaitišką kalbą ir vadinamės tauta Lietuvių arba žemaičiųldquo (šermunėlis 1890 121) tiesa iš šios citatos galima manyti kad ir to meto šviesuomenė stokojo ryžto kaip nors konkretinti žemaičių bdquosubordinacijąldquo etninės lietuvių tautos atžvilgiu vienu atveju panašu kad autoriui žemaičiai ir lietuviai yra sinonimai kitu ndash dvi sudėtinės pamatinės lietuvių tautos bendruo-menės Miglotai žemaičių ir lietuvių santykis atrodė ir to meto kitataučiams ty-rinėtojams antai eduardas volteris etniniu požiūriu apibūdindamas vietinius Lietuvos gyventojus kai kada vartoja terminą литовцы и жмудины kai kada литовско-жмудский народ (Вольтер 1887 1 17) tiek vienu tiek kitu atveju galima manyti kad e volteriui lietuviai atrodė susidedantys iš dviejų paritetiškų lygiaverčių etninių bendruomenių ir vieno termino bdquolietuviaildquo etninei gyventojų charakteristikai apibūdinti nepakanka

visoje europoje tautinių są jūdžių laikotarpiu konsoliduojantis kultūriškai labai giminingoms regioninėms bendruomenėms į nacijas iš naujo buvo pažvelgta ir į kalbas bei tarmes nacijų veiklos ir interesų lauke atsidūrusios lokalinės bendruo-menės imtos laikyti ne kuo kitu kaip nacijos sudedamosiomis dalimis jų etnografi-nėmis grupėmis samprata apie žemaičius kaip vieną iš lietuvių dialektinių grupių vis labiau ėmė įsigalėti susikūrus nepriklausomai Lietuvos respublikai tačiau kaip matyti iš XX a trečiojo dešimtmečio lietuviškos spaudos liaudyje toliau kerojo su-

19

vokimas kad kito Lietuvos krašto gyventojai yra lyg ir ne bdquomūsiškiaildquo arba net ne lietuviai dzūkai visus taip pat ir savo kaimynus aukštaičius bei suvalkiečius toliau vadino žemaičiais guogais o žemaičiai visus nežemaičius ndash gudais arba šiaulyčiais dėl to net praėjus po Lietuvos valstybės atkūrimo beveik dešimtmečiui inteligentija aiškino liaudžiai atskirų regionų lietuvių etnografinius ir kalbinius skirtumus kartu pabrėždama kodėl liaudis klysta taip vadindama kitų regionų lietuvius kad bdquošiau-lyčiaildquo toli gražu neužima visos likusios Lietuvos dalies kad gudai ndash ne lietuvių o slavų tauta labiau gimininga rusams ir kad nepaisant įvairių šių skirtumų visų etnografinių Lietuvos kraštų vietiniai gyventojai tarp jų ir žemaičiai yra lietuvių tautos žmonės (Pučkoriškis 1925 3)

tai kad žemaičiai pirmosios Lietuvos respublikos metais lietuvių mokslinėje ir populiariojoje sampratoje įsitvirtino kaip lietuviai kalbantys vienu iš lietuvių kal-bos dialektų didžiausias nuopelnas yra to meto kalbininkų kazimieras Būga buvo didelis autoritetas visiems humanitarams ir jau anksčiau jo suformuluota žemaitiš-kumo samprata apsišvietusiems lietuviams neatrodė kvestionuotina dar 1913 m jis tuo klausimu rašė bdquovisus lietuvius tiek augštaičius tiek žemaičius viena tauta daro kalbaldquo (išretinta paties Būgos ndash P K) (Būga 1958 403) veikale bdquoLietuvių tauta ir kalba bei jos artimieji giminaičiaildquo k Būga rašė bdquoLietuvių tautos vakarinė dalis praradusi ilgainiui lietuvio vardą šiandie besivadina žemaičiais iš istorijos dokumentų žinome kad dar Xv amžiuje žemaičių tebesinešiota lietuvio vardas kas aiškiai matyti iš 1420 m vytauto laiško į karalių zigmantąldquo (Būga 1961 85ndash86)

nacistinės okupacijos metais žemaičių kultūrinio są jūdžio pavieniai veikėjai ėmė kelti į viešumą mintį kad lietuvių nacija susideda iš dviejų paritetiškų etninių bendruomenių (bdquodviejų šakųldquo) tačiau pritarimo nesulaukė net savojoje bendruo-menėje (Jurkus 1944 4) galimas dalykas jog tokią galvoseną skatino ir prieškario Lietuvoje paskelbti keleto vokiečių mokslininkų darbai kuriuose buvo kvestionuo-jamas žemaičių lietuviškumas taip manė ne tik tendencingai lietuvių atžvilgiu nusiteikusieji bet ir lietuviams palankus ir objektyvus istorikas Jozefas Pficneris teigęs kad vytauto kartojimai apie žemaičius kaip žemumoje gyvenančius lie-tuvius tarptautiniame ginče dėl žemaičių priklausomybės neišlaikydavo kritikos (Pficneris 1989 187)

sovietų okupacijos metais žemaičių kaip vienos lietuvių kalbinės grupės sam-pratą toliau palaikė lietuvių kalbininkai Lingvistinė žemaitiškumo samprata vyra-vo ir tarp autoritetingiausių istorikų antai Juozas Jurginis 1967 m rašė bdquotai ką mes dabar vadiname aukštaičiais ir žemaičiais praeityje buvo vadinama Lietuva ir žemaitija nors žemaičių ir aukštaičių genčių iš kurių būtų susidariusi lietuvių tau-ta nebuvoldquo (Jurginis 1967 30) etnologai aukštaičius dzūkus suvalkiečius ir že-maičius tada traktavo taip pat visiškai vienodai ndash kaip lietuvių etnografines grupes nors tuo metu etnologai primordialistai2 kad galėtų išeiti iš aklavietės susidūrę su

2 etnologų ir kultūros antropologų stovykla pripažįstanti etninių tautų seną kilmę ir realų egzistavimą Pavadinimas kilo nuo prancūziško žodžio primordial ndash vartojama norint apibūdinti tai kas yra seniausia ir siejama su kilme ir yra pirmaeilės svarbos fundamentalus esminis (Petit robert Dictionaire de la langue franccedilaise vol 1 Paris 1990 p 1529)

20

netipiškomis netelpančiomis nei į etninės nei į etnografinės bendruomenės charak-teristiką3 etnokultūrinėmis bendruomenėmis ėmė vartoti subetnoso terminą

tačiau Lietuvos moksle kardinaliai priešinga samprata vyraujančiai nuomonei apie žemaičių etniškumą išnyra dar gerokai iki nepriklausomos Lietuvos valsty-bės atkūrimo ir tai anaiptol nėra susiję su jokiais populistiniais nemoksliniais iš-vedžiojimais archeologo adolfo tautavičiaus duomenys aiškiai prieštaravo tarp humanitarų kurie rėmėsi tik rašytiniais šaltiniais nusistovėjusiai nuomonei esą žemaičiai atsirado tik apie Xiv a lietuviams diferencijuojantis į aukštaičius ir že-maičius rutuliojantis šių bendruomenių tarmėms nuo tol a tautavičius atkakliai gynė nuomonę kad iš rytų baltų etninės bendrijos žemaičiai išsiskyrė ir istorijos arenoje pasirodė ne kaip dialektinė lietuvių grupė o kaip atskiras etninis vienetas be to anksčiau (nuo v a po kristaus) negu lietuviai ir nurodė kokius konkrečiai plotus ši genčių są junga užėmė (tautavičius 1981 27ndash31) tuo tarpu Marija gim-butienė aiškios pozicijos dėl žemaičių kaip etninio vieneto nepareiškė tikriausiai todėl kad jai labiau rūpėjo ne atskirų baltų genčių genezė ar raida o visa baltų bendrija kalbėdama apie baltų gentinę struktūrą žemaičių kaip kuršiams žiem-galiams arba sėliams tolygios genties ji neįžiūrėjo žemaičiai jai ndash vieni iš lietuvių (gimbutienė 1985 13) tuo tarpu komentuodama iXndashXiii a baltų visuomeninę struktūrą nurodo kad Xiii a šaltiniai liudija tarp bdquožiemgalių latgalių žemaičių ir lietuviųldquo buvus tokią pat administracinę struktūrą kokią iX a turėjo kuršiai (sričių konfederaciją ndash ten pat 144)

XX a devintojo dešimtmečio pradžioje kai kuriems archeologams pradėjus kvestionuoti vėlyvą žemaičių atsiradimą ir tariamai perdėtą kuršių vaidmenį jų genezėje vienas iškiliausių kalbininkų zigmas zinkevičius archeologų abejonėms prieštaravo teigdamas kad žemaičių tarme virto tik tų bdquožemaičiųldquo (t y žemumos lietuvių) kalba kurie susimaišė su kuršiais ir patyrė didelę jų kalbinę įtaką (zinke-vičius 1981 13)

Lietuvos mokslo visuomenėje bendro sutarimo dėl žemaičių etninės charakte-ristikos nėra ir šiuo metu dauguma kalbininkų tebesilaiko nuomonės kad žemai-čiai ndash tai lietuviai kurių savitumas reiškiasi tuo kad jie kalba vienu iš lietuvių kalbos dialektų (tokio požiūrio linkusi laikytis ir oficialioji šalies valdžia) Panašiai mano dauguma etnologų lygiagrečiai sureikšminančių tradicinės kultūros bruožus ta-čiau kalbininkai (išskyrus z zinkevičių) vengia konkrečiu dialektu kalbančią ben-druomenę (šiuo atveju ndash žemaičius) įvardyti ndash kas ji tokia yra koks terminas yra tinkamas jai apibūdinti turimo etniškumo požiūriu tai bene geriausiai atsiskleidžia iš dialektologo alekso girdenio laikysenos pastaraisiais metais šis žymus kalbinin-kas vis labiau ėmė linkti prie minties kad yra atskira žemaičių kalba Jis taip pat iš esmės ėmė antrinti a tautavičiaus iškeltiems teiginiams apie labai ankstyvą žemai-

3 etnologai skirtingai negu kai kurie archeologai istorikai kalbininkai etninės ir etnografinės gru-pės sąvokų nepainioja Etninis lietuvių kalboje turi atitikmenį tautinis todėl ir etninė grupė (etnosas) siejami su tautybe o etnografinė grupė reiškia kurios nors tautos lokalinę kultūrinę grupę Lietuvoje etninės grupės yra karaimai totoriai čigonai žydai ir t t etnografinės ndash aukštaičiai suvalkiečiai dzū-kai Lietuvininkams ir žemaičiams tinka potautės terminas daug nesusipratimų kyla kai šie dalykai yra painiojami

21

čių išsiskyrimą iš baltų visumos ir mano kad savitą žemaičių kalbą lėmė ne kuršių įtaka o tūkstantmetė pačios žemaičių bendruomenės raida a girdenis rašo bdquone vėins muoksla vīrs ir rašės ir sakės ka tėkra žemaičiu kalba atsiradusi tik dieltuo ka lietovē po žalgėrė mūšė ir Melna taikuos šiaurės vakarū Lietovuo susimaišė su koršēs sakau tėise netėkio tās rašimās ir netėkiesio Je jau archeoluoga rond tarp Jūras ir dubīsas savuotėška senuovės kultūra je tėn jau priš v o kėtēp liūb nabaštė-kus laiduos kėtēp poudus dėrbs ndash kap galiejė kalba neskėrtėis ltgt ir ar galiejė tū koršiū bebūtė tėik daug ir tuokiū jau įtakingū ka galietom sovėsam pakeistė ateiviū kalbaldquo (gėrdėnis 1998 25) daugumos kalbininkų laikysena dėl žemaičių etninės tipologijos nutylėjimo yra visiškai suprantama ieškojimas tokio apibūdinimo regi-oninei kultūrinei bendruomenei nėra kalbininkų tyrinėjimų sritis

apskritai šiuo metu bene visi istorikai pripažįsta kad žemaičių gentis atsiran-da ne Xiii o juo labiau ndash ne Xv a tiesa kai kurių istorikų traktuotėse galima įžvelgti kiek kitokią nuomonę dėl žemaičių genties etninio savitumo edvardas gu-davičius žemaičius iki Lietuvos valstybės susidarymo mato veikiau kaip vieną iš lietuvių genčių o adomas Butrimas ir vladas žulkus rašę bdquožemaitijos istorijosldquo skyrių bdquožemaitijos priešistorėldquo žemaičius laiko gana savita baltų gentimi iki Lietu-vos valstybės susidarymo daugiau kultūrinio bendrumo turėjusia su žiemgaliais o ne su lietuviais (Butrimas [ir kt] 1997 35ndash37) teiginius apie žemaičių atsiradimą po Xiii a jie vadina bdquoankstesniaisldquo tarytum nuėjusiais į praeitį taip lyg ir parodydami kad dabar abejonių dėl žemaičių kilmės esą nekyla (ten pat 35) tuo tarpu kalbinin-kas z zinkevičius dažnėjančius žemaičių kaip buvusios genties vertinimus moks-lininkų aplinkoje pradėjo kritikuoti labai griežtai (zinkevičius 2005 290ndash292)

taigi galima sakyti kad pastaraisiais metais priešingų stovyklų autoriai mintis dėl žemaičių etniškumo reiškia vis drąsiau ir oponentų nuomonę neigia vis katego-riškiau tačiau visų besiginčijančiųjų darbuose išryškėjusi bendra yda remtis tik savo srities duomenimis

vertinant dabartinę žemaičių bendruomenę tarp istorikų ir etnologų ėmė vy-rauti nuomonė kad žemaičiai ndash lietuvių tautos subetnosas (nikžentaitis 1996 26 gudavičius 1999 100) tiesa istorikas alvydas nikžentaitis yra pateikęs ir sub-tautybės terminą (nikžentaitis 1996 26) Panašiai dabartinius žemaičius viename naujausių savo veikalų ryžosi apibūdinti ir kalbininkas z zinkevičius teigdamas kad žemaičiai yra bdquolietuvių tautos etninė grupė (sakytume potautė)ldquo (zinkevičius 2005 291) terminą potautė dabartinei žemaičių bendruomenei pavadinti prieš dešimtmetį siūlė ir straipsnio autorius (kalnius 1997 12)

dabartinių žemaičių etninę savimonę kaip nekvestionuojamą reiškinį linkęs pripažinti mūsų dienų etnologas vaidotas Pakalniškis Jis tuo klausimu rašo bdquoLie-tuviškumas ir lietuviai nėra etninės kategorijos ltgt atrodo kad žemaitiškojo ir na-cionalinio identiteto suderinamumas negalimasldquo (Pakalniškis 2001 199 210) tuo tarpu kiti autoriai neabejojantys kad praeityje būta žemaičių etnoso dažniausiai privengia teigti kad jis išliko iki mūsų dienų arba tęstinumo pripažinimą galima įžvelgti jų darbų kontekste

Pastarą jį dešimtmetį visuomenėje įvairių nuomonių sulaukė ir plačiai imtas komentuoti populiarus aiškinimas kad žemaičiai ne tik labai sena bet ir šiuo metu tebegyvuojanti

22

tauta kurios etniškumą tariamai uzurpavę lietuviai šią tezę eksploatuoja tautinio atgimi-mo metais susikūrusios žemaičių kultūros draugijos radikalusis sparnas tokio požiūrio šalininkai teorine atspirtimi pasirinko mistiškojo autoriaus Charleso L t Pichelio knygą bdquožemaitijaldquo (Pichel 1991)4

Etnografiniai žemaičiai ndash tarp bdquogeografinių žemaičiųldquo

etninių vienetų egzistavimą iki moderniųjų tautų epochos pripažįsta ne tik ma-nantieji kad tautos yra tikrovės reiškinys bet ir tie kurie laiko jas mitu tiesa pastarieji iki moderniųjų tautų buvusius etninius vienetus dažniau vadina bdquokultūri-nėmis grupėmisldquo bdquokultūromisldquo (gellner 1996 84) bdquokalbinėmis bendruomenėmisldquo (anderson 1999 217) rečiau vadina bdquoetninėmis grupėmisldquo pramaišiui su bdquokultū-romisldquo vartodami šį terminą kaip kultūrinės grupės sinonimą (gellner 1996 85) kai kada konstruktyvistai kaip ir primordialistai tokį etninį vienetą vadina vieno-dai ndash gentis (Popper 1998 277ndash278)

akivaizdu kad ginče dėl žemaičių būtina aiškiai pasakyti kada kalbama apie viduramžių o kada ndash apie dabartinę žemaičių bendruomenę norint narplioti lie-tuvių istoriografijoje esamą žemaičių esmės painiavą pirmiausia būtina išsiaiškin-ti ar žemaičiai Ldk laikais buvo tik geografinė sąvoka kad jie buvo suvokiami kaip žemumos lietuviai tai ir straipsnio autoriui atrodo įtikinama Bet ar tarp taip suvokiamų žemaičių negyveno ir etnografiniai žemaičiai su savo lokalia tradicine kultūra savita buitimi folkloru šeimos kalendoriniais darbo papročiais ir kad jie dėl to kaimynų atžvilgiu save suvokė kiek kitaip ir su jais nelabai tapatinosi

etnologų ir tautosakininkų nuomonės taip pat nesikerta dėl to kad daugelis folkloro ir šeimos bei kalendorinių papročių yra atsiradę ne naujaisiais amžiais arba vėlyvaisiais viduramžiais o kur kas seniau dar gentinėje bendruomenėje o kaip tik šios dvasinės kultūros skirtumų nemažai pastebime žemaičių ir aukštaičių tradicinėje kultūroje archeologų teikiami pavyzdžiai apie skirtingus žemaičių ir lietuvių laidojimo būdus vndashXiii a į kapus dedamas įkapes nešiotus papuoša-lus naudotus skirtingų tipų ginklus nėra dėmesio nevertas faktas čia ypač dera sureikšminti iš esmės skirtingą laidojimo būdą nes tai ne tik materialinės bet ir svarbi dvasinės kultūros išraiška etnologai daugmaž vieningai sutaria jog žmo-gaus gyvenimo ciklo papročiai bendruomenėje yra bene patys svarbiausi tad ir kai matome tokius ženklesnius skirtumus galime daryti prielaidą jog turime reikalą su skirtingomis etninėmis bendruomenėmis (gentimis) Laidojimo būdas ir papro-čiai kaip tik yra vieni iš jų svarbu ir tai kad archeologijos duomenimis žiem-galiai ir žemaičiai savo materialine kultūra buvo vieni kitiems labai artimi bet labiau skyrėsi nuo lietuvių (tautavičius 1981 29ndash30 vaškevičiūtė 2004 48ndash49) čia tiktų pridurti ir tai kad ankstyvaisiais viduramžiais europoje nerandame netgi tokio dydžio kaip dabartinė etnografinė Lietuva plotų kuriuos būtų apgyvenusi viena gentis

4 kyla abejonių dėl šio veikalo autentiškumo nes nėra nurodyta originalo leidimo vieta leidykla taip pat autoriaus gyvenamoji vieta pilietybė darbovietė arba institucinė priklausomybė

23

vytauto nevienkartinius žodžius apie lietuvių ir žemaičių tapatybę bei pačių že-maičių delegacijos tokį pat tvirtinimą konstanco bažnytiniame susirinkime atro-do pirmiausia lėmė pragmatiniai politiniai motyvai žūtbūt laimėti suvereno teises žemaitijai žemaičiai savo ruožtu jautė labai didelę savo ir ordino brolių kalbinę ir kultūrinę distanciją bet daug mažesnį atstumą jie matė tarp savęs ir lietuvių todėl ir jų pasirinkimo motyvacija kam geriau priklausyti kai pasirinkimo galimybės jau yra tik tokios yra visiškai suprantama

Beje tuo metu vytautas popiežiui ir užsienio šalių valdovams įrodinėjo kad ir sūdu-viai yra tie patys lietuviai kalba ta pačia ndash lietuvių ndash kalba (Liš 93) nors sūduvių nelietu-viškumas nūnai yra nekvestionuojamas tad ar vytautas sąmoningai melavo ar sūduviai iš tiesų vytauto laikais jau galėjo būti tokie pat lietuviai kaip ir žemaičiai ar mokslininkai disponuoja per menka medžiaga jotvingiams ir žemaičiams pažinti veikiausiai po sūdu-vos nuniokojimo likę gyvi paribio sūduviai buvo gerokai sulietuvėję tad ar galime atmesti prielaidą jog etniniai procesai per keliolika šimtmečių nepaveikė galimai buvusio žemai-čių etninio vieneto tokiu mastu kad jis iš buvusios etninės bendruomenės (genties) vir-to tik savita moderniosios lietuvių tautos sudėtine dalimi Buvusios žemaičių kultūrinės charakteristikos vi (archeologų duomenimis) Xv XiX a ir mūsų dienomis palyginimai leidžia tokią prielaidą drąsiai kelti

žemaičių samprata keitėsi taip pat lėtai kaip ir pati bendruomenė Modernioji etnografinė žemaičių samprata užsimezga ir suveši ne iškart kai žlunga abiejų tautų respublika o kartu ndash ir žemaičių kunigaikštystė istorikas egidijus aleksan-dravičius mano kad patys žemaičiai etnografinę savimonę pamažu įgavo XiX a po to kai caro valdžia ėmė drausti viešai vartoti žemaičių kunigaikštystės terminą todėl šiam išnykus iš viešosios komunikacijos žemaitijos ribos pradėtos suvokti labai siaurai ir vis dažniau žemaitija imta laikyti ta geokultūrinė erdvė kurioje buvo kalbama žemaitiškai (aleksandravičius 1995 12) atrodo turime tokį vaizdą iš bdquogeografinių žemaičiųldquo bendrijos kurią sudarė visi žemaičių kunigaikštystės gyventojai pamažu atsisijojo populiacija pasižyminti savita tradicine kultūra ir tarme Ji visą laiką buvo ir esant žemaičių kunigaikštystei bet susiklosčius tam tikroms sąlygoms glūdėjo nepastebima tarp bdquogeografinių žemaičiųldquo

vis dėlto neginčijamai teigti kad klausimas dėl žemaičių etninio vieneto susi-formavimo v a po kristaus ir jo ilgalaikio buvimo viduramžiais jau yra išspręstas būtų per drąsu euforiją kad tolimoje praeityje buvo žemaičių gentis gesina dvi aplinkybės Pirmiausia iš daugelyje viduramžių kronikų ir metraščių minimų vietų galima susidaryti įspūdį jog ten paminėti žemaičiai suvokiami kaip tam tikros te-ritorijos lietuviai tai itin vaizdžiai patvirtina kad ir toks Hermano vartbergės kro-nikoje randamas aprašymas bdquo1333 metais kristaus Paaukojimo dieną (vasario 2) žygiavo Livonijos broliai kartu su Prūsijos ginkluotomis jėgomis dviem kariuome-nėm į žemaičių žemę (in terram Samayten) kurią grobimais ir gaisrais nunioko-jo privertę lietuvius (Letvinis) bėgtildquo (HLHvLk 179) teritorinės kilmės (žemės) atžvilgiu kaip vieni iš lietuvių žemaičiai traktuojami ir ipatijaus metraštyje ten jie minimi istorijoje pirmą kartą (1219 m) kaip lietuvių kunigaikščių sutarties su Haličo-voluinės kunigaikščiais dalyviai (Liš 34) Bet po trisdešimties metų tame pačiame metraštyje žemaičiai suvokiami jau veikiau kaip gentis Jame taip aprašo-

24

mi 1250ndash1251 m bendrą karo žygį prieš Mindaugą surengę są jungininkai bdquotaut-vilas gi atbėgo į žemaitiją pas savo dėdę vykintą paėmė jotvingius ir žemaičius ltgt žygiavo prieš Mindaugą ltgt tautvilas išjojo iš pilies o su juo danilo rusai ir polovcai ir su jais žemaičiaildquo (Liš 34ndash35)

galima sutikti kad viduramžių kronikos ir metraščiai šiam klausimui spręsti nėra patikimas šaltinis nes to meto žmonių ir dabartinė etniškumo sampratos yra visiškai skirtingos Bet kitas argumentas reikalaujantis didelio atsargumo deklaruo-jant žemaičių etninio vieneto atsiradimą ankstyvaisiais viduramžiais būtų tai kad etnologai kaip ir istorikai turi nemažai pavyzdžių rodančių jog tam tikrotildes arche-ologinės kultūros reiškinių paplitimo arealo ribų tapatinimas su kokios nors etninės bendruomenės apgyventos teritorijos ribomis būna ir klaidingas nors neretai pasi-tvirtina istorikas ir archeologas Haris Moora tuo klausimu rašo bdquoBandymai tiksliai sutapatinti archeologines kultūras su vadinamosiomis kalbinėmis bendruomenėmis tik retais ir paprasčiausiais atvejais viltis paverčia sėkme Juk tik tam tikrais atvejais žinomos tarp savęs giminingos kalbos arba dialektai paprastai susidarė skaidantis jų bendruomenėms pirmtakėmsldquo (Моора 1958 22) visiškai tokios pat nuomonės buvo ir specialiai šį klausimą studijavę rusų etnologai (Арутюнов Хазанов 1979 79ndash89) kita vertus baltų genčių atžvilgiu tą klausimą gvildenęs H Moora manė kad dažniausiai tos ribos iš esmės sutapo (Моора 958 9ndash33) vėliau jo išvada rėmė-si jį citavo ir lietuvių autoriai pavyzdžiui norbertas vėlius (vėlius 1983 176)

sumuojant visus išvardytus faktus tezei kad žemaičiai kaip atskira etninė ben-druomenė (gentis) buvo jau iki Lietuvos valstybės susidarymo straipsnio autorius yra labiau linkęs pritarti o ne ją atmesti Bet kartu mano kad šiandien žemaičių etnoso nėra ir kad senoji gentinė žemaičių bendruomenė ir dabartiniai etnografiniai žemaičiai yra gana skirtingos bendruomenės kodėl

Dabartiniai žemaičiai ndash ne tauta ir ne etnografinė grupė

kai kurie bdquožemaičių tautiškumoldquo aiškintojai stengiasi įrodyti kad jeigu pripa-žįstama jog žemaičių etninis vienetas buvo v iX Xiii a tai tuometinė ir dabartinė žemaičių bendruomenė ir šiandien iš esmės yra viena ir ta pati ndash bdquotokia pat tauta kaip ir lietuviaildquo o žemaičių tautiškumas ndash bdquonutylėtas nuslėptas užmaskuotas tei-sė vadintis tauta uzurpuotaldquo Bet čia jie turėtų atsakyti į klausimą ar jie sutinka kad etninės bendruomenės amžiams bėgant keičiasi ir kad tie pasikeitimai kartais gali būti labai žymūs visai taip pat ir abiejų stovyklų mokslininkai turėtų kelti sau klausimą gal ilgainiui kito ne tik termino žemaitis samprata bet ir pati bendruo-menė Juolab kad dabartinės žemaičių bendruomenės egzistavimo ne geografine o etnografine prasme niekas neneigia

etninė bendruomenė ndash ne koks nors muziejaus eksponatas kuris ten padėtas nekeičia savo formos ir turinio ištisus šimtmečius kiekviena etninė arba kultūrinė bendruomenė yra nepaliaujamos raidos kelyje tai yra patyrę ir žemaičiai kaip beje visi lietuviai vieni veiksniai istorijos tėkmėje žemaičių bendruomenės etno-kultūrinę raidą ugdė kiti smukdė bet atrodo vyravo pastarieji

2

Primordialistiniu požiūriu etnosas privalo turėti etninę savimonę kaip šiuo atžvilgiu yra su žemaičiais straipsnio autorius laikosi labai aiškios nuomonės nepriklausomai nuo to ar pripažįstame kad žemaičiai tolimoje praeityje buvo gentis (etninis vienetas) ar tik geografinė sąvoka šiandien jie nėra atskiras etno-sas Pirmiausia dabartinė žemaičių bendruomenė tikrai neturi etninės (tautybės) savimonės etnologas arūnas vaicekauskas teigia kad žemaičiai nesukūrė etninės savimonės (vaicekauskas 2005 50) tai tinka dabartiniams žemaičiams bet gali būti netikslu kalbant apie viduramžiais buvusius žemaičius gal XiindashXv a žemai-čių politinę trintį su lietuviais lėmė ne vien merkantiliniai kilmingųjų žemaičių interesai bet ir tam tikra prasme savojo ir kito teisių ir galimybių suvokimas že-maičiai etninę savimonę veikiausiai yra praradę šimtmečius trukusiuose etniniuo-se procesuose turėtosios etninės (gentinės) savimonės neteko daugybė senosios europos genčių nors jų palikuonys gyvena kompaktiškai įvairiuose europos šalių regionuose iki šiol

Minėtosios 2001ndash2002 m autoriaus atliktos apklausos metu daugiau kaip 90 proc žemaičių manė kad jie yra lietuviai kaip ir kiti tik kalbantys bdquokiek kitaipldquo arba pasižymintys savo regioninės kultūros bruožais ir tik 32 proc teigė kad že-maičiai ndash atskira tauta kiti (68 proc) šiuo klausimu aiškios nuomonės neturėjo žemaičių tarmę atskira kalba laikė 4 proc žemaičių Įdomu kad kitų regionų res-pondentai (ne žemaičiai) atskira tauta žemaičius manė esant dažniau ndash 59 proc žemaičių tarmę atskira kalba laikė 47 proc apklaustųjų (Liies b 2295 a 1ndash51 b 2296 a 1ndash66 b 2319 a 1ndash134)

nors tarp žemaičių ir kitų lietuvių yra daugybė skirtumų tačiau matome esant daug daugiau bendrybių gana integralią žemaičių ir kitų lietuvių istorinę savimonę patvirtino daugelis istorinių įvykių bendras dalyvavimas sukilimuose knygnešių są jūdyje atkuriant valstybę 1918 m savanorių žygiuose klaipėdos ir vilniaus kraštų vadavimo akcijose partizaniniame kare 1944ndash1953 m są jūdyje Baltijos kelyje ir t t žemaičiai kaip ir kiti lietuviai vartoja ir sava pripažįsta tą pačią ben-drinę kalbą gerbia gina ir laiko sava tą pačią valstybę bendra laiko tautos ir vals-tybės istoriją respektuoja tuos pačius tautos didvyrius ir tautinius simbolius

žemaičiai XX a pradžioje atskiros valstybės nė nebandė kurti vien dėl to kad tuo metu jie jau neturėjo etninės savimonės niekur europoje nežinome pavyzdžių kad telkiantis nacijai į ją savanoriškai būtų įsiliejusi svetima etninė bendruomenė tad ir Lietuvoje jokia agitacija joks bdquovarpasldquo nors ir kaip ilgai ir garsiai jis būtų skambinęs bdquokelkiteldquo nebūtų galėjęs pritraukti latgalių ar sugudėjusių gyventojų bet pritraukė žemaičius ir net lietuvininkus

Pagaliau etninių stereotipų tyrinėtojai pripažįsta kad tais atvejais kai vienos tautotildes atstovai supaprastintai vertina kitos tautos atstovus vertinimas visada pri-klauso nuo atskaitos taško ndash savos grupės ir savi visada vertinami geriau negu svetimi (kuzmickaitė tamošiūnaitė 2000 24ndash26) tuo tarpu straipsnio autoriaus atliktas tyrimas parodė kad Lietuvos etnografinių regionų gyventojų tarpusavio stereotipizacijoje kitų regionų gyventojų vertinimai būna teigiami beveik taip pat dažnai kaip ir savojo regiono gyventojų taip vertina ir žemaičiai nežemaičius ir

26

kiti (nežemaičiai) ndash žemaičius tai reiškia kad Lietuvos regionų gyventojai vieni kitų nevertina kaip svetimo Į kitų regionų lietuvius veikiau žiūrima kaip į kitokius tarp savų (kalnius 2002 35ndash36)

taigi pati žemaičių bendruomenė savo laikysena kitų lietuvių atžvilgiu anaiptol nėra panaši į kitų europos šalių etnines tautas bdquosutalpintasldquo į valstybių regionines bendruomenes ir savo skirtingumą deklaruojančias ne tik lyderių lūpomis bet ir bdquoiš apačiosldquo kaip antai bretonai (Le Coadic 2003 373ndash379) arba elzasiečiai (de-nis 2003 364) žemaičių bendruomenė šiuo požiūriu skiriasi netgi nuo tarkime provansalų kurie kaip ir prancūzai paryžiečiai yra galų kilmės (Pasquini 2003 420ndash421) todėl laikantis etniškumo sampratos kad etnosas yra tai ką lietuviškai suprantame kaip tautybę o etninį ndash kaip tautinį šiuo atžvilgiu nėra jokio pagrindo žemaičius laikyti atskiru etnosu arba tauta

ir vis dėlto žemaičiai tarp visų lietuvių yra gana saviti ir kitaip matomi Jie ndash vieninteliai tarp lietuvių ne taip jau retai turintys sudvejintą savimonę XX a aš-tuntajame dešimtmetyje vilniuje kaune elektrėnuose atlikdami šeimos tyrimus atkreipėme dėmesį kad maždaug kas dvyliktoje anketoje žemaitijoje gimę asme-nys į klausimą bdquoJūsų tautybėldquo atsakydavo bdquolietuvis (žemaitis)ldquo arba bdquolietuvis-že-maitisldquo tiesa tik labai retais atvejais būdavo nurodoma bdquožemaitis-lietuvisldquo Jokio savimonės susidvejinimo anksčiau ir dabar nepastebime tarp aukštaičių dzūkų ar suvalkiečių

žemaitija ryškiau išsiskiria sodybų planavimu ir jų želdiniais pastatų archi-tektūra darbo įrankiais daugeliu buities rakandų sodybos niekada neįrengiamos kalvų viršūnėse o tik atšlaitėse (Butkevičius 1971 134) žemaitijoje nebuvo tradi-cijos trobos fasadą atgręžti į kelią sodybos išdėstymas labai panašus į kuržemės (gotauts 2000 6) niekur daugiau Lietuvoje sodyboms ir pasėliams aptverti ne-buvo naudojamos akmenų ir pusiau gulsčių skeltų karčių jungiamų ir tvirtinamų vadinamosiomis vytimis tvoros žemaičių sodybos želdiniai nesimetriški jų daug ir įvairūs žemaičiai pagal tradiciją prie namų nesodino spygliuočių bet labai po-puliarūs čia buvo vadinamieji taurieji lapuočiai medžiai liepos ąžuolai klevai uosiai (kudaba 2000 5) stasys gutautas laikosi nuomonės kad pagal sodybos ir trobesių vidaus planavimą jos priklausinių išdėstymą ir struktūrą žemaitija kar-tu su suvalkija priskirtinos vakariniam (skandinaviškajam) o kita Lietuvos da-lis ndash rytiniam (slaviškajam) arealui (gotauts 2000 6ndash7) tiek pagal darbo įrankių ir priemonių konstrukciją tiek pagal lietuvių kalbos leksikoje fiksuotą tradicinės materialinės kultūros daiktų terminiją žemaitija taip pat dažnai bdquoiškrintaldquo iš visos Lietuvos konteksto (Lka žemėlapiai Merkienė 1989 45ndash202 Milius 1979 109ndash158) tiesa daugeliu čia suminėtų atvejų žemaitija turi daug bendrumų su už-nemunės suvalkietišką ja dalimi kadaise priklausiusia žemaičių kunigaikštystei valstiečių kinkomojo transporto priemonių konstrukcija ir arklių kinkymo būdas žemaitijoje yra labiau savitas negu žemaičių žemės ūkio padargai (Morkūnienė 1994 14ndash153)

daugelis žemaičių tradicinių valgių (pusmarškonė košė cibulynė rasalynė kraujiniai vėdarai su kruopomis kastinis virtos bulvės su kanapėmis rūgščioji

27

kleckynė ir kt) lietuviams nežemaičiams atrodo labai neįprasti išsiskiria žemaičių tautiniai drabužiai baldų puošyba persirengėlių kaukės (ličynos) ir daugelis kitų tradicinės materialinės kultūros dalykų

ryškų žemaitijos savitumą atskleidžia jos sakralinė architektūra žemaičių me-dinėms bažnyčioms ir koplyčioms būdinga monumentali tapybiška išraiška sunkios proporcijos gražus bet niekada neperkrautas puošmenų interjeras (Jankevičienė 1996 78) Medinės koplytėlės suręstos ant žemės pagrįstai siejamos su žemaitijos kultūriniu kraštovaizdžiu nes pasak jų tyrinėtojų šie paminklai buvo ir tebėra būdingi žemaitijos regionui (Burinskaitė 2006 159) tokios koplytėlės pastatytos žemaičių žemėje XiX a pabaigojendashXX a pradžioje sudarė apie 98 proc žinomų šios rūšies paminklų Lietuvoje (ten pat) Liaudies architektūros ir meno tyrinėtojai pripažįsta kad žemaitija pasižymėjo nepaprasta sakralinių paminklų gausa sody-bų paminklai (koplytėlės rečiau ndash koplytstulpiai) visada turėdavo Mergelės Mari-jos medinę skulptūrėlę vyravo paprotys medines šventųjų skulptūrėles aprengti apskritai žemaičių medinė skulptūra palyginti su aukštaičių yra tikroviškesnė konkretesnė statulėlės tvirtai suręstos kresnos (urbonienė 1998 32ndash38)

žemaitijoje gana savitos ir liaudiškosios religinės katalikiškųjų apeigų prakti-kos čia kaip niekur kitur Lietuvoje yra tvirta Marijos gerbimo tradicija tą galbūt lemia tai kad Marijos apsireiškimo vietos ndash tik žemaitijoje Marijos garbinimo apeigoms atlikti įrengtos lurdų grotos taip pat pirmiausia pasirodė žemaitijoje jos šiame regione absoliučiai vyravo ir tebevyrauja nei aukštaitijoje nei suvalkijoje (pasitaiko dzūkijoje) per šermenis mirties metines nėra giedami kalvarijos kal-nai Be to išimtinai žemaitijoje jie giedami pritariant dūdoms kalnų baigiamosios giesmės skirtos žemaitijai čia yra savotiška šios religinės apeigos apoteozė kupi-na optimizmo vilties ir tikėjimo gėriu (bdquotegul žemaičių žemė giesmes gieda tegul iš džiaugsmo ašaros jai riedaldquo ndash LM 448) daugeliui nežemaičių gali pasirodyti kad ši giesmės dalis nedera prie bendros šermenų arba mirusiųjų minėjimo nuotaikos

etnopsichologai tyrinėję aukštaičių ir žemaičių galimas psichikos ypatybes nu-statė kad tarp žemaičių pastebimas didesnis negu tarp aukštaičių intravertiškumas uždarumas pasyvumas jautrumas empatiškumas didesnis atkaklumas siekiant tikslo stipriau išreikštas Ego tačiau didesnis nerimas ir menkiau išlavinti bendra-vimo įgūdžiai (Bliumas 1998 107) tai leidžia manyti kad straipsnio autoriaus ekspedicijose išaiškinti kitų lietuvių žemaičiams dažniausiai priskiriami hetero-stereotipai ndash užsispyrę atkaklūs darbštūs ir gynybiški ndash atsiradę ne tuščioje vietoje (Liies b 2295 a 1ndash51 b 2296 a 1ndash66 b 2319 a 1ndash134)

Minėtos žemaičių psichikos ypatybės veikiausiai nemažai lėmė ir kai kuriuos jų tradicinės dvasinės kultūros savitumus ryškų žemaičių liaudies dainų melodijų savitumą randa daugelis jas tyrinėjusių autorių (čiurlionytė 1967 23ndash24 kelmic-kaitė 1995 21ndash23 Mukaitė 2000 40) tačiau žemaitijoje nėra kalendorinių liaudies dainų (Pociūtė 2000 36ndash39) tik čia buvo šokami tokie liaudies šokiai kaip Jon-kelis šeinas bdquokadagysldquo Latišius (Lakišius) Lestingis (Blezdingėlė) Lelenderis (uolinderis) vajaunas bdquovokietukasldquo (venskauskaitė 2000 23) autoriaus žinio-mis užrašyta ir daugiau ratelių savitos vaikų tautosakos

28

Minėtini šokiai bdquošiaudų batai šakalėlių padaildquo bdquosied sienis unt grindųldquo rateliai bdquogrybs grybs baravyksldquo bdquošokit panos lenciūgėlįldquo (žMa b 543 l 28) taip pat lyg ir niekieno dar neužrašytas pajūrio žemaičių vaikų ratelis bdquorodė vākāldquo (rudi vaikai) autorius nebūdamas folkloro žinovas nesiima tvirtai teigti kad kai kurių čia išvardytų pavyzdžių tikrai nėra kitose Lietuvos etnografinėse srityse tačiau yra linkęs manyti kad ir tuo atveju nurodytieji pavyzdžiai žemaitijoje turi savitumų arba atliekami savitai

žemaičių tradicinės kultūros savitumas bene visų pasaulio kultūrų konteks-te ndash merginų pavardžių daryba su priesaga -alė nepriklausomai nuo tėvo pavardės galūnės (Martinkalė Juonaitalė kazlauskalė ir pan) nors vyrų vardų su moteriš-kosios giminės galūnėmis aptinkama ir aukštaičių tarmėse tačiau ten tokia kalbė-sena būdingesnė senesniems žmonėms tuo tarpu žemaičiuose įprotis vyrų var-dams pridėti bdquomoteriškas galūnesldquo gajus ir šiandien net jaunesnėje kartoje (pvz eleksėndra (arba Leksėndra) ndash aleksandras sėmė ndash simas kazė ndash kazys ontė (untė) ndash antanas Jozė (Juzė) ndash Juozas vėncė ndash vincas ir t t) žemaičių tradici-nių vestuvių papročiai ir apeigos taip pat gerokai skyrėsi nuo kitų regionų lietu-vių vestuvių apeigų daug skirtumų yra išlikę iki šių dienų (vyšniauskaitė 1985 122ndash184)

taigi konstatavę jog dabartinė žemaičių bendruomenė nėra tauta kartu turime pripažinti kad ji ir nėra paprasta lietuvių etnografinė grupė daugelyje tautų esama regioninių bendruomenių kurios itin ryškiai išsiskiria iš tautos visumos aiškiai su-vokia savo kultūrines skirtybes ir grupės bendrumą dėl tų skirtybių turi savivardį dažnai sudvejintą savimonę (bdquomes tarp jūsų ne svetimi bet labai skirtingildquo) tokia tautos dalis vadinama subetnosu (lietuviškai imta vadinti potaute) tokie yra da-bartiniai žemaičiai tiesa dėl ilgametės glaudžios konsolidacijos su kitais lietuviais ir integracijos į lietuvių naciją žemaičių potautė XX a labai priartėjo prie lietuvių etnografinės grupės savivokos

Išvados

autorius teigdamas jog žemaičių etninio vieneto egzistavimo iki Lietuvos vals-tybės susidarymo klausimas toliau lieka atviras yra linkęs manyti kad žemaičių bendruomenė viduramžiais turėjo etnosui būdingų bruožų ir jų pačių bei kitų buvo suvokiama kaip atskira gentis tačiau kaip ir daugelis į moderniąsias tautas in-tegruotų etninių vienetų ilgainiui etnosui būdingus bruožus prarado nepriklau-somai nuo to ar yra buvusi žemaičių gentis ar ne jų dabartinės bendruomenės padėtis yra perdėm aiški bendruomenė etninės savimonės neturi

tvirtai integravusis į lietuvių naciją ir glaudžiai konsolidavusis su kitų Lietuvos etnografinių sričių lietuviais dabartinė žemaičių bendruomenė kartu išlaikė daug savo tradicinės kultūros savitumų ir jų suvokimą grupės viduje dėl to jai taikytinas lietuvių potautės arba subetnoso terminas

žemaičių integracija į lietuvių tautą ir konsolidacija su kitais lietuviais yra įvy-kęs istorijos faktas akivaizdi to išraiška ndash absoliuti dauguma dabartinės žemaičių bendruomenės narių save laiko lietuvių tautos atstovais

29

dabartinių žemaičių etniškumo propagavimas bandymai įrodyti šiuo metu te-beegzistuojant žemaičių tautą yra spekuliatyvūs kaip tik dėl to kad aiškinant etnoso sampratą ignoruoja patį svarbiausią dalyką ndash pačių bendruomenės atstovų savimo-nę tariamas žemaičių etniškumo bdquoatkovojimasldquo iš tikrųjų yra tik jo konstravimas

žemaičių kultūrinės veiklos nukreiptos į jų savitumo pažinimą ir propagavimą negalima laikyti neotribalizmo apraiškomis tai labiau tiktų tik radikaliai žemaičių grupei deklaruojančiai tariamai uzurpuoto nusavinto žemaičių tautiškumo atga-vimo būtinybę

šaLtiniai ir sutruMPiniMai

a ndash anketaHLHvLk ndash Henrikas Latvis Hermanas vartbergė Livonijos kronikos parengė J Jurginis vil-

nius 1991Liies ndash Lietuvos istorijos instituto rankraščių skyriaus etnologijos skyriaus fondasLiš ndash Lietuvos TSR istorijos šaltiniai t 1 sudarė k Jablonskis [ir kt] vilnius 1955Lka ndash Lietuvių kalbos atlasas t 1 Leksika red k Morkūnas vilnius 1977LM ndash Liturginis maldynas Lietuvos vyskupų konferencijos leidinys red P tamulevičius

kaunasndashvilnius 1984žMa ndash žemaičių muziejaus bdquoalkaldquo mokslinis archyvas МГСР ndash Материалы для географии и статистики России Ковенская губерния cоставил

Д Афанасьев Санкт Петербург 1861ИЭАП ndash Историко-этнографический атлас Прибалтики т i Земеделие отв ред Л Те-

рентьева Вильнюс 1985ПНРИ ndash Первая всеобщая перепись населения Российской империии Ковенская губерния

т Хvii Санкт Петербург 1904

Literatūra

aleksandravičius egidijus 1995 žemaitija XiX amžiuje kraštas ir valdymas Žemaičių žemė nr 2 p 12

anderson Benedict 1999 Įsivaizduojamos bendruomenės vilniusBliumas remigijus 1998 Etninės psichologijos įvadas vilnius Būga kazimieras 1958 kalbų mokslas bei mūsų senovė kn kazimieras Būga Rinktiniai raštai

t i vilnius p 401ndash418Būga kazimieras 1961 Lietuvių tauta ir kalba bei jos artimieji giminaičiai kn kazimieras Būga

Rinktiniai raštai t iii vilnius p 85ndash282Burinskaitė ilona 2006 Medinės portiko pavidalo koplytėlės lyginamasis aspektas Lietuvių ka-

talikų mokslo akademijos metraštis t XXviii p 159ndash170 Butkevičius izidorius 1971 Lietuvos valstiečių gyvenvietės ir sodybos t 6 (Iš lietuvių kultūros

istorijos) vilniusButrimas adomas [ir kt] 1997 Žemaitijos istorija vilniusčiurlionytė Jadvyga 1967 žemaičių melodijos (pratarmė) kn simonas stanevičius Raštai Vil-

nius p 23ndash27denis Marie noeumlle 2003 Le dialecte alsacien eacutetat des lieux Ethnologie franccedilaise no 3 (XXXiii)

p 363ndash371 gellner ernest 1996 Tautos ir nacionalizmas vilnius gėrdėnis eleksėndra [girdenis aleksas] 1998 torem gerbtė sava kalba Žemaičių žemė nr 1 (18)

p 25

30

gimbutienė Marija 1985 Baltai priešistoriniais laikais vilniusgotauts stasys [gutautas stasys] 2000 aple žemaitiu gīvenėma būda ėr anū kaimīnus Žemaičių

žemė nr 3 (28) p 6ndash7gudavičius edvardas 1999 Lietuvos istorija t 1 Nuo seniausių laikų iki 1569 metų vilniusYacoub Joseph 2000 Au-delaacute des minoriteacutes une alternative agrave la prolifeacuteration des Eacutetats ParisJankevičienė algė 1996 Žemaičių medinių bažnyčių architektūra vilniusJanulaitis augustinas 1932 Žemaičiai ir bažnytinis seimas Konstancijoj (1414ndash1418) kaunasJucevičius Liudvikas adomas 1959 Raštai vilniusJurginis Juozas 1967 žemaitija ir Lietuva Mokslas ir gyvenimas nr 10 p 30ndash31Jurkus Jonas 1944 kas tie žemaičiai Žemaičių žemė nr 20 (50) p 4J ndash kus [Jurkus Jonas] 1938 žemaičiai palaikykim savo religinius papročius Žemaičių prietelius

nr 33 (660) p 3kalnius Petras 1997 etninio ir etnografinio savitumų prieštaravimas dabartinėje Lietuvoje etno-

loginiai pamąstymai žemaičių klausimu Liaudies kultūra nr 4 p 9ndash15kalnius Petras 2002 bdquokitokieldquo tarp bdquosavųldquo Lietuvos etnografinių grupių stereotipai Lietuvos

etnologija Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos t 2 (11) p 23ndash52kelmickaitė zita 1995 ar žemaičių jaunimėlis giedos kaip jų bočeliai Žemaičių žemė nr 2 (7)

p 21ndash23kudaba česlovas 2000 žemaitijos kaimai ir sodybos Žemaičių žemė nr 3 (28) p 3ndash5 kuzmickaitė Loreta tamošiūnaitė rasa 2000 stereotipai kaip socialinė realybė kn Etniškumo

studijos Teoriniai samprotavimai ir empiriniai tyrimai vilnius p 22ndash30Le Coadic ronan 2003 Les contrastes bretons Ethnologie franccedilaise no 3 (XXXiii) p 373ndash379Merkienė regina 1989 Gyvulių ūkis XVI andashXX a pirmojoje pusėje vilniusMilius vacys 1979 Javų nuėmimo ir kūlimo įrankiai XiX a antrojoje pusėjendashXX a pradžioje

Žemės ūkio inventorius t 13 (Iš lietuvių kultūros istorijos) p 106ndash165Morkūnienė Janina 1994 Valstiečių rogės pakinktai ir jų gamyba vilniusMukaitė Loreta 2000 Pamąstymai apie žodžio ir muzikos sąveiką žemaičių dainose Žemaičių

žemė nr 2 (27) p 40 nikžentaitis alvydas 1996 žemaičių subetnosas Žemaičių žemė nr 4 p 26 Pakalniškis vaidotas 2001 žemaitiškumas globaliame pasaulyje Lietuvos etnologija Socialinės

antropologijos ir etnologijos studijos t 1 (10) p 199ndash216Pasquini Pierre 2003 de la tradition agrave la revendication provincialisme ou reacutegionalisme Ethno-

logie franccedilaise no 3 (XXXiii) p 417ndash423 Pficneris Jozefas 1989 Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas kaip politikas 2-asis leidimas

vilniusPichel Charles L t 1991 Žemaitija kaunasPociūtė audronė 2000 kodėl žemaitijoje nėra kalendorinių dainų Žemaičių žemė nr 2 (27)

p 36ndash39Popper karl raimund 1998 Atviroji visuomenė ir jos priešai vilniusPučkoriškis M [Mantvydas Pranas] 1925 žemaičiai ir aukštaičiai Žemaičių prietelius nr 5 p 3smith anthony d 1994 Nacionalizmas XX amžiuje vilniusšermunėlis J [Pakalniškis kazimieras] 1890 keletas žodžių dėl atskalūnų Žemaičių ir Lietuvos

apžvalga nr 10 p 121tautavičius adolfas 1981 žemaičių etnogenezė kn Iš lietuvių etnogenezės vilniusurbonienė skaidrė 1998 senoji liaudies skulptūra žemaitijoje Žemaičių žemė nr 4 (21) p 32ndash38vaicekauskas arūnas 2005 etnografiniai regionai kn Tradicijos Iliustruota Lietuvos enciklo-

pedija kaunas p 48ndash53 vaškevičiūtė ilona 2004 Žiemgaliai VndashXII amžiuje vilniusvenskauskaitė eugenija 2000 ką ir kaip šoko žemaitijoje Žemaičių žemė nr 2 (27) p 23vėlius norbertas 1983 Senovės baltų pasaulėžiūra vilnius vyšniauskaitė angelė 1985 žemaičių vestuvės kn Šiuolaikinis Žemaitijos kaimas t 13 (Iš lie-

tuvių kultūros istorijos) p 122ndash189zinkevičius zigmas 1981 žemaičių tarmės kilmės klausimu kn Iš lietuvių etnogenezės vilnius

p 12ndash18

31

zinkevičius zigmas 2005 Lietuvių tautos kilmė vilniusАрутюнов С А Хазанов А М 1979 Проблема археологических критериев этнической

спецификации Советская этнография 6 p 79ndash89Вольтер Эдуард 1887 Об этнографической поездке по Литве и Жмуди летом 1887 года

Санкт Петербург Моора Xapи 1958 О древней территории раcселения балтийских племен Советская архе-

ология 2 p 9ndash33

THE SAMOGITIAN ETHNICITYREAL OR CONSTRUCTED

Petras kaLnius

Summary

the author of the article contributes to the discussion that sparkled in 1970s among the scientists of humanities the subject of which was whether or not samogitians had formed a separate tribe prior to the formation of Lithuanian state in the 13th century Besides the author questions the possibility of scholarly argumentation of the existence of samogitians as an ethnic group in nowadays Lithuania answering this question becomes highly relevant in the social life of Lithuania because the idea of the samogitian ethnic people still existing nowadays is increasingly promoted in the regional samogitian community and attempted to make use of in the internal political struggle

according to the author the question regarding the existence of a separate samogitian tribe in the early middle ages has to remain open because scholarly arguments both to confirm and to disprove such an assertion could be found nevertheless he maintains that assertions regarding the still existing samogitian ethnicity are groundless irrespective of whether or not the samogitian ldquoethnic unitrdquo (tribe) did exist in the middle ages as demonstrated by the mass opinion poll among the population of samogitian region they do not entertain a separate ethnic self-consciousness over 90 per cent of samogitians consider themselves as belonging to the Lithuanian nation thus integration of samogitians into the Lithuanian nation and their consolidation together with other Lithuanians presents an accomplished historical fact

nevertheless the contemporary samogitian regional community has preserved and still upholds its dialect and numerous peculiarities of its traditional culture in primordial perspective this community could be defined in terms of a sub-ethnic group (sub-ethnos)

gauta 2007-10-30

32

ŽEMAIČIŲ FOLKLORO TYRIMAIISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

ŽEMAIČIŲ FOLKLORINĖ ATMINTIS

Bronė stundžienėLietuvių literatūros ir tautosakos institutas

s t r a i p s n i o o b j e k t a s ndash per pastarųjų ketverių metų laikotarpį žemaitijoje vykdy-tuose lauko tyrimuose užrašytas folkloras

d a r b o t i k s l a s ndash mėginti nustatyti kam ir kiek dabar naudojamas folkloras kokiais praeities bei dabarties jo ženklais šiandien reiškiasi žemaitiška tapatybė ir kaip konstruo-jama bendruomenės atmintis jų atžvilgiu

ty r i m o m e t o d a i ndash interpretacinis aprašomasisž o d ž i a i r a k t a i žemaičiai bendruomenė atminties vietos folklorinė atmintis folk-

loras

Įvadinės pastabos

ketverius metus (2004ndash2007) Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto folklo-ristai kiekvieną vasarą porai savaičių vykdavo į žemaitiją iš arti iš pirmų lūpų susipažinti su šiuolaikine žemaičių folklorine kultūra kaip ir prieš daugelį metų iš esmės tirta jos situacija kaimo vietovėse ir mažuose miesteliuose salantuose ža-rėnuose viekšniuose židikuose Įvyko daugybė susitikimų su valstietiškoje aplin-koje gyvenančios vyresniosios kartos atstovais kurių tėvai o dažnai ir jie patys vertėsi iš žemės ūkio tad tikėtasi išgirsti iš jų apie dar gerai pažįstamą žemdirbiui įprastą gyvenimo tvarką ir jos nulemtą kultūrinę patirtį tokia socialinė terpė pasi-rinkta ne atsitiktinai o veikiau remiantis seniai susiklosčiusia tradicija jog kaip tik šioje aplinkoje dar tikrai būtų įmanoma aptikti vienokių ar kitokių agrarinei kul-tūrai būdingo savitais bruožais pasižyminčio žemaitiško folkloro pėdsakų1 kaip paprastai taip ir šįsyk folkloro lauko tyrimų programos pagrindą sudarė jau žinoma informacija žemaitiškų sakytinių naratyvų su juose veikiančiais kaukais laumė-mis ar velniais daugiabalsio dainavimo kalnų giedojimo tradicijos kalendorinių ypač užgavėnių taip pat šeimos papročių ir jų atgarsių paieška

1 Beveik visi mūsų informantai yra vyresnio amžiaus (per 70 metų ir daugiau) buvę lauko darbinin-kai namų šeimininkės rečiau ndash mokytojai tarnautojai kultūros darbuotojai atitinkamai skiriasi ir jų išsilavinimas nuo pradžios mokyklos iki aukštojo mokslo dažniau sekėsi prakalbinti moteris nors tarp informantų pasitaikė nemažai ir vyrų

33

vis dėlto reikia pripažinti jog laikas ir šiuolaikinio gyvenimo iššūkiai visų pir-ma žemdirbystės griūties europoje ir pas mus atviros darbo rinkos šalyje ir užsie-nyje atsiradimo ir kitų ekonominių veiksnių išprovokuota migracija gerokai sujaukė prieš kelis dešimtmečius vis dar lyg ir sėslių vietinių bendruomenių situaciją kartu tai savaip pakoregavo ir taip ilgai išsilaikiusio bdquoužsikonservavusioldquo ir su ilgaamže valstietiška kultūra sieto folkloro vaizdą nors kaip pastebėjo etnologai jau bdquoXX a antrojoje pusėje į tradicinę kultūrą besiskverbianti industrializacija ypač išaugusi kaime migracija iškėlė individualios etninės kultūrinės patirties reikšmę kuri glau-džiai siejasi su privačiu gyvenimu ir jo istorija asmenine veikla išgyvenimais ir jų prisiminimais įvairios kilmės žinija aplinkos vertinimais ir kita užrašyti naraty-vai ndash atsakymai į klausimus ir pasakojimai tampa autorine subjektyvaus pasaulio suvokimo ir asmeninės patirties prisodrinta kūryba ltgtldquo ( Merkienė 2007 24) tad ir folkloristams atėjo laikas turėti galvoje ne tiek sparčiai mažėjančią baigiančią sunykti folkloro klasiką (nors stebėtis verčiančių jos gyvastingų reliktų žemaičių krašte vis dar aptinkama2) kiek stačiai į akis krintantį paties folkloro bdquonuvertėjimąldquo akivaizdų jo paskirties ir aktualumo praradimą tarp vietos bendruomenių

taigi šiandien svarbu pasiaiškinti ne vien kaip atsimenamas bet ir kam bei kiek folkloras dar yra naudojamas vien todėl analizuojant mūsų atliktų tyrimų rezulta-tus kilo mintis pasukti iš įprasto žanrinio folkloro apibendrinimo kelio ir atsigręžti į kitoms mokslo šakoms (istorijai sociologijai etnologijai ir kt) apskritai tarpda-lykinėms sociokultūrinės pakraipos studijoms aktualias kolektyvinės ir kultūrinės atminties tyrinėjimų kryptis3

tokių modernių atminties tyrimų pagrindu pastaraisiais dešimtmečiais yra tapę prancūzų istoriko Pierrersquoo nora ir jo bendraminčių sukurta vadinamųjų atminties vietų (pranc lieux de meacutemoire) koncepcija apimanti ne tik istorijai reikšmingas vie-toves bet ir platų kultūrinį lauką lemtingus praeities įvykius kultūrinius tekstus paminklus prisiminimus ir kitokius tautinei atminčiai svarbius ženklus (nora 1984 1987 1992) tai būdas susieti dabartį su praeitimi mėginant užčiuopti ką vieni ar kiti ženklai reiškia dabartinei žmonių bendrijai ir kaip jie atsiliepia šių dienų tauti-niam (prancūziškam vokiškam ir pan) tapatumui nors pripažįstama kad praeitis visada eina išvien su dabartimi bet kartu pastebimas vis didėjantis atotrūkis tarp jų nes iš tikrųjų bdquopraeitis mums neegzistuoja o tik reiškiasi ženklais mįslingomis liekanomis kurias privalu ištirti nes jose slypi mūsų tapatybės paslaptis atsaky-

2 Plačiau žr austė nakienė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ekspedicija salantuose Tau-tosakos darbai 2004 [t] XXi (XXviii) p 305ndash306 Bronė stundžienė Folkloro lauko tyrimai žarėnų krašte Tautosakos darbai 2005 [t] XXX p 133ndash139 vita ivanauskaitė nepabaigiami folkloristų dar-bai žemaitijoje 2006 metų ekspedicija viekšniuose Tautosakos darbai 2006 [t] XXXii p 256ndash263 Bronė stundžienė kuo gyvas žemaičių folkloras Liaudies kultūra 2007 nr 1 p 44ndash49

3 tai šiuo metu pasaulyje labai aktualiu ir perspektyviu laikomas mokslo studijų objektas telkiantis jo tyrimams tiek patyrusius tiek pradedančius jaunuosius mokslininkus plg neseniai vykusią talino universitete vasaros stovyklą plėtojusią diskusijas tema bdquokaip atsimena bendruomenės socialinės ir kultūrinės atminties struktūros ir erdvėsldquo (plačiau žr ramunė Bleizgienė apie atsimenančią estiją Šiaurės Atėnai 2007 rugs 15 nr 35 (861))

34

mas kas mes esameldquo4 keliama idėja jog toks atminties prisiminimų ir tapatumo ryšys geriausiai reflektuojamas per kolektyvinę atmintį kuri bdquoyra žmonių grupes ir bendruomenes vienijantis psicho-socio-kultūrinis mechanizmas veikiantis pras-minėje bendrų išgyvenimų įvykių ir potyrių terpėjeldquo (rubavičius 2007 7) Lygia greta plačiai vartojamos artimos savo turiniu kultūrinės socialinės ir komunikacinės atminties sąvokos Pastarą ja ypač aktualia folkloro lauko tyrimams siekiama pa-grįsti jog bdquobendri prisiminimai įtvirtinami pasakojant bendraujant rodantldquo pasak vakariečių teoretikų net yra pagrindo kalbėti apie iš čia kylančias tam tikras atmin-ties figūras sudarančias tarsi savotiškas atminties salas kuriose laikas išgyvenamas kitaip negu kasdienybėje o pati kultūrinė atmintis veikia kaip rėmai palaikantys tapatumų tvirtumą teikiantys prasminius ir vertybinius orientyrus (ten pat 9)

iš šio atspirties taško paranku ir net būtina pasižvalgyti po šiuolaikinės že-maičių folklorinės kultūros lauką dar ir dėl to jog mūsų tyrimų metu be įprastų folkloro kūrinių nemažai buvo užfiksuota gyvenimo istorijų ir folklorizuotų pri-siminimų apie praeitį kurių turinys beveik tiksliai atliepia glaustai aptartą atmin-ties kontekstą kam jei ne tokioms atminties saloms reikėtų priskirti žemaičių senosios kartos kaip savotiškas naratyvų universalijas pasakojamus gyvus prisi-minimus apie anuomet daug kuo išsiskiriančias žemaitijos miesteliuose gyvenusių žydų gausias bendruomenes (žr končius 1996 60ndash80 Būgienė 2007 67ndash69) an-trą jį pasaulinį karą tremtį pokario kolektyvizaciją pamatinius asmeninio gyve-nimo įvykius (vedybas vaikų gimimą artimųjų mirtį religinės patirties atvejus) taip pat tikrai dar neužmiršto bendruomeninio folkloro klestėjimo vienodus paliu-dijimus žemaičių daugiabalsio dainavimo tradiciją kalnų giedojimą itin popu-liarius su liaudies demonologija siejamus naratyvus (apie baidymus vaikštančias švieseles arba žvakeles) ir kitus dalykus kitaip sakant juk tikrai įdomu mėginti nustatyti kokiais praeities ir dabarties folkloro ženklais šiandien reiškiasi žemai-tiška tapatybė ir kaip konstruojama bendruomenės atmintis jų atžvilgiu Panašiai kaip nykstant kalboms tyrinėjimo tikslu tampa ne kalbos duomenų rinkimas o ją vartojančios bendruomenės siekiai (žr Crystal 2005 151) šiuo požiūriu atminties sąvokų laukui priklauso ir folklorinė atmintis

Kraštovaizdžio sakraliniai objektai ir jų motyvacija

tyrimai leido pasidomėti kaip folklorinė bendruomenės atmintis šiandien atsi-spindi vietinių žmonių kraštovaizdžio vertinimuose nežymiai perfrazuojant mate-rialios kultūros paveldo tyrėjų interpretacijas apie praeities paveldo objektų daiktų įgyjamą teigiamą stereotipinį vertinimą apie jiems segamas istorinio įvykio isto-rinės reikšmės tautinio ar istorinio simbolio etiketes (Markevičienė 2003 239) iš folklorinės pozicijos atrodo taip pat pagrįsta kalbėti apie istoriniams religiniams

4 žr Pierre nora Pasaulinė atminties viešpatija iš prancūzų kalbos vertė odeta žukauskienė [interaktyvus] prieiga per internetą lthttpwwweurozineorgarticlesarticle_2007-10-08-nora-lthtmlgt

3

mitologiniams gamtos ir kultūros objektams tarp jų ir tautosakoje paliudytiems seniau teiktas bei dabar teikiamas reikšmes jų sklaidą ir įsigalėjimą bendruomenė-je spręsti apie tai gana paranku iš pačių gyventojų pateiktų sociokultūrinių minė-tų objektų charakteristikų ir kitais būdais gautos informacijos Pirminę refleksiją aptariamu aspektu nesunku nustatyti apibendrinus gautus minėtos komunikacinės atminties rezultatus

kaip ir ankstesniais laikais taip ir dabar klausinėjamas žmogus yra linkęs kalbėti pirmiausia apie savo gyvenimą ir per asmeninę patirtį matomą pasaulį net jei jis pasakoja apie kolektyvinėje atmintyje stabiliai įsigalėjusius dalykus Juk kaip tik tokiai individualiai patirčiai priklauso dažnai visai bendruomenei gerai pažįstami ir kiekvieno jos nario atskirai bet labai panašiai pasakojami sakmiš-ki nutikimai tačiau tokios individualios atminties aiškiai stokoja toponiminiai padavimai apie krašto gamtos paminklus ir istorinius įvykius donato saukos pastebėjimu naratyvuose apie vietines krašto įžymybes asmeniškumas apskritai beveik neįmanomas nes antgamtinis įvykis čia pateikiamas iš tam tikro nuotolio pats pasakotojas jame tiesiogiai nedalyvavo todėl padavimas yra greičiau kolek-tyvinis išgyvenimas ir liudijimas (sauka d 2007 193) gal dėl to mūsų tirtose vietose žmonės retai (tik specialiai pasiteiravus) ir labai apibendrintai iš miglo-tos istorinės perspektyvos kalbėjo apie jų aplinkoje esančius mitologiškai įpras-mintus sakralizuotus gamtos ir kultūros objektus folkloristo akimis žvelgiant priklausančius pagrindiniam tradicinių padavimų teminiam laukui religijotyri-ninko ndash šventviečių erdvei archeologo vykinto vaitkevičiaus susistemintos bu-vusios žemaičių šventvietės ir sudarytas katalogas kaip tik ir rodo nepaprastą jų gausą vakarinėje Lietuvos dalyje (vaitkevičius 1998) kaip senosios šventvietės jame nurodomi miškai ir medžiai vandens telkiniai pelkės daubos piliakalniai ir kalnai akmenys istoriniai statiniai (koplyčios) bei dar kiti gamtos ir kultūros objektai daugelis iš jų pasak autoriaus ypač kai kurios šventviečių grupės taip pat ir šventakalniai kurių kalvotojoje žemaitijoje yra labai daug (itin išsiskiria vadinamųjų alkos kalnų grupė) siejami su senojo tikėjimo apeigomis (ten pat 25) žemaitiškam savitumui priskiriama ir iki šiol neblogai pažįstama šventų medžių ypač pušų gerbimo tradicija nors Lietuvoje suregistruotos 27 pušys kurioms ne-seniai buvo reiškiama ypatinga pagarba vis dėlto šiame fone itin išsiskiria pušų arealas vakarų Lietuvoje akmenės kelmės Mažeikių šiaulių telšių rajonuose (vaitkevičius 2003 67) kad tokios pušys pavyzdžiui viekšnių seniūnijoje auga miškuose vadinamuosiuose apžadų kapeliuose prie kelių galima įsitikinti ne vien iš mokslinės literatūros (žr vaitkevičius 1998 286ndash287) bet ir šiandien lan-kantis šiose vietose tiesa tos pušys su įtaisytomis jose mažomis koplytėlėmis yra labai jau senos o ir koplytėlės gana varganai atrodo ndash gerokai aptrūnijusios ar net guli nukritusios prie medžių kamienų kaip guli nuvirtusi ant žemės jau prieš ke-letą metų su kryželių koplytėlių vietas žyminčiais vinimis baigianti pūti garsioji minėtame kataloge plačiai aprašyta šventoji kegrių pušis (žr ten pat 276ndash277 Būgienė 2007 59) Jos liekanos senųjų kegriečių mums buvo parodytos drauge su glaustu buvusios pušies išskirtinumo apibūdinimu

36

šventa pušis augo netoli kažauninkaičių namų šalia kalvės apkabinėta pušis buvo kryželių visa virtine koplytėlių prisegiota dabar matyti tik blėkos kurios laikė koplytė-les gal šventuolėliai apačioje yra prispausti nuo vėtros nuvirto Bet niekas nesukūrens niekas nerušins senovėje tik ant pušų bus koplytėlės viduje įstatyta išdrožta Panelė šven-čiausia (Ltr 76387)

Prie šventos pušies žmonės apsižadėdavo dėl pagijimo nuo nelaimių eidavo kliais aplink komunistiniais laikais neleido iš nakties prisega kryželį prie tos pušies rytmetį rasdavo dar ir tvorelę aptvertą Mano tėvai pasakojo ndash sena tai pušis jai daug metų (Ltr 76388)

kokių kitų sakralumo požymių nebuvo užfiksuota tiek apie kegrių tiek apie kitas pušis nors senosiose kapavietėse ant kalniukų vis dar rymo vėjų siūbuojamos augalotos pušys kur kadaise kaip reikia tikėti iš pavienių ir atsitiktinių šiandien nugirstamų reminescencijų dar prieš karą per šeštines buvo prašoma šilumos ir lietaus naujų koplytėlių įkeltų aukštai medžiuose beveik nematyti ir atrodo jog vis labiau tirštėjantis užmaršties rūkas netruks uždengti paskutinius šventomis lai-kytų pušų reliktus

apskritai atliktų folkloro lauko tyrimų metu pavyko iš pirmų lūpų aptikti tik buvusių mitologinių su senais tikėjimais sietų gamtos objektų nežymius atgarsius apibendrintai kalbant mitologizuotas kraštovaizdis šiandieninio jo suvokėjo ref-lektuojamas mažų mažiausiai trejopai 1) išskirtinumu pasižymintys kraštovaiz-džio objektai dažnai prisimenami tik padrikų reminiscencijų pavidalu kaip kitados girdėti dalykai tarsi apie juos būtų vien iš knygų ir mokyklos laikais girdėta ta in-formacija pačiam jos pateikėjui atrodo per daug netikra ir jo nedomina 2) tik gana retai tikima mitologinių vietų realumu6 3) nors objekto išskirtinumas pripažįsta-mas tačiau pateikėjui atrodo jog šio reiškinio priežastis galėtų paaiškinti mokslas7

Plg nerišliai papasakotą padavimą Prie Mosėdžio velnio pamestas akmuo kai pateikėja šiaip taip paaiškino kad velnias nešęs akmenį dabar jis esąs didelėje aikštėje dar pridūrė matyt įstri-gusią dabartinę detalę jog ant akmens yra bdquolaiptā palipt kāp on kuokia stuogaldquo ir baigė retoriniu klausimu kodėl velnias nešęs tą akmenį kam jam to reikėję (Ltr 750455) kitu atveju pateikėjas išdėstęs Alkos kalno padavimo pagrindinius motyvus kaip per užšąlusią Baltiją švedai atvažiuodavo su arkliais lietuvių bdquorabavotildquo kaip jie prisiplėšdavo turto net ir dabar besančios kokios septynios bdquobačkos auksoldquo ten užkastos reziumuoja bdquonieks nežėna ir aš nerondu tėik kon aš galu pasakytė apėi ton kalnąldquo o matydamas vis dar informacijos tebelaukiantį klausančiojo žvilgsnį priduria bdquono kas ndash aug grybā puo bėškėldquo (Ltr 7504256) kalbėdama apie Laumės akmenį pateikėja gražiai pasakoja kaip šieno kūgis pavirto į akmenį ir dabar tebestovi tas bdquokažkoks paminklasldquo tik giliau į žemę įsmegęs o pasiteiravus jo pavadinimo sakė neatsimenanti bet jis esąs užrašytas bdquokažkur knygoseldquo (Ltr 750454) panašiai pateikiama nebedominanti ir primiršta informacija apie aptar-tas šventas pušis tarp jų ir apie Feliksavo pušį prie jos esanti koplytėlė visuomet įkeltas kryželis nors dabar pateikėja nežinanti bdquoar anon nupjuovė ar nenupjuovėldquo (Ltr 7582146) priminus apie netoliese esančius Laumės kūlį Laumės Lovą tik numykiama jog jie yra bdquoož parka kažkorldquo (Ltr 7504209) arba pasakoma bdquotėktā tāp vadėnuos ltgt nežėnau kon prī ton akmena eis baprėdortldquo (Ltr 7505104)

6 Pavyzdžiui tikima jog alkos kalne dega užkeikti pinigai pro šalį einantį žmogų staiga kilęs vie-sulas gali įtraukti į kalno vidų todėl praeinant reikia žegnotis (Ltr 7504359) prie kalno kartais vaide-nasi nuo jo rieda geležiniai tekiniai (Ltr 7504360)

7 detaliai papasakojęs visą alkos kalno švedišką istoriją patikinęs jog ir dabar kalne prie stalų sėdi kareiviai su savo ginklais pateikėjas daro išvadą kad čia praverstų specialūs tyrimai bdquočė rēk dėdelių tuokių atsėdiejėmų čė tor istorikā kėštėisldquo (Ltr 7504358)

37

galima net teigti jog toponiminiai padavimai šiandien vietinės bendruomenės viduje yra tik reliktiniai tai beveik iš atminties bdquoišplauti toposaildquo nors beje ofici-aliai pristatoma kraštovaizdžio versija juos vertina ir jais didžiuojasi antai šventos pušys kaip ir apžadų kapeliai mitologiniai akmenys ir šiaip kuo nors įspūdingi gamtos objektai kaip rodo netoli viekšnių vandens malūno esantis šių apylinkių turistinių objektų žemėlapis net įtraukiami į viekšnių kraštovaizdžio lankytinas vietas žemėlapyje yra nurodytas ir vadinamasis žibikų Meilės akmuo (plg vait-kevičius 1998 288ndash289)8 šie pavyzdžiai leidžia daryti išvadą jog kaip ir visame pasaulyje be muziejais ir šiaip su paminklosauga siejamo atmintinų vietų įprasmi-nimo iš esmės tik su žodine tradicija susiję žemaičių gamtovaizdžio paveldo objek-tai pradedami naudoti edukaciniais ir pramoginiais tikslais nors dėl to kartais gali nukentėti jų autentiškumas nes kaip rodo pasaulio patirtis bdquopasirinkti objektai interpretuojami pagal visuomenės socialinius ir kultūrinius poreikiusldquo kartais net sukuriant visai naują paveldo objekto vertę (vaitkuvienė 2006 89ndash90)

daugumai žmonių kur kas svarbesnės šiandien atrodo su dabartiniu krikščio-nišku tikėjimu susijusios vietos bažnyčios koplytėlės kapinės nors pirmieji du statiniai paprastai yra profesionaliosios sakralinės dailės architektūros ar skulptū-ros tyrėjų akiratyje bdquoatstovauja elitinei bajoriškajai kultūrai daugiausia atsivežtai iš svečių šalių ir inplantuotai Lietuvojeldquo (Jankevičienė 1998 8) tačiau kaip tik šios šventovės atlieka reikšmingą vaidmenį dažno iš tirtųjų žemaičių užfiksuotuose individualios religinės patirties folkloriniuose memuaruose apskritai šiuolaiki-nę kaimo ar miestelio žmogaus pasaulėvoką liudijančiuose pasisakymuose Maža to ndash bažnyčia dažnai suvokiama kaip savotiškas kultūros centras silpnėjant ben-dravimo ryšiams sekmadieniais ar per atlaidus joje susitinka giminės ir pažįstami čia kaip antai Pikelių (Mažeikių r) bažnytėlėje žmonės mielai ne tik gieda bet ir dainuoja kita šių laikų aktualia šventviete laikytinos mažosios koplytėlės (Lietu-vos istoriniuose dokumentuose minimos nuo Xvi a nors vidurio europos šalyse jos žinomos dar iš pagonybės laikų) ndash bdquoįvairūs memorialiniai paminklai su šventųjų figūromisldquo (Jankevičienė kuodienė 2004 9ndash10) statomos pakelėse laukuose ir miškuose kapinėse šventoriuose ir tiesiog sodybose daugiausia senos ir naujos statybos koplytėlių su šventųjų skulptūrėlėmis tarp folkloro lauko tyrimų vietovių pastebėta salantuose ir jų apylinkėse Beje tiek čia tiek apskritai visoje žemaiti-joje ypač daug koplytėlių su švč Mergelę Mariją vaizduojančiomis skulptūromis (ten pat 155) taip ir maga šią tendenciją sieti su mūsų irgi kaip tik žemaičiuose užrašytais regėjimų sapnų naratyvų gausiomis išsklaidomis kurių centre yra šios šventosios figūra

8 Pastarų jų metų ekspedicijų dalyviams nepavyko užfiksuoti jokių prisiminimų apie šitą akme-nį viena kapėnų kaimo gyventoja lyg tarp kitko prasitarė jog žibikuose esąs bdquokažėn kuoks akmou kāp dabar žanijas [prie jo] važiounldquo (Ltr 763842) Beje vėliau viename mokytojams skirtame seminare 2007 m straipsnio autorei viena viekšniškė lituanistė pusiau juokais pusiau rimtai pasa-kojo nuotykį iš savo patirties esą kadaise jos su drauge aplankiusios meilės magijos tikslais žibikų akmenį bet taip ir neišdrįsusios pasinaudoti senų žmonių pamokymu ndash atsisėsti nuogu užpakaliu ant akmens gal dėl to abi ir liko neištekėjusios

38

šiaip jau kaip pažymi sakralinės architektūros tyrėjai seniau bdquomažutėse pakelių koplytėlėse pamaldų nebūdavo ndash čia suklupęs pasimelsdavo užklydęs pakeleivisldquo (Jankevičienė 1998 240) jos skirtos galima tarti kaip ir senojo tikėjimo šventvie-tės bdquoužtikrinti dievo pagalbą vietos gyventojams saugoti juos nuo piktų jėgųldquo ir kitų nelaimių (Jankevičienė kuodienė 2004 11) Įdomu kad pastaraisiais metais prie sodybų ar kitur esančių koplytėlių rengiamos mūsų laikams būdingos liaudiškos religinės apeigos kaimo žmonės daug kur prie jų kas vakarą visą gegužės mėnesį renkasi melstis ir giedoti žemaitijoje populiarių gegužinių giesmių ką jau bekalbėti apie kapinių koplytėlėse ir prie jų vykstančias ilgas pamaldas tam reikalui žemaičių kapinėse prie kiekvieno kapo šiandien pastatoma po suolą ar net kelis (plg dabartines Ylakių kapines) kaip teigia etnografijos šaltiniai tai sena tradicija nes jau nuo se-novės laikų žemaitijoje bdquoper kryžaunas dienas eidavo giedoti visų šventųjų litanijos į sodos kapusldquo dėl to apie dešimtą valandą net mušdavo į kapinėse specialiai įrengtą lentą kad visi be likusių saugoti namų sueitų į kapelius (končius 1996 219)

nebus daug perdėta tvirtinant jog apskritai šiuolaikiniam žemaičių bažnytkaimio gyventojui pagal sakralumą kapai turbūt yra antra vieta po bažnyčios kapavietės kruopščiai tvarkomos puošiamos statomi brangūs paminklai jos dažnai lankomos čia meldžiamasi pavieniui ir kartu su artimaisiais ko gero žemaitiškam savitumui derėtų priskirti ir istorinėje žemaičių atmintyje pagarbiai saugomus vadinamuosius maro kapelius ir realiai jiems rodomą deramą dėmesį pagal išgales juos prižiūri vietos savanoriai9 kartais ten susirenka ir didesni žmonių sambūriai10 žemaičių vyresniosios kartos (ypač apie viekšnius) istorinėje atmintyje gerai išlaikyta dar viena kapų kategorija ndash vadinamieji apžadų kapeliai kur seniau o kai kada ir dabar žmonės apsižada t y ko nors melsdami duoda tam tikrus įžadus (kad pasveiktų ar kitomis materialaus ir dvasinio gyvenimo intencijomis) ir juos vėliau šventai išpildo Paprastai tai senos apleistos kapinės kuriose dabar nelaidojama nors folklorinė at-mintis šias vietas iki šiol tebesieja su baugiais nutikimais (ten vaidenasi baido naktį pro šalį einančius dega užkeikti pinigai ir pan) Mitologizuoti ir įvairiai interpretuo-jami tikrų ir netikrų baidymų siužetai tarp žemaičių gana populiarūs ir šiandien

iš to kas buvo pasakyta peršasi išvada jog apie dabartinių daugumos kaimo ir mažų miestelių bendruomenės narių žemaitišką savastį ndash ideologinį tvirtumą ir ilgalaikį pastovumą ndash galima spręsti tiek iš istorinėje atmintyje neįsivaizduojamai ilgai net iki pat trečiojo tūkstantmečio vienaip ar kitaip išsaugoto su senuoju tikė-jimu susijusio kultūrinio kraštovaizdžio vertinimo tiek iš jo tęstinumo dabartinės religijos pasireiškimo folklorizuotų formų įvairovėje

9 Plg vieną maro kapelių aprašą iš žarėnų krašte vykusios ekspedicijos Buvusiame dideliame Pluo-tinės kaime (Žarėnų seniūn Telšių aps) šiandien tėra penkių gyventojų sodybos Kaimo gale ant me-džiais apaugusio kalnelio yra maro kapinaitės kur pasak vietinių žmonių prieš 300 metų palaidoti šio ir Pakulniškių (dabar nebeegzistuojančio) kaimų gyventojai mirę nuo maro Pluotiniškės seserys Ona ir Zita Dužinskaitės prieš dvejus metus pastatė savo lėšomis paminklinį akmenį maro aukoms atminti Seserys baiminasi kad po jų niekas šių kapų nebeprižiūrės Prašė pasidomėti archyvuose šių kapelių istorija nes vietinė valdžia be dokumentuoto paliudijimo atsisako globoti kapinaites Ltr 7585(36)

10 antai vižančių kaime (Ylakių seniūn skuodo r) paklausus apie dabartines bendruomenės šven-tes buvo paminėta jog kaip tik prie tokių bdquoužmirštų kapeliųldquo šiemet per tėvo dieną gyventojai rinkosi pagiedoti o ir vėliau neskubėjo iš ten skirstytis (Ltr 758560)

39

Šventės ir papročiai kaip atminties vietos

Pagrįstai atrodo kad bendruomeniškumo ir kartu regioniškumo ženklus šian-dien lengviau būtų galima užčiuopti per dar vienos rūšies atminties vietas ndash se-nąsias šeimos ir bendruomenės šventes turima galvoje tradiciniai gyvenimo ir metų ciklo papročiai gerai žinodami jog visuminė ir detali jų analizė priklau-so etnologų tyrimų sričiai folkloristai angažavosi labiau iš tolo patyrinėti kaip bendrame universalių (bendralietuviškų) papročių kontekste šiandien reiškiasi jau anksčiau išryškinti kai kurie jų žemaitiškieji bruožai antai ir šio straipsnio autorė iš kalendorinių švenčių kuriomis bdquodažniausiai būdavo tik pradedami ir pabaigia-mi svarbesni žemės ūkio darbaildquo (žr šaknys 2007 107) tyrimo objektu pasirinko tik užgavėnes itin būdingas žemaičiams iš šeimos ciklo ndash žemaičių vestuvių ir laidotuvių papročius bandydama nustatyti kas yra perimama iš senesnės tradici-jos ir ko šiandien atsisakoma Į akiratį pakliuvo ir besikalantys nauji žemaitiški nežemaitiški papročių daigai kuriuos puoselėja dabartinių miestelių ir kaimo ben-drijų nariai atminties vietų žinovai čia įžiūrėtų tik natūralią kultūrinę raidą nes pripažįstama jog kiekvieną net permanentinį ar tęstinį reiškinį lemia kaita o ne permanentiškumas ir tęstinumas11 Lyg patvirtindamos šį dėsningumą buvusios tradicinės bendruomeninės šventės yra patyrusios esminį lūžį dalis jų visiškai modifikavosi kitos sunyko o jų vietą užėmė naujos Pavyzdžiui akivaizdu jog vestuvės nebeatlieka jokio didesnio vaidmens dabartinių vietinių bendruomenių sanklodoje mūsų sutiktieji informantai retai jose šiais laikais dalyvauja ir beveik vengė apie jas kalbėti

Pastebėta jau iš anksčiau pažįstama tendencija ndash vestuvės žemaitijoje kaip ir kitur Lietuvoje vis dažniau švenčiamos tik siauroje artimiausių giminaičių aplin-koje (stundžienė 2003 23) galimas daiktas kad žmogus tiesiog nebeturi ką pasa-kyti nedrįsta nė kalbėti apie bdquopaprastaildquo švenčiamas vestuves turėdamas galvoje jam neprieinamas miesto vadinamosios elitinės kultūros diktuojamas žiniasklai-dos nuolat viešinamas naujoviškas pompastiškas ir įspūdingai dažnai egzotiškai atrodančias vestuvių madas turima omenyje prakutusių verslininkų ir kitų įžy-mybių prašmatnumu ir įmantriomis apeigomis išsiskiriančios su stulbinamais ves-tuvių efektais ir scenarijais (pabrėžtinai nieko bendra neturinčiais su lietuvių ves-tuvių papročiais) parengtais brangiai atsieinančių samdomų vestuvių planuotojų su fotosesijomis jachtų sraigtasparnių oro balionų pramogomis rožių žiedlapių lietumi į dangų paleistais balandžiais ir dar dievai žino kuo12 klausiami apie šiuo-laikines vedybų apeigas vyresniosios kartos atstovai tik striukai drūtai mesdavo kad vestuvės dabar būna baruose restoranuose iš namų [jaunuosius] tik išleidžia (Ltr 763846) todėl viskas jau nebe taip išeina (LtrF md 20814) senimui tai visiškai nauja patirtis todėl vyresnieji natūraliai labiau linko dalytis įspūdžiais apie jų atmintyje gyvą tarybinių laikų vestuvių šventimą kaip tik šie prisiminimai

11 žr Pierre nora Pasaulinė atminties viešpatija12 žr Laima žemulienė Per santuokos apeigas ndash išradingumo lenktynės Lietuvos rytas 2006

rugpj 18 nr 187

40

buvo pagrindinis šaltinis kalbantis apie vestuves tuo tarpu jau anuomet jų modelis buvo patyręs esminį laiko lūžį neliko buvusio apeiginio scenarijaus iš atminties išsitrynė buvę draminiai apeigomis sankcionuoti epizodai apsieita be žemaitiškų zalietų (sužadėtuvių) pintuvių (mergvakario su apeiginiais šokiais įsiprašymu į namus jaunosios kėlimu į stalelį ačiavimu) zakucijos (prašytuvių) ir kitų dalykų (vyšniauskaitė 1985 131ndash145)

tiesiog pasikeitė pati vestuvių motyvacija ir jos akcentai ndash vestuvės imtos švęsti labiau dėl smagaus juoko pokštų ir linksmybių kai sukviestus svečius (iki 100 ir daugiau) linksmindavo ir pagrindinius vaidmenis atlikdavo samdytų muzikantų grupė ir piršlys su svočia tik bdquoper pirmąjį susėdimą prie vaišių stalo kalbos ir tos-tai būna rimti ltgtldquo (ten pat 167)13 nebeaktualus ir šimtmečiais buvęs per vestuves privalomas apeiginis dainavimas vestuvininkai dainuoja (dažnai labiau klausosi) tik ką nors iš samdytų muzikantų pateikto repertuaro14 vestuvių oracijų vietoje at-sirado visai kitos paskirties ndash linksminimo tekstai primenantys anekdotus ir dažnai nevengiantys obsceniškos retorikos

Ponas antanas savo seseriai rašo kad nupirktų jo sužadėtinei kokią nors dovaną jo var-du sesuo nupirko baltas odines pirštines ir prie progos sau baltas šilkines kelnaites Prie dovanos įteikimo pasitaikė klaida sužadėtinei vietoj pirštinaičių buvo įteiktos kelnaitės Ponas antanas galvodamas kad siunčia pirštinaites rašo laišką bdquoMano mylima mergaite siunčiu tau mažą ženklą savo meilės galvoju svetimos rankos jų nepalies tik mano ži-noma nors niekam paliesti ir neduosi bet neišsaugosi niekam jų neparodžiusi nupirkau tau mažesnio numerio bet jei bus per didelės kai vaikščiosim prilaikysiu nešiok kada būsime drauge kad aš jas matyčiau prieš akis valyk jas kas mėnesį benzinu ir dėl nema-lonaus kvapo šlakstyk odekolonu aš taip dariau su savosiom saugok kad nesušlaptų nes atsiras geltonų dėmių kartais jei pasitaikys suprakaituoti nusimauk ir nešiok rankoj tik žiūrėk niekur jų nepalik užsimaunant pripūsk oro nes lengviau užsimauna Pagal pasku-tinę madą nešiok jas mažiau užmautas ir atsegtas kad į jas daugiau įeitų oro Bučiuoju tave mylintis antanasldquo Pst Skaitoma per vestuves Ltr 7503(16)

tokios ir panašios tematikos tekstų paprastai tik skaitomų apstu per visą pokylį jų klausytis siūloma bet kuriuo vestuvių momentu o linksmą arba pa-brėžtinai iškilmingą šių sakomų intarpų turinį galima nuspėti vien iš jų pavadi-nimų ir pristatymo vestuvių dalyviams Vedusių jų patarimai jaunajam Laiškas jaunajam nuo jaunosios meilužio Kas yra moteris Brandaus bučinio atestacija Trylika įsakymų vestuvių dalyviams kalbos įteikiant jauniesiems gyvenimo raktą pasus šeimos židinį (žr LtrF md 20814 1516 1718 19 20) šias kalbas rei-

13 Plg tipišką rimtą jaunųjų pasveikinimą (pačios sveikintojos sukurtą ir pristatomą kaip bdquogražų ir prasmingąldquo) užrašytą židikuose 2007 m vietinei mokytojai pasakojant apie tarybinių laikų vestuves kuriose ji svočiavusi 40 kartų Gerbiami jaunavedžiai šiandien jums yra didžiulė šventė Jūs sumainėte žiedus Jūsų rankose taurė į kurią turi tilpti viskas laimė ir nelaimės džiaugsmas ir vargai pasisekimai ir nepasisekimai Aš jums linkiu kad šita taurė kurią jūs šiandien paėmėte į rankas pildytųsi vien tik meile džiaugsmu ir laime Būkite laimingi LtrF md 208(23)

14 kaip teigė socializmo laikais vyravusį žemaičių vestuvių modelį išstudijavusi angelė vyšniaus-kaitė muzikantai anuomet propagavo pramogines daineles ir tik vieną kitą humoristinę liaudies dainą o liaudies dainų vaidmuo vestuvėse priklausė nuo atsitiktinumo bdquojei tarp svečių pasitaiko balsingas daugiau liaudies dainų prisimenantis vyresniosios kartos žmogus per vestuves išgirsi ir daugiau liaudies dainųldquo (vyšniauskaitė 1985 177)

41

kėjo parengti iš anksto piršlys ir svočia iš įvairių šaltinių turėdavo prisirankioti visokiausios humoristinės kūrybos sveikinimo tekstų kupletų ir sentencijų juos nusirašinėdavo iš kitų neretai pagal tam tikrą šabloną ir patys kurdavo reikiamus tekstus ndash sveikinimo telegramas vestuvių laikraštėlius ir plakatus o visą sukauptą medžiagą susirašydavo į specialias bdquovestuvių knygasldquo kurios kalbėtojams visada būdavo po ranka (vyšniauskaitė 1985 177ndash178) Modernaus folkloro tyrėjai čia įžvelgia rašytinio žodžio autoritetą pripažįsta jog tautosaka ir literatūra puikiau-siai dera pavyzdžiui vestuviniuose laikraščiuose kuriuose bdquomėgdžiojama oficio-zinių laikraščių struktūra ir stilius jie mirga įvairių literatūros kūrinių oficialių pranešimų ir dokumentų sekimais ir parodijomisldquo (krikščiūnas 2004 255) iš tik-rųjų šiuo atveju vertėtų kalbėti greičiau ne tiek apie folkloro kiek apie tam tikrų parafolkloro formų sklaidą per vestuves apskritai vestuvių sėkmė ir bdquoprestižasldquo aplinkinių akyse beveik tiesiogiai priklausė nuo parodyto jose išradingumo svo-čios bei piršlio iškalbos ir artistinių gebėjimų todėl svočiauti bei piršliauti buvo kviečiami kūrybingi paprastai aukštesnio išsilavinimo gimins (nors nebūtinai) atstovai kaip minėta būtent toks vestuvių modelis su jam būdingais išradingo pasilinksminimo bruožais praktikuotas visoje Lietuvoje labai gyvomis spalvomis yra išlikęs dabartinės vyresniosios kartos istorinėje atmintyje

Pavyko susilasioti šiokios tokios informacijos apie kaitą mūsų dienomis pati-riančias šiaip jau ilgai stabiliai išlaikytas senąsias laidotuvių apeigas ryškiausia inovacija ndash gerokai supaprastintas jų modelis kuriame prioritetai kaip apskritai įprasta mūsų laikų vartotojiškai visuomenei dažnai teikiami patogumui1

iš kapėnų mirusį veža į viekšnius į laidotuvių biurą netoli bažnyčios Musėt pora šimtų litų ndash katafalkas viskas yra šiandien numirė ndash du vakarai o namie vietos gi nėra durys siauros per langą traukia karstą tas yra baisu dabartinis laidojimas yra labai geras daly-kas viskas yra prie rankos niekur nereikia lakstyti eina žmonės lanko neša krepšelius ir vainikus iš giminių ndash vainikai iš kaimynų ndash krepšeliai aš irgi sakau bdquotėk nedorniouket nelaikyket monės numouseldquo

giedami kalnai paskui [groja] dūdos anksčiau patriūbočiai viską atlikdavo maldas mels punktais giedos tada su dūdomis varys dabar ir dūdoriai sutrumpina kur buvo trys penkios valandos dabar nė pusantros nebėra o paima tris šimtus litų apsaugok tu dieve dar reikia pridėti ir tašes ndash tokių niekas nebnori

kaip išgieda kalnus duoda šaltų [patiekalų] valgyti Palaidojus ndash baras užsakytas (vie-nam žmogui 12 litų) Parvažiuoji švarus ndash rengia šviesiau dabar laidotuves

Po laidotuvių praėjus mėnesiui ndash trisdešimtinės užperkamos mišios į kapus važiuoja gėlių nuveža žvakes uždega Paskui vaišės Jau čia yra kviestiniai (Ltr 763840)

tokį iš bdquopraktiškųldquo pozicijų pateiktą laidotuvių ceremonijų apibūdinimą ir jų vertinimą galima laikyti gana tipišku reiškiniu net yra pagrindo teigti kad iš at-minties traukiasi kadaise rituališkai sureikšminta žmogaus laikysena mirties aki-vaizdoje pati mirties samprata ypač senoji marinimo dvasia apie kurią galima

1 tokios nuostatos laikomasi ne vien per laidotuves plg dar apie 1985 m etnologui paklausus ko-dėl per žemaičių vestuves nebebūna pintuvių vakaro gautą trumpą atsakymą ndash pintuvininkai kambarius pritrypią (vyšniauskaitė 1985 137)

42

spręsti iš būtent žemaitijoje gyvavusio papročio kai uždegus mirštančiam žmogui graudulinę žvakę buvo mušama į specialiai įtaisytą lentą kad kaimynai skubėtų ligonio marinti (vyšniauskaitė 1995 444)

kur kas stabiliau išlaikyti ir iki šiol nepaliauja gyvuoti kito tipo su laidotuvėmis susiję tikėjimai t y tie kurių turinys tiesiogiai susijęs su gyvaisiais ir į kuriuos neatsižvelgus gali iškilti grėsmė tolesniam jų gyvenimui plg populiariausius jei važiuojant į bažnyčią ką sutiksi vyrą ar moterį tai pirma tas ir mirs jei arti ndash tai greit mirs jei toliau ndash negreitai procesiją susitikęs žmogus neturi sustoti jei nu-mirėlis žiūri akimis tai ką iš giminių pasikvies ndash tą labai saugo Ltr 7638(40) istorinėje atmintyje dar rusena šiandien įdomiai atrodantis vienas kitas senosios žemaičių laidotuvių buities reliktas (žr pasakojimą Į budynes nešdavosi savo pei-lius ndash Ltr 750354) netiesiogiai su laidotuvėmis turi ryšį ypač ryškus žemaičių atminties klodas siejamas su mirusiųjų grįžimais vaiduokliais neramių vėlių klaidžiojimais (apie juos dar bus užsiminta aptariant žodinę folklorinę tradiciją)

vis dėlto žvelgiant iš folklorinio atskaitos taško centrine žemaičių laidotuvių ašimi pagrindiniu jų apeigų elementu kaip seniau taip ir dabar laikytinas kry-žiaus kelio vadinamųjų kalnų arba kalvarijos giesmių giedojimas taip pat dūdų orkestro (patriūbočių) grojimas (vyšniauskaitė 1995 451 454) kalnų ir grojimo dūdomis tradicija yra visai nepraradusi savo pozicijų nors vidinių kaitos ženklų esama mažėja vietinių gyventojų o kartu silpnėja ir senųjų kalnų giedojimo tradi-cija randasi vis daugiau samdomų laidotuvių giedotojų grupelių kurias sudaro 2ndash3 ir giedantys ir dūdomis grojantys dažnai profesionalūs muzikantai jie savaip pri-taiko trumpina ir atnaujina giesmių repertuarą nors laidotuvių dalyviai pripažįsta ir vertina profesionalų atlikimą tačiau kartu apgailestauja dėl pamažu gęstančios jų pačių giedamų kalnų tradicijos

iš bendruomeninių metų švenčių vienokio ar kitokio vietos gyventojų dėme-sio sulaukia ryškią tradiciją žemaitijoje turėjusios užgavėnės nors jiems patiems jos šiandien mažai ką bereiškia dėl daugybės priežasčių ndash susilpnėjus žmogaus priklausomybei nuo gamtos sąlygų ir sezonų kaitos užgavėnėms nepatekus bdquoį ofi-cialaus bažnytinio kalendoriaus švenčių tarpąldquo (vaicekauskas 2005 50) ir dar kitų dalykų ndash jų papročių ir apeigų prasmė eilinių žmonių akyse yra jau galutinai prara-dusi savo reikšmę virtusi vien pasilinksminimo pramoga šiandien tai arba sauje-lės kultūros darbuotojų iniciatyva rengiamas persirengėlių važinėjimas po kaimus ir kiemus arba dažniau vien vaikų žaidimo forma šiaip jau etnologai užgavėnių bdquosuvaikėjimąldquo laiko dėsningu apeigų degradavimo požymiu taip atsitinka kai iš atminties galutinai išsitrina buvusio papročio paskirtis o jo išorinės formos pa-naudojimas virsta vien pramoga ir žaidimu (ten pat 53) kai kurie užfiksuoti da-bartinių žemaitiškų užgavėnių elementai žymi pabrėžtinai šiuolaikinį jų akcentą už apsilankymą per užgavėnes vaikams mokama pinigais Plg Petraičių kaimo gyventojos (židikų seniūn) paliudijimą

vaikā ein šįmet bėškė mažiau bet pernā mosiet kuokių dvylėka partėjų parėjėn net ir ėš židikų čė vėsė ėš skliaustės ėš dilbikių ndash skouda rajuons jau čė y no eis ir eis

43

kāp pasiotėn no i sositaisys puo litielį puo litielį ta saldainį ta kon nuors [Tai dabar duodate pinigų] no doudam puo litą daugiau aš nadoudu Jego tau vis tėik ožpernā kad ejė dvylėka partėjų dvylėka litų jau tau ėšēn ožtenk vakam sosėrenk anėi (LtrF md 2068)

tarp prisiminimų apie kadaise klestėjusią karnavalinę užgavėnių tradiciją į pir-mą vietą ir tektų iškelti mūsų tirtose vietovėse pačias persirengėlių vaikštynes su daugybe jose dalyvavusių zoomorfinių (ožio arklio meškos gervės ir kitų gyvūnų) demonomorfinių (mirties velnio) antropomorfinių (čigono žydo elgetos vengro) personažų kaukėmis kaip vieningai pripažįstama tokios vaikštynės daug dažnes-nės bdquožemaitiškoje šiaurės Lietuvos dalyjeldquo nei kitur (šaknys 2007 115) svarbiausiu ritualiniu personažu jau seniai laikomas žydas grynai žemaitišku požymiu reikia laikyti ir iki šiol tvirtai įsigalėjusį įprotį užgavėnes apibūdinti kaip ėjimą žydais tiesiog dalyvauti karnavalinėje eisenoje čia ir reiškia eiti žydeliais bdquoJei šiaurės Lietuvos kalėdinio laikotarpio persirengėliai dažniausiai vadinti čigonautojais tai žemaitijoje vaikštynių dalyviai paprastai turėdavo surinktinį užgavėnių žydų var-dąldquo (vaicekauskas 2005 132) toks pavadinimo stereotipas bus atsiradęs iš kito svetimo žmogaus specifinio vertinimo t y dėsningo įvairiose kultūrose kitataučio kitos etninės kultūros atstovo visokeriopo sureikšminimo ir vėliau įsigalėjęs kaip tam tikra kalbos klišė

Įdomu jog dabartinių kaimo bendruomenių nariai nė neraginami ir kur kas entuziastingiau kalba apie visai kitokius mūsų laiko bendruomeninius ir šeimos gyvenimo įvykius ir šventimus Jiems didelį įspūdį palieka dabar įprasti jubiliejų šventimai kai iškilmingam jų paminėjimui susiburia šeimotildes ir giminės dauguma Ypač šviesiai pats sukaktuvininkas prisimena viešą savo kaip jubiliato pagerbimą taigi vos ne kiekvienas apklaustasis turi gražių prisiminimų iš giliai širdin įstrigu-sios sveikinimo ceremonijos ir pagarbiai rodo rajono laikraštyje ta proga paskelbtus artimųjų sveikinimus16 ne menkesnį įspūdį daro ir paprastai vaikų rengiami tėvų vedybų jubiliejai auksinių (deimantinių) vestuvių šventimai prieš kurių iškilmingą ceremonialą bažnyčioje ir per vaišes gerokai nublanksta ir nebe tokia svarbi atrodo tikroji santuoka Prisiminimai apie paprastai dar neseną įvykį labai šviesūs juos palaiko pridaryta gausybė nuotraukų fiksavusių vos ne kiekvieną šventės epizodą tai labai svarbu ndash kad būtent šios įsimintinos dienos paliudijimas liktų anūkams bei proanūkiams

kaip ir visoje Lietuvoje žemaičių tradicines šeimos šventes papildė vadinamieji giminių susitikimai tapę savotiška giminės narių švente kai į vieną vietą susirenka artimesni ir tolimesni giminaičiai tokios tradicijos atsiradimas visiems supran-tamas nes dabartinėmis sąlygomis giminystė dažnai tik formaliai palaikoma dėl

16 antai vos pradėjus kalbėtis su viekšnių seniūnijos kegrių kaimo devyniasdešimtmečiu anta-nu galminu buvo atneštas laikraštis su jam svarbia pasveikinimo publikacija Šiandieną Tavo metai sužydėjo ndash devyniasdešimt įvairių žiedų Čia visko būta saulės vėjo daug praradimų ir vilčių Nuėjai prasmingai ilgą kelią pavargo rankos nuo sunkių darbų Priimk šiandieną degančią ugnelę savo anūkų ir vaikų širdžių Antaną Galminą jubiliejaus proga sveikina dukros ir sūnūs su šeimomis (cit iš Žemaičių būdas 2006 vas 24 nr 21 (1063))

44

įvairių aplinkybių žmonės mažiau bendrauja o toliau gyvenantys susitinka tik mi-rus giminaičiui iškyla rimta grėsmė visai pairti giminių santykiams

todėl labai prasmingi yra giminių susiėjimai tai natūralus giminystės ryšių palaikymo informacijos perteikimo ir išlaikymo būdas čia pasimatome pasikalbame susipažįstame su giminės atžalomis pavartome senus albumus aplankome savo tėviškes tėvų ir protėvių kapus čia dvasia nuskaidrėja ndash išgyvename realų bendrumo jausmą ne tik su savo kartos bet ir su praėjusių kartų giminaičiais tokios akimirkos yra reikšmingos visiems ypač vai-kams jos palieka neišdildomą įspūdį visam gyvenimui (kvietkauskienė 2004 2)

antra vertus šį naują giminių susitikimų proveržį galima pagrįstai laikyti eu-ropiniame kontekste dabar itin populiarios genealoginės atminties lietuvišku va-riantu Pasak P nora pastaraisiais metais vis dažniau grįžtama prie konkrečios istorinės atminties įsigali šaknų kultas intensyvėja genealoginiai tyrimai gausėja minėjimų17 žemaitiški giminaičių susitikimai rengiami pagal šiuolaikinius kultū-rinius poreikius nuvykstama į tėviškę (net jei jos nebėra) būna užsakytos mišios aplankomi kapai susinešamos bendros vaišės jų metu sakomos kalbos šokama grojant muzikiniam centrui ir dainuojama iki paryčių o dainuoja kaip ir kitomis panašiomis progomis tikrai su azartu ir daug beresnevičiškai ironizuojant stačiai bdquokaip pasiutęldquo juk jie irgi bdquodainų tautaldquo tad ypač lengvai pagauna ką nors iš Pūko radijo ar pageidavimų koncerto18 žemaičiai šiuo atžvilgiu nė kiek ne prastesni už dzūką ar kitą kokį aukštaitį kur tėvynainis begyventų ndash mieste ar kaime gal net pranašesni ndash jie turi savo žilviną žvagulį o šis gi ištikimai žemaitiškai traukia tad kaip teko įsitikinti geriau nė nebūna ndash paleidi įrašą ir plėši kartu Beje girdėta jog net ir kalnus pratinamasi giedoti kartu su įrašu

daug dėmesio kaip būdinga mūsų laikams kreipiama išsaugant šventės prisi-minimus ateičiai fotografuojama filmuojama rengiami kompaktiniai diskai net eilės ta proga rašomos19 kai kuriais atvejais tokių susitikimų proga raštingesni šeimos atstovai savo iniciatyva net išleidžia giminės istorijos knygas kurias jau tiesiogiai galima sieti su genealoginės atminties įprasminimu apeliuojančiu net į ateitį ndash būsimų vaikaičių atmintį Plg vieną židikų ekspedijos fragmentą iš aprašo bdquosugrįžimas į tėviškęldquo

atokioje vižančių kaimo senoje sodyboje gyvena šeštą dešimtį pradėjusi Janina Brazaus-kienė-Malūkaitė su vyru Moteris sakėsi baigusi telšių dailės technikumą po to trisdešimt metų gyvenusi vilniuje dirbusi tuometinėje bdquoelfosldquo gamykloje o dabar prieš keletą metų grįžusi į tėviškę prižiūrėti kad ji galutinai nesunyktų Mielai aprodė dabar merdėjančią o kadaise klestėjusią didžiulę sodybą šimtametį sodą su keistai pažeme nusiraizgiusiais obelų kamienais baigiančius trūnyti avilius pirtį dengtą dar namų sąlygomis degtomis čerpė-mis ar dėl trūkstamų lėšų tėviškei atnaujinti ar dėl kitų asmeninių negandų moteris kalbė-

17 žr Pierre nora Pasaulinė atminties viešpatija18 žr gintaras Beresnevičius dainavimas atsistojus Šiaurės Atėnai 2003 birž 28 nr 658 19 kapėniškė elena vismantienė-ružaitė septyniolika metų išdirbusi kapėnų mokyklos valytoja

daug pasakojo apie ružų giminės 60-ies žmonių susitikimą rodė sudarytą šeimos medį taip pat atkurtą buvusios gimtosios sodybos muliažą deklamavo jos pačios ta proga parašytą eilėraštį bdquogiminių susitiki-masldquo plg jo ištrauką Tėvelio sodyboj Mes obuolius skynėm Virvytės pakrantėm Mes lakstėm basi Po daugelio metų Mes vėl susitikom Prisiliesti prie eglės senos Nors bakužės jau nėr Ir takeliai užžėlę Bet gyvybės medis Auga vešlus LtrF md 215(5)

4

jo tyliu rezignuojančiu balsu tik be sustojimo nešė ir nešė tolimą praeitį menančias giminės relikvijas įspūdingą jos senelio Benedikto Malūko vestą namų ūkio knygą 19 a pabaigoje rusiškai rašytus skolos raštus nuotraukas portretus dėžutes ir kiek netikėtai pagyvėjo tik atvertusi neseniai išleistą knygą albumą bdquoMalūkų giminėldquo Jame pristatytos keturios šios giminės kartos iš kurių trečiajai priklauso ir pati Janina šeimininkė ne ką mažiau pagarbiai sklaidė ir rajoninio laikraščio [Mūsų žodis 2005 birž 10 nr 45 (7353)] vieną egzempliorių kur su antrašte bdquoPrie šeimos židinioldquo pristatoma minėta knyga (žr Ltr 7639)

Į vieną gretą su giminės sambūriais šlietųsi ir išpopuliarėję vadinamieji kraštie-čių suvažiavimai Į juos iš visos Lietuvos sušaukiami paprastai vasarą iš to krašto kilę žmonės tokius bdquosugrįžimusldquo juos tiriantieji sieja ne vien su prisiminimais apie negrįžtamai prarastą laiką kaip pripažįstama naujų švenčių banga naujos kolek-tyvinio prisiminimo formos bdquoatskleidė visuomenės poreikį įvairialypei tapatumo raiškai leidžiančiai įvairiais būdais save susieti su praeitimi ir suvokti save istorijos bei kultūros subjektuldquo (Merkienė 2007 11) Jei kalbėtume apie čia trumpai apžvelg-tą žemaičių pagarbą praeičiai šalies kontekste tai ji irgi tikriausiai nelabai skirtųsi nuo kituose regionuose panašios atminties formų sklaidos žemaitijoje užrašyta šio pobūdžio medžiaga greičiau leidžia atpažinti ne tiek regioninį savitumą kiek dabar gyvenamą mūsų laikotarpį jo turinį ir jam būdingus ženklus išryškėjusius žmo-giškųjų išgyvenimų erdvėje

kaip turėtų patvirtinti ir etnologai tiek per antrą ją XX a pusę tiek mūsų die-nomis be didesnių pakitimų šalia dabartinės visur vienodai unifikuotos mitybos išsilaikė ir senųjų žemaičių patiekalų tradicija vis dar populiarios košės (pusinė pusmarškonė ir kt) su įvairiais pamirkalais spirginė cibulynė kastinys šiupinys ir kiti nuo senų laikų žinomi žemaitiški valgiai (plačiau žr Miliuvienė 1985 107ndash116) sunku kitiems regionams šiuo požiūriu ir prilygti ndash žemaičiai turi ryškų šio istori-nio paveldo (maisto) kodą be kitų dalykų žymintį ir žemaitišką tapatybę

šiame naujo atminties įprasminimo fone tenka konstatuoti ir iš esmės pakitusį sociumo ir folkloro santykį nes pastarasis kaip buvo mėginta parodyti bent jau klasikiniu savo pavidalu sunkiai integruojasi į aptartą iš esmės naują kultūrinę si-tuaciją nors išorinių sąsajų ir esama minėtomis švenčių progomis jei situacija pa-lanki t y jei tik yra prisimenančių padainuojama ir buvusio žemaitiško repertuaro dainų šokami vietiniai šokiai rateliai prisiminimuose ir šiaip pagarbiai atsiliepia-ma apie kitą gimtinės tautosaką

Folkloras kaip žemaičių tapatumo ženklas

bdquotautosaka kadaise turėjusi vertę ir prasmę savo daugiafunkciškumu konkrečia-me sociume traukėsi traukėsi ir pasitraukė iš gyvenimoldquo ndash neseniai rašė donatas sauka (2007 425) norėtųsi išlygų ndash gal ne visiškai iš gyvenimo gal tik iš akty-vios pozicijos į tylią periferiją labiau į užribį gal teisingiau sakyti jog bdquopasitraukėldquo tik tautosakos klasika drauge su neišvengiama visa buvusios tautosakinės tradicijos transformacija tačiau vis tiek su netekties pabaigos ženklu nes tautosakos išeita iš

46

viešo gyvenimo kur ją dabar kompensuoja kitos ndash modernesnės kultūrinės patirtys tiesiog gal net pavėluotai atėjo metas žiūrėti bdquoį tautosaką kaip į tautos atminties skryniąldquo (savukynas 2007 53) ir žiūrėti reikia iš globalizacijos industrializacijos eurointegracijos ir kitų dabartinių pasaulinių procesų atskaitos taško kaip pasaky-tų juos tiriantieji bdquoraunančioldquo bendruomenes ir kultūras iš joms įprastos aplinkos kad šiame fone beveik nėra ko bekalbėti apie mūsų valstietiškų šaknų tautosaką tarsi aišku tiek ją dar gerai menantiems tiek tiriantiems tai tik praeities visuome-nių gyvenimą liudijantys simboliai o istorikų žodžiais tariant kuo bdquoprimityvesnė visuomenė tuo paprastesni simboliai ją tenkinaldquo (aleksandravičius 2001 37) kas gi ryžtųsi prieštarauti šiam epochų ar civilizacijų raidos dėsningumui nors patys simbo-liai simboliams nelygu vienas iš jų bent jau kalbant apie lietuvių kultūros tapatumą XiXndash XX a laikotarpiu tikrai galėtų būti folkloras Jo vaidmuo laikui bėgant išties keitėsi tačiau dabartyje atidžiau patyrinėjus tų pačių žemaičių bendruomenių vidų paaiškėja jog vienokių ar kitokių folklorinių išsklaidų nors vežimu vežk dėl to tauto-sakininkai ir yra įsitikinę kad nepavyks taip paprastai bei lengvai suvesti sąskaitų su net europiniame kontekste itin turtingu mūsų žodiniu ir muzikiniu paveldu ndash jis nie-kur nedingęs ir dabar tik įgijęs kitus pavidalus ir kitą raišką taigi folklorinė kultūra tiriama tikrai ne vien iš pareigos praeičiai nes jos gyvastinga tradicija vis savaip iš naujo aktualinama tai pakartojant tai perkuriant perprasminant ir pritaikant nūdie-nai (Būgienė 2007 70) Folklorinė dabartis tikrai veikia išvien su praeitimi galima žinoma kalbėti apie kolektyvinėje atmintyje koegzistuojančias dvi ar daugiau viena kitai prieštaraujančias folkloro interpretacijas iš kurių dvi ir plika akimi matomos mūsiškos valstietišką tapatumą žyminčios tautosakos aukštinimas bei propagavimas (su ryškia edukacine linija) ir folkloro kaip atgyvenusio reiškinio vertinimas tarp šių kraštutinumų driekiasi dar kitokie ne tokie išgryninti labiau bdquokompromisiniaildquo variantai toks folkloro supratimas būdingas ir žemaičių bendruomenėms

Lietuvių folkloristika yra pripažinusi jog žemaičių tautosakoje prioritetą turi na-ratyvai o jų pasakotojai kartais pasižymi nepaprastais gabumais (sauka L 1983 108ndash111 Būgienė 2007 56ndash57) situacija nedaug pasikeitusi iki šiol ndash per pasta-ruosius metus užrašyta ir tautosakos prozos kūrinių ir aptikta neblogų jų mokovų (stundžienė 2007 46) daugiau naujovių šiuolaikinės tautosakos sklaidoje atsirado žvelgiant ne tiek iš pasakojančio žemaičio dabarties kiek iš vis tvirtėjančio jį klausi-nėjančiojo apsisprendimo leisti pasakotojui kalbėti visomis jam rūpimomis temomis nuo pasakų ir sakmių iki individualių asmeninio gyvenimo įvykių aplinkos vertini-mo interpretacijų Pagrįstai tikintis kad tokiame plačiame kontekste turėtų išryškėti ir šiame straipsnyje dominantys dalykai ndash folklorinė atmintis jos įtaka dabartiniam kultūriniam tapatumui tikrovė pranoko lūkesčius netikėtai susidurta su iki šiol ne-įsivaizduojama folklorizuotų naratyvų ndash gyvenimo istorijų prisiminimų apie tremtį karą meilę šeimą papročius sapnus bei regėjimus ndash gausa vieno žmogaus atminty-je iškalbingo žemaičio papasakoti ir užfiksuoti kaip vienkartiniai tekstai jie vis tiek teisėtai pakliūva į šiuolaikinio folkloro mokslinę apyvartą kartu su tradiciniu folk-loru jie atveria galimybes tirti šiuolaikinio pasakojimo transformacijas kurioms

47

priskiriamas jų idėjų aktualinimas bandymai racionalizuoti ir moralizuoti (Bū-gienė 2007 62ndash66) kartais labai savaip ir netikėtais rakursais atskleidžiantys ir individo pasaulėvoką tokie atsivėrimai pasisakymai be kita ko visiškai paneigia ir išplitusį uždaroko nepasitikinčio užsispyrusio ir kitokiomis ne itin palankiai vertinamomis savybėmis pasižyminčio žemaičio stereotipą (plačiau žr kalnius 2002 31ndash34)

Įdomu jog mitologinė žemaitiškų naratyvų refleksija ypač ryški su anapusybe susijusiuose demonologiniam sluoksniui priskiriamuose pasakojimuose kuriuose kalbama apie mirusiųjų grįžimus neramias vėles virtusias demoniškais vaiduok-liais ir kitokius nelabai aiškius bdquobaidymusldquo tarp jų kaip ir ankstesnių laikų ar-chyviniuose rankraščiuose iš žemaitijos vyrauja žvakelėmis švieselėmis žiburė-liais vadinamų nekrikštytų mirusiųjų (ypač vaikų) vėlių klaidžiojančių naktimis tema20 aktyviai funkcionuojanti analogiškų siužetų ištisa sankaupa tik patvirti-na šio pobūdžio ryšio tarp mirusiųjų ir gyvųjų aktualumą šiandien tiesiogiai su anapusybe sietini ir plačiai pasakojami sapnų siužetai regėjimai velnio apsėdimo atvejai pribloškiantys tikėjimo jais stiprumu atskirai ir labai gyvastingai siužetų grupei vertėtų priskirti ir nužiūrėjimus apkerėjimus ir dar kitokią kenkimų magiją ne tik atsimenamą iš senovės bet galiojančią ir šiandieninėje agrarinėje veikloje ypač lengvai įžiūrimą dabartiniuose žmonių santykiuose pirmiausia ndash su kaimy-nais sprendžiant iš naujausių naratyvų tiesiog visa žemaitiška kasdienybė jos bui-tis ir būtis kaip ir kadaise tebėra trapi ir nesaugi ją lengvai pažeidžia ne tik šių dienų tikrovės akibrokštai bet ir iš šalies įsikišančios mistinės jėgos

gana ryškiai prisimenamos ir tradicinės kadaise aktyviai veikusios mitinės žemaičių sakmių būtybės ndash velnias kaukas laumė (deivė) nors dalis siužetų su jais ir primiršti dalis perdirbti arba pateikiami tik kaip nerišlūs pranešimai ne-paisant to kone kiekvienas žemaitis paklaustas apie juos patvirtins tikrai apie tai girdėjęs ir būtinai pakomentuos savo tikėjimo netikėjimo šių būtybių realumu versijas kartu reikia pripažinti jog išklausiamus ir primenamus mitologinio po-būdžio pasakojimus tikrai svariai gožia laisvanoriškai besiliejantys memuariniai tekstai akivaizdu jog kolektyvinėje atmintyje mitiniai vaizdiniai gyvi tik frag-mentiniu pavidalu jie tarsi nuvertėję jiems būdinga remotyvacija su ryškia paties pasakojančiojo brėžiama distancija tarp pasakojamo įvykio ir jo tikroviškumo kitas dalykas kad šiuolaikinės bendruomenės viduje beveik neliko šių naratyvų adresato mažėja jų poreikis tiesiog nebėra kam pasakoti21 tuo tarpu memuariniai

20 Plg pastarųjų lauko tyrimų metu žemaitijoje užrašytą pasakojimų apie klaidžiojančias švieseles gausą Ltr 7503(36) (78) (203) (204) (269) (270) 7504(14) (15) (222) (257) 7507(27) (71) (132) LtrF md 213(6) (20) 214(1) (2) ir kt

21 kapėniškis devyniasdešimtmetis zigmantas dzindzelėta tikrų tikriausias pasakų karalius paklaus-tas kam jis dabar pasakoja savo puikiai atsimenamus siužetus nustebęs atsakė kad seniai nebėra kam niekam neįdomios jo pasakos ir pridūrė Vis tėik sakau kėts ož dorną palaika kėts ndash ož gryną pėnigą Daugiau tyliu jok ne šou neluosi prī būduos LtrF md 218(39) nebloga anekdotų ir linksmų istorijų pasakotoja mokytoja ieva olberkienė iš židikų savo situaciją vertino kitaip sakėsi buvusi geriausia pasa-kotoja rajone ją kviesdavęsi į kultūros namus be to dažnai svočiaudama ji ir taip turėjo vos ne nuolatinę klausytojų auditoriją kitokių progų tradicinių naratyvų natūraliai sklaidai beveik ir nebūna

48

pasakojimai dar daug kam yra įdomūs jie turi paklausą tarp šeimos narių gimi-naičių kaimynų šiaip pažįstamų kaip iš pirmų lūpų išgirstama istorinių įvykių nutikimų šeimoje ir giminėje kronika

iš istorinės perspektyvos žvelgiant rūpėjo pasidomėti dar vienu tipišku že-maičių folklorinės tradicijos reiškiniu ndash daugiabalsiu dainavimu šiaip jau tyrimų metu gerokai papildyta iš seniau sukaupta šio regiono dainų kolekcija Fiksuoti visi padainuoti kūriniai neatsirinkinėjant vertingų nevertingų variantų gerų prastų dainuotojų suvokiant jog svarbiausia dainavimo kaip ir pasakojimų tradicijoje yra varijavimas ir kad atrankos atveju daug kas prarandama (plg Crystal 2005 145) tokia praktika net leidžia kalbėti apie naujai besiformuojantį ir per dainavi-mą reiškiamą bdquožemaitišką susipratimąldquo nes naujųjų dainų tekstuose sąmoningai skiriamas didelis dėmesys gimtinei ne vienos bendruomenės viduje susidariusi dainuojanti grupelė kaip ir Pikelių bdquoBočių klubasldquo laisvalaikiu mėgsta pritariant akordeonui dainuoti žemaitiją šlovinančias dainas tokias kaip bdquodainioukem že-maitē dainioukemldquo (LtrF cd 17711) bdquožemaičių žemie žaliou pušynāldquo (LtrF cd 17714) bdquoLeidžias saulė raudonaldquo su jos iškiliu priedainiu Žemaitija Žemai-tija Dievo glėby ndash Žemaitija Žemaitija Gražiausia esi (LtrF cd 17717) šiaip visai nekelia nuostabos kad bendras per vieną ekspediciją užrašytų senesnio sti-liaus dainų skaičius net kartu jas paėmus su visais vėlyvojo klodo kūriniais ne-prilygsta prieš kelis dešimtmečius per panašų tyrimų laiką į rankraščius perkeltų beveik vien žemaitiškai dainų klasikai priklausančių variantų sankaupoms taip bus nutikę ne tik dėl pačios dainavimo tradicijos silpnėjimo kaip viena priežas-čių galėtų būti nurodomas ir senojo kolektyvinio daugiabalsio dainavimo terpės sunykimas22 studijuojant naujausius rinkinius ir garso įrašus krinta į akis dažni žemaičių atsisakymai dainuoti vien dėl to kad bdquoniekada po pirmu balsu nešaukėldquo (todėl ir neatsimena žodžių) nuolatiniai nusistebėjimai kaip gali dainuoti vienas jei nėra kur bdquobalsui atsiremtildquo aibė prisiminimų su kuo seniau dainuojant balsai gerai bdquosueidavoldquo arba bdquoprī kuokia balsa nata liub gerā krėstėldquo tinkamas gražiais o svarbiausia ndash suderintais balsais dainos atlikimas iki šiol labai vertinamas taigi dainavimo būdas ir jo estetika yra šventas dalykas istorinėje žemaičių atmintyje to siekiama ir dabartinėje dainavimo praktikoje ne visada tokius reikalavimus atitinka religinių giesmių tarp jų ir kalnų giedojimo tradicija palaikoma ir pri-pažįstama paprastai absoliučios bendruomenės daugumos galima tik spėlioti jog kaip tik dėl ritualinio giesmių pobūdžio ir dėl noro suburti kuo daugiau giedotojų (tokią teisę turi kiekvienas nesvarbu kokį balsą ar klausą beturėtų) nebe taip pai-soma tikro bdquosusigiedojimoldquo nes kaip rodo praktika dažnai tenka giedoti ir nesant tinkamo giesmių vedėjo be to ne vieną valandą giedant pavargsta ir geriausi balsai tuo nenorima pasakyti jog žemaičiams nesvarbu gražiai giedoti norima tik pabrėžti kad čia svarbiau kiti dalykai dainuoti gali kada tik nori ir kada iš-eina o čia ndash kada reikia taip tarsi iškeliama ne tik šių dienų bene pagrindinio iš

22 kaip teko patirti gerokai rečiau nei dzūkijoje tik pavieniais atvejais dainingesnė žemaitė yra prasitarusi jog ji kai nori tai ir bdquožygioudamuosldquo pagieda pati sau (Ltr 7507110)

49

bendruomenės vidaus kylančio ritualo svarba bet ir pabrėžiamas pats jo bendruo-meniškumas galimybė visiems dalyvauti giesmių rituale tai irgi žemaitiškos da-barties bruožas dzūkijoje ndash priešingai ndash kaip liaudiško giedojimo pavyzdį galima nurodyti tik iš puikius balsus ir klausą turinčių susidariusias laidotuvių giedotojų grupeles nelyginant kokius ansambliukus žinomus vos ne per kelias apylinkes kurie kviečiami iš toliausiai nes tikimasi išgirsti giedojimą kaip geriausiame kon-certe (stundžienė 2003 22) vietos žmonės vien savo jėgomis taip nepagiedotų gal todėl platesnis kolektyvinis vietinių giedojimas ten beveik nebepraktikuoja-mas žinoma ir žemaitijoje kaip jau buvo minėta vis daugėja samdomų muzi-kinį išsilavinimą turinčių giedotojų bet čia šiek tiek kas kita ndash jie turi ir dūdomis groti etnomuzikologai pabrėžia daug platesnės paskirties dūdų orkestrų išplitimą žemaitijoje (tai patvirtino ir dabartiniai tyrimai) ir jį laiko išskirtiniu šio krašto muzikinės kultūros bruožu

tyrimai patvirtino ne vien savitus bet ir universalius ne vien regioninio po-būdžio iš seniau žinomus o šiandien visu ryškumu iškylančius kai kuriuos da-bartinės folklorinės ir rašto kultūrų suartėjimą žyminčius aspektus tai dainų ir kitos tautosakos sąsiuviniai savotiški kultūriniai užrašai bdquovestuvių knygosldquo su sveikinimų ir linkėjimų tekstais taip pat kuriamos viešai nepripažintos eilės ir dar kitokią kūrybą ir kultūrines nuostatas liudijantys pačių užrašyti ir saugomi rankraščiai Folkloristai juos linkę priskirti ne tiek folklorui kiek veikiau šalia jo bet tikrai su juo glaudžiai susijusioms modernių laikų parafolklorinėms raštingo žmogaus saviraiškos formoms (Неклюдов 2003 13) kaip ir kitur žemaitijoje dažniausiai rašomi dainų sąsiuviniai nors pasitaikė ir kitų žanrų tarp jų pasakų anekdotų užsirašinėjimo asmeniniam naudojimui atvejų būta net paliudijimų apie slapčia nuo artimųjų rašomą gyvenimo bdquometraštįldquo tai dėsninga ir atliepia mūsų laikų kultūrinę dvasią vietoj iš lūpų į lūpas tik žodžiu gyvavusios folklorinės tradicijos randasi raštu savaip labiau individualia pajauta grįsta bet vis dar tikrai liaudiška jos pasireiškimo versija tiriamu požiūriu naujoviškų folkloro formų perėmimas rodo kūrybingą žmogaus ndash ne išimtis čia ir žemaičiai ndash gebėjimą prisi-taikyti prie naujų sąlygų

šiaip jau kiekvieno regiono kultūrinį savitumą pirmiausia rodo ir jame vartoja-ma kalba dabartiniuose kaimuose ir miesteliuose gyvenantys žemaičiai bendrauja ne tik dar gana gerai išlaikytomis šnektomis bet ir patys palankiai jas vertina nes kaip tik žemaitiška kalba jiems leidžia išsiskirti iš kitų lietuvių (ne kartą su šypsena buvo prisimenami atvejai kaip pavyzdžiui aukštaičiai jų nesupratę) Įdomu jog jie gerai skiria žemaitišką leksiką žino kokių žodžių nežemaitis turėtų nesuprasti tad reikia nereikia paslaugiai juos aiškina (kramė lsquogalvarsquo kušėti lsquojudėti krutėtirsquo ir kt) tuo tarpu klausančiam nežemaičiui didžiausia problema ndash pats žemaitiškas minties jos raiškos sakinio konstravimo būdas apskritai visa kita nelengvai įker-tama šnekamosios kalbos stilistika o lyg tyčia kaip tik kalbos ypatumai žemaitiš-kai užrašytai tautosakai suteikia ne vien išorinio savitumo bet atskleidžia kur kas gilesnę vidinę žemaitiškumo dvasią Beje ir vietiniai turi šiuolaikinių problemų dėl savo kalbos ndash dažnas prisipažino nemokąs skaityti dabartinio žemaitiško rašto

0

nepaisant to vis tiek žemaitiškas kalbėjimas be išlygų pačių kalbančiųjų supranta-mas kaip pagrindinis jų tapatumo ženklas

nežemaičiui visai kitaip skamba ir žemaitiškai ištarta gerai žinoma patarlė o ką jau kalbėti apie tuos posakius kuriuos tik čia seniai vartojamus arba ir naujai sukurtus gali šiandien išgirsti23 Belieka apgailestauti jog beveik nepasisekė užtik-ti kitų žemaičiams itin būdingų vadinamųjų mažųjų tautosakos formų ndash keiksmų prakeiksmų bei kitokios šmaikščios nevengiančios atviro bet gero obsceniško humoro liaudiškos retorikos variacijų ne paslaptis kad vaizdinga žemaitiška šne-ka jų nestokoja ir dabar tik kaip ne kartą buvo leista suprasti tai ne svetimoms ausims24 ši iškalbinga detalė leidžia daryti išvadą pats žemaitis drovisi tokio kal-bėjimo ir jau tikrai nieku gyvu nepripažintų jo kasdienėje kalboje įprastų tačiau svetimam (ypač nežemaičiui) nešvankiai skambančių pasakymų kaip savasties Bet kuriuo atveju galima teigti jog šnekamosios kalbos ir kartu smulkiosios tauto-sakos ištekliai ne tik gyvi folklorinėje žemaičio atmintyje bet nuolat eksploatuo-jami ir atnaujinami

Vietoj išvadų

apibendrinant plačiai suprantamos žemaičių folklorinės situacijos dabartį ga-lima teigti jog iš esmės šiandien nieko per daug nebereiškia ir be specialių tyrimų pastebimas folkloro klasikos nykimas tiesą sakant kiek perfrazuojant davidą Crystalą tyrinėjantį įvairių pasaulio kalbų išnykimo priežastis juk nežinoma ir kokia turėtų būti folkloro ir jo vartotojų kritinė masė kad galėtume tvirtinti jį tebesant gyvą šiek tiek absoliutinant atsižvelgiant vien į folkloro seną ją paskirtį ir seną jį pavidalą su kai kuriomis išlygomis galima sakyti ndash jo beveik nebėra (išskyrus patarles keiksmus ir kitus trumpus pasakymus) folkloras jau perpras-mintas ir toliau perprasminamas kuriamas naujas o senosios jo formos vienaip ar kitaip permodeliuojamos kitaip pritaikomos nelyginant tekstai kurie verčiami iš vieno kultūrinio kodo į kitą iš čia kyla ir naujų folkloro tyrimų strategijų būtinybė folkloro diskursui reikalingas naujas raktas Lengviau ar sunkiau atpažįstamų folk-loro apraiškų galima įžiūrėti šiuolaikinio žmogaus tiek kasdienėje tiek šventinėje laikysenoje

23 Plg iš paskirų pokalbių su žemaičiais išsirankiotas patarles Ryte ndash rasas dėiną ndash vapsas vakare ndash kuisē nebie kumet darboutėis Ltr 7639 Kiaulių neganės joukų neėšmanysi Ltr 7638 Tyl kāp kropis klecką prarėjės Ltr 7638 Plemp kāp kulkuoza veršis Ltr 7639 Lėižovės klėb vuo nagā ndash sobėnie Ltr 7638 Galva ndash Kapienousė ožpakalis ndash Viekšniousė šėrdis pasiotpolkę šuok Ltr 7638 Kuožnas žmuogos tor vėiną velnė vuo davatka ndash devynis Ltr 7638 Pėrma žmuona no Dieva ontra no angela tretiuojė ndash patė gražiuojė so šėta į peklą juojė Ltr 7639 Parēs eurā būsėm vėsi kiauri Ltr 507(101) Kāp bova tāp i palėks kėts ont kėta lėpa i lėps LtrF cd 174(21) Nu skūros ont tuoruos nu tuoruos unt skūruos Ltr cd 174(1a) Kon toro ton paruodau kon žėnau ton pasakau LtrF cd 175(54) Meilė ėr ož trydą bjauresnė LtrF cd 178(15) ir kt

24 nuolatos teko girdėti atsiprašinėjimus už bdquone vietoje ir ne laikuldquo išsprūdusį netinkamą žodį antai patarlę Ležovis klėb vuo nagā ndash sobėnie pasakiusi ir dėl to sutrikusi moteriškė vėliau jau kitomis dieno-mis vis apgailestavo kaip jai čia pasitaikė nei šiaip nei taip išsitarti

1

turint galvoje atminties vietų teorinį kontekstą yra pagrindo teigti jog folklo-ras tebėra viena ryškiausių šiuolaikinio žemaitijos provincijos (miestelio ir kaimo) gyventojo atminties figūra žyminti šiandieninį jo kultūrinį tapatumą Per šias bdquoat-minties salasldquo ryškėja viena ypač gyvai reflektuojama pozicija dabar ir anksčiau iš esmės ta pozicija susilydo į žmogaus pasakojamą išgyvento laiko kultūrinį nara-tyvą kuriame per kraštovaizdžio vertinimą švenčių ir papročių folkloro kaitą ir tąsą ryškiai atsiskleidžia žemaičio šiuolaikinė tapatybė iš esmės patys žemaičiai ją ir konstruoja didžiuodamiesi savo kalba brangindami ir saugodami religinę patir-tį iš praeities paveldėtą kultūros modelį kiek apardydami bet patiriamas netektis lengvai kompensuodami pagal laiko diktuojamus poreikius kultūriniame žemaičio paveiksle daug savitumo (ypač suaktualintas gyvųjų ir mirusiųjų ryšys matomas iš religinio pobūdžio papročių religinės liaudiškos prozos tikėjimų mitologinių pasakojimų sapnų ir regėjimų išsklaidų) daug ir bendros lietuviškos dvasios ypač pastebimos naujojo klodo papročiuose šiaip ar taip iš apibendrintos žemaičių folk-lorinės atminties šiandien nesunku atpažinti mūsų gyvenamą laikotarpį ir pagrin-dinius jo ženklus

Literatūra

aleksandravičius egidijus 2001 Praeities miražai ir nevisavertiškumo statybos kompleksai Kul-tūros barai nr 12 p 37

Būgienė Lina 2007 Pasakojamoji tautosaka skirtingų kartų žemaičių lūpose kelios pastabos apie viekšnių apylinkių pasakojimus Tautosakos darbai [t] XXXiii p 56ndash71

Crystal david 2005 Kalbos mirtis iš anglų kalbos vertė edita šidlauskaitė gabrielė gailiūtė vilnius

Jankevičienė algė 1998 Lietuvos medinė sakralinė architektūra vilniusJankevičienė algė kuodienė Marija 2004 Lietuvos mūrinės koplytėlės Architektūra ir skulptū-

ra vilnius krikščiūnas Povilas 2004 iš vestuvinių laikraščių tautosakos Tautosakos darbai [t] XXi

(XXviii) p 255ndash270kalnius Petras 2002 bdquokitokieldquo tarp bdquosavųldquo Lietuvos etnografinių grupių stereotipai Lietuvos

etnologija t 2 (11) p 23ndash52končius ignas 1996 Žemaičio šnekos vilniuskvietkauskienė nijolė 2004 Malūkų giminė telšiaiMarkevičienė Jūratė 2003 senamiesčio įvaizdžiai vilniaus kultūros paveldo saugoje XX a nuo

kraštovaizdžio iki praeities skeveldrų kn Kultūrologija t 10 Kultūriniai tapatumai ir pokyčiai vilnius p 233ndash293

Merkienė regina 2007 Šiokiadienių ir šventadienių etnografija Etnografinių duomenų rinkimo pagrindai vilnius

Miliuvienė Marija 1985 kaimo gyventojų mityba kn Iš lietuvių kultūros istorijos t 13 Šiuolai-kinis Žemaitijos kaimas vilnius p 93ndash121

nora Pierre 1984 Les lieux de meacutemoire t 1 La Reacutepublique vol 1 Parisnora Pierre 1987 Les lieux de meacutemoire t 2 La Nation vol 2 Parisnora Pierre 1992 Les lieux de meacutemoire t 3 La france vol 3 Paris sutrumpintas angliškas ver-

timas Realms of Memory 3 vols Columbia university Press 1996ndash1998rubavičius vytautas 2007 nomenklatūrinės atminties diskursas ir tapatumo politika Kultūros

barai nr 9 p 6ndash12sauka donatas 2007 Lietuvių tautosaka 2-asis leidimas vilnius

2

sauka Leonardas 1983 Tikra ir netikra liaudies kūryba vilniussavukynas virginijus 2007 žmogaus amžius ir etnokonfesiniai santykiai Kultūros barai nr 1

p 53ndash56stundžienė Bronė 2003 Merkinės dainų istorija vizija ir tikrovė Tautosakos darbai [t] XiX

(XXvi) p 13ndash32stundžienė Bronė 2007 kuo gyvas žemaičių folkloras Liaudies kultūra nr 1 p 44ndash49šaknys žilvitis Bernardas 2007 šeimos gyvenimas kn Šiaurės Lietuvos kultūros paveldas t 1

Papročiai kaunas p 107ndash135vaicekauskas arūnas 2005 Lietuvių žiemos šventės Bendruomeninės kalendorinio ciklo apeigos

XIX a pabndashXX a pr kaunasvaitkevičius vykintas 1998 Senosios Lietuvos šventvietės Žemaitija vilniusvaitkevičius vykintas 2003 Alkai Baltų šventviečių studija vilniusvaitkuvienė agnė 2006 Paveldo industrija Lietuvoje Lietuvos istorijos studijos t 17 p 87ndash96vyšniauskaitė angelė 1985 žemaičių vestuvės kn Iš lietuvių kultūros istorijos t 13 Šiuolaiki-

nis Žemaitijos kaimas vilnius p 122ndash189vyšniauskaitė angelė 1995 Laidotuvės kn vyšniauskaitė angelė kalnius Petras Paukštytė

rasa Lietuvių šeima ir papročiai vilnius p 442ndash461Неклюдов С Ю 2003 Фольклор современного города кн Современный городской фоль-

клор Москва p 5ndash21

THE SAMOGITIAN FOLKLORIC MEMORY

Bronė stundžienė

Summary

on the basis of results and experiences accumulated during the fieldwork sessions taking place in the course of the last four years in samogitia the author of the article strives to highlight the ways that folklore is still used in the investigated territories Besides a question is asked regarding the past and present folkloric signs still used to express the samogitian identity and the ways that memory of the community is constructed in relation to them the theoretical basis of the article rests upon the conception of the so-called sites realms of memory (French lieux de meacutemoire) developed by Pierre nora and his associates and encompassing not only historically meaningful places but also a wide cultural sphere significant past events cultural texts monuments memoirs and other important signs of national memory among various distinctions of memory (like historical collective communicative etc) the author also uses a notion of folkloric memory the latter term is employed to analyze the sacral objects of landscape eg the sacred sites mentioned in the samogitian place legends like stones hills mounds and especially the sacred pine trees which seem particularly popular here an attempt is made to elucidate the treatment these landmarks are given in the human folkloric memory the human relationship with the otherworld especially made relevant in the narratives but also in the modern cultural attitude in general is given special analysis with separate emphasis on the elements of landscape related to the Christian faith chapels and cemeteries (there are several varieties of the latter including the modern cemeteries burial-grounds from the plague times and the so-called ldquovow-givingrdquo burial sites) the conclusion is made that samogitian self-consciousness of the majority of the members of the villages and the small townshipsrsquo communities including its ideological soundness and the long-term stability could best be reflected both by their attitude towards the cultural landscape preserved by the historical memory and related to the old faith and by its continuation in the variety of folklorized forms of the modern religious expression the traditional festivals and customs are also in the field of investigation From the old layer the most typical samogitian celebrations (weddings funerals shrovetide tuesdays) are analyzed along with these the not only samogitian but also pan-Lithuanian character of the new celebrations like anniversaries family reunions meetings of the fellow-countrymen etc is discussed special emphasis being placed on the folkloric expressions occurring in these celebrations

3

Lastly in the third part of the article an interpretation of folklore as a sign of samogitian identity is introduced the nowadays spread of the most popular narratives especially memoirs is investigated and also the still recognizable experience and recollections of the specifically samogitian polyphonic singing is highlighted Besides it is noted that samogitian dialect is unanimously acknowledged by the speakers themselves as a sign of their identity and the common subject of folkloristics and linguistics ie the small folklore forms like proverbs and expletives is discussed in some detail

gauta 2007-12-10

straipsnis parašytas vykdant Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamątarpinstitucinę mokslo programą bdquoregioniniai folkloro ir tarmių tyrimai vakarų Lietuvaldquo (2003ndash2006)

4

ŽEMAIČIŲ FOLKLORO TYRIMAIISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

ŽEMAIČIŲ PASAKOS XIX a IR XX a PRADŽIOJE

BronisLava kerBeLYtė Vytauto Didžiojo universitetas

s t r a i p s n i o o b j e k t a s ndash XiX a ir XX a pradžioje žemaičiuose užrašyti 599 pa-sakų variantai ndash spausdinti ir rankraštiniai tekstai didžiausias dėmesys skiriamas stebukli-nėms pasakoms kurių tuo laikotarpiu užrašyta daugiausia (282 variantai)

d a r b o t i k s l a s ndash apibūdinti tekstų ypatumus kuriais remiantis šiek tiek galima spręsti apie jų rinkėjus užrašymo aplinkybes regioninius pasakų bruožus ir to meto tradi-cijos būklę

ty r i m o m e t o d a s ndash žemaičių pasakų tekstai lyginami su analogiškais kitų Lietuvos regionų variantais Lyginimui naudojama medžiaga ndash detalūs tekstų aprašymai Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogo kartotekoje (LPtk) ir pasakų tipų bei jų versijų apra-šymai dviejuose analitinio katalogo tomuose (kerbelytė 1999 2001)

ž o d ž i a i r a k t a i pasakos regiono nacionalinė tradicija siužetas tipas epizodas elementas elementarus siužetas eiliuoti intarpai užrašytojas medžiagos rinkėjas

Panašių pasakų esama įvairių pasaulio tautų ypač jų daug giminingų ar nuo senų senovės kontaktuojančių tautų tradicijose tačiau net vienos tautos pasakose pastebimi tam tikri regioniniai skirtumai šiame straipsnyje pamėginsime apibū-dinti žemaičių pasakų sekimo tradicijos būklę XiX a ir XX a pradžioje kai ji dar mažiau buvo veikiama raštijos ir žmonių migravimo vadovaujamasi prielaida jog archajiškiausių žanrų ndash pasakų apie gyvūnus ir stebuklinių pasakų ndash seniausieji užrašyti tekstai gali padėti atskleisti žemaičių regiono pasakų bruožus ir to meto sekimo tradicijos būklę

norint išsiaiškinti regiono pasakų ypatumus būtina išskirti savitus kitų Lietu-vos regionų variantuose nesančius pasakų epizodus ar ištisus elementarius siužetus įvairias tekstų turinio detales ir pasistengti nustatyti jų atsiradimo priežastis

Medžiagos rinkimas

kadangi visi pasakų tekstai rašyti ranka pirmiausia būtina aptarti požymius priklausančius nuo medžiagos rinkėjų nuostatų ar kitų užrašymo aplinkybių Pirmojo žinomo lietuvių pasakų rankraščio ndash simono daukanto rinkinio bdquoPasa-

kos masiųldquo tekstai (pirmą kartą jie paskelbti leidinyje bdquoLietuvių tautaldquo 1932 m o antrą ndash 1984 m mes remiamės pastarą ja publikacija) buvo užrašyti kretingos Palangos ir gandingos apylinkėse rankraštį studijavę skelbėjai mano jog pasa-kas užrašę keli asmenys (grigas 1983 34) s daukantui talkininkų ieškojęs Jurgis Pabrėža teigė radęs bdquodo stodęteloldquo vienam jų priwadzioojy Alseyka Kriaauczios o antras rašąs ysz losnos gaalwos (ten pat 15) iki šiol nežinoma kurias pasakas rašė tuodu bdquostudentėliaildquo kur konkretūs variantai užrašyti daugumos tekstų kalba gyva vartojama daug dialogų formulėmis tapusių posakių pasakoms būdingos leksikos sakinių sandara atitinka tradicinį pasakų sekimo ritmą tekstai bdquogirdimildquo juos galima skaityti pasakų intonacijomis dėl to manytina kad nemaža dalis vari-antų užrašyta pasakotojams sekant ir stengiantis nuo jų neatsilikti ko gero fiksuoti sekamą pasaką ir tuo pat metu ją savaip perpasakoti būtų nelengva Be to pateikėjai stebi rašantį jį ir neretai geba palengvinti jo darbą sulėtindami sekimo tempą (rašant pasakas ranka tokią sekėjų paramą teko patirti ir šių eilučių autorei) taigi rinkinio skelbėjų teiginys esą bdquoklaidinga būtų manyti kad užrašytojai perteikė kitų pasa-kotojų o ne savo individualios kalbos tipiškas ypatybes nes anais laikais apie pasa-kotojų kalbos manierą dar niekieno nepradėta galvoti ir jos nepaisytaldquo (ten pat 35) gerokai skubotas Paprastai bdquosavais žodžiaisldquo rašoma kai pasakas iš savo atminties fiksuoja niekada jų nesekę asmenys ir kai sekimą girdėję šiek tiek išsimokslinę me-džiagos rinkėjai greičiausiai vėliau stengiasi tekstus pataisyti bet perpasakodami ar suteikdami literatūrinę formą juos tik sugadina gerų pasakų sekėjų net rašymas labai nevaržo ši pastaba tinka XiX a ar vėliau ranka užrašytiems tekstams daliai daukanto rinkinio tekstų būdinga rašto kalba juose iš tikrųjų atsispindi užrašytojo individualybė bet tuose variantuose kaip matysime vėliau pastebima ir turinio netikslumų

Mėginkime bent šį tą apie medžiagos rinkėjus ar pasakotojus sužinoti iš pačių tekstų keliolikoje stebuklinių pasakų variantų yra išplėtotos pabaigos ndash teigiama jog pasakotojas dalyvavęs triukšmingose pasakos personažų vestuvėse aukštaičiai pasakotojai dažniau teigia ten alų midų gėrę bet burnoje neturėję rečiau skirtin-guose regionuose aptinkama pabaiga kurioje sekėjas sako gavęs dovanų bet jas praradęs o žemaičiuose šiek tiek dažniau nei kitur jis priduria kad likęs nuogas ir turėjęs slėptis bet kartu su pakulomis ar lapais buvęs įkištas į patranką ir iššautas Paprastai sekėjas atšaunamas ten kur gyvena ar seka pasaką (minimas tikro kaimo pavadinimas)

vienos daukanto rinkinio pasakos pabaiga netikėta sakoma kad pasakotoją at-šovę į Vilniaus guberniją (džt nr 490) kadangi tekste atsispindi žemaičių tarmės ypatumai galima manyti jog pateikėjas (ar iš atminties rašęs asmuo) pakartojo ne žemaitijoje girdėtą pasaką Beje šiame ir dar viename daukanto rinkinio tos pa-čios pasakos variante (džt nr 489) bei aukštaičių tekstuose vaizduojamos eželio vedybos tuo tarpu žemaičiuose užrašytuose kituose kūrinio variantuose ndash vėželio vedybos Be abejo tai neesminė detalė bet pastebėtas personažo varijavimo dės-ningumas ją sureikšmina

56

dar vienas šio rinkinio variantas baigiamas vestuvininkų šėlimu ir priduriama jog iššautas pasakotojas atlėkęs ant gužauskio kalno ir tebegyvena ant to kalno po dzis dzien (džt nr 500) Mums nepavyko rasti tokio kalno (greičiausiai jis pavadintas žemės savininko ar netoliese gyvenusio žmogaus pavarde) tekste yra tarmėje įprastų svetimybių tačiau sakinio pabaiga rodo jog pasakotojas neretai kalbėjo lenkiškai

Pasakos apie ištikimą tarną tekstas užrašytas rašto net kanceliarine kalba jame nemažai lietuvių kalbai nebūdingų inversijų Į kūrinį įterptas pamokymas tarnams sekti pasakos herojaus pavyzdžiu ir priduriama Negu aš jei teip slūžysiu kuomet jei ponas Dievas duos man poną dvasišką kursai čia rašau (džt nr 494) Po šių žodžių pasaka tęsiama noras tarnauti bdquodvasiškam ponuildquo ir esamojo laiko veiksma-žodis rašau greičiausiai rodo kad tekstą iš atminties rašė neaukšto statuso žmogus

rašto kalbai artimesnė ir pasakėčių kalba (džt nr 459 467 469ndash474) dvi pasakėčios (džt nr 472 474) Lietuvoje daugiau neužfiksuotos o viena dar kartą aptikta tik žemaičiuose (džt nr 468) veikiausiai šiuos kūrinėlius iš atminties rašė mokslo ragavę ir nuo sakytinės tradicijos nutolę asmenys

daugiausia (apie 700) pasakojamosios tautosakos variantų XiX a pabaigoje surinko Mečislovas davainis-silvestraitis tarp jo kartu su talkininkais užrašytų tekstų yra 357 žemaičių pasakų variantai 193 tekstai ndash stebuklinės pasakos M da-vainis-silvestraitis ėmė intensyviai rinkti medžiagą kai susipažino su edmundo veckenstedto 1883 m paskelbtu falsifikuotų bdquožemaičių mitųldquo rinkiniu neatpaži-nęs falsifikatų jis klausinėjo žmones apie niekam negirdėtus dievus ir dievaičius tačiau pateikėjai dažniausiai pasakojo tradicines sakmes ir pasakas (kerbelytė 1973 13ndash16) dabar sunku pasakyti ar egzotiškus personažų vardus dievaičius lietuviškus vietovardžius ir tolimų kraštų pavadinimus įterpė sufleruojančių klau-simų paskatinti pateikėjai ar tekstus ypač rinkimo pradžioje taip bdquopraturtinoldquo pats užrašytojas šie intarpai iš esmės nepaveikė pasakų turinio ir stiliaus M davai-nis-silvestraitis rašė kruopščiai atspindėjo pasakų sintaksės ypatumus ir žemaičių tarmę Ypač autentiška jo ištikimo padėjėjo vincento Bakučio iš savo atminties ir iš kaimynų užrašytų pasakų kalba M davainis-silvestraitis pasakas dosłownie t y pažodžiui vertė į lenkų kalbą meniškus posakius ir formules pateikdamas ir lietuviškai Labai daug pasakų lietuviškų originalų dingo juos slapstant spaudos draudimo laikais Liko jų vertimai į lenkų kalbą ndash varšuvoje lenkų folkloristo Jano karłowicziaus rūpesčiu paskelbti du bdquoPodania žmujdskieldquo tomai (dsPž 1ndash2) pa-rengtas spaudai trečiojo tomo rankraštis (dsPž 3) ir dar kitiems reikalams verstų pasakų rankraštis (dsP) visi M davainio-silvestraičio vertimai ir keli lenkų kalba užrašyti tekstai pristatyti spaudoje (dsPso 409ndash434)

kiti žemaičių pasakų rinkėjai buvo ne tokie produktyvūs bet ir nebuvo linkę ieškoti labai senoviškų net pagoniškų prisiminimų Pirmoji žinoma autentiškų že-maičių pasakų publikacija ndash J karłowicziaus 1887 m lenkiškai paskelbti keturi tekstai (kPBL nr 48 65 67 83) rusų kalbininkas aleksandras Pogodinas užrašė keturias žemaičių pasakas originalus ir vertimus į rusų kalbą 1894 m jis paskelbė periodiniame leidinyje bdquoЖивая старинаldquo (visas a Pogodino užfiksuotas sakmes

7

ir pasakas perspausdino Jonas Basanavičius ndash BsLPĮ 2 nr 1ndash9) nemažai žemaičių pasakų apie gyvūnus užrašė šilutės gydytojas Hugo sheu jos vėliau buvo paskelb-tos kartu su vertimais į vokiečių kalbą (schPP) H scheu rankraštyje yra ir kitų žanrų pasakų prie kai kurių tekstų nurodoma kad užrašyta 1860 m telšiuose (Ltr 1583) iš atminties 18 žemaitiškų pasakų užrašė antano Baranausko paska-tinti kunigų seminarijos klierikai (pirmą kartą tekstai skelbti BLM 1920) kitų rinkėjų užrašytos pasakos buvo paskelbtos tik XX a pabaigoje arba iki šiol tebėra rankraščiai

kai kurie rinkėjai yra žymūs rašytojai ir kiti kultūrai nusipelnę žmonės bei jų paskatinti talkininkai ndash žemaitė vaižgantas gabrielė Petkevičaitė-Bitė Laury-no ivinskio bei Povilo višinskio korespondentai (Lrš) kalbininkas kazimieras Jaunius 1874 m šešias pasakas tarmiškai užrašė pons Vaicekauskis miedinčius šveiseusi kunigaikšti Bagdona Eginski (ra 477ndash525) vieną pasaką iš elgetos nuo Luokės užrašė žymus tautosakos rinkėjas Matas slančiauskas (slšLP nr 120) 1903ndash1905 m savo gimtinėje šiluvos valsčiuje 14 pasakų užrašė būsimas gamti-ninkas Pranas šivickis (LMd i 144 i 315) apie kitus užrašytojus be jų pavardžių ar tik slapyvardžių iki šiol daugiau nieko nežinoma Ypač kruopščiai 16 pasakų užrašė Pranas uoselis (LMd i 558 i 897) 14 pasakų ndash Briedžio slapyvardžiu ži-nomas asmuo po vieną pasaką užrašė teofilė Mineikaitė a Milašius J savickis Bajorinas galvočius žuvis (BsLP 2 BsLPĮ 2) kartais duomenys apie užrašytojus šiek tiek panašūs ir skatina spėlioti ateityje turėtų paaiškėti ar kvėdarnos apylin-kėje pasaką užrašęs J k ndash tai kazimieras Jaunius ar J Basanavičiaus pristatytas kaip Briedis ir a Baranausko talkininkas Brydis ndash ne tas pats asmuo ir panašiai

Pasakų repertuaras

kaip minėjome XiX a ir XX a pradžioje žemaičiuose užrašyta palyginti daug stebuklinių pasakų (282 tekstai) kitų žanrų pasakų užrašyta gerokai mažiau 51 pasaka apie gyvūnus 9 pasakėčios 64 pasakos legendos 71 novelinė pasaka 14 parabolių 34 pasakos apie kvailą velnią 69 buitinės pasakos 4 melų pasakos ir 1 formulinė pasaka nors atstovaujami visi lietuvių pasakų žanrai nustatyti jų populiarumą to meto tradicijoje gana sunku nes dalis medžiagos rinkėjų orienta-vosi į bdquorimtasldquo pasakas Lietuvių kalbos ir literatūros instituto tautosakinės eks-pedicijos (1973 m) dalyviai raseinių rajono apylinkėse kuriose medžiagą rinko M davainis-silvestraitis visus pateikėjus pirmiausia klausinėjo stebuklinių pa-sakų tačiau jų užrašė nedaug Ypač atkakliai ieškota XiX a užrašytų unikalių ir retų kūrinių bet jų rasti nepavyko daugiausia užrašyta pasakų legendų nove-linių ir buitinių pasakų net tokių siužetų kurių nėra M davainio-silvestraičio medžiagoje (kerbelytė 1976) vargu ar XiX a pasakotojai šių pasakų nemokėjo veikiau stebuklinės pasakos atrodė esančios ne tokios aktualios ir ėmė trauktis iš tradicijos o išpopuliarėjo atvirą didaktinę paskirtį turinčios pasakos legendos ir novelinės pasakos dėl ryškesnės klausytojų linksminimo paskirties pasidarė pa-trauklios buitinės pasakos

8

apie XiX a ir XX a pradžios žemaičių pasakų repertuarą šiek tiek galima spręsti iš to kokių kūrinių variantų užrašyta daugelio pasakų žanrų negausūs tekstai vargu ar repertuarą atspindi galima atkreipti dėmesį į tai kad žemaičiuo-se neužrašyta tų pasakų apie gyvūnus kurios populiarios Lietuvos rytuose ir rytų slavų tradicijose tai pasakos bdquovilko giedojimasldquo (at 163 1233) bdquoMeška rei-kalauja savo vilnųldquo (at 163 B 12116) bdquosmalinis veršelisldquo (at 159 11213) keista jog kalbamu laikotarpiu niekas neužrašė daug kur žinomo siužeto žemai-čiams ypač būdingos atmainos apie striukę Bubę ėjusią į dvarą avių vogti ar į pragarą sielų vaduoti (at 210 11118)

gana gausūs žemaičių stebuklinių pasakų variantai teikia daugiau duomenų že-maičių kūrinių repertuarui nustatyti Lietuvių stebuklinių pasakų variantai daugiau ar mažiau atitiko 174 at siužetų tipus ar jų fragmentus o XiX a ir XX a pradžios žemaičių pasakų tekstai priskirti 102 at tipams visi lietuvių stebuklinių pasakų variantai priskirti 74 struktūriniams-semantiniams tipams o ankstyvieji žemaitiški tekstai ndash 51 tipui (kerbelytė 1999 2001) XX a viduryje nemažai žemaičių pasakų užrašė mokytojai ir moksleiviai antrojoje pusėje ndash folkloristai profesionalai kraš-totyrininkai bei kiti patyrę medžiagos rinkėjai todėl repertuaras gerokai pasipildė Pastebėta tendencija kai pirmieji medžiagos rinkėjai užfiksavo po kelis tos pačios stebuklinės pasakos variantus tai XX a viduryje ir antrojoje pusėje užrašyta vari-antų kurie priklauso tam pačiam at tipui kai remiantis kiekvieno teksto analize at variantai šių eilučių autorės buvo priskirti struktūriniams-semantiniams tipams ir versijoms šalia kelių senųjų žemaičių tekstų atsistoja keli ar net keliolika vėliau užrašytų to paties regiono variantų tai rodo jog šios pasakos ilgai buvo perduoda-mos iš kartos į kartą o jų pobūdį tradicija kontroliavo

Prie kelių XiX a žemaitijoje užrašytų pasakų vienintelių variantų naujų tekstų neprisidėjo Pasakos bdquosesuo ir devyngalvis slibinasldquo (at 312 1114) vienintelį variantą užrašė M davainis-silvestraitis (dsPž 3 249) raseinių valsčiaus Pakal-nupio kaime uršulė Mačiulienė 50 metų amžiaus jam papasakojo unikalią pasaką (dsPso nr 1) tekste sujungti du siužetai Pirmajame pasakojama apie karalaitį kuris ieškojo nuotakos mokančios susiūti siūlę be siūlės užlopyti lopą be lopo ir grąžinti tris vėles keliu einančias Herojus tokią nuotaką rado kai mergaitės motina ragana tris kartus išplėšė jo plaučius mergaitė juos sugrąžino taip kad nė žymės neliko nieko panašaus lietuvių pasakose nėra kol kas toks siužetas nerastas ir pa-skelbtuose įvairių tautų pasakų kataloguose antrame šio teksto siužete pasakojama apie nuotakos motinos užduoties vykdymą Jame irgi yra lietuvių pasakose neaptik-tų epizodų bet jis vis dėlto primena kūrinį bdquoPrašoktos kurpaitėsldquo (at 306 3109) gaila kad M davainis-silvestraitis nepasiteiravo iš ko pateikėja šią pasaką išmo-ko Moterys gerokai sėslesnės už vyrus XiX a raštingų kaimo moterų irgi buvo

kaip įprasta straipsnyje nurodomi siužetų tipų numeriai pagal tarptautinį antti aarnersquos ir stitho thompsono pasakų katalogą (vartojama santrumpa at) kadangi at tipams neretai priskiria-mi panašios išorės bet skirtingos semantikos variantai po brūkšnio () rašomas keturženklis skai-čius ndash tipo numeris ar tipų junginių numeriai pagal šio straipsnio autorės sukurtą struktūrinę-seman-tinę pasakų klasifikaciją

9

nedaug vadinasi pasakotoja turėjo girdėti kito pateikėjo sekimą ir gal ne kartą nes tekstas darnus ir meniškas Jis įdomus kaip pavyzdys jog iš svetur savo tradi-cijai nebūdingus kūrinius gali perimti smalsūs ir talentingi žmonės tačiau naujoje dirvoje šie kūriniai neilgaamžiai

kai XX a pradžioje žemaičiuose užrašytas vienintelis pasakos variantas kar-tais vėliau aptinkami jau iš pasakų knygų ar kitaip išmokti XX a išpopuliarintų kūrinių variantai Pavyzdžiui taip atsitiko su pasaka apie žalčio žmoną (at 425 M 3102 + 11123) vienintelį savitų detalių turintį jos variantą užrašė P šivickis kaip ir dalyje kitų variantų pasakos pradžioje skelbiama kad mergaitė tekės už to kas atspės iš kieno odos pasiūti jos batukai iš ledo išlindęs žmogus su žuvies uode-ga atspėja ndash Ogi iš utėlės toliau siužetas gerokai sutrauktas bet tradicinis (LMd i 3154) vėliau užrašyti tos pasakos variantai ndash netobuli išpopuliarinto vakarų aukš-taičiuose užrašyto varianto atpasakojimai Pasakos bdquogulbė patildquo (at 400 1134) vienintelis variantas užrašytas tik XX a antrojoje pusėje tai irgi spausdinto aukš-taitiško teksto miglotas atpasakojimas taigi norint spręsti apie žemaičių pasakų repertuaro pokyčius kiekvieną XX a viduryje ir antrojoje pusėje užrašytą variantą būtina tirti tekstologiškai tikėsimės kad tas didžiulis darbas ateityje bus atliktas

kelių net gana populiarių kituose Lietuvos regionuose pasakų žemaitijoje ne-rasta nei XiX a nei vėliau tai bdquotrys seserys nelaisvėjeldquo (at 311 3103 3203) bdquoPaukščiu paversta žmonaldquo (at 405 12110 12112) bdquooželis padėjėjasldquo (at 314 B 1114 11122 1123) bdquoMotina ndash lūšisldquo (at 409 1218 12110 12112) žemaičiuose neužrašyta pasakų kurių nedaug variantų užfiksuota ir kituose Lietu-vos regionuose galima manyti kad stebuklinių pasakų atranka (archajiškų kūrinių nykimas iš tradicijos) žemaitijoje vyko kur kas intensyviau negu kituose Lietu-vos regionuose teigti kad ir senų senovėje šiame regione nesektos pasakos kurių XiXndashXX a medžiagos rinkėjai neaptiko nėra pagrindo

Saviti tekstų elementai

kai skelbiami tekstai tik priskiriami tarptautiniams siužetų tipams ir iš tarptau-tinio katalogo perkeliama informacija apie jų paplitimą europos tautų tradicijose gali susidaryti klaidingas įspūdis jog pasakų sekėjai stabiliai kartoja tam tikrus modelius kiekviename tekste galima rasti savitų detalių tačiau net tada kai kū-rinių aprašymai kataloge paremti kiekvieno teksto analize tenka praleisti kūriniui nebūdingas detales ar neatspindėti individualių interpretacijų tuo tarpu siekiant apibūdinti regiono pasakų ypatumus ir tiriamo laikotarpio tradicijos būklę šie bdquonu-krypimai nuo normosldquo gali būti iškalbingi nekomentuodami darnių siužetų tekstų kuriuose esama neesminių pateikėjo ar užrašytojo individualybės požymių ap-žvelgsime epizodus ir detales kurių neaptikta analogiškuose kitų Lietuvos regionų variantuose taip pat aptarsime netobulus siužetų logikai prieštaraujančius dalykus (jie galėjo atsirasti ir dėl užrašytojų kaltės)

daukanto rinkinio tekste bdquošuo su kate susibarusiuldquo (at 104 11118) šuo eina kariauti paėmęs levą mešką britvoną o katė paėmusi gaidį (džt nr 458) Paprastai šioje lietuvių pasakoje naminis gyvūnas silpnas žvėrelis susipyksta su

60

vilku Pirmasis pasikviečia naminius gyvūnus kurių vilko talkininkai laukiniai gyvūnai nepažįsta palaiko pavojingais ir išsigandę pabėga (kerbelytė 1999 48) analizuojamame tekste laukiniai gyvūnai slepiasi o katinas vieno jų uodegą palai-ko pele ją griebia ir žvėrį išgąsdina šis epizodas paimtas iš pasakos kaip laukiniai žvėrys katiną palaikė baisiu žvėrimi (at 103 a 103 B 11118) ir liudija apie kūrinių sąveiką

daukanto rinkinio pasakėčia bdquodvi pelėsldquo (at 112 2123) baigiasi tuo kad pas naminę pelę išsigandusi laukinė pelė pasikviečia naminę į svečius ir ją klastingai užmuša (džt nr 459) Pateikėjas ar užrašytojas nesuprato kūrinėlio esmės laukinė pelė pamatė kad naminė pelė turtinga bet nuolat turi bijoti ir nusprendė kad lauke gyventi geriau (kerbelytė 1999 100) greičiausiai nedėsningą pabaigą prikūrė pa-sakėčią primiršęs ir iš atminties ją rašęs asmuo

bdquoPasakų masiųldquo tekste bdquosenas savo mandrumu išeita visurldquo vilkai sumano iš-varytus iš namų gyvulius pavaišinti o paskui papjauti bet išsigąsta bdquosvečiųldquo gie-dojimo ir pabėga sugrįžusį ir į trobą besiveržiantį vilką gyvuliai dar kartą išgąs-dina (džt nr 461) Pirmasis epizodas nelabai logiškas (vilkai žinojo kas netyčia pas juos užklydo) kai tekste yra antras giminingos semantikos epizodas pirmasis nereikalingas analogiškuose variantuose jis ir neaptiktas Pirmąjį epizodą galima laikyti ir pateikėjo ir užrašytojo improvizacija o antrasis ndash tai tradicinis elementas aptinkamas skirtingas pradžias turinčiose giminingose pasakose (at 130 130 a B C 11118)

Pasakoje bdquoMedinčius levas ir lapėldquo (džt nr 464 at 155 11119) nėra svar-baus ir kituose žemaitijos bei kitų regionų variantuose esančio epizodo kuriame sutikti žmonių nuskriausti gyvuliai patvirtina kad už gera užmokama piktu tekste lapė iš karto nori pamatyti kaip levas buvo medžio prispaustas gyvulių bdquoteismasldquo sukelia rimtų apmąstymų apie gyvenimo dėsningumus greičiausiai sutrumpintą tekstą savo atmintyje laikė užrašytojas ndash jaunas žmogus kuriam laiminga pabaiga buvo svarbesnė už žmonių elgesio vertinimus

sudėtingų struktūrų stebuklinės pasakos turi daugiau galimybių varijuoti pa-teikėjai gali pasirinkti kai kuriuos epizodus iš regiono tradicijoje žinomų kelių ekvi-valentiškų elementų arsenalo todėl pirmiausia atkreipsime dėmesį į panašius per-sonažų veiksmus ar objektus kurie aptinkami skirtingų pasakų kontekstuose

M davainis-silvestraitis užrašė net tris pasakos variantus apie raganiui vel-niui pažadėtą sūnų kuriam mergaitė padeda atlikti sunkias užduotis (at 313 a C 3102 31011 31012) kai jaunuolis ir mergaitė sumano pabėgti ji pavirsta debesimi ir neša jaunuolį (dsPž 2 100 434 3 40) kituose variantuose bėgliai mėto daiktus kurie virsta kliūtimis ir trukdo vytis arba tampa neatpažįstami retuose variantuose (vieną jų užrašė M davainis-silvestraitis ndash dsPž 1 88) išlaikiusiam bandymus jaunuoliui leidžiama grįžti namo

Briedžio užrašytame pasakos bdquokaralaičių vadavimasldquo variante (at 301 a 1117 + 11124) grįžęs iš požemio stipruolis trobelėje randa tabakinę su paukščio plunksna kurią pajudinus sulekia daug paukščių ir atneša puikius drabužius (BsLP 2 249) dalyje šios pasakos variantų herojus išvaduotų karalaičių dvarus susideda

61

į kiaušinius o vėliau iš jų paima drabužius ir pristato juos karalaitėms M davai-nio-silvestraičio užrašytame tekste (dsPž 1 175) apdarus ir karietą iš tabokinės išima pamiršta žmona padėjusi jaunuoliui vykdyti užduotis (at 313 C 31011 31012)

Pasakoje bdquokova ant tiltoldquo (at 300 a 11124) stipruolis kaunasi su slibinu o jo draugai miega ir nemato ženklo kad jie turi skubėti į pagalbą pamatę ženklą jie atbė-ga arba bijo slibino ir niekur neina M davainio-silvestraičio užrašytuose variantuose stipruolis prašo išleisti tik jo žirgą bet draugai karčemos šeimininkė miega ir nemato sutarto ženklo žirgas pats išplėšia tvarto stogą ir atbėga padėti (dsPž 3 358 382)

Lietuvoje labai populiariotildes pasakos bdquokaralaitė ant stiklo kalnoldquo (at 530 31013) bdquoPasakų masiųldquo rinkinio variante aptinkama reta ir ko gero archajiška detalė trečias brolis kvailys tris naktis eina prie tėvo kapo ir tėvas kaskart jam liepia susirasti kaukolę ir pažiūrėti į vidų sūnus pažiūri ir pamato pulkus galvijų kuriuos jis bet kada galės pasišaukti vis dėlto ši detalė nelabai suderinta su pasakos siužetu kai kvailiui reikia užjoti ant stiklo kalno jis pažiūri į kaukolę ndash atbėgęs žirgas atneša puikius drabužius ir herojų užneša ant kalno tikriausiai pateikėjas ar užrašytojas jautė nenuoseklumą ir įterpė dar vieną niekur neaptiktą greičiausiai improvizuotą epizodą ndash laimėjęs karalaitės ranką kvailys pažiūri į tris kaukoles ir su visomis bandomis dar kartą užkopia ant stiklo kalno (džt nr 495)

viename M davainio-silvestraičio užrašytame tos pačios pasakos variante kvai-lys eina prie tėvo kapo ir gauna kepurę kurios visko galima prašyti Jis paprašo kad atsidurtų ant stiklo kalno (dsPž 3 328) tai ko gero skubotai papasakota pasaka

P uoselio užrašytoje darnaus siužeto pasakoje (at 554 31012) senis išbando tris brolius ir liepia jiems surinkti daugybę lauke išbarstytų pinigų užduotį įvykdo tik trečias brolis kvailys kuriam padeda jo anksčiau išgelbėtos skruzdės Lietuvių pasakose šio elementaraus siužeto tipo variantuose liepiama išrinkti iš pelenų aguo-nas P uoselio variante kvailiui skiriama užduotis jis turi pasakyti kuris iš trijų negyvų senių yra valgęs duoną su medumi Bitė tai sužino (LMd i 55815) nėra pagrindo šį epizodą priskirti prie improvizacijų tačiau panašios užduoties nepavy-ko aptikti nei lietuvių nei kitų tautų pasakose

stebuklinių pasakų variantuose kartais praleidžiami esminiai epizodai Pavyz-džiui vargšas brolis neša į pragarą miežinį pyragą bet ten jo nepanaudoja (džt nr 504) kituose šios pasakos variantuose vargšas vaišina velnius o šie leidžia pa-sisemti nuo katilų putų (at 480 C 3108) komentuojamame tekste vargšas ne-žinia kodėl prašosi priimamas į pragarą kai velniai bėga klausti dievo ar vargšą galima priimti angelas šiam į užantį pripila putų velniai praneša kad dievas liepęs vargšui eiti namo ir jį išleidžia (toliau pasaka sekama tradiciškai)

stebuklinėms pasakoms nebūdingų detalių atsiranda dėl skirtingų žanrų sąvei-kos Pirmiau apibūdintos pasakos bdquokaralaitė ant stiklo kalnoldquo (džt nr 495 at 530 31013) pradžia beveik sutampa su buitinės pasakos apie trečią brolį kvailį pelningai pardavusį veršiuko odą labai dažna variantų pradžia (at 1535 11213) Buitinėje pasakoje mirštantis tėvas liepia sūnums statyti tvartus kiek į kiekvieno brolio tvartą gyvulių įeis tiek šiam ir teks kvailiui kliūva tik nususęs veršelis

62

s daukanto tekste ši pradžia šiek tiek suderinta su dovanomis kapinėse tarsi nori-ma kiekvienam sūnui pridėti po bandą prie dalijantis gautų gyvulių

Pasakos bdquokaralaitė ant stiklo kalnoldquo variante kvailys pagauna marių kumelę ją pakausto deimantinėmis pasagomis ir užjoja ant kalno (dsPž 1 220) kituose regi-onuose užrašytuose variantuose kvailys irgi atranda racionalių būdų kaip patekti ant kalno jis apvynioja žirgo kojas autais arba užmeta virvę ant karalaitės sosto ir ja užsliuogia (kerbelytė 1999 247) tai atvejai kurie rodo stebuklinių pasakų epi-zodų buitines interpretacijas

anksčiau nagrinėtas pasakos bdquokova ant tiltoldquo variantas (dsPž 3 382) užbaigia-mas buitinės pasakos epizodu stipruolis delnu užmuša daug musių ir prisisega už-rašą bdquovienu kirčiu keturiasdešimt galvųldquo šis epizodas visiškai nesiderina su tikro stipruolio įvaizdžiu

variantuose pasitaiko ir bereikalingų aiškinimų kurie taip pat kenkia stebuk-linių pasakų meniškumui Pavyzdžiui pasakos bdquoBrolių ieškanti sesuoldquo (at 451 3106) varianto pabaigoje prie nekalbančios ir sudeginti pasmerktos sesers atskuba žmonėmis virtę broliai ir pavogtieji vaikai sesuo ima kalbėti ir aiškina kodėl ji nekalbėjo pasako kas pavogė jos vaikus vienas sūnus aiškina kaip balandėlis jį su broliu išmaitino (džt nr 491) šioje teksto vietoje nuosekliai vartojama rašto kalba meniškumu ji nepasižymi tokių aiškinimų kur kas dažniau pasitaiko variantuose kuriuos pateikėjai užrašo iš atminties nematydami klausytojų reakcijos jie tar-si kreipiasi į pasakų nepažįstančius skaitytojus nes abejoja ar jie gebės užpildyti vaizduotei paliktą erdvę

du tiriamojo laikotarpio pasakų variantai baigiami šiek tiek į etiologines sakmes panašiais aiškinimais viename jų sakoma kad išdrabstyto raganos kūno gabalai užkritę ant medžių bet drebulei mažiausiai tekę dėl to ji iš pykčio dreba (kPBL nr 48) kitos pasakos pabaigoje teigiama kad esančios trijų veislių katės vienos viską pjauna kitos pjauna peles ir žiurkes o trečios žiurkių nepjauna (BsLPĮ 2 nr 14) šių aiškinimų analogijos nežinomos tai gali būti pateikėjų improvizacijos

tekstuose aptinkama ir bdquomoderniųldquo detalių apie toli esančio herojaus mirtį se-suo sužino pamačiusi jo bdquoatsimainiusįldquo portretą (džt nr 486) kitoje pasakoje herojus turi bdquoatramentoldquo ir popieriaus jis liepia karaliui pasirašyti kad daugiau ne-kariaus (džt nr 488) Bokšte uždarytą karalaitę lankantis jaunikaitis surandamas pagal bdquomalioriausldquo nupieštą svečio portretą (BsLPĮ 2 nr 25)

retą žanrų sąveikos atvejį aptinkame tekste bdquokaraliaus duktė su žalčiu apsižani-joldquo (džt nr 487) kurį skelbėjai palaikė savitu išpopuliarintos pasakos apie žalčio žmoną variantu (grigas 1983 37) o paaiškinimuose prirašė at 425 a siužeto nu-merį tai tradicinė sakmė kuri vaizduoja kaip mergina baudžiama už tai kad mal-dai skirtą laiką praleidžia darželyje niekaip neišsirinkdama tinkamų gėlių ndash aplink jos kaklą apsivynioja žaltys Pabaigoje žalčio odą nusimetęs angelas paaiškina jog jis taip pasielgęs kad kiti taip nedarytų ir dingsta analogiškose sakmėse mergina mišių metu uogauja miške žmogus medžioja vėžiauja ir kt Papročio laužytojas įvairiai baudžiamas (kerbelytė 2002 141) su pasaka daukanto rinkinio sakmę sieja tik tai kad žaltys reikalauja pažado tekėti Mergaitė net sutuokiama su žalčiu

63

bažnyčioje tai irgi keista detalė pasakose tuoktis į bažnyčią vežama varlė kiauly-tė šieno kupeta bei mergaitę vedantis ežiukas dar karietoje virsta žmogumi o po jungtuvių jis vėl tampa gyvūnu taigi reikalavimas pažadėti tekėti ndash tik pasakos apie vedybas su gyvūnu reminiscencija (siužeto identifikuoti neįmanoma nes panašus ar net visiškai toks pat elementarus siužetas randamas kelių kūrinių struktūrose)

kaip matome mėginimai suderinti skirtingų žanrų elementus viename kūrinyje pakenkė jų vientisumui įvaizdžių darnai žanrų difuzijos atvejai rodo kad žemai-čiuose XiX a jau silpnėjo tradicijos kontrolė ir reiškėsi kūrinių gadinimo procesai

žemaičių pasakose yra lietuvių pasakoms nebūdingų elementų perimtų iš kitų tautų kūrybos a Pogodino užrašytame pasakos apie varlę žmoną variante (BsL-PĮ 2 nr 8) pabėgusi žmona randama sėdinti apkaustyta geležiniais lankais Lankai nukrinta kai vyras šeria žmonai per ausį iš teksto neaišku kodėl nekalta žmona turi taip kentėti (paprastai kenčia žmonos ieškantis jos odą sudeginęs vyras) dau-kanto rinkinio variante kuriame sudeginama vyro ežio oda prieš dingdamas vyras kur tik ranką dėjęs čia vien gelžis paliko ndash sukaustoma žmona taip kad ji negali pajudėti suradęs jos vyrą tėvas pasako kad duktė sunkumoj ežys liepia jai ateiti žmona suranda vyrą ir įvykdo sunkias užduotis (mariose susemia baltas putas kar-tu su vyru perplaukia marias pereina per ugnį atpažįsta gandru ir arkliu paverstą vyrą) bet apie ją kaustančias geležis neužsimenama (džt nr 490) šiuos du epizo-dus padeda suprasti vengrų rumunų moldavų tradicijose užfiksuoti pasakos apie mergaitės vedybas su žalčiu gyvate variantai kai vyro gyvūno oda sudeginama jis įsižeidžia ir šeria žmonai per veidą ndash ji sukaustoma geležiniais lankais išbėgda-mas vyras pasako kad lankai nukris tik tada kai žmoną palies jo ranka sukaustyta žmona negali pagimdyti kūdikio ilgai ieško vyro o suradusi prašo kad šis ją pa-liestų tada lankai nukrenta žmona pagimdo kūdikį (pvz ouv nr 2)

Pasakos bdquokaraliaus šuoldquo (at 449 12110) M davainio-silvestraičio užrašy-tame variante aptinkama rytų tautų pasakoms būdinga pradžia dėl kurios kūrinio kompozicija tampa neįprasta Brolis nušauna zuikį jį iškepa pusę suvalgo bet stai-ga kita pusė zuikio pabėga Brolis stebisi o zuikis nubėgdamas pasako jog jis dar labiau stebėtųsi jeigu pamatytų Joną nelaimingą jį Brolis suranda kumele ariantį žmogų tai Jonas nelaimingasis šis paaiškina kad kumelė ndash tai jo žmona ir pra-dėjęs nuo pabaigos papasakoja visą savo vedybų su ragana ir virtimo gyvūnais istoriją (dsPž 3 102)

šie ir anksčiau minėti kitų tautų kūrinių poveikio atvejai rodo kad XiX a že-maičiuose buvo su kitų tautų pasakomis susipažinusių žmonių deja mes nieko negalime pasakyti apie pažinties aplinkybes Pasakų sekėjų pastangos praturtinti žinomas pasakas patikusiais kitų tautų kūrinių epizodais ne visada buvo sėkmin-gos nes naujovių esmės jie iki galo nesuprato

Reta pasakų formos ypatybė

XiX a ir XX a pradžios variantai teikia duomenų apie žemaičių pasakų poetikos ypatumus XX a antrojoje pusėje žemaitijoje beveik neužrašoma pasakų kuriose

64

būtų eiliuotų ir pateikėjų dainuojamų intarpų dėl to linkstama manyti kad šiam regionui intarpai nebūdingi (grigas 1983 37) vis dėlto XiX a tekstuose eiliuotų intarpų esama kartais jie neišskirti grafiškai bet lengvai atkuriamas eiliavimas rodo kad pasakojant šie teksto fragmentai turėjo būti bent išskiriami intonacijomis M davainio-silvestraičio vertimuose į lenkų kalbą visi eiliavimu pasižymintys fragmentai pateikiami ir originalo kalba Be to dauguma tokių fragmentų panašūs į analogiškus aukštaičių ir dzūkų pasakų dainuojamus intarpus deja aptariamų žemaičių pasakų rinkėjai niekur nenurodė ar eiliuoti fragmentai buvo dainuojami ar sakomi Pateikiame XiX a žemaičių tekstuose esančius ryškiausius eiliuotus fragmentus (remdamiesi analogijomis kai kuriuos fragmentus sueiliavome)

norintis išsigelbėti berniukas taip kreipiasi į paukščius

ndash Gervinėli žąsinėliMesk man po plunksnelę ndash Ir aš lėksiu drauge

dsPž 1 32

devynių brolių sesuo vyksta pas brolius ir kreipiasi į savo kumelę

ndash Kur tawa diewin žirgajTynai mana diewin brolej

Laikoma raganos tarnaite sesuo gano brolių arklius ir verkia Brolis klausia

ndash Ar cze litus lije Ar cze rasa kranta

sesuo atsako

ndash Nej cze litus lije Nej cze rasa kranta ndash Jūsų sesula gailyj werkie

kPBL nr 48

devynių brolių sesuo sėdi medyje kurį graužia devyngalvis Ji prašo paukščių kad apie tai praneštų broliams varna nuskridusi tik sukranksi

ndash Kran kran kažes šūds Kran kran kiaulės šūds

nuskridusi gegutė kukuoja

ndash Kukū devyni broleliai Dešimta sejelė Balnokite žirgus kukū Provykite strielbas kukū Lakinkite kurtus kukū

sesuo girdi brolius atjojant

Miškas dunda pušis braška ndash Ar ne mano broliai atjoja

dsPž 3 249

65

Lapė neša vištą o ta šaukia

ndash Katin katin gelbėk mane ndash Neša mane per aukštus kalnus Per žalias girias

katinas groja prie lapės urvo Šešta pati šešta pati Su penketu vaikų

džt nr 462

vėliau užrašytuose žemaičių pasakų variantuose eiliuotų ir net rečitatyvu ta-riamų intarpų taip pat retkarčiais pasitaiko šio poetikos elemento nykimą galima stebėti ir aukštaičių bei dzūkų pasakose kartais intarpai tik deklamuojami kartais jie sutrumpėja keičiami neeiliuotais stabilios formos sakiniais pagaliau dainuo-jami personažų monologai ar dialogai laisvai atpasakojami dėl to galima manyti kad eiliuoti intarpai kaip ir kiti archajiški folkloro požymiai žemaičiuose nyko anksčiau

Išvados

XiX a ir XX a pradžioje žemaičiuose užrašytos pasakos yra neatskiriama lie-tuvių nacionalinės pasakų tradicijos dalis Beveik visi tuo laikotarpiu žemaitijoje surinkti variantai priklauso tiems patiems kūrinių tipams kuriems priskirti ir kitų Lietuvos regionų pasakų tekstai daugumos variantų siužetai darnūs užrašytojai sugebėjo užfiksuoti autentiškus pasakų kalbos ir stiliaus ypatumus dalis tekstų užrašyta rašto kalba

esama regioninių repertuaro skirtumų 1) kai kurių pasakų apie gyvūnus ir ste-buklinių pasakų siužetų tuo laikotarpiu ir vėliau čia neužfiksuota 2) XX a išpo-puliarintų stebuklinių pasakų XiX a užrašyta vos po vieną kitą variantą o vėliau aptikti jau iš knygų ir kitokių šaltinių išmokti netobuli atpasakojimai

tekstuose pasitaiko kitų Lietuvos regionų pasakose nesančių epizodų ir detalių savitų elementų atsirado dėl įvairių priežasčių 1) dalį pasakų netobulai prisiminė asmenys kurie rašė iš atminties 2) dalyje stebuklinių pasakų variantų vartojami buitinių pasakų epizodai ir improvizacijos 3) pateikėjai stengėsi praturtinti kū-rinius kitų tautų pasakų fragmentais užfiksuotas ir ištisas greičiausiai iš svetur perimtas kūrinys

XiX a užrašytuose tekstuose pasitaiko eiliuotų intarpų kurie labai reti vėly-vuose žemaičių pasakų variantuose

analizuotų pasakų ypatumai leidžia teigti jog pasakų sekimo tradicijos poky-čiai žemaitijoje vyko pirmiau negu aukštaitijoje ko gero tai ypač lėmė kitokios žmonių gyvenimo sąlygos (čia gerokai anksčiau į vienkiemius išskirstyti kaimai) ir artimesni kontaktai su vakarų kaimynais

66

ŠalTiNiai

BLM ndash a Baranowski Litauische Mundarten Bd 1 Texte Leipzig 1920 BsLP ndash Lietuviškos pasakos t 1ndash2 surinko Jonas Basanavičius shenandoah Pa 1898ndash1902 BsLPĮ ndash Lietuviškos pasakos įvairios kn 2 surinko Jonas Basanavičius parengė kostas alek-

synas įvadą parašė Leonardas sauka paaiškinimai kosto aleksyno Leonardo saukos (Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka t 2) vilnius 1995

dsP ndash [M davainio-silvestraičio rankraštis ndash lietuvių pasakų vertimai į lenkų kalbą] Lietuvos valstybės istorijos archyvas fondas 1135 aprašas 10 nr 179

dsPso ndash Pasakos Sakmės Oracijos surinko Mečislovas davainis-silvestraitis paruošė Bronisla-va kerbelytė ir klimas viščinis vilnius 1973

dsPž ndash Podania żmujdskie cz 1ndash2 zebrał i dosłownie spolsczył Mieczysław dowojna-sylwestro-wicz Warszawa 1894

dsPž 3 ndash [M davainio-silvestraičio rinkinio Podania żmujdskie 3 t spaudai parengtas rankraštis lenkų kalba] Lietuvos valstybės istorijos archyvas fondas 1135 aprašas 10 nr 175

džt ndash simonas daukantas Žemaičių tautosaka t 2 Pasakos Patarlės Mįslės parengė kostas aleksynas kazys grigas Leonardas sauka vilnius 1984

kPBL ndash J karłowicz Podania i bajki ludowe zebrane na Litwie in Zbioacuter wiadomości do antro-połogii krajowej t 11ndash12 krakoacutew 1887

LMd ndash Lietuvių mokslo draugijos rankraščiai Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyne

LPtk ndash Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogo kartoteka (sudarytoja Bronislava kerbelytė)

Lrš ndash Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės parengė Bronislava kerbelytė vilnius 1981

ouv ndash Ungarische Volksmarchen herausgegeben von prof dr gyula ortutay Budapest 1961 ra ndash Eigulio pasakos parengė Bronislava kerbelytė ir Birutė vanagienė kn Rietavo apylin-

kės parengė vytautas Būda [ir kt] kaunas 1992 p 477ndash525 schPP ndash Pasakos apie paukščius Žemaitische Tierfabeln herausgegeben von H scheu und a kur-

schat Heidelberg 1912

Literatūra

grigas kazys 1983 simonas daukantas ir lietuvių tautosaka kn simonas daukantas Žemaičių tautosaka t 1 parengė vytautas Jurgutis ir Bronė kazlauskienė vilnius p 11ndash42

kerbelytė Bronislava 1973 Mečislovas davainis-silvestraitis tautosakininkas kn Pasakos Sak-mės Oracijos surinko Mečislovas davainis-silvestraitis paruošė Bronislava kerbelytė ir klimas viščinis vilnius p 5ndash39

kerbelytė Bronislava 1976 raseinių apylinkių pasakų raidos tendencijos LTSR MA darbai a se-rija t 4 (57) p 127ndash135

kerbelytė Bronislava 1999 Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas t 1 Pasakos apie gyvūnus Pasakėčios Stebuklinės pasakos vilnius

kerbelytė Bronislava 2001 Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas t 2 Pasakos-legen-dos Parabolės Novelinės pasakos Pasakos apie kvailą velnią Buitinės pasakos Melų pasakos Formulinės pasakos Pasakos be galo vilnius

kerbelytė Bronislava 2002 Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas t 3 Etiologinės sak-mės Mitologinės sakmės Padavimai Legendos vilnius

67

THE SAMOGITIAN FOLKTALES IN THE 19th CENTURYAND IN THE BEGINNING OF THE 20th CENTURY

BronisLava kerBeLYtė

Summary

the regional peculiarities of the old folktale variants recorded in samogitia (Žemaitija) are discussed in the article the article is based on 599 texts but main attention is paid to the 282 variants of magic tales all samogitian variants belong to the same folktale types to which variants from other Lithuanian regions are ascribed However some types of animal and magic tales are not represented in samogitia the majority of variants have been recorded carefully and the authentic language of folktales is reflected in them some variants characterized by literary language have been written down by educated persons from their own memory some fragments and details found in samogitian folktales are not represented in analogous variants from other regions some of them have been improvised by the collectors some are fragments of jokes included into the magic tales and some have been adopted from foreign tales Poetical insertions (in verse) are mainly found in the texts from the 19th century being very rare in the samogitian variants recorded later it is concluded that the peculiarities of the texts appeared because the process of weakening of folktale tradition in samogitia began earlier than in the eastern Lithuanian regions

gauta 2007-11-09

68

NŪDIENOS ŽEMAIČIŲ SAKMĖTARP ANEKDOTO IR SIAUBO ISTORIJOS

Lina BūgienėLietuvių literatūros ir tautosakos institutas

s t r a i p s n i o o b j e k t a s ndash pasakojamoji tautosaka 2004ndash2007 m užrašyta salantų viekšnių židikų ir Ylakių apylinkėse vykusių Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tautosakos ekspedicijų metu1

d a r b o t i k s l a s ndash nustatyti naujausius tradicinių folklorinių naratyvų vadinamųjų mitologinių sakmių pokyčius ir raidos tendencijas bei apibrėžti besikristalizuojantį naują pasakojamosios tautosakos žanrą ndash antisakmę

ty r i m o m e t o d a i ndash aprašomasis interpretacinis ir pateikimo analizė2ž o d ž i a i r a k t a i lietuvių tautosaka liaudies pasakojimas sakmė antisakmė tradi-

cija memoratas pateikimas pateikėjas

Įvadinės pastabos

vis didesnę pastaruoju metu folkloro ekspedicijose užrašomos pasakojamosios tautosakos dalį sudaro gana savotiški naratyvai iš pažiūros turintys bent keleto tradicinių folkloro žanrų požymių paprastai pradedami sekti kaip klasikinės mito-loginės sakmės šie pasakojimai netrukus išvirsta nelyginant savo priešybe darosi vis panašesni į anekdotus ar tam tikras siaubo istorijas o neretai užbaigiami dar ir savotiškais pamoralizavimais ar pagraudenimais skirtais paaiškinti populiarių liaudies tikėjimų nepagrįstumą žalingumą ir pan tokio pobūdžio pasakojimų labai gausu jie sekami gyvai ir gana noriai dažnai ndash paties pateikėjo iniciatyva o ne už-rašinėtojo prašymu tuo tarpu tradicinių mitologinių sakmių ndash apie kaukus laumes vaiduoklius numirėlius velnius ir pan ndash nors irgi dar iki šiol prisimenama ir įsten-giama pasekti bet jų kaskart vis mažėja dažnai pateikėjai jas pasakoja nenoriai apeliuodami į vyresniųjų dabar jau mirusių kart patirtį ir pasakojimus sykiu vis

1 straipsnio autorė nuoširdžiai dėkoja visiems šių ekspedicijų dalyviams maloniai leidusiems pasinaudoti jų užrašyta medžiaga ir pasidalijusiems savo įspūdžiais bei pastebėjimais apie žemaičių pasakotojus

2 Pateikimo analizė (angl performer-centered study) ndash liaudies pasakojimų tyrėjos Lindos deacutegh ištobulintas metodas pagrįstas dideliu dėmesiu pasakojimų pateikimui jų pateikėjams ir bendruome-nėms kuriose tie pasakojimai gyvuoja ir plinta (žr deacutegh 1995)

ŽEMAIČIŲ FOLKLORO TYRIMAIISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

69

labiau bandoma net ir tokius senolių pasakojimus savaip permąstyti pakomentuoti remiantis sava išmintimi bei žiniomis pateikti savą racionalistinį sakmės siuže-to ar kai kurių įvykių paaiškinimą Labai smarkiai nyksta ir ankstesnių tyrinėtojų įvardytas neva pamatinis tradicinės mitologinės sakmės bruožas ndash pasakotojo tikė-jimas pasakojamų įvykių tikrumu (plačiau žr Būgienė 2003 110) šis kriterijus dar galioja tiktai kai kuriems memoratams ndash t y tais atvejais kai pasakojama istorija grindžiama asmenine ar iš pirmų lūpų girdėta labai artimo žmogaus patirtimi o kai perpasakojama kokia nors iš vyresnės kartos paveldėta sakmė dažniausiai už-rašinėtojas būna priverstas tenkintis bdquoišvargtuldquo žodiniu jos kevalu vargais negalais atmintyje atkrapštytu siužetu o jau apie kokį nors tradicinei sakmei būdingą deko-rą ndash įspūdingą šiurpą keliantį įtaigumą ndash nėra ko nė kalbėti

kyla klausimas kas būdingiausia tokiems naujoviškiems sakmių tipo pasakoji-mams ar tai ndash visiškai naujas darinys ar tiesiog populiarėjanti tradicinio liaudies pasakojimo forma gyvavusi nuo seniausių laikų kaip ir pati tradicinė mitologinė sakmė ar čia turime reikalą tik su sakmės žanro atmaina o gal jau galime kalbėti apie besirandantį naują žanrą tada kaip šį žanrą derėtų pavadinti Į šiuos ir kitus klausimus bandysime ieškoti atsakymo žvelgdami į naujausius pastarųjų metų že-maitijoje vykusių ekspedicijų užrašytus tekstus

Tradiciniai sakmių siužetai ndash primirštos senienos ar įkvėpimo šaltinis

ekspedicijų metu bendraujant su žemaitijos žmonėmis pastebėta jog toli gražu ne visi tradicinių mitologinių sakmių siužetai šiame krašte bent apylygiai žinomi ir mėgstami pasakoti nors daugelis pateikėjų vis padejuoja kad šiais laikais senųjų mitinių personažų ndash velnių laumių kaukų ndash jau nebelikę esą žemė pašventinta žmonės jais nebetikį ir pan vis dėlto kai kurios teminės sakmių grupės atrodo gajesnės išlieka ilgiau ir turi daugiau įvairių interpretacijų už kitas tarkim iš sak-mių apie laumes žemaitijoje (kaip ir apskritai Lietuvoje) bene gyvybingiausias ir populiariausias yra siužetas apie laumių globojamą ir apdovanojamą netyčia pa-laukėje pamirštą vargingos moters kūdikį o žiauriai nuskriaudžiamą ndash tyčia pa-liktą turtuolės vaiką (BLPk 3691 bdquoLaumės ir kūdikisldquo plg kerbelytė 2002 167) šiemet židikų apylinkėse irgi pavyko užfiksuoti ne vieną tokios sakmės variantą kartais ndash net su itin archajiškais dainuojamaisiais intarpais antai puikios pateikė-jos Cecilijos girtienės (g 1920) sekamoje sakmėje laumės taip čiūčiuoja vaikelį bdquočiūčiulėl užmirštulėl čiūčiulėl užmirštulėlldquo (LtrF md 1958) kitos pasakoto-jos ndash valerijos Milvydienės (g 1926) iš Ylakių seniūnijos skliaustės kaimo ndash lūpose tema apie laumių sūpuojamus vaikus plėtojama jau kiek kitaip pasak jos laumės į aukles eidavusios pačios pas žmones įsiprašydavusios juk reikėdavę joms ką nors veikti ndash bdquobe darba negal būtėldquo (LtrF cd 1739) toliau moteris svarsto kad jos tikriausiai ir savų vaikų turėjusios nes bdquokėtāp būt išnykusiasldquo (LtrF cd 17321) taigi akivaizdu kad talentingiems pasakotojams itin maga savaip perkurti jiems žinomus tradicinius pasakojimus priduriant savų varijavimų ar pamąstymų Bet tai įmanoma tik tada jei pasakojimo tema žmogui tebeatrodo įdomi aktuali kitaip

70

pasakojimas paprasčiausiai pamirštamas arba ndash geriausiu atveju ndash atmintyje išsau-gomas vien iš pagarbos tam asmeniui iš kurio jis kadaise girdėtas antai kone visą įdomios pasakotojos zitos ubienės (g 1936) iš židikų seniūnijos ukrinų miestelio senosios tautosakos repertuarą sudaro jos bdquobabūnelėsldquo pasakojimai Pasak su šia moterimi bendravusios tautosakos rinkėjos irenos žilienės pateikėja vis pabrėž-davusi esą taip bdquobabūnelė sakėldquo bdquokaip čia ta babūnelė sakėldquo ir pan užrašinėtojai susidaręs įspūdis kad savo pasakojamas istorijas moteris laikanti bdquobabūnelėsldquo laikų dalyku pati tartum likdama nuo viso to nuošalyje jos gyvenime to jau nebuvę bdquoBa-būnelėsldquo pasakotas sakmes prisimena labai gerai bet kai apie tai kalba apimdavo jausmas kad ji ne pasakoja o perpasakoja kažkieno žodžius Ji vertina tuos teks-tus tą informaciją prideda savo pamąstymus apie tai tiki ar ne kodėl taip buvo o dabar nėraldquo ndash apibendrina toliau i žilienė3 ši pastaba gana tiksliai nusako tipišką dabartinę senųjų mitologinių sakmių sekėjų situaciją ir labai dažną jų požiūrį su kuriuo tolydžio tenka susidurti sakmes užrašinėjant4

iš kitų tradicinių sakmių siužetų žemaitijoje dar labai populiarūs įvairiausių žan-rų požymių įgyjantys naratyvai apie užkeiktus (užkastus degančius) pinigus ir ban-dymus juos iškasti (dažniausiai pasitaikantis pasakotojų komentaras bdquoJē nier žadie-ta neėškasildquo ndash LtrF md 19541) taip pat ndash ne tiktai mitine bet neretai ndash ir socialine tematika pasižymintys tekstai apie aitvarus ndash kaukus (bdquokėtkąrt būdava kažėkuoks kauks Juk saka baguotam vels ir i košė teršldquo ndash LtrF md 19555) teisybė pasta-rųjų dviejų grupių siužetus irgi linkstama racionalizuoti ar kitaip sumoderninti

dar viena ypač mėgstama sakmiškų žemaičių naratyvų grupė ndash pasakojimai apie nekrikštytas bdquodūšelesldquo prašančias krikšto (vis priduriant savotiškas instrukcijas kaip tokiais atvejais derėję elgtis pvz bdquoreikėjo paklausti kuom nori būti ndash Jone-liu ar onele ta dūšelė atsakydavo reikėjo vesti prie vandens ir kryžiškai užmest vandens ltgt tada atstojaldquo bei patikinant neva bdquoseniau visi mokėjo krikštytldquo ndash LtrF md 1985) Prie šių pasakojimų šliejasi ir itin gausiai užrašytos sakmės ndash tiek tradiciniai siužetai tiek asmenine patirtimi grįsti memoratai ndash apie žmonių matytas vaikščiojančias švieseles ndash bdquožiburėliusldquo Jie taip pat dažniausiai laikyti nekrikštytomis vėlėmis arba tiesiog ndash vaiduokliais tvirtinama neva dažniausiai pasirodydavę prie kapų senkapių ir pan aišku ir vėl neapsieinama be savotiš-kų racionalizacijų teigiama esą bdquoiš kapo išėjęs fosforasldquo (LtrF md 1851) o pakelėje pasirodęs ir vėl pradingęs vaiduoklis galėjo būti bdquokokios dujos metanoldquo (LtrF md 1961) ir pan šiaip ar taip tokių švieselių patys matę tvirtina daugelis žemaičių pateikėjų jų pasirodymus dažniausiai siedami ne tik su kapinėmis bet ir su drėgnomis šaltiniuotomis rūdingomis vietomis apskritai su vandeniu antai

3 Cituojama iš LLti tautosakos archyvo skyriaus darbuotojos i žilienės komentarų ataskaitai apie židikų ekspedicijoje 2007 m surinktą tautosaką ir geriausius jos pateikėjus

4 apskritai kartais atrodo jog tradicinės tautosakos tekstai šiandien žmonių atmintyje saugomi lyg tam tikras prisiminimas apie brangius jau į nebūtį išėjusius artimuosius antai minėtoji C girtie-nė sekdama pasakas bei sakmes irgi nesyk pabrėždavo kad visa tai bdquobabutelėldquo pasakodavusi (pvz bdquoBabutelė lioub pasakuos vuo mas vakalē klausydavuomldquo) o keletą vargiai beprisimintų dainų ji skrupulingai ndash tarsi brangius suvenyrus ndash suskirstė įvardydama kieno jos buvusios bdquobočelioldquo ma-mos brolio ir pan tas pat būdinga ir kitiems žemaičių pasakotojams bei dainininkams

71

minėtosios v Milvydienės tikinimu bdquougnelėsldquo paprastai pasirodydavusios rudens ir pavasario vakarais ndash per polaidžius (LtrF cd 17314) arba kitas liudijimas bdquoBuvo kaimynystėj šaltiniai su rūdim nu tai ten po tuos anapolės laukus vaikš-čiodavo žiburėliai tokie sako kaip pūslė viduj šviečia ltgt Jie galėdavo ir vidun įeiti pasisukinėdavo ir išeidavoldquo (LtrF md 1985) itin originalus pasakojimas užrašytas šių metų ekspedicijoje Ylakių seniūnijos strėliškių kaime iš onos Luko-šiūtės (g 1930) Moteris sakė sykį pati mačiusi kaip visų šventųjų vakarą iš neto-liese esančių maro kapelių pasikėlę penki žiburėliai bdquokiuzi kiuzildquo atėję prie trobos susėdę ant bdquotrepiųldquo ir ėmę čyruoti bdquočyru čyru čyru čyru o aš bėjauldquo ndash prisi-pažįsta pateikėja taip pačyravę žiburėliai paskui vėl grįžę į tuos pačius kapelius (LtrF cd 1775) išgirdus šitokią gerai žinomo mitinio vaizdinio traktuotę darosi akivaizdu kad tradicinės sakmės ar kadaise galbūt girdėti kažkieno pasakojimai individualios vaizduotės (ar mitinės sąmonės) kūrybingai transformuoti gali būti puikiu įkvėpimo šaltiniu rastis naujiems folkloro kūriniams nors ir maža ką ben-dra beturintiems su visuotinai paplitusiais ir daugelį kartų fiksuotais siužetais

bdquoMistikai transcendentalistaildquo ir šiuolaikinės sakmės

toliau aptariant dabartines žemaitiškų sakmių raidos tendencijas ir jų užra-šinėjimo subtilumus neišvengiamai tenka konstatuoti kad esama ypač aktyviai įvairiausiais mistiniais maginiais ir apskritai antgamtiniais reiškiniais ar potyriais besidominčių tartum specialiai šiai sričiai angažuotų pateikėjų tokie žmonės tar-si pasižymi savotiška pagava ar ypatingu smalsumu atrodo kad jie nelyginant kokie lokatoriai vis gaudo įvairius anapusybės signalus kartais neįprastų požymių įžvelgdami net ir kasdieniškuose dalykuose nors kartais tokius asmenis būna ne-lengva prisikalbinti kad papasakotų ką per ilgą laiką yra sukaupę (mat pasitaiko jog ne sykį kritiškai nusiteikusių aplinkinių išjuokti ar bendruomenėje nevertina-mi jie pasidarė nepatiklūs ir atsargūs) tačiau nepasotinamo smalsumo ir aistros visokiems keistiems reiškiniams akinami šie pasakotojai kantresniam klausyto-jui ndash tegu ir pirmąsyk matomam ndash paprastai vis dėlto atsiskleidžia žinoma sakmių gyvavimo ir raidos bendruomenėje tyrėja vengrų kilmės amerikos folkloristė Linda deacutegh tokio psichologinio tipo pasakotojus vadina bdquomistikais transcenden-talistaisldquo ir laiko juos svarbiausia sakmių sklaidos ir gyvavimo visuomenėje ašimi (deacutegh 1995 293ndash294 dar žr deacutegh amp vaacutezsonyi 1976) kalbėdama apie vieną itin ryškią jos sutiktą tokią pateikėją vidutinio amžiaus vengrę imigrantę idą Bodą mokslininkė pažymi kad ši moteris tvirtai tikėjusi mistiniais dalykais ir apie juos nemažai galėdavusi papasakoti Ji aistringai domėjusis paslaptingomis galiomis valdančiomis žmogaus gyvenimą ir mirtį likimu ir nuolatos pasitaikančiais su-sidūrimais su mirusiaisiais vis dėlto pirminė tokio visą gyvenimą jos puoselėto intereso priežastis buvę keletas antgamtinių sunkiai paaiškinamų išgyvenimų ku-riuos šiai moteriai tekę patirti dar vaikystėje ir jaunystėje Pradėdama ar baigdama kurią nors istoriją iš savo sukaupto gausaus pasakojimų apie aiškiaregystę pra-našingus sapnus įvairiausius vaiduoklius piktąsias dvasias burtus nužiūrėjimus

72

ar pan repertuaro ji vis mėgdavusi pasvarstyti teisybė tai ar ne ir tikėdavusis klausytojų reakcijos ar kokio nors atsako ndash tegu ir skeptiško (deacutegh 1995 300ndash301) Pasak L deacutegh nors didelės dalies ponios Bodos sakmių ir tikėjimų repertuaro šaknys glūdėjusios archajiškoje jos gimtojo vengrijos kaimo kultūrinėje aplinkoje tačiau greta klasikinių daugeliui europos tautų žinomų mitinių temų ši moteris buvo paveldėjusi ir tam tikrą ypatingą jautrumą ar pagavumą neapsiribojantį siau-ra kultūrine aplinka o puikiausiai derantį įvairiausiomis socialinėmis sąlygomis Juk aiškiaregystė dvasių pasirodymai nuojautos ir sapnai tebėra įdomūs ir šiuolai-kiniam pramoninio miesto gyventojui tad tokie ponios Bodos interesai rado puikią dirvą prigyti ir jai persikėlus gyventi į Jav (ten pat 302)

kaip rodo patirtis bent po vieną kitą tokio tipo asmenį sakmių užrašinėtojams pasiseka sutikti beveik kiekvienoje ekspedicijoje taigi žemaičiai šiuo atžvilgiu ndash ne išimtis 2007 m vasarą židikų apylinkėse be daugelio kitų įdomių žmonių pavyko pabendrauti su Bronislava vyšniauskiene (g 1934) gyvenančia Lūšėje sunkiai pri-prašyta ką nors papasakoti ir ilgai atsikalbinėjusi neva dėl bdquoprastos galvosldquo nieko neatsimenanti ši moteris galų gale ryžosi apsakyti vieną keistą nuotykį patirtą dar ankstyvoje jaunystėje taigi išgirdome įtaigią sakmę ndash memoratą apie tai kaip bū-dama kokių 15ndash16 metų mergaitė ir sugrįžusi vėlai vakare iš šokių ji išvydusi iš tro-bos išbėgantį margą šunį (tai buvę pakasti pinigai ndash vaiduoklis bdquokad būč ožbraukos tam šuniou būt pėnėgā pasėpylėnldquo ndash LtrF md 19538) toliau B vyšniauskienė jau drąsiau pasakojo apie visokiais pavidalais besivaidenančius pažįstamų ar arti-mųjų susapnuotus pakastus pinigus kitus atvejus kai jai dar kas nors pasivaidenę apie būrimus apsėdimus nužiūrėjimus mirusiųjų pasirodymus ir pan (LtrF md 19539ndash59) klausantis buvo akivaizdu kad visokie antgamtiniai sunkiai paaiški-nami dalykai šią moterį irgi domina nuo pat jaunystės kad ne vieną panašų išgyve-nimą ir jai pačiai tekę patirti nors ir vadindama juos bdquobaikomisldquo bdquoanekdotaisldquo ji aiškiai į tokius dalykus žiūrėjo rimtai visai kaip minėtoji L deacutegh aprašyta patei-kėja B vyšniauskienė pasakodama irgi vis pasvarstydavo ar kokia nors istorija ga-linti būti teisybė ar ne ir buvo linkusi griežtai atskirti tai kas jos nuomone ndash tiesa nuo abejotinų dalykų Ypač įtaigiai ji sekė istoriją apie piktosios dvasios apsėstą mažą mergaitę (bdquomergelė bovosė sučerietaldquo) kurią kasnakt kamuodavę kol visai nukankinę (bdquotik naktėis dvylika visumet ana šauk bdquoJau atein ateinldquo o kėtė nieka nemataldquo ndash LtrF md 19546) tokio šiurpaus mistinį siaubą keliančio pasakojimo pabaigoje priduriamas tradicine morale grįstas paaiškinimas neva mergaitės tėvas pats buvęs kaltas ndash nesumokėjęs pinigų už rygoje skolon įsigytus batelius užtat jo dukterį ir bdquosučerėjęldquo toliau sekama jau visai šiuolaikiška istorija apie tai kad netgi saugumiečiai mėginę naktį to apsėdusiojo patykoti ir nušauti bet šautuvas lūžęs per pusę tik kažin kokie burtininkai paskui atbūrę bdquovėsuokius kelmus ten anėi dėrbldquo (LtrF md 19547) šiuo atveju puikiai galima įsitikinti kaip sklandžiai tradici-nės mitologinės sakmės siužetas apie piktųjų dvasių apsėdimus (plg BLPk 3368 3512) pereina į vadinamąją šiuolaikinę miesto sakmę B vyšniauskienė neigiamai žiūri ir į tokias jaunimo pramogas kaip dvasių kvietimai ar spiritizmas ji sakėsi ir dukterį už tai barusi Mat jos įsitikinimu dvasių būna dvejopų bdquotuos geruosias

73

neprišauksi tik bloguosias ndash anuos pavėršiuj yrldquo o prisišaukus blogąsias galima nukentėti ndash bdquopridarys zbėtkųldquo (LtrF md 19549) apskritai bet koks šaipymasis iš anapusybės šiai moteriai nėra priimtinas tai iliustruojama kad ir tradiciškai jos traktuojama sakme apie vieną pokštininką kuris eidamas pro kapines pasakęs nu-mirėliui bdquokuo čia goli einam pasišuoktėldquo anot pasakotojos jį taip pradėję šokint kad ir plaučius reikėję pamest (LtrF md 19558 plg BLPk 3532)

klausantis B vyšniauskienės pasakojimų susidarė įspūdis kad ji kaip ir dau-gelis talentingų smalsių lakia vaizduote apdovanotų ir pastabių pasakotojų yra linkusi liaudies tradicijoje įsišaknijusius pasakojimus perkurti ndash kad ir nesąmonin-gai priartinti juos prie savo gyvenimo rasti jiems kokią nors vietą savoje patirtyje ankstesnių kartų pasaulėžiūra ir folklorinės tradicijos įamžinta išmintis tokiems žmonėms toli gražu nėra vien nereikalingas balastas ar tegu ir pagarbiai saugoma seniena Priešingai sakmiški mitiniu šiurpu alsuojantys dažniausiai pačių patirti išgyvenimai šiems pasakotojams yra savastis ndash dažnai jie net nesugebėtų nurody-ti iš ko ir kaip juos perėmę išmokę ar girdėję tokios istorijos randasi ir žodinį pavidalą įgyja natūraliai spontaniškai ndash perteikiant savą įspūdį o ne kelintąsyk pakartojant svetimus pasakojimus tokių naratyvų ndash paprastai memoratų ndash ryšys su tradicija nebūtinai akivaizdus dažnai jis netiesioginis ar užslėptas glūdintis kolek-tyvinėje pasaulėžiūroje perleistoje per individualios patirties ir vaizduotės prizmę

Racionalūs pokštininkai ir anekdotais virstančios sakmės

tačiau toli gražu ne visų pasakotojų į sakmes ir populiariuosius jų siužetus žiū-rima vienodai nemažą dalį ekspedicijose kalbintų žmonių sudarė itin kritiškai to-kių dalykų atžvilgiu nusiteikę asmenys kurie arba išvis atsisakydavo kalbėti apie tokias senovines bdquonesąmonesldquo arba kategoriškai gindavosi nieko apie tai nežiną neprisimeną ir nenorį žinoti arba imdavo pasakoti savotiškus anekdotus tradicinių sakmių temomis kaip tik šis sakmės virsmas anekdotu ir atrodytų pats įdomiausias pasakojamosios tautosakos tyrėjui

kaip jau sakėme bdquomistikams transcendentalistamsldquo sakmių pasakojami dalykai anaiptol neatrodo juokingi priešingai ndash jiems visa tai yra labai rimta ar net grėsmin-ga antai minėtoji B vyšniauskienė net ir pasekusi vieną anekdotu lengvai galintį virsti (ir dažnai virstantį) siužetą ndash apie karstą sunkvežimio kėbule į kurį nuo lietaus pasislėpti įlindęs žmogus vėliau netikėtai išlenda mirtinai pergąsdindamas kitas dvi pakeleives (LtrF md 19545) ndash jo pabaigoje tiktai nuoširdžiai išsakė pa-sipiktinimą tokiais netikusiais pokštais ir užjautė vargšes moteris kurios iš baimės šokdamos per kėbulo kraštus net kojas susilaužiusios tuo tarpu skeptiškai racio-nalistiškai ar gana kritiškai sakmių atžvilgiu nusiteikusių pasakotojų ypač linkusių pajuokauti ir palinksminti klausytojus lūpose tokie siužetai lengvai virsta anekdo-tais skirtais pašiepti lengvatikius ar tiesiog šiaip smagiai laikui praleisti

Įdomu kad tokie racionalūs pokštautojai dažniausiai būna vyrai pateikėjai (tuo tarpu mistika sapnai ir paslaptingi reiškiniai dažniau ndash moterų sritis nors jokios griežtos statistikos suprantama šiuo atžvilgiu pateikti neįmanoma) dar įdomiau

74

kad abu minėtieji požiūriai neretai kuo puikiausiai dera neblogai papildydami vie-nas kitą antai minėtame darbe L deacutegh kalbėdama apie savo pateikėjus nurodo jog aistringosios bdquomistikėsldquo ponios idos vyras steversquoas Boda buvęs visiška žmo-nos priešingybė ndash tipiškas bdquoracionalistasldquo ir anekdotų kūrėjas taip pat talentingas jų pasakotojas tolydžio šaipydavęsis iš žmonos bei egzaltuotų jos draugių (deacutegh 1995 293ndash300) Pasak mokslininkės toji sutuoktinių porelė prieš klausytojus elg-davęsi lyg aktoriai scenoje improvizuotais ginčais bei replikomis skatindami au-ditorijos susidomėjimą ir teikdami įkvėpimo vienas kitam tokį tarpusavio santykį folkloristė netgi apibūdina kaip savotišką simbiozę ir konstatuoja kad anekdotai ir sakmės ne tiktai kuo puikiausiai sugyvena po vienu stogu bet net sudaro vieni kitiems būtinas gyvavimo sąlygas (ten pat 293)

keletą gana panašių nors ir ne visai tapačių atvejų pasitaikė aptikti ir užrašinė-jant tautosaką žemaičiuose Ypač atmintin įstrigo 2006 m viekšniuose kalbinta bro-lio ir sesers pora ndash Jonas Beržanskis (g 1919) ir zuzana Beržanskytė (g 1924) ndash abu puikūs pasakotojai ir nepaprastai įdomios asmenybės nors ir gana skirtingi tarp sa-vęs nė vieno jų nepavadintum bdquomistinėsldquo pasaulėžiūros atstovu minėtą ja L deacutegh apibrėžta prasme tačiau z Beržanskytės pasakojimuose nepalyginti daugiau buvo justi graudulio juoko pro ašaras savotiškos melancholijos nuojautų ir pranašingų ženklų ši tremtį patyrusi moteris nemažai ir nepaprastai įdomiai autentiškai ir įtaigiai pasakojo apie vežimą į sibirą buitį ir būtį vagonuose gyvenimą tremty-je kalbėjo apie visokius būrimus (pasak jos vokiečių laikais jaunimas bdquosukdavo lėkštelęldquo toji lėkštelė ir parodžiusi kad veš į sibirą o tremtiniai ir vagone būrę su lėkštele ndash LtrF md 13721 23ndash24) apie mirusiųjų pasirodymus sapnuose ir jų pra-šymus sapnų pranašystes (LtrF md 13533ndash35) pasakė ir keletą gana tradiciškų sakmių apie būrimus baidymus nužiūrėjimus ir pan tuo tarpu jos brolis J Beržans-kis ndash tikras gyvenimiškos išminties ir liaudiško sąmojo lobynas ndash klausiamas apie panašius mitinius ar mistinius dalykus tiktai ranka numojo užtat iš jo išgirdome nemažai originalių folklorizuotų istorijų anekdotų visokių juokingų nutikimų apie senatvėje į tikėjimą bdquoatsivertusįldquo smetonos laikų policininką (LtrF md 13730) apie klebono liokajaus pavogtus ir paslėptus pinigus už kuriuos vėliau pradėtas sta-tyti viekšnių malūnas (LtrF md 13736) apie nesėkmingus bandymus išsirinkti žmoną ir visokius vedybinius išskaičiavimus (bdquopalikau senvaikiuldquo ndash šypsodamasis pridūrė ndash LtrF md 13742ndash45) ir t t Įsišnekėję su Beržanskiais galiausiai išgir-dome ir visą šlovingą bdquokunigaikštiškosldquo jų giminės istoriją kurią J Beržanskis turi sukaupęs ne tiktai atmintyje bet ir visokių raštų iškarpų ir nuotraukų pavidalu (dar žr ivanauskaitė 2006 257 Būgienė 2007 70) Įsiminė ir vienas labai savotiškas tiek brolio tiek sesers pasakojimų bruožas abu nevengė pakritikuoti vienas kito ir pasi-šaipyti patys iš savęs Ypač smagus ir gyvu sąmoju trykštantis buvo J Beržanskio kalbėjimas antai pasakodamas apie jaunystės šokius jis šaipėsi pats iš savęs bdquoaš ta kāp karvė ont leda tuoks šuokiejės aš tėk kamandavuot muokiejauldquo ndash LtrF md 1385b) užtat prasimanęs palaikę bdquoarmoškąldquo ir pramokęs groti tokią bdquokarvapolkęldquo (bdquotpruka tpruka tpruka tuoks gruojėmsldquo) perpus pigiau nei kiti muzikantai groda-vęs šokiuose (bdquoaš konkuravau aš ož lėtąldquo ndash LtrF md 1386)

7

Labai panašaus būdo žmogus kiek galima spręsti iš židikų seniūnijoje Lūšėje gyvenančios irenos Bukontienės (g 1936) prisiminimų turėjęs būti ir šios pateikė-jos tėvelis kazimieras šadauskis (1897ndash1980) Pasak dukters buvęs labai šviesus žmogus Lietuvos kariuomenės savanoris matęs pasaulio mokėjęs kalbų daug vis-ko žinojęs dar iš vaikystės atsimindavęs ir visokių liaudiškų pasakojimų (pateikėja pacitavo tėvelio žodžius esą jo vaikystėje tiek visko pripasakodavę apie baidymus kad paskui vaikai bijodavę laukan bdquosavo reikaloldquo išeiti įsikibdavę mamai į sijoną ir ši turėdavusi vesti ndash LtrF md 19617) tačiau nors ir daug visokių pasakojimų apie baidymus žinojęs dukters teigimu k šadauskis jų nevertinęs ir jais netikėjęs tai iliustruodama i Bukontienė vaizdžiai pasekė bent keletą iš tėvelio girdėtų tipiškų anekdotinių istorijų apie netikrus baidymus ndash vadinamųjų antisakmių (plg Būgienė 2003) tarp jų ndash pasakojimas apie žvejojant varduvoje tėvelio patirtą nuotykį naktį žvejojęs su žiburiu po kurio laiko valtelę prie kranto pritraukęs pailsėti ir išgirdęs kad ūbauja Prašvito ndash ūbauja toliau išsipjovęs gerą karklinę lazdą ir ėjęs žiūrėti susekęs ndash butelis nuskeltu kaklu įsmigęs į žemę vėjas pučia ir ūbauja (LtrF md 19618) kita istorija ndash dar įspūdingesnė

sako ir vėl meškeriojęs irgi naktį ir sako atrodo žinai kaip tamsoj ir rodosi vi-sokių baidyklių sako toks atrodo ndash sėdi kažkas nu atrodo kaip sėdi ir atrodo kaip ranką pakelia kaip galvą pasukinėja kaip kažką toks nu aš šnekinu jį nieko neatsako Latviškai šnekinu latviškai ndash nieko nesako nu sakau bdquoJei nori kalbėk o jei ne ndash gausi į skūrąldquo [Juokiasi] nieko nesako nu dar sako truputį palaukiau palaukiau jau gerai praaušo nu kur sako ndash kadagys toksai sako irgi vėjelis tas jį siūbuoja tokią tą šaką tokia šaka ir sako pakelia tą ndash atrodo ka ranką kilnoja o ta galūnė vėl pajudina ndash atrodo kad galvą sukinėja tai sako ir vėl nusipjoviau tokią lazdą nupėriau gerai tas visas šakas numušau kad ir kitą negąsdintų (LtrF md 19620)

galiausiai ndash jau visai anekdotinis i Bukontienės iš tėvelio girdėtas pasakojimas apie vieną tokį pramuštgalvį kuris į jaučio odą įsisiautęs baubdamas ir ragus prisi-dėjęs eidavęs baidyti moteriškių ndash velnią vaizduodavęs neapsikentę drąsesni vyrai su lazdomis pasaugoję bdquoir parein tas velnias baubčiodamsldquo kai vyrai lazdomis pradėję austi jam per kuprą

viskas ndash velnias jau nebebaubia bet gvaltu šaukia bdquoBaikit baikitldquo ltgt ir išsigando ir gerai lupti gavo ir viskas ir sako daugiau tai jau sakė ir žegnojosi ir dievo vardą šaukė kad bdquotik paleiskit mane gyvąldquo ir viskas (LtrF md 19621)

Pastaroji istorija puikiai atspindi tradicinį kaimo žmonių požiūrį kad tyčia ki-tus gąsdinti esą nedora be to ir pačiam galį blogai baigtis Bet kiek galima spręsti ir iš kitų žemaitijoje užrašytų pasakojimų tokių šmaikštuolių ndash gąsdintojų vis pa-sitaikydavę kartais taip darydavę tiesiog dėl juoko norėdami paerzinti davatkas ar pasišaipyti iš merginų (LtrF md 8411 13) pagąsdinti kaimyną (LtrF md 8626) ir t t o kartais ndash siekdami savanaudiškų tikslų pavyzdžiui atsikratyti naujo darbininko (LtrF md 20424) ir pan šiaip ar taip tikėtina kad pagrindą tokioms istorijoms rastis davė tradicinėje kaimo bendruomenėje vyravusi atmos-fera (plg virtanen 1992 225ndash226) kai tam tikromis aplinkybėmis žmogus būda-vęs tiesiog bdquoužprogramuotasldquo kokiai nors antgamtinei patirčiai o išankstiniams

76

lūkesčiams nepasitvirtinus pats iš savęs turėdavęs gardaus juoko arba tapdavęs kitų pajuokos objektu tikriausiai čia ir slypi minėtojo sakmės ir anekdoto artumo šaknys

Puiki tokio artumo iliustracija sykiu atskleidžianti ir natūralias šių anekdotinių antisakmių gyvavimo aplinkybes šiandieninėje žemaičių kaimo bendruomenėje at-rodytų esą keli iš ritinės kaimo (židikų sen) gyventojo vytauto gedvilo šią vasarą išgirsti pasakojimai Būtent išgirsti o ne įrašyti nes buvo pasakojama spontaniškai prie vaišių stalo pramogos dėlei ir pasakotojas kategoriškai neleido į jungti garso įrašymo aparatūros ndash atseit ką čia tokius niekus įrašinėsime dėl to jo pasakojimų siužetus spėta tik paskubomis užsirašyti ranka deja paskui progų ilgiau paben-drauti su šiuo sąmojingu žmogumi nepasitaikė todėl tąsyk jo papasakotos istorijos taip ir liko ryškus vien atmintyje ir sąsiuvinyje užfiksuotas prisiminimas vis dėl-to šis atvejis atrodo besąs puikus argumentas patvirtinantis vis labiau stiprėjantį įsitikinimą kad dabartinė natūraliai gyvuojanti ir smagioje draugų kompanijoje tebepasakojama žemaičių sakmė yra kaip tik tokia ndash glaustas bet gyvas ir dinamiš-kas pasakojimas pagrįstas kontrastu tarp veikėjo (arba pasakotojo kai pasakojama pirmuoju asmeniu) lūkesčių ar įspūdžių pradžioje ir galutinio rezultato sukeliančio komišką efektą (ir klausytojų juoką) taigi tokią nūdienę gyvosios tradicijos anti-sakmę galėtume apibrėžti kaip mitologinės sakmės ir anekdoto paribyje besifor-muojantį pereinamąjį žanrą pasižymintį anekdoto forma (plg kerbelytė 1994) ir mitiniu sakmišku turiniu

kad būtų aiškiau kas turima galvoje derėtų išsamiau apibūdinti vieną kitą pa-vyzdį remiantis anais konspektyviais tautosakos rinkėjos bdquolauko užrašaisldquo iš viso tąsyk spėta užfiksuoti penkis vieną po kito beriamus pasakojimus du iš jų atrodytų itin artimi anekdotams Pirmasis ndash apie tai kaip vienas girtuoklis užmigęs (kapi-nėse) vainikų krūvoje netoliese susirinkusi smagi sugėrovų kompanija jau taisėsi išgerti anas pabudęs lenda lauk ir šaukia bdquoklausykit o kur manldquo kompanija ndash į kojas o vienas iš baimės ndash bdquogatavasldquo antrasis pasakojimas ndash apie paneles vėlai vakare per pievas grįžusias iš šokių Jas baisiai išgąsdinusi ganykloje gulėjusi nak-čiai palikta karvė ndash iš baimės net peršokusios per ją vienai sijonas plyšęs iki pat juosmens ndash bdquoparlėkė vienais triusikaisldquo

dar viena v gedvilo papasakota istorija ndash klasikinis atu 1676 B tipo (bdquoMirti-nas išgąstisldquo) tekstas kareivis tvirtina nieko nebijąs esą karo metu mirusiųjų prisi-žiūrėjęs Jo paklausia ar nebijotų į kryžių vinį įkalti kareivis atsako kad nebijąs ir nueina ilgai nesulaukdami draugai eina pasižiūrėti kur jis pradingęs Pasirodo kad jis kaldamas vinį savo bdquošineliųldquo persikalęs ir iš baimės numiręs šis siužetas ndash tikrai labai gyvybingas ir populiarus ne vien Lietuvos bet ir daugelio kitų šalių žodinėje tradicijoje (valk 1998)

Likusias dvi istorijas norėtųsi perteikti kiek išsamiau nes jos itin gerai atstovauja abiem pagrindinėms šiuolaikinių sakmių raidos tendencijoms (memoratui apie mis-tinį siaubą keliančius įvykius ir anekdotui) išradingai supindamos jas į viena

toliau cituojama iš rankraštinių straipsnio autorės užrašų

77

čia man pačiam [v gedvilui ndash L B] istorija yr buvus turėjom šunį ndash kudlių o miške buvo pasikoręs pakaruoklis grįžtu namo ndash juodas kamuolys po kojom ėmiau taip klykt o tas kamuolys dukart apsisuko ir nuvarė ant Lūšės ten kudlius buvo

kaimynas iškasė kapinėse duobę į ją įkrito ožys šeimininkas atėjo norėjo tą ožį iš-traukt Įlipo pats ir neištraukia kitas kaimynas varė karves pro šalį girdi ndash šaukia bdquoJonai ateik padėk išliptldquo žmogus atėjo pasilenkė o tas pirmiausia bruka tą ožį Capt už ragų ndash ir brinkt duobėn ir gatavas

Pastaroji istorija atrodytų gimininga 2004 m salantų ekspedicijoje Laivių kai-me iš talentingo pasakotojo kazimiero Puškoriaus užrašytam pasakojimui (LtrF md 8626) pavadintam bdquokaip kaimyną išgąsdinti norėjoldquo tiktai aname tekste gąs-dinama tyčia ndash susiradus palei bdquozomatąldquo ožkos kaukolę ir kaulus Bet rezultatas vis vien toks pat ndash žmogus paralyžiuojamas ir numiršta iš baimės tad peršasi išvada jog tokie pasakojimai nors ir pramoginio pobūdžio turi ir paslėptą auklėjamąją prasmę jie netiesiogiai ragina gerai pagalvoti prieš panašiu būdu pokštaujant ir įvertinti galimas pasekmes

Vietoj išvadų

apibendrinant pastarųjų metų žemaitijos ekspedicijose surinktus pasakoja-mosios tautosakos tekstus reikėtų ypač pabrėžti jų įvairialypę prigimtį ir pobūdį galima teigti jog nuo seno pasakojamąja tradicija garsėjantys žemaičiai dar nėra užmiršę ir senųjų klasikinių tautosakos tekstų ir siužetų tais atvejais kai šių pa-sakojimų motyvai ar temos žmonėms tebėra svarbūs ir aktualūs jie permąstomi iš naujo interpretuojami ar perkuriami paverčiant juos naujais šiuolaikiškais pasa-kojimais kaip tik tokios yra dabar žemaitijoje populiarėjančios antisakmės ndash sa-votiškas anekdoto ir tradicinės mitologinės sakmės hibridas besikristalizuojantis į atskirą pasakojamojo folkloro žanrą ir nors anaiptol negalima teigti kad tradici-nių sakmių parodijos ar sakmiškų siužetų pagrindu sukurti sąmojingi pasakojimai mūsų šiame straipsnyje vadinami antisakmėmis yra visiškai naujas darinys (esama ir labai senų jų užrašymų ndash plg Būgienė 2003 116) tačiau akivaizdu kad šiandien tokie tekstai priklauso itin gyvybingai tradicijos daliai yra aktyviai kuriami bei pasakojami ir natūraliai gyvuoja bendruomenėje

ŠalTiNiai

atu ndash Hans-Joumlrg uther the types of international Folktale a Classification and Bibliography Based on the system of antti aarne and stith thompson 3 vols Folklore Fellows Communications 2004 no 284ndash286

BLPk ndash Jonas Balys Lietuvių pasakojamosios tautosakos motyvų katalogas Tautosakos darbai t ii 1936 perspausdinta Jonas Balys Raštai t iii parengė rita repšienė vilnius 2002 p 3ndash256

LtrF cd ndash Lietuvių tautosakos rankraštyno fonoteka kompaktinių plokštelių rinkiniaiLtrF md ndash Lietuvių tautosakos rankraštyno fonoteka mini diskų rinkiniai

78

Literatūra

Būgienė Lina 2003 bdquonuo tada netikiu į baidymusldquo Pasaulėžiūros lūžių atspindžiai sakmėse Tautosakos darbai [t] Xviii (XXv) p 109ndash119

Būgienė Lina 2007 Pasakojamoji tautosaka skirtingų kartų žemaičių lūpose kelios pastabos apie viekšnių apylinkių pasakojimus Tautosakos darbai [t] XXXiii p 56ndash71

deacutegh Linda 1995 narratives in society a Performer-Centered study of narration Folklore Fellows Communications no 255

deacutegh Linda amp vaacutezsonyi andrew 1976 Legend and Belief Folklore Genres ed by dan Ben-amos p 93ndash123

ivanauskaitė vita 2006 nepabaigiami folkloristų darbai žemaitijoje 2006 metų ekspedicija viekšniuose Tautosakos darbai [t] XXXii p 256ndash263

kerbelytė Bronislava 1994 anekdotų struktūros ir semantikos ypatumai Lietuvių liaudies anek-dotai parengė Bronislava kerbelytė ir Povilas krikščiūnas vilnius p 9ndash25

kerbelytė Bronislava 2002 Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas t iii Etiologinės sak-mės Mitologinės sakmės Padavimai Legendos vilnius

valk Uumllo 1998 Bravery tested in graveyard From Belief Legend to Joke Horizons of Narrative Communication XIIth Congress of the International Society for Folk Narrative Reserach (abstracts) goumlttingen

virtanen Leea 1992 Have ghosts vanished with industrialism Folklore Processed in Honour of Lauri Honko on his 60th Birthday 6th March 1992 Studia Fennica Folkloristica i p 225ndash231

THE NOWADAYS SAMOGITIAN FOLK LEGENDBETWEEN A JOKE AND A SCARY STORY

Lina Būgienė

Summary

on the grounds of the most recent folk narrative data recorded during the fieldwork sessions conducted in 2004ndash2007 in several samogitian (Western Lithuanian) parishes the author of the article attempts to follow the modern development tendencies of the traditional Lithuanian folk belief legends according to her observations the traditional types of the folk belief legends based on mythical worldview survive in the nowadays storytellersrsquo repertoire only if they are perceived as relevant to the modern life in such cases they are adapted and transformed to become better suited to the nowadays realities and peoplersquos experiences (Yet another condition of remembering ndash most often passively ndash the traditional folk narratives is when these stories constitute certain mementoes of the dear persons that have already passed away) in the wake of discoveries made by the famous Hungarian-american folklorist Linda deacutegh the author of the article notes the existence of some particularly mystically-minded individuals entertaining exceptional curiosity and passion for various supernatural occurrences a number of which they have usually witnessed themselves such persons become especially eager legend-tellers at least one or two of such informants can normally be found during every fieldwork session their repertoire mostly comprises memorates based on personal experiences rather than simple recollections of stories inherited from the older generations Being extremely interested in various manifestations of supernatural phenomena these legend-tellers are inclined to view them seriously such scary occurrences present anything but a laughing stock for them

nevertheless according to the samogitian fieldwork experiences another tendency of the folk belief legend development also seems particularly vivid and alive that of transforming the mythical narratives into jokes and devising certain humorous ldquodisbelief legendsrdquo or anti-legends such stories belong to the living tradition of the community they keep being actively created and told nowadays in order to entertain the audience Balancing on the verge between joke and traditional legend these narratives present evidence of the vitality of the folk creativity constituting certain crossbred genre according to the established folk narrative taxonomy

gauta 2007-11-27

79

ŽEMAIČIŲ SAPNAI TEKSTŲ FOLKLORIŠKUMASIR KONTEKSTŲ REIKŠMĖ

vita ivanauskaitėLietuvių literatūros ir tautosakos institutas

s t r a i p s n i o o b j e k t a s ndash sapnų naratyvai užrašyti 2001ndash2007 m įvairiose žemaiti-jos vietovėse vykusiose folkloro ekspedicijose

d a r b o t i k s l a i ndash aptarti būdingiausius sapnų kaip folklorinių naratyvų bruožus akcentuoti individualios patirties kolektyvinio prado ir kontekstų įtaką sapnų pasakoji-mų tradicijai glaustai paanalizuoti dažniausius tyrime reprezentuojamų sapnų motyvus ir įvaizdžius

ty r i m o m e t o d a i ndash aprašomasis interpretacinis lyginamasisž o d ž i a i r a k t a i sapnas pasakojimas kontekstas

Vietoj įvado

Pradedant straipsnį matyt derėtų pažymėti kad gal kiek pretenzingai ypač turint omenyje pačios autorės žemaitiškas šaknis nuskambanti pavadinimo pradžia žemaičių sapnai šiuo atveju neatspindi kokio nors išskirtinio žemaičių tradicinei bendruomenei būdingo sapnų repertuaro o tik apibrėžia ir akcentuoja darbe apta-riamos oneirinės medžiagos regioninę priklausomybę kitaip tariant jokiu būdu (bent jau šiame tekste) nesiūlau vis dažniau į folkloristų akiratį patenkančių sapnų skirstyti į dzūkiškus žemaitiškus ir t t kokiu nors kitu o ne išimtinai teritoriniu pagrindu

turbūt ne vienam tyrinėtojui ekspedicijų metu renkančiam folkloro kalbos etnografinę ir kitokią tradicinės kultūros informaciją pažįstama situacija kai ne-tikėtai pajuntame kaip čia pat bendraujant su pateikėjais būnant jų gyvenamojoje aplinkoje keičiasi mūsų iš anksto nusistatytos interesų kryptys kaip atrodytų pati žmonių pateikiama kūryba nukreipia mus kartais patiems netikėta domėji-mosi linkme kaip tik tokią interesų kaitą teko patirti paskutinėse keliose folkloro ekspedicijose kurios visos vyko žemaitijoje iki tol aktyviau besidarbavus užraši-nėjant liaudies dainas ir kai kuriuos kitus klasikinius folkloro žanrus nemažu at-radimu tapo vis dažnesnis susidūrimas su senųjų žemaičių pasakojamais sapnais į kuriuos neįsiklausyti būdavo tiesiog neįmanoma o ir kiek vėliau kai jau ėmiausi

ŽEMAIČIŲ FOLKLORO TYRIMAI

ISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

80

kryptingesnio sapnų naratyvų fiksavimo būdavau maloniai nustebinta pateikėjų palankumo ir didelio noro pasipasakoti sapnus išsamiai nušviesti jų kontekstus įtikinti klausytoją šių pasakojimų autentiškumu Labiausiai dėmesį patraukdavo pasakojamų sapnų baigtumas nuoseklus ir vaizdingas tradicinėmis naratyvų for-mulėmis užpildytas pateikėjų kalbėjimas pagarbus santykis su sapnuose regėtais vaizdiniais ir tai kad dauguma sapnų kuriuos žemaitijoje aplankyti žmonės pasa-kodavo buvo sapnuoti seniai dešimtmečius išnešioti atmintyje ne kartą pasitikrin-ti ir permąstyti vis kituose asmeninių gyvenimų kontekstuose susieti su lemtingais biografiniais momentais

taigi reikia prisipažinti kad bemaž visa ekspedicijose sukaupta ir straipsnyje aptariama sapnų medžiaga yra ne tiek iš anksto metodologiškai lauko tyrimams pasirengto ir kryptingai vykdyto darbo rezultatas kiek pačių senosios kartos že-maičių pasiūlyta jų kultūros dalis nejučia bet labai užtikrintai tapusi autorei svarbi tiek profesinėje veikloje tiek asmeniniame gyvenime

šiame darbe bus apibendrinama ir aktualesnėmis teorinėmis įžvalgomis pagrin-džiama 2001ndash2007 m Laukuvos (šilalės r) salantų (kretingos r) žarėnų (telšių r) viekšnių židikų (Mažeikių r) ir Ylakių (skuodo r) miesteliuose bei jų seniūnijoms priklausančiuose kaimuose surinkta oneirinė medžiaga1 Bendra jos apimtis ndash maž-daug septyniasdešimt įvairaus dydžio turinio ir struktūros sapnų tekstų dauguma jų ndash išsamūs sapnų pasakojimai turintys informatyvius kontekstus kurie dažnai tampa natūralia pasakojamo sapno dalimi atskirai verta paminėti tekstus kuriuos būtų galima pavadinti pasakojimais apie sapnus2 tai ndash su konkrečiais sapnais tie-siogiai nesusiję bendresnio pobūdžio pateikėjų pamąstymai apie būtinybę tikėti sap-nais juos aiškintis ar ndash atvirkščiai ndash nepasitikėjimo sapnais ir jų interpretavimais akcentavimas Pagrindinis dėmesys straipsnyje skiriamas sapnui kaip naratyvui o ne liaudiškojo sapnininko klausimams t y su papročių tikėjimų bei prietarų sfera glaudžiai susijusiems trumpiems sapnų vaizdinių ir simbolių aiškinimams norė-tųsi pasidalyti kai kuriomis aktualesnėmis įžvalgomis apie sapnus kaip gana pro-blemiškus ir labai specifinius folklorinius pasakojimus išskirti ir glaustai aptarti būdingiausius minėtų ekspedicijų metu užrašytų sapnų motyvus ir jų sąsajas su bendru pateikėjų dvasiniu pasaulėvaizdžiu

teorine atspirtimi gilinantis į ekspedicijose sukauptą medžiagą tapo keletas pasirinktų mokslininkų darbų kaip aktualesni minėtini suomių naratyvų tyrinėto-jų skyrusių nemažai dėmesio sapnų kaip galimo folkloristikos objekto studijoms

1 sapnus užrašinėjo bene visi šiose ekspedicijose dirbę Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai apsisprendimą šiame darbe remtis tik savo (kai kurie sapnai užrašyti kartu su kole-gėmis irena žiliene ir Lina Būgiene) surinkta medžiaga lėmė pakankamas užrašytų sapnų naratyvų kiekis ir įvairovė taip pat geresnis susipažinimas su kultūriniais šių pasakojimų kontekstais pasako-tojų biografijomis individualiais bruožais iš visų sapnų pateikėjų buvo užrašinėjama ne tik oneirinė informacija bet ir klasikinio bei naujoviško folkloro kūriniai taip pat gyvenimo istorijos žanrui pri-skirtini naratyvai tai leidžia esant reikalui pasigilinti į sapnų vietą bendrame pateikėjo kūrybos ir gyvenimo kontekste

2 atkreiptinas dėmesys kad lietuviškuose sapnų tyrimuose pasakojimais apie sapnus kartais vadina-mi ir patys sapnų tekstai (žr višinskaitė 2005 119 ir kt)

81

anniki kaivola-Bregenhoslashj ir Leea virtanen tyrimai (žr kaivola-Bregenhoslashj 1993 virtanen 1989) daug įdomių sapnų bei įvairių regėjimų tyrimų atliko prof serge-jaus nekliudovo į specialų seminarą prieš keletą metų suburti ir bendrą leidinį pa-rengę rusų valstybinio humanitarinio universiteto folkloristai (žr Сны и видения 2002) šiuolaikiniuose Lietuvos folkloristikos ir etnologijos akiračiuose taip pat vis dažniau pasirodo įvairių darbų skirtų sapnų studijoms3

Folkloristikoje sapnų tyrimai tebėra nauja sritis tačiau kultūrologų (pirmiausia mediavistų) religijotyrininkų ir ypač psichologų oneirologinės studijos skaičiuo-jamos jau nebe dešimtmečiais o beveik šimtmečiais daugiau ar mažiau į šią sritį besigilinančiam folklorinės kultūros tyrinėtojui viena sudėtingiausių darosi aktua-lių tyrinėjimų atrankos problema Įvairios kultūrologinės studijos jau seniai tapo folkloristikos akiračio dalimi bet klausimas kiek tradicinės kultūros tyrimuose turėtume remtis psichologų darbais vis dar atviras ir gana jautrus4 rašant šį dar-bą iš atokiau nuo folkloristikos esančių mokslo sričių pasitelkiama mediavisto Ja-cqueso Le goffo minčių ir argumentų iš jo monografijos bdquoviduramžių vaizduotėldquo (skyrius bdquosapnaildquo) Platesnį sapnų fenomeno analizės kontekstą pajusti leido kai kurios Carlo gustavo Jungo įžvalgos o bendrą gausių psichologinės sapnų analizės teorijų apžvalgą jų vertinimus ir sąsajas su kai kuriais lietuvių kultūros momentais pavyko išskaityti gražinos gudaitės studijoje bdquoasmenybės transformacija sapnuo-se pasakose mituoseldquo (žr gudaitė 2001)

Sapnas kaip kultūrinės tradicijos elementas ir problemiškas folkloristikos objektas

sapnai jau seniai nebėra vien individualios patirties elementai ar pokalbių tarp artimų žmonių objektai siekiant pasipasakoti ir išsiaiškinti naktinių regėjimų pras-mes ir prognozes Jie vis dažniau tampa viešą ja kultūros dalimi savarankiško lite-ratūros žanro kūriniais turint omenyje sparčiai gausėjančius folkloristų ir etno-logų darbus vienaip ar kitaip susijusius su oneirine medžiaga tarsi ir nebekyla klausimas laikyti ar nelaikyti sapnus folkloru tačiau akivaizdu kad liaudies kū-rybos žanrinėje sistemoje sapnai nebuvo ir kol kas nėra išskiriami kaip savarankiš-kas žanras Lietuvių folkloristikos ankstyvuoju laikotarpiu dar Jono Basanavičiaus

3 sapnų aiškinimų jų sąsajų su liaudies tikėjimais ir atitinkama kaimyninių tautų folklorine me-džiaga studijoms savo darbus yra paskyrusi etnologė asta višinskaitė (žr 2002 2005 2006) taip pat turime vieną kitą folkloristų ir etnologų darbą skirtą lietuvių kultūrai istoriškai reikšmingų sapnų interpretacijoms bei bendresnio pobūdžio oneirologiniams pamąstymams (žr šlekonytė 2001 rep-šienė 2006 ir kt)

4 akivaizdu kad analizuoti folklorinę sapnų kultūrą be psichologinių tyrimų konteksto mažų mažiausiai reikštų perdėtą disciplininį izoliuotumą antra vertus labai nelengva nuspręsti kiek ir kokių tyrinėjimų turėtume pasitelkti

dar visai neseniai pasirodžiusios dvi labai skirtingos lietuviškos sapnų knygos ndash Leonardo gu-tausko bdquosapnų teologijaldquo ir Jono Meko bdquoMano naktysldquo ndash įspūdingai praplečia ir papildo egotekstų (kuriems priskirtini ir laiškai bei dienoraščiai) literatūrinę perspektyvą įteisina sapną jau ne kaip gro-žinio teksto fragmentą (tokių pavyzdžių literatūroje labai daug) o kaip savarankišką kūrinį (žr gu-tauskas 2006 Mekas 2007)

82

tautosakiniuose raštuose gana gausiai ir kryptingai fiksuoti savarankiški sapnų na-ratyvai6 XX a antrojoje pusėje toli gražu nesulaukė atidesnio tradicinės kultūros tyrinėtojų dėmesio sapnai dažniausiai buvo fiksuojami kaip kitų folkloro žanrų dalis ar juos papildanti kultūrinė informacija Pirmiausia tai pasakytina apie liau-diškuosius tikėjimus sapnai tiksliau ndash jų aiškinimai organiškai įsikomponuoja į bendrą tikėjimų visumą o labiausiai ndash į prognostinį pradą turinčius su ateities nu-matymais ar pranašystėmis susijusius liaudies kūrinius7

tokiuose klasikiniuose folkloro žanruose kaip pasakos sakmės padavimai ar legendos gausu motyvų su pranašingais sapnais ir jų išaiškinimais kaip tik sap-nuose neretai sulaukiama pačios svarbiausios informacijos iš esmės keičiančios veikėjų gyvenimą ir veiklą sapne gyviesiems pasirodo ir su jais bendrauja miru-sieji Įdomu kad kūrinių variantuose kartais nebelieka sapno matmens mirusieji gali ne prisisapnuoti o pasivaidenti tiesiog ateiti pasirodyti ir pan8

sapnų gausu ne tik folkloriniuose naratyvuose sapnuojama ir tai kas susapnuo-ta aiškinamasi ne vienoje liaudies dainoje oneiriniai elementai aptinkami ir smul-kiosios tautosakos žanruose taigi sapnų kaip įvairių žanrų folkloro tekstų moty-vinių elementų aktualumas nekvestionuotinas ir yra ne kartą aptartas tyrinėtojų (žr Лурье 2002 26) kiek atidesnio teorinio pagrindimo prašyte prašosi sapno kaip savarankiško folkloro žanro skyrimo galimybė suomių folkloristė a kaivola-Bre-genhoslashj pasiremdama pasak jos vis dar inovatoriškai bendrame folkloristikos kon-tekste atrodančiais kitų autorių oneiriniais tyrimais pažymi jog folkloristo požiūriu sapnai yra kultūrinio paveldo dalis ir turi ne vieną folklorui būdingą charakteristiką jie fiksuojami kaip asmeninės pasakojimo tradicijos elementai anonimiški savo iš-takomis (kilme) jiems būdingas stereotipiškumas ir žodinis perdavimo būdas (kai-vola-Bregenhoslashj 1993 211) naujausiuose sapnų tyrinėjimuose pasigirsta vis daugiau šias nuostatas patvirtinančių argumentų akcentuojamas sapnų žanrinis savarankiš-kumas o jų reprezentacija kituose liaudies kūrybos žanruose laikoma antrine bdquosap-no prisiminimo ir pasakojimo situacija suteikia jam naratyvo ar simbolio formą jau šioje stadijoje sapnas įgyja nepriklausomo folklorinio vieneto statusą toliau ir sapnas naratyvas ir sapnas simbolis gali būti inkorporuoti į sudėtingesnę tikėjimų apeiginių veiksmų ir pan sistemąldquo (Панченко 2002 12ndash13)

6 sapnų pasakojimų J Basanavičiaus sukauptoje tautosakinėje medžiagoje yra ne viena dešimtis kartais jie dedami šalia kitų siužetiškai artimų folklorinių pasakojimų kartais ndash kaip savarankiški vienaip ar kitaip su žodžiu bdquosapnasldquo susijusią antraštę (sapnas išsipildęs sapnavimai ir pan) turintys tekstai (žr BsJk p 40 46 75 ir kt Bsgv p 121 358 ir kt)

7 sapnai kartais tampa būtina tikėjimų išsipildymo dalimi Pirmiausia tai pasakytina apie mergi-nų vedybinius burtus per kūčias atlikus tam tikrus parengiamuosius veiksmus (sušlavus ir išmetus per tvorą šiukšles užsirašius lapeliuose potencialių jaunikių vardus pasistačius prie lovos stiklinę vandens su ant jos uždėtu tiltą imituojančiu šiaudu ir t t) lemtingos žinios tikimasi sulaukti tik per sapną

8 tokių varijavimo pavyzdžių išties apstu visuose stambesniuose sakytinės tautosakos žanruose Plg kad ir J Basanavičiaus tautosakiniuose raštuose užfiksuotą mirusios nuotakos (jaunikio) apsi-lankymą pas išrinktą jį(-ą ją) sapne arba realybėje (žr Bsgv p 201 203 358 ir kt) taip pat įvairiuo-se naratyvuose jaučiama tvirta sapno ir mirties paralelė neabejotinai atspindinti archajinį požiūrį į oneirinius reiškinius kaip prilygstančius mirčiai kaip esančius bdquotarp miego ir mirtiesldquo (iš ankstyvųjų viduramžių atėjusi tertuliano formuluotė ndash žr Le goff 2003 340)

83

Bendra sapnų kaip folkloro žanro galimumo logika galėtų būti išreikšta kad ir taip jeigu sapnai ndash visos žmogiškosios kultūros dalis ir jeigu plačiau žvelgdami folkloru laikome visas tradicinį perimamumą patiriančias kultūros išraiškos formas tada sapnai folkloru pirmiausia laikytini tiek kiek jie atitinka folklorinės tradicijos turinį ir transmisijos modelius tačiau akivaizdu kad šis atitikimas toli gražu ne-vienareikšmis ir labai spalvingas Jeigu sapnas tradicinėje kultūroje atitinka tam tik-rus žodinės kultūros kanonus (yra perduodamas pasakojant ar per tradicinėje kul-tūroje nusistovėjusius tikėjimų ir papročių interpretavimo modelius) tai labai sunku įsivaizduoti kaip ši dvasinės raiškos forma galėtų atitikti vieną svarbiausių folkloro normų ndash variantiškumą žinoma galime kalbėti apie pasikartojančius sapnus ar apie daugybę kartų sapnuotojų ar sapnus girdėjusių žmonių papasakotus tuos pa-čius sapnus kurie neišvengiamai varijuos vis dėlto labai svarbu besigilinant į sap-nų kultūrą nepamiršti jog tai ndash individuali kiekvieno žmogaus vidinė pasąmonės kūryba vargiai paklūstanti mums įprastoms folkloro žanrų tipologizacijoms antra vertus sapnų naratyvų integraciją į folklorinę visumą palengvina požiūris į tradi-ciją kaip į savitą komunikacinę sistemą Pasak s nekliudovo sapnuojantis žmogus visada pasilieka vienas su savimi jo išgyvenimuose kito dalyvavimas neįmanomas tačiau šitoje patirtyje yra komunikacinis pradas paprastai visada sapno patirtis suvokiama kaip kontaktas su anapusiniu pasauliu kurio vaizdą lemia sapnuotojo at-stovaujamos kultūros įvaizdžių ir tikėjimų sistema (žr Сны и видения 2002 5ndash6) oneiriniai pasakojimai tradicinės kultūros kontekste visada turės savito išskirtinu-mo tiek funkciniu tiek teminiu tiek struktūros požiūriu sapnui išskirtinumo teikia ir amžinas jo dviplaniškumas sapnas kaip miegant regėti vaizdiniai kaip žmogaus pasąmonės kūryba ir šią individualią patirtį verbalizuojantis t y realiai sąmonės aplinkai pritaikantis sapno naratyvas yra du skirtingi dalykai žmogus pasakojamą sapną neišvengiamai koreguoja papildo budrios realybės detalėmis kitaip tariant sukuria pasakojimą pasitelkdamas įvairias tradicijos išraiškos formas

kalbant apie sapno kaip galimo folkloristikos objekto problemiškumą kyla būtinybė rimčiau skirti išsamius sapnų pasakojimus ir glaustus sapnų aiškinimus Pastarieji kaip minėta labai natūraliai įsilieja į liaudies tikėjimų įvairių būrimų ir spėjimų tradiciją Jų net ir fiksavimo metodai gali sutapti sapnų aiškinimai kaip ir liaudies tikėjimai neretai fiksuojami pasitelkiant specialiai parengtus klausimynus kurie padeda per palyginti trumpą laiką apklausti daug žmonių ir surinkti nemažai informacijos tokių anketų klausimai dažniausiai artimai siejasi (ar net būna kryp-tingai susiejami) su įvairių papročių tikėjimų rinkimo metodikomis (plg Живица 2004) taip sukaupta medžiaga gali būti susiejama ir lyginama su itin gausia spaus-dintuose sapnininkuose pateikiama oneirine informacija Lietuvių etnologiniuose tyrimuose taip pat pastebima tendencija rinkti oneirinę medžiagą pasitelkiant an-ketavimo metodą (žr višinskaitė 2006) Įdomu ir tai kad tokiu būdu fiksuojant sap-nų aiškinimus gali iš esmės keistis įprastinė užrašymo situacija tyrinėtojų darbo patirtis rodo kad pateikus klausimynus nebėra toks aktualus tiesioginis pateikėjo ir užrašinėtojo kontaktas ndash pateikėjų (respondentų) galima paprašyti atsakyti į sapnų anketų klausimus raštu

84

Fiksuojant sapnų aiškinimus paprastai orientuojamasi į universalias tipiš-kas sapnų įvaizdžių interpretacijas kaupiami vadinamojo liaudiškojo sapnininko duomenys stebima kaip jie siejasi su tradicine tikėjimų kultūra tuo tarpu sapnų pasakojimai su juos supančiais kontekstais pirmiausia sietini su sapnuojančiųjų ir sapnus pasakojančiųjų žmonių individualiomis savybėmis su jų biografijomis šei-mos ir giminių istorijomis tikėjimo patirtimis ir pan kad kokybiškiems tokio po-būdžio tyrimams susidarytų pakankama duomenų imtis reikia rimtai padirbėti su konkrečiais pateikėjais fiksuojant ne vien pačius oneirinius naratyvus ir glaustus jų simbolikos aiškinimus bet ir juos pasakojančių žmonių gyvenimo istorijas o ypač vertybines nuostatas pasaulėvaizdžio niuansus dirbant šia kryptimi ypač svarbus tampa asmeninis pateikėjo ir užrašinėtojo kontaktas bendravimui skirtas laikas užrašinėtojo kaip aktyvaus klausytojo pozicija

apibendrintai skiriant dvi pagrindines tradicinės kultūros tyrinėtojų pasiren-kamas sapnų tyrimų kryptis (fiksuoti ir analizuoti sapnų simbolių aiškinimus arba gilintis į sapną kaip folklorinį pasakojimą paprastai užfiksuojamą su jam svarbiu kontekstu) būtina akcentuoti jog praktiniame darbe abu šie sapnų tyrinėjimo būdai paprastai gražiai dera ir vienas kitą papildo vis dėlto akivaizdu jog pirmasis bū-das t y gilinimasis į sapnų simbolių reikšmes tradicinėje kultūroje į folkloristiką atėjo kur kas anksčiau Bene didžiausios įtakos tam turėjo minėti sapnų aiškinimų bendrumai su senas tyrimų tradicijas turinčiais liaudies tikėjimais papročiais me-teorologiniais spėjimais ir pan kitas dalykas galbūt paskatinęs didesnį tyrinėtojų domėjimąsi sapnais ne kaip išsamiais folklorizuotais pasakojimais o sapnų aiškini-mais ndash gana patraukli pastarųjų fiksavimo forma ši medžiaga kaip beje ir įvairūs etnologiniai duomenys paprastai renkama anketos būdu apklausos rezultatai labai priklauso nuo tyrinėtojo pasirengimo kartais gal net labiau negu nuo pateikėjo-pasa-kotojo talento sapnus juk neišvengiamai sapnuoja visi pateikėjai ir paprastai visi jie turi didesnį ar mažesnį tradiciškai paveldėtą ar iš spausdintų šaltinių pasitelktą sapnų simbolių aiškinimo instrumentarijų ne paskutinį vaidmenį glaustų sapnų aiškinimų ankstyvo išpopuliarėjimo istorijoje suvaidino ir gausūs rašytiniai sapnininkai

kalbėdami apie sapnus kaip folkloristikos objektą būtinai susidursime su dar vienu labai svarbiu klausimu ar įmanoma o jei taip tai kokia sukauptos oneirinės medžiagos klasifikacija ir tipologija ar ji apskritai reikalinga čia ir vėl aktualu diferencijuoti sapnus pasakojimus ir glaustus sapnų aiškinimus Pastarieji dėl pa-rankios savo formos (paprastai tai būna trumpi konstatavimai ką reiškia sapnuoti vieną ar kitą dalyką) kaip ir įvairūs liaudiškieji tikėjimai gana nesunkiai gali būti klasifikuojami pagal nusibrėžtus teminius ar funkcinius parametrus o kalbant apie išsamius sapnų naratyvus reikia pasakyti kad matyt dėl vis dar negausios sukauptos medžiagos ir teorinių jos apibendrinimų stygiaus lietuvių folkloristikoje nebūta rimtesnių tipologizavimo bandymų kitų kraštų tyrinėjimų patirtis rodo kad vargu ar įmanoma rasti kokį bendresnį klasifikavimo pagrindą Pastebima tendencija skirti pranašingus ir nepranašingus sapnus pirmuosius dar grupuojant pagal pranašystės išsipildymus (pvz mirtį vedybas ligą apskritai nelaimę ir t t išpranašavę sapnai) taip pat sapnai skirstomi pagal jų turinio ypatumus atskirai

8

kalbama apie sapnus kuriuose pasirodo mirusieji ir pan detalesnės tipologizaci-jos paprastai prireikia rengiant sapnų tekstų publikacijas (plg Трушкина 2002 145ndash168 ir kt) tačiau atidžiau pažvelgus aiškėja jog išsamiai papasakotas sapnas beveik visada apima ne vieną temą pasižymi simbolių ir įvaizdžių įvairove todėl dažniausiai nesiduoda įspraudžiamas į jokius griežtesnius klasifikacinius rėmus

sapnų tipologizavimų galimybės ir su jomis susiję keblumai seniai neduoda ra-mybės psichologams Bene aktualiausiomis laikytinos sapno vaizdinių kaip indi-vidualaus išgyvenimo ir kaip kolektyvinių kultūrinių patirčių santykio ir oneirinių simbolių daugiaprasmiškumo problemos bdquosapnų klasifikavimą ypač sunkina tai kad sapnas ar jis būtų statiškas vaizdinys ar procesas išreiškiamas simboliais sim-bolis paprastai turi ne vieną reikšmę todėl kiekvienas logikos dėsniais pagrįstas klasifikavimas niekada negali būti tikslusldquo (gudaitė 2001 153)9 C g Jungas vieną sapnams skirtos studijos bdquožvelgiant į pasąmonęldquo skyrių pavadino folkloristui labai daug sakančia antrašte bdquotipų problemaldquo tačiau kalbėdamas apie tipus C g Jun-gas turi omenyje ne sapnų o sapnuojančių jų tipus antra vertus jis akcentavo ir psichologams iškylančią būtinybę ieškoti pagrindų ir kriterijų sukauptos sapnų me-džiagos sisteminimui bdquonepaisant to kad sapnai reikalauja individualaus požiūrio būtinos ir kai kurios bendrybės kad galima būtų klasifikuoti ir aiškinti tą medžia-gą kurią psichologai surenka tyrinėdami daugelį individųldquo (Jungas 1994 54)

Sapnų pasakotojai ir pasakojimo situacijos

kaip jau minėta šio straipsnio pagrindu tapo žemaitijoje per pastaruosius sep-tynerius metus užrašyti sapnų tekstai Pateikėjai ndash vyresniųjų kartų žmonės jų amžius ndash maždaug nuo 70 iki 100 metų čia gera proga klausti kiek turi etnologas ir folkloristas gilindamiesi į sapnus skirti dėmesio pateikėjų amžiui ir individua-liai jų kultūrinei patirčiai tam tikru atžvilgiu galėtume sakyti (be to šią tendenciją patvirtina ir kai kurie šiuolaikiniai etnologų darbai) jog sapnas kaip galimas tra-dicinės kultūros studijų objektas kartu yra ir labai universalus naratyvas ndash sapnus juk sapnuoja absoliučiai visi žmonės nesvarbu koks jų amžius socialinis statusas išsilavinimas gyvenamoji erdvė ar laikas ir t t atrodytų jog sapnų pateikėju gali būti kiekvienas žmogus taip pat ir pats tyrinėtojas tačiau jeigu pripažįstame tie-sioginį ryšį tarp asmeninės žmogaus patirties ir jo sapnų vaizdinių neišvengiamai turime pamąstyti ir apie ryškius kultūrinius skirtumus tarp vyresniųjų tradicinės kultūros atstovų prisimenamų sapnų ir iš esmės pagal kitokį egzistencinį modelį gyvenančių moderniųjų laikų žmonių oneirinių pasakojimų sapnai visada susiję su dvasine žmogaus patirtimi o ypač ndash su jo religinėmis vertybėmis ir požiūriu į anapusinę erdvę kuris yra ne paties asmens susikurtas o tradiciškai ir nuosekliai

9 Psichologijoje aptinkame stebėtinai didelę sapnų klasifikacijų įvairovę skiriamos sapnų rūšys pagal kylančias problemas sapnų kilmę turinį struktūrą ir pan gilinantis į oneirinius vaizdinius ir vyraujančius sapnuotojo patiriamus išgyvenimus sapnai skirstomi į kelionės skridimo ir kritimo ne-rimo mirties ir t t (išsamiau žr gudaitė 2001 152ndash190) Įdomu jog kai kurios psichologų taikomos klasifikacinės kategorijos pasitelkiamos ir folklorinės kultūros tyrimuose

86

perimtas kaip kolektyvinė bendruomeninio gyvenimo aksioma kaip šimtmečiais besiformavusi kultūrinė sistema reikšminga ir tai kad vyresniosios kartos yra paveldėjusios tradicinei bendruomenei būdingą požiūrį į sapnus kaip į labai svarbią žmogaus gyvenimo dalį kaip į patikimą būdą susisiekti su mirusiaisiais Fiksuo-dami vyresnio amžiaus pateikėjų oneirinius pasakojimus taip pat turime galimybę susipažinti su sapnais kuriuos šie žmonės regėjo prieš daugelį metų Įdomu stebė-ti kaip pasakodami savo vaikystės ar jaunystės sapnus pateikėjai neretai pabrėžia sapnų poveikį tolesniam gyvenimui kartais nevengiama pasakyti esą sapnas jį vedęs per visą gyvenimą gali būti kad kai kada susiduriame su apskritai pirmuoju žmogaus atsimenamu sapnu10

Bendraujant su sapnus pasakojusiais pateikėjais buvo daug progų įsitikinti jog vieni jų (dažniausiai daugiau paklausinėti paraginti) prisimena ir papasakoja vieną kitą ryškesnį savo sapną o iš kitų oneiriniai pasakojimai liete liejasi galima sakyti kad kaip tradicinėje kultūroje išsiskiria talentingi pasakų sekėjai ar dainininkai taip ir sapnų fiksavimo atveju išryškėja neeiliniai pateikėjai apdovanoti gebėjimu prisiminti daugiau sapnų o svarbiausia ndash išraiškingai ir vaizdingai juos pasakoti Įdomiai įtikinamai ir gražiai apie savo sapnus kalba tie žmonės kurie iš prigim-ties turi pasakotojo talentą neretai pateikėjai-pasakotojai sapnus kaip įspūdingus asmeninės patirties liudijimus sumaniai įpina į bendrą savo gyvenimo istoriją ir pasakoja juos su tokiu pat įkvėpimu ir artistiškumu kaip ir sekdami pasakas ar porindami įvairius memoratus

iš nemažo būrelio žemaitijoje sutiktų pateikėjų didesnį polinkį pasakoti sapnus turėjo net keli tačiau labiausiai iš jų išsiskyrė konstancija norkienė (g 1914 m netoli rietavo) Ją trumpam atvažiavusią pas gimines dėl lemtingo atsitiktinumo sutikau nasrėnuose 2004 m Pirmąkart teko susidurti su žmogumi turinčiu šitokią autentišką ir įspūdingą kultūrinę su mirusiaisiais susijusių sapnų patirtį11 Laikyti šią moterį išskirtine sapnų pateikėja leidžia ne tik gausybė įspūdingai jos papasako-tų sapnų bet ir ne kartą išsakytos mintys apie sapnų svarbą kad būtina reaguoti į juose gautą informaciją kad sapnus galima ir pasitikrinti Pastaroji pateikėjos nuos-tata ypač sudomino ne vieną sapno pasakojimą ji papildydavo paaiškinimu kaip ir kodėl reikia kai kurias sapno detales pasitikrinti tikrovėje

Jēgo kas mon kuoki nalaimi aš sapnie visumet nusapnouju ėr aš pasitėkrėnu atsikielo-si ndash tēp i būs Monėi sāka bdquoe tu maloujildquo sakau bdquoJūs pasitėkrėnketldquo

ndash Vuo kāp pasitikrinti ndash Jegu aš sapnavau kon nuorėntās nu kas nuors serg kami nuors sapnie sapnouju ka

tėn malkas parveži malkų mašėną abė so arklēs Par puorą metrų malkų beržėnių prikrautų mašėną aš kāp atsėkelo aš nueto tėn į ton vėitą paklausti naklauso ndash pasėžvalgau nieka nu praeji gal kelias dėinas gal savaiti a mienou ndash tėn jau mėri (Ltr 7503257)12

10 šiam fenomenui skiriamas išskirtinis dėmesys psichologijoje (žr gudaitė 2001 143 ir kt)11 iš k norkienės užrašytą tautosakinę medžiagą žr Ltr 7503(248ndash296) 12 Cituojamus sapnų ir su jais susijusių folklorinių tekstų fragmentus čia ir toliau stengiamasi

pateikti pirmenybę skiriant garso įrašui t y netaikant griežto dialektologinio redagavimo paliekant pasitaikančius tarminius nevienodumus Pasirinkta bendrinei kalbai artima žemaitiškų fonemų rašy-ba kursyvu išskirti straipsnio autorės intarpai

87

turtinga oneirine patirtimi pateikėja labai noriai dalijasi su kitais žmonėmis Ji nuoširdžiai stebisi aplinkinių neatidumu sapnams nepasitikėjimu jų perduoda-ma žinia

dabar monėi i saka [kiti žmonės] saka bdquoka tu sapnouji tu visuokių prisapnouji tu malouji tu išgalvuoji ndash saka ndash i pasakuojildquo vuo kam mon pasakuoti jē aš neso sapnavosi nažėnau aš pasakau teisybi (Ltr 7503256)

Bet nieks nieka [netiki] gali šėmtams sakyti Bet munėi tėik palīkt mintie vuo tėi žmuonės e bdquoana tāp sapnava sapnas sapnu palīktldquo Monėi napalīkt ka aš pasitė-krėnu ltgt gerā ka įsitraukiet [įsirašėt] bėn tėn palėks vuo tāp žmuonės [netiki] bdquokāp tu gali nusapnoutildquo aš nažėnau aš i pati galvuoju ėr aš tujau pasitėkrėnu sapną (Ltr 7503293)

Įdomu jog močiutė pateikusi daug ir įvairių oneirinių naratyvų neskubėjo dėstyti sapnų simbolių reikšmių Paklausta trumpai paminėdavo vieną kitą reikš-mę atitinkančią klasikinius liaudiškojo sapnininko kanonus (pvz kad sapnuo-ti drumstą vandenį yra negerai) klausantis susidarė įspūdis kad jai buvo daug svarbiau nuosekliai su visomis gausiomis detalėmis pasakoti pačius sapnus pa-teikti išsamų kiekvieno sapno kontekstą Bendravimas su šia pateikėja prikišamai rodė būtinybę sapnų kaip folklorinių naratyvų pažinimui pasitelkti kiek įmano-ma daugiau informacijos iš sapnuotojo-pasakotojo asmeninės gyvenimo istorijos konstancija pasakodama savo sapnus vis užsimindavo kad jau daug metų nuolatos rūpinasi neprižiūrimais kapeliais kadangi lankydama giminaičius neretai važinė-ja po žemaitiją atsidūrusi kokioje nors vietovėje apžiūri ar netoliese nėra apleistų kapelių o tokių radusi skuba tvarkyti jei savų jėgų neužtenka ieško kitų pagal-bos Ypač rūpinasi kad kapeliai būtų aptverti kad pasak pateikėjos mirusiesiems priklausančioje žemėje žmonės neganytų galvijų Įdomu kad nemažai konstan-cijos papasakotų sapnų turi tiesioginį ryšį su visa šia veikla bdquoJei mirusiems mal-dos nereikėtų jie ir neprašytų per sapnusldquo ndash šią mintį galima laikyti leitmotyvine pateikėjos nuostata Paklausta kaipgi jie paprašo iškart papasakojo keletą sapnų kuriuose pažįstami ir nepažįstami mirę žmonės kreipėsi į ją prašydami maldos (kartais tiesiogiai kartais minėdami kokius nors daiktus) dar viena nepajudinama nuostata ndash jeigu miręs žmogus sapne prašo maldos turi duoti netaupydamas nes mirusieji niekada be reikalo į gyvuosius nesikreipia Jai nesuprantama kaip gali-ma netikėti sapnais arba mirusiųjų nuolatiniu buvimu šalia gyvųjų bdquoi mėrosījē ka mas daba šnekam anėj vės tėik žėna vuo kāp tu mėslėji Mėslėji ka anėi nasoprontldquo (Ltr 7503255) bdquonasėbaidykhellipldquo ndash švelniai ir su šypsena ramino močiutė matyt užrašinėtojos akyse vieno jos pasakojimo metu pamačiusi didelę nuostabą Bekalbėdama ne kartą ir pati nusistebėdavo kaip čia tas jos gyvenimas susiklostęs kad atsidūrusi taip arti bdquomirusiųjų ir šventųjųldquo

Noras pasakoti sapnus Savi ir svetimi sapnai

neabejotino folkloriškumo sapnui suteikia pati jo pasakojimo situacija kal-bant apie pateikėjų nuostatas savo sapnų atžvilgiu pirmiausia norėtųsi išskirti iki

88

pat mūsų dienų išlikusį didelį žmonių norą papasakoti regėtą sapną13 ir ne vien dėl poreikio išsiaiškinti regėtus vaizdinius tradicinės bendruomenės aplinkoje dau-gelyje šeimų kasdieniai sapnų pa(si)pasakojimai tapdavo svarbiu komunikaciniu momentu geriausias laikas pasakoti sapną ndash ankstyvas rytas kai regėti vaizdiniai tebėra ryškūs ir iškalbingi žmonės sapnus noriai pasakodavosi vieni kitiems tokiu būdu ne tik kaip dažnai akcentuoja psichologai išreikšdami išlaisvindami pačią sapno patirtį14 bet ir paversdami naktinį regėjimą žodinės tradicijos elementu su-teikdami jam naratyvo pavidalą

tai kad šeimose nuo seno būdavo įprasta pasipasakoti vieni kitiems susapnuo-tus sapnus rodo ne vieno pateikėjo pasakojimai

Mon i vyrs lioub atsikels ryta metą lioub monėis i užklaus bdquonu sakyk kon basapnavā kas babūsldquo ons monėis jau užklaus bdquonu jau ndash sakyso ndash šįnaktį ramē bova nieka negalio bapasakytildquo ons lioub užklaus monėis (Ltr 7503293)

sapnų pasipasakojimo visuotinumas tradicinėje kultūroje rodo išskirtinį ben-druomenės dėmesį patiems sapnams kaip reikšmingą informaciją skleidžiantiems patyrimams neretai tas pats sapnas būdavo pasakojamas keletui asmenų tai pri-klausydavo nuo jo įspūdingumo arba nuo sapnuotojo noro rasti žmogų kuris išklau-sęs sapną tinkamai jį išaiškintų Laukuviškė Marijona Musvydienė (g 1919 m) jaunystėje susapnavusi bene įspūdingiausią gyvenime sapną su nukryžiuotuoju ne tik labai aiškiai jį atsimena iki šiol ne tik išraiškingai jį pasakoja bet ir prisimena didžiulį troškimą kad sapnas būtų tinkamai išaiškintas

i pažadinau [vyrą] i papasakuojau sapną anam i kunigū pasakuojau ltgt i nieks naiš-varuožiji tik vėina tuoki muotrėška kaimi išvaruožiji iš amerikas bova parvažiavosi saki būs tuokių dīnų ka šū krauji tava nalaks ėr tau dievas vėsor padies Matā Matā kuokį sapną sapnavau išsapnūk tuokį (LtrF k 8479)

sapno pasakojimo adresatas gali būti ir atsitiktinai sutiktas klausytojas gali būti ir kryptingai pasirinktas koks nors išskirtinis žmogus iš kurio tikimasi sulaukti sapno vaizdinių paaiškinimo

sapnų pasipasakojimas šeimose lėmė ir kitą reikšmingą į tradiciją juos įtrau-kiantį komunikacinį aspektą talentingi pasakotojai puikiai prisimena ir vaizdingai pasakoja ne tik savo sapnus Jie gali nustebinti klausytoją gausybe iš kitų išgirstų sapnų kuriuos įsiminti padėjo didelis susidomėjimas oneirinių pasakojimų siuže-tais simboliais ar ryškiomis aktualijomis dažnai tai būna dar vaikystėje girdėti ir įsiminti tėvų ar kitų artimųjų pasakojimai stefanija karbauskaitė (g 1924 m) iš vertininkų kaimo (telšių r) perpasakoja įmotės sapną

da musie smetuonas laikās saka ateji tuoks senoks pas monėis sapnie saka ons mon davi žėlvytį kuokį tėn nupjautą ėr sakons ka tu nuvēk į ton (tėn vadinuos šnerpi) šnerpi i saka ons mon tāp aiškē įpasakuoji nu kuoki tėn medži pradiek mieroutė ana lioub pasa-

13 galima sakyti kad šis poreikis tebėra gyvas iki šiol gal tik keičiasi sapnų pasakojimosi konteks-tai ir intencijos (plačiau žr virtanen 1989)

14 Beje šiuolaikinėje psichoterapijoje labai plačiai eksploatuojančioje žmonių sapnus specialistai paprastai rekomenduoja pacientams užrašinėti savo sapnus ir tai daryti pataria anksti rytą kol sapnas dar neužmirštas

89

kuos saka aš atmenu tāp kāp ruoduos atsibodosi atmenu vėsus kāp ons [mokė] kėik tėn lėip atmatoutė bdquoėr kask ėr rasi pėnėngosldquo rytmetį atsikielosi saka aš pasakuoju (bruolis anuos bova ėr vyrs) anīms anėi joukās čydyjās tėn ėš monės saka natori kėta darba ndash sa-pnouji niekos navieriji neji nieks i naveizieji (Ltr 758288)

užrašinėjant sapnus kartais savo sapną pasakojančio pateikėjo čia pat klausy-davosi kas nors iš jo artimų žmonių (vyras žmona duktė ar pan) anksčiau ne kartą girdėjusių tą pasakojimą Paprastai tokiais atvejais artimieji papildo sapno pasakotoją primena kai kurias detales tokiu būdu sapno pasakojimas užrašymo situacijoje išryškėja kaip tradicinis šeimos naratyvas

Pagrindinės temos ir ryškiausi vaizdiniai

didžią ją dalį užfiksuotų sapnų pasakojimų teminiu (plačią ja prasme) požiūriu pirmiausia galima skirstyti į dvi pagrindines grupes 1) sapnai kuriuose regimi mi-rusieji 2) sapnai kuriuose regimas dievas ar šventieji įvairūs religiniai vaizdiniai simboliai

sapnų kuriuose vienaip ar kitaip susitinkama ir bendraujama su mirusiaisiais užfiksuota nepalyginti daugiau negu sakralinio turinio oneirinių naratyvų Pats populiariausias siužetas ndash mirusysis prašo maldos t y mišių ar žemaitijoje labai populiarių klnų šis prašymas dažniausiai sapne išreiškiamas kokio nors mate-rialaus daikto prašymu o kai kada sapne apsilankęs miręs žmogus tiesiogiai pa-prašo būtent mišių Paklausti kaip atpažinti ar sapne pasirodžiusiam mirusiajam reikia maldų ar kokio kitokio paminėjimo visi pateikėjai atsakydavo kad miru-sieji sapne paprašo neretai apie šiuos sapne išgirstus prašymus pateikėjai linkę pasakoti labai išsamiai atkurdami daugybę smulkiausių sapne regėtų ir girdėtų detalių

ndash nu ka i tėms mėrusīsiams malduos rēk ka nerēkto malduos jok anėi naprašyto ndash Papraša ndash nu ta kāpndash Vuo kāp anī papraša ndash ka aš nažinuočiau aš nasakyčiau ka praša i monėis pačiuos yr paprašėn Matyti

bova reikalingi aš nežėnau kudiendash Vuo kāp anī papraša ndash vuo tep monėis papraši tāp kāp šindėi atsėmenu vuo jau yra aplē dvėdešėmts pinkis

metos [praėję] kāp monėis praši aš atgoliau mėiga sapnie sapnouju tuoks stals padiets i aš atsistuojosi tāp pri stala stuovo tāp tėn dorės i vėinuo pusie muotrėška stuov i ontruo pusie aš napažėnau anou ėr įeji pruo doris Įeji pruo doris tuoks apsivilkės kepori užsidie-jės apsivilkės so šinieliu palietu kareivėšku ons i siautās Baltās baltinēs baltas kelnės ėr ons atēt vuo mon atruoda ka baidykli nu senuovie lioub šnekies ka mažė buvuom kad yr baidyklių kon nuors vės tėik dāra atejėn gal pasmaugti a kon tėn tėi senuovie žmuonės gondėns mus vākos nebova mon tāp atsitėkėn pamatyti ons atēt vuo aš tāp vėsa drebo Bijau i stuov tums muotriškums mėsliu rēk pasakėiti į ausi aš matau ka anuo čia paliets yr atskleists ndash balti baltėnē [matyti] nieka gražė vuo kelnes baltas ėlgas i vėinuos kuojas kelis atskorės bovės kiaurs ėr ontruos iš apatėis luopā uždieti i tėi luopā naatsiovinieti tėi siūlā sodrieskėn ltgt ons pradieji sakėiti bdquovuo gal galietumē douti mėšiasldquo gal galietum

90

žėna ka aš nieka natoru eso biedna atsėminiau ėr aš pati ka toro pinkisdešėmts (roblēs bova a čėrvuoncā a kas tėn bova nabatmeno) atidouso vėsos ltgt vuo tas i saka bdquoJegu dousi tik douk į Plungi par Parcėnkulįldquo [Šv Pranciškaus atlaidus] Pasaki i dėiną i mies-tą ndash aiškē nu paskiau aš jau pryžado ka douso i ons monėis daugiau nieka nabklausi ėr atsibudau Pasaki ka tėn douk i aš atsibudau i ons pranyka i paskiau daviau aš jau tujau atidaviau (Ltr 7503254)

daugybę kartų pateikėjai pasakodavo kad maldos poreikį sapne mirusieji iš-reiškia prašydami kokio daikto dažniausiai ndash drabužio sakydami kad jiems esą šalta

ana [mama] daba čia kumet ne tāp senē mon ir saka [sapne] bdquotu tori dvi blioskas mon vėiną douk mon tāp šalt negerā esoldquo nuliekiau greičiausē mėšias ožpėrkau ir atėdaviau ton bdquoblioskąldquo ltgt Jau kad šalt yr ta žėnuok kad jam rēk malduos (Ltr 7582138)

sapnais tikinčiam žmogui sulaukusiam tokio kontakto su mirusiuoju nekyla jokių abejonių dėl atsiliepimo sureagavimo būtinybės net ir tada kai sapne mal-dos prašo giminystės ryšio neturintis žmogus net ir tada kai asmeninės sapnuo-tojo nuostatos tarsi ir prikišamai liepia nesišvaistyti pinigais viekšniškė zuzana Beržanskytė ekspresyviai pasakojo kaip sapne nesėkmingai bandžiusi derėtis su mirusiu pažįstamu dėl jos nuomone per didelės jo prašomos sumos (žr LtrF md 13533) vieni sapne išgirstiems reikalavimams paklūsta vedami paveldėtos tra-dicinio tikėjimo nuostatos nieko mirusiesiems negailėti kiti ndash iš baimės kad su mirusiais juokauti negalima Mirusiųjų prašymus atspindinčiai oneirinių naratyvų visumai priskirtini ir pasakojimai apie sąmoningą gyvųjų atsisakymą deramai rea-guoti į sapne gautus pranešimus Juose paprastai kalbama apie tai kokios nepaten-kinto mirusiojo reakcijos sulaukia jo prašymo užpirkti mišias sąmoningai neišpil-dęs žmogus

Julijana parejosi [pas mišių neužpirkusį vyrą] prī tuos koknės [atsistojusi] vuo pėkta vuo pėkta Pajam katėlos svėid į kerči kad ana drabstuos tās katėlās kad ana žvang vuo tas [vyras] žėna aiškē kad ana mėrosi ons mata vuo bėja ryta metą atsikieli bova sekmadie-nė ryts tujau biega į bažnyčė ėr ožpėrka mėšias (LtrF cd 1707)

Be ką tik aptartų mirusiųjų prašymų pasimelsti būtina paminėti dar vieną taip pat labai populiarią užfiksuotų sapnų pasakojimų siužetinę liniją susijusią su mi-rusiųjų pagalba sapnuojantiems sapne mirusieji padeda rasti pamestus daiktus ragina miegančiuosius keltis kad šie kur nors nepavėluotų perspėja apie gresiantį pavojų ir pan

vuo kėtą sykį čia buvau jau [Laukuvoje] Paluokystie [kai gyveno] vyrs bova mėrės ne-rondu kauptoka tuokį turiejau vyrs bova padėrbės kauptoks tuoks gražus i gers narondu nuors pasiosk nujīškuojau vėsos pašalios ndash niekor narondu atsėguliau pakaites goliu ant luovas žiūru ndash mona vyrs Laukuvas bažnyčiuo sied atsisiedės luomkuo Pruočka čia dar-būjās ta zozana aš sakau bdquotievā kuo ndash sakau ndash a kelmų daba siedi tuo bažnyčiuo ēk numėi padiek darbūtėisldquo aš naatmenu ka uns mėrės bdquonie tu zozanā padedi nieka dėrbti nie tu numėi dėrbi aš ndash sakau ndash narondu kauptoka kaži kor yr prapūlės kauptėlis tasldquo aš sakau a tuos nervas a tuoks sutapėms [kad kaip tik taip prisisapnavo] uns saka bdquone aš jau numėi nēso zozana mon paded ne aš zozanā vuo tu ēk numėin i parejosi įēk į sandielį

91

i puo skrynias apačiuos paveiziek gerā atitrauk tėn yr pavėrtės tas kauptėlis tavaldquo tāp uns papasakuoji atsikieliau puo pakaites ēnu į ton sandielį (LtrF k 84717)

Mon rēk važiouti į klaipiedą Mėltų rēk negaliejē gauti tāp laisvā iš klaipiedas pigiau parsiveži daugiau ėr aš sau ožmėgau i mėigto ramē vuo autuobusas tor atēti ėr aš sapnou-ju Įeji vyrs vakščiuo puo kumbarį i dā draugs vakščiuo ons [vyras] priejės i saka (vuo aš golo) bdquonegoliek kelk Palėksi naparsėnešosildquo vuo aš kāp bolvių torėnti ēti parsinešti bdquoPalėksi naparsinešosi nabguliek vedu išetov ndash saka ndash ale pamatysi ka palėksi naparsi-nešosildquo ka pasaki bdquoka palėksi naparsinešosi o vedu išetovldquo tas mėigs kāp dėnga veizu į laikruodį ndash ka jau rēk važiouti greitā autuobusas atēs Jego būtų napažadėnės ons monėis būčiau palėkosi nanuvažiavosi i naparsivežosi vuo matā ndash ruošiaus ateji i pažadėna vuo kāp išēn a na teisybi (Ltr 7503281)

visi kalbinti pateikėjai (net ir tie kurie gana skeptiškai žiūri į oneirinius vaiz-dinius) vienu balsu tvirtino esą sapne vienaip ar kitaip susidūrus su mirusiųjų prašymais pasimelsti privalu kuo skubiau šį jų prašymą išpildyti tuo tarpu apie bandymus sapne iš mirusiųjų sužinoti ką nors apie pomirtinį gyvenimą pateikiama prieštaringų vertinimų iš užrašytų sapnų matyti jog kartais sapne mirę artimieji simboline kalba prabyla apie tai kaip jiems ten sekasi būti o kartais griežtai atsisa-ko ką nors pasakoti arba apskritai nereaguoja į klausimus apie pomirtinį gyvenimą Įdomu kad ne vienas pateikėjas prisiminė jog su artimu žmogumi dar prieš jo mirtį prisižadėjo kad tas kuris išeis pirmas sapne atėjęs papasakos kaip ten anapus viskas atrodo

antroji svarbi užfiksuotų sapnų tema ndash susitikimai sapne su dievu ar šventai-siais žemaitijoje užrašyti naratyvai rodo kad dažniausiai sapnuojami Mergelė Ma-rija ir Jėzus kristus iš išganytojo pavidalų sapnuose vyrauja du nukryžiuotasis ir kūdikėlis Jėzus šie sapnai išsiskiria ypatingu pateikėjų įsijautimu į pasakojamo sapno siužetą besiklausant susidaro įspūdis jog pasakotojai labai aiškiai yra įsimi-nę visas sapno detales (spalvas garsus patirtas emocijas įvairias aplinkos realijas) ir pasakodami tarsi išgyvena viską iš naujo be to visais šiais išgyvenimais ape-liuodami į klausytoją taip pat nemaža dėmesio skiriama pasakojimui apie būseną patirtą tik pabudus iš tokio sapno tokie stiprūs dvasiniai sukrėtimai neabejotinai susiję su pateikėjų religine patirtimi Būdinga kad pasakodami sakralius savo sap-nus (dažnai jie primena regėjimus) pateikėjai itin ryškiai prisimena ir juose regėtus simbolius ar net girdėtus evangelijos žodžius

dabar žinai einu aš pruo vaistini šilales čia daba kāp yr sena tuoki vaistini vuo čia žmuonių pri bažnyčias ka bieg mėnia jezusmarijė susirinkusių daugiausē žmuonių i kėtė dā pūln ltgt galvuojo bdquokudie daba tī žmuonisldquo Leko ėr aš atleko čia pri didžiųjų vartų švėntuoriaus Jezusmarija vakāli žiūro ndash kristus pri kryžiaus prikalts gyvs ale gražos vyrs akis tuokės gražės i kuomunystā jam tun kristų kunkinti aš tik žiūro į vėsus žmuonis kad kas nuors pagelbietų i nieks nagelbie tuo kryžiaus daba kāp nieks nagelbie tuo kryžiaus (šit i muni [bepasakojant] prakaits pradieji pėltė) aš prasiskverbiau pruo mėni (namalūjo muotriškas) kāp aš prasiskverbiau pruo ton mėni i pasigrībiau tun kry-žių pamislyk ltgt unt kairi peti užsimečiau i daba kāp yr apylinki [savivaldybės pasta-tas] ta gātvi matuos kur pruo apylinki ēn ėr aš išbiego ėr vėsi anī genās muni visi genās jezusmarija aš daba išleko dā tuo prūda nabova [palei gatvę] daba kur tas prūds untā tėn

92

yr i daba tas prūds bēsos didžiausis aš ka pamačiau ton prūdą aš sakau numeso daba ton kryžių ont žemės ėr aš įsimaišysio į žmuonis i monės naišskėrs iš miniuos nieks kāp aš jie-miau tun kryžių nu pečių padieti unt žemės ėr prisimini mon evangelijas žuodē bdquožmuogau kada mirtis gres išsižadi kristausldquo Yr žuodis evangelijas aš atgal pasigrībiau ton kryžių ont pečių užsimečiau i bredu tum vandeniu Bredu tāp ligi kelių įbridau su tou kristum aš tāp tus žuodžius ištariau bdquoviešpatie ndash sakau ndash vuo kur daba dingsam skėnsamldquo kāp aš tus žuodžius ištariau aš išejau su tou kristum nešina tāp kāp būčiau dirvuono ejusi par ton prūdą parejau (LtrF k 8479)

ėš tuos kuoplyčelės pradieji eiti švėisas vuo aš galvuoju sapnie ka jau čia tas sapnas vėskas yr i par tus stėklos išeji ta Marija krikščiuonių Pagelba su kūdikeliu su škaplierēs tuokēs ėr aš daba tik grēt nu tuo dapšana nušuoku pasijemu ton Mariją į ronkas vuo ta truoba baisē dėdeli tuoki i tuo truobuo pilna sielų bova i tuos sielas bova tāp kāp lthellipgt pirštelē [sunykusios] kāp aš ēnu aš nešiuojau [Mariją] ėlgā tuo dievoka aš mačiau ka bova bet ons mon nieka nasaki nadari vuo aš tuos Marijas prašiau bdquoMarija melskēs už mumisldquo i ta Marija vėsą sava karūną nulenki i tris kartus prašiau vakščiuodama puo tou kumbarį tas kumbarys bova dėdelis i tuos sielas kāp aš priēnu anuos išsiskėrsti tuoki takielį dēvi tāp kāp jūra kāp tik aš nuvēnu viel anuos [susitelkia] ūž tas vondou tėik tų sielų tėn bova tami kumbarie (Ltr 758217)

sapne regėta Marija ar kristus savo išvaizda paprastai atitinka pateikėjo matytų (namie bažnyčioje koplytėlėse ar net per televiziją pavyzdžiui aušros vartų Ma-rija) paveikslų ar skulptūrų vaizdus kurie realiame žmogaus gyvenime labai dažnai būna prieš akis (dažniausiai meldžiantis todėl žiūrėjimas į juos būna ypač atidus ir sakralizuotas) kartais šis ryšys nurodomas ir tiesiogiai antai pateikėjas sapne re-gėjęs į jį iš paveikslo besikreipiančią dievo Motiną baigdamas pasakojimą įvardija bdquoMun tas visas fons kāp šiluvuos Marijas tas paveikslasldquo (LtrF md 13020)

atidžiau pasižvalgius po senosios kartos žemaičių pasakojamus sapnus ir kaip jau aptarta patyrus jog visi jie susiję su mirusiųjų pasauliu ir dievo bei šventųjų vaizdiniais būtų galima daryti vieną prielaidą gali būti jog visi kiti sapnai žmo-nių tiesiog nėra taip gerai įsimenami nes neturi gilios kultūrinės motyvacijos ir aktualumo turint galvoje kad realiai sapnų vaizdinių įvairovė paprastai būna kur kas didesnė (juk sapnuojame ir gyvus žmones ir visokiausias kasdienybės gyveni-mą atspindinčias detales) akivaizdu kad pasakojami ryškiausiai į pateikėjų atmintį įstrigę labiausiai jų gyvenimą paveikę sapnai

Sapnas ir jo kontekstai

kaip jau minėta pats sapnas ir sapno pasakojimas ndash du skirtingi dalykai Pasa-kodamas savo sapnus (net ir labai besistengdamas išvengti interpretavimo) žmo-gus tarsi bando suteikti formą tam kas iš esmės neapčiuopiama ir neapibrėžiama sapnas pasibaigia bdquoužsidaroldquo nuo žmogaus tą pačią akimirką kai tik šis pabunda tikrame gyvenime susiduriame ne su pačiais sapnais o tik su jų atspindžiais ndash išsa-mesniais ar glaustesniais pasakojimais kuriuose pasitelkdami atmintį vaizduotę asociacijas bandome sutelkti sapne patirtus išgyvenimus bei pojūčius į daugiau ar mažiau racionalią visumą

93

kalbant apie kryptingą sapnų užrašinėjimą būtina atkreipti dėmesį į keletą reikšmingų dalykų susijusių su fiksavimo metodais tiems kam aktualu surinkti kuo daugiau liaudiškojo sapnininko duomenų kurie labiau linkę pasitelkti socio-logines tyrimų nuostatas pravers profesionaliai parengta anketa su klausimais ką reiškia sapnuoti tą ar kitą dalyką antra vertus jeigu norėsime fiksuoti sapnus kaip vientisus naratyvus turėsime apsispręsti kiek dėmesio skirsime sapno pasakojimo kontekstams šiuo atveju kontekstu įvardiju daugybę aktualių su pasakojamu na-ratyvu susijusių aplinkybių žemaitijoje užrašyta medžiaga kaip tik atspindi dau-gumos pateikėjų norą savo sapną papasakoti išsamiai nurodant visas aplinkybes kada jis susapnuotas kas reikšmingo tuo metu apskritai vyko žmogaus gyvenime neretai didelę pasakojamo sapno dalį sudaro labai konkrečių aplinkybių pristaty-mas žmogus pasakoja ką veikė prieš užmigdamas su kuo bendravo kur vaikš-čiojo ką valgė kur atsigulė miegoti Įsiklausius susidaro įspūdis kad pasakotojas stengiasi įvesti klausytoją į visas patirtas situacijas tarsi ruošia jį sapno pasako-jimui o papasakojęs patį sapną nepamiršta smulkiai nusakyti kaip jautėsi pa-budęs jei pabudo nenatūraliai papasakoja kas jį prižadino toliau paprastai eina mintys apie sapno išsipildymą arba neišsipildymą (jos kartais gali būti išsakytos ir prieš sapno pasakojimą) geras pasakotojas visada jaučia pasakojimo situaciją to-dėl natūralu jog pasakodamas sapną jis stebi klausytojo (ar tai būtų savos aplinkos žmogus ar visiškai svetimas tautosakos rinkėjas) reakcijas jaučia ką šiam reikia paaiškinti Besiklausydama žemaičių pasakojamų sapnų ne kartą pastebėjau jog sapno kontekstas užima gerokai didesnę naratyvo dalį negu pats sapno tekstas toliau kaip pavyzdį pateiksiu tik vieno bet išties tipiško daugelio žemaitijoje už-rašytų sapnų kontekstualumą atspindinčio sapno pasakojimo kontekstines dalis sąmoningai praleisdama patį sapno siužetą1

dā vėiną sapną dėdelē graži toro da ton toro pasakyti Buvau jauna turiejau šešiuolė-ka metokų neturiejuom kur karves ganyti reikieji ganyti naktį ka nuori priganyti vėsa ganykla bova nudžiūvosi nugriaužta ltgt aš sakau [namiškiams] bdquoJūs mėiguoket vuo aš paganysoldquo ėr aš tāp i dėrbau turiejuom jautoką tuokį uns baisē mažā tajiedi gol i gol anam mažā tareikieji atsisiedau aš anam ont nogaras tāp gerā naktis šalta vuo čia šėlts vėsos i uns čiut vėiną sykį monės nenuveži Būt i kaulus išnarstės daugiau nabsiedaus aš ont anuo Jau saulėki pradieji patekieti jau pradieji tuos karvės jiestė (tievā ėšmėrė mas palėkuom vėini seserē bova aštouniuolika metų mon bova keturuolika metų bruo-liou bova šešiuolika vuo kėta sesou musiet jau turieji septyniuolika vėsi tuokei pametinē buvuom) tāp graži paukštelē gėid Misiju bdquokaži kāp mon su tum mėigo ar aš dėiną užmėgso gal užmėgso ndash juk jauna esoldquo nu anei nuveji vėsi goltėis lt gt vuo bova alyvų žydiejims sakau aš daba puo tuos alyvas pakrėso ėr aš pakritau puo tou alyva

[Toliau pateikėja pasakoja sapną kuriame regėjo Mergelę Mariją ir prašė jos melstis už visus žmones]

ėr mon basapnoujint tuokį sapną iš kaži kur ta mona sesou atlieki tās rusų laikās nabova nieka ana batokos sau pasėsiova unt medėnė pada iš kareivėška šinēli padelkų tuokius gražius užvarstuomus padėrba ana atlieki veizieti ndash vėnėkių kaži kuokių ana tėn

1 šis sapnas užrašytas iš žarėnuose gyvenančios stasės gramalaitės pateikusios nemažai onei-rinių pasakojimų visą iš jos užrašytą tautosaką žr Ltr 7582 nr 1ndash36

94

bova iš kor tėn nosipėrkosi vuo tas mona bruolis Juzis sau jiemės ėr iškalės tas vėnėkės kur tėn anam [reikėjo] nepasiklausės anuos kad ana pradieji keiktėis ėr mona sapną nutrauki kad aš atsibudau tuoki na savie aš buvau tuokiam dvasės pakilėmė nemuoku aš pasaky-ti nie kuokiuos žemes dalykās nedžiaugiaus nie kuokiuom vienėkiem juokēs batās ndash nič niekum aš tik būnu tom sapno ka ta Marija tris kartus pažadiejė melstėis aš na už savi prašiau bdquoMarija ndash sakau ndash melskēs už mumisldquo i ta Marija galvą nulenki tris kartus

ir aš dabar ka meldous ka kuoks vargs yra kuoki bieda a kas nuors skaudē užgaun aš sakau bdquoMarija tu daba na tris kartus melskēs vuo vėsą gyvenimą kuol aš babūso gyva čia on tuos žemelėsldquo (Ltr 758217)

nelengva ir suskaičiuoti kiek pačių įvairiausių konkrečių ir apibendrintų pra-nešimų apie savo ir artimųjų gyvenimą pateikėja sugebėjo sudėti į sapno vaizdinius supantį kontekstą čia ir tikslus sapno regėjimo laikas (buvau šešiolikos metukų) ir šeimos patiriami ūkiniai nepritekliai (neturėjom kur karvių ganyti) ir ganymo ypatumai (reikėjo ganyti naktį) iškart paskui netiesiogiai nusakomas ir pateikėjai iš mažų dienų būdingas noras visada ir visur padėti kitiems (Jūs miegokit o aš paganysiu) spėjama užsiminti apie ankstyvą tėvų mirtį seserų ir brolio amžių ir vėl grįžtama prie užmigimo momento čiulbant paukščiams ir žydint alyvoms o nupasakojusi sapną moteris labai detaliai papasakoja kaip ir kokia (buvau tokiam dvasios pakilime) ji atsibudo kaip reagavo į sesers aplink sukeltą triukšmą (pikto-ką jos būdą pateikėja ne kartą minėjo kituose savo pasakojimuose) ir baigia apiben-drinimu parodančiu kaip ką tik pasakotas sapnas iki šiol veikia jos gyvenimą

atidžiau įsiklausius ir pasigilinus ne tik į sapnus bet ir į užfiksuotus pateikėjų autobiografinius pasakojimus aiškėja jog daugumoje oneirinių naratyvų aptinka-mi platūs kai kada gerokai nuo paties sapno siužeto nutolę ir apimtimi juos len-kiantys asociatyvūs kontekstiniai duomenys niekada nebūna atsitiktiniai tokiuose išsamiuose pasakojimuose kaip visuma pateikiamas ir sapnas ir jo vaizdinių nu-lemti išgyvenimai sukeltos reikšmingos asociacijos Ypač tai pasakytina apie tuos pasakojimus kurie pateikti be trikdymų pavyzdžiui be užrašinėtojo įsikišimo be klausimų pasitikslinimų ir pan ir atvirkščiai ndash būna situacijų kai laiku ir vietoje nuskambėjęs užrašinėtojo klausimas gali paskatinti pasakotoją pažerti daug aktua-lių kontekstinių detalių

Bandymas apibendrinti

straipsnyje aptarta tik nedidelė dalis ryškesnių sapnų naratyvų bruožų fiksa-vimo galimybių ir sunkumų sapnų pasakojimo maniera ekspresijos amplitudė ir kiekvieno pateikėjo individualumo įtaka pasakojimui ndash vertingi ir perspektyvūs naratyvų tyrinėtojų studijų objektai Manyčiau ypač aktualu pasekti kaip sapnų pasakojimai atrodo bendrame talentingo pateikėjo atliekamų kūrinių kontekste ir ne tik kūrinių Pastaruoju metu jau ir lietuvių folkloristikoje susidomima folklo-rine bendruomenės žmogaus gyvenimo istorija kaip galimu folkloro žanru indi-vidualūs sapnų pasakojimai neabejotinai galėtų tapti reikšminga tokių tyrinėjimų dalimi

9

akivaizdu jog į sapnus negalima gilintis vien iš klasikinės folkloristikos per-spektyvų būtinas kitoks ndash pačią folkloro sampratą praplečiantis požiūris ir kuo didesnis tarpdalykinis angažuotumas

skirtinos dvi glaudžiai susijusios sapnų kaip folklorinės tradicijos elementų fiksavimo ir tyrinėjimų kryptys fiksuoti ir analizuoti sapnų simbolių aiškinimus gilintis į sapną kaip folklorinį pasakojimą paprastai užfiksuojamą su jam aktualiu kontekstu ir visais naratyvų atlikimui būdingais pateikimo niuansais iš vis gausė-jančių vienaip ar kitaip su sapnais susijusių tradicinės kultūros tyrinėjimų matyti jog bene dažniausiai sapnais domimasi kaip bendrą liaudies tikėjimų visumą papil-dančia tiriamąja medžiaga ateities numatymas meteorologiniai spėjimai mirties laiko ir pobūdžio prognostika o ypač įvairūs pasakojimai apie sapne regėtus mi-rusiuosius ndash visi šie oneiriniuose naratyvuose išryškėjantys kultūriniai elementai glaudžiai siejasi su bendru liaudies tikėjimų ir visos pasaulėvokos universumu

ekspedicijų žemaitijoje metu sukauptuose sapnų pasakojimuose skirtinos dvi pačios bendriausios vaizdinių grupės sapnuose pasirodantys maldų prašantys arba gyviesiems padedantys mirusieji sakraliniai neretai regėjimus primenantys vaiz-diniai

analizuojant sapnus kaip folklorinius naratyvus didelės reikšmės turi kuo išsa-mesnis kontekstų sapno vaizdinių sąsajų su indvidualia ir bendruomenine pateikė-jo patirtimi fiksavimas

kad ir kaip besistengtume pažinti sapnų tradiciją pritaikyti oneiriniams nara-tyvams daugiau ar mažiau mums įprastus tyrimų būdus vis dėlto neturėtume bijoti ir ignoruoti šių pasakojimų nepažinumo

ŠalTiNiai

Bsgv ndash Iš gyvenimo vėlių ir velnių surinko Jonas Basanavičius parengė kostas aleksynas (Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka t 7) vilnius 1998

BsJk ndash Juodoji knyga parengė kostas aleksynas Leonardas sauka (Jono Basanavičiaus tautosa-kos biblioteka t 12) vilnius 2004

Ltr ndash Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštynas LtrF ndash Lietuvių tautosakos rankraštyno fonoteka

Literatūra

Le goff Jacques 2003 Viduramžių vaizduotė iš prancūzų kalbos vertė diana Bučiūtė vilniusgudaitė gražina 2001 Asmenybės transformacija sapnuose pasakose mituose vilniusgutauskas Leonardas 2006 Sapnų teologija vilniusJungas karlas gustavas 1994 Žvelgiant į pasąmonę iš anglų kalbos vertė Jūratė Musteikytė

vilniuskaivola-Bregenhoslashj anniki 1993 dreams as Folklore Fabula Bd 34 Heft 34 p 211ndash224 Mekas Jonas 2007 Mano naktys vilniusrepšienė rita 2006 sapno metafizika Metai nr 5 p 98ndash103šlekonytė Jūratė 2001 kodėl gediminas sapnavo geležinį vilką Tautosakos darbai [t] Xiv

(XXi) p 122ndash140

96

virtanen Leea 1989 dream-telling today Studia Fennica vol 33 Studies in Oral Narrative ed by anna-Leena siikala p 137ndash148

višinskaitė asta 2002 sapnų mįslės mirties vaizdiniai Lietuvoje ir Latvijoje Darbai ir Dienos nr 31 p 285ndash300

višinskaitė asta 2005 sapnų aiškinimai teksto formų lyginimas Tautosakos darbai [t] XXii (XXiX) p 119ndash124

višinskaitė asta 2006 individualumas ir tradicija pasakojimuose apie sapnus Tautosakos darbai [t] XXXi p 183ndash189

Живица Е Ю 2004 Методика собирания снотолкований кн Типология фольклорной тра-диции Актуальные проблемы полевой фольклористики Москва р 67ndash71

Лурье М Л 2002 Вещие сны и их толкование (На материале современной русской кресть-янской традиции) кн Сны и видения в народной культуре составитель О Б Христофорова Москва р 26ndash41

Панченко А А 2002 Сон и сновидение в традиционных религиозных практиках кн Сны и видения в народной культуре составитель О Б Христофорова Москва р 9ndash25

Сны и видения 2002 Сны и видения в народной культуре составитель О Б Христофорова Москва

Трушкина Н Ю 2002 Рассказы о снах кн Сны и видения в народной культуре состави-тель О Б Христофорова Москва р 143ndash170

THE SAMOGITIAN DREAM NARRATIVESFOLKLORIC CHARACTER OF THE TEXTS

AND CONTEXTUAL MEANINGS

vita ivanauskaitė

Summary

studies of dreams as subject of folkloristics are discussed in this article also referring to the relevant research in folklore cultural studies and psychology the dream narratives recorded in the course of fieldwork sessions taking place in samogitia in 2001ndash2007 from a number of elderly informants are in the focus of analysis here Yet the main attention in this study is directed not at the explanations of dreams but rather at the distinctly folkloric character of dream narratives and their contexts analysis of the accumulated oneiric materials highlighted two main themes upon which numerous other dream motives are centered ie the appearances of the deceased in dreams (their pleas for praying various useful advices given to the living etc) and various visions of the sacred character (like appearances of god Jesus Christ the Holy virgin and different Christian symbols) Ways of relating the dream visions to the significant occurrences in life employed by the dream narrators and their reactions to the pleas of the deceased heard in dreams are also discussed in the article various contextual meanings of the dream narratives are analyzed here as well

gauta 2007-10-11

straipsnis parašytas vykdant Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamątarpinstitucinę mokslo programą bdquoregioniniai folkloro ir tarmių tyrimai vakarų Lietuvaldquo (2003ndash2006)

97

AUKŠTAITIJOS IR ŽEMAITIJOS PARIBIODAINUOJAMOJO FOLKLORO YPATUMAI

daiva račiūnaitė-vYčinienėLietuvos muzikos ir teatro akademija

s t r a i p s n i o o b j e k t a s ndash aukštaitijos ir žemaitijos paribio dainuojamasis folkloras jo atlikimo ypatumai

d a r b o t i k s l a i ndash tiriant etnomuzikologijoje iki šiol nenagrinėtą sritį atkreipti dėme-sį į šių dviejų regionų ribų sampratos kaitą ir paribio folkloro identiteto problemą išskirti būdingiausius aukštaičių ir žemaičių dainavimo tradicijas reprezentuojančius bruožus at-skleisti jų pasireiškimo vienos ar kitos tradicijos ribose dėsningumus

ty r i m o m e t o d a i ndash istorinis lyginamasis analitinis aprašomasis sinchroninis dia-chroninis

ž o d ž i a i r a k t a i istorinė žemaitija ribinė aukštaitija muzikinis dialektas intona-vimas artikuliavimas

Sąvokos

Prieš aptariant pasirinktos teritorijos folkloro ypatumus norėtųsi dar kartą atkreipti dėmesį į aukštaitijos ir žemaitijos paribio problemą aktualią daugeliui Lietuvos mokslo sričių (kalbotyrai istorijai etnologijai etnomuzikologijai antro-pologijai archeologijai ir kt) visų pirma rūpėtų trumpai apibrėžti pagrindines są-vokas kaip žinoma Žemaitija ir Aukštaitija ndash gana nauji pavadinimai anksčiau būta Žemaičių (šis pavadinimas reiškė ne etninę ar kalbinę bet geografinę ir poli-tinę sąvoką ndash tai buvęs kunigaikštijos vardas) ir Aukštaičių (terminas vartotas kaip priešingybė žemaičiams šio krašto branduolį kadaise sudarė vilniaus ndash ašmenos aukštumos jis niekada netapo politine sąvoka kartais buvo vartojamas ir kaip Lietuvos sinonimas) (zinkevičius 2005 290ndash292)

žemaičių pavadinimas atsirado nuo teritorijos branduolį sudariusių dabartinės vidurio Lietuvos ndash nevėžio baseino ndash žemumų Xv a viso istorinio ploto gyvento-jus tarp jų ir sulietuvėjusius kuršius imta vadinti žemaičiais vakaruose jų plotas ribojosi su Baltijos jūra rytuose ndash su žeimeliundashLinkuva Pakruojundashšeduva pie-tuose ndash su dabartine suvalkija pagal Prūsijos sieną šakius iki virbalio apylin-kių (ten pat 290) vokiečių ordino kronikininkai Xiii a pabaigoje žemaičių ir

ŽEMAIČIŲ FOLKLORO TYRIMAI

ISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

98

aukštaičių riba laikė nevėžio upę Į šiaurę nuo aukštaičių ploto anapus Mūšos upės gyveno žiemgaliai vietomis sumišę su lietuviais šiaurės rytuose ndash tokie pat susimaišę sėliai

Lingvistinę reikšmę terminams žemaičiai ir aukštaičiai pasak zigmo zinkevi-čiaus bene pirmasis suteikė kalbininkas augustas schleicheris juos ėmęs vartoti tarmėms pavadinti (zinkevičius 2005 291) Be tarmės pavadinimo žodis aukštai-čiai vartojamas ir kita ndash etnografine reikšme etnografinė sąvoka aukštaičiai dar tik formuojasi ir nėra nusistovėjusi atkreiptinas dėmesys kad etnografiniai aukš-taičiai užima gerokai mažesnį plotą negu aukštaičių tarmė apimanti visus lietu-vius nežemaičius į jį neįeina suvalkiečiai ir dzūkai ndash etnomuzikologijai šis faktas nepaprastai svarbus nes kitokias nei kalbinio aukštaičių dialekto ribas rodo ir mu-zikiniai duomenys Pasak etnologų aukštaičiai užima plotą esantį į rytus nuo du-bysos į šiaurę nuo nemuno ir neries upių šiame plote skiriamos dvi dalys rytinė ir vakarinė rytinė dalis (dabartiniai rokiškio zarasų kupiškio anykščių utenos ukmergės Molėtų ignalinos švenčionių r ir vilniaus šiaurinis pakraštys) pripa-žinta tipiškiausia aukštaičių etnografine teritorija (tokiai nuostatai šiek tiek priešta-rauja muzikiniai duomenys švenčionių ir vilniaus r folkloras daugeliu atvejų ar-timesnis dzūkų nei aukštaičių folklorui bet tai jau ne šio straipsnio problematika) vakarinė dalis ndash nevėžio upės baseinas vidurio Lietuva t y istorinio žemaičių krašto branduolys tai Joniškio Pakruojo radviliškio kėdainių Panevėžio Pas-valio Biržų rajonai šiaulių raseinių Jurbarko rajonų rytinės dalys (vakarinės iš-vardytų rajonų dalys ndash žemaičiai) ir kauno rajono šiaurinė dalis (pietinė ndash sūduva) (ten pat 292) dalis tyrinėtojų nelinkę šio ploto skirti prie etnografinės aukštaitijos daugeliu etnografijos ypatumų (pvz gyvenamųjų namų išorė primena žemaičių trobas moterų tradicinių drabužių sijonai languoti ir pan) minėtas plotas gerokai išsiskiria iš aukštaičių kol kas neapsispręsta kaip pasielgti su šia savita vakarine dalimi ginčijamasi ar prie tipiškosios aukštaitijos verta prijungti ją visą ar tik kai kuriuos šios dalies rajonus (ten pat 294) gali būti kad ginčo sprendimą šiek tiek lems ir būsimi muzikinio folkloro tyrimų duomenys kol kas pirminiai etno-muzikologiniai tyrimai leistų kalbėti apie vakarinės aukštaičių dalies kitoniškumą gretinant ją su rytų aukštaičiais

Aukštaitijos ir Žemaitijos riba

aukštaitijos ir žemaitijos ribos taip pat etninio tapatumo problemos tebelieka svarbios ir šiandien Jų aktualumą rodo prieš keletą metų Panevėžyje surengta konfe-rencija bdquoaukštaičių identiteto paieškos praeities paveldas nūdienos problemos ir atei-ties perspektyvosldquo iš jos pranešimų parengta knyga bdquoaukštaičių tapatumo paieškosldquo (2006) kurioje įvairių mokslų specialistų aptariamos aukštaitijos sampratos teritori-jos ribų ir kitos problemos antai istorikas tomas Baranauskas mano kad galima kelti v i d u r i o L i e t u v o s ž e m a i t i š k u m o i k i p a t X i i i a k l a u s i m ą bdquojuo-lab kad nuo Xiii a pabaigos aukštaitijai buvo priskirta tik pusė šios archeologinės kultūros teritorijosldquo (Baranauskas 2006 28) tyrinėtojo manymu aukštaitija kaip

99

politiškai reikšmingesnė už žemaitiją Xiii a buvo padidinta pastarosios sąskaita anksčiau bdquovisa vidurio Lietuvos žemuma su upytės žeme ir kauno apylinkėmis turėjo priklausyti žemaičiamsldquo (ten pat 37) kalbininkas kazimieras garšva su-tikdamas su kitų tyrinėtojų nuomone jog vakarinė aukštaitijos dalis turi daugiau kalbinių ir etnografinių panašumų su žemaitija vis dėlto teigia kad ji bdquob e m a -ž i a u s i o s a b e j o n ė s t u r i b ū t i p r i s k i r i a m a n e t i k p r i e k a l b i n ė s b e t i r p r i e e t n o g r a f i n ė s au k š t a i t i j o sldquo (citatose išskirta mano ndash D R-V) (garšva 2006 61) kalbininko manymu tiksliausiai n u s t a t y t i d a b a r t i n e s a u k š t a i t i j o s i r ž e m a i t i j o s r i b a s p a d e d a t a r m i ų d u o m e n y s nes XiXndashXX a tarmių ribos iš esmės nesikeitė Pasak jo etnografijos istorijos geo-grafijos kriterijai yra tik pagalbiniai (ten pat 62) k garšva piktinasi kad etninės kultūros globos tarybos ekspertai d Pivoriūnas ir v vaivada bdquokėsinasi prie žemai-tijos prijungti dalį gretimos žiemgalosldquo (ten pat 63) Jo nuomone reikėtų laikytis aukštaičių ir žemaičių tarmės ribų dar 1966 m patvirtintų profesorių a girdenio ir z zinkevičiaus neardant tradicinių kultūrų arealo (ten pat)

Pasak k garšvos dabar kėdainių radviliškio šiaulių Joniškio rajonų gy-ventojai save laiko aukštaičiais ir bdquonereikėtų svajoti juos bdquogrąžintildquo į žemaitijos etnografinį regionąldquo (ten pat 64) kalbininko pastebėjimais toliau į rytus esančiose kriukų Pašvitinio Lygumų ir kitose seniūnijose kalbama jau nebe vakarų aukštai-čių (šiauliškių) bet rytų aukštaičių (panevėžiškių) tarme ja kalba ir radviliškio rajono rytinės parapijos (ten pat)

vis dėlto etnologas Petras kalnius primena Povilo višinskio nuomonę kad v a d o v a u j a n t i s v i e n t a r m e i š v e s t a a u k š t a i č i ų i r ž e m a i č i ų s k i-r i a m o j i r i b a n e b u s t e i s i n g a (kalnius 2006 77) Pasak P višinskio pripa-žįstant skirtumą tarp kultūrinių ir geografinių žemaičių bei aukštaičių n e g a l i m a i g n o r u o t i l a t e n t i n i o teritoriniu požiūriu sunkiai apčiuopiamo p e r ė j i m o i š ž e m a i t i š k u m o į a u k š t a i t i š k u m ą g a l i m y b ė s (ten pat) beje kaip pažymėjo P kalnius pereinamojo tipo gyventojų žemaičiams priskirti P višinskis nesiryžo remdamasis savo ir kitų sričių specialistų tyrimais etnologas daro išvadą kad tolimoje praeityje bdquoetnografine prasme suvokiamų aukštaičių (turėjusių savitą folklorą šnektą ir kitus tradicinės kultūros bruožus) apgyvento ploto riba vakaruose galėjo būti ir į vakarus nuo nevėžioldquo kartu darydamas ir kitą išvadą bdquone tik že-maičių kultūros pirmtakų bet ir etnografine prasme susiformavusių žemaičių ltgt gyventa kiek plačiau negu dabartinė kalbininkų nužymėta žemaičių tarmės ribaldquo (ten pat 80) taip verčia manyti tai kad ž e m a i č i ų materialinės kultūros reiš-kinių bdquop a p l i t i m o r i b a r y t u o s e taip pat n u e i n a k i e k t o l i a u n e g u k a l b i n i n k ų n u s t a t y t o j i aukštaičių ir žemaičių tarmių ribaldquo (ten pat 81) vis dėlto P kalniaus manymu kai kalbama apie nutautintą žemaitijos dalį kuriai že-maičių veikėjų teigimu reikėtų suteikti autentiškąją tapatybę tai teritorine prasme apsišaukėliška Aukštaitija ir suaukštaitėjusi Žemaitija yra mitas kai bdquokalbama apie ne teritorine administracine o etnografine prasme suvokiamų žemaičių asimiliaci-ją bei žemaitiškosios kultūrinės savimonės pasitraukimą iš paribio su aukštaičiais ir aukštaitijos padidėjimą XX amžiuje ltgt ta prasme suvokiama žemaitiškoji Aukštai-

100

tija yra realybėldquo (kalnius 2006 80) Beje ta pačia prasme realybe galėtume laikyti ir suaukštaitėjusią Žemaitiją ndash taip daryti leistų muzikinio folkloro analizės duomenys (apie tai dar kalbėsime)

Muzikinio folkloro regioninio identiteto problema

trumpai aptarę pagrindines Aukštaitijos Žemaitijos aukštaičių žemaičių są-vokas istorinį jų kontekstą ir etninio tapatumo klausimą pereikime prie paribio muzikinio folkloro problematikos Lietuvių folkloristikoje aukštaitijos ir žemai-tijos problema aktuali jau gana seniai su ja neretai susiduriama perpasakojant istorinius šaltinius be istorinio konteksto minint tam tikrų reiškinių gyvavimo kokioje nors teritorijoje faktus ir kitais panašiais atvejais Bene pirmasis šią proble-matiką ėmėsi detaliai gvildenti zenonas slaviūnas spręsdamas sutartinių geogra-finio paplitimo klausimą (slaviūnas 1974) susipažinęs su užrašytomis sutartinė-mis jis pastebėjo kad be rytinių aukštaičių pavieniais atvejais jų buvo užrašyta ir varėnoje Jonavoje užventyje darbėnuose ir kitur atrodytų jog sutartinės buvo giedamos daug didesnėje teritorijoje ndash ne tik rytų aukštaitijoje dzūkijoje bet ir žemaitijoje šią nuomonę sustiprino simono stanevičiaus komentaras prie sutar-tinės Apynėli taduja puruonėli taduja (stanewicze 1829 nr 30) bdquoira tai wyna yzc daynu sutartyniu kurios neseney žemaycziuose yzc mados yr tyksta yszeia Ju pałaykay Lituwoj dar užsylykaldquo ir simono daukanto paminėtas kretingos ra-jone gyvenęs senelis kiauleikis kuris jaunystėje esą girdėjęs giedant ir trimitais pučiant sutartines (daukantas 1993 66) z slaviūnas spręsdamas sutartinių gy-vavimo žemaičiuose klausimą atkreipė dėmesį į kintančią žemaitijos ir žemaičių sampratą ir teigė kad bdquoir s stanevičius ir s daukantas galėjo būti veikiami dvi-lypio žemaitijos ploto supratimo ir jų liudijimai sutartines gyvavus žemaitijoje ne visais atvejais turėjo reikšti jų priklausymą žemaičių tarmės plotui o žemaitijos vardas ne kartą buvo vartojamas turint galvoje visą Lietuvąldquo1 aptardamas Mo-tiejaus strijkovskio bdquokronikojeldquo (stryjkowski 1582) aprašytą grojimą (sutartinių) trimitais ir dainavimą per zieminieko šventę z slaviūnas atkreipė dėmesį kad autorius sakėsi visa tai matęs Lietuvoje ir žemaitijoje2 žemaitijos administracinis plotas M strijkovskio laikais kaip pastebėjo z slaviūnas bdquoapėmė žymią rytų aukštaitijos dalį būtent upytę ukmergę taujėnus veprius šeduvą Betygalą šiaulius kauną ir kitas vietovesldquo (slaviūnas 1974 32) tad galima daryti prielaidą kad bdquopolifoninės liaudies dainos buvo paplitusios toliau į rytų aukštaitijos vaka-rus ltgtldquo (ten pat 33) tokio sutartinių gyvavimo ploto galimybę pasak z sla-viūno patvirtina vėlesni ndash XiXndashXX a duomenys straipsnio pabaigoje teigdamas kad bdquosutartinės yra rytų aukštaičių ir rytų dzūkų [vilniškių ndash D R-V] dainosldquo (ten

1 apie s stanevičių Jurgis Lebedys rašė bdquolietuvis ir žemaitis jam yra sinonimas ir jei jis kalba apie žemaičių dainas tai nereiškia kad kelia jų provincinį savitumąldquo (Lebedys 1955 277 cit iš slaviūnas 1974 20)

2 Beje grojimą ndash tik neaišku ar sutartinių ndash trimitais yra aprašęs ir aleksandras guaninis pasakoda-mas apie žemaitiją (žr guanini 1578)

101

pat 34)3 z slaviūnas sutartinių regioninio identiteto bylą išsprendžia aukštaičių naudai galima sakyti ji jau baigta ndash nuostatos apie aukštaitišką sutartinių kilmę laikomasi ir dabar nors šių dienų tyrėjams (d račiūnaitei-vyčinienei a nakienei d urbanavičienei ir kt) sutartinių paminėjimai žemaitijoje vis dar atrodo mįslingi

aptarėme tik vieno konkretaus žanro ndash sutartinių arba muzikinio stiliaus ndash po-lifonijos etnogenezės klausimą kuris kaip matėme be galo painus sutartinių klausimas jau tarsi išgvildentas bet visas kitas aukštaitijos ir žemaitijos paribio muzikinis folkloras etnomuzikologų nuodugniai netirtas kol kas aukštaitiškumo ir žemaitiškumo problema etnomuzikologinėje literatūroje nusakoma labai glaustai kartais viena ar kita daina tik keliais žodžiais pakomentuojama bdquoturi žemaičių melodijoms būdingų bruožųldquo bdquomelodija artimesnė aukštaitiškiems šios dainos va-riantamsldquo o sykiais trumpai apibūdinamas visas lokalinis dialektas (pvz rasei-nių r) bdquočia ypač jaučiama stipri vakarų aukštaičių dainuojamosios tradicijos įtakaldquo (Mukaitė-sungailienė 2004) tokie glausti etnomuzikologų pastebėjimai nulemti regioninių muzikinio folkloro tyrimų stokos

Muzikinių dialektų tyrinėjimai

iki šiol geriausiai yra ištirtas dzūkų muzikinis dialektas ndash jam bene daugiausia dėmesio skyrė lietuvių etnomuzikologijos pradininkė Jadvyga čiurlionytė (1938 1969) dzūkų dainų stilistika nagrinėta genovaitės četkauskaitės sudaryto rinkinio bdquodzūkų melodijosldquo įvadiniame straipsnyje (četkauskaitė 1981 13ndash53)4 džiugina palyginti neseniai prasidėję gana gausūs suvalkijos muzikinio dialekto tyrimai su-valkiečių kaip vakarų aukštaičių stilius Laimos Burkšaitienės aptartas knygoje bdquoaukštaičių melodijosldquo (Burkšaitienė krištopaitė 1990) jų stiliaus bruožai nuo-dugniai išanalizuoti audronės vakarinienės straipsnyje (vakarinienė 2000) taip pat glaustai aptarti ir neseniai pasirodžiusių kompaktinių plokštelių (četkauskaitė 2002 nakienė žarskienė 2003) komentaruose tik XXi a pradžioje galima sa-kyti iš mirties taško pajudėjo Mažosios Lietuvos muzikinio dialekto tyrimai ndash šia tema neseniai apginta Linos Petrošienės disertacija (Petrošienė 2003)

nepakankamai ištirta ir didžiųjų etnokultūrinių sričių ndash aukštaitijos ir žemaiti-jos ndash muzikinė stilistika etnomuzikologiniai žemaičių muzikinio dialekto dainuo-jamojo folkloro tyrimai palyginti dar labai negausūs vienas ryškiausių straipsnių kuriame praėjus ilgokam laikui nuo J čiurlionytės žemaičių dainuojamosios tra-dicijos trumpų apžvalgų (čiurlionytė 1938 274ndash275 1969 303ndash311) bene pirmą kartą mėginama atskleisti įvairių žemaitijos dialektų dainuojamosios tautosakos muzikinius savitumus yra Loretos Mukaitės studija bdquokvintos intonacijos sklai-da žemaičių liaudies dainoseldquo (Mukaitė 2002) autorės teigimu bdquopati sakytum

3 sutartinių atsinešimo faktus z slaviūnas pagrindė kruopščia poetinių tekstų tarminių ypatybių analize bei patikrintais duomenimis apie pateikėjų persikėlimą į žemaitiją iš aukštaitijos

4 dzūkų melodijų tipologija yra tapusi g četkauskaitės sudarytos lietuvių liaudies dainų tipologijos pagrindu (četkauskaitė 1998b)

šia tema etnomuzikologė 2001 m Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje apgynė magistro darbą žemaičių dainuojamoji tradicija yra ir šįmet jos apgintos disertacijos tema

102

gryniausia muzikinės dialektologijos požiūriu ndash vidurinioji žemaitijos dalisldquo (ten pat 150) Pasak tyrinėtojos pietinė žemaitijos dalis kalbiniu ir muzikiniu požiū-riu labiau nutolusi nuo centrinės žemaitijos bdquoklausantis pietų žemaičių dainų ne-sunku pastebėti tam tikrą skirtumą ir dainuojamojoje tradicijoje šiaurės vakarų dalyje (apie švėkšną šilalę kvėdarną Laukuvą varnius užventį šaukėnus karklėnus kuršėnus) daugiau aptiksime s e n ų j ų t r a d i c i n i ų ž e m a i t i š k ų d a i n ų kurioms būdingi t i p i š k i ž e m a i t i š k o s m e l o d i k o s b r u o ž a ildquo (ten pat) Panašiai L Mukaitė teigia ir neseniai pasirodžiusio pietų žemaičių (ra-seinių krašto) muzikinio folkloro rinkinio bdquooi ūžkit gauskitldquo pratarmėje bdquomūsų ausiai įprastas žemaitiškasis dainos skambesys suardomas atsiranda naujų ne visai žemaitiškų melodinių slinkčiųldquo (Mukaitė 2004 10ndash11) tiesa šios išvados atrodo kiek skubotos neabejotinai nulemtos publikuotų arba archyvuose saugo-mų transkribuotų dainų melodijų stygiaus ir palyginti vėlyvo pietų žemaičių dainų užrašymo Jomis leistų abejoti ir nuoseklūs pietų žemaitijos dainavimo tradicijos lauko tyrimai6 vykdyti 1980ndash1990 m kelmės tauragės šilalės raseinių ir ki-tuose rajonuose gana gausiai užfiksuotos ir tik pastaraisiais metais transkribuotos dainų melodijos rodo šios tradicijos savitumą įvairovę ir kaitą taigi pietų žemai-tijos muzikinis dialektas besiribojantis su aukštaitijos dialektu galima sakyti iki šiol dar nėra ištirtas

a u k š t a i č i ų muzikinio dialekto tyrime ir skelbime taip pat esama nemaža painiavos ir baltų dėmių kapitaliniame aukštaičių dainų rinkinyje bdquoaukštaičių melodijosldquo skelbiamos ir aptariamos ne tik aukštaičių bet ir suvalkiečių ndash pasak kalbininkų vakarų aukštaičių ndash melodijos kurių muzikinė stilistika nuo tikrų-jų aukštaičių gerokai skiriasi apmaudu kad rinkinyje labai nedaug tėra šiaurės aukštaitijos melodijų o dainų iš Pakruojo rajono apskritai nepaskelbta ndash rinkinio parengėjos L Burkšaitienės teigimu šiame rajone bdquoper pastaruosius dešimtmečius buvo mažiau ekspedicijų ir vertingų melodijų beveik neužfiksuotaldquo (aM p 8) taigi norom nenorom aukštaitijos šiaurėje ypač apie Pakruojį atsiranda balta aukštaičių dainų tyrinėjimų dėmė kurią užpildyti nėra lengva

Įdomu jog kaip tik šiaurės aukštaitija kol kas nesulaukė atidesnio šių dienų etnomuzikologų dėmesio kaip kad kiti Lietuvos ypač pietryčių regionai ilgą lai-ko tarpą nuo klasikinio adolfo sabaliausko dainų bei giesmių melodijų rinkinio (sabaliauskas 1916) pasirodžiusio XX a pradžioje ir rodos turėjusio tapti svariu postūmiu tolesniems šio krašto melodikos tyrimams iki XX a pabaigos teužpil-dė vos vienas Pasvalio ir Pakruojo dainų rinkinys tai daugiau kaip 120 dainų padainuotų onos Bluzmienės ir sudėtų į dainininkės tautosakos ir prisiminimų rinktinę bdquoLinelius roviau dainavauldquo (stundžienė 1990) (čia pateikti muzikiniai pa-vyzdžiai nors užrašyti tik iš vienos dainininkės visapusiškai atskleidžia šiaurės

6 nuoseklios folkloro ekspedicijos pietų žemaitijoje buvo pradėtos organizuoti tik 1980 m vilniaus folkloro ansamblis bdquovisildquo (vad evaldas vyčinas) 1980ndash1990 m čia surengė 20 ekspedicijų daugumos jų medžiaga saugoma Lietuvos muzikos ir teatro akademijos etnomuzikologijos skyriaus archyve ne-didelė dalis yra e vyčino asmeniniame archyve

103

aukštaitijos dainų specifiką jų žanrinę įvairovę bei stilistinį margumą) stebėtina kad šis kadaise įvairių muzikos formų bei stilių turtingas kraštas galima sakyti liko tyrinėtojų visiškai pamirštas galbūt tai lėmė išankstinė daugelio folkloristų tarp jų ir etnomuzikologų nuomonė apie ypač spartų šiaurės aukštaitijos senosios dainavimo tradicijos nykimą ir menkaverčių dainų plitimą vis dėlto kartais ir tarp ne itin vertingų kūrinėlių sužiba tikrų deimančiukų ndash senosios dainavimo tradicijos reliktų (nemažai tokių deimančiukų esama ilgamečio folkloro rinkėjo ir puoselėtojo pakruojiečio kazimiero kalibato asmeniniame archyve) tiesa dažniausiai jie taip ir lieka vienąkart užrašyti nepatenka į jokius spausdintus rinkinius arba išblaškomi po atskirus dainynų tomus taigi nenuostabu kad šie folkloro pavyzdžiai nesulau-kia deramo tyrinėtojų dėmesio ndash juos pastebėti surinkti į krūvą išanalizuoti ir aptarti nėra taip paprasta

tiesa kartais etnomuzikologai tiesiog priverčiami susidomėti lokalia iki šiol išsamiai netirta tradicija taip nutinka tada kai publikuojama kokios nors vienos vietovės (pvz valsčiaus rajono krašto) monografija ir joje būna skelbiamas ir muzikinis folkloras svarbu kad tokiai monografijai dažniausiai atrenkama skir-tingais laikotarpiais ir įvairių užrašytojų surinkta medžiaga atspindinti vietinės dainuojamosios tradicijos ypatumus jos kaitą etnomuzikologui bdquobeliekaldquo įvertinti jos savitumą aplinkinės tradicijos (etnokultūrinio regiono) kontekste antai ir šio straipsnio autorei teko rengti ir aptarti Pakruojo rajono Lygumų bei stačiūnų apy-linkėse užrašytas dainas atkreipiant dėmesį į jų kitoniškumą palyginti su aukš-taitiškomis melodijomis (vyčinienė 2001 krikščiūnas vyčinienė 2001) vis dėlto kol kas tai tik pavieniai tyrimai be abejonės reikalaujantys tolesnio nuoseklaus etnomuzikologų darbo

šiaip ar taip lietuvių etnomuzikologijoje galima pastebėti tam tikrą tendenci-ją ndash tarsi atmesti savotiškai sumenkinti nuo etnokultūrinio centro nutolusių paribio regionų pavyzdžiui pietų žemaitijos (ar kai kurių jos lokalinių vietovių kaip antai kelmės tauragės raseinių ir kt) arba vakarų aukštaitijos (Pakruojo radviliškio ir kt) dainuojamosios tradicijos ypatumus neatitinkančius to regiono bdquostandartųldquo kaip minėta būtent šie regionai iki šiol nesulaukė deramo etnomuzikologų dėmesio

Aukštaitiškumo žemaitiškumo požymiai dainavimo tradicijoje

Pirmiausia dar nepradėję analizuoti konkrečių vietovių dainų savybių susipa-žinkime su būdingiausiais skiriamaisiais aukštaitiškumo žemaitiškumo požymiais dainuojamojoje tradicijoje (žr lentelę p 104) aišku tai labai apibendrinti požymiai tiek aukštaičių tiek žemaičių tradicijose jie ne visada pasireiškia be to pasitaiko išimčių nukrypimų nuo tradicijos ir pan kita vertus daugelis nuo seno gyvuojan-čių nuostatų apie vieną ar kitą mus dominančią tradiciją jau yra šiek tiek moraliai pasenusios koreguotinos vis dėlto šiandien jos yra prigijusios ir gana plačiai varto-jamos muzikos mokyklose bendrojo lavinimo mokyklų muzikos lietuvių kalbos ir literatūros pamokose ne kartą su jomis teko susidurti ir straipsnio autorei skaitant paskaitas pedagogams folkloro ansamblių vadovams kultūros darbuotojams

104

Aukštaitija Žemaitijaaukštas skaidrus dainavimas žemas vangus dainavimasdainavimas skanduojant ryškiai pabrėžiant skiemenis

tęstinis dainavimas pamažu bdquoįvažiuojantldquo į garsą

nesudėtingas akcentuotas(kartais ndash sinkopinis) ritmas

sudėtingas ritmas rubato

džiugus optimistinis charakteris Melancholiškas sentimentalus charakterisBūdingi intonaciniai branduoliai iii-ii-v v-iii-ii v-vi-v-iii ir kt

Būdingi intonaciniai branduoliai v-iv(v)-iii-ii(i)-vi-ii-iii-ii-v-iv(v) i-v-iii-ii-v v-iv(uarr)-v ir kt

Melodija baigiama iii laipsniu būdinga baigiamoji kadencija V-V-iii

Melodija baigiama ii arba iii laipsniu (iš kurio neretainušokama į i laipsnį) būdingos baigiamosios kadencijosiv-iii-ii i-iii-ii iv-v(ii)-iii v-iv(ivuarr)-iii(i) ir kt

daugelio lentelėje išvardytų skiriamųjų aukštaitiško ir žemaitiško dainavimo tradicijų bruožų bdquokrikštamoteldquo laikytina etnomuzikologijos klasikė J čiurliony-tė ndash tai ji 1938 m pirmoji pabandė išsiaiškinti visiems Lietuvos etnokultūriniams regionams būdingus ypatumus antai š i a u r ė s a u k š t a i t i j o s melodijoms jos pastebėjimais bdquobūdinga paprasta ritmo ir metro sandara ltgt aukštaičių melodijos dažniausiai esti paprasto dviejų ar trijų dalių metro kur tekstas skanduojamas be ryš-kesnio tam tikrų skiemenų ritminio užtęsimoldquo (čiurlionytė 1969 296ndash297) Pasak J čiurlionytės siauras ambitus tų pačių garsų kartojimas ir akcentinis ritmas bdquoteikia aukštaičių melodijoms monotonijosldquo (ten pat 297) Jau tuomet mokslininkė pastebė-jo kad aukštaičių dainos labai populiarios daugelis jų bdquodėl savo veržlumo ir džiugaus pobūdžio yra plačiai pamėgtos jaunimoldquo (ten pat 300) vis dėlto anot etnomuzikolo-gės jose esama ir praskaidrinto graudulio atspalvio kurį trijų dalių metro melodijose neretai sukuria aukštas registras tercijos pabaigos lėtas tempas (ten pat)

daugelis ž e m a i č i ų melodijų J čiurlionytės teigimu skiriasi nuo šiaurės aukštaičių didesniu dainingumu ir laisvu dainavimo būdu neretai pirmas balsas laisvai improvizuoja bdquožemaičių dainininkų ypač senesnės kartos dainavimo tra-dicija pasižymi nepaprasta laisve sudėtingu ritmu ir struktūrinių melodijos garsų melizmatiniu apdainavimu ltgt savitą jų dainavimo būdą sunku perteikti muzikos rašto ženklaisldquo (ten pat 310) iš būdingiausių žemaitiško dainavimo ypatumų ndash ma-žoriškumo homofoninio daugiabalsumo ir kt ndash mokslininkė išskyrė bdquoryškų vir-šutinio melodijos registro iškėlimą su itin stipriai pabrėžta dominantės atramaldquo ir ypač savitą laisvą melodijų dainavimo būdą (ten pat 304) Pasak jos bdquomelodijų linija banguoja laisvai ir plačiaildquo J čiurlionytė atkreipė dėmesį kad tarp žemaičių ir šiaurės aukštaičių melodijų tarsi nėra esminio skirtumo bet iš tikrųjų bdquonežiūrint harmonijos dėsnių sąlygojamos bendros derminės sandaros žemaičiams būdingas savitas stilius kurį sudaro tam tikri pastovūs intonaciniai kompleksai ir savitas dai-navimo būdasldquo (ten pat) etnomuzikologės manymu kvintos užtęsimas žemaičių dainose turi bdquošvelniai lyrinės nuotaikos pilnos kažkokio laukimo ir ilgesio užtat dauguma žemaičių melodijų skamba kiek sentimentaliaildquo (čiurlionytė 1938 274) vis dėlto neliko jos nepastebėta kad žemaičiai turi ir bdquogreitą gyvą dainą šokio ritmu ltgt Jos svarba glūdi ne pačioje melodijoje bet dainavimo manieroje Ji dai-nuojama greitai aiškiai atskiriant ir pabrėžiant priebalsiusldquo (ten pat)7

7 Beje XX a pabaigos folkloro ekspedicijose užfiksuotas liaudies terminas bdquopakramtomosldquo taiko-mas tokioms gyvo tempo akcentuotoms melodijoms

10

remdamiesi kai kurių XX a pabaigos folkloro ekspedicijų medžiaga bei ne-gausiais etnomuzikologų pastarojo dešimtmečio tyrimais pabandykime paanali-zuoti kaip šie aukštaitiškumo žemaitiškumo bruožai pasireiškia mus dominan-čio paribio teritorijos dainavimo tradicijose tiesa net ir nepradėję analizuoti a priori galime teigti kad minėtos teritorijos dainavimo tradicijos yra sumišusios žemaitiškoji yra įgijusi aukštaičiams aukštaitiškoji ndash žemaičiams būdingų bruožų žemaičių dainavimo tradicijos aukštaitėjimo tema mums rūpi kiek mažiau pasta-ruoju metu visuose Lietuvos etnokultūriniuose regionuose pastebima dainų melo-dijų ir pačios dainavimo stilistikos aukštaitėjimo bdquolietuvėjimoldquo t y bendrėjimo tendencija8 (prisiminkime kad aukštaitija kaip priešprieša žemaitijai nuo seno ilgai buvo tapatinta su Lietuva) tad panašių aukštaitiškos dainavimo tradicijos bruožų dabar galime rasti ne tik žemaitijoje visų pirma rytiniame jos pakraštyje bet ir kitur rytų ir pietų dzūkijoje suvalkijoje Mažojoje Lietuvoje Mums labiau rūpi aukštaičių dainavimo tradicijos bdquožemaitiškumoldquo klausimas kuris ir yra šio straipsnio pagrindinė tema Pabandykime paanalizuoti minėtus skiriamuosius že-maičių ir aukštaičių tradicijų bruožus pasižiūrėkime kaip jie pasireiškia ribinėje teritorijoje pirmiausia ndash aukštaitijos pusėje

Aukštas žemas dainavimas

ši priešprieša kalbant apie aukštaičių ir žemaičių dainavimo tradicijas etnomu-zikologinėje literatūroje bene žinomiausia ir nusistovėjusi viena vertus dainavimo supriešinimas aukštas žemas labai natūraliai suaugęs su aukštaitijos ir žemaitijos regionų pavadinimų kilme (aukštuma žemuma) antra vertus ši priešprieša daž-nai iš tikrųjų dar gyvybinga ir šių laikų dainavimo tradicijoje antai žemaitijoje dainuojama iš esmės žemai gana sodriais balsais moterys paprastai dainas veda tokiame pačiame registre kaip ir vyrai ndash mažosios oktavos ribose tad klausantis autentiško įrašo neretai net sunku pasakyti kas dainuoja vyras ar moteris aukš-taičių dainavimas ndash aukštas švelnus trapus skaidrus kartais atrodo ypač kito etnokultūrinio regiono atstovui net kiek cypiamas (čia kalbama daugiau apie mote-rų dainavimą) aukšto aukštaitiško dainavimo etaloninis pavyzdys galėtų būti ku-piškio ir gretimų apylinkių tradicija daugelis aukštaičių dainininkių ekspedicijų metu folkloristams yra sakiusios kad bdquodabar jau jų balsai nebe tieldquo esą bdquojaunystėje jos dainavusios gražiai laibaildquo nors garso įrašuose girdėti gana aukštas dainavi-mas iš šių pasakymų matyti kad aukštaitijoje labai vertinamas aukštas ir skaidrus balsas tiesa kartais abiejų tradicijų dainininkai gali dainuoti beveik tame pačia-me aukštyje tačiau klausytojui atrodo kad žemaičiai dainuoja gerokai žemiau nei aukštaičiai tokį apgaulingą įspūdį lemia skirtingi abiejose tradicijose dainininkų tembrai kitokia balso spalva žemaitijoje balsai sodresni pilnesni šauksmingesni aukštaitijoje ndash šiek tiek bdquoplokštesnildquo švelnesni trapesni be abejo reikėtų pabrėžti kad tai tik bendri bruožai kiekvienas dainininkas pasižymi individualiomis balso

8 aukštaitėjimo tendenciją pastebi ir kalbininkai bdquodėl asimiliacijos žemaitija siaurėja o aukš-taitija plečiasi nes paribio žemaičiams atsisakant savo tarmės pereinant prie bendrinės kalbos arba prie aukštaičių tarmės ltgt užsimezga ir įsigali jau kita ndash aukštaitiška ndash jų regioninė savimonėldquo (citiš kalnius 2006 80)

106

ypatybėmis vis dėlto aukštas dainavimas ndash šviesus balso tembras kaip matysime būdingas toli gražu ne visiems aukštaičiams

dalyvaujant folklorinėse ekspedicijose Pasvalio Panevėžio radviliškio bei Pa-kruojo rajonuose9 teko pastebėti kad dauguma pateikėjų dainuoja žemai sodriai jų tembrų spalva ndash tamsi10 Pavyzdžiui šeduviškės (radviliškio r) dainininkės ie-vos šulienės (apie ją dar kalbėsime) beveik visų dainų melodijų pagrindinis garsas yra mažosios oktavos G (kartais Fis F) uliūnų apylinkės (Panevėžio r) dainininkės katrės šipelienės11 ndash F (Fis) skaistgirietės (Panevėžio r) dainininkės Paulinos kanc-lerienės12 ndash EndashF(Es) Pašvitinio (Pakruojo r) dainininkės Bronislavos Martinaitie-nės13 ndash tos pačios oktavos FndashAs (kartais net E) šeduviškės Bronislavos radauskie-nės14 pagrindiniai apatiniai garsai yra AndashH ir pan aišku tai gali būti dainininkių individualios tembrų savybės galbūt nulemtos senyvo jų amžiaus (kaip žinoma su amžiumi balsas keičiasi ndash moterų balsai šiek tiek pažemėja pasodrėja) tačiau gana tamsus sodrus dainavimas būdingas ne tik minėtų rajonų dainininkams bet ir etno-grafiniams ansambliams kaip antai šeduvos (radviliškio r) talačkonių Joniškėlio (Pasvalio r) bdquokruojosldquo ir bdquožiemgalosldquo (Pakruojo r) bei kt Pavyzdžiui talačkonių etnografinio moterų ansamblio dainuojamos dainos Devyni metai kaip viena diena1 MFa kLF 904(1) Ulioj bitela ulioj MFa kLF 904(19) vedančioji dainininkė abi šias dainas dainuoja mažojoje oktavoje pagrindinis melodijos tonas ndash mažosios oktavos F profesionalioje dainavimo tradicijoje tai būtų vyriško balso ndash tenoro ndash registras

1 pav Pad talačkonių k (Pasvalio r) etnografinis moterų ansamblis užr J gudaitė ir a zakaras 1985 m šifr d vyčinienė 2006 m MFa kLF 904(19)

9 šioje vietoje būtų galima prisiminti kad didysis žemaičių kraštas ndash žemaičių kunigaikštystė ndash už-ėmė teritoriją nuo Baltijos jūros vakaruose iki žeimeliondashLinkuvosndashPakruojondashšeduvos linijos rytuose (zinkevičius 2006 51)

10 vis dėlto turėtume pripažinti kad greta žemo balso dainininkių šiaurės aukštaitijoje pasitaiko ir dainuojančių laibu balsu pavyzdžiui eugenija kriaučiūnienė g 1895 m Pelaniškių k Pašvitinio apyl Pakruojo r užr v r kriaučiūnas 1964ndash1967 m (kraa)

11 katrė šipelienė-rečiūnaitė g 1893 m Mildžiūnų k gyv Barklainių k uliūnų apyl Panevė-žio r užr J kubiliūtė ir e timukaitė 1985 m (MFa kLF 640(9) ir kt)

12 Paulina kanclerienė-Mečionytė g 1910 m kirdenių k gyv Bliūdžių k skaistgirių apyl Pane-vėžio r užr J kubiliūtė ir r abukevičius 1987 m (MFa kLF 9069ndash13)

13 Bronislava Martinaitienė g 1919 m titonių k Pašvitinio vls gyv kibų k Pašvitinio apyl Pakruojo r užr k kalibatas 2001 m (kka)

14 Bronislava radauskienė-tamošiūnaitė g 1910 m Pakalniškių k ir apyl radviliškio r (aM 203 ir kt)

1 čia ir toliau rašomi originalūs dainų pavadinimai

107

tiesa čia vėlgi galėtume manyti kad tamsus minėtų kaimų ir miestelių ansam-blių dainavimas nulemtas jų lyderių ndash vedančiųjų dainininkių balsų Pavyzdžiui sodriu tamsios spalvos balso tembru pasižymi bdquožiemgalosldquo ansamblio vadovė daugelio dainų vedančioji emilija genienė Beje kaip matyti melodijos transkrip-cijose (a Auštэ jau aušrela) ji dainuoja visa tercija aukščiau nei talačkonių ansam-blio vedančioji tačiau pats e genienės balso tembras yra tamsaus atspalvio tad klausantis susidaro labai žemo dainavimo16 įspūdis ypač tada kai dainuoja vien moterys (žr Augina tėvelis aadd 22)

2 pav Pad bdquožiemgalosldquo etnografinis ansamblis (Pakruojo r) vedė emilija genienė Įrašyta 2002 m šifr d vyčinienė 2006 m aadd 20

vis dėlto nereikėtų pamiršti kad tradicinėje bendruomenėje gyvuoja ir tam tik-ros nuostatos kanonai kurių privalo laikytis visi jos nariai tradicinėje kultūroje asmenybę varžo pasak rusų folkloristo Piotro Bogatyriovo bdquoišankstinė kolektyvo cenzūraldquo (Bogatyriov Jakobson 1997 203) ndash ribojimas kuris atmeta tradicijai sve-timus elementus Pavienio individo kūryba (analizuojamu atveju kūrybai prilygina-ma interpretacija) tarsi nepripažįstama individas būdamas bendruomenės narys

16 e genienei vedant žemai dalis pritariamųjų balsų dainuoja virš vedamojo balso t y pritaria vedančiajai per oktavą

108

laikosi tradicijos normų autorinė kūryba galima tik tiek kiek ji yra tos tradicijos ribose tradicijos neatitinkanti individuali kūryba (interpretacija) bendruomenės laikoma netradicine taigi yra jos nepripažįstama grįžtant prie e genienės dai-navimo galima manyti taip jei jos balso ypatybės (dainavimo maniera) vietinei bendruomenei būtų nepriimtinos jos būtų atmestos ir dainininkė nebūtų tapusi ko-lektyvo lydere o gal jos balsas bendruomenei tiko todėl kad ir kiti etnografinio an-samblio nariai yra senyvo amžiaus t y jų balsai taip pat natūraliai pažemėję gerai dera prie vedančiosios vis dėlto tokiai prielaidai prieštarautų kupiškio rokiškio Molėtų (pvz videniškio etnografinio ansamblio bdquoievužėldquo aadd 16ndash18) ir kitų rytų aukštaitijos rajonų senyvų žmonių kolektyvų gana aukštas skaidrus dainavi-mas kaip antai bdquoievužėsldquo padainuota Uoj tu berneli ko tu mandravoji aadd 16 arba želvos etnografinio ansamblio Pažiūrėk sesute

3 pav Pad karolina aganauskienė-Papaitė 64 m genovaitė driukienė-ragaitė 59 m karolina Ylienė-druskytė 63 m Monika druskienė-aganauskaitė 60 m visos gyv žel-vos apyl ukmergės r užr 1974 m čad 55

taigi sugretinę skirtingas dainavimo tradicijas aptartą tamsų dainavimą rad-viliškio Pasvalio Pakruojo bei Panevėžio rajonuose vertintume ne kaip nukrypimą nuo aukštaitiškos dainavimo tradicijos bet kaip savitą tam tikros aukštaitijos teri-torijos dainavimą kurio spalva ir maniera artima žemaičių dainavimo tradicijai (čia norėtųsi priminti kad kai kurie iš minėtų rajonų įeina į istorinio žemaičių krašto branduolio teritoriją17)

Baigiant analizuoti aukšto žemo dainavimo skirtingose tradicijose klausimą norėtųsi atkreipti dėmesį į svarbų faktą ndash daugelis mūsų aptartų dalykų melodijų transkripcijose neatsispindi apie dainavimo aukštumą dar galime spręsti iš pradi-nio garso žymimo prie rakto (paprastai visos melodijos pastarojo meto rinkiniuose

17 Beje senoji istorinė žemaičių termino samprata dar buvo gyva praėjusio šimtmečio pradžios vietinių žmonių etninėje savimonėje radviliškio gruzdžių kruopių apylinkių gyventojai kalban-tys aukštaičių tarme anuomet save vadindavo žemaičiais o savo kalbą ndash žemaičių kalba (žr zinke-vičius 2006 52ndash53)

109

skelbiamos transponuotos į vieną aukštį ndash Gsup1) o balso tembro spalva kaip ir bū-dinga dainavimo arba artikuliavimo maniera paties dainavimo negirdintiems ty-rinėtojams taip ir lieka inkognito Balso tembrų skirtumus geriausiai gali atskleisti autentiško solinio ir grupinio dainavimo įrašų garso fonetinės kokybės tyrimai

Skaidrus akcentuotas vangus tęstinis dainavimas

tyrinėjant šiaurinių aukštaitijos rajonų dainavimo tradiciją neretai į akis krin-ta ne tik žemas dainavimas bet ir kitokia nei rytų aukštaičių dainavimo maniera daugelis šiauriečių dainuoja gerokai vangiau tarsi giliau įklimpdami į intonuojamą garsą patį garsą formuodami ne priešakinėje bet labiau gomurinėje gerklės daly-je ndash kalbininkų terminologija dengdami žemindami kai kuriuos balsius panašiai kaip daro žemaičiai Jų dainavimas lyg šiek tiek sulėtintas ritmas laisvesnis kai kurių melodijų ištąsymas primena žemaitišką dainavimo manierą Palyginkime pavyzdžiui du labai artimus to paties poetinio teksto melodinius variantus vienas jų ndash Apynys riete žalis lapelis ndash užrašytas Pakruojo kitas ndash Alutį gėriau gražiai dainavau ndash kėdainių rajone Pirmosios melodijos atlikimas artimas tęstiniam že-maičių išlingavimui antrosios ndash atspindi gyvą akcentuotą aukštaitišką dainavimą

4 pav Pad emilija genienė-Bitininkaitė g 1931 m Bučiūnų k Balsių apyl Pakruojo r užr d ir e vyčinai L Juciutė ir e kubilytė 2002 m šifr d vyčinienė 2006 m

5 pav Pad Bronė Bliuvienė-kiškaitė g 1909 m anciškių k kėdainių r užr š nakas ir a dikčius 1985 m šifr d vyčinienė 2006 m MFa kLF 639(51)

110

šiaurės aukštaičiams būdingo dainavimo pavyzdžiu galėtų būti ir panevėžiškio Juozo razikevičiaus padainuota daina Mano tėvo margi dvarė

6 pav Pad Juozas razikevičius g 1902 m kupstų k Pušaloto vls Panevėžio aps gyv kupstų k skaistgirių apyl Panevėžio r užr a navasaitytė ir t Juzeliūnas 1987 m šifr d vyčinienė 2007 m MFa kLF 906(30)

Aukštaičių žemaičių melodijų intonaciniai branduoliai kadencijos

Cituotoje dainos melodijoje (6 pvz) galima pastebėti nuoseklias intonacines slinktis v-(iv)-iii-ii-i bei i-ii-iii-ii(iv)-v kurios nėra labai būdingos aukštai-čiams Jas galima laikyti žemaitijos klasikinių dainų melodijų (plg Plauki pyle-li MFa kLF 1270(33)18 1270(5) Koks tenai lingvas pailsielis MFa kLF 43(13) 44(15) Aš išdainiavau MFa kLF 625(14)19 625(50) Šviesi ta puselė MFa klF 621(6)20 kvė 39 bei daugelio kitų) intonaciniu pagrindu21 pavyzdžiui

18 Pad C Lukošienė-Puškaitė g 1907 m Putokšlių k sartininkų apyl tauragės r užr e vyči-nas ir L Liaudanskaitė 1989 m

19 Pad z Pečienė-rimkutė g 1905 m kunigiškių k tauragės r užr d Balvočiūtė a nakas a Bareikytė ž zakšeckis 1985 m

20 Pad P klemensas g 1915 m Mažonų k tauragės r užr d račiūnaitė a Maslaus-kas J ivanauskaitė 1985 m

21 Pasak J čiurlionytės tokiai intonacinei krypčiai kurią sudaro sekunda paruoštas kvar-tos šuolis iš antrojo dermės laipsnio į penktąjį žemaičių melodijose tenka vyraujantis vaid-muo (čiurlionytė 1969 305)

111

7 pav Pad M dirkstienė-Pociūtė (vedė) g 1921 B Mažeikienė-nastytė g 1910 m k Pocevičienė-Paulauskaitė g 1896 m visos gyv tučių k nevarėnų apyl telšių r užr r sliužinskas ir i dackevičiūtė 1980 m šifr g razmukaitė 2006 m MFa kLF 43(13)

Beje i n t o n a c i n ė s l i n k t i s i - i i - i i i - i i -v (su akcentuotu užtęstu v laips-niu) būdinga ne tik J raziukevičiaus padainuotai dainai bet ir daugeliui kitų šiaurės aukštaičių dainų melodijų Ji kaip ir minėtose žemaičių dainose Koks tenai lingvas pailsielis Šviesi ta puselė ir kt gali būti melodijos pradine into-nacija pavyzdžiui Oi tu sesuti kdd 8022 Sakyk mergela Ts 2323 Aisim brolė šiena pjauti ts 2 Ūkanio dienełė MFa kLF 632(16) 24 Oi ųžalali kLF 632(17)2 Lrd 45 Barvede pirma pirma Lrd 13 Tai mūsų broliukas tai gana Ls 36 taip pat skambėti melodijos viduryje arba pabaigoje pavyzdžiui Gaidžiuosi kėlio MFa kLF 1527(4)26 Užaugina mani motinėla MFa kLF 1527(29)27 Kur mudu broliukai josim MFa Mg 6840(8)28 Oi ūžia ūžia kdd 76 Tekėk sesuti už mani MFa kLF 909(35)29 Oi sesuti sesutėla kdd 4030 Šią naktelę per naktelę ls 27 Aušt aušrela tek saulala Ls 31 Ko liūd sesuti LLd v 268 Vėlyvi broliukє vėlyvi MFa kLF 1527(25)31 Kai aš augo vien sesute Ls 51 Oi valioj valioj tamsi naktelė ls 73

22 Pad emilija Brajinskienė-Brimanaitė g 1930 m gyv raudondvaryje šeduvos apyl radviliš-kio r šifr L kirsnytė

23 nurodant spausdintą dainos šaltinį visa metrika nerašoma24 Pad akvilė smilgienė g 1901 m valakų k gyv Barklainių k ramygalos apyl Panevėžio r

užr d račiūnaitė ir r račiūnaitė 1985 m šifr L kirsnytė2 Pad a smilgienė (žr aukščiau)26 Pad ieva šulienė-Lazutkaitė g 1901 m Baisogalos k Menšikovo apyl vengerovo r novosi-

birsko sr užr L Burkšaitienė 1988 m šifr d raginytė (rBd 6)27 Pad i šulienė (žr aukščiau) šifr L kirsnytė 1994 m28 Pad Bronė ramanauskienė g 1896 m gyv sidabravo m radviliškio r 29 Pad stasys Briedis g 1914 m Labučių k šeduvos apyl radviliškio r užr a dikčius ir d ra-

čiūnaitė 1987 m 30 Pad e Brajinskienė (žr 22 išnašą) šifr L kirsnytė31 Pad i šulienė (žr 26 išnašą) šifr L kirsnytė

112

8 pav Pad ieva šulienė-Lazutkaitė g 1901 m Baisogalos k Menšikovo apyl venge-rovo r novosibirsko sr užr L Burkšaitienė 1988 m šifr L kirsnytė 1994 m MFa kLF 1527(9)

tiesa minėta intonacinė slinktis kaip pradinė intonacija pasitaiko ir rytų aukš-taičių dainose pavyzdžiui Sutamo tamo tumsi naktala adM 432 Valioj pievų pė-vytałį čad 27 Aisma laukan pažiūrėtų aM 1233 (pastarosios dainos melodinis tipas beje labai artimas žemaičių dainos Kuoks tėn lėngvas pailselis melodiniam tipui) Oi žinklai žinklai aM 22634 O kur tu buvai aM 4873 vis dėlto rytų aukš-taitijoje ji nėra tokia populiari kaip žemaitijoje

vienu iš būdingų žemaičių dainų melodikos bruožų laikoma m e l o d i j ų p a-b a i g a i i l a i p s n i u pavyzdžiui Lek gervė lek gervelė čLLM 11836 Apynėli žaliasis čLLM 128 Augin tėvas du sūneliu čLLM 130 Uoi klevi kleveli MFa klF 1270(95) Augo putinas vidury girios37 Vai tu mergeli ra 7 Oi to seni senuteli Pla 25 Ėr pajauga žali leipa Pla 30 Po Palanguos lygės lonkas Pla 50 Žiūro veizo pruo langelį kvė 16 Tekieje saulele kvė 17 ir kt tokių melodijų nemažai esama ne tik tradicinėje žemaitijoje bet ir apie radviliškį kiek mažiau ndash Pakruojo Pas-valio Panevėžio rajonuose tiesa galima pastebėti kad melodijos besibaigiančios ii laipsniu dažniausia išlikusios garbaus amžiaus šiaurės aukštaitijos dainininkų atmintyje nors be abejo yra ir išimčių Matyt šiose melodijose dar esama anks-tyvojo vietinės melodikos klodo liekanų jos yra mažiau paveiktos aukštaitėjimo proceso nenuostabu kad gana daug (arti 20) tokių melodijų galima aptikti savitos šeduvos krašto dainininkės i šulienės38 gimusios ir augusios toli nuo Lietuvos repertuare pavyzdžiui

32 Pad stefanija Mikalina ir elvyra glemžaitės gyv kupiškyje Įrašyta 1937 m LtrF plokštelė 538(4)

33 Pad emilija kuzavinienė-zaukaitė 69 m kil iš obelių apyl rokiškio r ir edita Meškuotienė-kuzavinytė 36 m gyv vilniuje užr ir šifr d krištopaitė ir L Burkšaitienė 1972 m

34 užr kriaunų apyl rokiškio r3 Pad e kuzavinienė (žr aukščiau)36 var Suka lizdą gerveli ždM 737 Pad Brigita dadurienė-Bandzinaitė g 1925 m zaltriškių k gaurės apyl tauragės r (MFa

kLF 127617)38 dainininkė gimė 1901 m Baisogalos k Menšikovo apyl vengerovo r novosibirsko sr į Lie-

tuvą grįžo tik 1954 m Būdama tremtyje ji išsaugojo arti 100 unikalių gimtosios apylinkės (šeduvos) repertuaro pavyzdžių kuriuose atsispindi senojo vietinio muzikinio stiliaus ir tarmės ypatumai

113

9 pav Pad ieva šulienė g 1901 m Baisogalos k Menšikovo apyl vengerovo r novo-sibirsko sr užr L Burkšaitienė 1992 m šifr L kirsnytė 1994 m kLF 1526(35)

ii laipsnis kaip teigė i šulienės dainų melodiką analizavusi daiva raginytė vyrauja daugelyje dainininkės padainuotų melodijų kartais pradžioje (rBd 9 11 13 15 29 35 36 38 54 59 63 78 85 94 95) dažnai ir baigiamosiose kadenci-jose (rBd 4 14 33 39 47 48 51 66 74 83 95) (raginytė 2001 37) ii laipsnio pabaiga kaip žinoma būdinga senosioms darbo dainoms pavyzdžiui šienapjūtės valiavimams (plg žemaičių ndash LLd d 12 84 85 105 ždM 3 aukštaičių Pakruo-jo r ndash LLd d 12 80 109 Ls 2 3 MFa kLF 1176(53)39 1174(30)40 šl 25)

10 pav Pad ipolitas diržys g 1907 m žibartonių k krekenavos apyl Panevėžio r užr d račiūnaitė ir e vyčinas 1988 m šifr d vyčinienė 2007 m MFa kLF 1176(53)

taigi galima teigti kad ir i šulienės dainos kurioms būdingos pusinės arba baigiamosios kadencijos ii laipsniu rodo ankstyvą melodikos sandarą

tas pat pasakytina ir apie kitų dainininkų padainuotas dainas užrašytas mus do-minančioje aukštaitijos teritorijoje Pavyzdžiui Užuge mučiute užuge senoji MFa kLF 1252(5)41 Ko liūd sesuti LLd v 268 Močiuti tu mana MFa kLF 1174(1)42

39 šis valiavimų melodinis tipas paplitęs ir Pakruojo rajone40 Pad kotryna Pilinkienė-špokaitė g 1924 m Bartkūniškių k kėdainų apyl ir r užr d vana-

gaitė ir L augaitis 1988 m 41 Pad zuzana vaivadienė-šaliukaitė g 1902 m Putrių k Pasvalio vls gyv Pasvalyje42 Pad Bronė gaučienė gyv šašėnų k skėmių apyl radviliškio r užr d vanagaitė ir L au-

gaitis 1988 m

114

Ir atjoja trys broliukai MFa kLF 640(9)43 Oi broli broliukėli44 Ainu par girių girdžiu par antrų MFa kLF 1247(1)4 Apynėli žaliasai purunėli gražusai MFa kLF 1256(29) Atjoja ulanų dvylek eskadronų46 kai kurios šių melodijų itin se-noviškos sandaros neretai sudarytos iš dviejų viena kitai mažai kontrastuojančių dalių47 (AAsup1 arba aasup1 forma) pavyzdžiui

11 pav Pad emilija rauduvienė-vasiliauskaitė g 1919 m diavonų k Pumpėnų vls smiltynės k daujėnų apyl Pasvalio r užr 1987 m šifr d vyčinienė 2007 m MFa kLF 1256(29)

Beje beveik identiškas šios melodijos variantas užrašytas žemaitijoje Mažei-kių rajono židikų valsčiuje

12 pav Pad Leokadija simutienė 56 m Pocaičių k židikų vls Mažeikių r užr z sla-vinskas 1935 m čLLM 128

43 Pad katrė šipelienė-rečiūnaitė g 1893 m Mildžiūnų k gyv Barklainių k uliūnų apyl Pane-vėžio r užr J kubiliūtė ir e timukaitė 1985 m

44 ši daina vidurio Lietuvoje gana populiari nemažai jos variantų (beje visų jų melodijos bai-giamos ii laipsniu) užrašyta Panevėžio ir radviliškio rajonuose MFa kLF 638(22) Pad anelija sipavičienė-Masėnaitė g 1907 m kundarėnų k gyv Lazdinėlių k krekenavos vls Panevė-žio r užr a Bareikytė ir r Baublinskas 1985 m MFa kLF 642(14) Pad klemensas klepšys g 1902 m katrina klepšienė g 1912 m tautkūnų k gyv Marijonavos k velykių apyl Panevė-žio r užr a zakaras r vileišytė ir a nakas 1985 m ta pačia melodija dainuojama ir Žirgelė su-kinkyti pavyzdžiui kdd 84 Pad e Brajinskienė (žr 22 išnašą) užr L kirsnytė ir L Bartašienė 1993 m MFa Mg 6841 Pad Morta Martinaitienė-valnevičiūtė g 1906 m Prastavonių k šeduvos apyl užr g kirvelytė ir r sliužinskas 1977 m ir kt

4 Pad Julija kalvėnienė-keršauskaitė g 1917 m vytartų k Pasvalio vls gyv ustukių k Pasvalio apyl ir r užr 1987 m

46 Pad B Martinaitienė (žr 13 išnašą) užr k kalibatas 2001 m (kka) šifr d vyčinienė 2006 m

47 dviejų dalių formos užuomazgų galima pastebėti senosiose apeiginėse ir darbo dainose (žr čiur-lionytė 1969 261)

11

Pateikti pavyzdžiai leistų teigti kad dainų patildebaigos ii laipsniu ndash dar vienas požymis rodantis minėtų rajonų dainavimo tradicijos savitumą neatitikimą aukš-taitiškos tradicijos kanonams šį teiginį patvirtintų ir L Burkšaitienės komentaras prie dainos Auga kiemi dagilis aM 359 bdquodaina žinoma su vieno tipo melodijomis kurių dalis turi iii laipsnio pabaigas ltgt kitos (dažniausiai a p i e P a n e v ė ž į i r r a d v i l i š k į) ndash ii laipsnioldquo (aM p 704)48 Beje melodijos pabaiga ii laipsniu būdinga ir šios dainos variantams užrašytiems Pakruojo rajone (Ls 55) taigi ir vėl matome tų pačių apylinkių ndash radviliškio Pakruojo ir Panevėžio ndash muzikinio folkloro savitumą

Minėtosios i šulienės repertuare be aptartų baigiamųjų kadencijų ii laips-niu esama ir daugiau savitų intonacijų (intonacinių branduolių) vertų žemaiti-jos aukštaitijos paribio muzikinio dialekto tyrėjų dėmesio Pavyzdžiui nemažas pluoštas melodijų pasižymi baigiamą ja kadencija pagrįsta iv(v)-ii-iii laipsnių intonacija (Užaugina mani motinėla kdd 3 Palankoj palankoj kdd 26 Oj avie-te avietėla kdd 31 ir kt) ši intonacija yra gana būdinga žemaičiams (plg čLLM 120 121 ždM 6 15 35 43 BB 5 6 9 13 29) nors paplitusi ir Pakruojo rajone (plg Ls 31 48) Ji tarsi atvirkščia aukštaitijoje ypač populiariai iii-ii-v laipsnių intonacijai

didelė dalis i šulienės dainų melodijų baigiama krintančia v-iv-iii laipsnių in-tonacija Ji kaip ir aukščiau aptartoji labai būdinga žemaičių melodikai (žr čLLM 122 127 BB 3 7 22 24 ir kt) aptinkama ir ribinių aukštaičių dainų melodijose (pvz žr Pakruojo r ndash Ls 4 7 8 32 35 36 38 41 45 53 54 65 68 72 73 82 84 92 97 radviliškio r ndash kdd 1 18 23 24 53 73 kėdainių r ndash kdd 36) rytinių aukštaičių dainų melodijos paprastai baigiamos šiek tiek kitokia ndash v-v-iii laipsnių ndash intonacija (be pereinamojo iv laipsnio kuris žemaičių dainose neretai būna aukštas arba kintamas bet apie tai ndash vėliau)

Beje kai kuriose i šulienės padainuotose dainose randame ir dar vieną že-maičių dainavimo stilistikai būdingą bruožą ndash s t a i g ų b a l s o n u m e t i m ą i š i l g a i t ę s i a m o d e r m ė s i i i l a i p s n i o į i l a i p s n į melodijos pa-baigoje49 (pvz Sesutėla miela rdB 29 Pas motulę augo rdB 38 Oi jaute jaute rdB 67 Par visą amžių rdB 90) kitose melodijose ndash iš iii į ii (Suklika gulbełės rdB 34) arba iš ii į i laipsnį (Veversėli graž paukšteli rdB 51) žemaitijoje toks balso nušokimas iš iii į i laipsnį yra gana dažnas (čLLM 121 136 139 ra 15 Pla 37 46 ždM 1 ir kt) ndash kai kurie dainininkai mėgsta šitaip pabaigti kone visas savo dainas

48 Plg šl 2 18 49 Į šį žemaičių dainavimo stiliaus bruožą jau buvo atkreipusi dėmesį J čiurlionytė bdquopasitaiko atve-

jų kai dainininkas dainuodamas vienas be pritariamųjų balsų pačioje pabaigoje užtęsia terciją ir nuo jos šoka žemyn į tonikąldquo (čiurlionytė 1969 307)

116

13 pav Pad ieva šulienė g 1901 m Baisogalos k Menšikovo apyl vengerovo r no-vosibirsko sr užr L Burkšaitienė 1990 m šifr d raginytė 2000 m kLF 1527(59)

tai dar kartą patvirtina mintį kad i šulienei gyvenusiai toli nuo Lietuvos pa-vyko išsaugoti reliktines radviliškio krašto (suaukštaitėjusios Žemaitijos) melodi-kos ypatybes kaip matėme daugelis jų būdingos žemaičių muzikiniam dialektui

dar vienas bruožas etnomuzikologų laikomas žemaičių dainų melodikos ypa-tumu (čiurlionytė 1969 308ndash309 plg ždM 14) ndash a u k š t a s (a r b a k i n t a m a s) i v d e r m ė s l a i p s n i s0 kintamas iv laipsnio intonavimas atspindėtas jau pir-majame žemaičių dainų melodijų rinkinyje ndash s stanevičiaus bdquodainų žemaičiųldquo (1833) priede bdquoPažymės ndash žemaitiškos gaidosldquo tai dainos O šalna šalnelė sdž 3 ir Oi neduok dieve sdž 4 toks pat intonavimas būdingas ir daugeliui XX a vi-duryje bei pabaigoje užrašytų dainų melodijų1 pavyzdžiui Dainoukėt mergelės Pla 28 Šiuoj žaliuoj gėreliej Pla 35 Voi Jozi Jozeli Pl 44 Aušt aušrele šonkē Pla 55 Abudu jaunu abudu gražiu kvė 1 Lieke sakalas kvė 18 Oi to mergeli kvė 19 Kytyjai sūreliai MFa kLF 866(35) 866(46) Rūdynė purvynė neišbrendama MFa kLF 625(33) Ir atėjo rudenėlis MFa kLF 866(34) Mislijau ant svieta MFa klF 625(10) Oi klevi kleveli MFa kLF 866(41) Plaukė pyleli MFa kLF 621(20) Aš išdainavau MFa kLF 625(14) ir kt

atkreiptinas dėmesys kad kintamo iv dermės laipsnio intonavimo pavyzdžių XX a pabaigoje aptikta ir ribinėje aukštaitijoje pavyzdžiui radviliškio (žr Apy-nėli žalusis šl 62 Du broliukai kunigai šl 19 Ant ežerėlio plaukioj antelė šl 14) Panevėžio (Pasikloniok motinėlai kdd 663 Mano tėvo margi dvarai 4) Pakruojo (Močiute numiordama ir kt) rajonuose

0 iki XX a pabaigos lietuvių etnomuzikologų darbuose vietoj bdquoaukštoldquo arba bdquokintamoldquo iv laipsnio sąvokų buvo įsigalėjusi sąvoka bdquopaaukštintasldquo iv (arba kuris nors kitas) dermės laipsnis Pastaruoju metu tas pats reiškinys interpretuojamas kitaip pasak muzikos akustikos žinovo ryčio ambrazevičiaus bdquopaaukštintas dermės laipsnis yra paaukštintas lyg koks bdquonetikrasldquo tik mūsų požiūriu o pačiai originaliai muzikinei kalbai jis yra toks pat bdquonormalusldquo kaip ir kiti dermės laipsniaildquo (ambrazevičius 1997 43)

1 nors J čiurlionytė dar XX a septintajame dešimtmetyje rašė kad melodijos bdquosu paaukštintu iv laipsniu mūsų dienomis gali būti laikoma retenybeldquo (čiurlionytė 1969 27)

2 užr šiaulėnų apyl radviliškio r3 užr uliūnų apyl Panevėžio r4 Pad J razikevičius g 1902 m kupstų k Pušaloto vls Panevėžio aps gyv kupstų k skaist-

girių apyl Panevėžio r Pad B Martinaitienė (žr 13 išnašą)

117

14 pav Pad teodora krikščiūnienė-Janutytė 71 m užr g kirvelytė 1977 m šifr J Petrikaitė MFa kF 6838(38) MFa ktr 220(49)

kol kas sunku pasakyti ar šis faktas iš tikrųjų rodo minėtų aukštaitijos rajo-nų melodikos prigimtinį žemaitiškumą o gal tai požymis išreiškiantis universa-lius senojo intonavimo dėsningumus t y natūralią trauką į vyraujantį ndash smarkiai akcentuotą arba tęsiamą dermės v laipsnį56 (Pastebėta kad aukštas iv laipsnio intonavimas žemaičių melodijose būdingas pavyzdžiui intonacinei v-iv(uarr)-v laipsnių slinkčiai nors neretai ivuarr laipsnis skamba ir krintančioje v-iv(uarr)-iii-ii-v laipsnių intonacijoje) norint vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą reikėtų nuodugniau ištirti tradicinio dainavimo ypatumus pasitelkiant psichoakustinių tyrimų metodiką

Aukštaitijos Žemaitijos melodiniai tipai

dainos melodinio tipo7 paplitimas kai kada sutampa (arba iš dalies sutampa) su poetinio teksto variantų paplitimu antai dainos Aš mažui užaugdamu aM 37 varianto poetinio teksto versija žinoma apie Joniškį šiaulius Pakruojį Pasvalį Panevėžį zarasus (aM p 703) kaip matome tai beveik sutampa išskyrus zara-sus su mums rūpima ribine aukštaitijos žemaitijos teritorija Minėtos dainotildes užrašytos Panevėžio rajone melodija (aM 357) kaip teigia L Burkšaitienė iš-siskiria retesne kintančio metroritmo formule (aM p 703) tas pat pasakytina ir apie šios dainos melodijos variantus užrašytus Pakruojo rajone8 taigi visos melodijos priklauso bendram melodiniam tipui jos pasižymi itin laisva metrorit-mine sandara

56 J čiurlionytė manė kad iv laipsnio paaukštinimai ndash tai greičiausiai bdquochromatizmai iškeliantys dominantės reikšmęldquo (čiurlionytė 1969 27) šiandien pasiremdami r ambrazevičiaus lietuvių tra-dicinio dainavimo darnų samprata (žr ambrazevičius 1997 41ndash43 69) minėtą reiškinį interpretuotu-me kaip natūralų iv laipsnio intonavimą jo svyravimą tam tikros aukščio zonos ribose

7 Melodinis tipas ndash tos pačiotildes melodijos temiškai giminingų variantų visuma (četkauskaitė 1998b 12)

8 vieną jų padainavo e kriaučiūnienė g 1895 m Pelaniškių k Pašvitinio apyl Pakruojo r užr v r kriaučiūnas 1964ndash1967 m (kraa) kitą ndash B Martinaitienė (žr 13 išnašą kka)

118

15 pav Pad Bronislava Martinaitienė g 1919 m titonių k Pašvitinio vls gyv kibų k Pašvitinio apyl Pakruojo r užr k kalibatas 2001 m (kka) šifr d vyčinienė 2006 m

vietiniais laikytini ir kitų dainų tipai Oi iš ežera Ls 49 paplitęs Pakruojo Pas-valio Panevėžio Biržų rajonuose Aik oželi vandenio Ls 65 dažnas Pakruojo Pasvalio Panevėžio apylinkėse ir kt tik šiaurės aukštaitijai (Pakruojo r) būdin-gos dainų Aisim broliai šiena pjauti Ldk d 67 Viena linelius nurovio Ldk d 632 Piršly šelmi melagi Ldk v 2359 ir kitos versijos9

vis dėlto neretai dainų poetinio teksto variantų ir melodinio tipo paplitimo teri-torijos skiriasi antai dainos Oi eisiu eisiu aš čia nebūsiu (Ls 54) tipas (Ldk š 558) paplitęs visoje Lietuvoje jis turi keletą versijų tačiau savitas melodinis tipas papli-tęs tik šiaurės Lietuvoje (tiek aukštaitijoje tiek žemaitijoje aM p 701) plg aM 348 rdB 67 (užr radviliškio r) aM 349 (užr Pasvalio r) ir kt tas pat pasakytina ir apie dainų tipus Augo kieme dagilis Ls 55 aM 358 359 (Ldk š 859 jo melodijos PanevėžiondashPakruojondashradviliškio teritorijoje išsiskiria ii laipsnio pabaigomis) Oi tu kleveli (ąžuolėli) žalias medeli aM 284 aM 285 (Ldk v 1984 užr PasvaliondashPakruojondashBiržų teritorijoje) ir kt Įvairiais poetiniais tekstais (Oi brolio broliukėlio Žirgeliai sukinkyti Rūpinkis sesute darželį taisyti aM 40460 ir kt) dainuojamos melodijos priklausančios tam pačiam melodiniam tipui pasak L Burkšaitienės ndash tradiciniam vidurio aukštaičių (aM p 716) giminingos šio melodinio tipo versijos autorės pastebėjimais užrašytos Panevėžio ir radviliškio rajonuose (žr 44 išnašą) analogiškų pavyzdžių rodančių kokio nors konkretaus melodinio tipo susitelkimą tam tikroje aukštaitijos paribio teritorijoje be abejo yra ir daugiau

nemažai dainų paplitusios ir aukštaitijoje ir žemaitijoje (jų melodijos priklau-so bendriems šiaurės Lietuvoje paplitusiems melodiniams tipams) tai jau minėtos Oi eisiu eisiu Jauga kiemi dagilys taip pat Aušt aušrela tek saulala ldk V 17461 Pasėjau linelius lankoj lankoj aM 2762 (Ldk v 1930) ir kt

9 šioje vietoje kalbame apie melodijų ir tekstų tipus žinomus ne tik aukštaitijoje ir žemaitijoje bet kartais ir visoje Lietuvoje todėl manytume tikslinga yra žymėti Lietuvių liaudies dainų katalogo (Ldk) numerius

60 užr kėdainių r krakių apyl61 L Burkšaitienės teigimu iš kvinttoninės dermės šios dainos melodijų bdquopopuliarūs du tipai vienas

paplitęs žemaitijoje kitas ndash šiaurės rytų aukštaitijojeldquo (aM p 681) Mūsų pastebėjimais ribinėje aukš-taitijoje vyrauja žemaitiškas melodijų tipas

62 užr Pasvalio r

119

kai kurie melodiniai tipai užrašyti apie Pakruojį radviliškį šiaulius šeduvą ir gretimuose kraštuose tradicinėje aukštaitijoje iš viso nežinomi arba menkai ži-nomi yra tarsi atklydę iš žemaitijos nors jų poetinių tekstų variantai neretai paplitę gerokai plačiau kartais ndash visoje Lietuvoje Pavyzdžiui rugiapjūtės pabaigtuvių dai-na Išėje broleliai Ls 9 (plg žemaitijoje populiarų melodinį tipą žinomą su poeti-niais tekstais Eisiu į kalną rugelių pakirsti Dainuokit seselės ko nedainuojat Ant ežerėlio rymojau ir kt) vestuvinė sugultuvių daina Oi kleve kleveli Ls 33 (Ldk v 1948 plg žemaičių melodijų artimas versijas Saulute laidžias rBd 71 Ant ežerėlio šl 14 (Ldk v 246) Visi bajorai ir kt) vestuvinė daina Užars takus užsės linus Ls 43 (gimininga šio poetinio teksto melodijoms užrašytoms kelmės ir šilalės r) šeimos daina Kieno tie margi dvarai Ls 47 (užrašyta Pakruojo Pasvalio šiaulių r melodinis tipas paplitęs žemaitijoje keliais variantais užfiksuotas raseinių r) šei-mos daina Kai aš augo vien sesute Ls 51 (gausiai užrašyta Pakruojo Pasvalio Panevėžio r melodijos giminiškos šiaurės aukštaitijoje ir žemaitijoje) vestuvinė daina Kur mudu broliukai josim kdd 1 (plg su žemaitijoje paplitusia Tekiek mergyte už monįs tolimesnė melodijos versija ndash Šelmi berneli laidokeli) vestuvinė daina Po beržyną vaikščiojo kdd 57 (Ldk v 973 gimininga žemaičių dainai Oja oja ojaja po obelim lelija ir kt) vestuvinė daina Oi ūžia ūžia kdd 76 (analogiškas melodinis tipas paplitęs pietų žemaitijoje tauragės r užfiksuotiems variantams būdingos tos pačios melodinės v-ii-v-ii-v v-v-iii-ii-i laipsnių intonacijos) Dygo augo klevelis aM 413 (melodija iškelianti kvintą ir atsiremianti į ii laipsnį būdinga šiaurės aukštaitijai ir žemaitijai) ir kt

16 pav Pad ieva šulienė g 1901 m Baisogalos k Menšikovo apyl vengerovo r no-vosibirsko sr užr L Burkšaitienė 1988 m šifr L kirsnytė 1994 m kdd 57

tokį poetinio teksto variantų ir melodinio tipo teritorinio paplitimo neatitiki-mą matyt galima aiškinti kur kas didesniu melodijų nei poetinių tekstų stabilumu etnomuzikologų pastebėjimais kokiam nors vietiniam melodiniam tipui neretai pritaikomi įvairūs poetiniai tekstai ndash vieni jų vietiniai tradiciniai kiti ndash kontami-nuoti treti ndash atkeliavę iš gretimų regionų dainuojami bendrine kalba ir pan (tiesa būna ir atvirkščiai ndash senam tradiciniam tekstui pritaikoma nauja bendrinė neretai visiškai banali balių melodija) kaip pažymėta ypatingos reikšmės dainų melodi-kos stabilumui turi tam tikros melodijos bei ritmo intonacijos (intonaciniai bran-duoliai) susiformavusios per ilgus šimtmečius dalis jų nedaug tepakito iki mūsų

120

dienų nors būta įvairiausių procesų genčių migracijos istorinių žemių formavi-mosi kultūrinių mainų tarmių maišymosi bendrinės kalbos plitimo ir pan kaip tik iki šių laikų išlikusios minėtos intonacijos ir leidžia etnomuzikologams įžvelgti senuosius dainų melodijų etnokultūrinius ryšius

Išvados

šis nors ir nedidelis ribinės teritorijos dainų melodikos ir dainavimo stiliaus tyrimas leidžia suabejoti kai kurių ankstyvesnės kilmės melodijų aukštaitiškumu Mūsų išskirti požymiai skatina kalbėti apie senojo dainavimo stiliaus palikimą gi-miningą žemaitiškajam o gal tai žemaičių ir žiemgalių savitas kultūrinių mainų re-zultatas tokią prielaidą galbūt leistų kelti archeologų teiginiai bdquoį šiaurės rytus nuo žemaičių plokštinių kapinynų vndashvi a Lielupės bei Mūšos baseine susidarė žiem-galių plokštinių kapinynų sritis riba tarp žemaičių ir žiemgalių laikomos Papilės gruzdžių Lygumų stačiūnų apylinkėsldquo (Lietuvių etnogenezė 1987 135) šiaip ar taip iki šių laikų išlikusi ndash be abejo daugelio šviesios atminties puikių dainininkų dėka ndash dainų melodika matyt dar mena senųjų baltų genčių laikus apie tai labai glaustai buvo užsiminusi ir J čiurlionytė dainų bdquomelodikos skirtumai turi etninį pagrindą ir yra susiję su senovės genčių kai jos dar nebuvo įėjusios į suvienytos Lietuvos sudėtį savitumais tam tikro poveikio šiaurinės srities kaip ir žemaitijos melodikai galėjo turėti ir kaimynystė su latvių gentimisldquo (čiurlionytė 1969 298)

taigi dabar sunku būtų teigti kokį etninį pagrindą turi mūsų nagrinėtos ribinės aukštaitijos dainų melodijos aišku viena jos gerokai skiriasi nuo rytinių aukštai-čių melodikos ir turi neabejotino bendrumo su žemaičių melodika tas pat pasa-kytina ir apie ribinių aukštaičių dainavimo ypatumus intonavimo artikuliavimo būdą balso tembrą ir kt ar visa tai galime laikyti istorinės žemaičių žemės re-miniscencija sunku atsakyti galbūt šioje vietoje derėtų prisiminti ir perfrazuoti archeologo adolfo tautavičiaus žodžius kad bdquodaug kur tarp dubysos ir nevėžio nulupęs dabartinį aukštaitį rasi žemaitį o nulupęs pastarą jį rasi žiemgalį arba ką kitąldquo (cit iš kalnius 2006 83) PakruojondashPasvaliondashradviliškiondashPanevėžio teritori-jos dainų melodikos savitumas galbūt leistų kalbėti ne tiek apie ten bdquobuvusį žemai-tįldquo kiek apie bdquoką kitąldquo Pabandyti išsiaiškinti kas gi tas bdquokažkas kitasldquo ndash tolesnių nuodugnių tyrimų vizija

ŠalTiNiai

aadd ndash Aukštaitija Aukštaičių daugiabalsės dainos sudarė ir parengė daiva vyčinienė (Lietu-vių tradicinė muzika) vilniaus plokštelių studija 2002

adM ndash Aukštaitijos dainos ir muzika 1935ndash1941 metų fonografo įrašai sudarė ir parengė austė nakienė rūta žarskienė vilnius 2004

aM ndash Aukštaičių melodijos parengė Laima Burkšaitienė ir danutė krištopaitė vilnius 1990BB ndash Barbora Buivydaitė (k pl Dainų karaliai ir karalienės) vilnius 2006čad ndash Aukštaičių dainos Šiaurės rytų Lietuva sudarė ir parengė genovaitė četkauskaitė (Lie-

tuvių liaudies muzika [kn] ii) vilnius 1998

121

čLLM ndash Lietuvių liaudies melodijos sudarė ir parengė Jadvyga čiurlionytė Tautosakos darbai [t] 5 1938

kdd ndash Lina kirsnytė Panevėžiškių vestuvės ir vestuvinės dainos [diplominis darbas] rankraš-tis saugomas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje 1994

kka ndash kazimiero kalibato asmeninis archyvaskraa ndash vytauto krikščiūno asmeninis archyvaskvė ndash Kvėdarna sudarytojai kazys Misius albina auksoriūtė [ir kt] (Lietuvos valsčiai kn 5)

vilnius 2004Ldk d ndash vanda Misevičienė Lietuvių liaudies dainų katalogas Darbo dainos Kalendorinių apei-

gų dainos vilnius 1972 p 27ndash242Ldk š ndash vanda Misevičienė Lietuvių liaudies dainų katalogas Šeimos dainos vilnius 1982Ldk v ndash Bronė kazlauskienė Lietuvių liaudies dainų katalogas Vestuvinės dainos jaunosios pu-

sėje vilnius 1976 Lietuvių liaudies dainų katalogas Vestuvinės dainos jaunojo pusėje vilnius 1977

LLd v ndash Lietuvių liaudies dainynas t 5 Vestuvinės dainos kn 3 Mergvakario ir jaunojo sutik-tuvių dainos parengė B kazlauskienė melodijas parengė z Puteikienė ž ramoškaitė vilnius 1989

Lrd ndash Linelius roviau dainavau Onos Bluzmienės tautosakos bei prisiminimų rinktinė sudarė ir parengė Bronė stundžienė [ir kt] vilnius 1990

Ls ndash Lygumai Stačiūnai [sudarytojas robertas Jurgaitis] (Lietuvos valsčiai kn 6) vilnius 2001

Ltr ndash Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštynasLtrF ndash Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyno fonotekaMFa kLF (MFa kF) ndash Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos instituto etnomuziko-

logijos skyriaus Muzikinio folkloro archyvo garso įrašai magnetofono juostoseMFa ktr ndash Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos instituto etnomuzikologijos sky-

riaus Muzikinio folkloro archyvo rankraštiniai rinkiniaiPla ndash Plateliai redakcinė komisija venantas Mačiekus (pirmininkas) vacys Milius [ir kt]

(Lietuvos valsčiai kn 3) vilnius 1999ra ndash Rietavo apylinkės parengė vytautas Būda [ir kt] vilnius 1992 rBd ndash daiva raginytė Ievos Šulienės dainos [Bakalauro darbas] rankraštis saugomas Lietuvos

muzikos ir teatro akademijoje 2001sdM ndash Suvalkijos dainos ir muzika 1935ndash1939 metų fonografo įrašai sudarė ir parengė austė

nakienė ir rūta žarskienė vilnius 2003 sg ndash Lietuvių dainų ir giesmių gaidos Lietuvos šiaurės rytuose surinko kun a sabaliauskas

Helsinkai 1916šl ndash Šiaulėnai sudarytojas ir redaktorius aleksandras šidlauskas vilnius 2004ts ndash Tetervins subilda Emilijos Brajinskienės gyvenimas ir veikla sudarė ir parengė vilma

Merkytė vilnius 2006ždM ndash Žemaitijos dainos ir muzika 1935ndash1941 metų fonografo įrašai sudarė ir parengė austė

nakienė rūta žarskienė vilnius 2005

Literatūra

ambrazevičius rytis 1997 Etninės muzikos notacija ir transkripcija vilnius aukštaičių tapatumo paieškos 2006 Aukštaičių tapatumo paieškos straipsnių rinkinys parengė

aukštaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba kaunasBaranauskas tomas 2006 aukštaitija XiiindashXv amžiuje kn Aukštaičių tapatumo paieškos kau-

nas p 27ndash43Bogatyriov Piotr Jakobson roman 1997 Folkloras kaip ypatinga kūrybos forma Tautosakos

darbai [t] vi-vii (Xiii-Xiv) p 201ndash210Burkšaitienė Laima krištopaitė danutė 1990 Aukštaičių melodijos sudarė ir parengė Laima

Burkšaitienė ir danutė krištopaitė vilnius

122

četkauskaitė genovaitė 1981 Dzūkų melodijos sudarė ir parengė genovaitė četkauskaitė vilnius četkauskaitė genovaitė 1998a Aukštaičių dainos Šiaurės rytų Lietuva sudarė ir parengė geno-

vaitė četkauskaitė (Lietuvių liaudies muzika d ii) vilnius četkauskaitė genovaitė 1998b Lietuvių liaudies dainų melodijų tipologija vilniusčetkauskaitė genovaitė 2002 Suvalkiečių dainos Pietvakarių Lietuva sudarė ir parengė g čet-

kauskaitė (Lietuvių liaudies muzika d iii) vilniusčiurlionytė Jadvyga 1938 Lietuvių etnografinės muzikos apžvalga kn Lietuvių liaudies melodi-

jos sudarė ir parengė Jadvyga čiurlionytė spausdinta Tautosakos darbai [t] 5 2-asis pat ir papild leidimas vilnius 1999

čiurlionytė Jadvyga 1969 Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai vilniusdaukantas simonas 1993 Būdas senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių parengė B vanagienė

2-asis leidimas vilnius garšva kazimieras 2006 aukštaičiai kn Aukštaičių tapatumo paieškos kaunas p 58ndash65guanini alexandr 1578 Sarmatiae Europea Descriptio quae Regnum Poloniae Litvaniam Sa-

mogitiam Russiam Massoviam Prussiam Pomeraniam Livoniam et Moschoviae Tartariae que partem complexitur krakoacutew

kalnius Petras 2006 aukštaitiškumas lietuviškosios tapatybės kontekste kn Aukštaičių tapatu-mo paieškos kaunas p 66ndash88

krikščiūnas Povilas vyčinienė daiva dainos nuo Lygumų ir stačiūnų kn Lygumai Stačiūnai vyr redaktorius sudarytojas robertas Jurgaitis (Lietuvos valsčiai kn 6) vilnius p 617ndash741

Lebedys Jurgis 1955 Simonas Stanevičius vilnius Lietuvių etnogenezė 1987 Lietuvių etnogenezė straipsnių rinkinys vilniusMukaitė Loreta 2002 kvintos intonacijos sklaida žemaičių liaudies dainose Lietuvos muzikolo-

gija t 3 p 142ndash155 Mukaitė-sungailienė Loreta 2004 Oi ūžkit gauskit Raseinių krašto dainos žaidimai rateliai

šokiai sudarė L Mukaitė-sungailienė vilniusnakienė austė žarskienė rūta 2003 Suvalkijos dainos ir muzika 1935ndash1939 metų fonografo

įrašai sudarė ir parengė austė nakienė ir rūta žarskienė vilniusnakienė austė žarskienė rūta 2004 Aukštaitijos dainos ir muzika 1935ndash1941 metų fonografo

įrašai sudarė ir parengė austė nakienė rūta žarskienė vilniusnakienė austė žarskienė rūta 2005 Žemaitijos dainos ir muzika 1935ndash1941 metų fonografo

įrašai sudarė ir parengė austė nakienė rūta žarskienė vilnius Petrošienė Lina 2003 Lietuvininkų etninė muzika identiteto problema [disertacija] rankraštis

saugomas vytauto didžiojo universitete raginytė daiva 2001 Ievos Šulienės dainos [Bakalauro darbas] rankraštis saugomas Lietuvos

muzikos ir teatro akademijoje sabaliauskas adolfas 1916 Lietuvių dainų ir giesmių gaidos Lietuvos šiaurės rytuose surinko

kun a sabaliauskas Helsinkai slaviūnas zenonas 1974 Polifoninių sutartinių geografinio paplitimo problema kn Liaudies

kūryba t ii vilnius p 16ndash36stanewicze simonas 1829 Daynas Žemaycziu Wylniuje nr 30 3-iasis leidimas vilnius 1999 stryjkowski Maciej 1582 Kronika polska litewska żmoacutedzka i wszystkiej Rusi Warszawastundžienė Bronė 1990 Linelius roviau dainavau Onos Bluzmienės tautosakos bei prisiminimų

rinktinė sudarė ir parengė Bronė stundžienė [ir kt] vilnius vakarinienė audronė 2000 suvalkiečių dainuojamoji tradicija savitas muzikinis Lietuvos dia-

lektas ar kaimyninių regionų paribys Lietuvos muzikologija t 3 p 182ndash193vyčinienė daiva 2001 Lygumų ir stačiūnų apylinkių dainų melodikos ypatybės kn Lygumai Sta-

čiūnai vyr redaktorius sudarytojas robertas Jurgaitis (Lietuvos valsčiai kn 6) vilnius p 611ndash614 vyčinienė daiva 2002 Aukštaitija Aukštaičių daugiabalsės dainos sudarė ir parengė daiva vy-

činienė (Lietuvių tradicinė muzika) vilniaus plokštelių studija zinkevičius zigmas 2005 Lietuvių tautos kilmė vilnius zinkevičius zigmas 2006 etnonimas aukštaičiai amžių bėgyje kn Aukštaičių tapatumo paieš-

kos kaunas p 44ndash57

123

PECULIARITIES OF THE FOLKSONGSAT THE BORDERLANDS BETWEEN AUKŠTAITIJA AND SAMOGITIA

daiva račiūnaitė-vYčinienė

Summary

the article deals with a topic that has hardly ever been investigated in ethnomusicology namely the peculiarities of traditional folksongs at the borderlands between samogitia and aukštaitija so far only certain incongruities in folksong melodics of the peripheral territories (that of southern samogitia or western and northern aukštaitija) and mainstream traditions of samogitia or aukštaitija have been briefly referred to in the scientific literature the author of this article mainly focuses on the question of ldquosamogitianrdquo character of the peripheral aukštaitija asserting that the tendency of folksong melodies becoming more and more ldquoaukštaitija-likerdquo is not entirely original as it keeps increasingly manifesting itself not only in southern samogitia but also in other ethnocultural regions as well she notes that folk singing traditions of the peripheral aukštaitija (eg radviliškis šiauliai Pakruojis Panevėžys and neighboring districts) can be characterized by many features of samogitian melodics and peculiarities of articulation ie low and heavy singing slow ldquoenteringrdquo into the sound ldquotenaciousrdquo intonation loose rhythm pattern of the 1-2-3-2-5 scale degrees coda on the 2nd degree dropping of a voice from 3rd to 1st degree high or variable 4th degree etc Certain folksong melodic types abundant in samogitia are represented in the above-mentioned districts as well while some folksong types should be regarded as local ones found exclusively in districts of Pakruojis Pasvalys Panevėžys and Biržai the conservative character of the folksong melodics the low degree of variation (certain centuries-old intonation nuclei and rhythmic formulas etc) as well as peculiarities of musical articulation related to the dialect (and genetics) enable ethnomusicologists to reveal the ancient ethnocultural ties of the folksong melodies the features of singing typical to the peripheral aukštaitija discerned by the author allow appreciating the ancient heritage of the old singing style related to the samogitian one nevertheless it is still difficult to make it plain whether this could be a reminiscence of the historical samogitian land or some peculiar result of cultural exchange between samogitians and semigallians or something else it probably remains for the future investigations to answer this question it seems that the unique character of the folksong melodics in the Pasvalys-radviliškis-Panevėžys area allows us looking for traces of ldquosomeone elserdquo there rather than for the ldquoformer samogitianrdquo Yet finding out the identity of that ldquosomeone elserdquo remains the task of the thorough future investigations

gauta 2007-09-12

straipsnis parašytas vykdant Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamątarpinstitucinę mokslo programą bdquoregioniniai folkloro ir tarmių tyrimai vakarų Lietuvaldquo (2003ndash2006)

124

APIE VIENĄ ŽEMAIČIŲ DAINUOJAMOSIOSTRADICIJOS PAŽINIMO ASPEKTĄ

XIXndashXXI a TAUTOSAKOSUŽRAŠINĖTOJŲ PĖDSAKAIS

Jurgita ūsaitYtėLietuvių literatūros ir tautosakos institutas

s t r a i p s n i o o b j e k t a s ndash tautosakos užrašytojų pateikiamas dainuojamosios tau-tosakos repertuaro vaizdas rinkiniuose iš žemaitijos ir juose fiksuotas dainų ir dainavimo kontekstas

d a r b o t i k s l a s ndash remiantis 2004ndash2007 m lauko tyrimų duomenimis ir pasitelkus ankstyvesnius šiaurinės žemaitijos tautosakos rankraštinius rinkinius apibūdinti šio regio-no dainų repertuaro fiksavimo atskirais laikotarpiais ypatumus

ty r i m o m e t o d a i ndash aprašomasis lyginamasisž o d ž i a i r a k t a i dainuojamoji tautosaka dainininkas repertuaras tautosakos rin-

kimas folklorinis ansamblis mokyklinis albumas rašytinis folkloras

Įvadinės pastabos

2004ndash2007 metais Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto folkloristai vyk-dydami lauko tyrimus salantų žarėnų viekšnių židikų bei Ylakių apylinkėse tiesiogiai stebėjo žemaičių gyvenimą nuosekliai žvalgė ir fiksavo šiandienines folkloro apraiškas Parsivežtos medžiagos ndash garso įrašų nuotraukų filmuotų vaizdų taip pat asmeninių įspūdžių dar neišblėsusių po bendravimo su vietos žmonėmis ndash išties pakaktų norint pateikti konkretų ir ganėtinai išsamų šian-dieninį šio regiono folklorinės kultūros vaizdą tačiau straipsnyje rūpėjo pasta-rų jų lauko tyrimų rezultatus apibendrinti pasitelkus platesnę per du šimtmečius įvairių rinkėjų užrašytą medžiagą Labai didelė jos apimtis padiktavo geografinį atrankos kriterijų apsiribojus rinkiniais iš per pastarąsias ekspedicijas tirtų vie-tovių bei gretimų apylinkių Mažai tikėtina jog praplėtus geografines ribas iš-ryškėjusios tendencijos keistųsi iš esmės todėl pristatant XiX a žemaičių dainų rinkimo situaciją remiamasi ir simono daukanto dainų rinkiniu praplečiančiu apsibrėžtą arealą analizei buvo pasirinkta šiaurės žemaitijoje tai yra skuodo

ŽEMAIČIŲ FOLKLORO TYRIMAI

ISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

12

Mažeikių akmenės kretingos Plungės ir telšių rajonuose užrašyta tautosaka sukaupta visų pirma Lietuvių mokslo draugijos ir Lietuvių tautosakos rankraštyno fonduose1 atidžiau analizuota apie penkiasdešimt XiXndashXX a tautosakos rinki-nių2 kurių pasirinkimą lėmė keletas veiksnių chronologinis žanrinis ir kiekybi-nis siekiant nenutrūkstamo dainuojamosios tradicijos vaizdo stengtasi į tyrimą įtraukti įvairiu laiku užrašytą medžiagą kadangi XiX a žemaičių dainuojamoji tautosaka nebuvo nuosekliai renkama todėl labiau gilintasi į XX a rinkinius nes kiekvieną šio amžiaus dešimtmetį reprezentuoja kelios dešimtys rinkinių Be to iš daugiau nei šešių šimtų šiaurės žemaitijos tautosakos rinkinių pirmenybė teikta tiems kuriuose vyravo dainos svarbus motyvas buvo ir rinkinio apimtis peržiū-rai rinktasi stambesni pavienių užrašytojų rinkiniai ir ekspedicijų medžiaga ti-kintis kuo pilnesnio ir nuoseklesnio vaizdo Pirminis sumanymas buvęs apibrėžti žemaičių dainavimo tradicijos kaitos tendencijas tačiau susipažinus su folkloro rinkinių medžiaga iškilo klausimas ar užtenka turimų duomenų fiksuotų kaip sinchroniniai žodinio paveldo tradicijos fragmentai norint suprasti dainuojamą ją tradiciją ir kaip dinamišką procesą galiausiai pasidavus pačios medžiagos dik-tatui apsiribota rinkiniuose fiksuojamo repertuaro bei dainų ir dainavimo kon-teksto analize siekiant pasiaiškinti ar pakanka užrašytosios medžiagos tradicijos kaitos tyrimams

Žemaičių dainų repertuaro apmatai XIXndashXX a rinkiniuose

Folkloristikoje tradicijos elementų istorinė vertinimo perspektyva yra tiesiog neišvengiama tiesa tautosakos moksle istoriniams ir lyginamiesiems tyrimams naudojami duomenys yra sąlygiškai nauji ndash pagrindinis medžiagos masyvas su-kauptas per pastaruosius beveik du šimtus metų Pirmoji pozicija žemaičių dai-nų rinkimo istorijoje neabejotinai priklauso simono stanevičiaus bdquodainoms že-maičiųldquo publikuotoms dar 1829 m taikydamas griežtus estetinius kriterijus į šį leidinį s stanevičius sudėjo trisdešimt gražiausių lyrinių senųjų dainų atrin-kęs iš turėto penkiskart didesnio jų skaičiaus (sdž p 5) kaip tik ši aplinkybė ir neleidžia objektyviai pasinaudoti šiuo šaltiniu tiriant XiX a pradžios žemaičių dainų repertuarą tarp nepaskelbtų ir deja neišlikusių dainų galėjęs būti spėjant iš s stanevičiaus pratarmės žodžio nemažas pluoštas ir kitokių ndash neatitikusių su-darytojo grožio sampratos tikėtina kad tarp jų būta ir humoristinių naujoviškų individualios poetikos kūrinių siekiant apčiuopti anksčiausiai fiksuoto žemaičių dainų repertuaro bruožus atspirties tašku galėtų būti vienas seniausių šio regiono dainų šaltinių ndash s daukanto rankraštinis rinkinys datuojamas 1834ndash1845 m Jį

1 abu fondai ndash Lietuvių mokslo draugijos (LMd) ir Lietuvių tautosakos rankraštyno (Ltr) ndash saugo-mi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tautosakos archyve

2 atidžiau peržiūrėti šie rinkinių rankraščiai LMd i 47 54 83 364 419 1039 Ltr 35 104 234 322 400 658 944 1175 1794 2030 2148 2662 2772 2903 2938 3025 3073 3169 3237 3243 3471 3497 3701 3833 3939 4059ndash4062 4220 4636 4708 4855 4856ndash4858 4967 4970ndash4972 5522 5524 6049 6413 6456 6883

126

sudaro apie 850 dainų ir eilėraščių tekstų3 kuriuos daukanto paraginti užrašė kelios dešimtys jo talkininkų

daukanto rinkinys iš visos XiX a žemaičių tautosakinės medžiagos išsiskiria dainų gausa ir žanrine jų įvairove tikėtina kad bdquožemaitiškojildquo rinkinio dalis tai yra daugiau nei pusšešto šimto dainų (grigas 1983 29) atspindi daugiau ar mažiau visai žemaitijai XiX a pirmojoje pusėje būdingą repertuaro vaizdą

nekeliant sau tikslo pateikti detalią daukanto rinkinio dainų repertuaro ap-žvalgą labiau rūpėtų akcentuoti jo stilistinį margumą sklaidant rinkinį į akis krinta individualiotildes poetikos (dažniausiai ndash socialinės tematikos) tekstų gausa tai rodo kad XiX a pirmojoje pusėje į klasikinį dainų repertuarą natūraliai ir gana intensyviai įsilieja kitotildes estetinės sistemos ndash autorinės rašytinės kūrybos pavyz-džiai iš visų žemaičių tarme užrašytų tekstų šiame rinkinyje net penktadalį suda-ro literatūrinės kilmės tekstai kita vertus žinant daukanto kultūrines intencijas neabejotinai turėjusias įtakos ir dainų rinkimo darbui galima pagrįstai manyti kad dalis rinkinyje randamų individualių eiliavimų dar nebuvo įsilieję į gyvą ją folklorinę tradiciją tapę jos dalimi Pasak kazio grigo nuosekliausiai tyrinėju-sio daukanto tautosakinį palikimą ir liaudies dainos ir individuali poezija šiam buvusi bdquopriemonė tautinei literatūrai ugdytildquo (ten pat 18) atrodo tokia nuostata padėjo populiarinti ir pačią autorinę poeziją dėl to į rinkinį patekę individualios kūrybos tekstai galėjo reikšti keletą svarbių dalykų pirma ndash literatūrinio gyveni-mo intensyvėjimą ir individualios kūrybos potencijų augimą ir antra ndash neišven-giamai viso kultūrinio konteksto veikiamos dainuojamosios tradicijos pokyčius daukanto dainų rinkinys rodo kad folklorinė sistema XiX a pirmojoje pusėje buvo atvira kitų kultūros sferų įtakoms sugerdama atspindėdama ir perdirbdama individualios literatūrinės kūrybos patirtį kitokį pasaulio matymą ir jo raiškos būdus galima spėti kad dalis į rinkinį patekusių individualių eiliavimų buvo to laikotarpio kultūros plitusios raštu elementas kad toks reiškinys XiX a jau buvo išplitęs patvirtina dešimtys Lietuvių tautosakos archyve saugomų rankraščių4 su įvairios tematikos ir žanrų literatūrinės kilmės tekstų nuorašais

XX amžius ndash intensyviausias visų Lietuvos regionų žinoma ir žemaičių tauto-sakos rinkimo metas tačiau šis laikotarpis yra nevienalytis ne tik užrašytos tauto-sakos stilistine žanrine įvairove skiriasi ir pačių rinkėjų intencijos

Pirmojondashpenktojo dešimtmečių rankraščiai leidžia jau gana tiksliai lokalizuoti dainų paplitimą ir susikoncentruoti prie konkretaus regiono ndash šiaurės žemaitijos medžiagos Ji atskleidžia dar ganėtinai turtingą įvairove žaižaruojantį dainų pa-saulį jame klesti senosios klasikinės dainos tačiau šalia jų tarpsta naujoviškos ir iš rašto kultūros atėjusios literatūrinės dainavimo gyvybingumą galėtų patvirtin-ti ir pastebėjimas kad dauguma tekstų ndash pilni išsamūs beveik nepasitaiko nuo-

3 s daukanto sukauptų dainų rankraščių originalai yra Lietuvių nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tautosakos archyve jų nuorašai saugomi Lietu-vių mokslo draugijos fondo rinkiniuose (žr LMd i 54 364)

4 Įvairaus pobūdžio tekstų nuorašų pavyzdžių žr Ltr 329 3293 3297 3302 žemaičių tarmės požymių esama Ltr 3307 3295 3296 rinkiniuose

127

trupų ir kaip susilaikysi čia nepriminus kad šis laikotarpis šiandien ekspedicijose kalbinamų žemaičių nostalgiškuose prisiminimuose iškyla kaip dainavimo aukso amžius tuomet dainos skambėjusios beveik visuose namuose kiekviename kaime ir vienkiemyje vienatvės valandą suteikdamos progų intymiam išsipasakojimui o susitelkusiems į būrį leisdamos pajusti bendrumo džiaugsmą o ir tautosakos res-pondentų būrys tada buvęs gausus ndash vaikai jaunimas suaugusieji ir seneliai ben-dras jų amžiaus vidurkis siektų šiek tiek daugiau kaip 40 metų (palyginkime šių dienų pateikėjų vidutinis amžius perkopia 70)

vertinant iš repertuaro pozicijos atrodytų kad vėliau užrašyta medžiaga žan-riniu ir kokybiniu požiūriu nedaug tesiskiria nuo prieškarinės tačiau tokį vaizdą lėmė XX a pirmojoje pusėje susiklosčiusios tautosakos rinkimo tradicijos pavei-kusios visuose Lietuvos regionuose užrašytos tautosakos pobūdį šeštojo dešimt-mečio folkloristų lauko tyrimuose laikomasi dar prieškariu susiformavusios nuos-tatos visų pirma ieškoti senųjų liaudies dainų6 todėl nereikėtų stebėtis jog nemaža dalis XX a antrojoje pusėje šiaurinėje žemaitijoje sukauptų rinkinių patvirtina selektyvines tautosakos rinkimo tendencijas kita vertus galima pastebėti kad gerokai įvairesnis dainuojamojo repertuaro vaizdas atspindėtas bdquoneprofesionaliųldquo tautosakos rinkėjų daugiausia moksleivių užrašytoje medžiagoje nesigilinant į savo veiklos metodologines prielaidas ir pirmiausia vadovaujantis siekiu užrašyti kuo daugiau jų apylinkėje skambančių dainų šiems užrašytojams atrodo pavy-ko užfiksuoti autentiškesnį gyvą repertuarą dabartiniams tyrinėtojams leidžiantį dar išsamiau pažinti dainavimo tradicijos ypatumus ir kas šiandien galėtų paneig-ti jog ne skirtingi tautosakos rinkėjų motyvai daugiausia lėmė kad tuo pačiu metu vienoje ar gretimose apylinkėse sudaryti dainų rinkiniai bdquokurialdquo gana skirtingas dainų repertuaro versijas7

Panašūs tautosakos rinkimo polinkiai o svarbiausia ndash jos panoraminio vaizdo formavimo folkloristikoje nuostatos išlieka ryškios ir septintojo bei aštuntojo de-šimtmečių rinkiniuose šiai situacijai tirti ypač pravartūs ekspediciniai rinkiniai atspindintys kolektyvinę akademišką folkloristų poziciją Puikus jos pavyzdys galėtų būti stambus net trijų tūkstančių rankraštinių puslapių rinkinys Ltr 3471 Jame yra daugiau kaip tūkstantis dainų iš įvairių daugiausia vyresnio amžiaus pateikėjų užrašytų skuodo kretingos rajonuose 1961 m vykusioje ekspedicijo-je žvelgiant į jį anksčiau sukauptos medžiagos kontekste lyg ir nestebintų jog dauguma rinkinio dainų ndash senosios tarsi atklydusios iš patriarchalinio kaimo kur buvo natūraliai suaugusios su ūkio darbais ir įvairiomis šeimos apeigomis tik vos dešimtą ją dalį dainų sudaro individualios poetikos persmelkti tekstai tačiau šia-me rinkinyje išryškėja ir užmaskuotas tarsi šešėliškas repertuaro vaizdas kurio

apie tai žr stundžienė 2003 15ndash166 vadovas 1936 10ndash207 Plg Ltr 3497 kur absoliučią daugumą sudaro senosios dainos užrašytos vilniaus universiteto

studentų skuodo rajone 1957 m ir Ltr 3075 pristatantį itin platų ir stilistiniu požiūriu nevienalytį židikų ir jų apylinkių (dabar Mažeikių r) 1957ndash1958 m repertuarą pamatytą moksleivių akimis tokiu požiūriu lygintina ir Ltr 4060 bei Ltr 4062 medžiaga rinkta 1969 m gretimuose Mažeikių ir skuodo rajonuose

128

metmenis nubrėžė patys ekspedicijos dalyviai užsimindami apie neužrašinėtas dainas jie kartu akcentavo ir aiškiai besiskiriančias vertybines savo kaip folkloro tyrinėtojų ir žodinės tradicijos reprezentantų nuostatas dainų atžvilgiu8

Belieka apgailestauti kad ne vieno pateikėjo išsakytas polinkis prie naujoviškų dainų ir atviras estetinis jų vertinimas buvo labai menkai atspindėtas akivaizdu jog sprendžiant apie regiono dainų visumą ši kontekstinė informacija dėl ryškaus subjektyvumo visada turės tik šalutinę reikšmę dėl šių aplinkybių susidaryti išsa-mų ir tikrą klasikinių ir naujoviškų dainų santykio vaizdą taip pat tirti dainuojamo-jo folkloro raidos tendencijas darosi ganėtinai keblu Pastangos gelbėti iš užmaršties senosios dainavimo tradicijos reliktus folklorinės kultūros užribyje neišvengiamai paliko nemaža vėlesnės kolektyvinės kūrybos pavyzdžių ndash romansų literatūrinių ir kitų nuo klasikinės stilistikos nutolusių dainų

kas šiandien imtųsi įvertinti kaip ši taktika paveikė ir kokią tebedaro įtaką folk-loro studijoms Bet akivaizdu kad ne vieną dešimtmetį trukęs atrenkamasis tau-tosakos užrašinėjimas pakoregavo dainų repertuaro vaizdą Folkloristų sudarytas (vėliau aprašant ir sisteminant atrinktą ją medžiagą) dainuojamojo folkloro vaizdas neatspindi tikrosios tam tikru metu gyvavusios tradicijos

Platesnių komentarų paaiškinančių užrašytos tautosakos gyvavimo aplinkybes ir sąlygas peržvelgtuose rinkiniuose taip pat stokojama daugiausia pasitaiko kon-kretiems tekstams skirtų glaustų pastabų susijusių su dainos turiniu išmokimo atsiminimo situacija paties pateikėjo įspūdžiu toli gražu ne kiekviename rinkiny-je randame tautosakos rinkėjų apibendrinimus ir paaiškinimus kurie dabar galbūt leistų greičiau pastebėti folklorinės kultūros tęstinumo ar pokyčių ženklus

XX a pabaigos tautosakos rinkiniai tebetęsia iki šiol vyravusį tekstologinį kie-kybinį folkloro rinkėjų interesą dauguma tautosakos rinkinių vis dar sudaromi kaip žodinės tradicijos tekstų saugyklos tekstai yra tarsi praradę ryšį su žmogumi ir jo gyvenimu rankraščiuose fiksuojami jau ne sykį užrašytų dainų variantai kaupiama regioninio ar individualaus repertuaro išklotinė leidžianti konstatuoti konkrečios dainos paplitimą erdvėje ir laike tačiau užrašomi tekstai kaskart aki-vaizdžiau rodo dainavimo tradicijos silpnėjimą pasireiškiantį tekstų trumpėjimu užmiršimu pasitraukimu į pasyvią ją atmintį (turint omenyje rašytinio folkloro apraiškų gausėjimą) reikia pažymėti kad daugumos rankraštinių rinkinių kon-tekstinė informacija taip pat orientuota pirmiausia į teksto kaip kūrinio suvokimą tai leidžia susidaryti gana statišką repertuaro vaizdą kuriame dainos atrodo tarsi sustingusių scenos paveikslų dekoracijos tokį įspūdį daro dauguma pavienių užra-šytojų parengtų taip pat ir lauko tyrimų ataskaitomis virtusių tautosakos rinkinių

8 kaip pavyzdys pateiktini keli individualų pateikėjų repertuarą apibūdinantys komentarai ku-rie neretai yra vieninteliai naujoviškų dainų gyvavimo liudytojai bdquo[Pateikėja] moka daug dainų tačiau labiau mėgsta naujesnes romansus literatūrinės kilmės sakosi daugelį išmokusi iš radijo senąsias tradicinėm žemaitiškom melodijom dainas dainuoja nenoriai ndash jos esančios jai negražiosldquo (Ltr 3471 8 pluoštas p 30) bdquo[Pateikėjas] labai sunkiai prisiminė dainų tekstus ltgt repertuare yra ne tik šios užrašytos tradicinės liaudies dainos bet ir naujoviškos dainos ypač romansai atro-do kad [pateikėjas] nedaro dainų atrankos o stengiasi išlaikyti viską ką girdi aplinkui dainuojantldquo (Ltr 3471 3 pluoštas p 109)

129

Beje ši praktika tarsi patvirtina tendenciją kad plačiau folkloro kontekstų lauką privalu aprėpti tik moksliniame tekste (plg stundžienė 2003 13ndash32 Būgienė 2007 56ndash70) arba žymesniam dainininkui skirtoje apybraižoje (plg aivd)

Ką ir kaip fiksuojame šiandien

atsiremiant į retrospektyvią šiaurės žemaitijos tautosakinių rinkinių apžval-gą įdomu palyginti pastarųjų ketverių metų folkloristų kolektyvinius tyrimus ir individualius pastebėjimus pirmiau minėtose ekspedicijose 2004ndash2007 m ekspe-dicijų tikslas buvo ne tik į garso ir vaizdo laikmenas įrašyti išgirstą tautosaką bet ir stebėti folklorinę kultūrą plačią ja prasme kontekstinė informacija atkreipianti dėmesį į tiriamos vietovės kultūrinę ir socialinę terpę užkabinanti sąsajas tarp praeities ir dabarties reiškinių neretai naujomis spalvomis nuspalvina visą užra-šytą tautosakos repertuarą ir pačiu bendriausiu aspektu rodo tradicijos potencialą jos svarbą konkrečiai bendruomenei

tautosakos kontekstinio tyrimo aktualumą lietuvių folkloristai ėmė kelti jau prieš kurį laiką įvertinę tiek europinę folkloro lauko tyrimų patirtį tiek reflektuodami nū-dienos folkloristikos poreikius ir uždavinius šiandien vis dar tebediskutuodami dėl folkloro konteksto apimties folkloro ir ne-folkloro santykio tautosakininkai pradeda preciziškiau gilintis į dainavimo svarbą kiekvienam žmogui vertinti dainos ir dai-nuojančiojo statusą bendruomenės ir individo gyvenime pastebėti tradicines ir nau-joviškas dainavimo apraiškas sklaidos būdus tautosakos sąlytį su kitomis kultūrinio gyvenimo formomis stebint gyvąją tradiciją gali iškilti naujų iki tol nepastebėtų reiškinių kurie įtraukti į kontekstines studijas leis vienu ar kitu aspektu išryškinti dainuojamosios tradicijos tęstinumo gyvybingumo kaitos bruožus

gero dainavimo (pastaruoju metu jau rečiau tapatinamo vien su klasikinių liaudies dainų mokėjimu) vertės suvokimas net ir šiomis dienomis išliko stimulu vertusiu ieškoti pasižymėjusių dainininkų sugebėjusių išsaugoti nesuaižėjusį dai-nų repertuarą tačiau buvo apsispręsta užrašyti visas dainas ndash tiek žmonių gerai menamas tebedainuojamas tiek ir tas kurias prašymų ir užuominų paskatinti jie traukė iš pasyviosios atminties gelmių nestebino jog netikėtai užkluptas retas kuris galėjo iškart neklysdamas dainą išdainuoti iki galo kiekvienas stabtelėji-mas netrukdavo išsilieti į apgailestavimų tiradą dėl nusilpusios atminties ndash juk ka-daise daugybė dainų mokėta su malonumu dainuota o dabar štai staiga prireikus pinasi jų žodžiai susimaišo posmai stringa gaida tačiau pasitaikė sutikti tokių kurie be didesnių pastangų prisiminė keletą ar net ir kelias dešimtis dainų gal tik retkarčiais užmesdami akį į užrašus padedančius pažadinti atmintį Beje šiuokart ir vėl pasitvirtino nuo seno praktikuojama tautosakos rinkėjų taktika kai sutrik-džius žmogų rodos elementariu prašymu padainuoti pažadama pas jį sugrįžti po keleto dienų ir ne vien tam kad užrašytum dar vieną variantą bet kad sykiu su juo išgyventum atsiminimo malonumą gautum progą prisilytėti prie asmeniškų išsipasakojimų su tokiomis nuostatomis žvelgiant į žmogų ir vietinę folklorinę tradiciją pavyko išgirsti palyginti nemažai tik žemaičių regionui būdingų senųjų

130

klasikinių dainų ir užfiksuoti čia įsigalėjusį ir pamėgtą naujovišką visoje Lietuvoje populiarų repertuarą

vertinant šių dienų dainavimo situaciją neįmanoma apeiti folklorinių ir etno-grafinių ansamblių veiklos ir jų daromos įtakos provincijos kultūriniam gyvenimui sukinėjantis kaime ar miestelyje ir klausiant kelio pas dainuojančiuosius žmonės pirmiausia prisimena meno saviveiklos dalyvių pavardes todėl pagrįstai susidaro įspūdis kad bet kuris bendruomenės narys savęs jau nelaiko žodinės tradicijos tęsė-ju mieliau šią funkciją deleguodamas socialiai aktyvių organizuotų žmonių grupei ir jų atstovams vis dėlto objektyvumo dėlei reikia pripažinti kad dažnai ne tiek tautiškos nuostatos ir jų keliamos aspiracijos paskatina žmones ateiti į folklorinius ansamblius kiek jų teikiamos socialinės ir kultūrinės savirealizacijos galimybės noras patenkinti natūralų bendravimo su žmonėmis poreikį svarbus ir psichologi-nis malonumas patiriamas dalyvaujant priimtinoje veikloje

Lankytose žemaitijos apylinkėse folklorines tradicijas dabar palaiko kultūros namų mokyklų ansambliai kuriems vadovauja ir jų repertuarą sudaro etninės kul-tūros žinovai savo nišą kultūrinėje apylinkės veikloje randa į dainuotojų grupeles susibūrę bendraminčiai ypač iniciatyvos nestokojančios moterys daug laisviau žvelgiančios į folklorinius pasidainavimus savo muzikinius gebėjimus rodo ir vie-nos šeimos kelių kartų atstovus subūrę ansambliukai

gilinantis į folklorą propaguojančių ansamblių dainavimą nesunku įžvelgti be-siskiriančias jų repertuaro sudarymo tendencijas diplomuotas specialistas vado-vaujamą kolektyvą būtinai stengiasi išmokyti kuo daugiau savo regiono daugiau-sia ndash senųjų dainų sąmoningai formuodamas bdquoklasikinįldquo žemaitišką repertuarą dėl to folklorinių ir etnografinių ansamblių repertuarą galima laikyti stilistiškai vienalytiškiausiu bdquoMokytoldquo vadovo neieškančios dainuotojų grupės reprezentuoja reljefiškesnį bdquošiuolaikiškesnįldquo tradicijos paveikslą mėgsta populiarų regionišku-mu neišsiskiriantį bendralietuvišką dainavimą ndash renkasi romansus autorines bei įvairias naujoviškas dainas prisimena ir vieną kitą senesnę ndash neretai savo mamos ar tėvelio mėgstamiausią

svarbu pažymėti kad ansamblių repertuaras daro nemenką įtaką pačiai folklo-rinei tradicijai tarp kolektyvinio ir individualaus išmokto ir paveldėto repertuaro vyksta nuolatinė cirkuliacija asmeninis per gyvenimą susiformavęs ansambliečių dainų repertuaras papildomas bendrai išmoktomis ir atliekamomis dainomis ir tam-pa asmeninės patirties dalimi nors po vieną prikalbintieji padainuoti tebegyvuo-jančių ar jau iširusių ansamblių nariai neužmiršta pabrėžti mokantys ansamblio ir savo dainas

žmonėms dainuojant po vieną arba kaip dažniau patys pageidauja su artimu giminaičiu geru kaimynu draugu tikėtasi ne tik išgauti individualaus repertuaro apmatus bet ir stebėti pateikėjo laikyseną išryškinti požiūrį į dainavimą kiekvie-nas jų išgyvendamas asmeninį santykį su tradicija turėdamas aiškų požiūrį į dai-navimą reprezentuoja tam tikrą laikysenos tipą Pavyzdžiui geram dainininkui puoselėjančiam savo polinkį jau pelniusiam bendruomenės pripažinimą būdingas santūrus rimtumas orus pasididžiavimo išgyvenimas auditorijos dėmesį patyrę

131

scenos skonį žinantys gyvo temperamento dainininkai tautosakos rinkėjus sutinka pasitikėdami savimi jau suvokdami savo vertę ir reikalingumą (tik ar neužčiuopsi tada surepetuoto jausmo amatininkiško nusiteikimo ženklų) Bet yra ir kita patei-kėjų grupė žavinti atsakingumu ir jautrumu kai paprašytas prisiminti daugiau dai-nų po dienos kitos jau lūkuriuoja prie lango su visu pluoštu per kelias nemigo naktis vėl po posmą surankiotų dainų atgyja ne tik žodžiai ir melodijos pats žmogus nu-švinta galėdamas prisiminti dainas Jos pažadina jausmus prikelia prisiminimus iš ko išmokta kada ir su kuo dainuota Per dainą atsiskleidžia visas gyvenimas tačiau vis dažniau tenka susidurti ir su neutraliu ar atsainoku požiūriu kai pernelyg nesi-graužiama dėl kliūvančios gaidos užmirštų posmų kai atsivertus dainų sąsiuvinį ar populiarią knygelę tautosakos rinkėjui siūloma pasirinkti bdquoreikalingasldquo dainas

kadaise klestėjęs dainavimas praėjusiais šimtmečiais tarpęs apeiginėse ir buiti-nėse gyvenimo srityse XX a pirmojoje pusėje pasak vyresnio amžiaus žemaičių dar buvo natūrali visuotinė kaimo bendruomenės ir atskiro žmogaus saviraiškos forma ir nors amžininkai jau XiX a stebėjo dainavimo slopimo požymius dvidešimtajame šimtmetyje dėl itin intensyvių ekonominių socialinių ir drastiškų istorinių pokyčių išryškėjo dar stipresni folklorinės tradicijos poslinkiai kaitą atspindi kontaminuotų fragmentiškų tekstų gausa antrinės dainavimo kultūros raiškos sferos išsiplėtimas Praradęs ryšius su apeiginiu kontekstu dainavimas susikoncentravo kolektyvinėje kultūrinėje pramoginėje arba grynai intymios individualios saviraiškos srityse

tiriant žodinį paveldą neįmanoma apeiti įvairių folklorinių užrašų Jų egzis-tavimą ir plitimą galima sekti per visą XX amžių nors pavyzdžių netrūko jau ir anksčiau ndash devynioliktajame šimtmetyje rašytiniu pavidalu gyvuojanti tautosaka sudaro gana ryškų folkloristų pripažintą tačiau iki šiol dar menkai tyrinėtą žodi-nės tradicijos rūšį9 su jai būdingais formos ir struktūros požymiais apibrėžta funk-cionavimo sfera savitu santykiu su žodžiu gyvuojančia tautosaka dainų tyrėjus pirmiausia domina dainų sąsiuvinių turinys ir gyvavimo kontekstas kokius tekstus kas kur kada kokiam reikalui kaupė ir naudojo Be šių dalykų sąsiuvinių me-džiaga gali atskleisti asmens šeimos giminės repertuaro savitumą leidžia spręsti apie kūrinių gyvavimo laiką jų visuotinumą ar lokalumą suvokti dainuojamosios tradicijos niveliacijos apimtis be to yra parankus objektas tekstologiniams tyri-mams asmeniniai tautosakos užrašai ndash gana patikimi gyvosios žodinės tradicijos liudytojai nes į sąsiuvinius žmonės paprastai užsirašydavo labiausiai patinkančias dainas taip pat populiarius didesnei visuomenės daliai priimtinus jos skonį tenki-nančius kūrinius tai yra užfiksavo konkretaus laiko aktualias folklorinės kūrybos tendencijas tautosakos užrašai gali atskleisti ir kai kuriuos jų sudarytojų individu-alius bruožus ndash estetinį skonį palinkimą prie vieno ar kito tautosakos žanro kon-servatyvumą ar atvirumą masinės kultūros apraiškoms grožinei literatūrai toks požiūris gali suteikti pagrindo pamąstymams apie socialinę ir kultūrinę aplinką jos palankumą žmonių folkloriniams polinkiams pasireikšti todėl dalį tautosakos sąsiuvinių galima laikyti dvasinio gyvenimo metraščiais tradicinės kultūros ir jos atstovų tyrinėjimams reikšmingais dokumentais

9 apie rašytinės ir žodinės tradicijos sąveikas žr ivanauskaitė 2003 13ndash29

132

Pastarųjų metų stebėjimai rodo kad žmonių polinkis užrašyti pačių mokamas naujai išgirstas ar perskaitytas dainas išties yra gajus dažnuose namuose teko sklai-dyti asmeninius tautosakos rankraščius ndash dainų sąsiuvinius albumus ant pavienių lapų ir tiesiog popieriaus skiaučių perrašytų tekstų pluoštus Juos vartant buvo proga paklausinėti kodėl kam jie buvo ir tebėra saugomi panaudojami Motyvų paska-tinusių žmones imtis rašiklio būta įvairių sumanymas rašytine atrodytų patiki-miausia forma įamžinti savo žinojimą ne vienam subrendo savarankiškai taip galė-jo būti realizuotos nuoširdžiai išgyventos kultūrinės aspiracijos panorus sau pačiam atskleisti mokamų dainų skaičių pagaliau taip tikimasi palikti neįkainojamą atmi-nimą vaikams ir anūkams Pastebėta kad dažnas savo apylinkės žmonių žinomas dainininkas turi ir labai brangina asmeninius dainų sąsiuvinius iš galybės panašių užrašų jie išsiskiria stambumu ndash tai ne vienus metus o kartais ir dešimtmečius pil-dyti rinkiniai Jie kalba ne apie atsitiktinį rašiusiojo pomėgį bet esminį susidomėji-mą netgi savotišką bdquoprofesinįldquo interesą norom nenorom susidaro įspūdis kad dainų sąsiuvinis tapo reikalingas kaip atributas pateisinantis gero dainininko vardą

visiškai kitokios prigimties ir pritaikymo galimybių yra pavienių dainų nuo-rašai ant palaidų popieriaus lapų nemažus jų pluoštus sukaupia folklorinių an-samblių nariai mokydamiesi kolektyvo bendro repertuaro tautosakos rinkėjams ir tyrinėtojams tokie užrašai daugiau pasako apie folklorinių ansamblių judėjimo masiškumą ir populiarumą konkrečių kolektyvų repertuaro sudarymo tendencijas nei apie šiuos nuorašus saugančio žmogaus santykį su propaguota tradicija

ne vienuose aplankytuose namuose kalbėtasi apie albumus ndash jaunystėje dar mokyklos laikais rašytus dainų ir poezijos sąsiuvinius su palinkėjimų atminimų aforizmų intarpais Mokykliniai albumai būdami populiariosios kultūros dalis yra įgiję ir gana ryškių folklorinei kūrybai būdingų bruožų albumai paprastai funk-cionuojantys tam tikroje amžiaus ir socialinėje grupėje sudaromi laikantis nusi-stovėjusių modelių lemiančių albumų struktūros ir formos ypatumus stereotipinį turinį kita vertus tokie albumai ndash nuolat kintantis reiškinys pasiduodantis laiko-tarpio mados tendencijoms labai priklausantis nuo kultūrinės aplinkos net ir vien dainoms skirti albumai nėra visiškai vienodi tie keli dainų albumų egzemplioriai kuriuos teko atidžiau pavartyti ekspedicijose kol kas leidžia kalbėti apie du ryškes-nius mokyklinių dainų albumų tipus vienas sietinas su abiturientų tradicija suda-ryti albumą mokyklos baigimo proga Pavyzdžiui šeštojo dešimtmečio pradžioje Ylakių vidurinės mokyklos baigiamosios klasės moksleiviai keitėsi sąsiuviniais į kuriuos vienas kitam įrašydavo po vieną ar keletą dainų šitaip per vienus mokslo metus storus sąsiuvinius užpildydavo liaudiškų ir autorinių dainų tekstai lietuvių poetų ir verstiniai eilėraščiai darbar toks sąsiuvinis10 leidžia susidaryti nuomonę apie tuo metu mėgtas dainas jaunimui aktualų repertuarą vyresniųjų klasių moks-leivių literatūrinį akiratį

kitam albumų tipui atstovautų vieno žmogaus užrašinėti tekstai šiuos sąsiuvi-nius albumus ypač mėgsta paauglės mergaitės sudarydamos albumus jos vadovau-

10 vieno tokio sąsiuvinio albumo savininkė dabar gyvenanti židikuose leido jį nusikopijuoti kopija saugoma Lietuvių tautosakos rankraštyne

133

jasi savo amžiaus grupei būdinga estetikos samprata Paauglystėje patikusios dai-nos buvo ne tik išrašinėjamos bet ir dainuojamos dar prieš porą metų salantuose jauna moteris iš savo prieš du dešimtmečius prirašyto žurnalų iškarpomis ir pačios piešiniais pagražinto sąsiuvinio galėjo prisiminti ir padainuoti kiekvieną dainą

relikvijos teisėmis saugomi asmeniniai tautosakos rankraščiai specialistų ver-tinami kaip žodinės tradicijos visateisiai dokumentai Jie kaip ir išimtinai moterų kutūrinės saviraiškos sferoje išsilaikę mokykliniai albumai dar laukia nuoseklaus tyrinėtojų dėmesio

Baigiamosios pastabos

straipsnyje paanalizuotas vos vienas kitas žemaičių dainuojamosios tradicijos fiksavimo aspektas atsiveriantis rankraštiniuose XiXndashXXi a pradžios tautosakos rinkiniuose tačiau ir ši apžvalga leidžia suvokti kad praeityje vyravusi tautosakos rinkimo praktika užrrašinėtojus orientavo pirmiausia į repertuaro kaupimą šitaip leisdama užčiuopti tik turtingos ir įvairialypės tradicijos fragmentus ir nors šiandien akivaizdu jog tūkstančių dainų variantų anaiptol nepakanka norint pažinti pačią dainavimo kultūrą sukaupta medžiaga jau leistų aprėpti ir aprašyti žemaičių regi-ono dainų repertuaro įvairovę išryškinti jo slinktis žodinės liaudies kūrybos terpė suvokiama ne tik kaip etnografinis fonas bet ir socialinės kultūrinės aplinkybės su-dariusi pagrindą ir sąlygas tautosakai gyvuoti ir reikštis tautosakos rinkėjų taikiklyje atsidurdavo nenuosekliai todėl tik priešokiais arba apskritai nebuvo aprašoma tai lėmė kad šiandien mums prieinamas dalinis nevisapusiškas folklorinės tradicijos vaizdas Pastarųjų lauko tyrimų metu folkloristai stengiasi aprėpti ir rinkiniuose kuo objektyviau atspindėti įspūdį kilusį bendraujant su pateikėju kai pokalbis mode-liuojamas pateikiant klausimus arba sekama pateikėjo minčių kalbos tėkmė ir vienu ir kitu atveju tikimasi pajusti individualų pateikėjo sąlytį su dainomis bei kitais folk-lorinio turinio dalykais neretai įvairialypė kontekstinė informacija suteikia papil-domų kartais netikėtų tautosakinio teksto vertinimo ir interpretavimo aspektų

žvelgiant iš šių dienų perspektyvų archyvuose sukaupta medžiaga sudaro ne-menką pagrindą jau senokai pribrendusiems nuosekliems dainavimo regioninio savitumo tyrimams regioniškumo tyrimai nors folkloristų darbuose apie juos užsimenama jau ne vieną dešimtmetį vis dar nesulaukė problemiškos išsamios studijos pagrindžiančios tokio pobūdžio tyrimų naudą ir svarbą išryškinančios esminius struktūrinius psichologinius socialinius funkcinius kultūrinius ir ki-tokius regionų folklorinės tradicijos bruožus iki šiol vyravę žanriniai poetikos ir semantikos dainų tyrimai nors ir suteikė pagrindo žodinės tradicijos elementuose ieškoti regioninių skirtybių arba bendrumų bet dėl apibrėžtų metodologinių aspi-racijų negalėjo pateikti išsamios analizės o tokios belaukiant žemaitiškoji me-džiaga nepabrėžiant jos etniškumo sėkmingai panaudojama semantiniuose lygi-namuosiuose tipologiniuose folkloristų tyrinėjimuose

134

ŠalTiNiai

aivd ndash Aš išdainavau visas daineles Pasakojimai apie liaudies talentus ndash dainininkus ir muzikan-tus [kn] 1ndash2 sudarė ir parengė danutė krištopaitė vilnius 1985 1988

LMd ndash Lietuvių mokslo draugijos rankraščiai Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tautosakos rankraštyne

Ltr ndash Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštynassdž ndash Daynas Žemaycziu surynktas yr yszdutas par symona stanewicze Mokslynynka Lyte-

raturas yr gražiuju Prytirymu Wylniuje metuose 1829 p 65 naujas leidimas simonas stanevičius Dainos Žemaičių parengė Juozas girdzijauskas vilnius 1999 p 182

Literatūra

Būgienė Lina 2007 Pasakojamoji tautosaka skirtingų kartų žemaičių lūpose kelios pastabos apie viekšnių apylinkių pasakojimus Tautosakos darbai [t] XXXiii p 56ndash71

grigas kazys 1983 simonas daukantas ir lietuvių tautosaka kn simonas daukantas Žemaičių tautosaka t 1 Dainos parengė vytautas Jurgutis Bronė kazlauskienė vilnius p 11ndash42

ivanauskaitė vita 2003 Folklorinės tradicijos kaitos ypatumai Tautosakos darbai [t] Xviii (XXv) p 13ndash29

stundžienė Bronė 2003 Merkinės dainų istorija vizija ir tikrovė Tautosakos darbai [t] XiX (XXvi) p 13ndash32

vadovas 1936 Tautosakos rinkėjo vadovas kaunas p 80

REGARDING ONE ASPECT OF KNOWINGTHE SAMOGITIAN FOLKSONG TRADITION

TRACING THE STEPS OF FOLKLORE RECORDERSFROM THE 19TH ndash 21ST CENTURIES

Jurgita ūsaitYtė

Summary

the article presents a survey of the northern samogitian folksong tradition reflected in the folklore manuscripts from the 19th till the beginning of the 21st century By using the descriptive and comparative methods the author attempts to evaluate the peculiarities of recording the folksong repertoire from this region in the course of different periods the nature of the investigated subject ie the manuscript folklore collections prompts her deeper inquiry into the recorded data in terms of its exhaustiveness and sufficiency for the purposes of studying the folksong tradition

recording of the samogitian folksongs started in the first half of the 19th century the repertoire from this period is best represented in the folksong collection by simonas daukantas (1834ndash1845) it gives evidence of the rich and varied (both in terms of style and genre) repertoire of samogitian folksongs of the time open and susceptible to various literary influences

The 20th century is usually characterized by the most intensive activities of folklore collection in various Lithuanian regions samogitia being no exception nevertheless during this period the different attitudes towards folklore collection also distinctly took shape significantly influencing the qualitative and generic scope of the recorded materials the priority to recording the classical folklore took root in the beginning of the 20th century and influenced the numerous fieldwork sessions until as late as the 1970s Yet it must be noted that this prominent line of recording primarily the old folksong layer significantly diminishes our possibilities of establishing the real idea regarding the 20th century folksong repertoire and investigating the tendencies of change affecting the folksong

13

tradition Manifestations of these changes in terms of weakening modes of traditional folklore existence and the emerging new forms of folklore creativity become increasingly relevant in the fieldwork investigations of the end of the 20th ndash beginning of the 21st centuries Besides the nowadays scholarly fieldwork sessions distinctly present attempts at not only recording the oral heritage itself but also at observing the folklore culture in its broadest sense at accumulating various contextual information related to different spheres of individual community social cultural and other kinds of life and surroundings

gauta 2007-12-03

straipsnis parašytas vykdant Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamątarpinstitucinę mokslo programą bdquoregioniniai folkloro ir tarmių tyrimai vakarų Lietuvaldquo (2003ndash2006)

136

ŽEMAIČIŲ ŠOKIŲ RATELIŲ IR ŽAIDIMŲ BRUOŽAI

daLia urBanavičienėLietuvos muzikos ir teatro akademija

s t r a i p s n i o o b j e k t a s ndash žemaičių šokiai rateliai bei žaidimaid a r b o t i k s l a i ndash aptarti žemaitijos choreografinio folkloro pagrindinius bruožus ir

apibūdinti esamus tyrimus išanalizuoti senesniuose šaltiniuose ir vėlyvesnėje archyvinėje medžiagoje pateikiamus duomenis nustatyti žemaičių choreografinio folkloro raidos ten-dencijas

ty r i m o m e t o d a i ndash istorinis aprašomasis lyginamasis ž o d ž i a i r a k t a i žemaitija šokiai rateliai žaidimai apeigos

Tyrinėjimų ir šaltinių apžvalga

Palyginti su kitų Lietuvos regionų choreografiniu folkloru žemaičių šokiai ra-teliai ir žaidimai tyrinėti bene daugiausia 1994 m Lietuvos muzikos akademijos etnomuzikologijos katedros studentė solveiga zvicevičienė apgynė diplominį dar-bą bdquožemaičių pasilinksminimo choreografijaldquo (vadovė d urbanavičienė) nema-žai dėmesio žemaitijos choreografiniam folklorui skyrė buvusi Lietuvos liaudies kultūros centro darbuotoja eugenija venskauskaitė 1997ndash1998 m ji surengė semi-narų ciklą bdquoChoreografinis folkloras nūdienos regionuoseldquo kurio metu nufilmavo vietinių folkloro ansamblių atliekamus šokius ir ratelius parengė metodinius rin-kinėlius apimančius įvairias atskirų regionų teritorijas šios medžiagos pagrindu e venskauskaitė pradėjo rengti rinkinį bdquošoks broliukai šokinįldquo vėliau jį pabaigė ir 2001 m paskelbė audronė vakarinienė (2003 m pasirodė šį leidinį papildantys šokių ratelių ir žaidimų garso įrašai) rinkinio įžanginiame straipsnyje glaustai apibūdintos regioninės žemaičių choreografinio folkloro ypatybės skyriuje bdquože-maitijaldquo pateikti 37 šokiai 3 rateliai ir 1 žaidimas nemažai žemaičių choreografi-nio folkloro pavyzdžių paskelbta ir kituose rinkiniuose1 tačiau juose nėra įžanginių pastabų apie pateikiamos medžiagos regionines ypatybes

1 Pavyzdžiui e venskauskaitės sudarytame rinkinyje bdquošokiai ir rateliaildquo (1989) paskelbta 18 šokių (šr 3 11ndash15 17 20 21 24ndash26 33 34 44 48ndash50) ir 2 rateliai (šr 73 78) alinos kirvaitienės suda-rytame rinkinyje bdquoLietuvių liaudies rateliai ir šokiaildquo (1991) ndash 9 šokiai (LLrš 10 26 28 31 32 57 62 64 79) 3 rateliai (LLrš 16 23 80) ir 2 žaidimai (LLrš 11 15)

ŽEMAIČIŲ FOLKLORO TYRIMAI

ISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

137

Prie žemaičių choreografijos tyrinėjimų dar galima priskirti porą trumpų straipsnelių paskelbtų 2000 m leidinyje bdquožemaičių žemėldquo eugenijos venskaus-kaitės bdquoką ir kaip šoko žemaitijojeldquo ir Lauros gulbinaitės bdquožemaičių choreografi-jaldquo (pastarajame pakartotos kai kurios minėto s zvicevičienės diplominio darbo išvados)

Labai nedaug pastebėjimų apie žemaičių choreografiją pateikta 2001 m išleis-toje kazio Poškaičio knygelėje bdquoapie liaudies choreografijos regioninį savitumąldquo čia užsiminta jog žemaitija iš kitų regionų išsiskiria tuo kad joje daugiausia už-fiksuota vien atskirame rajone pasitaikančių šokių ir ratelių pavadinimų Gailingis Gričinikė Jonkelis Kadagys Kleckai Lakišius Pampiljonis Skrodelis Subatėlė Subotas Tėvas pirko arklį Uolinderis Vajaunas ir kt (Poškaitis 2001 12) rem-damasis Lietuvos liaudies kultūros centro Choreografinio folkloro rankraštyne sukaupta medžiaga2 k Poškaitis teigė jog žemaitiškos choreografijos pavyzdžių daugiausia surinkta skuodo rajone (apie 600 vnt) mažiau ndash raseinių šilalės tau-ragės telšių (po 300ndash370 vnt) mažiausiai ndash akmenės kelmės (po 50ndash90 vnt) klaipėdos rajonuose (apie 30 vnt) tiek tėra apibendrinimų mus dominančia tema toliau didžią ją knygelės dalį užima skirtingose vietovėse įvairiais variantais užfik-suotų penkių ratelių (Abrūsėlis Aguonėlė Kiškelis Mėnesėlis Serbenta) ir dviejų šokių (Ant kalno karklai Noriu miego) palyginimas pagal dainuojamojo teksto ritmikos formos ir struktūros požymius

žinios apie žemaičių tradicinę choreografiją yra vienos ankstyviausių (siekia net Xvi a3) nemažai aprašų išliko iš XiX a4 gausiausi duomenys užfiksuoti XX amžiuje

rengiant šį straipsnį apie žemaitiškus šokius ratelius ir žaidimus stengtasi su-rinkti kiek įmanoma daugiau duomenų aprėpiant istorinius šaltinius įvairius leidi-nius ir archyvinę medžiagą ndash daugiausia iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikinio folkloro archyvo (toliau ndash LMta MFa) vaizdo fondų Lietuvos liau-dies kultūros centro Choreografinio folkloro rankraštyno (toliau ndash LLkC ChFr) šie duomenys buvo papildyti nauja medžiaga užfiksuota pagal mokslo programą bdquoregioniniai folkloro ir tarmių tyrimai vakarų Lietuvaldquo 2003ndash2005 m surengtose ekspedicijose žemaitijoje (klaipėdoje kretingoje Palangoje Luokės Plungės Pla-telių tauragės apylinkėse)

2 Jame yra apie 11 000 choreografinio folkloro aprašų iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bei klaipėdos universiteto fondų taip pat iš įvairių leidinių nedidelė dalis surinkta pačių Lietuvos liau-dies kultūros centro darbuotojų

3 aleksandras guagninis 1581 m paminėjo žemaitijoje prie kuršo ribos per kapų lankymus atlie-kamus šokius su trimitais ir būgnais (kronika 1612 31) gerardas Mercatorius 1595 m aprašė žemai-čių vestuves ir užsiminė kad šokančiai nuotakai nukerpami plaukai (kraštas ir žmonės 1983 83)

4 Pavyzdžiui Jurgis Pabrėža Laurynas ivinskis Liudvikas adomas Jucevičius Povilas višinskis ambraziejus kašarauskas Motiejus valančius Mečislovas davainis-silvestravičius paminėjo XiX a žemaitijoje gyvavusių šokių ir žaidimų pavadinimus apibūdino kai kurių atlikimo eigą (plačiau žr Poškaitis 1992 86ndash101)

138

Bendrieji žemaičių choreografinio folkloro ypatumai

Palyginti su kitų Lietuvos etnografinių regionų palikimu žemaitijos choreogra-finis folkloras išsiskiria didžiausia įvairove (gal kaip tik dėl to žemaitiški šokiai itin mėgstami įvairiose vakaronėse nors gausesnė medžiaga sukaupta iš aukštaitijos)

žemaitijoje užrašyta daug porinių šokių kurie nežinomi kituose Lietuvos regi-onuose Latišas (Lakišius) Lestingis (Blezdingėlė) Vėdaras Vajaunas (Kariškis) Ulanas Gyvataras Gyvatukas Gyvatas Grečinikė (Gricinelė) Anės polka Gailin-gis (Gailitis) Kadagys Kleckai Skrodelis Subatėlė Subotas Uolinderis (Alinderis Lelinderis Dreilinderis) įvairių figūrinių valsų ndash Vilties valsas Saliamo (Suliamo Salionų) valsas Monietų (Manietų Minietų Minėts) valsas ir pan vien tik čia šo-kami saviti kadriliniai šokiai ndash įvairūs jonkeliai šeinai galiopai Bulius Marcelė pana ir kiti šalia jų gyvavo ir kadriliai šiame regione taip pat buvo populiarūs visoje Lietuvoje paplitę šokiai dažniausiai atneštinės kilmės Aleksandravas (Alek-sandra) Dirižablis Karobuška Kukanuška (Kuchanuška Kalvelis) Vengierka Padispanas Mazurka Mazurpolkė Krakoviakas Jabluška Cvingis Noriu miego Mudu du broliukai ir kt

žemaičių šokiams būdingi įvairiausi choreografiniai motyvai Palyginti nema-žai šokių atliekami po dvi poras (Siuntė Marę į Žagarę Malūnėlis ir kt) kai kurie turi ryškių žaidybinių motyvų (pvz Našliukas Šeinas su vagim)

Mažesnė ratelių įvairovė nedaug jų pasižymi žemaitiška melodika (būdingesnė bendralietuviška) Pati populiariausia ratelių choreografinė forma ndash dviejų dalių kai antrojoje dalyje sukamasi susikabinus už parankių

Patys archajiškiausi yra žaidimai juose atsispindi ryški sąsaja su apeigomis nemažai simbolikos slypi poetiniuose tekstuose

vykdant mokslo programą bdquoregioniniai folkloro ir tarmių tyrimai vakarų Lie-tuvaldquo 2003ndash2005 m surengtų ekspedicijų metu rasta kai kurių papildomų duome-nų paneigiančių ankstesnes išvadas apie žemaičių choreografinį folklorą štai se-niau teigta jog kadrilinio pobūdžio šokio Šeinas paplitimo teritorija apsiriboja vien šiaulių kelmės žagarės ir Joniškio apylinkėmis6 tačiau paaiškėjo kad jis buvo paplitęs ir apie telšius kretingą Pasak Palūksčio kaime (Luokės apyl telšių r) gyvenančio zenono Joniko Šeinas jų krašte pasirodė dar prieš kadrilius o alfredas dauginis tvirtino kad Šeinas šiose apylinkėse buvo pagrindinis vakaronių šokis7 šokio Jadvyga paplitimo teritorija taip pat gerokai platesnė k Poškaitis teigė esą šis šokis gyvavo tik suvalkijoje tačiau 2004 m surengtos ekspedicijos metu užfik-suota kad jis buvo žinomas ir Luokės apylinkėse (luokiškiai vadindavo ne tik Oi Jadvyga bet ir Lelinderiu)8

remiamasi LLkC ChFr duomenimis 6 žr venskauskaitė 2000 237 žr LMta MFa vaizdo fondus 20041119ndash21 d Luokės ekspedicijos 5-ąją dig8 kasetę (ši archy-

vinė medžiaga dar neturi pastovios inventorinės numeracijos) 8 žr LMta MFa vaizdo fondus 20041119ndash21 d Luokės ekspedicijos 3-iąją dig8 kasetę (alekso

vilimavičiaus įrašus) ir 6-ąją kasetę (Pranciškaus šarauskio įrašus)

139

naudingi buvo pakartotiniai apsilankymai pas tuos pačius pateikėjus pati-krinant maždaug prieš penkiolika metų užrašytus duomenis 1990 m vykusios kompleksinės ekspedicijos metu iš antano Baltmiškio gyvenančio vanagų kaime (agluonėnų apyl klaipėdos r) užrašyta net 30 šokių9 2003 m aplankytas tas pats pateikėjas pagrojo ir parodė jau tik apie 15 šokių tačiau dalis jų anksčiau dar ne-buvo užrašyti Atgalšpyčkis Tripusas Valsas-tango savitai šokama Vengierka (su porininkų keitimu)10

2003ndash2005 m surengtose ekspedicijose buvo nufilmuoti ir įvairių folkloro an-samblių pašokti šokiai Beveik visais atvejais tai tėra rekonstrukcijos remiantis se-nesniais aprašais ar pavienių pateikėjų pasakojimais nes išnykus gyvajai tradici-jai negalima tų šokių nufilmuoti šokant kaimo žmonėms tada folkloro ansamblių atliekamos rekonstrukcijos irgi tampa vertingu šaltiniu parodančiu vienokią ar kitokią senojo šokio animuotą interpretaciją (be abejonės ji sėkmingesnė tada kai atlikėjai būna labiau įsigilinę į gyvosios šokių tradicijos savitumus)

gausumu ir didžiausia įvairove išsiskiria Palangos ansamblio bdquoMėguvaldquo reper-tuaras kurį daugiausia sudaro tiesiogiai iš pateikėjų išmokti šokiai šio ansamblio dalyviai parodė net 25 šokius itin saviti tarp trijų kėdžių atliekami šokiai Šokit panos ir Vokietukas merginų šokis su skrybėlėmis Kepurėtis užrašytas kretingos rajone vaineikių kaime (šis šokis labai primena eduardo gizevijaus ir kitų XiX a autorių aprašytą Mažosios Lietuvos šokį Kepurinis) Prie retesnių reikėtų priskir-ti šokį Icki picki atliekamą įvairiai šokinėjant per ant žemės padėtas lazdas (plg su kitur Lietuvoje ir Baltarusijoje šokamais panašaus pobūdžio šokiais Tolkačikas Daukančikas) Mažai žinomas ir Šmululis šokamas su bdquovagimldquo11

kretingos ansamblis bdquovolungėlėldquo pašoko 24 šokius dėmesį patraukia mažai žinomas ratelis Taronkis padainuotas su instrumentiniu pritarimu (šį ratelį ansam-blio dalyviai išmoko per aklųjų draugijos renginius) neįprastai šokamas Gailitis Filmuojant bdquovolungėlęldquo paaiškėjo kad ir šiais laikais folklorinės kūrybos tradicija tęsiama pavyzdžiui dainas paverčiant šokiais prieš kelis metus sėkmingai prigijo dainai Ko liūdi berželi ko liūdi pritaikytas tam tikras porinio šokio eigos būdas12

Šokiai rateliai ir žaidimai žemaičių pasilinksminimuose

didžiausią žemaitijos choreografinio folkloro dalį sudaro pasilinksminimų šo-kiai rateliai ir žaidimai žemaičiai pasilinksminimų renginius vadindavo įvairiai priklausomai nuo vietos tradicijų vakarelē nibrė gužynės grajenkos vakaruš-

9 Plačiau žr urbanavičienė 1995 42710 Pažymėtina kad Baltmiškis su žmona daug ką rodė jau painiodamasis ypač nebeatrinko pavadini-

mų pavyzdžiui Lelenderiu vadino tipišką Narečinką o Narečinka ndash Padispaną (plačiau žr LMta MFa 2003 m Luokės ekspedicijos vaizdo įrašus 1-ąją dig8 kasetę)

11 bdquoMėguvosldquo ansamblio vaizdo įrašus žr LMta MFa vaizdo fonduose ndash 20041119ndash21 d Luokės ekspedicijos 4-ąją ir 5-ąją dig8 kasetes (archyvinė medžiaga dar neturi pastovios inventorinės nume-racijos)

12 bdquovolungėlėsldquo ansamblio vaizdo įrašus žr LMta MFa vaizdo fonduose ndash 20041119ndash21 d Luokės ekspedicijos 3-iąją dig8 kasetę (archyvinė medžiaga dar neturi pastovios inventorinės numeracijos)

140

kos strambambolė bėgė jaunimas ar tiesiog šokiai13 aleksandro Pakalniškio nuo-mone specialiai pasišokti rengiami vakarėliai žemaitijoje atsirado tik po Pirmojo pasaulinio karo14 šie renginiai vykdavo šeštadieniais arba sekmadieniais į juos susirinkdavo kelių gretimų kaimų jaunimas seniau šokdavo klėtyse (jos būdavo grįstos) o vėliau pradėjus statyti erdvesnes trobas su grindimis šokius imta rengti pagrindinėje troboje1 vakarėlių atsiradimo pradžioje šokiams grodavo tik vienas muzikantas smuiku kartais ndash ir armonika o vakarėliams virtus nuolatiniu reiški-niu atsirado kapelos ir profesionalūs muzikantai16

Per šiuos renginius ne tik šokdavo įvairius šokius eidavo ratelius bet ir žaisdavo žaidimus krėsdavo visokius pokštus Buvo įprasta kad po trijų šokių būdavo trys rateliai arba žaidimai Į ateinančius naujus šokėjus muzikantas atkreipdavo dėmesį specialiai jiems užgrodamas bdquonaujokų polkąldquo17 kai kur gyvavo tradicija pasilinks-minimą pradėti tam tikru šokiu ndash Kepurinskiu18 Vainikėliu19 Šalabanu20 Valčiku21 Patrepsieniu22 polka (ir po jos šokamu kadriliumi)23 Paskutinis šokis paprastai bū-davo Suktinis daug kur buvo įprasta vakarėlį baigti trimis šokiais polka valsu ir Suktiniu (netgi prigijo posakis bdquoPolkelė ndash ant kelio valsas ndash į kašelę suktinis ndash pas-kutinisldquo)24

XX a pradžioje žemaitijoje pradinės mokyklos ėmė organizuoti viešuosius va-karus su šokiais (jie dar būdavo vaidinami vakarais vakarėliais šokiais robok-sais) tokiuose renginiuose jaunimo susirinkdavo daugiau norintiems įeiti reikė-davo pirkti bilietą kartais būdavo surengiami vaidinimai čia daugiausia būta vien šokių rateliai eiti gerokai rečiau

Pamėgdžiojant miesto madas kaimuose vėliau pasirodė ir gegužinės kurias rengdavo atviroje gamtoje už kaimo ribų šokiams atitverdami tam tikrą plotą Į jas susirinkdavo jaunimas ne tik iš skirtingų kaimų bet ir iš kitų parapijų Muzikantų gegužinėse būdavo daugiau negu vakarėliuose ndash pasikviesdavo kapelą neretai ir dūdų orkestrą gegužinėse vyravo šokiai (jų repertuaras būdavo panašus kaip va-karėliuose) žaidimų ir ratelių beveik nepasitaikydavo

Apeiginiai šokiai ir žaidimai

apie žemaitijoje gyvavusią apeiginę choreografiją žinių išliko daug mažiau ndash daugiausia tik iš senesnių šaltinių

13 Plačiau žr Pakalniškis 1971 17314 Plačiau žr Pakalniškis 1977 1361 Plačiau žr Martinkus 1940 30416 Plačiau žr Pakalniškis 1977 13717 Plačiau žr zvicevičienė 1994 9ndash1218 Lka ChFr k 125-40119 Lka ChFr v 115-40120 LLMa F 393 ap 1 b11221 Lka ChFr v 26-44522 LLMa F 393 ap 1 b11323 Lka ChFr k 21-42324 Plačiau žr zvicevičienė 1994 13

141

savičiausia ir gausiausiai aprašyta žemaičių v e s t u v i n ė choreografija kaip ir kituose regionuose čia gyvavo tam tikri bdquopirmojo šokioldquo reikšmę turintys šokiai duomenys apie juos labai įvairūs tačiau galima pastebėti kad čia daug rečiau negu kituose regionuose pirmąjį šokį pradėdavo tėvai arba juos pavaduojantys vyres-nio amžiaus žmonės žemaitijoje tokį šokį dažniausiai šokdavo jaunoji poroje su kokiu nors kitu išskirtiniu vestuvių veikėju šiaulių apylinkėse šokius su jauną ja pradėdavo tėvas o paskui jaunoji su visais iš eilės šokdavo bdquoatsisveikinimo šokįldquo (vyšniauskaitė 1967 24) kai kur jaunoji šokius pradėdavo su pabroliu ar pabroliais (Morkūnienė 1982 86) Juozas Mickevičius teigė kad žemaitijoje vestuvių išvaka-rėse pintuvių metu nuotakos namuose šokius pradėdavo jaunoji su bet kuriuo šokė-ju o tą patį vakarą jaunikio namuose jaunasis irgi išvesdavo šokti bet kurią merginą (Mickevičius 1933 72ndash73) Per svočios pietus jaunajai išdalijus dovanas pirmasis jauną ją šokdindavo bdquokoks vyresnis lauktuvininkas arba vainiksegisldquo o vėliau šokti išeidavo jaunieji (ten pat 112)

iš senųjų aprašų matyti kad bdquopirmąjį šokįldquo žemaitijoje galėdavo sudaryti ir ištisas šokių ciklas štai kai kurie iš raseinių apylinkių kilę pateikėjai pasakojo kad net trys šokiai iš eilės būdavo šokami skirtingų vestuvių veikėjų ndash 1) tėvų 2) jaunųjų 3) visų vestuvininkų

Pirmas šokis senų senovėj ndash parvažiuoja jaunieji pirmas ndash tėvukų valsas jaunosios ar jaunojo abu turi pradėt vestuves Jei abiejų gyvi tai abeji ndash jaunosios ir jaunojo ndash susikeitę antras šokis ndash jaunųjų valsas Pamergės pabroliai [šoka] bet pašaliniai ne Po to muzikan-tas bdquoBendras šokisldquo tai jau visi šokdavo2

kai kur bdquopirmasis šokisldquo turėjo savo pavadinimą Pavyzdžiui apie tauragę bū-davo šokamas Pradėtinis jį pirmieji išeidavo šokti jaunieji o po jų ir kiti vestuvių svitos dalyviai šokį šokdavo du kartus ndash po jungtuvių svočios namuose ir vėliau pas jauną ją kiekvienąkart po apeiginio apėjimo aplink stalą26

tauragės apylinkėse užrašytas dar vienas bdquopirmojo šokioldquo pavadinimas ndash Gėlių tancius Jaunoji prisegdavo jaunajam gėlių ir juodu pradėdavo šokius (pagal bet kokią muziką) Paskui ir pamergės prisegdavo gėlių pabroliams ir eidavo su jais šokti bdquosu katrais šoko su tais eis ir į parėtkąldquo27

Pasak J Mickevičiaus pats mėgstamiausias žemaičių šokis kuriuo pradėdavo visus kitus šokius buvęs Piršlys (ten pat 94ndash95) kitur dar vadintas Veselia Pa-dabone Krėsleliu šis šokis (kartais vadintas ir žaidimu) buvo paplitęs Mažeikių Palangos žagarės šiaulių tauragės apylinkėse28 šokio eiga primena žaidimą į krėslą pasodinama mergina arba vaikinas jiems bdquopiršlysldquo perša porą su kuria vėliau šokamas bdquopiršlioldquo parinktas šokis pašokus bdquopiršliuldquo likdavo sėdintysis o bdquojaunuojuldquo ar bdquojauną jaldquo ndash įpirštasis29 šokis neturėjo nustatytos muzikos būdavo

2 MFa V 402 26 stalą apeidavo jaunieji svočia su piršliu pabroliai su pamergėmis (žr LLMa F 393 ap 1

b 107)27 Ltr 3226(133)28 Ltr 435(35) 3434(269) 1428(52) 1507(35) 3429(96) LMd i 403(50)29 Pagal Ltr 435(34 35)

142

parenkami įvairūs populiarūs to meto šokiai kai kuriuose aprašuose pabrėžiama jog šokant Krėslinį jaunoji atsisveikindavo su jaunimu ją vainikuotą sodindavo ant kėdės ir vaikinai paeiliui vesdavo šokti (kiekvienas susimokėdamas muzikan-tams) vėliau vaikinai vesdavo šokti kitas merginas (vyšniauskaitė 1995 309) 2004 m Plungės apylinkėse surengtos ekspedicijos metu pateikėjas Jonas Lileikis (g 1902 m) teigė kad seniau Krėslelį žaisdavo per svočios pietus kai kada ir be muzikos30

Piršlį šokdavo ne tik per vestuves bet ir kiekvienai progai pasitaikius (Mickevi-čius 1933 94) šokant per pasilinksminimus šokyje išlikdavo jaunosios vaidmuo kartais šalia atsirasdavo ir bdquojaunasisldquo vienas iš detaliau aprašytų tokio šokio varian-tų užfiksuotas tauragės apylinkėse ndash kaip vakaronių žaidimas Veselia kurį žaisdavo jaunimas ir suaugusieji išrinkdavo jaunąją ir jaunąjį juos pasodindavo ant kėdžių ir uždainuodavo polkos ritmo talalinės tipo dainą dainuojant priedainį bdquojaunasisldquo paskelbdavo šokį ir tada visi tą šokį šokdavo Paskui bdquojauniejildquo išrinkdavo kitus žaidėjus ir pasodindavo į savo vietą šie rinkdavosi kitą šokį ir taip toliau31

dalis vestuvinių šokių buvo skirti jaunajai ir jaunikiui suvesti į porą skirtingoms pusėms susigiminiuoti tokią funkciją turėjo raseinių rajone užrašytas Marčpiečio aplinkinis Jį šokti pirmieji išeidavo piršlys su svočia paskui piršlys kviesdavo iš užstalės jauną ją o svočia ndash jauną jį Poros viena paskui kitą šokdavo ratu čia lėtai iškilmingai susikibusios bdquokaip suktiniuildquo čia greitai sukdavosi susikabinusios kaip valsui ir šokdamos polkos žingsniu vėliau būdavo kviečiami ir kiti vestuvininkai netgi vaikai stengiantis pašokdinti priešingos šalies atstovus Jaunieji sueidavo į porą tik pačioje šokio pabaigoje32

kitas žemaitijoje populiarus jaunuosius suvedantis šokis buvo vadinamas Pin-tuvių polka Ją šokdavo jaunieji jaunikio pabroliai ir jaunotildesios pamergės iš pradžių jaunoji turėdavo pašokti su kiekvienu vyru ir tik pabaigoje ndash su jaunuoju (Лингис Славюнас Якелайтис 1955 16 42)

savitumu pasižymi žemaitijoje gyvavęs dovanų jaunajai rinkimo paprotys va-dinamas ačiavimu kurio metu buvo atliekami ir tam tikri choreografiniai veiksmai (suvalkijoje irgi būta panašaus papročio tačiau nėra žinoma kad jis būtų atlieka-mas šokant) tauragės apylinkėse ačiuodavo svočia ir keletas pamergių pasiėmusios lėkštę žvakių ir žibintą Pirmiausia šis būrelis šokdamas prieidavo prie jaunamar-tės motinos ir dainuodamos prašydavo bdquopapildėlės kraiteliuildquo kai motina duodavo dovanų ačiuotojos visiems rodydavo dovaną šokdavo ir dainuodavo bdquoačiū ačiū motinėlei ačiū ačiū sengalvėlei Bus kraiteliui papildėlė Bus mučelei pažibėlėldquo toliau būdavo einama prie jaunosios tėvo seserų brolių tetų dėdžių ir kaimynų atitinkamai kreipiantis bdquoLabas vakars seserėle giminėle kaimynėleldquo ir t t Moterys dovanodavo stuomenų rankšluosčių staltiesių o vyrai ndash pinigų gavusios gerą dovaną svočia su pamergėmis girdavo o jei dovana būdavo menka arba iš

30 žr LMta MFa 20041119ndash21 d Luokės ekspedicijos sąsiuvinį pildytą gailos kirdienės (archy-vinei medžiagai dar nesuteikta pastovi inventorinė numeracija)

31 Lka ChFr v 67ndash48732 Lka ChFr a 90ndash441

143

viso jos negaudavo tai dainuodavo bdquoJeigu sidabrinių gaila nereik eiti į veseilią tai ne ačiū brolužėli tai ne ačiū dobilėlildquo Paįvairindamos tekstą ačiuotojos apei-davo visus vestuvių dalyvius gautas dovanas šokdamos visiems rodydavo o paskui įteikdavo jaunajai33

Panašiai ačiuodavo ir upynos apylinkėje (šilalės r) apeigos eiga ir dainos žo-džiai beveik sutampa su ankstesniu pavyzdžiu apraše apibūdintos papildomos šo-kėjų elgesio detalės bdquopravadninkė ltgt sukinėjasi ant vienos kojos rodo dantis šoka ltgt kauškina pirštais ratuoja kulnimis į dainos taktą muša ir dainuojaldquo (čil-vinaitė 1935 300) taigi ačiavimo apeigoje randame ne tik apėjimo bet ir improvi-zuoto šokio užuomazgą

šokis dažnai tapdavo privalomu išperkant jauną ją tokia apeiga vykdavo vestu-vių išvakarėse atvykus jaunikiui kai reikėdavo išpirkti suolą vainiką išpirkimui vadovaudavo piršlys

pagal jaunojo išgales padeda jaunosios motinai auksinį ar sidabrinį pinigą išvedęs mo-tiną aslon kelis kartus apsuka muzikantams griežiant ir paleidžia taip pat išveda jaunosios tėvą padėdamas mažesnį pinigą vėliau ir seseris Paskum pats jaunasis išveda iš užstalės jauną ją šokti (Mickevičius 1933 79)

spontaniškai būdavo šokama ir išperkant vainiką per bdquopanų vakarąldquo Brolis uždengia torielką balta skepetėle suima kertes apačioj padeda ant viršaus pi-

nigus ndash rublį arba tris ar penkis tankiai sidabrinius priklaupęs prieš motiną pakiša jai pinigus Motina priima pinigus brolis linksmas šoka nusipirkęs sau brolienę

Paskui pabrolys siūlydavo vainiką kurį priimdavo jaunosios sesuo o jaunajai jį prisegdavo tik tada kai būdavo pridedama pakankamai pinigų (žemaitė 1953 68)

vestuvių pabaigoje būdavo šokami piršliui skirti šokiai ruošiantis jį bdquokartildquo (šis paprotys buvo žinomas ir suvalkijoje) Piršlys jausdamas artėjantį bdquosusidorojimąldquo bėgdavo slėptis į užstalę tačiau visus ten sėdinčius išviliodavo kviesdami šokti kol galiausiai piršlį išvesdavo šokti pats bdquokorikasldquo (Mickevičius 1933 122) kai kur tokį vestuvininkų išviliojimo iš užstalės šokį vadino Moterišku suktiniu nes bdquočia jau nuo senų senovės žemaičių papročiuose yra duota moteriškosioms pirmenybė jos veda iš užstalio bdquomelagio draugusldquo ir tol šokina kol piršlys patenka prie stalo kraštoldquo (valentas 1938 13)

sugavus piršlį būdavo šokami piršlio bdquokankinimoldquo šokiai šimkaičiuose (šila-lės r) tokį šokį vadino Šakaliniu jį šokdavo ratu aplink testamentą rašantį piršlį kuris reikalaujant išpirkos neva netyčia šokėjų būdavo stumdomas baksnojamas pagaikščiais34 (šio šokio melodija labai panaši į Lakišiaus ndash kito žemaitiško šokio) alsėdžiuose (Plungės r) kankinamo piršlio pasigailėdavo jaunieji ir išpirkdavo iš pamergių duodami pinigų paskui visi šokdavo smagią polką3

tam tikri fizinio išbandymo veiksmai būdingi ir vestuviniam šokiui Čigonas apie raseinius 1890 m jį užrašė M davainis-silvestraitis

33 LLMa F 393 ap 1 b 10734 LLMa F 393 ap 1 b 1083 LLMa F 393 ap 1 b 107

144

taip gal dešimt ir daugiau žmogysčių aprenk vieną kuris gerai moka šokti cigoną per vadovą visi kaip gervės kada lek nuo pirmo lig paskutinio viens į kitą įsikibę taip tur daryti kaip cigonas vadovas daro ansai su pirštu kur rodo taip ir visa šeimyna tur daryti kada anas eina ką bučiuoti taip ir likusieji visi turi bučiuoti ką anas daro taip ir visi turi daryti taip jis landžioja per zoslaną [suolą ndash D U] bučiuoja pečius ir t t dainuodami bdquody-vistes dyvistes iš cigono šokimoldquo vadovas arba pirmasis turi rankoje pitką [lazdą ndash D U] Jeigu kas iš šeimynos taip kaip jis nepadaro tai ans su ta pitka muša36

Toks šokis būdavo šokamas ir suvalkijoje tik ten jis buvo skirtas labiau vai-kams liepiant kartoti maršalkos judesius (suvalkiečių būdavo vadinamas ne tik Či-gonu bet ir Tabalu) greičiausiai tokie šokiai buvo susiję su tam tikromis jaunimo iniciacijomis kurioms būdingas mušimas ir kiti išbandymo veiksmai37

iniciacijoms būdingas ir inicijuojamo asmens kilnojimas akivaizdžių iniciaci-jos požymių randame nuotakos sesers kilnojimo paprotyje Ypač archajiškas kra-žių apylinkėse (kelmės r) gyvavęs paprotys po jungtuvių nuotakos netekėjusią seserį sodindavo ant apvožto duonkubilio ir kilnodavo į viršų taip suteikdami jai teisę ištekėti (čepienė 1993 321ndash322) šiuo atveju simboliškas ne tik pats kilnojimo aukštyn veiksmas bet ir inicijuojamos merginos sodinimas ant duonkubilio ndash vieno iš svarbiausių simbolių reiškiančių vaisingumą ir derlingumą

kai kuriuose vestuviniuose žaidimuose randame mįslingą simboliką vienas įdomiausių yra žaidimas Laumė Jis buvo paplitęs ne tik žemaitijoje bet ir ve-liuonos krašte (aprašytas antano Juškos bdquosvotbinėje rėdojeldquo38) žemaitiškuose šio žaidimo variantuose39 išryškėja žaidimo prasmė čia po simboliško vaikų ir vyro pa-skandinimo aiškiai išsakomas žaidėjų noras susituokti ndash matyt tokį tikslą žaidimo dalyviai tikisi pasiekti iš pradžių atiduodami laumei savo pulko dalyvius (vaikus) o vėliau juos susigrąžindami toks veiksmas yra kaip išbandymas ir siejasi su ini-ciacijų apeigomis

taigi žemaičių vestuvinė choreografija turėjo labai įvairialypę paskirtį bdquopirmo-jo šokioldquo jaunųjų suvedimo į porą dovanų jaunajai surinkimo (ačiavimo) jauno-sios išpirkimo piršlio bdquokankinimoldquo vestuvininkų išbandymo (iniciacijų)

daug mažiau duomenų išliko apie žemaičių k r i k š t y n ų choreografiją J Mic-kevičius apraše bdquožemaičių krikštynosldquo išvardijo po kūmų pietų atliekamų žaidimų ir šokių pavadinimus

Jaunesnės moterys dainuodamos žaisdavo tuolaikinius žaidimus kepurinskį avietėlę ir kt ltgt vyrai mėgo žaisti kepurinskį patupeckį tetirviną mušti avižas pirkti ir kt vaikai šoko žvirblį vilko uodegą žiužį mušė žiedą dalijo (Mickevičius 1935 108)

artimiausias krikštynų papročiams šokis ndash Kepurinskis Jis primena įvairiose Lietuvos vietose užrašytą paprotį per krikštynas arba pirmąkart aplankius gimdy-vę iš vyrų atiminėti kepures nors J Mickevičius neaprašė Kepurinskio atlikimo

36 Ltr Br F1ndash111437 Plačiau apie tokius veiksmus iniciacijose žr urbanavičienė 2000 69ndash7238 Plačiau žr Juška 1955 374ndash37539 Bene anksčiausiai žemaitišką žaidimą Laumė aprašė a kassarewskis (kašarauskas) maždaug

1857ndash1863 m Labai panašus žaidimo variantas vėliau buvo užfiksuotas Jucių kaime (telšių r) (žr MFa ktr 14939)

14

būdo tačiau išliko gana išsamūs vėlyvesni aprašai Pietų žemaitijoje taip pat apie telšius raseinius ir veliuoną užrašyti rateliai-žaidimai Kepurainis Kepurinis40 Juos žaidžiant sukamasi ratu apie viduryje stovintį žaidėją su kepure kurią jis pats atiduoda kitam arba kepurė yra išprašoma gali būti kad toks žaidimo veiksmas kilo iš minėto papročio kai kur gimus mergaitei buvo įprasta atiminėti skareles iš moterų o tai primena šokį su skarelėmis ndash Skepetinę paplitusią pietų žemaitijoje Skepetinės iš kaltinėnų apylinkės (šilalės r) apraše paminėta kad šį šokį šokdavo per krikštynas ir vestuves41 Skepetinės atlikimas labai panašus į J Mickevičiaus krikštynų apraše paminėtos Avietėlės dėl to kyla prielaida kad abu šie šokiai kaip ir Kepurinskis galėjo būti neatsitiktinai susiję su krikštynų apeigomis

tikslesnės sąsajos su krikštynomis atsispindi tam tikruose apeiginiuose veiks-muose žemaitijoje gyvavo paprotys per krikštynų vaišes visiems sustoti ratu ir per-duoti kūdikį iš rankų į rankas išsakant jam laiminimus ir linkėjimus ndash kad vaikelis būtų turtingas protingas ilgaamžis doras ir t t Paskui kūmas arba kūma kūdikį nešiodavo aplink ugniavietę ir po visą ūkį kad būtų geras šeimininkas (dundulienė 1964 253) ši apeiga turėjo vaiko įvesdinimo į naują giminę funkciją dar Xvii a pabaigoje panašią apeigą gyvavusią Prūsų Lietuvoje aprašė Matas Pretorijus42

žemaičių krikštynų choreografijai galima priskirti ir viename apraše paminėtą rato formos šokį kuriame dalyvaudavo elgetos

kai kurie krikštynų puotos dalyviai mėgdavo atsilankiusius nekviestus elgetas pagir-dyti kokiom paplavom vesti juos šokti šokant juos tiek greitai į rinkį sukdavo kad elgetų terbos lėkdavo net iki galvos viršaus (Mickevičius 1935 108)

gali būti kad elgetų įtraukimas į šokį yra jau pamiršto seno apeiginio papročio liekana kai jie dar buvo suvokiami kaip tarpininkai bdquotarp žmogiškojo bdquošiapusldquo ir dieviškojo bdquoanapusldquo (greimas 1979 404)

Prie itin archajiško žemaitiškos choreografijos sluoksnio reikėtų priskirti ir šo-kius per m i r u s i ų j ų m i n ė j i m o a p e i g a s i r l a i d o t u v e s a guagninis 1578 m rašė kad prie kuršo ribos žemaitijoje minint mirusiuosius rudenį būdavo einama prie artimųjų ir genčių kapų su pienu midum ir alum ten pokyliaujama šokama už mirusiųjų vėles skambant trimitams ir būgnams (slaviūnas 1970 58)

Panašiai vaišes su šokiais kurše minint mirusiuosius per kalėdas 1585 m apra-šė reinholdas Lubenau šventajame miškelyje kuriame paprastai buvo draudžiama paliesti žvėrį tą dieną žmonės medžiojo sumedžiotus žvėris kepė uždegę ant lentos sustatytus vaško žibintus protėvių tėvų ir vaikų dvasioms žmonės aplink tą lentą sto-vėdami ar eidami valgė ir gėrė Po kiek laiko buvo atnešta tuščia alaus statinė dviese pradėjo daužyti į ją lazdomis o vyrai moterys ir vaikai šoko aplink stalą (Mannhardt 1936 420) toks rato formos šokis be abejonės turėjo apeiginę reikšmę

apie šokius per žemaičių laidotuves užsimenama ir pasakojime apie skuodo apylinkių papročius XiX a pabaigojendashXX a pradžioje

40 Plačiau žr Lingys 1979 43 Ltr 1298(22) 1226(47) 2101(46) LMd i 198(52) 41 LLkC ChFr a11ndash461 42 Plačiau žr dundulienė 1991 352ndash353

146

kad pagyvenę ar tai jauni žmonės mirdavo tai labai žmonės džiaugdavos iškelda-vo pokylius ir susikviesdavo muzikantus muzikos įvairios šokdavo ir dainuodavo tai jau linksmindavos kad labai jau linksma kad žmogus užbaigė visus vargus ir jam bus galima ramiai ilsėtis o kai naujagimis ateidavo į pasaulį užgimdavo tai labai verkdavo jau kad reiškia labai jau ant vargo ateina ltgt Pasamdydavo tokias bobutes senas jom mokėdavo tokį atlyginimą kaip sakant sietą pupų duodavo ltgt kad jau kaip tik išgalvodava kad ndash verkit ir rokuokit jo ateities vargus ir užmokėdava jom tam pupam43

Tai bene vienintelis aprašas pateikiantis žinių apie gimtuvių raudas dėl to iš vienintelio fakto išvadas reikėtų daryti atsargiai kita vertus šis pasakojimas pa-tvirtina tyrinėtojų teiginius kad baltų pomirtinio pasaulio suvokimas siejasi su reinkarnacijos idėja ir mirties baimės nebuvimu44

savitumu pasižymi žemaitiški p e r s i r e n g ė l i ų m e š k o m i s šokiai kurie būdavo šokami ir vestuvėse ir per kalendorines šventes šimkaičių kaime (rasei-nių r) šokį Meškutė vyrai šokdavo per vestuves naujuosius metus užgavėnes tai buvo improvizacinis šokis kuriame nebūta nustatytų judesių

šokdavo vieni vyrai užsimetę išverstus kailinius po vieną arba susikabinę po du po tris nustatytų judesių nebuvę ndash kiekvienas kaip išmanydamas dripsėdavo ir tucircpčiodavo kaip meškos kartais paropodami ant keturių arba įkišdami galvą vienas kitam tarp kojų tuo sukeldami daug juoko kartais į šokį įsimaišydavo ir mergina su saldainiu ar cukraus gabaliuku rankoje4

šis Meškutės variantas apima įvairius meškos vaizdavimo būdus (šokant po vie-ną po du ar po tris) pasitaikančius ir kituose regionuose ndash daugiausia dzūkijoje ir aukštaitijoje šilalės rajone užrašytas dar vienas užgavėnių šokio Meškutė varian-tas46 ndash jis dviejų dalių judesiai prie dainos melodijos derinami ritmiškai improvi-zacijos šokyje nedaug išskyrus tik meškos judesių imitavimą (pirmoje šokio dalyje vyrai eina vienas paskui kitą linguodami pamėgdžiodami meškos eiseną o antroje dalyje uksėdami liuoksi po du įsirėmę vienas į kitą delnais tarsi galynėdamiesi)

daugiau konkrečių su persirengėliais susijusių žemaitiškų šokių nėra žinoma kai kurie tyrinėtojai persirengėlių šokiams priskiria žemaitijoje paplitusius šokius kurių pavadinime yra žodis velnias (Trijų velnių šokis Veins velns ir pan) tačiau tikslesnių duomenų apie tokią šių šokių paskirtį nėra jų choreografija niekuo nesi-skiria nuo kitų žemaitiškų pasilinksminimo šokių

žemaitijoje palyginti nedaug užrašyta kitų su k a l e n d o r i n ė m i s šventėmis ir jų laikotarpiais susijusių žaidimų šokių bei apeiginių veiksmų Jie aptinkami tik kai kuriuose senesniuose šaltiniuose arba yra užfiksuoti nenurodant ryšio su kalendoriu-mi (nors yra panašūs į dzūkijoje užrašytus advento ir kalėdų laikotarpio žaidimus) Matyt kalendorinių žaidimų tradicija šiame krašte sunyko anksčiau negu kitur viena

43 Birutės vilkauskienės (buv Pečkaitytės) asmeninis archyvas užrašyta iš s vaičiulienės g 1934 m kupiškyje nuo 1970 m gyv Juostininkuose (Panevėžio r) apie tą paprotį jai pasakojo šimtametis senu-kas atvažiuodavęs iš skuodo pas kaimynus

44 Plačiau žr Beresnevičius 1990 68ndash71 vyšniauskaitė 1993 16ndash184 LLMa F 393 ap 1 b 10846 kriščiūnienė 1992 44ndash46 LLrš 32

147

išnykimo priežasčių gali būti ta kad žemaičiai bene pirmieji apsigyveno vienkie-miais o tokie žaidimai būdingesni glaudžiai gyvenančioms bendruomenėms

iš senesnių paliudijimų apie žemaitijoje gyvavusius kalendorinius žaidimus visų pirma reikėtų paminėti XiX a antrojoje pusėje L a Jucevičiaus paskelbtą žaidimo Važiavimas į Karaliaučių aprašą Pasak autoriaus šį žaidimą žemaičių ir lietuvių (t y aukštaičių) jaunimas žaisdavo antrą ją kalėdų dieną specialiai žaidimui iš-keptą didelį riestainį pakabindavo trobos viduryje šalia atsisėsdavo bdquoparduotuo-jasldquo ndash mergina laikanti žiužį kiti apžergę kėdę bdquojodavoldquo prie jos ir klausdavo

ndash kaip gyvuoji ponas Parduotuojau ndash esmi sveikas gyvas o iš kur ponai būsitndash iš žemaičiųndash ko čia atkeliavotndash Prekiųndash kokių gi jums reikiandash Merginos gražios kaip putinas saldžios kaip cukrusndash turiu labai gražių ir saldžiųndash gerai bet ar negalima paragaut

gavę sutikimą pradėdavo graužti riestainį tačiau buvo draudžiama paliesti jį rankomis (už tai bdquoparduotuojasldquo sudroždavo žiužiu ir pavarydavo šalin) tas ku-riam pavykdavo iškęsti šį išbandymą kaip atlyginimą gaudavo iš bdquoparduotuojoldquo bučinį žaidimą dar vadindavo Sūrmalkiu o raseinių apylinkėse (kaip ir svėdasų Panevėžio) ndash Skaisti mergelė (Jucevičius 1959 451)

L a Jucevičius aprašė ir itin archajiškų bruožų turintį žaidimą Meška (jis tik-riausiai priklausė advento papročiams nes įdėtas prieš skyrelį bdquonaujųjų metų išva-karėsldquo)

vienas žaidėjas užsidaro kamaroj o likusieji troboje išrenka iš savo tarpo vieną už meš-ką reikia kad anas kur kamaroj nežinotų kas meška Paskui kiekvienas iš eilės eina prie durų ir beldžia mėgdžiodamas mešką nagais drasko urzgia tas kuris kamaroj spėja jei atspėja kas meška įleidžia pas save uždaro ir pats išeina palikdamas jį savo vietoj o jei neatspėja ir atidaro duris kam kitam tada visas būrys muša jį žiužiu tas žaidimas man rodos turi turėti tam tikrą reikšmę (ten pat 453)

taip aprašęs šį žaidimą L a Jucevičius netikėtai jį susiejo su kerštu už žygiman-to kęstutaičio nužudymą trakuose tačiau žinome jog net karinėse-istorinėse lie-tuvių dainose beveik nėra konkrečių istorinių įvykių atšvaitų o šiame žaidime jokių tiesioginių užuominų ta tema nėra čia greičiau atsispindi gerokai senesnių laikų pėdsakai totemizmo liekanos susijusios su seną ja baltų pasaulėžiūra

kiti žemaičių žaidimai užrašyti nesiejant su konkrečiu kalendoriniu laikotarpiu tačiau turi nemaža atitikmenų su dzūkų advento žaidimais ndash jiems būdingas lindi-mo pro bdquovartusldquo motyvas bdquotiltųldquo sudarymas ir kiti advento žaidimams įprasti veiks-mai Pavyzdžiui žaidimas Žąsų tiltas XiX a užrašytas klošiuose (šilutės r)

šiame žaidime du vaikai kurių vienas yra vilkas o kitas meška paduoda rankas gi li-kusieji atsistoja už jų tarp tų dviejų ir pirmojo pastarųjų (žąsino) užsimezga toks pokalbis bdquokur lėkat žąsėlesldquo ndash bdquoPer jūres macircresldquo ndash bdquonepārlėkstldquo ndash bdquoPasidėsam szaudldquo ndash bdquotas

148

pārluszldquo ndash bdquoPasidėsam lentldquo ndash bdquota parluszldquo ndash bdquoMan tėvs y(r) mestrs ans padėrbs gēlėžės tēlt tad pāresāmldquo su tuo tiedu abudu pakelia rankas aukštyn ir likusieji vaikai lenda po jom kurių paskutinį jį staigiai nuleisdami rankas stengiasi sugauti tada jo klausia ar jis nori pas vilką ar pas mešką eiti (iš čia posakis bdquonei po wilko nei po meszkos eitildquo) ir pagal savo apsisprendimą atsistoja už vieno ar kito kaip čia aprašyta žaidimas tiek kartų kartojamas kol vilkas arba meška bus sugavę paskutinį jį priešingos partijos vaiką Po to už jų stovintieji vaikai stipriai įsikabina į priešais stovintį jį o vilkas ir meška susikabina ir abi grandinės traukia viena kitą tol kol viena parvirsta47

Žąsų tiltas savo veiksmais labai primena dzūkų žaidimą Meška ir vilkas kurį jaunimas žaisdavo pusiaugavėnyje per krikštus48

užvenčio apylinkėse (kelmės r) užrašytas įdomus žaidimo Žiedo dalijimas variantas žaidžiant būdavo spėjama dukart iš pradžių ndash žiedas paskui (jei pa-vykdavo atspėti tris kartus) ndash peršama bdquonuotakaldquo arba bdquojaunikisldquo paslėpti kitame kambaryje ir apibūdinami tik ženklais kas atspėdavo tas eidavo bdquosvirplių graužtildquo (višinskis 1964 221) čia gyvavo ir kitas žaidimo variantas kai atspėjus žiedą vyk-davo gaudynės (ten pat 223)

toje pačioje vietovėje užrašytas įdomus žaidimo Vilkas ir avys variantas kurio pabaigoje bdquovilkuildquo būdavo kuriama pirtis bdquoavysldquo suklaupdavo dviem eilėm o bdquovil-kasldquo turėdavo keturpėsčias triskart perbėgti per eilių tarpą mušamas kumščiais ir žiužiais (ten pat 224ndash225) tokie veiksmai labai primena suvalkijoje užrašytas vaikinų priėmimo į bernus apeigas kai naujokui reikėdavo prabėgti pro diržais jį mušančių bernų bdquošerengąldquo (eilę)

analogijų tarp žemaitiškos ir dzūkiškos choreografijos randame pavasario papro-čiuose sutikdamos pavasarį dzūkės simno apylinkėse (alytaus r) šokdavo Kielytę o žemaitės alsėdžių apylinkėse (Plungės r) ndash Ledspirą (žemaitijoje kielę vadina ledspira) dzūkės Kielytę šokdavo nuo velykų o žemaitės Ledspirą ndash per Blovieš-čius kovo 25 d (t y tuo metu kai kielė pasak žmonių bdquoišspirdavo ledus iš upiųldquo) abu šokio variantai primena kielei būdingus judesius ndash šokama pabėgėjant stabčio-jant tūpčiojant pasikraipant bdquoskraidantldquo ir pan improvizacija būdingesnė žemaičių šokiui (bdquoMerginos užsikišusios sijono kraštus už juostos visaip skraidydavo strak-sėdavo patūpčiodamos ir pasikraipydamos viena prieš kitą kaip kielėsldquo49) o dzū-kiškoji Kielytė yra griežtesnės dviejų dalių struktūros0 abiejų variantų melodijos panašios ndash būdingas 68 metras pulsuojantis ritmas Beje žemaitiško šokio apraše paminėta kad merginos šokdavusios lauke prie sūpuoklių lengvai apsiren-gusios (nors oras tuo laiku galėjo būti dar šaltas) o jei būdavo pradžiūvę ndash basos

žemaičių pavasario sutikimo choreografijoje randame ir gegutės simboliką L a Jucevičius XiX a viduryje aprašė šokį Gegužėlė matytą šokant jaunimo su-ėjime trečiąją velykų dieną vieną kartą šiaulių apskrityje vaiguvos parapijoje kitą

47 Lka ChFr ž 22ndash47148 Plačiau žr Marcinkevičienė 2000 4849 LLMa F 393 ap 1 b 107 0 Pirmoje šokio dalyje merginos susikabinusios po dvi pabėgėja pirmyn ir tūpteli pasisukinėdamos į

vieną ir į kitą pusę o antroje dalyje iš pradžių pabėgėja pirmyn ir atgal vis stabtelėdamos supdamos rankas paskui kiekviena atskirai apsisuka ir vėl tūpteli (plačiau žr LLMa F 393 ap 1 b 108 skelbta LLrš 21)

149

kartą ndash kuršėnų parapijoje viduryje rato sodindavo gražiausią sodžiaus mergelę už-rištomis akimis o aplink visi šokdavo paskui vyrai paėmę sėdinčią merginą už ran-kos dainuodavo o ši pagal balsą išsirinkdavo jai labiausiai patinkančius atsirišdavo akis ir visą dieną šokdavo su jais Pasikeitę dovanomis vėliau vieni kitus vadindavo broleliais ir sesute (Jucevičius 1959 544) tokio pat veiksmo bet labiau išplėtoto poetinio teksto šokis Gegužė Juozo Lingio buvo užrašytas 1966 m radviliškyje1

Beveik neturime duomenų apie žemaitiškus vasaros laikotarpio šokius tik se-nuosiuose šaltiniuose randame užuominų kad ir žemaitijoje gyvavo Joninių šven-timas su šokiais štai žemaičių vyskupas J M karpis 1717 m laiške vyskupijos dvasininkams piktinosi kad tą dieną kaimuose ir miestuose vis dar deginami laužai prie jų susirinkęs jaunimas eina ratelius ir bdquovisą naktį praleidžia linksmybėjeldquo (sla-viūnas 1970 15) apie žemaičių švenčiamą vidurvasario šventę XiX a viduryje rašė ir M valančius

nuo senų gadynių lig mūsų amžiaus šv Jono naktį jaunuomenė vaikinai su mergikė-mis gebėjo sueiti į artimus beržynus ir ąžuolynus ltgt berželiais kurdavo didelę ugnį tuo tarpu vienas antras vaikinas kankles ar skripkas atsinešęs pradėjo skambinti ir džirš-kinti ltgt Pailsėjus vėl suniko šokti ir taip bruzdėjo iki pat gaidžiams pragystant (valan-čius 1972 169ndash170)

nedaug duomenų išliko apie su darbo apeigomis susijusią žemaičių choreogra-fiją tik poroje aprašų randama žinių apie r u g i a p j ū t ė s p a b a i g t u v i ų šo-kius ir žaidimus (tuo tarpu gretimoje suvalkijoje rugiapjūtės papročiai pasižymėjo ypač gausia choreografija) sedos apylinkėje (Mažeikių r) būdavo šokamas šokis su bdquobobaldquo kirtėjai ir rišėjos parnešdavo šeimininkams bobą ndash didelį rugių pėdą (kad būtų panašesnis į moterį apgaubdavo skara ir pririšdavo prijuostę) kurį vėliau po iškilmingo įteikimo per vakarienę visi vyrai kirtėjai iš eilės šokdindavo bdquokad kitais metais būtų geresnis derliusldquo2 Panašus paprotys XiX a gyvavo ir Prūsų Lietuvoje čia irgi padarydavo paskutinį pėdą panašų į moterį vadindavo jį bdquobobaldquo ir iškilmingai veždavo namo per sodžių ant paskutinio rugių vežimo o parvežę į namus apliedavo vandeniu (dundulienė 1989 88)

viekšnių valsčiuje (akmenės r) jaunimas per rugiapjūtės patalkes žaisdavo žai-dimą Panedėlio dieną Jį žaidžiant vienas žaidėjas užrištomis akimis būdavo ratelio viduryje kiti dainuodami sukdavosi aplink jį rateliu o vidurinis juos spėdavo (pa-liesdavo vieną menturiu (lazda) šis tuomet turėdavo nekalbėti ir nesijuokti)3

savitumu išsiskiria žemaičių naktimis rengtos linamynio talkos kuriose daly-vaudavo persirengėliai Jie būdavo tokie patys kaip ir žiemos šventėse ndash pirkliai žydai čigonai ožys meška arklys gervė mirtis velnias4 tačiau linamynio persi-rengėliai nešokdavo ir negrodavo triukšmingos muzikos kaip kad žiemos šventėse J Mickevičiaus aprašytas rytmetinis Žydo šokis (dar vadinamas Šabiu-nelabiu) pa-našus į tam tikrą vaidinimą

1 LLMa F 393 ap 1 b 1132 LLMa F 393 ap 1 b 1083 lTt V 99 4 Plačiau žr vyšniauskaitė 1980 61 Mickevičius 1938 356

10

ant pečių užsideda baltą paklodę atsmaukia rankoves iki alkūnių ir rankų staibius ap-sivynioja apvaromis ant kaktos užsideda ragą (ar kokį medgalį) atsistoja arti sienos galvą linkčiodamas šokinėja priekin ir atgal sakydamas bdquoui vieną kartą pasiskolinęs atiduok atiduok antrą kartą ndash atiduok atiduok ui tretį kartą pasiskolinęs ndash nebeatiduok nebeati-duokldquo (alsėdžiai Plateliai) (Mickevičius 1938 358)

žemaičių linamynio papročiuose būdavo ypač populiarūs ir įvairūs žaidimai J Mickevičius išvardijo daugybę jų pavadinimų

žemaičių mėgiamieji ir dažniau žaidžiamieji žaidimai linų mynės talkose buvo šie ubagas avinas ratu riedėti per lauką lįsti teterviną bei mešką šauti roną piauti sūrį slėgti medžioklė (Plateliai) eina mirtis ožys arklys meška (Mažeikiai) kretilus pirkti avižas pirkti avižas piauti kopūstą kirsti brylių velti (alsėdžiai Plateliai) žiužį gaudyti bulves kasti (alsėdžiai) gerve eiti (Ylakiai užventis) mešką vesti (Plateliai Ylakiai) obelį krėsti (užventis) prie lašinių (į čiukurą ar į kartį) lipti į stebulę pūsti (užventis alsėdžiai Plateliai Ylakiai Mosėdis skuodas salantai) rupūžę (sen žem vad kriopę) durti karas (Ylakiai Plateliai salantai) peilius šaukinti (salantai) malimas dratą siūti (Plateliai) (ten pat 355ndash356)

Per darbo pertraukas (pypkiarūkį) vyrai jaujoje ypač mėgdavo žaisti jėgų iš-mėginimo žaidimus ndash Kopūstą kerta Ežiais badosi Krupį duria ir kt kai kuriems iš jų reikėdavo ne tiek jėgos kiek vikrumo ndash tai žaidimai Lipti lašinių Kazį durti Kepeliušą veja Teterviną muša štai žaidžiant Teterviną muša teterviną vaidinantis žaidėjas imituodavo judesiais paukštį (kraipydavosi ulbėdavo) ir turėdavo vikriai šmaukštelėti priešininkams per blauzdas Mušimas būdingas ir kitiems vikrumo žaidimams pavyzdžiui žaisdami Bružą du vyrai užrištomis akimis atsitūpdavo abipus mintuvų (ožio) ir pagal priešininko šauksmą stengdavosi jį apdaužyti kietai susuktais linais (žiužiu)

kai kurie žaidimai būdavo žaidžiami sulygus iš degtinės butelio ar pinigų ir jų užduotys primena įvairius išbandymus bdquokiaulės koją (kiaulės kojų kauliukų) ant trobos maiše nešimas krikštelio nuo kelio pernešimas per šluotą peršokti silkę su akimis suvalgytildquo (ten pat 356) tokie išbandymo motyvai primena iniciacijas Buvę matyt apeiginės kilmės vėliau jie virto pramoga

Mišriai žaidžiami linamynio žaidimai taip pat buvo judrūs bdquoreikalavo vikrumo ir greitos orientacijos o kai kurie duodavo progos artimiau pabendrautildquo (vyšniaus-kaitė 1980 58) Labai buvo mėgstami poromis žaidžiami gaudymo žaidimai Šešką gaudyti (Voverę gaudyti Zuikelį gaudyti) bdquožvėrelisldquo būdavo rato viduryje o gaudy-tojas ndash išorėje tokie žaidimai paprastai būna palydimi dainų kai linamynis vykda-vo jau per adventą dažniau būdavo žaidžiama nedainuojant pavyzdžiui žaidimai užrištomis akimis ndash Lauminėjimas (arba Gužinėjimas Pušinėjimas) Ožkapilė56

žemaičių linamynio žaidimai ir persirengėlių atliekami veiksmai yra turtingiau-sia darbo choreografijos dalis

Plačiau žr vyšniauskaitė 1980 56ndash5756 kiti tokio žaidimo pavadinimai Žiužį mušti Jurgutis Bindzikatas Šarkelę nešti Blusa Šešką

mušti (vyšniauskaitė 1980 58ndash59)

11

Išvados

Palyginti su kitais Lietuvos regionais didžiausia įvairove pasižymintis žemaitijos choreografinis folkloras tyrinėtas bene daugiausia tačiau neišsamiai (išskyrus s zvi-cevičienės diplominį darbą apie žemaičių pasilinksminimų choreografiją) žinios apie žemaičių šokius ratelius ir žaidimus yra vienos ankstyviausių (siekia net Xvi a) ne-mažai aprašų išliko iš XiX a o gausiausi duomenys užfiksuoti XX amžiuje

Pasilinksminimų choreografija pasižymi didžiausia įvairove žemaitijoje užra-šyta daug porinių šokių kurie nežinomi kituose Lietuvos regionuose vien tik čia šokami saviti kadriliniai šokiai ( jonkeliai šeinai galiopai ir kt) greta jų gyvavo ir kadriliai šiame regione buvo populiarūs ir visoje Lietuvoje paplitę šokiai (Aleksan-dra Dirižablis Karobuška ir kt) dažniausiai atneštinės kilmės

žemaitiškiems šokiams būdingi įvairiausi choreografiniai motyvai dalis šokių atliekami po dvi poras (Siuntė Marę į Žagarę Malūnėlis ir kt) kai kurie turi ryškių žaidybinių motyvų (Našliukas Šeinas su vagim) ne tokie įvairūs rateliai nedaug jų pasižymi žemaitiška melodika (ji labiau bendralietuviška) Pati populiariausia ratelių choreografinė forma ndash dviejų dalių kai antrojoje dalyje sukamasi susikibus už parankių archajiškiausias yra žaidimų žanras juose atsispindi ryški sąsaja su apeigomis nemažai simbolikos slypi poetiniuose tekstuose

daug mažiau duomenų išliko apie šiame regione gyvavusius apeiginius šokius žaidimus ir kitus choreografinius veiksmus savitumu išsiskiria persirengėlių meš-komis šokiai L a Jucevičiaus aprašyti žiemos žaidimas Meška ir pavasario šokis Gegužėlė kitų su kalendorinėmis ir darbo apeigomis susijusių žemaičių choreo-grafinio folkloro pavyzdžių yra labai nedaug jie turi nemažai panašumų su kituose regionuose užfiksuotais žaidimais rateliais ir šokiais (rugiapjūtės bdquobobaldquo šokdinta panašiai kaip Prūsų Lietuvoje pavasario šokis Ledspira panašus į dzūkų Kielytę kalėdinis žaidimas Važiavimas į Karaliaučių pasak L a Jucevičiaus buvo papli-tęs ir aukštaitijoje) nedaug duomenų išliko apie žemaičių krikštynų ir laidotuvių papročiuose gyvavusią choreografiją iš šeimos apeigų gausumu išsiskiria tik ves-tuvių choreografija kuri turėjo labai įvairialypę paskirtį bdquopirmojo šokioldquo jaunųjų suvedimo į porą dovanų jaunajai surinkimo (ačiavimo) jaunosios išpirkimo piršlio bdquokankinimoldquo vestuvininkų išbandymo (iniciacijų)

dalis žemaitijos choreografinio folkloro būdinga tik šiam regionui nors esama daug ir tokių kūrinių kurie artimi suvalkietiškiems aukštaitiškiems arba priklau-so bdquobendralietuviškaildquo tradicijai daug instrumentine muzika palydimų šokių yra tarptautinės kilmės

Literatūra

Beresnevičius gintaras 1990 Dausos Pomirtinio gyvenimo samprata senojoje lietuvių pasaulė-žiūroje klaipėda

čepienė irena 1993 vestuvių papročiai kn Kražiai vilniusndashkaunas p 316ndash327čilvinaitė M 1935 vestuvės upynos apylinkėje Gimtasai kraštas nr 2 (6)dundulienė Pranė 1964 Lietuvių etnografija vilnius

12

dundulienė Pranė 1989 Duona lietuvių buityje ir papročiuose kaunasdundulienė Pranė 1991 Lietuvių etnologija vilniusgreimas Julius algirdas 1979 Apie dievus ir žmones Chicagogulbinaitė Laura 2000 žemaičių choreografija Žemaičių žemė nr 2 (17) p 22Jaronienė J 1985 Lietuvių liaudies rateliai ir šokiai vilniusJucevičius Liudvikas adomas 1959 Raštai vilniusJuška antanas 1955 Lietuviškos svotbinės dainos užrašytos antano Juškos ir išleistos Jono Juš-

kos t 1ndash2 vilnius Lingys Juozas 1979 Sceninis lietuvių liaudies šokis t 2 vilniuskraštas ir žmonės 1983 Kraštas ir žmonės Lietuvos geografiniai ir etnografiniai aprašymai

XVIndashXIX a parengė prof Juozas Jurginis ir doc algirdas šidlauskas vilniuskriščiūnienė inga 1992 Užgavėnės vilniuskronika 1612 Kronika Sarmacycy europejskiej ii krakoacutew Mannhardt W 1936 Letto-Preussische Goumltterlehre Bd 21 rigaMarcinkevičienė nijolė 2000 krikštai bdquošoko lentonldquo ieškojo bdquožiedoldquo krykštavo Liaudies kul-

tūra nr 1 p 43ndash50Martinkus v 1940 kamaros ir klėties papročiai Gimtasai kraštas nr 3-4 p 304 Mickevičius Juozas 1933 žemaičių vestuvės kn Mūsų tautosaka t 7 kaunas p 47ndash125Mickevičius Juozas 1935 žemaičių krikštynos Tautosakos darbai t 1 p 86ndash111Mickevičius Juozas 1938 senovės linų ūkis žemaičių krašte Gimtasai kraštas nr 34 (19-20) p

346ndash361Morkūnienė elena 1982 Lietuvių liaudies choreografijos bruožai XIX a pabaigandashXX a pirmoji

pusė vilniusPakalniškis aleksandras 1971 Jaunimo pramogos Aidai nr 4 p 173Pakalniškis aleksandras 1977 Jaunimo pramogos kn Žemaičiai Etnografija Chicago p 136 Poškaitis kazys 2001 Apie liaudies choreografijos regioninį savitumą vilniusslaviūnas zenonas 1970 Lietuvių liaudies šokiai rašytiniuose iXndashXvii a šaltiniuose Kultūros

barai nr 9 p 57ndash60urbanavičienė dalia 1995 Lietuvininkų choreografijos pėdsakais kn Lietuvininkų žodis kau-

nas p 426ndash448urbanavičienė dalia 2000 Lietuvių apeiginė etnochoreografija vilniusšoks broliukai 2001 Šoks broliukai šokinį Aukštaitijos Suvalkijos Dzūkijos ir Žemaitijos žaidi-

mai rateliai šokiai vilnius valančius Motiejus 1972 Palangos Juzė kn Motiejus valančius Raštai t 1 vilniusvalentas a 1938 senovės žemaičių vestuvės Jaunoji karta nr 7 p 10ndash13venskauskaitė eugenija 2000 ką ir kaip šoko žemaitijoje Žemaičių žemė [nr] 2 (17) p 23 višinskis Povilas 1964 antropologinė žemaičių charakteristika kn Povilas višinskis Raštai

vilnius p 129ndash237 vyšniauskaitė angelė 1967 Lietuvių šeimos tradicijos vilniusvyšniauskaitė angelė 1980 Linamynio talkų papročiai Lietuvoje XiX a pabaigojendashXX a pra-

džioje [kn] 2 dainos žaidimai vaidinimai kuršio kilmės klausimas Lietuvos TSR Mokslų Akade-mijos darbai serija a t 4 (73) p 53ndash66

vyšniauskaitė angelė 1993 Mirties samprata lietuvių liaudies tikėjimuose Liaudies kultūra nr 2 p 16ndash19

vyšniauskaitė angelė 1995 vedybos kn vyšniauskaitė angelė kalnius Petras Paukštytė rasa Lietuvių šeima ir papročiai vilnius p 271ndash395

zvicevičienė solveiga 1994 Žemaičių pasilinksminimo choreografija [diplominis darbas] Lie-tuvos muzikos ir teatro akademija vilnius

žemaitė 1953 Raštai t 5 vilniusЛингис Юозас Славюнас Зэнонас Якелайтис Витаутас 1955 Литовские народные танцы

Вильнюс

13

sutruMPiniMai

es ndash Lietuvos istorijos instituto etnologijos skyriaus rankraštynasJsd ndash Lietuviškos svotbinės dainos užrašytos antano Juškos ir išleistos Jono Juškos t 1ndash2

vilnius 1955Lka ChFr ndash Lietuvos liaudies kultūros centro Liaudies kultūros archyvo Choreografinio folkloro

rankraštynasLLMa F 393 ndash Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomas J Lingio archyvasLLrš ndash Lietuvių liaudies rateliai ir šokiai sudarytoja alina kirvaitienė vilnius 1991LMd ndash Lietuvių mokslo draugijos tautosakos rankraščiai Lietuvių literatūros ir tautosakos

instituto Lietuvių tautosakos rankraštyneLtt ndash Lietuvių tautosaka t 5 Smulkioji tautosaka Žaidimai ir šokiai medžiagą paruošė

k grigas vilnius 1968Ltr ndash Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštynasLtr Br ndash Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynasMFa v ndash Lietuvos muzikos ir teatros akademijos Muzikologijos instituto etnomuzikologijos

skyriaus Muzikinio folkloro archyvo vaizdo įrašų vHs kasetėse fondasšr ndash Šokiai ir rateliai sudarė eugenija venskauskaitė vilnius 1989

FEATURES OF THE SAMOGITIAN DANCES ROUNDELAYS AND GAMES

daLia urBanavičienė

Summary

if compared to the other Lithuanian regions the choreographic samogitian folklore characterized by the utmost variety has been investigated most frequently albeit far from thoroughly (the only exception being the diploma paper by solveiga zvicevičienė on the choreography of samogitian merry-making) the data concerning samogitian dances roundelays and games is among the earliest ones reaching as early as the 16th century numerous descriptions surviving from the 19th century while most of the materials being recorded throughout the 20th century

a number of twosome dances unknown in the other regions of Lithuania have been record-ed here Latišas Lakišius [lsquosticktightrsquo] Lestingis Blezdingėlė [lsquoswallowrsquo] Vėdaras Vajaunas Kariškis [lsquosoldierrsquo] Ulanas [lsquolancerrsquo] Gyvataras Gyvatukas Gyvatas [lsquosnakersquo] Grečinikė Gricinelė [lsquobuckwheat porridgersquo] Anės polka [lsquoannrsquos polkarsquo] Gailingis Gailitis Kadagys [lsquojuniperrsquo] Kleckai [lsquodumplingsrsquo] Skrodelis Subatėlė Subotas [lsquosaturdayrsquo] Uolinderis (Alinderis Lelinderis Dreilin-deris) as well as various figurative waltzes like Vilties valsas [lsquohopeful waltzrsquo] Saliamo (Suliamo Salionų) valsas Monietų (Manietų Minietų Minėts) valsas etc there are special quadrille-like dances performed solely in samogitia eg various kinds of jonkelis šeinas galiopas also Bulius [lsquobullrsquo] Marcelė pana [lsquothe girl Marcelėrsquo] and others while quadrilles thrived alongside them as well dances popular throughout the entire Lithuanian territory most frequently those of the foreign origins were danced in samogitia as well eg Aleksandravas (Aleksandra) Dirižablis [lsquozeppelinrsquo] Karobuška Kukanuška (Kuchanuška) [lsquolassiersquo] Kalvelis [lsquosmithrsquo] Vengierka [lsquoHungarianrsquo] Padispa-nas Mazurka Mazurpolkė Krakoviakas Jabluška [lsquoapplersquo] Cvingis Noriu miego [lsquoirsquod like to sleeprsquo] Mudu du broliukai [lsquoWe are two brothersrsquo] etc

the samogitian dances are characterized by various choreographic motives part of the dances has to be performed by two couples (Siuntė Marę į Žagarę [lsquosending Marė to žagarėrsquo] Malūnėlis [lsquothe millrsquo] etc) and some contain vivid game-like motives (Našliukas [lsquothe widowerrsquo] Šeinas su vagim [lsquoŠeinas with a thiefrsquo]) the roundelays are characterized by lesser variety rather few of them being performed under typically samogitian melodies (the melodics mostly being pan-Lithuanian) the most popular choreographic form of the rounds is that of two-part while the second part contains turning

14

arm-in-arm the most archaic genre is that of the folk games which still is distinctly connected to the rituals and considerable amount of symbolism is hidden in the poetic texts

data related to the ritual dances games and other choreographic acts that used to exist in this region is much scarcer among the most peculiar ones dances performed in the bear disguise the winter game Meška [lsquoBearrsquo] described by Liudvikas adomas Jucevičius and the spring dance Gegužėlė [lsquoCuckoorsquo] could be named other pieces of samogitian folk choreography related to the calendar and working rites are very few besides they are mostly similar to the games rounds and dances recorded in other regions (thus the lsquoold hagrsquo of the rye harvest was danced with quite similarly as in the Prussian Lithuania the spring dance Ledspira [lsquowagtailrsquo] is just like the dance Kielytė [lsquowagtailrsquo] from dzūkija while the Christmas game Važiavimas į Karaliaučių [lsquogoing to koumlnigsbergrsquo] was also well-known in aukštaitija according to Jucevičius) Little is known regarding the former choreography of the samogitian christening and funeral rites among the family rituals only the wedding choreography is abundantly represented besides it used to be characterized by rather miscellaneous purposes including those of the ldquofirst dancerdquo the pairing of the newly-weds the collecting presents for the bride ransom of the bride ldquotorturingrdquo of the matchmaker and various trials for the wedding party (initiations)

Part of the samogitian choreographic folklore is typical for this region only while there are folklore pieces quite similar to those performed in suvalkija aukštaitija or belonging to the pan-Lithuanian tradition Many dances accompanied by the instrumental music are those of the international origins

gauta 2007-09-25

straipsnis parašytas vykdant Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamątarpinstitucinę mokslo programą bdquoregioniniai folkloro ir tarmių tyrimai vakarų Lietuvaldquo (2003ndash2006)

1

INTONAVIMAS ŽEMAIČIŲ DAINOSE

rYtis aMBrazevičiusKauno technologijos universitetas Lietuvos muzikos ir teatro akademija

s t r a i p s n i o o b j e k t a s ndash glissando ir dermės laipsnių intonavimas žemaičių dainosed a r b o t i k s l a s ndash įvertinti glissando reiškinius žemaičių dainose nustatyti glissando

parametrus tikslius (akustiškai) atskirų dainų garsaeilius atskleisti jų bendruosius ir in-dividualius dėsningumus

ty r i m o m e t o d a i ndash akustinis statistinis lyginamasisž o d ž i a i r a k t a i intonavimas žemaičių dainos glissando vibrato dermė

intonavimas ndash viena svarbiausių atlikimo savybių ndash lietuvių tradiciniame dai-navime bemaž netyrinėtas šiame straipsnyje nagrinėjami intonavimo reiškiniai žemaičių dainose glissando ir atskirų dermės laipsnių intonavimas dermės in-tervalika intonavimo reiškinių analizė leidžia įžvelgti kognityvinius dermės dės-ningumus

tyrimui pasirinkti dainų įrašai iš neseniai išleisto žemaičių tradicinės muzi-kos rinkinio bdquožemaitijos dainos ir muzikaldquo (nakienė žarskienė 2005) tai lėmė nuostata kad tiriamieji įrašai turėtų būti kuo senesni ndash tada labiau tikėtina kad juose užfiksuoti senesni nesuniveliuoti intonavimo reiškiniai Pasirinkta po vieną kiekvieno dainininko dainą stengtasi kad jų ambitus apimtų bent jau kvintą ndash nuo (apatinės) tonikos iki kvintos laipsnio (kad būtų galima įvertinti dermės interva-liką) taigi tiriamosios dainos šios Pjaun lunkuo šyną (Juozo alejūno rinkinyje nr 1) Devynias suodas išjuodiau (Mortos katkienės nr 34) Vaikščiuojau vaikš-čiuojau (Jono Juknos nr 6) Suka lizdą gerveli (onos sutkienės nr 7) Tupia žebris rugiuose (antaninos karpienės nr 12) Auga auga apynelis (antaninos ereminie-nės nr 18) ir Aušt aušrele tek saulele (elenos norvaišienės nr 23) išmatuoti šių dainų pirmųjų melostrofų visų garsų aukščiai1 išimtis ndash daina Auga auga apyne-lis tirta jos antroji melostrofa nes pirmosios garsaeilyje trūksta tonikos

1 aukščio matavimo metodika aprašyta anksčiau (ambrazevičius 2005ndash2006 66ndash67) naudota balso akustinės analizės programa Praat

ŽEMAIČIŲ FOLKLORO TYRIMAIISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

156

Glissando2

g l i s s a n d o a k u s t i k a Pastebėta kad tiriamajam dainavimui būdingos gli-sandinės intonacijos Ypač jomis pasižymi kvintos tonai kylančiose slinktyse (to-nika-kvinta sekunda-kvinta ir pan) toliau nagrinėsiu būtent kvintos glissando reiškinius tiriamose melostrofose

glissando dažnai susideda iš dviejų fazių greito glisandinio bdquoįvažiavimoldquo tono pradžioje (foršlaginio glissando 016 s 1 pav) ir lėto glisandavimo tono viduje (in-tratoninio glissando 052 s 1 pav) tai yra kvinta ne tik pradedama greitu glissan-do bet ir toliau dainuojama iš lėto kylančiu aukščiu 1 paveikslėlyje pateiktu tipiš-ku atveju greito glissando metu balsas paaukštėja apytiksliai keturiais pustoniais (t y didžią ja tercija) lėto ndash apytiksliai vienu pustoniu

1 pav tipiškos glisandinės kvintos intonacijos pavyzdys(J alejūno Pjaun lunkuo šyną skiemuo -kuo iš pjaun lunkuo dainos pradžioje)

Matyti greito ir lėto glissando fazės toliau ndash melizminis apdainavimas

2 pav glissando fazių charakteristikosa) aukščio pokyčiai ir trukmės b) glissando koeficientai ir trukmės

tuščiaviduriais rombais pažymėti greiti glissando pilnaviduriais ndash lėtiMatuotos tiriamųjų pavyzdžių kvintos (žr tekstą)

2 glissando lietuvių liaudies dainose šiek tiek tyrinėtas ankstesniuose autoriaus straipsniuose (ambrazevičius 2002 2003)

d1

c1

h

a

g

17

3 pav tiriamųjų pavyzdžių garsaeiliai

išmatuoti visų kvintų kylančiose slinktyse (taip pat ir kvintų kuriomis praside-da frazės) glisandiniai aukščio perkryčiai rezultatai pateikti 2a pav Foršlaginiai glissando apima vidutiniškai 394 pustonio ir trunka vidutiniškai 013 s intrato-niniai ndash atitinkamai 077 pustonio ir 046 s (atmetus nulines vertes) Matyti kad intratoninio glissando gali ir nebūti kai kvintos tono trukmė trumpesnė (iki 04 s) kartais turbūt dėl paprastų fiziologinių priežasčių glissando nespėja pasireikšti glissando apimtis (aukščio perkrytis) šiek tiek priklauso nuo glissando trukmės kuo ilgesnis glissando tuo didesnė glissando apimtis tai logiška bet reikia pažy-mėti kad ši priklausomybė labai silpna (intratoninių glissando atveju koreliacijos koeficientas 032 o foršlaginių ndash tik 015) vadinasi be trukmės glissando apimčiai didelę įtaką turi ir kiti parametrai tikriausiai ndash muzikinis kontekstas balso fizio-logija ir kita

g l i s s a n d o s u v o k i m a s kyla klausimas kiek aptartieji akustiniai glis-sando reiškiniai yra reikšmingi suvokimo požiūriu Juk labai staigus glissando nėra suvokiamas Lėtesnis glisandinis tonų jungimas yra suvokiamas kaip legato3 dar lėtesnis glisandinis tonų jungimas arba atskiro tono vidinis glisandavimas jau yra aiškiai suvokiami kaip bdquonormalusldquo glissando ir galų gale santykiškai lėtas glissando jau nebėra suvokiamas kaip aukščio kitimas t y tokia intonacija atro-do esanti pastovaus aukščio šis suvokimo pokytis yra išreiškiamas vadinamuoju glissando slenksčiu

glissando slenkstis Gtr yra išreiškiamas empirine formule

Gtr = 016 T 2

čia Gtr ndash glissando slenkstis pustoniais per sekundę T ndash garso trukmė sekun-dėmis (lsquot Hart [et al] 1990 pagal drsquoalessandro and Mertens 1995 271) glissando slenkstis apibrėžia statinio ir dinaminio tono suvokimo ribą glissando yra suvokia-

3 Beje sklandus tonų jungimas būdingas vokalinei muzikai palengvina didelių intervalinių šuolių suvokimą padeda klausai laipsniškai persiorientuoti nuo vieno aukščio prie kito (Bregman and dannen-bring 1973)

-1

0

1

2

3

4

5

6

7

8

dainos eil nr

relia

tyvu

sis

auketh

tisp

usto

niai

s

1 34 6 7 12 18 23

me

dia

na

18

mas jeigu tiriamosios aukščio kontūro atkarpos glissando greitis viršija glissando slenkstį (drsquoalessandro and Mertens 1995 272)4

Pasinaudoję pateikta formule galime įvesti naują dydį glissando koeficientą apibūdinantį kaip ryškiai glissando yra suvokiamas glissando koeficientas C = iT čia i ndash glissando apimtis T ndash trukmė Jei C gt 016 (t y jei viršijamas glissando slenkstis) glissando yra suvokiamas kuo didesnis C ndash tuo ryškiau iš 2b paveikslė-lio matyti kad dauguma foršlaginių ir intratoninių glissando yra gerai suvokiami kuo ilgesnis garsas ndash tuo geriau taigi glissando tiriamose dainose yra ne tik identi-fikuojamas akustiškai bet ir (dažniausiai) turi kognityvinę funkciją

tai kad glisandinėmis intonacijomis pasižymi kvintos tonai verta dėmesio kadangi garso intonavimas šiek tiek aukščiau kognityviniu aspektu dažniausiai reiškia to garso pabrėžimą sureikšminimą (sundberg 1999) tai būtent kvintos gli-sandinis išdainavimas pabrėžia šio laipsnio reikšmingumą žemaičių dainose tai-gi akustiniai kvintos intonavimo reiškiniai puikiai koreliuoja su muzikologiniais kvintos svarbumo žemaičių dainose pastebėjimais (čiurlionytė 1968 304ndash306 Mu-kaitė 2002 ir kt) su šia išvada siejasi ir glissando semantikos kitose muzikinėse kultūrose tyrinėjimai (ojamaa 2000)

keli žodžiai apie vibrato specialaus skyriaus apie šį intonavimo reiškinį nera-šau nes jį nagrinėjamoje medžiagoje galima aptarti labai trumpai vibrato dažniau-siai nežymus tam tikri vibrato požymiai pastebimi melizminiuose apdainavimuo-se tačiau dainuojant tęsiamus garsus jis beveik nepastebimas (žr pavyzdžiui lygų be vibrato intonavimą 1 pav)

Dermė

išmatuoti kiekvienos melostrofos garsaeiliai (apskaičiuotos visų dermės laips-nių medianos) jie nutransponuoti taip kad vidutiniai garsaeilių aukščiai sutaptų kvintos aukščiu laikytas bdquotaikinioldquo (angl target) aukštis t y aukštis pasiekiamas intratoninio glissando pabaigoje nutransponuoti kvintos apimties garsaeiliai pa-vaizduoti 3 paveikslėlyje vienos dainos (Auga auga apynelis) ambitus ndash seksta kadangi sekstos laipsnis pasitaikė tik šioje dainoje tai dėl mažo matavimų skai-čiaus sekstos intonavimas nenagrinėtas

Matyti kad įvairūs dainininkai intonuoja labai nevienodai vienodžiausi yra sekundos-tercijos (standartinis nuokrypis 015 pustonio) tercijos-kvintos (s n 017 pustonio) ir sekundos-kvintos (s n 020 pustonio) intervalai iš to galima daryti išvadą kad bendras akustinis derminis branduolys yra sekunda-tercija-kvinta kad ir kaip būtų keista tonikos intonavimas yra labai individualus galima spė-ti kad tonikos intonavimas priklauso nuo individualių balso fiziologijos savybių

4 Pavyzdžiui jei 100 ms trukmės tonas tolygiai glisanduoja pustonio intervalu (nuo tono pradžios iki pabaigos) tai glissando greitis lygus 1 pustoniui01 s = 10 pustoniųs 100 ms trukmės tono glis-sando slenkstis lygus 016012 = 16 (pustoniųs) vadinasi tiriamojo tono glissando greitis neviršija glissando slenksčio ir tasai tonas yra suvokiamas kaip statinis (glissando nėra suvokiamas)

19

tiriamoje medžiagoje tai žemiausias garsas o žemiausio tesitūros garso kartais jau patenkančio į bdquonepatogiųldquo garsų diapazoną intonavimą gali lemti fiziologija tuo tarpu kvinta (iš esmės tai viršutinė tonika) yra svarbus derminio branduolio tonas

Įdomu kad tiriamuosius garsaeilius interpretuoti temperuoto garsaeilio po-žiūriu yra sunku bdquotiksliausildquo yra tonikos-sekundos (vidutiniškai 193 pustonio žr medianą 3 pav) sekundos-tercijos (189 pustonio) kvartos-kvintos (188 pus-tonio) ir tonikos-kvintos (708 pustonio) intervalai galima laikyti kad vidutinis kvintos apimties garsaeilis yra sudarytas iš trijų maždaug vienodų didelių intervalų (tonika-sekunda sekunda-tercija bei kvarta-kvinta) ir vieno mažo (tercija-kvarta 138 pustonio) didieji intervalai šiek tiek mažesni už temperuotą didžią ją sekun-dą mažasis ndash gerokai didesnis už temperuotą mažą ją sekundą tai kad kvartos laipsnis (palyginti su tonika) yra daug aukštesnis už temperuotą jį atitikmenį lyg ir prieštarautų Jadvygos čiurlionytės teiginiui kad bdquopaaukštintas iv laipsnis turi tik atsitiktinį pobūdįldquo (čiurlionytė 1968 308) tai kas yra būdinga apskritai vargu ar gali būti atsitiktina taip pat vargu ar paaukštintas kvartos laipsnis laikytinas chromatizmu (ten pat) pirma jis aukštinamas (vidutiniškai) kur kas mažiau negu pustoniu antra chromatizmu jis galėtų būti laikomas geriausiu atveju temperuotos dermės atžvilgiu o tokios dermės priskyrimas tradiciniam muzikiniam mąstymui apskritai nėra pagrįstas

šie dermės intervalikos dėsningumai pastebimi tik apibendrinus visų septynių dainų matavimų rezultatus kaip jau minėta atskirų dainų garsaeilių intervalika labai skiriasi juose atsispindi nevienodas diatoninio mąstymo lygis Pavyzdžiui dainoje Auga auga apynelis neabejotinai išryškėja joninis pentachordas tuo tar-pu dainos Devynias suodas išjuodiau garsaeilis yra artimas ekvitoniniam (dermės laipsnius skiria maždaug vienodi intervalai)

išmatuotas ir atskirų dainų visų dermės laipsnių nestabilumas Jis įvertinamas tokiais skaičiais (vidutiniškai pustoniais) tonika ndash 016 sekunda ndash 031 terci-ja ndash 014 kvarta ndash 029 ir kvinta ndash 019 taigi stabiliausiai intonuojamas tonikos trichordas vadinasi nors apibendrintos dermės branduolį sudaro sekunda tercija ir kvinta paskiros dainos dermės (dažniau) ndash tonika tercija ir kvinta galbūt šis skirtumas atspindi senojo (apibendrinto) derminio mąstymo ir naujojo individu-alizuoto derminio mąstymo besiremiančio tonikos trichordu sąveiką šį teiginį palieku kaip hipotezę jai patikrinti reikėtų daugiau duomenų

šie nestabilumo rodikliai gauti taip Pirma kiekvienas laipsnis įvairiose melostrofos vietose in-tonuojamas šiek tiek skirtingu aukščiu išmatuoti kiekvienos dainos kiekvieno dermės laipsnio aukš-čio interkvartiliai t y intervalai kuriuose telpa pusė laipsnio aukščio verčių antra apibendrinti kiekvieno dermės laipsnio interkvartiliai visame dainų rinkinyje ir apskaičiuotos tų interkvartilių medianos apibendrinant atmesti atvejai kai dermės laipsnis melostrofoje pasitaiko vieną kartą (nes interkvartilis tada lygus nuliui)

apskritai dermės laipsnių nestabilumo rodikliai (remiantis tiriamąja medžiaga) yra labai įvairūs ndash nuo 004 iki 062

160

Išvados

žemaičių dainų intonavimui ypač kvintoms kylančiose slinktyse būdingi glis-sando tipišką kvintos glissando intonaciją sudaro dvi fazės ndash greitas (foršlaginis) ir lėtas (intratoninis) glissando kvintos glissando paryškina kognityvinę kvintos laipsnio reikšmingumo funkciją Įvairių dainininkų dainų dermės labai individua-lios Palyginti su tolygią ja temperacija (joniniu variantu) labiausiai skiriasi kvar-tos ir tercijos laipsniai kvarta intonuojama vidutiniškai šiek tiek aukščiau terci-ja ndash žemiau apibendrintoje dermėje (suvidurkinus visų tiriamųjų dainų atžvilgiu) išryškėja sekundos-tercijos-kvintos derminis branduolys paskirose dainose stabi-lesnis tercijos trichordas

Literatūra

drsquoalessandro Cristophe and Mertens Piet 1995 automatic Pitch Contour stylization using a Model of tonal Perception Computer Speech and Language vol 9 no 3 p 257ndash288

ambrazevičius rytis 2002 tradicinio dainavimo technikos akustinis tyrimas Liaudies kūryba t v p 147ndash157

ambrazevičius rytis 2003 sutartinių darna psichoakustinis aspektas Lietuvos muzikologija t 4 p 125ndash135

ambrazevičius rytis 2005ndash2006 Modeling of scales in traditional solo singing Musicae Scientiae Special Issue ldquoInterdisciplinary Musicologyrdquo p 65ndash87

Bregman albert s and dannenbring g 1973 the effect of Continuity on auditory stream segregation Perception and Psychophysics vol 13 p 308

čiurlionytė Jadvyga 1968 Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai vilniuslsquot Hart J [et al] 1990 A Perceptual Study of Intonation CambridgeMukaitė Loreta 2002 kvintos intonacijos sklaida žemaičių liaudies dainose Lietuvos muzikolo-

gija t 3 p 142ndash155nakienė austė žarskienė rūta (sud) 2005 Žemaitijos dainos ir muzika 1935ndash1941 metų fono-

grafo įrašai vilniusojamaa triinu 2000 Glissando nganassaani muusikas tartusundberg Johan 1999 the Perception of singing in Psychology of Music edited by diana

deutsch san diego London p 171ndash214

INTONATION IN SAMOGITIAN SONGS

rYtis aMBrazevičius

Summary

two aspects of intonation in samogitian (Western Lithuanian) songs are analyzed glissando and musical scale the sample contains seven songs recorded from seven samogitian singers in 1930s Most pronounced glissandi are observed in the intonations of the fifth scale degree the typical fifth intonation in ascending sequences is made of two stages fast glissando (appogiatura-type glissando pitch change of approximately 4 semitones and duration 013 s on average) and the succeeding slightly gliding intonation of the structural note itself (intratonal glissando approximately 08 semitones and 046 s on average)

161

Most probably the glissandi in fifth play cognitive role they stress the modal significance of the fifth degree the acoustically and cognitively based conclusion is in good agreement with the conclusions of the previous structural-ethnomusicological studies on the specific role of the fifth degree in samogitian songs

Pitch measurements show that the musical scales are quite scattered among the singers the scale generalized across the seven singers deviates noticeably from equal temperament the third and fourth degrees in the pentachord containing the degrees from the first to the fifth differ in pitch from 12et the most the third being roughly 20 cents flat and the fourth being roughly 20 cents sharp the most stable scalar structure when comparing medians of scale degrees of the seven performances is trichord made of the second third and fifth the most stable scalar structure in a sense of separate performance is tonic trichord (first third and fifth degrees) ie pitches of occurrences of the corresponding degrees show the smallest deviations for separate melostrophes

gauta 2007-09-11

straipsnis parašytas vykdant Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamątarpinstitucinę mokslo programą bdquoregioniniai folkloro ir tarmių tyrimai vakarų Lietuvaldquo (2003ndash2006)

162

TELŠIŲ RAJONO LIAUDIES SMUIKININKŲREPERTUARO YPATYBĖS

gaiLa kirdienėLietuvos muzikos ir teatro akademija

s t r a i p s n i o o b j e k t a s ndash telšių rajono liaudies smuikininkų repertuaras d a r b o t i k s l a s ndash nustatyti telšiškių liaudies smuikininkų repertuaro ypatybes kū-

rinių žanrų grupių ir kūrinių tipų kaitos tendencijasty r i m o m e t o d a i ndash analizės tipologinio lyginimož o d ž i a i r a k t a i žemaičiai telšiškiai liaudies smuiko muzika repertuaras kūrinių

žanrai melodiniai tipai kaitos tendencijos

Įvadas

Lietuvių liaudies muzikantų griežusių smuiku ar kitais muzikos instrumentais dažniausiai per šeimos šventes ir tradiciniuose jaunimo suėjimuose (vakarėliuose gegužinėse ir kt) repertuaras iki šiol tirtas tik fragmentiškai neretai smuikininkai mokėjo groti ir kitais muzikos instrumentais žemaitijoje dažniau negu kitose Lietu-vos etnografinėse srityse smuikininkai grieždavo ne pavieniui o kapelose tai lėmė smuiku ir kitais kapelų muzikos instrumentais grojamo repertuaro panašumus

telšių rajone ir gretimose kelmės vietovėse klestėjo vienas stipriausių Lietuvoje tradicinio smuikavimo centrų garsėjęs trijų smuikų ir basetlės kapelomis siekda-ma nustatyti telšiškių liaudies smuikininkų repertuaro ypatybes autorė analizavo ir lygino visų gretimų rajonų (akmenės Mažeikių skuodo kretingos Plungės rietavo kelmės šiaulių) medžiagą taigi pirmą kartą bandyta aprėpti didelės že-maitijos teritorijos nuošalyje paliekant tik pietų žemaitiją liaudies smuikininkų iš dalies ir kitų instrumentininkų repertuarą

nors XX a pirmoje pusėje telšių krašto liaudies smuikininkų muzikos nebu-vo įrašyta tačiau 1973ndash2005 m folkloro užrašytojams gana nuosekliai ištyrus čia pavyko rasti daugiausia Lietuvoje smuikininkų (66 skaičiuojant su keturiais patei-kėjais pagriežusiais tik basetle) dauguma jų buvo gimę ar gyveno su kelmės ir šiaulių r besiribojančioje pietrytinėje rajono dalyje beveik trečdalis (18) Luokės ketvirtadalis (16) varnių gana daug (10) telšių gerokai mažiau Janapolės (5) po 4

ŽEMAIČIŲ FOLKLORO TYRIMAIISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

163

nevarėnų ir žarėnų tik po vieną kitą kitose (eigirdžių degaičių gadūnavo tryš-kių viešvėnų) apylinkėse ar valsčiuose Beveik tokios pat stiprios kaip ir telšių r liaudies smuikavimo smuikų ir kitų styginių instrumentų ansamblių tradicijos gyvavo kelmės r kuriame užrašyti 38 smuikininkai dauguma jų buvo gimę ar gyveno šiaurinėje rajono dalyje (daugiau nei trečdalis ndash užvenčio kiek mažiau ndash kražių šaukėnų) nemaža ndash kelmės valsčiuje apylinkėje (7) kitur ndash vos vienas kitas kituose tiriamuose rajonuose smuikas buvo ne toks populiarus (kirdienė 2000 23ndash24)

straipsnio autorė savo darbuose smuikuojančius pateikėjus pagal jų gimimo me-tus skirsto į keturias grupes vadinamas kartas 1) gimę XiX a 2) gimę nuo XX a pradžios iki Pirmojo pasaulinio karo ir per jį (1900ndash1918 m) 3) gimę tarpukariu (1919ndash1940 m) 4) gimę per antrą jį pasaulinį karą ir po jo (ten pat 21) kadangi toks skirstymas tinka smuikavimo tradicijų repertuaro pokyčių tendencijoms at-skleisti ir leidžia palyginti tyrimų rezultatus jo laikomasi ir šiame darbe daugelis telšiškių smuikininkų buvo gimę 1900ndash1918 m (28) arba 1919ndash1940 m (29) tik vienas alfredas vasiliauskas gimęs vėliau šeši skaičiuojant su Ciprijonu niaura gimę XiX a pabaigoje dviejų pateikėjų gimimo data nežinoma kituose tiriamuo-se rajonuose užrašyta tik po vieną kitą XiX a pabaigoje gimusį liaudies smuikinin-ką XX a penktame dešimtmetyje ar vėliau gimusių pateikėjų išvis nepavyko rasti kitų pateikėjų kartų proporcijos panašios

XX a pirmoje pusėje styginiais instrumentais pagrotos muzikos tiriamoje srityje įrašyta labai mažai tik keletas Juozo Jaunzemio (gyv Mažeikių aps akmenės vls alkiškių k) kanklėmis1 ir Jono Joco (gyv šiaulių aps šaukėnų vls giriškių k dab kelmės r) mandolina paskambintų kūrinių2 Penkiuose Lietuvos valstybiniuo-se folkloro archyvuose (kFLF Lka v Lrt F Ltr MFa žr sutrumpinimų pa-aiškinimus) turima 1973ndash2005 m įrašytos telšių r smuiko muzikos (apie 350 kū-rinių daugiausia garso mažai ndash vaizdo įrašų) Panašiu laikotarpiu įrašyta ir kitų tiriamų rajonų smuiko muzikos anksčiausiai jos įrašyta Lietuvos konservatorijos (dab Lietuvos muzikos ir teatro akademijos) ekspedicijose daug muzikos kūrinių įrašyta nuo 1987 m iki šiol vykdomose instrumentologinėse ekspedicijose kurių pagrindinis iniciatorius buvo instrumentologas romualdas apanavičius (1987ndash1992 1994 1997 m šių ekspedicijų dalyvė buvo ir straipsnio autorė) Pradėjus nuo šiaurės vakarų žemaitijos šiose ekspedicijose sistemingai fiksuojama lietuvių instrumenti-nio muzikavimo tradicija aprėpus visą Lietuvą nuo 2000 m vadovaujant Lietuvos liaudies kultūros centro instrumentinio folkloro specialistui arūnui Luniui tiriama pakartotinai 2006ndash2007 m ekspedicijos vyko šilutės tauragės ir šilalės rajonuose sukaupta medžiaga laikoma įvairiuose archyvuose (eia LLkC kFLF MFa)

2003ndash2006 m pagal Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamą pro-gramą bdquoregioniniai folkloro ir tarmių tyrimai vakarų Lietuvaldquo Lietuvos muzikos ir

1 LtrF pl 7385ndash6 7391ndash2 įrašyta 1937 m muzikantui buvo 60 metų (plg Palubinskienė vi-sockaitė 1992 46)

2 LtrF pl 12891ndash6 12901ndash6 įrašyta 1940 m muzikantui buvo 30 metų (plg nakienė žarskienė 2005 nr 36 p 105)

164

teatro akademijos bei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto surengtose ekspedi-cijose dar buvo įrašyta keturių telšių r apylinkių (Luokės Janapolės žarėnų) ir trijų kitų tiriamų vietovių (kretingos ir kretingos r salantų apyl Palangos Mažeikių r viekšnių mstl) liaudies smuikininkų gimusių 1918ndash1935 m3 pagriežtos muzikos

dažniausiai užrašytojai lankydami liaudies muzikantus namuose ar vietinėse kultūros įstaigose klausinėjo apie jų jaunystėje bei užrašymo laikotarpiu atlieka-mą repertuarą prašė prisiminti kūrinių pavadinimus o jei pateikėjas dar geba ir prisimena muziką kūrinius pagriežti retais atvejais liaudies smuikininkų muzi-kavimas fiksuotas lankantis tradicinėse šeimos ar bendruomenės šventėse todėl siekiant tiksliau nustatyti užrašytų kūrinių jų žanrų populiarumą gyvavimo laiko-tarpį atsižvelgiama ir į muzikantų ar kitų pateikėjų komentarus vertinimus

gana daug dėmesio repertuarui skyrė lietuvių armonikų tradicijų tyrėjas albertas Baika daktaro disertacijos pagrindu parašytoje monografijoje bdquokaimo armonikosldquo jis tyrė lietuvių liaudies armonikininkų repertuarą ypač akcentuodamas kūrinių pa-vadinimus pasak jo parodančius pačių muzikantų požiūrį į savo atliekamą muziką (Baika 1994 85) kaip žinoma pavadinimas melodinis ir poetinis tipai choreogra-fija ndash skirtingos instrumentinio (neretai ndash ir vokalinio bei choreografinio) kūrinio dimensijos galinčios sudaryti įvairius junginius to paties ar skirtingo tipo kūrinių variantus apibendrinęs lokalines ir regionines tradicijas (atskirai jų neapibūdino) a Baika sugalvojo klasifikaciją kurią taikant armonikų repertuaras skirstomas pa-gal kūrinių paskirtį (buitiniai ar ritualiniai šokiai maršai dainos) ir kilmę (bendra-lietuviškieji lokaliniai bendraeuropietiškos kilmės lenkiškos kilmės rytų slavų kilmės autorinės kilmės) (Baika 1994 92) Choreografas kazys Poškaitis studijoje bdquoapie liaudies choreografijos regioninį savitumąldquo nuodugniai ištyrė septynis lietu-vių liaudies šokių ar ratelių žaidimų tipus (Abrūsėlis Aguonėlė Kiškelis Mėnesėlis Serbenta Ant kalno karklai Noriu miego) aptardamas ir jų muziką melodijas (Poš-kaitis 2001) Įvade jis nurodė jog bdquoyra šokių ratelių aptinkamų tik viename regione ar dar mažesniame ploteldquo (ten pat 11) ir teigė kad bdquovisų daugiausia tik žemaitijos regione užrašytų šokių bei ratelių ndash beveik trisdešimtldquo (ten pat 12)

Lietuvių liaudies smuikininkų repertuaras tirtas tik mažesnės apimties darbuo-se paprastai skirtuose lokalinei regioninei tradicijai ar iškiliems smuikininkams nes sukaupti gana gausūs smuiko muzikos įrašai dar menkai transkribuoti tad ką jau kalbėti apie šios muzikos tipologinimą ir tolesnį tyrimą neturime ir išsames-nio žemaičių smuiko muzikos ir repertuaro tyrimo tyrinėtojų dėmesį pirmiausia patraukė telšių r Luokės apyl smuikavimas undinė vilčinskaitė trumpai apžvelgė 1973 m kelių savo lankytų smuikininkų griežimo būdus ir kai kuriuos jų griežiamų kūrinių (pvz polkos su kairės rankos pizzicato) ar repertuaro (pvz Pranciškaus vasiliausko pamėgtų bdquošvelnių melodijųldquo) bruožus (vilčinskaitė 1974 1ndash5) straips-nio autorė aptarė šios apylinkės liaudies smuikininkų repertuarą ir stilių dviejuose straipsniuose apie įrašams daugiausia kūrinių Lietuvoje pagriežusius smuikininkus

3 telšiškiai aleksas vilimavičius Jonas radžius Pranciškus šarkauskis alfonsas kungys kitų vie-tovių ndash kazimieras Jokubauskas Pranas domeika (abu gyv Palangoje) vladas galdikas (gyv salan-tuose) vaclovas olcvikas (gyv kretingoje) Jonas ružė (gyv Mažeikių r viekšniuose)

165

virtuozus stanislovą ir Feliksą Baltrušaičius (gyv šiaulių r kirdienė 2004a) bei Ciprijoną niaurą (gyv telšių r kirdienė 2005a) kadangi buvo nustatyta kad pas-tarojo muzikanto repertuaras ir atlikimo stilius yra iš dalies būdingi jo gimtajai aukštaitijai straipsnyje jo pagriežtos muzikos duomenys pasitelkiami tik kai reikia palyginti nuo telšių kilę taip pat gana daug kūrinių įrašams pagroję smuikininkai stasys Berenis ir Povilas ročys gyveno klaipėdoje todėl jų repertuarą autorė ap-tarė straipsniuose apie lietuvininkų ir jų kaimynų žemaičių smuikavimą (kirdienė 2004b 2005b) tuo pačiu metu kaip ir telšiškių smuikininkų repertuarą autorė tyrė jų smuikavimo stilių (kirdienė 2007)

Buvo analizuojamas ir gretimų rajonų smuiku ar kitais instrumentais griežia-mas repertuaras aktyvus instrumentologinių ekspedicijų dalyvis profesionalus muzikantas ir folkloro atlikėjas antanas auškalnis savo straipsniuose daugiausia rėmėsi jų medžiaga Jam visų pirma rūpėjo gimtojo šilalės krašto tradicijos Pa-sak autoriaus šilalės r Piliakalnio apyl liaudies muzikantų (smuikininkų armo-nikininkų pūtikų) tradicinį repertuarą sudaro bdquolietuvių liaudies dainos šokiai ir žaidimai kitų tautų liaudies šokiai estradinės dainos ir netgi rimtosios muzikos kūriniaildquo (auškalnis 1990a 83) Jis taikliai išvardijo apylinkės vyresniosios kartos muzikantų ypač pamėgtus lietuvių liaudies šokius (pvz Grečenikė Kadagys Ku-bilas Ant kalno karklai Sadutė Kepurinė Gyvataras) ir pastebėjo kad kitų tautų kilmės šokiai (pvz Kazačiokas Husaras Jabločka) čia buvo populiarūs maždaug iki 1950 m o vėliau beveik užmiršti šilališkių papročius aprašęs etnografas vladas statkevičius išvardijo ir daugiau šokių nurodydamas jų paplitimo laikotarpį XX a pradžioje griežiant muzikantams (neretai ir dainuojant šokių daineles) buvo šokami Kepalušas Drapakinė (polka) Karvapolkė Trenkama polka Diržavas Olenderis Kleckai Zuikelis Galopas Jonkelis ir kt apie 1927ndash1930 m pradėta šokti fokstro-tą džimį tango slovfokstrotą vėliau ndash lėtą jį valsą 1941ndash1960 m tebebuvo šoka-mi valsai polkos Greitpolkė Gričinikė Pjoviau šieną Klumpakojis Krakoviakas Mudu du broliukai čarlstonas fokstrotai tango 1961ndash1980 m dar išliko valsai ir polkos kai kur ir tango nors jaunimas šokdavo tik modernius šokius (statkevičius 1992 127ndash129 1993 108) ir a auškalnis pastebėjo kad XX a liaudies muzikan-tų repertuaro kaitą lėmė besikeičiančios šokių mados XX a trečiamendashketvirtame dešimtmetyje įsivyravusius fokstrotus tustepą tango cvingį bdquoliaudies muzikantai perėmė nesunkiaildquo bet XX a antroje pusėje bdquoplūstelėjusi nauja šokių banga [nuolat kitusių stilių estradinė populiarioji džiazo muzika ndash G K] neprigijoldquo (auškalnis 1990b 6ndash7 plg 1997 393) Be to jis pabrėžė kad XX a antroje pusėje liaudies mu-zikavimui jo tradicijų niveliavimuisi ir nykimui turėjo įtakos sovietinės okupacijos metais puoselėta meno saviveikla tipinės kaimo kapelos kurių muziką dažniau-siai transliuodavo masinės informacijos priemonės radijas ir televizija dėl to vis mažiau buvo vertinamas tradicinių savo krašto muzikantų grojimas bdquoLabiausiai tituluotas ir visų [Piliakalnio] apylinkės gyventojų mėgstamas kolektyvas ndash [tipi-nė] kaimo kapela kolektyvas ne kartą iškovojo nugalėtojo vardą rajone dalyvavo žemaitijos zonos meno saviveiklos apžiūrose lthellipgt išsiplėtė kolektyvų koncertinė geografijaldquo (auškalnis 1990a 83ndash84) bdquosu meno saviveiklos pagyvėjimu apylinkėje

166

lthellipgt vis mažiau muzikuoja vyresniosios kartos muzikantai lthellipgt reikėtų skatinti aktyviau muzikuoti senimą iš kurio patirtį repertuarą ir grojimo ypatumus turėtų perimti jaunoji karta tai laiduotų liaudies muzikavimo tradicijų perimamumą ir tolesnę jų raidąldquo (ten pat 84 plg auškalnis 1990b 7 1997 394)

straipsnyje apie šiaurės vakarų žemaičių (kretingos Plungės Mažeikių skuo-do ir akmenės r) instrumentinį muzikavimą a auškalnis nurodė kad liaudies muzikantai dažniausiai grodavo šokius maršus ir labai retai kada pritardavo liau-dies dainoms (auškalnis 1990b 6) kelmės krašto liaudies muzikantai bdquodaugiausia grojo šokių muziką maršus ir kartais pritarė liaudies dainomsldquo (auškalnis 1997 393) savo straipsniuose a auškalnis šokius skirstė į tautinius ir tiriamoje srity-je vyravusius atneštinius kurie žemaitijoje liudija ženklesnę vakarų europos ir menkesnę rytų europos kultūros įtaką (ten pat 6 8 plg ten pat 393) straipsnio autorės atlikti Plungės ir skuodo r liaudies smuiko muzikos tyrimai leidžia teigti kad šio krašto smuiko muzikoje žymi ne tik vakarų ir rytų bet ir šiaurės europos šalių muzikos tradicijų sąveika (kirdienė 2006b)

Jurga zvonkutė etnomuzikologijos bakalauro darbe tyrusi pietryčių žemaičių smuiko muziką padarė išvadą kad būdinguosius jos bruožus turėtų atskleisti iš-samesni tyrimai lyginantys skirtingų regionų tradicijas vis dėlto ji pastebėjo kad ir iš svetur perimti šokiai laikui bėgant įgijo lietuviškų ar žemaitiškų bruožų (zvonkutė 2005 53)

Smuikavimo tradicijos ir repertuaro pokyčiai

dažniausiai telšiškiai smuikininkai kūrinių mokydavosi ir juos grieždavo iš klausos nors telšių r kaip ir visoje žemaitijoje pasitaikė smuikininkų (ypač gro-jusių ir pučiamaisias instrumentais dūdų orkestre) kurie mokėjo skaityti natas iš natų grojo kai kuriuos maršus (Kęstučio Smetonos) ar polkas garsus luokiškis smuikininkas domininkas Lileikis kapelose grieždavęs tik pirmu smuiku mokytis smuikuoti ir kaupti repertuarą pradėjo vaikystėje bdquoganiau bandą išgirstu smui-ką ndash negaliu [išturėti] Prašysiu piemenų už mane paganyti ir lekiu ten kur smuikas girdėtildquo4 vėliau dirbdamas bdquoprie trobesiųldquo (statybų) jei tik kas nors važiuodavo pro šalį grodamas jis taip pat stengėsi įsidėmėti kuo daugiau melodijų o jei neįsi-mindavo tai būtinai turėdavo susirasti tą muzikantą ir išmokti Per tris mėnesius išmokęs visus valsus ir polkas tai darę įspūdį geriems apylinkės muzikantams ir šie jį gyrę bdquotų gaidų mes neturėjom nei viens iš klausos grodavo lthellipgt net ir pa-triūbočių orkestruose grodavo iš klausos kits kad ir pasistatys lentą prieš akis bet mažai žiūrėdavoldquo6 ndash sakė aleksas vilimavičius

siekdama išsamiau atskleisti kokių žanrų ir tipų kūriniai būdingi apibrėžtų keturių liaudies smuikininkų kartų repertuarui autorė jį suskirstė į aštuonias ž a n r ų g r u p e s 1) įvairūs tradiciniai šokiai 2) kontradansiniai kadriliniai šokiai

4 užr J Misiūnienė apie 1981 m gauta 2004 m (telšių 2004 m ekspedicijos medžiaga laikoma MFa toliau ndash te)

ten pat6 te (MFa v 33 29)

167

3) fokstrotiniai šokiai 4) polkos 5) valsai 6) maršai 7) rateliai žaidimai 8) dainos giesmės nors pasitaiko ir vienas kitas kitokio žanro kūrinys (pvz vyturio pamėg-džiojimas smuiku7 akademinės ar populiariotildesios estradinės muzikos kūriniai) ta-čiau kaip tik išskirtųjų žanrų kūriniai sudaro žemaičių (panašiai kaip ir visų lietuvių) smuikininkų tradicinio repertuaro pagrindą Buvo sudarytas išsamus tiriamų rajonų smuiku (iš dalies ndash ir kitais instrumentais) griežiamo repertuaro sąvadas aprėpiantis visą turimą archyvinę medžiagą žanrų grupėse kūrinių versijos kiek leido medžiagos ištirtumas priskirtos k ū r i n i ų t i p a m s (lentelėje nurodomas būtent jų skaičius) Jie nustatyti ne tik pagal kūrinio pavadinimą bet ir pagal pagrindinei kūrinio daliai (paprastai pirmajai) ar kelioms dalims būdingą melodinį tipą tokį instrumentinio repertuaro sisteminimo ir lyginimo būdą autorė sumanė ir pradėjo taikyti 2003 m tirdama žemaičių smuiko muziką (kirdienė 2004a plg 2005a b) šitaip susisteminus gana gausią medžiagą ir pasitelkus papildomus duomenis apie tam tikrus kūrinius ar žanrų grupes galima patikimai nustatyti kūrinių žanrų grupių ir kūrinių tipų popu-liarumą tam tikrais laikotarpiais jų užrašymo intensyvumą ir paplitimą8

kūrinių žanrai skirtingų kartų telšiškių liaudies smuikininkų repertuare

Žanrų grupės Pirmos kartos Antros kartos Trečios kartos Ketvirtos kartosĮvairūs tradiciniai šokiai 9 22 17 3kontradansiniaikadriliniai šokiai 3 3 ndash

Fokstrotiniai šokiai 1 12 ndashPolkos 7 4 9 ndashvalsai 4 27 14 ndashMaršai 13 17 9 1rateliai žaidimai ndash 3 1 ndashdainos giesmės 3 1 8 ndashiš viso 40 141 66 4

P i r m o s k a r t o s (gimę XiX a pabaigoje) telšiškiai pateikėjai smuiku pa-griežė 40 kūrinių (be dar 55 pagriežtų C niauros žr lentelę) Plačiu repertuaru (įrašyti 38 kūriniai) ir griežimo meistriškumu išsiskiria 1973 m lankytas Juoza-pas žilvitis (gyv Luokės apyl) Jis pagriežė daug įvairių tradicinių šokių polkų ir ypač maršų bei keletą valsų9 Į garso juostelę įrašyti ir Jono Bagočiaus (varnių vls) pagriežti kūriniai bet tik du ndash jaunimo ir meilės daina Augo brolis ir sesuo ir pol-ka10 duomenis apie šios kartos kaip ir kitų smuikuojančių pateikėjų repertuarą papildo anksčiau griežusių pateikėjų prisiminti kūrinių pavadinimai ir jų arba kitų muzikantų kitokiais instrumentais pagriežti kūriniai Prano žakevičiaus (viešvėnų apyl) Leono dovydausko ir olimpijos repšienės-dziržinauskaitės (abu iš nevarė-nų vls) užrašyta 12-os kūrinių pavadinimai duomenis papildo pastarosios muzi-kantės armonika pagriežti kūriniai

7 MFa kLF 677598 dėl didelės tokių sąvadų apimties rašant šį straipsnį jie liko tik kaip rankraštinis tyrimų įrankis9 MFa kF 609639ndash40 610417ndash25 61051ndash3110 MFa kF 665615ndash16

168

dauguma a n t r o s k a r t o s telšiškių smuikininkų įrašams pagriežė po kelio-lika (kazimieras Janušas ir Pranciškus vasiliauskas po 14) ar net mažiau kūrinių iš muzikantų giminės kilę ir nuolat vestuvėse bei vakarėliuose grieždavę broliai domi-ninkas ir Jonas Lileikiai buvo sukaupę itin turtingą repertuarą Lileikiai įrašams po vieną arba kapeloje pagriežė 52 kūrinius (21 polką 13 valsų 11 kitų tradicinių šokių 6 maršus 1 dainą) kai kuriuos po keletą variantų11 iš jų d Lileikis skaičiuojant su kapelos įrašais pagriežė 36 kūrinius daugiausia polkų (15) kitų tradicinių šokių (9) maršų (5) valsus kiek labiau mėgo brolis d Lileikiui labiausiai patikdavo griežti polkas ypač puikaus muzikanto pavarde Liepa polką d Lileikis mokėjo apie 50 polkų Būdamas penkiolikos metų jis pradėjo griežti vestuvėse Per vestuves reikėda-vo pagriežti 34 šokius Po trijų šokių muzikantai darydavo penkių minučių pertrauką vėl trys šokiai ndash vėl pertrauka kai pavargdavo pertraukas ilgindavo iki penkiolikos minučių Muzikantas labai mėgo ir dainuoti ir pats šokti12 iš pateiktų duomenų ma-tome kad įrašyta tik nedidelė d Lileikio mokėto repertuaro dalis neaišku ar įrašyta mėgstamiausioji polka nes nė viena jo pagriežta polka taip nepavadinta

autorės turimais duomenimis gana daug lietuvių liaudies muzikantų būdami patriotai ir šviesios asmenybės nesutiko lengvai paklusti sovietiniam režimui kai kurie dalyvavo ir rezistencinėje kovoje todėl buvo persekiojami tremiami arba ka-linami Be abejo toks sovietų susidorojimas su Lietuvos šviesuomene buvo viena iš lietuvių tradicinės kultūros ir jos svarbios dalies ndash instrumentinio muzikavimo nykimo priežasčių ir brolių Lileikių šeimos 1951ndash1957 m buvo ištremtos į sibi-rą irkutsko sritį išvažiuodami muzikantai pasiėmė smuikus ir grieždavo lietuvių šventėse taip jie išlaikė griežimo įgūdžius ir repertuarą grįžę į gimtą jį kraštą stengėsi gaivinti buvusias stiprias muzikavimo tradicijas įvairiose kapelose griežė per gimtųjų apylinkių bendruomenės šventes o su trijų smuikų ir beacutesedlos (kon-traboso) kapela aktyviai dalyvavo Luokės etnografinio ansamblio veikloje (plg kirdienė 2007) 1976 m publikuotos vinilinės plokštelės su šios kapelos muzikos įrašais ko gero pirmą kartą plačiajai visuomenei pristatė instrumentinės žemaičių muzikos tradiciją (četkauskaitė 1976a b plg vyčinas 1998)

antrotildes panašiai kaip pirmos telšiškių smuikininkų kartos repertuarui ypač bū-dingi įvairūs tradiciniai šokiai (taip pat ir kontradansiniai kadriliniai) polkos bei valsai gausu ir įvairių maršų tuo jų ir Plungės rajono smuikininkų repertuaras panašus Be to šios kartos telšiškiai pateikėjai pagriežė ir daug įvairių fokstrotų

tr e č i o s k a r t o s telšių r smuikininkų repertuaras gerokai menkesnis Jie įrašams pagriežė dukart mažiau kūrinių negu antros kartos pateikėjai nors pastarų-jų vienu muzikantu mažiau dauguma pasmuikavo nuo vieno kito iki keliolikos tik kai kurie aktyviau muzikavę dalyvavę įvairiuose folkloro ansambliuose kapelose joms vadovavę arba jų vadovus konsultavę smuikininkai buvę nuolatiniai folklo-ro užrašytojų pateikėjai ndash ir gerokai daugiau kūrinių išsiskiria klaipėdoje gyvenę s Berenis (pagriežęs 30 kūrinių) ir P ročys (16 kūrinių) nors šios kartos smui-

11 Lrt F 59459 59482ndash59487 MFa kF 609511ndash23 609710ndash13 19ndash34 609812ndash21 37ndash39 664715ndash23 668713ndash14 18ndash19 66881ndash7 (sutampa su 1976 m publikuotomis plokštelėmis)

12 te užr J Misiūnienė apie 1981 m

169

kininkai visų žanrų kūrinių atsiminė daug mažiau tačiau įvairių tradicinių šokių grupė jų repertuare santykinai išaugo (tik iš kontradansinių kadrilinių šokių griežtas vien Šeinas) o polkų bei fokstrotų ndash tapo menkesnė dar gana daug valsų tačiau jie kitokie negu vyresnių kartų daugelis kaip rodo ir jų pavadinimai pagrįsti romansi-nių dainų melodijomis Polkose pastebima tipinių kaimo kapelų įtaka nors kai kurie muzikantai (kaip antai s Berenis) skirdavo kūrinių senąsias tradicines ir tipinėms kapeloms pritaikytas versijas tradicinių šokių išlaikymą būtų galima aiškinti kaip telšiškių smuikininkų repertuaro savitumą (matyt įtakos turėjo smuikavimas nebe kaimo bendruomenės šventėse kuriose tradiciniai šokiai nyko o tokius šokius puo-selėjančiuose folkloro kolektyvuose) nes kituose tiriamuose rajonuose aiški priešinga tendencija ndash smuikininkai išlaikė (ar pakeitė kitomis) polkas bet pamiršo daug kitų tradicinių šokių tiesa užrašytojai paprastai prašo liaudies muzikantų pagriežti kuo daugiau senesnių kūrinių ypač tradicinių šokių tačiau jei muzikantai jų neprisimin-tų tai ir išklausti nepavyktų tik skuodo r trečios kartos smuikininkai labiau mėgo tradicinius šokius tačiau polkų nemėgo ir vyresnių kartų skuodiškiai muzikantai

vienintelis ketvirtos kartos pateikėjas a vasiliauskas (smuikininko P vasi-liausko sūnus) įrašams pagriežė keletą šokių (Aleksandrovą Krakoviaką ir kitų kartų pateikėjų neminėtą Aštuonnytį) bei Kęstučio maršą

2004 m ekspedicijos telšių krašte metu autorei ir jos kolegoms dar pavyko rasti tris XX a antramendashketvirtame dešimtmetyje gimusius smuikininkus (a vilima-vičių P šarkauskį abu gyv Janapolės apyl ir J radžių gyv Luokės apyl) apie kuriuos minėtuose folkloro archyvuose duomenų iki tol neturėta nors jie jau kurį laiką viešai nemuzikavo tačiau ne tik papasakojo kaip smuikuodavo per kaimo bendruomenės šventes bet ir pagriežė po 12ndash15 kūrinių daugiausia maršų ir šo-kių parodė ir kaip juos šokti Jie pateikė ir keletą iki tol iš telšiškių smuikininkų neužrašytų nors nuo seno žinotų šokių žaidimų dainų 2005 m etnomuzikologės rūta žarskienė ir austė nakienė įrašė dešimt alfonso kungio (gyv žarėnų apyl) pagriežtų kūrinių daugelį jų ndash romansinėmis dainomis pagrįstus valsus keletą tra-dicinių šokių tipinių kaimo kapelų griežiamą Bekerio polką ndash jis pagriežė standar-tizuota rusiška armonika tik vieną fokstrotą ndash smuiku

Pastaraisiais dešimtmečiais liaudies smuikininkai dar griežia kai kurių miestų ir miestelių folkloro ansambliuose kapelose kaip antai Palangos folkloro ansam-blyje bdquoMėguvaldquo klaipėdos tradicinės instrumentinės muzikos ansamblyje bdquoseno-liaildquo gana aktyviai folklorinėje veikloje dalyvauja kretingos rajone užrašyti liau-dies smuikininkai viekšniuose gyvenantis Jonas ružė griežia liaudies muzikantus subūrusioje kapeloje bdquoJonkelisldquo13 tačiau telšių krašto kaip ir daugelio kitų tiriamų rajonų liaudies smuikavimo tradicijos beveik negaivinamos smuiku nebegriežia-ma telšių r Luokės Janapolės folkloro ansambliuose ir kapelose (smuiko klasės nėra ir Luokės muzikos mokykloje) Plungės r Platelių šateikių folkloro ansam-bliuose vienas kitas liaudies smuikininkas dar griežia kaimo kapelose ar iš jų išaugusiose kapelose pavyzdžiui a kungys pastaraisiais metais muzikavo žarėnų

13 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto 2006 m ekspedicijos Mažeikių r viekšnių apyl duome-nys užr r žarskienė v aglinskaitė

170

kaimo kapeloje skynusioje laurus populiarioje televizijos laidoje bdquogero ūpoldquo Pa-sak r žarskienės bdquokaip ir daugumos kitų kaimo kapelų žarėniškių atliekamos visoje Lietuvoje populiarių dainų aranžuotės niekuo neprimena tradicinio žemaičių muzikantų repertuaroldquo (žarskienė 2006)

XX a antroje pusėje telšių r kaip daug kur Lietuvoje ir gyvąsias liaudies mu-zikos tradicijas tęsusiose kapelose muzikavusiose šeimos jaunimo švenčių metu ir tradicinio ar stilizuoto folkloro kapelose ir ansambliuose smuiką (taip pat klar-netą kornetą) pakeitė saksofonas akordeonas ar standartizuota rusiška armonika drauge su šiais kolektyvais ir liaudies muzikantai vis dažniau griežia koncertuose ir konkursuose

Būdingieji kūrinių žanrai ir tipai

visose tiriamose žanrų grupėse pavyko nustatyti telšių ar kitų rajonų liaudies smuikininkų repertuarui būdingų žanrų ar kūrinių tipų k o n t r a d a n s i n i s ar k a d r i l i n i s šokis Šeinas buvo paplitęs tik telšių kelmės ir šiaulių r (taigi jo paplitimo plotas iš dalies sutampa su mūsų apibrėžtu stipriausiu Lietuvoje smuika-vimo centru) telšiškiai smuikininkai mažiau mėgo Kadrilių o Jonkelį ir Našlelį tik paminėjo Šeino pavadinimas kildinamas iš prancūzų chain (Jurjanu 1921 5) ndash grandinėlė pynimas plg žemaičių rezginėlė vyskupas Motiejus valančius šį šokį Šieną drauge su Marcelės tance Žydelkele paminėjo apysakoje apie smuikuojantį siuvėją Palangos Juzę (valančius 1965 74ndash75 1-asis leid 1869) šis faktas leistų manyti kad žemaičiai tuos šokius mėgo jau XiX a antroje pusėje Šeinas visiškai neužrašytas akmenės Mažeikių Plungės skuodo kretingos ir šilalės rajonuose XiX a pabaigojendashXX a akmenės Mažeikių skuodo kretingos r ypač populia-rūs griežiami visų pirmosndashtrečios kartos muzikantų buvo įvairūs jonkeliai Jie mėgti ir plungiškių ten muzikantai be kadrilių dar paminėjo šokius Rezginėlė ir Vagis kelmės raseinių šilalės ir rietavo r užrašytas kitur nepasitaikęs šokis Marcelė (Marceli pana) (siaurukaitė(-kirdienė) 1992 47ndash48)

Pirmosndashtrečios kartos telšiškiai smuikininkai Šeiną (Šeinį) prisiminė ir pagrie-žė14 labai entuziastingai teigė kad vakarėliuose tai buvo pagrindinis šokis senesnis už Kadrilių užrašyta daug šmaikščių Šeino dainelių pavyzdžiui Tirliam tirliam suka suka aplink pilvą kilbasiuką1 XX a pradžioje šiaulių r gruzdžių parapijoje užrašyta bdquotrelinė šeinio dainaldquo Atein senis pamariais čia Šeiną šokdavo ir kaip kadriliaus priedą16 šiaulių rajone iš muzikantų ir kitų pateikėjų užrašyta bene dau-giausia šio šokio variantų (Šeinis Šeinas Našlys Šeinas su vagim Šeina dubulta) kelmės rajone Šeiną (Šeinis Šeinas Našlys Šeinys su vagim) taip pat prisiminė jį pagriežė pirmosndashtrečios kartos smuikininkai (pirmos kartos ndash tik vienas muzikan-tas mandolina skambinęs J Jocas17)

14 MFa kF 610230 610424 668719 MFa a 11820 Lka v 273ndash4 te (MFa v 33 MFa d)1 Te16 Ltr 169417 LtrF pl 12894 (Šeinys su vagim)

171

daugelis muzikantų griežė dviejų dalių formos Šeiną tik telšių r Luokės apyl smuikininkai Lileikiai (ir C niaura) jį pagriežė trijų dalių telšių kelmės ir šiau-lių rajonuose užrašyto Šeino variantų pirmoji dalis dažniausiai yra vieno melodi-nio tipo kurio pradžia pasižymi kylančiomis trigarsio intonacijomis (žr pavyzdį) šiauliškis s Baltrušaitis šia melodija pagriežė Senovišką šeinį18 tik ji pradedama ne trigarsio o kvartsekstakordo intonacija (čia pasireiškia autorės apibrėžtas melodi-nės sklaidos principas todėl melodijas priskiriame vienam tipui žr kirdienė 1999 121ndash131 plg 2006a 119ndash120) trigarsinės intonacijos paplitusios ir plačiau žemai-čių kadriliniuose šokiuose (pvz kretingos r klarnetu pagrotas Jonkelis19 panašus į Šeiną) Panašumų galima rasti ir telšių r Luokės apyl bei šiaulių r raudėnų apyl smuikininkų pagriežtų kadrilių pirmųjų dalių melodijose

ŠeiNas

18 MFa kLF 6776519 MFa klF 909

Pirmos dalies fragmentas Pagriežė domininkas Lileikis (pirmas smuikas) Jonas Lilei-kis (antras smuikas) Liudvikas šimkus (trečias smuikas) Fortunatas sauka (kontrabosas) Pateikėjų pastaba bdquoJaacuteuni šoka polką o mas seacuteniatilde pašuoksma šeinąldquo (četkauskaitė 1976 nr 4) transkr g kirdienė 1996 m

172

vienas kitas Šeinu ar panašiai vadinamas šokis užrašytas ir kitose Lietuvos vieto-vėse apie raseinius bei aukštaitijoje (anykščių r) dzūkijoje (žr siaurukaitė(-kir-dienė) 1992 8) taip pat ir kitose šalyse pavyzdžiui Latvijoje 1921 m latvių liau-dies šokių rinktinėje randame keturių porų šokius Kreuc-šens ir Trakais šēms (šēns) (Jurjanu 1921 nr 46 47a b) tačiau jų melodijos skiriasi nuo aptartojo melodinio tipo taigi galime teigti kad bent jau XX a o galbūt ir anksčiau Šeinas griežiamas kylančiomis trigarsio intonacijomis prasidedančia melodija buvo vienas iš būdin-giausių telšių bei kelmės šiaulių krašto šokių

iš tik žemaitijoje paplitusių į v a i r i ų t r a d i c i n i ų š o k i ų telšių smuikininkai grieždavo Kadagį ir Žydą kol kas trūksta duomenų apie kai kuriuos tik paminėtus šokius pavyzdžiui telšių ir kelmės r ndash Laivelį Į telšiškių tik paminėtą šokį Šiauče-lė ko gero panašus Plungės r užrašytas Šiaučius (Šiaučius kriaučius ylą dūrė)

sąsajas su šiauriau esančių europos šalių muzikos tradicijomis rodytų šokis Malūnėlis kurį kai kurie pateikėjai ir autoriai kildina iš Latvijos telšių rajonas20 ir kelmės r užvenčio apylinkės21 ndash pietinė šio šokio paplitimo riba (plg kirdienė 2005a 138) šiaurietišką įtaką liudytų ir kai kurios tik telšiškių šiauliškių ir plun-giškių smuikininkų pagriežtų kadrilių dalys22 panašios į didžiojoje Britanijoje ai-rijoje ypač pamėgtą šokį Džigas (išsamiau žr kirdienė 2006b)

telšių ir kitų tirtų rajonų liaudies smuikininkai dažnai grieždavo visoje Lietuvo-je paplitusius tradicinius šokius kai kurie iš jų lietuvių kilmės Mudu du broliukai Pjovėm šieną suktinis Luokės varnių Janapolės jaunimas vakarėlius baigdavo suktiniu Bitute pilkoji ir po jo ndash maršu bdquotada apmoka muzikantams ir ndash namoldquo23 Pasak d Lileikio vestuves irgi pradėdavo ir baigdavo suktiniu24 bdquosmetonos lai-kaisldquo vakarėlių ir vestuvių pabaigoje dar padainuodavo ir pagrieždavo valsinę dainą Sudiev mergele2 nevarėnų valsčiuje vakaruškas pradėdavo polka o užbaigdavo kaip ir Mažeikių aps sedos apylinkėje ndash polkele Ant kelio valsu Į kišenę ir tik tada Suktiniu paskutiniu (kirdienė 2000 195)

dažniau už kitus tarptautinių melodinių tipų šokius be daug kur itin populiarių Aleksandrovo Klumpakojo Krakoviako Padispano telšiškiai smuikininkai griež-davo Gyvatarą (Gyvatėlė Gyvatukas)26 Dūs tau motin (Oi Jadvyga Lelinderis Leilinderis) Rūgštus piens ir saldims (Pampaljonas)27 kai kurių šokių dainelės pa-plitusios tik telšių kelmės krašte Pampaljono ndash tik apie Luokę Mėgti ir Dikapu Dirižablis Kur tos senos mergos dings Mazurka Mazurpolkė Subatėlė (Subota) Vengierka (Vingierka)

kai kurie šokiai kuriuos gretimų rajonų smuikininkai labai dažnai griežda-vo telšiškių buvo ne taip mėgstami arba jiems net visai nežinomi telšiškiai ne

20 MFa kLF 127232 te (MFa v 234 36)21 eia pat J Baliutavičius v vaišvila22 MFa kF 61029 plg MFa kLF 6787 MFa kLF 9218123 te (MFa v 216ndash17)24 te užr J Misiūnienė apie 1981 m2 MFa kF 609729 pat J Lileikis te (MFa v 350ndash51) pat a vilimavičius26 trečios kartos smuikininkai šio šokio jau neprisiminė27 Minėjo ir pagriežė tik antros ir trečios kartos smuikininkai

173

taip mėgo šokius Ant kalno karklai Grečenikė Kiškelis bebėgdams Kochanuška (labai populiarius kelmės šiaulių šilalės r) Greitpolkė (mėgtą kelmės šiaulių klaipėdos r Luokės apyl dar vadintą Kietpolke bdquoPraded rytas auštildquo) Lakišius Nariečninkas Onos (Anios) polka Papliauška Vojaunas telšiškiai smuikinin-kai negrieždavo šiauriniuose rajonuose pamėgtų šokių Gailingis (pasmuikavo tik C niaura) Kitijanka Skruodelis Ulanas Gysta gaideliai (ir kitų Plungės r užra-šytų šokių pagrįstų tradicinių dainų melodijomis nors jie būdingesni bandoninin-kų repertuarui) telšių r taip pat nebuvo žinomi Plungės kretingos šilalės krašte populiarūs figūriniai valsai Manieta Sulamas

telšiškių smuikininkų pagriežti m a r š a i neretai pagrįsti populiariomis liaudies dainomis jie ir atliekami patiems muzikantams dainuojant Augo kieme klevelis28 Anoj pusėj ežero29 Du broliukai kunigai Rūtų vainikas taip pat ir antros trečios kartos smuikininkai prisiminė tokių maršų ypač išleistuvių į jungtuves kai kurie maršai originalūs niekur kitur Lietuvoje neužrašyti Neverk neverk mergužieli30 Sudieu tėveli ir motinėle (kirdienė 2000 nr 19 p 278ndash279) kai kuriuose smui-kininkų pagriežtuose maršuose pastebima pučiamųjų orkestro įtaka ndash jie trijų ar keturių dalių formos su būdingomis įžangėlėmis tačiau tokios formos maršų čia pasitaiko ne taip dažnai kaip šiaurės vakarų žemaitijoje (plg kirdienė 2007) J žil-vitis pagriežė smuikininkų repertuare labai reto o pučiamųjų orkestro repertuare dažno žanro maršą ndash gedulingą (kirdienė 2000 nr 42 p 295) galbūt muzikantas jį išmoko pučiamųjų orkestre (būdamas dvidešimtmetis jis jau pūtė klarnetą Luokės orkestre) o gal į jį įpynė religinės giesmės melodiją nes vyresniame amžiuje jį daž-nai kviesdavo į laidotuves atlikti giesmių sau bei kitiems giesmininkams pritariant fisharmonija

apibendrinus visoje Lietuvoje užrašytus duomenis matyti kad tik telšių ir kelmės r pasitaikė smuikininkų teigusių jog grieždami jie nedainuodavo ir dai-nuojantiems dainas nepritardavo a vilimavičius mokėjęs daug dainų ir buvęs ge-ras dainininkas sakė kad bdquoprie muzikos mažai dainuodavo muzikantai smetonos laikais tik grodavo polką kad užvarys ndash pusę valandosldquo31 smuikininkai pateikė daug dainelių (kupletų) pritaikomų polkoms ir kitiems šokiams nors kai kurie jų pabrėžė jog patys tik smuikuodavo o dainuodavo kiti Be to visuose tiriamuose rajonuose užrašyta smuikininkų pagriežtų nedaug bet gana įvairių d a i n ų (vai-kų jaunimo ir meilės vestuvinių romansų) J radžius padainavo pritardamas sau smuiku (kai kuriuos variantus tik pasmuikavo arba tik padainavo) vestuvines dai-nas Viešiekit sveteliai mano pabrolio apdainavimą Kas čia yr kad brolelio nėra atsakymą Palūkėkit nors adyną pagyrimą Gražus mūsų brolužėlis32 smuikininkai mokėjo ir vieną kitą religinę ar tautinę giesmę (ten pat 104) pavyzdžiui velykų gies-mę Marija Magdalena33 patriotinę Prano Puskunigio sukurtą giesmę Paklausykit

28 MFa kF 61053029 MFa kF 610529 (abu maršus pagriežė ir padainavo tik J žilvitis)30 te (MFa v 343)31 te (MFa v 217 plg 351)32 te (MFa d 136 38 42ndash43 47)33 MFa a 11621

174

jūs lietuviai 34 ar prie rusų namie griežtą nepriklausomos Lietuvos himną3 (vinco kudirkos beje taip pat griežiant smuiku sukurtą Tautišką giesmę)

telšių krašte kaip ir kituose tiriamuose rajonuose smuikininkai nors ir mažai tačiau pagriežė ratelių žaidimų žemaitijoje populiarų vestuvių ir vakarėlių žaidi-mą šokį Krėslelis (Sied jaunieji kriesli) telšiškiai atlikdavo įvairiai Pasak Bronės radienės-venckutės tai bdquotikriausiai žaidimas muzikontai groja o visi stovėdami būrelyje dainuoja ndash muzikontai ir patys dainuojaldquo36 gyvesnio tempo antroji da-lis Jūs jaunieji pamislykit būdavo bdquovietoj polkosldquo37 smuikininkas a vilimavičius Krėslelį padainavo pritardamas sau smuiku (kaip ir ratelį Pasėjau linelius geltonus grūdelius) bet teigė kad bdquotik publika dainuodavo visi eidavo rateliu muzikantams grot nereikėdavoldquo38 šiaulių rajone visas žaidimo šokio Krėsliuk(a)s dalis grieždavo muzikantai pirmąsias ir dainuodavo pabaigoje dar grieždavo polką39 Į Krėslelį panašus telšių aps nevarėnų vls iki Pirmojo pasaulinio karo žaistas vestuvių rate-lis Gričytė kurį žaidėjai dainuodavo o po kiekvieno posmo muzikantai grieždavo polką (vakarinienė 2001 235)

telšių rajone populiarus ratelis Žydi žirniai ir vikiai J žilvitis taip pavadino ir trijų dalių polką tačiau jos melodijos sutampa ne su rateliu o su apie telšius ir kitur žemaitijoje populiaria polka Drugelis perėmusia šokio Žydas melodiją (žr kir-dienė 2005b 29) Labai mėgta polka su sustojimu telšių r pietinėje dalyje vadinta Trampolke šiaurinėje ndash polka Strapt Sustojamoji polka ir pan gretimuose rajonuo-se ji žinoma panašiais pavadinimais tačiau Rendelio kotas būdingas tik kretingos Plungės kraštui tokia polka neužrašyta akmenės Mažeikių šilalės rajonuose

Išvados

apibendrinus tyrimo rezultatus galima teigti kad telšių kaip ir kitų tirtų rajonų liaudies smuikininkų repertuaras turi regioninių žemaitijai būdingų ypatybių bei lokalinių bruožų būdingų mažesnėms sritims kai kuriais atvejais ndash net ir rajono da-lims telšiškių smuikininkų repertuaras panašesnis į kelmės šiaulių ir labiau skiriasi nuo akmenės Mažeikių skuodo kretingos Plungės rietavo ir šilalės rajonų

telšiškių smuikininkų repertuarą daugiausia sudarė įvairūs tradiciniai šokiai polkos valsai ir maršai 1900ndash1918 m gimę smuikininkai nemažai pagriežė ir foks-trotinių šokių

nors kai kurie smuikininkai pabrėžė kad jie tik grieždavo patys nedainuodavo tačiau jų atliekamuose kūriniuose pastebimos ir sąsajos su seną ja vokalinės muzi-kos tradicija smuikininkai kartais grieždavo (arba ir dainuodavo) ratelius žaidimus šokius (Krėslelį Gričytę) dainas ar giesmes jomis pagrįsdavo ir maršus

34 MFa kF 6105313 te (MFa s pat P šarkauskis)36 te (MFa d 158ndash59) pat g 1929 m telšių aps varnių vls Paglūdžių k gyv telšių r Luokės

apyl Biržuvėnų k37 ten pat38 te (MFa v 238 47) taip teigė ir J Lileikio duktė d Lileikytė39 Lka v 13 pat s Baltrušaitis

17

Pasitaikė išleistuvių į jungtuves maršų užrašytų tik telšių rajone (Neverk neverk mergužieli Sudieu tėveli ir motinėle) kai kuriuose maršuose ir polkose pastebima pučiamųjų orkestro įtaka tačiau ne tokia stipri kaip šiaurės vakarų žemaitijoje

Šeinas smuikininkų dažniausiai griežiamas kylančiomis trigarsio intonacijomis prasidedančia melodija buvo tik telšių kelmės ir šiaulių kraštui būdingas senasis kontradansinis kadrilinis šokis Jo paplitimo plotas iš dalies sutampa su mūsų api-brėžtu stipriausiu Lietuvoje smuikavimo centru iš kitų tradicinių tik žemaitijoje paplitusių šokių telšiškiai smuikininkai ypač dažnai grieždavo Kadagį ir Žydą iš tarptautinių melodinių tipų šokių jų repertuare dažniausi Gyvataras Dūs tau motin (Leilinderis) Rūgštus piens ir saldims (Pampaljonas) Labai mėgta polka su susto-jimu vadinta Trampolke polka Strapt

sąsajas ne tik su vakarų ir rytų bet ir šiaurės europos šalių muzikos tradici-jomis rodytų Latvijoje ir šiaurės Lietuvoje paplitęs šokis Malūnėlis (telšių rajonas ir kelmės r užvenčio apylinkės ndash pietinė šio šokio paplitimo riba) bei didžiojoje Britanijoje airijoje itin pamėgto šokio Džigas bruožai tik telšiškių ir plungiškių šiauliškių kadrilių dalyse kita vertus kai kurių šiauriniuose žemaitijos rajonuose populiarių šokių telšiškiai smuikininkai negrieždavo

XX a antroje pusėje kadaise buvusios stipriausios Lietuvoje telšiškių liaudies smuikavimo tradicijos dėl įvairių priežasčių (sovietizacijos globalizacijos masinės kultūros sparčiai besikeitusių šokių muzikos madų) nebeatsigavo Jau XX a tre-čiamendashketvirtame dešimtmečiais gimusių telšiškių smuikininkų repertuaras keitėsi ir menkėjo gana geram tradicinių šokių (taip pat ir Šeino) lyginant su polkomis ir valsais išlikimui šios kartos telšiškių smuikininkų repertuare galėjo turėti įtakos aktyvi XX a antros pusės folkloristinė veikla tačiau pastaraisiais dešimtmečiais telšių kaip ir daugelio kitų tirtų rajonų liaudies smuikavimo tradicijos beveik nepuoselėjamos negaivinamos todėl vis labiau grimzta į užmarštį XX a antroje pusėje gimę liaudies muzikantai kaip ir daug kur Lietuvoje paprastai griežia ne smuiku o saksofonu standartizuota rusiška armonika arba akordeonu jų repertu-are būna vos vienas kitas tradicinis kūrinys

Literatūra

auškalnis antanas 1990a šilalės rajono Piliakalnio apylinkės muzikavimo tradicijos Kraštoty-ra [nr] 24 p 80ndash84

auškalnis antanas 1990b šiaurės vakarų žemaičių instrumentinis muzikavimas kn Menotyra vilnius p 3ndash9

auškalnis antanas 1997 instrumentinis liaudies muzikavimas kelmės krašte kn Kelmės kraš-tas [straipsnių rinkinys] vilnius p 388ndash394

Baika albertas 1994 Kaimo armonikos vilniusčetkauskaitė genovaitė 1976a Luokės muzikantai [Plokštelė] muziką atrinko genovaitė čet-

kauskaitė garso režisierius vilius kondrotas rygačetkauskaitė genovaitė 1976b Patalkių vakaronė [Plokštelė] parengė genovaitė četkauskaitė

garso režisierius vilius kondrotas ryga

176

Jurjanu andrejs 1921 Latvju tautas muzikas materiali Jurjanu andreja sakārtotas peektā gra-mata Dejas riga

kirdienė gaila 1999 Melodinio tipo identifikavimas ir kai kurie varijavimo būdai lietuvių liau-dies smuiko muzikoje Improvizacija folklore tarptautinė konferencija skirta prof Jadvygos čiurlio-nytės atminimui vilnius 1998 m gruodžio 5ndash6 d p 109ndash133

kirdienė gaila 2000 Smuikas ir smuikavimas lietuvių etninėje kultūroje vilniuskirdienė gaila 2004a Jaumlrjepidevus ja muutused leedu rahvapaumlrases viiulimuusikas isas ja poja

Baltruaitise maumlngitud muusika naumlitel (Continuity and Changes of Lithuanian Folk Fiddle Music Mu-sic by the Baltrušaitis ndash Father and son) Paumlrimusmuusika muutuvas uumlhiskonnnas Toumlid etnomusiko-loogia allat 2 koostanud ja toimetanud ingrid ruumluumltel eesti kirjandusmuuseumi etnomusikoloogia osakond p 47ndash63

kirdienė gaila 2004b smuiko muzika lietuvininkai ir žemaičiai Tiltai Priedas Mokslo darbai nr 24 Lietuviai ir lietuvininkai Etninė kultūra [t] iii p 115ndash137

kirdienė gaila 2005a aukštaitiškos ir žemaitiškos tradicijų sampyna smuikininko Ciprijono niauros muzikoje Tautosakos darbai [t] XXi (XXiX) p 135ndash153

kirdienė gaila 2005b Lietuvininkų ir žemaičių smuiko repertuaras Liaudies kultūra [nr] 4 (103) p 14ndash30

kirdienė gaila 2006a die instrumentalen volkstanzmelodien in Litauen und ihre Beziehungen zum verwandten Musikgut in europa = (instrumentinės lietuvių ir kitų europos tautų liaudies šokių muzikos sąsajos) Lietuvos muzikologija [t] vi p 121ndash122

kirdienė gaila 2006b Folk fiddle Music of Lithuanian Coastal regions [abstract of the Paper] North Atlantic Fiddle Convention ldquoConnecting Culturesrdquo Aberdeen 26ndash30 July 2006 Festival and conference programme aberdeen p 42

kirdienė gaila 2007 telšių r liaudies smuiko muzikos stilius [straipsnio rankraštis] 2007 m numatomas skelbti leidinyje Lietuvos muzikologija [t] viii

nakienė austė žarskienė rūta 2005 Žemaitijos dainos ir muzika 1935ndash1941 metų fonografo įrašai sudarė ir parengė austė nakienė rūta žarskienė vilnius

Palubinskienė vida visockaitė nida 1992 žemaičių kanklininkai kn Senosios kanklės ir kan-kliavimas sudarė romualdas apanavičius vilnius

Poškaitis kazys 2001 Apie liaudies choreografijos regioninį savitumą vilnius siaurukaitė(-kirdienė) gaila 1992 Lietuvių liaudies priešpriešos žaidimai ir šokiai [diplominis

darbas] rankraštis saugomas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bibliotekojestatkevičius vladas 1992 Šilališkiai Darbai ir papročiai vilniusstatkevičius vladas 1993 šilališkių pavasario ir vasaros švenčių papročiai Mūsų kraštas [nr] 2

p 106ndash108vakarinienė audronė (sud) 2001 Šoks broliukai šokinį Aukštaitijos Suvalkijos Dzūkijos bei

Žemaitijos žaidimai rateliai šokiai vilniusvalančius Motiejus 1965 Palangos Juzė vilniusvilčinskaitė undinė 1974 Luokės smuikininkai ir kai kurie jų griežimo būdai rankraštis sau-

gomas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos instituto etnomuzikologijos skyriaus bibliotekoje

vyčinas evaldas 1998 Smuikas [kompaktinė plokštelė] parengė evaldas vyčinas (Lietuvių tra-dicinė muzika) vilnius

zvonkutė Jurga 2005 Instrumentinė muzika Pietryčių Žemaitijos smuikininkų repertuare [Ba-kalauro darbas] rankraštis saugomas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos instituto etnomuzikologijos skyriaus bibliotekoje

žarskienė rūta 2005 Lietuvių etninės muzikos atlikėjas įvaizdis ir tradicija Tautosakos darbai [t XXX] p 112ndash121

žarskienė rūta 2006 Žarėnų instrumentinio muzikavimo tradicija [interaktyvus] prieiga per internetą lthttparchyvaslltiltekspedicijoszarenaigt

177

sutruMPiniMai

eia ndash etnomuzikos instituto archyvas kFLF ndash klaipėdos universiteto Menų fakulteto Liaudies muzikos katedros Folkloro metodinio ka-

bineto fonoteka ir archyvasLka v ndash Lietuvos liaudies kultūros centro vaizdo įrašų archyvasLLkC ndash Lietuvos liaudies kultūros centrasLrt F ndash Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos garso įrašų archyvas Ltr ndash Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštynas LtrF ndash Lie-

tuvių tautosakos rankraštyno fonotekaMFa ndash Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos instituto etnomuzikologijos sky-

riaus archyvas (ir biblioteka) MFa d šio skyriaus fonotekos skaitmeninių garso juos-tų fondas MFa kF MFa kLF ndash šio skyriaus fonotekos magnetofono juostų fondas MFa s ndash šio skyriaus archyvo ekspedicijų sąsiuviniai rankraščiai MFa v ndash šio skyriaus vaizdo įrašų fondas

apyl ndash apylinkė g ndash gimęsgyv ndash gyvenantis gyvenęspl ndash plokštelėr ndash rajonasvls ndash valsčius

THE CHARACTERISTIC TRAITS OF THE FOLK FIDDLERSrsquo REPERTOIRE OF THE SAMOGITIAN TELŠIAI DISTRICT

gaiLa kirdienė

Summary

the samogitian (Western Lithuanian) districts of telšiai and the neighboring kelmė were among the most distinct centers of folk fiddling in Lithuania in telšiai district the investigators succeeded to find the largest number of folk fiddlers (66) in Lithuania these musicians belonged to different generations most of them were born in the beginning of the 20th century (28) or between the 1920s and 1930s (29) only one fiddler was born later and six were born in the end of the 19th century some 350 recordings were made in 1973ndash2005 that are now stored in five Lithuanian state archives

the author of this study attempted to define characteristic genres and composition types of the fiddlerrsquos repertoire in telšiai district seeking to systematize the large material and to reveal which genres and types of compositions were the most popular in certain periods and the tendencies of change she used a way elaborated by herself in 2003 according to the musicianrsquos generation the data about his repertoire was put into a scheme dividing the compositions into the main groups of genres 1) various traditional dances 2) country-dances 3) foxtrots and foxtrot-like dances 4) polkas 5) waltzes 6) marches 7) games and roundelays 8) songs and hymns

the folk fiddlerrsquos repertoire has some regional features characteristic to the whole samogitia and local features characteristic to certain smaller regions ndash in some cases also parts of the districts the folk fiddlerrsquos repertoire of telšiai district is more similar to that of kelmė šiauliai districts and more different from that of akmenė Mažeikiai skuodas kretinga Plungė rietavas and šilalė districts

in telšiai district the fiddlers of older generations used to play mainly various traditional dances polkas waltzes and marches at least in the 20th century an old country-dance Šeinas (cf French word chain) with a tune of its first part starting with the triadic intonations upwards (see example) was one of the most characteristic dances across the territory of the nowadays telšiai kelmė and šiauliai districts the fiddlers from telšiai district played dances popular only in samogitia ie

178

Kadagys [lsquojuniperrsquo] and Žydas [lsquothe Jewrsquo] telšiai district užventis rural-district and kelmė district are the most southern points where the dance Malūnėlis [lsquomillrsquo] was played this dance was popular in northern Lithuania and Latvia among dances with international tunes Gyvataras Leilinderis and Pampaljonas were especially popular and among polkas the one with a sudden stop (Trampolkė) sometimes the fiddlers also played games songs and religious or patriotic hymns some instrumental compositions (marches) are based on traditional songs

the folk fiddling traditions in telšiai district once known as the most prominent in the whole Lithuania in the second half of the 20th century did not recover due to sovietisation globalization spread of the mass culture and other factors the repertoire of the fiddlers from telšiai district born in the 1920s and 1930s changed and declined Fiddlers of this generation maintained quite a lot of traditional dances (also Šeinas) this could be influenced by the activities of the folklore ensembles in the second half of the 20th century unfortunately in the course of the recent decades the folk fiddling traditions in telšiai as well as in many neighboring districts that also were investigated were not fostered or revived therefore increasingly falling into oblivion the folk musicians born in the second half of the 20th century play a saxophone a standardized russian (folk) accordion or a classical accordion rather than fiddle with very few traditional compositions still present in their repertoire

gauta 2007-09-25

straipsnis parašytas vykdant Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamątarpinstitucinę mokslo programą bdquoregioniniai folkloro ir tarmių tyrimai vakarų Lietuvaldquo (2003ndash2006)

179

ŽEMAITIJOS INSTRUMENTINIS MUZIKAVIMASIR JO POKYČIAI

rūta žarskienėLietuvių literatūros ir tautosakos institutas

s t r a i p s n i o o b j e k t a s ndash instrumentinio muzikavimo tradicija žemaitijoje ir jos kaita XX andashXXi a pradžioje

d a r b o t i k s l a s ndash ištirti XX a pirmos pusėsndashXXi a pradžios žemaičių instrumenti-nio muzikavimo tradiciją atskleisti šios tradicijos savitumus jos pokyčius ir šiuos pokyčius nulėmusias priežastis

ty r i m o m e t o d a i ndash statistinis istorinis lyginamasisž o d ž i a i r a k t a i instrumentinis muzikavimas žemaičių instrumentinė tradicija

archyviniai duomenys žemaitija

žemaitijos instrumentinio muzikavimo tradicija be visai Lietuvai įprastų bruo-žų pasižymi ir tik šiam regionui būdingais lokaliniais savitumais tyrimuose re-miamasi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (toliau ndash LLti) tautosakos fon-duose saugoma garso įrašų bei rankraštinių rinkinių medžiaga Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (toliau ndash LMta) Muzikologijos instituto etnomuzikologijos skyriaus archyvo bei klaipėdos universiteto (toliau ndash ku) Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros Folkloro laboratorijos tautosakos ir etnografijos rankraštyno garso įrašų duomenimis naujausių LLti ekspedicijų1 bei publikuota įvairių autorių šio regiono tyrimų medžiaga

Archyviniai duomenys

Pirmieji žemaitijos regiono muzikantų pagriežti instrumentinės muzikos pa-vyzdžiai buvo įrašyti į fonografo plokšteles 1936ndash1940 m kaune Lietuvių tautosa-kos archyve šie įrašai dabar saugomi LLti tautosakos archyve2

1 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai vykdydami valstybinio mokslo ir stu-dijų fondo remiamą programą bdquoregioniniai folkloro ir tarmių tyrimai vakarų Lietuvaldquo 2003ndash2006 m tyrinėjo tiek archyvuose sukauptos tiek šiuo metu žemaitijoje gyvuojančios tautosakos savitumus ir surengė ekspedicijas salantų bei žarėnų apylinkėse Pastaraisiais metais gavus paramą iš kultūros ministerijos buvo tęsiami šiuolaikinės folkloro situacijos tyrimai viekšnių židikų ir Ylakių apylin-kėse straipsnyje taip pat remiamasi 2002 m LLti ekspedicijos eržvilko regione duomenimis

2 Pirmieji lietuvių liaudies muzikos garso įrašai siekia maždaug 1902ndash1904 m (akademiko Leo-nardo saukos informacija) LLti saugoma 117 fonografo volelių įrašytų 1908ndash1949 m Juos edisono

ŽEMAIČIŲ FOLKLORO TYRIMAIISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

180

iš pateiktų lentelių matyti kad daugiausia tiriamos medžiagos sukaupta LMta folkloro saugyklose akademijos dėstytojai ir studentai XX a antroje pusėje (me-džiaga pradėta rinkti 1962 m) įrašė beveik pustrečio tūkstančio kūrinių kuriuos pagriežė 297 muzikantai nors LLti Lietuvių tautosakos rankraštyno fonotekoje saugomi seniausi žemaičių muzikantų įrašai tačiau čia per septyniasdešimt metų (1936ndash2005 m) sukaupta perpus mažiau šio regiono instrumentinių kūrinių ku-riuos pagriežė 115 žemaičių muzikantų atgautos nepriklausomybės metais susikū-rusio ku Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros Folkloro laboratorijoje saugoma palyginti nedaug instrumentinės muzikos pavyzdžių užrašytų 1984ndash2002 m Juos pagriežė daugiau kaip 30 muzikantų (žr 1 2 3 lenteles)

šitokio instrumentinių duomenų pasiskirstymo priežastis gali būti ta kad LLti kaupiama medžiaga ilgus metus buvo orientuota tik į sakytinį ir dainuojamąjį folk-lorą galima manyti kad instrumentinė muzika išskyrus fonografo plokštelių ir kai kurių rinkėjų medžiagą sąmoningai čia nebuvo kaupiama Muzikantų atlie-kami kūriniai buvo įrašomi dažniausiai atsitiktinai jei tautosakos pateikėjas dar ir muzikuodavo arba kaimynams nurodžius gerbiamą kaimo grojėją Manau kad panašios priežastys galėjo lemti ir situaciją ku Baltų kalbotyros ir etnologijos ka-tedroje tuo tarpu LMta studentai buvo skatinami užrašinėti muzikinį folklorą todėl jie dažniausiai aplankydavo dainininkus ir muzikantus

visuose archyvuose sukaupta įrašų iš daugelio žemaitijos rajonų bei klaipėdos krašto LLti medžiaga užrašyta 13-oje vakarų Lietuvos rajonų Jurbarko kelmės klaipėdos kretingos Mažeikių Plungės raseinių skuodo šiaulių šilalės šilu-tės tauragės telšių daugiausia instrumentinės muzikos buvo pagriežta Jurbar-ko rajone visai neužrašyta kūrinių iš akmenės ir Palangos apylinkių muzikantų (žr 1 lentelę) Medžiagos iš Palangos ir šilutės apylinkių nėra ir LMta etnomu-zikologijos katedros archyve čia instrumentinė muzika buvo įrašinėjama taip pat 13-oje vakarų Lietuvos rajonų akmenės Jurbarko kelmės klaipėdos kretingos Mažeikių Plungės raseinių skuodo šiaulių šilalės tauragės telšių turtingiau-sia yra Plungės muzikantų pagriežtų kūrinių kolekcija (žr 2 lentelę) ku Folkloro laboratorijoje esanti instrumentinė muzika buvo užrašinėta 11-oje rajonų akme-nės klaipėdos kretingos Mažeikių Palangos Plungės skuodo šiaulių šilalės šilutės telšių čia taip pat daugiausia medžiagos buvo sukaupta iš Plungės apylin-kių tačiau visai nėra įrašų iš pietvakarių žemaitijos ndash tauragės Jurbarko rajonų bei rytinės dalies ndash raseinių kelmės šiaulių apylinkių (žr 3 lentelę)

dauguma muzikantų ndash vyrai ir palyginti visai nedaug moterų LLti ndash keturios (iš 115) LMta ndash dvylika (iš 297) ku ndash aštuonios (iš 30) kaip matome LLti ir LMta turimoje medžiagoje moterys tesudaro apie keturis procentus muzikantų tuo tarpu ku duomenimis jos sudaro jau beveik 26 procentus visų muzikantų Įvairiau-sias muzikantų amžius užfiksuotas LLti medžiagoje ndash nuo 16 iki 97 metų LMta muzikantų amžius svyruoja nuo 43 iki 87 o ku ndash nuo 48 iki 95 metų kadangi LLti saugomi seniausi žemaitijos regiono įrašai tai čia ir daugiausia muzikantų gimu-sių XiX a o vyriausi iš jų gimę 1870 metais

fonografu įrašė Lietuvių mokslo draugijos o vėliau ndash Lietuvių tautosakos archyvo darbuotojai 2006 m į skaitmenines laikmenas buvo perrašyti iki šių dienų išlikę 105 voleliai deja perklausius volelių įrašus paaiškėjo kad juose nėra nė vieno žemaičių instrumentinės muzikos pavyzdžio

181

Jurb

arka

s

kel

mė

kla

ipėd

a

kre

tinga

Maž

eiki

ai

Plun

gė

ras

eini

ai

skuo

das

šiau

liai

šila

lė

šilu

tė

taur

agė

telš

iai

iš v

iso

akordeonas 23 13 18 13 67armonika 37 93 11 9 7 32 11 9 38 14 261Bandonija 70 2 7 8 64 11koncertina 6 24 18 3 26 77Lūpinėarmonikėlė

4 4 2 18 28

gitara 6 6kanklės 4 4 1 23Mandolina 26 12 1 39smuikas 3 40 2 12 13 117 9 13 38 17 292ožragis 3 3karvės ragas 9 9klarnetas 16 16Lamzdelis 2 31 7 40Birbynė 4 2 6varinis pučiamasis

3 3

tošelė 3 8ansambliai 2 23 11 0 12 40 138iš viso 217 133 26 137 4 67 10 20 167 48 22 166 10 1167

1 lentelė LLti garso įrašų duomenys

akm

enė

Jurb

arka

s

kel

mė

kla

ipėd

a

kre

tinga

Maž

eiki

ai

Plun

gė

ras

eini

ai

skuo

das

šiau

liai

šila

lė

taur

agė

telš

iai

iš v

iso

akordeonas 10 1 11 1 24 19 11 2 121armonika 64 20 65 11 69 79 13 4 121 38 1 63 0 734Bajanas 14 1 2 7 17 7 62Bandonija 10 44 1 19 186 1 10 12 116 2 488koncertina 22 117 14 9 32 7 201Lūpinėarmonikėlė

2 9 4 1

gitara 8 8kanklės 28 28Mandolina 2 2smuikas 27 1 9 28 42 47 120 31 2 12 29 166 600klarnetas 10 10ansambliai 14 24 40 8 44 24 20 14 30 218iš viso 127 66 246 4 226 14 600 66 232 102 76 269 318 2487

2 lentelė LMta garso įrašų duomenys

182

akm

enė

kla

ipėd

a

kre

tinga

Maž

eiki

ai

Pala

nga

Plun

gė

skuo

das

šiau

liai

šila

lė

šilu

tė

telš

iai

iš v

iso

akordeonas 3 3 16armonika 3 16 14 33Bajanas 8 8Bandonija 6 6Lūpinė armonikėlė 4 4 8smuikas 12 3 9 17 1ansambliai 1 2 7 4 14iš viso 12 8 6 11 3 32 9 21 9 7 18 136

3 lentelė ku Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros garso įrašų duomenys

visuose trijuose archyvuose vyrauja tie patys instrumentai LLti ir ku daugiau-sia sukaupta smuiku pagriežtų kūrinių o LMta ndash armonika taip pat gana populiari bandonija kiek mažiau ndash koncertina akordeonas LLti tautosakos fonduose esan-čioje medžiagoje yra didžiausia instrumentų įvairovė ndash 16 skirtingų instrumentų LMta ndash11 ku ndash tik šešių skirtingų instrumentų įrašai Be abejo šią LLti įvairovę lėmė ir tai kad čia saugomi ankstyviausi žemaičių instrumentinės muzikos pavyz-džiai (daugiau kaip 120 kūrinių) Prieškaryje į fonografo plokšteles žemaitijos muzi-kantai įgrojo ir vienu primityviausių instrumentų ndash beržo tošele senaisiais piemenų pučiamaisiais instrumentais ndash ožragiu karvės ragu lamzdeliu birbyne taip pat kan-klėmis smuiku mandolina ir to laikotarpio modernios sudėties kapelos atliekamus kūrinius čia buvo įamžinti ir senieji tradiciniai instrumentinės muzikos žanrai pie-menų pučiamaisiais instrumentais pučiami ganymo signalai raliavimai tirliavimai bei archajiškų piemenų dainelių melodijos beržo tošele išringuoti paukščių balsų pamėgdžiojimai kanklėmis paskambinti senoviniai šokiai3 LMta ir ku instru-mentologinėje medžiagoje visai nerandame senųjų piemenų pučiamųjų instrumentų ir nenuostabu nes antrasis pasaulinis karas trėmimai priverstinė kolektyvizacija iš esmės pakeitė Lietuvos kaimo gyvenseną kartu su senaisiais ganymo papročiais išnyko ir su jais susiję muzikos instrumentai ndash piemenų darbo įrankiai

nagrinėjant archyvinę medžiagą kyla įvairių klausimų pavyzdžiui kokiu mas-tu ji atspindi vieno ar kito laikotarpio tendencijas kiek muzikantų tuo metu gyveno viename ar kitame kaime ir kiek jų buvo aplankyta tautosakos rinkėjui jie pagrojo visais instrumentais kuriais grodavo ar tik savo mėgstamiausiu deja į šiuos ir pa-našius klausimus atsakymo jau nerasime dėl to tenka remtis užfiksuota medžiaga tokia kokia ji yra nes kiekvienas užrašytas kūrinys ar rinkėjo pastaba ndash istorinis dokumentas nors archyvuose sukaupti faktai paraidžiui ir neatkartoja konkrečios situacijos bet reikia pripažinti kad jie atspindi bendras reiškinio šiuo atveju ndash ins-trumentinės tradicijos raidos tendencijas

3 aštuoniolika geresnės kokybės senųjų fonografo plokštelių žemaičių instrumentinės muzikos įrašų publikuota leidinyje su kompaktine plokštele bdquožemaitijos dainos ir muzikaldquo (nakienė žarskie-nė 2005)

183

Kolektyvinio muzikavimo tradicija

žemaitiją galima pavadinti kolektyvinio muzikavimo regionu ndash tai viena iš svar-biausių žemaitijos ne tik instrumentinės bet ir vokalinės tradicijos savitumų ir nors ansamblinis muzikavimas XX a buvo populiarus visoje Lietuvoje tačiau žemaiti-ja išsiskyrė šios tradicijos senumu ryškumu ir įvairove4 ko gero visi šio regiono instrumentinės tradicijos tyrinėtojai žemaičių kolektyviniame muzikavime skiria tris tradicinių instrumentinių ansamblių tipus 1) styginių instrumentų 2) pučiamųjų ir 3) mišrių instrumentų dar 1850 m Platelių alsėdžių Ylakių apylinkėse per vestuves bdquodu grieždavo smuikais trečias basedla ltgt o ketvirtas būgneliu ar jau net būgnu pritardavoldquo (Mickevičius 1933 70) styginių kapelijos o kartais net ir orkestrėliai (iki 12 žmonių) ypač išpopuliarėjo XiX a pabaigojendashXX a pradžioje Į jų sudėtį įėjo smuikai mandolinos balalaikos gitaros basetlės kontrabosai kartais cimbolai ir citra šie styginių instrumentų orkestrai pamažu menko iki trijų keturių dalyvių (ši-leikienė 1991 247) LLti ekspedicijos žarėnuose metu smuikininkas ir armonikinin-kas alfonsas kungys geriausiai prisiminė savo pirmąsias griežtas vestuves kur jis bdquotrylikametis žiogasldquo griežė antru smuiku tėvukas ndash pirmu o dėdė ndash basetle (že)

rašytiniuose šaltiniuose taip pat minima jog apie 1870 metus vestuvėse grojo ir pučiamųjų orkestrai (Mickevičius 1933 70) tarpukario Lietuvoje vien taura-gės apskrityje gyvavo 27 valsčių ir kaimų pučiamųjų instrumentų orkestrai so-vietiniais laikais jie dažniausiai buvo kuriami vidurinėse mokyklose įmonėse įstaigose (Batavičius 1995 73ndash268) tai kad žemaitijoje buvo populiarūs ir iki šiol dar gyvuoja pučiamųjų instrumentų ansambliai patvirtina ir XX a antros pusės (auškalnis 1990a 6ndash7 statkevičius 1992 127) bei naujausių LLti lauko ty-rimų duomenys 2004 m ekspedicijoje salantuose užrašėme šeimyninį dapšauskų pučiamųjų instrumentų orkestrėlį kuriame groja tėvai du sūnūs ir dvi dukterys (Ltr 7506 p 88) o 2007 m ndash Pašilės pučiamųjų ansamblį kuriame groja broliai Petras ir alvydas stirbliai ir ričardas daubaris (žarskienė 2007)

trečiasis žemaitiško instrumentinio ansamblio tipas ndash įvairios sudėties mišrūs ansambliai kuriuos dažniausiai sudarydavo smuikas du smuikai armonika arba bandonija (koncertina) ir basetlė (kontrabosas) arba būgnas galima sakyti kad jie įsigalėjo pamažu išstūmę styginių kapelijas Būtent smuiku koncertina ir kontra-bosu Paalsių kaimo muzikantų (viduklės vls raseinių aps) ir Lyduvėnų miestelio gyventojų stasio abromavičiaus ir jo dukters stasės kanklėmis bei smuiku 1937 m pagroti kūriniai yra seniausi žemaičių instrumentinio ansamblinio muzikavimo pavyzdžiai (LtrF pl 673ndash679 733ndash734) Mišrių instrumentinių ansamblių būta ir kitokios sudėties tačiau jie vis dėlto išlaikydavo tam tikrą principą Paprastai juos sudarydavo melodinis (dažniausiai ndash smuikas klarnetas kornetas trimitas) harmoninis (armonika koncertina bandonija akordeonas) ir ritminis instrumentas (basetlė kontrabosas būgnas) (šileikienė 1991 247 auškalnis 1990b 82 augėnai-tė 2001 81)

4 tai patvirtina ir garso įrašų lentelėse pateikti duomenys LLti sukaupti kūriniai buvo pagroti dvyli-ka LMta ndash dvidešimties o ku ndash septynių skirtingos sudėties instrumentinių ansamblių (žr lenteles)

184

Pažymėtina kad ankstesni tyrinėtojai beveik neatkreipė dėmesio į mažos sudė-ties ansamblius t y kai grojama dviem instrumentais kad žemaičiai mėgę šitaip muzikuoti rodo ir archyviniai įrašai vienas pirmųjų tokio ansamblinio grojimo pavyzdžių ndash jau minėtas abromavičių duetas tačiau remiantis rašytinių šaltinių ir ekspedicijų duomenimis galima manyti kad XiX a pabaigojendashXX a pradžioje tokios sudėties ansamblis žemaitijoje nebuvo prestižinis kaip kad dzūkijoje Ma-tyt šitaip žemaičiai grodavo namų šeimos aplinkoje kai kiti kapelos nariai dėl kokių nors priežasčių negalėdavo kartu groti ir pan viešai bdquooficialiojeldquo aplinkoje (pvz vestuvėse) buvo stengiamasi groti pilnotildes ar net gausesnės sudėties kapela

XX a antros pusėsndashXXi a pradžios duomenys rodo kad tradicinė žemaičių ka-pela nors ir labai negausiai dar gyvavo ir šiame laikotarpyje deja pirmojo ir an-trojo tipo ansamblių buvo užrašyta tik keletas du styginių instrumentų (trys smui-kai ir basetlė smuikas ir basetlė ndash LMta) ir trys pučiamųjų ansambliai (iš salantų bei Ylakių seniūnijos Pašilės kaimo (LLti) ir šilutės rajono ndash ku) šiuo laikotarpiu dažniausiai pasitaiko mišrios sudėties instrumentinis ansamblis Pavyzdžiui archy-vuose esama smuiko dviejų smuikų armonikos ir būgno bei smuiko akordeono ir kontraboso (LMta) smuiko bandonijos ir būgno bei smuiko bandonijos ir baset-los (LLti) įrašų Yra užrašyta ir gana keistos netradicinės sudėties mišrių ansam-blių kuriuose jau neišlaikomas pirmiau minėtas tradicinio ansamblio principas pavyzdžiui klarnetas saksofonas ir akordeonas smuikas koncertina ir lūpinė ar-monikėlė bandonija akordeonas gitara ir būgnas smuikas ir balalaika mandolina

dapšauskų pučiamųjų orkestrėlis salantai 2004 Fotografavo Rūta Žarskienė

18

ir lūpinė armonikėlė ir kt (LMta ir LLti duomenys) Pastarųjų metų ekspedicijose autorės surinkti duomenys taip pat rodo kad žemaičių tradicinės sudėties kapelos gana sparčiai nyko ir ansamblyje buvo muzikuojama turimais instrumentais t y per daug jų nesirenkant

Repertuaras

XiX a viduryjendashantroje pusėje žemaitijoje ir kituose Lietuvos regionuose per miestus ir dvarus sparčiai plito vakarų bei vidurio europos pasilinksminimo kul-tūra drauge su armonikos tipo ir kitais atneštiniais instrumentais į Lietuvos kaimą atėjo ir šokiai polka valsas mazurka krakoviakas kiek vėliau iš rusijos ndash kazo-kas kokietka ir kt Fonografo plokštelių įrašai rodo kad net ir senaisiais piemenų pučiamaisiais instrumentais žemaičiai pūtė ne tik tradicinius piemenų žanrus bet ir populiarųjį repertuarą polką mazurką maršą ir pan daugiau nei pusę minėtos Paalsių kapelos įrašyto repertuaro sudaro polkos taip pat yra keletas maršų valsų mazurkų ir kitų šokių (nakienė žarskienė 2005 15 17)

žemaitija iš kitų Lietuvos regionų išsiskiria ir tuo kad čia užrašyta daugiausia pavadinimų šokių tik žemaičiai žinojo kadagį Lestingį (Blezdingėlę) vajauną gyvatarą grečenikę anės polką ir kitus mėgo figūrinius valsus ndash vilties salia-mono (sulamo) Monietų (Manietų) valsus (venskauskaitė 2000) tai patvirtino ir naujausių ekspedicijų duomenys salantų muzikantas stasys gailius šitaip pako-mentavo savo grojamą Manietos valsą bdquokiekveins kaims turieji savo kažkuokius senuoviškus pomiegius vienam kaimi tuokius kitam ndash tuokiusldquo (Ltr 750653) kunigiškių kaime (tauragės r gaurės sen) buvo šokamas valcmanieta (žarskienė 2002 286) eržvilko apylinkių gyventoja parodė kaip buvo šokamas pokaryje jau-nimo mėgtas draugystės valsas (Ltr 752518)

Prieš antrą jį pasaulinį karą žemaitijoje taip pat buvo labai populiarūs kontra-dansiniai ir kadriliniai šokiai visoje Lietuvoje žinomas kadrilis taip pat jonkelis šeinas židikuose ir aplinkiniuose kaimuose (Mažeikių r) buvo šokamas net keturių skirtingų rūšių jonkelis (žYe) Pasak žemaičių smuikininkų repertuarą tyrinėjusios gailos kirdienės žemaičiuose galima aptikti kituose Lietuvos regionuose nežinomų melodijų tačiau jų atitikmenų galima rasti Latvijoje vokietijoje buvusioje rytų Prū-sijoje bei kitose europos šalyse (kirdienė 2000 18) žemaičiai mėgo groti ir tautinius šokius bdquonoriu miegoldquo bdquoPjoviau šienąldquo Malūnėlį suktinį klumpakojį populiarūs buvo ir latvių gailingis skruodelis sūdmalinis (auškalnis 1990a 6) bei vokiečių ir austrų kilmės šokiai Lelinderis Lakišius relenderis greičpolkė šiame regione kaip ir kitur Lietuvoje prieškaryje išpopuliarėjo fokstrotas tustepas tango cvingas

Pučiamųjų orkestrai dažniausiai grodavo gedulingus ir religinius kūrinius žemaičių kalnus ir kitas giesmes (auškalnis 1997 393 se ve žYe) tačiau ne vien ndash pučiamaisiais buvo grojamos taip pat ir polkos valsai bei kiti populiarūs šo-kiai gegužinėse vakaronėse net vestuvėse (Batavičius 1995 93 se) Į laidotuves

g kirdienės nuomone pučiamųjų orkestrai ir kapelos žemaitijoje padarė kur kas didesnę įtaką smuikininkų repertuarui negu kur nors kitur Lietuvoje (kirdienė 2000 18)

186

vestuves ir kitomis progomis dažnai kaimynų kviečiamas salantiškių dapšauskų pučiamųjų orkestrėlis ekspedicijos metu mums pagrojo maršų valsų fokstrotų polkų giesmių (Ltr 7506154ndash176)

XX a pabaigojendashXXi a pradžioje kaimo muzikantų repertuare vyrauja pol-kos valsai fokstrotai ir maršai Lauko tyrimuose priminus muzikantams popu-liariausius tautinius šokius arba krakoviaką padespaną gana ilgai tekdavo juos įkalbinėti kad pagrotų tačiau šių šokių melodijas jie dažniausiai prisimindavo Paklausti ar galėtų pagroti jonkelį šeiną gyvatarą ar kokį kitą seną šokį daž-niausiai atsakydavo kad tokių jie jau negrodavę bet sakosi vaikystėje dar matę juos šokant

Žemaitijos instrumentinio muzikavimo kaita

išanalizavus archyvinius bei palyginus skirtingų laikotarpių duomenis gali-ma įžvelgti tam tikrus žemaitijos instrumentinės tradicijos kitimo dėsningumus Pažymėtina kad dar septynioliktame šimtmetyje Lietuvoje įsigalėjęs smuikas žemaitijoje savo pozicijas išlaikė ir beveik per visą XX a Pasak g kirdienės palyginti su kitais Lietuvos etnografiniais regionais kaip tik žemaitijoje būta dau-giausia smuikininkų šis regionas pastaruosius pusantro šimto metų pasižymėjo

labiausiai išplėtotomis smuikavi-mo tradicijomis (kirdienė 2000 16) kaip minėta LLti ku fon-duose smuiku pagriežtų kūrinių yra daugiausia sudėjus visų trijų archyvų duomenis jis visiškai nedaug tenusileidžia armonikai tačiau 2002ndash2007 m LLti ek-spedicijų eržvilko žarėnų sa-lantų viekšnių bei židikų ir Ylakių apylinkėse patirtis rodo kad smuikavimo tradicija labai sparčiai blėsta o kai kur jau be-veik visai išnykusi ne vienas muzikantas pasakojo kad tėvas arba senelis griežė smuiku buvo mėgstami ir įvairūs styginių an-sambliai nemažai apklaustųjų muzikantų vaikystėje pradėję mu-zikuoti kaip tik smuiku tačiau vėliau persimetę prie tuo metu jau išpopuliarėjusių dumplinių instrumentų ir smuiku daugiau

vladas galdikas groja rusiška armonikasalantai 2004

Fotografavo Mindaugas Karčemarskas

187

nebegriežę grojimas madingu to meto instrumentu ndash armonika ar kitu dum-pliniu ndash tikriausiai reiškė jauno kaimo muzikanto modernumą ir šaunumą6 o smuikas atstovavo senajai ndash tėvų senelių kartai

armonika o kartu ir lūpinė armonikėlė Lietuvoje pasirodė maždaug XiX a ketvirtame dešimtmetyje iki XiX a pabaigos Lietuvoje buvo paplitusios vienaei-lės vokiškos ir vienos rankinės armonikos koncertina pietryčių žemaitijoje turė-jusioje sieną su vokietija pasirodė jau maždaug XiX a viduryje tačiau tik XX a trečiojo dešimtmečio pabaigoje ji tapo vyraujančiu dumpliniu instrumentu tau-ragės raseinių kelmės Plungės ir šilalės rajonuose (Baika 1994 31) Maždaug tuo pat metu Lietuvoje pasirodė ir artima koncertinos giminaitė bandonija Pasak alberto Baikos iš tiesų bandonija buvo žinoma mažesnėje Lietuvos teritorijoje nei koncertina bet kadangi liaudies muzikantai dažnai neskyrė šių instrumentų susidarė nuomonė apie didelį bandonijos populiarumą (ten pat 35)

Į Lietuvą atėję dumpliniai instrumentai pamažu išstūmė iš tradicinio kaimo muzikavimo kankles kuriomis žemaitijoje buvo mielai kankliuojama XX a pir-moje pusėje Lietuvių tautosakos archyve buvo įamžinta žemaičių kanklininkų stasio abromavičiaus Juozo Jaunziemio ir Bonifaco Brazinsko skambinama muzika apie kanklių populiarumą žemaitijoje XX a pradžioje byloja ir zeno-no slaviūno (slavinskas 1937) Balio Buračo (Buračėlis 1937 Buračas 1939) ir kitų autorių darbai (apanavičius [ir kt] 1994 Baltrėnienė 1990) dar ir 1988 m etnoinstrumentologinės ekspedicijos kelmės krašte duomenys rodo bdquočia buvus stiprią ir gają šių tautinių instrumentų tradicijąldquo (auškalnis 1997 392) Pasak vidos Palubinskienės užplūdus dumpliniams nustota kankliuoti šokiuose ar di-desniuose susibūrimuose kanklės liko daugiau namų muzikavimo instrumentas (Palubinskienė 2007 188) Pastarų jų metų ekspedicijų patirtis rado kad kanklės tampa kaimo kolekcininkų eksponatu ar net kambario interjero dalimi antai sa-lantiškis muzikantas vladas galdikas ant sienos buvo pasikabinęs dvejas kan-kles bet groti jomis nemokėjo

Pasikeitus ganymo papročiams maždaug XX a viduryje natūralioje kaimo aplinkoje visiškai išnyko muzikavimas piemenų pučiamaisiais instrumentais ir jais atliekami senieji žanrai Prisiminimai apie šią tradiciją išlikę tik senosios kartos pateikėjų atmintyje Panašūs procesai vyko ir toliau Po antrojo pasaulinio karo pasirodžiusi diatoninė rusiška armonika ir akordeonas gerokai apmažino smuiko koncertinos ir bandonijos populiarumą Bandonijos ir koncertinos renesansu ga-lima pavadinti XX a devintą jį dešimtmetį Po to kai 1982 m dainų šventėje ban-donijomis buvo grojama kaimo kapelose šis instrumentas ne tik grįžo į žemaitijos muzikavimą bet paplito ir visoje Lietuvoje (Baika 1994 35) štai kaip panašius procesus apibūdino muzikantas iš salantų romanas sungaila bdquoBuvo tuoks mo-ments ndash dar akordeuona nebova papliti vuo armoškuos bova tuokis kaip jau že-

6 kaukazo tautelės adygėjų instrumentinio muzikavimo tyrinėtojos allos sokolovos nuomone viena iš semantinių adygėjų armonikos reikšmių yra tai kad stovinčio instrumento korpusas buvo prilyginamas šauniai džigito figūrai ndash plonam liemeniui platiems pečiams sidabriniam diržui (so-kolova 2006 97)

188

mesnio lygio gruoji su banduonijuom koncertinuom Paskui staiga nukonkurava akordeuons ir nukonkurava teip kad juos net po luova vėsas pasliepi armoškos irgi išieji iš maduos akuordeuonai vėską periem dabar atieji viel į madą Jau ne-praein kapeluos sąstats jeigu niera banduonijuos koncertinuosldquo (Ltr 7506141)

Žemaičių muzikavimas XXI amžiuje

žemaitijos instrumentinį folklorą tyrinėjęs antanas auškalnis remdamasis 1987 m instrumentologinės ekspedicijos patirtimi teigė kad instrumentinio mu-zikavimo tradicija nutrūko maždaug XX a septintame dešimtmetyje o vėliau tik ruseno (auškalnis 1990a 8) šiandien galima pasakyti kad ji nors ir gana silpnai bet teberusena iki šiol Pastarųjų metų lauko tyrimai7 eržvilko salantų žarėnų ir viekšnių apylinkėse atskleidžia žemaičių instrumentinės muzikos pokyčius vyks-tančius jau XXi a pradžioje atkreiptinas dėmesys kad trijų pastarųjų ekspedicijų vieta buvo pasirinkta specialiai neatsižvelgiant į tai ar tose vietovėse yra muzikan-tų todėl jų duomenys gerokai skiriasi nuo eržvilko ekspedicijos

garsiame savo bandonininkais eržvilke ir jo apylinkėse buvo užrašyta dvyli-ka muzikuojančių pateikėjų iš jų tik vienas buvo smuikininkas o kiti grojo ban-donijomis koncertinomis armonika ir akordeonu8 salantuose užrašėme keturis pavienius muzikantus grojančius daugiausia įvairiais dumpliniais instrumentais ir vieną pučiamųjų orkestrėlį sudarytą iš šešių žmonių žarėnuose pavyko užra-šyti tik vieną liaudies muzikantą grojantį smuiku ir armonika antrojo grojančio akordeonu prieš keletą metų mirusio žymaus to kaimo muzikanto sūnaus ne-pavyko rasti namuose dar apklausėme ir dėl silpnos sveikatos jau keletą metų nebegrojantį buvusį to kaimo armonikininką viekšnių apylinkėse aplankėme de-vynis grojančius ir penkis dėl įvairių priežasčių jau nemuzikuojančius pateikėjus dauguma jų mums pagrojo armonika arba akordeonu taip pat gitara smuiku nebegrojantys muzikantai ndash dažniausiai buvę smuikininkai daugelis aplankytų muzikantų mokėjo groti keliais instrumentais iš kurių dažniausiai bent vienas ndash dumplinis taigi šiuolaikiniai duomenys beje kaip ir archyviniai rodo kad ištir-tose vietovėse vyrauja dumpliniai instrumentai ndash diatoninė armonika akordeo-nas koncertina bandonija grojančių smuiku užrašėme vos keturis ndash kiekvienoje ekspedicijoje po vieną

norėtųsi paminėti kad viekšniai pirmoje XX a pusėje buvo gana svarbus apy-linkės kultūros centras bandęs išlaikyti savo pozicijas ir sovietų okupacijos metais galbūt dėl to čia gyvuoja net keletas įvairių kolektyvų jaunimo estradinis ansamblis stilizuota arba tipinė kaimo kapela folkloro ansamblis ir tradicinė kapela kurioje groja mūsų aplankytieji liaudies muzikantai Palyginimui salantų apylinkėse be minėto pučiamųjų orkestrėlio yra du folkloro ansambliai o žarėnuose ndash tik stili-

7 kaip minėta 2007 m vasarą LLti mokslininkai buvo surengę ekspediciją ir Mažeikių rajono židi-kų bei Ylakių apylinkėse tačiau rengiant straipsnį šios ekspedicijos duomenys nespėti apibendrinti

8 eržvilko ekspedicijoje buvo užrašyta 170 muzikantų pagriežtų kūrinių salantų ndash 83 žarėnų ndash 16 viekšnių ndash 117 kūrinių

189

zuota kaimo kapela ištirtose vietovėse senajai žemaičių kolektyvinio muzikavimo tradicijai atstovauja vienintelis salantiškių dapšauskų pučiamųjų orkestrėlis Mu-zikantų vidinį poreikį groti kolektyve šiandien tarsi bdquokompensuojaldquo dalyvavimas įvairiuose specialiai suburtuose ansambliuose Pavyzdys galėtų būti viekšniškių tradicinė kapela bdquoJonkelisldquo kurioje groja vyresnės kartos viekšniuose ir aplinki-niuose kaimuose gyvenantys liaudies muzikantai (ve)

visi ekspedicijose aplankyti muzikantai ndash vyrai9 dauguma jų ndash senosios kar-tos atstovai kuriems jau per šešiasdešimt ar septyniasdešimt metų Lauko tyrimų metu sutikome tik vieną jaunosios bei keletą viduriniosios kartos muzikantų šie duomenys skiriasi nuo straipsnio pradžioje pateiktų archyvinių bet sutampa su folkloro ansamblių dalyvių amžiaus statistika bylojančia kad žemaitijos regiono folkloro ansambliuose ypač mažai muzikuojančio jaunimo (27 proc) ir daugiausia (38 proc) pagyvenusių žmonių (zabielienė 2007 121) Manau kad tai susiję ne vien su bendra šalies gyventojų senėjimo tendencija bet ir su tuo kad jaunoji karta nenori tęsti tėvų ir senelių tradicijos

Liaudies muzikantai kviečiami dalyvauti etnografiniuose arba folkloro ansam-bliuose suburiami arba patys susimeta į įvairaus dydžio ir sudėties grupes šie ins-trumentiniai ansambliai groja dažniausiai muzikantų jaunystės metais skambėjusį repertuarą ndash polkas valsus maršus fokstrotus romansus ir kitas bdquonaujoviškasldquo liaudies dainas tik vienas kitas jaunesnės kartos atstovas perima senųjų liaudies

9 išimtis salantiškių dapšauskų pučiamųjų orkestrėlis Jame be šeimos vyrų groja ir trys moterys Muzikantų amžiaus vidurkis ndash 44 metai (žr Ltr 7506 p 88)

kapelos bdquoJonkelisldquo muzikantai viekšniai 2006 Fotografavo Rūta Žarskienė

190

muzikantų griežiamą repertuarą ir pačią muzikavimo tradiciją Muzikalusis kai-mo jaunimas baigęs muzikos mokyklas bdquosenovineldquo liaudies muzika dažniausiai nesidomi bet dalyvauja įvairiose estradinėse populiariosios muzikos roko ir pa-našiose grupėse arba stilizuotose kaimo kapelose tokių kaimo kapelų atliekamos visoje Lietuvoje populiarių dainų aranžuotės niekuo neprimena tradicinio žemaičių muzikantų repertuaro

žvelgiant iš retrospektyvos į perspektyvą vis dėlto reikia manyti kad šiuolai-kiniai iš vakarų europos bei amerikos atėję muzikos stiliai visiškai neužgoš ir nesuniveliuos liaudiškos muzikavimo tradicijos Juk dabar tyrinėjame XiX a vi-duryjendashXX a pradžioje tiek žemaitijos tiek visos Lietuvos etninį muzikavimą iš vakarų ir vidurio europos užplūdusią pasilinksminimo muziką ir kartu įsitvirti-nusius dumplinius varinius pučiamuosius ir kitus instrumentus Juk polka taip pat kaip ir maršas valsas kadrilius įsiliejusi į seną ją tradiciją ir sugėrusi jos savitumą tapo tikra žemaitiška aukštaitiška ar dzūkiška polka su savitu melodiniu piešiniu ir specifine šokimo maniera

Išvados

1 daugiausia instrumentinės muzikos įrašų sukaupta LMta Muzikologijos ins-tituto etnomuzikologijos skyriaus archyve tačiau didžiausia instrumentų ir žanrų įvairovė užfiksuota LLti Lietuvių tautosakos rankraštyno fonotekoje čia saugomi seniausi žemaičių muzikantų įrašai įgroti taip pat ir piemenų pučiamaisiais instru-mentais kanklėmis mandolina LMta ir ku fondai atspindi XX a antros pusės instrumentinės tradicijos situaciją

2 žemaitija iš kitų regionų išsiskiria gilias šaknis turinčia kolektyvinio mu-zikavimo tradicija XX a pradžioje čia gyvavo trys instrumentinių ansamblių rū-šys ndash styginių pučiamųjų bei mišrios sudėties Mišrios kapelos ypač išpopuliarėjo XX a viduryje ir antroje pusėje šiuo metu tradiciją tęsia pučiamųjų ansambliai grojantys per laidotuves bažnytines šventes ar net vestuves tradiciniam kolekty-viniam muzikavimui kintant žemaitijos kaimų ansambliuose pradėta groti su bet kokiais instrumentais nebesilaikant jų derinimo principo

3 žemaitijos muzikantų repertuaras išsiskyrė šokių ir jų pavadinimų įvairove XX a pirmoje pusėje ypač mėgti kadriliniai šokiai žemaičiams saviti ndash jonkelis šeinas kituose Lietuvos regionuose nebuvo tokie populiarūs ir įvairūs figūriniai valsai tačiau populiariausias praėjusio šimtmečio instrumentinis kūrinys ko gero buvo polka Polkos pobūdžio melodijos buvo grojamos įvairiomis progomis viso-kiausiais instrumentais nuo ožragio ar karvės rago iki armonikos akordeono ir kapelijos net ir XXi a pradžioje polka išlaiko savo pozicijas ją groja ir pučiamųjų orkestrėliai

4 Per visą XX a žemaitijos instrumentiniame muzikavime vyko pokyčiai vie-ni instrumentai pasitraukė kiti įsiliejo nors smuikas buvo vienas mėgstamiausių instrumentų tačiau XX a pabaigosndashXXi a pradžios ekspedicijų duomenys parodė kad smuikavimo tradicija žemaitijoje labai sparčiai nyksta kankles o iš dalies ir

191

smuiką išstūmė dumpliniai instrumentai armonika bandonija koncertina akor-deonas Jie buvo pasirenkami ne tik dėl daugiabalsio ir garsaus skambesio bet ir norint pademonstruoti modernumą bei šaunumą

5 XXi a vis dar gyvuojanti žemaičių instrumentinio muzikavimo tradicija palaikoma vyresniosios kartos muzikantų kaip rodo pastarųjų metų ekspedicijų patirtis tik pavieniai jaunesnės kartos atstovai perima senųjų liaudies muzikantų griežiamą repertuarą ir pačią muzikavimo tradiciją Muzikalusis kaimo jaunimas siekdamas būti šiuolaikiškas dažniausiai renkasi populiariuosius muzikos stilius

Literatūra

apanavičius romualdas [ir kt] 1994 Senosios kanklės ir kankliavimas vilniusaugėnaitė Loreta 2001 Liaudies instrumentinis muzikavimas klaipėdos krašte Tiltai Priedas

Mokslo darbai nr 7 Vakarų Lietuvos muzika (i) p 77ndash85 auškalnis antanas 1990a šiaurės vakarų žemaičių instrumentinis liaudies muzikavimas Meno-

tyra [t] 17 p 3ndash9auškalnis antanas 1990b šilalės rajono Piliakalnio apylinkės muzikavimo tradicijos Kraštoty-

ra nr 24 p 80ndash84 auškalnis antanas 1997 instrumentinis liaudies muzikavimas kelmės krašte kn Kelmės kraš-

tas vilnius p 388ndash394Baika albertas 1994 Kaimo armonikos vilniusBaltrėnienė Marija 1990 senieji Lietuvos kanklininkai Liaudies kultūra nr 1 p 27ndash33Batavičius albinas 1995 Tauragės apskrities dūdų orkestrai tauragė Buračas Balys 1939 Jauna žemaičių kanklininkė Žiburėlis nr 10 p 157ndash158 Buračėlis Balys 1937 žemaičių kanklininkai Sekmadienis nr 48 lapkr 28 p 3kirdienė gaila 2000 Liaudies smuikavimas žemaitijoje Žemaičių žemė nr 2 (27) p 16ndash19 Mickevičius Juozas 1933 žemaičių vestuvės kn Mūsų tautosaka t vii kaunas p 47ndash125nakienė austė žarskienė rūta (sud) 2005 Žemaitijos dainos ir muzika 1935ndash1941 metų fono-

grafo įrašai vilniusPalubinskienė vida 2007 Kanklės lietuvių etninėje kultūroje tradicijos ir jų kaita (XIX a II

pusėndashXXI a pradžia) [Humanitarinių mokslų daktaro disertacija] rankraštis saugomas vytauto di-džiojo universitete

sokolova alla 2006 adyghe Harmonica as a symbolic text Tautosakos darbai [t] XXXii p 95ndash104

statkevičius vladas 1992 Šilališkiai Darbai ir papročiai vilniusšileikienė irena 1991 atneštiniai muzikos instrumentai lietuvių liaudies papročiuose kn Lietu-

vių liaudies papročiai sudarė Juozas kudirka vilniusvenskauskaitė eugenija 2000 ką ir kaip šoko žemaitijoje Žemaičių žemė nr 2 p 23zabielienė aušra 2007 Folkloriniai ansambliai Lietuvoje etnokultūrinės savimonės tęstinumas

1990ndash2006 m [Humanitarinių mokslų daktaro disertacija] rankraštis saugomas vytauto didžiojo universitete

žarskienė rūta 2002 eržvilko muzikantai Tautosakos darbai [t] Xvii (XXiv) p 285ndash287žarskienė rūta 2005 Lietuvių etninės muzikos atlikėjas įvaizdis ir tradicija Tautosakos darbai

[t] XXX p 112ndash121žarskienė rūta 2007 Pučiamųjų ansambliai židikų ir Ylakių apylinkėse Lietuvių literatūros ir

tautosakos instituto ekspedicija Židikuose [interaktyvus] prieiga per internetą httparchyvaslltiltekspedicijoszidikaigt

sutruMPiniMai

192

Ltr ndash Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštynasLtrF pl ndash Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyno fonoteka

plokštelėse ndash Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto 2004 m salantų (kretingos r) ekspedicijos

duomenys saugomi Lietuvių tautosakos rankraštyneže ndash Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto 2005 m žarėnų (telšių r) ekspedicijos duo-

menys saugomi Lietuvių tautosakos rankraštyneve ndash Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto 2006 m viekšnių (Mažeikių r) ekspedicijos

duomenys saugomi Lietuvių tautosakos rankraštynežYe ndash Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto 2007 m židikų ir Ylakių (Mažeikių r) ekspe-

dicijos duomenys

THE SAMOGITIAN INSTRUMENTAL MUSIC-MAKING AND ITS CHANGES

rūta žarskienė

Summary

the article aims at highlighting the peculiarities and change of samogitian instrumental music-making in the course of the 20th century and in the beginning of the 21st century the study is based on the sound recordings stored at the Folklore archives of the institute of Lithuanian Literature and Folklore at the archives of the department of ethnomusicology institute of Musicology of the Lithuanian academy of Music and theatre and the archives of Folklore and ethnography Folklore Laboratory at the department of Baltic Linguistics and ethnology Faculty of Humanities of klaipėda university also data recorded during fieldwork sessions organized by the institute of Lithuanian Literature and Folklore in 2002ndash2006 in eržvilkas salantai žarėnai and viekšniai parishes as well as published materials from this region by different authors have been used

in the course of the whole 20th century various changes took place in the samogitian instrumental music-making some instruments stepped aside others emerged if we compare the old archived materials to the data recorded during the fieldwork sessions in the beginning of the 21st century it becomes evident that the wind instruments played by the shepherds have completely vanished in the natural environments together with specific pieces of folklore they were used to perform although fiddle used to be regarded among the most favored instruments the fieldwork data from the end of the 20th ndash beginning of the 21st century showed rapid disappearing of fiddling tradition in samogitia Kanklės (cither type instrument) and also partly fiddle were replaced by the free-reed instruments like accordion bandonion concertina and diatonic-button accordion (harmonica) the choice of the latter ones was determined not only by their polyphonic and loud sound but also by the purpose of demonstrating the modernity and prowess of the player

samogitia stands out among the other regions for its deeply-rooted tradition of collective music playing in the beginning of the 20th century there existed three kinds of the instrumental groups ie the strings the brass bands and the mixed ones (usually consisting of fiddle (two fiddles) bandonion or another free-reed instrument and bass) the mixed ensembles became particularly popular in the middle and in the second half of the 20th century at that time the tradition was represented by the brass bands performing at funerals church festivals or even during weddings the repertoire of the samogitian musicians was particularly rich in terms of the dances in the first half of the 20th century the quadrille type dances were especially favored including several kinds of distinctive samogitian ones like Jonkelis Šeinas and various figure-waltzes still probably the most popular piece of the instrumental music of the 20th century was polka the polka-type melodies used to be played on various occasions and using all kinds of instruments from the goatrsquos or cowrsquos horn till accordion or the whole ensemble

193

in the 21st century the tradition of instrumental music-making is still alive in samogitia mainly supported by the musicians of the elder generation according to the recent fieldwork experiences only separate individuals from the younger generation inherit the repertoire played by the old folk musicians as well as the tradition of music-making itself the youth from the countryside with and ear for music usually study at the music schools afterwards performing in the instrumental ensembles various pop and rock bands

gauta 2007-09-12

straipsnis parašytas vykdant Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamątarpinstitucinę mokslo programą bdquoregioniniai folkloro ir tarmių tyrimai vakarų Lietuvaldquo (2003ndash2006)

194

VAKARŲ ŽEMAIČIŲ TARMĖS YPATYBĖS

JONAS BUKANTISKlaipėdos universitetas

S t r a i p s n i o o b j e k t a s ndash vakarų žemaičių tarmės padėtis XX a pabaigoje Ap-tariama lingvistinė Klaipėdos krašto situacija pateiktos ryškiausios fonetikos morfo-logijos ir leksikos ypatybės skiriančios vakarų žemaičius nuo kitų žemaičių Nurodo-mos atskirų vakarų žemaičių šnektų ypatybės bandoma nustatyti tų šnektų atsiradimo priežastis Analizuojami Klaipėdos krašto asmenvardžiai

D a r b o t i k s l a s ndash aprašyti vakarų žemaičių tarmės padėtį XX a pabaigoje Dar-bui panaudota 1980ndash2005 m Klaipėdos universiteto studentų ir straipsnio autoriaus iš vakarų žemaičių tarmės ploto surinkta ir autoriaus iššifruota tarminė medžiaga taip pat 1941 m sudaryto Klaipėdos apskrities gyventojų sąrašo duomenys Vakarų žemaičių tarmė yra bene sparčiausiai nykstanti iš visų tarmių todėl išlikusių jos faktų užfiksavimas yra labai svarbus Transkripcijai naudoti lietuvių dialektologijoje įprasti ženklai

Ž o d ž i a i r a k t a i vakarų žemaičiai fonetinės ypatybės tarmės leksika asmen-vardžiai

Vardai

Vakarų žemaičių1 pavadinimas yra kalbininkų sugalvotas sudarant naują-ją tarmių klasifikaciją nes šios teritorijos lietuvių kalba neabejotinai priklauso žemaičių tarmei Bet žemaitiškai kalbantys Klapėdos krašto gyventojai savęs žemaičiais nelaiko netgi įsižeidžia jeigu juos kas nors žemaičiais pavadina Taip yra ir dėl to kad Klaipėdos kraštas nepriklausė Žemačių kunigaikštystei ir dėl to kad juos nuo žemaičių daug metų skyrė administracinė ekonominė kultūros ir tikybos ribos Klaipėdos krašte geriau nei Didžiojoje Lietuvoje buvo išvystyta pramonė bei transportas anksčiau įvestas privalomas mokymas lei-džiama daugiau spaudos leidinių vyravo evangelikų tikyba

Dažniausiai šio krašto lietuviai buvo vadinami lietugravevininkais (Lietuvos gy-ventojais) Mat pajūryje asmenų pavadinimai pagal kilmės ar gyvenamąją vie-

1 Seniau buvo vartojamas pravardinis žemaičių donininkų pavadinimas (čia vietoj bendri-nės kalbos duacuteona tariama doacutena)

ŽEMAIČIŲ FOLKLORO TYRIMAIISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

19

tą o kartais ir pagal profesiją paprastai buvo sudaromi su priesaga -ininkas ventildetininkai (Ventildetės gyventojai) kaklininkai (Kaklės gyventojai) žẽmininkai laũkininkai (gyvenantys žemyne žemdirbiai) kotildepininkai (Kušių nerijotildes kopų gyventojai kurie dažniausiai buvo kušininkai) žvẽjininkai (pajūrio ir pamario gyventojai žvejai) Neretai Klaipėdos krašto lietuviai dar buvo vadinami brais ar prsais Patys save jie dažniau vadindavo šišionškiais (čia jie sako ššon)

Tarmės plotas

Vakarų žemaičių tarmė išsidėsčiusi neplačiu ruožu pagal Baacuteltijos jūrą ir Kur-šių marias Šiaurėje tarmės riba prasideda nuo Baltijos jūros ties Nẽmirseta netoli Kretingatildelės pasuka link Pliki ir eina beveik tiesiai į pietus iki Klaipėdos krašto aukštaičių ribos paskui suka į pietvakarius ir ties Šilinintildekais atsiremia į Nẽmuną Šiaurėje ir rytuose jos riba sutampa su administracine buvusio Klai-pėdos krašto riba tik pietuose vakarų žemaičių kaimynai yra Klaipėdos krašto aukštaičiai tarminiu požiūriu priklausantys vakarų aukštaičiams kauniškiams Vakarų žemaičių tarme kalbama vakarinėje Klaipėdos rajono dalyje taip pat Pliki Dovil Prekulės Drẽvernos Kint Ventildetės Saũgų Šilugravetės Rugravesnės Juknaacuteičių apylinkėse Šia tarme kalbėjo ir dalis Kuršių nerijos gyventojų Va-karų žemaičių tarmė pagal užimamą plotą ir šia tarme kalbančių skaičių yra pati mažiausia iš visų žemaičių tarmių

Lingvistinė situacija

Klaipėdos krašte daugiau kaip 700 metų greta gyveno lietuviai (vakarų že-maičiai) ir vokiečiai Nemažoje krašto dalyje (prie Baltijos jūros ir Kuršių ma-rių) seniau gyventa ir kuršių Kuršių palikuonys kurių dalis tikriausiai atsikėlė iš Latvijos kalbėjo latvių - lietuvių - vokiečių kalbų mišiniu ir imti vadinti kuršininkais Jie gyveno daugiausia prie jūros bei marių ir vertėsi žvejyba todėl jų kalbos reliktų daugiau pasitaiko lietuvininkų žvejų kalboje o kitur aiškesnių jų kalbos pėdsakų randama tik vietovardžiuose Lietuvių ir vokiečių kalbomis kalbantys žmonės nuolat tarpusavyje bendravo todėl jų kalbos turėjo paveikti viena kitą Tas poveikis skirtingais laikais nebuvo vienodas

Daugelio šaltinių liudijimu XIV a Klaipėdos krašte gyveno apie 8000 žmonių iš jų tik nedidelė dalis kalbėjo vokiškai Net pačiame Klaipėdos mies-te vokiškai kalbančių žmonių tada buvo nedaug Suprantama kad tais lai-kais vokiečių ir lietuvių kalbos viena kitą veikė nežymiai Daugiau Klaipėdos krašto miestuose vokiečių apsigyveno tik XVII a bet ir tada kalbos viena kitai didesnio poveikio neturėjo vokiečiai gyveno miestuose ir buvo valdi-ninkai amatininkai ir darbininkai o lietuviai dažniausiai gyveno kaimuose ir dirbo žemę nes daugumai lietuvių vienintelis garbingas užsiėmimas buvo žemdirbystė Tik neturintis žemės imdavosi amato ar žvejybos (dar žr Matu-levičius 1989 20)

196

Daug reikšmės kalbos išsaugojimui turėjo ir tai kad beveik visi Mažotildesios Lietuvotildes gyventojai buvo evangelikai Čia anksčiau negu Didžiojoje Lietuvoje buvo išspausdinta pirmoji lietuviška knyga bažnyčiose pamaldos buvo laiko-mos ne tik vokiečių bet ir lietuvių kalba mokyklose taip pat mokoma lietu-viškai Todėl iki pat XX a vokiečių kalba tik nežymiai paveikė lietuvių kalbą Miestuose vokiškai kalbėjo tiktai tie kurie turėjo valdišką tarnybą arba patys norėjo šia kalba kalbėti Kaimuose dauguma žmonių kalbėjo lietuviškai Anksti atsiradusios lietuviškos knygos ir lietuviškos mokyklos padėjo išsaugoti gana gryną lietuvių kalbą

Daug prastesnė padėtis susidarė po Antrojo pasaulinio karo Baigiantis karui vokiečių valdžios buvo evakuoti arba emigravo iš gimtųjų vietų per 90 proc gy-ventojų Daug kaimų ir miestelių liko visiškai tušti Net pačioje Klaipėdoje pir-mosiomis pokario dienomis rasta tik apie 30 senųjų klaipėdiškių Manoma kad po karo Klaipėdos krašte dar buvo apie 10 000 lietuviškai kalbančių žmonių

Iš pasilikusių arba grįžusių apie 8000 (dalis jų buvo vokiečiai) 1956ndash1969 m repatrijavo į Vokietiją dalis nerepatrijavusių buvo ištremti į Sibirą Į Klaipėdos kraštą atsikėlė žmonės iš įvairių Didžiosios Lietuvos vietų Dauguma atsikėlėlių buvo žemaičiai bet kai kuriose vietose yra nemažai ir aukštaičių

Dabar Klaipėdos krašte vakarų žemaičių tarmę mokančių liko tik apie 300ndash400 žmonių dauguma jų senyvo amžiaus Jie išsibarstę po visą kraštą didesnės bendruomenės liko tik apie Prekulę Drẽverną Kintugraves Saugagraves Šilugravetę taip pat šiaurinėje Klaipėdos rajono dalyje Senesnio amžiaus vakarų žemaičiai dar kalba gimtąja tarme bet perduoti savo kalbos jie dažnai nebeturi kam ndash vai-kai ir anūkai gyvena miestuose ir kalba bendrine kalba Jaunesnių žmonių mokančių šią tarmę yra tik kelios dešimtys Kuršių nerijoje mokančių vakarų žemaičių tarmę nebeliko

Skiriamosios vakarų žemaičių ypatybės

Pagrindinė skiriamoji žemaičių ir aukštaičių ypatybė ndash bendrinės kalbos ie uo tarimas Aukštaičiai kirčiuotus šiuos dvibalsius išlaiko sveikus žemaičiai vietoj jų taria kitokius garsus Pagal šių garsų atliepimą skiriamos šiaurės pietų ir vakarų žemaičių tarmės

Vakarų žemaičiai vietoj bk ie uo taria o Šie balsiai tariami panašiai kaip bendrinės kalbos ė o Centrinėje tarmės dalyje maždaug nuo Klaipėdos iki Sau-gų garsų porų bk ie ir ė uo ir o atitikmenys dažniausiai tariami vienodai pvz ecirc va lsquoIevarsquo ocircsis lsquouosisrsquo secirc d lsquosėdirsquo decirc ti lsquodėtirsquo šocirck lsquošokarsquo nocirc∙r lsquonorirsquo Kai kuriose vietose girdimas nežymus dvibalsio atspalvis pvz viecirc ns lsquovienasrsquo giecirc ∙r(ẹ) lsquogėrėrsquo duocircd lsquoduodarsquo paruocirc∙dẹ lsquoparodėrsquo daugiecirc ∙ls lsquoDaugėlas) juotildens lsquoJonasrsquo

Šiaurinėje ir pietinėje tarmės dalyje vienodas ie ir ė uo ir o tarimas nėra sistemingas ndash neretai vietoj bk ė ie ir o uo tariami ie uo menesi lsquomėnesįrsquo guleti lsquogulėtirsquo girdeti lsquogirdėtirsquo vena lsquovienąrsquo ziẽguoȓọs lsquolaikrodisrsquo ugravežguoži lsquolenty-narsquo puotacircm lsquopaskuirsquo nuotilde lsquonuorsquo muacuteotna lsquomotinarsquo

197

Į šiaurę nuo Klaipėdos (Kaloacutetė Kaklė) o buvo tariamas labai atvirai arba net kaip labializuotas aring2 pvz ždis lsquožodisrsquo kp(a)s lsquokoposrsquo bb(a) lsquobobarsquo kǻjms lsquokojomsrsquo Panašų a vietoj bk a∙ taria kaimyniniai kretingiškiai prieš lūpinius priebalsius p b m pvz psaka lsquopasakarsquo brẹ lsquobarėrsquo mžas lsquomažasrsquo

Vakarų žemaičių šiaurėje kaip ir kaimyniniame kretingiškių plote vietoje bk žodžio kamieno ir kirčiuotos galūnės ą ę tariami ilgieji ẹ ọ pvz kộstẹ lsquokąstirsquo žsẹs lsquožąsisrsquo sprệstẹ lsquospręstirsquo Tokie pat atitikmenys tariami ir žodžiuose ką tą viską (k t vskọ)

Ploto viduryje tik ę atliepia ẹ bet ą tariamas kaip ir bendrinėje kalboje pvz gršti lsquogręžtirsquo skst skęstarsquo žatildesis lsquožąsysrsquo gratildešts lsquogrąžtasrsquo

Pietinėje dalyje abu garsai tariami kaip ir vakarų aukštaičių pvz atildežols lsquoažuolasrsquo skẽst lsquoskęstarsquo

Nekirčiuotose galūnėse balsius ą ę vakarų žemaičiai trumpina pvz sẽna lsquosenąrsquo pamatildetẹs lsquopamatęsrsquo

Trumpieji balsiai i u taip pat dvigarsių il ir ul ur ir dvibalsio ui pirmieji dėmenys yra platinami ir tariami ẹ ọ Bet platinama ne visais atvejais - plati-nimas dažniausiai priklauso nuo tolesnio skiemens balsio tiksliau - nuo prie-balsio minkštumo Prieš minkštą priebalsį paprastai tariami siauresni i u kitais atvejais - platesni ẹ ọ pvz ktẹ lsquokitirsquo kẹtacircm lsquokitamrsquo lpẹ lsquolipirsquo lpO lsquolipursquo miltnẹs lsquomiltinisrsquo mltacirc lsquomiltairsquo drusknẹ lsquodruskinėrsquo drska lsquodruskarsquo smucirclkẹs lsquosmulkios smộlkOs lsquosmulkusrsquo drbẹ lsquodirbirsquo drbacirc∙ lsquodirbairsquo pasilpsẹ lsquopasilipsirsquo pasilpa lsquopasi-liporsquo zũikẹs lsquozuikisrsquo zikecirc∙ lsquozuikiairsquo Kaip matyti iš pavyzdžių kirčiuoti siaurieji i u dažnai pailgėja Dėsningiau jie ilginami šiaurinėje ir vidurinėje ploto dalyje maždaug iki Saugų Bet nepailgėję i u nėra tokie siauri kaip aukštaičių ar tel-šiškių dažnai jie primena atviresnius varniškių i u Mišriuosiuose dvigarsiuose in im un um esantys i u neplatinami tvirtagališki daugelyje vietų ilginami pvz sũ∙ŋkecirc∙ lsquosunkiairsquo kũ∙mps lsquokumpasrsquo l∙ŋkst lsquolinkstarsquo

Nors vakarų žemaičių galūnės yra gerokai sutrumpėjusios i u ir ẹ ọ jose nėra suplakti Paprastai siauresnieji i u tariami vietoj senovėje buvusių ilgųjų balsių atviresnieji ẹ ọ - vietoj trumpųjų pvz agravekis lsquoakysrsquo agravekẹs lsquoakisrsquo mệltu lsquomil-tųrsquo mệltO s lsquomiltusrsquo

Balsio e tarimas priklauso nuo tolesnio skiemens prieš skiemenį su užpaka-liniu balsiu (ar kietu priebalsiu) jis tariamas atvirai prieš skiemenį su priešaki-niu balsiu (ar minkštu priebalsiu) susiaurėja pvz secircns lsquosenasrsquo snẹs lsquosenisrsquo mẽrga lsquomergarsquo mẹrglẹ lsquomergelėrsquo segravesotilde∙ lsquosesuorsquo sẹs∙tẹ lsquosesytėrsquo

Tarmėje kirčiuoti balsiai a e dažniausiai nepailgėja (išskyrus pietinę ploto dalį) pvz agravekis lsquoakysrsquo magravetẹ lsquomatėrsquo glẹs lsquoeglėsrsquo megravetacircms lsquometamsrsquo

Dvibalsius ai ei vakarų žemaičiai nuosekliai vienbalsina galūnėse dažnai ir priesagose - taria ilguosius a∙ e∙ pvz drabžecirc∙ lsquodrabužiairsquo lagravebatilde∙ lsquolabairsquo gegraveratilde∙ lsquogerairsquo gragravežẽ∙ lsquogražiairsquo šnẽideracirc∙t(i)s lsquoŠneideraitisrsquo o∙racirc∙t(i)s lsquoLioraitisrsquo Negalūni-niuose skiemenyse tie dvibalsiai nuosekliausiai vienbalsinami ploto viduryje ndash

2 Plg M Mažvydo bralei lsquobroliairsquo maksla lsquomokslorsquo ir t t

198

tarp Priekulės ir Saugų šalia Veivržėnų (kretingiškiai) ir Švkšnos (varniškiai) šnektų pvz grẽ∙tacirc∙ lsquogreitairsquo pẽ∙lecirc∙ lsquopeiliairsquo matilde∙šas lsquomaišasrsquo leacute∙dacirc∙ lsquoleidairsquo Pie-tinėje ploto dalyje dvibalsiai neretai išlaikomi ir galūnėse pvz vaika lsquovaikairsquo pelei lsquopeiliairsquo

Nekirčiuotas galūnes vakarų žemaičiai trumpina stipriai Trumpasis balsis a (dažnai ir i) paprastai visai išmetamas kitų balsių lieka tik smarkiai aptrupėjęs pėdsakas pvz vegraved lsquovedarsquo bogravets lsquonamasrsquo gacirc lsquogalirsquo t∙ lsquotylirsquo vẽ∙dO lsquomudursquo kagrave lsquokamersquo secirc ∙dO lsquosėdžiursquo Ilgieji nekirčiuoti balsiai taip pat labai sutrumpinami arba visai numetami pvz kacircrvẹ lsquokarvėrsquo satilde∙k lsquosakorsquo atildeiv lsquolaivąrsquo Kai dėl balsio nukri-timo susidaro sunkiai ištariama priebalsių grupė joje gali įsiterpti neaiškios ko-kybės garsas panašus į šiaurės panevėžiškių pvz t∙ŋkǝl lsquotinkląrsquo tegravekǝrs lsquotikrasrsquo acircrkǝ lsquoarklįrsquo skatildeusǝm lsquoskausmorsquo gatildendǝrs lsquogandrasrsquo Dėsningiausiai šis garsas įter-piamas prie Saugų gyvenusio Jono Užpurvio kalboje Visų stipriausiai galūnės trumpinamos rytinėje tarmės dalyje paribyje su kretingiškiais ir varniškiais - nuo šiaurinės ribos iki Saugų Ten nekirčiuotose galūnėse visai netariami dau-guma balsių Kirčiuotos galūnės netrumpinamos

Vakarų žemaičiai išlaiko sveikus bk an am en em pvz atildeŋkstẹ lsquoanks-tirsquo katildempẹ lsquokampersquo sacircmtẹs lsquosamtisrsquo lecircmpa lsquolemparsquo mẽŋkẹ lsquomenkėrsquo lecircŋks lsquolenkasrsquo tẽmpẹ lsquotempėrsquo

Priebalsiai

Pietinėje vakarų žemaičių ploto dalyje veikia vadinamasis žemaitiškas afri-katų dėsnis - kai kuriose formose prieš priešakinės eilės balsius vietoj bk č dž tariami priebalsiai t d pvz svegravetẽ∙ lsquosvečiairsquo megravedecirc∙ lsquomedžiairsquo svetecircms lsquosvečiamsrsquo megravedecircms lsquomedžiamsrsquo bet svegraveus lsquosvečiusrsquo megraveǯ us lsquomedžiusrsquo Šiaurinėje ploto dalyje ir prieš užpakalinės eilės balsius tariami t d pvz svegraveũ∙ lsquosvečiųrsquo giũ∙ lsquogai-džiųrsquo maacircu lsquomačiaursquo veacircu lsquovedžiaursquo diacircusẹs lsquodidžiausiasrsquo

Dėl ilgų kontaktų su vokiečių kalba vakarų žemaičiai kaip ir Klaipėdos krašto aukštaičiai beveik nevartoja kietojo l visais atvejais dažniausiai tariamas šiek tiek suminkštintas vidurinis pvz agraveps lsquolapasrsquo atildeivs lsquolaivasrsquo patildeuk lsquoplaukiarsquo t∙ŋka lsquotinkląrsquo akšt∙ŋgaa lsquolakštingalarsquo Ne visi vakarų žemaičiai minkštąjį prieš užpakalinės eilės balsius vartoja dėsningai Tas pats žmogus gretimuose sakiniuose gali pasakyti katildeip∙da ir klatildeip∙da XX a pradžios įrašuose minkštasis l prieš užpakalinės eilės balsius pasitaiko gana retai dažniausiai jaunimo kalbo-je Todėl galima spėti kad l minkštinti pradėtas dėl vokiečių kalbos įtakos

Kiti priebalsiai išskyrus k g prieš priešakinės eilės balsius minkštėja silpshynai Ši ypatybė būdinga ir Klaipėdos krašto aukštaičiams bei Rytų Prūsijos lie-tuviams Klaipėdiškiai kartais s š ž dž r m prieš užpakalinės eilės balsius vietoj kitų žemaičių tariamų minkštųjų priebalsių taria kietus pvz pasugravetusi lsquopasiutusirsquo šacircuda lsquošiaudąrsquo žacircunas lsquožiaunosrsquo ǯucirc∙va lsquodžiūvorsquo gratildeitacirc∙ lsquogreitairsquo gro∙v∙s lsquogriovysrsquo kupai lsquokumpiairsquo

Vakarų žemaičių ploto šiaurinėje dalyje kartais painiojami priebalsiai sš zž pvz šo∙patilde∙ga lsquobatorsquo šalt∙us lsquošaltyšius (seniūnas)rsquo silknis lsquošilkinisrsquo Daug

199

gausesnis priebalsių mišimas buvo paplitęs pietrytinėje tarmės dalyje apie Degučiugraves Čia gana sistemingai painiojami priebalsiai š ž č dž ir s z c dz pvz ras∙ti lsquorašytirsquo reacuteiski lsquoreiškėrsquo zẽ∙mi lsquožemėrsquo cesnatilde∙ka lsquočesnakorsquo čekšnas lsquošerkšnasrsquo pẽ∙či lsquopešėrsquo cenoacute∙vi lsquosenovėrsquo Šis reiškinys baigia išnykti shy toks tarimas užfiksuo-tas tik kelių senesnių žmonių kalboje

Kirtis ir priegaidė

Kirtis beveik visame vakarų žemaičių tarmės plote atitraukiamas iš trumpos ir ilgos tvirtagalės galūnės į bet kokio ilgumo pirmąjį žodžio skiemenį dalį jo paliekant kituose skiemenyse pvz negraveš lsquonešursquo gegraverũ∙ lsquogerųrsquo vkatilde∙ lsquovaikairsquo negravegeratilde∙ lsquonegerairsquo Tai žemaitiškojo tipo visuotinis kirčio atitraukimas kirtis ati-traukiamas į pirmąjį žodžio skiemenį dalį jo paliekant galūnėje Už Saugų į pietus kirtis beveik arba visai neatitraukiamas

Priegaidės didžiojoje ploto dalyje žemaitiškos Vietoj bk tvirtapradės papras-tai vartojama laužtinė pvz šocirc∙t lsquošluotarsquo secirc ∙d lsquosėdirsquo gacircus lsquogausrsquo bacircts lsquobaltasrsquo tecircta lsquotiltąrsquo Tvirtagalės priegaidės (dialektologų ji dažnai vadinama tęstine) bal-so spūdis dvigarsiuose krinta ant pirmojo dėmens pvz greits lsquogreitasrsquo katildeusa lsquoklausorsquo l∙nda lsquolindorsquo sũ∙ŋkecirc∙ lsquosunkursquo Pietinėje tarmės dalyje priegaidės pana-šios į bendrinės kalbos priegaides

Morfologija ir sintaksė

1 Gana dažnai vartojama vardažodžių dviskaita (du‿acircrku du‿kluotildenu du‿bẽrtaiu) Veiksmažodžių dviskaitos atvejų skirtingai negu kretingiškių tar-mėje beveik nepasitaiko

2 Skiriasi kai kurių daiktavardžių giminės (kratildento∙s lsquokrantairsquo gucircosns lsquogluosniairsquo)

3 Visai nevartojami jungiamieji balsiai (baskocirc∙jis lsquobasakojisrsquo)4 Vietoj priešdėlių ir prielinksnių į ant vartojami tik int (intildetnešẹ lsquoįnešėrsquo

intdjo lsquoįdėjorsquo int‿pastocirc∙gs lsquoį pastogęrsquo int‿šatilde∙tȓu lsquoį Šatriusrsquo)5 Kaip ir dalis kretingiškių vietoj kilmininko linksnio vakarų žemaičiai

vartoja naudininką (katildeus∙ms gdančei akšt∙ŋgaai lsquoklausėmės giedančios lakš-tingalosrsquo ant‿rasocirc∙tai pecirc ∙vai lsquoant rasotos pievosrsquo šv∙sa bugravevo nuo‿matilde∙žai lempugravetei lsquošviesa buvo nuo mažos lemputėsrsquo gulecirc ∙jom ant‿stocirc∙rai šudũ katildertai lsquogulėjom ant storo šiaudų sluoksniorsquo)

6 Vietininko linksnis beveik nevartojamas Vietoj jo dėl vokiečių kalbos įtakos nuo XX a pradžios paplito prielinksninė konstrukcija į + galininkas pvz žatilde∙sis i∙‿atilde∙vižas ∙ra lsquožąsys yra avižosersquo gi∙vecircn i∙‿bugraveta lsquogyvena namersquo

7 Būtasis dažninis laikas neretai sudaromas iš pagalbinio veiksmažodžio liuobėti ir asmenuojamojo veiksmažodžio bendraties ar būsimojo laiko formų pvz o∙becirc ∙ji acircrti lsquoardavorsquo ocirc∙b šecircrs lsquošerdavorsquo Gerokai dažnesnės XX a pabaigos įrašuose buvo būtojo dažninio laiko formos su -dav ẽ∙dava lsquoeidavorsquo vaoacuteudavucircom lsquovažiuodavomrsquo

200

Leksika

Vakarų žemaičių leksika gana savita Tik nedidelę svetimybių dalį suda-ro slavizmai šeši savaitės dienų pavadinimai (pacircndelis lsquopirmadienisrsquo utecircrniŋks lsquoantradienisrsquo segravereda lsquotrečiadienisrsquo ketvẽrgs lsquoketvirtadienisrsquo pẽ∙tni∙čẹ lsquopenktadie-nisrsquo sugravebata lsquošeštadienisrsquo) kai kurie kiti dažnai buityje vartojami žodžiai (pẽ∙us lsquokrosnisrsquo kugraveknẹ lsquoviryklėrsquo šlũ∙ž∙ti lsquotarnautirsquo kotilde∙žnas lsquokiekvienasrsquo bagravečka lsquostatinėrsquo krũ∙ža lsquopuodukasrsquo) Didžioji kitų svetimybių dalis ndash germanizmai Jais vadina-mi patys įvairiausi dalykai (šmatildents lsquogrietinėrsquo plintildecas lsquoblynasrsquo tja lsquoarbatarsquo kapja lsquokavarsquo šikis lsquokumpisrsquo kecirc ∙žas lsquosūrisrsquo trẽ∙pẹs lsquolaiptairsquo šmocirc∙keris lsquodumtuvėrsquo kẽlderis lsquorūsysrsquo šintildedelis lsquoskiedrarsquo skũ∙nẹ lsquodaržinėrsquo rotilde∙sverkis lsquomaniežasrsquo šnẹbždugraveks lsquonosi-nėrsquo spagravets lsquokastuvasrsquo egravestuba lsquošildomas kambarysrsquo klẽidẹ lsquosuknelėrsquo macircntelis lsquoap-siaustasrsquo žegravekẹ lsquokojinėrsquo otilde∙mama lsquosenelėrsquo šotilde∙a lsquomokyklarsquo gẽrmolẹ lsquomorkarsquo b∙del∙ti lsquopikliavotirsquo)

Gausu vakarų žemaičių tarmėje kitiems žemaičiams bei aukštaičiams neži-nomų žodžių trumpnẹs lsquokumštinės pirštinėsrsquo pagraveprastis lsquopaprotysrsquo dagravega lsquojava-pjūtėrsquo dagocirc∙ti lsquonuimti derliųrsquo patilde∙launugẹ lsquopavakariairsquo puacute∙racirc∙ lsquožieminiai kviečiairsquo mẽ∙dins lsquolaukinisrsquo šũ∙rẹ lsquopašiūrėrsquo v∙os lsquovaišėsrsquo las∙ti lsquorinktirsquo) Kai kurie žodžiai turi kitokias reikšmes (bugravets lsquonamasrsquo rocirc∙pẹs lsquobulvėsrsquo ddis lsquodidelisrsquo krucirc∙ms lsquomiš-kasrsquo nugravems lsquokoridoriusrsquo taratildeŋkis lsquodoklasrsquo dũ∙da lsquoarmonikarsquo)

Tiek vokiški tiek slaviški žodžiai yra gerai pritaikyti prie vakarų žemaičių tarmės fonetinės bei morfologinės struktūros Neretai būna sunku nustatyti iš kokio nelietuviško žodžio jie yra padaryti pvz bumbua lsquomedvilnėrsquo muilavocirc∙ti lsquopieštirsquo M Tydekas nuo Plikių sakė bdquoMes ir vokiškus žodžius išvertėm į savo kalbą ir padarėm puikesniusldquo

Asmenvardžiai

Asmenvardžių sandara Klapėdos kraštas ryškiai skiriasi nuo kitų regionų 1941 m gyventojų sąraše kiekvienoje apylinkėje užfiksuota po 250-300 skir-tingų pavardžių iš jų apie trečdalį sudaro vokiškos ar vokiškos kilmės pavar-dės kurios kituose Lietuvos regionuose pasitaiko retai Štai Sendvario sąraše iš 99 skirtingų pavardžių 42 yra nelietuviškos 38 ndash lietuviškos bet LPŽ duome-nimis kitur neužfiksuotos (Angladagis Kiaulakys Klošys Šūdnagys Švelnius Semturys Skrandys Stagaras Žemaitžentis Bruzdeilynas Kirva Padagas Kūljur-gis Šilmiškys Berčžentis Laukmikelis Skersvietaitis ir kt) Šiame sąraše yra tik 19 lietuviškų pavardžių vartojamų ir kituose regionuose daugiausia Žemaitijoje Bernotas Daumantas Grigaitis Gudaitis Kalvaitis Kasperaitis Meižys ir kt Čia beveik nėra pavardžių su slaviškomis priesagomis shyauskas -evičius būdingų aukštaičiams Kitose apylinkėse taip pat yra daugiau kaip trečdalis pavardžių beveik nevartojamų kitur Lietuvoje (Lepys Šlubys Šuišelis Pašalys Dūdjonis Semturys Daugalys Skroblys Krūmaitis Kokštas Lopas)

Taip pat krinta į akis vardo ir pavardės rašymo ir sakymo tvarka Šiaurės ir pietų žemaičiai visada pirma sako pavardę paskui vardą Butkus Petras Milius

201

Stasys Vaišvila Jurgis Dažniausiai tokia tvarka vartojama ir žemaičių literatūro-je Taip yra tikriausiai dėl to kad daugiausia informacijos apie žmogų teikia pa-vardė o vardas tik patikslina Panašiai elgiamasi ir nemažoje dalyje aukštaičių vietų tik čia dažnai vartojamas pavardės kilmininkas ypač kalbant apie jaunus žmones ndash Stankevičiaus Petras Beržinio Adelė Tokios konstrukcijos yra pačios populiariausios ir Dzūkuose ndash Savukyno Antanas Bardzilausko Marė

Klaipėdos krašto šnekamojoje kalboje beveik visada pirma sakomas vardas paskui pavardė Tai rodo ir Ievos Simonaitytės kūryba (Vilius Karalius Grėtė Plonikė) taip pat įvairūs gyventojų sąrašai Martino Tydeko prisiminimuose taip pat nepasitaikė kitokios tvarkos ndash Martins Kibelkštis Jonis Palaviks Mikelis Tydeks Tik prie Saugų (netoli Švėkšnos) gyvenęs J Užpurvis dažniau vartojo pietų ir šiaurės žemaičiams įprastas konstrukcijas ndash Srūgi Marčiuks Bėtatis Jons Pasitaikė tik vienas priešingas atvejis ndash Kristups Klimkus Artimi gerai pažįsta-mi žmonės čia paprastai įvardijami tik vardais Žemaitijoje vardas be pavardės vartojamas gerokai rečiau Vargu ar skirtinga Klaipėdos krašto ir Didžiosios Lietuvos vardų ir pavardžių sakymo tvarka yra atsitiktinė Žinoma šie skirtu-mai nėra labai seni juk pačios pavardės pradėjo atsirasti tik XV-XVI a Skirtu-mus galėjo nulemti ir anksčiau Klaipėdos krašte atsiradusi raštija

Lietuvoje dėl nedidelio gyventojų skaičiaus pavardes visi žmonės gavo gana vėlai (Maciejauskienė 1991 54) Dažniausiai tuo metu vieną vardą turėjo že-mesnių socialinių sluoksnių atstovai ndash nelaisvieji valstiečiai tarnai dvaro šei-myna Žemą socialinį statusą turintys žmonės dažniausiai buvo vadinami tik vardais su įvairiausiomis mažybinėmis priesagomis kurios pabrėžė jų nepri-vilegijuotą padėtį (Onelė Mikutis Petrelis) Tokių atvejų pasitaiko ir dabar Tai būdinga ne tik baltams ir germanams bet ir daugeliui slavų kurie turi gana gausią vardažodžių mažybinių priesagų sistemą Mažiausiai mažybinių priesa-gų pavardėse vartoja žemaičiai ypač negausios jos yra pietų Žemaičiuose Pagal jų skaičių klaipėdiškiai beveik nesiskiria nuo varniškių ndash vyrų asmenvardžiuo-se iš esmės yra vartojamos tik -ukas -elis moterų -ikė shyelė Pavardėse bene dažniausia priesaga yra -aitis

Įdomu yra palyginti ir lietuviškas pravardines (ypač dvikamienes) Klaipėdos krašto pavardes su kitų regionų pavardėmis

Nė viename Aukštaitijos ar Žemaitijos regione nėra tiek daug pravardinių pavardžių kaip Klaipėdos krašte Ypač ryškiai išsiskiria savo gausa pavardės turinčios neigiamą atspalvį Rugulis (miegalius) Purvinas Lepys Šlubys Stai-gys Tendys Šūdnagis Kiaulakys Skrandys Duoblys (pilvotas) Gižas (pašvin-kęs) Kumšlys (rijūnas) Blyžė (žlibas) Lyliškis (kalbus) Šeška Višta Daugiau negu kitur bet gerokai mažiau negu Klaipėdos krašte pravardinių pavardžių yra tik Dzūkijoje Atrodo kad pravardinių pavardžių daugiausia yra kalbos ploto periferijoje ypač jei joje vyravo dvikalbystė nes ten žodžio reikšmė su pavarde beveik nesiejama Tokia išvada peršasi patyrinėjus Dzūkijos ir Vil-niaus krašto pavardes Žemaitijoje neigiamą reikšmę turinčių pravardinių pa-vardžių yra itin mažai

202

Vardų įvairovė Klaipėdos krašte yra gerokai mažesnė Štai 1941 m sąraše Sendvario apylinkėje užfiksuoti 107 vardai Plikių ndash 102 Triušẽlių ndash 76 Plikių apylinkėje iš 62 vyrų vardų tik septyni vartojami ir Didžiojoje Lietuvoje (Jonas Jurgis Kazimieras Andrius Julius Pranas Vladas) iš 40 moteriškų vardų tokių yra tik keturi (Lina Asta Ieva Kristina) Yra nemažai apylinkių kuriose nepa-sitaikė nė vieno lietuviško vardo Tokia buvo oficialiosios vartosenos padėtis Kadangi pavardės yra iš kartos į kartą paveldimi asmenvardžiai užsimanę jų negali keisti nei patys jų turėtojai nei valdininkai Todėl pavardžių sandara tik labai iš lėto pasidavė vokietinimo ar lietuvinimo tendencijoms ndash keisti pavardes visais laikais nebuvo lengva

Vardus tėvai savo vaikams dažniausiai rinkdavo patys todėl čia daug ką lėmė ir lemia mada bei tradicijos Pažiūrėjus į vardų sąrašus atrodo kad XIXndashXX a Klaipėdos krašte daugelis lietuvių norėjo būti vokiečiais Išskyrus vieną kitą išimtį vartoti vien vokiški ar suvokietinti krikščioniški vardai

Vardas DažnumasJohan 16Martin 13Michel 11Georg 5Adam 3Valter 2Hans 16Ana 22Marija 15Barbė 8Greta 8Trudė 7Berta 5Elsė 2Ema 1

Šnekamojoje kalboje padėtis buvo kitokia Nors ir davę vaikams vokiškus vardus (kartais gal paraginti kaimynų ar valdininkų arba nenorėdami atrodyti prasčiokai) namie tuos vardus lietuvindavo Štai Plikių apylinkėje Iš 102 vardų tik penki šnekamojoje kalboje senųjų lietuvininkų liudijimu nebuvę lietuvina-mi ir tai tik todėl kad abiejose kalbose buvo tariami panašiai Berta Ema Herta Marija Urtė Visiems vyriškiems vardams buvo pridedamos bent jau galūnės Horsts Karls Martins Oskars Valters

Dalis vardų buvo ir visiškai sulietuvinami (ypač vaikų vardai)

Vokiškas vardas Sulietuvintas vardas Vaiko vardasAdam Adoms AdomelisChristoph Kristups KristupelisDavid Dovas Dovyds DovuksHans Anskis Jons Jonelis Jonuks

203

Martin Martyns Marčiuks MartynelisMichel Miks Mikelis MykolelisVilhelm Vilius Viliuks VilelisAnna Ona Anė Anelė Anikė OnytėElse Elsė Ilzė Elzikė ElzytėlėEva Ėvė Ieva Ėvelė ĖvikėGertrud Gerda Trūdė Trautė Gerdelė Trūdelė

Kaip matyti mažybinės priesagos nėra labai įvairios -el -uk -ik Jos beveik visiškai sutampa su kaimynų žemaičių (ypač pietų) priesagomis

Šnektos

Nėra žinoma ar labai skyrėsi Klaipėdos krašto ir pietų bei šiaurės žemaičių kalba prieš 400shy500 metų bet šiandien yra visiškai akivaizdu kad visos minė-tos patarmės priklauso tai pačiai žemaičių tarmei Maždaug 35 savo rytinės ribos vakarų žemaičiai turi su šiaurės žemaičiais kretingiškiais 25 - su pietų žemaičiais varniškiais Tik pačiuose pietryčiuose jie šiek tiek ribojasi su pietų žemaičiais raseiniškiais o pietuose - su vakarų aukštaičiais Todėl daugiausia bendrumų vakarų žemaičių tarmė ir turi su kretingiškių ir varniškių tarmėmis Seniau beveik visame vakarų žemaičių tarmės plote gyventa kuršių kurių kal-ba neabejotinai turėjo palikti savo pėdsakų vakarų žemaičių tarmėje

Tarmė iš tikrųjų nėra vienalytė Dėl ją sudarančių patarmių būta įvairių nuomonių 1936 m Walteris Fenzlau teigė kad vakarų žemaičių tarmę su-daro trys šnektos - klaipėdiškių priekuliškių ir šilutiškių (Fenzlau 1936 13) 1960 m Elena Grinaveckienė rašė kad W Fenzlau skirstymas esąs gana ne-tikslus (Grinaveckienė 1960 195) 1973 m Vladas Grinaveckis aprašė keturias klaipėdiškių žemaičių patarmes - pietvakarių pietų vidurio ir šiaurės (Grina-veckis 1973 13) Visų minėtų kalbininkų klasifikacija yra apytikslė patarmių skirtumai nurodyti tik bendrais bruožais 1966 m Zigmas Zinkevičius pastebi kad klaipėdiškių žemaičių tarmė užima tokį mažą plotą kad smulkesnis skirs-tymas darosi praktiškai nereikalingas (Zinkevičius 1966 14) 1978 m knygoje apie patarmes jis jau nekalba (Zinkevičius 1978 121) Tokios nuomonės dabar laikosi ir kai kurie kiti kalbininkai

Vakarų žemaičių patarmių ribos beveik sutampa su kretingiškių varniškių bei raseiniškių ir atskirų jų šnektų ribų tęsiniais Klaipėdos krašte Todėl gana patraukliai atrodo nuomonė kad vakarų žemaičių tarmė susiformavo iš minėtų šiaurės bei pietų žemaičių tarmių Bet gana įdomu yra ir palyginti šių patarmių ribas su senųjų baltų žemių ribomis Tiesa apie kuršių ir skalvių žemes tikslių žinių nėra Taip pat nedaug yra žinoma apie jų kalbas Vis dėlto keletą įdomių pa-našumų tarp vakarų žemaičių šnektų ir senųjų baltų žemių ribų galima įžiūrėti

S k a l v otilde s žemė buvo pietinėje Klaipėdos krašto dalyje (ir kairiojoje Ne-muno pusėje) Šiaurinė jos riba beveik sutampa su dabartine Klaipėdos krašto aukštaičių - žemaičių riba Apie skalvių kalbą nieko nėra žinoma Nesutariama netgi dėl to kas jie buvo - prūsai ar lietuviai Antanui Saliui atrodė kad jie

204

turėjo būti prūsai (taip teigiama ir Dusburgiečio kronikoje) (Salys 1930 123) dauguma Lietuvos istorikų juos laikė lietuvių gentimi Vilius Pėteraitis teigia kad tai buvo tarpinė gentis su lietuvių ir prūsų bruožais (Pėteraitis 1992 50) Likusi Klaipėdos krašto dalis matyt buvo gyvenama kuršių kurie kaip atskira etninė grupė minima iki XVI a pabaigos Tiksli pietinė kuršių riba nėra žino-ma bet daugelis tyrinėtojų mano kad jie ribojosi su skalviais Taigi dabartiniai Klaipėdos krašto aukštaičiai greičiausiai gyvena buvusiose skalvių žemaičiai - kuršių žemėse

Zigmas Zinkevičius mano kad kuršiai buvo gerokai paveikti finų todėl jų kalba turėjo ryškiai skirtis nuo lietuvių ar žemaičių (Zinkevičius 1987 18) Bet apie lietuvių - kuršių ribas galima spręsti tik iš netiesioginių duomenų kurie yra gana prieštaringi Pati kuršių (kaip ir skalvių) kalba išnyko nepalikusi jokių rašto paminklų Vieną kitą jos elementą galima rasti kai kuriuose tikriniuose varduose bei latvių ir žemaičių tarmių kuronizmuose

L a m a t agrave buvo Kuršių marių pakrantėje į šiaurę nuo Nemuno žiočių apėmė Minijos žemupį ir Veivržo Tẽnenio bei Šyšotildes baseinus Pietryčiuose ji ribojosi su Skalva šiaurėje siekė Priekulės apylinkes ir ribojosi su Plsoto žeme rytuose tęsėsi iki Vainugraveto miškų Šio krašto materialinė kultūra ir laidojimo papročiai artimi skalviams Tikriausiai ir jų kalbos turėjo būti gana panašios

P l s o t o žemė maždaug nuo Priekulės apylinkių Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėmis tęsėsi į šiaurę iki M g u v o s žemės Šių žemių riba buvo į šiaurę nuo Klaipėdos bet ar Mėguvos pietinis pakraštys dar siekė dabartinę vakarų žemaičių teritoriją ar buvo ties Patildelanga dabar sunku pasakyti Nekelia abejonių tik tai kad šios sritys buvo gyvenamos kuršių

Dabartinių vakarų žemaičių patarmių plotai yra panašūs į senųjų baltų sri-čių plotus Ar tos patarmės atsirado dėl šiose srityse gyvenusių galbūt skirtingų kuršių genčių substrato dabar sunku pasakyti Kadangi patarmių ribos beveik sutampa ne tik su senųjų sričių bet ir su gretimų šiaurės bei pietų žemaičių pa-tarmių ribomis gali būti kad ir pietų bei šiaurės žemaičių patarmės atsirado dėl tų pačių kuršių genčių įtakos Juk kuršiai gyveno ne tik toje teritorijoje kurioje dabar yra vakarų žemaičiai bet ir nemažoje šiaurės žemaičių ploto dalyje

Vakarų žemaičių tarmė užima nedidelį plotą bet fonetinių ir leksinių skir-tumų atskirose jos vietose yra nemažai

Šiaurinė tarmės dalis (Kalotė Karklė Plikiai) pasižymi šiomis ypatybėmis1 Ilgasis a po lūpinių priebalsių čia tariamas su o atspalviu v∙ks lsquovaikasrsquo

m∙rẹ lsquoMarėrsquo b∙rẹ lsquobarėrsquo Panašiai tariamas ir ilgasis o bǻba lsquobobarsquo mǻ∙t∙na lsquomo-tinarsquo ž∙dis lsquožodisrsquo Į pietus nuo Klaipėdos toks tarimas jau gana retas

2 Bendrinės kalbos ą ę čia dažniausiai atliepia ọ∙ ẹ∙ žsẹs lsquožąsisrsquo gr∙šti lsquogręžtirsquo

3 Prieš minkštą priebalsį tariamas siauresnis ẹ mdẹs lsquomedisrsquo megravedus lsquome-dusrsquo

4 Galūnių redukcija čia pati stipriausia - trumpieji balsiai beveik netariami pl∙ta lsquoplytarsquo šagraveka lsquošakarsquo

20

5 Beveik nevartojami dvibalsiai ai ei Jie pasitaiko tik kai kuriuose naujes-niuose žodžiuose o šiaip visose pozicijose tariami ilgieji balsiai a∙ e∙ laacute∙st∙ti lsquolaistytirsquo ta∙sacircu lsquotaisaursquo lecirc∙sk lsquoleiskrsquo škecirc∙t lsquoiškeičiarsquo

6 Gyvai vartojama dviskaita du‿v∙ru lsquodu vyrairsquo dọm‿su∙nocirc∙m lsquodviem sū-numsrsquo vẽ∙du lsquomudursquo

Šios ypatybės išnyksta į pietus nuo Klaipėdos (žinoma patarmių ribos nu-rodomos gana apytiksliai nes dabar jas nustatyti ar patikslinti dėl labai mažo tarmiškai kalbančių žmonių skaičiaus nebeįmanoma)

Vidurinė tarmės dalis (į pietus nuo Klaipėdos maždaug iki Vlkyčių) nuo šiaurinės skiriasi keletu ypatybių

1 Beveik nevartojami ọ ẹ atliepiantys bk i u vioacute∙ti lsquoviliotirsquo ugravev lsquosiuvirsquo tugravep lsquotupirsquo tk lsquotikirsquo Kaip matyti iš pavyzdžių galūnių redukcija čia ne tokia stipri kaip šiaurėje Ryškesni čia ir šalutiniai galūniniai kirčiai (plg dar pltagrave lsquoplytarsquo šagravekagrave lsquošakarsquo)

2 Daug dažniau vartojamos afrikatos č ǯ ndash t d tariami tik prieš pralietuvių a jaacuteutecirc∙ lsquojaučiairsquo jaacuteuu lsquojaučiųrsquo gidẽ∙ lsquogaidžiairsquo giǯũ∙ lsquogaidžiųrsquo

3 Bk ą ę čia atliepia a∙ e∙ žatildess lsquožąsisrsquo skẽ∙st lsquoskęstarsquoDar toliau į pietus esanti šnekta (Saugos beveik iki Šilutės) yra gana panaši į

kaimyninę pietų žemaičių varniškių Švkšnos šnektąPietinio pakraščio patarmė (nuo Šilugravetės iki Sausgalvi ndash Šilinintildekų) turi ge-

rokai mažiau žemaitiškų ypatybių ir daugiau primena raseiniškių tarmę1 Beveik arba visai neatitraukiamas kirtis rakagrave lsquorankarsquo šakagrave lsquošakarsquo2 Nėra laužtinės priegaidės3 Bendrinės kalbos tą ką katrą tariami tantilde kantilde katrantildeČia paminėtos atskirų šnektų ypatybės rodo kad daugelis vakarų žemaičių

šnektų izofonų yra bendros ir šiaurės bei pietų žemaičiams Šiaurinė klaipėdiš-kių dalis atrodo lyg kretingiškių vidurinė ndash varniškių o pietinė ndash raseiniškių ir vakarų aukštaičių tąsa

ŠALTINIAI

LPŽ shy Lietuvių pavardžių žodynas t 1ndash2 ats red A Vanagas Vilnius 1985ndash19891941 m sąrašas ndash Alphabetische Zusammenstellung der Gemeinden des Kreises Memel 1941

LITERATŪRA

Fenzlau Walter 1936 Die deutsche Formen der Litauischen Orts - und Personennamen des Memelgebiets Halle

Grinaveckienė Elena 1960 Tarmių medžiagos rinkimas lietuvių kalbų atlasui Lietu-vių kalbotyros klausimai [t] III p 191ndash205

Grinaveckis Vladas 1973 Žemaičių tarmių istorija KaunasMaciejauskienė Vitalija 1991 Lietuvių pavardžių susidarymas Vilnius

206

Matulevičius Algirdas 1989 Tilžės apskrities valstiečių tautybė ir skaičius XVIII a pradžioje kn Lietuvininkai ir Mažoji Lietuva amžių būvyje Klaipėda

Salys Antanas 1930 Žemaitische Mundarten KaunasPėteraitis Vilius 1992 Mažoji Lietuva ir tvanksta VilniusZinkevičius Zigmas 1966 Lietuvių dialektologija VilniusZinkevičius Zigmas 1978 Lietuvių kalbos dialektologija Vilnius

PECULIARITIES OF THE WESTERN SAMOGITIAN DIALECT

JONAS BUKANTIS

Summary

The Western Samogitian dialect is spoken in the Northern part of Lithuania Minor from Nemirseta till Nemunas River Although its contacts with the German language lasted for about 700 years the dialect contained rather few Germanisms until the middle of the 19th century Since the end of the 19th century the number of phonetic and morphologic elements of the German language began increasing in the dialect In the 20th century the number of lexical Germanisms grew particularly high the majority of them were accurately adapted to suite the phonetic system of Lithuanian language

In the texts recorded in the end of the 20th century all the main phonetic and morphologic features of the Western Samogitian dialect were still preserved including the Samogitianshytype overall accent retraction Only one feature namely the replacement of o with the labialized a was no longer present

The personal names of the Klaipėda region are distinctly different from those in the rest of Lithuania Approximately half of the family names here are those with foreign (nonshy Lithuanian) origins Besides a big part of the Lithuanian ones used in the Lithuania Minor are practically unknown across the rest of Lithuania Particularly numerous family names here are those stemming from nicknames especially those with pejorative sense According to the name list of the 1941 the Lithuanian names are practically extinct in this area

According to the data from the end of the 20th century three subshydailects of the Western Samogitian may be discerned their borders practically coinciding both with the borderlines of the ancient Baltic lands and with the prolongations of the borderlines between the Northern and Southern Samogitians towards the Curonian Bay and the Baltic Sea

Gauta 2007shy10shy18

Straipsnis parašytas vykdant Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamą tarpinstitucinę mokslo programą bdquoRegioniniai folkloro ir tarmių tyrimai Vakarų Lietuvaldquo (2003ndash2006)

207

ŽEMAIČIŲ KULTŪROS KASDIENYBĖISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

PRISIMINIMAI APIE KALBĄ Iš užrašų

Marcelijus Martinaitis

ne vien įvairūs gyvenimo įvykiai bet ir kalbinė kilmė mus vienaip ar kitaip lydi visą gyvenimą tai dažnai tenka patirti ne tik kuriant tekstus bet ir bendraujant prisimenant žmones santykius su jais jų kalbėjimo būdą dainas pasakojimus Maža to mano vaikystės ir jaunystės kaimo žmonės būdavo atpažįstami ne vien iš veido įpročių keistenybių bet ir iš kalbėsenos ndash vartojamų žodžių jų tarimo tarties defektų Mūsų klasikai sakysim žemaitė mums paliko labai ryškias savo veikėjų kalbines charakteristikas kokiam vingių Jonui užteko tik kelių žodžių kad taptų įsimenamu tingaus kaimo berno tipu taip pat tautosakoje ndash dainose sak-mėse pasakose ndash aptinkame daugybę tokių sustingusių kalbinių vaizdinių kitaip sakant kalbinių portretų

čia reiškėsi ypatingas kaimo žmonių kūrybiškumas nes jie sukūrė ir tam tikrus kalbos vartojimo tipus kuriais savo kūryboje naudojosi mūsų senieji klasikai kris-tijonas donelaitis Motiejus valančius žemaitė Jonas Biliūnas vaižgantas vincas krėvė tie kalbiniai ištekliai lyg ir išsemti kalbinė komunikacija dabar vyksta pa-sitelkiant kitas bendravimo priemones tai sakytina ir apie literatūrą kuri gerokai mažiau naudojasi tais vaizdiniais kalbos ištekliais apibūdinančiais veikėjų indivi-dualybę ir jų bendruomeninį statusą internetas elektroniniai tinklai savaip ištrina kalbą kaip individualią savastį

kalbinė veikla tampa vis anonimiškesnė nes įvairiais raštais pareiškimais nuostatais protestais dažniau pasisako ne asmenys o bendruomenės institucijos firmos savo žodinę individualybę slepia visokie interneto komentatoriai ir rašei-vos netgi politikai kitaip sakant kalba jos išraiškos priemonės vis menkiau cha-rakterizuoja kalbantį jį ar rašantį jį dažnai neišskiriant net ir rašytojų

apskritai žmogų gaubdavo didžiulė kalbinė erdvė kurioje kiekvienas susida-rydavo žodinį arealą priklausomai nuo amžiaus išsilavinimo socialinės kilmės bendravimo būdų ar net savo fizinių išgalių vienaip ar kitaip daug ką iš praeities prisimenu kaip kalbą o pagaliau praeitis būna ženklinama žodžiais vienaip ar kitaip ji pavirsta kalba

rašomos įvairaus pobūdžio biografijos ir autobiografijos kūrybinės intelektua-linės politinės profesinės Man kartais kyla mintis parašyti kalbinę autobiografiją

208

kuri atskleistų labai įdomius ryšius tarp žmonių jų papročių visokių pasakymų bei pasakojimų intencijas asmens sąmonėjimo kelią ir kitokius dalykus šiame rašinyje pateiksiu tik kelis fragmentus iš savo užrašų

Jeigu reikėtų save kaip nors apibūdinti tai prisiskirčiau prie uždaros kalbos tipų daugiau kalbančių savyje ndash su savimi su įsivaizduojamais žmonėmis tikriausiai iš čia ir kilo noras tą vidinę savo kalbą išreikšti raštu Mat augau vienas o gal ir vienišas brolis gimė ir augo kai aš jau miestuose ėjau mokslus Būdavo taip kad ištisomis dienomis suaugusiesiems vis užsiėmus savo rūpesčiais neturėdavau nė su kuo pakalbėti

ir dar Mano tėviškė buvo labai uždaras kraštas ties kalnujais įsispraudęs tarp alksnynų kur senovėje tęsėsi sunkiai išbrendamos miškais apaugusios vietos to krašto žmonės mažai judėjo buvo gana uždari mažakalbiai viską ko reikėdavo gyvenimui pasidarydavo patys svetimas čia sunkiai prigydavo

Be to kalbinė pokario aplinka buvo labai paveikta to meto represijų trėmimų persekiojimų baimės kalba pasidarė tokia pat pavojinga kaip ir visokie dokumen-tai nuotraukos laiškai knygos dėl vieno kito prasitarimo galėjai susilaukti didelių nemalonių tapdavo įtartinas net visai nekaltas pasakymas pasakojimas daina pa-tarlė Labai pritilo žmonių šnekos juokavimai augdamas pokario metais mažai ką girdėjau apie gimines jų kilmę savo krašto žmones suaugusieji pradėjo bijoti savo vaikų tėvai dažnai apie kažką tarp savęs šnabždėdavosi o man neretai liepdavo palakstyti kieme ar atlikti kokį darbelį kad neišgirsčiau paslapčių ir jų neišpasako-čiau čia vis užklystantiems bdquodėdėmsldquo

taigi pokario metais nemenka dalis žodinių klodų vaizdinių įvardijimų istori-jų folklorinių pasakojimų tiesiog buvo užmiršti neperduoti jaunesnei kartai todėl labai susiaurėjo visas kalbinės veiklos laukas o su juo smarkiai pasikeitė ir žmonių santykiai bendravimo būdai viešoji kalba ji tapo bdquosukolektyvintaldquo prikaišiota so-vietinių naujadarų ir svetimžodžių tokia diegiama kalba net nebūdavo ką apie save ir savo artimuosius papasakoti

o ir šiaip per sunkius ūkio darbus nei tėvas nei motina neturėdavo laiko su manim užsiimti ne galvoj būdavo mane pašnekinti ką nors papasakoti nuo ryto iki vakaro mūsų kaip ir kitose kaimo šeimose kalba būdavo kasdieninė ką reikia padaryti kur nueiti ką parnešti sutvarkyti įsakymai išginti gyvulius sužiūrėti vištas parnešti malkų vandens pakurstyti ugnį Liepimai klausimai atsakymai pabarimai kartais tik pagirdavo laiku ar gerai atlikus užduotį Laisvesnėmis va-landomis pavargę tėvai dažniausiai tylėdavo Motina sėdėdavo kažkaip sustingusi pavaitodama braukydavo nuo darbo geliančias ir patinusias kojas o tėvas iš kolcho-zo darbų dažnai pareidavo piktas kartais jau ir pakaušęs nieko nesakęs nuvirsdavo į lovą ir užmigdavo

kas kita ndash ankstesnė šventadienių kalba kai susėdus užstalėn ar prie šiltos kros-nies kieme ant suolelio ar lankant javus būdavo pasakomas gražesnis žodis prisi-menama kas nors gera tada ir mane pašnekindavo pajuokindavo tomis dienomis būdavo nevalia nusikeikti pasakyti piktesnį žodį į daržą ar javus įmaurojusiam gyvuliui Beje su gyvuliais bdquokalbėdavoldquo svetima kalba juos ragindavo bardavo ar

209

šaukdavo kokiu nors rusišku ar lenkišku žodžiu lyg jie kaip kitakalbiai neturėda-vo suprasti mūsų žodžių apskritai tėvai vengdavo man girdint pasakyti bjauresnį žodį nusikeikti kad ir aš neišmokčiau ko nors negražaus

Pikčiausi keiksmažodžiai buvo rupūžė velnias perkūnas žaltys gyvatė eida-mas išpažinties net susirašydavau kiek tyčia ar netyčia esu tuos žodžius pavartojęs dėl jų tekdavo sukalbėti po kelis poterėlius šiandien žiniasklaidoje televizijoje literatūroje net mokykloje įsigalėjus bdquokeikūnų kultūraildquo tie žodžiai atrodo labai mieli neslepia nieko bjauraus net patariama juos dažniau vartoti vietoj rusiškų dabar jau nejaučiame jog taip kadaise veikė religinė cenzūra tabu draudžiantys minėti senųjų tikėjimų mitines figūras

Beje ir mano tėviškėje buvo keikiamasi apsčiai ir sodriai tik kitų kalbų žo-džiais nesidrovint nė vaikų visiškai nežinant tų keiksmažodžių reikšmės gana dažnas buvo vadinamasis rusiškas matas netgi motinai kuri šiaip mane bausdavo už kiekvieną lietuvišką bdquonepadorųldquo žodį tas matas labai dažnai išsprūsdavo kai pats šiek tiek pramokęs rusiškai tą žodį motinai išverčiau ji labai nustebo bet ne-trukus susigriebė kad atseit lietuvių dievas to rusiško žodžio nesupranta tai ir nuodėmė turėtų būti nedidelė

šiaip namuose būdavo daug tylėjimo Man drausdavo ne tik garsiai rėkauti bet ir kalbėti ypač švilpauti šventą dieną mišių laiku kad neprišaukčiau velnio aps-kritai tokiu šventu metu namie kieme laukuose reikalaudavo tylos ramios kalbos Prisimenu nepaprastą sekmadienių tylą kai nesigirdėdavo ne tik darbo garsų bet ir žmonių balsų netylėdavo tiktai paukščiai ir gyvuliai tai būdavo tylos valan-dos ndash be reikalo nekalbėti pereiti į vidinę bežodę kalbą Panašiai būdavo meldžia-masi ndash tyliai savyje lyg ir be žodžių atrodo jau vaikystėje būsiu išmokęs tokios bdquobežodėsldquo kalbos kuri ypač praverčia poezijoje kuri kuriama ne vien žodžiais beje savo giliausia esme panašiai reiškiasi ir dainuotinis folkloras

tuo tarpu ūkavimas o ypač švilpimas švilpavimas būdavo laikomas negeru dalyku Man aiškindavo kad taip daro velnias per vienintelę savo turimą šnervę šventu metu iš visų pakampių sušaukdamas savo vaikus kad velniukai trukdytų žmonėms melstis garbinti dievą apskritai įvairūs garsai neartikuliuota kalba matyt būdavo priskiriama kitam ndash mitiniam anapusiniam ne žmonių pasauliui

vaikams būdavo nevalia kištis į suaugusiųjų kalbą pirmiems užkalbinti vy-resnį ko nors be reikalo klausinėti kartoti suaugusiųjų žodžius pamėgdžioti jų intonacijas vaikų kalba turėdavo būti kitokia ndash drovi santūri net jau gerokai paau-gęs nedrįsdavau ko nors klausinėti už save vyresnio prašyti atėjus nepažįstamam žmogui kartais slėpdavausi bijodamas kad pašnekintas ar ko nors paklaustas galiu atsakyti ne tais žodžiais

tėvai bausdavo už tai jei vaikas lenda į akis bando įsiterpti į jų šneką Jeigu ne vietoje su savo žodžiais pasipainiodavau suaugusiesiems man didžiausia bausmė būdavo eiti bdquoį užpečkįldquo tvartą arba bdquoant pečiausldquo tai yra reikėdavo lįsti į tokį tarpą tarp krosnies ir sienos arba lipti ant duonkepės mūriuko o ten buvo gera vieta nes iš aukšto viską gerai matydavau girdėdavau kas ką šneka ką apkalba kaip suau-gusieji ką nors keiksnoja užmiršę kad juos girdi kad stebi įdėmi vaiko akis taip

210

aš bdquoant pečiausldquo išvengdamas kalbinės bdquocenzūrosldquo ėjau pirmuosius gyvenimo ir kalbos mokslus

nuo mažens visą laiką jausdavau kalbos kalbėjimo badą Jau pramokęs skaityti pasijusdavau dar vienišesnis radęs knygose aprašymų kaip augdami vaikai klau-sydavosi tėvų ar senelių sekamų pasakų kaip juos gražiai kalbindavo dainuodavo lopšines sūpuodavo tėviškėje mažybiniais meiliais žodeliais beveik nesivardinda-vo nei seni nei jauni kartais tik prisiminimuose minėdami mirusius išvykusius dingusius be žinios valgydami kūčias ar visų šventųjų dieną

kiek siekia atmintis prisimenu matyt iš senų laikų mūsų krašte galiojo tam tikri kalbiniai tabu ypač vaikams Būdavo laikoma nusižengimu jei vaikas tėvą ar motiną pavadindavo vardu tiesą sakant ankstyvoje vaikystėje nė nežinojau jų vardų o ir jie patys panašiai kaip ir kaimynų šeimose vardais nesivadindavo at-rodydavo labai keista jei kas tėvą pašaukdavo dzidoriumi dzidu o motiną ndash Mare Marijona atrodydavo kad iš jų tyčiojasi taigi augdamas nesu girdėjęs kad tėvai vienas kitą būtų pavadinę tikrais vardais tėvas šeimoje buvo tik tẽte motina ndash mama motyna senelė ndash baba net ir šiaip suaugusiojo pavadinti vardu vaikui bū-davo nevalia kad ir mažai pažįstamo visi jie būdavo dėdės dėdžiai dėdynos tetos babos uošviai švogeriai marčios susėdai kūmai kūmos krikšto tėveliai

net ir kaimynų vardų beveik nežinodavau nes jie vienas kitą vadindavo pra-vardėmis Jomis tapdavo koks nors nuolat kartojamas priežodis parazitinis žode-lis elgesio keistenybė pomėgis fizinis trūkumas štai viena kita mano tėviškės žmonių pravardė Kliunkienė (nuo žodžio kliunkis ndash kliuksintis sugedęs kiaušinis) Žilius (artimas kaimynas labai anksti visiškai pražilęs) Atseinas (iš nuolat kartoja-mo žodelio atseit) mano senelis Šarap (tuo žodžiu parsivežtu iš amerikos dažnai mėgdavo nusikeikti) Purteklis (turėjo tokią ligą) Liokajukas (šio tolimo mūsų gi-minaičio tėvas Jorudo dvare kadaise tarnavo liokajumi) Labutis (pravadintas dėl pomėgio meiliai su visais sveikintis) Būtent (kalnujų klebono pravardė nes dažnai kartodavo šį mūsų krašte nevartojamą žodelį) Išgrauš Ševe (pagal nuolat kartoja-mą priežodį še va) Vanas (nuo žodžio vadinas) Ūkaj (mano tėvo priežodis o kai) Zaras (iš brus tuojau) Pondzelis (taip buvo pramintas labai liesas mūsų apylinkės žmogus panašus į medinį dievuką jie būdavo vadinami pondziais padaryta iš žodžių ponas Dievas) Beje tos pravardės mano tėviškėje būdavo slepiamos nuo jų turėtojų į akis nesakomos tik už akių nebent užpykus

Moterų taip pat nevadindavo tikrais jų vardais o pagal vyro vardą Dzidorie-nė Antanienė Jonienė Viktorienė vaikai irgi dažniausiai būdavo šaukiami pagal tėvo vardą ir pavardę kol pradėjau lankyti mokyklą kunigui kaimynams aš bu-vau Dzidoriaus Martinaičiukas tuo tarpu mergaitės buvo šaukiamos pagal motinos vardą (Onos Antosikė Marijonos Janikė) tik pradėjęs lankyti mokyklą įgijau man neįprastą suaugusiojo pavardę Martinaitis prie kurios ilgai negalėjau pripras-ti Beje įgijau ir savo oficialų vardą ndash Marcelijus iki tol namie kartais būdavau pašaukiamas antruoju krikšto vardu ndash Teodoras (Tavaduors)

tie mano čia minimi vardai pravardės pravardžiavimai kaip dabar man atrodo nebuvo atsitiktinis dalykas o yra sisteminiai arba kitaip ndash tam tikri gimininiai

211

socialiniai ar net mitiniai kodai vienaip ar kitaip įstatantys žmogų į bendruomenę nurodantys jo vietą joje amžių tam tikrus vaidmenis šeiminę padėtį oficialūs var-dai ir pavardės to vaidmens neatlikdavo priklausė bdquovaldžiaildquo oficialiems raštams

Man iki šiol ta vardo ir pavardės paslaptis o kartais ir slėpimas tebėra labai įdo-mus paprotys matyt turintis gilias mitines šaknis nes dar vis veikė senojo tikėjimo vardo tabu mums gerai žinomas iš pasakų ir sakmių o ypač iš pasakos apie eglę ir žilviną jų vardų išdavystę vardai buvo ir tam tikros likimo šifruotės

dabar manyčiau kad vardai priklauso sudėtingai gimininei socialinei pilie-tinei ar mitinei sistemai suteikiant vardą pavardę pravardę yra koduojama mūsų priklausomybė etnosui giminei religinei bendruomenei ar net žymint tam tikras iniciacijos pakopas

Mūsų giminėje ir mano Paserbenčio kaime nebuvo mados vienas kitam ypač viešumoje rodyti didesnį meilumą kaip jau sakiau net ir mažiems vaikams savo vyrui žmonai pasakyti lipšnesnį žodį šiaip tie mūsų žmonės atrodė rūstoki ma-žakalbiai užsisklendę visada lyg kuo susimąstę ar supykę o atsipalaiduodavo tik švęsdami susėdę prie stalo pasistatę bdquobuteliukąldquo po talkos ar kokia kita proga kas nors tada užvesdavo dainą daugiausia uždainuodavome mes jauni vakarėliuose gegužinėse tik dėdė antanas turėjo stiprų balsą dažnai ragindamas vyrus užplėš-davo taip kaip jis sakydavo kad gestų lempos

tie mano vaikystės žmonės nebuvo pikti kaip galėjo atrodyti nes jie žemaičiai o žemaičiai jie buvo tikri ndash dūnininkai

gerokai vėliau susidurdamas su rytų aukštaičiais o ypač su tarškančiais barš-kančiais dzūkais stebėdavausi jų smagumu šnekumu lipšnumu greitumu lengvu kaip tas jų vėjų pustomas smėliukas būdu smagesnė buvo gal tik mano teta anta-nienė dėdės parsivesta kažkur nuo eržvilko ir jos kalba buvo kitokia nemūsiška sakydavo kad ji girinaitė taip vadindavom bdquomiškų žmonesldquo gyvenančius apie šimkaičius bei vadžgirį

Mes gyvenome ties pačia dūnininkų patarmės riba nes už poros kilometrų už Jurbarko vieškelio bei už kalnujų apie girkalnį ariogalą jau kalbėdavo kitaip nemūsiškai Mūsų kaimuose kalbėti kitaip ne savo tarme būdavo lyg ir gėda su-peikdavo atseit nori pasirodyti esąs labai mandras poniškas kitaip kalbančius įvairiom progom pajuokdavo pasityčiodavo todėl ir aš namie ar su kaimynais net parvažiavęs iš mokslų kalbėdavau tėvų kalba ndash tarmiškai ir jau minėtą Liokajuką taip pravardžiavo kad jis o ypač jo tėvas mėgdavo ką nors pasakyti lenkiškai ndash Jo-rudo dvare išmokta bdquoponiška kalbaldquo dėl to iš jo mūsų žmonės dažnai pasijuokdavo pamėgdžiodavo

ta mūsų kalba buvo primaišyta visokių svetimžodžių o iš tikrųjų buvo kalba-ma trim kalbom tokia lenkų ndash slavų vokiečių žydų kaip sakytų simonas daukan-tas kalbų sąmėžiniu nors kaimo žmonės neblogai buvo išlaikę ir dūnininkų tarmę o jaunesni vienur kitur pasimokę jau kalbėdavo ir knygų kalba ndash lietuviškai kuri nelabai įtikdavo senesniems rašto nemokantiems žmonėms Mūsų tarmė pasako-jimo intonacijos kalbos struktūra gerai pagautos Mečislovo davainio-silvestraičio paskelbtose kalnujų ir mano vaikystės kaimų pasakose bei sakmėse

212

tų svetimybių atsiradimo šaltiniai buvo keli vienas jų ndash religija nes melsta-si iš labai senų maldaknygių (tokią turėjo mano senelė) ir giedama iš giesmynų kuriuose buvo be galo daug polonizmų Jų būdavo prikaišioti net pamokslai ki-taip sakant bažnytinė kalba šventės šalia savų žodžių būdavo vartojami mūkos cūdai prajovai pagrabai pekla čiortas aniolai apiera koronė ir dešimtys kitų svetimžodžių kai kurie ypač man mažiau suprantami maldų maldaknygių gies-mynų pamokslų žodžiai atrodė šventesni kai kurie net gąsdindavo Labai bijoda-vau pamokslo žodžių apie tai kad ištikus pasaulio pabaigai dievas ateisiąs gyvų ir mirusių sūdyti dėl mirusių ndash nieko bet man buvo baisiausia kad sūdys gyvus panašiai kaip papjautas kiaules statinėj o gal ir mane ndash dar gyvą žinoma nesu-pratau kad tas sūdymas yra barbarizmas ir reiškė tik teismą

daug žodžių buvo vokiškos ar jidiš kilmės su naujais daiktais parsivežti iš Prū-sų Lietuvos ar žydų krautuvėlių ypač ėmus irti natūriniam ūkiui ir pradėjus apsi-rūpinti naujais buities reikmenimis medžiagomis ir mechanizmais šia tema daug nekalbėsiu tik priminsiu kad šitaip plėtėsi bendravimo būdai vertybių ir pinigų apytaka darydama didelį poveikį papročiams kalbai žmonių santykiams pasako-jamajai tautosakai sakysim bdquoperkvalifikuojantldquo velnią raistuose atliekantį suktas bdquobankines operacijasldquo aitvarus ir panašiai

Mano krašte kiekvienas žmogus būdavo vienaip ar kitaip stebimas ir įvertina-mas bei apibūdinamas žodžiais nusakančiais jo eiseną išvaizdą pomėgius kartais pakakdavo vieno kito žodžio nepaminint nei vardo nei pavardės ir jau būdavo aišku apie ką kalbama

Mūsų namuose buvo labai patogi vieta stebėti einančius žmones Jau sakiau kad mūsų sodyba buvo apsupta alksnynų tik į šiaurės rytus pro langą matėsi il-gas Palendrių kaimo kelias link kalnujų kalvų tas langas mums buvo lyg koks televizoriaus ekranas šventadieniais ar šiaip neturėdami ką veikti prie jo susėdę žiūrėdavome kas kur eina ar važiuoja kiekvieną jų aptardami apkalbėdami spė-liodami tai būdavo tikros kalbinės pratybos štai pasirodo vos matomas taškelis tolumoje ir jis didėja didėja kol tampa geriau įžiūrimas

apie pasirodančius tame kelyje daugiausia būdavo spėliojama iš eisenos dabar nekreipiame dėmesio į tai kaip kas vaikščioja sakome eina ndash ir viskas šiandien eina automobiliai lėktuvai darbas gyvenimas laikraščiai paskaitos posėdžiai susirinkimai kompiuteriai radijas televizorius debesys lietus tuo tarpu anuo-met beveik apie kiekvieną pažįstamą buvo pasakoma kaip jis eina štai vienas kitas žodis apie tuos ateinančius Palendrių keliu atgunglina atšliaužia atgoglina atkul-niuoja atkrypuoja atsivelka atkerėplina atklampoja atplasnoja atšleivuoja at-kūprina atlinguoja atitipena atvižliuoja atlapnoja atidyžia atslenka Pagal tuos žodžius ne vieną savo tėviškės žmogų regiu atmintyje tarsi gyvą

apskritai gražus dalykas yra žmogaus ėjimas eigastis iš to ir kyla sakytume žmogaus ikonografinis vaizdas tuo tarpu literatūroje mene filmuose televizijo-je miestų gatvėse jau beveik nelieka tikrų einančių vaikščiojančių šiandien retai pamatysi kur nors laukais net kaimo keliukais einantį žmogų vis birbia trakto-riumi mašinėle užgulęs mina dviratį Į tolį nubėgantis kelias dar ir šiandien mane

213

traukia mėgstu į jį žiūrėti ilsėdamasis kokioje nors kaimo ar priemiesčio stotelėje laukdamas autobuso matydamas kaip kas eina skuba juda svyruoja plaukia slenka važiuoja skrenda Bet štai apie savo kojomis judantį žmogų vis mažiau ką turime pasakyti

esu įsitikinęs kad mūsų būdą santykius vis dėlto nulemia keli dalykai tai visų pirma šnekta tam tikras kalbėjimo tempas ir kraštovaizdis žmonės gyvenę bei augę prie vandenų kalnuotose vietovėse smarkiai skiriasi nuo gyvenančių lygumo-se kalbančių šiek tiek kitokiais žodžiais Manau kad ne vieną būdo savybę man yra suteikę ir mano tėviškės žodžiai

214

ŽEMAIČIŲ SAVIMONĖS PAIEŠKOS INTERNETE

Austė Nakienė

šioje apžvalgoje mėginama išsiaiškinti kokią įtaką tautinės ir regioninės savi-monės raiškai turi naũjosios technologijos kaip su savo gimtojo krašto istorija ir kultūra susijusi jaunoji karta kadangi apžvalga rašyta 2006 metais joje išdėstyti pastebėjimai atspindi kaip tik tais metais virtualioje erdvėje gyvavusių interneto svetainių gausą ir įvairovę interneto puslapių kūrėjai dažniausiai yra išsilavinę žmonės dirbantys mokslo ir studijų institucijose kurių dauguma sutelktos sosti-nėje todėl pateikiama medžiaga atspindi ne vien gimtosiose vietose gyvenančių bet ir į vilnių persikėlusių tačiau nuo savo šaknų nenorinčių atitrūkti žemaičių savimonę taigi turime galimybę pasidomėti kaip vyksta žemaitiškos regioninės tapatybės ir vilnietiškos visai lietuvių tautai atstovaujančios tapatybės sąveika

nors Lietuva yra maža valstybė jos kultūra pasižymi ryškiais regioniniais skir-tumais vakarinė Lietuvos dalis ndash žemaitija ndash skiriasi nuo rytinės dalies ndash aukštaiti-jos kaip rašo istorikas alvydas nikžentaitis žemaičiai laikytini nors ir labai gimi-ninga lietuviams bet vis dėlto atskira subtautybe kuri galėjo sukurti atskirą tautybę nors ir neišnaudoję šios galimybės jie išlaikė tam tikrų specifinių bruožų skiriančių juos nuo pagrindinės tautos šakos (nikžentaitis 1998 3) žemaičiai labiausiai iš visų lietuvių tautą sudariusių genčių palikuonių jaučia savo skirtingumą

žemaitiškos savimonės neatsisako ir tie regiono atstovai kurie gyvena ir dirba sostinėje Jie yra įkūrę kultūros draugiją leidžia žurnalą bdquožemaičių žemėldquo orga-nizuoja įvairius renginius ir susibūrimus išeiviai iš žemaitijos yra tarsi dar viena vilniaus gyventojų mažuma greta tradicinių šio miesto tautinių mažumų žydų lenkų rusų ir baltarusių

suprantama kad atviriau reikšti savo kitoniškumą gali tie žemaičiai kurie darbe neprivalo vilkėti kostiumo ndash dailininkai dainininkai džiazo muzikantai antai vos tik prakalbinti apie savo žemaitišką kilmę prabyla skulptorius donatas Jankauskas dainininkė aistė smilgevičiūtė saksofonistas Petras vyšniauskas laidų vedėja zita kelmickaitė tačiau ir savo kilmės nepabrėžiantys viešai tarmiškai nekalbantys žemaičiai tebėra išsaugoję regioninę savimonę sodresniu pajuokavimu kokiu nors spontanišku poelgiu ar originalesniu aprangos elementu jie dažnai sulaužo akade-minį rimtumą ir viešojo gyvenimo oficialumą

ŽEMAIČIŲ KULTŪROS KASDIENYBĖISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

21

žemaičių kultūros paveldą pristatančiose interneto svetainėse taip pat dera ofi-cialumas ir privatumas viena seniausių interneto svetainių kurioje galima rasti daug žemaitijos istorijos ir etnografijos duomenų yra wwwsamogitiamchmiilt Ji pradėta kurti kai tokius projektus inicijuodavo dar ne humanitarai o informatikai virginijaus savukyno apžvalgoje bdquoLietuviško interneto kontūraildquo ji minima kaip viena pirmųjų kultūros paveldui skirtų svetainių (savukynas 1999 3) šiuo metu ši svetainė apaugusi įvairiomis nuorodomis į kitas internetines publikacijas tapusi beveik virtualiu regionu tinkle Joje galima rasti informacijos apie žemaitijos mu-ziejus architektūros ir gamtos paminklus pasiskaityti apie iš šio regiono kilusius mokslininkus bei rašytojus svetainės kūrėjų siekis įamžinti savo kultūros paveldą internete yra išties šiuolaikiškas ir sveikintinas jų darbas prisideda prie skaitme-ninių muziejų ir bibliotekų kūrimo ir atspindi informacinės visuomenės kūrimo tendencijas ši išplėtota svetainė nėra vien akademiškai rimta ilgiau palandžio-jus iš jos galima sužinoti ir apie žemaičių būdo bruožus nekalbumą neskubėjimą atsiverti svetimiems pamaldumą taip pat apie nešiosenos ypatumus ndash garsiąsias žemaičių moterų skaras folklorinės tradicijos savitumus ndash linksmiau negu kituose regionuose švenčiamas užgavėnes

XX a pabaigoje Lietuvą išraizgęs interneto tinklas ir jame skelbiama informa-cija labai greitai keitėsi iš pradžių buvusi oficiali ji vis labiau asmeniškėjo sklei-dėsi į visuomenės gyvenimo paraštes ir žmogaus sielos užkaborius Prisijungimas prie tinklo leido įsitaisius prie kompiuterio virtualiai nukeliauti ten kur niekada gal ir nenukeliautum bei pamatyti tai ko gal ir nepamatytum netikėtus neįpras-tus ir necenzūruotus vaizdus pristatančios interneto svetainės pavyzdžiu galėtų būti fotografo Mindaugo kavaliausko ir sociologės kristinos Juraitės sukurtas

httpsamogitiamchmiiltkuLturasamogitia_laikrhtm

216

bdquokražių portretasldquo (wwwmikaslt) šioje svetainėje iš tikroviškų fragmentų dėlio-jamas nepagražintas šiuolaikinio provincijos gyvenimo vaizdas štai kaip autorių sutikti pašnekovai kalba apie nedaug pajamų teikiantį pagrindinį savo pragyveni-mo šaltinį

bdquoPiens yr pagrindsldquo (vitalijus)bdquodvidešimt centų už pieną kas yra ndash ubagystė tris karves laikom dabar pavyzdžiui

trijų karvių dienos piens ndash tik klaipėdos duonos kepaliuką nusiperku trys dvidešimt ltgt iš karvės papo gyvenam ndash nieko nesugalvojam kiek Jūs už vandenį mokat kaune penkias-dešimt centų o tą karvukę reik pagirdyti reik pašerti vanduo brangiau kainuoja nei tas piensldquo (alvydas)

bdquoaš pati karvės nemelžiu Yra įdomesnių dalykų gaunu pensiją ateina moteris triskart per dieną pamelžia Moku 100 litų per mėnesįldquo (elytė)

ne vien folklorinė tradicija jos kaita bet ir bendresni kaimuose ir miesteliuose vykstantys socialiniai pokyčiai atspindimi taip pat ir Lietuvių literatūros ir tautosa-kos instituto ekspedicijas pristatančiuose interneto wwwlltilttauthtm puslapiuose 2004ndash2005 m tautosakininkų sukurtose salantų ir žarėnų ekspedicijų apžvalgose taip pat stengiamasi pateikti kuo daugiau autentiškų kadrų aprašyti kaimo aplin-koje patirtus asmeninius įspūdžius žemaitijoje vis dar galima pamatyti pakelėse stovinčių medinių koplytėlių ir kryžių išgirsti ir apie užgavėnių linksmybes tačiau akivaizdu kad šie tradiciniai regiono simboliai pamažu praranda savo prasmę juos keičia kiti ndash šiuolaikiniai simboliai

verta pasidomėti žemaičių jaunimui skirtu elektroniniu žurnalu bdquoMeškaldquo (httpperkunasvtumeska) kurio straipsniai parašyti žemaitiškai o redakcija įsikūrusi Vėlniou (t y vilniuje) šiame leidinyje siekiama supažindinti skaitytojus su įvai-riais žmonėmis ir požiūriais paskelbti laisvai išsakytų minčių literatūrinės kūry-bos puortėgrapėjų (nuotraukų) nemaža dėmesio skiriama žemaitijoje gyvuojan-čioms subkultūroms Panaršę po bdquoMeškosldquo puslapius pastebėsime kad žemaitijos regione populiarus baikerių judėjimas

kou jau kou bet baikerēs žemaitėjės nenostebinsi tēp īr dieltuo ka če baikeriu īr ne vėins ėr ne do tik prasėded baikeriu sezuons (vielībs pavasaris ndash vasara) baikerē ėšlend ėš garažu so soremontoutās motuociklās ėr lēdas i keli važevėms motuociklo (īpatingā sava soremontouto a sorinkto) baikeriou īr so niekou nepalīgėnams bdquokaifsldquo vėins ėš anū saka bdquovėsa žėima renko motuocikla vasara ėšvažiouno ndash jautous kāp dongouldquo ltgt

net kelė žemaitiu baikeriu klubā īr sosėkūrė sava klubus tor šiauliū klaipiedas bai-kerē ož vės žemaitėškāsis īr klubs jungontis Mažeikiu telšiū rėitava baikerius ožrašos bdquosamogitianldquo oždedams kuožnam kluba nariou ont baikerėškas uodėnės striukės nogaras tou varda žemaitėjės baikerē tor irašė sava kluba vielevuo Bet nemaža dalės Lietovuos ėr žemaitėjės baikeriu apskrėtā juokėms klubams neprėklausa nes anėi ož vės daugiau miegst važėnietėis vėinė patis (Puocātė 2002a)

Muotuociklā ndash tėkrā vīrėšks pasaulis Bet vėina tuoki īr katra apžergosi muotuocikla skersā ėšėlgā raiža žemaitėjės žemė tik ožsėmink aple žemaitė baikerė ndash vėsė žėnuos ka ta īr nėjuolė ėš Plungės Bet ni ana pati savės ni kėtė anuos par daug tonkē vardo nevadėn vėsėms ana ndash ragana ltgt

217

rasti diel tuo ka ana pati muotuocikla ož ragū notvierosi poikiausē sovalda vuo rasti dieltuo ka pati sava raganas šlouta ndash muotuocikla ndash sosėremontoun vėsė baikerē ragana gerb ltgt (Puocātė 2002b)

tai kad apie subkultūrinį gyvenimą galima sužinoti būtent internete yra labai ti-piška Pasak etnologės egidijos ramanauskaitės subkultūrinėms bendrijoms būdin-gas eksperimentinis kultūrinės aplinkos konstravimo pobūdis kūrybiškumas žaidy-biškumas kultūrinės erdvės estetizavimas ir mitologizavimas bdquotoks gyvenamosios aplinkos modeliavimo pobūdis leidžia subkultūros bdquogyvenamąjį pasaulįldquo simboliškai prilyginti bdquovirtualiai tikroveildquo žaidžiant skirtingomis kultūrinėmis tradicijomis iš-nyksta bdquolinijinisldquo tradicijos perėmimas ir ji suvokiama kaip žmonių veiklos ir kūrybos sfera kurioje egzistuoja įvairios patirtysldquo (ramanauskaitė 2004 257)

nors alternatyvių jaunimo grupių gyvenimo būdas apranga stilius kuriami tam kad atskirtų juos nuo kitų visuomenės sluoksnių jų sukurtas įvaizdis dažnai pasi-gaunamas tai grupei visai nepriklausančių žmonių ir imituojamas perkuriamas ti-ražuojamas parodijuojamas Pavyzdžiui kietų vaikinų iš provincijos įvaizdis buvo naudojamas mobiliojo ryšio kortelės bdquoežysldquo reklamoje (wwwezyslt) pirk bdquoežioldquo kortelę ir būk toks pat kaip sportiškai atrodantys šiaulietišku slengu kalbantys kęsts ir vyts nors šie daug kam pažįstami reklamos herojai nėra tikri žemaičiai (su jais tapatintis galėtų ir šiaurės aukštaitijos atstovai) jie turi nemažai žemaitiškų bruožų

kiekvienas panaršęs po žemaitišką internetą pastebės jame reklamuojamą mo-dernizuoto žemaičių folkloro kompaktinę plokštelę bdquoa mon sakāldquo kurią 2005 m išleido žemaičių akademinio jaunimo folkloro ansamblis bdquovirvytėldquo (vadovė Loreta sungailienė) apie šią plokštelę galima pasiskaityti net trimis kalbomis žemaitėškā lietuvėškā angliškā gimtą ja tarme parašytoje prakalboje sakoma

httpsamogitiamchmiiltkuLturasamogitia_laikr_2005_geguzishtm

218

žemaitėjė prasided mūsa šėrdies mūsa minties ė niekor ana nesėbėng kas pasaulie be-sėkeistom kuokės naujuovės beatsėrastom žemaitis kap bova tep ė būs (virvītė 2005)

Folkloro ansamblis modernizavo savo krašto dainas nuosaikiai jautriai tačiau nebijodamas pasidairyti už žemaitijos ribų dažniausiai sodriam žemaitiškam dai-navimui pritaria kantri muzikos ansamblis gitaros smuikas lūpinė armonikėlė toks pritarimas nėra netikėtas jis atspindi žemaitijos miesteliuose vykstančių kan-tri roko ir bliuzo festivalių dvasią taip pat ir šiuolaikinio jaunimo mėgstamą dai-navimą su gitara Labiau netikėtas žemaitiškoms dainoms pritaikytas afrikietiško stiliaus pritarimas būgnų ir ksilofonų ritmai bei australietiško trimito didgeridoo garsai šie garsai greičiausiai atspindi ansamblio dalyvių muzikinių kelionių įspū-džius ir savitai praturtina autentišką tradiciją

tiek cituotieji prakalbos žodžiai tiek pats modernizuoto folkloro projektas tai-kliai atspindi vilniuje gyvenančių žemaičių savimonę dažnas žemaitis sostinėje užima aukštas pareigas moka kelias užsienio kalbas siekia tarptautinės karjeros tačiau nėra praradęs ir žemaitiškosios tapatybės Jam tebėra svarbi žemaitiška kil-mė tebetraukia ir gimtosios vietos tačiau mažuose miesteliuose ryšį su gimtuoju regionu palaikyti padeda bendruomenė o sostinėje viską lemia individualus žmo-gaus apsisprendimas autorės nuomone jam apibrėžti labiau tinka ne terminas bdquotapatybėldquo bet bdquosavimonėldquo nes svarbu ne su kuo žmogus save tapatina bet kaip save suvokia Jeigu žmogus įsivaizduoja save esant ne tik vilniečiu lietuviu bet ir žemaičiu tai žemaitija tikrai gyvuoja jo širdyje jo mintyse o žemaitiška savimonė yra labai svarbi jo asmenybės dalis

XX a antrojoje pusėje į vilnių suvažiavus visų Lietuvos regionų atstovams čia vyko regioninių kultūrų sąveika jų konsolidacija taip pat buvo kuriama nau-ja miestietiška kultūra sostinėje įsitvirtinę žemaičiai ženkliai prisidėjo prie šios kultūros kūrimo todėl vilniuje jie yra savi ir sostinės kultūra jiems turėtų būti sava autorės įsitikinimu sudėtinga šiuolaikinio žemaičio savimonė nėra koks nors naujas reiškinys panašiai jautėsi iš Lietuvos kilę bet lenkiškoje aplinkoje gyvenę dviejų tautų respublikos piliečiai lenkiškai rašę bet lietuviais save laikę žymūs rašytojai taip ir šių dienų išeiviai iš žemaitijos nors ir nemokantys žemaičių tar-mės ir nesusiję su regionine kultūra tebesijaučia esą žemaičiai Jų žemaitiškumas giliai glūdintis sunkiai paaiškinamas bet neprarastas

Literatūra ir šaLtiniai

nikžentaitis alvydas 1998 žemaitija Žemaičių žemė 1998 nr 1 p 3 Puocātė audruonė 2002a undergrounds Baikerē Meška rodou [interaktyvus] prieiga per in-

ternetą lthttpperkunasvtultmeskaarchyvai2undergroundshtmgtPuocātė audruonė 2002b žemaitėjės raganas Meška rodou [interaktyvus] prieiga per interne-

tą lthttpperkunasvtultmeskaarchyvai3raganahtmgtramanauskaitė egidija 2004 Subkultūra Fenomenas ir modernumas XX a pabaigos Lietuvos

subkultūrinių bendrijų tyrinėjimai kaunas savukynas virginijus 1999 Lietuviško interneto kontūrai Šiaurės Atėnai nr 36 (477) p 3

nr 37 (478) p 3 6 nr 38 (497) p 11virvītė 2005 A mon sakā Modernizuoto žemaičių folkloro projektas sudarytojai Loreta sungai-

lienė ir vaidas Lengvinas akademinio žemaičių jaunimo korporacija bdquosamogitialdquo 14 dainų

219

SEARCHING FOR SAMOGITIAN IDENTITY ON INTERNET

austė nakienė

Summary

the Lithuanian regions are rather different one could notice many differences between Western Lithuania called žemaitija (in the medieval chronicles referred to as samogitia) and eastern Lithuania called aukštaitija

People from Western Lithuania taking up various positions in the Lithuanian capital try not to lose their roots they founded the society of samogitian Culture publish a journal organize various events sing samogitian songs etc the samogitians behave as if they were another national minority beside Polish russian and other minorities settled in vilnius the community of samogitian ancestry (mostly consisting of educated people) is very interested in cultural heritage of their native region one could find numerous historical and ethnological data presented on their homepage wwwsamogitiamchmiilt and on other official and personal homepages

it could be said that the samogitian wish to immortalize their ancient culture on internet is similar to the scientistsrsquo attempts at creating a virtual archive or a library it reflects the creative tendencies of the information community

straipsnis parašytas vykdant Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamą tarpinstitucinę mokslo programą bdquoregioniniai folkloro ir tarmių tyrimai vakarų Lietuvaldquo (2003ndash2006)

220

ŽEMAIČIŲ KULTŪROS KASDIENYBĖISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

AUKŠTAITĖS FOLKLORISTĖSAKISTATA SU ŽEMAIČIAIS

Bronė Stundžienė

Sociokultūrinės žemaitiško kraštovaizdžio pražvalgos

antradienis (2004-06-29) Pirmoji salantų krašto ekspedicijos darbo diena vakar tik perėjome salantų miestelį atmintin brėžiasi pirmųjų įspūdžių detalės1 aukštaitiškų šaknų miestietį šis aplink salantus esantis žemaičių kampelis stebina tiek savo natūraliu gamtiniu tiek bdquosukultūrintuldquo t y istorinėmis vietomis gar-sėjančiu kraštovaizdžiu tai ne tik kiekvieno atvykėlio pravažiuojamas ir sustoti priverčiantis Motiejaus valančiaus gimtinės muziejus ar įspūdinga senoji kalnalio bažnytėlė kurioje kadaise buvo pakrikštytas pats vyskupas turi ši bažnytėlė tik jai vienai būdingą trauką ji ir pastatyta bene ant aukščiausios apylinkėje kalvos nes vaikštinėjančiam šventoriaus pakraščiais atsiveria neįtikėtinai plati žemaičių žemės panorama dar pirmąją dieną apžiūrėjome ir salantų šventovę ndash švč Mergelės Ma-rijos ėmimo į dangų bažnyčią pastatytą 1911 metais2

nuo salantų beveik ranka pasiekiamas orvydų sodyboje po atviru dangumi esantis moderniojo bei sakraliojo meno muziejus su unikaliomis jo įkūrėjo viliaus orvydo akmenų kompozicijomis Per vieną ekspedicijos laisvadienį visi kartu ten praleisime gerą pusdienį jau kiekvienas sau mėgindami suprasti ne tik kūrėjo iš žemaitijos laukų pargabentų tašytų ir skaldytų akmenų mistinę viziją bet ir atspėti šiaip laukuose ar vandeny gulinčio akmens ir žmogaus amžiais nenutrūkstančios sandraugos mįslę Juk kiek kartų iki mūsų pasakota akmens atsiradimo būtų nebūtų istorijų kiek tikėta kad didieji iš jų saugo paslaptingas ir baugias angas anapus kad juose savo ženklus ne šiaip sau palikusios mitinės būtybėshellip akmuo visada turėjo savo vertę buvo reikalingas ir žmogaus ūkinei veiklai ndash tai įrankis iš jo da-

1 šiame rašinyje salantų ekspedicijos įspūdžiai (iš įvadinės dalies esančios tautosakos rinkinyje Ltr 7507) dažnai susipins ir su patirtimi iš vėlesnių Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto lauko tyrimų žemaičių krašte (žarėnų ekspedicija 2005 viekšnių ndash 2006 židikų ndash 2007 m)

2 šiaip jau sakralinė architektūra niekada nebuvo folkloro kultūros tyrimo objektu ir šiandien folkloristams labiau rūpi religijos o kartu ir pačios bažnyčios (ir kaip institucijos ir kaip statinio) refleksija žmogaus kultūrinėje patirtyje tad kartais ir materialioji bažnyčia netikėtais rakursais pakliūva į mūsų lauką taip atsitiko pavyzdžiui ir su salantų bažnyčios durimis ant kurių pasak šiandieninių naratyvų su nelabojo pagalba kadaise buvo galima atsidurti ryme (romoje)

221

rytas tai dėtas į pamatus ir kitaip naudotas Prieš akis iškyla žemaičių kapus iki šiol juosiančios akmenų tvoros jų bdquozomataisldquo vadinamos Bene seniausias mano maty-tas variantas ndash nenutrūkstančia platoka grandine sukrauti maži ir didesni akmenys aplink kapaviečių plotą šiandien jie apsamanoję vietomis ši tvora apgriuvusi ir kasmet daugėja plyšių jokia rūpestinga ranka nebeužtaisomų vietiniams matyt neberūpi šios vietos nes daugiau ar mažiau apleistose kapinėse dabar nebelaidoja-ma juos dažnai aplinkiniai mini kaip praeityje sakralizuotus apžadų kapelius3 tad ne vienam iš jų tos išsidriekusios akmenų krūvos tėra tik tėvų ir senelių varganos buities priminimas nors pats akmuo žemaičio akyse anaiptol savo reikšmės nepra-rado antai šiandien akmenys pagerbiami kitaip jie dabar dažnai perkeliami arčiau žmogaus būsto ir paverčiami įspūdingais aplinkos puošybos elementais nes pavie-nių išmoningai iš jų sudėliotų kompozicijėlių gausu ne tik žemaitijoje (žinoma ne-prilygstančių savo mastais orvydiškai akmenų versijai) apninka minčių raizgalynė ar prieš kelis dešimtmečius būtent šiame krašte (orvydų sodyba Mosėdyje vaclovo into iš įvairių Lietuvos vietų sugabenti rieduliai) atsiradę akmenų muziejai kaip nors prisidėjo prie šiuolaikinės kaimo ir nekaimo sodybos interjero sampratos proga nu-sileisti ir bdquoant savo žemėsldquo ar pavyzdžiui v orvydas domėjosi padavimais ką jis žinojo apie tautosakinę akmenų istoriją ir kiek ji jam rūpėjo ar jo akmenų meną išprovokavo vien akmenuotus laukus užklupusi melioracijahellip užrašų knygelėje pa-sižymiu svarbią temą iš vietinio kraštovaizdžio žemaičių akmenys

senuosius žemaičių vienkiemius jau kitomis dienomis akis nesunkiai atskirs tik kas mums iš tohellip atrodo kad nedaug apsiriksiu teigdama jog šiandien istorine kultūros atmintimi kiekvieną besidomintį dažnai nuvilia (ne tik žemaitijoje) užei-nami vienkiemiai su šimtametėmis ant tvirtai mūsų protėvių suręstų pamatų tebe-stovinčiomis trobomis atlaikiusiomis atšiaurius pervartų vėjus žemaičių trobos išsiskiria suręstomis iš tašytų rąstų sienomis keturšlaičiais stogais žemais langais bei pastato viduryje iš buvusio ugniakuro susiformavusiu tradiciniu žemaitišku į viršų siaurėjančiu kaminu tokį vieną senovišką kaminą kantriai tebetarnaujantį ir dabartiniams ūkio poreikiams jo šeimininkai mums maloniai parodys jau kaip retą visame imbarės kaime eksponatą4 tai tik netikėta ir reta išimtis nes daug daž-

3 vėlesnės mūsų ekspedicijos kaups duomenis apie atskirą ir apskritai savitai šiandien susiklos-čiusią žemaičiuose kapinių kultūrą

4 tą sodybą visi ekspedicijos dalyviai aplankys vitos ivanauskaitės siūlymu Plg ištrauką iš jos rinkinio bdquoĮ valerijono Jokubauskio (g 1944 m imbarės k) sodybą užsukome norėdamos pirmiausia pasitikslinti ar po poros valandų ėjimo dulkėtais vieškeliais tikrai pagaliau pasiekėme imbarės kaimą Mus pasitiko dar nesenas vyriškis iš pirmo žvilgsnio tarsi ir nelabai tinkantis mums į pateikėjus Besišnekučiuodamos su šeimininku atidžiau apsidairėme aplinkui ir staiga supratome kad stovime nuostabiausios etnografinės sodybos kieme bdquočia viskas tėvų ir bočių paliktaldquo ndash sako valerijonas nuostabiausia tai kad visas senovinis namų ūkis iki šiol puikiai bdquotebeveikialdquo namuose pilna viso-kiausių buityje tebenaudojamų senovinių rakandų ir naminių audinių Puikiai išsilaikę visi žemaitiš-ko gyvenimo statiniai Prie trobos pamatėme gilų akmeninį šulinį Įsivedęs mus vidun šeimininkas parodė medinę devynioliktojo amžiaus pabaigoje išdrožtą ir puikiai išsilaikiusią kristaus laidotuvių kompoziciją sudarytą iš daugybės medinių skulptūrėlių ir įvairių detalių valerijonas pasigyrė labai mėgstantis šią iš bdquobočiųldquo paveldėtą namų relikviją prieinąs pastovįs šalia vis kitaip šventuolėlius parikiuojąsldquo (Ltr 7582165)

222

niau keliaujančiam tik apgaulingai pasirodo kad kaip tik tokioje troboje teberusena koks nors per stebuklą išlikęs kultūrinio židinio ugnelės atšvaitėlishellip Prieš kelis dešimtmečius kaip pasakytų ano meto tautosakininkas ar etnografas ta ugnelė dar buvo kurstoma kažin kelintos kartos tų namų palikuonio o dabar geriausiu atveju senoviškoje sodyboje dažnai savaip atnaujintoje laisvalaikį leidžia (verčiasi kai-mo turizmu) pasiturintis miestietis verslininkas blogiausiu ir deja dažniausiu ndash po nuo laiko pajuodavusiu stogu glaudžiasi suvargęs ir visais atžvilgiais nusigyvenęs pilietis kurio net kaimynai privengia

Į akis krinta ir kitokie anaiptol ne istorinės prigimties vaizdai ndash vos ne prie kiekvienos sodybos gali pamatyti gandrinę ndash taip žemaičiai vadina gandralizdį tų gandrinių čia tikrai daug ir jos visos tikrųjų gyventojų aptūptos ndash prieglobstį jose randa kasmet pavasariais sugrįžtančios gandrų šeimynėlės spėju kad tai geras ženklas kas nežino jog gandrai ne tik vaikus bet ir laimę neša į namus tikėjimai tikėjimais bet gal šis paukštis tikrai turi kokią auros plunksnelęhellip taip pagalvoti galėtų dažnas kai lankantis žemaičių kalvarijose kryžiaus kelio stotyse ir už-kopus ant šv Jono kalno pirmiausia jį pasitiks šalia medinės koplytėlės augančio medžio viršūnėje jaukiai įsikūrę lyg būtų tokie pat šventi gandro namaihellip dėl to ir ne dėl to vėlesnėmis ekspedicijos dienomis taip ir nepaleisiu iš akiračio gandrų temos nors žmonės deja kalbės tik apie atsitikimus su jais iš savo patirties vardys prietarus susijusius su pirmu tais metais pamatytu gandru rečiau žinomus sakmės apie juodą gandro nugaros ruožą variantus deklamuos gražiai sueiliuotus vaikiš-kus šio paukščio erzinimus o dainuojančioms moterims jis asocijuosis vien su jų pamėgtu romansu apie mylimųjų išsiskyrimą išskrendant gandrams bdquoišėjai išėjai išėjai tu su medžiais žaliaisldquohellip

tikrą ją žmogui reikalingą aukštesnių galių globą vietiniams teikia ir neįprasta kitur Lietuvoje koplytėlių gausa turėti savo tik tau ir tavo šeimai priklausančią nedidelę šventvietę ndash koplytėlę šiandien įprasta tiek salantų miestelio tiek apskritai daugeliui šių vietų gyventojų vėl bandau per jas užčiuopti žemaitiškumo ženkląhellip noriu suprasti ką man ir kitiems reiškia ta daugybė ir iš ankstesnių laikų išlikusių šių šventų paminklų tebestovinčių prie namų ar sodybos teritorijoje laukuose pa-kelėse ir kryžkelėse Be visų religinės paskirties reikšmių šios visuomeninės pri-klausomybės erdvėje įkurdintos koplytėlės provokuoja jose matyti ir kadaise žmo-nes siejusį itin stiprų bendruomeninio gyvenimo pulsą žymintį žmogaus jungtį ne vien su aukštybėmis bet ir tos jungies svarbą tarp žmonių Juk prie tokių koplytėlių su prašymais padėkomis ar kitomis intencijomis galėjo ateiti visi sau bei artimui pagalbos meldžiantys istorijos kurias šiandien galima išgirsti apie šių nedidelių šventyklėlių pastatymą labai panašios kad išgytų sunkus ligonis ar kaip padėka jam išgijus kad šeimą lydėtų santarvė kad būtų kur padėkoti už žemiško gyvenimo patiriamas malones koplytėlės paprastai kruopščiai prižiūrimos šventa skulptūrė-lė dažnai laikoma įstiklintuose rėmuose prie jos merkiamos gėlių puokštelės o per religines šventes atlaidus visada išpuošiamos gyvais žiedais teko matyti ir visai šiuolaikiška technika bdquosuręstųldquo koplytėlių pavyzdžiui koplytėlė įtaisyta ant masy-vaus gelžbetoninio stovo

223

net žinant kad koplytėlės būdingos visai Lietuvai kad jų idėja kaip liudija isto-riniai dokumentai atkeliavusi iš krikščioniškos europinės erdvės vis tiek žemaitiš-ka jų gausybė nori nenori kalba apie tik šių kraštų žmogui būdingą gal net ryškesnę nei kitur sakralumo jauseną ir jos materializuotos raiškos formas neapleidžia ir kol kas tik miglota nuojauta kad mano aukštaitiškai savivokai gerai pažįstama kryžių tradicija ir šios koplytėlės yra skirtingos prigimties šventumo metmenyshellip

Įspūdžiai iš folklorinių užrašų po žemaičių kaimus

Mano būsimos folklorinės tradicijos paieškos turės būti vykdomos vietovėse esančiose nuo salantų Platelių ežero link tai prie pagrindinio kelio išsidėstę Lai-vių tuzų žeimių gintališkės kaimai kiti mūsų ekspedicijos dešimtuko dalyviai pasklysta po pačius salantus bei į visas puses nuo jų Pirmasis kaimas mano kely-je ndash didelė Laivių gyvenvietė (be jokių regioninių savitumų) keliomis namų eilėmis išrikiuota prie pat kelio čia kaip žmonės pasakoja sovietiniais laikais buvo sukelti gyventojai iš artimų ir tolimų pavienių sodybų Prie vienos kitos iki pat šių dienų atsiranda ir po naują koplytėlę iš tipiškų anais laikais statytų gyvenvietėse namų išsiskiria iš tolo matomas dideliais langais pastatas kuriame įsikūrę ir šiandien te-beveikiantys erdvūs kultūros namai net parduotuvėlės esama nors iki salantų ma-žiau nei pora kilometrų

šiuo metu 151-ame Laivių kaimo ūkyje gyvena 414 gyventojų atvažiuoju pas juos turėdama tik žemėlapiuką ir nė vienos orientacinės kokio pateikėjo pavardės vis tiek jaučiuosi gana saugiai nes turiu pagrindinį darbo instrumentą ndash minty-se gražiai surikiuotą metų metais kolektyviai nugludintą tautosakinės apklausos interviu modeliuką tad ir užsuku bene į pirmą ją pakelės sodybą Pasitikusi pana-ši į aštuoniasdešimtmetę moteris mielai leidžiasi šnekinama kilusi nuo Joniškio agronomė vėliau dirbusi salantų internate kur šiuo metu apsistoję ekspedicijos dalyviai sakosi kad vaikai labai ją mylėję visą savo šneką vis kreipia politikos link žavisi rolandu Paksu ndash išvakarėse vyko prezidento rinkimai todėl kiekvie-noje troboje pirmučiausia mus ir užgrius šie įspūdžiai klausiama apie tautosakos žinovus pašnekovė tikina kad nelabai ką čia iš dainuojančių ar pasakojančių ra-siu nebent tokie Puškoriai pagyvenę žmonės žinomi kalnų giedotojai ką nors ir be giesmių mokėtų gyveną jie Laivių kaimo gilumoje Ji pati tai jau tikrai nie-ko bdquonežinoldquo Pasižymiu paminėtą pavardę ir atsisveikinu sukdama dviračiu link nurodytų žmonių Paveju tuo pačiu keliu irgi dviračiais riedančias moteris Pasi-šnekam ndash salantiškės važiuojančios šieno vartyti Juokauja kad jei pastatyčiau butelį tai ir jos padainuotų

vienoje pakelės sodyboje po kiemą sukinėjasi senutė šios progos praleisti ne-galiu ndash kieme esančius žmones visuomet labai patogu nepažįstamam žmogui pa-šnekinti Bet šįkart kalbinamoji tik sumosuoja rankomis ndash nieko ji nemoka nieko

koplytėlės dažniausiai yra skirtos Mergelei Marijai šia proga verta priminti ir kitą žemaitišką religinį reiškinį ndash viekšnių apylinkių šventomis iki šiol vadinamose pušyse baigiančius trūnyti mi-niatiūrinių koplytėlių su jų bdquošventuolėliaisldquo reliktus

224

nenori ją spaudžia vargai ir bėdos per pastaruosius septynerius metus mirę jos vyras ir duktė kad greičiau palikčiau ją ramybėje susimąsto pas ką man vertėtų sustoti atsitiktinai ar ne vėl mini tuos pačius Puškorius dar tokia sena Pocienė Laiviuose nuo seno gyvenanti (kiek vėliau kaip tik su šia moterimi ištisomis po-pietėmis tęsis mūsų vaisingas folklorinis dialogas) o kol kas viena užduotis ndash vi-sus bdquotikrintildquo taip vis stabčiodama pasikalbėti su vietiniais numinu iki apytikrės vietos kur jau galėtų pagal nusakymus tie Puškoriai gyventi ndash kieme žaidžia trys mažamečiai vaikai teiraujuosi gal čia gyvena Puškoriai Mažieji klapsi akimis ir ausimis tad klausiu aiškiau ar yra kas namie

ndash Mama turguj brolis kariuomenėj ieva yra ndash atsitokėjusi išpyškina guvi mer-gaičiukė

Pasirodžiusi iš trobos ta penkiolikmetė ievutė ir nuves mane per daržą pas kai-mynus Puškorius Beje mergaitė beveik nieko negali pasakyti apie savo kaimynus kieme besidarbuojanti pagyvenusi bet dar žvitri moteriškė pasirodo ir besanti Puškorienė iš nukreipusių į šį kiemą žmonių buvau supratusi kad kaip tik ji ir balsą turinti kalnus giedanti ir šiaip šauni pašnekovė esanti tačiau vos sužinoju-si mano tikslą ji iš karto užsisklendžia ir beveik kategoriškai atsisako bendrauti tačiau kiek netikėtai mane mielai pakviečia užeiti vidun jos vyras gulįs turįs laiko daug ką moka tad jam esą tik ir gaišuoti su manimi viduje iš karto pakliūvi į virtuvę kur į akis krenta be didesnės tvarkos sudėlioti kasdienės namų apyvokos reikmenys kiaulių ruošos kibirai ir kiti paprastai ne svečio akiai skirti daiktai šeimininkė dėl to nesuka galvos ir pasiūlo čia pat prisėsti iš senos patirties daug neprašoma grūduosi prie stalo arčiau bdquorozetėsldquo taip šiuose namuose ir užtrunku pirmą ją ekspedicijos darbo dieną apie porą valandų ndash kol senukas bekalbėdamas ndash nuojauta iš karto pakuždėjo jog būsiu užėjusi talentingą pasakotoją ndash pavargo Be jokių įkalbinėjimų sutariame dėl kito karto su palengvėjimu atsidūstu ndash jau būsiu bdquoneblogai užsikabinusldquo

tęsiu toliau savo pražvalgas Pavažinėjusi kaimo gatvelėmis kalbindama sutik-tus žmones susilasioju gana patikimą informaciją mane dominančiais klausimais kultūros namuose repetuoja kartą per savaitę Laivių folklorinis ansamblis (vadovė reda dapšauskienė atvažiuojanti čia vakarais iš salantų) per adventą gavėnią ir laidotuves patys laiviškiai renkasi į kultūros namus kalnų giedoti iš vietinių ak-tyviai dalyvauja toks vladas riveris valiusė dabravolskienė Pranas Bertašius anužis ir dar kiti be to prie kalnų giedojimo atrodo noriai prisideda ir jaunesnė karta anicetas reika zina tuzienė Per užgavėnes čia dar kasmet bdquoeina žydaildquo visas kitas pramogas šventes (atlaidus) ir kitus kultūrinius poreikius žmonės sie-ja su salantų bažnyčia mokyklomis salantų miestelis visiems aplinkinių vietovių gyventojams yra jų kasdienių reikalų reikalėlių kelio galas čia sutelkta socialinių paslaugų įvairovė (medicinos pagalba kelios parduotuvės tik šiame miestelyje vi-sada gausi nusipirkti garsaus net visoje Lietuvoje salantų pyrago pora kartų per savaitę būna turgūs veikia nedidelės ir nebrangios maitinimosi užeigėlės vienoje iš jų maitinosi ir ekspedicijos dalyviai kur pigiai ndash tik už 7 litus galima gauti ska-nius ir gražiai patiektus pietus) todėl neatsitiktinai net Laiviuose ne kartą buvo

22

minimos ir giedančių ir pasakojančių salantiškių pavardės vis dėlto mano užrašų sąsiuvinis sumirga ir nuo laiviškių vardų kas iš to išeis dar pažiūrėsim bet darbo pradžiai ndash gerai

Pamažėle pradedu šiek tiek orientuotis socialinėje kaimo aplinkoje Įdomu kad beveik visų pašnekintųjų pirmiausia esu siunčiama aplankyti pasiturinčią ją kai-mo dalį (net vietos verslininkai minimi) gražiai prižiūrimus jų namus arba pas buvusius mokytojus ir priešingai ndash visi atkalbinėja net primygtinai siūlo aplenkti bdquobomžinįldquo kaimo kampą ndash toliau nuo kelio gražioje gamtos aplinkoje jau ne gy-venvietėje per stebuklą išlikusias senas sodybas vieną dieną vis tiek ten užklysiu deja trumpam nes vidury baltos dienos sutiktų girtų veidų ir baisios netvarkos vaizdas sukėlė net savotišką baimę

tiesa kaip tik panašioje laiviečių gyvenimo užribio zonoje kalbėjausi su viena irgi ne vietine (rodos atsikėlusia iš telšių krašto) pusamže moterim kuri klausė kaip gyvena tiksliau ndash gal aš pažįstu tokį profesorių girdenį Mat jis prieš kokį dvidešimt metų iš jos tėvo rašęs tarmės pavyzdžius nakvodavęs jų sodyboje ant šieno ir baisiai džiaugdavosi vaišinamas mamos paruošta žemaitiška cibulyne abu su tėvu besišnekučiuodami taip tą cibulynę kirsdavę kad mama nespėdavusi nešti tada ji pati buvo jauna technikumo moksleivė grįždavusi tik savaitgaliais iš telšių bet vis tiek labai ryškiai atsimena profesoriaus kelių dienų viešnagę Jis beje dar ir vėliau atvažiuodavęs pas tėvą Mano pašnekovė gal ir nebūtų man to pasakojusi jei prieš kelias dienas nebūtų girdėjusi per radiją kalbant savo tėvą jau seniai mirusį Jos vos šokas neištikęs Įdomu ir smalsu man buvo išgirsti atgarsius iš anuomet vykusių kalbinių ekspedicijų kitomis temomis moteris nenorėjo kalbėtis matyt drovėjosi nepriteklių ir girtuokliavimo sujauktos savo kasdienybės atsimenu dar kaip paslaugiai ji palydėjo iki lieptelio žiūrėdama kad nesikabinėtų jos bičiuliai kaimynai ndash šen bei ten besišlaistančios neblaivios būtybės

kaip teko patirti kiti mažiau pasiturintys gyventojai glaudėsi gyvenvietės cen-tre kadaise pastatytame vadinamajame keturbutyje susidariau bendrą apytikslį vaizdą ir apie šio gana didelio kaimo gyventojų amžių jis labai įvairuoja ypač daug jaunų neseniai atsikėlusių ir vidutinio amžiaus žmonių tuo tarpu senoji karta tikrai nepasirodė vyraujanti o kaip tik su ja t y su pagyvenusiais ir vietiniais žmonėmis labiausiai rūpėjo užmegzti ryšį ne vienu atveju teko nusivilti žiūrėk rodos tik aptinku gero dainininko ar šiaip bdquodaug žinančioldquo pėdsakus ir randu jį tai pasiligojusį jau nebepajėgiantį bendrauti tai išvykusį pas vaikus arba bdquomirtinai užsiėmusįldquo nė minutės neturintį laiko kai kada matyt kišo koją ir mano negebė-jimas prieiti prisijaukinti kaip spėju neblogų ar labai gerų tautosakos pateikėjų tačiau pasižyminčių kieta bdquožemaitiška natūraldquo antai netoli Puškorių gyvena tokia maloniai linkusi bendrauti ir gražų balsą turinti senyvo amžiaus sindrauskienė buvusi Bertulytė kiekvieną kartą važiuojant man pro šalį kvietėsi užeiti kadaise per vaišes ar šeimos pasisėdėjimus jųdviejų su seseria dainavimas sulaukdavęs sa-viškių liaupsių tad ir dabar mielai dainuotų tačiau tik kartu su seseria žvinkliene deja ne Laiviuose gyvenančia bdquonegi kas vienas gali dainuotildquo ndash negalėdama tuo patikėti garsiai svarstė mano pašnekovė Ją tikriausiai tipišką žemaitiško daugia-

226

balsio dainavimo atstovę tiesiog glumino mano prašymas jos vienos padainuoti o štai sesuo kai nuvažiavom kartu su pačia sindrauskiene (specialiai organizavome išvyką su mikriuku) gana piktai ir šiurkščiai vos nepasiuntė mūsų visų ten kur vėžiai žiemoja seserys rimtai apsižodžiavo ta pas kurią atvykome seniai matytą seserį beveik aprėkė ar ji iš galvos išėjusi kaip galima dainuoti nepasirepetavus o jei neišeis negražiai skambės na kas tada Ji nė nemananti apsijuokti Jokiais įtikinėjimais neįveikėme žemaitiškų ambicijų

o šiaip dauguma dažnai tiesiog trumpai atsisakydavo bendrauti (kartais gana pagrįstai ndash dėl darbo) užtat mielai siųsdavo pas kaimynus nors šiaip jau susido-mėjimas mano veikla diena po dienos tarp vietinių didėjo vėliau jau įsibėgėjus ekspedicijai mano naujieji pažįstami jau iš tolo stabdys ir klausinės kaip sekasi Ypač būdavo smalsu visiems ar kaimynas bendravo ar įsileido ką jis moka ne kartą buvau vaišinama ypač netruko kavos siūlymų vis dėlto bendras pokalbis lengviausiai visur mezgėsi viena ndash dabartinės politikos tema aiškiai išsiskyrė ir plika akimi matomos bdquopaksininkųldquo ir dešiniųjų pozicijos karštai ir be jokių kom-promisų abiejų pusių ginamos iki valiai prisiklausiau ir istorijų apie kryžiaus kelius dėl žemės grąžinimo Pagal išgales stengiausi tokius monologus kreipti į man rūpi-mą sritį nors dažnąsyk tokiais atvejais pasijauti mažumėlę juokingai žmonės čia užsiėmę jiems gyvybiškai svarbiais rūpesčiais o tu jų akimis žiūrint išdygusi iš kažkur kaip koks Pilypas iš kanapių pristoji su tokiais bdquoniekaisldquo ndash folkloro dalykų paieškomis vienaip ar kitaip tai kuo tu domiesi pagal seną ją tradicinių tautosakos ekspedicijų patirtį net tolimos provincijos gyventojui atrodo iš tokio tolimo laiko kuris jų beveik pamirštas ir kurį su retomis išimtimis gyveno šiandieninio septy-niasdešimtmečio tėvai ir seneliai kitaip sakant mano bdquoklausimyno modeliukasldquo kaip ir dauguma tebegaliojančių tautosakininkų iš seniau turimų metodinių prie-monių ndash daugelį metų buvusių pagrindinėmis kelrodėmis šiandien nukreipia nebe į magistralę o greičiau tik į šalutinius keliukus vis dar viliojančius jais pavaikštinėti atsikvėpusi minutėlę po pakelės medžiu keliauju juo toliau ir aš

už Laivių link Platelių baigiasi asfaltuotas kelias ir prasideda platus žvyrkelis dulkėtas dviračių vargas dairinėjuosi po tuzų apylinkes Pravažiuoju sugriuvu-sios visiškai įlinkusiu stogu prie kelio stūksančios trobos likučius gąsdinančius kiekvieną keleivį reikėtų nufotografuoti ndash šmėsteli mintis ndash ar nebus tai irstan-čios o greičiau ir visai suirusios šių vietų folklorinės tradicijos graudus simbolis skirtingai nuo Laivių šį kaimą sudaro vienur kitur nemažais atstumais išsimė-čiusios sodybėlės Pasirenku artimiausią sodyba akį traukia skoningai išpuose-lėta aplinka pavyzdingai tvarkomu darželiu nedrąsiai beldžiu į priebučio duris išeina senyva malonaus veido moteris dalykiškai kalbamės Ji greitai susigaudo ko man reikia ir su tikrai stebėtina nuovoka pristato man rūpimu atžvilgiu visus negausius kaimo gyventojus Pašnekovės manymu tikrai verta užeiti pas jos vieną gerą pažįstamą kiek tolėliau kitoje kelio pusėje gyvenančią emiliją rumbutienę gal dar pas valinskienę ir jau būtinai pas seniausią šio kaimo vietinių gyventojų porą ndash Praną ir stasę Puidokus nors ir atokiau pamiškėje gyvenančius Jei ir nieko

227

užsirašyti negausiu tai bent jau malonų bendravimą ji garantavo Beje pataria neužeidinėti bet kur mat visokių dabar žmonių esama Panašiai man ir nutiks ieš-kodama rumbutienės sodybos vėl pataikau pas tikrai neaiškaus gyvenimo būdo atstovus nors kelią jie man ir paslaugiai patikslinohellip Lauko keliuku pavažiavusi vėl beldžiu į duris randu prie stalo sėdinčią pačią rumbutienę iš veido matau kad atvažiavau laiku ji linkusi bendrauti gyvena viena iš karto ant stalo vaišės kalbamės apie viską sakosi kad prezidento rinkimų naktį gėrusi valerijonų ačiū dievui išrinktas adamkus Pokalbio metu ji grįš ir grįš prie rinkimų išsipasako-jusi apie vaikus apskritai savo gyvenimą staiga suskelia gal aštuonias minutes deklamuojamą eilėraštį be jokių užsikirtimų išmokusi prieškaryje iš sieninio ka-lendoriaus dabar kai kada per kokias vestuves dar pasakanti ndash visiems patinka Pamažėle įsidrąsina dainuoti Balsas lygus skaidrus vėliau padainavusi net kele-tą senųjų tradicinių dainų parodys kur gyvena stasė valinskienė ndash jos troba prie žeimių kaimą nurodančios rodyklės

nesunkiai randu tuos namus ir pačią šeimininkę užklupdama ją ką tik grįžu-sią nuo darbų net rankų nespėjusią nusimazgoti Mums įsikalbėjus moteris apgai-lestauja viską pamiršusi dejuoja dėl suprastėjusios pastaraisiais metais atminties nors kadaise su dabar salantuose gyvenančia seserimi Birute žiliene dirbančia medicinos sesele jos mėgusios dainuoti siūlausi suvesti jas tačiau mano šnekos lyg negirdi vien guodžiasi darbų kupinu ir be linksmybių slenkančiu gyvenimu kur kas noriau aiškina kelią iki Puidokų kai pasuksiu keliuku miško link pirmą ją trobą namą vaiduoklį užkaltais langais reikia pravažiuoti ndash ten tėvą užmušė grį-žęs iš kalėjimo sūnus paskui pats pasikorė o jau antroji sodyba bus tų Puidokų ką gi atrodo teks keliauti nelinksmu maršrutu dar paaiškina kad žeimių kaime vos kelios sodybos belikusios dviejose iš jų gyvena neseniai atsikėlę jauni žmo-nės o iki paties kaimo nuo pagrindinio kelio kokie keturi kilometrai nežinau ar tinkamai elgiuosi tačiau vengiu susitikimų su jaunaisiais persikraustėliais kurie dabar sudaro kiekvieno kaimo didelę gyventojų dalį paprastai tai būna jau mi-nėti gyvenimo negandų išvarginti žmonės dažnai ir asocialios šeimos skurdo ir nedarbo genamos iš vienos vietos į kitą tokia gyventojų migracija ndash tikra rakštis tiriančiam regioninę krašto kultūrąhellip

spurdančia širdimi minu užžėlusiu taku pro nelaimingą jį namą paskui nesi-dairydama ir paskubomis tiesiai per pievą veduosi dviratį prie spėjamos Puidokų sodybos kieme tuščia nors dar tik popietė o buvau patikinta kad šeimininkai visada būna namuose Beldžiu ndash iš vidaus užsklęsta girdžiu žingsnius ir pamatau pro mažą langiuką sužiūrusio senyvo vyro veidą skubu prisistatyti o žmogus kiek klauso kiek ne bet prisimerkęs stengiasi įžiūrėti kaip vėliau pats pasakys ar vie-na atvykau galutinai nuramina tik mano paminėtos kaimynų pavardės Įsileidžia žmona aštuoniasdešimt septynerių senutė sėdi jaukiai sutvarkytame kambaryje ir žiūri meksikiečių serialą Pasirodo šiuos žmones prieš kelias savaites apiplėšė keli žaliūkai jiems patiems esant namuose dabar šeimininkai įsibaiminę ir įtariai žvelgia į kiekvieną atvykėlį kuris nors iš trijų sūnų būtinai atvažiuoja aplanky-ti tėvų vieną kartą per savaitę Prisėdu galvodama kokia žiauri neteisybė kai

228

žmogus amžių nugyvenęs savo gimtoje šiuo atveju ndash tokioje jaukioje galingais senais medžiais apsuptoje sodyboje su čia pat nusidriekiančiais daržais ir laukais šienaujamomis pievomis su vakare čia tarsi iš pačių dausų nusileidžiančia die-viška ramybe niekam savo gyvenimu neprasikaltęs savo galudienyje kaip kokio karo sąlygomis turi nė valandėlės nepamiršti brutalios dabarties namie net dieną gali būti užpultas užmuštas apiplėštas sumuštas ar dar kitaip pažemintas Mano kultūriniai interesai atvedę į šią sodybą akimirką pasirodo tokie menki ir nereikš-mingi tarsi iš kito laiko nusileidę ir tokie šioje ašarų pakalnėje nereikalingihellip o šeimininkai kaip tyčia labai šnekūs ypač senukas atrodo kad politikuoti galėtų valandų valandas Lietuva susiskaldė dar prieš karą o dabar dar blogiau tarybi-niais laikais buvusi tvarka ndash ruskelis kelius sutvarkė butus duodavo jis pats va galėjęs visus tris savo vaikus išmokslinti kad greit neišeičiau mėgino dainuoti bet gergždžiantis balsas neklausė susidrovėjęs prisipažįsta kad ir šiaip ne koks dainininkas buvęs nieko negalėjo prisiminti ir iš jo taip pat niekada nedominusio o man taip reikalingo mitologijos ar tautosakos pasaulio ndash tai tik niekų vertos pa-sakėlės žmona į visus mano klausimus apskritai ne ką pasakydavo dažniau šyp-sodamasi purtė galvą apgailestavau dėl to nes abu sutuoktiniai kalbėjo atrodo jokių įtakų nepagadinta švaria vietine tarme išlydėjo per kiemą abu klausdami ar dar užsuksiu Parodė kitą bdquosaugesnįldquo taką vedantį į pagrindinį kelią kai nuo tolokai esančio vieškelio atsisukau nesunkiai įžiūrėjau kieme tebestovinčias dvi figūras o visai netoli už upelio kaip teigė ką tik šiame tuzų paribyje gyvenan-tys mano aplankytieji prasideda gintališkės kaimo valdos žvalgiausi viltingai ton pusėn atsiminusi kokį neseniai varčiau turtingą senosios tautosakos rinkinį iš prieš keturiasdešimt metų vykusios instituto ekspedicijos dar neįtardama kad beveik tuščiai šiandien varstysiu daugybės namų duris

gintališkėje priklausančioje jau Plungės rajonui yra daug gyventojų tai di-delis bažnytkaimis (čia sena nuo Xviii a vis paremontuojama medinė bažnyčia žinoma kaip Lietuvos medinės sakralinės architektūros paminklas) su mokykla paštu krautuve kiek pavažiavus vos už kelių kilometrų jau matyti Plateliai gin-tališkė pasižymi ypač gražiu gamtovaizdžiu Prie sodybų daug kur į dangų stiebiasi gandrinės galima pamatyti senų ir naujos statybos koplytėlių nuo kalnelio dairy-damasi po prieš akis atsivėrusią ir namais bei nameliais marguojančią panoramą iš anksto spėju kad dėl laiko stokos įstengsiu tik paviršutiniškai čia pasižvalgyti tyrimą pradedu įprasta tvarka suku į pirmą trobą netrukus tiksliau ndash per kokį pusvalandį sužinau apie pagrindines bažnyčios choristes esu nukreipiama pas paš-tininkę vargonininkę bažnyčios tarnautoją ir dar kitus šviesesnius bažnytkaimio žmones Patiriu ir kuriozinę situaciją kažkas matyt piktokai pajuokaudamas nu-rodo vieną šeimą kurioje esą sutiksiu įdomių žmonių Pakliūvu į asocialios šeimos aplinką mane apstoja daugybė alkanokų ir apleistų mažų ir paaugusių vaikų Jų pakviesta motina dar gana jauna lengvai apgirtusi kiek agresyvokai pristato man paauglę dukterį sako ši turinti gerą balsą gal aš galinti ją įtaisyti į kokią mokymo instituciją gal į televiziją patektų Liepia tuojau pat mergaitei uždainuoti ši per daug nesibrangina ir ima dainuoti tuo tarpu motinai parūpsta kas galėjo patarti

229

man atvažiuoti pas juos iš keblios situacijos gelbsti dar iš rankų nespėtas paleisti dviratis paskubomis atsisveikinu ir nuvažiuoju

aptinku vieną labai gražaus balso bažnyčios choristę tokią ziną Jurčienę vi-soje apylinkėje garsėjančią kaip puikią dainininkę tačiau ji pastaruoju metu yra labai suvargusi slaugo sunkiai sergantį patale gulintį vyrą o dar kaip tik šiandien mirė Plungėje gyvenęs sesers sūnus Ji jau buvo pasiruošusi ten vykti vilkėjo juo-dais drabužiais bet net tokiomis aplinkybėmis stebėtinai mielai bendravo atkrei-piu dėmesį kad ne tik aš bet ir ji gerokai susikremta kad tokiu nepalankiu laiku atvykau iš daugybės kitų aplankytų kiemų Juodkų ndash Juodkienė sakėsi galinti ir mėgstanti su kitais dainuoti apolinaro gedgaudo ndash jo sveikata visai pašlijusi vai-šingų galdikų ndash daug vaišino ir tik šį tą padainavo adelės ir Petro Brencių ndash Petras iš lovos beveik nesikelia kazimiero gedgaudo ndash taip ir nesurado tėvo turėto užra-šytų dainų sąsiuvinio Monikos grinienės gimusios 1912 metais turinčios puikią atmintį menančios daugybę istorinių įvykių bet niekada nesidomėjusios tuo ko klausinėju elenos Jurkutės ndash iš bažnyčios tvarkytojos bdquopročkelėsldquo buvo galima tik vieną kitą tautosakos dalykėlį išpešti apskritai beveik iš visų čia sutiktųjų pasiseka užrašyti tik šį bei tą t y menkas nuotrupas

Iš tautosakos klasikos ieškojimų suvestinės

grįžus iš ekspedicijos nepaliko ramybėje mintis kad ta pati gintališkė ir kitos mano lankytos vietos vertos didesnio visų pirma ilgesnio ir nuodugnesnio tyrimo kartu vis ryškiau tirpo greičiau ndash lūžinėjo mano tvirtasis patyrimo kiautas apnuo-gindamas kol kas tik vidines abejones dėl mano darbo senstelėjusių tikslų Beje salantų ekspedicijos vakarais kai liete liejosi mūsų visų kiekvienos dienos įspū-džiai dar tik pamažėle kaupėsi ir brendo būsimos o pastaraisiais metais kaip seniai tvinkęs pūlinys pratrūkusios diskusijos ką vis dėlto rėpia šiuolaikinis folkloras ir kaip jį turi suvokti mūsų laikų folkloristas iš literatūros pažįstamas platus vakarie-tiškas folkloro sampratos modelis man vis dar atrodė per ankstyvas kam jis mums jei klasikinių žanrų gyvųjų naujų židinių kiekviena ekspedicija suranda Pagaliau juk priklausome rytų europos zonai kur veriasi savita senosios tradicinės ir mo-dernios šiuolaikinės kultūrų sampyna iš šios atskaitos taško žvelgiant mano kaip folkloristės misija ir yra sąžiningai ir nuosekliai kiek leidžia sąlygos kapstytis istorinės atminties kloduose nors kai kurių pagavesnių jaunesniųjų kolegų dikto-fonai jau tuomet fiksavo kur kas iškalbingesnį ir svarbesnį mūsų laikams patyrimą jau išsprūdusį iš griežtų daugiažanrės tautosakos klasikos rėmų

kai pasibaigus ekspedicijai mėginu palyginti savo pirmosios darbo dienos ir visos ekspedicijos tiek įspūdį tiek apskritai rezultatus akivaizdu kad kaip tik pir-mieji pastebėjimai gana tiksliai brėžė mano bdquovizituotosldquo salantų krašto šiuolaiki-nės kaimo vietovėse gyvuojančios greičiau savo amžių bdquonubaigiančiosldquo senosios folklorinės tradicijos kontūrus turiu galvoje nuosekliai mano ligšiolinėse ekspe-dicijose tirtą būtent seną jį klasikinį folklorą kitas dalykas jei būtų kalbama apie antrinių jo formų (folklorinių ansamblių ar kitaip specialiai organizuotų renginių)

230

proveržius ar apskritai daug plačiau dabar suprantamą folklorą nei tradiciškai jam priskiriami istoriniai žanrai kad šiandien senojo folkloro tik pelenus žarstome nėra ko stebėtis klasikinis folkloras kaimo bendruomenėje nebeatlieka jokios vi-suomeninės funkcijos gyvoji tautosakos forma nebeturi net pramoginio akstino ndash pačiam dainuoti pasakoti nebėra nei kam nei dėl ko tai nei svarbu nei būtina net namų aplinkoje su kiekviena diena siaurėja folkloro panaudojimo ratas ndash kaip teigė žmonės per radiją televiziją ne tiek visko gražaus ir įdomaus išgirsti kam bereikia tavo iš anų laikų atėjusios ir pelėsiais pradvisusios patirties nors seniausia karta savo atmintyje tebesaugo įvairias folkloro apraiškas kaip brangintinus su jaunyste apskritai su dorovingo ir dar kitomis vertybėmis grįsto gyvenimo prisiminimus Beje jiems dar pažįstamas iš pirmų lūpų girdėtas ir visas platus tautosakos gyvavi-mo kontekstas ndash tokios informacijos ypač regioninės nuolatos dar stokojame ir pa-gal išgales kruopščiai lasiojame sunkiai užčiuopiame sąlyčio taškus su jaunesniais žmonėmis Jaunesnei kartai pavyzdžiui dainavimo tradicija rūpi iš esmės tik tiek kiek ji padeda realizuoti žmonių turinčių balsą ir klausą poreikius (jiems papras-tai dėl vienų ar kitų priežasčių neteko mokytis dainavimo arba tokioms studijoms pritrūko duomenų) kaip rodo Laivių folklorinio ansamblio dalyvių sudėtis kaip tik šie žmonės ir sudaro folklorinių grupių branduolį nes jie čia yra tikri dainavimo entuziastai nepamainomi dainų vedėjai ir pritarėjai dainuoti jiems iš tikrųjų labai svarbu tačiau šį polinkį toli gražu ne visada galima sieti su vietine seną ja žemai-čių dainavimo tradicija Jei vadovas specialiai nemoko žemaitiško repertuaro (lai-viečiai žemaičių dainas repetavo iš atsišviestų bdquoLietuvių liaudies dainynoldquo lapų) žmonės mieliau dainuoja bet kokias dainas ypač romansus neturinčius regioninių sienų nė iš vieno per šią ekspediciją mano sutiktų dainuojančių žmonių nepasisekė užrašyti daugiau nei dvidešimties dainų visiškai kitaip yra su dainavimui iš dalies artimu jau grynai žemaitišku fenomenu ndash gyvai palaikoma kryžiaus kelio kalnų giedojimo tradicija ši tradicija buria ir dabar visų kartų atstovus aktyviai gieda-mos ir senosios ir naujosios giesmės giedama būryje ir pavieniui už atlygį ir be jo apie kalnus savo požiūrį turi ir paslaugiai dėsto vos ne kiekvienas žemaitis ndash tyrimo horizontai iš tiesų tebėra platūs

o štai senųjų naratyvų žinovui beveik nebėra kur pasireikšti Jau tik prorečiais ir sutinkami seniausios kartos puikūs žemaičių pasakotojai tai tie žmonės kurių galvose dar tebekirba senieji tradiciniai mitologiniai motyvai nepamirštų tikėjimų nuotrupos tebėra gyvos kadaise iš lūpų į lūpas ėjusios šiaip visokios anekdotinės istorijos nors juos prisimindami net talentingi pateikėjai (su retomis išimtimis) maišosi klysta prideda nereikalingų paaiškinamųjų motyvų nevengia laisvai per-kurti taip mėgindami savo pasakojimą pagerinti bei pritaikyti šiuolaikiniam klau-sytojui akivaizdu kad sakmių ir pasakų padavimų gyvavimo terpė sunykusi jie pasakojami retai arba iš viso nebepasakojami nebent mažametį anūką sudomina retsykiais senelio ar močiutės išdėstoma pasakų išmintis vis dėlto pavyko užfik-suoti nemažą skaičių ir šių kūrinių susumavus visą klasikinį naratyvų lobį galima pagrįstai teigti kad mano lauko tyrimai šiuo atžvilgiu sėkmingai įvykdyti Lieka tik paklausti savęs kokius apmąstymus provokuotų mano sutiktų ir bdquoprisijaukintųldquo

231

pašnekovų atviravimas įvairiausiomis temomis jei man būtų atrodę visai profesio-nalu jį fiksuoti

kita vertus ir atviravimas atviravimui nelygu kaip toli gražu bdquone atviraldquo si-tuacija man susiklostė tikintis išgirsti žemaičių patarlių priežodžių juokavimų ypač keiksmų bei dar kitos liaudiškos retorikos variacijų kurios iš seno pasižymėjo žemaičiams būdingu išmoningu šmaikštumu nevengimu visai atviro bet gero obs-ceniško humoro kaip dažniausiai būna taip ir šį kartą nebuvau bdquoprileistaldquo prie tų kalbos aruodų Prie svetimo žmogaus juk visų drovimasi laisvai kalbėti net ir savo namuose ne išimtis pasirodė ir žemaičiai vis tiek keistoka kodėl šiaip jau net sve-čio per daug nesutrikdomi kitų nuomonės nelabai paisantys mano sutikti žemaičiai neperžengė šios ribos žinoma užsirašiau keliolika vaizdingų ir taiklių pasakymų tačiau mano įsitikinimas kad dvi savaites tarsi turėjau progos stebėti šiuolaikinę žemaitišką folkloro tradiciją tarsi iš vidaus šių dalykų atžvilgiu pakimba orehellip tuo būtų galima ir pabaigti šį įspūdžių etiudą iš pirmos trečiojo tūkstantmečio pradžioje instituto surengtos folkloro ekspedicijos žemaičių žemėje jei ne tie užeiti gyvieji naratyvų židiniai ndash talentingi klasikinės pateikėjų mokyklos atstovai nors šį kartą tik vieną iš jų norėčiau plačiau pristatyti

Kazimieras Puškorius ndash tipiškas žemaičių senųjų naratyvų žinovas

kazimieras Puškorius gimė 1924 metais tuzų kaime nors vėliau jau vedęs visą gyvenimą praleido greti-mame Laivių kaime priklausančiame kretingos rajono imbarės seniūnijai vaikystę turėjęs vargingą eidamas trisdešimt septintus metus staiga mirė jo tėvas kazys tuomet turėjo dvyli-ka metų tuzų pradinėje mokykloje buvo bebaigiąs keturias klases kurių taip ir neišėjo iki galo toliau mokytis buvo galima salantuose tačiau moti-na neturėjo iš ko nupirkti batų Bėda ta kad salantuose neleido mokiniams eiti į mokyklą su klumpėmis Jam ir avinčiam kasdien tik klumpėmis buvo labai nejauku nors niekas dėl to jo nevarė iš mokyklos tačiau jis pats pasiprašęs mokytojos kad ši pa-sakytų motinai jog jos sūnus kazys netinkamas mokslui Jau buvo tvirtai apsisprendęs ndash geriau likti bemoksliu negu eiti visų pajuokai į mokyklą

aštuoniasdešimtmetis pasakotojaskazimieras Puškorius

Mindaugo Karčemarsko nuotrauka

232

tikrieji jo mokslai ir buvo išeiti piemenaujant dar paauglystėje juodu su vienu draugu tokiu pat piemeniu ištisomis dienomis susėdę ant savo laukų t y gano-mų plotų bdquorubežiausldquo sekdavo vienas kitam pasakas Jau anuomet nepralenkiamas buvo kazys jo mokėta apie 130 įvairiausių siužetų visas tas bdquopasakasldquo jis išmoko iš bdquobočiausldquo nepaprasto kaip pats gerai prisimena anų laikų pasakotojo tas nugirstas repertuaras vaikui buvo labai svarbus nors berniukas iš tikrųjų turėjo puikią atmin-tį bet vis tiek kad ko dieve gink nepamirštų bdquoužsivedė pasakų žiniaraštįldquo t y pasakų pavadinimus kruopščiai rašėsi į sąsiuvinį kuris gerokai vėliau po daug metų pražuvo per gaisrą iki šiol jam tie pradingę užrašai atrodo didelis praradimas

ne ką mažesni vargai lydėjo ir jaunystėje Ka apėžanėjau netoriejau nieka pradiejuom be kumbarė be stala be šaukšta viską visą neblogą buitį kurią jo šeima šiandien turi buvo užgyventa sūriu prakaitu ir juodu darbu tačiau tai nepa-laužė linksmo būdo darbštuolio visi aplinkiniai iki šiol jį pažįsta kaip nepamaino-mą bdquoštukoriųldquo gebantį dieną naktį porinti būtas ir nebūtas istorijas galimas daik-tas kad jis nevengė ir taurelės kartą net prasitarė jog dabar jo balsas pragertas nors apie tai konkrečiau nei iš jo paties nei iš kaimynų neteko girdėti

nuo pat jaunystės kazimieras Puškorius kartu su kitais giedojo kalnus mat visada buvęs neprastas dainininkas dėl žemo balso jam atitekdavusios boso par-tijos kiti šio kaimo giedotojai ne kartą yra minėję kad Puškoriui pritariant labai gerai giesmės skamba nors dainuoti bei giedoti pastaraisiais metais pasidarė jam per sunku vis tiek jis buvo pasišovęs suorganizuoti kalnų giedojimą su kaimynais jei tik man to reikėtų atidėjome šį įrašymą advento laikui tačiau taip ir neteko išgirsti jį giedant kalnus Po mūsų vasaros ekspedicijos tų pačių metų (2004) rudenį lapkričio 20 dieną kazimieras Puškorius staiga mirė kai gruodžio mėnesį atvy-kome įrašyti laiviečių giedamų adventinių kalnų žmonės labai šviesiai kalbėjo apie jį ir apie ypač gražias iškilmingas jo laidotuves kaip reta nuostabiai skambėjusius kalnus lyg būtų pats senolis tokį garbingą palydėjimą pelnęs savo šviesiu gyvenimu ir kitiems giedotomis giesmėmis

gerai atsimenu mudviejų pirmąjį susitikimą kai jo žmonos pakviesta įsikuriu prie virtuvės stalo pro praviras duris matau kaip iš kitame kambaryje stovinčios lovos pakyla šeimininkas ndash stambokas žilais plaukais ir linksmomis valiūkiškomis akimis Metų naštos prislėgtam žmogui nėra lengva atsikelti stebiu kaip jis sėdasi kitoje stalo pusėje ant kėdės kiek nerangiai ir atsargiai Beje neparodo jokio nė men-kiausio nustebimo dėl mano bdquovizitoldquo Mažumėlę net sutrinku Paskubomis užvedu kalbą kad visi aplinkui šneka koks jis nepralenkiamas bdquogiedoriusldquo ir kad dainų mo-kąs nei patvirtina nei nuneigia tik santūriai šypsosi ir aiškina jog balsas šiandien jau ne tas Palūkėjęs priduria kad tarp kalnus giedančiųjų jis esąs bosas niekada pirmas bdquonešaukialdquo tad žodžių nei anksčiau nei juo labiau dabar neatsimena va prie kitų kartu su kitais tai dar tikrai užtrauktų kalbamės toliau reikėtų pasakų isto-rijų apie velnius ir laumes iš karto suklūsta ir patogiau įsitaiso o pasakoti jis tikrai galįs tiek ir tiek tik kalba atkreipiu dėmesį nelabai aiškiai kažkaip nutraukdamas numurmėdamas galas žino kaip suveldamas prarydamas galūnes ir taip aukštaitei sunkiai suprantamoje žemaitiškoje savo šnekoje (vėliau net žemaičių kilmės tauto-

233

sakininkai pripažins kad jo tartis problemiška) Įtempiu ausis o jis daugiau nė neraginamas vos ne po minutės pokalbio pradeda porinti apie kaukus

taip dalykiškai mes ir bendrausime visą laiką kai kazimieras pavargs (tris kar-tus mudu susitikome) jis ir pasakys tiesiai šviesiai ndash šiandien viskas retai kada taip pasiseka ndash ko tik paprašai apie tą ir kalba sykį net pats sutriko kaip čia yra kad atrodo jog aš žinau ką jis moka net kiek nusivylęs garsiai svarstė gal aš iš kitų jau bdquoviską žinantildquo taip kazimieras kalbėjo kai per antrą jį mūsų susitikimą paklausinėjau etiologinių sakmių tai apie kregždę tai apie gandrą o jis iš karto ir berdavo siužetus kiekviena mano paminėta tema Pirmąjį kartą užsibuvus ilgėliau žmona lyg tarp kitko priminė jau atėjus pietų metą kitaip sakant subtiliai leido suprasti kad turėčiau krautis savo diktofonus krepšin tai buvo paprasta ir labai natūrali laikysena apskritai kaip nedažnai būna bendraujant su šiais žmonėmis nebuvo nė mažiausios įtampėlės šiuose namuose visada buvo aišku kaip reikia elgtis tiesiog buvo gera žinoti kad tavo buvimas nei sujaukė nei pažeidė kasdienio šių namų gyvenimo ritmo lyg visi kaip kasdien būtume dirbę savo įprastus darbus šeimininkė triūsė namie ir daržuose tai įeidama tai išeidama šeimininkas su ma-lonumu kalbėjosi su manimi žinodamas kad jo šneka yra fiksuojama

nebuvo jokio jaudinimosi nei šokinėjimo atvykus ir didesnei grupelei filmuoti ir fotografuoti šio iškalbingo žemaičio Jei jums reikia ndash prašom nebuvo ir ki-tais atvejais įprasto persirenginėjimo šventiškesniais drabužiais tąsyk namiškių susirinko daugiau jie užsidarė kambaryje o virtuvėlėje kiek nušvitęs kazimieras (šitiek klausytojų) ramiai iš anksto tam nusiteikęs porino savo atsimenamus bū-tinai dar nepasakotus naujus siužetus šįkart jis ypač stengėsi kalbėti įtaigiai ndash jam rūpėjo klausytojų reakcija Įdomu kad nei pats kalbėtojas nei jo artimieji beveik nesidomėjo kokiam tikslui užrašinėjami visi pasakojami dalykai kur juos dėsime ir ką su jais veiksime tokios laikysenos nepavadinsi paprastu abejingumu ar šiaip nesidomėjimu tai greičiau prašalaičiui atrodantis kiek savitas sunkiai sutrikdomas savo santūrumu išsiskiriantis žemaitiškas bendravimo būdas Lyg būtų ir taip aišku viskam savas laikas jei bus reikalas tai ir paaiškins

kazimiero Puškoriaus klasikiniais laikytinų naratyvų repertuaras platus nuo anekdotų iki retai šiandien kieno nors besekamų pasakų Pasakas ir linksmus anek-dotus jis pats be jokių priminimų savo iniciatyva skubėjo sakyti o štai dėl sak-mių ndash tiek mitologinių tiek etiologinių ndash klostėsi kiek kita situacija vis reikėdavo tarsi užvesti ant kelio paklausti kaip supratau jis pats juos laikė lyg ir kita pasako-jimų rūšimi nes tai esą tikri atsitikimai su tikromis pavardėmis ir tikrai įvykusiais nutikimais tai tiesiog istorijos iš gyvenimo Labiau nei tikrąsias sakmes buvo lin-kęs prisiminti sutikrovintus jų variantus kuriuose paaiškėdavo kad visi antgamtiš-ki nutikimai paprastai būdavo tik vaikių sugalvoti pokštai įvairiausi jaunimo tyčia surežisuoti mergų baidymai tuo lyg norėta pabrėžti savo netikėjimą mitinių būty-bių realumu visai kas kita pasakų fantastika kaip jis mėgo kartoti čia tik pasaka o ne teisybė Į menkiausią tradicinio naratyvo užuominą gyvai sureaguodavo ir daž-nai vietoj vieno kokio iš anksto numanomo siužeto išgirsdavau net kelis temiškai artimus pasakojimus Ypač jo mėgta pasakoti apie velnius būtinai pabrėžiant vis

234

primygtinai primenant kaip nelabieji besąlygiškai kapituliuoja susidūrę su bet ku-ria krikščioniškos religijos apraiška (žegnone dievo ar šventųjų vardų paminėjimu pašventinimu šventų relikvijų panaudojimu) ši nuostata buvo savotiška semantinė ašis pagrindinis leitmotyvas jo kai kurių perimtų iš senelio siužetų kitaip sakant pasakotojas būtent juos geriausiai išlaikė atmintyje nuo tolimų vaikystės laikų

Įdomu jog kaip tik vien iš jo perteiktos tautosakos prozos galima nesunkiai susidaryti bent jau apytikriai aiškų vaizdą apie jo religinius įsitikinimus spėju kad kazimiero būta tikro praktikuojančio kataliko ir tikėta ne vien iš reikalo ar tradicijos ne kartą patikino kad jis savo anekdotinėmis istorijomis apie kunigų gyvenimo nekunigiškas peripetijas nenori pasijuokti iš religijos tik žinąs kaip kar-tais nutikdavę juokingų situacijų kitas jo kalbėjimo ryškus bruožas ndash humoristiniai akcentai su šiokiu tokiu pasididžiavimu net pasigyrė kad jam pasakojant neretai klausytojai ir maži ir dideli bdquolioub kriuoksldquo iš juokohellip

ar tikrai jo naratyvų repertuaras vien iš bdquobočiausldquo girdėtas ko gero atskiro tyrimo vertas klausimas nebūtų ko stebėtis jei pasirodytų jog kai kurios jo reper-tuaro sakmės būtų atklydusios iš spausdintų šaltinių apie jo apsiskaitymą taip ir nepasisekė iškvosti iki galo minėjo jog apie velnius dabar prirašyta esą storų kny-gų jam žinoma bdquošventosios izabelės istorijaldquo daug ką jis dar mokykloje girdėjęs

kazimiero Puškoriaus naratyvų pagrindiniai personažai yra iš XiX a antro-siosndashXX a pirmosios pusės mūsų tautosakinės prozos repertuaro vieni iš jų susiję su artimiausia nors dažnai jau istorine tapusia jo tėvų ir senelių aplinka ndash tėvai vai-kai gaspadorius ir gaspadinė šiaip moteriškos kunigai muzikantai čigonai žydai pažįstami kaimynai tarnaujantys vaikiai dažnai jis pats ir ypač bdquozimagoraildquo (dar-bininkai) kurie yra nuolatiniai pasak kazimiero visokių bdquošiderstvųldquo pramanyto-jai kitus pažįstame kaip veikiančius tik mitinėje naratyvo erdvėje ndash senelis dievas velnias keista mitinė būtybė upioras6 laumės ir raganos kaukai Jau pirmąją dieną jis dėliojo man žemaitiškus akcentus kad pavyzdžiui lietuviškai sakoma aitvaras o žemaitiškai ndash kaukas net pridūrė kad visus tuos dalykus net tikėjimą sapnais dar jo vaikystės metais draudę kunigai šiai draudžiamai sričiai priklausė ir dažnai į jo kalbamus dalykus įterpiama burtininkų (bdquočerauninkųldquo) tema nors pats pasakoto-jas lyg ir linkęs priskirti šiuos neįtikėtinus nutikimus tamsuoliškam neišmanymui bet ne kartą tik kraipė galvą kas žėna a buva tāp a ne galima neabejoti jį tikrai domino ir mažumėlę glumino paslaptinga užkeikimų prakeiksmų lemtingų paža-dėjimų ir jų išsipildymų galia taip ryškiai atsiskleidžianti jo sektose pasakose

nors kazimieras Puškorius be abejo lengvai įsiterpia į talentingų žemaičių pasakotojų gretas tačiau tiksliai apibūdinti jo pasakojimo stilių ar net manierą nėra paprasta Pasakoja gražia dažnai vaizdinga kalba Bendrą nuoseklaus įvykių dės-tymo įspūdį kiek gadina vieno kito žinomo siužeto apvėlimas iš pirmo žvilgsnio nereikalingais ekskursais visokiomis ndash žodyno papročių ar šiandien nebedirbamų darbų ndash eksplikacijomis taip dabar nutinka dažnam pasakotojui dėl tipiško mūsų laikais noro paaiškinti senas realijas kad tik klausytojas viską suprastų aptariamu

6 upioras (l upioacuter) ndash baimę siaubą kelianti būtybė pabaisa (žr Lietuvių kalbos žodynas t Xvii vilnius 1996 p 517)

23

atveju klausančiai atvykėlei iš vilniaus dar ir ne žemaitei negi nepridursi kas yra jauja ką ir kaip darydavo su linais kaip kadaise atrodė peludė ir dar kiti dalykai dėl kai kurių kitų šiaip per daug stebuklingai ir šiandien dėl to neįtikinamai skamban-čių pačiam kazimierui sakmių motyvų jis išmoningai pašmaikštaudavo kol nebuvę lėktuvų Joninių naktį raganos skraidė su kubilais dar vienu akstinu pasakotojui nuolat nukrypti nuo pagrindinės temos ir taip išplėsti dažno siužeto teminę kompo-ziciją galima laikyti polinkį individualiai vertinti įvykį ar personažo elgesį Pasako-damas sakmę kodėl moterys niekada nepabaigia savo darbų nuo savęs tuoj prideda kad tikrai jos nuo senų laikų dirbo kaip vergės apskritai jis linkęs pateikiamą įvykį ar nuotykį analizuoti ir aptarti vertinti jį iš šiuolaikinių pozicijų kalbėdamas apie užkeiktus ir po kryžiumi pakastus pinigus kuriuos visi anksčiau bijoję pajudinti nesusilaiko nepakomentavęs kad šiandien tuos pinigus su visu kryžium išneštų apskritai šio tautosakos žinovo repertuare labai ryškus pats naratorius

Bene labiausiai klausantis erzino nuosekliotildes siužetinės linijos primiršimai mo-tyvų ar minties peršokimai jų sumaišymai ir nuolatiniai pakartojimai dėl to kai kurių iš jo užrašytų naratyvų siužetų struktūra atrodo šiek tiek apirusi nenuosekli ar kitaip neužbaigta Būta pasakojant ir pagudravimo Jei ko nors gerai neprisimin-davo pasakotojas kartais bendrais bruožais striukai drūtai apmesdavo jam pažįs-tamo turinio motyvus arba tenkindavosi sutrumpintu tekstu iš tikrųjų toks siužeto turinio perteikimas būdingas dažnam mūsų laikų talentingam pateikėjui jei jam retai tenka pasakoti arba kai pavargsta bei šiaip pabosta kalbėti

vis dėlto tuos nežymius jo pateiktų tekstų trūkumus atperka pats šio žmogaus įgimtas pasakojimo azartas žaismingas kalbėjimas ndash jis kalba labai įtaigiai gyvai reaguodamas į sakomus dalykus susidomėjęs jais ir siekdamas sudominti klausy-toją tikiu kad vos pradėjus kazimierui ką nors porinti jam niekada nebuvo sun-ku patraukti bet kokią klausytojų auditoriją užsimiršęs pagautas sekamų įvykių vingių jis juokiasi pyksta pritaria ir nesutinka net iš kasdienės kalbos įpročio nusikeikia ne visada tokiais atvejais pakakdavo žemaitiško žalčio paminėjmo o svarbiausia visa jo kalba liete liejosi net jei kartais sunku būdavo perprasti že-maičių šnekos vingrybes nedrįsdavau įsiterpti tiesiog pripratau prie jo kalbėjimo būdo prie nuolatinio įterptinio žodelio supronti šypsotis versdavo jo vietoj atsikvė-pimo ar pauzės būtinos nuolat kalbant visada vienoda intonacija priduriamas gers yr tarsi tik toks konstatavimas leistų toliau regzti intrigą emocinę įtaigą didindavo ir susijaudinimui ar nustebimui reikšti reikia nereikia vartotas šnekamajai kalbai būdingas retorinis sušukimas jėzosmarėja Jo paties teigimu niekada anksčiau tau-tosaka iš jo nebuvo rašyta

Pabaigos žodis

Motyvacija aprašyti ir paskelbti patirtus įspūdžius iš susitikimų žemaičių kraš-te man pasirodė aiški ir gana paprasta tiesiog rūpėjo paliudyti XXi šimtmečio šiuolaikinės folklorinės situacijos tyrėjo ne visai paprastą kasdienybę kylančią iš sudėtingos dabartinių laikų sociokultūrinės aplinkos iš bandymų susivokti joje

236

siekiant įžvelgti naujus dabartinės folkloro kultūros kontūrus užčiuopti jos turinio esminius momentus ir kartu tęsti įprastą savo misiją fiksuojant jau istorinei atmin-čiai priklausančius klasikinio tautosakos modelio likučius ne mažiau svarbu man pasirodė pasidalyti įspūdžiais iš individualaus asmeninio santykio su žemaičiais ir jų kraštu patirties mėginant įsižiūrėti į žemaitiško kraštovaizdžio dabartį kon-krečiau apsibrėžti kultūrinį joje gyvenančio žmogaus tipažą žymintis pastebėtus žemaičių kultūrinės tapatybės ženklus

toliau bus pateikiami keli kazimiero Puškoriaus papasakoti tradiciniai senieji beveik atsitiktine tvarka parinkti naratyvai7 pristatomi kaip tipiški žemaitiško tau-tosakos paveldo pavyzdžiai pasiekę mūsų laikus

Kaip vaikis suvalgė kauko košę tēp bova šeimininkė somdė vaikį vaikis bova akylos ir ons pastebiejė ka su

kom draugaun šeimininkė ndash ėšverd posrytį onkstė i banešonti veiz ėšvėrosi kuošė įdiejosi taukų supronti po skverna pakėšosi paneš ont truobuos ir padiejė tas vai-kis nieka nesakė bet pastebiejė Pastebiejė ons nieka nesakė kas čė būs dabar lyg kad kavalierē kokėi čė gal būtė bet vėskon vaikiou žėnuotė rēk kas čė supronti tor būtė žalty ir ons tatā nustebiejė vėskon ta ana ton posrytį padiejė tam kaukou ir pati ėšejė žygioutėis prī karvių tas vaikis pašuoka ont truobuos kertės tujau tas kauks nebova parliekės matā dar ana onkstiau padiejė minotę tas i sujiedė žmuogos vėskon vaikis Pajiedė kuošės tus taukus supronti taukų bova įpėlta pamerkts šaukšts bova no bet kāp kāp rēk sugalvuotė ėšvestė gal gražiau kad kėtam pasakytė kad nejouktomėis ėšverstė ton vėiną sakymą mona rēk ėšvers-tėhellip žemaitėškā sakont tas vaikis pajiedės iemės ir prišėkės atsėprašont (bet šėta nerašykėt) ir ons prišlapėnės į taukų vėitą Įdūrė šaukštą i pats pašol į sava kamarą i atgolė Parliekė tas kauks ėš tėn ėš tuos ėš sava darba parnešė tuo torta šuok į tos posryčius Paveiz ka jau y priterliuota liekštė vėsa yr tėktā ož karta kauks sušoka saka ėšliekė lauko pruo kamėną

ndash čė ndash saka ndash ne kuošė ndash saka ndash kakā dek žaltyBlakst ndash ėš karta toriejės a benzėna a kāp a so velne pagelbo oždegė i ton

žmuogų sudegėna sudegė truoba vėskas ka padėrba anam tuokė šėderstvą tas vai-kis ir ons misijė ka šeimėnėnks a šeimininkė vuo ons daugiau nebnešė [turtų]

Ltr 7507(6)

7 šifruoti tekstai pateikiami stengiantis išlaikyti pagrindinius tarmės elementus užrašytoja dėko-ja dviem žemaitėms kalbininkei dr Birutei Jasiūnaitei ir ypač tautosakininkei dr vitai ivanauskaitei padėjusioms suprasti ir parengti spaudai tekstus

237

Kaip vaikis velnią grajyti mokino

no sakysio kāp velnių ar yr ar nier apie velnius papasakuosio apie velnius no bova velnių bova i žmuonis bijuojė naktį ētė vėins kor nuors kėtą kartą svarbiausē naktėmis reikiejė bova tuokėi vot skaituos jaujē no kāp čė jaujė va-dėnuos ndash pėrtis bova Par naktį reikiejė pėrtį kūrintė džiuovėna rugius džiuovėna lėnus pėrties tas pėrtėnis darbs bova Par naktį rēk džiuovintė vuo ryta metą dėi-ną ēt žmuonis darboutėis vuot ka būt išdžiuovintė no ka reikies džiuovintė vėins negaliejē ētė ejė gaspaduorios somdė vaikį vedies vaikį tor būtė būtėnā dvėijuo jē vėins ndash atēs velns i nužodys

no ir gerā tas parejė vėins pas gaspaduorių vaikis ndash bajavs stėpros vyrs ndash aš ndash saka ndash velnė nabijau ndash saka ndash Bet aš tau tarnaujo on dėinų aš torie-

sio laisvų dėinų aš kūrėnsio vėins no aš galiesio dėiną nebeētė dėrbtė to somdā žmuogų kūrėntė ndash nerēk monėi ožmuokiesė ož tou kāp tam [samdiniui] vuo aš eso į darbą aš tou pečio ėškūrėnsio

Liob ons nuēt tuo pečiaus kūrėntė ons pasjiemės smuiką tuokį toriejės armuo-niką armuoniką spauduomą ons tas gaspaduorios vakari paržegnuojė ėšēdams noved anon į pėrtį

ons ognį susėkūrė ons pasijims armuonikelės kuol da užmigs ons posvalondį grajėj apėi dvyliktą naktėis atēt velns ons grajėj Juons bovės tatā vardo gėrd saka bėld bėld ndash sudrebiejė jaujė saka velns parūž Budėnks vėrp vietra parejė saka ir į jejės į ton pėrtį į jejė tas velns ta ons grajėj saka tėik gražē grajėj tas velns nabnuor anuo bauožodytė saka

ndash tu dėdelē gražē grajyjisakandash velnelie jē nuori aš tavi ėšmuokyso ndash saka ndash šėnaktį ne par rytuo naktį tujau

ėšmuokyso aš ndash saka ndash neso instrumėntų atsėnešės vėsų ndash saka ndash aš daba tavės negalio ėšmuokytė atēk rytuo naktį ka aš čė būsio ndash saka ndash pamuokysio tavi grajytė i poikiausē ndash saka ndash tu grajysi kāp ir aš

velns liob velniou rēk žmuogų nužodytė no bet ka jau tuoks yr gers žmuogos anon ėšmuokys velnė grajytė ons palauks tas Juons parejė nomėi ir saka

ndash velnė toriejau ndash saka ndash Papūni aš tau ryt rytą ka atēsi aš paruodyso kuoks ons yr aš jau torieso sava ronkuo anon

no tas gaspaduorios mislij bdquoJezosmarėjėldquo Jau anam y dyvs vėsą omžių anuo buočios ons tievs negaliejė pėrtie kūrėntė vuo ons so velnio ruokoujēs ir anam nieka nedara ons saka

ndash ons nieka nedarys ir čė nebatēs daugiau aš ndash saka ndash anam tāp padėrbso štoką ka ons nebnuories nieka ndash saka

no tas dėiną vaikis darboujēs tam papūniou saka ndash douk mon ndash saka ndash vėiną lėntą platė ndash saka ndash blanką gerą onžoulėnėsakandash kor diesė ndash velniou ndash saka ndash pėrštus taisysio ndash saka ndash ons nepagrajys velnė sukompė y

tėi pėrštā ndash saka ndash aš anus patėisinsio

238

ons pasėdėrba dešėmt skylių ėšgrenžė dešėmt tuokių špuntų pasėdarė ons dėiną susėnešė vėskon į ton pėrtį Lauk tuo velnė ontrą vakarą tas velns parēt no ons grajėj

ndash no ndash saka ndash a dabar jau muokysavuos grajytėndash Je ndash sakadabar tam velniou saka (pasėdiejė ton blanką kerčiuo pastatė)ndash to ndash saka ndash sukėšk vėsus pėrštus į tas skyles kor čė mona išgrožyta ndash saka ndash

tau bėškį patėisins pėrštus ndash saka ndash patrins kad to galiesi spaudžiuotė ndash saka ndash tāp nepagrajysi

tas velns sukėša ons prī kožną vėiną kylatė kal valondą ndash kuol iškėnt ndash to ndash saka ndash kėntiekPaskiau pajiemė ons plaktoką anon puo bėškė kaliniejė tas jau velns nebėškėnt

tas sakandash da bėškį kėntiek da bėškį pakalso no ka jau tėik ėškėntēhellipčeinž čeinž so kūjelio ka ožvež ka tėkrā ėštrauktė nebgal tas velns jau leid į

kelnės nebėškėnt tas maršą grajij ndash Pašuok to dabar mon ndash saka ndash paskui to pagrajīsitas velns pamatė ka jau y be pėrštų vuo ėštrauktė nebgal ka poulė ėš tuo

jauji ndash suvėrpiejė saka vėsas kėims ėšnešė doris vėsas ėšvertė ėšejė kap debesis neblėka nieka ryta metą atēt gaspaduorios ndash doris ėšplieštas

ndash kamė tas velns sakandash nespiejē atētė ėšvertė doris nabdatoriejė ėšbiega

Ltr 7507(10)

Kaip bernas su gaspadine skrido į Šatrijos kalną

seniau par švėntą Juoną mūsų buobas bova daug velniou parsėdavosės i par švėntą Juoną ėš vakara buobas liekė į šatrėjuos kalną tėn [buvo] šatrėjuos ragana ir ta šatrėjuos ragana kielė balių i tėn balios bova dėdelis poikos baliavuojė gierė korėi tėn bova Bova nusėvedosi vėina šeimininkė mozėkontą tėn šuoka grajėjė kuol pataikė avarijė būtė no ta didelē linksma tėn jau bova kamė reikals no tēp Mitri tuokė šeimininkė ana somdė berną i draugava so tou berno no mitri gaspa-dėnė jau anā rēk no i kon vuo tas vaikis berns bova mozėkonts Mitros vaikis mat mozėkonts anā tėnk ta saka (musiet pasėkuolėjė tam bernou kad ana švėnta Juona naktį baliavuo ėšlek)

ndash vuo ka to esi gers mozikonts tatā mums pagrajėntum vedo liekēm abodou sykio tėn nieks nežėnuos

no anėi draugā bova geri anoudo ėšliekė vėiną naktį švėnta Juona naktis ka atēt no muoterės liektovą kamė tėn tories bet rēk kuokė priemonė [surasti] so kom [skristi] Bova trys dėdeli kobėlā kobėlā tuokėi toukart bova žėrniams supėltė puo ketoris centnerius pėnkis supėls Milus vielē kubilūsė tūsė [laikydavo] do trys galies sutėlptė ndash kāp tas stalas stuoroma [Pabeldžia į stalą]

239

saka ndash vedo so vaikiu aboudo ndash saka ndash į vėiną kobėlą sulėpsiou dousiou velniou

įsakymą i vedo tas kobėls pakels į vuorą ir tas kobėls nuneš į šatrijuos kalną i vedo padies kor rēk Pamatysi ka no žemės ons atsėplieš praded soktėis ir į vuorą tėk saka jėzosmarėjė ndash įgondėn tou įgondėn ndash ka nepasakyk kuokė švėnta dalyka i švėnta nieka nevežkėis ka kartās netorietom kuokė abruoza so tuom relėgėjuom švėnta kuokė

kėtą kartą žmuonis nešiuojė i vaikē nešiuojė švėntus kryželius i šėiną pjauda-mi toriejė on kaklų nešiuojė Paskiau jau sakė ka negražē Muotriškas toriejė tuo-kius nešiuojė prancėškuones tuokes bova Bova sotrų prėlėndė no kakla nepluovė anuo so vėsoms sotrėms i nešiuos metās

no tas sakandash ne ne netoriesioka matā jēgu kon so švėnto sugėiduosi paprašysi ir tas kobėls gal nukrėstė

galė užsimoštė Jēgo skaituos rokoujės so švenčiausiu so dievu to gali nukrės-tė tada velns neneš vuo jēgo so švėntās dalykās velns nepajiemė matā Palēs i nukrėsi

ndash Jau to ndash saka ndash būk atsargosno šėtās sutarė so tou gaspadėnė Ba baimeszimaguors mozikonts matā gers pasijem dūdą sau į kobėlą įsėkėša sakandash aš tėn pagrajėnsio jumsno ėr anoudo nuliekė nuliekė i tėn tėkrā ka poikē graži jaunūmenė gražių

jaunūmenės gražių buobų gražių mergų šuok tuos mergas posiau plėkas tas vai-kis [galvoja] bdquoJėbitvaimat čė tokem baliou aš nebovau bovės daldquo ka veiz bet tik pašuok vėiną valondą ne ėlgiau pašuoka ir tuoki bačka kertie padieta i tuoki muostelė graži i saka tori pašuokės valondą laika i vis saka pateptėis į akis vo tēp bėškį muostelė Pateptėis akis Būtinā Jē saka nepatepsi akis nematysi nieka nebūs balios kāp rēk

i vėsė tāp kāp praēt laiks vis ēt pasitep akis no i saka stalā apkrauti vėskas paauksėnta vėskas auksos auksa taurės maists geriausis vėskas tatā y sukrauta ont tų stalų no i baliavuo tas vaikis zimaguors mislij bdquoJoptvaimat čė mon įduomo kas gal būtė dėl kuo akis rēk teptė anėi nepastebies aš vėiną akį tepsio vo vėiną netepsio kas būs tas ar geriau matysio arhellip rēk sužėnuotėldquo

tēp ir padėrba ons padiejė pašuoktė pagrajėndams ons poikē grajėj poikē bet vėinuos akėis netep so ton akė veiz Praejė adyna laika Jėzosmarėjė

ndash šeimininkė ndash saka ndash biegav nomėi ndash saka ndash kor Prapouliau prapouliau kas čė dedas čė velnių pekla so to vėino akė aš ndash saka ndash kor netepiau matau geriam ndash saka ndash iš karvės posnagų čierkų nier ndash saka ndash Baisiausi šlykštybė ndash saka ndash žmuonis ndash senas buobas ndash saka ndash nie jaunūmenės nie nieka

čė papasakuo tujau ana sava vėršininkiems tuoms Jėzosmarėjė Pavadėna ton mozikontą saka

ndash so katro akė matāsaka

240

ndash so tou matau aiškē kon jūs dėrbatndash še ndash makt ir ėšdūrė ton akįndash dabar ndash saka ndash nebmatysii tas i nebmatė daugiau no tuo karta ėšdūrė anam akį ir pasakėndash daugiau nematysi čė tau ne špuosā tierno jau nieka ir toukart vėskon papasakuojė šeimininkē Lieks ir ėšliekė no-

mėi tėktā lekont nomėi vėsai neaukštā gerā ka bebova lek tas vaikis i saka ndash vuo jėzosmarėjė ndash saka ndash kāp gražē bova ndash saka ndash vo kāp blogā palėka kāp vardą dieva sušoka plumt ont žemės so tou kobėlo tas kobėls kāp su-

kuos ka davė ndash vėinam strieną nosoka ontram kuojė kobėls posiau ndash i nokrėta i gerā ka neaukštā bebova ka būt ėš aukštā krėtė būt užsėmušė i daugiau tas vaikis so tou gaspadėnė nebvažiava į švėnta Juona šatrėjuos kalną vuo tėn raganų balios bova

Ltr 7507(21)

Apie pakastus pinigus

no [apie] pinigus pakastus tēp yr Pinigus kas pakas baguoti bova ir toriejė pridietė prīžadą Pinigus ka pakasė ka žėnuosė ka tėi pinigā yr (i šėndėin kāp kad aiškėn tabier anėi) i ton prīžada nežėnuosi kon čerą uždiejės tų pinigų ne-pajimsi lthellipgt

kėtą sykį gyvena do senelē abodo seno matā yr kāp senesni gal kāp šitā aš aso so žmuona tas sopronti senis sapnou sapną saka bdquotievā kelk negoliek ndash saka ndash rēk prīš aušrą keltė būk darželė y pinigāldquo tėi skaituos auksinē y pinigā darželė po longo čė pat nie ētė nie nieka nerēkt ir gėloma negilē tie pakastė tėi pinigā pakasti so čero

Piningus pakas į auguma gėlomą į metrą vuo gali pakastė par dvidešimt cen-timetrų gali net ir ont vėršaus žemės anų nepaims nieks ka prīžada nežėnuosi kuoks dieta

vuo tėn saka nie kuoki prīžada nerēk ndash tas senis sapnava kad rēk tus pinigus pasijimtė

ndash tievā ndash saka ndash kelk lėpk į daržalį naktį imkis tus piningus pasijimk ir par-sėnešk į truobą nie ētė niekor nerēk

tas tievos sakandash Muotinalė sapnas beesąs nie čė y nie čė kon vo jēgo būs anėi mona ir

į truobą parēs Jēgo jau tēp būt būs anėi parēt ir į truobą nie ētė nerēkt bet ndash saka ndash aš netėko

ons nupasakuojė nupasakuojė šeimininkei tāp sau Paskiau puo suodą puo suodą pradiejė sakytė išejė kalba kāp čė ka gyvenvietė seniou saka vaidėnas ons neēt kastė ons saka matyt bėja ėšgėrda sosiedų tėi kaimynų vaikē bdquoĒkiam žalty ir ėškasem kon mas čė bėjuomldquo nuejė pasijemė luopetas nuejė trys vyrā ton žolė atkas tėi veiz ndash kažkas yr kas čė žalty vaikē atkas ndash šou Padviesės nuspruogės jau bėškį ir akys ėšlašiejoses smarvė

241

ndash ak to žalty seni ndash saka ndash to čė momis par dontį trauksi ndash saka ndash šou nuspruo-ga nenuoriejė ndash saka ndash neštė į laukus i pakasė daržalie smėrdies anam par longą truobuo ons mislij atēs vaikē piningų pasijimtė ir ėškas Mas anam ėškasem

kāp ėškasė ton šonį tas vaikis sakandash doukėt ndash sakaužoudė paoustė apsuka ndash švilpt bild pruo longą par stėklą į truobas vėdorįndash šetuone še ndash saka ndash Mes tau ons supovosį šonį pasėkasės ir ons aiškėns ka

piningāPro longą kāp įmetė šonėis kailis pūkš posiau ndash truobuo brrrrr piningā į vėsas

posės ndash ir pabėra auksėnē tėi vaikē į kuojės ndash ka tas žmuogos supronti nepasi-skoustou ka longą ėšmošė ndash pabiega vuo tas senis saka mamalē

ndash sakiau ka bova žadieta ir parēs į truobą dekev žėborį ndash saka ndash i rėnkemšioudo užsėdegė žėborį supronti kuokį toriejė klaupās i renk Prisirėnka tou

piningų ka vėsam omžiou ožteka anum tāp bova žadietaLtr 7507(38)

Kodėl gandro nugara juoda

ndash Gal žinote kodėl gandro nugara juodandash Paprasts dalyks ndash ka dievas sušierė anam so pagaliu paišėnu gondrou diel

tuo i palėka [ juoda nugara]ndash O kodėl šėrėndash no palauk rēk papasakuotė vėsą sudėtį tau jauhellip na vėiną žuodį pasakytė

kėtą kartą pas dievą noejė žmuogos noejė žmuogos i pradiejė pas viešpatį dievą skųstėis saka

ndash viešpatie kon to čė pridėrbā tīms žmuonėms vėsuokių nemaluonumų ndash saka ndash vuo kam ndash saka ndash tau reikiejė tų sutvertė gyvatių rupūžių kriopių kad yr kenksmingi tuokių drėižų žaltių vuo kam tuokių rēk žmuonėms gamtuo ndash saka ndash Panaikink diel kuo sutvierē

saka anus panaikėntė ndash no ndash dievas saka ndash gerā Panaikins Jiemė jis i sutvierė padėrba žmuogou i gondrą anam įdiejė tam

gondrou ėlgą snapą anam neįkond nie gyvatė nieks gondras gauda gyvates ons užmoš vėskon anam kaulėnis snaps ndash neįkond Įdevė maišą tas Pondievs anam maišą užrėša ndash ė jau dievs toriejė prigaudės tou gyvatių pėlną maišą ndash ir saka

ndash Pasėjėmk ton maišą liek į marias ir įmesi išskens tėi vėsė tėi vabalā i tau būs ramybė

Bet ons supronti pasijiemė ton maišą liekė liekė tēp anam bjaurē ka ont no-garas jud mislij bdquoJėzosmarėjė vuo kas čė yraldquo rēk anam paveizietė nusėlēda žemyn atrėša ton maišą ka pasiota lįst gyvatės geltė į nagus ndash tas gondras palēda maišą pasėspyrė į kuojis į vėršų gerā ka paliektė muokiejė jau i paliekė Lieks pri Puondieva skųstėis saka

242

ndash viešpatie ndash saka ndash kon padariau ndash saka ndash tum gyvatių ndash saka ndash nebnoskon-dėnau

ndash vuo diel kuo ndash saka ndash Pykā ont monės ka aš negerā padariau toriejē maišą negaliejē ėšžodytė eik to ndash saka ndash neduors vabale

saka tas viešpats tou vakarą večerį beverdons ons a tėn šaltibarščius vėrė a kon ons dėrba tėn Pondievs so ilgās medēs kūrėna lauke kuol ons tėn vėrė ėš-traukė vėiną apdegusį medį paišėną ka šaus tam gondrou par petius tas medis apdegės i gondrou palėka sparnā joudi

Ltr 7507(28)

FOLKLORIST FROM AUKŠTAITIJA MEETING SAMOGITIANS

Bronė stundžienė

Summary

the publication describes results of the folklore fieldwork session taking place in 2004 in salantai parish (kretinga district) along with personal impressions of the author related to the general cultural situation in the light of different mentalities characteristic to people from aukštaitija and to those from samogitia (a folklorist with an aukštaitija background encountering samogitians) the most typical manifestations of samogitian character are attempted to grasp at the author describes particular cases sometimes even enriched in small details of her personal meetings with local people she is interested in not only the traditional classical folklore that they remember but also in their general attitude towards an outsider suddenly entering their home space and making unexpected inquires special attention is paid to the contemporary village structure to the common daily life to the general landscape viewed by an outsider the social situation in the countryside and certain asocial individuals occurring virtually in every contemporary community are also in the focus of discussion attention is paid to the general attitude of the locals towards such individuals a personal portrait of a talented samogitian storyteller discovered during this particular fieldwork session an excellent connoisseur of the traditional narratives kazimieras Puškorius from Laiviai village is presented in somewhat more detail along with concise evaluation of the folklore recorded from him and a description of his personal manner of storytelling the publication is concluded with presentation of several narrative texts recorded from this informant

straipsnis parašytas vykdant Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamątarpinstitucinę mokslo programą bdquoregioniniai folkloro ir tarmių tyrimai vakarų Lietuvaldquo (2003ndash2006)

243

TAUTINIŲ MAŽUMŲ TAUTOSAKAISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

KAS ŠIANDIEN PASAKOJAMA LATVIŲIR APIE LATVIUS ŽEMAITIJOJE

sutapo kad prie žemaitiškos šio tomo tematikos dera ir bdquotautinių mažumų tautosakosldquo skyrelis skiriamas artimiausiems žemaičių kaimynams latviams žinant kad tomas dau-giau ar mažiau orientuojamas į šiandienos aktualijas latvių žodinei kūrybai pristatyti taip pat pasirinkta pastarųjų metų folkloro lauko tyrimų medžiaga tirtose salantų žarėnų viekšnių bei židikų apylinkėse buvo aptiktas vos vienas kitas čia gyvenantis latvis 2006 metų Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto folkloro ekspedicijos viekšniuose dalyvius pateikėjų paieškos nuvedė į Mažeikių vaikų našlaičių ir senelių globos namus Pakalbinta ir čia sutikta latvė arija vecvagarė kuri žvelgiant iš folkloro klasikos pozicijų pateikė ne kažin ką padainavo keletą dar mokykloje išmoktų latviškų dainų prisiminė vieną kitą posakį lietuviškai papasakojo pasaką legendą apie Jėzų kristų kur kas mieliau ji buvo linkusi kalbėti apie įdomią savo gyvenimo patirtį

glaustas iš kelių gyvenimo įvykių sapnų vertinamųjų pastabų ar pamąstymų su-dėliotas a vecvagarės gyvenimo pasakojimas tarsi niekuo neypatingas gimė 1923 m Liepojoje Buvo vienturtė turtingų ūkininkų dukra iki karo gyveno viename embutės valsčiaus kaimų čia baigė mokyklą Buvo ne itin gabi todėl didelių mokslų neišėjo Po karo su mama atvažiavo į Lietuvą čia ir pasiliko dirbo vaistinėje ištekėjusi nebuvo ir tuo džiaugiasi galima sakyti ndash net didžiuojasi kaip minėta dabar gyvena Mažeikių vaikų našlaičių ir senelių globos namuose

tačiau kad ir trumpiausia autobiografija nėra tik biografinių duomenų rinkinys kiek žmonių tiek skirtingų gyvenimo istorijų turinčių savo ašį apie kurią ir sukasi pasakoji-mas Jeigu reikėtų įvardyti a vecvagarės gyvenimo istoriją pavadinčiau ją tikėjimo istori-ja tikėjimo dievu likimu sapnais kortomis visas jos gyvenimas ndash tarsi likimo ar dievo duodamų ženklų stebėjimas reflektavimas priėmimas jų kaip neišvengiamos duotybės tikriausiai nesuklysiu teigdama jog tas ne kartą pabrėžiamas jos žinojimas bdquokad taip bus ir taip busldquo suteikė jai stiprybės praeityje apie kurią kaip ir apie dabartį pasakoja be jokio kartėlio leidžia jaustis ramiai ir užtikrintai dėl ateities ir kito gyvenimo ndash jau po mirties siekiant atspindėti tą tikėjimo aspektą parinkti ir gyvenimo pasakojimo fragmentai

ir dar ndash a vecvagarės pastebėjimas kad bdquoLatvijoj bendras stovis yra visai kitoks ltgt čia Lietuvoj yra geriau tokie malonesni žmonėsldquo paskatino parengti ir kitą publikacijos dalį kurioje atsispindėtų o ką gi apie artimiausius kaimynus pasakoja patys žemaičiai tuo labiau kad kaip liudija keleto pastarųjų metų folkloro ekspedicijų žemaitijoje medžiaga folklorinėje tradicijoje dar gana gyvi pasakojimai apie latvius ndash svetimus ir nesupranta-mus jų papročius įpročius tikėjimą elgseną Publikacija parengta remiantis naujausiais lauko tyrimų duomenimis kurie yra tik iš Mažeikių rajono tokia lokalizacija nuspręsta ir apsiriboti įtraukiant ir anksčiau šiame rajone užrašytus tekstus Juo labiau kad skelbiama

244

medžiaga atspindi bendras folkloro tekstuose vyraujančias tendencijas o Plungės rajone užrašytas pasakojimas skelbiamas kaip Pagramančio istoriją apie latvės užkerėtą vaiką papildantis tekstas

Latviams priskiriami tipiniai kitatikių ir kitataučių bruožai ryškiausi mitologinėse sak-mėse apie kenkiamojo pobūdžio burtininkavimą1 jų daugiausia ir skelbiama Pateikia-ma ir keletas naratyvų apie kerų bdquonuėmimąldquo ar apsisaugojimo nuo užkerėjimo priemones siejamas tiek su krikščioniškosios tiek su ikikrikščioniškosios kultūros realijomis keli mažųjų formų pasakymai bei jau folklorizuoti prisiminimai apie šalia gyvenusius latvius rodo kad buvo pastebima viskas ką daro kaip elgiasi ar kalba tame pačiame ar gretimame kaime gyvenantis kitatautis kitatikis ir iš jo pasišaipoma apkaltinama būtomis ir nebūto-mis bdquonuodėmėmisldquo

netaisyklinga lietuviškai su ryškiu akcentu (pusiau žemaitiškai) kalbančios a vecvaga-rės pasakojimų kalba redaguota artinant ją prie bendrinės kalbos normų šifruojant žemai-tiškus tekstus pirmenybė teikta garso įrašams Publikacijos parengėja dėkoja kolegei vitai ivanauskaitei už pagalbą šifruojant ir rengiant žemaitiškus tekstus spaudai Laužtiniuose skliaustuose ir teksto apačioje pateikiami publikacijos parengėjos aiškinamieji intarpai

Vilma Daugirdaitė

iš ariJos veCvagarės gYveniMo istoriJos

Iš religinės patirties

Buvau į upę įkritus ltgt aš įkritau į upę ir mane neša ir tiek toli nuneša kaip tos durys ir aš sakau taip bdquodieve gelbėk mane Juk aš dėl mamos gyvenuldquo iškart atplaukia lenta ir ltgt primuša [mane] prie krašto ir aš apsikabinu medį ir laikau-si ir lenta nueina o aš palieku [apsikabinusi] medį kaboti

aš esu tvirta tikyboj labai Pavyzdžiui kai mama mirė aš nėjau rengtis [lai-dotuvėms] aš pirmiausia ėjau į bažnyčią Bet ne liuterių o lietuvių Įėjau ir sakau bdquodieve padėk man dabar tu man labai reikalingasldquo na man taip gerai skleidės viskas visi kaimynai atėjo aš stoviu prie mamos verkiu [o jie] sako

ndash ko tu verki tu žiūrėk jau mašina atvažiavusi yratiesiog taip stebuklingai [sekėsi]

LtrF md 211(10)

1 Pasak Laimos anglickienės visi Lietuvoje gyvenę kitataučiai laikyti turinčiais maginių galių pavyzdžiui Latvijos pasienyje latvių su burtais susiję gebėjimai rytų Lietuvoje atiduodami rusėms gudėms ar dar kitam svetimajam (Laima anglickienė Kitataučių įvaizdis lietuvių folklore vilnius 2006 p 83) virginijaus savukyno manymu demonizavimo procesuose svarbiausią vaidmenį vai-dina religinis kriterijus (virginijus savukynas keletas protestantų įvaizdžių LenkijosndashLietuvos valstybėje ir jų reikšmių rekonstravimo bandymas Lietuvių mentalitetai tautinė istorija ir kultūros problemos vilnius 2002 p 137)

24

Tikėjimas

aš labai jau tokia aš labai prietaringa Pavyzdžiui kai aš ėjau į mokyklą kad nesutikčiau pirma moteriškos (reiškia vyrą reikia sutikti tada sekasi) bėgsiu aplin-kui keliu kad nesutikčiau moterų

LtrF md 211(10)

Sapnai

ndash O sapnais tikitendash Labai ir aš labai nusapnuoju net labai ir aš netikiu tam kad reiškia aš

numirsiu ir numirsiu visam ne Man bus toks gyvenimas reiškia taip kaip iš židikų parėjau čia o taip iš čia pareisiu į kitą gyvenimą aš žinau aš visus ma-tau sapne juos [mirusiuosius] Mano šeimininkė mirė įsivaizduokit šįmet ir po vieno mėnesio aš matau ją sapne ir jinai čia bliūdą padėjus ir čia sėdi kaip ta panelė ar ponia [rodo į vieną iš užrašinėjančių] čia sėdžiu aš o čia jinai sėdi ir valgom tas salotas

aš esu nusapnavusi ir aš mirti nebijau nors šiandien pat nors šiuo momentu aš mirti nebijau aš pareisiu į kitą gyvenimą

ndash Tai ką jūs nusapnavusi dar esatndash na vienu žodžiu sakant aš esu mirusi ltgt aš esu mirusi ir aš ateinu visi

kas aplinkui mane vaikščioja ndash žmonės mirę kiti pažįstami kiti ndash ne vaikų nėra Bet tie žmonės apie trisdešimt metų trisdešimt penkių metų gal keturiasdešimt Bet tokių senelių su lazdomis visai nieko nėra Bet visi labai rimti labai aš įėjau ir aš sakau

ndash vajė kaip man bus dabar Man moteriška atsiliepė bet aš nematau jos jinai sako ndash tau blogai nebus tu virsi valgyti sakaundash ką aš dirbsiu ndash tu virsi valgyti ir pečius kūrensiaš sakau ndash Pečių aš galiu kurti bet valgyti aš nemoku virti ndash aš sakaundash kap išvirsi taip pavalgysimir aš tuo tikiu kad taip bus ndash ir taip ir bus

LtrF md 211(10)

Apie lemtį

ir nesek [ateities] pagal tokius kaip buvo [kaip rodė įvairūs ženklai] kaip buvo kai mane krikštijo reikėjo sekmadienį krikštyti numirė kūma

dabar reikia dirmavoti (liuteriai dirmavoja irgi) ndash bažnyčia sugriuvo Mes bu-vom ir užmetė [bombą] tiesiog ant bažnyčios rusas gerai kad pabėgom išėjom

246

o sugriuvo bažnyčia čystai bdquonu ndash sako tas klebonas ndash [yra] dar kita ndash embutės bažnyčia galėsim tenldquo nueinam ten ndash ten pamatai vieni

Mama sakė bdquotoks bus tavo gyvenimas jei tokia pradžia nesėkminga tai bus visokių nesėkmiųldquo ir taip ir buvo aš labai tokia jau esu ir prietaringa ir taip viskuo tuo tikiu kad taip bus ir taip bus

LtrF md 211(10)

bdquoKortoms labai tikiuldquo

ir tada kai prasidėjo karas tai buvom namuose ir nugriuvo troba Mūs žemės buvo aštuoniasdešimt hektarų Jo ir nugriuvo troba gyvuliai visi išėjo iššaudyti [buvo] išvežti kur tik ką kas galėjo [darė] vienu žodžiu sakant tėvas buvo miręs mes su mama vienos ltgt karą praleidom visą namuose Baisu Baisūs dalykai bet įdomūs

ir žmogui reikia visko visko reikia matyti ndash bloga ir gera ir labai blogai gyven-ti ir labai gerai ir vidutiniškai ir suvisu blogai

na bet vat dabar yra tas laikas kai aš [gyvenu gerai] kortomis labai tikiu kai kortas man dėjo tai sakė kad man gyvenimas bus berūpestingas tik gyvenimo pačiame gale tai šit tas galas yra

LtrF md 211(3)

žeMaičiai aPie Latvius ČERAUNĖNKĀ DAUGIAUSĒ YR LATVĒ

bdquoSakydavo kad po pietų latviams protas silpnesnis esąsldquo

ndash O apie latvius čia nieko nepasakojandash Brālių tauta [Pateikėja juokiasi] ltgt Latvių toks gal kas jau sakė toks

pajuokos žodis yr zirgu galva2 ndash arklio galva reiškia negudrus kartais pajuo-kaudavo taip

arba sakydavo kad po pietų latviams protas silpnesnis esąs pavakary protas silpnesnis3

2 dėl šio šiandien gana plačiai žinomo frazeologizmo kilmės kol kas sunku būtų pasakyti ką nors konkretesnio nebent tai kad latvių kalbos frazeologizmų žodynuose tokio pasakymo nepavyko aptikti

3 Plg Durnas kaip prūsas po pietų Ltr 2723(24) Šneka kaip vokietys po pietų LMd i 701(616) Durnas kap vokietis po dvyliktai valandai Ltr 2765(37) Pasiuto kai vokietys po pietų Ltr 371(43) v savukynas tokius priežodžius aiškina konfesiniais katalikų ir liuteronų skirtumais susijusiais su val-gymu nevalgymu pasninkaujant (plačiau žr virginijus savukynas kodėl bambizai stori ir pagonys Kultūros barai 2007 nr 7-8 p 53ndash58)

Lietuvių patarlių ir priežodžių kartotekoje aptikusi šio priežodžio paaiškinimą ndash Šiandien kvailas kaip vokietis po pietų (kvailas todėl kad ant piet lašinių valgo) (Ltr 5323170) ndash rankraščio paraštėje pasižymėjau pastabą kad skaitytojui būtų šiek tiek aiškiau ją kaip laisvą savo interpretaciją pridedu ar nebus buvus išplėstos priežodžio versijos Kvailas kaip vokietis penktadienį pasninke po pietų arba Kvailas kaip vokietis penktadienį pasninke po pietų lašinių mėsos privalgęs

247

nu ir kad latvis sako bdquoBruzduļ bruzduļ nāc te šliegas nāvldquo reiškia kviečia [perkūną] bdquošliegaldquo nežinot kas yra kuoka tokia kuoka pas mus šliega vadinam kuoka ten kuolui va įkalt tokia reiškia latvis užsideda už nugaros tą kuoką o bdquobruzdulisldquo latviškai bdquoperkūnasldquo bdquoPerkūne perkūne ateik kuokos neturiuldquo o reiškia tiek jis gudriai sugalvojo bdquoBruzduļ bruzduļ nāc te šliegas nāvldquo4 ltgt

užrašyta židikuose Mažeikių r 2007 m LtrF md 190(18)

Prisiminimai apie latvį Šikšnių

ltgt Bova mona bruolia draugā tuoks šikšnys vuo apie anuo tievą papasakuo-so tėn bova keistenybių keistenybė ruodos žmuogus normalus bova vėskou aš tėk niekāp nėsopronto kāp ons galieja apsižanytė o apsižanija vėsai normalė mote-rišką ėr trės vaikus augėna ėr tous mergaitės bova kāp mergaitės ėr tas sūnos bova vėsai poikos bernioks ėr protėngi vėsė bova saka ka ons latvis bova ltgt

Laikė drėgontą eržėlą nu anam jau sonkē tou drėgontą tėn sovaldytė ons gal-vuoja bdquorēk išdarydintė tou iškastroutėldquo kam čia tou vetrėnarių šauksė ėr kam anou rēk muokietė pėnėgus tų pėnėgų nīkoumet niera nu ėr ons galvuoja bdquoaš pats anou iškastrousiu kuo jau aš tėn nemuokieso anou iškastroutėldquo nu o tas mokslas bova dėdelis kāp iškastrava tas drėgonts ėr nudviesė bdquoo kou dabar aš padariau nu kou dabar aš padariau tai jau dievs mon daba neatlygėns kou dabar darytldquo žėima bova speigs nežėnau kėik tėn laipsnių tou šalti bova ons palėpa unt truobuos pasirėša lėntą tuokė išsėdarė čystā plėks atsėgolė unt tuos lėntuos ėr gulieja kuol sošalės nokrėta nokrėta ons jau dar ons matā torėja jėguos palėptė atsėgolė ontrą kartą ka jau ontrąkart nokrėta ėr trečiokart nokrėta toukart jau ejė į kambarė sošėltė ka jau nėsosėrgtom

o tēp ons lioub ėr so dievu pasėroukous ėšeis tėn į tus Prapoltos ons pri tų Prapoltų gyvena Bova tuoks ežers ožakės čia pakris į žuoli pakels kuojės ėr ron-kas į vėršų ndash roukoujas su dievu roukoujas

nu ėr ons vėsąlaik bova ėlgu barzdu eis (Ylakious bažnyčia latvių bova) ėr ons atein į tou bažnyči nu vėsė žėnuoja šikšnius šikšnius yr barzduotas ltgt nu ėr dabar ons sugalvuo kad rēk nosėskostė tou barzdų ons nuein į tou bažnyči ėr dabar gėrd kad tuos muoteriškas saka bdquoale vuo kuoks šikšnius poikus žmuogus kad tou barzdą nosėskotaldquo

a o šikšniou jau ein į galvą bdquotēp jau negal būtė čia yr kielimuos į poikybi aš jau papėktėno žmuonisldquo tad tuol nebejė į bažnyči kuol ta barzda viel ne-ožauga ltgt

užrašyta židikuose Mažeikių r 2007 m LtrF md 186(9)

4 kolegės Lilijos kudirkienės pastebėjimu bruzdulis tik su išlygomis galėtų būti laikomas latvišku žodžiu dėl latvių kalbai nebūdingos šaknies iš mums prieinamų latvių žodynų vienintelis karlio Miū-lenbacho bdquoLatvių kalbos žodynasldquo (t 1 ryga 1923) pateikia bruzd- šaknies žodžių daiktavardį bruzda lsquostaigi netikėta nelaimėrsquo ir veiksmažodį bruzdēt lsquobrazdėtirsquo (p 340) tačiau su perkūnu ar perkūnija nė šis žodynas kalbamojo veiksmažodžio nesieja tiek šis faktas tiek visa posakio sintaksinė konstrukcija rodo greičiau lietuvišką nei latvišką jo kilmę (t y kelia prielaidą jog tai vertinys)

248

bdquoJūso Dievas ar jūso verbas yr stėpresnės kāp mūsoldquo

o daba Latvijuo pajėmk Laižuvuo daba Laižuvuo mūso ciuoci mamas se-sou gyvena saka daba būdava verbas Par verbas latvių pėlna bažnyčia vuo anėi yr liuteruonā anėi nēn į mūso bažnyči Bet par verbas pėlna latvių priejėn ėš Latvėjas

ndash diel kuo jūs čia einat jau ndash nu bova tėn ėr ėš sėbėra [po tremties] bova latvē šalip ciuocės gyvena Bet

anėi nebova nėi kuokiej čerauninkā nėi neika anėi sakandash Matai ltgt jūso dievas ar jūso verbas yr stėpresnės kāp mūso Moms yr tuo-

kių žmuonių kad mas nagaliam apsėgėntė no anou so gyvulēs padara negerā ndash saka ndash o mas pasišvėntėnam verbas Laižuvuo ėr mas parūkuom gyvulius so tuom švėntėntuom verbuom arba jeigu tėn jau padara kas nuors ėr toukart dar mačėja kad parūkā švėntėntuoms verbuoms

ėr anėi lioub verbas [šventindavosi] tou jau tėkrā Laižuvuo lioub švėntėns latvē

užrašyta viekšniuose Mažeikių r 2006 LtrF md 137(18)

bdquoČeraunėnkā daugiausē yr latvēldquo

čeraunėnkā daugiausē yr latvē ėr daba aš ka dar bovau kuokiuos aštuoniuolėkas metų skoudė gyvenau pas tuokios rosus ėr ana turiejė ontrą vyrą ėr ana pasakuojė kāp ana so pėrmouju vyru gyvena apsėžanėja so latviu ėr daba ana bova nieščia so tou pėrmouju sūnu ėr tas vyrs kažkor bova išvažiavės į keliuoni ar ons jūrinėnku bova neprisėmenu ėr ana dabar sugrįža į tou kaimą kor gyvena anos bovės mylė-masis ana saka bet aš apie anou negalvuojau nieka nes aš anuo bovau užmėršosė myliejau tou sava vyrą tou karlą ėr aš neīškuojau tų kėtų vyrų dabar ons atein munėi aplunkytė atneš medaus o aš būdama nieščia baisē nuoriejau medaus nuo-riejau saldumynų ėr aš tėik skanē tou medų valgau tėik skanē išejė tas vyrs nu ėr saka ons muni kalbin kad aš eičiau su anou gyventė mesčiau tou vyrą

ndash aš mylieso tavi tou vaiką jau tu tik eik jau su munėm gyventė vuo aš juo nie gėrdietė nenuoriu monė tik jouks ein kāp ons išejė o aš tuo

medaus privalgiosė kā mon pasėdarė tuoki trauka pri tuo vyra aš nubiegau pas tou anuo seserė ėr sakau kad aš eiso gyventė su anou nerondu vėitas sau niekur mun tėik neramē tėik neramē ta sesou saka

ndash a tau neatneši ons nieka eidamsndash atneši medaus privalgiauaha vėskas aišku atneši kažkuokių apdavų tas vyrs nu ėr ta paskou ana ejosė

pas kažkuokė bortinėnkė kad anā tėn viel sutaisė kažkuokių tėn tų čemeryčių ėr saka nieka neleida skuolėntė iš tų numų nieka išnėštė nieka neleida skuolėntė ėr tāp saka paskou aš atsitaisiau

vuo bova pati vuo tēp sugedosė kad reiškia kažkuokėi tai čeravuojimā yr užrašyta židikuose Mažeikių r 2007 m LtrF md 186(9)

249

bdquoAnėi tēp muok užkerietė ar žmuogų ar gyvolįldquo

ndash O nesakydavo kad Latvijoj daugiausia čerauninkųndash Latvijuo je Latvijuo tas bova tas i daba yr ne kėtēp juk i daba yr anou

tuoks musiet kraus ar anou tuos akės musiet tuokės anėi jau muok anėi tēp muok užkerietė ar žmuogų ar gyvolį ar kou norėntās anėi jau ajerau

tėn pat sosiedė mūso (nu aš jau bovau jau didėlė bovau) kad ana atejė i pasakė saka

ndash viešpatie jok monė sočeriejė tėn latvė tuoki gyvena bet ana bova už lietuvė žanuota i paskiau tas turiejė

dokterį ta doktie bova ož rosa žanuota ltgtnu ėr sakandash tu monėi paskuolėnk kėrvėaš saka niekur nieks [nieko blogo nepagalvojau]ndash Je je ndash įdeviau tou kėrvė ana i nuejė numėi pruo tou mona karvė mona ta karvė bovosė pri tuo takelė

prėrėšta Jė kažkou kāp sosėrokava einont pruo tou karvė saka aš nekreipiau die-mesi nieka

aš saka tėktās nueino anuos perkeltė ta mona karvė baub so kuojom žemis kas saka jėrau nu mėslėju nu kas tau daba yr vedu numėi nieka Baub i vės-kas nu i ana saka mon šuovė į galvą kad tu čia kam tau tuo kėrvė reikiejė jok tu nejaugi tau nie rastė kuokė kėrvė numėi o kad būt reikiejė kėrvė vyrs būtom atejės ėš vyrų ndash do vyrā tėn bova anuos i žents dar bova Bet kuo to atejē tuo kėr-vė to kėta nieka nuoriejē [užčėravoti]

anā matā ejė pavyds kam ana rėš pri anuos tuo rubežiaus tou karvė ana iš tuos zlastes ana nuoriejė sočerietė Bet matā reikiejė būtėnā paėmtė iš anuos dāk-tą kon norėntās ana tēp mon pasakuojė

nu saka kad tēp ltgt ana nuejė i sakandash atėdouk monėi tou kėrvė ėr daugiau pas monės ltgt kuojas nekelk ltgt aš

uždieso rubežio ndash saka ndash Būs uždiets rubežios ėr tu jeigu eisi ta žėnuok kad tu jau krėsė

ana ėšsėgonda matā ana matā tāp staigē ana soprata vuo ta ėšsėgonda mės-lijė kad anou nesočerietų nežėna mėslėja sena muotriška kuoki bortėnėnkė ltgt kad ana matā ėšsėgonda ėr ana nubiega Matā nereikiejė ētė tou parubežiu [bet] saka ejė i ejė vėinakart nuejė ontrakart nuejė atčeriejė tou karvė nuein vakarė tou karvė jau parsėvestė pakeltė ejau vėskou veizo kad ta karvė mon jied Paskiau vakarė parsivediau karvė kāp niekor nieka anon saka išgondėnau ana mon ati-čeriejė tou karvė

ta jau ta jau bova latvė bova bovosė i latvē ta jau eik eik latvē ndash čeraunėnkā ltgt

užrašyta ukrinų k židikų sen Mažeikių r 2007 m LtrF cd 180(19)

20

Nuo latvių bdquočerųldquo saugo šermukšniai

ndash O nepasakodavo kad kas nors karvėms pieną atimandash nu latvē latvē lioub saka daugiau atėms ltgt Juona naktį lioub šermokš-

nēs užkaišiuos pastuogė šermokšnēs nu i karves apvainikous šermokšnēs kad neatėmtom pėina vuo tēp latvē lioub saka atėms vuo aš ta tuo nežėnau mon nie bovė tēp tēp daug kas žmuonės lioub sakys ka Latvijuo lioub tatā tēp atėms Lat-vē turiejė tuokį čerą kou tėn kas anou žėna tuo aš ėrgi nežėnau negalio sakytė nu bet lioub būtė pasakas tuokes ejė ltgt šermukšnē apsauga Pakėš puo kūtes pastuogie pakaišiuos ltgt

užrašyta židikuose Mažeikių r 2007 m LtrF md 188(32)

Per Jonines latvės karvėms pieną atima

ėr bova tuokėi Jorgotē tėn gyvena anīms jau kāp tas žemis išdalėjė anīms bova šešiasdešėmts aktarų žemės ėr tėims Jorgotems devė dešėmts aktarų žemės ėr anėi gyvena vėinam gali ndash jiems tuokį kvatierą devė jau tėn

nu ėr ana saka daba ryt prīš Juonėnes aš veizo ana saka tou Juona rytą jau kad gašpuitieni atsikieli auštunt tuoki šniūrą saka ir aplink visą mona ganyklą ėr aptrauki ėr aptrauki ėr ateji lig mona kūtis dorių da ana tėn pastuoviejė ėr aš nieka nepagalvuojau ana saka išvedo karvi lauku ana saka jau nedēvė karvi pėi-na vuo matā kad toukart kad tuos latvės jau apėbor tad nereik kuol rasa yr vestė gyvolios į bondą karvis ėr tā muotrėškā nebėbova pėina nebėbova pėina kou ana varga milžuos ndash grynus tuokią krekeną

tada šilous tuokėi valtarē bova tuoki valtarieni sena latvi bova ndash bortėnėnki ėr tada ana pri tuos važiava gava vaistus ėr tou karvi atgava atgydi

ėr ta gašpuitieni tāp padėrba ėr tēp kad teisybė bova ėr ta muotrėška ana tėik varga su su ta sava karve

užrašyta vėžupių k Medemrodės apyl Mažeikių r 1964 m Ltr 3665(517) LtrF mg 379(13)

bdquoTas latvis liūb visumet tam ūkėnėnkou atėms pėinąldquo

ūkėnėnkā ka bova sosiedā kaimynā i kaimyns bova latvis ė tas latvis liūb vi-sumet tam ūkėnėnkou atėms pėiną posi visumet anam mažiau būs vuo tam latviou būs daug

nu ons [ūkininkas] turiejė vaikį švėnta Juona rytą kāp ėšgen bondą tuo gaspa-duoriaus bondą gen ėr ein ta latvė paskou tuos bonduos škodorą vėlkdama ėr ton onsėmuovosė viedrielį ont ronkas nu ėr ana pasakuoja eidama bdquoMan posė man posėldquo ndash ta latvė nu tas vaikis įsiklausė ėr ons ein velk apnasrius ėr ona gręž ėr ons gręž bdquoMan visą man visą man visąldquo nu ėr ein par tou ganyklą paskou par krūmus tus ltgt ta eina kad nematytau tas pėimou anos vuo ons ein anos ka nematytau nu kāp jau ėšgėnė ana nebēn ons pasisliepė ta tou meta tā latvē pėina niemaž neblėka vuo tam gaspaduoriou pėina nie kor dietė neblėka

užrašyta žemalės k šerkšnėnų apyl Mažeikių r 1965 mLtr 4060(145) LtrF mg 887(9)

21

Latvės ir vagims bdquočerą užmesdavoldquo

ėš latvių vuot daba Malūkatē anėi kāp ejė čia puo kara (nu čia nedidelē senē jau kelintās tās metās) ejė ejė meliuoracėjė nu ėr ta mūso draugė bova ėšėjosė tėn dėrbtė nu ėr ana saka pri tuos latvės vėskas sokabėnta mēsa vėskas ndash mūso lietovē vag vuo Latvėjuo vėskas yr atdars tėn nieks nieka nejam (Mon diedė tėn gyvena Latvėjuo saka tėn laukous i salietrą i vėskou gal palėktė tėn nieks nejėm tėn jau vėskou gal palėktė Jei jau pajėmē ta jau pražodyts po velniou) nu ėr ana saka tėi mūso lietovē saka bdquoMes atēsėm anā šiounakt tos lašėnios ėr pavuogsėmldquo anėi solyga saka bdquoPamiegėnket ateiket jauldquo nu ėr anėi jau nepasakė kuoki tou naktė ateis nu ėr paskiau saka dvylekta ar kėik tėn naktėis ana monė pažadėna (saka aš pas anou bovau ant kvateras pas tou latvi) ana munėi pažadėna saka

ndash einam oleli paveizietėnu kuo tu čia munė dvylektuo naktėis žadėnėnu saka lašėnē kāp bova prėkėbėn i tėi vėsė prėkėbėn kur ejė tyčiuom anėi ejė

pavuogtė vuo ėr prėkėba kāp pri kuokiuos elektras ltgt negal nueit vuo ndash nu daba ndash saka ndash kėik benuoret vuogtėsaka vėsė ėšlakstė kāp jau ana tėn pasakė kon matā ndash Tai čia ta latvė kažką užkalbėdavo kad nepavogtųndash nu tai jau matyt jau matyt kad nepavuogtų vuo tou nežėnau aš tou tatā jau

ana patė pasakuojė čia jau tarybinēs laikās jauužrašyta tvaskučių k židikų sen Mažeikių r 2007 m LtrF cd 179(11)

Ką gali latvių poteriai

ndash O nesakydavo kad per Jonines laumės eina atimti karvėms pienąndash a pėiną vėliuotė dabar nu tavėis ons ateis [išvilios] bet rēk tėn tos muokietė

puoterius kalbietė latvėškus ons atejė tau pėiną gal ėr vėsą ėšvėliuotė arba posė ėr ons apeis so tou šniūro jau kaspėno nu siūls tuoks būs apeis aplink tou karvė puoteriedams ėr daba ons tou pėina ėš tuos karvės ėštrauks ons nuveis pri sava karvės apeis ėr tava karvė bedous tėk kuokė lyterį pėina

ndash Čia čerauninkas taip padarysndash nu latvių puoterē nu čia dabar miliuoracėja kad ejė čia gal maždaug sakytė kuokēs pinkisde-

šėmt šeštās Malūka oleli kad dėrba Poukie nu ėr latvė tuoki bova ėr ana sakė bdquoJē nuori aš išmuokyso tavė tus poterios bet netorė tėisies kėtam pasakytė tau būs bluogāldquo ana prėgosdėna da tou olelė skaituos bdquotau būs bluogā jē tu pasakysėldquo

nu ėr daba aplink tou nabaštiką [su] tou siūlo apeis trės kartos ėr daba so tou siūlo aš sučerieso Bet tėk tus puoteros reik [mokėti]

ėr saka aš dar ėr sakaundash Jėzau puonyteli tu jau nepyk diel kuo tu tou mēsą ėr dešras laikā vėskou dar-

žinie sokabėntos aš nagoldau galvą sava už zimaguoros [darbininkus] sakandash aš tyčiuoms pakabėnau gal anėi pri šnapšės ožkondā ateis

22

Je saka ėr atejė du zimaguorā ka pribiega grēt pri tuos dešruos ontrasės ndash pri tų lašinių paltėis (ėšrūkytė gerė) nu kou čia saka

Paskiau saka aš dar tebgolo o ta latvė jau atsėkielė saulē tekont (ta olelė saka aš naatsikieliau) saka

ndash akšėn akšėn vakālė kou aš tau paruodyso saka Jėzau mon ėr akys ont kaktas ėšlėpa aš tėik ėšsėgondau tėik [pamačiusi

prie dešrų ir lašinių sustingusius bdquozimagorusldquo] ana nieka nesakė ana sau apejė į rėnkė atpuoteriejė Paskiau tėms pasilēda ruonkas sveikiausė žmuonės yr tai nu toukart nebejė ėr oleli sakė aš bijuojau tėn babūtė Poukie ėr ont kvartieras pas anou kad monė nesočerėito ltgt tā ana mon patė ta mergelė pasakuojė bdquosava akėmės ndash saka ndash aš matiau čia ne malagystė sava akėmės matiauldquo ltgt

ndash O kodėl jinai taip darondash nu matā kad anuos toki lūšneli latvē nīkumet jau nemiegst kāp lietuvē tos

rūmus išstatytė ka Poukie gyven tas bodėnkielis dėdelē švakus bova vuo ėr vės-kas tėn yr vuo daba nebožrakėnk jok vėskou ėšneš torė ožrakėntė ėr anā nabova kame ožrakėntė miliuoracėja ejė tās metās pėnkiasdešėmt šeštās pėnkiasdešėmt septentās metās vėskas lauke vuo zimaguorā žėnā pri ožkanduos sogalvuo

užrašyta račalių k židikų sen Mažeikių r 2007 m LtrF cd 179(15)

Latvės užburtą vaiką velnias apsėdo

nu nuvažiava ons į rygą nuvežė pardoutė mēsą i priejė latvė sena latvė i ta latvė paprašė mēsuos ar ana tėn pėrka du kiluogramus ar ana pėrka tėn tris kiluogramus anā trūka kapeikų dar pri tuos mēsuos pridietė i ana labā prašė tuo žmuogaus

ndash tu mon ndash saka ndash prilēsk diel tų kelių kapeikų aš nebtoro vuo labā mon rēk tuos mēsuos

tas žmuogus neprilēda nu i pasakė saka ndash tau kelių kapeikų tu mon negalė nulēst a tau kaštous ne tėiktas žmuogus anā da pasakė sakandash i kon tu čia mon padarysisakandash aš tau nieka nedarysiuana i nuejė i tuos mēsuos ana nepėrka nie šmuoteli i paejė tušti ta muoterėškeli

nu i mat parvažiava ons numėi praejė trys dėinas da parvažiavės žėnā pasakė žmuonā ndash saka tēp i tēp latvė pasakė dā ta pati sakiosė bdquonegerā tievā padarē Latvėjuo yra visuokių dar yr senuos gadynes žmuonių senaguogių korėi dar vi-suokių bortų žėnaldquo vuo tēp i prėejė vėiną mergelė torėjė vėintortė nu ir labā tėi tievā myliejė nu i ton vāką žodė [kankino] lėg tėik kad ta vāks nie bavalgė nie bamėiguojė ndash ana klykė i klykė tėik anon draskė

nu ir kėik anėi apvežė kėik vežė daktaros kėik vežė vėskon ndash nieks nepagel-biejė ta paskiau tas tievos po kėik ons tuo laika važiava į Latvėją apėntās (kuokė tėn latvė pėrka sena žėnā ton patė nabsorasė kamė to sorasė ton patė) kėtą latvė prašė dėdelē nu i ta latvė i atčierėjė

23

ndash Kas žudydavo tą mergelę ndash nu tuoks senis ana matydava kad jau bdquoParēn parēn ndash šauks ndash parēnldquo

sakys bdquovuo kas ons yr kuoks ons yrldquo ndash bdquovuo šėtāldquo ndash ruodydava nu anī graibys ėms ndash nemata nie vėins nieka vuo į anon kėmb vuot i draska

užrašyta dovainių k Platelių apyl Plungės r 1976 m Ltr 4650(306) LtrF mg 1674(4)

bdquoŠnekta lioub būs ka latvės čieravuoldquo

aš toriejau knygielė nu gal ėr jūs esat skaičiosė apie tou šėtą Pagramantės tou nu kāp tėn pasakytė bova įsimėtės velns kas ons tėn bova įsėmėtės Bet tas vėskas tėkrenybė yr ėr aš toriejau knygielė tas bova tujau puo kara zaras galbūt ėr vėlniou jūs tėn žėnuot apėi tou tuokį tų atsėtėkėmą ltgt

kāp pradiejė baidytė dėdžiausē įsėmetės kuoks tėn pas žmuogų pėrma pradie-jės kāp tėn puo bėškė jau ar į longo skrabėntė ar kuokį jau tėn tou ženklą doutė paskou jau daugyn daugyn daugyn Paskou kvieties ėr valdžė ėr mėlėcėjė vėskou ltgt ėr ons paskou nu ėr paskou tas kas ons tėn bova tuoks pradiejė apsieda vāką tuo žmuogaus gnaibytė tou vāka pradiejė gnaibytė ltgt Mergelė bovosė pinkių metų Pradiejė tou mergelė draskytė gnaibytė ndash cyptė ta mergelė Babūnė ta tou vāką sosėgruobosė išbiegosė jau pas kėtą dokterį ltgt ejė pri daktarų šėtā va-žiava į rygą tėn vėsuokė bortėnėnkā vėsuokė vėsuokiausė ltgt tėn ėr konėgā ėr mėlėcėjė ndash vėskas ejė tėn veizietė ltgt

nu ėr nieka ėr tėi konėgā ejė ėr šventėn vėskou nu ėr tėi konėgā jau pasakė kad rēk didelē didelē rēk melstėis dievą garbėntė rēk mėšės pėrktė rēk kalnos gėiduotė (gerā kalnā yr gerā mėšės yr vėskou) ltgt ėr atstuojė tas velns bet jau dėdžiolės pastongas diejė vuo ltgt

Bet tas tėkrā teisybė Jėzau ėr metā [knygelėj aprašyti] ėr tėi žmuonės kas dalyvava kas bova kuoks konėngs ltgt nu vuo kėtė kor nebėjuojė ejė ta tėn dėdžiausius dyvus dėrba ons dėdžiausius dyvus Bet tas ne pasaka yr vakalē bet tėkrenybė yr ėr daba ta mergelė kor ons bova apsėdės tas velns ėr daba ana yr žanuota ėr so vakās ėr gyvėn jau dabar jau nabier anuo vuo kas ons tėn tuoks bova nu pėktuojė dvasė kad tėn nieks nežėna neištyrė nieks ltgt

[Užrašinėjant kitą dieną ir paklausus ką pateikėja žinanti ar yra girdėjusi apie kau-kus atsakė nelabai tikinti tais pasakojimais apie kauką bet vėl grįžo prie Pagramančio istorijos apie velnio apsėstą mergaitę Tik šįkart papasakojo ne tai ką knygelėje skaitė o ką žmonės kalbėjo]

aš tuokių kad tėn kaukas kad tėn nešto aš nežėnau aš nelabā [tikiu] vuo kāp Pagramantes tou velnė ta tėn tas tėkrā įduomos tėn tėkra teisybė kad ons [ūki-ninkas] važiavės bizniavės so mēso yr važiavės į rygą puo kara šėtā vežės mēsą važiava daug kas ėr ėš mūsų važiava ėr vežė žosis pardoutė vežė vėskou kas kou sogrēbdoms ndash Latvėjuo bova brangesnės nu ėr ons važiavės vežės mēsą parda-vuotė į Latvėjė ėr kāp tėn nopėrkosė ta latvė tuos mēsuos jau nu anuo ėr sakontė ar pėnėgų netorėjosė ar kāp kad ana biegs pasėmainytė pėnėgų smulkių ėr ana tou

24

mēsą palėka pas tou bdquokuol aš pasėmainysio tos pėnėgosldquo ar ana įdevosė kad aš nebgalio bapasakytė to gėrdiejau tėk gėrdiejau tuo knygelie nerašė ėr tas žmuo-gus ėr tos pėnėgos pajėmės ėr tuos mēsuos nedevės anā va tou latvė jau apgavės dėdelē nu iš tuo saka anam ėr pradieja ta latvė saka apčėravuojosė anou Bet knygelie tuo nebova parašyta o tėi žmuonės šnekiejė ar tėn tāp bova ar nebova nežėnau tuo knygelie tuo nerašė

nu juk šnekta bova kad latvės muok čėravuotė aš nežėnau aš lioub į to rygą nuvažiousiu nie tėn sočieravuojė nie vėina geriausias muotrėškas bova tuos latvės Lioub ėr pėrks ėr pardousma ėr kou ėr nie kuokių nie pasėtaikėn vuo šnekta vuo šnekta lioub būs ka latvės čieravuo kad latvės muok sočieravuotė Bet tėktā tas mon ruoduos toštė kalba tāp tėk žmuogos netėkontės šnek ėr gatava Mon tāp atruoda

ndash O ką jos galėdavo apčėravotindash nu jēgo jau kon nuorėntās nuorėsė apgautė ar kon nuorėntās ltgt nu užmes

čeros o kuokėi nu bet kāp tam kāp tam žmuogou ta jau kas nuorėnt bova ožme-tės tos čeros kad tas parejė tas velns Pagramantie tuo ta jau tėn kas nuors bova vės tėik

užrašyta užventės k viekšnių sen Mažeikių r 2006 m LtrF md 140(18) 141(17)

Į latves būrėjas žmonės kreipdavosi ir pagalbos

ndash O nesakydavo kad latviai čerauninkaindash turėjom turėjom turėjom kaime vieną čerauninkę kaip ją vadindavo viena

latvė buvo būrėja kortom burdavo o viena latvė gydydavo nu ir eidavo žmonės ir eidavo žmonės Bet jinai kaip čia sakydavo gal kokių ten ana tų vaistukų turėdavo bet turbūt daugiau kaip ir žolininkė tokia buvo tokias dvi turėjom

o šita kortas sakydavo nesakydavo bdquomestildquo varažyt ndash kaip tai sakydavo nu ir kaimynų mergaitė buvo žuvus tarp kitko mano draugė buvus tėvai išvažiavo į turgų ir tas [tėvas] turėjo medžioklinį šautuvą Laikė ant tvarto paslėptą kaip tėvai išvažiavo į turgų (ta mergaitė buvo kokių keturių ar penkių metukų o brolis vyres-nis buvo) jis užsilipo kaip tėvų nėra užsilipo ant to tvarto ir atrado tą šautuvą ta mergaitė iš paskos žadėjo lipt o tas pasiėmęs tą šautuvą galvojo kad jis tuščias jis jai sako bdquonelipk aš šausiuldquo ir jis nušovė netyčia nenorėdamas ir nušovė tą mergai-tę tai aš prisimenu pas mus ir prūdą su kartim išmaišė dar aš prisimenu šitą gerai po laukus išieškojo o jis kaip nušovė jis ją nunešė į javų lauko vidurį ir apkrovė žolėm ir paliko Jam buvo gal nu nedidelis ir jis buvo gal dešimties ar vienuolikos metų ir neranda tos mergaitės aš gerai prisimenu kaip mūs tą prūdą su kartimis išmaišė atseit jinai pas mane ateidavo mes draugavom nu mane apklausinėjo aš nieko neatsimenu

Beje įdomu kad apie pačią pateikėją kaimynai pasakojo jog ji turinti blogas akis ir ne vienam gyvulį yra nužiūrėjusi o ji paklausta apie žmones blogomis akimis gyvulių nužiūrėjimą atsakė tokiomis pasakomis netikinti šeimininkai kalti jei paršiukai neauga ar karvės pieno mažai duo-da ndash šerk perkelk pagirdyk gyvulį ir jokios blogos akys nieko nepadarys

2

tai ėjo pas tą burtininkę tą latvę klaust kad bdquoPadėk surast kur dingus ta mer-gytėldquo valytė buvo vardu nu tai prisimenu kaime visi kalbėjo ką jinai atsakė visą laiką Jinai pasakė kad ji yra negyva ir kažkur laukuose taip ir atrado javų lauke tai visi kažkaip sukluso kaip čia taip galėjo atspėti kaip čia galėjo pasakyt kad ne namuose yr bet yr kažkur laukuose negyva tai vat visiem atrodė jau kaip čia sa-kyt jos autoritetas jau buva kaip ir geresnis va tą prisimenu gerai Jau jų nėr dabar

užrašyta židikuose Mažeikių r 2007 m LtrF md 190(19)

Latvės rožę gydydavo

nu žiūriek va ruožė kad yr lėga ruožė i toujau pat latvės pagydandash O kaipndash anuos nesaka paslaptė va ir anuos saka kad tēp yr latvē jeigu ons [burtinin-

kas] mėršt ons palėks kėtam pasakydava vuo tēp nepasakuo apie ruožė vandash O nėra tekę važiuoti kad pagydytų ndash Mūs mama patė išgydydava tas ruožes be juokių čerų Pėrmėijē vaistā rogėnio

mėlto bėškį nežinau diel kuo vis tėik imdava mieleną popierelį (kāp seniau vaikā eidava į muokyklą būdava sąsiovėnē mielynās viršelēs) Į tou mieleną popierelį uždies biškelielį tų šėtā ėivų sukaišiuos (ievas ievas sokaišiuos) rogėnio mėlto ėr kreiduos vuo vėskou sošotės sošotės dies unt ruožės ėr pėrmėijē vaistā Jok daktarā pėrma [neišgydė] daba jau žėna pėrma nežėnuojė ltgt

užrašyta ritinės k židikų sen Mažeikių r 2007 m LtrF md 194(12)

bdquoKuol tos sava bortos neatidoud anėi negal ramē mėrtėldquo

Pas mus čia gyvena tuokėi garškā Lioub sakys ka skerslatvē kāp tas ėšėn bdquoskerslatvēldquo nežėnau Lioubam tikies saka kad latvē dėdelē muok čieravuotė Lioub sakys kad aš latvių bijau

čia gyvena židikous tuoki latveli dabar ana yr Mažeikious prieglauduo tad ana pasakuojė viel kad ana pažėna tuokį muoterį katra jau muokiejė tos čieravuo-jėma bortus ir ana saka negaliejė nomėrtė ana praši praši kad ta duktie ateitom pas anou kad ana galietom perdoutė tos sava čeros nu ėr saka kuol ta duktie neatejė ana tol negaliejė nomėrtė kāp jau ta duktie atejė perdavė ana tos čeros ta toukart ana ramē nomėrė

anėi matā tuokėi palīkt kāp bortėnėnkā anėi kuol tos sava bortos neatidoud anėi negal ramē mėrtė

užrašyta židikuose Mažeikių r 2007 m LtrF md 184(13)

Latviai džiaugias kai žmogus miršta

Latviai jeigu nūmėrė ltgt latviai džiaugias pas juos džiaugsmas jēgo nūmėrė kad išejė ėr laimingā išejė į vietą anou padietė reiškia džiaugiuos [labiau] negu kad jis dar gyvena anou tokis mintys latvių yra vuo mes atruoda mum tāp negal būtė ltgt

užrašyta Palnosų k viekšnių sen Mažeikių r 2006 m LtrF md 130(25)

256

Ar ant latvių kapų baido

tuoks kelioks yra ėr tėn pušynielės tam pušyniely yr tie latvių kapā dalyks kad žmuonės kas kāp suprata bet iš tėkrųjų ta tėn bova mėškėnis balondės nu ėr mėškėnē tėi balondē anėi tāp ūbaun ū ū ūūūū saka bdquoLatvē gėrdietė ūbavėms riek kapousė tėnldquo vuo ka pasėklausė ndash tėn balondės

ndash O ta kas tāp sakėndash nu tai buobelės buobelės saka bdquoBaida baida unt latvių kapų baida ūbaunldquo

nu bet mėškėnis balondės ltgt anuos nosprendi kad čia vaidenas ltgt niekada nebova tāp ir staiga atsirada anam užejė mėslės ons ėr periejė tėn

užrašyta Palnosų k viekšnių sen Mažeikių r 2006 m LtrF md 133(9)

Parengė Vilma Daugirdaitė

27

TEKSTŲ PUBLIKACIJOSISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

ŽEMAIČIŲ FORMULINIAI KEIKSMAI

Birutė Jasiūnaitė

šios publikacijos tikslas ndash pagal galimybes kuo išsamiau supažindinti skaity-toją su populiariausiais žemaičių formuliniais keiksmais Į toliau pateikiamą są-rašą įtraukta apie puspenkto šimto įvairaus pobūdžio keiksmų formulių užrašytų įvairiais laikais visoje žemaitijos teritorijoje sąmoningai apsiribota formuliniais sakinio pavidalo keiksmais nes neigiamųjų žmogaus apibūdinimų vadinamųjų pejoratyvų yra didelė daugybė tai gali būti ir atskiri neigiamos reikšmės žodžiai pavyzdžiui žaltỹs rugravepūžė kiaũlė veacutelnias šetotildenas judotildešius čeraunintildekas ir neigia-mai konotuoti frazeologiniai junginiai kaip antai gyvatildetės i šnara bdquoblogas žmogusldquo kipšas su kapstyklegrave bdquonedorėlis nenaudėlisldquo Telši pliupis bdquoištižėlisldquo Nematildekščių vėbra bdquožioplysldquo Plugravengės keturatildekis bdquoakiniuotis kuriuo gąsdinami vaikaildquo vaacuterna su kepalaacuteičiais bdquožioplė išsižiojėlėldquo ir pan apie įvairaus pobūdžio pejoratyvus jau esu rašiusi prieš keliolika metų (plg Jasiūnaitė 1995) todėl smalsesnis skaitytojas gali susidaryti gana išsamų vaizdą apie tokios šiaurės žemaičių leksikos savitumą

Medžiaga šiai publikacijai rinkta daugiausia iš rašytinių šaltinių pirmiausia bdquoLietuvių kalbos žodynoldquo indashXX t bei bdquotautosakos darbųldquo (tdr) prieškarinių tomų židikų (Mažeikių r) apylinkės formuliniai keiksmai paimti iš populiaraus pobū-džio Janinos sidabrienės straipsnio bdquožidikų apylinkės neigiami linkėjimaildquo (1983) neblogai reprezentuojančio mus dominančią leksiką vartojamą vienoje konkrečio-je šiaurės žemaičių vietovėje iš šnekamosios kalbos bene daugiausia pavyzdžių turime iš endriejavo (klaipėdos r) sedos (Mažeikių r) tirkšlių (Mažeikių r) endriejaviškių pavyzdžius palyginti ilgą laiką esu rinkusi iš savo senelės onos Jo-kužytės-Martinkienės (1895ndash1995) turėjusios puikią atmintį platų žodyną gerą lingvistinę nuovoką reikia pabrėžti kad tokio pobūdžio medžiagą dėl jos specifi-kos parankiausia užrašinėti iš gerai pažįstamo artimo žmogaus už įdomius tirkš-liškių pavyzdžius esu dėkinga prof habil dr aleksui girdeniui kartoteką šiek tiek papildė ir ekspedicinės vasaros prabėgusios sedoje žemaičių kalvarijoje Papilėje kuliuose ir kitose šiaurės žemaičių vietovėse

Mano supratimu formulinio pobūdžio keiksmų sąrašas būtų neišsamus trūk-tinas be žinomų žemaičių rašytojų ndash Motiejaus valančiaus simono daukanto že-maitės Lazdynų Pelėdos sofijos čiurlionienės-kymantaitės ndash raštuose vartojamų

28

pavyzdžių atspindinčių autorių gimtosios tarmės ypatumus ypač leksiką bei fraze-ologiją iš dalies ir morfologijos dalykus ekspresyvių dialogų į kuriuos išradingai įpinamos ir tradicinių keiksmų formulės ypač gausu žemaitės kūryboje Įvairių rašytojų tekstuose pasitaikantys autoriniai naujadarai nėra itin nutolę nei nuo tar-mės nei nuo folklorinės tradicijos autorius gerai jaučiantis tarminės šnekamosios kalbos specifiką sugeba improvizuoti originaliai komponuoti tradicines formules išplėtoti jas pavyzdžiui Kad velnias peklą uždegtų su tokiais klapatais žem Kad po Liucipieriaus uodegotildes pagravekištos per amžius smirdėtumėt s čiurl iii 117 oi nedoras kunigas kad jį šimtai statnių juodų jų pagautų M valanč Pastarotildesios formulės aidas tarsi atskamba nuoširdžiame mano senelės pasipiktinime nevalyvu kaimynu keiksmininku an[a]s bačkoms bačkoms velnius vis kriovė kad tave bač-ka velnių atimtų end

Į šią publikaciją palyginti nemažai tradicinių keiksmų pakliuvo ir iš ankstesnių-jų tautosakos rinkėjų darbų Pirmiausia čia minėtini vinco krėvės-Mickevičiaus bdquoPatarlės ir priežodžiaildquo bei Mikalojaus davainio-silvestraičio bdquoPasakos sakmės oracijosldquo reikia pasakyti kad v krėvės pateikiama medžiaga paprastai esti šiek tiek stilizuota bdquopaaukštaitintaldquo Joje retkarčiais pasitaiko morfologijos bei leksikos aukštaitybių paties rinkėjo ndash pietų aukštaičių tarmės atstovo ndash kalbėsenos bruožų pavyzdžiui veacuteidas (žemaičiai apskritai nevartoja bendro žodžio šiai kūno daliai pa-vadinti) veseacuteilia (plg autentiškus žemaičių slavizmus veseliagrave arba vesẽlė) lygaũs tiesaũs (plg žemaičių autentiškas formas lyacutegio tiẽsio) ir pan kiti tautosakos rin-kėjai (s daukantas M davainis-silvestraitis) vietos tarmės autentiškumo požiū-riu pranašesni jų užrašyti tekstai tikslesni aišku tiksliausias tarmės perteikimas vadinamasis transponavimas būdingas bdquoLietuvių kalbos žodynoldquo pavyzdžiams atėjusiems tiesiai iš gyvosios kalbos

kartais pasitaiko kad tradicinių keiksmų ar blogo linkėjimų formulės įpinamos į didesnės apimties tautosakos kūrinius ir funkcionuoja kaip organiška tam tikros visumos dalis dažniausiai keiksmų randame pasakų dainų ar paukščių balsų pa-mėgdžiojimų tekstuose šiek tiek tokio pobūdžio pavyzdžių pateko ir į mūsų sąrašą plg bdquoŠe tau perkūnatildeli ndash patriūbyk man į pasturgalįldquo Į jį perkūnas spyręs (už pas-turgalio rodymą) tdr vi 135 (Plt)1 kad išlėkiau paliko pilnos miegos pilnos dar-žinės medžiai su lapais ka parlėkiau ndash tuščios miegos tuščios daržinės kožną rytą vis kopūstai vis kopūstai ka jūs ben užspringtumiat (gieda blezdinga ndash kregždė parlėkusi pavasarį) Lkv keiksmų pakliūva ir į burtų užkalbėjimų tekstus viena kita būdingesnė burtų formulė šiai publikacijai paimta iš žinomo Jono Balio rinki-nio bdquoLietuvių žemdirbystės papročiai ir tikėjimaildquo ndash jas galima traktuoti kaip tam tikros apeigos žodinę (verbalinę) dalį2 pavyzdžiui Jei kas dyvijasi [iš karvės] rei-

1 Mano endriejaviškės senelės teigimu toks paniekos gestas buityje buvo gana paplitęs įniršusi mo-teris užsiplėšusi sijoną parodydavo šią kūno dalį o antroji ironiškai klausdavo vo kumet portigrapijas išdirbsi (atseit ji buvo ne paniekinta įžeista bet bdquonufotografuotaldquo) vaikai susipykę rodydavo vienas kitam ir špygą ir liežuvį špygą ypač kišenėje parodydavo ir suaugusieji aš anai nieko pryš nesakiau bet špygą kišenė[je] aš visuomet turėjau (sakyta apie piktą uošvienę)

2 dėl šio termino žr pvz Толстой 1995 23

29

kia sakyti bdquoPasidyvyk iš jos šūdoldquo tada pienas nepranyks LžPt 145 (varn) gana sudėtinga formulinė struktūra kaip žinoma labai būdinga folkloro kalbai apskritai todėl platesnis išsamesnis folklorinis kontekstas gali tyrinėtojui labai padėti per-prasti tradicinių formulinių keiksmų funkcionavimą rišliame tekste

reikia pripažinti kad autentiškuose žemaičių dialoguose ypač kada kalbėto-jai dėl ko nors gerokai susijaudina įniršta atskiromis stereotipinėmis formulėmis tenkinamasi retai smarkiai susipykę pašnekovai garsiai šaukia bdquošaudoldquo ištisomis keiksmų serijomis kuriose beje tradiciniai žemaitiški posakiai eina pramaišiui su populiariais slavizmais tokio pobūdžio autentiškų nepagražintų dialogų galima rasti transkribuotų tarminių tekstų rinkiniuose iš jų keiksmų tyrinėtojams ypač vertingas paslėptu mikrofonu įrašytas tirkšliškių tekstas bdquosusibarėldquo paskelbtas a girdenio parengtame tekstų rinkinyje bdquotaip šneka tirkšliškiaildquo (girdenis 1996 13ndash50) atkreipkime dėmesį į nedidelį šio itin ekspresyvaus dialogo fragmentą pa-vyzdžiui e vo malatildegis kaip žaltỹs ỹ vo malatildevim[a]s pasiugravetęs ỹ neišpasakyacutet[a]s mẽt[a] ir aacuteud[a] mẽt[a] ir aacuteud[a] i kagraves tavo tentilde to[je] galvotilde[je] tuos lizdugraves tuos raštugraves toacutekius ratildešo Jegravezau koks y malatildevim[a]s koks ỹ malm[a]s koks y drbimas neduacuteok Potildendieve kaip žmotildeguo protildeto neb k Įdsma to protildeto e neįdsi žaltỹ k ka btų prot[a]s bugravevęs būtų senagraves dienagraves3 jau tagravevo kaacuteulai subyrję4

ši palyginti trumpa žmonos (e) ir vyro (k) barnio atkarpėlė kurioje pastarasis grasina netgi mušti pačią kaip matome pilna išraiškingos frazeologijos (met[a] ir aud[a] galvo[je] tuos raštus tokius rašo) tradicinių pejoratyvinių kreipinių (žalty) piktų grasinimų (įdėsma to proto būtų senas dienas jau tavo kaulai subyrėję) di-dėjančio ekspresyvumo tvarka surikiuotų žodžių (malavimas malimas dirbimas) netgi tradicinių kreipinių į dievą (Jezau neduok Pondieve) aišku kad toks įsismar-kavusių žemaičių pašnekesys skirtas ne svetimo žmogaus ausims ir neįmanomas jokiomis dirbtinėmis sąlygomis pavyzdžiui prieš dialektologo arba tautosakininko mikrofoną iš dainos žodžio kaip sakoma neišmesi atidesnis skaitytojas sugebės prideramai įvertinti tokių tekstų autentiškumą bei savitą ekspresiją o paviršutiniš-kesnis geriau jų tegu neima į rankas Prisiminkime paprastą tiesą kas žemaičiui jo kasdieninėje kalboje visai normalu ir įprasta tas dažnam aukštaičiui labai negražu ar netgi nepadoru tai pirmiausia susiję su stilistiniais tarmių skirtumais ir nuo seno gali būti įvairiausių nesusipratimų bei anekdotiškų situacijų priežastis Ypač žemai-čių tradicinės kalbėsenos rupumas bei ekspresyvumas šokiruoja šiek tiek praprusu-sius snobiškus miesto pusinteligenčius jau nutolusius nuo valstietiškosios kultūros tokie žmonės kartais linkę kaimo gyvenime įžvelgti banalokai stereotipiškai suvo-kiamą bdquorūtų darželioldquo romantiką o ne kietą ir šiurkščią tikrovę

kadangi šioje publikacijoje pavyzdžių skaičius gana didelis patogumo sume-timais visa turima medžiaga suskirstyta į keliolika mažesnių grupelių kurių ri-bose tradicinių keiksmų formulės dedamos iš eilės abėcėlės tvarka Į atitinkamas

3 bdquoseniaildquo4 skaitytojo patogumo sumetimais tekstas transponuotas į bendrinę kalbą nuosekliai keičiama jo

fonetika tačiau išlaikomos šiaurės žemaičių telšiškių tarmės morfologijos bei žodyno ypatybės Frag-mentas paimtas iš dialogo bdquosusibarėldquo vidurio (girdenis 1996 36)

260

grupeles keiksmai pakliuvo pagal juose minimas tikrovės realijas įvairių mitinių būtybių laukinių ar naminių gyvūnų augalų negyvosios gamtos daiktų bei reiški-nių pavojingų ligų bei negalavimų žmogaus kūno dalių socialinės sferos daiktų visokių nelaimių pražūtingų veiksmų pavadinimus toks skirstymas gana papras-tas ir toli gražu ne pats tobuliausias bet ir jis padeda atskleisti tradicinių formulių įvairovę Minėtosios realijos figūruoja ir aukštaitiškuosiuose formulinių keiksmų variantuose šiaip jau mums rūpimus keiksmus galima skirstyti įvairiais aspektais pagal formulių struktūrą jos gali būti skiriamos į bdquosiunčiamąsiasldquo vadinamuosius prakeiksmus bei grasinimus pagal posakio obsceniškumo laipsnį ndash į bdquotikruosiusldquo keiksmus bei jų švelnesnius neutralesnius pakaitalus ndash eufemizmus pagal kilmę tai gali būti autentiški žemaitiški dariniai arba skolintų keiksmų (paprastai slaviz-mų) eufemistiniai perdirbiniai tradiciniuose keiksmuose obsceniniai sakraliniai mitologiniai ir kitokie elementai dažniausiai esti glaudžiai susipynę o juos atskirti bei interpretuoti ne taip jau paprasta

bdquosiunčiamosiomisldquo keiksmų formulėmis stengiamasi nusikratyti kuo nors neį-tikusio asmens išvaryti jį kuo toliau į žmogui pavojingą nemalonią piktųjų jėgų gyvenamą vietą klasikiniai tokių posakių pavyzdžiai yra siuntimai pas mitinį per-sonažą kurių gausiai užfiksuota ir žemaitijoje pavyzdžiui Eik tu po velnio raišo nv Eik velniams dantų rakinėti krš Eik tu po šimto nelabų jų end Nešdinkitės po biesų LzP iii 14 Eik sau po giltinių s dauk dažnai tokiose bdquosiunčiamosioseldquo formulėse jokia konkreti mitinė būtybė neminima tenkinamasi jos gyvenamosios vietos pavadinimu pavyzdžiui Gyvas į peklą nudardėsi už tokį darbą žem Eik į peklą autų skalbti šv I važiuokiatav ka noriatav į peklą mun jūsų nereik lkT 48 (žd) kad pekloje tradicinėje pomirtinės bausmės vietoje laikosi gyvena velniai ndash nusidėjėlių kankintojai žinoma kiekvienam valstietiškosios kultūros atstovui todėl tokia bdquotopografinėldquo substitucija visiškai suprantama (plg Мокиенко 2003 40) iš dalies kalbėtojas taip elgiasi ir eufemistiniais sumetimais vengdamas pavojingo personažo paminėjimu užsitraukti šio rūstybę

vadinamieji prakeiksmai nesunkiai skiriami nuo bdquosiunčiamųjųldquo formulių jie paprastai prasideda žodeliais kagraved tegugrave tegul laacutei kartais ir jaustukais atildek otilde pavyz-džiui Kad tave devyni perkūnai sudaužytų tdr iii 164 (skdv) Tegu aną parkūns atemie dūnž Ak kad jus sraigiai suėstų sim O kad tavie šiltą dieną būtų šalta Lpl Tegul anuos ten devyni drugiai sukrato a 1885 118 dažnai tokios formulės prasideda paprasta liepiamosios nuosakos forma Rauk aną pikis tokią bobą tv Suk aną brantas šts Prapulk iš akių vvr Paprasčiausios veiksmažodinės for-mulės šia nuosaka ir reiškiamos Tepagravedvesas ar mun rūp M unt Tepašiũrsta ndash neimsu kv Pridursime kad tariamoji ir liepiamoji nuosaka ndash būtinas sakralinių tekstų ndash maldų užkalbėjimų tradicinių gero ir blogo linkėjimų ndash atributas be šių formų kaip ir be specifinių kreipinių tokie tekstai negali apsieiti dažnai prakeiks-mai esti gana niūrūs blogo linkėjimai pasižymintys kraupoka ekspresija kadaise manyta kad jie iš tikrųjų gali išsipildyti jeigu žmogaus nusikaltimai viršija saiką plg Kad jus perkūnas sudaužytų gyvus žemė prarytų žem Ka tu žalty kraujais apsišiktumi krš Pirmajame pavyzdyje matome ir aiškią mitologinę motyvaciją

261

žemė čia traktuojama kaip gyvas pavojingas padaras plg dar kuršėniškių posakį žemė visus šera visus i suėda

Formulinių grasinimų pasitaiko rečiau atitinkamai mažiau jų atsidūrė ir mūsų sąraše Jie šnekamojoje kalboje paprastai atlieka savotiško gąsdinimo bauginimo vaidmenį kartais esti ir nepikti veikiau juokaujamojo pobūdžio plg Kad aš tau paimsiu pečšluostę tu eisi zengdamas (zvimbdamas) end Ištarabanysiu aš tave už devynių mylių vkš Aš tau iširkuosiu (išpersiu) kailį kad ir mirtą ją dieną atsi-minsi vkš

Labai svarbų vaidmenį formuliniuose keiksmuose ir apskritai įvairiuose folklo-ro tekstuose vaidina vadinamoji eufemizacija ndash procesas kurio metu šiurkštus ar nešvankus žodis keičiamas švelnesniu neutralesniu tokių pakaitalų ndash eufemizmų esti visokio pobūdžio fonetinių leksinių darybinių6 Lietuvių tarmėse bei tauto-sakoje eufemistinių substitutų gausa išsiskiria vadinamoji mitologinė leksika vien velnio pavadinimų šiuo metu užfiksuota daugiau kaip keturi šimtai tai natūralu ir suprantama nes velnias ndash žmogui itin pavojinga mitinė būtybė Mums rūpimuo-se žemaičių keiksmuose randame šiuos eufemistinius velnio pavadinimus batildelas biesas braacutentas bugravedelis gagravebikis juodagravesis keacutelmas natildepštis nelabagravesis myliaacuteusiasis pelkỹs pikis pikšis ragravekalis ugravebagas veivelỹs velẽkis kai kurie iš jų kaip antai batildelas pelkỹs tik keiksmų formulėse ir tevartojami Labai populiarus velnio eufe-mizmas yra kelmas šis eufemistinis pakaitalas atsirado ne todėl kad pavojingasis personažas dažnai po kelmu gyvena ar tenai slepia savo turtus bet dėl fonetinio panašumo į draudžiamąjį žodį aiškūs fonetiniai eufemizmai yra ir veivelys vele-kis pastarasis šnekamojoje kalboje gali reikšti kokį labai susivėlusį daiktą plaukų kaltūną tarp eufemizmų populiarūs ir skoliniai kurie kalbėtojui gali atrodyti bdquogra-žesnildquo priimtinesni už pavojų keliantį draudžiamąjį žodį tai biesas brantas bu-delis pikis rakalis saugumo sumetimais tradicinių keiksmų formulėse žemaičiai metonimiškai pavartoja ir piktųjų dvasių gyvenamosios vietos pavadinimus balagrave peklagrave peacutelkė plỹnė smalagrave

keletą žodžių reikėtų pasakyti ir apie skolintųjų keiksmų ndash žinomų slavizmų ndash eufemistinius perdirbinius be kurių šiuolaikinių keiksmažodžių tyrinėtojui jau praktiškai nebeįmanoma išsiversti atidesnis skaitytojas aišku supranta kad dalis paskutinės grupės pavyzdžių plg Jebpit vajẽlis end Jetit tararaacutei end Jidrita talalẽlis LPr (sd) Magravet tabalaacutei vvr Magravet tararaacutei šts iš tiesų yra garsiųjų rusiškų keiksmų vadinamojo mato perdirbiniai kai kurie jų galimas daiktas bus pakliu-vę į žemaičių apyvartą dar prieš tarybinę epochą caro laikais tyrinėtojų požiūris į tokius keiksmus mūsų dienomis keičiasi palengva nyksta įsisenėjusios klaidin-gos ideologinės nuostatos pavyzdžiui kad jie atsiradę dėl totorių įtakos Jau seniai mokslinėje apyvartoje priimta laikytis garsaus rusų filologo Boriso uspenskio nuo-monės kad matas tėra likutis tam tikros mitologinės formulės kurios bdquonegražio-joldquo veiksmo subjektas yra šuo tradiciškai laikytas nešvariu gyvuliu šia formule

t y augina žmogui maistą bet ir priglaudžia jį po mirties6 Plačiau apie juos galima pasiskaityti pvz Jasiūnaitė 2005 Marcinkevičienė 1998

262

norima pasakyti kad keikiamasis yra šuns vaikas kalės vaikas ndash netikusios kilmės žmogus Pati formulė sietina ir su kitomis mitologinėmis religinėmis folklorinė-mis asociacijomis (plg Успенский 1996) vadinasi mums nėra ko labai baidytis ir žemaitiškųjų jos perdirbinių kurie lietuvių kalbos dirvoje yra labai pakitę gavę ištiktukų bei mažybinių žodžių

autorė tikisi kad žemaitiškųjų formulinių keiksmų gausa bei įvairovė sudomins įvairių humanitarinių disciplinų atstovus čia yra ką veikti ir tautosakininkui (ypač paremiologui) ir etnologui ir etnolingvistui ar sociolingvistui žanro specifika mūsų laikais nebeturėtų gąsdinti smalsaus ir imlaus tyrinėtojo Juo labiau kad da-bar kaip žinoma yra padidėjęs susidomėjimas burtais tikėjimais užkalbėjimais o pastarieji dažnai turi tiesioginį ryšį su formuliniais keiksmais žemaitiškųjų keiks-mų vieta mokslinėje apyvartoje o ne sudulkėjusioje autorės kartotekoje

ŠalTiNiai

dvPso ndash Pasakos Sakmės Oracijos surinko M davainis-silvestraitis parengė B kerbelytė ir k viščinis vilnius 1973

Lkž ndash Lietuvių kalbos žodynas t indashXiX vilnius 1956ndash1999 t XX kaunas 2002LPr ndash alvydas Butkus Lietuvių pravardės kaunas 1995LžPt ndash Jonas Balys Lietuvių žemdirbystės papročiai ir tikėjimai silver spring 1986

Literatūra

girdenis aleksas 1996 Taip šneka tirkšliškiai Šiaurės žemaičių telšiškių tarmės tekstai su ko-mentarais vilnius

Jasiūnaitė Birutė 1995 endriejaviškių pejoratyvinė leksika (neigiamieji žmogaus apibūdinimai) Kalbotyra t 44 (1) p 35ndash57

Jasiūnaitė Birutė 2005 eufemizmai tarmėse bei tautosakoje problemos ir perspektyvos Baltis-tica 6 priedas p 101ndash117

Marcinkevičienė rūta 1998 eufemijos grimasos Kalbos kultūra nr 71 p 75ndash78sidabrienė Janina 1983 židikų apylinkės neigiami linkėjimai Mūsų kalba nr 1 p 15ndash16Мокиенко В М 2003 Русская бранная лексика цензурное и нецензурное кн Словарь

русской брани Санкт-Петербург р 10ndash61Толстой Н И 1995 Язык и культура кн Язык и народная культура Очерки по славянской

мифологии и этнолингвистике Москва р 15ndash26Успенский Б А 1996 Мифологический аспект русской экспрессивной фразеологии кн

Избранные труды т 2 Москва р 67ndash161

SAMOGITIAN SWEARING FORMULAS

Birutė Jasiūnaitė

Summary

the present publication makes an attempt to attract attention of the reader to uninvestigated sphere of traditional samogitian culture ndash swearing formulas the publication consists of more than 450 examples of such formulas and short commentary of them

263

ŽEMAITIŠKŲ KEIKSMŲ TEKSTAI

1 Keiksmai su mitinių būtybių pavadinimais

a) v e l n i a s

a kad aną velniai sutrankytų dūnž ach kad tave velniai paimtų krvP (rs)ak kad tu nubėgtumei ing peklą paskui velnią dvPso (rs)ar tu ėjai po velnio o kad aš tau paimsiu pečšluostę endar velnias jus apstojo taip ilgai kirmėti žemduosu į kailį ka vel[nia]s tave raus slnteik po šimts velnių ždeik po velnių (velniais velnio) end ždeik pri velnio autų skalbti Pvn krvP (Pln)eik sau an telšių po velnių Mžkeik su visu labu velniui gerklę užkimšti krvP (rs)eik šalin su velniais raiste varlių gaudyti ne man į veidą spjaudyti krvP (Lpl)eik tu po šimto velnių aš su tavim nevažiuoju Jdreik tu po velnio raišo (nv)eik tu velniop ždeik velniams dantų rakinėti kršeikiat jūs po kumpo velnio krška tave velniai nutancintų gerai vkška tave velnias už tokį darbą į kiaulę sutrauktų (suparalyžiuotų) vvrką toki žanatva tegu velnias sudaužo endkeika aną ka tavi velniai tampytų krškad jį velnis pagriebtų dvPso (rs)kad padarė tai padarė kad jį gyvą velniai žemkad tave devyni velniai paimtum Jkad tave devyni velniai pasuktų ždkad tave kur velnias apšiktų end

vietovių ir šaltinių trumpinimai kaip bdquoLietuvių kalbos žodyneldquo

TEKSTŲ PUBLIKACIJOSISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

264

kad tave perkūnas kartu su velniu nutrenktų tdr iii 165 (ar)kad tave šimt[a]s velnių nujotų ždkad tave velniai kur nujotų ždkad tave velniai paimtų nor an penkių dienų grdkad tave velniai su papais paimtų krškad tave velnias kur atimtų ždkad tave velnias kur nuneštų ždkad tave velnias parautų už tokį apgavimą vvrkad tave velnias rautų ždkad tave velnias užsėstų s i 336 (grk)kad velnias peklą uždegtų su tokiais klapatais žemLai velnias neš į padebesius tokius melagius štsnesišik par daug eik po velnių rsPatrūbyk papūsk tu senam velniuo į subinę kos 151tokį žaltį tegu velniai tampo krštrauk tave devyni velniai ždtrauk tave velniai einam vkšvel[nia]s čia tave ir susuko nečėsu Lkvelnias rauna visus Pvnvelnias tave atimtų taip baisiai dejuoti žem

b) e u f e m i s t i n i a i v e l n i o p a v a d i n i m a i

a taip a taip neklauso tevažiuojie po balais dūnžak kad tave kelmas atimtų skdeik po biesų (biesais) ždeik po budelių nuo mano galvos štseik po kelmų (kelmais) ždeik po šimto kelmų kveik po veivelių kržeik tu po bieso endeik tu po branto endeik tu po kelmo endeik tu po šimto nelabųjų endeik tu po ubago raišo niekų nekalbėjęs štseik sau po balais kad nenori duonos ėsti žemimai jį budelis Jka tave kelmas parautų vvrka tave velekis parautų vvrka tokį velnį kokie nelabiejai nutampytų rdnkad jas visas ndash visi velniai velniai perkūnai biesas juodnugaris kad jas

visas s čiurl iii 249kad jį kur nelabasis nujotų tą senį s čiurl ii 137

265

kad po Liucipieriaus uodegotildes pagravekištos per amžius smirdėtumėt s čiurl iii 117kad tave biesai gyvą į peklą nuneštų grgkad tave biesas smaugydamas išsmaugytum Jkad tave brantas paimtų ždkad tave kame pikis endkad tave kelmas kame parautų už tokį tavo neklausymą vvrkad tave kur nelabasis pagautų šmkkad tave natildepštis atimtų alskad tave pikis atimtų klvržkad tave rakalis pagautų Brskaip būs teip išvažiavus suk tave kelmas klvržLai aną kelmai sutalžytų kaip ans muni veda į grieką klvržLai aną pikis nemato teip prijuokino skdLai eit po myliausiojo (po velnių) toki tvarka štsLei tave brantas atema trkMa jį pikis tegul ein Btnešdinkitės po biesų trūkit galvą su savo siuviniais LzP iii 14nešk tą vištą motin tegu ją pelkia aro kad tave gagravebikis (piktoji dvasia) rso kad tave kumpi kelmai atimtų skdoi nedoras kunigas kad jį šimtai statnių juodųjų pagautų M valančPikis tave nemato skdrauk aną pikis tokią bobą tvsuk aną brantas štstegul pats Liucipierius mano dūšią gyvą ištraukęs nujoja s čiurl iii 193trauk jį pikšis trgtrūkite sau galvas po budeliais žemuostuota merga fi tegu aną balai kršvažiuoju ir aš į jomarką suk aną pikis klvržvažiuok po balais tokios nereik krš

c) m e t o n i m i š k a i v a r t o j a m i v e l n i o g y v e n a m o s i o s v i e t o s p a v a d i n i m a i

eik į peklą autų skalbti šveik tu į peklą velniams autų skalbti endgyvas į peklą nudardėsi už tokį darbą žemi važiuokiatav ka noriatav į peklą man jūsų nereik Lkt 48 (žd)kad tave plynė (biesas) neštų pagriebtų Jkad tave tūkstantis peklų atimtų drkad tu iš peklos neišeitum prakeiktasis žemkad tu pelkė[je] sudegtum drkad tu sugarmėtumei in pelkes J

266

Lai tave pelkė atima štsreikėjo iš užsienio viską vežti lai jema smala tave Lžsuk tave pelkė kaip ten būs teip klvržtegu tave bala kad tu mane prigavai alstegul gyvas į peklą įkrisčiau žem

d) k i t ų m i t i n i ų b ū t y b i ų p a v a d i n i m a i

a ka jūs išbėgtumiat ben vilkatildetoms (pavirstumėt vilkolakiais) vžeik sau po giltinių s daukgiltinė tave rautų tuojau ant vietos žemkad jus giltinė parautų M valančkad tave giltinė pagrobtų dvPso (rs)kad tave giltinė papjautų Jkad tave pagautų gabjaujos kos 171oi kad tave giltinė pagautų kad tu sudegtumi ir suruktumi kaip sena naginė su

tavo įkilais M valančraus tave giltinė s dauktegu tave gabjauja vdk

e) p e r k ū n a s

grausmas perkūnas anus ištrankys žrka jumis parkūnija nuspirtum akmka tave perkūnija nutrenktų dūnžkad jį perkūnas užmuštų dvPso (rs)kad nuo tos vietos nekelčiau kad mane perkūnas nutrenktų jeigu ne iš širdies

kalbu LrP ii 341kad tave devyni perkūnai sudaužytų tdr iii 164 (skdv)kad tave devyni perkūnai užmuštų tdr iii 166 (ar)kad tave pavasarį pirmas perkūnas nutrenktų tdr iii 165 (rs)kad tave perkūnas žemkad tave perkūnas dievulėlis nutrenktų tdr iii 165 (grk)kad tave perkūnas į devynius stuomenis įtrenktum Jkad tave perkūnas į žemę nugramzdintų tdr iii 166 (ar)kad tave perkūnas nutrenktų (motina pasakiusi dukteriai taip ir buvę) tdr iii

166 (Plt)kad tave perkūnas nutrenktų vidury žiemos šmkkad tave perkūnas rinktų Ylkad tave perkūnas trenktum negriovęs Jkad tave perkūnas viduržiemyje nutrenktų tdr iii 166 (rs)kad tave žaibais išžaibuotum JLoska dievo kad tave perkūnas nenutrenkia tdr iii 166 (Plt)

267

tegu aną parkūns atemie dūnžtegul perkūna mane čia pat į čeženas suvaro s čiurl iii 193trauk tave devyni perkūnai tdr iii 165 (rs)

tvaskėk žaibelitrenk perkūnėliužmušk piktą vyrelį Jd iii 649 (als)

2 Keiksmai su gyvūnų pavadinimais

a) n a m i n i a i g y v u l i a i

aš eisiu par laukus stačiai katei į raukus krgduok dieve kad jis nesusilauktų ir katės amžiaus o ne mano metų krvP (tt)ei blakstieniau eik šunims blakstienų kapoti rseik gulti prie senės avies pridėk galvą prie tešmens kad nušalsi ndash pasišilinsi

kad išalksi ndash pažįsi krvP (Pln)eik į karklynę ožkų kaustyti kržeik į kuršą kumẽlių lupti štseik kiaulių ganyti toks snarglažis vkšeik po šunais žlbeik šėko šunims pjauti ndash nepasiseks mane apgauti krvP (grk)eik tu sau kiaulės bezdalų uostyti krvP (Pp)eik verčiau šunims kules skusti šmkeisi tu ožkų kaustyti krvP (gr)kad būtumi po šunais bent girtas buvęs žemkad tave į kiaulę sutrauktų (suparalyžiuotų) tlkad tave šunai užmiršau dūnžkaip ejo po šunais ir išejo štsLai eit ožių ganyti papekliais toks ištvirkėlis ndash aš už ano neisiu klvržLįsk į šunies raukus slntMauk tik kiugravekių (čiukių ndash kiaulių) pisti trko kad tave šunys užmirštų kržo tu eik kur tu nori šunų šukuoti eik klkPabučiuok ožkai į lipę dūnžPatriūbyk pabučiuok į šuns snukį JPats galėsi eiti kirsdamas šunims per blakstienas (elgetaudamas) o aš žemės

neišsižadėsiu žemPūsk ožiuo į ragą gausi pyragą slnttegu aną šunai tokį vėjį nuvartelios i trobas dūnžtegu eina po šunais tltegu jį šunys tą lytų šmktevažiuojie ta gyvybė su šunais ndash atsigyvenau dūnž

268

b) l a u k i n i a i ž v ė r y s

eik į kalpurniją monkių šikniuoti krvP (Pln)eik lapėms į strigtugraves (būk jų jaukas masalas) štseik voverų burkšti į karklyną kršėdė mane vargai tesuėda tave vilkai krvP (Pln)kad tave zuikiai subadytų end ždkad tave kiškis suvoliotų LzP ii 34tepasikaria pelės šakume ggr

c) p a u k š č i a i

ak ka ben šimtas gaidžių nematildetai i dar užmiršau Pltak kad juns į varnas pavirstumėt (motina sūnums) dvPso (rs)ak po vanago kad nevyko tad nevyko štsaš tau parodysiu kame blezdingos žiemoja J JablBėk po vanago štse ka vanagas tavęs nelestų endeik po šimts kalakutų ždeik tu po vanago štkMat jį vanagai JMat tave vanagas klvržMauk tik į Birbališkę kalakutų subinuoti trkPo šimts gegučių Lts v 869 (sd)

d) r o p l i a i v a b z d ž i a i ž u v y s

ak kad jus sraigiai suėstų simach kad tave vabalas krvP (rs)ak tu kirmine medinasis Mžkgyvatė raudonoji trknutrėkšu kaip utėlę kršPabučiuok silkei į uodegą trkPabučiuok silkei į uodegą ndash gert nenorėsi vdk kržsuėdė mūsų kunigėlius kad jį gyvą kirmėlės suėstų žemsu pačiu kirminu šį vakarą tamsi držalty tu miško ar matei ar žinai kršžalty tu raudonasis išnara velnių ar ilgai tu muno kraujį gersi trkžemės žalty žaliasis velne tu ggr

3 Keiksmai su augalų bei su jais susijusių objektų pavadinimais

dievo bausmė turbūt užleido tuos galvažudžius ant sausų miškų būtų sau nudardėję žem

eik eik tu ilganosi dobilienų knisti šmk

269

eik į šikučius grybų rauti štseik į vikius endeik kur esi dygęs štseik kvietienos grėbti ndash merga sako senvaikiui Ji pasiuntė ans poną į subinavą grybų rauti krškad kaimynas kanapių neturėtų reikia barškinti per visas tvoras ir šaukti bdquoviso

kaimo šunes eis į tavo kanapes gultldquo LžPt 71 (šlv)kad tu kurią dieną korultumi sausoj šakoj s daukndash kur eini ndash Į Birutę (miško pav) grybų rauti (nenori pasakyti kur eina) trkndash kur eisi ndash Į šikučių daubą morkų (grybų kltn) rauti (nori nusikratyti

pašnekovo) šllMat aną ropės štsvyniok tu durniau pievoj traušeles ar karklyne žilvičius (sakoma nemylimam

berneliui) tdr v 95 (žr)

4 Keiksmai su negyvosios gamtos daiktų bei reiškinių pavadinimais

a kad tu pašaltum i neatmenu ardieve duok kad tu sukluptum ant lygaus laukelio ant tiesaus kelelio krvP

(Ldv)eik po šimts vėjų žreik tu po kūlio balso su savo juokais štseik vėjais kad ieškai kur nepadėjęs krvP (Ms)ka ji prapultų ugnim rska tu sudegtum ka tu sudegtum (gieda išgąsdintas gaidys) tdr vi 325 (užv)kad jūsų gyvenimas (ūkis) ežeru būtų aptekęs žemkad ta amerika ugnyj nuskęstų arba vandenyj sudegtų žemkad ta troba sudegtų s čiurl iii 117kad tau šalt būt M valančkad tave lietus vėjis užtiktum Jkad tu kaacutelnais pavirstum Jkad tu plėnėmis išeitumi M untkad tu sudegtum (kudakuoja višta) tdr vi 326 (vkš)kad tu sudegtumi endkur eisi ndash Į Birutę kūlių krauti (sakoma nenorint pasisakyti kur eisiant) Plto kad jį tyrai aro kad tavie šiltą dieną būtų šalta Lplo kad tu ežeru apeitum kržo kad tu tiek saulės tematytumei kaip aš tą daiktą mačiau (sakoma ką nors

pavogus) dvPso (šmk)

Pakilk vėjelitrenk perkūnėlišį nelabą vyrelį žr

270

suk aną vėtra tą rusą tą vokytį štsverčiau akmeniu pavirsk bet nepasiduok pono užgaidoms ždvėjo botagėlis buvo toks tokį šalna tenušaldai nmk

5 Linkėjimai prasmegti skradžiai žemę

Baisiai keikė ka atsivertų žemė ir įtrauktų į aacutermijas (bedugnę) dūnžkad ją žemė būtų prarijusi verčiau LzP ii 302kad jus perkūnas sudaužytų gyvus žemė prarytų žemkad mane kiaura žemė prarytų žem plg žemė visus šera visus i suėda krškad mane toje valandoje perkūnija nutrenktų arba kiaura žemė prarytų žemkad tave kiaura žemė žemkad tu į skredžiąsias nueitum Jkad tu prasmegtum belodamas Jkad žemė judvi abi atsivėrus prarytų s čiurl iii 117kaip tave šventa žemė nešioja tokį išgamą aro kad tu nužvangėtum į kiaurynes LMd (rs)tegul žemė mane mirusį į savo apieką nepriima s čiurl iii 193

6 Keiksmai su kūno dalių pavadinimais

aš savo gaidas grajysiu i pabučiuok į subinę trkdygulį į kepenas (nieko negausi) Pamesk šiaudų glėbį LzP i 381eik į šikną meškerioti ne man akis dumti krvP (rs)eik į uodegą su savo svečiais dreikit jūs po nagais varn

einu par kiemą girdžiu par sienąvainoj mane žmonelėsnusivainokiat kojas rankelesnei mane siratelę kos 151

gausi į kaktą kad ir kibirkštimis apteksi štsgeriau bus kiaultvartį užkišk su savo liežuviu o ne čia kiškis LMd (rs)gumbeli kad tavo liežuvėlis būtų nusprogęs [už įskundimą] žemĮsikišk į nosį savo raktus žemJūs dabar mun visi patrūbykit į subinę PP 80ka jums išsprogtų akys kaip obūlai ant viršaus sdka tau kulnegraves į antrą pusę atsuktų krška tu nutrūktumi galvą geriau ne ko tu muni apgautumi Brskad anų liežuviai nuskartų belojant vaikeli žem

kad išlėkiau ndash pilnos miegoskad parlėkiau ndash tuščios miegoskad jums dantys iškurnėtų (gieda blezdinga) rt

271

kad jam kojos išklištų ir alkūnės atsikištų (linkėjimas piršliui) šllkad ji būtų sau sprandą nusisukusi LzP ii 302kad jo liežuvis supūtų kaip man kad įlojo žemkad tau akys išsprogtų už tokį darbą vkškad tau akys išvarvėtų ir danteliai išbarškėtų kltnkad tau dantys išbyrėtų ir liežuvis nukirmėtų Ppkad tavo atildeknos (jaknos) suvirtum Jkad tavo kakta nupliktų ndash ant pakaušio kuodas liktų grkad tavo žarnas ištąsytum Jkad tu kame sprandą nusisuktumi ždkad tu kramę parsiskeltumi ždkad tu kur galvą nusisuktumei rskad tu šikęs strėnų neatkeltumi endkad tu šikęs subinės nebužrauktum Ylkad tu velnio puse gautumi akį su raudonais aplimais (apvadais) s daukkąsk rietą pakėlusys sau par šakumą štsLai patrantildekas gaacutelvą eisu stačiai ant baidyklės štsMirė tegul visi paputie į kaktą kršnelok o ištrauksiu liežuvį i sukišiu į subinę trknusisuk galvą ir užsikišk užpakalį Ppo dygulio į kepenas ar nenori ndash ko beužsimanė LzP ii 94o labiausiai tu mane suėdei amžinai kad tau liežuvis būtų nupuvęs žemPabučiuok į pagaurius varnPabučiuok į rūrą endPabučiuok tu man į subinę baltai atsipraususi žinai ką trkPabučiuok tu man į subinę nesusilygau ir nedirbsu ub Papūsk į nosį ndash murmėjo pati žemPapūsk į snukį kržPašnypšk į nosę kvPašnypši mun į uodegą kvPašvelpk į uodegą nebėr pinigų kršPašvilpk į subinę endPašvilpk par pirštus ndash tas jau prapuolė nebgausi LkPašvilpk tu jam dabar į užpakalį jei laiku nemokėjai sulaikyti trgPatrūbyk mun į nosę ka toks mandras vkšPatrūbyk mun į riugravekšę (pasturgalį) skdPūsk į rauką ndash nė velnio nesuprantu kas karą pradėjo štsbdquoše tau perkūnatildeli ndash patriūbyk man į pasturgalįldquo Į jį perkūnas spyręs (už pastur-

galio rodymą) tdr vi 135 (Plt)švilptelėk tu mun į uodegą aš tavęs nebijau vkštam gitlėriuo (Hitleriui) reik sprandą nusukti ir subinę užkišti end

272

7 Keiksmai su ligų negalavimų pavadinimais

drugį antsisėsk ne mane (sakoma ką nors barančiam) štseik po paraliais ždkad ir pats pastiptų ir apjaktų dvPso (rs)kad juos dyguliai suremtų bevemiant LzP ii 447kad susna (niežai) tave pagautų dvPso (rs)kad tave kvarabai kur nuneštų rskad tave lkava (sunki liga negerovė) paimtum Jkad tave paraliai ant rikt (geležinių virbų užtvaros) mestum Jkad tave paraliai atimtum Jkad tave paralius užtiktum Jkad tave puplekcija (apopleksija) trenktų kur tokį šablitotildeną (šėtoną) velnių

skdvkad tu marškiniūse neišsitektumi (taip labai ištintum) vP 21kad tu savo marškiniais neišsitektumei kaip tu manim neišsitenki dvPso

(šmk)kvaraba nematė rso ka tu patrūktum rssuėdė sugėrė mano algą tegu jam kiaurai išeina LzP v 9tegul anuos ten devyni drugiai sukrato a 1885 118

8 Keiksmai su socialinės sferos daiktų bei reiškinių pavadinimais

ach kad tu savo namų nesurastum žmonos vaikų nepamatytum krvP (rs)ach kad tu savo šešėlio nusigąstum krvP (vkš)eik sau potildestais s daukeik sau po potildestais (niekais vėjais) krvP (klm)eik tu kinka kur pyragus minko krvP (krtn)eik tu po suktų virvių su tokiais raštais kaliešmo tau palinkėsiu ne laimės krvP (Lk)kad tu savo namų nesurastum rskad tu susiperstum pri visų žmonių krškeliauk sveikas su gudo ratais ir molio batais simo kad tave naginės kur nuneštų kršo kad tave kots atimtų klvržtoki tų vyrų smirdėsena ka saugok pečiau vkštu kalinyje pasmirsi ar girdi tu vagies šmote žem

9 Keiksmai kuriuose minimi skaičiai

ak kad tave šimtas keturioleka skdakmenimis čionai pavirtote visi ar ką po šimto negerovių LzP

273

dabar ndash šimtas keturioleka atimtų žreik po šimts devynioleka ždeik po šimts keturioleka ždeik po šimts pypkių ždkad jus šimtas kalakutų tryptų LzP ii 34kad šimtas atimtų su tais reikalais žemkad tave kame šimtas keturioleka endkad tave kur šimtas pypkių šmkkad tave šimtas vilkų žemo ka tave tūkstantė tl

10 Keiksmai kuriais linkima galo nelaimių prapulties

eik po galais galų ždeik po paibelių ždeik sau po nelaimių s daukeik sau po stypų s daukeik sau po trimpų s daukkad dievas tau tokią mirtį paskirtų kokią tu savo vaikui sutaisei LzP i 130kad galą gautų ir pasigalautų krtnkad galą gautų kad nusigalautų Llkad jūs prapultumėt aš ir liežuvį savo prarysiu ne vien dantis M valančkad tave glodas atimtų ar tave glodas nešioja kos 218kad tu kame galą gautumi ždkad tu prapultum dvokėle nelaba kuri vedi mane tiesiog į grabą M valančkad tu prapultum ir kalnu nebuvęs kad tu būtumi seniai nugriuvęs (žmogus

prisitrenkęs krisdamas nuo kalno) M valančkad tu prapultumi su savo tokiuo šnekesiu M valančo tu seni važiuok į aną svietą čia neviliok jaunų mergų žemPrapulk iš akių vvr

11 Keiksmai su pražūtingų veiksmų pavadinimais

atnešė skerstuvių sprandykaulį kad tu kur pasiustum kršduok dieve kad jis pirmuoju kąsniu paspringtų krvP (sd)ka bent tu kame nupamptumei už savo tokį ožį (užsispyrimą) vvrka jud[v]i ben nuskęstumiatav tam [v]andenė[je] drka tu ben nusprogtumi drka tu kur susustumi (aptektum niežais) krškad išlėkiau paliko pilnos miegos pilnos daržinės medžiai su lapais ka parlė-

kiau ndash tuščios miegos tuščios daržinės kožną rytą vis kopūstai vis kopūstai ka jūs ben užspringtumiat (gieda blezdinga ndash kregždė) Lkv

kad jie sukeižėtų LzP ii 447

274

kad jie surūgtų LzP ii 447kad parlėkiau ndash tuščios miegos kad tu kur užspringtum tdr vi 266 (nmž)kad tas neprietelius už tvoros kur pastiptų Bsvv 207 (sg)kad tie visi karaliai nusprogtų su tomis savo karėmis žemkad tu bent praskaacutertumei (galą gautum) kvkad tu būtum kur sutinęs negu tokį įauginęs grkkad tu kur prašaptumi krtnkad tu kur sustỹrtum toks nenaudėlis rskad tu nusprogtumi endkad tu pasiustum ždkad tu pastiptumi vP 21 M valančkad tu patraktum šllkad tu sudžiūtumi kad tu supūtumi toks mano piršlelis kam tu mane išpiršai

d 4kad tu supūtumi ždkad tu surūgtumei dvPso (rs)kad vagis išgarėtum t y garais išeitum Jkaip išlėkiau ndash pilnos miegos o kaip parlėkiau ndash tuščios ryket ryket ir nuspro-

ket tdr vi 267 (vn)Lai pastimpas tie linai negaliu aš anų benurauti štsLai patrantildekas visi tie baltiejai ir raudoniejai mun bi Lietuva štsna mes i nebdirbam tegu pasikara also kad tu bent praskartum kaip nuskaręs drabužis vis tau nevyksta (galą gau-

tum) Jo kad tu nusprogtum žalty žemo kad tu padvėstumei dvPso (šmk)o kad tu susiveltum šmko ką jis pazembtų (padvėstų) rsrytą vakarą lapynė kad bent tu užspringtum tdr vi 266 (akm)tegu ans pašiūrstie kvtegul anos paširstas kvtepagravedvesas ar mun rūp M unttepastipies ta žemė ir tie vaikai ko turiu stumties grumties visą amžių ggrtepaširsta ndash neimsu kvtepaširstas neik endtepatrantildekas nenoriu tokios valdžios Bdrtepraskariẽs kurie krušas neveizdėk neeik ten Jtesprotildegstie ans ir ano vaikai už tokias jeibes rdn

12 Keiksmai su obsceniškų veiksmų pavadinimais ar jų pakaitalais

ach kad tu kur susišiktum geras būdamas krvP (klm rs)dabar gali sau eit šiktučių rs

27

eik persti į butelką Plnesi tikęs į puodą šikti ir į kraacutentą (kraštą) įsikibti endJei kas dyvijasi [iš karvės] reikia sakyti bdquoPasidyvyk iš jos šūdoldquo tada pienas

nepranyks LžPt 145 (varn)Jonas ameriko[je] ndash pabučiuok anam į skambalą Lplka tu susišiktum kniūpstas Mska tu žalty kraujais apsišiktumi krškad tu kame susišiktumi endPapūsk kur šnypšta kur kukuoja kur pipirais atsiduoda endPrišiksi peklą ndash par langus dribs (atkentėsi numiręs) endPusę pipelio šilto [v]andens ndash nori (sako supykę vyrai kam nors įkyriam) trkšik į ragą kas mun darbo štsškač myžti (sakoma kam nusičiaudėjus) Pltšūdo rūgšto a nori trktu man papūsk kur birbia (nebijau tavęs) rs

13 Keiksmai kuriuose minimi nevalyvi ar beprasmiški darbai

eik į rintildegą šunšūdžių skaldyti Plteik mano vaikeli aš ant tavo vesilios tavęs paklausysiu ką nori ndash tada padary-

siu rieškučiais vandens atnešiu krvP (Pp)eik mano veikeli aš ant tavo veseilios tavęs paklausysiu ką nori ndash tada padary-

siu su rieškučiomis vandeniu pavaišinsiu krvP (klm)eik tiktai į šikučių daubą kukulių kraustyti nmžeik tu į šikamąją daubą kūlių krauti endeik tu šėko pjauti ždeik tu švilpti ždeik tu ubago milžti duosu aš anam šnapšės endneilgai sius eis šunšūdžių skaldyti LzPtu eisi į šikutes pri didino kūlių rauti spilgų krauti bet ne į gimnaziją dr

14 Įvairūs kiti keiksmai grasinimai

a jetỹ tabalaacutei kad puikus tabokas M untapšiksu tokį (netikusį žmogų) ir aptapnosu kršaš tau iširkuosiu (išpersiu) kailį kad ir mirtą ją dieną atsiminsi vkšeik sau po sūkais trggausi į mzą endgausi į vẽpelę trkgausi į vepšlagraves trkištarabanysiu aš tavi už devynių mylių vkšĮkąsk ir paluzgink (erzinamas atsakymas besiplūstančiam bdquolojančiamldquo) krtnYacutenauk yacutenauk (stenėk) kol diržą paimsiu vvr

276

Jebt vajẽlis endJedrt kalamagravet endJedrt tararaacutei PlnJedrit vaju mcelis ka mes liuobam darbuoties trkJedrit vaju šncelis trkJetitaraacutei LPr (kltn)Jett tararaacutei endJetitvailiugravek klJett vašappki endJidrta talalẽlis LPr (sd)Jobnarogravet LPr (vgr)Jobškalmagravet endkad aš tau paimsiu pečšluostę tu eisi zengdamas (zvimbdamas) endMagravet tabalaacutei vvrMagravet tararaacutei štsPupele kad aš tave sugaučiuo ndash sutirptumi sdtegu į devynis kantus važiuo[ja] rstylėk paimsūt rykštę (mušiu) kv

Parengė Birutė Jasiūnaitė

277

TEKSTŲ PUBLIKACIJOSISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

bdquoDĖDELĒ GRAŽI SAPNĄ ESO SAPNAVOSIldquo

Parengti šią publikaciją paskatino didėjantis folkloristų bei etnologų domėjimasis sapnais ne vien kaip liaudiškųjų tikėjimų tradiciją papildančiais oneiriniais aiškinimais bet ir kaip savarankiškais folkloriniais naratyvais taip pat pastarųjų kelių metų ekspedicijose užrašytų sapnų pasakojimų gausa ir įvairovė

atrinkti 26 sapnų pasakojimai užrašyti įvairiose žemaitijos vietose 2001ndash2007 m vykusių folkloro ekspedicijų metu visi sapnų pateikėjai ndash senosios kartos žemaičiai (jų amžius maždaug nuo 70 iki 100 metų) rengiant medžiagą spaudai stengtasi pristatyti kuo įvairesnių sapnų naratyvų atspindinčių tiek klasikinėmis tapusias oneirinių pasakojimų temas (maldos prašančių ar patarimus gyviesiems duodančių mirusiųjų pasirodymai sapne ir kt) tiek rečiau aptinkamus sakralizuotus pasakojimus apie sapne regėtus Jėzų kristų ar Mergelę Mariją įvairius krikščioniškus simbolius skelbiami tekstai skiriasi ir savo apimtimi vieni ndash glausti pateikėjų regėtų sapnų referavimai kiti ndash išsamūs ir vaizdingi gausia kontekstine informacija praturtinti pasakojimai

tekstai skelbiami teikiant pirmenybę garso įrašui tai yra netaikant griežto dialektologinio redagavimo ar vienodinimo Laužtiniuose skliaustuose arba puslapio apačioje pateikiami trumpi publikacijos parengėjos paaiškinimai

Vita Ivanauskaitė

1 Sapne Dievo Motina pažadėjusi melstis

dā vėiną sapną dėdelē graži toro da ton toro pasakyti Buvau jauna turiejau šešiuolėka metokų neturiejuom kur karves ganyti reikieji ganyti naktį ka nuori priganyti vėsa ganykla bova nudžiūvosi nugriaužta ltgt aš sakau [namiškiams] bdquoJūs mėiguoket vuo aš paganysoldquo ėr aš tāp i dėrbau turiejuom jautoką tuokį uns baisē mažā tajiedi gol i gol anam mažā tareikieji atsisiedau aš anam ont nogaras tāp gerā naktis šalta vuo čia šėlts vėsos i uns čiut vėiną sykį monės nenuveži Būt i kaulus išnarstės daugiau nabsiedaus aš ont anuo Jau saulėki pradieji patekie-ti jau pradieji tuos karvės jiestė (tievā ėšmėrė mas palėkuom vėini seserē bova aštouniuolika metų mon bova keturuolika metų bruoliou bova šešiuolika vuo kėta sesou musiet jau turieji septyniuolika vėsi tuokei pametinē buvuom) tāp graži paukštelē gėid Misiju bdquokaži kāp mon su tum mėigo ar aš dėiną užmėgso

278

gal užmėgso ndash juk jauna esoldquo nu anėi nuveji vėsi goltėis lt gt vuo bova alyvų žydiejims sakau aš daba puo tuos alyvas pakrėso ėr aš pakritau puo tou alyva

ėr aš sapnavau tuokį sapną kad [susirinkusios] tuos mona senelės kuriuos au-gėna (jau anuos bova vėsas išmėruses) i ta kuoplyteli kur mas pindavuom vainėkos kor melsdavaus vakarās Mas vėsė melsdavuomuos tuos senelės meldies ėr aš mel-džiaus tuoki Mareli bova dā devynēs metās už moni dėdesni i tou prisitrauksma i ta graži balsą turieji ka mas sugėiduosēm kāp kuors i tuos senelės pritardava

ir aš daba sapnouju ta kuoplyteli besonti bet be vainėkų jau aš un tuoki sou-leli golo atsėgolosi tėn būdava vėsą laiką kas parēs pavargės pri pečiaus šėltā pakris ėr aš golo pri tuo pečiaus i dabar ėš tuos kuoplyčelės pradieji eiti švėisas vuo aš galvuoju sapnie ka jau čia tas sapnas vėskas yr i par tus stėklus išeji ta Marija krikščiuonių Pagelba su kūdikeliu su škaplierēs tuokēs ėr aš daba tik grēt nu tuo dapšana nušuoku pasijemu ton Mariją į ronkas vuo ta truoba baisē dėdeli tuoki i tuo truobuo pilna sielų bova i tuos sielas bova tāp kāp lthellipgt pirštelē [suny-kusios] kāp aš ēnu aš nešiuojau [Mariją] ėlgā tuo dievoka aš mačiau ka bova bet ons mon nieka nasaki nadari vuo aš tuos Marijas prašiau bdquoMarija melskēs už mumisldquo i ta Marija vėsą sava karūną nulenki i tris kartus prašiau vakščiuodama puo tou kumbarį tas kumbarys bova dėdelis i tuos sielas kāp aš priēnu anuos iš-siskėrsti tuoki takielį dēvi tāp kāp jūra kāp tik aš nuvēnu viel anuos [susitelkia] ūž tas vondou tėik tų sielų tėn bova tami kumbarie

ėr mon basapnoujint tuokį sapną iš kaži kur ta mona sesou atlieki tās rusų laikās nabova nieka ana batokos sau pasėsiova unt medėnė pada iš kareivėška šinēli padelkų tuokius gražius užvarstuomus padėrba ana atlieki veizieti ndash vėnė-kių kaži kuokių ana tėn bova iš kor tėn nosipėrkosi vuo tas mona bruolis Juzis sau jiemės ėr iškalės tas vėnėkės kur tėn anam [reikėjo] nepasiklausės anuos kad ana pradieji keiktėis ėr mona sapną nutrauki kad aš atsibudau tuoki na savie aš bu-vau tuokiam dvasės pakilėmė nemuoku aš pasakyti nie kuokiuos žemes dalykās nedžiaugiaus nie kuokiuom vėnėkiem juokēs batās ndash nič niekum aš tik būnu tom sapno ka ta Marija tris kartus pažadiejė melstėis aš na už savi prašiau bdquoMari-ja ndash sakau ndash melskēs už mumisldquo i ta Marija galvą nulenki tris kartus

ir aš dabar ka meldous ka kuoks vargs yra kuoki bieda a kas nuors skaudē ož-gaun aš sakau bdquoMarija tu daba na trės kartos melskēs vuo vėsą gyvenėmą kuol aš babūso gyva čia on tuos žemelėsldquo

2 Sapne išgirdo apie nuodėmių atleidimą

Pamisijau kad nebie tuo gyvenima Misijau kāp mon tas vaikelis gims aš nabdaturieso1 geriau abodo mėrsēm aš liguoninie dėrbau (aštounis metus išdėr-bau) Prisinešiau tų tabliečių nu mėiga visuokių prisidiejau aš jau senē ruošūs aš dėiną jouksous vuo naktį nameiguosio riekso tāp i tėnsies kāp jau prieji mon tas žudymuos aš sava truobuo buvau išejau tų tabliečių pasiimti žinuojau ka ta mona sesou bova baisē pėkta ana rada tus mona tabliečius į šiukšlių viedrą i su-

1 Besilaukiančią pateikėją paliko jos draugas vaikelio tėvas

279

krati Misiju bdquoaš i viel parsinešo ėš tuos liguoninesldquo aš jau nie diemesi nabkreipu ale aš tou muomėntu užmiršau [kad tabletės išmestos] aš ejau tų tabliečių sujiesti Mona truobuo bova elektra atejau čia [į kitą trobos pusę] ndash nier elektras dego ton elektrą ndash niera Pasijiemiau degtoką pasišvėisti tik tumet mon ateji į galvą kada aš mačiau kad ana [sesuo] iškrati i bova moila akmens puslitrinis pripėlts ėr aš [girdžiu kažkokį balsą] lėip bdquogrētā tik dėrbk grētā tik grētā vėskonldquo ėr daba tuo moila akmens nuoriejau išgerti tuos alektras niera aš užsidegiau degtoką aš tėik skaudē nudegiau tus nagus su tou degtoku veiziedama kad aš nabmačiau tuo moila akmens ėr aš išleku į sava truobą tėik tas nags mon skaud Matyt kāp aš ėlgā veiziejau įsispitriavusi [ir nudegiau] aš galvuoju bdquovuo kon daba rēk darytildquo vuo lėip [balsas] bdquogrētā tik grētā dėrbkėsldquo tuo šniūra netoro su kou aš čia kar-sous nieka natoro Bova vaistā paruošti nablėka anūn aš atsisiedau unt luovas i sakau bdquodieve aš tau tėik ištikimā tarnavau aš daugiau nabgaliu jau kudiel mon nadoudi tuos valunduos kad aš napražūso kad aš iškintieso vėskonldquo aš tėik ap-siriekiau ėr sukalbiejau bdquosveika Marijaldquo kāp sukalbiejau ton bdquosveika Marijaldquo kāp aš pajutau ka nu monės (tėn gale pruo truobą ēn keliuks) tas velns nulieki su kanuopkuoms sava ale su tuokiu balsu Pajutau i girdiejau i tikrā uns nulieki nu monės i nulieki un tuo kavalieriaus [kūdikio tėvo] numų aš atsisiedau i mun tas vėskas nuslinka viskas praeji aš jutau kaži kuoki pagelbą kāp aš pasimeldžiau Jutau ka mun pagelbieji ltgt

aš užmigau ėr aš pasapnavau tuokį sapną saki sapnie bdquodievas tau nuodiemes senē atlēda tik da truputį atgailuos trūkaldquo ėr aš užmigau i paskui nikumet nebmis-lijau ničniekuokių baikų vuo tėik batrūka aš būčiau ne tik savi nužudžiusi bet dar ėr kėtą aš būč pražovosi unt umžių tik dievs moni vėsą gyvenėmą ved už ronkas nusitvierės ved

3 Kristus pasirodė sapne

dėdelē graži sapną eso sapnavosi Bet jau buvau šešiuolekas metų sapnavau žarienų bažnyčia uždaryta didysis ketvirtadienis Bova krėstaus kaliejėms [de-koracija bažnyčioje] i bova krėstus dėdelis dvijų metrų Jauns gražos bova tas krėstus tuoks ėr unt galvuos erškiečių vainėks tėi dyglē tuokėi smaili tuokėi skaudi anam tāp tas kaklas tuoli ėšpjauts i čia tāp apkrėten tėi lašā vėsor krovėni tuokėi ronkas sorėštas so virviems ėr tėi žmuonis didį jį ketvirtadienį ēn eiliem suklaupen bučioutė daba i mon priēn eilie bučioutė tou krėstou ronkas kāp tiktā žmuonis paēn krėstus i pakel tas ronkas į aukštą Mon šėrdis jau plyšt ėš tuo siel-varta ka tāp būs ka tas krėstus ronkas pakels kāp aš jau atsėklauposi pasikieliau krėstou ronkas [pabučiuoti] atsistuojau ndash aš nedagavau kėtāp i tas krėstus mon išsoka [atgręžė] delnas aš į ton delną pabučiavau tėi šniūrā bova tuokėi laisvi į ton vėdorį delnas pabučiavau ėr aš tėik išejau laimėnga aš nie vėina nebmačiau aš sparnos turiejau kāp golbes ka sapnie sapnouji ėr skridau aukštybiese vėrš medžių aš tėik buvau laimėnga kad krėstus mon devi vėdorį delna pabučiouti Mon bova šešiuoleka metų

280

vuo i vėsą gyvenėmą moni užtat tas krėstus lyd i so tuoki kanči i tėi šniūrā Mon i tuos nuodiemes bova jaunystes įgeltas tam dievou tėi šniūrā ndash mona tuos nuodiemes bova Bet ons vis tėik moni mylieja duovanuoji monėi vėskon už tas vėsas jaunystes nuodiemes Mon devi vėdorį delna sava pabučiouti Bovau dėdelē laiminga ėr atsibodosi bovau laiminga i tuoki gražė tou krėstų [mačiau] tėik gražus veids tėik skaistus ta uoda kāp šindėi atsimenu tas erškiečių vainėks tuokė bjaurė tėi dyglē sosmėgen i nulašiejen kraujē ons na į žmuonės atsisokės bova bet į žmuonės šuonās tas veids bova aš tėk iš vėinuos poses mačiau tus krau-jus nulašiejosios i tou veida gruožė Baisē gražė mačiau tou krėstų

4 Sapne nešė Nukryžiuotąjį

vuo kad aš muotriškas sapnavau kun tik buvau žanuota nesenē buvau ža-nuota Jetau kuokį sapną sapnavau kāp nusapnavau viskun i daba ka papasakuo-siu jūs pačias pamisyti gauset

dabar žinai einu aš pruo vaistini šilales čia daba kāp yr sena tuoki vaistini vuo čia žmuonių pri bažnyčias ka bieg mėnia jezusmarijė susirinkusių daugiau-sē žmuonių i kėtė dā pūln ltgt galvuojo bdquokudie daba tī žmuonisldquo Leko ėr aš atleko čia pri didžiųjų vartų švėntuoriaus Jezusmarija vakāli žiūro ndash kristus pri kryžiaus prikalts gyvs ale gražos vyrs akis tuokės gražės i kuomunystā jam tun kristų kunkinti aš tik žiūro į vėsus žmuonis kad kas nuors pagelbietų i nieks nagelbie tuo kryžiaus daba kāp nieks nagelbie tuo kryžiaus (šit i muni [bepasa-kojant] prakaits pradieji pėltė) aš prasiskverbiau pruo mėni (namalūjo muotriš-kas) kāp aš prasiskverbiau pruo ton mėni i pasigrībiau tun kryžių pamislyk ltgt unt kairi peti užsimečiau i daba kāp yr apylinki [savivaldybės pastatas] ta gātvi matuos kur pruo apylinki ēn ėr aš išbiego ėr vėsi anī genās muni vėsi genās jezusmarija aš daba išleko dā tuo prūda nabova [palei gatvę] daba kur tas prūds untā tėn yr i daba tas prūds bēsos didžiausis aš ka pamačiau ton prūdą aš sakau numeso daba ton kryžių ont žemės ėr aš įsimaišysio į žmuonis i monės naišskėrs iš miniuos nieks kāp aš jiemiau tun kryžių nu pečių padieti unt žemės ėr prisimini mon evangelijas žuodē bdquožmuogau kada mirtis gres išsižadi kristausldquo Yr žuo-dis evangelijas aš atgal pasigrībiau ton kryžių ont pečių užsimečiau i bredu tum vandeniu Bredu tāp ligi kelių įbridau su tou kristum aš tāp tus žuodžius ištariau bdquoviešpatie ndash sakau ndash vuo kur daba dingsam skėnsamldquo kāp aš tus žuodžius išta-riau aš išejau su tou kristum nešina tāp kāp būčiau dirvuono ejusi par ton prūdą parejau ėr atsiradau eglyns čia tas kāp yr ltgt ėr atsiradau tame miške viel su kryžium su tou kristum i pajiemi viel kunkinti kuomunystā sakau aš bdquoviešpatie vuo kur daba dingsmaldquo ndash aš daba anam kāp aš pasakiau tus žuodžius ka iškilau aukštā jezusmarija Palėka vėskas tāp kā garizuonti ka baigās žemi vuo vakarū-si švysenybi iš dungaus pasiruodi jezusmarija kuoki neklausket ėr aš tų daba žuodžių [kuriuos išgirdo skrisdama] naprisimenu luotyniškų kāp anī yr ėr iškelti lėipi kryžių ėr tāp laiminti žegnuoti tus visus kuomunystus ėr aš laiminau su tum kryžium nusileidau ėr atsibudau ltgt

281

i pažadinau [vyrą] i papasakuojau sapną anam i kunigū pasakuojau ltgt i nieks naišvaruožiji tik vėina tuoki muotrėška kaimi išvaruožiji iš amerikas bova parva-žiavosi saki būs tuokių dīnų ka šū krauji tava nalaks ėr tau dievas vėsor padies Matā Matā kuokį sapną sapnavau išsapnūk tuokį kāp aiškiaregi i ėšsipildi puo tėik metų lthellipgt tėik vargų tėik biedų jezusmarija kitąsyk i mirtis į akis žiūrieji i pruo tun praejau

[Pateikėjos pusseserė paaiškina] bdquoBūs tuoks tava kraujas ka nie šū nanuories lakti tuo krauji Yr žemaitijuo priežuodis ka šū krauji nalaks tuokiuo bieduo gali būtildquo

5 Mergelė Marija sapne kvietė grįžti į tikėjimą

aš daba jums pasakysu sava sapną tuokį ltgt kaip man bova aš daba vieną rytą tuokį gražų sapnuoju ([klausia žmonos] ndash tu jau gal atsikielusi buvai) kad aš važiuoju (dā matuocėklą turiejau jauns būdams) tum matuocėklu Įvažiuoju į miestelį į tryškių miestelį Lyg ten tam miestelie aš važiuoju tuoks gražus kvaps ndash žemė kad kvepia kad neklauskhellip ir aš žiūriu ndash traktorius tėn dėrb tuoliau nuva-žiavau į tan miestelį tuoks kalnioks ir tiek daug žmuonių vienaip apsirengę jie visi ir ein iš tuos bažnyčias lthellipgt dar aš tāp laikaus už tų ragų [motociklo] sustuo-jau Bet visi vienuodās tuokēs tuokēs kaip chalatās pilkās ožsivėlken Bet nekalbie-ja nieka daba jau kāp suretieji galvuoju bdquovažiuosiu ir aš į ton bažnyčėldquo tėn gatvi dar tuokias vejas šalip aš pavažiavau sustuojau įeinu į tą bažnyčią Bažnyčiuo mažai tų žmonių aš kaip įejau tuo pusie žiūriu ndash gražos paveikslas i dar ten kuo-kie keturi ar penki žmuonės vyrų dar puora i dar muoterų bova Prieš tą suklaupę ir aš tuoliau jau nebejau prie tų durų tāp ir atsiklaupiau ir mani pradieji šauktė saka bdquoateik ateik nebijuokldquo ndash mani šauki vuo aš mintim tik [atsakinėju] sakau bdquonegaliu eiti pri jūsų kad aš eso nusidėjės aš i bažnyčiuo senai bebuvauldquo vis tėik mani šauk ateiti aš atejau ir Marija Paveiksla Marija bet gyva Paveiksla Puoni tāp ranką man ištiesi saka bdquotu nebijuok ateiti nesi nusidiejės tu ateik daugiau tankiau į bažnyčią tau bus geriau tu esi saulės išdegintas suvargėsldquo Man taip nupasakuoji Per tus žmuonės ana ranką ištiesi paruodi ir aš tāp pažiūriejau tuos grėndys ndash senas šakas tuokias ir aš akis pakieliau ana pakėla par tą bažnyčią vis tāp neryškiau neryškiau ir išnyka pakėlusi

i dabar aš į bažnyčė kad einu aš visumet einu pri Marijas Puoterius kalbundash A senē jūs sapnavuot tan sapnąndash nu kuoki dešėmt metų [žmona patvirtina kad vyras anuolaik jai pasakojęs šį

sapną] viską atsimenu aiškē ir visumet į bažnyčė kur aš beeičiau tai aš jau visu-met einu pri Marijas i kalbu puoterius va taip bova i tu netikiekhellip teisybi i pasaki ka tu eik į bažnyčė ka tu nesi jau tāp nusidiejėshellip nu tikrā ndash juk nie vėinam gal-vuos nenujiemiauhellip vuo šitāp gal nutėkti kėts saka vuot netėkiuhellip aš tai tėkiu lthellipgt aš ir kounigou eso sakės lthellipgt Mon tas vėsas fuons kāp šėluvuos Marijas tas paveikslas

282

6 Prieš tėvelio mirtį sapnavo jį išeinantį

Prīš tievielė mėrėmą apsisapnavau kad kažkor ont kažkuoki šėina (a daržinie a kor) tuoki balta staltiesi pasikluojuom prisidiejuom valgių i tatā valgytė nu ėr tievielis bova i mama ndash vėsi nu i daba kāp mas nabatsėmenu pavalgiem a ne tas tievielis saka bdquosudievu aš išeinu dabaldquo ėr ons ėšeji eji eji čia [už namo] elektra ta bova tuoki ta įtampa aukštuoji nuveji lig tuos įtampas prikėba pradieji kėlti į aukštą vuo aš ka rieku ka nusigondau ka nebežėnau kou bedaryti Įbiegau į anou [tėvų] kambarį ndash doubie tuoki dėdeli ėškasta i šauku ka jau tieveli nabie mėri tie-velis nu ėr už kėik tuo laika ėr mėri

ndash Tada kāp susapnavuot tievelis ar sėrga ndash sėrga

7 Sapne su mirusiu bičiuliu derėjosi dėl per brangių mišių

sapną [papasakosiu] apie mėrosė tuokį Pažįstams bova tas žmuogos Lietuvuo i bovuom sėbėri kartu tėn anėi bova parvažiavėn į kuršienos vuo mas į viekš-nios ans bova žanuots turieji vaikielį mergelę žmuoną ans sosėrga ož kelių metų kāp parvažiava ėš sėbėra sosėrga i numėri nu ėr praeji daug metų vėiną kartą aš tāp sapnouju dveji laiptā stuov gelžėnē laiptā tuokėi dėdeli aš einu į aukštą vuo ons lėp žemyn i aš kāp ta ciguoni nevadėno Juozā a Juozapā sakau bdquoJozis kāp gyvenildquo ons tāp liūdnas tuoks saka bdquonekāpldquo ėr ėškart aš atsiminiau sapnie ka ons yr mėrės kartās tuokėi steboklā yrhellip aš sakau bdquovuo kuo tu nuori a kaacutelnųldquo ndash bdquone ndash saka ndash ne kalnų ndash mėšiųldquo aiškē ons [pasakė] Jok mona mama yr mėrosi nier pasakės nieks kāp tas veins pasaki par mona gyvenėmą saka ndash mė-šių ėr aš daba klauso žėnā palauk nie tāp lėngvē ėšpešti pėnėngos ėš monės sa-kau bdquovuo kėik tu nuorildquo ons pasaka poikē dailē saka bdquotrėsdešimts robliųldquo vuo aš tik alguos tegaunu septyniasdešėmts (buvau sargu i valytuoja) aš mėsiju bdquotėik daughellipldquo vuo aš žinuodavau kad mėšias būdava tāp kad jēgo gėiduotas pri calūna2 tėn atēn [kunigas] į vėdori bažnyčės (daba nebgėid daba vėskas puo nauji) tėn terei-kiedava muokieti dešėmt roblių vuo kāp skaityti [kai paprastesnės apeigos] ndash vėins kunigelis pasimeld atlaika ndash pėnkis roblius tereikieji vuo čia užgėiduoji trėsdešimt ta aš jau nelabā sotėnku daba aš galvuoju i šēp i tāp žėnā kāp ėšsėsoktihellip Matā kuoki sokta ndash i sapnie soku i gana ons turieji tuoki paną prīš ėšvežont į sėbėrą gal sakyt nu anuos ėr ėšveži anon pas tou paną musiet nakuoji vuo ta pana čia viekšnious gyvena Mas poudynie [keramikos gamykloje] dėrbuom sykiu aš sargu i valytuoja vuo ana degėki bova ana išeji į pensėji šėmtą dvidešimt [rublių gau-dama] vuo aš išejau keturiasdešėmt pėnkių ndash kuoks dėdelis skėrtoms aš mėsiju bdquogalietum tuos stefas prašytė ana gaun tuoki dėdeli pensėji vuo aš tėik mažāldquo daba sakau bdquokad aš netoro pėnėgųldquo ons mon saka tāp rėmtā bdquokāp tu netori juk vakar gavā algąldquo vuo bova keramikas uždaryms i mas nubaliavuojuom akurat vakarykštē i naktė ons prisistati Matā kuol nepragieriau tou pėnėgų Prisistati pri tou pėnėgų saka bdquovakar gavāldquo nu jezusmarija nebie nie kor dėngti monei ndash tikrā

2 Calūnas ndash patiesalas apdangalas prie karsto

283

gavau Paskutėni algą matā Paskiau žėna ka tuoki mažą pensėjė begauso kāp tu bebūsi prašytė Mėsiju aš dar sakyso anam sakau bdquoJozi a tu stefas nasotėnkildquo aš nuoro prikėšti anam nu aš negalio pasakyti ka tu prašyk anuos bet aš jau doudo anam suprasti kad tuos stefas [prašytų] ons mon tėik pėktā pasaki bdquosotėnkoldquo i vėskas ndash dėnga mona steboklas sapnos nutrūka atsibudau ėš karta [taip] ka būčiau vėsą naktį ėšmėiguojosi vėskas mon aišku kāp dėiną kad sapnos bova nu sapnos bet būk tuoks aiškus i puo šiai deinā [atsimenu] tas yr jau kėik metų aš išejau sep-tyniadešėmt devėntās į pensėjė kėik metų kāp sapnavau ėr ons i šindėi ruoduos ka šėn naktė sapnavau Būn i tuokėi steboklā

vis tėik dar aš kytravau daba mėsiju bdquotėik brongēhellipldquo neskobo žinuok doutė tou mėšių neskobu doutė trisdešėmts roblių Jau praeji kuoks mienou

vuo tas mona bruolis ons saka bdquodieva rēk neklapatytė trumpā ėr aiškē mels-tėis rēk Par ėlgos puoterius ndash saka ndash ka kalb kalb nuvažiou ėr į Mažeikios ėr į torgų bekalbiedami ndash saka ndash dievas saka nedaugžuodžiautildquo

daba užein tas amžinatėlsi Meidus [Viekšnių klebonas] ons yr palaiduots čia švėntuoriou ons žvejuodava bova žvejys i tėn mas vytauta gatvie kāp gyvenuom ons parein nu tėn nu akmenis gatvės ėš tuos vintuos žvejuojės ėr užein Monės prašydava kavuos nu gerā aš tuos kavuos įnešo Bruolis įeji i saka bdquoa tu devē a tu nunešē tas mėšias a tu nedevēldquo ndash bdquonu nee ndash sakau ndash nedeviauldquo nebnuoro besaky-ti kad jau daughellip saka bdquovuo daba tujau patldquo ndash bruolis pasaki ndash daba gera pruogaldquo vuo tas kanaunėnks ons jau bova ėšejės [į altaristas] skaities ne klebuons jau alta-rėsta saka [brolis] bdquovuo daba eik i paprašyk įdouk i nejoukouk so mėrosės nerēk žaistildquo nu kou ndash jau pasaki bruolis griežtā nieka nebsakau Pajiemiau tos pėnėgos įnešiau i doudo nu daba žėnā aš padaviau trėsdešėmts roblių kanaunėnks saka bdquotai kaip čiahellip kaip čiahellip o kodėl tiek daugldquo ndash bdquonežėnau nieka ndash sakau ndash įsakymą vykdau kāp nuori tāp darykhellipldquo dā mėsiju kėts viel teirausēs kāp i zlastis užeji mėsiju klaus dar vuo ons nieka nežėna aš tik žėnau sakau bdquotāp pasaki par sap-nąldquo ndash trumpā ėr aiškē sakau ndash i daugiau aš neaiškėnso ndash sakau ndash kāp nuori tāp da-rykldquo tāp aš pamėsijau sau doudama bdquonuje čia galieji trejės [mišios] būti vuo daba tebūs tėk vėinas Bet nieka nepadarysi tuokiuos sumuos reikalavaldquo nu kanaunėnks daba saka bdquoaš pasakyso ateisi ndash saka ndash aš atgėiduoso egzekvėjas ėr atlaikyso tas mėšiasldquo nu ėr tāp ėr padari ons mums paskiau praneši pasaki nuvejuom abodo so bruoliu į bažnyčė ejuom ėšpažėntėis kumonijas ndash vėskon tāp kāp pridera katalikou vėskou atlėkuom nu ačiū dievou daugiau nebipraši ėr atlėkau tuoki pareigą Bet aš kėik kartu pagalvuodavau diel kuo mona mama [neprašė] Mona mama galietou monėi pasakėiti kon nuorėntās kāp Jozis pasaki Bet nieka nepasaki

8 Mirę vaikai ir tėvas sapnuose kvietė pas save

sapnavu vaikus sava ont kapėnių nuvejau ndash basiedontės vuo aš atejosė bdquoMama ndash saka ndash kudie tu tėik ėlgā neatēni pri mūsoldquo tėi sūnā kor bova [mirę] dā vyrs nabova mėrės nu ėr mona [miręs] tievālis kėtą sykį [sapne] saka bdquoMarceli kuo tu čia gyveni parēk pri mūso mas geriau gyvenam vuo to tėik vārgstildquo eso sapnavosė tėkrā tuokius sapnos vuo kāp atsėbondi ndash kāp čia kāp čia bova

284

9 Mirusią mamą vieną sykį tesapnavo

aš sava mamą vėiną sykį sapnie eso mačiosi Muoters tuoki tāp sied ėr kėta [moteris] saka bdquotava mama ta yrldquo i vėiną sykielį teso sapnavosi mamą Matā aš metų da nebovau ka mėri

ndash O kāp jūs jin matiet ndash nuotrauką ndash Sapne bova tuokia kāp nuotraukuo ndash nu kāp nuotraukuo saka bdquotava mama ta yrldquo ėr aš tuos namatau katra mon

saka tiktā ton [mamą] matau ton tėkrā sapnavau

10 Sapne pasirodė dvi mergelės ir kvietė šokti

kāp kuoplyčeli tvarkiau3 du kartus tuokias mergelės pasiruodi par sapną anuos vākščiuoja saka bdquoeinam ciuoci pašuoktildquo sakau bdquovuo jezusmarija kon šuokso aš namuoku šuoktildquo saka bdquoPaprastāldquo vuo kas tuos mergelės Musiau švėntas Ma-tyt kas nuors dūšelės diekavuoji mon Pasapnavau Paskiau nu tuo karta ndash nieks [nebesisapnavo]

11 Vyras sapne atsisakė pasakoti kaip gyvena po mirties

Mas nažėnuom kou mas esam ožsėdėrben ka numėrsēmhellip vuo numėrės ne-pasaka su vyru ka jau ėšsėruokousēm tad kad jau ar aš numėrso a tu numėrsi ndash ėr pasakysēm kāp tėn [anam gyvenime] yr jau tatā dabar sakau i vakams ka nikumet nerēk prašytė

kāp mona vyrs mėri [sapnuoju] kāp vėsė švėntā yr ėr ein pruocesėjė ėš baž-nyčės ont kapų ėr mona vyrs ein so varpeliu šalėp klebuona vuo aš veržous vuo veržous ndash nuoru priēti paklausti kāp jau tėn yr [po mirties] Mon ka sukriuokė bdquoneveržkėis i nelįsk i neprieisi už geros darbos gerā muok už bluogos bluogāldquo vuot ėr atsėbodau ėr veizo kami aš esohellip

12 Mirusieji sapne kartais pasakoja apie pomirtinį gyvenimą

ndash Kaži kāp būn kad didelē ilgā nasapnūji kuokia mirusia artima žmuogaus Nuorietum ale nesapnūjihellip

ndash nu matyti tāp yr tėn nagal nagal anėi visumet [pasirodyti] ltgtndash Kaži kudie negal ndash nu dabar pasakyso diel tavės Jegu atsėmeni ka mėri [sapne] ndash greitā pra-

nykst Bet tami sykie mon nepranyka aš sapnoujo sava tievielį ėr mona pamuoti bova ėr kūma dar tievielis luovuo bagolės kūma basiedonti atsisiedosi pri luovas aš įet ėš lauka atsėmeno ka anoudo abodo mėrosiu yr aš pribiegau greitā apka-

3 Pateikėja keletą metų tvarko netoli namų esančius apleistus kapelius ir prižiūri čia stovinčią koplytėlę

28

binau tievielį i sakau bdquosakyk kāp jūs tėn daba bagyvenatldquo saka bdquovuo ka nieks pasakyti negal vuo kuoks tėn yr judesys Pėktumų tėn nier i negal būtildquo tuokius tris žuodžius pasaki ėr aš atsiminiau ka mėrės i pranyka ėr aš atsėbudau nu i pagalvuoti rēk kuoks yr judesys kėik mėršt kėik žūn kėik nušaun visakuo yr vuo juk tėn vėsi jod tik saka nieks pasakyti negal degučiou klebuonou sakiau ton sava sapną klebuons i saka bdquonu daba tu gerā pasakē Pamuokslou ndash saka ndash būs geri žuodēldquo

13 Sapne klausė mirusio sūnaus apie pomirtinį gyvenimą

sūnus prisisapnava sūnus mona aš tāp sapnūju ka uns ateji labā gražus gražē apsiringės Jezusmarija gražus vyrs ka tu neklausk ėr atmenu aš jezusmarija ka uns mirės bdquozėgmeli ndash sakau ndash vuo kuo atejē kuo tu nuorildquo ndash sakau aš anam ndash tu pasakyk vuo kāp y a yr kuoks puomirtėnis gyvenėms a nierldquo uns žinā kan pa-saki bdquoMama ndash saka ndash juk tu bdquotieve mūsoldquo kalbildquo ėr daugiau nieka napasaki bdquoMama juk tu bdquotieve mūsoldquo kalbildquo i tāp aiškē pasaki

14 Negalima mirusių kviestis į savo sapnus

Mamą žėnā kāp aš sosapnavau so mėrosēs par daug napmondravuosi Mama kāp nūmėri [šermenims] nieka naturiejuom mas gyvenuom vytauta gatvie [Viekš-niuose] ėš kaima nu tų vuoveraičių [bėdoj padėdavusių močiučių] parsėnešiem tus dekius kāp saka kilimelius tuokius ožkabėnti ont sėinas [prie karsto] kāp nunešiem tus dekius [grąžinti] i saka tuos vuoveraitės bdquoMas ndash saka ndash sapnavuom tava mamą ana čia bova pas mumis čia bova tuokėi stalā sudieti i bova ndash saka ndash liekšteles sudietas toščias i pri kuožnuos liekštelės ndash saka ndash bova puo rūtų šake-lėldquo anuos pasakuo ka anuos sapnava vuo mon tuoks pėktoms tuoks kāp šėrdėis skausmushellip bdquovuo matā ndash mėsiju ndash vuo aš tėik jau tuos mamas nuoriečiau pama-tytihellipldquo žėnā ndash nie vyra [neturėjau] nie nieka aš kāp dabar bovau vieniša sakau bdquovuo svetėmėms pasiruodā vuo monėi nehellip diel kuo mama monėi negalietom pasiruodyti diel kuo svetėmėms vuo ne monldquo

daba pareinam mas nunešėn į tou kaimą [kilimėlius] žėnā trys kiluometrā Parejuom vakari atsėgoliau aš naktį sapnoujuhellip Ja ka tāp dėdelē nuori ndash mama parein Įein mama tuoki skareli [apsirišusi] sesou bova važiavosi (amžinatėlsi ėrgi mėri) į Lenėngradą bova nopėrkosi tuoki skareli ana bova apsėrėšosi ton skareli ėr įein tuokiu vatėniu apsivėlkosi lthellipgt aš stuovu tāp i sesou daba ta mama parein aš daba nežėnau kou daryt Mas [su seseria] žvelgam vėina į on-trą ndash kou daryt tėik ėšsėgonduom ka pareji ta mama aš sakau nesakau ndash tāp kāp mėntėmės pardoudo seserē bdquokou daba darysēm ka pareji Matā tėik nuoriejau ka pareitųhellipldquo vuo mama turieji krauji spaudėmą ana vėrsdava aš sakau bdquoana niekor naėsėkėbosi gal dā pavėrsti ndash sakau ndash ka jau pareji pareji ndash rēk vestėishellipldquo Jau niemaž nepatėka ka parejihellip aš tāp savie galvuoju bdquorēk svadėntildquo i kāp ejau svadėnti i nablėka

286

vuot i neprašiniesi daugiau ka matyčiau kad pareitųhellip kāp yr tāp tor būti kāp yr pasakyta ndash niemaž čia nepageidauk tāp i pasaki aiškē bdquovuot i parejauhellip kuo nuorildquo vuo mas ėšsėgonduom lthellipgt Paruodi tāp kad nenuoriek

15 Mirę artimieji sapne darbus padeda nudirbti apie save pasipasakoja maldos paprašo

ndash Jūs sakuot ka mirusījē sapne ir darbus paded dėrbti ndash aha mon sapnie paded i šėiną griebam i vežam ėr kėšam į daržėni i miešlus

ka rēk išvežti pavasarį jau Jau ka tėktā tuokėi darbā atsėras ta aš su anās sapnie par nakti i vargso ndash rytmetie nieks neėšvežta nieks nieka ėr vis džiaugās [sapne] bdquokāp mas gerā esam kāp mes gerā esamldquo

kāp ana mėrė par posi širdėis kraus nevākščiuojindash Čia mameli jūso ndash aha anā par posė širdėishellip Juk žėnā vėiną [giminaitį] ėšveži ontrą ėšveži

[į Sibirą] ana tuoki jautri bova dėdelē nu ėr ana šėrdį sosėgadėna nu ėr mas kuo-ki dešėmt metų pravarguom ėr nebova sonkē nie bėški puo liguonėnes Par naktį išbus anuos bruolis vincents o par dėiną aš išbūso ėr gyvuolė turiejuom ėr vėskon turiejom ndash ėr apsėdėrbuom ėr gerā bova ėr dar čia dėrbau gėrėninkijuo ėr arklį turiejau šeramą ėr raštinę valiau ėr viskas bova gerā ėr sospieso vėskon atliekso ėr puo tam kāp numėri ana nu ėr rytmetė atsėkelso rēks skubieti darboutėis biegti į telšios ndash jau nebier kuo jau vėskas ėr nežėnau kuoki tėn laiką praejus (tėn aš guliejau antrousi galousi) ėr ruoduos kad kāp gyva kāp vėskas kāp balta apsisiautosi atejosi ėr saka bdquostepali kāp eso daba gerā mon nieks nebskaust vuo kāp eso gerā Parēk ėr tu ndash saka ndash pas monėsldquo rytmetį atsikielosi sakau bdquoMusiet moni vadėna musiet išēso jauhellipldquo vuo ačiou dievou dā lėg šiuol tebeso gyva ana matā septyniasdešėmt penktų rodenį mėri lapkričia mienesė

ndash Daba pasapnūjat ndash sapnouju aš ėr daba tonkē tonkē tonkē kami nuors pasitėnku kami nuors

pasėšnekam tarp savėis vėskas gerā vėskon ėr nieka nėr prašiosi tik vėiną kartą monės papraši saki bdquostepalihellipldquo (Mas kāp pėrksēm bliuskuoms medžiagas jē ana pėrks abidviem pėrks jē aš pėrksu ndash abidviem vės ėr palika anā nepasiūta vėina ta blioska jau kāp numėri) ana daba čia kumet ne tāp čia senē mon ėr saka bdquotu tori dvi blioskas mon vėiną douk mon tāp šalt negerā esoldquo nuliekiau greičiausē mėšias užpėrkau ėr atidaviau ton bdquoblioskąldquo ėr daba nieka nepraša nikumet jau daba tryleka metų kāp jau ėr tas diedoks [mamos brolis] yr mėrės nieka jis monės nėr paprašės i daba čia žemi deklaravau vuo kāp pėnėngus tus gavau nuvažiavau į varnius pri klebuona ėr užpėrkau trejės mėšias vėinas ožpėrkau ož vėsą gėmėnė ož Barbuorą Julijuoną i vėsą gėmėnė vuo ontras mėšias ož Leščiauskius tievokus tus vuo trečionsias ndash ož diedoką sakau ka toru pėnėngų rēk išlēsti

287

16 Mirusi sesuo sapne prašė mišių

kāp sesou mėri bova trisdešimtėnes ėr aš nenuvejau ožpėrktė [mišių] aš misi-jau prīš pat ton dėiną prīš dvi [nueisiu] Juk tas konėgs žėna [nebūtina iš anksto] aš nuvēso sakau šindėin ėr aš pasapnavau seserė Pasipuošusi baltą kepurėkė tuoki baretį užsiguobosi drabužēs šventėškās atsisiedosi (tuo souleli nebova pri tuos bažnyčias dabar anon padieji) i besiedonti ont tuo souleli i tėik galvą iškielosi lauk monės kuol aš atēso ėr aš lėpu laiptās aš tāp neatsėminiau kad ana mėrosi i ana tik pasaki bdquoa jau buvāldquo skaituos pas konėgą ėr aš ton muomentą atsėbodau i tuokį labā gražė švytontė veidą mačiau

17 Pokalbiai sapnuose su mirusia seserim ir jos vyru

aš anuos [sesers] nabsolaukiau aš tėik pasiilgdavau niekāp nesolauku aš anuos ka pasapnūčiau anon ana bova pėkta bet ana bova baisē gera tuokiuos geruos dūšės bova Mas sosėpyksma bet tujau pat penkias minotes ndash i gerouju abėdvės dornės bovuom karšta kraujė nemuokiejuom sulaikyti tuo žuodi tėktā supyksma tujau taukšt i ėšlek i vėinā i kėtā aš jē būso nekaltesni aš tāp nuorieso papykti ana tujau nulieks į labdarą [dėvėtų drabužių turgelį] ta skarėkė nupėrko-si ta bliuskėkė gražesnė bdquostasi juk aš ont tavės be rēkala šaukiau napyk tuldquo kad i nieka nasakysu bet širdei nie kuoki pėktuma ana bova dėdelē gera muotrėška ėr aš baisē gailiejaus kāp ana mėri didelē lioub riekso i žėnuojau ka naprikelso tum ašaruom bet būdava lėngviau kāp ėšsėpėls tuos ašaras

i daba vėiną naktį (jau bova musiet kelias savaites puo tuos mirtėis) aš sapnie [matau] įen čia pruo tas doris bdquoani ndash sakau ndash kor tu buvā tėik ėlgā kudiel tu ne-parēni aš tėik tavės pasiilgau aš negalio liautėis [verkusi]ldquo ana saka bdquoir aš labā tavėis pasiilgau staseli aš jau niekad niekaduos pas tavės nabiparēsoldquo i dā tāp nuoriejau sušnekti anon pagruobi kaži kuokėi žmuonės vėsė nuorintėis sožėnuoti ėr ėšsėvedi ėr aš tum muomentu atsėbudau aš baisē riekiau anuos sakau gal sap-nie ateji gal anou lēda čia kas nuors atēti ėr viel ejau švėntas mėšias ožpėrkti i niekumet daugiau nesapnouju nie tou šuogerė nasapnuoju daugiau i kad sapnou-ju vės monės jis praša bdquokon lauktovių [parnešei]ldquo Jau pas mūso tuoki mada bova ka jau dėrbuom išvažiousma į telšios (čia tas žarienų miestielis tuoks tabova) vėins kėtam lauktovių parnešma ta saldainioką kuokį ta sausainioką skanėsnį vėins kėtą pavaišėnsēm anėi nuvažious ndash anėi parveš jē aš nuvažiouso ndash aš parvešo

i ons [miręs svainis] kāp daba sapnouju bdquostasi vuo kon lauktovių parvežēldquo Į taši veiz vuo aš tāp lyg iš telšių parvažiavosi vuo aš žiūru ka aš anam darbų pa-lėkau vuo ons ničnieka nadėrbės aš daba i galvuoju bdquoMatā tu nieka nadėrbā vuo nuorildquo aš nasakiau bet aš pamėslijau aš sakiau bdquodaba nātoro bet douso tujauldquo ėr vėl liekiau tų mėšių užpėrkti nu ka jau žmuogus praši Juk uns nabova tuoks prasts kon išgerons bova tāp tus darbus dėrbdava vargdava ons numirielius veždava [laidoti] Bova žmuogus gers Matyt dā reikieji anam tuo [maldos] vuo daba jau niekad nasapnouju

288

18 Jeigu mirusiesiems maldos netrūktų jie sapnuose neprašytų

ndash Ta jau naktį par pagrabą labā vielā pabaigdava kalnus gyduoti ndash nu ka i tėms mėrusīsiams malduos rēk ka nerēkto malduos jok anėi napra-

šytondash Papraša ndash nu ta kāpndash Vuo kāp anī papraša ndash ka aš nažinuočiau aš nasakyčiau ka praša i monėis pačiuos yr paprašėn

Matyti bova reikalingi aš nežėnau kudiendash Vuo kāp anī papraša ndash vuo tep monėis papraši tāp kāp šindėi atsėmenu vuo jau yra aplē dvėde-

šėmts pinkis metus [praėję] kāp monėis praši aš atgoliau mėiga sapnie sapnou-ju tuoks stals padiets i aš atsistuojosi tāp pri stala stuovo tāp tėn dorės i vėinuo pusie muotrėška stuov i ontruo pusie aš napažėnau anou ėr įeji pruo doris Įeji pruo doris tuoks apsivilkės kepori užsidiejės apsivilkės so šinieliu palietu karei-vėšku ons i siautās Baltās baltinēs baltas kelnės ėr ons atēt vuo mon atruoda ka baidykli nu senuovie lioub šnekies ka mažė buvuom kad yr baidyklių kon nuors vės tėik dāra atejėn gal pasmaugti a kon tėn tėi senuovie žmuonės gon-dėns mus vākos nebova mon tāp atsitėkėn pamatyti ons atēt vuo aš tāp vėsa drebo Bijau i stuov tums muotriškums mėsliu rēk pasakėiti į ausi aš matau ka anuo čia paliets yr atskleists ndash balti baltėnē [matyti] nieka gražė vuo kelnes bal-tas ėlgas i vėinuos kuojas kelis atskorės bovės kiaurs ėr ontruos iš apatėis luopā uždieti i tėi luopā naatsiovinieti tėi siūlā sodrieskėn aš mėsliju savi nuramėnso aš į ausį vėinā [moteriai] i pašnekieso kad ons nagirdietou aš tėk prisėlenkiau pasakyti da napasakiau nieka saka [ jis] bdquovuo kon padarysi ka mon tuokėi balė-ka kon padarysildquo ons jau žėna kon aš anā sakyso Monėi nabrēk jau basakyti nu mona ta baimi bėški jau nokrėta ons pradieji sakėiti bdquovuo gal galietumē douti mėšiasldquo gal galietum žėna ka aš nieka natoru eso biedna atsėminiau ėr aš pati ka toro pinkisdešėmts (roblēs bova a čėrvuoncā a kas tėn bova nabatmeno) atidouso vėsos vuo dar baimi yr nu ėr aš pryžado užpakalie kažėn kas du balsā šnek bet aš anou nematau kas anėi saka bdquokudie ana nagalies doui ka ana ndash saka ndash zaras tūkstuntėms oždėrb kudiel ana nagalies doutildquo aš nieka pryžado Jau tāp naužspyri ka tikrā douk ka natoru ons pats žėna tėi pasaki ka tūkstuntėms oždėrbu vuo tas i saka bdquoJegu dousi tik douk į Plungi par Parcėnku-lįldquo [Šv Pranciškaus atlaidus] Pasaki i dėiną i miestą ndash aiškē nu paskiau aš jau pryžado ka douso i ons monėis daugiau nieka nabklausi ėr atsibudau Pasaki ka tėn douk i aš atsibudau i ons pranyka i paskiau daviau aš jau tujau atidaviau

dā kėts ėš monėis [ juokiasi] dabar ka aš pasakau saka bdquovuo tu dorna ndash saka ndash er atidavē vėsos savėi nie kapeikas napasilikāldquo sakau bdquovuo kam rēkldquo aš pagal-vuojau bdquokarvi toro vakā du maži aš pėiną pardouso nunešosi aš bolvių toru aš vės tėik toru aš nanomėrso vuo ka anėms rēk anėi i praša anėms doutė vės tėik rēk anėms yr rekalėngaldquo

289

19 Sapną reikia pasitikrinti

Bova rėitave tuoks klebuons ivanauskis aš lioub nuēso ivanauskis lioub sakys bdquonu kāp tu bagyveni ale kon tavės klausti ndash tu so mirusės esi gyva gyvenildquo

daba kuol dā galiejau dėrbau pri kapokų4 nieks nadėrba nu ta kāp aš su anās i nagyvėnso i nasapnūso Jēgo kas mon kuoki nalaimi aš sapnie visumet nusapnou-ju ėr aš pasitėkrėnu atsikielosi ndash tēp i būs Monėi sāka bdquoe tu maloujildquo sakau bdquoJūs pasitėkrėnketldquo

ndash Vuo kāp pasitikrinti ndash Jegu aš sapnavau kon nuorėntās nu kas nuors serg kami nuors sapnie sap-

nouju ka tėn malkas parveži malkų mašėną abė so arklēs Par puorą metrų malkų beržėnių prikrautų mašėną aš kāp atsėkelo aš nueto tėn į ton vėitą paklausti na-klauso ndash pasėžvalgau nieka nu praeji gal kelias dėinas gal savaiti a mienou ndash tėn jau mėri tėn jau pagrabs tėn mašėną sapnavau tėn mūso kaimynā tuokėi Mašėna atvažiavosi pėlna prikrauta i tėn du mėri ėr atspieji ka tėn yr pagrabs abi jēgou aš matau kami nuors medis yr a vyšni a trešni abi išēt į mišką ougauti sapnie Mielenių prisirenku Jē pati navalgau dar aš nariekso vuo jegu parsineši i kėts matau renk ta kėts rieks Būs kas nuors a mėrės

20 Sapne mirusieji dėkoja už naujametes pamaldas

aš vėiną kartą su ivanauskiu klebuonu [susitikau] nauji metā yr aš iemiau i užprašiau anuo nuejau pri anuo i sakau bdquosusveikinkiam mirusiousios su naujēs metās Juk ndash sakau ndash žmuonės sosėrenk sveikėn kėts kėtą su stėkliokāsldquo Modo sutaram gerā su anom [klebonu] bdquonu gerāldquo ndash saka ėr ons atlaiki pamaldas su naujēs metās ons jau sveikina [visus mirusiuosius] Paskiau praeji pusontras savai-tes aš sapnie i sapnouju

Besuns tuoks kažikas kāp balius vėinuo truobuo aš eso ontuo truobuo vei-zu ndash stals padiets ėr aplie stalą sied veizu ndash vyrs yr mona (mėrės bova) i visuokių kaimynūn tėn mėrosių Pruo dorės įet mona kaimyns Prieji i apkabėna da nuorieji subučiouti aš anam i sakau bdquone ndash sakau ndash aš su vyrās nabučioujousldquo aš anam uždruožiau tuokį žuodį ons moni apkabėna i palinkieji monėi ilgiausių metų kou ilgiausių bdquoir dar ka kou ilgiau ilgiau gyventom ltgt Jūs ndash saka ndash senē pasveiki-nuot mumis so naujēs metās vuo mas ndash saka ndash tik daba teateinamldquo už pusuntras savaites Pasivielėna nagalieji vuo kāp išeji aš tan sapną dėdelē senē atsimenu

21 Miręs vyras sapne ragino nepramiegoti autobuso

ndash Ar visą laiką kada sapnūji mirusį žmuogų jis malduos praša Tāp sau nabūn ka susapnūtum

4 Močiutė jau daug metų įvairiose žemaitijos vietose prižiūri apleistus kapelius kai nuvažiuoja pas giminaičius pirmiausia aplanko kapines radusi apylinkėje nesutvarkytų senesnių kapelių ieško pagal-bininkų ir skuba tvarkyti rūpinasi kad apleistų kapų teritorijoje žmonės neganytų gyvulių nes pasak jos ši žemė priklausanti mirusiesiems o gyvieji ir taip daug jos turi

290

ndash ne yr ka sapnouji Pasapnouji kartās vėiną kartą panašē [buvo] Mon rēk važiouti į klaipiedą Mėltų rēk negaliejē gauti tāp laisvā iš klaipiedas pigiau parsiveži daugiau ėr aš sau ožmėgau i mėigto ramē vuo autuobusas tor atēti ėr aš sapnouju Įeji vyrs vakščiuo puo kumbarį i dā draugs vakščiuo ons [vyras] priejės i saka (vuo aš golo) bdquonegoliek kelk Palėksi naparsėnešosildquo vuo aš kāp bolvių torėnti ēti parsinešti bdquoPalėksi naparsinešosi nabguliek vedu išetov ndash sakandash ale pamatysi ka palėksi naparsinešosildquo ka pasaki bdquoka palėksi naparsinešosi o vedu išetovldquo tas mėigs kāp dėnga veizu į laikruodį ndash ka jau rēk važiouti greitā autuobu-sas atēs Jego būtų napažadėnės ons monėis būčiau palėkosi nanuvažiavosi i napar-sivežosi vuo matā ndash ruošiaus ateji i pažadėna vuo kāp išēn a na teisybi

22 Miręs vyras sapne padėjo surasti kauptuką

vuo kėtą sykį čia buvau jau [Laukuvoje] Paluokystie [kai gyveno] vyrs bova mėrės nerondu kauptoka tuokį turiejau vyrs bova padėrbės kauptoks tuoks gra-žus i gers narondu nuors pasiosk nujīškuojau vėsos pašalios ndash niekor narondu atsėguliau pakaites goliu ant luovas žiūru ndash mona vyrs Laukuvas bažnyčiuo sied atsisiedės luomkuo Pruočka čia darbūjās ta zozana aš sakau bdquotievā kuo ndash sa-kau ndash a kelmų daba siedi tuo bažnyčiuo ēk numėi padiek darbūtėisldquo aš naatmenu ka uns mėrės bdquonie tu zozanā padedi nieka dėrbti nie tu numėi dėrbi aš ndash sakau ndash narondu kauptoka kaži kor yr prapūlės kauptėlis tasldquo aš sakau a tuos nervas a tuoks sutapėms [kad kaip tik taip prisisapnavo] uns saka bdquone aš jau numėi nēso zozana mon paded ne aš zozanā vuo tu ēk numėin i parejosi įēk į sandielį i puo skynias apačiuos paveiziek gerā atitrauk tėn yr pavėrtės tas kauptėlis tavaldquo tāp uns papasakuoji atsikieliau puo pakaites ēnu į ton sandielį

23 Enkavedistų nušautas bičiulis aplankė per sapną

aš tujau pasitėkrėnu [sapną] vėiną dėiną buvau nuejosi [į Rietavą] nusėpėrkau dounas cokraus so vakās vakā nadėdeli Parejau ėr atgoliau ėr ton naktį sapnou-ju užeji tuoks vaikioks paskiau pranyka viel išeji ėr ontrą sykį ožmigau viel sapnouju tas pats vaikioks įeji saka bdquoJuk tu šindėin eisi į miestąldquo sakau bdquoJuk aš vakar bovau Prisėpėrkau šindein nebēso į miestąldquo saka bdquonu matysi kāp tu ēsildquo ndash bdquone ne ndash sakau i tėik spuorijous ndash aš nabtoru nie juoki reikala į ton miestą ētėldquo ndash bdquonu matysi ndash saka ndash kāp tu ēsi Bet ndash saka ndash tu ēsi bet nežinuosi kame aš eso Pas monės ndash saka ndash neužēsi nežėnuosi kami aš esoldquo nu dabar nie šēp nie tēp i napažėnau saki bdquoĒsi i praēsi pruo šalįldquo

kāp atsikieliau vakams i sakau bdquoekem ndash sakau ndash į miestąldquo Mėsliju bdquoJuk mas vakar buvuom praejuom pruo kapus mas į kapus nabužejuomldquo sakau gal tieveli kaps yr užlaiduots gal kas nuors užlaiduoji kas nuors bova ėr aš nuejau į miestą nu da rēk nusėpėrkti Paredami užēsma į kapus Įejau į vėiną krautovi tėn lioub būs jouda douna i balta tuos baltuos dounas naturieji bdquorēk ēti ndash saka ndash į gimina-zėjas krautovi tėn ndash saka ndash yrldquo nuejuom tėn nosėpėrkau etam į kapus nuetam į

291

kapus ndash nieka vėskas tvarkuo nu tas sapnas jau būs nieka čia ne tēp yr Parēdami kelie sotėkuom fermas vedieją Fermas vediejas monėi i saka bdquoa žėnā ndash šįnakti čia šaudi a girdiejēldquo sakau bdquogirdiejau ėr atsikielosi bovau veiziejau švėisas reke-tas ndash sakau ndash nušvėiti mėškąldquo ndash bdquoJuk ndash saka ndash šįnaktį vačikauskį nušuovildquo tėn mona pažįstams bova bdquonu vėskas ndash mėsliju ndash daba jau žėnau kuoks tas sapnas išejildquo Paskou pradiejau teirautėis kami ons bova padiets tėn sargybinis kor stuo-vieji pri enkavedėstų tėn ton kėimą sauguos lioub ta paskui tas mon i papasakuoji saka bdquotu ton dėiną bovā atejosi juk tu pruo šalį praejē čia lėntas užkaltas tuo kėima i tėn bova padiets i tu pruo šalį praejē tėk nažinuojē ka tėn ons yrldquo

24 Susitikimas sapne su sūnumi prieš pat jo mirties metines

Papasakuosu tuokį sapną Prīš sūnaus metines [sapnavau] sosiruošiem jau i gaspadėnes bova Paluokystie tėn kor gyvenuom ltgt dabar aš užejau pri anuo i tāp uns bagyvenans tāp gražē begyvenans ka gražūs kumbarē vėsur vėskas ėr atsėrada zėgmas [sūnus] ltgt žiūru ka pėrm tuo zėgma ndash mona tievus pačiuos mona ėr žiūru vaikeli kad mona vyra tievus ūšvis tas Musvydis vuo aš anuo namačiosi nieka Mėrės bova senē vyrs buva mažas dā nie negėmės gal kumet tievus mėri nu ėr aš kāp sava tievą pamačiau aš pribiegau tievou sava į runką pabučiavau pasveikinau tievą ėr daba kāp pasveikinau tievą mona tievus ėr saka bdquošit susipažink tava Bruonioka tievus čia yr ūšvis senē bamatiem Būket pažįs-tami juk dā nesat pažįstamildquo ndash mona tievus saka aš pasveikinau i ton ūšvį ėr išēnu nu anūn į kėtą kumbarį ėr zėgmas įeji tujau Įeji zėgmas i saka bdquoMama ndash saka ndash kudie daba tu tuoki apsileidosi ndash saka uns ndash tu tuokia ndash saka ndash visumet švarē visumet gražē [apsirengusi] buvāldquo aš anam nabžėnau kun basakyti sakau bdquoaš zigmeli biegau pruo šalį ndash sakau ndash užbiegau paveizieti kāp gyvenildquo ėr aš tāp apsidairau apsidairau bdquotu tāp gražē bagyvenonsldquo aš žėnau ka uns yr žanuots sakau bdquovuo kor zina yrldquo ndash bdquoMama ndash saka ndash juk tu žėnā ka aš senē su zina nebgyvenu parsiskyriau vīns esoldquo ndash uns saka tatā uns vakāli jau mėrės bova bdquonu aš ndash sakau ndash biegu numėildquo ndash bdquoPalauk nabiek Mama neēk rytuo pri monės dėdeli puota tų svečių privažiūs daug būs dėdelis balius aš tau dūsu drabožios apsiriedytildquo ėr uns įeji į tuokį kumbarį ėr iš tuo kumbari išneši labā graži sokni i padieji unt kairiuosės runkas ton sokni ėr labai gražų šaliką batelius vėskun La-bai gražius ėr saka uns bdquoMama daba yr maduo šaliks tu užsidiejosi šaliką atruo-dysi gražē eik ndash saka ndash į ton kumbarį untā ėr apsirengsildquo aš įejau į ton kumbarį tami kumbarie ndash napaprastā graži gielie pamerkta vuo Jezau kuoki tėn ta gielie bova aš į ton gieli akis įsmeigiau ėr aš nabiapsirengiau ėr aš atsibodau tum tarpu naapsirengiau tās drabužēs tās gražensēs

kāp ateji rytmetie muotrėškas sakau bdquoMuotrėškas ltgt aš daba jau mėrso mon zėgmuks ėr įkapes ndash sakau ndash davi aš mėrso Padieket Musvydou monė palaiduotildquo draugiums tums sava sakau

i šindīn tabeso dvidešėmts du metā kāp sūnus mėri Matā kuokį sapną sap-navau

292

25 Mirusieji sapne dalyvavo jiems giedamuose kalnuose

aš kalnus gydinau sava name ton naktį gėiduoji anėi [Sapne] aš išetu lauku karėnis dalinys sosirėnkės mona kėime Bet vėsė civīlē apsėtvarkėn aš i galvuoju bdquokudiel civīlē i pėlns kėimsldquo i parēt mona vyrs i tėn dar žmuonių į truobą įēt i stuov tēp ož stala Mon tēp mintie ka anėi šįvakar tor ėšsėkelti dvi gaspadėnės pri koknes besontės aš sakau bdquotaisyket valgyti juk anėi šįvakar tor ėšsėkeltildquo vuo tėi ož stala kur stuovieji bdquone ne ndash saka ndash mas šįvakar nekelsmuos Mas tik rytuo tekelsmuos neskubiekėt douti valgytildquo Matā tėi vėsė mėrosėijē bova tous kalnous anėi tik teėšvažiava puo kalnų kalnos ka pagėiduoji anėi toukart taišskyda ltgt anėi naskubieji ryta metą teišvažiava Paskou kalnos ka pagėiduoji aš vėina pasė-lėkau i galvuoju bdquone juk aš ne vėina tepasilėkau dar pasilėka ėr anėildquo

26 Ne visi tiki sapnais

lthellipgt Bet nieks nieka [netiki] gali šėmtams sakyti Bet munėi tėik palīkt min-tie vuo tėi žmuonės e bdquoana tāp sapnava sapnas sapnu palīktldquo Monėi na-palīkt ka aš pasitėkrėnu ltgt gerā ka įsitraukiet [įsirašėt] bėn tėn palėks vuo tāp žmuonės [netiki] bdquokāp tu gali nusapnoutildquo aš nažėnau aš i pati galvuoju ėr aš tujau pasitėkrėnu sapną

Mon i vyrs lioub atsikels ryta metą lioub monėis i užklaus bdquonu sakyk kon basapnavā kas babūsldquo ons monėis jau užklaus bdquonu jau ndash sakyso ndash šįnakt ramē bova nieka negalio bapasakytildquo ons lioub užklaus monėis

PateikėJai

Nr 10Petronėlė Butkienė-Lubytė g 1945 m vertininkų k žarėnų sen telšių r užrašė vita ivanaus-

kaitė irena žilienė 2005 Ltr 7582(65)

nr 1 2 3 16 17stasė gramalaitė g 1928 m žarėnų mstl telšių r užrašė vita ivanauskaitė irena žilienė 2005

nr 1 ndash Ltr 7582(17) nr 2 ndash Ltr 7582(19) nr 3 ndash Ltr 7582(36) nr 16 ndash Ltr 7582(9) nr 17 ndash Ltr 7582(10)

nr 8 9Marcijona Laurinavičienė g 1918 m žarėnų mstl telšių r užrašė vita ivanauskaitė irena

žilienė 2005 nr 8 ndash Ltr 7582(43) nr 9 ndash Ltr 7582(44)

Nr 1stefanija karbauskaitė g 1921 m vertininkų k žarėnų sen telšių r užrašė vita ivanauskaitė

irena žilienė 2005 Ltr 7582(138)

Nr Juozapas rimkus g 1934 m Palnosų k viekšnių sen Mažeikių r užrašė Lina Būgienė vita

ivanauskaitė 2006 LtrF md 130(20)

293

nr 6vanda šajauskienė-Jomantaitė g 1932 m akmenėje gyv dainorių k viekšnių sen Mažeikių r

užrašė Lina Būgienė vita ivanauskaitė 2006 LtrF md 134(24)

nr 12 18 19 20 21 23 25 26konstancija norkienė-Batavičiūtė g 1914 m Pivorių k (netoli rietavo) užrašė vita ivanauskai-

tė Modesta Liugaitė nasrėnų k salantų sen kretingos r 2004 nr 12 ndash Ltr 7503(282) nr 18 ndash Ltr 7503(254) nr 19 ndash Ltr 7503(257) nr 20 ndash Ltr 7503(280) nr 21 ndash Ltr 7503(281) nr 23 ndash Ltr 7503(292) nr 25 ndash Ltr 7503(286) nr 26 ndash Ltr 7503(293)

nr 7 14zuzana Beržanskytė g 1924 m rekečių k viekšnių vls gyv viekšniuose užrašė Lina Būgienė

vita ivanauskaitė 2006 nr 7 ndash LtrF md 135(33) nr 14 ndash LtrF md 135(34)

Nr 11Petronėlė gėrybienė-žebaliūnaitė g 1906 m ritinės k židikų sen Mažeikių r užrašė vita

ivanauskaitė 2007 LtrF cd 178(6)

nr 4 13 22 24Marijona Musvydienė-samolevičiūtė g 1920 m Laukuvos mstl šilalės r užrašė vita ivanauskai-

tė Modesta Liugaitė 2001 nr 4 ndash LtrF k 847(9) nr 13 ndash LtrF k 847(7) nr 22 ndash LtrF k 847(17) nr 24 ndash LtrF k 847(8)

Parengė Vita Ivanauskaitė

294

SUKAKTYSISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

Šiemet minimos rašytojo tautosakininko kultūrosvisuomenės ir politikos veikėjo

Vinco Krėvės 125-osios gimimo metinės

vienas iš paskutinių vinco krėvės portretųNuotrauka iš LLTI Bibliotekos rankraštyno

tautosaka krėvės gyvenime su-vaidino didžiulį vaidmenį ji tapo pagrindiniu jo mokslinių interesų objektu gaivia poetikos fabulų net naujų kūrybos koncepcijų versme sunku pasakyti kaip būtų pakrypęs krėvės ndash kūrėjo kelias jei jis nebūtų pasinėręs į lietuvių folkloro stichiją galbūt tame kelyje būtų dominavusi aforistinė kalbėjimo maniera ir abs-trakčios moralinės-filosofinės pro-blemos sprendžiamos orientalinių mitų arba istorinių siužetų rėmuose o gal krėvė net būtų nutaręs rašyti lenkiškai ar rusiškai kaip buvo pra-dėjęs nes tų kalbų žodynas tuo metu jam buvo tiesiog parankesnis (la-biau ištobulintas) psichologinėms ir moralinėms problemoms analizuoti (nenuostabu kad dar 1912 metais psichologinį etiudą bdquonusidėjėlisldquo krėvė prisipažino rašąs bdquogudiškaildquo ir esąs negarantuotas ar jį pavyks bdquosulietuvintildquo) taigi tautosaka yra ne tik viena krėvės kūrybos vers-mių bet iš viso jo lietuviškos kūry-bos svarbiausioji versmė

Albertas Zalatorius

albertas zalatorius Vincas Krėvė Nebaigta monografija vilnius 2003 p 352

29

AR JAU ĮMINTOS VISOS VINCO KRĖVĖSFOLKLORINĖS VEIKLOS MĮSLĖS

viLMa daugirdaitėLietuvių literatūros ir tautosakos institutas

s t r a i p s n i o o b j e k t a s ndash vinco krėvės-Mickevičiaus folklorinė veiklad a r b o t i k s l a s ndash minint 125-ąsias vinco krėvės gimimo metines priminti kai ku-

riuos rašytojo folklorinės veiklos aspektus apžvelgti jo parengtų folkloro rinkinių vertini-mą o kartu pasvarstyti apie galimas jų tyrinėjimų perspektyvas

ty r i m o m e t o d a i ndash istorinis apžvalginisž o d ž i a i r a k t a i vincas krėvė folkloro rinkimas folkloro rinkiniai teksto auten-

tiškumas individualumas

Įvadinės pastabos

Postūmį permąstyti žymių žmonių palikimą prisiminti reikšmingiausius jų darbus atverti mažiau žinomus ar visiškai nežinomus veiklos aspektus paprastai suteikia garbios sukaktys 125-osios vinco krėvės (1882ndash1954) gimimo metinės ir buvo dingstis peržvelgti jo folklorinę veiklą žodinis liaudies paveldas buvo ne tik viena krėvės kūrybos versmių gyvenimas jį pastūmėjo ir folklorinio darbo keliu ndash ne vienus metus darbuotasi renkant ir publikuojant žodinę liaudies kūrybą krėvė kaip niekas kitas gebėjo susieti literatūrinę ir folklorinę patirtis Folklorinė rašytojo patirtis atsinešta iš gimtojo subartonių kaimo kai jį tiesiog supo dainų ir naratyvų dar kupinas folkloro pasaulis o vėliau turtinta užrašinėjant folklorinę medžiagą lėmė vykusią folklorinio įvaizdžio ar motyvo interpretaciją individualia-me kūrinyje leido subtiliai pasinaudoti žodinės liaudies kūrybos meninėmis prie-monėmis ir antra vertus ndash ar ne rašytojo patirtis pirmiausia bus pasireiškusi gabia plunksna laisvai improvizuojant skelbiamus paties užrašytus o kartais galbūt tik girdėtus folkloro tekstus dėl savo kitoniškumo nelikusius nepastebėtus ne vienos kartos folkloristų juos analizavusių ir vertinusių

krėvės sąlyčiai su folkloru ndash tiek per individualią kūrybą tiek per folklorinę veiklą ndash aptarinėti ir literatų ir folkloristų šiame straipsnyje dar kartą permąsto-ma kokia vieta lietuvių folkloristikoje tenka prieštaringai vertinamai vinco krė-vės-Mickevičiaus folklorinei veiklai

SUKAKTYSISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

296

Iš folkloro rinkimo istorijos

dainingumu dainų įvairove liaudies dainininkais garsus dzūkų kraštas į lie-tuvių folkloristikos istoriją palyginti su kitais etnografiniais Lietuvos regionais patenka bene vėliausiai vienas pirmųjų užsimojusių per žodinį liaudies paveldą supažindinti visuomenę bdquosu turtais tos lietuvių tautos šakos kuri dzūkais vadinasldquo negana to ndash įtraukti dzūkus į kultūrinį darbą kuriame XX a pradžioje jie dar mažai reiškėsi buvo vincas krėvė tam reikalui kartu su Liudu gira 1907 m įsteigę bdquodzū-kijos mylėtojųldquo būrelį ir jau puoselėję folklorinio-literatūrinio dzūkų tarmės leidinio kuris taip ir neišvydo saulės šviesos idėją (plačiau žr kreipimąsi bdquoĮ tautos tardymo mylėtojusldquo ndash Vilniaus žinios 1907 liepos 27 (rugpj 9)) žinoma XX a pradžioje kilus gyvam susidomėjimui folkloru žodinio liaudies paveldo rinkimo darbas paju-dėjo ir dzūkijoje antra vertus tikriausiai ne be krėvės pagalbos įgijęs gana nemažą pagreitį tikėtina kad jis raginęs vietos inteligentus įsitraukti į folkloro rinkimo dar-bą galėjęs užrašinėtojams tarpininkauti ieškant gerų pateikėjų (dar 2000 m Mer-kinės ekspedicijos metu kalbinta subartoniškė Julijona Miliuvienė buvo įsitikinusi kad jos mamą ir močiutę iš kurių tarpukariu užrašinėtos dainos nurodęs vincas krėvė ndash žr Ltr 70422) savitai bet suaktyvino šį darbą ir jo paskelbta medžiaga kurios paieškos į Merkinės apylinkes atvedė galbūt ne vieną folkloro rinkėją

ar ne keletas lemtingų o gal laimingų sutapimų pakreipė krėvę į tautosaką vienas pirmųjų susidūrimų apskritai su folklorine veikla buvusi pažintis su kunigu Juozu čapliku Pats krėvė nurodo kad susidomėjęs folkloru ir ėmęs jį užrašinėti gana anksti paragintas šio kunigo bdquoaš pradėjau užrašinėti dainas ir padavimus kun Juozo čapliko paragintas turėdamas vos 15ndash16 metų amžiaus ltgt jau mo-kiniu bebūdamas ar net dvasinės seminarijos klierikuldquo (krėvė 1935 220ndash221) ta-čiau kaip pastebėta dar anksčiau rašiusiųjų labai abejotina kad folkloro rinkėjo kelią krėvė pradėjęs taip anksti apie 1897ndash1898 m (skrodenis 1967 136 zalatorius 2003 355) Pasak alberto zalatoriaus iš gretimo samūniškių kaimo kilęs tą pačią Merkinės mokyklą lankęs pirmasis iš apylinkės vaikų prasimušęs į mokslus ku-nigaudamas garsėjęs kaip šviesuolio pavyzdys J čaplikas galėjo vienaip ar kitaip kraštietį su kuriuo tikriausiai susidraugavo šiam mokantis seminarijoje paskatinti ir be abejo jauną jį klieriką turėjo labai paveikti vyresnio kolegos surinktos ir šim-takojo slapyvardžiu 1899 m amerikoje išleistos Trakiečių dzūkų dainos (zalatorius 2003 354ndash355) galimas dalykas ambicingam jaunuoliui jau tada galėjo kilti su panašia veikla susijusių idėjų ndash kas dabar begalėtų pasakyti Beje Lietuvių literatū-ros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyne saugomas vieno iš jau perrašytų dainų sąsiuvinių rankraštis kurio pagrindu tikriausiai buvo rengiamos dainų publi-kacijos leidiniui Tauta ir žodis labai panašiu pavadinimu Trakū-Dzūkū Dainos 2 Rinktos par V Mickeviče (LLti Br f 1ndash321)

didžioji užrašytos medžiagos dalis datuojama 1903ndash1908 m rodytų kad do-mėtis folkloru jį užrašinėti krėvė pradėjęs apie 1903 m nors kaip pats prisipažino (žr krėvė 1935 221) o ir kitų ne kartą pažymėta kad pateikiamos metrikos taigi ir užrašymo data galėjusios būti netikslios ar netgi ndash bdquoneautentiškosldquo (kaip ir kai

297

kurie skelbti tekstai) tikėtina kad kai ką jis iš tikrųjų bandęs rankioti jau apie 1903ndash1904 m vienas akstinų imtis tokios veiklos galėjęs būti susitikimas su kaza-nės universiteto profesoriumi aleksandru aleksandrovu kai jis 1902 m rinkdamas lituanistinę medžiagą lankėsi Marcinkonyse ten pašalintas iš vilniaus kunigų se-minarijos pas kunigą Joną šoblickį buvo apsistojęs tada dar vincas Mickevičius to meto krėvės Užrašuose (žr LLti Br f 1ndash448) keletą kartų paminėta profe-soriaus pavardė rodytų jog šis susitikimas jam buvęs tikrai svarbus galima netgi samprotauti ar jis nebus lėmęs ir kalbotyros studijų pasirinkimo L gira tuomet irgi viešėjęs Marcinkonyse susitikimą su profesoriumi taip prisiminė

Prof aleksandrovas tyrinėjęs lietuvių kalbą (kazaniaus profesoriui tam buvo davusi akstiną bene toji aplinkybė kad kitkart kazaniaus universitetas turėjo darbo su Juškais ir jų lietuviškomis dainomis bei litvanologijos rašiniais) ir atvykęs speciališkai Lietuvon užklydęs net tan dzūkų kampelin ieškodamas lietuvių kalbos dialektų savybių ypač pa-sakų kurių jisai ir nusirašė čia kelioliką ltgt atsimenu vieną charakteringą pasaką labai gerai dzūkiškai atpasakojo padiktavo jam mano kurso draugas iš seminarijos klierikas dabar trakų dekanas kun klemensas Maliukevičius ltgt Prof aleksandrovo atvykimas ir jo rimtas susirūpinimas lietuvių kalba bei jos aukšti pagyrimai iš jo lūpų ir buvo padarę in visus mus taigi neabejotinai ir in krėvę gana gilaus įspūdžio (gira 1926 209)

tąkart Marcinkonių klebonijoje viešėjusius jaunuolius galėjo sudominti ir pa-traukti vienas profesoriaus veiklos aspektų ndash folkloro užrašinėjimas tačiau labai abejotina kad šis susitikimas būtų paskatinęs krėvę aktyviau imtis folkloro tekstų užrašinėjimo kaip savarankiškos folkloro rinkimo veiklos

Į folkloro rinkimo darbą krėvė pasinėrė jau būdamas kijevo universiteto stu-dentas kai dvi vasaras (1905ndash1906 m) Petrapilio mokslų akademijos komandiruo-tam etnografui eduardui volteriui padėjo užrašinėti folklorą keliaudamas su juo po dzūkiją Jo paties liudijimu tada jis surinkęs daug medžiagos kuri vėliau buvo paskelbta (žr venclova 1974 363) šią veiklą tikriausiai tęsęs ir vėliau atostogų metu rašytojo sesuo veronika Mickevičiūtė-Lapėnienė prisiminimuose yra minė-jusi kad per atostogas bdquovincas dažnai išeidavo pas žmones į kaimą ir kaimyninius kaimus Bet ne šiaip sau kieminėdavos o rinkdavo tautosaką ndash užrašinėdavo dai-nas papročius prietarus padavimus ir visados žmonėms už gaišatį apmokėdavoldquo (Lk 17 p 415) dar 1910 m rugpjūčio 16 d datuojamame laiške L girai jis rašė

namie gyvendamas aš vėl užsiėmiau savo dainomis ir su pagalba kitų gerų žmonių užrašėme vėl apie 400 dainų1 tarpu kurių daugiau šimto pas mane neužrašytų dabar turiu

1 vincui krėvei skirto Literatūros ir kalbos septynioliktojo tomo epistolinį ir memuarinį skyrių parengusi regina Mikšytė čia duoda nuorodą kad tai galėjęs būti Juliaus Bloznelio 1907 m surašytas 400 liaudies dainų rinkinys kuriam Pijus adomavičius buvo apsiėmęs užrašyti gaidas ir kuris paskui turėjęs būti perduotas Lietuvių mokslo draugijai (Lk 17 p 27) vėliau tas dainas peržiūrėti iš adoma-vičiaus paėmė krėvė šis rinkinys Blozneliui grąžintas nebuvo nėra jo ir LMd fonduose saugomuo-se Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos archyve (Lk 17 p 374ndash375) antra vertus tuomet krėvė dar planavęs tęsti tautosakos rinkimo darbą nes e volteriui rašytame laiške datuojamame 1910 m vasario 16 d jis klausė profesoriaus kaip gauti (tikriausiai norėdamas išvengti nemalonumų tiek su valdžios atstovais tiek su vietos gyventojais) valdžios ar akademijos leidimą rinkti dainas bdquotarpu dzūkų suvalkų gubernijosldquo (Lk 17 p 20) bet laiške minimą 400 liaudies dainų rinkinį vis dėlto sudaręs bdquonamie gyvendamasldquo

298

jau tikrą turtą ndash iš viso 1483 dainas priskaitant čia nuotekavimus ir numirėliškus verkavi-mus ir variantus aš mislinu ka M dr [Lietuvių mokslo draugijos ndash V D] dainų komisija neturi daugiau jei ne mažiau kas link skaičiaus ir gal kur kas menkesnes kas link turinio (Lk 17 p 26)

1911 m kovondashbalandžio mėn datuojamame laiške vėl užsimenama apie tautosa-kos užrašinėjimą šįkart turint konkretų tikslą ndash ieškoti lietuvių epo liekanų

Pas jus ten rengiasi žmonės gaidas užrašinėti net aukas renkate dėl neturtingų kompo-zitorių2 dievai mano ltgt Jei parvažiuosiu namo tai ir aš prisidėsiu į tokį kompozitorių (žinoma ne dėl rinkimo gaidų tik užrašinėjimo dainų) aš norėtau pa[va]žinėti po dzūkiją panemune Man vis išduoda kad čia atsiras bdquoeposasldquo (Былины) lietuviškas panašus į tas dainas ka užrašiau aplink šarūną (Lk 17 p 44)

Bet tų pačių metų rugsėjį siųstame laiške kuriame džiaugiasi keliavęs po visą Lietuvą bdquokaip platus ir ilgas nemunasldquo skaitome bdquoParašyti nieko neparašiau tik nuo žmonių užrašiau dvi tris gražias legendas kurias sunaudosiuldquo (Lk 17 p 50) tik ndash kokiais tikslais

neišlikus jokių rankraštinių paliudijimų sunku spręsti apie konkrečias datas ir tikslius užrašytų folkloro tekstų skaičius tikėtina kad baigiantis studijoms prie pabaigos artėjo ir pirmasis folklorinio darbo etapas ndash intensyviausias medžiagos rinkimo laikotarpis vėliau jau profesoriaudamas jis daugiausia atsidėjo smulkio-sios tautosakos rinkimui

Apie folkloro publikavimą

Pasak kaip niekas kitas į krėvės gyvenimo detales ir kūrybą maksimaliai įsigi-linusio a zalatoriaus bdquobaigdamas universitetą krėvė pajuto kad bdquorinkėjoldquo dar-bas jam per ankštas norėjosi tautosaką ne tik fiksuoti bet perpratus jos dvasią kurti kažką taip kad folklorinė stilistika ir pasaulėjauta susilydytų su individua-liom kūrėjo intencijom ltgt tada buvo sukurtas bdquošarūnasldquo bdquoPadavimaildquo keletas mažiau reikšmingų folklorinės stilistikos prozinių ir draminių kūriniųldquo (zalatorius 2003 357) Paties krėvės teigimu mintis kai kuriuos padavimus perkurti ir suteikti jiems literatūrinę formą kilo jau renkant folklorą besiklausant bdquomūsų senutėlių dai-nų ir pasakojimų kuriuose tiek daug nuoširdumo ir maloninių žodžiųldquo (venclova 1974 362ndash363)

Folkloriškumo bangai individualioje kūryboje slūgstant krėvė vėl grįžta prie darbo su pirminiais šaltiniais Pirmaisiais savo mokslinės ir pedagoginės veiklos dešimtmečiais Lietuvoje jis darbuojasi ir folkloristikos srityje ndash organizuoja žodinio liaudies paveldo rinkimą ir vadovauja jo publikavimui ir nors jis dirbęs greičiau kaip mėgėjas o ne kaip folkloristikos mokslui atsidėjęs žmogus (beje pats nepara-šęs ir didesnių šios srities studijų) vis dėlto ši veikla kad ir ne be trūkumų buvo

2 žr adolfo sabaliausko publikaciją Apie dainų rinkimą (Viltis 1911 kovo 16 (29)) raginančią į folkloro rinkimo darbą autoriaus manymu vis dar paliktą diletantams įtraukti studentiją kuriai reikėtų skirti stipendijas bdquotik nuo apmokėto darbininko gali reikalauti rimto sistematiško darboldquo be to bdquopasakotojams ir dainininkams reikia dovanas duoti arba pinigais mokėtildquo

299

reikšminga lietuvių folkloristikos plėtotei apskritai su kaune keletą dešimtmečių veikusiu universitetu siejasi vienas mūsų folkloristikos istorijos etapų nesileisda-mi į išsamesnį situacijos aptarimą apsiribosime tik pastebėjimu kad nors teorinis folkloro pažinimas nesant folkloristikos specialistų tuomet dar nebuvęs gilus bet Humanitarinių mokslų fakultetas okupavus vilnių kuriame veikė Lietuvių mokslo draugijos tautosakos archyvas tapo savotišku folkloristikos centru ndash universiteto leisti periodiniai leidiniai ir čia prisiglaudusi tautosakos komisija koordinavo to meto folklorinę veiklą teoriniai klausimai nors dažnai ir derinami prie literatūros taip pat po truputį spręsti

dar dirbdamas knygų leidimo komisijos sekretoriumi (1920ndash1922 m) krėvė buvo sumanęs leisti Tautosaką bet neradus redaktoriaus ji taip ir nepasirodė Įsi-kūrus universitetui ir gavus Humanitarinių mokslų fakulteto pritarimą ir finan-savimą periodinio leidinio idėja įgyvendinama ndash išeina Tauta ir žodis ([kn] 1ndash7 1923ndash1931) ir nors tai nebuvo grynai folkloro dalykams skirtas leidinys krėvė kaip redaktorius turėjo laisvas rankas atstovauti šiai sričiai 1930 m jo iniciatyva universitete įkurta tautosakos komisija siekusi suvienyti visos Lietuvos folkloristų darbą ir jį koordinuoti pradeda leisti savo serijinį leidinį Mūsų tautosaka ([t] 1ndash10 1930ndash1935) kuriame skelbiama ir surinkta folklorinė medžiaga ir buvę dar palygin-ti negausūs tyrinėjimai šis leidinys pirmiausia buvo paskata kitiems imtis folkloro rinkimo netgi prieštaringai vertinamos poringės pasak Bronislavos kerbelytės bdquosuvaidino tam tikrą teigiamą vaidmenįldquo atkreipdamos rinkėjų dėmesį į liaudies padavimus (kerbelytė 1970 34ndash35) be to publikuota medžiaga tapo prieinama folkloru besidominčiai humanitarinei bendruomenei vertinant plačiau ndash tautosa-kos komisija ir Mūsų tautosaka rengė dirvą ir telkė auditoriją Lietuvių tautosakos archyvo veiklai to meto spaudoje skleistos mokslinės idėjos publikuojamos folk-lorinės medžiagos regioninė žanrinė teminė ar dar kitokia apžvalga tekstų publi-kavimo principų pristatymas verti atskiro aptarimo šįkart akiratyje paliekamos tik paties vinco krėvės parengtos folkloro tekstų publikacijos

tikriausiai ne per drąsu bus teigti kad rašytojui teko ypatinga lemtis mokslo ir plačiajai visuomenei pristatyti dzūkų folklorinį palikimą krėvės redaguojamuose universiteto leidiniuose Tauta ir žodis ir Mūsų tautosaka buvo paskelbta labai daug jo užrašytos folklorinės medžiagos dainos (tž 1 p 154ndash274 2 p 263ndash437) jo pa-ties padavimais vadinti naratyvai apie raigrodo miestą (tž 1 p 129ndash135) Liškiavą ir Merkinę (tž 3 p 322ndash333) karalių žvaigždikį (tž 4 p 444ndash449) ir šarūną (Mt 1 p 90ndash112) laumes (tž 3 p 333ndash336) Perkūną (tž 3 p 336ndash337) aitvarą (tž 3 p 337ndash340 Mt 3 p 3ndash80) pasakojamoji ir smulkioji tautosaka bei įvairūs tikėjimai apie bites (tž 4 p 450ndash460) ir paukščius (Mt 1 p 17ndash89 2 p 94ndash116 7 p 3ndash29) dzūkų vestuvių3 (Mt 2 p 17ndash93) ir krikštynų (Mt 7 p 30ndash46) aprašymai burtai ir

3 dzūkų vestuvių aprašas galėjo būti rengiamas orientuojantis į antano Juškos rinkinį Svotbinė rėda veliuoniečių lietuvių (1880) kelti tokią prielaidą leistų 1909 m datuojamame laiške L girai minima bdquosvotbinėldquo bdquoaplink svotbinę ką rašot žinoma būtų labai gerai tiktai aš nežinau ar galėčiau ltgt Jeigu man tamista atsiųsite tai žinoma mėgyčiau tiktai tada kaip apseičiau su bdquošarūnuldquo vasarą a[ti]dėjus tai gal ir išeit kas nor Jei nerasi geresnio ar patsai neužsiimsi ndash siųskldquo (Lk 17 p 17) tai patvirtinti tikriausiai galėtų ir atidesnis aprašymų palyginimas

300

prietarai (tž 4 p 486ndash503 5 p 629ndash632) kerai (užkalbėjimai) (tž 4 p 504ndash508) patarlės ir priežodžiai (tž 3 p 375ndash389) daugelis tų publikacijų kurios kartais buvo palydimos trumpų įvadų vėliau išleistos atskiromis knygomis nors kaip savo laiku piktinosi Jonas Balys nė vienu atveju nenurodyta bdquokas ir kur jau anks-čiau buvo spausdinta kas pakeista papildyta ar pataisyta kodėl kartojamaldquo (Balys 1936 41) taip leidinyje Tauta ir žodis išspausdintos dainos virto Dainavos krašto liaudies dainomis (kaunas 1924) Publikuoti naratyvai apie raigardą Liškiavą Merkinę karalių žvaigždikį šarūną bei dainos apie pastarą jį sudarė didžią ją dalį Dzūkų poringėse (1934) skelbiamos medžiagos rinkiniai Aitvaras liaudies pada-vimuose (1933) ir Sparnuočiai liaudies padavimuose (1933) atsirado taip pat iš jau skelbtų padavimais vadintų naratyvų apie aitvarą paukščius ir bites vinco krėvės-Mickevičiaus vardu buvo pradėtas leisti bet taip ir nebaigtas daugiatomis leidinys Patarlės ir priežodžiai4 (t 1ndash3 kaunas 1934ndash1937 dalis ketvirtojo tomo medžia-gos paskelbta leidinyje Darbai ir Dienos [t] 7 1938) aprėpęs kiek sudarytojams pavyko rasti visą spausdintuose ir rankraštiniuose rinkiniuose esančią medžiagą planuotą sudėti į dvylika tomų

dirbdamas su volteriu kuris vadovavosi moksliniais tekstų rinkimo ir skelbimo principais krėvė ne tik surinko didžią ją dalį vėliau publikuotos medžiagos kaip pats ne kartą nurodęs bet ir turėjo puikią progą susipažinti su folkloro rinkimo metodika mokslo tikslais renkamos medžiagos užrašymo ir metrikos pateikimo reikalavimais kiek tais metodais ir patirtimi jis vadovavosi fiksuodamas žodinį liaudies paveldą šiandien sunku pasakyti tačiau į mokslo apyvartą patekę spausdinti folkloro rinki-niai rengti nesivadovaujant moksliniais tekstų skelbimo principais stokoja duomenų tikslumo ir išsamumo vertinant publikuotą medžiagą pagal folkloro teksto autentiš-kumo kriterijus lietuvių folkloristikoje įsivyravusi vienakryptė pozicija krėvės pa-skelbtais tekstais ne visada galima remtis kaip autentiškais žodinio liaudies paveldo pavyzdžiais ypač padavimais ir šarūniškosios tematikos dainomis

Dėl folkloro tekstų autentiškumo

vinco krėvės paskelbtų folkloro tekstų autentiškumo problema narpliota ne kartą užgriebiant vis kitą teminį ar žanrinį aspektą Bene pirmasis rašytojo skelb-tų tekstų autentiškumu suabejojo suomių folkloristas viljo Mansikka susipažinęs su Tautoje ir žodyje (4 p 504ndash508) paskelbtais bdquokėraisldquo sukėlusiais įtarimą dėl jų

4 kauno miesto ir apskrities komendanto Prano saladžiaus nutarimu Patarlių ir priežodžių pir-masis tomas dėl jame išspausdintų obsceniškų tekstų (bdquoiš 7766 patarlių ir priežodžių per 300 yra įžeidžiančių viešą ją dorovęldquo ndash žr Lk 17 p 267) buvo konfiskuotas ir išimtas iš knygų rinkos ndash gal dėl visuomenėje kilusio triukšmo o gal kaip oponentų atsakas į krėvės politines pažiūras ir veiklą (plačiau žr subačius 2005 58) incidentą išspręsti padėjo Lietuvos universiteto Humanitarinių moks-lų fakulteto taryba paprašiusi bdquou-to senatą patarpininkauti kad bdquoPatarlės ir priežodžiaildquo i kn būtų grąžinta tautosakos komisijai sutvarkant jų pardavinėjimą taip kad ją galėtų gauti mokslo įstaigos tos srities tyrinėtojai ir šiaip mokslo žmonės gavę atatinkamus tautosakos komisijos ar kitos kompe-tentingos įstaigos leidimusldquo (Lk 17 p 269)

šiandien galima tik spėlioti ar dėl šio incidento nebuvo įgyvendintas dar vienas krėvės sumany-mas ndash sudaryti ir paskelbti vestuvinių humoristinių blevyzgų rinkinuką (žr Lk 17 p 444)

301

netradiciškumo (Mansika 1929 10 14ndash15) XX a ketvirtajame dešimtmetyje pe-riodikoje aštrią diskusiją dėl liaudiškos krėvės skelbtų tekstų kilmės pradėjo Jonas Balys straipsnyje apie aitvarus jis suabejojo naratyvų apie šią mitinę būtybę auten-tiškumu (žr Balys 1934 142ndash143) kaip netinkamą mokslo reikalams jis įvardijo ir patarlių bei priežodžių rinkinį (žr Balys 1935 24ndash25) į kurį jau vėliau jį vertinusio kazio grigo teigimu bdquoaiškios priežodžio ir patarlės koncepcijosldquo neturėjęs pro-fesorius sudėjo bdquogana daug netradicinių posakių bei dirbtinai išplėstų tradicinių patarlių variantųldquo (grigas 2000 32) diskusijas ano meto spaudoje sukėlusiame straipsnyje Dzūkų tautosakos falsifikacijos d z ū k ų p o r i n g ė s (kaip ir dainos apie šarūną) ir a i t v a r o bei s p a r n u o č i ų l e g e n d o s vertintos ypač griežtai jose bdquoyra 80ndash90 neliaudiškų elementų esami liaudiški elementai yra taip susti-lizuoti ir bdquoatrestauruotildquo kad juos nebegalima skirti prie tautosakos ir panaudoti mokslo reikalamsldquo (Balys 1936 39ndash40) J Balio iškeltos problemos reikalavo iš-samesnių tekstų studijų bet bdquonetaktiškasldquo publikacijų tonas ir prasikišantys asme-niškumai diskusiją kreipė ne mokslinės polemikos kryptimi kad būtų atsakyta į keliamus klausimus Į žodžių karą įsitraukęs krėvės šalininkas Juozas Baldauskas nukrypo į J Balio darbų moksliškumo analizę (žr Baldauskas 1935) paviršiumi jis praslydo ir apsiribojęs tik pastebėjimu apie sa r ono6 vardo paminėjimą augusto schleicherio ir antano Miluko užrašytuose dainų variantuose nė nebandęs pasi-žiūrėti kiek dainos mininčios šarūno vardą siejasi su paskelbtosiomis ar apskritai su senosiomis karinėmis-istorinėmis dainomis (žr kernius 1936) krėvės pusėn stojęs Balys sruoga taip pat nesprendė tekstų autentiškumo klausimo nes jį stasio skrodenio pastebėjimu matyt laikė reikalaujančiu kur kas nuodugnesnių tyrimų negu atliko J Balys ar jis pats galėjo pateikti (skrodenis 1967 141) o susitelkė prie folkloro tyrimo strategijų kaip estetinės ir meninės krypties šalininkas polemizuo-damas su bdquoetnikuldquo Baliu (žr sruoga 1935) Jonas kossu-aleksandravičius pastebė-jęs kad J Balio bdquokaltinime yra moksliškų įrodymų bet dar daugiau asmeniškumoldquo rašė bdquoko stinga mūsų ginčui o stinga elegancijos ltgt paskaičius lieka kažkas neskanu ir nesinori tiesos ieškoti arba net ir pritartildquo (kossu-aleksandravičius 1936 2) J Balys savo nuomonę dėl paskelbtų tekstų autentiškumo dėstęs kaip sa-vaime suprantamą dalyką dažnai grindė ją ne lyginamąja šių tekstų ir tradiciniais laikomų kūrinių analize o žinių apie netradiciniais pasirodžiusių tekstų pateikėjus

Beje patarlių ir priežodžių leidinio išsamaus aptarimo ir vertinimo nesulaukta iki šiol o pare-miologai akivaizdžiai matantys šių tekstų nesutapimus su visa Lietuvių patarlių ir priežodžių kartote-kos medžiaga neretai priversti labai atsargiai juos vertinti šiandien tikriausiai būtų sunku atskirti ir įvardyti kur paties krėvės o kur jo talkininkų gal dėl neišmanymo o gal ir kitais sumetimais į rinkinį įtraukti netradiciniai variantai ar tradicinių tekstų įvairūs perdirbiniai galima kalbėti tik apie išryškė-jančius bendrus variantų gausinimo dėsningumus jau seniai pastebėtus Lietuvių literatūros ir tautosa-kos instituto paremiologų pavyzdžiui perspausdinimas iš pirmųjų publikuotų ar perrašytų rinkinių nenurodant šaltinio ir pakeičiant užrašymo vietą variantų dauginimas pakeičiant ar pridedant žodį o kartais ndash ir ilgesnį priedurą suteikiantį kelianariams posakiams neįprastą sąskambį ir ritmą

6 s a r o n a s k a r a l i u s minimas a schleicherio (Handbuch der litauischen Sprache [Bd] 2 Prag 1857 p 90) ir J Basanavičiaus kuris remiasi kunigo a Miluko užrašytu tekstu (Jonas Basanavičius Lietuviškai trakiškos studijos shenandoah Pa 1898 p 61ndash62 atspaudas Dirva 1898 nr 4) paskelb-tuose dainų tekstuose

302

tikrinimo duomenimis į tai beje reagavo ir pats krėvė publikacija bdquoFalsifikacijaldquo ir faktai (žr krėvė 1935) tikrinimo metodologija taip pat galėjo duoti kitų rezul-tatų jei būtų imtasi krėvės paskelbtų tekstų (ne tik šarūniškųjų dainų ar poringių) paplitimo klausimo sprendimo ndash nustačius jų nepaplitimą ar plitimą kaip rašytojo paskelbtų kūrinių7 tačiau tokie tyrimai anuo metu niekaip nesisiejo su J Balio ir ne tik jo folkloristikos koncepcija tada šių tekstų autentiškumo problema taip ir nebuvo iki galo išspręsta bet lietuvių folkloristika žengtelėjo pirmyn ndash šis bekom-promisis ginčas dėl krėvės paskelbtų tekstų liaudiškos kilmės kartu buvo vieša diskusija dėl folkloro rinkimo sisteminimo folkloristikos koncepcijos ir kitais pa-našiais klausimais krėvės dainų leidinio buvo inspiruotas ir bene pirmąja regio-ninio folkloro studija laikytinas B sruogos straipsnis apie dzūkų dainas kuriame įžvalgiai ir pagrįstai užgriebiama keletas esminių dzūkų dainuojamojo folkloro po-etikos aspektų (žr sruoga 1925) čia pravartu priminti kad nors krėvės kaip folk-loristo veikla Lietuvoje vertinta prieštaringai 1938 m kai jis jau buvo kiek atitolęs (jo teigimu dėl pašlijusios sveikatos) bdquonuo darbo lietuvių tautosakos srityldquo (Lk 17 p 281) Latvijos universitetas už bdquodidelius nuopelnus lietuvių folkloro tyrinėjimo srityjeldquo suteikė vytauto didžiojo universiteto ordinariniam profesoriui vincui krė-vei-Mickevičiui filologijos daktaro honoris causa vardą (žr Lk 17 p 279)

Prie rašytojo paskelbtų kaip folkloro tekstai kūrinių autentiškumo vėl sugrįžta sukūrus dainų naratyvų patarlių ir priežodžių klasifikacines sistemas ir akivaiz-džiai išryškėjus netradiciniams šių tekstų motyvams neliaudiškai stilistikai dalies publikuotų posakių netradicinei kilmei Folkloristų dėmesio daugiausia susilaukė netradiciniai padavimais įvardyti pasakojimai dėl kurių liaudiškosios kilmės kaip

7 tikėtina kad krėvės kaip folkloro ir kaip literatūriniai tekstai paskelbti kūriniai skverbėsi į Merkinės apylinkių folklorinę aplinką ypač tie kurie pasakojo apie pažįstamas vietas nors bdquopo-ringėsldquo pasak B kerbelytės bdquosunkiai prigyja liaudies tradicijojeldquo (kerbelytė 1970 32) rinkinių iš Merkinės apylinkių medžiaga rodytų kad kai kuriais atvejais tie tekstai perimti jau ne iš krėvės raštų o kaip liaudies žodinis paveldas kaip pavyzdys pateiktinas užrašytojo ir pateikėjos pasekusios padavimą apie gilšę pokalbis

Užrašytojas O iš kur jūs girdėjot šitą apie GilšęPasakotoja Nu tai kad aš čia gyvenus Subartonyse gi tarnavau ltgt Seni pasakojo Nuo tų pačių žmonių girdėjauPastaba Priminus kad panašų padavimą yra paskelbęs V Krėvė pasakotoja atsakė bdquoKą jis rašė aš nežinau buvau devynių metų an dešimtųldquo (užr 1967 m Ltr 392323)tikėtasi kad sprendžiant krėvės tekstų autentiškumo problemą aiškumo įneš 1967 m Merkinės

apylinkėse vykusi kraštotyros draugijos kompleksinė ekspedicija (žr skrodenis 1967 143) tačiau jos medžiagą apibendrinančiame leidinyje Merkinė (1970) šis aspektas taip ir liko neaptartas netgi kaip leidžia spėti rinkiniuose aptinkamos pastabos atidesnio folkloristų dėmesio krėvės tekstai ne visada sulaukė pavyzdžiui bdquoima sekti kaip senukas ieškojo karvių ir jam įkrito paparčio žiedas tačiau kaip krėvės raštų skaitytą kūrinį nerašauldquo (Ltr 3924374b) 2000ndash2001 m Merkinės apy-linkėse vykdyti folkloro lauko tyrimai aiškumo šiuo klausimu taip pat jau neįneša nebent pavieniai paminėjimai dar kartą patvirtina kad Merkinės apylinkėse buvo skaitomi ne tik grožiniai rašytojo kūriniai bet ir kaip folkloriniai tekstai skelbta medžiaga antai vincas Lepeška (g 1922 m) iš sa-mūniškių kaimo dar pasakojo bdquoatsimenu mokyklon ajau tai tokia stora knyga buvo ltgt tai aš atsimenu mokyklon aš tų knygų vartiaus vartiaus ir radau (jo surašyta viskas) sėdziu an suolo ir dainuoju Sėdzi svotas an suolo Karo pautai po suolu Ir atėjo kacinas Jis mislino kad dešra Ažna pautai ir mašna ltgt [išgirdo mergaitės] ir pasakė mokytojai ltgt tį daug visko prirašyta apie Merkinį ltgt Prirašyta stora knygaldquo (Ltr 704920)

303

jau minėta pirmasis viešai suabejojo J Balys kritikavęs krėvę kad šis ėmęsis bdquomoduliuoti ne tik stilistinį liaudies kūrinių pavidalą bet ir pačią tematikąldquo t y savavališkai elgęsis ir su turiniu (Balys 1936 24) vėliau menant krėvės paskelbtų naratyvų mįslę prisidėjo B kerbelytė ėmusis dzūkų poringių Jų motyvus kalbą bei stilių palyginusi su tradicinių plačiai žinomų padavimų tyrinėtoja padarė iš-vadą kad Dzūkų poringės bdquolaikytinos v krėvės literatūrinės kūrybos faktais o ne liaudies padavimų užrašymaisldquo ir nėra patikima medžiaga bdquomoksliškai nagri-nėjant lietuvių liaudies padavimus jų idėjinį turinį bei meninę formąldquo (kerbelytė 1970 33ndash34) šioje vietoje tiktų stabtelėti ir prisiminti a zalatoriaus pastebėji-mus š a r ū n i š k ą j a tema kad poringių bdquosurašinėjimasldquo vykęs bdquoŠarūno dramos rašymo metu o gal dar vėliau tą įtarimą sustiprina rašytojo bandymas kai kuriuos poringių motyvus priderinti prie parašytos dramos motyvų ltgt atkurdamas iš at-minties vaikystėje girdėtus pasakojimus ir turėdamas savo paties sukurtą stambią dramą krėvė galėjo nebe visada griežtai atskirti kas buvo tikrai girdėta o kas jau jo paties sufantazuotaldquo (zalatorius 2003 370ndash371) kad šarūnas yra litera-tūrinis o ne folklorinis herojus leidžia manyti ambraziejaus Jonyno teigimu ir dainavos valdovo bei kitų krėvės sukurtų literatūrinių personažų bendrumai (Jonynas 1992b) dainų f o l k l o r i n i s h e r o j u s š a r ū n a s matyt atsiranda taip pat tik vėlesniuose bdquoredagavimuoseldquo tarp keturiolikos 1913 m Vaivorykštėje su antrašte Senovės dzūkų karo dainos krėvės paskelbtų pasak L giros labai senų bdquorestauruotųldquo ir prie bdquobendrųjų pasaulinės poezijos taisykliųldquo pritaikytų nepapras-tų bdquotaip savo forma taip siužetaisldquo tekstų (beje vėliau kaip individuali kūryba išspausdintų pirmajame raštų tome 1921 m) dar nėra nė vieno šarūniškojo vari-anto ndash žr Vaivorykštė kn 2 1913 p 374ndash390) dainų kuriose minimas šarūno vardas ir kurias krėvė manė esant likučiais bdquoepinės poemos kuri ilgai gyvenusi liaudies lūpose vėliau tapo užmiršta ir išliko iš jos tik vietos labiau paveikusios žmonių vaizdenąldquo (krėvė 1934 185) istoriškumo klausimą sprendė danutė kriš-topaitė Palyginusi senąsias karines-istorines ir šarūniškąsias dainas idėjiniu-me-niniu aspektu ji daro išvadą kad pastarosios bdquonepasižymi nei patriotiniu turiniu nei siužeto išbaigtumu nei archaiška forma ir laikytinos ne senojo liaudies epo liekana bet vėlesnių laikų dainomis ir šarūno vardas čia tegalėjo būti įneštas iš šalies siekiant jas bdquosuistorintildquo (krištopaitė 1965 213) o a schleicherio ir J Basanavičiaus paskelbtos dainos kuriose minimas s a r o n a s k a r a l i u s pasak tyrinėtojos visai kito pobūdžio ir vargu ar saronas turi ką bendra su šarūno vardu (ten pat 214) š a r ū n o ir s a r o n o paralelei kurios beje oficialiai laikėsi ir J Balio užsipultas krėvė (1935 220) nepritaria ir su griežtais folkloristų vertinimais dažnai nesutinkantis a zalatorius linkęs žodį š a r ū n a s laikyti ne asmenvardžiu o epitetu bet ne paties krėvės išgalvotu (žr zalatorius 2003 363ndash370)

kaip jau buvo užsiminta suabejota ir liaudiška krėvės publikuotuose tekstuo-se pristatomo aitvaro samprata kurią stengiamasi pagrįsti ir įvadiniame rinkinio straipsnyje (žr krėvė 1931) Be J Balio kūrinių apie aitvarą autentiškumo klausimą dar ėmėsi gvildenti norbertas vėlius siekęs kaip galima išsamiau atskleisti indivi-dualios kūrybos antspaudą juose ir rasti argumentų kurie leistų bdquominėtus kūrinius

304

atiduoti tikrajam jų autoriuildquo krėvės paskelbtų kūrinių ir folkloro tekstų apie ai-tvarus idėjų problematikos veikėjų paveikslų struktūros ir stiliaus skirtingumas leidžia manyti kad krėvės kūrinių aitvaro bdquovaizdinys sukurtas pagal kitokią vidinę logiką negu liaudiškasisldquo (vėlius 1974 109) bdquov krėvės paskelbtieji kūriniai yra ne liaudies o paties autoriaus sukurti kurdamas juos autorius naudojo įvairių pasa-kojamosios tautosakos žanrų ltgt ir netgi dainų meninio vaizdo konstravimo prin-cipusldquo (ten pat 116) negana to ndash aiškinantis kūrinių apie aitvarą kilmę aptinkamos gijos nusidriekiančios iki rusų literatūros ilja Lemeškinas atkreipia dėmesį į vieną nikolajaus Leskovo reminiscenciją pastebėtą krėvės rinkinyje Aitvaras dzūkų le-gendose (Lemeškin 2000) B kerbelytė yra užsiminusi apie galimą rusų padavimų bylinų ir senosios literatūros su kuria rašytojas beje buvo gerai susipažinęs įtaką kai kurių p o r i n g i ų siužetų formavimuisi (kerbelytė 1965 33ndash34) Menant indi-vidualiosios kūrybos ir folklorinės tradicijos santykio mįslę kaupiasi argumentai duodantys pagrindą į aptariamus tekstus žvelgti kaip į literatūros kūrinius tikriau-siai teisus a zalatorius teigdamas kad krėvė turėjo savą tautosakos koncepciją ir jo paskelbtų folklorui priskiriamų kūrinių autentiškumo problema nėra paprasta bdquones jos neįmanoma įsprausti į elementarią autentiškumo išgalvojimo opozicijąldquo (zalatorius 2003 364) tačiau žvelgiant iš teksto autentiškumo pozicijos krėvės paskelbta folklorinė medžiaga dažnai atsiduria lietuvių folkloristikos paribyje kaip rašytojo lietuvių ir kitų tautų folkloro bei literatūrų žinovo laisvai suredaguota o kartais ir paties išgalvota ar sukurta kuo sekant

Kelios pastabos dėl Krėvės paskelbto folkloro tyrimų perspektyvų

straipsnyje krėvės kaip folkloriniai tekstai skelbtų kūrinių vertinimai pristatyti nesiekiant iš naujo gvildenti individualumo ir tradiciškumo niuansų ar pateikus juos krūvoje išryškinti stiprų individualios kūrybos pradą juose kaip nepatikimuose moksliškai nagrinėjant folklorą siekta kitko ndash atkreipti dėmesį kad šie tekstai ne-sisavinami nei folkloristų nei literatų kaip sudėtingas tradicinės kultūros fenome-nas galėtų būti atviri įvairiopam tyrinėjimui tiek literatai tiek folkloristai gali rasti sau darbo Literatūrologų įžvalgos kaip parodė i Lemeškino tyrimas galėtų padėti atskleisti ne vieno neaiškios (nefolklorinės) kilmės folkloriniu laikomo kūrinio ar vaizdinio genezę o folkloristai galbūt galėtų rasti krėvės paskelbtų tekstų naujų vertinimo aspektų jei sutiksime su a zalatoriumi kad bdquokrėvė ne vien naudojosi tautosaka kaip dauguma jo bendraamžių Jis tiesiog gyveno folkloro pasaulyje įsi-jausdamas į jo logiką ir įsivaizduodamas esąs jo dalis todėl jam atrodė visiškai na-tūralu ne tik reflektuoti kas kitų sukurta bet ir pačiam dalyvauti kūrybos procese neatsitiktinai jo užrašytuose tautosakos tekstuose pasitaiko nemaža individualaus įnašo laisvos improvizacijos Ypač daug tokių momentų jo poringėse pasakoji-muose apie aitvarus paukščius ir pan kurių net nebegalima traktuoti kaip bdquoužra-šytųldquo geriausiu atveju tai atkurti o gal tiesiog sukurti dalykai naudojantis girdėtų pasakojimų metmenimis kaip į tai žiūrėti o svarbiausia ndash kaip vertinti tada kai pats autorius tekstus laiko bdquoužrašytaisldquo gal tai sąmoninga tautosakos falsifikacija

30

gal mėgėjiškas ne mokslinis dalyko supratimas o gal tai normaliausia iš pačios tautosakos prigimties kylanti kiekvieno žmogaus teisė papildyti ir pakeisti folklo-rinį kūrinį atsižvelgiant į situaciją nuotaiką adresatą ir tiksląldquo (zalatorius 2003 352ndash353) randantis naujiems metodams orientuotiems į teksto bdquoautoriųldquo ir jo in-dividualumą kaip parankus tyrimų objektas ar negalėtų būti aptariamieji tekstai dėl pasakojamųjų žanrų man sunku būtų pasakyti ką nors konkretesnio kaip ir dėl patarlių bei priežodžių leidinio medžiagos kurios viešo vertinimo akademinėje aplinkoje kaip jau sakyta iki šiol apskritai nesama

atskaitos tašku pasirinkus pirmiau minėtą a zalatoriaus poziciją folkloristų dėmesio galėtų susilaukti krėvės paskelbtos dainos kurios dėl kai kurių perdėm neįprastų ir keistų poetinio diskurso inkliuzų bdquovis dar neišsikovojo aiškios vietos po sauleldquo (stundžienė 2003 14ndash15) išskyrus d krištopaitės jau aptartus šarūniš-kosios tematikos variantus šiandien tarsi ir neabejojama kad rinkinyje Dainavos krašto liaudies dainos skelbiami tekstai paliesti gabios rašytojo plunksnos tačiau kiekvieną kartą su jais susidūrus sukirba klausimas galbūt ne kartą kilęs ir pačiam rašytojui ndash kas u ž r a š y t a o kas paties p e r k u r t a ar s u k u r t a d ar 1914 m (o dainų rinkinys išleistas dešimčia metų vėliau) L girai jis rašė bdquonežinau kaip padaryti ką tau duoti dėl bdquovaivorykštėsldquo ltgt nežinau ką siųsti turiu biskį dainų bet nežinau kurios yra tikrai mano pramanytos o kurios paimtos iš liaudies dai-nųldquo (Lk 17 p 79) vienas tyrimo būdų ieškant individualumo ženklų galėtų būti komparatyvistinis siekiant atskleisti bdquoužrašymoldquo bdquoredagavimoldquo subtilybes ndash gal dėsningas o gal ir ne būtų galima pasitelkti kitų rinkėjų antramendashtrečiame dešimt-metyje tose apylinkėse užrašytus tekstus kitas lyginimo aspektas būtų kiek neį-prastas jei pavyktų aptikti Dainavos krašto liaudies dainų bdquopirminius šaltiniusldquo deja kalbant apie bdquopirminius šaltiniusldquo omenyje turimi ne paties krėvės rankraš-čiai kurių ėmęsi tikriausiai rastume tik jau kažkelintos redakcijos ir ne visos me-džiagos rankraščius Prielaidą apie kur nors galbūt saugomus jo publikuotų dainų tekstų bdquorankraščiusldquo leistų kelti keletas krėvės folklorinės veiklos faktų remian-tis jo paties teigimu kad bdquodaug tautosakos kuri vėliau Lietuvoje buvo paskelbta ir sudarėldquo dainų bei kitus rinkinius (žr venclova 1974 363) buvo surinkta talki-ninkaujant Petrapilio mokslų akademijos komandiruotam e volteriui gal vertėtų praverti rusijos mokslų akademijos sankt Peterburgo archyvą kur saugoma šio etnografo surinkta medžiaga ndash ar nepavyktų rasti rinkinio ar rinkinių iš dzūki-jos o šiuose ndash bent jau dalies krėvės skelbtų tekstų variantų Be to kaip aiškėja iš krėvės ir volterio susirašinėjimo ir vėliau apie 1907ndash1909 m (žr skrodenis 1967 136ndash137 drotvinas 1968 491ndash493) jaunuolis profesoriui siuntęs savo užra-šytas dainas kurių turėjo bdquosurinkęs arti šešių šimtųldquo (Lk 9 p 491) tikėdamasis patarimo o gal ir paramos jas leidžiant tokią užuominą randame viename 1910 m L girai rašytame laiške bdquodykai rašėt ir aplink dainas aš šito suvis nenoriu jokių leidėjų nereikia turėsiu skatiką patsai ir išleisiu ndash ne išleis kada po mano smerčiu kas Ponas volteris žadėjo pasistoroti kad akad[emija] išleistų bet mačiau ka tik naudojasi ir patsai mano darbais ir dar duoda naudotis kitiems ndash ir susiieškojau atgalldquo (Lk 17 p 33) kur ir kaip volteris naudojosi krėvės jam nusiųsta medžiaga

306

ar ta medžiaga pateko į archyvą ir dar ndash koks likimas tų 600 dainų ar jos jau turėjusios būti suredaguotos taip ir nepublikuotos o gal tai vis ta pati bdquodzū-kų liaudies dainųldquo medžiaga pasak paties krėvės surinkta keliaujant su volteriu bdquonuo seinų ligi valkininkųldquo (venclova 1974 363) o vėliau perrašyta ir tarmiškai paredaguota siųsta profesoriui atsakymus į bent jau dalį čia iškeltų ir dar nepa-minėtų klausimų galbūt galėtų duoti e volterio fondo medžiagos (folklorinės ir epistolinės) išsamios studijos nepaliekant nuošalyje jei pavyktų aptikti ir garso įrašų rinkdamas folklorinę medžiagą dzūkijoje volteris jau naudojosi fonogra-fu kuriuo pasak krėvės įrašinėjęs pirmuosius dainų posmus (krėvė 1935 222) bet vėliau bdquotos plokštelės kažkur žuvoldquo (venclova 1974 363) B sruoga Dainavos krašto liaudies dainų recenzijoje nurodo kad bdquojos paliko Petrapily (M akad) kur buvo pasiųsta dar 1909 mldquo (sruoga 1925 515)

viename Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto dainyno skyriaus posėdžių prisiminus jog šiemet minimos 125-osios vinco krėvės gimimo metinės svarstyta ar ta proga pakartotinai neišleidus 1924 metų dainų rinkinio nusvėrė argumentai prieš šis rinkinys dar neperėjęs autentiškumo vieno svarbiausių folkloro kaip moks-linio publikavimo objekto filtro ne taip lengva būtų per trumpą laiką kai kuriems jau iš pirmo žvilgsnio bdquone visai tradiciniamsldquo tekstams parengti ir komentarus (kas paprastai daroma perleidžiant senuosius folkloro leidinius) t y susieti juos kaip tam tikrus žanrinės sistemos vienetus su Lietuvių liaudies dainų katalogo ir jo kartote-kos medžiaga saugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos institute ir dar ndash tai būtų tik gryni tekstai be melodijų Be to jau iškart po pasirodymo šis rinkinys įvardytas kaip bdquopamokomas pavyzdysldquo koks neturėtų būti folkloro leidinys be įvado be jo-kių paaiškinimų dainos sudėtos nesuskirstytos be klasifikacijos (tegu klasifikacijos bdquovisos nėra tobulos ar tikslios tačiau vis tiktai geriau davus kad ir netobulą daiktą negu nieko neduotildquo) nėra dainų sąrašo ar turinio net dainų numeravimas rinkinyje pertraukiamas keletą kartų ir t t (sruoga 1925 513ndash518) taigi knyga parengta tarsi ir atmestinai o tiksliau būtų sakyti ndash ji apskritai nerengta rinkinys Dainavos krašto liaudies dainos ndash viso labo Tautoje ir žodyje ([kn] 1 p 154ndash274 [kn] 2 p 263ndash437) paskelbtų tekstų atspaudas taip nieko nekeičiant ir atsirado krūva trūkumų kliuvu-sių skaitytojams jau tada painiavos įnešantys visiems besinaudojantiems rinkiniu ir dabar netgi pastabos dėl tarmės atspindėjimo atsidūrė knygos viduryje (p 178) nes pirma dedama Tautos ir žodžio antrojoje o ne pirmojoje knygoje skelbta medžiaga Dainavos krašto liaudies dainos tik dar kartą patvirtina kokie iš tiesų painūs ir šian-dien jau nepaaiškinami vinco krėvės folklorinės veiklos vingiai ne vieną dešimtme-tį brandina mintį išleisti reprezentacinį dzūkų dainų (beje jau ir melodijų joms turėję būti nemažai užrašyta8) rinkinį kuris į lietuvių folkloristikos istoriją įrašytas kaip

8 iš pradžių į talką užrašyti dainoms melodijas pasitelkė Merkinėje apie 1908ndash1911 m vargoni-ninkavusį P adomavičių šiam nelabai skubant krėvė norėdamas darbą paspartinti kreipęsis pa-galbos į L girą kad spaudoje paminėtų (žr Viltis 1910 rugpj 18 (31)) kas renka gaidas jo rinkiniui taip adomavičius esą būtų priverstas bdquovikriau virbėtildquo (Lk 17 p 36) vėliau kaip teigia B sruoga krėvės surinktiems tekstams melodijas užrašinėjo kunigas teodoras Brazys sudaręs apie 1200ndash1500 melodijų rinkinį kurį bdquosavo laiku nupirko tautosakos komisijaldquo (sruoga 1935 214ndash215) Lietuvių tautosakos rankraštyne saugomi du t Brazio su melodijomis užrašytų dainų rinkiniai kuriuose nesama jokių užuominų apie sąsajas su krėvės surinktais tekstais

307

bdquopamokomas pavyzdysldquo koks neturėtų būti folkloro leidinys Proginiame rašinyje kyla pagunda pasamprotauti ar archyvinės medžiagos tyrimų kontekste negalėtų kristalizuotis sumanymas vis dėlto išleisti Dainavos krašto liaudies dainas bet ne kaip folkloristikos istorijos faktą primenantį krėvės parengtą rinkinį o kaip naują papildytą leidimą ndash su išsamiais komentarais kaip iliustracinė medžiaga skelbia-mais e volterio fonde galbūt surastais dainų variantais kurių sugretinimas galėtų atskleisti kūrybinę bdquoužrašymoldquo laboratoriją tam tikrais atvejais gal netgi pasitel-kiant ir kitų rinkėjų tose apylinkėse užrašytus tekstus norisi tikėti kad darbo su archyvine medžiaga rezultatai leis papildyti mūsų folkloristikos istoriją ir naujai bdquoparengtosldquo Dainavos krašto liaudies dainos pristatys nors ir pavėluotai XX a pradžios dainavimo tradiciją dzūkijoje o tikint laimingu atsitiktinumu leidinys galbūt ir bdquosuskambėtųldquo

Vietoj išvadų

tarp lietuvių folkloro rinkėjų vertintojų ir tyrinėtojų buvo ne vienas rašytojas rinkęs vertinęs ar tyrinėjęs žodinį liaudies paveldą dar daugiau tokių kuriems liaudies kūryba buvo individualios kūrybos versmė ndash poetikos motyvų siužetų Į kultūrinę žmonių atmintį kaip folklorą eksploatavęs rašytojas ir kartu kaip folk-loristas įsirašė ir vincas krėvė Pasirodžius jo Dainavos šalies senų žmonių pada-vimams Juozas tumas rašė bdquoPakvipo mums senovė amžių rūkais aptemusi bet poėzijos gaisrais nušviesta žiūrėk kokį poėzijos lobį bekasinėdamas savo pilia-kalnius mums iškasė ltgt aš tik vieno gailiuosi kad krėvės bdquoPadavimuoseldquo kaip ir igaunių bdquokalevipoegrsquoeldquo nebegalima beišskirti kur tikras bdquosenų žmoniųldquo padavi-mas o kur autorių modernistiški priedaildquo (tumas 1914 21) tačiau tai kas skaitant kaip individualią kūrybą skelbtus kūrinius kėlė galbūt tik smalsumą užminė mįslę ne vienai folkloristų kartai kai laisvai improvizuoti kūriniai (kaip rodo tyrimai ne visada ir liaudiškos kilmės) buvo paskelbti kaip autentiški folkloro tekstai Lietu-vių folkloristikoje vyrauja žodinės liaudies kūrybos tyrinėtojų gvildenusių krėvės paskelbtų jo paties užrašytų folkloro tekstų autentiškumo problemą suformuota pozicija kad rašytojo lietuvių ir kitų tautų folkloro bei literatūrų žinovo laisvai su-redaguotais o kartais ir paties išgalvotais ar sukurtais kuo sekant tekstais ne visada galima remtis kaip autentiškais žodinio liaudies paveldo pavyzdžiais tačiau ple-čiantis folkloristikos aprėpiamam tyrimų laukui galbūt dar bus grįžta prie krėvės paskelbtos medžiagos kaip tyrimų orientuotų į teksto bdquoautoriųldquo bei jo individua-lumą savitas objektas ar negalėtų būti ir Dainavos krašto liaudies dainos atspir-ties tašku pasirenkant nuostatą kad folkloras krėvei buvęs bdquone tiek etnografinio susidomėjimo objektas kiek gyva jo kaip ir daugelio gimtojo kaimo žmonių egzis-tencijos dalisldquo (Jonynas 1992a) Yra pagrindo paraginti ir literatūrologus atkreipti dėmesį į folkloristų nesisavinamus bet paties krėvės kaip folkloro tekstai skelbtus naratyvus a zalatoriaus pastebėjimu beje turinčius panašumų su noveletėmis (zalatorius 2003 316) ieškant jų sąsajų su kitų tautų literatūromis

308

Literatūra

Baldauskas Juozas 1935 Mokslas ir autoreklama Mūsų tautosaka [t] 10 p 191ndash197 spausdina-ma Juozas Baldžius Rinktiniai raštai Etnologijos ir tautosakos baruose vilnius 2005 p 408ndash411

Balys Jonas 1934 aitvaras Gimtasai kraštas nr 3-4 p 141ndash146Balys Jonas 1935 a short review of the Collection of Lithuanian Folk-Lore Tautosakos darbai

[t] 1 p 1ndash26Balys Jonas 1936 dzūkų tautosakos falsifikacijos Vairas nr 9 p 23ndash42drotvinas vincentas 1968 iš v krėvės susirašinėjimo su e volteriu kn Literatūra ir kalba

t 9 vilnius p 491ndash493gira Liudas 1926 vinco krėvės dzūkiškumo genezis Pradai ir žygiai nr 8 p 204ndash209grigas kazys 2000 nuo pirmųjų raštų iki sisteminio leidinio kn Lietuvių patarlės ir priežo-

džiai t 1 vilnius p 25ndash42Jonynas ambraziejus 1992a nuo subartonių iki Filadelfijos Tiesa geg 8Jonynas ambraziejus 1992b ar karaliavo dainavoje šarūnas Tiesa liepos 22kerbelytė Bronislava 1965 Lietuvių liaudies padavimai Filologijos mokslų kandidato laipsnio

disertacija mašinraštis saugomas vilniaus universitete kerbelytė Bronislava 1970 Lietuvių liaudies padavimai vilniuskernius J 1936 vincas krėvė ndash tautosakininkas Kultūra nr 12 p 740ndash746 spausdinama Juo-

zas Baldžius Rinktiniai raštai Etnologijos ir tautosakos baruose vilnius 2005 p 394ndash398krėvė Mickevičius v 1931 aitvaras dzūkų legendose Mūsų tautosaka [t] 3 p 3ndash10krėvė v 1934 Dzūkų poringės kaunas krėvė-Mickevičius v 1935 bdquoFalsifikacijaldquo ir faktai Mūsų tautosaka [t] 10 p 217ndash228kossu-aleksandravičius Jonas 1936 ko stinga mūsų ginčui Literatūros naujienos nr 14-15

p 1ndash2krištopaitė danutė 1965 Lietuvių liaudies karinės-istorinės dainos vilniusLemeškin ilja 2000 Pasikorimo motyvas n Leskovo apysakoje bdquoužburtas klajūnasldquo ir v krėvės

padavime iš rinkinio bdquoaitvaras dzūkų legendoseldquo Tautosakos darbai [t] 12 (19) p 196ndash204Mansikka v J 1929 Litauische zauberspruumlche Folklore Fellows Communications no 87skrodenis stasys 1967 žvilgsnis į krėvę ndash tautosakininką Pergalė nr 10 p 135ndash143sruoga Balys 1925 dainavos krašto liaudies dainos Tauta ir žodis [kn] 3 p 513ndash562 spausdi-

nama Balys sruoga Raštai t 91 vilnius 2003 p 242ndash309sruoga Balys 1935 Mūsų tautosaka ir gyvenimas Mūsų tautosaka [t] 10 p 198ndash216 spausdina-

ma Balys sruoga Raštai t 91 vilnius 2003 p 414ndash436stundžienė Bronė 2003 Merkinės dainų istorija vizija ir tikrovė Tautosakos darbai [t] 19 (26)

p 13ndash32subačius rokas 2005 Dramatiškos biografijos vilniustumas J 1914 Mūsų raštai vincas krėvė bdquodainavos šalies senų žmonių padavimaildquo vilnius

1912ndash13 Vairas nr 1 p 19ndash22venclova antanas 1974 kaip buvo parašyta populiariausia mūsų knyga v krėvė pasakoja apie

bdquodainavos šalies senų žmonių padavimusldquo kn antanas venclova Literatūra ir liaudis vilnius p 361ndash368

vėlius norbertas 1974 v krėvės bdquoaitvarasldquo ir jo tautosakinė tradicija Liaudies kūryba [kn] 2 p 103ndash117)

zalatorius albertas 2003 Vincas Krėvė Nebaigta monografija vilnius

sutruMPiniMai

Lk ndash Literatūra ir kalba t 9 vilnius 1968 t 17 vilnius 1981LLti Br ndash Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynastž ndash Tauta ir žodis [kn] 1ndash7 kaunas 1923ndash1931Mt ndash Mūsų tautosaka [t] 1ndash10 kaunas 1930ndash1935

309

HAVE ALL THE RIDDLES OF THE FOLKLORIC ACTIVITIESOF VINCAS KRĖVĖ ALREADY BEEN SOLVED

viLMa daugirdaitė

Summary

The 12th anniversary of vincas krėvė (1882ndash1954) presents a suitable occasion for reconsideration of the role that his controversial folkloric activities play in the Lithuanian folkloristics starting with the folklore that he recorded krėvė launched collection of folklore already as a student of kiev university in the course of two summers (1905ndash1906) assisting the ethnographer eduard volter it is very probable that he continued this work for several summers afterwards during his vacations the available data allows us asserting that the first stage of his folkloric work comprising the collection of folklore approached its end along with completion of his studies at the university afterwards krėvė was particularly notable as a writer actively exploiting folklore When the wave of folklore sustaining his individual creativity subsided krėvė turned to the folkloristic activities again in the 1920s and 1930s he started organizing the collection and publication of the national verbal heritage publishing in the periodicals that he edited a considerable amount of the materials that he had himself recorded and later published as separate collections Yet in his folklore publications the writer overshadowed the researcher today the Lithuanian folklore studies are predominated by the one-way opinion maintaining that the loosely improvised folklore texts published by krėvė are not always to be relied upon as authentic samples of the verbal folklore heritage nevertheless along with the widening field of the folklore research texts published by krėvė are also likely to be reconsidered Moreover the researchers of literature should also be encouraged to pay attention to the narratives published as pieces of folklore by krėvė himself but failed to own by the folklorists Possible connections of these texts with the other peoplesrsquo literatures should be sought

gauta 2007-10-02

straipsnis parašytas vykdant Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamą tarpinstitucinę mokslo programą bdquoregioniniai folkloro ir tarmių tyrimai dzūkijaldquo (2007ndash2008)

310

SUKAKTYSISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

MYKOLAS BIRŽIŠKA IR LIETUVIŲ DAINOS125-ąsias gimimo metines paminint

Leonardas Sauka

Mykolas Biržiška ndash patraukli ir raiški asmenybė palikusi ženklius pėdsakus Lietuvos XX a moksli-niame kultūriniame ir visuomeni-niame gyvenime ndash išsiskiria lietu-vių folkloristikoje kaip reikšmingų darbų skirtų lietuvių liaudies dai-noms pradininkas

išvydo jis pasaulį 1882 m rug-pjūčio 24 d gražiame žemaitijos miestelyje viekšniuose prie žmo-nių apdainuotos ventos ir netoli į ją įtekančios virvytės augo ir brendo gydytojo šeimoje kapstėsi iš vai-kystės kartu su jaunesniais vėliau taip pat išgarsėjusiais broliais bi-bliografu vaclovu ir matematiku viktoru mylimos motinos globoja-mi nuo 1895 m jaunieji Biržiškos persikelia mokslo siekti į šiaulių

gimnaziją Mykolas į trečią klasę broliai ndash į prieklasę koks tai buvo laikas ir kas virė to meto paauglių galvose gali pailiustruoti vienas kitas atsitikimas kuriuos jis vėliau aprašė autobiografinėje knygoje bdquoanuo metu viekšniuose ir šiauliuoseldquo (1938) čia gyvai nupiešti tėvų giminių artimesnių žmonių mokytojų portretai išryškintos tautinės ideologinės kultūrinės tendencijos atpasakota aibė gyvenimo istorijų Mykolui teko patirti stiprų polonistinės kultūros poveikį Be to visa tai apsipynė ir religinėmis ndash valdžios puolamos katalikybės ir brukamos stačiatikių tikėjimo ndash nuostatomis tai liudija aprašyta 1897 metų šiaulių gimnazijos istorija nuaidėjusi iki Petrapilio ir sukėlusi grėsmę protestavusiems moksleiviams netekti

311

teisės baigti mokslą kai Mykolas kartu su būreliu katalikų išėjo iš salės kad neda-lyvautų stačiatikių apeigose (Biržiškos 1938 283ndash293)

Maištingos nuotaikos ryškios ir iš kitų pareiškimų dalyvavimo kai kuriuose įvykiuose antai Mykolas Biržiška prisimena kaip su Marijonu sviechauskiu per atostogas ant salduvės kalno iškilmingai vienas kitam pasižadėjo (prisiekė) kovoti dėl išvadavimo draugas ndash Lenkijos ir Lietuvos jis ndash tik Lietuvos (ten pat 295) aš-tuntoje klasėje vėl tik po sunkių žygių neišlėkė iš gimnazijos kai įsipynė į studento išmesto už riaušes iš Petrapilio universiteto vakarėlį (ten pat 319ndash323)

tačiau tikru lietuviu patriotu M Biržiška tapo pamažu 1897 m per visuotinį gyventojų surašymą jo apsisprendimą dėl tautybės lėmė motinos argumentas bdquoJei-gu jūsldquo aiškino ji mums bdquoneįsirašysite lenkais tai rusų valdžia palaikys jus rusais nes lietuvių ji nepripažįsta katalikai rusams eina lenkaisldquo tuo paveiktas užsira-šiau kad ir abejodamas lenku ir paskui graužiaus bet mano broliukai ndash antrokas vacius ir pirmokas vikas rašėsi žemaičiaisldquo (ten pat 279)

Panašūs ir ne vieno draugo argumentai kad litvomanija esanti žalinga tai se-paratizmas bdquoparsidavimas maskoliamsldquo pamažu buvo įveikti daug prisidėjo prie to ir pokalbiai su bendramoksliu Povilu urbšiu Mykolo pasikeitimas ryškus iš to-kio epizodo bdquoMotinai kartojant priekaištus bdquolitvomanijaildquo griežtai pareiškiau esąs lietuvis ir universitete stosiąs lietuvių studentų draugijon Į tai man motina atkirto bdquotai tu ne mano sūnus nes aš pagimdžiau lenkąldquo tas žinoma gerajai motinai nesukliudė ne tik veikiai susitaikyti su mano bdquolitvomanijaldquo bet ir pačiai pasijusti lietuve taip jog po kelerių metų ji net netikėjo man taip atkirtusldquo (ten pat 325)

šitos kelios detalės iš jaunojo Mykolo gyvenimo padeda įsivaizduoti kokius iš-gyvenimus tada jam teko patirti iš minėtos autobiografinės knygos matyti jog gimnazijoje jis daug laiko skyrė literatūrai ir istorijai o studijuoti teisę nusprendė kad galėtų grįžti į Lietuvą tarnauti jos žmonėms Be to kaip jis teigė bdquoteisių fakul-teteldquo bus nemažai ir jo mėgstamos istorijos (ten pat 310)

nuo 1901 m pradėjęs Maskvoje studijuoti teisę M Biržiška bdquodažnai paslap-čiomis užbėgdavo pasiklausyti istorijos ir literatūros profesorių paskaitų (anais laikais buvo draudžiama klausyti lekcijų svetimuose fakultetuose)ldquo (viskanta 1932 103ndash104) kartu aktyviai dalyvavo studentų organizacijų veikloje 1902 m jis drauge su keliais šimtais studentų buvo kariuomenės suimtas iš pradžių nuteis-tas dvejiems metams tremties į sibirą vėliau pateko į Butyrkų vilniaus kauno kalėjimus juose išbuvo pusę metų Paleistas grįžo į universitetą ir studijas baigė 1907 metais

Įgyta teisininko profesija nenulėmė tolesnio jo gyvenimo kelio kiek padirbė-jęs advokatu (1907ndash1909 m) toliau triūsė banke (1909ndash1915 m) vėliau daugiau-sia teko dirbti pedagogu dėstytoju karo metais įsteigė pirmąją lietuvišką gimna-ziją vilniuje buvo ir jos direktorius paskui direktoriavo kauno gimnazijoje (iki 1931 m) kartu jau nuo 1922 m M Biržiška pradėjo skaityti paskaitas Lietuvos (nuo 1930 m ndash vytauto didžiojo) universitete dėstė lietuvių literatūros istoriją ir tautosaką taip pat ndash baltarusių lenkų rusų čekų literatūras 1922ndash1925 m buvo

312

sociologinių (vėliau ndash Humanitarinių) mokslų fakulteto dekanas 1925ndash1926 m ndash universiteto prorektorius 1926ndash1927 m ndash rektorius nuo 1927 m ndash profesorius 1932 m jam suteiktas vdu o 1934 m ndash Latvijos universiteto garbės daktaro var-dai 1939ndash1943 m dėstė vilniaus universitete ir buvo jo rektorius nuo 1941 m ndash Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1946 m sovietų valdžia pašalino iš akademijos narių o prasidėjus atgimimui 1988 m jam vėl grąžintas akademiko vardas) (aleksandravičius 2003 235)

reikšminga ir M Biržiškos visuomeninė politinė veikla iš pradžių daug laiko skyrė socialinėms problemoms kartu rūpinosi kultūros reikalais aktyviai prisidė-jo atkuriant Lietuvos valstybingumą Jis buvo Lietuvos tarybos narys drauge su kitais signatarais 1918 m vasario 16 d pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą vėliau Lenkijai okupavus vilnių nepailsdamas kovojo dėl sostinės lietuvių teisių valdžios buvo įkalintas ir tik įsikišus tautų są jungai ištremtas į Lietuvą

Įkūrus Lietuvių mokslo draugiją M Biržiška įsitraukė į jos veiklą šalia kitų uždavinių draugija rūpinosi ir vadovėlių kurių tuo metu labai trūko rengimu M Biržiškai vadovaujant šios draugijos vadovėlių rengimo komisijai 1919ndash1922 m buvo išspausdinta bdquokeliasdešimt autorių LMd lietuviškų vadovėlių ir tyrinėjimų Lietuvos gimnazijoms ir būsimajam universitetuildquo (Biržiška 1935 sk 1207) Jis ir pats parengė kelis tautosakos vadovėlius taip pat bdquoLietuvos geografijąldquo (1917 21918 31920 41921) bdquoLietuvos istorijos pradžiamokslįldquo (d i 1919 21923)

M Biržiška daug rašė apie lietuvių literatūrą kultūrą šios krypties straipsnius pradėjo publikuoti dar būdamas studentas o reikšmingesni jo darbai iš lietuvių literatūros istorijos yra bdquoMūsų raštų istorijaldquo (1920 21925) bdquoBarono gyvenimas ir raštaildquo (1924) bdquoduonelaičio gyvenimas ir raštaildquo (1927) bdquoiš mūsų kultūros ir litera-tūros istorijosldquo (indashii 1931 1938) ir kiti

nepaprastą M Biržiškos darbštumą rodo ir jo intensyvus bendradarbiavimas spaudoje gausybė įvairios tematikos straipsnių žinių publikacijų antai kaip bdquoLie-tuviškosios enciklopedijosldquo viceredaktorius talkindamas broliui vaclovui prie šio leidinio rengimo darbavosi tiesiog karštligiškai bdquoPirmuose trijuose tomuose jo pa-rašyta apie 312 tūkst straipsnių ir straipsneliųldquo (ten pat sk 1210)

1944 m emigravęs į vokietiją 1946ndash1949 m dėstė Pabaltijo universitete o nuo 1949 m išvykęs į Jav ten taip pat prisidėjo prie bdquoLietuvių enciklopedijosldquo rengimo emigracijoje paskelbė įvairius darbus kaip antai bdquosenasis vilniaus universitetasldquo (21955) bdquovilniaus universitetas 1940ndash1941ldquo (1948) bdquoLietuvių tautos kelias į nau-ją jį gyvenimąldquo (indashii 1952 1953) bdquodėl mūsų sostinėsldquo (1960ndash1962) daug nuvei-kė rengdamas spaudai brolio vaclovo parašytą trijų dalių bdquoaleksandrynąldquo tačiau 1962 m rugpjūčio 24 d (koks sutapimas) Mykolui Biržiškai mirus šį darbą baigė brolis viktoras

Mykolo Biržiškos gyvenimas kupinas įvairiausios veiklos Jo triūsta begalėje redakcijų draugijų komisijų komitetų norint apžvelgti visus jo darbo barus iš-ryškinti konkrečias situacijas kuriose jam teko atsidurti prireiktų plačios studijos o čia pateikus svarbesnius jo gyvenimo įvykius priminus vieną kitą spalvingą detalę toliau mėginama kiek daugiau pasidomėti tautosakiniais darbais

313

Prasidėjo jo kelias šioje srityje knyga bdquoLietuvių dainosldquo pasirodžiusia 1916 m vilniuje ir okupacinės vokiečių valdžios uždrausta tai buvo pirmasis bandymas pateikti dainuojamąją tautosaką augančioms kartoms įvilkus ją į bdquopedagoginį ap-darąldquo šiaip tautosakos knygelių vaikams viena kita jau buvo išleista (pvz J Ja-blonskio žemaitės ir kt) o M Biržiška parengė vidurinėms mokykloms skirtą vadovėlį tegul tai ir labai nedidelės apimties knygutė bet turinti dešimties puslapių įžangą prie jos pridėtas poros puslapių svarbesnių dainų rinkinių ir reikšmingesnių tyrinėjimų sąrašas toliau pateikti 126 dainų tekstai o gale ndash du priedai ištraukos iš samogitos straipsnio bdquoLietuvių dainų poezijos formosldquo (1900) ir adolfo sabaliaus-ko darbo bdquotautinės Lietuvių muzikos įrankiaildquo (1911) dar prišlieta trumpa Juozo žiogo informacija apie Labanoro dūdą

Įžangoje aptariamas dainų sugrupavimas atkreipiamas dėmesys į įvairius jų ryšius su žmonių gyvenimu ypač darbu Pasiremiama daugiau aukusti roberto niemio ir adolfo sabaliausko rinkiniu (1912) tik vestuvinės dainos suskirstytos pagal antano Juškos bdquosvotbines dainasldquo (1883) M Biržiška apžvelgęs klasifikavi-mą glaustai komentuoja tokias dainų grupes prie darbo lopšinės vaikų piemenų šokių ir žaislų tikėjimų ir papročių prie gėrimo karų atbalsiai Pačioje knygutėje dainų grupės suskirstytos dar smulkiau antai tikėjimų ir papročių dainos dar turi tokius poskyrius a) senovės tikėjimų atbalsiai b) kupolių dainos c) kalėdavimai d) Lalavimai e) Pabaigtuvių (nuobaigų) dainos

vadovėlio įžangoje probėgomis užsimenama ir apie daugelį kitų dainų savybių rašydamas apie malimo dainą bdquooi ūžkit ūžkit mano girnelėsldquo nurodo kad atitrū-kusi nuo darbo ji virto atmaina bdquoko užsipuoleildquo Pagvildenami bendrai ir pavie-niui (bdquokuopiniųldquo ir bdquovienatvėsldquo) dainuojamų dainų skirtumai iš viso jaučiama kad M Biržiška buvo susipažinęs ne tik su ankstesniais darbais apie lietuvių dainas mitologiją bet jį domino ir bendro pobūdžio veikalai tokių autorių kaip a Poteb-nia a veselovskis e grosse o Boumlckelis o ypač k Buumlcherio knygos bdquoarbeit und rhytmusldquo idėjos

1921 m pasirodė naujas šio vadovėlio variantas bdquodainos keliasldquo Pasikeitė daug kas čia vos ne dvigubai daugiau dainų tekstų (222) jos parinktos iš daugelio šal-tinių ir visur nurodytas rinkinio sudarytojas tai leidžia skaitytojui įsiminti gausų dainų rinkėjų būrį gerokai platesni ir šalia dainų pateikiami paaiškinimai taigi ir knygos struktūra kitokia pradedama nuo gamtos paukščių garsų ir bdquožodmenioldquo analizuojamos sutartinės darbo dainos ir dramos dainos (taip pavadinta vestuvių poezija) susitelkus prie kelių esminių dainų klodų vėlgi ryškinama jų įvairovė Pavyzdžiui apžvelgiant darbo dainas atkreipiamas dėmesys ne tik į ganymo dai-nas valiavimus bet ir savitai pavadintas skalbtines kultines jotines eitines ir t t apibūdinant dramos dainas nurodomi vogtinių pirktinių vedybų atgarsiai sam-protaujama apie šių dainų dialogiškumą skirtingus atlikėjus vedėją ir chorą

truputį medžiagos pasitelkiama ir iš kitų tautų folkloro Pavyzdžiui kalbant apie priedainių reikšmes cituojama egipto amerikos indėnų laivininkų korėjos ryžių valytojų dainų ištraukėlės aptariant malimo dainas pateikiama iš Plutarcho

314

žinoma Lesbo salos girninė dainelė taip sudaroma galimybė pajusti tūkstantmetės žanrinės tradicijos galią o gyvą nūdienos kontekstą paryškina rinkėjų pastebėji-mai kaip antai

vieną kartą buvo toks atsitikimas Per vakaruškas šokant po grįčią ir giedant sutar-tines viena iš šokėjų gal nuvargus ir išalkus priėjus prie pečiaus ištraukė kilbasos (dešros) šmotą tą patėmijus rinkinio rinkėja ir gieda bdquoką-ti-se-siol-juo-dą-il-gą-iš-trau-keildquo tagi sumani būdama tuojau atgiedojo bdquoCit-se-siol-ne-sa-kyk-tau-pu-sę duo-siuldquo (Biržiškos 1921 40)

antra dalis šios knygos nebuvo išleistareikšmingą istoriografinį darbą apie lietuvių dainas M Biržiška paskelbė

1919 m ndash tai bdquoLietuvių dainų literatūros istorijaldquo šiai temai du skyrius savo veikale bdquoLietuvių liaudies dainų tyrinėjimaildquo (1913) paskyrė ir a r niemis bet jie lietuvių skaitytojams buvo neprieinami nes parašyti suomių kalba

M Biržiškos istorinė dainų apžvalga prasideda nuo metraščių žinių o baigia-si Liudviko rėzos gyvenimo ir ypač jo tautosakinės veiklos nušvietimu L rėzai skirta vos ne pusė apžvalgos (p 53ndash91) Įtaigiai atskleidžiamas jo gimtinės savitu-mas kultūrinė situacija politinės tendencijos raiškiai įvardijami poskyriai kaip antai bdquoPrie jūrių prie mareliųldquo bdquonusmilęs [smiltimis apneštas ndash L S] kaimasldquo bdquodainų dainelėsldquo bdquoklebonai ir dainosldquo vienuose poskyriuose aptariami L rėzos talkininkai kitur gilinamasi į dainų turinį pabrėžiamas jo grožis paryškinami tau-tos išgyvenimai karų laikotarpiais atkreipiamas dėmesys ir į mitinius motyvus

Labai pakiliai įvertinamos jo paskelbtos dainos bdquogrynas tad šiuo žvilgsniu mūsų žmogaus ir žmonių sielos skaistumą ir gelmes šviesuomenei pirmą kartą reikšte pareiškęs dainynasldquo (Biržiškos 1919 90) o visas skyrius apie L rėzą bai-giamas tokiu poetišku pasakymu bdquoBet jau iš jo ant aukštai lyg nuošalyje iškilusio kalnelio bdquoprie jūros prie marelių įdiegtos rožių šakelei jau augo ir stiprėjo medačių medatisldquo (ten pat 91)

antra vertus M Biržiška nevengė ir kitokios nuotaikos pastebėjimų tokie yra 1839 m studento būsimo rusų kalbininko patirti įspūdžiai susidūrus su senatvės sugniuždytu L rėza bdquotai niekur dar nematytas keistuolis tai nuo galvos ligi kojų susivyniojęs ipochondrikas bailus nepatiklus užmirštąs ką pirm valandėlės pasa-kęsldquo (ten pat 90)

daugybę papildomos informacijos pateikia ir knygos gale esančios bdquoPastabosldquo (p 92ndash115) čia ne tik gausu bibliografinių duomenų bet ir sukaupta dainų teks-tologijai ir tipologijai svarbios medžiagos M Biržiška tokiu būdu gerokai pagilino supratimą apie Pilypo ruigio paskelbtas dainas bdquoanksti rytą rytužėlįldquo bdquoaš turėjau žirgužėlįldquo bdquoaš atsisakiau savo močiuteildquo Įvairių variantų nurodyta ir kitiems ap-žvelgtiems tipams palyginti

ši knyga buvo įžanga tolesniems tyrimams kuriuos XX a antrojoje pusėje plė-tojo ambraziejus Jonynas albinas Jovaiša ir kiti tyrinėtojai

M Biržiška pradėjo domėtis ir lietuvių karinių-istorinių dainų problemomis su jomis vėliau susidūrė danutė krištopaitė Pranė Jokimaitienė vita ivanauskaitė

31

šios tematikos dainas M Biržiška apžvelgė darbe bdquodainų atsiminimai iš Lietuvos istorijosldquo (1920) Pratarmėje beje jis pažymi kad istoriją čia suprantąs susiaurintai bdquotiktai žymiausi vardu įminti įvyksniai faktai daugiausia ndash karai mūšiai vadinasi lab karo istorija mano čia yra sekamaldquo (Biržiškos 1920 3)

aptaręs pirmąsias metraščių galimas užuominas apie karių žūties atgarsius dai-nose didesnį dėmesį nukreipia į Motiejaus strijkovskio paminėtos gurdos gentvi-laičio dainos esminę frazę kuri artima bdquosudaičioldquo sutartinei greta kitų dainų kiek išsamiau apžvelgia tą bdquokuri lyg rodo mums į zigmanto augusto ir Barboros rad-vilaitės jungtuvesldquo (ten pat 10) pateikia kelis jos variantus poroje iš jų įsiterpęs mįslingas Sarono karaliaus vardas apie kurį jau buvo rašęs Jonas Basanavičius vytautą kęstutį ir kitus temini vėlyvos autorinės dainos išskyrus lenkišką dvieilį iš Xvi a kurį plačiau XX a pabaigoje komentavo valerijus čekmonas gana re-zervuotai M Biržiška nusiteikęs ir į kovų su kryžiuočiais vardų tų laikų paminėji-mus dainose bdquoPaprastai betgi daina ima painioti senovės kryžiuočius su vėlesniais Xviii a prūsokais ir toji daina virsta kaip vėliau matysime Xviii ir net XiX a rekrūtų dainaldquo (ten pat 24) Pateikiamos trys dainos kuriose girdėti Xvii a mūšių su švedais atgarsių taip pat kelios dainos susijusios su 1794 m sukilimu jose mini-mas tado kosciuškos vardas Įdomu kad apie vieną iš jų M Biržiška sužinojo iš tėvo kuris 1913 m girdėjo dainuojant bdquoužgyd gaidei pusėj naktiesldquo Joje yra strofa

Padėk padėk pons kasčiuškamaskolių valioti (ten pat 36)

Beje M Biržiška pastebi kad kiek daugiau dainose pasitaiko atgarsių iš Prūsi-jos karų (1740ndash1763) bet dar ryškesni jose prancūzmečiai o vėlesni įvykiai XiX a sukilimai jau pagimdė kitas dainas bdquo31 (krakosmečių) ar 63 lenkmečių įspūdžiai daug rečiau reiškiasi tradicine dainos žodmeneldquo (ten pat 64) apžvelgęs karų su turkija ir kitomis valstybėmis atgarsius dainose paskutiniame skyriuje pateikia pa-vyzdžių kaip šioje kūryboje atsispindi visai neseno laiko patirti išgyvenimai kaip vaizduojami Pirmojo pasaulinio karo įvykiai vokiečių okupacija emigracija

šią ir kitas dvi pirmiau apžvelgtas knygas 1925 m bdquoBaroldquo ketvirtoje knygoje recenzavęs Balys sruoga labai gerai įvertino bdquoLietuvių dainų literatūros istorijąldquo (plg bdquoBiržiška ndash novatorius pilna to žodžio prasmeldquo bdquošiame darbe M Biržiška instabiai sujungė mitrią gyvą publicisto dovaną su dar didesne istorininko dovanaldquo ir t t) apie knygą bdquodainų atsiminimai iš Lietuvos istorijosldquo teigia esą ji bdquonežiūrint jos aukštos vertės sukelia kai kurių abejoniųldquo (sruoga 2003 232) svarbiausia tai kad autorius reikiamai neatskyrė liaudies ir individualių dainų bdquogal jau geriau būt buvę jei M Biržiška būtų davęs du paraleliniu vaizdu vieną kaip liaudis reaguoja savo tikraisiais kūriniais ar liaudy prigijusiais ar antrą kaip insibrovėliais ar nepri-gijusiais arba dar neprigijusiaisldquo (ten pat 235)

tolesni M Biržiškos sumanymai buvo impozantiški švietimo ministerijai 1924 m jis pateikė tautosakos tvarkymo ir leidimo planą o kitais metais ndash bdquodainų spausdinimo planąldquo užsimota pakartoti svarbiausius lietuvių liaudies dainų leidi-nius (L rėzos s stanevičiaus s daukanto F nesselmanno a Juškos ir kt)

316

toliau rinkti dainas publikuoti naujai užrašytus tekstus ir išleisti stambų dešimties tomų dainyną M Biržiškos manymu darbus reikėtų pradėti 1925 o juos baig-ti 1935 metais vladas žukas pastebi bdquoplanas rodo kad jo autorius nesuvokė šio darbo sudėtingumo paruošiamųjų ir redakcinių darbų dydžio ltgt Be to nebuvo atsižvelgta į sunkias to meto materialines knygų leidimo sąlygas blogą tautosakos rinkinių būklę specialios folkloristikos mokslo įstaigos nebuvimą ir ktldquo (žukas 1969 132)

šis sumanymas nesulaukė deramo valstybės įstaigos dėmesio iš visos svajonės išsipildė tik vienas dalykas buvo išleistas trečias L rėzos

dainų leidimas (d i ndash 1935 d ii ndash 1937) ši publikacija labai reikšminga nes nuo jos prasideda pirmieji svarbūs lietuvių dainų tekstologijos žingsniai vertindamas Mykolo Biržiškos nuopelnus Juozas ambrazevičius recenzijoje apie rėzos dainų naują pasirodymą rašė bdquoProf M Biržiška trečią jį dainų leidimą rengė su bene-diktinišku atsidėjimu ir kruopštumuldquo bdquodidžiausias šio leidinio originalumas ndash tai dainų teksto lyginimas ir teksto kritika ltgt šiame lyginime ir pasireiškė didžiau-sias prof M Biržiškos kruopštumas ir istorinė bibliografinė erudicijaldquo (Brazaitis 1982 541ndash542) taip pat vertingas kaip reprezentacijos pavyzdys jis nepriekaištin-gas savo lyginamuoju metodu ir jo technika bdquošiuo atžvilgiu ir šioje srityje rėzos dainynas yra vienintelisldquo (ten pat 543)

galima spėti kad rengdamas L rėzos dainų leidiniui komentarus o gal ir skati-namas didžiojo dainyno idėjos M Biržiška pradėjo dar vieną lietuvių dainų pažini-mui ypač svarbų darbo barą ėmė sisteminti medžiagą iš spausdintų šaltinių žymėti dainų variantus žodžiu buvo sudarytos sąlygos išryškėti dainų tipams šį jo darbą liudija keletas didelio formato įrištų rankraščių Po keliolikos metų Lietuvių kal-bos ir literatūros institute to darbo ėmėsi keturios lietuvių tautosakininkės ndash Bro-nė kazlauskienė Pranė Jokimaitienė vanda Misevičienė ir elena Mažulienė Jos susistemino išskyrė dainų tipus iš spausdintų šaltinių ir rankraščių darbą tęsia ir vėlesnės mokslininkės jau senokai įveikta per pusę milijono užrašytų tekstų

visų M Biržiškos tautosakinių darbų apžvelgti trumpu straipsniu nesiekta bet ir iš paminėtųjų matyti kad labiausiai jis domėjosi dainomis Matyt jos įsirėžė iš jaunystės ir vėliau jaudino širdį ši žmonių kūryba ilgaamžė jos vertė tautai akivaizdus aktualumas pirmaisiais XX a dešimtmečiais M Biržiškos žodžiais bdquopirmieji vieši lietuviški vaidinimai ir epochų koncertai suruošti vilniuje kaune ir šiauliuose revoliuciniais išsilaisvinimo metais buvo sukrečiantys tautos gyvy-bingumo liudijimai žmonės stovėdami klausydavo dainų bdquoLietuva brangildquo bdquokur bėga šešupėldquo moterys net alpdavo ir ne vienas vyras bdquopravirkdavo kaip vaikasldquo (kubilius 1995 15)

žiūrint iš nūdienos perspektyvos akivaizdu kad aptartieji M Biržiškos darbai apie dainuojamąją tautosaką tikrai ženklus indėlis į lietuvių dainų mokslą XX a pirmojoje pusėje tai buvo jaučiama ir anuo metu ne be pagrindo tada B sruoga pareiškė kad jis bdquosukūrė lietuvių bdquodainologijąldquo (Jovaišas 2001 68)

317

Literatūra

aleksandravičius egidijus 2003 Biržiška Mykolas kn Visuotinė lietuvių enciklopedija [t] 3 Beketeriai ndash Chakasai vilnius

Biržiška (Mykolas) 1935 kn Lietuviškoji enciklopedija t 3 Batoras ndash Bohatta kaunas Biržiškos M 1919 Lietuvių dainų literatūros istorija [t] i vilnius Biržiškos M 1920 Dainų atsiminimai iš Lietuvos istorijos vilniusBiržiškos M 1921 Dainos keliais (Vadovėliui bent kiek medžiagos) vilniusBiržiškos M 1938 Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882ndash1901 m atsiminimų pasako-

jimų ir raštų) kaunasBrazaitis Juozas 1982 Raštai t 3 Chicago illJovaišas albinas 2001 Biržiška Mykolas kn Lietuvių literatūros enciklopedija vilniuskubilius vytautas 1995 XX amžiaus literatūra vilniussruoga Balys 2003 M Biržiška ir mūsų dainos kn Balys sruoga Raštai t 91 vilniusviskanta ed 1932 Prof Mykolas Biržiška Vairas nr 10žukas vladas 1969 iš tautosakos rinkimo ir spausdinimo istorijos Liaudies kūryba [t] i vilnius

318

SUKAKTYSISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

IŠ GILIŲJŲ RAMUVOS VERSMIŲVenantui Mačiekui ndash 70

Gražina Kadžytė

kai 1935 m ėmęs vadovauti Lietuvių tautosakos archyvui jaunas mokslinin-kas kupiškėnas Jonas Balys skelbė visuotinę tautosakos rinkimo talką rokiškėno venanto Mačiekaus dar nebuvo šiame pasaulyje gimęs 1937 m gegužės 13 d ro-kiškio valsčiaus Močiekų kaime jis be abejo nespėjo prirašyti savojo tautosakos sąsiuvinėlio kurį galėtum rasti tarp gausybės anuometinių rokiškio gimnazijos moksleivių siuntinių archyvui tačiau kaip tik šiam žmogui likimas lėmė daug vėliau kai toji talka jau buvo gerokai prislopusi stoti į tautosakos rinkimo barus su būriu jaunųjų talkininkų ndash vilniaus universiteto ramuviškių

vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuva savo veiklą pradėjo 1970 m pa-vasarį suburdama pavieniui veikusius istorijos turistų krašto pažinimo būrelius ir grupeles o tų pačių metų rudenį ekonomikos mokslų fakultete analogišką būrelį įkūrė šio fakulteto absolventas tuomet jau dėstytojas v Mačiekus Būsimieji eko-nomistai iš karto įsitraukė į 1970ndash1971 mokslo metų žiemos ekspediciją lankiusią Marcinkonių apylinkių miškų dzūkų kaimus

Be abejo tokiame dainingame krašte skardėte skardėjo vakarai studentams mokantis kasdien parsinešamų vis naujų dainų Marcinkonių tverečiaus sarių ekspedicijose užrašytos dainos ir sukrovė gražiausią ramuvos kraitį jos aukso fondą šias dainas daugiau kaip ketvirtį amžiaus vakaronėse ekspedicijose ke-lionėse žygiuose traukė vis naujos studentų kartos Jas tebedainuoja į šiuolaikines bdquoramuvėliųldquo stovyklas susiburiančios šeimos arba kur nors susieidami vienmečiai ir vienminčiai kada nors buvę paženklinti šiuo kraštotyros ženklu

iš to kraičio tarytum savaime buvo atrinkta daina bdquostovi žirgelis kieme pabal-notasldquo Ją atrastą ir pirmą kartą padainuotą sarių ekspedicijoje v Mačiekus aukš-taitis žirgininkų krašto žmogus įžvelgęs raitelių dainyno palikimą spontaniškai ir entuziastingai išgyrė pakylėdamas į sakralesnį lygmenį ndash pasiūlydamas ja pradėti ir užbaigti didžiuosius renginius ypač tuos kuriuose pakeliama ir nuleidžiama klu-bo vėliava taip visų kada nors prisišliejusių prie ramuvos sąmonėje prigijo bdquovadų vado dainaldquo savotiškas sambūrio himnas ir slaptažodis padedantis atpažinti vie-niems kitus nors akivaizdžiai ir nebuvusius pažįstamus Penkeri studijų metai ndash ke-

319

turios vasaros ekspedicijos Per 25 metus jų ratuose sukosi apie pora tūkstančių studentų

smagu dainuoti dideliame bendraminčių pulke ekspedicijų vasarų vakarais kai žodis po žodžio į širdis ir galvas gula kai melodija po melodijos tampa dainuo-jančiojo savastimi Bet ir dėl kita ko reikėjo tada mokytis ir įsiminti ndash dainų plū-do daug o kraštotyrininkai neturėjo nė vieno magnetofono tik 1972 m vasara sariuose jau galėjo pradžiuginti nes ekspedicijos ekipiruotėje atsirado du dideli juostiniai magnetofonai kuriuos liaunesnės tautosakos įrašinėtojos turėdavo nešti dviese pėstute pėdindamos tuos keletą ar keliolika kilometrų į pasirinktus ar va-dovų nurodytus kaimus Į vilniaus universiteto mokslinę biblioteką pateko pirmieji sutvarkyti tautosakos tekstai su melodijomis garsajuostėse

džiaugsmas džiaugsmu tačiau gyvenimas už genį margesnis ndash užgriūva išban-dymų metas uždaroma vilniaus miesto ramuva jos dalyviai pradėti persekioti so-vietinio saugumo ramuvos kūrėjas Jonas trinkūnas apskritai privalėjo pasitraukti iš universiteto tada su studentų atstovu vladu Braziūnu jis atėjo prašyti venantą perimti vadovavimą universiteto kraštotyrininkams kad nemirtų graži idėja jau ėmusi nokinti pirmuosius vaisius Prie apsisprendimo prisidėjo ir kraštotyros tary-bos pirmininkas profesorius (tada dar docentas) česlovas kudaba savaitgalių žy-giuose po vilnijos kraštą įsidėmėjęs smalsų imlų unikalios atminties bendražygį konkrečiai ir detaliai papildantį jo paties pasakojimus

teko imtis Juk ne kieno kito įkalbėtas bet savo noru širdies vedamas ėjo šiuo keliu jau suprato ir jautė jo svarbą o iš šeimos gimtinės atsineštas atsakomybės pareigingumo jausmas kuždėjo jei ne tu tai kas tada

tada Prasidėjo tas metas apie kurį gražiai tarsi suposmuodamas istorines analogijas ndash bdquovarpąldquo ir vincą kudirką filaretus ir adomą Mickevičių ramuvą ir venantą Mačiekų ndash kalba anų dienų dalyvis ir liudininkas poetas v Braziūnas

tad rašyti apie pastarą v Mačiekaus amžiaus ketvirtį būtų tas pats kas rašyti apie vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvą ne vien kad ramuva per tuos metus kai jis ėmėsi jai vadovauti mūsų samonėj pasidarė tiesiog nuo jo vadų vado neatskiriama be jo atrodytų net nevisavertė bet ir todėl kad į patį venantą ramuva kraštotyra taip įsismelkė jog pasidarė ko gero svarbiausia jo gyvenimo dalis jo gyvenimo laimė ir kas žino gal nelaimė venantas mat nemoka blaškytis skaidytis vienąkart idėjos persmelktas įsitikinęs jos prasmingumu taip tos idėjos vedamas šimtus iš paskos vesdamas ir eina1

ėmęsis vadovauti klubui v Mačiekus į vieną iš dviejų savaitinių susirinkimų vis dažniau pradėjo kviesti mokslininkus ndash istorikus tautosakininkus etnografus kalbininkus ndash taip paversdamas antrą ją dieną neeilinėmis paskaitomis o lankan-čius klubą besirengiančius vasaras praleisti ekspedicijose studentus kartu pama-žėliais pratindamas prie minties kad žygių stovyklavimo ir pažinimo pačiam sau džiaugsmą kur kas tikriau įprasmintų geras specialus pasirengimas ir suvokimas jog darbas ko nors išties būna vertas tik padarytas iki galo todėl anot pirmosios kartos tautosakininkų

1 vladas Braziūnas venantas Mačiekus ir ramuva atsparos metai kn Žiobiškis Monografija (Lietuvos valsčiai kn 5) vilnius 2000 p 605

320

jam ėmus vadovauti kompleksinėms ramuvos ekspedicijoms visiems tapo aišku kad tos dvi ekspedicijos savaitės ndash tik pati romantiškiausia tegu ir nelengva darbo pradžia didžiau-sias darbas laukia sugrįžus visa ko surinkta sutvarkymas taip kad tiktų mokslo įstaigoms ltgt kiekvienam tiesiog jau buvo aišku jog vadų vadas nepadaryto darbo nepamirš ir nepavargs nepaliaus raginti kol visa nebus atlikta iki galo nepamokslaus Bet juo toliau juo labiau darysis gėda2

rimtai ir daug reikalaudamas klubo vadovas savo ruožtu visokeriopai stengėsi studentus prijaukinti prie šios taip svarbios lietuviškumo dvasiai palaikyti veiklos Jeigu studijavai universitete penkerius metus ir kas vasarą rasdavai laiko ekspedi-cijoms tai kartu su diplomu gaudavai ir visų Lietuvos etnografinių regionų paži-nimą nes ekspedicijas kol tai buvo įmanoma stengtasi organizuoti aukštaitijoje dzūkijoje suvalkijoje ir žemaitijoje paeiliui ratas po rato kol buvo mažesnis da-lyvių skaičius užtekdavo bendrabučių tačiau pradėjus kviestis specialistų talki-ninkų iš konservatorijos (dabar ndash Muzikos ir teatro akademija) dailės instituto (dabar ndash vilniaus dailės akademija) rumšiškių liaudies buities muziejaus ir jam peraugus per šimtą imta apgyvendinti ir mokyklų klasėse ypač sporto salėje sa-vųjų šmaikštuolių taikliai pavadintoje bdquoPalestinaldquo taip sukuriant naują tautosakinį ženklą tų ženklų būta ir daugiau Berods Joniškėlio ekspedicijoje (1974 m) įgijo sparnus žavingoji bdquokanconaldquo bdquoMūsų Mačiekus mūsų vadovas skraido per aukštus kaip palydovas niekas nežino nesusigaudo kada jis miega ir ką jis gaudoldquo tokių tautosaka virstančių prisiminimų būtų begalės tačiau pagerbiant jubiliatą derėtų daugiau remtis jo mėgstama faktų ir argumentų kalba

Padedant tuometiniam Mokslo ir švietimo ministro pavaduotojui vaclovui Pra-naičiui klubas įsigijo net septynis naujus magnetofonus vienu metu būdamas tur-tingesnis netgi už Lietuvių kalbos ir literatūros instituto mokslininkus tačiau per daug didžiuotis negalėjo nes juostų anuomet irgi ne taip lengva buvo prasimanyti o instituto mokslininkai gaudavo jų kad ir naudotų iš Lietuvos radijo klimui viš-činiui pasiūlius buvo sutarta kad ramuviškiai tautosakos rinkėjai surastus lobius rašys į instituto juostas kurias suprantama grąžins tautosakos archyvui taip prasidėjo ilgametis bendradarbiavimas dėl kurio v Mačiekui teko išklausyti net-gi universiteto mokslinės bibliotekos direktoriaus Jurgio tornau priekaištus kodėl esą neša ne į namus o iš namų tiktai paklausus nejaugi būtų geriau negaunant reikiamų priemonių sėdėti rankas sudėjus ir nieko nedaryti senosios kartos inte-lektualas sutiko ne reikia dirbti

Lietuvių kalbos ir literatūros instituto mokslininkai ateidavo skaityti paskaitų atvažiuodavo konsultuoti tautosakos rinkėjų ekspedicijose iš tų rinkėjų vėliau iš-augo praktiškai patyrę profesinių įgūdžių įgiję tautosakininkai ir ėmė tolydžio pil-dyti instituto darbuotojų gretas dabar čia susitelkusi gana solidi ramuviškių frak-cija habil dr nijolė Laurinkienė dr Bronė stundžienė dr Lina Būgienė Povilas krikščiūnas rasa kašėtienė gražina kadžytė dalia zaikauskienė

Lietuvių tautosakos archyvui neatlygintinai perduota vilniaus universiteto kraš-totyros ramuvos ekspedicijose surinkta tautosakos medžiaga yra 44 929 vnt tai

2 ten pat p 608

321

sudaro apie tris procentus viso rankraštyno turinio v Mačiekus iki šiol kiekviena proga primena kad apie penketas tūkstančių tautosakos kūrinių tebeklaidžioja po buvusių ekspedicijų dalyvių namus turėdamas vilties jog kada nors ir jie pateks ten kur ir turėtų patekti Ypač tai pasakytina apie pirmųjų trijų ekspedicijų kurioms jis dar nevadovavęs tautosaką vėlesnėse ekspedicijose jos nubyrėta kur kas mažiau

Beje Ltr 6476 numeriu pažymėtas ir paties v Mačiekaus pastaruosius dešimt-mečius besispecializavusio rinkti paprotinės teisės paveldą tautosakos rinkinys su-darytas ir įteiktas rankraštynui prieš dešimt metų ndash 1997 m birželio 9 d Jame yra 1976ndash1996 m įvairiose Lietuvos vietovėse užrašyta 61 daina 7 pasakos 1 sakmė 43 patarlės 100 mįslių kitos smulkiosios tautosakos žodžiu visa tai kas žybtelėjo aukso trupinėliais iš žmonių tautosakinės atminties gelmių besišnekučiuojant apie visai kitus dalykus neliko nepastebėta ir neužfiksuota prityrusio kraštotyrininko

Likdamas ištikimas pasirinktai pirmutinei skaičiuotojo ir planuotojo profesijai v Mačiekus Lietuvos kraštotyros draugijos leidinyje bdquoMūsų kraštasldquo 1995 m ap-žvelgdamas ramuvos dvidešimt penkerių metų darbo rezultatus pateikia įdomių faktų ir lyginimų Pasak jo 24 ekspedicijose tautosaką yra rinkę sutvarkę ir tauto-sakos rankraštynui atidavę 428 ramuviškiai geriausi tautosakos rinkėjai ndash gražina Meilutytė-Mališauskienė nijolė navikaitė Janina švambarytė aldona neidzena-vičiūtė vladas Braziūnas emilija vasiliauskaitė rita Builytė ndash kiekvienoje ekspe-dicijoje užrašydavo maždaug po pustrečio šimto kūrinių

absoliučiai geriausias yra rimos aranauskienės-krušaitės darbo rezultatas 6 ekspedi-cijose ji užrašė 3992 tautosakos kūrinius arba vidutiniškai po 6653 vnt kiekvienoje tačiau jos rezultatus sunku palyginti su kitų tautosakininkų nes ji specializavosi rinkti smulkią-ją tautosaką kurios užrašė 3063 vnt arba 18 karto daugiau negu likusieji devyniolika geriausių tautosakininkų Laiko sąnaudos pasakai užrašyti yra keleriopai didesnės negu patarlei ar mįslei išklausti3

štai taip žaismingai pateikia savo ataskaitą vadovas tuoj pat atstatydamas fak-tinę ir loginę teisybę taip pat teisus jis yra teigdamas

vargu ar atsirastų kita visuomeniniais pamatais po antrojo pasaulinio karo Lietuvoje veikusi žmonių grupė kuri savo veiklą galėtų apibūdinti panašiais skaičiais ltgt Beje yra ir kur kas daugiau nei skaičiai laiku sukaupta ir mokslo institucijoms perduota daugybė medžiagos kuri šiandienos tyrinėtojams antraip jau būtų nebeprieinama4

rūpėjo be abejo ne tik papildyti mokslo aruodus bet ir dabartinėms kartoms parodyti tuos iš užmaršties iškeltus liaudies išminties lobius todėl darant įvai-riausias išlygas dalis ekspedicijose surinktos medžiagos imta leisti vilniaus uni-versiteto leidykloje rotaprintu ir kitais elementariais spaudos būdais kaip mokymo metodines priemones Į kai kurias jų pateko ir tautosakos bdquošutų šnektos tekstai Mokymo priemonė lituanistamsldquo (1977) bdquoLuokės šnektos tekstai Mokymo prie-monė lituanistamsldquo (1978) bdquoJoniškėlio apylinkių šnektos tekstai Metodinės reko-mendacijos filologamsldquo (1982) ndash tuo jau galima buvo džiaugtis dar labiau ndash kai

3 venantas Mačiekus vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvai dvidešimt penkeri Mūsų kraštas 1995 nr 1 (6) p 149

4 venantas Mačiekus kraštotyros odisėja Literatūra ir menas 1993 rugs 4 p 11

322

bdquovakarinių naujienųldquo leidykla išleido pirmąją monografiją bdquosintautai žvirgždai-čiaildquo ilgametis triūsas ir kantrybė pagaliau sulaukė atlygio nuo tol jau prasideda išsipildymų metai

1994 m įkurta Petro Jonušo beje irgi buvusio ramuviškio leidykla bdquoversmėldquo savo veiklos pamatu pasirenka unikalią analogų nei Lietuvoje nei kaimyninėse šalyse neturinčią vienodos struktūros istorijos ir kultūros leidinių seriją bdquoLietuvos valsčiaildquo tai ir yra ilgus kantraus triūso metus svajotasis išsipildymas v Mačiekus tampa pirmuoju šios serijos monografijų sudarytoju ir vyriausiuoju redaktoriumi aplink jį vėl pradeda spiestis gražus ramuviškių bendraminčių pulkelis vieni jų tampa leidyklos darbuotojais kiti ndash kūrybiniais bendradarbiais

Pirmoji iš papildytos anuometinių kompleksinių ekspedicijų medžiagos pasau-lį išvysta bdquožagarėldquo (1998) Po jos kitos monografijos pasipila tarytum iš atrišto maišo ndash bdquoobeliai kriaunosldquo (1998) bdquoPlateliaildquo (1999) atgaivinama ekspedicijų tradicija susirenkama tiesa mažesniais pulkeliais bet pačių ištikimiausių kitaip neįsivaizduojančių savo atostogų dienų prasmės Per pakartotinai ir naujai lanko-mas vietoves priartėjama prie gimtinės ndash žiobiškio apylinkių rokiškio rajone ati-duodama rašytinė pagarba šeimai ir giminei garbės skola išvedusiems ir išlydėju-siems į tokį nepakartojamą gyvenimą gimtasis kraštas savo ruožtu irgi nelieka skolingas ndash venantas Mačiekus 1997 metų Jono Basanavičiaus premijos laureatas 2007-ųjų pavasarį tapo ir rokiškio rajono garbės piliečiu

tokia prabėgusių metų apyskaita kurią vainikuoti galėtų vienos iš ramuviškių Panevėžio vytauto žemkalnio gimnazijos mokytojos Birutės Palujanskaitės-val-kiūnienės jubiliatui perduoti sveikinimo žodžiai išgryninę visuotines pajautas bdquoMylėjom ir tebemylim ir atrodo kaskart ndash vis labiauldquo

323

SUKAKTYSISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

PAVELO TROSTO ŠIMTMEČIUI

Algirdas Sabaliauskas

gana gausioje čekų baltistų šeimoje garbinga vieta tenka ilga-mečiui Prahos karlo universiteto (Universita Karlova) profesoriui garsiojo Prahos lingvistinio būrelio nariui Pavelui trostui

Būsimasis mokslininkas gimė 1907 m spalio 3 d šternberke Mo-ravijoje Jo tėvas buvo čekijos vokie-tis motina žydė P trosto vaikystė ir studentiški metai daugiausia prabė-go Brno mieste dvikalbėje čekų ir vokiečių aplinkoje ši aplinkybė pa-liko ir tam tikrus pėdsakus jo kaip būsimojo kalbininko tyrinėjimuose Pasiturintys tėvai sūnui galėjo suda-

ryti ypač palankias mokymosi sąlygas Brno mieste jis baigė klasikinę gimnaziją vietos universitete studijavo germanistiką romanistiką slavistiką ir lyginamąją kalbotyrą vėliau studijas tęsė senajame Prahos karlo universitete čia 1934 m apgynė lyginamosios kalbotyros daktaro disertaciją svarbiausiais savo mokytojais P trostas laikė Prahos lingvistinės mokyklos kūrėjus Bohuslavą Havraacuteneką ir ro-maną Jakobsoną

gavęs švietimo ministerijos stipendiją 1937ndash1938 m jis keletą mėnesių praleido kaune vytauto didžiojo universitete studijavo lietuvių kalbotyrą ypač domėjosi tautosaka susidraugavo su dar neseniai savo mokslinę veiklą pradėjusiu kalbininku Petru Joniku Per palyginti trumpą laiką jis gana gerai išmoko kalbėti lietuviškai

skaudžius pėdsakus P trosto biografijoje paliko vokiečių okupacija ir antrasis pasaulinis karas Hitlerininkams užėmus čekoslovakiją mokslininkas buvo suim-tas kurį laiką kalintas koncentracijos stovykloje aukštutinėje silezijoje o vėliau iki karo pabaigos buvo internuotas stovykloje žatece (šiaurės čekija)

324

netrukus po karo pabaigos P trostas pradėjo dirbti Brno o vėliau olomou-co universitetuose kur dėstė germanistiką ir bendrosios kalbotyros dalykus nuo 1956 m jis pradėjo dėstyti Prahos karlo universitete 1961 m buvo paskirtas šio universiteto Lyginamosios indoeuropiečių kalbotyros ir baltų filologijos profeso-rium kaip vizituojantis profesorius jis taip pat yra skaitęs paskaitas vienos getin-geno universitetuose 1967 m getingeno Mokslų akademija P trostą išrinko savo nariu korespondentu 1979 m austrijos Mokslų akademija ir vienos universitetas už mokslinę veiklą čekų kalbininkui paskyrė Herderio premiją1

Mirė Pavelas trostas 1987 m sausio 6 d Prahoje ten jis buvo ir kremuotas2P trostas ndash retos erudicijos mokslininkas nuo pat mokslinės pradžios jį domi-

no ne tik kalbotyros bet ir literatūros tautosakos problemos šalia savo pagrindi-nių ndash germanistikos bohemistikos baltistikos tyrinėjimų jis yra paskelbęs įdomių straipsnių skirtų hebrajų jidiš čigonų kalboms tabu argo problemoms domino jį Bertolto Brechto Franzo kafkos Franzo Werfelio Heinricho Heinersquos Friedri-cho schillerio Levo tolstojaus antono čechovo kūryba Jis buvo aktyvus Prahos lingvistinio būrelio narys (į būrelio narius po skaityto pranešimo buvo priimtas 1935 m)

anksti prasidėjo ir P trosto veikla baltistikos srityje dar prieš atvykdamas į kauną jis jau buvo susidomėjęs latvių tautosaka 1936 m italų žurnale bdquostudi Balti-cildquo P trostas paskelbė straipsnį apie latvių liaudies dainų eilėdarą3 studijuodamas kaune bdquonaujosios romuvosldquo žurnale jis lietuvių kalba paskelbia ir pirmąjį savo lituanistikos srities straipsnį bdquoapie lietuvių liaudies dainos esmęldquo4 straipsnyje au-torius pabrėžia kad bdquoLietuvių liaudies daina yra didis lituanistikos dalykas liečiąs tautinę ir pasaulinę kultūrą dainos tyrinėjimas atsidūrė prieš plačius ir svarius uždaviniusldquo (p 1) toliau jis remdamasis Piotro Bogatyriovo ir romano Jakobsono darbais aptaria liaudies dainos specifiką parodo kuo liaudies poezija skiriasi nuo kitos poezijos

kauno viešnagės metu P trostas lietuvių kalba paskelbia dar vieną straipsnį šį kartą drauge su P Joniku apie nikolajų trubeckojų ir jo kartu su r Jakobsonu su-kurtą naują kalbotyros šaką ndash fonologiją autoriai nepamiršo paminėti kad bdquogar-sioji kunigaikščių trubeckoj giminė kilusi iš lietuvių yra davusi daug įžymių rusų kultūros darbininkųldquo (p 455) straipsnyje pirmą kartą lietuvių kalbotyroje glaustai

1 Malonu pažymėti kad šia ypač prestižine premija yra pagerbti lietuviai kalbininkas zigmas zinkevičius poetas Justinas Marcinkevičius taip pat latvių poetė vizma Belševica

2 Bahuslav Havraacutenek Pavlu trostovi k jeho šedesaacutetce Slovo a slovesnost 1967 r 28 p 337ndash340 Jaroslav Popela Jaromr Povejšil soupis praciacute prof Pavla trosta Ten pat p 440ndash446 skalička vladimr P trost sedmdesaacutetnkem Slovo a slovesnost 1977 r 38 p 257ndash258 Jaroslav Popela Jaromr Povejšil soupis prac profesora Pavla trosta 1967ndash1977 Ten pat p 350ndash352 algirdas saba-liauskas Pavelas trostas kn Žodžiai ir žmonės vilnius 1974 p 202ndash204 algirdas sabaliauskas Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija 1940ndash1980 m vilnius 1982 p 167ndash169 Jonas Palionis Pavelas trostas Baltistica 1988 t 24 (2) p 217ndash218

3 Pavel trost zur versgestalt der lettischen volkslieder Studi Baltici 1935ndash1936 p 109ndash1114 Pavel trost apie lietuvių liaudies dainos esmę Naujoji Romuva 1938 nr 45 (407) p 1ndash2 Pavelas trostas ir Petras Jonikas n trubeckoj ir naujoji kalbotyros mokykla Židinys 1938

nr 10 p 455ndash456

32

išdėstomi fonologijos pagrindai kadangi n trubeckojus ką tik netikėtai buvo mi-ręs autoriai paminėjo kad jų straipsnis yra bdquonekrologo vietojeldquo

Lietuvių liaudies dainos P trostą domino ir vėlesniuoju jo mokslinės veiklos laikotarpiu antai 1961 m jis varšuvoje paskelbė straipsnį apie lietuvių liaudies dainų metrą6

Labai domino jį kristijono donelaičio kūryba7 taip pat negalima pamiršti kad profesoriaus P trosto paskatinta Hana Jechova būrų dainiaus kūrinį išvertė į čekų kalbą (k donelaitis Ročniacute doby Praha 1960)

1956 m Prahoje išėjo P trosto parengta lietuvių rašytojų apsakymų rinktinė (Li-tevskeacute povidky) iš 26 rinktinėje skelbiamų apsakymų dešimt pats P trostas ir iš-vertė taip pat jis parašė baigiamą jį žodį apie lietuvių literatūrą keletą straipsnių lietuvių literatūros klausimais P trostas parašė enciklopediniam leidiniui bdquorašy-tojų žodynas tarybų są jungaldquo (Slovniacutek spisovatelů Sovětsky svaz t 1ndash2 Praha 1977)

žinoma jį kaip kalbininką daugiausia domino lietuvių kalbos problemos vertingų straipsnių jis paskelbė lietuvių kalbos sintaksės morfologijos fonolo-gijos klausimais domino jį senieji baltų ir slavų kalbų santykiai savo pažiūras šiuo klausimu jis išdėstė 1958 m Maskvoje iv tarptautiniame slavistų suvažiavi-me skaitytame pranešime8 Pagrindinė čekų filologo išvada yra tokia bdquoJau seniai paaiškėjo ir kuo toliau vis labiau darosi aišku kad baltų ir slavų kalbose yra daugy-bė sutampančių smulkių morfologinių bruožų Pagal šį kriterijų pirmenybę reikia suteikti baltų-slavų kalbinės vienybės tezei tai neturėtų būti absoliuti vienybė kiekviename etape galima ir reikia be abejo atsižvelgti į senas skirtybes leksikos srityje pvz saacuteulė ir sъlnьcь turi tą patį indoeuropietišką o ne baltų-slavų pagrin-dą kuris nors baltų dialektas galėjo turėti ilgesnius ir glaudesnius kontaktus su slavų kalbomis todėl ir esama baltų-slavų dalinių sutapimų t y sutinkamų tik kai kuriose baltų kalbose

Jeigu indoeuropiečių kalbų sferoje yra neabejotina indoiranėnų vienybė tai tada labai galima ir baltų-slavų vienybėldquo (p 227)

P trostas yra paskelbęs straipsnį ir apie čekoslovakijos baltistikos tradicijas9 Būdingas P trosto straipsnių bruožas kad jie dažniausiai yra trumpi tačiau

juose kondensuotai išdėstomos įdomios mintys1995 m Prahoje buvo išleista P trosto straipsnių rinktinė bdquostraipsniai apie

kalbas ir literatūrąldquo (Studie o jazyciacutech a literatuře) Joje iš beveik penkių šimtų

6 Pavel trost das Metrum der litauischen volkslieder in Poetics Poetyca Поэтика t 1 Warsza-wa 1961 p 119ndash125

7 Pavel trost antikizujc donalitius in Classica Atque Mediaevalia Jaroslav Ludvkovskу Brno 1975 p 285ndash287 donalitiana Literatūra 1976 18 (1) p 85ndash86 donalitiana ii Literatūra 1978 t 20 (1) p 63ndash64 anmerkungen zu donelaitis in Symposium Balticum A Festschrift to Ho-nour Professor Velta Rūķe-Draviņa Hamburg 1990 p 535ndash540

8 Pavel trost k otaacutezce baltoslovanskch jazykovch vztahů Československeacute přednaacutešky pro IV mezinaacuterodniacute sjezd slavistů v Moskvě Praha 1958 p 221ndash227

9 Pavel trost Baltistische traditionen in der čssr Zeitschrift fuumlr Slawistik 1984 Bd 29 (2) p 232ndash234

326

mokslininko parašytų straipsnių publikuojama 147 iš jų 14 susiję su lietuvių kalba ir literatūra10

Baltistikos tradicijoms čekijoje labai svarbi P trosto pedagoginė veikla šiuo metu Prahos karlo universitete šias tradicijas ypač sėkmingai tęsia buvęs P trosto mokinys profesorius Jiřis Marvanas o žymiojo Brno universiteto baltisto profeso-riaus adolfo erharto P trostas buvo disertacijos komiteto narys

reikėtų pridurti jog tam tikrų ryšių su Lietuva turi ir P trosto žmona ndash žymi čekų rašytoja Helena šmahelova (1910ndash1997) psichologinių romanų jaunimo apy-sakų memuarų autorė savo metu jos knygos bdquosparnuotoji jaunystėldquo bdquoPenketas iš karlo gatvėsldquo bdquogeroji viltisldquo buvo gerai žinomos mūsų jaunimui kai vienos jos knygos pasirodymo proga bdquoLietuvos pionieriujeldquo buvo įdėta žinutė jog šios kny-gos autorei galima parašyti ir lietuviškai jaunieji skaitytojai rašytoją verste užvertė laiškais ir P trostas sugaišo nemaža laiko žmonai versdamas jos skaitytojų lietu-vių samprotavimus

šiaip profesorius P trostas buvo geraširdis labai nepraktiškas kartais gerokai išsiblaškęs žmogus apie jį kolegos profesoriai ir studentai pasakojo ir tikriausiai kūrė anekdotus tai jis nežinojęs kur galima nusipirkti duonos tai žmonos pa-prašytas katei nupirkti kepenų jis parduotuvėje paprašęs du šimtus gramų katės kepenėlių žmona vairavusi ir šeimos automobilį (net ir senatvėje ji buvusi puiki vairuotoja) apskritai P trostas buvo iš tų humanitarų kurie įsigilinę į savo darbą pernelyg pamėgę savo specialybę į bdquožemiškusldquo dalykus daug dėmesio nekreipia

Labai subtiliai P trosto portretas yra pateiktas Halinos korsakienės knygoje bdquoveidai ir likimaildquo (vilnius 1982 p 493ndash503)

neiškenčiu nepridėjęs keletą smulkmenų ir apie savo bendravimą su šiuo mūsų kultūrai ir mokslui daug nusipelniusiu žmogumi Pirmą kartą P trostą sutikau 1958 metų rudenį Maskvoje ten vykusiame iv tarptautiniame slavistų suvažiavime Pa-mačiau jį vieną einantį universiteto koridoriumi ir užkalbinau Pirmiausia jis mane nustebino kad gana gerai kalbėjo lietuviškai ko negalėjau pasakyti apie ten sutiktą kitą žymų čekų baltistą taip pat prieš antrą jį pasaulinį karą kurį laiką gyvenusį Lietuvoje Brno universiteto profesorių vaacuteclavą Macheką išgirdęs mano pavardę P trostas pasakė kad mane žinąs ndash bdquoJūs tyrinėjate Macheko tematikąldquo šį sakinį reikėtų suprasti taip aš buvau paskelbęs keletą straipsnių apie baltų kalbų žemės ūkio augalų pavadinimų kilmę ir juose dažnai minėdavau profesoriaus v Macheko knygą bdquočekiški ir slovakiški augalų pavadinimaildquo (Českaacute a slovenskaacute jmeacutena rostlin Praha 1954) Beje man ją dovanų iš Maskvos buvo parvežęs Leonardas sauka

antrą kartą su profesorium susitikau 1961 metų pavasarį tada aš su turistine grupe keliavau po vengriją ir čekoslovakiją niekaip neprisimenu kokia misija tik žinau kad ne savo reikalais tada aš aplankiau P trostą jo bute kažkur Prahos centre (Bolzanova gatvė) savo namo (na Mičaacutence 20) jis tada dar neturėjo Prisimenu

10 Plg Gimtoji kalba 1996 nr 11 p 29 arnoldas Piročkinas kelia idėjų plečia akiratį ugdo metodiką Diena 1996 liepos 29

327

labai aukštą kambarį didžiules knygų lentynas ir sienas nukabinėtas moderniojo meno paveikslais vaišino profesoriaus žmona priešingai savo vyrui man ji pasiro-dė esanti labai energinga mėgstanti puoštis su profesorium mes kalbėjome lietu-viškai žmona į mūsų pokalbį įsiterpdavo vokiškai taip pat ji atnešė parodyti ką tik iš Lietuvos gautą savo knygos vertimą P trostas man pasakojo apie dabartinę čekų kalbotyrą džiaugėsi kad sovietų są jungoje pagaliau žlugo akademiko nikolajaus Marro sukurtas bdquonaujasis kalbos mokslasldquo skaudžiai palietęs ir čekų kalbotyrą Pasakojo kad jam iš Latvijos nuolat rašanti buvusi žymiojo latvių kalbininko Janio endzelyno žmona Marta grimma Profesorius pridūrė kad jos laiškai jam kartais atrodantys gana keisti šį mūsų pokalbio epizodą aš ypač prisiminiau kai po kelio-likos metų rygoje sutikau M grimmą ir ji man rodė P trosto jai rašytus laiškus Juos kaip kokią relikviją ji buvo atsinešusi į J endzelyno šimtųjų gimimo metinių minėjimą šie laiškai M grimmai audringos prigimties romantikei tuo metu po-puliariai latvių poetei ir publicistei11 tikriausiai priminė dienas kai ji jau ištekėjusi už J endzelyno kaip Latvijos kultūros fondo stipendiantė 1929ndash1931 m Prahos karlo universitete studijavo literatūrą

Profesoriaus žmona turėjo kažkur išvykti Mes likome dviese tiesa su rašy-toja atsisveikinant įvyko juokingas bdquoincidentasldquo Jau eidama pro duris ji vokiškai pasakė bdquoiki malonaus susitikimo jūsų rygojeldquo vargšas profesorius net pašoko iš kėdės aš neįsivaizduoju kad ji būtų nežinojusi Lietuvos sostinės tai buvo papras-tas lapsus linguae nors apskritai anais laikais tolimesniems mūsų kaimynams visų Pabaltijo respublikų sostinė dažnai būdavusi ryga

rytojaus dieną draugai man pranešė kad manęs viešbutyje ieškojęs kažkoks lietuviškai kalbantis čekas Be to jis palikęs man perduoti du paketėlius iš karto nujaučiau kad čia būta P trosto vienas paketėlis buvo skirtas man kitas ndash bdquovagosldquo leidyklos redaktoriuı vertėjui iš čekų kalbos vytautui visockui suprantama toks profesoriaus poelgis mane labai sujaudino Paketėliuose buvo nailoniniai marški-niai ir kaklaraiščiai nailoninių marškinių mada tada dar buvo vos prasidėjusi ir jie sovietų są jungoje kol kas buvo didelis turtas tikriausiai mano parvežta dovana džiaugėsi ir vytautas visockas

Po šio susitikimo pradėjau su P trostu susirašinėti išliko keliolika jo laiškų tiesa jie kaip ir daugelis jo straipsnių buvo trumpučiai visi rašyti lietuvių kalba

Paskutinį kartą su profesorium susitikau 1968 metų vasarą Prahoje tada ten vyko vi tarptautinis slavistų suvažiavimas susitikome dar suvažiavimo išvakarėse Paklaustas kaip jis jaučiasi atsakė bdquodabar jau geraildquo Mat buvo tartum atslūgęs sovietų są jungos ir čekoslovakijos Prahos pavasariu prasidėjęs konfliktas deja ne ilgam suvažiavimo metu man didžiulį įspūdį paliko garbės doktoratų teikimas Mačiau kaip pro didingą karlo statulą griaudžiant vargonų muzikai viduramžių togomis apsisiautę praėjo žymieji čekų filologai tarp kurių buvo ir P trostas gar-bės daktarų vardai tąsyk buvo suteikti bulgarų indoeuropeistui vladimirui georgije-vui lenkų polonistui Witoldui doroszewskiui rusų filologui viktorui žirmunskiui

11 Plg Pēteris savickis Līvija Endzelīna rīga 1987 p 20ndash21

328

ir garsiajam Pavelo trosto mokytojui romanui Jakobsonui kuris tiesą sakant bent jau trečiajame iš eilės slavistų suvažiavime buvo centrinė jo figūra suvažiavimo metu P trostas dažnai kartu vaikštinėdavo su r Jakobsonu veikiausiai P trostui turėčiau būti dėkingas kad ir aš gal penkiolika minučių turėjau progą pabendrauti su šia mūsų laikų filologijos įžymybe

Baigiantis suvažiavimui P trostas mane kvietė vakarienės jo namuose kur tu-rėjo būti būrys jo bičiulių deja kvietimu negalėjau pasinaudoti nes kitos dienos rytą jau reikėjo palikti Prahą toje vakarienėje rodos dalyvavo kostas korsakas nes kaip oficialus sovietų są jungos delegacijos narys suvažiavimą paliko diena vė-liau o po poros dienų Prahoje jau dundėjo sovietiniai tankai ir profesorius Pavelas trostas kaip ir milijonai čekų vėl pasijuto blogai

329

SUKAKTYSISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

ZENONAS SLAVIŪNAS IR RADIJAS100-ąsias gimimo metines paminint

Kostas Aleksynas

zenonas slaviūnas (1907ndash1973) buvo ne tik tautosakos tyrėjas rinkėjas ir skel-bėjas bet ir jos propaguotojas aktyviai šioje srityje jis ėmė reikštis jau pačioje savo folkloristinės veiklos pradžioje 1933 metais liovęsis dirbti kauno universiteto studentų choro ir simfoninio orkestro dirigentu ir vis labiau atsidėdamas tautosa-kos studijoms jis kartu ima bendradarbiauti jaunalietuvių žurnale bdquoJaunoji kartaldquo paskelbia jame šešias lietuvių liaudies dainas (su melodijomis daugiausia užrašy-tas gimtojoje tauragės apskrityje) parašo tris straipsnius raginančius susirūpinti liaudies dainų išsaugojimu ir įtvirtinimu kasdieniame gyvenime o kai išeina jo su-darytas (z skudučio slapyvardžiu pasirašytas) liaudies dainų rinkinėlis bdquoužtrauk-simldquo kompozitorius antanas kačanauskas 1934 metų vidury zenoną slaviūną taip apibūdina bdquoP[onas] skudutis (slapyvardis) yra žinomas liaudies dainų rinkėjas ir jų skirstytojas Pageidautina kad skudutis nesislėptų po slapyvardžiu bet pasirašytų savo tikrą pavardę nes toks darbas yra kilnus ir vertas pagarbosldquo1 kaip tik tada šis jaunas energingas muzikos specialistas aptinka vaisingą saviraiškos dirvą ndash už-mezga ryšius su Lietuvos radiju tie ryšiai matyt buvo ne atsitiktiniai ir savalai-kiai XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pradžia buvo Lietuvos radijo įsigalėjimo mūsų kultūriniame gyvenime laikotarpis apie 1932 metus kaip tik sustiprinamas radijo stoties galingumas padaugėja laidų ir kai 1934 metais pradedamas leisti kaip bdquoJaunosios kartosldquo žurnalo priedas leidinys bdquoradio savaitėldquo kuriame ne tik skelbiamos radijo programos bet ir dedama su jo veikla susijusių straipsnių z sla-viūnas ima ir jam rašyti

didžią ją radijo programų dalį sudarė muzika 1934ndash1935 metais z slaviūnas (tada dar slavinskas) bdquoradio savaitėjeldquo paskelbia ciklą straipsnių mokančių radijo klausytojus suprasti per radiją girdimus muzikos kūrinius Jau iš pat pradžių jis pa-brėžia kad bdquotikroji muzika ne pramogos dalykas o žmogaus gyvenimo palydovas Muzika tai grožis o grožio supratimas ir jo pajautimas gali turėti nemaža įtakos žmo-gaus išsilavinimui jo pasaulėžiūros susidarymui ltgt Muzika yra širdies jausmo

1 a kačanauskas užtrauksim Jaunoji karta 1934 nr 25 p 2 (viršelio)

330

balsas Ji iš visų meno sričių daugiausia pritaikyta reikšti jausmamsldquo2 straipsniuo-se ypač atsižvelgdamas į bdquonė kokios muzikos nesimokiusių skaitytojų daugumąldquo z slaviūnas aptaria įvairias muzikos kūrinių rūšis sonatą simfoniją operą orato-riją ir t t išaiškina ką reiškia koncertas uvertiūra variacija siuita ir pan

Paskutiniajame to ciklo straipsnyje teigiama kad bdquomuziką geriau suprasti pa-deda ir susivokimas kurios tautos ji yra atseit kuris kompozitorius kuriam kraštui atstovaujaldquo Mat kompozitoriai bdquobūdami savo tėvynės sūnūs gauna iš savo tėvų drauge su krauju savo dainų meilę ir dažnai nesąmoningai patys pamėgsta jų būdą ir savumusldquo o lietuvių muzikos kaip įsitikinęs straipsnio autorius irgi laukianti didelė ateitis ypač jeigu ji remsis savo ištakomis ndash liaudies dainomis bdquoLiaudies melodijos yra tartum brangaus marmuro uolos laukiančios genijaus kurs mokės iš jų sukurti nemirštamus veikalusldquo3

Beje z slaviūnas jau tada ne tik suvokė radijo naudą teikiamą muzikiniam iš-silavinimui bet ir jo svarbiausią jį neigiamą poveikį pasireiškiantį tuo kad jo klau-sytojas iš aktyvaus dainininko ar muzikanto gali virsti pasyviu muzikos vartotoju viename savo to meto straipsnyje (išspausdintame kitame periodiniame leidinyje) z slaviūnas perspėja bdquodabartinis patefonų bei radio amžius yra labai svarbi kliūtis muzikos mokytis Jei anksčiau kas smuikuodavo mandolina ar gitara paskambin-davo o kurie ne kurie ir fortepijonu ndash šiandien to nedaro kas čia mokysis kas čia varginsis jei tą varginantį darbą užvaduoja automatiškoji muzikaldquo4

gali kilti klausimas kodėl z slaviūnas imasi aiškinti radijo klausytojams kaip tik šią anot jo bdquoautomatišką jąldquo o ne liaudies muziką Juk jis tuo metu jau buvo pasi-reiškęs kaip liaudies dainų propaguotojas ir rinkėjas brendo kaip muzikas folkloris-tas čia matyt lėmė to laikotarpio radijo muzikinių laidų poreikiai ir specifika tada daugiausia būdavo transliuojama kaip tik tokia ndash kompozitorių sukurta ndash muzika Liaudies dainos kaip galima spręsti iš to meto laidų programų būdavo dainuojamos tik chorų arba solistų ir tik harmonizuotos šalia autorinių dainų autentiškų liaudies dainų įrašų valstybės radiofonas tada dar neturėjo kviestis liaudies dainininkų dai-nuoti tiesiai į mikrofoną kaip tada buvo įprasta nė neketino o autorinės muzikos per radiją buvo galima išgirsti ne tik iš kauno bet ir iš kaimyninių valstybių radijo stočių be to bdquoradio savaitėldquo spausdindavo ir kai kurių iš jų muzikinių laidų progra-mas Minėtuoju z slaviūno straipsnių ciklu ir siekta padėti eiliniams klausytojams susigaudyti eteryje skambančios muzikos margumyne ją perprasti ir vertinti

vis dėlto labiausiai z slaviūnui tais metais (1934ndash1935) rūpėjo liaudies muzika dar būdamas komisijoje tautos melodijoms rinkti ir tvarkyti jis energingai rūpino-si kad liaudies dainų melodijos būtų užrašinėjamos ne tik popieriuje bet ir fono-grafu įtikina abejojančiuosius komisijos narius kad būtina jį įsigyti nes rašymas fonografu esąs ne tik tikslesnis bet ir finansiniu požiūriu labiau apsimokąs

1935 m balandžio mėn z slaviūnas spaudoje paskelbia kad fonografas ndash bdquosvar-bus mūsų kultūrai aparatasldquo ndash yra įsigytas Pradedama juo intensyviai užrašinėti

2 z slavinskas Muzikos galia Jaunosios kartos Radio savaitė 1934 nr 32 p 113 z slavinskas supraskime per radio muziką Jaunosios kartos Radio savaitė 1935 nr 18 p 24 z slavinskas reikia muzikos mokytis Skautų aidas 1934 nr 19 p 73

331

liaudies melodijas Medžiagos pateikti kviečiami gerieji ndash bdquomoką ne mažiau kaip 40ndash50 melodijųldquo ndash dainininkai iš visos Lietuvos Balys Buračas bdquoJaunosios kar-tosldquo žurnalui pateikia prie fonografo mikrofono sėdinčios 93 metų amžiaus Marijos zubavičienės iš Beržoro (Platelių vls kretingos aps) nuotrauką ši senoviškais žemaitiškais drabužiais apsirengusi moteris kaip rašoma į fonografą įdainavo 150 senoviškų žemaitiškų dainų

1936 m kovo pabaigoje į kauną atvyksta ndash manytume z slaviūno kvietimu nes jis tada buvo vienintelis šio darbo organizatorius ir vykdytojas ndash penkios 70ndash80 metų dainininkės kupiškėnės ona Mažeikienė ona Juodakienė danutė šlapelie-nė domicėlė Lisienė ir domicėlė Petrylienė dainininkės kaune išbuvo visą savai-tę Lietuvių tautosakos archyve įdainavo į fonografo plokšteles savo mokamas dai-nas daugiausia sutartines o kovo 31-osios vakarą jos buvo pakviestos į valstybės radiofoną Per radijo laidą jos kaip rašė to meto spauda bdquoatliko senoviškų raudų ir sutartiniųldquo tai buvo neabejotinai pirmoji autentiškai padainuotų sutartinių o ko gero ir apskritai autentiškų lietuvių liaudies dainų laida per radiją Laidos pasi-sekimą atspindėjo spauda Joje žavimasi dainininkių padainuotomis sutartinėmis apibūdinamas jų dainavimo stilius reiškiamas pageidavimas dažniau leisti radijo klausytojams išgirsti pačių liaudies dainininkų dainavimo siūloma šiam reikalui pasinaudoti ir Lietuvių tautosakos archyvo fonografu užfiksuota medžiaga

toks palankus vertinimas konkretus pageidavimas girdėti per radiją tikrą ją liaudies muziką nulemtas objektyvaus to meto visuomenės poreikio manytume ir buvo vienas iš veiksnių paskatinusių z slaviūną pradėti naują šįkart jau folklo-ristinį bendradarbiavimo su radiju etapą nuo 1936 metų vidurio jis rengia laidas propaguojančias lietuvių etnografinę muziką Pagrindas laidoms jau buvo suda-rytas visai ganėtinas iki to laiko Lietuvių tautosakos archyve z slaviūnas buvo užrašęs pusketvirto tūkstančio liaudies melodijų Laidų rankraštiniai tekstai ndash Lie-tuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyno z slaviū-no fonde deja daugelis jų ndash fragmentiški kai kurių autoriaus menkai saugotų ir paskandintų tarp įvairių kitų popierių išlikusios tik nuotrupos

Buvo sumanyta parengti paskaitų apie liaudies muziką ciklą Įžanginėje paskai-toje radijo klausytojams pažadama pateikti būdingąsias liaudies melodijas tokias kaip jos fonografu užrašytos o jei kurias ir padainuos choristai ar pagrieš muzi-kantai vis tiek bus išlaikytas grynai liaudiškas jų pobūdis kartu randama reikalo klausytojams priminti kad bdquodaugelis dainininkių kurios dar mokėjo padainuoti senoviškas dainas yra senos jų balsai amžių naštos slegiami neskamba taip kaip skambėjo jaunose dienoseldquo todėl raginama bdquokreipti daugiau dėmesio į pačias melo-dijas negu į technišką jų atlikimąldquo Mat bdquočia kaip tik mes pajusime tą tikrą jį mūsų liaudies melodijų charakterį mūsų kaimo pulsą kurį solistai profesionalai ne visa-dos sugeba pagauti ir tinkamai perduotildquo

Pirmoji ciklo paskaita-koncertas buvo skirta liaudies muzikos įvairumui at-skleisti Ji buvo pradėta dviem sutartinėmis bdquovištelė karkėldquo ir bdquoCibi ribi ožysldquo

s[lavinskas] svarbus mūsų kultūrai aparatas Lietuvos aidas 1935 geg 11 p 5 Prie informacijos pridėtoje nuotraukoje ndash z slaviūnas prie fonografo

332

klausytojams buvo paaiškinta jog tai esančios seniausios mūsų dainos o sekundi-niai sąskambiai kurie nepratusiam prie jų rėžia ausį daro jas originalias Po rugia-pjūtės dainos bdquovai teka bėga vakarinė žvaigždelėldquo buvo pateikta skudučių muzikos kuri paremta tuo pačiu muzikiniu principu kaip ir sutartinės

šie faktai rodo kad z slaviūnas susidomėjo sutartinėmis vos tik ėmęs užrašinė-ti fonografu tautosaką Pastebėtina kad viename straipsnyje išspausdintame 1933 metais jis dar kalba apie dvejopą natūralų liaudies dainų dainavimą vienu balsu (unisonu) ir bdquopaprastą nuoširdų su užtaraldquo t y apie sutartines kaip atskirą daugia-balsių dainų rūšį dar neužsimena (bdquosutartiniuldquo vadina visą daugiabalsį dainavimą) o aptariamoje laidoje sutartinės jau atskiriamos nuo bdquopaprastų dainųldquo (t y nuo visų kitų dainų ndash ir vienbalsių ir daugiabalsių) remiantis dviem kriterijais ir muzika ir žodžiais

tam pat ciklui priklausytų ir paskaita pavadinta bdquoPaprastos dainos ir senovi-nės sutartinėsldquo išlikęs jos mašinraštis pasirašytas slaviūno (ne slavinsko) pavarde tad ji skaityta ne anksčiau kaip 1938 metais Joje dar detaliau aptariami sutartinių ypatumai

sumanytos kaip vientisas ciklas paskaitos-koncertai ilgainiui peržengė šias ri-bas jos buvo skaitomos (su didesnėmis ar mažesnėmis pertraukomis) net dvylika metų ndash ligi 1947-ųjų deja didžiosios jų dalies rankraščiai nedatuoti viena kita paskaita po ilgesnio laiko buvo kiek pakeista pakartota tad nustatyti tikslią jų seką nėra lengva be to ne visos jos ir išlikusios ar išliko tik iš dalies

apie ką tose paskaitose-koncertuose buvo kalbama Labai įvairiomis temomis Būta paskaitų bendraisiais lietuvių tautosakos apskritai ar liaudies dainų konkrečiai gyvavimo klausimais bdquotautosaka ir jos reikšmėldquo bdquodainos ir aplinkaldquo bdquoLietuvių liaudies dainos grožiniu požiūriuldquo ir pan klausytojai buvo ne tik supažindinami su tautosaka bet ir skatinami ja domėtis pajusti jos vertę savitumą Pavyzdžiui paskaitoje bdquokaip lietuvių liaudis dainuoja savo dainasldquo oponuojama tiems radijo klausytojams kurie bdquoreiškia abejingumą jeigu radijo programoje pasigirsta pa-prastas liaudies dainuotojo balsas nes jis esą neprilygstąs bdquomiestiškajamldquo balsuildquo z slaviūnas aiškina kad bdquokaip liaudies tradicinis dainuotojas neišpildys operinės arijos ar kultūriniam dainuotojui pritaikinto dainuoti kūrinio taip ir mokytam dai-nininkui yra nelengva o kartais ir neįmanoma padainuoti liaudies dainą grynu liau-dies stiliumildquo todėl patariama bdquoį liaudinį dainavimo stilių žiūrėti kaip į kultūrinio savaimingumo reiškinį ltgt reikia atsižadėjus įprastų grožinių laiko reikalavimų suprasti kitos srities kito pasaulio žmonių estetiką Juk liaudis gyveno visai kitais supratimais apie grožį negu mes nūdienldquo Paskaitoje-koncerte bdquoLiaudies daina ir gyvenimasldquo kaip labiausiai brangintini liaudies dainų bruožai iškeliami jų etnišku-mas ir tradiciškumas etniškumas anot z slaviūno ndash tai glaudus ryšys su tam tikra bendruomene jos mąstymo būdu ir papročiais tradiciškumas svarbus tuo kad bdquotik tada kai tradicija išlaikoma dainos žodžiai ir melodija bus gražūs Liaudies daini-ninkas nepasakys bdquoštai atjoja bernužėlis ugningom akim kurios man širdį pervė-rėldquo bet bdquoštai atjoja bernužėlis baltas gražus dobilėlisldquo jei bernelis patiks merge-lę tai būtinai bdquodvylikos meteliųldquo nes bdquodainininkui daugiau rūpi išlaikyti tipingus

333

pasakymus arba simbolinį skaičių dvylika negu pažymėti tikrą mergelės amžiųldquo viena paskaita-koncertas buvo skirta liaudies dainų lyrizmui aptardamas kuo tas lyrizmas gražus prelegentas teigia bdquodaina teikia platumą ir laisvę nes dainininkui nors ir rūpi derlius ir kasdieninis praktiškumas tačiau dainuodamas jis nesiteirauja kiek žydinti pieva duos žolės galvijams o džiaugiasi tuo grožiu kurį mato pievoje nors ji žadėtų ir menką pjūtįldquo

nemaža dalis paskaitų-koncertų aptarė liaudies dainų ryšius su darbais ir juos lydinčiais papročiais kalbėta apie arimo sėjos malimo linarovio darbų atspin-džius dainose apie rugiapjūtės papročius ir dainas skyrium aptarta kalendorinės dainos ndash advento kalėdų velykų atskleistas jų archajiškumas

Į dainas pažvelgta ir pagal jų gyvavimo regionus Plačiai kalbėta apie klaipėdos krašto dzūkų net atskiros valkininkų apylinkės liaudies dainų bruožus

supažindinta ir su liaudies instrumentų muzika Jai buvo skirtos paskaitos-kon-certai bdquoLietuvių liaudies šokių muzikaldquo bdquoCimbolų muzikaldquo bdquoišdaiginė liaudies mu-zikaldquo (apie grojimą įvairiomis tošelėmis lapeliais) ir pan

neliko be tautosakos laidų rengėjo dėmesio ir patys liaudies dainų pateikėjai apie juos per eterį nuskambėjo atskira paskaita-koncertas Joje dainininkai apibū-dinami pagal jų amžių socialinę padėtį pateikiama įdomių pačių pateikėjų sampro-tavimų rodančių kaip liaudies daina veikė jų gyvenimą turtino dvasinį pasaulį kaip jie patys vertina dainavimą Parengta ir atskiriems liaudies dainininkams skir-tų laidų-koncertų antai vienoje tokioje laidoje buvo aptariamas neeilinės daini-ninkės nuo seirijų Pranės Barisienės dainavimas skambėjo jos mokamos dainos neišliko laida apie oną grigaliūnienę nuo žaslių tiktai spaudoje informuojant apie šią laidą giriamas jos dainavimas ndash bdquokaimo dainos praskambėjimas kaimo žmo-gaus lūpomis Praskambėjimas gyvas nuoširdus ir tiek meniškas kiek jis plaukia iš dvasinių buities gelmių dainininkės kuri myli dainą ir ją ja tikildquo6

tad kaip matome z slaviūnas negailėjo nei jėgų nei laiko lietuvių liaudies muzikinės kūrybos propagavimui per radiją tai be abejo negalėjo nepalikti pėd-sako mūsų kultūroje ypač formuojant visuomenės požiūrį į liaudies dainą kaip į dvasinę visos tautos vertybę deja priešingai nei spausdintas žodis radijo laida gyva tik tol kol skamba eteryje ndash išlieka vien jos padarytas poveikis todėl z sla-viūnas kai kurių paskaitų-koncertų pagrindu parengė ir straipsnių kita vertus kai kuriuos savo straipsnius panaudojo ir radijo laidoms taigi visa ši medžiaga skirta mūsų tautos muzikinei kūrybai sudaro tarsi to paties kamieno ūglius

čia dera priminti kad z slaviūno pradėtą darbą rengti radijui laidas apie tauto-saką po neilgos pertraukos ndash praėjusio amžiaus septintą jį ir aštuntą jį dešimtmečius kol Lietuvos radijas palaikė šią iniciatyvą ndash tęsė Lietuvių kalbos ir literatūros ins-tituto (dabar ndash Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto) folkloristai daugiausia jų yra pateikę visuomenei jame darbavęsi zofija Puteikienė ir vaclovas Juodpusis ilgainiui jos tapo nereguliarios iš pamažu išnyko iš eterio

6 Liaudies dainos v[valstybės] radijofone Naujoji Romuva 1939 nr 39-40 p 715

334

SUKAKTYSISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

PRISIMINKIME OLANDŲ FILOLOGĄ125-ąsias gimimo metines paminint

Algirdas Sabaliauskas

Pasaulio baltistų šeimoje toli gražu ne paskutinė vieta tenka olandijos moksli-ninkams Bene garsiausias šios šalies kalbininkas reto universalumo specialistas Christianus Cornelis uhlenbeckas (1866ndash1951) savo mokslo kelią pradėjo disertaci-ja bdquogiminystės santykiai tarp germanų ir baltų-slavų kalbųldquo (De verwantschapsbe-trekkingen tussen der Germaanshe en Baltoslavische talen Leiden 1888) paskelbė prūsų kalbos katekizmus dalyvavo tilžės Lietuvių literatūros draugijos veikloje slavistas ir baltistas nicolaas van Wijkas (1880ndash1941) pagarsėjo baltų ir slavų kalbų akcentologijos darbais puikia studija apie prūsų kalbą

Baltistikos ypač lietuvių folkloristikos istorijoje minėtinas ir kitas olandų moks-lininkas Leideno universiteto baltų ir slavų kalbų profesorius n van Wijko kated-ros paveldėtojas reinderis van der Meulenas

r van der Meulenas gimė 1882 m gegužės 28 d roterdame 1900ndash1907 m kalbotyrą studijavo iš pradžių Leideno o vėliau Leipcigo universitete kuris tuo metu buvo pasaulinis baltistikos centras augusto Leskieno vadovaujamas jauna-sis olandas iš karto įsitraukė į baltistikos ypač lituanistikos studijas ir parašė disertaciją bdquogamtos prilyginimai lietuvių dainose ir raudoseldquo kuri 1907 m buvo išleista atskira knyga (Die Naturvergleich in der Liedern und Totenklagen der Li-tauer Leiden 1907)

disertaciją sudarė penkios dalys i kai kurios dainų ir raudų savybės Prily-ginimai ii Prilyginimai augalams iii Prilyginimai gyvuliams iv dar prily-ginimai v animizmo pažiūros kuriomis remiasi daugelis palyginimų1 Faktinę medžiagą r van der Meulenas surinko iš antano Juškos karlo Brugmanno ir augusto Leskieno Ferdinando nesselmanno oskaro kolbergo augusto schlei-cherio bdquoLietuvių kalbos skaitinių ir žodynoldquo (Litauisches Lesebuch und Glossar Praha 1857) ir Fridricho kuršaičio bdquoLietuvių kalbos gramatikosldquo (Grammatik der litauischen Sprache Halle 1876) atrodo kad olandų kalbininkas buvo gerai įsi-jautęs į lietuvių liaudies dainų ir raudų specifiką ne veltui Mykolas Biržiška ją

1 Lietuviški skyrių pavadinimai paimti iš Mykolo Biržiškos lietuviško knygos vertimo

33

išvertė į lietuvių kalbą ir 1919 m išleido vilniuje pažymėdamas kad tai rimtas darbas tinkantis ir bdquovidurinių mokyklų vadovėliui papildytildquo Be to dar pridūrė bdquodel karo aplinkybių negavau su autoriumi susižinoti tad čia atsiprašau jog jo nesiklausęs verčiauldquo

knygos pratarmėje r van der Meulenas dėkoja disertaciją parengti padėju-siems jo žymiesiems mokytojams a Leskienui ir Chr C uhlenbeckui bdquoPirmasis yra mano dėmesį atkreipęs į svarstomą čia dalyką Jis be to mielai man suteikė savo ištraukas iš Juškos rinkinių tas dalykas nemaža palengvino man darbą ir pa-dėjo savo dideliu lietuvių kalbos mokslu taisydamas savo laiškais mano vertimą uhlenbeckrsquoas kurio prikalbėtas ryžaus parašyti baigiamą jį skyrių (apie lietuvių animizmą) skaitė visą mano darbo rankraštį ir davė man nemaža svarbių paste-bėjimųldquo (p vndashvi)

1908 m r van der Meulenas atvyko į Lietuvą tų metų rugpjūčio 18ndash19 d olan-dų filologas dalyvavo ii visuotiniame Lietuvių mokslo draugijos susirinkime kur jis buvo labai entuziastingai sutiktas ir išrinktas draugijos nariu korespondentu

draugijos susirinkime olandų ir rusų kalbomis r van der Meulenas trumpai apibūdino savo darbą pasidžiaugė draugijos veikla bdquotauta kuri tokiuo būdu ger-bia savo praeitį gerbia ir savo dabartį pilna šio žodžio prasme tariant yra tauta turinti teisę gyventi Yra olandų priežodis kurs šiaip sako kalba tat yra visa tauta tai yra kalboje išreikštas visas tautos būdas visas jos gyvybės viekas taigi aš geidžiu tamistų tikriau tariant ndash mūsų bdquoLietuvių mokslo draugijaildquo ilgo amžiaus ir laimingos kloties ir teparodai jinai naujus žvilgsnius į Lietuvos mokslą ir į jos gyventojų folklorą tekelie aikštėn lig šiol dar nežinomus ypatingumusldquo2 ndash baigė savo kalbą r van der Meulenas

1907ndash1912 m r van der Meulenas dirbo gimnazijoje 1912ndash1935 m redagavo olandų kalbos žodyną (Woordenboek der Nederlandsche Taal) 1925 m jis buvo išrinktas olandijos Mokslų akademijos nariu 1946ndash1952 m profesoriavo Leideno universitete Mirė kalbininkas 1972 m balandžio 17 d emene3

Be minėtos disertacijos olandų filologas paskelbė ir daugiau įvairioms baltis-tikos problemoms skirtų mažesnės apimties tyrinėjimų olandijos Mokslų akade-mijos darbuose jis išspausdino straipsnius apie Jogailos ir radvilos vardų4 prūsų kalbos žodžių wissambs lsquostumbrasrsquo mixkai lsquovokiškairsquo6 kilmę Paskelbė dvi Pietų

2 Lietuvių tauta 1908 1 (2) p 307ndash3083 algirdas sabaliauskas reinderis van der Miolenas šimtosioms gimimo metinėms Mūsų kalba

1982 nr 4 p 48ndash49 už kai kuriuos straipsnelyje pateiktus faktus autorius jaučia malonią pareigą padėkoti baltistikos tradicijų tęsėjui Leideno universiteto profesoriui Frederikui kortlandtui

4 reinder van der Meulen over de oudpools ndash Litouwse namen Jagiello en radziwill Medelin-gen van de Koninklijke Nederlandse Akademie van Wetenschappen afd Letterkunde n r 1970 33 (1)

reinder van der Meulen twee onverklaarbare woorden krimgotisch borrotsch oudpruisisch wissambsrsquo Medelingen van de Koninklijke Nederlandse Akademie van Wetenschappen afd Letterkunde n r 1956 19 (10)

6 reinder van der Meulen oudpruisisch Mixkai Medelingen van de Koninklijke Nederlandse Akademie van Wetenschappen afd Letterkunde n r 1944 7 (2) p 121ndash130

336

Lietuvoje užrašytas raudas7 Matyt dar Chr C uhlenbecko paskatintas domėjosi pagoniškuoju baltų ir slavų tikėjimu8

Baltų kalbų leksikos tyrinėtojams yra svarbi r van der Meuleno studija bdquoJūros ir laivininkystės terminai rusų kalbojeldquo (De Hollandsche Zee- en Scheepstermen in het Russisch amsterdam 1909 2-asis leidimas 1959)

taigi yra už ką mums olandų filologą prisiminti

7 reinder van der Meulen zwei litauische totenklagen aus dem gouvernement Wilna Zeitschrift fuumlr vergleichende Sprachforschung 1911 Bd 44 p 360ndash366

8 reinder van der Meulen Uumlber die litauischen vēlēs Archiv fuumlr Religionswissen-schaft 1914 Bd 17 p 125ndash131 De Godsdienst der heidensche Balten en Slaven Baarn 1913 de godsdienst der slaven en Balten de godsdienst der slaven en Balten in De Godsdiensten der Wereld 2e druk amsterdam 1948 deel ii p 193ndash213

337

SUKAKTYSISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

POETINĖS SEMANTIKOS KAITA DAINOSE arba DAINUOTI BRAZDŽIONĮ

100-ąsias gimimo metines paminint

Jurga Sadauskienė

aš ir mano karta augome be vytės nemunėlio ir Bernardo Brazdžionio Pir-muosius poeto tekstus dauguma išgirdome tik vyresnėse klasėse per pamokas bei dainuojamus per radiją atgimimo metais kartu su vytautu kernagiu traukėme bdquošaukiu aš tautąldquo su algirdu Motuzu ndash bdquotu nežiūrėk mama pro langąldquo bdquoMoti-naildquo Menu kaip pati ieškojau poeto eilėraščio kuriam galėčiau sukurti melodiją ir pasiūlyti draugėms tada tik pasirodžiusioje bdquoPoezijos pilnatyjeldquo (1989) tokių radau nedaug gal todėl kad nemėgom skambių frazių pakilaus ir ryžtingo tono kuris akivaizdžiai vyravo šioje rinktinėje Mokyklos ansamblyje dainavome bdquoLie-tuvą iš tololdquo ir bdquoMes mirsime kartuldquo traukė tik tie liūdnieji elegiški posmai gal dėl to kad skambios patriotinės frazės retoriškumu priminė sovietinius lozungus Mums (vilniečiams gimusiems po 1970-ųjų) artimi eilėraščiai buvo be atviro grožėjimosi krašto gamta didžiavimosi istorija ir be pozityvios patetikos Jei dar tiksliau minus bdquomūsųldquo eilės ir dainos buvo be ryškesnio tapatybės teigimo ir be pers-pektyvos ištarimo

kai po keliolikos metų paėmiau vytės nemunėlio elementorių bdquoMažoji abėcėlėldquo (1946) paskaityti savo vaikams suklusau taip lengvai derinamų pakilių lyrinių bei žaidybinių intonacijų ir skirtingos tematikos vienam rinkinyje nebuvau radusi visose poeto knygelėse vaikams minus ta pati tendencija natūralus socialinės gamti-nės tematikos didaktinių patriotinių ir pramoginių intencijų jungimas ir viltingas tonas o mano sąmonėje nuo mažų dienų tarp eilėraščių apie Lietuvą ir apie kiškio kopūstus stovėjo aukšta siena ideologijos ir žaidimo viešųjų temų ir paprastos kas-dienybės jungtis atrodė neįmanoma nejučia lygindama save su tėvų karta pasiju-tau jei ne nuskriausta tai bent greičiau suaugusi (žinoma jei skeptiškumą ir nihiliz-mą galima vadinti asmens brandumu) tad žvilgsnis į kadaise dainuotas poeto eiles nukrypo ne vien dėl to kad rūpėtų įspėti pavienių eilėraščių tapusių dainomis populiarumo mįslę bet ir todėl kad geriau suvokčiau ką iš tiesų išdainuodavo jo-mis mūsų tėvai ar seneliai ir kodėl jų pamėgtos literatūrinės dainos netapo vėlesnių kart repertuaro dalimi

338

XX a viduryje bene daugiausia buvo dainuoti du Bernardo Brazdžionio eilė-raščiai bdquoo atsimenu namelįldquo ir bdquoneregio elegijaldquo (dainos tipo pavadinimas bdquoMan pasaulio šviesios karalijosldquo) Pirmasis greičiausiai paplito per vaikų skaitinių kny-gelę bdquoMažųjų pasaulisldquo išleistą kaune 1931 m antrasis pirmąsyk išspausdintas rinkinyje bdquokunigaikščių miestasldquo (1939) Pirmotildesios dainos Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių liaudies dainų kataloge radau 23 antrosios ndash 5 vari-antus tikėtina kad buvo dainuojama ir daugiau poeto eilių ypač skirtų vaikams tačiau deja tokios informacijos neturime

Lietuvių tautosakos rankraštyno rinkiniuose šie du eilėraščiai užrašyti greta kitų liaudies ar literatūrinių dainų kai kurie variantai ndash ir su melodija tik retkar-čiais nurodomas autorius nes matyt daugumai dainininkų šios dainos gyvavo kaip anoniminės o gal autorius sąmoningai nutylėtas kaip ideologiškai netinkamas nes daugiausia jų buvo užrašyta pirmaisiais pokario dešimtmečiais nesunku numany-ti kad šis santykinai negausus užrašytų dainų skaičius neatspindi B Brazdžionio eilių tikrojo populiarumo nes visais laikais tautosakininkai stengėsi rinkti senąsias tradicines dainas o literatūrinės autorinės į rinkinius patekdavo atsitiktinai daž-niausiai tada kai tautosakos rinkinį sudarinėdavo moksleiviai ar studentai

svarstant kodėl visuomenėje pritampa vienas ar kitas eilėraštis svarbu atkreipti dėmesį į tuo metu susiklosčiusį požiūrį į poetus ir individualią kūrybą visuomenės lūkesčius jų atžvilgiu

vincas Maciūnas rašo apie tam tikrą poeto-tautos dainiaus tipą susiformavusį XX a pradžioje bdquotai daugiausia pusinteligenčiai kokią mokyklą ėję ir neišėję ar šiaip kur pramokę skaityti ir įpratę dėstyti eilėraščius pagal išskaitytus pavyzdžiusldquo (Maciūnas 2003 5) o tie pavyzdžiai ndash antano Baranausko antano vienažindžio vinco kudirkos Maironio eilėraščiai ar iš kitų kalbų versti lyriniai socialinės te-matikos tekstai ar romansai todėl iš poetų tikėtasi išgirsti pirmiausia dainingų pa-prastų ar sentimentalių posmų apie tėvynę kasdienybės realijų ar įdomių nutikimų meilės istorijų tuo pat metu išleidžiama daugybė individualios kūrybos rinkinėlių pavadintų dainomis pavyzdžiui Mykolo šeižio bdquodainos dainelėsldquo (1909) Liudo giros bdquoLaukų dainosldquo (1912) Jovaro bdquoamžinos dainosldquo (1914) Juliaus Janonio bdquodarbininkų giesmėsldquo (1920) kazio Borutos bdquodainos apie svyruojančius gluos-niusldquo (1927) kazio Binkio satyriniai pasakojimai ir feljetonai bdquotamošius Bekepuris ir kitos alijošiaus dainuškosldquo (1928) ir kiti tokiais pavadinimais individualumas tarytum dangstomas nors liaudies dainos poetinė forma jau nebėra etalonas kaip kad XiX a kai didžioji dalis kūrėjų vis dar eiliavo derindamiesi prie melodijos ir tradicinės dainos poetikos rėmų dangstomasi gal dėl to kad individualumo kiek gėdijamasi kaip dėmesio neverto dalyko Beje individualumas dar nėra visuotinai laikomas vertybe Poetiniuose bandymuose gausu proginės ar XiX a klasicistinės bei romantinės poezijos štampų (užtektų prisiminti jau vien stilistiškai margą ir labai populiarią kosto stiklelio kūrybą) ši poezija kaimą pasiekia dažniau pabi-rais tekstais periodiniuose leidiniuose nei rinktinėmis ji skaitoma individualiai ar jaunimo vakarėliuose renginių metu bet tai jau labiau scenos menas rečiau betam-pantis bendruomenės repertuaru

339

kaip tik tokioje aplinkoje augo ir Bernardas Brazdžionis Jo krašte dainavimo ir eiliavimo tradicija anuomet buvo labai stipri tad jauno poeto išsakytas ketinimas nerašyti dainiškų tekstų (bdquojaunystėje tyčia rašęs taip kad jo eilės nevirstų daino-misldquo ndash kojelis alė rūta 2002 128) pirmiausia vertintinas kaip noras atsiplėšti nuo plačioje visuomenėje įsigalėjusio ir tradiciniu tapusio požiūrio į poetą besiderinan-tį prie tikėtinų auditorijos lūkesčių nepaisant tokio individualistinio nusiteikimo B Brazdžioniui ne visada pavykdavo išvengti banguojančio melodijos ritmo ei-liuojant populiarių dainų sekimo kūrybos rinktinėje bdquoPoezijos pilnatisldquo randame apie dešimt eilėraščių kurie galėjo būti kuriami kaip liaudies dainos gal net turint mintyje populiarią melodiją tai ilgesingas bdquotolimas kaimasldquo romansiški bdquoaš už-migauldquo bdquoPoetasldquo ir kiti vis dėlto remiantis turima medžiaga reikia konstatuoti kad plačiau dainuoti tik du tai jau šiokia tokia intriga ar eilėraščių pritapimą populiariame repertuare lėmė atsitiktinumas ar jų aktualumas suprantamumas originalumas meniškumas ar priešingai minus tradiciškumas

Įsižiūrėkime į du poeto eilėraščius daina bdquoaš prisimenu namelįldquo (taip kataloge pavadintas tipas dainos kurios žodžiai

yra eilėraštis bdquoo atsimenu namelįldquo) neabejotinai populiari dėl temos aktualumo Joje subtiliai apdainuojamas gimtų namų ir vaikystės idilės ilgesys kurį išgyveno daugelis lietuvių išsikėlusių gyventi į miestą emigravusių vėliau ndash ištremtų ar liku-sių išeivijoje XX a pirmoje pusėje didelei visuomenės daliai labai trūko jų savijautą išreiškiančių tekstų tad B Brazdžionis išsakė gal net kelių kart tėviškės praradimo ar išėjimo iš namų jausmą Beje anuomet šios tematikos dainų buvo sukurta ir dau-giau o populiariausios ndash Pauliaus Preikšo bdquodaug daug daineliųldquo antano Jokūbaičio bdquosudiev sesutės lietuvaitėsldquo albino andrulionio bdquošiaudais dengta trobelėldquo

abu poeto tekstai turi nemaža sąsajų su klasikinių dainų tradicija kurią be abejo savaip keičia iki Bernardo Brazdžionio mes turime daug tradicinių lopšinių turime ir vestuvinių ar našlaičių dainų kuriose kreipiamasi į motulę išnešiojusią ant rankelių bet jose kaip ir literatūrinėse dainose nėra iš šalies perteikto motinos supančios kūdikį vaizdo turime ir XiX a periodinėje spaudoje švietėjų išsakytą rūpestį išugdyti tautiškai susipratusias motinas o B Brazdžionio eilėraštyje jau matome tokią motiną pavaizduotą

o atsimenu namelįaš gimtinį savokur motulė prie rateliosupdama niūniavo

ltgt

čiūčia liūlia mažutėliauk greičiau užauki ndashir tėvynė ir dievulistavęs jauno laukia

bdquoMažųjų dienosldquo p 9

tad šis motyvas yra tiek naujas tiek tradiciškas susijęs ir su tautosaka ir su vieša visuomenės vertybių refleksija

340

kitas svarbus motyvas ndash tėviškės ilgesio nusakymas Liaudies dainose tiek tra-dicinėse virkdančiose tėvų namus paliekančią nuotaką tiek karinėse ar emigrantų turime skaudžią išėjimo išvykimo iš namų temą tačiau tai skirtingų žmonių grupių skausmas perteikiamas vis kitais motyvais (parskrendančios gegute mergelės vie-nišo kareivėlio) B Brazdžionis tėviškės ir vaikystės ilgesį įvardija abstrakčiai ir kartu tekstas tampa universalus sujungiantis skirtingos patirties amžiaus ar lyties žmonių savijautą ir lūkesčius čia pat bdquoplatus ir begalinisldquo pasaulis suvokiamas kaip laimės tėviškėlėje opozicija tradiciška minus liūdnas santykis su kintančia situacija ir nesaugi subjekto savijauta kurią dar labiau sustiprina savos erdvės mažumas (tėviš-kėlė) ir svetimo krašto beribiškumas Poetas šiuo eilėraščiu punktyriškai brėžia ir benamystės (realios ir dvasinės) temą bdquoišklydimasldquo į pasaulį nėra susijęs su jokiais kitais centrais ar vietomis o pasiilgimas be pastangos grįžti rodo ir savos erdvės atgavimo negalimybę Benamystė ndash skaudi daugybės dainų karalienių realybė ndash se-nojoje dainoje neturėjo jokio pavidalo (gal tik ilgesingoje bdquooi eisiu eisiu aš čia ne-būsiuldquo) taigi B Brazdžionis atkreipdamas dėmesį į žmogaus kasdienybę ir kartu egzistencines patirtis dainų tradiciją praturtina universalesne išraiška patirčių ku-rios labai svarbios jo kartai bet kurių nėra taip apibendrintai įvardijusi tautosaka

kito eilėraščio ndash bdquoneregio elegijaldquo ndash pritapimas žodinėje tradicijoje stebina ge-rokai labiau su XX a pradžios dainų tradicija šį tekstą sieja kur kas silpnesni ryšiai negalėtume jo pavadinti ir visuotinai aktualiu Jis ne lyriškas o roman-tiškai maksimalistiškas pakylėtas ir dramatiškas Panašiotildes nuotaikos XX a yra tik išpopuliarėję romansai bet šis eilėraštis ndash ne romansas meilės motyvas čia tik pagalbinis tuo tarpu pagrindinė teksto įtampa kuriama tarp šviesos ir tamsos dienos ir nakties tikrų ir netikrų vertybių

kur tos žvaigždės kur jos sidabrinės kur mirgėjimas jų nuostabus ar ir jūs neregėjot žydrynės kad suklupot prieš žemės stabus

Prieš vaivorykštės šventę nepuolat nesimeldžiate žiedui baltam minus Prieš stabus nepažįstami broliai Pasiklydot pasauly šviesiam

bdquoPoezijos pilnatisldquo p 160

eilėraščio kalba simbolinė šviesos karalija ndash labai neapibrėžta ir nekonkretizuo-ta o stabais šiuo atveju gali būti pavadinta ideologija kultūra religija tiesiog žmo-gaus polinkis į ribotumą kiekvienas jį dainavęs teksto turinį aiškinosi savaip kaip pažymi rita tutlytė tarpukaryje mįslingi tekstai atrodė labai patrauklūs bdquosakinys teka gramatiškai taisyklingai laisvai iškilmingai atrodo kad tai kas sakoma yra aišku bet iš tiesų taip nėra minus emocingas ir laisvas kalbėjimas pateikia tik nuorodas užuominas ltgt į šiuos komplikuotus eilėraščius labiausiai reaguota anomis ikika-rinėmis dienomis ndash jie skaitomiausi mėgstamiausi o vėliau ir ranka nusirašinėjami į sąsiuviniusldquo (tutlytė 2006 73) gal kaip tik dėl savo talpumo santykinis teksto talpumas nekonkretumas neapibrėžtumas būdingas ir klasikinių dainų poetikai

341

tačiau autorinio teksto mįslingumo folklorinė tradicija lyg ir vengia trys eilėraščio variantų tekstai trumpesni be paskutinių kelių posmų tad panašu kad dainininkai eilėraštį galėjo suprasti tiesiogiai ndash kaip regėjimo negalią turinčio žmogaus skundą kai eilėraštis bdquoMan pasaulio šviesios karalijosldquo tautosakos rinkinyje pateikiamas vi-sas jis išreiškia subjekto vertybių krizę pasimetimą tikėtina kad ilgus dešimtme-čius jį deklamuojant ar dainuojant mintyse turėta politinės priespaudos atmosfera tik keli tropai kurie apeliuoja į tradicinį poetinį pasaulėvaizdį turi kiek pastovesnį numanomą prasminį krūvį bdquojuodos rožės ir juodos lelijosldquo skamba kaip tradicinių liaudies dainų lelijėlių ir romansinių rožių priešprieša Lelijos rožės ndash tradicinė ge-rovės palaimos meilės simbolinė išraiška eilėraštyje jau pirmuoju posmu konsta-tuojamas šių vertybių praradimas bdquoir daina vyturėlio juodaldquo ndash jau ne tiek iš folkloro kiek iš poezijos refleksijos atėjusi metafora dar viena netiesioginė eilėraščio sąsaja su folkloru ndash auksingieji ir sidabringieji epitetai kurie žymi vertingumą Liaudies dainoje jie paprastai nusako buities kokybę romanse apibūdina gamtos ar kūno grožį o šiuo atveju tampa siektino idealo simboline išraiška (žvaigždės sidabrinės saulėleidžių auksas vaivorykštės auksas) tarp visų vėlyvųjų dainų kurios naujos išryškėjusia meilės tėviškės bei motinos ilgesio taip pat socialine tematika tai vie-nintelis toks maksimalistiškai idealistinis ir nekonkretus dainuojamas tekstas

Be abejo labai daug apie dainos svarbą ir prasmę atlikėjui galėtų pasakyti kū-rinio gyvavimo tyrimas kada ir kaip ji išmokta kada ir kas ją dainuodavo kaip ji buvo prisiminta bendraujant su užrašytoju kokia dainos vieta repertuare visa tai leistų ištirti kokiam asociacijų minčių ir idėjų kontekstui pateikėjas ją priskyrė deja neturime nė mažiausios vilties rasti šiuos duomenis tautosakos rinkiniuose tokio pobūdžio informacija beveik nefiksuota neprošal būtų ir socialinė profe-sinė dainininko charakteristika Bet ir ji nepakankama kai nori rasti žanro ar tipo paplitimą skirtingų socialinių ar profesinių grupių repertuare Juk niekad nuosek-liai nerinktas studentų mokytojų miestiečių kaimo inteligentų repertuaras o juk kaip tik jame ir tikėtinas didžiausias kiekis literatūrinių dainų (apie šių dviejų ei-lėraščių populiarumą tarp studentų pavyko sužinoti tik pakalbinus XX a dainų tyrėją kostą aleksyną) tad apie tikrą aktualią ją jų vertę telieka spręsti remiantis vien politinio socialinio bei kultūrinio gyvenimo faktais ir memuaristika nors neturint bent kiek tikslesnių statistinių duomenų ir išsamesnių sociologinių studi-jų ir čia ne ką galėsime nuveikti

šiaip ar taip minėtų dviejų B Brazdžionio dainų paplitimą XX a viduryje reikė-tų pirmiausia sieti su šių tekstų aktualumu artimumu kitoms tuo metu plintančioms dainoms bei tuo kad kūrybiškai panaudojamas tradicinis (tiek klasikinių tiek vė-lyvesnių dainų) poetinis kodas leidžia autoriui susikalbėti su gausia auditorija ne mažiau svarbu ir tai kad eilės sujungia po dalelę folkloro ir literatūros diskursų tačiau kas atsitinka po kelių dešimtmečių kad XX a pabaigoje tautinio atgimimo metais šios dainos visuomenės nebeprisimenamos o į viešumą iškyla visai kiti po-eto eilėraščiai atsakymas atrodytų labai paprastas XX a pabaigoje yra nunykusi dainavimo šeimoje tradicija tad nebėra ir natūralaus repertuaro perėmimo senųjų dainų poetinis kodas kadaise vienijęs bendruomenės sąmonę pamirštas pasikeitęs

342

poetinis skonis pasaulėžiūra tačiau dar lieka universalusis poezijos turinys kuris taip greitai nesensta ir dainingas ritmas kurio įtaigą palaiko melodija negi jie nebegelbsti į užmarštį grimstančiai dainai Pagaliau išties nemažai iš to paties lai-kotarpio atėjusių dainų vis dar mėgstamos ir dainuojamos tad kodėl šie du tekstai kaip ir neužrašomi iš jaunesnių pateikėjų

Manau čia būtina atsižvelgti į poetinio žodyno semantikos kaitą tai galėjo būti svarbiausia priežastis lėmusi dainų gyvavimo trukmę Per visą šimtmetį kintančios realijos provokavo vis kitokį emocinį santykį su eilėraščio bdquoo atsimenu namelįldquo eilutėmis bdquokai išklysiu į pasaulį Platų begalinįldquo bdquoPlatus pasaulisldquo XX a pirmojoje pusėje reiškė objektyvią galimybę o kartais ir neišvengiamą būtinybę iškeliauti emi-gruoti į tolimus kraštus pasirinkti naują gyvenamą vietą jos skamba labai graudžiai ir neviltingai XX a antrojoje pusėje kasdienėje ir oficialiojoje kalboje šis žodžių jun-ginys jau reiškė visai kitą teritoriją kuri baigėsi tsrs siena ir naujosios kartos sąmo-nėje buvo bdquoplačiosios tėvynėsldquo sinonimas apie klaidžiojimą begaliniais žemės keliais už šių ribų buvo galima tik svajoti tad pagrindinė eilėraščio emocinė įtampa prarado pirminį įtaigos krūvį tapo neaktuali Panašiai atsitiko ir su eilėraštyje bdquoneregio ele-gijaldquo minimais bdquostabaisldquo Poetas turint galvoje jo pasisakymus ir kūrybos visumą tikrai negalėjo smerkti religijos tuo tarpu sovietinėje lektūroje bdquostabaildquo teturėjo visų pirma krikščionių tikėjimą dievą menkinančią prasmę taigi pasikeitus oficialiajai ideologijai ir atsiradus naujam viešajam žodynui senųjų poetinių tekstų prasmė tapo pernelyg neaiški tai kas vyresniajai kartai buvo savaime suprantama jaunuomenei reikėjo jau paaiškinti o dainų niekas neaiškina dainuoja arba ne

Pastarasis pastebėjimas leidžia daryti prielaidą jog kuo daugiau poeto kūrybos poetinės mokyklos ar žanro semantinių vienetų (tropų simbolių motyvų vaizdi-nių abstraktų) yra perprasminama laikui bėgant juo didesnė tikimybė kad atitin-kami poetiniai tekstai bus greičiau išstumti iš vartosenos žodinėje tradicijoje šio teiginio turi būti itin paisoma tiriant tautosakos tekstų istoriją daugybė žanrinių teminių dainų grupių senųjų ideologinių bei religinių tekstų žodinėje tradicijoje galėjo nunykti ne tik dėl kintančios istorinės situacijos papročių poetinio skonio bet ir dėl nuolat atsinaujinančios poetinio sakralinio ar viešojo žodyno semantikos kaip matyti poetinio žodyno semantikos kaita veikia ir kitus kūrinių lygmenis kintama atskirų teksto segmentų prasmė keičia ir kūrinio emocinę spalvą kuri šiaip jau neatsiejama nuo melodikos išsiderinus ritmo ir emocijos santykiui poe-tinio teksto gyvybingumas ir įtaiga blėsta taigi daina itin neatspari kitų retorikų ir naujai atsirandančių prasmių poveikiui nes ji ndash viešas žanras ir niekada nėra izoliuota nuo bet kurio kito viešo diskurso

tai kad pastaroji įžvalga atsiskleidžia žiūrint būtent į B Brazdžionio poeziją ir jos folklorinius variantus anaiptol nėra atsitiktinumas Poeto kūrybai būdinga ne tik visuomeninė tematika ir nuolatinis apeliavimas į visuomenės sąmonę bet ir ati-tinkamas žodynas negalėtume tvirtinti kad poetas sukūrė itin individualų poetinį žodyną su savita tropų sistema ar hermetišku semantiniu kodu Labai individuali-zuota raiška neleistų siekti agitacinių ir moralistinių tikslų kurių poetas niekada neišsižadėjo o ši tarytum bdquovisiems suprantamaldquo bet linkusi į abstraktumą vieša

343

kalba yra daug labiau priklausoma nuo čia ir dabar išgyvenamų realijų kurios isto-rijos tėkmėje kinta priversdamos pasikeisti ir pačią viešą retorinę poetinę kalbą

Papildomu argumentu šiai minčiai galėtų būti laiko išbandymus praėję tekstai iš tokių minėtini beveik porą šimtmečių dainuojama silvestro valiūno bdquoBirutėldquo kiek jaunesnės antano strazdo bdquostrazdelisldquo bdquogegužėlėldquo Maironio bdquokur lygūs laukaildquo ir dar daugelis kitų šių dainų poetikos ypatybė ndash poetinio vaizdo aiškumas vienti-sumas bei poetinio žodyno semantikos skaidrumas ir pastovumas antra vertus jei daina dainuojama ir pasikeitus poetinio žodyno semantikai poetinėje tradicijoje ar tiesiog pasikeitus viešosios kalbos semantikai tai rodo vienokį ar kitokį pateikėjo atsiribojimą nuo dabarties buvimą praeities prasmių ir verčių sistemoje kaip pa-tvariai ir pastoviai ndash tai jau parodytų išsamesni tyrimai

Mūsų akcentuota tezė lyg ir akivaizdi bet ji iš dalies prieštarauja pastebėjimams apie senosios folklorinės poetikos bdquotvarumo dėsniusldquo vieni svarbiausių seniesiems simboliams ilgainiui gali būti suteiktas naujas prasminis krūvis o poetinio moty-vo reikšmė gali kisti tekstui migruojant iš vienos kultūrinės terpės į kitą ar tiesiog keičiantis jo paskirčiai atlikimo situacijai Pagaliau folkloristams gerai žinomas pa-saulėžiūrų sluoksniavimasis tiek tradicinėje kultūroje tiek jos žodinėje kūryboje tad kodėl kartais poetinės semantikos kaita lemia teksto užmiršimą išstūmimą o kitu atveju tradiciniam simboliui motyvui suteikiamas naujas prasminis atspalvis sena daina papildoma naujais posmais bet išsaugoma žmonių atmintyje šiuo atveju reikia pripažinti kad ilgesnį gyvavimą folklorinėje tradicijoje turi mažesni teksto vienetai ndash motyvai tropai minus nei pilni kūriniai be to tradicinių dainų gyvavimo am-žių labai prailgina kontaminacijos galimybė o apie autorines dainas to negalėtume pasakyti kontaminacija čia reta dėl ryškaus individualumo ir labai skirtingų naujų tekstų strofikos rimo ir teksto struktūros o individualumui poezija tiesiog pasmerk-ta jei kuriama sąmoningai atsiribojant nuo gyvuojančių poetinių tekstų struktūrų populiarių melodijų poveikio poetinio teksto melodikai ir nuo įprastinės poetinės semantikos tad poezijos ir dainų išlikimo garantai skirtingi Juk ir šiandien mielai atsiverčiame Bernardo Brazdžionio rinktinę norėdami pasigėrėti žavia retorika ar originaliais kūrybiniais bandymais tačiau seniau dainuotų posmų nebemename

ŠalTiNiai

Bernardas Brazdžionis Poezijos pilnatis vilnius 1989 vytė nemunėlis Mažoji abėcėlė tuumlbingen 1946vytė nemunėlis Mažų jų dienos vaikų poezijos rinktinė Los angeles 1984

Literatūra

Maciūnas vincas 2003 Rinktiniai raštai vilnius kojelis Juozas alė rūta (sud) 2002 Bernardas Brazdžionis Poetas Bernardas Brazdžionis grįžta

į Lietuvą vilnius tutlytė rita 2006 Išliekanti lyrika XX amžiaus lietuvių poezijos vidinių struktūrų kaita vilnius

344

EKSPEDICIJŲ PATIRTISISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

KUO GILYN Į ŽEMAITIJĄ TUO DAUGIAU BAIDYMŲPamąstymai apie ketvirtąją ekspediciją vakarų Lietuvoje

Vita Ivanauskaitė

Ejau kelio Ožpoulė pliešėkā Aš tėk veizo Atiemė pėnėgos Aš tėk veizo Solaužė parasuodnėnką Aš tėk veizo Oždavė par morzą Aš tėk veizo Kad daugiau kou bebout daren ėr aš būčiau kėbės

iš prieškarinio židikų apylinkėse surinktos tautosakos rinkinio Ltr 1279(23)

Židikų ir Ylakių apylinkės LLTI folkloristų akiratyje

2007 metų Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ekspedicija židikų ir Yla-kių apylinkėse užbaigė ketverius metus iš eilės vykusių folklorinių lauko tyrimų žemaitijoje ciklą1 apmąstant iš židikų miestelio ir akmenuotais žvyrkeliais ar žo-lėtais ganyklų ir miškų takeliais pasiektų ritinės Lūšės Parakalnio Pikelių ku-gių Juodeikėlių ukrinių viliotės šilių tvaskučių sugaudžių račalių Pocaičių vadagių Petračių dilbikių vižančių skliaustės strėliškių Pašilės girdenių gricaičių kaimų parsivežtą folklorinę medžiagą prisimenant konkrečias kartais labai rimtas kartais dar komiškesnes susitikimų su vietiniais žemaičiais situacijas (vis dėlto kiek daug visko lieka anapus garso įrašų ar fotoaparato objektyvo) visą dviejų savaičių ekspedicinę patirtį pirmiausia norisi laikyti dar vienu bandy-mu giliau įžengti į šiandieninės žemaitijos kultūrinius laukus ir tyrus noru pažinti tiek užsilikusius senuosius tradicinės kultūros reliktus ir tebeaktualias vėlyvojo klodo apraiškas tiek visą juos supantį margą ir neretai prieštaringą dabartinį so-ciokultūrinį kontekstą ir ne tik tai šiųmetės ekspedicijos dienomis vis dažniau

1 2004 m LLti ekspedicija vyko salantų (kretingos r) 2005 ndash žarėnų (telšių r) 2006 ndash viekš-nių (Mažeikių r) apylinkėse visus šiame tekste esančius pastebėjimus bdquotautosakos darbųldquo skaity-tojui bus daug lengviau suprasti ir įdomiau skaityti pasitelkus jau anksčiau ir kur kas išsamiau pri-statytus šių metų instituto ekspedicijos vertinimus ir gausiai pateikiamą pačią folklorinę medžiagą žr vilmos daugirdaitės parengtą ekspedicijos internetinį puslapį kurio sukūrimą rėmė Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie Lietuvos respublikos Prezidento kanceliarijos lthttpar-chyvaslltiltekspedicijoszidikaigt

34

jautėme poreikį patiems geriau susivokti kuo šiandieninis folkloro rinkimas skiria-si nuo prieš keletą dešimtmečių vykusio kodėl kartais patiriame tokį didelį atotrūkį tarp to ko ieškome ir to ką randame drąsos mūsų žingsniams ir žvilgsniams neabejotinai teikė marga ankstesnių trejų metų patirtis sukaupta įvairiose žemai-tijos vietose Pirmosiose ekspedicijose ne vieną iš dzūkijos ar aukštaitijos kilusį ekspedicijos dalyvį nejaukiai susigūžti vertusi šiaurės žemaičių tarmė šiemet tikrai neatrodė tokia beviltiškai nesuprantama tas pat ir su žemaitiškojo mentaliteto pri-sijaukinimu ndash turėjome daugiau negu pakankamai progų įsitikinti kad populiario-joje kultūroje nuolatos žemaičiams emblemiškai kabinamos kietumo ar uždarumo etiketės kaip ir viskas šiame pasaulyje turi dvi puses santūrus aplankytų žmonių žodžio taupumas dažniau mums padėjo negu trukdė bdquokon toro ton paruodau kon žėnau ton pasakauldquo ndash įstrigo į atmintį vienos dainininkės posakis mestelėtas pa-dainavus paskutinę dainą suprask darbas atliktas viskas pasakyta

taip jau atsitiko kad 2007 m ekspedicijos vietą išsirinkome būdami žemaiti-joje Pernai lapkritį nuvažiavę baigti likusių darbų į viekšnius sustirę nuo šalčio nekūrenamame virvytės poilsio centre (ne veltui kolega vincas gumuliauskas juo-kaudamas visus ruoniais vadino) svarstėme kur keliausime kitais metais aišku buvo tik viena ndash dar metus darbuosimės žemaitijoje Pasižvalgę po žemėlapį ir (kiek anksčiau) po Lietuvių tautosakos archyvo fondus pasirinkimo galimybes susiauri-nome iki dviejų greta esančių bet skirtingiems rajonams priklausančių vietovių Ylakių (skuodo r) ir židikų (Mažeikių r) seniūnijų Besitardami bediskutuodami nė nepajutome kaip apsisprendėme aplankyti abi seniūnijas na bent jau pabandyti kiek leis laikas ir aplinkybės įkelti koją ir į vieną ir į kitą daugiau dėmesio skirti židikų kraštui skatino vienas reikšmingas pasirinktų vietovių skirtumas Ylakiai tikrai dažniau buvo lankomi tautosakos rinkėjų o židikuose didesnių ekspedicijų visai nebūta pavieniai tradicinės kultūros tyrėjai iš toliau čia irgi retai teužklys-davo tautosakos rinkimu daugiausia rūpinosi prieškario gimnazijos entuziastai o vėliau ndash vidurinės mokyklos literatų būrelio nariai

Jau kelinti metai į ekspedicijas važiuoja ta pati instituto tautosakos rinkėjų gru-pelė Bronė stundžienė Jurgita ūsaitytė vilma daugirdaitė andžela Jakubynienė austė nakienė Lina Būgienė rūta žarskienė irena žilienė vincas gumuliauskas vita ivanauskaitė šiemet visus pradžiugino po ilgesnės pertraukos prie ekspedi-cinių darbų sugrįžusi Jurga sadauskienė turėjome ir dvi pakeleives iš svetur į žemaitiją kartu su mumis važiavo jau seniai lietuvių tradicine kultūra ir jos sklaida besidominti Peterburgo universiteto dėstytoja nadežda rikkonen bei dar pernykš-tėje mūsų išvykoje žemaitija susižavėjusi studentė iš Jav vaiva aglinskaitė

galimybę surengti rimtesnę ekspediciją kaip ir pernai mums suteikė kultūros ministerija skyrusi pinigų LLti vykdomam moksliniam projektui bdquoregioniniai folklorinės kultūros procesų tyrimai žemaitijaldquo

kai gegužės mėnesį pirmą kartą nuvažiavome bdquopražvalgaisldquo į židikus ir Ylakius besidairančius po vieną ir kitą miestelį mus užklupo liūtis o iki švino pilkumos apsi-niaukęs dangus tarsi varyte varė lauk sulaukę šiokio tokio pragiedrulio suskubome

346

aplankyti šatrijos raganos kapą-koplyčią židikų kapinėse apžiūrėti įspūdingos me-dinės architektūros statinius Ylakiuose pasivaikščioti po šio miestelio kapines pir-miausia nustebinusias neįtikėtina suoliukų gausybe (vėliau per ekspediciją buvo la-bai įdomu klausytis žmonių pasakojimų apie legendinius šv roko atlaidus į kuriuos nuo seniausių laikų suplaukia pulkai ylakiškių mėgstančių valandą kitą pasėdėti prie artimųjų kapų tam ir tie suoliukai reikalingi o seniau pasak senųjų ylakiškių šitą gausą papildydavo net specialiai atlaidų dienai atsivežami suolai)

židikų seniūnė stanislava valatkevičienė labai apsidžiaugė (kiek rodo patirtis tokios ekspedicijos džiugina ne visus vietos seniūnus) sužinojusi apie mūsų pla-nuojamą tautosakinę bdquopiligrimystęldquo židikų apylinkėse Paaiškėjo kad ir ji pati bai-gusi lituanistikos studijas kurį laiką mokytojavusi iš jos sužinome kad židikiškiai ketina rengti savo krašto monografiją sulaukiame prašymo prisidėti prie šito jiems svarbaus darbo viskuo ką mums pavyks surinkti vasarą Prižadame nors kaip ir visada iš anksto ekspedicijos sėkmės numatyti negalime tik tikimės susirenka-me duomenis apie seniūnijos kaimus kurių pavadinimai kol kas mums dar nebylūs iš anksto pasidomime potencialiais mūsų pateikėjais židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės mokyklos kurioje apsilankėme ieškodami laikino būsto būsimos ekspedi-cijos dalyviams direktorė džiaugėsi kad židikiškiams pavyko išsaugoti mokyklos bendrabutį Pasirodo aplinkiniuose miesteliuose beveik niekur jų nelikę apsidžiau-gėmė ir mes ndash tai buvo bene vienintelė šiose apylinkėse mums apsigyventi tinkama vieta kai birželį atvažiavome ir įsikūrėmė geranoriški šeimininkai mums padavė ne tik kambarių bet ir tam pačiam pastate įsikūrusio mokyklos muziejaus (aplankė-me ne tik jį bet ir miestelio centre esantį M Pečkauskaitės muziejų) durų raktus

Keli Žemaitijos pažinimo variantai

kalbėti apie ekspedicijoje sukauptą medžiagą galima ne vienu aspektu rezultatų pristatymas galbūt apčiuopiamiausiai atrodytų pasakius kad šiemet židikų ir Ylakių apylinkėse užrašėme per du tūkstančius įvairių žanrų kūrinių padarėme šimtus nuo-traukų prifilmavome beveik dešimt vaizdajuosčių tačiau suskaidyti surinktą kul-tūrinę informaciją vienetais vadinasi beveik nieko apie ją nepasakyti Palyginki-me pavyzdžiui tokius bdquovienetusldquo kaip ne vieną valandą trunkantį žemaitiškų kalnų įrašą ir per keletą sekundžių ištariamą patarlę arba nuosekliai papasakotą jaunystės dešimtmečių istoriją kurioje kaip absoliučiai neatsiejamos dalys telpa viskas ir dainuotos dainos ir linksmi draugų nuotykiai ir tėvų įdiegtos moralinės vertybės akivaizdu kad šiuolaikinės folklorinės kultūros situacijos kontekste vis aktualesnis darosi folkloristų gebėjimas bdquoprakalbintildquo ne tik aplankytų žmonių praeitį bet ir dabartį pasak aplankytų vietovių kultūrinį landšaftą aptarusios B stundžienės bdquoiš-ryškinti šiandien tebegyvuojančią vienokią ar kitokią refleksiją žodinėje tradicijoje apie gamtos objektus istorinius paminklus kultūrai nusipelniusius šio krašto žmo-nes ir apskritai geriau suvokti dabartinį žmogaus požiūrį į aplinkąldquo2

2 Bronė stundžienė Folklorinės kultūros paieškos Židikuose [interaktyvus] prieiga per internetą lthttparchyvaslltiltekspedicijoszidikaiindex2phptinfo=apie_folklorine_kulturagt

347

kaip ir ankstesnėse žemaitijoje vykusiose ekspedicijose taip ir šiemet nauja itin svarbia ir vis sunkiau klasikiniams lietuvių folkloro žanriniams kanonams paklūstančia medžiaga tapo sapnai atsiminimai gyvenimo pasakojimai Pastarie-ji kaip pastebi L Būgienė bdquone tik savaime yra įdomi medžiaga ir neišsenkantis šaltinis šio krašto bei jo žmonių istorijai ir mentalitetui pažinti ndash jie neretai tampa puikiu fonu į juos sklandžiai įpinamiems tradicinės tautosakos siužetamsldquo3 kartais atrodydavo kad tiesiog mokomės neišjunginėti skaitmeninių diktofonų kovojame prieš dar neseniai taip stipriai veikusią savo nuostatą kuo aiškiau čia pat vietoje įvertinti užrašomą medžiagą

darbas ekspedicijose labai įdomus dar ir todėl kad kiek besijaustume pramokę klasikinio folkloro klestėjimo laikais vyravusio žmonių bdquotardymoldquo tradicinės kultūros klausimais meno vis tiek neretai patenkame į gana komiškas situacijas kai klausiame vieno o išgirstame visai ką kita Pora linksmų tokio bendravimo pavyzdžių antai klausiame pateikėjo kokie ženklai rodo kad žmogus greit mirs tikėdamiesi kad tuoj pasipils pasakojimai apie simboliškus reiškinius ar lemtingus sutapimus o iš mūsų bdquoneišmanėliškumuldquo matyt tyliai besistebinčio žemaičio išgirstame bdquotaigi prieš mir-tį keistis pradeda veido spalva pasikeičia namiškių žmogus nebepažįstaldquo Panašių gražių bdquopamokėliųldquo gauname ir daugiau Į klausimą ar laumės savo vaikų turėdavo močiutė nė kiek nesutrikusi atsako bdquoo tai kaip neturės ndash juk būtų neišlikusiosldquo ir čia pat prideda jog dirbti laumės eidavusios pas žmones idant valgyti gautų be to be darbo juk nebūsi Belieka tyliai iš savęs ir savo bdquotyrinėjimųldquo pakikenti kaip ir tada kai į bdquoprovokacinįldquo klausimą kuo kaukas nuo velnio skiriasi sulauki ne atsakymo o tik tylaus ir ilgokai trunkančio užuojautos kupino žvilgsnio ir kaipgi čia neprisi-minsi nepamirštamo kolegės B stundžienės prieš keletą metų Merkinės apylinkėse vykusioje ekspedicijoje patirto nutikimo kai ją viltingai močiutės paklausiusią kas mėnulyje matyti (atodytų pats normaliausias etnokultūrinis klausimas kadaise tikrai paskatindavęs pateikėjus prabilti apie mitologinius mėnulio vaizdinius) pastaroji pati neatstodama puolė kvosti kas tame mėnulyje ėmė ką ir bdquopakabinoldquo

galbūt visi šie kurioziški dialogų su pateikėjais atvejai ir yra patys akivaizdžiau-si tradicinės kultūros sparčios kaitos įrodymai o kartu ir rimtas ženklas šiuolaiki-nių ekspedicijų dalyviams jog seniai atėjo metas peržiūrėti savo klausimus ir už jų slypinčius profesinius lūkesčius

bdquoobjekto krizėldquo bdquotai ką mes vis dėlto renkameldquo bdquoo gal užrašinėkim viskąldquo ndash dabar jau sunku būtų pasakyti kada ir kas iš pastarųjų metų ekspedicijose dalyvavu-sių kolegų pirmąkart ištarė šias sakyčiau pranašingas frazes įvairiomis variacijomis skambėjusias per visą mūsų darbo žemaitijoje keturmetį Į karščiausias diskusijas peraugdavusiuose ir todėl kartais iki išnaktų užsitęsdavusiuose pasisėdėjimuose taip pat nuolatos kalbėta ko vis dėlto labiausiai šiuo metu ieškome ekspedicijose ar ge-bame taikyti naujus darbo metodus kaip prie bene aktualiausios problemos vis bū-davo grįžtama prie būtinybės daugiau ar mažiau derinti savo interesus rūpintis kad iš akiračio neišsprūstų išties reikšmingi ir vertingi folklorinės kultūros elementai

3 Lina Būgienė bdquoKa bova mažė vakā lioub sektė pasakasldquo Pasakojimų tradicijos tąsa Židikų ir Ylakių krašte [interaktyvus] prieiga per internetą lt httparchyvaslltiltekspedicijoszidikaiindex2phptinfo=apie_pasakojimus_ir_pasakotojusgt

348

Ryškiausi folkloriniai žemaitiškos kasdienybės akcentai

Jeigu reikėtų išskirti dažniausiai ir gausiausiai tiek šių tiek ankstesnių trejų metų ekspedicijose žemaitijoje fiksuojamus žanrus neabejodama minėčiau tris dainos giesmės ir baidymai paskutinį pavadinimą tardama kaip platesnę nara-tyvų grupę įvardijančią kategoriją apie baidymus toliau bus kalbama plačiau o trumpam stabtelint prie dainuojamosios tautosakos šiuolaikinės situacijos aplan-kytose vietovėse glaustai būtų galima pasakyti kad užfiksuotas daugiau kaip trijų šimtų kūrinių pluoštas atspindi dainų tradiciją nuo žemaitijos folkloro klasi-kai priskiriamų senųjų dainų bdquovisi bajorai į rygą jojoldquo bdquoBėg upelė vingurdamaldquo bdquoiškrito voras iš ąžuolėlioldquo ir iki šiuo metu vis dar labai mėgstamų ir visoje Lietuvoje populiarių vėlyvųjų bdquotu viską oi viską seniai pamiršaildquo bdquoĮ stotį palydi jauną karininkąldquo ir kt išskirtinę vietą žmonių gyvenime užima šventos giesmės ypač visoje žemaitijoje populiarūs kalnai kuriuos šįmet įrašinėjome Pašilės kaime

Pašilės kaimo (Ylakių sen skuodo r) giesmininkaiFotografavo Vaiva Aglinskaitė 2007

gal todėl kad atvažiavome pačioje vasaros pradžioje tai yra iškart po vis dar la-bai populiarių bdquomojavosldquo maldų ir giedojimų įvairių lankytų vietų žmonės ypač noriai mums giedodavo Mergelei Marijai skirtas giesmes antai Pikelių bažnyčioje įrašinėjimui susirinkę vietos giesmininkai pasisiūlė pirmiausia sugiedoti Marijos litaniją bdquokarunkąldquo ir visas kitas jų mokamas dievo Motinai skirtas giesmes su

349

giedojimu artimai susijusi ir grojimo bdquotrūbomisldquo tradicija Muzikinio folkloro si-tuaciją židikų ir Ylakių kraštuose tyrusi r žarskienė pastebėjo kad šiose apylin-kėse ypač mėgta groti įvairiais pučiamaisiais instrumentais4

vis dėlto kaip minėjau didžioji dalis užrašytos medžiagos ndash liaudiškieji tikė-jimai kuriuos kartais mums net įvardyti sunkiai sekasi belieka padėkoti patiems žemaičiams visus šiuos naratyvus nuo seniausių laikų baidymais vadinantiems Pripratome ir mes prie tų baidymų (ne ne prie reiškinio tik prie pavadinimo) Pa-sakojama apie iš senelių ir tėvų girdėtus nutikimus kai prie kapinių (bene dažniau-sia baidymų erdvė) jaujose ar pirtyse gyviesiems vienokiu ar kitokiu pavidalu pa-sirodo mirusieji velniai ar dar kokie nors neatpažįstami bdquosubjektaildquo Ypač dažnai pasak pateikėjų ramybės gyviesiems neduodavusios nekrikštytų vaikų ar savižu-džių dvasios ne mažiau išgirdome ir šiuolaikinių baidymų apie juos pasakodami žmonės skubėdavo pabrėžti kad tai esą labai rimti dalykai atskira įdomi tokio pobūdžio naratyvų kategorija ndash netikri baidymai šiuolaikinių tyrinėtojų dažnai antisakmėmis vadinami tai pasakojimai apie tai kaip išsigandę žmonės vaiduo-kliais palaikydavo įvairius niekuo dėtus reiškinius gyvūnus ar daiktus bdquobaidy-davoldquo prie kapinių besiganantys galvijai netikėtai už skverno ar nešamo ryšulio

4 rūta žarskienė Pučiamų jų ansambliai Židikų ir Ylakių apylinkėse [interaktyvus] prieiga per internetą lthttparchyvaslltiltekspedicijoszidikaiindex2phptinfo=apie_muzikavimaampf=10gt

rūta žarskienė kalbina muzikantą stasį Momkų (vižančių k Ylakių sen skuodo r)Fotografavo Vaiva Aglinskaitė 2007

30

užkliuvusi vinis medžio šaka ir pan dar viena gausiai ekspedicijoje fiksuota šios srities naratyvų dalis ndash pasakojimai apie tyčinius baidymus kai žmonės (dažniau-siai šėliojantys kaimo bernai) tyčia apsimesdavo vaiduokliais ir eidavo gąsdinti

Jau vien tai kad baidymai gausumu lenkia visą kitą ekspedicijose užrašomą medžiagą rodo jog pribrendo laikas rimtesnėms minėtų naratyvų studijoms Į ką vis dėlto labiau gilinamės ar į pasakotojų pabrėžiamą baidymo realumą ar į tai kaip mums žmonės apie baidymus pasakoja kaip ta pati istorija skirtingų žmonių vis kitaip interpretuojama sutelkus į krūvą ir bandant atidžiau paanalizuoti visą pastarųjų metų lauko tyrimuose sukauptą medžiagą folkloristų įžvalgų akiratį tur-būt labai pravartu bus praplėsti požiūriais iš kitų sričių psichologijos religijotyros ir t t Berašant šį straipsnelį į rankas pateko kunigo antano saulaičio publikacija kurioje galbūt pirmąkart perskaičiau atidesnį pasižvalgymą po baidymus ir kitus jiems artimus reiškinius iš dvasininko pozicijų

kokius mus pamatė ir į kokias veiklas įtraukė žemaičiai

bdquoatliktą ekspedicijos darbą židikuose galima apibendrinti kaip žvilgsnį iš šalies į folklorinės tradicijos vidųldquo ndash perskaičiusi šią visų ekspedicijos dalyvių poziciją atspindinčią B stundžienės mintį pamaniau kad vis dėlto neretai nutikdavo taip kad žvelgimo bdquoiš šaliesldquo ribas pakoreguodavo pateikėjai įtraukdami mus kaip akty-vius klausytojus ne tik į savo gyvenimo patirčių bei tradiciškai paveldėtų kultūros elementų atkūrimus bet ir į pačią gyvenimo kasdienybę ar šventiškumo momen-tus iš tiesų vis dar santūriai ir negausiai plačiau pasklinda ekspedicijose išgyventų tautosakos rinkėjų individualių patyrimų refleksijos nors akivaizdu kad užrašo-mos medžiagos pobūdį ir kokybę labai dažnai tiesiogiai lemia būtent užrašinėtojo ir pateikėjo komunikacijos kokybė dialogo intensyvumas vertybių atitikimai6 visi žinom kaip svarbu užmegzti abipusiu pasitikėjimu pagrįstą kontaktą kartais pa-manau kad patys pateikėjai savo rankomis atneša mums visą savo pasaulėvaizdį išdėliodami prieš mus rankdarbius ir užrašus vedžiodami po kiemus ir sodus net po asmeninius muziejus kur viskas pačių sukurta surikiuota išpuoselėta todėl natūralu kad vis to paties geranoriško abipusiškumo paskatinti mes ir patys kar-tais įsitraukiame tiksliau ndash leidžiamės įtraukiami į artimesnį santykį einam kartu aplankyti bičių (poroje nuotraukų užfiksuotas atrodytų net pro bitininko kepu-rės tinklelį šviečiantis laimingas kolegės Jurgos veidas) vis atidžiau įsižiūrime į visokiausius pačių žmonių pasigamintus namų ūkio rakandus džiaugiamės kai močiutės pasiūlo veiksmingų priemonių nuo uodų įkandimo ir jau kaip absoliučiai nuginkluojantis nuskamba netikėtas pateikėjos prisipažinimas bdquovakar pamėslijau kažė a neatēs kuokėi kraštuotyrėnėnkāldquo

antanas saulaitis sJ bdquoNetikiu prietarais betldquo [interaktyvus] prieiga per internetą lthttpwwwbernardinailtindexphpurl=articles71102gt

6 tautosakos rinkėjo patirtys stipresni įspūdžiai gali labai ženkliai papildyti tiek darbo ekspedicijose kontekstą tiek surinktos medžiagos pažinimą Plg Bronė stundžienė Folkloristės aukštaitės akistata su žemaičiais Tautosakos darbai [t] XXXiv 2007 p 220ndash236

31

ekspedicijose būna akimirkų kada tikrai patiri vien nuostabą kai pasak vytau-to Mačernio tik eini sustoji ir klausais kai bevažiuojančius iš gėsalų miškų mus sustabdė maždaug šimtas ant kelio ir pakelėse ramiai vaikštinėjančių gandrų pirmą akimirką išties tegalėjom sustoti ir žiūrėti tik vėliau griebėmės fotoaparatų kame-rų bdquočė jau kažė kuoks gondrų seimsldquo ndash juokėsi kartu su mumis važiavusi vietinė močiutė gandrų palydėti kitais metais keliausime į kitą Lietuvos kraštą vis svars-tydami ar pavyko mums per ketverius metus bent kiek giliau pažinti žemaitiją

gandrai ant gėsalų (Ylakių sen skuodo r) vieškelio Fotografavo Vaiva Aglinskaitė 2007

32

RECENZIJOSISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

Profesoriaus Donato Saukos bdquoLietuvių tautosakaldquo ir betarpiškumo malonė

šią studiją pavadinčiau intelektualiniu iššūkiu peržengusiems trečiojo tūkstantme-čio slenkstį antrą jį užvėrė bdquoFausto amžiaus epilogasldquo bet kai kurios šio fundamentalaus veikalo idėjos čia pratęsiamos ar tiesiog prie jų stabtelima ilgėliau

naujasis bdquoLietuvių tautosakosldquo1 leidimas leidžia vėl susitelkti ramioms nuodugnioms lietuvių tautosakos studijoms ir žengti žings-nį toliau ndash svarstyti tautos istorinės būties tautinės tapatybės ir savimonės apskritai humanistikos problemas

knygos branduolys ndash prieš ketvirtį am-žiaus aukštųjų mokyklų studentams rašy-tas lietuvių tautosakos vadovėlis naujasis leidimas su kuklia nuoroda bdquoantrasis pa-taisytas ir papildytas leidimasldquo išties šis bdquoLietuvių tautosakosldquo leidimas ne tik per-žiūrėtas bet ir gerokai išplėstas ndash bent pora šimtų puslapių ir keliais naujais skyriais šie skyriai ndash tarsi naujų originalių studijų met-menys čia pirmąsyk esmingai apmąstomi etninės tradicijos suteikti impulsai septinto-jondashaštuntojo dešimtmečio viešajam kultūri-niam gyvenimui tautosakos rinkimo istori-ja pratęsiama jos tyrinėjimų vertinimais čia pat pateikiamos naujos tautosakos tyrimo perspektyvos keliami fundamentalūs klau-simai dabarčiai

naujieji knygos skyriai rodos sutelkia tuos probleminius klausimus kurie autoriui rūpėjo pastaraisiais metais o gal ir visada

1970-aisiais išleista donato saukos mo-nografija bdquotautosakos savitumas ir vertėldquo

1 donatas sauka Lietuvių tautosaka 2-asis leidimas vilnius Mokslo ir enciklopedijų leidy-bos institutas 2007 ndash 472 p

tapo svarbiu to meto kultūros įvykiu iš es-mės vainikavusiu visą įvairialypį septintojo dešimtmečio etninės tradicijos gaivinimo są jūdį 1982 m pasirodžiusi bdquoLietuvių tau-tosakaldquo nuo pat gimimo studentų pakrikš-tyta Tautosauka atrodė tarsi įvadas į pirmo-joje knygoje svarstomas temas o kai kuriais atvejais ir svarbus jos papildymas (čia skel-biamas originalus lietuvių karinių-istori-nių dainų poetikos raidos aptarimas toliau svarstoma apie bdquoeglės žalčių karalienėsldquo mi-tinius metmenis pateikiama įspūdinga jos pabaigos interpretacija ir pan) šioje knygo-je buvo juntamas intymesnis asmeniškesnis santykis su gerai pažįstamu adresatu ndash stu-dentu filologu su kuriuo sykiu svarstoma ar dar gebame adekvačiai suvokti atpažinti tradicijos teigiamas vertybes poetinį tauto-sakos tekstų subtilumą pirminę jiems teiktą prasmę skaitytojas visa tai turėjo atrasti pakeliui susipažindamas su pagrindinėmis tautosakos rūšimis ir žanrais pramokdamas atpažinti kiekvieno jų savitą poetiką Jau šiandien autoriui sufleruojant galime tarti kad taip buvo svarstomas tradicijos etosas numanomas bdquoLietuvių tautosakosldquo skaity-tojas ndash smalsus praprusęs jaunas žmogus atkakliai sekantis autoriaus minties vingius bei siekiantis pažinti tiriamą jį fenomeną

ši knyga buvo džiaugsmingai sutikta studijuojama Lietuvoje ir ne tik čia Bene įžvalgiausiai ir išsamiausiai recenzuotas jos vertimas į rusų kalbą Buvusio Leningrado universiteto profesorius izalijus zemcovskis 1987 m entuziastingai rašė jog tai tuo pat metu ir mokslo ir meno kūrinys pabrėžė savitą d saukos tautosakos koncepciją ir

33

drąsų užmojį aprėpti visą tautos kultūros atmintį regimą kaip pamatą nacionalinės kultūros tyrimui2

d saukos bdquoLietuvių tautosakaldquo iki šiol t y daugiau nei dvidešimt metų buvo pa-grindinis lietuvių tautosakos vadovėlis stu-dijuojantiems lietuvių filologiją skaityto-jai kas metai keitėsi aiškiai ir objektyviai menko jų autentiška tradicinės kultūros patirtis gyvoji tradicija jų jau nesiejo nei su praeitimi nei tarp savęs ir darėsi vis eg-zotiškesnis studijų objektas akivaizdu jog metai po metų vadovėlis tapo vis sunkiau bdquoįveikiamasldquo ndash ėmė stigti ne tik atsineštinės patirties bet ir etninės kultūros pažinimo godulio pasiryžimo sekti autoriaus pėdo-mis minti poetinės tautos kūrybos mįsles o ne ieškoti greitų vienareikšmių atsakymų šį patirties plyšį pastaraisias metais pamė-gino užglaistyti kitokios labiau į empiriką ar pradinį pažinimo etapą orientuotos mo-kymo priemonės

antrasis d saukos bdquoLietuvių tautosa-kosldquo leidimas jau nevaržomas vadovėlio žanro nors vien su šiuo žanru kaip minėta ši knyga niekada nesutapo tai tiesiog aka-deminė studija kviečianti jau kitas skaity-tojų kartas grįžti prie pamatinių tautos kul-tūros tekstų esmingai svarstyti kokie jie ką jie reiškia mums ir kokią prasmę jiems teikė tikrieji tradicijos saugotojai adresa-tas pasikeitęs neatsitiktinai nors tautosa-kos tyrinėtojų specialistų gretos retėja bet tautosakos mokslas tampa vis labiau spe-cializuotų tyrimų sritimi o ir autentiškoji tautosaka kaip fenomenas iš viešojo gyve-nimo ne tik aiškiai pasitraukusi bet gal ir pastūmėta į pašalį

naujosiose bdquoLietuvių tautosakosldquo daly-se ndash konceptualūs XX a pabaigos apmąsty-mai kritiška dabarties situacijos studija ir svarstymai apie XXi a iššūkius čia provo-kuojamos ir profesionalių folkloristų ambi-cijos taip pat siūlomos naujos tyrimų arba autoriaus žodžiais tautosakos konceptuali-zavimo perspektyvos

2 izalijus zemcovskis apie lietuvių tautosa-kos poeziją ir poetiką Tautosakos darbai 1990 [t] Xii (XiX) p 21ndash26

Pirmosios bdquoLietuvių tautosakosldquo kny-gos išeities taškas ndash tautosakos kaip žodžio meno supratimas (autorius ne kartą primena jog kaip tik toks santykis su tradicijos pavel-du buvo ir išlieka esminis ndash p 426) o čia išskleidžiamos jau trys svarstymų kryptys bdquotautosaką galima konceptualizuoti įstei-giamais literatūros mokslo istorijos mokslo (istorikos) ir antropologijos požiūriais šių požiūrių vidinį sąryšį parodo jais reiškia-mos skirtingos laiko projekcijosldquo (p 10)

taip nuo klasikinės folkloristikos ar folkloristikos klasikos kokia per porą de-šimtmečių jau yra tapusi pirmoji d saukos bdquoLietuvių tautosakosldquo dalis žengiama prie šiandieninės folkloristikos aktualijų ir nau-jų jų tyrimų sričių

kreipiamasi į kitas humanitarikos sri-tis ndash istoriją ir antropologiją taip pasak autoriaus siekiama plėsti matymo lauką suteikti tautosakos tyrinėjimams aktualu-mo įsiterpti į epochos bdquodvasiosldquo vertinimo procesus (p 425) kita vertus šios naujosios strategijos iškeliamos ir kaip galimi mokslo krizės įveikimo būdai bdquotautosakos mokslas nebegali būti savarankiška tyrimo sritisldquo ndash gana kategoriškai teigia autorius nurodyda-mas ir išeitį jis dar gali pasitarnauti kitoms humanitarikos sritims (ten pat)

tokia rodos netikėta ir nauja perspek-tyva atsiranda nuolat klausiant kiek pras-mingi aktualūs šiandieniniai folkloro tyri-mai nuolatinis rūpestis dėl folkloristikos gyvybingumo skaitytojui atskleidžiamas jau pirmuosiuose puslapiuose bdquoautoriaus žody-je antrajam leidimuildquo teigiama bdquoknygoje siekta susikaupti prie bendrųjų tautosakos tyrimo problemų kurioms neieškant sprendi-mų neišvengiamai gresia mokslo stagnacijaldquo (p 9)

greta dar viena taikli dabarties diagno-zė bdquopraktikoje sunkiai įgyvendinamas ir mokslinės minties tęstinumas viena hipo-tezė keičia kitą neinspiruodama dialektinės atmetimo ir parėmimo sąveikosldquo (p 10)

svarbu kad šis teiginys nelieka vien priekaištas knygoje ryški pastanga moksli-nei minčiai suteikti tęstinumo Pavyzdžiui kaip tik taip skvarbiai peržiūrima pasakos

34

tyrimo istorija nuo vladimiro Proppo bdquoPa-sakos morfologijosldquo ir jo keltų klausimų ateičiai (bdquoo ta ateitis tautos mokslui taip ir neišaušoldquo (p 403) ndash lakiai pastebima) iki algirdo Juliaus greimo semiotinių pasakos skrespjūvių ribotumo svarstymo ir lietuvių mitologijos studijų kritikos

d saukos santykis su lietuvių mitolo-gijos rekonstrukcijomis pastaraisiais de-šimtmečiais rodos gyvybingiausia ir vai-singiausia tradicinės kultūros tyrimų sri-timi būtų vertas išskirtinio dėmesio vienu žodžiu šią poziciją būtų galima įvardyti kaip skepsį Pateikiamos jo priežastys ir jį grindžiantys argumentai Pripažinus jog a J greimo darbai šiai sričiai teikė stiprių impulsų pasigendama žadėtų rezultatų ndash bdquonaujas perspektyvas plačiai atverti žadėjęs mitologijos mokslas šiandien plečia konkre-čių tyrimų laukąldquo (p 426)

kita vertus tautosakos studijoms pro-fesorius nuolatos ragina pasitelkti sveiko proto argumentus ir intuiciją o kalbant apie senosios dvasinės tradicijos reliktus kai nuo mitologijos pereinama prie mitologijos ir re-ligijos tyrimų prireikia kito santykio reli-gijotyrinė perspektyva bdquoLietuvių tautosako-jeldquo nėra minima tautosakos ir mitologijos tyrimų bdquosubordinacijaldquo autoriaus teigimu lieka atvira problema

visas spektras folkloristikos problemų atveriamas atskirame skyriuje ndash bdquoteorinio sąstingio padariniaildquo Jo išvados ir diagno-zės stulbinamo atvirumo

tai dešimt puslapių kurie būtų verti folkloristų diskusijų forumo o ką jau kal-bėti apie nuolankią kiekvieno šio cecho at-stovo savianalizę kalbama apie tautosakos mokslo spragas atliktų darbų netobulumą (tautosakos fiksavimo klaidas ir varganas galimybes) skirtingų mokslinių strategijų prasilenkimą užsidarymą bdquosavame kiemeldquo ir kaimynų autoritetų ribotumą šio mokslo neprisitaikymą prie modernybės ir iškreiptą modernybės atsaką ndash kai etniškumas tar-nauja nebe tautinės tapatybės įtvirtinimui o tampa pramoginės kultūros forma ir kt tautosakos mokslo galios ir negalios regi-mos visos humanitarikos kontekste

teisėti priekaištai lydimi nuostabių lū-kesčių ndash laukiami nesulaukiami bdquoišskirtinio talento ir erudicijos tyrinėtojai derinantys šveikišką padūkimą ir aristotelišką protąldquo (p 425) Pripažįstant tokių svarstymų ak-tualumą suvokiant kad iki šiol tautosakos mokslo skauduliai nebuvo taip tiksliai su-formuluoti ir taip skaudžiai atvirai išsakyti jautriam skaitytojui o visų pirma folklo-ristui nepaskęsti profesinėje neviltyje šiuo atveju tegali padėti paties profesoriaus nuo-lat siūlomas ramstis ndash šypsena ir tikėjimas kad bdquotautosakinio palikimo antarktidos kraš-čiukasldquo slypi ir mumyse net mums patiems kartais nežinomais pavidalais ir nei epis-teminė ar metodologinė mokslo krizė nei posmodernizmo iššūkiai jo bdquonenuskandinsldquo visiškai

Po trumpos veikalo genezės jame brėžia-mų naujų minties perspektyvų ir aštriausių problemų pristatymo nuoseklesnis knygos aptarimas reikalautų aiškaus pasirinkimo ko joje bus ieškoma galimybių yra be galo daug Pati patraukliausia ndash vis grįžti prie teksto bet kurio studijos skyriaus ir įdė-miai sekti profesoriaus mintį džiaugiantis besiveriančiais mąstymo horizontais įsta-biomis intelektinėmis ar poetinėmis įžval-gomis kuriomis galima tik gėrėtis arba čia pat jas aiškintis interpretuoti gal net tęsti pasikliaunant sava patirtimi retais atve-jais ndash su jomis ir polemizuoti

kitas būdas ndash sudaryti knygoje iškeltų klausimų užduočių tolesniems darbams re-gistrą išties knygoje apstu siūlymų paste-bėjimų kurioms sritims kokiai medžiagai vis dar stinga folkloristų dėmesio čia gali-ma rasti ir jau sufomuluotą ne vieno būsimo mokslo darbo ndash universitetinių studijų ar net doktorato ndash temą

štai vos keletas tyrimų laukiančių objek-tų bdquoiki šiol nesusumuojama tautosakinio substrato reikšmė pasaulinio lygmens meno ir literatūros aukštumoseldquo neaptarta bdquoneiš-semiama tema ndash liaudies komizmo versmė nacionalinėse literatūroseldquo (p 425) teisėtai klausiama bdquoar tremtinių atsiminimai išleis-ti gausybe knygų lthellipgt ir kaupiami krašto-tyros draugijoje lthellipgt neturėjo atkreipti į

3

save tautosakininkų etnografų dėmesioldquo (p 389) kaip tik gyvenimo istorijos pa-sakojimai kaip atskiras žanras jau porą dešimtmečių yra užsienio folkloristikos dėmesio centre kita vertus visada lietuvių folkloristai jautėsi pranašesni vis dar galė-dami tyrinėti klasikinį tautosakos palikimą ne vien tekstus bet ir kūrinius o perėjimas prie dokumentikos studijų reikalautų kito-kio pasirengimo kito kausimyno ir metodo-logijos

užduotys tolesniems darbams formu-luojamos ir apmąstant tautos idėjos sklaidą nuo konkrečių nuorodų kur link reikėtų pasižvalgyti ndash bdquoaiškiai per menką dėmesį [skyrėme ndash S M] lenkų memuaristikai ir istoriografijai liečiančiai Lietuvą ir ypa-čiai vilnių vilniaus kraštąldquo (mintis perim-ta iš Meilės Lukšienės atsiminimų knygos) (p 456) ndash iki bendresnių raginimų aprėpti visą skirtingų epochų kultūrinį paveldą ndash nuo tradicinių kaimo vertybių iki politinių ir kultūrinių siekių (p 464)

Pripažįstama jog etnocentrinė pasaulė-žiūra nėra pakankamas tautos kultūros pa-matas tautinei savivokai savosios kultūros istorijos rekonstrukcijai nepaprastai svarbus kultūros visumos suvokimas akinantis pa-vyzdys ndash M Lukšienės giminės memuaris-tika3 perteikianti bdquovisą kultūrinio paveldo atnaujinamo trijų skirtingų epochų politinių ir kultūrinių siekių aktualumąldquo (ten pat)

esama ir tokių užduočių kurios pasak profesoriaus tautosakininkams aktualios bet visų pirma formuluojamos istorikams filosofams pavyzdžiui bdquokaip apsibrėžti sa-vą ją valstybę ir kokiom laiko ribom kad ji atitiktų du šimtmečius gyvuojančios europi-nės tautinės valstybės ndash vienintelės politinės erdvės kurioje gyvuoja laisvės dvasia ndash są-vokąldquo (p 463)

tad impulsų tolesniems darbams ar ap-mąstymams išties daug Belieka viltis jog prie kai kurių temų dar grįš ir pats knygos autorius o dalis d saukai rūpimų klausi-mų ndash tarkim kaip įmanomas tautos istorinės

3 Julija Biliūnienė-Matijošaitienė Meilė Luk-šienė Laiko prasmės vilnius 2004

atminties aprėpiančios du tautos luomus kalbančius skirtingomis kalbomis susigrą-žinimas (p 456) kaip pradėti atsakingai svarstyti etninės tautos ir pilietinės tautos tautinės valstybės ir tarptautinių są jungų santykius (p 462ndash463) ndash jau gana dažnai keliami viešose ar akademinėse filologų istorikų politologų diskusijose

grįžkime prie knygos pristatymo ar ver-tinimo perspektyvų

studijoje žavi netikėtų autorių ir auto-ritetų pasirodymas gebėjimas megzti poli-logus su įvairiausiais rodos niekieno kito taip įdėmiai neperskaitomais tiek lietuvių tiek verstiniais autoriais stabtelėti pastebė-ti tai kas kitam lengvai praslysta pro akis kita vertus galima nujausti jog pasirinktie-ji pokalbininkai iš dalies ir formuoja kritinę mintį lemia svarstomų idėjų lauką Pasku-tinėse knygos dalyse karaliauja anglų isto-rikai ndash knygos bdquoeuropa istorijaldquo autorius normanas daviesas ir jau Lietuvos viduram-žių tyrimams atsidavęs stephenas C rowel-las antropologinę ir ekologinę perspektyvą veria amerikiečių antropologas gregoryrsquos Batesonas jį aktualina pastaraisiais metais Lietuvoje publikuotos kultūrologinės studi-jos ndash Louiso dumonto bdquoesė apie individua-lizmą Modernioji ideologija antropologiniu požiūriuldquo Johno durhamo Peterso bdquokalbė-jimas su vėju komunikacijos idėjų istori-jojeldquo tik paskutiniame puslapyje įsiterpia profesoriaus mėgstamas Peteris sloterdijkas ir bdquoCiniškojo proto kritikaldquo

tai vos keletas autorių kurių link do-natas sauka kreipia skaitytoją bdquoLietuvių tautosakosldquo studijoje Įdėmiai skaitoma ir XiX XX a dokumentika išlieka atramos ir iš septintojo dešimtmečio skaitinių ndash inten-syvaus kūrybinio tarpsnio rengiant bdquotau-tosakos savitumą ir vertęldquo šiais pėdsakais sekant galima viltis tapti knygoje besisklei-džiančių polemikų visateisiu dalyviu

Pats paprasčiausias bet taip pat netikėtų atradimų džiaugsmo teikiantis knygos ap-tarimo būdas ndash tekstologinė analizė senojo ir naujojo knygos leidimo tekstų lyginimas sekant kas ir kodėl yra taisyta ką autoriaus manymu svarbu buvo pakeisti savajame

356

tekste po dvidešimties metų (žinant pro-fesoriaus rankraščių taisymų istoriją ndash po tris kiekvieno teksto redakcijas vis ieškant tikslesnės lakesnės formuluotės tekstą vis bdquoveržiantldquo ir negailestingai aukojant tai kas skaitytojui galėtų būti savaime suprantama ar akivaizdu žinoma dar prieš atiduodant kūrinius leidėjų teismui)

tik greitosiomis peržvelgus abi knygas matyti jog vieni bdquoLietuvių tautosakosldquo sky-riai praplėsti plačiau aptariamos sakmės (to išties reikėjo) pasakos kalendorinė tautosa-ka atsiranda daugiau dainų tekstų pavyz-džių ir etnografinių aprašų fragmentų kiti sutrumpinti pavyzdžiui vestuvinių dainų dalis galima prisiminti kad atskira knyge-le išleista d saukos studijėlė bdquoLietuvių ves-tuvinės dainosldquo buvo išspausdinta vilniaus universitete rotaprintu 1980 m tai jau retai bepaskaitoma vos ne bibliografine retenybe tapusi publikacija

vis dėlto šį kartą labiausiai rūpi naujieji antrojo bdquoLietuvių tautosakosldquo leidimo sky-riai dalis juose skleidžiamų idėjų jau buvo minėta tad šį kartą tolesnio aptarimo tiks-las ndash autoriaus minties kelias ir unikaliųjų d saukos ištarmių netikėtų minties posū-kių įvardijimas

Po sakytinės tradicijos esmės ir formų aptarimo antrajame knygos skyriuje bdquotau-tosaka mūsų laikaisldquo mėginama iš esmės aprėpti septintojondashaštuntojo dešimtmečio kraštotyros folkloro są jūdžius autentiš-kosios senosios liaudies dainos iškilimą ir į tautosaką atsigręžusio profesionaliojo meno (visų pirma literatūros ndash poezijos) laimėjimus

autentiškųjų atverčių tikimasi ir atran-dama liaudies dainų atlikėjams dainų rinki-mo istorijai skirtuose leidiniuose ndash tritomis bdquoaš išdainavau visas dainelesldquo be abejonės vertingas įdomus dokumentas iki šiol dar taip suinteresuotai aktualiai niekieno ne-perskaitytas taip pat bdquokupiškėnų vestuvėsldquo čia stabtelima ir prie to kas kiekvieną skai-tantį jį sutrikdytų ndash suredaguotos gyvenimų istorijos kontrastingų likimų sambūvis Bet čia pat atrandamas ir netikėtas paaiškini-mas įvardijamas nuostabus visus susiejęs

išgyvenimas ndash tai bdquosąmonės gelmėse sukir-bėjusi galimybė būti laimingamldquo (p 302) Liaudies talentų galerija baigiama daininin-kų Petro zalansko ir rožės sabaliauskienės portretais Po dainiškosios tradicijos gaivi-nimo istorijos ndash apybraižos skirtos Justinui Marcinkevičiui ir Marcelijui Martinaičiui bdquotautosakinės pasaulėjautos kūrybaildquo ir jos perspektyvoms

tautosakai taikomas pirmiausia esteti-nės vertės matas tik paskui svarstoma apie šiuose tekstuose slypinčias prasmes jais perteikiamos pasaulėjautos autentiškumą ar moralinių maksimų psichologinį pagrįs-tumą o kalbant apie literatūrą klausiama kitko ndash kiek literatūros tekste atsispindi au-tentiška tautos istorinė būtis kas iš tiesų yra išskirtina profesionaliajame mene dar išlie-kančiame tautosakinės pasaulėjautos vago-je bet patiriančiame įvairias transformaci-jas Pasak profesoriaus bdquonuo žavėjimosi iš tolo linkstama į analitiškesnį žvilgsnį vaizduotėje kuriamas čiurlionio inspiruo-tas tautosakiškai poetinis pasaulėvaizdis pažeidžiamas sugriaunamas archajiškesnės ar atvirkščiai šiuolaikiškos dinamiškos atviros jausenos ir stiliausldquo (p 321) svarbi mintis apie liaudies kūrybos ir profesiona-liojo meno sąveiką buvo suformuluota jau pirmajame bdquoLietuvių tautosakosldquo leidime bdquogalimybė atsinaujinti iš liaudies meno lai-kytina ir ateities perspektyva individuali kūryba visada ndash intensyviau ar lėčiau su abejingumo pertraukomis ar su beatodairiš-ku polėkiu ndash artės prie liaudies menoldquo4 vis dėlto ilgainiui ši nuostata kito

dainiški etnografiniai poezijos šaltiniai ir simboliškai pakylėta žemdirbiškoji gy-vensena lietuvių prozoje ndash literatūros galia ar negalia šis klausimas tvyro tekste nors lieka tiesiogiai neįvardytas atsakymas są-žiningas ndash vienais atvejais taip kas nors es-minga paslepiama ir nutylima kitais ndash at-randama bet tik išsaugojus maišto dvasią vitališkumą kalbos ir jausenos archaiką

keliais sakiniais profesorius nubrėžia galimų literatūrologinių studijų kontūrus ndash

4 Pagal i zemcovskis Minveik p 24

37

kur link kreipti žvilgsnį norint atskleisti vieno ar kito autoriaus unikalųjį braižą kur skleidžiasi literatūrinės tradicijos vaisingo-sios metūgės

kita nauja kygos dalis ndash bdquotautosakos mokslas idėjos problemosldquo (paantraštė bdquoistoriografinė apybraižaldquo) ndash pradedama trumpa istorinių šaltinių apžvalga pirmo-siomis pirmojo tūkstantmečio užuominomis apie per šermenis žaidžiančius ar priešo žūtį apgiedančius prūsus ir baigiama lakonišku pastarųjų metų lietuvių tautosakos tyrimų krypčių ir laimėjimų įvardijimu Juos lydi reiklus klausimas ar šiais tyrimais neinama per daug į plotį (p 389) kas tai ndash bdquorankraš-čių stirtųldquo aprašymai ar probleminiai svars-tymai

naujosios teorijos (struktūralizmo se-miotikos) visą šimtmetį buvo pasitelkiamos tik pasakų tyrimuose ndash teigia autorius ši patirtis įdėmiai apmąstoma konstatuojant iki galo nerealizuotus v Proppo ir galbūt nerealizuojamus a J greimo užmojus tai buvę stiprūs racionalaus mąstymo impulsai kurių fone ndash ilgametė folkloristinės minties inercija jau minėtasis bdquoteorinio mąstymo sąstingisldquo

kokias galimybes suteikia kita tyrinėji-mo perspektyva ndash kiek tautosakininko kom-petencija gali pasitarnauti epochos bdquodvasiosldquo vertinimams ir supratimui ndash klausiama ke-tvirtojoje knygos dalyje bdquotautosaka ndash argu-mentas tautos istorinei idėjaildquo

Ji skirta bdquotautinės idėjos sklaidos laiko tėkmėjeldquo svarstymams akcentas ndash vidur-amžių Lietuva gedimino valstybės bdquotai-kaus sugyvenimo modelisldquo krikščioniškojo pasaulio krizės akivaizdoje (p 434) reikliai vertinamas XiX amžius ndash aptariamas jo etni-nio pasaulėvaizdžio ribotumas pripažįstant jog jis buvo neišvengiamas konstatuojama jog ir XX a antrojoje pusėje kilusio etnokul-tūrinio są jūdžio ištikimybė etninėms tradi-cijoms buvusi visų pirma gynybinė

tai intensyvus istorinės praeities su pakilimais ir nuosmukiais apmąstymas Pirmasis profesionalus jo įvertinimas ndash iš vandos zaborskaitės lūpų bdquod saukos ap-mąstyta tautos istorinė idėja turi nelygs-

tamą vertę mūsų visuomenės ir valstybės dabarčiaildquo

Paskutinis lakoniškas bdquoLietuvių tauto-sakosldquo skyrius ndash bdquoantropologinė projekci-jaldquo ndash nuaustas iš idėjų kurias būtų galima pavadinti intelektinėmis provokacijomis jei jos tuo pat metu nebūtų gyvybiškai svar-bios ir pačiam autoriui ir šiuolaikiniam pasauliui ndash tai bioetikos proto bdquoekologijosldquo problemos

čia apmąstomi septintojondashaštuntojo de-šimtmečio technologiniai laimėjimai kiber-netikos triumfas ir etnologinių ekspedicijų atradimai netikėtai išgryninantys malonės sampratą ndash kai širdies argumentai suvienija-mi su proto argumentais

tai nuostabi knygos pabaiga Per Balio salos meno interpretacijas ndash bdquokertinė sąvoka šiam menui vertinti yra malonėldquo (p 468) pasirėmus komunikacijos teorijos kūrėjo J d Piterso mintimi jog bdquomūsų tarpusa-vio santykiuose dvasinis solidarumas yra svarbesnis už interpretacinį aiškumąldquo skai-tytojas parengiamas svarbiai išvadai bdquopati bendravimo galimybė reiškia išsaugotą be-tarpiškumo malonęldquo (p 469) nuostabu jog ši malonė yra patiriama ir skaitant

Laisvai perfrazuojant autorių galima teigti jog žmogiško bendravimo poreikis tos betarpiškumo malonės ilgesys padeda ar net priverčia ieškoti saitų ir su praeitimi tautosaka taip pat saugo bendruomeninio sambūvio saitus ndash tiek tiesioginius tiek sim-bolinius (p 395)

galbūt toks trumputis ir netikėtas kny-gos epilogas tėra punktyru nužymėtas toles-nių profesoriaus donato saukos svarstymų kelias kaip jau bdquoFausto amžiaus epilogeldquo buvo suformuluoti septintojo dešimtmečio kraštotyros są jūdžio vertinimai šioje kny-goje išaugę į konceptualų to meto kultūrinių raiškų ir reiškinių aptarimą

o galbūt paskutinės knygos dalys tėra svarstymų gairės kitiems mėginsiantiems

vanda zaborskaitė Tautos kultūros šak-nys [interaktyvus] [žiūrėta 2007-12-06] priei-ga per internetą lthttpwwwbernardinailt indexphpurl=articles65105gt

38

paėjėti nurodytomis kryptimis tai pokal-bis su jau šį tą išmanančiu Jame išgrynina-ma unikali savita pozicija labai tiksliai ir taupiai perteikiami savieji vertinimai lei-džiant pajusti iš kokių kontekstų jie išauga kokioje minties įtampoje randasi taip pat leidžiama skaitytojui pasitikrinti kiek pa-keliama įveikiama tokia sąmokslininkiška

stilistika ndash kai vietoj problemos suformu-lavimo ir nuoseklios jos sklaidos palengva artėjant prie sprendimo viename sakinyje gali rasti ir klausimą ir atsakymą ir sua-bejojimą ir tik nujaučiamą polemiką tiek su kitais autoritetais tiek su savimi tai ezo-terinis mokymas bet koks džiaugsmas tapti pašvęstuoju

Saulė Matulevičienė

Dialogo variantai bdquoKazio Grigo pokalbiuose laiškaisldquo

ilgą laiką skaitydama epistolinio žanro knygas ar mažesnes korespondencijų publi-kacijas dažnai papildančias rašytojų kitų kultūros ir meno žmonių raštus jausdavau-si taip tarsi vogčiomis klausyčiausi dviejų žmonių pokalbio kartais labai asmeniško o kartais ndash visiškai dalykiško oficialaus bet vis tiek privataus galvoje nuolat įkyriai sukdavosi mintis ar visada publikuoto su-sirašinėjimo dalyviai norėtų kad jų laiškai taptų prieinami kiekvienam raštingajam tokia emocionalioji individualaus santykio su skaitomais tekstais paieškas atskleidžian-ti nuostata tačiau čia pat mintyse sukirba ir akivaizdi tiesa laiškai turbūt labiausiai iš visų komunikacijos formų leidžia pažinti bendraujančiųjų asmenybes sužinoti kon-krečiais gyvenimo etapais jiems buvusias aktualiausias problemas pajusti profesinio ir asmeninio kasdieniškojo gyvenimo klodų neatskiriamumą pamatyti žmogų sudėtin-gesnio ne situacinio dialogo kontekste

tradicinės kultūros tyrinėjimų istorijoje turime daug atvejų kai vienokiame ar kito-kiame ediciniame kontekste būdavo paskel-biami į liaudies kūrybą besigilinusių žmonių laiškai dažnai tradicinės kultūros artefaktų rinkėjų ir tyrinėtojų korespondencija ci-tuojama ar referuojama įvairiuose folkloro leidinių komentaruose įvaduose teorinėse studijose ir pan pirmiausia ieškant prabė-gusio laiko momentų status quo atspindžių gaudant autentiškas aktualios komunikaci-jos akimirkas ir taip tarsi pripažįstant dides-

nį epistolinių tekstų patikimumą iš tiesų juk kur kas įdomiau atsiveria visa Liudviko rėzos bdquodainųldquo parengimo publikavimo ir vertinimo epopėja kai perskaitome jo laiš-kus Johannui Wolfganui goethei1 o Jono Basanavičiaus laiškai siųsti daugybei jam tautosaką padėjusių rinkti bendraminčių atveria kur kas platesnę kultūrinių interesų įvairovę2

dabar sunku būtų tiksliai pasakyti kuri su folkloru gyvenimą susiejusių asmenybių epistolinė publikacija laikytina pirmą ja o štai pati naujausia identifikuojama nesun-kiai ndash minint didžiojo Pakeleivio (taip jis pats save dešimtmečiais po Lietuvos kai-mus tautosaką rinkusį ne kartą yra pava-dinęs) Jurgio dovydaičio 100-ąsias gimimo metines bdquotautosakos darbųldquo XXXiii tome skelbiamas pluoštelis jo korespondencijos3

visi paminėtieji atvejai atspindi požiūrį į korespondenciją kaip į svarbią bet vis dėlto tyrinėjimus ar folkloro publikacijas tik pa-pildančią bei iliustruojančią medžiagą iki

1 žr L[iudvikas] rėza Lietuvių liaudies dainos d 2 paruošė a Jovaiša vilnius 1964 p 356ndash365

2 Jonas Basanavičius Raštai kn 2 Publicis-tika recenzijos Iš gyvenimo kronikos ir laiškų parengė kostas aleksynas Leonardas sauka (Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka t 15) vilnius 2004 p 213ndash266

3 iš Jurgio dovydaičio ir Juzefos ramanaus-kaitės susirašinėjimo parengė andžela Jaku-bynienė Tautosakos darbai 2007 t XXXiii p 282ndash300

39

šiol neturėjome atskiros adresatų įvairove pasižyminčios folkloristų laiškų knygos t y savarankiško epistoliniam žanrui pri-skirtino leidinio bdquokazio grigo pokalbiai laiškaisldquo4 yra pirmasis toks leidinys lietu-vių folkloristikos padangėje Pirma mintis perskaičius šią knygą buvo apie nepapras-tai didelę dialogo variantų gausą Labai ryškus individualus santykis su kiekvienu adresatu (knygoje jų net apie tris dešimtis) kaip patikimu dialogo partneriu iš laiškų skliste sklinda vyraujanti nuostata pir-miausia įsiklausyti į pašnekovą atsiliepti į jo būseną ir tik paskui lyg tarp kitko tarsi puse lūpų prabilti apie save o kai paban-džiau pati sau kaip nors apibendrintai įsi-vardyti (jeigu žinoma tai iš viso įmanoma padaryti) k grigo laiškų rašymo stilių nieko konkretesnio į galvą neatėjo už at-rodytų tokį subanalintą ir nebeskambantį embleminį epitetą kaip poetiški laiškai Laimė pats autorius atėjo man į pagalbą viename laiške žmonai užsimindamas apie savo išgyvenimus patiriamus iš toli rašant mylimam žmogui bdquokažkaip iš tolo įdomiau galvoti apie artimą žmogų ir tada į paviršių skverbiasi visi šiltesni ir geresni jausmai ir mintys klostosi gyvais paveikslais nejučiom imi ir pasijunti poetasldquo (p 164)

knygos pavadinimas tikrai nemeluoja ir neklaidina ndash visa šiam leidiniui atrinkta k grigo korespondencija pateikiama dia-logo principu galima tik įsivaizduoti kiek daug kruopštaus parengėjos darbo ir laiko pareikalavo sumanymas publikuoti greta laiškus ir atsakymus į juos rengdama epis-tolinius tekstus spaudai Judita grigienė ir pati tiesiogiai dalyvavo pokalbiuose su kai kuriais buvusiais vyro laiškų adresatais tiesa ne laiškais o apie laiškus bdquodidžioji išsaugotų laiškų dalis ndash tai jaunystės metų susirašinėjimas žmonės su kuriais kazys bendravo ar susirašinėjo man pažįstami ir žinomi todėl ryžausi pasibelsti į priva-taus jų gyvenimo duris pasitikslindama

4 Kazio Grigo pokalbiai laiškais parengė Judita grigienė vilnius Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 2006 ndash 334 p

vieną ar kitą praeitin nuslinkusį gyvenimo faktąldquo (p 323) korespondencija knygoje rikiuojama nuosekliai vedant skaitytoją nuo pirmųjų k grigo susirašinėjimų su jaunystės draugais toliau ndash epistoliniai di-alogai su mokytojais ir mokiniais (gal ne visi net ir pažinoję k grigą žino kad jis labai rimtai darbavosi mokykloje o su bu-vusiais mokiniais visą gyvenimą palaikė šiltus ryšius) po jų eina manyčiau išties ypatingas bdquopokalbiųldquo skyrius ndash susirašinė-jimai su šeima Laiškų publikacija baigia-ma gausia profesinės srities koresponden-cija susirašinėjimais su kraštotyrininkais užsienio kolegomis visa ši komunikacijos formų įvairovė tokia daugiabalsė ir marga kad vargu ar būtų įmanoma visą ją aprėp-ti glaustuose pasvarstymuose apie knygą atidžiau įsiskaitant ryškėja aktualesnės bdquopokalbiųldquo temos stipresni žmogiškojo ry-šio niuansai į kuriuos ir norėtųsi viena kita eilute atsiliepti

Pirmiausia knieti užsiminti kad ne-paisant išsamaus k grigo bičiulio ir ilga-mečio kolegos prof Leonardo saukos įva-do pavadinto bdquokazys grigas ir tautosakos mokslasldquo bei greta publikuojamos knygos parengėjos kruopščiai sudaryto svarbiausių k grigo gyvenimo datų sąrašo kuriame didesnė pozicijų dalis vienaip ar kitaip sie-jasi su tautosaka ir folkloristika vis dėlto visos knygos kaip jų srities leidinio folklo-ristai niekaip negalėtų savintis Manyčiau pirmiausia bdquokazio grigo pokalbiai laiš-kaisldquo yra epistolinės literatūros pavyzdys gražiai atnaujinantis ir papildantis vis dar savarankiškų kūrinių neturtingą lietuviš-ką jį šio žanro klodą tiesa iš beveik pusan-tro šimto knygoje publikuojamų k grigo laiškų ir beveik tiek pat dialogų partnerių tekstų nemažą dalį sudaro vadinamoji da-lykinė korespondencija (nors žodis bdquodaly-kinėldquo manyčiau vis dėlto nelabai atitinka profesoriaus susirašinėjimo su kolegomis ir bendraminčiais stilių) Joje aptariami įvairūs tautosakos rinkimo ir publikavimo klausimai geranoriškai skubama į pagalbą patarimo klausiantiems adresatams tačiau man asmeniškai kur kas įdomesnės k gri-

360

go mintys apie savo darbus aptinkamos laiškuose rašytuose pašnekovams neturin-tiems profesinio ar apskritai kraštotyrinio ryšio su folkloru Juose aptinkame kito-kį ndash nebe tokį konkretų santykį su kasdie-ne veikla bandymą kitam t y asmeniškai labai artimam bet profesijos atžvilgiu ato-kiau esančiam pašnekovui papasakoti apie savo veiklą gal kaip tik ši distancija ir ži-noma kiekvienu atveju individualus ryšys su adresatu paskatindavo platesnes savo pašaukimo refleksijas prasitarimus apie bdquosaldžią naštąldquo apie darbą kaip prakeikimą ir džiaugsmą tuo pačiu metu bdquones tie dar-bai kaip saldi našta pradėti nebaigti įky-rėję ir brangūs kaip neišnešiotas kūdikis neduoda ramybės su mintimis apie juos gulu ir keliu ir giliai širdy pergyvenu kad jie tokie menki kad vis pavyksta užbaigti keleriopai mažiau negu tikėjausildquo (p 131) šios eilutės ndash iš laiško mokytojai klemen-tinai Misiūnaitei labai artimai bičiulei su kuria k grigas susirašinėjo nuo ankstyvų jaunystės dienų iki 1999 metų

Būdamas absoliutus savo srities profe-sionalas atrodytų nė akimirkos nesiskyręs su darbu (laiškuose beje tai irgi atsispindi nuolat kalbama apie darbų darbelių vežioji-mąsi į sanatorijas komandiruotes atostogų metu aplankomas kaimo sodybas) k gri-gas vis dėlto labai gerai jautė vertybių hie-rarchiją nuolatinis savęs bdquotardymasldquo ką kaip o svarbiausia ndash dėl ko darau kartais neišvengiamai atvesdavo į atvirą ir griežtą savo kūrybinės veiklos vertinimą laiškuo-se tik pačiam artimiausiam žmogui patiki-mą kandų pyktelėjimą kad bdquotautosakinius straipsniūkščiusldquo kartais tenką ir dėl duo-nos kasdieninės rašyti ir čia pat atsidūsė-jimas bdquoo taip norėčiau nors truputį labiau būti panašus į daukantąldquo (p 224) daukan-to gyvenimo ir darbų nuodugnus pažini-mas (1958 m apginta disertacija bdquosimonas daukantas ndash lietuvių tautosakos rinkėjas ir leidėjasldquo vėliau daug darbuotasi rengiant spaudai tautosakinius daukanto raštus) iš-ties darė didelį poveikį ir k grigo asme-nybei skatino jausti didį jį lietuvių istorijos ir kultūros metraštininką kaip autoritetą ir

mokytoją Įdomi kultūrinį šių asmenybių palikimą įprasminanti detalė epistolinio žanro požiūriu (turint omenyje minėtą su lietuvių kultūros studijomis susijusią jo dalį) greta atsiduria k grigo ir dešimčia metų anksčiau išleista s daukanto laiškų knygos

bdquoPokalbiuoseldquo yra keli laiškai kuriuos k grigas rašė artimiesiems iš tautosakos ekspedicijų visi iš žemaitijos o vieno da-lis netgi tarmiškai parašyta (bdquosu žmuoneles žemaiteles susikalbu gera dažna būvu pa-vaišentsldquo ndash p 224) o iš 1955 m siųsto laiš-ko padvelkia tikra tautosakos ekspedicijų piligrimystės nuotaika bdquotraukinyje beldė-mės [kartu su Broniumi uginčiumi ndash V I] iki 6 val ryto išlipę tryškiuose užsidė-jome ant pečių savo dar sunkias palydo-ves ndash kuprines ir iškūprinome į Mickiškes visą naktį nemigę saulės kepinami ir vos pavilkdami kojas sukorėme apie 14 km ir tik dievo piršto dėka atsitiktinai susitiko-me beiškeliaujančią į kitas parapijas lanky-ti savo žentus ir marčias senę dauginienę turėjome žinių kad ji moka daug dainų ir į Mickiškes ėjome specialiai pas ją ir jei-gu ne tas laimingas susitikimas būtų tekę iš čia iškeliauti kaip musę kandus o dabar pas ją pagyvensime apie 4ndash5 dienas o po to leisimės į Papilę daukantą aplankysimeldquo (p 193ndash194)

Bene labiausiai bdquopokalbių laiškaisldquo pa-vadinimas tinka kazio grigo ir vytauto kubiliaus jaunystės metų (1944ndash1948) susi-rašinėjimams Juose ndash ir mokyklinės kasdieny-bės detalės ir neramaus istorinio konteksto atspindžiai pirmųjų darbų džiaugsmai ir ne-sėkmės tačiau užvis daugiausia nuoširdaus ir jaunatviškai atviro dalijimosi mintimis apie gyvenimą dievoiešką mirtį kūrybą (bičiu-liai laiškuose pasikeičia ir pirmaisiais savo li-teratūriniais bandymais) apie buvimo žemė-je prasmes ir vertybes tuo pat metu laiškuose daug paradoksalaus žaismo tik šiems dviem draugams atpažįstamų bendravimo kodų bdquogri-gas kazys mano gyvenimeldquo ndash 1944 m lapkri-

Laiškai Teodorui Narbutui Epistolinis dia-logas parengė reda griškaitė (Simono Daukan-to raštai) vilnius 1996

361

tį v kubilius pokštaudamas rašo k grigui lašką imituodamas mokyklinio rašinio struktūrą net planą pateikdamas (p 26) Ypač ryškiai juntamas abipusis įsiskaitymas į draugo laiškus (dažnai prabylama apie ne-skubėjimą rašyti atsakymų nepavykusius ir paskutinę akimirką suplėšytus laiškus) troš-kimas išvengti banalaus moralizavimo atsi-liepti pačia savo sielos gelme simbolišku ir lietuvių kultūrai svarbiu sutapimu norėtųsi laikyti dviejų jaunystės draugų ir kolegų ateityje asmeninių raštų edicijos sutapimą laike v kubiliaus dienoraščių pirmoji kny-ga išėjo tuo pačiu metu kaip ir k grigo epistoliniai tekstai šios knygos tarsi papildo viena kitą bdquokalbasildquo tarp savęs

k grigas bdquoMums kartais bus liūdna kad vis dėlto ir mes esame žmonės kaip ir visi kiti ndash žiū-rintys savo naudos ir malonumų o kartais ne-jučiom džiaugiamės kad ir mes gyvename tuo pačiu ką išgyventi tenka visiems Mes eisime pasiieškoti dievo bet Jo nerasime bažnyčioj miške nei laukuos kol Jo nepajusime savo širdy o kai tarpais siela išbrinks lyg varpa ir mumyse netilps gyvenimas mes jį barstysime kaip vaikai gatvėmis kaštonus ir sakysime ndash tai yra poezija Mes gyvensimeldquo (p 41)

v kubilius bdquogavau nuo kaziuko laišką Jis sako kad mes kaip vaikai su kaštonais žaidžia-me tikrai Paskui pasisotinsime gyvenimu ir rasim dievąldquo6

Pasak knygos parengėjos k grigas bu-vęs šeimos žmogus bdquonamų židinio pasiges-davo vos peržengęs namų slenkstįldquo (p 324) išsiruošti į tolimesnes ir ilgalaikes keliones k grigą priversdavo būtinybė pasirūpinti sveikata iš ukrainos ir šiaurės kaukazo sanatorijų namus pasiekusiuose žmonai Juditai rašytuose laiškuose (tiesa dažnai adresuotuose ne tik jai bet ir sūnums Jau-niui ir vyteniui) ir jos atsakymuose gražiai dera pokalbiai apie būtį ir buitį dalijamasi visa kuo visomis patirtomis kultūros nau-jienomis darbų (kurie neretai abiem jiems humanitarams tapdavo bendri) reikalais beaugančių vaikų kasdienybe susitikimo

6 vytautas kubilius Dienoraščiai 1945ndash1977 parengė Janina žėkaitė Jūratė sprindytė vilnius 2006 p 46

laukimu bdquonelauk laiškų lauk manęsldquo ndash manyčiau ši 1955 m pavasarį iš Moršino žmonai siųstame laiške (turima galvoje jog artėja laikas keliauti namo ir daugiau laiš-kų iš sanatorijos nebus siunčiama) sumir-ganti mintis galėtų tapti apibendrinamą ja Juditos ir kazio grigų pokalbių laiškais parafraze

skaitant bdquokazio grigo pokalbius laiš-kaisldquo kiekviename puslapyje jaučiamas sub-tilus sudarytojos dėmesys ir pagalba skai-tytojui bdquosukaupusi nemažą pluoštą kazio laiškų ir turėdama atsakymus į juos svars-čiau ar teikti juos skaitytojams ar perduoti ilgametėn archyvų nežinion iš kurios juos kada nors galbūt pakels jau nepažįstami ir mūsų pragyventų laikų bei rūpesčių nepa-tyrę žmonės Jiems daug kas bus nežinoma ir nesuprantama todėl ryžausi pati parengti laiškų rinkinįldquo (p 323) su meile ir pagar-ba pristatyti visi k grigo adresatai aptarta ir paaiškinta kiekviena aktualesnė detalė ar realija Parengėjos dirbta ne tik prie išsiųstų k grigo laiškų kuriuos ji taip kruopščiai per stebėtinai trumpą laiką surinko iš jo adresa-tų bet atidžiai peržiūrėti ir laiškų juodraščiai iš kurių viena kita eilutė matyt siekiant dar didesnio korespondencijos atvirumo skai-tytojui tarsi kviečiant jį atidesniam žvilgs-niui perkelta į publikuojamus laiškus (plg p 121) tai tarsi dar vienas iš daugelio bdquoPo-kalbiuoseldquo aptinkamų dialogo variantų

gal net kiek simboliška kad iš k grigo kultūrinio palikimo pirmiausia skelbiami jo laiškai visados tik nuoširdaus ir atidaus santykio su kiekvienu sutiktu žmogumi paliudijimai turbūt kiekvienas kam teko džiaugtis visada daugiau asmeniška negu darbine institucine bendryste su šiuo žmo-gumi skaitydamas knygą tikrinsis ar tokį profesorių prisimena stebėsis (neišvengia-mai) ir džiaugsis netikėtai aptiktomis visai nežinotomis jo savybėmis

Pabaigai vėl norėtųsi grįžti prie minties kad ši knyga tikrai svarbi ne vien k grigą pa-žinojusiems jo profesinės srities atstovams ką gali žinoti galbūt šiais nuo klasikinės epistolinės kultūros šviesmečiais nutolusios komunikacijos laikais kur kas aktualiau ją

362

skaityti ne tiek kaip bendrą lietuvių folk-loristikos istoriją papildantį dokumentą o kaip epistolinio žanro kūrinį atveriantį dau-gybę dialogo variantų ir įprasminantį pačią laiškų rašymo kultūrą pagrįstą atvirumu pasitikėjimu ir įsiklausymu į adresatą kaip čia neprisiminsi kunigo Juliaus sasnausko minties išsakytos jo paties laiškų knygoje

bdquoLaiškai juk randasi iš intensyvaus vidinio gyvenimo iš įsipareigojimo neužmiršti ne-apleisti neišduotildquo7

Vita Ivanauskaitė

7 Julius sasnauskas antanas terleckas Jei esame čia Laiškai vilnius 2000 p 5

Už Tėvynę ndash tad ir už mus

žodžiais nebent dar būtų galima pagirti kompaktinės plokštelės idėjos autorių Ma-rių Jančių ir šio projekto rėmėją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą už leidiniui atrinktas nuotraukas vaizdžiai atspindinčias partizanų buitį ir pa-dedančias paryškinti dainomis perteikiamas nuotaikas gaila kad dar neatsirado techni-nių galimybių matyti šiuos leidinį praturti-nančius vaizdus kompiuterio ekrane drauge su skambančiomis dainomis

Įžanginiame žodyje M Jančius kaip tik pabrėžia esant labai svarbu kad rezistencinės kovos dainos bdquonebūtų pamirštos o išgirstos ir suprastos pirmiausia jaunų tėvynainiųldquo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės dalios kuodytės rašinio pagrindinė mintis ndash tauto-je daug vertybių yra užgožusios okupacijos laikotarpio ir dabarties virsmo negandos ir bdquogarbė tiems kurie praėjusiame laike geba įžvelgti neabejotinos vertės dalykus kal-bančius apie juos šių dienų kalba šių dienų žmoguildquo

Projekto konsultantė Lietuvių literatū-ros ir tautosakos instituto mokslo darbuoto-ja vita ivanauskaitė įvadiniame straipsnyje nusako tą vietą kurią užima XX amžiaus viduryje sukurtos laisvės kovų dainos di-džiuliame ir margame visų karinių-istorinių dainų lobyne ką jos reiškė kokį vaidmenį suvaidino priešinantis okupacijai Jos min-tis kad kovotojai bdquorezistencijos kovų pra-džioje dainuodavę pamėgtas tarpukario dainasldquo o netrukus sulaukė bdquonaujų aktualių kūriniųldquo ko gero leido praplėsti ir kūrinių pasirinkimo skalę greta partizanų dainų

Už laisvę tėvynę ir tave Gražiausios par-tizanų dainos natos žodžiai nuotraukos vil-nius 2007 ndash k pl + kn (42 p)

recenzijoje daugiausia remiamasi ne kom-piuteryje girdimu ir matomu o popieriniu leidi-nio variantu tad jis sąlygiškai vadinamas tiesiog albumu

skubinanti keistis ir žengti tolyn marga dabarties kasdienybė vis dar negali nuslo-pinti poreikio gręžiotis į netolimą praeitį nuolatos prireikia lyginti ką turime šiuo metu ir kaip gyvenome anksčiau dings-čių ir paskatų tai daryti randasi įvairių ndash ir buities ir politinio gyvenimo ir kultūrinės veiklos sferose dar daug kam iš atminties neišblėsusias gyvenimo prieblandas bei prošvaistes primins ir 2007 metų pabaigo-je pasirodžiusi kompaktinė plokštelė-albu-mas bdquouž laisvę tėvynę ir taveldquo vyresnės kartos žmones ji nukels į praeitį gerus šešis dešimtmečius ndash į tuos išimtinius laikus kai buvo iškilusi didžiulė grėsmė tautos išliki-mui ir kai priešinimasis jos naikinimui pa-reikalavo didžiulių aukų na o dabartinėms kartoms šis leidinys leis pajusti tą negandų kupino laiko dvasią bent kiek paskatins la-biau vertinti mūsų laikais nuniveliuotas ver-tybes ndash tėvynės meilę aukojimąsi gimtojo krašto labui albumas kaip tik labiau orien-tuotas į jaunimą dainas dainuoja pritariant vokalui ir įvairiems dabar madingiems ins-trumentams populiarios muzikos atlikėjai jos savitai aranžuotos ir interpretuotos mu-zikiniu požiūriu šį netikėtumą apskritai matyt visus nuteiksiantį maloniai įvertins muzikos specialistai o šiuo rašiniu tesiekia-ma pasižvalgyti į tai kas albume išreikšta

363

(kaip nurodyta leidinio paantraštėje) pateik-ti ir anksčiau gyvavusių kūrinių papildžiu-sių jų kovinį repertuarą

aplankas pradedamas daina bdquožygiuo-ja kareiviai vora paskui vorąldquo (bdquoalytėldquo) nukeliančia į pačią partizaninio judėjimo pradžią karo metais spėta įtraukti į savo dainuojamų kūrinių repertuarą bdquoplechavi-čiukųldquo (taip žmonės vadino generolo Povilo Plechavičiaus suburtos vietinės rinktinės karius) ji greitai išpopuliarėjo pokario lai-kotarpiu ndash tada kai partizanų dainų dar nebuvo Ypač ją buvo pamėgęs jaunimas aišku dainavę ją ir partizanai greta kitų panašaus pobūdžio tarpukario ar karo me-tais sukurtų dainų

ko gero nebuvo tuo metu žmogaus kuris jei nebūtų mokėjęs tai bent girdėjęs dainos bdquoJei ne auksinės vasarosldquo Ji siaučiant karui pritiko tiems kas buvo bdquodulkėtu traukiniuldquo gabenami į rytų frontą o bdquoraudoniesiemsldquo vėl okupavus Lietuvą ndash į sibiro tremtį vė-liau savaip ji buvo pritaikyta dainuoti ir išly-dint jaunus vaikinus į okupacines kariuome-nes Mėgta ji ir bdquomiško broliųldquo nors nebuvo laikoma partizanų daina aplanke pateiktas variantas ndash universalus galėtas dainuoti bet kur bet kuria proga nesibaiminant kad kam nors užkliūsi

sudarant albumą matyt neabejota kad į jį dera įtraukti ilgą laiką visų mėgtą daug kieno atmintyje ligi šiol išlikusią dainą bdquoPa-linko liepa šalia kelioldquo sukurta karo metais švelniai apdainuojanti žūties neišvengusį kareivį ar ndash apibendrintai ndash karžygį ji visoje Lietuvoje ypač pietvakarių greitai išpopu-liarėjo Buvo skelbta partizanų spaudoje tad visai pagrįstai imta laikyti ir jų daina žmo-nes imta persekioti net stipriai bausti už jos dainavimą tada kai ji pritapo prie kitų par-tizanų dainų o iki tol ji buvusi bdquoneutralildquo dar 1946 metais vienas respublikinės par-tinės mokyklos studentas folkloristams bdquopa-liudijoldquo esą dainą bdquoPalinko liepa šalia kelioldquo dainavę 16-osios lietuviškosios divizijos kariai aktyvi rezistencinės kovos dalyvė aldona vilutienė prisimena kad ši daina buvo išspausdinta Marijampolės apskrities laikraštyje ir ją pasisavino stribai o tai su-

kėlė dorų žmonių pasipiktinimą aplanke pateiktą variantą galima laikyti tikra par-tizanų daina išpopuliarėjusi jos versija pa-pildyta (nuo bdquoJau dunda žemė vakaruoseldquo) naujais jų sukurtais posmais Į pogrindžio spaudą tas variantas pateko vėliau ir nespėjo (o gal ir nebegalėjo) prigyti šis neįprastas teksto variantas padainuotas ir kiek kitoniš-kesne melodija

žinant kad į partizanus išėjo nemažai tarpukariu karinę tarnybą atlikusių vyrų tarp jų ndash ir ankstesnių karininkų aiškėja kodėl aplankas užbaigiamas partizanų atgaivinta tada dar nelabai linkusia tautosakėti ano meto karių žygio daina bdquoLinko lieknos pušysldquo tik lieka abejoti ar motyvuotai leidinyje atsidū-rė senovės laikus siekianti daina bdquoo ja ja ja ja dievuliau manoldquo apdainuojanti kario žūtį kadų kadais vykusioje bdquovainelėjeldquo

visos kitos į rinkinį patekusios dainos neabejotinai priskirtinos partizanų kūrybai Jos ndash originalios išskyrus perkūrinį bdquoslėpkis slėpkis brolužėlildquo kurio pagrindas ndash tais pat žodžiais prasidedantis karo metais parašytas kazio Borutos eilėraštis Pokariu pirmiausia jis buvo prisitaikytas tremtinių bdquokupolėsldquo ansamblio atrastasis ir į rinkinį įdėtasis vari-antas įgijęs ir partizaniškos tematikos posmą

dingstį atsirasti ne vienai tokiai į albu-mą patekusiai dainai yra davę tikri įvykiai individualios jų sukeltos pajautos iš širdies gilumos išplaukę žodžiai palydimi atitinka-mai intonuotos melodijos lengvai virsdavę poetiniu kūriniu antai dainą bdquoLiki sveika mergyte manoldquo partizanauti išeinantis mo-kytojas yra skyręs savo mylimajai kartu ja išsakydamas trapią viltį bdquogrįžti vėleildquo tai viena pirmųjų partizaninės kovos metais sukurtų dainų Ji pateikėjo gerai išlaikyta atmintyje ir yra vienas iš meniškiausių į al-bumą įdėtų kūrinių neapsimestinė nuoširdi užuojauta mūšių ir sunkios buities išvargin-tam retai apsilankančiam pas savo mergelę partizanui arukui (anot dainos autorės aru-kas buvo bdquogražus garbanotais plaukais ber-niukasldquo) sklinda iš dainos bdquoMenu atbridot jūs per sniegąldquo Prie albume esančio teksto pridėta nuotrauka akivaizdžiai iliustruo-ja ką reiškia jos žodžiai bdquoBaltučiai tartum

364

angelaildquo deja paskutinis jos posmas yra atklydęs iš kitos dainos ir iškritęs iš darnios veiksmo tėkmės Populiariausi šios dainos variantai dažniausiai baigiasi mergelės neri-mavimu kad arukas gali nebegrįžti

sukrečiantį vaizdą kas liko iš partiza-no tėviškės po atėjūnų siautėjimo perteikia daina bdquooi sakalėli kur tu skrajojildquo Ji repre-zentuoja tas dainas kuriomis nuo tėviškės gimtųjų namų atsiskyrę laisvės kovų dalyviai reiškė slogius išgyvenimus dėl prarasto šei-mos židinio sudrumstos gyvenimo rimties

Į albumą patekusi daina bdquotu su pum-purais palikai sodžiųldquo ndash viena iš tų kurios skirtos garsiajam kalniškės mūšiui bet joms neprilygstanti nežinia kodėl ji pasirinkta nes kai kurie posmai užuot veikę jausmus verčia spėlioti kas jais norima išreikšti (kad ir bdquoJų vardai užu auksą samdyti negailėjo neskaitė aukųldquo) tai veikiausiai ir neleido šiai dainai labiau paplisti ji težinoma tik iš bdquosušaudytų dainųldquo (iš čia ir imta)

albume proporcingai atspindėti parti-zanų žūčių apdainavimai negali nejaudinti jam parinkti tikrai meniški emociškai įtai-gūs kūriniai kuriais apgailimi žuvę konkre-tūs partizanai kovos draugai viena iš tokių dainų ndash bdquogal pavargai kad taip saldžiai sapnuojildquo albumas šių eilučių autoriaus atmintyje atgaivina kone prieš šešiasdešimt metų įsimintus jau pirmąsyk išgirstus jos posmus kurių skausmu persunktų žodžių jausminį poveikį dar labiau yra sustiprinusi liūdesinga melodija (bdquodievuliau mano jis tikrai jau miršta krūtinė jo kulipkos per-vertaldquo) visoje Lietuvoje anais laikais buvo

žinoma daina bdquoMėnulis ndash tikras tėvas tauldquo galima tik apgailestauti kad albume pateik-tas variantas defektuotas ndash iškreipti pirmas ir paskutinis posmai o tai šiek tiek sumen-kina jos grožį susilpnina įtaigą daina bdquovie-nišas jo kapasldquo veikiausiai irgi pagerbiamas konkretus partizanas Ji aiškiai sukurta kai okupantų nuožmiai taikytos pasipriešinimo slopinimo priemonės ėmė aiškiai lemti tra-gišką partizaninės kovos baigtį tad kiekvie-nas posmas kupinas širdgėlos ir liūdesio tarsi prie to bdquovienišo kapoldquo būtų apraudami visi lig tol žuvę tėvynės sūnūs ir nuo tada jau telieka bent tikėtis kad dainos bdquoPalin-kę gluosniai tyliai verkėldquo žodžiais tariant bdquoniekuomet neužmirš didvyrių Mūsų lais-vos tautos vaikaildquo

taigi albumas jau perverstas nuotraukos peržiūrėtos kompaktinėje plokštelėje esan-čios dainos išklausytos telieka padėkoti vi-siems kas sumanė šį leidinį kas prie jo nuo-širdžiai darbavosi vienaip ar kitaip prisidėjo kad jis būtų parengtas ir išvystų dienos švie-są na kas be ko šis tas galėjo būti padaryta kitaip kad ir pasirenkant vieną kitą būdin-gesnį variantą gal vertėjo tiksliau suformu-luoti paantraštę kad čia sudėtos partizanų dainos galima sutikti suprantant kad tai jų pamėgtos jų dainuotos jų kovos dvasią atspindinčios ir žadinusios o ar jos gra-žiausios tiksliau derėtų sakyti ndash gražiau-sios tarp gražiausių grožiu paskelbtosioms prilygstančių yra ne viena net ne dešimtys vienos patrauks ir žavės jausmo nuoširdu-mu kitos ndash žodinės raiškos veiksmingumu dar kitos ndash meninio vaizdo įtaigumu

Kostas Aleksynas

Patarlių sisteminimo keliai ir klystkeliai

outi Lauhakangas žymaus suomių folk-loristo Matti kuusi (1914ndash1998) dukra mo-nografijoje1 pristato bendrą tėvo ir savo dar-

1 outi Lauhakangas The Matti Kuusi in-ternational type system of proverbs FF Com-munications no 275 Helsinki suomalainen tiedeakatemia academia scientiarum Fenica 2001 ndash 158 p

bą ndash tarptautinę patarlių tipų klasifikaciją tiems kurie su patarlėmis susiduria ne ty-rimo tikslais o tik kasdieniame gyvenime natūraliai kyla iškart du klausimai kas tai yra ir kam tai reikalinga Labai trumpai at-sakyti būtų galima taip tarptautinė patarlių tipų klasifikacija (toliau ndash tPtk) yra temi-niu-struktūriniu principu sugrupuoti sunu-

365

meruoti ir pagal originalią schemą išdėstyti 705 globalūs (t y žinomi keturiose pagrindi-nėse pasaulio kultūrose ndash europos afrikos azijos ir islamo) patarlių tipai viso pasaulio paremiologams tai ilgai laukta ir nepaprastai vertinga darbo priemonė ypač praversianti atliekant įvairaus pobūdžio lyginamuosius tyrimus ja naudotis galės ir lingvistai vertė-jai kultūrologai kognityvinių mokslų atsto-vai ir kt nors truputį suintriguotiems skaity-tojams kurie nepabūgo nuobodulį keliančių terminų principas tipas klasifikacija į tuos pačius klausimus mėginsime atsakyti išsa-miau ir atskleisti šio kelis dešimtmečius tru-kusio eksperimentinio projekto sudėtingu-mą ir jo autorių kompetenciją ir drąsą

Pirmieji du monografijos skyriai sugrą-žina mus į pradžių pradžią ndash sumanymo kurti tPtk aplinkybes ir klasifikavimo metodų paiešką M kuusi buvo plačių in-teresų mokslininkas tyrinėjęs kultūros ir literatūros istoriją tautosaką rašęs eiles ir paremiologijai jo nuopelnai išties dideli tai ne tik materialus tyrimų rezultatas ndash moksli-niai straipsniai studijos lyginamieji patarlių rinkiniai bet ir jo kaip tarptautinio patarlių tyrimo organizatoriaus talentas Paremiolo-gijos raidai didelę reikšmę turėjo M kuusi leistas žurnalas bdquoProverbiumldquo (1965ndash1974 išėjo 25 numeriai iš viso per 1000 p teks-to) kvietęs aktyviai bendradarbiauti įvairių šalių mokslininkus ir ne vieną jauną tyrėją paskatinęs susidomėti lyginamaisiais tyri-mais tokiu save laiko ir vermonto universi-teto (Jav) profesorius Wolfgangas Miederis M kuusi vadinantis paskutiniu XX amžiaus paremiologijos milžinu2 visą gyvenimą kaupęs specialią ją literatūrą M kuusi tu-rėjo vertingą asmeninę biblioteką Joje vien tik iš paremiologijos srities buvo daugiau kaip tūkstantis knygų iš jų nemažą dalį su-darė dvikalbiai ir daugiakalbiai lyginamieji patarlių rinkiniai ilgainiui jie kaip patarlių atitikmenų įvairiose pasaulio kalbose šalti-niai tapo svarbia tPtk dalimi (žr Appen-dix 1 The proverb collections and sources

2 W Mieder Matti kuusi (1914ndash1998) in memory of the last giant of international paremio-logy Proverbium 1998 no 15 p 1ndash11

(the Books file) p 97ndash112) kiekvieną naujai gautą patarlių rinkinį M kuusi atidžiai stu-dijuodavo pieštuku žymėdamasis pastabas puslapių paraštėse ir išrašinėdamas korteles patarlių rodyklei tokiotildes kortelės viršuje būdavo užrašoma suomių patarlė o toliau rikiuodavosi atitikmenų kitomis kalbomis šaltiniai įvairaus pobūdžio pastabos kai kurios kortelės turėjo pažymėtus vos vieną du šaltinius bet buvo ir tokių kuriose ga-lima suskaičiuoti net penkiasdešimt šaltinių nuorodų kaip rašo o Lauhakangas kai kurias šios rodyklės korteles galima laikyti potencialiomis monografijomis apie atski-ras patarles (p 15) iki 1970 metų M kuusi rinko tik tas tarptautines patarles kurios turi suomiškų atitikmenų bet vėliau jau ne-silaikė šios taisyklės nesant suomiško ati-tikmens patarlės antraštė būdavo verčiama į suomių kalbą ir tapdavo kortelės antrašte rodyklė išaugo iki ~ 5000 vienetų kad būtų patogu naudotis kortelės buvo abėcė-liškai sugrupuotos pagal patarlės atraminį žodį (dažniausiai daiktavardį suomių k) ir pats M kuusi yra sakęs ir monografijos autorė ne kartą akcentuoja kad ši rodyklė vėliau tapusi tPtk šerdimi iš pradžių buvo sudarinėjama tik sau ndash kaip pagalbinis įran-kis atminčiai kad prireikus būtų galima kuo greičiau susirasti bibliotekoje reikalingą knygą o joje ndash reikiamą posakį (nors pa-sak dukros tėvas turėjo tiesiog fenomenalią atmintį) taigi M kuusi niekad neketino publikuoti šios rodyklės todėl ją sudarinė-damas nesilaikė griežtos sistemos

Patildečios seniausios pasaulyje žinomos pa-tarlės ir jose užkoduota žmonijos išmintis veiksniai nulėmę jų plitimą iš vieno žemy-no į kitą ndash tai klausimai prie kurių M kuu-si buvo ypač susikoncentravęs ir kurie lėmė naujos patarlių tipų klasifikacijos idėją Mat paremiologams labai trūko bendros tarptau-tinės klasifikacijos kurioje užtektų pami-nėti atitinkamą numerį ir iškart būtų aišku koks patarlių tipas turimas galvoje panašiai kaip tarptautinis at katalogas kuriuo jau nuo XX a pradžios sėkmingai naudojasi pasakojamosios tautosakos tyrėjai iš tikrų-jų M kuusi įgyvendindamas savo tPtk

366

idėją at katalogą laikė svarbiausiu mode-liu abi klasifikacijos (ir pasakų ir patarlių tipų) bdquopagrįstos ta pačia sudėtinga žmogaus mąstymo archetipų ir universalijų sistemaldquo (p 62) M kuusi atidžiai sekė ir grigori-jaus Permiakovo tyrimų eigą 1968 m rusų mokslininkui paskelbus savą ją mokslinę pa-tarlių tipų klasifikaciją3 tarp jo ir M kuusi keletą metų vyko diskusija viena vertus M kuusi gyrė kolegą už novatoriškumą ir drąsą žengiant nepramintais takais o an-tra vertus kuo toliau tuo labiau abejojo ar g Permiakovo pasirinktas dedukcinis me-todas yra pats tinkamiausias patarlių tipams sisteminti itin sudėtingą loginę-semiotinę schemą g Permiakovas kūrė vaizdžiai ta-riant bdquoiš viršaus į apačiąldquo ndash pradėdamas nuo bendriausių skyrių ir nuosekliai eidamas iki pačių smulkiausių padalijimų šios matema-tine logika pagrįstos klasifikacijos abstrak-tumas (ji apėmė ir tas patarles kurių dar nėra bet gali būti sukurtos ateityje) ir kiti trūkumai tuojau pradėjo ryškėti M kuusi pabandžius ją pritaikyti suomių patarlėms tapo akivaizdu kad vienais atvejais patarlių tipai dirbtinai skaldomi ir nukeliami į skir-tingus skyrius o kitais artimomis kaimynė-mis padaromos patarlės kurių turinys netu-ri nieko bendra (p 18) visu aštrumu iškilo amžinoji kiekvienos klasifikacijos proble-ma kaip remiantis nusistatytais kriterijais surasti tinkamiausią vietą kiekvienai patar-lei M kuusi užsibrėžto tikslo siekė kitu būdu pirmiausia detaliai išstudijuodamas gausią empirinę medžiagą (dešimtis tūks-tančių patarlių tekstų) vėliau indukciškai ją apibendrindamas ir nuo smulkiausių pada-lijimų nuosekliai kildamas į viršų iki pačių didžiausių 1972 m bdquoProverbiumldquo 19 nume-ryje M kuusi paskelbė bandomąjį tPtk variantą (Towards an International Type-System of Proverbs p 699ndash736)4 Patarlių tipai jame sugrupuoti struktūriniu principu

3 Г А Пермяков Избранные пословицы и поговорки народов Востока Москва 1968

4 tais pačiais metais šis tyrinėjimas buvo iš-leistas ir atskiru leidiniu FF Communications no 211 Helsinki suomalainen tiedeakatemia academia scientiarum Fenica 1972 ndash 40 p

pagal binarines opozicijas (skaidant tipus smulkiau iš dalies vartotas ir teminis prin-cipas p 21ndash23) žurnalo pabaigoje išspaus-dintame kreipimesi autorius kvietė kuo daugiau mokslininkų atsiliepti ir pareikšti kritines pastabas nes skelbiama tarptauti-nė patarlių tipų klasifikacija dar tebesanti bdquometodologinių ir techninių tobulinimų stadijojeldquo reikia atvirai pasakyti kad ta stadija truko gana ilgai kokius 10ndash15 metų darbas nebuvo visiškai nutrūkęs bet ir nėjo į priekį taip sparčiai kaip anksčiau stiprų postūmį jam padarė naujai sukurtos kom-piuterinės technologijos 1988 m į tPtk kūrimą aktyviai įsitraukė o Lauhakangas pradėjusi rengti kompiuterinį tarptautinių patarlių sąvadą M kuusi entuziastingai sutiko netikėtą galimybę artimoje ateityje turėti kompiuterinę duomenų bazę kurioje pageidaujamus patarlių tekstus bus galima žaibiškai rasti pagal kompiuteriui užduotą paieškos kodą o Lauhakangas ne tik kūrė minėtą bazę bet daug prisidėjo ir prie pačios tPtk tobulinimo o tiksliau ndash radikalaus perdirbimo (p 16) iš profesijos būdama so-cialinė psichologė ji pateikė vertingų siūly-mų dėl teminio klasifikavimo tvarkė ir kūrė terminiją apie tai pasakojama trečiajame monografijos skyriuje Pirmasis didelis sun-kumas iškilęs dar pradėjus kurti tPtk ndash kaip galima taikyti vieningą klasifikaciją patarlėms atėjusioms iš visiškai skirtingų kultūrų autorė pripažįsta kad tai buvo ir tebėra labai svarbi problema ir jos nevalia išleisti iš akių kad ir toks pavyzdys vakarie-tiškose patarlėse galima įžvelgti vyraujantį loginį mąstymo būdą tuo tarpu rytų šalių patarlėse ndash sintetinį (p 27) tai reikšmingas dalykas kuriant klasifikaciją ir jo niekaip negalima apeiti nors patarlės interpretacija ir jos vartojimas paprastai yra finalinė tipo analizės dalis tačiau kiekviena patarlė turi ir tam tikrą tradicinį krūvį ji apeliuoja į ben-druomenės bdquopritarimąldquo skirtingos kultūros ir kitokios tradicijos kelia naują pavojų ar visada teisingai jas suvoksime ar neatsitiks taip kad iš pirmo žvilgsnio labai panašios pa-tarlės iš tikrųjų išreiškia ir akcentuoja prie-šingas vertybes skirtingose kultūrose (p 29)

367

ką jau kalbėti apie tai jei net o Lauhakan-gas gimtojoje suomių kalboje yra iki šiol neaiš-kių tokio pobūdžio interpretacijų Pavyzdžiui paimkime globalų tipą apie vaikų auklėjimą Vitsa on lapsen kasvattaja lsquoBeržo [rykštė] yra vaiko auklėtojarsquo Įvairiakalbiai atitikmenys patvirtina šią tiesą Bet suomių tarmėse žodis vitsa gali reikšti ir bdquoberžo vantąldquo tokiu atveju šią patarlę reikia suprasti visai kitaip gerus vai-kus užauginsi dažnai juos prausdamas perda-mas beržine vanta taigi akcentas nuo bausmės perkeliamas į tinkamas vaikui auginti sąlygas

egzotiškų kalbų patarles daugiausia rin-ko keliautojai ir misionieriai kurie ne vi-sada teisingai jas suprasdavo dar daugiau iškraipymų atsirasdavo kelis kartus verčiant šias patarles iš vienos kalbos į kitą turėda-mi galvoje visus minėtus sunkumus tPtk kūrėjai stengėsi kiekvienam patarlių tipui pa-teikti kuo daugiau interpretacijų pirmiausia ieškojo bendrų vienijančių patarlių variantus reikšmių o priešingas interpretacijas įdėdavo kaip šalutines (bet jų neignoruodavo) Pa-grindinis jų tikslas kad kuriamoji klasifikaci-ja būtų kuo lankstesnė ir naudingesnė (p 29) kaip šis darbas vyko praktiškai o Lauha-kangas rašo kad iš pradžių teminis klasifi-kavimas buvo bdquovisiškai intuityvus ir griežtai indukcinisldquo (p 30) M kuusi paprasčiausiai duodavo dukrai pluoštą kurios nors temos siejamų kortelių iš savo patarlių rodyklės o ši toliau jas derino kūrė patarlių tipų grupių ir pogrupių pavadinimus taip pat sugalvoda-vo įvairius kodus reikalingus kompiuterinei duomenų bazei pavyzdžiui(+) ndash bdquoteigiamos vertybės ir rekomendaci-

josldquo(ndash) ndash bdquobeverčiai ir paniekos verti atvejaildquo(+ ndash) ndash bdquoobjektai pasižymintys ir teigiamo-

mis ir neigiamomis konotacijomisldquo(ndash ndash) ndash bdquoįspėjimaildquo(lt gt) ndash bdquoprieštaravimaildquo ir t t

keblių atvejų buvo apstu Pirmiausia tokios patarlės kurios tiko kelioms temi-nėms grupėms iš karto ndash į kurią galiausiai jos pateks nulems subjektyvus tPtk kūrėjų požiūris Bet ir patarlių rodyklės kortelėse ir kompiuterinėje duomenų bazėje prie to-

kių patarlių likdavo specialios žymos taip pradėjo formuotis nuorodų sistema toliau nemažų sunkumų kėlė skirtingas patarlių modalumas Juk patarlės ndash diskurso dalis jomis tą pačią mintį galima išreikšti ramiai konstatuojant arba griežtai kategoriškai tuo pačiu posakiu pašnekovui galima grasinti o galima ir ironiškai pasišaipyti kontami-nuotos patarlės sudarytos iš trijų ir daugiau sandų ndash vėl naujas galvosūkis diskutuotini dalykai buvo ne kartą aptarinėjami ir tiksli-nami atsitikdavo ir taip kad radus priimti-ną sprendimą po kiek laiko jį vėl reikėdavo koreguoti nes to reikalaudavo naujai įtrauktų į kompiuterinę duomenų bazę patarlių logi-ka kaip itin reikšmingą šiuo atžvilgiu šaltinį o Lauhakangas mini 1986 m W Miederio išleistą bdquoPasaulio patarlių enciklopedijąldquo (p 31) 1998 m tėvui mirus o Lauhakangas viena tęsė darbą ir jį sėkmingai užbaigė

dabar bendriausiais bruožais apžvelki-me tPtk Jos esmę sudaro 13 svarbiausių temų kurios dalijamos į 52 pagrindines (temų) grupes o šios savo ruožtu ndash į 325 pogrupius autorė labai iliustratyviai šią originalią sistemą palygina su adresu tai-gi svarbiausioji tema būtų įsivaizduojamo patarlės bdquoadresoldquo rajonas (home district) pagrindinė grupė atitiktų gatvę (street) o pogrupis ndash namus (house block) 13 svar-biausių temų reprezentuoja esminius žmo-gaus gyvenimo aspektus (eilės tvarka nėra hierarchinio pobūdžio)a Praktinės žinios aPie gaMtĄB reLigiJa ir svarBiausios PažiūrosC Pagrindiniai soCiaLiniai-Loginiai

PasteBėJiMaid PasauLis ir žMogaus gYveniMase ProPorCinguMo JutiMasF dorovės sĄvokosg soCiaLinis gYveniMasH soCiaLinė sĄveikaJ BendraviMask soCiaLinė PoziCiJal susiTariMai ir NorMosM suMaNuMas ir MokyMasist Laikas ir Laiko PoJūtis

Wolfgang Mieder Encyclopedia of World Proverbs n J englewood Cliffs 1986

368

svarbiausios temos skaidomos į pagrin-dines temų grupes numeruojamas arabiš-kais skaičiais keletas pavyzdžiųa Praktinės žinios aPie gaMtĄ

a1 gamtos elementaia2 gyvūnai žmogus gyvūnasa3 oras kalendorius

L susitarimai ir normosL1 įstatymas ir teisingumasL2 biznis pirkimas ir pardavimasMažiausiai pagrindinių grupių (po 1)

turi e ir J temos daugiausia ndash g (8) H (7) M (9) Pagrindinės grupės gali būti artimai susijusios pavyzdžiui C5 įspėja apie klai-dinančius signalus C6 ndash apie išorės apgau-lingumą F1 ndash apie blogį g5 ir H3 ndash apie vienatvę ir izoliaciją H7 ndash apie provokuo-jančią agresiją J1 ndash apie kalbėjimo riziką M3 ndash apie kvailumą ir t t

Pagrindinės grupės skirstomos į pogru-pius kurie žymimi mažosiomis lotyniškos abėcėlės raidėmis kaip pavyzdį panagri-nėkime vieną atsitiktinai pasirinktą grupę iš svarbiausios temos g soCiaLinis gY-veniMasg6 Jaunystė senatvė g6 a jauno ir seno lyginimas g6 b ar senatvė suteikia išminties g6 c jei (ne) x jaunystėje tai (ne) y senatvėje g6 d senatvės konservatyvumas g6 e senatvės rūpesčiai g6 f požiūris į vyresniuosius

Pogrupių skaičius atskirose pagrindinėse grupėse svyruoja nuo 2 iki 17 daugiausia po-grupių (nuo a iki q) turi grupė J1 Bendravi-mas (žodžio jėga geri ir blogi žodžiai greitas gandų plitimas kalbėjimo rizika veiksmai ir žodžiai melavimas ir apsimetinėjimas bepro-čio plepumas tolerancija juokams ir kritikai knygos ir spausdintas žodis ir t t) kiekvieno pogrupio viduje sunumeruoti arabiškais skai-čiais rikiuojasi patarlių tipai (pačių patarlių tekstus galima rasti tik kompiuterinėje duo-menų bazėje) jų skaičius atskiruose pogru-piuose labai nevienodas svyruoja nuo 3ndash5 iki 70ndash73 Pavyzdžiui mažai tipų aprėpia pogru-

piai a1 e šaltas šiltas (6 tipai) a3 d mėne-siai (7 tipai) o tai pačiai svarbiausiai temai priklausantis pogrupis a2 a žmogaus padėtis naminiai ir laukiniai gyvūnai turi jau 52 ti-pus absoliutus bdquolyderisldquo tarp pogrupių šiuo požiūriu yra g5 e moteris ir vyras ndash tinkamas laikas pirštis normos ir kriterijai renkantis sutuoktinį ndash 73 tipai didesnį skaičių tipų re-prezentuojantys pogrupiai nėra reikšminges-ni už kitus jie tik išryškina aktualias visoms kultūroms temas tuo tarpu ir negausiems pogrupiams gali priklausyti centriniai itin daug šaltinių nuorodų turintys globalūs tipai autorė perspėja kad nereikėtų per daug ža-vėtis statistika nes nuolat pildant kompiute-rinę duomenų bazę formuojami ir nauji tipai Pavyzdžiui kai į baigiamą rengti tPtk buvo įtraukti trys kinų patarlių šaltiniai kiekviena pagrindinė (temų) grupė išaugo vidutiniškai 10 procentų (p 40) svarbiausių temų pa-grindinių (temų) grupių ir pogrupių hierarchi-ja geriausiai atsiskleidžia pavarčius monogra-fijos gale specialų priedą (Appendix 2 The classification index p 113ndash123)

ketvirtajame skyriuje aptariama patar-lių tipo samprata jos formavimas ir iš to ky-lančios problemos Jau ne kartą minėtoje pa-tarlių rodyklėje dar populiariai vadinamoje bdquorausvosiomis kortelėmisldquo (pink cards) pa-gal jų spalvą patarlių tipas buvo apibrėžtas remiantis baltų ir finų medžiaga apskritai kaip pažymi autorė (p 62) patarlių tipas (proverb type) yra gana praktiškas termi-nas dažnai reiškiantis maždaug tą patį ką ir terminas patarlės antraštė (proverb title) Plačiau suprantamas patarlių tipas apima keletą (ar net keliasdešimt) įvairių tautų pa-tarlių tipų kuriuos vienija bendra idėja bet vaizdinė raiška gali ir skirtis tada turėsi-me globalų arba universalų patarlių tipą (siauriau suprantamas gali būti vadinamas lokaliu) globalus tipas tPtk žymimas ženklu [g] reiškia kad jame yra lokalių tipų iš keturių pagrindinių pasaulio kultūrų europos afrikos azijos ir islamo trūks-tant duomenų iš vienos kurios kultūros de-damas specialus ženklas [-e] = nėra patarlių iš europos [-a] = nėra patarlių iš afrikos ir t t toks tipas vadinamas beveik globaliu

369

(nearly global p 65) europos patarlės turi turėti atitikmenų iš visų keturių pagrindinių europos dalių šiaurės pietų rytų ir vakarų Įdomu kad į vakarų europos patarles įeina ir amerikos kontinento patarlės (kadangi amerikos indėnai patarlių tradicijos beveik neturėjo) islamo kultūros šalys geografiniu požiūriu labiausiai išsibarsčiusios neretai keblu kartu jungti persų arabų ir artimų-jų rytų tautų tekstus Pažvelkime iš arčiau bent į vieną globalų tipą pavyzdžiui pogru-pio C1 a prigimties charakterio nepakeisi tipą C1 a 32 bdquoar gali etiopas pakeisti savo odą arba leopardas atsikratyti dėmiųldquo

Leopardas negali pakeisti savo dėmių (anglų)

Dabar jis rodo tikrąsias savo spalvas (ispanų)

Seikaku (= charakteris asmenybė indi-vidualumas) nesikeičia (japonų)

Virvė sudegė bet liko susisukusi (persų)Zebras negali panaikinti savo dryžių (ma-

sajų afrika)Neatimsi iš skunko spalvos (o iš vargšo

žmogaus ndash garbės) (ovambo afrika)Kai lyja lietus leopardas sušlampa bet jo

dėmės nenusiplauna (ašanti afrika)ir t tC1 a 32 tipas pasižymi turtinga vaizdų

raiška kiekviena kultūra turi savo pamėg-tas metaforas (suomiai šioje situacijoje mini lapę) bet paprastai jos būna neigiamai kono-tuotos neretai visam posakiui suteikiančios fatališką atspalvį (p 66)

Patarlės tipo ribos tPtk nėra griežtai apibrėžtos tai sąmoninga autorių pozicija Ji buvo pasirinkta dėl kelių priežasčių kaip jau buvo užsiminta nuosekliai pildant kom-piuterinę duomenų bazę ir įvedant naujus patarlių tekstus lieka galimybė patarlių tipus koreguoti kitas dar svarbesnis dalykas ndash tai klausimai kurie autorės žodžiais tariant bdquokol kas lieka atvirildquo (p 77) koks duomenų kiekis reikalingas kad tipas būtų laikomas universaliu (Pvz ar pakanka turimų poros tekstų iš afrikos) Į ką verta labiau gilintis ndash patarlių deklaruojamas bendras visai žmoni-jai idėjas ar pačius seniausius patarlių tekstus

kurie amžiams bėgant įgyja vis naują turinį (kartais visiškai priešingą) kaip abu šiuos principus suderinti vienoje klasifikacijoje o Lauhakangas sąžiningai prisipažindama kad tPtk patarlių tipo samprata yra tik vie-na iš galimų ir nebūtinai geriausia kviečia ir kitus paremiologus įsitraukti į diskusiją dėl patarlių tipo išskyrimo kriterijų (p 76)

Penktasis skyrius instruktuoja skaitytoją kaip praktiškai naudotis tPtk ir kompiute-rine duomenų baze Pirmiausia sužinome kad originali M kuusi patarlių rodyklė (raus-vosios kortelės) ir paremiologinių leidinių biblioteka yra saugomos suomių literatūros draugijoje (internetinis adresas httpwwwfinlitfi) detaliau pristatomi svarbiausieji šal-tiniai (34 leidiniai iš ~ 350) tarp jų ir pro-fesoriaus kazio grigo bdquoPatarlių paralelėsldquo (1987) Pasak autorės M kuusi labai vertino šį leidinį esant rodyklei vokiečių kalba ga-lėjo puikiausiai juo naudotis tolesniame po-skyryje o Lauhakangas paėmusi atsitiktinę patarlę Nekask duobės kitam nes pats įkrisi aiškina kaip susirasti jos bdquoadresąldquo kompiu-terinėje duomenų bazėje (H5 d 22) ir paro-do kokio pobūdžio informaciją galima gauti apie šią patarlę Pagaliau trumpai aptariama nuorodų sistema (cross-references) tankiu tinklu apraizgiusi patarlių tipus ir jų pogru-pius Būdinga kad į nuorodų sistemą įtraukti ir tie patarlių variantai kurių interpretacija nesutampa su daugumos to tipo patarlių tai-gi pagrindinės ir paralelinės interpretacijos patarlės (to paties tipo) per nuorodų sistemą bus siejamos su skirtingomis bdquokaimynėmisldquo

šeštasis paskutinis ir pats trumpiausias skyrius (p 91ndash92) reziumuoja teorinę mono-grafijos dalį sunku ką pridurti dar sunkiau vertinti tPtk turi trūkumų subjektyvumo bet visi šie momentai yra sąžiningai išvardyti knygoje ir aptarti neetiška būtų vėl iš naujo į juos baksnoti trūkumus tikrai atsveria daug svarbesnis dalykas ndash pagaliau užbaigta tPtk ir veikiantis () kompiuterinis tarptautinių patarlių sąvadas tai reiškia kad neišeinant iš namų tiesiog asmeninio kompiuterio mo-nitoriuje bet kada galima gauti daug vertin-gos informacijos apie viso pasaulio patarles unikali dviejų intelektualų tėvo ir dukters

370

komanda atliko didžiulį teorinį darbą Bet jie sakosi kad pirmiausia siekę pragmatinių tikslų naudingu darbo įrankiu aprūpinti vi-sus besidominčius patarlėmis frazeologija įvairiomis kalbos etnologijos kultūrologijos problemomis todėl nereikėtų žiūrėti į tPtk kaip į bdquoparemiologų biblijąldquo (p 30) kom-piuterinė duomenų bazė ir toliau bus nuose-kliai pildoma Maloni žinia mums kad į ją žadama įtraukti ir lietuvių patarlių tekstus iš LLti rengiamo bdquoLietuvių patarlių ir priežo-džiųldquo sąvado6

Baigti recenziją norėtųsi pirmąja mono-grafijos pratarmės pastraipa Joje o Lauha-

kangas pasakoja kaip vienąkart susimąstė į kokią ilgą sudėtingą ir net pavojingą veiklą ji buvo įsitraukusi nejučia pradėjusi ieškoti tinkamiausios šiai situacijai patarlės kompiu-terinėje duomenų bazėje iš pradžių dėmesį patraukė g3 grupės tėvai ir vaikai tipas g2 c 11 Paveldėtas turtas vaikams yra bėda nelaimė (armėnų) Paveldėtas turtas ndash blogio šaltinis (afrikiečių) ir t t vėliau sustojo prie tipo g2 c 16 kuris atrodo tiksliau perteikia kultūrinio paveldo aspektą Šimtakojis net ir negyvas išsilaikys nenukritęs (japonų) Lapei mirus uodega pasilieka (suomių) ir daugybė kitų panašių tekstų iš viso pasaulio ndash lydeka palieka dantis dramblys ndash iltis tigras ndash kailį ir t t tokiais metaforiškais vaizdais prabilo liaudies išmintis

Giedrė Bufienė

6 Wolfgang Mieder the Matti kuusi inter-national type system of Proverbs By outi Lau-hakangas FF Communications no 275 Helsinki suomalainen tiedeakatemia 2001 P 158 Prover-bium 2002 no 19 p 436

371

ANOTACIJOSISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

Jurga Sadauskienė Didaktinės lietuvių dainos Poetinių tradicijų sandū-ra XIXndashXX a pradžioje Vilnius Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 2006 ndash 254 p

turime dar vieną monografiją pareng-tą Lietuvių literatūros ir tautosakos insti-tute apgintos disertacijos pagrindu iš pir-mo žvilgsnio disertacijos objektas atrodo nepatrauklus ndash esame išugdyti tradicijos į tautosaką žiūrėti pirmiausia kaip į meno kū-rybą iš tokių pozicijų vėlyvosios dainos yra nepalankioje situacijoje senųjų tradicinių liaudies dainų vertinimo kriterijai joms ne-betinka iš individualiosios poezijos reika-laujamo meniškumo nei teksto unikalumo jos negali turėti ta prasme esančios folklo-ro ir literatūros paribyje šios dainos nebuvo vertinamos tautosakos rinkėjų nesusilaukė nė didesnio tyrinėtojų dėmesio tačiau mo-nografijos autorė išvengė regis akivaizdaus pavojaus paskęsti smulkmeniškoje didakti-nių (kitų apibūdinimu ndash moralistinių) dainų tekstų kaip pagrindinio tyrinėjimo objekto analizėje Ji pasirinko kur kas vaisingesnį kelią autorė šias dainas įtraukusi į itin pla-tų kultūrinio gyvenimo ir visuomenės rai-dos poveikio lauką iškelia bei atskleidžia jų ištakas sąsajas su kitais kultūros reiški-niais nustato santykį su tradicine liaudies kūryba rašytine literatūra su XiX ir XX amžių sandūroje kilusiomis naujomis visuo-meninėmis idėjomis nurodydama didak-tinių dainų idėjines paskatas literatūrines jų tekstų ištakas ryšio su tradicine lietuvių tautosaka ieško atskleisdama vidinius abiejų kūrybinių sluoksnių ypatumus pirmiausia ndash etinį bei socialinį normatyvumą vėlyvųjų dainų santykis su tradicinėmis senosiomis

liaudies dainomis atskleidžiamas tiek teksto atžvilgiu analizuojant anų ir šių dainų pa-saulėvaizdį poetinės minties raišką tiek ir aptariant dainavimo aplinkybes bei pobūdį inspiracijas liaudies dainininko laikyseną dainininko ir bdquoauditorijosldquo ryšį trumpas kondensuotos minties baigiamasis skyrius bdquodidaktinių dainų sociokultūrinė reikšmėldquo gražiai užsklendžia knygos struktūrą

šioje monografijoje pateikta plati XiX ir XX amžių sandūros kultūrinio bei li-teratūrinio gyvenimo panorama kurioje įprasmintas didaktinių dainų radimasis ir gyvavimas gali teikti paskatų ir kitokiems folkloristikos tyrinėjimams ndash pavyzdžiui į tam tikrą lietuvių patarlių sluoksnį pažvelgti šiame veikale iškeltais aspektais

Platus tyrinėtojos požiūris įgalinęs drą-siai peržengti grynosios folkloristikos rė-mus įžvalgūs ir gerai pagrįsti teiginiai yra įgiję sklandaus patrauklaus skaityti teksto pavidalą atskiro paminėjimo vertas bdquoPra-sitarimasldquo autorės perskaitytas auditorijai disertacijos gynimo metu o dabar įdėtas prieš bdquoĮvadąldquo regis sunkiai derėtų prie monografijos oficialumo tačiau šis toks neakademiškas emocingas tekstas skatina ir visame tyrinėjime šalia kultūrologijos ir folkloristikos mokslo teiginių bei išvadų įžvelgti pajusti ir asmens gyvenimo dimen-siją primena kad folkloras kur kas artimiau negu literatūra yra susijęs su žmogaus vidi-niu emociniu gyvenimu ir kad folkloristi-kos mokslas įstengia tai matyti

Lilija Kudirkienė

372

Jadvyga Čiurlionytė sudarė ir parengė Laima Burkšaitienė Vilnius Lietu-vos muzikos ir teatro akademija 2006 ndash 502 p

Lietuvių etnomuzikologijos pagrindėja ndash teorinių darbų iki šiol tebesančių atspara šiandienos tyrėjams autorė ir viso pulko mokinių tęsiančių plėtojančių jos iškeltas idėjas ugdytoja Jadvyga čiurlionytė įamžin-ta solidžiame skoningai apipavidalintame leidinyje knygoje skelbiami J čiurlionytės laiškai ir laiškai jai dienoraščio fragmentai pokalbiai su ja bemaž trisdešimties žmonių ndash draugų artimų giminaičių kolegų buvusių studentų gerų pažįstamų ir bendravusių su profesore epizodiškai ndash atsiminimai taip pat nekrologai kalbos pasakytos minint jos šimtmetį Prieduose sudėtos svarbiausios J čiurlionytės gyvenimo ir veiklos datos jos studentų ir jų diplominių darbų sąrašas bibliografija notografija knygos pradžioje Laima Burkšaitienė pateikia J čiurlionytės asmenybės ir mokslinės veiklos aprašymą tai išsami objektyvi biografinė studija ku-rioje atskleistas ir gyvenimo kelias ir visi šios žymios moters veiklos barai

knygoje skelbiama medžiaga atrinkta nepaprastai preciziškai niekur neperžen-giama viešumo ir asmeniškumo riba antra vertus tiek J čiurlionytės asmenybė tiek ją supusi kultūrinė aplinka atskleidžiama nepaprastai išsamiai netikėtais aspektais tai ypač daug kruopštumo nepaprastos at-sakomybės intuicijos išmanymo iš knygos parengėjos pareikalavęs darbas L Burkšai-

tienė surinko po daugelį archyvų išsibars-čiusius dokumentus išgvildeno daugybę iki šiol neaiškių svarbių faktų ir smulkmenų pateikė tikslius duomenis apie šalia J čiur-lionytės buvusius su ja bendravusius jos minėtus žmones

Ypač daug apie žmogų pasako laiškai Juose atsiveria netgi tokia santūri uždara griežta gana kategoriška asmenybė kaip J čiurlionytė Laiškai ir dienoraščiai iš-duoda vidinį tapsmą ieškojimus abejones atvirą nuomonę bei svarstymus vienatvę tarp artimųjų ndash visa tai ko nežinojome žinojome kitokią profesorę iš jos santūrių lakoniškų esmingų darbų ndash knygų straips-nių recenzijų taip pat kaip didžiojo čiurlio-nio seserį ndash iš spaudai parengtų jo kūrinių atsiminimų apie menininką Profesorė visa-da save siejo su vyriausiojo brolio Mikalo-jaus konstantino čiurlionio vardu Juk ne veltui ji žinoma pedagogė muzikos kritikė mokslininkė etnomuzikologė buvo ir liko Jadvyga čiurlionytė ndash ne abraitienė ir ne Borutienė

Leidinyje pateikiamoje medžiagoje neiš-vengiamai atsispindi ir ilgą laiką tarp kon-servatorijos ir Lietuvių kalbos ir literatūros instituto folkloristų tvyrojusi įtampa truk-džiusi bendradarbiauti kiekvienas gali tos įtampos priežastis suprasti išsiaiškinti sa-vaip kas teisus kas ndash ne nuorodų nėra

Aušra Žičkienė

Barbora Buivydaitė Autentiškas folkloras Vilnius Lietuvos muzikos ir teatro akademija 2006 ndash k pl + kn (64 p)

Lietuvos muzikos ir teatro akademija prieš kurį laiką pradėjo leisti kompaktinių plokštelių seriją su autentiškais liaudies dainininkų įrašais serijoje pristatyti pa-teikėjai įvardijami bdquodainų karaliais ir kara-lienėmisldquo šis iš pasakų atkeliavęs įvaizdis folkloristinėje raštijoje gyvuoja ne vieną dešimtmetį Juo apibūdinami pateikėjai iš

kurių tautosakos rinkėjai yra užrašę ypač daug vertingų dainų

taigi šios serijos pateikėjų atranką greta kokybės lemia ir kiekybė tai yra užrašytų dainų skaičius Mat kuo didesnė daininin-ko repertuaro apimtis tuo daugiau yra ką atsirinkti nuodugnus repertuaro ištyri-mas rimtas įsiklausymas ir griežta atran-

373

ka ndash svarbiausios prielaidos visuomenei pri-statyti pačius vertingiausius liaudies dainų variantus

trečioji šios serijos plokštelė ndash žemai-tės Barboros Buivydaitės (1897ndash1982) kuri buvo ne tik dainų pateikėja bet ir rinkėja užrašiusi daug vestuvių ir kalendorinių švenčių papročių pasakų smulkiosios tau-tosakos dainų tekstų savos kūrybos eilė-raščių kompaktinės plokštelės viršelį puo-šia guvių akių senolės apsigobusios marga skarele vilkinčios gėlėta palaidine fotopor-tretas vos žvilgtelėjus be žodžių aišku jog čia įrašyta bdquokaimiškaldquo muzika

Leidžiant muzikinį folklorą nejučiomis įsigalėjo nerašyta taisyklė tiek knygose tiek plokštelėse daugiausia skelbti dzūkų tauto-sakos tai susiję su folkloro specialistų ypač vertinamu dzūkų melodijų archajiškumu savitumu pagaliau su šioje muzikoje užkon-servuota senojo tradicinio kaimo žmonių gyvensena ir pasaulėjauta

tačiau tai nereiškia jog gilių tradicijų reliktų nesama kitų regionų dainose vienas tokių ndash B Buivydaitės atstovaujama žemai-tija Plokštelėje skelbiamos 29 įvairių žanrų dainos ndash darbo vestuvių karinės meilės ir kt Jos atspindi didžiulį dainininkės reper-tuarą kurio vien dainų dalis yra apie 500 vienetų klausantis pateiktų dainų galima susipažinti ne tik su pačios dainininkės dai-

navimo stiliumi bet ir susidaryti gana aiškų vaizdą apie regiono dainavimo tradiciją jos kitimą ir šios kaitos mastą kaip dainavimas ir dainos kito taps ypač akivaizdu paly-ginus B Buivydaitės padainuotą senovinę dainą bdquoPlaukia pylelė par ežirelįldquo ir roman-są bdquožydiejo gielės laukuosildquo Įdomu jog kontrastingi muzikinio mąstymo modeliai senųjų pateikėjų sąmonėje puikiausiai su-gyveno

šis leidinys palyginti su dviem serijos pirmaisiais yra pagerintas greta jau įpras-to įvado su dainininkės biografija ir reper-tuaro aptarimu (jį parašė Loreta Juciutė) pridedami visų dainų tekstai su virginijos Baranauskienės transkribuotomis melodijo-mis taigi išmanantys natų raštą galės dai-nuoti ir iš natų ne tik iš klausos mėgdžioti įraše užfiksuotą senolės dainavimą Beje toks mėgdžiojimas be dainos struktūros suvokimo dažniausiai nieko gera neduoda dainavimas yra toks pat individualus da-lykas kaip ir kalbėjimas gestikuliavimas kūno judesiai

kruopščios leidinio sudarytojos ir ren-gėjos (be jau minėtų varsa zakarienė vita ivanauskaitė ir daiva vyčinienė) regis bus pražiūrėjusios vieną smulkmenėlę kurios labai prisireikia skaitant natų tekstą ir pa-teiktus jo variantus liko nesunumeruoti po-etinių tekstų posmai

Živilė Ramoškaitė

Jurga Ivanauskaitė Odė džiaugsmui Eilėraščiai Vilnius Tyto alba 2007 ndash 133 [11] p

žvelgdami į paskutinius iš gyvenimo pasitraukusių kūrėjų darbus esame linkę ieškoti juose kokių ženklų kuriais autorius galėtų būti išreiškęs tai ko ligi tol nesiryžo ar nebuvo radęs progos pasakyti ndash ko nors tokio kas skirta mums kuriuos palieka taip buvo perskaityta ir ši knyga ndash prozi-ninkės eseistės dramaturgės Jurgos iva-nauskaitės (1961ndash2007) paskutiniu gyve-nimo tarpsniu parašytų eilėraščių rinkinys bdquoodė džiaugsmuildquo tai buvo netikėtumas

daugeliu atžvilgių čia bus kalbama apie vieną ndash apie lietuviškas tradicines patar-les bei priežodžius liaudišką frazeologiją pasirodžiusius šiuolaikinės (ne vien pagal sukūrimo laiką) poezijos knygoje tekstuo-se rašytojos kurią išaugino miesto kultū-ra kuri savo kūryba plaukė prieš tradici-jos srovę kurios dėmesio tiek buvo skirta rytų kultūrai filosofijai magijai taip pat atokesnės vakarų europos kultūriniam pa-likimuihellip

374

tačiau paskutinėje (vienintelėje) poe-zijos knygoje padalytoje į skyrius bdquočialdquo bdquotenldquo ir bdquoniekurldquo staiga skaitome

Te n g e r a i k u r m ū s ų n ė r a (Ten žuvys turi liežuvius todėl bučiuojas pran-cūziškai) p 47 K a i p p a v a d i n s i ndash n e -p a ga d i n s i (batelis nepyksta mėnuliu pa-krikštytas lthellipgt o plaktuką pateiksiu vietoj deserto) p 99 daiktai irgi verti išmoningos savo šeimininkės Kai manęs nėr namuo-se daiktai kelia orgijas p r i s i g e r i a i k i ž e m ė s g r a i b y m o lthellipgt bet vos įžen-giu pro duris jie vėl susigrąžina formas s u s t i n g s t a k a i p į b e s t i p 123 galima ištisą tekstą suverti iš liaudiškų ir šiaip tra-dicinių posakių

nieko čia nepadarysiprigimties nepakeisia u k šč i a u b a m b o s n e p a š o k s in u o s a v ę s n e p a b ė g s ip r i e š v ė ją n e p a p ū s ik ą m o k u t ą m o k u ndashnugrimztiir vėl išnirti

bdquoPriegalvio užrašaildquo p 33

M a n o š i r d y j e p j a u n a s i k a t ė s ndashsakoma eilėraštyje bdquoPenktoji kelionė į in-dijąldquo o apie tuos kurie bdquonukeliavo į Lur-dąldquo ndash D i e v o p a t e p t i e j i ndash g i m ę p o l a i m i n ga ž v a i g ž d e s u b a l t a i s m a r š -k i n ė l i a i s (p 12) Nemėgstu pavasario jis manęs ndash irgi bet kasmet susitinkam k a i p d u u ž s i s p y r ę o ž i a i a n t s i a u r o l i e p -t o (p 13) tradicinį posakį galima truputį ir

pakreipti (E s u v i e n a b e t n e k a i p p i r š t a s p 43) supoetinti (iš kasdieninio vienodi kaip du vandens lašai ndash į hellipk a i p l i e t a u s l a š a i v i e n o d i v y r a ihellip p 99) galima įprastinį Iš didelio debesio mažas lietus netikėtai išplėsti ir išskaidyti kalbant apie pakilusias pulku skristi varnas čia pa-vadintas Juodosios Madonos angelėmis ndash

i š d i d e l i o j ū s ų d e b e s i e st o k s m a ž a s p a l a i m i n i m ų l i e t u s

bdquogimtadienisldquo p 24

tokie savaip modifikuoti tradiciniai pa-sakymai iškelti iš įprastinės semantinės-stilistinės aplinkos įgyja naujų konotacijų ir darosi labiau pastebimi o jeigu dar ne-pakankamai tada galima pateikti tikrą se-mantinį ir stilistinį disonansą

helliphelliphelliphellip Septyni šimtaiepidemijos pakirstų kūdikėlių p i l s t om ėly n ą p r i n c ų k r a u j ą i š t u šč i oį k i a u r ą

bdquorytas džaipureldquo p 79

ši poetiškai šiurpi nedermė neturėtų lik-ti nepastebėta ir nepajusta

Manau tokie dalykai nepasidaro savai-me tai nėra natūralus kalbos srautas kal-bėjimo tėkmė tradiciniai liaudiški posakiai anaiptol ne tradiciniame kontekste

gal tai ndash savo šaknų savo kultūrinės priklausomybės liudijimas

tačiau šitai irgi gali būti skirta mumsnekvieskitneatsiliepsiu

Lilija Kudirkienė

Druvis Almanach Сentru etnakasmalogiji laquoKryŭjaraquo Mensk 2005 1 ndash 276 p

Pristatydami pirmą jį 2005 m pasiro-džiusio almanacho bdquodruvisldquo numerį jo rengėjai ndash gudų etnokosmologijos centras bdquokryŭjaldquo ndash pabrėžia jog pagrindinė šio lei-dinio paskirtis yra nacionalinio ir etninio gudų identiteto palaikymas ir skatinimas

neįprastai didelio formato solidžios apim-ties plačios tematikos almanachas skirtas supažindinti su baltarusių mokslininkų bei užsienio autorių tyrimų rezultatais kultūro-logijos etnokosmologijos etnografijos istori-jos geopolitikos politologijos srityse taip pat

37

nemažai jame vietos skirta ir gudų tautinės savimonės istorijai nuo XX a pr pristatyti

almanacho pirmojo numerio publika-cijas vienijanti gija ndash baltiškasis elementas kurio vaidmuo pasak leidėjų gudų etnoge-nezėje buvo lemiamas o pati gudų kultūra drauge su lietuvių latvių ir kitomis neišli-kusių baltų genčių kultūromis yra bendrojo baltiško pasaulėžiūrinio lauko sudedamoji dalis tokią leidinio rengėjų poziciją atspin-di ir almanache publikuotas siarhiejaus sań-ko straipsnis bdquoBaltiška temaldquo Jame autorius pateikia argumentų leidžiančių laikyti gu-dus slaviškai kalbančiais baltais ši nuostata paaiškina ir almanacho pavadinimo pasi-rinkimą iš prūsų kalbos kilęs žodis druwis atitinka lietuvių tikėjimas lotynišką jį credo ar vokišką jį der Glaube Leidėjų nuomone šis žodis galėtų tapti neigiamą atspalvį tu-rinčio žodžio pagonybė lygiateisiu sinonimu ir deramai aktualizuoti šį ikikrikščionišką paveldą gudų lietuvių bei latvių kultūrose geriausiai europoje išsaugojusiose tradicinę pasaulėžiūrą

Baltiškajame pasaulyje ypatingą vietą užėmė krivijos žemė kurioje klojosi gudiš-kojo etnoso pagrindai ir kuri dabar sudaro didžią ją Baltarusijos dalį krivijos problema-tikai ir baltiškosioms jos ištakoms ir skirtas šis pirmasis numeris o tokias temas bene ge-riausiai apibendrina viktaro korbuto straips-nis bdquoMes krivičiai pasaulio artojai trys kri-viškos idėjos amžiaildquo autorius pristato XX a pr kilusias iniciatyvas įtvirtinti žodį Kryvija kaip nacionalinį gudijos pavadinimą kry-vijos idėja išpopuliarėjo dar XiX a viduryje tarp vietinių lenkų o vėliau ir tarp rusų in-teligentų Mums įprastesnis ir iki šiol išlikęs Baltarusijos vardas įsigalėjęs po Ldk žemių įtraukimo į rusijos imperijos sudėtį XiX a pabndash XX a pr jaunam gudų nacionaliniam są jūdžiui buvo nepriimtinas dėl perdėm ties-muko sąskambio su rusijos pavadinimu Jau tada susiformavo nuostata kad gudai savo kilme yra baltai be to nemenkas ir jų isto-rijos etapas (XiiindashXviii a) praleistas Ldk sudėtyje Bene karščiausias pavadinimo Kri-vija įteisinimo šalininkas buvo vaclovas Las-tauskas ndash vienas XX a pr gudų nacionalinio

judėjimo lyderių savo mintis jis skleidė žur-nale bdquokryvičldquo kuris trečiajame dešimtme-tyje buvo leidžiamas emigracijoje kaune remiant Lietuvos respublikos vyriausybei vėliau sovietiniu laikotarpiu tokios bdquonaci-onalistinėsldquo intencijos buvo draudžiamos naujas krivijos idėjos atgimimas prasidėjo XX a paskutiniame dešimtmetyje 1990 m menininkas ir kultūrologas todaras kašku-revičius bei filosofas s sańko įkūrė etno-kosmologijos centrą bdquokryŭjaldquo ir atsidėjo kriviškosios (ikikrikščioniškos ir baltiškos) gudų kultūros tyrinėjimams šiandieniniai krivijos idėjos šalininkai nesiekia pakeisti įsigalėjusio Baltarusijos pavadinimo kitu o daugiausia dėmesio skiria savo šalies istori-jos ir kultūros studijoms

istorinei krivijos vaizdinio raidai skir-tus straipsnius iliustratyviai papildo eseis-tinio pobūdžio publikacijos v Lastausko pasakojimas bdquoBuvo neramūs laikaildquo apie pasirinkimą tarp pagonybės ir krikščiony-bės poeto ryhoro Baradulino pamąstymai apie senųjų papročių svarbą tautos gyveni-me bdquokaip gudai pagonybės laikosildquo vasilio Brykuno refleksijos bdquodievų įkurtas mies-tasldquo apie senosios krivijos sostinę Polocką bei uładzimiero Łobačo rašinys bdquokritiška-sis uładzimiero karatkievičiaus kosmosasldquo apie krivijos temą aktualinančią šio rašyto-jo kūrybą

krivijos etnonimo kilmę straipsnyje bdquotėvynės vardai kryŭjaldquo aptaria s sańko atkreipdamas dėmesį į šio pavadinimo sąsa-jas su šaknimi kriv- kuri baltų kalbose yra siejama su šventais dalykais visų pirma su krivio institucija autorius kelia prielaidą kad krivijos žemė galėjusi turėti sakralinį statusą o ten gyvenę žynių luomo atstovai gerbti ir baltų žemėse etimologinei analizei skirtas ir alaksiejaus dziermanto straipsnis bdquoAkoŭski miškasldquo kuriame jis nagrinėja šio gamtos objekto pavadinimo kilmę ir pirme-nybę teikia sąsajoms su lietuvišku žodžiu alka Baltiškas leksinis gudų kalbos sluoks-nis atsispindi ir nedideliame žodynėlyje bdquoiš kriviškų (gudiškų) baltizmųldquo Jame patei-kiama šiaurės gudijoje surinktų daugiau kaip 200 baltiškos kilmės žodžių

376

net dvi publikacijos yra skirtos kultinei akmenų reikšmei gudų tradicijoje atskleis-ti todaras kaškurevičius aptaria kriviškų sakmių apie akmenis kosmografiją ir topo-grafiją o Ludmiła dučyc gudų sakmėms apie akmenis atitikmenų ieško latvių ir lie-tuvių tautosakoje u Łobačas straipsnyje bdquotradicinė gudų kultūra ir krikščioniška bendruomenė XiXndashXX a pradžiojeldquo išryš-kina bendruosius liaudies pagonybės bruo-žus krikščioniškoje gudų kultūroje ir iškelia sinkretinę gudų dvasinės kultūros prigimtį almanachą papildo iš lietuvių bei kitų už-sienio kalbų versti straipsniai o jį baigia knygų recenzijos ir santraukos lietuvių lat-vių ir anglų kalbomis

atskirai dera paminėti almanache pu-blikuojamą pokalbį su etnokosmologu Jonu vaiškūnu ir gintauto kareivos straipsnį bdquovilniaus krivūlėldquo apie pirmą jį Baltų re-ligijos bendrijos kurią 2005 m įkūrė Bal-tarusijos Latvijos Lietuvos ir rusijos Fe-deracijos kaliningrado srities kultūrinių ir

religinių organizacijų atstovai susibūrimą Leidinyje taip pat anotuojama baltarusių kalba išleista a J greimo knyga bdquoapie die-vus ir žmones tautos atminties beieškantldquo (Minskas 2003)

Pačioje almanacho pabaigoje tarp žmo-nių kuriems už suteiktą pagalbą ir palaiky-mą dėkoja almanacho rengėjai smagu rasti padėką net šešiems lietuvių tradicinės kultū-ros žinovams tai įrodo kad etnokosmologi-jos centro bdquokryŭjaldquo skatinama gudų ir baltų bendrystė bent jau kultūriniu lygmeniu ne tik galima bet jau ir vyksta turint omeny-je tautinės savimonės išlaikymo atžvilgiu iš tiesų nelengvas ir XXi a europos viduryje atrodytų sunkiai įsivaizduojamas autorita-rinio režimo Baltarusijoje sukurtas antigu-diškos atmosferos sąlygas tokia savo tautos likimui neabejingų gudų kultūrininkų inici-atyva nusipelno visokeriopo palaikymo bei skatinimo ir leidžia neprarasti vilties kad mūsų kaimynai netrukus sulauks tikrojo krivijos idėjos atgimimo

Radvilė Racėnaitė

Angelika Juško-Štekele Latgaliešu folklora Rēzekne 2007 ndash 162 p

Mūsų institutą pasiekė dovana moky-mo priemonė bdquoLatgalių tautosakaldquo (parengė a Juško-štekelė recenzavo J kursytė lei-dėjas ndash rėzeknės aukštosios mokyklos Hu-manitarinių ir juridinių mokslų fakultetas) šioje studentams humanitarams skirtoje nedidelėje knygoje pateikiama bendriausios folkloristikos žinios bei folkloristikos istori-jos duomenų apibūdinamas Latgalės tauto-sakos regioninis savitumas supažindinama su tautosakos kūrinių klasifikacija (pateikta lentelė) atskiri skyreliai trumpai pristato tautosakos žanrus ir rūšis kiekvienas jų apibūdinamas supažindinama su kūrinių struktūra pateikiama interpretacijos pavyz-džių ndash mokoma kūrinyje įžvelgti buvusių-jų apeiginių iniciacijos ritualo momentų ir pan knygoje pateiktieji tautosakos tekstai ndash išimtinai latgališki kiekvieno skyrelio gale yra skaitytojams (studentams) skirti klau-

simai arba užduotys kurių tikslas ndash ugdyti folkloristinę sampratą įžvalgumą

Pastebėtina kad klasifikacijos lentelė-je tas tautosakos sluoksnis kurį mes tradi-ciškai vadiname smulkią ja tautosaka (ar trumpaisiais pasakymais) ndash mįslės patarlės priežodžiai užkalbėjimai įvairaus pobūdžio lakoniškai suformuluoti tikėjimai vadina-mi graikų k kilmės žodžiu brachilogizmai (latv brahiloģismi) kurio vartojimo tradicija latvių folkloristikoje atėjusi iš XiX amžiaus

iš pateiktų latgališkos tautosakos kūri-nių daugelis atrodo tiesiog pažįstami ndash t y lietuvių tautosaka turi artimų analogų (Kačs īt vacumā nogi osumā Slūta ndash lsquoKatinas eina senyn nagai aštryn Šluotarsquo Kuorkls na kūks vysta na lūps prymaks na cilvāks ndash lsquoKarklas ne medis višta ne gyvulys užkurys ne žmogusrsquo) Beje tarp šioje knygoje pateik-tų mįslių ir patarlių priežodžių nepropor-

377

cingai daug obsceniškų galimas daiktas kad tai nulemta kaimiškųjų regionų šnekos savitumo

kai kurie latgalių ir lietuvių tautosakos kūriniai bus turėję bendrą literatūrinį šal-tinį palyginimui pateikiame po dvi dainos apie girtuoklį strofas

Kas tī klīdzia kas tī briecaKas tī ōra klajgoja Voj na myusu tāus pīdzieris Ar cytim gūloja Mōmulenia tu pūczenia Īt myusu tāvs pīdzieris Kas tī byuś Kas tī byuś

Globojitēs globojitēs Bierneni mīleigī Cyts iz cepļa cyts zam cepļa Biedzit vysi dreižeigi Es poša prīškā aizīšu Un veiram durs atvieršu Raudeigi raudeigi

(p 42)

Kas ten rėkia kas ten kaukiaKad net laukai plyšta Bene mūsų tetušėlisIš karčemos grįžtaMatulyte baltulyteMatulyte baltulyteKur mums bėgt kur mums bėgt

Kavokitės kavokitėsVaikeliai mieliausiViens už pečiaus kits po pečiausLįskite giliausiaiO aš viena pasiliksiuKaip galėsiu pasitiksiuSirgdama sirgdama

(bdquogirtuoklių dainos arielkėletu pilkojildquo nr 47)

tačiau tarp knygoje pateiktų tautosakos pavyzdžių dažniau atpažįsti kūrinio pobūdį ir struktūrą o tekstas visai savitas Pavyz-džiui (pateikiamas tik vertimas)

ndash Kur bėgi maža pelyte ndash Į aruodą žirnių vogt ndash Kaip ten tavęs nesučiumpa ndash Pasislepiu urvely ndash Kaip tu tenai nesušąli ndash Susikuriu kaulų ugnį ndash Kaip tu tenai nesudegi ndash Apsikai-šau adatom spygliais ndash Kaip tau kraujas nebė-ga ndash Apsitepu senu sviestu ndash Kur tu gauni seno sviesto ndash Senos močiutės skrynelėj ndash Kur jo gavo sena močiutė ndash Margos karvės speneliuos ndash Kur jo gavo marga karvėndash Žalios žolės viršū-nėlėj ndash Kur jo gavo žalia žolė ndash Dievas įmetė su rasa ndash Kur pasidėjo ta rasa ndash Subėgo į mare-les ndash Kur pasidėjo marelės ndash Jas išgėrė Dievo žirgai ndash Kur pasidėjo Dievo žirgai ndash Dievo sū-nūs nujojo Saulės dukrai pasipiršti (p 41ndash42)

tik apgailestautina kad knyga leidybos atžvilgiu stokoja profesionalumo pavyzdžiui nėra turinio ir tai apsunkina naudojimąsi

Lilija Kudirkienė

378

KRONIKAISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

ŠIEMETINĖ JONO BASANAVIČIAUS PREMIJOS LAUREATĖ

profesionaliu moksliniu požiūriu aiškiais kriterijais grįsta moksline metodologija gi-linantis į jos iki šiol nueitą kūrybinį kelią su-sidaro įspūdis jog jai net savo kasdienybėje visa galva pasinėrusiai į tautosakinę veiklą tarsi būtų pavykę išvengti vien apibendrinto kaip nors dirbtinai pakylėto ir dažnai dėl to paviršutiniško lietuvių tautosakos vertinimo Jos darbai rodo ndash visomis išgalėmis siekta žodinę kūrybą ypač jos seniausią sluoksnį giliau pažinti atskleisti ir pagrįsti jos savi-tumą tokiais atvejais neužtenka vien gero studijuojamos srities išmanymo reikia ir tam tikrų individualių savybių ndash didelio pa-siryžimo valios pastangų ir pasiaukojamo darbštumo ir atsakomybės jausmo Humani-

šių metų Jono Basanavičiaus vardo pre-mija už etninės kultūros puoselėjimą įteik-ta filologijos mokslų daktarei lituanistei danutei krištopaitei Pristatant laureatės pagrindinę kūrybos veiklą buvo pabrėžta jog įgytas humanitarinis lituanistės išsilavi-nimas ir visa šios srities patirtis nuo jaunys-tės dienų padėjo šiai filologei profesionaliai dirbti žodinio lietuvių paveldo srityje tarp kitų žinomų folkloro puoselėtojų ir entuzi-astų gerai suvokiančių lietuvių tautosakos reikšmę ir svarbą mūsų vis labiau šiandien aktualėjančiose istorinės tapatybės paieš-kose d krištopaitė pirmiausia išsiskiria ne tiek kitus lenkiančiu darbų gausumu ar in-tensyvia jų sklaida kiek juose išryškėjusiu

Jono Basanavičiaus premijos laureatę danutę krištopaitę sveikinakultūros ministras Jonas Jučas Mindaugo Krištopo nuotrauka

379

tarinė bendruomenė šiandien ir pažįsta tokią danutę krištopaitę ndash profesionalią ir be galo darbščią filologę reiklią redaktorę lietuvių tautosakos žinovę tyliai ir kantriai iki šiol tebesidarbuojančią etninės kultūros baruo-se nors jos mokslinių interesų ratas niekada nesiribojo vien tautosaka (antai jai visą laiką rūpėjo ir literatūra konkrečios istorinės as-menybės ir jų darbai plg neatsitiktinai šios autorės parengtą v Mykolaičio-Putino raš-tų 7-ą jį tomą) tačiau vis tiek pagrindiniai visos veiklos prioritetai visada buvo kryp-tingai ir sąmoningai orientuoti į tradicinės kultūros tyrimų sritį o dirbta buvo kaip reta sąžiningai ir rūpestingai kartais tiesiog pa-siaukojamai dažnai visai negalvojant apie atlygį už darbą

iš karto po lituanistinių studijų jauna fi-lologė susidomi ir studijuoja dainuojamąją lietuvių tautosaką ir greitai parašo vienin-telę Lietuvoje iki šiol mokslinę monografiją iš karinių-istorinių dainų kurioje pateiktais teoriniais apibendrinimais ir pagrįstomis įžvalgomis grindžiami ir dabartiniai šių dainų tyrinėjimai (Lietuvių liaudies kari-nės-istorinės dainos v 1965 už šį darbą d krištopaitei suteikiamas daktaro laips-nis) autorės profesionalią brandą rodo ir anuo metu jai patikėti rengti tikrai rimto filologinio išprusimo reikalaujantys J Ba-sanavičiaus raštai (žr Jonas Basanavičius Rinktiniai raštai paruošė d krištopaitė v 1970) sukaupta teorinė patirtis ne tik per-keliama į mokslines publikacijas bet ir pa-naudojama praktiškai ją perteikiant jauna-jai kartai jauna daktarė aktyviai dalyvauja kartu su studentais tautosakos rinkimo eks-pedicijose jiems vadovauja o vėliau indivi-dualiai vyksta į tokias ekspedicijas ieško ir randa vis naujų liaudies talentų įvairiuose Lietuvos kampeliuose (jos surinkta per 10 tūkstančių tautosakos kūrinių) apie daugelį iš jų yra rašiusi kultūrinėje spaudoje

Be paminėtos ir nepaminėtos aktyvios mokslinės veiklos d krištopaitės dėmesio centre visada buvo svarbiausia tradicinės kultūros grandis ndash žmogus ypač dainuo-

jančio žmogaus talentinga meninė indivi-dualybė jos ištakos ir kūrybinius polinkius brandinusi aplinka leidusi vienam žmogui aprėpti iš kartos į kartą perduodamą kuriai nors mūsų krašto vietovei būdingą didžiulį folkloro repertuarą tai daugiaaspekčiai sudėtingos sanklodos pačios tautosakos ir ją brandinančių kuriančių žmonių santy-kiai susiję visų pirma tiek su jų meniniais gebėjimais tiek su atskiro individo pasau-lėvaizdžiu bei su konkrečios bendruomenės šimtmečiais tarpusia daugialype ideologija turima galvoje d krištopaitės straipsniai paskelbti jos parengtose žymių tautosakos pateikėjų antologijose ir kituose mokslo leidiniuose kaip tik šios lietuvių folklo-ro žinovės rūpesčiu buvo suburtas autorių kolektyvas ir parengta apie daugelio gar-siausių liaudies dainininkų bei muzikantų gyvenimą parašytų apybraižų trilogija (Aš išdainavau visas daineles Pasakojimai apie liaudies talentus ndash dainininkus ir muzi-kantus sudarė ir parengė danutė krištopai-tė kn 1ndash3 v 1985 1988 1997) trilogiją galima laikyti pirmą ja kregžde gyvenimo istorijų tyrimų lauke kurio platūs horizon-tai vis dar dirvonuoja (iki tol turėjome tik pavienius įvairiuose leidiniuose išbarsty-tus talentingų tautosakos atlikėjų ir folkloro reikšmės jų gyvenime aprašus) iš tų pačių paskatų ir gerai išmanydama regioninę lie-tuvių folkloro sanklodą ji viena ir kartu su kitais rengė individualias ir platesnes konkrečiai vietovei priklausančio tautosa-kos repertuaro rinktines (plg Čiulba ulba sakalas Petro Zalansko tautosakos ir atsi-minimų rinktinė sudarė ir parengė danutė krištopaitė norbertas vėlius v 1983 Aukštaičių melodijos parengė Laima Burk-šaitienė danutė krištopaitė v 1990 Nuo Punsko iki Seinų sudarė ir parengė danutė krištopaitė melodijas parengė danutė ku-zinienė kn 1ndash2 Punskas 1997 1998 ir kt) Lygia greta tyrinėtoja domisi ir įvairiais kitų tautų tradicinės kultūros aspektais verčia osetinų moldavų indų pasakas viena ir kartu su kitais pristato lietuvių skaitytojui

380

norvegų danų rusų lenkų autorių kultūros studijas bei kitokius veikalus nepaisydama silpnos sveikatos d krištopaitė iki šiol ne-pailsdama triūsia lietuvių tradicinės kultū-ros puoselėjimo baruose

sveikindami šių metų J Basanavičiaus premijos laureatę linkime jai sveikatos ir gražių ateities darbų mūsų kultūros labui

Bronė Stundžienė

KONFERENCIJA ZENONUI SLAVIŪNUI ATMINTI

2007 m balandžio 19 d vilniaus peda-goginiame universitete įvyko nacionalinė konferencija bdquoLiaudiškoji polifonija Baltijos šalių dainose (zenono slaviūno 100-osioms gimimo metinėms)ldquo kurią surengė vilniaus pedagoginio universiteto Lituanistikos fa-kultetas ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Ją pradėjęs vPu Literatūros ka-tedros vedėjas doc dr vytautas Martinkus pasidžiaugė abiem mokslo institucijomis kurių žmogus buvo zenonas slaviūnas su-tartinai pakvietusiomis humanitarus į moks-linių diskusijų ir prisiminimų popietę

Prof habil dr stasys skrodenis šio ren-ginio iniciatorius slaviūno kraštietis ir jo veiklos tęsėjas apžvelgė mokslininko bio-grafiją svarbiausius darbus atskleisdamas asmenybės tragizmą sudėtingomis to meto aplinkybėmis dr rūta žarskienė nagrinėjo slaviūno indėlį į lietuvių etninės instrumen-tologijos mokslą nuo instrumentinės mu-zikos rinkimo ir fiksavimo garso įrašuose populiarinimo radijo laidose ir spaudoje iki rimtų mokslo studijų dr daiva vyčinienė papasakojo apie sutartinių tyrinėjimo tąsą ir atradimus šiuolaikinėje etnomuzikologijoje mokslininko gvildentų pamatinių problemų svarbą šių dienų lietuvių latvių ir estų tyri-nėtojams kaskart vis plačiau prisistatantiems pasauliniu mastu gražina kadžytė aptarė kaip galima panaudoti Lietuvių tautosakos

rankraštyne esantį z slaviūno fondą mokslo bei mokslo populiarinimo reikmėms

antroji konferencijos dalis buvo skirta mokslininko ir pedagogo asmenybės paveiks-lui kurtam iš jį pažinojusiųjų prisiminimų ir jaunesnių kolegų skaičiusių tik darbus min-čių Pirmiausia kalbėjo buvę studentai Prof Juozas uzdila atkreipė dėmesį kad žemai-čių kilmės mokslininkas itin domėjosi rytų Lietuvos tautosakos lobynu labai vertino iš šio krašto kilusius studentus o visas paskai-tas pradėdavo ir baigdavo raginimu rinkti tautosaką dr Liuda kadžytė-kuzavinienė prisiminė paskaitų akademiškumą sunkiai įkandamą studentams ir tuo pat metu ndash ne-paprastą dėmesį jaunų žmonių gyvenimui jų rūpesčiams Prof Leonardas sauka pabrė-žė kad slaviūnas buvo lituanistas turintis ir muzikinį išsilavinimą tokie specialistai itin svarbūs tiriant muzikinį folklorą ndash teks-to ir melodijos santykius Įspūdingas buvo ir slaviūno namų rankraštynas Prof donatas sauka įvertino vokiečių klasikinės filologijos tradicijų suformuotą mokslininko mąstyseną prisiminė Maskvos tarptautiniame forume jo skaitytą pranešimą apie sutartines kurį gyva muzika papildė studentai dr austė nakienė žavėjosi kaip gražiai ir įtaigiai anuomet buvo sukurtas mitas apie lietuviškų sutartinių unikalumą ir nepakartojamumą dr daiva vyčinienė pasidžiaugė salake sutikta vietos folklorinio ansamblio vadove mokytoja Jani-na Bukelskiene kadaise paraginta rinkti tau-tosaką ji iki šiol darbuojasi pati ir to moko savo mokinius Prof s skrodenis nebuvo slaviūno studentas tačiau ndash vienintelis jo as-pirantas iš jų bendravimo metų profesorius iki šiol prisimena ilgas valandas diskusijų ir po jų dar likdavusią aibę klaustukų kuriuos nūnai bando išsiaiškinti tvarkydamas ir reng-damas spaudai iškilaus folkloristo mokslinį palikimą Jau išleistas pirmasis zenono sla-viūno raštų tomas Po vieną egzempliorių sudarytojas padovanojo ir konferencijos pra-nešėjams

Gražina Kadžytė

381

FOLKLORISTŲ VASAROS MOKYKLA KARELIJOJE

šių metų vasarą birželio 11ndash20 d teko dalyvauti tarptautinės folkloristų draugijos (Folklore Fellows) septintojoje folkloristų vasaros mokykloje vykusioje karelijoje Į mokyklą buvo pakviesti 29 mokslininkai iš danijos didžiosios Britanijos estijos Jav kinijos Lietuvos norvegijos rusijos suomijos vengrijos tai prestižinis folklo-ristams skirtas renginys kuriuo rūpinosi suomijos akademija Helsinkio universiteto Folkloristikos katedra bei suomių literatūros draugija Prie organizavimo taip pat prisidėjo Joensu universiteto Folkloro katedra turku universiteto bei abo akademijos Folkloristi-kos katedros kalevalos institutas kalevalos draugija Juminkeko fondas ir kitos mokslo įstaigos bei organizacijos

renginys vyko vienos karelijoje ndash ten kur elias Loumlnnrotas surinko didžiausią dalį epinių dainų vėliau sudėtų į bdquokalevaląldquo Folk-loras šiose vietovėse aktyviai rinktas ir vė-liau tai kraštas žavėjęs menininkus ir rašy-tojus savo unikalia kultūra ir kraštovaizdžiu ilgainiui tapęs originalumo simboliu kuriant kultūrinį identitetą iki renginio vietos mūsų laukė ilga kelionė lėktuvu iš Helsinkio vė-liau autobusu kol kirtę suomijosndashrusijos sieną pasiekėme voknavoloko kaimą karelų ir suomių vadinamą vuokiniemiu čia buvo-me apgyvendinti vietinėse šeimose vuoki-niemio kaime ir vaizdingose jo apylinkėse 1820ndash1830 m prasidėjo intensyvus karelų žodinės poezijos rinkimas

atsižvelgiant į šios vietovės išskirtinį kultūrinį statusą pasirinkta ir įdomi va-saros mokyklos tema bdquožodinė poezija ir lauko tyrimaildquo teminiai seminarai apėmė žodinės poezijos studijas politinę folkloro reikšmę lauko tyrimus e Loumlnnroto laikais ir globalėjančiame pasaulyje tradicijų at-gaivinimą autentiškumo interpretaciją be-sikeičiančioje kultūroje

sveikinamąją kalbą susirinkusiesiems pasakė profesorė anna-Leena siikala per-

davusi žodį kitiems mokslininkams kalbė-ta įvairiomis temomis tad trumpai apžvelg-siu pranešimus islandijoje dirbantis britų mokslininkas terry gunnellis viename pra-nešime aptarė politinį pasakų rinkimo as-pektą o antrame gilinosi į senosios islandų bdquoedosldquo atlikimo ypatumus balsą ritmą ir erdvę amerikiečių mokslininkas Johnas Milesas Foley kalbėjo apie žodinės poezijos žanrus tyrimo metodologijas ir žodinės bei rašytinės tradicijų susidūrimą škotų moks-lininkas Johnas shaw supažindino su gėlų žodine poezija škotijoje jos kilme rinkimu ir platinimu kitame jo pranešime aptartas daugiau praktinis folkloro rinkimo aspek-tas gėlų dainininkų medžiagos užrašinėji-mas keip Bretono saloje apibendrinamojo pobūdžio buvo Helsinkio folkloro archyvo vadovo Lauri Harvilahti pranešimas apie suomių folkloro medžiagos rinkimą ir tyri-mą Pasakų tyrinėtoja satu apo aptarė bdquoka-levalosldquo tyrinėjimų istoriją nuo jos ištakų iki pačių naujausių XXi amžiaus darbų

dalis pranešimų ypač suomių moksli-ninkų atspindėjo praktinius ar individua-lius folkloro tyrimo aspektus antai Pertti anttonenas analizavo istorijos ir tradicijos santykį ir bdquokalevalosldquo reikšmę tautiniam identitetui seppo knuuttila skaitė prane-šimą apie medžiagos archyvavimą Lotte tarkka tyrimų objektas ndash vuokiniemio gy-ventojų žodinės tradicijos ypatumai patei-kėjai užrašytojai patys liaudies kūriniai irma-riita Jaumlrvinen parodžiusi daugybę nuotraukų iš ekspedicijos atskleidė rusijai priklausančios karelijos dalyje gyvenan-čių ortodoksų religines pažiūras bei tvirtas vietinių žmonių sąsajas su seną ja pasaulė-žiūra turku universiteto profesorius Pek-ka Hakamies vaizdžiai perteikė sovietinės karelijos gyventojų kultūros ir gyvenimo modernizacijos ypatumus

norvegų mokslininko steino Mathinseno tyrimai susiję su turizmu todėl abu jo prane-šimai skirti folkloro ir turizmo santykiui ndash tradicinės kultūros išsaugojimo problemoms ir panaudojimui turizmo reikmėms karelų

382

folkloristė žinoma raudų tyrinėtoja alek-sandra stepanova bendrais bruožais apibū-dino karelų raudas

amerikietis Frog gilinosi į viduramžių islandijos žodinę tradiciją vengras Csaba Meacuteszaacuterosas aptarė lauko tyrimų atliktų ja-kutų šeimose rezultatus užrašytų tekstų identifikavimo problemas norvegas eldaras Heide iliustravo kaip pasitelkia folklorą re-konstruodamas ankstyvą ją skandinavų kul-tūros istoriją suomių mokslininkės venla sykaumlri perskaitė įdomų pranešimą apie kre-tos ritminius kupletus kati Heinonen ndash apie bdquokalevalosldquo metro ingrų poezijos ypatumus o Pihla siim ndash apie šeimos pasakojimus esti-joje suomijoje ir rusijoje o suomis Joonas ahola skaitė pranešimą skirtą kalevališkajai tematikai jis lygino islandiškąsias sagas su karelišką ja epine poezija estės elo-Hanna seljamaa domesys ndash estų folkloristo tartu universiteto profesoriaus Walterio ander-sono mokslinė veikla ir santykis su istori-niu-geografiniu metodu amerikietė Leah Lowthorp papasakojo apie savo tyrimus atliktus indijoje ndash tai yra apie į unesCo nematerialių vertybių paveldo sąrašą įtrauk-tą Kutiyattam sanskrito teatrą karelė eila stepanova ir komė galina Mišarina pasida-lijo mokslinių tyrimų rezultatais apie savo tautų raudas kinas Yin Hubin skaitė prane-šimą apie žodinę tradiciją šiaurės kinijoje danė Hanne Pico Larsen perteikė bdquotrečiojo žvilgsnioldquo (third gaze) fenomeną ndash žinias gautas davus danams paanalizuoti dailinin-ko thomaso kinkadersquos paveikslą Solvang kuriame pavaizduotas to paties pavadinimo danų išeivių miestelis Jungtinėse amerikos valstijose Įdomius pranešimus skaitė moks-lininkės iš Petrozavodsko Marija vlasova gvildeno pasaulio kūrimo sampratą karelų epinėse dainose o istorikė Jelena dubrovs-kaja perteikė XX a pradžios rusijos perife-rinėje spaudoje atsispindėjusį požiūrį į prie rusijos ir suomijos sienos gyvenusias etni-nes grupes

Mokslinę folkloristų veiklą įvairino įdo-mios išvykos į keletą vietovių turėjome du

gidus karelų kultūros žinovus tai suomių rašytojas Markku nieminenas (kelionės metu kantriai mokęs mane suomių kalbos) ir muzikologas Pekka Huttu-Hiltunenas Jie mus ir vedžiojo klaidžiais karelijos keliais kiekvieną apžiūrimą objektą palydėdami išsamiais komentarais viena pirmųjų buvo vienadienė išvyka į venehjarvio kaimą ku-ris laikomas viena gražiausių vietų vienos rajone ir pagarsėjęs kareliškojo folkloro pa-teikėjais Paskui buvo ilgėlesnė kelių dienų išvyka į karelijos gilumą aplankyta kale-valos gyvenvietė šiame krašte mažiausiai civilizacijos paliestas Haikolos kaimas Ypač įdomus pasirodė Panajarvio kaimas (rusai jį verčia pažodžiui ir vadina Panozero) kuria-me jau šimtmečius gyvuoja dvikalbiškumas persismelkiantis ir į tradicijas antai šioje vie-tovėje gyvulių užkalbėjimai vartojami abie-jomis ndash rusų ir karelų ndash kalbomis kaimas gar-sus ir autentiška sovietinės pertvarkos beveik nepaliesta architektūra

didelį įspūdį paliko ne tiktai matyti vaiz-dai bet ir gera renginio organizacija koordi-nuota suomių veikla ši folkloristų vasaros mokykla yra puikus tarptautinio mokslinin-kų bendradarbiavimo pavyzdys

Jūratė Šlekonytė

LAIKO IR ERDVĖS SAMPRATAEUROPOS FOLKLORE

tarptautinė mokslinė konferencija tokiu intriguojančiu pavadinimu 2007 m rugsėjo 6ndash9 d įvyko slovėnijos sostinėje Liublia-noje renginio sumanytojai ir organizato-riai ndash Liublianos universiteto Menų fakul-teto etnologijos ir kultūrinės antropologijos katedros darbuotojai Per trejetą intensyvių konferencijos dienų jos dalyviai ndash etnologai folkloristai archeologai istorikai antropo-logai kalbininkai ndash iš keturiolikos europos šalių spėjo perskaityti 25 pranešimus ana-lizuojančius įvairius pagrindinės temos as-pektus daug ir įdomiai diskutuota ieškant

383

panašumų skirtumų paralelių ir sąlyčio taškų tarp skirtingų kultūrinių tradicijų ir mokslinių disciplinų ne veltui neoficialiu konferencijos devizu galima laikyti žodžius kuriuos per iškilmingą jos atidarymą pacita-vo renginį finansiškai parėmusios europos komisijos atstovybės slovėnijos respubliko-je atstovė bdquoeuropa ndash tai maksimali įvairovė minimalioje erdvėjeldquo

reikėtų pasakyti kad toks temos kon-ferencijai parinkimas išties pasiteisino nes laiko ir erdvės koncepcijos aktualios visoms kultūroms ir visais laikais Jau įžanginiame posėdyje nubrėžti patys bendriausi nagri-nėjamos temos kontūrai pasirodė vienaip ar kitaip susiję su visų vėliau kalbėjusiųjų ana-lizuotais dalykais Pirmoji pranešėja ndash dau-geliui ir Lietuvoje neblogai pažįstama ne kartą čia lankiusis ir pranešimus skaičiusi emily Lyle iš edinburgo universiteto (ško-tija) ndash į indoeuropiečių metų ritualus mėgi-no pažvelgti kaip į dviejų dalių ciklą į kurį įterpiamas dvylikos dienų bdquoatbulinisldquo tam-sos ir mirties periodas remdamasi knygos bdquoLaiko antropologijaldquo (The Anthropology of Time 1992) autoriumi alfredu gellu pra-nešėja akcentavo kad ciklinį laiką taip pat galima suprasti dvejopai ne vien kaip nenu-trūkstamą judėjimą ratu bet ir kaip dauge-lio tautų ritualuose atsispindintį dviejų ko-kybiškai skirtingų fazių ciklą kurio metu sistemingai panaudojant tam tikrų gamtos ir visuomenės procesų atvirkštines metaforas pasaulis iš lėto atnaujinamas ir grąžinamas į pirmykštę būseną e Lyle manymu kaip tik toks bdquoatsinaujinimas per atgrąžinimąldquo yra būdingas daugumai indoeuropiečių kultūrų negana to ndash tai esąs esminis indoeuropiečių laiko sampratos komponentas

antrasis pranešėjas ndash vienas iš akty-viausių ir produktyviausių dabartinių pasa-kojamosios tautosakos (ypač pasakų) tyrėjų portugalas Francisco vaz da silva iš Lisa-bonos universiteto ndash apžvelgė pagrindines anapusinio pasaulio laiko ir erdvės koordi-nates europos tautų kosmologijoje Pradėjęs nuo Platono perpasakotų klasikinių mitų

autorius tarp antikinės tradicijos ir dabarti-nio folkloro rado nemažai panašumų kon-krečiai išryškėjančių anapusinio pasaulio struktūros vaizdiniuose ir ryšių tarp gyvųjų bei mirusiųjų sampratose

Mediacijos tarp dviejų pasaulių temą tęsė ir kiti pranešimai viena iš pagrindinių konferencijos organizatorių ir tiesioginė šio renginio šeimininkė Mirjam Mencej iš Liu-blianos universiteto pabrėžė žiedinio judėji-mo svarbą europos folklore Judėjimas ratu lėkimas viesulu arba sūkuriu šokimas ratu sukimasis arba žmonių klaidinimas apsukant jiems galvas ir vedžiojant ratais būdingas daugeliui įvairių tautų folklorinių persona-žų tarp jų ir lietuvių velniui iš dalies ndash lau-mėms (šios ypač mėgsta verpti ndash tiesiog klasikinį rateliu atliekamą darbą) Panašiai įsivaizduojamas ir sielų judėjimas (savotiš-ka cirkuliacija) tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių Mokslininkės manymu judėjimas ratu esąs ne tiktai glaudžiai susijęs su laiko ir erdvės samprata bet ir apskritai galįs būti archajinės pasaulio sampratos ašis

Panašiais laiko ir erdvės parametrais rem-damasi visoms europos tautoms žinomą vil-kolakių mitologinį vaizdinį analizavo žinoma vengrų folkloristė Eacuteva Poacutecs vilkolakis ndash tai tarsi dvejopos prigimties būtybė galinti gy-venti ir žmonių ir gyvūnų ar demonų pa-saulyje Jo virsmas ndash tai ne tik egzistencinės erdvės pakeitimas bet ir ciklinio laiko fazių kaita bdquovilko amžiusldquo keičia žmogiškąjį laiką gyvenimas ndash mirtį ir pan kaip nulemta liki-mo kiekvieno naujo ciklo pradžią ženklina žmogaus ir gyvūno virsmai taip pat apeigos skirtos vilkolakio lemčiai bdquoatšauktildquo inicia-cijos į kitą egzistavimo formą išbandymai ir kovos lemiančios tolesnį vilkolakio likimą

inauguracijos ritualus europos kultū-roje savo pranešimo tema pasirinko vidur-amžių istorikė iš Manheimo universiteto (vokietija) annette kehnel Į šiuos valdžios perdavimo ar statuso pakeitimo ritualus ji pažvelgė iš atrodytų kiek neįprastos pers-pektyvos mokslininkę labiausiai domino kodėl apeigose kurių tikslas ndash suteikti inau-

384

guruojamam asmeniui nepaprastų galių ir arba didelę valdžią tokį svarbų vaidmenį vaidina kančia pažeminimas bei kitokios itin pabrėžiamos bdquosilpnybės būsenosldquo taip pat kokiu ritualiniu laiku ir kokioje erdvėje paprastai stengiamasi jas sukelti a kehnel manymu visoje europoje tikėta kad kančia ir silpnumas pasižymi ypatingomis galiomis transformuoti jas patiriantį asmenį o arche-tipinės sampratos jog didžiausios galios randasi iš begalinio bejėgiškumo šaknys slypi krikščioniškoje išganytojo mirštančio ant kryžiaus kad atpirktų žmonijos nuodė-mes idėjoje

kitos konferencijoje akcentuotos temos ar sąvokos būtų ciklinio laiko simbolika laiko ir erdvės tarpusavio sąveikos laiko trukmės pradžios ir atkartojimo raiška mi-tinis laikas ir erdvė ir pan nors taip ir neras-ta bendro atsakymo į klausimą ar laiko ir erdvės samprata esanti universali ar savita kiekvienai kultūrinei tradicijai tačiau visi konferencijos dalyviai bei klausytojai (tarp jų nemažai buvo ir universiteto studentų ndash pagrindinių organizatorių pagalbininkų) pasisėmė naujų idėjų ar pasitikrino savas iš anksto suformuluotas surado bendraminčių ar bent analogiškose srityse besidarbuojan-čių ir panašiomis problemomis sau galvas kvaršinančių kolegų neoficialus asmeni-nis mokslininkų bendravimas ndash svarbi kie-kvienos tarptautinės konferencijos dalis o Liublianoje susirinkusius konferencijos da-lyvius itin džiugino ir šildė draugiškas šei-mininkų rūpestis ir nuoširdumas slovėnija mūsų atmintyje įsitvirtino kaip šalis kurioje tiesiog nuostabiai dera skandinaviška tvarka bei organizuotumas ir pietietiška šiluma bei linksmumas

Lietuvai šiame renginyje atstovavome trise LLti sakytinės tautosakos skyriaus mokslo darbuotoja dr Jūratė šlekonytė skai-tė pranešimą apie žmonijos amžių sampratą lietuvių tautosakoje jos kolegė dr radvilė racėnaitė kalbėjo apie atvirkštinio pasaulio sampratą lietuvių pasakojamojoje tautosako-je o šių eilučių autorė ndash apie sakralinį laiką

ir erdvę lietuvių mitologinėse sakmėse visą konferencijos medžiagą tikimasi paskelbti 2008 metais Liublianos universitete rengia-mame straipsnių rinkinyje

Lina Būgienė

TAUTOSAKININKŲ KONFERENCIJA

2007 m spalio 11ndash12 d Lietuvių litera-tūros ir tautosakos institute įvyko tautosa-kininkų mokslinė konferencija bdquoLietuvių folkloro raidos tendencijosldquo ši konferenci-ja ndash jau penkioliktasis folkloristų renginys į kurį susirinko mokslininkų iš įvairių Lie-tuvos mokslo įstaigų Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvos istorijos insti-tuto vytauto didžiojo universiteto klaipė-dos universiteto

konferencijoje vyravo keletas analizės krypčių tradicinis folkloras tradicinio folk-loro transformacijos ir šiuolaikinis folkloras tokios temos pasirinktos neatsitiktinai in-tensyvėjant globalizacijos procesams spar-čiai keičiasi žmogaus aplinka ir gyvenimo sąlygos o kartu ndash ir tradicinis paveldas svarbus vaidmuo čia tenka ir modernio-sioms komunikacijos priemonėms daug pri-sidedančioms prie folkloro platinimo dėl to pakito ne tik folkloro platinimo būdai bet ir patys folkloro kūriniai taigi atėjo laikas iš naujo permąstyti folkloro sampratą ir su ja susijusias problemas

konferencijos metu perskaityti 22 prane-šimai skirti įvairių tautosakos žanrų proble-matikai daug dėmesio susilaukė tradicinių folkloro žanrų analizė jų kaita laipsniškas modernėjimas arba neišvengiamas nykimas Habil dr Leonardas sauka aptarė lietuvių kultūroje populiarios pasakos bdquoeglė žalčių karalienėldquo veikėjų ir vietų vardų kaitos ypa-tumus ši analizė išryškino variantų sklaidą ir kaitą tarptautinių sąveikų atvejus rašy-tinių tekstų poveikį gyvajai pasakos tradi-cijai dr aušra žičkienė pranešimą skyrė

38

advento ir kalėdų dainų melodijų analizei parodydama kaip šios dainos iš apeiginių virto pramoginėmis ir kaip supaprastėjo jų struktūra imtos kurti netgi visiškai naujos advento ir kalėdų dainų melodijos ir tekstai doktorantė nijolė kazlauskienė pasitelkda-ma dainų tekstų fragmentus ir etnologų bei tautodailininkų tyrimus apžvelgė liaudies dainose poetizuojamus pirktinius audinius dr Lilija kudirkienė vaizdžiai nušvietė kaip iš gyvosios kalbos pasitraukiantys žodžiai ir formos išlieka patarlėje ar priežodyje

grupelėje pranešimų gvildentas folklo-rizmo reiškinys dr austė nakienė supa-žindino su baltišką ja muzika taip apiben-drintai vadinama 1990 m nepriklausomybę atgavusių tautų ndash lietuvių latvių estų ndash tiek archajinė tiek šiuolaikiška muzika kuria mėginama sudominti pasaulio visuomenę Ypač intensyviai ši muzika populiarinama virtualioje erdvėje ndash internete dr aušra zabielienė išskyrė dvi folkloro kolektyvų atmainas ndash tradicinius ir netradicinius tra-diciniuose folkloro kolektyvuose pabrėžia-mas geografinis (lokalinis) repertuaras jis yra priemonė tapatybei išsaugoti o netra-dicinėse muzikinėse bendrijose vyraujantis chronologinis repertuaras labiau atspindi naujų tapatybių kūrimą ir paieškas dr gied-rė Barkauskaitė supažindino su lietuvių tautinių šokių raida pažymėdama kad šie kūriniai dažniausiai atspindi XiX a pabai-gosndashXX a pradžios laikotarpį Pastebėta kad pastaruoju metu lietuvių choreografai savo kūriniuose jau ėmė vaizduoti pago-niškojo laikotarpio gyvensenos ypatumus gražina kadžytė analizavo kokiomis aplin-kybėmis Lietuvoje susiformavo naujoviškas mitas apie deivę indrają Pasirodo vieto-vardinės kilmės žodis patekęs į romantinę literatūrą pamažu išaugo iki legendos apie pagonių deivę indrajos vaizdinys pasak au-torės vis dar evoliucionuoja

Habil dr Bronislava kerbelytė gilinosi į naujoviškuosius anekdotus ir jų santykį su tradicija autorė įžvelgė esminius skir-tumus tarp tradicinių ir naujųjų anekdotų

ilgai tradicijoje gyvuojantys anekdotai turi patirties kaupimo ir didaktinę paskirtį tuo tarpu naujuosiuose anekdotuose vyrauja žai-dybinė klausytojų linksminimo paskirtis daroma išvada kad naujųjų anekdotų pasa-kojimo tradicija remiasi ilgaamže komizmo kūrimo patirtimi tačiau jų paskirtis jau yra pasikeitusi

dėmesio susilaukė ir moksleivių bei studentų folkloras Magistrantės eglės sa-vickaitės pranešimo objektas ndash šiuolaiki-nių studentų prietarai susiję su pasisekimu arba nepasisekimu egzaminų atsiskaitymų metu tuo tarpu dr dovilė kulakauskienė analizuodama dvaselių kvietimų praktiką moksleivių subkultūroje konstatavo kad tai visiškai savarankiškas magijos praktikavi-mo būdas būdingas XX a pabaigosndashXXi a pradžios moksleivių subkultūrai

klausytojams buvo pristatytos ir moder-niojo folkloro apraiškos ndash virtualioje erdvėje cirkuliuojantys ir dėl globalizacijos procesų itin greitai išplitę šiuolaikinio folkloro žan-rai Povilas krikščiūnas bendrais bruožais supažindino su virtualiaisiais laiškais prista-tė užsienio tyrinėtojų bandymus klasifikuoti panašią medžiagą ir svarstė kiek jų patirtis galėtų praversti grupuojant lietuviškus vari-antus novatoriškumu išsiskyrė dr radvilės racėnaitės pranešimas Mokslininkė gilino-si į šiuolaikines (miesto) sakmes Parinkusi būdingiausių pastarojo meto lietuviškų šiuo-laikinių sakmių ir gandų pavyzdžių autorė gretino juos su tradicine liaudies kūryba siekdama pažiūrėti ar pagrįstai jie laikyti-ni folkloru kuo jie panašūs į senąsias mito-logines sakmes bei tikėjimus ir kuo nuo jų skiriasi abu šie pranešimai atskleidė naujas folkloro tendencijas ndash kūrinių ribą tarp gan-do ir tikro fakto ir plitimą rašytine ar vaizdi-ne forma

alternatyvius folkloro kūrinių raiškos būdus aptarė doktorantė dalia zaikauskie-nė supažindindama su antipatarlėmis ndash tra-dicinių patarlių perdirbiniais kuriais norima suaktualinti vienokią ar kitokią idėją arba sukelti sąmojo efektą

386

dr rasa račiūnaitė-Paužuolienė pristatė savitą religinio atspalvio folkloro žanrą ndash pa-sakojimus apie liaudies laikomą šventąja Barborą žagarietę (umiastauskaitę) (1628ndash1648) kartu autorė gvildeno religinių pa-sakojimų ir legendų apie Barborą žagarietę identifikacijos problematiką

Mokslininkai vykstantys į tautosakos ekspedicijas patenka į keblią padėtį kai remdamiesi seną ja folkloro žanrų samprata ir angažuodamiesi rinkti tradicinį folklorą jo paprasčiausiai neranda tokia patirtimi dalijosi dr rūta žarskienė užrašinėjusi ins-trumentinę muziką žemaitijoje Paaiškėjo kad žemaičių instrumentinio muzikavimo tradicija vis labiau praranda tam tikram regi-onui būdingus bruožus ir darosi bendra visai Lietuvai su tradicinio folkloro paieškų pro-blema ekspedicijų metu susidūrusi dr Bronė stundžienė siūlė ją spręsti kitu būdu ndash per-mąstyti pačią folkloro sampratą apibrėžti dabartinio folkloro turinį galimas jo ribas funkcijas kad būtų galima bent apytikriai nusistatyti ir jo pobūdį atitinkančią tyrimo metodologiją Panašias mintis pranešime iš-kėlė ir dr Lina Būgienė svarstydama ar iš tikrųjų susidūrėme su pasakojamosios tau-tosakos krize nes ekspedicijose labai ma-žai užrašoma tradicinių žanrų tautosakos norėdama tai paneigti pranešėja pateikia analogiškos kitų šalių mokslininkų patirties pavyzdžių

dviejuose pranešimuose atsispindėjo bal-tų mitologijos problematika dr rimanto Balsio pranešimas buvo skirtas maldoms į senuosius lietuvių ir prūsų dievus XivndashXvii a rašytiniuose šaltiniuose o habil dr nijolės Laurinkienės ndash faktų apie naminius žalčius Pagirnius analizei

kiek netradiciškai į folklorą pažvelgė dr Jurga sadauskienė Mokslininkė remdamasi profesoriaus donato saukos mintimis kad nacionalinė literatūra gali būti traktuojama kaip natūrali tautosakos tąsa grožinę literatū-rą siūlė analizuoti kaip folkloristikos objektą

konferenciją užbaigė dr Jurga Jonutytė kalbėdama apie folkloro sampratos priklau-

somybę nuo tradicijos ir tradicijos fiksavi-mo sąvokų Jos pranešimas išsiskyrė tuo kad čia buvo pateikiamas tarsi bdquožvilgsnis iš šaliesldquo (pati autorė nėra folkloristė) remian-tis fenomenologinės ir naratologinės meto-dikų deriniu permąstomos folkloristams savaime suprantamos tokios sąvokos kaip folkloras tradicija

daugelį pranešimų lydėjo gyvos diskusi-jos kurias deja dėl laiko stokos reikėdavo nutraukti apskritai skaitytų pranešimų te-minė įvairovė gana tiksliai atspindėjo dabar-tinę lietuvių folkloristikos būklę kuri nors ir nėra itin džiuginanti tačiau turinti savyje dar neišnaudoto potencialo Pamatėme ko-kios galimos medžiagos rinkimo ir tyrimų perspektyvos kokios daromos klaidos at-liekant lauko tyrimus ir apskritai kur link reikia sukti kryžkelėje atsidūrusiai lietuvių folkloristikai

Jūratė Šlekonytė

PRISIMENANT TAUTOSAKININKĄJURGĮ DOVYDAITĮ

2007 m spalio 19 d suėjo 100 metų kai gimė žymus tautosakos rinkėjas kraš-totyrininkas Jurgis dovydaitis (1907ndash2001) Jo sukakčiai paminėti vilniuje vyko rengi-niai Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje Lietuvių literatūros ir tautosakos institute buvo prisiminti jo darbai kelionių po Lie-tuvą įspūdžiai tautosakininką pažinojusių žmonių atsiminimai sekamos jo surinktos pasakos dainuojamos dainos rodomas al-girdo tarvydo sukurtas filmas bdquoPalikimasldquo (1999) fragmentai iš J dovydaičio kolekci-jos perdavimo LLti tautosakos archyvui

rinkti tautosaką dovydaitis pradėjo dar būdamas gimnazistas draugų Jono aisčio ir Petro Juodelio paragintas pirmą jį savo su-rinktų dainų pluoštą 1926 m jis parodė pro-fesoriui vincui krėvei šis jo darbą įvertino labai palankiai atsiminimuose dovydai-

387

tis rašė bdquotai tikriausiai ir lėmė mano kaip tautosakininko tolesnį pasirinkimą galbūt ne vien tai tuoj po velykų už surinktą me-džiagą gavau tris šimtus litų supratau jog tautosakos rinkimas ndash naudingas darbas ir atlyginamas kaip ir visi kitildquo nors vėliau pasikeitus istorinėms aplinkybėms jo dar-bas nebuvo taip vertinamas dovydaitis ne-nustojo rinkti liaudies kūrybos dažniausiai ją užrašinėdavo vienas bet neatsisakydavo dalyvauti ir įvairiose ekspedicijose save tautosakininkas vadindavo Pakeleiviu iš-vykęs užrašinėti tautosakos namo grįždavo tik po keleto mėnesių Pas vienus užsukęs greit atsisveikindavo o pas gerus kaip pats sakydavo bdquotautosakos mokovusldquo užtrukda-vo ilgėliau

1960 m dovydaitis nusipirko bdquoprotingą-ją dėžutęldquo ndash juostinį magnetofoną šis įvykis jam buvo nepaprastai svarbus Melodijos buvo užrašinėjamos ir anksčiau geriausius pateikėjus kviesdavo į kauną ir fonografu įrašydavo jų atliekamus kūrinius daina be melodijos tautosakininkui buvo bdquonegyvas kūrinysldquo todėl neatsitiktinai dienoraščiuose magnetofono įsigijimas buvo nuolat mini-mas dabar dovydaičiui atsirado daugiau ir darbo grįžus iš kelionių po Lietuvą rei-kėdavo sėstis prie rašomojo stalo ir šifruoti surinktą medžiagą

tautosakininkas ypač jautė seną ją tradi-ciją užmarštin gramzdinančią laiko tėkmę dėl to skubėjo rinkti užrašyti kiek galima daugiau dovydaitis užrašinėjo visokią tau-tosaką bet artimausios jo sielai buvo pasa-kos su dainuojamaisiais intarpais 1957 m pasirodė pirmoji tokių pasakų knyga bdquouž-burta karalystėldquo vėliau išėjo dar trys lei-dimai (1987 1997 2000) Jam priklauso ir žymiausios į daugelį pasaulio kalbų išvers-tos pasakos bdquosaulės vaduotojasldquo atradimas (1955 m salake ją užrašė iš Jono skurkos) vėlesniais tautosakos rinkimo metais do-vydaitį sudomino dainuojamosios mįslės dirbo jis ir kalbotyros srityje didžiajam bdquoLietuvių kalbos žodynuildquo užrašė apie 20 tūkstančių žodžių parengė senosios kabe-

lių ir ašašninkų tarmės rinkinį bdquoPaskutinė jotvingėldquo neužmirštami ir jo kaip fotografo nuopelnai Pirmosios tautosakininko nuo-traukos darytos dar prieš antrą jį pasaulinį karą Jo fotografijos kasdieniškos paprastos ir įtaigios jose įamžinta nepagražinta kai-mo buitis sutikti žmonės

Pradėjęs rinkti tautosaką šešiolikos me-tų dovydaitis ją rinko ir tvarkė beveik iki pat mirties sukauptą medžiagą atidžiai re-gistravo ir saugojo šis darbas jam teikė di-džiulį malonumą tačiau silpstant jėgoms tautosakininkas suprato kad nepajėgs iki galo sutvarkyti savojo turto bdquonorėčiau kad nepražūtų mano rankraštynasldquo ndash sakė viename interviu 1995 m todėl 1998 m pavasarį asmeninį tautosakos archyvą pa-dovanojo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui čia saugoma 350 tautosakos sąsiu-vinių 45 stambūs teminiai rinkiniai 1243 magnetinės juostos kuriose užfiksuota per 100 tūkstančių įvairių žanrų tautosakos kū-rinių 800 fotografijų 270 stiklo negatyvų didelis pluoštas Broniaus uginčiaus šifruotų melodijų

Jurgis dovydaitis buvo fenomenali asme-nybė turėdamas labai tvirtą būdą tikėdamas savo darbo prasmingumu jis surinko ir pali-ko Lietuvai neįkainojamus tautosakos lobius

Andžela Jakubynienė

LIETUVIŲ TAUTOSAKOS RANKRAŠTYNE

2006 m Lietuvių tautosakos rankrašty-no fondus papildė šešiasdešimt septyni nauji rinkiniai (Ltr 7524ndash7590) kuriuose yra dau-giau kaip 16 500 tekstų trečdalis rinkinių yra su garso įrašais dainuojamosios tautosakos gauta apie 4600 sakytinės tautosakos ndash 100 trumpųjų pasakymų (smulkiosios) tautosa-kos ndash net 10 500 vienetų kitą medžiagą ndash fak-tus įvairią papildomą informaciją ndash sudaro apie 300 šiemet gautų tekstų

388

Baigta tvarkyti 2004 m salantų apylin-kėse vykusios Lietuvių literatūros ir tauto-sakos instituto organizuotos tautosakinės ekspedicijos medžiaga (Ltr 7503ndash7507) užrašyta per pusantro tūkstančio įvairių tautosakos žanrų pavyzdžių

kaip kasmet Lietuvių tautosakos rank-raštyną labiausiai praturtino respublikinio jaunųjų filologų konkurso darbai šiais me-tais jų gauta net dvidešimt du aštuoni rinki-niai pateikti su garso įrašais atskirai reikėtų paminėti ukmergę ndash iš čia gauti net penki moksleivių darbai

itin daug moksleiviai užrašo šiuolaiki-nės tautosakos ukmergės antano smetonos gimnazijos moksleivių augustės usonytės ir gretos ramanauskaitės rinkinyje sukaup-ti elektroniniai laiškai anketos (Ltr 7541) Moksleivės ištyrė laimės laiškų grupes šių laiškų paplitimą ukmergės dukstynos pa-grindinės mokyklos septintokės vaiva Mar-kauskaitė ir ieva stankevičiūtė sudarė rinkinį bdquošiuolaikinė vaikų tautosaka ir šiuolaikinių vestuvių medžiagaldquo (Ltr 7545) o viktori-ja Minkštimaitė ir aurelija zykovaitė ndash rin-kinį bdquoatminimai anketos būrimai sveikini-mai švenčių stendų medžiaga sMs laimės laiškaildquo (Ltr 7549)

Mokiniai užrašė nemažai ir tradicinės tautosakos trakų rajono onuškio vidurinės mokyklos dvyliktokė Jovita seniūtaitė suda-rė auklės dainų rinkinį (Ltr 7560) Jame yra apie 60 dainų su įrašais pridėti dainų teks-tų sąsiuviniai kretingos rajono grūšlaukės pagrindinės mokyklos moksleivės valdonės noreikaitės rinkinyje bdquoMano močiutės se-sers patarlėsldquo (Ltr 7546) pateikta gana ver-tingos smulkiosios tautosakos

reikėtų paminėti ir ukmergės bdquošiloldquo vidurinės mokyklos aštuntokių kamilės Banevičiūtės ir astos zaveckaitės stambų sakytinės tautosakos rinkinį bdquoženklai spėji-mai prietaraildquo (Ltr 7548) 2005ndash2006 m moksleivės sukaupė daugiau kaip pusantro tūkstančio prietarų oro spėjimų burtų liau-dies medicinos papročių aprašymų Mer-kinės vinco krėvės gimnazijos 4r klasės

mokinė simona valeišaitė ne tik užfiksavo bet ir ištyrė Merkinėje užrašytas lopšines ir žaidimus (Ltr 7554)

džiugu jog moksleiviai skatinami ne tik rinkti tautosaką bet ir surinktą medžiagą tirti apibendrinti

instituto darbuotojas kostas aleksynas parengė kelis rinkinius kurių medžiaga gauta iš Marijampolės tauro apygardos par-tizanų ir tremties muziejaus Juos vienijantis žanras ndash pokario dainos (Ltr 7542 7543 7580 7590) Pateikta apie 550 dainų tekstų Beveik visa medžiaga užrašyta Marijampo-lės rajone 1948ndash2005 m Ypač vertingas są-siuvinis (Ltr 7580) rastas pas Liudvinavo kunigą buvusį žalgirio rinktinės partizanų kapelioną Joną Maksvytį

toliau tvarkoma iš Jurgio dovydaičio gauta medžiaga šiais metais inventorinta iš pateikėjos adelės spečienės bei kitų dysnos apylinkės (ignalinos r) gyventojų užrašyta tautosaka (Ltr 7575) ndash apie 900 dainų su melodijomis 80 pasakojamosios bei 200 smulkiosios tautosakos vienetų

aptariamais metais gauti trys institu-to darbuotojo Povilo krikščiūno sudaryti šiuolaikinio folkloro rinkiniai (Ltr 7539 7540 7576) sukaupta beveik 200 elektro-ninių laimės laiškų ir trumpųjų telefono žinučių

kraštotyrininkas Jaunius vylius įteikė rinkinį pavadintą bdquosuvalkiečių tautosaka ir papročiaildquo (Ltr 7530) Medžiaga rinkta Marijampolės ir šakių rajonuose užrašyta 114 dainų su melodijomis ratelių pasakoji-mų smulkiosios tautosakos

Marijampolės tauro apygardos partiza-nų ir tremties muziejaus direktorius Justinas sajauskas rankraštynui atvežė pluoštą savo krašto tautosakos užrašytos įvairių rinkėjų (Ltr 7527 7531 7532) itin vertinga tauto-sakos rinkėjo Leopoldo vytauto Jasevičiaus rinkinio kopija (Ltr 7532) Jame sudėtos 1937ndash1939 m šakių rajone užrašytos dai-nos ndash net 1362 jų tekstai Pats J sajauskas drauge su J vyliumi Marijampolės rajone užrašė 26 partizanų dainas (Ltr 7535)

389

iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezi-stencijos tyrimo centro darbuotojos Biru-tės Panumienės gauta ir partizano Mykolo krikščiūno-valstiečio dainų sąsiuvinio kopija (Ltr 7529) dainos užrašytos apie 1950 me-tus Panevėžio apskrityje

gerokai pasipildė archyvo fototeka ndash 2006 m suinventorinta apie tūkstantis nuo-traukų iš tautosakos rinkinių taip pat gauta penkiolika vaizdo kasečių jose užfiksuota ekspedicijų ir įvairių renginių medžiaga

Edmunda Janavičienė

390

Mūsų autoriai

vitas aGurkis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tautosakos archyvoskyriaus redaktorius

kostas aleksyNas dr Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto dainyno skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas kosallltilt

rytis aMBrazevičius dr kauno technologijos universiteto Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas rytisamdelfilt interneto puslapis wwwrytisambrazeviciushmfktult

giedrė BuFienė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto sakytinės tautosakos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja

Lina Būgienė dr Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotojalinalltilt

Jonas bukaNTis dr klaipėdos universiteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros docentas jonasbukantiskult

vilma daugirdaitė dr Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto dainyno skyriaus mokslo darbuotoja daugirdalltilt

vita ivanauskaitė dr Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto dainyno skyriaus mokslo darbuotoja vytalltilt

andžela JakuBYnienė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tautosakos archyvo skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja andalltilt

edmunda Janavičienė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tautosakos archyvo skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja edmundalltilt

Birutė Jasiūnaitė dr vilniaus universiteto Baltistikos katedros docentė birutejasiunaiteflfvult

gražina kadžYtė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tautosakos archyvo skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja grakadlrtlt

Petras kalNius dr Lietuvos istorijos instituto etnologijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas kalniusistorijalt

391

Bronislava kerBeLYtė habil dr vytauto didžiojo universiteto etnologijos ir folkloristikos katedros profesorė kerbnovgmailcom

gaila kirdienė dr Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijosinstituto etnomuzikologijos skyriaus vyresnioji mokslodarbuotoja gailakirdienegmailcom

Lilija kudirkienė dr Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja

lilijalltilt

Marcelijus Martinaitis Poetas

saulė MatuLevičienė dr vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros asistentė saulesuperlt

austė nakienė dr Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tautosakos archyvo skyriaus mokslo darbuotoja austelltilt

radvilė raCėnaitė dr Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto sakytinėstautosakos skyriaus mokslo darbuotoja radvilelltilt

daiva račiūnaitė- doc dr Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vYčinienė etnomuzikologijos katedros vedėja daivavylmtalt

živilė raMoškaitė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto dainyno skyriaus mokslo darbuotoja sverdosflt

algirdas sabaliauskas Lietuvos mokslų akademijos akademikas prof habil dr

Jurga sadauskienė dr Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto dainyno skyriaus mokslo darbuotoja jurgasadauskienegmailcom

Leonardas sauka Lietuvos mokslų akademijos akademikas prof habil dr Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto dainyno skyriausvyriausiasis mokslo darbuotojas saukalltilt

Bronė stundžienė doc dr Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto dainyno skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja bronelltilt

Jūratė šLekonYtė dr Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto sakytinės tautosakos skyriaus mokslo darbuotoja jurateslltilt

dalia urBanavičienė doc dr Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos instituto etnomuzikologijos skyriaus vedėja daliaugmailcom

Jurgita ūsaitYtė dr Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto dainyno skyriaus vadovė jurgusalltilt

392

rūta žarskienė dr Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tautosakos archyvo skyriaus vadovė rutalltilt

aušra žičkienė dr Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto dainyno skyriaus mokslo darbuotoja ausraziclltilt

393

reikaLaviMai PateikiaMieMs straiPsniaMs

bdquotautosakos darbuoseldquo skelbiami moksliniai ir apžvalginiai straipsniai iš folkloristikos srities

Mokslinis straipsnis neturėtų būti didesnis kaip vienas autorinis lankas (40 tūkst spau-dos ženklų) tekstas turi būti surinktas kompiuteriu (eilučių intervalas ndash 15) ir išspausdin-tas baltame a4 formato popieriuje dviem egzemplioriais Būtina pridėti kompiuterinį teksto įrašą straipsnis turi būti surinktas Unikodo standarto kodus palaikančiomis tekstų doroji-mo programomis skirtomis operacinei sistemai Windows (pvz MS Word 2000XP2003) standartiniais kompiuteriniais šriftais (Times New Roman Palatino Linotype ir kt)

s t r a i p s n i o s t r u k t ū r a turi būti tokia

straipsnio pavadinimasautoriaus vardas ir pavardėįstaigos kurioje darbas atliktas pavadinimasstraipsnio tekstas (jame nurodoma straipsnio objektas darbo tikslai tyrimo metodai žodžiai

raktai)šaltinių (santrumpų) sąrašasliteratūros sąrašassantrauka anglų (arba vokiečių prancūzų) kalba santrauka lietuvių kalba jei straipsnis para-

šytas kita kalbaPabaigoje nurodoma publikacijos autoriaus darbo vieta pareigos ir elektroninis paštas

nuosekliai turi būti laikomasi citavimo tvarkos Citatos pateikiamos originalo forma kabutėse kursyvu arba petitu kai citata yra didesnės apimties ji iškeliama iš teksto eilutės ribų tokios citatos pateikiamos be kabučių jos atskiriamos tarpu tarp eilučių ir paprastai renkamos petitu kiekviena autorinė korekcija citatoje žymima laužtiniais skliaustais kai citata pateikiama ne nuo pradžios ji pradedama rašyti mažą ja raide ir daugtaškis nera-šomas kai neužrašoma citatos pabaiga daugtaškis rašomas laužtiniuose skliausteliuose Citatų kitomis kalbomis į lietuvių kalbą galima ir neversti

visus moksliniame tekste minimus asmenvardžius būtina pateikti originalo rašybos forma Pirmą kartą paminėjus pilną asmenvardį toliau rekomenduojama rašyti pavardę su inicialu

nelietuviški vietovardžiai rašomi pagal dabar nusistojusią tvarką ndash transkribuoti lietu-viškai išimtiniais atvejais (pvz vietovardis visiškai nežinomas neįtrauktas į žinynus ar enciklopedijas) paliekama originalo rašyba

Literatūros ir šaltinių nuorodos rašomos tekste nurodant skliaustuose autoriaus pa-vardę publikacijos metus puslapį jei reikia tomą pavyzdžiui (aleksynas 1985 10ndash11) (Соколов 1930 150) (sauka d 1970 395ndash398 Brazaitis 1982 483) (BsJk 383 nr 14) (СБФ 1981 254) (žvgž 1931 nr 2 33) (Pš iv p 441) išnašos žymimos skaičiais ir patei-kiamos puslapio apačioje

394

Literatūros ir šaltinių (santrumpų) sąrašai sudaromi pagal abėcėlę (leidiniai kirilikos rašmenimis pateikiami sąrašų gale) ir pridedami mokslinės publikacijos pabaigoje kai minimos skirtingos to paties autoriaus publikacijos išleistos tais pačiais metais jas reikia išskirti pridedant raides a b c ir t t knygos autoriaus vardas rašomas jei yra nurodytas leidinio tituliniame lape kai knygos ar straipsnio autorių arba sudarytojų yra daugiau negu trys nurodomas tik pirmasis ir santrumpa laužtiniuose skliaustuose ir kt (et al) kai leidinyje nėra nurodyta leidimo vieta metai žymima santrumpomis laužtiniuose skliaus-tuose (be vietos ndash [s l] be metų ndash [a a]) kitakalbių leidinių ir straipsnių aprašai pateikia-mi originalo kalba išskyrus puslapių santrumpą p Jei knyga ar leidinys turi paantraštę ji nurodoma po pavadinimo ir atskiriama dvitaškiu Leidyklos nurodyti nereikia

keletas pavyzdžių

ŠalTiNiai

BsLPĮ ndash Lietuviškos pasakos įvairios kn 4 surinko Jonas Basanavičius parengė kostas aleksynas (Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka t 4) vilnius 1998

BrMš ndash Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai sudarė norbertas vėlius t 2 XVI amžius vilnius 2001 t 3 XVII amžius 2003 t 4 XVIII amžius 2005

džt ndash simonas daukantas Žemaičių tautosaka t 2 Pasakos Patarlės Mįslės parengė kostas aleksynas [ir kt] vilnius 1984

Mtg ndash Mitteilugen der litauischen litterarischen Gesellschaft Bde 1ndash5 Heideberg 1883ndash1911vaMLa ndash daiva vaitkevičienė vykintas vaitkevičius Mirtis laidotuvės atminai Tautosakos

darbai [t] iX (Xvi) 1998 p 204ndash262vPž ndash [Motiejus valančius] Patarles zemajcziu [s l 1867]žvgž ndash Žvaigždutė vaikų laikraštisМС ndash Мифологический словарь гл ред А М Мелетинский Москва 1991СБФ 1981 ndash Славянский и балканский фольклор Обряд текст отв ред Н И Толстой

МоскваСБФ 1986 ndash Славянский и балканский фольклор Духовная культура Полесья на общеславян-

ском фоне отв ред Н И Толстой Москва

Literatūra

aleksynas kostas 1985 Pasakotojai ir jų pasakos kn Stebuklingas žodis Lietuvių liaudies pasa-kos parengė kostas aleksynas melodijas parengė zofija Puteikienė kaunas p 3ndash9

Biržiška Mykolas 1925 Dainų istorijos vadovėlis 3-iasis leidimas kaunasCarnes Pack 1994 the Fable and the Proverb intertexts and reception in Wise Words Essays

on the Proverb edited by Wolfgang Mieder new YorkndashLondon p 467ndash493 kudirkienė Lilija 2001 Patarlė kaip žmonių gyvensenos atspindys Tautosakos darbai [t] Xv

(XXii) p 121ndash127šaulauskas M [2001] Homo informaticus apžavas du prietarai trys svajos [interaktyvus]

M šaulausko asmeninė svetainė [žiūrėta 2001-04-18] prieiga per internetą lthttpwwwfsfvultfilkmpsmetod-revihtmgt

vyšniauskaitė angelė 1995 Laidotuvės kn angelė vyšniauskaitė Petras kalnius rasa Paukštytė Lietuvių šeima ir papročiai vilnius p 442ndash466

Драгоманов М П 1876 Малорусские народные предания и рассказы свод Михаила Драгоманова Киев

Крикманн А А 1978 Некоторые аспекты семантической неопределенности пословицы кн Паремиологический сборник Москва p 82ndash104

Iliustracinė medžiaga pateikiama voke ant jo nurodoma straipsnio autoriaus pavardė ir publikacijos pavadinimas

39

n u o t r a u k o s ndash pozityvai lygiame blizgiame popieriuje arba įrašytos (ne mažesne kaip 300 dpi skyra) TIFF arba GIF formatais (įrašo failo prievardis tif arba gif ) nurodomas kiekvienos nuotraukos fotografas kas ir kada fotografuota iš kur nuotrauka imta

š t r i c h i n ė i l i u s t r a c i n ė m e d ž i a g a (piešiniai žemėlapiai schemos gaidos ir pan) gali būti pateikta dvejopai eskizais arba galutiniu (poligrafiniam reprodukavimui tinkamu) pavidalu iliustracijų formatas neturi būti didesnis kaip a4 (210 times 297 mm)

eskizai turi būti kokybiški gerai įžiūrimi tinka tušu arba pieštuku atlikti brėžiniai ir piešiniai ranka rašytos gaidos kokybiškos kopijos skenuotus eskizus (ne mažesnės kaip 300 dpi skiriamosios gebos) galima pateikti ne tik išspausdintus bet ir įrašytus grafiniais formatais TIFF arba GIF (įrašo failo prievardis tif )

štrichinės iliustracijos kompiuteriu parengtos poligrafiniam reprodukavimui pateikia-mos vektoriniu EPS (įrašo failo prievardis eps) formatu

396

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

TauTosakos darbaiXXXiV

ParengėBronė stundžienė

redaktorė danutė giLiasevičienė

tekstus į anglų kalbą vertė Lina Būgienė Melodijas rinko eligija garšvienė Maketavo Marija skirmantienė korektūrą skaitė danutė giliasevičienė

Parengė ir išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas antakalnio g 6 10308 vilnius

svetainė internete wwwlltilt el paštas direklltilt knygalltiltspausdino uaB bdquoPetro ofsetasldquo žalgirio g 90 09303 vilnius

F O L K L O R ES T U D I E S

XXXIV

THe iNsTiTuTe oF liTHuaNiaN liTeraTure aNd FolkloreVilNius 2007

ISSN 1392-2831

T A U T O S A K O SD A R B A I

XXXIV

Lietuvių Literatūros ir tautosakos institutasVilNius 2007

Svetainė internete Website wwwlltiltKontaktinis adresas Contact address direklltiltcopy Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 2007

Printed in LithuaniaissN 1392-2831

Redaktorių kolegija Editorial Board

leonardas sauka vyriausiasis redaktorius Head of the editorial Board Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (folkloristika)

kostas aleksyNas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (folkloristika) Magdalene HuelMaNN Miunsteris Tarpdisciplininių baltų studijų institutas (folkloristika) Nijolė laurinkienė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (etnologija) stasys skrodeNis Vilniaus pedagoginis universitetas (folkloristika) rimantas sLiužinskas Klaipėdos universitetas (etnomuzikologija) bronė stundžienė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (folkloristika) Vilmos VoiGT Budapeštas Loraacutendo Eoumltvoumlso universitetas (folkloristika)

Parengė Edited by bronė stundžienėKalbą redagavo Language editing by danutė giLiasevičienė

Leidinį parėmė Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerijasponsored by the Ministry of education and science of Lithuania

Viršelyje On the cover ndashakmuo dievo stalas (Plungės r Purvaičių girininkija)

Fotografavo Laima Proškutė 2005 m the stone lsquogodsrsquos tablersquo (Purvaičiai forestry Plungė district)

Photo by Laima Proškutė 2005

TURINYS CONTENTSISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

PratarMė 9

ForeWord 12

žeMaičių FoLkLoro tYriMai sTudies oF saMoGiTiaN Folklore

Petras kalNius žemaičių etniškumas esamas ar konstruojamas the samogitian ethnicity real or Constructed Summary (31) 1

Bronė stundžienė žemaičių folklorinė atmintis the samogitian Folkloric Memory Summary (52) 32

BronislaVa kerBeLYtė žemaičių pasakos XiX a ir XX a pradžioje the samogitian Folktales in the 19th Century and in the Beginning of the 20th Century Summary (67) 4

lina Būgienė nūdienos žemaičių sakmė tarp anekdoto ir siaubo istorijos the nowadays samogitian Folk Legend between a Joke and a scary story Summary (78) 68

Vita ivanauskaitė žemaičių sapnai tekstų folkloriškumas ir kontekstų reikšmė the samogitian dream narratives Folkloric Character of the texts and Contextual Meanings Summary (96) 79

daiVa račiūnaitė-vYčinienė aukštaitijos ir žemaitijos paribio dainuojamojo folkloro ypatumai Peculiarities of the Folksongs at the Borderlands between aukštaitija and samogitia Summary (123) 97

Jurgita ūsaitYtė apie vieną žemaičių dainuojamosios tradicijos pažinimo aspektą XiXndashXXi a tautosakos užrašinėtojų pėdsakais regarding one aspect of knowing the samogitian Folksong tradition tracing the steps of Folklore recorders from the 19thndash21st Centuries Summary (134) 124

dalia urBanavičienė žemaičių šokių ratelių ir žaidimų bruožai Features of the samogitian dances roundelays and games Summary (153) 136

6

rytis aMBrazevičius intonavimas žemaičių dainose intonation in samogitian songs Summary (160) 1

gaila kirdienė telšių rajono liaudies smuikininkų repertuaro ypatybės the Characteristic traits of the Folk Fiddlersrsquo repertoire of the samogitian telšiai district Summary (177) 162

rūta žarskienė žemaitijos instrumentinis muzikavimas ir jo pokyčiai the samogitian instrumental Music-Making and its Changes Summary (192)179

Jonas bukaNTis vakarų žemaičių tarmės ypatybės Peculiarities of the Western samogitian dialect Summary (206) 194

žeMaičių kuLtūros kasdienYBė tHe daiLY LiFe oF saMogitian CuLture

marceliJus MarTiNaiTis Prisiminimai apie kalbą iš užrašų remembering the Language From the sketchbook 207

austė nakienė žemaičių savimonės paieškos internete searching for samogitian identity on internet Summary (219) 214

Bronė stundžienė aukštaitės folkloristės akistata su žemaičiais Folklorist from aukštaitija Meeting samogitians Summary (242) 220

tautinių MažuMų tautosaka Folklore oF NaTioNal MiNoriTies

kas šiandien pasakojama latvių ir apie latvius žemaitijoje Parengė Vilma daugirdaitė What is related today by Latvians and about Latvians in samogitia edited by Vilma daugirdaitė 243

tekstų PuBLikaCiJos PuBLiCations oF teXts

Birutė Jasiūnaitė žemaičių formuliniai keiksmai samogitian swearing Formulas Summary (262)27

žemaitiškų keiksmų tekstai Parengė birutė Jasiūnaitė texts of samogitian expletives edited by Birutė Jasiūnaitė 263

bdquodidelē graži sapną eso sapnavusildquo Parengė Vita ivanauskaitė ldquoi Have seen a Wonderful dreamhelliprdquo edited by Vita ivanauskaitė277

7

sukakTys aNNiVersaries

Vilma daugirdaitė ar jau įmintos visos vinco krėvės folklorinės veiklos mįslės Have all the riddles of the Folkloric activities of vincas krėvė already Been solved Summary (309) 294

leonardas sauka Mykolas Biržiška ir lietuvių dainos 125-ąsias gimimo metines paminint Mykolas Biržiška and Lithuanian songs on the occasion of His 125th anniversary 310

Gražina kadžYtė iš giliųjų ramuvos versmių venantui Mačiekui ndash 70 From the deepest sources of ramuva the 70th Birthday of venantas Mačiekus 318

algirdas sabaliauskas Pavelo trosto šimtmečiui The 100th anniversary of Pavel trost 323

kostas aleksyNas zenonas slaviūnas ir radijas 100-ąsias gimimo metines paminint zenonas slaviūnas and the radio on the occasion of His Centenary 329

algirdas sabaliauskas Prisiminkime olandų filologą 125-ąsias gimimo metines paminint Commemorating the dutch Philologist on the occasion of His 125th anniversary 334

Jurga sadauskienė Poetinės semantikos kaita dainose arba dainuoti Brazdžionį 100-ąsias gimimo metines paminint Changes of Poetical semantics in songs or singing Brazdžionis on the occasion of His Centenary 337

eksPediCiJų Patirtis FieLdWork eXPerienCes

Vita ivanauskaitė kuo gilyn į žemaitiją tuo daugiau baidymų Pamąstymai apie ketvirtą ją ekspediciją vakarų Lietuvoje the deeper You get into samogitia the greater the Haunting reflections of the Fourth Fieldwork session in Western Lithuania 344

reCenziJos revieWs

saulė MatuLevičienė Profesoriaus donato saukos bdquoLietuvių tautosakaldquo ir betarpiškumo malonė ldquoLithuanian Folklorerdquo by Professor donatas sauka and the Grace of Intimacy 32

Vita ivanauskaitė dialogo variantai bdquokazio grigo pokalbiuose laiškaisldquo variants of dialogue in Correspondence by kazys grigas 38

8

Kostas aleksyNas už tėvynę ndash tad ir už mus For the Homeland thus for ourselves 362

Giedrė BuFienė Patarlių sisteminimo keliai ir klystkeliai Pathways and Fallacies in systematization of Proverbs 364

anotaCiJos annotations

Jurga sadauskienė didaktinės lietuvių dainos Poetinių tradicijų sandūra XiXndashXX a pradžioje vilnius Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 2006 (liliJa kudirkienė) 371

Jadvyga čiurlionytė sudarė ir parengė Laima Burkšaitienė vilniusLietuvos muzikos ir teatro akademija 2006 (aušra žičkienė) 372

Barbora Buivydaitė autentiškas folkloras vilnius Lietuvos muzikos ir teatro akademija 2006 (živilė raMoškaitė) 372

Jurga ivanauskaitė odė džiaugsmui eilėraščiai vilnius tyto alba 2007 (LiliJa kudirkienė) 373

druvis almanach Сentru etnakasmalogiji laquokryŭjaraquo Mensk 2005 1(radvilė raCėnaitė) 374

angelika Juško-štekele Latgaliešu folklora rēzekne 2007(liliJa kudirkienė) 376

kronika CHroniCLe 378

9

PRATARMĖISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

tautosakos darbų XXXIV tomas yra teminis ndash jame analizuojamas Žemaitijos istorinis folkloras ir dabartinė folklorinė situacija Dauguma straipsnių parašyti vykdant tarpinstitucinę mokslo programą regioniniai folkloro ir tarmių tyrimai vakarų Lietuva remiamą Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo (2003ndash2006) bdquoŽemaičių folkloro tyrimųldquo skiltyje skelbiamas etnologo Petro Kalniaus straipsnis skirtas išsiaiškinti dabartinę žemaičių etniškumo būklę išdėstyti argumentus ko-dėl net pripažindami žemaičių genties egzistavimą iki Lietuvos valstybės susida-rymo šiandieninių žemaičių negalime vadinti etnosu ir kodėl jie išskirtini iš kitų lietuvių regioninių bendruomenių Bronė Stundžienė neseniai vykdytų lauko tyrimų rezultatų pagrindu mėgina nustatyti kam ir kiek šiandien naudojamas folkloras kokiais praeities ir dabarties jo ženklais reiškiasi žemaitiška tapatybė ir kaip kons-truojama bendruomenės atmintis jų atžvilgiu Bronislava Kerbelytė gilinasi į XIX a ir XX a pradžioje Žemaičiuose užrašytų pasakų tekstų ypatumus kuriais remiantis šį tą galima pasakyti apie jų rinkėjus užrašymo aplinkybes regioninius pasakų bruožus ir to meto tradicijos būklę Naujausi tradicinių folklorinių naratyvų vadi-namų jų mitologinių sakmių pokyčiai ir raidos tendencijos besikristalizuojančio naujo pasakojamosios tautosakos žanro ndash antisakmės apibendrinimai skelbiami Linos Būgienės straipsnyje Vita Ivanauskaitė aptaria būdingiausius sapnų kaip folklorinių naratyvų bruožus analizuoja dažniausius pastarų jų metų ekspedicijo-se užrašytų sapnų motyvus ir įvaizdžius Daivos Račiūnaitės-Vyčinienės straipsnio dėmesio centre yra Aukštaitijos ir Žemaitijos paribio dainuojamasis folkloras jo atlikimo ypatumai aptariama šių dviejų regionų ribų sampratos kaita paribio folk-loro identiteto problema išskiriami būdingiausi aukštaičių ir žemaičių dainavimo tradicijas reprezentuojantys bruožai bei dėsningumai Jurgita Ūsaitytė pastarų jų metų lauko tyrimų pagrindu ir pasitelkusi ankstyvesnius šiaurinės Žemaitijos tau-tosakos rinkinius apžvelgia šio regiono dainų užrašinėjimą atskirais istoriniais lai-kotarpiais Dalios Urbanavičienės straipsnyje aptariami Žemaitijos choreografi-nio folkloro (šokių ratelių žaidimų) svarbiausieji bruožai remiantis jau skelbtais ankstesnių tyrimų rezultatais analizuojami senesniuose šaltiniuose ir vėlyvesnėje archyvinėje medžiagoje pateikti duomenys nustatomos raidos tendencijos Ryčio Ambrazevičiaus straipsnyje apie intonavimą žemaičių dainose įvertinami glissando reiškiniai nustatomi glissando parametrai tikslūs (akustiškai) atskirų dainų gar-saeiliai atskleidžiami tiek bendrieji tiek individualieji jų dėsningumai Gaila Kir-dienė rašo apie Telšių rajono liaudies smuikininkų repertuaro ypatybes išsamiai

10

aptaria kūrinių žanrų grupių ir tipų kaitos tendencijas Rūta Žarskienė pateikia bendrą Žemaitijos instrumentinio muzikavimo ir jo pokyčių vaizdą atskleisdama XX a pirmos pusės ir XXI a pradžios žemaičių instrumentinio muzikavimo tradici-ją parodydama jos savitumus pokyčius ir jų priežastis Jono Bukančio straipsnyje analizuojama vakarų žemaičių tarmės padėtis XX a pabaigoje pristatoma lingvis-tinė Klaipėdos krašto situacija pateikiamos ryškiausios fonetikos morfologijos ir leksikos ypatybės skiriančios vakarų žemaičius nuo kitų žemaičių

Skyrelyje bdquoŽemaičių kultūros kasdienybėldquo publikuojamas Marcelijaus Marti-naičio rašinys kuriame pateikiami prisiminimai apie jam iš vaikystės gerai pa-žįstamą žemaičių kalbą apmąstomi jos vartosenos subtilumai tarp jų ir keiksma-žodžių pravardžių vartojimo niuansai Austės Nakienės publikacijoje pristatomas žemaičių savimonės apraiškų internete tyrimas analizuojamas žemaičių kultūros paveldo pristatymas interneto svetainėse Bronės Stundžienės publikacijoje patei-kiama 2004 metais Salantuose ir jų apylinkėse (Kretingos r) vykusių folkloro lauko tyrimų rezultatų peržvalga iš apibendrinto ir labai asmeninio autorės patirto kultū-rinių įspūdžių atskaitos taško

Skyrelyje bdquoTautinių mažumų tautosakaldquo šį kartą pristatoma Vilmos Daugirdai-tės iš pastarų jų metų lauko tyrimų medžiagos parengta tautosaka susijusi su Že-maitijoje gyvenančiais latviais (skelbiami keli pasakojimų fragmentai) taip pat pri-dedami folkloro tekstai kuriuose vienaip ar kitaip žemaičių kalbama apie latvius

bdquoTekstų publikacijoseldquo pateikiami Birutės Jasiūnaitės parengti žemaičių keiks-mai surinkti iš įvairių šaltinių greta pridedamas keiksmų bruožus apibūdinantis autorės straipsnis Taip pat pirmą kartą tautosakos darbuose skelbiami 26 sapnų pasakojimai užrašyti įvairiose Žemaitijos vietovėse 2001ndash2007 metais vykusių folk-loro ekspedicijų metu (parengė Vita Ivanauskaitė)

Pažymint 125-ąsias Vinco Krėvės gimimo metines bdquoSukakčiųldquo skyriuje pu-blikuojamas Vilmos Daugirdaitės straipsnis kuriame primenami svarbiausi ra-šytojo folklorinės veiklos aspektai analizuojamas ankstesnis V Krėvės pareng-tų tautosakos rinkinių vertinimas svarstoma apie galimas tolesnes jų tyrinėjimų perspektyvas Mykolo Biržiškos 125-ų jų gimimo metinių proga Leonardas Sauka rašo apie šio žymaus XX a pirmosios pusės kultūros ir mokslo veikėjo įnašą į lie-tuvių tautosakos mokslą ypač iškeldamas jo nuopelnus lietuvių dainų studijoms Gražina Kadžytė rašo apie žinomą kraštotyrininką ilgametį Vilniaus universiteto kraštotyrininkų klubo vadovą Venantą Mačiekų 70-ojo jubiliejaus proga Algirdas Sabaliauskas apžvelgia čekų lingvisto Pavelo Trosto mokslinį kelią ir sąsajas su tautosaka straipsnyje skirtame jo šimtmečiui pažymėti taip pat prisimena olandų filologą Reinderį van der Meuleną Kostas Aleksynas 100-ų jų gimimo metinių pro-ga primena Zenono Slaviūno veiklą populiarinant tautosaką per radiją Paminė-dama poeto Bernardo Brazdžionio 100-ąsias gimimo metines Jurga Sadauskienė savo straipsnyje analizuoja poetinės semantikos kaitą tuose poeto eilėraščiuose kurie buvo dainuojami

Skyrelyje bdquoEkspedicijų patirtisldquo Vita Ivanauskaitė pristato 2007 metais vykusių folkloro lauko tyrimų Židikuose (Mažeikų r) rezultatus

11

Šiame tome skelbiamos keturios naujausių su folkloru susijusių leidinių recen-zijos Saulė Matulevičienė pateikia išsamią analizę apie atnaujintą Donato Saukos Lietuvių tautosakos vadovėlį (2007) Vita Ivanauskaitė aptaria Juditos Grigienės parengtą knygą kazio grigo pokalbiai laiškais (2006) Kostas Aleksynas pristato kompaktinę plokštelę-albumą už laisvę tėvynę ir tave (2007) ir aptaria šio parti-zanų dainų leidinėlio pasirodymo reikšmę Giedrė Bufienė analizuoja Outi Lau-hakangas parengtoje monografijoje (the Matti kuusi international type system of Proverbs FF Communications No 275 Helsinki 2001) pristatytą bendrą jos ir tėvo žymaus suomių folkloristo Matti Kuusi darbą ndash tarptautinę patarlių tipų klasifikaciją

Tomo gale pateikiamos knygų anotacijos taip pat svarbesnių 2007 metų su folkloristika susijusių įvykių kronika

12

The 34th volume of tautosakos darbai Folklore studies is a thematic one it deals with Samogitian traditional folklore and the contemporary folklore situation The majority of the articles have been written as part of the inter-institutional research program regional studies of Folklore and dialects Western Lithuania supported by the Lithuanian State Science and Studies Foundation (2003ndash2006) Under the heading of ldquoStudies of Samogitian Folklorerdquo an article by an ethnologist Petras Kalnius is published aiming at elucidating the nowadays situation of the Samogitian ethnicity and presenting the reasons why even though the existence of the Samogitian tribe prior to the formation of the Lithuanian State is recognized the nowadays Samogitians cannot be defined as an ethnos but also why they should be distinguished among other Lithuanian regional communities On the basis of results gained in the course of the recent fieldwork research Bronė Stundžienė attempts at finding out the ways and purposes that folklore is used today what past and present folkloric signs are employed to express the Samogitian identity and how the memory of the community is constructed in relation to them Bronislava Kerbelytė analyzes the peculiarities of the Samogitian folktales recorded in the 19th ndash beginning of the 20th century on the grounds of which certain assertions can be made regarding their collectors the circumstances of recording the regional features of the tales and the state of the tradition of the time The most recent changes and the development tendencies of the traditional folk narratives the so-called folk belief legends along with attempts at defining the newly crystallizing folk narrative genre namely the anti-legends are presented in the article by Lina Būgienė Vita Ivanauskaitė discusses the most typical features of dreams as folkloric narratives and analyzes the most frequently occurring dream motives and images recorded in the course of the recent fieldwork sessions In the focus of attention in the article by Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė are folksongs existing at the borderlands between Aukštaitija and Samogitia peculiarities of their performance as well as the shifting notion of the border between these two regions and problems of the identity of the borderlandsrsquo folklore the most typical features and consistent patterns representing the singing traditions of Aukštaitija and Samogitia are also discerned On the grounds of the recent fieldwork sessions as well as the earlier recordings of the Northern Samogitian folklore Jurgita Ūsaitytė surveys the process of folksong collecting in this region during different historical periods Dalia Urbanavičienė discuses the most characteristic features of the Samogitian

FOREWORDISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

13

choreographic folklore ie dances roundelays and games referring to the already published results of the earlier investigations she analyzes the data presented in the old sources and in the somewhat later archived materials and establishes the development tendencies Further Rytis Ambrazevičius deals with intonation in Samogitian songs appreciating the phenomena of glissando establishing the parameters of glissando the acoustically exact sound degrees of various songs and revealing both their general and individual patterns Gaila Kirdienė describes the characteristic traits of the folk fiddlersrsquo repertoire of the Samogitian Telšiai district exhaustively discussing tendencies of change observed in the genre groups and types of the musical pieces Rūta Žarskienė presents a general survey of the Samogitian instrumental music-making and its changes revealing the tradition of instrumental music-making in Samogitia in the first half of the 20th century and in the beginning of the 21st century and describing its peculiarities changes and their reasons Jonas Bukantis analyzes the state of the Western Samogitian dialect in the end of the 20th century introducing the linguistic situation in the Klaipėda region and presenting the most distinct phonetic morphological and lexical traits distinguishing the Western Samogitians among other Samogitians

Under the heading ldquoThe Daily Life of Samogitian Culturerdquo recollections by Marcelijus Martinaitis are published representing the authorrsquos impressions of the Samogitian dialect that is well-known to him since childhood his ponderings regarding the subtleties of its use including the nuances of using expletives and nicknames A publication by Austė Nakienė is meant to introduce the search for Samogitian identity on internet and to analyze the ways that Samogitian cultural heritage is represented in the internet sites Bronė Stundžienė surveys the results of the folklore fieldwork session that took place in 2004 in Salantai parish (Kretinga district) from a generalized although extremely personal point of view based on the cultural impressions individually gained by the author

The folklore of national minorities is this time represented by folklore related to the Latvians living in Samogitia (several fragments of texts are published) accompanied with folklore texts in which Samogitians describe the Latvians in one way or another The publication was edited by Vilma Daugirdaitė on the basis of the recent fieldwork recordings

Among the textual publications the Samogitian swearing formulas picked out from various sources and edited by Birutė Jasiūnaitė are presented along with an article by the same author describing the peculiarities of Samogitian expletives Also hereby 26 texts of the dream narratives are published for the first time in the series of tautosakos darbai Folklore studies recorded in various Samogitian localities in the course of the folklore fieldwork sessions taking place in 2001ndash2007 (edited by Vita Ivanauskaitė)

Among commemorations of significant anniversaries an article by Vilma Daugirdaitė is published dedicated to the 125th anniversary of Vincas Krėvė and reminding the readers of the most important aspects of his folkloric activities analyzing the earlier approach to the folklore collections by Krėvė and pondering

14

over the possible perspectives of further research in this sphere On the occasion of the 125th anniversary of Mykolas Biržiška Leonardas Sauka describes the contribution of this famous cultural figure and researcher of the first half of the 20th century to the Lithuanian folklore scholarship particularly elucidating his importance to the studies of Lithuanian folksongs Gražina Kadžytė writes about a well-known person in the Lithuanian regional studies the long-term leader of the Club of the Regional Studies of Vilnius University Venantas Mačiekus congratulating him on his 70th birthday Algirdas Sabaliauskas surveys the scholarly merits of the Czech linguist Pavel Trost and his connections with folklore studies in an article dedicated to his 100th anniversary the same author also commemorates the Dutch philologist Reinder van der Meulen On the centenary of Zenonas Slaviūnas Kostas Aleksynas reminds us of his activities popularizing the Lithuanian folklore on radio While commemorating the 100th anniversary of Bernardas Brazdžionis Jurga Sadauskienė discusses the changes of poetical semantics in those poems by this poet that turned into folksongs

Under the heading of ldquoFieldwork Experiencesrdquo Vita Ivanauskaitė introduces the results of the folklore fieldwork session taking place in 2007 in Židikai (Mažeikiai district)

Four reviews of the recent folklore-related publications are also published in this volume Saulė Matulevičienė presents an exhaustive analysis of the updated textbook of Lithuanian folklore by Donatas Sauka (2007) Vita Ivanauskaitė discusses the collection of letters by Kazys Grigas edited by Judita Grigienė (2006) Kostas Aleksynas introduces a CD album of partisan songs entitled For Freedom Homeland and for You (2007) also discussing the meaning of this publication while Giedrė Bufienė analyzes a study edited by Outi Lauhakangas (the Matti kuusi international type system of Proverbs FF Comunications No 275 Helsinki 2001) which presents a joint work by herself and her father a famous Finnish folklorist Matti Kuusi ie the international classification of proverb types

And finally annotations of several books as well as chronicle of significant events of 2007 related to folkloristics are presented

1

ŽEMAIČIŲ FOLKLORO TYRIMAI ISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

ŽEMAIČIŲ ETNIŠKUMAS ESAMAS AR KONSTRUOJAMAS

Petras kaLniusLietuvos istorijos institutas

s t r a i p s n i o o b j e k t a s ndash žemaičių bendruomenės etnokultūrinė charakteristikad a r b o t i k s l a s ndash išsiaiškinti šiandieninę žemaičių etniškumo būklę išdėstyti ar-

gumentus kodėl net pripažindami žemaičių genties egzistavimą iki Lietuvos valstybės susidarymo šiandieninių žemaičių negalime vadinti etnosu ir kodėl jie išskirtini iš kitų lietuvių regioninių bendruomenių

ty r i m o m e t o d a i ndash istorinis lyginamasis istorinių paralelių statistinisž o d ž i a i r a k t a i lietuviai žemaičiai etninė tauta subetnosas (potautė) tradicinė

kultūra regionas

Įvadinės pastabos

straipsnyje nagrinėjamas žemaičių bendruomenės etnokultūrinio statuso ir san-tykio su lietuvių tauta klausimas Pastaruoju metu dalyje žemaičių bendruomenės deklaruojami teiginiai apie šalia lietuvių egzistuojančią etninę žemaičių tautą pa-teikė galvosūkių Lietuvos politikams teisės praktikams bei gyventojų statistikos specialistams siūlomas žemaičių bendruomenės etnokultūrinio statuso bdquoperkaino-jimasldquo nebūtų vien politinių teisinių ir kultūrinių Lietuvos visuomenės gyvenimo sąvokų koregavimas ar patikslinimas nesukeliantis jokių pasekmių žemaičių ben-druomenės sampratos peržiūrėjimas (kartu ir lietuvių moderniosios tautos etninio nehomogeniškumo pripažinimas) eventualiai subrandintų daugelį šalies vidaus gy-venimo permainų kurias suderinti su dabar esančia valstybės ir visuomenės san-kloda būtų labai nelengva

žemaičių etniškumo klausimas anaiptol nėra paprastas kaip kad atrodo teigian-tiems jog žemaičiai ndash atskira tauta arba kaip atrodo manantiems jog tokio klausimo kėlimas yra nelogiškas ir neturi pagrindo net kai kalbama apie žemaičius iki Lietu-vos valstybės susidarymo Bet jeigu kalbame apie šiandieninę žemaičių bendruome-nę jos etniškumo klausimas nėra tiek paskendęs ūkanose kad pasiremdami mokslo argumentais negalėtume jo išsiaiškinti ir siekti bendro mokslinio sutarimo supran-tama sutarimo galima tikėtis tik tarp tų mokslo žmonių kurie apskritai pripažįsta etnines tautas ne kaip įsivaizduojamas bendruomenes o kaip realybę

16

teritorinių kultūrinių bendruomenių tapatybės pripažinimo klausimai pasta-ruosius du dešimtmečius užima svarbią vietą tiek tarptautinėje arenoje tiek atskirų nacionalinių valstybių gyvenime epochoje kai iš istorijos scenos pasitraukė im-perijos išryškėjusios tendencijos lokalinėms kultūrinėms grupėms deklaruoti savo atskirumą ir unikalią tapatybę daug kam atrodo anomališkos ir neįprastos bdquotikrotilde-sios savo tapatybėsldquo paieškos dažniausiai pasireiškia paskiro etniškumo deklara-cijomis Poreikis turėti bdquosavą jį etniškumąldquo išplito ir sustiprėjo ne tik iš skirtingų etninių bendruomenių susidedančiose šalyse (Jav indonezijoje) bet ir šalyse su vadinamosiomis monoetniškomis nacijomis Lokalinės kultūrinės bendruomenės (tautų etnografinės grupės) daug kur ėmė skelbtis tautomis reikalauti jas pripažinti suteikti politinę teritorinę autonomiją o kai kur ndash ir nepriklausomybę reiškinys kurį žymus nacionalizmo tyrinėtojas anthonyrsquos d smithas pavadino bdquošetlendo efektuldquo (kai nuo didelės senos valstybės atsiskyrusios arba atsiskiriančios tautotildes subetninės grupės iškelia nacionalistinius reikalavimus neseniai nepriklausomybę arba dalinį suverenitetą pasiekusiai tautai ndash smith 1994 230) yra pastebimas ne vienoje dabartinėje europos šalyje

Be to pradeda rastis ir tokių postmodernizmo epochos nacionalizmo apraiškų kai kurios nors tautos dalis istorinių negandų atskirta nuo savo tautos kamieno at-sidūrusi kitoje valstybinės sienos pusėje nustoja puoselėti siekius išlaikyti tapatybę ir kultūrinę bendrybę su savo tautos kamienu bet kartu nerodo noro asimiliuotis ir su savo šalies tituline tauta

antai 1999 m rugsėjo 23 d atlikus masinę Prancūzijos elzasiečių apklausą paaiškėjo jog tik vienas procentas apklaustųjų mano kad jų kalba yra vienas iš vokiečių kalbų dialek-tų o 95 procentai ndash kad jų kalba nėra jokios kalbos dialektas o vienintelė unikali elzasiečių kalba (Yacoub 2000 192) tai kartu yra nedviprasmiška užuomina kad jie ndash elzasiečiai ndash nėra nei prancūzai nei vokiečiai o atskira savarankiška etninė bendruomenė

Lietuvoje panašius klausimus mėginama kelti žemaičių vardu kitotildes lietuvių potautės ndash lietuvininkų ndash kultūrinio atgimimo kukliuose bandymuose tautinio ats-kirumo deklaravimo apraiškų nepastebime tai lemia daugelis objektyvių priežas-čių Pirmiausia lietuvininkų bendruomenė labai negausi Mažosios Lietuvos dalies (buvusio klaipėdos krašto) lietuvininkų ir prieš antrą jį pasaulinį karą buvo kelis kartus mažiau negu žemaičių 1945 m absoliuti lietuvininkų dauguma buvo sunai-kinta fiziškai kiti pabėgo į vakarus arba buvo ištremti iš gimtųjų vietų atsitiktinai išlikę lietuvininkai gyvena nekompaktiškai atmiešti daugybės čia gyvenančių imi-grantų daugiausia dėl to lietuvininkų istorinė patirtis ir savimonė yra kitokia negu žemaičių tiesa lietuvininkais bando skelbtis į klaipėdos kraštą atsikėlę žemaičiai aukštaičiai dzūkai suvalkiečiai tačiau jie patys jaučia kad jų argumentai dekla-ruojant lietuvininkų tapatybę yra labai silpni

straipsnyje remiamasi 2001ndash2005 m ekspedicijose paties autoriaus surinkta lauko tyrimų medžiaga1 taip pat kitų mokslininkų atliktų etnologinių tyrimų lygi-namąja analize

1 Proporcingai pagal gyventojų amžiaus socialinio sluoksnio lyčių požymius kvotų metodu buvo atrinkti ir apklausti 558 visų šalies regionų gyventojai iš jų 250 žemaitijoje

17

darbe teigiama kad žemaičių genties egzistavimas iki Lietuvos valstybės su-sidarymo Xiii a dar nėra galutinai įrodytas Bet kartu autorius yra linkęs manyti jog argumentų jai pripažinti galima rasti daugiau negu jos egzistavimui paneigti žemaičių bendruomenė dėl vykusių etninių procesų kaip etnosas neišliko šimt-mečius trukusios žemaičių kultūros ir savimonės raidotildes pasibaigusios glaudžia integracija į modernią ją lietuvių tautą rezultatas ndash žemaičių potautė (subetnosas) šiandieninėje Lietuvoje

Istoriografinė problemos apžvalga

apžvelgiant žemaičių etniškumo klausimo istoriografiją iš begalės mokslo dar-bų apie žemaičių istoriją tarmę ir kultūrą dėl vietos stokos teko atrinkti tik tuos kuriuose nagrinėtas arba kaip nors komentuotas žemaičių etniškumo klausimas

žemaičių etniškumo ir tapatumo su lietuviais dilemos pradžia chronologiškai atsekama jau viduramžiais Ji kaip praktinis politinis klausimas iškilo Xv a pra-džioje sprendžiant žemaitijos valstybinės priklausomybės klausimą istorikai linkę manyti kad į konstanco bažnytinį susirinkimą vykusį 1414ndash1418 m žemaičių delegacija siųsta siekiant įrodyti ir pačių žemaičių lūpomis patvirtinti lietuvių ir žemaičių tapatybę ir taip laimėti žemaitijos priklausomybę Lietuvai (Janulaitis 1932 52ndash54) vytautas dar iki šio susirinkimo ir po jo įrodinėdamas savo teises į žemaitiją kaip vieną svarbiausių argumentų kėlė lietuvių ir žemaičių tapatumą teigdamas jog bdquožemaičiai ir Lietuva visuomet sudarė nedalomą vienetą ir turi ben-drą kalbą ir vienodus žmones žemaičiai vadinami atskiru vardu vien dėl to kad kraštas esąs žemiau jūros paviršiaus negu Lietuva žemuma pavadinta žemaičiais priešingai ndash aukštuma ndash aukštaičiais žemaičiai jau nuo nebeatmenamų laikų vadi-nasi lietuviais o ne žemaičiais ir vytautas dėl to vienodumo niekados savo titule neminėjęs žemaičių Bendra kalba kilmė ir žemė buvo jo argumentaildquo (Pficneris 1989 187)

Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje (toliau ndash Ldk) kurioje gyvavo ne etninė o luominė tautos samprata suprantama teoriniai klausimai ar kuri nors regioni-nė lietuviškai kalbančių gyventojų (valstiečių) bendruomenė viena kitos atžvilgiu yra bdquokita padermėldquo galėjo kilti tik kokio nors pokalbio o ne mokslinių svarstymų lygmeniu nes tuo metu nebuvo ir etninės tautos sąvokos nors pačios etninės ben-druomenės buvo jau daug šimtmečių

kiek kitaip buvo žiūrima į tą klausimą carinėje rusijoje prie kurios Xviii a pabaigoje buvo prijungta ir Lietuva daugiatautė imperija veikiausiai iš pragma-tinių teritorijos valdymo motyvų skyrė dėmesio gyventojų etniniams skirtumams išsiaiškinti ir siekė tam tikro mokslinio pagrindimo ir sisteminimo dar XiX a viduryje rusijoje įsigali savotiška etnokultūrinė imperijos gyventojų klasifikaci-ja giminingų tautų (pagal dabartinę tautos sampratą) grupė sudaro vieną giminę (gentį) vadinamą племя o ši savo ruožtu skirstyta į tautybes (народности) Lie-tuvių gentis šioje klasifikacijoje susidėjo iš trijų tautybių latvių žemaičių ir tikrų-jų lietuvių (собственно литовцы ndash МГСР 276ndash309) taigi žemaičiai laikyti tokio pat lygio bendruomene kaip ir latviai bei bdquotikrieji lietuviaildquo žemaičiai lietuviams

18

čia tiek pat savi svetimi bei tiek pat giminingi kiek ir latviai žemaičiai ndash kita tautybė (народность)

1897 m gyventojų surašymo duomenys rodytų kad platiesiems žemaitijos gy-ventojų sluoksniams ilgametė valdžios traktuotė jog žemaičiai yra atskira tautybė įtakos turėjo nes minėto surašymo metu 444 921 kauno gubernijos gyventojas su-rašinėtojams sakė kad kalba žemaičių o 574 853 ndash lietuvių kalba (ПНРИ 80ndash81) Pagal tuos duomenis ir vėliau carinėje statistikoje buvo nurodomas žemaičių ir aukštaičių tautybių (народностей) gyventojų skaičius kauno gubernijoje šis pa-siskirstymas leidžia rimtai manyti kad tiek vieni tiek antri gubernijoje ir tada už-ėmė panašius plotus kaip kad jau XX a rado dialektologai tik bdquožemaičių kalbosldquo plotas turėjo būti kiek didesnis negu yra dabar

tačiau kitaip žemaičius tarp lietuvių suvokė žemaičių ir aukštaičių šviesuo-menė Jai galvosena kad etninė ir kultūrinė distancija tarp lietuvių ir žemaičių yra tokia pati kaip tarp žemaičių ir latvių nebuvo priimtina (prisiminkime kad ir simono stanevičiaus pasakėčią bdquoarklys ir meškaldquo) stanevičiaus amžininkas Liu-dvikas adomas Jucevičius maždaug tuo pat metu rašė bdquodabartinė vilniaus gu-bernija žemaičiai Prūsų Lietuva ir senobinė augustavo vaivadija yra gyvenamos grynai lietuvių liaudies jų papročiai vienodi bendri visam didelės tautos plotuildquo (Jucevičius 1959 183) 1890 m bdquožemaičių ir Lietuvos apžvalgaldquo paskelbė straips-nį kuriuo kaip tik ir siekta platiesiems lietuvių visuomenės sluoksniams išaiškinti tautos esmę ir žemaičių neatsiejamumą nuo lietuvių Jame rašoma bdquotauta susideda ne iš vieno arba trijų žmonių bet iš daugybės ir turi taipogi paveikslą draugijos kurios pamatinis riszys yra vienas tikėjimas (nors ne visur) viena kalba ir vieni paproczei ltgt Mes Lietuvei su žemaiczeis taipogi turime vieną katalikišką ti-kėjimą ir vieną lietuvišką arba žemaitišką kalbą ir vadinamės tauta Lietuvių arba žemaičiųldquo (šermunėlis 1890 121) tiesa iš šios citatos galima manyti kad ir to meto šviesuomenė stokojo ryžto kaip nors konkretinti žemaičių bdquosubordinacijąldquo etninės lietuvių tautos atžvilgiu vienu atveju panašu kad autoriui žemaičiai ir lietuviai yra sinonimai kitu ndash dvi sudėtinės pamatinės lietuvių tautos bendruo-menės Miglotai žemaičių ir lietuvių santykis atrodė ir to meto kitataučiams ty-rinėtojams antai eduardas volteris etniniu požiūriu apibūdindamas vietinius Lietuvos gyventojus kai kada vartoja terminą литовцы и жмудины kai kada литовско-жмудский народ (Вольтер 1887 1 17) tiek vienu tiek kitu atveju galima manyti kad e volteriui lietuviai atrodė susidedantys iš dviejų paritetiškų lygiaverčių etninių bendruomenių ir vieno termino bdquolietuviaildquo etninei gyventojų charakteristikai apibūdinti nepakanka

visoje europoje tautinių są jūdžių laikotarpiu konsoliduojantis kultūriškai labai giminingoms regioninėms bendruomenėms į nacijas iš naujo buvo pažvelgta ir į kalbas bei tarmes nacijų veiklos ir interesų lauke atsidūrusios lokalinės bendruo-menės imtos laikyti ne kuo kitu kaip nacijos sudedamosiomis dalimis jų etnografi-nėmis grupėmis samprata apie žemaičius kaip vieną iš lietuvių dialektinių grupių vis labiau ėmė įsigalėti susikūrus nepriklausomai Lietuvos respublikai tačiau kaip matyti iš XX a trečiojo dešimtmečio lietuviškos spaudos liaudyje toliau kerojo su-

19

vokimas kad kito Lietuvos krašto gyventojai yra lyg ir ne bdquomūsiškiaildquo arba net ne lietuviai dzūkai visus taip pat ir savo kaimynus aukštaičius bei suvalkiečius toliau vadino žemaičiais guogais o žemaičiai visus nežemaičius ndash gudais arba šiaulyčiais dėl to net praėjus po Lietuvos valstybės atkūrimo beveik dešimtmečiui inteligentija aiškino liaudžiai atskirų regionų lietuvių etnografinius ir kalbinius skirtumus kartu pabrėždama kodėl liaudis klysta taip vadindama kitų regionų lietuvius kad bdquošiau-lyčiaildquo toli gražu neužima visos likusios Lietuvos dalies kad gudai ndash ne lietuvių o slavų tauta labiau gimininga rusams ir kad nepaisant įvairių šių skirtumų visų etnografinių Lietuvos kraštų vietiniai gyventojai tarp jų ir žemaičiai yra lietuvių tautos žmonės (Pučkoriškis 1925 3)

tai kad žemaičiai pirmosios Lietuvos respublikos metais lietuvių mokslinėje ir populiariojoje sampratoje įsitvirtino kaip lietuviai kalbantys vienu iš lietuvių kal-bos dialektų didžiausias nuopelnas yra to meto kalbininkų kazimieras Būga buvo didelis autoritetas visiems humanitarams ir jau anksčiau jo suformuluota žemaitiš-kumo samprata apsišvietusiems lietuviams neatrodė kvestionuotina dar 1913 m jis tuo klausimu rašė bdquovisus lietuvius tiek augštaičius tiek žemaičius viena tauta daro kalbaldquo (išretinta paties Būgos ndash P K) (Būga 1958 403) veikale bdquoLietuvių tauta ir kalba bei jos artimieji giminaičiaildquo k Būga rašė bdquoLietuvių tautos vakarinė dalis praradusi ilgainiui lietuvio vardą šiandie besivadina žemaičiais iš istorijos dokumentų žinome kad dar Xv amžiuje žemaičių tebesinešiota lietuvio vardas kas aiškiai matyti iš 1420 m vytauto laiško į karalių zigmantąldquo (Būga 1961 85ndash86)

nacistinės okupacijos metais žemaičių kultūrinio są jūdžio pavieniai veikėjai ėmė kelti į viešumą mintį kad lietuvių nacija susideda iš dviejų paritetiškų etninių bendruomenių (bdquodviejų šakųldquo) tačiau pritarimo nesulaukė net savojoje bendruo-menėje (Jurkus 1944 4) galimas dalykas jog tokią galvoseną skatino ir prieškario Lietuvoje paskelbti keleto vokiečių mokslininkų darbai kuriuose buvo kvestionuo-jamas žemaičių lietuviškumas taip manė ne tik tendencingai lietuvių atžvilgiu nusiteikusieji bet ir lietuviams palankus ir objektyvus istorikas Jozefas Pficneris teigęs kad vytauto kartojimai apie žemaičius kaip žemumoje gyvenančius lie-tuvius tarptautiniame ginče dėl žemaičių priklausomybės neišlaikydavo kritikos (Pficneris 1989 187)

sovietų okupacijos metais žemaičių kaip vienos lietuvių kalbinės grupės sam-pratą toliau palaikė lietuvių kalbininkai Lingvistinė žemaitiškumo samprata vyra-vo ir tarp autoritetingiausių istorikų antai Juozas Jurginis 1967 m rašė bdquotai ką mes dabar vadiname aukštaičiais ir žemaičiais praeityje buvo vadinama Lietuva ir žemaitija nors žemaičių ir aukštaičių genčių iš kurių būtų susidariusi lietuvių tau-ta nebuvoldquo (Jurginis 1967 30) etnologai aukštaičius dzūkus suvalkiečius ir že-maičius tada traktavo taip pat visiškai vienodai ndash kaip lietuvių etnografines grupes nors tuo metu etnologai primordialistai2 kad galėtų išeiti iš aklavietės susidūrę su

2 etnologų ir kultūros antropologų stovykla pripažįstanti etninių tautų seną kilmę ir realų egzistavimą Pavadinimas kilo nuo prancūziško žodžio primordial ndash vartojama norint apibūdinti tai kas yra seniausia ir siejama su kilme ir yra pirmaeilės svarbos fundamentalus esminis (Petit robert Dictionaire de la langue franccedilaise vol 1 Paris 1990 p 1529)

20

netipiškomis netelpančiomis nei į etninės nei į etnografinės bendruomenės charak-teristiką3 etnokultūrinėmis bendruomenėmis ėmė vartoti subetnoso terminą

tačiau Lietuvos moksle kardinaliai priešinga samprata vyraujančiai nuomonei apie žemaičių etniškumą išnyra dar gerokai iki nepriklausomos Lietuvos valsty-bės atkūrimo ir tai anaiptol nėra susiję su jokiais populistiniais nemoksliniais iš-vedžiojimais archeologo adolfo tautavičiaus duomenys aiškiai prieštaravo tarp humanitarų kurie rėmėsi tik rašytiniais šaltiniais nusistovėjusiai nuomonei esą žemaičiai atsirado tik apie Xiv a lietuviams diferencijuojantis į aukštaičius ir že-maičius rutuliojantis šių bendruomenių tarmėms nuo tol a tautavičius atkakliai gynė nuomonę kad iš rytų baltų etninės bendrijos žemaičiai išsiskyrė ir istorijos arenoje pasirodė ne kaip dialektinė lietuvių grupė o kaip atskiras etninis vienetas be to anksčiau (nuo v a po kristaus) negu lietuviai ir nurodė kokius konkrečiai plotus ši genčių są junga užėmė (tautavičius 1981 27ndash31) tuo tarpu Marija gim-butienė aiškios pozicijos dėl žemaičių kaip etninio vieneto nepareiškė tikriausiai todėl kad jai labiau rūpėjo ne atskirų baltų genčių genezė ar raida o visa baltų bendrija kalbėdama apie baltų gentinę struktūrą žemaičių kaip kuršiams žiem-galiams arba sėliams tolygios genties ji neįžiūrėjo žemaičiai jai ndash vieni iš lietuvių (gimbutienė 1985 13) tuo tarpu komentuodama iXndashXiii a baltų visuomeninę struktūrą nurodo kad Xiii a šaltiniai liudija tarp bdquožiemgalių latgalių žemaičių ir lietuviųldquo buvus tokią pat administracinę struktūrą kokią iX a turėjo kuršiai (sričių konfederaciją ndash ten pat 144)

XX a devintojo dešimtmečio pradžioje kai kuriems archeologams pradėjus kvestionuoti vėlyvą žemaičių atsiradimą ir tariamai perdėtą kuršių vaidmenį jų genezėje vienas iškiliausių kalbininkų zigmas zinkevičius archeologų abejonėms prieštaravo teigdamas kad žemaičių tarme virto tik tų bdquožemaičiųldquo (t y žemumos lietuvių) kalba kurie susimaišė su kuršiais ir patyrė didelę jų kalbinę įtaką (zinke-vičius 1981 13)

Lietuvos mokslo visuomenėje bendro sutarimo dėl žemaičių etninės charakte-ristikos nėra ir šiuo metu dauguma kalbininkų tebesilaiko nuomonės kad žemai-čiai ndash tai lietuviai kurių savitumas reiškiasi tuo kad jie kalba vienu iš lietuvių kalbos dialektų (tokio požiūrio linkusi laikytis ir oficialioji šalies valdžia) Panašiai mano dauguma etnologų lygiagrečiai sureikšminančių tradicinės kultūros bruožus ta-čiau kalbininkai (išskyrus z zinkevičių) vengia konkrečiu dialektu kalbančią ben-druomenę (šiuo atveju ndash žemaičius) įvardyti ndash kas ji tokia yra koks terminas yra tinkamas jai apibūdinti turimo etniškumo požiūriu tai bene geriausiai atsiskleidžia iš dialektologo alekso girdenio laikysenos pastaraisiais metais šis žymus kalbinin-kas vis labiau ėmė linkti prie minties kad yra atskira žemaičių kalba Jis taip pat iš esmės ėmė antrinti a tautavičiaus iškeltiems teiginiams apie labai ankstyvą žemai-

3 etnologai skirtingai negu kai kurie archeologai istorikai kalbininkai etninės ir etnografinės gru-pės sąvokų nepainioja Etninis lietuvių kalboje turi atitikmenį tautinis todėl ir etninė grupė (etnosas) siejami su tautybe o etnografinė grupė reiškia kurios nors tautos lokalinę kultūrinę grupę Lietuvoje etninės grupės yra karaimai totoriai čigonai žydai ir t t etnografinės ndash aukštaičiai suvalkiečiai dzū-kai Lietuvininkams ir žemaičiams tinka potautės terminas daug nesusipratimų kyla kai šie dalykai yra painiojami

21

čių išsiskyrimą iš baltų visumos ir mano kad savitą žemaičių kalbą lėmė ne kuršių įtaka o tūkstantmetė pačios žemaičių bendruomenės raida a girdenis rašo bdquone vėins muoksla vīrs ir rašės ir sakės ka tėkra žemaičiu kalba atsiradusi tik dieltuo ka lietovē po žalgėrė mūšė ir Melna taikuos šiaurės vakarū Lietovuo susimaišė su koršēs sakau tėise netėkio tās rašimās ir netėkiesio Je jau archeoluoga rond tarp Jūras ir dubīsas savuotėška senuovės kultūra je tėn jau priš v o kėtēp liūb nabaštė-kus laiduos kėtēp poudus dėrbs ndash kap galiejė kalba neskėrtėis ltgt ir ar galiejė tū koršiū bebūtė tėik daug ir tuokiū jau įtakingū ka galietom sovėsam pakeistė ateiviū kalbaldquo (gėrdėnis 1998 25) daugumos kalbininkų laikysena dėl žemaičių etninės tipologijos nutylėjimo yra visiškai suprantama ieškojimas tokio apibūdinimo regi-oninei kultūrinei bendruomenei nėra kalbininkų tyrinėjimų sritis

apskritai šiuo metu bene visi istorikai pripažįsta kad žemaičių gentis atsiran-da ne Xiii o juo labiau ndash ne Xv a tiesa kai kurių istorikų traktuotėse galima įžvelgti kiek kitokią nuomonę dėl žemaičių genties etninio savitumo edvardas gu-davičius žemaičius iki Lietuvos valstybės susidarymo mato veikiau kaip vieną iš lietuvių genčių o adomas Butrimas ir vladas žulkus rašę bdquožemaitijos istorijosldquo skyrių bdquožemaitijos priešistorėldquo žemaičius laiko gana savita baltų gentimi iki Lietu-vos valstybės susidarymo daugiau kultūrinio bendrumo turėjusia su žiemgaliais o ne su lietuviais (Butrimas [ir kt] 1997 35ndash37) teiginius apie žemaičių atsiradimą po Xiii a jie vadina bdquoankstesniaisldquo tarytum nuėjusiais į praeitį taip lyg ir parodydami kad dabar abejonių dėl žemaičių kilmės esą nekyla (ten pat 35) tuo tarpu kalbinin-kas z zinkevičius dažnėjančius žemaičių kaip buvusios genties vertinimus moks-lininkų aplinkoje pradėjo kritikuoti labai griežtai (zinkevičius 2005 290ndash292)

taigi galima sakyti kad pastaraisiais metais priešingų stovyklų autoriai mintis dėl žemaičių etniškumo reiškia vis drąsiau ir oponentų nuomonę neigia vis katego-riškiau tačiau visų besiginčijančiųjų darbuose išryškėjusi bendra yda remtis tik savo srities duomenimis

vertinant dabartinę žemaičių bendruomenę tarp istorikų ir etnologų ėmė vy-rauti nuomonė kad žemaičiai ndash lietuvių tautos subetnosas (nikžentaitis 1996 26 gudavičius 1999 100) tiesa istorikas alvydas nikžentaitis yra pateikęs ir sub-tautybės terminą (nikžentaitis 1996 26) Panašiai dabartinius žemaičius viename naujausių savo veikalų ryžosi apibūdinti ir kalbininkas z zinkevičius teigdamas kad žemaičiai yra bdquolietuvių tautos etninė grupė (sakytume potautė)ldquo (zinkevičius 2005 291) terminą potautė dabartinei žemaičių bendruomenei pavadinti prieš dešimtmetį siūlė ir straipsnio autorius (kalnius 1997 12)

dabartinių žemaičių etninę savimonę kaip nekvestionuojamą reiškinį linkęs pripažinti mūsų dienų etnologas vaidotas Pakalniškis Jis tuo klausimu rašo bdquoLie-tuviškumas ir lietuviai nėra etninės kategorijos ltgt atrodo kad žemaitiškojo ir na-cionalinio identiteto suderinamumas negalimasldquo (Pakalniškis 2001 199 210) tuo tarpu kiti autoriai neabejojantys kad praeityje būta žemaičių etnoso dažniausiai privengia teigti kad jis išliko iki mūsų dienų arba tęstinumo pripažinimą galima įžvelgti jų darbų kontekste

Pastarą jį dešimtmetį visuomenėje įvairių nuomonių sulaukė ir plačiai imtas komentuoti populiarus aiškinimas kad žemaičiai ne tik labai sena bet ir šiuo metu tebegyvuojanti

22

tauta kurios etniškumą tariamai uzurpavę lietuviai šią tezę eksploatuoja tautinio atgimi-mo metais susikūrusios žemaičių kultūros draugijos radikalusis sparnas tokio požiūrio šalininkai teorine atspirtimi pasirinko mistiškojo autoriaus Charleso L t Pichelio knygą bdquožemaitijaldquo (Pichel 1991)4

Etnografiniai žemaičiai ndash tarp bdquogeografinių žemaičiųldquo

etninių vienetų egzistavimą iki moderniųjų tautų epochos pripažįsta ne tik ma-nantieji kad tautos yra tikrovės reiškinys bet ir tie kurie laiko jas mitu tiesa pastarieji iki moderniųjų tautų buvusius etninius vienetus dažniau vadina bdquokultūri-nėmis grupėmisldquo bdquokultūromisldquo (gellner 1996 84) bdquokalbinėmis bendruomenėmisldquo (anderson 1999 217) rečiau vadina bdquoetninėmis grupėmisldquo pramaišiui su bdquokultū-romisldquo vartodami šį terminą kaip kultūrinės grupės sinonimą (gellner 1996 85) kai kada konstruktyvistai kaip ir primordialistai tokį etninį vienetą vadina vieno-dai ndash gentis (Popper 1998 277ndash278)

akivaizdu kad ginče dėl žemaičių būtina aiškiai pasakyti kada kalbama apie viduramžių o kada ndash apie dabartinę žemaičių bendruomenę norint narplioti lie-tuvių istoriografijoje esamą žemaičių esmės painiavą pirmiausia būtina išsiaiškin-ti ar žemaičiai Ldk laikais buvo tik geografinė sąvoka kad jie buvo suvokiami kaip žemumos lietuviai tai ir straipsnio autoriui atrodo įtikinama Bet ar tarp taip suvokiamų žemaičių negyveno ir etnografiniai žemaičiai su savo lokalia tradicine kultūra savita buitimi folkloru šeimos kalendoriniais darbo papročiais ir kad jie dėl to kaimynų atžvilgiu save suvokė kiek kitaip ir su jais nelabai tapatinosi

etnologų ir tautosakininkų nuomonės taip pat nesikerta dėl to kad daugelis folkloro ir šeimos bei kalendorinių papročių yra atsiradę ne naujaisiais amžiais arba vėlyvaisiais viduramžiais o kur kas seniau dar gentinėje bendruomenėje o kaip tik šios dvasinės kultūros skirtumų nemažai pastebime žemaičių ir aukštaičių tradicinėje kultūroje archeologų teikiami pavyzdžiai apie skirtingus žemaičių ir lietuvių laidojimo būdus vndashXiii a į kapus dedamas įkapes nešiotus papuoša-lus naudotus skirtingų tipų ginklus nėra dėmesio nevertas faktas čia ypač dera sureikšminti iš esmės skirtingą laidojimo būdą nes tai ne tik materialinės bet ir svarbi dvasinės kultūros išraiška etnologai daugmaž vieningai sutaria jog žmo-gaus gyvenimo ciklo papročiai bendruomenėje yra bene patys svarbiausi tad ir kai matome tokius ženklesnius skirtumus galime daryti prielaidą jog turime reikalą su skirtingomis etninėmis bendruomenėmis (gentimis) Laidojimo būdas ir papro-čiai kaip tik yra vieni iš jų svarbu ir tai kad archeologijos duomenimis žiem-galiai ir žemaičiai savo materialine kultūra buvo vieni kitiems labai artimi bet labiau skyrėsi nuo lietuvių (tautavičius 1981 29ndash30 vaškevičiūtė 2004 48ndash49) čia tiktų pridurti ir tai kad ankstyvaisiais viduramžiais europoje nerandame netgi tokio dydžio kaip dabartinė etnografinė Lietuva plotų kuriuos būtų apgyvenusi viena gentis

4 kyla abejonių dėl šio veikalo autentiškumo nes nėra nurodyta originalo leidimo vieta leidykla taip pat autoriaus gyvenamoji vieta pilietybė darbovietė arba institucinė priklausomybė

23

vytauto nevienkartinius žodžius apie lietuvių ir žemaičių tapatybę bei pačių že-maičių delegacijos tokį pat tvirtinimą konstanco bažnytiniame susirinkime atro-do pirmiausia lėmė pragmatiniai politiniai motyvai žūtbūt laimėti suvereno teises žemaitijai žemaičiai savo ruožtu jautė labai didelę savo ir ordino brolių kalbinę ir kultūrinę distanciją bet daug mažesnį atstumą jie matė tarp savęs ir lietuvių todėl ir jų pasirinkimo motyvacija kam geriau priklausyti kai pasirinkimo galimybės jau yra tik tokios yra visiškai suprantama

Beje tuo metu vytautas popiežiui ir užsienio šalių valdovams įrodinėjo kad ir sūdu-viai yra tie patys lietuviai kalba ta pačia ndash lietuvių ndash kalba (Liš 93) nors sūduvių nelietu-viškumas nūnai yra nekvestionuojamas tad ar vytautas sąmoningai melavo ar sūduviai iš tiesų vytauto laikais jau galėjo būti tokie pat lietuviai kaip ir žemaičiai ar mokslininkai disponuoja per menka medžiaga jotvingiams ir žemaičiams pažinti veikiausiai po sūdu-vos nuniokojimo likę gyvi paribio sūduviai buvo gerokai sulietuvėję tad ar galime atmesti prielaidą jog etniniai procesai per keliolika šimtmečių nepaveikė galimai buvusio žemai-čių etninio vieneto tokiu mastu kad jis iš buvusios etninės bendruomenės (genties) vir-to tik savita moderniosios lietuvių tautos sudėtine dalimi Buvusios žemaičių kultūrinės charakteristikos vi (archeologų duomenimis) Xv XiX a ir mūsų dienomis palyginimai leidžia tokią prielaidą drąsiai kelti

žemaičių samprata keitėsi taip pat lėtai kaip ir pati bendruomenė Modernioji etnografinė žemaičių samprata užsimezga ir suveši ne iškart kai žlunga abiejų tautų respublika o kartu ndash ir žemaičių kunigaikštystė istorikas egidijus aleksan-dravičius mano kad patys žemaičiai etnografinę savimonę pamažu įgavo XiX a po to kai caro valdžia ėmė drausti viešai vartoti žemaičių kunigaikštystės terminą todėl šiam išnykus iš viešosios komunikacijos žemaitijos ribos pradėtos suvokti labai siaurai ir vis dažniau žemaitija imta laikyti ta geokultūrinė erdvė kurioje buvo kalbama žemaitiškai (aleksandravičius 1995 12) atrodo turime tokį vaizdą iš bdquogeografinių žemaičiųldquo bendrijos kurią sudarė visi žemaičių kunigaikštystės gyventojai pamažu atsisijojo populiacija pasižyminti savita tradicine kultūra ir tarme Ji visą laiką buvo ir esant žemaičių kunigaikštystei bet susiklosčius tam tikroms sąlygoms glūdėjo nepastebima tarp bdquogeografinių žemaičiųldquo

vis dėlto neginčijamai teigti kad klausimas dėl žemaičių etninio vieneto susi-formavimo v a po kristaus ir jo ilgalaikio buvimo viduramžiais jau yra išspręstas būtų per drąsu euforiją kad tolimoje praeityje buvo žemaičių gentis gesina dvi aplinkybės Pirmiausia iš daugelyje viduramžių kronikų ir metraščių minimų vietų galima susidaryti įspūdį jog ten paminėti žemaičiai suvokiami kaip tam tikros te-ritorijos lietuviai tai itin vaizdžiai patvirtina kad ir toks Hermano vartbergės kro-nikoje randamas aprašymas bdquo1333 metais kristaus Paaukojimo dieną (vasario 2) žygiavo Livonijos broliai kartu su Prūsijos ginkluotomis jėgomis dviem kariuome-nėm į žemaičių žemę (in terram Samayten) kurią grobimais ir gaisrais nunioko-jo privertę lietuvius (Letvinis) bėgtildquo (HLHvLk 179) teritorinės kilmės (žemės) atžvilgiu kaip vieni iš lietuvių žemaičiai traktuojami ir ipatijaus metraštyje ten jie minimi istorijoje pirmą kartą (1219 m) kaip lietuvių kunigaikščių sutarties su Haličo-voluinės kunigaikščiais dalyviai (Liš 34) Bet po trisdešimties metų tame pačiame metraštyje žemaičiai suvokiami jau veikiau kaip gentis Jame taip aprašo-

24

mi 1250ndash1251 m bendrą karo žygį prieš Mindaugą surengę są jungininkai bdquotaut-vilas gi atbėgo į žemaitiją pas savo dėdę vykintą paėmė jotvingius ir žemaičius ltgt žygiavo prieš Mindaugą ltgt tautvilas išjojo iš pilies o su juo danilo rusai ir polovcai ir su jais žemaičiaildquo (Liš 34ndash35)

galima sutikti kad viduramžių kronikos ir metraščiai šiam klausimui spręsti nėra patikimas šaltinis nes to meto žmonių ir dabartinė etniškumo sampratos yra visiškai skirtingos Bet kitas argumentas reikalaujantis didelio atsargumo deklaruo-jant žemaičių etninio vieneto atsiradimą ankstyvaisiais viduramžiais būtų tai kad etnologai kaip ir istorikai turi nemažai pavyzdžių rodančių jog tam tikrotildes arche-ologinės kultūros reiškinių paplitimo arealo ribų tapatinimas su kokios nors etninės bendruomenės apgyventos teritorijos ribomis būna ir klaidingas nors neretai pasi-tvirtina istorikas ir archeologas Haris Moora tuo klausimu rašo bdquoBandymai tiksliai sutapatinti archeologines kultūras su vadinamosiomis kalbinėmis bendruomenėmis tik retais ir paprasčiausiais atvejais viltis paverčia sėkme Juk tik tam tikrais atvejais žinomos tarp savęs giminingos kalbos arba dialektai paprastai susidarė skaidantis jų bendruomenėms pirmtakėmsldquo (Моора 1958 22) visiškai tokios pat nuomonės buvo ir specialiai šį klausimą studijavę rusų etnologai (Арутюнов Хазанов 1979 79ndash89) kita vertus baltų genčių atžvilgiu tą klausimą gvildenęs H Moora manė kad dažniausiai tos ribos iš esmės sutapo (Моора 958 9ndash33) vėliau jo išvada rėmė-si jį citavo ir lietuvių autoriai pavyzdžiui norbertas vėlius (vėlius 1983 176)

sumuojant visus išvardytus faktus tezei kad žemaičiai kaip atskira etninė ben-druomenė (gentis) buvo jau iki Lietuvos valstybės susidarymo straipsnio autorius yra labiau linkęs pritarti o ne ją atmesti Bet kartu mano kad šiandien žemaičių etnoso nėra ir kad senoji gentinė žemaičių bendruomenė ir dabartiniai etnografiniai žemaičiai yra gana skirtingos bendruomenės kodėl

Dabartiniai žemaičiai ndash ne tauta ir ne etnografinė grupė

kai kurie bdquožemaičių tautiškumoldquo aiškintojai stengiasi įrodyti kad jeigu pripa-žįstama jog žemaičių etninis vienetas buvo v iX Xiii a tai tuometinė ir dabartinė žemaičių bendruomenė ir šiandien iš esmės yra viena ir ta pati ndash bdquotokia pat tauta kaip ir lietuviaildquo o žemaičių tautiškumas ndash bdquonutylėtas nuslėptas užmaskuotas tei-sė vadintis tauta uzurpuotaldquo Bet čia jie turėtų atsakyti į klausimą ar jie sutinka kad etninės bendruomenės amžiams bėgant keičiasi ir kad tie pasikeitimai kartais gali būti labai žymūs visai taip pat ir abiejų stovyklų mokslininkai turėtų kelti sau klausimą gal ilgainiui kito ne tik termino žemaitis samprata bet ir pati bendruo-menė Juolab kad dabartinės žemaičių bendruomenės egzistavimo ne geografine o etnografine prasme niekas neneigia

etninė bendruomenė ndash ne koks nors muziejaus eksponatas kuris ten padėtas nekeičia savo formos ir turinio ištisus šimtmečius kiekviena etninė arba kultūrinė bendruomenė yra nepaliaujamos raidos kelyje tai yra patyrę ir žemaičiai kaip beje visi lietuviai vieni veiksniai istorijos tėkmėje žemaičių bendruomenės etno-kultūrinę raidą ugdė kiti smukdė bet atrodo vyravo pastarieji

2

Primordialistiniu požiūriu etnosas privalo turėti etninę savimonę kaip šiuo atžvilgiu yra su žemaičiais straipsnio autorius laikosi labai aiškios nuomonės nepriklausomai nuo to ar pripažįstame kad žemaičiai tolimoje praeityje buvo gentis (etninis vienetas) ar tik geografinė sąvoka šiandien jie nėra atskiras etno-sas Pirmiausia dabartinė žemaičių bendruomenė tikrai neturi etninės (tautybės) savimonės etnologas arūnas vaicekauskas teigia kad žemaičiai nesukūrė etninės savimonės (vaicekauskas 2005 50) tai tinka dabartiniams žemaičiams bet gali būti netikslu kalbant apie viduramžiais buvusius žemaičius gal XiindashXv a žemai-čių politinę trintį su lietuviais lėmė ne vien merkantiliniai kilmingųjų žemaičių interesai bet ir tam tikra prasme savojo ir kito teisių ir galimybių suvokimas že-maičiai etninę savimonę veikiausiai yra praradę šimtmečius trukusiuose etniniuo-se procesuose turėtosios etninės (gentinės) savimonės neteko daugybė senosios europos genčių nors jų palikuonys gyvena kompaktiškai įvairiuose europos šalių regionuose iki šiol

Minėtosios 2001ndash2002 m autoriaus atliktos apklausos metu daugiau kaip 90 proc žemaičių manė kad jie yra lietuviai kaip ir kiti tik kalbantys bdquokiek kitaipldquo arba pasižymintys savo regioninės kultūros bruožais ir tik 32 proc teigė kad že-maičiai ndash atskira tauta kiti (68 proc) šiuo klausimu aiškios nuomonės neturėjo žemaičių tarmę atskira kalba laikė 4 proc žemaičių Įdomu kad kitų regionų res-pondentai (ne žemaičiai) atskira tauta žemaičius manė esant dažniau ndash 59 proc žemaičių tarmę atskira kalba laikė 47 proc apklaustųjų (Liies b 2295 a 1ndash51 b 2296 a 1ndash66 b 2319 a 1ndash134)

nors tarp žemaičių ir kitų lietuvių yra daugybė skirtumų tačiau matome esant daug daugiau bendrybių gana integralią žemaičių ir kitų lietuvių istorinę savimonę patvirtino daugelis istorinių įvykių bendras dalyvavimas sukilimuose knygnešių są jūdyje atkuriant valstybę 1918 m savanorių žygiuose klaipėdos ir vilniaus kraštų vadavimo akcijose partizaniniame kare 1944ndash1953 m są jūdyje Baltijos kelyje ir t t žemaičiai kaip ir kiti lietuviai vartoja ir sava pripažįsta tą pačią ben-drinę kalbą gerbia gina ir laiko sava tą pačią valstybę bendra laiko tautos ir vals-tybės istoriją respektuoja tuos pačius tautos didvyrius ir tautinius simbolius

žemaičiai XX a pradžioje atskiros valstybės nė nebandė kurti vien dėl to kad tuo metu jie jau neturėjo etninės savimonės niekur europoje nežinome pavyzdžių kad telkiantis nacijai į ją savanoriškai būtų įsiliejusi svetima etninė bendruomenė tad ir Lietuvoje jokia agitacija joks bdquovarpasldquo nors ir kaip ilgai ir garsiai jis būtų skambinęs bdquokelkiteldquo nebūtų galėjęs pritraukti latgalių ar sugudėjusių gyventojų bet pritraukė žemaičius ir net lietuvininkus

Pagaliau etninių stereotipų tyrinėtojai pripažįsta kad tais atvejais kai vienos tautotildes atstovai supaprastintai vertina kitos tautos atstovus vertinimas visada pri-klauso nuo atskaitos taško ndash savos grupės ir savi visada vertinami geriau negu svetimi (kuzmickaitė tamošiūnaitė 2000 24ndash26) tuo tarpu straipsnio autoriaus atliktas tyrimas parodė kad Lietuvos etnografinių regionų gyventojų tarpusavio stereotipizacijoje kitų regionų gyventojų vertinimai būna teigiami beveik taip pat dažnai kaip ir savojo regiono gyventojų taip vertina ir žemaičiai nežemaičius ir

26

kiti (nežemaičiai) ndash žemaičius tai reiškia kad Lietuvos regionų gyventojai vieni kitų nevertina kaip svetimo Į kitų regionų lietuvius veikiau žiūrima kaip į kitokius tarp savų (kalnius 2002 35ndash36)

taigi pati žemaičių bendruomenė savo laikysena kitų lietuvių atžvilgiu anaiptol nėra panaši į kitų europos šalių etnines tautas bdquosutalpintasldquo į valstybių regionines bendruomenes ir savo skirtingumą deklaruojančias ne tik lyderių lūpomis bet ir bdquoiš apačiosldquo kaip antai bretonai (Le Coadic 2003 373ndash379) arba elzasiečiai (de-nis 2003 364) žemaičių bendruomenė šiuo požiūriu skiriasi netgi nuo tarkime provansalų kurie kaip ir prancūzai paryžiečiai yra galų kilmės (Pasquini 2003 420ndash421) todėl laikantis etniškumo sampratos kad etnosas yra tai ką lietuviškai suprantame kaip tautybę o etninį ndash kaip tautinį šiuo atžvilgiu nėra jokio pagrindo žemaičius laikyti atskiru etnosu arba tauta

ir vis dėlto žemaičiai tarp visų lietuvių yra gana saviti ir kitaip matomi Jie ndash vieninteliai tarp lietuvių ne taip jau retai turintys sudvejintą savimonę XX a aš-tuntajame dešimtmetyje vilniuje kaune elektrėnuose atlikdami šeimos tyrimus atkreipėme dėmesį kad maždaug kas dvyliktoje anketoje žemaitijoje gimę asme-nys į klausimą bdquoJūsų tautybėldquo atsakydavo bdquolietuvis (žemaitis)ldquo arba bdquolietuvis-že-maitisldquo tiesa tik labai retais atvejais būdavo nurodoma bdquožemaitis-lietuvisldquo Jokio savimonės susidvejinimo anksčiau ir dabar nepastebime tarp aukštaičių dzūkų ar suvalkiečių

žemaitija ryškiau išsiskiria sodybų planavimu ir jų želdiniais pastatų archi-tektūra darbo įrankiais daugeliu buities rakandų sodybos niekada neįrengiamos kalvų viršūnėse o tik atšlaitėse (Butkevičius 1971 134) žemaitijoje nebuvo tradi-cijos trobos fasadą atgręžti į kelią sodybos išdėstymas labai panašus į kuržemės (gotauts 2000 6) niekur daugiau Lietuvoje sodyboms ir pasėliams aptverti ne-buvo naudojamos akmenų ir pusiau gulsčių skeltų karčių jungiamų ir tvirtinamų vadinamosiomis vytimis tvoros žemaičių sodybos želdiniai nesimetriški jų daug ir įvairūs žemaičiai pagal tradiciją prie namų nesodino spygliuočių bet labai po-puliarūs čia buvo vadinamieji taurieji lapuočiai medžiai liepos ąžuolai klevai uosiai (kudaba 2000 5) stasys gutautas laikosi nuomonės kad pagal sodybos ir trobesių vidaus planavimą jos priklausinių išdėstymą ir struktūrą žemaitija kar-tu su suvalkija priskirtinos vakariniam (skandinaviškajam) o kita Lietuvos da-lis ndash rytiniam (slaviškajam) arealui (gotauts 2000 6ndash7) tiek pagal darbo įrankių ir priemonių konstrukciją tiek pagal lietuvių kalbos leksikoje fiksuotą tradicinės materialinės kultūros daiktų terminiją žemaitija taip pat dažnai bdquoiškrintaldquo iš visos Lietuvos konteksto (Lka žemėlapiai Merkienė 1989 45ndash202 Milius 1979 109ndash158) tiesa daugeliu čia suminėtų atvejų žemaitija turi daug bendrumų su už-nemunės suvalkietišką ja dalimi kadaise priklausiusia žemaičių kunigaikštystei valstiečių kinkomojo transporto priemonių konstrukcija ir arklių kinkymo būdas žemaitijoje yra labiau savitas negu žemaičių žemės ūkio padargai (Morkūnienė 1994 14ndash153)

daugelis žemaičių tradicinių valgių (pusmarškonė košė cibulynė rasalynė kraujiniai vėdarai su kruopomis kastinis virtos bulvės su kanapėmis rūgščioji

27

kleckynė ir kt) lietuviams nežemaičiams atrodo labai neįprasti išsiskiria žemaičių tautiniai drabužiai baldų puošyba persirengėlių kaukės (ličynos) ir daugelis kitų tradicinės materialinės kultūros dalykų

ryškų žemaitijos savitumą atskleidžia jos sakralinė architektūra žemaičių me-dinėms bažnyčioms ir koplyčioms būdinga monumentali tapybiška išraiška sunkios proporcijos gražus bet niekada neperkrautas puošmenų interjeras (Jankevičienė 1996 78) Medinės koplytėlės suręstos ant žemės pagrįstai siejamos su žemaitijos kultūriniu kraštovaizdžiu nes pasak jų tyrinėtojų šie paminklai buvo ir tebėra būdingi žemaitijos regionui (Burinskaitė 2006 159) tokios koplytėlės pastatytos žemaičių žemėje XiX a pabaigojendashXX a pradžioje sudarė apie 98 proc žinomų šios rūšies paminklų Lietuvoje (ten pat) Liaudies architektūros ir meno tyrinėtojai pripažįsta kad žemaitija pasižymėjo nepaprasta sakralinių paminklų gausa sody-bų paminklai (koplytėlės rečiau ndash koplytstulpiai) visada turėdavo Mergelės Mari-jos medinę skulptūrėlę vyravo paprotys medines šventųjų skulptūrėles aprengti apskritai žemaičių medinė skulptūra palyginti su aukštaičių yra tikroviškesnė konkretesnė statulėlės tvirtai suręstos kresnos (urbonienė 1998 32ndash38)

žemaitijoje gana savitos ir liaudiškosios religinės katalikiškųjų apeigų prakti-kos čia kaip niekur kitur Lietuvoje yra tvirta Marijos gerbimo tradicija tą galbūt lemia tai kad Marijos apsireiškimo vietos ndash tik žemaitijoje Marijos garbinimo apeigoms atlikti įrengtos lurdų grotos taip pat pirmiausia pasirodė žemaitijoje jos šiame regione absoliučiai vyravo ir tebevyrauja nei aukštaitijoje nei suvalkijoje (pasitaiko dzūkijoje) per šermenis mirties metines nėra giedami kalvarijos kal-nai Be to išimtinai žemaitijoje jie giedami pritariant dūdoms kalnų baigiamosios giesmės skirtos žemaitijai čia yra savotiška šios religinės apeigos apoteozė kupi-na optimizmo vilties ir tikėjimo gėriu (bdquotegul žemaičių žemė giesmes gieda tegul iš džiaugsmo ašaros jai riedaldquo ndash LM 448) daugeliui nežemaičių gali pasirodyti kad ši giesmės dalis nedera prie bendros šermenų arba mirusiųjų minėjimo nuotaikos

etnopsichologai tyrinėję aukštaičių ir žemaičių galimas psichikos ypatybes nu-statė kad tarp žemaičių pastebimas didesnis negu tarp aukštaičių intravertiškumas uždarumas pasyvumas jautrumas empatiškumas didesnis atkaklumas siekiant tikslo stipriau išreikštas Ego tačiau didesnis nerimas ir menkiau išlavinti bendra-vimo įgūdžiai (Bliumas 1998 107) tai leidžia manyti kad straipsnio autoriaus ekspedicijose išaiškinti kitų lietuvių žemaičiams dažniausiai priskiriami hetero-stereotipai ndash užsispyrę atkaklūs darbštūs ir gynybiški ndash atsiradę ne tuščioje vietoje (Liies b 2295 a 1ndash51 b 2296 a 1ndash66 b 2319 a 1ndash134)

Minėtos žemaičių psichikos ypatybės veikiausiai nemažai lėmė ir kai kuriuos jų tradicinės dvasinės kultūros savitumus ryškų žemaičių liaudies dainų melodijų savitumą randa daugelis jas tyrinėjusių autorių (čiurlionytė 1967 23ndash24 kelmic-kaitė 1995 21ndash23 Mukaitė 2000 40) tačiau žemaitijoje nėra kalendorinių liaudies dainų (Pociūtė 2000 36ndash39) tik čia buvo šokami tokie liaudies šokiai kaip Jon-kelis šeinas bdquokadagysldquo Latišius (Lakišius) Lestingis (Blezdingėlė) Lelenderis (uolinderis) vajaunas bdquovokietukasldquo (venskauskaitė 2000 23) autoriaus žinio-mis užrašyta ir daugiau ratelių savitos vaikų tautosakos

28

Minėtini šokiai bdquošiaudų batai šakalėlių padaildquo bdquosied sienis unt grindųldquo rateliai bdquogrybs grybs baravyksldquo bdquošokit panos lenciūgėlįldquo (žMa b 543 l 28) taip pat lyg ir niekieno dar neužrašytas pajūrio žemaičių vaikų ratelis bdquorodė vākāldquo (rudi vaikai) autorius nebūdamas folkloro žinovas nesiima tvirtai teigti kad kai kurių čia išvardytų pavyzdžių tikrai nėra kitose Lietuvos etnografinėse srityse tačiau yra linkęs manyti kad ir tuo atveju nurodytieji pavyzdžiai žemaitijoje turi savitumų arba atliekami savitai

žemaičių tradicinės kultūros savitumas bene visų pasaulio kultūrų konteks-te ndash merginų pavardžių daryba su priesaga -alė nepriklausomai nuo tėvo pavardės galūnės (Martinkalė Juonaitalė kazlauskalė ir pan) nors vyrų vardų su moteriš-kosios giminės galūnėmis aptinkama ir aukštaičių tarmėse tačiau ten tokia kalbė-sena būdingesnė senesniems žmonėms tuo tarpu žemaičiuose įprotis vyrų var-dams pridėti bdquomoteriškas galūnesldquo gajus ir šiandien net jaunesnėje kartoje (pvz eleksėndra (arba Leksėndra) ndash aleksandras sėmė ndash simas kazė ndash kazys ontė (untė) ndash antanas Jozė (Juzė) ndash Juozas vėncė ndash vincas ir t t) žemaičių tradici-nių vestuvių papročiai ir apeigos taip pat gerokai skyrėsi nuo kitų regionų lietu-vių vestuvių apeigų daug skirtumų yra išlikę iki šių dienų (vyšniauskaitė 1985 122ndash184)

taigi konstatavę jog dabartinė žemaičių bendruomenė nėra tauta kartu turime pripažinti kad ji ir nėra paprasta lietuvių etnografinė grupė daugelyje tautų esama regioninių bendruomenių kurios itin ryškiai išsiskiria iš tautos visumos aiškiai su-vokia savo kultūrines skirtybes ir grupės bendrumą dėl tų skirtybių turi savivardį dažnai sudvejintą savimonę (bdquomes tarp jūsų ne svetimi bet labai skirtingildquo) tokia tautos dalis vadinama subetnosu (lietuviškai imta vadinti potaute) tokie yra da-bartiniai žemaičiai tiesa dėl ilgametės glaudžios konsolidacijos su kitais lietuviais ir integracijos į lietuvių naciją žemaičių potautė XX a labai priartėjo prie lietuvių etnografinės grupės savivokos

Išvados

autorius teigdamas jog žemaičių etninio vieneto egzistavimo iki Lietuvos vals-tybės susidarymo klausimas toliau lieka atviras yra linkęs manyti kad žemaičių bendruomenė viduramžiais turėjo etnosui būdingų bruožų ir jų pačių bei kitų buvo suvokiama kaip atskira gentis tačiau kaip ir daugelis į moderniąsias tautas in-tegruotų etninių vienetų ilgainiui etnosui būdingus bruožus prarado nepriklau-somai nuo to ar yra buvusi žemaičių gentis ar ne jų dabartinės bendruomenės padėtis yra perdėm aiški bendruomenė etninės savimonės neturi

tvirtai integravusis į lietuvių naciją ir glaudžiai konsolidavusis su kitų Lietuvos etnografinių sričių lietuviais dabartinė žemaičių bendruomenė kartu išlaikė daug savo tradicinės kultūros savitumų ir jų suvokimą grupės viduje dėl to jai taikytinas lietuvių potautės arba subetnoso terminas

žemaičių integracija į lietuvių tautą ir konsolidacija su kitais lietuviais yra įvy-kęs istorijos faktas akivaizdi to išraiška ndash absoliuti dauguma dabartinės žemaičių bendruomenės narių save laiko lietuvių tautos atstovais

29

dabartinių žemaičių etniškumo propagavimas bandymai įrodyti šiuo metu te-beegzistuojant žemaičių tautą yra spekuliatyvūs kaip tik dėl to kad aiškinant etnoso sampratą ignoruoja patį svarbiausią dalyką ndash pačių bendruomenės atstovų savimo-nę tariamas žemaičių etniškumo bdquoatkovojimasldquo iš tikrųjų yra tik jo konstravimas

žemaičių kultūrinės veiklos nukreiptos į jų savitumo pažinimą ir propagavimą negalima laikyti neotribalizmo apraiškomis tai labiau tiktų tik radikaliai žemaičių grupei deklaruojančiai tariamai uzurpuoto nusavinto žemaičių tautiškumo atga-vimo būtinybę

šaLtiniai ir sutruMPiniMai

a ndash anketaHLHvLk ndash Henrikas Latvis Hermanas vartbergė Livonijos kronikos parengė J Jurginis vil-

nius 1991Liies ndash Lietuvos istorijos instituto rankraščių skyriaus etnologijos skyriaus fondasLiš ndash Lietuvos TSR istorijos šaltiniai t 1 sudarė k Jablonskis [ir kt] vilnius 1955Lka ndash Lietuvių kalbos atlasas t 1 Leksika red k Morkūnas vilnius 1977LM ndash Liturginis maldynas Lietuvos vyskupų konferencijos leidinys red P tamulevičius

kaunasndashvilnius 1984žMa ndash žemaičių muziejaus bdquoalkaldquo mokslinis archyvas МГСР ndash Материалы для географии и статистики России Ковенская губерния cоставил

Д Афанасьев Санкт Петербург 1861ИЭАП ndash Историко-этнографический атлас Прибалтики т i Земеделие отв ред Л Те-

рентьева Вильнюс 1985ПНРИ ndash Первая всеобщая перепись населения Российской империии Ковенская губерния

т Хvii Санкт Петербург 1904

Literatūra

aleksandravičius egidijus 1995 žemaitija XiX amžiuje kraštas ir valdymas Žemaičių žemė nr 2 p 12

anderson Benedict 1999 Įsivaizduojamos bendruomenės vilniusBliumas remigijus 1998 Etninės psichologijos įvadas vilnius Būga kazimieras 1958 kalbų mokslas bei mūsų senovė kn kazimieras Būga Rinktiniai raštai

t i vilnius p 401ndash418Būga kazimieras 1961 Lietuvių tauta ir kalba bei jos artimieji giminaičiai kn kazimieras Būga

Rinktiniai raštai t iii vilnius p 85ndash282Burinskaitė ilona 2006 Medinės portiko pavidalo koplytėlės lyginamasis aspektas Lietuvių ka-

talikų mokslo akademijos metraštis t XXviii p 159ndash170 Butkevičius izidorius 1971 Lietuvos valstiečių gyvenvietės ir sodybos t 6 (Iš lietuvių kultūros

istorijos) vilniusButrimas adomas [ir kt] 1997 Žemaitijos istorija vilniusčiurlionytė Jadvyga 1967 žemaičių melodijos (pratarmė) kn simonas stanevičius Raštai Vil-

nius p 23ndash27denis Marie noeumlle 2003 Le dialecte alsacien eacutetat des lieux Ethnologie franccedilaise no 3 (XXXiii)

p 363ndash371 gellner ernest 1996 Tautos ir nacionalizmas vilnius gėrdėnis eleksėndra [girdenis aleksas] 1998 torem gerbtė sava kalba Žemaičių žemė nr 1 (18)

p 25

30

gimbutienė Marija 1985 Baltai priešistoriniais laikais vilniusgotauts stasys [gutautas stasys] 2000 aple žemaitiu gīvenėma būda ėr anū kaimīnus Žemaičių

žemė nr 3 (28) p 6ndash7gudavičius edvardas 1999 Lietuvos istorija t 1 Nuo seniausių laikų iki 1569 metų vilniusYacoub Joseph 2000 Au-delaacute des minoriteacutes une alternative agrave la prolifeacuteration des Eacutetats ParisJankevičienė algė 1996 Žemaičių medinių bažnyčių architektūra vilniusJanulaitis augustinas 1932 Žemaičiai ir bažnytinis seimas Konstancijoj (1414ndash1418) kaunasJucevičius Liudvikas adomas 1959 Raštai vilniusJurginis Juozas 1967 žemaitija ir Lietuva Mokslas ir gyvenimas nr 10 p 30ndash31Jurkus Jonas 1944 kas tie žemaičiai Žemaičių žemė nr 20 (50) p 4J ndash kus [Jurkus Jonas] 1938 žemaičiai palaikykim savo religinius papročius Žemaičių prietelius

nr 33 (660) p 3kalnius Petras 1997 etninio ir etnografinio savitumų prieštaravimas dabartinėje Lietuvoje etno-

loginiai pamąstymai žemaičių klausimu Liaudies kultūra nr 4 p 9ndash15kalnius Petras 2002 bdquokitokieldquo tarp bdquosavųldquo Lietuvos etnografinių grupių stereotipai Lietuvos

etnologija Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos t 2 (11) p 23ndash52kelmickaitė zita 1995 ar žemaičių jaunimėlis giedos kaip jų bočeliai Žemaičių žemė nr 2 (7)

p 21ndash23kudaba česlovas 2000 žemaitijos kaimai ir sodybos Žemaičių žemė nr 3 (28) p 3ndash5 kuzmickaitė Loreta tamošiūnaitė rasa 2000 stereotipai kaip socialinė realybė kn Etniškumo

studijos Teoriniai samprotavimai ir empiriniai tyrimai vilnius p 22ndash30Le Coadic ronan 2003 Les contrastes bretons Ethnologie franccedilaise no 3 (XXXiii) p 373ndash379Merkienė regina 1989 Gyvulių ūkis XVI andashXX a pirmojoje pusėje vilniusMilius vacys 1979 Javų nuėmimo ir kūlimo įrankiai XiX a antrojoje pusėjendashXX a pradžioje

Žemės ūkio inventorius t 13 (Iš lietuvių kultūros istorijos) p 106ndash165Morkūnienė Janina 1994 Valstiečių rogės pakinktai ir jų gamyba vilniusMukaitė Loreta 2000 Pamąstymai apie žodžio ir muzikos sąveiką žemaičių dainose Žemaičių

žemė nr 2 (27) p 40 nikžentaitis alvydas 1996 žemaičių subetnosas Žemaičių žemė nr 4 p 26 Pakalniškis vaidotas 2001 žemaitiškumas globaliame pasaulyje Lietuvos etnologija Socialinės

antropologijos ir etnologijos studijos t 1 (10) p 199ndash216Pasquini Pierre 2003 de la tradition agrave la revendication provincialisme ou reacutegionalisme Ethno-

logie franccedilaise no 3 (XXXiii) p 417ndash423 Pficneris Jozefas 1989 Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas kaip politikas 2-asis leidimas

vilniusPichel Charles L t 1991 Žemaitija kaunasPociūtė audronė 2000 kodėl žemaitijoje nėra kalendorinių dainų Žemaičių žemė nr 2 (27)

p 36ndash39Popper karl raimund 1998 Atviroji visuomenė ir jos priešai vilniusPučkoriškis M [Mantvydas Pranas] 1925 žemaičiai ir aukštaičiai Žemaičių prietelius nr 5 p 3smith anthony d 1994 Nacionalizmas XX amžiuje vilniusšermunėlis J [Pakalniškis kazimieras] 1890 keletas žodžių dėl atskalūnų Žemaičių ir Lietuvos

apžvalga nr 10 p 121tautavičius adolfas 1981 žemaičių etnogenezė kn Iš lietuvių etnogenezės vilniusurbonienė skaidrė 1998 senoji liaudies skulptūra žemaitijoje Žemaičių žemė nr 4 (21) p 32ndash38vaicekauskas arūnas 2005 etnografiniai regionai kn Tradicijos Iliustruota Lietuvos enciklo-

pedija kaunas p 48ndash53 vaškevičiūtė ilona 2004 Žiemgaliai VndashXII amžiuje vilniusvenskauskaitė eugenija 2000 ką ir kaip šoko žemaitijoje Žemaičių žemė nr 2 (27) p 23vėlius norbertas 1983 Senovės baltų pasaulėžiūra vilnius vyšniauskaitė angelė 1985 žemaičių vestuvės kn Šiuolaikinis Žemaitijos kaimas t 13 (Iš lie-

tuvių kultūros istorijos) p 122ndash189zinkevičius zigmas 1981 žemaičių tarmės kilmės klausimu kn Iš lietuvių etnogenezės vilnius

p 12ndash18

31

zinkevičius zigmas 2005 Lietuvių tautos kilmė vilniusАрутюнов С А Хазанов А М 1979 Проблема археологических критериев этнической

спецификации Советская этнография 6 p 79ndash89Вольтер Эдуард 1887 Об этнографической поездке по Литве и Жмуди летом 1887 года

Санкт Петербург Моора Xapи 1958 О древней территории раcселения балтийских племен Советская архе-

ология 2 p 9ndash33

THE SAMOGITIAN ETHNICITYREAL OR CONSTRUCTED

Petras kaLnius

Summary

the author of the article contributes to the discussion that sparkled in 1970s among the scientists of humanities the subject of which was whether or not samogitians had formed a separate tribe prior to the formation of Lithuanian state in the 13th century Besides the author questions the possibility of scholarly argumentation of the existence of samogitians as an ethnic group in nowadays Lithuania answering this question becomes highly relevant in the social life of Lithuania because the idea of the samogitian ethnic people still existing nowadays is increasingly promoted in the regional samogitian community and attempted to make use of in the internal political struggle

according to the author the question regarding the existence of a separate samogitian tribe in the early middle ages has to remain open because scholarly arguments both to confirm and to disprove such an assertion could be found nevertheless he maintains that assertions regarding the still existing samogitian ethnicity are groundless irrespective of whether or not the samogitian ldquoethnic unitrdquo (tribe) did exist in the middle ages as demonstrated by the mass opinion poll among the population of samogitian region they do not entertain a separate ethnic self-consciousness over 90 per cent of samogitians consider themselves as belonging to the Lithuanian nation thus integration of samogitians into the Lithuanian nation and their consolidation together with other Lithuanians presents an accomplished historical fact

nevertheless the contemporary samogitian regional community has preserved and still upholds its dialect and numerous peculiarities of its traditional culture in primordial perspective this community could be defined in terms of a sub-ethnic group (sub-ethnos)

gauta 2007-10-30

32

ŽEMAIČIŲ FOLKLORO TYRIMAIISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

ŽEMAIČIŲ FOLKLORINĖ ATMINTIS

Bronė stundžienėLietuvių literatūros ir tautosakos institutas

s t r a i p s n i o o b j e k t a s ndash per pastarųjų ketverių metų laikotarpį žemaitijoje vykdy-tuose lauko tyrimuose užrašytas folkloras

d a r b o t i k s l a s ndash mėginti nustatyti kam ir kiek dabar naudojamas folkloras kokiais praeities bei dabarties jo ženklais šiandien reiškiasi žemaitiška tapatybė ir kaip konstruo-jama bendruomenės atmintis jų atžvilgiu

ty r i m o m e t o d a i ndash interpretacinis aprašomasisž o d ž i a i r a k t a i žemaičiai bendruomenė atminties vietos folklorinė atmintis folk-

loras

Įvadinės pastabos

ketverius metus (2004ndash2007) Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto folklo-ristai kiekvieną vasarą porai savaičių vykdavo į žemaitiją iš arti iš pirmų lūpų susipažinti su šiuolaikine žemaičių folklorine kultūra kaip ir prieš daugelį metų iš esmės tirta jos situacija kaimo vietovėse ir mažuose miesteliuose salantuose ža-rėnuose viekšniuose židikuose Įvyko daugybė susitikimų su valstietiškoje aplin-koje gyvenančios vyresniosios kartos atstovais kurių tėvai o dažnai ir jie patys vertėsi iš žemės ūkio tad tikėtasi išgirsti iš jų apie dar gerai pažįstamą žemdirbiui įprastą gyvenimo tvarką ir jos nulemtą kultūrinę patirtį tokia socialinė terpė pasi-rinkta ne atsitiktinai o veikiau remiantis seniai susiklosčiusia tradicija jog kaip tik šioje aplinkoje dar tikrai būtų įmanoma aptikti vienokių ar kitokių agrarinei kul-tūrai būdingo savitais bruožais pasižyminčio žemaitiško folkloro pėdsakų1 kaip paprastai taip ir šįsyk folkloro lauko tyrimų programos pagrindą sudarė jau žinoma informacija žemaitiškų sakytinių naratyvų su juose veikiančiais kaukais laumė-mis ar velniais daugiabalsio dainavimo kalnų giedojimo tradicijos kalendorinių ypač užgavėnių taip pat šeimos papročių ir jų atgarsių paieška

1 Beveik visi mūsų informantai yra vyresnio amžiaus (per 70 metų ir daugiau) buvę lauko darbinin-kai namų šeimininkės rečiau ndash mokytojai tarnautojai kultūros darbuotojai atitinkamai skiriasi ir jų išsilavinimas nuo pradžios mokyklos iki aukštojo mokslo dažniau sekėsi prakalbinti moteris nors tarp informantų pasitaikė nemažai ir vyrų

33

vis dėlto reikia pripažinti jog laikas ir šiuolaikinio gyvenimo iššūkiai visų pir-ma žemdirbystės griūties europoje ir pas mus atviros darbo rinkos šalyje ir užsie-nyje atsiradimo ir kitų ekonominių veiksnių išprovokuota migracija gerokai sujaukė prieš kelis dešimtmečius vis dar lyg ir sėslių vietinių bendruomenių situaciją kartu tai savaip pakoregavo ir taip ilgai išsilaikiusio bdquoužsikonservavusioldquo ir su ilgaamže valstietiška kultūra sieto folkloro vaizdą nors kaip pastebėjo etnologai jau bdquoXX a antrojoje pusėje į tradicinę kultūrą besiskverbianti industrializacija ypač išaugusi kaime migracija iškėlė individualios etninės kultūrinės patirties reikšmę kuri glau-džiai siejasi su privačiu gyvenimu ir jo istorija asmenine veikla išgyvenimais ir jų prisiminimais įvairios kilmės žinija aplinkos vertinimais ir kita užrašyti naraty-vai ndash atsakymai į klausimus ir pasakojimai tampa autorine subjektyvaus pasaulio suvokimo ir asmeninės patirties prisodrinta kūryba ltgtldquo ( Merkienė 2007 24) tad ir folkloristams atėjo laikas turėti galvoje ne tiek sparčiai mažėjančią baigiančią sunykti folkloro klasiką (nors stebėtis verčiančių jos gyvastingų reliktų žemaičių krašte vis dar aptinkama2) kiek stačiai į akis krintantį paties folkloro bdquonuvertėjimąldquo akivaizdų jo paskirties ir aktualumo praradimą tarp vietos bendruomenių

taigi šiandien svarbu pasiaiškinti ne vien kaip atsimenamas bet ir kam bei kiek folkloras dar yra naudojamas vien todėl analizuojant mūsų atliktų tyrimų rezulta-tus kilo mintis pasukti iš įprasto žanrinio folkloro apibendrinimo kelio ir atsigręžti į kitoms mokslo šakoms (istorijai sociologijai etnologijai ir kt) apskritai tarpda-lykinėms sociokultūrinės pakraipos studijoms aktualias kolektyvinės ir kultūrinės atminties tyrinėjimų kryptis3

tokių modernių atminties tyrimų pagrindu pastaraisiais dešimtmečiais yra tapę prancūzų istoriko Pierrersquoo nora ir jo bendraminčių sukurta vadinamųjų atminties vietų (pranc lieux de meacutemoire) koncepcija apimanti ne tik istorijai reikšmingas vie-toves bet ir platų kultūrinį lauką lemtingus praeities įvykius kultūrinius tekstus paminklus prisiminimus ir kitokius tautinei atminčiai svarbius ženklus (nora 1984 1987 1992) tai būdas susieti dabartį su praeitimi mėginant užčiuopti ką vieni ar kiti ženklai reiškia dabartinei žmonių bendrijai ir kaip jie atsiliepia šių dienų tauti-niam (prancūziškam vokiškam ir pan) tapatumui nors pripažįstama kad praeitis visada eina išvien su dabartimi bet kartu pastebimas vis didėjantis atotrūkis tarp jų nes iš tikrųjų bdquopraeitis mums neegzistuoja o tik reiškiasi ženklais mįslingomis liekanomis kurias privalu ištirti nes jose slypi mūsų tapatybės paslaptis atsaky-

2 Plačiau žr austė nakienė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ekspedicija salantuose Tau-tosakos darbai 2004 [t] XXi (XXviii) p 305ndash306 Bronė stundžienė Folkloro lauko tyrimai žarėnų krašte Tautosakos darbai 2005 [t] XXX p 133ndash139 vita ivanauskaitė nepabaigiami folkloristų dar-bai žemaitijoje 2006 metų ekspedicija viekšniuose Tautosakos darbai 2006 [t] XXXii p 256ndash263 Bronė stundžienė kuo gyvas žemaičių folkloras Liaudies kultūra 2007 nr 1 p 44ndash49

3 tai šiuo metu pasaulyje labai aktualiu ir perspektyviu laikomas mokslo studijų objektas telkiantis jo tyrimams tiek patyrusius tiek pradedančius jaunuosius mokslininkus plg neseniai vykusią talino universitete vasaros stovyklą plėtojusią diskusijas tema bdquokaip atsimena bendruomenės socialinės ir kultūrinės atminties struktūros ir erdvėsldquo (plačiau žr ramunė Bleizgienė apie atsimenančią estiją Šiaurės Atėnai 2007 rugs 15 nr 35 (861))

34

mas kas mes esameldquo4 keliama idėja jog toks atminties prisiminimų ir tapatumo ryšys geriausiai reflektuojamas per kolektyvinę atmintį kuri bdquoyra žmonių grupes ir bendruomenes vienijantis psicho-socio-kultūrinis mechanizmas veikiantis pras-minėje bendrų išgyvenimų įvykių ir potyrių terpėjeldquo (rubavičius 2007 7) Lygia greta plačiai vartojamos artimos savo turiniu kultūrinės socialinės ir komunikacinės atminties sąvokos Pastarą ja ypač aktualia folkloro lauko tyrimams siekiama pa-grįsti jog bdquobendri prisiminimai įtvirtinami pasakojant bendraujant rodantldquo pasak vakariečių teoretikų net yra pagrindo kalbėti apie iš čia kylančias tam tikras atmin-ties figūras sudarančias tarsi savotiškas atminties salas kuriose laikas išgyvenamas kitaip negu kasdienybėje o pati kultūrinė atmintis veikia kaip rėmai palaikantys tapatumų tvirtumą teikiantys prasminius ir vertybinius orientyrus (ten pat 9)

iš šio atspirties taško paranku ir net būtina pasižvalgyti po šiuolaikinės že-maičių folklorinės kultūros lauką dar ir dėl to jog mūsų tyrimų metu be įprastų folkloro kūrinių nemažai buvo užfiksuota gyvenimo istorijų ir folklorizuotų pri-siminimų apie praeitį kurių turinys beveik tiksliai atliepia glaustai aptartą atmin-ties kontekstą kam jei ne tokioms atminties saloms reikėtų priskirti žemaičių senosios kartos kaip savotiškas naratyvų universalijas pasakojamus gyvus prisi-minimus apie anuomet daug kuo išsiskiriančias žemaitijos miesteliuose gyvenusių žydų gausias bendruomenes (žr končius 1996 60ndash80 Būgienė 2007 67ndash69) an-trą jį pasaulinį karą tremtį pokario kolektyvizaciją pamatinius asmeninio gyve-nimo įvykius (vedybas vaikų gimimą artimųjų mirtį religinės patirties atvejus) taip pat tikrai dar neužmiršto bendruomeninio folkloro klestėjimo vienodus paliu-dijimus žemaičių daugiabalsio dainavimo tradiciją kalnų giedojimą itin popu-liarius su liaudies demonologija siejamus naratyvus (apie baidymus vaikštančias švieseles arba žvakeles) ir kitus dalykus kitaip sakant juk tikrai įdomu mėginti nustatyti kokiais praeities ir dabarties folkloro ženklais šiandien reiškiasi žemai-tiška tapatybė ir kaip konstruojama bendruomenės atmintis jų atžvilgiu Panašiai kaip nykstant kalboms tyrinėjimo tikslu tampa ne kalbos duomenų rinkimas o ją vartojančios bendruomenės siekiai (žr Crystal 2005 151) šiuo požiūriu atminties sąvokų laukui priklauso ir folklorinė atmintis

Kraštovaizdžio sakraliniai objektai ir jų motyvacija

tyrimai leido pasidomėti kaip folklorinė bendruomenės atmintis šiandien atsi-spindi vietinių žmonių kraštovaizdžio vertinimuose nežymiai perfrazuojant mate-rialios kultūros paveldo tyrėjų interpretacijas apie praeities paveldo objektų daiktų įgyjamą teigiamą stereotipinį vertinimą apie jiems segamas istorinio įvykio isto-rinės reikšmės tautinio ar istorinio simbolio etiketes (Markevičienė 2003 239) iš folklorinės pozicijos atrodo taip pat pagrįsta kalbėti apie istoriniams religiniams

4 žr Pierre nora Pasaulinė atminties viešpatija iš prancūzų kalbos vertė odeta žukauskienė [interaktyvus] prieiga per internetą lthttpwwweurozineorgarticlesarticle_2007-10-08-nora-lthtmlgt

3

mitologiniams gamtos ir kultūros objektams tarp jų ir tautosakoje paliudytiems seniau teiktas bei dabar teikiamas reikšmes jų sklaidą ir įsigalėjimą bendruomenė-je spręsti apie tai gana paranku iš pačių gyventojų pateiktų sociokultūrinių minė-tų objektų charakteristikų ir kitais būdais gautos informacijos Pirminę refleksiją aptariamu aspektu nesunku nustatyti apibendrinus gautus minėtos komunikacinės atminties rezultatus

kaip ir ankstesniais laikais taip ir dabar klausinėjamas žmogus yra linkęs kalbėti pirmiausia apie savo gyvenimą ir per asmeninę patirtį matomą pasaulį net jei jis pasakoja apie kolektyvinėje atmintyje stabiliai įsigalėjusius dalykus Juk kaip tik tokiai individualiai patirčiai priklauso dažnai visai bendruomenei gerai pažįstami ir kiekvieno jos nario atskirai bet labai panašiai pasakojami sakmiš-ki nutikimai tačiau tokios individualios atminties aiškiai stokoja toponiminiai padavimai apie krašto gamtos paminklus ir istorinius įvykius donato saukos pastebėjimu naratyvuose apie vietines krašto įžymybes asmeniškumas apskritai beveik neįmanomas nes antgamtinis įvykis čia pateikiamas iš tam tikro nuotolio pats pasakotojas jame tiesiogiai nedalyvavo todėl padavimas yra greičiau kolek-tyvinis išgyvenimas ir liudijimas (sauka d 2007 193) gal dėl to mūsų tirtose vietose žmonės retai (tik specialiai pasiteiravus) ir labai apibendrintai iš miglo-tos istorinės perspektyvos kalbėjo apie jų aplinkoje esančius mitologiškai įpras-mintus sakralizuotus gamtos ir kultūros objektus folkloristo akimis žvelgiant priklausančius pagrindiniam tradicinių padavimų teminiam laukui religijotyri-ninko ndash šventviečių erdvei archeologo vykinto vaitkevičiaus susistemintos bu-vusios žemaičių šventvietės ir sudarytas katalogas kaip tik ir rodo nepaprastą jų gausą vakarinėje Lietuvos dalyje (vaitkevičius 1998) kaip senosios šventvietės jame nurodomi miškai ir medžiai vandens telkiniai pelkės daubos piliakalniai ir kalnai akmenys istoriniai statiniai (koplyčios) bei dar kiti gamtos ir kultūros objektai daugelis iš jų pasak autoriaus ypač kai kurios šventviečių grupės taip pat ir šventakalniai kurių kalvotojoje žemaitijoje yra labai daug (itin išsiskiria vadinamųjų alkos kalnų grupė) siejami su senojo tikėjimo apeigomis (ten pat 25) žemaitiškam savitumui priskiriama ir iki šiol neblogai pažįstama šventų medžių ypač pušų gerbimo tradicija nors Lietuvoje suregistruotos 27 pušys kurioms ne-seniai buvo reiškiama ypatinga pagarba vis dėlto šiame fone itin išsiskiria pušų arealas vakarų Lietuvoje akmenės kelmės Mažeikių šiaulių telšių rajonuose (vaitkevičius 2003 67) kad tokios pušys pavyzdžiui viekšnių seniūnijoje auga miškuose vadinamuosiuose apžadų kapeliuose prie kelių galima įsitikinti ne vien iš mokslinės literatūros (žr vaitkevičius 1998 286ndash287) bet ir šiandien lan-kantis šiose vietose tiesa tos pušys su įtaisytomis jose mažomis koplytėlėmis yra labai jau senos o ir koplytėlės gana varganai atrodo ndash gerokai aptrūnijusios ar net guli nukritusios prie medžių kamienų kaip guli nuvirtusi ant žemės jau prieš ke-letą metų su kryželių koplytėlių vietas žyminčiais vinimis baigianti pūti garsioji minėtame kataloge plačiai aprašyta šventoji kegrių pušis (žr ten pat 276ndash277 Būgienė 2007 59) Jos liekanos senųjų kegriečių mums buvo parodytos drauge su glaustu buvusios pušies išskirtinumo apibūdinimu

36

šventa pušis augo netoli kažauninkaičių namų šalia kalvės apkabinėta pušis buvo kryželių visa virtine koplytėlių prisegiota dabar matyti tik blėkos kurios laikė koplytė-les gal šventuolėliai apačioje yra prispausti nuo vėtros nuvirto Bet niekas nesukūrens niekas nerušins senovėje tik ant pušų bus koplytėlės viduje įstatyta išdrožta Panelė šven-čiausia (Ltr 76387)

Prie šventos pušies žmonės apsižadėdavo dėl pagijimo nuo nelaimių eidavo kliais aplink komunistiniais laikais neleido iš nakties prisega kryželį prie tos pušies rytmetį rasdavo dar ir tvorelę aptvertą Mano tėvai pasakojo ndash sena tai pušis jai daug metų (Ltr 76388)

kokių kitų sakralumo požymių nebuvo užfiksuota tiek apie kegrių tiek apie kitas pušis nors senosiose kapavietėse ant kalniukų vis dar rymo vėjų siūbuojamos augalotos pušys kur kadaise kaip reikia tikėti iš pavienių ir atsitiktinių šiandien nugirstamų reminescencijų dar prieš karą per šeštines buvo prašoma šilumos ir lietaus naujų koplytėlių įkeltų aukštai medžiuose beveik nematyti ir atrodo jog vis labiau tirštėjantis užmaršties rūkas netruks uždengti paskutinius šventomis lai-kytų pušų reliktus

apskritai atliktų folkloro lauko tyrimų metu pavyko iš pirmų lūpų aptikti tik buvusių mitologinių su senais tikėjimais sietų gamtos objektų nežymius atgarsius apibendrintai kalbant mitologizuotas kraštovaizdis šiandieninio jo suvokėjo ref-lektuojamas mažų mažiausiai trejopai 1) išskirtinumu pasižymintys kraštovaiz-džio objektai dažnai prisimenami tik padrikų reminiscencijų pavidalu kaip kitados girdėti dalykai tarsi apie juos būtų vien iš knygų ir mokyklos laikais girdėta ta in-formacija pačiam jos pateikėjui atrodo per daug netikra ir jo nedomina 2) tik gana retai tikima mitologinių vietų realumu6 3) nors objekto išskirtinumas pripažįsta-mas tačiau pateikėjui atrodo jog šio reiškinio priežastis galėtų paaiškinti mokslas7

Plg nerišliai papasakotą padavimą Prie Mosėdžio velnio pamestas akmuo kai pateikėja šiaip taip paaiškino kad velnias nešęs akmenį dabar jis esąs didelėje aikštėje dar pridūrė matyt įstri-gusią dabartinę detalę jog ant akmens yra bdquolaiptā palipt kāp on kuokia stuogaldquo ir baigė retoriniu klausimu kodėl velnias nešęs tą akmenį kam jam to reikėję (Ltr 750455) kitu atveju pateikėjas išdėstęs Alkos kalno padavimo pagrindinius motyvus kaip per užšąlusią Baltiją švedai atvažiuodavo su arkliais lietuvių bdquorabavotildquo kaip jie prisiplėšdavo turto net ir dabar besančios kokios septynios bdquobačkos auksoldquo ten užkastos reziumuoja bdquonieks nežėna ir aš nerondu tėik kon aš galu pasakytė apėi ton kalnąldquo o matydamas vis dar informacijos tebelaukiantį klausančiojo žvilgsnį priduria bdquono kas ndash aug grybā puo bėškėldquo (Ltr 7504256) kalbėdama apie Laumės akmenį pateikėja gražiai pasakoja kaip šieno kūgis pavirto į akmenį ir dabar tebestovi tas bdquokažkoks paminklasldquo tik giliau į žemę įsmegęs o pasiteiravus jo pavadinimo sakė neatsimenanti bet jis esąs užrašytas bdquokažkur knygoseldquo (Ltr 750454) panašiai pateikiama nebedominanti ir primiršta informacija apie aptar-tas šventas pušis tarp jų ir apie Feliksavo pušį prie jos esanti koplytėlė visuomet įkeltas kryželis nors dabar pateikėja nežinanti bdquoar anon nupjuovė ar nenupjuovėldquo (Ltr 7582146) priminus apie netoliese esančius Laumės kūlį Laumės Lovą tik numykiama jog jie yra bdquoož parka kažkorldquo (Ltr 7504209) arba pasakoma bdquotėktā tāp vadėnuos ltgt nežėnau kon prī ton akmena eis baprėdortldquo (Ltr 7505104)

6 Pavyzdžiui tikima jog alkos kalne dega užkeikti pinigai pro šalį einantį žmogų staiga kilęs vie-sulas gali įtraukti į kalno vidų todėl praeinant reikia žegnotis (Ltr 7504359) prie kalno kartais vaide-nasi nuo jo rieda geležiniai tekiniai (Ltr 7504360)

7 detaliai papasakojęs visą alkos kalno švedišką istoriją patikinęs jog ir dabar kalne prie stalų sėdi kareiviai su savo ginklais pateikėjas daro išvadą kad čia praverstų specialūs tyrimai bdquočė rēk dėdelių tuokių atsėdiejėmų čė tor istorikā kėštėisldquo (Ltr 7504358)

37

galima net teigti jog toponiminiai padavimai šiandien vietinės bendruomenės viduje yra tik reliktiniai tai beveik iš atminties bdquoišplauti toposaildquo nors beje ofici-aliai pristatoma kraštovaizdžio versija juos vertina ir jais didžiuojasi antai šventos pušys kaip ir apžadų kapeliai mitologiniai akmenys ir šiaip kuo nors įspūdingi gamtos objektai kaip rodo netoli viekšnių vandens malūno esantis šių apylinkių turistinių objektų žemėlapis net įtraukiami į viekšnių kraštovaizdžio lankytinas vietas žemėlapyje yra nurodytas ir vadinamasis žibikų Meilės akmuo (plg vait-kevičius 1998 288ndash289)8 šie pavyzdžiai leidžia daryti išvadą jog kaip ir visame pasaulyje be muziejais ir šiaip su paminklosauga siejamo atmintinų vietų įprasmi-nimo iš esmės tik su žodine tradicija susiję žemaičių gamtovaizdžio paveldo objek-tai pradedami naudoti edukaciniais ir pramoginiais tikslais nors dėl to kartais gali nukentėti jų autentiškumas nes kaip rodo pasaulio patirtis bdquopasirinkti objektai interpretuojami pagal visuomenės socialinius ir kultūrinius poreikiusldquo kartais net sukuriant visai naują paveldo objekto vertę (vaitkuvienė 2006 89ndash90)

daugumai žmonių kur kas svarbesnės šiandien atrodo su dabartiniu krikščio-nišku tikėjimu susijusios vietos bažnyčios koplytėlės kapinės nors pirmieji du statiniai paprastai yra profesionaliosios sakralinės dailės architektūros ar skulptū-ros tyrėjų akiratyje bdquoatstovauja elitinei bajoriškajai kultūrai daugiausia atsivežtai iš svečių šalių ir inplantuotai Lietuvojeldquo (Jankevičienė 1998 8) tačiau kaip tik šios šventovės atlieka reikšmingą vaidmenį dažno iš tirtųjų žemaičių užfiksuotuose individualios religinės patirties folkloriniuose memuaruose apskritai šiuolaiki-nę kaimo ar miestelio žmogaus pasaulėvoką liudijančiuose pasisakymuose Maža to ndash bažnyčia dažnai suvokiama kaip savotiškas kultūros centras silpnėjant ben-dravimo ryšiams sekmadieniais ar per atlaidus joje susitinka giminės ir pažįstami čia kaip antai Pikelių (Mažeikių r) bažnytėlėje žmonės mielai ne tik gieda bet ir dainuoja kita šių laikų aktualia šventviete laikytinos mažosios koplytėlės (Lietu-vos istoriniuose dokumentuose minimos nuo Xvi a nors vidurio europos šalyse jos žinomos dar iš pagonybės laikų) ndash bdquoįvairūs memorialiniai paminklai su šventųjų figūromisldquo (Jankevičienė kuodienė 2004 9ndash10) statomos pakelėse laukuose ir miškuose kapinėse šventoriuose ir tiesiog sodybose daugiausia senos ir naujos statybos koplytėlių su šventųjų skulptūrėlėmis tarp folkloro lauko tyrimų vietovių pastebėta salantuose ir jų apylinkėse Beje tiek čia tiek apskritai visoje žemaiti-joje ypač daug koplytėlių su švč Mergelę Mariją vaizduojančiomis skulptūromis (ten pat 155) taip ir maga šią tendenciją sieti su mūsų irgi kaip tik žemaičiuose užrašytais regėjimų sapnų naratyvų gausiomis išsklaidomis kurių centre yra šios šventosios figūra

8 Pastarų jų metų ekspedicijų dalyviams nepavyko užfiksuoti jokių prisiminimų apie šitą akme-nį viena kapėnų kaimo gyventoja lyg tarp kitko prasitarė jog žibikuose esąs bdquokažėn kuoks akmou kāp dabar žanijas [prie jo] važiounldquo (Ltr 763842) Beje vėliau viename mokytojams skirtame seminare 2007 m straipsnio autorei viena viekšniškė lituanistė pusiau juokais pusiau rimtai pasa-kojo nuotykį iš savo patirties esą kadaise jos su drauge aplankiusios meilės magijos tikslais žibikų akmenį bet taip ir neišdrįsusios pasinaudoti senų žmonių pamokymu ndash atsisėsti nuogu užpakaliu ant akmens gal dėl to abi ir liko neištekėjusios

38

šiaip jau kaip pažymi sakralinės architektūros tyrėjai seniau bdquomažutėse pakelių koplytėlėse pamaldų nebūdavo ndash čia suklupęs pasimelsdavo užklydęs pakeleivisldquo (Jankevičienė 1998 240) jos skirtos galima tarti kaip ir senojo tikėjimo šventvie-tės bdquoužtikrinti dievo pagalbą vietos gyventojams saugoti juos nuo piktų jėgųldquo ir kitų nelaimių (Jankevičienė kuodienė 2004 11) Įdomu kad pastaraisiais metais prie sodybų ar kitur esančių koplytėlių rengiamos mūsų laikams būdingos liaudiškos religinės apeigos kaimo žmonės daug kur prie jų kas vakarą visą gegužės mėnesį renkasi melstis ir giedoti žemaitijoje populiarių gegužinių giesmių ką jau bekalbėti apie kapinių koplytėlėse ir prie jų vykstančias ilgas pamaldas tam reikalui žemaičių kapinėse prie kiekvieno kapo šiandien pastatoma po suolą ar net kelis (plg dabartines Ylakių kapines) kaip teigia etnografijos šaltiniai tai sena tradicija nes jau nuo se-novės laikų žemaitijoje bdquoper kryžaunas dienas eidavo giedoti visų šventųjų litanijos į sodos kapusldquo dėl to apie dešimtą valandą net mušdavo į kapinėse specialiai įrengtą lentą kad visi be likusių saugoti namų sueitų į kapelius (končius 1996 219)

nebus daug perdėta tvirtinant jog apskritai šiuolaikiniam žemaičių bažnytkaimio gyventojui pagal sakralumą kapai turbūt yra antra vieta po bažnyčios kapavietės kruopščiai tvarkomos puošiamos statomi brangūs paminklai jos dažnai lankomos čia meldžiamasi pavieniui ir kartu su artimaisiais ko gero žemaitiškam savitumui derėtų priskirti ir istorinėje žemaičių atmintyje pagarbiai saugomus vadinamuosius maro kapelius ir realiai jiems rodomą deramą dėmesį pagal išgales juos prižiūri vietos savanoriai9 kartais ten susirenka ir didesni žmonių sambūriai10 žemaičių vyresniosios kartos (ypač apie viekšnius) istorinėje atmintyje gerai išlaikyta dar viena kapų kategorija ndash vadinamieji apžadų kapeliai kur seniau o kai kada ir dabar žmonės apsižada t y ko nors melsdami duoda tam tikrus įžadus (kad pasveiktų ar kitomis materialaus ir dvasinio gyvenimo intencijomis) ir juos vėliau šventai išpildo Paprastai tai senos apleistos kapinės kuriose dabar nelaidojama nors folklorinė at-mintis šias vietas iki šiol tebesieja su baugiais nutikimais (ten vaidenasi baido naktį pro šalį einančius dega užkeikti pinigai ir pan) Mitologizuoti ir įvairiai interpretuo-jami tikrų ir netikrų baidymų siužetai tarp žemaičių gana populiarūs ir šiandien

iš to kas buvo pasakyta peršasi išvada jog apie dabartinių daugumos kaimo ir mažų miestelių bendruomenės narių žemaitišką savastį ndash ideologinį tvirtumą ir ilgalaikį pastovumą ndash galima spręsti tiek iš istorinėje atmintyje neįsivaizduojamai ilgai net iki pat trečiojo tūkstantmečio vienaip ar kitaip išsaugoto su senuoju tikė-jimu susijusio kultūrinio kraštovaizdžio vertinimo tiek iš jo tęstinumo dabartinės religijos pasireiškimo folklorizuotų formų įvairovėje

9 Plg vieną maro kapelių aprašą iš žarėnų krašte vykusios ekspedicijos Buvusiame dideliame Pluo-tinės kaime (Žarėnų seniūn Telšių aps) šiandien tėra penkių gyventojų sodybos Kaimo gale ant me-džiais apaugusio kalnelio yra maro kapinaitės kur pasak vietinių žmonių prieš 300 metų palaidoti šio ir Pakulniškių (dabar nebeegzistuojančio) kaimų gyventojai mirę nuo maro Pluotiniškės seserys Ona ir Zita Dužinskaitės prieš dvejus metus pastatė savo lėšomis paminklinį akmenį maro aukoms atminti Seserys baiminasi kad po jų niekas šių kapų nebeprižiūrės Prašė pasidomėti archyvuose šių kapelių istorija nes vietinė valdžia be dokumentuoto paliudijimo atsisako globoti kapinaites Ltr 7585(36)

10 antai vižančių kaime (Ylakių seniūn skuodo r) paklausus apie dabartines bendruomenės šven-tes buvo paminėta jog kaip tik prie tokių bdquoužmirštų kapeliųldquo šiemet per tėvo dieną gyventojai rinkosi pagiedoti o ir vėliau neskubėjo iš ten skirstytis (Ltr 758560)

39

Šventės ir papročiai kaip atminties vietos

Pagrįstai atrodo kad bendruomeniškumo ir kartu regioniškumo ženklus šian-dien lengviau būtų galima užčiuopti per dar vienos rūšies atminties vietas ndash se-nąsias šeimos ir bendruomenės šventes turima galvoje tradiciniai gyvenimo ir metų ciklo papročiai gerai žinodami jog visuminė ir detali jų analizė priklau-so etnologų tyrimų sričiai folkloristai angažavosi labiau iš tolo patyrinėti kaip bendrame universalių (bendralietuviškų) papročių kontekste šiandien reiškiasi jau anksčiau išryškinti kai kurie jų žemaitiškieji bruožai antai ir šio straipsnio autorė iš kalendorinių švenčių kuriomis bdquodažniausiai būdavo tik pradedami ir pabaigia-mi svarbesni žemės ūkio darbaildquo (žr šaknys 2007 107) tyrimo objektu pasirinko tik užgavėnes itin būdingas žemaičiams iš šeimos ciklo ndash žemaičių vestuvių ir laidotuvių papročius bandydama nustatyti kas yra perimama iš senesnės tradici-jos ir ko šiandien atsisakoma Į akiratį pakliuvo ir besikalantys nauji žemaitiški nežemaitiški papročių daigai kuriuos puoselėja dabartinių miestelių ir kaimo ben-drijų nariai atminties vietų žinovai čia įžiūrėtų tik natūralią kultūrinę raidą nes pripažįstama jog kiekvieną net permanentinį ar tęstinį reiškinį lemia kaita o ne permanentiškumas ir tęstinumas11 Lyg patvirtindamos šį dėsningumą buvusios tradicinės bendruomeninės šventės yra patyrusios esminį lūžį dalis jų visiškai modifikavosi kitos sunyko o jų vietą užėmė naujos Pavyzdžiui akivaizdu jog vestuvės nebeatlieka jokio didesnio vaidmens dabartinių vietinių bendruomenių sanklodoje mūsų sutiktieji informantai retai jose šiais laikais dalyvauja ir beveik vengė apie jas kalbėti

Pastebėta jau iš anksčiau pažįstama tendencija ndash vestuvės žemaitijoje kaip ir kitur Lietuvoje vis dažniau švenčiamos tik siauroje artimiausių giminaičių aplin-koje (stundžienė 2003 23) galimas daiktas kad žmogus tiesiog nebeturi ką pasa-kyti nedrįsta nė kalbėti apie bdquopaprastaildquo švenčiamas vestuves turėdamas galvoje jam neprieinamas miesto vadinamosios elitinės kultūros diktuojamas žiniasklai-dos nuolat viešinamas naujoviškas pompastiškas ir įspūdingai dažnai egzotiškai atrodančias vestuvių madas turima omenyje prakutusių verslininkų ir kitų įžy-mybių prašmatnumu ir įmantriomis apeigomis išsiskiriančios su stulbinamais ves-tuvių efektais ir scenarijais (pabrėžtinai nieko bendra neturinčiais su lietuvių ves-tuvių papročiais) parengtais brangiai atsieinančių samdomų vestuvių planuotojų su fotosesijomis jachtų sraigtasparnių oro balionų pramogomis rožių žiedlapių lietumi į dangų paleistais balandžiais ir dar dievai žino kuo12 klausiami apie šiuo-laikines vedybų apeigas vyresniosios kartos atstovai tik striukai drūtai mesdavo kad vestuvės dabar būna baruose restoranuose iš namų [jaunuosius] tik išleidžia (Ltr 763846) todėl viskas jau nebe taip išeina (LtrF md 20814) senimui tai visiškai nauja patirtis todėl vyresnieji natūraliai labiau linko dalytis įspūdžiais apie jų atmintyje gyvą tarybinių laikų vestuvių šventimą kaip tik šie prisiminimai

11 žr Pierre nora Pasaulinė atminties viešpatija12 žr Laima žemulienė Per santuokos apeigas ndash išradingumo lenktynės Lietuvos rytas 2006

rugpj 18 nr 187

40

buvo pagrindinis šaltinis kalbantis apie vestuves tuo tarpu jau anuomet jų modelis buvo patyręs esminį laiko lūžį neliko buvusio apeiginio scenarijaus iš atminties išsitrynė buvę draminiai apeigomis sankcionuoti epizodai apsieita be žemaitiškų zalietų (sužadėtuvių) pintuvių (mergvakario su apeiginiais šokiais įsiprašymu į namus jaunosios kėlimu į stalelį ačiavimu) zakucijos (prašytuvių) ir kitų dalykų (vyšniauskaitė 1985 131ndash145)

tiesiog pasikeitė pati vestuvių motyvacija ir jos akcentai ndash vestuvės imtos švęsti labiau dėl smagaus juoko pokštų ir linksmybių kai sukviestus svečius (iki 100 ir daugiau) linksmindavo ir pagrindinius vaidmenis atlikdavo samdytų muzikantų grupė ir piršlys su svočia tik bdquoper pirmąjį susėdimą prie vaišių stalo kalbos ir tos-tai būna rimti ltgtldquo (ten pat 167)13 nebeaktualus ir šimtmečiais buvęs per vestuves privalomas apeiginis dainavimas vestuvininkai dainuoja (dažnai labiau klausosi) tik ką nors iš samdytų muzikantų pateikto repertuaro14 vestuvių oracijų vietoje at-sirado visai kitos paskirties ndash linksminimo tekstai primenantys anekdotus ir dažnai nevengiantys obsceniškos retorikos

Ponas antanas savo seseriai rašo kad nupirktų jo sužadėtinei kokią nors dovaną jo var-du sesuo nupirko baltas odines pirštines ir prie progos sau baltas šilkines kelnaites Prie dovanos įteikimo pasitaikė klaida sužadėtinei vietoj pirštinaičių buvo įteiktos kelnaitės Ponas antanas galvodamas kad siunčia pirštinaites rašo laišką bdquoMano mylima mergaite siunčiu tau mažą ženklą savo meilės galvoju svetimos rankos jų nepalies tik mano ži-noma nors niekam paliesti ir neduosi bet neišsaugosi niekam jų neparodžiusi nupirkau tau mažesnio numerio bet jei bus per didelės kai vaikščiosim prilaikysiu nešiok kada būsime drauge kad aš jas matyčiau prieš akis valyk jas kas mėnesį benzinu ir dėl nema-lonaus kvapo šlakstyk odekolonu aš taip dariau su savosiom saugok kad nesušlaptų nes atsiras geltonų dėmių kartais jei pasitaikys suprakaituoti nusimauk ir nešiok rankoj tik žiūrėk niekur jų nepalik užsimaunant pripūsk oro nes lengviau užsimauna Pagal pasku-tinę madą nešiok jas mažiau užmautas ir atsegtas kad į jas daugiau įeitų oro Bučiuoju tave mylintis antanasldquo Pst Skaitoma per vestuves Ltr 7503(16)

tokios ir panašios tematikos tekstų paprastai tik skaitomų apstu per visą pokylį jų klausytis siūloma bet kuriuo vestuvių momentu o linksmą arba pa-brėžtinai iškilmingą šių sakomų intarpų turinį galima nuspėti vien iš jų pavadi-nimų ir pristatymo vestuvių dalyviams Vedusių jų patarimai jaunajam Laiškas jaunajam nuo jaunosios meilužio Kas yra moteris Brandaus bučinio atestacija Trylika įsakymų vestuvių dalyviams kalbos įteikiant jauniesiems gyvenimo raktą pasus šeimos židinį (žr LtrF md 20814 1516 1718 19 20) šias kalbas rei-

13 Plg tipišką rimtą jaunųjų pasveikinimą (pačios sveikintojos sukurtą ir pristatomą kaip bdquogražų ir prasmingąldquo) užrašytą židikuose 2007 m vietinei mokytojai pasakojant apie tarybinių laikų vestuves kuriose ji svočiavusi 40 kartų Gerbiami jaunavedžiai šiandien jums yra didžiulė šventė Jūs sumainėte žiedus Jūsų rankose taurė į kurią turi tilpti viskas laimė ir nelaimės džiaugsmas ir vargai pasisekimai ir nepasisekimai Aš jums linkiu kad šita taurė kurią jūs šiandien paėmėte į rankas pildytųsi vien tik meile džiaugsmu ir laime Būkite laimingi LtrF md 208(23)

14 kaip teigė socializmo laikais vyravusį žemaičių vestuvių modelį išstudijavusi angelė vyšniaus-kaitė muzikantai anuomet propagavo pramogines daineles ir tik vieną kitą humoristinę liaudies dainą o liaudies dainų vaidmuo vestuvėse priklausė nuo atsitiktinumo bdquojei tarp svečių pasitaiko balsingas daugiau liaudies dainų prisimenantis vyresniosios kartos žmogus per vestuves išgirsi ir daugiau liaudies dainųldquo (vyšniauskaitė 1985 177)

41

kėjo parengti iš anksto piršlys ir svočia iš įvairių šaltinių turėdavo prisirankioti visokiausios humoristinės kūrybos sveikinimo tekstų kupletų ir sentencijų juos nusirašinėdavo iš kitų neretai pagal tam tikrą šabloną ir patys kurdavo reikiamus tekstus ndash sveikinimo telegramas vestuvių laikraštėlius ir plakatus o visą sukauptą medžiagą susirašydavo į specialias bdquovestuvių knygasldquo kurios kalbėtojams visada būdavo po ranka (vyšniauskaitė 1985 177ndash178) Modernaus folkloro tyrėjai čia įžvelgia rašytinio žodžio autoritetą pripažįsta jog tautosaka ir literatūra puikiau-siai dera pavyzdžiui vestuviniuose laikraščiuose kuriuose bdquomėgdžiojama oficio-zinių laikraščių struktūra ir stilius jie mirga įvairių literatūros kūrinių oficialių pranešimų ir dokumentų sekimais ir parodijomisldquo (krikščiūnas 2004 255) iš tik-rųjų šiuo atveju vertėtų kalbėti greičiau ne tiek apie folkloro kiek apie tam tikrų parafolkloro formų sklaidą per vestuves apskritai vestuvių sėkmė ir bdquoprestižasldquo aplinkinių akyse beveik tiesiogiai priklausė nuo parodyto jose išradingumo svo-čios bei piršlio iškalbos ir artistinių gebėjimų todėl svočiauti bei piršliauti buvo kviečiami kūrybingi paprastai aukštesnio išsilavinimo gimins (nors nebūtinai) atstovai kaip minėta būtent toks vestuvių modelis su jam būdingais išradingo pasilinksminimo bruožais praktikuotas visoje Lietuvoje labai gyvomis spalvomis yra išlikęs dabartinės vyresniosios kartos istorinėje atmintyje

Pavyko susilasioti šiokios tokios informacijos apie kaitą mūsų dienomis pati-riančias šiaip jau ilgai stabiliai išlaikytas senąsias laidotuvių apeigas ryškiausia inovacija ndash gerokai supaprastintas jų modelis kuriame prioritetai kaip apskritai įprasta mūsų laikų vartotojiškai visuomenei dažnai teikiami patogumui1

iš kapėnų mirusį veža į viekšnius į laidotuvių biurą netoli bažnyčios Musėt pora šimtų litų ndash katafalkas viskas yra šiandien numirė ndash du vakarai o namie vietos gi nėra durys siauros per langą traukia karstą tas yra baisu dabartinis laidojimas yra labai geras daly-kas viskas yra prie rankos niekur nereikia lakstyti eina žmonės lanko neša krepšelius ir vainikus iš giminių ndash vainikai iš kaimynų ndash krepšeliai aš irgi sakau bdquotėk nedorniouket nelaikyket monės numouseldquo

giedami kalnai paskui [groja] dūdos anksčiau patriūbočiai viską atlikdavo maldas mels punktais giedos tada su dūdomis varys dabar ir dūdoriai sutrumpina kur buvo trys penkios valandos dabar nė pusantros nebėra o paima tris šimtus litų apsaugok tu dieve dar reikia pridėti ir tašes ndash tokių niekas nebnori

kaip išgieda kalnus duoda šaltų [patiekalų] valgyti Palaidojus ndash baras užsakytas (vie-nam žmogui 12 litų) Parvažiuoji švarus ndash rengia šviesiau dabar laidotuves

Po laidotuvių praėjus mėnesiui ndash trisdešimtinės užperkamos mišios į kapus važiuoja gėlių nuveža žvakes uždega Paskui vaišės Jau čia yra kviestiniai (Ltr 763840)

tokį iš bdquopraktiškųldquo pozicijų pateiktą laidotuvių ceremonijų apibūdinimą ir jų vertinimą galima laikyti gana tipišku reiškiniu net yra pagrindo teigti kad iš at-minties traukiasi kadaise rituališkai sureikšminta žmogaus laikysena mirties aki-vaizdoje pati mirties samprata ypač senoji marinimo dvasia apie kurią galima

1 tokios nuostatos laikomasi ne vien per laidotuves plg dar apie 1985 m etnologui paklausus ko-dėl per žemaičių vestuves nebebūna pintuvių vakaro gautą trumpą atsakymą ndash pintuvininkai kambarius pritrypią (vyšniauskaitė 1985 137)

42

spręsti iš būtent žemaitijoje gyvavusio papročio kai uždegus mirštančiam žmogui graudulinę žvakę buvo mušama į specialiai įtaisytą lentą kad kaimynai skubėtų ligonio marinti (vyšniauskaitė 1995 444)

kur kas stabiliau išlaikyti ir iki šiol nepaliauja gyvuoti kito tipo su laidotuvėmis susiję tikėjimai t y tie kurių turinys tiesiogiai susijęs su gyvaisiais ir į kuriuos neatsižvelgus gali iškilti grėsmė tolesniam jų gyvenimui plg populiariausius jei važiuojant į bažnyčią ką sutiksi vyrą ar moterį tai pirma tas ir mirs jei arti ndash tai greit mirs jei toliau ndash negreitai procesiją susitikęs žmogus neturi sustoti jei nu-mirėlis žiūri akimis tai ką iš giminių pasikvies ndash tą labai saugo Ltr 7638(40) istorinėje atmintyje dar rusena šiandien įdomiai atrodantis vienas kitas senosios žemaičių laidotuvių buities reliktas (žr pasakojimą Į budynes nešdavosi savo pei-lius ndash Ltr 750354) netiesiogiai su laidotuvėmis turi ryšį ypač ryškus žemaičių atminties klodas siejamas su mirusiųjų grįžimais vaiduokliais neramių vėlių klaidžiojimais (apie juos dar bus užsiminta aptariant žodinę folklorinę tradiciją)

vis dėlto žvelgiant iš folklorinio atskaitos taško centrine žemaičių laidotuvių ašimi pagrindiniu jų apeigų elementu kaip seniau taip ir dabar laikytinas kry-žiaus kelio vadinamųjų kalnų arba kalvarijos giesmių giedojimas taip pat dūdų orkestro (patriūbočių) grojimas (vyšniauskaitė 1995 451 454) kalnų ir grojimo dūdomis tradicija yra visai nepraradusi savo pozicijų nors vidinių kaitos ženklų esama mažėja vietinių gyventojų o kartu silpnėja ir senųjų kalnų giedojimo tradi-cija randasi vis daugiau samdomų laidotuvių giedotojų grupelių kurias sudaro 2ndash3 ir giedantys ir dūdomis grojantys dažnai profesionalūs muzikantai jie savaip pri-taiko trumpina ir atnaujina giesmių repertuarą nors laidotuvių dalyviai pripažįsta ir vertina profesionalų atlikimą tačiau kartu apgailestauja dėl pamažu gęstančios jų pačių giedamų kalnų tradicijos

iš bendruomeninių metų švenčių vienokio ar kitokio vietos gyventojų dėme-sio sulaukia ryškią tradiciją žemaitijoje turėjusios užgavėnės nors jiems patiems jos šiandien mažai ką bereiškia dėl daugybės priežasčių ndash susilpnėjus žmogaus priklausomybei nuo gamtos sąlygų ir sezonų kaitos užgavėnėms nepatekus bdquoį ofi-cialaus bažnytinio kalendoriaus švenčių tarpąldquo (vaicekauskas 2005 50) ir dar kitų dalykų ndash jų papročių ir apeigų prasmė eilinių žmonių akyse yra jau galutinai prara-dusi savo reikšmę virtusi vien pasilinksminimo pramoga šiandien tai arba sauje-lės kultūros darbuotojų iniciatyva rengiamas persirengėlių važinėjimas po kaimus ir kiemus arba dažniau vien vaikų žaidimo forma šiaip jau etnologai užgavėnių bdquosuvaikėjimąldquo laiko dėsningu apeigų degradavimo požymiu taip atsitinka kai iš atminties galutinai išsitrina buvusio papročio paskirtis o jo išorinės formos pa-naudojimas virsta vien pramoga ir žaidimu (ten pat 53) kai kurie užfiksuoti da-bartinių žemaitiškų užgavėnių elementai žymi pabrėžtinai šiuolaikinį jų akcentą už apsilankymą per užgavėnes vaikams mokama pinigais Plg Petraičių kaimo gyventojos (židikų seniūn) paliudijimą

vaikā ein šįmet bėškė mažiau bet pernā mosiet kuokių dvylėka partėjų parėjėn net ir ėš židikų čė vėsė ėš skliaustės ėš dilbikių ndash skouda rajuons jau čė y no eis ir eis

43

kāp pasiotėn no i sositaisys puo litielį puo litielį ta saldainį ta kon nuors [Tai dabar duodate pinigų] no doudam puo litą daugiau aš nadoudu Jego tau vis tėik ožpernā kad ejė dvylėka partėjų dvylėka litų jau tau ėšēn ožtenk vakam sosėrenk anėi (LtrF md 2068)

tarp prisiminimų apie kadaise klestėjusią karnavalinę užgavėnių tradiciją į pir-mą vietą ir tektų iškelti mūsų tirtose vietovėse pačias persirengėlių vaikštynes su daugybe jose dalyvavusių zoomorfinių (ožio arklio meškos gervės ir kitų gyvūnų) demonomorfinių (mirties velnio) antropomorfinių (čigono žydo elgetos vengro) personažų kaukėmis kaip vieningai pripažįstama tokios vaikštynės daug dažnes-nės bdquožemaitiškoje šiaurės Lietuvos dalyjeldquo nei kitur (šaknys 2007 115) svarbiausiu ritualiniu personažu jau seniai laikomas žydas grynai žemaitišku požymiu reikia laikyti ir iki šiol tvirtai įsigalėjusį įprotį užgavėnes apibūdinti kaip ėjimą žydais tiesiog dalyvauti karnavalinėje eisenoje čia ir reiškia eiti žydeliais bdquoJei šiaurės Lietuvos kalėdinio laikotarpio persirengėliai dažniausiai vadinti čigonautojais tai žemaitijoje vaikštynių dalyviai paprastai turėdavo surinktinį užgavėnių žydų var-dąldquo (vaicekauskas 2005 132) toks pavadinimo stereotipas bus atsiradęs iš kito svetimo žmogaus specifinio vertinimo t y dėsningo įvairiose kultūrose kitataučio kitos etninės kultūros atstovo visokeriopo sureikšminimo ir vėliau įsigalėjęs kaip tam tikra kalbos klišė

Įdomu jog dabartinių kaimo bendruomenių nariai nė neraginami ir kur kas entuziastingiau kalba apie visai kitokius mūsų laiko bendruomeninius ir šeimos gyvenimo įvykius ir šventimus Jiems didelį įspūdį palieka dabar įprasti jubiliejų šventimai kai iškilmingam jų paminėjimui susiburia šeimotildes ir giminės dauguma Ypač šviesiai pats sukaktuvininkas prisimena viešą savo kaip jubiliato pagerbimą taigi vos ne kiekvienas apklaustasis turi gražių prisiminimų iš giliai širdin įstrigu-sios sveikinimo ceremonijos ir pagarbiai rodo rajono laikraštyje ta proga paskelbtus artimųjų sveikinimus16 ne menkesnį įspūdį daro ir paprastai vaikų rengiami tėvų vedybų jubiliejai auksinių (deimantinių) vestuvių šventimai prieš kurių iškilmingą ceremonialą bažnyčioje ir per vaišes gerokai nublanksta ir nebe tokia svarbi atrodo tikroji santuoka Prisiminimai apie paprastai dar neseną įvykį labai šviesūs juos palaiko pridaryta gausybė nuotraukų fiksavusių vos ne kiekvieną šventės epizodą tai labai svarbu ndash kad būtent šios įsimintinos dienos paliudijimas liktų anūkams bei proanūkiams

kaip ir visoje Lietuvoje žemaičių tradicines šeimos šventes papildė vadinamieji giminių susitikimai tapę savotiška giminės narių švente kai į vieną vietą susirenka artimesni ir tolimesni giminaičiai tokios tradicijos atsiradimas visiems supran-tamas nes dabartinėmis sąlygomis giminystė dažnai tik formaliai palaikoma dėl

16 antai vos pradėjus kalbėtis su viekšnių seniūnijos kegrių kaimo devyniasdešimtmečiu anta-nu galminu buvo atneštas laikraštis su jam svarbia pasveikinimo publikacija Šiandieną Tavo metai sužydėjo ndash devyniasdešimt įvairių žiedų Čia visko būta saulės vėjo daug praradimų ir vilčių Nuėjai prasmingai ilgą kelią pavargo rankos nuo sunkių darbų Priimk šiandieną degančią ugnelę savo anūkų ir vaikų širdžių Antaną Galminą jubiliejaus proga sveikina dukros ir sūnūs su šeimomis (cit iš Žemaičių būdas 2006 vas 24 nr 21 (1063))

44

įvairių aplinkybių žmonės mažiau bendrauja o toliau gyvenantys susitinka tik mi-rus giminaičiui iškyla rimta grėsmė visai pairti giminių santykiams

todėl labai prasmingi yra giminių susiėjimai tai natūralus giminystės ryšių palaikymo informacijos perteikimo ir išlaikymo būdas čia pasimatome pasikalbame susipažįstame su giminės atžalomis pavartome senus albumus aplankome savo tėviškes tėvų ir protėvių kapus čia dvasia nuskaidrėja ndash išgyvename realų bendrumo jausmą ne tik su savo kartos bet ir su praėjusių kartų giminaičiais tokios akimirkos yra reikšmingos visiems ypač vai-kams jos palieka neišdildomą įspūdį visam gyvenimui (kvietkauskienė 2004 2)

antra vertus šį naują giminių susitikimų proveržį galima pagrįstai laikyti eu-ropiniame kontekste dabar itin populiarios genealoginės atminties lietuvišku va-riantu Pasak P nora pastaraisiais metais vis dažniau grįžtama prie konkrečios istorinės atminties įsigali šaknų kultas intensyvėja genealoginiai tyrimai gausėja minėjimų17 žemaitiški giminaičių susitikimai rengiami pagal šiuolaikinius kultū-rinius poreikius nuvykstama į tėviškę (net jei jos nebėra) būna užsakytos mišios aplankomi kapai susinešamos bendros vaišės jų metu sakomos kalbos šokama grojant muzikiniam centrui ir dainuojama iki paryčių o dainuoja kaip ir kitomis panašiomis progomis tikrai su azartu ir daug beresnevičiškai ironizuojant stačiai bdquokaip pasiutęldquo juk jie irgi bdquodainų tautaldquo tad ypač lengvai pagauna ką nors iš Pūko radijo ar pageidavimų koncerto18 žemaičiai šiuo atžvilgiu nė kiek ne prastesni už dzūką ar kitą kokį aukštaitį kur tėvynainis begyventų ndash mieste ar kaime gal net pranašesni ndash jie turi savo žilviną žvagulį o šis gi ištikimai žemaitiškai traukia tad kaip teko įsitikinti geriau nė nebūna ndash paleidi įrašą ir plėši kartu Beje girdėta jog net ir kalnus pratinamasi giedoti kartu su įrašu

daug dėmesio kaip būdinga mūsų laikams kreipiama išsaugant šventės prisi-minimus ateičiai fotografuojama filmuojama rengiami kompaktiniai diskai net eilės ta proga rašomos19 kai kuriais atvejais tokių susitikimų proga raštingesni šeimos atstovai savo iniciatyva net išleidžia giminės istorijos knygas kurias jau tiesiogiai galima sieti su genealoginės atminties įprasminimu apeliuojančiu net į ateitį ndash būsimų vaikaičių atmintį Plg vieną židikų ekspedijos fragmentą iš aprašo bdquosugrįžimas į tėviškęldquo

atokioje vižančių kaimo senoje sodyboje gyvena šeštą dešimtį pradėjusi Janina Brazaus-kienė-Malūkaitė su vyru Moteris sakėsi baigusi telšių dailės technikumą po to trisdešimt metų gyvenusi vilniuje dirbusi tuometinėje bdquoelfosldquo gamykloje o dabar prieš keletą metų grįžusi į tėviškę prižiūrėti kad ji galutinai nesunyktų Mielai aprodė dabar merdėjančią o kadaise klestėjusią didžiulę sodybą šimtametį sodą su keistai pažeme nusiraizgiusiais obelų kamienais baigiančius trūnyti avilius pirtį dengtą dar namų sąlygomis degtomis čerpė-mis ar dėl trūkstamų lėšų tėviškei atnaujinti ar dėl kitų asmeninių negandų moteris kalbė-

17 žr Pierre nora Pasaulinė atminties viešpatija18 žr gintaras Beresnevičius dainavimas atsistojus Šiaurės Atėnai 2003 birž 28 nr 658 19 kapėniškė elena vismantienė-ružaitė septyniolika metų išdirbusi kapėnų mokyklos valytoja

daug pasakojo apie ružų giminės 60-ies žmonių susitikimą rodė sudarytą šeimos medį taip pat atkurtą buvusios gimtosios sodybos muliažą deklamavo jos pačios ta proga parašytą eilėraštį bdquogiminių susitiki-masldquo plg jo ištrauką Tėvelio sodyboj Mes obuolius skynėm Virvytės pakrantėm Mes lakstėm basi Po daugelio metų Mes vėl susitikom Prisiliesti prie eglės senos Nors bakužės jau nėr Ir takeliai užžėlę Bet gyvybės medis Auga vešlus LtrF md 215(5)

4

jo tyliu rezignuojančiu balsu tik be sustojimo nešė ir nešė tolimą praeitį menančias giminės relikvijas įspūdingą jos senelio Benedikto Malūko vestą namų ūkio knygą 19 a pabaigoje rusiškai rašytus skolos raštus nuotraukas portretus dėžutes ir kiek netikėtai pagyvėjo tik atvertusi neseniai išleistą knygą albumą bdquoMalūkų giminėldquo Jame pristatytos keturios šios giminės kartos iš kurių trečiajai priklauso ir pati Janina šeimininkė ne ką mažiau pagarbiai sklaidė ir rajoninio laikraščio [Mūsų žodis 2005 birž 10 nr 45 (7353)] vieną egzempliorių kur su antrašte bdquoPrie šeimos židinioldquo pristatoma minėta knyga (žr Ltr 7639)

Į vieną gretą su giminės sambūriais šlietųsi ir išpopuliarėję vadinamieji kraštie-čių suvažiavimai Į juos iš visos Lietuvos sušaukiami paprastai vasarą iš to krašto kilę žmonės tokius bdquosugrįžimusldquo juos tiriantieji sieja ne vien su prisiminimais apie negrįžtamai prarastą laiką kaip pripažįstama naujų švenčių banga naujos kolek-tyvinio prisiminimo formos bdquoatskleidė visuomenės poreikį įvairialypei tapatumo raiškai leidžiančiai įvairiais būdais save susieti su praeitimi ir suvokti save istorijos bei kultūros subjektuldquo (Merkienė 2007 11) Jei kalbėtume apie čia trumpai apžvelg-tą žemaičių pagarbą praeičiai šalies kontekste tai ji irgi tikriausiai nelabai skirtųsi nuo kituose regionuose panašios atminties formų sklaidos žemaitijoje užrašyta šio pobūdžio medžiaga greičiau leidžia atpažinti ne tiek regioninį savitumą kiek dabar gyvenamą mūsų laikotarpį jo turinį ir jam būdingus ženklus išryškėjusius žmo-giškųjų išgyvenimų erdvėje

kaip turėtų patvirtinti ir etnologai tiek per antrą ją XX a pusę tiek mūsų die-nomis be didesnių pakitimų šalia dabartinės visur vienodai unifikuotos mitybos išsilaikė ir senųjų žemaičių patiekalų tradicija vis dar populiarios košės (pusinė pusmarškonė ir kt) su įvairiais pamirkalais spirginė cibulynė kastinys šiupinys ir kiti nuo senų laikų žinomi žemaitiški valgiai (plačiau žr Miliuvienė 1985 107ndash116) sunku kitiems regionams šiuo požiūriu ir prilygti ndash žemaičiai turi ryškų šio istori-nio paveldo (maisto) kodą be kitų dalykų žymintį ir žemaitišką tapatybę

šiame naujo atminties įprasminimo fone tenka konstatuoti ir iš esmės pakitusį sociumo ir folkloro santykį nes pastarasis kaip buvo mėginta parodyti bent jau klasikiniu savo pavidalu sunkiai integruojasi į aptartą iš esmės naują kultūrinę si-tuaciją nors išorinių sąsajų ir esama minėtomis švenčių progomis jei situacija pa-lanki t y jei tik yra prisimenančių padainuojama ir buvusio žemaitiško repertuaro dainų šokami vietiniai šokiai rateliai prisiminimuose ir šiaip pagarbiai atsiliepia-ma apie kitą gimtinės tautosaką

Folkloras kaip žemaičių tapatumo ženklas

bdquotautosaka kadaise turėjusi vertę ir prasmę savo daugiafunkciškumu konkrečia-me sociume traukėsi traukėsi ir pasitraukė iš gyvenimoldquo ndash neseniai rašė donatas sauka (2007 425) norėtųsi išlygų ndash gal ne visiškai iš gyvenimo gal tik iš akty-vios pozicijos į tylią periferiją labiau į užribį gal teisingiau sakyti jog bdquopasitraukėldquo tik tautosakos klasika drauge su neišvengiama visa buvusios tautosakinės tradicijos transformacija tačiau vis tiek su netekties pabaigos ženklu nes tautosakos išeita iš

46

viešo gyvenimo kur ją dabar kompensuoja kitos ndash modernesnės kultūrinės patirtys tiesiog gal net pavėluotai atėjo metas žiūrėti bdquoį tautosaką kaip į tautos atminties skryniąldquo (savukynas 2007 53) ir žiūrėti reikia iš globalizacijos industrializacijos eurointegracijos ir kitų dabartinių pasaulinių procesų atskaitos taško kaip pasaky-tų juos tiriantieji bdquoraunančioldquo bendruomenes ir kultūras iš joms įprastos aplinkos kad šiame fone beveik nėra ko bekalbėti apie mūsų valstietiškų šaknų tautosaką tarsi aišku tiek ją dar gerai menantiems tiek tiriantiems tai tik praeities visuome-nių gyvenimą liudijantys simboliai o istorikų žodžiais tariant kuo bdquoprimityvesnė visuomenė tuo paprastesni simboliai ją tenkinaldquo (aleksandravičius 2001 37) kas gi ryžtųsi prieštarauti šiam epochų ar civilizacijų raidos dėsningumui nors patys simbo-liai simboliams nelygu vienas iš jų bent jau kalbant apie lietuvių kultūros tapatumą XiXndash XX a laikotarpiu tikrai galėtų būti folkloras Jo vaidmuo laikui bėgant išties keitėsi tačiau dabartyje atidžiau patyrinėjus tų pačių žemaičių bendruomenių vidų paaiškėja jog vienokių ar kitokių folklorinių išsklaidų nors vežimu vežk dėl to tauto-sakininkai ir yra įsitikinę kad nepavyks taip paprastai bei lengvai suvesti sąskaitų su net europiniame kontekste itin turtingu mūsų žodiniu ir muzikiniu paveldu ndash jis nie-kur nedingęs ir dabar tik įgijęs kitus pavidalus ir kitą raišką taigi folklorinė kultūra tiriama tikrai ne vien iš pareigos praeičiai nes jos gyvastinga tradicija vis savaip iš naujo aktualinama tai pakartojant tai perkuriant perprasminant ir pritaikant nūdie-nai (Būgienė 2007 70) Folklorinė dabartis tikrai veikia išvien su praeitimi galima žinoma kalbėti apie kolektyvinėje atmintyje koegzistuojančias dvi ar daugiau viena kitai prieštaraujančias folkloro interpretacijas iš kurių dvi ir plika akimi matomos mūsiškos valstietišką tapatumą žyminčios tautosakos aukštinimas bei propagavimas (su ryškia edukacine linija) ir folkloro kaip atgyvenusio reiškinio vertinimas tarp šių kraštutinumų driekiasi dar kitokie ne tokie išgryninti labiau bdquokompromisiniaildquo variantai toks folkloro supratimas būdingas ir žemaičių bendruomenėms

Lietuvių folkloristika yra pripažinusi jog žemaičių tautosakoje prioritetą turi na-ratyvai o jų pasakotojai kartais pasižymi nepaprastais gabumais (sauka L 1983 108ndash111 Būgienė 2007 56ndash57) situacija nedaug pasikeitusi iki šiol ndash per pasta-ruosius metus užrašyta ir tautosakos prozos kūrinių ir aptikta neblogų jų mokovų (stundžienė 2007 46) daugiau naujovių šiuolaikinės tautosakos sklaidoje atsirado žvelgiant ne tiek iš pasakojančio žemaičio dabarties kiek iš vis tvirtėjančio jį klausi-nėjančiojo apsisprendimo leisti pasakotojui kalbėti visomis jam rūpimomis temomis nuo pasakų ir sakmių iki individualių asmeninio gyvenimo įvykių aplinkos vertini-mo interpretacijų Pagrįstai tikintis kad tokiame plačiame kontekste turėtų išryškėti ir šiame straipsnyje dominantys dalykai ndash folklorinė atmintis jos įtaka dabartiniam kultūriniam tapatumui tikrovė pranoko lūkesčius netikėtai susidurta su iki šiol ne-įsivaizduojama folklorizuotų naratyvų ndash gyvenimo istorijų prisiminimų apie tremtį karą meilę šeimą papročius sapnus bei regėjimus ndash gausa vieno žmogaus atminty-je iškalbingo žemaičio papasakoti ir užfiksuoti kaip vienkartiniai tekstai jie vis tiek teisėtai pakliūva į šiuolaikinio folkloro mokslinę apyvartą kartu su tradiciniu folk-loru jie atveria galimybes tirti šiuolaikinio pasakojimo transformacijas kurioms

47

priskiriamas jų idėjų aktualinimas bandymai racionalizuoti ir moralizuoti (Bū-gienė 2007 62ndash66) kartais labai savaip ir netikėtais rakursais atskleidžiantys ir individo pasaulėvoką tokie atsivėrimai pasisakymai be kita ko visiškai paneigia ir išplitusį uždaroko nepasitikinčio užsispyrusio ir kitokiomis ne itin palankiai vertinamomis savybėmis pasižyminčio žemaičio stereotipą (plačiau žr kalnius 2002 31ndash34)

Įdomu jog mitologinė žemaitiškų naratyvų refleksija ypač ryški su anapusybe susijusiuose demonologiniam sluoksniui priskiriamuose pasakojimuose kuriuose kalbama apie mirusiųjų grįžimus neramias vėles virtusias demoniškais vaiduok-liais ir kitokius nelabai aiškius bdquobaidymusldquo tarp jų kaip ir ankstesnių laikų ar-chyviniuose rankraščiuose iš žemaitijos vyrauja žvakelėmis švieselėmis žiburė-liais vadinamų nekrikštytų mirusiųjų (ypač vaikų) vėlių klaidžiojančių naktimis tema20 aktyviai funkcionuojanti analogiškų siužetų ištisa sankaupa tik patvirti-na šio pobūdžio ryšio tarp mirusiųjų ir gyvųjų aktualumą šiandien tiesiogiai su anapusybe sietini ir plačiai pasakojami sapnų siužetai regėjimai velnio apsėdimo atvejai pribloškiantys tikėjimo jais stiprumu atskirai ir labai gyvastingai siužetų grupei vertėtų priskirti ir nužiūrėjimus apkerėjimus ir dar kitokią kenkimų magiją ne tik atsimenamą iš senovės bet galiojančią ir šiandieninėje agrarinėje veikloje ypač lengvai įžiūrimą dabartiniuose žmonių santykiuose pirmiausia ndash su kaimy-nais sprendžiant iš naujausių naratyvų tiesiog visa žemaitiška kasdienybė jos bui-tis ir būtis kaip ir kadaise tebėra trapi ir nesaugi ją lengvai pažeidžia ne tik šių dienų tikrovės akibrokštai bet ir iš šalies įsikišančios mistinės jėgos

gana ryškiai prisimenamos ir tradicinės kadaise aktyviai veikusios mitinės žemaičių sakmių būtybės ndash velnias kaukas laumė (deivė) nors dalis siužetų su jais ir primiršti dalis perdirbti arba pateikiami tik kaip nerišlūs pranešimai ne-paisant to kone kiekvienas žemaitis paklaustas apie juos patvirtins tikrai apie tai girdėjęs ir būtinai pakomentuos savo tikėjimo netikėjimo šių būtybių realumu versijas kartu reikia pripažinti jog išklausiamus ir primenamus mitologinio po-būdžio pasakojimus tikrai svariai gožia laisvanoriškai besiliejantys memuariniai tekstai akivaizdu jog kolektyvinėje atmintyje mitiniai vaizdiniai gyvi tik frag-mentiniu pavidalu jie tarsi nuvertėję jiems būdinga remotyvacija su ryškia paties pasakojančiojo brėžiama distancija tarp pasakojamo įvykio ir jo tikroviškumo kitas dalykas kad šiuolaikinės bendruomenės viduje beveik neliko šių naratyvų adresato mažėja jų poreikis tiesiog nebėra kam pasakoti21 tuo tarpu memuariniai

20 Plg pastarųjų lauko tyrimų metu žemaitijoje užrašytą pasakojimų apie klaidžiojančias švieseles gausą Ltr 7503(36) (78) (203) (204) (269) (270) 7504(14) (15) (222) (257) 7507(27) (71) (132) LtrF md 213(6) (20) 214(1) (2) ir kt

21 kapėniškis devyniasdešimtmetis zigmantas dzindzelėta tikrų tikriausias pasakų karalius paklaus-tas kam jis dabar pasakoja savo puikiai atsimenamus siužetus nustebęs atsakė kad seniai nebėra kam niekam neįdomios jo pasakos ir pridūrė Vis tėik sakau kėts ož dorną palaika kėts ndash ož gryną pėnigą Daugiau tyliu jok ne šou neluosi prī būduos LtrF md 218(39) nebloga anekdotų ir linksmų istorijų pasakotoja mokytoja ieva olberkienė iš židikų savo situaciją vertino kitaip sakėsi buvusi geriausia pasa-kotoja rajone ją kviesdavęsi į kultūros namus be to dažnai svočiaudama ji ir taip turėjo vos ne nuolatinę klausytojų auditoriją kitokių progų tradicinių naratyvų natūraliai sklaidai beveik ir nebūna

48

pasakojimai dar daug kam yra įdomūs jie turi paklausą tarp šeimos narių gimi-naičių kaimynų šiaip pažįstamų kaip iš pirmų lūpų išgirstama istorinių įvykių nutikimų šeimoje ir giminėje kronika

iš istorinės perspektyvos žvelgiant rūpėjo pasidomėti dar vienu tipišku že-maičių folklorinės tradicijos reiškiniu ndash daugiabalsiu dainavimu šiaip jau tyrimų metu gerokai papildyta iš seniau sukaupta šio regiono dainų kolekcija Fiksuoti visi padainuoti kūriniai neatsirinkinėjant vertingų nevertingų variantų gerų prastų dainuotojų suvokiant jog svarbiausia dainavimo kaip ir pasakojimų tradicijoje yra varijavimas ir kad atrankos atveju daug kas prarandama (plg Crystal 2005 145) tokia praktika net leidžia kalbėti apie naujai besiformuojantį ir per dainavi-mą reiškiamą bdquožemaitišką susipratimąldquo nes naujųjų dainų tekstuose sąmoningai skiriamas didelis dėmesys gimtinei ne vienos bendruomenės viduje susidariusi dainuojanti grupelė kaip ir Pikelių bdquoBočių klubasldquo laisvalaikiu mėgsta pritariant akordeonui dainuoti žemaitiją šlovinančias dainas tokias kaip bdquodainioukem že-maitē dainioukemldquo (LtrF cd 17711) bdquožemaičių žemie žaliou pušynāldquo (LtrF cd 17714) bdquoLeidžias saulė raudonaldquo su jos iškiliu priedainiu Žemaitija Žemai-tija Dievo glėby ndash Žemaitija Žemaitija Gražiausia esi (LtrF cd 17717) šiaip visai nekelia nuostabos kad bendras per vieną ekspediciją užrašytų senesnio sti-liaus dainų skaičius net kartu jas paėmus su visais vėlyvojo klodo kūriniais ne-prilygsta prieš kelis dešimtmečius per panašų tyrimų laiką į rankraščius perkeltų beveik vien žemaitiškai dainų klasikai priklausančių variantų sankaupoms taip bus nutikę ne tik dėl pačios dainavimo tradicijos silpnėjimo kaip viena priežas-čių galėtų būti nurodomas ir senojo kolektyvinio daugiabalsio dainavimo terpės sunykimas22 studijuojant naujausius rinkinius ir garso įrašus krinta į akis dažni žemaičių atsisakymai dainuoti vien dėl to kad bdquoniekada po pirmu balsu nešaukėldquo (todėl ir neatsimena žodžių) nuolatiniai nusistebėjimai kaip gali dainuoti vienas jei nėra kur bdquobalsui atsiremtildquo aibė prisiminimų su kuo seniau dainuojant balsai gerai bdquosueidavoldquo arba bdquoprī kuokia balsa nata liub gerā krėstėldquo tinkamas gražiais o svarbiausia ndash suderintais balsais dainos atlikimas iki šiol labai vertinamas taigi dainavimo būdas ir jo estetika yra šventas dalykas istorinėje žemaičių atmintyje to siekiama ir dabartinėje dainavimo praktikoje ne visada tokius reikalavimus atitinka religinių giesmių tarp jų ir kalnų giedojimo tradicija palaikoma ir pri-pažįstama paprastai absoliučios bendruomenės daugumos galima tik spėlioti jog kaip tik dėl ritualinio giesmių pobūdžio ir dėl noro suburti kuo daugiau giedotojų (tokią teisę turi kiekvienas nesvarbu kokį balsą ar klausą beturėtų) nebe taip pai-soma tikro bdquosusigiedojimoldquo nes kaip rodo praktika dažnai tenka giedoti ir nesant tinkamo giesmių vedėjo be to ne vieną valandą giedant pavargsta ir geriausi balsai tuo nenorima pasakyti jog žemaičiams nesvarbu gražiai giedoti norima tik pabrėžti kad čia svarbiau kiti dalykai dainuoti gali kada tik nori ir kada iš-eina o čia ndash kada reikia taip tarsi iškeliama ne tik šių dienų bene pagrindinio iš

22 kaip teko patirti gerokai rečiau nei dzūkijoje tik pavieniais atvejais dainingesnė žemaitė yra prasitarusi jog ji kai nori tai ir bdquožygioudamuosldquo pagieda pati sau (Ltr 7507110)

49

bendruomenės vidaus kylančio ritualo svarba bet ir pabrėžiamas pats jo bendruo-meniškumas galimybė visiems dalyvauti giesmių rituale tai irgi žemaitiškos da-barties bruožas dzūkijoje ndash priešingai ndash kaip liaudiško giedojimo pavyzdį galima nurodyti tik iš puikius balsus ir klausą turinčių susidariusias laidotuvių giedotojų grupeles nelyginant kokius ansambliukus žinomus vos ne per kelias apylinkes kurie kviečiami iš toliausiai nes tikimasi išgirsti giedojimą kaip geriausiame kon-certe (stundžienė 2003 22) vietos žmonės vien savo jėgomis taip nepagiedotų gal todėl platesnis kolektyvinis vietinių giedojimas ten beveik nebepraktikuoja-mas žinoma ir žemaitijoje kaip jau buvo minėta vis daugėja samdomų muzi-kinį išsilavinimą turinčių giedotojų bet čia šiek tiek kas kita ndash jie turi ir dūdomis groti etnomuzikologai pabrėžia daug platesnės paskirties dūdų orkestrų išplitimą žemaitijoje (tai patvirtino ir dabartiniai tyrimai) ir jį laiko išskirtiniu šio krašto muzikinės kultūros bruožu

tyrimai patvirtino ne vien savitus bet ir universalius ne vien regioninio po-būdžio iš seniau žinomus o šiandien visu ryškumu iškylančius kai kuriuos da-bartinės folklorinės ir rašto kultūrų suartėjimą žyminčius aspektus tai dainų ir kitos tautosakos sąsiuviniai savotiški kultūriniai užrašai bdquovestuvių knygosldquo su sveikinimų ir linkėjimų tekstais taip pat kuriamos viešai nepripažintos eilės ir dar kitokią kūrybą ir kultūrines nuostatas liudijantys pačių užrašyti ir saugomi rankraščiai Folkloristai juos linkę priskirti ne tiek folklorui kiek veikiau šalia jo bet tikrai su juo glaudžiai susijusioms modernių laikų parafolklorinėms raštingo žmogaus saviraiškos formoms (Неклюдов 2003 13) kaip ir kitur žemaitijoje dažniausiai rašomi dainų sąsiuviniai nors pasitaikė ir kitų žanrų tarp jų pasakų anekdotų užsirašinėjimo asmeniniam naudojimui atvejų būta net paliudijimų apie slapčia nuo artimųjų rašomą gyvenimo bdquometraštįldquo tai dėsninga ir atliepia mūsų laikų kultūrinę dvasią vietoj iš lūpų į lūpas tik žodžiu gyvavusios folklorinės tradicijos randasi raštu savaip labiau individualia pajauta grįsta bet vis dar tikrai liaudiška jos pasireiškimo versija tiriamu požiūriu naujoviškų folkloro formų perėmimas rodo kūrybingą žmogaus ndash ne išimtis čia ir žemaičiai ndash gebėjimą prisi-taikyti prie naujų sąlygų

šiaip jau kiekvieno regiono kultūrinį savitumą pirmiausia rodo ir jame vartoja-ma kalba dabartiniuose kaimuose ir miesteliuose gyvenantys žemaičiai bendrauja ne tik dar gana gerai išlaikytomis šnektomis bet ir patys palankiai jas vertina nes kaip tik žemaitiška kalba jiems leidžia išsiskirti iš kitų lietuvių (ne kartą su šypsena buvo prisimenami atvejai kaip pavyzdžiui aukštaičiai jų nesupratę) Įdomu jog jie gerai skiria žemaitišką leksiką žino kokių žodžių nežemaitis turėtų nesuprasti tad reikia nereikia paslaugiai juos aiškina (kramė lsquogalvarsquo kušėti lsquojudėti krutėtirsquo ir kt) tuo tarpu klausančiam nežemaičiui didžiausia problema ndash pats žemaitiškas minties jos raiškos sakinio konstravimo būdas apskritai visa kita nelengvai įker-tama šnekamosios kalbos stilistika o lyg tyčia kaip tik kalbos ypatumai žemaitiš-kai užrašytai tautosakai suteikia ne vien išorinio savitumo bet atskleidžia kur kas gilesnę vidinę žemaitiškumo dvasią Beje ir vietiniai turi šiuolaikinių problemų dėl savo kalbos ndash dažnas prisipažino nemokąs skaityti dabartinio žemaitiško rašto

0

nepaisant to vis tiek žemaitiškas kalbėjimas be išlygų pačių kalbančiųjų supranta-mas kaip pagrindinis jų tapatumo ženklas

nežemaičiui visai kitaip skamba ir žemaitiškai ištarta gerai žinoma patarlė o ką jau kalbėti apie tuos posakius kuriuos tik čia seniai vartojamus arba ir naujai sukurtus gali šiandien išgirsti23 Belieka apgailestauti jog beveik nepasisekė užtik-ti kitų žemaičiams itin būdingų vadinamųjų mažųjų tautosakos formų ndash keiksmų prakeiksmų bei kitokios šmaikščios nevengiančios atviro bet gero obsceniško humoro liaudiškos retorikos variacijų ne paslaptis kad vaizdinga žemaitiška šne-ka jų nestokoja ir dabar tik kaip ne kartą buvo leista suprasti tai ne svetimoms ausims24 ši iškalbinga detalė leidžia daryti išvadą pats žemaitis drovisi tokio kal-bėjimo ir jau tikrai nieku gyvu nepripažintų jo kasdienėje kalboje įprastų tačiau svetimam (ypač nežemaičiui) nešvankiai skambančių pasakymų kaip savasties Bet kuriuo atveju galima teigti jog šnekamosios kalbos ir kartu smulkiosios tauto-sakos ištekliai ne tik gyvi folklorinėje žemaičio atmintyje bet nuolat eksploatuo-jami ir atnaujinami

Vietoj išvadų

apibendrinant plačiai suprantamos žemaičių folklorinės situacijos dabartį ga-lima teigti jog iš esmės šiandien nieko per daug nebereiškia ir be specialių tyrimų pastebimas folkloro klasikos nykimas tiesą sakant kiek perfrazuojant davidą Crystalą tyrinėjantį įvairių pasaulio kalbų išnykimo priežastis juk nežinoma ir kokia turėtų būti folkloro ir jo vartotojų kritinė masė kad galėtume tvirtinti jį tebesant gyvą šiek tiek absoliutinant atsižvelgiant vien į folkloro seną ją paskirtį ir seną jį pavidalą su kai kuriomis išlygomis galima sakyti ndash jo beveik nebėra (išskyrus patarles keiksmus ir kitus trumpus pasakymus) folkloras jau perpras-mintas ir toliau perprasminamas kuriamas naujas o senosios jo formos vienaip ar kitaip permodeliuojamos kitaip pritaikomos nelyginant tekstai kurie verčiami iš vieno kultūrinio kodo į kitą iš čia kyla ir naujų folkloro tyrimų strategijų būtinybė folkloro diskursui reikalingas naujas raktas Lengviau ar sunkiau atpažįstamų folk-loro apraiškų galima įžiūrėti šiuolaikinio žmogaus tiek kasdienėje tiek šventinėje laikysenoje

23 Plg iš paskirų pokalbių su žemaičiais išsirankiotas patarles Ryte ndash rasas dėiną ndash vapsas vakare ndash kuisē nebie kumet darboutėis Ltr 7639 Kiaulių neganės joukų neėšmanysi Ltr 7638 Tyl kāp kropis klecką prarėjės Ltr 7638 Plemp kāp kulkuoza veršis Ltr 7639 Lėižovės klėb vuo nagā ndash sobėnie Ltr 7638 Galva ndash Kapienousė ožpakalis ndash Viekšniousė šėrdis pasiotpolkę šuok Ltr 7638 Kuožnas žmuogos tor vėiną velnė vuo davatka ndash devynis Ltr 7638 Pėrma žmuona no Dieva ontra no angela tretiuojė ndash patė gražiuojė so šėta į peklą juojė Ltr 7639 Parēs eurā būsėm vėsi kiauri Ltr 507(101) Kāp bova tāp i palėks kėts ont kėta lėpa i lėps LtrF cd 174(21) Nu skūros ont tuoruos nu tuoruos unt skūruos Ltr cd 174(1a) Kon toro ton paruodau kon žėnau ton pasakau LtrF cd 175(54) Meilė ėr ož trydą bjauresnė LtrF cd 178(15) ir kt

24 nuolatos teko girdėti atsiprašinėjimus už bdquone vietoje ir ne laikuldquo išsprūdusį netinkamą žodį antai patarlę Ležovis klėb vuo nagā ndash sobėnie pasakiusi ir dėl to sutrikusi moteriškė vėliau jau kitomis dieno-mis vis apgailestavo kaip jai čia pasitaikė nei šiaip nei taip išsitarti

1

turint galvoje atminties vietų teorinį kontekstą yra pagrindo teigti jog folklo-ras tebėra viena ryškiausių šiuolaikinio žemaitijos provincijos (miestelio ir kaimo) gyventojo atminties figūra žyminti šiandieninį jo kultūrinį tapatumą Per šias bdquoat-minties salasldquo ryškėja viena ypač gyvai reflektuojama pozicija dabar ir anksčiau iš esmės ta pozicija susilydo į žmogaus pasakojamą išgyvento laiko kultūrinį nara-tyvą kuriame per kraštovaizdžio vertinimą švenčių ir papročių folkloro kaitą ir tąsą ryškiai atsiskleidžia žemaičio šiuolaikinė tapatybė iš esmės patys žemaičiai ją ir konstruoja didžiuodamiesi savo kalba brangindami ir saugodami religinę patir-tį iš praeities paveldėtą kultūros modelį kiek apardydami bet patiriamas netektis lengvai kompensuodami pagal laiko diktuojamus poreikius kultūriniame žemaičio paveiksle daug savitumo (ypač suaktualintas gyvųjų ir mirusiųjų ryšys matomas iš religinio pobūdžio papročių religinės liaudiškos prozos tikėjimų mitologinių pasakojimų sapnų ir regėjimų išsklaidų) daug ir bendros lietuviškos dvasios ypač pastebimos naujojo klodo papročiuose šiaip ar taip iš apibendrintos žemaičių folk-lorinės atminties šiandien nesunku atpažinti mūsų gyvenamą laikotarpį ir pagrin-dinius jo ženklus

Literatūra

aleksandravičius egidijus 2001 Praeities miražai ir nevisavertiškumo statybos kompleksai Kul-tūros barai nr 12 p 37

Būgienė Lina 2007 Pasakojamoji tautosaka skirtingų kartų žemaičių lūpose kelios pastabos apie viekšnių apylinkių pasakojimus Tautosakos darbai [t] XXXiii p 56ndash71

Crystal david 2005 Kalbos mirtis iš anglų kalbos vertė edita šidlauskaitė gabrielė gailiūtė vilnius

Jankevičienė algė 1998 Lietuvos medinė sakralinė architektūra vilniusJankevičienė algė kuodienė Marija 2004 Lietuvos mūrinės koplytėlės Architektūra ir skulptū-

ra vilnius krikščiūnas Povilas 2004 iš vestuvinių laikraščių tautosakos Tautosakos darbai [t] XXi

(XXviii) p 255ndash270kalnius Petras 2002 bdquokitokieldquo tarp bdquosavųldquo Lietuvos etnografinių grupių stereotipai Lietuvos

etnologija t 2 (11) p 23ndash52končius ignas 1996 Žemaičio šnekos vilniuskvietkauskienė nijolė 2004 Malūkų giminė telšiaiMarkevičienė Jūratė 2003 senamiesčio įvaizdžiai vilniaus kultūros paveldo saugoje XX a nuo

kraštovaizdžio iki praeities skeveldrų kn Kultūrologija t 10 Kultūriniai tapatumai ir pokyčiai vilnius p 233ndash293

Merkienė regina 2007 Šiokiadienių ir šventadienių etnografija Etnografinių duomenų rinkimo pagrindai vilnius

Miliuvienė Marija 1985 kaimo gyventojų mityba kn Iš lietuvių kultūros istorijos t 13 Šiuolai-kinis Žemaitijos kaimas vilnius p 93ndash121

nora Pierre 1984 Les lieux de meacutemoire t 1 La Reacutepublique vol 1 Parisnora Pierre 1987 Les lieux de meacutemoire t 2 La Nation vol 2 Parisnora Pierre 1992 Les lieux de meacutemoire t 3 La france vol 3 Paris sutrumpintas angliškas ver-

timas Realms of Memory 3 vols Columbia university Press 1996ndash1998rubavičius vytautas 2007 nomenklatūrinės atminties diskursas ir tapatumo politika Kultūros

barai nr 9 p 6ndash12sauka donatas 2007 Lietuvių tautosaka 2-asis leidimas vilnius

2

sauka Leonardas 1983 Tikra ir netikra liaudies kūryba vilniussavukynas virginijus 2007 žmogaus amžius ir etnokonfesiniai santykiai Kultūros barai nr 1

p 53ndash56stundžienė Bronė 2003 Merkinės dainų istorija vizija ir tikrovė Tautosakos darbai [t] XiX

(XXvi) p 13ndash32stundžienė Bronė 2007 kuo gyvas žemaičių folkloras Liaudies kultūra nr 1 p 44ndash49šaknys žilvitis Bernardas 2007 šeimos gyvenimas kn Šiaurės Lietuvos kultūros paveldas t 1

Papročiai kaunas p 107ndash135vaicekauskas arūnas 2005 Lietuvių žiemos šventės Bendruomeninės kalendorinio ciklo apeigos

XIX a pabndashXX a pr kaunasvaitkevičius vykintas 1998 Senosios Lietuvos šventvietės Žemaitija vilniusvaitkevičius vykintas 2003 Alkai Baltų šventviečių studija vilniusvaitkuvienė agnė 2006 Paveldo industrija Lietuvoje Lietuvos istorijos studijos t 17 p 87ndash96vyšniauskaitė angelė 1985 žemaičių vestuvės kn Iš lietuvių kultūros istorijos t 13 Šiuolaiki-

nis Žemaitijos kaimas vilnius p 122ndash189vyšniauskaitė angelė 1995 Laidotuvės kn vyšniauskaitė angelė kalnius Petras Paukštytė

rasa Lietuvių šeima ir papročiai vilnius p 442ndash461Неклюдов С Ю 2003 Фольклор современного города кн Современный городской фоль-

клор Москва p 5ndash21

THE SAMOGITIAN FOLKLORIC MEMORY

Bronė stundžienė

Summary

on the basis of results and experiences accumulated during the fieldwork sessions taking place in the course of the last four years in samogitia the author of the article strives to highlight the ways that folklore is still used in the investigated territories Besides a question is asked regarding the past and present folkloric signs still used to express the samogitian identity and the ways that memory of the community is constructed in relation to them the theoretical basis of the article rests upon the conception of the so-called sites realms of memory (French lieux de meacutemoire) developed by Pierre nora and his associates and encompassing not only historically meaningful places but also a wide cultural sphere significant past events cultural texts monuments memoirs and other important signs of national memory among various distinctions of memory (like historical collective communicative etc) the author also uses a notion of folkloric memory the latter term is employed to analyze the sacral objects of landscape eg the sacred sites mentioned in the samogitian place legends like stones hills mounds and especially the sacred pine trees which seem particularly popular here an attempt is made to elucidate the treatment these landmarks are given in the human folkloric memory the human relationship with the otherworld especially made relevant in the narratives but also in the modern cultural attitude in general is given special analysis with separate emphasis on the elements of landscape related to the Christian faith chapels and cemeteries (there are several varieties of the latter including the modern cemeteries burial-grounds from the plague times and the so-called ldquovow-givingrdquo burial sites) the conclusion is made that samogitian self-consciousness of the majority of the members of the villages and the small townshipsrsquo communities including its ideological soundness and the long-term stability could best be reflected both by their attitude towards the cultural landscape preserved by the historical memory and related to the old faith and by its continuation in the variety of folklorized forms of the modern religious expression the traditional festivals and customs are also in the field of investigation From the old layer the most typical samogitian celebrations (weddings funerals shrovetide tuesdays) are analyzed along with these the not only samogitian but also pan-Lithuanian character of the new celebrations like anniversaries family reunions meetings of the fellow-countrymen etc is discussed special emphasis being placed on the folkloric expressions occurring in these celebrations

3

Lastly in the third part of the article an interpretation of folklore as a sign of samogitian identity is introduced the nowadays spread of the most popular narratives especially memoirs is investigated and also the still recognizable experience and recollections of the specifically samogitian polyphonic singing is highlighted Besides it is noted that samogitian dialect is unanimously acknowledged by the speakers themselves as a sign of their identity and the common subject of folkloristics and linguistics ie the small folklore forms like proverbs and expletives is discussed in some detail

gauta 2007-12-10

straipsnis parašytas vykdant Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamątarpinstitucinę mokslo programą bdquoregioniniai folkloro ir tarmių tyrimai vakarų Lietuvaldquo (2003ndash2006)

4

ŽEMAIČIŲ FOLKLORO TYRIMAIISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

ŽEMAIČIŲ PASAKOS XIX a IR XX a PRADŽIOJE

BronisLava kerBeLYtė Vytauto Didžiojo universitetas

s t r a i p s n i o o b j e k t a s ndash XiX a ir XX a pradžioje žemaičiuose užrašyti 599 pa-sakų variantai ndash spausdinti ir rankraštiniai tekstai didžiausias dėmesys skiriamas stebukli-nėms pasakoms kurių tuo laikotarpiu užrašyta daugiausia (282 variantai)

d a r b o t i k s l a s ndash apibūdinti tekstų ypatumus kuriais remiantis šiek tiek galima spręsti apie jų rinkėjus užrašymo aplinkybes regioninius pasakų bruožus ir to meto tradi-cijos būklę

ty r i m o m e t o d a s ndash žemaičių pasakų tekstai lyginami su analogiškais kitų Lietuvos regionų variantais Lyginimui naudojama medžiaga ndash detalūs tekstų aprašymai Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogo kartotekoje (LPtk) ir pasakų tipų bei jų versijų apra-šymai dviejuose analitinio katalogo tomuose (kerbelytė 1999 2001)

ž o d ž i a i r a k t a i pasakos regiono nacionalinė tradicija siužetas tipas epizodas elementas elementarus siužetas eiliuoti intarpai užrašytojas medžiagos rinkėjas

Panašių pasakų esama įvairių pasaulio tautų ypač jų daug giminingų ar nuo senų senovės kontaktuojančių tautų tradicijose tačiau net vienos tautos pasakose pastebimi tam tikri regioniniai skirtumai šiame straipsnyje pamėginsime apibū-dinti žemaičių pasakų sekimo tradicijos būklę XiX a ir XX a pradžioje kai ji dar mažiau buvo veikiama raštijos ir žmonių migravimo vadovaujamasi prielaida jog archajiškiausių žanrų ndash pasakų apie gyvūnus ir stebuklinių pasakų ndash seniausieji užrašyti tekstai gali padėti atskleisti žemaičių regiono pasakų bruožus ir to meto sekimo tradicijos būklę

norint išsiaiškinti regiono pasakų ypatumus būtina išskirti savitus kitų Lietu-vos regionų variantuose nesančius pasakų epizodus ar ištisus elementarius siužetus įvairias tekstų turinio detales ir pasistengti nustatyti jų atsiradimo priežastis

Medžiagos rinkimas

kadangi visi pasakų tekstai rašyti ranka pirmiausia būtina aptarti požymius priklausančius nuo medžiagos rinkėjų nuostatų ar kitų užrašymo aplinkybių Pirmojo žinomo lietuvių pasakų rankraščio ndash simono daukanto rinkinio bdquoPasa-

kos masiųldquo tekstai (pirmą kartą jie paskelbti leidinyje bdquoLietuvių tautaldquo 1932 m o antrą ndash 1984 m mes remiamės pastarą ja publikacija) buvo užrašyti kretingos Palangos ir gandingos apylinkėse rankraštį studijavę skelbėjai mano jog pasa-kas užrašę keli asmenys (grigas 1983 34) s daukantui talkininkų ieškojęs Jurgis Pabrėža teigė radęs bdquodo stodęteloldquo vienam jų priwadzioojy Alseyka Kriaauczios o antras rašąs ysz losnos gaalwos (ten pat 15) iki šiol nežinoma kurias pasakas rašė tuodu bdquostudentėliaildquo kur konkretūs variantai užrašyti daugumos tekstų kalba gyva vartojama daug dialogų formulėmis tapusių posakių pasakoms būdingos leksikos sakinių sandara atitinka tradicinį pasakų sekimo ritmą tekstai bdquogirdimildquo juos galima skaityti pasakų intonacijomis dėl to manytina kad nemaža dalis vari-antų užrašyta pasakotojams sekant ir stengiantis nuo jų neatsilikti ko gero fiksuoti sekamą pasaką ir tuo pat metu ją savaip perpasakoti būtų nelengva Be to pateikėjai stebi rašantį jį ir neretai geba palengvinti jo darbą sulėtindami sekimo tempą (rašant pasakas ranka tokią sekėjų paramą teko patirti ir šių eilučių autorei) taigi rinkinio skelbėjų teiginys esą bdquoklaidinga būtų manyti kad užrašytojai perteikė kitų pasa-kotojų o ne savo individualios kalbos tipiškas ypatybes nes anais laikais apie pasa-kotojų kalbos manierą dar niekieno nepradėta galvoti ir jos nepaisytaldquo (ten pat 35) gerokai skubotas Paprastai bdquosavais žodžiaisldquo rašoma kai pasakas iš savo atminties fiksuoja niekada jų nesekę asmenys ir kai sekimą girdėję šiek tiek išsimokslinę me-džiagos rinkėjai greičiausiai vėliau stengiasi tekstus pataisyti bet perpasakodami ar suteikdami literatūrinę formą juos tik sugadina gerų pasakų sekėjų net rašymas labai nevaržo ši pastaba tinka XiX a ar vėliau ranka užrašytiems tekstams daliai daukanto rinkinio tekstų būdinga rašto kalba juose iš tikrųjų atsispindi užrašytojo individualybė bet tuose variantuose kaip matysime vėliau pastebima ir turinio netikslumų

Mėginkime bent šį tą apie medžiagos rinkėjus ar pasakotojus sužinoti iš pačių tekstų keliolikoje stebuklinių pasakų variantų yra išplėtotos pabaigos ndash teigiama jog pasakotojas dalyvavęs triukšmingose pasakos personažų vestuvėse aukštaičiai pasakotojai dažniau teigia ten alų midų gėrę bet burnoje neturėję rečiau skirtin-guose regionuose aptinkama pabaiga kurioje sekėjas sako gavęs dovanų bet jas praradęs o žemaičiuose šiek tiek dažniau nei kitur jis priduria kad likęs nuogas ir turėjęs slėptis bet kartu su pakulomis ar lapais buvęs įkištas į patranką ir iššautas Paprastai sekėjas atšaunamas ten kur gyvena ar seka pasaką (minimas tikro kaimo pavadinimas)

vienos daukanto rinkinio pasakos pabaiga netikėta sakoma kad pasakotoją at-šovę į Vilniaus guberniją (džt nr 490) kadangi tekste atsispindi žemaičių tarmės ypatumai galima manyti jog pateikėjas (ar iš atminties rašęs asmuo) pakartojo ne žemaitijoje girdėtą pasaką Beje šiame ir dar viename daukanto rinkinio tos pa-čios pasakos variante (džt nr 489) bei aukštaičių tekstuose vaizduojamos eželio vedybos tuo tarpu žemaičiuose užrašytuose kituose kūrinio variantuose ndash vėželio vedybos Be abejo tai neesminė detalė bet pastebėtas personažo varijavimo dės-ningumas ją sureikšmina

56

dar vienas šio rinkinio variantas baigiamas vestuvininkų šėlimu ir priduriama jog iššautas pasakotojas atlėkęs ant gužauskio kalno ir tebegyvena ant to kalno po dzis dzien (džt nr 500) Mums nepavyko rasti tokio kalno (greičiausiai jis pavadintas žemės savininko ar netoliese gyvenusio žmogaus pavarde) tekste yra tarmėje įprastų svetimybių tačiau sakinio pabaiga rodo jog pasakotojas neretai kalbėjo lenkiškai

Pasakos apie ištikimą tarną tekstas užrašytas rašto net kanceliarine kalba jame nemažai lietuvių kalbai nebūdingų inversijų Į kūrinį įterptas pamokymas tarnams sekti pasakos herojaus pavyzdžiu ir priduriama Negu aš jei teip slūžysiu kuomet jei ponas Dievas duos man poną dvasišką kursai čia rašau (džt nr 494) Po šių žodžių pasaka tęsiama noras tarnauti bdquodvasiškam ponuildquo ir esamojo laiko veiksma-žodis rašau greičiausiai rodo kad tekstą iš atminties rašė neaukšto statuso žmogus

rašto kalbai artimesnė ir pasakėčių kalba (džt nr 459 467 469ndash474) dvi pasakėčios (džt nr 472 474) Lietuvoje daugiau neužfiksuotos o viena dar kartą aptikta tik žemaičiuose (džt nr 468) veikiausiai šiuos kūrinėlius iš atminties rašė mokslo ragavę ir nuo sakytinės tradicijos nutolę asmenys

daugiausia (apie 700) pasakojamosios tautosakos variantų XiX a pabaigoje surinko Mečislovas davainis-silvestraitis tarp jo kartu su talkininkais užrašytų tekstų yra 357 žemaičių pasakų variantai 193 tekstai ndash stebuklinės pasakos M da-vainis-silvestraitis ėmė intensyviai rinkti medžiagą kai susipažino su edmundo veckenstedto 1883 m paskelbtu falsifikuotų bdquožemaičių mitųldquo rinkiniu neatpaži-nęs falsifikatų jis klausinėjo žmones apie niekam negirdėtus dievus ir dievaičius tačiau pateikėjai dažniausiai pasakojo tradicines sakmes ir pasakas (kerbelytė 1973 13ndash16) dabar sunku pasakyti ar egzotiškus personažų vardus dievaičius lietuviškus vietovardžius ir tolimų kraštų pavadinimus įterpė sufleruojančių klau-simų paskatinti pateikėjai ar tekstus ypač rinkimo pradžioje taip bdquopraturtinoldquo pats užrašytojas šie intarpai iš esmės nepaveikė pasakų turinio ir stiliaus M davai-nis-silvestraitis rašė kruopščiai atspindėjo pasakų sintaksės ypatumus ir žemaičių tarmę Ypač autentiška jo ištikimo padėjėjo vincento Bakučio iš savo atminties ir iš kaimynų užrašytų pasakų kalba M davainis-silvestraitis pasakas dosłownie t y pažodžiui vertė į lenkų kalbą meniškus posakius ir formules pateikdamas ir lietuviškai Labai daug pasakų lietuviškų originalų dingo juos slapstant spaudos draudimo laikais Liko jų vertimai į lenkų kalbą ndash varšuvoje lenkų folkloristo Jano karłowicziaus rūpesčiu paskelbti du bdquoPodania žmujdskieldquo tomai (dsPž 1ndash2) pa-rengtas spaudai trečiojo tomo rankraštis (dsPž 3) ir dar kitiems reikalams verstų pasakų rankraštis (dsP) visi M davainio-silvestraičio vertimai ir keli lenkų kalba užrašyti tekstai pristatyti spaudoje (dsPso 409ndash434)

kiti žemaičių pasakų rinkėjai buvo ne tokie produktyvūs bet ir nebuvo linkę ieškoti labai senoviškų net pagoniškų prisiminimų Pirmoji žinoma autentiškų že-maičių pasakų publikacija ndash J karłowicziaus 1887 m lenkiškai paskelbti keturi tekstai (kPBL nr 48 65 67 83) rusų kalbininkas aleksandras Pogodinas užrašė keturias žemaičių pasakas originalus ir vertimus į rusų kalbą 1894 m jis paskelbė periodiniame leidinyje bdquoЖивая старинаldquo (visas a Pogodino užfiksuotas sakmes

7

ir pasakas perspausdino Jonas Basanavičius ndash BsLPĮ 2 nr 1ndash9) nemažai žemaičių pasakų apie gyvūnus užrašė šilutės gydytojas Hugo sheu jos vėliau buvo paskelb-tos kartu su vertimais į vokiečių kalbą (schPP) H scheu rankraštyje yra ir kitų žanrų pasakų prie kai kurių tekstų nurodoma kad užrašyta 1860 m telšiuose (Ltr 1583) iš atminties 18 žemaitiškų pasakų užrašė antano Baranausko paska-tinti kunigų seminarijos klierikai (pirmą kartą tekstai skelbti BLM 1920) kitų rinkėjų užrašytos pasakos buvo paskelbtos tik XX a pabaigoje arba iki šiol tebėra rankraščiai

kai kurie rinkėjai yra žymūs rašytojai ir kiti kultūrai nusipelnę žmonės bei jų paskatinti talkininkai ndash žemaitė vaižgantas gabrielė Petkevičaitė-Bitė Laury-no ivinskio bei Povilo višinskio korespondentai (Lrš) kalbininkas kazimieras Jaunius 1874 m šešias pasakas tarmiškai užrašė pons Vaicekauskis miedinčius šveiseusi kunigaikšti Bagdona Eginski (ra 477ndash525) vieną pasaką iš elgetos nuo Luokės užrašė žymus tautosakos rinkėjas Matas slančiauskas (slšLP nr 120) 1903ndash1905 m savo gimtinėje šiluvos valsčiuje 14 pasakų užrašė būsimas gamti-ninkas Pranas šivickis (LMd i 144 i 315) apie kitus užrašytojus be jų pavardžių ar tik slapyvardžių iki šiol daugiau nieko nežinoma Ypač kruopščiai 16 pasakų užrašė Pranas uoselis (LMd i 558 i 897) 14 pasakų ndash Briedžio slapyvardžiu ži-nomas asmuo po vieną pasaką užrašė teofilė Mineikaitė a Milašius J savickis Bajorinas galvočius žuvis (BsLP 2 BsLPĮ 2) kartais duomenys apie užrašytojus šiek tiek panašūs ir skatina spėlioti ateityje turėtų paaiškėti ar kvėdarnos apylin-kėje pasaką užrašęs J k ndash tai kazimieras Jaunius ar J Basanavičiaus pristatytas kaip Briedis ir a Baranausko talkininkas Brydis ndash ne tas pats asmuo ir panašiai

Pasakų repertuaras

kaip minėjome XiX a ir XX a pradžioje žemaičiuose užrašyta palyginti daug stebuklinių pasakų (282 tekstai) kitų žanrų pasakų užrašyta gerokai mažiau 51 pasaka apie gyvūnus 9 pasakėčios 64 pasakos legendos 71 novelinė pasaka 14 parabolių 34 pasakos apie kvailą velnią 69 buitinės pasakos 4 melų pasakos ir 1 formulinė pasaka nors atstovaujami visi lietuvių pasakų žanrai nustatyti jų populiarumą to meto tradicijoje gana sunku nes dalis medžiagos rinkėjų orienta-vosi į bdquorimtasldquo pasakas Lietuvių kalbos ir literatūros instituto tautosakinės eks-pedicijos (1973 m) dalyviai raseinių rajono apylinkėse kuriose medžiagą rinko M davainis-silvestraitis visus pateikėjus pirmiausia klausinėjo stebuklinių pa-sakų tačiau jų užrašė nedaug Ypač atkakliai ieškota XiX a užrašytų unikalių ir retų kūrinių bet jų rasti nepavyko daugiausia užrašyta pasakų legendų nove-linių ir buitinių pasakų net tokių siužetų kurių nėra M davainio-silvestraičio medžiagoje (kerbelytė 1976) vargu ar XiX a pasakotojai šių pasakų nemokėjo veikiau stebuklinės pasakos atrodė esančios ne tokios aktualios ir ėmė trauktis iš tradicijos o išpopuliarėjo atvirą didaktinę paskirtį turinčios pasakos legendos ir novelinės pasakos dėl ryškesnės klausytojų linksminimo paskirties pasidarė pa-trauklios buitinės pasakos

8

apie XiX a ir XX a pradžios žemaičių pasakų repertuarą šiek tiek galima spręsti iš to kokių kūrinių variantų užrašyta daugelio pasakų žanrų negausūs tekstai vargu ar repertuarą atspindi galima atkreipti dėmesį į tai kad žemaičiuo-se neužrašyta tų pasakų apie gyvūnus kurios populiarios Lietuvos rytuose ir rytų slavų tradicijose tai pasakos bdquovilko giedojimasldquo (at 163 1233) bdquoMeška rei-kalauja savo vilnųldquo (at 163 B 12116) bdquosmalinis veršelisldquo (at 159 11213) keista jog kalbamu laikotarpiu niekas neužrašė daug kur žinomo siužeto žemai-čiams ypač būdingos atmainos apie striukę Bubę ėjusią į dvarą avių vogti ar į pragarą sielų vaduoti (at 210 11118)

gana gausūs žemaičių stebuklinių pasakų variantai teikia daugiau duomenų že-maičių kūrinių repertuarui nustatyti Lietuvių stebuklinių pasakų variantai daugiau ar mažiau atitiko 174 at siužetų tipus ar jų fragmentus o XiX a ir XX a pradžios žemaičių pasakų tekstai priskirti 102 at tipams visi lietuvių stebuklinių pasakų variantai priskirti 74 struktūriniams-semantiniams tipams o ankstyvieji žemaitiški tekstai ndash 51 tipui (kerbelytė 1999 2001) XX a viduryje nemažai žemaičių pasakų užrašė mokytojai ir moksleiviai antrojoje pusėje ndash folkloristai profesionalai kraš-totyrininkai bei kiti patyrę medžiagos rinkėjai todėl repertuaras gerokai pasipildė Pastebėta tendencija kai pirmieji medžiagos rinkėjai užfiksavo po kelis tos pačios stebuklinės pasakos variantus tai XX a viduryje ir antrojoje pusėje užrašyta vari-antų kurie priklauso tam pačiam at tipui kai remiantis kiekvieno teksto analize at variantai šių eilučių autorės buvo priskirti struktūriniams-semantiniams tipams ir versijoms šalia kelių senųjų žemaičių tekstų atsistoja keli ar net keliolika vėliau užrašytų to paties regiono variantų tai rodo jog šios pasakos ilgai buvo perduoda-mos iš kartos į kartą o jų pobūdį tradicija kontroliavo

Prie kelių XiX a žemaitijoje užrašytų pasakų vienintelių variantų naujų tekstų neprisidėjo Pasakos bdquosesuo ir devyngalvis slibinasldquo (at 312 1114) vienintelį variantą užrašė M davainis-silvestraitis (dsPž 3 249) raseinių valsčiaus Pakal-nupio kaime uršulė Mačiulienė 50 metų amžiaus jam papasakojo unikalią pasaką (dsPso nr 1) tekste sujungti du siužetai Pirmajame pasakojama apie karalaitį kuris ieškojo nuotakos mokančios susiūti siūlę be siūlės užlopyti lopą be lopo ir grąžinti tris vėles keliu einančias Herojus tokią nuotaką rado kai mergaitės motina ragana tris kartus išplėšė jo plaučius mergaitė juos sugrąžino taip kad nė žymės neliko nieko panašaus lietuvių pasakose nėra kol kas toks siužetas nerastas ir pa-skelbtuose įvairių tautų pasakų kataloguose antrame šio teksto siužete pasakojama apie nuotakos motinos užduoties vykdymą Jame irgi yra lietuvių pasakose neaptik-tų epizodų bet jis vis dėlto primena kūrinį bdquoPrašoktos kurpaitėsldquo (at 306 3109) gaila kad M davainis-silvestraitis nepasiteiravo iš ko pateikėja šią pasaką išmo-ko Moterys gerokai sėslesnės už vyrus XiX a raštingų kaimo moterų irgi buvo

kaip įprasta straipsnyje nurodomi siužetų tipų numeriai pagal tarptautinį antti aarnersquos ir stitho thompsono pasakų katalogą (vartojama santrumpa at) kadangi at tipams neretai priskiria-mi panašios išorės bet skirtingos semantikos variantai po brūkšnio () rašomas keturženklis skai-čius ndash tipo numeris ar tipų junginių numeriai pagal šio straipsnio autorės sukurtą struktūrinę-seman-tinę pasakų klasifikaciją

9

nedaug vadinasi pasakotoja turėjo girdėti kito pateikėjo sekimą ir gal ne kartą nes tekstas darnus ir meniškas Jis įdomus kaip pavyzdys jog iš svetur savo tradi-cijai nebūdingus kūrinius gali perimti smalsūs ir talentingi žmonės tačiau naujoje dirvoje šie kūriniai neilgaamžiai

kai XX a pradžioje žemaičiuose užrašytas vienintelis pasakos variantas kar-tais vėliau aptinkami jau iš pasakų knygų ar kitaip išmokti XX a išpopuliarintų kūrinių variantai Pavyzdžiui taip atsitiko su pasaka apie žalčio žmoną (at 425 M 3102 + 11123) vienintelį savitų detalių turintį jos variantą užrašė P šivickis kaip ir dalyje kitų variantų pasakos pradžioje skelbiama kad mergaitė tekės už to kas atspės iš kieno odos pasiūti jos batukai iš ledo išlindęs žmogus su žuvies uode-ga atspėja ndash Ogi iš utėlės toliau siužetas gerokai sutrauktas bet tradicinis (LMd i 3154) vėliau užrašyti tos pasakos variantai ndash netobuli išpopuliarinto vakarų aukš-taičiuose užrašyto varianto atpasakojimai Pasakos bdquogulbė patildquo (at 400 1134) vienintelis variantas užrašytas tik XX a antrojoje pusėje tai irgi spausdinto aukš-taitiško teksto miglotas atpasakojimas taigi norint spręsti apie žemaičių pasakų repertuaro pokyčius kiekvieną XX a viduryje ir antrojoje pusėje užrašytą variantą būtina tirti tekstologiškai tikėsimės kad tas didžiulis darbas ateityje bus atliktas

kelių net gana populiarių kituose Lietuvos regionuose pasakų žemaitijoje ne-rasta nei XiX a nei vėliau tai bdquotrys seserys nelaisvėjeldquo (at 311 3103 3203) bdquoPaukščiu paversta žmonaldquo (at 405 12110 12112) bdquooželis padėjėjasldquo (at 314 B 1114 11122 1123) bdquoMotina ndash lūšisldquo (at 409 1218 12110 12112) žemaičiuose neužrašyta pasakų kurių nedaug variantų užfiksuota ir kituose Lietu-vos regionuose galima manyti kad stebuklinių pasakų atranka (archajiškų kūrinių nykimas iš tradicijos) žemaitijoje vyko kur kas intensyviau negu kituose Lietu-vos regionuose teigti kad ir senų senovėje šiame regione nesektos pasakos kurių XiXndashXX a medžiagos rinkėjai neaptiko nėra pagrindo

Saviti tekstų elementai

kai skelbiami tekstai tik priskiriami tarptautiniams siužetų tipams ir iš tarptau-tinio katalogo perkeliama informacija apie jų paplitimą europos tautų tradicijose gali susidaryti klaidingas įspūdis jog pasakų sekėjai stabiliai kartoja tam tikrus modelius kiekviename tekste galima rasti savitų detalių tačiau net tada kai kū-rinių aprašymai kataloge paremti kiekvieno teksto analize tenka praleisti kūriniui nebūdingas detales ar neatspindėti individualių interpretacijų tuo tarpu siekiant apibūdinti regiono pasakų ypatumus ir tiriamo laikotarpio tradicijos būklę šie bdquonu-krypimai nuo normosldquo gali būti iškalbingi nekomentuodami darnių siužetų tekstų kuriuose esama neesminių pateikėjo ar užrašytojo individualybės požymių ap-žvelgsime epizodus ir detales kurių neaptikta analogiškuose kitų Lietuvos regionų variantuose taip pat aptarsime netobulus siužetų logikai prieštaraujančius dalykus (jie galėjo atsirasti ir dėl užrašytojų kaltės)

daukanto rinkinio tekste bdquošuo su kate susibarusiuldquo (at 104 11118) šuo eina kariauti paėmęs levą mešką britvoną o katė paėmusi gaidį (džt nr 458) Paprastai šioje lietuvių pasakoje naminis gyvūnas silpnas žvėrelis susipyksta su

60

vilku Pirmasis pasikviečia naminius gyvūnus kurių vilko talkininkai laukiniai gyvūnai nepažįsta palaiko pavojingais ir išsigandę pabėga (kerbelytė 1999 48) analizuojamame tekste laukiniai gyvūnai slepiasi o katinas vieno jų uodegą palai-ko pele ją griebia ir žvėrį išgąsdina šis epizodas paimtas iš pasakos kaip laukiniai žvėrys katiną palaikė baisiu žvėrimi (at 103 a 103 B 11118) ir liudija apie kūrinių sąveiką

daukanto rinkinio pasakėčia bdquodvi pelėsldquo (at 112 2123) baigiasi tuo kad pas naminę pelę išsigandusi laukinė pelė pasikviečia naminę į svečius ir ją klastingai užmuša (džt nr 459) Pateikėjas ar užrašytojas nesuprato kūrinėlio esmės laukinė pelė pamatė kad naminė pelė turtinga bet nuolat turi bijoti ir nusprendė kad lauke gyventi geriau (kerbelytė 1999 100) greičiausiai nedėsningą pabaigą prikūrė pa-sakėčią primiršęs ir iš atminties ją rašęs asmuo

bdquoPasakų masiųldquo tekste bdquosenas savo mandrumu išeita visurldquo vilkai sumano iš-varytus iš namų gyvulius pavaišinti o paskui papjauti bet išsigąsta bdquosvečiųldquo gie-dojimo ir pabėga sugrįžusį ir į trobą besiveržiantį vilką gyvuliai dar kartą išgąs-dina (džt nr 461) Pirmasis epizodas nelabai logiškas (vilkai žinojo kas netyčia pas juos užklydo) kai tekste yra antras giminingos semantikos epizodas pirmasis nereikalingas analogiškuose variantuose jis ir neaptiktas Pirmąjį epizodą galima laikyti ir pateikėjo ir užrašytojo improvizacija o antrasis ndash tai tradicinis elementas aptinkamas skirtingas pradžias turinčiose giminingose pasakose (at 130 130 a B C 11118)

Pasakoje bdquoMedinčius levas ir lapėldquo (džt nr 464 at 155 11119) nėra svar-baus ir kituose žemaitijos bei kitų regionų variantuose esančio epizodo kuriame sutikti žmonių nuskriausti gyvuliai patvirtina kad už gera užmokama piktu tekste lapė iš karto nori pamatyti kaip levas buvo medžio prispaustas gyvulių bdquoteismasldquo sukelia rimtų apmąstymų apie gyvenimo dėsningumus greičiausiai sutrumpintą tekstą savo atmintyje laikė užrašytojas ndash jaunas žmogus kuriam laiminga pabaiga buvo svarbesnė už žmonių elgesio vertinimus

sudėtingų struktūrų stebuklinės pasakos turi daugiau galimybių varijuoti pa-teikėjai gali pasirinkti kai kuriuos epizodus iš regiono tradicijoje žinomų kelių ekvi-valentiškų elementų arsenalo todėl pirmiausia atkreipsime dėmesį į panašius per-sonažų veiksmus ar objektus kurie aptinkami skirtingų pasakų kontekstuose

M davainis-silvestraitis užrašė net tris pasakos variantus apie raganiui vel-niui pažadėtą sūnų kuriam mergaitė padeda atlikti sunkias užduotis (at 313 a C 3102 31011 31012) kai jaunuolis ir mergaitė sumano pabėgti ji pavirsta debesimi ir neša jaunuolį (dsPž 2 100 434 3 40) kituose variantuose bėgliai mėto daiktus kurie virsta kliūtimis ir trukdo vytis arba tampa neatpažįstami retuose variantuose (vieną jų užrašė M davainis-silvestraitis ndash dsPž 1 88) išlaikiusiam bandymus jaunuoliui leidžiama grįžti namo

Briedžio užrašytame pasakos bdquokaralaičių vadavimasldquo variante (at 301 a 1117 + 11124) grįžęs iš požemio stipruolis trobelėje randa tabakinę su paukščio plunksna kurią pajudinus sulekia daug paukščių ir atneša puikius drabužius (BsLP 2 249) dalyje šios pasakos variantų herojus išvaduotų karalaičių dvarus susideda

61

į kiaušinius o vėliau iš jų paima drabužius ir pristato juos karalaitėms M davai-nio-silvestraičio užrašytame tekste (dsPž 1 175) apdarus ir karietą iš tabokinės išima pamiršta žmona padėjusi jaunuoliui vykdyti užduotis (at 313 C 31011 31012)

Pasakoje bdquokova ant tiltoldquo (at 300 a 11124) stipruolis kaunasi su slibinu o jo draugai miega ir nemato ženklo kad jie turi skubėti į pagalbą pamatę ženklą jie atbė-ga arba bijo slibino ir niekur neina M davainio-silvestraičio užrašytuose variantuose stipruolis prašo išleisti tik jo žirgą bet draugai karčemos šeimininkė miega ir nemato sutarto ženklo žirgas pats išplėšia tvarto stogą ir atbėga padėti (dsPž 3 358 382)

Lietuvoje labai populiariotildes pasakos bdquokaralaitė ant stiklo kalnoldquo (at 530 31013) bdquoPasakų masiųldquo rinkinio variante aptinkama reta ir ko gero archajiška detalė trečias brolis kvailys tris naktis eina prie tėvo kapo ir tėvas kaskart jam liepia susirasti kaukolę ir pažiūrėti į vidų sūnus pažiūri ir pamato pulkus galvijų kuriuos jis bet kada galės pasišaukti vis dėlto ši detalė nelabai suderinta su pasakos siužetu kai kvailiui reikia užjoti ant stiklo kalno jis pažiūri į kaukolę ndash atbėgęs žirgas atneša puikius drabužius ir herojų užneša ant kalno tikriausiai pateikėjas ar užrašytojas jautė nenuoseklumą ir įterpė dar vieną niekur neaptiktą greičiausiai improvizuotą epizodą ndash laimėjęs karalaitės ranką kvailys pažiūri į tris kaukoles ir su visomis bandomis dar kartą užkopia ant stiklo kalno (džt nr 495)

viename M davainio-silvestraičio užrašytame tos pačios pasakos variante kvai-lys eina prie tėvo kapo ir gauna kepurę kurios visko galima prašyti Jis paprašo kad atsidurtų ant stiklo kalno (dsPž 3 328) tai ko gero skubotai papasakota pasaka

P uoselio užrašytoje darnaus siužeto pasakoje (at 554 31012) senis išbando tris brolius ir liepia jiems surinkti daugybę lauke išbarstytų pinigų užduotį įvykdo tik trečias brolis kvailys kuriam padeda jo anksčiau išgelbėtos skruzdės Lietuvių pasakose šio elementaraus siužeto tipo variantuose liepiama išrinkti iš pelenų aguo-nas P uoselio variante kvailiui skiriama užduotis jis turi pasakyti kuris iš trijų negyvų senių yra valgęs duoną su medumi Bitė tai sužino (LMd i 55815) nėra pagrindo šį epizodą priskirti prie improvizacijų tačiau panašios užduoties nepavy-ko aptikti nei lietuvių nei kitų tautų pasakose

stebuklinių pasakų variantuose kartais praleidžiami esminiai epizodai Pavyz-džiui vargšas brolis neša į pragarą miežinį pyragą bet ten jo nepanaudoja (džt nr 504) kituose šios pasakos variantuose vargšas vaišina velnius o šie leidžia pa-sisemti nuo katilų putų (at 480 C 3108) komentuojamame tekste vargšas ne-žinia kodėl prašosi priimamas į pragarą kai velniai bėga klausti dievo ar vargšą galima priimti angelas šiam į užantį pripila putų velniai praneša kad dievas liepęs vargšui eiti namo ir jį išleidžia (toliau pasaka sekama tradiciškai)

stebuklinėms pasakoms nebūdingų detalių atsiranda dėl skirtingų žanrų sąvei-kos Pirmiau apibūdintos pasakos bdquokaralaitė ant stiklo kalnoldquo (džt nr 495 at 530 31013) pradžia beveik sutampa su buitinės pasakos apie trečią brolį kvailį pelningai pardavusį veršiuko odą labai dažna variantų pradžia (at 1535 11213) Buitinėje pasakoje mirštantis tėvas liepia sūnums statyti tvartus kiek į kiekvieno brolio tvartą gyvulių įeis tiek šiam ir teks kvailiui kliūva tik nususęs veršelis

62

s daukanto tekste ši pradžia šiek tiek suderinta su dovanomis kapinėse tarsi nori-ma kiekvienam sūnui pridėti po bandą prie dalijantis gautų gyvulių

Pasakos bdquokaralaitė ant stiklo kalnoldquo variante kvailys pagauna marių kumelę ją pakausto deimantinėmis pasagomis ir užjoja ant kalno (dsPž 1 220) kituose regi-onuose užrašytuose variantuose kvailys irgi atranda racionalių būdų kaip patekti ant kalno jis apvynioja žirgo kojas autais arba užmeta virvę ant karalaitės sosto ir ja užsliuogia (kerbelytė 1999 247) tai atvejai kurie rodo stebuklinių pasakų epi-zodų buitines interpretacijas

anksčiau nagrinėtas pasakos bdquokova ant tiltoldquo variantas (dsPž 3 382) užbaigia-mas buitinės pasakos epizodu stipruolis delnu užmuša daug musių ir prisisega už-rašą bdquovienu kirčiu keturiasdešimt galvųldquo šis epizodas visiškai nesiderina su tikro stipruolio įvaizdžiu

variantuose pasitaiko ir bereikalingų aiškinimų kurie taip pat kenkia stebuk-linių pasakų meniškumui Pavyzdžiui pasakos bdquoBrolių ieškanti sesuoldquo (at 451 3106) varianto pabaigoje prie nekalbančios ir sudeginti pasmerktos sesers atskuba žmonėmis virtę broliai ir pavogtieji vaikai sesuo ima kalbėti ir aiškina kodėl ji nekalbėjo pasako kas pavogė jos vaikus vienas sūnus aiškina kaip balandėlis jį su broliu išmaitino (džt nr 491) šioje teksto vietoje nuosekliai vartojama rašto kalba meniškumu ji nepasižymi tokių aiškinimų kur kas dažniau pasitaiko variantuose kuriuos pateikėjai užrašo iš atminties nematydami klausytojų reakcijos jie tar-si kreipiasi į pasakų nepažįstančius skaitytojus nes abejoja ar jie gebės užpildyti vaizduotei paliktą erdvę

du tiriamojo laikotarpio pasakų variantai baigiami šiek tiek į etiologines sakmes panašiais aiškinimais viename jų sakoma kad išdrabstyto raganos kūno gabalai užkritę ant medžių bet drebulei mažiausiai tekę dėl to ji iš pykčio dreba (kPBL nr 48) kitos pasakos pabaigoje teigiama kad esančios trijų veislių katės vienos viską pjauna kitos pjauna peles ir žiurkes o trečios žiurkių nepjauna (BsLPĮ 2 nr 14) šių aiškinimų analogijos nežinomos tai gali būti pateikėjų improvizacijos

tekstuose aptinkama ir bdquomoderniųldquo detalių apie toli esančio herojaus mirtį se-suo sužino pamačiusi jo bdquoatsimainiusįldquo portretą (džt nr 486) kitoje pasakoje herojus turi bdquoatramentoldquo ir popieriaus jis liepia karaliui pasirašyti kad daugiau ne-kariaus (džt nr 488) Bokšte uždarytą karalaitę lankantis jaunikaitis surandamas pagal bdquomalioriausldquo nupieštą svečio portretą (BsLPĮ 2 nr 25)

retą žanrų sąveikos atvejį aptinkame tekste bdquokaraliaus duktė su žalčiu apsižani-joldquo (džt nr 487) kurį skelbėjai palaikė savitu išpopuliarintos pasakos apie žalčio žmoną variantu (grigas 1983 37) o paaiškinimuose prirašė at 425 a siužeto nu-merį tai tradicinė sakmė kuri vaizduoja kaip mergina baudžiama už tai kad mal-dai skirtą laiką praleidžia darželyje niekaip neišsirinkdama tinkamų gėlių ndash aplink jos kaklą apsivynioja žaltys Pabaigoje žalčio odą nusimetęs angelas paaiškina jog jis taip pasielgęs kad kiti taip nedarytų ir dingsta analogiškose sakmėse mergina mišių metu uogauja miške žmogus medžioja vėžiauja ir kt Papročio laužytojas įvairiai baudžiamas (kerbelytė 2002 141) su pasaka daukanto rinkinio sakmę sieja tik tai kad žaltys reikalauja pažado tekėti Mergaitė net sutuokiama su žalčiu

63

bažnyčioje tai irgi keista detalė pasakose tuoktis į bažnyčią vežama varlė kiauly-tė šieno kupeta bei mergaitę vedantis ežiukas dar karietoje virsta žmogumi o po jungtuvių jis vėl tampa gyvūnu taigi reikalavimas pažadėti tekėti ndash tik pasakos apie vedybas su gyvūnu reminiscencija (siužeto identifikuoti neįmanoma nes panašus ar net visiškai toks pat elementarus siužetas randamas kelių kūrinių struktūrose)

kaip matome mėginimai suderinti skirtingų žanrų elementus viename kūrinyje pakenkė jų vientisumui įvaizdžių darnai žanrų difuzijos atvejai rodo kad žemai-čiuose XiX a jau silpnėjo tradicijos kontrolė ir reiškėsi kūrinių gadinimo procesai

žemaičių pasakose yra lietuvių pasakoms nebūdingų elementų perimtų iš kitų tautų kūrybos a Pogodino užrašytame pasakos apie varlę žmoną variante (BsL-PĮ 2 nr 8) pabėgusi žmona randama sėdinti apkaustyta geležiniais lankais Lankai nukrinta kai vyras šeria žmonai per ausį iš teksto neaišku kodėl nekalta žmona turi taip kentėti (paprastai kenčia žmonos ieškantis jos odą sudeginęs vyras) dau-kanto rinkinio variante kuriame sudeginama vyro ežio oda prieš dingdamas vyras kur tik ranką dėjęs čia vien gelžis paliko ndash sukaustoma žmona taip kad ji negali pajudėti suradęs jos vyrą tėvas pasako kad duktė sunkumoj ežys liepia jai ateiti žmona suranda vyrą ir įvykdo sunkias užduotis (mariose susemia baltas putas kar-tu su vyru perplaukia marias pereina per ugnį atpažįsta gandru ir arkliu paverstą vyrą) bet apie ją kaustančias geležis neužsimenama (džt nr 490) šiuos du epizo-dus padeda suprasti vengrų rumunų moldavų tradicijose užfiksuoti pasakos apie mergaitės vedybas su žalčiu gyvate variantai kai vyro gyvūno oda sudeginama jis įsižeidžia ir šeria žmonai per veidą ndash ji sukaustoma geležiniais lankais išbėgda-mas vyras pasako kad lankai nukris tik tada kai žmoną palies jo ranka sukaustyta žmona negali pagimdyti kūdikio ilgai ieško vyro o suradusi prašo kad šis ją pa-liestų tada lankai nukrenta žmona pagimdo kūdikį (pvz ouv nr 2)

Pasakos bdquokaraliaus šuoldquo (at 449 12110) M davainio-silvestraičio užrašy-tame variante aptinkama rytų tautų pasakoms būdinga pradžia dėl kurios kūrinio kompozicija tampa neįprasta Brolis nušauna zuikį jį iškepa pusę suvalgo bet stai-ga kita pusė zuikio pabėga Brolis stebisi o zuikis nubėgdamas pasako jog jis dar labiau stebėtųsi jeigu pamatytų Joną nelaimingą jį Brolis suranda kumele ariantį žmogų tai Jonas nelaimingasis šis paaiškina kad kumelė ndash tai jo žmona ir pra-dėjęs nuo pabaigos papasakoja visą savo vedybų su ragana ir virtimo gyvūnais istoriją (dsPž 3 102)

šie ir anksčiau minėti kitų tautų kūrinių poveikio atvejai rodo kad XiX a že-maičiuose buvo su kitų tautų pasakomis susipažinusių žmonių deja mes nieko negalime pasakyti apie pažinties aplinkybes Pasakų sekėjų pastangos praturtinti žinomas pasakas patikusiais kitų tautų kūrinių epizodais ne visada buvo sėkmin-gos nes naujovių esmės jie iki galo nesuprato

Reta pasakų formos ypatybė

XiX a ir XX a pradžios variantai teikia duomenų apie žemaičių pasakų poetikos ypatumus XX a antrojoje pusėje žemaitijoje beveik neužrašoma pasakų kuriose

64

būtų eiliuotų ir pateikėjų dainuojamų intarpų dėl to linkstama manyti kad šiam regionui intarpai nebūdingi (grigas 1983 37) vis dėlto XiX a tekstuose eiliuotų intarpų esama kartais jie neišskirti grafiškai bet lengvai atkuriamas eiliavimas rodo kad pasakojant šie teksto fragmentai turėjo būti bent išskiriami intonacijomis M davainio-silvestraičio vertimuose į lenkų kalbą visi eiliavimu pasižymintys fragmentai pateikiami ir originalo kalba Be to dauguma tokių fragmentų panašūs į analogiškus aukštaičių ir dzūkų pasakų dainuojamus intarpus deja aptariamų žemaičių pasakų rinkėjai niekur nenurodė ar eiliuoti fragmentai buvo dainuojami ar sakomi Pateikiame XiX a žemaičių tekstuose esančius ryškiausius eiliuotus fragmentus (remdamiesi analogijomis kai kuriuos fragmentus sueiliavome)

norintis išsigelbėti berniukas taip kreipiasi į paukščius

ndash Gervinėli žąsinėliMesk man po plunksnelę ndash Ir aš lėksiu drauge

dsPž 1 32

devynių brolių sesuo vyksta pas brolius ir kreipiasi į savo kumelę

ndash Kur tawa diewin žirgajTynai mana diewin brolej

Laikoma raganos tarnaite sesuo gano brolių arklius ir verkia Brolis klausia

ndash Ar cze litus lije Ar cze rasa kranta

sesuo atsako

ndash Nej cze litus lije Nej cze rasa kranta ndash Jūsų sesula gailyj werkie

kPBL nr 48

devynių brolių sesuo sėdi medyje kurį graužia devyngalvis Ji prašo paukščių kad apie tai praneštų broliams varna nuskridusi tik sukranksi

ndash Kran kran kažes šūds Kran kran kiaulės šūds

nuskridusi gegutė kukuoja

ndash Kukū devyni broleliai Dešimta sejelė Balnokite žirgus kukū Provykite strielbas kukū Lakinkite kurtus kukū

sesuo girdi brolius atjojant

Miškas dunda pušis braška ndash Ar ne mano broliai atjoja

dsPž 3 249

65

Lapė neša vištą o ta šaukia

ndash Katin katin gelbėk mane ndash Neša mane per aukštus kalnus Per žalias girias

katinas groja prie lapės urvo Šešta pati šešta pati Su penketu vaikų

džt nr 462

vėliau užrašytuose žemaičių pasakų variantuose eiliuotų ir net rečitatyvu ta-riamų intarpų taip pat retkarčiais pasitaiko šio poetikos elemento nykimą galima stebėti ir aukštaičių bei dzūkų pasakose kartais intarpai tik deklamuojami kartais jie sutrumpėja keičiami neeiliuotais stabilios formos sakiniais pagaliau dainuo-jami personažų monologai ar dialogai laisvai atpasakojami dėl to galima manyti kad eiliuoti intarpai kaip ir kiti archajiški folkloro požymiai žemaičiuose nyko anksčiau

Išvados

XiX a ir XX a pradžioje žemaičiuose užrašytos pasakos yra neatskiriama lie-tuvių nacionalinės pasakų tradicijos dalis Beveik visi tuo laikotarpiu žemaitijoje surinkti variantai priklauso tiems patiems kūrinių tipams kuriems priskirti ir kitų Lietuvos regionų pasakų tekstai daugumos variantų siužetai darnūs užrašytojai sugebėjo užfiksuoti autentiškus pasakų kalbos ir stiliaus ypatumus dalis tekstų užrašyta rašto kalba

esama regioninių repertuaro skirtumų 1) kai kurių pasakų apie gyvūnus ir ste-buklinių pasakų siužetų tuo laikotarpiu ir vėliau čia neužfiksuota 2) XX a išpo-puliarintų stebuklinių pasakų XiX a užrašyta vos po vieną kitą variantą o vėliau aptikti jau iš knygų ir kitokių šaltinių išmokti netobuli atpasakojimai

tekstuose pasitaiko kitų Lietuvos regionų pasakose nesančių epizodų ir detalių savitų elementų atsirado dėl įvairių priežasčių 1) dalį pasakų netobulai prisiminė asmenys kurie rašė iš atminties 2) dalyje stebuklinių pasakų variantų vartojami buitinių pasakų epizodai ir improvizacijos 3) pateikėjai stengėsi praturtinti kū-rinius kitų tautų pasakų fragmentais užfiksuotas ir ištisas greičiausiai iš svetur perimtas kūrinys

XiX a užrašytuose tekstuose pasitaiko eiliuotų intarpų kurie labai reti vėly-vuose žemaičių pasakų variantuose

analizuotų pasakų ypatumai leidžia teigti jog pasakų sekimo tradicijos poky-čiai žemaitijoje vyko pirmiau negu aukštaitijoje ko gero tai ypač lėmė kitokios žmonių gyvenimo sąlygos (čia gerokai anksčiau į vienkiemius išskirstyti kaimai) ir artimesni kontaktai su vakarų kaimynais

66

ŠalTiNiai

BLM ndash a Baranowski Litauische Mundarten Bd 1 Texte Leipzig 1920 BsLP ndash Lietuviškos pasakos t 1ndash2 surinko Jonas Basanavičius shenandoah Pa 1898ndash1902 BsLPĮ ndash Lietuviškos pasakos įvairios kn 2 surinko Jonas Basanavičius parengė kostas alek-

synas įvadą parašė Leonardas sauka paaiškinimai kosto aleksyno Leonardo saukos (Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka t 2) vilnius 1995

dsP ndash [M davainio-silvestraičio rankraštis ndash lietuvių pasakų vertimai į lenkų kalbą] Lietuvos valstybės istorijos archyvas fondas 1135 aprašas 10 nr 179

dsPso ndash Pasakos Sakmės Oracijos surinko Mečislovas davainis-silvestraitis paruošė Bronisla-va kerbelytė ir klimas viščinis vilnius 1973

dsPž ndash Podania żmujdskie cz 1ndash2 zebrał i dosłownie spolsczył Mieczysław dowojna-sylwestro-wicz Warszawa 1894

dsPž 3 ndash [M davainio-silvestraičio rinkinio Podania żmujdskie 3 t spaudai parengtas rankraštis lenkų kalba] Lietuvos valstybės istorijos archyvas fondas 1135 aprašas 10 nr 175

džt ndash simonas daukantas Žemaičių tautosaka t 2 Pasakos Patarlės Mįslės parengė kostas aleksynas kazys grigas Leonardas sauka vilnius 1984

kPBL ndash J karłowicz Podania i bajki ludowe zebrane na Litwie in Zbioacuter wiadomości do antro-połogii krajowej t 11ndash12 krakoacutew 1887

LMd ndash Lietuvių mokslo draugijos rankraščiai Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyne

LPtk ndash Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogo kartoteka (sudarytoja Bronislava kerbelytė)

Lrš ndash Lietuvių rašytojų surinktos pasakos ir sakmės parengė Bronislava kerbelytė vilnius 1981

ouv ndash Ungarische Volksmarchen herausgegeben von prof dr gyula ortutay Budapest 1961 ra ndash Eigulio pasakos parengė Bronislava kerbelytė ir Birutė vanagienė kn Rietavo apylin-

kės parengė vytautas Būda [ir kt] kaunas 1992 p 477ndash525 schPP ndash Pasakos apie paukščius Žemaitische Tierfabeln herausgegeben von H scheu und a kur-

schat Heidelberg 1912

Literatūra

grigas kazys 1983 simonas daukantas ir lietuvių tautosaka kn simonas daukantas Žemaičių tautosaka t 1 parengė vytautas Jurgutis ir Bronė kazlauskienė vilnius p 11ndash42

kerbelytė Bronislava 1973 Mečislovas davainis-silvestraitis tautosakininkas kn Pasakos Sak-mės Oracijos surinko Mečislovas davainis-silvestraitis paruošė Bronislava kerbelytė ir klimas viščinis vilnius p 5ndash39

kerbelytė Bronislava 1976 raseinių apylinkių pasakų raidos tendencijos LTSR MA darbai a se-rija t 4 (57) p 127ndash135

kerbelytė Bronislava 1999 Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas t 1 Pasakos apie gyvūnus Pasakėčios Stebuklinės pasakos vilnius

kerbelytė Bronislava 2001 Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas t 2 Pasakos-legen-dos Parabolės Novelinės pasakos Pasakos apie kvailą velnią Buitinės pasakos Melų pasakos Formulinės pasakos Pasakos be galo vilnius

kerbelytė Bronislava 2002 Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas t 3 Etiologinės sak-mės Mitologinės sakmės Padavimai Legendos vilnius

67

THE SAMOGITIAN FOLKTALES IN THE 19th CENTURYAND IN THE BEGINNING OF THE 20th CENTURY

BronisLava kerBeLYtė

Summary

the regional peculiarities of the old folktale variants recorded in samogitia (Žemaitija) are discussed in the article the article is based on 599 texts but main attention is paid to the 282 variants of magic tales all samogitian variants belong to the same folktale types to which variants from other Lithuanian regions are ascribed However some types of animal and magic tales are not represented in samogitia the majority of variants have been recorded carefully and the authentic language of folktales is reflected in them some variants characterized by literary language have been written down by educated persons from their own memory some fragments and details found in samogitian folktales are not represented in analogous variants from other regions some of them have been improvised by the collectors some are fragments of jokes included into the magic tales and some have been adopted from foreign tales Poetical insertions (in verse) are mainly found in the texts from the 19th century being very rare in the samogitian variants recorded later it is concluded that the peculiarities of the texts appeared because the process of weakening of folktale tradition in samogitia began earlier than in the eastern Lithuanian regions

gauta 2007-11-09

68

NŪDIENOS ŽEMAIČIŲ SAKMĖTARP ANEKDOTO IR SIAUBO ISTORIJOS

Lina BūgienėLietuvių literatūros ir tautosakos institutas

s t r a i p s n i o o b j e k t a s ndash pasakojamoji tautosaka 2004ndash2007 m užrašyta salantų viekšnių židikų ir Ylakių apylinkėse vykusių Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tautosakos ekspedicijų metu1

d a r b o t i k s l a s ndash nustatyti naujausius tradicinių folklorinių naratyvų vadinamųjų mitologinių sakmių pokyčius ir raidos tendencijas bei apibrėžti besikristalizuojantį naują pasakojamosios tautosakos žanrą ndash antisakmę

ty r i m o m e t o d a i ndash aprašomasis interpretacinis ir pateikimo analizė2ž o d ž i a i r a k t a i lietuvių tautosaka liaudies pasakojimas sakmė antisakmė tradi-

cija memoratas pateikimas pateikėjas

Įvadinės pastabos

vis didesnę pastaruoju metu folkloro ekspedicijose užrašomos pasakojamosios tautosakos dalį sudaro gana savotiški naratyvai iš pažiūros turintys bent keleto tradicinių folkloro žanrų požymių paprastai pradedami sekti kaip klasikinės mito-loginės sakmės šie pasakojimai netrukus išvirsta nelyginant savo priešybe darosi vis panašesni į anekdotus ar tam tikras siaubo istorijas o neretai užbaigiami dar ir savotiškais pamoralizavimais ar pagraudenimais skirtais paaiškinti populiarių liaudies tikėjimų nepagrįstumą žalingumą ir pan tokio pobūdžio pasakojimų labai gausu jie sekami gyvai ir gana noriai dažnai ndash paties pateikėjo iniciatyva o ne už-rašinėtojo prašymu tuo tarpu tradicinių mitologinių sakmių ndash apie kaukus laumes vaiduoklius numirėlius velnius ir pan ndash nors irgi dar iki šiol prisimenama ir įsten-giama pasekti bet jų kaskart vis mažėja dažnai pateikėjai jas pasakoja nenoriai apeliuodami į vyresniųjų dabar jau mirusių kart patirtį ir pasakojimus sykiu vis

1 straipsnio autorė nuoširdžiai dėkoja visiems šių ekspedicijų dalyviams maloniai leidusiems pasinaudoti jų užrašyta medžiaga ir pasidalijusiems savo įspūdžiais bei pastebėjimais apie žemaičių pasakotojus

2 Pateikimo analizė (angl performer-centered study) ndash liaudies pasakojimų tyrėjos Lindos deacutegh ištobulintas metodas pagrįstas dideliu dėmesiu pasakojimų pateikimui jų pateikėjams ir bendruome-nėms kuriose tie pasakojimai gyvuoja ir plinta (žr deacutegh 1995)

ŽEMAIČIŲ FOLKLORO TYRIMAIISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

69

labiau bandoma net ir tokius senolių pasakojimus savaip permąstyti pakomentuoti remiantis sava išmintimi bei žiniomis pateikti savą racionalistinį sakmės siuže-to ar kai kurių įvykių paaiškinimą Labai smarkiai nyksta ir ankstesnių tyrinėtojų įvardytas neva pamatinis tradicinės mitologinės sakmės bruožas ndash pasakotojo tikė-jimas pasakojamų įvykių tikrumu (plačiau žr Būgienė 2003 110) šis kriterijus dar galioja tiktai kai kuriems memoratams ndash t y tais atvejais kai pasakojama istorija grindžiama asmenine ar iš pirmų lūpų girdėta labai artimo žmogaus patirtimi o kai perpasakojama kokia nors iš vyresnės kartos paveldėta sakmė dažniausiai už-rašinėtojas būna priverstas tenkintis bdquoišvargtuldquo žodiniu jos kevalu vargais negalais atmintyje atkrapštytu siužetu o jau apie kokį nors tradicinei sakmei būdingą deko-rą ndash įspūdingą šiurpą keliantį įtaigumą ndash nėra ko nė kalbėti

kyla klausimas kas būdingiausia tokiems naujoviškiems sakmių tipo pasakoji-mams ar tai ndash visiškai naujas darinys ar tiesiog populiarėjanti tradicinio liaudies pasakojimo forma gyvavusi nuo seniausių laikų kaip ir pati tradicinė mitologinė sakmė ar čia turime reikalą tik su sakmės žanro atmaina o gal jau galime kalbėti apie besirandantį naują žanrą tada kaip šį žanrą derėtų pavadinti Į šiuos ir kitus klausimus bandysime ieškoti atsakymo žvelgdami į naujausius pastarųjų metų že-maitijoje vykusių ekspedicijų užrašytus tekstus

Tradiciniai sakmių siužetai ndash primirštos senienos ar įkvėpimo šaltinis

ekspedicijų metu bendraujant su žemaitijos žmonėmis pastebėta jog toli gražu ne visi tradicinių mitologinių sakmių siužetai šiame krašte bent apylygiai žinomi ir mėgstami pasakoti nors daugelis pateikėjų vis padejuoja kad šiais laikais senųjų mitinių personažų ndash velnių laumių kaukų ndash jau nebelikę esą žemė pašventinta žmonės jais nebetikį ir pan vis dėlto kai kurios teminės sakmių grupės atrodo gajesnės išlieka ilgiau ir turi daugiau įvairių interpretacijų už kitas tarkim iš sak-mių apie laumes žemaitijoje (kaip ir apskritai Lietuvoje) bene gyvybingiausias ir populiariausias yra siužetas apie laumių globojamą ir apdovanojamą netyčia pa-laukėje pamirštą vargingos moters kūdikį o žiauriai nuskriaudžiamą ndash tyčia pa-liktą turtuolės vaiką (BLPk 3691 bdquoLaumės ir kūdikisldquo plg kerbelytė 2002 167) šiemet židikų apylinkėse irgi pavyko užfiksuoti ne vieną tokios sakmės variantą kartais ndash net su itin archajiškais dainuojamaisiais intarpais antai puikios pateikė-jos Cecilijos girtienės (g 1920) sekamoje sakmėje laumės taip čiūčiuoja vaikelį bdquočiūčiulėl užmirštulėl čiūčiulėl užmirštulėlldquo (LtrF md 1958) kitos pasakoto-jos ndash valerijos Milvydienės (g 1926) iš Ylakių seniūnijos skliaustės kaimo ndash lūpose tema apie laumių sūpuojamus vaikus plėtojama jau kiek kitaip pasak jos laumės į aukles eidavusios pačios pas žmones įsiprašydavusios juk reikėdavę joms ką nors veikti ndash bdquobe darba negal būtėldquo (LtrF cd 1739) toliau moteris svarsto kad jos tikriausiai ir savų vaikų turėjusios nes bdquokėtāp būt išnykusiasldquo (LtrF cd 17321) taigi akivaizdu kad talentingiems pasakotojams itin maga savaip perkurti jiems žinomus tradicinius pasakojimus priduriant savų varijavimų ar pamąstymų Bet tai įmanoma tik tada jei pasakojimo tema žmogui tebeatrodo įdomi aktuali kitaip

70

pasakojimas paprasčiausiai pamirštamas arba ndash geriausiu atveju ndash atmintyje išsau-gomas vien iš pagarbos tam asmeniui iš kurio jis kadaise girdėtas antai kone visą įdomios pasakotojos zitos ubienės (g 1936) iš židikų seniūnijos ukrinų miestelio senosios tautosakos repertuarą sudaro jos bdquobabūnelėsldquo pasakojimai Pasak su šia moterimi bendravusios tautosakos rinkėjos irenos žilienės pateikėja vis pabrėž-davusi esą taip bdquobabūnelė sakėldquo bdquokaip čia ta babūnelė sakėldquo ir pan užrašinėtojai susidaręs įspūdis kad savo pasakojamas istorijas moteris laikanti bdquobabūnelėsldquo laikų dalyku pati tartum likdama nuo viso to nuošalyje jos gyvenime to jau nebuvę bdquoBa-būnelėsldquo pasakotas sakmes prisimena labai gerai bet kai apie tai kalba apimdavo jausmas kad ji ne pasakoja o perpasakoja kažkieno žodžius Ji vertina tuos teks-tus tą informaciją prideda savo pamąstymus apie tai tiki ar ne kodėl taip buvo o dabar nėraldquo ndash apibendrina toliau i žilienė3 ši pastaba gana tiksliai nusako tipišką dabartinę senųjų mitologinių sakmių sekėjų situaciją ir labai dažną jų požiūrį su kuriuo tolydžio tenka susidurti sakmes užrašinėjant4

iš kitų tradicinių sakmių siužetų žemaitijoje dar labai populiarūs įvairiausių žan-rų požymių įgyjantys naratyvai apie užkeiktus (užkastus degančius) pinigus ir ban-dymus juos iškasti (dažniausiai pasitaikantis pasakotojų komentaras bdquoJē nier žadie-ta neėškasildquo ndash LtrF md 19541) taip pat ndash ne tiktai mitine bet neretai ndash ir socialine tematika pasižymintys tekstai apie aitvarus ndash kaukus (bdquokėtkąrt būdava kažėkuoks kauks Juk saka baguotam vels ir i košė teršldquo ndash LtrF md 19555) teisybė pasta-rųjų dviejų grupių siužetus irgi linkstama racionalizuoti ar kitaip sumoderninti

dar viena ypač mėgstama sakmiškų žemaičių naratyvų grupė ndash pasakojimai apie nekrikštytas bdquodūšelesldquo prašančias krikšto (vis priduriant savotiškas instrukcijas kaip tokiais atvejais derėję elgtis pvz bdquoreikėjo paklausti kuom nori būti ndash Jone-liu ar onele ta dūšelė atsakydavo reikėjo vesti prie vandens ir kryžiškai užmest vandens ltgt tada atstojaldquo bei patikinant neva bdquoseniau visi mokėjo krikštytldquo ndash LtrF md 1985) Prie šių pasakojimų šliejasi ir itin gausiai užrašytos sakmės ndash tiek tradiciniai siužetai tiek asmenine patirtimi grįsti memoratai ndash apie žmonių matytas vaikščiojančias švieseles ndash bdquožiburėliusldquo Jie taip pat dažniausiai laikyti nekrikštytomis vėlėmis arba tiesiog ndash vaiduokliais tvirtinama neva dažniausiai pasirodydavę prie kapų senkapių ir pan aišku ir vėl neapsieinama be savotiš-kų racionalizacijų teigiama esą bdquoiš kapo išėjęs fosforasldquo (LtrF md 1851) o pakelėje pasirodęs ir vėl pradingęs vaiduoklis galėjo būti bdquokokios dujos metanoldquo (LtrF md 1961) ir pan šiaip ar taip tokių švieselių patys matę tvirtina daugelis žemaičių pateikėjų jų pasirodymus dažniausiai siedami ne tik su kapinėmis bet ir su drėgnomis šaltiniuotomis rūdingomis vietomis apskritai su vandeniu antai

3 Cituojama iš LLti tautosakos archyvo skyriaus darbuotojos i žilienės komentarų ataskaitai apie židikų ekspedicijoje 2007 m surinktą tautosaką ir geriausius jos pateikėjus

4 apskritai kartais atrodo jog tradicinės tautosakos tekstai šiandien žmonių atmintyje saugomi lyg tam tikras prisiminimas apie brangius jau į nebūtį išėjusius artimuosius antai minėtoji C girtie-nė sekdama pasakas bei sakmes irgi nesyk pabrėždavo kad visa tai bdquobabutelėldquo pasakodavusi (pvz bdquoBabutelė lioub pasakuos vuo mas vakalē klausydavuomldquo) o keletą vargiai beprisimintų dainų ji skrupulingai ndash tarsi brangius suvenyrus ndash suskirstė įvardydama kieno jos buvusios bdquobočelioldquo ma-mos brolio ir pan tas pat būdinga ir kitiems žemaičių pasakotojams bei dainininkams

71

minėtosios v Milvydienės tikinimu bdquougnelėsldquo paprastai pasirodydavusios rudens ir pavasario vakarais ndash per polaidžius (LtrF cd 17314) arba kitas liudijimas bdquoBuvo kaimynystėj šaltiniai su rūdim nu tai ten po tuos anapolės laukus vaikš-čiodavo žiburėliai tokie sako kaip pūslė viduj šviečia ltgt Jie galėdavo ir vidun įeiti pasisukinėdavo ir išeidavoldquo (LtrF md 1985) itin originalus pasakojimas užrašytas šių metų ekspedicijoje Ylakių seniūnijos strėliškių kaime iš onos Luko-šiūtės (g 1930) Moteris sakė sykį pati mačiusi kaip visų šventųjų vakarą iš neto-liese esančių maro kapelių pasikėlę penki žiburėliai bdquokiuzi kiuzildquo atėję prie trobos susėdę ant bdquotrepiųldquo ir ėmę čyruoti bdquočyru čyru čyru čyru o aš bėjauldquo ndash prisi-pažįsta pateikėja taip pačyravę žiburėliai paskui vėl grįžę į tuos pačius kapelius (LtrF cd 1775) išgirdus šitokią gerai žinomo mitinio vaizdinio traktuotę darosi akivaizdu kad tradicinės sakmės ar kadaise galbūt girdėti kažkieno pasakojimai individualios vaizduotės (ar mitinės sąmonės) kūrybingai transformuoti gali būti puikiu įkvėpimo šaltiniu rastis naujiems folkloro kūriniams nors ir maža ką ben-dra beturintiems su visuotinai paplitusiais ir daugelį kartų fiksuotais siužetais

bdquoMistikai transcendentalistaildquo ir šiuolaikinės sakmės

toliau aptariant dabartines žemaitiškų sakmių raidos tendencijas ir jų užra-šinėjimo subtilumus neišvengiamai tenka konstatuoti kad esama ypač aktyviai įvairiausiais mistiniais maginiais ir apskritai antgamtiniais reiškiniais ar potyriais besidominčių tartum specialiai šiai sričiai angažuotų pateikėjų tokie žmonės tar-si pasižymi savotiška pagava ar ypatingu smalsumu atrodo kad jie nelyginant kokie lokatoriai vis gaudo įvairius anapusybės signalus kartais neįprastų požymių įžvelgdami net ir kasdieniškuose dalykuose nors kartais tokius asmenis būna ne-lengva prisikalbinti kad papasakotų ką per ilgą laiką yra sukaupę (mat pasitaiko jog ne sykį kritiškai nusiteikusių aplinkinių išjuokti ar bendruomenėje nevertina-mi jie pasidarė nepatiklūs ir atsargūs) tačiau nepasotinamo smalsumo ir aistros visokiems keistiems reiškiniams akinami šie pasakotojai kantresniam klausyto-jui ndash tegu ir pirmąsyk matomam ndash paprastai vis dėlto atsiskleidžia žinoma sakmių gyvavimo ir raidos bendruomenėje tyrėja vengrų kilmės amerikos folkloristė Linda deacutegh tokio psichologinio tipo pasakotojus vadina bdquomistikais transcenden-talistaisldquo ir laiko juos svarbiausia sakmių sklaidos ir gyvavimo visuomenėje ašimi (deacutegh 1995 293ndash294 dar žr deacutegh amp vaacutezsonyi 1976) kalbėdama apie vieną itin ryškią jos sutiktą tokią pateikėją vidutinio amžiaus vengrę imigrantę idą Bodą mokslininkė pažymi kad ši moteris tvirtai tikėjusi mistiniais dalykais ir apie juos nemažai galėdavusi papasakoti Ji aistringai domėjusis paslaptingomis galiomis valdančiomis žmogaus gyvenimą ir mirtį likimu ir nuolatos pasitaikančiais su-sidūrimais su mirusiaisiais vis dėlto pirminė tokio visą gyvenimą jos puoselėto intereso priežastis buvę keletas antgamtinių sunkiai paaiškinamų išgyvenimų ku-riuos šiai moteriai tekę patirti dar vaikystėje ir jaunystėje Pradėdama ar baigdama kurią nors istoriją iš savo sukaupto gausaus pasakojimų apie aiškiaregystę pra-našingus sapnus įvairiausius vaiduoklius piktąsias dvasias burtus nužiūrėjimus

72

ar pan repertuaro ji vis mėgdavusi pasvarstyti teisybė tai ar ne ir tikėdavusis klausytojų reakcijos ar kokio nors atsako ndash tegu ir skeptiško (deacutegh 1995 300ndash301) Pasak L deacutegh nors didelės dalies ponios Bodos sakmių ir tikėjimų repertuaro šaknys glūdėjusios archajiškoje jos gimtojo vengrijos kaimo kultūrinėje aplinkoje tačiau greta klasikinių daugeliui europos tautų žinomų mitinių temų ši moteris buvo paveldėjusi ir tam tikrą ypatingą jautrumą ar pagavumą neapsiribojantį siau-ra kultūrine aplinka o puikiausiai derantį įvairiausiomis socialinėmis sąlygomis Juk aiškiaregystė dvasių pasirodymai nuojautos ir sapnai tebėra įdomūs ir šiuolai-kiniam pramoninio miesto gyventojui tad tokie ponios Bodos interesai rado puikią dirvą prigyti ir jai persikėlus gyventi į Jav (ten pat 302)

kaip rodo patirtis bent po vieną kitą tokio tipo asmenį sakmių užrašinėtojams pasiseka sutikti beveik kiekvienoje ekspedicijoje taigi žemaičiai šiuo atžvilgiu ndash ne išimtis 2007 m vasarą židikų apylinkėse be daugelio kitų įdomių žmonių pavyko pabendrauti su Bronislava vyšniauskiene (g 1934) gyvenančia Lūšėje sunkiai pri-prašyta ką nors papasakoti ir ilgai atsikalbinėjusi neva dėl bdquoprastos galvosldquo nieko neatsimenanti ši moteris galų gale ryžosi apsakyti vieną keistą nuotykį patirtą dar ankstyvoje jaunystėje taigi išgirdome įtaigią sakmę ndash memoratą apie tai kaip bū-dama kokių 15ndash16 metų mergaitė ir sugrįžusi vėlai vakare iš šokių ji išvydusi iš tro-bos išbėgantį margą šunį (tai buvę pakasti pinigai ndash vaiduoklis bdquokad būč ožbraukos tam šuniou būt pėnėgā pasėpylėnldquo ndash LtrF md 19538) toliau B vyšniauskienė jau drąsiau pasakojo apie visokiais pavidalais besivaidenančius pažįstamų ar arti-mųjų susapnuotus pakastus pinigus kitus atvejus kai jai dar kas nors pasivaidenę apie būrimus apsėdimus nužiūrėjimus mirusiųjų pasirodymus ir pan (LtrF md 19539ndash59) klausantis buvo akivaizdu kad visokie antgamtiniai sunkiai paaiški-nami dalykai šią moterį irgi domina nuo pat jaunystės kad ne vieną panašų išgyve-nimą ir jai pačiai tekę patirti nors ir vadindama juos bdquobaikomisldquo bdquoanekdotaisldquo ji aiškiai į tokius dalykus žiūrėjo rimtai visai kaip minėtoji L deacutegh aprašyta patei-kėja B vyšniauskienė pasakodama irgi vis pasvarstydavo ar kokia nors istorija ga-linti būti teisybė ar ne ir buvo linkusi griežtai atskirti tai kas jos nuomone ndash tiesa nuo abejotinų dalykų Ypač įtaigiai ji sekė istoriją apie piktosios dvasios apsėstą mažą mergaitę (bdquomergelė bovosė sučerietaldquo) kurią kasnakt kamuodavę kol visai nukankinę (bdquotik naktėis dvylika visumet ana šauk bdquoJau atein ateinldquo o kėtė nieka nemataldquo ndash LtrF md 19546) tokio šiurpaus mistinį siaubą keliančio pasakojimo pabaigoje priduriamas tradicine morale grįstas paaiškinimas neva mergaitės tėvas pats buvęs kaltas ndash nesumokėjęs pinigų už rygoje skolon įsigytus batelius užtat jo dukterį ir bdquosučerėjęldquo toliau sekama jau visai šiuolaikiška istorija apie tai kad netgi saugumiečiai mėginę naktį to apsėdusiojo patykoti ir nušauti bet šautuvas lūžęs per pusę tik kažin kokie burtininkai paskui atbūrę bdquovėsuokius kelmus ten anėi dėrbldquo (LtrF md 19547) šiuo atveju puikiai galima įsitikinti kaip sklandžiai tradici-nės mitologinės sakmės siužetas apie piktųjų dvasių apsėdimus (plg BLPk 3368 3512) pereina į vadinamąją šiuolaikinę miesto sakmę B vyšniauskienė neigiamai žiūri ir į tokias jaunimo pramogas kaip dvasių kvietimai ar spiritizmas ji sakėsi ir dukterį už tai barusi Mat jos įsitikinimu dvasių būna dvejopų bdquotuos geruosias

73

neprišauksi tik bloguosias ndash anuos pavėršiuj yrldquo o prisišaukus blogąsias galima nukentėti ndash bdquopridarys zbėtkųldquo (LtrF md 19549) apskritai bet koks šaipymasis iš anapusybės šiai moteriai nėra priimtinas tai iliustruojama kad ir tradiciškai jos traktuojama sakme apie vieną pokštininką kuris eidamas pro kapines pasakęs nu-mirėliui bdquokuo čia goli einam pasišuoktėldquo anot pasakotojos jį taip pradėję šokint kad ir plaučius reikėję pamest (LtrF md 19558 plg BLPk 3532)

klausantis B vyšniauskienės pasakojimų susidarė įspūdis kad ji kaip ir dau-gelis talentingų smalsių lakia vaizduote apdovanotų ir pastabių pasakotojų yra linkusi liaudies tradicijoje įsišaknijusius pasakojimus perkurti ndash kad ir nesąmonin-gai priartinti juos prie savo gyvenimo rasti jiems kokią nors vietą savoje patirtyje ankstesnių kartų pasaulėžiūra ir folklorinės tradicijos įamžinta išmintis tokiems žmonėms toli gražu nėra vien nereikalingas balastas ar tegu ir pagarbiai saugoma seniena Priešingai sakmiški mitiniu šiurpu alsuojantys dažniausiai pačių patirti išgyvenimai šiems pasakotojams yra savastis ndash dažnai jie net nesugebėtų nurody-ti iš ko ir kaip juos perėmę išmokę ar girdėję tokios istorijos randasi ir žodinį pavidalą įgyja natūraliai spontaniškai ndash perteikiant savą įspūdį o ne kelintąsyk pakartojant svetimus pasakojimus tokių naratyvų ndash paprastai memoratų ndash ryšys su tradicija nebūtinai akivaizdus dažnai jis netiesioginis ar užslėptas glūdintis kolek-tyvinėje pasaulėžiūroje perleistoje per individualios patirties ir vaizduotės prizmę

Racionalūs pokštininkai ir anekdotais virstančios sakmės

tačiau toli gražu ne visų pasakotojų į sakmes ir populiariuosius jų siužetus žiū-rima vienodai nemažą dalį ekspedicijose kalbintų žmonių sudarė itin kritiškai to-kių dalykų atžvilgiu nusiteikę asmenys kurie arba išvis atsisakydavo kalbėti apie tokias senovines bdquonesąmonesldquo arba kategoriškai gindavosi nieko apie tai nežiną neprisimeną ir nenorį žinoti arba imdavo pasakoti savotiškus anekdotus tradicinių sakmių temomis kaip tik šis sakmės virsmas anekdotu ir atrodytų pats įdomiausias pasakojamosios tautosakos tyrėjui

kaip jau sakėme bdquomistikams transcendentalistamsldquo sakmių pasakojami dalykai anaiptol neatrodo juokingi priešingai ndash jiems visa tai yra labai rimta ar net grėsmin-ga antai minėtoji B vyšniauskienė net ir pasekusi vieną anekdotu lengvai galintį virsti (ir dažnai virstantį) siužetą ndash apie karstą sunkvežimio kėbule į kurį nuo lietaus pasislėpti įlindęs žmogus vėliau netikėtai išlenda mirtinai pergąsdindamas kitas dvi pakeleives (LtrF md 19545) ndash jo pabaigoje tiktai nuoširdžiai išsakė pa-sipiktinimą tokiais netikusiais pokštais ir užjautė vargšes moteris kurios iš baimės šokdamos per kėbulo kraštus net kojas susilaužiusios tuo tarpu skeptiškai racio-nalistiškai ar gana kritiškai sakmių atžvilgiu nusiteikusių pasakotojų ypač linkusių pajuokauti ir palinksminti klausytojus lūpose tokie siužetai lengvai virsta anekdo-tais skirtais pašiepti lengvatikius ar tiesiog šiaip smagiai laikui praleisti

Įdomu kad tokie racionalūs pokštautojai dažniausiai būna vyrai pateikėjai (tuo tarpu mistika sapnai ir paslaptingi reiškiniai dažniau ndash moterų sritis nors jokios griežtos statistikos suprantama šiuo atžvilgiu pateikti neįmanoma) dar įdomiau

74

kad abu minėtieji požiūriai neretai kuo puikiausiai dera neblogai papildydami vie-nas kitą antai minėtame darbe L deacutegh kalbėdama apie savo pateikėjus nurodo jog aistringosios bdquomistikėsldquo ponios idos vyras steversquoas Boda buvęs visiška žmo-nos priešingybė ndash tipiškas bdquoracionalistasldquo ir anekdotų kūrėjas taip pat talentingas jų pasakotojas tolydžio šaipydavęsis iš žmonos bei egzaltuotų jos draugių (deacutegh 1995 293ndash300) Pasak mokslininkės toji sutuoktinių porelė prieš klausytojus elg-davęsi lyg aktoriai scenoje improvizuotais ginčais bei replikomis skatindami au-ditorijos susidomėjimą ir teikdami įkvėpimo vienas kitam tokį tarpusavio santykį folkloristė netgi apibūdina kaip savotišką simbiozę ir konstatuoja kad anekdotai ir sakmės ne tiktai kuo puikiausiai sugyvena po vienu stogu bet net sudaro vieni kitiems būtinas gyvavimo sąlygas (ten pat 293)

keletą gana panašių nors ir ne visai tapačių atvejų pasitaikė aptikti ir užrašinė-jant tautosaką žemaičiuose Ypač atmintin įstrigo 2006 m viekšniuose kalbinta bro-lio ir sesers pora ndash Jonas Beržanskis (g 1919) ir zuzana Beržanskytė (g 1924) ndash abu puikūs pasakotojai ir nepaprastai įdomios asmenybės nors ir gana skirtingi tarp sa-vęs nė vieno jų nepavadintum bdquomistinėsldquo pasaulėžiūros atstovu minėtą ja L deacutegh apibrėžta prasme tačiau z Beržanskytės pasakojimuose nepalyginti daugiau buvo justi graudulio juoko pro ašaras savotiškos melancholijos nuojautų ir pranašingų ženklų ši tremtį patyrusi moteris nemažai ir nepaprastai įdomiai autentiškai ir įtaigiai pasakojo apie vežimą į sibirą buitį ir būtį vagonuose gyvenimą tremty-je kalbėjo apie visokius būrimus (pasak jos vokiečių laikais jaunimas bdquosukdavo lėkštelęldquo toji lėkštelė ir parodžiusi kad veš į sibirą o tremtiniai ir vagone būrę su lėkštele ndash LtrF md 13721 23ndash24) apie mirusiųjų pasirodymus sapnuose ir jų pra-šymus sapnų pranašystes (LtrF md 13533ndash35) pasakė ir keletą gana tradiciškų sakmių apie būrimus baidymus nužiūrėjimus ir pan tuo tarpu jos brolis J Beržans-kis ndash tikras gyvenimiškos išminties ir liaudiško sąmojo lobynas ndash klausiamas apie panašius mitinius ar mistinius dalykus tiktai ranka numojo užtat iš jo išgirdome nemažai originalių folklorizuotų istorijų anekdotų visokių juokingų nutikimų apie senatvėje į tikėjimą bdquoatsivertusįldquo smetonos laikų policininką (LtrF md 13730) apie klebono liokajaus pavogtus ir paslėptus pinigus už kuriuos vėliau pradėtas sta-tyti viekšnių malūnas (LtrF md 13736) apie nesėkmingus bandymus išsirinkti žmoną ir visokius vedybinius išskaičiavimus (bdquopalikau senvaikiuldquo ndash šypsodamasis pridūrė ndash LtrF md 13742ndash45) ir t t Įsišnekėję su Beržanskiais galiausiai išgir-dome ir visą šlovingą bdquokunigaikštiškosldquo jų giminės istoriją kurią J Beržanskis turi sukaupęs ne tiktai atmintyje bet ir visokių raštų iškarpų ir nuotraukų pavidalu (dar žr ivanauskaitė 2006 257 Būgienė 2007 70) Įsiminė ir vienas labai savotiškas tiek brolio tiek sesers pasakojimų bruožas abu nevengė pakritikuoti vienas kito ir pasi-šaipyti patys iš savęs Ypač smagus ir gyvu sąmoju trykštantis buvo J Beržanskio kalbėjimas antai pasakodamas apie jaunystės šokius jis šaipėsi pats iš savęs bdquoaš ta kāp karvė ont leda tuoks šuokiejės aš tėk kamandavuot muokiejauldquo ndash LtrF md 1385b) užtat prasimanęs palaikę bdquoarmoškąldquo ir pramokęs groti tokią bdquokarvapolkęldquo (bdquotpruka tpruka tpruka tuoks gruojėmsldquo) perpus pigiau nei kiti muzikantai groda-vęs šokiuose (bdquoaš konkuravau aš ož lėtąldquo ndash LtrF md 1386)

7

Labai panašaus būdo žmogus kiek galima spręsti iš židikų seniūnijoje Lūšėje gyvenančios irenos Bukontienės (g 1936) prisiminimų turėjęs būti ir šios pateikė-jos tėvelis kazimieras šadauskis (1897ndash1980) Pasak dukters buvęs labai šviesus žmogus Lietuvos kariuomenės savanoris matęs pasaulio mokėjęs kalbų daug vis-ko žinojęs dar iš vaikystės atsimindavęs ir visokių liaudiškų pasakojimų (pateikėja pacitavo tėvelio žodžius esą jo vaikystėje tiek visko pripasakodavę apie baidymus kad paskui vaikai bijodavę laukan bdquosavo reikaloldquo išeiti įsikibdavę mamai į sijoną ir ši turėdavusi vesti ndash LtrF md 19617) tačiau nors ir daug visokių pasakojimų apie baidymus žinojęs dukters teigimu k šadauskis jų nevertinęs ir jais netikėjęs tai iliustruodama i Bukontienė vaizdžiai pasekė bent keletą iš tėvelio girdėtų tipiškų anekdotinių istorijų apie netikrus baidymus ndash vadinamųjų antisakmių (plg Būgienė 2003) tarp jų ndash pasakojimas apie žvejojant varduvoje tėvelio patirtą nuotykį naktį žvejojęs su žiburiu po kurio laiko valtelę prie kranto pritraukęs pailsėti ir išgirdęs kad ūbauja Prašvito ndash ūbauja toliau išsipjovęs gerą karklinę lazdą ir ėjęs žiūrėti susekęs ndash butelis nuskeltu kaklu įsmigęs į žemę vėjas pučia ir ūbauja (LtrF md 19618) kita istorija ndash dar įspūdingesnė

sako ir vėl meškeriojęs irgi naktį ir sako atrodo žinai kaip tamsoj ir rodosi vi-sokių baidyklių sako toks atrodo ndash sėdi kažkas nu atrodo kaip sėdi ir atrodo kaip ranką pakelia kaip galvą pasukinėja kaip kažką toks nu aš šnekinu jį nieko neatsako Latviškai šnekinu latviškai ndash nieko nesako nu sakau bdquoJei nori kalbėk o jei ne ndash gausi į skūrąldquo [Juokiasi] nieko nesako nu dar sako truputį palaukiau palaukiau jau gerai praaušo nu kur sako ndash kadagys toksai sako irgi vėjelis tas jį siūbuoja tokią tą šaką tokia šaka ir sako pakelia tą ndash atrodo ka ranką kilnoja o ta galūnė vėl pajudina ndash atrodo kad galvą sukinėja tai sako ir vėl nusipjoviau tokią lazdą nupėriau gerai tas visas šakas numušau kad ir kitą negąsdintų (LtrF md 19620)

galiausiai ndash jau visai anekdotinis i Bukontienės iš tėvelio girdėtas pasakojimas apie vieną tokį pramuštgalvį kuris į jaučio odą įsisiautęs baubdamas ir ragus prisi-dėjęs eidavęs baidyti moteriškių ndash velnią vaizduodavęs neapsikentę drąsesni vyrai su lazdomis pasaugoję bdquoir parein tas velnias baubčiodamsldquo kai vyrai lazdomis pradėję austi jam per kuprą

viskas ndash velnias jau nebebaubia bet gvaltu šaukia bdquoBaikit baikitldquo ltgt ir išsigando ir gerai lupti gavo ir viskas ir sako daugiau tai jau sakė ir žegnojosi ir dievo vardą šaukė kad bdquotik paleiskit mane gyvąldquo ir viskas (LtrF md 19621)

Pastaroji istorija puikiai atspindi tradicinį kaimo žmonių požiūrį kad tyčia ki-tus gąsdinti esą nedora be to ir pačiam galį blogai baigtis Bet kiek galima spręsti ir iš kitų žemaitijoje užrašytų pasakojimų tokių šmaikštuolių ndash gąsdintojų vis pa-sitaikydavę kartais taip darydavę tiesiog dėl juoko norėdami paerzinti davatkas ar pasišaipyti iš merginų (LtrF md 8411 13) pagąsdinti kaimyną (LtrF md 8626) ir t t o kartais ndash siekdami savanaudiškų tikslų pavyzdžiui atsikratyti naujo darbininko (LtrF md 20424) ir pan šiaip ar taip tikėtina kad pagrindą tokioms istorijoms rastis davė tradicinėje kaimo bendruomenėje vyravusi atmos-fera (plg virtanen 1992 225ndash226) kai tam tikromis aplinkybėmis žmogus būda-vęs tiesiog bdquoužprogramuotasldquo kokiai nors antgamtinei patirčiai o išankstiniams

76

lūkesčiams nepasitvirtinus pats iš savęs turėdavęs gardaus juoko arba tapdavęs kitų pajuokos objektu tikriausiai čia ir slypi minėtojo sakmės ir anekdoto artumo šaknys

Puiki tokio artumo iliustracija sykiu atskleidžianti ir natūralias šių anekdotinių antisakmių gyvavimo aplinkybes šiandieninėje žemaičių kaimo bendruomenėje at-rodytų esą keli iš ritinės kaimo (židikų sen) gyventojo vytauto gedvilo šią vasarą išgirsti pasakojimai Būtent išgirsti o ne įrašyti nes buvo pasakojama spontaniškai prie vaišių stalo pramogos dėlei ir pasakotojas kategoriškai neleido į jungti garso įrašymo aparatūros ndash atseit ką čia tokius niekus įrašinėsime dėl to jo pasakojimų siužetus spėta tik paskubomis užsirašyti ranka deja paskui progų ilgiau paben-drauti su šiuo sąmojingu žmogumi nepasitaikė todėl tąsyk jo papasakotos istorijos taip ir liko ryškus vien atmintyje ir sąsiuvinyje užfiksuotas prisiminimas vis dėl-to šis atvejis atrodo besąs puikus argumentas patvirtinantis vis labiau stiprėjantį įsitikinimą kad dabartinė natūraliai gyvuojanti ir smagioje draugų kompanijoje tebepasakojama žemaičių sakmė yra kaip tik tokia ndash glaustas bet gyvas ir dinamiš-kas pasakojimas pagrįstas kontrastu tarp veikėjo (arba pasakotojo kai pasakojama pirmuoju asmeniu) lūkesčių ar įspūdžių pradžioje ir galutinio rezultato sukeliančio komišką efektą (ir klausytojų juoką) taigi tokią nūdienę gyvosios tradicijos anti-sakmę galėtume apibrėžti kaip mitologinės sakmės ir anekdoto paribyje besifor-muojantį pereinamąjį žanrą pasižymintį anekdoto forma (plg kerbelytė 1994) ir mitiniu sakmišku turiniu

kad būtų aiškiau kas turima galvoje derėtų išsamiau apibūdinti vieną kitą pa-vyzdį remiantis anais konspektyviais tautosakos rinkėjos bdquolauko užrašaisldquo iš viso tąsyk spėta užfiksuoti penkis vieną po kito beriamus pasakojimus du iš jų atrodytų itin artimi anekdotams Pirmasis ndash apie tai kaip vienas girtuoklis užmigęs (kapi-nėse) vainikų krūvoje netoliese susirinkusi smagi sugėrovų kompanija jau taisėsi išgerti anas pabudęs lenda lauk ir šaukia bdquoklausykit o kur manldquo kompanija ndash į kojas o vienas iš baimės ndash bdquogatavasldquo antrasis pasakojimas ndash apie paneles vėlai vakare per pievas grįžusias iš šokių Jas baisiai išgąsdinusi ganykloje gulėjusi nak-čiai palikta karvė ndash iš baimės net peršokusios per ją vienai sijonas plyšęs iki pat juosmens ndash bdquoparlėkė vienais triusikaisldquo

dar viena v gedvilo papasakota istorija ndash klasikinis atu 1676 B tipo (bdquoMirti-nas išgąstisldquo) tekstas kareivis tvirtina nieko nebijąs esą karo metu mirusiųjų prisi-žiūrėjęs Jo paklausia ar nebijotų į kryžių vinį įkalti kareivis atsako kad nebijąs ir nueina ilgai nesulaukdami draugai eina pasižiūrėti kur jis pradingęs Pasirodo kad jis kaldamas vinį savo bdquošineliųldquo persikalęs ir iš baimės numiręs šis siužetas ndash tikrai labai gyvybingas ir populiarus ne vien Lietuvos bet ir daugelio kitų šalių žodinėje tradicijoje (valk 1998)

Likusias dvi istorijas norėtųsi perteikti kiek išsamiau nes jos itin gerai atstovauja abiem pagrindinėms šiuolaikinių sakmių raidos tendencijoms (memoratui apie mis-tinį siaubą keliančius įvykius ir anekdotui) išradingai supindamos jas į viena

toliau cituojama iš rankraštinių straipsnio autorės užrašų

77

čia man pačiam [v gedvilui ndash L B] istorija yr buvus turėjom šunį ndash kudlių o miške buvo pasikoręs pakaruoklis grįžtu namo ndash juodas kamuolys po kojom ėmiau taip klykt o tas kamuolys dukart apsisuko ir nuvarė ant Lūšės ten kudlius buvo

kaimynas iškasė kapinėse duobę į ją įkrito ožys šeimininkas atėjo norėjo tą ožį iš-traukt Įlipo pats ir neištraukia kitas kaimynas varė karves pro šalį girdi ndash šaukia bdquoJonai ateik padėk išliptldquo žmogus atėjo pasilenkė o tas pirmiausia bruka tą ožį Capt už ragų ndash ir brinkt duobėn ir gatavas

Pastaroji istorija atrodytų gimininga 2004 m salantų ekspedicijoje Laivių kai-me iš talentingo pasakotojo kazimiero Puškoriaus užrašytam pasakojimui (LtrF md 8626) pavadintam bdquokaip kaimyną išgąsdinti norėjoldquo tiktai aname tekste gąs-dinama tyčia ndash susiradus palei bdquozomatąldquo ožkos kaukolę ir kaulus Bet rezultatas vis vien toks pat ndash žmogus paralyžiuojamas ir numiršta iš baimės tad peršasi išvada jog tokie pasakojimai nors ir pramoginio pobūdžio turi ir paslėptą auklėjamąją prasmę jie netiesiogiai ragina gerai pagalvoti prieš panašiu būdu pokštaujant ir įvertinti galimas pasekmes

Vietoj išvadų

apibendrinant pastarųjų metų žemaitijos ekspedicijose surinktus pasakoja-mosios tautosakos tekstus reikėtų ypač pabrėžti jų įvairialypę prigimtį ir pobūdį galima teigti jog nuo seno pasakojamąja tradicija garsėjantys žemaičiai dar nėra užmiršę ir senųjų klasikinių tautosakos tekstų ir siužetų tais atvejais kai šių pa-sakojimų motyvai ar temos žmonėms tebėra svarbūs ir aktualūs jie permąstomi iš naujo interpretuojami ar perkuriami paverčiant juos naujais šiuolaikiškais pasa-kojimais kaip tik tokios yra dabar žemaitijoje populiarėjančios antisakmės ndash sa-votiškas anekdoto ir tradicinės mitologinės sakmės hibridas besikristalizuojantis į atskirą pasakojamojo folkloro žanrą ir nors anaiptol negalima teigti kad tradici-nių sakmių parodijos ar sakmiškų siužetų pagrindu sukurti sąmojingi pasakojimai mūsų šiame straipsnyje vadinami antisakmėmis yra visiškai naujas darinys (esama ir labai senų jų užrašymų ndash plg Būgienė 2003 116) tačiau akivaizdu kad šiandien tokie tekstai priklauso itin gyvybingai tradicijos daliai yra aktyviai kuriami bei pasakojami ir natūraliai gyvuoja bendruomenėje

ŠalTiNiai

atu ndash Hans-Joumlrg uther the types of international Folktale a Classification and Bibliography Based on the system of antti aarne and stith thompson 3 vols Folklore Fellows Communications 2004 no 284ndash286

BLPk ndash Jonas Balys Lietuvių pasakojamosios tautosakos motyvų katalogas Tautosakos darbai t ii 1936 perspausdinta Jonas Balys Raštai t iii parengė rita repšienė vilnius 2002 p 3ndash256

LtrF cd ndash Lietuvių tautosakos rankraštyno fonoteka kompaktinių plokštelių rinkiniaiLtrF md ndash Lietuvių tautosakos rankraštyno fonoteka mini diskų rinkiniai

78

Literatūra

Būgienė Lina 2003 bdquonuo tada netikiu į baidymusldquo Pasaulėžiūros lūžių atspindžiai sakmėse Tautosakos darbai [t] Xviii (XXv) p 109ndash119

Būgienė Lina 2007 Pasakojamoji tautosaka skirtingų kartų žemaičių lūpose kelios pastabos apie viekšnių apylinkių pasakojimus Tautosakos darbai [t] XXXiii p 56ndash71

deacutegh Linda 1995 narratives in society a Performer-Centered study of narration Folklore Fellows Communications no 255

deacutegh Linda amp vaacutezsonyi andrew 1976 Legend and Belief Folklore Genres ed by dan Ben-amos p 93ndash123

ivanauskaitė vita 2006 nepabaigiami folkloristų darbai žemaitijoje 2006 metų ekspedicija viekšniuose Tautosakos darbai [t] XXXii p 256ndash263

kerbelytė Bronislava 1994 anekdotų struktūros ir semantikos ypatumai Lietuvių liaudies anek-dotai parengė Bronislava kerbelytė ir Povilas krikščiūnas vilnius p 9ndash25

kerbelytė Bronislava 2002 Lietuvių pasakojamosios tautosakos katalogas t iii Etiologinės sak-mės Mitologinės sakmės Padavimai Legendos vilnius

valk Uumllo 1998 Bravery tested in graveyard From Belief Legend to Joke Horizons of Narrative Communication XIIth Congress of the International Society for Folk Narrative Reserach (abstracts) goumlttingen

virtanen Leea 1992 Have ghosts vanished with industrialism Folklore Processed in Honour of Lauri Honko on his 60th Birthday 6th March 1992 Studia Fennica Folkloristica i p 225ndash231

THE NOWADAYS SAMOGITIAN FOLK LEGENDBETWEEN A JOKE AND A SCARY STORY

Lina Būgienė

Summary

on the grounds of the most recent folk narrative data recorded during the fieldwork sessions conducted in 2004ndash2007 in several samogitian (Western Lithuanian) parishes the author of the article attempts to follow the modern development tendencies of the traditional Lithuanian folk belief legends according to her observations the traditional types of the folk belief legends based on mythical worldview survive in the nowadays storytellersrsquo repertoire only if they are perceived as relevant to the modern life in such cases they are adapted and transformed to become better suited to the nowadays realities and peoplersquos experiences (Yet another condition of remembering ndash most often passively ndash the traditional folk narratives is when these stories constitute certain mementoes of the dear persons that have already passed away) in the wake of discoveries made by the famous Hungarian-american folklorist Linda deacutegh the author of the article notes the existence of some particularly mystically-minded individuals entertaining exceptional curiosity and passion for various supernatural occurrences a number of which they have usually witnessed themselves such persons become especially eager legend-tellers at least one or two of such informants can normally be found during every fieldwork session their repertoire mostly comprises memorates based on personal experiences rather than simple recollections of stories inherited from the older generations Being extremely interested in various manifestations of supernatural phenomena these legend-tellers are inclined to view them seriously such scary occurrences present anything but a laughing stock for them

nevertheless according to the samogitian fieldwork experiences another tendency of the folk belief legend development also seems particularly vivid and alive that of transforming the mythical narratives into jokes and devising certain humorous ldquodisbelief legendsrdquo or anti-legends such stories belong to the living tradition of the community they keep being actively created and told nowadays in order to entertain the audience Balancing on the verge between joke and traditional legend these narratives present evidence of the vitality of the folk creativity constituting certain crossbred genre according to the established folk narrative taxonomy

gauta 2007-11-27

79

ŽEMAIČIŲ SAPNAI TEKSTŲ FOLKLORIŠKUMASIR KONTEKSTŲ REIKŠMĖ

vita ivanauskaitėLietuvių literatūros ir tautosakos institutas

s t r a i p s n i o o b j e k t a s ndash sapnų naratyvai užrašyti 2001ndash2007 m įvairiose žemaiti-jos vietovėse vykusiose folkloro ekspedicijose

d a r b o t i k s l a i ndash aptarti būdingiausius sapnų kaip folklorinių naratyvų bruožus akcentuoti individualios patirties kolektyvinio prado ir kontekstų įtaką sapnų pasakoji-mų tradicijai glaustai paanalizuoti dažniausius tyrime reprezentuojamų sapnų motyvus ir įvaizdžius

ty r i m o m e t o d a i ndash aprašomasis interpretacinis lyginamasisž o d ž i a i r a k t a i sapnas pasakojimas kontekstas

Vietoj įvado

Pradedant straipsnį matyt derėtų pažymėti kad gal kiek pretenzingai ypač turint omenyje pačios autorės žemaitiškas šaknis nuskambanti pavadinimo pradžia žemaičių sapnai šiuo atveju neatspindi kokio nors išskirtinio žemaičių tradicinei bendruomenei būdingo sapnų repertuaro o tik apibrėžia ir akcentuoja darbe apta-riamos oneirinės medžiagos regioninę priklausomybę kitaip tariant jokiu būdu (bent jau šiame tekste) nesiūlau vis dažniau į folkloristų akiratį patenkančių sapnų skirstyti į dzūkiškus žemaitiškus ir t t kokiu nors kitu o ne išimtinai teritoriniu pagrindu

turbūt ne vienam tyrinėtojui ekspedicijų metu renkančiam folkloro kalbos etnografinę ir kitokią tradicinės kultūros informaciją pažįstama situacija kai ne-tikėtai pajuntame kaip čia pat bendraujant su pateikėjais būnant jų gyvenamojoje aplinkoje keičiasi mūsų iš anksto nusistatytos interesų kryptys kaip atrodytų pati žmonių pateikiama kūryba nukreipia mus kartais patiems netikėta domėji-mosi linkme kaip tik tokią interesų kaitą teko patirti paskutinėse keliose folkloro ekspedicijose kurios visos vyko žemaitijoje iki tol aktyviau besidarbavus užraši-nėjant liaudies dainas ir kai kuriuos kitus klasikinius folkloro žanrus nemažu at-radimu tapo vis dažnesnis susidūrimas su senųjų žemaičių pasakojamais sapnais į kuriuos neįsiklausyti būdavo tiesiog neįmanoma o ir kiek vėliau kai jau ėmiausi

ŽEMAIČIŲ FOLKLORO TYRIMAI

ISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

80

kryptingesnio sapnų naratyvų fiksavimo būdavau maloniai nustebinta pateikėjų palankumo ir didelio noro pasipasakoti sapnus išsamiai nušviesti jų kontekstus įtikinti klausytoją šių pasakojimų autentiškumu Labiausiai dėmesį patraukdavo pasakojamų sapnų baigtumas nuoseklus ir vaizdingas tradicinėmis naratyvų for-mulėmis užpildytas pateikėjų kalbėjimas pagarbus santykis su sapnuose regėtais vaizdiniais ir tai kad dauguma sapnų kuriuos žemaitijoje aplankyti žmonės pasa-kodavo buvo sapnuoti seniai dešimtmečius išnešioti atmintyje ne kartą pasitikrin-ti ir permąstyti vis kituose asmeninių gyvenimų kontekstuose susieti su lemtingais biografiniais momentais

taigi reikia prisipažinti kad bemaž visa ekspedicijose sukaupta ir straipsnyje aptariama sapnų medžiaga yra ne tiek iš anksto metodologiškai lauko tyrimams pasirengto ir kryptingai vykdyto darbo rezultatas kiek pačių senosios kartos že-maičių pasiūlyta jų kultūros dalis nejučia bet labai užtikrintai tapusi autorei svarbi tiek profesinėje veikloje tiek asmeniniame gyvenime

šiame darbe bus apibendrinama ir aktualesnėmis teorinėmis įžvalgomis pagrin-džiama 2001ndash2007 m Laukuvos (šilalės r) salantų (kretingos r) žarėnų (telšių r) viekšnių židikų (Mažeikių r) ir Ylakių (skuodo r) miesteliuose bei jų seniūnijoms priklausančiuose kaimuose surinkta oneirinė medžiaga1 Bendra jos apimtis ndash maž-daug septyniasdešimt įvairaus dydžio turinio ir struktūros sapnų tekstų dauguma jų ndash išsamūs sapnų pasakojimai turintys informatyvius kontekstus kurie dažnai tampa natūralia pasakojamo sapno dalimi atskirai verta paminėti tekstus kuriuos būtų galima pavadinti pasakojimais apie sapnus2 tai ndash su konkrečiais sapnais tie-siogiai nesusiję bendresnio pobūdžio pateikėjų pamąstymai apie būtinybę tikėti sap-nais juos aiškintis ar ndash atvirkščiai ndash nepasitikėjimo sapnais ir jų interpretavimais akcentavimas Pagrindinis dėmesys straipsnyje skiriamas sapnui kaip naratyvui o ne liaudiškojo sapnininko klausimams t y su papročių tikėjimų bei prietarų sfera glaudžiai susijusiems trumpiems sapnų vaizdinių ir simbolių aiškinimams norė-tųsi pasidalyti kai kuriomis aktualesnėmis įžvalgomis apie sapnus kaip gana pro-blemiškus ir labai specifinius folklorinius pasakojimus išskirti ir glaustai aptarti būdingiausius minėtų ekspedicijų metu užrašytų sapnų motyvus ir jų sąsajas su bendru pateikėjų dvasiniu pasaulėvaizdžiu

teorine atspirtimi gilinantis į ekspedicijose sukauptą medžiagą tapo keletas pasirinktų mokslininkų darbų kaip aktualesni minėtini suomių naratyvų tyrinėto-jų skyrusių nemažai dėmesio sapnų kaip galimo folkloristikos objekto studijoms

1 sapnus užrašinėjo bene visi šiose ekspedicijose dirbę Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai apsisprendimą šiame darbe remtis tik savo (kai kurie sapnai užrašyti kartu su kole-gėmis irena žiliene ir Lina Būgiene) surinkta medžiaga lėmė pakankamas užrašytų sapnų naratyvų kiekis ir įvairovė taip pat geresnis susipažinimas su kultūriniais šių pasakojimų kontekstais pasako-tojų biografijomis individualiais bruožais iš visų sapnų pateikėjų buvo užrašinėjama ne tik oneirinė informacija bet ir klasikinio bei naujoviško folkloro kūriniai taip pat gyvenimo istorijos žanrui pri-skirtini naratyvai tai leidžia esant reikalui pasigilinti į sapnų vietą bendrame pateikėjo kūrybos ir gyvenimo kontekste

2 atkreiptinas dėmesys kad lietuviškuose sapnų tyrimuose pasakojimais apie sapnus kartais vadina-mi ir patys sapnų tekstai (žr višinskaitė 2005 119 ir kt)

81

anniki kaivola-Bregenhoslashj ir Leea virtanen tyrimai (žr kaivola-Bregenhoslashj 1993 virtanen 1989) daug įdomių sapnų bei įvairių regėjimų tyrimų atliko prof serge-jaus nekliudovo į specialų seminarą prieš keletą metų suburti ir bendrą leidinį pa-rengę rusų valstybinio humanitarinio universiteto folkloristai (žr Сны и видения 2002) šiuolaikiniuose Lietuvos folkloristikos ir etnologijos akiračiuose taip pat vis dažniau pasirodo įvairių darbų skirtų sapnų studijoms3

Folkloristikoje sapnų tyrimai tebėra nauja sritis tačiau kultūrologų (pirmiausia mediavistų) religijotyrininkų ir ypač psichologų oneirologinės studijos skaičiuo-jamos jau nebe dešimtmečiais o beveik šimtmečiais daugiau ar mažiau į šią sritį besigilinančiam folklorinės kultūros tyrinėtojui viena sudėtingiausių darosi aktua-lių tyrinėjimų atrankos problema Įvairios kultūrologinės studijos jau seniai tapo folkloristikos akiračio dalimi bet klausimas kiek tradicinės kultūros tyrimuose turėtume remtis psichologų darbais vis dar atviras ir gana jautrus4 rašant šį dar-bą iš atokiau nuo folkloristikos esančių mokslo sričių pasitelkiama mediavisto Ja-cqueso Le goffo minčių ir argumentų iš jo monografijos bdquoviduramžių vaizduotėldquo (skyrius bdquosapnaildquo) Platesnį sapnų fenomeno analizės kontekstą pajusti leido kai kurios Carlo gustavo Jungo įžvalgos o bendrą gausių psichologinės sapnų analizės teorijų apžvalgą jų vertinimus ir sąsajas su kai kuriais lietuvių kultūros momentais pavyko išskaityti gražinos gudaitės studijoje bdquoasmenybės transformacija sapnuo-se pasakose mituoseldquo (žr gudaitė 2001)

Sapnas kaip kultūrinės tradicijos elementas ir problemiškas folkloristikos objektas

sapnai jau seniai nebėra vien individualios patirties elementai ar pokalbių tarp artimų žmonių objektai siekiant pasipasakoti ir išsiaiškinti naktinių regėjimų pras-mes ir prognozes Jie vis dažniau tampa viešą ja kultūros dalimi savarankiško lite-ratūros žanro kūriniais turint omenyje sparčiai gausėjančius folkloristų ir etno-logų darbus vienaip ar kitaip susijusius su oneirine medžiaga tarsi ir nebekyla klausimas laikyti ar nelaikyti sapnus folkloru tačiau akivaizdu kad liaudies kū-rybos žanrinėje sistemoje sapnai nebuvo ir kol kas nėra išskiriami kaip savarankiš-kas žanras Lietuvių folkloristikos ankstyvuoju laikotarpiu dar Jono Basanavičiaus

3 sapnų aiškinimų jų sąsajų su liaudies tikėjimais ir atitinkama kaimyninių tautų folklorine me-džiaga studijoms savo darbus yra paskyrusi etnologė asta višinskaitė (žr 2002 2005 2006) taip pat turime vieną kitą folkloristų ir etnologų darbą skirtą lietuvių kultūrai istoriškai reikšmingų sapnų interpretacijoms bei bendresnio pobūdžio oneirologiniams pamąstymams (žr šlekonytė 2001 rep-šienė 2006 ir kt)

4 akivaizdu kad analizuoti folklorinę sapnų kultūrą be psichologinių tyrimų konteksto mažų mažiausiai reikštų perdėtą disciplininį izoliuotumą antra vertus labai nelengva nuspręsti kiek ir kokių tyrinėjimų turėtume pasitelkti

dar visai neseniai pasirodžiusios dvi labai skirtingos lietuviškos sapnų knygos ndash Leonardo gu-tausko bdquosapnų teologijaldquo ir Jono Meko bdquoMano naktysldquo ndash įspūdingai praplečia ir papildo egotekstų (kuriems priskirtini ir laiškai bei dienoraščiai) literatūrinę perspektyvą įteisina sapną jau ne kaip gro-žinio teksto fragmentą (tokių pavyzdžių literatūroje labai daug) o kaip savarankišką kūrinį (žr gu-tauskas 2006 Mekas 2007)

82

tautosakiniuose raštuose gana gausiai ir kryptingai fiksuoti savarankiški sapnų na-ratyvai6 XX a antrojoje pusėje toli gražu nesulaukė atidesnio tradicinės kultūros tyrinėtojų dėmesio sapnai dažniausiai buvo fiksuojami kaip kitų folkloro žanrų dalis ar juos papildanti kultūrinė informacija Pirmiausia tai pasakytina apie liau-diškuosius tikėjimus sapnai tiksliau ndash jų aiškinimai organiškai įsikomponuoja į bendrą tikėjimų visumą o labiausiai ndash į prognostinį pradą turinčius su ateities nu-matymais ar pranašystėmis susijusius liaudies kūrinius7

tokiuose klasikiniuose folkloro žanruose kaip pasakos sakmės padavimai ar legendos gausu motyvų su pranašingais sapnais ir jų išaiškinimais kaip tik sap-nuose neretai sulaukiama pačios svarbiausios informacijos iš esmės keičiančios veikėjų gyvenimą ir veiklą sapne gyviesiems pasirodo ir su jais bendrauja miru-sieji Įdomu kad kūrinių variantuose kartais nebelieka sapno matmens mirusieji gali ne prisisapnuoti o pasivaidenti tiesiog ateiti pasirodyti ir pan8

sapnų gausu ne tik folkloriniuose naratyvuose sapnuojama ir tai kas susapnuo-ta aiškinamasi ne vienoje liaudies dainoje oneiriniai elementai aptinkami ir smul-kiosios tautosakos žanruose taigi sapnų kaip įvairių žanrų folkloro tekstų moty-vinių elementų aktualumas nekvestionuotinas ir yra ne kartą aptartas tyrinėtojų (žr Лурье 2002 26) kiek atidesnio teorinio pagrindimo prašyte prašosi sapno kaip savarankiško folkloro žanro skyrimo galimybė suomių folkloristė a kaivola-Bre-genhoslashj pasiremdama pasak jos vis dar inovatoriškai bendrame folkloristikos kon-tekste atrodančiais kitų autorių oneiriniais tyrimais pažymi jog folkloristo požiūriu sapnai yra kultūrinio paveldo dalis ir turi ne vieną folklorui būdingą charakteristiką jie fiksuojami kaip asmeninės pasakojimo tradicijos elementai anonimiški savo iš-takomis (kilme) jiems būdingas stereotipiškumas ir žodinis perdavimo būdas (kai-vola-Bregenhoslashj 1993 211) naujausiuose sapnų tyrinėjimuose pasigirsta vis daugiau šias nuostatas patvirtinančių argumentų akcentuojamas sapnų žanrinis savarankiš-kumas o jų reprezentacija kituose liaudies kūrybos žanruose laikoma antrine bdquosap-no prisiminimo ir pasakojimo situacija suteikia jam naratyvo ar simbolio formą jau šioje stadijoje sapnas įgyja nepriklausomo folklorinio vieneto statusą toliau ir sapnas naratyvas ir sapnas simbolis gali būti inkorporuoti į sudėtingesnę tikėjimų apeiginių veiksmų ir pan sistemąldquo (Панченко 2002 12ndash13)

6 sapnų pasakojimų J Basanavičiaus sukauptoje tautosakinėje medžiagoje yra ne viena dešimtis kartais jie dedami šalia kitų siužetiškai artimų folklorinių pasakojimų kartais ndash kaip savarankiški vienaip ar kitaip su žodžiu bdquosapnasldquo susijusią antraštę (sapnas išsipildęs sapnavimai ir pan) turintys tekstai (žr BsJk p 40 46 75 ir kt Bsgv p 121 358 ir kt)

7 sapnai kartais tampa būtina tikėjimų išsipildymo dalimi Pirmiausia tai pasakytina apie mergi-nų vedybinius burtus per kūčias atlikus tam tikrus parengiamuosius veiksmus (sušlavus ir išmetus per tvorą šiukšles užsirašius lapeliuose potencialių jaunikių vardus pasistačius prie lovos stiklinę vandens su ant jos uždėtu tiltą imituojančiu šiaudu ir t t) lemtingos žinios tikimasi sulaukti tik per sapną

8 tokių varijavimo pavyzdžių išties apstu visuose stambesniuose sakytinės tautosakos žanruose Plg kad ir J Basanavičiaus tautosakiniuose raštuose užfiksuotą mirusios nuotakos (jaunikio) apsi-lankymą pas išrinktą jį(-ą ją) sapne arba realybėje (žr Bsgv p 201 203 358 ir kt) taip pat įvairiuo-se naratyvuose jaučiama tvirta sapno ir mirties paralelė neabejotinai atspindinti archajinį požiūrį į oneirinius reiškinius kaip prilygstančius mirčiai kaip esančius bdquotarp miego ir mirtiesldquo (iš ankstyvųjų viduramžių atėjusi tertuliano formuluotė ndash žr Le goff 2003 340)

83

Bendra sapnų kaip folkloro žanro galimumo logika galėtų būti išreikšta kad ir taip jeigu sapnai ndash visos žmogiškosios kultūros dalis ir jeigu plačiau žvelgdami folkloru laikome visas tradicinį perimamumą patiriančias kultūros išraiškos formas tada sapnai folkloru pirmiausia laikytini tiek kiek jie atitinka folklorinės tradicijos turinį ir transmisijos modelius tačiau akivaizdu kad šis atitikimas toli gražu ne-vienareikšmis ir labai spalvingas Jeigu sapnas tradicinėje kultūroje atitinka tam tik-rus žodinės kultūros kanonus (yra perduodamas pasakojant ar per tradicinėje kul-tūroje nusistovėjusius tikėjimų ir papročių interpretavimo modelius) tai labai sunku įsivaizduoti kaip ši dvasinės raiškos forma galėtų atitikti vieną svarbiausių folkloro normų ndash variantiškumą žinoma galime kalbėti apie pasikartojančius sapnus ar apie daugybę kartų sapnuotojų ar sapnus girdėjusių žmonių papasakotus tuos pa-čius sapnus kurie neišvengiamai varijuos vis dėlto labai svarbu besigilinant į sap-nų kultūrą nepamiršti jog tai ndash individuali kiekvieno žmogaus vidinė pasąmonės kūryba vargiai paklūstanti mums įprastoms folkloro žanrų tipologizacijoms antra vertus sapnų naratyvų integraciją į folklorinę visumą palengvina požiūris į tradi-ciją kaip į savitą komunikacinę sistemą Pasak s nekliudovo sapnuojantis žmogus visada pasilieka vienas su savimi jo išgyvenimuose kito dalyvavimas neįmanomas tačiau šitoje patirtyje yra komunikacinis pradas paprastai visada sapno patirtis suvokiama kaip kontaktas su anapusiniu pasauliu kurio vaizdą lemia sapnuotojo at-stovaujamos kultūros įvaizdžių ir tikėjimų sistema (žr Сны и видения 2002 5ndash6) oneiriniai pasakojimai tradicinės kultūros kontekste visada turės savito išskirtinu-mo tiek funkciniu tiek teminiu tiek struktūros požiūriu sapnui išskirtinumo teikia ir amžinas jo dviplaniškumas sapnas kaip miegant regėti vaizdiniai kaip žmogaus pasąmonės kūryba ir šią individualią patirtį verbalizuojantis t y realiai sąmonės aplinkai pritaikantis sapno naratyvas yra du skirtingi dalykai žmogus pasakojamą sapną neišvengiamai koreguoja papildo budrios realybės detalėmis kitaip tariant sukuria pasakojimą pasitelkdamas įvairias tradicijos išraiškos formas

kalbant apie sapno kaip galimo folkloristikos objekto problemiškumą kyla būtinybė rimčiau skirti išsamius sapnų pasakojimus ir glaustus sapnų aiškinimus Pastarieji kaip minėta labai natūraliai įsilieja į liaudies tikėjimų įvairių būrimų ir spėjimų tradiciją Jų net ir fiksavimo metodai gali sutapti sapnų aiškinimai kaip ir liaudies tikėjimai neretai fiksuojami pasitelkiant specialiai parengtus klausimynus kurie padeda per palyginti trumpą laiką apklausti daug žmonių ir surinkti nemažai informacijos tokių anketų klausimai dažniausiai artimai siejasi (ar net būna kryp-tingai susiejami) su įvairių papročių tikėjimų rinkimo metodikomis (plg Живица 2004) taip sukaupta medžiaga gali būti susiejama ir lyginama su itin gausia spaus-dintuose sapnininkuose pateikiama oneirine informacija Lietuvių etnologiniuose tyrimuose taip pat pastebima tendencija rinkti oneirinę medžiagą pasitelkiant an-ketavimo metodą (žr višinskaitė 2006) Įdomu ir tai kad tokiu būdu fiksuojant sap-nų aiškinimus gali iš esmės keistis įprastinė užrašymo situacija tyrinėtojų darbo patirtis rodo kad pateikus klausimynus nebėra toks aktualus tiesioginis pateikėjo ir užrašinėtojo kontaktas ndash pateikėjų (respondentų) galima paprašyti atsakyti į sapnų anketų klausimus raštu

84

Fiksuojant sapnų aiškinimus paprastai orientuojamasi į universalias tipiš-kas sapnų įvaizdžių interpretacijas kaupiami vadinamojo liaudiškojo sapnininko duomenys stebima kaip jie siejasi su tradicine tikėjimų kultūra tuo tarpu sapnų pasakojimai su juos supančiais kontekstais pirmiausia sietini su sapnuojančiųjų ir sapnus pasakojančiųjų žmonių individualiomis savybėmis su jų biografijomis šei-mos ir giminių istorijomis tikėjimo patirtimis ir pan kad kokybiškiems tokio po-būdžio tyrimams susidarytų pakankama duomenų imtis reikia rimtai padirbėti su konkrečiais pateikėjais fiksuojant ne vien pačius oneirinius naratyvus ir glaustus jų simbolikos aiškinimus bet ir juos pasakojančių žmonių gyvenimo istorijas o ypač vertybines nuostatas pasaulėvaizdžio niuansus dirbant šia kryptimi ypač svarbus tampa asmeninis pateikėjo ir užrašinėtojo kontaktas bendravimui skirtas laikas užrašinėtojo kaip aktyvaus klausytojo pozicija

apibendrintai skiriant dvi pagrindines tradicinės kultūros tyrinėtojų pasiren-kamas sapnų tyrimų kryptis (fiksuoti ir analizuoti sapnų simbolių aiškinimus arba gilintis į sapną kaip folklorinį pasakojimą paprastai užfiksuojamą su jam svarbiu kontekstu) būtina akcentuoti jog praktiniame darbe abu šie sapnų tyrinėjimo būdai paprastai gražiai dera ir vienas kitą papildo vis dėlto akivaizdu jog pirmasis bū-das t y gilinimasis į sapnų simbolių reikšmes tradicinėje kultūroje į folkloristiką atėjo kur kas anksčiau Bene didžiausios įtakos tam turėjo minėti sapnų aiškinimų bendrumai su senas tyrimų tradicijas turinčiais liaudies tikėjimais papročiais me-teorologiniais spėjimais ir pan kitas dalykas galbūt paskatinęs didesnį tyrinėtojų domėjimąsi sapnais ne kaip išsamiais folklorizuotais pasakojimais o sapnų aiškini-mais ndash gana patraukli pastarųjų fiksavimo forma ši medžiaga kaip beje ir įvairūs etnologiniai duomenys paprastai renkama anketos būdu apklausos rezultatai labai priklauso nuo tyrinėtojo pasirengimo kartais gal net labiau negu nuo pateikėjo-pasa-kotojo talento sapnus juk neišvengiamai sapnuoja visi pateikėjai ir paprastai visi jie turi didesnį ar mažesnį tradiciškai paveldėtą ar iš spausdintų šaltinių pasitelktą sapnų simbolių aiškinimo instrumentarijų ne paskutinį vaidmenį glaustų sapnų aiškinimų ankstyvo išpopuliarėjimo istorijoje suvaidino ir gausūs rašytiniai sapnininkai

kalbėdami apie sapnus kaip folkloristikos objektą būtinai susidursime su dar vienu labai svarbiu klausimu ar įmanoma o jei taip tai kokia sukauptos oneirinės medžiagos klasifikacija ir tipologija ar ji apskritai reikalinga čia ir vėl aktualu diferencijuoti sapnus pasakojimus ir glaustus sapnų aiškinimus Pastarieji dėl pa-rankios savo formos (paprastai tai būna trumpi konstatavimai ką reiškia sapnuoti vieną ar kitą dalyką) kaip ir įvairūs liaudiškieji tikėjimai gana nesunkiai gali būti klasifikuojami pagal nusibrėžtus teminius ar funkcinius parametrus o kalbant apie išsamius sapnų naratyvus reikia pasakyti kad matyt dėl vis dar negausios sukauptos medžiagos ir teorinių jos apibendrinimų stygiaus lietuvių folkloristikoje nebūta rimtesnių tipologizavimo bandymų kitų kraštų tyrinėjimų patirtis rodo kad vargu ar įmanoma rasti kokį bendresnį klasifikavimo pagrindą Pastebima tendencija skirti pranašingus ir nepranašingus sapnus pirmuosius dar grupuojant pagal pranašystės išsipildymus (pvz mirtį vedybas ligą apskritai nelaimę ir t t išpranašavę sapnai) taip pat sapnai skirstomi pagal jų turinio ypatumus atskirai

8

kalbama apie sapnus kuriuose pasirodo mirusieji ir pan detalesnės tipologizaci-jos paprastai prireikia rengiant sapnų tekstų publikacijas (plg Трушкина 2002 145ndash168 ir kt) tačiau atidžiau pažvelgus aiškėja jog išsamiai papasakotas sapnas beveik visada apima ne vieną temą pasižymi simbolių ir įvaizdžių įvairove todėl dažniausiai nesiduoda įspraudžiamas į jokius griežtesnius klasifikacinius rėmus

sapnų tipologizavimų galimybės ir su jomis susiję keblumai seniai neduoda ra-mybės psichologams Bene aktualiausiomis laikytinos sapno vaizdinių kaip indi-vidualaus išgyvenimo ir kaip kolektyvinių kultūrinių patirčių santykio ir oneirinių simbolių daugiaprasmiškumo problemos bdquosapnų klasifikavimą ypač sunkina tai kad sapnas ar jis būtų statiškas vaizdinys ar procesas išreiškiamas simboliais sim-bolis paprastai turi ne vieną reikšmę todėl kiekvienas logikos dėsniais pagrįstas klasifikavimas niekada negali būti tikslusldquo (gudaitė 2001 153)9 C g Jungas vieną sapnams skirtos studijos bdquožvelgiant į pasąmonęldquo skyrių pavadino folkloristui labai daug sakančia antrašte bdquotipų problemaldquo tačiau kalbėdamas apie tipus C g Jun-gas turi omenyje ne sapnų o sapnuojančių jų tipus antra vertus jis akcentavo ir psichologams iškylančią būtinybę ieškoti pagrindų ir kriterijų sukauptos sapnų me-džiagos sisteminimui bdquonepaisant to kad sapnai reikalauja individualaus požiūrio būtinos ir kai kurios bendrybės kad galima būtų klasifikuoti ir aiškinti tą medžia-gą kurią psichologai surenka tyrinėdami daugelį individųldquo (Jungas 1994 54)

Sapnų pasakotojai ir pasakojimo situacijos

kaip jau minėta šio straipsnio pagrindu tapo žemaitijoje per pastaruosius sep-tynerius metus užrašyti sapnų tekstai Pateikėjai ndash vyresniųjų kartų žmonės jų amžius ndash maždaug nuo 70 iki 100 metų čia gera proga klausti kiek turi etnologas ir folkloristas gilindamiesi į sapnus skirti dėmesio pateikėjų amžiui ir individua-liai jų kultūrinei patirčiai tam tikru atžvilgiu galėtume sakyti (be to šią tendenciją patvirtina ir kai kurie šiuolaikiniai etnologų darbai) jog sapnas kaip galimas tra-dicinės kultūros studijų objektas kartu yra ir labai universalus naratyvas ndash sapnus juk sapnuoja absoliučiai visi žmonės nesvarbu koks jų amžius socialinis statusas išsilavinimas gyvenamoji erdvė ar laikas ir t t atrodytų jog sapnų pateikėju gali būti kiekvienas žmogus taip pat ir pats tyrinėtojas tačiau jeigu pripažįstame tie-sioginį ryšį tarp asmeninės žmogaus patirties ir jo sapnų vaizdinių neišvengiamai turime pamąstyti ir apie ryškius kultūrinius skirtumus tarp vyresniųjų tradicinės kultūros atstovų prisimenamų sapnų ir iš esmės pagal kitokį egzistencinį modelį gyvenančių moderniųjų laikų žmonių oneirinių pasakojimų sapnai visada susiję su dvasine žmogaus patirtimi o ypač ndash su jo religinėmis vertybėmis ir požiūriu į anapusinę erdvę kuris yra ne paties asmens susikurtas o tradiciškai ir nuosekliai

9 Psichologijoje aptinkame stebėtinai didelę sapnų klasifikacijų įvairovę skiriamos sapnų rūšys pagal kylančias problemas sapnų kilmę turinį struktūrą ir pan gilinantis į oneirinius vaizdinius ir vyraujančius sapnuotojo patiriamus išgyvenimus sapnai skirstomi į kelionės skridimo ir kritimo ne-rimo mirties ir t t (išsamiau žr gudaitė 2001 152ndash190) Įdomu jog kai kurios psichologų taikomos klasifikacinės kategorijos pasitelkiamos ir folklorinės kultūros tyrimuose

86

perimtas kaip kolektyvinė bendruomeninio gyvenimo aksioma kaip šimtmečiais besiformavusi kultūrinė sistema reikšminga ir tai kad vyresniosios kartos yra paveldėjusios tradicinei bendruomenei būdingą požiūrį į sapnus kaip į labai svarbią žmogaus gyvenimo dalį kaip į patikimą būdą susisiekti su mirusiaisiais Fiksuo-dami vyresnio amžiaus pateikėjų oneirinius pasakojimus taip pat turime galimybę susipažinti su sapnais kuriuos šie žmonės regėjo prieš daugelį metų Įdomu stebė-ti kaip pasakodami savo vaikystės ar jaunystės sapnus pateikėjai neretai pabrėžia sapnų poveikį tolesniam gyvenimui kartais nevengiama pasakyti esą sapnas jį vedęs per visą gyvenimą gali būti kad kai kada susiduriame su apskritai pirmuoju žmogaus atsimenamu sapnu10

Bendraujant su sapnus pasakojusiais pateikėjais buvo daug progų įsitikinti jog vieni jų (dažniausiai daugiau paklausinėti paraginti) prisimena ir papasakoja vieną kitą ryškesnį savo sapną o iš kitų oneiriniai pasakojimai liete liejasi galima sakyti kad kaip tradicinėje kultūroje išsiskiria talentingi pasakų sekėjai ar dainininkai taip ir sapnų fiksavimo atveju išryškėja neeiliniai pateikėjai apdovanoti gebėjimu prisiminti daugiau sapnų o svarbiausia ndash išraiškingai ir vaizdingai juos pasakoti Įdomiai įtikinamai ir gražiai apie savo sapnus kalba tie žmonės kurie iš prigim-ties turi pasakotojo talentą neretai pateikėjai-pasakotojai sapnus kaip įspūdingus asmeninės patirties liudijimus sumaniai įpina į bendrą savo gyvenimo istoriją ir pasakoja juos su tokiu pat įkvėpimu ir artistiškumu kaip ir sekdami pasakas ar porindami įvairius memoratus

iš nemažo būrelio žemaitijoje sutiktų pateikėjų didesnį polinkį pasakoti sapnus turėjo net keli tačiau labiausiai iš jų išsiskyrė konstancija norkienė (g 1914 m netoli rietavo) Ją trumpam atvažiavusią pas gimines dėl lemtingo atsitiktinumo sutikau nasrėnuose 2004 m Pirmąkart teko susidurti su žmogumi turinčiu šitokią autentišką ir įspūdingą kultūrinę su mirusiaisiais susijusių sapnų patirtį11 Laikyti šią moterį išskirtine sapnų pateikėja leidžia ne tik gausybė įspūdingai jos papasako-tų sapnų bet ir ne kartą išsakytos mintys apie sapnų svarbą kad būtina reaguoti į juose gautą informaciją kad sapnus galima ir pasitikrinti Pastaroji pateikėjos nuos-tata ypač sudomino ne vieną sapno pasakojimą ji papildydavo paaiškinimu kaip ir kodėl reikia kai kurias sapno detales pasitikrinti tikrovėje

Jēgo kas mon kuoki nalaimi aš sapnie visumet nusapnouju ėr aš pasitėkrėnu atsikielo-si ndash tēp i būs Monėi sāka bdquoe tu maloujildquo sakau bdquoJūs pasitėkrėnketldquo

ndash Vuo kāp pasitikrinti ndash Jegu aš sapnavau kon nuorėntās nu kas nuors serg kami nuors sapnie sapnouju ka

tėn malkas parveži malkų mašėną abė so arklēs Par puorą metrų malkų beržėnių prikrautų mašėną aš kāp atsėkelo aš nueto tėn į ton vėitą paklausti naklauso ndash pasėžvalgau nieka nu praeji gal kelias dėinas gal savaiti a mienou ndash tėn jau mėri (Ltr 7503257)12

10 šiam fenomenui skiriamas išskirtinis dėmesys psichologijoje (žr gudaitė 2001 143 ir kt)11 iš k norkienės užrašytą tautosakinę medžiagą žr Ltr 7503(248ndash296) 12 Cituojamus sapnų ir su jais susijusių folklorinių tekstų fragmentus čia ir toliau stengiamasi

pateikti pirmenybę skiriant garso įrašui t y netaikant griežto dialektologinio redagavimo paliekant pasitaikančius tarminius nevienodumus Pasirinkta bendrinei kalbai artima žemaitiškų fonemų rašy-ba kursyvu išskirti straipsnio autorės intarpai

87

turtinga oneirine patirtimi pateikėja labai noriai dalijasi su kitais žmonėmis Ji nuoširdžiai stebisi aplinkinių neatidumu sapnams nepasitikėjimu jų perduoda-ma žinia

dabar monėi i saka [kiti žmonės] saka bdquoka tu sapnouji tu visuokių prisapnouji tu malouji tu išgalvuoji ndash saka ndash i pasakuojildquo vuo kam mon pasakuoti jē aš neso sapnavosi nažėnau aš pasakau teisybi (Ltr 7503256)

Bet nieks nieka [netiki] gali šėmtams sakyti Bet munėi tėik palīkt mintie vuo tėi žmuonės e bdquoana tāp sapnava sapnas sapnu palīktldquo Monėi napalīkt ka aš pasitė-krėnu ltgt gerā ka įsitraukiet [įsirašėt] bėn tėn palėks vuo tāp žmuonės [netiki] bdquokāp tu gali nusapnoutildquo aš nažėnau aš i pati galvuoju ėr aš tujau pasitėkrėnu sapną (Ltr 7503293)

Įdomu jog močiutė pateikusi daug ir įvairių oneirinių naratyvų neskubėjo dėstyti sapnų simbolių reikšmių Paklausta trumpai paminėdavo vieną kitą reikš-mę atitinkančią klasikinius liaudiškojo sapnininko kanonus (pvz kad sapnuo-ti drumstą vandenį yra negerai) klausantis susidarė įspūdis kad jai buvo daug svarbiau nuosekliai su visomis gausiomis detalėmis pasakoti pačius sapnus pa-teikti išsamų kiekvieno sapno kontekstą Bendravimas su šia pateikėja prikišamai rodė būtinybę sapnų kaip folklorinių naratyvų pažinimui pasitelkti kiek įmano-ma daugiau informacijos iš sapnuotojo-pasakotojo asmeninės gyvenimo istorijos konstancija pasakodama savo sapnus vis užsimindavo kad jau daug metų nuolatos rūpinasi neprižiūrimais kapeliais kadangi lankydama giminaičius neretai važinė-ja po žemaitiją atsidūrusi kokioje nors vietovėje apžiūri ar netoliese nėra apleistų kapelių o tokių radusi skuba tvarkyti jei savų jėgų neužtenka ieško kitų pagal-bos Ypač rūpinasi kad kapeliai būtų aptverti kad pasak pateikėjos mirusiesiems priklausančioje žemėje žmonės neganytų galvijų Įdomu kad nemažai konstan-cijos papasakotų sapnų turi tiesioginį ryšį su visa šia veikla bdquoJei mirusiems mal-dos nereikėtų jie ir neprašytų per sapnusldquo ndash šią mintį galima laikyti leitmotyvine pateikėjos nuostata Paklausta kaipgi jie paprašo iškart papasakojo keletą sapnų kuriuose pažįstami ir nepažįstami mirę žmonės kreipėsi į ją prašydami maldos (kartais tiesiogiai kartais minėdami kokius nors daiktus) dar viena nepajudinama nuostata ndash jeigu miręs žmogus sapne prašo maldos turi duoti netaupydamas nes mirusieji niekada be reikalo į gyvuosius nesikreipia Jai nesuprantama kaip gali-ma netikėti sapnais arba mirusiųjų nuolatiniu buvimu šalia gyvųjų bdquoi mėrosījē ka mas daba šnekam anėj vės tėik žėna vuo kāp tu mėslėji Mėslėji ka anėi nasoprontldquo (Ltr 7503255) bdquonasėbaidykhellipldquo ndash švelniai ir su šypsena ramino močiutė matyt užrašinėtojos akyse vieno jos pasakojimo metu pamačiusi didelę nuostabą Bekalbėdama ne kartą ir pati nusistebėdavo kaip čia tas jos gyvenimas susiklostęs kad atsidūrusi taip arti bdquomirusiųjų ir šventųjųldquo

Noras pasakoti sapnus Savi ir svetimi sapnai

neabejotino folkloriškumo sapnui suteikia pati jo pasakojimo situacija kal-bant apie pateikėjų nuostatas savo sapnų atžvilgiu pirmiausia norėtųsi išskirti iki

88

pat mūsų dienų išlikusį didelį žmonių norą papasakoti regėtą sapną13 ir ne vien dėl poreikio išsiaiškinti regėtus vaizdinius tradicinės bendruomenės aplinkoje dau-gelyje šeimų kasdieniai sapnų pa(si)pasakojimai tapdavo svarbiu komunikaciniu momentu geriausias laikas pasakoti sapną ndash ankstyvas rytas kai regėti vaizdiniai tebėra ryškūs ir iškalbingi žmonės sapnus noriai pasakodavosi vieni kitiems tokiu būdu ne tik kaip dažnai akcentuoja psichologai išreikšdami išlaisvindami pačią sapno patirtį14 bet ir paversdami naktinį regėjimą žodinės tradicijos elementu su-teikdami jam naratyvo pavidalą

tai kad šeimose nuo seno būdavo įprasta pasipasakoti vieni kitiems susapnuo-tus sapnus rodo ne vieno pateikėjo pasakojimai

Mon i vyrs lioub atsikels ryta metą lioub monėis i užklaus bdquonu sakyk kon basapnavā kas babūsldquo ons monėis jau užklaus bdquonu jau ndash sakyso ndash šįnaktį ramē bova nieka negalio bapasakytildquo ons lioub užklaus monėis (Ltr 7503293)

sapnų pasipasakojimo visuotinumas tradicinėje kultūroje rodo išskirtinį ben-druomenės dėmesį patiems sapnams kaip reikšmingą informaciją skleidžiantiems patyrimams neretai tas pats sapnas būdavo pasakojamas keletui asmenų tai pri-klausydavo nuo jo įspūdingumo arba nuo sapnuotojo noro rasti žmogų kuris išklau-sęs sapną tinkamai jį išaiškintų Laukuviškė Marijona Musvydienė (g 1919 m) jaunystėje susapnavusi bene įspūdingiausią gyvenime sapną su nukryžiuotuoju ne tik labai aiškiai jį atsimena iki šiol ne tik išraiškingai jį pasakoja bet ir prisimena didžiulį troškimą kad sapnas būtų tinkamai išaiškintas

i pažadinau [vyrą] i papasakuojau sapną anam i kunigū pasakuojau ltgt i nieks naiš-varuožiji tik vėina tuoki muotrėška kaimi išvaruožiji iš amerikas bova parvažiavosi saki būs tuokių dīnų ka šū krauji tava nalaks ėr tau dievas vėsor padies Matā Matā kuokį sapną sapnavau išsapnūk tuokį (LtrF k 8479)

sapno pasakojimo adresatas gali būti ir atsitiktinai sutiktas klausytojas gali būti ir kryptingai pasirinktas koks nors išskirtinis žmogus iš kurio tikimasi sulaukti sapno vaizdinių paaiškinimo

sapnų pasipasakojimas šeimose lėmė ir kitą reikšmingą į tradiciją juos įtrau-kiantį komunikacinį aspektą talentingi pasakotojai puikiai prisimena ir vaizdingai pasakoja ne tik savo sapnus Jie gali nustebinti klausytoją gausybe iš kitų išgirstų sapnų kuriuos įsiminti padėjo didelis susidomėjimas oneirinių pasakojimų siuže-tais simboliais ar ryškiomis aktualijomis dažnai tai būna dar vaikystėje girdėti ir įsiminti tėvų ar kitų artimųjų pasakojimai stefanija karbauskaitė (g 1924 m) iš vertininkų kaimo (telšių r) perpasakoja įmotės sapną

da musie smetuonas laikās saka ateji tuoks senoks pas monėis sapnie saka ons mon davi žėlvytį kuokį tėn nupjautą ėr sakons ka tu nuvēk į ton (tėn vadinuos šnerpi) šnerpi i saka ons mon tāp aiškē įpasakuoji nu kuoki tėn medži pradiek mieroutė ana lioub pasa-

13 galima sakyti kad šis poreikis tebėra gyvas iki šiol gal tik keičiasi sapnų pasakojimosi konteks-tai ir intencijos (plačiau žr virtanen 1989)

14 Beje šiuolaikinėje psichoterapijoje labai plačiai eksploatuojančioje žmonių sapnus specialistai paprastai rekomenduoja pacientams užrašinėti savo sapnus ir tai daryti pataria anksti rytą kol sapnas dar neužmirštas

89

kuos saka aš atmenu tāp kāp ruoduos atsibodosi atmenu vėsus kāp ons [mokė] kėik tėn lėip atmatoutė bdquoėr kask ėr rasi pėnėngosldquo rytmetį atsikielosi saka aš pasakuoju (bruolis anuos bova ėr vyrs) anīms anėi joukās čydyjās tėn ėš monės saka natori kėta darba ndash sa-pnouji niekos navieriji neji nieks i naveizieji (Ltr 758288)

užrašinėjant sapnus kartais savo sapną pasakojančio pateikėjo čia pat klausy-davosi kas nors iš jo artimų žmonių (vyras žmona duktė ar pan) anksčiau ne kartą girdėjusių tą pasakojimą Paprastai tokiais atvejais artimieji papildo sapno pasakotoją primena kai kurias detales tokiu būdu sapno pasakojimas užrašymo situacijoje išryškėja kaip tradicinis šeimos naratyvas

Pagrindinės temos ir ryškiausi vaizdiniai

didžią ją dalį užfiksuotų sapnų pasakojimų teminiu (plačią ja prasme) požiūriu pirmiausia galima skirstyti į dvi pagrindines grupes 1) sapnai kuriuose regimi mi-rusieji 2) sapnai kuriuose regimas dievas ar šventieji įvairūs religiniai vaizdiniai simboliai

sapnų kuriuose vienaip ar kitaip susitinkama ir bendraujama su mirusiaisiais užfiksuota nepalyginti daugiau negu sakralinio turinio oneirinių naratyvų Pats populiariausias siužetas ndash mirusysis prašo maldos t y mišių ar žemaitijoje labai populiarių klnų šis prašymas dažniausiai sapne išreiškiamas kokio nors mate-rialaus daikto prašymu o kai kada sapne apsilankęs miręs žmogus tiesiogiai pa-prašo būtent mišių Paklausti kaip atpažinti ar sapne pasirodžiusiam mirusiajam reikia maldų ar kokio kitokio paminėjimo visi pateikėjai atsakydavo kad miru-sieji sapne paprašo neretai apie šiuos sapne išgirstus prašymus pateikėjai linkę pasakoti labai išsamiai atkurdami daugybę smulkiausių sapne regėtų ir girdėtų detalių

ndash nu ka i tėms mėrusīsiams malduos rēk ka nerēkto malduos jok anėi naprašyto ndash Papraša ndash nu ta kāpndash Vuo kāp anī papraša ndash ka aš nažinuočiau aš nasakyčiau ka praša i monėis pačiuos yr paprašėn Matyti

bova reikalingi aš nežėnau kudiendash Vuo kāp anī papraša ndash vuo tep monėis papraši tāp kāp šindėi atsėmenu vuo jau yra aplē dvėdešėmts pinkis

metos [praėję] kāp monėis praši aš atgoliau mėiga sapnie sapnouju tuoks stals padiets i aš atsistuojosi tāp pri stala stuovo tāp tėn dorės i vėinuo pusie muotrėška stuov i ontruo pusie aš napažėnau anou ėr įeji pruo doris Įeji pruo doris tuoks apsivilkės kepori užsidie-jės apsivilkės so šinieliu palietu kareivėšku ons i siautās Baltās baltinēs baltas kelnės ėr ons atēt vuo mon atruoda ka baidykli nu senuovie lioub šnekies ka mažė buvuom kad yr baidyklių kon nuors vės tėik dāra atejėn gal pasmaugti a kon tėn tėi senuovie žmuonės gondėns mus vākos nebova mon tāp atsitėkėn pamatyti ons atēt vuo aš tāp vėsa drebo Bijau i stuov tums muotriškums mėsliu rēk pasakėiti į ausi aš matau ka anuo čia paliets yr atskleists ndash balti baltėnē [matyti] nieka gražė vuo kelnes baltas ėlgas i vėinuos kuojas kelis atskorės bovės kiaurs ėr ontruos iš apatėis luopā uždieti i tėi luopā naatsiovinieti tėi siūlā sodrieskėn ltgt ons pradieji sakėiti bdquovuo gal galietumē douti mėšiasldquo gal galietum

90

žėna ka aš nieka natoru eso biedna atsėminiau ėr aš pati ka toro pinkisdešėmts (roblēs bova a čėrvuoncā a kas tėn bova nabatmeno) atidouso vėsos ltgt vuo tas i saka bdquoJegu dousi tik douk į Plungi par Parcėnkulįldquo [Šv Pranciškaus atlaidus] Pasaki i dėiną i mies-tą ndash aiškē nu paskiau aš jau pryžado ka douso i ons monėis daugiau nieka nabklausi ėr atsibudau Pasaki ka tėn douk i aš atsibudau i ons pranyka i paskiau daviau aš jau tujau atidaviau (Ltr 7503254)

daugybę kartų pateikėjai pasakodavo kad maldos poreikį sapne mirusieji iš-reiškia prašydami kokio daikto dažniausiai ndash drabužio sakydami kad jiems esą šalta

ana [mama] daba čia kumet ne tāp senē mon ir saka [sapne] bdquotu tori dvi blioskas mon vėiną douk mon tāp šalt negerā esoldquo nuliekiau greičiausē mėšias ožpėrkau ir atėdaviau ton bdquoblioskąldquo ltgt Jau kad šalt yr ta žėnuok kad jam rēk malduos (Ltr 7582138)

sapnais tikinčiam žmogui sulaukusiam tokio kontakto su mirusiuoju nekyla jokių abejonių dėl atsiliepimo sureagavimo būtinybės net ir tada kai sapne mal-dos prašo giminystės ryšio neturintis žmogus net ir tada kai asmeninės sapnuo-tojo nuostatos tarsi ir prikišamai liepia nesišvaistyti pinigais viekšniškė zuzana Beržanskytė ekspresyviai pasakojo kaip sapne nesėkmingai bandžiusi derėtis su mirusiu pažįstamu dėl jos nuomone per didelės jo prašomos sumos (žr LtrF md 13533) vieni sapne išgirstiems reikalavimams paklūsta vedami paveldėtos tra-dicinio tikėjimo nuostatos nieko mirusiesiems negailėti kiti ndash iš baimės kad su mirusiais juokauti negalima Mirusiųjų prašymus atspindinčiai oneirinių naratyvų visumai priskirtini ir pasakojimai apie sąmoningą gyvųjų atsisakymą deramai rea-guoti į sapne gautus pranešimus Juose paprastai kalbama apie tai kokios nepaten-kinto mirusiojo reakcijos sulaukia jo prašymo užpirkti mišias sąmoningai neišpil-dęs žmogus

Julijana parejosi [pas mišių neužpirkusį vyrą] prī tuos koknės [atsistojusi] vuo pėkta vuo pėkta Pajam katėlos svėid į kerči kad ana drabstuos tās katėlās kad ana žvang vuo tas [vyras] žėna aiškē kad ana mėrosi ons mata vuo bėja ryta metą atsikieli bova sekmadie-nė ryts tujau biega į bažnyčė ėr ožpėrka mėšias (LtrF cd 1707)

Be ką tik aptartų mirusiųjų prašymų pasimelsti būtina paminėti dar vieną taip pat labai populiarią užfiksuotų sapnų pasakojimų siužetinę liniją susijusią su mi-rusiųjų pagalba sapnuojantiems sapne mirusieji padeda rasti pamestus daiktus ragina miegančiuosius keltis kad šie kur nors nepavėluotų perspėja apie gresiantį pavojų ir pan

vuo kėtą sykį čia buvau jau [Laukuvoje] Paluokystie [kai gyveno] vyrs bova mėrės ne-rondu kauptoka tuokį turiejau vyrs bova padėrbės kauptoks tuoks gražus i gers narondu nuors pasiosk nujīškuojau vėsos pašalios ndash niekor narondu atsėguliau pakaites goliu ant luovas žiūru ndash mona vyrs Laukuvas bažnyčiuo sied atsisiedės luomkuo Pruočka čia dar-būjās ta zozana aš sakau bdquotievā kuo ndash sakau ndash a kelmų daba siedi tuo bažnyčiuo ēk numėi padiek darbūtėisldquo aš naatmenu ka uns mėrės bdquonie tu zozanā padedi nieka dėrbti nie tu numėi dėrbi aš ndash sakau ndash narondu kauptoka kaži kor yr prapūlės kauptėlis tasldquo aš sakau a tuos nervas a tuoks sutapėms [kad kaip tik taip prisisapnavo] uns saka bdquone aš jau numėi nēso zozana mon paded ne aš zozanā vuo tu ēk numėin i parejosi įēk į sandielį

91

i puo skrynias apačiuos paveiziek gerā atitrauk tėn yr pavėrtės tas kauptėlis tavaldquo tāp uns papasakuoji atsikieliau puo pakaites ēnu į ton sandielį (LtrF k 84717)

Mon rēk važiouti į klaipiedą Mėltų rēk negaliejē gauti tāp laisvā iš klaipiedas pigiau parsiveži daugiau ėr aš sau ožmėgau i mėigto ramē vuo autuobusas tor atēti ėr aš sapnou-ju Įeji vyrs vakščiuo puo kumbarį i dā draugs vakščiuo ons [vyras] priejės i saka (vuo aš golo) bdquonegoliek kelk Palėksi naparsėnešosildquo vuo aš kāp bolvių torėnti ēti parsinešti bdquoPalėksi naparsinešosi nabguliek vedu išetov ndash saka ndash ale pamatysi ka palėksi naparsi-nešosildquo ka pasaki bdquoka palėksi naparsinešosi o vedu išetovldquo tas mėigs kāp dėnga veizu į laikruodį ndash ka jau rēk važiouti greitā autuobusas atēs Jego būtų napažadėnės ons monėis būčiau palėkosi nanuvažiavosi i naparsivežosi vuo matā ndash ruošiaus ateji i pažadėna vuo kāp išēn a na teisybi (Ltr 7503281)

visi kalbinti pateikėjai (net ir tie kurie gana skeptiškai žiūri į oneirinius vaiz-dinius) vienu balsu tvirtino esą sapne vienaip ar kitaip susidūrus su mirusiųjų prašymais pasimelsti privalu kuo skubiau šį jų prašymą išpildyti tuo tarpu apie bandymus sapne iš mirusiųjų sužinoti ką nors apie pomirtinį gyvenimą pateikiama prieštaringų vertinimų iš užrašytų sapnų matyti jog kartais sapne mirę artimieji simboline kalba prabyla apie tai kaip jiems ten sekasi būti o kartais griežtai atsisa-ko ką nors pasakoti arba apskritai nereaguoja į klausimus apie pomirtinį gyvenimą Įdomu kad ne vienas pateikėjas prisiminė jog su artimu žmogumi dar prieš jo mirtį prisižadėjo kad tas kuris išeis pirmas sapne atėjęs papasakos kaip ten anapus viskas atrodo

antroji svarbi užfiksuotų sapnų tema ndash susitikimai sapne su dievu ar šventai-siais žemaitijoje užrašyti naratyvai rodo kad dažniausiai sapnuojami Mergelė Ma-rija ir Jėzus kristus iš išganytojo pavidalų sapnuose vyrauja du nukryžiuotasis ir kūdikėlis Jėzus šie sapnai išsiskiria ypatingu pateikėjų įsijautimu į pasakojamo sapno siužetą besiklausant susidaro įspūdis jog pasakotojai labai aiškiai yra įsimi-nę visas sapno detales (spalvas garsus patirtas emocijas įvairias aplinkos realijas) ir pasakodami tarsi išgyvena viską iš naujo be to visais šiais išgyvenimais ape-liuodami į klausytoją taip pat nemaža dėmesio skiriama pasakojimui apie būseną patirtą tik pabudus iš tokio sapno tokie stiprūs dvasiniai sukrėtimai neabejotinai susiję su pateikėjų religine patirtimi Būdinga kad pasakodami sakralius savo sap-nus (dažnai jie primena regėjimus) pateikėjai itin ryškiai prisimena ir juose regėtus simbolius ar net girdėtus evangelijos žodžius

dabar žinai einu aš pruo vaistini šilales čia daba kāp yr sena tuoki vaistini vuo čia žmuonių pri bažnyčias ka bieg mėnia jezusmarijė susirinkusių daugiausē žmuonių i kėtė dā pūln ltgt galvuojo bdquokudie daba tī žmuonisldquo Leko ėr aš atleko čia pri didžiųjų vartų švėntuoriaus Jezusmarija vakāli žiūro ndash kristus pri kryžiaus prikalts gyvs ale gražos vyrs akis tuokės gražės i kuomunystā jam tun kristų kunkinti aš tik žiūro į vėsus žmuonis kad kas nuors pagelbietų i nieks nagelbie tuo kryžiaus daba kāp nieks nagelbie tuo kryžiaus (šit i muni [bepasakojant] prakaits pradieji pėltė) aš prasiskverbiau pruo mėni (namalūjo muotriškas) kāp aš prasiskverbiau pruo ton mėni i pasigrībiau tun kry-žių pamislyk ltgt unt kairi peti užsimečiau i daba kāp yr apylinki [savivaldybės pasta-tas] ta gātvi matuos kur pruo apylinki ēn ėr aš išbiego ėr vėsi anī genās muni visi genās jezusmarija aš daba išleko dā tuo prūda nabova [palei gatvę] daba kur tas prūds untā tėn

92

yr i daba tas prūds bēsos didžiausis aš ka pamačiau ton prūdą aš sakau numeso daba ton kryžių ont žemės ėr aš įsimaišysio į žmuonis i monės naišskėrs iš miniuos nieks kāp aš jie-miau tun kryžių nu pečių padieti unt žemės ėr prisimini mon evangelijas žuodē bdquožmuogau kada mirtis gres išsižadi kristausldquo Yr žuodis evangelijas aš atgal pasigrībiau ton kryžių ont pečių užsimečiau i bredu tum vandeniu Bredu tāp ligi kelių įbridau su tou kristum aš tāp tus žuodžius ištariau bdquoviešpatie ndash sakau ndash vuo kur daba dingsam skėnsamldquo kāp aš tus žuodžius ištariau aš išejau su tou kristum nešina tāp kāp būčiau dirvuono ejusi par ton prūdą parejau (LtrF k 8479)

ėš tuos kuoplyčelės pradieji eiti švėisas vuo aš galvuoju sapnie ka jau čia tas sapnas vėskas yr i par tus stėklos išeji ta Marija krikščiuonių Pagelba su kūdikeliu su škaplierēs tuokēs ėr aš daba tik grēt nu tuo dapšana nušuoku pasijemu ton Mariją į ronkas vuo ta truoba baisē dėdeli tuoki i tuo truobuo pilna sielų bova i tuos sielas bova tāp kāp lthellipgt pirštelē [sunykusios] kāp aš ēnu aš nešiuojau [Mariją] ėlgā tuo dievoka aš mačiau ka bova bet ons mon nieka nasaki nadari vuo aš tuos Marijas prašiau bdquoMarija melskēs už mumisldquo i ta Marija vėsą sava karūną nulenki i tris kartus prašiau vakščiuodama puo tou kumbarį tas kumbarys bova dėdelis i tuos sielas kāp aš priēnu anuos išsiskėrsti tuoki takielį dēvi tāp kāp jūra kāp tik aš nuvēnu viel anuos [susitelkia] ūž tas vondou tėik tų sielų tėn bova tami kumbarie (Ltr 758217)

sapne regėta Marija ar kristus savo išvaizda paprastai atitinka pateikėjo matytų (namie bažnyčioje koplytėlėse ar net per televiziją pavyzdžiui aušros vartų Ma-rija) paveikslų ar skulptūrų vaizdus kurie realiame žmogaus gyvenime labai dažnai būna prieš akis (dažniausiai meldžiantis todėl žiūrėjimas į juos būna ypač atidus ir sakralizuotas) kartais šis ryšys nurodomas ir tiesiogiai antai pateikėjas sapne re-gėjęs į jį iš paveikslo besikreipiančią dievo Motiną baigdamas pasakojimą įvardija bdquoMun tas visas fons kāp šiluvuos Marijas tas paveikslasldquo (LtrF md 13020)

atidžiau pasižvalgius po senosios kartos žemaičių pasakojamus sapnus ir kaip jau aptarta patyrus jog visi jie susiję su mirusiųjų pasauliu ir dievo bei šventųjų vaizdiniais būtų galima daryti vieną prielaidą gali būti jog visi kiti sapnai žmo-nių tiesiog nėra taip gerai įsimenami nes neturi gilios kultūrinės motyvacijos ir aktualumo turint galvoje kad realiai sapnų vaizdinių įvairovė paprastai būna kur kas didesnė (juk sapnuojame ir gyvus žmones ir visokiausias kasdienybės gyveni-mą atspindinčias detales) akivaizdu kad pasakojami ryškiausiai į pateikėjų atmintį įstrigę labiausiai jų gyvenimą paveikę sapnai

Sapnas ir jo kontekstai

kaip jau minėta pats sapnas ir sapno pasakojimas ndash du skirtingi dalykai Pasa-kodamas savo sapnus (net ir labai besistengdamas išvengti interpretavimo) žmo-gus tarsi bando suteikti formą tam kas iš esmės neapčiuopiama ir neapibrėžiama sapnas pasibaigia bdquoužsidaroldquo nuo žmogaus tą pačią akimirką kai tik šis pabunda tikrame gyvenime susiduriame ne su pačiais sapnais o tik su jų atspindžiais ndash išsa-mesniais ar glaustesniais pasakojimais kuriuose pasitelkdami atmintį vaizduotę asociacijas bandome sutelkti sapne patirtus išgyvenimus bei pojūčius į daugiau ar mažiau racionalią visumą

93

kalbant apie kryptingą sapnų užrašinėjimą būtina atkreipti dėmesį į keletą reikšmingų dalykų susijusių su fiksavimo metodais tiems kam aktualu surinkti kuo daugiau liaudiškojo sapnininko duomenų kurie labiau linkę pasitelkti socio-logines tyrimų nuostatas pravers profesionaliai parengta anketa su klausimais ką reiškia sapnuoti tą ar kitą dalyką antra vertus jeigu norėsime fiksuoti sapnus kaip vientisus naratyvus turėsime apsispręsti kiek dėmesio skirsime sapno pasakojimo kontekstams šiuo atveju kontekstu įvardiju daugybę aktualių su pasakojamu na-ratyvu susijusių aplinkybių žemaitijoje užrašyta medžiaga kaip tik atspindi dau-gumos pateikėjų norą savo sapną papasakoti išsamiai nurodant visas aplinkybes kada jis susapnuotas kas reikšmingo tuo metu apskritai vyko žmogaus gyvenime neretai didelę pasakojamo sapno dalį sudaro labai konkrečių aplinkybių pristaty-mas žmogus pasakoja ką veikė prieš užmigdamas su kuo bendravo kur vaikš-čiojo ką valgė kur atsigulė miegoti Įsiklausius susidaro įspūdis kad pasakotojas stengiasi įvesti klausytoją į visas patirtas situacijas tarsi ruošia jį sapno pasako-jimui o papasakojęs patį sapną nepamiršta smulkiai nusakyti kaip jautėsi pa-budęs jei pabudo nenatūraliai papasakoja kas jį prižadino toliau paprastai eina mintys apie sapno išsipildymą arba neišsipildymą (jos kartais gali būti išsakytos ir prieš sapno pasakojimą) geras pasakotojas visada jaučia pasakojimo situaciją to-dėl natūralu jog pasakodamas sapną jis stebi klausytojo (ar tai būtų savos aplinkos žmogus ar visiškai svetimas tautosakos rinkėjas) reakcijas jaučia ką šiam reikia paaiškinti Besiklausydama žemaičių pasakojamų sapnų ne kartą pastebėjau jog sapno kontekstas užima gerokai didesnę naratyvo dalį negu pats sapno tekstas toliau kaip pavyzdį pateiksiu tik vieno bet išties tipiško daugelio žemaitijoje už-rašytų sapnų kontekstualumą atspindinčio sapno pasakojimo kontekstines dalis sąmoningai praleisdama patį sapno siužetą1

dā vėiną sapną dėdelē graži toro da ton toro pasakyti Buvau jauna turiejau šešiuolė-ka metokų neturiejuom kur karves ganyti reikieji ganyti naktį ka nuori priganyti vėsa ganykla bova nudžiūvosi nugriaužta ltgt aš sakau [namiškiams] bdquoJūs mėiguoket vuo aš paganysoldquo ėr aš tāp i dėrbau turiejuom jautoką tuokį uns baisē mažā tajiedi gol i gol anam mažā tareikieji atsisiedau aš anam ont nogaras tāp gerā naktis šalta vuo čia šėlts vėsos i uns čiut vėiną sykį monės nenuveži Būt i kaulus išnarstės daugiau nabsiedaus aš ont anuo Jau saulėki pradieji patekieti jau pradieji tuos karvės jiestė (tievā ėšmėrė mas palėkuom vėini seserē bova aštouniuolika metų mon bova keturuolika metų bruo-liou bova šešiuolika vuo kėta sesou musiet jau turieji septyniuolika vėsi tuokei pametinē buvuom) tāp graži paukštelē gėid Misiju bdquokaži kāp mon su tum mėigo ar aš dėiną užmėgso gal užmėgso ndash juk jauna esoldquo nu anei nuveji vėsi goltėis lt gt vuo bova alyvų žydiejims sakau aš daba puo tuos alyvas pakrėso ėr aš pakritau puo tou alyva

[Toliau pateikėja pasakoja sapną kuriame regėjo Mergelę Mariją ir prašė jos melstis už visus žmones]

ėr mon basapnoujint tuokį sapną iš kaži kur ta mona sesou atlieki tās rusų laikās nabova nieka ana batokos sau pasėsiova unt medėnė pada iš kareivėška šinēli padelkų tuokius gražius užvarstuomus padėrba ana atlieki veizieti ndash vėnėkių kaži kuokių ana tėn

1 šis sapnas užrašytas iš žarėnuose gyvenančios stasės gramalaitės pateikusios nemažai onei-rinių pasakojimų visą iš jos užrašytą tautosaką žr Ltr 7582 nr 1ndash36

94

bova iš kor tėn nosipėrkosi vuo tas mona bruolis Juzis sau jiemės ėr iškalės tas vėnėkės kur tėn anam [reikėjo] nepasiklausės anuos kad ana pradieji keiktėis ėr mona sapną nutrauki kad aš atsibudau tuoki na savie aš buvau tuokiam dvasės pakilėmė nemuoku aš pasaky-ti nie kuokiuos žemes dalykās nedžiaugiaus nie kuokiuom vienėkiem juokēs batās ndash nič niekum aš tik būnu tom sapno ka ta Marija tris kartus pažadiejė melstėis aš na už savi prašiau bdquoMarija ndash sakau ndash melskēs už mumisldquo i ta Marija galvą nulenki tris kartus

ir aš dabar ka meldous ka kuoks vargs yra kuoki bieda a kas nuors skaudē užgaun aš sakau bdquoMarija tu daba na tris kartus melskēs vuo vėsą gyvenimą kuol aš babūso gyva čia on tuos žemelėsldquo (Ltr 758217)

nelengva ir suskaičiuoti kiek pačių įvairiausių konkrečių ir apibendrintų pra-nešimų apie savo ir artimųjų gyvenimą pateikėja sugebėjo sudėti į sapno vaizdinius supantį kontekstą čia ir tikslus sapno regėjimo laikas (buvau šešiolikos metukų) ir šeimos patiriami ūkiniai nepritekliai (neturėjom kur karvių ganyti) ir ganymo ypatumai (reikėjo ganyti naktį) iškart paskui netiesiogiai nusakomas ir pateikėjai iš mažų dienų būdingas noras visada ir visur padėti kitiems (Jūs miegokit o aš paganysiu) spėjama užsiminti apie ankstyvą tėvų mirtį seserų ir brolio amžių ir vėl grįžtama prie užmigimo momento čiulbant paukščiams ir žydint alyvoms o nupasakojusi sapną moteris labai detaliai papasakoja kaip ir kokia (buvau tokiam dvasios pakilime) ji atsibudo kaip reagavo į sesers aplink sukeltą triukšmą (pikto-ką jos būdą pateikėja ne kartą minėjo kituose savo pasakojimuose) ir baigia apiben-drinimu parodančiu kaip ką tik pasakotas sapnas iki šiol veikia jos gyvenimą

atidžiau įsiklausius ir pasigilinus ne tik į sapnus bet ir į užfiksuotus pateikėjų autobiografinius pasakojimus aiškėja jog daugumoje oneirinių naratyvų aptinka-mi platūs kai kada gerokai nuo paties sapno siužeto nutolę ir apimtimi juos len-kiantys asociatyvūs kontekstiniai duomenys niekada nebūna atsitiktiniai tokiuose išsamiuose pasakojimuose kaip visuma pateikiamas ir sapnas ir jo vaizdinių nu-lemti išgyvenimai sukeltos reikšmingos asociacijos Ypač tai pasakytina apie tuos pasakojimus kurie pateikti be trikdymų pavyzdžiui be užrašinėtojo įsikišimo be klausimų pasitikslinimų ir pan ir atvirkščiai ndash būna situacijų kai laiku ir vietoje nuskambėjęs užrašinėtojo klausimas gali paskatinti pasakotoją pažerti daug aktua-lių kontekstinių detalių

Bandymas apibendrinti

straipsnyje aptarta tik nedidelė dalis ryškesnių sapnų naratyvų bruožų fiksa-vimo galimybių ir sunkumų sapnų pasakojimo maniera ekspresijos amplitudė ir kiekvieno pateikėjo individualumo įtaka pasakojimui ndash vertingi ir perspektyvūs naratyvų tyrinėtojų studijų objektai Manyčiau ypač aktualu pasekti kaip sapnų pasakojimai atrodo bendrame talentingo pateikėjo atliekamų kūrinių kontekste ir ne tik kūrinių Pastaruoju metu jau ir lietuvių folkloristikoje susidomima folklo-rine bendruomenės žmogaus gyvenimo istorija kaip galimu folkloro žanru indi-vidualūs sapnų pasakojimai neabejotinai galėtų tapti reikšminga tokių tyrinėjimų dalimi

9

akivaizdu jog į sapnus negalima gilintis vien iš klasikinės folkloristikos per-spektyvų būtinas kitoks ndash pačią folkloro sampratą praplečiantis požiūris ir kuo didesnis tarpdalykinis angažuotumas

skirtinos dvi glaudžiai susijusios sapnų kaip folklorinės tradicijos elementų fiksavimo ir tyrinėjimų kryptys fiksuoti ir analizuoti sapnų simbolių aiškinimus gilintis į sapną kaip folklorinį pasakojimą paprastai užfiksuojamą su jam aktualiu kontekstu ir visais naratyvų atlikimui būdingais pateikimo niuansais iš vis gausė-jančių vienaip ar kitaip su sapnais susijusių tradicinės kultūros tyrinėjimų matyti jog bene dažniausiai sapnais domimasi kaip bendrą liaudies tikėjimų visumą papil-dančia tiriamąja medžiaga ateities numatymas meteorologiniai spėjimai mirties laiko ir pobūdžio prognostika o ypač įvairūs pasakojimai apie sapne regėtus mi-rusiuosius ndash visi šie oneiriniuose naratyvuose išryškėjantys kultūriniai elementai glaudžiai siejasi su bendru liaudies tikėjimų ir visos pasaulėvokos universumu

ekspedicijų žemaitijoje metu sukauptuose sapnų pasakojimuose skirtinos dvi pačios bendriausios vaizdinių grupės sapnuose pasirodantys maldų prašantys arba gyviesiems padedantys mirusieji sakraliniai neretai regėjimus primenantys vaiz-diniai

analizuojant sapnus kaip folklorinius naratyvus didelės reikšmės turi kuo išsa-mesnis kontekstų sapno vaizdinių sąsajų su indvidualia ir bendruomenine pateikė-jo patirtimi fiksavimas

kad ir kaip besistengtume pažinti sapnų tradiciją pritaikyti oneiriniams nara-tyvams daugiau ar mažiau mums įprastus tyrimų būdus vis dėlto neturėtume bijoti ir ignoruoti šių pasakojimų nepažinumo

ŠalTiNiai

Bsgv ndash Iš gyvenimo vėlių ir velnių surinko Jonas Basanavičius parengė kostas aleksynas (Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka t 7) vilnius 1998

BsJk ndash Juodoji knyga parengė kostas aleksynas Leonardas sauka (Jono Basanavičiaus tautosa-kos biblioteka t 12) vilnius 2004

Ltr ndash Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštynas LtrF ndash Lietuvių tautosakos rankraštyno fonoteka

Literatūra

Le goff Jacques 2003 Viduramžių vaizduotė iš prancūzų kalbos vertė diana Bučiūtė vilniusgudaitė gražina 2001 Asmenybės transformacija sapnuose pasakose mituose vilniusgutauskas Leonardas 2006 Sapnų teologija vilniusJungas karlas gustavas 1994 Žvelgiant į pasąmonę iš anglų kalbos vertė Jūratė Musteikytė

vilniuskaivola-Bregenhoslashj anniki 1993 dreams as Folklore Fabula Bd 34 Heft 34 p 211ndash224 Mekas Jonas 2007 Mano naktys vilniusrepšienė rita 2006 sapno metafizika Metai nr 5 p 98ndash103šlekonytė Jūratė 2001 kodėl gediminas sapnavo geležinį vilką Tautosakos darbai [t] Xiv

(XXi) p 122ndash140

96

virtanen Leea 1989 dream-telling today Studia Fennica vol 33 Studies in Oral Narrative ed by anna-Leena siikala p 137ndash148

višinskaitė asta 2002 sapnų mįslės mirties vaizdiniai Lietuvoje ir Latvijoje Darbai ir Dienos nr 31 p 285ndash300

višinskaitė asta 2005 sapnų aiškinimai teksto formų lyginimas Tautosakos darbai [t] XXii (XXiX) p 119ndash124

višinskaitė asta 2006 individualumas ir tradicija pasakojimuose apie sapnus Tautosakos darbai [t] XXXi p 183ndash189

Живица Е Ю 2004 Методика собирания снотолкований кн Типология фольклорной тра-диции Актуальные проблемы полевой фольклористики Москва р 67ndash71

Лурье М Л 2002 Вещие сны и их толкование (На материале современной русской кресть-янской традиции) кн Сны и видения в народной культуре составитель О Б Христофорова Москва р 26ndash41

Панченко А А 2002 Сон и сновидение в традиционных религиозных практиках кн Сны и видения в народной культуре составитель О Б Христофорова Москва р 9ndash25

Сны и видения 2002 Сны и видения в народной культуре составитель О Б Христофорова Москва

Трушкина Н Ю 2002 Рассказы о снах кн Сны и видения в народной культуре состави-тель О Б Христофорова Москва р 143ndash170

THE SAMOGITIAN DREAM NARRATIVESFOLKLORIC CHARACTER OF THE TEXTS

AND CONTEXTUAL MEANINGS

vita ivanauskaitė

Summary

studies of dreams as subject of folkloristics are discussed in this article also referring to the relevant research in folklore cultural studies and psychology the dream narratives recorded in the course of fieldwork sessions taking place in samogitia in 2001ndash2007 from a number of elderly informants are in the focus of analysis here Yet the main attention in this study is directed not at the explanations of dreams but rather at the distinctly folkloric character of dream narratives and their contexts analysis of the accumulated oneiric materials highlighted two main themes upon which numerous other dream motives are centered ie the appearances of the deceased in dreams (their pleas for praying various useful advices given to the living etc) and various visions of the sacred character (like appearances of god Jesus Christ the Holy virgin and different Christian symbols) Ways of relating the dream visions to the significant occurrences in life employed by the dream narrators and their reactions to the pleas of the deceased heard in dreams are also discussed in the article various contextual meanings of the dream narratives are analyzed here as well

gauta 2007-10-11

straipsnis parašytas vykdant Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamątarpinstitucinę mokslo programą bdquoregioniniai folkloro ir tarmių tyrimai vakarų Lietuvaldquo (2003ndash2006)

97

AUKŠTAITIJOS IR ŽEMAITIJOS PARIBIODAINUOJAMOJO FOLKLORO YPATUMAI

daiva račiūnaitė-vYčinienėLietuvos muzikos ir teatro akademija

s t r a i p s n i o o b j e k t a s ndash aukštaitijos ir žemaitijos paribio dainuojamasis folkloras jo atlikimo ypatumai

d a r b o t i k s l a i ndash tiriant etnomuzikologijoje iki šiol nenagrinėtą sritį atkreipti dėme-sį į šių dviejų regionų ribų sampratos kaitą ir paribio folkloro identiteto problemą išskirti būdingiausius aukštaičių ir žemaičių dainavimo tradicijas reprezentuojančius bruožus at-skleisti jų pasireiškimo vienos ar kitos tradicijos ribose dėsningumus

ty r i m o m e t o d a i ndash istorinis lyginamasis analitinis aprašomasis sinchroninis dia-chroninis

ž o d ž i a i r a k t a i istorinė žemaitija ribinė aukštaitija muzikinis dialektas intona-vimas artikuliavimas

Sąvokos

Prieš aptariant pasirinktos teritorijos folkloro ypatumus norėtųsi dar kartą atkreipti dėmesį į aukštaitijos ir žemaitijos paribio problemą aktualią daugeliui Lietuvos mokslo sričių (kalbotyrai istorijai etnologijai etnomuzikologijai antro-pologijai archeologijai ir kt) visų pirma rūpėtų trumpai apibrėžti pagrindines są-vokas kaip žinoma Žemaitija ir Aukštaitija ndash gana nauji pavadinimai anksčiau būta Žemaičių (šis pavadinimas reiškė ne etninę ar kalbinę bet geografinę ir poli-tinę sąvoką ndash tai buvęs kunigaikštijos vardas) ir Aukštaičių (terminas vartotas kaip priešingybė žemaičiams šio krašto branduolį kadaise sudarė vilniaus ndash ašmenos aukštumos jis niekada netapo politine sąvoka kartais buvo vartojamas ir kaip Lietuvos sinonimas) (zinkevičius 2005 290ndash292)

žemaičių pavadinimas atsirado nuo teritorijos branduolį sudariusių dabartinės vidurio Lietuvos ndash nevėžio baseino ndash žemumų Xv a viso istorinio ploto gyvento-jus tarp jų ir sulietuvėjusius kuršius imta vadinti žemaičiais vakaruose jų plotas ribojosi su Baltijos jūra rytuose ndash su žeimeliundashLinkuva Pakruojundashšeduva pie-tuose ndash su dabartine suvalkija pagal Prūsijos sieną šakius iki virbalio apylin-kių (ten pat 290) vokiečių ordino kronikininkai Xiii a pabaigoje žemaičių ir

ŽEMAIČIŲ FOLKLORO TYRIMAI

ISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

98

aukštaičių riba laikė nevėžio upę Į šiaurę nuo aukštaičių ploto anapus Mūšos upės gyveno žiemgaliai vietomis sumišę su lietuviais šiaurės rytuose ndash tokie pat susimaišę sėliai

Lingvistinę reikšmę terminams žemaičiai ir aukštaičiai pasak zigmo zinkevi-čiaus bene pirmasis suteikė kalbininkas augustas schleicheris juos ėmęs vartoti tarmėms pavadinti (zinkevičius 2005 291) Be tarmės pavadinimo žodis aukštai-čiai vartojamas ir kita ndash etnografine reikšme etnografinė sąvoka aukštaičiai dar tik formuojasi ir nėra nusistovėjusi atkreiptinas dėmesys kad etnografiniai aukš-taičiai užima gerokai mažesnį plotą negu aukštaičių tarmė apimanti visus lietu-vius nežemaičius į jį neįeina suvalkiečiai ir dzūkai ndash etnomuzikologijai šis faktas nepaprastai svarbus nes kitokias nei kalbinio aukštaičių dialekto ribas rodo ir mu-zikiniai duomenys Pasak etnologų aukštaičiai užima plotą esantį į rytus nuo du-bysos į šiaurę nuo nemuno ir neries upių šiame plote skiriamos dvi dalys rytinė ir vakarinė rytinė dalis (dabartiniai rokiškio zarasų kupiškio anykščių utenos ukmergės Molėtų ignalinos švenčionių r ir vilniaus šiaurinis pakraštys) pripa-žinta tipiškiausia aukštaičių etnografine teritorija (tokiai nuostatai šiek tiek priešta-rauja muzikiniai duomenys švenčionių ir vilniaus r folkloras daugeliu atvejų ar-timesnis dzūkų nei aukštaičių folklorui bet tai jau ne šio straipsnio problematika) vakarinė dalis ndash nevėžio upės baseinas vidurio Lietuva t y istorinio žemaičių krašto branduolys tai Joniškio Pakruojo radviliškio kėdainių Panevėžio Pas-valio Biržų rajonai šiaulių raseinių Jurbarko rajonų rytinės dalys (vakarinės iš-vardytų rajonų dalys ndash žemaičiai) ir kauno rajono šiaurinė dalis (pietinė ndash sūduva) (ten pat 292) dalis tyrinėtojų nelinkę šio ploto skirti prie etnografinės aukštaitijos daugeliu etnografijos ypatumų (pvz gyvenamųjų namų išorė primena žemaičių trobas moterų tradicinių drabužių sijonai languoti ir pan) minėtas plotas gerokai išsiskiria iš aukštaičių kol kas neapsispręsta kaip pasielgti su šia savita vakarine dalimi ginčijamasi ar prie tipiškosios aukštaitijos verta prijungti ją visą ar tik kai kuriuos šios dalies rajonus (ten pat 294) gali būti kad ginčo sprendimą šiek tiek lems ir būsimi muzikinio folkloro tyrimų duomenys kol kas pirminiai etno-muzikologiniai tyrimai leistų kalbėti apie vakarinės aukštaičių dalies kitoniškumą gretinant ją su rytų aukštaičiais

Aukštaitijos ir Žemaitijos riba

aukštaitijos ir žemaitijos ribos taip pat etninio tapatumo problemos tebelieka svarbios ir šiandien Jų aktualumą rodo prieš keletą metų Panevėžyje surengta konfe-rencija bdquoaukštaičių identiteto paieškos praeities paveldas nūdienos problemos ir atei-ties perspektyvosldquo iš jos pranešimų parengta knyga bdquoaukštaičių tapatumo paieškosldquo (2006) kurioje įvairių mokslų specialistų aptariamos aukštaitijos sampratos teritori-jos ribų ir kitos problemos antai istorikas tomas Baranauskas mano kad galima kelti v i d u r i o L i e t u v o s ž e m a i t i š k u m o i k i p a t X i i i a k l a u s i m ą bdquojuo-lab kad nuo Xiii a pabaigos aukštaitijai buvo priskirta tik pusė šios archeologinės kultūros teritorijosldquo (Baranauskas 2006 28) tyrinėtojo manymu aukštaitija kaip

99

politiškai reikšmingesnė už žemaitiją Xiii a buvo padidinta pastarosios sąskaita anksčiau bdquovisa vidurio Lietuvos žemuma su upytės žeme ir kauno apylinkėmis turėjo priklausyti žemaičiamsldquo (ten pat 37) kalbininkas kazimieras garšva su-tikdamas su kitų tyrinėtojų nuomone jog vakarinė aukštaitijos dalis turi daugiau kalbinių ir etnografinių panašumų su žemaitija vis dėlto teigia kad ji bdquob e m a -ž i a u s i o s a b e j o n ė s t u r i b ū t i p r i s k i r i a m a n e t i k p r i e k a l b i n ė s b e t i r p r i e e t n o g r a f i n ė s au k š t a i t i j o sldquo (citatose išskirta mano ndash D R-V) (garšva 2006 61) kalbininko manymu tiksliausiai n u s t a t y t i d a b a r t i n e s a u k š t a i t i j o s i r ž e m a i t i j o s r i b a s p a d e d a t a r m i ų d u o m e n y s nes XiXndashXX a tarmių ribos iš esmės nesikeitė Pasak jo etnografijos istorijos geo-grafijos kriterijai yra tik pagalbiniai (ten pat 62) k garšva piktinasi kad etninės kultūros globos tarybos ekspertai d Pivoriūnas ir v vaivada bdquokėsinasi prie žemai-tijos prijungti dalį gretimos žiemgalosldquo (ten pat 63) Jo nuomone reikėtų laikytis aukštaičių ir žemaičių tarmės ribų dar 1966 m patvirtintų profesorių a girdenio ir z zinkevičiaus neardant tradicinių kultūrų arealo (ten pat)

Pasak k garšvos dabar kėdainių radviliškio šiaulių Joniškio rajonų gy-ventojai save laiko aukštaičiais ir bdquonereikėtų svajoti juos bdquogrąžintildquo į žemaitijos etnografinį regionąldquo (ten pat 64) kalbininko pastebėjimais toliau į rytus esančiose kriukų Pašvitinio Lygumų ir kitose seniūnijose kalbama jau nebe vakarų aukštai-čių (šiauliškių) bet rytų aukštaičių (panevėžiškių) tarme ja kalba ir radviliškio rajono rytinės parapijos (ten pat)

vis dėlto etnologas Petras kalnius primena Povilo višinskio nuomonę kad v a d o v a u j a n t i s v i e n t a r m e i š v e s t a a u k š t a i č i ų i r ž e m a i č i ų s k i-r i a m o j i r i b a n e b u s t e i s i n g a (kalnius 2006 77) Pasak P višinskio pripa-žįstant skirtumą tarp kultūrinių ir geografinių žemaičių bei aukštaičių n e g a l i m a i g n o r u o t i l a t e n t i n i o teritoriniu požiūriu sunkiai apčiuopiamo p e r ė j i m o i š ž e m a i t i š k u m o į a u k š t a i t i š k u m ą g a l i m y b ė s (ten pat) beje kaip pažymėjo P kalnius pereinamojo tipo gyventojų žemaičiams priskirti P višinskis nesiryžo remdamasis savo ir kitų sričių specialistų tyrimais etnologas daro išvadą kad tolimoje praeityje bdquoetnografine prasme suvokiamų aukštaičių (turėjusių savitą folklorą šnektą ir kitus tradicinės kultūros bruožus) apgyvento ploto riba vakaruose galėjo būti ir į vakarus nuo nevėžioldquo kartu darydamas ir kitą išvadą bdquone tik že-maičių kultūros pirmtakų bet ir etnografine prasme susiformavusių žemaičių ltgt gyventa kiek plačiau negu dabartinė kalbininkų nužymėta žemaičių tarmės ribaldquo (ten pat 80) taip verčia manyti tai kad ž e m a i č i ų materialinės kultūros reiš-kinių bdquop a p l i t i m o r i b a r y t u o s e taip pat n u e i n a k i e k t o l i a u n e g u k a l b i n i n k ų n u s t a t y t o j i aukštaičių ir žemaičių tarmių ribaldquo (ten pat 81) vis dėlto P kalniaus manymu kai kalbama apie nutautintą žemaitijos dalį kuriai že-maičių veikėjų teigimu reikėtų suteikti autentiškąją tapatybę tai teritorine prasme apsišaukėliška Aukštaitija ir suaukštaitėjusi Žemaitija yra mitas kai bdquokalbama apie ne teritorine administracine o etnografine prasme suvokiamų žemaičių asimiliaci-ją bei žemaitiškosios kultūrinės savimonės pasitraukimą iš paribio su aukštaičiais ir aukštaitijos padidėjimą XX amžiuje ltgt ta prasme suvokiama žemaitiškoji Aukštai-

100

tija yra realybėldquo (kalnius 2006 80) Beje ta pačia prasme realybe galėtume laikyti ir suaukštaitėjusią Žemaitiją ndash taip daryti leistų muzikinio folkloro analizės duomenys (apie tai dar kalbėsime)

Muzikinio folkloro regioninio identiteto problema

trumpai aptarę pagrindines Aukštaitijos Žemaitijos aukštaičių žemaičių są-vokas istorinį jų kontekstą ir etninio tapatumo klausimą pereikime prie paribio muzikinio folkloro problematikos Lietuvių folkloristikoje aukštaitijos ir žemai-tijos problema aktuali jau gana seniai su ja neretai susiduriama perpasakojant istorinius šaltinius be istorinio konteksto minint tam tikrų reiškinių gyvavimo kokioje nors teritorijoje faktus ir kitais panašiais atvejais Bene pirmasis šią proble-matiką ėmėsi detaliai gvildenti zenonas slaviūnas spręsdamas sutartinių geogra-finio paplitimo klausimą (slaviūnas 1974) susipažinęs su užrašytomis sutartinė-mis jis pastebėjo kad be rytinių aukštaičių pavieniais atvejais jų buvo užrašyta ir varėnoje Jonavoje užventyje darbėnuose ir kitur atrodytų jog sutartinės buvo giedamos daug didesnėje teritorijoje ndash ne tik rytų aukštaitijoje dzūkijoje bet ir žemaitijoje šią nuomonę sustiprino simono stanevičiaus komentaras prie sutar-tinės Apynėli taduja puruonėli taduja (stanewicze 1829 nr 30) bdquoira tai wyna yzc daynu sutartyniu kurios neseney žemaycziuose yzc mados yr tyksta yszeia Ju pałaykay Lituwoj dar užsylykaldquo ir simono daukanto paminėtas kretingos ra-jone gyvenęs senelis kiauleikis kuris jaunystėje esą girdėjęs giedant ir trimitais pučiant sutartines (daukantas 1993 66) z slaviūnas spręsdamas sutartinių gy-vavimo žemaičiuose klausimą atkreipė dėmesį į kintančią žemaitijos ir žemaičių sampratą ir teigė kad bdquoir s stanevičius ir s daukantas galėjo būti veikiami dvi-lypio žemaitijos ploto supratimo ir jų liudijimai sutartines gyvavus žemaitijoje ne visais atvejais turėjo reikšti jų priklausymą žemaičių tarmės plotui o žemaitijos vardas ne kartą buvo vartojamas turint galvoje visą Lietuvąldquo1 aptardamas Mo-tiejaus strijkovskio bdquokronikojeldquo (stryjkowski 1582) aprašytą grojimą (sutartinių) trimitais ir dainavimą per zieminieko šventę z slaviūnas atkreipė dėmesį kad autorius sakėsi visa tai matęs Lietuvoje ir žemaitijoje2 žemaitijos administracinis plotas M strijkovskio laikais kaip pastebėjo z slaviūnas bdquoapėmė žymią rytų aukštaitijos dalį būtent upytę ukmergę taujėnus veprius šeduvą Betygalą šiaulius kauną ir kitas vietovesldquo (slaviūnas 1974 32) tad galima daryti prielaidą kad bdquopolifoninės liaudies dainos buvo paplitusios toliau į rytų aukštaitijos vaka-rus ltgtldquo (ten pat 33) tokio sutartinių gyvavimo ploto galimybę pasak z sla-viūno patvirtina vėlesni ndash XiXndashXX a duomenys straipsnio pabaigoje teigdamas kad bdquosutartinės yra rytų aukštaičių ir rytų dzūkų [vilniškių ndash D R-V] dainosldquo (ten

1 apie s stanevičių Jurgis Lebedys rašė bdquolietuvis ir žemaitis jam yra sinonimas ir jei jis kalba apie žemaičių dainas tai nereiškia kad kelia jų provincinį savitumąldquo (Lebedys 1955 277 cit iš slaviūnas 1974 20)

2 Beje grojimą ndash tik neaišku ar sutartinių ndash trimitais yra aprašęs ir aleksandras guaninis pasakoda-mas apie žemaitiją (žr guanini 1578)

101

pat 34)3 z slaviūnas sutartinių regioninio identiteto bylą išsprendžia aukštaičių naudai galima sakyti ji jau baigta ndash nuostatos apie aukštaitišką sutartinių kilmę laikomasi ir dabar nors šių dienų tyrėjams (d račiūnaitei-vyčinienei a nakienei d urbanavičienei ir kt) sutartinių paminėjimai žemaitijoje vis dar atrodo mįslingi

aptarėme tik vieno konkretaus žanro ndash sutartinių arba muzikinio stiliaus ndash po-lifonijos etnogenezės klausimą kuris kaip matėme be galo painus sutartinių klausimas jau tarsi išgvildentas bet visas kitas aukštaitijos ir žemaitijos paribio muzikinis folkloras etnomuzikologų nuodugniai netirtas kol kas aukštaitiškumo ir žemaitiškumo problema etnomuzikologinėje literatūroje nusakoma labai glaustai kartais viena ar kita daina tik keliais žodžiais pakomentuojama bdquoturi žemaičių melodijoms būdingų bruožųldquo bdquomelodija artimesnė aukštaitiškiems šios dainos va-riantamsldquo o sykiais trumpai apibūdinamas visas lokalinis dialektas (pvz rasei-nių r) bdquočia ypač jaučiama stipri vakarų aukštaičių dainuojamosios tradicijos įtakaldquo (Mukaitė-sungailienė 2004) tokie glausti etnomuzikologų pastebėjimai nulemti regioninių muzikinio folkloro tyrimų stokos

Muzikinių dialektų tyrinėjimai

iki šiol geriausiai yra ištirtas dzūkų muzikinis dialektas ndash jam bene daugiausia dėmesio skyrė lietuvių etnomuzikologijos pradininkė Jadvyga čiurlionytė (1938 1969) dzūkų dainų stilistika nagrinėta genovaitės četkauskaitės sudaryto rinkinio bdquodzūkų melodijosldquo įvadiniame straipsnyje (četkauskaitė 1981 13ndash53)4 džiugina palyginti neseniai prasidėję gana gausūs suvalkijos muzikinio dialekto tyrimai su-valkiečių kaip vakarų aukštaičių stilius Laimos Burkšaitienės aptartas knygoje bdquoaukštaičių melodijosldquo (Burkšaitienė krištopaitė 1990) jų stiliaus bruožai nuo-dugniai išanalizuoti audronės vakarinienės straipsnyje (vakarinienė 2000) taip pat glaustai aptarti ir neseniai pasirodžiusių kompaktinių plokštelių (četkauskaitė 2002 nakienė žarskienė 2003) komentaruose tik XXi a pradžioje galima sa-kyti iš mirties taško pajudėjo Mažosios Lietuvos muzikinio dialekto tyrimai ndash šia tema neseniai apginta Linos Petrošienės disertacija (Petrošienė 2003)

nepakankamai ištirta ir didžiųjų etnokultūrinių sričių ndash aukštaitijos ir žemaiti-jos ndash muzikinė stilistika etnomuzikologiniai žemaičių muzikinio dialekto dainuo-jamojo folkloro tyrimai palyginti dar labai negausūs vienas ryškiausių straipsnių kuriame praėjus ilgokam laikui nuo J čiurlionytės žemaičių dainuojamosios tra-dicijos trumpų apžvalgų (čiurlionytė 1938 274ndash275 1969 303ndash311) bene pirmą kartą mėginama atskleisti įvairių žemaitijos dialektų dainuojamosios tautosakos muzikinius savitumus yra Loretos Mukaitės studija bdquokvintos intonacijos sklai-da žemaičių liaudies dainoseldquo (Mukaitė 2002) autorės teigimu bdquopati sakytum

3 sutartinių atsinešimo faktus z slaviūnas pagrindė kruopščia poetinių tekstų tarminių ypatybių analize bei patikrintais duomenimis apie pateikėjų persikėlimą į žemaitiją iš aukštaitijos

4 dzūkų melodijų tipologija yra tapusi g četkauskaitės sudarytos lietuvių liaudies dainų tipologijos pagrindu (četkauskaitė 1998b)

šia tema etnomuzikologė 2001 m Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje apgynė magistro darbą žemaičių dainuojamoji tradicija yra ir šįmet jos apgintos disertacijos tema

102

gryniausia muzikinės dialektologijos požiūriu ndash vidurinioji žemaitijos dalisldquo (ten pat 150) Pasak tyrinėtojos pietinė žemaitijos dalis kalbiniu ir muzikiniu požiū-riu labiau nutolusi nuo centrinės žemaitijos bdquoklausantis pietų žemaičių dainų ne-sunku pastebėti tam tikrą skirtumą ir dainuojamojoje tradicijoje šiaurės vakarų dalyje (apie švėkšną šilalę kvėdarną Laukuvą varnius užventį šaukėnus karklėnus kuršėnus) daugiau aptiksime s e n ų j ų t r a d i c i n i ų ž e m a i t i š k ų d a i n ų kurioms būdingi t i p i š k i ž e m a i t i š k o s m e l o d i k o s b r u o ž a ildquo (ten pat) Panašiai L Mukaitė teigia ir neseniai pasirodžiusio pietų žemaičių (ra-seinių krašto) muzikinio folkloro rinkinio bdquooi ūžkit gauskitldquo pratarmėje bdquomūsų ausiai įprastas žemaitiškasis dainos skambesys suardomas atsiranda naujų ne visai žemaitiškų melodinių slinkčiųldquo (Mukaitė 2004 10ndash11) tiesa šios išvados atrodo kiek skubotos neabejotinai nulemtos publikuotų arba archyvuose saugo-mų transkribuotų dainų melodijų stygiaus ir palyginti vėlyvo pietų žemaičių dainų užrašymo Jomis leistų abejoti ir nuoseklūs pietų žemaitijos dainavimo tradicijos lauko tyrimai6 vykdyti 1980ndash1990 m kelmės tauragės šilalės raseinių ir ki-tuose rajonuose gana gausiai užfiksuotos ir tik pastaraisiais metais transkribuotos dainų melodijos rodo šios tradicijos savitumą įvairovę ir kaitą taigi pietų žemai-tijos muzikinis dialektas besiribojantis su aukštaitijos dialektu galima sakyti iki šiol dar nėra ištirtas

a u k š t a i č i ų muzikinio dialekto tyrime ir skelbime taip pat esama nemaža painiavos ir baltų dėmių kapitaliniame aukštaičių dainų rinkinyje bdquoaukštaičių melodijosldquo skelbiamos ir aptariamos ne tik aukštaičių bet ir suvalkiečių ndash pasak kalbininkų vakarų aukštaičių ndash melodijos kurių muzikinė stilistika nuo tikrų-jų aukštaičių gerokai skiriasi apmaudu kad rinkinyje labai nedaug tėra šiaurės aukštaitijos melodijų o dainų iš Pakruojo rajono apskritai nepaskelbta ndash rinkinio parengėjos L Burkšaitienės teigimu šiame rajone bdquoper pastaruosius dešimtmečius buvo mažiau ekspedicijų ir vertingų melodijų beveik neužfiksuotaldquo (aM p 8) taigi norom nenorom aukštaitijos šiaurėje ypač apie Pakruojį atsiranda balta aukštaičių dainų tyrinėjimų dėmė kurią užpildyti nėra lengva

Įdomu jog kaip tik šiaurės aukštaitija kol kas nesulaukė atidesnio šių dienų etnomuzikologų dėmesio kaip kad kiti Lietuvos ypač pietryčių regionai ilgą lai-ko tarpą nuo klasikinio adolfo sabaliausko dainų bei giesmių melodijų rinkinio (sabaliauskas 1916) pasirodžiusio XX a pradžioje ir rodos turėjusio tapti svariu postūmiu tolesniems šio krašto melodikos tyrimams iki XX a pabaigos teužpil-dė vos vienas Pasvalio ir Pakruojo dainų rinkinys tai daugiau kaip 120 dainų padainuotų onos Bluzmienės ir sudėtų į dainininkės tautosakos ir prisiminimų rinktinę bdquoLinelius roviau dainavauldquo (stundžienė 1990) (čia pateikti muzikiniai pa-vyzdžiai nors užrašyti tik iš vienos dainininkės visapusiškai atskleidžia šiaurės

6 nuoseklios folkloro ekspedicijos pietų žemaitijoje buvo pradėtos organizuoti tik 1980 m vilniaus folkloro ansamblis bdquovisildquo (vad evaldas vyčinas) 1980ndash1990 m čia surengė 20 ekspedicijų daugumos jų medžiaga saugoma Lietuvos muzikos ir teatro akademijos etnomuzikologijos skyriaus archyve ne-didelė dalis yra e vyčino asmeniniame archyve

103

aukštaitijos dainų specifiką jų žanrinę įvairovę bei stilistinį margumą) stebėtina kad šis kadaise įvairių muzikos formų bei stilių turtingas kraštas galima sakyti liko tyrinėtojų visiškai pamirštas galbūt tai lėmė išankstinė daugelio folkloristų tarp jų ir etnomuzikologų nuomonė apie ypač spartų šiaurės aukštaitijos senosios dainavimo tradicijos nykimą ir menkaverčių dainų plitimą vis dėlto kartais ir tarp ne itin vertingų kūrinėlių sužiba tikrų deimančiukų ndash senosios dainavimo tradicijos reliktų (nemažai tokių deimančiukų esama ilgamečio folkloro rinkėjo ir puoselėtojo pakruojiečio kazimiero kalibato asmeniniame archyve) tiesa dažniausiai jie taip ir lieka vienąkart užrašyti nepatenka į jokius spausdintus rinkinius arba išblaškomi po atskirus dainynų tomus taigi nenuostabu kad šie folkloro pavyzdžiai nesulau-kia deramo tyrinėtojų dėmesio ndash juos pastebėti surinkti į krūvą išanalizuoti ir aptarti nėra taip paprasta

tiesa kartais etnomuzikologai tiesiog priverčiami susidomėti lokalia iki šiol išsamiai netirta tradicija taip nutinka tada kai publikuojama kokios nors vienos vietovės (pvz valsčiaus rajono krašto) monografija ir joje būna skelbiamas ir muzikinis folkloras svarbu kad tokiai monografijai dažniausiai atrenkama skir-tingais laikotarpiais ir įvairių užrašytojų surinkta medžiaga atspindinti vietinės dainuojamosios tradicijos ypatumus jos kaitą etnomuzikologui bdquobeliekaldquo įvertinti jos savitumą aplinkinės tradicijos (etnokultūrinio regiono) kontekste antai ir šio straipsnio autorei teko rengti ir aptarti Pakruojo rajono Lygumų bei stačiūnų apy-linkėse užrašytas dainas atkreipiant dėmesį į jų kitoniškumą palyginti su aukš-taitiškomis melodijomis (vyčinienė 2001 krikščiūnas vyčinienė 2001) vis dėlto kol kas tai tik pavieniai tyrimai be abejonės reikalaujantys tolesnio nuoseklaus etnomuzikologų darbo

šiaip ar taip lietuvių etnomuzikologijoje galima pastebėti tam tikrą tendenci-ją ndash tarsi atmesti savotiškai sumenkinti nuo etnokultūrinio centro nutolusių paribio regionų pavyzdžiui pietų žemaitijos (ar kai kurių jos lokalinių vietovių kaip antai kelmės tauragės raseinių ir kt) arba vakarų aukštaitijos (Pakruojo radviliškio ir kt) dainuojamosios tradicijos ypatumus neatitinkančius to regiono bdquostandartųldquo kaip minėta būtent šie regionai iki šiol nesulaukė deramo etnomuzikologų dėmesio

Aukštaitiškumo žemaitiškumo požymiai dainavimo tradicijoje

Pirmiausia dar nepradėję analizuoti konkrečių vietovių dainų savybių susipa-žinkime su būdingiausiais skiriamaisiais aukštaitiškumo žemaitiškumo požymiais dainuojamojoje tradicijoje (žr lentelę p 104) aišku tai labai apibendrinti požymiai tiek aukštaičių tiek žemaičių tradicijose jie ne visada pasireiškia be to pasitaiko išimčių nukrypimų nuo tradicijos ir pan kita vertus daugelis nuo seno gyvuojan-čių nuostatų apie vieną ar kitą mus dominančią tradiciją jau yra šiek tiek moraliai pasenusios koreguotinos vis dėlto šiandien jos yra prigijusios ir gana plačiai varto-jamos muzikos mokyklose bendrojo lavinimo mokyklų muzikos lietuvių kalbos ir literatūros pamokose ne kartą su jomis teko susidurti ir straipsnio autorei skaitant paskaitas pedagogams folkloro ansamblių vadovams kultūros darbuotojams

104

Aukštaitija Žemaitijaaukštas skaidrus dainavimas žemas vangus dainavimasdainavimas skanduojant ryškiai pabrėžiant skiemenis

tęstinis dainavimas pamažu bdquoįvažiuojantldquo į garsą

nesudėtingas akcentuotas(kartais ndash sinkopinis) ritmas

sudėtingas ritmas rubato

džiugus optimistinis charakteris Melancholiškas sentimentalus charakterisBūdingi intonaciniai branduoliai iii-ii-v v-iii-ii v-vi-v-iii ir kt

Būdingi intonaciniai branduoliai v-iv(v)-iii-ii(i)-vi-ii-iii-ii-v-iv(v) i-v-iii-ii-v v-iv(uarr)-v ir kt

Melodija baigiama iii laipsniu būdinga baigiamoji kadencija V-V-iii

Melodija baigiama ii arba iii laipsniu (iš kurio neretainušokama į i laipsnį) būdingos baigiamosios kadencijosiv-iii-ii i-iii-ii iv-v(ii)-iii v-iv(ivuarr)-iii(i) ir kt

daugelio lentelėje išvardytų skiriamųjų aukštaitiško ir žemaitiško dainavimo tradicijų bruožų bdquokrikštamoteldquo laikytina etnomuzikologijos klasikė J čiurliony-tė ndash tai ji 1938 m pirmoji pabandė išsiaiškinti visiems Lietuvos etnokultūriniams regionams būdingus ypatumus antai š i a u r ė s a u k š t a i t i j o s melodijoms jos pastebėjimais bdquobūdinga paprasta ritmo ir metro sandara ltgt aukštaičių melodijos dažniausiai esti paprasto dviejų ar trijų dalių metro kur tekstas skanduojamas be ryš-kesnio tam tikrų skiemenų ritminio užtęsimoldquo (čiurlionytė 1969 296ndash297) Pasak J čiurlionytės siauras ambitus tų pačių garsų kartojimas ir akcentinis ritmas bdquoteikia aukštaičių melodijoms monotonijosldquo (ten pat 297) Jau tuomet mokslininkė pastebė-jo kad aukštaičių dainos labai populiarios daugelis jų bdquodėl savo veržlumo ir džiugaus pobūdžio yra plačiai pamėgtos jaunimoldquo (ten pat 300) vis dėlto anot etnomuzikolo-gės jose esama ir praskaidrinto graudulio atspalvio kurį trijų dalių metro melodijose neretai sukuria aukštas registras tercijos pabaigos lėtas tempas (ten pat)

daugelis ž e m a i č i ų melodijų J čiurlionytės teigimu skiriasi nuo šiaurės aukštaičių didesniu dainingumu ir laisvu dainavimo būdu neretai pirmas balsas laisvai improvizuoja bdquožemaičių dainininkų ypač senesnės kartos dainavimo tra-dicija pasižymi nepaprasta laisve sudėtingu ritmu ir struktūrinių melodijos garsų melizmatiniu apdainavimu ltgt savitą jų dainavimo būdą sunku perteikti muzikos rašto ženklaisldquo (ten pat 310) iš būdingiausių žemaitiško dainavimo ypatumų ndash ma-žoriškumo homofoninio daugiabalsumo ir kt ndash mokslininkė išskyrė bdquoryškų vir-šutinio melodijos registro iškėlimą su itin stipriai pabrėžta dominantės atramaldquo ir ypač savitą laisvą melodijų dainavimo būdą (ten pat 304) Pasak jos bdquomelodijų linija banguoja laisvai ir plačiaildquo J čiurlionytė atkreipė dėmesį kad tarp žemaičių ir šiaurės aukštaičių melodijų tarsi nėra esminio skirtumo bet iš tikrųjų bdquonežiūrint harmonijos dėsnių sąlygojamos bendros derminės sandaros žemaičiams būdingas savitas stilius kurį sudaro tam tikri pastovūs intonaciniai kompleksai ir savitas dai-navimo būdasldquo (ten pat) etnomuzikologės manymu kvintos užtęsimas žemaičių dainose turi bdquošvelniai lyrinės nuotaikos pilnos kažkokio laukimo ir ilgesio užtat dauguma žemaičių melodijų skamba kiek sentimentaliaildquo (čiurlionytė 1938 274) vis dėlto neliko jos nepastebėta kad žemaičiai turi ir bdquogreitą gyvą dainą šokio ritmu ltgt Jos svarba glūdi ne pačioje melodijoje bet dainavimo manieroje Ji dai-nuojama greitai aiškiai atskiriant ir pabrėžiant priebalsiusldquo (ten pat)7

7 Beje XX a pabaigos folkloro ekspedicijose užfiksuotas liaudies terminas bdquopakramtomosldquo taiko-mas tokioms gyvo tempo akcentuotoms melodijoms

10

remdamiesi kai kurių XX a pabaigos folkloro ekspedicijų medžiaga bei ne-gausiais etnomuzikologų pastarojo dešimtmečio tyrimais pabandykime paanali-zuoti kaip šie aukštaitiškumo žemaitiškumo bruožai pasireiškia mus dominan-čio paribio teritorijos dainavimo tradicijose tiesa net ir nepradėję analizuoti a priori galime teigti kad minėtos teritorijos dainavimo tradicijos yra sumišusios žemaitiškoji yra įgijusi aukštaičiams aukštaitiškoji ndash žemaičiams būdingų bruožų žemaičių dainavimo tradicijos aukštaitėjimo tema mums rūpi kiek mažiau pasta-ruoju metu visuose Lietuvos etnokultūriniuose regionuose pastebima dainų melo-dijų ir pačios dainavimo stilistikos aukštaitėjimo bdquolietuvėjimoldquo t y bendrėjimo tendencija8 (prisiminkime kad aukštaitija kaip priešprieša žemaitijai nuo seno ilgai buvo tapatinta su Lietuva) tad panašių aukštaitiškos dainavimo tradicijos bruožų dabar galime rasti ne tik žemaitijoje visų pirma rytiniame jos pakraštyje bet ir kitur rytų ir pietų dzūkijoje suvalkijoje Mažojoje Lietuvoje Mums labiau rūpi aukštaičių dainavimo tradicijos bdquožemaitiškumoldquo klausimas kuris ir yra šio straipsnio pagrindinė tema Pabandykime paanalizuoti minėtus skiriamuosius že-maičių ir aukštaičių tradicijų bruožus pasižiūrėkime kaip jie pasireiškia ribinėje teritorijoje pirmiausia ndash aukštaitijos pusėje

Aukštas žemas dainavimas

ši priešprieša kalbant apie aukštaičių ir žemaičių dainavimo tradicijas etnomu-zikologinėje literatūroje bene žinomiausia ir nusistovėjusi viena vertus dainavimo supriešinimas aukštas žemas labai natūraliai suaugęs su aukštaitijos ir žemaitijos regionų pavadinimų kilme (aukštuma žemuma) antra vertus ši priešprieša daž-nai iš tikrųjų dar gyvybinga ir šių laikų dainavimo tradicijoje antai žemaitijoje dainuojama iš esmės žemai gana sodriais balsais moterys paprastai dainas veda tokiame pačiame registre kaip ir vyrai ndash mažosios oktavos ribose tad klausantis autentiško įrašo neretai net sunku pasakyti kas dainuoja vyras ar moteris aukš-taičių dainavimas ndash aukštas švelnus trapus skaidrus kartais atrodo ypač kito etnokultūrinio regiono atstovui net kiek cypiamas (čia kalbama daugiau apie mote-rų dainavimą) aukšto aukštaitiško dainavimo etaloninis pavyzdys galėtų būti ku-piškio ir gretimų apylinkių tradicija daugelis aukštaičių dainininkių ekspedicijų metu folkloristams yra sakiusios kad bdquodabar jau jų balsai nebe tieldquo esą bdquojaunystėje jos dainavusios gražiai laibaildquo nors garso įrašuose girdėti gana aukštas dainavi-mas iš šių pasakymų matyti kad aukštaitijoje labai vertinamas aukštas ir skaidrus balsas tiesa kartais abiejų tradicijų dainininkai gali dainuoti beveik tame pačia-me aukštyje tačiau klausytojui atrodo kad žemaičiai dainuoja gerokai žemiau nei aukštaičiai tokį apgaulingą įspūdį lemia skirtingi abiejose tradicijose dainininkų tembrai kitokia balso spalva žemaitijoje balsai sodresni pilnesni šauksmingesni aukštaitijoje ndash šiek tiek bdquoplokštesnildquo švelnesni trapesni be abejo reikėtų pabrėžti kad tai tik bendri bruožai kiekvienas dainininkas pasižymi individualiomis balso

8 aukštaitėjimo tendenciją pastebi ir kalbininkai bdquodėl asimiliacijos žemaitija siaurėja o aukš-taitija plečiasi nes paribio žemaičiams atsisakant savo tarmės pereinant prie bendrinės kalbos arba prie aukštaičių tarmės ltgt užsimezga ir įsigali jau kita ndash aukštaitiška ndash jų regioninė savimonėldquo (citiš kalnius 2006 80)

106

ypatybėmis vis dėlto aukštas dainavimas ndash šviesus balso tembras kaip matysime būdingas toli gražu ne visiems aukštaičiams

dalyvaujant folklorinėse ekspedicijose Pasvalio Panevėžio radviliškio bei Pa-kruojo rajonuose9 teko pastebėti kad dauguma pateikėjų dainuoja žemai sodriai jų tembrų spalva ndash tamsi10 Pavyzdžiui šeduviškės (radviliškio r) dainininkės ie-vos šulienės (apie ją dar kalbėsime) beveik visų dainų melodijų pagrindinis garsas yra mažosios oktavos G (kartais Fis F) uliūnų apylinkės (Panevėžio r) dainininkės katrės šipelienės11 ndash F (Fis) skaistgirietės (Panevėžio r) dainininkės Paulinos kanc-lerienės12 ndash EndashF(Es) Pašvitinio (Pakruojo r) dainininkės Bronislavos Martinaitie-nės13 ndash tos pačios oktavos FndashAs (kartais net E) šeduviškės Bronislavos radauskie-nės14 pagrindiniai apatiniai garsai yra AndashH ir pan aišku tai gali būti dainininkių individualios tembrų savybės galbūt nulemtos senyvo jų amžiaus (kaip žinoma su amžiumi balsas keičiasi ndash moterų balsai šiek tiek pažemėja pasodrėja) tačiau gana tamsus sodrus dainavimas būdingas ne tik minėtų rajonų dainininkams bet ir etno-grafiniams ansambliams kaip antai šeduvos (radviliškio r) talačkonių Joniškėlio (Pasvalio r) bdquokruojosldquo ir bdquožiemgalosldquo (Pakruojo r) bei kt Pavyzdžiui talačkonių etnografinio moterų ansamblio dainuojamos dainos Devyni metai kaip viena diena1 MFa kLF 904(1) Ulioj bitela ulioj MFa kLF 904(19) vedančioji dainininkė abi šias dainas dainuoja mažojoje oktavoje pagrindinis melodijos tonas ndash mažosios oktavos F profesionalioje dainavimo tradicijoje tai būtų vyriško balso ndash tenoro ndash registras

1 pav Pad talačkonių k (Pasvalio r) etnografinis moterų ansamblis užr J gudaitė ir a zakaras 1985 m šifr d vyčinienė 2006 m MFa kLF 904(19)

9 šioje vietoje būtų galima prisiminti kad didysis žemaičių kraštas ndash žemaičių kunigaikštystė ndash už-ėmė teritoriją nuo Baltijos jūros vakaruose iki žeimeliondashLinkuvosndashPakruojondashšeduvos linijos rytuose (zinkevičius 2006 51)

10 vis dėlto turėtume pripažinti kad greta žemo balso dainininkių šiaurės aukštaitijoje pasitaiko ir dainuojančių laibu balsu pavyzdžiui eugenija kriaučiūnienė g 1895 m Pelaniškių k Pašvitinio apyl Pakruojo r užr v r kriaučiūnas 1964ndash1967 m (kraa)

11 katrė šipelienė-rečiūnaitė g 1893 m Mildžiūnų k gyv Barklainių k uliūnų apyl Panevė-žio r užr J kubiliūtė ir e timukaitė 1985 m (MFa kLF 640(9) ir kt)

12 Paulina kanclerienė-Mečionytė g 1910 m kirdenių k gyv Bliūdžių k skaistgirių apyl Pane-vėžio r užr J kubiliūtė ir r abukevičius 1987 m (MFa kLF 9069ndash13)

13 Bronislava Martinaitienė g 1919 m titonių k Pašvitinio vls gyv kibų k Pašvitinio apyl Pakruojo r užr k kalibatas 2001 m (kka)

14 Bronislava radauskienė-tamošiūnaitė g 1910 m Pakalniškių k ir apyl radviliškio r (aM 203 ir kt)

1 čia ir toliau rašomi originalūs dainų pavadinimai

107

tiesa čia vėlgi galėtume manyti kad tamsus minėtų kaimų ir miestelių ansam-blių dainavimas nulemtas jų lyderių ndash vedančiųjų dainininkių balsų Pavyzdžiui sodriu tamsios spalvos balso tembru pasižymi bdquožiemgalosldquo ansamblio vadovė daugelio dainų vedančioji emilija genienė Beje kaip matyti melodijos transkrip-cijose (a Auštэ jau aušrela) ji dainuoja visa tercija aukščiau nei talačkonių ansam-blio vedančioji tačiau pats e genienės balso tembras yra tamsaus atspalvio tad klausantis susidaro labai žemo dainavimo16 įspūdis ypač tada kai dainuoja vien moterys (žr Augina tėvelis aadd 22)

2 pav Pad bdquožiemgalosldquo etnografinis ansamblis (Pakruojo r) vedė emilija genienė Įrašyta 2002 m šifr d vyčinienė 2006 m aadd 20

vis dėlto nereikėtų pamiršti kad tradicinėje bendruomenėje gyvuoja ir tam tik-ros nuostatos kanonai kurių privalo laikytis visi jos nariai tradicinėje kultūroje asmenybę varžo pasak rusų folkloristo Piotro Bogatyriovo bdquoišankstinė kolektyvo cenzūraldquo (Bogatyriov Jakobson 1997 203) ndash ribojimas kuris atmeta tradicijai sve-timus elementus Pavienio individo kūryba (analizuojamu atveju kūrybai prilygina-ma interpretacija) tarsi nepripažįstama individas būdamas bendruomenės narys

16 e genienei vedant žemai dalis pritariamųjų balsų dainuoja virš vedamojo balso t y pritaria vedančiajai per oktavą

108

laikosi tradicijos normų autorinė kūryba galima tik tiek kiek ji yra tos tradicijos ribose tradicijos neatitinkanti individuali kūryba (interpretacija) bendruomenės laikoma netradicine taigi yra jos nepripažįstama grįžtant prie e genienės dai-navimo galima manyti taip jei jos balso ypatybės (dainavimo maniera) vietinei bendruomenei būtų nepriimtinos jos būtų atmestos ir dainininkė nebūtų tapusi ko-lektyvo lydere o gal jos balsas bendruomenei tiko todėl kad ir kiti etnografinio an-samblio nariai yra senyvo amžiaus t y jų balsai taip pat natūraliai pažemėję gerai dera prie vedančiosios vis dėlto tokiai prielaidai prieštarautų kupiškio rokiškio Molėtų (pvz videniškio etnografinio ansamblio bdquoievužėldquo aadd 16ndash18) ir kitų rytų aukštaitijos rajonų senyvų žmonių kolektyvų gana aukštas skaidrus dainavi-mas kaip antai bdquoievužėsldquo padainuota Uoj tu berneli ko tu mandravoji aadd 16 arba želvos etnografinio ansamblio Pažiūrėk sesute

3 pav Pad karolina aganauskienė-Papaitė 64 m genovaitė driukienė-ragaitė 59 m karolina Ylienė-druskytė 63 m Monika druskienė-aganauskaitė 60 m visos gyv žel-vos apyl ukmergės r užr 1974 m čad 55

taigi sugretinę skirtingas dainavimo tradicijas aptartą tamsų dainavimą rad-viliškio Pasvalio Pakruojo bei Panevėžio rajonuose vertintume ne kaip nukrypimą nuo aukštaitiškos dainavimo tradicijos bet kaip savitą tam tikros aukštaitijos teri-torijos dainavimą kurio spalva ir maniera artima žemaičių dainavimo tradicijai (čia norėtųsi priminti kad kai kurie iš minėtų rajonų įeina į istorinio žemaičių krašto branduolio teritoriją17)

Baigiant analizuoti aukšto žemo dainavimo skirtingose tradicijose klausimą norėtųsi atkreipti dėmesį į svarbų faktą ndash daugelis mūsų aptartų dalykų melodijų transkripcijose neatsispindi apie dainavimo aukštumą dar galime spręsti iš pradi-nio garso žymimo prie rakto (paprastai visos melodijos pastarojo meto rinkiniuose

17 Beje senoji istorinė žemaičių termino samprata dar buvo gyva praėjusio šimtmečio pradžios vietinių žmonių etninėje savimonėje radviliškio gruzdžių kruopių apylinkių gyventojai kalban-tys aukštaičių tarme anuomet save vadindavo žemaičiais o savo kalbą ndash žemaičių kalba (žr zinke-vičius 2006 52ndash53)

109

skelbiamos transponuotos į vieną aukštį ndash Gsup1) o balso tembro spalva kaip ir bū-dinga dainavimo arba artikuliavimo maniera paties dainavimo negirdintiems ty-rinėtojams taip ir lieka inkognito Balso tembrų skirtumus geriausiai gali atskleisti autentiško solinio ir grupinio dainavimo įrašų garso fonetinės kokybės tyrimai

Skaidrus akcentuotas vangus tęstinis dainavimas

tyrinėjant šiaurinių aukštaitijos rajonų dainavimo tradiciją neretai į akis krin-ta ne tik žemas dainavimas bet ir kitokia nei rytų aukštaičių dainavimo maniera daugelis šiauriečių dainuoja gerokai vangiau tarsi giliau įklimpdami į intonuojamą garsą patį garsą formuodami ne priešakinėje bet labiau gomurinėje gerklės daly-je ndash kalbininkų terminologija dengdami žemindami kai kuriuos balsius panašiai kaip daro žemaičiai Jų dainavimas lyg šiek tiek sulėtintas ritmas laisvesnis kai kurių melodijų ištąsymas primena žemaitišką dainavimo manierą Palyginkime pavyzdžiui du labai artimus to paties poetinio teksto melodinius variantus vienas jų ndash Apynys riete žalis lapelis ndash užrašytas Pakruojo kitas ndash Alutį gėriau gražiai dainavau ndash kėdainių rajone Pirmosios melodijos atlikimas artimas tęstiniam že-maičių išlingavimui antrosios ndash atspindi gyvą akcentuotą aukštaitišką dainavimą

4 pav Pad emilija genienė-Bitininkaitė g 1931 m Bučiūnų k Balsių apyl Pakruojo r užr d ir e vyčinai L Juciutė ir e kubilytė 2002 m šifr d vyčinienė 2006 m

5 pav Pad Bronė Bliuvienė-kiškaitė g 1909 m anciškių k kėdainių r užr š nakas ir a dikčius 1985 m šifr d vyčinienė 2006 m MFa kLF 639(51)

110

šiaurės aukštaičiams būdingo dainavimo pavyzdžiu galėtų būti ir panevėžiškio Juozo razikevičiaus padainuota daina Mano tėvo margi dvarė

6 pav Pad Juozas razikevičius g 1902 m kupstų k Pušaloto vls Panevėžio aps gyv kupstų k skaistgirių apyl Panevėžio r užr a navasaitytė ir t Juzeliūnas 1987 m šifr d vyčinienė 2007 m MFa kLF 906(30)

Aukštaičių žemaičių melodijų intonaciniai branduoliai kadencijos

Cituotoje dainos melodijoje (6 pvz) galima pastebėti nuoseklias intonacines slinktis v-(iv)-iii-ii-i bei i-ii-iii-ii(iv)-v kurios nėra labai būdingos aukštai-čiams Jas galima laikyti žemaitijos klasikinių dainų melodijų (plg Plauki pyle-li MFa kLF 1270(33)18 1270(5) Koks tenai lingvas pailsielis MFa kLF 43(13) 44(15) Aš išdainiavau MFa kLF 625(14)19 625(50) Šviesi ta puselė MFa klF 621(6)20 kvė 39 bei daugelio kitų) intonaciniu pagrindu21 pavyzdžiui

18 Pad C Lukošienė-Puškaitė g 1907 m Putokšlių k sartininkų apyl tauragės r užr e vyči-nas ir L Liaudanskaitė 1989 m

19 Pad z Pečienė-rimkutė g 1905 m kunigiškių k tauragės r užr d Balvočiūtė a nakas a Bareikytė ž zakšeckis 1985 m

20 Pad P klemensas g 1915 m Mažonų k tauragės r užr d račiūnaitė a Maslaus-kas J ivanauskaitė 1985 m

21 Pasak J čiurlionytės tokiai intonacinei krypčiai kurią sudaro sekunda paruoštas kvar-tos šuolis iš antrojo dermės laipsnio į penktąjį žemaičių melodijose tenka vyraujantis vaid-muo (čiurlionytė 1969 305)

111

7 pav Pad M dirkstienė-Pociūtė (vedė) g 1921 B Mažeikienė-nastytė g 1910 m k Pocevičienė-Paulauskaitė g 1896 m visos gyv tučių k nevarėnų apyl telšių r užr r sliužinskas ir i dackevičiūtė 1980 m šifr g razmukaitė 2006 m MFa kLF 43(13)

Beje i n t o n a c i n ė s l i n k t i s i - i i - i i i - i i -v (su akcentuotu užtęstu v laips-niu) būdinga ne tik J raziukevičiaus padainuotai dainai bet ir daugeliui kitų šiaurės aukštaičių dainų melodijų Ji kaip ir minėtose žemaičių dainose Koks tenai lingvas pailsielis Šviesi ta puselė ir kt gali būti melodijos pradine into-nacija pavyzdžiui Oi tu sesuti kdd 8022 Sakyk mergela Ts 2323 Aisim brolė šiena pjauti ts 2 Ūkanio dienełė MFa kLF 632(16) 24 Oi ųžalali kLF 632(17)2 Lrd 45 Barvede pirma pirma Lrd 13 Tai mūsų broliukas tai gana Ls 36 taip pat skambėti melodijos viduryje arba pabaigoje pavyzdžiui Gaidžiuosi kėlio MFa kLF 1527(4)26 Užaugina mani motinėla MFa kLF 1527(29)27 Kur mudu broliukai josim MFa Mg 6840(8)28 Oi ūžia ūžia kdd 76 Tekėk sesuti už mani MFa kLF 909(35)29 Oi sesuti sesutėla kdd 4030 Šią naktelę per naktelę ls 27 Aušt aušrela tek saulala Ls 31 Ko liūd sesuti LLd v 268 Vėlyvi broliukє vėlyvi MFa kLF 1527(25)31 Kai aš augo vien sesute Ls 51 Oi valioj valioj tamsi naktelė ls 73

22 Pad emilija Brajinskienė-Brimanaitė g 1930 m gyv raudondvaryje šeduvos apyl radviliš-kio r šifr L kirsnytė

23 nurodant spausdintą dainos šaltinį visa metrika nerašoma24 Pad akvilė smilgienė g 1901 m valakų k gyv Barklainių k ramygalos apyl Panevėžio r

užr d račiūnaitė ir r račiūnaitė 1985 m šifr L kirsnytė2 Pad a smilgienė (žr aukščiau)26 Pad ieva šulienė-Lazutkaitė g 1901 m Baisogalos k Menšikovo apyl vengerovo r novosi-

birsko sr užr L Burkšaitienė 1988 m šifr d raginytė (rBd 6)27 Pad i šulienė (žr aukščiau) šifr L kirsnytė 1994 m28 Pad Bronė ramanauskienė g 1896 m gyv sidabravo m radviliškio r 29 Pad stasys Briedis g 1914 m Labučių k šeduvos apyl radviliškio r užr a dikčius ir d ra-

čiūnaitė 1987 m 30 Pad e Brajinskienė (žr 22 išnašą) šifr L kirsnytė31 Pad i šulienė (žr 26 išnašą) šifr L kirsnytė

112

8 pav Pad ieva šulienė-Lazutkaitė g 1901 m Baisogalos k Menšikovo apyl venge-rovo r novosibirsko sr užr L Burkšaitienė 1988 m šifr L kirsnytė 1994 m MFa kLF 1527(9)

tiesa minėta intonacinė slinktis kaip pradinė intonacija pasitaiko ir rytų aukš-taičių dainose pavyzdžiui Sutamo tamo tumsi naktala adM 432 Valioj pievų pė-vytałį čad 27 Aisma laukan pažiūrėtų aM 1233 (pastarosios dainos melodinis tipas beje labai artimas žemaičių dainos Kuoks tėn lėngvas pailselis melodiniam tipui) Oi žinklai žinklai aM 22634 O kur tu buvai aM 4873 vis dėlto rytų aukš-taitijoje ji nėra tokia populiari kaip žemaitijoje

vienu iš būdingų žemaičių dainų melodikos bruožų laikoma m e l o d i j ų p a-b a i g a i i l a i p s n i u pavyzdžiui Lek gervė lek gervelė čLLM 11836 Apynėli žaliasis čLLM 128 Augin tėvas du sūneliu čLLM 130 Uoi klevi kleveli MFa klF 1270(95) Augo putinas vidury girios37 Vai tu mergeli ra 7 Oi to seni senuteli Pla 25 Ėr pajauga žali leipa Pla 30 Po Palanguos lygės lonkas Pla 50 Žiūro veizo pruo langelį kvė 16 Tekieje saulele kvė 17 ir kt tokių melodijų nemažai esama ne tik tradicinėje žemaitijoje bet ir apie radviliškį kiek mažiau ndash Pakruojo Pas-valio Panevėžio rajonuose tiesa galima pastebėti kad melodijos besibaigiančios ii laipsniu dažniausia išlikusios garbaus amžiaus šiaurės aukštaitijos dainininkų atmintyje nors be abejo yra ir išimčių Matyt šiose melodijose dar esama anks-tyvojo vietinės melodikos klodo liekanų jos yra mažiau paveiktos aukštaitėjimo proceso nenuostabu kad gana daug (arti 20) tokių melodijų galima aptikti savitos šeduvos krašto dainininkės i šulienės38 gimusios ir augusios toli nuo Lietuvos repertuare pavyzdžiui

32 Pad stefanija Mikalina ir elvyra glemžaitės gyv kupiškyje Įrašyta 1937 m LtrF plokštelė 538(4)

33 Pad emilija kuzavinienė-zaukaitė 69 m kil iš obelių apyl rokiškio r ir edita Meškuotienė-kuzavinytė 36 m gyv vilniuje užr ir šifr d krištopaitė ir L Burkšaitienė 1972 m

34 užr kriaunų apyl rokiškio r3 Pad e kuzavinienė (žr aukščiau)36 var Suka lizdą gerveli ždM 737 Pad Brigita dadurienė-Bandzinaitė g 1925 m zaltriškių k gaurės apyl tauragės r (MFa

kLF 127617)38 dainininkė gimė 1901 m Baisogalos k Menšikovo apyl vengerovo r novosibirsko sr į Lie-

tuvą grįžo tik 1954 m Būdama tremtyje ji išsaugojo arti 100 unikalių gimtosios apylinkės (šeduvos) repertuaro pavyzdžių kuriuose atsispindi senojo vietinio muzikinio stiliaus ir tarmės ypatumai

113

9 pav Pad ieva šulienė g 1901 m Baisogalos k Menšikovo apyl vengerovo r novo-sibirsko sr užr L Burkšaitienė 1992 m šifr L kirsnytė 1994 m kLF 1526(35)

ii laipsnis kaip teigė i šulienės dainų melodiką analizavusi daiva raginytė vyrauja daugelyje dainininkės padainuotų melodijų kartais pradžioje (rBd 9 11 13 15 29 35 36 38 54 59 63 78 85 94 95) dažnai ir baigiamosiose kadenci-jose (rBd 4 14 33 39 47 48 51 66 74 83 95) (raginytė 2001 37) ii laipsnio pabaiga kaip žinoma būdinga senosioms darbo dainoms pavyzdžiui šienapjūtės valiavimams (plg žemaičių ndash LLd d 12 84 85 105 ždM 3 aukštaičių Pakruo-jo r ndash LLd d 12 80 109 Ls 2 3 MFa kLF 1176(53)39 1174(30)40 šl 25)

10 pav Pad ipolitas diržys g 1907 m žibartonių k krekenavos apyl Panevėžio r užr d račiūnaitė ir e vyčinas 1988 m šifr d vyčinienė 2007 m MFa kLF 1176(53)

taigi galima teigti kad ir i šulienės dainos kurioms būdingos pusinės arba baigiamosios kadencijos ii laipsniu rodo ankstyvą melodikos sandarą

tas pat pasakytina ir apie kitų dainininkų padainuotas dainas užrašytas mus do-minančioje aukštaitijos teritorijoje Pavyzdžiui Užuge mučiute užuge senoji MFa kLF 1252(5)41 Ko liūd sesuti LLd v 268 Močiuti tu mana MFa kLF 1174(1)42

39 šis valiavimų melodinis tipas paplitęs ir Pakruojo rajone40 Pad kotryna Pilinkienė-špokaitė g 1924 m Bartkūniškių k kėdainų apyl ir r užr d vana-

gaitė ir L augaitis 1988 m 41 Pad zuzana vaivadienė-šaliukaitė g 1902 m Putrių k Pasvalio vls gyv Pasvalyje42 Pad Bronė gaučienė gyv šašėnų k skėmių apyl radviliškio r užr d vanagaitė ir L au-

gaitis 1988 m

114

Ir atjoja trys broliukai MFa kLF 640(9)43 Oi broli broliukėli44 Ainu par girių girdžiu par antrų MFa kLF 1247(1)4 Apynėli žaliasai purunėli gražusai MFa kLF 1256(29) Atjoja ulanų dvylek eskadronų46 kai kurios šių melodijų itin se-noviškos sandaros neretai sudarytos iš dviejų viena kitai mažai kontrastuojančių dalių47 (AAsup1 arba aasup1 forma) pavyzdžiui

11 pav Pad emilija rauduvienė-vasiliauskaitė g 1919 m diavonų k Pumpėnų vls smiltynės k daujėnų apyl Pasvalio r užr 1987 m šifr d vyčinienė 2007 m MFa kLF 1256(29)

Beje beveik identiškas šios melodijos variantas užrašytas žemaitijoje Mažei-kių rajono židikų valsčiuje

12 pav Pad Leokadija simutienė 56 m Pocaičių k židikų vls Mažeikių r užr z sla-vinskas 1935 m čLLM 128

43 Pad katrė šipelienė-rečiūnaitė g 1893 m Mildžiūnų k gyv Barklainių k uliūnų apyl Pane-vėžio r užr J kubiliūtė ir e timukaitė 1985 m

44 ši daina vidurio Lietuvoje gana populiari nemažai jos variantų (beje visų jų melodijos bai-giamos ii laipsniu) užrašyta Panevėžio ir radviliškio rajonuose MFa kLF 638(22) Pad anelija sipavičienė-Masėnaitė g 1907 m kundarėnų k gyv Lazdinėlių k krekenavos vls Panevė-žio r užr a Bareikytė ir r Baublinskas 1985 m MFa kLF 642(14) Pad klemensas klepšys g 1902 m katrina klepšienė g 1912 m tautkūnų k gyv Marijonavos k velykių apyl Panevė-žio r užr a zakaras r vileišytė ir a nakas 1985 m ta pačia melodija dainuojama ir Žirgelė su-kinkyti pavyzdžiui kdd 84 Pad e Brajinskienė (žr 22 išnašą) užr L kirsnytė ir L Bartašienė 1993 m MFa Mg 6841 Pad Morta Martinaitienė-valnevičiūtė g 1906 m Prastavonių k šeduvos apyl užr g kirvelytė ir r sliužinskas 1977 m ir kt

4 Pad Julija kalvėnienė-keršauskaitė g 1917 m vytartų k Pasvalio vls gyv ustukių k Pasvalio apyl ir r užr 1987 m

46 Pad B Martinaitienė (žr 13 išnašą) užr k kalibatas 2001 m (kka) šifr d vyčinienė 2006 m

47 dviejų dalių formos užuomazgų galima pastebėti senosiose apeiginėse ir darbo dainose (žr čiur-lionytė 1969 261)

11

Pateikti pavyzdžiai leistų teigti kad dainų patildebaigos ii laipsniu ndash dar vienas požymis rodantis minėtų rajonų dainavimo tradicijos savitumą neatitikimą aukš-taitiškos tradicijos kanonams šį teiginį patvirtintų ir L Burkšaitienės komentaras prie dainos Auga kiemi dagilis aM 359 bdquodaina žinoma su vieno tipo melodijomis kurių dalis turi iii laipsnio pabaigas ltgt kitos (dažniausiai a p i e P a n e v ė ž į i r r a d v i l i š k į) ndash ii laipsnioldquo (aM p 704)48 Beje melodijos pabaiga ii laipsniu būdinga ir šios dainos variantams užrašytiems Pakruojo rajone (Ls 55) taigi ir vėl matome tų pačių apylinkių ndash radviliškio Pakruojo ir Panevėžio ndash muzikinio folkloro savitumą

Minėtosios i šulienės repertuare be aptartų baigiamųjų kadencijų ii laips-niu esama ir daugiau savitų intonacijų (intonacinių branduolių) vertų žemaiti-jos aukštaitijos paribio muzikinio dialekto tyrėjų dėmesio Pavyzdžiui nemažas pluoštas melodijų pasižymi baigiamą ja kadencija pagrįsta iv(v)-ii-iii laipsnių intonacija (Užaugina mani motinėla kdd 3 Palankoj palankoj kdd 26 Oj avie-te avietėla kdd 31 ir kt) ši intonacija yra gana būdinga žemaičiams (plg čLLM 120 121 ždM 6 15 35 43 BB 5 6 9 13 29) nors paplitusi ir Pakruojo rajone (plg Ls 31 48) Ji tarsi atvirkščia aukštaitijoje ypač populiariai iii-ii-v laipsnių intonacijai

didelė dalis i šulienės dainų melodijų baigiama krintančia v-iv-iii laipsnių in-tonacija Ji kaip ir aukščiau aptartoji labai būdinga žemaičių melodikai (žr čLLM 122 127 BB 3 7 22 24 ir kt) aptinkama ir ribinių aukštaičių dainų melodijose (pvz žr Pakruojo r ndash Ls 4 7 8 32 35 36 38 41 45 53 54 65 68 72 73 82 84 92 97 radviliškio r ndash kdd 1 18 23 24 53 73 kėdainių r ndash kdd 36) rytinių aukštaičių dainų melodijos paprastai baigiamos šiek tiek kitokia ndash v-v-iii laipsnių ndash intonacija (be pereinamojo iv laipsnio kuris žemaičių dainose neretai būna aukštas arba kintamas bet apie tai ndash vėliau)

Beje kai kuriose i šulienės padainuotose dainose randame ir dar vieną že-maičių dainavimo stilistikai būdingą bruožą ndash s t a i g ų b a l s o n u m e t i m ą i š i l g a i t ę s i a m o d e r m ė s i i i l a i p s n i o į i l a i p s n į melodijos pa-baigoje49 (pvz Sesutėla miela rdB 29 Pas motulę augo rdB 38 Oi jaute jaute rdB 67 Par visą amžių rdB 90) kitose melodijose ndash iš iii į ii (Suklika gulbełės rdB 34) arba iš ii į i laipsnį (Veversėli graž paukšteli rdB 51) žemaitijoje toks balso nušokimas iš iii į i laipsnį yra gana dažnas (čLLM 121 136 139 ra 15 Pla 37 46 ždM 1 ir kt) ndash kai kurie dainininkai mėgsta šitaip pabaigti kone visas savo dainas

48 Plg šl 2 18 49 Į šį žemaičių dainavimo stiliaus bruožą jau buvo atkreipusi dėmesį J čiurlionytė bdquopasitaiko atve-

jų kai dainininkas dainuodamas vienas be pritariamųjų balsų pačioje pabaigoje užtęsia terciją ir nuo jos šoka žemyn į tonikąldquo (čiurlionytė 1969 307)

116

13 pav Pad ieva šulienė g 1901 m Baisogalos k Menšikovo apyl vengerovo r no-vosibirsko sr užr L Burkšaitienė 1990 m šifr d raginytė 2000 m kLF 1527(59)

tai dar kartą patvirtina mintį kad i šulienei gyvenusiai toli nuo Lietuvos pa-vyko išsaugoti reliktines radviliškio krašto (suaukštaitėjusios Žemaitijos) melodi-kos ypatybes kaip matėme daugelis jų būdingos žemaičių muzikiniam dialektui

dar vienas bruožas etnomuzikologų laikomas žemaičių dainų melodikos ypa-tumu (čiurlionytė 1969 308ndash309 plg ždM 14) ndash a u k š t a s (a r b a k i n t a m a s) i v d e r m ė s l a i p s n i s0 kintamas iv laipsnio intonavimas atspindėtas jau pir-majame žemaičių dainų melodijų rinkinyje ndash s stanevičiaus bdquodainų žemaičiųldquo (1833) priede bdquoPažymės ndash žemaitiškos gaidosldquo tai dainos O šalna šalnelė sdž 3 ir Oi neduok dieve sdž 4 toks pat intonavimas būdingas ir daugeliui XX a vi-duryje bei pabaigoje užrašytų dainų melodijų1 pavyzdžiui Dainoukėt mergelės Pla 28 Šiuoj žaliuoj gėreliej Pla 35 Voi Jozi Jozeli Pl 44 Aušt aušrele šonkē Pla 55 Abudu jaunu abudu gražiu kvė 1 Lieke sakalas kvė 18 Oi to mergeli kvė 19 Kytyjai sūreliai MFa kLF 866(35) 866(46) Rūdynė purvynė neišbrendama MFa kLF 625(33) Ir atėjo rudenėlis MFa kLF 866(34) Mislijau ant svieta MFa klF 625(10) Oi klevi kleveli MFa kLF 866(41) Plaukė pyleli MFa kLF 621(20) Aš išdainavau MFa kLF 625(14) ir kt

atkreiptinas dėmesys kad kintamo iv dermės laipsnio intonavimo pavyzdžių XX a pabaigoje aptikta ir ribinėje aukštaitijoje pavyzdžiui radviliškio (žr Apy-nėli žalusis šl 62 Du broliukai kunigai šl 19 Ant ežerėlio plaukioj antelė šl 14) Panevėžio (Pasikloniok motinėlai kdd 663 Mano tėvo margi dvarai 4) Pakruojo (Močiute numiordama ir kt) rajonuose

0 iki XX a pabaigos lietuvių etnomuzikologų darbuose vietoj bdquoaukštoldquo arba bdquokintamoldquo iv laipsnio sąvokų buvo įsigalėjusi sąvoka bdquopaaukštintasldquo iv (arba kuris nors kitas) dermės laipsnis Pastaruoju metu tas pats reiškinys interpretuojamas kitaip pasak muzikos akustikos žinovo ryčio ambrazevičiaus bdquopaaukštintas dermės laipsnis yra paaukštintas lyg koks bdquonetikrasldquo tik mūsų požiūriu o pačiai originaliai muzikinei kalbai jis yra toks pat bdquonormalusldquo kaip ir kiti dermės laipsniaildquo (ambrazevičius 1997 43)

1 nors J čiurlionytė dar XX a septintajame dešimtmetyje rašė kad melodijos bdquosu paaukštintu iv laipsniu mūsų dienomis gali būti laikoma retenybeldquo (čiurlionytė 1969 27)

2 užr šiaulėnų apyl radviliškio r3 užr uliūnų apyl Panevėžio r4 Pad J razikevičius g 1902 m kupstų k Pušaloto vls Panevėžio aps gyv kupstų k skaist-

girių apyl Panevėžio r Pad B Martinaitienė (žr 13 išnašą)

117

14 pav Pad teodora krikščiūnienė-Janutytė 71 m užr g kirvelytė 1977 m šifr J Petrikaitė MFa kF 6838(38) MFa ktr 220(49)

kol kas sunku pasakyti ar šis faktas iš tikrųjų rodo minėtų aukštaitijos rajo-nų melodikos prigimtinį žemaitiškumą o gal tai požymis išreiškiantis universa-lius senojo intonavimo dėsningumus t y natūralią trauką į vyraujantį ndash smarkiai akcentuotą arba tęsiamą dermės v laipsnį56 (Pastebėta kad aukštas iv laipsnio intonavimas žemaičių melodijose būdingas pavyzdžiui intonacinei v-iv(uarr)-v laipsnių slinkčiai nors neretai ivuarr laipsnis skamba ir krintančioje v-iv(uarr)-iii-ii-v laipsnių intonacijoje) norint vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą reikėtų nuodugniau ištirti tradicinio dainavimo ypatumus pasitelkiant psichoakustinių tyrimų metodiką

Aukštaitijos Žemaitijos melodiniai tipai

dainos melodinio tipo7 paplitimas kai kada sutampa (arba iš dalies sutampa) su poetinio teksto variantų paplitimu antai dainos Aš mažui užaugdamu aM 37 varianto poetinio teksto versija žinoma apie Joniškį šiaulius Pakruojį Pasvalį Panevėžį zarasus (aM p 703) kaip matome tai beveik sutampa išskyrus zara-sus su mums rūpima ribine aukštaitijos žemaitijos teritorija Minėtos dainotildes užrašytos Panevėžio rajone melodija (aM 357) kaip teigia L Burkšaitienė iš-siskiria retesne kintančio metroritmo formule (aM p 703) tas pat pasakytina ir apie šios dainos melodijos variantus užrašytus Pakruojo rajone8 taigi visos melodijos priklauso bendram melodiniam tipui jos pasižymi itin laisva metrorit-mine sandara

56 J čiurlionytė manė kad iv laipsnio paaukštinimai ndash tai greičiausiai bdquochromatizmai iškeliantys dominantės reikšmęldquo (čiurlionytė 1969 27) šiandien pasiremdami r ambrazevičiaus lietuvių tra-dicinio dainavimo darnų samprata (žr ambrazevičius 1997 41ndash43 69) minėtą reiškinį interpretuotu-me kaip natūralų iv laipsnio intonavimą jo svyravimą tam tikros aukščio zonos ribose

7 Melodinis tipas ndash tos pačiotildes melodijos temiškai giminingų variantų visuma (četkauskaitė 1998b 12)

8 vieną jų padainavo e kriaučiūnienė g 1895 m Pelaniškių k Pašvitinio apyl Pakruojo r užr v r kriaučiūnas 1964ndash1967 m (kraa) kitą ndash B Martinaitienė (žr 13 išnašą kka)

118

15 pav Pad Bronislava Martinaitienė g 1919 m titonių k Pašvitinio vls gyv kibų k Pašvitinio apyl Pakruojo r užr k kalibatas 2001 m (kka) šifr d vyčinienė 2006 m

vietiniais laikytini ir kitų dainų tipai Oi iš ežera Ls 49 paplitęs Pakruojo Pas-valio Panevėžio Biržų rajonuose Aik oželi vandenio Ls 65 dažnas Pakruojo Pasvalio Panevėžio apylinkėse ir kt tik šiaurės aukštaitijai (Pakruojo r) būdin-gos dainų Aisim broliai šiena pjauti Ldk d 67 Viena linelius nurovio Ldk d 632 Piršly šelmi melagi Ldk v 2359 ir kitos versijos9

vis dėlto neretai dainų poetinio teksto variantų ir melodinio tipo paplitimo teri-torijos skiriasi antai dainos Oi eisiu eisiu aš čia nebūsiu (Ls 54) tipas (Ldk š 558) paplitęs visoje Lietuvoje jis turi keletą versijų tačiau savitas melodinis tipas papli-tęs tik šiaurės Lietuvoje (tiek aukštaitijoje tiek žemaitijoje aM p 701) plg aM 348 rdB 67 (užr radviliškio r) aM 349 (užr Pasvalio r) ir kt tas pat pasakytina ir apie dainų tipus Augo kieme dagilis Ls 55 aM 358 359 (Ldk š 859 jo melodijos PanevėžiondashPakruojondashradviliškio teritorijoje išsiskiria ii laipsnio pabaigomis) Oi tu kleveli (ąžuolėli) žalias medeli aM 284 aM 285 (Ldk v 1984 užr PasvaliondashPakruojondashBiržų teritorijoje) ir kt Įvairiais poetiniais tekstais (Oi brolio broliukėlio Žirgeliai sukinkyti Rūpinkis sesute darželį taisyti aM 40460 ir kt) dainuojamos melodijos priklausančios tam pačiam melodiniam tipui pasak L Burkšaitienės ndash tradiciniam vidurio aukštaičių (aM p 716) giminingos šio melodinio tipo versijos autorės pastebėjimais užrašytos Panevėžio ir radviliškio rajonuose (žr 44 išnašą) analogiškų pavyzdžių rodančių kokio nors konkretaus melodinio tipo susitelkimą tam tikroje aukštaitijos paribio teritorijoje be abejo yra ir daugiau

nemažai dainų paplitusios ir aukštaitijoje ir žemaitijoje (jų melodijos priklau-so bendriems šiaurės Lietuvoje paplitusiems melodiniams tipams) tai jau minėtos Oi eisiu eisiu Jauga kiemi dagilys taip pat Aušt aušrela tek saulala ldk V 17461 Pasėjau linelius lankoj lankoj aM 2762 (Ldk v 1930) ir kt

9 šioje vietoje kalbame apie melodijų ir tekstų tipus žinomus ne tik aukštaitijoje ir žemaitijoje bet kartais ir visoje Lietuvoje todėl manytume tikslinga yra žymėti Lietuvių liaudies dainų katalogo (Ldk) numerius

60 užr kėdainių r krakių apyl61 L Burkšaitienės teigimu iš kvinttoninės dermės šios dainos melodijų bdquopopuliarūs du tipai vienas

paplitęs žemaitijoje kitas ndash šiaurės rytų aukštaitijojeldquo (aM p 681) Mūsų pastebėjimais ribinėje aukš-taitijoje vyrauja žemaitiškas melodijų tipas

62 užr Pasvalio r

119

kai kurie melodiniai tipai užrašyti apie Pakruojį radviliškį šiaulius šeduvą ir gretimuose kraštuose tradicinėje aukštaitijoje iš viso nežinomi arba menkai ži-nomi yra tarsi atklydę iš žemaitijos nors jų poetinių tekstų variantai neretai paplitę gerokai plačiau kartais ndash visoje Lietuvoje Pavyzdžiui rugiapjūtės pabaigtuvių dai-na Išėje broleliai Ls 9 (plg žemaitijoje populiarų melodinį tipą žinomą su poeti-niais tekstais Eisiu į kalną rugelių pakirsti Dainuokit seselės ko nedainuojat Ant ežerėlio rymojau ir kt) vestuvinė sugultuvių daina Oi kleve kleveli Ls 33 (Ldk v 1948 plg žemaičių melodijų artimas versijas Saulute laidžias rBd 71 Ant ežerėlio šl 14 (Ldk v 246) Visi bajorai ir kt) vestuvinė daina Užars takus užsės linus Ls 43 (gimininga šio poetinio teksto melodijoms užrašytoms kelmės ir šilalės r) šeimos daina Kieno tie margi dvarai Ls 47 (užrašyta Pakruojo Pasvalio šiaulių r melodinis tipas paplitęs žemaitijoje keliais variantais užfiksuotas raseinių r) šei-mos daina Kai aš augo vien sesute Ls 51 (gausiai užrašyta Pakruojo Pasvalio Panevėžio r melodijos giminiškos šiaurės aukštaitijoje ir žemaitijoje) vestuvinė daina Kur mudu broliukai josim kdd 1 (plg su žemaitijoje paplitusia Tekiek mergyte už monįs tolimesnė melodijos versija ndash Šelmi berneli laidokeli) vestuvinė daina Po beržyną vaikščiojo kdd 57 (Ldk v 973 gimininga žemaičių dainai Oja oja ojaja po obelim lelija ir kt) vestuvinė daina Oi ūžia ūžia kdd 76 (analogiškas melodinis tipas paplitęs pietų žemaitijoje tauragės r užfiksuotiems variantams būdingos tos pačios melodinės v-ii-v-ii-v v-v-iii-ii-i laipsnių intonacijos) Dygo augo klevelis aM 413 (melodija iškelianti kvintą ir atsiremianti į ii laipsnį būdinga šiaurės aukštaitijai ir žemaitijai) ir kt

16 pav Pad ieva šulienė g 1901 m Baisogalos k Menšikovo apyl vengerovo r no-vosibirsko sr užr L Burkšaitienė 1988 m šifr L kirsnytė 1994 m kdd 57

tokį poetinio teksto variantų ir melodinio tipo teritorinio paplitimo neatitiki-mą matyt galima aiškinti kur kas didesniu melodijų nei poetinių tekstų stabilumu etnomuzikologų pastebėjimais kokiam nors vietiniam melodiniam tipui neretai pritaikomi įvairūs poetiniai tekstai ndash vieni jų vietiniai tradiciniai kiti ndash kontami-nuoti treti ndash atkeliavę iš gretimų regionų dainuojami bendrine kalba ir pan (tiesa būna ir atvirkščiai ndash senam tradiciniam tekstui pritaikoma nauja bendrinė neretai visiškai banali balių melodija) kaip pažymėta ypatingos reikšmės dainų melodi-kos stabilumui turi tam tikros melodijos bei ritmo intonacijos (intonaciniai bran-duoliai) susiformavusios per ilgus šimtmečius dalis jų nedaug tepakito iki mūsų

120

dienų nors būta įvairiausių procesų genčių migracijos istorinių žemių formavi-mosi kultūrinių mainų tarmių maišymosi bendrinės kalbos plitimo ir pan kaip tik iki šių laikų išlikusios minėtos intonacijos ir leidžia etnomuzikologams įžvelgti senuosius dainų melodijų etnokultūrinius ryšius

Išvados

šis nors ir nedidelis ribinės teritorijos dainų melodikos ir dainavimo stiliaus tyrimas leidžia suabejoti kai kurių ankstyvesnės kilmės melodijų aukštaitiškumu Mūsų išskirti požymiai skatina kalbėti apie senojo dainavimo stiliaus palikimą gi-miningą žemaitiškajam o gal tai žemaičių ir žiemgalių savitas kultūrinių mainų re-zultatas tokią prielaidą galbūt leistų kelti archeologų teiginiai bdquoį šiaurės rytus nuo žemaičių plokštinių kapinynų vndashvi a Lielupės bei Mūšos baseine susidarė žiem-galių plokštinių kapinynų sritis riba tarp žemaičių ir žiemgalių laikomos Papilės gruzdžių Lygumų stačiūnų apylinkėsldquo (Lietuvių etnogenezė 1987 135) šiaip ar taip iki šių laikų išlikusi ndash be abejo daugelio šviesios atminties puikių dainininkų dėka ndash dainų melodika matyt dar mena senųjų baltų genčių laikus apie tai labai glaustai buvo užsiminusi ir J čiurlionytė dainų bdquomelodikos skirtumai turi etninį pagrindą ir yra susiję su senovės genčių kai jos dar nebuvo įėjusios į suvienytos Lietuvos sudėtį savitumais tam tikro poveikio šiaurinės srities kaip ir žemaitijos melodikai galėjo turėti ir kaimynystė su latvių gentimisldquo (čiurlionytė 1969 298)

taigi dabar sunku būtų teigti kokį etninį pagrindą turi mūsų nagrinėtos ribinės aukštaitijos dainų melodijos aišku viena jos gerokai skiriasi nuo rytinių aukštai-čių melodikos ir turi neabejotino bendrumo su žemaičių melodika tas pat pasa-kytina ir apie ribinių aukštaičių dainavimo ypatumus intonavimo artikuliavimo būdą balso tembrą ir kt ar visa tai galime laikyti istorinės žemaičių žemės re-miniscencija sunku atsakyti galbūt šioje vietoje derėtų prisiminti ir perfrazuoti archeologo adolfo tautavičiaus žodžius kad bdquodaug kur tarp dubysos ir nevėžio nulupęs dabartinį aukštaitį rasi žemaitį o nulupęs pastarą jį rasi žiemgalį arba ką kitąldquo (cit iš kalnius 2006 83) PakruojondashPasvaliondashradviliškiondashPanevėžio teritori-jos dainų melodikos savitumas galbūt leistų kalbėti ne tiek apie ten bdquobuvusį žemai-tįldquo kiek apie bdquoką kitąldquo Pabandyti išsiaiškinti kas gi tas bdquokažkas kitasldquo ndash tolesnių nuodugnių tyrimų vizija

ŠalTiNiai

aadd ndash Aukštaitija Aukštaičių daugiabalsės dainos sudarė ir parengė daiva vyčinienė (Lietu-vių tradicinė muzika) vilniaus plokštelių studija 2002

adM ndash Aukštaitijos dainos ir muzika 1935ndash1941 metų fonografo įrašai sudarė ir parengė austė nakienė rūta žarskienė vilnius 2004

aM ndash Aukštaičių melodijos parengė Laima Burkšaitienė ir danutė krištopaitė vilnius 1990BB ndash Barbora Buivydaitė (k pl Dainų karaliai ir karalienės) vilnius 2006čad ndash Aukštaičių dainos Šiaurės rytų Lietuva sudarė ir parengė genovaitė četkauskaitė (Lie-

tuvių liaudies muzika [kn] ii) vilnius 1998

121

čLLM ndash Lietuvių liaudies melodijos sudarė ir parengė Jadvyga čiurlionytė Tautosakos darbai [t] 5 1938

kdd ndash Lina kirsnytė Panevėžiškių vestuvės ir vestuvinės dainos [diplominis darbas] rankraš-tis saugomas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje 1994

kka ndash kazimiero kalibato asmeninis archyvaskraa ndash vytauto krikščiūno asmeninis archyvaskvė ndash Kvėdarna sudarytojai kazys Misius albina auksoriūtė [ir kt] (Lietuvos valsčiai kn 5)

vilnius 2004Ldk d ndash vanda Misevičienė Lietuvių liaudies dainų katalogas Darbo dainos Kalendorinių apei-

gų dainos vilnius 1972 p 27ndash242Ldk š ndash vanda Misevičienė Lietuvių liaudies dainų katalogas Šeimos dainos vilnius 1982Ldk v ndash Bronė kazlauskienė Lietuvių liaudies dainų katalogas Vestuvinės dainos jaunosios pu-

sėje vilnius 1976 Lietuvių liaudies dainų katalogas Vestuvinės dainos jaunojo pusėje vilnius 1977

LLd v ndash Lietuvių liaudies dainynas t 5 Vestuvinės dainos kn 3 Mergvakario ir jaunojo sutik-tuvių dainos parengė B kazlauskienė melodijas parengė z Puteikienė ž ramoškaitė vilnius 1989

Lrd ndash Linelius roviau dainavau Onos Bluzmienės tautosakos bei prisiminimų rinktinė sudarė ir parengė Bronė stundžienė [ir kt] vilnius 1990

Ls ndash Lygumai Stačiūnai [sudarytojas robertas Jurgaitis] (Lietuvos valsčiai kn 6) vilnius 2001

Ltr ndash Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštynasLtrF ndash Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyno fonotekaMFa kLF (MFa kF) ndash Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos instituto etnomuziko-

logijos skyriaus Muzikinio folkloro archyvo garso įrašai magnetofono juostoseMFa ktr ndash Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos instituto etnomuzikologijos sky-

riaus Muzikinio folkloro archyvo rankraštiniai rinkiniaiPla ndash Plateliai redakcinė komisija venantas Mačiekus (pirmininkas) vacys Milius [ir kt]

(Lietuvos valsčiai kn 3) vilnius 1999ra ndash Rietavo apylinkės parengė vytautas Būda [ir kt] vilnius 1992 rBd ndash daiva raginytė Ievos Šulienės dainos [Bakalauro darbas] rankraštis saugomas Lietuvos

muzikos ir teatro akademijoje 2001sdM ndash Suvalkijos dainos ir muzika 1935ndash1939 metų fonografo įrašai sudarė ir parengė austė

nakienė ir rūta žarskienė vilnius 2003 sg ndash Lietuvių dainų ir giesmių gaidos Lietuvos šiaurės rytuose surinko kun a sabaliauskas

Helsinkai 1916šl ndash Šiaulėnai sudarytojas ir redaktorius aleksandras šidlauskas vilnius 2004ts ndash Tetervins subilda Emilijos Brajinskienės gyvenimas ir veikla sudarė ir parengė vilma

Merkytė vilnius 2006ždM ndash Žemaitijos dainos ir muzika 1935ndash1941 metų fonografo įrašai sudarė ir parengė austė

nakienė rūta žarskienė vilnius 2005

Literatūra

ambrazevičius rytis 1997 Etninės muzikos notacija ir transkripcija vilnius aukštaičių tapatumo paieškos 2006 Aukštaičių tapatumo paieškos straipsnių rinkinys parengė

aukštaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba kaunasBaranauskas tomas 2006 aukštaitija XiiindashXv amžiuje kn Aukštaičių tapatumo paieškos kau-

nas p 27ndash43Bogatyriov Piotr Jakobson roman 1997 Folkloras kaip ypatinga kūrybos forma Tautosakos

darbai [t] vi-vii (Xiii-Xiv) p 201ndash210Burkšaitienė Laima krištopaitė danutė 1990 Aukštaičių melodijos sudarė ir parengė Laima

Burkšaitienė ir danutė krištopaitė vilnius

122

četkauskaitė genovaitė 1981 Dzūkų melodijos sudarė ir parengė genovaitė četkauskaitė vilnius četkauskaitė genovaitė 1998a Aukštaičių dainos Šiaurės rytų Lietuva sudarė ir parengė geno-

vaitė četkauskaitė (Lietuvių liaudies muzika d ii) vilnius četkauskaitė genovaitė 1998b Lietuvių liaudies dainų melodijų tipologija vilniusčetkauskaitė genovaitė 2002 Suvalkiečių dainos Pietvakarių Lietuva sudarė ir parengė g čet-

kauskaitė (Lietuvių liaudies muzika d iii) vilniusčiurlionytė Jadvyga 1938 Lietuvių etnografinės muzikos apžvalga kn Lietuvių liaudies melodi-

jos sudarė ir parengė Jadvyga čiurlionytė spausdinta Tautosakos darbai [t] 5 2-asis pat ir papild leidimas vilnius 1999

čiurlionytė Jadvyga 1969 Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai vilniusdaukantas simonas 1993 Būdas senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių parengė B vanagienė

2-asis leidimas vilnius garšva kazimieras 2006 aukštaičiai kn Aukštaičių tapatumo paieškos kaunas p 58ndash65guanini alexandr 1578 Sarmatiae Europea Descriptio quae Regnum Poloniae Litvaniam Sa-

mogitiam Russiam Massoviam Prussiam Pomeraniam Livoniam et Moschoviae Tartariae que partem complexitur krakoacutew

kalnius Petras 2006 aukštaitiškumas lietuviškosios tapatybės kontekste kn Aukštaičių tapatu-mo paieškos kaunas p 66ndash88

krikščiūnas Povilas vyčinienė daiva dainos nuo Lygumų ir stačiūnų kn Lygumai Stačiūnai vyr redaktorius sudarytojas robertas Jurgaitis (Lietuvos valsčiai kn 6) vilnius p 617ndash741

Lebedys Jurgis 1955 Simonas Stanevičius vilnius Lietuvių etnogenezė 1987 Lietuvių etnogenezė straipsnių rinkinys vilniusMukaitė Loreta 2002 kvintos intonacijos sklaida žemaičių liaudies dainose Lietuvos muzikolo-

gija t 3 p 142ndash155 Mukaitė-sungailienė Loreta 2004 Oi ūžkit gauskit Raseinių krašto dainos žaidimai rateliai

šokiai sudarė L Mukaitė-sungailienė vilniusnakienė austė žarskienė rūta 2003 Suvalkijos dainos ir muzika 1935ndash1939 metų fonografo

įrašai sudarė ir parengė austė nakienė ir rūta žarskienė vilniusnakienė austė žarskienė rūta 2004 Aukštaitijos dainos ir muzika 1935ndash1941 metų fonografo

įrašai sudarė ir parengė austė nakienė rūta žarskienė vilniusnakienė austė žarskienė rūta 2005 Žemaitijos dainos ir muzika 1935ndash1941 metų fonografo

įrašai sudarė ir parengė austė nakienė rūta žarskienė vilnius Petrošienė Lina 2003 Lietuvininkų etninė muzika identiteto problema [disertacija] rankraštis

saugomas vytauto didžiojo universitete raginytė daiva 2001 Ievos Šulienės dainos [Bakalauro darbas] rankraštis saugomas Lietuvos

muzikos ir teatro akademijoje sabaliauskas adolfas 1916 Lietuvių dainų ir giesmių gaidos Lietuvos šiaurės rytuose surinko

kun a sabaliauskas Helsinkai slaviūnas zenonas 1974 Polifoninių sutartinių geografinio paplitimo problema kn Liaudies

kūryba t ii vilnius p 16ndash36stanewicze simonas 1829 Daynas Žemaycziu Wylniuje nr 30 3-iasis leidimas vilnius 1999 stryjkowski Maciej 1582 Kronika polska litewska żmoacutedzka i wszystkiej Rusi Warszawastundžienė Bronė 1990 Linelius roviau dainavau Onos Bluzmienės tautosakos bei prisiminimų

rinktinė sudarė ir parengė Bronė stundžienė [ir kt] vilnius vakarinienė audronė 2000 suvalkiečių dainuojamoji tradicija savitas muzikinis Lietuvos dia-

lektas ar kaimyninių regionų paribys Lietuvos muzikologija t 3 p 182ndash193vyčinienė daiva 2001 Lygumų ir stačiūnų apylinkių dainų melodikos ypatybės kn Lygumai Sta-

čiūnai vyr redaktorius sudarytojas robertas Jurgaitis (Lietuvos valsčiai kn 6) vilnius p 611ndash614 vyčinienė daiva 2002 Aukštaitija Aukštaičių daugiabalsės dainos sudarė ir parengė daiva vy-

činienė (Lietuvių tradicinė muzika) vilniaus plokštelių studija zinkevičius zigmas 2005 Lietuvių tautos kilmė vilnius zinkevičius zigmas 2006 etnonimas aukštaičiai amžių bėgyje kn Aukštaičių tapatumo paieš-

kos kaunas p 44ndash57

123

PECULIARITIES OF THE FOLKSONGSAT THE BORDERLANDS BETWEEN AUKŠTAITIJA AND SAMOGITIA

daiva račiūnaitė-vYčinienė

Summary

the article deals with a topic that has hardly ever been investigated in ethnomusicology namely the peculiarities of traditional folksongs at the borderlands between samogitia and aukštaitija so far only certain incongruities in folksong melodics of the peripheral territories (that of southern samogitia or western and northern aukštaitija) and mainstream traditions of samogitia or aukštaitija have been briefly referred to in the scientific literature the author of this article mainly focuses on the question of ldquosamogitianrdquo character of the peripheral aukštaitija asserting that the tendency of folksong melodies becoming more and more ldquoaukštaitija-likerdquo is not entirely original as it keeps increasingly manifesting itself not only in southern samogitia but also in other ethnocultural regions as well she notes that folk singing traditions of the peripheral aukštaitija (eg radviliškis šiauliai Pakruojis Panevėžys and neighboring districts) can be characterized by many features of samogitian melodics and peculiarities of articulation ie low and heavy singing slow ldquoenteringrdquo into the sound ldquotenaciousrdquo intonation loose rhythm pattern of the 1-2-3-2-5 scale degrees coda on the 2nd degree dropping of a voice from 3rd to 1st degree high or variable 4th degree etc Certain folksong melodic types abundant in samogitia are represented in the above-mentioned districts as well while some folksong types should be regarded as local ones found exclusively in districts of Pakruojis Pasvalys Panevėžys and Biržai the conservative character of the folksong melodics the low degree of variation (certain centuries-old intonation nuclei and rhythmic formulas etc) as well as peculiarities of musical articulation related to the dialect (and genetics) enable ethnomusicologists to reveal the ancient ethnocultural ties of the folksong melodies the features of singing typical to the peripheral aukštaitija discerned by the author allow appreciating the ancient heritage of the old singing style related to the samogitian one nevertheless it is still difficult to make it plain whether this could be a reminiscence of the historical samogitian land or some peculiar result of cultural exchange between samogitians and semigallians or something else it probably remains for the future investigations to answer this question it seems that the unique character of the folksong melodics in the Pasvalys-radviliškis-Panevėžys area allows us looking for traces of ldquosomeone elserdquo there rather than for the ldquoformer samogitianrdquo Yet finding out the identity of that ldquosomeone elserdquo remains the task of the thorough future investigations

gauta 2007-09-12

straipsnis parašytas vykdant Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamątarpinstitucinę mokslo programą bdquoregioniniai folkloro ir tarmių tyrimai vakarų Lietuvaldquo (2003ndash2006)

124

APIE VIENĄ ŽEMAIČIŲ DAINUOJAMOSIOSTRADICIJOS PAŽINIMO ASPEKTĄ

XIXndashXXI a TAUTOSAKOSUŽRAŠINĖTOJŲ PĖDSAKAIS

Jurgita ūsaitYtėLietuvių literatūros ir tautosakos institutas

s t r a i p s n i o o b j e k t a s ndash tautosakos užrašytojų pateikiamas dainuojamosios tau-tosakos repertuaro vaizdas rinkiniuose iš žemaitijos ir juose fiksuotas dainų ir dainavimo kontekstas

d a r b o t i k s l a s ndash remiantis 2004ndash2007 m lauko tyrimų duomenimis ir pasitelkus ankstyvesnius šiaurinės žemaitijos tautosakos rankraštinius rinkinius apibūdinti šio regio-no dainų repertuaro fiksavimo atskirais laikotarpiais ypatumus

ty r i m o m e t o d a i ndash aprašomasis lyginamasisž o d ž i a i r a k t a i dainuojamoji tautosaka dainininkas repertuaras tautosakos rin-

kimas folklorinis ansamblis mokyklinis albumas rašytinis folkloras

Įvadinės pastabos

2004ndash2007 metais Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto folkloristai vyk-dydami lauko tyrimus salantų žarėnų viekšnių židikų bei Ylakių apylinkėse tiesiogiai stebėjo žemaičių gyvenimą nuosekliai žvalgė ir fiksavo šiandienines folkloro apraiškas Parsivežtos medžiagos ndash garso įrašų nuotraukų filmuotų vaizdų taip pat asmeninių įspūdžių dar neišblėsusių po bendravimo su vietos žmonėmis ndash išties pakaktų norint pateikti konkretų ir ganėtinai išsamų šian-dieninį šio regiono folklorinės kultūros vaizdą tačiau straipsnyje rūpėjo pasta-rų jų lauko tyrimų rezultatus apibendrinti pasitelkus platesnę per du šimtmečius įvairių rinkėjų užrašytą medžiagą Labai didelė jos apimtis padiktavo geografinį atrankos kriterijų apsiribojus rinkiniais iš per pastarąsias ekspedicijas tirtų vie-tovių bei gretimų apylinkių Mažai tikėtina jog praplėtus geografines ribas iš-ryškėjusios tendencijos keistųsi iš esmės todėl pristatant XiX a žemaičių dainų rinkimo situaciją remiamasi ir simono daukanto dainų rinkiniu praplečiančiu apsibrėžtą arealą analizei buvo pasirinkta šiaurės žemaitijoje tai yra skuodo

ŽEMAIČIŲ FOLKLORO TYRIMAI

ISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

12

Mažeikių akmenės kretingos Plungės ir telšių rajonuose užrašyta tautosaka sukaupta visų pirma Lietuvių mokslo draugijos ir Lietuvių tautosakos rankraštyno fonduose1 atidžiau analizuota apie penkiasdešimt XiXndashXX a tautosakos rinki-nių2 kurių pasirinkimą lėmė keletas veiksnių chronologinis žanrinis ir kiekybi-nis siekiant nenutrūkstamo dainuojamosios tradicijos vaizdo stengtasi į tyrimą įtraukti įvairiu laiku užrašytą medžiagą kadangi XiX a žemaičių dainuojamoji tautosaka nebuvo nuosekliai renkama todėl labiau gilintasi į XX a rinkinius nes kiekvieną šio amžiaus dešimtmetį reprezentuoja kelios dešimtys rinkinių Be to iš daugiau nei šešių šimtų šiaurės žemaitijos tautosakos rinkinių pirmenybė teikta tiems kuriuose vyravo dainos svarbus motyvas buvo ir rinkinio apimtis peržiū-rai rinktasi stambesni pavienių užrašytojų rinkiniai ir ekspedicijų medžiaga ti-kintis kuo pilnesnio ir nuoseklesnio vaizdo Pirminis sumanymas buvęs apibrėžti žemaičių dainavimo tradicijos kaitos tendencijas tačiau susipažinus su folkloro rinkinių medžiaga iškilo klausimas ar užtenka turimų duomenų fiksuotų kaip sinchroniniai žodinio paveldo tradicijos fragmentai norint suprasti dainuojamą ją tradiciją ir kaip dinamišką procesą galiausiai pasidavus pačios medžiagos dik-tatui apsiribota rinkiniuose fiksuojamo repertuaro bei dainų ir dainavimo kon-teksto analize siekiant pasiaiškinti ar pakanka užrašytosios medžiagos tradicijos kaitos tyrimams

Žemaičių dainų repertuaro apmatai XIXndashXX a rinkiniuose

Folkloristikoje tradicijos elementų istorinė vertinimo perspektyva yra tiesiog neišvengiama tiesa tautosakos moksle istoriniams ir lyginamiesiems tyrimams naudojami duomenys yra sąlygiškai nauji ndash pagrindinis medžiagos masyvas su-kauptas per pastaruosius beveik du šimtus metų Pirmoji pozicija žemaičių dai-nų rinkimo istorijoje neabejotinai priklauso simono stanevičiaus bdquodainoms že-maičiųldquo publikuotoms dar 1829 m taikydamas griežtus estetinius kriterijus į šį leidinį s stanevičius sudėjo trisdešimt gražiausių lyrinių senųjų dainų atrin-kęs iš turėto penkiskart didesnio jų skaičiaus (sdž p 5) kaip tik ši aplinkybė ir neleidžia objektyviai pasinaudoti šiuo šaltiniu tiriant XiX a pradžios žemaičių dainų repertuarą tarp nepaskelbtų ir deja neišlikusių dainų galėjęs būti spėjant iš s stanevičiaus pratarmės žodžio nemažas pluoštas ir kitokių ndash neatitikusių su-darytojo grožio sampratos tikėtina kad tarp jų būta ir humoristinių naujoviškų individualios poetikos kūrinių siekiant apčiuopti anksčiausiai fiksuoto žemaičių dainų repertuaro bruožus atspirties tašku galėtų būti vienas seniausių šio regiono dainų šaltinių ndash s daukanto rankraštinis rinkinys datuojamas 1834ndash1845 m Jį

1 abu fondai ndash Lietuvių mokslo draugijos (LMd) ir Lietuvių tautosakos rankraštyno (Ltr) ndash saugo-mi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tautosakos archyve

2 atidžiau peržiūrėti šie rinkinių rankraščiai LMd i 47 54 83 364 419 1039 Ltr 35 104 234 322 400 658 944 1175 1794 2030 2148 2662 2772 2903 2938 3025 3073 3169 3237 3243 3471 3497 3701 3833 3939 4059ndash4062 4220 4636 4708 4855 4856ndash4858 4967 4970ndash4972 5522 5524 6049 6413 6456 6883

126

sudaro apie 850 dainų ir eilėraščių tekstų3 kuriuos daukanto paraginti užrašė kelios dešimtys jo talkininkų

daukanto rinkinys iš visos XiX a žemaičių tautosakinės medžiagos išsiskiria dainų gausa ir žanrine jų įvairove tikėtina kad bdquožemaitiškojildquo rinkinio dalis tai yra daugiau nei pusšešto šimto dainų (grigas 1983 29) atspindi daugiau ar mažiau visai žemaitijai XiX a pirmojoje pusėje būdingą repertuaro vaizdą

nekeliant sau tikslo pateikti detalią daukanto rinkinio dainų repertuaro ap-žvalgą labiau rūpėtų akcentuoti jo stilistinį margumą sklaidant rinkinį į akis krinta individualiotildes poetikos (dažniausiai ndash socialinės tematikos) tekstų gausa tai rodo kad XiX a pirmojoje pusėje į klasikinį dainų repertuarą natūraliai ir gana intensyviai įsilieja kitotildes estetinės sistemos ndash autorinės rašytinės kūrybos pavyz-džiai iš visų žemaičių tarme užrašytų tekstų šiame rinkinyje net penktadalį suda-ro literatūrinės kilmės tekstai kita vertus žinant daukanto kultūrines intencijas neabejotinai turėjusias įtakos ir dainų rinkimo darbui galima pagrįstai manyti kad dalis rinkinyje randamų individualių eiliavimų dar nebuvo įsilieję į gyvą ją folklorinę tradiciją tapę jos dalimi Pasak kazio grigo nuosekliausiai tyrinėju-sio daukanto tautosakinį palikimą ir liaudies dainos ir individuali poezija šiam buvusi bdquopriemonė tautinei literatūrai ugdytildquo (ten pat 18) atrodo tokia nuostata padėjo populiarinti ir pačią autorinę poeziją dėl to į rinkinį patekę individualios kūrybos tekstai galėjo reikšti keletą svarbių dalykų pirma ndash literatūrinio gyveni-mo intensyvėjimą ir individualios kūrybos potencijų augimą ir antra ndash neišven-giamai viso kultūrinio konteksto veikiamos dainuojamosios tradicijos pokyčius daukanto dainų rinkinys rodo kad folklorinė sistema XiX a pirmojoje pusėje buvo atvira kitų kultūros sferų įtakoms sugerdama atspindėdama ir perdirbdama individualios literatūrinės kūrybos patirtį kitokį pasaulio matymą ir jo raiškos būdus galima spėti kad dalis į rinkinį patekusių individualių eiliavimų buvo to laikotarpio kultūros plitusios raštu elementas kad toks reiškinys XiX a jau buvo išplitęs patvirtina dešimtys Lietuvių tautosakos archyve saugomų rankraščių4 su įvairios tematikos ir žanrų literatūrinės kilmės tekstų nuorašais

XX amžius ndash intensyviausias visų Lietuvos regionų žinoma ir žemaičių tauto-sakos rinkimo metas tačiau šis laikotarpis yra nevienalytis ne tik užrašytos tauto-sakos stilistine žanrine įvairove skiriasi ir pačių rinkėjų intencijos

Pirmojondashpenktojo dešimtmečių rankraščiai leidžia jau gana tiksliai lokalizuoti dainų paplitimą ir susikoncentruoti prie konkretaus regiono ndash šiaurės žemaitijos medžiagos Ji atskleidžia dar ganėtinai turtingą įvairove žaižaruojantį dainų pa-saulį jame klesti senosios klasikinės dainos tačiau šalia jų tarpsta naujoviškos ir iš rašto kultūros atėjusios literatūrinės dainavimo gyvybingumą galėtų patvirtin-ti ir pastebėjimas kad dauguma tekstų ndash pilni išsamūs beveik nepasitaiko nuo-

3 s daukanto sukauptų dainų rankraščių originalai yra Lietuvių nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tautosakos archyve jų nuorašai saugomi Lietu-vių mokslo draugijos fondo rinkiniuose (žr LMd i 54 364)

4 Įvairaus pobūdžio tekstų nuorašų pavyzdžių žr Ltr 329 3293 3297 3302 žemaičių tarmės požymių esama Ltr 3307 3295 3296 rinkiniuose

127

trupų ir kaip susilaikysi čia nepriminus kad šis laikotarpis šiandien ekspedicijose kalbinamų žemaičių nostalgiškuose prisiminimuose iškyla kaip dainavimo aukso amžius tuomet dainos skambėjusios beveik visuose namuose kiekviename kaime ir vienkiemyje vienatvės valandą suteikdamos progų intymiam išsipasakojimui o susitelkusiems į būrį leisdamos pajusti bendrumo džiaugsmą o ir tautosakos res-pondentų būrys tada buvęs gausus ndash vaikai jaunimas suaugusieji ir seneliai ben-dras jų amžiaus vidurkis siektų šiek tiek daugiau kaip 40 metų (palyginkime šių dienų pateikėjų vidutinis amžius perkopia 70)

vertinant iš repertuaro pozicijos atrodytų kad vėliau užrašyta medžiaga žan-riniu ir kokybiniu požiūriu nedaug tesiskiria nuo prieškarinės tačiau tokį vaizdą lėmė XX a pirmojoje pusėje susiklosčiusios tautosakos rinkimo tradicijos pavei-kusios visuose Lietuvos regionuose užrašytos tautosakos pobūdį šeštojo dešimt-mečio folkloristų lauko tyrimuose laikomasi dar prieškariu susiformavusios nuos-tatos visų pirma ieškoti senųjų liaudies dainų6 todėl nereikėtų stebėtis jog nemaža dalis XX a antrojoje pusėje šiaurinėje žemaitijoje sukauptų rinkinių patvirtina selektyvines tautosakos rinkimo tendencijas kita vertus galima pastebėti kad gerokai įvairesnis dainuojamojo repertuaro vaizdas atspindėtas bdquoneprofesionaliųldquo tautosakos rinkėjų daugiausia moksleivių užrašytoje medžiagoje nesigilinant į savo veiklos metodologines prielaidas ir pirmiausia vadovaujantis siekiu užrašyti kuo daugiau jų apylinkėje skambančių dainų šiems užrašytojams atrodo pavy-ko užfiksuoti autentiškesnį gyvą repertuarą dabartiniams tyrinėtojams leidžiantį dar išsamiau pažinti dainavimo tradicijos ypatumus ir kas šiandien galėtų paneig-ti jog ne skirtingi tautosakos rinkėjų motyvai daugiausia lėmė kad tuo pačiu metu vienoje ar gretimose apylinkėse sudaryti dainų rinkiniai bdquokurialdquo gana skirtingas dainų repertuaro versijas7

Panašūs tautosakos rinkimo polinkiai o svarbiausia ndash jos panoraminio vaizdo formavimo folkloristikoje nuostatos išlieka ryškios ir septintojo bei aštuntojo de-šimtmečių rinkiniuose šiai situacijai tirti ypač pravartūs ekspediciniai rinkiniai atspindintys kolektyvinę akademišką folkloristų poziciją Puikus jos pavyzdys galėtų būti stambus net trijų tūkstančių rankraštinių puslapių rinkinys Ltr 3471 Jame yra daugiau kaip tūkstantis dainų iš įvairių daugiausia vyresnio amžiaus pateikėjų užrašytų skuodo kretingos rajonuose 1961 m vykusioje ekspedicijo-je žvelgiant į jį anksčiau sukauptos medžiagos kontekste lyg ir nestebintų jog dauguma rinkinio dainų ndash senosios tarsi atklydusios iš patriarchalinio kaimo kur buvo natūraliai suaugusios su ūkio darbais ir įvairiomis šeimos apeigomis tik vos dešimtą ją dalį dainų sudaro individualios poetikos persmelkti tekstai tačiau šia-me rinkinyje išryškėja ir užmaskuotas tarsi šešėliškas repertuaro vaizdas kurio

apie tai žr stundžienė 2003 15ndash166 vadovas 1936 10ndash207 Plg Ltr 3497 kur absoliučią daugumą sudaro senosios dainos užrašytos vilniaus universiteto

studentų skuodo rajone 1957 m ir Ltr 3075 pristatantį itin platų ir stilistiniu požiūriu nevienalytį židikų ir jų apylinkių (dabar Mažeikių r) 1957ndash1958 m repertuarą pamatytą moksleivių akimis tokiu požiūriu lygintina ir Ltr 4060 bei Ltr 4062 medžiaga rinkta 1969 m gretimuose Mažeikių ir skuodo rajonuose

128

metmenis nubrėžė patys ekspedicijos dalyviai užsimindami apie neužrašinėtas dainas jie kartu akcentavo ir aiškiai besiskiriančias vertybines savo kaip folkloro tyrinėtojų ir žodinės tradicijos reprezentantų nuostatas dainų atžvilgiu8

Belieka apgailestauti kad ne vieno pateikėjo išsakytas polinkis prie naujoviškų dainų ir atviras estetinis jų vertinimas buvo labai menkai atspindėtas akivaizdu jog sprendžiant apie regiono dainų visumą ši kontekstinė informacija dėl ryškaus subjektyvumo visada turės tik šalutinę reikšmę dėl šių aplinkybių susidaryti išsa-mų ir tikrą klasikinių ir naujoviškų dainų santykio vaizdą taip pat tirti dainuojamo-jo folkloro raidos tendencijas darosi ganėtinai keblu Pastangos gelbėti iš užmaršties senosios dainavimo tradicijos reliktus folklorinės kultūros užribyje neišvengiamai paliko nemaža vėlesnės kolektyvinės kūrybos pavyzdžių ndash romansų literatūrinių ir kitų nuo klasikinės stilistikos nutolusių dainų

kas šiandien imtųsi įvertinti kaip ši taktika paveikė ir kokią tebedaro įtaką folk-loro studijoms Bet akivaizdu kad ne vieną dešimtmetį trukęs atrenkamasis tau-tosakos užrašinėjimas pakoregavo dainų repertuaro vaizdą Folkloristų sudarytas (vėliau aprašant ir sisteminant atrinktą ją medžiagą) dainuojamojo folkloro vaizdas neatspindi tikrosios tam tikru metu gyvavusios tradicijos

Platesnių komentarų paaiškinančių užrašytos tautosakos gyvavimo aplinkybes ir sąlygas peržvelgtuose rinkiniuose taip pat stokojama daugiausia pasitaiko kon-kretiems tekstams skirtų glaustų pastabų susijusių su dainos turiniu išmokimo atsiminimo situacija paties pateikėjo įspūdžiu toli gražu ne kiekviename rinkiny-je randame tautosakos rinkėjų apibendrinimus ir paaiškinimus kurie dabar galbūt leistų greičiau pastebėti folklorinės kultūros tęstinumo ar pokyčių ženklus

XX a pabaigos tautosakos rinkiniai tebetęsia iki šiol vyravusį tekstologinį kie-kybinį folkloro rinkėjų interesą dauguma tautosakos rinkinių vis dar sudaromi kaip žodinės tradicijos tekstų saugyklos tekstai yra tarsi praradę ryšį su žmogumi ir jo gyvenimu rankraščiuose fiksuojami jau ne sykį užrašytų dainų variantai kaupiama regioninio ar individualaus repertuaro išklotinė leidžianti konstatuoti konkrečios dainos paplitimą erdvėje ir laike tačiau užrašomi tekstai kaskart aki-vaizdžiau rodo dainavimo tradicijos silpnėjimą pasireiškiantį tekstų trumpėjimu užmiršimu pasitraukimu į pasyvią ją atmintį (turint omenyje rašytinio folkloro apraiškų gausėjimą) reikia pažymėti kad daugumos rankraštinių rinkinių kon-tekstinė informacija taip pat orientuota pirmiausia į teksto kaip kūrinio suvokimą tai leidžia susidaryti gana statišką repertuaro vaizdą kuriame dainos atrodo tarsi sustingusių scenos paveikslų dekoracijos tokį įspūdį daro dauguma pavienių užra-šytojų parengtų taip pat ir lauko tyrimų ataskaitomis virtusių tautosakos rinkinių

8 kaip pavyzdys pateiktini keli individualų pateikėjų repertuarą apibūdinantys komentarai ku-rie neretai yra vieninteliai naujoviškų dainų gyvavimo liudytojai bdquo[Pateikėja] moka daug dainų tačiau labiau mėgsta naujesnes romansus literatūrinės kilmės sakosi daugelį išmokusi iš radijo senąsias tradicinėm žemaitiškom melodijom dainas dainuoja nenoriai ndash jos esančios jai negražiosldquo (Ltr 3471 8 pluoštas p 30) bdquo[Pateikėjas] labai sunkiai prisiminė dainų tekstus ltgt repertuare yra ne tik šios užrašytos tradicinės liaudies dainos bet ir naujoviškos dainos ypač romansai atro-do kad [pateikėjas] nedaro dainų atrankos o stengiasi išlaikyti viską ką girdi aplinkui dainuojantldquo (Ltr 3471 3 pluoštas p 109)

129

Beje ši praktika tarsi patvirtina tendenciją kad plačiau folkloro kontekstų lauką privalu aprėpti tik moksliniame tekste (plg stundžienė 2003 13ndash32 Būgienė 2007 56ndash70) arba žymesniam dainininkui skirtoje apybraižoje (plg aivd)

Ką ir kaip fiksuojame šiandien

atsiremiant į retrospektyvią šiaurės žemaitijos tautosakinių rinkinių apžval-gą įdomu palyginti pastarųjų ketverių metų folkloristų kolektyvinius tyrimus ir individualius pastebėjimus pirmiau minėtose ekspedicijose 2004ndash2007 m ekspe-dicijų tikslas buvo ne tik į garso ir vaizdo laikmenas įrašyti išgirstą tautosaką bet ir stebėti folklorinę kultūrą plačią ja prasme kontekstinė informacija atkreipianti dėmesį į tiriamos vietovės kultūrinę ir socialinę terpę užkabinanti sąsajas tarp praeities ir dabarties reiškinių neretai naujomis spalvomis nuspalvina visą užra-šytą tautosakos repertuarą ir pačiu bendriausiu aspektu rodo tradicijos potencialą jos svarbą konkrečiai bendruomenei

tautosakos kontekstinio tyrimo aktualumą lietuvių folkloristai ėmė kelti jau prieš kurį laiką įvertinę tiek europinę folkloro lauko tyrimų patirtį tiek reflektuodami nū-dienos folkloristikos poreikius ir uždavinius šiandien vis dar tebediskutuodami dėl folkloro konteksto apimties folkloro ir ne-folkloro santykio tautosakininkai pradeda preciziškiau gilintis į dainavimo svarbą kiekvienam žmogui vertinti dainos ir dai-nuojančiojo statusą bendruomenės ir individo gyvenime pastebėti tradicines ir nau-joviškas dainavimo apraiškas sklaidos būdus tautosakos sąlytį su kitomis kultūrinio gyvenimo formomis stebint gyvąją tradiciją gali iškilti naujų iki tol nepastebėtų reiškinių kurie įtraukti į kontekstines studijas leis vienu ar kitu aspektu išryškinti dainuojamosios tradicijos tęstinumo gyvybingumo kaitos bruožus

gero dainavimo (pastaruoju metu jau rečiau tapatinamo vien su klasikinių liaudies dainų mokėjimu) vertės suvokimas net ir šiomis dienomis išliko stimulu vertusiu ieškoti pasižymėjusių dainininkų sugebėjusių išsaugoti nesuaižėjusį dai-nų repertuarą tačiau buvo apsispręsta užrašyti visas dainas ndash tiek žmonių gerai menamas tebedainuojamas tiek ir tas kurias prašymų ir užuominų paskatinti jie traukė iš pasyviosios atminties gelmių nestebino jog netikėtai užkluptas retas kuris galėjo iškart neklysdamas dainą išdainuoti iki galo kiekvienas stabtelėji-mas netrukdavo išsilieti į apgailestavimų tiradą dėl nusilpusios atminties ndash juk ka-daise daugybė dainų mokėta su malonumu dainuota o dabar štai staiga prireikus pinasi jų žodžiai susimaišo posmai stringa gaida tačiau pasitaikė sutikti tokių kurie be didesnių pastangų prisiminė keletą ar net ir kelias dešimtis dainų gal tik retkarčiais užmesdami akį į užrašus padedančius pažadinti atmintį Beje šiuokart ir vėl pasitvirtino nuo seno praktikuojama tautosakos rinkėjų taktika kai sutrik-džius žmogų rodos elementariu prašymu padainuoti pažadama pas jį sugrįžti po keleto dienų ir ne vien tam kad užrašytum dar vieną variantą bet kad sykiu su juo išgyventum atsiminimo malonumą gautum progą prisilytėti prie asmeniškų išsipasakojimų su tokiomis nuostatomis žvelgiant į žmogų ir vietinę folklorinę tradiciją pavyko išgirsti palyginti nemažai tik žemaičių regionui būdingų senųjų

130

klasikinių dainų ir užfiksuoti čia įsigalėjusį ir pamėgtą naujovišką visoje Lietuvoje populiarų repertuarą

vertinant šių dienų dainavimo situaciją neįmanoma apeiti folklorinių ir etno-grafinių ansamblių veiklos ir jų daromos įtakos provincijos kultūriniam gyvenimui sukinėjantis kaime ar miestelyje ir klausiant kelio pas dainuojančiuosius žmonės pirmiausia prisimena meno saviveiklos dalyvių pavardes todėl pagrįstai susidaro įspūdis kad bet kuris bendruomenės narys savęs jau nelaiko žodinės tradicijos tęsė-ju mieliau šią funkciją deleguodamas socialiai aktyvių organizuotų žmonių grupei ir jų atstovams vis dėlto objektyvumo dėlei reikia pripažinti kad dažnai ne tiek tautiškos nuostatos ir jų keliamos aspiracijos paskatina žmones ateiti į folklorinius ansamblius kiek jų teikiamos socialinės ir kultūrinės savirealizacijos galimybės noras patenkinti natūralų bendravimo su žmonėmis poreikį svarbus ir psichologi-nis malonumas patiriamas dalyvaujant priimtinoje veikloje

Lankytose žemaitijos apylinkėse folklorines tradicijas dabar palaiko kultūros namų mokyklų ansambliai kuriems vadovauja ir jų repertuarą sudaro etninės kul-tūros žinovai savo nišą kultūrinėje apylinkės veikloje randa į dainuotojų grupeles susibūrę bendraminčiai ypač iniciatyvos nestokojančios moterys daug laisviau žvelgiančios į folklorinius pasidainavimus savo muzikinius gebėjimus rodo ir vie-nos šeimos kelių kartų atstovus subūrę ansambliukai

gilinantis į folklorą propaguojančių ansamblių dainavimą nesunku įžvelgti be-siskiriančias jų repertuaro sudarymo tendencijas diplomuotas specialistas vado-vaujamą kolektyvą būtinai stengiasi išmokyti kuo daugiau savo regiono daugiau-sia ndash senųjų dainų sąmoningai formuodamas bdquoklasikinįldquo žemaitišką repertuarą dėl to folklorinių ir etnografinių ansamblių repertuarą galima laikyti stilistiškai vienalytiškiausiu bdquoMokytoldquo vadovo neieškančios dainuotojų grupės reprezentuoja reljefiškesnį bdquošiuolaikiškesnįldquo tradicijos paveikslą mėgsta populiarų regionišku-mu neišsiskiriantį bendralietuvišką dainavimą ndash renkasi romansus autorines bei įvairias naujoviškas dainas prisimena ir vieną kitą senesnę ndash neretai savo mamos ar tėvelio mėgstamiausią

svarbu pažymėti kad ansamblių repertuaras daro nemenką įtaką pačiai folklo-rinei tradicijai tarp kolektyvinio ir individualaus išmokto ir paveldėto repertuaro vyksta nuolatinė cirkuliacija asmeninis per gyvenimą susiformavęs ansambliečių dainų repertuaras papildomas bendrai išmoktomis ir atliekamomis dainomis ir tam-pa asmeninės patirties dalimi nors po vieną prikalbintieji padainuoti tebegyvuo-jančių ar jau iširusių ansamblių nariai neužmiršta pabrėžti mokantys ansamblio ir savo dainas

žmonėms dainuojant po vieną arba kaip dažniau patys pageidauja su artimu giminaičiu geru kaimynu draugu tikėtasi ne tik išgauti individualaus repertuaro apmatus bet ir stebėti pateikėjo laikyseną išryškinti požiūrį į dainavimą kiekvie-nas jų išgyvendamas asmeninį santykį su tradicija turėdamas aiškų požiūrį į dai-navimą reprezentuoja tam tikrą laikysenos tipą Pavyzdžiui geram dainininkui puoselėjančiam savo polinkį jau pelniusiam bendruomenės pripažinimą būdingas santūrus rimtumas orus pasididžiavimo išgyvenimas auditorijos dėmesį patyrę

131

scenos skonį žinantys gyvo temperamento dainininkai tautosakos rinkėjus sutinka pasitikėdami savimi jau suvokdami savo vertę ir reikalingumą (tik ar neužčiuopsi tada surepetuoto jausmo amatininkiško nusiteikimo ženklų) Bet yra ir kita patei-kėjų grupė žavinti atsakingumu ir jautrumu kai paprašytas prisiminti daugiau dai-nų po dienos kitos jau lūkuriuoja prie lango su visu pluoštu per kelias nemigo naktis vėl po posmą surankiotų dainų atgyja ne tik žodžiai ir melodijos pats žmogus nu-švinta galėdamas prisiminti dainas Jos pažadina jausmus prikelia prisiminimus iš ko išmokta kada ir su kuo dainuota Per dainą atsiskleidžia visas gyvenimas tačiau vis dažniau tenka susidurti ir su neutraliu ar atsainoku požiūriu kai pernelyg nesi-graužiama dėl kliūvančios gaidos užmirštų posmų kai atsivertus dainų sąsiuvinį ar populiarią knygelę tautosakos rinkėjui siūloma pasirinkti bdquoreikalingasldquo dainas

kadaise klestėjęs dainavimas praėjusiais šimtmečiais tarpęs apeiginėse ir buiti-nėse gyvenimo srityse XX a pirmojoje pusėje pasak vyresnio amžiaus žemaičių dar buvo natūrali visuotinė kaimo bendruomenės ir atskiro žmogaus saviraiškos forma ir nors amžininkai jau XiX a stebėjo dainavimo slopimo požymius dvidešimtajame šimtmetyje dėl itin intensyvių ekonominių socialinių ir drastiškų istorinių pokyčių išryškėjo dar stipresni folklorinės tradicijos poslinkiai kaitą atspindi kontaminuotų fragmentiškų tekstų gausa antrinės dainavimo kultūros raiškos sferos išsiplėtimas Praradęs ryšius su apeiginiu kontekstu dainavimas susikoncentravo kolektyvinėje kultūrinėje pramoginėje arba grynai intymios individualios saviraiškos srityse

tiriant žodinį paveldą neįmanoma apeiti įvairių folklorinių užrašų Jų egzis-tavimą ir plitimą galima sekti per visą XX amžių nors pavyzdžių netrūko jau ir anksčiau ndash devynioliktajame šimtmetyje rašytiniu pavidalu gyvuojanti tautosaka sudaro gana ryškų folkloristų pripažintą tačiau iki šiol dar menkai tyrinėtą žodi-nės tradicijos rūšį9 su jai būdingais formos ir struktūros požymiais apibrėžta funk-cionavimo sfera savitu santykiu su žodžiu gyvuojančia tautosaka dainų tyrėjus pirmiausia domina dainų sąsiuvinių turinys ir gyvavimo kontekstas kokius tekstus kas kur kada kokiam reikalui kaupė ir naudojo Be šių dalykų sąsiuvinių me-džiaga gali atskleisti asmens šeimos giminės repertuaro savitumą leidžia spręsti apie kūrinių gyvavimo laiką jų visuotinumą ar lokalumą suvokti dainuojamosios tradicijos niveliacijos apimtis be to yra parankus objektas tekstologiniams tyri-mams asmeniniai tautosakos užrašai ndash gana patikimi gyvosios žodinės tradicijos liudytojai nes į sąsiuvinius žmonės paprastai užsirašydavo labiausiai patinkančias dainas taip pat populiarius didesnei visuomenės daliai priimtinus jos skonį tenki-nančius kūrinius tai yra užfiksavo konkretaus laiko aktualias folklorinės kūrybos tendencijas tautosakos užrašai gali atskleisti ir kai kuriuos jų sudarytojų individu-alius bruožus ndash estetinį skonį palinkimą prie vieno ar kito tautosakos žanro kon-servatyvumą ar atvirumą masinės kultūros apraiškoms grožinei literatūrai toks požiūris gali suteikti pagrindo pamąstymams apie socialinę ir kultūrinę aplinką jos palankumą žmonių folkloriniams polinkiams pasireikšti todėl dalį tautosakos sąsiuvinių galima laikyti dvasinio gyvenimo metraščiais tradicinės kultūros ir jos atstovų tyrinėjimams reikšmingais dokumentais

9 apie rašytinės ir žodinės tradicijos sąveikas žr ivanauskaitė 2003 13ndash29

132

Pastarųjų metų stebėjimai rodo kad žmonių polinkis užrašyti pačių mokamas naujai išgirstas ar perskaitytas dainas išties yra gajus dažnuose namuose teko sklai-dyti asmeninius tautosakos rankraščius ndash dainų sąsiuvinius albumus ant pavienių lapų ir tiesiog popieriaus skiaučių perrašytų tekstų pluoštus Juos vartant buvo proga paklausinėti kodėl kam jie buvo ir tebėra saugomi panaudojami Motyvų paska-tinusių žmones imtis rašiklio būta įvairių sumanymas rašytine atrodytų patiki-miausia forma įamžinti savo žinojimą ne vienam subrendo savarankiškai taip galė-jo būti realizuotos nuoširdžiai išgyventos kultūrinės aspiracijos panorus sau pačiam atskleisti mokamų dainų skaičių pagaliau taip tikimasi palikti neįkainojamą atmi-nimą vaikams ir anūkams Pastebėta kad dažnas savo apylinkės žmonių žinomas dainininkas turi ir labai brangina asmeninius dainų sąsiuvinius iš galybės panašių užrašų jie išsiskiria stambumu ndash tai ne vienus metus o kartais ir dešimtmečius pil-dyti rinkiniai Jie kalba ne apie atsitiktinį rašiusiojo pomėgį bet esminį susidomėji-mą netgi savotišką bdquoprofesinįldquo interesą norom nenorom susidaro įspūdis kad dainų sąsiuvinis tapo reikalingas kaip atributas pateisinantis gero dainininko vardą

visiškai kitokios prigimties ir pritaikymo galimybių yra pavienių dainų nuo-rašai ant palaidų popieriaus lapų nemažus jų pluoštus sukaupia folklorinių an-samblių nariai mokydamiesi kolektyvo bendro repertuaro tautosakos rinkėjams ir tyrinėtojams tokie užrašai daugiau pasako apie folklorinių ansamblių judėjimo masiškumą ir populiarumą konkrečių kolektyvų repertuaro sudarymo tendencijas nei apie šiuos nuorašus saugančio žmogaus santykį su propaguota tradicija

ne vienuose aplankytuose namuose kalbėtasi apie albumus ndash jaunystėje dar mokyklos laikais rašytus dainų ir poezijos sąsiuvinius su palinkėjimų atminimų aforizmų intarpais Mokykliniai albumai būdami populiariosios kultūros dalis yra įgiję ir gana ryškių folklorinei kūrybai būdingų bruožų albumai paprastai funk-cionuojantys tam tikroje amžiaus ir socialinėje grupėje sudaromi laikantis nusi-stovėjusių modelių lemiančių albumų struktūros ir formos ypatumus stereotipinį turinį kita vertus tokie albumai ndash nuolat kintantis reiškinys pasiduodantis laiko-tarpio mados tendencijoms labai priklausantis nuo kultūrinės aplinkos net ir vien dainoms skirti albumai nėra visiškai vienodi tie keli dainų albumų egzemplioriai kuriuos teko atidžiau pavartyti ekspedicijose kol kas leidžia kalbėti apie du ryškes-nius mokyklinių dainų albumų tipus vienas sietinas su abiturientų tradicija suda-ryti albumą mokyklos baigimo proga Pavyzdžiui šeštojo dešimtmečio pradžioje Ylakių vidurinės mokyklos baigiamosios klasės moksleiviai keitėsi sąsiuviniais į kuriuos vienas kitam įrašydavo po vieną ar keletą dainų šitaip per vienus mokslo metus storus sąsiuvinius užpildydavo liaudiškų ir autorinių dainų tekstai lietuvių poetų ir verstiniai eilėraščiai darbar toks sąsiuvinis10 leidžia susidaryti nuomonę apie tuo metu mėgtas dainas jaunimui aktualų repertuarą vyresniųjų klasių moks-leivių literatūrinį akiratį

kitam albumų tipui atstovautų vieno žmogaus užrašinėti tekstai šiuos sąsiuvi-nius albumus ypač mėgsta paauglės mergaitės sudarydamos albumus jos vadovau-

10 vieno tokio sąsiuvinio albumo savininkė dabar gyvenanti židikuose leido jį nusikopijuoti kopija saugoma Lietuvių tautosakos rankraštyne

133

jasi savo amžiaus grupei būdinga estetikos samprata Paauglystėje patikusios dai-nos buvo ne tik išrašinėjamos bet ir dainuojamos dar prieš porą metų salantuose jauna moteris iš savo prieš du dešimtmečius prirašyto žurnalų iškarpomis ir pačios piešiniais pagražinto sąsiuvinio galėjo prisiminti ir padainuoti kiekvieną dainą

relikvijos teisėmis saugomi asmeniniai tautosakos rankraščiai specialistų ver-tinami kaip žodinės tradicijos visateisiai dokumentai Jie kaip ir išimtinai moterų kutūrinės saviraiškos sferoje išsilaikę mokykliniai albumai dar laukia nuoseklaus tyrinėtojų dėmesio

Baigiamosios pastabos

straipsnyje paanalizuotas vos vienas kitas žemaičių dainuojamosios tradicijos fiksavimo aspektas atsiveriantis rankraštiniuose XiXndashXXi a pradžios tautosakos rinkiniuose tačiau ir ši apžvalga leidžia suvokti kad praeityje vyravusi tautosakos rinkimo praktika užrrašinėtojus orientavo pirmiausia į repertuaro kaupimą šitaip leisdama užčiuopti tik turtingos ir įvairialypės tradicijos fragmentus ir nors šiandien akivaizdu jog tūkstančių dainų variantų anaiptol nepakanka norint pažinti pačią dainavimo kultūrą sukaupta medžiaga jau leistų aprėpti ir aprašyti žemaičių regi-ono dainų repertuaro įvairovę išryškinti jo slinktis žodinės liaudies kūrybos terpė suvokiama ne tik kaip etnografinis fonas bet ir socialinės kultūrinės aplinkybės su-dariusi pagrindą ir sąlygas tautosakai gyvuoti ir reikštis tautosakos rinkėjų taikiklyje atsidurdavo nenuosekliai todėl tik priešokiais arba apskritai nebuvo aprašoma tai lėmė kad šiandien mums prieinamas dalinis nevisapusiškas folklorinės tradicijos vaizdas Pastarųjų lauko tyrimų metu folkloristai stengiasi aprėpti ir rinkiniuose kuo objektyviau atspindėti įspūdį kilusį bendraujant su pateikėju kai pokalbis mode-liuojamas pateikiant klausimus arba sekama pateikėjo minčių kalbos tėkmė ir vienu ir kitu atveju tikimasi pajusti individualų pateikėjo sąlytį su dainomis bei kitais folk-lorinio turinio dalykais neretai įvairialypė kontekstinė informacija suteikia papil-domų kartais netikėtų tautosakinio teksto vertinimo ir interpretavimo aspektų

žvelgiant iš šių dienų perspektyvų archyvuose sukaupta medžiaga sudaro ne-menką pagrindą jau senokai pribrendusiems nuosekliems dainavimo regioninio savitumo tyrimams regioniškumo tyrimai nors folkloristų darbuose apie juos užsimenama jau ne vieną dešimtmetį vis dar nesulaukė problemiškos išsamios studijos pagrindžiančios tokio pobūdžio tyrimų naudą ir svarbą išryškinančios esminius struktūrinius psichologinius socialinius funkcinius kultūrinius ir ki-tokius regionų folklorinės tradicijos bruožus iki šiol vyravę žanriniai poetikos ir semantikos dainų tyrimai nors ir suteikė pagrindo žodinės tradicijos elementuose ieškoti regioninių skirtybių arba bendrumų bet dėl apibrėžtų metodologinių aspi-racijų negalėjo pateikti išsamios analizės o tokios belaukiant žemaitiškoji me-džiaga nepabrėžiant jos etniškumo sėkmingai panaudojama semantiniuose lygi-namuosiuose tipologiniuose folkloristų tyrinėjimuose

134

ŠalTiNiai

aivd ndash Aš išdainavau visas daineles Pasakojimai apie liaudies talentus ndash dainininkus ir muzikan-tus [kn] 1ndash2 sudarė ir parengė danutė krištopaitė vilnius 1985 1988

LMd ndash Lietuvių mokslo draugijos rankraščiai Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tautosakos rankraštyne

Ltr ndash Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštynassdž ndash Daynas Žemaycziu surynktas yr yszdutas par symona stanewicze Mokslynynka Lyte-

raturas yr gražiuju Prytirymu Wylniuje metuose 1829 p 65 naujas leidimas simonas stanevičius Dainos Žemaičių parengė Juozas girdzijauskas vilnius 1999 p 182

Literatūra

Būgienė Lina 2007 Pasakojamoji tautosaka skirtingų kartų žemaičių lūpose kelios pastabos apie viekšnių apylinkių pasakojimus Tautosakos darbai [t] XXXiii p 56ndash71

grigas kazys 1983 simonas daukantas ir lietuvių tautosaka kn simonas daukantas Žemaičių tautosaka t 1 Dainos parengė vytautas Jurgutis Bronė kazlauskienė vilnius p 11ndash42

ivanauskaitė vita 2003 Folklorinės tradicijos kaitos ypatumai Tautosakos darbai [t] Xviii (XXv) p 13ndash29

stundžienė Bronė 2003 Merkinės dainų istorija vizija ir tikrovė Tautosakos darbai [t] XiX (XXvi) p 13ndash32

vadovas 1936 Tautosakos rinkėjo vadovas kaunas p 80

REGARDING ONE ASPECT OF KNOWINGTHE SAMOGITIAN FOLKSONG TRADITION

TRACING THE STEPS OF FOLKLORE RECORDERSFROM THE 19TH ndash 21ST CENTURIES

Jurgita ūsaitYtė

Summary

the article presents a survey of the northern samogitian folksong tradition reflected in the folklore manuscripts from the 19th till the beginning of the 21st century By using the descriptive and comparative methods the author attempts to evaluate the peculiarities of recording the folksong repertoire from this region in the course of different periods the nature of the investigated subject ie the manuscript folklore collections prompts her deeper inquiry into the recorded data in terms of its exhaustiveness and sufficiency for the purposes of studying the folksong tradition

recording of the samogitian folksongs started in the first half of the 19th century the repertoire from this period is best represented in the folksong collection by simonas daukantas (1834ndash1845) it gives evidence of the rich and varied (both in terms of style and genre) repertoire of samogitian folksongs of the time open and susceptible to various literary influences

The 20th century is usually characterized by the most intensive activities of folklore collection in various Lithuanian regions samogitia being no exception nevertheless during this period the different attitudes towards folklore collection also distinctly took shape significantly influencing the qualitative and generic scope of the recorded materials the priority to recording the classical folklore took root in the beginning of the 20th century and influenced the numerous fieldwork sessions until as late as the 1970s Yet it must be noted that this prominent line of recording primarily the old folksong layer significantly diminishes our possibilities of establishing the real idea regarding the 20th century folksong repertoire and investigating the tendencies of change affecting the folksong

13

tradition Manifestations of these changes in terms of weakening modes of traditional folklore existence and the emerging new forms of folklore creativity become increasingly relevant in the fieldwork investigations of the end of the 20th ndash beginning of the 21st centuries Besides the nowadays scholarly fieldwork sessions distinctly present attempts at not only recording the oral heritage itself but also at observing the folklore culture in its broadest sense at accumulating various contextual information related to different spheres of individual community social cultural and other kinds of life and surroundings

gauta 2007-12-03

straipsnis parašytas vykdant Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamątarpinstitucinę mokslo programą bdquoregioniniai folkloro ir tarmių tyrimai vakarų Lietuvaldquo (2003ndash2006)

136

ŽEMAIČIŲ ŠOKIŲ RATELIŲ IR ŽAIDIMŲ BRUOŽAI

daLia urBanavičienėLietuvos muzikos ir teatro akademija

s t r a i p s n i o o b j e k t a s ndash žemaičių šokiai rateliai bei žaidimaid a r b o t i k s l a i ndash aptarti žemaitijos choreografinio folkloro pagrindinius bruožus ir

apibūdinti esamus tyrimus išanalizuoti senesniuose šaltiniuose ir vėlyvesnėje archyvinėje medžiagoje pateikiamus duomenis nustatyti žemaičių choreografinio folkloro raidos ten-dencijas

ty r i m o m e t o d a i ndash istorinis aprašomasis lyginamasis ž o d ž i a i r a k t a i žemaitija šokiai rateliai žaidimai apeigos

Tyrinėjimų ir šaltinių apžvalga

Palyginti su kitų Lietuvos regionų choreografiniu folkloru žemaičių šokiai ra-teliai ir žaidimai tyrinėti bene daugiausia 1994 m Lietuvos muzikos akademijos etnomuzikologijos katedros studentė solveiga zvicevičienė apgynė diplominį dar-bą bdquožemaičių pasilinksminimo choreografijaldquo (vadovė d urbanavičienė) nema-žai dėmesio žemaitijos choreografiniam folklorui skyrė buvusi Lietuvos liaudies kultūros centro darbuotoja eugenija venskauskaitė 1997ndash1998 m ji surengė semi-narų ciklą bdquoChoreografinis folkloras nūdienos regionuoseldquo kurio metu nufilmavo vietinių folkloro ansamblių atliekamus šokius ir ratelius parengė metodinius rin-kinėlius apimančius įvairias atskirų regionų teritorijas šios medžiagos pagrindu e venskauskaitė pradėjo rengti rinkinį bdquošoks broliukai šokinįldquo vėliau jį pabaigė ir 2001 m paskelbė audronė vakarinienė (2003 m pasirodė šį leidinį papildantys šokių ratelių ir žaidimų garso įrašai) rinkinio įžanginiame straipsnyje glaustai apibūdintos regioninės žemaičių choreografinio folkloro ypatybės skyriuje bdquože-maitijaldquo pateikti 37 šokiai 3 rateliai ir 1 žaidimas nemažai žemaičių choreografi-nio folkloro pavyzdžių paskelbta ir kituose rinkiniuose1 tačiau juose nėra įžanginių pastabų apie pateikiamos medžiagos regionines ypatybes

1 Pavyzdžiui e venskauskaitės sudarytame rinkinyje bdquošokiai ir rateliaildquo (1989) paskelbta 18 šokių (šr 3 11ndash15 17 20 21 24ndash26 33 34 44 48ndash50) ir 2 rateliai (šr 73 78) alinos kirvaitienės suda-rytame rinkinyje bdquoLietuvių liaudies rateliai ir šokiaildquo (1991) ndash 9 šokiai (LLrš 10 26 28 31 32 57 62 64 79) 3 rateliai (LLrš 16 23 80) ir 2 žaidimai (LLrš 11 15)

ŽEMAIČIŲ FOLKLORO TYRIMAI

ISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

137

Prie žemaičių choreografijos tyrinėjimų dar galima priskirti porą trumpų straipsnelių paskelbtų 2000 m leidinyje bdquožemaičių žemėldquo eugenijos venskaus-kaitės bdquoką ir kaip šoko žemaitijojeldquo ir Lauros gulbinaitės bdquožemaičių choreografi-jaldquo (pastarajame pakartotos kai kurios minėto s zvicevičienės diplominio darbo išvados)

Labai nedaug pastebėjimų apie žemaičių choreografiją pateikta 2001 m išleis-toje kazio Poškaičio knygelėje bdquoapie liaudies choreografijos regioninį savitumąldquo čia užsiminta jog žemaitija iš kitų regionų išsiskiria tuo kad joje daugiausia už-fiksuota vien atskirame rajone pasitaikančių šokių ir ratelių pavadinimų Gailingis Gričinikė Jonkelis Kadagys Kleckai Lakišius Pampiljonis Skrodelis Subatėlė Subotas Tėvas pirko arklį Uolinderis Vajaunas ir kt (Poškaitis 2001 12) rem-damasis Lietuvos liaudies kultūros centro Choreografinio folkloro rankraštyne sukaupta medžiaga2 k Poškaitis teigė jog žemaitiškos choreografijos pavyzdžių daugiausia surinkta skuodo rajone (apie 600 vnt) mažiau ndash raseinių šilalės tau-ragės telšių (po 300ndash370 vnt) mažiausiai ndash akmenės kelmės (po 50ndash90 vnt) klaipėdos rajonuose (apie 30 vnt) tiek tėra apibendrinimų mus dominančia tema toliau didžią ją knygelės dalį užima skirtingose vietovėse įvairiais variantais užfik-suotų penkių ratelių (Abrūsėlis Aguonėlė Kiškelis Mėnesėlis Serbenta) ir dviejų šokių (Ant kalno karklai Noriu miego) palyginimas pagal dainuojamojo teksto ritmikos formos ir struktūros požymius

žinios apie žemaičių tradicinę choreografiją yra vienos ankstyviausių (siekia net Xvi a3) nemažai aprašų išliko iš XiX a4 gausiausi duomenys užfiksuoti XX amžiuje

rengiant šį straipsnį apie žemaitiškus šokius ratelius ir žaidimus stengtasi su-rinkti kiek įmanoma daugiau duomenų aprėpiant istorinius šaltinius įvairius leidi-nius ir archyvinę medžiagą ndash daugiausia iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikinio folkloro archyvo (toliau ndash LMta MFa) vaizdo fondų Lietuvos liau-dies kultūros centro Choreografinio folkloro rankraštyno (toliau ndash LLkC ChFr) šie duomenys buvo papildyti nauja medžiaga užfiksuota pagal mokslo programą bdquoregioniniai folkloro ir tarmių tyrimai vakarų Lietuvaldquo 2003ndash2005 m surengtose ekspedicijose žemaitijoje (klaipėdoje kretingoje Palangoje Luokės Plungės Pla-telių tauragės apylinkėse)

2 Jame yra apie 11 000 choreografinio folkloro aprašų iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bei klaipėdos universiteto fondų taip pat iš įvairių leidinių nedidelė dalis surinkta pačių Lietuvos liau-dies kultūros centro darbuotojų

3 aleksandras guagninis 1581 m paminėjo žemaitijoje prie kuršo ribos per kapų lankymus atlie-kamus šokius su trimitais ir būgnais (kronika 1612 31) gerardas Mercatorius 1595 m aprašė žemai-čių vestuves ir užsiminė kad šokančiai nuotakai nukerpami plaukai (kraštas ir žmonės 1983 83)

4 Pavyzdžiui Jurgis Pabrėža Laurynas ivinskis Liudvikas adomas Jucevičius Povilas višinskis ambraziejus kašarauskas Motiejus valančius Mečislovas davainis-silvestravičius paminėjo XiX a žemaitijoje gyvavusių šokių ir žaidimų pavadinimus apibūdino kai kurių atlikimo eigą (plačiau žr Poškaitis 1992 86ndash101)

138

Bendrieji žemaičių choreografinio folkloro ypatumai

Palyginti su kitų Lietuvos etnografinių regionų palikimu žemaitijos choreogra-finis folkloras išsiskiria didžiausia įvairove (gal kaip tik dėl to žemaitiški šokiai itin mėgstami įvairiose vakaronėse nors gausesnė medžiaga sukaupta iš aukštaitijos)

žemaitijoje užrašyta daug porinių šokių kurie nežinomi kituose Lietuvos regi-onuose Latišas (Lakišius) Lestingis (Blezdingėlė) Vėdaras Vajaunas (Kariškis) Ulanas Gyvataras Gyvatukas Gyvatas Grečinikė (Gricinelė) Anės polka Gailin-gis (Gailitis) Kadagys Kleckai Skrodelis Subatėlė Subotas Uolinderis (Alinderis Lelinderis Dreilinderis) įvairių figūrinių valsų ndash Vilties valsas Saliamo (Suliamo Salionų) valsas Monietų (Manietų Minietų Minėts) valsas ir pan vien tik čia šo-kami saviti kadriliniai šokiai ndash įvairūs jonkeliai šeinai galiopai Bulius Marcelė pana ir kiti šalia jų gyvavo ir kadriliai šiame regione taip pat buvo populiarūs visoje Lietuvoje paplitę šokiai dažniausiai atneštinės kilmės Aleksandravas (Alek-sandra) Dirižablis Karobuška Kukanuška (Kuchanuška Kalvelis) Vengierka Padispanas Mazurka Mazurpolkė Krakoviakas Jabluška Cvingis Noriu miego Mudu du broliukai ir kt

žemaičių šokiams būdingi įvairiausi choreografiniai motyvai Palyginti nema-žai šokių atliekami po dvi poras (Siuntė Marę į Žagarę Malūnėlis ir kt) kai kurie turi ryškių žaidybinių motyvų (pvz Našliukas Šeinas su vagim)

Mažesnė ratelių įvairovė nedaug jų pasižymi žemaitiška melodika (būdingesnė bendralietuviška) Pati populiariausia ratelių choreografinė forma ndash dviejų dalių kai antrojoje dalyje sukamasi susikabinus už parankių

Patys archajiškiausi yra žaidimai juose atsispindi ryški sąsaja su apeigomis nemažai simbolikos slypi poetiniuose tekstuose

vykdant mokslo programą bdquoregioniniai folkloro ir tarmių tyrimai vakarų Lie-tuvaldquo 2003ndash2005 m surengtų ekspedicijų metu rasta kai kurių papildomų duome-nų paneigiančių ankstesnes išvadas apie žemaičių choreografinį folklorą štai se-niau teigta jog kadrilinio pobūdžio šokio Šeinas paplitimo teritorija apsiriboja vien šiaulių kelmės žagarės ir Joniškio apylinkėmis6 tačiau paaiškėjo kad jis buvo paplitęs ir apie telšius kretingą Pasak Palūksčio kaime (Luokės apyl telšių r) gyvenančio zenono Joniko Šeinas jų krašte pasirodė dar prieš kadrilius o alfredas dauginis tvirtino kad Šeinas šiose apylinkėse buvo pagrindinis vakaronių šokis7 šokio Jadvyga paplitimo teritorija taip pat gerokai platesnė k Poškaitis teigė esą šis šokis gyvavo tik suvalkijoje tačiau 2004 m surengtos ekspedicijos metu užfik-suota kad jis buvo žinomas ir Luokės apylinkėse (luokiškiai vadindavo ne tik Oi Jadvyga bet ir Lelinderiu)8

remiamasi LLkC ChFr duomenimis 6 žr venskauskaitė 2000 237 žr LMta MFa vaizdo fondus 20041119ndash21 d Luokės ekspedicijos 5-ąją dig8 kasetę (ši archy-

vinė medžiaga dar neturi pastovios inventorinės numeracijos) 8 žr LMta MFa vaizdo fondus 20041119ndash21 d Luokės ekspedicijos 3-iąją dig8 kasetę (alekso

vilimavičiaus įrašus) ir 6-ąją kasetę (Pranciškaus šarauskio įrašus)

139

naudingi buvo pakartotiniai apsilankymai pas tuos pačius pateikėjus pati-krinant maždaug prieš penkiolika metų užrašytus duomenis 1990 m vykusios kompleksinės ekspedicijos metu iš antano Baltmiškio gyvenančio vanagų kaime (agluonėnų apyl klaipėdos r) užrašyta net 30 šokių9 2003 m aplankytas tas pats pateikėjas pagrojo ir parodė jau tik apie 15 šokių tačiau dalis jų anksčiau dar ne-buvo užrašyti Atgalšpyčkis Tripusas Valsas-tango savitai šokama Vengierka (su porininkų keitimu)10

2003ndash2005 m surengtose ekspedicijose buvo nufilmuoti ir įvairių folkloro an-samblių pašokti šokiai Beveik visais atvejais tai tėra rekonstrukcijos remiantis se-nesniais aprašais ar pavienių pateikėjų pasakojimais nes išnykus gyvajai tradici-jai negalima tų šokių nufilmuoti šokant kaimo žmonėms tada folkloro ansamblių atliekamos rekonstrukcijos irgi tampa vertingu šaltiniu parodančiu vienokią ar kitokią senojo šokio animuotą interpretaciją (be abejonės ji sėkmingesnė tada kai atlikėjai būna labiau įsigilinę į gyvosios šokių tradicijos savitumus)

gausumu ir didžiausia įvairove išsiskiria Palangos ansamblio bdquoMėguvaldquo reper-tuaras kurį daugiausia sudaro tiesiogiai iš pateikėjų išmokti šokiai šio ansamblio dalyviai parodė net 25 šokius itin saviti tarp trijų kėdžių atliekami šokiai Šokit panos ir Vokietukas merginų šokis su skrybėlėmis Kepurėtis užrašytas kretingos rajone vaineikių kaime (šis šokis labai primena eduardo gizevijaus ir kitų XiX a autorių aprašytą Mažosios Lietuvos šokį Kepurinis) Prie retesnių reikėtų priskir-ti šokį Icki picki atliekamą įvairiai šokinėjant per ant žemės padėtas lazdas (plg su kitur Lietuvoje ir Baltarusijoje šokamais panašaus pobūdžio šokiais Tolkačikas Daukančikas) Mažai žinomas ir Šmululis šokamas su bdquovagimldquo11

kretingos ansamblis bdquovolungėlėldquo pašoko 24 šokius dėmesį patraukia mažai žinomas ratelis Taronkis padainuotas su instrumentiniu pritarimu (šį ratelį ansam-blio dalyviai išmoko per aklųjų draugijos renginius) neįprastai šokamas Gailitis Filmuojant bdquovolungėlęldquo paaiškėjo kad ir šiais laikais folklorinės kūrybos tradicija tęsiama pavyzdžiui dainas paverčiant šokiais prieš kelis metus sėkmingai prigijo dainai Ko liūdi berželi ko liūdi pritaikytas tam tikras porinio šokio eigos būdas12

Šokiai rateliai ir žaidimai žemaičių pasilinksminimuose

didžiausią žemaitijos choreografinio folkloro dalį sudaro pasilinksminimų šo-kiai rateliai ir žaidimai žemaičiai pasilinksminimų renginius vadindavo įvairiai priklausomai nuo vietos tradicijų vakarelē nibrė gužynės grajenkos vakaruš-

9 Plačiau žr urbanavičienė 1995 42710 Pažymėtina kad Baltmiškis su žmona daug ką rodė jau painiodamasis ypač nebeatrinko pavadini-

mų pavyzdžiui Lelenderiu vadino tipišką Narečinką o Narečinka ndash Padispaną (plačiau žr LMta MFa 2003 m Luokės ekspedicijos vaizdo įrašus 1-ąją dig8 kasetę)

11 bdquoMėguvosldquo ansamblio vaizdo įrašus žr LMta MFa vaizdo fonduose ndash 20041119ndash21 d Luokės ekspedicijos 4-ąją ir 5-ąją dig8 kasetes (archyvinė medžiaga dar neturi pastovios inventorinės nume-racijos)

12 bdquovolungėlėsldquo ansamblio vaizdo įrašus žr LMta MFa vaizdo fonduose ndash 20041119ndash21 d Luokės ekspedicijos 3-iąją dig8 kasetę (archyvinė medžiaga dar neturi pastovios inventorinės numeracijos)

140

kos strambambolė bėgė jaunimas ar tiesiog šokiai13 aleksandro Pakalniškio nuo-mone specialiai pasišokti rengiami vakarėliai žemaitijoje atsirado tik po Pirmojo pasaulinio karo14 šie renginiai vykdavo šeštadieniais arba sekmadieniais į juos susirinkdavo kelių gretimų kaimų jaunimas seniau šokdavo klėtyse (jos būdavo grįstos) o vėliau pradėjus statyti erdvesnes trobas su grindimis šokius imta rengti pagrindinėje troboje1 vakarėlių atsiradimo pradžioje šokiams grodavo tik vienas muzikantas smuiku kartais ndash ir armonika o vakarėliams virtus nuolatiniu reiški-niu atsirado kapelos ir profesionalūs muzikantai16

Per šiuos renginius ne tik šokdavo įvairius šokius eidavo ratelius bet ir žaisdavo žaidimus krėsdavo visokius pokštus Buvo įprasta kad po trijų šokių būdavo trys rateliai arba žaidimai Į ateinančius naujus šokėjus muzikantas atkreipdavo dėmesį specialiai jiems užgrodamas bdquonaujokų polkąldquo17 kai kur gyvavo tradicija pasilinks-minimą pradėti tam tikru šokiu ndash Kepurinskiu18 Vainikėliu19 Šalabanu20 Valčiku21 Patrepsieniu22 polka (ir po jos šokamu kadriliumi)23 Paskutinis šokis paprastai bū-davo Suktinis daug kur buvo įprasta vakarėlį baigti trimis šokiais polka valsu ir Suktiniu (netgi prigijo posakis bdquoPolkelė ndash ant kelio valsas ndash į kašelę suktinis ndash pas-kutinisldquo)24

XX a pradžioje žemaitijoje pradinės mokyklos ėmė organizuoti viešuosius va-karus su šokiais (jie dar būdavo vaidinami vakarais vakarėliais šokiais robok-sais) tokiuose renginiuose jaunimo susirinkdavo daugiau norintiems įeiti reikė-davo pirkti bilietą kartais būdavo surengiami vaidinimai čia daugiausia būta vien šokių rateliai eiti gerokai rečiau

Pamėgdžiojant miesto madas kaimuose vėliau pasirodė ir gegužinės kurias rengdavo atviroje gamtoje už kaimo ribų šokiams atitverdami tam tikrą plotą Į jas susirinkdavo jaunimas ne tik iš skirtingų kaimų bet ir iš kitų parapijų Muzikantų gegužinėse būdavo daugiau negu vakarėliuose ndash pasikviesdavo kapelą neretai ir dūdų orkestrą gegužinėse vyravo šokiai (jų repertuaras būdavo panašus kaip va-karėliuose) žaidimų ir ratelių beveik nepasitaikydavo

Apeiginiai šokiai ir žaidimai

apie žemaitijoje gyvavusią apeiginę choreografiją žinių išliko daug mažiau ndash daugiausia tik iš senesnių šaltinių

13 Plačiau žr Pakalniškis 1971 17314 Plačiau žr Pakalniškis 1977 1361 Plačiau žr Martinkus 1940 30416 Plačiau žr Pakalniškis 1977 13717 Plačiau žr zvicevičienė 1994 9ndash1218 Lka ChFr k 125-40119 Lka ChFr v 115-40120 LLMa F 393 ap 1 b11221 Lka ChFr v 26-44522 LLMa F 393 ap 1 b11323 Lka ChFr k 21-42324 Plačiau žr zvicevičienė 1994 13

141

savičiausia ir gausiausiai aprašyta žemaičių v e s t u v i n ė choreografija kaip ir kituose regionuose čia gyvavo tam tikri bdquopirmojo šokioldquo reikšmę turintys šokiai duomenys apie juos labai įvairūs tačiau galima pastebėti kad čia daug rečiau negu kituose regionuose pirmąjį šokį pradėdavo tėvai arba juos pavaduojantys vyres-nio amžiaus žmonės žemaitijoje tokį šokį dažniausiai šokdavo jaunoji poroje su kokiu nors kitu išskirtiniu vestuvių veikėju šiaulių apylinkėse šokius su jauną ja pradėdavo tėvas o paskui jaunoji su visais iš eilės šokdavo bdquoatsisveikinimo šokįldquo (vyšniauskaitė 1967 24) kai kur jaunoji šokius pradėdavo su pabroliu ar pabroliais (Morkūnienė 1982 86) Juozas Mickevičius teigė kad žemaitijoje vestuvių išvaka-rėse pintuvių metu nuotakos namuose šokius pradėdavo jaunoji su bet kuriuo šokė-ju o tą patį vakarą jaunikio namuose jaunasis irgi išvesdavo šokti bet kurią merginą (Mickevičius 1933 72ndash73) Per svočios pietus jaunajai išdalijus dovanas pirmasis jauną ją šokdindavo bdquokoks vyresnis lauktuvininkas arba vainiksegisldquo o vėliau šokti išeidavo jaunieji (ten pat 112)

iš senųjų aprašų matyti kad bdquopirmąjį šokįldquo žemaitijoje galėdavo sudaryti ir ištisas šokių ciklas štai kai kurie iš raseinių apylinkių kilę pateikėjai pasakojo kad net trys šokiai iš eilės būdavo šokami skirtingų vestuvių veikėjų ndash 1) tėvų 2) jaunųjų 3) visų vestuvininkų

Pirmas šokis senų senovėj ndash parvažiuoja jaunieji pirmas ndash tėvukų valsas jaunosios ar jaunojo abu turi pradėt vestuves Jei abiejų gyvi tai abeji ndash jaunosios ir jaunojo ndash susikeitę antras šokis ndash jaunųjų valsas Pamergės pabroliai [šoka] bet pašaliniai ne Po to muzikan-tas bdquoBendras šokisldquo tai jau visi šokdavo2

kai kur bdquopirmasis šokisldquo turėjo savo pavadinimą Pavyzdžiui apie tauragę bū-davo šokamas Pradėtinis jį pirmieji išeidavo šokti jaunieji o po jų ir kiti vestuvių svitos dalyviai šokį šokdavo du kartus ndash po jungtuvių svočios namuose ir vėliau pas jauną ją kiekvienąkart po apeiginio apėjimo aplink stalą26

tauragės apylinkėse užrašytas dar vienas bdquopirmojo šokioldquo pavadinimas ndash Gėlių tancius Jaunoji prisegdavo jaunajam gėlių ir juodu pradėdavo šokius (pagal bet kokią muziką) Paskui ir pamergės prisegdavo gėlių pabroliams ir eidavo su jais šokti bdquosu katrais šoko su tais eis ir į parėtkąldquo27

Pasak J Mickevičiaus pats mėgstamiausias žemaičių šokis kuriuo pradėdavo visus kitus šokius buvęs Piršlys (ten pat 94ndash95) kitur dar vadintas Veselia Pa-dabone Krėsleliu šis šokis (kartais vadintas ir žaidimu) buvo paplitęs Mažeikių Palangos žagarės šiaulių tauragės apylinkėse28 šokio eiga primena žaidimą į krėslą pasodinama mergina arba vaikinas jiems bdquopiršlysldquo perša porą su kuria vėliau šokamas bdquopiršlioldquo parinktas šokis pašokus bdquopiršliuldquo likdavo sėdintysis o bdquojaunuojuldquo ar bdquojauną jaldquo ndash įpirštasis29 šokis neturėjo nustatytos muzikos būdavo

2 MFa V 402 26 stalą apeidavo jaunieji svočia su piršliu pabroliai su pamergėmis (žr LLMa F 393 ap 1

b 107)27 Ltr 3226(133)28 Ltr 435(35) 3434(269) 1428(52) 1507(35) 3429(96) LMd i 403(50)29 Pagal Ltr 435(34 35)

142

parenkami įvairūs populiarūs to meto šokiai kai kuriuose aprašuose pabrėžiama jog šokant Krėslinį jaunoji atsisveikindavo su jaunimu ją vainikuotą sodindavo ant kėdės ir vaikinai paeiliui vesdavo šokti (kiekvienas susimokėdamas muzikan-tams) vėliau vaikinai vesdavo šokti kitas merginas (vyšniauskaitė 1995 309) 2004 m Plungės apylinkėse surengtos ekspedicijos metu pateikėjas Jonas Lileikis (g 1902 m) teigė kad seniau Krėslelį žaisdavo per svočios pietus kai kada ir be muzikos30

Piršlį šokdavo ne tik per vestuves bet ir kiekvienai progai pasitaikius (Mickevi-čius 1933 94) šokant per pasilinksminimus šokyje išlikdavo jaunosios vaidmuo kartais šalia atsirasdavo ir bdquojaunasisldquo vienas iš detaliau aprašytų tokio šokio varian-tų užfiksuotas tauragės apylinkėse ndash kaip vakaronių žaidimas Veselia kurį žaisdavo jaunimas ir suaugusieji išrinkdavo jaunąją ir jaunąjį juos pasodindavo ant kėdžių ir uždainuodavo polkos ritmo talalinės tipo dainą dainuojant priedainį bdquojaunasisldquo paskelbdavo šokį ir tada visi tą šokį šokdavo Paskui bdquojauniejildquo išrinkdavo kitus žaidėjus ir pasodindavo į savo vietą šie rinkdavosi kitą šokį ir taip toliau31

dalis vestuvinių šokių buvo skirti jaunajai ir jaunikiui suvesti į porą skirtingoms pusėms susigiminiuoti tokią funkciją turėjo raseinių rajone užrašytas Marčpiečio aplinkinis Jį šokti pirmieji išeidavo piršlys su svočia paskui piršlys kviesdavo iš užstalės jauną ją o svočia ndash jauną jį Poros viena paskui kitą šokdavo ratu čia lėtai iškilmingai susikibusios bdquokaip suktiniuildquo čia greitai sukdavosi susikabinusios kaip valsui ir šokdamos polkos žingsniu vėliau būdavo kviečiami ir kiti vestuvininkai netgi vaikai stengiantis pašokdinti priešingos šalies atstovus Jaunieji sueidavo į porą tik pačioje šokio pabaigoje32

kitas žemaitijoje populiarus jaunuosius suvedantis šokis buvo vadinamas Pin-tuvių polka Ją šokdavo jaunieji jaunikio pabroliai ir jaunotildesios pamergės iš pradžių jaunoji turėdavo pašokti su kiekvienu vyru ir tik pabaigoje ndash su jaunuoju (Лингис Славюнас Якелайтис 1955 16 42)

savitumu pasižymi žemaitijoje gyvavęs dovanų jaunajai rinkimo paprotys va-dinamas ačiavimu kurio metu buvo atliekami ir tam tikri choreografiniai veiksmai (suvalkijoje irgi būta panašaus papročio tačiau nėra žinoma kad jis būtų atlieka-mas šokant) tauragės apylinkėse ačiuodavo svočia ir keletas pamergių pasiėmusios lėkštę žvakių ir žibintą Pirmiausia šis būrelis šokdamas prieidavo prie jaunamar-tės motinos ir dainuodamos prašydavo bdquopapildėlės kraiteliuildquo kai motina duodavo dovanų ačiuotojos visiems rodydavo dovaną šokdavo ir dainuodavo bdquoačiū ačiū motinėlei ačiū ačiū sengalvėlei Bus kraiteliui papildėlė Bus mučelei pažibėlėldquo toliau būdavo einama prie jaunosios tėvo seserų brolių tetų dėdžių ir kaimynų atitinkamai kreipiantis bdquoLabas vakars seserėle giminėle kaimynėleldquo ir t t Moterys dovanodavo stuomenų rankšluosčių staltiesių o vyrai ndash pinigų gavusios gerą dovaną svočia su pamergėmis girdavo o jei dovana būdavo menka arba iš

30 žr LMta MFa 20041119ndash21 d Luokės ekspedicijos sąsiuvinį pildytą gailos kirdienės (archy-vinei medžiagai dar nesuteikta pastovi inventorinė numeracija)

31 Lka ChFr v 67ndash48732 Lka ChFr a 90ndash441

143

viso jos negaudavo tai dainuodavo bdquoJeigu sidabrinių gaila nereik eiti į veseilią tai ne ačiū brolužėli tai ne ačiū dobilėlildquo Paįvairindamos tekstą ačiuotojos apei-davo visus vestuvių dalyvius gautas dovanas šokdamos visiems rodydavo o paskui įteikdavo jaunajai33

Panašiai ačiuodavo ir upynos apylinkėje (šilalės r) apeigos eiga ir dainos žo-džiai beveik sutampa su ankstesniu pavyzdžiu apraše apibūdintos papildomos šo-kėjų elgesio detalės bdquopravadninkė ltgt sukinėjasi ant vienos kojos rodo dantis šoka ltgt kauškina pirštais ratuoja kulnimis į dainos taktą muša ir dainuojaldquo (čil-vinaitė 1935 300) taigi ačiavimo apeigoje randame ne tik apėjimo bet ir improvi-zuoto šokio užuomazgą

šokis dažnai tapdavo privalomu išperkant jauną ją tokia apeiga vykdavo vestu-vių išvakarėse atvykus jaunikiui kai reikėdavo išpirkti suolą vainiką išpirkimui vadovaudavo piršlys

pagal jaunojo išgales padeda jaunosios motinai auksinį ar sidabrinį pinigą išvedęs mo-tiną aslon kelis kartus apsuka muzikantams griežiant ir paleidžia taip pat išveda jaunosios tėvą padėdamas mažesnį pinigą vėliau ir seseris Paskum pats jaunasis išveda iš užstalės jauną ją šokti (Mickevičius 1933 79)

spontaniškai būdavo šokama ir išperkant vainiką per bdquopanų vakarąldquo Brolis uždengia torielką balta skepetėle suima kertes apačioj padeda ant viršaus pi-

nigus ndash rublį arba tris ar penkis tankiai sidabrinius priklaupęs prieš motiną pakiša jai pinigus Motina priima pinigus brolis linksmas šoka nusipirkęs sau brolienę

Paskui pabrolys siūlydavo vainiką kurį priimdavo jaunosios sesuo o jaunajai jį prisegdavo tik tada kai būdavo pridedama pakankamai pinigų (žemaitė 1953 68)

vestuvių pabaigoje būdavo šokami piršliui skirti šokiai ruošiantis jį bdquokartildquo (šis paprotys buvo žinomas ir suvalkijoje) Piršlys jausdamas artėjantį bdquosusidorojimąldquo bėgdavo slėptis į užstalę tačiau visus ten sėdinčius išviliodavo kviesdami šokti kol galiausiai piršlį išvesdavo šokti pats bdquokorikasldquo (Mickevičius 1933 122) kai kur tokį vestuvininkų išviliojimo iš užstalės šokį vadino Moterišku suktiniu nes bdquočia jau nuo senų senovės žemaičių papročiuose yra duota moteriškosioms pirmenybė jos veda iš užstalio bdquomelagio draugusldquo ir tol šokina kol piršlys patenka prie stalo kraštoldquo (valentas 1938 13)

sugavus piršlį būdavo šokami piršlio bdquokankinimoldquo šokiai šimkaičiuose (šila-lės r) tokį šokį vadino Šakaliniu jį šokdavo ratu aplink testamentą rašantį piršlį kuris reikalaujant išpirkos neva netyčia šokėjų būdavo stumdomas baksnojamas pagaikščiais34 (šio šokio melodija labai panaši į Lakišiaus ndash kito žemaitiško šokio) alsėdžiuose (Plungės r) kankinamo piršlio pasigailėdavo jaunieji ir išpirkdavo iš pamergių duodami pinigų paskui visi šokdavo smagią polką3

tam tikri fizinio išbandymo veiksmai būdingi ir vestuviniam šokiui Čigonas apie raseinius 1890 m jį užrašė M davainis-silvestraitis

33 LLMa F 393 ap 1 b 10734 LLMa F 393 ap 1 b 1083 LLMa F 393 ap 1 b 107

144

taip gal dešimt ir daugiau žmogysčių aprenk vieną kuris gerai moka šokti cigoną per vadovą visi kaip gervės kada lek nuo pirmo lig paskutinio viens į kitą įsikibę taip tur daryti kaip cigonas vadovas daro ansai su pirštu kur rodo taip ir visa šeimyna tur daryti kada anas eina ką bučiuoti taip ir likusieji visi turi bučiuoti ką anas daro taip ir visi turi daryti taip jis landžioja per zoslaną [suolą ndash D U] bučiuoja pečius ir t t dainuodami bdquody-vistes dyvistes iš cigono šokimoldquo vadovas arba pirmasis turi rankoje pitką [lazdą ndash D U] Jeigu kas iš šeimynos taip kaip jis nepadaro tai ans su ta pitka muša36

Toks šokis būdavo šokamas ir suvalkijoje tik ten jis buvo skirtas labiau vai-kams liepiant kartoti maršalkos judesius (suvalkiečių būdavo vadinamas ne tik Či-gonu bet ir Tabalu) greičiausiai tokie šokiai buvo susiję su tam tikromis jaunimo iniciacijomis kurioms būdingas mušimas ir kiti išbandymo veiksmai37

iniciacijoms būdingas ir inicijuojamo asmens kilnojimas akivaizdžių iniciaci-jos požymių randame nuotakos sesers kilnojimo paprotyje Ypač archajiškas kra-žių apylinkėse (kelmės r) gyvavęs paprotys po jungtuvių nuotakos netekėjusią seserį sodindavo ant apvožto duonkubilio ir kilnodavo į viršų taip suteikdami jai teisę ištekėti (čepienė 1993 321ndash322) šiuo atveju simboliškas ne tik pats kilnojimo aukštyn veiksmas bet ir inicijuojamos merginos sodinimas ant duonkubilio ndash vieno iš svarbiausių simbolių reiškiančių vaisingumą ir derlingumą

kai kuriuose vestuviniuose žaidimuose randame mįslingą simboliką vienas įdomiausių yra žaidimas Laumė Jis buvo paplitęs ne tik žemaitijoje bet ir ve-liuonos krašte (aprašytas antano Juškos bdquosvotbinėje rėdojeldquo38) žemaitiškuose šio žaidimo variantuose39 išryškėja žaidimo prasmė čia po simboliško vaikų ir vyro pa-skandinimo aiškiai išsakomas žaidėjų noras susituokti ndash matyt tokį tikslą žaidimo dalyviai tikisi pasiekti iš pradžių atiduodami laumei savo pulko dalyvius (vaikus) o vėliau juos susigrąžindami toks veiksmas yra kaip išbandymas ir siejasi su ini-ciacijų apeigomis

taigi žemaičių vestuvinė choreografija turėjo labai įvairialypę paskirtį bdquopirmo-jo šokioldquo jaunųjų suvedimo į porą dovanų jaunajai surinkimo (ačiavimo) jauno-sios išpirkimo piršlio bdquokankinimoldquo vestuvininkų išbandymo (iniciacijų)

daug mažiau duomenų išliko apie žemaičių k r i k š t y n ų choreografiją J Mic-kevičius apraše bdquožemaičių krikštynosldquo išvardijo po kūmų pietų atliekamų žaidimų ir šokių pavadinimus

Jaunesnės moterys dainuodamos žaisdavo tuolaikinius žaidimus kepurinskį avietėlę ir kt ltgt vyrai mėgo žaisti kepurinskį patupeckį tetirviną mušti avižas pirkti ir kt vaikai šoko žvirblį vilko uodegą žiužį mušė žiedą dalijo (Mickevičius 1935 108)

artimiausias krikštynų papročiams šokis ndash Kepurinskis Jis primena įvairiose Lietuvos vietose užrašytą paprotį per krikštynas arba pirmąkart aplankius gimdy-vę iš vyrų atiminėti kepures nors J Mickevičius neaprašė Kepurinskio atlikimo

36 Ltr Br F1ndash111437 Plačiau apie tokius veiksmus iniciacijose žr urbanavičienė 2000 69ndash7238 Plačiau žr Juška 1955 374ndash37539 Bene anksčiausiai žemaitišką žaidimą Laumė aprašė a kassarewskis (kašarauskas) maždaug

1857ndash1863 m Labai panašus žaidimo variantas vėliau buvo užfiksuotas Jucių kaime (telšių r) (žr MFa ktr 14939)

14

būdo tačiau išliko gana išsamūs vėlyvesni aprašai Pietų žemaitijoje taip pat apie telšius raseinius ir veliuoną užrašyti rateliai-žaidimai Kepurainis Kepurinis40 Juos žaidžiant sukamasi ratu apie viduryje stovintį žaidėją su kepure kurią jis pats atiduoda kitam arba kepurė yra išprašoma gali būti kad toks žaidimo veiksmas kilo iš minėto papročio kai kur gimus mergaitei buvo įprasta atiminėti skareles iš moterų o tai primena šokį su skarelėmis ndash Skepetinę paplitusią pietų žemaitijoje Skepetinės iš kaltinėnų apylinkės (šilalės r) apraše paminėta kad šį šokį šokdavo per krikštynas ir vestuves41 Skepetinės atlikimas labai panašus į J Mickevičiaus krikštynų apraše paminėtos Avietėlės dėl to kyla prielaida kad abu šie šokiai kaip ir Kepurinskis galėjo būti neatsitiktinai susiję su krikštynų apeigomis

tikslesnės sąsajos su krikštynomis atsispindi tam tikruose apeiginiuose veiks-muose žemaitijoje gyvavo paprotys per krikštynų vaišes visiems sustoti ratu ir per-duoti kūdikį iš rankų į rankas išsakant jam laiminimus ir linkėjimus ndash kad vaikelis būtų turtingas protingas ilgaamžis doras ir t t Paskui kūmas arba kūma kūdikį nešiodavo aplink ugniavietę ir po visą ūkį kad būtų geras šeimininkas (dundulienė 1964 253) ši apeiga turėjo vaiko įvesdinimo į naują giminę funkciją dar Xvii a pabaigoje panašią apeigą gyvavusią Prūsų Lietuvoje aprašė Matas Pretorijus42

žemaičių krikštynų choreografijai galima priskirti ir viename apraše paminėtą rato formos šokį kuriame dalyvaudavo elgetos

kai kurie krikštynų puotos dalyviai mėgdavo atsilankiusius nekviestus elgetas pagir-dyti kokiom paplavom vesti juos šokti šokant juos tiek greitai į rinkį sukdavo kad elgetų terbos lėkdavo net iki galvos viršaus (Mickevičius 1935 108)

gali būti kad elgetų įtraukimas į šokį yra jau pamiršto seno apeiginio papročio liekana kai jie dar buvo suvokiami kaip tarpininkai bdquotarp žmogiškojo bdquošiapusldquo ir dieviškojo bdquoanapusldquo (greimas 1979 404)

Prie itin archajiško žemaitiškos choreografijos sluoksnio reikėtų priskirti ir šo-kius per m i r u s i ų j ų m i n ė j i m o a p e i g a s i r l a i d o t u v e s a guagninis 1578 m rašė kad prie kuršo ribos žemaitijoje minint mirusiuosius rudenį būdavo einama prie artimųjų ir genčių kapų su pienu midum ir alum ten pokyliaujama šokama už mirusiųjų vėles skambant trimitams ir būgnams (slaviūnas 1970 58)

Panašiai vaišes su šokiais kurše minint mirusiuosius per kalėdas 1585 m apra-šė reinholdas Lubenau šventajame miškelyje kuriame paprastai buvo draudžiama paliesti žvėrį tą dieną žmonės medžiojo sumedžiotus žvėris kepė uždegę ant lentos sustatytus vaško žibintus protėvių tėvų ir vaikų dvasioms žmonės aplink tą lentą sto-vėdami ar eidami valgė ir gėrė Po kiek laiko buvo atnešta tuščia alaus statinė dviese pradėjo daužyti į ją lazdomis o vyrai moterys ir vaikai šoko aplink stalą (Mannhardt 1936 420) toks rato formos šokis be abejonės turėjo apeiginę reikšmę

apie šokius per žemaičių laidotuves užsimenama ir pasakojime apie skuodo apylinkių papročius XiX a pabaigojendashXX a pradžioje

40 Plačiau žr Lingys 1979 43 Ltr 1298(22) 1226(47) 2101(46) LMd i 198(52) 41 LLkC ChFr a11ndash461 42 Plačiau žr dundulienė 1991 352ndash353

146

kad pagyvenę ar tai jauni žmonės mirdavo tai labai žmonės džiaugdavos iškelda-vo pokylius ir susikviesdavo muzikantus muzikos įvairios šokdavo ir dainuodavo tai jau linksmindavos kad labai jau linksma kad žmogus užbaigė visus vargus ir jam bus galima ramiai ilsėtis o kai naujagimis ateidavo į pasaulį užgimdavo tai labai verkdavo jau kad reiškia labai jau ant vargo ateina ltgt Pasamdydavo tokias bobutes senas jom mokėdavo tokį atlyginimą kaip sakant sietą pupų duodavo ltgt kad jau kaip tik išgalvodava kad ndash verkit ir rokuokit jo ateities vargus ir užmokėdava jom tam pupam43

Tai bene vienintelis aprašas pateikiantis žinių apie gimtuvių raudas dėl to iš vienintelio fakto išvadas reikėtų daryti atsargiai kita vertus šis pasakojimas pa-tvirtina tyrinėtojų teiginius kad baltų pomirtinio pasaulio suvokimas siejasi su reinkarnacijos idėja ir mirties baimės nebuvimu44

savitumu pasižymi žemaitiški p e r s i r e n g ė l i ų m e š k o m i s šokiai kurie būdavo šokami ir vestuvėse ir per kalendorines šventes šimkaičių kaime (rasei-nių r) šokį Meškutė vyrai šokdavo per vestuves naujuosius metus užgavėnes tai buvo improvizacinis šokis kuriame nebūta nustatytų judesių

šokdavo vieni vyrai užsimetę išverstus kailinius po vieną arba susikabinę po du po tris nustatytų judesių nebuvę ndash kiekvienas kaip išmanydamas dripsėdavo ir tucircpčiodavo kaip meškos kartais paropodami ant keturių arba įkišdami galvą vienas kitam tarp kojų tuo sukeldami daug juoko kartais į šokį įsimaišydavo ir mergina su saldainiu ar cukraus gabaliuku rankoje4

šis Meškutės variantas apima įvairius meškos vaizdavimo būdus (šokant po vie-ną po du ar po tris) pasitaikančius ir kituose regionuose ndash daugiausia dzūkijoje ir aukštaitijoje šilalės rajone užrašytas dar vienas užgavėnių šokio Meškutė varian-tas46 ndash jis dviejų dalių judesiai prie dainos melodijos derinami ritmiškai improvi-zacijos šokyje nedaug išskyrus tik meškos judesių imitavimą (pirmoje šokio dalyje vyrai eina vienas paskui kitą linguodami pamėgdžiodami meškos eiseną o antroje dalyje uksėdami liuoksi po du įsirėmę vienas į kitą delnais tarsi galynėdamiesi)

daugiau konkrečių su persirengėliais susijusių žemaitiškų šokių nėra žinoma kai kurie tyrinėtojai persirengėlių šokiams priskiria žemaitijoje paplitusius šokius kurių pavadinime yra žodis velnias (Trijų velnių šokis Veins velns ir pan) tačiau tikslesnių duomenų apie tokią šių šokių paskirtį nėra jų choreografija niekuo nesi-skiria nuo kitų žemaitiškų pasilinksminimo šokių

žemaitijoje palyginti nedaug užrašyta kitų su k a l e n d o r i n ė m i s šventėmis ir jų laikotarpiais susijusių žaidimų šokių bei apeiginių veiksmų Jie aptinkami tik kai kuriuose senesniuose šaltiniuose arba yra užfiksuoti nenurodant ryšio su kalendoriu-mi (nors yra panašūs į dzūkijoje užrašytus advento ir kalėdų laikotarpio žaidimus) Matyt kalendorinių žaidimų tradicija šiame krašte sunyko anksčiau negu kitur viena

43 Birutės vilkauskienės (buv Pečkaitytės) asmeninis archyvas užrašyta iš s vaičiulienės g 1934 m kupiškyje nuo 1970 m gyv Juostininkuose (Panevėžio r) apie tą paprotį jai pasakojo šimtametis senu-kas atvažiuodavęs iš skuodo pas kaimynus

44 Plačiau žr Beresnevičius 1990 68ndash71 vyšniauskaitė 1993 16ndash184 LLMa F 393 ap 1 b 10846 kriščiūnienė 1992 44ndash46 LLrš 32

147

išnykimo priežasčių gali būti ta kad žemaičiai bene pirmieji apsigyveno vienkie-miais o tokie žaidimai būdingesni glaudžiai gyvenančioms bendruomenėms

iš senesnių paliudijimų apie žemaitijoje gyvavusius kalendorinius žaidimus visų pirma reikėtų paminėti XiX a antrojoje pusėje L a Jucevičiaus paskelbtą žaidimo Važiavimas į Karaliaučių aprašą Pasak autoriaus šį žaidimą žemaičių ir lietuvių (t y aukštaičių) jaunimas žaisdavo antrą ją kalėdų dieną specialiai žaidimui iš-keptą didelį riestainį pakabindavo trobos viduryje šalia atsisėsdavo bdquoparduotuo-jasldquo ndash mergina laikanti žiužį kiti apžergę kėdę bdquojodavoldquo prie jos ir klausdavo

ndash kaip gyvuoji ponas Parduotuojau ndash esmi sveikas gyvas o iš kur ponai būsitndash iš žemaičiųndash ko čia atkeliavotndash Prekiųndash kokių gi jums reikiandash Merginos gražios kaip putinas saldžios kaip cukrusndash turiu labai gražių ir saldžiųndash gerai bet ar negalima paragaut

gavę sutikimą pradėdavo graužti riestainį tačiau buvo draudžiama paliesti jį rankomis (už tai bdquoparduotuojasldquo sudroždavo žiužiu ir pavarydavo šalin) tas ku-riam pavykdavo iškęsti šį išbandymą kaip atlyginimą gaudavo iš bdquoparduotuojoldquo bučinį žaidimą dar vadindavo Sūrmalkiu o raseinių apylinkėse (kaip ir svėdasų Panevėžio) ndash Skaisti mergelė (Jucevičius 1959 451)

L a Jucevičius aprašė ir itin archajiškų bruožų turintį žaidimą Meška (jis tik-riausiai priklausė advento papročiams nes įdėtas prieš skyrelį bdquonaujųjų metų išva-karėsldquo)

vienas žaidėjas užsidaro kamaroj o likusieji troboje išrenka iš savo tarpo vieną už meš-ką reikia kad anas kur kamaroj nežinotų kas meška Paskui kiekvienas iš eilės eina prie durų ir beldžia mėgdžiodamas mešką nagais drasko urzgia tas kuris kamaroj spėja jei atspėja kas meška įleidžia pas save uždaro ir pats išeina palikdamas jį savo vietoj o jei neatspėja ir atidaro duris kam kitam tada visas būrys muša jį žiužiu tas žaidimas man rodos turi turėti tam tikrą reikšmę (ten pat 453)

taip aprašęs šį žaidimą L a Jucevičius netikėtai jį susiejo su kerštu už žygiman-to kęstutaičio nužudymą trakuose tačiau žinome jog net karinėse-istorinėse lie-tuvių dainose beveik nėra konkrečių istorinių įvykių atšvaitų o šiame žaidime jokių tiesioginių užuominų ta tema nėra čia greičiau atsispindi gerokai senesnių laikų pėdsakai totemizmo liekanos susijusios su seną ja baltų pasaulėžiūra

kiti žemaičių žaidimai užrašyti nesiejant su konkrečiu kalendoriniu laikotarpiu tačiau turi nemaža atitikmenų su dzūkų advento žaidimais ndash jiems būdingas lindi-mo pro bdquovartusldquo motyvas bdquotiltųldquo sudarymas ir kiti advento žaidimams įprasti veiks-mai Pavyzdžiui žaidimas Žąsų tiltas XiX a užrašytas klošiuose (šilutės r)

šiame žaidime du vaikai kurių vienas yra vilkas o kitas meška paduoda rankas gi li-kusieji atsistoja už jų tarp tų dviejų ir pirmojo pastarųjų (žąsino) užsimezga toks pokalbis bdquokur lėkat žąsėlesldquo ndash bdquoPer jūres macircresldquo ndash bdquonepārlėkstldquo ndash bdquoPasidėsam szaudldquo ndash bdquotas

148

pārluszldquo ndash bdquoPasidėsam lentldquo ndash bdquota parluszldquo ndash bdquoMan tėvs y(r) mestrs ans padėrbs gēlėžės tēlt tad pāresāmldquo su tuo tiedu abudu pakelia rankas aukštyn ir likusieji vaikai lenda po jom kurių paskutinį jį staigiai nuleisdami rankas stengiasi sugauti tada jo klausia ar jis nori pas vilką ar pas mešką eiti (iš čia posakis bdquonei po wilko nei po meszkos eitildquo) ir pagal savo apsisprendimą atsistoja už vieno ar kito kaip čia aprašyta žaidimas tiek kartų kartojamas kol vilkas arba meška bus sugavę paskutinį jį priešingos partijos vaiką Po to už jų stovintieji vaikai stipriai įsikabina į priešais stovintį jį o vilkas ir meška susikabina ir abi grandinės traukia viena kitą tol kol viena parvirsta47

Žąsų tiltas savo veiksmais labai primena dzūkų žaidimą Meška ir vilkas kurį jaunimas žaisdavo pusiaugavėnyje per krikštus48

užvenčio apylinkėse (kelmės r) užrašytas įdomus žaidimo Žiedo dalijimas variantas žaidžiant būdavo spėjama dukart iš pradžių ndash žiedas paskui (jei pa-vykdavo atspėti tris kartus) ndash peršama bdquonuotakaldquo arba bdquojaunikisldquo paslėpti kitame kambaryje ir apibūdinami tik ženklais kas atspėdavo tas eidavo bdquosvirplių graužtildquo (višinskis 1964 221) čia gyvavo ir kitas žaidimo variantas kai atspėjus žiedą vyk-davo gaudynės (ten pat 223)

toje pačioje vietovėje užrašytas įdomus žaidimo Vilkas ir avys variantas kurio pabaigoje bdquovilkuildquo būdavo kuriama pirtis bdquoavysldquo suklaupdavo dviem eilėm o bdquovil-kasldquo turėdavo keturpėsčias triskart perbėgti per eilių tarpą mušamas kumščiais ir žiužiais (ten pat 224ndash225) tokie veiksmai labai primena suvalkijoje užrašytas vaikinų priėmimo į bernus apeigas kai naujokui reikėdavo prabėgti pro diržais jį mušančių bernų bdquošerengąldquo (eilę)

analogijų tarp žemaitiškos ir dzūkiškos choreografijos randame pavasario papro-čiuose sutikdamos pavasarį dzūkės simno apylinkėse (alytaus r) šokdavo Kielytę o žemaitės alsėdžių apylinkėse (Plungės r) ndash Ledspirą (žemaitijoje kielę vadina ledspira) dzūkės Kielytę šokdavo nuo velykų o žemaitės Ledspirą ndash per Blovieš-čius kovo 25 d (t y tuo metu kai kielė pasak žmonių bdquoišspirdavo ledus iš upiųldquo) abu šokio variantai primena kielei būdingus judesius ndash šokama pabėgėjant stabčio-jant tūpčiojant pasikraipant bdquoskraidantldquo ir pan improvizacija būdingesnė žemaičių šokiui (bdquoMerginos užsikišusios sijono kraštus už juostos visaip skraidydavo strak-sėdavo patūpčiodamos ir pasikraipydamos viena prieš kitą kaip kielėsldquo49) o dzū-kiškoji Kielytė yra griežtesnės dviejų dalių struktūros0 abiejų variantų melodijos panašios ndash būdingas 68 metras pulsuojantis ritmas Beje žemaitiško šokio apraše paminėta kad merginos šokdavusios lauke prie sūpuoklių lengvai apsiren-gusios (nors oras tuo laiku galėjo būti dar šaltas) o jei būdavo pradžiūvę ndash basos

žemaičių pavasario sutikimo choreografijoje randame ir gegutės simboliką L a Jucevičius XiX a viduryje aprašė šokį Gegužėlė matytą šokant jaunimo su-ėjime trečiąją velykų dieną vieną kartą šiaulių apskrityje vaiguvos parapijoje kitą

47 Lka ChFr ž 22ndash47148 Plačiau žr Marcinkevičienė 2000 4849 LLMa F 393 ap 1 b 107 0 Pirmoje šokio dalyje merginos susikabinusios po dvi pabėgėja pirmyn ir tūpteli pasisukinėdamos į

vieną ir į kitą pusę o antroje dalyje iš pradžių pabėgėja pirmyn ir atgal vis stabtelėdamos supdamos rankas paskui kiekviena atskirai apsisuka ir vėl tūpteli (plačiau žr LLMa F 393 ap 1 b 108 skelbta LLrš 21)

149

kartą ndash kuršėnų parapijoje viduryje rato sodindavo gražiausią sodžiaus mergelę už-rištomis akimis o aplink visi šokdavo paskui vyrai paėmę sėdinčią merginą už ran-kos dainuodavo o ši pagal balsą išsirinkdavo jai labiausiai patinkančius atsirišdavo akis ir visą dieną šokdavo su jais Pasikeitę dovanomis vėliau vieni kitus vadindavo broleliais ir sesute (Jucevičius 1959 544) tokio pat veiksmo bet labiau išplėtoto poetinio teksto šokis Gegužė Juozo Lingio buvo užrašytas 1966 m radviliškyje1

Beveik neturime duomenų apie žemaitiškus vasaros laikotarpio šokius tik se-nuosiuose šaltiniuose randame užuominų kad ir žemaitijoje gyvavo Joninių šven-timas su šokiais štai žemaičių vyskupas J M karpis 1717 m laiške vyskupijos dvasininkams piktinosi kad tą dieną kaimuose ir miestuose vis dar deginami laužai prie jų susirinkęs jaunimas eina ratelius ir bdquovisą naktį praleidžia linksmybėjeldquo (sla-viūnas 1970 15) apie žemaičių švenčiamą vidurvasario šventę XiX a viduryje rašė ir M valančius

nuo senų gadynių lig mūsų amžiaus šv Jono naktį jaunuomenė vaikinai su mergikė-mis gebėjo sueiti į artimus beržynus ir ąžuolynus ltgt berželiais kurdavo didelę ugnį tuo tarpu vienas antras vaikinas kankles ar skripkas atsinešęs pradėjo skambinti ir džirš-kinti ltgt Pailsėjus vėl suniko šokti ir taip bruzdėjo iki pat gaidžiams pragystant (valan-čius 1972 169ndash170)

nedaug duomenų išliko apie su darbo apeigomis susijusią žemaičių choreogra-fiją tik poroje aprašų randama žinių apie r u g i a p j ū t ė s p a b a i g t u v i ų šo-kius ir žaidimus (tuo tarpu gretimoje suvalkijoje rugiapjūtės papročiai pasižymėjo ypač gausia choreografija) sedos apylinkėje (Mažeikių r) būdavo šokamas šokis su bdquobobaldquo kirtėjai ir rišėjos parnešdavo šeimininkams bobą ndash didelį rugių pėdą (kad būtų panašesnis į moterį apgaubdavo skara ir pririšdavo prijuostę) kurį vėliau po iškilmingo įteikimo per vakarienę visi vyrai kirtėjai iš eilės šokdindavo bdquokad kitais metais būtų geresnis derliusldquo2 Panašus paprotys XiX a gyvavo ir Prūsų Lietuvoje čia irgi padarydavo paskutinį pėdą panašų į moterį vadindavo jį bdquobobaldquo ir iškilmingai veždavo namo per sodžių ant paskutinio rugių vežimo o parvežę į namus apliedavo vandeniu (dundulienė 1989 88)

viekšnių valsčiuje (akmenės r) jaunimas per rugiapjūtės patalkes žaisdavo žai-dimą Panedėlio dieną Jį žaidžiant vienas žaidėjas užrištomis akimis būdavo ratelio viduryje kiti dainuodami sukdavosi aplink jį rateliu o vidurinis juos spėdavo (pa-liesdavo vieną menturiu (lazda) šis tuomet turėdavo nekalbėti ir nesijuokti)3

savitumu išsiskiria žemaičių naktimis rengtos linamynio talkos kuriose daly-vaudavo persirengėliai Jie būdavo tokie patys kaip ir žiemos šventėse ndash pirkliai žydai čigonai ožys meška arklys gervė mirtis velnias4 tačiau linamynio persi-rengėliai nešokdavo ir negrodavo triukšmingos muzikos kaip kad žiemos šventėse J Mickevičiaus aprašytas rytmetinis Žydo šokis (dar vadinamas Šabiu-nelabiu) pa-našus į tam tikrą vaidinimą

1 LLMa F 393 ap 1 b 1132 LLMa F 393 ap 1 b 1083 lTt V 99 4 Plačiau žr vyšniauskaitė 1980 61 Mickevičius 1938 356

10

ant pečių užsideda baltą paklodę atsmaukia rankoves iki alkūnių ir rankų staibius ap-sivynioja apvaromis ant kaktos užsideda ragą (ar kokį medgalį) atsistoja arti sienos galvą linkčiodamas šokinėja priekin ir atgal sakydamas bdquoui vieną kartą pasiskolinęs atiduok atiduok antrą kartą ndash atiduok atiduok ui tretį kartą pasiskolinęs ndash nebeatiduok nebeati-duokldquo (alsėdžiai Plateliai) (Mickevičius 1938 358)

žemaičių linamynio papročiuose būdavo ypač populiarūs ir įvairūs žaidimai J Mickevičius išvardijo daugybę jų pavadinimų

žemaičių mėgiamieji ir dažniau žaidžiamieji žaidimai linų mynės talkose buvo šie ubagas avinas ratu riedėti per lauką lįsti teterviną bei mešką šauti roną piauti sūrį slėgti medžioklė (Plateliai) eina mirtis ožys arklys meška (Mažeikiai) kretilus pirkti avižas pirkti avižas piauti kopūstą kirsti brylių velti (alsėdžiai Plateliai) žiužį gaudyti bulves kasti (alsėdžiai) gerve eiti (Ylakiai užventis) mešką vesti (Plateliai Ylakiai) obelį krėsti (užventis) prie lašinių (į čiukurą ar į kartį) lipti į stebulę pūsti (užventis alsėdžiai Plateliai Ylakiai Mosėdis skuodas salantai) rupūžę (sen žem vad kriopę) durti karas (Ylakiai Plateliai salantai) peilius šaukinti (salantai) malimas dratą siūti (Plateliai) (ten pat 355ndash356)

Per darbo pertraukas (pypkiarūkį) vyrai jaujoje ypač mėgdavo žaisti jėgų iš-mėginimo žaidimus ndash Kopūstą kerta Ežiais badosi Krupį duria ir kt kai kuriems iš jų reikėdavo ne tiek jėgos kiek vikrumo ndash tai žaidimai Lipti lašinių Kazį durti Kepeliušą veja Teterviną muša štai žaidžiant Teterviną muša teterviną vaidinantis žaidėjas imituodavo judesiais paukštį (kraipydavosi ulbėdavo) ir turėdavo vikriai šmaukštelėti priešininkams per blauzdas Mušimas būdingas ir kitiems vikrumo žaidimams pavyzdžiui žaisdami Bružą du vyrai užrištomis akimis atsitūpdavo abipus mintuvų (ožio) ir pagal priešininko šauksmą stengdavosi jį apdaužyti kietai susuktais linais (žiužiu)

kai kurie žaidimai būdavo žaidžiami sulygus iš degtinės butelio ar pinigų ir jų užduotys primena įvairius išbandymus bdquokiaulės koją (kiaulės kojų kauliukų) ant trobos maiše nešimas krikštelio nuo kelio pernešimas per šluotą peršokti silkę su akimis suvalgytildquo (ten pat 356) tokie išbandymo motyvai primena iniciacijas Buvę matyt apeiginės kilmės vėliau jie virto pramoga

Mišriai žaidžiami linamynio žaidimai taip pat buvo judrūs bdquoreikalavo vikrumo ir greitos orientacijos o kai kurie duodavo progos artimiau pabendrautildquo (vyšniaus-kaitė 1980 58) Labai buvo mėgstami poromis žaidžiami gaudymo žaidimai Šešką gaudyti (Voverę gaudyti Zuikelį gaudyti) bdquožvėrelisldquo būdavo rato viduryje o gaudy-tojas ndash išorėje tokie žaidimai paprastai būna palydimi dainų kai linamynis vykda-vo jau per adventą dažniau būdavo žaidžiama nedainuojant pavyzdžiui žaidimai užrištomis akimis ndash Lauminėjimas (arba Gužinėjimas Pušinėjimas) Ožkapilė56

žemaičių linamynio žaidimai ir persirengėlių atliekami veiksmai yra turtingiau-sia darbo choreografijos dalis

Plačiau žr vyšniauskaitė 1980 56ndash5756 kiti tokio žaidimo pavadinimai Žiužį mušti Jurgutis Bindzikatas Šarkelę nešti Blusa Šešką

mušti (vyšniauskaitė 1980 58ndash59)

11

Išvados

Palyginti su kitais Lietuvos regionais didžiausia įvairove pasižymintis žemaitijos choreografinis folkloras tyrinėtas bene daugiausia tačiau neišsamiai (išskyrus s zvi-cevičienės diplominį darbą apie žemaičių pasilinksminimų choreografiją) žinios apie žemaičių šokius ratelius ir žaidimus yra vienos ankstyviausių (siekia net Xvi a) ne-mažai aprašų išliko iš XiX a o gausiausi duomenys užfiksuoti XX amžiuje

Pasilinksminimų choreografija pasižymi didžiausia įvairove žemaitijoje užra-šyta daug porinių šokių kurie nežinomi kituose Lietuvos regionuose vien tik čia šokami saviti kadriliniai šokiai ( jonkeliai šeinai galiopai ir kt) greta jų gyvavo ir kadriliai šiame regione buvo populiarūs ir visoje Lietuvoje paplitę šokiai (Aleksan-dra Dirižablis Karobuška ir kt) dažniausiai atneštinės kilmės

žemaitiškiems šokiams būdingi įvairiausi choreografiniai motyvai dalis šokių atliekami po dvi poras (Siuntė Marę į Žagarę Malūnėlis ir kt) kai kurie turi ryškių žaidybinių motyvų (Našliukas Šeinas su vagim) ne tokie įvairūs rateliai nedaug jų pasižymi žemaitiška melodika (ji labiau bendralietuviška) Pati populiariausia ratelių choreografinė forma ndash dviejų dalių kai antrojoje dalyje sukamasi susikibus už parankių archajiškiausias yra žaidimų žanras juose atsispindi ryški sąsaja su apeigomis nemažai simbolikos slypi poetiniuose tekstuose

daug mažiau duomenų išliko apie šiame regione gyvavusius apeiginius šokius žaidimus ir kitus choreografinius veiksmus savitumu išsiskiria persirengėlių meš-komis šokiai L a Jucevičiaus aprašyti žiemos žaidimas Meška ir pavasario šokis Gegužėlė kitų su kalendorinėmis ir darbo apeigomis susijusių žemaičių choreo-grafinio folkloro pavyzdžių yra labai nedaug jie turi nemažai panašumų su kituose regionuose užfiksuotais žaidimais rateliais ir šokiais (rugiapjūtės bdquobobaldquo šokdinta panašiai kaip Prūsų Lietuvoje pavasario šokis Ledspira panašus į dzūkų Kielytę kalėdinis žaidimas Važiavimas į Karaliaučių pasak L a Jucevičiaus buvo papli-tęs ir aukštaitijoje) nedaug duomenų išliko apie žemaičių krikštynų ir laidotuvių papročiuose gyvavusią choreografiją iš šeimos apeigų gausumu išsiskiria tik ves-tuvių choreografija kuri turėjo labai įvairialypę paskirtį bdquopirmojo šokioldquo jaunųjų suvedimo į porą dovanų jaunajai surinkimo (ačiavimo) jaunosios išpirkimo piršlio bdquokankinimoldquo vestuvininkų išbandymo (iniciacijų)

dalis žemaitijos choreografinio folkloro būdinga tik šiam regionui nors esama daug ir tokių kūrinių kurie artimi suvalkietiškiems aukštaitiškiems arba priklau-so bdquobendralietuviškaildquo tradicijai daug instrumentine muzika palydimų šokių yra tarptautinės kilmės

Literatūra

Beresnevičius gintaras 1990 Dausos Pomirtinio gyvenimo samprata senojoje lietuvių pasaulė-žiūroje klaipėda

čepienė irena 1993 vestuvių papročiai kn Kražiai vilniusndashkaunas p 316ndash327čilvinaitė M 1935 vestuvės upynos apylinkėje Gimtasai kraštas nr 2 (6)dundulienė Pranė 1964 Lietuvių etnografija vilnius

12

dundulienė Pranė 1989 Duona lietuvių buityje ir papročiuose kaunasdundulienė Pranė 1991 Lietuvių etnologija vilniusgreimas Julius algirdas 1979 Apie dievus ir žmones Chicagogulbinaitė Laura 2000 žemaičių choreografija Žemaičių žemė nr 2 (17) p 22Jaronienė J 1985 Lietuvių liaudies rateliai ir šokiai vilniusJucevičius Liudvikas adomas 1959 Raštai vilniusJuška antanas 1955 Lietuviškos svotbinės dainos užrašytos antano Juškos ir išleistos Jono Juš-

kos t 1ndash2 vilnius Lingys Juozas 1979 Sceninis lietuvių liaudies šokis t 2 vilniuskraštas ir žmonės 1983 Kraštas ir žmonės Lietuvos geografiniai ir etnografiniai aprašymai

XVIndashXIX a parengė prof Juozas Jurginis ir doc algirdas šidlauskas vilniuskriščiūnienė inga 1992 Užgavėnės vilniuskronika 1612 Kronika Sarmacycy europejskiej ii krakoacutew Mannhardt W 1936 Letto-Preussische Goumltterlehre Bd 21 rigaMarcinkevičienė nijolė 2000 krikštai bdquošoko lentonldquo ieškojo bdquožiedoldquo krykštavo Liaudies kul-

tūra nr 1 p 43ndash50Martinkus v 1940 kamaros ir klėties papročiai Gimtasai kraštas nr 3-4 p 304 Mickevičius Juozas 1933 žemaičių vestuvės kn Mūsų tautosaka t 7 kaunas p 47ndash125Mickevičius Juozas 1935 žemaičių krikštynos Tautosakos darbai t 1 p 86ndash111Mickevičius Juozas 1938 senovės linų ūkis žemaičių krašte Gimtasai kraštas nr 34 (19-20) p

346ndash361Morkūnienė elena 1982 Lietuvių liaudies choreografijos bruožai XIX a pabaigandashXX a pirmoji

pusė vilniusPakalniškis aleksandras 1971 Jaunimo pramogos Aidai nr 4 p 173Pakalniškis aleksandras 1977 Jaunimo pramogos kn Žemaičiai Etnografija Chicago p 136 Poškaitis kazys 2001 Apie liaudies choreografijos regioninį savitumą vilniusslaviūnas zenonas 1970 Lietuvių liaudies šokiai rašytiniuose iXndashXvii a šaltiniuose Kultūros

barai nr 9 p 57ndash60urbanavičienė dalia 1995 Lietuvininkų choreografijos pėdsakais kn Lietuvininkų žodis kau-

nas p 426ndash448urbanavičienė dalia 2000 Lietuvių apeiginė etnochoreografija vilniusšoks broliukai 2001 Šoks broliukai šokinį Aukštaitijos Suvalkijos Dzūkijos ir Žemaitijos žaidi-

mai rateliai šokiai vilnius valančius Motiejus 1972 Palangos Juzė kn Motiejus valančius Raštai t 1 vilniusvalentas a 1938 senovės žemaičių vestuvės Jaunoji karta nr 7 p 10ndash13venskauskaitė eugenija 2000 ką ir kaip šoko žemaitijoje Žemaičių žemė [nr] 2 (17) p 23 višinskis Povilas 1964 antropologinė žemaičių charakteristika kn Povilas višinskis Raštai

vilnius p 129ndash237 vyšniauskaitė angelė 1967 Lietuvių šeimos tradicijos vilniusvyšniauskaitė angelė 1980 Linamynio talkų papročiai Lietuvoje XiX a pabaigojendashXX a pra-

džioje [kn] 2 dainos žaidimai vaidinimai kuršio kilmės klausimas Lietuvos TSR Mokslų Akade-mijos darbai serija a t 4 (73) p 53ndash66

vyšniauskaitė angelė 1993 Mirties samprata lietuvių liaudies tikėjimuose Liaudies kultūra nr 2 p 16ndash19

vyšniauskaitė angelė 1995 vedybos kn vyšniauskaitė angelė kalnius Petras Paukštytė rasa Lietuvių šeima ir papročiai vilnius p 271ndash395

zvicevičienė solveiga 1994 Žemaičių pasilinksminimo choreografija [diplominis darbas] Lie-tuvos muzikos ir teatro akademija vilnius

žemaitė 1953 Raštai t 5 vilniusЛингис Юозас Славюнас Зэнонас Якелайтис Витаутас 1955 Литовские народные танцы

Вильнюс

13

sutruMPiniMai

es ndash Lietuvos istorijos instituto etnologijos skyriaus rankraštynasJsd ndash Lietuviškos svotbinės dainos užrašytos antano Juškos ir išleistos Jono Juškos t 1ndash2

vilnius 1955Lka ChFr ndash Lietuvos liaudies kultūros centro Liaudies kultūros archyvo Choreografinio folkloro

rankraštynasLLMa F 393 ndash Lietuvos literatūros ir meno archyve saugomas J Lingio archyvasLLrš ndash Lietuvių liaudies rateliai ir šokiai sudarytoja alina kirvaitienė vilnius 1991LMd ndash Lietuvių mokslo draugijos tautosakos rankraščiai Lietuvių literatūros ir tautosakos

instituto Lietuvių tautosakos rankraštyneLtt ndash Lietuvių tautosaka t 5 Smulkioji tautosaka Žaidimai ir šokiai medžiagą paruošė

k grigas vilnius 1968Ltr ndash Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštynasLtr Br ndash Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynasMFa v ndash Lietuvos muzikos ir teatros akademijos Muzikologijos instituto etnomuzikologijos

skyriaus Muzikinio folkloro archyvo vaizdo įrašų vHs kasetėse fondasšr ndash Šokiai ir rateliai sudarė eugenija venskauskaitė vilnius 1989

FEATURES OF THE SAMOGITIAN DANCES ROUNDELAYS AND GAMES

daLia urBanavičienė

Summary

if compared to the other Lithuanian regions the choreographic samogitian folklore characterized by the utmost variety has been investigated most frequently albeit far from thoroughly (the only exception being the diploma paper by solveiga zvicevičienė on the choreography of samogitian merry-making) the data concerning samogitian dances roundelays and games is among the earliest ones reaching as early as the 16th century numerous descriptions surviving from the 19th century while most of the materials being recorded throughout the 20th century

a number of twosome dances unknown in the other regions of Lithuania have been record-ed here Latišas Lakišius [lsquosticktightrsquo] Lestingis Blezdingėlė [lsquoswallowrsquo] Vėdaras Vajaunas Kariškis [lsquosoldierrsquo] Ulanas [lsquolancerrsquo] Gyvataras Gyvatukas Gyvatas [lsquosnakersquo] Grečinikė Gricinelė [lsquobuckwheat porridgersquo] Anės polka [lsquoannrsquos polkarsquo] Gailingis Gailitis Kadagys [lsquojuniperrsquo] Kleckai [lsquodumplingsrsquo] Skrodelis Subatėlė Subotas [lsquosaturdayrsquo] Uolinderis (Alinderis Lelinderis Dreilin-deris) as well as various figurative waltzes like Vilties valsas [lsquohopeful waltzrsquo] Saliamo (Suliamo Salionų) valsas Monietų (Manietų Minietų Minėts) valsas etc there are special quadrille-like dances performed solely in samogitia eg various kinds of jonkelis šeinas galiopas also Bulius [lsquobullrsquo] Marcelė pana [lsquothe girl Marcelėrsquo] and others while quadrilles thrived alongside them as well dances popular throughout the entire Lithuanian territory most frequently those of the foreign origins were danced in samogitia as well eg Aleksandravas (Aleksandra) Dirižablis [lsquozeppelinrsquo] Karobuška Kukanuška (Kuchanuška) [lsquolassiersquo] Kalvelis [lsquosmithrsquo] Vengierka [lsquoHungarianrsquo] Padispa-nas Mazurka Mazurpolkė Krakoviakas Jabluška [lsquoapplersquo] Cvingis Noriu miego [lsquoirsquod like to sleeprsquo] Mudu du broliukai [lsquoWe are two brothersrsquo] etc

the samogitian dances are characterized by various choreographic motives part of the dances has to be performed by two couples (Siuntė Marę į Žagarę [lsquosending Marė to žagarėrsquo] Malūnėlis [lsquothe millrsquo] etc) and some contain vivid game-like motives (Našliukas [lsquothe widowerrsquo] Šeinas su vagim [lsquoŠeinas with a thiefrsquo]) the roundelays are characterized by lesser variety rather few of them being performed under typically samogitian melodies (the melodics mostly being pan-Lithuanian) the most popular choreographic form of the rounds is that of two-part while the second part contains turning

14

arm-in-arm the most archaic genre is that of the folk games which still is distinctly connected to the rituals and considerable amount of symbolism is hidden in the poetic texts

data related to the ritual dances games and other choreographic acts that used to exist in this region is much scarcer among the most peculiar ones dances performed in the bear disguise the winter game Meška [lsquoBearrsquo] described by Liudvikas adomas Jucevičius and the spring dance Gegužėlė [lsquoCuckoorsquo] could be named other pieces of samogitian folk choreography related to the calendar and working rites are very few besides they are mostly similar to the games rounds and dances recorded in other regions (thus the lsquoold hagrsquo of the rye harvest was danced with quite similarly as in the Prussian Lithuania the spring dance Ledspira [lsquowagtailrsquo] is just like the dance Kielytė [lsquowagtailrsquo] from dzūkija while the Christmas game Važiavimas į Karaliaučių [lsquogoing to koumlnigsbergrsquo] was also well-known in aukštaitija according to Jucevičius) Little is known regarding the former choreography of the samogitian christening and funeral rites among the family rituals only the wedding choreography is abundantly represented besides it used to be characterized by rather miscellaneous purposes including those of the ldquofirst dancerdquo the pairing of the newly-weds the collecting presents for the bride ransom of the bride ldquotorturingrdquo of the matchmaker and various trials for the wedding party (initiations)

Part of the samogitian choreographic folklore is typical for this region only while there are folklore pieces quite similar to those performed in suvalkija aukštaitija or belonging to the pan-Lithuanian tradition Many dances accompanied by the instrumental music are those of the international origins

gauta 2007-09-25

straipsnis parašytas vykdant Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamątarpinstitucinę mokslo programą bdquoregioniniai folkloro ir tarmių tyrimai vakarų Lietuvaldquo (2003ndash2006)

1

INTONAVIMAS ŽEMAIČIŲ DAINOSE

rYtis aMBrazevičiusKauno technologijos universitetas Lietuvos muzikos ir teatro akademija

s t r a i p s n i o o b j e k t a s ndash glissando ir dermės laipsnių intonavimas žemaičių dainosed a r b o t i k s l a s ndash įvertinti glissando reiškinius žemaičių dainose nustatyti glissando

parametrus tikslius (akustiškai) atskirų dainų garsaeilius atskleisti jų bendruosius ir in-dividualius dėsningumus

ty r i m o m e t o d a i ndash akustinis statistinis lyginamasisž o d ž i a i r a k t a i intonavimas žemaičių dainos glissando vibrato dermė

intonavimas ndash viena svarbiausių atlikimo savybių ndash lietuvių tradiciniame dai-navime bemaž netyrinėtas šiame straipsnyje nagrinėjami intonavimo reiškiniai žemaičių dainose glissando ir atskirų dermės laipsnių intonavimas dermės in-tervalika intonavimo reiškinių analizė leidžia įžvelgti kognityvinius dermės dės-ningumus

tyrimui pasirinkti dainų įrašai iš neseniai išleisto žemaičių tradicinės muzi-kos rinkinio bdquožemaitijos dainos ir muzikaldquo (nakienė žarskienė 2005) tai lėmė nuostata kad tiriamieji įrašai turėtų būti kuo senesni ndash tada labiau tikėtina kad juose užfiksuoti senesni nesuniveliuoti intonavimo reiškiniai Pasirinkta po vieną kiekvieno dainininko dainą stengtasi kad jų ambitus apimtų bent jau kvintą ndash nuo (apatinės) tonikos iki kvintos laipsnio (kad būtų galima įvertinti dermės interva-liką) taigi tiriamosios dainos šios Pjaun lunkuo šyną (Juozo alejūno rinkinyje nr 1) Devynias suodas išjuodiau (Mortos katkienės nr 34) Vaikščiuojau vaikš-čiuojau (Jono Juknos nr 6) Suka lizdą gerveli (onos sutkienės nr 7) Tupia žebris rugiuose (antaninos karpienės nr 12) Auga auga apynelis (antaninos ereminie-nės nr 18) ir Aušt aušrele tek saulele (elenos norvaišienės nr 23) išmatuoti šių dainų pirmųjų melostrofų visų garsų aukščiai1 išimtis ndash daina Auga auga apyne-lis tirta jos antroji melostrofa nes pirmosios garsaeilyje trūksta tonikos

1 aukščio matavimo metodika aprašyta anksčiau (ambrazevičius 2005ndash2006 66ndash67) naudota balso akustinės analizės programa Praat

ŽEMAIČIŲ FOLKLORO TYRIMAIISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

156

Glissando2

g l i s s a n d o a k u s t i k a Pastebėta kad tiriamajam dainavimui būdingos gli-sandinės intonacijos Ypač jomis pasižymi kvintos tonai kylančiose slinktyse (to-nika-kvinta sekunda-kvinta ir pan) toliau nagrinėsiu būtent kvintos glissando reiškinius tiriamose melostrofose

glissando dažnai susideda iš dviejų fazių greito glisandinio bdquoįvažiavimoldquo tono pradžioje (foršlaginio glissando 016 s 1 pav) ir lėto glisandavimo tono viduje (in-tratoninio glissando 052 s 1 pav) tai yra kvinta ne tik pradedama greitu glissan-do bet ir toliau dainuojama iš lėto kylančiu aukščiu 1 paveikslėlyje pateiktu tipiš-ku atveju greito glissando metu balsas paaukštėja apytiksliai keturiais pustoniais (t y didžią ja tercija) lėto ndash apytiksliai vienu pustoniu

1 pav tipiškos glisandinės kvintos intonacijos pavyzdys(J alejūno Pjaun lunkuo šyną skiemuo -kuo iš pjaun lunkuo dainos pradžioje)

Matyti greito ir lėto glissando fazės toliau ndash melizminis apdainavimas

2 pav glissando fazių charakteristikosa) aukščio pokyčiai ir trukmės b) glissando koeficientai ir trukmės

tuščiaviduriais rombais pažymėti greiti glissando pilnaviduriais ndash lėtiMatuotos tiriamųjų pavyzdžių kvintos (žr tekstą)

2 glissando lietuvių liaudies dainose šiek tiek tyrinėtas ankstesniuose autoriaus straipsniuose (ambrazevičius 2002 2003)

d1

c1

h

a

g

17

3 pav tiriamųjų pavyzdžių garsaeiliai

išmatuoti visų kvintų kylančiose slinktyse (taip pat ir kvintų kuriomis praside-da frazės) glisandiniai aukščio perkryčiai rezultatai pateikti 2a pav Foršlaginiai glissando apima vidutiniškai 394 pustonio ir trunka vidutiniškai 013 s intrato-niniai ndash atitinkamai 077 pustonio ir 046 s (atmetus nulines vertes) Matyti kad intratoninio glissando gali ir nebūti kai kvintos tono trukmė trumpesnė (iki 04 s) kartais turbūt dėl paprastų fiziologinių priežasčių glissando nespėja pasireikšti glissando apimtis (aukščio perkrytis) šiek tiek priklauso nuo glissando trukmės kuo ilgesnis glissando tuo didesnė glissando apimtis tai logiška bet reikia pažy-mėti kad ši priklausomybė labai silpna (intratoninių glissando atveju koreliacijos koeficientas 032 o foršlaginių ndash tik 015) vadinasi be trukmės glissando apimčiai didelę įtaką turi ir kiti parametrai tikriausiai ndash muzikinis kontekstas balso fizio-logija ir kita

g l i s s a n d o s u v o k i m a s kyla klausimas kiek aptartieji akustiniai glis-sando reiškiniai yra reikšmingi suvokimo požiūriu Juk labai staigus glissando nėra suvokiamas Lėtesnis glisandinis tonų jungimas yra suvokiamas kaip legato3 dar lėtesnis glisandinis tonų jungimas arba atskiro tono vidinis glisandavimas jau yra aiškiai suvokiami kaip bdquonormalusldquo glissando ir galų gale santykiškai lėtas glissando jau nebėra suvokiamas kaip aukščio kitimas t y tokia intonacija atro-do esanti pastovaus aukščio šis suvokimo pokytis yra išreiškiamas vadinamuoju glissando slenksčiu

glissando slenkstis Gtr yra išreiškiamas empirine formule

Gtr = 016 T 2

čia Gtr ndash glissando slenkstis pustoniais per sekundę T ndash garso trukmė sekun-dėmis (lsquot Hart [et al] 1990 pagal drsquoalessandro and Mertens 1995 271) glissando slenkstis apibrėžia statinio ir dinaminio tono suvokimo ribą glissando yra suvokia-

3 Beje sklandus tonų jungimas būdingas vokalinei muzikai palengvina didelių intervalinių šuolių suvokimą padeda klausai laipsniškai persiorientuoti nuo vieno aukščio prie kito (Bregman and dannen-bring 1973)

-1

0

1

2

3

4

5

6

7

8

dainos eil nr

relia

tyvu

sis

auketh

tisp

usto

niai

s

1 34 6 7 12 18 23

me

dia

na

18

mas jeigu tiriamosios aukščio kontūro atkarpos glissando greitis viršija glissando slenkstį (drsquoalessandro and Mertens 1995 272)4

Pasinaudoję pateikta formule galime įvesti naują dydį glissando koeficientą apibūdinantį kaip ryškiai glissando yra suvokiamas glissando koeficientas C = iT čia i ndash glissando apimtis T ndash trukmė Jei C gt 016 (t y jei viršijamas glissando slenkstis) glissando yra suvokiamas kuo didesnis C ndash tuo ryškiau iš 2b paveikslė-lio matyti kad dauguma foršlaginių ir intratoninių glissando yra gerai suvokiami kuo ilgesnis garsas ndash tuo geriau taigi glissando tiriamose dainose yra ne tik identi-fikuojamas akustiškai bet ir (dažniausiai) turi kognityvinę funkciją

tai kad glisandinėmis intonacijomis pasižymi kvintos tonai verta dėmesio kadangi garso intonavimas šiek tiek aukščiau kognityviniu aspektu dažniausiai reiškia to garso pabrėžimą sureikšminimą (sundberg 1999) tai būtent kvintos gli-sandinis išdainavimas pabrėžia šio laipsnio reikšmingumą žemaičių dainose tai-gi akustiniai kvintos intonavimo reiškiniai puikiai koreliuoja su muzikologiniais kvintos svarbumo žemaičių dainose pastebėjimais (čiurlionytė 1968 304ndash306 Mu-kaitė 2002 ir kt) su šia išvada siejasi ir glissando semantikos kitose muzikinėse kultūrose tyrinėjimai (ojamaa 2000)

keli žodžiai apie vibrato specialaus skyriaus apie šį intonavimo reiškinį nera-šau nes jį nagrinėjamoje medžiagoje galima aptarti labai trumpai vibrato dažniau-siai nežymus tam tikri vibrato požymiai pastebimi melizminiuose apdainavimuo-se tačiau dainuojant tęsiamus garsus jis beveik nepastebimas (žr pavyzdžiui lygų be vibrato intonavimą 1 pav)

Dermė

išmatuoti kiekvienos melostrofos garsaeiliai (apskaičiuotos visų dermės laips-nių medianos) jie nutransponuoti taip kad vidutiniai garsaeilių aukščiai sutaptų kvintos aukščiu laikytas bdquotaikinioldquo (angl target) aukštis t y aukštis pasiekiamas intratoninio glissando pabaigoje nutransponuoti kvintos apimties garsaeiliai pa-vaizduoti 3 paveikslėlyje vienos dainos (Auga auga apynelis) ambitus ndash seksta kadangi sekstos laipsnis pasitaikė tik šioje dainoje tai dėl mažo matavimų skai-čiaus sekstos intonavimas nenagrinėtas

Matyti kad įvairūs dainininkai intonuoja labai nevienodai vienodžiausi yra sekundos-tercijos (standartinis nuokrypis 015 pustonio) tercijos-kvintos (s n 017 pustonio) ir sekundos-kvintos (s n 020 pustonio) intervalai iš to galima daryti išvadą kad bendras akustinis derminis branduolys yra sekunda-tercija-kvinta kad ir kaip būtų keista tonikos intonavimas yra labai individualus galima spė-ti kad tonikos intonavimas priklauso nuo individualių balso fiziologijos savybių

4 Pavyzdžiui jei 100 ms trukmės tonas tolygiai glisanduoja pustonio intervalu (nuo tono pradžios iki pabaigos) tai glissando greitis lygus 1 pustoniui01 s = 10 pustoniųs 100 ms trukmės tono glis-sando slenkstis lygus 016012 = 16 (pustoniųs) vadinasi tiriamojo tono glissando greitis neviršija glissando slenksčio ir tasai tonas yra suvokiamas kaip statinis (glissando nėra suvokiamas)

19

tiriamoje medžiagoje tai žemiausias garsas o žemiausio tesitūros garso kartais jau patenkančio į bdquonepatogiųldquo garsų diapazoną intonavimą gali lemti fiziologija tuo tarpu kvinta (iš esmės tai viršutinė tonika) yra svarbus derminio branduolio tonas

Įdomu kad tiriamuosius garsaeilius interpretuoti temperuoto garsaeilio po-žiūriu yra sunku bdquotiksliausildquo yra tonikos-sekundos (vidutiniškai 193 pustonio žr medianą 3 pav) sekundos-tercijos (189 pustonio) kvartos-kvintos (188 pus-tonio) ir tonikos-kvintos (708 pustonio) intervalai galima laikyti kad vidutinis kvintos apimties garsaeilis yra sudarytas iš trijų maždaug vienodų didelių intervalų (tonika-sekunda sekunda-tercija bei kvarta-kvinta) ir vieno mažo (tercija-kvarta 138 pustonio) didieji intervalai šiek tiek mažesni už temperuotą didžią ją sekun-dą mažasis ndash gerokai didesnis už temperuotą mažą ją sekundą tai kad kvartos laipsnis (palyginti su tonika) yra daug aukštesnis už temperuotą jį atitikmenį lyg ir prieštarautų Jadvygos čiurlionytės teiginiui kad bdquopaaukštintas iv laipsnis turi tik atsitiktinį pobūdįldquo (čiurlionytė 1968 308) tai kas yra būdinga apskritai vargu ar gali būti atsitiktina taip pat vargu ar paaukštintas kvartos laipsnis laikytinas chromatizmu (ten pat) pirma jis aukštinamas (vidutiniškai) kur kas mažiau negu pustoniu antra chromatizmu jis galėtų būti laikomas geriausiu atveju temperuotos dermės atžvilgiu o tokios dermės priskyrimas tradiciniam muzikiniam mąstymui apskritai nėra pagrįstas

šie dermės intervalikos dėsningumai pastebimi tik apibendrinus visų septynių dainų matavimų rezultatus kaip jau minėta atskirų dainų garsaeilių intervalika labai skiriasi juose atsispindi nevienodas diatoninio mąstymo lygis Pavyzdžiui dainoje Auga auga apynelis neabejotinai išryškėja joninis pentachordas tuo tar-pu dainos Devynias suodas išjuodiau garsaeilis yra artimas ekvitoniniam (dermės laipsnius skiria maždaug vienodi intervalai)

išmatuotas ir atskirų dainų visų dermės laipsnių nestabilumas Jis įvertinamas tokiais skaičiais (vidutiniškai pustoniais) tonika ndash 016 sekunda ndash 031 terci-ja ndash 014 kvarta ndash 029 ir kvinta ndash 019 taigi stabiliausiai intonuojamas tonikos trichordas vadinasi nors apibendrintos dermės branduolį sudaro sekunda tercija ir kvinta paskiros dainos dermės (dažniau) ndash tonika tercija ir kvinta galbūt šis skirtumas atspindi senojo (apibendrinto) derminio mąstymo ir naujojo individu-alizuoto derminio mąstymo besiremiančio tonikos trichordu sąveiką šį teiginį palieku kaip hipotezę jai patikrinti reikėtų daugiau duomenų

šie nestabilumo rodikliai gauti taip Pirma kiekvienas laipsnis įvairiose melostrofos vietose in-tonuojamas šiek tiek skirtingu aukščiu išmatuoti kiekvienos dainos kiekvieno dermės laipsnio aukš-čio interkvartiliai t y intervalai kuriuose telpa pusė laipsnio aukščio verčių antra apibendrinti kiekvieno dermės laipsnio interkvartiliai visame dainų rinkinyje ir apskaičiuotos tų interkvartilių medianos apibendrinant atmesti atvejai kai dermės laipsnis melostrofoje pasitaiko vieną kartą (nes interkvartilis tada lygus nuliui)

apskritai dermės laipsnių nestabilumo rodikliai (remiantis tiriamąja medžiaga) yra labai įvairūs ndash nuo 004 iki 062

160

Išvados

žemaičių dainų intonavimui ypač kvintoms kylančiose slinktyse būdingi glis-sando tipišką kvintos glissando intonaciją sudaro dvi fazės ndash greitas (foršlaginis) ir lėtas (intratoninis) glissando kvintos glissando paryškina kognityvinę kvintos laipsnio reikšmingumo funkciją Įvairių dainininkų dainų dermės labai individua-lios Palyginti su tolygią ja temperacija (joniniu variantu) labiausiai skiriasi kvar-tos ir tercijos laipsniai kvarta intonuojama vidutiniškai šiek tiek aukščiau terci-ja ndash žemiau apibendrintoje dermėje (suvidurkinus visų tiriamųjų dainų atžvilgiu) išryškėja sekundos-tercijos-kvintos derminis branduolys paskirose dainose stabi-lesnis tercijos trichordas

Literatūra

drsquoalessandro Cristophe and Mertens Piet 1995 automatic Pitch Contour stylization using a Model of tonal Perception Computer Speech and Language vol 9 no 3 p 257ndash288

ambrazevičius rytis 2002 tradicinio dainavimo technikos akustinis tyrimas Liaudies kūryba t v p 147ndash157

ambrazevičius rytis 2003 sutartinių darna psichoakustinis aspektas Lietuvos muzikologija t 4 p 125ndash135

ambrazevičius rytis 2005ndash2006 Modeling of scales in traditional solo singing Musicae Scientiae Special Issue ldquoInterdisciplinary Musicologyrdquo p 65ndash87

Bregman albert s and dannenbring g 1973 the effect of Continuity on auditory stream segregation Perception and Psychophysics vol 13 p 308

čiurlionytė Jadvyga 1968 Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai vilniuslsquot Hart J [et al] 1990 A Perceptual Study of Intonation CambridgeMukaitė Loreta 2002 kvintos intonacijos sklaida žemaičių liaudies dainose Lietuvos muzikolo-

gija t 3 p 142ndash155nakienė austė žarskienė rūta (sud) 2005 Žemaitijos dainos ir muzika 1935ndash1941 metų fono-

grafo įrašai vilniusojamaa triinu 2000 Glissando nganassaani muusikas tartusundberg Johan 1999 the Perception of singing in Psychology of Music edited by diana

deutsch san diego London p 171ndash214

INTONATION IN SAMOGITIAN SONGS

rYtis aMBrazevičius

Summary

two aspects of intonation in samogitian (Western Lithuanian) songs are analyzed glissando and musical scale the sample contains seven songs recorded from seven samogitian singers in 1930s Most pronounced glissandi are observed in the intonations of the fifth scale degree the typical fifth intonation in ascending sequences is made of two stages fast glissando (appogiatura-type glissando pitch change of approximately 4 semitones and duration 013 s on average) and the succeeding slightly gliding intonation of the structural note itself (intratonal glissando approximately 08 semitones and 046 s on average)

161

Most probably the glissandi in fifth play cognitive role they stress the modal significance of the fifth degree the acoustically and cognitively based conclusion is in good agreement with the conclusions of the previous structural-ethnomusicological studies on the specific role of the fifth degree in samogitian songs

Pitch measurements show that the musical scales are quite scattered among the singers the scale generalized across the seven singers deviates noticeably from equal temperament the third and fourth degrees in the pentachord containing the degrees from the first to the fifth differ in pitch from 12et the most the third being roughly 20 cents flat and the fourth being roughly 20 cents sharp the most stable scalar structure when comparing medians of scale degrees of the seven performances is trichord made of the second third and fifth the most stable scalar structure in a sense of separate performance is tonic trichord (first third and fifth degrees) ie pitches of occurrences of the corresponding degrees show the smallest deviations for separate melostrophes

gauta 2007-09-11

straipsnis parašytas vykdant Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamątarpinstitucinę mokslo programą bdquoregioniniai folkloro ir tarmių tyrimai vakarų Lietuvaldquo (2003ndash2006)

162

TELŠIŲ RAJONO LIAUDIES SMUIKININKŲREPERTUARO YPATYBĖS

gaiLa kirdienėLietuvos muzikos ir teatro akademija

s t r a i p s n i o o b j e k t a s ndash telšių rajono liaudies smuikininkų repertuaras d a r b o t i k s l a s ndash nustatyti telšiškių liaudies smuikininkų repertuaro ypatybes kū-

rinių žanrų grupių ir kūrinių tipų kaitos tendencijasty r i m o m e t o d a i ndash analizės tipologinio lyginimož o d ž i a i r a k t a i žemaičiai telšiškiai liaudies smuiko muzika repertuaras kūrinių

žanrai melodiniai tipai kaitos tendencijos

Įvadas

Lietuvių liaudies muzikantų griežusių smuiku ar kitais muzikos instrumentais dažniausiai per šeimos šventes ir tradiciniuose jaunimo suėjimuose (vakarėliuose gegužinėse ir kt) repertuaras iki šiol tirtas tik fragmentiškai neretai smuikininkai mokėjo groti ir kitais muzikos instrumentais žemaitijoje dažniau negu kitose Lietu-vos etnografinėse srityse smuikininkai grieždavo ne pavieniui o kapelose tai lėmė smuiku ir kitais kapelų muzikos instrumentais grojamo repertuaro panašumus

telšių rajone ir gretimose kelmės vietovėse klestėjo vienas stipriausių Lietuvoje tradicinio smuikavimo centrų garsėjęs trijų smuikų ir basetlės kapelomis siekda-ma nustatyti telšiškių liaudies smuikininkų repertuaro ypatybes autorė analizavo ir lygino visų gretimų rajonų (akmenės Mažeikių skuodo kretingos Plungės rietavo kelmės šiaulių) medžiagą taigi pirmą kartą bandyta aprėpti didelės že-maitijos teritorijos nuošalyje paliekant tik pietų žemaitiją liaudies smuikininkų iš dalies ir kitų instrumentininkų repertuarą

nors XX a pirmoje pusėje telšių krašto liaudies smuikininkų muzikos nebu-vo įrašyta tačiau 1973ndash2005 m folkloro užrašytojams gana nuosekliai ištyrus čia pavyko rasti daugiausia Lietuvoje smuikininkų (66 skaičiuojant su keturiais patei-kėjais pagriežusiais tik basetle) dauguma jų buvo gimę ar gyveno su kelmės ir šiaulių r besiribojančioje pietrytinėje rajono dalyje beveik trečdalis (18) Luokės ketvirtadalis (16) varnių gana daug (10) telšių gerokai mažiau Janapolės (5) po 4

ŽEMAIČIŲ FOLKLORO TYRIMAIISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

163

nevarėnų ir žarėnų tik po vieną kitą kitose (eigirdžių degaičių gadūnavo tryš-kių viešvėnų) apylinkėse ar valsčiuose Beveik tokios pat stiprios kaip ir telšių r liaudies smuikavimo smuikų ir kitų styginių instrumentų ansamblių tradicijos gyvavo kelmės r kuriame užrašyti 38 smuikininkai dauguma jų buvo gimę ar gyveno šiaurinėje rajono dalyje (daugiau nei trečdalis ndash užvenčio kiek mažiau ndash kražių šaukėnų) nemaža ndash kelmės valsčiuje apylinkėje (7) kitur ndash vos vienas kitas kituose tiriamuose rajonuose smuikas buvo ne toks populiarus (kirdienė 2000 23ndash24)

straipsnio autorė savo darbuose smuikuojančius pateikėjus pagal jų gimimo me-tus skirsto į keturias grupes vadinamas kartas 1) gimę XiX a 2) gimę nuo XX a pradžios iki Pirmojo pasaulinio karo ir per jį (1900ndash1918 m) 3) gimę tarpukariu (1919ndash1940 m) 4) gimę per antrą jį pasaulinį karą ir po jo (ten pat 21) kadangi toks skirstymas tinka smuikavimo tradicijų repertuaro pokyčių tendencijoms at-skleisti ir leidžia palyginti tyrimų rezultatus jo laikomasi ir šiame darbe daugelis telšiškių smuikininkų buvo gimę 1900ndash1918 m (28) arba 1919ndash1940 m (29) tik vienas alfredas vasiliauskas gimęs vėliau šeši skaičiuojant su Ciprijonu niaura gimę XiX a pabaigoje dviejų pateikėjų gimimo data nežinoma kituose tiriamuo-se rajonuose užrašyta tik po vieną kitą XiX a pabaigoje gimusį liaudies smuikinin-ką XX a penktame dešimtmetyje ar vėliau gimusių pateikėjų išvis nepavyko rasti kitų pateikėjų kartų proporcijos panašios

XX a pirmoje pusėje styginiais instrumentais pagrotos muzikos tiriamoje srityje įrašyta labai mažai tik keletas Juozo Jaunzemio (gyv Mažeikių aps akmenės vls alkiškių k) kanklėmis1 ir Jono Joco (gyv šiaulių aps šaukėnų vls giriškių k dab kelmės r) mandolina paskambintų kūrinių2 Penkiuose Lietuvos valstybiniuo-se folkloro archyvuose (kFLF Lka v Lrt F Ltr MFa žr sutrumpinimų pa-aiškinimus) turima 1973ndash2005 m įrašytos telšių r smuiko muzikos (apie 350 kū-rinių daugiausia garso mažai ndash vaizdo įrašų) Panašiu laikotarpiu įrašyta ir kitų tiriamų rajonų smuiko muzikos anksčiausiai jos įrašyta Lietuvos konservatorijos (dab Lietuvos muzikos ir teatro akademijos) ekspedicijose daug muzikos kūrinių įrašyta nuo 1987 m iki šiol vykdomose instrumentologinėse ekspedicijose kurių pagrindinis iniciatorius buvo instrumentologas romualdas apanavičius (1987ndash1992 1994 1997 m šių ekspedicijų dalyvė buvo ir straipsnio autorė) Pradėjus nuo šiaurės vakarų žemaitijos šiose ekspedicijose sistemingai fiksuojama lietuvių instrumenti-nio muzikavimo tradicija aprėpus visą Lietuvą nuo 2000 m vadovaujant Lietuvos liaudies kultūros centro instrumentinio folkloro specialistui arūnui Luniui tiriama pakartotinai 2006ndash2007 m ekspedicijos vyko šilutės tauragės ir šilalės rajonuose sukaupta medžiaga laikoma įvairiuose archyvuose (eia LLkC kFLF MFa)

2003ndash2006 m pagal Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamą pro-gramą bdquoregioniniai folkloro ir tarmių tyrimai vakarų Lietuvaldquo Lietuvos muzikos ir

1 LtrF pl 7385ndash6 7391ndash2 įrašyta 1937 m muzikantui buvo 60 metų (plg Palubinskienė vi-sockaitė 1992 46)

2 LtrF pl 12891ndash6 12901ndash6 įrašyta 1940 m muzikantui buvo 30 metų (plg nakienė žarskienė 2005 nr 36 p 105)

164

teatro akademijos bei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto surengtose ekspedi-cijose dar buvo įrašyta keturių telšių r apylinkių (Luokės Janapolės žarėnų) ir trijų kitų tiriamų vietovių (kretingos ir kretingos r salantų apyl Palangos Mažeikių r viekšnių mstl) liaudies smuikininkų gimusių 1918ndash1935 m3 pagriežtos muzikos

dažniausiai užrašytojai lankydami liaudies muzikantus namuose ar vietinėse kultūros įstaigose klausinėjo apie jų jaunystėje bei užrašymo laikotarpiu atlieka-mą repertuarą prašė prisiminti kūrinių pavadinimus o jei pateikėjas dar geba ir prisimena muziką kūrinius pagriežti retais atvejais liaudies smuikininkų muzi-kavimas fiksuotas lankantis tradicinėse šeimos ar bendruomenės šventėse todėl siekiant tiksliau nustatyti užrašytų kūrinių jų žanrų populiarumą gyvavimo laiko-tarpį atsižvelgiama ir į muzikantų ar kitų pateikėjų komentarus vertinimus

gana daug dėmesio repertuarui skyrė lietuvių armonikų tradicijų tyrėjas albertas Baika daktaro disertacijos pagrindu parašytoje monografijoje bdquokaimo armonikosldquo jis tyrė lietuvių liaudies armonikininkų repertuarą ypač akcentuodamas kūrinių pa-vadinimus pasak jo parodančius pačių muzikantų požiūrį į savo atliekamą muziką (Baika 1994 85) kaip žinoma pavadinimas melodinis ir poetinis tipai choreogra-fija ndash skirtingos instrumentinio (neretai ndash ir vokalinio bei choreografinio) kūrinio dimensijos galinčios sudaryti įvairius junginius to paties ar skirtingo tipo kūrinių variantus apibendrinęs lokalines ir regionines tradicijas (atskirai jų neapibūdino) a Baika sugalvojo klasifikaciją kurią taikant armonikų repertuaras skirstomas pa-gal kūrinių paskirtį (buitiniai ar ritualiniai šokiai maršai dainos) ir kilmę (bendra-lietuviškieji lokaliniai bendraeuropietiškos kilmės lenkiškos kilmės rytų slavų kilmės autorinės kilmės) (Baika 1994 92) Choreografas kazys Poškaitis studijoje bdquoapie liaudies choreografijos regioninį savitumąldquo nuodugniai ištyrė septynis lietu-vių liaudies šokių ar ratelių žaidimų tipus (Abrūsėlis Aguonėlė Kiškelis Mėnesėlis Serbenta Ant kalno karklai Noriu miego) aptardamas ir jų muziką melodijas (Poš-kaitis 2001) Įvade jis nurodė jog bdquoyra šokių ratelių aptinkamų tik viename regione ar dar mažesniame ploteldquo (ten pat 11) ir teigė kad bdquovisų daugiausia tik žemaitijos regione užrašytų šokių bei ratelių ndash beveik trisdešimtldquo (ten pat 12)

Lietuvių liaudies smuikininkų repertuaras tirtas tik mažesnės apimties darbuo-se paprastai skirtuose lokalinei regioninei tradicijai ar iškiliems smuikininkams nes sukaupti gana gausūs smuiko muzikos įrašai dar menkai transkribuoti tad ką jau kalbėti apie šios muzikos tipologinimą ir tolesnį tyrimą neturime ir išsames-nio žemaičių smuiko muzikos ir repertuaro tyrimo tyrinėtojų dėmesį pirmiausia patraukė telšių r Luokės apyl smuikavimas undinė vilčinskaitė trumpai apžvelgė 1973 m kelių savo lankytų smuikininkų griežimo būdus ir kai kuriuos jų griežiamų kūrinių (pvz polkos su kairės rankos pizzicato) ar repertuaro (pvz Pranciškaus vasiliausko pamėgtų bdquošvelnių melodijųldquo) bruožus (vilčinskaitė 1974 1ndash5) straips-nio autorė aptarė šios apylinkės liaudies smuikininkų repertuarą ir stilių dviejuose straipsniuose apie įrašams daugiausia kūrinių Lietuvoje pagriežusius smuikininkus

3 telšiškiai aleksas vilimavičius Jonas radžius Pranciškus šarkauskis alfonsas kungys kitų vie-tovių ndash kazimieras Jokubauskas Pranas domeika (abu gyv Palangoje) vladas galdikas (gyv salan-tuose) vaclovas olcvikas (gyv kretingoje) Jonas ružė (gyv Mažeikių r viekšniuose)

165

virtuozus stanislovą ir Feliksą Baltrušaičius (gyv šiaulių r kirdienė 2004a) bei Ciprijoną niaurą (gyv telšių r kirdienė 2005a) kadangi buvo nustatyta kad pas-tarojo muzikanto repertuaras ir atlikimo stilius yra iš dalies būdingi jo gimtajai aukštaitijai straipsnyje jo pagriežtos muzikos duomenys pasitelkiami tik kai reikia palyginti nuo telšių kilę taip pat gana daug kūrinių įrašams pagroję smuikininkai stasys Berenis ir Povilas ročys gyveno klaipėdoje todėl jų repertuarą autorė ap-tarė straipsniuose apie lietuvininkų ir jų kaimynų žemaičių smuikavimą (kirdienė 2004b 2005b) tuo pačiu metu kaip ir telšiškių smuikininkų repertuarą autorė tyrė jų smuikavimo stilių (kirdienė 2007)

Buvo analizuojamas ir gretimų rajonų smuiku ar kitais instrumentais griežia-mas repertuaras aktyvus instrumentologinių ekspedicijų dalyvis profesionalus muzikantas ir folkloro atlikėjas antanas auškalnis savo straipsniuose daugiausia rėmėsi jų medžiaga Jam visų pirma rūpėjo gimtojo šilalės krašto tradicijos Pa-sak autoriaus šilalės r Piliakalnio apyl liaudies muzikantų (smuikininkų armo-nikininkų pūtikų) tradicinį repertuarą sudaro bdquolietuvių liaudies dainos šokiai ir žaidimai kitų tautų liaudies šokiai estradinės dainos ir netgi rimtosios muzikos kūriniaildquo (auškalnis 1990a 83) Jis taikliai išvardijo apylinkės vyresniosios kartos muzikantų ypač pamėgtus lietuvių liaudies šokius (pvz Grečenikė Kadagys Ku-bilas Ant kalno karklai Sadutė Kepurinė Gyvataras) ir pastebėjo kad kitų tautų kilmės šokiai (pvz Kazačiokas Husaras Jabločka) čia buvo populiarūs maždaug iki 1950 m o vėliau beveik užmiršti šilališkių papročius aprašęs etnografas vladas statkevičius išvardijo ir daugiau šokių nurodydamas jų paplitimo laikotarpį XX a pradžioje griežiant muzikantams (neretai ir dainuojant šokių daineles) buvo šokami Kepalušas Drapakinė (polka) Karvapolkė Trenkama polka Diržavas Olenderis Kleckai Zuikelis Galopas Jonkelis ir kt apie 1927ndash1930 m pradėta šokti fokstro-tą džimį tango slovfokstrotą vėliau ndash lėtą jį valsą 1941ndash1960 m tebebuvo šoka-mi valsai polkos Greitpolkė Gričinikė Pjoviau šieną Klumpakojis Krakoviakas Mudu du broliukai čarlstonas fokstrotai tango 1961ndash1980 m dar išliko valsai ir polkos kai kur ir tango nors jaunimas šokdavo tik modernius šokius (statkevičius 1992 127ndash129 1993 108) ir a auškalnis pastebėjo kad XX a liaudies muzikan-tų repertuaro kaitą lėmė besikeičiančios šokių mados XX a trečiamendashketvirtame dešimtmetyje įsivyravusius fokstrotus tustepą tango cvingį bdquoliaudies muzikantai perėmė nesunkiaildquo bet XX a antroje pusėje bdquoplūstelėjusi nauja šokių banga [nuolat kitusių stilių estradinė populiarioji džiazo muzika ndash G K] neprigijoldquo (auškalnis 1990b 6ndash7 plg 1997 393) Be to jis pabrėžė kad XX a antroje pusėje liaudies mu-zikavimui jo tradicijų niveliavimuisi ir nykimui turėjo įtakos sovietinės okupacijos metais puoselėta meno saviveikla tipinės kaimo kapelos kurių muziką dažniau-siai transliuodavo masinės informacijos priemonės radijas ir televizija dėl to vis mažiau buvo vertinamas tradicinių savo krašto muzikantų grojimas bdquoLabiausiai tituluotas ir visų [Piliakalnio] apylinkės gyventojų mėgstamas kolektyvas ndash [tipi-nė] kaimo kapela kolektyvas ne kartą iškovojo nugalėtojo vardą rajone dalyvavo žemaitijos zonos meno saviveiklos apžiūrose lthellipgt išsiplėtė kolektyvų koncertinė geografijaldquo (auškalnis 1990a 83ndash84) bdquosu meno saviveiklos pagyvėjimu apylinkėje

166

lthellipgt vis mažiau muzikuoja vyresniosios kartos muzikantai lthellipgt reikėtų skatinti aktyviau muzikuoti senimą iš kurio patirtį repertuarą ir grojimo ypatumus turėtų perimti jaunoji karta tai laiduotų liaudies muzikavimo tradicijų perimamumą ir tolesnę jų raidąldquo (ten pat 84 plg auškalnis 1990b 7 1997 394)

straipsnyje apie šiaurės vakarų žemaičių (kretingos Plungės Mažeikių skuo-do ir akmenės r) instrumentinį muzikavimą a auškalnis nurodė kad liaudies muzikantai dažniausiai grodavo šokius maršus ir labai retai kada pritardavo liau-dies dainoms (auškalnis 1990b 6) kelmės krašto liaudies muzikantai bdquodaugiausia grojo šokių muziką maršus ir kartais pritarė liaudies dainomsldquo (auškalnis 1997 393) savo straipsniuose a auškalnis šokius skirstė į tautinius ir tiriamoje srity-je vyravusius atneštinius kurie žemaitijoje liudija ženklesnę vakarų europos ir menkesnę rytų europos kultūros įtaką (ten pat 6 8 plg ten pat 393) straipsnio autorės atlikti Plungės ir skuodo r liaudies smuiko muzikos tyrimai leidžia teigti kad šio krašto smuiko muzikoje žymi ne tik vakarų ir rytų bet ir šiaurės europos šalių muzikos tradicijų sąveika (kirdienė 2006b)

Jurga zvonkutė etnomuzikologijos bakalauro darbe tyrusi pietryčių žemaičių smuiko muziką padarė išvadą kad būdinguosius jos bruožus turėtų atskleisti iš-samesni tyrimai lyginantys skirtingų regionų tradicijas vis dėlto ji pastebėjo kad ir iš svetur perimti šokiai laikui bėgant įgijo lietuviškų ar žemaitiškų bruožų (zvonkutė 2005 53)

Smuikavimo tradicijos ir repertuaro pokyčiai

dažniausiai telšiškiai smuikininkai kūrinių mokydavosi ir juos grieždavo iš klausos nors telšių r kaip ir visoje žemaitijoje pasitaikė smuikininkų (ypač gro-jusių ir pučiamaisias instrumentais dūdų orkestre) kurie mokėjo skaityti natas iš natų grojo kai kuriuos maršus (Kęstučio Smetonos) ar polkas garsus luokiškis smuikininkas domininkas Lileikis kapelose grieždavęs tik pirmu smuiku mokytis smuikuoti ir kaupti repertuarą pradėjo vaikystėje bdquoganiau bandą išgirstu smui-ką ndash negaliu [išturėti] Prašysiu piemenų už mane paganyti ir lekiu ten kur smuikas girdėtildquo4 vėliau dirbdamas bdquoprie trobesiųldquo (statybų) jei tik kas nors važiuodavo pro šalį grodamas jis taip pat stengėsi įsidėmėti kuo daugiau melodijų o jei neįsi-mindavo tai būtinai turėdavo susirasti tą muzikantą ir išmokti Per tris mėnesius išmokęs visus valsus ir polkas tai darę įspūdį geriems apylinkės muzikantams ir šie jį gyrę bdquotų gaidų mes neturėjom nei viens iš klausos grodavo lthellipgt net ir pa-triūbočių orkestruose grodavo iš klausos kits kad ir pasistatys lentą prieš akis bet mažai žiūrėdavoldquo6 ndash sakė aleksas vilimavičius

siekdama išsamiau atskleisti kokių žanrų ir tipų kūriniai būdingi apibrėžtų keturių liaudies smuikininkų kartų repertuarui autorė jį suskirstė į aštuonias ž a n r ų g r u p e s 1) įvairūs tradiciniai šokiai 2) kontradansiniai kadriliniai šokiai

4 užr J Misiūnienė apie 1981 m gauta 2004 m (telšių 2004 m ekspedicijos medžiaga laikoma MFa toliau ndash te)

ten pat6 te (MFa v 33 29)

167

3) fokstrotiniai šokiai 4) polkos 5) valsai 6) maršai 7) rateliai žaidimai 8) dainos giesmės nors pasitaiko ir vienas kitas kitokio žanro kūrinys (pvz vyturio pamėg-džiojimas smuiku7 akademinės ar populiariotildesios estradinės muzikos kūriniai) ta-čiau kaip tik išskirtųjų žanrų kūriniai sudaro žemaičių (panašiai kaip ir visų lietuvių) smuikininkų tradicinio repertuaro pagrindą Buvo sudarytas išsamus tiriamų rajonų smuiku (iš dalies ndash ir kitais instrumentais) griežiamo repertuaro sąvadas aprėpiantis visą turimą archyvinę medžiagą žanrų grupėse kūrinių versijos kiek leido medžiagos ištirtumas priskirtos k ū r i n i ų t i p a m s (lentelėje nurodomas būtent jų skaičius) Jie nustatyti ne tik pagal kūrinio pavadinimą bet ir pagal pagrindinei kūrinio daliai (paprastai pirmajai) ar kelioms dalims būdingą melodinį tipą tokį instrumentinio repertuaro sisteminimo ir lyginimo būdą autorė sumanė ir pradėjo taikyti 2003 m tirdama žemaičių smuiko muziką (kirdienė 2004a plg 2005a b) šitaip susisteminus gana gausią medžiagą ir pasitelkus papildomus duomenis apie tam tikrus kūrinius ar žanrų grupes galima patikimai nustatyti kūrinių žanrų grupių ir kūrinių tipų popu-liarumą tam tikrais laikotarpiais jų užrašymo intensyvumą ir paplitimą8

kūrinių žanrai skirtingų kartų telšiškių liaudies smuikininkų repertuare

Žanrų grupės Pirmos kartos Antros kartos Trečios kartos Ketvirtos kartosĮvairūs tradiciniai šokiai 9 22 17 3kontradansiniaikadriliniai šokiai 3 3 ndash

Fokstrotiniai šokiai 1 12 ndashPolkos 7 4 9 ndashvalsai 4 27 14 ndashMaršai 13 17 9 1rateliai žaidimai ndash 3 1 ndashdainos giesmės 3 1 8 ndashiš viso 40 141 66 4

P i r m o s k a r t o s (gimę XiX a pabaigoje) telšiškiai pateikėjai smuiku pa-griežė 40 kūrinių (be dar 55 pagriežtų C niauros žr lentelę) Plačiu repertuaru (įrašyti 38 kūriniai) ir griežimo meistriškumu išsiskiria 1973 m lankytas Juoza-pas žilvitis (gyv Luokės apyl) Jis pagriežė daug įvairių tradicinių šokių polkų ir ypač maršų bei keletą valsų9 Į garso juostelę įrašyti ir Jono Bagočiaus (varnių vls) pagriežti kūriniai bet tik du ndash jaunimo ir meilės daina Augo brolis ir sesuo ir pol-ka10 duomenis apie šios kartos kaip ir kitų smuikuojančių pateikėjų repertuarą papildo anksčiau griežusių pateikėjų prisiminti kūrinių pavadinimai ir jų arba kitų muzikantų kitokiais instrumentais pagriežti kūriniai Prano žakevičiaus (viešvėnų apyl) Leono dovydausko ir olimpijos repšienės-dziržinauskaitės (abu iš nevarė-nų vls) užrašyta 12-os kūrinių pavadinimai duomenis papildo pastarosios muzi-kantės armonika pagriežti kūriniai

7 MFa kLF 677598 dėl didelės tokių sąvadų apimties rašant šį straipsnį jie liko tik kaip rankraštinis tyrimų įrankis9 MFa kF 609639ndash40 610417ndash25 61051ndash3110 MFa kF 665615ndash16

168

dauguma a n t r o s k a r t o s telšiškių smuikininkų įrašams pagriežė po kelio-lika (kazimieras Janušas ir Pranciškus vasiliauskas po 14) ar net mažiau kūrinių iš muzikantų giminės kilę ir nuolat vestuvėse bei vakarėliuose grieždavę broliai domi-ninkas ir Jonas Lileikiai buvo sukaupę itin turtingą repertuarą Lileikiai įrašams po vieną arba kapeloje pagriežė 52 kūrinius (21 polką 13 valsų 11 kitų tradicinių šokių 6 maršus 1 dainą) kai kuriuos po keletą variantų11 iš jų d Lileikis skaičiuojant su kapelos įrašais pagriežė 36 kūrinius daugiausia polkų (15) kitų tradicinių šokių (9) maršų (5) valsus kiek labiau mėgo brolis d Lileikiui labiausiai patikdavo griežti polkas ypač puikaus muzikanto pavarde Liepa polką d Lileikis mokėjo apie 50 polkų Būdamas penkiolikos metų jis pradėjo griežti vestuvėse Per vestuves reikėda-vo pagriežti 34 šokius Po trijų šokių muzikantai darydavo penkių minučių pertrauką vėl trys šokiai ndash vėl pertrauka kai pavargdavo pertraukas ilgindavo iki penkiolikos minučių Muzikantas labai mėgo ir dainuoti ir pats šokti12 iš pateiktų duomenų ma-tome kad įrašyta tik nedidelė d Lileikio mokėto repertuaro dalis neaišku ar įrašyta mėgstamiausioji polka nes nė viena jo pagriežta polka taip nepavadinta

autorės turimais duomenimis gana daug lietuvių liaudies muzikantų būdami patriotai ir šviesios asmenybės nesutiko lengvai paklusti sovietiniam režimui kai kurie dalyvavo ir rezistencinėje kovoje todėl buvo persekiojami tremiami arba ka-linami Be abejo toks sovietų susidorojimas su Lietuvos šviesuomene buvo viena iš lietuvių tradicinės kultūros ir jos svarbios dalies ndash instrumentinio muzikavimo nykimo priežasčių ir brolių Lileikių šeimos 1951ndash1957 m buvo ištremtos į sibi-rą irkutsko sritį išvažiuodami muzikantai pasiėmė smuikus ir grieždavo lietuvių šventėse taip jie išlaikė griežimo įgūdžius ir repertuarą grįžę į gimtą jį kraštą stengėsi gaivinti buvusias stiprias muzikavimo tradicijas įvairiose kapelose griežė per gimtųjų apylinkių bendruomenės šventes o su trijų smuikų ir beacutesedlos (kon-traboso) kapela aktyviai dalyvavo Luokės etnografinio ansamblio veikloje (plg kirdienė 2007) 1976 m publikuotos vinilinės plokštelės su šios kapelos muzikos įrašais ko gero pirmą kartą plačiajai visuomenei pristatė instrumentinės žemaičių muzikos tradiciją (četkauskaitė 1976a b plg vyčinas 1998)

antrotildes panašiai kaip pirmos telšiškių smuikininkų kartos repertuarui ypač bū-dingi įvairūs tradiciniai šokiai (taip pat ir kontradansiniai kadriliniai) polkos bei valsai gausu ir įvairių maršų tuo jų ir Plungės rajono smuikininkų repertuaras panašus Be to šios kartos telšiškiai pateikėjai pagriežė ir daug įvairių fokstrotų

tr e č i o s k a r t o s telšių r smuikininkų repertuaras gerokai menkesnis Jie įrašams pagriežė dukart mažiau kūrinių negu antros kartos pateikėjai nors pastarų-jų vienu muzikantu mažiau dauguma pasmuikavo nuo vieno kito iki keliolikos tik kai kurie aktyviau muzikavę dalyvavę įvairiuose folkloro ansambliuose kapelose joms vadovavę arba jų vadovus konsultavę smuikininkai buvę nuolatiniai folklo-ro užrašytojų pateikėjai ndash ir gerokai daugiau kūrinių išsiskiria klaipėdoje gyvenę s Berenis (pagriežęs 30 kūrinių) ir P ročys (16 kūrinių) nors šios kartos smui-

11 Lrt F 59459 59482ndash59487 MFa kF 609511ndash23 609710ndash13 19ndash34 609812ndash21 37ndash39 664715ndash23 668713ndash14 18ndash19 66881ndash7 (sutampa su 1976 m publikuotomis plokštelėmis)

12 te užr J Misiūnienė apie 1981 m

169

kininkai visų žanrų kūrinių atsiminė daug mažiau tačiau įvairių tradicinių šokių grupė jų repertuare santykinai išaugo (tik iš kontradansinių kadrilinių šokių griežtas vien Šeinas) o polkų bei fokstrotų ndash tapo menkesnė dar gana daug valsų tačiau jie kitokie negu vyresnių kartų daugelis kaip rodo ir jų pavadinimai pagrįsti romansi-nių dainų melodijomis Polkose pastebima tipinių kaimo kapelų įtaka nors kai kurie muzikantai (kaip antai s Berenis) skirdavo kūrinių senąsias tradicines ir tipinėms kapeloms pritaikytas versijas tradicinių šokių išlaikymą būtų galima aiškinti kaip telšiškių smuikininkų repertuaro savitumą (matyt įtakos turėjo smuikavimas nebe kaimo bendruomenės šventėse kuriose tradiciniai šokiai nyko o tokius šokius puo-selėjančiuose folkloro kolektyvuose) nes kituose tiriamuose rajonuose aiški priešinga tendencija ndash smuikininkai išlaikė (ar pakeitė kitomis) polkas bet pamiršo daug kitų tradicinių šokių tiesa užrašytojai paprastai prašo liaudies muzikantų pagriežti kuo daugiau senesnių kūrinių ypač tradicinių šokių tačiau jei muzikantai jų neprisimin-tų tai ir išklausti nepavyktų tik skuodo r trečios kartos smuikininkai labiau mėgo tradicinius šokius tačiau polkų nemėgo ir vyresnių kartų skuodiškiai muzikantai

vienintelis ketvirtos kartos pateikėjas a vasiliauskas (smuikininko P vasi-liausko sūnus) įrašams pagriežė keletą šokių (Aleksandrovą Krakoviaką ir kitų kartų pateikėjų neminėtą Aštuonnytį) bei Kęstučio maršą

2004 m ekspedicijos telšių krašte metu autorei ir jos kolegoms dar pavyko rasti tris XX a antramendashketvirtame dešimtmetyje gimusius smuikininkus (a vilima-vičių P šarkauskį abu gyv Janapolės apyl ir J radžių gyv Luokės apyl) apie kuriuos minėtuose folkloro archyvuose duomenų iki tol neturėta nors jie jau kurį laiką viešai nemuzikavo tačiau ne tik papasakojo kaip smuikuodavo per kaimo bendruomenės šventes bet ir pagriežė po 12ndash15 kūrinių daugiausia maršų ir šo-kių parodė ir kaip juos šokti Jie pateikė ir keletą iki tol iš telšiškių smuikininkų neužrašytų nors nuo seno žinotų šokių žaidimų dainų 2005 m etnomuzikologės rūta žarskienė ir austė nakienė įrašė dešimt alfonso kungio (gyv žarėnų apyl) pagriežtų kūrinių daugelį jų ndash romansinėmis dainomis pagrįstus valsus keletą tra-dicinių šokių tipinių kaimo kapelų griežiamą Bekerio polką ndash jis pagriežė standar-tizuota rusiška armonika tik vieną fokstrotą ndash smuiku

Pastaraisiais dešimtmečiais liaudies smuikininkai dar griežia kai kurių miestų ir miestelių folkloro ansambliuose kapelose kaip antai Palangos folkloro ansam-blyje bdquoMėguvaldquo klaipėdos tradicinės instrumentinės muzikos ansamblyje bdquoseno-liaildquo gana aktyviai folklorinėje veikloje dalyvauja kretingos rajone užrašyti liau-dies smuikininkai viekšniuose gyvenantis Jonas ružė griežia liaudies muzikantus subūrusioje kapeloje bdquoJonkelisldquo13 tačiau telšių krašto kaip ir daugelio kitų tiriamų rajonų liaudies smuikavimo tradicijos beveik negaivinamos smuiku nebegriežia-ma telšių r Luokės Janapolės folkloro ansambliuose ir kapelose (smuiko klasės nėra ir Luokės muzikos mokykloje) Plungės r Platelių šateikių folkloro ansam-bliuose vienas kitas liaudies smuikininkas dar griežia kaimo kapelose ar iš jų išaugusiose kapelose pavyzdžiui a kungys pastaraisiais metais muzikavo žarėnų

13 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto 2006 m ekspedicijos Mažeikių r viekšnių apyl duome-nys užr r žarskienė v aglinskaitė

170

kaimo kapeloje skynusioje laurus populiarioje televizijos laidoje bdquogero ūpoldquo Pa-sak r žarskienės bdquokaip ir daugumos kitų kaimo kapelų žarėniškių atliekamos visoje Lietuvoje populiarių dainų aranžuotės niekuo neprimena tradicinio žemaičių muzikantų repertuaroldquo (žarskienė 2006)

XX a antroje pusėje telšių r kaip daug kur Lietuvoje ir gyvąsias liaudies mu-zikos tradicijas tęsusiose kapelose muzikavusiose šeimos jaunimo švenčių metu ir tradicinio ar stilizuoto folkloro kapelose ir ansambliuose smuiką (taip pat klar-netą kornetą) pakeitė saksofonas akordeonas ar standartizuota rusiška armonika drauge su šiais kolektyvais ir liaudies muzikantai vis dažniau griežia koncertuose ir konkursuose

Būdingieji kūrinių žanrai ir tipai

visose tiriamose žanrų grupėse pavyko nustatyti telšių ar kitų rajonų liaudies smuikininkų repertuarui būdingų žanrų ar kūrinių tipų k o n t r a d a n s i n i s ar k a d r i l i n i s šokis Šeinas buvo paplitęs tik telšių kelmės ir šiaulių r (taigi jo paplitimo plotas iš dalies sutampa su mūsų apibrėžtu stipriausiu Lietuvoje smuika-vimo centru) telšiškiai smuikininkai mažiau mėgo Kadrilių o Jonkelį ir Našlelį tik paminėjo Šeino pavadinimas kildinamas iš prancūzų chain (Jurjanu 1921 5) ndash grandinėlė pynimas plg žemaičių rezginėlė vyskupas Motiejus valančius šį šokį Šieną drauge su Marcelės tance Žydelkele paminėjo apysakoje apie smuikuojantį siuvėją Palangos Juzę (valančius 1965 74ndash75 1-asis leid 1869) šis faktas leistų manyti kad žemaičiai tuos šokius mėgo jau XiX a antroje pusėje Šeinas visiškai neužrašytas akmenės Mažeikių Plungės skuodo kretingos ir šilalės rajonuose XiX a pabaigojendashXX a akmenės Mažeikių skuodo kretingos r ypač populia-rūs griežiami visų pirmosndashtrečios kartos muzikantų buvo įvairūs jonkeliai Jie mėgti ir plungiškių ten muzikantai be kadrilių dar paminėjo šokius Rezginėlė ir Vagis kelmės raseinių šilalės ir rietavo r užrašytas kitur nepasitaikęs šokis Marcelė (Marceli pana) (siaurukaitė(-kirdienė) 1992 47ndash48)

Pirmosndashtrečios kartos telšiškiai smuikininkai Šeiną (Šeinį) prisiminė ir pagrie-žė14 labai entuziastingai teigė kad vakarėliuose tai buvo pagrindinis šokis senesnis už Kadrilių užrašyta daug šmaikščių Šeino dainelių pavyzdžiui Tirliam tirliam suka suka aplink pilvą kilbasiuką1 XX a pradžioje šiaulių r gruzdžių parapijoje užrašyta bdquotrelinė šeinio dainaldquo Atein senis pamariais čia Šeiną šokdavo ir kaip kadriliaus priedą16 šiaulių rajone iš muzikantų ir kitų pateikėjų užrašyta bene dau-giausia šio šokio variantų (Šeinis Šeinas Našlys Šeinas su vagim Šeina dubulta) kelmės rajone Šeiną (Šeinis Šeinas Našlys Šeinys su vagim) taip pat prisiminė jį pagriežė pirmosndashtrečios kartos smuikininkai (pirmos kartos ndash tik vienas muzikan-tas mandolina skambinęs J Jocas17)

14 MFa kF 610230 610424 668719 MFa a 11820 Lka v 273ndash4 te (MFa v 33 MFa d)1 Te16 Ltr 169417 LtrF pl 12894 (Šeinys su vagim)

171

daugelis muzikantų griežė dviejų dalių formos Šeiną tik telšių r Luokės apyl smuikininkai Lileikiai (ir C niaura) jį pagriežė trijų dalių telšių kelmės ir šiau-lių rajonuose užrašyto Šeino variantų pirmoji dalis dažniausiai yra vieno melodi-nio tipo kurio pradžia pasižymi kylančiomis trigarsio intonacijomis (žr pavyzdį) šiauliškis s Baltrušaitis šia melodija pagriežė Senovišką šeinį18 tik ji pradedama ne trigarsio o kvartsekstakordo intonacija (čia pasireiškia autorės apibrėžtas melodi-nės sklaidos principas todėl melodijas priskiriame vienam tipui žr kirdienė 1999 121ndash131 plg 2006a 119ndash120) trigarsinės intonacijos paplitusios ir plačiau žemai-čių kadriliniuose šokiuose (pvz kretingos r klarnetu pagrotas Jonkelis19 panašus į Šeiną) Panašumų galima rasti ir telšių r Luokės apyl bei šiaulių r raudėnų apyl smuikininkų pagriežtų kadrilių pirmųjų dalių melodijose

ŠeiNas

18 MFa kLF 6776519 MFa klF 909

Pirmos dalies fragmentas Pagriežė domininkas Lileikis (pirmas smuikas) Jonas Lilei-kis (antras smuikas) Liudvikas šimkus (trečias smuikas) Fortunatas sauka (kontrabosas) Pateikėjų pastaba bdquoJaacuteuni šoka polką o mas seacuteniatilde pašuoksma šeinąldquo (četkauskaitė 1976 nr 4) transkr g kirdienė 1996 m

172

vienas kitas Šeinu ar panašiai vadinamas šokis užrašytas ir kitose Lietuvos vieto-vėse apie raseinius bei aukštaitijoje (anykščių r) dzūkijoje (žr siaurukaitė(-kir-dienė) 1992 8) taip pat ir kitose šalyse pavyzdžiui Latvijoje 1921 m latvių liau-dies šokių rinktinėje randame keturių porų šokius Kreuc-šens ir Trakais šēms (šēns) (Jurjanu 1921 nr 46 47a b) tačiau jų melodijos skiriasi nuo aptartojo melodinio tipo taigi galime teigti kad bent jau XX a o galbūt ir anksčiau Šeinas griežiamas kylančiomis trigarsio intonacijomis prasidedančia melodija buvo vienas iš būdin-giausių telšių bei kelmės šiaulių krašto šokių

iš tik žemaitijoje paplitusių į v a i r i ų t r a d i c i n i ų š o k i ų telšių smuikininkai grieždavo Kadagį ir Žydą kol kas trūksta duomenų apie kai kuriuos tik paminėtus šokius pavyzdžiui telšių ir kelmės r ndash Laivelį Į telšiškių tik paminėtą šokį Šiauče-lė ko gero panašus Plungės r užrašytas Šiaučius (Šiaučius kriaučius ylą dūrė)

sąsajas su šiauriau esančių europos šalių muzikos tradicijomis rodytų šokis Malūnėlis kurį kai kurie pateikėjai ir autoriai kildina iš Latvijos telšių rajonas20 ir kelmės r užvenčio apylinkės21 ndash pietinė šio šokio paplitimo riba (plg kirdienė 2005a 138) šiaurietišką įtaką liudytų ir kai kurios tik telšiškių šiauliškių ir plun-giškių smuikininkų pagriežtų kadrilių dalys22 panašios į didžiojoje Britanijoje ai-rijoje ypač pamėgtą šokį Džigas (išsamiau žr kirdienė 2006b)

telšių ir kitų tirtų rajonų liaudies smuikininkai dažnai grieždavo visoje Lietuvo-je paplitusius tradicinius šokius kai kurie iš jų lietuvių kilmės Mudu du broliukai Pjovėm šieną suktinis Luokės varnių Janapolės jaunimas vakarėlius baigdavo suktiniu Bitute pilkoji ir po jo ndash maršu bdquotada apmoka muzikantams ir ndash namoldquo23 Pasak d Lileikio vestuves irgi pradėdavo ir baigdavo suktiniu24 bdquosmetonos lai-kaisldquo vakarėlių ir vestuvių pabaigoje dar padainuodavo ir pagrieždavo valsinę dainą Sudiev mergele2 nevarėnų valsčiuje vakaruškas pradėdavo polka o užbaigdavo kaip ir Mažeikių aps sedos apylinkėje ndash polkele Ant kelio valsu Į kišenę ir tik tada Suktiniu paskutiniu (kirdienė 2000 195)

dažniau už kitus tarptautinių melodinių tipų šokius be daug kur itin populiarių Aleksandrovo Klumpakojo Krakoviako Padispano telšiškiai smuikininkai griež-davo Gyvatarą (Gyvatėlė Gyvatukas)26 Dūs tau motin (Oi Jadvyga Lelinderis Leilinderis) Rūgštus piens ir saldims (Pampaljonas)27 kai kurių šokių dainelės pa-plitusios tik telšių kelmės krašte Pampaljono ndash tik apie Luokę Mėgti ir Dikapu Dirižablis Kur tos senos mergos dings Mazurka Mazurpolkė Subatėlė (Subota) Vengierka (Vingierka)

kai kurie šokiai kuriuos gretimų rajonų smuikininkai labai dažnai griežda-vo telšiškių buvo ne taip mėgstami arba jiems net visai nežinomi telšiškiai ne

20 MFa kLF 127232 te (MFa v 234 36)21 eia pat J Baliutavičius v vaišvila22 MFa kF 61029 plg MFa kLF 6787 MFa kLF 9218123 te (MFa v 216ndash17)24 te užr J Misiūnienė apie 1981 m2 MFa kF 609729 pat J Lileikis te (MFa v 350ndash51) pat a vilimavičius26 trečios kartos smuikininkai šio šokio jau neprisiminė27 Minėjo ir pagriežė tik antros ir trečios kartos smuikininkai

173

taip mėgo šokius Ant kalno karklai Grečenikė Kiškelis bebėgdams Kochanuška (labai populiarius kelmės šiaulių šilalės r) Greitpolkė (mėgtą kelmės šiaulių klaipėdos r Luokės apyl dar vadintą Kietpolke bdquoPraded rytas auštildquo) Lakišius Nariečninkas Onos (Anios) polka Papliauška Vojaunas telšiškiai smuikinin-kai negrieždavo šiauriniuose rajonuose pamėgtų šokių Gailingis (pasmuikavo tik C niaura) Kitijanka Skruodelis Ulanas Gysta gaideliai (ir kitų Plungės r užra-šytų šokių pagrįstų tradicinių dainų melodijomis nors jie būdingesni bandoninin-kų repertuarui) telšių r taip pat nebuvo žinomi Plungės kretingos šilalės krašte populiarūs figūriniai valsai Manieta Sulamas

telšiškių smuikininkų pagriežti m a r š a i neretai pagrįsti populiariomis liaudies dainomis jie ir atliekami patiems muzikantams dainuojant Augo kieme klevelis28 Anoj pusėj ežero29 Du broliukai kunigai Rūtų vainikas taip pat ir antros trečios kartos smuikininkai prisiminė tokių maršų ypač išleistuvių į jungtuves kai kurie maršai originalūs niekur kitur Lietuvoje neužrašyti Neverk neverk mergužieli30 Sudieu tėveli ir motinėle (kirdienė 2000 nr 19 p 278ndash279) kai kuriuose smui-kininkų pagriežtuose maršuose pastebima pučiamųjų orkestro įtaka ndash jie trijų ar keturių dalių formos su būdingomis įžangėlėmis tačiau tokios formos maršų čia pasitaiko ne taip dažnai kaip šiaurės vakarų žemaitijoje (plg kirdienė 2007) J žil-vitis pagriežė smuikininkų repertuare labai reto o pučiamųjų orkestro repertuare dažno žanro maršą ndash gedulingą (kirdienė 2000 nr 42 p 295) galbūt muzikantas jį išmoko pučiamųjų orkestre (būdamas dvidešimtmetis jis jau pūtė klarnetą Luokės orkestre) o gal į jį įpynė religinės giesmės melodiją nes vyresniame amžiuje jį daž-nai kviesdavo į laidotuves atlikti giesmių sau bei kitiems giesmininkams pritariant fisharmonija

apibendrinus visoje Lietuvoje užrašytus duomenis matyti kad tik telšių ir kelmės r pasitaikė smuikininkų teigusių jog grieždami jie nedainuodavo ir dai-nuojantiems dainas nepritardavo a vilimavičius mokėjęs daug dainų ir buvęs ge-ras dainininkas sakė kad bdquoprie muzikos mažai dainuodavo muzikantai smetonos laikais tik grodavo polką kad užvarys ndash pusę valandosldquo31 smuikininkai pateikė daug dainelių (kupletų) pritaikomų polkoms ir kitiems šokiams nors kai kurie jų pabrėžė jog patys tik smuikuodavo o dainuodavo kiti Be to visuose tiriamuose rajonuose užrašyta smuikininkų pagriežtų nedaug bet gana įvairių d a i n ų (vai-kų jaunimo ir meilės vestuvinių romansų) J radžius padainavo pritardamas sau smuiku (kai kuriuos variantus tik pasmuikavo arba tik padainavo) vestuvines dai-nas Viešiekit sveteliai mano pabrolio apdainavimą Kas čia yr kad brolelio nėra atsakymą Palūkėkit nors adyną pagyrimą Gražus mūsų brolužėlis32 smuikininkai mokėjo ir vieną kitą religinę ar tautinę giesmę (ten pat 104) pavyzdžiui velykų gies-mę Marija Magdalena33 patriotinę Prano Puskunigio sukurtą giesmę Paklausykit

28 MFa kF 61053029 MFa kF 610529 (abu maršus pagriežė ir padainavo tik J žilvitis)30 te (MFa v 343)31 te (MFa v 217 plg 351)32 te (MFa d 136 38 42ndash43 47)33 MFa a 11621

174

jūs lietuviai 34 ar prie rusų namie griežtą nepriklausomos Lietuvos himną3 (vinco kudirkos beje taip pat griežiant smuiku sukurtą Tautišką giesmę)

telšių krašte kaip ir kituose tiriamuose rajonuose smuikininkai nors ir mažai tačiau pagriežė ratelių žaidimų žemaitijoje populiarų vestuvių ir vakarėlių žaidi-mą šokį Krėslelis (Sied jaunieji kriesli) telšiškiai atlikdavo įvairiai Pasak Bronės radienės-venckutės tai bdquotikriausiai žaidimas muzikontai groja o visi stovėdami būrelyje dainuoja ndash muzikontai ir patys dainuojaldquo36 gyvesnio tempo antroji da-lis Jūs jaunieji pamislykit būdavo bdquovietoj polkosldquo37 smuikininkas a vilimavičius Krėslelį padainavo pritardamas sau smuiku (kaip ir ratelį Pasėjau linelius geltonus grūdelius) bet teigė kad bdquotik publika dainuodavo visi eidavo rateliu muzikantams grot nereikėdavoldquo38 šiaulių rajone visas žaidimo šokio Krėsliuk(a)s dalis grieždavo muzikantai pirmąsias ir dainuodavo pabaigoje dar grieždavo polką39 Į Krėslelį panašus telšių aps nevarėnų vls iki Pirmojo pasaulinio karo žaistas vestuvių rate-lis Gričytė kurį žaidėjai dainuodavo o po kiekvieno posmo muzikantai grieždavo polką (vakarinienė 2001 235)

telšių rajone populiarus ratelis Žydi žirniai ir vikiai J žilvitis taip pavadino ir trijų dalių polką tačiau jos melodijos sutampa ne su rateliu o su apie telšius ir kitur žemaitijoje populiaria polka Drugelis perėmusia šokio Žydas melodiją (žr kir-dienė 2005b 29) Labai mėgta polka su sustojimu telšių r pietinėje dalyje vadinta Trampolke šiaurinėje ndash polka Strapt Sustojamoji polka ir pan gretimuose rajonuo-se ji žinoma panašiais pavadinimais tačiau Rendelio kotas būdingas tik kretingos Plungės kraštui tokia polka neužrašyta akmenės Mažeikių šilalės rajonuose

Išvados

apibendrinus tyrimo rezultatus galima teigti kad telšių kaip ir kitų tirtų rajonų liaudies smuikininkų repertuaras turi regioninių žemaitijai būdingų ypatybių bei lokalinių bruožų būdingų mažesnėms sritims kai kuriais atvejais ndash net ir rajono da-lims telšiškių smuikininkų repertuaras panašesnis į kelmės šiaulių ir labiau skiriasi nuo akmenės Mažeikių skuodo kretingos Plungės rietavo ir šilalės rajonų

telšiškių smuikininkų repertuarą daugiausia sudarė įvairūs tradiciniai šokiai polkos valsai ir maršai 1900ndash1918 m gimę smuikininkai nemažai pagriežė ir foks-trotinių šokių

nors kai kurie smuikininkai pabrėžė kad jie tik grieždavo patys nedainuodavo tačiau jų atliekamuose kūriniuose pastebimos ir sąsajos su seną ja vokalinės muzi-kos tradicija smuikininkai kartais grieždavo (arba ir dainuodavo) ratelius žaidimus šokius (Krėslelį Gričytę) dainas ar giesmes jomis pagrįsdavo ir maršus

34 MFa kF 6105313 te (MFa s pat P šarkauskis)36 te (MFa d 158ndash59) pat g 1929 m telšių aps varnių vls Paglūdžių k gyv telšių r Luokės

apyl Biržuvėnų k37 ten pat38 te (MFa v 238 47) taip teigė ir J Lileikio duktė d Lileikytė39 Lka v 13 pat s Baltrušaitis

17

Pasitaikė išleistuvių į jungtuves maršų užrašytų tik telšių rajone (Neverk neverk mergužieli Sudieu tėveli ir motinėle) kai kuriuose maršuose ir polkose pastebima pučiamųjų orkestro įtaka tačiau ne tokia stipri kaip šiaurės vakarų žemaitijoje

Šeinas smuikininkų dažniausiai griežiamas kylančiomis trigarsio intonacijomis prasidedančia melodija buvo tik telšių kelmės ir šiaulių kraštui būdingas senasis kontradansinis kadrilinis šokis Jo paplitimo plotas iš dalies sutampa su mūsų api-brėžtu stipriausiu Lietuvoje smuikavimo centru iš kitų tradicinių tik žemaitijoje paplitusių šokių telšiškiai smuikininkai ypač dažnai grieždavo Kadagį ir Žydą iš tarptautinių melodinių tipų šokių jų repertuare dažniausi Gyvataras Dūs tau motin (Leilinderis) Rūgštus piens ir saldims (Pampaljonas) Labai mėgta polka su susto-jimu vadinta Trampolke polka Strapt

sąsajas ne tik su vakarų ir rytų bet ir šiaurės europos šalių muzikos tradici-jomis rodytų Latvijoje ir šiaurės Lietuvoje paplitęs šokis Malūnėlis (telšių rajonas ir kelmės r užvenčio apylinkės ndash pietinė šio šokio paplitimo riba) bei didžiojoje Britanijoje airijoje itin pamėgto šokio Džigas bruožai tik telšiškių ir plungiškių šiauliškių kadrilių dalyse kita vertus kai kurių šiauriniuose žemaitijos rajonuose populiarių šokių telšiškiai smuikininkai negrieždavo

XX a antroje pusėje kadaise buvusios stipriausios Lietuvoje telšiškių liaudies smuikavimo tradicijos dėl įvairių priežasčių (sovietizacijos globalizacijos masinės kultūros sparčiai besikeitusių šokių muzikos madų) nebeatsigavo Jau XX a tre-čiamendashketvirtame dešimtmečiais gimusių telšiškių smuikininkų repertuaras keitėsi ir menkėjo gana geram tradicinių šokių (taip pat ir Šeino) lyginant su polkomis ir valsais išlikimui šios kartos telšiškių smuikininkų repertuare galėjo turėti įtakos aktyvi XX a antros pusės folkloristinė veikla tačiau pastaraisiais dešimtmečiais telšių kaip ir daugelio kitų tirtų rajonų liaudies smuikavimo tradicijos beveik nepuoselėjamos negaivinamos todėl vis labiau grimzta į užmarštį XX a antroje pusėje gimę liaudies muzikantai kaip ir daug kur Lietuvoje paprastai griežia ne smuiku o saksofonu standartizuota rusiška armonika arba akordeonu jų repertu-are būna vos vienas kitas tradicinis kūrinys

Literatūra

auškalnis antanas 1990a šilalės rajono Piliakalnio apylinkės muzikavimo tradicijos Kraštoty-ra [nr] 24 p 80ndash84

auškalnis antanas 1990b šiaurės vakarų žemaičių instrumentinis muzikavimas kn Menotyra vilnius p 3ndash9

auškalnis antanas 1997 instrumentinis liaudies muzikavimas kelmės krašte kn Kelmės kraš-tas [straipsnių rinkinys] vilnius p 388ndash394

Baika albertas 1994 Kaimo armonikos vilniusčetkauskaitė genovaitė 1976a Luokės muzikantai [Plokštelė] muziką atrinko genovaitė čet-

kauskaitė garso režisierius vilius kondrotas rygačetkauskaitė genovaitė 1976b Patalkių vakaronė [Plokštelė] parengė genovaitė četkauskaitė

garso režisierius vilius kondrotas ryga

176

Jurjanu andrejs 1921 Latvju tautas muzikas materiali Jurjanu andreja sakārtotas peektā gra-mata Dejas riga

kirdienė gaila 1999 Melodinio tipo identifikavimas ir kai kurie varijavimo būdai lietuvių liau-dies smuiko muzikoje Improvizacija folklore tarptautinė konferencija skirta prof Jadvygos čiurlio-nytės atminimui vilnius 1998 m gruodžio 5ndash6 d p 109ndash133

kirdienė gaila 2000 Smuikas ir smuikavimas lietuvių etninėje kultūroje vilniuskirdienė gaila 2004a Jaumlrjepidevus ja muutused leedu rahvapaumlrases viiulimuusikas isas ja poja

Baltruaitise maumlngitud muusika naumlitel (Continuity and Changes of Lithuanian Folk Fiddle Music Mu-sic by the Baltrušaitis ndash Father and son) Paumlrimusmuusika muutuvas uumlhiskonnnas Toumlid etnomusiko-loogia allat 2 koostanud ja toimetanud ingrid ruumluumltel eesti kirjandusmuuseumi etnomusikoloogia osakond p 47ndash63

kirdienė gaila 2004b smuiko muzika lietuvininkai ir žemaičiai Tiltai Priedas Mokslo darbai nr 24 Lietuviai ir lietuvininkai Etninė kultūra [t] iii p 115ndash137

kirdienė gaila 2005a aukštaitiškos ir žemaitiškos tradicijų sampyna smuikininko Ciprijono niauros muzikoje Tautosakos darbai [t] XXi (XXiX) p 135ndash153

kirdienė gaila 2005b Lietuvininkų ir žemaičių smuiko repertuaras Liaudies kultūra [nr] 4 (103) p 14ndash30

kirdienė gaila 2006a die instrumentalen volkstanzmelodien in Litauen und ihre Beziehungen zum verwandten Musikgut in europa = (instrumentinės lietuvių ir kitų europos tautų liaudies šokių muzikos sąsajos) Lietuvos muzikologija [t] vi p 121ndash122

kirdienė gaila 2006b Folk fiddle Music of Lithuanian Coastal regions [abstract of the Paper] North Atlantic Fiddle Convention ldquoConnecting Culturesrdquo Aberdeen 26ndash30 July 2006 Festival and conference programme aberdeen p 42

kirdienė gaila 2007 telšių r liaudies smuiko muzikos stilius [straipsnio rankraštis] 2007 m numatomas skelbti leidinyje Lietuvos muzikologija [t] viii

nakienė austė žarskienė rūta 2005 Žemaitijos dainos ir muzika 1935ndash1941 metų fonografo įrašai sudarė ir parengė austė nakienė rūta žarskienė vilnius

Palubinskienė vida visockaitė nida 1992 žemaičių kanklininkai kn Senosios kanklės ir kan-kliavimas sudarė romualdas apanavičius vilnius

Poškaitis kazys 2001 Apie liaudies choreografijos regioninį savitumą vilnius siaurukaitė(-kirdienė) gaila 1992 Lietuvių liaudies priešpriešos žaidimai ir šokiai [diplominis

darbas] rankraštis saugomas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bibliotekojestatkevičius vladas 1992 Šilališkiai Darbai ir papročiai vilniusstatkevičius vladas 1993 šilališkių pavasario ir vasaros švenčių papročiai Mūsų kraštas [nr] 2

p 106ndash108vakarinienė audronė (sud) 2001 Šoks broliukai šokinį Aukštaitijos Suvalkijos Dzūkijos bei

Žemaitijos žaidimai rateliai šokiai vilniusvalančius Motiejus 1965 Palangos Juzė vilniusvilčinskaitė undinė 1974 Luokės smuikininkai ir kai kurie jų griežimo būdai rankraštis sau-

gomas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos instituto etnomuzikologijos skyriaus bibliotekoje

vyčinas evaldas 1998 Smuikas [kompaktinė plokštelė] parengė evaldas vyčinas (Lietuvių tra-dicinė muzika) vilnius

zvonkutė Jurga 2005 Instrumentinė muzika Pietryčių Žemaitijos smuikininkų repertuare [Ba-kalauro darbas] rankraštis saugomas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos instituto etnomuzikologijos skyriaus bibliotekoje

žarskienė rūta 2005 Lietuvių etninės muzikos atlikėjas įvaizdis ir tradicija Tautosakos darbai [t XXX] p 112ndash121

žarskienė rūta 2006 Žarėnų instrumentinio muzikavimo tradicija [interaktyvus] prieiga per internetą lthttparchyvaslltiltekspedicijoszarenaigt

177

sutruMPiniMai

eia ndash etnomuzikos instituto archyvas kFLF ndash klaipėdos universiteto Menų fakulteto Liaudies muzikos katedros Folkloro metodinio ka-

bineto fonoteka ir archyvasLka v ndash Lietuvos liaudies kultūros centro vaizdo įrašų archyvasLLkC ndash Lietuvos liaudies kultūros centrasLrt F ndash Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos garso įrašų archyvas Ltr ndash Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštynas LtrF ndash Lie-

tuvių tautosakos rankraštyno fonotekaMFa ndash Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos instituto etnomuzikologijos sky-

riaus archyvas (ir biblioteka) MFa d šio skyriaus fonotekos skaitmeninių garso juos-tų fondas MFa kF MFa kLF ndash šio skyriaus fonotekos magnetofono juostų fondas MFa s ndash šio skyriaus archyvo ekspedicijų sąsiuviniai rankraščiai MFa v ndash šio skyriaus vaizdo įrašų fondas

apyl ndash apylinkė g ndash gimęsgyv ndash gyvenantis gyvenęspl ndash plokštelėr ndash rajonasvls ndash valsčius

THE CHARACTERISTIC TRAITS OF THE FOLK FIDDLERSrsquo REPERTOIRE OF THE SAMOGITIAN TELŠIAI DISTRICT

gaiLa kirdienė

Summary

the samogitian (Western Lithuanian) districts of telšiai and the neighboring kelmė were among the most distinct centers of folk fiddling in Lithuania in telšiai district the investigators succeeded to find the largest number of folk fiddlers (66) in Lithuania these musicians belonged to different generations most of them were born in the beginning of the 20th century (28) or between the 1920s and 1930s (29) only one fiddler was born later and six were born in the end of the 19th century some 350 recordings were made in 1973ndash2005 that are now stored in five Lithuanian state archives

the author of this study attempted to define characteristic genres and composition types of the fiddlerrsquos repertoire in telšiai district seeking to systematize the large material and to reveal which genres and types of compositions were the most popular in certain periods and the tendencies of change she used a way elaborated by herself in 2003 according to the musicianrsquos generation the data about his repertoire was put into a scheme dividing the compositions into the main groups of genres 1) various traditional dances 2) country-dances 3) foxtrots and foxtrot-like dances 4) polkas 5) waltzes 6) marches 7) games and roundelays 8) songs and hymns

the folk fiddlerrsquos repertoire has some regional features characteristic to the whole samogitia and local features characteristic to certain smaller regions ndash in some cases also parts of the districts the folk fiddlerrsquos repertoire of telšiai district is more similar to that of kelmė šiauliai districts and more different from that of akmenė Mažeikiai skuodas kretinga Plungė rietavas and šilalė districts

in telšiai district the fiddlers of older generations used to play mainly various traditional dances polkas waltzes and marches at least in the 20th century an old country-dance Šeinas (cf French word chain) with a tune of its first part starting with the triadic intonations upwards (see example) was one of the most characteristic dances across the territory of the nowadays telšiai kelmė and šiauliai districts the fiddlers from telšiai district played dances popular only in samogitia ie

178

Kadagys [lsquojuniperrsquo] and Žydas [lsquothe Jewrsquo] telšiai district užventis rural-district and kelmė district are the most southern points where the dance Malūnėlis [lsquomillrsquo] was played this dance was popular in northern Lithuania and Latvia among dances with international tunes Gyvataras Leilinderis and Pampaljonas were especially popular and among polkas the one with a sudden stop (Trampolkė) sometimes the fiddlers also played games songs and religious or patriotic hymns some instrumental compositions (marches) are based on traditional songs

the folk fiddling traditions in telšiai district once known as the most prominent in the whole Lithuania in the second half of the 20th century did not recover due to sovietisation globalization spread of the mass culture and other factors the repertoire of the fiddlers from telšiai district born in the 1920s and 1930s changed and declined Fiddlers of this generation maintained quite a lot of traditional dances (also Šeinas) this could be influenced by the activities of the folklore ensembles in the second half of the 20th century unfortunately in the course of the recent decades the folk fiddling traditions in telšiai as well as in many neighboring districts that also were investigated were not fostered or revived therefore increasingly falling into oblivion the folk musicians born in the second half of the 20th century play a saxophone a standardized russian (folk) accordion or a classical accordion rather than fiddle with very few traditional compositions still present in their repertoire

gauta 2007-09-25

straipsnis parašytas vykdant Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamątarpinstitucinę mokslo programą bdquoregioniniai folkloro ir tarmių tyrimai vakarų Lietuvaldquo (2003ndash2006)

179

ŽEMAITIJOS INSTRUMENTINIS MUZIKAVIMASIR JO POKYČIAI

rūta žarskienėLietuvių literatūros ir tautosakos institutas

s t r a i p s n i o o b j e k t a s ndash instrumentinio muzikavimo tradicija žemaitijoje ir jos kaita XX andashXXi a pradžioje

d a r b o t i k s l a s ndash ištirti XX a pirmos pusėsndashXXi a pradžios žemaičių instrumenti-nio muzikavimo tradiciją atskleisti šios tradicijos savitumus jos pokyčius ir šiuos pokyčius nulėmusias priežastis

ty r i m o m e t o d a i ndash statistinis istorinis lyginamasisž o d ž i a i r a k t a i instrumentinis muzikavimas žemaičių instrumentinė tradicija

archyviniai duomenys žemaitija

žemaitijos instrumentinio muzikavimo tradicija be visai Lietuvai įprastų bruo-žų pasižymi ir tik šiam regionui būdingais lokaliniais savitumais tyrimuose re-miamasi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (toliau ndash LLti) tautosakos fon-duose saugoma garso įrašų bei rankraštinių rinkinių medžiaga Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (toliau ndash LMta) Muzikologijos instituto etnomuzikologijos skyriaus archyvo bei klaipėdos universiteto (toliau ndash ku) Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros Folkloro laboratorijos tautosakos ir etnografijos rankraštyno garso įrašų duomenimis naujausių LLti ekspedicijų1 bei publikuota įvairių autorių šio regiono tyrimų medžiaga

Archyviniai duomenys

Pirmieji žemaitijos regiono muzikantų pagriežti instrumentinės muzikos pa-vyzdžiai buvo įrašyti į fonografo plokšteles 1936ndash1940 m kaune Lietuvių tautosa-kos archyve šie įrašai dabar saugomi LLti tautosakos archyve2

1 Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkai vykdydami valstybinio mokslo ir stu-dijų fondo remiamą programą bdquoregioniniai folkloro ir tarmių tyrimai vakarų Lietuvaldquo 2003ndash2006 m tyrinėjo tiek archyvuose sukauptos tiek šiuo metu žemaitijoje gyvuojančios tautosakos savitumus ir surengė ekspedicijas salantų bei žarėnų apylinkėse Pastaraisiais metais gavus paramą iš kultūros ministerijos buvo tęsiami šiuolaikinės folkloro situacijos tyrimai viekšnių židikų ir Ylakių apylin-kėse straipsnyje taip pat remiamasi 2002 m LLti ekspedicijos eržvilko regione duomenimis

2 Pirmieji lietuvių liaudies muzikos garso įrašai siekia maždaug 1902ndash1904 m (akademiko Leo-nardo saukos informacija) LLti saugoma 117 fonografo volelių įrašytų 1908ndash1949 m Juos edisono

ŽEMAIČIŲ FOLKLORO TYRIMAIISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

180

iš pateiktų lentelių matyti kad daugiausia tiriamos medžiagos sukaupta LMta folkloro saugyklose akademijos dėstytojai ir studentai XX a antroje pusėje (me-džiaga pradėta rinkti 1962 m) įrašė beveik pustrečio tūkstančio kūrinių kuriuos pagriežė 297 muzikantai nors LLti Lietuvių tautosakos rankraštyno fonotekoje saugomi seniausi žemaičių muzikantų įrašai tačiau čia per septyniasdešimt metų (1936ndash2005 m) sukaupta perpus mažiau šio regiono instrumentinių kūrinių ku-riuos pagriežė 115 žemaičių muzikantų atgautos nepriklausomybės metais susikū-rusio ku Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros Folkloro laboratorijoje saugoma palyginti nedaug instrumentinės muzikos pavyzdžių užrašytų 1984ndash2002 m Juos pagriežė daugiau kaip 30 muzikantų (žr 1 2 3 lenteles)

šitokio instrumentinių duomenų pasiskirstymo priežastis gali būti ta kad LLti kaupiama medžiaga ilgus metus buvo orientuota tik į sakytinį ir dainuojamąjį folk-lorą galima manyti kad instrumentinė muzika išskyrus fonografo plokštelių ir kai kurių rinkėjų medžiagą sąmoningai čia nebuvo kaupiama Muzikantų atlie-kami kūriniai buvo įrašomi dažniausiai atsitiktinai jei tautosakos pateikėjas dar ir muzikuodavo arba kaimynams nurodžius gerbiamą kaimo grojėją Manau kad panašios priežastys galėjo lemti ir situaciją ku Baltų kalbotyros ir etnologijos ka-tedroje tuo tarpu LMta studentai buvo skatinami užrašinėti muzikinį folklorą todėl jie dažniausiai aplankydavo dainininkus ir muzikantus

visuose archyvuose sukaupta įrašų iš daugelio žemaitijos rajonų bei klaipėdos krašto LLti medžiaga užrašyta 13-oje vakarų Lietuvos rajonų Jurbarko kelmės klaipėdos kretingos Mažeikių Plungės raseinių skuodo šiaulių šilalės šilu-tės tauragės telšių daugiausia instrumentinės muzikos buvo pagriežta Jurbar-ko rajone visai neužrašyta kūrinių iš akmenės ir Palangos apylinkių muzikantų (žr 1 lentelę) Medžiagos iš Palangos ir šilutės apylinkių nėra ir LMta etnomu-zikologijos katedros archyve čia instrumentinė muzika buvo įrašinėjama taip pat 13-oje vakarų Lietuvos rajonų akmenės Jurbarko kelmės klaipėdos kretingos Mažeikių Plungės raseinių skuodo šiaulių šilalės tauragės telšių turtingiau-sia yra Plungės muzikantų pagriežtų kūrinių kolekcija (žr 2 lentelę) ku Folkloro laboratorijoje esanti instrumentinė muzika buvo užrašinėta 11-oje rajonų akme-nės klaipėdos kretingos Mažeikių Palangos Plungės skuodo šiaulių šilalės šilutės telšių čia taip pat daugiausia medžiagos buvo sukaupta iš Plungės apylin-kių tačiau visai nėra įrašų iš pietvakarių žemaitijos ndash tauragės Jurbarko rajonų bei rytinės dalies ndash raseinių kelmės šiaulių apylinkių (žr 3 lentelę)

dauguma muzikantų ndash vyrai ir palyginti visai nedaug moterų LLti ndash keturios (iš 115) LMta ndash dvylika (iš 297) ku ndash aštuonios (iš 30) kaip matome LLti ir LMta turimoje medžiagoje moterys tesudaro apie keturis procentus muzikantų tuo tarpu ku duomenimis jos sudaro jau beveik 26 procentus visų muzikantų Įvairiau-sias muzikantų amžius užfiksuotas LLti medžiagoje ndash nuo 16 iki 97 metų LMta muzikantų amžius svyruoja nuo 43 iki 87 o ku ndash nuo 48 iki 95 metų kadangi LLti saugomi seniausi žemaitijos regiono įrašai tai čia ir daugiausia muzikantų gimu-sių XiX a o vyriausi iš jų gimę 1870 metais

fonografu įrašė Lietuvių mokslo draugijos o vėliau ndash Lietuvių tautosakos archyvo darbuotojai 2006 m į skaitmenines laikmenas buvo perrašyti iki šių dienų išlikę 105 voleliai deja perklausius volelių įrašus paaiškėjo kad juose nėra nė vieno žemaičių instrumentinės muzikos pavyzdžio

181

Jurb

arka

s

kel

mė

kla

ipėd

a

kre

tinga

Maž

eiki

ai

Plun

gė

ras

eini

ai

skuo

das

šiau

liai

šila

lė

šilu

tė

taur

agė

telš

iai

iš v

iso

akordeonas 23 13 18 13 67armonika 37 93 11 9 7 32 11 9 38 14 261Bandonija 70 2 7 8 64 11koncertina 6 24 18 3 26 77Lūpinėarmonikėlė

4 4 2 18 28

gitara 6 6kanklės 4 4 1 23Mandolina 26 12 1 39smuikas 3 40 2 12 13 117 9 13 38 17 292ožragis 3 3karvės ragas 9 9klarnetas 16 16Lamzdelis 2 31 7 40Birbynė 4 2 6varinis pučiamasis

3 3

tošelė 3 8ansambliai 2 23 11 0 12 40 138iš viso 217 133 26 137 4 67 10 20 167 48 22 166 10 1167

1 lentelė LLti garso įrašų duomenys

akm

enė

Jurb

arka

s

kel

mė

kla

ipėd

a

kre

tinga

Maž

eiki

ai

Plun

gė

ras

eini

ai

skuo

das

šiau

liai

šila

lė

taur

agė

telš

iai

iš v

iso

akordeonas 10 1 11 1 24 19 11 2 121armonika 64 20 65 11 69 79 13 4 121 38 1 63 0 734Bajanas 14 1 2 7 17 7 62Bandonija 10 44 1 19 186 1 10 12 116 2 488koncertina 22 117 14 9 32 7 201Lūpinėarmonikėlė

2 9 4 1

gitara 8 8kanklės 28 28Mandolina 2 2smuikas 27 1 9 28 42 47 120 31 2 12 29 166 600klarnetas 10 10ansambliai 14 24 40 8 44 24 20 14 30 218iš viso 127 66 246 4 226 14 600 66 232 102 76 269 318 2487

2 lentelė LMta garso įrašų duomenys

182

akm

enė

kla

ipėd

a

kre

tinga

Maž

eiki

ai

Pala

nga

Plun

gė

skuo

das

šiau

liai

šila

lė

šilu

tė

telš

iai

iš v

iso

akordeonas 3 3 16armonika 3 16 14 33Bajanas 8 8Bandonija 6 6Lūpinė armonikėlė 4 4 8smuikas 12 3 9 17 1ansambliai 1 2 7 4 14iš viso 12 8 6 11 3 32 9 21 9 7 18 136

3 lentelė ku Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros garso įrašų duomenys

visuose trijuose archyvuose vyrauja tie patys instrumentai LLti ir ku daugiau-sia sukaupta smuiku pagriežtų kūrinių o LMta ndash armonika taip pat gana populiari bandonija kiek mažiau ndash koncertina akordeonas LLti tautosakos fonduose esan-čioje medžiagoje yra didžiausia instrumentų įvairovė ndash 16 skirtingų instrumentų LMta ndash11 ku ndash tik šešių skirtingų instrumentų įrašai Be abejo šią LLti įvairovę lėmė ir tai kad čia saugomi ankstyviausi žemaičių instrumentinės muzikos pavyz-džiai (daugiau kaip 120 kūrinių) Prieškaryje į fonografo plokšteles žemaitijos muzi-kantai įgrojo ir vienu primityviausių instrumentų ndash beržo tošele senaisiais piemenų pučiamaisiais instrumentais ndash ožragiu karvės ragu lamzdeliu birbyne taip pat kan-klėmis smuiku mandolina ir to laikotarpio modernios sudėties kapelos atliekamus kūrinius čia buvo įamžinti ir senieji tradiciniai instrumentinės muzikos žanrai pie-menų pučiamaisiais instrumentais pučiami ganymo signalai raliavimai tirliavimai bei archajiškų piemenų dainelių melodijos beržo tošele išringuoti paukščių balsų pamėgdžiojimai kanklėmis paskambinti senoviniai šokiai3 LMta ir ku instru-mentologinėje medžiagoje visai nerandame senųjų piemenų pučiamųjų instrumentų ir nenuostabu nes antrasis pasaulinis karas trėmimai priverstinė kolektyvizacija iš esmės pakeitė Lietuvos kaimo gyvenseną kartu su senaisiais ganymo papročiais išnyko ir su jais susiję muzikos instrumentai ndash piemenų darbo įrankiai

nagrinėjant archyvinę medžiagą kyla įvairių klausimų pavyzdžiui kokiu mas-tu ji atspindi vieno ar kito laikotarpio tendencijas kiek muzikantų tuo metu gyveno viename ar kitame kaime ir kiek jų buvo aplankyta tautosakos rinkėjui jie pagrojo visais instrumentais kuriais grodavo ar tik savo mėgstamiausiu deja į šiuos ir pa-našius klausimus atsakymo jau nerasime dėl to tenka remtis užfiksuota medžiaga tokia kokia ji yra nes kiekvienas užrašytas kūrinys ar rinkėjo pastaba ndash istorinis dokumentas nors archyvuose sukaupti faktai paraidžiui ir neatkartoja konkrečios situacijos bet reikia pripažinti kad jie atspindi bendras reiškinio šiuo atveju ndash ins-trumentinės tradicijos raidos tendencijas

3 aštuoniolika geresnės kokybės senųjų fonografo plokštelių žemaičių instrumentinės muzikos įrašų publikuota leidinyje su kompaktine plokštele bdquožemaitijos dainos ir muzikaldquo (nakienė žarskie-nė 2005)

183

Kolektyvinio muzikavimo tradicija

žemaitiją galima pavadinti kolektyvinio muzikavimo regionu ndash tai viena iš svar-biausių žemaitijos ne tik instrumentinės bet ir vokalinės tradicijos savitumų ir nors ansamblinis muzikavimas XX a buvo populiarus visoje Lietuvoje tačiau žemaiti-ja išsiskyrė šios tradicijos senumu ryškumu ir įvairove4 ko gero visi šio regiono instrumentinės tradicijos tyrinėtojai žemaičių kolektyviniame muzikavime skiria tris tradicinių instrumentinių ansamblių tipus 1) styginių instrumentų 2) pučiamųjų ir 3) mišrių instrumentų dar 1850 m Platelių alsėdžių Ylakių apylinkėse per vestuves bdquodu grieždavo smuikais trečias basedla ltgt o ketvirtas būgneliu ar jau net būgnu pritardavoldquo (Mickevičius 1933 70) styginių kapelijos o kartais net ir orkestrėliai (iki 12 žmonių) ypač išpopuliarėjo XiX a pabaigojendashXX a pradžioje Į jų sudėtį įėjo smuikai mandolinos balalaikos gitaros basetlės kontrabosai kartais cimbolai ir citra šie styginių instrumentų orkestrai pamažu menko iki trijų keturių dalyvių (ši-leikienė 1991 247) LLti ekspedicijos žarėnuose metu smuikininkas ir armonikinin-kas alfonsas kungys geriausiai prisiminė savo pirmąsias griežtas vestuves kur jis bdquotrylikametis žiogasldquo griežė antru smuiku tėvukas ndash pirmu o dėdė ndash basetle (že)

rašytiniuose šaltiniuose taip pat minima jog apie 1870 metus vestuvėse grojo ir pučiamųjų orkestrai (Mickevičius 1933 70) tarpukario Lietuvoje vien taura-gės apskrityje gyvavo 27 valsčių ir kaimų pučiamųjų instrumentų orkestrai so-vietiniais laikais jie dažniausiai buvo kuriami vidurinėse mokyklose įmonėse įstaigose (Batavičius 1995 73ndash268) tai kad žemaitijoje buvo populiarūs ir iki šiol dar gyvuoja pučiamųjų instrumentų ansambliai patvirtina ir XX a antros pusės (auškalnis 1990a 6ndash7 statkevičius 1992 127) bei naujausių LLti lauko ty-rimų duomenys 2004 m ekspedicijoje salantuose užrašėme šeimyninį dapšauskų pučiamųjų instrumentų orkestrėlį kuriame groja tėvai du sūnūs ir dvi dukterys (Ltr 7506 p 88) o 2007 m ndash Pašilės pučiamųjų ansamblį kuriame groja broliai Petras ir alvydas stirbliai ir ričardas daubaris (žarskienė 2007)

trečiasis žemaitiško instrumentinio ansamblio tipas ndash įvairios sudėties mišrūs ansambliai kuriuos dažniausiai sudarydavo smuikas du smuikai armonika arba bandonija (koncertina) ir basetlė (kontrabosas) arba būgnas galima sakyti kad jie įsigalėjo pamažu išstūmę styginių kapelijas Būtent smuiku koncertina ir kontra-bosu Paalsių kaimo muzikantų (viduklės vls raseinių aps) ir Lyduvėnų miestelio gyventojų stasio abromavičiaus ir jo dukters stasės kanklėmis bei smuiku 1937 m pagroti kūriniai yra seniausi žemaičių instrumentinio ansamblinio muzikavimo pavyzdžiai (LtrF pl 673ndash679 733ndash734) Mišrių instrumentinių ansamblių būta ir kitokios sudėties tačiau jie vis dėlto išlaikydavo tam tikrą principą Paprastai juos sudarydavo melodinis (dažniausiai ndash smuikas klarnetas kornetas trimitas) harmoninis (armonika koncertina bandonija akordeonas) ir ritminis instrumentas (basetlė kontrabosas būgnas) (šileikienė 1991 247 auškalnis 1990b 82 augėnai-tė 2001 81)

4 tai patvirtina ir garso įrašų lentelėse pateikti duomenys LLti sukaupti kūriniai buvo pagroti dvyli-ka LMta ndash dvidešimties o ku ndash septynių skirtingos sudėties instrumentinių ansamblių (žr lenteles)

184

Pažymėtina kad ankstesni tyrinėtojai beveik neatkreipė dėmesio į mažos sudė-ties ansamblius t y kai grojama dviem instrumentais kad žemaičiai mėgę šitaip muzikuoti rodo ir archyviniai įrašai vienas pirmųjų tokio ansamblinio grojimo pavyzdžių ndash jau minėtas abromavičių duetas tačiau remiantis rašytinių šaltinių ir ekspedicijų duomenimis galima manyti kad XiX a pabaigojendashXX a pradžioje tokios sudėties ansamblis žemaitijoje nebuvo prestižinis kaip kad dzūkijoje Ma-tyt šitaip žemaičiai grodavo namų šeimos aplinkoje kai kiti kapelos nariai dėl kokių nors priežasčių negalėdavo kartu groti ir pan viešai bdquooficialiojeldquo aplinkoje (pvz vestuvėse) buvo stengiamasi groti pilnotildes ar net gausesnės sudėties kapela

XX a antros pusėsndashXXi a pradžios duomenys rodo kad tradicinė žemaičių ka-pela nors ir labai negausiai dar gyvavo ir šiame laikotarpyje deja pirmojo ir an-trojo tipo ansamblių buvo užrašyta tik keletas du styginių instrumentų (trys smui-kai ir basetlė smuikas ir basetlė ndash LMta) ir trys pučiamųjų ansambliai (iš salantų bei Ylakių seniūnijos Pašilės kaimo (LLti) ir šilutės rajono ndash ku) šiuo laikotarpiu dažniausiai pasitaiko mišrios sudėties instrumentinis ansamblis Pavyzdžiui archy-vuose esama smuiko dviejų smuikų armonikos ir būgno bei smuiko akordeono ir kontraboso (LMta) smuiko bandonijos ir būgno bei smuiko bandonijos ir baset-los (LLti) įrašų Yra užrašyta ir gana keistos netradicinės sudėties mišrių ansam-blių kuriuose jau neišlaikomas pirmiau minėtas tradicinio ansamblio principas pavyzdžiui klarnetas saksofonas ir akordeonas smuikas koncertina ir lūpinė ar-monikėlė bandonija akordeonas gitara ir būgnas smuikas ir balalaika mandolina

dapšauskų pučiamųjų orkestrėlis salantai 2004 Fotografavo Rūta Žarskienė

18

ir lūpinė armonikėlė ir kt (LMta ir LLti duomenys) Pastarųjų metų ekspedicijose autorės surinkti duomenys taip pat rodo kad žemaičių tradicinės sudėties kapelos gana sparčiai nyko ir ansamblyje buvo muzikuojama turimais instrumentais t y per daug jų nesirenkant

Repertuaras

XiX a viduryjendashantroje pusėje žemaitijoje ir kituose Lietuvos regionuose per miestus ir dvarus sparčiai plito vakarų bei vidurio europos pasilinksminimo kul-tūra drauge su armonikos tipo ir kitais atneštiniais instrumentais į Lietuvos kaimą atėjo ir šokiai polka valsas mazurka krakoviakas kiek vėliau iš rusijos ndash kazo-kas kokietka ir kt Fonografo plokštelių įrašai rodo kad net ir senaisiais piemenų pučiamaisiais instrumentais žemaičiai pūtė ne tik tradicinius piemenų žanrus bet ir populiarųjį repertuarą polką mazurką maršą ir pan daugiau nei pusę minėtos Paalsių kapelos įrašyto repertuaro sudaro polkos taip pat yra keletas maršų valsų mazurkų ir kitų šokių (nakienė žarskienė 2005 15 17)

žemaitija iš kitų Lietuvos regionų išsiskiria ir tuo kad čia užrašyta daugiausia pavadinimų šokių tik žemaičiai žinojo kadagį Lestingį (Blezdingėlę) vajauną gyvatarą grečenikę anės polką ir kitus mėgo figūrinius valsus ndash vilties salia-mono (sulamo) Monietų (Manietų) valsus (venskauskaitė 2000) tai patvirtino ir naujausių ekspedicijų duomenys salantų muzikantas stasys gailius šitaip pako-mentavo savo grojamą Manietos valsą bdquokiekveins kaims turieji savo kažkuokius senuoviškus pomiegius vienam kaimi tuokius kitam ndash tuokiusldquo (Ltr 750653) kunigiškių kaime (tauragės r gaurės sen) buvo šokamas valcmanieta (žarskienė 2002 286) eržvilko apylinkių gyventoja parodė kaip buvo šokamas pokaryje jau-nimo mėgtas draugystės valsas (Ltr 752518)

Prieš antrą jį pasaulinį karą žemaitijoje taip pat buvo labai populiarūs kontra-dansiniai ir kadriliniai šokiai visoje Lietuvoje žinomas kadrilis taip pat jonkelis šeinas židikuose ir aplinkiniuose kaimuose (Mažeikių r) buvo šokamas net keturių skirtingų rūšių jonkelis (žYe) Pasak žemaičių smuikininkų repertuarą tyrinėjusios gailos kirdienės žemaičiuose galima aptikti kituose Lietuvos regionuose nežinomų melodijų tačiau jų atitikmenų galima rasti Latvijoje vokietijoje buvusioje rytų Prū-sijoje bei kitose europos šalyse (kirdienė 2000 18) žemaičiai mėgo groti ir tautinius šokius bdquonoriu miegoldquo bdquoPjoviau šienąldquo Malūnėlį suktinį klumpakojį populiarūs buvo ir latvių gailingis skruodelis sūdmalinis (auškalnis 1990a 6) bei vokiečių ir austrų kilmės šokiai Lelinderis Lakišius relenderis greičpolkė šiame regione kaip ir kitur Lietuvoje prieškaryje išpopuliarėjo fokstrotas tustepas tango cvingas

Pučiamųjų orkestrai dažniausiai grodavo gedulingus ir religinius kūrinius žemaičių kalnus ir kitas giesmes (auškalnis 1997 393 se ve žYe) tačiau ne vien ndash pučiamaisiais buvo grojamos taip pat ir polkos valsai bei kiti populiarūs šo-kiai gegužinėse vakaronėse net vestuvėse (Batavičius 1995 93 se) Į laidotuves

g kirdienės nuomone pučiamųjų orkestrai ir kapelos žemaitijoje padarė kur kas didesnę įtaką smuikininkų repertuarui negu kur nors kitur Lietuvoje (kirdienė 2000 18)

186

vestuves ir kitomis progomis dažnai kaimynų kviečiamas salantiškių dapšauskų pučiamųjų orkestrėlis ekspedicijos metu mums pagrojo maršų valsų fokstrotų polkų giesmių (Ltr 7506154ndash176)

XX a pabaigojendashXXi a pradžioje kaimo muzikantų repertuare vyrauja pol-kos valsai fokstrotai ir maršai Lauko tyrimuose priminus muzikantams popu-liariausius tautinius šokius arba krakoviaką padespaną gana ilgai tekdavo juos įkalbinėti kad pagrotų tačiau šių šokių melodijas jie dažniausiai prisimindavo Paklausti ar galėtų pagroti jonkelį šeiną gyvatarą ar kokį kitą seną šokį daž-niausiai atsakydavo kad tokių jie jau negrodavę bet sakosi vaikystėje dar matę juos šokant

Žemaitijos instrumentinio muzikavimo kaita

išanalizavus archyvinius bei palyginus skirtingų laikotarpių duomenis gali-ma įžvelgti tam tikrus žemaitijos instrumentinės tradicijos kitimo dėsningumus Pažymėtina kad dar septynioliktame šimtmetyje Lietuvoje įsigalėjęs smuikas žemaitijoje savo pozicijas išlaikė ir beveik per visą XX a Pasak g kirdienės palyginti su kitais Lietuvos etnografiniais regionais kaip tik žemaitijoje būta dau-giausia smuikininkų šis regionas pastaruosius pusantro šimto metų pasižymėjo

labiausiai išplėtotomis smuikavi-mo tradicijomis (kirdienė 2000 16) kaip minėta LLti ku fon-duose smuiku pagriežtų kūrinių yra daugiausia sudėjus visų trijų archyvų duomenis jis visiškai nedaug tenusileidžia armonikai tačiau 2002ndash2007 m LLti ek-spedicijų eržvilko žarėnų sa-lantų viekšnių bei židikų ir Ylakių apylinkėse patirtis rodo kad smuikavimo tradicija labai sparčiai blėsta o kai kur jau be-veik visai išnykusi ne vienas muzikantas pasakojo kad tėvas arba senelis griežė smuiku buvo mėgstami ir įvairūs styginių an-sambliai nemažai apklaustųjų muzikantų vaikystėje pradėję mu-zikuoti kaip tik smuiku tačiau vėliau persimetę prie tuo metu jau išpopuliarėjusių dumplinių instrumentų ir smuiku daugiau

vladas galdikas groja rusiška armonikasalantai 2004

Fotografavo Mindaugas Karčemarskas

187

nebegriežę grojimas madingu to meto instrumentu ndash armonika ar kitu dum-pliniu ndash tikriausiai reiškė jauno kaimo muzikanto modernumą ir šaunumą6 o smuikas atstovavo senajai ndash tėvų senelių kartai

armonika o kartu ir lūpinė armonikėlė Lietuvoje pasirodė maždaug XiX a ketvirtame dešimtmetyje iki XiX a pabaigos Lietuvoje buvo paplitusios vienaei-lės vokiškos ir vienos rankinės armonikos koncertina pietryčių žemaitijoje turė-jusioje sieną su vokietija pasirodė jau maždaug XiX a viduryje tačiau tik XX a trečiojo dešimtmečio pabaigoje ji tapo vyraujančiu dumpliniu instrumentu tau-ragės raseinių kelmės Plungės ir šilalės rajonuose (Baika 1994 31) Maždaug tuo pat metu Lietuvoje pasirodė ir artima koncertinos giminaitė bandonija Pasak alberto Baikos iš tiesų bandonija buvo žinoma mažesnėje Lietuvos teritorijoje nei koncertina bet kadangi liaudies muzikantai dažnai neskyrė šių instrumentų susidarė nuomonė apie didelį bandonijos populiarumą (ten pat 35)

Į Lietuvą atėję dumpliniai instrumentai pamažu išstūmė iš tradicinio kaimo muzikavimo kankles kuriomis žemaitijoje buvo mielai kankliuojama XX a pir-moje pusėje Lietuvių tautosakos archyve buvo įamžinta žemaičių kanklininkų stasio abromavičiaus Juozo Jaunziemio ir Bonifaco Brazinsko skambinama muzika apie kanklių populiarumą žemaitijoje XX a pradžioje byloja ir zeno-no slaviūno (slavinskas 1937) Balio Buračo (Buračėlis 1937 Buračas 1939) ir kitų autorių darbai (apanavičius [ir kt] 1994 Baltrėnienė 1990) dar ir 1988 m etnoinstrumentologinės ekspedicijos kelmės krašte duomenys rodo bdquočia buvus stiprią ir gają šių tautinių instrumentų tradicijąldquo (auškalnis 1997 392) Pasak vidos Palubinskienės užplūdus dumpliniams nustota kankliuoti šokiuose ar di-desniuose susibūrimuose kanklės liko daugiau namų muzikavimo instrumentas (Palubinskienė 2007 188) Pastarų jų metų ekspedicijų patirtis rado kad kanklės tampa kaimo kolekcininkų eksponatu ar net kambario interjero dalimi antai sa-lantiškis muzikantas vladas galdikas ant sienos buvo pasikabinęs dvejas kan-kles bet groti jomis nemokėjo

Pasikeitus ganymo papročiams maždaug XX a viduryje natūralioje kaimo aplinkoje visiškai išnyko muzikavimas piemenų pučiamaisiais instrumentais ir jais atliekami senieji žanrai Prisiminimai apie šią tradiciją išlikę tik senosios kartos pateikėjų atmintyje Panašūs procesai vyko ir toliau Po antrojo pasaulinio karo pasirodžiusi diatoninė rusiška armonika ir akordeonas gerokai apmažino smuiko koncertinos ir bandonijos populiarumą Bandonijos ir koncertinos renesansu ga-lima pavadinti XX a devintą jį dešimtmetį Po to kai 1982 m dainų šventėje ban-donijomis buvo grojama kaimo kapelose šis instrumentas ne tik grįžo į žemaitijos muzikavimą bet paplito ir visoje Lietuvoje (Baika 1994 35) štai kaip panašius procesus apibūdino muzikantas iš salantų romanas sungaila bdquoBuvo tuoks mo-ments ndash dar akordeuona nebova papliti vuo armoškuos bova tuokis kaip jau že-

6 kaukazo tautelės adygėjų instrumentinio muzikavimo tyrinėtojos allos sokolovos nuomone viena iš semantinių adygėjų armonikos reikšmių yra tai kad stovinčio instrumento korpusas buvo prilyginamas šauniai džigito figūrai ndash plonam liemeniui platiems pečiams sidabriniam diržui (so-kolova 2006 97)

188

mesnio lygio gruoji su banduonijuom koncertinuom Paskui staiga nukonkurava akordeuons ir nukonkurava teip kad juos net po luova vėsas pasliepi armoškos irgi išieji iš maduos akuordeuonai vėską periem dabar atieji viel į madą Jau ne-praein kapeluos sąstats jeigu niera banduonijuos koncertinuosldquo (Ltr 7506141)

Žemaičių muzikavimas XXI amžiuje

žemaitijos instrumentinį folklorą tyrinėjęs antanas auškalnis remdamasis 1987 m instrumentologinės ekspedicijos patirtimi teigė kad instrumentinio mu-zikavimo tradicija nutrūko maždaug XX a septintame dešimtmetyje o vėliau tik ruseno (auškalnis 1990a 8) šiandien galima pasakyti kad ji nors ir gana silpnai bet teberusena iki šiol Pastarųjų metų lauko tyrimai7 eržvilko salantų žarėnų ir viekšnių apylinkėse atskleidžia žemaičių instrumentinės muzikos pokyčius vyks-tančius jau XXi a pradžioje atkreiptinas dėmesys kad trijų pastarųjų ekspedicijų vieta buvo pasirinkta specialiai neatsižvelgiant į tai ar tose vietovėse yra muzikan-tų todėl jų duomenys gerokai skiriasi nuo eržvilko ekspedicijos

garsiame savo bandonininkais eržvilke ir jo apylinkėse buvo užrašyta dvyli-ka muzikuojančių pateikėjų iš jų tik vienas buvo smuikininkas o kiti grojo ban-donijomis koncertinomis armonika ir akordeonu8 salantuose užrašėme keturis pavienius muzikantus grojančius daugiausia įvairiais dumpliniais instrumentais ir vieną pučiamųjų orkestrėlį sudarytą iš šešių žmonių žarėnuose pavyko užra-šyti tik vieną liaudies muzikantą grojantį smuiku ir armonika antrojo grojančio akordeonu prieš keletą metų mirusio žymaus to kaimo muzikanto sūnaus ne-pavyko rasti namuose dar apklausėme ir dėl silpnos sveikatos jau keletą metų nebegrojantį buvusį to kaimo armonikininką viekšnių apylinkėse aplankėme de-vynis grojančius ir penkis dėl įvairių priežasčių jau nemuzikuojančius pateikėjus dauguma jų mums pagrojo armonika arba akordeonu taip pat gitara smuiku nebegrojantys muzikantai ndash dažniausiai buvę smuikininkai daugelis aplankytų muzikantų mokėjo groti keliais instrumentais iš kurių dažniausiai bent vienas ndash dumplinis taigi šiuolaikiniai duomenys beje kaip ir archyviniai rodo kad ištir-tose vietovėse vyrauja dumpliniai instrumentai ndash diatoninė armonika akordeo-nas koncertina bandonija grojančių smuiku užrašėme vos keturis ndash kiekvienoje ekspedicijoje po vieną

norėtųsi paminėti kad viekšniai pirmoje XX a pusėje buvo gana svarbus apy-linkės kultūros centras bandęs išlaikyti savo pozicijas ir sovietų okupacijos metais galbūt dėl to čia gyvuoja net keletas įvairių kolektyvų jaunimo estradinis ansamblis stilizuota arba tipinė kaimo kapela folkloro ansamblis ir tradicinė kapela kurioje groja mūsų aplankytieji liaudies muzikantai Palyginimui salantų apylinkėse be minėto pučiamųjų orkestrėlio yra du folkloro ansambliai o žarėnuose ndash tik stili-

7 kaip minėta 2007 m vasarą LLti mokslininkai buvo surengę ekspediciją ir Mažeikių rajono židi-kų bei Ylakių apylinkėse tačiau rengiant straipsnį šios ekspedicijos duomenys nespėti apibendrinti

8 eržvilko ekspedicijoje buvo užrašyta 170 muzikantų pagriežtų kūrinių salantų ndash 83 žarėnų ndash 16 viekšnių ndash 117 kūrinių

189

zuota kaimo kapela ištirtose vietovėse senajai žemaičių kolektyvinio muzikavimo tradicijai atstovauja vienintelis salantiškių dapšauskų pučiamųjų orkestrėlis Mu-zikantų vidinį poreikį groti kolektyve šiandien tarsi bdquokompensuojaldquo dalyvavimas įvairiuose specialiai suburtuose ansambliuose Pavyzdys galėtų būti viekšniškių tradicinė kapela bdquoJonkelisldquo kurioje groja vyresnės kartos viekšniuose ir aplinki-niuose kaimuose gyvenantys liaudies muzikantai (ve)

visi ekspedicijose aplankyti muzikantai ndash vyrai9 dauguma jų ndash senosios kar-tos atstovai kuriems jau per šešiasdešimt ar septyniasdešimt metų Lauko tyrimų metu sutikome tik vieną jaunosios bei keletą viduriniosios kartos muzikantų šie duomenys skiriasi nuo straipsnio pradžioje pateiktų archyvinių bet sutampa su folkloro ansamblių dalyvių amžiaus statistika bylojančia kad žemaitijos regiono folkloro ansambliuose ypač mažai muzikuojančio jaunimo (27 proc) ir daugiausia (38 proc) pagyvenusių žmonių (zabielienė 2007 121) Manau kad tai susiję ne vien su bendra šalies gyventojų senėjimo tendencija bet ir su tuo kad jaunoji karta nenori tęsti tėvų ir senelių tradicijos

Liaudies muzikantai kviečiami dalyvauti etnografiniuose arba folkloro ansam-bliuose suburiami arba patys susimeta į įvairaus dydžio ir sudėties grupes šie ins-trumentiniai ansambliai groja dažniausiai muzikantų jaunystės metais skambėjusį repertuarą ndash polkas valsus maršus fokstrotus romansus ir kitas bdquonaujoviškasldquo liaudies dainas tik vienas kitas jaunesnės kartos atstovas perima senųjų liaudies

9 išimtis salantiškių dapšauskų pučiamųjų orkestrėlis Jame be šeimos vyrų groja ir trys moterys Muzikantų amžiaus vidurkis ndash 44 metai (žr Ltr 7506 p 88)

kapelos bdquoJonkelisldquo muzikantai viekšniai 2006 Fotografavo Rūta Žarskienė

190

muzikantų griežiamą repertuarą ir pačią muzikavimo tradiciją Muzikalusis kai-mo jaunimas baigęs muzikos mokyklas bdquosenovineldquo liaudies muzika dažniausiai nesidomi bet dalyvauja įvairiose estradinėse populiariosios muzikos roko ir pa-našiose grupėse arba stilizuotose kaimo kapelose tokių kaimo kapelų atliekamos visoje Lietuvoje populiarių dainų aranžuotės niekuo neprimena tradicinio žemaičių muzikantų repertuaro

žvelgiant iš retrospektyvos į perspektyvą vis dėlto reikia manyti kad šiuolai-kiniai iš vakarų europos bei amerikos atėję muzikos stiliai visiškai neužgoš ir nesuniveliuos liaudiškos muzikavimo tradicijos Juk dabar tyrinėjame XiX a vi-duryjendashXX a pradžioje tiek žemaitijos tiek visos Lietuvos etninį muzikavimą iš vakarų ir vidurio europos užplūdusią pasilinksminimo muziką ir kartu įsitvirti-nusius dumplinius varinius pučiamuosius ir kitus instrumentus Juk polka taip pat kaip ir maršas valsas kadrilius įsiliejusi į seną ją tradiciją ir sugėrusi jos savitumą tapo tikra žemaitiška aukštaitiška ar dzūkiška polka su savitu melodiniu piešiniu ir specifine šokimo maniera

Išvados

1 daugiausia instrumentinės muzikos įrašų sukaupta LMta Muzikologijos ins-tituto etnomuzikologijos skyriaus archyve tačiau didžiausia instrumentų ir žanrų įvairovė užfiksuota LLti Lietuvių tautosakos rankraštyno fonotekoje čia saugomi seniausi žemaičių muzikantų įrašai įgroti taip pat ir piemenų pučiamaisiais instru-mentais kanklėmis mandolina LMta ir ku fondai atspindi XX a antros pusės instrumentinės tradicijos situaciją

2 žemaitija iš kitų regionų išsiskiria gilias šaknis turinčia kolektyvinio mu-zikavimo tradicija XX a pradžioje čia gyvavo trys instrumentinių ansamblių rū-šys ndash styginių pučiamųjų bei mišrios sudėties Mišrios kapelos ypač išpopuliarėjo XX a viduryje ir antroje pusėje šiuo metu tradiciją tęsia pučiamųjų ansambliai grojantys per laidotuves bažnytines šventes ar net vestuves tradiciniam kolekty-viniam muzikavimui kintant žemaitijos kaimų ansambliuose pradėta groti su bet kokiais instrumentais nebesilaikant jų derinimo principo

3 žemaitijos muzikantų repertuaras išsiskyrė šokių ir jų pavadinimų įvairove XX a pirmoje pusėje ypač mėgti kadriliniai šokiai žemaičiams saviti ndash jonkelis šeinas kituose Lietuvos regionuose nebuvo tokie populiarūs ir įvairūs figūriniai valsai tačiau populiariausias praėjusio šimtmečio instrumentinis kūrinys ko gero buvo polka Polkos pobūdžio melodijos buvo grojamos įvairiomis progomis viso-kiausiais instrumentais nuo ožragio ar karvės rago iki armonikos akordeono ir kapelijos net ir XXi a pradžioje polka išlaiko savo pozicijas ją groja ir pučiamųjų orkestrėliai

4 Per visą XX a žemaitijos instrumentiniame muzikavime vyko pokyčiai vie-ni instrumentai pasitraukė kiti įsiliejo nors smuikas buvo vienas mėgstamiausių instrumentų tačiau XX a pabaigosndashXXi a pradžios ekspedicijų duomenys parodė kad smuikavimo tradicija žemaitijoje labai sparčiai nyksta kankles o iš dalies ir

191

smuiką išstūmė dumpliniai instrumentai armonika bandonija koncertina akor-deonas Jie buvo pasirenkami ne tik dėl daugiabalsio ir garsaus skambesio bet ir norint pademonstruoti modernumą bei šaunumą

5 XXi a vis dar gyvuojanti žemaičių instrumentinio muzikavimo tradicija palaikoma vyresniosios kartos muzikantų kaip rodo pastarųjų metų ekspedicijų patirtis tik pavieniai jaunesnės kartos atstovai perima senųjų liaudies muzikantų griežiamą repertuarą ir pačią muzikavimo tradiciją Muzikalusis kaimo jaunimas siekdamas būti šiuolaikiškas dažniausiai renkasi populiariuosius muzikos stilius

Literatūra

apanavičius romualdas [ir kt] 1994 Senosios kanklės ir kankliavimas vilniusaugėnaitė Loreta 2001 Liaudies instrumentinis muzikavimas klaipėdos krašte Tiltai Priedas

Mokslo darbai nr 7 Vakarų Lietuvos muzika (i) p 77ndash85 auškalnis antanas 1990a šiaurės vakarų žemaičių instrumentinis liaudies muzikavimas Meno-

tyra [t] 17 p 3ndash9auškalnis antanas 1990b šilalės rajono Piliakalnio apylinkės muzikavimo tradicijos Kraštoty-

ra nr 24 p 80ndash84 auškalnis antanas 1997 instrumentinis liaudies muzikavimas kelmės krašte kn Kelmės kraš-

tas vilnius p 388ndash394Baika albertas 1994 Kaimo armonikos vilniusBaltrėnienė Marija 1990 senieji Lietuvos kanklininkai Liaudies kultūra nr 1 p 27ndash33Batavičius albinas 1995 Tauragės apskrities dūdų orkestrai tauragė Buračas Balys 1939 Jauna žemaičių kanklininkė Žiburėlis nr 10 p 157ndash158 Buračėlis Balys 1937 žemaičių kanklininkai Sekmadienis nr 48 lapkr 28 p 3kirdienė gaila 2000 Liaudies smuikavimas žemaitijoje Žemaičių žemė nr 2 (27) p 16ndash19 Mickevičius Juozas 1933 žemaičių vestuvės kn Mūsų tautosaka t vii kaunas p 47ndash125nakienė austė žarskienė rūta (sud) 2005 Žemaitijos dainos ir muzika 1935ndash1941 metų fono-

grafo įrašai vilniusPalubinskienė vida 2007 Kanklės lietuvių etninėje kultūroje tradicijos ir jų kaita (XIX a II

pusėndashXXI a pradžia) [Humanitarinių mokslų daktaro disertacija] rankraštis saugomas vytauto di-džiojo universitete

sokolova alla 2006 adyghe Harmonica as a symbolic text Tautosakos darbai [t] XXXii p 95ndash104

statkevičius vladas 1992 Šilališkiai Darbai ir papročiai vilniusšileikienė irena 1991 atneštiniai muzikos instrumentai lietuvių liaudies papročiuose kn Lietu-

vių liaudies papročiai sudarė Juozas kudirka vilniusvenskauskaitė eugenija 2000 ką ir kaip šoko žemaitijoje Žemaičių žemė nr 2 p 23zabielienė aušra 2007 Folkloriniai ansambliai Lietuvoje etnokultūrinės savimonės tęstinumas

1990ndash2006 m [Humanitarinių mokslų daktaro disertacija] rankraštis saugomas vytauto didžiojo universitete

žarskienė rūta 2002 eržvilko muzikantai Tautosakos darbai [t] Xvii (XXiv) p 285ndash287žarskienė rūta 2005 Lietuvių etninės muzikos atlikėjas įvaizdis ir tradicija Tautosakos darbai

[t] XXX p 112ndash121žarskienė rūta 2007 Pučiamųjų ansambliai židikų ir Ylakių apylinkėse Lietuvių literatūros ir

tautosakos instituto ekspedicija Židikuose [interaktyvus] prieiga per internetą httparchyvaslltiltekspedicijoszidikaigt

sutruMPiniMai

192

Ltr ndash Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštynasLtrF pl ndash Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyno fonoteka

plokštelėse ndash Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto 2004 m salantų (kretingos r) ekspedicijos

duomenys saugomi Lietuvių tautosakos rankraštyneže ndash Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto 2005 m žarėnų (telšių r) ekspedicijos duo-

menys saugomi Lietuvių tautosakos rankraštyneve ndash Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto 2006 m viekšnių (Mažeikių r) ekspedicijos

duomenys saugomi Lietuvių tautosakos rankraštynežYe ndash Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto 2007 m židikų ir Ylakių (Mažeikių r) ekspe-

dicijos duomenys

THE SAMOGITIAN INSTRUMENTAL MUSIC-MAKING AND ITS CHANGES

rūta žarskienė

Summary

the article aims at highlighting the peculiarities and change of samogitian instrumental music-making in the course of the 20th century and in the beginning of the 21st century the study is based on the sound recordings stored at the Folklore archives of the institute of Lithuanian Literature and Folklore at the archives of the department of ethnomusicology institute of Musicology of the Lithuanian academy of Music and theatre and the archives of Folklore and ethnography Folklore Laboratory at the department of Baltic Linguistics and ethnology Faculty of Humanities of klaipėda university also data recorded during fieldwork sessions organized by the institute of Lithuanian Literature and Folklore in 2002ndash2006 in eržvilkas salantai žarėnai and viekšniai parishes as well as published materials from this region by different authors have been used

in the course of the whole 20th century various changes took place in the samogitian instrumental music-making some instruments stepped aside others emerged if we compare the old archived materials to the data recorded during the fieldwork sessions in the beginning of the 21st century it becomes evident that the wind instruments played by the shepherds have completely vanished in the natural environments together with specific pieces of folklore they were used to perform although fiddle used to be regarded among the most favored instruments the fieldwork data from the end of the 20th ndash beginning of the 21st century showed rapid disappearing of fiddling tradition in samogitia Kanklės (cither type instrument) and also partly fiddle were replaced by the free-reed instruments like accordion bandonion concertina and diatonic-button accordion (harmonica) the choice of the latter ones was determined not only by their polyphonic and loud sound but also by the purpose of demonstrating the modernity and prowess of the player

samogitia stands out among the other regions for its deeply-rooted tradition of collective music playing in the beginning of the 20th century there existed three kinds of the instrumental groups ie the strings the brass bands and the mixed ones (usually consisting of fiddle (two fiddles) bandonion or another free-reed instrument and bass) the mixed ensembles became particularly popular in the middle and in the second half of the 20th century at that time the tradition was represented by the brass bands performing at funerals church festivals or even during weddings the repertoire of the samogitian musicians was particularly rich in terms of the dances in the first half of the 20th century the quadrille type dances were especially favored including several kinds of distinctive samogitian ones like Jonkelis Šeinas and various figure-waltzes still probably the most popular piece of the instrumental music of the 20th century was polka the polka-type melodies used to be played on various occasions and using all kinds of instruments from the goatrsquos or cowrsquos horn till accordion or the whole ensemble

193

in the 21st century the tradition of instrumental music-making is still alive in samogitia mainly supported by the musicians of the elder generation according to the recent fieldwork experiences only separate individuals from the younger generation inherit the repertoire played by the old folk musicians as well as the tradition of music-making itself the youth from the countryside with and ear for music usually study at the music schools afterwards performing in the instrumental ensembles various pop and rock bands

gauta 2007-09-12

straipsnis parašytas vykdant Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamątarpinstitucinę mokslo programą bdquoregioniniai folkloro ir tarmių tyrimai vakarų Lietuvaldquo (2003ndash2006)

194

VAKARŲ ŽEMAIČIŲ TARMĖS YPATYBĖS

JONAS BUKANTISKlaipėdos universitetas

S t r a i p s n i o o b j e k t a s ndash vakarų žemaičių tarmės padėtis XX a pabaigoje Ap-tariama lingvistinė Klaipėdos krašto situacija pateiktos ryškiausios fonetikos morfo-logijos ir leksikos ypatybės skiriančios vakarų žemaičius nuo kitų žemaičių Nurodo-mos atskirų vakarų žemaičių šnektų ypatybės bandoma nustatyti tų šnektų atsiradimo priežastis Analizuojami Klaipėdos krašto asmenvardžiai

D a r b o t i k s l a s ndash aprašyti vakarų žemaičių tarmės padėtį XX a pabaigoje Dar-bui panaudota 1980ndash2005 m Klaipėdos universiteto studentų ir straipsnio autoriaus iš vakarų žemaičių tarmės ploto surinkta ir autoriaus iššifruota tarminė medžiaga taip pat 1941 m sudaryto Klaipėdos apskrities gyventojų sąrašo duomenys Vakarų žemaičių tarmė yra bene sparčiausiai nykstanti iš visų tarmių todėl išlikusių jos faktų užfiksavimas yra labai svarbus Transkripcijai naudoti lietuvių dialektologijoje įprasti ženklai

Ž o d ž i a i r a k t a i vakarų žemaičiai fonetinės ypatybės tarmės leksika asmen-vardžiai

Vardai

Vakarų žemaičių1 pavadinimas yra kalbininkų sugalvotas sudarant naują-ją tarmių klasifikaciją nes šios teritorijos lietuvių kalba neabejotinai priklauso žemaičių tarmei Bet žemaitiškai kalbantys Klapėdos krašto gyventojai savęs žemaičiais nelaiko netgi įsižeidžia jeigu juos kas nors žemaičiais pavadina Taip yra ir dėl to kad Klaipėdos kraštas nepriklausė Žemačių kunigaikštystei ir dėl to kad juos nuo žemaičių daug metų skyrė administracinė ekonominė kultūros ir tikybos ribos Klaipėdos krašte geriau nei Didžiojoje Lietuvoje buvo išvystyta pramonė bei transportas anksčiau įvestas privalomas mokymas lei-džiama daugiau spaudos leidinių vyravo evangelikų tikyba

Dažniausiai šio krašto lietuviai buvo vadinami lietugravevininkais (Lietuvos gy-ventojais) Mat pajūryje asmenų pavadinimai pagal kilmės ar gyvenamąją vie-

1 Seniau buvo vartojamas pravardinis žemaičių donininkų pavadinimas (čia vietoj bendri-nės kalbos duacuteona tariama doacutena)

ŽEMAIČIŲ FOLKLORO TYRIMAIISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

19

tą o kartais ir pagal profesiją paprastai buvo sudaromi su priesaga -ininkas ventildetininkai (Ventildetės gyventojai) kaklininkai (Kaklės gyventojai) žẽmininkai laũkininkai (gyvenantys žemyne žemdirbiai) kotildepininkai (Kušių nerijotildes kopų gyventojai kurie dažniausiai buvo kušininkai) žvẽjininkai (pajūrio ir pamario gyventojai žvejai) Neretai Klaipėdos krašto lietuviai dar buvo vadinami brais ar prsais Patys save jie dažniau vadindavo šišionškiais (čia jie sako ššon)

Tarmės plotas

Vakarų žemaičių tarmė išsidėsčiusi neplačiu ruožu pagal Baacuteltijos jūrą ir Kur-šių marias Šiaurėje tarmės riba prasideda nuo Baltijos jūros ties Nẽmirseta netoli Kretingatildelės pasuka link Pliki ir eina beveik tiesiai į pietus iki Klaipėdos krašto aukštaičių ribos paskui suka į pietvakarius ir ties Šilinintildekais atsiremia į Nẽmuną Šiaurėje ir rytuose jos riba sutampa su administracine buvusio Klai-pėdos krašto riba tik pietuose vakarų žemaičių kaimynai yra Klaipėdos krašto aukštaičiai tarminiu požiūriu priklausantys vakarų aukštaičiams kauniškiams Vakarų žemaičių tarme kalbama vakarinėje Klaipėdos rajono dalyje taip pat Pliki Dovil Prekulės Drẽvernos Kint Ventildetės Saũgų Šilugravetės Rugravesnės Juknaacuteičių apylinkėse Šia tarme kalbėjo ir dalis Kuršių nerijos gyventojų Va-karų žemaičių tarmė pagal užimamą plotą ir šia tarme kalbančių skaičių yra pati mažiausia iš visų žemaičių tarmių

Lingvistinė situacija

Klaipėdos krašte daugiau kaip 700 metų greta gyveno lietuviai (vakarų že-maičiai) ir vokiečiai Nemažoje krašto dalyje (prie Baltijos jūros ir Kuršių ma-rių) seniau gyventa ir kuršių Kuršių palikuonys kurių dalis tikriausiai atsikėlė iš Latvijos kalbėjo latvių - lietuvių - vokiečių kalbų mišiniu ir imti vadinti kuršininkais Jie gyveno daugiausia prie jūros bei marių ir vertėsi žvejyba todėl jų kalbos reliktų daugiau pasitaiko lietuvininkų žvejų kalboje o kitur aiškesnių jų kalbos pėdsakų randama tik vietovardžiuose Lietuvių ir vokiečių kalbomis kalbantys žmonės nuolat tarpusavyje bendravo todėl jų kalbos turėjo paveikti viena kitą Tas poveikis skirtingais laikais nebuvo vienodas

Daugelio šaltinių liudijimu XIV a Klaipėdos krašte gyveno apie 8000 žmonių iš jų tik nedidelė dalis kalbėjo vokiškai Net pačiame Klaipėdos mies-te vokiškai kalbančių žmonių tada buvo nedaug Suprantama kad tais lai-kais vokiečių ir lietuvių kalbos viena kitą veikė nežymiai Daugiau Klaipėdos krašto miestuose vokiečių apsigyveno tik XVII a bet ir tada kalbos viena kitai didesnio poveikio neturėjo vokiečiai gyveno miestuose ir buvo valdi-ninkai amatininkai ir darbininkai o lietuviai dažniausiai gyveno kaimuose ir dirbo žemę nes daugumai lietuvių vienintelis garbingas užsiėmimas buvo žemdirbystė Tik neturintis žemės imdavosi amato ar žvejybos (dar žr Matu-levičius 1989 20)

196

Daug reikšmės kalbos išsaugojimui turėjo ir tai kad beveik visi Mažotildesios Lietuvotildes gyventojai buvo evangelikai Čia anksčiau negu Didžiojoje Lietuvoje buvo išspausdinta pirmoji lietuviška knyga bažnyčiose pamaldos buvo laiko-mos ne tik vokiečių bet ir lietuvių kalba mokyklose taip pat mokoma lietu-viškai Todėl iki pat XX a vokiečių kalba tik nežymiai paveikė lietuvių kalbą Miestuose vokiškai kalbėjo tiktai tie kurie turėjo valdišką tarnybą arba patys norėjo šia kalba kalbėti Kaimuose dauguma žmonių kalbėjo lietuviškai Anksti atsiradusios lietuviškos knygos ir lietuviškos mokyklos padėjo išsaugoti gana gryną lietuvių kalbą

Daug prastesnė padėtis susidarė po Antrojo pasaulinio karo Baigiantis karui vokiečių valdžios buvo evakuoti arba emigravo iš gimtųjų vietų per 90 proc gy-ventojų Daug kaimų ir miestelių liko visiškai tušti Net pačioje Klaipėdoje pir-mosiomis pokario dienomis rasta tik apie 30 senųjų klaipėdiškių Manoma kad po karo Klaipėdos krašte dar buvo apie 10 000 lietuviškai kalbančių žmonių

Iš pasilikusių arba grįžusių apie 8000 (dalis jų buvo vokiečiai) 1956ndash1969 m repatrijavo į Vokietiją dalis nerepatrijavusių buvo ištremti į Sibirą Į Klaipėdos kraštą atsikėlė žmonės iš įvairių Didžiosios Lietuvos vietų Dauguma atsikėlėlių buvo žemaičiai bet kai kuriose vietose yra nemažai ir aukštaičių

Dabar Klaipėdos krašte vakarų žemaičių tarmę mokančių liko tik apie 300ndash400 žmonių dauguma jų senyvo amžiaus Jie išsibarstę po visą kraštą didesnės bendruomenės liko tik apie Prekulę Drẽverną Kintugraves Saugagraves Šilugravetę taip pat šiaurinėje Klaipėdos rajono dalyje Senesnio amžiaus vakarų žemaičiai dar kalba gimtąja tarme bet perduoti savo kalbos jie dažnai nebeturi kam ndash vai-kai ir anūkai gyvena miestuose ir kalba bendrine kalba Jaunesnių žmonių mokančių šią tarmę yra tik kelios dešimtys Kuršių nerijoje mokančių vakarų žemaičių tarmę nebeliko

Skiriamosios vakarų žemaičių ypatybės

Pagrindinė skiriamoji žemaičių ir aukštaičių ypatybė ndash bendrinės kalbos ie uo tarimas Aukštaičiai kirčiuotus šiuos dvibalsius išlaiko sveikus žemaičiai vietoj jų taria kitokius garsus Pagal šių garsų atliepimą skiriamos šiaurės pietų ir vakarų žemaičių tarmės

Vakarų žemaičiai vietoj bk ie uo taria o Šie balsiai tariami panašiai kaip bendrinės kalbos ė o Centrinėje tarmės dalyje maždaug nuo Klaipėdos iki Sau-gų garsų porų bk ie ir ė uo ir o atitikmenys dažniausiai tariami vienodai pvz ecirc va lsquoIevarsquo ocircsis lsquouosisrsquo secirc d lsquosėdirsquo decirc ti lsquodėtirsquo šocirck lsquošokarsquo nocirc∙r lsquonorirsquo Kai kuriose vietose girdimas nežymus dvibalsio atspalvis pvz viecirc ns lsquovienasrsquo giecirc ∙r(ẹ) lsquogėrėrsquo duocircd lsquoduodarsquo paruocirc∙dẹ lsquoparodėrsquo daugiecirc ∙ls lsquoDaugėlas) juotildens lsquoJonasrsquo

Šiaurinėje ir pietinėje tarmės dalyje vienodas ie ir ė uo ir o tarimas nėra sistemingas ndash neretai vietoj bk ė ie ir o uo tariami ie uo menesi lsquomėnesįrsquo guleti lsquogulėtirsquo girdeti lsquogirdėtirsquo vena lsquovienąrsquo ziẽguoȓọs lsquolaikrodisrsquo ugravežguoži lsquolenty-narsquo puotacircm lsquopaskuirsquo nuotilde lsquonuorsquo muacuteotna lsquomotinarsquo

197

Į šiaurę nuo Klaipėdos (Kaloacutetė Kaklė) o buvo tariamas labai atvirai arba net kaip labializuotas aring2 pvz ždis lsquožodisrsquo kp(a)s lsquokoposrsquo bb(a) lsquobobarsquo kǻjms lsquokojomsrsquo Panašų a vietoj bk a∙ taria kaimyniniai kretingiškiai prieš lūpinius priebalsius p b m pvz psaka lsquopasakarsquo brẹ lsquobarėrsquo mžas lsquomažasrsquo

Vakarų žemaičių šiaurėje kaip ir kaimyniniame kretingiškių plote vietoje bk žodžio kamieno ir kirčiuotos galūnės ą ę tariami ilgieji ẹ ọ pvz kộstẹ lsquokąstirsquo žsẹs lsquožąsisrsquo sprệstẹ lsquospręstirsquo Tokie pat atitikmenys tariami ir žodžiuose ką tą viską (k t vskọ)

Ploto viduryje tik ę atliepia ẹ bet ą tariamas kaip ir bendrinėje kalboje pvz gršti lsquogręžtirsquo skst skęstarsquo žatildesis lsquožąsysrsquo gratildešts lsquogrąžtasrsquo

Pietinėje dalyje abu garsai tariami kaip ir vakarų aukštaičių pvz atildežols lsquoažuolasrsquo skẽst lsquoskęstarsquo

Nekirčiuotose galūnėse balsius ą ę vakarų žemaičiai trumpina pvz sẽna lsquosenąrsquo pamatildetẹs lsquopamatęsrsquo

Trumpieji balsiai i u taip pat dvigarsių il ir ul ur ir dvibalsio ui pirmieji dėmenys yra platinami ir tariami ẹ ọ Bet platinama ne visais atvejais - plati-nimas dažniausiai priklauso nuo tolesnio skiemens balsio tiksliau - nuo prie-balsio minkštumo Prieš minkštą priebalsį paprastai tariami siauresni i u kitais atvejais - platesni ẹ ọ pvz ktẹ lsquokitirsquo kẹtacircm lsquokitamrsquo lpẹ lsquolipirsquo lpO lsquolipursquo miltnẹs lsquomiltinisrsquo mltacirc lsquomiltairsquo drusknẹ lsquodruskinėrsquo drska lsquodruskarsquo smucirclkẹs lsquosmulkios smộlkOs lsquosmulkusrsquo drbẹ lsquodirbirsquo drbacirc∙ lsquodirbairsquo pasilpsẹ lsquopasilipsirsquo pasilpa lsquopasi-liporsquo zũikẹs lsquozuikisrsquo zikecirc∙ lsquozuikiairsquo Kaip matyti iš pavyzdžių kirčiuoti siaurieji i u dažnai pailgėja Dėsningiau jie ilginami šiaurinėje ir vidurinėje ploto dalyje maždaug iki Saugų Bet nepailgėję i u nėra tokie siauri kaip aukštaičių ar tel-šiškių dažnai jie primena atviresnius varniškių i u Mišriuosiuose dvigarsiuose in im un um esantys i u neplatinami tvirtagališki daugelyje vietų ilginami pvz sũ∙ŋkecirc∙ lsquosunkiairsquo kũ∙mps lsquokumpasrsquo l∙ŋkst lsquolinkstarsquo

Nors vakarų žemaičių galūnės yra gerokai sutrumpėjusios i u ir ẹ ọ jose nėra suplakti Paprastai siauresnieji i u tariami vietoj senovėje buvusių ilgųjų balsių atviresnieji ẹ ọ - vietoj trumpųjų pvz agravekis lsquoakysrsquo agravekẹs lsquoakisrsquo mệltu lsquomil-tųrsquo mệltO s lsquomiltusrsquo

Balsio e tarimas priklauso nuo tolesnio skiemens prieš skiemenį su užpaka-liniu balsiu (ar kietu priebalsiu) jis tariamas atvirai prieš skiemenį su priešaki-niu balsiu (ar minkštu priebalsiu) susiaurėja pvz secircns lsquosenasrsquo snẹs lsquosenisrsquo mẽrga lsquomergarsquo mẹrglẹ lsquomergelėrsquo segravesotilde∙ lsquosesuorsquo sẹs∙tẹ lsquosesytėrsquo

Tarmėje kirčiuoti balsiai a e dažniausiai nepailgėja (išskyrus pietinę ploto dalį) pvz agravekis lsquoakysrsquo magravetẹ lsquomatėrsquo glẹs lsquoeglėsrsquo megravetacircms lsquometamsrsquo

Dvibalsius ai ei vakarų žemaičiai nuosekliai vienbalsina galūnėse dažnai ir priesagose - taria ilguosius a∙ e∙ pvz drabžecirc∙ lsquodrabužiairsquo lagravebatilde∙ lsquolabairsquo gegraveratilde∙ lsquogerairsquo gragravežẽ∙ lsquogražiairsquo šnẽideracirc∙t(i)s lsquoŠneideraitisrsquo o∙racirc∙t(i)s lsquoLioraitisrsquo Negalūni-niuose skiemenyse tie dvibalsiai nuosekliausiai vienbalsinami ploto viduryje ndash

2 Plg M Mažvydo bralei lsquobroliairsquo maksla lsquomokslorsquo ir t t

198

tarp Priekulės ir Saugų šalia Veivržėnų (kretingiškiai) ir Švkšnos (varniškiai) šnektų pvz grẽ∙tacirc∙ lsquogreitairsquo pẽ∙lecirc∙ lsquopeiliairsquo matilde∙šas lsquomaišasrsquo leacute∙dacirc∙ lsquoleidairsquo Pie-tinėje ploto dalyje dvibalsiai neretai išlaikomi ir galūnėse pvz vaika lsquovaikairsquo pelei lsquopeiliairsquo

Nekirčiuotas galūnes vakarų žemaičiai trumpina stipriai Trumpasis balsis a (dažnai ir i) paprastai visai išmetamas kitų balsių lieka tik smarkiai aptrupėjęs pėdsakas pvz vegraved lsquovedarsquo bogravets lsquonamasrsquo gacirc lsquogalirsquo t∙ lsquotylirsquo vẽ∙dO lsquomudursquo kagrave lsquokamersquo secirc ∙dO lsquosėdžiursquo Ilgieji nekirčiuoti balsiai taip pat labai sutrumpinami arba visai numetami pvz kacircrvẹ lsquokarvėrsquo satilde∙k lsquosakorsquo atildeiv lsquolaivąrsquo Kai dėl balsio nukri-timo susidaro sunkiai ištariama priebalsių grupė joje gali įsiterpti neaiškios ko-kybės garsas panašus į šiaurės panevėžiškių pvz t∙ŋkǝl lsquotinkląrsquo tegravekǝrs lsquotikrasrsquo acircrkǝ lsquoarklįrsquo skatildeusǝm lsquoskausmorsquo gatildendǝrs lsquogandrasrsquo Dėsningiausiai šis garsas įter-piamas prie Saugų gyvenusio Jono Užpurvio kalboje Visų stipriausiai galūnės trumpinamos rytinėje tarmės dalyje paribyje su kretingiškiais ir varniškiais - nuo šiaurinės ribos iki Saugų Ten nekirčiuotose galūnėse visai netariami dau-guma balsių Kirčiuotos galūnės netrumpinamos

Vakarų žemaičiai išlaiko sveikus bk an am en em pvz atildeŋkstẹ lsquoanks-tirsquo katildempẹ lsquokampersquo sacircmtẹs lsquosamtisrsquo lecircmpa lsquolemparsquo mẽŋkẹ lsquomenkėrsquo lecircŋks lsquolenkasrsquo tẽmpẹ lsquotempėrsquo

Priebalsiai

Pietinėje vakarų žemaičių ploto dalyje veikia vadinamasis žemaitiškas afri-katų dėsnis - kai kuriose formose prieš priešakinės eilės balsius vietoj bk č dž tariami priebalsiai t d pvz svegravetẽ∙ lsquosvečiairsquo megravedecirc∙ lsquomedžiairsquo svetecircms lsquosvečiamsrsquo megravedecircms lsquomedžiamsrsquo bet svegraveus lsquosvečiusrsquo megraveǯ us lsquomedžiusrsquo Šiaurinėje ploto dalyje ir prieš užpakalinės eilės balsius tariami t d pvz svegraveũ∙ lsquosvečiųrsquo giũ∙ lsquogai-džiųrsquo maacircu lsquomačiaursquo veacircu lsquovedžiaursquo diacircusẹs lsquodidžiausiasrsquo

Dėl ilgų kontaktų su vokiečių kalba vakarų žemaičiai kaip ir Klaipėdos krašto aukštaičiai beveik nevartoja kietojo l visais atvejais dažniausiai tariamas šiek tiek suminkštintas vidurinis pvz agraveps lsquolapasrsquo atildeivs lsquolaivasrsquo patildeuk lsquoplaukiarsquo t∙ŋka lsquotinkląrsquo akšt∙ŋgaa lsquolakštingalarsquo Ne visi vakarų žemaičiai minkštąjį prieš užpakalinės eilės balsius vartoja dėsningai Tas pats žmogus gretimuose sakiniuose gali pasakyti katildeip∙da ir klatildeip∙da XX a pradžios įrašuose minkštasis l prieš užpakalinės eilės balsius pasitaiko gana retai dažniausiai jaunimo kalbo-je Todėl galima spėti kad l minkštinti pradėtas dėl vokiečių kalbos įtakos

Kiti priebalsiai išskyrus k g prieš priešakinės eilės balsius minkštėja silpshynai Ši ypatybė būdinga ir Klaipėdos krašto aukštaičiams bei Rytų Prūsijos lie-tuviams Klaipėdiškiai kartais s š ž dž r m prieš užpakalinės eilės balsius vietoj kitų žemaičių tariamų minkštųjų priebalsių taria kietus pvz pasugravetusi lsquopasiutusirsquo šacircuda lsquošiaudąrsquo žacircunas lsquožiaunosrsquo ǯucirc∙va lsquodžiūvorsquo gratildeitacirc∙ lsquogreitairsquo gro∙v∙s lsquogriovysrsquo kupai lsquokumpiairsquo

Vakarų žemaičių ploto šiaurinėje dalyje kartais painiojami priebalsiai sš zž pvz šo∙patilde∙ga lsquobatorsquo šalt∙us lsquošaltyšius (seniūnas)rsquo silknis lsquošilkinisrsquo Daug

199

gausesnis priebalsių mišimas buvo paplitęs pietrytinėje tarmės dalyje apie Degučiugraves Čia gana sistemingai painiojami priebalsiai š ž č dž ir s z c dz pvz ras∙ti lsquorašytirsquo reacuteiski lsquoreiškėrsquo zẽ∙mi lsquožemėrsquo cesnatilde∙ka lsquočesnakorsquo čekšnas lsquošerkšnasrsquo pẽ∙či lsquopešėrsquo cenoacute∙vi lsquosenovėrsquo Šis reiškinys baigia išnykti shy toks tarimas užfiksuo-tas tik kelių senesnių žmonių kalboje

Kirtis ir priegaidė

Kirtis beveik visame vakarų žemaičių tarmės plote atitraukiamas iš trumpos ir ilgos tvirtagalės galūnės į bet kokio ilgumo pirmąjį žodžio skiemenį dalį jo paliekant kituose skiemenyse pvz negraveš lsquonešursquo gegraverũ∙ lsquogerųrsquo vkatilde∙ lsquovaikairsquo negravegeratilde∙ lsquonegerairsquo Tai žemaitiškojo tipo visuotinis kirčio atitraukimas kirtis ati-traukiamas į pirmąjį žodžio skiemenį dalį jo paliekant galūnėje Už Saugų į pietus kirtis beveik arba visai neatitraukiamas

Priegaidės didžiojoje ploto dalyje žemaitiškos Vietoj bk tvirtapradės papras-tai vartojama laužtinė pvz šocirc∙t lsquošluotarsquo secirc ∙d lsquosėdirsquo gacircus lsquogausrsquo bacircts lsquobaltasrsquo tecircta lsquotiltąrsquo Tvirtagalės priegaidės (dialektologų ji dažnai vadinama tęstine) bal-so spūdis dvigarsiuose krinta ant pirmojo dėmens pvz greits lsquogreitasrsquo katildeusa lsquoklausorsquo l∙nda lsquolindorsquo sũ∙ŋkecirc∙ lsquosunkursquo Pietinėje tarmės dalyje priegaidės pana-šios į bendrinės kalbos priegaides

Morfologija ir sintaksė

1 Gana dažnai vartojama vardažodžių dviskaita (du‿acircrku du‿kluotildenu du‿bẽrtaiu) Veiksmažodžių dviskaitos atvejų skirtingai negu kretingiškių tar-mėje beveik nepasitaiko

2 Skiriasi kai kurių daiktavardžių giminės (kratildento∙s lsquokrantairsquo gucircosns lsquogluosniairsquo)

3 Visai nevartojami jungiamieji balsiai (baskocirc∙jis lsquobasakojisrsquo)4 Vietoj priešdėlių ir prielinksnių į ant vartojami tik int (intildetnešẹ lsquoįnešėrsquo

intdjo lsquoįdėjorsquo int‿pastocirc∙gs lsquoį pastogęrsquo int‿šatilde∙tȓu lsquoį Šatriusrsquo)5 Kaip ir dalis kretingiškių vietoj kilmininko linksnio vakarų žemaičiai

vartoja naudininką (katildeus∙ms gdančei akšt∙ŋgaai lsquoklausėmės giedančios lakš-tingalosrsquo ant‿rasocirc∙tai pecirc ∙vai lsquoant rasotos pievosrsquo šv∙sa bugravevo nuo‿matilde∙žai lempugravetei lsquošviesa buvo nuo mažos lemputėsrsquo gulecirc ∙jom ant‿stocirc∙rai šudũ katildertai lsquogulėjom ant storo šiaudų sluoksniorsquo)

6 Vietininko linksnis beveik nevartojamas Vietoj jo dėl vokiečių kalbos įtakos nuo XX a pradžios paplito prielinksninė konstrukcija į + galininkas pvz žatilde∙sis i∙‿atilde∙vižas ∙ra lsquožąsys yra avižosersquo gi∙vecircn i∙‿bugraveta lsquogyvena namersquo

7 Būtasis dažninis laikas neretai sudaromas iš pagalbinio veiksmažodžio liuobėti ir asmenuojamojo veiksmažodžio bendraties ar būsimojo laiko formų pvz o∙becirc ∙ji acircrti lsquoardavorsquo ocirc∙b šecircrs lsquošerdavorsquo Gerokai dažnesnės XX a pabaigos įrašuose buvo būtojo dažninio laiko formos su -dav ẽ∙dava lsquoeidavorsquo vaoacuteudavucircom lsquovažiuodavomrsquo

200

Leksika

Vakarų žemaičių leksika gana savita Tik nedidelę svetimybių dalį suda-ro slavizmai šeši savaitės dienų pavadinimai (pacircndelis lsquopirmadienisrsquo utecircrniŋks lsquoantradienisrsquo segravereda lsquotrečiadienisrsquo ketvẽrgs lsquoketvirtadienisrsquo pẽ∙tni∙čẹ lsquopenktadie-nisrsquo sugravebata lsquošeštadienisrsquo) kai kurie kiti dažnai buityje vartojami žodžiai (pẽ∙us lsquokrosnisrsquo kugraveknẹ lsquoviryklėrsquo šlũ∙ž∙ti lsquotarnautirsquo kotilde∙žnas lsquokiekvienasrsquo bagravečka lsquostatinėrsquo krũ∙ža lsquopuodukasrsquo) Didžioji kitų svetimybių dalis ndash germanizmai Jais vadina-mi patys įvairiausi dalykai (šmatildents lsquogrietinėrsquo plintildecas lsquoblynasrsquo tja lsquoarbatarsquo kapja lsquokavarsquo šikis lsquokumpisrsquo kecirc ∙žas lsquosūrisrsquo trẽ∙pẹs lsquolaiptairsquo šmocirc∙keris lsquodumtuvėrsquo kẽlderis lsquorūsysrsquo šintildedelis lsquoskiedrarsquo skũ∙nẹ lsquodaržinėrsquo rotilde∙sverkis lsquomaniežasrsquo šnẹbždugraveks lsquonosi-nėrsquo spagravets lsquokastuvasrsquo egravestuba lsquošildomas kambarysrsquo klẽidẹ lsquosuknelėrsquo macircntelis lsquoap-siaustasrsquo žegravekẹ lsquokojinėrsquo otilde∙mama lsquosenelėrsquo šotilde∙a lsquomokyklarsquo gẽrmolẹ lsquomorkarsquo b∙del∙ti lsquopikliavotirsquo)

Gausu vakarų žemaičių tarmėje kitiems žemaičiams bei aukštaičiams neži-nomų žodžių trumpnẹs lsquokumštinės pirštinėsrsquo pagraveprastis lsquopaprotysrsquo dagravega lsquojava-pjūtėrsquo dagocirc∙ti lsquonuimti derliųrsquo patilde∙launugẹ lsquopavakariairsquo puacute∙racirc∙ lsquožieminiai kviečiairsquo mẽ∙dins lsquolaukinisrsquo šũ∙rẹ lsquopašiūrėrsquo v∙os lsquovaišėsrsquo las∙ti lsquorinktirsquo) Kai kurie žodžiai turi kitokias reikšmes (bugravets lsquonamasrsquo rocirc∙pẹs lsquobulvėsrsquo ddis lsquodidelisrsquo krucirc∙ms lsquomiš-kasrsquo nugravems lsquokoridoriusrsquo taratildeŋkis lsquodoklasrsquo dũ∙da lsquoarmonikarsquo)

Tiek vokiški tiek slaviški žodžiai yra gerai pritaikyti prie vakarų žemaičių tarmės fonetinės bei morfologinės struktūros Neretai būna sunku nustatyti iš kokio nelietuviško žodžio jie yra padaryti pvz bumbua lsquomedvilnėrsquo muilavocirc∙ti lsquopieštirsquo M Tydekas nuo Plikių sakė bdquoMes ir vokiškus žodžius išvertėm į savo kalbą ir padarėm puikesniusldquo

Asmenvardžiai

Asmenvardžių sandara Klapėdos kraštas ryškiai skiriasi nuo kitų regionų 1941 m gyventojų sąraše kiekvienoje apylinkėje užfiksuota po 250-300 skir-tingų pavardžių iš jų apie trečdalį sudaro vokiškos ar vokiškos kilmės pavar-dės kurios kituose Lietuvos regionuose pasitaiko retai Štai Sendvario sąraše iš 99 skirtingų pavardžių 42 yra nelietuviškos 38 ndash lietuviškos bet LPŽ duome-nimis kitur neužfiksuotos (Angladagis Kiaulakys Klošys Šūdnagys Švelnius Semturys Skrandys Stagaras Žemaitžentis Bruzdeilynas Kirva Padagas Kūljur-gis Šilmiškys Berčžentis Laukmikelis Skersvietaitis ir kt) Šiame sąraše yra tik 19 lietuviškų pavardžių vartojamų ir kituose regionuose daugiausia Žemaitijoje Bernotas Daumantas Grigaitis Gudaitis Kalvaitis Kasperaitis Meižys ir kt Čia beveik nėra pavardžių su slaviškomis priesagomis shyauskas -evičius būdingų aukštaičiams Kitose apylinkėse taip pat yra daugiau kaip trečdalis pavardžių beveik nevartojamų kitur Lietuvoje (Lepys Šlubys Šuišelis Pašalys Dūdjonis Semturys Daugalys Skroblys Krūmaitis Kokštas Lopas)

Taip pat krinta į akis vardo ir pavardės rašymo ir sakymo tvarka Šiaurės ir pietų žemaičiai visada pirma sako pavardę paskui vardą Butkus Petras Milius

201

Stasys Vaišvila Jurgis Dažniausiai tokia tvarka vartojama ir žemaičių literatūro-je Taip yra tikriausiai dėl to kad daugiausia informacijos apie žmogų teikia pa-vardė o vardas tik patikslina Panašiai elgiamasi ir nemažoje dalyje aukštaičių vietų tik čia dažnai vartojamas pavardės kilmininkas ypač kalbant apie jaunus žmones ndash Stankevičiaus Petras Beržinio Adelė Tokios konstrukcijos yra pačios populiariausios ir Dzūkuose ndash Savukyno Antanas Bardzilausko Marė

Klaipėdos krašto šnekamojoje kalboje beveik visada pirma sakomas vardas paskui pavardė Tai rodo ir Ievos Simonaitytės kūryba (Vilius Karalius Grėtė Plonikė) taip pat įvairūs gyventojų sąrašai Martino Tydeko prisiminimuose taip pat nepasitaikė kitokios tvarkos ndash Martins Kibelkštis Jonis Palaviks Mikelis Tydeks Tik prie Saugų (netoli Švėkšnos) gyvenęs J Užpurvis dažniau vartojo pietų ir šiaurės žemaičiams įprastas konstrukcijas ndash Srūgi Marčiuks Bėtatis Jons Pasitaikė tik vienas priešingas atvejis ndash Kristups Klimkus Artimi gerai pažįsta-mi žmonės čia paprastai įvardijami tik vardais Žemaitijoje vardas be pavardės vartojamas gerokai rečiau Vargu ar skirtinga Klaipėdos krašto ir Didžiosios Lietuvos vardų ir pavardžių sakymo tvarka yra atsitiktinė Žinoma šie skirtu-mai nėra labai seni juk pačios pavardės pradėjo atsirasti tik XV-XVI a Skirtu-mus galėjo nulemti ir anksčiau Klaipėdos krašte atsiradusi raštija

Lietuvoje dėl nedidelio gyventojų skaičiaus pavardes visi žmonės gavo gana vėlai (Maciejauskienė 1991 54) Dažniausiai tuo metu vieną vardą turėjo že-mesnių socialinių sluoksnių atstovai ndash nelaisvieji valstiečiai tarnai dvaro šei-myna Žemą socialinį statusą turintys žmonės dažniausiai buvo vadinami tik vardais su įvairiausiomis mažybinėmis priesagomis kurios pabrėžė jų nepri-vilegijuotą padėtį (Onelė Mikutis Petrelis) Tokių atvejų pasitaiko ir dabar Tai būdinga ne tik baltams ir germanams bet ir daugeliui slavų kurie turi gana gausią vardažodžių mažybinių priesagų sistemą Mažiausiai mažybinių priesa-gų pavardėse vartoja žemaičiai ypač negausios jos yra pietų Žemaičiuose Pagal jų skaičių klaipėdiškiai beveik nesiskiria nuo varniškių ndash vyrų asmenvardžiuo-se iš esmės yra vartojamos tik -ukas -elis moterų -ikė shyelė Pavardėse bene dažniausia priesaga yra -aitis

Įdomu yra palyginti ir lietuviškas pravardines (ypač dvikamienes) Klaipėdos krašto pavardes su kitų regionų pavardėmis

Nė viename Aukštaitijos ar Žemaitijos regione nėra tiek daug pravardinių pavardžių kaip Klaipėdos krašte Ypač ryškiai išsiskiria savo gausa pavardės turinčios neigiamą atspalvį Rugulis (miegalius) Purvinas Lepys Šlubys Stai-gys Tendys Šūdnagis Kiaulakys Skrandys Duoblys (pilvotas) Gižas (pašvin-kęs) Kumšlys (rijūnas) Blyžė (žlibas) Lyliškis (kalbus) Šeška Višta Daugiau negu kitur bet gerokai mažiau negu Klaipėdos krašte pravardinių pavardžių yra tik Dzūkijoje Atrodo kad pravardinių pavardžių daugiausia yra kalbos ploto periferijoje ypač jei joje vyravo dvikalbystė nes ten žodžio reikšmė su pavarde beveik nesiejama Tokia išvada peršasi patyrinėjus Dzūkijos ir Vil-niaus krašto pavardes Žemaitijoje neigiamą reikšmę turinčių pravardinių pa-vardžių yra itin mažai

202

Vardų įvairovė Klaipėdos krašte yra gerokai mažesnė Štai 1941 m sąraše Sendvario apylinkėje užfiksuoti 107 vardai Plikių ndash 102 Triušẽlių ndash 76 Plikių apylinkėje iš 62 vyrų vardų tik septyni vartojami ir Didžiojoje Lietuvoje (Jonas Jurgis Kazimieras Andrius Julius Pranas Vladas) iš 40 moteriškų vardų tokių yra tik keturi (Lina Asta Ieva Kristina) Yra nemažai apylinkių kuriose nepa-sitaikė nė vieno lietuviško vardo Tokia buvo oficialiosios vartosenos padėtis Kadangi pavardės yra iš kartos į kartą paveldimi asmenvardžiai užsimanę jų negali keisti nei patys jų turėtojai nei valdininkai Todėl pavardžių sandara tik labai iš lėto pasidavė vokietinimo ar lietuvinimo tendencijoms ndash keisti pavardes visais laikais nebuvo lengva

Vardus tėvai savo vaikams dažniausiai rinkdavo patys todėl čia daug ką lėmė ir lemia mada bei tradicijos Pažiūrėjus į vardų sąrašus atrodo kad XIXndashXX a Klaipėdos krašte daugelis lietuvių norėjo būti vokiečiais Išskyrus vieną kitą išimtį vartoti vien vokiški ar suvokietinti krikščioniški vardai

Vardas DažnumasJohan 16Martin 13Michel 11Georg 5Adam 3Valter 2Hans 16Ana 22Marija 15Barbė 8Greta 8Trudė 7Berta 5Elsė 2Ema 1

Šnekamojoje kalboje padėtis buvo kitokia Nors ir davę vaikams vokiškus vardus (kartais gal paraginti kaimynų ar valdininkų arba nenorėdami atrodyti prasčiokai) namie tuos vardus lietuvindavo Štai Plikių apylinkėje Iš 102 vardų tik penki šnekamojoje kalboje senųjų lietuvininkų liudijimu nebuvę lietuvina-mi ir tai tik todėl kad abiejose kalbose buvo tariami panašiai Berta Ema Herta Marija Urtė Visiems vyriškiems vardams buvo pridedamos bent jau galūnės Horsts Karls Martins Oskars Valters

Dalis vardų buvo ir visiškai sulietuvinami (ypač vaikų vardai)

Vokiškas vardas Sulietuvintas vardas Vaiko vardasAdam Adoms AdomelisChristoph Kristups KristupelisDavid Dovas Dovyds DovuksHans Anskis Jons Jonelis Jonuks

203

Martin Martyns Marčiuks MartynelisMichel Miks Mikelis MykolelisVilhelm Vilius Viliuks VilelisAnna Ona Anė Anelė Anikė OnytėElse Elsė Ilzė Elzikė ElzytėlėEva Ėvė Ieva Ėvelė ĖvikėGertrud Gerda Trūdė Trautė Gerdelė Trūdelė

Kaip matyti mažybinės priesagos nėra labai įvairios -el -uk -ik Jos beveik visiškai sutampa su kaimynų žemaičių (ypač pietų) priesagomis

Šnektos

Nėra žinoma ar labai skyrėsi Klaipėdos krašto ir pietų bei šiaurės žemaičių kalba prieš 400shy500 metų bet šiandien yra visiškai akivaizdu kad visos minė-tos patarmės priklauso tai pačiai žemaičių tarmei Maždaug 35 savo rytinės ribos vakarų žemaičiai turi su šiaurės žemaičiais kretingiškiais 25 - su pietų žemaičiais varniškiais Tik pačiuose pietryčiuose jie šiek tiek ribojasi su pietų žemaičiais raseiniškiais o pietuose - su vakarų aukštaičiais Todėl daugiausia bendrumų vakarų žemaičių tarmė ir turi su kretingiškių ir varniškių tarmėmis Seniau beveik visame vakarų žemaičių tarmės plote gyventa kuršių kurių kal-ba neabejotinai turėjo palikti savo pėdsakų vakarų žemaičių tarmėje

Tarmė iš tikrųjų nėra vienalytė Dėl ją sudarančių patarmių būta įvairių nuomonių 1936 m Walteris Fenzlau teigė kad vakarų žemaičių tarmę su-daro trys šnektos - klaipėdiškių priekuliškių ir šilutiškių (Fenzlau 1936 13) 1960 m Elena Grinaveckienė rašė kad W Fenzlau skirstymas esąs gana ne-tikslus (Grinaveckienė 1960 195) 1973 m Vladas Grinaveckis aprašė keturias klaipėdiškių žemaičių patarmes - pietvakarių pietų vidurio ir šiaurės (Grina-veckis 1973 13) Visų minėtų kalbininkų klasifikacija yra apytikslė patarmių skirtumai nurodyti tik bendrais bruožais 1966 m Zigmas Zinkevičius pastebi kad klaipėdiškių žemaičių tarmė užima tokį mažą plotą kad smulkesnis skirs-tymas darosi praktiškai nereikalingas (Zinkevičius 1966 14) 1978 m knygoje apie patarmes jis jau nekalba (Zinkevičius 1978 121) Tokios nuomonės dabar laikosi ir kai kurie kiti kalbininkai

Vakarų žemaičių patarmių ribos beveik sutampa su kretingiškių varniškių bei raseiniškių ir atskirų jų šnektų ribų tęsiniais Klaipėdos krašte Todėl gana patraukliai atrodo nuomonė kad vakarų žemaičių tarmė susiformavo iš minėtų šiaurės bei pietų žemaičių tarmių Bet gana įdomu yra ir palyginti šių patarmių ribas su senųjų baltų žemių ribomis Tiesa apie kuršių ir skalvių žemes tikslių žinių nėra Taip pat nedaug yra žinoma apie jų kalbas Vis dėlto keletą įdomių pa-našumų tarp vakarų žemaičių šnektų ir senųjų baltų žemių ribų galima įžiūrėti

S k a l v otilde s žemė buvo pietinėje Klaipėdos krašto dalyje (ir kairiojoje Ne-muno pusėje) Šiaurinė jos riba beveik sutampa su dabartine Klaipėdos krašto aukštaičių - žemaičių riba Apie skalvių kalbą nieko nėra žinoma Nesutariama netgi dėl to kas jie buvo - prūsai ar lietuviai Antanui Saliui atrodė kad jie

204

turėjo būti prūsai (taip teigiama ir Dusburgiečio kronikoje) (Salys 1930 123) dauguma Lietuvos istorikų juos laikė lietuvių gentimi Vilius Pėteraitis teigia kad tai buvo tarpinė gentis su lietuvių ir prūsų bruožais (Pėteraitis 1992 50) Likusi Klaipėdos krašto dalis matyt buvo gyvenama kuršių kurie kaip atskira etninė grupė minima iki XVI a pabaigos Tiksli pietinė kuršių riba nėra žino-ma bet daugelis tyrinėtojų mano kad jie ribojosi su skalviais Taigi dabartiniai Klaipėdos krašto aukštaičiai greičiausiai gyvena buvusiose skalvių žemaičiai - kuršių žemėse

Zigmas Zinkevičius mano kad kuršiai buvo gerokai paveikti finų todėl jų kalba turėjo ryškiai skirtis nuo lietuvių ar žemaičių (Zinkevičius 1987 18) Bet apie lietuvių - kuršių ribas galima spręsti tik iš netiesioginių duomenų kurie yra gana prieštaringi Pati kuršių (kaip ir skalvių) kalba išnyko nepalikusi jokių rašto paminklų Vieną kitą jos elementą galima rasti kai kuriuose tikriniuose varduose bei latvių ir žemaičių tarmių kuronizmuose

L a m a t agrave buvo Kuršių marių pakrantėje į šiaurę nuo Nemuno žiočių apėmė Minijos žemupį ir Veivržo Tẽnenio bei Šyšotildes baseinus Pietryčiuose ji ribojosi su Skalva šiaurėje siekė Priekulės apylinkes ir ribojosi su Plsoto žeme rytuose tęsėsi iki Vainugraveto miškų Šio krašto materialinė kultūra ir laidojimo papročiai artimi skalviams Tikriausiai ir jų kalbos turėjo būti gana panašios

P l s o t o žemė maždaug nuo Priekulės apylinkių Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėmis tęsėsi į šiaurę iki M g u v o s žemės Šių žemių riba buvo į šiaurę nuo Klaipėdos bet ar Mėguvos pietinis pakraštys dar siekė dabartinę vakarų žemaičių teritoriją ar buvo ties Patildelanga dabar sunku pasakyti Nekelia abejonių tik tai kad šios sritys buvo gyvenamos kuršių

Dabartinių vakarų žemaičių patarmių plotai yra panašūs į senųjų baltų sri-čių plotus Ar tos patarmės atsirado dėl šiose srityse gyvenusių galbūt skirtingų kuršių genčių substrato dabar sunku pasakyti Kadangi patarmių ribos beveik sutampa ne tik su senųjų sričių bet ir su gretimų šiaurės bei pietų žemaičių pa-tarmių ribomis gali būti kad ir pietų bei šiaurės žemaičių patarmės atsirado dėl tų pačių kuršių genčių įtakos Juk kuršiai gyveno ne tik toje teritorijoje kurioje dabar yra vakarų žemaičiai bet ir nemažoje šiaurės žemaičių ploto dalyje

Vakarų žemaičių tarmė užima nedidelį plotą bet fonetinių ir leksinių skir-tumų atskirose jos vietose yra nemažai

Šiaurinė tarmės dalis (Kalotė Karklė Plikiai) pasižymi šiomis ypatybėmis1 Ilgasis a po lūpinių priebalsių čia tariamas su o atspalviu v∙ks lsquovaikasrsquo

m∙rẹ lsquoMarėrsquo b∙rẹ lsquobarėrsquo Panašiai tariamas ir ilgasis o bǻba lsquobobarsquo mǻ∙t∙na lsquomo-tinarsquo ž∙dis lsquožodisrsquo Į pietus nuo Klaipėdos toks tarimas jau gana retas

2 Bendrinės kalbos ą ę čia dažniausiai atliepia ọ∙ ẹ∙ žsẹs lsquožąsisrsquo gr∙šti lsquogręžtirsquo

3 Prieš minkštą priebalsį tariamas siauresnis ẹ mdẹs lsquomedisrsquo megravedus lsquome-dusrsquo

4 Galūnių redukcija čia pati stipriausia - trumpieji balsiai beveik netariami pl∙ta lsquoplytarsquo šagraveka lsquošakarsquo

20

5 Beveik nevartojami dvibalsiai ai ei Jie pasitaiko tik kai kuriuose naujes-niuose žodžiuose o šiaip visose pozicijose tariami ilgieji balsiai a∙ e∙ laacute∙st∙ti lsquolaistytirsquo ta∙sacircu lsquotaisaursquo lecirc∙sk lsquoleiskrsquo škecirc∙t lsquoiškeičiarsquo

6 Gyvai vartojama dviskaita du‿v∙ru lsquodu vyrairsquo dọm‿su∙nocirc∙m lsquodviem sū-numsrsquo vẽ∙du lsquomudursquo

Šios ypatybės išnyksta į pietus nuo Klaipėdos (žinoma patarmių ribos nu-rodomos gana apytiksliai nes dabar jas nustatyti ar patikslinti dėl labai mažo tarmiškai kalbančių žmonių skaičiaus nebeįmanoma)

Vidurinė tarmės dalis (į pietus nuo Klaipėdos maždaug iki Vlkyčių) nuo šiaurinės skiriasi keletu ypatybių

1 Beveik nevartojami ọ ẹ atliepiantys bk i u vioacute∙ti lsquoviliotirsquo ugravev lsquosiuvirsquo tugravep lsquotupirsquo tk lsquotikirsquo Kaip matyti iš pavyzdžių galūnių redukcija čia ne tokia stipri kaip šiaurėje Ryškesni čia ir šalutiniai galūniniai kirčiai (plg dar pltagrave lsquoplytarsquo šagravekagrave lsquošakarsquo)

2 Daug dažniau vartojamos afrikatos č ǯ ndash t d tariami tik prieš pralietuvių a jaacuteutecirc∙ lsquojaučiairsquo jaacuteuu lsquojaučiųrsquo gidẽ∙ lsquogaidžiairsquo giǯũ∙ lsquogaidžiųrsquo

3 Bk ą ę čia atliepia a∙ e∙ žatildess lsquožąsisrsquo skẽ∙st lsquoskęstarsquoDar toliau į pietus esanti šnekta (Saugos beveik iki Šilutės) yra gana panaši į

kaimyninę pietų žemaičių varniškių Švkšnos šnektąPietinio pakraščio patarmė (nuo Šilugravetės iki Sausgalvi ndash Šilinintildekų) turi ge-

rokai mažiau žemaitiškų ypatybių ir daugiau primena raseiniškių tarmę1 Beveik arba visai neatitraukiamas kirtis rakagrave lsquorankarsquo šakagrave lsquošakarsquo2 Nėra laužtinės priegaidės3 Bendrinės kalbos tą ką katrą tariami tantilde kantilde katrantildeČia paminėtos atskirų šnektų ypatybės rodo kad daugelis vakarų žemaičių

šnektų izofonų yra bendros ir šiaurės bei pietų žemaičiams Šiaurinė klaipėdiš-kių dalis atrodo lyg kretingiškių vidurinė ndash varniškių o pietinė ndash raseiniškių ir vakarų aukštaičių tąsa

ŠALTINIAI

LPŽ shy Lietuvių pavardžių žodynas t 1ndash2 ats red A Vanagas Vilnius 1985ndash19891941 m sąrašas ndash Alphabetische Zusammenstellung der Gemeinden des Kreises Memel 1941

LITERATŪRA

Fenzlau Walter 1936 Die deutsche Formen der Litauischen Orts - und Personennamen des Memelgebiets Halle

Grinaveckienė Elena 1960 Tarmių medžiagos rinkimas lietuvių kalbų atlasui Lietu-vių kalbotyros klausimai [t] III p 191ndash205

Grinaveckis Vladas 1973 Žemaičių tarmių istorija KaunasMaciejauskienė Vitalija 1991 Lietuvių pavardžių susidarymas Vilnius

206

Matulevičius Algirdas 1989 Tilžės apskrities valstiečių tautybė ir skaičius XVIII a pradžioje kn Lietuvininkai ir Mažoji Lietuva amžių būvyje Klaipėda

Salys Antanas 1930 Žemaitische Mundarten KaunasPėteraitis Vilius 1992 Mažoji Lietuva ir tvanksta VilniusZinkevičius Zigmas 1966 Lietuvių dialektologija VilniusZinkevičius Zigmas 1978 Lietuvių kalbos dialektologija Vilnius

PECULIARITIES OF THE WESTERN SAMOGITIAN DIALECT

JONAS BUKANTIS

Summary

The Western Samogitian dialect is spoken in the Northern part of Lithuania Minor from Nemirseta till Nemunas River Although its contacts with the German language lasted for about 700 years the dialect contained rather few Germanisms until the middle of the 19th century Since the end of the 19th century the number of phonetic and morphologic elements of the German language began increasing in the dialect In the 20th century the number of lexical Germanisms grew particularly high the majority of them were accurately adapted to suite the phonetic system of Lithuanian language

In the texts recorded in the end of the 20th century all the main phonetic and morphologic features of the Western Samogitian dialect were still preserved including the Samogitianshytype overall accent retraction Only one feature namely the replacement of o with the labialized a was no longer present

The personal names of the Klaipėda region are distinctly different from those in the rest of Lithuania Approximately half of the family names here are those with foreign (nonshy Lithuanian) origins Besides a big part of the Lithuanian ones used in the Lithuania Minor are practically unknown across the rest of Lithuania Particularly numerous family names here are those stemming from nicknames especially those with pejorative sense According to the name list of the 1941 the Lithuanian names are practically extinct in this area

According to the data from the end of the 20th century three subshydailects of the Western Samogitian may be discerned their borders practically coinciding both with the borderlines of the ancient Baltic lands and with the prolongations of the borderlines between the Northern and Southern Samogitians towards the Curonian Bay and the Baltic Sea

Gauta 2007shy10shy18

Straipsnis parašytas vykdant Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamą tarpinstitucinę mokslo programą bdquoRegioniniai folkloro ir tarmių tyrimai Vakarų Lietuvaldquo (2003ndash2006)

207

ŽEMAIČIŲ KULTŪROS KASDIENYBĖISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

PRISIMINIMAI APIE KALBĄ Iš užrašų

Marcelijus Martinaitis

ne vien įvairūs gyvenimo įvykiai bet ir kalbinė kilmė mus vienaip ar kitaip lydi visą gyvenimą tai dažnai tenka patirti ne tik kuriant tekstus bet ir bendraujant prisimenant žmones santykius su jais jų kalbėjimo būdą dainas pasakojimus Maža to mano vaikystės ir jaunystės kaimo žmonės būdavo atpažįstami ne vien iš veido įpročių keistenybių bet ir iš kalbėsenos ndash vartojamų žodžių jų tarimo tarties defektų Mūsų klasikai sakysim žemaitė mums paliko labai ryškias savo veikėjų kalbines charakteristikas kokiam vingių Jonui užteko tik kelių žodžių kad taptų įsimenamu tingaus kaimo berno tipu taip pat tautosakoje ndash dainose sak-mėse pasakose ndash aptinkame daugybę tokių sustingusių kalbinių vaizdinių kitaip sakant kalbinių portretų

čia reiškėsi ypatingas kaimo žmonių kūrybiškumas nes jie sukūrė ir tam tikrus kalbos vartojimo tipus kuriais savo kūryboje naudojosi mūsų senieji klasikai kris-tijonas donelaitis Motiejus valančius žemaitė Jonas Biliūnas vaižgantas vincas krėvė tie kalbiniai ištekliai lyg ir išsemti kalbinė komunikacija dabar vyksta pa-sitelkiant kitas bendravimo priemones tai sakytina ir apie literatūrą kuri gerokai mažiau naudojasi tais vaizdiniais kalbos ištekliais apibūdinančiais veikėjų indivi-dualybę ir jų bendruomeninį statusą internetas elektroniniai tinklai savaip ištrina kalbą kaip individualią savastį

kalbinė veikla tampa vis anonimiškesnė nes įvairiais raštais pareiškimais nuostatais protestais dažniau pasisako ne asmenys o bendruomenės institucijos firmos savo žodinę individualybę slepia visokie interneto komentatoriai ir rašei-vos netgi politikai kitaip sakant kalba jos išraiškos priemonės vis menkiau cha-rakterizuoja kalbantį jį ar rašantį jį dažnai neišskiriant net ir rašytojų

apskritai žmogų gaubdavo didžiulė kalbinė erdvė kurioje kiekvienas susida-rydavo žodinį arealą priklausomai nuo amžiaus išsilavinimo socialinės kilmės bendravimo būdų ar net savo fizinių išgalių vienaip ar kitaip daug ką iš praeities prisimenu kaip kalbą o pagaliau praeitis būna ženklinama žodžiais vienaip ar kitaip ji pavirsta kalba

rašomos įvairaus pobūdžio biografijos ir autobiografijos kūrybinės intelektua-linės politinės profesinės Man kartais kyla mintis parašyti kalbinę autobiografiją

208

kuri atskleistų labai įdomius ryšius tarp žmonių jų papročių visokių pasakymų bei pasakojimų intencijas asmens sąmonėjimo kelią ir kitokius dalykus šiame rašinyje pateiksiu tik kelis fragmentus iš savo užrašų

Jeigu reikėtų save kaip nors apibūdinti tai prisiskirčiau prie uždaros kalbos tipų daugiau kalbančių savyje ndash su savimi su įsivaizduojamais žmonėmis tikriausiai iš čia ir kilo noras tą vidinę savo kalbą išreikšti raštu Mat augau vienas o gal ir vienišas brolis gimė ir augo kai aš jau miestuose ėjau mokslus Būdavo taip kad ištisomis dienomis suaugusiesiems vis užsiėmus savo rūpesčiais neturėdavau nė su kuo pakalbėti

ir dar Mano tėviškė buvo labai uždaras kraštas ties kalnujais įsispraudęs tarp alksnynų kur senovėje tęsėsi sunkiai išbrendamos miškais apaugusios vietos to krašto žmonės mažai judėjo buvo gana uždari mažakalbiai viską ko reikėdavo gyvenimui pasidarydavo patys svetimas čia sunkiai prigydavo

Be to kalbinė pokario aplinka buvo labai paveikta to meto represijų trėmimų persekiojimų baimės kalba pasidarė tokia pat pavojinga kaip ir visokie dokumen-tai nuotraukos laiškai knygos dėl vieno kito prasitarimo galėjai susilaukti didelių nemalonių tapdavo įtartinas net visai nekaltas pasakymas pasakojimas daina pa-tarlė Labai pritilo žmonių šnekos juokavimai augdamas pokario metais mažai ką girdėjau apie gimines jų kilmę savo krašto žmones suaugusieji pradėjo bijoti savo vaikų tėvai dažnai apie kažką tarp savęs šnabždėdavosi o man neretai liepdavo palakstyti kieme ar atlikti kokį darbelį kad neišgirsčiau paslapčių ir jų neišpasako-čiau čia vis užklystantiems bdquodėdėmsldquo

taigi pokario metais nemenka dalis žodinių klodų vaizdinių įvardijimų istori-jų folklorinių pasakojimų tiesiog buvo užmiršti neperduoti jaunesnei kartai todėl labai susiaurėjo visas kalbinės veiklos laukas o su juo smarkiai pasikeitė ir žmonių santykiai bendravimo būdai viešoji kalba ji tapo bdquosukolektyvintaldquo prikaišiota so-vietinių naujadarų ir svetimžodžių tokia diegiama kalba net nebūdavo ką apie save ir savo artimuosius papasakoti

o ir šiaip per sunkius ūkio darbus nei tėvas nei motina neturėdavo laiko su manim užsiimti ne galvoj būdavo mane pašnekinti ką nors papasakoti nuo ryto iki vakaro mūsų kaip ir kitose kaimo šeimose kalba būdavo kasdieninė ką reikia padaryti kur nueiti ką parnešti sutvarkyti įsakymai išginti gyvulius sužiūrėti vištas parnešti malkų vandens pakurstyti ugnį Liepimai klausimai atsakymai pabarimai kartais tik pagirdavo laiku ar gerai atlikus užduotį Laisvesnėmis va-landomis pavargę tėvai dažniausiai tylėdavo Motina sėdėdavo kažkaip sustingusi pavaitodama braukydavo nuo darbo geliančias ir patinusias kojas o tėvas iš kolcho-zo darbų dažnai pareidavo piktas kartais jau ir pakaušęs nieko nesakęs nuvirsdavo į lovą ir užmigdavo

kas kita ndash ankstesnė šventadienių kalba kai susėdus užstalėn ar prie šiltos kros-nies kieme ant suolelio ar lankant javus būdavo pasakomas gražesnis žodis prisi-menama kas nors gera tada ir mane pašnekindavo pajuokindavo tomis dienomis būdavo nevalia nusikeikti pasakyti piktesnį žodį į daržą ar javus įmaurojusiam gyvuliui Beje su gyvuliais bdquokalbėdavoldquo svetima kalba juos ragindavo bardavo ar

209

šaukdavo kokiu nors rusišku ar lenkišku žodžiu lyg jie kaip kitakalbiai neturėda-vo suprasti mūsų žodžių apskritai tėvai vengdavo man girdint pasakyti bjauresnį žodį nusikeikti kad ir aš neišmokčiau ko nors negražaus

Pikčiausi keiksmažodžiai buvo rupūžė velnias perkūnas žaltys gyvatė eida-mas išpažinties net susirašydavau kiek tyčia ar netyčia esu tuos žodžius pavartojęs dėl jų tekdavo sukalbėti po kelis poterėlius šiandien žiniasklaidoje televizijoje literatūroje net mokykloje įsigalėjus bdquokeikūnų kultūraildquo tie žodžiai atrodo labai mieli neslepia nieko bjauraus net patariama juos dažniau vartoti vietoj rusiškų dabar jau nejaučiame jog taip kadaise veikė religinė cenzūra tabu draudžiantys minėti senųjų tikėjimų mitines figūras

Beje ir mano tėviškėje buvo keikiamasi apsčiai ir sodriai tik kitų kalbų žo-džiais nesidrovint nė vaikų visiškai nežinant tų keiksmažodžių reikšmės gana dažnas buvo vadinamasis rusiškas matas netgi motinai kuri šiaip mane bausdavo už kiekvieną lietuvišką bdquonepadorųldquo žodį tas matas labai dažnai išsprūsdavo kai pats šiek tiek pramokęs rusiškai tą žodį motinai išverčiau ji labai nustebo bet ne-trukus susigriebė kad atseit lietuvių dievas to rusiško žodžio nesupranta tai ir nuodėmė turėtų būti nedidelė

šiaip namuose būdavo daug tylėjimo Man drausdavo ne tik garsiai rėkauti bet ir kalbėti ypač švilpauti šventą dieną mišių laiku kad neprišaukčiau velnio aps-kritai tokiu šventu metu namie kieme laukuose reikalaudavo tylos ramios kalbos Prisimenu nepaprastą sekmadienių tylą kai nesigirdėdavo ne tik darbo garsų bet ir žmonių balsų netylėdavo tiktai paukščiai ir gyvuliai tai būdavo tylos valan-dos ndash be reikalo nekalbėti pereiti į vidinę bežodę kalbą Panašiai būdavo meldžia-masi ndash tyliai savyje lyg ir be žodžių atrodo jau vaikystėje būsiu išmokęs tokios bdquobežodėsldquo kalbos kuri ypač praverčia poezijoje kuri kuriama ne vien žodžiais beje savo giliausia esme panašiai reiškiasi ir dainuotinis folkloras

tuo tarpu ūkavimas o ypač švilpimas švilpavimas būdavo laikomas negeru dalyku Man aiškindavo kad taip daro velnias per vienintelę savo turimą šnervę šventu metu iš visų pakampių sušaukdamas savo vaikus kad velniukai trukdytų žmonėms melstis garbinti dievą apskritai įvairūs garsai neartikuliuota kalba matyt būdavo priskiriama kitam ndash mitiniam anapusiniam ne žmonių pasauliui

vaikams būdavo nevalia kištis į suaugusiųjų kalbą pirmiems užkalbinti vy-resnį ko nors be reikalo klausinėti kartoti suaugusiųjų žodžius pamėgdžioti jų intonacijas vaikų kalba turėdavo būti kitokia ndash drovi santūri net jau gerokai paau-gęs nedrįsdavau ko nors klausinėti už save vyresnio prašyti atėjus nepažįstamam žmogui kartais slėpdavausi bijodamas kad pašnekintas ar ko nors paklaustas galiu atsakyti ne tais žodžiais

tėvai bausdavo už tai jei vaikas lenda į akis bando įsiterpti į jų šneką Jeigu ne vietoje su savo žodžiais pasipainiodavau suaugusiesiems man didžiausia bausmė būdavo eiti bdquoį užpečkįldquo tvartą arba bdquoant pečiausldquo tai yra reikėdavo lįsti į tokį tarpą tarp krosnies ir sienos arba lipti ant duonkepės mūriuko o ten buvo gera vieta nes iš aukšto viską gerai matydavau girdėdavau kas ką šneka ką apkalba kaip suau-gusieji ką nors keiksnoja užmiršę kad juos girdi kad stebi įdėmi vaiko akis taip

210

aš bdquoant pečiausldquo išvengdamas kalbinės bdquocenzūrosldquo ėjau pirmuosius gyvenimo ir kalbos mokslus

nuo mažens visą laiką jausdavau kalbos kalbėjimo badą Jau pramokęs skaityti pasijusdavau dar vienišesnis radęs knygose aprašymų kaip augdami vaikai klau-sydavosi tėvų ar senelių sekamų pasakų kaip juos gražiai kalbindavo dainuodavo lopšines sūpuodavo tėviškėje mažybiniais meiliais žodeliais beveik nesivardinda-vo nei seni nei jauni kartais tik prisiminimuose minėdami mirusius išvykusius dingusius be žinios valgydami kūčias ar visų šventųjų dieną

kiek siekia atmintis prisimenu matyt iš senų laikų mūsų krašte galiojo tam tikri kalbiniai tabu ypač vaikams Būdavo laikoma nusižengimu jei vaikas tėvą ar motiną pavadindavo vardu tiesą sakant ankstyvoje vaikystėje nė nežinojau jų vardų o ir jie patys panašiai kaip ir kaimynų šeimose vardais nesivadindavo at-rodydavo labai keista jei kas tėvą pašaukdavo dzidoriumi dzidu o motiną ndash Mare Marijona atrodydavo kad iš jų tyčiojasi taigi augdamas nesu girdėjęs kad tėvai vienas kitą būtų pavadinę tikrais vardais tėvas šeimoje buvo tik tẽte motina ndash mama motyna senelė ndash baba net ir šiaip suaugusiojo pavadinti vardu vaikui bū-davo nevalia kad ir mažai pažįstamo visi jie būdavo dėdės dėdžiai dėdynos tetos babos uošviai švogeriai marčios susėdai kūmai kūmos krikšto tėveliai

net ir kaimynų vardų beveik nežinodavau nes jie vienas kitą vadindavo pra-vardėmis Jomis tapdavo koks nors nuolat kartojamas priežodis parazitinis žode-lis elgesio keistenybė pomėgis fizinis trūkumas štai viena kita mano tėviškės žmonių pravardė Kliunkienė (nuo žodžio kliunkis ndash kliuksintis sugedęs kiaušinis) Žilius (artimas kaimynas labai anksti visiškai pražilęs) Atseinas (iš nuolat kartoja-mo žodelio atseit) mano senelis Šarap (tuo žodžiu parsivežtu iš amerikos dažnai mėgdavo nusikeikti) Purteklis (turėjo tokią ligą) Liokajukas (šio tolimo mūsų gi-minaičio tėvas Jorudo dvare kadaise tarnavo liokajumi) Labutis (pravadintas dėl pomėgio meiliai su visais sveikintis) Būtent (kalnujų klebono pravardė nes dažnai kartodavo šį mūsų krašte nevartojamą žodelį) Išgrauš Ševe (pagal nuolat kartoja-mą priežodį še va) Vanas (nuo žodžio vadinas) Ūkaj (mano tėvo priežodis o kai) Zaras (iš brus tuojau) Pondzelis (taip buvo pramintas labai liesas mūsų apylinkės žmogus panašus į medinį dievuką jie būdavo vadinami pondziais padaryta iš žodžių ponas Dievas) Beje tos pravardės mano tėviškėje būdavo slepiamos nuo jų turėtojų į akis nesakomos tik už akių nebent užpykus

Moterų taip pat nevadindavo tikrais jų vardais o pagal vyro vardą Dzidorie-nė Antanienė Jonienė Viktorienė vaikai irgi dažniausiai būdavo šaukiami pagal tėvo vardą ir pavardę kol pradėjau lankyti mokyklą kunigui kaimynams aš bu-vau Dzidoriaus Martinaičiukas tuo tarpu mergaitės buvo šaukiamos pagal motinos vardą (Onos Antosikė Marijonos Janikė) tik pradėjęs lankyti mokyklą įgijau man neįprastą suaugusiojo pavardę Martinaitis prie kurios ilgai negalėjau pripras-ti Beje įgijau ir savo oficialų vardą ndash Marcelijus iki tol namie kartais būdavau pašaukiamas antruoju krikšto vardu ndash Teodoras (Tavaduors)

tie mano čia minimi vardai pravardės pravardžiavimai kaip dabar man atrodo nebuvo atsitiktinis dalykas o yra sisteminiai arba kitaip ndash tam tikri gimininiai

211

socialiniai ar net mitiniai kodai vienaip ar kitaip įstatantys žmogų į bendruomenę nurodantys jo vietą joje amžių tam tikrus vaidmenis šeiminę padėtį oficialūs var-dai ir pavardės to vaidmens neatlikdavo priklausė bdquovaldžiaildquo oficialiems raštams

Man iki šiol ta vardo ir pavardės paslaptis o kartais ir slėpimas tebėra labai įdo-mus paprotys matyt turintis gilias mitines šaknis nes dar vis veikė senojo tikėjimo vardo tabu mums gerai žinomas iš pasakų ir sakmių o ypač iš pasakos apie eglę ir žilviną jų vardų išdavystę vardai buvo ir tam tikros likimo šifruotės

dabar manyčiau kad vardai priklauso sudėtingai gimininei socialinei pilie-tinei ar mitinei sistemai suteikiant vardą pavardę pravardę yra koduojama mūsų priklausomybė etnosui giminei religinei bendruomenei ar net žymint tam tikras iniciacijos pakopas

Mūsų giminėje ir mano Paserbenčio kaime nebuvo mados vienas kitam ypač viešumoje rodyti didesnį meilumą kaip jau sakiau net ir mažiems vaikams savo vyrui žmonai pasakyti lipšnesnį žodį šiaip tie mūsų žmonės atrodė rūstoki ma-žakalbiai užsisklendę visada lyg kuo susimąstę ar supykę o atsipalaiduodavo tik švęsdami susėdę prie stalo pasistatę bdquobuteliukąldquo po talkos ar kokia kita proga kas nors tada užvesdavo dainą daugiausia uždainuodavome mes jauni vakarėliuose gegužinėse tik dėdė antanas turėjo stiprų balsą dažnai ragindamas vyrus užplėš-davo taip kaip jis sakydavo kad gestų lempos

tie mano vaikystės žmonės nebuvo pikti kaip galėjo atrodyti nes jie žemaičiai o žemaičiai jie buvo tikri ndash dūnininkai

gerokai vėliau susidurdamas su rytų aukštaičiais o ypač su tarškančiais barš-kančiais dzūkais stebėdavausi jų smagumu šnekumu lipšnumu greitumu lengvu kaip tas jų vėjų pustomas smėliukas būdu smagesnė buvo gal tik mano teta anta-nienė dėdės parsivesta kažkur nuo eržvilko ir jos kalba buvo kitokia nemūsiška sakydavo kad ji girinaitė taip vadindavom bdquomiškų žmonesldquo gyvenančius apie šimkaičius bei vadžgirį

Mes gyvenome ties pačia dūnininkų patarmės riba nes už poros kilometrų už Jurbarko vieškelio bei už kalnujų apie girkalnį ariogalą jau kalbėdavo kitaip nemūsiškai Mūsų kaimuose kalbėti kitaip ne savo tarme būdavo lyg ir gėda su-peikdavo atseit nori pasirodyti esąs labai mandras poniškas kitaip kalbančius įvairiom progom pajuokdavo pasityčiodavo todėl ir aš namie ar su kaimynais net parvažiavęs iš mokslų kalbėdavau tėvų kalba ndash tarmiškai ir jau minėtą Liokajuką taip pravardžiavo kad jis o ypač jo tėvas mėgdavo ką nors pasakyti lenkiškai ndash Jo-rudo dvare išmokta bdquoponiška kalbaldquo dėl to iš jo mūsų žmonės dažnai pasijuokdavo pamėgdžiodavo

ta mūsų kalba buvo primaišyta visokių svetimžodžių o iš tikrųjų buvo kalba-ma trim kalbom tokia lenkų ndash slavų vokiečių žydų kaip sakytų simonas daukan-tas kalbų sąmėžiniu nors kaimo žmonės neblogai buvo išlaikę ir dūnininkų tarmę o jaunesni vienur kitur pasimokę jau kalbėdavo ir knygų kalba ndash lietuviškai kuri nelabai įtikdavo senesniems rašto nemokantiems žmonėms Mūsų tarmė pasako-jimo intonacijos kalbos struktūra gerai pagautos Mečislovo davainio-silvestraičio paskelbtose kalnujų ir mano vaikystės kaimų pasakose bei sakmėse

212

tų svetimybių atsiradimo šaltiniai buvo keli vienas jų ndash religija nes melsta-si iš labai senų maldaknygių (tokią turėjo mano senelė) ir giedama iš giesmynų kuriuose buvo be galo daug polonizmų Jų būdavo prikaišioti net pamokslai ki-taip sakant bažnytinė kalba šventės šalia savų žodžių būdavo vartojami mūkos cūdai prajovai pagrabai pekla čiortas aniolai apiera koronė ir dešimtys kitų svetimžodžių kai kurie ypač man mažiau suprantami maldų maldaknygių gies-mynų pamokslų žodžiai atrodė šventesni kai kurie net gąsdindavo Labai bijoda-vau pamokslo žodžių apie tai kad ištikus pasaulio pabaigai dievas ateisiąs gyvų ir mirusių sūdyti dėl mirusių ndash nieko bet man buvo baisiausia kad sūdys gyvus panašiai kaip papjautas kiaules statinėj o gal ir mane ndash dar gyvą žinoma nesu-pratau kad tas sūdymas yra barbarizmas ir reiškė tik teismą

daug žodžių buvo vokiškos ar jidiš kilmės su naujais daiktais parsivežti iš Prū-sų Lietuvos ar žydų krautuvėlių ypač ėmus irti natūriniam ūkiui ir pradėjus apsi-rūpinti naujais buities reikmenimis medžiagomis ir mechanizmais šia tema daug nekalbėsiu tik priminsiu kad šitaip plėtėsi bendravimo būdai vertybių ir pinigų apytaka darydama didelį poveikį papročiams kalbai žmonių santykiams pasako-jamajai tautosakai sakysim bdquoperkvalifikuojantldquo velnią raistuose atliekantį suktas bdquobankines operacijasldquo aitvarus ir panašiai

Mano krašte kiekvienas žmogus būdavo vienaip ar kitaip stebimas ir įvertina-mas bei apibūdinamas žodžiais nusakančiais jo eiseną išvaizdą pomėgius kartais pakakdavo vieno kito žodžio nepaminint nei vardo nei pavardės ir jau būdavo aišku apie ką kalbama

Mūsų namuose buvo labai patogi vieta stebėti einančius žmones Jau sakiau kad mūsų sodyba buvo apsupta alksnynų tik į šiaurės rytus pro langą matėsi il-gas Palendrių kaimo kelias link kalnujų kalvų tas langas mums buvo lyg koks televizoriaus ekranas šventadieniais ar šiaip neturėdami ką veikti prie jo susėdę žiūrėdavome kas kur eina ar važiuoja kiekvieną jų aptardami apkalbėdami spė-liodami tai būdavo tikros kalbinės pratybos štai pasirodo vos matomas taškelis tolumoje ir jis didėja didėja kol tampa geriau įžiūrimas

apie pasirodančius tame kelyje daugiausia būdavo spėliojama iš eisenos dabar nekreipiame dėmesio į tai kaip kas vaikščioja sakome eina ndash ir viskas šiandien eina automobiliai lėktuvai darbas gyvenimas laikraščiai paskaitos posėdžiai susirinkimai kompiuteriai radijas televizorius debesys lietus tuo tarpu anuo-met beveik apie kiekvieną pažįstamą buvo pasakoma kaip jis eina štai vienas kitas žodis apie tuos ateinančius Palendrių keliu atgunglina atšliaužia atgoglina atkul-niuoja atkrypuoja atsivelka atkerėplina atklampoja atplasnoja atšleivuoja at-kūprina atlinguoja atitipena atvižliuoja atlapnoja atidyžia atslenka Pagal tuos žodžius ne vieną savo tėviškės žmogų regiu atmintyje tarsi gyvą

apskritai gražus dalykas yra žmogaus ėjimas eigastis iš to ir kyla sakytume žmogaus ikonografinis vaizdas tuo tarpu literatūroje mene filmuose televizijo-je miestų gatvėse jau beveik nelieka tikrų einančių vaikščiojančių šiandien retai pamatysi kur nors laukais net kaimo keliukais einantį žmogų vis birbia trakto-riumi mašinėle užgulęs mina dviratį Į tolį nubėgantis kelias dar ir šiandien mane

213

traukia mėgstu į jį žiūrėti ilsėdamasis kokioje nors kaimo ar priemiesčio stotelėje laukdamas autobuso matydamas kaip kas eina skuba juda svyruoja plaukia slenka važiuoja skrenda Bet štai apie savo kojomis judantį žmogų vis mažiau ką turime pasakyti

esu įsitikinęs kad mūsų būdą santykius vis dėlto nulemia keli dalykai tai visų pirma šnekta tam tikras kalbėjimo tempas ir kraštovaizdis žmonės gyvenę bei augę prie vandenų kalnuotose vietovėse smarkiai skiriasi nuo gyvenančių lygumo-se kalbančių šiek tiek kitokiais žodžiais Manau kad ne vieną būdo savybę man yra suteikę ir mano tėviškės žodžiai

214

ŽEMAIČIŲ SAVIMONĖS PAIEŠKOS INTERNETE

Austė Nakienė

šioje apžvalgoje mėginama išsiaiškinti kokią įtaką tautinės ir regioninės savi-monės raiškai turi naũjosios technologijos kaip su savo gimtojo krašto istorija ir kultūra susijusi jaunoji karta kadangi apžvalga rašyta 2006 metais joje išdėstyti pastebėjimai atspindi kaip tik tais metais virtualioje erdvėje gyvavusių interneto svetainių gausą ir įvairovę interneto puslapių kūrėjai dažniausiai yra išsilavinę žmonės dirbantys mokslo ir studijų institucijose kurių dauguma sutelktos sosti-nėje todėl pateikiama medžiaga atspindi ne vien gimtosiose vietose gyvenančių bet ir į vilnių persikėlusių tačiau nuo savo šaknų nenorinčių atitrūkti žemaičių savimonę taigi turime galimybę pasidomėti kaip vyksta žemaitiškos regioninės tapatybės ir vilnietiškos visai lietuvių tautai atstovaujančios tapatybės sąveika

nors Lietuva yra maža valstybė jos kultūra pasižymi ryškiais regioniniais skir-tumais vakarinė Lietuvos dalis ndash žemaitija ndash skiriasi nuo rytinės dalies ndash aukštaiti-jos kaip rašo istorikas alvydas nikžentaitis žemaičiai laikytini nors ir labai gimi-ninga lietuviams bet vis dėlto atskira subtautybe kuri galėjo sukurti atskirą tautybę nors ir neišnaudoję šios galimybės jie išlaikė tam tikrų specifinių bruožų skiriančių juos nuo pagrindinės tautos šakos (nikžentaitis 1998 3) žemaičiai labiausiai iš visų lietuvių tautą sudariusių genčių palikuonių jaučia savo skirtingumą

žemaitiškos savimonės neatsisako ir tie regiono atstovai kurie gyvena ir dirba sostinėje Jie yra įkūrę kultūros draugiją leidžia žurnalą bdquožemaičių žemėldquo orga-nizuoja įvairius renginius ir susibūrimus išeiviai iš žemaitijos yra tarsi dar viena vilniaus gyventojų mažuma greta tradicinių šio miesto tautinių mažumų žydų lenkų rusų ir baltarusių

suprantama kad atviriau reikšti savo kitoniškumą gali tie žemaičiai kurie darbe neprivalo vilkėti kostiumo ndash dailininkai dainininkai džiazo muzikantai antai vos tik prakalbinti apie savo žemaitišką kilmę prabyla skulptorius donatas Jankauskas dainininkė aistė smilgevičiūtė saksofonistas Petras vyšniauskas laidų vedėja zita kelmickaitė tačiau ir savo kilmės nepabrėžiantys viešai tarmiškai nekalbantys žemaičiai tebėra išsaugoję regioninę savimonę sodresniu pajuokavimu kokiu nors spontanišku poelgiu ar originalesniu aprangos elementu jie dažnai sulaužo akade-minį rimtumą ir viešojo gyvenimo oficialumą

ŽEMAIČIŲ KULTŪROS KASDIENYBĖISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

21

žemaičių kultūros paveldą pristatančiose interneto svetainėse taip pat dera ofi-cialumas ir privatumas viena seniausių interneto svetainių kurioje galima rasti daug žemaitijos istorijos ir etnografijos duomenų yra wwwsamogitiamchmiilt Ji pradėta kurti kai tokius projektus inicijuodavo dar ne humanitarai o informatikai virginijaus savukyno apžvalgoje bdquoLietuviško interneto kontūraildquo ji minima kaip viena pirmųjų kultūros paveldui skirtų svetainių (savukynas 1999 3) šiuo metu ši svetainė apaugusi įvairiomis nuorodomis į kitas internetines publikacijas tapusi beveik virtualiu regionu tinkle Joje galima rasti informacijos apie žemaitijos mu-ziejus architektūros ir gamtos paminklus pasiskaityti apie iš šio regiono kilusius mokslininkus bei rašytojus svetainės kūrėjų siekis įamžinti savo kultūros paveldą internete yra išties šiuolaikiškas ir sveikintinas jų darbas prisideda prie skaitme-ninių muziejų ir bibliotekų kūrimo ir atspindi informacinės visuomenės kūrimo tendencijas ši išplėtota svetainė nėra vien akademiškai rimta ilgiau palandžio-jus iš jos galima sužinoti ir apie žemaičių būdo bruožus nekalbumą neskubėjimą atsiverti svetimiems pamaldumą taip pat apie nešiosenos ypatumus ndash garsiąsias žemaičių moterų skaras folklorinės tradicijos savitumus ndash linksmiau negu kituose regionuose švenčiamas užgavėnes

XX a pabaigoje Lietuvą išraizgęs interneto tinklas ir jame skelbiama informa-cija labai greitai keitėsi iš pradžių buvusi oficiali ji vis labiau asmeniškėjo sklei-dėsi į visuomenės gyvenimo paraštes ir žmogaus sielos užkaborius Prisijungimas prie tinklo leido įsitaisius prie kompiuterio virtualiai nukeliauti ten kur niekada gal ir nenukeliautum bei pamatyti tai ko gal ir nepamatytum netikėtus neįpras-tus ir necenzūruotus vaizdus pristatančios interneto svetainės pavyzdžiu galėtų būti fotografo Mindaugo kavaliausko ir sociologės kristinos Juraitės sukurtas

httpsamogitiamchmiiltkuLturasamogitia_laikrhtm

216

bdquokražių portretasldquo (wwwmikaslt) šioje svetainėje iš tikroviškų fragmentų dėlio-jamas nepagražintas šiuolaikinio provincijos gyvenimo vaizdas štai kaip autorių sutikti pašnekovai kalba apie nedaug pajamų teikiantį pagrindinį savo pragyveni-mo šaltinį

bdquoPiens yr pagrindsldquo (vitalijus)bdquodvidešimt centų už pieną kas yra ndash ubagystė tris karves laikom dabar pavyzdžiui

trijų karvių dienos piens ndash tik klaipėdos duonos kepaliuką nusiperku trys dvidešimt ltgt iš karvės papo gyvenam ndash nieko nesugalvojam kiek Jūs už vandenį mokat kaune penkias-dešimt centų o tą karvukę reik pagirdyti reik pašerti vanduo brangiau kainuoja nei tas piensldquo (alvydas)

bdquoaš pati karvės nemelžiu Yra įdomesnių dalykų gaunu pensiją ateina moteris triskart per dieną pamelžia Moku 100 litų per mėnesįldquo (elytė)

ne vien folklorinė tradicija jos kaita bet ir bendresni kaimuose ir miesteliuose vykstantys socialiniai pokyčiai atspindimi taip pat ir Lietuvių literatūros ir tautosa-kos instituto ekspedicijas pristatančiuose interneto wwwlltilttauthtm puslapiuose 2004ndash2005 m tautosakininkų sukurtose salantų ir žarėnų ekspedicijų apžvalgose taip pat stengiamasi pateikti kuo daugiau autentiškų kadrų aprašyti kaimo aplin-koje patirtus asmeninius įspūdžius žemaitijoje vis dar galima pamatyti pakelėse stovinčių medinių koplytėlių ir kryžių išgirsti ir apie užgavėnių linksmybes tačiau akivaizdu kad šie tradiciniai regiono simboliai pamažu praranda savo prasmę juos keičia kiti ndash šiuolaikiniai simboliai

verta pasidomėti žemaičių jaunimui skirtu elektroniniu žurnalu bdquoMeškaldquo (httpperkunasvtumeska) kurio straipsniai parašyti žemaitiškai o redakcija įsikūrusi Vėlniou (t y vilniuje) šiame leidinyje siekiama supažindinti skaitytojus su įvai-riais žmonėmis ir požiūriais paskelbti laisvai išsakytų minčių literatūrinės kūry-bos puortėgrapėjų (nuotraukų) nemaža dėmesio skiriama žemaitijoje gyvuojan-čioms subkultūroms Panaršę po bdquoMeškosldquo puslapius pastebėsime kad žemaitijos regione populiarus baikerių judėjimas

kou jau kou bet baikerēs žemaitėjės nenostebinsi tēp īr dieltuo ka če baikeriu īr ne vėins ėr ne do tik prasėded baikeriu sezuons (vielībs pavasaris ndash vasara) baikerē ėšlend ėš garažu so soremontoutās motuociklās ėr lēdas i keli važevėms motuociklo (īpatingā sava soremontouto a sorinkto) baikeriou īr so niekou nepalīgėnams bdquokaifsldquo vėins ėš anū saka bdquovėsa žėima renko motuocikla vasara ėšvažiouno ndash jautous kāp dongouldquo ltgt

net kelė žemaitiu baikeriu klubā īr sosėkūrė sava klubus tor šiauliū klaipiedas bai-kerē ož vės žemaitėškāsis īr klubs jungontis Mažeikiu telšiū rėitava baikerius ožrašos bdquosamogitianldquo oždedams kuožnam kluba nariou ont baikerėškas uodėnės striukės nogaras tou varda žemaitėjės baikerē tor irašė sava kluba vielevuo Bet nemaža dalės Lietovuos ėr žemaitėjės baikeriu apskrėtā juokėms klubams neprėklausa nes anėi ož vės daugiau miegst važėnietėis vėinė patis (Puocātė 2002a)

Muotuociklā ndash tėkrā vīrėšks pasaulis Bet vėina tuoki īr katra apžergosi muotuocikla skersā ėšėlgā raiža žemaitėjės žemė tik ožsėmink aple žemaitė baikerė ndash vėsė žėnuos ka ta īr nėjuolė ėš Plungės Bet ni ana pati savės ni kėtė anuos par daug tonkē vardo nevadėn vėsėms ana ndash ragana ltgt

217

rasti diel tuo ka ana pati muotuocikla ož ragū notvierosi poikiausē sovalda vuo rasti dieltuo ka pati sava raganas šlouta ndash muotuocikla ndash sosėremontoun vėsė baikerē ragana gerb ltgt (Puocātė 2002b)

tai kad apie subkultūrinį gyvenimą galima sužinoti būtent internete yra labai ti-piška Pasak etnologės egidijos ramanauskaitės subkultūrinėms bendrijoms būdin-gas eksperimentinis kultūrinės aplinkos konstravimo pobūdis kūrybiškumas žaidy-biškumas kultūrinės erdvės estetizavimas ir mitologizavimas bdquotoks gyvenamosios aplinkos modeliavimo pobūdis leidžia subkultūros bdquogyvenamąjį pasaulįldquo simboliškai prilyginti bdquovirtualiai tikroveildquo žaidžiant skirtingomis kultūrinėmis tradicijomis iš-nyksta bdquolinijinisldquo tradicijos perėmimas ir ji suvokiama kaip žmonių veiklos ir kūrybos sfera kurioje egzistuoja įvairios patirtysldquo (ramanauskaitė 2004 257)

nors alternatyvių jaunimo grupių gyvenimo būdas apranga stilius kuriami tam kad atskirtų juos nuo kitų visuomenės sluoksnių jų sukurtas įvaizdis dažnai pasi-gaunamas tai grupei visai nepriklausančių žmonių ir imituojamas perkuriamas ti-ražuojamas parodijuojamas Pavyzdžiui kietų vaikinų iš provincijos įvaizdis buvo naudojamas mobiliojo ryšio kortelės bdquoežysldquo reklamoje (wwwezyslt) pirk bdquoežioldquo kortelę ir būk toks pat kaip sportiškai atrodantys šiaulietišku slengu kalbantys kęsts ir vyts nors šie daug kam pažįstami reklamos herojai nėra tikri žemaičiai (su jais tapatintis galėtų ir šiaurės aukštaitijos atstovai) jie turi nemažai žemaitiškų bruožų

kiekvienas panaršęs po žemaitišką internetą pastebės jame reklamuojamą mo-dernizuoto žemaičių folkloro kompaktinę plokštelę bdquoa mon sakāldquo kurią 2005 m išleido žemaičių akademinio jaunimo folkloro ansamblis bdquovirvytėldquo (vadovė Loreta sungailienė) apie šią plokštelę galima pasiskaityti net trimis kalbomis žemaitėškā lietuvėškā angliškā gimtą ja tarme parašytoje prakalboje sakoma

httpsamogitiamchmiiltkuLturasamogitia_laikr_2005_geguzishtm

218

žemaitėjė prasided mūsa šėrdies mūsa minties ė niekor ana nesėbėng kas pasaulie be-sėkeistom kuokės naujuovės beatsėrastom žemaitis kap bova tep ė būs (virvītė 2005)

Folkloro ansamblis modernizavo savo krašto dainas nuosaikiai jautriai tačiau nebijodamas pasidairyti už žemaitijos ribų dažniausiai sodriam žemaitiškam dai-navimui pritaria kantri muzikos ansamblis gitaros smuikas lūpinė armonikėlė toks pritarimas nėra netikėtas jis atspindi žemaitijos miesteliuose vykstančių kan-tri roko ir bliuzo festivalių dvasią taip pat ir šiuolaikinio jaunimo mėgstamą dai-navimą su gitara Labiau netikėtas žemaitiškoms dainoms pritaikytas afrikietiško stiliaus pritarimas būgnų ir ksilofonų ritmai bei australietiško trimito didgeridoo garsai šie garsai greičiausiai atspindi ansamblio dalyvių muzikinių kelionių įspū-džius ir savitai praturtina autentišką tradiciją

tiek cituotieji prakalbos žodžiai tiek pats modernizuoto folkloro projektas tai-kliai atspindi vilniuje gyvenančių žemaičių savimonę dažnas žemaitis sostinėje užima aukštas pareigas moka kelias užsienio kalbas siekia tarptautinės karjeros tačiau nėra praradęs ir žemaitiškosios tapatybės Jam tebėra svarbi žemaitiška kil-mė tebetraukia ir gimtosios vietos tačiau mažuose miesteliuose ryšį su gimtuoju regionu palaikyti padeda bendruomenė o sostinėje viską lemia individualus žmo-gaus apsisprendimas autorės nuomone jam apibrėžti labiau tinka ne terminas bdquotapatybėldquo bet bdquosavimonėldquo nes svarbu ne su kuo žmogus save tapatina bet kaip save suvokia Jeigu žmogus įsivaizduoja save esant ne tik vilniečiu lietuviu bet ir žemaičiu tai žemaitija tikrai gyvuoja jo širdyje jo mintyse o žemaitiška savimonė yra labai svarbi jo asmenybės dalis

XX a antrojoje pusėje į vilnių suvažiavus visų Lietuvos regionų atstovams čia vyko regioninių kultūrų sąveika jų konsolidacija taip pat buvo kuriama nau-ja miestietiška kultūra sostinėje įsitvirtinę žemaičiai ženkliai prisidėjo prie šios kultūros kūrimo todėl vilniuje jie yra savi ir sostinės kultūra jiems turėtų būti sava autorės įsitikinimu sudėtinga šiuolaikinio žemaičio savimonė nėra koks nors naujas reiškinys panašiai jautėsi iš Lietuvos kilę bet lenkiškoje aplinkoje gyvenę dviejų tautų respublikos piliečiai lenkiškai rašę bet lietuviais save laikę žymūs rašytojai taip ir šių dienų išeiviai iš žemaitijos nors ir nemokantys žemaičių tar-mės ir nesusiję su regionine kultūra tebesijaučia esą žemaičiai Jų žemaitiškumas giliai glūdintis sunkiai paaiškinamas bet neprarastas

Literatūra ir šaLtiniai

nikžentaitis alvydas 1998 žemaitija Žemaičių žemė 1998 nr 1 p 3 Puocātė audruonė 2002a undergrounds Baikerē Meška rodou [interaktyvus] prieiga per in-

ternetą lthttpperkunasvtultmeskaarchyvai2undergroundshtmgtPuocātė audruonė 2002b žemaitėjės raganas Meška rodou [interaktyvus] prieiga per interne-

tą lthttpperkunasvtultmeskaarchyvai3raganahtmgtramanauskaitė egidija 2004 Subkultūra Fenomenas ir modernumas XX a pabaigos Lietuvos

subkultūrinių bendrijų tyrinėjimai kaunas savukynas virginijus 1999 Lietuviško interneto kontūrai Šiaurės Atėnai nr 36 (477) p 3

nr 37 (478) p 3 6 nr 38 (497) p 11virvītė 2005 A mon sakā Modernizuoto žemaičių folkloro projektas sudarytojai Loreta sungai-

lienė ir vaidas Lengvinas akademinio žemaičių jaunimo korporacija bdquosamogitialdquo 14 dainų

219

SEARCHING FOR SAMOGITIAN IDENTITY ON INTERNET

austė nakienė

Summary

the Lithuanian regions are rather different one could notice many differences between Western Lithuania called žemaitija (in the medieval chronicles referred to as samogitia) and eastern Lithuania called aukštaitija

People from Western Lithuania taking up various positions in the Lithuanian capital try not to lose their roots they founded the society of samogitian Culture publish a journal organize various events sing samogitian songs etc the samogitians behave as if they were another national minority beside Polish russian and other minorities settled in vilnius the community of samogitian ancestry (mostly consisting of educated people) is very interested in cultural heritage of their native region one could find numerous historical and ethnological data presented on their homepage wwwsamogitiamchmiilt and on other official and personal homepages

it could be said that the samogitian wish to immortalize their ancient culture on internet is similar to the scientistsrsquo attempts at creating a virtual archive or a library it reflects the creative tendencies of the information community

straipsnis parašytas vykdant Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamą tarpinstitucinę mokslo programą bdquoregioniniai folkloro ir tarmių tyrimai vakarų Lietuvaldquo (2003ndash2006)

220

ŽEMAIČIŲ KULTŪROS KASDIENYBĖISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

AUKŠTAITĖS FOLKLORISTĖSAKISTATA SU ŽEMAIČIAIS

Bronė Stundžienė

Sociokultūrinės žemaitiško kraštovaizdžio pražvalgos

antradienis (2004-06-29) Pirmoji salantų krašto ekspedicijos darbo diena vakar tik perėjome salantų miestelį atmintin brėžiasi pirmųjų įspūdžių detalės1 aukštaitiškų šaknų miestietį šis aplink salantus esantis žemaičių kampelis stebina tiek savo natūraliu gamtiniu tiek bdquosukultūrintuldquo t y istorinėmis vietomis gar-sėjančiu kraštovaizdžiu tai ne tik kiekvieno atvykėlio pravažiuojamas ir sustoti priverčiantis Motiejaus valančiaus gimtinės muziejus ar įspūdinga senoji kalnalio bažnytėlė kurioje kadaise buvo pakrikštytas pats vyskupas turi ši bažnytėlė tik jai vienai būdingą trauką ji ir pastatyta bene ant aukščiausios apylinkėje kalvos nes vaikštinėjančiam šventoriaus pakraščiais atsiveria neįtikėtinai plati žemaičių žemės panorama dar pirmąją dieną apžiūrėjome ir salantų šventovę ndash švč Mergelės Ma-rijos ėmimo į dangų bažnyčią pastatytą 1911 metais2

nuo salantų beveik ranka pasiekiamas orvydų sodyboje po atviru dangumi esantis moderniojo bei sakraliojo meno muziejus su unikaliomis jo įkūrėjo viliaus orvydo akmenų kompozicijomis Per vieną ekspedicijos laisvadienį visi kartu ten praleisime gerą pusdienį jau kiekvienas sau mėgindami suprasti ne tik kūrėjo iš žemaitijos laukų pargabentų tašytų ir skaldytų akmenų mistinę viziją bet ir atspėti šiaip laukuose ar vandeny gulinčio akmens ir žmogaus amžiais nenutrūkstančios sandraugos mįslę Juk kiek kartų iki mūsų pasakota akmens atsiradimo būtų nebūtų istorijų kiek tikėta kad didieji iš jų saugo paslaptingas ir baugias angas anapus kad juose savo ženklus ne šiaip sau palikusios mitinės būtybėshellip akmuo visada turėjo savo vertę buvo reikalingas ir žmogaus ūkinei veiklai ndash tai įrankis iš jo da-

1 šiame rašinyje salantų ekspedicijos įspūdžiai (iš įvadinės dalies esančios tautosakos rinkinyje Ltr 7507) dažnai susipins ir su patirtimi iš vėlesnių Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto lauko tyrimų žemaičių krašte (žarėnų ekspedicija 2005 viekšnių ndash 2006 židikų ndash 2007 m)

2 šiaip jau sakralinė architektūra niekada nebuvo folkloro kultūros tyrimo objektu ir šiandien folkloristams labiau rūpi religijos o kartu ir pačios bažnyčios (ir kaip institucijos ir kaip statinio) refleksija žmogaus kultūrinėje patirtyje tad kartais ir materialioji bažnyčia netikėtais rakursais pakliūva į mūsų lauką taip atsitiko pavyzdžiui ir su salantų bažnyčios durimis ant kurių pasak šiandieninių naratyvų su nelabojo pagalba kadaise buvo galima atsidurti ryme (romoje)

221

rytas tai dėtas į pamatus ir kitaip naudotas Prieš akis iškyla žemaičių kapus iki šiol juosiančios akmenų tvoros jų bdquozomataisldquo vadinamos Bene seniausias mano maty-tas variantas ndash nenutrūkstančia platoka grandine sukrauti maži ir didesni akmenys aplink kapaviečių plotą šiandien jie apsamanoję vietomis ši tvora apgriuvusi ir kasmet daugėja plyšių jokia rūpestinga ranka nebeužtaisomų vietiniams matyt neberūpi šios vietos nes daugiau ar mažiau apleistose kapinėse dabar nebelaidoja-ma juos dažnai aplinkiniai mini kaip praeityje sakralizuotus apžadų kapelius3 tad ne vienam iš jų tos išsidriekusios akmenų krūvos tėra tik tėvų ir senelių varganos buities priminimas nors pats akmuo žemaičio akyse anaiptol savo reikšmės nepra-rado antai šiandien akmenys pagerbiami kitaip jie dabar dažnai perkeliami arčiau žmogaus būsto ir paverčiami įspūdingais aplinkos puošybos elementais nes pavie-nių išmoningai iš jų sudėliotų kompozicijėlių gausu ne tik žemaitijoje (žinoma ne-prilygstančių savo mastais orvydiškai akmenų versijai) apninka minčių raizgalynė ar prieš kelis dešimtmečius būtent šiame krašte (orvydų sodyba Mosėdyje vaclovo into iš įvairių Lietuvos vietų sugabenti rieduliai) atsiradę akmenų muziejai kaip nors prisidėjo prie šiuolaikinės kaimo ir nekaimo sodybos interjero sampratos proga nu-sileisti ir bdquoant savo žemėsldquo ar pavyzdžiui v orvydas domėjosi padavimais ką jis žinojo apie tautosakinę akmenų istoriją ir kiek ji jam rūpėjo ar jo akmenų meną išprovokavo vien akmenuotus laukus užklupusi melioracijahellip užrašų knygelėje pa-sižymiu svarbią temą iš vietinio kraštovaizdžio žemaičių akmenys

senuosius žemaičių vienkiemius jau kitomis dienomis akis nesunkiai atskirs tik kas mums iš tohellip atrodo kad nedaug apsiriksiu teigdama jog šiandien istorine kultūros atmintimi kiekvieną besidomintį dažnai nuvilia (ne tik žemaitijoje) užei-nami vienkiemiai su šimtametėmis ant tvirtai mūsų protėvių suręstų pamatų tebe-stovinčiomis trobomis atlaikiusiomis atšiaurius pervartų vėjus žemaičių trobos išsiskiria suręstomis iš tašytų rąstų sienomis keturšlaičiais stogais žemais langais bei pastato viduryje iš buvusio ugniakuro susiformavusiu tradiciniu žemaitišku į viršų siaurėjančiu kaminu tokį vieną senovišką kaminą kantriai tebetarnaujantį ir dabartiniams ūkio poreikiams jo šeimininkai mums maloniai parodys jau kaip retą visame imbarės kaime eksponatą4 tai tik netikėta ir reta išimtis nes daug daž-

3 vėlesnės mūsų ekspedicijos kaups duomenis apie atskirą ir apskritai savitai šiandien susiklos-čiusią žemaičiuose kapinių kultūrą

4 tą sodybą visi ekspedicijos dalyviai aplankys vitos ivanauskaitės siūlymu Plg ištrauką iš jos rinkinio bdquoĮ valerijono Jokubauskio (g 1944 m imbarės k) sodybą užsukome norėdamos pirmiausia pasitikslinti ar po poros valandų ėjimo dulkėtais vieškeliais tikrai pagaliau pasiekėme imbarės kaimą Mus pasitiko dar nesenas vyriškis iš pirmo žvilgsnio tarsi ir nelabai tinkantis mums į pateikėjus Besišnekučiuodamos su šeimininku atidžiau apsidairėme aplinkui ir staiga supratome kad stovime nuostabiausios etnografinės sodybos kieme bdquočia viskas tėvų ir bočių paliktaldquo ndash sako valerijonas nuostabiausia tai kad visas senovinis namų ūkis iki šiol puikiai bdquotebeveikialdquo namuose pilna viso-kiausių buityje tebenaudojamų senovinių rakandų ir naminių audinių Puikiai išsilaikę visi žemaitiš-ko gyvenimo statiniai Prie trobos pamatėme gilų akmeninį šulinį Įsivedęs mus vidun šeimininkas parodė medinę devynioliktojo amžiaus pabaigoje išdrožtą ir puikiai išsilaikiusią kristaus laidotuvių kompoziciją sudarytą iš daugybės medinių skulptūrėlių ir įvairių detalių valerijonas pasigyrė labai mėgstantis šią iš bdquobočiųldquo paveldėtą namų relikviją prieinąs pastovįs šalia vis kitaip šventuolėlius parikiuojąsldquo (Ltr 7582165)

222

niau keliaujančiam tik apgaulingai pasirodo kad kaip tik tokioje troboje teberusena koks nors per stebuklą išlikęs kultūrinio židinio ugnelės atšvaitėlishellip Prieš kelis dešimtmečius kaip pasakytų ano meto tautosakininkas ar etnografas ta ugnelė dar buvo kurstoma kažin kelintos kartos tų namų palikuonio o dabar geriausiu atveju senoviškoje sodyboje dažnai savaip atnaujintoje laisvalaikį leidžia (verčiasi kai-mo turizmu) pasiturintis miestietis verslininkas blogiausiu ir deja dažniausiu ndash po nuo laiko pajuodavusiu stogu glaudžiasi suvargęs ir visais atžvilgiais nusigyvenęs pilietis kurio net kaimynai privengia

Į akis krinta ir kitokie anaiptol ne istorinės prigimties vaizdai ndash vos ne prie kiekvienos sodybos gali pamatyti gandrinę ndash taip žemaičiai vadina gandralizdį tų gandrinių čia tikrai daug ir jos visos tikrųjų gyventojų aptūptos ndash prieglobstį jose randa kasmet pavasariais sugrįžtančios gandrų šeimynėlės spėju kad tai geras ženklas kas nežino jog gandrai ne tik vaikus bet ir laimę neša į namus tikėjimai tikėjimais bet gal šis paukštis tikrai turi kokią auros plunksnelęhellip taip pagalvoti galėtų dažnas kai lankantis žemaičių kalvarijose kryžiaus kelio stotyse ir už-kopus ant šv Jono kalno pirmiausia jį pasitiks šalia medinės koplytėlės augančio medžio viršūnėje jaukiai įsikūrę lyg būtų tokie pat šventi gandro namaihellip dėl to ir ne dėl to vėlesnėmis ekspedicijos dienomis taip ir nepaleisiu iš akiračio gandrų temos nors žmonės deja kalbės tik apie atsitikimus su jais iš savo patirties vardys prietarus susijusius su pirmu tais metais pamatytu gandru rečiau žinomus sakmės apie juodą gandro nugaros ruožą variantus deklamuos gražiai sueiliuotus vaikiš-kus šio paukščio erzinimus o dainuojančioms moterims jis asocijuosis vien su jų pamėgtu romansu apie mylimųjų išsiskyrimą išskrendant gandrams bdquoišėjai išėjai išėjai tu su medžiais žaliaisldquohellip

tikrą ją žmogui reikalingą aukštesnių galių globą vietiniams teikia ir neįprasta kitur Lietuvoje koplytėlių gausa turėti savo tik tau ir tavo šeimai priklausančią nedidelę šventvietę ndash koplytėlę šiandien įprasta tiek salantų miestelio tiek apskritai daugeliui šių vietų gyventojų vėl bandau per jas užčiuopti žemaitiškumo ženkląhellip noriu suprasti ką man ir kitiems reiškia ta daugybė ir iš ankstesnių laikų išlikusių šių šventų paminklų tebestovinčių prie namų ar sodybos teritorijoje laukuose pa-kelėse ir kryžkelėse Be visų religinės paskirties reikšmių šios visuomeninės pri-klausomybės erdvėje įkurdintos koplytėlės provokuoja jose matyti ir kadaise žmo-nes siejusį itin stiprų bendruomeninio gyvenimo pulsą žymintį žmogaus jungtį ne vien su aukštybėmis bet ir tos jungies svarbą tarp žmonių Juk prie tokių koplytėlių su prašymais padėkomis ar kitomis intencijomis galėjo ateiti visi sau bei artimui pagalbos meldžiantys istorijos kurias šiandien galima išgirsti apie šių nedidelių šventyklėlių pastatymą labai panašios kad išgytų sunkus ligonis ar kaip padėka jam išgijus kad šeimą lydėtų santarvė kad būtų kur padėkoti už žemiško gyvenimo patiriamas malones koplytėlės paprastai kruopščiai prižiūrimos šventa skulptūrė-lė dažnai laikoma įstiklintuose rėmuose prie jos merkiamos gėlių puokštelės o per religines šventes atlaidus visada išpuošiamos gyvais žiedais teko matyti ir visai šiuolaikiška technika bdquosuręstųldquo koplytėlių pavyzdžiui koplytėlė įtaisyta ant masy-vaus gelžbetoninio stovo

223

net žinant kad koplytėlės būdingos visai Lietuvai kad jų idėja kaip liudija isto-riniai dokumentai atkeliavusi iš krikščioniškos europinės erdvės vis tiek žemaitiš-ka jų gausybė nori nenori kalba apie tik šių kraštų žmogui būdingą gal net ryškesnę nei kitur sakralumo jauseną ir jos materializuotos raiškos formas neapleidžia ir kol kas tik miglota nuojauta kad mano aukštaitiškai savivokai gerai pažįstama kryžių tradicija ir šios koplytėlės yra skirtingos prigimties šventumo metmenyshellip

Įspūdžiai iš folklorinių užrašų po žemaičių kaimus

Mano būsimos folklorinės tradicijos paieškos turės būti vykdomos vietovėse esančiose nuo salantų Platelių ežero link tai prie pagrindinio kelio išsidėstę Lai-vių tuzų žeimių gintališkės kaimai kiti mūsų ekspedicijos dešimtuko dalyviai pasklysta po pačius salantus bei į visas puses nuo jų Pirmasis kaimas mano kely-je ndash didelė Laivių gyvenvietė (be jokių regioninių savitumų) keliomis namų eilėmis išrikiuota prie pat kelio čia kaip žmonės pasakoja sovietiniais laikais buvo sukelti gyventojai iš artimų ir tolimų pavienių sodybų Prie vienos kitos iki pat šių dienų atsiranda ir po naują koplytėlę iš tipiškų anais laikais statytų gyvenvietėse namų išsiskiria iš tolo matomas dideliais langais pastatas kuriame įsikūrę ir šiandien te-beveikiantys erdvūs kultūros namai net parduotuvėlės esama nors iki salantų ma-žiau nei pora kilometrų

šiuo metu 151-ame Laivių kaimo ūkyje gyvena 414 gyventojų atvažiuoju pas juos turėdama tik žemėlapiuką ir nė vienos orientacinės kokio pateikėjo pavardės vis tiek jaučiuosi gana saugiai nes turiu pagrindinį darbo instrumentą ndash minty-se gražiai surikiuotą metų metais kolektyviai nugludintą tautosakinės apklausos interviu modeliuką tad ir užsuku bene į pirmą ją pakelės sodybą Pasitikusi pana-ši į aštuoniasdešimtmetę moteris mielai leidžiasi šnekinama kilusi nuo Joniškio agronomė vėliau dirbusi salantų internate kur šiuo metu apsistoję ekspedicijos dalyviai sakosi kad vaikai labai ją mylėję visą savo šneką vis kreipia politikos link žavisi rolandu Paksu ndash išvakarėse vyko prezidento rinkimai todėl kiekvie-noje troboje pirmučiausia mus ir užgrius šie įspūdžiai klausiama apie tautosakos žinovus pašnekovė tikina kad nelabai ką čia iš dainuojančių ar pasakojančių ra-siu nebent tokie Puškoriai pagyvenę žmonės žinomi kalnų giedotojai ką nors ir be giesmių mokėtų gyveną jie Laivių kaimo gilumoje Ji pati tai jau tikrai nie-ko bdquonežinoldquo Pasižymiu paminėtą pavardę ir atsisveikinu sukdama dviračiu link nurodytų žmonių Paveju tuo pačiu keliu irgi dviračiais riedančias moteris Pasi-šnekam ndash salantiškės važiuojančios šieno vartyti Juokauja kad jei pastatyčiau butelį tai ir jos padainuotų

vienoje pakelės sodyboje po kiemą sukinėjasi senutė šios progos praleisti ne-galiu ndash kieme esančius žmones visuomet labai patogu nepažįstamam žmogui pa-šnekinti Bet šįkart kalbinamoji tik sumosuoja rankomis ndash nieko ji nemoka nieko

koplytėlės dažniausiai yra skirtos Mergelei Marijai šia proga verta priminti ir kitą žemaitišką religinį reiškinį ndash viekšnių apylinkių šventomis iki šiol vadinamose pušyse baigiančius trūnyti mi-niatiūrinių koplytėlių su jų bdquošventuolėliaisldquo reliktus

224

nenori ją spaudžia vargai ir bėdos per pastaruosius septynerius metus mirę jos vyras ir duktė kad greičiau palikčiau ją ramybėje susimąsto pas ką man vertėtų sustoti atsitiktinai ar ne vėl mini tuos pačius Puškorius dar tokia sena Pocienė Laiviuose nuo seno gyvenanti (kiek vėliau kaip tik su šia moterimi ištisomis po-pietėmis tęsis mūsų vaisingas folklorinis dialogas) o kol kas viena užduotis ndash vi-sus bdquotikrintildquo taip vis stabčiodama pasikalbėti su vietiniais numinu iki apytikrės vietos kur jau galėtų pagal nusakymus tie Puškoriai gyventi ndash kieme žaidžia trys mažamečiai vaikai teiraujuosi gal čia gyvena Puškoriai Mažieji klapsi akimis ir ausimis tad klausiu aiškiau ar yra kas namie

ndash Mama turguj brolis kariuomenėj ieva yra ndash atsitokėjusi išpyškina guvi mer-gaičiukė

Pasirodžiusi iš trobos ta penkiolikmetė ievutė ir nuves mane per daržą pas kai-mynus Puškorius Beje mergaitė beveik nieko negali pasakyti apie savo kaimynus kieme besidarbuojanti pagyvenusi bet dar žvitri moteriškė pasirodo ir besanti Puškorienė iš nukreipusių į šį kiemą žmonių buvau supratusi kad kaip tik ji ir balsą turinti kalnus giedanti ir šiaip šauni pašnekovė esanti tačiau vos sužinoju-si mano tikslą ji iš karto užsisklendžia ir beveik kategoriškai atsisako bendrauti tačiau kiek netikėtai mane mielai pakviečia užeiti vidun jos vyras gulįs turįs laiko daug ką moka tad jam esą tik ir gaišuoti su manimi viduje iš karto pakliūvi į virtuvę kur į akis krenta be didesnės tvarkos sudėlioti kasdienės namų apyvokos reikmenys kiaulių ruošos kibirai ir kiti paprastai ne svečio akiai skirti daiktai šeimininkė dėl to nesuka galvos ir pasiūlo čia pat prisėsti iš senos patirties daug neprašoma grūduosi prie stalo arčiau bdquorozetėsldquo taip šiuose namuose ir užtrunku pirmą ją ekspedicijos darbo dieną apie porą valandų ndash kol senukas bekalbėdamas ndash nuojauta iš karto pakuždėjo jog būsiu užėjusi talentingą pasakotoją ndash pavargo Be jokių įkalbinėjimų sutariame dėl kito karto su palengvėjimu atsidūstu ndash jau būsiu bdquoneblogai užsikabinusldquo

tęsiu toliau savo pražvalgas Pavažinėjusi kaimo gatvelėmis kalbindama sutik-tus žmones susilasioju gana patikimą informaciją mane dominančiais klausimais kultūros namuose repetuoja kartą per savaitę Laivių folklorinis ansamblis (vadovė reda dapšauskienė atvažiuojanti čia vakarais iš salantų) per adventą gavėnią ir laidotuves patys laiviškiai renkasi į kultūros namus kalnų giedoti iš vietinių ak-tyviai dalyvauja toks vladas riveris valiusė dabravolskienė Pranas Bertašius anužis ir dar kiti be to prie kalnų giedojimo atrodo noriai prisideda ir jaunesnė karta anicetas reika zina tuzienė Per užgavėnes čia dar kasmet bdquoeina žydaildquo visas kitas pramogas šventes (atlaidus) ir kitus kultūrinius poreikius žmonės sie-ja su salantų bažnyčia mokyklomis salantų miestelis visiems aplinkinių vietovių gyventojams yra jų kasdienių reikalų reikalėlių kelio galas čia sutelkta socialinių paslaugų įvairovė (medicinos pagalba kelios parduotuvės tik šiame miestelyje vi-sada gausi nusipirkti garsaus net visoje Lietuvoje salantų pyrago pora kartų per savaitę būna turgūs veikia nedidelės ir nebrangios maitinimosi užeigėlės vienoje iš jų maitinosi ir ekspedicijos dalyviai kur pigiai ndash tik už 7 litus galima gauti ska-nius ir gražiai patiektus pietus) todėl neatsitiktinai net Laiviuose ne kartą buvo

22

minimos ir giedančių ir pasakojančių salantiškių pavardės vis dėlto mano užrašų sąsiuvinis sumirga ir nuo laiviškių vardų kas iš to išeis dar pažiūrėsim bet darbo pradžiai ndash gerai

Pamažėle pradedu šiek tiek orientuotis socialinėje kaimo aplinkoje Įdomu kad beveik visų pašnekintųjų pirmiausia esu siunčiama aplankyti pasiturinčią ją kai-mo dalį (net vietos verslininkai minimi) gražiai prižiūrimus jų namus arba pas buvusius mokytojus ir priešingai ndash visi atkalbinėja net primygtinai siūlo aplenkti bdquobomžinįldquo kaimo kampą ndash toliau nuo kelio gražioje gamtos aplinkoje jau ne gy-venvietėje per stebuklą išlikusias senas sodybas vieną dieną vis tiek ten užklysiu deja trumpam nes vidury baltos dienos sutiktų girtų veidų ir baisios netvarkos vaizdas sukėlė net savotišką baimę

tiesa kaip tik panašioje laiviečių gyvenimo užribio zonoje kalbėjausi su viena irgi ne vietine (rodos atsikėlusia iš telšių krašto) pusamže moterim kuri klausė kaip gyvena tiksliau ndash gal aš pažįstu tokį profesorių girdenį Mat jis prieš kokį dvidešimt metų iš jos tėvo rašęs tarmės pavyzdžius nakvodavęs jų sodyboje ant šieno ir baisiai džiaugdavosi vaišinamas mamos paruošta žemaitiška cibulyne abu su tėvu besišnekučiuodami taip tą cibulynę kirsdavę kad mama nespėdavusi nešti tada ji pati buvo jauna technikumo moksleivė grįždavusi tik savaitgaliais iš telšių bet vis tiek labai ryškiai atsimena profesoriaus kelių dienų viešnagę Jis beje dar ir vėliau atvažiuodavęs pas tėvą Mano pašnekovė gal ir nebūtų man to pasakojusi jei prieš kelias dienas nebūtų girdėjusi per radiją kalbant savo tėvą jau seniai mirusį Jos vos šokas neištikęs Įdomu ir smalsu man buvo išgirsti atgarsius iš anuomet vykusių kalbinių ekspedicijų kitomis temomis moteris nenorėjo kalbėtis matyt drovėjosi nepriteklių ir girtuokliavimo sujauktos savo kasdienybės atsimenu dar kaip paslaugiai ji palydėjo iki lieptelio žiūrėdama kad nesikabinėtų jos bičiuliai kaimynai ndash šen bei ten besišlaistančios neblaivios būtybės

kaip teko patirti kiti mažiau pasiturintys gyventojai glaudėsi gyvenvietės cen-tre kadaise pastatytame vadinamajame keturbutyje susidariau bendrą apytikslį vaizdą ir apie šio gana didelio kaimo gyventojų amžių jis labai įvairuoja ypač daug jaunų neseniai atsikėlusių ir vidutinio amžiaus žmonių tuo tarpu senoji karta tikrai nepasirodė vyraujanti o kaip tik su ja t y su pagyvenusiais ir vietiniais žmonėmis labiausiai rūpėjo užmegzti ryšį ne vienu atveju teko nusivilti žiūrėk rodos tik aptinku gero dainininko ar šiaip bdquodaug žinančioldquo pėdsakus ir randu jį tai pasiligojusį jau nebepajėgiantį bendrauti tai išvykusį pas vaikus arba bdquomirtinai užsiėmusįldquo nė minutės neturintį laiko kai kada matyt kišo koją ir mano negebė-jimas prieiti prisijaukinti kaip spėju neblogų ar labai gerų tautosakos pateikėjų tačiau pasižyminčių kieta bdquožemaitiška natūraldquo antai netoli Puškorių gyvena tokia maloniai linkusi bendrauti ir gražų balsą turinti senyvo amžiaus sindrauskienė buvusi Bertulytė kiekvieną kartą važiuojant man pro šalį kvietėsi užeiti kadaise per vaišes ar šeimos pasisėdėjimus jųdviejų su seseria dainavimas sulaukdavęs sa-viškių liaupsių tad ir dabar mielai dainuotų tačiau tik kartu su seseria žvinkliene deja ne Laiviuose gyvenančia bdquonegi kas vienas gali dainuotildquo ndash negalėdama tuo patikėti garsiai svarstė mano pašnekovė Ją tikriausiai tipišką žemaitiško daugia-

226

balsio dainavimo atstovę tiesiog glumino mano prašymas jos vienos padainuoti o štai sesuo kai nuvažiavom kartu su pačia sindrauskiene (specialiai organizavome išvyką su mikriuku) gana piktai ir šiurkščiai vos nepasiuntė mūsų visų ten kur vėžiai žiemoja seserys rimtai apsižodžiavo ta pas kurią atvykome seniai matytą seserį beveik aprėkė ar ji iš galvos išėjusi kaip galima dainuoti nepasirepetavus o jei neišeis negražiai skambės na kas tada Ji nė nemananti apsijuokti Jokiais įtikinėjimais neįveikėme žemaitiškų ambicijų

o šiaip dauguma dažnai tiesiog trumpai atsisakydavo bendrauti (kartais gana pagrįstai ndash dėl darbo) užtat mielai siųsdavo pas kaimynus nors šiaip jau susido-mėjimas mano veikla diena po dienos tarp vietinių didėjo vėliau jau įsibėgėjus ekspedicijai mano naujieji pažįstami jau iš tolo stabdys ir klausinės kaip sekasi Ypač būdavo smalsu visiems ar kaimynas bendravo ar įsileido ką jis moka ne kartą buvau vaišinama ypač netruko kavos siūlymų vis dėlto bendras pokalbis lengviausiai visur mezgėsi viena ndash dabartinės politikos tema aiškiai išsiskyrė ir plika akimi matomos bdquopaksininkųldquo ir dešiniųjų pozicijos karštai ir be jokių kom-promisų abiejų pusių ginamos iki valiai prisiklausiau ir istorijų apie kryžiaus kelius dėl žemės grąžinimo Pagal išgales stengiausi tokius monologus kreipti į man rūpi-mą sritį nors dažnąsyk tokiais atvejais pasijauti mažumėlę juokingai žmonės čia užsiėmę jiems gyvybiškai svarbiais rūpesčiais o tu jų akimis žiūrint išdygusi iš kažkur kaip koks Pilypas iš kanapių pristoji su tokiais bdquoniekaisldquo ndash folkloro dalykų paieškomis vienaip ar kitaip tai kuo tu domiesi pagal seną ją tradicinių tautosakos ekspedicijų patirtį net tolimos provincijos gyventojui atrodo iš tokio tolimo laiko kuris jų beveik pamirštas ir kurį su retomis išimtimis gyveno šiandieninio septy-niasdešimtmečio tėvai ir seneliai kitaip sakant mano bdquoklausimyno modeliukasldquo kaip ir dauguma tebegaliojančių tautosakininkų iš seniau turimų metodinių prie-monių ndash daugelį metų buvusių pagrindinėmis kelrodėmis šiandien nukreipia nebe į magistralę o greičiau tik į šalutinius keliukus vis dar viliojančius jais pavaikštinėti atsikvėpusi minutėlę po pakelės medžiu keliauju juo toliau ir aš

už Laivių link Platelių baigiasi asfaltuotas kelias ir prasideda platus žvyrkelis dulkėtas dviračių vargas dairinėjuosi po tuzų apylinkes Pravažiuoju sugriuvu-sios visiškai įlinkusiu stogu prie kelio stūksančios trobos likučius gąsdinančius kiekvieną keleivį reikėtų nufotografuoti ndash šmėsteli mintis ndash ar nebus tai irstan-čios o greičiau ir visai suirusios šių vietų folklorinės tradicijos graudus simbolis skirtingai nuo Laivių šį kaimą sudaro vienur kitur nemažais atstumais išsimė-čiusios sodybėlės Pasirenku artimiausią sodyba akį traukia skoningai išpuose-lėta aplinka pavyzdingai tvarkomu darželiu nedrąsiai beldžiu į priebučio duris išeina senyva malonaus veido moteris dalykiškai kalbamės Ji greitai susigaudo ko man reikia ir su tikrai stebėtina nuovoka pristato man rūpimu atžvilgiu visus negausius kaimo gyventojus Pašnekovės manymu tikrai verta užeiti pas jos vieną gerą pažįstamą kiek tolėliau kitoje kelio pusėje gyvenančią emiliją rumbutienę gal dar pas valinskienę ir jau būtinai pas seniausią šio kaimo vietinių gyventojų porą ndash Praną ir stasę Puidokus nors ir atokiau pamiškėje gyvenančius Jei ir nieko

227

užsirašyti negausiu tai bent jau malonų bendravimą ji garantavo Beje pataria neužeidinėti bet kur mat visokių dabar žmonių esama Panašiai man ir nutiks ieš-kodama rumbutienės sodybos vėl pataikau pas tikrai neaiškaus gyvenimo būdo atstovus nors kelią jie man ir paslaugiai patikslinohellip Lauko keliuku pavažiavusi vėl beldžiu į duris randu prie stalo sėdinčią pačią rumbutienę iš veido matau kad atvažiavau laiku ji linkusi bendrauti gyvena viena iš karto ant stalo vaišės kalbamės apie viską sakosi kad prezidento rinkimų naktį gėrusi valerijonų ačiū dievui išrinktas adamkus Pokalbio metu ji grįš ir grįš prie rinkimų išsipasako-jusi apie vaikus apskritai savo gyvenimą staiga suskelia gal aštuonias minutes deklamuojamą eilėraštį be jokių užsikirtimų išmokusi prieškaryje iš sieninio ka-lendoriaus dabar kai kada per kokias vestuves dar pasakanti ndash visiems patinka Pamažėle įsidrąsina dainuoti Balsas lygus skaidrus vėliau padainavusi net kele-tą senųjų tradicinių dainų parodys kur gyvena stasė valinskienė ndash jos troba prie žeimių kaimą nurodančios rodyklės

nesunkiai randu tuos namus ir pačią šeimininkę užklupdama ją ką tik grįžu-sią nuo darbų net rankų nespėjusią nusimazgoti Mums įsikalbėjus moteris apgai-lestauja viską pamiršusi dejuoja dėl suprastėjusios pastaraisiais metais atminties nors kadaise su dabar salantuose gyvenančia seserimi Birute žiliene dirbančia medicinos sesele jos mėgusios dainuoti siūlausi suvesti jas tačiau mano šnekos lyg negirdi vien guodžiasi darbų kupinu ir be linksmybių slenkančiu gyvenimu kur kas noriau aiškina kelią iki Puidokų kai pasuksiu keliuku miško link pirmą ją trobą namą vaiduoklį užkaltais langais reikia pravažiuoti ndash ten tėvą užmušė grį-žęs iš kalėjimo sūnus paskui pats pasikorė o jau antroji sodyba bus tų Puidokų ką gi atrodo teks keliauti nelinksmu maršrutu dar paaiškina kad žeimių kaime vos kelios sodybos belikusios dviejose iš jų gyvena neseniai atsikėlę jauni žmo-nės o iki paties kaimo nuo pagrindinio kelio kokie keturi kilometrai nežinau ar tinkamai elgiuosi tačiau vengiu susitikimų su jaunaisiais persikraustėliais kurie dabar sudaro kiekvieno kaimo didelę gyventojų dalį paprastai tai būna jau mi-nėti gyvenimo negandų išvarginti žmonės dažnai ir asocialios šeimos skurdo ir nedarbo genamos iš vienos vietos į kitą tokia gyventojų migracija ndash tikra rakštis tiriančiam regioninę krašto kultūrąhellip

spurdančia širdimi minu užžėlusiu taku pro nelaimingą jį namą paskui nesi-dairydama ir paskubomis tiesiai per pievą veduosi dviratį prie spėjamos Puidokų sodybos kieme tuščia nors dar tik popietė o buvau patikinta kad šeimininkai visada būna namuose Beldžiu ndash iš vidaus užsklęsta girdžiu žingsnius ir pamatau pro mažą langiuką sužiūrusio senyvo vyro veidą skubu prisistatyti o žmogus kiek klauso kiek ne bet prisimerkęs stengiasi įžiūrėti kaip vėliau pats pasakys ar vie-na atvykau galutinai nuramina tik mano paminėtos kaimynų pavardės Įsileidžia žmona aštuoniasdešimt septynerių senutė sėdi jaukiai sutvarkytame kambaryje ir žiūri meksikiečių serialą Pasirodo šiuos žmones prieš kelias savaites apiplėšė keli žaliūkai jiems patiems esant namuose dabar šeimininkai įsibaiminę ir įtariai žvelgia į kiekvieną atvykėlį kuris nors iš trijų sūnų būtinai atvažiuoja aplanky-ti tėvų vieną kartą per savaitę Prisėdu galvodama kokia žiauri neteisybė kai

228

žmogus amžių nugyvenęs savo gimtoje šiuo atveju ndash tokioje jaukioje galingais senais medžiais apsuptoje sodyboje su čia pat nusidriekiančiais daržais ir laukais šienaujamomis pievomis su vakare čia tarsi iš pačių dausų nusileidžiančia die-viška ramybe niekam savo gyvenimu neprasikaltęs savo galudienyje kaip kokio karo sąlygomis turi nė valandėlės nepamiršti brutalios dabarties namie net dieną gali būti užpultas užmuštas apiplėštas sumuštas ar dar kitaip pažemintas Mano kultūriniai interesai atvedę į šią sodybą akimirką pasirodo tokie menki ir nereikš-mingi tarsi iš kito laiko nusileidę ir tokie šioje ašarų pakalnėje nereikalingihellip o šeimininkai kaip tyčia labai šnekūs ypač senukas atrodo kad politikuoti galėtų valandų valandas Lietuva susiskaldė dar prieš karą o dabar dar blogiau tarybi-niais laikais buvusi tvarka ndash ruskelis kelius sutvarkė butus duodavo jis pats va galėjęs visus tris savo vaikus išmokslinti kad greit neišeičiau mėgino dainuoti bet gergždžiantis balsas neklausė susidrovėjęs prisipažįsta kad ir šiaip ne koks dainininkas buvęs nieko negalėjo prisiminti ir iš jo taip pat niekada nedominusio o man taip reikalingo mitologijos ar tautosakos pasaulio ndash tai tik niekų vertos pa-sakėlės žmona į visus mano klausimus apskritai ne ką pasakydavo dažniau šyp-sodamasi purtė galvą apgailestavau dėl to nes abu sutuoktiniai kalbėjo atrodo jokių įtakų nepagadinta švaria vietine tarme išlydėjo per kiemą abu klausdami ar dar užsuksiu Parodė kitą bdquosaugesnįldquo taką vedantį į pagrindinį kelią kai nuo tolokai esančio vieškelio atsisukau nesunkiai įžiūrėjau kieme tebestovinčias dvi figūras o visai netoli už upelio kaip teigė ką tik šiame tuzų paribyje gyvenan-tys mano aplankytieji prasideda gintališkės kaimo valdos žvalgiausi viltingai ton pusėn atsiminusi kokį neseniai varčiau turtingą senosios tautosakos rinkinį iš prieš keturiasdešimt metų vykusios instituto ekspedicijos dar neįtardama kad beveik tuščiai šiandien varstysiu daugybės namų duris

gintališkėje priklausančioje jau Plungės rajonui yra daug gyventojų tai di-delis bažnytkaimis (čia sena nuo Xviii a vis paremontuojama medinė bažnyčia žinoma kaip Lietuvos medinės sakralinės architektūros paminklas) su mokykla paštu krautuve kiek pavažiavus vos už kelių kilometrų jau matyti Plateliai gin-tališkė pasižymi ypač gražiu gamtovaizdžiu Prie sodybų daug kur į dangų stiebiasi gandrinės galima pamatyti senų ir naujos statybos koplytėlių nuo kalnelio dairy-damasi po prieš akis atsivėrusią ir namais bei nameliais marguojančią panoramą iš anksto spėju kad dėl laiko stokos įstengsiu tik paviršutiniškai čia pasižvalgyti tyrimą pradedu įprasta tvarka suku į pirmą trobą netrukus tiksliau ndash per kokį pusvalandį sužinau apie pagrindines bažnyčios choristes esu nukreipiama pas paš-tininkę vargonininkę bažnyčios tarnautoją ir dar kitus šviesesnius bažnytkaimio žmones Patiriu ir kuriozinę situaciją kažkas matyt piktokai pajuokaudamas nu-rodo vieną šeimą kurioje esą sutiksiu įdomių žmonių Pakliūvu į asocialios šeimos aplinką mane apstoja daugybė alkanokų ir apleistų mažų ir paaugusių vaikų Jų pakviesta motina dar gana jauna lengvai apgirtusi kiek agresyvokai pristato man paauglę dukterį sako ši turinti gerą balsą gal aš galinti ją įtaisyti į kokią mokymo instituciją gal į televiziją patektų Liepia tuojau pat mergaitei uždainuoti ši per daug nesibrangina ir ima dainuoti tuo tarpu motinai parūpsta kas galėjo patarti

229

man atvažiuoti pas juos iš keblios situacijos gelbsti dar iš rankų nespėtas paleisti dviratis paskubomis atsisveikinu ir nuvažiuoju

aptinku vieną labai gražaus balso bažnyčios choristę tokią ziną Jurčienę vi-soje apylinkėje garsėjančią kaip puikią dainininkę tačiau ji pastaruoju metu yra labai suvargusi slaugo sunkiai sergantį patale gulintį vyrą o dar kaip tik šiandien mirė Plungėje gyvenęs sesers sūnus Ji jau buvo pasiruošusi ten vykti vilkėjo juo-dais drabužiais bet net tokiomis aplinkybėmis stebėtinai mielai bendravo atkrei-piu dėmesį kad ne tik aš bet ir ji gerokai susikremta kad tokiu nepalankiu laiku atvykau iš daugybės kitų aplankytų kiemų Juodkų ndash Juodkienė sakėsi galinti ir mėgstanti su kitais dainuoti apolinaro gedgaudo ndash jo sveikata visai pašlijusi vai-šingų galdikų ndash daug vaišino ir tik šį tą padainavo adelės ir Petro Brencių ndash Petras iš lovos beveik nesikelia kazimiero gedgaudo ndash taip ir nesurado tėvo turėto užra-šytų dainų sąsiuvinio Monikos grinienės gimusios 1912 metais turinčios puikią atmintį menančios daugybę istorinių įvykių bet niekada nesidomėjusios tuo ko klausinėju elenos Jurkutės ndash iš bažnyčios tvarkytojos bdquopročkelėsldquo buvo galima tik vieną kitą tautosakos dalykėlį išpešti apskritai beveik iš visų čia sutiktųjų pasiseka užrašyti tik šį bei tą t y menkas nuotrupas

Iš tautosakos klasikos ieškojimų suvestinės

grįžus iš ekspedicijos nepaliko ramybėje mintis kad ta pati gintališkė ir kitos mano lankytos vietos vertos didesnio visų pirma ilgesnio ir nuodugnesnio tyrimo kartu vis ryškiau tirpo greičiau ndash lūžinėjo mano tvirtasis patyrimo kiautas apnuo-gindamas kol kas tik vidines abejones dėl mano darbo senstelėjusių tikslų Beje salantų ekspedicijos vakarais kai liete liejosi mūsų visų kiekvienos dienos įspū-džiai dar tik pamažėle kaupėsi ir brendo būsimos o pastaraisiais metais kaip seniai tvinkęs pūlinys pratrūkusios diskusijos ką vis dėlto rėpia šiuolaikinis folkloras ir kaip jį turi suvokti mūsų laikų folkloristas iš literatūros pažįstamas platus vakarie-tiškas folkloro sampratos modelis man vis dar atrodė per ankstyvas kam jis mums jei klasikinių žanrų gyvųjų naujų židinių kiekviena ekspedicija suranda Pagaliau juk priklausome rytų europos zonai kur veriasi savita senosios tradicinės ir mo-dernios šiuolaikinės kultūrų sampyna iš šios atskaitos taško žvelgiant mano kaip folkloristės misija ir yra sąžiningai ir nuosekliai kiek leidžia sąlygos kapstytis istorinės atminties kloduose nors kai kurių pagavesnių jaunesniųjų kolegų dikto-fonai jau tuomet fiksavo kur kas iškalbingesnį ir svarbesnį mūsų laikams patyrimą jau išsprūdusį iš griežtų daugiažanrės tautosakos klasikos rėmų

kai pasibaigus ekspedicijai mėginu palyginti savo pirmosios darbo dienos ir visos ekspedicijos tiek įspūdį tiek apskritai rezultatus akivaizdu kad kaip tik pir-mieji pastebėjimai gana tiksliai brėžė mano bdquovizituotosldquo salantų krašto šiuolaiki-nės kaimo vietovėse gyvuojančios greičiau savo amžių bdquonubaigiančiosldquo senosios folklorinės tradicijos kontūrus turiu galvoje nuosekliai mano ligšiolinėse ekspe-dicijose tirtą būtent seną jį klasikinį folklorą kitas dalykas jei būtų kalbama apie antrinių jo formų (folklorinių ansamblių ar kitaip specialiai organizuotų renginių)

230

proveržius ar apskritai daug plačiau dabar suprantamą folklorą nei tradiciškai jam priskiriami istoriniai žanrai kad šiandien senojo folkloro tik pelenus žarstome nėra ko stebėtis klasikinis folkloras kaimo bendruomenėje nebeatlieka jokios vi-suomeninės funkcijos gyvoji tautosakos forma nebeturi net pramoginio akstino ndash pačiam dainuoti pasakoti nebėra nei kam nei dėl ko tai nei svarbu nei būtina net namų aplinkoje su kiekviena diena siaurėja folkloro panaudojimo ratas ndash kaip teigė žmonės per radiją televiziją ne tiek visko gražaus ir įdomaus išgirsti kam bereikia tavo iš anų laikų atėjusios ir pelėsiais pradvisusios patirties nors seniausia karta savo atmintyje tebesaugo įvairias folkloro apraiškas kaip brangintinus su jaunyste apskritai su dorovingo ir dar kitomis vertybėmis grįsto gyvenimo prisiminimus Beje jiems dar pažįstamas iš pirmų lūpų girdėtas ir visas platus tautosakos gyvavi-mo kontekstas ndash tokios informacijos ypač regioninės nuolatos dar stokojame ir pa-gal išgales kruopščiai lasiojame sunkiai užčiuopiame sąlyčio taškus su jaunesniais žmonėmis Jaunesnei kartai pavyzdžiui dainavimo tradicija rūpi iš esmės tik tiek kiek ji padeda realizuoti žmonių turinčių balsą ir klausą poreikius (jiems papras-tai dėl vienų ar kitų priežasčių neteko mokytis dainavimo arba tokioms studijoms pritrūko duomenų) kaip rodo Laivių folklorinio ansamblio dalyvių sudėtis kaip tik šie žmonės ir sudaro folklorinių grupių branduolį nes jie čia yra tikri dainavimo entuziastai nepamainomi dainų vedėjai ir pritarėjai dainuoti jiems iš tikrųjų labai svarbu tačiau šį polinkį toli gražu ne visada galima sieti su vietine seną ja žemai-čių dainavimo tradicija Jei vadovas specialiai nemoko žemaitiško repertuaro (lai-viečiai žemaičių dainas repetavo iš atsišviestų bdquoLietuvių liaudies dainynoldquo lapų) žmonės mieliau dainuoja bet kokias dainas ypač romansus neturinčius regioninių sienų nė iš vieno per šią ekspediciją mano sutiktų dainuojančių žmonių nepasisekė užrašyti daugiau nei dvidešimties dainų visiškai kitaip yra su dainavimui iš dalies artimu jau grynai žemaitišku fenomenu ndash gyvai palaikoma kryžiaus kelio kalnų giedojimo tradicija ši tradicija buria ir dabar visų kartų atstovus aktyviai gieda-mos ir senosios ir naujosios giesmės giedama būryje ir pavieniui už atlygį ir be jo apie kalnus savo požiūrį turi ir paslaugiai dėsto vos ne kiekvienas žemaitis ndash tyrimo horizontai iš tiesų tebėra platūs

o štai senųjų naratyvų žinovui beveik nebėra kur pasireikšti Jau tik prorečiais ir sutinkami seniausios kartos puikūs žemaičių pasakotojai tai tie žmonės kurių galvose dar tebekirba senieji tradiciniai mitologiniai motyvai nepamirštų tikėjimų nuotrupos tebėra gyvos kadaise iš lūpų į lūpas ėjusios šiaip visokios anekdotinės istorijos nors juos prisimindami net talentingi pateikėjai (su retomis išimtimis) maišosi klysta prideda nereikalingų paaiškinamųjų motyvų nevengia laisvai per-kurti taip mėgindami savo pasakojimą pagerinti bei pritaikyti šiuolaikiniam klau-sytojui akivaizdu kad sakmių ir pasakų padavimų gyvavimo terpė sunykusi jie pasakojami retai arba iš viso nebepasakojami nebent mažametį anūką sudomina retsykiais senelio ar močiutės išdėstoma pasakų išmintis vis dėlto pavyko užfik-suoti nemažą skaičių ir šių kūrinių susumavus visą klasikinį naratyvų lobį galima pagrįstai teigti kad mano lauko tyrimai šiuo atžvilgiu sėkmingai įvykdyti Lieka tik paklausti savęs kokius apmąstymus provokuotų mano sutiktų ir bdquoprisijaukintųldquo

231

pašnekovų atviravimas įvairiausiomis temomis jei man būtų atrodę visai profesio-nalu jį fiksuoti

kita vertus ir atviravimas atviravimui nelygu kaip toli gražu bdquone atviraldquo si-tuacija man susiklostė tikintis išgirsti žemaičių patarlių priežodžių juokavimų ypač keiksmų bei dar kitos liaudiškos retorikos variacijų kurios iš seno pasižymėjo žemaičiams būdingu išmoningu šmaikštumu nevengimu visai atviro bet gero obs-ceniško humoro kaip dažniausiai būna taip ir šį kartą nebuvau bdquoprileistaldquo prie tų kalbos aruodų Prie svetimo žmogaus juk visų drovimasi laisvai kalbėti net ir savo namuose ne išimtis pasirodė ir žemaičiai vis tiek keistoka kodėl šiaip jau net sve-čio per daug nesutrikdomi kitų nuomonės nelabai paisantys mano sutikti žemaičiai neperžengė šios ribos žinoma užsirašiau keliolika vaizdingų ir taiklių pasakymų tačiau mano įsitikinimas kad dvi savaites tarsi turėjau progos stebėti šiuolaikinę žemaitišką folkloro tradiciją tarsi iš vidaus šių dalykų atžvilgiu pakimba orehellip tuo būtų galima ir pabaigti šį įspūdžių etiudą iš pirmos trečiojo tūkstantmečio pradžioje instituto surengtos folkloro ekspedicijos žemaičių žemėje jei ne tie užeiti gyvieji naratyvų židiniai ndash talentingi klasikinės pateikėjų mokyklos atstovai nors šį kartą tik vieną iš jų norėčiau plačiau pristatyti

Kazimieras Puškorius ndash tipiškas žemaičių senųjų naratyvų žinovas

kazimieras Puškorius gimė 1924 metais tuzų kaime nors vėliau jau vedęs visą gyvenimą praleido greti-mame Laivių kaime priklausančiame kretingos rajono imbarės seniūnijai vaikystę turėjęs vargingą eidamas trisdešimt septintus metus staiga mirė jo tėvas kazys tuomet turėjo dvyli-ka metų tuzų pradinėje mokykloje buvo bebaigiąs keturias klases kurių taip ir neišėjo iki galo toliau mokytis buvo galima salantuose tačiau moti-na neturėjo iš ko nupirkti batų Bėda ta kad salantuose neleido mokiniams eiti į mokyklą su klumpėmis Jam ir avinčiam kasdien tik klumpėmis buvo labai nejauku nors niekas dėl to jo nevarė iš mokyklos tačiau jis pats pasiprašęs mokytojos kad ši pa-sakytų motinai jog jos sūnus kazys netinkamas mokslui Jau buvo tvirtai apsisprendęs ndash geriau likti bemoksliu negu eiti visų pajuokai į mokyklą

aštuoniasdešimtmetis pasakotojaskazimieras Puškorius

Mindaugo Karčemarsko nuotrauka

232

tikrieji jo mokslai ir buvo išeiti piemenaujant dar paauglystėje juodu su vienu draugu tokiu pat piemeniu ištisomis dienomis susėdę ant savo laukų t y gano-mų plotų bdquorubežiausldquo sekdavo vienas kitam pasakas Jau anuomet nepralenkiamas buvo kazys jo mokėta apie 130 įvairiausių siužetų visas tas bdquopasakasldquo jis išmoko iš bdquobočiausldquo nepaprasto kaip pats gerai prisimena anų laikų pasakotojo tas nugirstas repertuaras vaikui buvo labai svarbus nors berniukas iš tikrųjų turėjo puikią atmin-tį bet vis tiek kad ko dieve gink nepamirštų bdquoužsivedė pasakų žiniaraštįldquo t y pasakų pavadinimus kruopščiai rašėsi į sąsiuvinį kuris gerokai vėliau po daug metų pražuvo per gaisrą iki šiol jam tie pradingę užrašai atrodo didelis praradimas

ne ką mažesni vargai lydėjo ir jaunystėje Ka apėžanėjau netoriejau nieka pradiejuom be kumbarė be stala be šaukšta viską visą neblogą buitį kurią jo šeima šiandien turi buvo užgyventa sūriu prakaitu ir juodu darbu tačiau tai nepa-laužė linksmo būdo darbštuolio visi aplinkiniai iki šiol jį pažįsta kaip nepamaino-mą bdquoštukoriųldquo gebantį dieną naktį porinti būtas ir nebūtas istorijas galimas daik-tas kad jis nevengė ir taurelės kartą net prasitarė jog dabar jo balsas pragertas nors apie tai konkrečiau nei iš jo paties nei iš kaimynų neteko girdėti

nuo pat jaunystės kazimieras Puškorius kartu su kitais giedojo kalnus mat visada buvęs neprastas dainininkas dėl žemo balso jam atitekdavusios boso par-tijos kiti šio kaimo giedotojai ne kartą yra minėję kad Puškoriui pritariant labai gerai giesmės skamba nors dainuoti bei giedoti pastaraisiais metais pasidarė jam per sunku vis tiek jis buvo pasišovęs suorganizuoti kalnų giedojimą su kaimynais jei tik man to reikėtų atidėjome šį įrašymą advento laikui tačiau taip ir neteko išgirsti jį giedant kalnus Po mūsų vasaros ekspedicijos tų pačių metų (2004) rudenį lapkričio 20 dieną kazimieras Puškorius staiga mirė kai gruodžio mėnesį atvy-kome įrašyti laiviečių giedamų adventinių kalnų žmonės labai šviesiai kalbėjo apie jį ir apie ypač gražias iškilmingas jo laidotuves kaip reta nuostabiai skambėjusius kalnus lyg būtų pats senolis tokį garbingą palydėjimą pelnęs savo šviesiu gyvenimu ir kitiems giedotomis giesmėmis

gerai atsimenu mudviejų pirmąjį susitikimą kai jo žmonos pakviesta įsikuriu prie virtuvės stalo pro praviras duris matau kaip iš kitame kambaryje stovinčios lovos pakyla šeimininkas ndash stambokas žilais plaukais ir linksmomis valiūkiškomis akimis Metų naštos prislėgtam žmogui nėra lengva atsikelti stebiu kaip jis sėdasi kitoje stalo pusėje ant kėdės kiek nerangiai ir atsargiai Beje neparodo jokio nė men-kiausio nustebimo dėl mano bdquovizitoldquo Mažumėlę net sutrinku Paskubomis užvedu kalbą kad visi aplinkui šneka koks jis nepralenkiamas bdquogiedoriusldquo ir kad dainų mo-kąs nei patvirtina nei nuneigia tik santūriai šypsosi ir aiškina jog balsas šiandien jau ne tas Palūkėjęs priduria kad tarp kalnus giedančiųjų jis esąs bosas niekada pirmas bdquonešaukialdquo tad žodžių nei anksčiau nei juo labiau dabar neatsimena va prie kitų kartu su kitais tai dar tikrai užtrauktų kalbamės toliau reikėtų pasakų isto-rijų apie velnius ir laumes iš karto suklūsta ir patogiau įsitaiso o pasakoti jis tikrai galįs tiek ir tiek tik kalba atkreipiu dėmesį nelabai aiškiai kažkaip nutraukdamas numurmėdamas galas žino kaip suveldamas prarydamas galūnes ir taip aukštaitei sunkiai suprantamoje žemaitiškoje savo šnekoje (vėliau net žemaičių kilmės tauto-

233

sakininkai pripažins kad jo tartis problemiška) Įtempiu ausis o jis daugiau nė neraginamas vos ne po minutės pokalbio pradeda porinti apie kaukus

taip dalykiškai mes ir bendrausime visą laiką kai kazimieras pavargs (tris kar-tus mudu susitikome) jis ir pasakys tiesiai šviesiai ndash šiandien viskas retai kada taip pasiseka ndash ko tik paprašai apie tą ir kalba sykį net pats sutriko kaip čia yra kad atrodo jog aš žinau ką jis moka net kiek nusivylęs garsiai svarstė gal aš iš kitų jau bdquoviską žinantildquo taip kazimieras kalbėjo kai per antrą jį mūsų susitikimą paklausinėjau etiologinių sakmių tai apie kregždę tai apie gandrą o jis iš karto ir berdavo siužetus kiekviena mano paminėta tema Pirmąjį kartą užsibuvus ilgėliau žmona lyg tarp kitko priminė jau atėjus pietų metą kitaip sakant subtiliai leido suprasti kad turėčiau krautis savo diktofonus krepšin tai buvo paprasta ir labai natūrali laikysena apskritai kaip nedažnai būna bendraujant su šiais žmonėmis nebuvo nė mažiausios įtampėlės šiuose namuose visada buvo aišku kaip reikia elgtis tiesiog buvo gera žinoti kad tavo buvimas nei sujaukė nei pažeidė kasdienio šių namų gyvenimo ritmo lyg visi kaip kasdien būtume dirbę savo įprastus darbus šeimininkė triūsė namie ir daržuose tai įeidama tai išeidama šeimininkas su ma-lonumu kalbėjosi su manimi žinodamas kad jo šneka yra fiksuojama

nebuvo jokio jaudinimosi nei šokinėjimo atvykus ir didesnei grupelei filmuoti ir fotografuoti šio iškalbingo žemaičio Jei jums reikia ndash prašom nebuvo ir ki-tais atvejais įprasto persirenginėjimo šventiškesniais drabužiais tąsyk namiškių susirinko daugiau jie užsidarė kambaryje o virtuvėlėje kiek nušvitęs kazimieras (šitiek klausytojų) ramiai iš anksto tam nusiteikęs porino savo atsimenamus bū-tinai dar nepasakotus naujus siužetus šįkart jis ypač stengėsi kalbėti įtaigiai ndash jam rūpėjo klausytojų reakcija Įdomu kad nei pats kalbėtojas nei jo artimieji beveik nesidomėjo kokiam tikslui užrašinėjami visi pasakojami dalykai kur juos dėsime ir ką su jais veiksime tokios laikysenos nepavadinsi paprastu abejingumu ar šiaip nesidomėjimu tai greičiau prašalaičiui atrodantis kiek savitas sunkiai sutrikdomas savo santūrumu išsiskiriantis žemaitiškas bendravimo būdas Lyg būtų ir taip aišku viskam savas laikas jei bus reikalas tai ir paaiškins

kazimiero Puškoriaus klasikiniais laikytinų naratyvų repertuaras platus nuo anekdotų iki retai šiandien kieno nors besekamų pasakų Pasakas ir linksmus anek-dotus jis pats be jokių priminimų savo iniciatyva skubėjo sakyti o štai dėl sak-mių ndash tiek mitologinių tiek etiologinių ndash klostėsi kiek kita situacija vis reikėdavo tarsi užvesti ant kelio paklausti kaip supratau jis pats juos laikė lyg ir kita pasako-jimų rūšimi nes tai esą tikri atsitikimai su tikromis pavardėmis ir tikrai įvykusiais nutikimais tai tiesiog istorijos iš gyvenimo Labiau nei tikrąsias sakmes buvo lin-kęs prisiminti sutikrovintus jų variantus kuriuose paaiškėdavo kad visi antgamtiš-ki nutikimai paprastai būdavo tik vaikių sugalvoti pokštai įvairiausi jaunimo tyčia surežisuoti mergų baidymai tuo lyg norėta pabrėžti savo netikėjimą mitinių būty-bių realumu visai kas kita pasakų fantastika kaip jis mėgo kartoti čia tik pasaka o ne teisybė Į menkiausią tradicinio naratyvo užuominą gyvai sureaguodavo ir daž-nai vietoj vieno kokio iš anksto numanomo siužeto išgirsdavau net kelis temiškai artimus pasakojimus Ypač jo mėgta pasakoti apie velnius būtinai pabrėžiant vis

234

primygtinai primenant kaip nelabieji besąlygiškai kapituliuoja susidūrę su bet ku-ria krikščioniškos religijos apraiška (žegnone dievo ar šventųjų vardų paminėjimu pašventinimu šventų relikvijų panaudojimu) ši nuostata buvo savotiška semantinė ašis pagrindinis leitmotyvas jo kai kurių perimtų iš senelio siužetų kitaip sakant pasakotojas būtent juos geriausiai išlaikė atmintyje nuo tolimų vaikystės laikų

Įdomu jog kaip tik vien iš jo perteiktos tautosakos prozos galima nesunkiai susidaryti bent jau apytikriai aiškų vaizdą apie jo religinius įsitikinimus spėju kad kazimiero būta tikro praktikuojančio kataliko ir tikėta ne vien iš reikalo ar tradicijos ne kartą patikino kad jis savo anekdotinėmis istorijomis apie kunigų gyvenimo nekunigiškas peripetijas nenori pasijuokti iš religijos tik žinąs kaip kar-tais nutikdavę juokingų situacijų kitas jo kalbėjimo ryškus bruožas ndash humoristiniai akcentai su šiokiu tokiu pasididžiavimu net pasigyrė kad jam pasakojant neretai klausytojai ir maži ir dideli bdquolioub kriuoksldquo iš juokohellip

ar tikrai jo naratyvų repertuaras vien iš bdquobočiausldquo girdėtas ko gero atskiro tyrimo vertas klausimas nebūtų ko stebėtis jei pasirodytų jog kai kurios jo reper-tuaro sakmės būtų atklydusios iš spausdintų šaltinių apie jo apsiskaitymą taip ir nepasisekė iškvosti iki galo minėjo jog apie velnius dabar prirašyta esą storų kny-gų jam žinoma bdquošventosios izabelės istorijaldquo daug ką jis dar mokykloje girdėjęs

kazimiero Puškoriaus naratyvų pagrindiniai personažai yra iš XiX a antro-siosndashXX a pirmosios pusės mūsų tautosakinės prozos repertuaro vieni iš jų susiję su artimiausia nors dažnai jau istorine tapusia jo tėvų ir senelių aplinka ndash tėvai vai-kai gaspadorius ir gaspadinė šiaip moteriškos kunigai muzikantai čigonai žydai pažįstami kaimynai tarnaujantys vaikiai dažnai jis pats ir ypač bdquozimagoraildquo (dar-bininkai) kurie yra nuolatiniai pasak kazimiero visokių bdquošiderstvųldquo pramanyto-jai kitus pažįstame kaip veikiančius tik mitinėje naratyvo erdvėje ndash senelis dievas velnias keista mitinė būtybė upioras6 laumės ir raganos kaukai Jau pirmąją dieną jis dėliojo man žemaitiškus akcentus kad pavyzdžiui lietuviškai sakoma aitvaras o žemaitiškai ndash kaukas net pridūrė kad visus tuos dalykus net tikėjimą sapnais dar jo vaikystės metais draudę kunigai šiai draudžiamai sričiai priklausė ir dažnai į jo kalbamus dalykus įterpiama burtininkų (bdquočerauninkųldquo) tema nors pats pasakoto-jas lyg ir linkęs priskirti šiuos neįtikėtinus nutikimus tamsuoliškam neišmanymui bet ne kartą tik kraipė galvą kas žėna a buva tāp a ne galima neabejoti jį tikrai domino ir mažumėlę glumino paslaptinga užkeikimų prakeiksmų lemtingų paža-dėjimų ir jų išsipildymų galia taip ryškiai atsiskleidžianti jo sektose pasakose

nors kazimieras Puškorius be abejo lengvai įsiterpia į talentingų žemaičių pasakotojų gretas tačiau tiksliai apibūdinti jo pasakojimo stilių ar net manierą nėra paprasta Pasakoja gražia dažnai vaizdinga kalba Bendrą nuoseklaus įvykių dės-tymo įspūdį kiek gadina vieno kito žinomo siužeto apvėlimas iš pirmo žvilgsnio nereikalingais ekskursais visokiomis ndash žodyno papročių ar šiandien nebedirbamų darbų ndash eksplikacijomis taip dabar nutinka dažnam pasakotojui dėl tipiško mūsų laikais noro paaiškinti senas realijas kad tik klausytojas viską suprastų aptariamu

6 upioras (l upioacuter) ndash baimę siaubą kelianti būtybė pabaisa (žr Lietuvių kalbos žodynas t Xvii vilnius 1996 p 517)

23

atveju klausančiai atvykėlei iš vilniaus dar ir ne žemaitei negi nepridursi kas yra jauja ką ir kaip darydavo su linais kaip kadaise atrodė peludė ir dar kiti dalykai dėl kai kurių kitų šiaip per daug stebuklingai ir šiandien dėl to neįtikinamai skamban-čių pačiam kazimierui sakmių motyvų jis išmoningai pašmaikštaudavo kol nebuvę lėktuvų Joninių naktį raganos skraidė su kubilais dar vienu akstinu pasakotojui nuolat nukrypti nuo pagrindinės temos ir taip išplėsti dažno siužeto teminę kompo-ziciją galima laikyti polinkį individualiai vertinti įvykį ar personažo elgesį Pasako-damas sakmę kodėl moterys niekada nepabaigia savo darbų nuo savęs tuoj prideda kad tikrai jos nuo senų laikų dirbo kaip vergės apskritai jis linkęs pateikiamą įvykį ar nuotykį analizuoti ir aptarti vertinti jį iš šiuolaikinių pozicijų kalbėdamas apie užkeiktus ir po kryžiumi pakastus pinigus kuriuos visi anksčiau bijoję pajudinti nesusilaiko nepakomentavęs kad šiandien tuos pinigus su visu kryžium išneštų apskritai šio tautosakos žinovo repertuare labai ryškus pats naratorius

Bene labiausiai klausantis erzino nuosekliotildes siužetinės linijos primiršimai mo-tyvų ar minties peršokimai jų sumaišymai ir nuolatiniai pakartojimai dėl to kai kurių iš jo užrašytų naratyvų siužetų struktūra atrodo šiek tiek apirusi nenuosekli ar kitaip neužbaigta Būta pasakojant ir pagudravimo Jei ko nors gerai neprisimin-davo pasakotojas kartais bendrais bruožais striukai drūtai apmesdavo jam pažįs-tamo turinio motyvus arba tenkindavosi sutrumpintu tekstu iš tikrųjų toks siužeto turinio perteikimas būdingas dažnam mūsų laikų talentingam pateikėjui jei jam retai tenka pasakoti arba kai pavargsta bei šiaip pabosta kalbėti

vis dėlto tuos nežymius jo pateiktų tekstų trūkumus atperka pats šio žmogaus įgimtas pasakojimo azartas žaismingas kalbėjimas ndash jis kalba labai įtaigiai gyvai reaguodamas į sakomus dalykus susidomėjęs jais ir siekdamas sudominti klausy-toją tikiu kad vos pradėjus kazimierui ką nors porinti jam niekada nebuvo sun-ku patraukti bet kokią klausytojų auditoriją užsimiršęs pagautas sekamų įvykių vingių jis juokiasi pyksta pritaria ir nesutinka net iš kasdienės kalbos įpročio nusikeikia ne visada tokiais atvejais pakakdavo žemaitiško žalčio paminėjmo o svarbiausia visa jo kalba liete liejosi net jei kartais sunku būdavo perprasti že-maičių šnekos vingrybes nedrįsdavau įsiterpti tiesiog pripratau prie jo kalbėjimo būdo prie nuolatinio įterptinio žodelio supronti šypsotis versdavo jo vietoj atsikvė-pimo ar pauzės būtinos nuolat kalbant visada vienoda intonacija priduriamas gers yr tarsi tik toks konstatavimas leistų toliau regzti intrigą emocinę įtaigą didindavo ir susijaudinimui ar nustebimui reikšti reikia nereikia vartotas šnekamajai kalbai būdingas retorinis sušukimas jėzosmarėja Jo paties teigimu niekada anksčiau tau-tosaka iš jo nebuvo rašyta

Pabaigos žodis

Motyvacija aprašyti ir paskelbti patirtus įspūdžius iš susitikimų žemaičių kraš-te man pasirodė aiški ir gana paprasta tiesiog rūpėjo paliudyti XXi šimtmečio šiuolaikinės folklorinės situacijos tyrėjo ne visai paprastą kasdienybę kylančią iš sudėtingos dabartinių laikų sociokultūrinės aplinkos iš bandymų susivokti joje

236

siekiant įžvelgti naujus dabartinės folkloro kultūros kontūrus užčiuopti jos turinio esminius momentus ir kartu tęsti įprastą savo misiją fiksuojant jau istorinei atmin-čiai priklausančius klasikinio tautosakos modelio likučius ne mažiau svarbu man pasirodė pasidalyti įspūdžiais iš individualaus asmeninio santykio su žemaičiais ir jų kraštu patirties mėginant įsižiūrėti į žemaitiško kraštovaizdžio dabartį kon-krečiau apsibrėžti kultūrinį joje gyvenančio žmogaus tipažą žymintis pastebėtus žemaičių kultūrinės tapatybės ženklus

toliau bus pateikiami keli kazimiero Puškoriaus papasakoti tradiciniai senieji beveik atsitiktine tvarka parinkti naratyvai7 pristatomi kaip tipiški žemaitiško tau-tosakos paveldo pavyzdžiai pasiekę mūsų laikus

Kaip vaikis suvalgė kauko košę tēp bova šeimininkė somdė vaikį vaikis bova akylos ir ons pastebiejė ka su

kom draugaun šeimininkė ndash ėšverd posrytį onkstė i banešonti veiz ėšvėrosi kuošė įdiejosi taukų supronti po skverna pakėšosi paneš ont truobuos ir padiejė tas vai-kis nieka nesakė bet pastebiejė Pastebiejė ons nieka nesakė kas čė būs dabar lyg kad kavalierē kokėi čė gal būtė bet vėskon vaikiou žėnuotė rēk kas čė supronti tor būtė žalty ir ons tatā nustebiejė vėskon ta ana ton posrytį padiejė tam kaukou ir pati ėšejė žygioutėis prī karvių tas vaikis pašuoka ont truobuos kertės tujau tas kauks nebova parliekės matā dar ana onkstiau padiejė minotę tas i sujiedė žmuogos vėskon vaikis Pajiedė kuošės tus taukus supronti taukų bova įpėlta pamerkts šaukšts bova no bet kāp kāp rēk sugalvuotė ėšvestė gal gražiau kad kėtam pasakytė kad nejouktomėis ėšverstė ton vėiną sakymą mona rēk ėšvers-tėhellip žemaitėškā sakont tas vaikis pajiedės iemės ir prišėkės atsėprašont (bet šėta nerašykėt) ir ons prišlapėnės į taukų vėitą Įdūrė šaukštą i pats pašol į sava kamarą i atgolė Parliekė tas kauks ėš tėn ėš tuos ėš sava darba parnešė tuo torta šuok į tos posryčius Paveiz ka jau y priterliuota liekštė vėsa yr tėktā ož karta kauks sušoka saka ėšliekė lauko pruo kamėną

ndash čė ndash saka ndash ne kuošė ndash saka ndash kakā dek žaltyBlakst ndash ėš karta toriejės a benzėna a kāp a so velne pagelbo oždegė i ton

žmuogų sudegėna sudegė truoba vėskas ka padėrba anam tuokė šėderstvą tas vai-kis ir ons misijė ka šeimėnėnks a šeimininkė vuo ons daugiau nebnešė [turtų]

Ltr 7507(6)

7 šifruoti tekstai pateikiami stengiantis išlaikyti pagrindinius tarmės elementus užrašytoja dėko-ja dviem žemaitėms kalbininkei dr Birutei Jasiūnaitei ir ypač tautosakininkei dr vitai ivanauskaitei padėjusioms suprasti ir parengti spaudai tekstus

237

Kaip vaikis velnią grajyti mokino

no sakysio kāp velnių ar yr ar nier apie velnius papasakuosio apie velnius no bova velnių bova i žmuonis bijuojė naktį ētė vėins kor nuors kėtą kartą svarbiausē naktėmis reikiejė bova tuokėi vot skaituos jaujē no kāp čė jaujė va-dėnuos ndash pėrtis bova Par naktį reikiejė pėrtį kūrintė džiuovėna rugius džiuovėna lėnus pėrties tas pėrtėnis darbs bova Par naktį rēk džiuovintė vuo ryta metą dėi-ną ēt žmuonis darboutėis vuot ka būt išdžiuovintė no ka reikies džiuovintė vėins negaliejē ētė ejė gaspaduorios somdė vaikį vedies vaikį tor būtė būtėnā dvėijuo jē vėins ndash atēs velns i nužodys

no ir gerā tas parejė vėins pas gaspaduorių vaikis ndash bajavs stėpros vyrs ndash aš ndash saka ndash velnė nabijau ndash saka ndash Bet aš tau tarnaujo on dėinų aš torie-

sio laisvų dėinų aš kūrėnsio vėins no aš galiesio dėiną nebeētė dėrbtė to somdā žmuogų kūrėntė ndash nerēk monėi ožmuokiesė ož tou kāp tam [samdiniui] vuo aš eso į darbą aš tou pečio ėškūrėnsio

Liob ons nuēt tuo pečiaus kūrėntė ons pasjiemės smuiką tuokį toriejės armuo-niką armuoniką spauduomą ons tas gaspaduorios vakari paržegnuojė ėšēdams noved anon į pėrtį

ons ognį susėkūrė ons pasijims armuonikelės kuol da užmigs ons posvalondį grajėj apėi dvyliktą naktėis atēt velns ons grajėj Juons bovės tatā vardo gėrd saka bėld bėld ndash sudrebiejė jaujė saka velns parūž Budėnks vėrp vietra parejė saka ir į jejės į ton pėrtį į jejė tas velns ta ons grajėj saka tėik gražē grajėj tas velns nabnuor anuo bauožodytė saka

ndash tu dėdelē gražē grajyjisakandash velnelie jē nuori aš tavi ėšmuokyso ndash saka ndash šėnaktį ne par rytuo naktį tujau

ėšmuokyso aš ndash saka ndash neso instrumėntų atsėnešės vėsų ndash saka ndash aš daba tavės negalio ėšmuokytė atēk rytuo naktį ka aš čė būsio ndash saka ndash pamuokysio tavi grajytė i poikiausē ndash saka ndash tu grajysi kāp ir aš

velns liob velniou rēk žmuogų nužodytė no bet ka jau tuoks yr gers žmuogos anon ėšmuokys velnė grajytė ons palauks tas Juons parejė nomėi ir saka

ndash velnė toriejau ndash saka ndash Papūni aš tau ryt rytą ka atēsi aš paruodyso kuoks ons yr aš jau torieso sava ronkuo anon

no tas gaspaduorios mislij bdquoJezosmarėjėldquo Jau anam y dyvs vėsą omžių anuo buočios ons tievs negaliejė pėrtie kūrėntė vuo ons so velnio ruokoujēs ir anam nieka nedara ons saka

ndash ons nieka nedarys ir čė nebatēs daugiau aš ndash saka ndash anam tāp padėrbso štoką ka ons nebnuories nieka ndash saka

no tas dėiną vaikis darboujēs tam papūniou saka ndash douk mon ndash saka ndash vėiną lėntą platė ndash saka ndash blanką gerą onžoulėnėsakandash kor diesė ndash velniou ndash saka ndash pėrštus taisysio ndash saka ndash ons nepagrajys velnė sukompė y

tėi pėrštā ndash saka ndash aš anus patėisinsio

238

ons pasėdėrba dešėmt skylių ėšgrenžė dešėmt tuokių špuntų pasėdarė ons dėiną susėnešė vėskon į ton pėrtį Lauk tuo velnė ontrą vakarą tas velns parēt no ons grajėj

ndash no ndash saka ndash a dabar jau muokysavuos grajytėndash Je ndash sakadabar tam velniou saka (pasėdiejė ton blanką kerčiuo pastatė)ndash to ndash saka ndash sukėšk vėsus pėrštus į tas skyles kor čė mona išgrožyta ndash saka ndash

tau bėškį patėisins pėrštus ndash saka ndash patrins kad to galiesi spaudžiuotė ndash saka ndash tāp nepagrajysi

tas velns sukėša ons prī kožną vėiną kylatė kal valondą ndash kuol iškėnt ndash to ndash saka ndash kėntiekPaskiau pajiemė ons plaktoką anon puo bėškė kaliniejė tas jau velns nebėškėnt

tas sakandash da bėškį kėntiek da bėškį pakalso no ka jau tėik ėškėntēhellipčeinž čeinž so kūjelio ka ožvež ka tėkrā ėštrauktė nebgal tas velns jau leid į

kelnės nebėškėnt tas maršą grajij ndash Pašuok to dabar mon ndash saka ndash paskui to pagrajīsitas velns pamatė ka jau y be pėrštų vuo ėštrauktė nebgal ka poulė ėš tuo

jauji ndash suvėrpiejė saka vėsas kėims ėšnešė doris vėsas ėšvertė ėšejė kap debesis neblėka nieka ryta metą atēt gaspaduorios ndash doris ėšplieštas

ndash kamė tas velns sakandash nespiejē atētė ėšvertė doris nabdatoriejė ėšbiega

Ltr 7507(10)

Kaip bernas su gaspadine skrido į Šatrijos kalną

seniau par švėntą Juoną mūsų buobas bova daug velniou parsėdavosės i par švėntą Juoną ėš vakara buobas liekė į šatrėjuos kalną tėn [buvo] šatrėjuos ragana ir ta šatrėjuos ragana kielė balių i tėn balios bova dėdelis poikos baliavuojė gierė korėi tėn bova Bova nusėvedosi vėina šeimininkė mozėkontą tėn šuoka grajėjė kuol pataikė avarijė būtė no ta didelē linksma tėn jau bova kamė reikals no tēp Mitri tuokė šeimininkė ana somdė berną i draugava so tou berno no mitri gaspa-dėnė jau anā rēk no i kon vuo tas vaikis berns bova mozėkonts Mitros vaikis mat mozėkonts anā tėnk ta saka (musiet pasėkuolėjė tam bernou kad ana švėnta Juona naktį baliavuo ėšlek)

ndash vuo ka to esi gers mozikonts tatā mums pagrajėntum vedo liekēm abodou sykio tėn nieks nežėnuos

no anėi draugā bova geri anoudo ėšliekė vėiną naktį švėnta Juona naktis ka atēt no muoterės liektovą kamė tėn tories bet rēk kuokė priemonė [surasti] so kom [skristi] Bova trys dėdeli kobėlā kobėlā tuokėi toukart bova žėrniams supėltė puo ketoris centnerius pėnkis supėls Milus vielē kubilūsė tūsė [laikydavo] do trys galies sutėlptė ndash kāp tas stalas stuoroma [Pabeldžia į stalą]

239

saka ndash vedo so vaikiu aboudo ndash saka ndash į vėiną kobėlą sulėpsiou dousiou velniou

įsakymą i vedo tas kobėls pakels į vuorą ir tas kobėls nuneš į šatrijuos kalną i vedo padies kor rēk Pamatysi ka no žemės ons atsėplieš praded soktėis ir į vuorą tėk saka jėzosmarėjė ndash įgondėn tou įgondėn ndash ka nepasakyk kuokė švėnta dalyka i švėnta nieka nevežkėis ka kartās netorietom kuokė abruoza so tuom relėgėjuom švėnta kuokė

kėtą kartą žmuonis nešiuojė i vaikē nešiuojė švėntus kryželius i šėiną pjauda-mi toriejė on kaklų nešiuojė Paskiau jau sakė ka negražē Muotriškas toriejė tuo-kius nešiuojė prancėškuones tuokes bova Bova sotrų prėlėndė no kakla nepluovė anuo so vėsoms sotrėms i nešiuos metās

no tas sakandash ne ne netoriesioka matā jēgu kon so švėnto sugėiduosi paprašysi ir tas kobėls gal nukrėstė

galė užsimoštė Jēgo skaituos rokoujės so švenčiausiu so dievu to gali nukrės-tė tada velns neneš vuo jēgo so švėntās dalykās velns nepajiemė matā Palēs i nukrėsi

ndash Jau to ndash saka ndash būk atsargosno šėtās sutarė so tou gaspadėnė Ba baimeszimaguors mozikonts matā gers pasijem dūdą sau į kobėlą įsėkėša sakandash aš tėn pagrajėnsio jumsno ėr anoudo nuliekė nuliekė i tėn tėkrā ka poikē graži jaunūmenė gražių

jaunūmenės gražių buobų gražių mergų šuok tuos mergas posiau plėkas tas vai-kis [galvoja] bdquoJėbitvaimat čė tokem baliou aš nebovau bovės daldquo ka veiz bet tik pašuok vėiną valondą ne ėlgiau pašuoka ir tuoki bačka kertie padieta i tuoki muostelė graži i saka tori pašuokės valondą laika i vis saka pateptėis į akis vo tēp bėškį muostelė Pateptėis akis Būtinā Jē saka nepatepsi akis nematysi nieka nebūs balios kāp rēk

i vėsė tāp kāp praēt laiks vis ēt pasitep akis no i saka stalā apkrauti vėskas paauksėnta vėskas auksos auksa taurės maists geriausis vėskas tatā y sukrauta ont tų stalų no i baliavuo tas vaikis zimaguors mislij bdquoJoptvaimat čė mon įduomo kas gal būtė dėl kuo akis rēk teptė anėi nepastebies aš vėiną akį tepsio vo vėiną netepsio kas būs tas ar geriau matysio arhellip rēk sužėnuotėldquo

tēp ir padėrba ons padiejė pašuoktė pagrajėndams ons poikē grajėj poikē bet vėinuos akėis netep so ton akė veiz Praejė adyna laika Jėzosmarėjė

ndash šeimininkė ndash saka ndash biegav nomėi ndash saka ndash kor Prapouliau prapouliau kas čė dedas čė velnių pekla so to vėino akė aš ndash saka ndash kor netepiau matau geriam ndash saka ndash iš karvės posnagų čierkų nier ndash saka ndash Baisiausi šlykštybė ndash saka ndash žmuonis ndash senas buobas ndash saka ndash nie jaunūmenės nie nieka

čė papasakuo tujau ana sava vėršininkiems tuoms Jėzosmarėjė Pavadėna ton mozikontą saka

ndash so katro akė matāsaka

240

ndash so tou matau aiškē kon jūs dėrbatndash še ndash makt ir ėšdūrė ton akįndash dabar ndash saka ndash nebmatysii tas i nebmatė daugiau no tuo karta ėšdūrė anam akį ir pasakėndash daugiau nematysi čė tau ne špuosā tierno jau nieka ir toukart vėskon papasakuojė šeimininkē Lieks ir ėšliekė no-

mėi tėktā lekont nomėi vėsai neaukštā gerā ka bebova lek tas vaikis i saka ndash vuo jėzosmarėjė ndash saka ndash kāp gražē bova ndash saka ndash vo kāp blogā palėka kāp vardą dieva sušoka plumt ont žemės so tou kobėlo tas kobėls kāp su-

kuos ka davė ndash vėinam strieną nosoka ontram kuojė kobėls posiau ndash i nokrėta i gerā ka neaukštā bebova ka būt ėš aukštā krėtė būt užsėmušė i daugiau tas vaikis so tou gaspadėnė nebvažiava į švėnta Juona šatrėjuos kalną vuo tėn raganų balios bova

Ltr 7507(21)

Apie pakastus pinigus

no [apie] pinigus pakastus tēp yr Pinigus kas pakas baguoti bova ir toriejė pridietė prīžadą Pinigus ka pakasė ka žėnuosė ka tėi pinigā yr (i šėndėin kāp kad aiškėn tabier anėi) i ton prīžada nežėnuosi kon čerą uždiejės tų pinigų ne-pajimsi lthellipgt

kėtą sykį gyvena do senelē abodo seno matā yr kāp senesni gal kāp šitā aš aso so žmuona tas sopronti senis sapnou sapną saka bdquotievā kelk negoliek ndash saka ndash rēk prīš aušrą keltė būk darželė y pinigāldquo tėi skaituos auksinē y pinigā darželė po longo čė pat nie ētė nie nieka nerēkt ir gėloma negilē tie pakastė tėi pinigā pakasti so čero

Piningus pakas į auguma gėlomą į metrą vuo gali pakastė par dvidešimt cen-timetrų gali net ir ont vėršaus žemės anų nepaims nieks ka prīžada nežėnuosi kuoks dieta

vuo tėn saka nie kuoki prīžada nerēk ndash tas senis sapnava kad rēk tus pinigus pasijimtė

ndash tievā ndash saka ndash kelk lėpk į daržalį naktį imkis tus piningus pasijimk ir par-sėnešk į truobą nie ētė niekor nerēk

tas tievos sakandash Muotinalė sapnas beesąs nie čė y nie čė kon vo jēgo būs anėi mona ir

į truobą parēs Jēgo jau tēp būt būs anėi parēt ir į truobą nie ētė nerēkt bet ndash saka ndash aš netėko

ons nupasakuojė nupasakuojė šeimininkei tāp sau Paskiau puo suodą puo suodą pradiejė sakytė išejė kalba kāp čė ka gyvenvietė seniou saka vaidėnas ons neēt kastė ons saka matyt bėja ėšgėrda sosiedų tėi kaimynų vaikē bdquoĒkiam žalty ir ėškasem kon mas čė bėjuomldquo nuejė pasijemė luopetas nuejė trys vyrā ton žolė atkas tėi veiz ndash kažkas yr kas čė žalty vaikē atkas ndash šou Padviesės nuspruogės jau bėškį ir akys ėšlašiejoses smarvė

241

ndash ak to žalty seni ndash saka ndash to čė momis par dontį trauksi ndash saka ndash šou nuspruo-ga nenuoriejė ndash saka ndash neštė į laukus i pakasė daržalie smėrdies anam par longą truobuo ons mislij atēs vaikē piningų pasijimtė ir ėškas Mas anam ėškasem

kāp ėškasė ton šonį tas vaikis sakandash doukėt ndash sakaužoudė paoustė apsuka ndash švilpt bild pruo longą par stėklą į truobas vėdorįndash šetuone še ndash saka ndash Mes tau ons supovosį šonį pasėkasės ir ons aiškėns ka

piningāPro longą kāp įmetė šonėis kailis pūkš posiau ndash truobuo brrrrr piningā į vėsas

posės ndash ir pabėra auksėnē tėi vaikē į kuojės ndash ka tas žmuogos supronti nepasi-skoustou ka longą ėšmošė ndash pabiega vuo tas senis saka mamalē

ndash sakiau ka bova žadieta ir parēs į truobą dekev žėborį ndash saka ndash i rėnkemšioudo užsėdegė žėborį supronti kuokį toriejė klaupās i renk Prisirėnka tou

piningų ka vėsam omžiou ožteka anum tāp bova žadietaLtr 7507(38)

Kodėl gandro nugara juoda

ndash Gal žinote kodėl gandro nugara juodandash Paprasts dalyks ndash ka dievas sušierė anam so pagaliu paišėnu gondrou diel

tuo i palėka [ juoda nugara]ndash O kodėl šėrėndash no palauk rēk papasakuotė vėsą sudėtį tau jauhellip na vėiną žuodį pasakytė

kėtą kartą pas dievą noejė žmuogos noejė žmuogos i pradiejė pas viešpatį dievą skųstėis saka

ndash viešpatie kon to čė pridėrbā tīms žmuonėms vėsuokių nemaluonumų ndash saka ndash vuo kam ndash saka ndash tau reikiejė tų sutvertė gyvatių rupūžių kriopių kad yr kenksmingi tuokių drėižų žaltių vuo kam tuokių rēk žmuonėms gamtuo ndash saka ndash Panaikink diel kuo sutvierē

saka anus panaikėntė ndash no ndash dievas saka ndash gerā Panaikins Jiemė jis i sutvierė padėrba žmuogou i gondrą anam įdiejė tam

gondrou ėlgą snapą anam neįkond nie gyvatė nieks gondras gauda gyvates ons užmoš vėskon anam kaulėnis snaps ndash neįkond Įdevė maišą tas Pondievs anam maišą užrėša ndash ė jau dievs toriejė prigaudės tou gyvatių pėlną maišą ndash ir saka

ndash Pasėjėmk ton maišą liek į marias ir įmesi išskens tėi vėsė tėi vabalā i tau būs ramybė

Bet ons supronti pasijiemė ton maišą liekė liekė tēp anam bjaurē ka ont no-garas jud mislij bdquoJėzosmarėjė vuo kas čė yraldquo rēk anam paveizietė nusėlēda žemyn atrėša ton maišą ka pasiota lįst gyvatės geltė į nagus ndash tas gondras palēda maišą pasėspyrė į kuojis į vėršų gerā ka paliektė muokiejė jau i paliekė Lieks pri Puondieva skųstėis saka

242

ndash viešpatie ndash saka ndash kon padariau ndash saka ndash tum gyvatių ndash saka ndash nebnoskon-dėnau

ndash vuo diel kuo ndash saka ndash Pykā ont monės ka aš negerā padariau toriejē maišą negaliejē ėšžodytė eik to ndash saka ndash neduors vabale

saka tas viešpats tou vakarą večerį beverdons ons a tėn šaltibarščius vėrė a kon ons dėrba tėn Pondievs so ilgās medēs kūrėna lauke kuol ons tėn vėrė ėš-traukė vėiną apdegusį medį paišėną ka šaus tam gondrou par petius tas medis apdegės i gondrou palėka sparnā joudi

Ltr 7507(28)

FOLKLORIST FROM AUKŠTAITIJA MEETING SAMOGITIANS

Bronė stundžienė

Summary

the publication describes results of the folklore fieldwork session taking place in 2004 in salantai parish (kretinga district) along with personal impressions of the author related to the general cultural situation in the light of different mentalities characteristic to people from aukštaitija and to those from samogitia (a folklorist with an aukštaitija background encountering samogitians) the most typical manifestations of samogitian character are attempted to grasp at the author describes particular cases sometimes even enriched in small details of her personal meetings with local people she is interested in not only the traditional classical folklore that they remember but also in their general attitude towards an outsider suddenly entering their home space and making unexpected inquires special attention is paid to the contemporary village structure to the common daily life to the general landscape viewed by an outsider the social situation in the countryside and certain asocial individuals occurring virtually in every contemporary community are also in the focus of discussion attention is paid to the general attitude of the locals towards such individuals a personal portrait of a talented samogitian storyteller discovered during this particular fieldwork session an excellent connoisseur of the traditional narratives kazimieras Puškorius from Laiviai village is presented in somewhat more detail along with concise evaluation of the folklore recorded from him and a description of his personal manner of storytelling the publication is concluded with presentation of several narrative texts recorded from this informant

straipsnis parašytas vykdant Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamątarpinstitucinę mokslo programą bdquoregioniniai folkloro ir tarmių tyrimai vakarų Lietuvaldquo (2003ndash2006)

243

TAUTINIŲ MAŽUMŲ TAUTOSAKAISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

KAS ŠIANDIEN PASAKOJAMA LATVIŲIR APIE LATVIUS ŽEMAITIJOJE

sutapo kad prie žemaitiškos šio tomo tematikos dera ir bdquotautinių mažumų tautosakosldquo skyrelis skiriamas artimiausiems žemaičių kaimynams latviams žinant kad tomas dau-giau ar mažiau orientuojamas į šiandienos aktualijas latvių žodinei kūrybai pristatyti taip pat pasirinkta pastarųjų metų folkloro lauko tyrimų medžiaga tirtose salantų žarėnų viekšnių bei židikų apylinkėse buvo aptiktas vos vienas kitas čia gyvenantis latvis 2006 metų Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto folkloro ekspedicijos viekšniuose dalyvius pateikėjų paieškos nuvedė į Mažeikių vaikų našlaičių ir senelių globos namus Pakalbinta ir čia sutikta latvė arija vecvagarė kuri žvelgiant iš folkloro klasikos pozicijų pateikė ne kažin ką padainavo keletą dar mokykloje išmoktų latviškų dainų prisiminė vieną kitą posakį lietuviškai papasakojo pasaką legendą apie Jėzų kristų kur kas mieliau ji buvo linkusi kalbėti apie įdomią savo gyvenimo patirtį

glaustas iš kelių gyvenimo įvykių sapnų vertinamųjų pastabų ar pamąstymų su-dėliotas a vecvagarės gyvenimo pasakojimas tarsi niekuo neypatingas gimė 1923 m Liepojoje Buvo vienturtė turtingų ūkininkų dukra iki karo gyveno viename embutės valsčiaus kaimų čia baigė mokyklą Buvo ne itin gabi todėl didelių mokslų neišėjo Po karo su mama atvažiavo į Lietuvą čia ir pasiliko dirbo vaistinėje ištekėjusi nebuvo ir tuo džiaugiasi galima sakyti ndash net didžiuojasi kaip minėta dabar gyvena Mažeikių vaikų našlaičių ir senelių globos namuose

tačiau kad ir trumpiausia autobiografija nėra tik biografinių duomenų rinkinys kiek žmonių tiek skirtingų gyvenimo istorijų turinčių savo ašį apie kurią ir sukasi pasakoji-mas Jeigu reikėtų įvardyti a vecvagarės gyvenimo istoriją pavadinčiau ją tikėjimo istori-ja tikėjimo dievu likimu sapnais kortomis visas jos gyvenimas ndash tarsi likimo ar dievo duodamų ženklų stebėjimas reflektavimas priėmimas jų kaip neišvengiamos duotybės tikriausiai nesuklysiu teigdama jog tas ne kartą pabrėžiamas jos žinojimas bdquokad taip bus ir taip busldquo suteikė jai stiprybės praeityje apie kurią kaip ir apie dabartį pasakoja be jokio kartėlio leidžia jaustis ramiai ir užtikrintai dėl ateities ir kito gyvenimo ndash jau po mirties siekiant atspindėti tą tikėjimo aspektą parinkti ir gyvenimo pasakojimo fragmentai

ir dar ndash a vecvagarės pastebėjimas kad bdquoLatvijoj bendras stovis yra visai kitoks ltgt čia Lietuvoj yra geriau tokie malonesni žmonėsldquo paskatino parengti ir kitą publikacijos dalį kurioje atsispindėtų o ką gi apie artimiausius kaimynus pasakoja patys žemaičiai tuo labiau kad kaip liudija keleto pastarųjų metų folkloro ekspedicijų žemaitijoje medžiaga folklorinėje tradicijoje dar gana gyvi pasakojimai apie latvius ndash svetimus ir nesupranta-mus jų papročius įpročius tikėjimą elgseną Publikacija parengta remiantis naujausiais lauko tyrimų duomenimis kurie yra tik iš Mažeikių rajono tokia lokalizacija nuspręsta ir apsiriboti įtraukiant ir anksčiau šiame rajone užrašytus tekstus Juo labiau kad skelbiama

244

medžiaga atspindi bendras folkloro tekstuose vyraujančias tendencijas o Plungės rajone užrašytas pasakojimas skelbiamas kaip Pagramančio istoriją apie latvės užkerėtą vaiką papildantis tekstas

Latviams priskiriami tipiniai kitatikių ir kitataučių bruožai ryškiausi mitologinėse sak-mėse apie kenkiamojo pobūdžio burtininkavimą1 jų daugiausia ir skelbiama Pateikia-ma ir keletas naratyvų apie kerų bdquonuėmimąldquo ar apsisaugojimo nuo užkerėjimo priemones siejamas tiek su krikščioniškosios tiek su ikikrikščioniškosios kultūros realijomis keli mažųjų formų pasakymai bei jau folklorizuoti prisiminimai apie šalia gyvenusius latvius rodo kad buvo pastebima viskas ką daro kaip elgiasi ar kalba tame pačiame ar gretimame kaime gyvenantis kitatautis kitatikis ir iš jo pasišaipoma apkaltinama būtomis ir nebūto-mis bdquonuodėmėmisldquo

netaisyklinga lietuviškai su ryškiu akcentu (pusiau žemaitiškai) kalbančios a vecvaga-rės pasakojimų kalba redaguota artinant ją prie bendrinės kalbos normų šifruojant žemai-tiškus tekstus pirmenybė teikta garso įrašams Publikacijos parengėja dėkoja kolegei vitai ivanauskaitei už pagalbą šifruojant ir rengiant žemaitiškus tekstus spaudai Laužtiniuose skliaustuose ir teksto apačioje pateikiami publikacijos parengėjos aiškinamieji intarpai

Vilma Daugirdaitė

iš ariJos veCvagarės gYveniMo istoriJos

Iš religinės patirties

Buvau į upę įkritus ltgt aš įkritau į upę ir mane neša ir tiek toli nuneša kaip tos durys ir aš sakau taip bdquodieve gelbėk mane Juk aš dėl mamos gyvenuldquo iškart atplaukia lenta ir ltgt primuša [mane] prie krašto ir aš apsikabinu medį ir laikau-si ir lenta nueina o aš palieku [apsikabinusi] medį kaboti

aš esu tvirta tikyboj labai Pavyzdžiui kai mama mirė aš nėjau rengtis [lai-dotuvėms] aš pirmiausia ėjau į bažnyčią Bet ne liuterių o lietuvių Įėjau ir sakau bdquodieve padėk man dabar tu man labai reikalingasldquo na man taip gerai skleidės viskas visi kaimynai atėjo aš stoviu prie mamos verkiu [o jie] sako

ndash ko tu verki tu žiūrėk jau mašina atvažiavusi yratiesiog taip stebuklingai [sekėsi]

LtrF md 211(10)

1 Pasak Laimos anglickienės visi Lietuvoje gyvenę kitataučiai laikyti turinčiais maginių galių pavyzdžiui Latvijos pasienyje latvių su burtais susiję gebėjimai rytų Lietuvoje atiduodami rusėms gudėms ar dar kitam svetimajam (Laima anglickienė Kitataučių įvaizdis lietuvių folklore vilnius 2006 p 83) virginijaus savukyno manymu demonizavimo procesuose svarbiausią vaidmenį vai-dina religinis kriterijus (virginijus savukynas keletas protestantų įvaizdžių LenkijosndashLietuvos valstybėje ir jų reikšmių rekonstravimo bandymas Lietuvių mentalitetai tautinė istorija ir kultūros problemos vilnius 2002 p 137)

24

Tikėjimas

aš labai jau tokia aš labai prietaringa Pavyzdžiui kai aš ėjau į mokyklą kad nesutikčiau pirma moteriškos (reiškia vyrą reikia sutikti tada sekasi) bėgsiu aplin-kui keliu kad nesutikčiau moterų

LtrF md 211(10)

Sapnai

ndash O sapnais tikitendash Labai ir aš labai nusapnuoju net labai ir aš netikiu tam kad reiškia aš

numirsiu ir numirsiu visam ne Man bus toks gyvenimas reiškia taip kaip iš židikų parėjau čia o taip iš čia pareisiu į kitą gyvenimą aš žinau aš visus ma-tau sapne juos [mirusiuosius] Mano šeimininkė mirė įsivaizduokit šįmet ir po vieno mėnesio aš matau ją sapne ir jinai čia bliūdą padėjus ir čia sėdi kaip ta panelė ar ponia [rodo į vieną iš užrašinėjančių] čia sėdžiu aš o čia jinai sėdi ir valgom tas salotas

aš esu nusapnavusi ir aš mirti nebijau nors šiandien pat nors šiuo momentu aš mirti nebijau aš pareisiu į kitą gyvenimą

ndash Tai ką jūs nusapnavusi dar esatndash na vienu žodžiu sakant aš esu mirusi ltgt aš esu mirusi ir aš ateinu visi

kas aplinkui mane vaikščioja ndash žmonės mirę kiti pažįstami kiti ndash ne vaikų nėra Bet tie žmonės apie trisdešimt metų trisdešimt penkių metų gal keturiasdešimt Bet tokių senelių su lazdomis visai nieko nėra Bet visi labai rimti labai aš įėjau ir aš sakau

ndash vajė kaip man bus dabar Man moteriška atsiliepė bet aš nematau jos jinai sako ndash tau blogai nebus tu virsi valgyti sakaundash ką aš dirbsiu ndash tu virsi valgyti ir pečius kūrensiaš sakau ndash Pečių aš galiu kurti bet valgyti aš nemoku virti ndash aš sakaundash kap išvirsi taip pavalgysimir aš tuo tikiu kad taip bus ndash ir taip ir bus

LtrF md 211(10)

Apie lemtį

ir nesek [ateities] pagal tokius kaip buvo [kaip rodė įvairūs ženklai] kaip buvo kai mane krikštijo reikėjo sekmadienį krikštyti numirė kūma

dabar reikia dirmavoti (liuteriai dirmavoja irgi) ndash bažnyčia sugriuvo Mes bu-vom ir užmetė [bombą] tiesiog ant bažnyčios rusas gerai kad pabėgom išėjom

246

o sugriuvo bažnyčia čystai bdquonu ndash sako tas klebonas ndash [yra] dar kita ndash embutės bažnyčia galėsim tenldquo nueinam ten ndash ten pamatai vieni

Mama sakė bdquotoks bus tavo gyvenimas jei tokia pradžia nesėkminga tai bus visokių nesėkmiųldquo ir taip ir buvo aš labai tokia jau esu ir prietaringa ir taip viskuo tuo tikiu kad taip bus ir taip bus

LtrF md 211(10)

bdquoKortoms labai tikiuldquo

ir tada kai prasidėjo karas tai buvom namuose ir nugriuvo troba Mūs žemės buvo aštuoniasdešimt hektarų Jo ir nugriuvo troba gyvuliai visi išėjo iššaudyti [buvo] išvežti kur tik ką kas galėjo [darė] vienu žodžiu sakant tėvas buvo miręs mes su mama vienos ltgt karą praleidom visą namuose Baisu Baisūs dalykai bet įdomūs

ir žmogui reikia visko visko reikia matyti ndash bloga ir gera ir labai blogai gyven-ti ir labai gerai ir vidutiniškai ir suvisu blogai

na bet vat dabar yra tas laikas kai aš [gyvenu gerai] kortomis labai tikiu kai kortas man dėjo tai sakė kad man gyvenimas bus berūpestingas tik gyvenimo pačiame gale tai šit tas galas yra

LtrF md 211(3)

žeMaičiai aPie Latvius ČERAUNĖNKĀ DAUGIAUSĒ YR LATVĒ

bdquoSakydavo kad po pietų latviams protas silpnesnis esąsldquo

ndash O apie latvius čia nieko nepasakojandash Brālių tauta [Pateikėja juokiasi] ltgt Latvių toks gal kas jau sakė toks

pajuokos žodis yr zirgu galva2 ndash arklio galva reiškia negudrus kartais pajuo-kaudavo taip

arba sakydavo kad po pietų latviams protas silpnesnis esąs pavakary protas silpnesnis3

2 dėl šio šiandien gana plačiai žinomo frazeologizmo kilmės kol kas sunku būtų pasakyti ką nors konkretesnio nebent tai kad latvių kalbos frazeologizmų žodynuose tokio pasakymo nepavyko aptikti

3 Plg Durnas kaip prūsas po pietų Ltr 2723(24) Šneka kaip vokietys po pietų LMd i 701(616) Durnas kap vokietis po dvyliktai valandai Ltr 2765(37) Pasiuto kai vokietys po pietų Ltr 371(43) v savukynas tokius priežodžius aiškina konfesiniais katalikų ir liuteronų skirtumais susijusiais su val-gymu nevalgymu pasninkaujant (plačiau žr virginijus savukynas kodėl bambizai stori ir pagonys Kultūros barai 2007 nr 7-8 p 53ndash58)

Lietuvių patarlių ir priežodžių kartotekoje aptikusi šio priežodžio paaiškinimą ndash Šiandien kvailas kaip vokietis po pietų (kvailas todėl kad ant piet lašinių valgo) (Ltr 5323170) ndash rankraščio paraštėje pasižymėjau pastabą kad skaitytojui būtų šiek tiek aiškiau ją kaip laisvą savo interpretaciją pridedu ar nebus buvus išplėstos priežodžio versijos Kvailas kaip vokietis penktadienį pasninke po pietų arba Kvailas kaip vokietis penktadienį pasninke po pietų lašinių mėsos privalgęs

247

nu ir kad latvis sako bdquoBruzduļ bruzduļ nāc te šliegas nāvldquo reiškia kviečia [perkūną] bdquošliegaldquo nežinot kas yra kuoka tokia kuoka pas mus šliega vadinam kuoka ten kuolui va įkalt tokia reiškia latvis užsideda už nugaros tą kuoką o bdquobruzdulisldquo latviškai bdquoperkūnasldquo bdquoPerkūne perkūne ateik kuokos neturiuldquo o reiškia tiek jis gudriai sugalvojo bdquoBruzduļ bruzduļ nāc te šliegas nāvldquo4 ltgt

užrašyta židikuose Mažeikių r 2007 m LtrF md 190(18)

Prisiminimai apie latvį Šikšnių

ltgt Bova mona bruolia draugā tuoks šikšnys vuo apie anuo tievą papasakuo-so tėn bova keistenybių keistenybė ruodos žmuogus normalus bova vėskou aš tėk niekāp nėsopronto kāp ons galieja apsižanytė o apsižanija vėsai normalė mote-rišką ėr trės vaikus augėna ėr tous mergaitės bova kāp mergaitės ėr tas sūnos bova vėsai poikos bernioks ėr protėngi vėsė bova saka ka ons latvis bova ltgt

Laikė drėgontą eržėlą nu anam jau sonkē tou drėgontą tėn sovaldytė ons gal-vuoja bdquorēk išdarydintė tou iškastroutėldquo kam čia tou vetrėnarių šauksė ėr kam anou rēk muokietė pėnėgus tų pėnėgų nīkoumet niera nu ėr ons galvuoja bdquoaš pats anou iškastrousiu kuo jau aš tėn nemuokieso anou iškastroutėldquo nu o tas mokslas bova dėdelis kāp iškastrava tas drėgonts ėr nudviesė bdquoo kou dabar aš padariau nu kou dabar aš padariau tai jau dievs mon daba neatlygėns kou dabar darytldquo žėima bova speigs nežėnau kėik tėn laipsnių tou šalti bova ons palėpa unt truobuos pasirėša lėntą tuokė išsėdarė čystā plėks atsėgolė unt tuos lėntuos ėr gulieja kuol sošalės nokrėta nokrėta ons jau dar ons matā torėja jėguos palėptė atsėgolė ontrą kartą ka jau ontrąkart nokrėta ėr trečiokart nokrėta toukart jau ejė į kambarė sošėltė ka jau nėsosėrgtom

o tēp ons lioub ėr so dievu pasėroukous ėšeis tėn į tus Prapoltos ons pri tų Prapoltų gyvena Bova tuoks ežers ožakės čia pakris į žuoli pakels kuojės ėr ron-kas į vėršų ndash roukoujas su dievu roukoujas

nu ėr ons vėsąlaik bova ėlgu barzdu eis (Ylakious bažnyčia latvių bova) ėr ons atein į tou bažnyči nu vėsė žėnuoja šikšnius šikšnius yr barzduotas ltgt nu ėr dabar ons sugalvuo kad rēk nosėskostė tou barzdų ons nuein į tou bažnyči ėr dabar gėrd kad tuos muoteriškas saka bdquoale vuo kuoks šikšnius poikus žmuogus kad tou barzdą nosėskotaldquo

a o šikšniou jau ein į galvą bdquotēp jau negal būtė čia yr kielimuos į poikybi aš jau papėktėno žmuonisldquo tad tuol nebejė į bažnyči kuol ta barzda viel ne-ožauga ltgt

užrašyta židikuose Mažeikių r 2007 m LtrF md 186(9)

4 kolegės Lilijos kudirkienės pastebėjimu bruzdulis tik su išlygomis galėtų būti laikomas latvišku žodžiu dėl latvių kalbai nebūdingos šaknies iš mums prieinamų latvių žodynų vienintelis karlio Miū-lenbacho bdquoLatvių kalbos žodynasldquo (t 1 ryga 1923) pateikia bruzd- šaknies žodžių daiktavardį bruzda lsquostaigi netikėta nelaimėrsquo ir veiksmažodį bruzdēt lsquobrazdėtirsquo (p 340) tačiau su perkūnu ar perkūnija nė šis žodynas kalbamojo veiksmažodžio nesieja tiek šis faktas tiek visa posakio sintaksinė konstrukcija rodo greičiau lietuvišką nei latvišką jo kilmę (t y kelia prielaidą jog tai vertinys)

248

bdquoJūso Dievas ar jūso verbas yr stėpresnės kāp mūsoldquo

o daba Latvijuo pajėmk Laižuvuo daba Laižuvuo mūso ciuoci mamas se-sou gyvena saka daba būdava verbas Par verbas latvių pėlna bažnyčia vuo anėi yr liuteruonā anėi nēn į mūso bažnyči Bet par verbas pėlna latvių priejėn ėš Latvėjas

ndash diel kuo jūs čia einat jau ndash nu bova tėn ėr ėš sėbėra [po tremties] bova latvē šalip ciuocės gyvena Bet

anėi nebova nėi kuokiej čerauninkā nėi neika anėi sakandash Matai ltgt jūso dievas ar jūso verbas yr stėpresnės kāp mūso Moms yr tuo-

kių žmuonių kad mas nagaliam apsėgėntė no anou so gyvulēs padara negerā ndash saka ndash o mas pasišvėntėnam verbas Laižuvuo ėr mas parūkuom gyvulius so tuom švėntėntuom verbuom arba jeigu tėn jau padara kas nuors ėr toukart dar mačėja kad parūkā švėntėntuoms verbuoms

ėr anėi lioub verbas [šventindavosi] tou jau tėkrā Laižuvuo lioub švėntėns latvē

užrašyta viekšniuose Mažeikių r 2006 LtrF md 137(18)

bdquoČeraunėnkā daugiausē yr latvēldquo

čeraunėnkā daugiausē yr latvē ėr daba aš ka dar bovau kuokiuos aštuoniuolėkas metų skoudė gyvenau pas tuokios rosus ėr ana turiejė ontrą vyrą ėr ana pasakuojė kāp ana so pėrmouju vyru gyvena apsėžanėja so latviu ėr daba ana bova nieščia so tou pėrmouju sūnu ėr tas vyrs kažkor bova išvažiavės į keliuoni ar ons jūrinėnku bova neprisėmenu ėr ana dabar sugrįža į tou kaimą kor gyvena anos bovės mylė-masis ana saka bet aš apie anou negalvuojau nieka nes aš anuo bovau užmėršosė myliejau tou sava vyrą tou karlą ėr aš neīškuojau tų kėtų vyrų dabar ons atein munėi aplunkytė atneš medaus o aš būdama nieščia baisē nuoriejau medaus nuo-riejau saldumynų ėr aš tėik skanē tou medų valgau tėik skanē išejė tas vyrs nu ėr saka ons muni kalbin kad aš eičiau su anou gyventė mesčiau tou vyrą

ndash aš mylieso tavi tou vaiką jau tu tik eik jau su munėm gyventė vuo aš juo nie gėrdietė nenuoriu monė tik jouks ein kāp ons išejė o aš tuo

medaus privalgiosė kā mon pasėdarė tuoki trauka pri tuo vyra aš nubiegau pas tou anuo seserė ėr sakau kad aš eiso gyventė su anou nerondu vėitas sau niekur mun tėik neramē tėik neramē ta sesou saka

ndash a tau neatneši ons nieka eidamsndash atneši medaus privalgiauaha vėskas aišku atneši kažkuokių apdavų tas vyrs nu ėr ta paskou ana ejosė

pas kažkuokė bortinėnkė kad anā tėn viel sutaisė kažkuokių tėn tų čemeryčių ėr saka nieka neleida skuolėntė iš tų numų nieka išnėštė nieka neleida skuolėntė ėr tāp saka paskou aš atsitaisiau

vuo bova pati vuo tēp sugedosė kad reiškia kažkuokėi tai čeravuojimā yr užrašyta židikuose Mažeikių r 2007 m LtrF md 186(9)

249

bdquoAnėi tēp muok užkerietė ar žmuogų ar gyvolįldquo

ndash O nesakydavo kad Latvijoj daugiausia čerauninkųndash Latvijuo je Latvijuo tas bova tas i daba yr ne kėtēp juk i daba yr anou

tuoks musiet kraus ar anou tuos akės musiet tuokės anėi jau muok anėi tēp muok užkerietė ar žmuogų ar gyvolį ar kou norėntās anėi jau ajerau

tėn pat sosiedė mūso (nu aš jau bovau jau didėlė bovau) kad ana atejė i pasakė saka

ndash viešpatie jok monė sočeriejė tėn latvė tuoki gyvena bet ana bova už lietuvė žanuota i paskiau tas turiejė

dokterį ta doktie bova ož rosa žanuota ltgtnu ėr sakandash tu monėi paskuolėnk kėrvėaš saka niekur nieks [nieko blogo nepagalvojau]ndash Je je ndash įdeviau tou kėrvė ana i nuejė numėi pruo tou mona karvė mona ta karvė bovosė pri tuo takelė

prėrėšta Jė kažkou kāp sosėrokava einont pruo tou karvė saka aš nekreipiau die-mesi nieka

aš saka tėktās nueino anuos perkeltė ta mona karvė baub so kuojom žemis kas saka jėrau nu mėslėju nu kas tau daba yr vedu numėi nieka Baub i vės-kas nu i ana saka mon šuovė į galvą kad tu čia kam tau tuo kėrvė reikiejė jok tu nejaugi tau nie rastė kuokė kėrvė numėi o kad būt reikiejė kėrvė vyrs būtom atejės ėš vyrų ndash do vyrā tėn bova anuos i žents dar bova Bet kuo to atejē tuo kėr-vė to kėta nieka nuoriejē [užčėravoti]

anā matā ejė pavyds kam ana rėš pri anuos tuo rubežiaus tou karvė ana iš tuos zlastes ana nuoriejė sočerietė Bet matā reikiejė būtėnā paėmtė iš anuos dāk-tą kon norėntās ana tēp mon pasakuojė

nu saka kad tēp ltgt ana nuejė i sakandash atėdouk monėi tou kėrvė ėr daugiau pas monės ltgt kuojas nekelk ltgt aš

uždieso rubežio ndash saka ndash Būs uždiets rubežios ėr tu jeigu eisi ta žėnuok kad tu jau krėsė

ana ėšsėgonda matā ana matā tāp staigē ana soprata vuo ta ėšsėgonda mės-lijė kad anou nesočerietų nežėna mėslėja sena muotriška kuoki bortėnėnkė ltgt kad ana matā ėšsėgonda ėr ana nubiega Matā nereikiejė ētė tou parubežiu [bet] saka ejė i ejė vėinakart nuejė ontrakart nuejė atčeriejė tou karvė nuein vakarė tou karvė jau parsėvestė pakeltė ejau vėskou veizo kad ta karvė mon jied Paskiau vakarė parsivediau karvė kāp niekor nieka anon saka išgondėnau ana mon ati-čeriejė tou karvė

ta jau ta jau bova latvė bova bovosė i latvē ta jau eik eik latvē ndash čeraunėnkā ltgt

užrašyta ukrinų k židikų sen Mažeikių r 2007 m LtrF cd 180(19)

20

Nuo latvių bdquočerųldquo saugo šermukšniai

ndash O nepasakodavo kad kas nors karvėms pieną atimandash nu latvē latvē lioub saka daugiau atėms ltgt Juona naktį lioub šermokš-

nēs užkaišiuos pastuogė šermokšnēs nu i karves apvainikous šermokšnēs kad neatėmtom pėina vuo tēp latvē lioub saka atėms vuo aš ta tuo nežėnau mon nie bovė tēp tēp daug kas žmuonės lioub sakys ka Latvijuo lioub tatā tēp atėms Lat-vē turiejė tuokį čerą kou tėn kas anou žėna tuo aš ėrgi nežėnau negalio sakytė nu bet lioub būtė pasakas tuokes ejė ltgt šermukšnē apsauga Pakėš puo kūtes pastuogie pakaišiuos ltgt

užrašyta židikuose Mažeikių r 2007 m LtrF md 188(32)

Per Jonines latvės karvėms pieną atima

ėr bova tuokėi Jorgotē tėn gyvena anīms jau kāp tas žemis išdalėjė anīms bova šešiasdešėmts aktarų žemės ėr tėims Jorgotems devė dešėmts aktarų žemės ėr anėi gyvena vėinam gali ndash jiems tuokį kvatierą devė jau tėn

nu ėr ana saka daba ryt prīš Juonėnes aš veizo ana saka tou Juona rytą jau kad gašpuitieni atsikieli auštunt tuoki šniūrą saka ir aplink visą mona ganyklą ėr aptrauki ėr aptrauki ėr ateji lig mona kūtis dorių da ana tėn pastuoviejė ėr aš nieka nepagalvuojau ana saka išvedo karvi lauku ana saka jau nedēvė karvi pėi-na vuo matā kad toukart kad tuos latvės jau apėbor tad nereik kuol rasa yr vestė gyvolios į bondą karvis ėr tā muotrėškā nebėbova pėina nebėbova pėina kou ana varga milžuos ndash grynus tuokią krekeną

tada šilous tuokėi valtarē bova tuoki valtarieni sena latvi bova ndash bortėnėnki ėr tada ana pri tuos važiava gava vaistus ėr tou karvi atgava atgydi

ėr ta gašpuitieni tāp padėrba ėr tēp kad teisybė bova ėr ta muotrėška ana tėik varga su su ta sava karve

užrašyta vėžupių k Medemrodės apyl Mažeikių r 1964 m Ltr 3665(517) LtrF mg 379(13)

bdquoTas latvis liūb visumet tam ūkėnėnkou atėms pėinąldquo

ūkėnėnkā ka bova sosiedā kaimynā i kaimyns bova latvis ė tas latvis liūb vi-sumet tam ūkėnėnkou atėms pėiną posi visumet anam mažiau būs vuo tam latviou būs daug

nu ons [ūkininkas] turiejė vaikį švėnta Juona rytą kāp ėšgen bondą tuo gaspa-duoriaus bondą gen ėr ein ta latvė paskou tuos bonduos škodorą vėlkdama ėr ton onsėmuovosė viedrielį ont ronkas nu ėr ana pasakuoja eidama bdquoMan posė man posėldquo ndash ta latvė nu tas vaikis įsiklausė ėr ons ein velk apnasrius ėr ona gręž ėr ons gręž bdquoMan visą man visą man visąldquo nu ėr ein par tou ganyklą paskou par krūmus tus ltgt ta eina kad nematytau tas pėimou anos vuo ons ein anos ka nematytau nu kāp jau ėšgėnė ana nebēn ons pasisliepė ta tou meta tā latvē pėina niemaž neblėka vuo tam gaspaduoriou pėina nie kor dietė neblėka

užrašyta žemalės k šerkšnėnų apyl Mažeikių r 1965 mLtr 4060(145) LtrF mg 887(9)

21

Latvės ir vagims bdquočerą užmesdavoldquo

ėš latvių vuot daba Malūkatē anėi kāp ejė čia puo kara (nu čia nedidelē senē jau kelintās tās metās) ejė ejė meliuoracėjė nu ėr ta mūso draugė bova ėšėjosė tėn dėrbtė nu ėr ana saka pri tuos latvės vėskas sokabėnta mēsa vėskas ndash mūso lietovē vag vuo Latvėjuo vėskas yr atdars tėn nieks nieka nejam (Mon diedė tėn gyvena Latvėjuo saka tėn laukous i salietrą i vėskou gal palėktė tėn nieks nejėm tėn jau vėskou gal palėktė Jei jau pajėmē ta jau pražodyts po velniou) nu ėr ana saka tėi mūso lietovē saka bdquoMes atēsėm anā šiounakt tos lašėnios ėr pavuogsėmldquo anėi solyga saka bdquoPamiegėnket ateiket jauldquo nu ėr anėi jau nepasakė kuoki tou naktė ateis nu ėr paskiau saka dvylekta ar kėik tėn naktėis ana monė pažadėna (saka aš pas anou bovau ant kvateras pas tou latvi) ana munėi pažadėna saka

ndash einam oleli paveizietėnu kuo tu čia munė dvylektuo naktėis žadėnėnu saka lašėnē kāp bova prėkėbėn i tėi vėsė prėkėbėn kur ejė tyčiuom anėi ejė

pavuogtė vuo ėr prėkėba kāp pri kuokiuos elektras ltgt negal nueit vuo ndash nu daba ndash saka ndash kėik benuoret vuogtėsaka vėsė ėšlakstė kāp jau ana tėn pasakė kon matā ndash Tai čia ta latvė kažką užkalbėdavo kad nepavogtųndash nu tai jau matyt jau matyt kad nepavuogtų vuo tou nežėnau aš tou tatā jau

ana patė pasakuojė čia jau tarybinēs laikās jauužrašyta tvaskučių k židikų sen Mažeikių r 2007 m LtrF cd 179(11)

Ką gali latvių poteriai

ndash O nesakydavo kad per Jonines laumės eina atimti karvėms pienąndash a pėiną vėliuotė dabar nu tavėis ons ateis [išvilios] bet rēk tėn tos muokietė

puoterius kalbietė latvėškus ons atejė tau pėiną gal ėr vėsą ėšvėliuotė arba posė ėr ons apeis so tou šniūro jau kaspėno nu siūls tuoks būs apeis aplink tou karvė puoteriedams ėr daba ons tou pėina ėš tuos karvės ėštrauks ons nuveis pri sava karvės apeis ėr tava karvė bedous tėk kuokė lyterį pėina

ndash Čia čerauninkas taip padarysndash nu latvių puoterē nu čia dabar miliuoracėja kad ejė čia gal maždaug sakytė kuokēs pinkisde-

šėmt šeštās Malūka oleli kad dėrba Poukie nu ėr latvė tuoki bova ėr ana sakė bdquoJē nuori aš išmuokyso tavė tus poterios bet netorė tėisies kėtam pasakytė tau būs bluogāldquo ana prėgosdėna da tou olelė skaituos bdquotau būs bluogā jē tu pasakysėldquo

nu ėr daba aplink tou nabaštiką [su] tou siūlo apeis trės kartos ėr daba so tou siūlo aš sučerieso Bet tėk tus puoteros reik [mokėti]

ėr saka aš dar ėr sakaundash Jėzau puonyteli tu jau nepyk diel kuo tu tou mēsą ėr dešras laikā vėskou dar-

žinie sokabėntos aš nagoldau galvą sava už zimaguoros [darbininkus] sakandash aš tyčiuoms pakabėnau gal anėi pri šnapšės ožkondā ateis

22

Je saka ėr atejė du zimaguorā ka pribiega grēt pri tuos dešruos ontrasės ndash pri tų lašinių paltėis (ėšrūkytė gerė) nu kou čia saka

Paskiau saka aš dar tebgolo o ta latvė jau atsėkielė saulē tekont (ta olelė saka aš naatsikieliau) saka

ndash akšėn akšėn vakālė kou aš tau paruodyso saka Jėzau mon ėr akys ont kaktas ėšlėpa aš tėik ėšsėgondau tėik [pamačiusi

prie dešrų ir lašinių sustingusius bdquozimagorusldquo] ana nieka nesakė ana sau apejė į rėnkė atpuoteriejė Paskiau tėms pasilēda ruonkas sveikiausė žmuonės yr tai nu toukart nebejė ėr oleli sakė aš bijuojau tėn babūtė Poukie ėr ont kvartieras pas anou kad monė nesočerėito ltgt tā ana mon patė ta mergelė pasakuojė bdquosava akėmės ndash saka ndash aš matiau čia ne malagystė sava akėmės matiauldquo ltgt

ndash O kodėl jinai taip darondash nu matā kad anuos toki lūšneli latvē nīkumet jau nemiegst kāp lietuvē tos

rūmus išstatytė ka Poukie gyven tas bodėnkielis dėdelē švakus bova vuo ėr vės-kas tėn yr vuo daba nebožrakėnk jok vėskou ėšneš torė ožrakėntė ėr anā nabova kame ožrakėntė miliuoracėja ejė tās metās pėnkiasdešėmt šeštās pėnkiasdešėmt septentās metās vėskas lauke vuo zimaguorā žėnā pri ožkanduos sogalvuo

užrašyta račalių k židikų sen Mažeikių r 2007 m LtrF cd 179(15)

Latvės užburtą vaiką velnias apsėdo

nu nuvažiava ons į rygą nuvežė pardoutė mēsą i priejė latvė sena latvė i ta latvė paprašė mēsuos ar ana tėn pėrka du kiluogramus ar ana pėrka tėn tris kiluogramus anā trūka kapeikų dar pri tuos mēsuos pridietė i ana labā prašė tuo žmuogaus

ndash tu mon ndash saka ndash prilēsk diel tų kelių kapeikų aš nebtoro vuo labā mon rēk tuos mēsuos

tas žmuogus neprilēda nu i pasakė saka ndash tau kelių kapeikų tu mon negalė nulēst a tau kaštous ne tėiktas žmuogus anā da pasakė sakandash i kon tu čia mon padarysisakandash aš tau nieka nedarysiuana i nuejė i tuos mēsuos ana nepėrka nie šmuoteli i paejė tušti ta muoterėškeli

nu i mat parvažiava ons numėi praejė trys dėinas da parvažiavės žėnā pasakė žmuonā ndash saka tēp i tēp latvė pasakė dā ta pati sakiosė bdquonegerā tievā padarē Latvėjuo yra visuokių dar yr senuos gadynes žmuonių senaguogių korėi dar vi-suokių bortų žėnaldquo vuo tēp i prėejė vėiną mergelė torėjė vėintortė nu ir labā tėi tievā myliejė nu i ton vāką žodė [kankino] lėg tėik kad ta vāks nie bavalgė nie bamėiguojė ndash ana klykė i klykė tėik anon draskė

nu ir kėik anėi apvežė kėik vežė daktaros kėik vežė vėskon ndash nieks nepagel-biejė ta paskiau tas tievos po kėik ons tuo laika važiava į Latvėją apėntās (kuokė tėn latvė pėrka sena žėnā ton patė nabsorasė kamė to sorasė ton patė) kėtą latvė prašė dėdelē nu i ta latvė i atčierėjė

23

ndash Kas žudydavo tą mergelę ndash nu tuoks senis ana matydava kad jau bdquoParēn parēn ndash šauks ndash parēnldquo

sakys bdquovuo kas ons yr kuoks ons yrldquo ndash bdquovuo šėtāldquo ndash ruodydava nu anī graibys ėms ndash nemata nie vėins nieka vuo į anon kėmb vuot i draska

užrašyta dovainių k Platelių apyl Plungės r 1976 m Ltr 4650(306) LtrF mg 1674(4)

bdquoŠnekta lioub būs ka latvės čieravuoldquo

aš toriejau knygielė nu gal ėr jūs esat skaičiosė apie tou šėtą Pagramantės tou nu kāp tėn pasakytė bova įsimėtės velns kas ons tėn bova įsėmėtės Bet tas vėskas tėkrenybė yr ėr aš toriejau knygielė tas bova tujau puo kara zaras galbūt ėr vėlniou jūs tėn žėnuot apėi tou tuokį tų atsėtėkėmą ltgt

kāp pradiejė baidytė dėdžiausē įsėmetės kuoks tėn pas žmuogų pėrma pradie-jės kāp tėn puo bėškė jau ar į longo skrabėntė ar kuokį jau tėn tou ženklą doutė paskou jau daugyn daugyn daugyn Paskou kvieties ėr valdžė ėr mėlėcėjė vėskou ltgt ėr ons paskou nu ėr paskou tas kas ons tėn bova tuoks pradiejė apsieda vāką tuo žmuogaus gnaibytė tou vāka pradiejė gnaibytė ltgt Mergelė bovosė pinkių metų Pradiejė tou mergelė draskytė gnaibytė ndash cyptė ta mergelė Babūnė ta tou vāką sosėgruobosė išbiegosė jau pas kėtą dokterį ltgt ejė pri daktarų šėtā va-žiava į rygą tėn vėsuokė bortėnėnkā vėsuokė vėsuokiausė ltgt tėn ėr konėgā ėr mėlėcėjė ndash vėskas ejė tėn veizietė ltgt

nu ėr nieka ėr tėi konėgā ejė ėr šventėn vėskou nu ėr tėi konėgā jau pasakė kad rēk didelē didelē rēk melstėis dievą garbėntė rēk mėšės pėrktė rēk kalnos gėiduotė (gerā kalnā yr gerā mėšės yr vėskou) ltgt ėr atstuojė tas velns bet jau dėdžiolės pastongas diejė vuo ltgt

Bet tas tėkrā teisybė Jėzau ėr metā [knygelėj aprašyti] ėr tėi žmuonės kas dalyvava kas bova kuoks konėngs ltgt nu vuo kėtė kor nebėjuojė ejė ta tėn dėdžiausius dyvus dėrba ons dėdžiausius dyvus Bet tas ne pasaka yr vakalē bet tėkrenybė yr ėr daba ta mergelė kor ons bova apsėdės tas velns ėr daba ana yr žanuota ėr so vakās ėr gyvėn jau dabar jau nabier anuo vuo kas ons tėn tuoks bova nu pėktuojė dvasė kad tėn nieks nežėna neištyrė nieks ltgt

[Užrašinėjant kitą dieną ir paklausus ką pateikėja žinanti ar yra girdėjusi apie kau-kus atsakė nelabai tikinti tais pasakojimais apie kauką bet vėl grįžo prie Pagramančio istorijos apie velnio apsėstą mergaitę Tik šįkart papasakojo ne tai ką knygelėje skaitė o ką žmonės kalbėjo]

aš tuokių kad tėn kaukas kad tėn nešto aš nežėnau aš nelabā [tikiu] vuo kāp Pagramantes tou velnė ta tėn tas tėkrā įduomos tėn tėkra teisybė kad ons [ūki-ninkas] važiavės bizniavės so mēso yr važiavės į rygą puo kara šėtā vežės mēsą važiava daug kas ėr ėš mūsų važiava ėr vežė žosis pardoutė vežė vėskou kas kou sogrēbdoms ndash Latvėjuo bova brangesnės nu ėr ons važiavės vežės mēsą parda-vuotė į Latvėjė ėr kāp tėn nopėrkosė ta latvė tuos mēsuos jau nu anuo ėr sakontė ar pėnėgų netorėjosė ar kāp kad ana biegs pasėmainytė pėnėgų smulkių ėr ana tou

24

mēsą palėka pas tou bdquokuol aš pasėmainysio tos pėnėgosldquo ar ana įdevosė kad aš nebgalio bapasakytė to gėrdiejau tėk gėrdiejau tuo knygelie nerašė ėr tas žmuo-gus ėr tos pėnėgos pajėmės ėr tuos mēsuos nedevės anā va tou latvė jau apgavės dėdelē nu iš tuo saka anam ėr pradieja ta latvė saka apčėravuojosė anou Bet knygelie tuo nebova parašyta o tėi žmuonės šnekiejė ar tėn tāp bova ar nebova nežėnau tuo knygelie tuo nerašė

nu juk šnekta bova kad latvės muok čėravuotė aš nežėnau aš lioub į to rygą nuvažiousiu nie tėn sočieravuojė nie vėina geriausias muotrėškas bova tuos latvės Lioub ėr pėrks ėr pardousma ėr kou ėr nie kuokių nie pasėtaikėn vuo šnekta vuo šnekta lioub būs ka latvės čieravuo kad latvės muok sočieravuotė Bet tėktā tas mon ruoduos toštė kalba tāp tėk žmuogos netėkontės šnek ėr gatava Mon tāp atruoda

ndash O ką jos galėdavo apčėravotindash nu jēgo jau kon nuorėntās nuorėsė apgautė ar kon nuorėntās ltgt nu užmes

čeros o kuokėi nu bet kāp tam kāp tam žmuogou ta jau kas nuorėnt bova ožme-tės tos čeros kad tas parejė tas velns Pagramantie tuo ta jau tėn kas nuors bova vės tėik

užrašyta užventės k viekšnių sen Mažeikių r 2006 m LtrF md 140(18) 141(17)

Į latves būrėjas žmonės kreipdavosi ir pagalbos

ndash O nesakydavo kad latviai čerauninkaindash turėjom turėjom turėjom kaime vieną čerauninkę kaip ją vadindavo viena

latvė buvo būrėja kortom burdavo o viena latvė gydydavo nu ir eidavo žmonės ir eidavo žmonės Bet jinai kaip čia sakydavo gal kokių ten ana tų vaistukų turėdavo bet turbūt daugiau kaip ir žolininkė tokia buvo tokias dvi turėjom

o šita kortas sakydavo nesakydavo bdquomestildquo varažyt ndash kaip tai sakydavo nu ir kaimynų mergaitė buvo žuvus tarp kitko mano draugė buvus tėvai išvažiavo į turgų ir tas [tėvas] turėjo medžioklinį šautuvą Laikė ant tvarto paslėptą kaip tėvai išvažiavo į turgų (ta mergaitė buvo kokių keturių ar penkių metukų o brolis vyres-nis buvo) jis užsilipo kaip tėvų nėra užsilipo ant to tvarto ir atrado tą šautuvą ta mergaitė iš paskos žadėjo lipt o tas pasiėmęs tą šautuvą galvojo kad jis tuščias jis jai sako bdquonelipk aš šausiuldquo ir jis nušovė netyčia nenorėdamas ir nušovė tą mergai-tę tai aš prisimenu pas mus ir prūdą su kartim išmaišė dar aš prisimenu šitą gerai po laukus išieškojo o jis kaip nušovė jis ją nunešė į javų lauko vidurį ir apkrovė žolėm ir paliko Jam buvo gal nu nedidelis ir jis buvo gal dešimties ar vienuolikos metų ir neranda tos mergaitės aš gerai prisimenu kaip mūs tą prūdą su kartimis išmaišė atseit jinai pas mane ateidavo mes draugavom nu mane apklausinėjo aš nieko neatsimenu

Beje įdomu kad apie pačią pateikėją kaimynai pasakojo jog ji turinti blogas akis ir ne vienam gyvulį yra nužiūrėjusi o ji paklausta apie žmones blogomis akimis gyvulių nužiūrėjimą atsakė tokiomis pasakomis netikinti šeimininkai kalti jei paršiukai neauga ar karvės pieno mažai duo-da ndash šerk perkelk pagirdyk gyvulį ir jokios blogos akys nieko nepadarys

2

tai ėjo pas tą burtininkę tą latvę klaust kad bdquoPadėk surast kur dingus ta mer-gytėldquo valytė buvo vardu nu tai prisimenu kaime visi kalbėjo ką jinai atsakė visą laiką Jinai pasakė kad ji yra negyva ir kažkur laukuose taip ir atrado javų lauke tai visi kažkaip sukluso kaip čia taip galėjo atspėti kaip čia galėjo pasakyt kad ne namuose yr bet yr kažkur laukuose negyva tai vat visiem atrodė jau kaip čia sa-kyt jos autoritetas jau buva kaip ir geresnis va tą prisimenu gerai Jau jų nėr dabar

užrašyta židikuose Mažeikių r 2007 m LtrF md 190(19)

Latvės rožę gydydavo

nu žiūriek va ruožė kad yr lėga ruožė i toujau pat latvės pagydandash O kaipndash anuos nesaka paslaptė va ir anuos saka kad tēp yr latvē jeigu ons [burtinin-

kas] mėršt ons palėks kėtam pasakydava vuo tēp nepasakuo apie ruožė vandash O nėra tekę važiuoti kad pagydytų ndash Mūs mama patė išgydydava tas ruožes be juokių čerų Pėrmėijē vaistā rogėnio

mėlto bėškį nežinau diel kuo vis tėik imdava mieleną popierelį (kāp seniau vaikā eidava į muokyklą būdava sąsiovėnē mielynās viršelēs) Į tou mieleną popierelį uždies biškelielį tų šėtā ėivų sukaišiuos (ievas ievas sokaišiuos) rogėnio mėlto ėr kreiduos vuo vėskou sošotės sošotės dies unt ruožės ėr pėrmėijē vaistā Jok daktarā pėrma [neišgydė] daba jau žėna pėrma nežėnuojė ltgt

užrašyta ritinės k židikų sen Mažeikių r 2007 m LtrF md 194(12)

bdquoKuol tos sava bortos neatidoud anėi negal ramē mėrtėldquo

Pas mus čia gyvena tuokėi garškā Lioub sakys ka skerslatvē kāp tas ėšėn bdquoskerslatvēldquo nežėnau Lioubam tikies saka kad latvē dėdelē muok čieravuotė Lioub sakys kad aš latvių bijau

čia gyvena židikous tuoki latveli dabar ana yr Mažeikious prieglauduo tad ana pasakuojė viel kad ana pažėna tuokį muoterį katra jau muokiejė tos čieravuo-jėma bortus ir ana saka negaliejė nomėrtė ana praši praši kad ta duktie ateitom pas anou kad ana galietom perdoutė tos sava čeros nu ėr saka kuol ta duktie neatejė ana tol negaliejė nomėrtė kāp jau ta duktie atejė perdavė ana tos čeros ta toukart ana ramē nomėrė

anėi matā tuokėi palīkt kāp bortėnėnkā anėi kuol tos sava bortos neatidoud anėi negal ramē mėrtė

užrašyta židikuose Mažeikių r 2007 m LtrF md 184(13)

Latviai džiaugias kai žmogus miršta

Latviai jeigu nūmėrė ltgt latviai džiaugias pas juos džiaugsmas jēgo nūmėrė kad išejė ėr laimingā išejė į vietą anou padietė reiškia džiaugiuos [labiau] negu kad jis dar gyvena anou tokis mintys latvių yra vuo mes atruoda mum tāp negal būtė ltgt

užrašyta Palnosų k viekšnių sen Mažeikių r 2006 m LtrF md 130(25)

256

Ar ant latvių kapų baido

tuoks kelioks yra ėr tėn pušynielės tam pušyniely yr tie latvių kapā dalyks kad žmuonės kas kāp suprata bet iš tėkrųjų ta tėn bova mėškėnis balondės nu ėr mėškėnē tėi balondē anėi tāp ūbaun ū ū ūūūū saka bdquoLatvē gėrdietė ūbavėms riek kapousė tėnldquo vuo ka pasėklausė ndash tėn balondės

ndash O ta kas tāp sakėndash nu tai buobelės buobelės saka bdquoBaida baida unt latvių kapų baida ūbaunldquo

nu bet mėškėnis balondės ltgt anuos nosprendi kad čia vaidenas ltgt niekada nebova tāp ir staiga atsirada anam užejė mėslės ons ėr periejė tėn

užrašyta Palnosų k viekšnių sen Mažeikių r 2006 m LtrF md 133(9)

Parengė Vilma Daugirdaitė

27

TEKSTŲ PUBLIKACIJOSISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

ŽEMAIČIŲ FORMULINIAI KEIKSMAI

Birutė Jasiūnaitė

šios publikacijos tikslas ndash pagal galimybes kuo išsamiau supažindinti skaity-toją su populiariausiais žemaičių formuliniais keiksmais Į toliau pateikiamą są-rašą įtraukta apie puspenkto šimto įvairaus pobūdžio keiksmų formulių užrašytų įvairiais laikais visoje žemaitijos teritorijoje sąmoningai apsiribota formuliniais sakinio pavidalo keiksmais nes neigiamųjų žmogaus apibūdinimų vadinamųjų pejoratyvų yra didelė daugybė tai gali būti ir atskiri neigiamos reikšmės žodžiai pavyzdžiui žaltỹs rugravepūžė kiaũlė veacutelnias šetotildenas judotildešius čeraunintildekas ir neigia-mai konotuoti frazeologiniai junginiai kaip antai gyvatildetės i šnara bdquoblogas žmogusldquo kipšas su kapstyklegrave bdquonedorėlis nenaudėlisldquo Telši pliupis bdquoištižėlisldquo Nematildekščių vėbra bdquožioplysldquo Plugravengės keturatildekis bdquoakiniuotis kuriuo gąsdinami vaikaildquo vaacuterna su kepalaacuteičiais bdquožioplė išsižiojėlėldquo ir pan apie įvairaus pobūdžio pejoratyvus jau esu rašiusi prieš keliolika metų (plg Jasiūnaitė 1995) todėl smalsesnis skaitytojas gali susidaryti gana išsamų vaizdą apie tokios šiaurės žemaičių leksikos savitumą

Medžiaga šiai publikacijai rinkta daugiausia iš rašytinių šaltinių pirmiausia bdquoLietuvių kalbos žodynoldquo indashXX t bei bdquotautosakos darbųldquo (tdr) prieškarinių tomų židikų (Mažeikių r) apylinkės formuliniai keiksmai paimti iš populiaraus pobū-džio Janinos sidabrienės straipsnio bdquožidikų apylinkės neigiami linkėjimaildquo (1983) neblogai reprezentuojančio mus dominančią leksiką vartojamą vienoje konkrečio-je šiaurės žemaičių vietovėje iš šnekamosios kalbos bene daugiausia pavyzdžių turime iš endriejavo (klaipėdos r) sedos (Mažeikių r) tirkšlių (Mažeikių r) endriejaviškių pavyzdžius palyginti ilgą laiką esu rinkusi iš savo senelės onos Jo-kužytės-Martinkienės (1895ndash1995) turėjusios puikią atmintį platų žodyną gerą lingvistinę nuovoką reikia pabrėžti kad tokio pobūdžio medžiagą dėl jos specifi-kos parankiausia užrašinėti iš gerai pažįstamo artimo žmogaus už įdomius tirkš-liškių pavyzdžius esu dėkinga prof habil dr aleksui girdeniui kartoteką šiek tiek papildė ir ekspedicinės vasaros prabėgusios sedoje žemaičių kalvarijoje Papilėje kuliuose ir kitose šiaurės žemaičių vietovėse

Mano supratimu formulinio pobūdžio keiksmų sąrašas būtų neišsamus trūk-tinas be žinomų žemaičių rašytojų ndash Motiejaus valančiaus simono daukanto že-maitės Lazdynų Pelėdos sofijos čiurlionienės-kymantaitės ndash raštuose vartojamų

28

pavyzdžių atspindinčių autorių gimtosios tarmės ypatumus ypač leksiką bei fraze-ologiją iš dalies ir morfologijos dalykus ekspresyvių dialogų į kuriuos išradingai įpinamos ir tradicinių keiksmų formulės ypač gausu žemaitės kūryboje Įvairių rašytojų tekstuose pasitaikantys autoriniai naujadarai nėra itin nutolę nei nuo tar-mės nei nuo folklorinės tradicijos autorius gerai jaučiantis tarminės šnekamosios kalbos specifiką sugeba improvizuoti originaliai komponuoti tradicines formules išplėtoti jas pavyzdžiui Kad velnias peklą uždegtų su tokiais klapatais žem Kad po Liucipieriaus uodegotildes pagravekištos per amžius smirdėtumėt s čiurl iii 117 oi nedoras kunigas kad jį šimtai statnių juodų jų pagautų M valanč Pastarotildesios formulės aidas tarsi atskamba nuoširdžiame mano senelės pasipiktinime nevalyvu kaimynu keiksmininku an[a]s bačkoms bačkoms velnius vis kriovė kad tave bač-ka velnių atimtų end

Į šią publikaciją palyginti nemažai tradicinių keiksmų pakliuvo ir iš ankstesnių-jų tautosakos rinkėjų darbų Pirmiausia čia minėtini vinco krėvės-Mickevičiaus bdquoPatarlės ir priežodžiaildquo bei Mikalojaus davainio-silvestraičio bdquoPasakos sakmės oracijosldquo reikia pasakyti kad v krėvės pateikiama medžiaga paprastai esti šiek tiek stilizuota bdquopaaukštaitintaldquo Joje retkarčiais pasitaiko morfologijos bei leksikos aukštaitybių paties rinkėjo ndash pietų aukštaičių tarmės atstovo ndash kalbėsenos bruožų pavyzdžiui veacuteidas (žemaičiai apskritai nevartoja bendro žodžio šiai kūno daliai pa-vadinti) veseacuteilia (plg autentiškus žemaičių slavizmus veseliagrave arba vesẽlė) lygaũs tiesaũs (plg žemaičių autentiškas formas lyacutegio tiẽsio) ir pan kiti tautosakos rin-kėjai (s daukantas M davainis-silvestraitis) vietos tarmės autentiškumo požiū-riu pranašesni jų užrašyti tekstai tikslesni aišku tiksliausias tarmės perteikimas vadinamasis transponavimas būdingas bdquoLietuvių kalbos žodynoldquo pavyzdžiams atėjusiems tiesiai iš gyvosios kalbos

kartais pasitaiko kad tradicinių keiksmų ar blogo linkėjimų formulės įpinamos į didesnės apimties tautosakos kūrinius ir funkcionuoja kaip organiška tam tikros visumos dalis dažniausiai keiksmų randame pasakų dainų ar paukščių balsų pa-mėgdžiojimų tekstuose šiek tiek tokio pobūdžio pavyzdžių pateko ir į mūsų sąrašą plg bdquoŠe tau perkūnatildeli ndash patriūbyk man į pasturgalįldquo Į jį perkūnas spyręs (už pas-turgalio rodymą) tdr vi 135 (Plt)1 kad išlėkiau paliko pilnos miegos pilnos dar-žinės medžiai su lapais ka parlėkiau ndash tuščios miegos tuščios daržinės kožną rytą vis kopūstai vis kopūstai ka jūs ben užspringtumiat (gieda blezdinga ndash kregždė parlėkusi pavasarį) Lkv keiksmų pakliūva ir į burtų užkalbėjimų tekstus viena kita būdingesnė burtų formulė šiai publikacijai paimta iš žinomo Jono Balio rinki-nio bdquoLietuvių žemdirbystės papročiai ir tikėjimaildquo ndash jas galima traktuoti kaip tam tikros apeigos žodinę (verbalinę) dalį2 pavyzdžiui Jei kas dyvijasi [iš karvės] rei-

1 Mano endriejaviškės senelės teigimu toks paniekos gestas buityje buvo gana paplitęs įniršusi mo-teris užsiplėšusi sijoną parodydavo šią kūno dalį o antroji ironiškai klausdavo vo kumet portigrapijas išdirbsi (atseit ji buvo ne paniekinta įžeista bet bdquonufotografuotaldquo) vaikai susipykę rodydavo vienas kitam ir špygą ir liežuvį špygą ypač kišenėje parodydavo ir suaugusieji aš anai nieko pryš nesakiau bet špygą kišenė[je] aš visuomet turėjau (sakyta apie piktą uošvienę)

2 dėl šio termino žr pvz Толстой 1995 23

29

kia sakyti bdquoPasidyvyk iš jos šūdoldquo tada pienas nepranyks LžPt 145 (varn) gana sudėtinga formulinė struktūra kaip žinoma labai būdinga folkloro kalbai apskritai todėl platesnis išsamesnis folklorinis kontekstas gali tyrinėtojui labai padėti per-prasti tradicinių formulinių keiksmų funkcionavimą rišliame tekste

reikia pripažinti kad autentiškuose žemaičių dialoguose ypač kada kalbėto-jai dėl ko nors gerokai susijaudina įniršta atskiromis stereotipinėmis formulėmis tenkinamasi retai smarkiai susipykę pašnekovai garsiai šaukia bdquošaudoldquo ištisomis keiksmų serijomis kuriose beje tradiciniai žemaitiški posakiai eina pramaišiui su populiariais slavizmais tokio pobūdžio autentiškų nepagražintų dialogų galima rasti transkribuotų tarminių tekstų rinkiniuose iš jų keiksmų tyrinėtojams ypač vertingas paslėptu mikrofonu įrašytas tirkšliškių tekstas bdquosusibarėldquo paskelbtas a girdenio parengtame tekstų rinkinyje bdquotaip šneka tirkšliškiaildquo (girdenis 1996 13ndash50) atkreipkime dėmesį į nedidelį šio itin ekspresyvaus dialogo fragmentą pa-vyzdžiui e vo malatildegis kaip žaltỹs ỹ vo malatildevim[a]s pasiugravetęs ỹ neišpasakyacutet[a]s mẽt[a] ir aacuteud[a] mẽt[a] ir aacuteud[a] i kagraves tavo tentilde to[je] galvotilde[je] tuos lizdugraves tuos raštugraves toacutekius ratildešo Jegravezau koks y malatildevim[a]s koks ỹ malm[a]s koks y drbimas neduacuteok Potildendieve kaip žmotildeguo protildeto neb k Įdsma to protildeto e neįdsi žaltỹ k ka btų prot[a]s bugravevęs būtų senagraves dienagraves3 jau tagravevo kaacuteulai subyrję4

ši palyginti trumpa žmonos (e) ir vyro (k) barnio atkarpėlė kurioje pastarasis grasina netgi mušti pačią kaip matome pilna išraiškingos frazeologijos (met[a] ir aud[a] galvo[je] tuos raštus tokius rašo) tradicinių pejoratyvinių kreipinių (žalty) piktų grasinimų (įdėsma to proto būtų senas dienas jau tavo kaulai subyrėję) di-dėjančio ekspresyvumo tvarka surikiuotų žodžių (malavimas malimas dirbimas) netgi tradicinių kreipinių į dievą (Jezau neduok Pondieve) aišku kad toks įsismar-kavusių žemaičių pašnekesys skirtas ne svetimo žmogaus ausims ir neįmanomas jokiomis dirbtinėmis sąlygomis pavyzdžiui prieš dialektologo arba tautosakininko mikrofoną iš dainos žodžio kaip sakoma neišmesi atidesnis skaitytojas sugebės prideramai įvertinti tokių tekstų autentiškumą bei savitą ekspresiją o paviršutiniš-kesnis geriau jų tegu neima į rankas Prisiminkime paprastą tiesą kas žemaičiui jo kasdieninėje kalboje visai normalu ir įprasta tas dažnam aukštaičiui labai negražu ar netgi nepadoru tai pirmiausia susiję su stilistiniais tarmių skirtumais ir nuo seno gali būti įvairiausių nesusipratimų bei anekdotiškų situacijų priežastis Ypač žemai-čių tradicinės kalbėsenos rupumas bei ekspresyvumas šokiruoja šiek tiek praprusu-sius snobiškus miesto pusinteligenčius jau nutolusius nuo valstietiškosios kultūros tokie žmonės kartais linkę kaimo gyvenime įžvelgti banalokai stereotipiškai suvo-kiamą bdquorūtų darželioldquo romantiką o ne kietą ir šiurkščią tikrovę

kadangi šioje publikacijoje pavyzdžių skaičius gana didelis patogumo sume-timais visa turima medžiaga suskirstyta į keliolika mažesnių grupelių kurių ri-bose tradicinių keiksmų formulės dedamos iš eilės abėcėlės tvarka Į atitinkamas

3 bdquoseniaildquo4 skaitytojo patogumo sumetimais tekstas transponuotas į bendrinę kalbą nuosekliai keičiama jo

fonetika tačiau išlaikomos šiaurės žemaičių telšiškių tarmės morfologijos bei žodyno ypatybės Frag-mentas paimtas iš dialogo bdquosusibarėldquo vidurio (girdenis 1996 36)

260

grupeles keiksmai pakliuvo pagal juose minimas tikrovės realijas įvairių mitinių būtybių laukinių ar naminių gyvūnų augalų negyvosios gamtos daiktų bei reiški-nių pavojingų ligų bei negalavimų žmogaus kūno dalių socialinės sferos daiktų visokių nelaimių pražūtingų veiksmų pavadinimus toks skirstymas gana papras-tas ir toli gražu ne pats tobuliausias bet ir jis padeda atskleisti tradicinių formulių įvairovę Minėtosios realijos figūruoja ir aukštaitiškuosiuose formulinių keiksmų variantuose šiaip jau mums rūpimus keiksmus galima skirstyti įvairiais aspektais pagal formulių struktūrą jos gali būti skiriamos į bdquosiunčiamąsiasldquo vadinamuosius prakeiksmus bei grasinimus pagal posakio obsceniškumo laipsnį ndash į bdquotikruosiusldquo keiksmus bei jų švelnesnius neutralesnius pakaitalus ndash eufemizmus pagal kilmę tai gali būti autentiški žemaitiški dariniai arba skolintų keiksmų (paprastai slaviz-mų) eufemistiniai perdirbiniai tradiciniuose keiksmuose obsceniniai sakraliniai mitologiniai ir kitokie elementai dažniausiai esti glaudžiai susipynę o juos atskirti bei interpretuoti ne taip jau paprasta

bdquosiunčiamosiomisldquo keiksmų formulėmis stengiamasi nusikratyti kuo nors neį-tikusio asmens išvaryti jį kuo toliau į žmogui pavojingą nemalonią piktųjų jėgų gyvenamą vietą klasikiniai tokių posakių pavyzdžiai yra siuntimai pas mitinį per-sonažą kurių gausiai užfiksuota ir žemaitijoje pavyzdžiui Eik tu po velnio raišo nv Eik velniams dantų rakinėti krš Eik tu po šimto nelabų jų end Nešdinkitės po biesų LzP iii 14 Eik sau po giltinių s dauk dažnai tokiose bdquosiunčiamosioseldquo formulėse jokia konkreti mitinė būtybė neminima tenkinamasi jos gyvenamosios vietos pavadinimu pavyzdžiui Gyvas į peklą nudardėsi už tokį darbą žem Eik į peklą autų skalbti šv I važiuokiatav ka noriatav į peklą mun jūsų nereik lkT 48 (žd) kad pekloje tradicinėje pomirtinės bausmės vietoje laikosi gyvena velniai ndash nusidėjėlių kankintojai žinoma kiekvienam valstietiškosios kultūros atstovui todėl tokia bdquotopografinėldquo substitucija visiškai suprantama (plg Мокиенко 2003 40) iš dalies kalbėtojas taip elgiasi ir eufemistiniais sumetimais vengdamas pavojingo personažo paminėjimu užsitraukti šio rūstybę

vadinamieji prakeiksmai nesunkiai skiriami nuo bdquosiunčiamųjųldquo formulių jie paprastai prasideda žodeliais kagraved tegugrave tegul laacutei kartais ir jaustukais atildek otilde pavyz-džiui Kad tave devyni perkūnai sudaužytų tdr iii 164 (skdv) Tegu aną parkūns atemie dūnž Ak kad jus sraigiai suėstų sim O kad tavie šiltą dieną būtų šalta Lpl Tegul anuos ten devyni drugiai sukrato a 1885 118 dažnai tokios formulės prasideda paprasta liepiamosios nuosakos forma Rauk aną pikis tokią bobą tv Suk aną brantas šts Prapulk iš akių vvr Paprasčiausios veiksmažodinės for-mulės šia nuosaka ir reiškiamos Tepagravedvesas ar mun rūp M unt Tepašiũrsta ndash neimsu kv Pridursime kad tariamoji ir liepiamoji nuosaka ndash būtinas sakralinių tekstų ndash maldų užkalbėjimų tradicinių gero ir blogo linkėjimų ndash atributas be šių formų kaip ir be specifinių kreipinių tokie tekstai negali apsieiti dažnai prakeiks-mai esti gana niūrūs blogo linkėjimai pasižymintys kraupoka ekspresija kadaise manyta kad jie iš tikrųjų gali išsipildyti jeigu žmogaus nusikaltimai viršija saiką plg Kad jus perkūnas sudaužytų gyvus žemė prarytų žem Ka tu žalty kraujais apsišiktumi krš Pirmajame pavyzdyje matome ir aiškią mitologinę motyvaciją

261

žemė čia traktuojama kaip gyvas pavojingas padaras plg dar kuršėniškių posakį žemė visus šera visus i suėda

Formulinių grasinimų pasitaiko rečiau atitinkamai mažiau jų atsidūrė ir mūsų sąraše Jie šnekamojoje kalboje paprastai atlieka savotiško gąsdinimo bauginimo vaidmenį kartais esti ir nepikti veikiau juokaujamojo pobūdžio plg Kad aš tau paimsiu pečšluostę tu eisi zengdamas (zvimbdamas) end Ištarabanysiu aš tave už devynių mylių vkš Aš tau iširkuosiu (išpersiu) kailį kad ir mirtą ją dieną atsi-minsi vkš

Labai svarbų vaidmenį formuliniuose keiksmuose ir apskritai įvairiuose folklo-ro tekstuose vaidina vadinamoji eufemizacija ndash procesas kurio metu šiurkštus ar nešvankus žodis keičiamas švelnesniu neutralesniu tokių pakaitalų ndash eufemizmų esti visokio pobūdžio fonetinių leksinių darybinių6 Lietuvių tarmėse bei tauto-sakoje eufemistinių substitutų gausa išsiskiria vadinamoji mitologinė leksika vien velnio pavadinimų šiuo metu užfiksuota daugiau kaip keturi šimtai tai natūralu ir suprantama nes velnias ndash žmogui itin pavojinga mitinė būtybė Mums rūpimuo-se žemaičių keiksmuose randame šiuos eufemistinius velnio pavadinimus batildelas biesas braacutentas bugravedelis gagravebikis juodagravesis keacutelmas natildepštis nelabagravesis myliaacuteusiasis pelkỹs pikis pikšis ragravekalis ugravebagas veivelỹs velẽkis kai kurie iš jų kaip antai batildelas pelkỹs tik keiksmų formulėse ir tevartojami Labai populiarus velnio eufe-mizmas yra kelmas šis eufemistinis pakaitalas atsirado ne todėl kad pavojingasis personažas dažnai po kelmu gyvena ar tenai slepia savo turtus bet dėl fonetinio panašumo į draudžiamąjį žodį aiškūs fonetiniai eufemizmai yra ir veivelys vele-kis pastarasis šnekamojoje kalboje gali reikšti kokį labai susivėlusį daiktą plaukų kaltūną tarp eufemizmų populiarūs ir skoliniai kurie kalbėtojui gali atrodyti bdquogra-žesnildquo priimtinesni už pavojų keliantį draudžiamąjį žodį tai biesas brantas bu-delis pikis rakalis saugumo sumetimais tradicinių keiksmų formulėse žemaičiai metonimiškai pavartoja ir piktųjų dvasių gyvenamosios vietos pavadinimus balagrave peklagrave peacutelkė plỹnė smalagrave

keletą žodžių reikėtų pasakyti ir apie skolintųjų keiksmų ndash žinomų slavizmų ndash eufemistinius perdirbinius be kurių šiuolaikinių keiksmažodžių tyrinėtojui jau praktiškai nebeįmanoma išsiversti atidesnis skaitytojas aišku supranta kad dalis paskutinės grupės pavyzdžių plg Jebpit vajẽlis end Jetit tararaacutei end Jidrita talalẽlis LPr (sd) Magravet tabalaacutei vvr Magravet tararaacutei šts iš tiesų yra garsiųjų rusiškų keiksmų vadinamojo mato perdirbiniai kai kurie jų galimas daiktas bus pakliu-vę į žemaičių apyvartą dar prieš tarybinę epochą caro laikais tyrinėtojų požiūris į tokius keiksmus mūsų dienomis keičiasi palengva nyksta įsisenėjusios klaidin-gos ideologinės nuostatos pavyzdžiui kad jie atsiradę dėl totorių įtakos Jau seniai mokslinėje apyvartoje priimta laikytis garsaus rusų filologo Boriso uspenskio nuo-monės kad matas tėra likutis tam tikros mitologinės formulės kurios bdquonegražio-joldquo veiksmo subjektas yra šuo tradiciškai laikytas nešvariu gyvuliu šia formule

t y augina žmogui maistą bet ir priglaudžia jį po mirties6 Plačiau apie juos galima pasiskaityti pvz Jasiūnaitė 2005 Marcinkevičienė 1998

262

norima pasakyti kad keikiamasis yra šuns vaikas kalės vaikas ndash netikusios kilmės žmogus Pati formulė sietina ir su kitomis mitologinėmis religinėmis folklorinė-mis asociacijomis (plg Успенский 1996) vadinasi mums nėra ko labai baidytis ir žemaitiškųjų jos perdirbinių kurie lietuvių kalbos dirvoje yra labai pakitę gavę ištiktukų bei mažybinių žodžių

autorė tikisi kad žemaitiškųjų formulinių keiksmų gausa bei įvairovė sudomins įvairių humanitarinių disciplinų atstovus čia yra ką veikti ir tautosakininkui (ypač paremiologui) ir etnologui ir etnolingvistui ar sociolingvistui žanro specifika mūsų laikais nebeturėtų gąsdinti smalsaus ir imlaus tyrinėtojo Juo labiau kad da-bar kaip žinoma yra padidėjęs susidomėjimas burtais tikėjimais užkalbėjimais o pastarieji dažnai turi tiesioginį ryšį su formuliniais keiksmais žemaitiškųjų keiks-mų vieta mokslinėje apyvartoje o ne sudulkėjusioje autorės kartotekoje

ŠalTiNiai

dvPso ndash Pasakos Sakmės Oracijos surinko M davainis-silvestraitis parengė B kerbelytė ir k viščinis vilnius 1973

Lkž ndash Lietuvių kalbos žodynas t indashXiX vilnius 1956ndash1999 t XX kaunas 2002LPr ndash alvydas Butkus Lietuvių pravardės kaunas 1995LžPt ndash Jonas Balys Lietuvių žemdirbystės papročiai ir tikėjimai silver spring 1986

Literatūra

girdenis aleksas 1996 Taip šneka tirkšliškiai Šiaurės žemaičių telšiškių tarmės tekstai su ko-mentarais vilnius

Jasiūnaitė Birutė 1995 endriejaviškių pejoratyvinė leksika (neigiamieji žmogaus apibūdinimai) Kalbotyra t 44 (1) p 35ndash57

Jasiūnaitė Birutė 2005 eufemizmai tarmėse bei tautosakoje problemos ir perspektyvos Baltis-tica 6 priedas p 101ndash117

Marcinkevičienė rūta 1998 eufemijos grimasos Kalbos kultūra nr 71 p 75ndash78sidabrienė Janina 1983 židikų apylinkės neigiami linkėjimai Mūsų kalba nr 1 p 15ndash16Мокиенко В М 2003 Русская бранная лексика цензурное и нецензурное кн Словарь

русской брани Санкт-Петербург р 10ndash61Толстой Н И 1995 Язык и культура кн Язык и народная культура Очерки по славянской

мифологии и этнолингвистике Москва р 15ndash26Успенский Б А 1996 Мифологический аспект русской экспрессивной фразеологии кн

Избранные труды т 2 Москва р 67ndash161

SAMOGITIAN SWEARING FORMULAS

Birutė Jasiūnaitė

Summary

the present publication makes an attempt to attract attention of the reader to uninvestigated sphere of traditional samogitian culture ndash swearing formulas the publication consists of more than 450 examples of such formulas and short commentary of them

263

ŽEMAITIŠKŲ KEIKSMŲ TEKSTAI

1 Keiksmai su mitinių būtybių pavadinimais

a) v e l n i a s

a kad aną velniai sutrankytų dūnž ach kad tave velniai paimtų krvP (rs)ak kad tu nubėgtumei ing peklą paskui velnią dvPso (rs)ar tu ėjai po velnio o kad aš tau paimsiu pečšluostę endar velnias jus apstojo taip ilgai kirmėti žemduosu į kailį ka vel[nia]s tave raus slnteik po šimts velnių ždeik po velnių (velniais velnio) end ždeik pri velnio autų skalbti Pvn krvP (Pln)eik sau an telšių po velnių Mžkeik su visu labu velniui gerklę užkimšti krvP (rs)eik šalin su velniais raiste varlių gaudyti ne man į veidą spjaudyti krvP (Lpl)eik tu po šimto velnių aš su tavim nevažiuoju Jdreik tu po velnio raišo (nv)eik tu velniop ždeik velniams dantų rakinėti kršeikiat jūs po kumpo velnio krška tave velniai nutancintų gerai vkška tave velnias už tokį darbą į kiaulę sutrauktų (suparalyžiuotų) vvrką toki žanatva tegu velnias sudaužo endkeika aną ka tavi velniai tampytų krškad jį velnis pagriebtų dvPso (rs)kad padarė tai padarė kad jį gyvą velniai žemkad tave devyni velniai paimtum Jkad tave devyni velniai pasuktų ždkad tave kur velnias apšiktų end

vietovių ir šaltinių trumpinimai kaip bdquoLietuvių kalbos žodyneldquo

TEKSTŲ PUBLIKACIJOSISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

264

kad tave perkūnas kartu su velniu nutrenktų tdr iii 165 (ar)kad tave šimt[a]s velnių nujotų ždkad tave velniai kur nujotų ždkad tave velniai paimtų nor an penkių dienų grdkad tave velniai su papais paimtų krškad tave velnias kur atimtų ždkad tave velnias kur nuneštų ždkad tave velnias parautų už tokį apgavimą vvrkad tave velnias rautų ždkad tave velnias užsėstų s i 336 (grk)kad velnias peklą uždegtų su tokiais klapatais žemLai velnias neš į padebesius tokius melagius štsnesišik par daug eik po velnių rsPatrūbyk papūsk tu senam velniuo į subinę kos 151tokį žaltį tegu velniai tampo krštrauk tave devyni velniai ždtrauk tave velniai einam vkšvel[nia]s čia tave ir susuko nečėsu Lkvelnias rauna visus Pvnvelnias tave atimtų taip baisiai dejuoti žem

b) e u f e m i s t i n i a i v e l n i o p a v a d i n i m a i

a taip a taip neklauso tevažiuojie po balais dūnžak kad tave kelmas atimtų skdeik po biesų (biesais) ždeik po budelių nuo mano galvos štseik po kelmų (kelmais) ždeik po šimto kelmų kveik po veivelių kržeik tu po bieso endeik tu po branto endeik tu po kelmo endeik tu po šimto nelabųjų endeik tu po ubago raišo niekų nekalbėjęs štseik sau po balais kad nenori duonos ėsti žemimai jį budelis Jka tave kelmas parautų vvrka tave velekis parautų vvrka tokį velnį kokie nelabiejai nutampytų rdnkad jas visas ndash visi velniai velniai perkūnai biesas juodnugaris kad jas

visas s čiurl iii 249kad jį kur nelabasis nujotų tą senį s čiurl ii 137

265

kad po Liucipieriaus uodegotildes pagravekištos per amžius smirdėtumėt s čiurl iii 117kad tave biesai gyvą į peklą nuneštų grgkad tave biesas smaugydamas išsmaugytum Jkad tave brantas paimtų ždkad tave kame pikis endkad tave kelmas kame parautų už tokį tavo neklausymą vvrkad tave kur nelabasis pagautų šmkkad tave natildepštis atimtų alskad tave pikis atimtų klvržkad tave rakalis pagautų Brskaip būs teip išvažiavus suk tave kelmas klvržLai aną kelmai sutalžytų kaip ans muni veda į grieką klvržLai aną pikis nemato teip prijuokino skdLai eit po myliausiojo (po velnių) toki tvarka štsLei tave brantas atema trkMa jį pikis tegul ein Btnešdinkitės po biesų trūkit galvą su savo siuviniais LzP iii 14nešk tą vištą motin tegu ją pelkia aro kad tave gagravebikis (piktoji dvasia) rso kad tave kumpi kelmai atimtų skdoi nedoras kunigas kad jį šimtai statnių juodųjų pagautų M valančPikis tave nemato skdrauk aną pikis tokią bobą tvsuk aną brantas štstegul pats Liucipierius mano dūšią gyvą ištraukęs nujoja s čiurl iii 193trauk jį pikšis trgtrūkite sau galvas po budeliais žemuostuota merga fi tegu aną balai kršvažiuoju ir aš į jomarką suk aną pikis klvržvažiuok po balais tokios nereik krš

c) m e t o n i m i š k a i v a r t o j a m i v e l n i o g y v e n a m o s i o s v i e t o s p a v a d i n i m a i

eik į peklą autų skalbti šveik tu į peklą velniams autų skalbti endgyvas į peklą nudardėsi už tokį darbą žemi važiuokiatav ka noriatav į peklą man jūsų nereik Lkt 48 (žd)kad tave plynė (biesas) neštų pagriebtų Jkad tave tūkstantis peklų atimtų drkad tu iš peklos neišeitum prakeiktasis žemkad tu pelkė[je] sudegtum drkad tu sugarmėtumei in pelkes J

266

Lai tave pelkė atima štsreikėjo iš užsienio viską vežti lai jema smala tave Lžsuk tave pelkė kaip ten būs teip klvržtegu tave bala kad tu mane prigavai alstegul gyvas į peklą įkrisčiau žem

d) k i t ų m i t i n i ų b ū t y b i ų p a v a d i n i m a i

a ka jūs išbėgtumiat ben vilkatildetoms (pavirstumėt vilkolakiais) vžeik sau po giltinių s daukgiltinė tave rautų tuojau ant vietos žemkad jus giltinė parautų M valančkad tave giltinė pagrobtų dvPso (rs)kad tave giltinė papjautų Jkad tave pagautų gabjaujos kos 171oi kad tave giltinė pagautų kad tu sudegtumi ir suruktumi kaip sena naginė su

tavo įkilais M valančraus tave giltinė s dauktegu tave gabjauja vdk

e) p e r k ū n a s

grausmas perkūnas anus ištrankys žrka jumis parkūnija nuspirtum akmka tave perkūnija nutrenktų dūnžkad jį perkūnas užmuštų dvPso (rs)kad nuo tos vietos nekelčiau kad mane perkūnas nutrenktų jeigu ne iš širdies

kalbu LrP ii 341kad tave devyni perkūnai sudaužytų tdr iii 164 (skdv)kad tave devyni perkūnai užmuštų tdr iii 166 (ar)kad tave pavasarį pirmas perkūnas nutrenktų tdr iii 165 (rs)kad tave perkūnas žemkad tave perkūnas dievulėlis nutrenktų tdr iii 165 (grk)kad tave perkūnas į devynius stuomenis įtrenktum Jkad tave perkūnas į žemę nugramzdintų tdr iii 166 (ar)kad tave perkūnas nutrenktų (motina pasakiusi dukteriai taip ir buvę) tdr iii

166 (Plt)kad tave perkūnas nutrenktų vidury žiemos šmkkad tave perkūnas rinktų Ylkad tave perkūnas trenktum negriovęs Jkad tave perkūnas viduržiemyje nutrenktų tdr iii 166 (rs)kad tave žaibais išžaibuotum JLoska dievo kad tave perkūnas nenutrenkia tdr iii 166 (Plt)

267

tegu aną parkūns atemie dūnžtegul perkūna mane čia pat į čeženas suvaro s čiurl iii 193trauk tave devyni perkūnai tdr iii 165 (rs)

tvaskėk žaibelitrenk perkūnėliužmušk piktą vyrelį Jd iii 649 (als)

2 Keiksmai su gyvūnų pavadinimais

a) n a m i n i a i g y v u l i a i

aš eisiu par laukus stačiai katei į raukus krgduok dieve kad jis nesusilauktų ir katės amžiaus o ne mano metų krvP (tt)ei blakstieniau eik šunims blakstienų kapoti rseik gulti prie senės avies pridėk galvą prie tešmens kad nušalsi ndash pasišilinsi

kad išalksi ndash pažįsi krvP (Pln)eik į karklynę ožkų kaustyti kržeik į kuršą kumẽlių lupti štseik kiaulių ganyti toks snarglažis vkšeik po šunais žlbeik šėko šunims pjauti ndash nepasiseks mane apgauti krvP (grk)eik tu sau kiaulės bezdalų uostyti krvP (Pp)eik verčiau šunims kules skusti šmkeisi tu ožkų kaustyti krvP (gr)kad būtumi po šunais bent girtas buvęs žemkad tave į kiaulę sutrauktų (suparalyžiuotų) tlkad tave šunai užmiršau dūnžkaip ejo po šunais ir išejo štsLai eit ožių ganyti papekliais toks ištvirkėlis ndash aš už ano neisiu klvržLįsk į šunies raukus slntMauk tik kiugravekių (čiukių ndash kiaulių) pisti trko kad tave šunys užmirštų kržo tu eik kur tu nori šunų šukuoti eik klkPabučiuok ožkai į lipę dūnžPatriūbyk pabučiuok į šuns snukį JPats galėsi eiti kirsdamas šunims per blakstienas (elgetaudamas) o aš žemės

neišsižadėsiu žemPūsk ožiuo į ragą gausi pyragą slnttegu aną šunai tokį vėjį nuvartelios i trobas dūnžtegu eina po šunais tltegu jį šunys tą lytų šmktevažiuojie ta gyvybė su šunais ndash atsigyvenau dūnž

268

b) l a u k i n i a i ž v ė r y s

eik į kalpurniją monkių šikniuoti krvP (Pln)eik lapėms į strigtugraves (būk jų jaukas masalas) štseik voverų burkšti į karklyną kršėdė mane vargai tesuėda tave vilkai krvP (Pln)kad tave zuikiai subadytų end ždkad tave kiškis suvoliotų LzP ii 34tepasikaria pelės šakume ggr

c) p a u k š č i a i

ak ka ben šimtas gaidžių nematildetai i dar užmiršau Pltak kad juns į varnas pavirstumėt (motina sūnums) dvPso (rs)ak po vanago kad nevyko tad nevyko štsaš tau parodysiu kame blezdingos žiemoja J JablBėk po vanago štse ka vanagas tavęs nelestų endeik po šimts kalakutų ždeik tu po vanago štkMat jį vanagai JMat tave vanagas klvržMauk tik į Birbališkę kalakutų subinuoti trkPo šimts gegučių Lts v 869 (sd)

d) r o p l i a i v a b z d ž i a i ž u v y s

ak kad jus sraigiai suėstų simach kad tave vabalas krvP (rs)ak tu kirmine medinasis Mžkgyvatė raudonoji trknutrėkšu kaip utėlę kršPabučiuok silkei į uodegą trkPabučiuok silkei į uodegą ndash gert nenorėsi vdk kržsuėdė mūsų kunigėlius kad jį gyvą kirmėlės suėstų žemsu pačiu kirminu šį vakarą tamsi držalty tu miško ar matei ar žinai kršžalty tu raudonasis išnara velnių ar ilgai tu muno kraujį gersi trkžemės žalty žaliasis velne tu ggr

3 Keiksmai su augalų bei su jais susijusių objektų pavadinimais

dievo bausmė turbūt užleido tuos galvažudžius ant sausų miškų būtų sau nudardėję žem

eik eik tu ilganosi dobilienų knisti šmk

269

eik į šikučius grybų rauti štseik į vikius endeik kur esi dygęs štseik kvietienos grėbti ndash merga sako senvaikiui Ji pasiuntė ans poną į subinavą grybų rauti krškad kaimynas kanapių neturėtų reikia barškinti per visas tvoras ir šaukti bdquoviso

kaimo šunes eis į tavo kanapes gultldquo LžPt 71 (šlv)kad tu kurią dieną korultumi sausoj šakoj s daukndash kur eini ndash Į Birutę (miško pav) grybų rauti (nenori pasakyti kur eina) trkndash kur eisi ndash Į šikučių daubą morkų (grybų kltn) rauti (nori nusikratyti

pašnekovo) šllMat aną ropės štsvyniok tu durniau pievoj traušeles ar karklyne žilvičius (sakoma nemylimam

berneliui) tdr v 95 (žr)

4 Keiksmai su negyvosios gamtos daiktų bei reiškinių pavadinimais

a kad tu pašaltum i neatmenu ardieve duok kad tu sukluptum ant lygaus laukelio ant tiesaus kelelio krvP

(Ldv)eik po šimts vėjų žreik tu po kūlio balso su savo juokais štseik vėjais kad ieškai kur nepadėjęs krvP (Ms)ka ji prapultų ugnim rska tu sudegtum ka tu sudegtum (gieda išgąsdintas gaidys) tdr vi 325 (užv)kad jūsų gyvenimas (ūkis) ežeru būtų aptekęs žemkad ta amerika ugnyj nuskęstų arba vandenyj sudegtų žemkad ta troba sudegtų s čiurl iii 117kad tau šalt būt M valančkad tave lietus vėjis užtiktum Jkad tu kaacutelnais pavirstum Jkad tu plėnėmis išeitumi M untkad tu sudegtum (kudakuoja višta) tdr vi 326 (vkš)kad tu sudegtumi endkur eisi ndash Į Birutę kūlių krauti (sakoma nenorint pasisakyti kur eisiant) Plto kad jį tyrai aro kad tavie šiltą dieną būtų šalta Lplo kad tu ežeru apeitum kržo kad tu tiek saulės tematytumei kaip aš tą daiktą mačiau (sakoma ką nors

pavogus) dvPso (šmk)

Pakilk vėjelitrenk perkūnėlišį nelabą vyrelį žr

270

suk aną vėtra tą rusą tą vokytį štsverčiau akmeniu pavirsk bet nepasiduok pono užgaidoms ždvėjo botagėlis buvo toks tokį šalna tenušaldai nmk

5 Linkėjimai prasmegti skradžiai žemę

Baisiai keikė ka atsivertų žemė ir įtrauktų į aacutermijas (bedugnę) dūnžkad ją žemė būtų prarijusi verčiau LzP ii 302kad jus perkūnas sudaužytų gyvus žemė prarytų žemkad mane kiaura žemė prarytų žem plg žemė visus šera visus i suėda krškad mane toje valandoje perkūnija nutrenktų arba kiaura žemė prarytų žemkad tave kiaura žemė žemkad tu į skredžiąsias nueitum Jkad tu prasmegtum belodamas Jkad žemė judvi abi atsivėrus prarytų s čiurl iii 117kaip tave šventa žemė nešioja tokį išgamą aro kad tu nužvangėtum į kiaurynes LMd (rs)tegul žemė mane mirusį į savo apieką nepriima s čiurl iii 193

6 Keiksmai su kūno dalių pavadinimais

aš savo gaidas grajysiu i pabučiuok į subinę trkdygulį į kepenas (nieko negausi) Pamesk šiaudų glėbį LzP i 381eik į šikną meškerioti ne man akis dumti krvP (rs)eik į uodegą su savo svečiais dreikit jūs po nagais varn

einu par kiemą girdžiu par sienąvainoj mane žmonelėsnusivainokiat kojas rankelesnei mane siratelę kos 151

gausi į kaktą kad ir kibirkštimis apteksi štsgeriau bus kiaultvartį užkišk su savo liežuviu o ne čia kiškis LMd (rs)gumbeli kad tavo liežuvėlis būtų nusprogęs [už įskundimą] žemĮsikišk į nosį savo raktus žemJūs dabar mun visi patrūbykit į subinę PP 80ka jums išsprogtų akys kaip obūlai ant viršaus sdka tau kulnegraves į antrą pusę atsuktų krška tu nutrūktumi galvą geriau ne ko tu muni apgautumi Brskad anų liežuviai nuskartų belojant vaikeli žem

kad išlėkiau ndash pilnos miegoskad parlėkiau ndash tuščios miegoskad jums dantys iškurnėtų (gieda blezdinga) rt

271

kad jam kojos išklištų ir alkūnės atsikištų (linkėjimas piršliui) šllkad ji būtų sau sprandą nusisukusi LzP ii 302kad jo liežuvis supūtų kaip man kad įlojo žemkad tau akys išsprogtų už tokį darbą vkškad tau akys išvarvėtų ir danteliai išbarškėtų kltnkad tau dantys išbyrėtų ir liežuvis nukirmėtų Ppkad tavo atildeknos (jaknos) suvirtum Jkad tavo kakta nupliktų ndash ant pakaušio kuodas liktų grkad tavo žarnas ištąsytum Jkad tu kame sprandą nusisuktumi ždkad tu kramę parsiskeltumi ždkad tu kur galvą nusisuktumei rskad tu šikęs strėnų neatkeltumi endkad tu šikęs subinės nebužrauktum Ylkad tu velnio puse gautumi akį su raudonais aplimais (apvadais) s daukkąsk rietą pakėlusys sau par šakumą štsLai patrantildekas gaacutelvą eisu stačiai ant baidyklės štsMirė tegul visi paputie į kaktą kršnelok o ištrauksiu liežuvį i sukišiu į subinę trknusisuk galvą ir užsikišk užpakalį Ppo dygulio į kepenas ar nenori ndash ko beužsimanė LzP ii 94o labiausiai tu mane suėdei amžinai kad tau liežuvis būtų nupuvęs žemPabučiuok į pagaurius varnPabučiuok į rūrą endPabučiuok tu man į subinę baltai atsipraususi žinai ką trkPabučiuok tu man į subinę nesusilygau ir nedirbsu ub Papūsk į nosį ndash murmėjo pati žemPapūsk į snukį kržPašnypšk į nosę kvPašnypši mun į uodegą kvPašvelpk į uodegą nebėr pinigų kršPašvilpk į subinę endPašvilpk par pirštus ndash tas jau prapuolė nebgausi LkPašvilpk tu jam dabar į užpakalį jei laiku nemokėjai sulaikyti trgPatrūbyk mun į nosę ka toks mandras vkšPatrūbyk mun į riugravekšę (pasturgalį) skdPūsk į rauką ndash nė velnio nesuprantu kas karą pradėjo štsbdquoše tau perkūnatildeli ndash patriūbyk man į pasturgalįldquo Į jį perkūnas spyręs (už pastur-

galio rodymą) tdr vi 135 (Plt)švilptelėk tu mun į uodegą aš tavęs nebijau vkštam gitlėriuo (Hitleriui) reik sprandą nusukti ir subinę užkišti end

272

7 Keiksmai su ligų negalavimų pavadinimais

drugį antsisėsk ne mane (sakoma ką nors barančiam) štseik po paraliais ždkad ir pats pastiptų ir apjaktų dvPso (rs)kad juos dyguliai suremtų bevemiant LzP ii 447kad susna (niežai) tave pagautų dvPso (rs)kad tave kvarabai kur nuneštų rskad tave lkava (sunki liga negerovė) paimtum Jkad tave paraliai ant rikt (geležinių virbų užtvaros) mestum Jkad tave paraliai atimtum Jkad tave paralius užtiktum Jkad tave puplekcija (apopleksija) trenktų kur tokį šablitotildeną (šėtoną) velnių

skdvkad tu marškiniūse neišsitektumi (taip labai ištintum) vP 21kad tu savo marškiniais neišsitektumei kaip tu manim neišsitenki dvPso

(šmk)kvaraba nematė rso ka tu patrūktum rssuėdė sugėrė mano algą tegu jam kiaurai išeina LzP v 9tegul anuos ten devyni drugiai sukrato a 1885 118

8 Keiksmai su socialinės sferos daiktų bei reiškinių pavadinimais

ach kad tu savo namų nesurastum žmonos vaikų nepamatytum krvP (rs)ach kad tu savo šešėlio nusigąstum krvP (vkš)eik sau potildestais s daukeik sau po potildestais (niekais vėjais) krvP (klm)eik tu kinka kur pyragus minko krvP (krtn)eik tu po suktų virvių su tokiais raštais kaliešmo tau palinkėsiu ne laimės krvP (Lk)kad tu savo namų nesurastum rskad tu susiperstum pri visų žmonių krškeliauk sveikas su gudo ratais ir molio batais simo kad tave naginės kur nuneštų kršo kad tave kots atimtų klvržtoki tų vyrų smirdėsena ka saugok pečiau vkštu kalinyje pasmirsi ar girdi tu vagies šmote žem

9 Keiksmai kuriuose minimi skaičiai

ak kad tave šimtas keturioleka skdakmenimis čionai pavirtote visi ar ką po šimto negerovių LzP

273

dabar ndash šimtas keturioleka atimtų žreik po šimts devynioleka ždeik po šimts keturioleka ždeik po šimts pypkių ždkad jus šimtas kalakutų tryptų LzP ii 34kad šimtas atimtų su tais reikalais žemkad tave kame šimtas keturioleka endkad tave kur šimtas pypkių šmkkad tave šimtas vilkų žemo ka tave tūkstantė tl

10 Keiksmai kuriais linkima galo nelaimių prapulties

eik po galais galų ždeik po paibelių ždeik sau po nelaimių s daukeik sau po stypų s daukeik sau po trimpų s daukkad dievas tau tokią mirtį paskirtų kokią tu savo vaikui sutaisei LzP i 130kad galą gautų ir pasigalautų krtnkad galą gautų kad nusigalautų Llkad jūs prapultumėt aš ir liežuvį savo prarysiu ne vien dantis M valančkad tave glodas atimtų ar tave glodas nešioja kos 218kad tu kame galą gautumi ždkad tu prapultum dvokėle nelaba kuri vedi mane tiesiog į grabą M valančkad tu prapultum ir kalnu nebuvęs kad tu būtumi seniai nugriuvęs (žmogus

prisitrenkęs krisdamas nuo kalno) M valančkad tu prapultumi su savo tokiuo šnekesiu M valančo tu seni važiuok į aną svietą čia neviliok jaunų mergų žemPrapulk iš akių vvr

11 Keiksmai su pražūtingų veiksmų pavadinimais

atnešė skerstuvių sprandykaulį kad tu kur pasiustum kršduok dieve kad jis pirmuoju kąsniu paspringtų krvP (sd)ka bent tu kame nupamptumei už savo tokį ožį (užsispyrimą) vvrka jud[v]i ben nuskęstumiatav tam [v]andenė[je] drka tu ben nusprogtumi drka tu kur susustumi (aptektum niežais) krškad išlėkiau paliko pilnos miegos pilnos daržinės medžiai su lapais ka parlė-

kiau ndash tuščios miegos tuščios daržinės kožną rytą vis kopūstai vis kopūstai ka jūs ben užspringtumiat (gieda blezdinga ndash kregždė) Lkv

kad jie sukeižėtų LzP ii 447

274

kad jie surūgtų LzP ii 447kad parlėkiau ndash tuščios miegos kad tu kur užspringtum tdr vi 266 (nmž)kad tas neprietelius už tvoros kur pastiptų Bsvv 207 (sg)kad tie visi karaliai nusprogtų su tomis savo karėmis žemkad tu bent praskaacutertumei (galą gautum) kvkad tu būtum kur sutinęs negu tokį įauginęs grkkad tu kur prašaptumi krtnkad tu kur sustỹrtum toks nenaudėlis rskad tu nusprogtumi endkad tu pasiustum ždkad tu pastiptumi vP 21 M valančkad tu patraktum šllkad tu sudžiūtumi kad tu supūtumi toks mano piršlelis kam tu mane išpiršai

d 4kad tu supūtumi ždkad tu surūgtumei dvPso (rs)kad vagis išgarėtum t y garais išeitum Jkaip išlėkiau ndash pilnos miegos o kaip parlėkiau ndash tuščios ryket ryket ir nuspro-

ket tdr vi 267 (vn)Lai pastimpas tie linai negaliu aš anų benurauti štsLai patrantildekas visi tie baltiejai ir raudoniejai mun bi Lietuva štsna mes i nebdirbam tegu pasikara also kad tu bent praskartum kaip nuskaręs drabužis vis tau nevyksta (galą gau-

tum) Jo kad tu nusprogtum žalty žemo kad tu padvėstumei dvPso (šmk)o kad tu susiveltum šmko ką jis pazembtų (padvėstų) rsrytą vakarą lapynė kad bent tu užspringtum tdr vi 266 (akm)tegu ans pašiūrstie kvtegul anos paširstas kvtepagravedvesas ar mun rūp M unttepastipies ta žemė ir tie vaikai ko turiu stumties grumties visą amžių ggrtepaširsta ndash neimsu kvtepaširstas neik endtepatrantildekas nenoriu tokios valdžios Bdrtepraskariẽs kurie krušas neveizdėk neeik ten Jtesprotildegstie ans ir ano vaikai už tokias jeibes rdn

12 Keiksmai su obsceniškų veiksmų pavadinimais ar jų pakaitalais

ach kad tu kur susišiktum geras būdamas krvP (klm rs)dabar gali sau eit šiktučių rs

27

eik persti į butelką Plnesi tikęs į puodą šikti ir į kraacutentą (kraštą) įsikibti endJei kas dyvijasi [iš karvės] reikia sakyti bdquoPasidyvyk iš jos šūdoldquo tada pienas

nepranyks LžPt 145 (varn)Jonas ameriko[je] ndash pabučiuok anam į skambalą Lplka tu susišiktum kniūpstas Mska tu žalty kraujais apsišiktumi krškad tu kame susišiktumi endPapūsk kur šnypšta kur kukuoja kur pipirais atsiduoda endPrišiksi peklą ndash par langus dribs (atkentėsi numiręs) endPusę pipelio šilto [v]andens ndash nori (sako supykę vyrai kam nors įkyriam) trkšik į ragą kas mun darbo štsškač myžti (sakoma kam nusičiaudėjus) Pltšūdo rūgšto a nori trktu man papūsk kur birbia (nebijau tavęs) rs

13 Keiksmai kuriuose minimi nevalyvi ar beprasmiški darbai

eik į rintildegą šunšūdžių skaldyti Plteik mano vaikeli aš ant tavo vesilios tavęs paklausysiu ką nori ndash tada padary-

siu rieškučiais vandens atnešiu krvP (Pp)eik mano veikeli aš ant tavo veseilios tavęs paklausysiu ką nori ndash tada padary-

siu su rieškučiomis vandeniu pavaišinsiu krvP (klm)eik tiktai į šikučių daubą kukulių kraustyti nmžeik tu į šikamąją daubą kūlių krauti endeik tu šėko pjauti ždeik tu švilpti ždeik tu ubago milžti duosu aš anam šnapšės endneilgai sius eis šunšūdžių skaldyti LzPtu eisi į šikutes pri didino kūlių rauti spilgų krauti bet ne į gimnaziją dr

14 Įvairūs kiti keiksmai grasinimai

a jetỹ tabalaacutei kad puikus tabokas M untapšiksu tokį (netikusį žmogų) ir aptapnosu kršaš tau iširkuosiu (išpersiu) kailį kad ir mirtą ją dieną atsiminsi vkšeik sau po sūkais trggausi į mzą endgausi į vẽpelę trkgausi į vepšlagraves trkištarabanysiu aš tavi už devynių mylių vkšĮkąsk ir paluzgink (erzinamas atsakymas besiplūstančiam bdquolojančiamldquo) krtnYacutenauk yacutenauk (stenėk) kol diržą paimsiu vvr

276

Jebt vajẽlis endJedrt kalamagravet endJedrt tararaacutei PlnJedrit vaju mcelis ka mes liuobam darbuoties trkJedrit vaju šncelis trkJetitaraacutei LPr (kltn)Jett tararaacutei endJetitvailiugravek klJett vašappki endJidrta talalẽlis LPr (sd)Jobnarogravet LPr (vgr)Jobškalmagravet endkad aš tau paimsiu pečšluostę tu eisi zengdamas (zvimbdamas) endMagravet tabalaacutei vvrMagravet tararaacutei štsPupele kad aš tave sugaučiuo ndash sutirptumi sdtegu į devynis kantus važiuo[ja] rstylėk paimsūt rykštę (mušiu) kv

Parengė Birutė Jasiūnaitė

277

TEKSTŲ PUBLIKACIJOSISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

bdquoDĖDELĒ GRAŽI SAPNĄ ESO SAPNAVOSIldquo

Parengti šią publikaciją paskatino didėjantis folkloristų bei etnologų domėjimasis sapnais ne vien kaip liaudiškųjų tikėjimų tradiciją papildančiais oneiriniais aiškinimais bet ir kaip savarankiškais folkloriniais naratyvais taip pat pastarųjų kelių metų ekspedicijose užrašytų sapnų pasakojimų gausa ir įvairovė

atrinkti 26 sapnų pasakojimai užrašyti įvairiose žemaitijos vietose 2001ndash2007 m vykusių folkloro ekspedicijų metu visi sapnų pateikėjai ndash senosios kartos žemaičiai (jų amžius maždaug nuo 70 iki 100 metų) rengiant medžiagą spaudai stengtasi pristatyti kuo įvairesnių sapnų naratyvų atspindinčių tiek klasikinėmis tapusias oneirinių pasakojimų temas (maldos prašančių ar patarimus gyviesiems duodančių mirusiųjų pasirodymai sapne ir kt) tiek rečiau aptinkamus sakralizuotus pasakojimus apie sapne regėtus Jėzų kristų ar Mergelę Mariją įvairius krikščioniškus simbolius skelbiami tekstai skiriasi ir savo apimtimi vieni ndash glausti pateikėjų regėtų sapnų referavimai kiti ndash išsamūs ir vaizdingi gausia kontekstine informacija praturtinti pasakojimai

tekstai skelbiami teikiant pirmenybę garso įrašui tai yra netaikant griežto dialektologinio redagavimo ar vienodinimo Laužtiniuose skliaustuose arba puslapio apačioje pateikiami trumpi publikacijos parengėjos paaiškinimai

Vita Ivanauskaitė

1 Sapne Dievo Motina pažadėjusi melstis

dā vėiną sapną dėdelē graži toro da ton toro pasakyti Buvau jauna turiejau šešiuolėka metokų neturiejuom kur karves ganyti reikieji ganyti naktį ka nuori priganyti vėsa ganykla bova nudžiūvosi nugriaužta ltgt aš sakau [namiškiams] bdquoJūs mėiguoket vuo aš paganysoldquo ėr aš tāp i dėrbau turiejuom jautoką tuokį uns baisē mažā tajiedi gol i gol anam mažā tareikieji atsisiedau aš anam ont nogaras tāp gerā naktis šalta vuo čia šėlts vėsos i uns čiut vėiną sykį monės nenuveži Būt i kaulus išnarstės daugiau nabsiedaus aš ont anuo Jau saulėki pradieji patekie-ti jau pradieji tuos karvės jiestė (tievā ėšmėrė mas palėkuom vėini seserē bova aštouniuolika metų mon bova keturuolika metų bruoliou bova šešiuolika vuo kėta sesou musiet jau turieji septyniuolika vėsi tuokei pametinē buvuom) tāp graži paukštelē gėid Misiju bdquokaži kāp mon su tum mėigo ar aš dėiną užmėgso

278

gal užmėgso ndash juk jauna esoldquo nu anėi nuveji vėsi goltėis lt gt vuo bova alyvų žydiejims sakau aš daba puo tuos alyvas pakrėso ėr aš pakritau puo tou alyva

ėr aš sapnavau tuokį sapną kad [susirinkusios] tuos mona senelės kuriuos au-gėna (jau anuos bova vėsas išmėruses) i ta kuoplyteli kur mas pindavuom vainėkos kor melsdavaus vakarās Mas vėsė melsdavuomuos tuos senelės meldies ėr aš mel-džiaus tuoki Mareli bova dā devynēs metās už moni dėdesni i tou prisitrauksma i ta graži balsą turieji ka mas sugėiduosēm kāp kuors i tuos senelės pritardava

ir aš daba sapnouju ta kuoplyteli besonti bet be vainėkų jau aš un tuoki sou-leli golo atsėgolosi tėn būdava vėsą laiką kas parēs pavargės pri pečiaus šėltā pakris ėr aš golo pri tuo pečiaus i dabar ėš tuos kuoplyčelės pradieji eiti švėisas vuo aš galvuoju sapnie ka jau čia tas sapnas vėskas yr i par tus stėklus išeji ta Marija krikščiuonių Pagelba su kūdikeliu su škaplierēs tuokēs ėr aš daba tik grēt nu tuo dapšana nušuoku pasijemu ton Mariją į ronkas vuo ta truoba baisē dėdeli tuoki i tuo truobuo pilna sielų bova i tuos sielas bova tāp kāp lthellipgt pirštelē [suny-kusios] kāp aš ēnu aš nešiuojau [Mariją] ėlgā tuo dievoka aš mačiau ka bova bet ons mon nieka nasaki nadari vuo aš tuos Marijas prašiau bdquoMarija melskēs už mumisldquo i ta Marija vėsą sava karūną nulenki i tris kartus prašiau vakščiuodama puo tou kumbarį tas kumbarys bova dėdelis i tuos sielas kāp aš priēnu anuos iš-siskėrsti tuoki takielį dēvi tāp kāp jūra kāp tik aš nuvēnu viel anuos [susitelkia] ūž tas vondou tėik tų sielų tėn bova tami kumbarie

ėr mon basapnoujint tuokį sapną iš kaži kur ta mona sesou atlieki tās rusų laikās nabova nieka ana batokos sau pasėsiova unt medėnė pada iš kareivėška šinēli padelkų tuokius gražius užvarstuomus padėrba ana atlieki veizieti ndash vėnė-kių kaži kuokių ana tėn bova iš kor tėn nosipėrkosi vuo tas mona bruolis Juzis sau jiemės ėr iškalės tas vėnėkės kur tėn anam [reikėjo] nepasiklausės anuos kad ana pradieji keiktėis ėr mona sapną nutrauki kad aš atsibudau tuoki na savie aš bu-vau tuokiam dvasės pakilėmė nemuoku aš pasakyti nie kuokiuos žemes dalykās nedžiaugiaus nie kuokiuom vėnėkiem juokēs batās ndash nič niekum aš tik būnu tom sapno ka ta Marija tris kartus pažadiejė melstėis aš na už savi prašiau bdquoMari-ja ndash sakau ndash melskēs už mumisldquo i ta Marija galvą nulenki tris kartus

ir aš dabar ka meldous ka kuoks vargs yra kuoki bieda a kas nuors skaudē ož-gaun aš sakau bdquoMarija tu daba na trės kartos melskēs vuo vėsą gyvenėmą kuol aš babūso gyva čia on tuos žemelėsldquo

2 Sapne išgirdo apie nuodėmių atleidimą

Pamisijau kad nebie tuo gyvenima Misijau kāp mon tas vaikelis gims aš nabdaturieso1 geriau abodo mėrsēm aš liguoninie dėrbau (aštounis metus išdėr-bau) Prisinešiau tų tabliečių nu mėiga visuokių prisidiejau aš jau senē ruošūs aš dėiną jouksous vuo naktį nameiguosio riekso tāp i tėnsies kāp jau prieji mon tas žudymuos aš sava truobuo buvau išejau tų tabliečių pasiimti žinuojau ka ta mona sesou bova baisē pėkta ana rada tus mona tabliečius į šiukšlių viedrą i su-

1 Besilaukiančią pateikėją paliko jos draugas vaikelio tėvas

279

krati Misiju bdquoaš i viel parsinešo ėš tuos liguoninesldquo aš jau nie diemesi nabkreipu ale aš tou muomėntu užmiršau [kad tabletės išmestos] aš ejau tų tabliečių sujiesti Mona truobuo bova elektra atejau čia [į kitą trobos pusę] ndash nier elektras dego ton elektrą ndash niera Pasijiemiau degtoką pasišvėisti tik tumet mon ateji į galvą kada aš mačiau kad ana [sesuo] iškrati i bova moila akmens puslitrinis pripėlts ėr aš [girdžiu kažkokį balsą] lėip bdquogrētā tik dėrbk grētā tik grētā vėskonldquo ėr daba tuo moila akmens nuoriejau išgerti tuos alektras niera aš užsidegiau degtoką aš tėik skaudē nudegiau tus nagus su tou degtoku veiziedama kad aš nabmačiau tuo moila akmens ėr aš išleku į sava truobą tėik tas nags mon skaud Matyt kāp aš ėlgā veiziejau įsispitriavusi [ir nudegiau] aš galvuoju bdquovuo kon daba rēk darytildquo vuo lėip [balsas] bdquogrētā tik grētā dėrbkėsldquo tuo šniūra netoro su kou aš čia kar-sous nieka natoro Bova vaistā paruošti nablėka anūn aš atsisiedau unt luovas i sakau bdquodieve aš tau tėik ištikimā tarnavau aš daugiau nabgaliu jau kudiel mon nadoudi tuos valunduos kad aš napražūso kad aš iškintieso vėskonldquo aš tėik ap-siriekiau ėr sukalbiejau bdquosveika Marijaldquo kāp sukalbiejau ton bdquosveika Marijaldquo kāp aš pajutau ka nu monės (tėn gale pruo truobą ēn keliuks) tas velns nulieki su kanuopkuoms sava ale su tuokiu balsu Pajutau i girdiejau i tikrā uns nulieki nu monės i nulieki un tuo kavalieriaus [kūdikio tėvo] numų aš atsisiedau i mun tas vėskas nuslinka viskas praeji aš jutau kaži kuoki pagelbą kāp aš pasimeldžiau Jutau ka mun pagelbieji ltgt

aš užmigau ėr aš pasapnavau tuokį sapną saki sapnie bdquodievas tau nuodiemes senē atlēda tik da truputį atgailuos trūkaldquo ėr aš užmigau i paskui nikumet nebmis-lijau ničniekuokių baikų vuo tėik batrūka aš būčiau ne tik savi nužudžiusi bet dar ėr kėtą aš būč pražovosi unt umžių tik dievs moni vėsą gyvenėmą ved už ronkas nusitvierės ved

3 Kristus pasirodė sapne

dėdelē graži sapną eso sapnavosi Bet jau buvau šešiuolekas metų sapnavau žarienų bažnyčia uždaryta didysis ketvirtadienis Bova krėstaus kaliejėms [de-koracija bažnyčioje] i bova krėstus dėdelis dvijų metrų Jauns gražos bova tas krėstus tuoks ėr unt galvuos erškiečių vainėks tėi dyglē tuokėi smaili tuokėi skaudi anam tāp tas kaklas tuoli ėšpjauts i čia tāp apkrėten tėi lašā vėsor krovėni tuokėi ronkas sorėštas so virviems ėr tėi žmuonis didį jį ketvirtadienį ēn eiliem suklaupen bučioutė daba i mon priēn eilie bučioutė tou krėstou ronkas kāp tiktā žmuonis paēn krėstus i pakel tas ronkas į aukštą Mon šėrdis jau plyšt ėš tuo siel-varta ka tāp būs ka tas krėstus ronkas pakels kāp aš jau atsėklauposi pasikieliau krėstou ronkas [pabučiuoti] atsistuojau ndash aš nedagavau kėtāp i tas krėstus mon išsoka [atgręžė] delnas aš į ton delną pabučiavau tėi šniūrā bova tuokėi laisvi į ton vėdorį delnas pabučiavau ėr aš tėik išejau laimėnga aš nie vėina nebmačiau aš sparnos turiejau kāp golbes ka sapnie sapnouji ėr skridau aukštybiese vėrš medžių aš tėik buvau laimėnga kad krėstus mon devi vėdorį delna pabučiouti Mon bova šešiuoleka metų

280

vuo i vėsą gyvenėmą moni užtat tas krėstus lyd i so tuoki kanči i tėi šniūrā Mon i tuos nuodiemes bova jaunystes įgeltas tam dievou tėi šniūrā ndash mona tuos nuodiemes bova Bet ons vis tėik moni mylieja duovanuoji monėi vėskon už tas vėsas jaunystes nuodiemes Mon devi vėdorį delna sava pabučiouti Bovau dėdelē laiminga ėr atsibodosi bovau laiminga i tuoki gražė tou krėstų [mačiau] tėik gražus veids tėik skaistus ta uoda kāp šindėi atsimenu tas erškiečių vainėks tuokė bjaurė tėi dyglē sosmėgen i nulašiejen kraujē ons na į žmuonės atsisokės bova bet į žmuonės šuonās tas veids bova aš tėk iš vėinuos poses mačiau tus krau-jus nulašiejosios i tou veida gruožė Baisē gražė mačiau tou krėstų

4 Sapne nešė Nukryžiuotąjį

vuo kad aš muotriškas sapnavau kun tik buvau žanuota nesenē buvau ža-nuota Jetau kuokį sapną sapnavau kāp nusapnavau viskun i daba ka papasakuo-siu jūs pačias pamisyti gauset

dabar žinai einu aš pruo vaistini šilales čia daba kāp yr sena tuoki vaistini vuo čia žmuonių pri bažnyčias ka bieg mėnia jezusmarijė susirinkusių daugiau-sē žmuonių i kėtė dā pūln ltgt galvuojo bdquokudie daba tī žmuonisldquo Leko ėr aš atleko čia pri didžiųjų vartų švėntuoriaus Jezusmarija vakāli žiūro ndash kristus pri kryžiaus prikalts gyvs ale gražos vyrs akis tuokės gražės i kuomunystā jam tun kristų kunkinti aš tik žiūro į vėsus žmuonis kad kas nuors pagelbietų i nieks nagelbie tuo kryžiaus daba kāp nieks nagelbie tuo kryžiaus (šit i muni [bepasa-kojant] prakaits pradieji pėltė) aš prasiskverbiau pruo mėni (namalūjo muotriš-kas) kāp aš prasiskverbiau pruo ton mėni i pasigrībiau tun kryžių pamislyk ltgt unt kairi peti užsimečiau i daba kāp yr apylinki [savivaldybės pastatas] ta gātvi matuos kur pruo apylinki ēn ėr aš išbiego ėr vėsi anī genās muni vėsi genās jezusmarija aš daba išleko dā tuo prūda nabova [palei gatvę] daba kur tas prūds untā tėn yr i daba tas prūds bēsos didžiausis aš ka pamačiau ton prūdą aš sakau numeso daba ton kryžių ont žemės ėr aš įsimaišysio į žmuonis i monės naišskėrs iš miniuos nieks kāp aš jiemiau tun kryžių nu pečių padieti unt žemės ėr prisimini mon evangelijas žuodē bdquožmuogau kada mirtis gres išsižadi kristausldquo Yr žuo-dis evangelijas aš atgal pasigrībiau ton kryžių ont pečių užsimečiau i bredu tum vandeniu Bredu tāp ligi kelių įbridau su tou kristum aš tāp tus žuodžius ištariau bdquoviešpatie ndash sakau ndash vuo kur daba dingsam skėnsamldquo kāp aš tus žuodžius išta-riau aš išejau su tou kristum nešina tāp kāp būčiau dirvuono ejusi par ton prūdą parejau ėr atsiradau eglyns čia tas kāp yr ltgt ėr atsiradau tame miške viel su kryžium su tou kristum i pajiemi viel kunkinti kuomunystā sakau aš bdquoviešpatie vuo kur daba dingsmaldquo ndash aš daba anam kāp aš pasakiau tus žuodžius ka iškilau aukštā jezusmarija Palėka vėskas tāp kā garizuonti ka baigās žemi vuo vakarū-si švysenybi iš dungaus pasiruodi jezusmarija kuoki neklausket ėr aš tų daba žuodžių [kuriuos išgirdo skrisdama] naprisimenu luotyniškų kāp anī yr ėr iškelti lėipi kryžių ėr tāp laiminti žegnuoti tus visus kuomunystus ėr aš laiminau su tum kryžium nusileidau ėr atsibudau ltgt

281

i pažadinau [vyrą] i papasakuojau sapną anam i kunigū pasakuojau ltgt i nieks naišvaruožiji tik vėina tuoki muotrėška kaimi išvaruožiji iš amerikas bova parva-žiavosi saki būs tuokių dīnų ka šū krauji tava nalaks ėr tau dievas vėsor padies Matā Matā kuokį sapną sapnavau išsapnūk tuokį kāp aiškiaregi i ėšsipildi puo tėik metų lthellipgt tėik vargų tėik biedų jezusmarija kitąsyk i mirtis į akis žiūrieji i pruo tun praejau

[Pateikėjos pusseserė paaiškina] bdquoBūs tuoks tava kraujas ka nie šū nanuories lakti tuo krauji Yr žemaitijuo priežuodis ka šū krauji nalaks tuokiuo bieduo gali būtildquo

5 Mergelė Marija sapne kvietė grįžti į tikėjimą

aš daba jums pasakysu sava sapną tuokį ltgt kaip man bova aš daba vieną rytą tuokį gražų sapnuoju ([klausia žmonos] ndash tu jau gal atsikielusi buvai) kad aš važiuoju (dā matuocėklą turiejau jauns būdams) tum matuocėklu Įvažiuoju į miestelį į tryškių miestelį Lyg ten tam miestelie aš važiuoju tuoks gražus kvaps ndash žemė kad kvepia kad neklauskhellip ir aš žiūriu ndash traktorius tėn dėrb tuoliau nuva-žiavau į tan miestelį tuoks kalnioks ir tiek daug žmuonių vienaip apsirengę jie visi ir ein iš tuos bažnyčias lthellipgt dar aš tāp laikaus už tų ragų [motociklo] sustuo-jau Bet visi vienuodās tuokēs tuokēs kaip chalatās pilkās ožsivėlken Bet nekalbie-ja nieka daba jau kāp suretieji galvuoju bdquovažiuosiu ir aš į ton bažnyčėldquo tėn gatvi dar tuokias vejas šalip aš pavažiavau sustuojau įeinu į tą bažnyčią Bažnyčiuo mažai tų žmonių aš kaip įejau tuo pusie žiūriu ndash gražos paveikslas i dar ten kuo-kie keturi ar penki žmuonės vyrų dar puora i dar muoterų bova Prieš tą suklaupę ir aš tuoliau jau nebejau prie tų durų tāp ir atsiklaupiau ir mani pradieji šauktė saka bdquoateik ateik nebijuokldquo ndash mani šauki vuo aš mintim tik [atsakinėju] sakau bdquonegaliu eiti pri jūsų kad aš eso nusidėjės aš i bažnyčiuo senai bebuvauldquo vis tėik mani šauk ateiti aš atejau ir Marija Paveiksla Marija bet gyva Paveiksla Puoni tāp ranką man ištiesi saka bdquotu nebijuok ateiti nesi nusidiejės tu ateik daugiau tankiau į bažnyčią tau bus geriau tu esi saulės išdegintas suvargėsldquo Man taip nupasakuoji Per tus žmuonės ana ranką ištiesi paruodi ir aš tāp pažiūriejau tuos grėndys ndash senas šakas tuokias ir aš akis pakieliau ana pakėla par tą bažnyčią vis tāp neryškiau neryškiau ir išnyka pakėlusi

i dabar aš į bažnyčė kad einu aš visumet einu pri Marijas Puoterius kalbundash A senē jūs sapnavuot tan sapnąndash nu kuoki dešėmt metų [žmona patvirtina kad vyras anuolaik jai pasakojęs šį

sapną] viską atsimenu aiškē ir visumet į bažnyčė kur aš beeičiau tai aš jau visu-met einu pri Marijas i kalbu puoterius va taip bova i tu netikiekhellip teisybi i pasaki ka tu eik į bažnyčė ka tu nesi jau tāp nusidiejėshellip nu tikrā ndash juk nie vėinam gal-vuos nenujiemiauhellip vuo šitāp gal nutėkti kėts saka vuot netėkiuhellip aš tai tėkiu lthellipgt aš ir kounigou eso sakės lthellipgt Mon tas vėsas fuons kāp šėluvuos Marijas tas paveikslas

282

6 Prieš tėvelio mirtį sapnavo jį išeinantį

Prīš tievielė mėrėmą apsisapnavau kad kažkor ont kažkuoki šėina (a daržinie a kor) tuoki balta staltiesi pasikluojuom prisidiejuom valgių i tatā valgytė nu ėr tievielis bova i mama ndash vėsi nu i daba kāp mas nabatsėmenu pavalgiem a ne tas tievielis saka bdquosudievu aš išeinu dabaldquo ėr ons ėšeji eji eji čia [už namo] elektra ta bova tuoki ta įtampa aukštuoji nuveji lig tuos įtampas prikėba pradieji kėlti į aukštą vuo aš ka rieku ka nusigondau ka nebežėnau kou bedaryti Įbiegau į anou [tėvų] kambarį ndash doubie tuoki dėdeli ėškasta i šauku ka jau tieveli nabie mėri tie-velis nu ėr už kėik tuo laika ėr mėri

ndash Tada kāp susapnavuot tievelis ar sėrga ndash sėrga

7 Sapne su mirusiu bičiuliu derėjosi dėl per brangių mišių

sapną [papasakosiu] apie mėrosė tuokį Pažįstams bova tas žmuogos Lietuvuo i bovuom sėbėri kartu tėn anėi bova parvažiavėn į kuršienos vuo mas į viekš-nios ans bova žanuots turieji vaikielį mergelę žmuoną ans sosėrga ož kelių metų kāp parvažiava ėš sėbėra sosėrga i numėri nu ėr praeji daug metų vėiną kartą aš tāp sapnouju dveji laiptā stuov gelžėnē laiptā tuokėi dėdeli aš einu į aukštą vuo ons lėp žemyn i aš kāp ta ciguoni nevadėno Juozā a Juozapā sakau bdquoJozis kāp gyvenildquo ons tāp liūdnas tuoks saka bdquonekāpldquo ėr ėškart aš atsiminiau sapnie ka ons yr mėrės kartās tuokėi steboklā yrhellip aš sakau bdquovuo kuo tu nuori a kaacutelnųldquo ndash bdquone ndash saka ndash ne kalnų ndash mėšiųldquo aiškē ons [pasakė] Jok mona mama yr mėrosi nier pasakės nieks kāp tas veins pasaki par mona gyvenėmą saka ndash mė-šių ėr aš daba klauso žėnā palauk nie tāp lėngvē ėšpešti pėnėngos ėš monės sa-kau bdquovuo kėik tu nuorildquo ons pasaka poikē dailē saka bdquotrėsdešimts robliųldquo vuo aš tik alguos tegaunu septyniasdešėmts (buvau sargu i valytuoja) aš mėsiju bdquotėik daughellipldquo vuo aš žinuodavau kad mėšias būdava tāp kad jēgo gėiduotas pri calūna2 tėn atēn [kunigas] į vėdori bažnyčės (daba nebgėid daba vėskas puo nauji) tėn terei-kiedava muokieti dešėmt roblių vuo kāp skaityti [kai paprastesnės apeigos] ndash vėins kunigelis pasimeld atlaika ndash pėnkis roblius tereikieji vuo čia užgėiduoji trėsdešimt ta aš jau nelabā sotėnku daba aš galvuoju i šēp i tāp žėnā kāp ėšsėsoktihellip Matā kuoki sokta ndash i sapnie soku i gana ons turieji tuoki paną prīš ėšvežont į sėbėrą gal sakyt nu anuos ėr ėšveži anon pas tou paną musiet nakuoji vuo ta pana čia viekšnious gyvena Mas poudynie [keramikos gamykloje] dėrbuom sykiu aš sargu i valytuoja vuo ana degėki bova ana išeji į pensėji šėmtą dvidešimt [rublių gau-dama] vuo aš išejau keturiasdešėmt pėnkių ndash kuoks dėdelis skėrtoms aš mėsiju bdquogalietum tuos stefas prašytė ana gaun tuoki dėdeli pensėji vuo aš tėik mažāldquo daba sakau bdquokad aš netoro pėnėgųldquo ons mon saka tāp rėmtā bdquokāp tu netori juk vakar gavā algąldquo vuo bova keramikas uždaryms i mas nubaliavuojuom akurat vakarykštē i naktė ons prisistati Matā kuol nepragieriau tou pėnėgų Prisistati pri tou pėnėgų saka bdquovakar gavāldquo nu jezusmarija nebie nie kor dėngti monei ndash tikrā

2 Calūnas ndash patiesalas apdangalas prie karsto

283

gavau Paskutėni algą matā Paskiau žėna ka tuoki mažą pensėjė begauso kāp tu bebūsi prašytė Mėsiju aš dar sakyso anam sakau bdquoJozi a tu stefas nasotėnkildquo aš nuoro prikėšti anam nu aš negalio pasakyti ka tu prašyk anuos bet aš jau doudo anam suprasti kad tuos stefas [prašytų] ons mon tėik pėktā pasaki bdquosotėnkoldquo i vėskas ndash dėnga mona steboklas sapnos nutrūka atsibudau ėš karta [taip] ka būčiau vėsą naktį ėšmėiguojosi vėskas mon aišku kāp dėiną kad sapnos bova nu sapnos bet būk tuoks aiškus i puo šiai deinā [atsimenu] tas yr jau kėik metų aš išejau sep-tyniadešėmt devėntās į pensėjė kėik metų kāp sapnavau ėr ons i šindėi ruoduos ka šėn naktė sapnavau Būn i tuokėi steboklā

vis tėik dar aš kytravau daba mėsiju bdquotėik brongēhellipldquo neskobo žinuok doutė tou mėšių neskobu doutė trisdešėmts roblių Jau praeji kuoks mienou

vuo tas mona bruolis ons saka bdquodieva rēk neklapatytė trumpā ėr aiškē mels-tėis rēk Par ėlgos puoterius ndash saka ndash ka kalb kalb nuvažiou ėr į Mažeikios ėr į torgų bekalbiedami ndash saka ndash dievas saka nedaugžuodžiautildquo

daba užein tas amžinatėlsi Meidus [Viekšnių klebonas] ons yr palaiduots čia švėntuoriou ons žvejuodava bova žvejys i tėn mas vytauta gatvie kāp gyvenuom ons parein nu tėn nu akmenis gatvės ėš tuos vintuos žvejuojės ėr užein Monės prašydava kavuos nu gerā aš tuos kavuos įnešo Bruolis įeji i saka bdquoa tu devē a tu nunešē tas mėšias a tu nedevēldquo ndash bdquonu nee ndash sakau ndash nedeviauldquo nebnuoro besaky-ti kad jau daughellip saka bdquovuo daba tujau patldquo ndash bruolis pasaki ndash daba gera pruogaldquo vuo tas kanaunėnks ons jau bova ėšejės [į altaristas] skaities ne klebuons jau alta-rėsta saka [brolis] bdquovuo daba eik i paprašyk įdouk i nejoukouk so mėrosės nerēk žaistildquo nu kou ndash jau pasaki bruolis griežtā nieka nebsakau Pajiemiau tos pėnėgos įnešiau i doudo nu daba žėnā aš padaviau trėsdešėmts roblių kanaunėnks saka bdquotai kaip čiahellip kaip čiahellip o kodėl tiek daugldquo ndash bdquonežėnau nieka ndash sakau ndash įsakymą vykdau kāp nuori tāp darykhellipldquo dā mėsiju kėts viel teirausēs kāp i zlastis užeji mėsiju klaus dar vuo ons nieka nežėna aš tik žėnau sakau bdquotāp pasaki par sap-nąldquo ndash trumpā ėr aiškē sakau ndash i daugiau aš neaiškėnso ndash sakau ndash kāp nuori tāp da-rykldquo tāp aš pamėsijau sau doudama bdquonuje čia galieji trejės [mišios] būti vuo daba tebūs tėk vėinas Bet nieka nepadarysi tuokiuos sumuos reikalavaldquo nu kanaunėnks daba saka bdquoaš pasakyso ateisi ndash saka ndash aš atgėiduoso egzekvėjas ėr atlaikyso tas mėšiasldquo nu ėr tāp ėr padari ons mums paskiau praneši pasaki nuvejuom abodo so bruoliu į bažnyčė ejuom ėšpažėntėis kumonijas ndash vėskon tāp kāp pridera katalikou vėskou atlėkuom nu ačiū dievou daugiau nebipraši ėr atlėkau tuoki pareigą Bet aš kėik kartu pagalvuodavau diel kuo mona mama [neprašė] Mona mama galietou monėi pasakėiti kon nuorėntās kāp Jozis pasaki Bet nieka nepasaki

8 Mirę vaikai ir tėvas sapnuose kvietė pas save

sapnavu vaikus sava ont kapėnių nuvejau ndash basiedontės vuo aš atejosė bdquoMama ndash saka ndash kudie tu tėik ėlgā neatēni pri mūsoldquo tėi sūnā kor bova [mirę] dā vyrs nabova mėrės nu ėr mona [miręs] tievālis kėtą sykį [sapne] saka bdquoMarceli kuo tu čia gyveni parēk pri mūso mas geriau gyvenam vuo to tėik vārgstildquo eso sapnavosė tėkrā tuokius sapnos vuo kāp atsėbondi ndash kāp čia kāp čia bova

284

9 Mirusią mamą vieną sykį tesapnavo

aš sava mamą vėiną sykį sapnie eso mačiosi Muoters tuoki tāp sied ėr kėta [moteris] saka bdquotava mama ta yrldquo i vėiną sykielį teso sapnavosi mamą Matā aš metų da nebovau ka mėri

ndash O kāp jūs jin matiet ndash nuotrauką ndash Sapne bova tuokia kāp nuotraukuo ndash nu kāp nuotraukuo saka bdquotava mama ta yrldquo ėr aš tuos namatau katra mon

saka tiktā ton [mamą] matau ton tėkrā sapnavau

10 Sapne pasirodė dvi mergelės ir kvietė šokti

kāp kuoplyčeli tvarkiau3 du kartus tuokias mergelės pasiruodi par sapną anuos vākščiuoja saka bdquoeinam ciuoci pašuoktildquo sakau bdquovuo jezusmarija kon šuokso aš namuoku šuoktildquo saka bdquoPaprastāldquo vuo kas tuos mergelės Musiau švėntas Ma-tyt kas nuors dūšelės diekavuoji mon Pasapnavau Paskiau nu tuo karta ndash nieks [nebesisapnavo]

11 Vyras sapne atsisakė pasakoti kaip gyvena po mirties

Mas nažėnuom kou mas esam ožsėdėrben ka numėrsēmhellip vuo numėrės ne-pasaka su vyru ka jau ėšsėruokousēm tad kad jau ar aš numėrso a tu numėrsi ndash ėr pasakysēm kāp tėn [anam gyvenime] yr jau tatā dabar sakau i vakams ka nikumet nerēk prašytė

kāp mona vyrs mėri [sapnuoju] kāp vėsė švėntā yr ėr ein pruocesėjė ėš baž-nyčės ont kapų ėr mona vyrs ein so varpeliu šalėp klebuona vuo aš veržous vuo veržous ndash nuoru priēti paklausti kāp jau tėn yr [po mirties] Mon ka sukriuokė bdquoneveržkėis i nelįsk i neprieisi už geros darbos gerā muok už bluogos bluogāldquo vuot ėr atsėbodau ėr veizo kami aš esohellip

12 Mirusieji sapne kartais pasakoja apie pomirtinį gyvenimą

ndash Kaži kāp būn kad didelē ilgā nasapnūji kuokia mirusia artima žmuogaus Nuorietum ale nesapnūjihellip

ndash nu matyti tāp yr tėn nagal nagal anėi visumet [pasirodyti] ltgtndash Kaži kudie negal ndash nu dabar pasakyso diel tavės Jegu atsėmeni ka mėri [sapne] ndash greitā pra-

nykst Bet tami sykie mon nepranyka aš sapnoujo sava tievielį ėr mona pamuoti bova ėr kūma dar tievielis luovuo bagolės kūma basiedonti atsisiedosi pri luovas aš įet ėš lauka atsėmeno ka anoudo abodo mėrosiu yr aš pribiegau greitā apka-

3 Pateikėja keletą metų tvarko netoli namų esančius apleistus kapelius ir prižiūri čia stovinčią koplytėlę

28

binau tievielį i sakau bdquosakyk kāp jūs tėn daba bagyvenatldquo saka bdquovuo ka nieks pasakyti negal vuo kuoks tėn yr judesys Pėktumų tėn nier i negal būtildquo tuokius tris žuodžius pasaki ėr aš atsiminiau ka mėrės i pranyka ėr aš atsėbudau nu i pagalvuoti rēk kuoks yr judesys kėik mėršt kėik žūn kėik nušaun visakuo yr vuo juk tėn vėsi jod tik saka nieks pasakyti negal degučiou klebuonou sakiau ton sava sapną klebuons i saka bdquonu daba tu gerā pasakē Pamuokslou ndash saka ndash būs geri žuodēldquo

13 Sapne klausė mirusio sūnaus apie pomirtinį gyvenimą

sūnus prisisapnava sūnus mona aš tāp sapnūju ka uns ateji labā gražus gražē apsiringės Jezusmarija gražus vyrs ka tu neklausk ėr atmenu aš jezusmarija ka uns mirės bdquozėgmeli ndash sakau ndash vuo kuo atejē kuo tu nuorildquo ndash sakau aš anam ndash tu pasakyk vuo kāp y a yr kuoks puomirtėnis gyvenėms a nierldquo uns žinā kan pa-saki bdquoMama ndash saka ndash juk tu bdquotieve mūsoldquo kalbildquo ėr daugiau nieka napasaki bdquoMama juk tu bdquotieve mūsoldquo kalbildquo i tāp aiškē pasaki

14 Negalima mirusių kviestis į savo sapnus

Mamą žėnā kāp aš sosapnavau so mėrosēs par daug napmondravuosi Mama kāp nūmėri [šermenims] nieka naturiejuom mas gyvenuom vytauta gatvie [Viekš-niuose] ėš kaima nu tų vuoveraičių [bėdoj padėdavusių močiučių] parsėnešiem tus dekius kāp saka kilimelius tuokius ožkabėnti ont sėinas [prie karsto] kāp nunešiem tus dekius [grąžinti] i saka tuos vuoveraitės bdquoMas ndash saka ndash sapnavuom tava mamą ana čia bova pas mumis čia bova tuokėi stalā sudieti i bova ndash saka ndash liekšteles sudietas toščias i pri kuožnuos liekštelės ndash saka ndash bova puo rūtų šake-lėldquo anuos pasakuo ka anuos sapnava vuo mon tuoks pėktoms tuoks kāp šėrdėis skausmushellip bdquovuo matā ndash mėsiju ndash vuo aš tėik jau tuos mamas nuoriečiau pama-tytihellipldquo žėnā ndash nie vyra [neturėjau] nie nieka aš kāp dabar bovau vieniša sakau bdquovuo svetėmėms pasiruodā vuo monėi nehellip diel kuo mama monėi negalietom pasiruodyti diel kuo svetėmėms vuo ne monldquo

daba pareinam mas nunešėn į tou kaimą [kilimėlius] žėnā trys kiluometrā Parejuom vakari atsėgoliau aš naktį sapnoujuhellip Ja ka tāp dėdelē nuori ndash mama parein Įein mama tuoki skareli [apsirišusi] sesou bova važiavosi (amžinatėlsi ėrgi mėri) į Lenėngradą bova nopėrkosi tuoki skareli ana bova apsėrėšosi ton skareli ėr įein tuokiu vatėniu apsivėlkosi lthellipgt aš stuovu tāp i sesou daba ta mama parein aš daba nežėnau kou daryt Mas [su seseria] žvelgam vėina į on-trą ndash kou daryt tėik ėšsėgonduom ka pareji ta mama aš sakau nesakau ndash tāp kāp mėntėmės pardoudo seserē bdquokou daba darysēm ka pareji Matā tėik nuoriejau ka pareitųhellipldquo vuo mama turieji krauji spaudėmą ana vėrsdava aš sakau bdquoana niekor naėsėkėbosi gal dā pavėrsti ndash sakau ndash ka jau pareji pareji ndash rēk vestėishellipldquo Jau niemaž nepatėka ka parejihellip aš tāp savie galvuoju bdquorēk svadėntildquo i kāp ejau svadėnti i nablėka

286

vuot i neprašiniesi daugiau ka matyčiau kad pareitųhellip kāp yr tāp tor būti kāp yr pasakyta ndash niemaž čia nepageidauk tāp i pasaki aiškē bdquovuot i parejauhellip kuo nuorildquo vuo mas ėšsėgonduom lthellipgt Paruodi tāp kad nenuoriek

15 Mirę artimieji sapne darbus padeda nudirbti apie save pasipasakoja maldos paprašo

ndash Jūs sakuot ka mirusījē sapne ir darbus paded dėrbti ndash aha mon sapnie paded i šėiną griebam i vežam ėr kėšam į daržėni i miešlus

ka rēk išvežti pavasarį jau Jau ka tėktā tuokėi darbā atsėras ta aš su anās sapnie par nakti i vargso ndash rytmetie nieks neėšvežta nieks nieka ėr vis džiaugās [sapne] bdquokāp mas gerā esam kāp mes gerā esamldquo

kāp ana mėrė par posi širdėis kraus nevākščiuojindash Čia mameli jūso ndash aha anā par posė širdėishellip Juk žėnā vėiną [giminaitį] ėšveži ontrą ėšveži

[į Sibirą] ana tuoki jautri bova dėdelē nu ėr ana šėrdį sosėgadėna nu ėr mas kuo-ki dešėmt metų pravarguom ėr nebova sonkē nie bėški puo liguonėnes Par naktį išbus anuos bruolis vincents o par dėiną aš išbūso ėr gyvuolė turiejuom ėr vėskon turiejom ndash ėr apsėdėrbuom ėr gerā bova ėr dar čia dėrbau gėrėninkijuo ėr arklį turiejau šeramą ėr raštinę valiau ėr viskas bova gerā ėr sospieso vėskon atliekso ėr puo tam kāp numėri ana nu ėr rytmetė atsėkelso rēks skubieti darboutėis biegti į telšios ndash jau nebier kuo jau vėskas ėr nežėnau kuoki tėn laiką praejus (tėn aš guliejau antrousi galousi) ėr ruoduos kad kāp gyva kāp vėskas kāp balta apsisiautosi atejosi ėr saka bdquostepali kāp eso daba gerā mon nieks nebskaust vuo kāp eso gerā Parēk ėr tu ndash saka ndash pas monėsldquo rytmetį atsikielosi sakau bdquoMusiet moni vadėna musiet išēso jauhellipldquo vuo ačiou dievou dā lėg šiuol tebeso gyva ana matā septyniasdešėmt penktų rodenį mėri lapkričia mienesė

ndash Daba pasapnūjat ndash sapnouju aš ėr daba tonkē tonkē tonkē kami nuors pasitėnku kami nuors

pasėšnekam tarp savėis vėskas gerā vėskon ėr nieka nėr prašiosi tik vėiną kartą monės papraši saki bdquostepalihellipldquo (Mas kāp pėrksēm bliuskuoms medžiagas jē ana pėrks abidviem pėrks jē aš pėrksu ndash abidviem vės ėr palika anā nepasiūta vėina ta blioska jau kāp numėri) ana daba čia kumet ne tāp čia senē mon ėr saka bdquotu tori dvi blioskas mon vėiną douk mon tāp šalt negerā esoldquo nuliekiau greičiausē mėšias užpėrkau ėr atidaviau ton bdquoblioskąldquo ėr daba nieka nepraša nikumet jau daba tryleka metų kāp jau ėr tas diedoks [mamos brolis] yr mėrės nieka jis monės nėr paprašės i daba čia žemi deklaravau vuo kāp pėnėngus tus gavau nuvažiavau į varnius pri klebuona ėr užpėrkau trejės mėšias vėinas ožpėrkau ož vėsą gėmėnė ož Barbuorą Julijuoną i vėsą gėmėnė vuo ontras mėšias ož Leščiauskius tievokus tus vuo trečionsias ndash ož diedoką sakau ka toru pėnėngų rēk išlēsti

287

16 Mirusi sesuo sapne prašė mišių

kāp sesou mėri bova trisdešimtėnes ėr aš nenuvejau ožpėrktė [mišių] aš misi-jau prīš pat ton dėiną prīš dvi [nueisiu] Juk tas konėgs žėna [nebūtina iš anksto] aš nuvēso sakau šindėin ėr aš pasapnavau seserė Pasipuošusi baltą kepurėkė tuoki baretį užsiguobosi drabužēs šventėškās atsisiedosi (tuo souleli nebova pri tuos bažnyčias dabar anon padieji) i besiedonti ont tuo souleli i tėik galvą iškielosi lauk monės kuol aš atēso ėr aš lėpu laiptās aš tāp neatsėminiau kad ana mėrosi i ana tik pasaki bdquoa jau buvāldquo skaituos pas konėgą ėr aš ton muomentą atsėbodau i tuokį labā gražė švytontė veidą mačiau

17 Pokalbiai sapnuose su mirusia seserim ir jos vyru

aš anuos [sesers] nabsolaukiau aš tėik pasiilgdavau niekāp nesolauku aš anuos ka pasapnūčiau anon ana bova pėkta bet ana bova baisē gera tuokiuos geruos dūšės bova Mas sosėpyksma bet tujau pat penkias minotes ndash i gerouju abėdvės dornės bovuom karšta kraujė nemuokiejuom sulaikyti tuo žuodi tėktā supyksma tujau taukšt i ėšlek i vėinā i kėtā aš jē būso nekaltesni aš tāp nuorieso papykti ana tujau nulieks į labdarą [dėvėtų drabužių turgelį] ta skarėkė nupėrko-si ta bliuskėkė gražesnė bdquostasi juk aš ont tavės be rēkala šaukiau napyk tuldquo kad i nieka nasakysu bet širdei nie kuoki pėktuma ana bova dėdelē gera muotrėška ėr aš baisē gailiejaus kāp ana mėri didelē lioub riekso i žėnuojau ka naprikelso tum ašaruom bet būdava lėngviau kāp ėšsėpėls tuos ašaras

i daba vėiną naktį (jau bova musiet kelias savaites puo tuos mirtėis) aš sapnie [matau] įen čia pruo tas doris bdquoani ndash sakau ndash kor tu buvā tėik ėlgā kudiel tu ne-parēni aš tėik tavės pasiilgau aš negalio liautėis [verkusi]ldquo ana saka bdquoir aš labā tavėis pasiilgau staseli aš jau niekad niekaduos pas tavės nabiparēsoldquo i dā tāp nuoriejau sušnekti anon pagruobi kaži kuokėi žmuonės vėsė nuorintėis sožėnuoti ėr ėšsėvedi ėr aš tum muomentu atsėbudau aš baisē riekiau anuos sakau gal sap-nie ateji gal anou lēda čia kas nuors atēti ėr viel ejau švėntas mėšias ožpėrkti i niekumet daugiau nesapnouju nie tou šuogerė nasapnuoju daugiau i kad sapnou-ju vės monės jis praša bdquokon lauktovių [parnešei]ldquo Jau pas mūso tuoki mada bova ka jau dėrbuom išvažiousma į telšios (čia tas žarienų miestielis tuoks tabova) vėins kėtam lauktovių parnešma ta saldainioką kuokį ta sausainioką skanėsnį vėins kėtą pavaišėnsēm anėi nuvažious ndash anėi parveš jē aš nuvažiouso ndash aš parvešo

i ons [miręs svainis] kāp daba sapnouju bdquostasi vuo kon lauktovių parvežēldquo Į taši veiz vuo aš tāp lyg iš telšių parvažiavosi vuo aš žiūru ka aš anam darbų pa-lėkau vuo ons ničnieka nadėrbės aš daba i galvuoju bdquoMatā tu nieka nadėrbā vuo nuorildquo aš nasakiau bet aš pamėslijau aš sakiau bdquodaba nātoro bet douso tujauldquo ėr vėl liekiau tų mėšių užpėrkti nu ka jau žmuogus praši Juk uns nabova tuoks prasts kon išgerons bova tāp tus darbus dėrbdava vargdava ons numirielius veždava [laidoti] Bova žmuogus gers Matyt dā reikieji anam tuo [maldos] vuo daba jau niekad nasapnouju

288

18 Jeigu mirusiesiems maldos netrūktų jie sapnuose neprašytų

ndash Ta jau naktį par pagrabą labā vielā pabaigdava kalnus gyduoti ndash nu ka i tėms mėrusīsiams malduos rēk ka nerēkto malduos jok anėi napra-

šytondash Papraša ndash nu ta kāpndash Vuo kāp anī papraša ndash ka aš nažinuočiau aš nasakyčiau ka praša i monėis pačiuos yr paprašėn

Matyti bova reikalingi aš nežėnau kudiendash Vuo kāp anī papraša ndash vuo tep monėis papraši tāp kāp šindėi atsėmenu vuo jau yra aplē dvėde-

šėmts pinkis metus [praėję] kāp monėis praši aš atgoliau mėiga sapnie sapnou-ju tuoks stals padiets i aš atsistuojosi tāp pri stala stuovo tāp tėn dorės i vėinuo pusie muotrėška stuov i ontruo pusie aš napažėnau anou ėr įeji pruo doris Įeji pruo doris tuoks apsivilkės kepori užsidiejės apsivilkės so šinieliu palietu karei-vėšku ons i siautās Baltās baltinēs baltas kelnės ėr ons atēt vuo mon atruoda ka baidykli nu senuovie lioub šnekies ka mažė buvuom kad yr baidyklių kon nuors vės tėik dāra atejėn gal pasmaugti a kon tėn tėi senuovie žmuonės gon-dėns mus vākos nebova mon tāp atsitėkėn pamatyti ons atēt vuo aš tāp vėsa drebo Bijau i stuov tums muotriškums mėsliu rēk pasakėiti į ausi aš matau ka anuo čia paliets yr atskleists ndash balti baltėnē [matyti] nieka gražė vuo kelnes bal-tas ėlgas i vėinuos kuojas kelis atskorės bovės kiaurs ėr ontruos iš apatėis luopā uždieti i tėi luopā naatsiovinieti tėi siūlā sodrieskėn aš mėsliju savi nuramėnso aš į ausį vėinā [moteriai] i pašnekieso kad ons nagirdietou aš tėk prisėlenkiau pasakyti da napasakiau nieka saka [ jis] bdquovuo kon padarysi ka mon tuokėi balė-ka kon padarysildquo ons jau žėna kon aš anā sakyso Monėi nabrēk jau basakyti nu mona ta baimi bėški jau nokrėta ons pradieji sakėiti bdquovuo gal galietumē douti mėšiasldquo gal galietum žėna ka aš nieka natoru eso biedna atsėminiau ėr aš pati ka toro pinkisdešėmts (roblēs bova a čėrvuoncā a kas tėn bova nabatmeno) atidouso vėsos vuo dar baimi yr nu ėr aš pryžado užpakalie kažėn kas du balsā šnek bet aš anou nematau kas anėi saka bdquokudie ana nagalies doui ka ana ndash saka ndash zaras tūkstuntėms oždėrb kudiel ana nagalies doutildquo aš nieka pryžado Jau tāp naužspyri ka tikrā douk ka natoru ons pats žėna tėi pasaki ka tūkstuntėms oždėrbu vuo tas i saka bdquoJegu dousi tik douk į Plungi par Parcėnku-lįldquo [Šv Pranciškaus atlaidus] Pasaki i dėiną i miestą ndash aiškē nu paskiau aš jau pryžado ka douso i ons monėis daugiau nieka nabklausi ėr atsibudau Pasaki ka tėn douk i aš atsibudau i ons pranyka i paskiau daviau aš jau tujau atidaviau

dā kėts ėš monėis [ juokiasi] dabar ka aš pasakau saka bdquovuo tu dorna ndash saka ndash er atidavē vėsos savėi nie kapeikas napasilikāldquo sakau bdquovuo kam rēkldquo aš pagal-vuojau bdquokarvi toro vakā du maži aš pėiną pardouso nunešosi aš bolvių toru aš vės tėik toru aš nanomėrso vuo ka anėms rēk anėi i praša anėms doutė vės tėik rēk anėms yr rekalėngaldquo

289

19 Sapną reikia pasitikrinti

Bova rėitave tuoks klebuons ivanauskis aš lioub nuēso ivanauskis lioub sakys bdquonu kāp tu bagyveni ale kon tavės klausti ndash tu so mirusės esi gyva gyvenildquo

daba kuol dā galiejau dėrbau pri kapokų4 nieks nadėrba nu ta kāp aš su anās i nagyvėnso i nasapnūso Jēgo kas mon kuoki nalaimi aš sapnie visumet nusapnou-ju ėr aš pasitėkrėnu atsikielosi ndash tēp i būs Monėi sāka bdquoe tu maloujildquo sakau bdquoJūs pasitėkrėnketldquo

ndash Vuo kāp pasitikrinti ndash Jegu aš sapnavau kon nuorėntās nu kas nuors serg kami nuors sapnie sap-

nouju ka tėn malkas parveži malkų mašėną abė so arklēs Par puorą metrų malkų beržėnių prikrautų mašėną aš kāp atsėkelo aš nueto tėn į ton vėitą paklausti na-klauso ndash pasėžvalgau nieka nu praeji gal kelias dėinas gal savaiti a mienou ndash tėn jau mėri tėn jau pagrabs tėn mašėną sapnavau tėn mūso kaimynā tuokėi Mašėna atvažiavosi pėlna prikrauta i tėn du mėri ėr atspieji ka tėn yr pagrabs abi jēgou aš matau kami nuors medis yr a vyšni a trešni abi išēt į mišką ougauti sapnie Mielenių prisirenku Jē pati navalgau dar aš nariekso vuo jegu parsineši i kėts matau renk ta kėts rieks Būs kas nuors a mėrės

20 Sapne mirusieji dėkoja už naujametes pamaldas

aš vėiną kartą su ivanauskiu klebuonu [susitikau] nauji metā yr aš iemiau i užprašiau anuo nuejau pri anuo i sakau bdquosusveikinkiam mirusiousios su naujēs metās Juk ndash sakau ndash žmuonės sosėrenk sveikėn kėts kėtą su stėkliokāsldquo Modo sutaram gerā su anom [klebonu] bdquonu gerāldquo ndash saka ėr ons atlaiki pamaldas su naujēs metās ons jau sveikina [visus mirusiuosius] Paskiau praeji pusontras savai-tes aš sapnie i sapnouju

Besuns tuoks kažikas kāp balius vėinuo truobuo aš eso ontuo truobuo vei-zu ndash stals padiets ėr aplie stalą sied veizu ndash vyrs yr mona (mėrės bova) i visuokių kaimynūn tėn mėrosių Pruo dorės įet mona kaimyns Prieji i apkabėna da nuorieji subučiouti aš anam i sakau bdquone ndash sakau ndash aš su vyrās nabučioujousldquo aš anam uždruožiau tuokį žuodį ons moni apkabėna i palinkieji monėi ilgiausių metų kou ilgiausių bdquoir dar ka kou ilgiau ilgiau gyventom ltgt Jūs ndash saka ndash senē pasveiki-nuot mumis so naujēs metās vuo mas ndash saka ndash tik daba teateinamldquo už pusuntras savaites Pasivielėna nagalieji vuo kāp išeji aš tan sapną dėdelē senē atsimenu

21 Miręs vyras sapne ragino nepramiegoti autobuso

ndash Ar visą laiką kada sapnūji mirusį žmuogų jis malduos praša Tāp sau nabūn ka susapnūtum

4 Močiutė jau daug metų įvairiose žemaitijos vietose prižiūri apleistus kapelius kai nuvažiuoja pas giminaičius pirmiausia aplanko kapines radusi apylinkėje nesutvarkytų senesnių kapelių ieško pagal-bininkų ir skuba tvarkyti rūpinasi kad apleistų kapų teritorijoje žmonės neganytų gyvulių nes pasak jos ši žemė priklausanti mirusiesiems o gyvieji ir taip daug jos turi

290

ndash ne yr ka sapnouji Pasapnouji kartās vėiną kartą panašē [buvo] Mon rēk važiouti į klaipiedą Mėltų rēk negaliejē gauti tāp laisvā iš klaipiedas pigiau parsiveži daugiau ėr aš sau ožmėgau i mėigto ramē vuo autuobusas tor atēti ėr aš sapnouju Įeji vyrs vakščiuo puo kumbarį i dā draugs vakščiuo ons [vyras] priejės i saka (vuo aš golo) bdquonegoliek kelk Palėksi naparsėnešosildquo vuo aš kāp bolvių torėnti ēti parsinešti bdquoPalėksi naparsinešosi nabguliek vedu išetov ndash sakandash ale pamatysi ka palėksi naparsinešosildquo ka pasaki bdquoka palėksi naparsinešosi o vedu išetovldquo tas mėigs kāp dėnga veizu į laikruodį ndash ka jau rēk važiouti greitā autuobu-sas atēs Jego būtų napažadėnės ons monėis būčiau palėkosi nanuvažiavosi i napar-sivežosi vuo matā ndash ruošiaus ateji i pažadėna vuo kāp išēn a na teisybi

22 Miręs vyras sapne padėjo surasti kauptuką

vuo kėtą sykį čia buvau jau [Laukuvoje] Paluokystie [kai gyveno] vyrs bova mėrės nerondu kauptoka tuokį turiejau vyrs bova padėrbės kauptoks tuoks gra-žus i gers narondu nuors pasiosk nujīškuojau vėsos pašalios ndash niekor narondu atsėguliau pakaites goliu ant luovas žiūru ndash mona vyrs Laukuvas bažnyčiuo sied atsisiedės luomkuo Pruočka čia darbūjās ta zozana aš sakau bdquotievā kuo ndash sa-kau ndash a kelmų daba siedi tuo bažnyčiuo ēk numėi padiek darbūtėisldquo aš naatmenu ka uns mėrės bdquonie tu zozanā padedi nieka dėrbti nie tu numėi dėrbi aš ndash sakau ndash narondu kauptoka kaži kor yr prapūlės kauptėlis tasldquo aš sakau a tuos nervas a tuoks sutapėms [kad kaip tik taip prisisapnavo] uns saka bdquone aš jau numėi nēso zozana mon paded ne aš zozanā vuo tu ēk numėin i parejosi įēk į sandielį i puo skynias apačiuos paveiziek gerā atitrauk tėn yr pavėrtės tas kauptėlis tavaldquo tāp uns papasakuoji atsikieliau puo pakaites ēnu į ton sandielį

23 Enkavedistų nušautas bičiulis aplankė per sapną

aš tujau pasitėkrėnu [sapną] vėiną dėiną buvau nuejosi [į Rietavą] nusėpėrkau dounas cokraus so vakās vakā nadėdeli Parejau ėr atgoliau ėr ton naktį sapnou-ju užeji tuoks vaikioks paskiau pranyka viel išeji ėr ontrą sykį ožmigau viel sapnouju tas pats vaikioks įeji saka bdquoJuk tu šindėin eisi į miestąldquo sakau bdquoJuk aš vakar bovau Prisėpėrkau šindein nebēso į miestąldquo saka bdquonu matysi kāp tu ēsildquo ndash bdquone ne ndash sakau i tėik spuorijous ndash aš nabtoru nie juoki reikala į ton miestą ētėldquo ndash bdquonu matysi ndash saka ndash kāp tu ēsi Bet ndash saka ndash tu ēsi bet nežinuosi kame aš eso Pas monės ndash saka ndash neužēsi nežėnuosi kami aš esoldquo nu dabar nie šēp nie tēp i napažėnau saki bdquoĒsi i praēsi pruo šalįldquo

kāp atsikieliau vakams i sakau bdquoekem ndash sakau ndash į miestąldquo Mėsliju bdquoJuk mas vakar buvuom praejuom pruo kapus mas į kapus nabužejuomldquo sakau gal tieveli kaps yr užlaiduots gal kas nuors užlaiduoji kas nuors bova ėr aš nuejau į miestą nu da rēk nusėpėrkti Paredami užēsma į kapus Įejau į vėiną krautovi tėn lioub būs jouda douna i balta tuos baltuos dounas naturieji bdquorēk ēti ndash saka ndash į gimina-zėjas krautovi tėn ndash saka ndash yrldquo nuejuom tėn nosėpėrkau etam į kapus nuetam į

291

kapus ndash nieka vėskas tvarkuo nu tas sapnas jau būs nieka čia ne tēp yr Parēdami kelie sotėkuom fermas vedieją Fermas vediejas monėi i saka bdquoa žėnā ndash šįnakti čia šaudi a girdiejēldquo sakau bdquogirdiejau ėr atsikielosi bovau veiziejau švėisas reke-tas ndash sakau ndash nušvėiti mėškąldquo ndash bdquoJuk ndash saka ndash šįnaktį vačikauskį nušuovildquo tėn mona pažįstams bova bdquonu vėskas ndash mėsliju ndash daba jau žėnau kuoks tas sapnas išejildquo Paskou pradiejau teirautėis kami ons bova padiets tėn sargybinis kor stuo-vieji pri enkavedėstų tėn ton kėimą sauguos lioub ta paskui tas mon i papasakuoji saka bdquotu ton dėiną bovā atejosi juk tu pruo šalį praejē čia lėntas užkaltas tuo kėima i tėn bova padiets i tu pruo šalį praejē tėk nažinuojē ka tėn ons yrldquo

24 Susitikimas sapne su sūnumi prieš pat jo mirties metines

Papasakuosu tuokį sapną Prīš sūnaus metines [sapnavau] sosiruošiem jau i gaspadėnes bova Paluokystie tėn kor gyvenuom ltgt dabar aš užejau pri anuo i tāp uns bagyvenans tāp gražē begyvenans ka gražūs kumbarē vėsur vėskas ėr atsėrada zėgmas [sūnus] ltgt žiūru ka pėrm tuo zėgma ndash mona tievus pačiuos mona ėr žiūru vaikeli kad mona vyra tievus ūšvis tas Musvydis vuo aš anuo namačiosi nieka Mėrės bova senē vyrs buva mažas dā nie negėmės gal kumet tievus mėri nu ėr aš kāp sava tievą pamačiau aš pribiegau tievou sava į runką pabučiavau pasveikinau tievą ėr daba kāp pasveikinau tievą mona tievus ėr saka bdquošit susipažink tava Bruonioka tievus čia yr ūšvis senē bamatiem Būket pažįs-tami juk dā nesat pažįstamildquo ndash mona tievus saka aš pasveikinau i ton ūšvį ėr išēnu nu anūn į kėtą kumbarį ėr zėgmas įeji tujau Įeji zėgmas i saka bdquoMama ndash saka ndash kudie daba tu tuoki apsileidosi ndash saka uns ndash tu tuokia ndash saka ndash visumet švarē visumet gražē [apsirengusi] buvāldquo aš anam nabžėnau kun basakyti sakau bdquoaš zigmeli biegau pruo šalį ndash sakau ndash užbiegau paveizieti kāp gyvenildquo ėr aš tāp apsidairau apsidairau bdquotu tāp gražē bagyvenonsldquo aš žėnau ka uns yr žanuots sakau bdquovuo kor zina yrldquo ndash bdquoMama ndash saka ndash juk tu žėnā ka aš senē su zina nebgyvenu parsiskyriau vīns esoldquo ndash uns saka tatā uns vakāli jau mėrės bova bdquonu aš ndash sakau ndash biegu numėildquo ndash bdquoPalauk nabiek Mama neēk rytuo pri monės dėdeli puota tų svečių privažiūs daug būs dėdelis balius aš tau dūsu drabožios apsiriedytildquo ėr uns įeji į tuokį kumbarį ėr iš tuo kumbari išneši labā graži sokni i padieji unt kairiuosės runkas ton sokni ėr labai gražų šaliką batelius vėskun La-bai gražius ėr saka uns bdquoMama daba yr maduo šaliks tu užsidiejosi šaliką atruo-dysi gražē eik ndash saka ndash į ton kumbarį untā ėr apsirengsildquo aš įejau į ton kumbarį tami kumbarie ndash napaprastā graži gielie pamerkta vuo Jezau kuoki tėn ta gielie bova aš į ton gieli akis įsmeigiau ėr aš nabiapsirengiau ėr aš atsibodau tum tarpu naapsirengiau tās drabužēs tās gražensēs

kāp ateji rytmetie muotrėškas sakau bdquoMuotrėškas ltgt aš daba jau mėrso mon zėgmuks ėr įkapes ndash sakau ndash davi aš mėrso Padieket Musvydou monė palaiduotildquo draugiums tums sava sakau

i šindīn tabeso dvidešėmts du metā kāp sūnus mėri Matā kuokį sapną sap-navau

292

25 Mirusieji sapne dalyvavo jiems giedamuose kalnuose

aš kalnus gydinau sava name ton naktį gėiduoji anėi [Sapne] aš išetu lauku karėnis dalinys sosirėnkės mona kėime Bet vėsė civīlē apsėtvarkėn aš i galvuoju bdquokudiel civīlē i pėlns kėimsldquo i parēt mona vyrs i tėn dar žmuonių į truobą įēt i stuov tēp ož stala Mon tēp mintie ka anėi šįvakar tor ėšsėkelti dvi gaspadėnės pri koknes besontės aš sakau bdquotaisyket valgyti juk anėi šįvakar tor ėšsėkeltildquo vuo tėi ož stala kur stuovieji bdquone ne ndash saka ndash mas šįvakar nekelsmuos Mas tik rytuo tekelsmuos neskubiekėt douti valgytildquo Matā tėi vėsė mėrosėijē bova tous kalnous anėi tik teėšvažiava puo kalnų kalnos ka pagėiduoji anėi toukart taišskyda ltgt anėi naskubieji ryta metą teišvažiava Paskou kalnos ka pagėiduoji aš vėina pasė-lėkau i galvuoju bdquone juk aš ne vėina tepasilėkau dar pasilėka ėr anėildquo

26 Ne visi tiki sapnais

lthellipgt Bet nieks nieka [netiki] gali šėmtams sakyti Bet munėi tėik palīkt min-tie vuo tėi žmuonės e bdquoana tāp sapnava sapnas sapnu palīktldquo Monėi na-palīkt ka aš pasitėkrėnu ltgt gerā ka įsitraukiet [įsirašėt] bėn tėn palėks vuo tāp žmuonės [netiki] bdquokāp tu gali nusapnoutildquo aš nažėnau aš i pati galvuoju ėr aš tujau pasitėkrėnu sapną

Mon i vyrs lioub atsikels ryta metą lioub monėis i užklaus bdquonu sakyk kon basapnavā kas babūsldquo ons monėis jau užklaus bdquonu jau ndash sakyso ndash šįnakt ramē bova nieka negalio bapasakytildquo ons lioub užklaus monėis

PateikėJai

Nr 10Petronėlė Butkienė-Lubytė g 1945 m vertininkų k žarėnų sen telšių r užrašė vita ivanaus-

kaitė irena žilienė 2005 Ltr 7582(65)

nr 1 2 3 16 17stasė gramalaitė g 1928 m žarėnų mstl telšių r užrašė vita ivanauskaitė irena žilienė 2005

nr 1 ndash Ltr 7582(17) nr 2 ndash Ltr 7582(19) nr 3 ndash Ltr 7582(36) nr 16 ndash Ltr 7582(9) nr 17 ndash Ltr 7582(10)

nr 8 9Marcijona Laurinavičienė g 1918 m žarėnų mstl telšių r užrašė vita ivanauskaitė irena

žilienė 2005 nr 8 ndash Ltr 7582(43) nr 9 ndash Ltr 7582(44)

Nr 1stefanija karbauskaitė g 1921 m vertininkų k žarėnų sen telšių r užrašė vita ivanauskaitė

irena žilienė 2005 Ltr 7582(138)

Nr Juozapas rimkus g 1934 m Palnosų k viekšnių sen Mažeikių r užrašė Lina Būgienė vita

ivanauskaitė 2006 LtrF md 130(20)

293

nr 6vanda šajauskienė-Jomantaitė g 1932 m akmenėje gyv dainorių k viekšnių sen Mažeikių r

užrašė Lina Būgienė vita ivanauskaitė 2006 LtrF md 134(24)

nr 12 18 19 20 21 23 25 26konstancija norkienė-Batavičiūtė g 1914 m Pivorių k (netoli rietavo) užrašė vita ivanauskai-

tė Modesta Liugaitė nasrėnų k salantų sen kretingos r 2004 nr 12 ndash Ltr 7503(282) nr 18 ndash Ltr 7503(254) nr 19 ndash Ltr 7503(257) nr 20 ndash Ltr 7503(280) nr 21 ndash Ltr 7503(281) nr 23 ndash Ltr 7503(292) nr 25 ndash Ltr 7503(286) nr 26 ndash Ltr 7503(293)

nr 7 14zuzana Beržanskytė g 1924 m rekečių k viekšnių vls gyv viekšniuose užrašė Lina Būgienė

vita ivanauskaitė 2006 nr 7 ndash LtrF md 135(33) nr 14 ndash LtrF md 135(34)

Nr 11Petronėlė gėrybienė-žebaliūnaitė g 1906 m ritinės k židikų sen Mažeikių r užrašė vita

ivanauskaitė 2007 LtrF cd 178(6)

nr 4 13 22 24Marijona Musvydienė-samolevičiūtė g 1920 m Laukuvos mstl šilalės r užrašė vita ivanauskai-

tė Modesta Liugaitė 2001 nr 4 ndash LtrF k 847(9) nr 13 ndash LtrF k 847(7) nr 22 ndash LtrF k 847(17) nr 24 ndash LtrF k 847(8)

Parengė Vita Ivanauskaitė

294

SUKAKTYSISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

Šiemet minimos rašytojo tautosakininko kultūrosvisuomenės ir politikos veikėjo

Vinco Krėvės 125-osios gimimo metinės

vienas iš paskutinių vinco krėvės portretųNuotrauka iš LLTI Bibliotekos rankraštyno

tautosaka krėvės gyvenime su-vaidino didžiulį vaidmenį ji tapo pagrindiniu jo mokslinių interesų objektu gaivia poetikos fabulų net naujų kūrybos koncepcijų versme sunku pasakyti kaip būtų pakrypęs krėvės ndash kūrėjo kelias jei jis nebūtų pasinėręs į lietuvių folkloro stichiją galbūt tame kelyje būtų dominavusi aforistinė kalbėjimo maniera ir abs-trakčios moralinės-filosofinės pro-blemos sprendžiamos orientalinių mitų arba istorinių siužetų rėmuose o gal krėvė net būtų nutaręs rašyti lenkiškai ar rusiškai kaip buvo pra-dėjęs nes tų kalbų žodynas tuo metu jam buvo tiesiog parankesnis (la-biau ištobulintas) psichologinėms ir moralinėms problemoms analizuoti (nenuostabu kad dar 1912 metais psichologinį etiudą bdquonusidėjėlisldquo krėvė prisipažino rašąs bdquogudiškaildquo ir esąs negarantuotas ar jį pavyks bdquosulietuvintildquo) taigi tautosaka yra ne tik viena krėvės kūrybos vers-mių bet iš viso jo lietuviškos kūry-bos svarbiausioji versmė

Albertas Zalatorius

albertas zalatorius Vincas Krėvė Nebaigta monografija vilnius 2003 p 352

29

AR JAU ĮMINTOS VISOS VINCO KRĖVĖSFOLKLORINĖS VEIKLOS MĮSLĖS

viLMa daugirdaitėLietuvių literatūros ir tautosakos institutas

s t r a i p s n i o o b j e k t a s ndash vinco krėvės-Mickevičiaus folklorinė veiklad a r b o t i k s l a s ndash minint 125-ąsias vinco krėvės gimimo metines priminti kai ku-

riuos rašytojo folklorinės veiklos aspektus apžvelgti jo parengtų folkloro rinkinių vertini-mą o kartu pasvarstyti apie galimas jų tyrinėjimų perspektyvas

ty r i m o m e t o d a i ndash istorinis apžvalginisž o d ž i a i r a k t a i vincas krėvė folkloro rinkimas folkloro rinkiniai teksto auten-

tiškumas individualumas

Įvadinės pastabos

Postūmį permąstyti žymių žmonių palikimą prisiminti reikšmingiausius jų darbus atverti mažiau žinomus ar visiškai nežinomus veiklos aspektus paprastai suteikia garbios sukaktys 125-osios vinco krėvės (1882ndash1954) gimimo metinės ir buvo dingstis peržvelgti jo folklorinę veiklą žodinis liaudies paveldas buvo ne tik viena krėvės kūrybos versmių gyvenimas jį pastūmėjo ir folklorinio darbo keliu ndash ne vienus metus darbuotasi renkant ir publikuojant žodinę liaudies kūrybą krėvė kaip niekas kitas gebėjo susieti literatūrinę ir folklorinę patirtis Folklorinė rašytojo patirtis atsinešta iš gimtojo subartonių kaimo kai jį tiesiog supo dainų ir naratyvų dar kupinas folkloro pasaulis o vėliau turtinta užrašinėjant folklorinę medžiagą lėmė vykusią folklorinio įvaizdžio ar motyvo interpretaciją individualia-me kūrinyje leido subtiliai pasinaudoti žodinės liaudies kūrybos meninėmis prie-monėmis ir antra vertus ndash ar ne rašytojo patirtis pirmiausia bus pasireiškusi gabia plunksna laisvai improvizuojant skelbiamus paties užrašytus o kartais galbūt tik girdėtus folkloro tekstus dėl savo kitoniškumo nelikusius nepastebėtus ne vienos kartos folkloristų juos analizavusių ir vertinusių

krėvės sąlyčiai su folkloru ndash tiek per individualią kūrybą tiek per folklorinę veiklą ndash aptarinėti ir literatų ir folkloristų šiame straipsnyje dar kartą permąsto-ma kokia vieta lietuvių folkloristikoje tenka prieštaringai vertinamai vinco krė-vės-Mickevičiaus folklorinei veiklai

SUKAKTYSISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

296

Iš folkloro rinkimo istorijos

dainingumu dainų įvairove liaudies dainininkais garsus dzūkų kraštas į lie-tuvių folkloristikos istoriją palyginti su kitais etnografiniais Lietuvos regionais patenka bene vėliausiai vienas pirmųjų užsimojusių per žodinį liaudies paveldą supažindinti visuomenę bdquosu turtais tos lietuvių tautos šakos kuri dzūkais vadinasldquo negana to ndash įtraukti dzūkus į kultūrinį darbą kuriame XX a pradžioje jie dar mažai reiškėsi buvo vincas krėvė tam reikalui kartu su Liudu gira 1907 m įsteigę bdquodzū-kijos mylėtojųldquo būrelį ir jau puoselėję folklorinio-literatūrinio dzūkų tarmės leidinio kuris taip ir neišvydo saulės šviesos idėją (plačiau žr kreipimąsi bdquoĮ tautos tardymo mylėtojusldquo ndash Vilniaus žinios 1907 liepos 27 (rugpj 9)) žinoma XX a pradžioje kilus gyvam susidomėjimui folkloru žodinio liaudies paveldo rinkimo darbas paju-dėjo ir dzūkijoje antra vertus tikriausiai ne be krėvės pagalbos įgijęs gana nemažą pagreitį tikėtina kad jis raginęs vietos inteligentus įsitraukti į folkloro rinkimo dar-bą galėjęs užrašinėtojams tarpininkauti ieškant gerų pateikėjų (dar 2000 m Mer-kinės ekspedicijos metu kalbinta subartoniškė Julijona Miliuvienė buvo įsitikinusi kad jos mamą ir močiutę iš kurių tarpukariu užrašinėtos dainos nurodęs vincas krėvė ndash žr Ltr 70422) savitai bet suaktyvino šį darbą ir jo paskelbta medžiaga kurios paieškos į Merkinės apylinkes atvedė galbūt ne vieną folkloro rinkėją

ar ne keletas lemtingų o gal laimingų sutapimų pakreipė krėvę į tautosaką vienas pirmųjų susidūrimų apskritai su folklorine veikla buvusi pažintis su kunigu Juozu čapliku Pats krėvė nurodo kad susidomėjęs folkloru ir ėmęs jį užrašinėti gana anksti paragintas šio kunigo bdquoaš pradėjau užrašinėti dainas ir padavimus kun Juozo čapliko paragintas turėdamas vos 15ndash16 metų amžiaus ltgt jau mo-kiniu bebūdamas ar net dvasinės seminarijos klierikuldquo (krėvė 1935 220ndash221) ta-čiau kaip pastebėta dar anksčiau rašiusiųjų labai abejotina kad folkloro rinkėjo kelią krėvė pradėjęs taip anksti apie 1897ndash1898 m (skrodenis 1967 136 zalatorius 2003 355) Pasak alberto zalatoriaus iš gretimo samūniškių kaimo kilęs tą pačią Merkinės mokyklą lankęs pirmasis iš apylinkės vaikų prasimušęs į mokslus ku-nigaudamas garsėjęs kaip šviesuolio pavyzdys J čaplikas galėjo vienaip ar kitaip kraštietį su kuriuo tikriausiai susidraugavo šiam mokantis seminarijoje paskatinti ir be abejo jauną jį klieriką turėjo labai paveikti vyresnio kolegos surinktos ir šim-takojo slapyvardžiu 1899 m amerikoje išleistos Trakiečių dzūkų dainos (zalatorius 2003 354ndash355) galimas dalykas ambicingam jaunuoliui jau tada galėjo kilti su panašia veikla susijusių idėjų ndash kas dabar begalėtų pasakyti Beje Lietuvių literatū-ros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyne saugomas vieno iš jau perrašytų dainų sąsiuvinių rankraštis kurio pagrindu tikriausiai buvo rengiamos dainų publi-kacijos leidiniui Tauta ir žodis labai panašiu pavadinimu Trakū-Dzūkū Dainos 2 Rinktos par V Mickeviče (LLti Br f 1ndash321)

didžioji užrašytos medžiagos dalis datuojama 1903ndash1908 m rodytų kad do-mėtis folkloru jį užrašinėti krėvė pradėjęs apie 1903 m nors kaip pats prisipažino (žr krėvė 1935 221) o ir kitų ne kartą pažymėta kad pateikiamos metrikos taigi ir užrašymo data galėjusios būti netikslios ar netgi ndash bdquoneautentiškosldquo (kaip ir kai

297

kurie skelbti tekstai) tikėtina kad kai ką jis iš tikrųjų bandęs rankioti jau apie 1903ndash1904 m vienas akstinų imtis tokios veiklos galėjęs būti susitikimas su kaza-nės universiteto profesoriumi aleksandru aleksandrovu kai jis 1902 m rinkdamas lituanistinę medžiagą lankėsi Marcinkonyse ten pašalintas iš vilniaus kunigų se-minarijos pas kunigą Joną šoblickį buvo apsistojęs tada dar vincas Mickevičius to meto krėvės Užrašuose (žr LLti Br f 1ndash448) keletą kartų paminėta profe-soriaus pavardė rodytų jog šis susitikimas jam buvęs tikrai svarbus galima netgi samprotauti ar jis nebus lėmęs ir kalbotyros studijų pasirinkimo L gira tuomet irgi viešėjęs Marcinkonyse susitikimą su profesoriumi taip prisiminė

Prof aleksandrovas tyrinėjęs lietuvių kalbą (kazaniaus profesoriui tam buvo davusi akstiną bene toji aplinkybė kad kitkart kazaniaus universitetas turėjo darbo su Juškais ir jų lietuviškomis dainomis bei litvanologijos rašiniais) ir atvykęs speciališkai Lietuvon užklydęs net tan dzūkų kampelin ieškodamas lietuvių kalbos dialektų savybių ypač pa-sakų kurių jisai ir nusirašė čia kelioliką ltgt atsimenu vieną charakteringą pasaką labai gerai dzūkiškai atpasakojo padiktavo jam mano kurso draugas iš seminarijos klierikas dabar trakų dekanas kun klemensas Maliukevičius ltgt Prof aleksandrovo atvykimas ir jo rimtas susirūpinimas lietuvių kalba bei jos aukšti pagyrimai iš jo lūpų ir buvo padarę in visus mus taigi neabejotinai ir in krėvę gana gilaus įspūdžio (gira 1926 209)

tąkart Marcinkonių klebonijoje viešėjusius jaunuolius galėjo sudominti ir pa-traukti vienas profesoriaus veiklos aspektų ndash folkloro užrašinėjimas tačiau labai abejotina kad šis susitikimas būtų paskatinęs krėvę aktyviau imtis folkloro tekstų užrašinėjimo kaip savarankiškos folkloro rinkimo veiklos

Į folkloro rinkimo darbą krėvė pasinėrė jau būdamas kijevo universiteto stu-dentas kai dvi vasaras (1905ndash1906 m) Petrapilio mokslų akademijos komandiruo-tam etnografui eduardui volteriui padėjo užrašinėti folklorą keliaudamas su juo po dzūkiją Jo paties liudijimu tada jis surinkęs daug medžiagos kuri vėliau buvo paskelbta (žr venclova 1974 363) šią veiklą tikriausiai tęsęs ir vėliau atostogų metu rašytojo sesuo veronika Mickevičiūtė-Lapėnienė prisiminimuose yra minė-jusi kad per atostogas bdquovincas dažnai išeidavo pas žmones į kaimą ir kaimyninius kaimus Bet ne šiaip sau kieminėdavos o rinkdavo tautosaką ndash užrašinėdavo dai-nas papročius prietarus padavimus ir visados žmonėms už gaišatį apmokėdavoldquo (Lk 17 p 415) dar 1910 m rugpjūčio 16 d datuojamame laiške L girai jis rašė

namie gyvendamas aš vėl užsiėmiau savo dainomis ir su pagalba kitų gerų žmonių užrašėme vėl apie 400 dainų1 tarpu kurių daugiau šimto pas mane neužrašytų dabar turiu

1 vincui krėvei skirto Literatūros ir kalbos septynioliktojo tomo epistolinį ir memuarinį skyrių parengusi regina Mikšytė čia duoda nuorodą kad tai galėjęs būti Juliaus Bloznelio 1907 m surašytas 400 liaudies dainų rinkinys kuriam Pijus adomavičius buvo apsiėmęs užrašyti gaidas ir kuris paskui turėjęs būti perduotas Lietuvių mokslo draugijai (Lk 17 p 27) vėliau tas dainas peržiūrėti iš adoma-vičiaus paėmė krėvė šis rinkinys Blozneliui grąžintas nebuvo nėra jo ir LMd fonduose saugomuo-se Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos archyve (Lk 17 p 374ndash375) antra vertus tuomet krėvė dar planavęs tęsti tautosakos rinkimo darbą nes e volteriui rašytame laiške datuojamame 1910 m vasario 16 d jis klausė profesoriaus kaip gauti (tikriausiai norėdamas išvengti nemalonumų tiek su valdžios atstovais tiek su vietos gyventojais) valdžios ar akademijos leidimą rinkti dainas bdquotarpu dzūkų suvalkų gubernijosldquo (Lk 17 p 20) bet laiške minimą 400 liaudies dainų rinkinį vis dėlto sudaręs bdquonamie gyvendamasldquo

298

jau tikrą turtą ndash iš viso 1483 dainas priskaitant čia nuotekavimus ir numirėliškus verkavi-mus ir variantus aš mislinu ka M dr [Lietuvių mokslo draugijos ndash V D] dainų komisija neturi daugiau jei ne mažiau kas link skaičiaus ir gal kur kas menkesnes kas link turinio (Lk 17 p 26)

1911 m kovondashbalandžio mėn datuojamame laiške vėl užsimenama apie tautosa-kos užrašinėjimą šįkart turint konkretų tikslą ndash ieškoti lietuvių epo liekanų

Pas jus ten rengiasi žmonės gaidas užrašinėti net aukas renkate dėl neturtingų kompo-zitorių2 dievai mano ltgt Jei parvažiuosiu namo tai ir aš prisidėsiu į tokį kompozitorių (žinoma ne dėl rinkimo gaidų tik užrašinėjimo dainų) aš norėtau pa[va]žinėti po dzūkiją panemune Man vis išduoda kad čia atsiras bdquoeposasldquo (Былины) lietuviškas panašus į tas dainas ka užrašiau aplink šarūną (Lk 17 p 44)

Bet tų pačių metų rugsėjį siųstame laiške kuriame džiaugiasi keliavęs po visą Lietuvą bdquokaip platus ir ilgas nemunasldquo skaitome bdquoParašyti nieko neparašiau tik nuo žmonių užrašiau dvi tris gražias legendas kurias sunaudosiuldquo (Lk 17 p 50) tik ndash kokiais tikslais

neišlikus jokių rankraštinių paliudijimų sunku spręsti apie konkrečias datas ir tikslius užrašytų folkloro tekstų skaičius tikėtina kad baigiantis studijoms prie pabaigos artėjo ir pirmasis folklorinio darbo etapas ndash intensyviausias medžiagos rinkimo laikotarpis vėliau jau profesoriaudamas jis daugiausia atsidėjo smulkio-sios tautosakos rinkimui

Apie folkloro publikavimą

Pasak kaip niekas kitas į krėvės gyvenimo detales ir kūrybą maksimaliai įsigi-linusio a zalatoriaus bdquobaigdamas universitetą krėvė pajuto kad bdquorinkėjoldquo dar-bas jam per ankštas norėjosi tautosaką ne tik fiksuoti bet perpratus jos dvasią kurti kažką taip kad folklorinė stilistika ir pasaulėjauta susilydytų su individua-liom kūrėjo intencijom ltgt tada buvo sukurtas bdquošarūnasldquo bdquoPadavimaildquo keletas mažiau reikšmingų folklorinės stilistikos prozinių ir draminių kūriniųldquo (zalatorius 2003 357) Paties krėvės teigimu mintis kai kuriuos padavimus perkurti ir suteikti jiems literatūrinę formą kilo jau renkant folklorą besiklausant bdquomūsų senutėlių dai-nų ir pasakojimų kuriuose tiek daug nuoširdumo ir maloninių žodžiųldquo (venclova 1974 362ndash363)

Folkloriškumo bangai individualioje kūryboje slūgstant krėvė vėl grįžta prie darbo su pirminiais šaltiniais Pirmaisiais savo mokslinės ir pedagoginės veiklos dešimtmečiais Lietuvoje jis darbuojasi ir folkloristikos srityje ndash organizuoja žodinio liaudies paveldo rinkimą ir vadovauja jo publikavimui ir nors jis dirbęs greičiau kaip mėgėjas o ne kaip folkloristikos mokslui atsidėjęs žmogus (beje pats nepara-šęs ir didesnių šios srities studijų) vis dėlto ši veikla kad ir ne be trūkumų buvo

2 žr adolfo sabaliausko publikaciją Apie dainų rinkimą (Viltis 1911 kovo 16 (29)) raginančią į folkloro rinkimo darbą autoriaus manymu vis dar paliktą diletantams įtraukti studentiją kuriai reikėtų skirti stipendijas bdquotik nuo apmokėto darbininko gali reikalauti rimto sistematiško darboldquo be to bdquopasakotojams ir dainininkams reikia dovanas duoti arba pinigais mokėtildquo

299

reikšminga lietuvių folkloristikos plėtotei apskritai su kaune keletą dešimtmečių veikusiu universitetu siejasi vienas mūsų folkloristikos istorijos etapų nesileisda-mi į išsamesnį situacijos aptarimą apsiribosime tik pastebėjimu kad nors teorinis folkloro pažinimas nesant folkloristikos specialistų tuomet dar nebuvęs gilus bet Humanitarinių mokslų fakultetas okupavus vilnių kuriame veikė Lietuvių mokslo draugijos tautosakos archyvas tapo savotišku folkloristikos centru ndash universiteto leisti periodiniai leidiniai ir čia prisiglaudusi tautosakos komisija koordinavo to meto folklorinę veiklą teoriniai klausimai nors dažnai ir derinami prie literatūros taip pat po truputį spręsti

dar dirbdamas knygų leidimo komisijos sekretoriumi (1920ndash1922 m) krėvė buvo sumanęs leisti Tautosaką bet neradus redaktoriaus ji taip ir nepasirodė Įsi-kūrus universitetui ir gavus Humanitarinių mokslų fakulteto pritarimą ir finan-savimą periodinio leidinio idėja įgyvendinama ndash išeina Tauta ir žodis ([kn] 1ndash7 1923ndash1931) ir nors tai nebuvo grynai folkloro dalykams skirtas leidinys krėvė kaip redaktorius turėjo laisvas rankas atstovauti šiai sričiai 1930 m jo iniciatyva universitete įkurta tautosakos komisija siekusi suvienyti visos Lietuvos folkloristų darbą ir jį koordinuoti pradeda leisti savo serijinį leidinį Mūsų tautosaka ([t] 1ndash10 1930ndash1935) kuriame skelbiama ir surinkta folklorinė medžiaga ir buvę dar palygin-ti negausūs tyrinėjimai šis leidinys pirmiausia buvo paskata kitiems imtis folkloro rinkimo netgi prieštaringai vertinamos poringės pasak Bronislavos kerbelytės bdquosuvaidino tam tikrą teigiamą vaidmenįldquo atkreipdamos rinkėjų dėmesį į liaudies padavimus (kerbelytė 1970 34ndash35) be to publikuota medžiaga tapo prieinama folkloru besidominčiai humanitarinei bendruomenei vertinant plačiau ndash tautosa-kos komisija ir Mūsų tautosaka rengė dirvą ir telkė auditoriją Lietuvių tautosakos archyvo veiklai to meto spaudoje skleistos mokslinės idėjos publikuojamos folk-lorinės medžiagos regioninė žanrinė teminė ar dar kitokia apžvalga tekstų publi-kavimo principų pristatymas verti atskiro aptarimo šįkart akiratyje paliekamos tik paties vinco krėvės parengtos folkloro tekstų publikacijos

tikriausiai ne per drąsu bus teigti kad rašytojui teko ypatinga lemtis mokslo ir plačiajai visuomenei pristatyti dzūkų folklorinį palikimą krėvės redaguojamuose universiteto leidiniuose Tauta ir žodis ir Mūsų tautosaka buvo paskelbta labai daug jo užrašytos folklorinės medžiagos dainos (tž 1 p 154ndash274 2 p 263ndash437) jo pa-ties padavimais vadinti naratyvai apie raigrodo miestą (tž 1 p 129ndash135) Liškiavą ir Merkinę (tž 3 p 322ndash333) karalių žvaigždikį (tž 4 p 444ndash449) ir šarūną (Mt 1 p 90ndash112) laumes (tž 3 p 333ndash336) Perkūną (tž 3 p 336ndash337) aitvarą (tž 3 p 337ndash340 Mt 3 p 3ndash80) pasakojamoji ir smulkioji tautosaka bei įvairūs tikėjimai apie bites (tž 4 p 450ndash460) ir paukščius (Mt 1 p 17ndash89 2 p 94ndash116 7 p 3ndash29) dzūkų vestuvių3 (Mt 2 p 17ndash93) ir krikštynų (Mt 7 p 30ndash46) aprašymai burtai ir

3 dzūkų vestuvių aprašas galėjo būti rengiamas orientuojantis į antano Juškos rinkinį Svotbinė rėda veliuoniečių lietuvių (1880) kelti tokią prielaidą leistų 1909 m datuojamame laiške L girai minima bdquosvotbinėldquo bdquoaplink svotbinę ką rašot žinoma būtų labai gerai tiktai aš nežinau ar galėčiau ltgt Jeigu man tamista atsiųsite tai žinoma mėgyčiau tiktai tada kaip apseičiau su bdquošarūnuldquo vasarą a[ti]dėjus tai gal ir išeit kas nor Jei nerasi geresnio ar patsai neužsiimsi ndash siųskldquo (Lk 17 p 17) tai patvirtinti tikriausiai galėtų ir atidesnis aprašymų palyginimas

300

prietarai (tž 4 p 486ndash503 5 p 629ndash632) kerai (užkalbėjimai) (tž 4 p 504ndash508) patarlės ir priežodžiai (tž 3 p 375ndash389) daugelis tų publikacijų kurios kartais buvo palydimos trumpų įvadų vėliau išleistos atskiromis knygomis nors kaip savo laiku piktinosi Jonas Balys nė vienu atveju nenurodyta bdquokas ir kur jau anks-čiau buvo spausdinta kas pakeista papildyta ar pataisyta kodėl kartojamaldquo (Balys 1936 41) taip leidinyje Tauta ir žodis išspausdintos dainos virto Dainavos krašto liaudies dainomis (kaunas 1924) Publikuoti naratyvai apie raigardą Liškiavą Merkinę karalių žvaigždikį šarūną bei dainos apie pastarą jį sudarė didžią ją dalį Dzūkų poringėse (1934) skelbiamos medžiagos rinkiniai Aitvaras liaudies pada-vimuose (1933) ir Sparnuočiai liaudies padavimuose (1933) atsirado taip pat iš jau skelbtų padavimais vadintų naratyvų apie aitvarą paukščius ir bites vinco krėvės-Mickevičiaus vardu buvo pradėtas leisti bet taip ir nebaigtas daugiatomis leidinys Patarlės ir priežodžiai4 (t 1ndash3 kaunas 1934ndash1937 dalis ketvirtojo tomo medžia-gos paskelbta leidinyje Darbai ir Dienos [t] 7 1938) aprėpęs kiek sudarytojams pavyko rasti visą spausdintuose ir rankraštiniuose rinkiniuose esančią medžiagą planuotą sudėti į dvylika tomų

dirbdamas su volteriu kuris vadovavosi moksliniais tekstų rinkimo ir skelbimo principais krėvė ne tik surinko didžią ją dalį vėliau publikuotos medžiagos kaip pats ne kartą nurodęs bet ir turėjo puikią progą susipažinti su folkloro rinkimo metodika mokslo tikslais renkamos medžiagos užrašymo ir metrikos pateikimo reikalavimais kiek tais metodais ir patirtimi jis vadovavosi fiksuodamas žodinį liaudies paveldą šiandien sunku pasakyti tačiau į mokslo apyvartą patekę spausdinti folkloro rinki-niai rengti nesivadovaujant moksliniais tekstų skelbimo principais stokoja duomenų tikslumo ir išsamumo vertinant publikuotą medžiagą pagal folkloro teksto autentiš-kumo kriterijus lietuvių folkloristikoje įsivyravusi vienakryptė pozicija krėvės pa-skelbtais tekstais ne visada galima remtis kaip autentiškais žodinio liaudies paveldo pavyzdžiais ypač padavimais ir šarūniškosios tematikos dainomis

Dėl folkloro tekstų autentiškumo

vinco krėvės paskelbtų folkloro tekstų autentiškumo problema narpliota ne kartą užgriebiant vis kitą teminį ar žanrinį aspektą Bene pirmasis rašytojo skelb-tų tekstų autentiškumu suabejojo suomių folkloristas viljo Mansikka susipažinęs su Tautoje ir žodyje (4 p 504ndash508) paskelbtais bdquokėraisldquo sukėlusiais įtarimą dėl jų

4 kauno miesto ir apskrities komendanto Prano saladžiaus nutarimu Patarlių ir priežodžių pir-masis tomas dėl jame išspausdintų obsceniškų tekstų (bdquoiš 7766 patarlių ir priežodžių per 300 yra įžeidžiančių viešą ją dorovęldquo ndash žr Lk 17 p 267) buvo konfiskuotas ir išimtas iš knygų rinkos ndash gal dėl visuomenėje kilusio triukšmo o gal kaip oponentų atsakas į krėvės politines pažiūras ir veiklą (plačiau žr subačius 2005 58) incidentą išspręsti padėjo Lietuvos universiteto Humanitarinių moks-lų fakulteto taryba paprašiusi bdquou-to senatą patarpininkauti kad bdquoPatarlės ir priežodžiaildquo i kn būtų grąžinta tautosakos komisijai sutvarkant jų pardavinėjimą taip kad ją galėtų gauti mokslo įstaigos tos srities tyrinėtojai ir šiaip mokslo žmonės gavę atatinkamus tautosakos komisijos ar kitos kompe-tentingos įstaigos leidimusldquo (Lk 17 p 269)

šiandien galima tik spėlioti ar dėl šio incidento nebuvo įgyvendintas dar vienas krėvės sumany-mas ndash sudaryti ir paskelbti vestuvinių humoristinių blevyzgų rinkinuką (žr Lk 17 p 444)

301

netradiciškumo (Mansika 1929 10 14ndash15) XX a ketvirtajame dešimtmetyje pe-riodikoje aštrią diskusiją dėl liaudiškos krėvės skelbtų tekstų kilmės pradėjo Jonas Balys straipsnyje apie aitvarus jis suabejojo naratyvų apie šią mitinę būtybę auten-tiškumu (žr Balys 1934 142ndash143) kaip netinkamą mokslo reikalams jis įvardijo ir patarlių bei priežodžių rinkinį (žr Balys 1935 24ndash25) į kurį jau vėliau jį vertinusio kazio grigo teigimu bdquoaiškios priežodžio ir patarlės koncepcijosldquo neturėjęs pro-fesorius sudėjo bdquogana daug netradicinių posakių bei dirbtinai išplėstų tradicinių patarlių variantųldquo (grigas 2000 32) diskusijas ano meto spaudoje sukėlusiame straipsnyje Dzūkų tautosakos falsifikacijos d z ū k ų p o r i n g ė s (kaip ir dainos apie šarūną) ir a i t v a r o bei s p a r n u o č i ų l e g e n d o s vertintos ypač griežtai jose bdquoyra 80ndash90 neliaudiškų elementų esami liaudiški elementai yra taip susti-lizuoti ir bdquoatrestauruotildquo kad juos nebegalima skirti prie tautosakos ir panaudoti mokslo reikalamsldquo (Balys 1936 39ndash40) J Balio iškeltos problemos reikalavo iš-samesnių tekstų studijų bet bdquonetaktiškasldquo publikacijų tonas ir prasikišantys asme-niškumai diskusiją kreipė ne mokslinės polemikos kryptimi kad būtų atsakyta į keliamus klausimus Į žodžių karą įsitraukęs krėvės šalininkas Juozas Baldauskas nukrypo į J Balio darbų moksliškumo analizę (žr Baldauskas 1935) paviršiumi jis praslydo ir apsiribojęs tik pastebėjimu apie sa r ono6 vardo paminėjimą augusto schleicherio ir antano Miluko užrašytuose dainų variantuose nė nebandęs pasi-žiūrėti kiek dainos mininčios šarūno vardą siejasi su paskelbtosiomis ar apskritai su senosiomis karinėmis-istorinėmis dainomis (žr kernius 1936) krėvės pusėn stojęs Balys sruoga taip pat nesprendė tekstų autentiškumo klausimo nes jį stasio skrodenio pastebėjimu matyt laikė reikalaujančiu kur kas nuodugnesnių tyrimų negu atliko J Balys ar jis pats galėjo pateikti (skrodenis 1967 141) o susitelkė prie folkloro tyrimo strategijų kaip estetinės ir meninės krypties šalininkas polemizuo-damas su bdquoetnikuldquo Baliu (žr sruoga 1935) Jonas kossu-aleksandravičius pastebė-jęs kad J Balio bdquokaltinime yra moksliškų įrodymų bet dar daugiau asmeniškumoldquo rašė bdquoko stinga mūsų ginčui o stinga elegancijos ltgt paskaičius lieka kažkas neskanu ir nesinori tiesos ieškoti arba net ir pritartildquo (kossu-aleksandravičius 1936 2) J Balys savo nuomonę dėl paskelbtų tekstų autentiškumo dėstęs kaip sa-vaime suprantamą dalyką dažnai grindė ją ne lyginamąja šių tekstų ir tradiciniais laikomų kūrinių analize o žinių apie netradiciniais pasirodžiusių tekstų pateikėjus

Beje patarlių ir priežodžių leidinio išsamaus aptarimo ir vertinimo nesulaukta iki šiol o pare-miologai akivaizdžiai matantys šių tekstų nesutapimus su visa Lietuvių patarlių ir priežodžių kartote-kos medžiaga neretai priversti labai atsargiai juos vertinti šiandien tikriausiai būtų sunku atskirti ir įvardyti kur paties krėvės o kur jo talkininkų gal dėl neišmanymo o gal ir kitais sumetimais į rinkinį įtraukti netradiciniai variantai ar tradicinių tekstų įvairūs perdirbiniai galima kalbėti tik apie išryškė-jančius bendrus variantų gausinimo dėsningumus jau seniai pastebėtus Lietuvių literatūros ir tautosa-kos instituto paremiologų pavyzdžiui perspausdinimas iš pirmųjų publikuotų ar perrašytų rinkinių nenurodant šaltinio ir pakeičiant užrašymo vietą variantų dauginimas pakeičiant ar pridedant žodį o kartais ndash ir ilgesnį priedurą suteikiantį kelianariams posakiams neįprastą sąskambį ir ritmą

6 s a r o n a s k a r a l i u s minimas a schleicherio (Handbuch der litauischen Sprache [Bd] 2 Prag 1857 p 90) ir J Basanavičiaus kuris remiasi kunigo a Miluko užrašytu tekstu (Jonas Basanavičius Lietuviškai trakiškos studijos shenandoah Pa 1898 p 61ndash62 atspaudas Dirva 1898 nr 4) paskelb-tuose dainų tekstuose

302

tikrinimo duomenimis į tai beje reagavo ir pats krėvė publikacija bdquoFalsifikacijaldquo ir faktai (žr krėvė 1935) tikrinimo metodologija taip pat galėjo duoti kitų rezul-tatų jei būtų imtasi krėvės paskelbtų tekstų (ne tik šarūniškųjų dainų ar poringių) paplitimo klausimo sprendimo ndash nustačius jų nepaplitimą ar plitimą kaip rašytojo paskelbtų kūrinių7 tačiau tokie tyrimai anuo metu niekaip nesisiejo su J Balio ir ne tik jo folkloristikos koncepcija tada šių tekstų autentiškumo problema taip ir nebuvo iki galo išspręsta bet lietuvių folkloristika žengtelėjo pirmyn ndash šis bekom-promisis ginčas dėl krėvės paskelbtų tekstų liaudiškos kilmės kartu buvo vieša diskusija dėl folkloro rinkimo sisteminimo folkloristikos koncepcijos ir kitais pa-našiais klausimais krėvės dainų leidinio buvo inspiruotas ir bene pirmąja regio-ninio folkloro studija laikytinas B sruogos straipsnis apie dzūkų dainas kuriame įžvalgiai ir pagrįstai užgriebiama keletas esminių dzūkų dainuojamojo folkloro po-etikos aspektų (žr sruoga 1925) čia pravartu priminti kad nors krėvės kaip folk-loristo veikla Lietuvoje vertinta prieštaringai 1938 m kai jis jau buvo kiek atitolęs (jo teigimu dėl pašlijusios sveikatos) bdquonuo darbo lietuvių tautosakos srityldquo (Lk 17 p 281) Latvijos universitetas už bdquodidelius nuopelnus lietuvių folkloro tyrinėjimo srityjeldquo suteikė vytauto didžiojo universiteto ordinariniam profesoriui vincui krė-vei-Mickevičiui filologijos daktaro honoris causa vardą (žr Lk 17 p 279)

Prie rašytojo paskelbtų kaip folkloro tekstai kūrinių autentiškumo vėl sugrįžta sukūrus dainų naratyvų patarlių ir priežodžių klasifikacines sistemas ir akivaiz-džiai išryškėjus netradiciniams šių tekstų motyvams neliaudiškai stilistikai dalies publikuotų posakių netradicinei kilmei Folkloristų dėmesio daugiausia susilaukė netradiciniai padavimais įvardyti pasakojimai dėl kurių liaudiškosios kilmės kaip

7 tikėtina kad krėvės kaip folkloro ir kaip literatūriniai tekstai paskelbti kūriniai skverbėsi į Merkinės apylinkių folklorinę aplinką ypač tie kurie pasakojo apie pažįstamas vietas nors bdquopo-ringėsldquo pasak B kerbelytės bdquosunkiai prigyja liaudies tradicijojeldquo (kerbelytė 1970 32) rinkinių iš Merkinės apylinkių medžiaga rodytų kad kai kuriais atvejais tie tekstai perimti jau ne iš krėvės raštų o kaip liaudies žodinis paveldas kaip pavyzdys pateiktinas užrašytojo ir pateikėjos pasekusios padavimą apie gilšę pokalbis

Užrašytojas O iš kur jūs girdėjot šitą apie GilšęPasakotoja Nu tai kad aš čia gyvenus Subartonyse gi tarnavau ltgt Seni pasakojo Nuo tų pačių žmonių girdėjauPastaba Priminus kad panašų padavimą yra paskelbęs V Krėvė pasakotoja atsakė bdquoKą jis rašė aš nežinau buvau devynių metų an dešimtųldquo (užr 1967 m Ltr 392323)tikėtasi kad sprendžiant krėvės tekstų autentiškumo problemą aiškumo įneš 1967 m Merkinės

apylinkėse vykusi kraštotyros draugijos kompleksinė ekspedicija (žr skrodenis 1967 143) tačiau jos medžiagą apibendrinančiame leidinyje Merkinė (1970) šis aspektas taip ir liko neaptartas netgi kaip leidžia spėti rinkiniuose aptinkamos pastabos atidesnio folkloristų dėmesio krėvės tekstai ne visada sulaukė pavyzdžiui bdquoima sekti kaip senukas ieškojo karvių ir jam įkrito paparčio žiedas tačiau kaip krėvės raštų skaitytą kūrinį nerašauldquo (Ltr 3924374b) 2000ndash2001 m Merkinės apy-linkėse vykdyti folkloro lauko tyrimai aiškumo šiuo klausimu taip pat jau neįneša nebent pavieniai paminėjimai dar kartą patvirtina kad Merkinės apylinkėse buvo skaitomi ne tik grožiniai rašytojo kūriniai bet ir kaip folkloriniai tekstai skelbta medžiaga antai vincas Lepeška (g 1922 m) iš sa-mūniškių kaimo dar pasakojo bdquoatsimenu mokyklon ajau tai tokia stora knyga buvo ltgt tai aš atsimenu mokyklon aš tų knygų vartiaus vartiaus ir radau (jo surašyta viskas) sėdziu an suolo ir dainuoju Sėdzi svotas an suolo Karo pautai po suolu Ir atėjo kacinas Jis mislino kad dešra Ažna pautai ir mašna ltgt [išgirdo mergaitės] ir pasakė mokytojai ltgt tį daug visko prirašyta apie Merkinį ltgt Prirašyta stora knygaldquo (Ltr 704920)

303

jau minėta pirmasis viešai suabejojo J Balys kritikavęs krėvę kad šis ėmęsis bdquomoduliuoti ne tik stilistinį liaudies kūrinių pavidalą bet ir pačią tematikąldquo t y savavališkai elgęsis ir su turiniu (Balys 1936 24) vėliau menant krėvės paskelbtų naratyvų mįslę prisidėjo B kerbelytė ėmusis dzūkų poringių Jų motyvus kalbą bei stilių palyginusi su tradicinių plačiai žinomų padavimų tyrinėtoja padarė iš-vadą kad Dzūkų poringės bdquolaikytinos v krėvės literatūrinės kūrybos faktais o ne liaudies padavimų užrašymaisldquo ir nėra patikima medžiaga bdquomoksliškai nagri-nėjant lietuvių liaudies padavimus jų idėjinį turinį bei meninę formąldquo (kerbelytė 1970 33ndash34) šioje vietoje tiktų stabtelėti ir prisiminti a zalatoriaus pastebėji-mus š a r ū n i š k ą j a tema kad poringių bdquosurašinėjimasldquo vykęs bdquoŠarūno dramos rašymo metu o gal dar vėliau tą įtarimą sustiprina rašytojo bandymas kai kuriuos poringių motyvus priderinti prie parašytos dramos motyvų ltgt atkurdamas iš at-minties vaikystėje girdėtus pasakojimus ir turėdamas savo paties sukurtą stambią dramą krėvė galėjo nebe visada griežtai atskirti kas buvo tikrai girdėta o kas jau jo paties sufantazuotaldquo (zalatorius 2003 370ndash371) kad šarūnas yra litera-tūrinis o ne folklorinis herojus leidžia manyti ambraziejaus Jonyno teigimu ir dainavos valdovo bei kitų krėvės sukurtų literatūrinių personažų bendrumai (Jonynas 1992b) dainų f o l k l o r i n i s h e r o j u s š a r ū n a s matyt atsiranda taip pat tik vėlesniuose bdquoredagavimuoseldquo tarp keturiolikos 1913 m Vaivorykštėje su antrašte Senovės dzūkų karo dainos krėvės paskelbtų pasak L giros labai senų bdquorestauruotųldquo ir prie bdquobendrųjų pasaulinės poezijos taisykliųldquo pritaikytų nepapras-tų bdquotaip savo forma taip siužetaisldquo tekstų (beje vėliau kaip individuali kūryba išspausdintų pirmajame raštų tome 1921 m) dar nėra nė vieno šarūniškojo vari-anto ndash žr Vaivorykštė kn 2 1913 p 374ndash390) dainų kuriose minimas šarūno vardas ir kurias krėvė manė esant likučiais bdquoepinės poemos kuri ilgai gyvenusi liaudies lūpose vėliau tapo užmiršta ir išliko iš jos tik vietos labiau paveikusios žmonių vaizdenąldquo (krėvė 1934 185) istoriškumo klausimą sprendė danutė kriš-topaitė Palyginusi senąsias karines-istorines ir šarūniškąsias dainas idėjiniu-me-niniu aspektu ji daro išvadą kad pastarosios bdquonepasižymi nei patriotiniu turiniu nei siužeto išbaigtumu nei archaiška forma ir laikytinos ne senojo liaudies epo liekana bet vėlesnių laikų dainomis ir šarūno vardas čia tegalėjo būti įneštas iš šalies siekiant jas bdquosuistorintildquo (krištopaitė 1965 213) o a schleicherio ir J Basanavičiaus paskelbtos dainos kuriose minimas s a r o n a s k a r a l i u s pasak tyrinėtojos visai kito pobūdžio ir vargu ar saronas turi ką bendra su šarūno vardu (ten pat 214) š a r ū n o ir s a r o n o paralelei kurios beje oficialiai laikėsi ir J Balio užsipultas krėvė (1935 220) nepritaria ir su griežtais folkloristų vertinimais dažnai nesutinkantis a zalatorius linkęs žodį š a r ū n a s laikyti ne asmenvardžiu o epitetu bet ne paties krėvės išgalvotu (žr zalatorius 2003 363ndash370)

kaip jau buvo užsiminta suabejota ir liaudiška krėvės publikuotuose tekstuo-se pristatomo aitvaro samprata kurią stengiamasi pagrįsti ir įvadiniame rinkinio straipsnyje (žr krėvė 1931) Be J Balio kūrinių apie aitvarą autentiškumo klausimą dar ėmėsi gvildenti norbertas vėlius siekęs kaip galima išsamiau atskleisti indivi-dualios kūrybos antspaudą juose ir rasti argumentų kurie leistų bdquominėtus kūrinius

304

atiduoti tikrajam jų autoriuildquo krėvės paskelbtų kūrinių ir folkloro tekstų apie ai-tvarus idėjų problematikos veikėjų paveikslų struktūros ir stiliaus skirtingumas leidžia manyti kad krėvės kūrinių aitvaro bdquovaizdinys sukurtas pagal kitokią vidinę logiką negu liaudiškasisldquo (vėlius 1974 109) bdquov krėvės paskelbtieji kūriniai yra ne liaudies o paties autoriaus sukurti kurdamas juos autorius naudojo įvairių pasa-kojamosios tautosakos žanrų ltgt ir netgi dainų meninio vaizdo konstravimo prin-cipusldquo (ten pat 116) negana to ndash aiškinantis kūrinių apie aitvarą kilmę aptinkamos gijos nusidriekiančios iki rusų literatūros ilja Lemeškinas atkreipia dėmesį į vieną nikolajaus Leskovo reminiscenciją pastebėtą krėvės rinkinyje Aitvaras dzūkų le-gendose (Lemeškin 2000) B kerbelytė yra užsiminusi apie galimą rusų padavimų bylinų ir senosios literatūros su kuria rašytojas beje buvo gerai susipažinęs įtaką kai kurių p o r i n g i ų siužetų formavimuisi (kerbelytė 1965 33ndash34) Menant indi-vidualiosios kūrybos ir folklorinės tradicijos santykio mįslę kaupiasi argumentai duodantys pagrindą į aptariamus tekstus žvelgti kaip į literatūros kūrinius tikriau-siai teisus a zalatorius teigdamas kad krėvė turėjo savą tautosakos koncepciją ir jo paskelbtų folklorui priskiriamų kūrinių autentiškumo problema nėra paprasta bdquones jos neįmanoma įsprausti į elementarią autentiškumo išgalvojimo opozicijąldquo (zalatorius 2003 364) tačiau žvelgiant iš teksto autentiškumo pozicijos krėvės paskelbta folklorinė medžiaga dažnai atsiduria lietuvių folkloristikos paribyje kaip rašytojo lietuvių ir kitų tautų folkloro bei literatūrų žinovo laisvai suredaguota o kartais ir paties išgalvota ar sukurta kuo sekant

Kelios pastabos dėl Krėvės paskelbto folkloro tyrimų perspektyvų

straipsnyje krėvės kaip folkloriniai tekstai skelbtų kūrinių vertinimai pristatyti nesiekiant iš naujo gvildenti individualumo ir tradiciškumo niuansų ar pateikus juos krūvoje išryškinti stiprų individualios kūrybos pradą juose kaip nepatikimuose moksliškai nagrinėjant folklorą siekta kitko ndash atkreipti dėmesį kad šie tekstai ne-sisavinami nei folkloristų nei literatų kaip sudėtingas tradicinės kultūros fenome-nas galėtų būti atviri įvairiopam tyrinėjimui tiek literatai tiek folkloristai gali rasti sau darbo Literatūrologų įžvalgos kaip parodė i Lemeškino tyrimas galėtų padėti atskleisti ne vieno neaiškios (nefolklorinės) kilmės folkloriniu laikomo kūrinio ar vaizdinio genezę o folkloristai galbūt galėtų rasti krėvės paskelbtų tekstų naujų vertinimo aspektų jei sutiksime su a zalatoriumi kad bdquokrėvė ne vien naudojosi tautosaka kaip dauguma jo bendraamžių Jis tiesiog gyveno folkloro pasaulyje įsi-jausdamas į jo logiką ir įsivaizduodamas esąs jo dalis todėl jam atrodė visiškai na-tūralu ne tik reflektuoti kas kitų sukurta bet ir pačiam dalyvauti kūrybos procese neatsitiktinai jo užrašytuose tautosakos tekstuose pasitaiko nemaža individualaus įnašo laisvos improvizacijos Ypač daug tokių momentų jo poringėse pasakoji-muose apie aitvarus paukščius ir pan kurių net nebegalima traktuoti kaip bdquoužra-šytųldquo geriausiu atveju tai atkurti o gal tiesiog sukurti dalykai naudojantis girdėtų pasakojimų metmenimis kaip į tai žiūrėti o svarbiausia ndash kaip vertinti tada kai pats autorius tekstus laiko bdquoužrašytaisldquo gal tai sąmoninga tautosakos falsifikacija

30

gal mėgėjiškas ne mokslinis dalyko supratimas o gal tai normaliausia iš pačios tautosakos prigimties kylanti kiekvieno žmogaus teisė papildyti ir pakeisti folklo-rinį kūrinį atsižvelgiant į situaciją nuotaiką adresatą ir tiksląldquo (zalatorius 2003 352ndash353) randantis naujiems metodams orientuotiems į teksto bdquoautoriųldquo ir jo in-dividualumą kaip parankus tyrimų objektas ar negalėtų būti aptariamieji tekstai dėl pasakojamųjų žanrų man sunku būtų pasakyti ką nors konkretesnio kaip ir dėl patarlių bei priežodžių leidinio medžiagos kurios viešo vertinimo akademinėje aplinkoje kaip jau sakyta iki šiol apskritai nesama

atskaitos tašku pasirinkus pirmiau minėtą a zalatoriaus poziciją folkloristų dėmesio galėtų susilaukti krėvės paskelbtos dainos kurios dėl kai kurių perdėm neįprastų ir keistų poetinio diskurso inkliuzų bdquovis dar neišsikovojo aiškios vietos po sauleldquo (stundžienė 2003 14ndash15) išskyrus d krištopaitės jau aptartus šarūniš-kosios tematikos variantus šiandien tarsi ir neabejojama kad rinkinyje Dainavos krašto liaudies dainos skelbiami tekstai paliesti gabios rašytojo plunksnos tačiau kiekvieną kartą su jais susidūrus sukirba klausimas galbūt ne kartą kilęs ir pačiam rašytojui ndash kas u ž r a š y t a o kas paties p e r k u r t a ar s u k u r t a d ar 1914 m (o dainų rinkinys išleistas dešimčia metų vėliau) L girai jis rašė bdquonežinau kaip padaryti ką tau duoti dėl bdquovaivorykštėsldquo ltgt nežinau ką siųsti turiu biskį dainų bet nežinau kurios yra tikrai mano pramanytos o kurios paimtos iš liaudies dai-nųldquo (Lk 17 p 79) vienas tyrimo būdų ieškant individualumo ženklų galėtų būti komparatyvistinis siekiant atskleisti bdquoužrašymoldquo bdquoredagavimoldquo subtilybes ndash gal dėsningas o gal ir ne būtų galima pasitelkti kitų rinkėjų antramendashtrečiame dešimt-metyje tose apylinkėse užrašytus tekstus kitas lyginimo aspektas būtų kiek neį-prastas jei pavyktų aptikti Dainavos krašto liaudies dainų bdquopirminius šaltiniusldquo deja kalbant apie bdquopirminius šaltiniusldquo omenyje turimi ne paties krėvės rankraš-čiai kurių ėmęsi tikriausiai rastume tik jau kažkelintos redakcijos ir ne visos me-džiagos rankraščius Prielaidą apie kur nors galbūt saugomus jo publikuotų dainų tekstų bdquorankraščiusldquo leistų kelti keletas krėvės folklorinės veiklos faktų remian-tis jo paties teigimu kad bdquodaug tautosakos kuri vėliau Lietuvoje buvo paskelbta ir sudarėldquo dainų bei kitus rinkinius (žr venclova 1974 363) buvo surinkta talki-ninkaujant Petrapilio mokslų akademijos komandiruotam e volteriui gal vertėtų praverti rusijos mokslų akademijos sankt Peterburgo archyvą kur saugoma šio etnografo surinkta medžiaga ndash ar nepavyktų rasti rinkinio ar rinkinių iš dzūki-jos o šiuose ndash bent jau dalies krėvės skelbtų tekstų variantų Be to kaip aiškėja iš krėvės ir volterio susirašinėjimo ir vėliau apie 1907ndash1909 m (žr skrodenis 1967 136ndash137 drotvinas 1968 491ndash493) jaunuolis profesoriui siuntęs savo užra-šytas dainas kurių turėjo bdquosurinkęs arti šešių šimtųldquo (Lk 9 p 491) tikėdamasis patarimo o gal ir paramos jas leidžiant tokią užuominą randame viename 1910 m L girai rašytame laiške bdquodykai rašėt ir aplink dainas aš šito suvis nenoriu jokių leidėjų nereikia turėsiu skatiką patsai ir išleisiu ndash ne išleis kada po mano smerčiu kas Ponas volteris žadėjo pasistoroti kad akad[emija] išleistų bet mačiau ka tik naudojasi ir patsai mano darbais ir dar duoda naudotis kitiems ndash ir susiieškojau atgalldquo (Lk 17 p 33) kur ir kaip volteris naudojosi krėvės jam nusiųsta medžiaga

306

ar ta medžiaga pateko į archyvą ir dar ndash koks likimas tų 600 dainų ar jos jau turėjusios būti suredaguotos taip ir nepublikuotos o gal tai vis ta pati bdquodzū-kų liaudies dainųldquo medžiaga pasak paties krėvės surinkta keliaujant su volteriu bdquonuo seinų ligi valkininkųldquo (venclova 1974 363) o vėliau perrašyta ir tarmiškai paredaguota siųsta profesoriui atsakymus į bent jau dalį čia iškeltų ir dar nepa-minėtų klausimų galbūt galėtų duoti e volterio fondo medžiagos (folklorinės ir epistolinės) išsamios studijos nepaliekant nuošalyje jei pavyktų aptikti ir garso įrašų rinkdamas folklorinę medžiagą dzūkijoje volteris jau naudojosi fonogra-fu kuriuo pasak krėvės įrašinėjęs pirmuosius dainų posmus (krėvė 1935 222) bet vėliau bdquotos plokštelės kažkur žuvoldquo (venclova 1974 363) B sruoga Dainavos krašto liaudies dainų recenzijoje nurodo kad bdquojos paliko Petrapily (M akad) kur buvo pasiųsta dar 1909 mldquo (sruoga 1925 515)

viename Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto dainyno skyriaus posėdžių prisiminus jog šiemet minimos 125-osios vinco krėvės gimimo metinės svarstyta ar ta proga pakartotinai neišleidus 1924 metų dainų rinkinio nusvėrė argumentai prieš šis rinkinys dar neperėjęs autentiškumo vieno svarbiausių folkloro kaip moks-linio publikavimo objekto filtro ne taip lengva būtų per trumpą laiką kai kuriems jau iš pirmo žvilgsnio bdquone visai tradiciniamsldquo tekstams parengti ir komentarus (kas paprastai daroma perleidžiant senuosius folkloro leidinius) t y susieti juos kaip tam tikrus žanrinės sistemos vienetus su Lietuvių liaudies dainų katalogo ir jo kartote-kos medžiaga saugoma Lietuvių literatūros ir tautosakos institute ir dar ndash tai būtų tik gryni tekstai be melodijų Be to jau iškart po pasirodymo šis rinkinys įvardytas kaip bdquopamokomas pavyzdysldquo koks neturėtų būti folkloro leidinys be įvado be jo-kių paaiškinimų dainos sudėtos nesuskirstytos be klasifikacijos (tegu klasifikacijos bdquovisos nėra tobulos ar tikslios tačiau vis tiktai geriau davus kad ir netobulą daiktą negu nieko neduotildquo) nėra dainų sąrašo ar turinio net dainų numeravimas rinkinyje pertraukiamas keletą kartų ir t t (sruoga 1925 513ndash518) taigi knyga parengta tarsi ir atmestinai o tiksliau būtų sakyti ndash ji apskritai nerengta rinkinys Dainavos krašto liaudies dainos ndash viso labo Tautoje ir žodyje ([kn] 1 p 154ndash274 [kn] 2 p 263ndash437) paskelbtų tekstų atspaudas taip nieko nekeičiant ir atsirado krūva trūkumų kliuvu-sių skaitytojams jau tada painiavos įnešantys visiems besinaudojantiems rinkiniu ir dabar netgi pastabos dėl tarmės atspindėjimo atsidūrė knygos viduryje (p 178) nes pirma dedama Tautos ir žodžio antrojoje o ne pirmojoje knygoje skelbta medžiaga Dainavos krašto liaudies dainos tik dar kartą patvirtina kokie iš tiesų painūs ir šian-dien jau nepaaiškinami vinco krėvės folklorinės veiklos vingiai ne vieną dešimtme-tį brandina mintį išleisti reprezentacinį dzūkų dainų (beje jau ir melodijų joms turėję būti nemažai užrašyta8) rinkinį kuris į lietuvių folkloristikos istoriją įrašytas kaip

8 iš pradžių į talką užrašyti dainoms melodijas pasitelkė Merkinėje apie 1908ndash1911 m vargoni-ninkavusį P adomavičių šiam nelabai skubant krėvė norėdamas darbą paspartinti kreipęsis pa-galbos į L girą kad spaudoje paminėtų (žr Viltis 1910 rugpj 18 (31)) kas renka gaidas jo rinkiniui taip adomavičius esą būtų priverstas bdquovikriau virbėtildquo (Lk 17 p 36) vėliau kaip teigia B sruoga krėvės surinktiems tekstams melodijas užrašinėjo kunigas teodoras Brazys sudaręs apie 1200ndash1500 melodijų rinkinį kurį bdquosavo laiku nupirko tautosakos komisijaldquo (sruoga 1935 214ndash215) Lietuvių tautosakos rankraštyne saugomi du t Brazio su melodijomis užrašytų dainų rinkiniai kuriuose nesama jokių užuominų apie sąsajas su krėvės surinktais tekstais

307

bdquopamokomas pavyzdysldquo koks neturėtų būti folkloro leidinys Proginiame rašinyje kyla pagunda pasamprotauti ar archyvinės medžiagos tyrimų kontekste negalėtų kristalizuotis sumanymas vis dėlto išleisti Dainavos krašto liaudies dainas bet ne kaip folkloristikos istorijos faktą primenantį krėvės parengtą rinkinį o kaip naują papildytą leidimą ndash su išsamiais komentarais kaip iliustracinė medžiaga skelbia-mais e volterio fonde galbūt surastais dainų variantais kurių sugretinimas galėtų atskleisti kūrybinę bdquoužrašymoldquo laboratoriją tam tikrais atvejais gal netgi pasitel-kiant ir kitų rinkėjų tose apylinkėse užrašytus tekstus norisi tikėti kad darbo su archyvine medžiaga rezultatai leis papildyti mūsų folkloristikos istoriją ir naujai bdquoparengtosldquo Dainavos krašto liaudies dainos pristatys nors ir pavėluotai XX a pradžios dainavimo tradiciją dzūkijoje o tikint laimingu atsitiktinumu leidinys galbūt ir bdquosuskambėtųldquo

Vietoj išvadų

tarp lietuvių folkloro rinkėjų vertintojų ir tyrinėtojų buvo ne vienas rašytojas rinkęs vertinęs ar tyrinėjęs žodinį liaudies paveldą dar daugiau tokių kuriems liaudies kūryba buvo individualios kūrybos versmė ndash poetikos motyvų siužetų Į kultūrinę žmonių atmintį kaip folklorą eksploatavęs rašytojas ir kartu kaip folk-loristas įsirašė ir vincas krėvė Pasirodžius jo Dainavos šalies senų žmonių pada-vimams Juozas tumas rašė bdquoPakvipo mums senovė amžių rūkais aptemusi bet poėzijos gaisrais nušviesta žiūrėk kokį poėzijos lobį bekasinėdamas savo pilia-kalnius mums iškasė ltgt aš tik vieno gailiuosi kad krėvės bdquoPadavimuoseldquo kaip ir igaunių bdquokalevipoegrsquoeldquo nebegalima beišskirti kur tikras bdquosenų žmoniųldquo padavi-mas o kur autorių modernistiški priedaildquo (tumas 1914 21) tačiau tai kas skaitant kaip individualią kūrybą skelbtus kūrinius kėlė galbūt tik smalsumą užminė mįslę ne vienai folkloristų kartai kai laisvai improvizuoti kūriniai (kaip rodo tyrimai ne visada ir liaudiškos kilmės) buvo paskelbti kaip autentiški folkloro tekstai Lietu-vių folkloristikoje vyrauja žodinės liaudies kūrybos tyrinėtojų gvildenusių krėvės paskelbtų jo paties užrašytų folkloro tekstų autentiškumo problemą suformuota pozicija kad rašytojo lietuvių ir kitų tautų folkloro bei literatūrų žinovo laisvai su-redaguotais o kartais ir paties išgalvotais ar sukurtais kuo sekant tekstais ne visada galima remtis kaip autentiškais žodinio liaudies paveldo pavyzdžiais tačiau ple-čiantis folkloristikos aprėpiamam tyrimų laukui galbūt dar bus grįžta prie krėvės paskelbtos medžiagos kaip tyrimų orientuotų į teksto bdquoautoriųldquo bei jo individua-lumą savitas objektas ar negalėtų būti ir Dainavos krašto liaudies dainos atspir-ties tašku pasirenkant nuostatą kad folkloras krėvei buvęs bdquone tiek etnografinio susidomėjimo objektas kiek gyva jo kaip ir daugelio gimtojo kaimo žmonių egzis-tencijos dalisldquo (Jonynas 1992a) Yra pagrindo paraginti ir literatūrologus atkreipti dėmesį į folkloristų nesisavinamus bet paties krėvės kaip folkloro tekstai skelbtus naratyvus a zalatoriaus pastebėjimu beje turinčius panašumų su noveletėmis (zalatorius 2003 316) ieškant jų sąsajų su kitų tautų literatūromis

308

Literatūra

Baldauskas Juozas 1935 Mokslas ir autoreklama Mūsų tautosaka [t] 10 p 191ndash197 spausdina-ma Juozas Baldžius Rinktiniai raštai Etnologijos ir tautosakos baruose vilnius 2005 p 408ndash411

Balys Jonas 1934 aitvaras Gimtasai kraštas nr 3-4 p 141ndash146Balys Jonas 1935 a short review of the Collection of Lithuanian Folk-Lore Tautosakos darbai

[t] 1 p 1ndash26Balys Jonas 1936 dzūkų tautosakos falsifikacijos Vairas nr 9 p 23ndash42drotvinas vincentas 1968 iš v krėvės susirašinėjimo su e volteriu kn Literatūra ir kalba

t 9 vilnius p 491ndash493gira Liudas 1926 vinco krėvės dzūkiškumo genezis Pradai ir žygiai nr 8 p 204ndash209grigas kazys 2000 nuo pirmųjų raštų iki sisteminio leidinio kn Lietuvių patarlės ir priežo-

džiai t 1 vilnius p 25ndash42Jonynas ambraziejus 1992a nuo subartonių iki Filadelfijos Tiesa geg 8Jonynas ambraziejus 1992b ar karaliavo dainavoje šarūnas Tiesa liepos 22kerbelytė Bronislava 1965 Lietuvių liaudies padavimai Filologijos mokslų kandidato laipsnio

disertacija mašinraštis saugomas vilniaus universitete kerbelytė Bronislava 1970 Lietuvių liaudies padavimai vilniuskernius J 1936 vincas krėvė ndash tautosakininkas Kultūra nr 12 p 740ndash746 spausdinama Juo-

zas Baldžius Rinktiniai raštai Etnologijos ir tautosakos baruose vilnius 2005 p 394ndash398krėvė Mickevičius v 1931 aitvaras dzūkų legendose Mūsų tautosaka [t] 3 p 3ndash10krėvė v 1934 Dzūkų poringės kaunas krėvė-Mickevičius v 1935 bdquoFalsifikacijaldquo ir faktai Mūsų tautosaka [t] 10 p 217ndash228kossu-aleksandravičius Jonas 1936 ko stinga mūsų ginčui Literatūros naujienos nr 14-15

p 1ndash2krištopaitė danutė 1965 Lietuvių liaudies karinės-istorinės dainos vilniusLemeškin ilja 2000 Pasikorimo motyvas n Leskovo apysakoje bdquoužburtas klajūnasldquo ir v krėvės

padavime iš rinkinio bdquoaitvaras dzūkų legendoseldquo Tautosakos darbai [t] 12 (19) p 196ndash204Mansikka v J 1929 Litauische zauberspruumlche Folklore Fellows Communications no 87skrodenis stasys 1967 žvilgsnis į krėvę ndash tautosakininką Pergalė nr 10 p 135ndash143sruoga Balys 1925 dainavos krašto liaudies dainos Tauta ir žodis [kn] 3 p 513ndash562 spausdi-

nama Balys sruoga Raštai t 91 vilnius 2003 p 242ndash309sruoga Balys 1935 Mūsų tautosaka ir gyvenimas Mūsų tautosaka [t] 10 p 198ndash216 spausdina-

ma Balys sruoga Raštai t 91 vilnius 2003 p 414ndash436stundžienė Bronė 2003 Merkinės dainų istorija vizija ir tikrovė Tautosakos darbai [t] 19 (26)

p 13ndash32subačius rokas 2005 Dramatiškos biografijos vilniustumas J 1914 Mūsų raštai vincas krėvė bdquodainavos šalies senų žmonių padavimaildquo vilnius

1912ndash13 Vairas nr 1 p 19ndash22venclova antanas 1974 kaip buvo parašyta populiariausia mūsų knyga v krėvė pasakoja apie

bdquodainavos šalies senų žmonių padavimusldquo kn antanas venclova Literatūra ir liaudis vilnius p 361ndash368

vėlius norbertas 1974 v krėvės bdquoaitvarasldquo ir jo tautosakinė tradicija Liaudies kūryba [kn] 2 p 103ndash117)

zalatorius albertas 2003 Vincas Krėvė Nebaigta monografija vilnius

sutruMPiniMai

Lk ndash Literatūra ir kalba t 9 vilnius 1968 t 17 vilnius 1981LLti Br ndash Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštynastž ndash Tauta ir žodis [kn] 1ndash7 kaunas 1923ndash1931Mt ndash Mūsų tautosaka [t] 1ndash10 kaunas 1930ndash1935

309

HAVE ALL THE RIDDLES OF THE FOLKLORIC ACTIVITIESOF VINCAS KRĖVĖ ALREADY BEEN SOLVED

viLMa daugirdaitė

Summary

The 12th anniversary of vincas krėvė (1882ndash1954) presents a suitable occasion for reconsideration of the role that his controversial folkloric activities play in the Lithuanian folkloristics starting with the folklore that he recorded krėvė launched collection of folklore already as a student of kiev university in the course of two summers (1905ndash1906) assisting the ethnographer eduard volter it is very probable that he continued this work for several summers afterwards during his vacations the available data allows us asserting that the first stage of his folkloric work comprising the collection of folklore approached its end along with completion of his studies at the university afterwards krėvė was particularly notable as a writer actively exploiting folklore When the wave of folklore sustaining his individual creativity subsided krėvė turned to the folkloristic activities again in the 1920s and 1930s he started organizing the collection and publication of the national verbal heritage publishing in the periodicals that he edited a considerable amount of the materials that he had himself recorded and later published as separate collections Yet in his folklore publications the writer overshadowed the researcher today the Lithuanian folklore studies are predominated by the one-way opinion maintaining that the loosely improvised folklore texts published by krėvė are not always to be relied upon as authentic samples of the verbal folklore heritage nevertheless along with the widening field of the folklore research texts published by krėvė are also likely to be reconsidered Moreover the researchers of literature should also be encouraged to pay attention to the narratives published as pieces of folklore by krėvė himself but failed to own by the folklorists Possible connections of these texts with the other peoplesrsquo literatures should be sought

gauta 2007-10-02

straipsnis parašytas vykdant Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamą tarpinstitucinę mokslo programą bdquoregioniniai folkloro ir tarmių tyrimai dzūkijaldquo (2007ndash2008)

310

SUKAKTYSISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

MYKOLAS BIRŽIŠKA IR LIETUVIŲ DAINOS125-ąsias gimimo metines paminint

Leonardas Sauka

Mykolas Biržiška ndash patraukli ir raiški asmenybė palikusi ženklius pėdsakus Lietuvos XX a moksli-niame kultūriniame ir visuomeni-niame gyvenime ndash išsiskiria lietu-vių folkloristikoje kaip reikšmingų darbų skirtų lietuvių liaudies dai-noms pradininkas

išvydo jis pasaulį 1882 m rug-pjūčio 24 d gražiame žemaitijos miestelyje viekšniuose prie žmo-nių apdainuotos ventos ir netoli į ją įtekančios virvytės augo ir brendo gydytojo šeimoje kapstėsi iš vai-kystės kartu su jaunesniais vėliau taip pat išgarsėjusiais broliais bi-bliografu vaclovu ir matematiku viktoru mylimos motinos globoja-mi nuo 1895 m jaunieji Biržiškos persikelia mokslo siekti į šiaulių

gimnaziją Mykolas į trečią klasę broliai ndash į prieklasę koks tai buvo laikas ir kas virė to meto paauglių galvose gali pailiustruoti vienas kitas atsitikimas kuriuos jis vėliau aprašė autobiografinėje knygoje bdquoanuo metu viekšniuose ir šiauliuoseldquo (1938) čia gyvai nupiešti tėvų giminių artimesnių žmonių mokytojų portretai išryškintos tautinės ideologinės kultūrinės tendencijos atpasakota aibė gyvenimo istorijų Mykolui teko patirti stiprų polonistinės kultūros poveikį Be to visa tai apsipynė ir religinėmis ndash valdžios puolamos katalikybės ir brukamos stačiatikių tikėjimo ndash nuostatomis tai liudija aprašyta 1897 metų šiaulių gimnazijos istorija nuaidėjusi iki Petrapilio ir sukėlusi grėsmę protestavusiems moksleiviams netekti

311

teisės baigti mokslą kai Mykolas kartu su būreliu katalikų išėjo iš salės kad neda-lyvautų stačiatikių apeigose (Biržiškos 1938 283ndash293)

Maištingos nuotaikos ryškios ir iš kitų pareiškimų dalyvavimo kai kuriuose įvykiuose antai Mykolas Biržiška prisimena kaip su Marijonu sviechauskiu per atostogas ant salduvės kalno iškilmingai vienas kitam pasižadėjo (prisiekė) kovoti dėl išvadavimo draugas ndash Lenkijos ir Lietuvos jis ndash tik Lietuvos (ten pat 295) aš-tuntoje klasėje vėl tik po sunkių žygių neišlėkė iš gimnazijos kai įsipynė į studento išmesto už riaušes iš Petrapilio universiteto vakarėlį (ten pat 319ndash323)

tačiau tikru lietuviu patriotu M Biržiška tapo pamažu 1897 m per visuotinį gyventojų surašymą jo apsisprendimą dėl tautybės lėmė motinos argumentas bdquoJei-gu jūsldquo aiškino ji mums bdquoneįsirašysite lenkais tai rusų valdžia palaikys jus rusais nes lietuvių ji nepripažįsta katalikai rusams eina lenkaisldquo tuo paveiktas užsira-šiau kad ir abejodamas lenku ir paskui graužiaus bet mano broliukai ndash antrokas vacius ir pirmokas vikas rašėsi žemaičiaisldquo (ten pat 279)

Panašūs ir ne vieno draugo argumentai kad litvomanija esanti žalinga tai se-paratizmas bdquoparsidavimas maskoliamsldquo pamažu buvo įveikti daug prisidėjo prie to ir pokalbiai su bendramoksliu Povilu urbšiu Mykolo pasikeitimas ryškus iš to-kio epizodo bdquoMotinai kartojant priekaištus bdquolitvomanijaildquo griežtai pareiškiau esąs lietuvis ir universitete stosiąs lietuvių studentų draugijon Į tai man motina atkirto bdquotai tu ne mano sūnus nes aš pagimdžiau lenkąldquo tas žinoma gerajai motinai nesukliudė ne tik veikiai susitaikyti su mano bdquolitvomanijaldquo bet ir pačiai pasijusti lietuve taip jog po kelerių metų ji net netikėjo man taip atkirtusldquo (ten pat 325)

šitos kelios detalės iš jaunojo Mykolo gyvenimo padeda įsivaizduoti kokius iš-gyvenimus tada jam teko patirti iš minėtos autobiografinės knygos matyti jog gimnazijoje jis daug laiko skyrė literatūrai ir istorijai o studijuoti teisę nusprendė kad galėtų grįžti į Lietuvą tarnauti jos žmonėms Be to kaip jis teigė bdquoteisių fakul-teteldquo bus nemažai ir jo mėgstamos istorijos (ten pat 310)

nuo 1901 m pradėjęs Maskvoje studijuoti teisę M Biržiška bdquodažnai paslap-čiomis užbėgdavo pasiklausyti istorijos ir literatūros profesorių paskaitų (anais laikais buvo draudžiama klausyti lekcijų svetimuose fakultetuose)ldquo (viskanta 1932 103ndash104) kartu aktyviai dalyvavo studentų organizacijų veikloje 1902 m jis drauge su keliais šimtais studentų buvo kariuomenės suimtas iš pradžių nuteis-tas dvejiems metams tremties į sibirą vėliau pateko į Butyrkų vilniaus kauno kalėjimus juose išbuvo pusę metų Paleistas grįžo į universitetą ir studijas baigė 1907 metais

Įgyta teisininko profesija nenulėmė tolesnio jo gyvenimo kelio kiek padirbė-jęs advokatu (1907ndash1909 m) toliau triūsė banke (1909ndash1915 m) vėliau daugiau-sia teko dirbti pedagogu dėstytoju karo metais įsteigė pirmąją lietuvišką gimna-ziją vilniuje buvo ir jos direktorius paskui direktoriavo kauno gimnazijoje (iki 1931 m) kartu jau nuo 1922 m M Biržiška pradėjo skaityti paskaitas Lietuvos (nuo 1930 m ndash vytauto didžiojo) universitete dėstė lietuvių literatūros istoriją ir tautosaką taip pat ndash baltarusių lenkų rusų čekų literatūras 1922ndash1925 m buvo

312

sociologinių (vėliau ndash Humanitarinių) mokslų fakulteto dekanas 1925ndash1926 m ndash universiteto prorektorius 1926ndash1927 m ndash rektorius nuo 1927 m ndash profesorius 1932 m jam suteiktas vdu o 1934 m ndash Latvijos universiteto garbės daktaro var-dai 1939ndash1943 m dėstė vilniaus universitete ir buvo jo rektorius nuo 1941 m ndash Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1946 m sovietų valdžia pašalino iš akademijos narių o prasidėjus atgimimui 1988 m jam vėl grąžintas akademiko vardas) (aleksandravičius 2003 235)

reikšminga ir M Biržiškos visuomeninė politinė veikla iš pradžių daug laiko skyrė socialinėms problemoms kartu rūpinosi kultūros reikalais aktyviai prisidė-jo atkuriant Lietuvos valstybingumą Jis buvo Lietuvos tarybos narys drauge su kitais signatarais 1918 m vasario 16 d pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą vėliau Lenkijai okupavus vilnių nepailsdamas kovojo dėl sostinės lietuvių teisių valdžios buvo įkalintas ir tik įsikišus tautų są jungai ištremtas į Lietuvą

Įkūrus Lietuvių mokslo draugiją M Biržiška įsitraukė į jos veiklą šalia kitų uždavinių draugija rūpinosi ir vadovėlių kurių tuo metu labai trūko rengimu M Biržiškai vadovaujant šios draugijos vadovėlių rengimo komisijai 1919ndash1922 m buvo išspausdinta bdquokeliasdešimt autorių LMd lietuviškų vadovėlių ir tyrinėjimų Lietuvos gimnazijoms ir būsimajam universitetuildquo (Biržiška 1935 sk 1207) Jis ir pats parengė kelis tautosakos vadovėlius taip pat bdquoLietuvos geografijąldquo (1917 21918 31920 41921) bdquoLietuvos istorijos pradžiamokslįldquo (d i 1919 21923)

M Biržiška daug rašė apie lietuvių literatūrą kultūrą šios krypties straipsnius pradėjo publikuoti dar būdamas studentas o reikšmingesni jo darbai iš lietuvių literatūros istorijos yra bdquoMūsų raštų istorijaldquo (1920 21925) bdquoBarono gyvenimas ir raštaildquo (1924) bdquoduonelaičio gyvenimas ir raštaildquo (1927) bdquoiš mūsų kultūros ir litera-tūros istorijosldquo (indashii 1931 1938) ir kiti

nepaprastą M Biržiškos darbštumą rodo ir jo intensyvus bendradarbiavimas spaudoje gausybė įvairios tematikos straipsnių žinių publikacijų antai kaip bdquoLie-tuviškosios enciklopedijosldquo viceredaktorius talkindamas broliui vaclovui prie šio leidinio rengimo darbavosi tiesiog karštligiškai bdquoPirmuose trijuose tomuose jo pa-rašyta apie 312 tūkst straipsnių ir straipsneliųldquo (ten pat sk 1210)

1944 m emigravęs į vokietiją 1946ndash1949 m dėstė Pabaltijo universitete o nuo 1949 m išvykęs į Jav ten taip pat prisidėjo prie bdquoLietuvių enciklopedijosldquo rengimo emigracijoje paskelbė įvairius darbus kaip antai bdquosenasis vilniaus universitetasldquo (21955) bdquovilniaus universitetas 1940ndash1941ldquo (1948) bdquoLietuvių tautos kelias į nau-ją jį gyvenimąldquo (indashii 1952 1953) bdquodėl mūsų sostinėsldquo (1960ndash1962) daug nuvei-kė rengdamas spaudai brolio vaclovo parašytą trijų dalių bdquoaleksandrynąldquo tačiau 1962 m rugpjūčio 24 d (koks sutapimas) Mykolui Biržiškai mirus šį darbą baigė brolis viktoras

Mykolo Biržiškos gyvenimas kupinas įvairiausios veiklos Jo triūsta begalėje redakcijų draugijų komisijų komitetų norint apžvelgti visus jo darbo barus iš-ryškinti konkrečias situacijas kuriose jam teko atsidurti prireiktų plačios studijos o čia pateikus svarbesnius jo gyvenimo įvykius priminus vieną kitą spalvingą detalę toliau mėginama kiek daugiau pasidomėti tautosakiniais darbais

313

Prasidėjo jo kelias šioje srityje knyga bdquoLietuvių dainosldquo pasirodžiusia 1916 m vilniuje ir okupacinės vokiečių valdžios uždrausta tai buvo pirmasis bandymas pateikti dainuojamąją tautosaką augančioms kartoms įvilkus ją į bdquopedagoginį ap-darąldquo šiaip tautosakos knygelių vaikams viena kita jau buvo išleista (pvz J Ja-blonskio žemaitės ir kt) o M Biržiška parengė vidurinėms mokykloms skirtą vadovėlį tegul tai ir labai nedidelės apimties knygutė bet turinti dešimties puslapių įžangą prie jos pridėtas poros puslapių svarbesnių dainų rinkinių ir reikšmingesnių tyrinėjimų sąrašas toliau pateikti 126 dainų tekstai o gale ndash du priedai ištraukos iš samogitos straipsnio bdquoLietuvių dainų poezijos formosldquo (1900) ir adolfo sabaliaus-ko darbo bdquotautinės Lietuvių muzikos įrankiaildquo (1911) dar prišlieta trumpa Juozo žiogo informacija apie Labanoro dūdą

Įžangoje aptariamas dainų sugrupavimas atkreipiamas dėmesys į įvairius jų ryšius su žmonių gyvenimu ypač darbu Pasiremiama daugiau aukusti roberto niemio ir adolfo sabaliausko rinkiniu (1912) tik vestuvinės dainos suskirstytos pagal antano Juškos bdquosvotbines dainasldquo (1883) M Biržiška apžvelgęs klasifikavi-mą glaustai komentuoja tokias dainų grupes prie darbo lopšinės vaikų piemenų šokių ir žaislų tikėjimų ir papročių prie gėrimo karų atbalsiai Pačioje knygutėje dainų grupės suskirstytos dar smulkiau antai tikėjimų ir papročių dainos dar turi tokius poskyrius a) senovės tikėjimų atbalsiai b) kupolių dainos c) kalėdavimai d) Lalavimai e) Pabaigtuvių (nuobaigų) dainos

vadovėlio įžangoje probėgomis užsimenama ir apie daugelį kitų dainų savybių rašydamas apie malimo dainą bdquooi ūžkit ūžkit mano girnelėsldquo nurodo kad atitrū-kusi nuo darbo ji virto atmaina bdquoko užsipuoleildquo Pagvildenami bendrai ir pavie-niui (bdquokuopiniųldquo ir bdquovienatvėsldquo) dainuojamų dainų skirtumai iš viso jaučiama kad M Biržiška buvo susipažinęs ne tik su ankstesniais darbais apie lietuvių dainas mitologiją bet jį domino ir bendro pobūdžio veikalai tokių autorių kaip a Poteb-nia a veselovskis e grosse o Boumlckelis o ypač k Buumlcherio knygos bdquoarbeit und rhytmusldquo idėjos

1921 m pasirodė naujas šio vadovėlio variantas bdquodainos keliasldquo Pasikeitė daug kas čia vos ne dvigubai daugiau dainų tekstų (222) jos parinktos iš daugelio šal-tinių ir visur nurodytas rinkinio sudarytojas tai leidžia skaitytojui įsiminti gausų dainų rinkėjų būrį gerokai platesni ir šalia dainų pateikiami paaiškinimai taigi ir knygos struktūra kitokia pradedama nuo gamtos paukščių garsų ir bdquožodmenioldquo analizuojamos sutartinės darbo dainos ir dramos dainos (taip pavadinta vestuvių poezija) susitelkus prie kelių esminių dainų klodų vėlgi ryškinama jų įvairovė Pavyzdžiui apžvelgiant darbo dainas atkreipiamas dėmesys ne tik į ganymo dai-nas valiavimus bet ir savitai pavadintas skalbtines kultines jotines eitines ir t t apibūdinant dramos dainas nurodomi vogtinių pirktinių vedybų atgarsiai sam-protaujama apie šių dainų dialogiškumą skirtingus atlikėjus vedėją ir chorą

truputį medžiagos pasitelkiama ir iš kitų tautų folkloro Pavyzdžiui kalbant apie priedainių reikšmes cituojama egipto amerikos indėnų laivininkų korėjos ryžių valytojų dainų ištraukėlės aptariant malimo dainas pateikiama iš Plutarcho

314

žinoma Lesbo salos girninė dainelė taip sudaroma galimybė pajusti tūkstantmetės žanrinės tradicijos galią o gyvą nūdienos kontekstą paryškina rinkėjų pastebėji-mai kaip antai

vieną kartą buvo toks atsitikimas Per vakaruškas šokant po grįčią ir giedant sutar-tines viena iš šokėjų gal nuvargus ir išalkus priėjus prie pečiaus ištraukė kilbasos (dešros) šmotą tą patėmijus rinkinio rinkėja ir gieda bdquoką-ti-se-siol-juo-dą-il-gą-iš-trau-keildquo tagi sumani būdama tuojau atgiedojo bdquoCit-se-siol-ne-sa-kyk-tau-pu-sę duo-siuldquo (Biržiškos 1921 40)

antra dalis šios knygos nebuvo išleistareikšmingą istoriografinį darbą apie lietuvių dainas M Biržiška paskelbė

1919 m ndash tai bdquoLietuvių dainų literatūros istorijaldquo šiai temai du skyrius savo veikale bdquoLietuvių liaudies dainų tyrinėjimaildquo (1913) paskyrė ir a r niemis bet jie lietuvių skaitytojams buvo neprieinami nes parašyti suomių kalba

M Biržiškos istorinė dainų apžvalga prasideda nuo metraščių žinių o baigia-si Liudviko rėzos gyvenimo ir ypač jo tautosakinės veiklos nušvietimu L rėzai skirta vos ne pusė apžvalgos (p 53ndash91) Įtaigiai atskleidžiamas jo gimtinės savitu-mas kultūrinė situacija politinės tendencijos raiškiai įvardijami poskyriai kaip antai bdquoPrie jūrių prie mareliųldquo bdquonusmilęs [smiltimis apneštas ndash L S] kaimasldquo bdquodainų dainelėsldquo bdquoklebonai ir dainosldquo vienuose poskyriuose aptariami L rėzos talkininkai kitur gilinamasi į dainų turinį pabrėžiamas jo grožis paryškinami tau-tos išgyvenimai karų laikotarpiais atkreipiamas dėmesys ir į mitinius motyvus

Labai pakiliai įvertinamos jo paskelbtos dainos bdquogrynas tad šiuo žvilgsniu mūsų žmogaus ir žmonių sielos skaistumą ir gelmes šviesuomenei pirmą kartą reikšte pareiškęs dainynasldquo (Biržiškos 1919 90) o visas skyrius apie L rėzą bai-giamas tokiu poetišku pasakymu bdquoBet jau iš jo ant aukštai lyg nuošalyje iškilusio kalnelio bdquoprie jūros prie marelių įdiegtos rožių šakelei jau augo ir stiprėjo medačių medatisldquo (ten pat 91)

antra vertus M Biržiška nevengė ir kitokios nuotaikos pastebėjimų tokie yra 1839 m studento būsimo rusų kalbininko patirti įspūdžiai susidūrus su senatvės sugniuždytu L rėza bdquotai niekur dar nematytas keistuolis tai nuo galvos ligi kojų susivyniojęs ipochondrikas bailus nepatiklus užmirštąs ką pirm valandėlės pasa-kęsldquo (ten pat 90)

daugybę papildomos informacijos pateikia ir knygos gale esančios bdquoPastabosldquo (p 92ndash115) čia ne tik gausu bibliografinių duomenų bet ir sukaupta dainų teks-tologijai ir tipologijai svarbios medžiagos M Biržiška tokiu būdu gerokai pagilino supratimą apie Pilypo ruigio paskelbtas dainas bdquoanksti rytą rytužėlįldquo bdquoaš turėjau žirgužėlįldquo bdquoaš atsisakiau savo močiuteildquo Įvairių variantų nurodyta ir kitiems ap-žvelgtiems tipams palyginti

ši knyga buvo įžanga tolesniems tyrimams kuriuos XX a antrojoje pusėje plė-tojo ambraziejus Jonynas albinas Jovaiša ir kiti tyrinėtojai

M Biržiška pradėjo domėtis ir lietuvių karinių-istorinių dainų problemomis su jomis vėliau susidūrė danutė krištopaitė Pranė Jokimaitienė vita ivanauskaitė

31

šios tematikos dainas M Biržiška apžvelgė darbe bdquodainų atsiminimai iš Lietuvos istorijosldquo (1920) Pratarmėje beje jis pažymi kad istoriją čia suprantąs susiaurintai bdquotiktai žymiausi vardu įminti įvyksniai faktai daugiausia ndash karai mūšiai vadinasi lab karo istorija mano čia yra sekamaldquo (Biržiškos 1920 3)

aptaręs pirmąsias metraščių galimas užuominas apie karių žūties atgarsius dai-nose didesnį dėmesį nukreipia į Motiejaus strijkovskio paminėtos gurdos gentvi-laičio dainos esminę frazę kuri artima bdquosudaičioldquo sutartinei greta kitų dainų kiek išsamiau apžvelgia tą bdquokuri lyg rodo mums į zigmanto augusto ir Barboros rad-vilaitės jungtuvesldquo (ten pat 10) pateikia kelis jos variantus poroje iš jų įsiterpęs mįslingas Sarono karaliaus vardas apie kurį jau buvo rašęs Jonas Basanavičius vytautą kęstutį ir kitus temini vėlyvos autorinės dainos išskyrus lenkišką dvieilį iš Xvi a kurį plačiau XX a pabaigoje komentavo valerijus čekmonas gana re-zervuotai M Biržiška nusiteikęs ir į kovų su kryžiuočiais vardų tų laikų paminėji-mus dainose bdquoPaprastai betgi daina ima painioti senovės kryžiuočius su vėlesniais Xviii a prūsokais ir toji daina virsta kaip vėliau matysime Xviii ir net XiX a rekrūtų dainaldquo (ten pat 24) Pateikiamos trys dainos kuriose girdėti Xvii a mūšių su švedais atgarsių taip pat kelios dainos susijusios su 1794 m sukilimu jose mini-mas tado kosciuškos vardas Įdomu kad apie vieną iš jų M Biržiška sužinojo iš tėvo kuris 1913 m girdėjo dainuojant bdquoužgyd gaidei pusėj naktiesldquo Joje yra strofa

Padėk padėk pons kasčiuškamaskolių valioti (ten pat 36)

Beje M Biržiška pastebi kad kiek daugiau dainose pasitaiko atgarsių iš Prūsi-jos karų (1740ndash1763) bet dar ryškesni jose prancūzmečiai o vėlesni įvykiai XiX a sukilimai jau pagimdė kitas dainas bdquo31 (krakosmečių) ar 63 lenkmečių įspūdžiai daug rečiau reiškiasi tradicine dainos žodmeneldquo (ten pat 64) apžvelgęs karų su turkija ir kitomis valstybėmis atgarsius dainose paskutiniame skyriuje pateikia pa-vyzdžių kaip šioje kūryboje atsispindi visai neseno laiko patirti išgyvenimai kaip vaizduojami Pirmojo pasaulinio karo įvykiai vokiečių okupacija emigracija

šią ir kitas dvi pirmiau apžvelgtas knygas 1925 m bdquoBaroldquo ketvirtoje knygoje recenzavęs Balys sruoga labai gerai įvertino bdquoLietuvių dainų literatūros istorijąldquo (plg bdquoBiržiška ndash novatorius pilna to žodžio prasmeldquo bdquošiame darbe M Biržiška instabiai sujungė mitrią gyvą publicisto dovaną su dar didesne istorininko dovanaldquo ir t t) apie knygą bdquodainų atsiminimai iš Lietuvos istorijosldquo teigia esą ji bdquonežiūrint jos aukštos vertės sukelia kai kurių abejoniųldquo (sruoga 2003 232) svarbiausia tai kad autorius reikiamai neatskyrė liaudies ir individualių dainų bdquogal jau geriau būt buvę jei M Biržiška būtų davęs du paraleliniu vaizdu vieną kaip liaudis reaguoja savo tikraisiais kūriniais ar liaudy prigijusiais ar antrą kaip insibrovėliais ar nepri-gijusiais arba dar neprigijusiaisldquo (ten pat 235)

tolesni M Biržiškos sumanymai buvo impozantiški švietimo ministerijai 1924 m jis pateikė tautosakos tvarkymo ir leidimo planą o kitais metais ndash bdquodainų spausdinimo planąldquo užsimota pakartoti svarbiausius lietuvių liaudies dainų leidi-nius (L rėzos s stanevičiaus s daukanto F nesselmanno a Juškos ir kt)

316

toliau rinkti dainas publikuoti naujai užrašytus tekstus ir išleisti stambų dešimties tomų dainyną M Biržiškos manymu darbus reikėtų pradėti 1925 o juos baig-ti 1935 metais vladas žukas pastebi bdquoplanas rodo kad jo autorius nesuvokė šio darbo sudėtingumo paruošiamųjų ir redakcinių darbų dydžio ltgt Be to nebuvo atsižvelgta į sunkias to meto materialines knygų leidimo sąlygas blogą tautosakos rinkinių būklę specialios folkloristikos mokslo įstaigos nebuvimą ir ktldquo (žukas 1969 132)

šis sumanymas nesulaukė deramo valstybės įstaigos dėmesio iš visos svajonės išsipildė tik vienas dalykas buvo išleistas trečias L rėzos

dainų leidimas (d i ndash 1935 d ii ndash 1937) ši publikacija labai reikšminga nes nuo jos prasideda pirmieji svarbūs lietuvių dainų tekstologijos žingsniai vertindamas Mykolo Biržiškos nuopelnus Juozas ambrazevičius recenzijoje apie rėzos dainų naują pasirodymą rašė bdquoProf M Biržiška trečią jį dainų leidimą rengė su bene-diktinišku atsidėjimu ir kruopštumuldquo bdquodidžiausias šio leidinio originalumas ndash tai dainų teksto lyginimas ir teksto kritika ltgt šiame lyginime ir pasireiškė didžiau-sias prof M Biržiškos kruopštumas ir istorinė bibliografinė erudicijaldquo (Brazaitis 1982 541ndash542) taip pat vertingas kaip reprezentacijos pavyzdys jis nepriekaištin-gas savo lyginamuoju metodu ir jo technika bdquošiuo atžvilgiu ir šioje srityje rėzos dainynas yra vienintelisldquo (ten pat 543)

galima spėti kad rengdamas L rėzos dainų leidiniui komentarus o gal ir skati-namas didžiojo dainyno idėjos M Biržiška pradėjo dar vieną lietuvių dainų pažini-mui ypač svarbų darbo barą ėmė sisteminti medžiagą iš spausdintų šaltinių žymėti dainų variantus žodžiu buvo sudarytos sąlygos išryškėti dainų tipams šį jo darbą liudija keletas didelio formato įrištų rankraščių Po keliolikos metų Lietuvių kal-bos ir literatūros institute to darbo ėmėsi keturios lietuvių tautosakininkės ndash Bro-nė kazlauskienė Pranė Jokimaitienė vanda Misevičienė ir elena Mažulienė Jos susistemino išskyrė dainų tipus iš spausdintų šaltinių ir rankraščių darbą tęsia ir vėlesnės mokslininkės jau senokai įveikta per pusę milijono užrašytų tekstų

visų M Biržiškos tautosakinių darbų apžvelgti trumpu straipsniu nesiekta bet ir iš paminėtųjų matyti kad labiausiai jis domėjosi dainomis Matyt jos įsirėžė iš jaunystės ir vėliau jaudino širdį ši žmonių kūryba ilgaamžė jos vertė tautai akivaizdus aktualumas pirmaisiais XX a dešimtmečiais M Biržiškos žodžiais bdquopirmieji vieši lietuviški vaidinimai ir epochų koncertai suruošti vilniuje kaune ir šiauliuose revoliuciniais išsilaisvinimo metais buvo sukrečiantys tautos gyvy-bingumo liudijimai žmonės stovėdami klausydavo dainų bdquoLietuva brangildquo bdquokur bėga šešupėldquo moterys net alpdavo ir ne vienas vyras bdquopravirkdavo kaip vaikasldquo (kubilius 1995 15)

žiūrint iš nūdienos perspektyvos akivaizdu kad aptartieji M Biržiškos darbai apie dainuojamąją tautosaką tikrai ženklus indėlis į lietuvių dainų mokslą XX a pirmojoje pusėje tai buvo jaučiama ir anuo metu ne be pagrindo tada B sruoga pareiškė kad jis bdquosukūrė lietuvių bdquodainologijąldquo (Jovaišas 2001 68)

317

Literatūra

aleksandravičius egidijus 2003 Biržiška Mykolas kn Visuotinė lietuvių enciklopedija [t] 3 Beketeriai ndash Chakasai vilnius

Biržiška (Mykolas) 1935 kn Lietuviškoji enciklopedija t 3 Batoras ndash Bohatta kaunas Biržiškos M 1919 Lietuvių dainų literatūros istorija [t] i vilnius Biržiškos M 1920 Dainų atsiminimai iš Lietuvos istorijos vilniusBiržiškos M 1921 Dainos keliais (Vadovėliui bent kiek medžiagos) vilniusBiržiškos M 1938 Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882ndash1901 m atsiminimų pasako-

jimų ir raštų) kaunasBrazaitis Juozas 1982 Raštai t 3 Chicago illJovaišas albinas 2001 Biržiška Mykolas kn Lietuvių literatūros enciklopedija vilniuskubilius vytautas 1995 XX amžiaus literatūra vilniussruoga Balys 2003 M Biržiška ir mūsų dainos kn Balys sruoga Raštai t 91 vilniusviskanta ed 1932 Prof Mykolas Biržiška Vairas nr 10žukas vladas 1969 iš tautosakos rinkimo ir spausdinimo istorijos Liaudies kūryba [t] i vilnius

318

SUKAKTYSISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

IŠ GILIŲJŲ RAMUVOS VERSMIŲVenantui Mačiekui ndash 70

Gražina Kadžytė

kai 1935 m ėmęs vadovauti Lietuvių tautosakos archyvui jaunas mokslinin-kas kupiškėnas Jonas Balys skelbė visuotinę tautosakos rinkimo talką rokiškėno venanto Mačiekaus dar nebuvo šiame pasaulyje gimęs 1937 m gegužės 13 d ro-kiškio valsčiaus Močiekų kaime jis be abejo nespėjo prirašyti savojo tautosakos sąsiuvinėlio kurį galėtum rasti tarp gausybės anuometinių rokiškio gimnazijos moksleivių siuntinių archyvui tačiau kaip tik šiam žmogui likimas lėmė daug vėliau kai toji talka jau buvo gerokai prislopusi stoti į tautosakos rinkimo barus su būriu jaunųjų talkininkų ndash vilniaus universiteto ramuviškių

vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuva savo veiklą pradėjo 1970 m pa-vasarį suburdama pavieniui veikusius istorijos turistų krašto pažinimo būrelius ir grupeles o tų pačių metų rudenį ekonomikos mokslų fakultete analogišką būrelį įkūrė šio fakulteto absolventas tuomet jau dėstytojas v Mačiekus Būsimieji eko-nomistai iš karto įsitraukė į 1970ndash1971 mokslo metų žiemos ekspediciją lankiusią Marcinkonių apylinkių miškų dzūkų kaimus

Be abejo tokiame dainingame krašte skardėte skardėjo vakarai studentams mokantis kasdien parsinešamų vis naujų dainų Marcinkonių tverečiaus sarių ekspedicijose užrašytos dainos ir sukrovė gražiausią ramuvos kraitį jos aukso fondą šias dainas daugiau kaip ketvirtį amžiaus vakaronėse ekspedicijose ke-lionėse žygiuose traukė vis naujos studentų kartos Jas tebedainuoja į šiuolaikines bdquoramuvėliųldquo stovyklas susiburiančios šeimos arba kur nors susieidami vienmečiai ir vienminčiai kada nors buvę paženklinti šiuo kraštotyros ženklu

iš to kraičio tarytum savaime buvo atrinkta daina bdquostovi žirgelis kieme pabal-notasldquo Ją atrastą ir pirmą kartą padainuotą sarių ekspedicijoje v Mačiekus aukš-taitis žirgininkų krašto žmogus įžvelgęs raitelių dainyno palikimą spontaniškai ir entuziastingai išgyrė pakylėdamas į sakralesnį lygmenį ndash pasiūlydamas ja pradėti ir užbaigti didžiuosius renginius ypač tuos kuriuose pakeliama ir nuleidžiama klu-bo vėliava taip visų kada nors prisišliejusių prie ramuvos sąmonėje prigijo bdquovadų vado dainaldquo savotiškas sambūrio himnas ir slaptažodis padedantis atpažinti vie-niems kitus nors akivaizdžiai ir nebuvusius pažįstamus Penkeri studijų metai ndash ke-

319

turios vasaros ekspedicijos Per 25 metus jų ratuose sukosi apie pora tūkstančių studentų

smagu dainuoti dideliame bendraminčių pulke ekspedicijų vasarų vakarais kai žodis po žodžio į širdis ir galvas gula kai melodija po melodijos tampa dainuo-jančiojo savastimi Bet ir dėl kita ko reikėjo tada mokytis ir įsiminti ndash dainų plū-do daug o kraštotyrininkai neturėjo nė vieno magnetofono tik 1972 m vasara sariuose jau galėjo pradžiuginti nes ekspedicijos ekipiruotėje atsirado du dideli juostiniai magnetofonai kuriuos liaunesnės tautosakos įrašinėtojos turėdavo nešti dviese pėstute pėdindamos tuos keletą ar keliolika kilometrų į pasirinktus ar va-dovų nurodytus kaimus Į vilniaus universiteto mokslinę biblioteką pateko pirmieji sutvarkyti tautosakos tekstai su melodijomis garsajuostėse

džiaugsmas džiaugsmu tačiau gyvenimas už genį margesnis ndash užgriūva išban-dymų metas uždaroma vilniaus miesto ramuva jos dalyviai pradėti persekioti so-vietinio saugumo ramuvos kūrėjas Jonas trinkūnas apskritai privalėjo pasitraukti iš universiteto tada su studentų atstovu vladu Braziūnu jis atėjo prašyti venantą perimti vadovavimą universiteto kraštotyrininkams kad nemirtų graži idėja jau ėmusi nokinti pirmuosius vaisius Prie apsisprendimo prisidėjo ir kraštotyros tary-bos pirmininkas profesorius (tada dar docentas) česlovas kudaba savaitgalių žy-giuose po vilnijos kraštą įsidėmėjęs smalsų imlų unikalios atminties bendražygį konkrečiai ir detaliai papildantį jo paties pasakojimus

teko imtis Juk ne kieno kito įkalbėtas bet savo noru širdies vedamas ėjo šiuo keliu jau suprato ir jautė jo svarbą o iš šeimos gimtinės atsineštas atsakomybės pareigingumo jausmas kuždėjo jei ne tu tai kas tada

tada Prasidėjo tas metas apie kurį gražiai tarsi suposmuodamas istorines analogijas ndash bdquovarpąldquo ir vincą kudirką filaretus ir adomą Mickevičių ramuvą ir venantą Mačiekų ndash kalba anų dienų dalyvis ir liudininkas poetas v Braziūnas

tad rašyti apie pastarą v Mačiekaus amžiaus ketvirtį būtų tas pats kas rašyti apie vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvą ne vien kad ramuva per tuos metus kai jis ėmėsi jai vadovauti mūsų samonėj pasidarė tiesiog nuo jo vadų vado neatskiriama be jo atrodytų net nevisavertė bet ir todėl kad į patį venantą ramuva kraštotyra taip įsismelkė jog pasidarė ko gero svarbiausia jo gyvenimo dalis jo gyvenimo laimė ir kas žino gal nelaimė venantas mat nemoka blaškytis skaidytis vienąkart idėjos persmelktas įsitikinęs jos prasmingumu taip tos idėjos vedamas šimtus iš paskos vesdamas ir eina1

ėmęsis vadovauti klubui v Mačiekus į vieną iš dviejų savaitinių susirinkimų vis dažniau pradėjo kviesti mokslininkus ndash istorikus tautosakininkus etnografus kalbininkus ndash taip paversdamas antrą ją dieną neeilinėmis paskaitomis o lankan-čius klubą besirengiančius vasaras praleisti ekspedicijose studentus kartu pama-žėliais pratindamas prie minties kad žygių stovyklavimo ir pažinimo pačiam sau džiaugsmą kur kas tikriau įprasmintų geras specialus pasirengimas ir suvokimas jog darbas ko nors išties būna vertas tik padarytas iki galo todėl anot pirmosios kartos tautosakininkų

1 vladas Braziūnas venantas Mačiekus ir ramuva atsparos metai kn Žiobiškis Monografija (Lietuvos valsčiai kn 5) vilnius 2000 p 605

320

jam ėmus vadovauti kompleksinėms ramuvos ekspedicijoms visiems tapo aišku kad tos dvi ekspedicijos savaitės ndash tik pati romantiškiausia tegu ir nelengva darbo pradžia didžiau-sias darbas laukia sugrįžus visa ko surinkta sutvarkymas taip kad tiktų mokslo įstaigoms ltgt kiekvienam tiesiog jau buvo aišku jog vadų vadas nepadaryto darbo nepamirš ir nepavargs nepaliaus raginti kol visa nebus atlikta iki galo nepamokslaus Bet juo toliau juo labiau darysis gėda2

rimtai ir daug reikalaudamas klubo vadovas savo ruožtu visokeriopai stengėsi studentus prijaukinti prie šios taip svarbios lietuviškumo dvasiai palaikyti veiklos Jeigu studijavai universitete penkerius metus ir kas vasarą rasdavai laiko ekspedi-cijoms tai kartu su diplomu gaudavai ir visų Lietuvos etnografinių regionų paži-nimą nes ekspedicijas kol tai buvo įmanoma stengtasi organizuoti aukštaitijoje dzūkijoje suvalkijoje ir žemaitijoje paeiliui ratas po rato kol buvo mažesnis da-lyvių skaičius užtekdavo bendrabučių tačiau pradėjus kviestis specialistų talki-ninkų iš konservatorijos (dabar ndash Muzikos ir teatro akademija) dailės instituto (dabar ndash vilniaus dailės akademija) rumšiškių liaudies buities muziejaus ir jam peraugus per šimtą imta apgyvendinti ir mokyklų klasėse ypač sporto salėje sa-vųjų šmaikštuolių taikliai pavadintoje bdquoPalestinaldquo taip sukuriant naują tautosakinį ženklą tų ženklų būta ir daugiau Berods Joniškėlio ekspedicijoje (1974 m) įgijo sparnus žavingoji bdquokanconaldquo bdquoMūsų Mačiekus mūsų vadovas skraido per aukštus kaip palydovas niekas nežino nesusigaudo kada jis miega ir ką jis gaudoldquo tokių tautosaka virstančių prisiminimų būtų begalės tačiau pagerbiant jubiliatą derėtų daugiau remtis jo mėgstama faktų ir argumentų kalba

Padedant tuometiniam Mokslo ir švietimo ministro pavaduotojui vaclovui Pra-naičiui klubas įsigijo net septynis naujus magnetofonus vienu metu būdamas tur-tingesnis netgi už Lietuvių kalbos ir literatūros instituto mokslininkus tačiau per daug didžiuotis negalėjo nes juostų anuomet irgi ne taip lengva buvo prasimanyti o instituto mokslininkai gaudavo jų kad ir naudotų iš Lietuvos radijo klimui viš-činiui pasiūlius buvo sutarta kad ramuviškiai tautosakos rinkėjai surastus lobius rašys į instituto juostas kurias suprantama grąžins tautosakos archyvui taip prasidėjo ilgametis bendradarbiavimas dėl kurio v Mačiekui teko išklausyti net-gi universiteto mokslinės bibliotekos direktoriaus Jurgio tornau priekaištus kodėl esą neša ne į namus o iš namų tiktai paklausus nejaugi būtų geriau negaunant reikiamų priemonių sėdėti rankas sudėjus ir nieko nedaryti senosios kartos inte-lektualas sutiko ne reikia dirbti

Lietuvių kalbos ir literatūros instituto mokslininkai ateidavo skaityti paskaitų atvažiuodavo konsultuoti tautosakos rinkėjų ekspedicijose iš tų rinkėjų vėliau iš-augo praktiškai patyrę profesinių įgūdžių įgiję tautosakininkai ir ėmė tolydžio pil-dyti instituto darbuotojų gretas dabar čia susitelkusi gana solidi ramuviškių frak-cija habil dr nijolė Laurinkienė dr Bronė stundžienė dr Lina Būgienė Povilas krikščiūnas rasa kašėtienė gražina kadžytė dalia zaikauskienė

Lietuvių tautosakos archyvui neatlygintinai perduota vilniaus universiteto kraš-totyros ramuvos ekspedicijose surinkta tautosakos medžiaga yra 44 929 vnt tai

2 ten pat p 608

321

sudaro apie tris procentus viso rankraštyno turinio v Mačiekus iki šiol kiekviena proga primena kad apie penketas tūkstančių tautosakos kūrinių tebeklaidžioja po buvusių ekspedicijų dalyvių namus turėdamas vilties jog kada nors ir jie pateks ten kur ir turėtų patekti Ypač tai pasakytina apie pirmųjų trijų ekspedicijų kurioms jis dar nevadovavęs tautosaką vėlesnėse ekspedicijose jos nubyrėta kur kas mažiau

Beje Ltr 6476 numeriu pažymėtas ir paties v Mačiekaus pastaruosius dešimt-mečius besispecializavusio rinkti paprotinės teisės paveldą tautosakos rinkinys su-darytas ir įteiktas rankraštynui prieš dešimt metų ndash 1997 m birželio 9 d Jame yra 1976ndash1996 m įvairiose Lietuvos vietovėse užrašyta 61 daina 7 pasakos 1 sakmė 43 patarlės 100 mįslių kitos smulkiosios tautosakos žodžiu visa tai kas žybtelėjo aukso trupinėliais iš žmonių tautosakinės atminties gelmių besišnekučiuojant apie visai kitus dalykus neliko nepastebėta ir neužfiksuota prityrusio kraštotyrininko

Likdamas ištikimas pasirinktai pirmutinei skaičiuotojo ir planuotojo profesijai v Mačiekus Lietuvos kraštotyros draugijos leidinyje bdquoMūsų kraštasldquo 1995 m ap-žvelgdamas ramuvos dvidešimt penkerių metų darbo rezultatus pateikia įdomių faktų ir lyginimų Pasak jo 24 ekspedicijose tautosaką yra rinkę sutvarkę ir tauto-sakos rankraštynui atidavę 428 ramuviškiai geriausi tautosakos rinkėjai ndash gražina Meilutytė-Mališauskienė nijolė navikaitė Janina švambarytė aldona neidzena-vičiūtė vladas Braziūnas emilija vasiliauskaitė rita Builytė ndash kiekvienoje ekspe-dicijoje užrašydavo maždaug po pustrečio šimto kūrinių

absoliučiai geriausias yra rimos aranauskienės-krušaitės darbo rezultatas 6 ekspedi-cijose ji užrašė 3992 tautosakos kūrinius arba vidutiniškai po 6653 vnt kiekvienoje tačiau jos rezultatus sunku palyginti su kitų tautosakininkų nes ji specializavosi rinkti smulkią-ją tautosaką kurios užrašė 3063 vnt arba 18 karto daugiau negu likusieji devyniolika geriausių tautosakininkų Laiko sąnaudos pasakai užrašyti yra keleriopai didesnės negu patarlei ar mįslei išklausti3

štai taip žaismingai pateikia savo ataskaitą vadovas tuoj pat atstatydamas fak-tinę ir loginę teisybę taip pat teisus jis yra teigdamas

vargu ar atsirastų kita visuomeniniais pamatais po antrojo pasaulinio karo Lietuvoje veikusi žmonių grupė kuri savo veiklą galėtų apibūdinti panašiais skaičiais ltgt Beje yra ir kur kas daugiau nei skaičiai laiku sukaupta ir mokslo institucijoms perduota daugybė medžiagos kuri šiandienos tyrinėtojams antraip jau būtų nebeprieinama4

rūpėjo be abejo ne tik papildyti mokslo aruodus bet ir dabartinėms kartoms parodyti tuos iš užmaršties iškeltus liaudies išminties lobius todėl darant įvai-riausias išlygas dalis ekspedicijose surinktos medžiagos imta leisti vilniaus uni-versiteto leidykloje rotaprintu ir kitais elementariais spaudos būdais kaip mokymo metodines priemones Į kai kurias jų pateko ir tautosakos bdquošutų šnektos tekstai Mokymo priemonė lituanistamsldquo (1977) bdquoLuokės šnektos tekstai Mokymo prie-monė lituanistamsldquo (1978) bdquoJoniškėlio apylinkių šnektos tekstai Metodinės reko-mendacijos filologamsldquo (1982) ndash tuo jau galima buvo džiaugtis dar labiau ndash kai

3 venantas Mačiekus vilniaus universiteto kraštotyrininkų ramuvai dvidešimt penkeri Mūsų kraštas 1995 nr 1 (6) p 149

4 venantas Mačiekus kraštotyros odisėja Literatūra ir menas 1993 rugs 4 p 11

322

bdquovakarinių naujienųldquo leidykla išleido pirmąją monografiją bdquosintautai žvirgždai-čiaildquo ilgametis triūsas ir kantrybė pagaliau sulaukė atlygio nuo tol jau prasideda išsipildymų metai

1994 m įkurta Petro Jonušo beje irgi buvusio ramuviškio leidykla bdquoversmėldquo savo veiklos pamatu pasirenka unikalią analogų nei Lietuvoje nei kaimyninėse šalyse neturinčią vienodos struktūros istorijos ir kultūros leidinių seriją bdquoLietuvos valsčiaildquo tai ir yra ilgus kantraus triūso metus svajotasis išsipildymas v Mačiekus tampa pirmuoju šios serijos monografijų sudarytoju ir vyriausiuoju redaktoriumi aplink jį vėl pradeda spiestis gražus ramuviškių bendraminčių pulkelis vieni jų tampa leidyklos darbuotojais kiti ndash kūrybiniais bendradarbiais

Pirmoji iš papildytos anuometinių kompleksinių ekspedicijų medžiagos pasau-lį išvysta bdquožagarėldquo (1998) Po jos kitos monografijos pasipila tarytum iš atrišto maišo ndash bdquoobeliai kriaunosldquo (1998) bdquoPlateliaildquo (1999) atgaivinama ekspedicijų tradicija susirenkama tiesa mažesniais pulkeliais bet pačių ištikimiausių kitaip neįsivaizduojančių savo atostogų dienų prasmės Per pakartotinai ir naujai lanko-mas vietoves priartėjama prie gimtinės ndash žiobiškio apylinkių rokiškio rajone ati-duodama rašytinė pagarba šeimai ir giminei garbės skola išvedusiems ir išlydėju-siems į tokį nepakartojamą gyvenimą gimtasis kraštas savo ruožtu irgi nelieka skolingas ndash venantas Mačiekus 1997 metų Jono Basanavičiaus premijos laureatas 2007-ųjų pavasarį tapo ir rokiškio rajono garbės piliečiu

tokia prabėgusių metų apyskaita kurią vainikuoti galėtų vienos iš ramuviškių Panevėžio vytauto žemkalnio gimnazijos mokytojos Birutės Palujanskaitės-val-kiūnienės jubiliatui perduoti sveikinimo žodžiai išgryninę visuotines pajautas bdquoMylėjom ir tebemylim ir atrodo kaskart ndash vis labiauldquo

323

SUKAKTYSISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

PAVELO TROSTO ŠIMTMEČIUI

Algirdas Sabaliauskas

gana gausioje čekų baltistų šeimoje garbinga vieta tenka ilga-mečiui Prahos karlo universiteto (Universita Karlova) profesoriui garsiojo Prahos lingvistinio būrelio nariui Pavelui trostui

Būsimasis mokslininkas gimė 1907 m spalio 3 d šternberke Mo-ravijoje Jo tėvas buvo čekijos vokie-tis motina žydė P trosto vaikystė ir studentiški metai daugiausia prabė-go Brno mieste dvikalbėje čekų ir vokiečių aplinkoje ši aplinkybė pa-liko ir tam tikrus pėdsakus jo kaip būsimojo kalbininko tyrinėjimuose Pasiturintys tėvai sūnui galėjo suda-

ryti ypač palankias mokymosi sąlygas Brno mieste jis baigė klasikinę gimnaziją vietos universitete studijavo germanistiką romanistiką slavistiką ir lyginamąją kalbotyrą vėliau studijas tęsė senajame Prahos karlo universitete čia 1934 m apgynė lyginamosios kalbotyros daktaro disertaciją svarbiausiais savo mokytojais P trostas laikė Prahos lingvistinės mokyklos kūrėjus Bohuslavą Havraacuteneką ir ro-maną Jakobsoną

gavęs švietimo ministerijos stipendiją 1937ndash1938 m jis keletą mėnesių praleido kaune vytauto didžiojo universitete studijavo lietuvių kalbotyrą ypač domėjosi tautosaka susidraugavo su dar neseniai savo mokslinę veiklą pradėjusiu kalbininku Petru Joniku Per palyginti trumpą laiką jis gana gerai išmoko kalbėti lietuviškai

skaudžius pėdsakus P trosto biografijoje paliko vokiečių okupacija ir antrasis pasaulinis karas Hitlerininkams užėmus čekoslovakiją mokslininkas buvo suim-tas kurį laiką kalintas koncentracijos stovykloje aukštutinėje silezijoje o vėliau iki karo pabaigos buvo internuotas stovykloje žatece (šiaurės čekija)

324

netrukus po karo pabaigos P trostas pradėjo dirbti Brno o vėliau olomou-co universitetuose kur dėstė germanistiką ir bendrosios kalbotyros dalykus nuo 1956 m jis pradėjo dėstyti Prahos karlo universitete 1961 m buvo paskirtas šio universiteto Lyginamosios indoeuropiečių kalbotyros ir baltų filologijos profeso-rium kaip vizituojantis profesorius jis taip pat yra skaitęs paskaitas vienos getin-geno universitetuose 1967 m getingeno Mokslų akademija P trostą išrinko savo nariu korespondentu 1979 m austrijos Mokslų akademija ir vienos universitetas už mokslinę veiklą čekų kalbininkui paskyrė Herderio premiją1

Mirė Pavelas trostas 1987 m sausio 6 d Prahoje ten jis buvo ir kremuotas2P trostas ndash retos erudicijos mokslininkas nuo pat mokslinės pradžios jį domi-

no ne tik kalbotyros bet ir literatūros tautosakos problemos šalia savo pagrindi-nių ndash germanistikos bohemistikos baltistikos tyrinėjimų jis yra paskelbęs įdomių straipsnių skirtų hebrajų jidiš čigonų kalboms tabu argo problemoms domino jį Bertolto Brechto Franzo kafkos Franzo Werfelio Heinricho Heinersquos Friedri-cho schillerio Levo tolstojaus antono čechovo kūryba Jis buvo aktyvus Prahos lingvistinio būrelio narys (į būrelio narius po skaityto pranešimo buvo priimtas 1935 m)

anksti prasidėjo ir P trosto veikla baltistikos srityje dar prieš atvykdamas į kauną jis jau buvo susidomėjęs latvių tautosaka 1936 m italų žurnale bdquostudi Balti-cildquo P trostas paskelbė straipsnį apie latvių liaudies dainų eilėdarą3 studijuodamas kaune bdquonaujosios romuvosldquo žurnale jis lietuvių kalba paskelbia ir pirmąjį savo lituanistikos srities straipsnį bdquoapie lietuvių liaudies dainos esmęldquo4 straipsnyje au-torius pabrėžia kad bdquoLietuvių liaudies daina yra didis lituanistikos dalykas liečiąs tautinę ir pasaulinę kultūrą dainos tyrinėjimas atsidūrė prieš plačius ir svarius uždaviniusldquo (p 1) toliau jis remdamasis Piotro Bogatyriovo ir romano Jakobsono darbais aptaria liaudies dainos specifiką parodo kuo liaudies poezija skiriasi nuo kitos poezijos

kauno viešnagės metu P trostas lietuvių kalba paskelbia dar vieną straipsnį šį kartą drauge su P Joniku apie nikolajų trubeckojų ir jo kartu su r Jakobsonu su-kurtą naują kalbotyros šaką ndash fonologiją autoriai nepamiršo paminėti kad bdquogar-sioji kunigaikščių trubeckoj giminė kilusi iš lietuvių yra davusi daug įžymių rusų kultūros darbininkųldquo (p 455) straipsnyje pirmą kartą lietuvių kalbotyroje glaustai

1 Malonu pažymėti kad šia ypač prestižine premija yra pagerbti lietuviai kalbininkas zigmas zinkevičius poetas Justinas Marcinkevičius taip pat latvių poetė vizma Belševica

2 Bahuslav Havraacutenek Pavlu trostovi k jeho šedesaacutetce Slovo a slovesnost 1967 r 28 p 337ndash340 Jaroslav Popela Jaromr Povejšil soupis praciacute prof Pavla trosta Ten pat p 440ndash446 skalička vladimr P trost sedmdesaacutetnkem Slovo a slovesnost 1977 r 38 p 257ndash258 Jaroslav Popela Jaromr Povejšil soupis prac profesora Pavla trosta 1967ndash1977 Ten pat p 350ndash352 algirdas saba-liauskas Pavelas trostas kn Žodžiai ir žmonės vilnius 1974 p 202ndash204 algirdas sabaliauskas Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija 1940ndash1980 m vilnius 1982 p 167ndash169 Jonas Palionis Pavelas trostas Baltistica 1988 t 24 (2) p 217ndash218

3 Pavel trost zur versgestalt der lettischen volkslieder Studi Baltici 1935ndash1936 p 109ndash1114 Pavel trost apie lietuvių liaudies dainos esmę Naujoji Romuva 1938 nr 45 (407) p 1ndash2 Pavelas trostas ir Petras Jonikas n trubeckoj ir naujoji kalbotyros mokykla Židinys 1938

nr 10 p 455ndash456

32

išdėstomi fonologijos pagrindai kadangi n trubeckojus ką tik netikėtai buvo mi-ręs autoriai paminėjo kad jų straipsnis yra bdquonekrologo vietojeldquo

Lietuvių liaudies dainos P trostą domino ir vėlesniuoju jo mokslinės veiklos laikotarpiu antai 1961 m jis varšuvoje paskelbė straipsnį apie lietuvių liaudies dainų metrą6

Labai domino jį kristijono donelaičio kūryba7 taip pat negalima pamiršti kad profesoriaus P trosto paskatinta Hana Jechova būrų dainiaus kūrinį išvertė į čekų kalbą (k donelaitis Ročniacute doby Praha 1960)

1956 m Prahoje išėjo P trosto parengta lietuvių rašytojų apsakymų rinktinė (Li-tevskeacute povidky) iš 26 rinktinėje skelbiamų apsakymų dešimt pats P trostas ir iš-vertė taip pat jis parašė baigiamą jį žodį apie lietuvių literatūrą keletą straipsnių lietuvių literatūros klausimais P trostas parašė enciklopediniam leidiniui bdquorašy-tojų žodynas tarybų są jungaldquo (Slovniacutek spisovatelů Sovětsky svaz t 1ndash2 Praha 1977)

žinoma jį kaip kalbininką daugiausia domino lietuvių kalbos problemos vertingų straipsnių jis paskelbė lietuvių kalbos sintaksės morfologijos fonolo-gijos klausimais domino jį senieji baltų ir slavų kalbų santykiai savo pažiūras šiuo klausimu jis išdėstė 1958 m Maskvoje iv tarptautiniame slavistų suvažiavi-me skaitytame pranešime8 Pagrindinė čekų filologo išvada yra tokia bdquoJau seniai paaiškėjo ir kuo toliau vis labiau darosi aišku kad baltų ir slavų kalbose yra daugy-bė sutampančių smulkių morfologinių bruožų Pagal šį kriterijų pirmenybę reikia suteikti baltų-slavų kalbinės vienybės tezei tai neturėtų būti absoliuti vienybė kiekviename etape galima ir reikia be abejo atsižvelgti į senas skirtybes leksikos srityje pvz saacuteulė ir sъlnьcь turi tą patį indoeuropietišką o ne baltų-slavų pagrin-dą kuris nors baltų dialektas galėjo turėti ilgesnius ir glaudesnius kontaktus su slavų kalbomis todėl ir esama baltų-slavų dalinių sutapimų t y sutinkamų tik kai kuriose baltų kalbose

Jeigu indoeuropiečių kalbų sferoje yra neabejotina indoiranėnų vienybė tai tada labai galima ir baltų-slavų vienybėldquo (p 227)

P trostas yra paskelbęs straipsnį ir apie čekoslovakijos baltistikos tradicijas9 Būdingas P trosto straipsnių bruožas kad jie dažniausiai yra trumpi tačiau

juose kondensuotai išdėstomos įdomios mintys1995 m Prahoje buvo išleista P trosto straipsnių rinktinė bdquostraipsniai apie

kalbas ir literatūrąldquo (Studie o jazyciacutech a literatuře) Joje iš beveik penkių šimtų

6 Pavel trost das Metrum der litauischen volkslieder in Poetics Poetyca Поэтика t 1 Warsza-wa 1961 p 119ndash125

7 Pavel trost antikizujc donalitius in Classica Atque Mediaevalia Jaroslav Ludvkovskу Brno 1975 p 285ndash287 donalitiana Literatūra 1976 18 (1) p 85ndash86 donalitiana ii Literatūra 1978 t 20 (1) p 63ndash64 anmerkungen zu donelaitis in Symposium Balticum A Festschrift to Ho-nour Professor Velta Rūķe-Draviņa Hamburg 1990 p 535ndash540

8 Pavel trost k otaacutezce baltoslovanskch jazykovch vztahů Československeacute přednaacutešky pro IV mezinaacuterodniacute sjezd slavistů v Moskvě Praha 1958 p 221ndash227

9 Pavel trost Baltistische traditionen in der čssr Zeitschrift fuumlr Slawistik 1984 Bd 29 (2) p 232ndash234

326

mokslininko parašytų straipsnių publikuojama 147 iš jų 14 susiję su lietuvių kalba ir literatūra10

Baltistikos tradicijoms čekijoje labai svarbi P trosto pedagoginė veikla šiuo metu Prahos karlo universitete šias tradicijas ypač sėkmingai tęsia buvęs P trosto mokinys profesorius Jiřis Marvanas o žymiojo Brno universiteto baltisto profeso-riaus adolfo erharto P trostas buvo disertacijos komiteto narys

reikėtų pridurti jog tam tikrų ryšių su Lietuva turi ir P trosto žmona ndash žymi čekų rašytoja Helena šmahelova (1910ndash1997) psichologinių romanų jaunimo apy-sakų memuarų autorė savo metu jos knygos bdquosparnuotoji jaunystėldquo bdquoPenketas iš karlo gatvėsldquo bdquogeroji viltisldquo buvo gerai žinomos mūsų jaunimui kai vienos jos knygos pasirodymo proga bdquoLietuvos pionieriujeldquo buvo įdėta žinutė jog šios kny-gos autorei galima parašyti ir lietuviškai jaunieji skaitytojai rašytoją verste užvertė laiškais ir P trostas sugaišo nemaža laiko žmonai versdamas jos skaitytojų lietu-vių samprotavimus

šiaip profesorius P trostas buvo geraširdis labai nepraktiškas kartais gerokai išsiblaškęs žmogus apie jį kolegos profesoriai ir studentai pasakojo ir tikriausiai kūrė anekdotus tai jis nežinojęs kur galima nusipirkti duonos tai žmonos pa-prašytas katei nupirkti kepenų jis parduotuvėje paprašęs du šimtus gramų katės kepenėlių žmona vairavusi ir šeimos automobilį (net ir senatvėje ji buvusi puiki vairuotoja) apskritai P trostas buvo iš tų humanitarų kurie įsigilinę į savo darbą pernelyg pamėgę savo specialybę į bdquožemiškusldquo dalykus daug dėmesio nekreipia

Labai subtiliai P trosto portretas yra pateiktas Halinos korsakienės knygoje bdquoveidai ir likimaildquo (vilnius 1982 p 493ndash503)

neiškenčiu nepridėjęs keletą smulkmenų ir apie savo bendravimą su šiuo mūsų kultūrai ir mokslui daug nusipelniusiu žmogumi Pirmą kartą P trostą sutikau 1958 metų rudenį Maskvoje ten vykusiame iv tarptautiniame slavistų suvažiavime Pa-mačiau jį vieną einantį universiteto koridoriumi ir užkalbinau Pirmiausia jis mane nustebino kad gana gerai kalbėjo lietuviškai ko negalėjau pasakyti apie ten sutiktą kitą žymų čekų baltistą taip pat prieš antrą jį pasaulinį karą kurį laiką gyvenusį Lietuvoje Brno universiteto profesorių vaacuteclavą Macheką išgirdęs mano pavardę P trostas pasakė kad mane žinąs ndash bdquoJūs tyrinėjate Macheko tematikąldquo šį sakinį reikėtų suprasti taip aš buvau paskelbęs keletą straipsnių apie baltų kalbų žemės ūkio augalų pavadinimų kilmę ir juose dažnai minėdavau profesoriaus v Macheko knygą bdquočekiški ir slovakiški augalų pavadinimaildquo (Českaacute a slovenskaacute jmeacutena rostlin Praha 1954) Beje man ją dovanų iš Maskvos buvo parvežęs Leonardas sauka

antrą kartą su profesorium susitikau 1961 metų pavasarį tada aš su turistine grupe keliavau po vengriją ir čekoslovakiją niekaip neprisimenu kokia misija tik žinau kad ne savo reikalais tada aš aplankiau P trostą jo bute kažkur Prahos centre (Bolzanova gatvė) savo namo (na Mičaacutence 20) jis tada dar neturėjo Prisimenu

10 Plg Gimtoji kalba 1996 nr 11 p 29 arnoldas Piročkinas kelia idėjų plečia akiratį ugdo metodiką Diena 1996 liepos 29

327

labai aukštą kambarį didžiules knygų lentynas ir sienas nukabinėtas moderniojo meno paveikslais vaišino profesoriaus žmona priešingai savo vyrui man ji pasiro-dė esanti labai energinga mėgstanti puoštis su profesorium mes kalbėjome lietu-viškai žmona į mūsų pokalbį įsiterpdavo vokiškai taip pat ji atnešė parodyti ką tik iš Lietuvos gautą savo knygos vertimą P trostas man pasakojo apie dabartinę čekų kalbotyrą džiaugėsi kad sovietų są jungoje pagaliau žlugo akademiko nikolajaus Marro sukurtas bdquonaujasis kalbos mokslasldquo skaudžiai palietęs ir čekų kalbotyrą Pasakojo kad jam iš Latvijos nuolat rašanti buvusi žymiojo latvių kalbininko Janio endzelyno žmona Marta grimma Profesorius pridūrė kad jos laiškai jam kartais atrodantys gana keisti šį mūsų pokalbio epizodą aš ypač prisiminiau kai po kelio-likos metų rygoje sutikau M grimmą ir ji man rodė P trosto jai rašytus laiškus Juos kaip kokią relikviją ji buvo atsinešusi į J endzelyno šimtųjų gimimo metinių minėjimą šie laiškai M grimmai audringos prigimties romantikei tuo metu po-puliariai latvių poetei ir publicistei11 tikriausiai priminė dienas kai ji jau ištekėjusi už J endzelyno kaip Latvijos kultūros fondo stipendiantė 1929ndash1931 m Prahos karlo universitete studijavo literatūrą

Profesoriaus žmona turėjo kažkur išvykti Mes likome dviese tiesa su rašy-toja atsisveikinant įvyko juokingas bdquoincidentasldquo Jau eidama pro duris ji vokiškai pasakė bdquoiki malonaus susitikimo jūsų rygojeldquo vargšas profesorius net pašoko iš kėdės aš neįsivaizduoju kad ji būtų nežinojusi Lietuvos sostinės tai buvo papras-tas lapsus linguae nors apskritai anais laikais tolimesniems mūsų kaimynams visų Pabaltijo respublikų sostinė dažnai būdavusi ryga

rytojaus dieną draugai man pranešė kad manęs viešbutyje ieškojęs kažkoks lietuviškai kalbantis čekas Be to jis palikęs man perduoti du paketėlius iš karto nujaučiau kad čia būta P trosto vienas paketėlis buvo skirtas man kitas ndash bdquovagosldquo leidyklos redaktoriuı vertėjui iš čekų kalbos vytautui visockui suprantama toks profesoriaus poelgis mane labai sujaudino Paketėliuose buvo nailoniniai marški-niai ir kaklaraiščiai nailoninių marškinių mada tada dar buvo vos prasidėjusi ir jie sovietų są jungoje kol kas buvo didelis turtas tikriausiai mano parvežta dovana džiaugėsi ir vytautas visockas

Po šio susitikimo pradėjau su P trostu susirašinėti išliko keliolika jo laiškų tiesa jie kaip ir daugelis jo straipsnių buvo trumpučiai visi rašyti lietuvių kalba

Paskutinį kartą su profesorium susitikau 1968 metų vasarą Prahoje tada ten vyko vi tarptautinis slavistų suvažiavimas susitikome dar suvažiavimo išvakarėse Paklaustas kaip jis jaučiasi atsakė bdquodabar jau geraildquo Mat buvo tartum atslūgęs sovietų są jungos ir čekoslovakijos Prahos pavasariu prasidėjęs konfliktas deja ne ilgam suvažiavimo metu man didžiulį įspūdį paliko garbės doktoratų teikimas Mačiau kaip pro didingą karlo statulą griaudžiant vargonų muzikai viduramžių togomis apsisiautę praėjo žymieji čekų filologai tarp kurių buvo ir P trostas gar-bės daktarų vardai tąsyk buvo suteikti bulgarų indoeuropeistui vladimirui georgije-vui lenkų polonistui Witoldui doroszewskiui rusų filologui viktorui žirmunskiui

11 Plg Pēteris savickis Līvija Endzelīna rīga 1987 p 20ndash21

328

ir garsiajam Pavelo trosto mokytojui romanui Jakobsonui kuris tiesą sakant bent jau trečiajame iš eilės slavistų suvažiavime buvo centrinė jo figūra suvažiavimo metu P trostas dažnai kartu vaikštinėdavo su r Jakobsonu veikiausiai P trostui turėčiau būti dėkingas kad ir aš gal penkiolika minučių turėjau progą pabendrauti su šia mūsų laikų filologijos įžymybe

Baigiantis suvažiavimui P trostas mane kvietė vakarienės jo namuose kur tu-rėjo būti būrys jo bičiulių deja kvietimu negalėjau pasinaudoti nes kitos dienos rytą jau reikėjo palikti Prahą toje vakarienėje rodos dalyvavo kostas korsakas nes kaip oficialus sovietų są jungos delegacijos narys suvažiavimą paliko diena vė-liau o po poros dienų Prahoje jau dundėjo sovietiniai tankai ir profesorius Pavelas trostas kaip ir milijonai čekų vėl pasijuto blogai

329

SUKAKTYSISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

ZENONAS SLAVIŪNAS IR RADIJAS100-ąsias gimimo metines paminint

Kostas Aleksynas

zenonas slaviūnas (1907ndash1973) buvo ne tik tautosakos tyrėjas rinkėjas ir skel-bėjas bet ir jos propaguotojas aktyviai šioje srityje jis ėmė reikštis jau pačioje savo folkloristinės veiklos pradžioje 1933 metais liovęsis dirbti kauno universiteto studentų choro ir simfoninio orkestro dirigentu ir vis labiau atsidėdamas tautosa-kos studijoms jis kartu ima bendradarbiauti jaunalietuvių žurnale bdquoJaunoji kartaldquo paskelbia jame šešias lietuvių liaudies dainas (su melodijomis daugiausia užrašy-tas gimtojoje tauragės apskrityje) parašo tris straipsnius raginančius susirūpinti liaudies dainų išsaugojimu ir įtvirtinimu kasdieniame gyvenime o kai išeina jo su-darytas (z skudučio slapyvardžiu pasirašytas) liaudies dainų rinkinėlis bdquoužtrauk-simldquo kompozitorius antanas kačanauskas 1934 metų vidury zenoną slaviūną taip apibūdina bdquoP[onas] skudutis (slapyvardis) yra žinomas liaudies dainų rinkėjas ir jų skirstytojas Pageidautina kad skudutis nesislėptų po slapyvardžiu bet pasirašytų savo tikrą pavardę nes toks darbas yra kilnus ir vertas pagarbosldquo1 kaip tik tada šis jaunas energingas muzikos specialistas aptinka vaisingą saviraiškos dirvą ndash už-mezga ryšius su Lietuvos radiju tie ryšiai matyt buvo ne atsitiktiniai ir savalai-kiai XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pradžia buvo Lietuvos radijo įsigalėjimo mūsų kultūriniame gyvenime laikotarpis apie 1932 metus kaip tik sustiprinamas radijo stoties galingumas padaugėja laidų ir kai 1934 metais pradedamas leisti kaip bdquoJaunosios kartosldquo žurnalo priedas leidinys bdquoradio savaitėldquo kuriame ne tik skelbiamos radijo programos bet ir dedama su jo veikla susijusių straipsnių z sla-viūnas ima ir jam rašyti

didžią ją radijo programų dalį sudarė muzika 1934ndash1935 metais z slaviūnas (tada dar slavinskas) bdquoradio savaitėjeldquo paskelbia ciklą straipsnių mokančių radijo klausytojus suprasti per radiją girdimus muzikos kūrinius Jau iš pat pradžių jis pa-brėžia kad bdquotikroji muzika ne pramogos dalykas o žmogaus gyvenimo palydovas Muzika tai grožis o grožio supratimas ir jo pajautimas gali turėti nemaža įtakos žmo-gaus išsilavinimui jo pasaulėžiūros susidarymui ltgt Muzika yra širdies jausmo

1 a kačanauskas užtrauksim Jaunoji karta 1934 nr 25 p 2 (viršelio)

330

balsas Ji iš visų meno sričių daugiausia pritaikyta reikšti jausmamsldquo2 straipsniuo-se ypač atsižvelgdamas į bdquonė kokios muzikos nesimokiusių skaitytojų daugumąldquo z slaviūnas aptaria įvairias muzikos kūrinių rūšis sonatą simfoniją operą orato-riją ir t t išaiškina ką reiškia koncertas uvertiūra variacija siuita ir pan

Paskutiniajame to ciklo straipsnyje teigiama kad bdquomuziką geriau suprasti pa-deda ir susivokimas kurios tautos ji yra atseit kuris kompozitorius kuriam kraštui atstovaujaldquo Mat kompozitoriai bdquobūdami savo tėvynės sūnūs gauna iš savo tėvų drauge su krauju savo dainų meilę ir dažnai nesąmoningai patys pamėgsta jų būdą ir savumusldquo o lietuvių muzikos kaip įsitikinęs straipsnio autorius irgi laukianti didelė ateitis ypač jeigu ji remsis savo ištakomis ndash liaudies dainomis bdquoLiaudies melodijos yra tartum brangaus marmuro uolos laukiančios genijaus kurs mokės iš jų sukurti nemirštamus veikalusldquo3

Beje z slaviūnas jau tada ne tik suvokė radijo naudą teikiamą muzikiniam iš-silavinimui bet ir jo svarbiausią jį neigiamą poveikį pasireiškiantį tuo kad jo klau-sytojas iš aktyvaus dainininko ar muzikanto gali virsti pasyviu muzikos vartotoju viename savo to meto straipsnyje (išspausdintame kitame periodiniame leidinyje) z slaviūnas perspėja bdquodabartinis patefonų bei radio amžius yra labai svarbi kliūtis muzikos mokytis Jei anksčiau kas smuikuodavo mandolina ar gitara paskambin-davo o kurie ne kurie ir fortepijonu ndash šiandien to nedaro kas čia mokysis kas čia varginsis jei tą varginantį darbą užvaduoja automatiškoji muzikaldquo4

gali kilti klausimas kodėl z slaviūnas imasi aiškinti radijo klausytojams kaip tik šią anot jo bdquoautomatišką jąldquo o ne liaudies muziką Juk jis tuo metu jau buvo pasi-reiškęs kaip liaudies dainų propaguotojas ir rinkėjas brendo kaip muzikas folkloris-tas čia matyt lėmė to laikotarpio radijo muzikinių laidų poreikiai ir specifika tada daugiausia būdavo transliuojama kaip tik tokia ndash kompozitorių sukurta ndash muzika Liaudies dainos kaip galima spręsti iš to meto laidų programų būdavo dainuojamos tik chorų arba solistų ir tik harmonizuotos šalia autorinių dainų autentiškų liaudies dainų įrašų valstybės radiofonas tada dar neturėjo kviestis liaudies dainininkų dai-nuoti tiesiai į mikrofoną kaip tada buvo įprasta nė neketino o autorinės muzikos per radiją buvo galima išgirsti ne tik iš kauno bet ir iš kaimyninių valstybių radijo stočių be to bdquoradio savaitėldquo spausdindavo ir kai kurių iš jų muzikinių laidų progra-mas Minėtuoju z slaviūno straipsnių ciklu ir siekta padėti eiliniams klausytojams susigaudyti eteryje skambančios muzikos margumyne ją perprasti ir vertinti

vis dėlto labiausiai z slaviūnui tais metais (1934ndash1935) rūpėjo liaudies muzika dar būdamas komisijoje tautos melodijoms rinkti ir tvarkyti jis energingai rūpino-si kad liaudies dainų melodijos būtų užrašinėjamos ne tik popieriuje bet ir fono-grafu įtikina abejojančiuosius komisijos narius kad būtina jį įsigyti nes rašymas fonografu esąs ne tik tikslesnis bet ir finansiniu požiūriu labiau apsimokąs

1935 m balandžio mėn z slaviūnas spaudoje paskelbia kad fonografas ndash bdquosvar-bus mūsų kultūrai aparatasldquo ndash yra įsigytas Pradedama juo intensyviai užrašinėti

2 z slavinskas Muzikos galia Jaunosios kartos Radio savaitė 1934 nr 32 p 113 z slavinskas supraskime per radio muziką Jaunosios kartos Radio savaitė 1935 nr 18 p 24 z slavinskas reikia muzikos mokytis Skautų aidas 1934 nr 19 p 73

331

liaudies melodijas Medžiagos pateikti kviečiami gerieji ndash bdquomoką ne mažiau kaip 40ndash50 melodijųldquo ndash dainininkai iš visos Lietuvos Balys Buračas bdquoJaunosios kar-tosldquo žurnalui pateikia prie fonografo mikrofono sėdinčios 93 metų amžiaus Marijos zubavičienės iš Beržoro (Platelių vls kretingos aps) nuotrauką ši senoviškais žemaitiškais drabužiais apsirengusi moteris kaip rašoma į fonografą įdainavo 150 senoviškų žemaitiškų dainų

1936 m kovo pabaigoje į kauną atvyksta ndash manytume z slaviūno kvietimu nes jis tada buvo vienintelis šio darbo organizatorius ir vykdytojas ndash penkios 70ndash80 metų dainininkės kupiškėnės ona Mažeikienė ona Juodakienė danutė šlapelie-nė domicėlė Lisienė ir domicėlė Petrylienė dainininkės kaune išbuvo visą savai-tę Lietuvių tautosakos archyve įdainavo į fonografo plokšteles savo mokamas dai-nas daugiausia sutartines o kovo 31-osios vakarą jos buvo pakviestos į valstybės radiofoną Per radijo laidą jos kaip rašė to meto spauda bdquoatliko senoviškų raudų ir sutartiniųldquo tai buvo neabejotinai pirmoji autentiškai padainuotų sutartinių o ko gero ir apskritai autentiškų lietuvių liaudies dainų laida per radiją Laidos pasi-sekimą atspindėjo spauda Joje žavimasi dainininkių padainuotomis sutartinėmis apibūdinamas jų dainavimo stilius reiškiamas pageidavimas dažniau leisti radijo klausytojams išgirsti pačių liaudies dainininkų dainavimo siūloma šiam reikalui pasinaudoti ir Lietuvių tautosakos archyvo fonografu užfiksuota medžiaga

toks palankus vertinimas konkretus pageidavimas girdėti per radiją tikrą ją liaudies muziką nulemtas objektyvaus to meto visuomenės poreikio manytume ir buvo vienas iš veiksnių paskatinusių z slaviūną pradėti naują šįkart jau folklo-ristinį bendradarbiavimo su radiju etapą nuo 1936 metų vidurio jis rengia laidas propaguojančias lietuvių etnografinę muziką Pagrindas laidoms jau buvo suda-rytas visai ganėtinas iki to laiko Lietuvių tautosakos archyve z slaviūnas buvo užrašęs pusketvirto tūkstančio liaudies melodijų Laidų rankraštiniai tekstai ndash Lie-tuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių tautosakos rankraštyno z slaviū-no fonde deja daugelis jų ndash fragmentiški kai kurių autoriaus menkai saugotų ir paskandintų tarp įvairių kitų popierių išlikusios tik nuotrupos

Buvo sumanyta parengti paskaitų apie liaudies muziką ciklą Įžanginėje paskai-toje radijo klausytojams pažadama pateikti būdingąsias liaudies melodijas tokias kaip jos fonografu užrašytos o jei kurias ir padainuos choristai ar pagrieš muzi-kantai vis tiek bus išlaikytas grynai liaudiškas jų pobūdis kartu randama reikalo klausytojams priminti kad bdquodaugelis dainininkių kurios dar mokėjo padainuoti senoviškas dainas yra senos jų balsai amžių naštos slegiami neskamba taip kaip skambėjo jaunose dienoseldquo todėl raginama bdquokreipti daugiau dėmesio į pačias melo-dijas negu į technišką jų atlikimąldquo Mat bdquočia kaip tik mes pajusime tą tikrą jį mūsų liaudies melodijų charakterį mūsų kaimo pulsą kurį solistai profesionalai ne visa-dos sugeba pagauti ir tinkamai perduotildquo

Pirmoji ciklo paskaita-koncertas buvo skirta liaudies muzikos įvairumui at-skleisti Ji buvo pradėta dviem sutartinėmis bdquovištelė karkėldquo ir bdquoCibi ribi ožysldquo

s[lavinskas] svarbus mūsų kultūrai aparatas Lietuvos aidas 1935 geg 11 p 5 Prie informacijos pridėtoje nuotraukoje ndash z slaviūnas prie fonografo

332

klausytojams buvo paaiškinta jog tai esančios seniausios mūsų dainos o sekundi-niai sąskambiai kurie nepratusiam prie jų rėžia ausį daro jas originalias Po rugia-pjūtės dainos bdquovai teka bėga vakarinė žvaigždelėldquo buvo pateikta skudučių muzikos kuri paremta tuo pačiu muzikiniu principu kaip ir sutartinės

šie faktai rodo kad z slaviūnas susidomėjo sutartinėmis vos tik ėmęs užrašinė-ti fonografu tautosaką Pastebėtina kad viename straipsnyje išspausdintame 1933 metais jis dar kalba apie dvejopą natūralų liaudies dainų dainavimą vienu balsu (unisonu) ir bdquopaprastą nuoširdų su užtaraldquo t y apie sutartines kaip atskirą daugia-balsių dainų rūšį dar neužsimena (bdquosutartiniuldquo vadina visą daugiabalsį dainavimą) o aptariamoje laidoje sutartinės jau atskiriamos nuo bdquopaprastų dainųldquo (t y nuo visų kitų dainų ndash ir vienbalsių ir daugiabalsių) remiantis dviem kriterijais ir muzika ir žodžiais

tam pat ciklui priklausytų ir paskaita pavadinta bdquoPaprastos dainos ir senovi-nės sutartinėsldquo išlikęs jos mašinraštis pasirašytas slaviūno (ne slavinsko) pavarde tad ji skaityta ne anksčiau kaip 1938 metais Joje dar detaliau aptariami sutartinių ypatumai

sumanytos kaip vientisas ciklas paskaitos-koncertai ilgainiui peržengė šias ri-bas jos buvo skaitomos (su didesnėmis ar mažesnėmis pertraukomis) net dvylika metų ndash ligi 1947-ųjų deja didžiosios jų dalies rankraščiai nedatuoti viena kita paskaita po ilgesnio laiko buvo kiek pakeista pakartota tad nustatyti tikslią jų seką nėra lengva be to ne visos jos ir išlikusios ar išliko tik iš dalies

apie ką tose paskaitose-koncertuose buvo kalbama Labai įvairiomis temomis Būta paskaitų bendraisiais lietuvių tautosakos apskritai ar liaudies dainų konkrečiai gyvavimo klausimais bdquotautosaka ir jos reikšmėldquo bdquodainos ir aplinkaldquo bdquoLietuvių liaudies dainos grožiniu požiūriuldquo ir pan klausytojai buvo ne tik supažindinami su tautosaka bet ir skatinami ja domėtis pajusti jos vertę savitumą Pavyzdžiui paskaitoje bdquokaip lietuvių liaudis dainuoja savo dainasldquo oponuojama tiems radijo klausytojams kurie bdquoreiškia abejingumą jeigu radijo programoje pasigirsta pa-prastas liaudies dainuotojo balsas nes jis esą neprilygstąs bdquomiestiškajamldquo balsuildquo z slaviūnas aiškina kad bdquokaip liaudies tradicinis dainuotojas neišpildys operinės arijos ar kultūriniam dainuotojui pritaikinto dainuoti kūrinio taip ir mokytam dai-nininkui yra nelengva o kartais ir neįmanoma padainuoti liaudies dainą grynu liau-dies stiliumildquo todėl patariama bdquoį liaudinį dainavimo stilių žiūrėti kaip į kultūrinio savaimingumo reiškinį ltgt reikia atsižadėjus įprastų grožinių laiko reikalavimų suprasti kitos srities kito pasaulio žmonių estetiką Juk liaudis gyveno visai kitais supratimais apie grožį negu mes nūdienldquo Paskaitoje-koncerte bdquoLiaudies daina ir gyvenimasldquo kaip labiausiai brangintini liaudies dainų bruožai iškeliami jų etnišku-mas ir tradiciškumas etniškumas anot z slaviūno ndash tai glaudus ryšys su tam tikra bendruomene jos mąstymo būdu ir papročiais tradiciškumas svarbus tuo kad bdquotik tada kai tradicija išlaikoma dainos žodžiai ir melodija bus gražūs Liaudies daini-ninkas nepasakys bdquoštai atjoja bernužėlis ugningom akim kurios man širdį pervė-rėldquo bet bdquoštai atjoja bernužėlis baltas gražus dobilėlisldquo jei bernelis patiks merge-lę tai būtinai bdquodvylikos meteliųldquo nes bdquodainininkui daugiau rūpi išlaikyti tipingus

333

pasakymus arba simbolinį skaičių dvylika negu pažymėti tikrą mergelės amžiųldquo viena paskaita-koncertas buvo skirta liaudies dainų lyrizmui aptardamas kuo tas lyrizmas gražus prelegentas teigia bdquodaina teikia platumą ir laisvę nes dainininkui nors ir rūpi derlius ir kasdieninis praktiškumas tačiau dainuodamas jis nesiteirauja kiek žydinti pieva duos žolės galvijams o džiaugiasi tuo grožiu kurį mato pievoje nors ji žadėtų ir menką pjūtįldquo

nemaža dalis paskaitų-koncertų aptarė liaudies dainų ryšius su darbais ir juos lydinčiais papročiais kalbėta apie arimo sėjos malimo linarovio darbų atspin-džius dainose apie rugiapjūtės papročius ir dainas skyrium aptarta kalendorinės dainos ndash advento kalėdų velykų atskleistas jų archajiškumas

Į dainas pažvelgta ir pagal jų gyvavimo regionus Plačiai kalbėta apie klaipėdos krašto dzūkų net atskiros valkininkų apylinkės liaudies dainų bruožus

supažindinta ir su liaudies instrumentų muzika Jai buvo skirtos paskaitos-kon-certai bdquoLietuvių liaudies šokių muzikaldquo bdquoCimbolų muzikaldquo bdquoišdaiginė liaudies mu-zikaldquo (apie grojimą įvairiomis tošelėmis lapeliais) ir pan

neliko be tautosakos laidų rengėjo dėmesio ir patys liaudies dainų pateikėjai apie juos per eterį nuskambėjo atskira paskaita-koncertas Joje dainininkai apibū-dinami pagal jų amžių socialinę padėtį pateikiama įdomių pačių pateikėjų sampro-tavimų rodančių kaip liaudies daina veikė jų gyvenimą turtino dvasinį pasaulį kaip jie patys vertina dainavimą Parengta ir atskiriems liaudies dainininkams skir-tų laidų-koncertų antai vienoje tokioje laidoje buvo aptariamas neeilinės daini-ninkės nuo seirijų Pranės Barisienės dainavimas skambėjo jos mokamos dainos neišliko laida apie oną grigaliūnienę nuo žaslių tiktai spaudoje informuojant apie šią laidą giriamas jos dainavimas ndash bdquokaimo dainos praskambėjimas kaimo žmo-gaus lūpomis Praskambėjimas gyvas nuoširdus ir tiek meniškas kiek jis plaukia iš dvasinių buities gelmių dainininkės kuri myli dainą ir ją ja tikildquo6

tad kaip matome z slaviūnas negailėjo nei jėgų nei laiko lietuvių liaudies muzikinės kūrybos propagavimui per radiją tai be abejo negalėjo nepalikti pėd-sako mūsų kultūroje ypač formuojant visuomenės požiūrį į liaudies dainą kaip į dvasinę visos tautos vertybę deja priešingai nei spausdintas žodis radijo laida gyva tik tol kol skamba eteryje ndash išlieka vien jos padarytas poveikis todėl z sla-viūnas kai kurių paskaitų-koncertų pagrindu parengė ir straipsnių kita vertus kai kuriuos savo straipsnius panaudojo ir radijo laidoms taigi visa ši medžiaga skirta mūsų tautos muzikinei kūrybai sudaro tarsi to paties kamieno ūglius

čia dera priminti kad z slaviūno pradėtą darbą rengti radijui laidas apie tauto-saką po neilgos pertraukos ndash praėjusio amžiaus septintą jį ir aštuntą jį dešimtmečius kol Lietuvos radijas palaikė šią iniciatyvą ndash tęsė Lietuvių kalbos ir literatūros ins-tituto (dabar ndash Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto) folkloristai daugiausia jų yra pateikę visuomenei jame darbavęsi zofija Puteikienė ir vaclovas Juodpusis ilgainiui jos tapo nereguliarios iš pamažu išnyko iš eterio

6 Liaudies dainos v[valstybės] radijofone Naujoji Romuva 1939 nr 39-40 p 715

334

SUKAKTYSISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

PRISIMINKIME OLANDŲ FILOLOGĄ125-ąsias gimimo metines paminint

Algirdas Sabaliauskas

Pasaulio baltistų šeimoje toli gražu ne paskutinė vieta tenka olandijos moksli-ninkams Bene garsiausias šios šalies kalbininkas reto universalumo specialistas Christianus Cornelis uhlenbeckas (1866ndash1951) savo mokslo kelią pradėjo disertaci-ja bdquogiminystės santykiai tarp germanų ir baltų-slavų kalbųldquo (De verwantschapsbe-trekkingen tussen der Germaanshe en Baltoslavische talen Leiden 1888) paskelbė prūsų kalbos katekizmus dalyvavo tilžės Lietuvių literatūros draugijos veikloje slavistas ir baltistas nicolaas van Wijkas (1880ndash1941) pagarsėjo baltų ir slavų kalbų akcentologijos darbais puikia studija apie prūsų kalbą

Baltistikos ypač lietuvių folkloristikos istorijoje minėtinas ir kitas olandų moks-lininkas Leideno universiteto baltų ir slavų kalbų profesorius n van Wijko kated-ros paveldėtojas reinderis van der Meulenas

r van der Meulenas gimė 1882 m gegužės 28 d roterdame 1900ndash1907 m kalbotyrą studijavo iš pradžių Leideno o vėliau Leipcigo universitete kuris tuo metu buvo pasaulinis baltistikos centras augusto Leskieno vadovaujamas jauna-sis olandas iš karto įsitraukė į baltistikos ypač lituanistikos studijas ir parašė disertaciją bdquogamtos prilyginimai lietuvių dainose ir raudoseldquo kuri 1907 m buvo išleista atskira knyga (Die Naturvergleich in der Liedern und Totenklagen der Li-tauer Leiden 1907)

disertaciją sudarė penkios dalys i kai kurios dainų ir raudų savybės Prily-ginimai ii Prilyginimai augalams iii Prilyginimai gyvuliams iv dar prily-ginimai v animizmo pažiūros kuriomis remiasi daugelis palyginimų1 Faktinę medžiagą r van der Meulenas surinko iš antano Juškos karlo Brugmanno ir augusto Leskieno Ferdinando nesselmanno oskaro kolbergo augusto schlei-cherio bdquoLietuvių kalbos skaitinių ir žodynoldquo (Litauisches Lesebuch und Glossar Praha 1857) ir Fridricho kuršaičio bdquoLietuvių kalbos gramatikosldquo (Grammatik der litauischen Sprache Halle 1876) atrodo kad olandų kalbininkas buvo gerai įsi-jautęs į lietuvių liaudies dainų ir raudų specifiką ne veltui Mykolas Biržiška ją

1 Lietuviški skyrių pavadinimai paimti iš Mykolo Biržiškos lietuviško knygos vertimo

33

išvertė į lietuvių kalbą ir 1919 m išleido vilniuje pažymėdamas kad tai rimtas darbas tinkantis ir bdquovidurinių mokyklų vadovėliui papildytildquo Be to dar pridūrė bdquodel karo aplinkybių negavau su autoriumi susižinoti tad čia atsiprašau jog jo nesiklausęs verčiauldquo

knygos pratarmėje r van der Meulenas dėkoja disertaciją parengti padėju-siems jo žymiesiems mokytojams a Leskienui ir Chr C uhlenbeckui bdquoPirmasis yra mano dėmesį atkreipęs į svarstomą čia dalyką Jis be to mielai man suteikė savo ištraukas iš Juškos rinkinių tas dalykas nemaža palengvino man darbą ir pa-dėjo savo dideliu lietuvių kalbos mokslu taisydamas savo laiškais mano vertimą uhlenbeckrsquoas kurio prikalbėtas ryžaus parašyti baigiamą jį skyrių (apie lietuvių animizmą) skaitė visą mano darbo rankraštį ir davė man nemaža svarbių paste-bėjimųldquo (p vndashvi)

1908 m r van der Meulenas atvyko į Lietuvą tų metų rugpjūčio 18ndash19 d olan-dų filologas dalyvavo ii visuotiniame Lietuvių mokslo draugijos susirinkime kur jis buvo labai entuziastingai sutiktas ir išrinktas draugijos nariu korespondentu

draugijos susirinkime olandų ir rusų kalbomis r van der Meulenas trumpai apibūdino savo darbą pasidžiaugė draugijos veikla bdquotauta kuri tokiuo būdu ger-bia savo praeitį gerbia ir savo dabartį pilna šio žodžio prasme tariant yra tauta turinti teisę gyventi Yra olandų priežodis kurs šiaip sako kalba tat yra visa tauta tai yra kalboje išreikštas visas tautos būdas visas jos gyvybės viekas taigi aš geidžiu tamistų tikriau tariant ndash mūsų bdquoLietuvių mokslo draugijaildquo ilgo amžiaus ir laimingos kloties ir teparodai jinai naujus žvilgsnius į Lietuvos mokslą ir į jos gyventojų folklorą tekelie aikštėn lig šiol dar nežinomus ypatingumusldquo2 ndash baigė savo kalbą r van der Meulenas

1907ndash1912 m r van der Meulenas dirbo gimnazijoje 1912ndash1935 m redagavo olandų kalbos žodyną (Woordenboek der Nederlandsche Taal) 1925 m jis buvo išrinktas olandijos Mokslų akademijos nariu 1946ndash1952 m profesoriavo Leideno universitete Mirė kalbininkas 1972 m balandžio 17 d emene3

Be minėtos disertacijos olandų filologas paskelbė ir daugiau įvairioms baltis-tikos problemoms skirtų mažesnės apimties tyrinėjimų olandijos Mokslų akade-mijos darbuose jis išspausdino straipsnius apie Jogailos ir radvilos vardų4 prūsų kalbos žodžių wissambs lsquostumbrasrsquo mixkai lsquovokiškairsquo6 kilmę Paskelbė dvi Pietų

2 Lietuvių tauta 1908 1 (2) p 307ndash3083 algirdas sabaliauskas reinderis van der Miolenas šimtosioms gimimo metinėms Mūsų kalba

1982 nr 4 p 48ndash49 už kai kuriuos straipsnelyje pateiktus faktus autorius jaučia malonią pareigą padėkoti baltistikos tradicijų tęsėjui Leideno universiteto profesoriui Frederikui kortlandtui

4 reinder van der Meulen over de oudpools ndash Litouwse namen Jagiello en radziwill Medelin-gen van de Koninklijke Nederlandse Akademie van Wetenschappen afd Letterkunde n r 1970 33 (1)

reinder van der Meulen twee onverklaarbare woorden krimgotisch borrotsch oudpruisisch wissambsrsquo Medelingen van de Koninklijke Nederlandse Akademie van Wetenschappen afd Letterkunde n r 1956 19 (10)

6 reinder van der Meulen oudpruisisch Mixkai Medelingen van de Koninklijke Nederlandse Akademie van Wetenschappen afd Letterkunde n r 1944 7 (2) p 121ndash130

336

Lietuvoje užrašytas raudas7 Matyt dar Chr C uhlenbecko paskatintas domėjosi pagoniškuoju baltų ir slavų tikėjimu8

Baltų kalbų leksikos tyrinėtojams yra svarbi r van der Meuleno studija bdquoJūros ir laivininkystės terminai rusų kalbojeldquo (De Hollandsche Zee- en Scheepstermen in het Russisch amsterdam 1909 2-asis leidimas 1959)

taigi yra už ką mums olandų filologą prisiminti

7 reinder van der Meulen zwei litauische totenklagen aus dem gouvernement Wilna Zeitschrift fuumlr vergleichende Sprachforschung 1911 Bd 44 p 360ndash366

8 reinder van der Meulen Uumlber die litauischen vēlēs Archiv fuumlr Religionswissen-schaft 1914 Bd 17 p 125ndash131 De Godsdienst der heidensche Balten en Slaven Baarn 1913 de godsdienst der slaven en Balten de godsdienst der slaven en Balten in De Godsdiensten der Wereld 2e druk amsterdam 1948 deel ii p 193ndash213

337

SUKAKTYSISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

POETINĖS SEMANTIKOS KAITA DAINOSE arba DAINUOTI BRAZDŽIONĮ

100-ąsias gimimo metines paminint

Jurga Sadauskienė

aš ir mano karta augome be vytės nemunėlio ir Bernardo Brazdžionio Pir-muosius poeto tekstus dauguma išgirdome tik vyresnėse klasėse per pamokas bei dainuojamus per radiją atgimimo metais kartu su vytautu kernagiu traukėme bdquošaukiu aš tautąldquo su algirdu Motuzu ndash bdquotu nežiūrėk mama pro langąldquo bdquoMoti-naildquo Menu kaip pati ieškojau poeto eilėraščio kuriam galėčiau sukurti melodiją ir pasiūlyti draugėms tada tik pasirodžiusioje bdquoPoezijos pilnatyjeldquo (1989) tokių radau nedaug gal todėl kad nemėgom skambių frazių pakilaus ir ryžtingo tono kuris akivaizdžiai vyravo šioje rinktinėje Mokyklos ansamblyje dainavome bdquoLie-tuvą iš tololdquo ir bdquoMes mirsime kartuldquo traukė tik tie liūdnieji elegiški posmai gal dėl to kad skambios patriotinės frazės retoriškumu priminė sovietinius lozungus Mums (vilniečiams gimusiems po 1970-ųjų) artimi eilėraščiai buvo be atviro grožėjimosi krašto gamta didžiavimosi istorija ir be pozityvios patetikos Jei dar tiksliau minus bdquomūsųldquo eilės ir dainos buvo be ryškesnio tapatybės teigimo ir be pers-pektyvos ištarimo

kai po keliolikos metų paėmiau vytės nemunėlio elementorių bdquoMažoji abėcėlėldquo (1946) paskaityti savo vaikams suklusau taip lengvai derinamų pakilių lyrinių bei žaidybinių intonacijų ir skirtingos tematikos vienam rinkinyje nebuvau radusi visose poeto knygelėse vaikams minus ta pati tendencija natūralus socialinės gamti-nės tematikos didaktinių patriotinių ir pramoginių intencijų jungimas ir viltingas tonas o mano sąmonėje nuo mažų dienų tarp eilėraščių apie Lietuvą ir apie kiškio kopūstus stovėjo aukšta siena ideologijos ir žaidimo viešųjų temų ir paprastos kas-dienybės jungtis atrodė neįmanoma nejučia lygindama save su tėvų karta pasiju-tau jei ne nuskriausta tai bent greičiau suaugusi (žinoma jei skeptiškumą ir nihiliz-mą galima vadinti asmens brandumu) tad žvilgsnis į kadaise dainuotas poeto eiles nukrypo ne vien dėl to kad rūpėtų įspėti pavienių eilėraščių tapusių dainomis populiarumo mįslę bet ir todėl kad geriau suvokčiau ką iš tiesų išdainuodavo jo-mis mūsų tėvai ar seneliai ir kodėl jų pamėgtos literatūrinės dainos netapo vėlesnių kart repertuaro dalimi

338

XX a viduryje bene daugiausia buvo dainuoti du Bernardo Brazdžionio eilė-raščiai bdquoo atsimenu namelįldquo ir bdquoneregio elegijaldquo (dainos tipo pavadinimas bdquoMan pasaulio šviesios karalijosldquo) Pirmasis greičiausiai paplito per vaikų skaitinių kny-gelę bdquoMažųjų pasaulisldquo išleistą kaune 1931 m antrasis pirmąsyk išspausdintas rinkinyje bdquokunigaikščių miestasldquo (1939) Pirmotildesios dainos Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvių liaudies dainų kataloge radau 23 antrosios ndash 5 vari-antus tikėtina kad buvo dainuojama ir daugiau poeto eilių ypač skirtų vaikams tačiau deja tokios informacijos neturime

Lietuvių tautosakos rankraštyno rinkiniuose šie du eilėraščiai užrašyti greta kitų liaudies ar literatūrinių dainų kai kurie variantai ndash ir su melodija tik retkar-čiais nurodomas autorius nes matyt daugumai dainininkų šios dainos gyvavo kaip anoniminės o gal autorius sąmoningai nutylėtas kaip ideologiškai netinkamas nes daugiausia jų buvo užrašyta pirmaisiais pokario dešimtmečiais nesunku numany-ti kad šis santykinai negausus užrašytų dainų skaičius neatspindi B Brazdžionio eilių tikrojo populiarumo nes visais laikais tautosakininkai stengėsi rinkti senąsias tradicines dainas o literatūrinės autorinės į rinkinius patekdavo atsitiktinai daž-niausiai tada kai tautosakos rinkinį sudarinėdavo moksleiviai ar studentai

svarstant kodėl visuomenėje pritampa vienas ar kitas eilėraštis svarbu atkreipti dėmesį į tuo metu susiklosčiusį požiūrį į poetus ir individualią kūrybą visuomenės lūkesčius jų atžvilgiu

vincas Maciūnas rašo apie tam tikrą poeto-tautos dainiaus tipą susiformavusį XX a pradžioje bdquotai daugiausia pusinteligenčiai kokią mokyklą ėję ir neišėję ar šiaip kur pramokę skaityti ir įpratę dėstyti eilėraščius pagal išskaitytus pavyzdžiusldquo (Maciūnas 2003 5) o tie pavyzdžiai ndash antano Baranausko antano vienažindžio vinco kudirkos Maironio eilėraščiai ar iš kitų kalbų versti lyriniai socialinės te-matikos tekstai ar romansai todėl iš poetų tikėtasi išgirsti pirmiausia dainingų pa-prastų ar sentimentalių posmų apie tėvynę kasdienybės realijų ar įdomių nutikimų meilės istorijų tuo pat metu išleidžiama daugybė individualios kūrybos rinkinėlių pavadintų dainomis pavyzdžiui Mykolo šeižio bdquodainos dainelėsldquo (1909) Liudo giros bdquoLaukų dainosldquo (1912) Jovaro bdquoamžinos dainosldquo (1914) Juliaus Janonio bdquodarbininkų giesmėsldquo (1920) kazio Borutos bdquodainos apie svyruojančius gluos-niusldquo (1927) kazio Binkio satyriniai pasakojimai ir feljetonai bdquotamošius Bekepuris ir kitos alijošiaus dainuškosldquo (1928) ir kiti tokiais pavadinimais individualumas tarytum dangstomas nors liaudies dainos poetinė forma jau nebėra etalonas kaip kad XiX a kai didžioji dalis kūrėjų vis dar eiliavo derindamiesi prie melodijos ir tradicinės dainos poetikos rėmų dangstomasi gal dėl to kad individualumo kiek gėdijamasi kaip dėmesio neverto dalyko Beje individualumas dar nėra visuotinai laikomas vertybe Poetiniuose bandymuose gausu proginės ar XiX a klasicistinės bei romantinės poezijos štampų (užtektų prisiminti jau vien stilistiškai margą ir labai populiarią kosto stiklelio kūrybą) ši poezija kaimą pasiekia dažniau pabi-rais tekstais periodiniuose leidiniuose nei rinktinėmis ji skaitoma individualiai ar jaunimo vakarėliuose renginių metu bet tai jau labiau scenos menas rečiau betam-pantis bendruomenės repertuaru

339

kaip tik tokioje aplinkoje augo ir Bernardas Brazdžionis Jo krašte dainavimo ir eiliavimo tradicija anuomet buvo labai stipri tad jauno poeto išsakytas ketinimas nerašyti dainiškų tekstų (bdquojaunystėje tyčia rašęs taip kad jo eilės nevirstų daino-misldquo ndash kojelis alė rūta 2002 128) pirmiausia vertintinas kaip noras atsiplėšti nuo plačioje visuomenėje įsigalėjusio ir tradiciniu tapusio požiūrio į poetą besiderinan-tį prie tikėtinų auditorijos lūkesčių nepaisant tokio individualistinio nusiteikimo B Brazdžioniui ne visada pavykdavo išvengti banguojančio melodijos ritmo ei-liuojant populiarių dainų sekimo kūrybos rinktinėje bdquoPoezijos pilnatisldquo randame apie dešimt eilėraščių kurie galėjo būti kuriami kaip liaudies dainos gal net turint mintyje populiarią melodiją tai ilgesingas bdquotolimas kaimasldquo romansiški bdquoaš už-migauldquo bdquoPoetasldquo ir kiti vis dėlto remiantis turima medžiaga reikia konstatuoti kad plačiau dainuoti tik du tai jau šiokia tokia intriga ar eilėraščių pritapimą populiariame repertuare lėmė atsitiktinumas ar jų aktualumas suprantamumas originalumas meniškumas ar priešingai minus tradiciškumas

Įsižiūrėkime į du poeto eilėraščius daina bdquoaš prisimenu namelįldquo (taip kataloge pavadintas tipas dainos kurios žodžiai

yra eilėraštis bdquoo atsimenu namelįldquo) neabejotinai populiari dėl temos aktualumo Joje subtiliai apdainuojamas gimtų namų ir vaikystės idilės ilgesys kurį išgyveno daugelis lietuvių išsikėlusių gyventi į miestą emigravusių vėliau ndash ištremtų ar liku-sių išeivijoje XX a pirmoje pusėje didelei visuomenės daliai labai trūko jų savijautą išreiškiančių tekstų tad B Brazdžionis išsakė gal net kelių kart tėviškės praradimo ar išėjimo iš namų jausmą Beje anuomet šios tematikos dainų buvo sukurta ir dau-giau o populiariausios ndash Pauliaus Preikšo bdquodaug daug daineliųldquo antano Jokūbaičio bdquosudiev sesutės lietuvaitėsldquo albino andrulionio bdquošiaudais dengta trobelėldquo

abu poeto tekstai turi nemaža sąsajų su klasikinių dainų tradicija kurią be abejo savaip keičia iki Bernardo Brazdžionio mes turime daug tradicinių lopšinių turime ir vestuvinių ar našlaičių dainų kuriose kreipiamasi į motulę išnešiojusią ant rankelių bet jose kaip ir literatūrinėse dainose nėra iš šalies perteikto motinos supančios kūdikį vaizdo turime ir XiX a periodinėje spaudoje švietėjų išsakytą rūpestį išugdyti tautiškai susipratusias motinas o B Brazdžionio eilėraštyje jau matome tokią motiną pavaizduotą

o atsimenu namelįaš gimtinį savokur motulė prie rateliosupdama niūniavo

ltgt

čiūčia liūlia mažutėliauk greičiau užauki ndashir tėvynė ir dievulistavęs jauno laukia

bdquoMažųjų dienosldquo p 9

tad šis motyvas yra tiek naujas tiek tradiciškas susijęs ir su tautosaka ir su vieša visuomenės vertybių refleksija

340

kitas svarbus motyvas ndash tėviškės ilgesio nusakymas Liaudies dainose tiek tra-dicinėse virkdančiose tėvų namus paliekančią nuotaką tiek karinėse ar emigrantų turime skaudžią išėjimo išvykimo iš namų temą tačiau tai skirtingų žmonių grupių skausmas perteikiamas vis kitais motyvais (parskrendančios gegute mergelės vie-nišo kareivėlio) B Brazdžionis tėviškės ir vaikystės ilgesį įvardija abstrakčiai ir kartu tekstas tampa universalus sujungiantis skirtingos patirties amžiaus ar lyties žmonių savijautą ir lūkesčius čia pat bdquoplatus ir begalinisldquo pasaulis suvokiamas kaip laimės tėviškėlėje opozicija tradiciška minus liūdnas santykis su kintančia situacija ir nesaugi subjekto savijauta kurią dar labiau sustiprina savos erdvės mažumas (tėviš-kėlė) ir svetimo krašto beribiškumas Poetas šiuo eilėraščiu punktyriškai brėžia ir benamystės (realios ir dvasinės) temą bdquoišklydimasldquo į pasaulį nėra susijęs su jokiais kitais centrais ar vietomis o pasiilgimas be pastangos grįžti rodo ir savos erdvės atgavimo negalimybę Benamystė ndash skaudi daugybės dainų karalienių realybė ndash se-nojoje dainoje neturėjo jokio pavidalo (gal tik ilgesingoje bdquooi eisiu eisiu aš čia ne-būsiuldquo) taigi B Brazdžionis atkreipdamas dėmesį į žmogaus kasdienybę ir kartu egzistencines patirtis dainų tradiciją praturtina universalesne išraiška patirčių ku-rios labai svarbios jo kartai bet kurių nėra taip apibendrintai įvardijusi tautosaka

kito eilėraščio ndash bdquoneregio elegijaldquo ndash pritapimas žodinėje tradicijoje stebina ge-rokai labiau su XX a pradžios dainų tradicija šį tekstą sieja kur kas silpnesni ryšiai negalėtume jo pavadinti ir visuotinai aktualiu Jis ne lyriškas o roman-tiškai maksimalistiškas pakylėtas ir dramatiškas Panašiotildes nuotaikos XX a yra tik išpopuliarėję romansai bet šis eilėraštis ndash ne romansas meilės motyvas čia tik pagalbinis tuo tarpu pagrindinė teksto įtampa kuriama tarp šviesos ir tamsos dienos ir nakties tikrų ir netikrų vertybių

kur tos žvaigždės kur jos sidabrinės kur mirgėjimas jų nuostabus ar ir jūs neregėjot žydrynės kad suklupot prieš žemės stabus

Prieš vaivorykštės šventę nepuolat nesimeldžiate žiedui baltam minus Prieš stabus nepažįstami broliai Pasiklydot pasauly šviesiam

bdquoPoezijos pilnatisldquo p 160

eilėraščio kalba simbolinė šviesos karalija ndash labai neapibrėžta ir nekonkretizuo-ta o stabais šiuo atveju gali būti pavadinta ideologija kultūra religija tiesiog žmo-gaus polinkis į ribotumą kiekvienas jį dainavęs teksto turinį aiškinosi savaip kaip pažymi rita tutlytė tarpukaryje mįslingi tekstai atrodė labai patrauklūs bdquosakinys teka gramatiškai taisyklingai laisvai iškilmingai atrodo kad tai kas sakoma yra aišku bet iš tiesų taip nėra minus emocingas ir laisvas kalbėjimas pateikia tik nuorodas užuominas ltgt į šiuos komplikuotus eilėraščius labiausiai reaguota anomis ikika-rinėmis dienomis ndash jie skaitomiausi mėgstamiausi o vėliau ir ranka nusirašinėjami į sąsiuviniusldquo (tutlytė 2006 73) gal kaip tik dėl savo talpumo santykinis teksto talpumas nekonkretumas neapibrėžtumas būdingas ir klasikinių dainų poetikai

341

tačiau autorinio teksto mįslingumo folklorinė tradicija lyg ir vengia trys eilėraščio variantų tekstai trumpesni be paskutinių kelių posmų tad panašu kad dainininkai eilėraštį galėjo suprasti tiesiogiai ndash kaip regėjimo negalią turinčio žmogaus skundą kai eilėraštis bdquoMan pasaulio šviesios karalijosldquo tautosakos rinkinyje pateikiamas vi-sas jis išreiškia subjekto vertybių krizę pasimetimą tikėtina kad ilgus dešimtme-čius jį deklamuojant ar dainuojant mintyse turėta politinės priespaudos atmosfera tik keli tropai kurie apeliuoja į tradicinį poetinį pasaulėvaizdį turi kiek pastovesnį numanomą prasminį krūvį bdquojuodos rožės ir juodos lelijosldquo skamba kaip tradicinių liaudies dainų lelijėlių ir romansinių rožių priešprieša Lelijos rožės ndash tradicinė ge-rovės palaimos meilės simbolinė išraiška eilėraštyje jau pirmuoju posmu konsta-tuojamas šių vertybių praradimas bdquoir daina vyturėlio juodaldquo ndash jau ne tiek iš folkloro kiek iš poezijos refleksijos atėjusi metafora dar viena netiesioginė eilėraščio sąsaja su folkloru ndash auksingieji ir sidabringieji epitetai kurie žymi vertingumą Liaudies dainoje jie paprastai nusako buities kokybę romanse apibūdina gamtos ar kūno grožį o šiuo atveju tampa siektino idealo simboline išraiška (žvaigždės sidabrinės saulėleidžių auksas vaivorykštės auksas) tarp visų vėlyvųjų dainų kurios naujos išryškėjusia meilės tėviškės bei motinos ilgesio taip pat socialine tematika tai vie-nintelis toks maksimalistiškai idealistinis ir nekonkretus dainuojamas tekstas

Be abejo labai daug apie dainos svarbą ir prasmę atlikėjui galėtų pasakyti kū-rinio gyvavimo tyrimas kada ir kaip ji išmokta kada ir kas ją dainuodavo kaip ji buvo prisiminta bendraujant su užrašytoju kokia dainos vieta repertuare visa tai leistų ištirti kokiam asociacijų minčių ir idėjų kontekstui pateikėjas ją priskyrė deja neturime nė mažiausios vilties rasti šiuos duomenis tautosakos rinkiniuose tokio pobūdžio informacija beveik nefiksuota neprošal būtų ir socialinė profe-sinė dainininko charakteristika Bet ir ji nepakankama kai nori rasti žanro ar tipo paplitimą skirtingų socialinių ar profesinių grupių repertuare Juk niekad nuosek-liai nerinktas studentų mokytojų miestiečių kaimo inteligentų repertuaras o juk kaip tik jame ir tikėtinas didžiausias kiekis literatūrinių dainų (apie šių dviejų ei-lėraščių populiarumą tarp studentų pavyko sužinoti tik pakalbinus XX a dainų tyrėją kostą aleksyną) tad apie tikrą aktualią ją jų vertę telieka spręsti remiantis vien politinio socialinio bei kultūrinio gyvenimo faktais ir memuaristika nors neturint bent kiek tikslesnių statistinių duomenų ir išsamesnių sociologinių studi-jų ir čia ne ką galėsime nuveikti

šiaip ar taip minėtų dviejų B Brazdžionio dainų paplitimą XX a viduryje reikė-tų pirmiausia sieti su šių tekstų aktualumu artimumu kitoms tuo metu plintančioms dainoms bei tuo kad kūrybiškai panaudojamas tradicinis (tiek klasikinių tiek vė-lyvesnių dainų) poetinis kodas leidžia autoriui susikalbėti su gausia auditorija ne mažiau svarbu ir tai kad eilės sujungia po dalelę folkloro ir literatūros diskursų tačiau kas atsitinka po kelių dešimtmečių kad XX a pabaigoje tautinio atgimimo metais šios dainos visuomenės nebeprisimenamos o į viešumą iškyla visai kiti po-eto eilėraščiai atsakymas atrodytų labai paprastas XX a pabaigoje yra nunykusi dainavimo šeimoje tradicija tad nebėra ir natūralaus repertuaro perėmimo senųjų dainų poetinis kodas kadaise vienijęs bendruomenės sąmonę pamirštas pasikeitęs

342

poetinis skonis pasaulėžiūra tačiau dar lieka universalusis poezijos turinys kuris taip greitai nesensta ir dainingas ritmas kurio įtaigą palaiko melodija negi jie nebegelbsti į užmarštį grimstančiai dainai Pagaliau išties nemažai iš to paties lai-kotarpio atėjusių dainų vis dar mėgstamos ir dainuojamos tad kodėl šie du tekstai kaip ir neužrašomi iš jaunesnių pateikėjų

Manau čia būtina atsižvelgti į poetinio žodyno semantikos kaitą tai galėjo būti svarbiausia priežastis lėmusi dainų gyvavimo trukmę Per visą šimtmetį kintančios realijos provokavo vis kitokį emocinį santykį su eilėraščio bdquoo atsimenu namelįldquo eilutėmis bdquokai išklysiu į pasaulį Platų begalinįldquo bdquoPlatus pasaulisldquo XX a pirmojoje pusėje reiškė objektyvią galimybę o kartais ir neišvengiamą būtinybę iškeliauti emi-gruoti į tolimus kraštus pasirinkti naują gyvenamą vietą jos skamba labai graudžiai ir neviltingai XX a antrojoje pusėje kasdienėje ir oficialiojoje kalboje šis žodžių jun-ginys jau reiškė visai kitą teritoriją kuri baigėsi tsrs siena ir naujosios kartos sąmo-nėje buvo bdquoplačiosios tėvynėsldquo sinonimas apie klaidžiojimą begaliniais žemės keliais už šių ribų buvo galima tik svajoti tad pagrindinė eilėraščio emocinė įtampa prarado pirminį įtaigos krūvį tapo neaktuali Panašiai atsitiko ir su eilėraštyje bdquoneregio ele-gijaldquo minimais bdquostabaisldquo Poetas turint galvoje jo pasisakymus ir kūrybos visumą tikrai negalėjo smerkti religijos tuo tarpu sovietinėje lektūroje bdquostabaildquo teturėjo visų pirma krikščionių tikėjimą dievą menkinančią prasmę taigi pasikeitus oficialiajai ideologijai ir atsiradus naujam viešajam žodynui senųjų poetinių tekstų prasmė tapo pernelyg neaiški tai kas vyresniajai kartai buvo savaime suprantama jaunuomenei reikėjo jau paaiškinti o dainų niekas neaiškina dainuoja arba ne

Pastarasis pastebėjimas leidžia daryti prielaidą jog kuo daugiau poeto kūrybos poetinės mokyklos ar žanro semantinių vienetų (tropų simbolių motyvų vaizdi-nių abstraktų) yra perprasminama laikui bėgant juo didesnė tikimybė kad atitin-kami poetiniai tekstai bus greičiau išstumti iš vartosenos žodinėje tradicijoje šio teiginio turi būti itin paisoma tiriant tautosakos tekstų istoriją daugybė žanrinių teminių dainų grupių senųjų ideologinių bei religinių tekstų žodinėje tradicijoje galėjo nunykti ne tik dėl kintančios istorinės situacijos papročių poetinio skonio bet ir dėl nuolat atsinaujinančios poetinio sakralinio ar viešojo žodyno semantikos kaip matyti poetinio žodyno semantikos kaita veikia ir kitus kūrinių lygmenis kintama atskirų teksto segmentų prasmė keičia ir kūrinio emocinę spalvą kuri šiaip jau neatsiejama nuo melodikos išsiderinus ritmo ir emocijos santykiui poe-tinio teksto gyvybingumas ir įtaiga blėsta taigi daina itin neatspari kitų retorikų ir naujai atsirandančių prasmių poveikiui nes ji ndash viešas žanras ir niekada nėra izoliuota nuo bet kurio kito viešo diskurso

tai kad pastaroji įžvalga atsiskleidžia žiūrint būtent į B Brazdžionio poeziją ir jos folklorinius variantus anaiptol nėra atsitiktinumas Poeto kūrybai būdinga ne tik visuomeninė tematika ir nuolatinis apeliavimas į visuomenės sąmonę bet ir ati-tinkamas žodynas negalėtume tvirtinti kad poetas sukūrė itin individualų poetinį žodyną su savita tropų sistema ar hermetišku semantiniu kodu Labai individuali-zuota raiška neleistų siekti agitacinių ir moralistinių tikslų kurių poetas niekada neišsižadėjo o ši tarytum bdquovisiems suprantamaldquo bet linkusi į abstraktumą vieša

343

kalba yra daug labiau priklausoma nuo čia ir dabar išgyvenamų realijų kurios isto-rijos tėkmėje kinta priversdamos pasikeisti ir pačią viešą retorinę poetinę kalbą

Papildomu argumentu šiai minčiai galėtų būti laiko išbandymus praėję tekstai iš tokių minėtini beveik porą šimtmečių dainuojama silvestro valiūno bdquoBirutėldquo kiek jaunesnės antano strazdo bdquostrazdelisldquo bdquogegužėlėldquo Maironio bdquokur lygūs laukaildquo ir dar daugelis kitų šių dainų poetikos ypatybė ndash poetinio vaizdo aiškumas vienti-sumas bei poetinio žodyno semantikos skaidrumas ir pastovumas antra vertus jei daina dainuojama ir pasikeitus poetinio žodyno semantikai poetinėje tradicijoje ar tiesiog pasikeitus viešosios kalbos semantikai tai rodo vienokį ar kitokį pateikėjo atsiribojimą nuo dabarties buvimą praeities prasmių ir verčių sistemoje kaip pa-tvariai ir pastoviai ndash tai jau parodytų išsamesni tyrimai

Mūsų akcentuota tezė lyg ir akivaizdi bet ji iš dalies prieštarauja pastebėjimams apie senosios folklorinės poetikos bdquotvarumo dėsniusldquo vieni svarbiausių seniesiems simboliams ilgainiui gali būti suteiktas naujas prasminis krūvis o poetinio moty-vo reikšmė gali kisti tekstui migruojant iš vienos kultūrinės terpės į kitą ar tiesiog keičiantis jo paskirčiai atlikimo situacijai Pagaliau folkloristams gerai žinomas pa-saulėžiūrų sluoksniavimasis tiek tradicinėje kultūroje tiek jos žodinėje kūryboje tad kodėl kartais poetinės semantikos kaita lemia teksto užmiršimą išstūmimą o kitu atveju tradiciniam simboliui motyvui suteikiamas naujas prasminis atspalvis sena daina papildoma naujais posmais bet išsaugoma žmonių atmintyje šiuo atveju reikia pripažinti kad ilgesnį gyvavimą folklorinėje tradicijoje turi mažesni teksto vienetai ndash motyvai tropai minus nei pilni kūriniai be to tradicinių dainų gyvavimo am-žių labai prailgina kontaminacijos galimybė o apie autorines dainas to negalėtume pasakyti kontaminacija čia reta dėl ryškaus individualumo ir labai skirtingų naujų tekstų strofikos rimo ir teksto struktūros o individualumui poezija tiesiog pasmerk-ta jei kuriama sąmoningai atsiribojant nuo gyvuojančių poetinių tekstų struktūrų populiarių melodijų poveikio poetinio teksto melodikai ir nuo įprastinės poetinės semantikos tad poezijos ir dainų išlikimo garantai skirtingi Juk ir šiandien mielai atsiverčiame Bernardo Brazdžionio rinktinę norėdami pasigėrėti žavia retorika ar originaliais kūrybiniais bandymais tačiau seniau dainuotų posmų nebemename

ŠalTiNiai

Bernardas Brazdžionis Poezijos pilnatis vilnius 1989 vytė nemunėlis Mažoji abėcėlė tuumlbingen 1946vytė nemunėlis Mažų jų dienos vaikų poezijos rinktinė Los angeles 1984

Literatūra

Maciūnas vincas 2003 Rinktiniai raštai vilnius kojelis Juozas alė rūta (sud) 2002 Bernardas Brazdžionis Poetas Bernardas Brazdžionis grįžta

į Lietuvą vilnius tutlytė rita 2006 Išliekanti lyrika XX amžiaus lietuvių poezijos vidinių struktūrų kaita vilnius

344

EKSPEDICIJŲ PATIRTISISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

KUO GILYN Į ŽEMAITIJĄ TUO DAUGIAU BAIDYMŲPamąstymai apie ketvirtąją ekspediciją vakarų Lietuvoje

Vita Ivanauskaitė

Ejau kelio Ožpoulė pliešėkā Aš tėk veizo Atiemė pėnėgos Aš tėk veizo Solaužė parasuodnėnką Aš tėk veizo Oždavė par morzą Aš tėk veizo Kad daugiau kou bebout daren ėr aš būčiau kėbės

iš prieškarinio židikų apylinkėse surinktos tautosakos rinkinio Ltr 1279(23)

Židikų ir Ylakių apylinkės LLTI folkloristų akiratyje

2007 metų Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ekspedicija židikų ir Yla-kių apylinkėse užbaigė ketverius metus iš eilės vykusių folklorinių lauko tyrimų žemaitijoje ciklą1 apmąstant iš židikų miestelio ir akmenuotais žvyrkeliais ar žo-lėtais ganyklų ir miškų takeliais pasiektų ritinės Lūšės Parakalnio Pikelių ku-gių Juodeikėlių ukrinių viliotės šilių tvaskučių sugaudžių račalių Pocaičių vadagių Petračių dilbikių vižančių skliaustės strėliškių Pašilės girdenių gricaičių kaimų parsivežtą folklorinę medžiagą prisimenant konkrečias kartais labai rimtas kartais dar komiškesnes susitikimų su vietiniais žemaičiais situacijas (vis dėlto kiek daug visko lieka anapus garso įrašų ar fotoaparato objektyvo) visą dviejų savaičių ekspedicinę patirtį pirmiausia norisi laikyti dar vienu bandy-mu giliau įžengti į šiandieninės žemaitijos kultūrinius laukus ir tyrus noru pažinti tiek užsilikusius senuosius tradicinės kultūros reliktus ir tebeaktualias vėlyvojo klodo apraiškas tiek visą juos supantį margą ir neretai prieštaringą dabartinį so-ciokultūrinį kontekstą ir ne tik tai šiųmetės ekspedicijos dienomis vis dažniau

1 2004 m LLti ekspedicija vyko salantų (kretingos r) 2005 ndash žarėnų (telšių r) 2006 ndash viekš-nių (Mažeikių r) apylinkėse visus šiame tekste esančius pastebėjimus bdquotautosakos darbųldquo skaity-tojui bus daug lengviau suprasti ir įdomiau skaityti pasitelkus jau anksčiau ir kur kas išsamiau pri-statytus šių metų instituto ekspedicijos vertinimus ir gausiai pateikiamą pačią folklorinę medžiagą žr vilmos daugirdaitės parengtą ekspedicijos internetinį puslapį kurio sukūrimą rėmė Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija prie Lietuvos respublikos Prezidento kanceliarijos lthttpar-chyvaslltiltekspedicijoszidikaigt

34

jautėme poreikį patiems geriau susivokti kuo šiandieninis folkloro rinkimas skiria-si nuo prieš keletą dešimtmečių vykusio kodėl kartais patiriame tokį didelį atotrūkį tarp to ko ieškome ir to ką randame drąsos mūsų žingsniams ir žvilgsniams neabejotinai teikė marga ankstesnių trejų metų patirtis sukaupta įvairiose žemai-tijos vietose Pirmosiose ekspedicijose ne vieną iš dzūkijos ar aukštaitijos kilusį ekspedicijos dalyvį nejaukiai susigūžti vertusi šiaurės žemaičių tarmė šiemet tikrai neatrodė tokia beviltiškai nesuprantama tas pat ir su žemaitiškojo mentaliteto pri-sijaukinimu ndash turėjome daugiau negu pakankamai progų įsitikinti kad populiario-joje kultūroje nuolatos žemaičiams emblemiškai kabinamos kietumo ar uždarumo etiketės kaip ir viskas šiame pasaulyje turi dvi puses santūrus aplankytų žmonių žodžio taupumas dažniau mums padėjo negu trukdė bdquokon toro ton paruodau kon žėnau ton pasakauldquo ndash įstrigo į atmintį vienos dainininkės posakis mestelėtas pa-dainavus paskutinę dainą suprask darbas atliktas viskas pasakyta

taip jau atsitiko kad 2007 m ekspedicijos vietą išsirinkome būdami žemaiti-joje Pernai lapkritį nuvažiavę baigti likusių darbų į viekšnius sustirę nuo šalčio nekūrenamame virvytės poilsio centre (ne veltui kolega vincas gumuliauskas juo-kaudamas visus ruoniais vadino) svarstėme kur keliausime kitais metais aišku buvo tik viena ndash dar metus darbuosimės žemaitijoje Pasižvalgę po žemėlapį ir (kiek anksčiau) po Lietuvių tautosakos archyvo fondus pasirinkimo galimybes susiauri-nome iki dviejų greta esančių bet skirtingiems rajonams priklausančių vietovių Ylakių (skuodo r) ir židikų (Mažeikių r) seniūnijų Besitardami bediskutuodami nė nepajutome kaip apsisprendėme aplankyti abi seniūnijas na bent jau pabandyti kiek leis laikas ir aplinkybės įkelti koją ir į vieną ir į kitą daugiau dėmesio skirti židikų kraštui skatino vienas reikšmingas pasirinktų vietovių skirtumas Ylakiai tikrai dažniau buvo lankomi tautosakos rinkėjų o židikuose didesnių ekspedicijų visai nebūta pavieniai tradicinės kultūros tyrėjai iš toliau čia irgi retai teužklys-davo tautosakos rinkimu daugiausia rūpinosi prieškario gimnazijos entuziastai o vėliau ndash vidurinės mokyklos literatų būrelio nariai

Jau kelinti metai į ekspedicijas važiuoja ta pati instituto tautosakos rinkėjų gru-pelė Bronė stundžienė Jurgita ūsaitytė vilma daugirdaitė andžela Jakubynienė austė nakienė Lina Būgienė rūta žarskienė irena žilienė vincas gumuliauskas vita ivanauskaitė šiemet visus pradžiugino po ilgesnės pertraukos prie ekspedi-cinių darbų sugrįžusi Jurga sadauskienė turėjome ir dvi pakeleives iš svetur į žemaitiją kartu su mumis važiavo jau seniai lietuvių tradicine kultūra ir jos sklaida besidominti Peterburgo universiteto dėstytoja nadežda rikkonen bei dar pernykš-tėje mūsų išvykoje žemaitija susižavėjusi studentė iš Jav vaiva aglinskaitė

galimybę surengti rimtesnę ekspediciją kaip ir pernai mums suteikė kultūros ministerija skyrusi pinigų LLti vykdomam moksliniam projektui bdquoregioniniai folklorinės kultūros procesų tyrimai žemaitijaldquo

kai gegužės mėnesį pirmą kartą nuvažiavome bdquopražvalgaisldquo į židikus ir Ylakius besidairančius po vieną ir kitą miestelį mus užklupo liūtis o iki švino pilkumos apsi-niaukęs dangus tarsi varyte varė lauk sulaukę šiokio tokio pragiedrulio suskubome

346

aplankyti šatrijos raganos kapą-koplyčią židikų kapinėse apžiūrėti įspūdingos me-dinės architektūros statinius Ylakiuose pasivaikščioti po šio miestelio kapines pir-miausia nustebinusias neįtikėtina suoliukų gausybe (vėliau per ekspediciją buvo la-bai įdomu klausytis žmonių pasakojimų apie legendinius šv roko atlaidus į kuriuos nuo seniausių laikų suplaukia pulkai ylakiškių mėgstančių valandą kitą pasėdėti prie artimųjų kapų tam ir tie suoliukai reikalingi o seniau pasak senųjų ylakiškių šitą gausą papildydavo net specialiai atlaidų dienai atsivežami suolai)

židikų seniūnė stanislava valatkevičienė labai apsidžiaugė (kiek rodo patirtis tokios ekspedicijos džiugina ne visus vietos seniūnus) sužinojusi apie mūsų pla-nuojamą tautosakinę bdquopiligrimystęldquo židikų apylinkėse Paaiškėjo kad ir ji pati bai-gusi lituanistikos studijas kurį laiką mokytojavusi iš jos sužinome kad židikiškiai ketina rengti savo krašto monografiją sulaukiame prašymo prisidėti prie šito jiems svarbaus darbo viskuo ką mums pavyks surinkti vasarą Prižadame nors kaip ir visada iš anksto ekspedicijos sėkmės numatyti negalime tik tikimės susirenka-me duomenis apie seniūnijos kaimus kurių pavadinimai kol kas mums dar nebylūs iš anksto pasidomime potencialiais mūsų pateikėjais židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinės mokyklos kurioje apsilankėme ieškodami laikino būsto būsimos ekspedi-cijos dalyviams direktorė džiaugėsi kad židikiškiams pavyko išsaugoti mokyklos bendrabutį Pasirodo aplinkiniuose miesteliuose beveik niekur jų nelikę apsidžiau-gėmė ir mes ndash tai buvo bene vienintelė šiose apylinkėse mums apsigyventi tinkama vieta kai birželį atvažiavome ir įsikūrėmė geranoriški šeimininkai mums padavė ne tik kambarių bet ir tam pačiam pastate įsikūrusio mokyklos muziejaus (aplankė-me ne tik jį bet ir miestelio centre esantį M Pečkauskaitės muziejų) durų raktus

Keli Žemaitijos pažinimo variantai

kalbėti apie ekspedicijoje sukauptą medžiagą galima ne vienu aspektu rezultatų pristatymas galbūt apčiuopiamiausiai atrodytų pasakius kad šiemet židikų ir Ylakių apylinkėse užrašėme per du tūkstančius įvairių žanrų kūrinių padarėme šimtus nuo-traukų prifilmavome beveik dešimt vaizdajuosčių tačiau suskaidyti surinktą kul-tūrinę informaciją vienetais vadinasi beveik nieko apie ją nepasakyti Palyginki-me pavyzdžiui tokius bdquovienetusldquo kaip ne vieną valandą trunkantį žemaitiškų kalnų įrašą ir per keletą sekundžių ištariamą patarlę arba nuosekliai papasakotą jaunystės dešimtmečių istoriją kurioje kaip absoliučiai neatsiejamos dalys telpa viskas ir dainuotos dainos ir linksmi draugų nuotykiai ir tėvų įdiegtos moralinės vertybės akivaizdu kad šiuolaikinės folklorinės kultūros situacijos kontekste vis aktualesnis darosi folkloristų gebėjimas bdquoprakalbintildquo ne tik aplankytų žmonių praeitį bet ir dabartį pasak aplankytų vietovių kultūrinį landšaftą aptarusios B stundžienės bdquoiš-ryškinti šiandien tebegyvuojančią vienokią ar kitokią refleksiją žodinėje tradicijoje apie gamtos objektus istorinius paminklus kultūrai nusipelniusius šio krašto žmo-nes ir apskritai geriau suvokti dabartinį žmogaus požiūrį į aplinkąldquo2

2 Bronė stundžienė Folklorinės kultūros paieškos Židikuose [interaktyvus] prieiga per internetą lthttparchyvaslltiltekspedicijoszidikaiindex2phptinfo=apie_folklorine_kulturagt

347

kaip ir ankstesnėse žemaitijoje vykusiose ekspedicijose taip ir šiemet nauja itin svarbia ir vis sunkiau klasikiniams lietuvių folkloro žanriniams kanonams paklūstančia medžiaga tapo sapnai atsiminimai gyvenimo pasakojimai Pastarie-ji kaip pastebi L Būgienė bdquone tik savaime yra įdomi medžiaga ir neišsenkantis šaltinis šio krašto bei jo žmonių istorijai ir mentalitetui pažinti ndash jie neretai tampa puikiu fonu į juos sklandžiai įpinamiems tradicinės tautosakos siužetamsldquo3 kartais atrodydavo kad tiesiog mokomės neišjunginėti skaitmeninių diktofonų kovojame prieš dar neseniai taip stipriai veikusią savo nuostatą kuo aiškiau čia pat vietoje įvertinti užrašomą medžiagą

darbas ekspedicijose labai įdomus dar ir todėl kad kiek besijaustume pramokę klasikinio folkloro klestėjimo laikais vyravusio žmonių bdquotardymoldquo tradicinės kultūros klausimais meno vis tiek neretai patenkame į gana komiškas situacijas kai klausiame vieno o išgirstame visai ką kita Pora linksmų tokio bendravimo pavyzdžių antai klausiame pateikėjo kokie ženklai rodo kad žmogus greit mirs tikėdamiesi kad tuoj pasipils pasakojimai apie simboliškus reiškinius ar lemtingus sutapimus o iš mūsų bdquoneišmanėliškumuldquo matyt tyliai besistebinčio žemaičio išgirstame bdquotaigi prieš mir-tį keistis pradeda veido spalva pasikeičia namiškių žmogus nebepažįstaldquo Panašių gražių bdquopamokėliųldquo gauname ir daugiau Į klausimą ar laumės savo vaikų turėdavo močiutė nė kiek nesutrikusi atsako bdquoo tai kaip neturės ndash juk būtų neišlikusiosldquo ir čia pat prideda jog dirbti laumės eidavusios pas žmones idant valgyti gautų be to be darbo juk nebūsi Belieka tyliai iš savęs ir savo bdquotyrinėjimųldquo pakikenti kaip ir tada kai į bdquoprovokacinįldquo klausimą kuo kaukas nuo velnio skiriasi sulauki ne atsakymo o tik tylaus ir ilgokai trunkančio užuojautos kupino žvilgsnio ir kaipgi čia neprisi-minsi nepamirštamo kolegės B stundžienės prieš keletą metų Merkinės apylinkėse vykusioje ekspedicijoje patirto nutikimo kai ją viltingai močiutės paklausiusią kas mėnulyje matyti (atodytų pats normaliausias etnokultūrinis klausimas kadaise tikrai paskatindavęs pateikėjus prabilti apie mitologinius mėnulio vaizdinius) pastaroji pati neatstodama puolė kvosti kas tame mėnulyje ėmė ką ir bdquopakabinoldquo

galbūt visi šie kurioziški dialogų su pateikėjais atvejai ir yra patys akivaizdžiau-si tradicinės kultūros sparčios kaitos įrodymai o kartu ir rimtas ženklas šiuolaiki-nių ekspedicijų dalyviams jog seniai atėjo metas peržiūrėti savo klausimus ir už jų slypinčius profesinius lūkesčius

bdquoobjekto krizėldquo bdquotai ką mes vis dėlto renkameldquo bdquoo gal užrašinėkim viskąldquo ndash dabar jau sunku būtų pasakyti kada ir kas iš pastarųjų metų ekspedicijose dalyvavu-sių kolegų pirmąkart ištarė šias sakyčiau pranašingas frazes įvairiomis variacijomis skambėjusias per visą mūsų darbo žemaitijoje keturmetį Į karščiausias diskusijas peraugdavusiuose ir todėl kartais iki išnaktų užsitęsdavusiuose pasisėdėjimuose taip pat nuolatos kalbėta ko vis dėlto labiausiai šiuo metu ieškome ekspedicijose ar ge-bame taikyti naujus darbo metodus kaip prie bene aktualiausios problemos vis bū-davo grįžtama prie būtinybės daugiau ar mažiau derinti savo interesus rūpintis kad iš akiračio neišsprūstų išties reikšmingi ir vertingi folklorinės kultūros elementai

3 Lina Būgienė bdquoKa bova mažė vakā lioub sektė pasakasldquo Pasakojimų tradicijos tąsa Židikų ir Ylakių krašte [interaktyvus] prieiga per internetą lt httparchyvaslltiltekspedicijoszidikaiindex2phptinfo=apie_pasakojimus_ir_pasakotojusgt

348

Ryškiausi folkloriniai žemaitiškos kasdienybės akcentai

Jeigu reikėtų išskirti dažniausiai ir gausiausiai tiek šių tiek ankstesnių trejų metų ekspedicijose žemaitijoje fiksuojamus žanrus neabejodama minėčiau tris dainos giesmės ir baidymai paskutinį pavadinimą tardama kaip platesnę nara-tyvų grupę įvardijančią kategoriją apie baidymus toliau bus kalbama plačiau o trumpam stabtelint prie dainuojamosios tautosakos šiuolaikinės situacijos aplan-kytose vietovėse glaustai būtų galima pasakyti kad užfiksuotas daugiau kaip trijų šimtų kūrinių pluoštas atspindi dainų tradiciją nuo žemaitijos folkloro klasi-kai priskiriamų senųjų dainų bdquovisi bajorai į rygą jojoldquo bdquoBėg upelė vingurdamaldquo bdquoiškrito voras iš ąžuolėlioldquo ir iki šiuo metu vis dar labai mėgstamų ir visoje Lietuvoje populiarių vėlyvųjų bdquotu viską oi viską seniai pamiršaildquo bdquoĮ stotį palydi jauną karininkąldquo ir kt išskirtinę vietą žmonių gyvenime užima šventos giesmės ypač visoje žemaitijoje populiarūs kalnai kuriuos šįmet įrašinėjome Pašilės kaime

Pašilės kaimo (Ylakių sen skuodo r) giesmininkaiFotografavo Vaiva Aglinskaitė 2007

gal todėl kad atvažiavome pačioje vasaros pradžioje tai yra iškart po vis dar la-bai populiarių bdquomojavosldquo maldų ir giedojimų įvairių lankytų vietų žmonės ypač noriai mums giedodavo Mergelei Marijai skirtas giesmes antai Pikelių bažnyčioje įrašinėjimui susirinkę vietos giesmininkai pasisiūlė pirmiausia sugiedoti Marijos litaniją bdquokarunkąldquo ir visas kitas jų mokamas dievo Motinai skirtas giesmes su

349

giedojimu artimai susijusi ir grojimo bdquotrūbomisldquo tradicija Muzikinio folkloro si-tuaciją židikų ir Ylakių kraštuose tyrusi r žarskienė pastebėjo kad šiose apylin-kėse ypač mėgta groti įvairiais pučiamaisiais instrumentais4

vis dėlto kaip minėjau didžioji dalis užrašytos medžiagos ndash liaudiškieji tikė-jimai kuriuos kartais mums net įvardyti sunkiai sekasi belieka padėkoti patiems žemaičiams visus šiuos naratyvus nuo seniausių laikų baidymais vadinantiems Pripratome ir mes prie tų baidymų (ne ne prie reiškinio tik prie pavadinimo) Pa-sakojama apie iš senelių ir tėvų girdėtus nutikimus kai prie kapinių (bene dažniau-sia baidymų erdvė) jaujose ar pirtyse gyviesiems vienokiu ar kitokiu pavidalu pa-sirodo mirusieji velniai ar dar kokie nors neatpažįstami bdquosubjektaildquo Ypač dažnai pasak pateikėjų ramybės gyviesiems neduodavusios nekrikštytų vaikų ar savižu-džių dvasios ne mažiau išgirdome ir šiuolaikinių baidymų apie juos pasakodami žmonės skubėdavo pabrėžti kad tai esą labai rimti dalykai atskira įdomi tokio pobūdžio naratyvų kategorija ndash netikri baidymai šiuolaikinių tyrinėtojų dažnai antisakmėmis vadinami tai pasakojimai apie tai kaip išsigandę žmonės vaiduo-kliais palaikydavo įvairius niekuo dėtus reiškinius gyvūnus ar daiktus bdquobaidy-davoldquo prie kapinių besiganantys galvijai netikėtai už skverno ar nešamo ryšulio

4 rūta žarskienė Pučiamų jų ansambliai Židikų ir Ylakių apylinkėse [interaktyvus] prieiga per internetą lthttparchyvaslltiltekspedicijoszidikaiindex2phptinfo=apie_muzikavimaampf=10gt

rūta žarskienė kalbina muzikantą stasį Momkų (vižančių k Ylakių sen skuodo r)Fotografavo Vaiva Aglinskaitė 2007

30

užkliuvusi vinis medžio šaka ir pan dar viena gausiai ekspedicijoje fiksuota šios srities naratyvų dalis ndash pasakojimai apie tyčinius baidymus kai žmonės (dažniau-siai šėliojantys kaimo bernai) tyčia apsimesdavo vaiduokliais ir eidavo gąsdinti

Jau vien tai kad baidymai gausumu lenkia visą kitą ekspedicijose užrašomą medžiagą rodo jog pribrendo laikas rimtesnėms minėtų naratyvų studijoms Į ką vis dėlto labiau gilinamės ar į pasakotojų pabrėžiamą baidymo realumą ar į tai kaip mums žmonės apie baidymus pasakoja kaip ta pati istorija skirtingų žmonių vis kitaip interpretuojama sutelkus į krūvą ir bandant atidžiau paanalizuoti visą pastarųjų metų lauko tyrimuose sukauptą medžiagą folkloristų įžvalgų akiratį tur-būt labai pravartu bus praplėsti požiūriais iš kitų sričių psichologijos religijotyros ir t t Berašant šį straipsnelį į rankas pateko kunigo antano saulaičio publikacija kurioje galbūt pirmąkart perskaičiau atidesnį pasižvalgymą po baidymus ir kitus jiems artimus reiškinius iš dvasininko pozicijų

kokius mus pamatė ir į kokias veiklas įtraukė žemaičiai

bdquoatliktą ekspedicijos darbą židikuose galima apibendrinti kaip žvilgsnį iš šalies į folklorinės tradicijos vidųldquo ndash perskaičiusi šią visų ekspedicijos dalyvių poziciją atspindinčią B stundžienės mintį pamaniau kad vis dėlto neretai nutikdavo taip kad žvelgimo bdquoiš šaliesldquo ribas pakoreguodavo pateikėjai įtraukdami mus kaip akty-vius klausytojus ne tik į savo gyvenimo patirčių bei tradiciškai paveldėtų kultūros elementų atkūrimus bet ir į pačią gyvenimo kasdienybę ar šventiškumo momen-tus iš tiesų vis dar santūriai ir negausiai plačiau pasklinda ekspedicijose išgyventų tautosakos rinkėjų individualių patyrimų refleksijos nors akivaizdu kad užrašo-mos medžiagos pobūdį ir kokybę labai dažnai tiesiogiai lemia būtent užrašinėtojo ir pateikėjo komunikacijos kokybė dialogo intensyvumas vertybių atitikimai6 visi žinom kaip svarbu užmegzti abipusiu pasitikėjimu pagrįstą kontaktą kartais pa-manau kad patys pateikėjai savo rankomis atneša mums visą savo pasaulėvaizdį išdėliodami prieš mus rankdarbius ir užrašus vedžiodami po kiemus ir sodus net po asmeninius muziejus kur viskas pačių sukurta surikiuota išpuoselėta todėl natūralu kad vis to paties geranoriško abipusiškumo paskatinti mes ir patys kar-tais įsitraukiame tiksliau ndash leidžiamės įtraukiami į artimesnį santykį einam kartu aplankyti bičių (poroje nuotraukų užfiksuotas atrodytų net pro bitininko kepu-rės tinklelį šviečiantis laimingas kolegės Jurgos veidas) vis atidžiau įsižiūrime į visokiausius pačių žmonių pasigamintus namų ūkio rakandus džiaugiamės kai močiutės pasiūlo veiksmingų priemonių nuo uodų įkandimo ir jau kaip absoliučiai nuginkluojantis nuskamba netikėtas pateikėjos prisipažinimas bdquovakar pamėslijau kažė a neatēs kuokėi kraštuotyrėnėnkāldquo

antanas saulaitis sJ bdquoNetikiu prietarais betldquo [interaktyvus] prieiga per internetą lthttpwwwbernardinailtindexphpurl=articles71102gt

6 tautosakos rinkėjo patirtys stipresni įspūdžiai gali labai ženkliai papildyti tiek darbo ekspedicijose kontekstą tiek surinktos medžiagos pažinimą Plg Bronė stundžienė Folkloristės aukštaitės akistata su žemaičiais Tautosakos darbai [t] XXXiv 2007 p 220ndash236

31

ekspedicijose būna akimirkų kada tikrai patiri vien nuostabą kai pasak vytau-to Mačernio tik eini sustoji ir klausais kai bevažiuojančius iš gėsalų miškų mus sustabdė maždaug šimtas ant kelio ir pakelėse ramiai vaikštinėjančių gandrų pirmą akimirką išties tegalėjom sustoti ir žiūrėti tik vėliau griebėmės fotoaparatų kame-rų bdquočė jau kažė kuoks gondrų seimsldquo ndash juokėsi kartu su mumis važiavusi vietinė močiutė gandrų palydėti kitais metais keliausime į kitą Lietuvos kraštą vis svars-tydami ar pavyko mums per ketverius metus bent kiek giliau pažinti žemaitiją

gandrai ant gėsalų (Ylakių sen skuodo r) vieškelio Fotografavo Vaiva Aglinskaitė 2007

32

RECENZIJOSISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

Profesoriaus Donato Saukos bdquoLietuvių tautosakaldquo ir betarpiškumo malonė

šią studiją pavadinčiau intelektualiniu iššūkiu peržengusiems trečiojo tūkstantme-čio slenkstį antrą jį užvėrė bdquoFausto amžiaus epilogasldquo bet kai kurios šio fundamentalaus veikalo idėjos čia pratęsiamos ar tiesiog prie jų stabtelima ilgėliau

naujasis bdquoLietuvių tautosakosldquo1 leidimas leidžia vėl susitelkti ramioms nuodugnioms lietuvių tautosakos studijoms ir žengti žings-nį toliau ndash svarstyti tautos istorinės būties tautinės tapatybės ir savimonės apskritai humanistikos problemas

knygos branduolys ndash prieš ketvirtį am-žiaus aukštųjų mokyklų studentams rašy-tas lietuvių tautosakos vadovėlis naujasis leidimas su kuklia nuoroda bdquoantrasis pa-taisytas ir papildytas leidimasldquo išties šis bdquoLietuvių tautosakosldquo leidimas ne tik per-žiūrėtas bet ir gerokai išplėstas ndash bent pora šimtų puslapių ir keliais naujais skyriais šie skyriai ndash tarsi naujų originalių studijų met-menys čia pirmąsyk esmingai apmąstomi etninės tradicijos suteikti impulsai septinto-jondashaštuntojo dešimtmečio viešajam kultūri-niam gyvenimui tautosakos rinkimo istori-ja pratęsiama jos tyrinėjimų vertinimais čia pat pateikiamos naujos tautosakos tyrimo perspektyvos keliami fundamentalūs klau-simai dabarčiai

naujieji knygos skyriai rodos sutelkia tuos probleminius klausimus kurie autoriui rūpėjo pastaraisiais metais o gal ir visada

1970-aisiais išleista donato saukos mo-nografija bdquotautosakos savitumas ir vertėldquo

1 donatas sauka Lietuvių tautosaka 2-asis leidimas vilnius Mokslo ir enciklopedijų leidy-bos institutas 2007 ndash 472 p

tapo svarbiu to meto kultūros įvykiu iš es-mės vainikavusiu visą įvairialypį septintojo dešimtmečio etninės tradicijos gaivinimo są jūdį 1982 m pasirodžiusi bdquoLietuvių tau-tosakaldquo nuo pat gimimo studentų pakrikš-tyta Tautosauka atrodė tarsi įvadas į pirmo-joje knygoje svarstomas temas o kai kuriais atvejais ir svarbus jos papildymas (čia skel-biamas originalus lietuvių karinių-istori-nių dainų poetikos raidos aptarimas toliau svarstoma apie bdquoeglės žalčių karalienėsldquo mi-tinius metmenis pateikiama įspūdinga jos pabaigos interpretacija ir pan) šioje knygo-je buvo juntamas intymesnis asmeniškesnis santykis su gerai pažįstamu adresatu ndash stu-dentu filologu su kuriuo sykiu svarstoma ar dar gebame adekvačiai suvokti atpažinti tradicijos teigiamas vertybes poetinį tauto-sakos tekstų subtilumą pirminę jiems teiktą prasmę skaitytojas visa tai turėjo atrasti pakeliui susipažindamas su pagrindinėmis tautosakos rūšimis ir žanrais pramokdamas atpažinti kiekvieno jų savitą poetiką Jau šiandien autoriui sufleruojant galime tarti kad taip buvo svarstomas tradicijos etosas numanomas bdquoLietuvių tautosakosldquo skaity-tojas ndash smalsus praprusęs jaunas žmogus atkakliai sekantis autoriaus minties vingius bei siekiantis pažinti tiriamą jį fenomeną

ši knyga buvo džiaugsmingai sutikta studijuojama Lietuvoje ir ne tik čia Bene įžvalgiausiai ir išsamiausiai recenzuotas jos vertimas į rusų kalbą Buvusio Leningrado universiteto profesorius izalijus zemcovskis 1987 m entuziastingai rašė jog tai tuo pat metu ir mokslo ir meno kūrinys pabrėžė savitą d saukos tautosakos koncepciją ir

33

drąsų užmojį aprėpti visą tautos kultūros atmintį regimą kaip pamatą nacionalinės kultūros tyrimui2

d saukos bdquoLietuvių tautosakaldquo iki šiol t y daugiau nei dvidešimt metų buvo pa-grindinis lietuvių tautosakos vadovėlis stu-dijuojantiems lietuvių filologiją skaityto-jai kas metai keitėsi aiškiai ir objektyviai menko jų autentiška tradicinės kultūros patirtis gyvoji tradicija jų jau nesiejo nei su praeitimi nei tarp savęs ir darėsi vis eg-zotiškesnis studijų objektas akivaizdu jog metai po metų vadovėlis tapo vis sunkiau bdquoįveikiamasldquo ndash ėmė stigti ne tik atsineštinės patirties bet ir etninės kultūros pažinimo godulio pasiryžimo sekti autoriaus pėdo-mis minti poetinės tautos kūrybos mįsles o ne ieškoti greitų vienareikšmių atsakymų šį patirties plyšį pastaraisias metais pamė-gino užglaistyti kitokios labiau į empiriką ar pradinį pažinimo etapą orientuotos mo-kymo priemonės

antrasis d saukos bdquoLietuvių tautosa-kosldquo leidimas jau nevaržomas vadovėlio žanro nors vien su šiuo žanru kaip minėta ši knyga niekada nesutapo tai tiesiog aka-deminė studija kviečianti jau kitas skaity-tojų kartas grįžti prie pamatinių tautos kul-tūros tekstų esmingai svarstyti kokie jie ką jie reiškia mums ir kokią prasmę jiems teikė tikrieji tradicijos saugotojai adresa-tas pasikeitęs neatsitiktinai nors tautosa-kos tyrinėtojų specialistų gretos retėja bet tautosakos mokslas tampa vis labiau spe-cializuotų tyrimų sritimi o ir autentiškoji tautosaka kaip fenomenas iš viešojo gyve-nimo ne tik aiškiai pasitraukusi bet gal ir pastūmėta į pašalį

naujosiose bdquoLietuvių tautosakosldquo daly-se ndash konceptualūs XX a pabaigos apmąsty-mai kritiška dabarties situacijos studija ir svarstymai apie XXi a iššūkius čia provo-kuojamos ir profesionalių folkloristų ambi-cijos taip pat siūlomos naujos tyrimų arba autoriaus žodžiais tautosakos konceptuali-zavimo perspektyvos

2 izalijus zemcovskis apie lietuvių tautosa-kos poeziją ir poetiką Tautosakos darbai 1990 [t] Xii (XiX) p 21ndash26

Pirmosios bdquoLietuvių tautosakosldquo kny-gos išeities taškas ndash tautosakos kaip žodžio meno supratimas (autorius ne kartą primena jog kaip tik toks santykis su tradicijos pavel-du buvo ir išlieka esminis ndash p 426) o čia išskleidžiamos jau trys svarstymų kryptys bdquotautosaką galima konceptualizuoti įstei-giamais literatūros mokslo istorijos mokslo (istorikos) ir antropologijos požiūriais šių požiūrių vidinį sąryšį parodo jais reiškia-mos skirtingos laiko projekcijosldquo (p 10)

taip nuo klasikinės folkloristikos ar folkloristikos klasikos kokia per porą de-šimtmečių jau yra tapusi pirmoji d saukos bdquoLietuvių tautosakosldquo dalis žengiama prie šiandieninės folkloristikos aktualijų ir nau-jų jų tyrimų sričių

kreipiamasi į kitas humanitarikos sri-tis ndash istoriją ir antropologiją taip pasak autoriaus siekiama plėsti matymo lauką suteikti tautosakos tyrinėjimams aktualu-mo įsiterpti į epochos bdquodvasiosldquo vertinimo procesus (p 425) kita vertus šios naujosios strategijos iškeliamos ir kaip galimi mokslo krizės įveikimo būdai bdquotautosakos mokslas nebegali būti savarankiška tyrimo sritisldquo ndash gana kategoriškai teigia autorius nurodyda-mas ir išeitį jis dar gali pasitarnauti kitoms humanitarikos sritims (ten pat)

tokia rodos netikėta ir nauja perspek-tyva atsiranda nuolat klausiant kiek pras-mingi aktualūs šiandieniniai folkloro tyri-mai nuolatinis rūpestis dėl folkloristikos gyvybingumo skaitytojui atskleidžiamas jau pirmuosiuose puslapiuose bdquoautoriaus žody-je antrajam leidimuildquo teigiama bdquoknygoje siekta susikaupti prie bendrųjų tautosakos tyrimo problemų kurioms neieškant sprendi-mų neišvengiamai gresia mokslo stagnacijaldquo (p 9)

greta dar viena taikli dabarties diagno-zė bdquopraktikoje sunkiai įgyvendinamas ir mokslinės minties tęstinumas viena hipo-tezė keičia kitą neinspiruodama dialektinės atmetimo ir parėmimo sąveikosldquo (p 10)

svarbu kad šis teiginys nelieka vien priekaištas knygoje ryški pastanga moksli-nei minčiai suteikti tęstinumo Pavyzdžiui kaip tik taip skvarbiai peržiūrima pasakos

34

tyrimo istorija nuo vladimiro Proppo bdquoPa-sakos morfologijosldquo ir jo keltų klausimų ateičiai (bdquoo ta ateitis tautos mokslui taip ir neišaušoldquo (p 403) ndash lakiai pastebima) iki algirdo Juliaus greimo semiotinių pasakos skrespjūvių ribotumo svarstymo ir lietuvių mitologijos studijų kritikos

d saukos santykis su lietuvių mitolo-gijos rekonstrukcijomis pastaraisiais de-šimtmečiais rodos gyvybingiausia ir vai-singiausia tradicinės kultūros tyrimų sri-timi būtų vertas išskirtinio dėmesio vienu žodžiu šią poziciją būtų galima įvardyti kaip skepsį Pateikiamos jo priežastys ir jį grindžiantys argumentai Pripažinus jog a J greimo darbai šiai sričiai teikė stiprių impulsų pasigendama žadėtų rezultatų ndash bdquonaujas perspektyvas plačiai atverti žadėjęs mitologijos mokslas šiandien plečia konkre-čių tyrimų laukąldquo (p 426)

kita vertus tautosakos studijoms pro-fesorius nuolatos ragina pasitelkti sveiko proto argumentus ir intuiciją o kalbant apie senosios dvasinės tradicijos reliktus kai nuo mitologijos pereinama prie mitologijos ir re-ligijos tyrimų prireikia kito santykio reli-gijotyrinė perspektyva bdquoLietuvių tautosako-jeldquo nėra minima tautosakos ir mitologijos tyrimų bdquosubordinacijaldquo autoriaus teigimu lieka atvira problema

visas spektras folkloristikos problemų atveriamas atskirame skyriuje ndash bdquoteorinio sąstingio padariniaildquo Jo išvados ir diagno-zės stulbinamo atvirumo

tai dešimt puslapių kurie būtų verti folkloristų diskusijų forumo o ką jau kal-bėti apie nuolankią kiekvieno šio cecho at-stovo savianalizę kalbama apie tautosakos mokslo spragas atliktų darbų netobulumą (tautosakos fiksavimo klaidas ir varganas galimybes) skirtingų mokslinių strategijų prasilenkimą užsidarymą bdquosavame kiemeldquo ir kaimynų autoritetų ribotumą šio mokslo neprisitaikymą prie modernybės ir iškreiptą modernybės atsaką ndash kai etniškumas tar-nauja nebe tautinės tapatybės įtvirtinimui o tampa pramoginės kultūros forma ir kt tautosakos mokslo galios ir negalios regi-mos visos humanitarikos kontekste

teisėti priekaištai lydimi nuostabių lū-kesčių ndash laukiami nesulaukiami bdquoišskirtinio talento ir erudicijos tyrinėtojai derinantys šveikišką padūkimą ir aristotelišką protąldquo (p 425) Pripažįstant tokių svarstymų ak-tualumą suvokiant kad iki šiol tautosakos mokslo skauduliai nebuvo taip tiksliai su-formuluoti ir taip skaudžiai atvirai išsakyti jautriam skaitytojui o visų pirma folklo-ristui nepaskęsti profesinėje neviltyje šiuo atveju tegali padėti paties profesoriaus nuo-lat siūlomas ramstis ndash šypsena ir tikėjimas kad bdquotautosakinio palikimo antarktidos kraš-čiukasldquo slypi ir mumyse net mums patiems kartais nežinomais pavidalais ir nei epis-teminė ar metodologinė mokslo krizė nei posmodernizmo iššūkiai jo bdquonenuskandinsldquo visiškai

Po trumpos veikalo genezės jame brėžia-mų naujų minties perspektyvų ir aštriausių problemų pristatymo nuoseklesnis knygos aptarimas reikalautų aiškaus pasirinkimo ko joje bus ieškoma galimybių yra be galo daug Pati patraukliausia ndash vis grįžti prie teksto bet kurio studijos skyriaus ir įdė-miai sekti profesoriaus mintį džiaugiantis besiveriančiais mąstymo horizontais įsta-biomis intelektinėmis ar poetinėmis įžval-gomis kuriomis galima tik gėrėtis arba čia pat jas aiškintis interpretuoti gal net tęsti pasikliaunant sava patirtimi retais atve-jais ndash su jomis ir polemizuoti

kitas būdas ndash sudaryti knygoje iškeltų klausimų užduočių tolesniems darbams re-gistrą išties knygoje apstu siūlymų paste-bėjimų kurioms sritims kokiai medžiagai vis dar stinga folkloristų dėmesio čia gali-ma rasti ir jau sufomuluotą ne vieno būsimo mokslo darbo ndash universitetinių studijų ar net doktorato ndash temą

štai vos keletas tyrimų laukiančių objek-tų bdquoiki šiol nesusumuojama tautosakinio substrato reikšmė pasaulinio lygmens meno ir literatūros aukštumoseldquo neaptarta bdquoneiš-semiama tema ndash liaudies komizmo versmė nacionalinėse literatūroseldquo (p 425) teisėtai klausiama bdquoar tremtinių atsiminimai išleis-ti gausybe knygų lthellipgt ir kaupiami krašto-tyros draugijoje lthellipgt neturėjo atkreipti į

3

save tautosakininkų etnografų dėmesioldquo (p 389) kaip tik gyvenimo istorijos pa-sakojimai kaip atskiras žanras jau porą dešimtmečių yra užsienio folkloristikos dėmesio centre kita vertus visada lietuvių folkloristai jautėsi pranašesni vis dar galė-dami tyrinėti klasikinį tautosakos palikimą ne vien tekstus bet ir kūrinius o perėjimas prie dokumentikos studijų reikalautų kito-kio pasirengimo kito kausimyno ir metodo-logijos

užduotys tolesniems darbams formu-luojamos ir apmąstant tautos idėjos sklaidą nuo konkrečių nuorodų kur link reikėtų pasižvalgyti ndash bdquoaiškiai per menką dėmesį [skyrėme ndash S M] lenkų memuaristikai ir istoriografijai liečiančiai Lietuvą ir ypa-čiai vilnių vilniaus kraštąldquo (mintis perim-ta iš Meilės Lukšienės atsiminimų knygos) (p 456) ndash iki bendresnių raginimų aprėpti visą skirtingų epochų kultūrinį paveldą ndash nuo tradicinių kaimo vertybių iki politinių ir kultūrinių siekių (p 464)

Pripažįstama jog etnocentrinė pasaulė-žiūra nėra pakankamas tautos kultūros pa-matas tautinei savivokai savosios kultūros istorijos rekonstrukcijai nepaprastai svarbus kultūros visumos suvokimas akinantis pa-vyzdys ndash M Lukšienės giminės memuaris-tika3 perteikianti bdquovisą kultūrinio paveldo atnaujinamo trijų skirtingų epochų politinių ir kultūrinių siekių aktualumąldquo (ten pat)

esama ir tokių užduočių kurios pasak profesoriaus tautosakininkams aktualios bet visų pirma formuluojamos istorikams filosofams pavyzdžiui bdquokaip apsibrėžti sa-vą ją valstybę ir kokiom laiko ribom kad ji atitiktų du šimtmečius gyvuojančios europi-nės tautinės valstybės ndash vienintelės politinės erdvės kurioje gyvuoja laisvės dvasia ndash są-vokąldquo (p 463)

tad impulsų tolesniems darbams ar ap-mąstymams išties daug Belieka viltis jog prie kai kurių temų dar grįš ir pats knygos autorius o dalis d saukai rūpimų klausi-mų ndash tarkim kaip įmanomas tautos istorinės

3 Julija Biliūnienė-Matijošaitienė Meilė Luk-šienė Laiko prasmės vilnius 2004

atminties aprėpiančios du tautos luomus kalbančius skirtingomis kalbomis susigrą-žinimas (p 456) kaip pradėti atsakingai svarstyti etninės tautos ir pilietinės tautos tautinės valstybės ir tarptautinių są jungų santykius (p 462ndash463) ndash jau gana dažnai keliami viešose ar akademinėse filologų istorikų politologų diskusijose

grįžkime prie knygos pristatymo ar ver-tinimo perspektyvų

studijoje žavi netikėtų autorių ir auto-ritetų pasirodymas gebėjimas megzti poli-logus su įvairiausiais rodos niekieno kito taip įdėmiai neperskaitomais tiek lietuvių tiek verstiniais autoriais stabtelėti pastebė-ti tai kas kitam lengvai praslysta pro akis kita vertus galima nujausti jog pasirinktie-ji pokalbininkai iš dalies ir formuoja kritinę mintį lemia svarstomų idėjų lauką Pasku-tinėse knygos dalyse karaliauja anglų isto-rikai ndash knygos bdquoeuropa istorijaldquo autorius normanas daviesas ir jau Lietuvos viduram-žių tyrimams atsidavęs stephenas C rowel-las antropologinę ir ekologinę perspektyvą veria amerikiečių antropologas gregoryrsquos Batesonas jį aktualina pastaraisiais metais Lietuvoje publikuotos kultūrologinės studi-jos ndash Louiso dumonto bdquoesė apie individua-lizmą Modernioji ideologija antropologiniu požiūriuldquo Johno durhamo Peterso bdquokalbė-jimas su vėju komunikacijos idėjų istori-jojeldquo tik paskutiniame puslapyje įsiterpia profesoriaus mėgstamas Peteris sloterdijkas ir bdquoCiniškojo proto kritikaldquo

tai vos keletas autorių kurių link do-natas sauka kreipia skaitytoją bdquoLietuvių tautosakosldquo studijoje Įdėmiai skaitoma ir XiX XX a dokumentika išlieka atramos ir iš septintojo dešimtmečio skaitinių ndash inten-syvaus kūrybinio tarpsnio rengiant bdquotau-tosakos savitumą ir vertęldquo šiais pėdsakais sekant galima viltis tapti knygoje besisklei-džiančių polemikų visateisiu dalyviu

Pats paprasčiausias bet taip pat netikėtų atradimų džiaugsmo teikiantis knygos ap-tarimo būdas ndash tekstologinė analizė senojo ir naujojo knygos leidimo tekstų lyginimas sekant kas ir kodėl yra taisyta ką autoriaus manymu svarbu buvo pakeisti savajame

356

tekste po dvidešimties metų (žinant pro-fesoriaus rankraščių taisymų istoriją ndash po tris kiekvieno teksto redakcijas vis ieškant tikslesnės lakesnės formuluotės tekstą vis bdquoveržiantldquo ir negailestingai aukojant tai kas skaitytojui galėtų būti savaime suprantama ar akivaizdu žinoma dar prieš atiduodant kūrinius leidėjų teismui)

tik greitosiomis peržvelgus abi knygas matyti jog vieni bdquoLietuvių tautosakosldquo sky-riai praplėsti plačiau aptariamos sakmės (to išties reikėjo) pasakos kalendorinė tautosa-ka atsiranda daugiau dainų tekstų pavyz-džių ir etnografinių aprašų fragmentų kiti sutrumpinti pavyzdžiui vestuvinių dainų dalis galima prisiminti kad atskira knyge-le išleista d saukos studijėlė bdquoLietuvių ves-tuvinės dainosldquo buvo išspausdinta vilniaus universitete rotaprintu 1980 m tai jau retai bepaskaitoma vos ne bibliografine retenybe tapusi publikacija

vis dėlto šį kartą labiausiai rūpi naujieji antrojo bdquoLietuvių tautosakosldquo leidimo sky-riai dalis juose skleidžiamų idėjų jau buvo minėta tad šį kartą tolesnio aptarimo tiks-las ndash autoriaus minties kelias ir unikaliųjų d saukos ištarmių netikėtų minties posū-kių įvardijimas

Po sakytinės tradicijos esmės ir formų aptarimo antrajame knygos skyriuje bdquotau-tosaka mūsų laikaisldquo mėginama iš esmės aprėpti septintojondashaštuntojo dešimtmečio kraštotyros folkloro są jūdžius autentiš-kosios senosios liaudies dainos iškilimą ir į tautosaką atsigręžusio profesionaliojo meno (visų pirma literatūros ndash poezijos) laimėjimus

autentiškųjų atverčių tikimasi ir atran-dama liaudies dainų atlikėjams dainų rinki-mo istorijai skirtuose leidiniuose ndash tritomis bdquoaš išdainavau visas dainelesldquo be abejonės vertingas įdomus dokumentas iki šiol dar taip suinteresuotai aktualiai niekieno ne-perskaitytas taip pat bdquokupiškėnų vestuvėsldquo čia stabtelima ir prie to kas kiekvieną skai-tantį jį sutrikdytų ndash suredaguotos gyvenimų istorijos kontrastingų likimų sambūvis Bet čia pat atrandamas ir netikėtas paaiškini-mas įvardijamas nuostabus visus susiejęs

išgyvenimas ndash tai bdquosąmonės gelmėse sukir-bėjusi galimybė būti laimingamldquo (p 302) Liaudies talentų galerija baigiama daininin-kų Petro zalansko ir rožės sabaliauskienės portretais Po dainiškosios tradicijos gaivi-nimo istorijos ndash apybraižos skirtos Justinui Marcinkevičiui ir Marcelijui Martinaičiui bdquotautosakinės pasaulėjautos kūrybaildquo ir jos perspektyvoms

tautosakai taikomas pirmiausia esteti-nės vertės matas tik paskui svarstoma apie šiuose tekstuose slypinčias prasmes jais perteikiamos pasaulėjautos autentiškumą ar moralinių maksimų psichologinį pagrįs-tumą o kalbant apie literatūrą klausiama kitko ndash kiek literatūros tekste atsispindi au-tentiška tautos istorinė būtis kas iš tiesų yra išskirtina profesionaliajame mene dar išlie-kančiame tautosakinės pasaulėjautos vago-je bet patiriančiame įvairias transformaci-jas Pasak profesoriaus bdquonuo žavėjimosi iš tolo linkstama į analitiškesnį žvilgsnį vaizduotėje kuriamas čiurlionio inspiruo-tas tautosakiškai poetinis pasaulėvaizdis pažeidžiamas sugriaunamas archajiškesnės ar atvirkščiai šiuolaikiškos dinamiškos atviros jausenos ir stiliausldquo (p 321) svarbi mintis apie liaudies kūrybos ir profesiona-liojo meno sąveiką buvo suformuluota jau pirmajame bdquoLietuvių tautosakosldquo leidime bdquogalimybė atsinaujinti iš liaudies meno lai-kytina ir ateities perspektyva individuali kūryba visada ndash intensyviau ar lėčiau su abejingumo pertraukomis ar su beatodairiš-ku polėkiu ndash artės prie liaudies menoldquo4 vis dėlto ilgainiui ši nuostata kito

dainiški etnografiniai poezijos šaltiniai ir simboliškai pakylėta žemdirbiškoji gy-vensena lietuvių prozoje ndash literatūros galia ar negalia šis klausimas tvyro tekste nors lieka tiesiogiai neįvardytas atsakymas są-žiningas ndash vienais atvejais taip kas nors es-minga paslepiama ir nutylima kitais ndash at-randama bet tik išsaugojus maišto dvasią vitališkumą kalbos ir jausenos archaiką

keliais sakiniais profesorius nubrėžia galimų literatūrologinių studijų kontūrus ndash

4 Pagal i zemcovskis Minveik p 24

37

kur link kreipti žvilgsnį norint atskleisti vieno ar kito autoriaus unikalųjį braižą kur skleidžiasi literatūrinės tradicijos vaisingo-sios metūgės

kita nauja kygos dalis ndash bdquotautosakos mokslas idėjos problemosldquo (paantraštė bdquoistoriografinė apybraižaldquo) ndash pradedama trumpa istorinių šaltinių apžvalga pirmo-siomis pirmojo tūkstantmečio užuominomis apie per šermenis žaidžiančius ar priešo žūtį apgiedančius prūsus ir baigiama lakonišku pastarųjų metų lietuvių tautosakos tyrimų krypčių ir laimėjimų įvardijimu Juos lydi reiklus klausimas ar šiais tyrimais neinama per daug į plotį (p 389) kas tai ndash bdquorankraš-čių stirtųldquo aprašymai ar probleminiai svars-tymai

naujosios teorijos (struktūralizmo se-miotikos) visą šimtmetį buvo pasitelkiamos tik pasakų tyrimuose ndash teigia autorius ši patirtis įdėmiai apmąstoma konstatuojant iki galo nerealizuotus v Proppo ir galbūt nerealizuojamus a J greimo užmojus tai buvę stiprūs racionalaus mąstymo impulsai kurių fone ndash ilgametė folkloristinės minties inercija jau minėtasis bdquoteorinio mąstymo sąstingisldquo

kokias galimybes suteikia kita tyrinėji-mo perspektyva ndash kiek tautosakininko kom-petencija gali pasitarnauti epochos bdquodvasiosldquo vertinimams ir supratimui ndash klausiama ke-tvirtojoje knygos dalyje bdquotautosaka ndash argu-mentas tautos istorinei idėjaildquo

Ji skirta bdquotautinės idėjos sklaidos laiko tėkmėjeldquo svarstymams akcentas ndash vidur-amžių Lietuva gedimino valstybės bdquotai-kaus sugyvenimo modelisldquo krikščioniškojo pasaulio krizės akivaizdoje (p 434) reikliai vertinamas XiX amžius ndash aptariamas jo etni-nio pasaulėvaizdžio ribotumas pripažįstant jog jis buvo neišvengiamas konstatuojama jog ir XX a antrojoje pusėje kilusio etnokul-tūrinio są jūdžio ištikimybė etninėms tradi-cijoms buvusi visų pirma gynybinė

tai intensyvus istorinės praeities su pakilimais ir nuosmukiais apmąstymas Pirmasis profesionalus jo įvertinimas ndash iš vandos zaborskaitės lūpų bdquod saukos ap-mąstyta tautos istorinė idėja turi nelygs-

tamą vertę mūsų visuomenės ir valstybės dabarčiaildquo

Paskutinis lakoniškas bdquoLietuvių tauto-sakosldquo skyrius ndash bdquoantropologinė projekci-jaldquo ndash nuaustas iš idėjų kurias būtų galima pavadinti intelektinėmis provokacijomis jei jos tuo pat metu nebūtų gyvybiškai svar-bios ir pačiam autoriui ir šiuolaikiniam pasauliui ndash tai bioetikos proto bdquoekologijosldquo problemos

čia apmąstomi septintojondashaštuntojo de-šimtmečio technologiniai laimėjimai kiber-netikos triumfas ir etnologinių ekspedicijų atradimai netikėtai išgryninantys malonės sampratą ndash kai širdies argumentai suvienija-mi su proto argumentais

tai nuostabi knygos pabaiga Per Balio salos meno interpretacijas ndash bdquokertinė sąvoka šiam menui vertinti yra malonėldquo (p 468) pasirėmus komunikacijos teorijos kūrėjo J d Piterso mintimi jog bdquomūsų tarpusa-vio santykiuose dvasinis solidarumas yra svarbesnis už interpretacinį aiškumąldquo skai-tytojas parengiamas svarbiai išvadai bdquopati bendravimo galimybė reiškia išsaugotą be-tarpiškumo malonęldquo (p 469) nuostabu jog ši malonė yra patiriama ir skaitant

Laisvai perfrazuojant autorių galima teigti jog žmogiško bendravimo poreikis tos betarpiškumo malonės ilgesys padeda ar net priverčia ieškoti saitų ir su praeitimi tautosaka taip pat saugo bendruomeninio sambūvio saitus ndash tiek tiesioginius tiek sim-bolinius (p 395)

galbūt toks trumputis ir netikėtas kny-gos epilogas tėra punktyru nužymėtas toles-nių profesoriaus donato saukos svarstymų kelias kaip jau bdquoFausto amžiaus epilogeldquo buvo suformuluoti septintojo dešimtmečio kraštotyros są jūdžio vertinimai šioje kny-goje išaugę į konceptualų to meto kultūrinių raiškų ir reiškinių aptarimą

o galbūt paskutinės knygos dalys tėra svarstymų gairės kitiems mėginsiantiems

vanda zaborskaitė Tautos kultūros šak-nys [interaktyvus] [žiūrėta 2007-12-06] priei-ga per internetą lthttpwwwbernardinailt indexphpurl=articles65105gt

38

paėjėti nurodytomis kryptimis tai pokal-bis su jau šį tą išmanančiu Jame išgrynina-ma unikali savita pozicija labai tiksliai ir taupiai perteikiami savieji vertinimai lei-džiant pajusti iš kokių kontekstų jie išauga kokioje minties įtampoje randasi taip pat leidžiama skaitytojui pasitikrinti kiek pa-keliama įveikiama tokia sąmokslininkiška

stilistika ndash kai vietoj problemos suformu-lavimo ir nuoseklios jos sklaidos palengva artėjant prie sprendimo viename sakinyje gali rasti ir klausimą ir atsakymą ir sua-bejojimą ir tik nujaučiamą polemiką tiek su kitais autoritetais tiek su savimi tai ezo-terinis mokymas bet koks džiaugsmas tapti pašvęstuoju

Saulė Matulevičienė

Dialogo variantai bdquoKazio Grigo pokalbiuose laiškaisldquo

ilgą laiką skaitydama epistolinio žanro knygas ar mažesnes korespondencijų publi-kacijas dažnai papildančias rašytojų kitų kultūros ir meno žmonių raštus jausdavau-si taip tarsi vogčiomis klausyčiausi dviejų žmonių pokalbio kartais labai asmeniško o kartais ndash visiškai dalykiško oficialaus bet vis tiek privataus galvoje nuolat įkyriai sukdavosi mintis ar visada publikuoto su-sirašinėjimo dalyviai norėtų kad jų laiškai taptų prieinami kiekvienam raštingajam tokia emocionalioji individualaus santykio su skaitomais tekstais paieškas atskleidžian-ti nuostata tačiau čia pat mintyse sukirba ir akivaizdi tiesa laiškai turbūt labiausiai iš visų komunikacijos formų leidžia pažinti bendraujančiųjų asmenybes sužinoti kon-krečiais gyvenimo etapais jiems buvusias aktualiausias problemas pajusti profesinio ir asmeninio kasdieniškojo gyvenimo klodų neatskiriamumą pamatyti žmogų sudėtin-gesnio ne situacinio dialogo kontekste

tradicinės kultūros tyrinėjimų istorijoje turime daug atvejų kai vienokiame ar kito-kiame ediciniame kontekste būdavo paskel-biami į liaudies kūrybą besigilinusių žmonių laiškai dažnai tradicinės kultūros artefaktų rinkėjų ir tyrinėtojų korespondencija ci-tuojama ar referuojama įvairiuose folkloro leidinių komentaruose įvaduose teorinėse studijose ir pan pirmiausia ieškant prabė-gusio laiko momentų status quo atspindžių gaudant autentiškas aktualios komunikaci-jos akimirkas ir taip tarsi pripažįstant dides-

nį epistolinių tekstų patikimumą iš tiesų juk kur kas įdomiau atsiveria visa Liudviko rėzos bdquodainųldquo parengimo publikavimo ir vertinimo epopėja kai perskaitome jo laiš-kus Johannui Wolfganui goethei1 o Jono Basanavičiaus laiškai siųsti daugybei jam tautosaką padėjusių rinkti bendraminčių atveria kur kas platesnę kultūrinių interesų įvairovę2

dabar sunku būtų tiksliai pasakyti kuri su folkloru gyvenimą susiejusių asmenybių epistolinė publikacija laikytina pirmą ja o štai pati naujausia identifikuojama nesun-kiai ndash minint didžiojo Pakeleivio (taip jis pats save dešimtmečiais po Lietuvos kai-mus tautosaką rinkusį ne kartą yra pava-dinęs) Jurgio dovydaičio 100-ąsias gimimo metines bdquotautosakos darbųldquo XXXiii tome skelbiamas pluoštelis jo korespondencijos3

visi paminėtieji atvejai atspindi požiūrį į korespondenciją kaip į svarbią bet vis dėlto tyrinėjimus ar folkloro publikacijas tik pa-pildančią bei iliustruojančią medžiagą iki

1 žr L[iudvikas] rėza Lietuvių liaudies dainos d 2 paruošė a Jovaiša vilnius 1964 p 356ndash365

2 Jonas Basanavičius Raštai kn 2 Publicis-tika recenzijos Iš gyvenimo kronikos ir laiškų parengė kostas aleksynas Leonardas sauka (Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka t 15) vilnius 2004 p 213ndash266

3 iš Jurgio dovydaičio ir Juzefos ramanaus-kaitės susirašinėjimo parengė andžela Jaku-bynienė Tautosakos darbai 2007 t XXXiii p 282ndash300

39

šiol neturėjome atskiros adresatų įvairove pasižyminčios folkloristų laiškų knygos t y savarankiško epistoliniam žanrui pri-skirtino leidinio bdquokazio grigo pokalbiai laiškaisldquo4 yra pirmasis toks leidinys lietu-vių folkloristikos padangėje Pirma mintis perskaičius šią knygą buvo apie nepapras-tai didelę dialogo variantų gausą Labai ryškus individualus santykis su kiekvienu adresatu (knygoje jų net apie tris dešimtis) kaip patikimu dialogo partneriu iš laiškų skliste sklinda vyraujanti nuostata pir-miausia įsiklausyti į pašnekovą atsiliepti į jo būseną ir tik paskui lyg tarp kitko tarsi puse lūpų prabilti apie save o kai paban-džiau pati sau kaip nors apibendrintai įsi-vardyti (jeigu žinoma tai iš viso įmanoma padaryti) k grigo laiškų rašymo stilių nieko konkretesnio į galvą neatėjo už at-rodytų tokį subanalintą ir nebeskambantį embleminį epitetą kaip poetiški laiškai Laimė pats autorius atėjo man į pagalbą viename laiške žmonai užsimindamas apie savo išgyvenimus patiriamus iš toli rašant mylimam žmogui bdquokažkaip iš tolo įdomiau galvoti apie artimą žmogų ir tada į paviršių skverbiasi visi šiltesni ir geresni jausmai ir mintys klostosi gyvais paveikslais nejučiom imi ir pasijunti poetasldquo (p 164)

knygos pavadinimas tikrai nemeluoja ir neklaidina ndash visa šiam leidiniui atrinkta k grigo korespondencija pateikiama dia-logo principu galima tik įsivaizduoti kiek daug kruopštaus parengėjos darbo ir laiko pareikalavo sumanymas publikuoti greta laiškus ir atsakymus į juos rengdama epis-tolinius tekstus spaudai Judita grigienė ir pati tiesiogiai dalyvavo pokalbiuose su kai kuriais buvusiais vyro laiškų adresatais tiesa ne laiškais o apie laiškus bdquodidžioji išsaugotų laiškų dalis ndash tai jaunystės metų susirašinėjimas žmonės su kuriais kazys bendravo ar susirašinėjo man pažįstami ir žinomi todėl ryžausi pasibelsti į priva-taus jų gyvenimo duris pasitikslindama

4 Kazio Grigo pokalbiai laiškais parengė Judita grigienė vilnius Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 2006 ndash 334 p

vieną ar kitą praeitin nuslinkusį gyvenimo faktąldquo (p 323) korespondencija knygoje rikiuojama nuosekliai vedant skaitytoją nuo pirmųjų k grigo susirašinėjimų su jaunystės draugais toliau ndash epistoliniai di-alogai su mokytojais ir mokiniais (gal ne visi net ir pažinoję k grigą žino kad jis labai rimtai darbavosi mokykloje o su bu-vusiais mokiniais visą gyvenimą palaikė šiltus ryšius) po jų eina manyčiau išties ypatingas bdquopokalbiųldquo skyrius ndash susirašinė-jimai su šeima Laiškų publikacija baigia-ma gausia profesinės srities koresponden-cija susirašinėjimais su kraštotyrininkais užsienio kolegomis visa ši komunikacijos formų įvairovė tokia daugiabalsė ir marga kad vargu ar būtų įmanoma visą ją aprėp-ti glaustuose pasvarstymuose apie knygą atidžiau įsiskaitant ryškėja aktualesnės bdquopokalbiųldquo temos stipresni žmogiškojo ry-šio niuansai į kuriuos ir norėtųsi viena kita eilute atsiliepti

Pirmiausia knieti užsiminti kad ne-paisant išsamaus k grigo bičiulio ir ilga-mečio kolegos prof Leonardo saukos įva-do pavadinto bdquokazys grigas ir tautosakos mokslasldquo bei greta publikuojamos knygos parengėjos kruopščiai sudaryto svarbiausių k grigo gyvenimo datų sąrašo kuriame didesnė pozicijų dalis vienaip ar kitaip sie-jasi su tautosaka ir folkloristika vis dėlto visos knygos kaip jų srities leidinio folklo-ristai niekaip negalėtų savintis Manyčiau pirmiausia bdquokazio grigo pokalbiai laiš-kaisldquo yra epistolinės literatūros pavyzdys gražiai atnaujinantis ir papildantis vis dar savarankiškų kūrinių neturtingą lietuviš-ką jį šio žanro klodą tiesa iš beveik pusan-tro šimto knygoje publikuojamų k grigo laiškų ir beveik tiek pat dialogų partnerių tekstų nemažą dalį sudaro vadinamoji da-lykinė korespondencija (nors žodis bdquodaly-kinėldquo manyčiau vis dėlto nelabai atitinka profesoriaus susirašinėjimo su kolegomis ir bendraminčiais stilių) Joje aptariami įvairūs tautosakos rinkimo ir publikavimo klausimai geranoriškai skubama į pagalbą patarimo klausiantiems adresatams tačiau man asmeniškai kur kas įdomesnės k gri-

360

go mintys apie savo darbus aptinkamos laiškuose rašytuose pašnekovams neturin-tiems profesinio ar apskritai kraštotyrinio ryšio su folkloru Juose aptinkame kito-kį ndash nebe tokį konkretų santykį su kasdie-ne veikla bandymą kitam t y asmeniškai labai artimam bet profesijos atžvilgiu ato-kiau esančiam pašnekovui papasakoti apie savo veiklą gal kaip tik ši distancija ir ži-noma kiekvienu atveju individualus ryšys su adresatu paskatindavo platesnes savo pašaukimo refleksijas prasitarimus apie bdquosaldžią naštąldquo apie darbą kaip prakeikimą ir džiaugsmą tuo pačiu metu bdquones tie dar-bai kaip saldi našta pradėti nebaigti įky-rėję ir brangūs kaip neišnešiotas kūdikis neduoda ramybės su mintimis apie juos gulu ir keliu ir giliai širdy pergyvenu kad jie tokie menki kad vis pavyksta užbaigti keleriopai mažiau negu tikėjausildquo (p 131) šios eilutės ndash iš laiško mokytojai klemen-tinai Misiūnaitei labai artimai bičiulei su kuria k grigas susirašinėjo nuo ankstyvų jaunystės dienų iki 1999 metų

Būdamas absoliutus savo srities profe-sionalas atrodytų nė akimirkos nesiskyręs su darbu (laiškuose beje tai irgi atsispindi nuolat kalbama apie darbų darbelių vežioji-mąsi į sanatorijas komandiruotes atostogų metu aplankomas kaimo sodybas) k gri-gas vis dėlto labai gerai jautė vertybių hie-rarchiją nuolatinis savęs bdquotardymasldquo ką kaip o svarbiausia ndash dėl ko darau kartais neišvengiamai atvesdavo į atvirą ir griežtą savo kūrybinės veiklos vertinimą laiškuo-se tik pačiam artimiausiam žmogui patiki-mą kandų pyktelėjimą kad bdquotautosakinius straipsniūkščiusldquo kartais tenką ir dėl duo-nos kasdieninės rašyti ir čia pat atsidūsė-jimas bdquoo taip norėčiau nors truputį labiau būti panašus į daukantąldquo (p 224) daukan-to gyvenimo ir darbų nuodugnus pažini-mas (1958 m apginta disertacija bdquosimonas daukantas ndash lietuvių tautosakos rinkėjas ir leidėjasldquo vėliau daug darbuotasi rengiant spaudai tautosakinius daukanto raštus) iš-ties darė didelį poveikį ir k grigo asme-nybei skatino jausti didį jį lietuvių istorijos ir kultūros metraštininką kaip autoritetą ir

mokytoją Įdomi kultūrinį šių asmenybių palikimą įprasminanti detalė epistolinio žanro požiūriu (turint omenyje minėtą su lietuvių kultūros studijomis susijusią jo dalį) greta atsiduria k grigo ir dešimčia metų anksčiau išleista s daukanto laiškų knygos

bdquoPokalbiuoseldquo yra keli laiškai kuriuos k grigas rašė artimiesiems iš tautosakos ekspedicijų visi iš žemaitijos o vieno da-lis netgi tarmiškai parašyta (bdquosu žmuoneles žemaiteles susikalbu gera dažna būvu pa-vaišentsldquo ndash p 224) o iš 1955 m siųsto laiš-ko padvelkia tikra tautosakos ekspedicijų piligrimystės nuotaika bdquotraukinyje beldė-mės [kartu su Broniumi uginčiumi ndash V I] iki 6 val ryto išlipę tryškiuose užsidė-jome ant pečių savo dar sunkias palydo-ves ndash kuprines ir iškūprinome į Mickiškes visą naktį nemigę saulės kepinami ir vos pavilkdami kojas sukorėme apie 14 km ir tik dievo piršto dėka atsitiktinai susitiko-me beiškeliaujančią į kitas parapijas lanky-ti savo žentus ir marčias senę dauginienę turėjome žinių kad ji moka daug dainų ir į Mickiškes ėjome specialiai pas ją ir jei-gu ne tas laimingas susitikimas būtų tekę iš čia iškeliauti kaip musę kandus o dabar pas ją pagyvensime apie 4ndash5 dienas o po to leisimės į Papilę daukantą aplankysimeldquo (p 193ndash194)

Bene labiausiai bdquopokalbių laiškaisldquo pa-vadinimas tinka kazio grigo ir vytauto kubiliaus jaunystės metų (1944ndash1948) susi-rašinėjimams Juose ndash ir mokyklinės kasdieny-bės detalės ir neramaus istorinio konteksto atspindžiai pirmųjų darbų džiaugsmai ir ne-sėkmės tačiau užvis daugiausia nuoširdaus ir jaunatviškai atviro dalijimosi mintimis apie gyvenimą dievoiešką mirtį kūrybą (bičiu-liai laiškuose pasikeičia ir pirmaisiais savo li-teratūriniais bandymais) apie buvimo žemė-je prasmes ir vertybes tuo pat metu laiškuose daug paradoksalaus žaismo tik šiems dviem draugams atpažįstamų bendravimo kodų bdquogri-gas kazys mano gyvenimeldquo ndash 1944 m lapkri-

Laiškai Teodorui Narbutui Epistolinis dia-logas parengė reda griškaitė (Simono Daukan-to raštai) vilnius 1996

361

tį v kubilius pokštaudamas rašo k grigui lašką imituodamas mokyklinio rašinio struktūrą net planą pateikdamas (p 26) Ypač ryškiai juntamas abipusis įsiskaitymas į draugo laiškus (dažnai prabylama apie ne-skubėjimą rašyti atsakymų nepavykusius ir paskutinę akimirką suplėšytus laiškus) troš-kimas išvengti banalaus moralizavimo atsi-liepti pačia savo sielos gelme simbolišku ir lietuvių kultūrai svarbiu sutapimu norėtųsi laikyti dviejų jaunystės draugų ir kolegų ateityje asmeninių raštų edicijos sutapimą laike v kubiliaus dienoraščių pirmoji kny-ga išėjo tuo pačiu metu kaip ir k grigo epistoliniai tekstai šios knygos tarsi papildo viena kitą bdquokalbasildquo tarp savęs

k grigas bdquoMums kartais bus liūdna kad vis dėlto ir mes esame žmonės kaip ir visi kiti ndash žiū-rintys savo naudos ir malonumų o kartais ne-jučiom džiaugiamės kad ir mes gyvename tuo pačiu ką išgyventi tenka visiems Mes eisime pasiieškoti dievo bet Jo nerasime bažnyčioj miške nei laukuos kol Jo nepajusime savo širdy o kai tarpais siela išbrinks lyg varpa ir mumyse netilps gyvenimas mes jį barstysime kaip vaikai gatvėmis kaštonus ir sakysime ndash tai yra poezija Mes gyvensimeldquo (p 41)

v kubilius bdquogavau nuo kaziuko laišką Jis sako kad mes kaip vaikai su kaštonais žaidžia-me tikrai Paskui pasisotinsime gyvenimu ir rasim dievąldquo6

Pasak knygos parengėjos k grigas bu-vęs šeimos žmogus bdquonamų židinio pasiges-davo vos peržengęs namų slenkstįldquo (p 324) išsiruošti į tolimesnes ir ilgalaikes keliones k grigą priversdavo būtinybė pasirūpinti sveikata iš ukrainos ir šiaurės kaukazo sanatorijų namus pasiekusiuose žmonai Juditai rašytuose laiškuose (tiesa dažnai adresuotuose ne tik jai bet ir sūnums Jau-niui ir vyteniui) ir jos atsakymuose gražiai dera pokalbiai apie būtį ir buitį dalijamasi visa kuo visomis patirtomis kultūros nau-jienomis darbų (kurie neretai abiem jiems humanitarams tapdavo bendri) reikalais beaugančių vaikų kasdienybe susitikimo

6 vytautas kubilius Dienoraščiai 1945ndash1977 parengė Janina žėkaitė Jūratė sprindytė vilnius 2006 p 46

laukimu bdquonelauk laiškų lauk manęsldquo ndash manyčiau ši 1955 m pavasarį iš Moršino žmonai siųstame laiške (turima galvoje jog artėja laikas keliauti namo ir daugiau laiš-kų iš sanatorijos nebus siunčiama) sumir-ganti mintis galėtų tapti apibendrinamą ja Juditos ir kazio grigų pokalbių laiškais parafraze

skaitant bdquokazio grigo pokalbius laiš-kaisldquo kiekviename puslapyje jaučiamas sub-tilus sudarytojos dėmesys ir pagalba skai-tytojui bdquosukaupusi nemažą pluoštą kazio laiškų ir turėdama atsakymus į juos svars-čiau ar teikti juos skaitytojams ar perduoti ilgametėn archyvų nežinion iš kurios juos kada nors galbūt pakels jau nepažįstami ir mūsų pragyventų laikų bei rūpesčių nepa-tyrę žmonės Jiems daug kas bus nežinoma ir nesuprantama todėl ryžausi pati parengti laiškų rinkinįldquo (p 323) su meile ir pagar-ba pristatyti visi k grigo adresatai aptarta ir paaiškinta kiekviena aktualesnė detalė ar realija Parengėjos dirbta ne tik prie išsiųstų k grigo laiškų kuriuos ji taip kruopščiai per stebėtinai trumpą laiką surinko iš jo adresa-tų bet atidžiai peržiūrėti ir laiškų juodraščiai iš kurių viena kita eilutė matyt siekiant dar didesnio korespondencijos atvirumo skai-tytojui tarsi kviečiant jį atidesniam žvilgs-niui perkelta į publikuojamus laiškus (plg p 121) tai tarsi dar vienas iš daugelio bdquoPo-kalbiuoseldquo aptinkamų dialogo variantų

gal net kiek simboliška kad iš k grigo kultūrinio palikimo pirmiausia skelbiami jo laiškai visados tik nuoširdaus ir atidaus santykio su kiekvienu sutiktu žmogumi paliudijimai turbūt kiekvienas kam teko džiaugtis visada daugiau asmeniška negu darbine institucine bendryste su šiuo žmo-gumi skaitydamas knygą tikrinsis ar tokį profesorių prisimena stebėsis (neišvengia-mai) ir džiaugsis netikėtai aptiktomis visai nežinotomis jo savybėmis

Pabaigai vėl norėtųsi grįžti prie minties kad ši knyga tikrai svarbi ne vien k grigą pa-žinojusiems jo profesinės srities atstovams ką gali žinoti galbūt šiais nuo klasikinės epistolinės kultūros šviesmečiais nutolusios komunikacijos laikais kur kas aktualiau ją

362

skaityti ne tiek kaip bendrą lietuvių folk-loristikos istoriją papildantį dokumentą o kaip epistolinio žanro kūrinį atveriantį dau-gybę dialogo variantų ir įprasminantį pačią laiškų rašymo kultūrą pagrįstą atvirumu pasitikėjimu ir įsiklausymu į adresatą kaip čia neprisiminsi kunigo Juliaus sasnausko minties išsakytos jo paties laiškų knygoje

bdquoLaiškai juk randasi iš intensyvaus vidinio gyvenimo iš įsipareigojimo neužmiršti ne-apleisti neišduotildquo7

Vita Ivanauskaitė

7 Julius sasnauskas antanas terleckas Jei esame čia Laiškai vilnius 2000 p 5

Už Tėvynę ndash tad ir už mus

žodžiais nebent dar būtų galima pagirti kompaktinės plokštelės idėjos autorių Ma-rių Jančių ir šio projekto rėmėją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą už leidiniui atrinktas nuotraukas vaizdžiai atspindinčias partizanų buitį ir pa-dedančias paryškinti dainomis perteikiamas nuotaikas gaila kad dar neatsirado techni-nių galimybių matyti šiuos leidinį praturti-nančius vaizdus kompiuterio ekrane drauge su skambančiomis dainomis

Įžanginiame žodyje M Jančius kaip tik pabrėžia esant labai svarbu kad rezistencinės kovos dainos bdquonebūtų pamirštos o išgirstos ir suprastos pirmiausia jaunų tėvynainiųldquo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės dalios kuodytės rašinio pagrindinė mintis ndash tauto-je daug vertybių yra užgožusios okupacijos laikotarpio ir dabarties virsmo negandos ir bdquogarbė tiems kurie praėjusiame laike geba įžvelgti neabejotinos vertės dalykus kal-bančius apie juos šių dienų kalba šių dienų žmoguildquo

Projekto konsultantė Lietuvių literatū-ros ir tautosakos instituto mokslo darbuoto-ja vita ivanauskaitė įvadiniame straipsnyje nusako tą vietą kurią užima XX amžiaus viduryje sukurtos laisvės kovų dainos di-džiuliame ir margame visų karinių-istorinių dainų lobyne ką jos reiškė kokį vaidmenį suvaidino priešinantis okupacijai Jos min-tis kad kovotojai bdquorezistencijos kovų pra-džioje dainuodavę pamėgtas tarpukario dainasldquo o netrukus sulaukė bdquonaujų aktualių kūriniųldquo ko gero leido praplėsti ir kūrinių pasirinkimo skalę greta partizanų dainų

Už laisvę tėvynę ir tave Gražiausios par-tizanų dainos natos žodžiai nuotraukos vil-nius 2007 ndash k pl + kn (42 p)

recenzijoje daugiausia remiamasi ne kom-piuteryje girdimu ir matomu o popieriniu leidi-nio variantu tad jis sąlygiškai vadinamas tiesiog albumu

skubinanti keistis ir žengti tolyn marga dabarties kasdienybė vis dar negali nuslo-pinti poreikio gręžiotis į netolimą praeitį nuolatos prireikia lyginti ką turime šiuo metu ir kaip gyvenome anksčiau dings-čių ir paskatų tai daryti randasi įvairių ndash ir buities ir politinio gyvenimo ir kultūrinės veiklos sferose dar daug kam iš atminties neišblėsusias gyvenimo prieblandas bei prošvaistes primins ir 2007 metų pabaigo-je pasirodžiusi kompaktinė plokštelė-albu-mas bdquouž laisvę tėvynę ir taveldquo vyresnės kartos žmones ji nukels į praeitį gerus šešis dešimtmečius ndash į tuos išimtinius laikus kai buvo iškilusi didžiulė grėsmė tautos išliki-mui ir kai priešinimasis jos naikinimui pa-reikalavo didžiulių aukų na o dabartinėms kartoms šis leidinys leis pajusti tą negandų kupino laiko dvasią bent kiek paskatins la-biau vertinti mūsų laikais nuniveliuotas ver-tybes ndash tėvynės meilę aukojimąsi gimtojo krašto labui albumas kaip tik labiau orien-tuotas į jaunimą dainas dainuoja pritariant vokalui ir įvairiems dabar madingiems ins-trumentams populiarios muzikos atlikėjai jos savitai aranžuotos ir interpretuotos mu-zikiniu požiūriu šį netikėtumą apskritai matyt visus nuteiksiantį maloniai įvertins muzikos specialistai o šiuo rašiniu tesiekia-ma pasižvalgyti į tai kas albume išreikšta

363

(kaip nurodyta leidinio paantraštėje) pateik-ti ir anksčiau gyvavusių kūrinių papildžiu-sių jų kovinį repertuarą

aplankas pradedamas daina bdquožygiuo-ja kareiviai vora paskui vorąldquo (bdquoalytėldquo) nukeliančia į pačią partizaninio judėjimo pradžią karo metais spėta įtraukti į savo dainuojamų kūrinių repertuarą bdquoplechavi-čiukųldquo (taip žmonės vadino generolo Povilo Plechavičiaus suburtos vietinės rinktinės karius) ji greitai išpopuliarėjo pokario lai-kotarpiu ndash tada kai partizanų dainų dar nebuvo Ypač ją buvo pamėgęs jaunimas aišku dainavę ją ir partizanai greta kitų panašaus pobūdžio tarpukario ar karo me-tais sukurtų dainų

ko gero nebuvo tuo metu žmogaus kuris jei nebūtų mokėjęs tai bent girdėjęs dainos bdquoJei ne auksinės vasarosldquo Ji siaučiant karui pritiko tiems kas buvo bdquodulkėtu traukiniuldquo gabenami į rytų frontą o bdquoraudoniesiemsldquo vėl okupavus Lietuvą ndash į sibiro tremtį vė-liau savaip ji buvo pritaikyta dainuoti ir išly-dint jaunus vaikinus į okupacines kariuome-nes Mėgta ji ir bdquomiško broliųldquo nors nebuvo laikoma partizanų daina aplanke pateiktas variantas ndash universalus galėtas dainuoti bet kur bet kuria proga nesibaiminant kad kam nors užkliūsi

sudarant albumą matyt neabejota kad į jį dera įtraukti ilgą laiką visų mėgtą daug kieno atmintyje ligi šiol išlikusią dainą bdquoPa-linko liepa šalia kelioldquo sukurta karo metais švelniai apdainuojanti žūties neišvengusį kareivį ar ndash apibendrintai ndash karžygį ji visoje Lietuvoje ypač pietvakarių greitai išpopu-liarėjo Buvo skelbta partizanų spaudoje tad visai pagrįstai imta laikyti ir jų daina žmo-nes imta persekioti net stipriai bausti už jos dainavimą tada kai ji pritapo prie kitų par-tizanų dainų o iki tol ji buvusi bdquoneutralildquo dar 1946 metais vienas respublikinės par-tinės mokyklos studentas folkloristams bdquopa-liudijoldquo esą dainą bdquoPalinko liepa šalia kelioldquo dainavę 16-osios lietuviškosios divizijos kariai aktyvi rezistencinės kovos dalyvė aldona vilutienė prisimena kad ši daina buvo išspausdinta Marijampolės apskrities laikraštyje ir ją pasisavino stribai o tai su-

kėlė dorų žmonių pasipiktinimą aplanke pateiktą variantą galima laikyti tikra par-tizanų daina išpopuliarėjusi jos versija pa-pildyta (nuo bdquoJau dunda žemė vakaruoseldquo) naujais jų sukurtais posmais Į pogrindžio spaudą tas variantas pateko vėliau ir nespėjo (o gal ir nebegalėjo) prigyti šis neįprastas teksto variantas padainuotas ir kiek kitoniš-kesne melodija

žinant kad į partizanus išėjo nemažai tarpukariu karinę tarnybą atlikusių vyrų tarp jų ndash ir ankstesnių karininkų aiškėja kodėl aplankas užbaigiamas partizanų atgaivinta tada dar nelabai linkusia tautosakėti ano meto karių žygio daina bdquoLinko lieknos pušysldquo tik lieka abejoti ar motyvuotai leidinyje atsidū-rė senovės laikus siekianti daina bdquoo ja ja ja ja dievuliau manoldquo apdainuojanti kario žūtį kadų kadais vykusioje bdquovainelėjeldquo

visos kitos į rinkinį patekusios dainos neabejotinai priskirtinos partizanų kūrybai Jos ndash originalios išskyrus perkūrinį bdquoslėpkis slėpkis brolužėlildquo kurio pagrindas ndash tais pat žodžiais prasidedantis karo metais parašytas kazio Borutos eilėraštis Pokariu pirmiausia jis buvo prisitaikytas tremtinių bdquokupolėsldquo ansamblio atrastasis ir į rinkinį įdėtasis vari-antas įgijęs ir partizaniškos tematikos posmą

dingstį atsirasti ne vienai tokiai į albu-mą patekusiai dainai yra davę tikri įvykiai individualios jų sukeltos pajautos iš širdies gilumos išplaukę žodžiai palydimi atitinka-mai intonuotos melodijos lengvai virsdavę poetiniu kūriniu antai dainą bdquoLiki sveika mergyte manoldquo partizanauti išeinantis mo-kytojas yra skyręs savo mylimajai kartu ja išsakydamas trapią viltį bdquogrįžti vėleildquo tai viena pirmųjų partizaninės kovos metais sukurtų dainų Ji pateikėjo gerai išlaikyta atmintyje ir yra vienas iš meniškiausių į al-bumą įdėtų kūrinių neapsimestinė nuoširdi užuojauta mūšių ir sunkios buities išvargin-tam retai apsilankančiam pas savo mergelę partizanui arukui (anot dainos autorės aru-kas buvo bdquogražus garbanotais plaukais ber-niukasldquo) sklinda iš dainos bdquoMenu atbridot jūs per sniegąldquo Prie albume esančio teksto pridėta nuotrauka akivaizdžiai iliustruo-ja ką reiškia jos žodžiai bdquoBaltučiai tartum

364

angelaildquo deja paskutinis jos posmas yra atklydęs iš kitos dainos ir iškritęs iš darnios veiksmo tėkmės Populiariausi šios dainos variantai dažniausiai baigiasi mergelės neri-mavimu kad arukas gali nebegrįžti

sukrečiantį vaizdą kas liko iš partiza-no tėviškės po atėjūnų siautėjimo perteikia daina bdquooi sakalėli kur tu skrajojildquo Ji repre-zentuoja tas dainas kuriomis nuo tėviškės gimtųjų namų atsiskyrę laisvės kovų dalyviai reiškė slogius išgyvenimus dėl prarasto šei-mos židinio sudrumstos gyvenimo rimties

Į albumą patekusi daina bdquotu su pum-purais palikai sodžiųldquo ndash viena iš tų kurios skirtos garsiajam kalniškės mūšiui bet joms neprilygstanti nežinia kodėl ji pasirinkta nes kai kurie posmai užuot veikę jausmus verčia spėlioti kas jais norima išreikšti (kad ir bdquoJų vardai užu auksą samdyti negailėjo neskaitė aukųldquo) tai veikiausiai ir neleido šiai dainai labiau paplisti ji težinoma tik iš bdquosušaudytų dainųldquo (iš čia ir imta)

albume proporcingai atspindėti parti-zanų žūčių apdainavimai negali nejaudinti jam parinkti tikrai meniški emociškai įtai-gūs kūriniai kuriais apgailimi žuvę konkre-tūs partizanai kovos draugai viena iš tokių dainų ndash bdquogal pavargai kad taip saldžiai sapnuojildquo albumas šių eilučių autoriaus atmintyje atgaivina kone prieš šešiasdešimt metų įsimintus jau pirmąsyk išgirstus jos posmus kurių skausmu persunktų žodžių jausminį poveikį dar labiau yra sustiprinusi liūdesinga melodija (bdquodievuliau mano jis tikrai jau miršta krūtinė jo kulipkos per-vertaldquo) visoje Lietuvoje anais laikais buvo

žinoma daina bdquoMėnulis ndash tikras tėvas tauldquo galima tik apgailestauti kad albume pateik-tas variantas defektuotas ndash iškreipti pirmas ir paskutinis posmai o tai šiek tiek sumen-kina jos grožį susilpnina įtaigą daina bdquovie-nišas jo kapasldquo veikiausiai irgi pagerbiamas konkretus partizanas Ji aiškiai sukurta kai okupantų nuožmiai taikytos pasipriešinimo slopinimo priemonės ėmė aiškiai lemti tra-gišką partizaninės kovos baigtį tad kiekvie-nas posmas kupinas širdgėlos ir liūdesio tarsi prie to bdquovienišo kapoldquo būtų apraudami visi lig tol žuvę tėvynės sūnūs ir nuo tada jau telieka bent tikėtis kad dainos bdquoPalin-kę gluosniai tyliai verkėldquo žodžiais tariant bdquoniekuomet neužmirš didvyrių Mūsų lais-vos tautos vaikaildquo

taigi albumas jau perverstas nuotraukos peržiūrėtos kompaktinėje plokštelėje esan-čios dainos išklausytos telieka padėkoti vi-siems kas sumanė šį leidinį kas prie jo nuo-širdžiai darbavosi vienaip ar kitaip prisidėjo kad jis būtų parengtas ir išvystų dienos švie-są na kas be ko šis tas galėjo būti padaryta kitaip kad ir pasirenkant vieną kitą būdin-gesnį variantą gal vertėjo tiksliau suformu-luoti paantraštę kad čia sudėtos partizanų dainos galima sutikti suprantant kad tai jų pamėgtos jų dainuotos jų kovos dvasią atspindinčios ir žadinusios o ar jos gra-žiausios tiksliau derėtų sakyti ndash gražiau-sios tarp gražiausių grožiu paskelbtosioms prilygstančių yra ne viena net ne dešimtys vienos patrauks ir žavės jausmo nuoširdu-mu kitos ndash žodinės raiškos veiksmingumu dar kitos ndash meninio vaizdo įtaigumu

Kostas Aleksynas

Patarlių sisteminimo keliai ir klystkeliai

outi Lauhakangas žymaus suomių folk-loristo Matti kuusi (1914ndash1998) dukra mo-nografijoje1 pristato bendrą tėvo ir savo dar-

1 outi Lauhakangas The Matti Kuusi in-ternational type system of proverbs FF Com-munications no 275 Helsinki suomalainen tiedeakatemia academia scientiarum Fenica 2001 ndash 158 p

bą ndash tarptautinę patarlių tipų klasifikaciją tiems kurie su patarlėmis susiduria ne ty-rimo tikslais o tik kasdieniame gyvenime natūraliai kyla iškart du klausimai kas tai yra ir kam tai reikalinga Labai trumpai at-sakyti būtų galima taip tarptautinė patarlių tipų klasifikacija (toliau ndash tPtk) yra temi-niu-struktūriniu principu sugrupuoti sunu-

365

meruoti ir pagal originalią schemą išdėstyti 705 globalūs (t y žinomi keturiose pagrindi-nėse pasaulio kultūrose ndash europos afrikos azijos ir islamo) patarlių tipai viso pasaulio paremiologams tai ilgai laukta ir nepaprastai vertinga darbo priemonė ypač praversianti atliekant įvairaus pobūdžio lyginamuosius tyrimus ja naudotis galės ir lingvistai vertė-jai kultūrologai kognityvinių mokslų atsto-vai ir kt nors truputį suintriguotiems skaity-tojams kurie nepabūgo nuobodulį keliančių terminų principas tipas klasifikacija į tuos pačius klausimus mėginsime atsakyti išsa-miau ir atskleisti šio kelis dešimtmečius tru-kusio eksperimentinio projekto sudėtingu-mą ir jo autorių kompetenciją ir drąsą

Pirmieji du monografijos skyriai sugrą-žina mus į pradžių pradžią ndash sumanymo kurti tPtk aplinkybes ir klasifikavimo metodų paiešką M kuusi buvo plačių in-teresų mokslininkas tyrinėjęs kultūros ir literatūros istoriją tautosaką rašęs eiles ir paremiologijai jo nuopelnai išties dideli tai ne tik materialus tyrimų rezultatas ndash moksli-niai straipsniai studijos lyginamieji patarlių rinkiniai bet ir jo kaip tarptautinio patarlių tyrimo organizatoriaus talentas Paremiolo-gijos raidai didelę reikšmę turėjo M kuusi leistas žurnalas bdquoProverbiumldquo (1965ndash1974 išėjo 25 numeriai iš viso per 1000 p teks-to) kvietęs aktyviai bendradarbiauti įvairių šalių mokslininkus ir ne vieną jauną tyrėją paskatinęs susidomėti lyginamaisiais tyri-mais tokiu save laiko ir vermonto universi-teto (Jav) profesorius Wolfgangas Miederis M kuusi vadinantis paskutiniu XX amžiaus paremiologijos milžinu2 visą gyvenimą kaupęs specialią ją literatūrą M kuusi tu-rėjo vertingą asmeninę biblioteką Joje vien tik iš paremiologijos srities buvo daugiau kaip tūkstantis knygų iš jų nemažą dalį su-darė dvikalbiai ir daugiakalbiai lyginamieji patarlių rinkiniai ilgainiui jie kaip patarlių atitikmenų įvairiose pasaulio kalbose šalti-niai tapo svarbia tPtk dalimi (žr Appen-dix 1 The proverb collections and sources

2 W Mieder Matti kuusi (1914ndash1998) in memory of the last giant of international paremio-logy Proverbium 1998 no 15 p 1ndash11

(the Books file) p 97ndash112) kiekvieną naujai gautą patarlių rinkinį M kuusi atidžiai stu-dijuodavo pieštuku žymėdamasis pastabas puslapių paraštėse ir išrašinėdamas korteles patarlių rodyklei tokiotildes kortelės viršuje būdavo užrašoma suomių patarlė o toliau rikiuodavosi atitikmenų kitomis kalbomis šaltiniai įvairaus pobūdžio pastabos kai kurios kortelės turėjo pažymėtus vos vieną du šaltinius bet buvo ir tokių kuriose ga-lima suskaičiuoti net penkiasdešimt šaltinių nuorodų kaip rašo o Lauhakangas kai kurias šios rodyklės korteles galima laikyti potencialiomis monografijomis apie atski-ras patarles (p 15) iki 1970 metų M kuusi rinko tik tas tarptautines patarles kurios turi suomiškų atitikmenų bet vėliau jau ne-silaikė šios taisyklės nesant suomiško ati-tikmens patarlės antraštė būdavo verčiama į suomių kalbą ir tapdavo kortelės antrašte rodyklė išaugo iki ~ 5000 vienetų kad būtų patogu naudotis kortelės buvo abėcė-liškai sugrupuotos pagal patarlės atraminį žodį (dažniausiai daiktavardį suomių k) ir pats M kuusi yra sakęs ir monografijos autorė ne kartą akcentuoja kad ši rodyklė vėliau tapusi tPtk šerdimi iš pradžių buvo sudarinėjama tik sau ndash kaip pagalbinis įran-kis atminčiai kad prireikus būtų galima kuo greičiau susirasti bibliotekoje reikalingą knygą o joje ndash reikiamą posakį (nors pa-sak dukros tėvas turėjo tiesiog fenomenalią atmintį) taigi M kuusi niekad neketino publikuoti šios rodyklės todėl ją sudarinė-damas nesilaikė griežtos sistemos

Patildečios seniausios pasaulyje žinomos pa-tarlės ir jose užkoduota žmonijos išmintis veiksniai nulėmę jų plitimą iš vieno žemy-no į kitą ndash tai klausimai prie kurių M kuu-si buvo ypač susikoncentravęs ir kurie lėmė naujos patarlių tipų klasifikacijos idėją Mat paremiologams labai trūko bendros tarptau-tinės klasifikacijos kurioje užtektų pami-nėti atitinkamą numerį ir iškart būtų aišku koks patarlių tipas turimas galvoje panašiai kaip tarptautinis at katalogas kuriuo jau nuo XX a pradžios sėkmingai naudojasi pasakojamosios tautosakos tyrėjai iš tikrų-jų M kuusi įgyvendindamas savo tPtk

366

idėją at katalogą laikė svarbiausiu mode-liu abi klasifikacijos (ir pasakų ir patarlių tipų) bdquopagrįstos ta pačia sudėtinga žmogaus mąstymo archetipų ir universalijų sistemaldquo (p 62) M kuusi atidžiai sekė ir grigori-jaus Permiakovo tyrimų eigą 1968 m rusų mokslininkui paskelbus savą ją mokslinę pa-tarlių tipų klasifikaciją3 tarp jo ir M kuusi keletą metų vyko diskusija viena vertus M kuusi gyrė kolegą už novatoriškumą ir drąsą žengiant nepramintais takais o an-tra vertus kuo toliau tuo labiau abejojo ar g Permiakovo pasirinktas dedukcinis me-todas yra pats tinkamiausias patarlių tipams sisteminti itin sudėtingą loginę-semiotinę schemą g Permiakovas kūrė vaizdžiai ta-riant bdquoiš viršaus į apačiąldquo ndash pradėdamas nuo bendriausių skyrių ir nuosekliai eidamas iki pačių smulkiausių padalijimų šios matema-tine logika pagrįstos klasifikacijos abstrak-tumas (ji apėmė ir tas patarles kurių dar nėra bet gali būti sukurtos ateityje) ir kiti trūkumai tuojau pradėjo ryškėti M kuusi pabandžius ją pritaikyti suomių patarlėms tapo akivaizdu kad vienais atvejais patarlių tipai dirbtinai skaldomi ir nukeliami į skir-tingus skyrius o kitais artimomis kaimynė-mis padaromos patarlės kurių turinys netu-ri nieko bendra (p 18) visu aštrumu iškilo amžinoji kiekvienos klasifikacijos proble-ma kaip remiantis nusistatytais kriterijais surasti tinkamiausią vietą kiekvienai patar-lei M kuusi užsibrėžto tikslo siekė kitu būdu pirmiausia detaliai išstudijuodamas gausią empirinę medžiagą (dešimtis tūks-tančių patarlių tekstų) vėliau indukciškai ją apibendrindamas ir nuo smulkiausių pada-lijimų nuosekliai kildamas į viršų iki pačių didžiausių 1972 m bdquoProverbiumldquo 19 nume-ryje M kuusi paskelbė bandomąjį tPtk variantą (Towards an International Type-System of Proverbs p 699ndash736)4 Patarlių tipai jame sugrupuoti struktūriniu principu

3 Г А Пермяков Избранные пословицы и поговорки народов Востока Москва 1968

4 tais pačiais metais šis tyrinėjimas buvo iš-leistas ir atskiru leidiniu FF Communications no 211 Helsinki suomalainen tiedeakatemia academia scientiarum Fenica 1972 ndash 40 p

pagal binarines opozicijas (skaidant tipus smulkiau iš dalies vartotas ir teminis prin-cipas p 21ndash23) žurnalo pabaigoje išspaus-dintame kreipimesi autorius kvietė kuo daugiau mokslininkų atsiliepti ir pareikšti kritines pastabas nes skelbiama tarptauti-nė patarlių tipų klasifikacija dar tebesanti bdquometodologinių ir techninių tobulinimų stadijojeldquo reikia atvirai pasakyti kad ta stadija truko gana ilgai kokius 10ndash15 metų darbas nebuvo visiškai nutrūkęs bet ir nėjo į priekį taip sparčiai kaip anksčiau stiprų postūmį jam padarė naujai sukurtos kom-piuterinės technologijos 1988 m į tPtk kūrimą aktyviai įsitraukė o Lauhakangas pradėjusi rengti kompiuterinį tarptautinių patarlių sąvadą M kuusi entuziastingai sutiko netikėtą galimybę artimoje ateityje turėti kompiuterinę duomenų bazę kurioje pageidaujamus patarlių tekstus bus galima žaibiškai rasti pagal kompiuteriui užduotą paieškos kodą o Lauhakangas ne tik kūrė minėtą bazę bet daug prisidėjo ir prie pačios tPtk tobulinimo o tiksliau ndash radikalaus perdirbimo (p 16) iš profesijos būdama so-cialinė psichologė ji pateikė vertingų siūly-mų dėl teminio klasifikavimo tvarkė ir kūrė terminiją apie tai pasakojama trečiajame monografijos skyriuje Pirmasis didelis sun-kumas iškilęs dar pradėjus kurti tPtk ndash kaip galima taikyti vieningą klasifikaciją patarlėms atėjusioms iš visiškai skirtingų kultūrų autorė pripažįsta kad tai buvo ir tebėra labai svarbi problema ir jos nevalia išleisti iš akių kad ir toks pavyzdys vakarie-tiškose patarlėse galima įžvelgti vyraujantį loginį mąstymo būdą tuo tarpu rytų šalių patarlėse ndash sintetinį (p 27) tai reikšmingas dalykas kuriant klasifikaciją ir jo niekaip negalima apeiti nors patarlės interpretacija ir jos vartojimas paprastai yra finalinė tipo analizės dalis tačiau kiekviena patarlė turi ir tam tikrą tradicinį krūvį ji apeliuoja į ben-druomenės bdquopritarimąldquo skirtingos kultūros ir kitokios tradicijos kelia naują pavojų ar visada teisingai jas suvoksime ar neatsitiks taip kad iš pirmo žvilgsnio labai panašios pa-tarlės iš tikrųjų išreiškia ir akcentuoja prie-šingas vertybes skirtingose kultūrose (p 29)

367

ką jau kalbėti apie tai jei net o Lauhakan-gas gimtojoje suomių kalboje yra iki šiol neaiš-kių tokio pobūdžio interpretacijų Pavyzdžiui paimkime globalų tipą apie vaikų auklėjimą Vitsa on lapsen kasvattaja lsquoBeržo [rykštė] yra vaiko auklėtojarsquo Įvairiakalbiai atitikmenys patvirtina šią tiesą Bet suomių tarmėse žodis vitsa gali reikšti ir bdquoberžo vantąldquo tokiu atveju šią patarlę reikia suprasti visai kitaip gerus vai-kus užauginsi dažnai juos prausdamas perda-mas beržine vanta taigi akcentas nuo bausmės perkeliamas į tinkamas vaikui auginti sąlygas

egzotiškų kalbų patarles daugiausia rin-ko keliautojai ir misionieriai kurie ne vi-sada teisingai jas suprasdavo dar daugiau iškraipymų atsirasdavo kelis kartus verčiant šias patarles iš vienos kalbos į kitą turėda-mi galvoje visus minėtus sunkumus tPtk kūrėjai stengėsi kiekvienam patarlių tipui pa-teikti kuo daugiau interpretacijų pirmiausia ieškojo bendrų vienijančių patarlių variantus reikšmių o priešingas interpretacijas įdėdavo kaip šalutines (bet jų neignoruodavo) Pa-grindinis jų tikslas kad kuriamoji klasifikaci-ja būtų kuo lankstesnė ir naudingesnė (p 29) kaip šis darbas vyko praktiškai o Lauha-kangas rašo kad iš pradžių teminis klasifi-kavimas buvo bdquovisiškai intuityvus ir griežtai indukcinisldquo (p 30) M kuusi paprasčiausiai duodavo dukrai pluoštą kurios nors temos siejamų kortelių iš savo patarlių rodyklės o ši toliau jas derino kūrė patarlių tipų grupių ir pogrupių pavadinimus taip pat sugalvoda-vo įvairius kodus reikalingus kompiuterinei duomenų bazei pavyzdžiui(+) ndash bdquoteigiamos vertybės ir rekomendaci-

josldquo(ndash) ndash bdquobeverčiai ir paniekos verti atvejaildquo(+ ndash) ndash bdquoobjektai pasižymintys ir teigiamo-

mis ir neigiamomis konotacijomisldquo(ndash ndash) ndash bdquoįspėjimaildquo(lt gt) ndash bdquoprieštaravimaildquo ir t t

keblių atvejų buvo apstu Pirmiausia tokios patarlės kurios tiko kelioms temi-nėms grupėms iš karto ndash į kurią galiausiai jos pateks nulems subjektyvus tPtk kūrėjų požiūris Bet ir patarlių rodyklės kortelėse ir kompiuterinėje duomenų bazėje prie to-

kių patarlių likdavo specialios žymos taip pradėjo formuotis nuorodų sistema toliau nemažų sunkumų kėlė skirtingas patarlių modalumas Juk patarlės ndash diskurso dalis jomis tą pačią mintį galima išreikšti ramiai konstatuojant arba griežtai kategoriškai tuo pačiu posakiu pašnekovui galima grasinti o galima ir ironiškai pasišaipyti kontami-nuotos patarlės sudarytos iš trijų ir daugiau sandų ndash vėl naujas galvosūkis diskutuotini dalykai buvo ne kartą aptarinėjami ir tiksli-nami atsitikdavo ir taip kad radus priimti-ną sprendimą po kiek laiko jį vėl reikėdavo koreguoti nes to reikalaudavo naujai įtrauktų į kompiuterinę duomenų bazę patarlių logi-ka kaip itin reikšmingą šiuo atžvilgiu šaltinį o Lauhakangas mini 1986 m W Miederio išleistą bdquoPasaulio patarlių enciklopedijąldquo (p 31) 1998 m tėvui mirus o Lauhakangas viena tęsė darbą ir jį sėkmingai užbaigė

dabar bendriausiais bruožais apžvelki-me tPtk Jos esmę sudaro 13 svarbiausių temų kurios dalijamos į 52 pagrindines (temų) grupes o šios savo ruožtu ndash į 325 pogrupius autorė labai iliustratyviai šią originalią sistemą palygina su adresu tai-gi svarbiausioji tema būtų įsivaizduojamo patarlės bdquoadresoldquo rajonas (home district) pagrindinė grupė atitiktų gatvę (street) o pogrupis ndash namus (house block) 13 svar-biausių temų reprezentuoja esminius žmo-gaus gyvenimo aspektus (eilės tvarka nėra hierarchinio pobūdžio)a Praktinės žinios aPie gaMtĄB reLigiJa ir svarBiausios PažiūrosC Pagrindiniai soCiaLiniai-Loginiai

PasteBėJiMaid PasauLis ir žMogaus gYveniMase ProPorCinguMo JutiMasF dorovės sĄvokosg soCiaLinis gYveniMasH soCiaLinė sĄveikaJ BendraviMask soCiaLinė PoziCiJal susiTariMai ir NorMosM suMaNuMas ir MokyMasist Laikas ir Laiko PoJūtis

Wolfgang Mieder Encyclopedia of World Proverbs n J englewood Cliffs 1986

368

svarbiausios temos skaidomos į pagrin-dines temų grupes numeruojamas arabiš-kais skaičiais keletas pavyzdžiųa Praktinės žinios aPie gaMtĄ

a1 gamtos elementaia2 gyvūnai žmogus gyvūnasa3 oras kalendorius

L susitarimai ir normosL1 įstatymas ir teisingumasL2 biznis pirkimas ir pardavimasMažiausiai pagrindinių grupių (po 1)

turi e ir J temos daugiausia ndash g (8) H (7) M (9) Pagrindinės grupės gali būti artimai susijusios pavyzdžiui C5 įspėja apie klai-dinančius signalus C6 ndash apie išorės apgau-lingumą F1 ndash apie blogį g5 ir H3 ndash apie vienatvę ir izoliaciją H7 ndash apie provokuo-jančią agresiją J1 ndash apie kalbėjimo riziką M3 ndash apie kvailumą ir t t

Pagrindinės grupės skirstomos į pogru-pius kurie žymimi mažosiomis lotyniškos abėcėlės raidėmis kaip pavyzdį panagri-nėkime vieną atsitiktinai pasirinktą grupę iš svarbiausios temos g soCiaLinis gY-veniMasg6 Jaunystė senatvė g6 a jauno ir seno lyginimas g6 b ar senatvė suteikia išminties g6 c jei (ne) x jaunystėje tai (ne) y senatvėje g6 d senatvės konservatyvumas g6 e senatvės rūpesčiai g6 f požiūris į vyresniuosius

Pogrupių skaičius atskirose pagrindinėse grupėse svyruoja nuo 2 iki 17 daugiausia po-grupių (nuo a iki q) turi grupė J1 Bendravi-mas (žodžio jėga geri ir blogi žodžiai greitas gandų plitimas kalbėjimo rizika veiksmai ir žodžiai melavimas ir apsimetinėjimas bepro-čio plepumas tolerancija juokams ir kritikai knygos ir spausdintas žodis ir t t) kiekvieno pogrupio viduje sunumeruoti arabiškais skai-čiais rikiuojasi patarlių tipai (pačių patarlių tekstus galima rasti tik kompiuterinėje duo-menų bazėje) jų skaičius atskiruose pogru-piuose labai nevienodas svyruoja nuo 3ndash5 iki 70ndash73 Pavyzdžiui mažai tipų aprėpia pogru-

piai a1 e šaltas šiltas (6 tipai) a3 d mėne-siai (7 tipai) o tai pačiai svarbiausiai temai priklausantis pogrupis a2 a žmogaus padėtis naminiai ir laukiniai gyvūnai turi jau 52 ti-pus absoliutus bdquolyderisldquo tarp pogrupių šiuo požiūriu yra g5 e moteris ir vyras ndash tinkamas laikas pirštis normos ir kriterijai renkantis sutuoktinį ndash 73 tipai didesnį skaičių tipų re-prezentuojantys pogrupiai nėra reikšminges-ni už kitus jie tik išryškina aktualias visoms kultūroms temas tuo tarpu ir negausiems pogrupiams gali priklausyti centriniai itin daug šaltinių nuorodų turintys globalūs tipai autorė perspėja kad nereikėtų per daug ža-vėtis statistika nes nuolat pildant kompiute-rinę duomenų bazę formuojami ir nauji tipai Pavyzdžiui kai į baigiamą rengti tPtk buvo įtraukti trys kinų patarlių šaltiniai kiekviena pagrindinė (temų) grupė išaugo vidutiniškai 10 procentų (p 40) svarbiausių temų pa-grindinių (temų) grupių ir pogrupių hierarchi-ja geriausiai atsiskleidžia pavarčius monogra-fijos gale specialų priedą (Appendix 2 The classification index p 113ndash123)

ketvirtajame skyriuje aptariama patar-lių tipo samprata jos formavimas ir iš to ky-lančios problemos Jau ne kartą minėtoje pa-tarlių rodyklėje dar populiariai vadinamoje bdquorausvosiomis kortelėmisldquo (pink cards) pa-gal jų spalvą patarlių tipas buvo apibrėžtas remiantis baltų ir finų medžiaga apskritai kaip pažymi autorė (p 62) patarlių tipas (proverb type) yra gana praktiškas termi-nas dažnai reiškiantis maždaug tą patį ką ir terminas patarlės antraštė (proverb title) Plačiau suprantamas patarlių tipas apima keletą (ar net keliasdešimt) įvairių tautų pa-tarlių tipų kuriuos vienija bendra idėja bet vaizdinė raiška gali ir skirtis tada turėsi-me globalų arba universalų patarlių tipą (siauriau suprantamas gali būti vadinamas lokaliu) globalus tipas tPtk žymimas ženklu [g] reiškia kad jame yra lokalių tipų iš keturių pagrindinių pasaulio kultūrų europos afrikos azijos ir islamo trūks-tant duomenų iš vienos kurios kultūros de-damas specialus ženklas [-e] = nėra patarlių iš europos [-a] = nėra patarlių iš afrikos ir t t toks tipas vadinamas beveik globaliu

369

(nearly global p 65) europos patarlės turi turėti atitikmenų iš visų keturių pagrindinių europos dalių šiaurės pietų rytų ir vakarų Įdomu kad į vakarų europos patarles įeina ir amerikos kontinento patarlės (kadangi amerikos indėnai patarlių tradicijos beveik neturėjo) islamo kultūros šalys geografiniu požiūriu labiausiai išsibarsčiusios neretai keblu kartu jungti persų arabų ir artimų-jų rytų tautų tekstus Pažvelkime iš arčiau bent į vieną globalų tipą pavyzdžiui pogru-pio C1 a prigimties charakterio nepakeisi tipą C1 a 32 bdquoar gali etiopas pakeisti savo odą arba leopardas atsikratyti dėmiųldquo

Leopardas negali pakeisti savo dėmių (anglų)

Dabar jis rodo tikrąsias savo spalvas (ispanų)

Seikaku (= charakteris asmenybė indi-vidualumas) nesikeičia (japonų)

Virvė sudegė bet liko susisukusi (persų)Zebras negali panaikinti savo dryžių (ma-

sajų afrika)Neatimsi iš skunko spalvos (o iš vargšo

žmogaus ndash garbės) (ovambo afrika)Kai lyja lietus leopardas sušlampa bet jo

dėmės nenusiplauna (ašanti afrika)ir t tC1 a 32 tipas pasižymi turtinga vaizdų

raiška kiekviena kultūra turi savo pamėg-tas metaforas (suomiai šioje situacijoje mini lapę) bet paprastai jos būna neigiamai kono-tuotos neretai visam posakiui suteikiančios fatališką atspalvį (p 66)

Patarlės tipo ribos tPtk nėra griežtai apibrėžtos tai sąmoninga autorių pozicija Ji buvo pasirinkta dėl kelių priežasčių kaip jau buvo užsiminta nuosekliai pildant kom-piuterinę duomenų bazę ir įvedant naujus patarlių tekstus lieka galimybė patarlių tipus koreguoti kitas dar svarbesnis dalykas ndash tai klausimai kurie autorės žodžiais tariant bdquokol kas lieka atvirildquo (p 77) koks duomenų kiekis reikalingas kad tipas būtų laikomas universaliu (Pvz ar pakanka turimų poros tekstų iš afrikos) Į ką verta labiau gilintis ndash patarlių deklaruojamas bendras visai žmoni-jai idėjas ar pačius seniausius patarlių tekstus

kurie amžiams bėgant įgyja vis naują turinį (kartais visiškai priešingą) kaip abu šiuos principus suderinti vienoje klasifikacijoje o Lauhakangas sąžiningai prisipažindama kad tPtk patarlių tipo samprata yra tik vie-na iš galimų ir nebūtinai geriausia kviečia ir kitus paremiologus įsitraukti į diskusiją dėl patarlių tipo išskyrimo kriterijų (p 76)

Penktasis skyrius instruktuoja skaitytoją kaip praktiškai naudotis tPtk ir kompiute-rine duomenų baze Pirmiausia sužinome kad originali M kuusi patarlių rodyklė (raus-vosios kortelės) ir paremiologinių leidinių biblioteka yra saugomos suomių literatūros draugijoje (internetinis adresas httpwwwfinlitfi) detaliau pristatomi svarbiausieji šal-tiniai (34 leidiniai iš ~ 350) tarp jų ir pro-fesoriaus kazio grigo bdquoPatarlių paralelėsldquo (1987) Pasak autorės M kuusi labai vertino šį leidinį esant rodyklei vokiečių kalba ga-lėjo puikiausiai juo naudotis tolesniame po-skyryje o Lauhakangas paėmusi atsitiktinę patarlę Nekask duobės kitam nes pats įkrisi aiškina kaip susirasti jos bdquoadresąldquo kompiu-terinėje duomenų bazėje (H5 d 22) ir paro-do kokio pobūdžio informaciją galima gauti apie šią patarlę Pagaliau trumpai aptariama nuorodų sistema (cross-references) tankiu tinklu apraizgiusi patarlių tipus ir jų pogru-pius Būdinga kad į nuorodų sistemą įtraukti ir tie patarlių variantai kurių interpretacija nesutampa su daugumos to tipo patarlių tai-gi pagrindinės ir paralelinės interpretacijos patarlės (to paties tipo) per nuorodų sistemą bus siejamos su skirtingomis bdquokaimynėmisldquo

šeštasis paskutinis ir pats trumpiausias skyrius (p 91ndash92) reziumuoja teorinę mono-grafijos dalį sunku ką pridurti dar sunkiau vertinti tPtk turi trūkumų subjektyvumo bet visi šie momentai yra sąžiningai išvardyti knygoje ir aptarti neetiška būtų vėl iš naujo į juos baksnoti trūkumus tikrai atsveria daug svarbesnis dalykas ndash pagaliau užbaigta tPtk ir veikiantis () kompiuterinis tarptautinių patarlių sąvadas tai reiškia kad neišeinant iš namų tiesiog asmeninio kompiuterio mo-nitoriuje bet kada galima gauti daug vertin-gos informacijos apie viso pasaulio patarles unikali dviejų intelektualų tėvo ir dukters

370

komanda atliko didžiulį teorinį darbą Bet jie sakosi kad pirmiausia siekę pragmatinių tikslų naudingu darbo įrankiu aprūpinti vi-sus besidominčius patarlėmis frazeologija įvairiomis kalbos etnologijos kultūrologijos problemomis todėl nereikėtų žiūrėti į tPtk kaip į bdquoparemiologų biblijąldquo (p 30) kom-piuterinė duomenų bazė ir toliau bus nuose-kliai pildoma Maloni žinia mums kad į ją žadama įtraukti ir lietuvių patarlių tekstus iš LLti rengiamo bdquoLietuvių patarlių ir priežo-džiųldquo sąvado6

Baigti recenziją norėtųsi pirmąja mono-grafijos pratarmės pastraipa Joje o Lauha-

kangas pasakoja kaip vienąkart susimąstė į kokią ilgą sudėtingą ir net pavojingą veiklą ji buvo įsitraukusi nejučia pradėjusi ieškoti tinkamiausios šiai situacijai patarlės kompiu-terinėje duomenų bazėje iš pradžių dėmesį patraukė g3 grupės tėvai ir vaikai tipas g2 c 11 Paveldėtas turtas vaikams yra bėda nelaimė (armėnų) Paveldėtas turtas ndash blogio šaltinis (afrikiečių) ir t t vėliau sustojo prie tipo g2 c 16 kuris atrodo tiksliau perteikia kultūrinio paveldo aspektą Šimtakojis net ir negyvas išsilaikys nenukritęs (japonų) Lapei mirus uodega pasilieka (suomių) ir daugybė kitų panašių tekstų iš viso pasaulio ndash lydeka palieka dantis dramblys ndash iltis tigras ndash kailį ir t t tokiais metaforiškais vaizdais prabilo liaudies išmintis

Giedrė Bufienė

6 Wolfgang Mieder the Matti kuusi inter-national type system of Proverbs By outi Lau-hakangas FF Communications no 275 Helsinki suomalainen tiedeakatemia 2001 P 158 Prover-bium 2002 no 19 p 436

371

ANOTACIJOSISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

Jurga Sadauskienė Didaktinės lietuvių dainos Poetinių tradicijų sandū-ra XIXndashXX a pradžioje Vilnius Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 2006 ndash 254 p

turime dar vieną monografiją pareng-tą Lietuvių literatūros ir tautosakos insti-tute apgintos disertacijos pagrindu iš pir-mo žvilgsnio disertacijos objektas atrodo nepatrauklus ndash esame išugdyti tradicijos į tautosaką žiūrėti pirmiausia kaip į meno kū-rybą iš tokių pozicijų vėlyvosios dainos yra nepalankioje situacijoje senųjų tradicinių liaudies dainų vertinimo kriterijai joms ne-betinka iš individualiosios poezijos reika-laujamo meniškumo nei teksto unikalumo jos negali turėti ta prasme esančios folklo-ro ir literatūros paribyje šios dainos nebuvo vertinamos tautosakos rinkėjų nesusilaukė nė didesnio tyrinėtojų dėmesio tačiau mo-nografijos autorė išvengė regis akivaizdaus pavojaus paskęsti smulkmeniškoje didakti-nių (kitų apibūdinimu ndash moralistinių) dainų tekstų kaip pagrindinio tyrinėjimo objekto analizėje Ji pasirinko kur kas vaisingesnį kelią autorė šias dainas įtraukusi į itin pla-tų kultūrinio gyvenimo ir visuomenės rai-dos poveikio lauką iškelia bei atskleidžia jų ištakas sąsajas su kitais kultūros reiški-niais nustato santykį su tradicine liaudies kūryba rašytine literatūra su XiX ir XX amžių sandūroje kilusiomis naujomis visuo-meninėmis idėjomis nurodydama didak-tinių dainų idėjines paskatas literatūrines jų tekstų ištakas ryšio su tradicine lietuvių tautosaka ieško atskleisdama vidinius abiejų kūrybinių sluoksnių ypatumus pirmiausia ndash etinį bei socialinį normatyvumą vėlyvųjų dainų santykis su tradicinėmis senosiomis

liaudies dainomis atskleidžiamas tiek teksto atžvilgiu analizuojant anų ir šių dainų pa-saulėvaizdį poetinės minties raišką tiek ir aptariant dainavimo aplinkybes bei pobūdį inspiracijas liaudies dainininko laikyseną dainininko ir bdquoauditorijosldquo ryšį trumpas kondensuotos minties baigiamasis skyrius bdquodidaktinių dainų sociokultūrinė reikšmėldquo gražiai užsklendžia knygos struktūrą

šioje monografijoje pateikta plati XiX ir XX amžių sandūros kultūrinio bei li-teratūrinio gyvenimo panorama kurioje įprasmintas didaktinių dainų radimasis ir gyvavimas gali teikti paskatų ir kitokiems folkloristikos tyrinėjimams ndash pavyzdžiui į tam tikrą lietuvių patarlių sluoksnį pažvelgti šiame veikale iškeltais aspektais

Platus tyrinėtojos požiūris įgalinęs drą-siai peržengti grynosios folkloristikos rė-mus įžvalgūs ir gerai pagrįsti teiginiai yra įgiję sklandaus patrauklaus skaityti teksto pavidalą atskiro paminėjimo vertas bdquoPra-sitarimasldquo autorės perskaitytas auditorijai disertacijos gynimo metu o dabar įdėtas prieš bdquoĮvadąldquo regis sunkiai derėtų prie monografijos oficialumo tačiau šis toks neakademiškas emocingas tekstas skatina ir visame tyrinėjime šalia kultūrologijos ir folkloristikos mokslo teiginių bei išvadų įžvelgti pajusti ir asmens gyvenimo dimen-siją primena kad folkloras kur kas artimiau negu literatūra yra susijęs su žmogaus vidi-niu emociniu gyvenimu ir kad folkloristi-kos mokslas įstengia tai matyti

Lilija Kudirkienė

372

Jadvyga Čiurlionytė sudarė ir parengė Laima Burkšaitienė Vilnius Lietu-vos muzikos ir teatro akademija 2006 ndash 502 p

Lietuvių etnomuzikologijos pagrindėja ndash teorinių darbų iki šiol tebesančių atspara šiandienos tyrėjams autorė ir viso pulko mokinių tęsiančių plėtojančių jos iškeltas idėjas ugdytoja Jadvyga čiurlionytė įamžin-ta solidžiame skoningai apipavidalintame leidinyje knygoje skelbiami J čiurlionytės laiškai ir laiškai jai dienoraščio fragmentai pokalbiai su ja bemaž trisdešimties žmonių ndash draugų artimų giminaičių kolegų buvusių studentų gerų pažįstamų ir bendravusių su profesore epizodiškai ndash atsiminimai taip pat nekrologai kalbos pasakytos minint jos šimtmetį Prieduose sudėtos svarbiausios J čiurlionytės gyvenimo ir veiklos datos jos studentų ir jų diplominių darbų sąrašas bibliografija notografija knygos pradžioje Laima Burkšaitienė pateikia J čiurlionytės asmenybės ir mokslinės veiklos aprašymą tai išsami objektyvi biografinė studija ku-rioje atskleistas ir gyvenimo kelias ir visi šios žymios moters veiklos barai

knygoje skelbiama medžiaga atrinkta nepaprastai preciziškai niekur neperžen-giama viešumo ir asmeniškumo riba antra vertus tiek J čiurlionytės asmenybė tiek ją supusi kultūrinė aplinka atskleidžiama nepaprastai išsamiai netikėtais aspektais tai ypač daug kruopštumo nepaprastos at-sakomybės intuicijos išmanymo iš knygos parengėjos pareikalavęs darbas L Burkšai-

tienė surinko po daugelį archyvų išsibars-čiusius dokumentus išgvildeno daugybę iki šiol neaiškių svarbių faktų ir smulkmenų pateikė tikslius duomenis apie šalia J čiur-lionytės buvusius su ja bendravusius jos minėtus žmones

Ypač daug apie žmogų pasako laiškai Juose atsiveria netgi tokia santūri uždara griežta gana kategoriška asmenybė kaip J čiurlionytė Laiškai ir dienoraščiai iš-duoda vidinį tapsmą ieškojimus abejones atvirą nuomonę bei svarstymus vienatvę tarp artimųjų ndash visa tai ko nežinojome žinojome kitokią profesorę iš jos santūrių lakoniškų esmingų darbų ndash knygų straips-nių recenzijų taip pat kaip didžiojo čiurlio-nio seserį ndash iš spaudai parengtų jo kūrinių atsiminimų apie menininką Profesorė visa-da save siejo su vyriausiojo brolio Mikalo-jaus konstantino čiurlionio vardu Juk ne veltui ji žinoma pedagogė muzikos kritikė mokslininkė etnomuzikologė buvo ir liko Jadvyga čiurlionytė ndash ne abraitienė ir ne Borutienė

Leidinyje pateikiamoje medžiagoje neiš-vengiamai atsispindi ir ilgą laiką tarp kon-servatorijos ir Lietuvių kalbos ir literatūros instituto folkloristų tvyrojusi įtampa truk-džiusi bendradarbiauti kiekvienas gali tos įtampos priežastis suprasti išsiaiškinti sa-vaip kas teisus kas ndash ne nuorodų nėra

Aušra Žičkienė

Barbora Buivydaitė Autentiškas folkloras Vilnius Lietuvos muzikos ir teatro akademija 2006 ndash k pl + kn (64 p)

Lietuvos muzikos ir teatro akademija prieš kurį laiką pradėjo leisti kompaktinių plokštelių seriją su autentiškais liaudies dainininkų įrašais serijoje pristatyti pa-teikėjai įvardijami bdquodainų karaliais ir kara-lienėmisldquo šis iš pasakų atkeliavęs įvaizdis folkloristinėje raštijoje gyvuoja ne vieną dešimtmetį Juo apibūdinami pateikėjai iš

kurių tautosakos rinkėjai yra užrašę ypač daug vertingų dainų

taigi šios serijos pateikėjų atranką greta kokybės lemia ir kiekybė tai yra užrašytų dainų skaičius Mat kuo didesnė daininin-ko repertuaro apimtis tuo daugiau yra ką atsirinkti nuodugnus repertuaro ištyri-mas rimtas įsiklausymas ir griežta atran-

373

ka ndash svarbiausios prielaidos visuomenei pri-statyti pačius vertingiausius liaudies dainų variantus

trečioji šios serijos plokštelė ndash žemai-tės Barboros Buivydaitės (1897ndash1982) kuri buvo ne tik dainų pateikėja bet ir rinkėja užrašiusi daug vestuvių ir kalendorinių švenčių papročių pasakų smulkiosios tau-tosakos dainų tekstų savos kūrybos eilė-raščių kompaktinės plokštelės viršelį puo-šia guvių akių senolės apsigobusios marga skarele vilkinčios gėlėta palaidine fotopor-tretas vos žvilgtelėjus be žodžių aišku jog čia įrašyta bdquokaimiškaldquo muzika

Leidžiant muzikinį folklorą nejučiomis įsigalėjo nerašyta taisyklė tiek knygose tiek plokštelėse daugiausia skelbti dzūkų tauto-sakos tai susiję su folkloro specialistų ypač vertinamu dzūkų melodijų archajiškumu savitumu pagaliau su šioje muzikoje užkon-servuota senojo tradicinio kaimo žmonių gyvensena ir pasaulėjauta

tačiau tai nereiškia jog gilių tradicijų reliktų nesama kitų regionų dainose vienas tokių ndash B Buivydaitės atstovaujama žemai-tija Plokštelėje skelbiamos 29 įvairių žanrų dainos ndash darbo vestuvių karinės meilės ir kt Jos atspindi didžiulį dainininkės reper-tuarą kurio vien dainų dalis yra apie 500 vienetų klausantis pateiktų dainų galima susipažinti ne tik su pačios dainininkės dai-

navimo stiliumi bet ir susidaryti gana aiškų vaizdą apie regiono dainavimo tradiciją jos kitimą ir šios kaitos mastą kaip dainavimas ir dainos kito taps ypač akivaizdu paly-ginus B Buivydaitės padainuotą senovinę dainą bdquoPlaukia pylelė par ežirelįldquo ir roman-są bdquožydiejo gielės laukuosildquo Įdomu jog kontrastingi muzikinio mąstymo modeliai senųjų pateikėjų sąmonėje puikiausiai su-gyveno

šis leidinys palyginti su dviem serijos pirmaisiais yra pagerintas greta jau įpras-to įvado su dainininkės biografija ir reper-tuaro aptarimu (jį parašė Loreta Juciutė) pridedami visų dainų tekstai su virginijos Baranauskienės transkribuotomis melodijo-mis taigi išmanantys natų raštą galės dai-nuoti ir iš natų ne tik iš klausos mėgdžioti įraše užfiksuotą senolės dainavimą Beje toks mėgdžiojimas be dainos struktūros suvokimo dažniausiai nieko gera neduoda dainavimas yra toks pat individualus da-lykas kaip ir kalbėjimas gestikuliavimas kūno judesiai

kruopščios leidinio sudarytojos ir ren-gėjos (be jau minėtų varsa zakarienė vita ivanauskaitė ir daiva vyčinienė) regis bus pražiūrėjusios vieną smulkmenėlę kurios labai prisireikia skaitant natų tekstą ir pa-teiktus jo variantus liko nesunumeruoti po-etinių tekstų posmai

Živilė Ramoškaitė

Jurga Ivanauskaitė Odė džiaugsmui Eilėraščiai Vilnius Tyto alba 2007 ndash 133 [11] p

žvelgdami į paskutinius iš gyvenimo pasitraukusių kūrėjų darbus esame linkę ieškoti juose kokių ženklų kuriais autorius galėtų būti išreiškęs tai ko ligi tol nesiryžo ar nebuvo radęs progos pasakyti ndash ko nors tokio kas skirta mums kuriuos palieka taip buvo perskaityta ir ši knyga ndash prozi-ninkės eseistės dramaturgės Jurgos iva-nauskaitės (1961ndash2007) paskutiniu gyve-nimo tarpsniu parašytų eilėraščių rinkinys bdquoodė džiaugsmuildquo tai buvo netikėtumas

daugeliu atžvilgių čia bus kalbama apie vieną ndash apie lietuviškas tradicines patar-les bei priežodžius liaudišką frazeologiją pasirodžiusius šiuolaikinės (ne vien pagal sukūrimo laiką) poezijos knygoje tekstuo-se rašytojos kurią išaugino miesto kultū-ra kuri savo kūryba plaukė prieš tradici-jos srovę kurios dėmesio tiek buvo skirta rytų kultūrai filosofijai magijai taip pat atokesnės vakarų europos kultūriniam pa-likimuihellip

374

tačiau paskutinėje (vienintelėje) poe-zijos knygoje padalytoje į skyrius bdquočialdquo bdquotenldquo ir bdquoniekurldquo staiga skaitome

Te n g e r a i k u r m ū s ų n ė r a (Ten žuvys turi liežuvius todėl bučiuojas pran-cūziškai) p 47 K a i p p a v a d i n s i ndash n e -p a ga d i n s i (batelis nepyksta mėnuliu pa-krikštytas lthellipgt o plaktuką pateiksiu vietoj deserto) p 99 daiktai irgi verti išmoningos savo šeimininkės Kai manęs nėr namuo-se daiktai kelia orgijas p r i s i g e r i a i k i ž e m ė s g r a i b y m o lthellipgt bet vos įžen-giu pro duris jie vėl susigrąžina formas s u s t i n g s t a k a i p į b e s t i p 123 galima ištisą tekstą suverti iš liaudiškų ir šiaip tra-dicinių posakių

nieko čia nepadarysiprigimties nepakeisia u k šč i a u b a m b o s n e p a š o k s in u o s a v ę s n e p a b ė g s ip r i e š v ė ją n e p a p ū s ik ą m o k u t ą m o k u ndashnugrimztiir vėl išnirti

bdquoPriegalvio užrašaildquo p 33

M a n o š i r d y j e p j a u n a s i k a t ė s ndashsakoma eilėraštyje bdquoPenktoji kelionė į in-dijąldquo o apie tuos kurie bdquonukeliavo į Lur-dąldquo ndash D i e v o p a t e p t i e j i ndash g i m ę p o l a i m i n ga ž v a i g ž d e s u b a l t a i s m a r š -k i n ė l i a i s (p 12) Nemėgstu pavasario jis manęs ndash irgi bet kasmet susitinkam k a i p d u u ž s i s p y r ę o ž i a i a n t s i a u r o l i e p -t o (p 13) tradicinį posakį galima truputį ir

pakreipti (E s u v i e n a b e t n e k a i p p i r š t a s p 43) supoetinti (iš kasdieninio vienodi kaip du vandens lašai ndash į hellipk a i p l i e t a u s l a š a i v i e n o d i v y r a ihellip p 99) galima įprastinį Iš didelio debesio mažas lietus netikėtai išplėsti ir išskaidyti kalbant apie pakilusias pulku skristi varnas čia pa-vadintas Juodosios Madonos angelėmis ndash

i š d i d e l i o j ū s ų d e b e s i e st o k s m a ž a s p a l a i m i n i m ų l i e t u s

bdquogimtadienisldquo p 24

tokie savaip modifikuoti tradiciniai pa-sakymai iškelti iš įprastinės semantinės-stilistinės aplinkos įgyja naujų konotacijų ir darosi labiau pastebimi o jeigu dar ne-pakankamai tada galima pateikti tikrą se-mantinį ir stilistinį disonansą

helliphelliphelliphellip Septyni šimtaiepidemijos pakirstų kūdikėlių p i l s t om ėly n ą p r i n c ų k r a u j ą i š t u šč i oį k i a u r ą

bdquorytas džaipureldquo p 79

ši poetiškai šiurpi nedermė neturėtų lik-ti nepastebėta ir nepajusta

Manau tokie dalykai nepasidaro savai-me tai nėra natūralus kalbos srautas kal-bėjimo tėkmė tradiciniai liaudiški posakiai anaiptol ne tradiciniame kontekste

gal tai ndash savo šaknų savo kultūrinės priklausomybės liudijimas

tačiau šitai irgi gali būti skirta mumsnekvieskitneatsiliepsiu

Lilija Kudirkienė

Druvis Almanach Сentru etnakasmalogiji laquoKryŭjaraquo Mensk 2005 1 ndash 276 p

Pristatydami pirmą jį 2005 m pasiro-džiusio almanacho bdquodruvisldquo numerį jo rengėjai ndash gudų etnokosmologijos centras bdquokryŭjaldquo ndash pabrėžia jog pagrindinė šio lei-dinio paskirtis yra nacionalinio ir etninio gudų identiteto palaikymas ir skatinimas

neįprastai didelio formato solidžios apim-ties plačios tematikos almanachas skirtas supažindinti su baltarusių mokslininkų bei užsienio autorių tyrimų rezultatais kultūro-logijos etnokosmologijos etnografijos istori-jos geopolitikos politologijos srityse taip pat

37

nemažai jame vietos skirta ir gudų tautinės savimonės istorijai nuo XX a pr pristatyti

almanacho pirmojo numerio publika-cijas vienijanti gija ndash baltiškasis elementas kurio vaidmuo pasak leidėjų gudų etnoge-nezėje buvo lemiamas o pati gudų kultūra drauge su lietuvių latvių ir kitomis neišli-kusių baltų genčių kultūromis yra bendrojo baltiško pasaulėžiūrinio lauko sudedamoji dalis tokią leidinio rengėjų poziciją atspin-di ir almanache publikuotas siarhiejaus sań-ko straipsnis bdquoBaltiška temaldquo Jame autorius pateikia argumentų leidžiančių laikyti gu-dus slaviškai kalbančiais baltais ši nuostata paaiškina ir almanacho pavadinimo pasi-rinkimą iš prūsų kalbos kilęs žodis druwis atitinka lietuvių tikėjimas lotynišką jį credo ar vokišką jį der Glaube Leidėjų nuomone šis žodis galėtų tapti neigiamą atspalvį tu-rinčio žodžio pagonybė lygiateisiu sinonimu ir deramai aktualizuoti šį ikikrikščionišką paveldą gudų lietuvių bei latvių kultūrose geriausiai europoje išsaugojusiose tradicinę pasaulėžiūrą

Baltiškajame pasaulyje ypatingą vietą užėmė krivijos žemė kurioje klojosi gudiš-kojo etnoso pagrindai ir kuri dabar sudaro didžią ją Baltarusijos dalį krivijos problema-tikai ir baltiškosioms jos ištakoms ir skirtas šis pirmasis numeris o tokias temas bene ge-riausiai apibendrina viktaro korbuto straips-nis bdquoMes krivičiai pasaulio artojai trys kri-viškos idėjos amžiaildquo autorius pristato XX a pr kilusias iniciatyvas įtvirtinti žodį Kryvija kaip nacionalinį gudijos pavadinimą kry-vijos idėja išpopuliarėjo dar XiX a viduryje tarp vietinių lenkų o vėliau ir tarp rusų in-teligentų Mums įprastesnis ir iki šiol išlikęs Baltarusijos vardas įsigalėjęs po Ldk žemių įtraukimo į rusijos imperijos sudėtį XiX a pabndash XX a pr jaunam gudų nacionaliniam są jūdžiui buvo nepriimtinas dėl perdėm ties-muko sąskambio su rusijos pavadinimu Jau tada susiformavo nuostata kad gudai savo kilme yra baltai be to nemenkas ir jų isto-rijos etapas (XiiindashXviii a) praleistas Ldk sudėtyje Bene karščiausias pavadinimo Kri-vija įteisinimo šalininkas buvo vaclovas Las-tauskas ndash vienas XX a pr gudų nacionalinio

judėjimo lyderių savo mintis jis skleidė žur-nale bdquokryvičldquo kuris trečiajame dešimtme-tyje buvo leidžiamas emigracijoje kaune remiant Lietuvos respublikos vyriausybei vėliau sovietiniu laikotarpiu tokios bdquonaci-onalistinėsldquo intencijos buvo draudžiamos naujas krivijos idėjos atgimimas prasidėjo XX a paskutiniame dešimtmetyje 1990 m menininkas ir kultūrologas todaras kašku-revičius bei filosofas s sańko įkūrė etno-kosmologijos centrą bdquokryŭjaldquo ir atsidėjo kriviškosios (ikikrikščioniškos ir baltiškos) gudų kultūros tyrinėjimams šiandieniniai krivijos idėjos šalininkai nesiekia pakeisti įsigalėjusio Baltarusijos pavadinimo kitu o daugiausia dėmesio skiria savo šalies istori-jos ir kultūros studijoms

istorinei krivijos vaizdinio raidai skir-tus straipsnius iliustratyviai papildo eseis-tinio pobūdžio publikacijos v Lastausko pasakojimas bdquoBuvo neramūs laikaildquo apie pasirinkimą tarp pagonybės ir krikščiony-bės poeto ryhoro Baradulino pamąstymai apie senųjų papročių svarbą tautos gyveni-me bdquokaip gudai pagonybės laikosildquo vasilio Brykuno refleksijos bdquodievų įkurtas mies-tasldquo apie senosios krivijos sostinę Polocką bei uładzimiero Łobačo rašinys bdquokritiška-sis uładzimiero karatkievičiaus kosmosasldquo apie krivijos temą aktualinančią šio rašyto-jo kūrybą

krivijos etnonimo kilmę straipsnyje bdquotėvynės vardai kryŭjaldquo aptaria s sańko atkreipdamas dėmesį į šio pavadinimo sąsa-jas su šaknimi kriv- kuri baltų kalbose yra siejama su šventais dalykais visų pirma su krivio institucija autorius kelia prielaidą kad krivijos žemė galėjusi turėti sakralinį statusą o ten gyvenę žynių luomo atstovai gerbti ir baltų žemėse etimologinei analizei skirtas ir alaksiejaus dziermanto straipsnis bdquoAkoŭski miškasldquo kuriame jis nagrinėja šio gamtos objekto pavadinimo kilmę ir pirme-nybę teikia sąsajoms su lietuvišku žodžiu alka Baltiškas leksinis gudų kalbos sluoks-nis atsispindi ir nedideliame žodynėlyje bdquoiš kriviškų (gudiškų) baltizmųldquo Jame patei-kiama šiaurės gudijoje surinktų daugiau kaip 200 baltiškos kilmės žodžių

376

net dvi publikacijos yra skirtos kultinei akmenų reikšmei gudų tradicijoje atskleis-ti todaras kaškurevičius aptaria kriviškų sakmių apie akmenis kosmografiją ir topo-grafiją o Ludmiła dučyc gudų sakmėms apie akmenis atitikmenų ieško latvių ir lie-tuvių tautosakoje u Łobačas straipsnyje bdquotradicinė gudų kultūra ir krikščioniška bendruomenė XiXndashXX a pradžiojeldquo išryš-kina bendruosius liaudies pagonybės bruo-žus krikščioniškoje gudų kultūroje ir iškelia sinkretinę gudų dvasinės kultūros prigimtį almanachą papildo iš lietuvių bei kitų už-sienio kalbų versti straipsniai o jį baigia knygų recenzijos ir santraukos lietuvių lat-vių ir anglų kalbomis

atskirai dera paminėti almanache pu-blikuojamą pokalbį su etnokosmologu Jonu vaiškūnu ir gintauto kareivos straipsnį bdquovilniaus krivūlėldquo apie pirmą jį Baltų re-ligijos bendrijos kurią 2005 m įkūrė Bal-tarusijos Latvijos Lietuvos ir rusijos Fe-deracijos kaliningrado srities kultūrinių ir

religinių organizacijų atstovai susibūrimą Leidinyje taip pat anotuojama baltarusių kalba išleista a J greimo knyga bdquoapie die-vus ir žmones tautos atminties beieškantldquo (Minskas 2003)

Pačioje almanacho pabaigoje tarp žmo-nių kuriems už suteiktą pagalbą ir palaiky-mą dėkoja almanacho rengėjai smagu rasti padėką net šešiems lietuvių tradicinės kultū-ros žinovams tai įrodo kad etnokosmologi-jos centro bdquokryŭjaldquo skatinama gudų ir baltų bendrystė bent jau kultūriniu lygmeniu ne tik galima bet jau ir vyksta turint omeny-je tautinės savimonės išlaikymo atžvilgiu iš tiesų nelengvas ir XXi a europos viduryje atrodytų sunkiai įsivaizduojamas autorita-rinio režimo Baltarusijoje sukurtas antigu-diškos atmosferos sąlygas tokia savo tautos likimui neabejingų gudų kultūrininkų inici-atyva nusipelno visokeriopo palaikymo bei skatinimo ir leidžia neprarasti vilties kad mūsų kaimynai netrukus sulauks tikrojo krivijos idėjos atgimimo

Radvilė Racėnaitė

Angelika Juško-Štekele Latgaliešu folklora Rēzekne 2007 ndash 162 p

Mūsų institutą pasiekė dovana moky-mo priemonė bdquoLatgalių tautosakaldquo (parengė a Juško-štekelė recenzavo J kursytė lei-dėjas ndash rėzeknės aukštosios mokyklos Hu-manitarinių ir juridinių mokslų fakultetas) šioje studentams humanitarams skirtoje nedidelėje knygoje pateikiama bendriausios folkloristikos žinios bei folkloristikos istori-jos duomenų apibūdinamas Latgalės tauto-sakos regioninis savitumas supažindinama su tautosakos kūrinių klasifikacija (pateikta lentelė) atskiri skyreliai trumpai pristato tautosakos žanrus ir rūšis kiekvienas jų apibūdinamas supažindinama su kūrinių struktūra pateikiama interpretacijos pavyz-džių ndash mokoma kūrinyje įžvelgti buvusių-jų apeiginių iniciacijos ritualo momentų ir pan knygoje pateiktieji tautosakos tekstai ndash išimtinai latgališki kiekvieno skyrelio gale yra skaitytojams (studentams) skirti klau-

simai arba užduotys kurių tikslas ndash ugdyti folkloristinę sampratą įžvalgumą

Pastebėtina kad klasifikacijos lentelė-je tas tautosakos sluoksnis kurį mes tradi-ciškai vadiname smulkią ja tautosaka (ar trumpaisiais pasakymais) ndash mįslės patarlės priežodžiai užkalbėjimai įvairaus pobūdžio lakoniškai suformuluoti tikėjimai vadina-mi graikų k kilmės žodžiu brachilogizmai (latv brahiloģismi) kurio vartojimo tradicija latvių folkloristikoje atėjusi iš XiX amžiaus

iš pateiktų latgališkos tautosakos kūri-nių daugelis atrodo tiesiog pažįstami ndash t y lietuvių tautosaka turi artimų analogų (Kačs īt vacumā nogi osumā Slūta ndash lsquoKatinas eina senyn nagai aštryn Šluotarsquo Kuorkls na kūks vysta na lūps prymaks na cilvāks ndash lsquoKarklas ne medis višta ne gyvulys užkurys ne žmogusrsquo) Beje tarp šioje knygoje pateik-tų mįslių ir patarlių priežodžių nepropor-

377

cingai daug obsceniškų galimas daiktas kad tai nulemta kaimiškųjų regionų šnekos savitumo

kai kurie latgalių ir lietuvių tautosakos kūriniai bus turėję bendrą literatūrinį šal-tinį palyginimui pateikiame po dvi dainos apie girtuoklį strofas

Kas tī klīdzia kas tī briecaKas tī ōra klajgoja Voj na myusu tāus pīdzieris Ar cytim gūloja Mōmulenia tu pūczenia Īt myusu tāvs pīdzieris Kas tī byuś Kas tī byuś

Globojitēs globojitēs Bierneni mīleigī Cyts iz cepļa cyts zam cepļa Biedzit vysi dreižeigi Es poša prīškā aizīšu Un veiram durs atvieršu Raudeigi raudeigi

(p 42)

Kas ten rėkia kas ten kaukiaKad net laukai plyšta Bene mūsų tetušėlisIš karčemos grįžtaMatulyte baltulyteMatulyte baltulyteKur mums bėgt kur mums bėgt

Kavokitės kavokitėsVaikeliai mieliausiViens už pečiaus kits po pečiausLįskite giliausiaiO aš viena pasiliksiuKaip galėsiu pasitiksiuSirgdama sirgdama

(bdquogirtuoklių dainos arielkėletu pilkojildquo nr 47)

tačiau tarp knygoje pateiktų tautosakos pavyzdžių dažniau atpažįsti kūrinio pobūdį ir struktūrą o tekstas visai savitas Pavyz-džiui (pateikiamas tik vertimas)

ndash Kur bėgi maža pelyte ndash Į aruodą žirnių vogt ndash Kaip ten tavęs nesučiumpa ndash Pasislepiu urvely ndash Kaip tu tenai nesušąli ndash Susikuriu kaulų ugnį ndash Kaip tu tenai nesudegi ndash Apsikai-šau adatom spygliais ndash Kaip tau kraujas nebė-ga ndash Apsitepu senu sviestu ndash Kur tu gauni seno sviesto ndash Senos močiutės skrynelėj ndash Kur jo gavo sena močiutė ndash Margos karvės speneliuos ndash Kur jo gavo marga karvėndash Žalios žolės viršū-nėlėj ndash Kur jo gavo žalia žolė ndash Dievas įmetė su rasa ndash Kur pasidėjo ta rasa ndash Subėgo į mare-les ndash Kur pasidėjo marelės ndash Jas išgėrė Dievo žirgai ndash Kur pasidėjo Dievo žirgai ndash Dievo sū-nūs nujojo Saulės dukrai pasipiršti (p 41ndash42)

tik apgailestautina kad knyga leidybos atžvilgiu stokoja profesionalumo pavyzdžiui nėra turinio ir tai apsunkina naudojimąsi

Lilija Kudirkienė

378

KRONIKAISSN 1392ndash2831 Tautosakos darbai XXXIV 2007

ŠIEMETINĖ JONO BASANAVIČIAUS PREMIJOS LAUREATĖ

profesionaliu moksliniu požiūriu aiškiais kriterijais grįsta moksline metodologija gi-linantis į jos iki šiol nueitą kūrybinį kelią su-sidaro įspūdis jog jai net savo kasdienybėje visa galva pasinėrusiai į tautosakinę veiklą tarsi būtų pavykę išvengti vien apibendrinto kaip nors dirbtinai pakylėto ir dažnai dėl to paviršutiniško lietuvių tautosakos vertinimo Jos darbai rodo ndash visomis išgalėmis siekta žodinę kūrybą ypač jos seniausią sluoksnį giliau pažinti atskleisti ir pagrįsti jos savi-tumą tokiais atvejais neužtenka vien gero studijuojamos srities išmanymo reikia ir tam tikrų individualių savybių ndash didelio pa-siryžimo valios pastangų ir pasiaukojamo darbštumo ir atsakomybės jausmo Humani-

šių metų Jono Basanavičiaus vardo pre-mija už etninės kultūros puoselėjimą įteik-ta filologijos mokslų daktarei lituanistei danutei krištopaitei Pristatant laureatės pagrindinę kūrybos veiklą buvo pabrėžta jog įgytas humanitarinis lituanistės išsilavi-nimas ir visa šios srities patirtis nuo jaunys-tės dienų padėjo šiai filologei profesionaliai dirbti žodinio lietuvių paveldo srityje tarp kitų žinomų folkloro puoselėtojų ir entuzi-astų gerai suvokiančių lietuvių tautosakos reikšmę ir svarbą mūsų vis labiau šiandien aktualėjančiose istorinės tapatybės paieš-kose d krištopaitė pirmiausia išsiskiria ne tiek kitus lenkiančiu darbų gausumu ar in-tensyvia jų sklaida kiek juose išryškėjusiu

Jono Basanavičiaus premijos laureatę danutę krištopaitę sveikinakultūros ministras Jonas Jučas Mindaugo Krištopo nuotrauka

379

tarinė bendruomenė šiandien ir pažįsta tokią danutę krištopaitę ndash profesionalią ir be galo darbščią filologę reiklią redaktorę lietuvių tautosakos žinovę tyliai ir kantriai iki šiol tebesidarbuojančią etninės kultūros baruo-se nors jos mokslinių interesų ratas niekada nesiribojo vien tautosaka (antai jai visą laiką rūpėjo ir literatūra konkrečios istorinės as-menybės ir jų darbai plg neatsitiktinai šios autorės parengtą v Mykolaičio-Putino raš-tų 7-ą jį tomą) tačiau vis tiek pagrindiniai visos veiklos prioritetai visada buvo kryp-tingai ir sąmoningai orientuoti į tradicinės kultūros tyrimų sritį o dirbta buvo kaip reta sąžiningai ir rūpestingai kartais tiesiog pa-siaukojamai dažnai visai negalvojant apie atlygį už darbą

iš karto po lituanistinių studijų jauna fi-lologė susidomi ir studijuoja dainuojamąją lietuvių tautosaką ir greitai parašo vienin-telę Lietuvoje iki šiol mokslinę monografiją iš karinių-istorinių dainų kurioje pateiktais teoriniais apibendrinimais ir pagrįstomis įžvalgomis grindžiami ir dabartiniai šių dainų tyrinėjimai (Lietuvių liaudies kari-nės-istorinės dainos v 1965 už šį darbą d krištopaitei suteikiamas daktaro laips-nis) autorės profesionalią brandą rodo ir anuo metu jai patikėti rengti tikrai rimto filologinio išprusimo reikalaujantys J Ba-sanavičiaus raštai (žr Jonas Basanavičius Rinktiniai raštai paruošė d krištopaitė v 1970) sukaupta teorinė patirtis ne tik per-keliama į mokslines publikacijas bet ir pa-naudojama praktiškai ją perteikiant jauna-jai kartai jauna daktarė aktyviai dalyvauja kartu su studentais tautosakos rinkimo eks-pedicijose jiems vadovauja o vėliau indivi-dualiai vyksta į tokias ekspedicijas ieško ir randa vis naujų liaudies talentų įvairiuose Lietuvos kampeliuose (jos surinkta per 10 tūkstančių tautosakos kūrinių) apie daugelį iš jų yra rašiusi kultūrinėje spaudoje

Be paminėtos ir nepaminėtos aktyvios mokslinės veiklos d krištopaitės dėmesio centre visada buvo svarbiausia tradicinės kultūros grandis ndash žmogus ypač dainuo-

jančio žmogaus talentinga meninė indivi-dualybė jos ištakos ir kūrybinius polinkius brandinusi aplinka leidusi vienam žmogui aprėpti iš kartos į kartą perduodamą kuriai nors mūsų krašto vietovei būdingą didžiulį folkloro repertuarą tai daugiaaspekčiai sudėtingos sanklodos pačios tautosakos ir ją brandinančių kuriančių žmonių santy-kiai susiję visų pirma tiek su jų meniniais gebėjimais tiek su atskiro individo pasau-lėvaizdžiu bei su konkrečios bendruomenės šimtmečiais tarpusia daugialype ideologija turima galvoje d krištopaitės straipsniai paskelbti jos parengtose žymių tautosakos pateikėjų antologijose ir kituose mokslo leidiniuose kaip tik šios lietuvių folklo-ro žinovės rūpesčiu buvo suburtas autorių kolektyvas ir parengta apie daugelio gar-siausių liaudies dainininkų bei muzikantų gyvenimą parašytų apybraižų trilogija (Aš išdainavau visas daineles Pasakojimai apie liaudies talentus ndash dainininkus ir muzi-kantus sudarė ir parengė danutė krištopai-tė kn 1ndash3 v 1985 1988 1997) trilogiją galima laikyti pirmą ja kregžde gyvenimo istorijų tyrimų lauke kurio platūs horizon-tai vis dar dirvonuoja (iki tol turėjome tik pavienius įvairiuose leidiniuose išbarsty-tus talentingų tautosakos atlikėjų ir folkloro reikšmės jų gyvenime aprašus) iš tų pačių paskatų ir gerai išmanydama regioninę lie-tuvių folkloro sanklodą ji viena ir kartu su kitais rengė individualias ir platesnes konkrečiai vietovei priklausančio tautosa-kos repertuaro rinktines (plg Čiulba ulba sakalas Petro Zalansko tautosakos ir atsi-minimų rinktinė sudarė ir parengė danutė krištopaitė norbertas vėlius v 1983 Aukštaičių melodijos parengė Laima Burk-šaitienė danutė krištopaitė v 1990 Nuo Punsko iki Seinų sudarė ir parengė danutė krištopaitė melodijas parengė danutė ku-zinienė kn 1ndash2 Punskas 1997 1998 ir kt) Lygia greta tyrinėtoja domisi ir įvairiais kitų tautų tradicinės kultūros aspektais verčia osetinų moldavų indų pasakas viena ir kartu su kitais pristato lietuvių skaitytojui

380

norvegų danų rusų lenkų autorių kultūros studijas bei kitokius veikalus nepaisydama silpnos sveikatos d krištopaitė iki šiol ne-pailsdama triūsia lietuvių tradicinės kultū-ros puoselėjimo baruose

sveikindami šių metų J Basanavičiaus premijos laureatę linkime jai sveikatos ir gražių ateities darbų mūsų kultūros labui

Bronė Stundžienė

KONFERENCIJA ZENONUI SLAVIŪNUI ATMINTI

2007 m balandžio 19 d vilniaus peda-goginiame universitete įvyko nacionalinė konferencija bdquoLiaudiškoji polifonija Baltijos šalių dainose (zenono slaviūno 100-osioms gimimo metinėms)ldquo kurią surengė vilniaus pedagoginio universiteto Lituanistikos fa-kultetas ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Ją pradėjęs vPu Literatūros ka-tedros vedėjas doc dr vytautas Martinkus pasidžiaugė abiem mokslo institucijomis kurių žmogus buvo zenonas slaviūnas su-tartinai pakvietusiomis humanitarus į moks-linių diskusijų ir prisiminimų popietę

Prof habil dr stasys skrodenis šio ren-ginio iniciatorius slaviūno kraštietis ir jo veiklos tęsėjas apžvelgė mokslininko bio-grafiją svarbiausius darbus atskleisdamas asmenybės tragizmą sudėtingomis to meto aplinkybėmis dr rūta žarskienė nagrinėjo slaviūno indėlį į lietuvių etninės instrumen-tologijos mokslą nuo instrumentinės mu-zikos rinkimo ir fiksavimo garso įrašuose populiarinimo radijo laidose ir spaudoje iki rimtų mokslo studijų dr daiva vyčinienė papasakojo apie sutartinių tyrinėjimo tąsą ir atradimus šiuolaikinėje etnomuzikologijoje mokslininko gvildentų pamatinių problemų svarbą šių dienų lietuvių latvių ir estų tyri-nėtojams kaskart vis plačiau prisistatantiems pasauliniu mastu gražina kadžytė aptarė kaip galima panaudoti Lietuvių tautosakos

rankraštyne esantį z slaviūno fondą mokslo bei mokslo populiarinimo reikmėms

antroji konferencijos dalis buvo skirta mokslininko ir pedagogo asmenybės paveiks-lui kurtam iš jį pažinojusiųjų prisiminimų ir jaunesnių kolegų skaičiusių tik darbus min-čių Pirmiausia kalbėjo buvę studentai Prof Juozas uzdila atkreipė dėmesį kad žemai-čių kilmės mokslininkas itin domėjosi rytų Lietuvos tautosakos lobynu labai vertino iš šio krašto kilusius studentus o visas paskai-tas pradėdavo ir baigdavo raginimu rinkti tautosaką dr Liuda kadžytė-kuzavinienė prisiminė paskaitų akademiškumą sunkiai įkandamą studentams ir tuo pat metu ndash ne-paprastą dėmesį jaunų žmonių gyvenimui jų rūpesčiams Prof Leonardas sauka pabrė-žė kad slaviūnas buvo lituanistas turintis ir muzikinį išsilavinimą tokie specialistai itin svarbūs tiriant muzikinį folklorą ndash teks-to ir melodijos santykius Įspūdingas buvo ir slaviūno namų rankraštynas Prof donatas sauka įvertino vokiečių klasikinės filologijos tradicijų suformuotą mokslininko mąstyseną prisiminė Maskvos tarptautiniame forume jo skaitytą pranešimą apie sutartines kurį gyva muzika papildė studentai dr austė nakienė žavėjosi kaip gražiai ir įtaigiai anuomet buvo sukurtas mitas apie lietuviškų sutartinių unikalumą ir nepakartojamumą dr daiva vyčinienė pasidžiaugė salake sutikta vietos folklorinio ansamblio vadove mokytoja Jani-na Bukelskiene kadaise paraginta rinkti tau-tosaką ji iki šiol darbuojasi pati ir to moko savo mokinius Prof s skrodenis nebuvo slaviūno studentas tačiau ndash vienintelis jo as-pirantas iš jų bendravimo metų profesorius iki šiol prisimena ilgas valandas diskusijų ir po jų dar likdavusią aibę klaustukų kuriuos nūnai bando išsiaiškinti tvarkydamas ir reng-damas spaudai iškilaus folkloristo mokslinį palikimą Jau išleistas pirmasis zenono sla-viūno raštų tomas Po vieną egzempliorių sudarytojas padovanojo ir konferencijos pra-nešėjams

Gražina Kadžytė

381

FOLKLORISTŲ VASAROS MOKYKLA KARELIJOJE

šių metų vasarą birželio 11ndash20 d teko dalyvauti tarptautinės folkloristų draugijos (Folklore Fellows) septintojoje folkloristų vasaros mokykloje vykusioje karelijoje Į mokyklą buvo pakviesti 29 mokslininkai iš danijos didžiosios Britanijos estijos Jav kinijos Lietuvos norvegijos rusijos suomijos vengrijos tai prestižinis folklo-ristams skirtas renginys kuriuo rūpinosi suomijos akademija Helsinkio universiteto Folkloristikos katedra bei suomių literatūros draugija Prie organizavimo taip pat prisidėjo Joensu universiteto Folkloro katedra turku universiteto bei abo akademijos Folkloristi-kos katedros kalevalos institutas kalevalos draugija Juminkeko fondas ir kitos mokslo įstaigos bei organizacijos

renginys vyko vienos karelijoje ndash ten kur elias Loumlnnrotas surinko didžiausią dalį epinių dainų vėliau sudėtų į bdquokalevaląldquo Folk-loras šiose vietovėse aktyviai rinktas ir vė-liau tai kraštas žavėjęs menininkus ir rašy-tojus savo unikalia kultūra ir kraštovaizdžiu ilgainiui tapęs originalumo simboliu kuriant kultūrinį identitetą iki renginio vietos mūsų laukė ilga kelionė lėktuvu iš Helsinkio vė-liau autobusu kol kirtę suomijosndashrusijos sieną pasiekėme voknavoloko kaimą karelų ir suomių vadinamą vuokiniemiu čia buvo-me apgyvendinti vietinėse šeimose vuoki-niemio kaime ir vaizdingose jo apylinkėse 1820ndash1830 m prasidėjo intensyvus karelų žodinės poezijos rinkimas

atsižvelgiant į šios vietovės išskirtinį kultūrinį statusą pasirinkta ir įdomi va-saros mokyklos tema bdquožodinė poezija ir lauko tyrimaildquo teminiai seminarai apėmė žodinės poezijos studijas politinę folkloro reikšmę lauko tyrimus e Loumlnnroto laikais ir globalėjančiame pasaulyje tradicijų at-gaivinimą autentiškumo interpretaciją be-sikeičiančioje kultūroje

sveikinamąją kalbą susirinkusiesiems pasakė profesorė anna-Leena siikala per-

davusi žodį kitiems mokslininkams kalbė-ta įvairiomis temomis tad trumpai apžvelg-siu pranešimus islandijoje dirbantis britų mokslininkas terry gunnellis viename pra-nešime aptarė politinį pasakų rinkimo as-pektą o antrame gilinosi į senosios islandų bdquoedosldquo atlikimo ypatumus balsą ritmą ir erdvę amerikiečių mokslininkas Johnas Milesas Foley kalbėjo apie žodinės poezijos žanrus tyrimo metodologijas ir žodinės bei rašytinės tradicijų susidūrimą škotų moks-lininkas Johnas shaw supažindino su gėlų žodine poezija škotijoje jos kilme rinkimu ir platinimu kitame jo pranešime aptartas daugiau praktinis folkloro rinkimo aspek-tas gėlų dainininkų medžiagos užrašinėji-mas keip Bretono saloje apibendrinamojo pobūdžio buvo Helsinkio folkloro archyvo vadovo Lauri Harvilahti pranešimas apie suomių folkloro medžiagos rinkimą ir tyri-mą Pasakų tyrinėtoja satu apo aptarė bdquoka-levalosldquo tyrinėjimų istoriją nuo jos ištakų iki pačių naujausių XXi amžiaus darbų

dalis pranešimų ypač suomių moksli-ninkų atspindėjo praktinius ar individua-lius folkloro tyrimo aspektus antai Pertti anttonenas analizavo istorijos ir tradicijos santykį ir bdquokalevalosldquo reikšmę tautiniam identitetui seppo knuuttila skaitė prane-šimą apie medžiagos archyvavimą Lotte tarkka tyrimų objektas ndash vuokiniemio gy-ventojų žodinės tradicijos ypatumai patei-kėjai užrašytojai patys liaudies kūriniai irma-riita Jaumlrvinen parodžiusi daugybę nuotraukų iš ekspedicijos atskleidė rusijai priklausančios karelijos dalyje gyvenan-čių ortodoksų religines pažiūras bei tvirtas vietinių žmonių sąsajas su seną ja pasaulė-žiūra turku universiteto profesorius Pek-ka Hakamies vaizdžiai perteikė sovietinės karelijos gyventojų kultūros ir gyvenimo modernizacijos ypatumus

norvegų mokslininko steino Mathinseno tyrimai susiję su turizmu todėl abu jo prane-šimai skirti folkloro ir turizmo santykiui ndash tradicinės kultūros išsaugojimo problemoms ir panaudojimui turizmo reikmėms karelų

382

folkloristė žinoma raudų tyrinėtoja alek-sandra stepanova bendrais bruožais apibū-dino karelų raudas

amerikietis Frog gilinosi į viduramžių islandijos žodinę tradiciją vengras Csaba Meacuteszaacuterosas aptarė lauko tyrimų atliktų ja-kutų šeimose rezultatus užrašytų tekstų identifikavimo problemas norvegas eldaras Heide iliustravo kaip pasitelkia folklorą re-konstruodamas ankstyvą ją skandinavų kul-tūros istoriją suomių mokslininkės venla sykaumlri perskaitė įdomų pranešimą apie kre-tos ritminius kupletus kati Heinonen ndash apie bdquokalevalosldquo metro ingrų poezijos ypatumus o Pihla siim ndash apie šeimos pasakojimus esti-joje suomijoje ir rusijoje o suomis Joonas ahola skaitė pranešimą skirtą kalevališkajai tematikai jis lygino islandiškąsias sagas su karelišką ja epine poezija estės elo-Hanna seljamaa domesys ndash estų folkloristo tartu universiteto profesoriaus Walterio ander-sono mokslinė veikla ir santykis su istori-niu-geografiniu metodu amerikietė Leah Lowthorp papasakojo apie savo tyrimus atliktus indijoje ndash tai yra apie į unesCo nematerialių vertybių paveldo sąrašą įtrauk-tą Kutiyattam sanskrito teatrą karelė eila stepanova ir komė galina Mišarina pasida-lijo mokslinių tyrimų rezultatais apie savo tautų raudas kinas Yin Hubin skaitė prane-šimą apie žodinę tradiciją šiaurės kinijoje danė Hanne Pico Larsen perteikė bdquotrečiojo žvilgsnioldquo (third gaze) fenomeną ndash žinias gautas davus danams paanalizuoti dailinin-ko thomaso kinkadersquos paveikslą Solvang kuriame pavaizduotas to paties pavadinimo danų išeivių miestelis Jungtinėse amerikos valstijose Įdomius pranešimus skaitė moks-lininkės iš Petrozavodsko Marija vlasova gvildeno pasaulio kūrimo sampratą karelų epinėse dainose o istorikė Jelena dubrovs-kaja perteikė XX a pradžios rusijos perife-rinėje spaudoje atsispindėjusį požiūrį į prie rusijos ir suomijos sienos gyvenusias etni-nes grupes

Mokslinę folkloristų veiklą įvairino įdo-mios išvykos į keletą vietovių turėjome du

gidus karelų kultūros žinovus tai suomių rašytojas Markku nieminenas (kelionės metu kantriai mokęs mane suomių kalbos) ir muzikologas Pekka Huttu-Hiltunenas Jie mus ir vedžiojo klaidžiais karelijos keliais kiekvieną apžiūrimą objektą palydėdami išsamiais komentarais viena pirmųjų buvo vienadienė išvyka į venehjarvio kaimą ku-ris laikomas viena gražiausių vietų vienos rajone ir pagarsėjęs kareliškojo folkloro pa-teikėjais Paskui buvo ilgėlesnė kelių dienų išvyka į karelijos gilumą aplankyta kale-valos gyvenvietė šiame krašte mažiausiai civilizacijos paliestas Haikolos kaimas Ypač įdomus pasirodė Panajarvio kaimas (rusai jį verčia pažodžiui ir vadina Panozero) kuria-me jau šimtmečius gyvuoja dvikalbiškumas persismelkiantis ir į tradicijas antai šioje vie-tovėje gyvulių užkalbėjimai vartojami abie-jomis ndash rusų ir karelų ndash kalbomis kaimas gar-sus ir autentiška sovietinės pertvarkos beveik nepaliesta architektūra

didelį įspūdį paliko ne tiktai matyti vaiz-dai bet ir gera renginio organizacija koordi-nuota suomių veikla ši folkloristų vasaros mokykla yra puikus tarptautinio mokslinin-kų bendradarbiavimo pavyzdys

Jūratė Šlekonytė

LAIKO IR ERDVĖS SAMPRATAEUROPOS FOLKLORE

tarptautinė mokslinė konferencija tokiu intriguojančiu pavadinimu 2007 m rugsėjo 6ndash9 d įvyko slovėnijos sostinėje Liublia-noje renginio sumanytojai ir organizato-riai ndash Liublianos universiteto Menų fakul-teto etnologijos ir kultūrinės antropologijos katedros darbuotojai Per trejetą intensyvių konferencijos dienų jos dalyviai ndash etnologai folkloristai archeologai istorikai antropo-logai kalbininkai ndash iš keturiolikos europos šalių spėjo perskaityti 25 pranešimus ana-lizuojančius įvairius pagrindinės temos as-pektus daug ir įdomiai diskutuota ieškant

383

panašumų skirtumų paralelių ir sąlyčio taškų tarp skirtingų kultūrinių tradicijų ir mokslinių disciplinų ne veltui neoficialiu konferencijos devizu galima laikyti žodžius kuriuos per iškilmingą jos atidarymą pacita-vo renginį finansiškai parėmusios europos komisijos atstovybės slovėnijos respubliko-je atstovė bdquoeuropa ndash tai maksimali įvairovė minimalioje erdvėjeldquo

reikėtų pasakyti kad toks temos kon-ferencijai parinkimas išties pasiteisino nes laiko ir erdvės koncepcijos aktualios visoms kultūroms ir visais laikais Jau įžanginiame posėdyje nubrėžti patys bendriausi nagri-nėjamos temos kontūrai pasirodė vienaip ar kitaip susiję su visų vėliau kalbėjusiųjų ana-lizuotais dalykais Pirmoji pranešėja ndash dau-geliui ir Lietuvoje neblogai pažįstama ne kartą čia lankiusis ir pranešimus skaičiusi emily Lyle iš edinburgo universiteto (ško-tija) ndash į indoeuropiečių metų ritualus mėgi-no pažvelgti kaip į dviejų dalių ciklą į kurį įterpiamas dvylikos dienų bdquoatbulinisldquo tam-sos ir mirties periodas remdamasi knygos bdquoLaiko antropologijaldquo (The Anthropology of Time 1992) autoriumi alfredu gellu pra-nešėja akcentavo kad ciklinį laiką taip pat galima suprasti dvejopai ne vien kaip nenu-trūkstamą judėjimą ratu bet ir kaip dauge-lio tautų ritualuose atsispindintį dviejų ko-kybiškai skirtingų fazių ciklą kurio metu sistemingai panaudojant tam tikrų gamtos ir visuomenės procesų atvirkštines metaforas pasaulis iš lėto atnaujinamas ir grąžinamas į pirmykštę būseną e Lyle manymu kaip tik toks bdquoatsinaujinimas per atgrąžinimąldquo yra būdingas daugumai indoeuropiečių kultūrų negana to ndash tai esąs esminis indoeuropiečių laiko sampratos komponentas

antrasis pranešėjas ndash vienas iš akty-viausių ir produktyviausių dabartinių pasa-kojamosios tautosakos (ypač pasakų) tyrėjų portugalas Francisco vaz da silva iš Lisa-bonos universiteto ndash apžvelgė pagrindines anapusinio pasaulio laiko ir erdvės koordi-nates europos tautų kosmologijoje Pradėjęs nuo Platono perpasakotų klasikinių mitų

autorius tarp antikinės tradicijos ir dabarti-nio folkloro rado nemažai panašumų kon-krečiai išryškėjančių anapusinio pasaulio struktūros vaizdiniuose ir ryšių tarp gyvųjų bei mirusiųjų sampratose

Mediacijos tarp dviejų pasaulių temą tęsė ir kiti pranešimai viena iš pagrindinių konferencijos organizatorių ir tiesioginė šio renginio šeimininkė Mirjam Mencej iš Liu-blianos universiteto pabrėžė žiedinio judėji-mo svarbą europos folklore Judėjimas ratu lėkimas viesulu arba sūkuriu šokimas ratu sukimasis arba žmonių klaidinimas apsukant jiems galvas ir vedžiojant ratais būdingas daugeliui įvairių tautų folklorinių persona-žų tarp jų ir lietuvių velniui iš dalies ndash lau-mėms (šios ypač mėgsta verpti ndash tiesiog klasikinį rateliu atliekamą darbą) Panašiai įsivaizduojamas ir sielų judėjimas (savotiš-ka cirkuliacija) tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių Mokslininkės manymu judėjimas ratu esąs ne tiktai glaudžiai susijęs su laiko ir erdvės samprata bet ir apskritai galįs būti archajinės pasaulio sampratos ašis

Panašiais laiko ir erdvės parametrais rem-damasi visoms europos tautoms žinomą vil-kolakių mitologinį vaizdinį analizavo žinoma vengrų folkloristė Eacuteva Poacutecs vilkolakis ndash tai tarsi dvejopos prigimties būtybė galinti gy-venti ir žmonių ir gyvūnų ar demonų pa-saulyje Jo virsmas ndash tai ne tik egzistencinės erdvės pakeitimas bet ir ciklinio laiko fazių kaita bdquovilko amžiusldquo keičia žmogiškąjį laiką gyvenimas ndash mirtį ir pan kaip nulemta liki-mo kiekvieno naujo ciklo pradžią ženklina žmogaus ir gyvūno virsmai taip pat apeigos skirtos vilkolakio lemčiai bdquoatšauktildquo inicia-cijos į kitą egzistavimo formą išbandymai ir kovos lemiančios tolesnį vilkolakio likimą

inauguracijos ritualus europos kultū-roje savo pranešimo tema pasirinko vidur-amžių istorikė iš Manheimo universiteto (vokietija) annette kehnel Į šiuos valdžios perdavimo ar statuso pakeitimo ritualus ji pažvelgė iš atrodytų kiek neįprastos pers-pektyvos mokslininkę labiausiai domino kodėl apeigose kurių tikslas ndash suteikti inau-

384

guruojamam asmeniui nepaprastų galių ir arba didelę valdžią tokį svarbų vaidmenį vaidina kančia pažeminimas bei kitokios itin pabrėžiamos bdquosilpnybės būsenosldquo taip pat kokiu ritualiniu laiku ir kokioje erdvėje paprastai stengiamasi jas sukelti a kehnel manymu visoje europoje tikėta kad kančia ir silpnumas pasižymi ypatingomis galiomis transformuoti jas patiriantį asmenį o arche-tipinės sampratos jog didžiausios galios randasi iš begalinio bejėgiškumo šaknys slypi krikščioniškoje išganytojo mirštančio ant kryžiaus kad atpirktų žmonijos nuodė-mes idėjoje

kitos konferencijoje akcentuotos temos ar sąvokos būtų ciklinio laiko simbolika laiko ir erdvės tarpusavio sąveikos laiko trukmės pradžios ir atkartojimo raiška mi-tinis laikas ir erdvė ir pan nors taip ir neras-ta bendro atsakymo į klausimą ar laiko ir erdvės samprata esanti universali ar savita kiekvienai kultūrinei tradicijai tačiau visi konferencijos dalyviai bei klausytojai (tarp jų nemažai buvo ir universiteto studentų ndash pagrindinių organizatorių pagalbininkų) pasisėmė naujų idėjų ar pasitikrino savas iš anksto suformuluotas surado bendraminčių ar bent analogiškose srityse besidarbuojan-čių ir panašiomis problemomis sau galvas kvaršinančių kolegų neoficialus asmeni-nis mokslininkų bendravimas ndash svarbi kie-kvienos tarptautinės konferencijos dalis o Liublianoje susirinkusius konferencijos da-lyvius itin džiugino ir šildė draugiškas šei-mininkų rūpestis ir nuoširdumas slovėnija mūsų atmintyje įsitvirtino kaip šalis kurioje tiesiog nuostabiai dera skandinaviška tvarka bei organizuotumas ir pietietiška šiluma bei linksmumas

Lietuvai šiame renginyje atstovavome trise LLti sakytinės tautosakos skyriaus mokslo darbuotoja dr Jūratė šlekonytė skai-tė pranešimą apie žmonijos amžių sampratą lietuvių tautosakoje jos kolegė dr radvilė racėnaitė kalbėjo apie atvirkštinio pasaulio sampratą lietuvių pasakojamojoje tautosako-je o šių eilučių autorė ndash apie sakralinį laiką

ir erdvę lietuvių mitologinėse sakmėse visą konferencijos medžiagą tikimasi paskelbti 2008 metais Liublianos universitete rengia-mame straipsnių rinkinyje

Lina Būgienė

TAUTOSAKININKŲ KONFERENCIJA

2007 m spalio 11ndash12 d Lietuvių litera-tūros ir tautosakos institute įvyko tautosa-kininkų mokslinė konferencija bdquoLietuvių folkloro raidos tendencijosldquo ši konferenci-ja ndash jau penkioliktasis folkloristų renginys į kurį susirinko mokslininkų iš įvairių Lie-tuvos mokslo įstaigų Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Lietuvos istorijos insti-tuto vytauto didžiojo universiteto klaipė-dos universiteto

konferencijoje vyravo keletas analizės krypčių tradicinis folkloras tradicinio folk-loro transformacijos ir šiuolaikinis folkloras tokios temos pasirinktos neatsitiktinai in-tensyvėjant globalizacijos procesams spar-čiai keičiasi žmogaus aplinka ir gyvenimo sąlygos o kartu ndash ir tradicinis paveldas svarbus vaidmuo čia tenka ir modernio-sioms komunikacijos priemonėms daug pri-sidedančioms prie folkloro platinimo dėl to pakito ne tik folkloro platinimo būdai bet ir patys folkloro kūriniai taigi atėjo laikas iš naujo permąstyti folkloro sampratą ir su ja susijusias problemas

konferencijos metu perskaityti 22 prane-šimai skirti įvairių tautosakos žanrų proble-matikai daug dėmesio susilaukė tradicinių folkloro žanrų analizė jų kaita laipsniškas modernėjimas arba neišvengiamas nykimas Habil dr Leonardas sauka aptarė lietuvių kultūroje populiarios pasakos bdquoeglė žalčių karalienėldquo veikėjų ir vietų vardų kaitos ypa-tumus ši analizė išryškino variantų sklaidą ir kaitą tarptautinių sąveikų atvejus rašy-tinių tekstų poveikį gyvajai pasakos tradi-cijai dr aušra žičkienė pranešimą skyrė

38

advento ir kalėdų dainų melodijų analizei parodydama kaip šios dainos iš apeiginių virto pramoginėmis ir kaip supaprastėjo jų struktūra imtos kurti netgi visiškai naujos advento ir kalėdų dainų melodijos ir tekstai doktorantė nijolė kazlauskienė pasitelkda-ma dainų tekstų fragmentus ir etnologų bei tautodailininkų tyrimus apžvelgė liaudies dainose poetizuojamus pirktinius audinius dr Lilija kudirkienė vaizdžiai nušvietė kaip iš gyvosios kalbos pasitraukiantys žodžiai ir formos išlieka patarlėje ar priežodyje

grupelėje pranešimų gvildentas folklo-rizmo reiškinys dr austė nakienė supa-žindino su baltišką ja muzika taip apiben-drintai vadinama 1990 m nepriklausomybę atgavusių tautų ndash lietuvių latvių estų ndash tiek archajinė tiek šiuolaikiška muzika kuria mėginama sudominti pasaulio visuomenę Ypač intensyviai ši muzika populiarinama virtualioje erdvėje ndash internete dr aušra zabielienė išskyrė dvi folkloro kolektyvų atmainas ndash tradicinius ir netradicinius tra-diciniuose folkloro kolektyvuose pabrėžia-mas geografinis (lokalinis) repertuaras jis yra priemonė tapatybei išsaugoti o netra-dicinėse muzikinėse bendrijose vyraujantis chronologinis repertuaras labiau atspindi naujų tapatybių kūrimą ir paieškas dr gied-rė Barkauskaitė supažindino su lietuvių tautinių šokių raida pažymėdama kad šie kūriniai dažniausiai atspindi XiX a pabai-gosndashXX a pradžios laikotarpį Pastebėta kad pastaruoju metu lietuvių choreografai savo kūriniuose jau ėmė vaizduoti pago-niškojo laikotarpio gyvensenos ypatumus gražina kadžytė analizavo kokiomis aplin-kybėmis Lietuvoje susiformavo naujoviškas mitas apie deivę indrają Pasirodo vieto-vardinės kilmės žodis patekęs į romantinę literatūrą pamažu išaugo iki legendos apie pagonių deivę indrajos vaizdinys pasak au-torės vis dar evoliucionuoja

Habil dr Bronislava kerbelytė gilinosi į naujoviškuosius anekdotus ir jų santykį su tradicija autorė įžvelgė esminius skir-tumus tarp tradicinių ir naujųjų anekdotų

ilgai tradicijoje gyvuojantys anekdotai turi patirties kaupimo ir didaktinę paskirtį tuo tarpu naujuosiuose anekdotuose vyrauja žai-dybinė klausytojų linksminimo paskirtis daroma išvada kad naujųjų anekdotų pasa-kojimo tradicija remiasi ilgaamže komizmo kūrimo patirtimi tačiau jų paskirtis jau yra pasikeitusi

dėmesio susilaukė ir moksleivių bei studentų folkloras Magistrantės eglės sa-vickaitės pranešimo objektas ndash šiuolaiki-nių studentų prietarai susiję su pasisekimu arba nepasisekimu egzaminų atsiskaitymų metu tuo tarpu dr dovilė kulakauskienė analizuodama dvaselių kvietimų praktiką moksleivių subkultūroje konstatavo kad tai visiškai savarankiškas magijos praktikavi-mo būdas būdingas XX a pabaigosndashXXi a pradžios moksleivių subkultūrai

klausytojams buvo pristatytos ir moder-niojo folkloro apraiškos ndash virtualioje erdvėje cirkuliuojantys ir dėl globalizacijos procesų itin greitai išplitę šiuolaikinio folkloro žan-rai Povilas krikščiūnas bendrais bruožais supažindino su virtualiaisiais laiškais prista-tė užsienio tyrinėtojų bandymus klasifikuoti panašią medžiagą ir svarstė kiek jų patirtis galėtų praversti grupuojant lietuviškus vari-antus novatoriškumu išsiskyrė dr radvilės racėnaitės pranešimas Mokslininkė gilino-si į šiuolaikines (miesto) sakmes Parinkusi būdingiausių pastarojo meto lietuviškų šiuo-laikinių sakmių ir gandų pavyzdžių autorė gretino juos su tradicine liaudies kūryba siekdama pažiūrėti ar pagrįstai jie laikyti-ni folkloru kuo jie panašūs į senąsias mito-logines sakmes bei tikėjimus ir kuo nuo jų skiriasi abu šie pranešimai atskleidė naujas folkloro tendencijas ndash kūrinių ribą tarp gan-do ir tikro fakto ir plitimą rašytine ar vaizdi-ne forma

alternatyvius folkloro kūrinių raiškos būdus aptarė doktorantė dalia zaikauskie-nė supažindindama su antipatarlėmis ndash tra-dicinių patarlių perdirbiniais kuriais norima suaktualinti vienokią ar kitokią idėją arba sukelti sąmojo efektą

386

dr rasa račiūnaitė-Paužuolienė pristatė savitą religinio atspalvio folkloro žanrą ndash pa-sakojimus apie liaudies laikomą šventąja Barborą žagarietę (umiastauskaitę) (1628ndash1648) kartu autorė gvildeno religinių pa-sakojimų ir legendų apie Barborą žagarietę identifikacijos problematiką

Mokslininkai vykstantys į tautosakos ekspedicijas patenka į keblią padėtį kai remdamiesi seną ja folkloro žanrų samprata ir angažuodamiesi rinkti tradicinį folklorą jo paprasčiausiai neranda tokia patirtimi dalijosi dr rūta žarskienė užrašinėjusi ins-trumentinę muziką žemaitijoje Paaiškėjo kad žemaičių instrumentinio muzikavimo tradicija vis labiau praranda tam tikram regi-onui būdingus bruožus ir darosi bendra visai Lietuvai su tradicinio folkloro paieškų pro-blema ekspedicijų metu susidūrusi dr Bronė stundžienė siūlė ją spręsti kitu būdu ndash per-mąstyti pačią folkloro sampratą apibrėžti dabartinio folkloro turinį galimas jo ribas funkcijas kad būtų galima bent apytikriai nusistatyti ir jo pobūdį atitinkančią tyrimo metodologiją Panašias mintis pranešime iš-kėlė ir dr Lina Būgienė svarstydama ar iš tikrųjų susidūrėme su pasakojamosios tau-tosakos krize nes ekspedicijose labai ma-žai užrašoma tradicinių žanrų tautosakos norėdama tai paneigti pranešėja pateikia analogiškos kitų šalių mokslininkų patirties pavyzdžių

dviejuose pranešimuose atsispindėjo bal-tų mitologijos problematika dr rimanto Balsio pranešimas buvo skirtas maldoms į senuosius lietuvių ir prūsų dievus XivndashXvii a rašytiniuose šaltiniuose o habil dr nijolės Laurinkienės ndash faktų apie naminius žalčius Pagirnius analizei

kiek netradiciškai į folklorą pažvelgė dr Jurga sadauskienė Mokslininkė remdamasi profesoriaus donato saukos mintimis kad nacionalinė literatūra gali būti traktuojama kaip natūrali tautosakos tąsa grožinę literatū-rą siūlė analizuoti kaip folkloristikos objektą

konferenciją užbaigė dr Jurga Jonutytė kalbėdama apie folkloro sampratos priklau-

somybę nuo tradicijos ir tradicijos fiksavi-mo sąvokų Jos pranešimas išsiskyrė tuo kad čia buvo pateikiamas tarsi bdquožvilgsnis iš šaliesldquo (pati autorė nėra folkloristė) remian-tis fenomenologinės ir naratologinės meto-dikų deriniu permąstomos folkloristams savaime suprantamos tokios sąvokos kaip folkloras tradicija

daugelį pranešimų lydėjo gyvos diskusi-jos kurias deja dėl laiko stokos reikėdavo nutraukti apskritai skaitytų pranešimų te-minė įvairovė gana tiksliai atspindėjo dabar-tinę lietuvių folkloristikos būklę kuri nors ir nėra itin džiuginanti tačiau turinti savyje dar neišnaudoto potencialo Pamatėme ko-kios galimos medžiagos rinkimo ir tyrimų perspektyvos kokios daromos klaidos at-liekant lauko tyrimus ir apskritai kur link reikia sukti kryžkelėje atsidūrusiai lietuvių folkloristikai

Jūratė Šlekonytė

PRISIMENANT TAUTOSAKININKĄJURGĮ DOVYDAITĮ

2007 m spalio 19 d suėjo 100 metų kai gimė žymus tautosakos rinkėjas kraš-totyrininkas Jurgis dovydaitis (1907ndash2001) Jo sukakčiai paminėti vilniuje vyko rengi-niai Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje Lietuvių literatūros ir tautosakos institute buvo prisiminti jo darbai kelionių po Lie-tuvą įspūdžiai tautosakininką pažinojusių žmonių atsiminimai sekamos jo surinktos pasakos dainuojamos dainos rodomas al-girdo tarvydo sukurtas filmas bdquoPalikimasldquo (1999) fragmentai iš J dovydaičio kolekci-jos perdavimo LLti tautosakos archyvui

rinkti tautosaką dovydaitis pradėjo dar būdamas gimnazistas draugų Jono aisčio ir Petro Juodelio paragintas pirmą jį savo su-rinktų dainų pluoštą 1926 m jis parodė pro-fesoriui vincui krėvei šis jo darbą įvertino labai palankiai atsiminimuose dovydai-

387

tis rašė bdquotai tikriausiai ir lėmė mano kaip tautosakininko tolesnį pasirinkimą galbūt ne vien tai tuoj po velykų už surinktą me-džiagą gavau tris šimtus litų supratau jog tautosakos rinkimas ndash naudingas darbas ir atlyginamas kaip ir visi kitildquo nors vėliau pasikeitus istorinėms aplinkybėms jo dar-bas nebuvo taip vertinamas dovydaitis ne-nustojo rinkti liaudies kūrybos dažniausiai ją užrašinėdavo vienas bet neatsisakydavo dalyvauti ir įvairiose ekspedicijose save tautosakininkas vadindavo Pakeleiviu iš-vykęs užrašinėti tautosakos namo grįždavo tik po keleto mėnesių Pas vienus užsukęs greit atsisveikindavo o pas gerus kaip pats sakydavo bdquotautosakos mokovusldquo užtrukda-vo ilgėliau

1960 m dovydaitis nusipirko bdquoprotingą-ją dėžutęldquo ndash juostinį magnetofoną šis įvykis jam buvo nepaprastai svarbus Melodijos buvo užrašinėjamos ir anksčiau geriausius pateikėjus kviesdavo į kauną ir fonografu įrašydavo jų atliekamus kūrinius daina be melodijos tautosakininkui buvo bdquonegyvas kūrinysldquo todėl neatsitiktinai dienoraščiuose magnetofono įsigijimas buvo nuolat mini-mas dabar dovydaičiui atsirado daugiau ir darbo grįžus iš kelionių po Lietuvą rei-kėdavo sėstis prie rašomojo stalo ir šifruoti surinktą medžiagą

tautosakininkas ypač jautė seną ją tradi-ciją užmarštin gramzdinančią laiko tėkmę dėl to skubėjo rinkti užrašyti kiek galima daugiau dovydaitis užrašinėjo visokią tau-tosaką bet artimausios jo sielai buvo pasa-kos su dainuojamaisiais intarpais 1957 m pasirodė pirmoji tokių pasakų knyga bdquouž-burta karalystėldquo vėliau išėjo dar trys lei-dimai (1987 1997 2000) Jam priklauso ir žymiausios į daugelį pasaulio kalbų išvers-tos pasakos bdquosaulės vaduotojasldquo atradimas (1955 m salake ją užrašė iš Jono skurkos) vėlesniais tautosakos rinkimo metais do-vydaitį sudomino dainuojamosios mįslės dirbo jis ir kalbotyros srityje didžiajam bdquoLietuvių kalbos žodynuildquo užrašė apie 20 tūkstančių žodžių parengė senosios kabe-

lių ir ašašninkų tarmės rinkinį bdquoPaskutinė jotvingėldquo neužmirštami ir jo kaip fotografo nuopelnai Pirmosios tautosakininko nuo-traukos darytos dar prieš antrą jį pasaulinį karą Jo fotografijos kasdieniškos paprastos ir įtaigios jose įamžinta nepagražinta kai-mo buitis sutikti žmonės

Pradėjęs rinkti tautosaką šešiolikos me-tų dovydaitis ją rinko ir tvarkė beveik iki pat mirties sukauptą medžiagą atidžiai re-gistravo ir saugojo šis darbas jam teikė di-džiulį malonumą tačiau silpstant jėgoms tautosakininkas suprato kad nepajėgs iki galo sutvarkyti savojo turto bdquonorėčiau kad nepražūtų mano rankraštynasldquo ndash sakė viename interviu 1995 m todėl 1998 m pavasarį asmeninį tautosakos archyvą pa-dovanojo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui čia saugoma 350 tautosakos sąsiu-vinių 45 stambūs teminiai rinkiniai 1243 magnetinės juostos kuriose užfiksuota per 100 tūkstančių įvairių žanrų tautosakos kū-rinių 800 fotografijų 270 stiklo negatyvų didelis pluoštas Broniaus uginčiaus šifruotų melodijų

Jurgis dovydaitis buvo fenomenali asme-nybė turėdamas labai tvirtą būdą tikėdamas savo darbo prasmingumu jis surinko ir pali-ko Lietuvai neįkainojamus tautosakos lobius

Andžela Jakubynienė

LIETUVIŲ TAUTOSAKOS RANKRAŠTYNE

2006 m Lietuvių tautosakos rankrašty-no fondus papildė šešiasdešimt septyni nauji rinkiniai (Ltr 7524ndash7590) kuriuose yra dau-giau kaip 16 500 tekstų trečdalis rinkinių yra su garso įrašais dainuojamosios tautosakos gauta apie 4600 sakytinės tautosakos ndash 100 trumpųjų pasakymų (smulkiosios) tautosa-kos ndash net 10 500 vienetų kitą medžiagą ndash fak-tus įvairią papildomą informaciją ndash sudaro apie 300 šiemet gautų tekstų

388

Baigta tvarkyti 2004 m salantų apylin-kėse vykusios Lietuvių literatūros ir tauto-sakos instituto organizuotos tautosakinės ekspedicijos medžiaga (Ltr 7503ndash7507) užrašyta per pusantro tūkstančio įvairių tautosakos žanrų pavyzdžių

kaip kasmet Lietuvių tautosakos rank-raštyną labiausiai praturtino respublikinio jaunųjų filologų konkurso darbai šiais me-tais jų gauta net dvidešimt du aštuoni rinki-niai pateikti su garso įrašais atskirai reikėtų paminėti ukmergę ndash iš čia gauti net penki moksleivių darbai

itin daug moksleiviai užrašo šiuolaiki-nės tautosakos ukmergės antano smetonos gimnazijos moksleivių augustės usonytės ir gretos ramanauskaitės rinkinyje sukaup-ti elektroniniai laiškai anketos (Ltr 7541) Moksleivės ištyrė laimės laiškų grupes šių laiškų paplitimą ukmergės dukstynos pa-grindinės mokyklos septintokės vaiva Mar-kauskaitė ir ieva stankevičiūtė sudarė rinkinį bdquošiuolaikinė vaikų tautosaka ir šiuolaikinių vestuvių medžiagaldquo (Ltr 7545) o viktori-ja Minkštimaitė ir aurelija zykovaitė ndash rin-kinį bdquoatminimai anketos būrimai sveikini-mai švenčių stendų medžiaga sMs laimės laiškaildquo (Ltr 7549)

Mokiniai užrašė nemažai ir tradicinės tautosakos trakų rajono onuškio vidurinės mokyklos dvyliktokė Jovita seniūtaitė suda-rė auklės dainų rinkinį (Ltr 7560) Jame yra apie 60 dainų su įrašais pridėti dainų teks-tų sąsiuviniai kretingos rajono grūšlaukės pagrindinės mokyklos moksleivės valdonės noreikaitės rinkinyje bdquoMano močiutės se-sers patarlėsldquo (Ltr 7546) pateikta gana ver-tingos smulkiosios tautosakos

reikėtų paminėti ir ukmergės bdquošiloldquo vidurinės mokyklos aštuntokių kamilės Banevičiūtės ir astos zaveckaitės stambų sakytinės tautosakos rinkinį bdquoženklai spėji-mai prietaraildquo (Ltr 7548) 2005ndash2006 m moksleivės sukaupė daugiau kaip pusantro tūkstančio prietarų oro spėjimų burtų liau-dies medicinos papročių aprašymų Mer-kinės vinco krėvės gimnazijos 4r klasės

mokinė simona valeišaitė ne tik užfiksavo bet ir ištyrė Merkinėje užrašytas lopšines ir žaidimus (Ltr 7554)

džiugu jog moksleiviai skatinami ne tik rinkti tautosaką bet ir surinktą medžiagą tirti apibendrinti

instituto darbuotojas kostas aleksynas parengė kelis rinkinius kurių medžiaga gauta iš Marijampolės tauro apygardos par-tizanų ir tremties muziejaus Juos vienijantis žanras ndash pokario dainos (Ltr 7542 7543 7580 7590) Pateikta apie 550 dainų tekstų Beveik visa medžiaga užrašyta Marijampo-lės rajone 1948ndash2005 m Ypač vertingas są-siuvinis (Ltr 7580) rastas pas Liudvinavo kunigą buvusį žalgirio rinktinės partizanų kapelioną Joną Maksvytį

toliau tvarkoma iš Jurgio dovydaičio gauta medžiaga šiais metais inventorinta iš pateikėjos adelės spečienės bei kitų dysnos apylinkės (ignalinos r) gyventojų užrašyta tautosaka (Ltr 7575) ndash apie 900 dainų su melodijomis 80 pasakojamosios bei 200 smulkiosios tautosakos vienetų

aptariamais metais gauti trys institu-to darbuotojo Povilo krikščiūno sudaryti šiuolaikinio folkloro rinkiniai (Ltr 7539 7540 7576) sukaupta beveik 200 elektro-ninių laimės laiškų ir trumpųjų telefono žinučių

kraštotyrininkas Jaunius vylius įteikė rinkinį pavadintą bdquosuvalkiečių tautosaka ir papročiaildquo (Ltr 7530) Medžiaga rinkta Marijampolės ir šakių rajonuose užrašyta 114 dainų su melodijomis ratelių pasakoji-mų smulkiosios tautosakos

Marijampolės tauro apygardos partiza-nų ir tremties muziejaus direktorius Justinas sajauskas rankraštynui atvežė pluoštą savo krašto tautosakos užrašytos įvairių rinkėjų (Ltr 7527 7531 7532) itin vertinga tauto-sakos rinkėjo Leopoldo vytauto Jasevičiaus rinkinio kopija (Ltr 7532) Jame sudėtos 1937ndash1939 m šakių rajone užrašytos dai-nos ndash net 1362 jų tekstai Pats J sajauskas drauge su J vyliumi Marijampolės rajone užrašė 26 partizanų dainas (Ltr 7535)

389

iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezi-stencijos tyrimo centro darbuotojos Biru-tės Panumienės gauta ir partizano Mykolo krikščiūno-valstiečio dainų sąsiuvinio kopija (Ltr 7529) dainos užrašytos apie 1950 me-tus Panevėžio apskrityje

gerokai pasipildė archyvo fototeka ndash 2006 m suinventorinta apie tūkstantis nuo-traukų iš tautosakos rinkinių taip pat gauta penkiolika vaizdo kasečių jose užfiksuota ekspedicijų ir įvairių renginių medžiaga

Edmunda Janavičienė

390

Mūsų autoriai

vitas aGurkis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tautosakos archyvoskyriaus redaktorius

kostas aleksyNas dr Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto dainyno skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas kosallltilt

rytis aMBrazevičius dr kauno technologijos universiteto Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas rytisamdelfilt interneto puslapis wwwrytisambrazeviciushmfktult

giedrė BuFienė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto sakytinės tautosakos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja

Lina Būgienė dr Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotojalinalltilt

Jonas bukaNTis dr klaipėdos universiteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros docentas jonasbukantiskult

vilma daugirdaitė dr Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto dainyno skyriaus mokslo darbuotoja daugirdalltilt

vita ivanauskaitė dr Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto dainyno skyriaus mokslo darbuotoja vytalltilt

andžela JakuBYnienė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tautosakos archyvo skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja andalltilt

edmunda Janavičienė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tautosakos archyvo skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja edmundalltilt

Birutė Jasiūnaitė dr vilniaus universiteto Baltistikos katedros docentė birutejasiunaiteflfvult

gražina kadžYtė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tautosakos archyvo skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja grakadlrtlt

Petras kalNius dr Lietuvos istorijos instituto etnologijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas kalniusistorijalt

391

Bronislava kerBeLYtė habil dr vytauto didžiojo universiteto etnologijos ir folkloristikos katedros profesorė kerbnovgmailcom

gaila kirdienė dr Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijosinstituto etnomuzikologijos skyriaus vyresnioji mokslodarbuotoja gailakirdienegmailcom

Lilija kudirkienė dr Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto sakytinės tautosakos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja

lilijalltilt

Marcelijus Martinaitis Poetas

saulė MatuLevičienė dr vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros asistentė saulesuperlt

austė nakienė dr Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tautosakos archyvo skyriaus mokslo darbuotoja austelltilt

radvilė raCėnaitė dr Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto sakytinėstautosakos skyriaus mokslo darbuotoja radvilelltilt

daiva račiūnaitė- doc dr Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vYčinienė etnomuzikologijos katedros vedėja daivavylmtalt

živilė raMoškaitė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto dainyno skyriaus mokslo darbuotoja sverdosflt

algirdas sabaliauskas Lietuvos mokslų akademijos akademikas prof habil dr

Jurga sadauskienė dr Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto dainyno skyriaus mokslo darbuotoja jurgasadauskienegmailcom

Leonardas sauka Lietuvos mokslų akademijos akademikas prof habil dr Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto dainyno skyriausvyriausiasis mokslo darbuotojas saukalltilt

Bronė stundžienė doc dr Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto dainyno skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja bronelltilt

Jūratė šLekonYtė dr Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto sakytinės tautosakos skyriaus mokslo darbuotoja jurateslltilt

dalia urBanavičienė doc dr Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos instituto etnomuzikologijos skyriaus vedėja daliaugmailcom

Jurgita ūsaitYtė dr Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto dainyno skyriaus vadovė jurgusalltilt

392

rūta žarskienė dr Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tautosakos archyvo skyriaus vadovė rutalltilt

aušra žičkienė dr Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto dainyno skyriaus mokslo darbuotoja ausraziclltilt

393

reikaLaviMai PateikiaMieMs straiPsniaMs

bdquotautosakos darbuoseldquo skelbiami moksliniai ir apžvalginiai straipsniai iš folkloristikos srities

Mokslinis straipsnis neturėtų būti didesnis kaip vienas autorinis lankas (40 tūkst spau-dos ženklų) tekstas turi būti surinktas kompiuteriu (eilučių intervalas ndash 15) ir išspausdin-tas baltame a4 formato popieriuje dviem egzemplioriais Būtina pridėti kompiuterinį teksto įrašą straipsnis turi būti surinktas Unikodo standarto kodus palaikančiomis tekstų doroji-mo programomis skirtomis operacinei sistemai Windows (pvz MS Word 2000XP2003) standartiniais kompiuteriniais šriftais (Times New Roman Palatino Linotype ir kt)

s t r a i p s n i o s t r u k t ū r a turi būti tokia

straipsnio pavadinimasautoriaus vardas ir pavardėįstaigos kurioje darbas atliktas pavadinimasstraipsnio tekstas (jame nurodoma straipsnio objektas darbo tikslai tyrimo metodai žodžiai

raktai)šaltinių (santrumpų) sąrašasliteratūros sąrašassantrauka anglų (arba vokiečių prancūzų) kalba santrauka lietuvių kalba jei straipsnis para-

šytas kita kalbaPabaigoje nurodoma publikacijos autoriaus darbo vieta pareigos ir elektroninis paštas

nuosekliai turi būti laikomasi citavimo tvarkos Citatos pateikiamos originalo forma kabutėse kursyvu arba petitu kai citata yra didesnės apimties ji iškeliama iš teksto eilutės ribų tokios citatos pateikiamos be kabučių jos atskiriamos tarpu tarp eilučių ir paprastai renkamos petitu kiekviena autorinė korekcija citatoje žymima laužtiniais skliaustais kai citata pateikiama ne nuo pradžios ji pradedama rašyti mažą ja raide ir daugtaškis nera-šomas kai neužrašoma citatos pabaiga daugtaškis rašomas laužtiniuose skliausteliuose Citatų kitomis kalbomis į lietuvių kalbą galima ir neversti

visus moksliniame tekste minimus asmenvardžius būtina pateikti originalo rašybos forma Pirmą kartą paminėjus pilną asmenvardį toliau rekomenduojama rašyti pavardę su inicialu

nelietuviški vietovardžiai rašomi pagal dabar nusistojusią tvarką ndash transkribuoti lietu-viškai išimtiniais atvejais (pvz vietovardis visiškai nežinomas neįtrauktas į žinynus ar enciklopedijas) paliekama originalo rašyba

Literatūros ir šaltinių nuorodos rašomos tekste nurodant skliaustuose autoriaus pa-vardę publikacijos metus puslapį jei reikia tomą pavyzdžiui (aleksynas 1985 10ndash11) (Соколов 1930 150) (sauka d 1970 395ndash398 Brazaitis 1982 483) (BsJk 383 nr 14) (СБФ 1981 254) (žvgž 1931 nr 2 33) (Pš iv p 441) išnašos žymimos skaičiais ir patei-kiamos puslapio apačioje

394

Literatūros ir šaltinių (santrumpų) sąrašai sudaromi pagal abėcėlę (leidiniai kirilikos rašmenimis pateikiami sąrašų gale) ir pridedami mokslinės publikacijos pabaigoje kai minimos skirtingos to paties autoriaus publikacijos išleistos tais pačiais metais jas reikia išskirti pridedant raides a b c ir t t knygos autoriaus vardas rašomas jei yra nurodytas leidinio tituliniame lape kai knygos ar straipsnio autorių arba sudarytojų yra daugiau negu trys nurodomas tik pirmasis ir santrumpa laužtiniuose skliaustuose ir kt (et al) kai leidinyje nėra nurodyta leidimo vieta metai žymima santrumpomis laužtiniuose skliaus-tuose (be vietos ndash [s l] be metų ndash [a a]) kitakalbių leidinių ir straipsnių aprašai pateikia-mi originalo kalba išskyrus puslapių santrumpą p Jei knyga ar leidinys turi paantraštę ji nurodoma po pavadinimo ir atskiriama dvitaškiu Leidyklos nurodyti nereikia

keletas pavyzdžių

ŠalTiNiai

BsLPĮ ndash Lietuviškos pasakos įvairios kn 4 surinko Jonas Basanavičius parengė kostas aleksynas (Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka t 4) vilnius 1998

BrMš ndash Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai sudarė norbertas vėlius t 2 XVI amžius vilnius 2001 t 3 XVII amžius 2003 t 4 XVIII amžius 2005

džt ndash simonas daukantas Žemaičių tautosaka t 2 Pasakos Patarlės Mįslės parengė kostas aleksynas [ir kt] vilnius 1984

Mtg ndash Mitteilugen der litauischen litterarischen Gesellschaft Bde 1ndash5 Heideberg 1883ndash1911vaMLa ndash daiva vaitkevičienė vykintas vaitkevičius Mirtis laidotuvės atminai Tautosakos

darbai [t] iX (Xvi) 1998 p 204ndash262vPž ndash [Motiejus valančius] Patarles zemajcziu [s l 1867]žvgž ndash Žvaigždutė vaikų laikraštisМС ndash Мифологический словарь гл ред А М Мелетинский Москва 1991СБФ 1981 ndash Славянский и балканский фольклор Обряд текст отв ред Н И Толстой

МоскваСБФ 1986 ndash Славянский и балканский фольклор Духовная культура Полесья на общеславян-

ском фоне отв ред Н И Толстой Москва

Literatūra

aleksynas kostas 1985 Pasakotojai ir jų pasakos kn Stebuklingas žodis Lietuvių liaudies pasa-kos parengė kostas aleksynas melodijas parengė zofija Puteikienė kaunas p 3ndash9

Biržiška Mykolas 1925 Dainų istorijos vadovėlis 3-iasis leidimas kaunasCarnes Pack 1994 the Fable and the Proverb intertexts and reception in Wise Words Essays

on the Proverb edited by Wolfgang Mieder new YorkndashLondon p 467ndash493 kudirkienė Lilija 2001 Patarlė kaip žmonių gyvensenos atspindys Tautosakos darbai [t] Xv

(XXii) p 121ndash127šaulauskas M [2001] Homo informaticus apžavas du prietarai trys svajos [interaktyvus]

M šaulausko asmeninė svetainė [žiūrėta 2001-04-18] prieiga per internetą lthttpwwwfsfvultfilkmpsmetod-revihtmgt

vyšniauskaitė angelė 1995 Laidotuvės kn angelė vyšniauskaitė Petras kalnius rasa Paukštytė Lietuvių šeima ir papročiai vilnius p 442ndash466

Драгоманов М П 1876 Малорусские народные предания и рассказы свод Михаила Драгоманова Киев

Крикманн А А 1978 Некоторые аспекты семантической неопределенности пословицы кн Паремиологический сборник Москва p 82ndash104

Iliustracinė medžiaga pateikiama voke ant jo nurodoma straipsnio autoriaus pavardė ir publikacijos pavadinimas

39

n u o t r a u k o s ndash pozityvai lygiame blizgiame popieriuje arba įrašytos (ne mažesne kaip 300 dpi skyra) TIFF arba GIF formatais (įrašo failo prievardis tif arba gif ) nurodomas kiekvienos nuotraukos fotografas kas ir kada fotografuota iš kur nuotrauka imta

š t r i c h i n ė i l i u s t r a c i n ė m e d ž i a g a (piešiniai žemėlapiai schemos gaidos ir pan) gali būti pateikta dvejopai eskizais arba galutiniu (poligrafiniam reprodukavimui tinkamu) pavidalu iliustracijų formatas neturi būti didesnis kaip a4 (210 times 297 mm)

eskizai turi būti kokybiški gerai įžiūrimi tinka tušu arba pieštuku atlikti brėžiniai ir piešiniai ranka rašytos gaidos kokybiškos kopijos skenuotus eskizus (ne mažesnės kaip 300 dpi skiriamosios gebos) galima pateikti ne tik išspausdintus bet ir įrašytus grafiniais formatais TIFF arba GIF (įrašo failo prievardis tif )

štrichinės iliustracijos kompiuteriu parengtos poligrafiniam reprodukavimui pateikia-mos vektoriniu EPS (įrašo failo prievardis eps) formatu

396

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

TauTosakos darbaiXXXiV

ParengėBronė stundžienė

redaktorė danutė giLiasevičienė

tekstus į anglų kalbą vertė Lina Būgienė Melodijas rinko eligija garšvienė Maketavo Marija skirmantienė korektūrą skaitė danutė giliasevičienė

Parengė ir išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas antakalnio g 6 10308 vilnius

svetainė internete wwwlltilt el paštas direklltilt knygalltiltspausdino uaB bdquoPetro ofsetasldquo žalgirio g 90 09303 vilnius