TAR identifikacinis nr.

Užregistravimo data

Galioja nuo

Paskelbta

Teisės akto priedai

2020-24481

2020-11-20

2020-11-05

2020-11-05

-

Baudžiamoji byla Nr. 2K-194-895/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39430-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Prano Kuconio ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

nuteistojo gynėjai advokatei Aušrai Saulėnienei,

nukentėjusiojo atstovui advokatui Artūrui Andriukaičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. E. kasacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 16 d. nutarties nuteistojo A. G. baudžiamojoje byloje.

Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir toliau per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje. Iš A. G. priteista: Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 239,09 Eur turtinei žalai atlyginti, o civiliniam ieškovui R. E. 1000 Eur proceso išlaidoms atlyginti. Civiliniam ieškovui R. E. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 16 d. nutartimi nukentėjusiojo R. E. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo atstovo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.A. G. nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 29 d. apie 20 val. prie poilsio namelių, esančių Pušyno g. 3A, Palangoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu vieną kartą smogė nukentėjusiajam R. E. į dešinę kaklo pusę, po to, jam parkritus ant žemės ir bandant keltis, smogė ranka vieną kartą į kairįjį skruostikaulį ir vieną kartą į kairįjį apatinį žandikaulį, taip nukentėjusiajam R. E. sukėlė fizinį skausmą ir padarė apatinio žandikaulio lūžimą kairiojo kampo projekcijoje su poodine kraujosruva lūžyje, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Kasacinio skundo argumentai

2.Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. E. prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus perkvalifikuojant A. G. veiksmus iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį bei paskirti A. G. griežtesnę bausmę; priteisti nukentėjusiajam R. E. iš A. G. baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei visas išlaidas advokato pagalbai apmokėti; atsisakius tenkinti antrąjį prašymą, prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo:

2.1.Teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus. Teismai, neišspręsdami civilinio ieškinio klausimo, padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimą ir BPK 44 straipsnio 10 dalies pažeidimą bei nesilaikė teismų praktikos. Nukentėjusysis R. E. kartu su civiliniu ieškiniu pateikė visus ieškinio reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas galėjo išsikviesti į teismo posėdį specialistus, paruošusius medicininius dokumentus, ir įvertinti civiliniu ieškiniu prašomos priteisti turtinės žalos dydį. Neišnagrinėtas ne tik turtinės žalos dydžio klausimas, bet ir neturtinės žalos dydžio klausimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiojo R. E. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.2.Teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą A. G. veiksmus kvalifikuodami pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o ne pagal 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį. Teismai rėmėsi tik prielaidomis ir paties A. G. parodymais. Teismo išvada, kad nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis R. E. būtų naudojęs fizinį smurtą prieš A. G., yra šališka ir neparemta jokiais BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais, o tik A. G. paaiškinimu. Pagal teismų praktiką įtariamųjų (kaltinamųjų) parodymai turi būti vertinami ypač atidžiai ir kritiškai, nes jie, kaip proceso dalyviai, yra suinteresuoti proceso baigtimi ir siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės. A. G. veikė brutaliai, turėdamas tik menkavertę priežastį (jo (kasatoriaus) sprendimą iškviesti policiją), panaudodamas išlaužtą lentą kaip įrankį suduodant smūgį iš nugaros užpultam nukentėjusiajam (kasatoriui) į galvos sritį, o nukentėjusiajam (kasatoriui) pargriuvus, sudavė dar du smūgius rankomis jam (kasatoriui) į galvos sritį. Teismai neįvertino, kad liudytoja S. Z. T. teisme parodė, jog po sumušimo ji ant R. E. veido matė mėlynes, o medinė lenta gulėjo šalia R. E.. Tai rodo ypatingą A. G. veiksmų pavojingumą ir veikimą esant chuliganiškoms paskatoms. A. G. veiksmai buvo atlikti viešojoje vietoje, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmetė kasatoriaus prašymą inkriminuoti A. G. dar ir BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į nuteistojo veiksmų pavojingumą ir sukeltus neigiamus padarinius jam (kasatoriui), A. G. turėjo būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, ją atidedant bei paskiriant baudžiamajame įstatyme nurodytus įpareigojimus bei draudimus ir įpareigojant atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam.

2.3.Teismai padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, kadangi teismo vidinis įsitikinimas kvalifikuojant A. G. veiksmus, analizuojant ir vertinant nukentėjusiojo R. E. pateiktą civilinį ieškinį ir jo priedus nebuvo paremtas visapusišku bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tai nulėmė BPK 305 straipsnio reikalavimų neatitinkančio nuosprendžio priėmimą.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3.Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. E. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio skundo turinio ir kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų

4.Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus (BPK 369 straipsnis). Vadinasi, kasacinės instancijos teisme tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-7-386-746/2015, 2K-7-70-895/2018, 2K-52-942/2020). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas byloje savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jei nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374-489/2015, 2K-7-386-746/2015, 2K-339-719/2018, 2K-213-942/2019, 2K-52-942/2020).

5.Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo kasaciniame skunde iš esmės yra nesutinkama su teismų nustatyta ir išanalizuota konflikto tarp nukentėjusiojo R. E. ir nuteistojo A. G. eiga bei šio konflikto vertinimu, kurį atliko teismai, remdamiesi išnagrinėtais įrodymais. Antai, kasatoriaus nuomone, teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas ne dėl chuliganiškų paskatų, o buvo abipusis santykių aiškinimosi padarinys. Taip pat kasaciniame skunde, kitaip vertinant teismų nustatytas aplinkybes, ginčijama teismų išvada dėl to, kad nuteistasis savo veiksmais nesutrikdė viešosios tvarkos. Taigi tokiais teiginiais iš esmės ginčijamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir duomenų pripažinimo įrodymais bei jų vertinimo ir taip netiesiogiai kreipiamasi į kasacinės instancijos teismą dėl šių aplinkybių tyrimo bei vertinimo. Minėta, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą ir kasacinės instancijos teismo praktiką tai nėra nei apskundimo, nei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas, todėl kasacinės instancijos teismas tokius kasacinio skundo teiginius nagrinės tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų laikymusi ir baudžiamojo įstatymo taikymu. Taigi, nagrinėjamoje byloje bus sprendžiama, ar pagal teismų nustatytas ir įvertintas aplinkybes nuteistojo A. G. veika teisingai buvo kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuteistojo veikos kvalifikavimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį

6.Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y., pasak kasatoriaus, nuteistojo veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį.

7.Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos.

8.BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nesunkus žmogaus sužalojimas ar susargdinimas dėl chuliganiškų paskatų) nustatytas kvalifikuojamasis požymis – chuliganiškos paskatos, kaip nusikalstamos veikos elgesio motyvas, konstatuojamas tada, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje smurto veiksmai, kad ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2008, 2K-136/2008). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė konfliktas su nukentėjusiaisiais, pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013, 2K-21-942/2016, 2K-367-511/2018).

9.Būtent nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad konflikto iniciatorės po to, kai R. E. iškvietė policiją ir jos laukė atvykstant, buvo moterys S. Z. T. ir L. B.. Iš bylos medžiagos matyti, kad pats konfliktas iš esmės ne tik prasidėjo, bet vyko ir tęsėsi dėl S. Z. T. ir L. B. veiksmų, o konfliktas tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo kilo, kai nuteistasis ėjo prie konfliktuojančių moterų, norėdamas jas išskirti.

10.Atsižvelgiant į nustatytas ir teismų aptartas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis A. G. sudavė nukentėjusiajam R. E. smūgius dėl to, kad norėjo pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams, dėl mažareikšmės dingsties ar esant kitoms chuliganiškoms paskatoms. Būtent minėtos aplinkybės liudija tai, kad smurtas prieš R. E. buvo panaudotas dėl asmeninių priežasčių, esant konfliktinei situacijai, t. y. A. G. nusikalstamus veiksmus lėmė konkrečios, juos paaiškinančios priežastys.

11.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytą ir aptartą įvykio eigą ir motyvą A. G. veiksmuose padarant nukentėjusiajam R. E. nesunkų sveikatos sutrikdymą nėra chuliganiškų paskatų, t. y. nėra būtinojo BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto subjektyviojo požymio. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, teisingai kvalifikavo nuteistojo A. G. veiką pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

12.Kaip minėta, kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo veika turėjo būti kvalifikuota ir pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos sutrikdymas.

13.Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

14.Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pats savaime smurto panaudojimas viešojoje vietoje dar nereiškia ir BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020 ir kt.). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019).

15.Teismų praktikoje taip pat konstatuota, kad motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017).

16.Nagrinėjamoje byloje iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis A. G.: 1) neveikė turėdamas tyčią aplinkiniams ar aplinkai demonstruoti nepagarbą; 2) konfliktas tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo reiškėsi abipusiu santykių aiškinimusi, nepasitenkinimu vienas kito elgesiu; 3) šis konfliktas vyko neilgą laiko tarpą; 4) nenustatyta, kad įvykį būtų matę pašaliniai asmenys; 5) nėra jokių duomenų, kad būtų sutrikdytas kitų žmonių poilsis poilsio zonoje ir taip pažeista viešoji tvarka.

17.Taigi, pagal teismų nustatytas aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. G. padaryta nusikalstama veika pirmiausia turi būti vertinama kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas. Ši veika nelaikytina ir peržengusia privataus konflikto ribas bei esančia pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Vadinasi, teismai, A. G. veikos nekvalifikuodami pagal BK 284 straipsnį, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

18.Nesutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad teismai, A. G. veiką kvalifikuodami pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Kasatorius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą iš esmės grindžia atskirų teismų sprendimų fragmentų kritika. Tokia kritika nepatvirtina tai, kad šie teismų sprendimai buvo priimti neįvertinus įrodymų visumos ar vieniems įrodymams teikiant pirmenybę prieš kitus įrodymus. Pažymėtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėję ir įvertinę byloje esančių įrodymų visumą, savo sprendimuose dėl A. G. veikos kvalifikavimo išsamiai pasisakė ir išdėstė įrodymus, pagrindžiančius tokias jų išvadas.

Dėl civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo

19.Kasatorius kasaciniame skunde teigia, kad teismai, neišspręsdami civilinio ieškinio klausimo, padarė esminį BPK 115 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimą ir BPK 44 straipsnio 10 dalies pažeidimą bei nesilaikė teismų praktikos.

20.Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

21.Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje nepakanka duomenų spręsti, ar visa nukentėjusiojo R. E. ieškinyje prašoma priteisti turtinė žala yra susijusi priežastiniu ryšiu su nuteistojo A. G. padaryta nusikalstama veika. Antai byloje nėra pakankamai duomenų, objektyviai patvirtinančių visų nukentėjusiajam pagal gydymo įstaigos parengtą preliminarų gydymo planą atliekamų odontologinių paslaugų pagrįstumą, be kita ko, ir kainų realumą. Taip pat teismų aptarti duomenys nepatvirtina nukentėjusiojo R. E. teiginio, kad jam klausa pablogėjo būtent po patirto sužalojimo. Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas R. P. Pečkus patvirtino byloje pateiktas išvadas dėl R. E. klausos sutrikimų, papildomai paaiškino, kad galima apkursti dėl ausies sraigės uždegimo, insulto, bet reikėtų įvertinti ligos istoriją. Kartu nurodė, kad jis, atlikdamas ekspertizę, ankstesnių R. E. sveikatos duomenų neturėjo, todėl išvadą galėtų patikslinti gavęs visas sveikatos korteles.

22.Taigi sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad esant aptartiems duomenims akivaizdu, jog tam, kad būtų galima patikslinti ir įvertinti priežastis dėl R. E. klausos pablogėjimo bei padaryti galutinę objektyvią išvadą, reikalinga papildoma medžiaga ir atskiras tyrimas.

23.Taip pat pritartina teismų išvadai, kad nagrinėjamu atveju, neišsprendus klausimo dėl turtinės žalos, t. y. ar R. E. tolesnis gydymas tiesiogiai susijęs su patirtu sužalojimu, nėra galimybės objektyviai nustatyti ir patirtos neturtinės žalos dydžio, kadangi būtina įvertinti visus patirtus išgyvenimus ir nepatogumus, susijusius su padarytu sužalojimu nagrinėjamo įvykio metu. Juolab kad patikslintame ieškinyje nurodyti argumentai, kuriais grindžiama neturtinė žala ir jos dydis, tiesiogiai siejami ir su klausos pablogėjimu bei reikalingumu atlikti dantų protezavimą. Taigi, nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam padarytos neturtinė ir turtinė žalos glaudžiai tarpusavyje susijusios.

24.Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, nustatydami, jog šioje byloje tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio, negavus papildomos medžiagos, negalima, todėl pripažindami civiliniam ieškovui R. E. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodami nagrinėti civilinio proceso tvarka, baudžiamąjį įstatymą (BPK 115 straipsnio 2 dalis) pritaikė tinkamai.

25.Nepagrįstas ir nukentėjusiojo reikalavimas priteisti jo naudai iš nuteistojo visas patirtas išlaidas, susijusias su advokato paslaugų suteikimu baudžiamojoje byloje.

26. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015 ir kt.).

27.Šioje byloje kasacinį skundą padavė nukentėjusysis R. E.. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo kasacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, todėl, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką dėl išlaidų priteisimo ir jų dydžio nustatymo, prašomos priteisti iš nuteistojo A. G. turėtos nukentėjusiojo išlaidos už suteiktas advokato teisines paslaugas nepriteistinos.

28.Remiantis tuo, kas pirmiau išdėstyta, atsižvelgiant į paduotų kasacinių skundų nagrinėjimo ribas, kasacine tvarka skundžiamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys nesuteikia pagrindo įžvelgti netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ar esminių BPK nuostatų pažeidimų, dėl kurių reikėtų minėtus nuosprendį ir nutartį pakeisti.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

29.Nagrinėjamoje byloje prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 108,00 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus).

30.Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo šią pinigų sumą priteisti nei iš nuteistojo, nei iš nukentėjusiojo. Todėl toks prašymas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. E. kasacinį skundą atmesti.

TeisėjaiAurelijus Gutauskas

Pranas Kuconis

Armanas Abramavičius

_______________________

TAR identifikacinis nr.

Užregistravimo data

Galioja nuo

Paskelbta

Teisės akto priedai

2020-24489

2020-11-20

2020-11-05

2020-11-05

-

Baudžiamoji byla Nr. 2K-229-628/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51631-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.5.1; 1.1.8.1.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. (R. R.) gynėjos advokatės Karinos Račkauskienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžio.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nuosprendžiu R. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį 130 MGL (6500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį 130 MGL (6500 Eur) dydžio bauda; pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, už BK 215 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą ir už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 130 MGL dydžio bauda. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 6 dalimis, subendrinta su 130 MGL dydžio baudos bausme, paskirta už BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 220 MGL (11 000 Eur) dydžio bauda, įpareigojant R. R. ją sumokėti per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą baudos bausmę įskaitytas R. R. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. spalio 27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 28 d. nuosprendis: R. R. veiksmai iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas septyniems mėnesiams. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 ir 6 dalimis, subendrintos R. R. paskirtos bausmės. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, R. R. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį paskirta septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirta 130 MGL (6500 Eur) dydžio bauda bei pagal BK 215 straipsnio 1 dalį paskirta 130 MGL (6500 Eur) dydžio bauda subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyniems mėnesiams ir 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Patikslintas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas taikyto laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpis, nurodant R. R. į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuoti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2018 m. spalio 27 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d., vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti J. G. (J. G.), S. M. (S. M.), N. M. (N. M.) ir A. S. (A. S.), tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nuosprendžiu R. R. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su N. M., S. M., J. G., A. S. neteisėtai disponavo netikromis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir jų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, būtent:

2018 m. spalio 25 d. Taline, Estijos Respublikoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku bei nenustatytu adresu, J. G. prašymu A. S. iš tyrimo metu nenustatytos vietos nupirko ne mažiau kaip 140 baltų plastikinių kortelių su magnetine juostele ir 2018 m. spalio 26 d. jis, R. R., su bendrininkais A. S., N. M., S. M., J. G. automobiliais „Seat Exeo“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) ir „Toyota Corolla“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) iš Estijos Respublikos atvažiavo į Vilnių, kur ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tikslesniu laiku ir vietoje J. G. iš nenustatyto asmens mobiliuoju telefonu gavo netikrų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą bei tą pačią dieną laikotarpiu nuo 22.14 val. iki 23.06 val. prie prekybos centro „Iki“, Nemenčinės pl. 2, Vilniuje, J. G. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui perdavė A. S. nupirktas korteles, o nenustatytas asmuo J. G. jas grąžino su įrašytais svetimų elektroninių mokėjimo priemonių duomenimis, pakankamais finansinėms operacijoms atlikti, taip jis, R. R., kartu su bendrininkais įgijo 60 netikrų elektroninių mokėjimo priemonių:

baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000815641 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000815674 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000815724 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000815732 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000815831 duomenys, kurias J. G. laikė iki 2018 m. spalio 27 d., kai Lietuvos Respublikoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje kartu su šių kortelių identifikavimo duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, – PIN kodu perdavė nenustatytam asmeniui, kuris jas laikė iki 2018 m. spalio 27 d. apie 12.58 val., kai paliko automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Maxima“, esančio Šarkuvos g. 1A, Kaune,

baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000814198 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000814230 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000814248 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000814255 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000814487 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000814511 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000814552 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000814560 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000814651 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000814685 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000814701 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000814743 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000814776 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000814834 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000814867 duomenys, kurias J. G. laikė iki 2018 m. spalio 27 d., kai Lietuvos Respublikoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, kartu su šių kortelių identifikavimo duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, – PIN kodu perdavė jam, R. R., kuris jas laikė iki 2018 m. spalio 27 d. apie 12.58 val., kai prekybos centre „Maxima“, esančiame Šarkuvos g. 1A, Kaune, dalinės apžiūros metu iš jo drabužių kišenių ir rankinės paėmė policijos pareigūnai,

baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000814917 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000814974 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000815153 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000815179 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000815211 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000815278 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000815377 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000815385 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000815401 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000815476 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000815559 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000815575 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000815591 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000815609 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000815625 duomenys, kurias J. G. laikė iki 2018 m. spalio 27 d., Kaune, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, kartu su šių kortelių identifikavimo duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, – PIN kodu perdavė N. M., kuris jas laikė iki 2018 m. spalio 27 d. apie 12.50 val., kai pramogų ir prekybos centre „Akropolis“, Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, iš jo paėmė apsaugos darbuotojai,

baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000816540 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000816607 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000816623 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000816631 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000816672 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000816706 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000816755 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000816797 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000816847 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000816995 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000817001 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000817068 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000817092 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000817159 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000817209 duomenys, kurias J. G. laikė iki 2018 m. spalio 27 d., kai Kaune, Lietuvos Respublikoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, kartu su šių kortelių identifikavimo duomenimis, pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, – PIN kodu perdavė S. M., kuris jas laikė iki 2018 m. spalio 27 d. apie 12.50 val., kai gatvėje prie pramogų ir prekybos centro „Akropolis“, esančio Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, dalinės apžiūros metu iš jo striukės kišenės paėmė policijos pareigūnai,

baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000815930 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000815955 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000815716 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000816078 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000816144 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000816219 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000816235 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000816268 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000816417 duomenys, baltos spalvos plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės VISA Nr. 4628830000816466 duomenys, kurias J. G. laikė iki 2018 m. spalio 27 d. apie 15.29 val., kai paslėpė automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie Ateities pl. 45D pastato, Kaune.

Be to, R. R. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su J. G., N. M., S. M., A. S. atliko ir inicijavo neteisėtas finansines operacijas su netikromis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir neteisėtai apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo bei pasikėsino įgyti svetimą turtą, būtent: 2018 m. spalio 27 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, su bendrininku J. G. ir su tyrimo metu nenustatytu asmeniu automobiliu „Seat Exeo“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) atvažiavo į Kauną prie pastato, esančio Šarkuvos g. 13A, kur J. G. R. R. nurodė, panaudojant J. G. perduotas netikras elektronines mokėjimo priemones ir jų identifikavimo duomenis – PIN kodą, iš bankomatų paimti kuo daugiau pinigų, dėl to R. R. apie 12.00 val. nuėjo į prekybos centrą „Maxima“, esantį Šarkuvos g. 1A, Kaune, kuriame jis, AB „Luminor Bank“ bankomate panaudojęs netikrą elektroninę mokėjimo priemonę – plastikinę kortelę, kurios magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotos banko kortelės Nr. 4628830000814248 duomenys, ir šios banko kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodą, atliko finansinę operaciją – 12.47 val. iš bankomato paėmė 50 Eur ir keturis kartus inicijavo finansines operacijas, nurodydamas bankomatui išduoti 12.47 val. 500 Eur, 12.47 val. 0 Eur, 12.48 val. 500 Eur, 12.58 val. 250 Eur, tačiau šių operacijų neatliko dėl nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės, nes jos buvo atmestos dėl nepakankamo lėšų likučio, o bendrininkas A. S., vykdydamas J. G. nurodymus kontroliuoti bendrininkus, 2018 m. spalio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku automobiliu „Toyota Corolla“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) atvežė N. M. ir S. M. į Gedimino gatvę, Kaune, kur A. S. mobiliuoju telefonu iš J. G. gautą nurodymą pradėti neteisėtas finansines operacijas perdavė N. M. ir S. M., kurie, vykdydami bendrą susitarimą, apie 12.00 val. nuėjo į prekybos ir pramogų centrą „Akropolis“, esantį Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, kur S. M., AB „Luminor bank“ ir AB „Swedbank“ bankomatuose panaudojęs J. G. duotas netikras elektronines mokėjimo priemones – keturias plastikines korteles, kurių magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotų banko kortelių VISA Nr. 4628830000817209, VISA Nr. 4628830000817159, VISA Nr. 4628830000817092, VISA Nr. 4628830000817068 duomenys, ir šių banko kortelių identifikavimo duomenis – PIN kodą, penkis kartus inicijavo finansines operacijas, nurodydamas bankomatams išduoti 12.01 val. 750 Eur, 12.02 val. 750 Eur, 12.03 val. 750 Eur, 12.03 val. 750 Eur, 12.50 val. 400 Eur, tačiau šių operacijų neatliko dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jos buvo atmestos dėl nepakankamo lėšų likučio ir nedirbančio autorizacijos centro arba kortelės išleidėjo, o N. M., AB „Luminor bank“ bankomate panaudojęs J. G. duotas netikras elektronines mokėjimo priemones – penkias plastikines korteles, kurių magnetinėje juostelėje įrašyti Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ išduotų banko kortelių VISA Nr. 4628830000815625, VISA Nr. 4628830000815609, VISA Nr. 4628830000815591, VISA Nr. 4628830000815575, VISA Nr. 4628830000815559 duomenys, ir šių banko kortelių identifikavimo duomenis – PIN kodą, atliko finansinę operaciją – 12.46 val. iš bankomato paėmė 750 Eur ir devynis kartus inicijavo finansines operacijas, nurodydamas bankomatui išduoti 12.04 val. 750 Eur, 12.04 val. 750 Eur, 12.05 val. 750 Eur, 12.47 val. 750 Eur, 12.48 val. 750 Eur, 12.49 val. 750 Eur, 12.49 val. 750 Eur, 12.50 val. 750 Eur, 12.51 val. 750 Eur, tačiau šių operacijų neatliko dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jos buvo atmestos dėl nepakankamo lėšų likučio ir nedirbančio autorizacijos centro arba kortelės išleidėjo, taip jis kartu su bendrininkais inicijavo 12 200 Eur sumos banko operacijų, tačiau 11 400 Eur paėmimo iš bankomatų operacijų neatliko dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes jos buvo atmestos dėl nepakankamo lėšų likučio ir nedirbančio autorizacijos centro arba kortelės išleidėjo, bei įgijo 800 Eur.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2.Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kurioje nuteistųjų veiksmai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl keičiama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, o kartu ir dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms bei neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1, 2, 3 punktai). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai J. G., S. M., N. M., R. R. nusikalstamus veiksmus perkvalifikavo iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, o A. S. – iš BK 24 straipsnio 6 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pašalinti iš kaltinimo bendrininkavimą su nenustatytu asmeniu yra formalus, priimtas nepakankamai įsigilinus į visą baudžiamosios bylos medžiagą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo pripažinti, jog nuteistieji bendrininkavo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, yra nepagrįsta, o kartu nepagrįstas ir teismo sprendimas neįskaičiuoti šio asmens iš bankomato neteisėtai bandytų paimti 500 Eur į bendrą nuteistųjų pasikėsintą sukčiaujant įgyti pinigų sumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad R. R., S. M., N. M. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, veikdami bendrininkų grupe kartu ir su padėjėju A. S., atliko ir inicijavo finansines operacijas su netikromis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis bei neteisėtai, apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo ir pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3.Nuteistojo R. R. gynėja advokatė Karina Račkauskienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl R. R. padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirtą bausmę. Kasatorė nurodo:

3.1.Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 24 straipsnio 1 dalį ir padarė esminius BPK pažeidimus vertindamas įrodymus. Nors R. R. neskundė apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, nes jį tenkino jam paskirta bausmė ir jo veikos kvalifikavimas (BK 22 straipsnio 1 dalis, 182 straipsnio 1 dalis), tačiau teismo motyvai, kad R. R. veikė grupe kartu su kitais nuteistaisiais, t. y. S. M., N. M., yra nepagrįsti ir turėjo įtakos jo veikos perkvalifikavimui apeliacinės instancijos teisme, nes pasikėsinimas įgyti didelės vertės svetimą turtą R. R. buvo inkriminuotas atsižvelgiant ir į S. M. ir N. M. pasikėsintas įgyti sumas. Įstatymas nesuteikia galimybės skųsti teismo nuosprendžio motyvų, kai dėl jų nesikeičia veikos kvalifikavimas bei paskirta bausmė, todėl R. R. teismo nuosprendžio motyvų neskundė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas R. R. veiką į BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį, turėjo patikrinti, ar yra pagrindas inkriminuoti R. R. didelės vertės svetimo turto požymį, t. y. ar buvo pagrindas konstatuoti, kad R. R. bendrininkavo su S. M. ir N. M.. Todėl dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neteisėtumo argumentai pateikiami kasaciniame skunde.

3.2.Pirmosios instancijos teismo išvados, kad R. R. suprato, jog nusikalstamas veikas daro veikdamas ne tik su J. G., bet ir su kitais, grindžiamos tik teismo įsitikinimu, kurio nepatvirtino byloje esantys įrodymai. Siekiant inkriminuoti bendrininkavimą, būtina konstatuoti, kad bendrininkai tikrai suvokė, jog kėsinasi į tą patį objektą, kad tikrai veikia bendrai, ir tai turėjo būti padaryta atskleidžiant objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Nagrinėjamu atveju apie nusikalstamos veikos bendrumą galima buvo konstatuoti vertinant tiek kaltinamųjų parodymus, tiek ir kitus objektyvius įrodymus, kurių teismas nevertino. R. R. ir J. G. bei A. S. teisme nurodė, kad R. R. nebuvo pranešta apie tai, jog finansines operacijas atliks dar kas nors, be R. R.. Kitus kaltinamuosius – S. M. ir N. M. surado A. S.. R. R. apie juos nieko nežinojo, o jie taip pat nurodė, kad nieko nežinojo apie R. R., todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad R. R. dalyvavo bendrininkų grupėje su S. M. ir S. M..

3.3.Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kuris taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

3.4.Pirmosios instancijos teismo išvados, kad R. R. suprato, jog S. M. bei N. M. dalyvauja padarant tą pačią nusikalstamą veiką, buvo padarytos tik prielaidos forma, nepagrindžiant įrodymų visuma, nes jokie įrodymai nepatvirtino, kad R. R. suprato, jog ir S. M. bei N. M. atliks tokius pačius nusikalstamus veiksmus kaip ir jis bei kėsinsis į tą patį objektą.

3.5.Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė esminius BPK pažeidimus, nes savo išvadas grindė tik manymu apie bendrininkavimą, nevertindamas dalies byloje surinktų įrodymų, padarydamas klaidų dėl jų turinio. Apeliacinės instancijos teismas pagal BPK 320 straipsnį turėjo pareigą patikrinti, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų, ir patikrinti, ar jie neturėjo įtakos skundo nepadavusiam asmeniui, t. y. R. R..

3.6.Šios aplinkybės yra svarbios kvalifikuojant R. R. veiksmus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kadangi, netgi inkriminavus R. R. bendrininkavimą su nenustatytu asmeniu, tačiau pašalinus bendrininkavimą su S. M. ir N. M., nėra galimybės R. R. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

3.7.Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, nes grindė savo nuosprendį A. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurių jis nepatvirtino teisme. Kadangi tokie parodymai nelaikomi savarankišku įrodymų šaltiniu, dėl to nepagrįstai inkriminavo R. R. bendrininkavimą su nenustatytu asmeniu. Pagal teismų praktiką liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-461/2011, 2K-545/2012). Vien faktas, kad automobilyje, kuriuo vyko R. R., buvo dar vienas asmuo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad būtent jis atliko operacijas bankomate. Kaip teismui nurodė J. G. ir R. R., asmuo, vykęs kartu, jokių operacijų neatlikinėjo, J. G. nurodė, kad jis kortelių tam asmeniui nedavė. Byloje nesurinkta tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinime nurodytas nenustatytas asmuo inicijavo banko operacijas, todėl nebuvo jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių nustatyti šio asmens amžių ir pakaltinamumą, susitarimą su kitais kaltinamaisiais ir tyčios turinį, dėl to Kauno apygardos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes nepagrįstai inkriminavo R. R. bendrininkavimą su nenustatytu asmeniu (BK 24 straipsnio 1 dalį) ir jo veiką perkvalifikavo į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.

3.8.Teismai nepagrįstai inkriminavo R. R. didelės vertės turto požymį, dėl to jo veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininko paaiškinimais, bet ir pagal išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-314-693/2018). Šioje byloje objektyvieji požymiai – kelių sekundžių tarpu bandymas paimti vis tą pačią 750 Eur sumą patvirtina, kad S. M. ir N. M. šių operacijų atlikimo metu tyčia buvo konkretizuota, t. y. buvo bandoma paimti 750 Eur sumą, o ne bendrą sumą, sumuojant visas operacijas.

3.9.Teismai turėjo taikyti R. R. BK 54 straipsnio 3 dalį, nes laisvės atėmimo bausmė nėra adekvati, atsižvelgiant į jo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumą. Realios bausmės skyrimas asmeniui, kuris yra neteistas, neturi administracinių nuobaudų, turi aukštąjį išsilavinimą, dirba UAB „Arbitum“ teisininko padėjėju, gyvena su tėvais, kurie gali jam daryti teigiamą įtaką, kuris kritiškai vertina savo veiksmus ir labai gailisi, taip pat atsižvelgiant į jo atliktų veiksmų pavojingumo pobūdį – jis nebuvo nusikaltimo organizatorius, jo vaidmuo padarant nusikaltimą buvo antraeilis, didžioji dalis veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje, aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Pirmosios instancijos teismo paskirta pakankamai griežta piniginė 11 000 Eur dydžio bauda yra adekvati bausmė.

4.Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Simonas Minkevičius siūlo nuteistojo R. R. gynėjos advokatės Karinos Račkauskienės kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:

4.1.Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. R. veikus su bendrininkų grupe, ir apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas R. R. kaltu padarius nusikaltimą, nurodytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirdamas subendrintą bausmę, nepadarė esminių baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylą ir priėmė dėl šios dalies teisingus sprendimus. Tai, ar surinktų ir apeliacinio teismo ištirtų įrodymų pakako nuteistajam pripažinti kaltu padarius sunkesnį nusikaltimą nei tas, už kurį jį buvo nuteisęs pirmosios instancijos teismas, yra įrodymų vertinimo dalykas ir negali būti laikoma neteisingu baudžiamojo įstatymo taikymu.

4.2.Skundo teiginiai, neva A. S. nebuvo apklaustas teismo posėdyje ir taip buvo pažeistas rungtyniškumo principas, neatitinka tikrovės, nes A. S. buvo apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą, buvo dėl jų apklausiamas teisėjos ir gynėjų, todėl apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė. Nei materialiosios, nei proceso teisės pažeidimų, skirdamas bausmę R. R., apeliacinės instancijos teismas nepadarė.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5.Nuteistojo R. R. gynėjos advokatės Karinos Račkauskienės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

6.Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

7.Teisėjų kolegija kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl bendrininkavimo (BK 25 straipsnio 2 dalis)

8.Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, nepagrįstai nustatė, jog R. R. veikė bendrininkų grupe kartu su S. M. ir N. M., o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad R. R. veikė bendrininkų grupe dar ir su nenustatytu asmeniu, nors byloje nebuvo objektyvių įrodymų, leidžiančių nustatyti šio asmens amžių ir pakaltinamumą, susitarimą su kitais kaltinamaisiais ir tyčios turinį, netinkamai kvalifikavo R. R. veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

9.Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, nustatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), nurodyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nustatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis.

10.Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-657/2012, 2K-521/2013, 2K-315/2014).

11.Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Iš anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai, nes tai sudėtingesnės ir pavojingesnės bendrininkavimo formos – organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

12.Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių turinį, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad kasacine tvarka apskųstame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas ir nuosprendžio surašymas tokių trūkumų, kuriuos nurodo kasatorė, neturi, o kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįstos. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio, šis teismas dar kartą išanalizavo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus (J. G., R. R., A. S., S. M., N. M. parodymus, liudytojų R. L., D. M., M. S. parodymus, vaizdo įrašų protokolus, specialisto išvadas, objektų apžiūrų protokolus, savanoriškus daiktų, dokumentų pateikimo protokolus, tarnybinį pranešimą, asmens kratos protokolus, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą, UAB „Worldline Lietuva“ pateiktus duomenis ir kitus duomenis) ir iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad J. G., S. M., N. M., R. R. ir A. S. sukčiavo veikdami bendrininkų grupe. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, pašalinęs iš kaltinimo aplinkybę, kad minėti asmenys veikė bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir kad jo (nenustatyto asmens) neteisėtai bandyta iš bankomato paimti 500 Eur suma neturi būti įskaičiuojama nustatant, kokio dydžio pinigų sumą pasikėsino įgyti sukčiaudami bendrai visi nuteistieji, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

13.Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pašalinti iš kaltinimo bendrininkavimą su nenustatytu asmeniu yra formalus, priimtas nepakankamai įsigilinus į visą baudžiamosios bylos medžiagą. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada dėl bendrininkų grupės buvimo neprieštarauja ir kasacinio teismo praktikai dėl bendrininkavimo su nenustatytu asmeniu.

14.Teismų praktikoje gana dažnai susiduriama su atvejais, kai asmuo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką kartu su nenustatytu asmeniu. Kadangi šio asmens pakaltinamumo ir amžiaus neįmanoma patikrinti, kyla klausimas, ar galima konstatuoti byloje bendrininkavimo buvimą. Teismų praktika nagrinėjamu klausimu nevienoda, tačiau bendrininkų grupės aplinkybė tokiais atvejais dažnai šalinama iš kaltinimų ir teismų nuosprendžių. Kita vertus, pažymėtina, kad nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlio į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Nenustatytas asmuo iš tiesų gali būti žinomas, bet pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų, pagaliau apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos. Todėl bendrininkavimo su asmeniu, įvardytu kaip nenustatytas asmuo, pašalinimas iš kaltinimo neturi būti sprendžiamas formaliai, o bendrininkavimo konstatavimas tokiu atveju nebūtinai reiškia netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009).

15.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. R., J. G., S. M., N. M., veikdami bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, ir su padėjėju A. S., atliko ir inicijavo neteisėtas finansines operacijas su netikromis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir neteisėtai apgaule savo ir bendrininkų naudai pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą – 12 700 Eur, tačiau iš jų įgijo tik 800 Eur. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo sukčiavimą padarė veikdamas kartu su kitais nuteistaisiais, t. y. visi kartu dviem automobiliais iš Estijos atvyko į Vilnių, įgijo didelį kiekį banko mokėjimo kortelių, kuriose buvo įrašyta Pakistano banko „Bankislami Pakistan Limited“ informacija, po to Kaune vienu metu svetimas mokėjimo priemones panaudojo, siekdami bendrai iš bankomatų paimti kuo daugiau lėšų, tai patvirtina dalies nuteistųjų (J. G., S. M., N. M.) parodymai, duoti teisme, ir pirmiau minėti rašytiniai įrodymai, todėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens atlikti nusikalstami veiksmai – inicijuotos finansinės operacijos panaudojant svetimas mokėjimo priemones, atlikti tuo pačiu laiku kaip ir bendrininkų, vertinami kaip atlikti bendrai, siekiant bendro tikslo, t. y. bendri veiksmai buvo kryptingi ir suderinti. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kurie keltų abejonių, jog tyrimo metu nenustatytas asmuo neatitiko nusikalstamos veikos subjekto požymių (įstatyme nustatyto atsakomybės amžiaus, pakaltinamumo). Kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, iš viešbučio „Ratonda“ vaizdo įrašo matyti, kad į šį viešbutį kartu su R. R., J. G., A. S. atvykęs tyrimo metu nenustatytas asmuo yra vyresnis už pastaruosius. Iš A. S. parodymų nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo (jo įvardijamas kaip V. E. (V. E.)) iš Estijos į Lietuvą vyko kartu su R. R., J. G. jo (A. S.) vairuojamu automobiliu, su kitais bendrininkais tarpusavyje derino veiksmus, kartu su R. R. ėjo prie bankomatų ir inicijavo vienu metu finansines operacijas, bet atvykus policijai jis (nenustatytas asmuo) pasišalino. Įvertinus šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui, priešingai nei pirmosios instancijos teismui, nekilo abejonių dėl ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens amžiaus ir gebėjimo suvokti bei valdyti savo veiksmus, nes iškilus grėsmei būti sulaikytam šis asmuo pasišalino, o tai parodo, jog jis suvokė savo atliekamų veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą. Bylos duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nenustatyto asmens veiksmai buvo svarbūs ir susiję ne tik su kitų šioje byloje nuteistų asmenų veiksmais, siekiant bendro nusikalstamo tikslo (per kuo trumpesnį laiką iš bankomatų paimti kaip galima didesnę sumą pinigų), bet ir buvo jungiami bendros tyčios siekti šio rezultato, realizuojant aptariamo nusikaltimo sudėtį.

16.Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs nuteistųjų R. R., J. G., S. M., N. M., A. S. ir nenustatyto asmens veikos bendrumą, jų susitarimą su šiuo asmeniu ir tyčią padaryti nusikalstamą veiką – kvalifikuotą sukčiavimą – kartu su juo, taip pat nesant duomenų, suteikiančių pagrindą abejoti dėl nenustatyto asmens pakaltinamumo ir pakankamo atsakomybei amžiaus, pagrįstai pripažino, kad nuteistieji nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudami su šiuo tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje, nepažeisdamas BPK 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų, išanalizavo tiek atskirus įrodymus, tiek jų visetą, įrodymus įvertino patikimumo aspektu, teismo išvados padarytos atsižvelgus į visas bylos aplinkybes ir jas įvertinus, todėl kasacinio skundo teiginys, kad vertindamas įrodymus apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 182 straipsnio 2 dalį, nepagrįstas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo R. R. veiksmuose nustatyti visi būtinieji tiek BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikaltimo sudėties, tiek ir bendrininkavimo su kitais nuteistaisiais ir nenustatytu asmeniu požymiai.

17.Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą, nes grindė nuosprendį A. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurių teisme jis nepatvirtino. Šie argumentai nepagrįsti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. S. dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, o kaip matyti iš 2019 m. rugpjūčio 26 d. teisiamojo posėdžio protokolo, davė parodymus, atsakė į jam proceso dalyvių pateiktus klausimus. Apklausiamas teisme A. S. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra teisingi ir jis nemato prasmės jų kartoti. Atsižvelgdamas į tai, teismas pagarsino įtariamojo A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Buvo pagarsintas 2018 m. gruodžio 18 d. įtariamojo A. S. apklausos protokolas. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad kaltinamasis A. S. pastabų dėl jo pagarsintų parodymų nereiškė, atsakė į teisėjos ir kitų proceso dalyvių klausimus, gynyba turėjo visas galimybes užduoti kaltinamajam A. S. klausimus ir kaltinamojo R. R. gynėja šia galimybe naudojosi, todėl kasacinio skundo teiginiai, kad A. S. nebuvo apklaustas teismo posėdyje ir taip buvo pažeistas rungtyniškumo principas, neatitinka tikrovės. Atsižvelgiant į šių aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistojo A. S. parodymus (apeliacinės instancijos teismas rėmėsi A. S. parodymais, duotais 2018 m. gruodžio 18 d. ikiteisminio tyrimo metu, t. y. parodymais, kurie buvo ištirti pirmosios instancijos teisme), procesinių pažeidimų nepadarė. Šie parodymai įvertinti su visuma kitų bylos įrodymų, laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

18.Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nes nuteistajam R. R. paskirta laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui ir nėra adekvati atsižvelgiant į jo asmenybę ir į nusikalstamos veikos pavojingumą.

19.Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-345-507/2015, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų kriminalinių bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019).

20.BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018 ir kt.).

21.Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014). Taip pat teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012).

22.Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nuteistajam R. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia bausmės teisingumo principo.

23.Kaip matyti iš byloje priimtų teismų nuosprendžių turinio, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas bausmei skirti ir individualizuoti reikšmingas aplinkybes, konstatavo, kad nuteistajam R. R. tikslinga už jo padarytas veikas skirti baudas, o apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei vieną iš nuteistojo R. R. padarytų nusikalstamų veikų perkvalifikavęs iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, už šį nusikaltimą jam paskyrė straipsnio sankcijoje už šį nusikaltimą nurodytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teismas nenustatė R. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe. Skirdamas nuteistajam R. R. bausmę, apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumą, t. y. į tai, kad viena iš padarytų veikų priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Tačiau kartu apeliacinės instancijos teismas įvertino ir tai, kad nuteistojo R. R. vaidmuo padarant šią nusikalstamą veiką buvo antraeilis, nusikaltimas padarytas atsitiktinai, pasidavus bendrininkų įtakai, tinkamai neįvertinus dėl neteisėtų veiksmų galinčių kilti pasekmių. Pasisakydamas apie nuteistojo R. R. asmenybę, apeliacinės instancijos teismas vertino teigiamai R. R. apibūdinančius duomenis (dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, neteistas). Įvertinus minėtus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, paskirta vienintelė BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė, t. y. laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos dydis parinktas žymiai mažesnis nei sankcijos vidurkis (sankcijoje nustatytas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų). Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paliktos nuteistajam R. R. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, nustatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, jas subendrinant ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyniems mėnesiams ir 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.

24.Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, tiek skirdamas bausmę nuteistajam R. R. už nusikaltimą, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, tiek nustatydamas nuteistajam R. R. galutinę subendrintą bausmę už šią nusikalstamą veiką bei nusikalstamas veikas, nustatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, baudžiamosios teisės nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistajam R. R. paskirta bausmė nėra per griežta ir nėra pagrindo taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, mažinančių padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ar susijusių su nuteistojo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnio sankcijose nustatytų bausmių paskyrimas nuteistajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui, padaryta išsamiai įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvuota.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo R. R. gynėjos advokatės Karinos Račkauskienės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Dalia Bajerčiūtė

Sigita Jokimaitė

_______________________

TAR identifikacinis nr.

Užregistravimo data

Galioja nuo

Paskelbta

Teisės akto priedai

2020-24482

2020-11-20

2020-11-11

2020-11-11

-

Nr. DOK-5132

Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00051-2018-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2020 m. spalio 28 d. gautu atsakovų R. D., T. D. ir S. V. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 6 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu stabdyti skundžiamo sprendimo vykdymą,

n u s t a t ė :

Atsakovai R. D., T. D. ir S. V. padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. J. ieškinį atsakovams R. D., T. D., S. V. dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė žemės nuomos sutarties nutraukimą, esminį sutarties pažeidimą, sutarčių vykdymą ir sutarties laisvės principą reglamentuojančias materialinės teisės normas: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 6.156 straipsnio 2 dalį, 6.205 straipsnį, 6.217 straipsnio 1 – 2 dalis, 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 2 dalį, taip pat CPK 185 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo susijusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Atsakovai teigia, kad ieškovas laiku nesumokėjo žemės nuomos mokesčio, todėl nuomos sutartis nutraukta teisėtai. Ieškovas neįvykdė savo prievolės sumokėti žemės nuomos mokestį už 2016 metus, nes sumokėta suma neatitinka žemės nuomos mokesčio dydžio, apskaičiuoto pagal nustatytą tarifą. Teismas formuoja ydingą teisės precedentą, kuomet nuomininkas iš esmės gali nemokėti žemės nuomos mokesčio, o nuomotojui CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies pagrindais raštu pranešus apie sutarties nutraukimą prieš tris mėnesius, nuomininkas, per tuos tris mėnesius iki sutarties nutraukimo įsigaliojimo sumokėjęs visą pradelstą nuomos mokestį, gali inicijuoti bei automatiškai laimėti bylą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, susijusias su ieškovo 2015 – 2017 m. vėlavimu sumokėti nuomos mokestį, netinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias, kas buvo atsakingas už žemės nuomos mokesčio mokėjimų vėlavimą, neanalizavo CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu kriterijų, tokiu būdu esmingai pažeidė CK 185 straipsnio 1 dalį ir CK 6.217 straipsnio 1 – 2 dalis. Teismas pažeidė civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK 6.245 straipsnio 1 dalį, 6.246 straipsnio 1 dalį, 6.247 straipsnį, 6.248 straipsnio 1 dalį, 6.249 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo naštą paskirstantį CPK 178 straipsnį, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias CPK 93 straipsnio 1 – 2 dalis. Ginčijamu teisės klausimu kasacinio teismo praktika 2015 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-565-219/2015, 2018 m. balandžio 23 d